Kristaus paliepimas

KRIKÐÈIONIØBENDRIJOS

TIKËJIMO ÞODISDVISAVAITINIS

LAIKRAÐTIS

Iðeina du kartus permënesá, ðeðtadieniais.Leidþiamas nuo 1997

m. sausio 9 d.

Ðiamenumeryje:

Priedo tema:Evangelijossklaida

Nr. 14 (423) 2014 m. liepos 19 d. Kaina 3,30 Lt

Elaine Creasman

Nebijok atverti savodurø......................................5 p.

Trevin Wax

Didysis paliepimas –raginimas pasakotiKristaus istorijà, nesavo......................................5 p.

Nukelta á 2 p.

Holger Lahayne

Neapykantostaikinys............................10 p.

Mokyti to, kas vi-siems ir taip atro-do savaime su-

prantama, – nelengvas uþsiëmi-mas. Krikðèionys gerai þino, kadjø tikëjimo esmë yra meilë Die-vui ir artimui – tai Vieðpatiesásakymas. Taèiau dël mûsø ðir-dies kietumo raginimas mylëtipo kiek laiko gali pasirodyti lëkð-tokas ar net banaliai sentimenta-lus. Kur kas dþiugesnë þiniaapie Dievo meilæ mums. Juk vi-sada maloniau gauti negu duo-ti, ar ne? Ironiðka ir tai, jog, kuodaþniau girdime apie meilæDievui ir artimui, tuo labiaumûsø „atsparumas“, o gal netátarumas, ðiai tiesai didëja. To-dël Dievas, panaðiai kaip uþ ka-reiviø parengimà atsakingas in-struktorius, imasi netradiciniømokymo bûdø. Jei tai, kas sako-ma, nepasiekia per ausis, pasie-kia per kojas – áveikus baudos ki-lometrus ar per kitokias, susi-màstyti skatinanèias, pamokas.

Kristaus paliepimasDARIUS ÐIRVYS

Liepa – pats vidurva-saris. Áprastai tai karðèiausias metø

laikas. Laukuose auga kvieèiai,linai, rapsai. Soduose nokstavaisiai, sirpsta uogos, miðkuosepasirodo pirmieji grybai. Viskasteka áprasta vaga. Ir taip jaudaugelá amþiø. Jëzus sakë, kadviskas bus kaip ir Nojaus lai-kais: sëja, pjûtis...

O kokia vaga teka mûsø vi-dinis gyvenimas, kokie mûsøsantykiai su Kristumi? Ar mesgirdime Jo balsà? Ar ið tûkstan-èiø kitø balsø galime atskirti sa-vo Mylimojo balsà? GiesmiøGiesmëje vaizduojami mylimo-

Liepà maldose þvelkimeá savo Mylimàjá

DARIUS VENSLOVAS

jo ir mylimosios santykiai, kuriekrikðèioniø tradicijoje traktuoja-mi kaip Dievo ir Dievo tautosmeilës palyginimas (tarp Dievoir Izraelio, tarp Kristaus ir Baþ-nyèios) ir sykiu iðreiðkiantysþmogiðkosios meilës idealà.

Kristaus ir Baþnyèios santy-kiai iðskirtiniai: Kaip lelija tarperðkëèiø, taip mano mylimojitarp dukterø. Kaip obelis tarpmiðko medþiø, taip mano my-limasis tarp sûnø (Gg 2, 2–3).

Lelijos skiriasi nuo erðkëèiø.Obelis iðsiskiria ið miðko me-dþiø.

Kristus trokðta bendrauti susavo nuotaka – Baþnyèia: Ma-

no balandële, gyvenanti uoløplyðiuose, parodyk savo veidà!Leisk iðgirsti tavo balsà, nes ta-vo balsas graþus ir veidas þa-vus (Gg 2, 14).

Baþnyèia maldose ieðkoKristaus, kaip mylimoji ieðkojosavo mylimojo Giesmiø giesmë-je:

Naktá savo guolyje ieðko-jau to, kurá myliu; að ieðkojaujo, bet neradau. Að kelsiuos, ei-siu á miestà, vaikðtinësiu mies-to gatvëmis ir aikðtëmis, ieðko-siu savo mylimojo. Að ieðkojaujo, bet neradau. Mane sutikomiesto sargybiniai, vaikðèioda-mi miesto gatvëmis. Að paklau-

siau, ar jie nematë mano my-limojo. Praëjusi pro juos, radautà, kurá myliu. Pagavau já ir ne-paleidau, kol neásivedþiau á sa-vo motinos namus, á kambarásavo gimdytojos (Gg 3, 1–4).

Pastebëkime, kaip atkakliaiji ieðko mylimojo. Neradusi na-muose, eina á miestà net naktá irnenurimsta tol, kol já suranda.Kada paskutiná kartà tu taip at-kakliai ieðkojai maldose savoVieðpaties?

Pakilk ðiaury, pûsk, pietøvëjau, á mano sodà, kad jo kva-pas sklistø toli! Tegul manomylimasis ateina á savo sodà ir

Nukelta á 3 p.

E. M. Bounds

Maldos jëga................11 p.

Tim Keller

Nereligingasdvasingumas...............7 p.

Sonata Aleksandravièienë

Tëèio átaka maþamvaikui...................................9 p.

Nr. 14 (423) 2014 m. liepos 19 d.2 Dvasia ir þodisAtkelta ið 1 p.

Pasak C. S. Lewiso nelabojo sieløprieðo personaþo Paraliaus(„Kipðo laiðkai“), þmonës yra„gyvuliai, ir visa, kà daro jø kû-nai, veikia jø sielas“. Grubokaipasakyta, taèiau áþvalga taikli –asmeninë patirtis skatina ási-klausyti ir kaþkà keièia mûsøðirdyse.

Kûno kalbaVisi þinome, jog be verbali-

nës (þodþiø) komunikacijos yrair neverbalinis informacijos per-teikimo bûdas. Tai „kûno kal-ba“. Mimika, gestai, kûno pozair visas gyvenimo bûdas kalbakur kas átikinamiau ir iðraiðkin-giau negu þodþiai. Kaþkas darviduramþiais yra pasakæs: „Vi-suomet skelbk Evangelijà. Jei rei-kia, pasitelk ir þodþius.“ Ne-nuostabu, kad prieð iðtardamasdidájá paliepimà, – ásakymà my-lëti vienas kità, – prie Paskutinësvakarienës vaiðiø Jëzus prabylaá mokiniø ðirdis kûno kalba. Ry-tø kraðtuose prieð sveèiams ratu„sugulant“ prie stalo dulkëtos jøkojos bûdavo numazgojamosvandeniu. Vaiðinimasis ir ben-dravimas neplautomis kojomisnebûtø malonus, todël áprastainamø ðeimininkas sveèiamsparûpindavo vandens kojomsnusiplauti. Tai sykiu bûdavo irpagarbos gestas sveèiams. Dëlto Jëzus priekaiðtauja fariziejuiSimonui prie Jo kojø atgailau-janèios nusidëjëlës akivaizdoje:Tu nedavei man vandens kojomsnusimazgoti, o ji laistë jas aða-romis (Lk 7, 44). Vanduo ko-joms nusiplauti – maþiausia, kogalëjo tikëtis sveèias. Siekiantpabrëþti pagarbà sveèiui dar la-biau, turtinguose namuose pas-tarojo kojas plaudavo vergai. Jo-no evangelijos 13 skyriaus pa-sakojime netikëta yra tai, jog Jë-zus – Vieðpats ir Mokytojas (Jn13, 13) imasi ne savo darbo.Prieð mokiniams susiburiantprie Paschos stalo, Jis nuplaunajiems kojas. Tai nebuvo áprastasritualas, bet gluminantis aki-brokðtas, ðokiruojanti patirtis. Mo-kytojas nusimeta virðutiná drabu-þá, persijuosia rankðluosèiu, ásipi-la á praustuvà vandens ir pa-linksta prie mokiniø kojø (Jn 13,4–5). Kokia stipri kûno kalba! Jeiiðgirsti, suspengia ausyse, jei su-pranti, suminkðtëja ðirdis ir tven-kiasi aðaros.

Didelis mano vargasHeidelbergo katekizme

(dvasiniame vadove evangeli-nio iðpaþinimo krikðèionims,pirmàkart iðleistame 1563 m.)klausiama (2 klausimas): „Kàturi þinoti, kad galëtumei su ðia

paguoda palaimingai gyventi irmirti?“ Atsakymas susideda iðtrijø punktø: „Pirma, suprasti ko-kia didelë mano nuodëmë irvargas; antra, kaip galiu bûti ið-gelbëtas ið visø savo nuodëmiøir vargo; ir treèia, kaip turiu bûtiDievui dëkingas uþ toká iðgelbë-jimà.“ Ðie trys Evangelijos mo-kymo postulatai padeda daraiðkiau suvokti Jono evangelijos13 skyriuje apraðytos istorijos pa-mokas.

Taip Jis priëjo prie SimonoPetro. Ðis Jam tarë: „Vieðpa-tie, nejaugi Tu plausi man ko-jas?“ Jëzus jam atsakë: „Tu da-bar nesupranti, kà Að darau,bet vëliau suprasi.“ Petras at-siliepë: „Tu neplausi man ko-jø per amþius!“ (Jn 13, 6–8 ). To-kia vieno uoliausiø Jëzaus mo-kiniø reakcija yra visiðkai su-prantama. Jëzus yra Mokytojas,Vieðpats – autoritetas, kurá Pet-ras besàlygiðkai iðskiria ið kitø irgerbia. Jis pasiryþæs dël Jo eiti ikigalo, o jei prireiktø, – net aukotigyvybæ. Jis be dvejoniø pats nu-plautø Mokytojui kojas ar Jolieptas tai padarytø kitiems. Opaèiam priimti toká patarnavi-mà ið Vieðpaties – sunkiai suvo-kiamas dalykas. Kojos – mûsøþmogiðkos prigimties simbolis.Jomis vaikðtome þeme ir susi-purviname ir apsidauþome.Kojas slepiame ir „pasiliekamesau“ – nenorime, kad kas jas ap-þiûrinëtø ar plautø. Kojose tarsiatsispindi katekizme minimasþmogaus vargas – tai, kas mu-myse negraþu ir dël ko mumsgëda. Taèiau Jëzus viskà þino irviskà mato. Dar daugiau, Jis sie-kia prisiliesti prie ðio vargo ir ið

jo mus iðvaduoti. Jei sakome,kad neturime nuodëmës, - klai-diname patys save, ir nëra mu-myse tiesos. Jei iðpaþástame sa-vo nuodëmes, Jis iðtikimas ir tei-singas, kad atleistø mums nuo-dëmes ir apvalytø mus nuo vi-sø nedorybiø. (1 Jn 1, 8–9). Ne-pasilikime savo nuodëmiø sau,bet iðpaþinkime jas – pakvieski-me Jëzø á savo vargà.

Bûti iðgelbëtamPetro pasiprieðinimà Jëzus

áveikë tokiais þodþiais: „Jei ne-nuplausiu tavæs, neturësi daliessu manimi.“ Tada Simonas Pet-ras suðuko: „Vieðpatie, ne tikmano kojas, bet ir rankas, irgalvà!“ Jëzus jam atsakë: „Kasnuplautas, tam reikia tik kojasnusiplauti, nes jis visas ðvarus“(Jn 13, 8–10). Akivaizdu, jogðiais ávaizdþiais kalbama yraapie þmogaus (konkreèiai – Pet-ro) sielos iðgelbëjimà. Kaip galiubûti iðgelbëtas? Jëzus sako, kadiðgelbëjimo (dalies su Jëzumi)niekas nepelnys savo pastango-mis, – ðitai turime tvirtai þinoti.Pats savo nuodëmiø nenuplau-si – tai gali padaryti tik Jëzus.Tai Jo patarnavimas, dovana irmalonë. Jo rankomis yra nuplau-nama tai, kas sutepta. Jëzus pa-stebi, jog mokiniai yra ðvarûs,bet ne visi (Jn 13, 10). Ðvarûs yrapriëmusieji paðventinantá Kris-taus þodá – visi tikintieji (þr. Jn 15,3; 17, 17). Ne visi þmonës, nes nevisi Já átikëjo, – konkreèiai turimasomenyje iðdavikas Judas.

Priëmusieji Jëzø (sykiu ir Joaukà ant kryþiaus) jau gali bûtidëkingi uþ naujà gyvenimà – tai,pagal Jëzaus þodþius, reiðkia bû-ti nuplautam. Raðau jums, vai-keliai, nes dël Jo vardo atleistosjums nuodëmës (1 Jn 2, 12). Taiparaðiau jums, tikintiems DievoSûnaus vardà, kad þinotumë-te turá amþinàjá gyvenimà (1 Jn5, 13). O kas nuplautas, tam rei-kia tik kojas nusiplauti (Jn 13,10). Taèiau ir viena, ir kita vyks-ta protu nesuvokiamos Dievomeilës ir malonës dovanos dë-

ka. Jei tiki Jëzumi, esi ðvarus – ið-gelbëtas ið malonës, taèiauvaikðèiodamas nuolat susitepi,tad nuolat reikia atleidimo. Tailyg kasdien nusiplauti kojas.Mano vaikeliai, raðau jums tai,kad nenusidëtumëte. O jei ku-ris nusidëtø, tai mes turimeUþtarëjà pas Tëvà, teisøjá Jë-zø Kristø. Jis yra permaldavi-mas uþ mûsø nuodëmes, ir netik uþ mûsø, bet ir uþ viso pa-saulio (1 Jn 2, 1–2). Nors mumsnuolatos reikia ðio sielos ir dva-sios apiplovimo, taèiau svarbu,kad iðpaþindami savo nuodë-mes ir atgailaudami nepamirð-tume, jog tai nëra vien mûsø rei-kalas. Ne mes patys apsiplauna-me, bet per Ðventàjà DvasiàKristus pats mus apiplauna iruþtaria – atleidþia iðpaþintasnuodëmes ir pripildo ðirdá mei-le ir dëkingumu. Kas að toks,kad taip su manimi elgiamasi?

Kaip turiu bûti dëkingasDievui?Tikslus atsakymas á ðá klau-

simà nëra toks svarbus. Kursvarbiau, jog jis mums kiltø. Ap-tartoji iliustracija atskleidþia Die-vo meilës jëgà ir uþlieja mûsøðirdis dëkingumu. Jei ásigilintu-me á tai, ðirdis sprogtø ið dëkin-gumo, pabirdama ðukëmis á vi-sas ðalis. Manding, visa mûsøkrikðèioniðko gyvenimo esmë iryra ðiø ðukeliø rinkimas ir neði-mas prie Jëzaus kojø – dëkingu-mas Jam. Visa, kà darome, turë-tø kilti ið dëkingumo ir noro pa-garbinti Dievà, o ne ið noro Jamásiteikti ar susilaukti pagyrimøið þmoniø. Dëkingumas ir troð-kimas pagarbinti Vieðpatá yragerø darbø pamatas. Jei iðgirdo-me ir iðties supratome Geràjànaujienà, bûsime dëkingi. Ði þi-nia tokia, kad, jeigu jà teisingaisuprasime, dëkingi bûsime nuo-lat – nuo pat átikëjimo iki antrojoJëzaus atëjimo per visà amþiny-bæ. Dëkingumas yra ne tik „gra-þus“ krikðèioniðkas jausmas, betir svarbiausias dvasinio augimoveiksnys bei krikðèioniðkos eti-kos pagrindas – krikðèioniðkostarnystës ir gyvenimo „kraujas“.

„Dëkingumas nukreipiamus nuo to, kà patys pasiekëmearba ko negalëjome pasiekti, irpriverèia sutelkti dëmesá á Dievomeilæ, kuri tik viena gali suðildy-

ti abejingas ðirdis ir jas uþdegtigërëjimusi Dievu, ryþtu tarnautiir paklusti Jam. Jei þvelgsime tiká savo paèiø pastangas, greitaibûsime prislëgti savo nesëkmiøir paskæsime nusiminimo liûne.Jei pastebësime tik visokias ne-dideles sëkmes arba bet kokiuspatirtus iðgyvenimus, lengvai ið-puiksime, ir taip vël iðkils uþ-tvara, neleidþianti mylëti Dievo(1 Pt 5, 5). (Ronald Macaulay,Jerram Barrs, „Bûti þmogumi“,57–58 p.)

Todël ir Heidelbergo katekiz-mas pabrëþia (treèia atsakymo áantrà klausimà dalis), jog krikð-èioniðkas gyvenimo bûdas ir eti-ka – kaip turime bûti dëkingi uþtoká iðgelbëjimà – gali vaisingaitarpti tik dëkingumo dirvoje, ku-rià mûsø ðirdyse iðpurena patsKristus.

Jei tad Að – Vieðpats irMokytojas – nuploviau jumskojas, tai ir jûs turite vieni ki-tiems kojas plauti. Að jums da-viau pavyzdá, kad Jûs darytumë-te, kaip Að jums dariau. Ið tiesø,ið tiesø sakau jums: tarnas nedidesnis uþ savo ðeimininkà irpasiuntinys ne didesnis uþ savosiuntëjà. Jeigu tai suprantate,palaiminti esate, taip elgdamiesi(Jn 13, 14–17).

Jëzus nepraðo daryti dël kitøto, ko pats nebûtø padaræs dëlmûsø. Ið Jo, mûsø Vieðpaties irMokytojo, turime imti pavyzdá –bûti tokio paties nusistatymokaip Jis. Nedaryti nieko ið tuð-èios puikybës, bet nuolankiailaikyti vienas kità aukðèiau uþsave, þiûrëti ne savo naudos, betkitø (Fil 2, 3–5).

Tikriausiai niekas taip greit„neiðkrauna“ mûsø dvasios irdëkingumo „baterijø“ kaip pui-kybë. Tai kaip iðmanusis telefo-nas su daugybe programø –kuo daugiau jø atidarome, tuogreièiau jis iðsikrauna. Pakankakeliø iðdidþiø þvilgsniø á brolá arbaþnyèià, paniekinanèiø fraziø,skirtø bendradarbiui, kaimynuiar valdþios atstovui, ir mûsømeilës rezervuaras iðsenka.Apaðtalas Jonas moko, kad ðispasaulis (gr. kosmos) yra apkrës-tas iðdidumo viruso. Já sustabdotik tikëjimas Jëzumi, kuris nepa-liauja Þodþio vandeniu mazgo-ti savo vaikø. Todël be pasmer-kimo ar kaltës jausmo ir su dide-liu dëkingumu pripaþinkime,jog mûsø meilei dar reikia augtiir augti (Fil 1, 9). Apsispræskimemokytis ðios meilës visà savogyvenimà, nes tik tokia religijayra teisinga. Kelkime Kristausmeilës vëliavà ir eikime.

Að jums duodu naujà ása-kymà, kad jûs vienas kità my-lëtumëte: kaip Að jus pamilau,kad ir jûs mylëtumëte vienas ki-tà. Ið to visi paþins, kad esatemano mokiniai, jei mylësite vie-ni kitus (Jn 13, 34–35).

Kristaus paliepimasKristaus paliepimas

Nu

otr.

D. P

rans

kau

s

Jei tiki Jëzumi, esiðvarus – iðgelbëtas iðmalonës, taèiauvaikðèiodamas nuolatsusitepi, tad nuolat reikiaatleidimo. Tai lygkasdien nusiplauti kojas.

Dëkingumas yra ne tik„graþus” krikðèioniðkasjausmas, bet irsvarbiausias dvasinioaugimo veiksnys beikrikðèioniðkos etikospagrindas –krikðèioniðkos tarnystësir gyvenimo „kraujas”.

Nr. 14 (423) 2014 m. liepos 19 d. Dvasia ir þodis 3

Atkelta ið 1 p.

valgo jo skaniø vaisiø (Gg 4, 16).Koká kvapà skleidþiame mes?Ar Kristus atëjæs á mûsø baþny-èias atranda malonø broliø irsesiø bendravimà? Ar atëjæsVieðpats valgys skaniø Baþny-èios – Dievo sodo – vaisiø: mei-lës, kantrybës, susivaldymo,nuolankumo..?

Að miegu, bet mano ðirdisbudi. Tai balsas mano mylimo-jo, kuris beldþia á duris: „Ati-daryk, mano sesuo, mano my-limoji, mano balandële, manotyroji! Mano galva pilna rasos,o mano garbanos - nakties la-ðø. Að nusivilkau savo drabu-þius, kaip að juos vël apsivilk-siu? Nusiploviau kojas, kaip vëljas sutepsiu? (Gg 5, 2–3)

Jëzus stovi prie ðirdies durøir beldþia – Jis laukia tavæs. Pa-

vargæ nuo daugybës kasdieniørûpesèiø mes miegame. Kartaisaptingstame ir jau nebesikelia-me su auðra pasitikti Mylimojo.Miegas toks saldus, taip sunkukeltis. Jis nueina. Tada despera-tiðkai pradedame Jo ieðkoti. Kar-tais ne ten einame, todël nuken-èiame bei liekame sugëdinti. Aðatidariau duris savo mylima-jam, bet jis buvo nuëjæs. Manosiela alpo, kai jis kalbëjo. Aðieðkojau jo, bet neradau; ðau-kiau, bet jis neatsiliepë. Manepastebëjo miesto sargai. Jiemuðë ir suþeidë mane; sienøsargai nuplëðë mano apsiaus-tà (Gg 5, 6–7).

Susilaukiame ávairiø klau-simø, paðaipø, kritikos: dël kotu kenti? Kà tau duoda tikëji-mas? Kam tu tarnauji? Kuo gi

Liepà maldose þvelkime á savo Mylimàjátavo Dievas geresnis uþ manà-já?

Ar galëtume atsakytitaip: Mano mylimasis skaistusir áraudæs, geriausias ið deðim-ties tûkstanèiø (Gg 5, 10).

Meilë yra stipri kaip mirtis.Todël Paulius uþduoda klausi-mà Romos tikintiesiems:

Kas gi mus atskirs nuoKristaus meilës? Ar sielvartas?ar nelaimë? ar persekiojimas?ar badas? ar nuogumas? ar pa-vojus? ar kalavijas? Paraðyta:„Dël Tavæs mes þudomi iðti-sà dienà, laikomi avimis sker-dimui.“ Taèiau visuose ðiuo-se dalykuose mes esame dau-giau negu nugalëtojai per Tà,kuris mus pamilo. Ir að ásiti-kinæs, kad nei mirtis, nei gy-venimas, nei angelai, nei ku-

nigaikðtystës, nei galybës, neidabartis, nei ateitis, nei aukð-tumos, nei gelmës, nei jokie kitikûriniai negalës mûsø atskirtinuo Dievo meilës, kuri yraKristuje Jëzuje, mûsø Vieðpa-tyje (Rom 8, 35–39).

Mylimoji ið Giesmiø gies-mës patyrë tiek nuostabiø, tiekskaudþiø gyvenimo akimirkø.Vis dëlto knygos pabaigoje au-torius klausia: Kas yra ta, kuriateina ið dykumos, pasiremda-ma á savo mylimàjá? (Gg 8, 5).

Ar po visø audrø Baþnyèiadar remiasi á Kristø? Taip, ji re-miasi. Ji eina pasiremdama ásavo Mylimàjá. Tik Jis jà palaikoiðeinanèià ið dykumos, iðkentu-sià gyvenimo iðbandymus, ben-dravimo sunkumus, nusivyli-mus.

Jei tau leistø pradëti gyveni-mà ið naujo, kà pasirinktum? Kàpakeistum? Ar neatsisakytumKristaus meilës? Jei tau bûtø su-teiktos aukðtos pareigos, patikë-tas geras verslas, aprûpintaskomfortiðkas ir ramus gyveni-mas, ar iðkeistum tai á Kristausmeilæ?

Gal atsakysi kaip mylimo-ji: Jei þmogus siûlytø uþ meilævisà savo turtà, bûtø vertas tikpaniekos (Gg 8, 7).

Tad, broliai ir seserys, lie-pos mënesá melsdamiesi ieðko-kime Kristaus. Bûkime iðtver-mingi ir atkaklûs maldoje, atgai-vinkime savo meilæ Jam ir vie-nas kitam. Melskime, kad mûsøbaþnyèios skleistø malonøVieðpaties paþinimo kvapà,remkimës á Vieðpatá.

Birþelio 26–28 d. Kaunokraðto tikintieji tradicið-

kai rinkosi á Palapiniø ðventæ.Ðiais metais dþiugino dalyvavu-siøjø gausa – á Prienø rajoneesanèià Ðaltupio sodybà susirin-ko daugiau nei 100 suaugusiøjøir nemaþas bûrys vaikø. Dauge-lis dalyviø – kaunieèiai, bet labaidþiaugëmës ir prisijungusiaisbroliais bei seserimis ið kitømiestø ir miesteliø.

Pirmàjá vakarà statëmës pa-lapines, tvarkëmës iðsinuomo-tus kambarëlius, bendravome,kartu gurkðnojome arbatà. Vë-liau visi meldëmës, þaidëmesmagius, susipaþinti padedan-èius þaidimus, kaitinomës pirte-lëje.

Ankstø ðeðtadienio rytà pa-þadino nuotaikinga muzika,kvieèianti á rytinæ mankðtà. Nu-stebino besimankðtinanèiøjø en-tuziazmas – mankðtos laikà netteko pratæsti. Po pusryèiø rinko-mës klojime ir skirstëmës á gru-pes. Septyniose grupelëse disku-tavome apie darnius santykiusbaþnyèioje. Iðties gera sekma-dieniais ateiti á bendruomenëssusirinkimus, taèiau kartais,kaip kaþkas pajuokavo, jautiesitik kaip kino teatre. Visi norimeðiltesniø, artimesniø santykiø,jaukumo, saugumo. Taigi kalbë-jomës apie tai, kaip ásivaizduo-jame artimus santykius savobendruomenëje, kaip juos „suðil-dyti“ ir, svarbiausia, kà kiekvie-nas ið mûsø galëtume padaryti,kad bendruomenëje visiems bû-tø geriau. Susirinkæ draugën ap-tarti diskusijø rezultatø, pama-

Palapiniø ðventæ prisiminusVAIDA URNIEÞIENË

N A U J I E N O S

tëme, kokie esame skirtingi… La-bai dþiugino, kad diskusijose da-lyvavo ir labai jauni bendruo-menës nariai, ir jau brandûsþmonës.

Po diskusijø draugiðkai ga-minomës pietus, ilsëjomës, ben-dravome. Vakare buvome kvie-èiami dalyvauti estafetëse, þaidi-muose, viktorinoje. Dþiugino di-delis dalyvavusiøjø entuziaz-mas ir energija. Na, o vakarelaukë dar viena labai smagi da-lis – bendra vakarienë. Visi su-neðëme savo vaiðes ir sëdomeprie bendro stalo. Valgëme, ben-dravome, didþiausi futbolo fa-nai stebëjo Pasaulio futboloèempionato rungtynes. Dar vë-liau visi norintys galëjo pasikai-tinti pirtelëje, pasiðildyti kubilear kartu pasëdëti prie lauþo.

Sekmadiená á ðventæ atvykodar daugiau tikinèiøjø. Klausë-mës pastoriaus Gabrieliaus pa-mokslo apie broliðkus santykiusir bendravimà, paremtà 1 Jonolaiðko 1 skyriaus 7 eilute: O jeivaikðèiojame ðviesoje, kaip ir Jisyra ðviesoje, mes bendraujamevieni su kitais, ir Jo Sûnaus Jë-zaus Kristaus kraujas apvalomus nuo visø nuodëmiø. Pas-torius atkreipë dëmesá, jog, jei esiðviesoje, nebijai atsiverti, nes su-pranti, kad Kristui tu, kaip ir ta-vo draugas, esi priimtinas nedël savo darbø, nuopelnø ar su-gebëjimø. Jei suvoki, kas Kristusyra tavyje ir tavo draugo ðirdyje,nebelieka vietos neatleidimui,smerkimui, pasipûtimui... Mesvisi esame priimtini Kristui to-dël, kad tikime Jo auka, nereikia

nei pûstis, nei jaustis menkaver-èiu – esame priimtini tokie, kokieesame. Tai suvokæs, gali laisvaibendrauti.

Svarbi ðios dienos dalisbuvo vandens krikðtas – ið-klausæ mokymà apie krikðtà irpasikalbëjæ su pastoriumi, bu-

vo pakrikðtyti ðeði þmonës.Palapiniø ðventë Kauno re-

gione vyksta jau ne vieneriusmetus. Kai kurie tikintieji yra tik-ri Palapiniø ðventës fanai ir iðti-kimai dalyvauja nuo pirmøjømetø, kiti atvyksta tik kartais. Ðiðventë – puiki proga pabûti kar-

tu, geriau paþinti vienas kità.Juk daþniausiai atëjæ á baþnyèiossusirinkimus bendraujame tiksu gerai paþástamais, artimaisbendruomenës nariais, o su ki-tais net nebûna progø susipa-þinti. Èia turëjome daug progøpabendrauti: kartu gurkðnojomearbatà, dalijomës pusryèiais,kartu gaminomës pietus, ðne-kuèiavomës pirtelëje, diskuta-vome, þaidëme. Ðirdis dþiaugë-si ir stebint maþuosius: gaususvaikø bûrys puikiai leido laikàkartu – jiems tai taip pat buvopuiki proga susipaþinti. Dþiau-giamës, kad ðiais metais ben-druomenës nariai tikrai rûpino-si vieni kitais – kas padëjo ki-tiems finansiðkai, kas paveþëiki ðventës vietos ar pasidalijomaistu, padëjo priþiûrëti ma-þuosius.

Estafetës

Nuo

tr. L

.Str

aigy

tës

Nukelta á 4 p.

Sekmadienio susirinkimas

Nr. 14 (423) 2014 m. liepos 19 d.4 Naujienos

Ðiauliø baþnyèios iðvyka prie Juodlës eþeroJOLANTA PLUNGIENË

Birþelio 21–22 dienomisBirþuose vyko eilinis

2014 metø Lietuvos evangelikøreformatø baþnyèios aukðèiau-siosios valdymo institucijos – Si-nodo – suvaþiavimas, kuriometu buvo sprendþiami evan-gelikø reformatø baþnyèios or-ganizaciniai klausimai, priimtisvarbûs nutarimai.

Á suvaþiavimà atvyko 30sprendþiamojo balso teisæ turin-èiø Sinodo nariø: Lietuvosevangelikø reformatø kuratoriøkolegijos dvasiniai ir pasaulieti-niai kuratoriai, parapijø delega-tai bei kiti kuratoriai, sveèiai irparapijieèiai.

Bendrijos „Tikëjimo þodis“ vadovai sveèiavosievangelikø reformatø baþnyèios Sinode

Saulëtà birþelio 28 die-nos rytmetá Ðiauliø baþ-

nyèios „Tiesos þodis“ broliai irseserys susibûrë nuostabiamegamtos prieglobstyje prie Juod-lës eþero, Kurtuvënø regioninia-me parke.

Ðios iðvykos labai laukëme.

Norëjome kartu pabûti ne tiksekmadieniais baþnyèioje, na-mø grupelëse ar didesniuosebendruomenës renginiuose, betilgiau pabendrauti ir padrau-gauti vieni su kitais, artimiau su-sipaþinti su naujai prie bendruo-menës prisijungusiais nariais,

Generalinio superintenden-to kun. Tomo Ðerno kvietimu ðiømetø Sinode sveèiø teisëmis da-lyvavo „Tikëjimo þodþio“ ben-drijos vyr. pastorius GabrieliusLukoðius, Ðiauliø „Tiesos þo-dþio“ baþnyèios pastorë Anþe-lika Krikðtaponienë ir Vilniausbaþnyèios pastorius Darius Ðir-vys, taip pat atvyko NaujosiosAkmenës baþnyèios pastoriusMindaugas Palionis ir Kurðënøbendruomenës ganytojas Ro-mas Tuominis.

Pastorius Gabrielius Luko-ðius visos bendrijos vardu pa-dëkojo uþ pakvietimà. Pastoriuspriminë, jog „Tikëjimo þodþio“

praleisdami visà dienà gamtoje.Ásikûrëme stovyklavietæ, pa-

praðëme Vieðpaties palaimini-mo ir visi kartu – maþi ir dideli –patraukëme keturiø kilometrø il-gio paþintiniu taku aplink Juod-lës eþerà, kuriame peri retipaukðèiai, þydi baltosios lelijos,

o aplinkui pelkëje rudená sirpstaspanguolës.

Net nepajutome, kaip besi-kalbëdami, berinkdami þemuo-ges, mëlynes bei voveraites, vëlatsidûrëme stovyklavietëje. Èialaukë bendros vaiðës, tinklinis irkiti þaidimai, o vakarop – plo-vas ant lauþo ir þarijose keptosbulvës.

Skirstytis nesinorëjo, buvogera tiesiog bûti kartu, bendrau-

ti, dþiaugtis, atrodë, lyg „dangusnusileido ant mûsø brolybësdvasioje“.

Sekmadienio rytà rinkomësá baþnyèios Ðeimos tarnavimàpasikeitæ: daugiau ðypsojomës, juokëmës, patyrëme stipresnábendrystës jausmà, glaudesnáryðá.

Lauksime kitø panaðiø baþ-nyèios iðvykø, kur brolybë ir vie-nybë gali netrukdomai skleistis!

Nuo

tr. L

. Atg

alai

nio

baþnyèia neseniai sulaukë 25-eriø metø sukakties, o evangeli-kø reformatø baþnyèia mini jau460 savo gyvavimo metø. G. Lu-koðius pabrëþë, kad „Tikëjimo þo-dþio“ tikintieji mokosi ið tø paèiøðaltiniø, kuriuos atvërë reformatøtëvai, ir dëkojo uþ galimybæ bûtikartu bei prisijungti prie evange-likø reformatø neðamos Evange-lijos vëliavos. Pastorius taip patdþiaugësi, kad ðyla mûsø baþny-èiø tarpusavio santykiai, linkëjoSinodui Ðventosios Dvasios ma-lonës ir Dievo iðminties.

Pasibaigus Sinodo posë-dþiams, jo dalyviai drauge pieta-vo. Po pietø sveèiai ir keli evan-

gelikø reformatø baþnyèiosdvasininkai dar skyrë ðiek tieklaiko apsvarstyti bendravimoperspektyvoms ir galimy-bëms.

Daugiau informacijos apieevangelikø reformatø baþnyèiosSinodà rasite interneto svetainë-je www.ref.lt .

www.btz.lt

Dalyvaudami renginiuosevisuomet turime tam tikrø lû-kesèiø, ásivaizdavimø, troðki-mø. Ne visada viskas bûnataip, kaip norisi, taèiau svarbunenusivilti, nepasipiktinti, betpakelti þvilgsná á Vieðpatá ir…dalyvauti.

Keli ðventës dalyviai sutikopasidalinti savo áspûdþiais.

Edita: Ðiø metø Palapiniøðventëje labai dþiaugiausi nuo-ðirdþiu bendravimu ir Dievo ar-tumu. Viskas vyko kiek kitaip,nei að tikëjausi, bet dar geriau –ko akis neregëjo, kas á mintá ne-

atëjo, tai Vieðpats paruoðë Jámylintiems. Viskas sukosi apieJo meilæ mums ir mûsø meilæJam. Tokioje atmosferoje minkð-tëjo mûsø ðirdys. Manau, Jis ne-aplenkë në vieno – teko girdëtidaug graþiø liudijimø apie ðiosðventës metu vykusius stebuk-lus. Aèiû Dievui ir visiems ðiorenginio organizatoriams.

Aira: Mûsø ðeima Palapiniøðventëje dalyvavo pirmà kartà.Dþiugino ávairiø renginiø gau-sa, artima bièiulystë, bendravi-mas, ðiluma ir Dievo malonë.Senus paþástamus ir naujus

þmones atradome kaip naujusdraugus. Esame dëkingi Vieðpa-èiui ir Jo artimiems bièiuliams,kurie padëjo mûsø ðeimai atvyk-ti á ðià ðventæ, palaikë ir pastip-rino, o ðventës metu kartu lauþëduonà ir dalijosi savo gerumu,dëmesingumu bei kitomis gë-rybëmis. Nuo pat penktadieniovakaro iki sekmadienio popie-tës siela mëgavosi ramybe, okûnas – poilsiu ir galimybe atsi-palaiduoti (dalyvaujant ádomio-se estafetëse, þaidþiant stalo te-nisà ir biliardà, mëgaujantis pir-ties malonumais).

Diskutuodami grupelësemokëmës suprasti, koks yra tik-

ras bendravimas ir darnûs san-tykiai tarp bendruomenës þmo-niø. Gyvenime sutinkame þmo-niø su ypatingomis patirtimis.Savo patirties ryðulëlá patikiuKûrëjui – kad neapsunktø kelio-në, kad bûèiau laisva, kad galë-èiau kelti rankas ðlovindama...

Sonata ir Haris: Esame la-bai dëkingi Dievui uþ ðià ðven-tæ, kurioje jautëmës bendruome-nës dalimi. Suvaþiavome ir pa-sibuvome kaip vienos ðeimosnariai. Smagu buvo susitikti irseniai matytus þmones, dau-giau pabendrauti. Labai patikoir ádomios diskusijos grupelëse.Bendravimas mus suartina, at-

Palapiniø ðventæ prisiminusAtkelta ið 3 p.

veria ir suðildo ðirdis. Manome,kad per ðià palapiniø ðventæmes, bendruomenës þmonës,þengëme dar vienà þingsnelá ar-èiau vieni kitø.

Pastorius Gabrielius Lukoðius dëkojo uþ pakvietimà dalyvautisinode.

priedaspriedaspriedaspriedaspriedas 5„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr. 14 (423) . 14 (423) . 14 (423) . 14 (423) . 14 (423) 2014 m. liepos 19 d. EVANGELIJOS SKLAIDA

– Mama, jaunimo grupësvadovas mûsø paklausë, ke-liems neiðgelbëtiems þmo-nëms pastaruoju metu paliu-dijome Kristø, – gráþtantmums ið baþnyèios pasakojomano dvylikametë dukra. –Turëjau pripaþinti, kad turbûtnë vienam.

Tà dienà teko pripaþinti,kad kol mano vyras dirbo pa-saulietiniame darbe, að su vai-kais uþsidarëme kokone ir ne-turëjome jokiø ryðiø su Vieð-paties nepaþástanèiais þmonë-mis. Að atsiribojau, kaip kitiþmonës atsiriboja nuo sergan-èiø þmoniø: jeigu nenori uþ-sikrësti, geriau nebûti ðalia jø.

Taèiau taip buvo ne visa-da. Prieð gimstant vaikams, að

dirbau slaugytoja. Kiek paau-gusios mano mergaitës lankëvalstybinæ mokyklà, priklausëskautams, dalyvavo bendruo-menës vaikø teatro grupëje irlankë gimnastikos bûrelá. Josþaidë su kaimynystëje gyve-nanèiais vaikais. Taèiau, kaiprieð ðeðerius metu jos buvopriimtos á krikðèioniðkà mo-kyklà ir ásiliejo á mokyklos irbaþnyèios jaunimo grupes, jospasitraukë ið „pasaulietinës“veiklos.

Kartais vengti ryðiø su ne-tikinèiais ragindavo ir draugaikrikðèionys, sakydami: „Nie-kada neleisèiau neiðgelbëtamþmogui mokyti mano vaiko.“Viena moteris pasakë: „Kiekámanoma turime saugoti savo

vaikus, kol jie yra jauni. Kai jiebus stiprûs dvasia, galës veiktikartu su pasaulio þmonëmis.“

Nors nebuvau sàmonin-gai apsisprendusi atsitraukti,taèiau tokie pareiðkimai átiki-no pasirûpinti savo vaikø sau-gumu. Bûdama namø ðeimi-ninke, buvau atsidavusi krikð-èioniðkai tarnystei ir mane su-po krikðèionys draugai ið baþ-nyèios ir nedenominaciniøBiblijos studijø, kurias lan-kiau. Visas mano ir mano vy-ro visuomeninis gyvenimassukosi apie baþnyèià ir mo-kyklinæ veiklà. Dauguma mû-sø neiðgelbëtø giminaièiø gy-veno kitose valstijose ir musaplankydavo tik retkarèiais.

Nukelta á 6 psl.

ELAINE CREASMAN

Nebijok atverti savo durø

Evangelikams patinka ge-ros istorijos. Mums patinkapasakoti „savo liudijimus“,„savo istorijas“, vël ir vël áver-tinti savo „dvasinæ kelionæ“.

Akcentuojama asmeninëpatirtis yra viena ið evange-likø stipriøjø pusiø. Atsiver-timà mes suprantame kaipkai kà daugiau nei vien tikpritarimà krikðèionybës mo-kymui ar su baþnyèia susiju-siø apeigø ir ritualø lai-kymàsi. Tad nenuostabu, kadevangelikams svarbu dalin-tis savo istorija – tai susijæ sujø tapatybe ir visa evangelis-tine veikla.

Taèiau èia iðkyla ir pavo-jus: dël taip akcentuojamømûsø paèiø atsivertimo isto-rijø ir liudijimø, þmonës galipradëti galvoti, kad skelbtiEvangelijà reiðkia tiesiog pa-sidalyti savo patirtimi.Vieðpaties Didájá paliepimà –„Eikite padarykite mano mo-kiniais“ – mes perskaitometaip: „Eik ir papasakok savoistorijà.“ Taèiau tai nëra taspats. Ir ðtai kodël...

Jëzus ir DidysispaliepimasKai mes galvojame apie

Didájá paliepimà, dauguma iðmûsø pabrëþiame þodá „eiti“.Taèiau Kristaus ásakymoesmë yra tai, kad mes turimeeiti á visà pasaulá ir padaryti Jomokiniais visø tautø þmones,juos krikðtydami ir mokyda-mi, tiesa?

Evangelijoje pagal MatàDidysis paliepimas neprasi-deda þodþiu „eiti“. Pats pa-liepimas ásiterpia tarp dviejøsu Jëzumi Kristumi susijusiø

teiginiø: pirmasis susijæs su Jovaldþia, antrasis – su veiktiágalinanèiu Jo buvimu. Min-tys ðioje pastraipoje iðsidëstotaip: Jëzui suteikta visavaldþia danguje ir þemëje,todël eikite ir padarykite Jomokiniais visø tautø þmones.O Jëzus þada visada bûti susavo tauta.

Evangelijoje pagal Lukàðios tiesos nuskamba dar kiekkitaip. Lukas pabrëþia tai, kadEvangelija susijusi su Jëzausvardu:

• Mozës Ástatymas, prana-ðø knygos ir psalmës rodë á Jë-zø, kurio mirtis ir prisikëlimasiðpildë Senojo Testamentopranaðystes.

• Liudytojai kvies atgailaiir skelbs nuodëmiø atleidimà.

• Ði þinia Jëzaus vardu skel-biama visoms tautoms.

Pagal Lukà, visa valdþiasuteikta Jëzaus vardui. Apað-talø darbø knygoje, kalbantapie mokiniø pasiuntimà, ðiselementas nëra pabrëþiamas,bet tolesniame pasakojime Jë-zaus vardas, turintis galià irvaldþià, yra vienas pagrindi-niø elementø.

3 nuoðirdauskrikðèionio liudijimoelementaiTiek Evangelijoje pagal

Lukà, tiek Evangelijoje pagalMatà mokiniø pasiuntimo is-torija persipynusi su kristolo-ginëmis tiesomis. Taigi kaipliudijo patys apaðtalai? At-kreipkite dëmesá á tris elemen-tus:

1. Jø skelbiamos þinios es-më – svarbiausi Evangelijosávykiai. Apaðtalø darbuose

skaitome, kad apaðtalai pasa-kojo savo klausytojams Kris-taus gyvenimo, mirties ir pri-sikëlimo istorijà.

2. Jie atskleidë Jëzaus cha-rakterá, ne tik pasakodamiapie Jo tarnavimà, bet ir tæs-dami Jo tarnystæ, stengdamie-si parodyti Dievo gailestingu-mà bëdø iðtiktiems þmonëms.

3. Jie liudijo ir apie savokrikðèioniðkà patirtá. Apaðta-las Paulius, pavyzdþiui, Apað-talø darbø knygoje net du kar-tus papasakoja savo atsiverti-mo istorijà (Apd 22, 6–21 ir 26,12–23).

Kà tai reiðkiamums ðiandien?1. Evangelijoje minimi

ávykiai – Kristaus gyvenimas,mirtis ir prisikëlimas – turi bû-ti ir mûsø skelbiamos þiniosaðis.

2. Mûsø elgesys taip patturëtø liudyti, kad mes seka-me Kristaus pavyzdþiu.

3. Mûsø atsivertimo isto-rija turëtø patvirtinti skelbia-mà Evangelijà.

Ðie patarimai padësmums veiksmingai skelbtiEvangelijà ir ávykdyti Didájápaliepimà.

Taèiau kai kurie krikðèio-nys per daug dëmesio skiriaantrajam aspektui (kà mes da-rome) ir neperteikia paèiosEvangelijos (kà Kristus pada-rë). Kiti krikðèionys daug dë-mesio skiria treèiajam aspek-tui (mûsø atsivertimui), bettinkamai neperduoda þiniosapie Kristaus gyvenimà ir Jodarbus.

Kiek atidþiau apþvelkimeðiuos pavojus.

Kristaus darbaiistorijoje ir Kristausdarbai jûsø gyvenimeÞodis „liudytojai“ Evange-

lijos pagal Lukà 24 skyriuje irApaðtalø darbuose vartojamaskalbant apie þmones, kuriematë Vieðpaties darbus ir pa-sakojo apie tai kitiems. Moki-niø liudijimas buvo sutelktasá Kristaus gyvenimà ir darbus,aiðkiausiai matomus þvelgiantá Jo mirtá ir prisikëlimà.

Taigi, atkreipkime dëme-sá: Apaðtalø darbø knygojepamokslaujanèiø apaðtalø dë-mesys nukreiptas ne á paèiømokiniø atsivertimo istorijas,bet á Kristaus darbà, dël kurioatsivertimas ámanomas ir bû-tinas. Dël ðios prieþasties irmes turime uþtikrinti, kad liu-dydami apie Kristaus darbuskalbëtume apie tai, kà Kristuspadarë istorijoje, o ne tik apietai, kà Kristus padarë mûsøgyvenime.

Asmeninioliudijimo vietaKaip jau minëjome, svar-

bus ir asmeninis atsivertimoliudijimas. Juk ir apaðtalasPaulius papasakojo savo pa-tirtá, kai kalbëjo apie savo,kaip apaðtalo, unikalø paðau-kimà. Samarietë moteris nu-bëgo á miestà ir papasakojoapie savo pokalbá su Jëzumi.Kai Jëzus iðgydë aklà gimusávyrà, ðis taip pat visiems pa-sakojo, kas su juo atsitiko.

Nesupraskite manæs klai-dingai: að nesakau, kad netu-rëtume pasakoti, kà mes pa-tys patyrëme. Mûsø liudijimaitaip pat yra stiprûs ir svarbûs!

TREVIN WAX

Didysis paliepimas – raginimas pasakoti Kristaus istorijà, ne savoTaèiau ásitikinkime, kad mû-sø liudijimai yra susijæ ir pa-pildo aiðkià Evangelijos þinià,o ne jà pakeièia. Tai, kà Jëzuspadarë dël manæs, visada turibûti susijæ su tuo, kà Jëzus pa-darë apskritai. Taðkas.

Kai asmeninis liudi-jimas pervertinamasJei visø pirma sutelksime

dëmesá á mûsø paèiø patirtá suKristumi, taip netyèia galimesumenkinti istoriniø ávykiø, ákuriuos remiasi krikðèioniø ti-këjimas, svarbà.

Evangelistas, kuris kalbatik apie savo asmeninæ patir-tá su Jëzumi, gali nustebti, kaipnuoðirdþiai apie savo iðgyve-nimus pasakoja islamo, bu-dizmo ar induizmo iðpaþinë-jai. Pradinis noras papasako-ti, kà þmogus asmeniðkai pa-tyrë, gali suduþti, atsitrenkæsá daugiakultûriðkumo akme-nis, ir Evangelijos, kuri turi sa-vo pamatus istorijoje, skelbi-mas bus nevaisingas.

Asmeniniai iðgyvenimailiudijant Kristaus darbà turë-tø bûti kaip dar vienas Evan-gelijos jëgos árodymas. Tai në-ra pati Evangelija, bet liudijajos galià.

Taigi, skelbiantys Evange-lijà turëtø budëti, kad jø asme-niniai liudijimai pabrëþtøEvangelijà (þinià apie Kristausmirtá ir prisikëlimà), o ne mû-sø asmeninio gyvenimo po-kyèius. Pasikeitusi ðirdis turë-tø liudyti Evangelijà, bet di-dþiausias dëmesys visgi turë-tø bûti kreipiamas á Kristausdarbà ant kryþiaus.

Ið www.thegospelcoalition.orgvertë Þaneta Lazauskaitë

6 priedaspriedaspriedaspriedaspriedas EVANGELIJOS SKLAIDA „Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr. 14 (423) . 14 (423) . 14 (423) . 14 (423) . 14 (423) 2014 m. liepos 19 d.

Kai dukters pasakyta tie-sa paskatino mane susimàsty-ti, Dievas atvërë man akis. Jospradëjo atsiverti, kai dukrapapraðë jà vël leisti á valstybi-næ mokyklà. Pirmoji mûsø re-akcija buvo – NE!

Viena ið prieþasèiø, kodëlmûsø dukra norëjo paliktikrikðèioniðkà mokyklà, buvoasmeninës problemos ir norasdaugiau nepatirti atstûmimo.Didesnëje mokykloje ji galëtøpasirinkti ir turëti daugiaudraugø. Taip pat ji atkakliaitvirtino, kad nori liudyti Kris-tø tiems, kurie nepaþásta Die-vo. Mes svarstëme, ar ji turë-tø pasilikti ir spræsti atstûmi-mo problemas, ir, þinoma, ne-norëjome, kad ji atsitrauktønuo Vieðpaties. Kai dël to mel-dëmës, atrodë, kad Dievas pa-sisako uþ valstybinæ mokyk-là. Taèiau ar tai nebus þings-nis atgal? Ar Dievas ne prieðvalstybines mokyklas? Ar tei-singai pasielgsime, leisdamivaikams vël lankyti valstybi-næ mokyklà? Tokius klausi-mus këlë kai kurie krikðèionið-kà mokyklà lankanèiø ir ypaènamuose besimokanèiø moki-niø tëvai.

Bandþiau átikinti save,kad saugodama vaikus nuobendrystës su baþnyèios ne-lankanèiais þmonëmis, pa-klusau Dievo þodþiui: Iðeiki-te ið jø ir atsiskirkite (2 Kor 6,17), ir ypatingai laikiausi Rað-to eilutës: Nevilkite svetimojungo su netikinèiais (2 Kor 6,14). Bet Dievas parodë, kadman nereikia atsiskirti nuokitø, skirtis turëtø mano gy-venimo bûdas: Dël savo uþgai-dø þmogus atsiskiria nuo kitø irprieðtarauja tam, kas teisinga(Pat 18, 1). Jëzus nebuvo at-siskyræs nuo þmoniø (Mk 2,15–17). Að pradëjau pastebëtiir kitus krikðèionis, kurie ne-buvo atsiskyræ. Viena ið jøbuvo mano draugë Merë, ku-ri reguliariai lankë slaugosnamus ir mokë ten esanèiusþmones.

Að mokausi keisti savonusistatymus. Dabar nebe-þiûriu á tuos, kurie saugo sa-ve ir savo ðeimas atsiskirda-mi nuo kitø, bet stebiu tuos,kurie yra pasaulio ðviesa beidruska ir perduoda Kristausmeilæ, ir mokausi nuo þmo-niø nebëgti. Griûva manenuo netikinèiø þmoniø sky-rusios sienos. Mes su vaikaismokomës negyventi pasau-lyje, bet tai nieko bendro ne-turi su geografija. Tai susijæsu meile pasaulio þmonëms,bet ne pasaulietiðkiems daly-kams, kuriuos jie myli (1 Jn 2,15; Jok 4, 4).

Þiûrëk á þmones iðDievo perspektyvosPripaþástu, kad apie save

ir tuos, kurie nebuvo krikðèio-nys, ilgai màsèiau kaip apie„mus“ ir „juos“. Bet Dievasparodë man kitoká vaizdà. Iðtikrøjø yra tik dviejø tipøþmonës: tie, kuriuos Jis jau ið-sirinko, ir tie, kuriuos Jis noriiðsirinkti.

Neiðgelbëti þmonës nëramûsø prieðai. Kartais að þiû-rëdavau á juos kaip á prieðus,nes jie mane áskaudino, taèiauturëjau pripaþinti, kad retkar-èiais dar labiau mane áskau-dindavo krikðèionys. Suvo-kiau, kad tik neleisdama ðir-dy kauptis nuoskaudoms, ga-liu pasiekti tuos, kuriems rei-kia iðgirsti apie Jëzø, ir to pa-ties mokyti savo vaikus.

Taip, kartais að bûnu pri-slëgta, nes netikintys puolamano tikëjimà, taèiau Dievasir liepë man to tikëtis (2 Tim3, 12). Neseniai prieðpieèiavausu viena daug metø nematy-ta netikinèia drauge. Ið pra-dþiø ji puolë mano tikëjimà,bet po to uþdavë daug klau-simø apie tai, kuo að tikiu. At-rodë, kad ji labai norëjo, kadað apginèiau savo tikëjimà irjà átikinèiau.

Kita mano draugë krikð-èionë papasakojo, kad prisi-jungë prie sodininkø klubo. Jisusidraugavo su tà klubà lan-kanèiomis moterimis ir joskartu puikiai leido laikà. Vie-nà dienà ðalia mano draugëssëdëjusi moteris grupei pasa-kë: „Að tikrai negaliu pakæstitø atgimusiø krikðèioniø.“Tuomet mano draugë malo-niai atsakë: „Manau, pats lai-kas pasakyti, kad að esu vie-na ið tø atgimusiø krikðèio-niø.“

Prieð tai, kai nutarëme,kad mûsø vyresnioji dukra(baigianti ðeðtàjà klasæ) pereisið valstybinës mokyklos ákrikðèioniðkà, telefonu kalbë-jausi su viena jos mokytoja.Atrodë, kad ji buvo nusista-èiusi prieð Dievà ir mûsø tikë-jimà. Ir tik tada, kai Dievas pa-ragino mane paraðyti jai laið-kà ir papasakoti, kad mûsødukra labai jà vertino ir dël josnori tæsti mokslus, að suvo-kiau, kad ilgai þiûrëjau á jàkaip á prieðininkæ, o ne kaip ávargðà þmogø. Praëjo daugmetø (mûsø dukra dabar jaupaskutinio kurso studentë), ir,atrodo, ta mokytoja jau yra at-vira þiniai apie Vieðpatá. Kaisu ja kalbëjomës apie mûsødukters sutinkamus iððûkius,mokytoja pasakë: „Jos tikëji-mas padës jai tai áveikti.“

Buvau ápratusi á savo kai-mynus þiûrëti kaip á mano gy-venimo su Dievu prieðus, betdabar atvirai su jais kalbuosi.Dvi kaimynystëje gyvenan-èios ðeimos neseniai pradëjolankyti mûsø baþnyèià. Su ki-tu neiðgelbëtu kaimynu mel-dþiausi dël jo ðeimà iðtikusioskrizës ir paskelbiau jam Evan-gelijà. Dievas nuostabiai atsa-kë á maldà. Apie gyvenimà suDievu papasakojau ir kitiemssavo kaimynams, pakvieèiaujuos prisijungti prie mûsøbaþnyèios. Meldþiu Dievodràsos, kad á savo namus ga-lëèiau pakviesti dar daugiaukaimynø.

Iðgelbëtas gali bûtikiekvienasKai þiûriu á þmones Dievo

akimis, suprantu, kad nëra nëvieno beviltiðko atvejo, kadkiekvienas gali bûti iðgelbëtas.Að nesijaudinu dël to, kokiàneigiamà átakà jie gali man pa-daryti, nes þinau, kad Dievasðaukia mane pakreipti juosteisinga linkme ir atvesti juospas Já.

Mano draugë Betë yramano ákvëpëja. Ji parodë man,kad Dievo gerumas tikrai ska-tina þmones atgailauti (Rom2, 4). Betë yra atgimusi krikð-èionë. Ji dirbo biure su Ana,kuri buvo lesbietë, vyriðkaiapsikirpusi ir kasdien á darbàateidavo vyriðku kostiumu.Betë nekreipë dëmesio á Anosiðoræ ir nemanë, kad ji yra be-viltiðka. Uþuot bandþiusi pri-versti Anà palikti nuodëmæ, jiparodë jai gerumà. Vienà die-nà Ana pasakë Betei: „Manpatinka tavo palaidinë.“ Betëiðskalbë, sulankstë palaidinu-kæ ir kità dienà padovanojo jàAnai. Tai buvo tik vienas iðdaugelio Betës atliktø gerumodarbø.

„Að negaliu atsispirti Die-vo meilei, trykðtanèiai per jà,– sako Ana. – Ji tikrai manimirûpinosi.“ Po keliø mënesiøAna priëmë Kristø kaip savoGelbëtojà ir gilaus mokymodëka sugebëjo nutraukti 20metø trukusius homoseksua-lius santykius.

Dalyvaudama seminareapie tai, kaip pasiekti homo-seksualus, kurá vedë Betë irAna, supratau, kad neigiamaimàsèiau apie neiðgelbëtusþmones, ypaè apie „gyvenan-èius nuodëmëje“. Dabar mo-kausi matyti juos kaip dva-sios vargðus, tokius kaip að.Kartais man, kaip pranaðuiJonai, atrodydavo, kad kaikurie þmonës neverti iðgelbë-jimo arba yra beviltiðki. Taipað þiûrëjau á Donà, vyrà, ku-

rá mûsø ðeima paþinojomedaugelá metø. Kai su juo kal-bëdavau, jis visuomet prieð-taraudavo. Bet kai pradëjauá já þiûrëti kaip á vargðà, o nekaip á nusidëjëlá, ir pradëjauuþ já melstis, mums su vyrupavyko jam paskelbti Evan-gelijà. Donas dar nepasakë„Taip“, taèiau yra atviras ið-girsti daugiau.

Kristaus ásakymas – Eiki-te á visà pasaulá (Mk 16, 15) –man primena, kad apie Já tu-ri iðgirsti ir narkotikø, smur-to, nusikaltimø, psichiniø li-gø ir kitø nuodëmiø supan-èioti þmonës.

Atrask kelià á ðirdáSantuoka, vaikai, finansai,

sveikata, atostogos, mylimigyvûnëliai, namø ar vejø prie-þiûra ir kiti klausimai papras-tai suveda mane su Dievo ne-paþástanèiais þmonëmis. Ma-ne daþnai sustabdo ðunø my-lëtojai, norintys paglostytimano ðunelius, kai juos kas-dien vedþioju. Susipaþinusi sutais þmonëmis, vëliau galiudràsiai jiems papasakoti irapie Kristø.

Praëjusiais metais Dievasparagino mus su vyru pri-glausti giminaitæ, kovojanèiàsu priklausomybe nuo narko-tikø. Prisiminusi pasikvieèiausenà draugæ, kurios dukrataip pat buvo narkomanë.Mûsø susitikimas ir tarpusa-vio parama atvërë duris po-kalbiams apie Vieðpatá. Taèiautai prasidëjo nuo þodþiø:„Eleine, dabar tu þinai, kaip aðjauèiuosi.“

Prieð keletà mënesiø krau-jo centro, kur að duodu krau-jà, darbuotojas, vardu Garis,vos pradëjæs matuoti manokraujo spaudimà greitai iðëjoið kabineto. „Kas atsitiko?“ –paklausiau jo, kai sugráþo. „Ið-girdau per radijà skambanèiàBitlø dainà ir labai norëjau ið-siaiðkinti, kokia tai daina“, –atsakë jis. Að ásidëmëjau, kadGariui labai patinka Bitlai, irþinojau, kad jis norës dar kartàapie juos pakalbëti. „Krikðèio-nys neturëtø diskutuoti apieBitlus“, – pagalvojau, taèiautuo metu Dievas ragino: „Pa-kalbëk su juo apie Bitlus.“ Kitàkartà iðsakiau savo liûdesá dëlto, kad Bitlø dainininkai var-tojo narkotikus, pasakiau, ko-kios jø dainos man labiausiaipatinka, papasakojau, kaipðaukiau, kai pirmà kartà pa-maèiau dainos „A Hard Day’sNight“ klipà.

Garis papasakojo man,kad buvo sutikæs Dþonà Le-nonà ir kad jis pats groja gita-ra. Visà laikà, kol kraujas te-këjo á maiðelá, mes su Gariukalbëjomës apie rokà. Jis bu-vo sujaudintas, ir að þinojau,

kad atsiveria jo ðirdies durys,durys, ant kuriø paþymëta„Muzika“. Po to jis paklausë:„O kokià muzikà jûs klauso-te? „Ðiuolaikinæ krikðèioniðkàmuzikà“, – atsakiau að. „Ko-kia tai muzika?“ – susidomë-jæs paklausë jis. Pasakiau, perkurá kabelinës televizijos ka-nalà penktadienio ir ðeðtadie-nio vakarais jis galëtø pasiþiû-rëti krikðèioniðkà programà,o gráþusi namo pradëjau mels-tis, kad kità kartà, kai eisiuduoti kraujo, galëèiau nuneðtijam ðlovinimo giesmiø áraðà.Norëjau iðsiaiðkinti, kurioskrikðèioniðkos grupës ar atli-këjo muzika skamba panaðiaikaip Bitlø, nes supratau, kadGaris turi iðgirsti Evangelijàjam priimtinu bûdu – per mu-zikà. Nuneðiau jam Philo Ke-aggy áraðà ir buvau sujaudin-ta, kai jis pasakë: „Man ði mu-zika tikrai patinka.“

Suprantu, kad auksinë tai-syklë – Tad visa, ko norite, kadjums darytø þmonës, ir jûs pa-tys jiems darykite (Mt 7, 12) –tinka ir neiðgelbëtiems þmo-nëms. Jeigu ja naudosimës,tikrai atrasime kelià á jø ðirdis.

Nusiimk kaukæKaip daþnai að apsimeti-

nëjau, kad nepatiriu skausmoir þinau visus atsakymus, kadpaþástu Tà, kuris viskà þino.Kartais að laikydavausi nuo-ðaliau nuo netikinèiø þmo-niø, nes nenorëjau, kad jie pa-matytø, kiek daug turiu trû-kumø. Buvau ápratusi neri-mauti, kai pas mus atvaþiuo-davo neiðgelbëti giminaièiai,norëdavau, kad jie apsistotømotelyje, o ne mûsø namuo-se. Mat mûsø ðeima atrodëtokia netobula. Buvo sunkuásileisti þmones á savo namus,bet dar sunkiau buvo su-griauti apsimetinëjimo sie-nas.

Prieð daugelá metø, kaimano vyras kartà neteko kan-trybës, mûsø namuose tàkartapsistojusi giminaitë paklau-së: „Kaip tu gali gyventi sutokiu þmogumi, kuris ðitaipant tavæs ðaukia?“ Þinote, kàjai atsakiau? „Mums padedaJëzus.“ Nuo to laiko ji daugkartø matë mûsø ðeimoje vei-kianèià gelbstinèià Dievo jë-gà, ir þino, kaip toli mus suvyru Dievas nuvedë. Dau-giau nei prieð metus vienosvieðnagës metu ji meldësi irpriëmë Kristø kaip savo Gel-bëtojà.

Kai pas mus buvo apsisto-jusi kita giminaitë, að atviraiir nuoðirdþiai papasakojau jaiapie savo kovà su persivalgy-mu. Ji taip pat bandë áveikti ðiàproblemà ir mûsø pokalbisapie tai iðsivystë á diskusijàapie Vieðpatá.

Atkelta ið 5 psl.

Nebijok atverti savo durø

„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr. 14 (423) . 14 (423) . 14 (423) . 14 (423) . 14 (423) 2014 m. liepos 19 d. priedas priedas priedas priedas priedas 7EVANGELIJOS SKLAIDA

Kaip pasiekti þmones, kuriemano, kad baþnyèia yra problema,o ne atsakymas?

„Vis daugiau ir daugiauamerikieèiø teigia, kad yradvasingi, bet nereligingi, – tei-gia Robertas Wuthnowas, nuo1950 m. stebëjæs Amerikosdvasiná vystymàsi. – Tai – dva-singumas be tiesos ar valdþios,tiesiog paremtas antgamtiniutikëjimu.“ Ði tendencija kyla iððiuolaikinës religijos baimës.Átakinga Froido, Markso, Ny-èës kritika ásiskverbë á mûsøsàmonæ. Froidas á religinæpraktikà þiûrëjo kaip á bûdàkaltës atsikraèiusiems þmo-nëms apsivalyti ir priverstiDievà juos laiminti. Marksoakimis religija buvo priemonëvienai þmoniø klasei engti ki-tà. Nyèë teigë, kad bet kas,skelbiantis, kad þino tiesà, þai-dþia galios þaidimus. Jis klau-së átakingøjø: „Kodël ieðkotemeilës? Ar tai nëra tik bûdaspriversti paklusti savo val-dþiai?“ Neátakingøjø, bejëgiøjis klausë: „Kodël ieðkote tei-singumo? Ar tai nëra bûdasjums iðkilti?“

Ðie kritikai yra átakingi,nes jie buvo teisûs, ir dël jødaugelis siekia dvasiðkai atsi-sakyti religijos. Kà darytimums? Mes turime atkreiptidëmesá á aktualius klausimus:savo teisuoliðkumà, atstûmi-mà ir galios þaidimus. Baþny-èia turi atkartoti paties Jëzauskritikà, nukreiptà prieð religi-jà, ir akivaizdþiai demonstruo-ti, kuo skiriasi Evangelija nuoreligingumo.

Tinkamas þodistinkamu metuPirmiausia ðá skirtumà tarp

Evangelijos ir religingumo tu-rime parodyti þodþiu – pa-mokslaudami ir bendraudami.Jëzus net stipriau uþ Froidà pa-smerkë demonstruojamà savoteisuoliðkumà, teigdamas, kadreligingumas yra pavojinges-nis nei vieðas nuodëmingu-mas. Jëzus pateikia puikø pa-vyzdá, kuriame atsispindi tiekreligingumo, tiek nereligingu-

Kovojant su, atrodytø, be-viltiðkomis situacijomis,mums norisi pasislëpti nuonetikinèiø þmoniø, kol gyve-nimas susitvarkys. Taèiaudaþnai, matydami mane ge-riau áveikianèià „beviltiðkà“situacijà nei jie, Kristaus nepa-þástantys þmonës klausia ma-næs apie manyje gyvenanèiàviltá (1 Pt 3, 15).

Leisk Dievuisugriauti sienasAð daþnai dalindavau

þmonëms bukletus, taèiaunenorëjau turëti nieko ben-dro su kitø þmoniø skausmu.Bijojau, kad jie átrauks maneá tai, ko negalësiu suvaldyti.Að tarytum mëèiau bukletusper didþiulæ storà sienà, ku-rià buvau pastaèiusi tarp sa-væs ir jø. Dabar að mokausipalikti savo nesaugumà ir ne-kreipti dëmesio á kai kuriuoskitø krikðèioniø draudimus.Kai leidþiu Dievui sugriautisienas, jauèiuosi saugi. Aðmokausi ásiklausyti á Vieðpa-ties paraginimà kviesti þmo-nes á savo namus, ir daþniaukvieèiu ne tik pasisveèiuoti,o pastudijuoti Biblijà. Mokau-si mylëti nusidëjëlius ir ne-kæsti nuodëmës.

Að buvau gundoma pa-statyti sienas tarp savo vaikøir jø draugø. Taip norëjosi pa-sakyti: „Jeigu jie nepaþásta Jë-zaus, nenoriu, kad su jaisdraugautumëte“, taèiau da-bar raginu juos pasikviestinaujus draugus á mûsø namusir á baþnyèià. Tai atveria du-ris pokalbiui apie jø poþiûrá áDievà. Að raginu savo mergai-tes atidþiai pasirinkti draugusir pasitikiu Dievu, kad Jis ir to-liau saugos jas, kaip saugojovyriausiàjà dukrà valstybinëjemokykloje, arba viduriniàjà,kai ji, bûdama 17 metø, pagalmainø programà iðvyko áNaujàjà Zelandijà, kur lankëvalstybinæ mokyklà ir gyvenosu ateistais.

Neseniai Dievas paragi-no mane bûti savanore prie-glaudoje, kuri padeda mirð-tantiems þmonëms, tarp jø irsergantiems AIDS. Ðie þmo-nës, ypaè nepaþástantysVieðpaties, man primenaþmogø, pakliuvusá á plëðikørankas, kurie paliko já pusgy-vá. Nenoriu bûti panaði á tàkunigà, kuris, pamatæs þmo-gø, praëjo kita kelio puse (Lk10, 31). Ðiems ir visiems ne-iðgelbëtiems þmonëms, sukuriais bendrauju, noriu bûtituo geruoju samarieèiu, ku-ris jais rûpinasi; kuriam rû-pi ne tik tai, kà jie dabar ið-gyvena, bet ir tai, kur jie pra-leis amþinybæ.

Ið þrn. „Moody“vertë Erika Savièenko

TIM KELLER

Nereligingas dvasingumasmo þlugimas – Evangelijos pa-gal Lukà 15-ame skyriuje skai-tome apie du sûnus. Vyresnissûnus atstovauja religingiemslyderiams: jis visada paklûstatëvo ásakymams, siekia valdytisavo tëvà ir atstumti brolá. Ga-liausiai jis nedalyvauja broliopalaidûno sugráþimo proga su-rengtoje ðventëje. Manau, stip-resnio perspëjimo negali bûti:vyresnis sûnus prarandamasne dël paklusnumo tëvui, betdël to, kad jis visiðkai nuo jo pri-klausë.

Jëzus rodo mums, kadproblema yra mûsø teisuolið-kumas ir ásitikinimas, kad sa-vo dorybëmis galime pelnytiDievo malonæ. Liuterio termi-nais tariant, religija – tai kitateisumo darbø forma, kuri ve-da prie gilaus ir amþino nesta-bilumo. Mes nesame tikri dëlsavo vertës, tad mums reikiajaustis virðesniais uþ tuos, ku-rie nesutinka palaikyti tokiomûsø nesaugumo. SekdamiJëzumi mes turime sutikti sukritika dël religijos keliamopavojaus, bet parodyti jiems,kad jie klysta dël ðios proble-mos sprendimo bûdo.

Netikintys þmonës þiûri áreligijà kaip á tam tikrø doktri-nø ir etikos normø rinkiná, ku-rio reikia laikytis, jei nori ágytiteises á palaiminimà ir dangø.Jie mato, kaip daþnai religijaveda prie teisuoliðkumo, atstû-mimo ir engimo. Ðiuolaikinëkultûra klaidingai identifikuojakonkreèios doktrinos (absoliu-èios tiesos) idëjà kaip nuodin-gà elementà. Tiek tradicinë re-ligija, tiek naujasis dvasingu-mas yra savæs gelbëjimo for-mos: religinis bûdas iðsigelbëtiveda mus prie Dievo ásakymølaikymosi, o nereliginis – prieJo ásakymø lauþymo. Sprendi-mas yra Evangelija.

Evangelija parodo mumsþymiai ðventesná Dievà, neikonservatyvus moralistas galiásivaizduoti – Jo niekada ne-dþiugins tik moralus mûsø el-gesys. Evangelija taip pat pa-rodo mums þymiai labiau my-lintá Dievà, nei gali ásivaizduo-

ti liberalus reliatyvistas – JoSûnus prisiëmë amþinojo tei-singumo naðtà. Jo meilë mumsJam brangiai kainuoja.

Tai reiðkia, kad pamoks-laudami turime bûti labai atsar-gûs, laviruodami tarp bendrø-jø moraliniø dorybiø ir unika-laus nuolankumo, pasitikëjimoir meilës, kuri liejasi ið Evange-lijos. Turime atidþiai ásiklausytiir pasimokyti ið Dþonatano Ed-vardso þodþiø: „Dievo malo-nës iðgyvenimas – tai vieninte-lis pagrindas ilgalaikei tikraidorybei.“ Jis sako, kad daugu-ma dorybiø yra antraeilës, pa-remtos savimeile, bausmës bai-me ir iðdidumu (didþiavimu-si savo padorumu). Edvardsasteigia, kad dël bendrøjø visuo-tinës moralës normø pasaulisyra vieta, kur galima gyventi,taèiau jis ið esmës sutinka suNyèe, kad tai tikrai yra galiosþaidimas. Bendrosios dorybëskyla ne ið ðirdies, kuri atsisakësavo poreikio jaustis aukðtes-ne uþ kitus. Tik malonës paty-rimas ir dovanotas iðteisinimassukuria ðirdá, kuri daro geramëgaudamasi Dievu, gëriu irið meilës savo artimui. Be Evan-gelijos mes galime suvarþytiþmogaus ðirdá, taèiau negalimejos pakeisti. Evangelija kvieèiamus atgailai, o ne teisuoliðku-mui. Tikrosios dorybës kuriapoþiûrá, kuris priima vargðà, at-stumtàjá ir prieðà, ko nei religin-gumas, nei sekuliarizmas su-kurti negali. Religija veikia iðiðorës á vidø, o Evangelija – iðvidaus á iðoræ.

Parodyk man savotikëjimàAntra, mes turime rodyti

skirtumà tarp religijos ir Evan-gelijos savo darbais – kaip mesákûnijame Evangelijà savobendruomenëje ir tarnauda-mi? Jëzus dar daugiau neiMarksas pasmerkë religijà,kaip pretekstà engimui: Jeisveikinate tik savo brolius, kuo givirðijate kitus? (Mt 5, 47). Les-slie Newbigin dràsiai pabrë-þia, kad krikðèionybë, o ne ki-tos religijos ar sekuliarizmas,

yra tikros tolerancijos turin-tiems skirtingus ásitikinimuspagrindas. Tik ið malonës ið-gelbëti krikðèionys nesijausaukðtesni uþ kitus. Ir tai neturibûti tik retorika. Tik tuomet,kai krikðèionys neiðdidþiai irneegoistiðkai tarnaus varg-ðams, kai jie taps atviri opo-nentams, tik tada pasaulis su-pras skirtumà tarp religijos irEvangelijos.

Kà tai reiðkiapraktiðkai?Mes bûsime atidesni tam,

kaip mes skelbiame savo tikë-jimà. Moraliniø vertybiø iðkë-limas aukðèiau uþ Kristø – jaureligija. Baþnyèia ðiandienkvieèia þmones tokiu balso to-nu, kuris, atrodo, pateisina di-dþiausias jø baimes. Religijavisada veikë ið iðorës á vidø:„Jei elgsiuosi taip, gausiu Die-vo palaiminimà ir meilæ.“ BetEvangelija veikia ið vidaus áiðoræ: „Jei paþinau Dievo ma-lonæ ir palaiminimus, tuometað galiu taip elgtis.“

Prie manæs priëjo keletàmënesiø baþnyèià lankiusimoteris. Ji paklausë: „Ar ma-note, kad abortai yra blogai?“Atsakiau: „Taip”. Tuomet jitæsë: „Po to, kai tapau krikðèio-ne ir pradëjau lankyti Biblijosstudijas, pradedu suprasti,kad tame yra kaþkas blogo.“Mes kalbëjomës. Suþinojau,kad ji buvo teisininkë, gyvenoManhetene, yra organizacijos,pasisakanèios uþ gëjø santuo-kas, gimstamumo kontrolæ irt. t., narë, pati patyrë tris abor-tus. Ji sakë: „Noriu, kad þino-tumëte: jei bûèiau baþnyèiojepamaèiusi kokios nors litera-tûros ar lankstinukø prieðabortus, nebûèiau pasilikusinet pirmame susirinkime. Betað pasilikau ir atradau Kristø.Jei abortas yra blogai, jums rei-kia apie tai kalbëti, bet man pa-tinka, kaip jûs tai darote.“ Ðiosmoters tikëjimas gimë mûsøsekmadieniniø tarnavimø me-tu. Garbindami mes sutelkia-me dëmesá á klausimà „Kas yratiesa?“ ir á Tà Vienintelá, kurisgali atsakyti: „Að esu tiesa.“Postmoderniems þmonëms taiyra kaþkas naujo ir sunkiai su-vokiamo.

Niekas taip neardo nusi-stovëjusios tvarkos, kaip teigi-nys, kad Tiesa tapo asmeniu!Jaunus ir vyresnius Jëzus kvie-èia ateiti á Tëvo glëbá. Jis kvie-èia baþnyèià ásiþiûrëti á Evan-gelijà ir dalintis ja su tais, ku-rie beviltiðkai ieðko tikrojo dva-singumo. Mes turëtume su-prasti, kad þmonës baiminasireligijos, – pats Jëzus liepë jossaugotis, – ir nesumaiðyti kvie-timo gyventi dorai su Geràja ið-gelbëjimo Kristuje naujiena.

Ið www.gracewoodlands.orgvertë Raimonda Jaðinauskienë

Evangelija parodo mums þymiaiðventesná Dievà, nei konservatyvus

moralistas gali ásivaizduoti –Jo niekada nedþiugins tik moralusmûsø elgesys. Evangelija taip pat

parodo mums þymiai labiau mylintáDievà, nei gali ásivaizduoti

liberalus reliatyvistas – Jo Sûnusprisiëmë amþinojo teisingumo

naðtà. Jo meilë mums Jambrangiai kainuoja.

Evangelija parodo mums þymiaiðventesná Dievà, nei konservatyvus

moralistas gali ásivaizduoti –Jo niekada nedþiugins tik moralusmûsø elgesys. Evangelija taip pat

parodo mums þymiai labiau mylintáDievà, nei gali ásivaizduoti

liberalus reliatyvistas – Jo Sûnusprisiëmë amþinojo teisingumo

naðtà. Jo meilë mums Jambrangiai kainuoja.

8 priedas priedas priedas priedas priedas EVANGELIJOS SKLAIDA „Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr„Ganytojas“ Nr. 14 (423) . 14 (423) . 14 (423) . 14 (423) . 14 (423) 2014 m. liepos 19 d.

Kalbëdamas apie tai, kaipDievas gelbsti þmones, Pau-lius sakë: Kuriuos Jis ið ankstopaskyrë, tuos ir paðaukë, kuriuospaðaukë, tuos ir nuteisino, ku-riuos nuteisino, tuos ir iðaukðti-no (Rom 8, 30). Èia Paulius nu-rodo tam tikrà tvarkà, pagalkurià mus pasiekia iðgelbëji-mo palaiminimai. Nors Die-vas labai seniai, dar prieð pa-saulio sukûrimà, „paskyrë“mus bûti savo vaikais ir atitik-ti Jo Sûnaus atvaizdà, Pauliusakcentuoja faktà, jog ágyven-dindamas savo tikslà mûsøgyvenime Dievas (ðiame kon-tekste turimas galvoje DievasTëvas) ið tikrøjø mus „paðau-kë“. Paskui Paulius nedelsda-mas pamini nuteisinimà ir ið-aukðtinimà, parodydamas,kad ðiedu eina po paðaukimo.Paulius parodo, jog Dievo ið-gelbëjimo planas turi tam tik-rà tvarkà (nors èia paminëti nevisi mûsø iðgelbëjimo aspek-tai). Taigi skirtingø mûsø ið-gelbëjimo sudëtiniø daliø ap-tarimà pradësime nuo paðau-kimo temos.

VeiksmingasispaðaukimasSakydamas: Kuriuos Jis ið

anksto paskyrë, tuos ir paðaukë,kuriuos paðaukë, tuos ir nuteisi-no (Rom 8, 30), Paulius paro-do, kad paðaukimas yra Die-vo atliktas veiksmas. Ið tikrø-jø tai bûtent Dievo Tëvo veiks-mas, nes bûtent Jis paskiriaþmones „tapti panaðius á Jo Sû-naus atvaizdà“ (Rom 8, 29). Ki-tose eilutëse iðsamiau apibûdi-nama, kas yra paðaukimas. Sa-vo galybe kviesdamas þmo-nes, Dievas ðaukia juos „ið tam-sybiø á savo nuostabià ðviesà“(1 Pt 2, 9); Jis ðaukia juos á „sa-vo Sûnaus bendrystæ“ (1 Kor1, 9; dar þr. Apd 2, 39) bei á sa-vo „karalystæ ir ðlovæ“ (1 Tes2, 12; dar þr. 1 Pt 5, 10; 2 Pt 1,3). Dievo paðauktieji „priklau-so Jëzui Kristui“ (Rom 1, 6). Jiepaðaukti bûti ðventaisiais(Rom 1, 7; 1 Kor 1, 2) ir yra áþen-gæ á ramybës (1 Kor 7, 15; Kol3, 15), laisvës (Gal 5, 13), vilties(Ef 1, 18; 4, 4), ðventumo (1 Tes4, 7), kantrybës (1 Pt 2, 20–21;3, 9) ir amþinojo gyvenimo (1Tim 6, 12) karalystæ.

Ðios eilutës rodo, kad tu-rimas galvoje ne tik paprastaspaðaukimas þmogiðkoje plot-mëje. Tai visatos Karaliaus„ðaukimas“, turintis tokià ga-lià, jog paþadina þmoniø ðir-dyse reikiamà atsakà. Tai Die-vo veiksmas, uþtikrinantis at-sakymà, kadangi Rom 8, 30Paulius teigia, kad visi, kuriebuvo paðaukti, buvo ir nutei-

sinti. Ðis paðaukimas turi ga-lià iðvesti mus ið tamsybiø ka-ralystës á Dievo karalystæ, kadgalëtume susijungti bendrys-tëje su Juo: Iðtikimas yra Dievas,jus paðaukæs á savo Sûnaus, mû-sø Vieðpaties Jëzaus Kristausbendrystæ (1 Kor 1, 9).

Ðis galingas Dievo veiks-mas daþnai vadinamas veiks-minguoju paðaukimu, norintatskirti já nuo bendrojo visiemsþmonëms skirto ir kai kuriøþmoniø atmetamo Evangelijoskvietimo. Nenoriu pasakyti,kad pirmasis paðaukimas ne-implikuoja Evangelijos skelbi-mo. Prieðingai – veiksminga-sis Dievo paðaukimas ávykstaper Evangelijos skelbimà. Pau-lius sako: Tam Jis ir paðaukë jusper mûsø Evangelijà, kad ágytu-mëte mûsø Vieðpaties JëzausKristaus ðlovæ (2 Tes 2, 14). Þi-noma, yra daug tokiø, kuriegirdi bendràjá Evangelijos skel-bimà ir neatsiliepia. Taèiaukartais, Ðventajai Dvasiai vei-kiant þmoniø ðirdyse, Evange-lijos skelbimas tampa toksefektyvus, kad jie sureaguoja.Galima sakyti, jog tokie þmo-nës sulaukia „veiksmingojopaðaukimo“.

Veiksmingàjá paðaukimàgalima apibrëþti taip: Veiks-mingasis paðaukimas – tai perþmogaus skelbiamà EvangelijàDievo Tëvo atliktas veiksmas, ku-riuo Jis kvieèia þmones pas savetaip, kad jie atsiliepia iðgelbëjan-èiu tikëjimu.

Svarbu nesudaryti áspû-dþio, kad þmonës bus iðgelbë-ti vien ðio kvietimo jëgos, besavo paèiø noro reaguoti áEvangelijà. Nors veiksminga-sis paðaukimas paþadina mû-sø atsakà, visada reikia akcen-tuoti, kad ðis atsakas turi bû-ti savanoriðkas atskiro indivi-do apsisprendimas pasitikëtiKristumi.

Ðtai kodël veiksmingojeevangelizacijoje tokia svarbimalda. Jeigu Dievas neveiksþmoniø ðirdyse, kad Evange-lijos skelbimas bûtø efekty-vus, nebus ir tikro iðgelbëjimo.Jëzus pasakë: Niekas negaliateiti pas mane, jei mane pasiun-tæs Tëvas jo nepatraukia (Jn 6,44). Koks efektyvus gali bûtiEvangelijos skelbimas, rodopirmasis Pauliaus apsilanky-mas pas filipieèius. Kai Lidi-ja iðgirdo Evangelijà, Vieðpatsatvërë jos ðirdá tam, kà kalbëjoPaulius (Apd 16, 14).

Be veiksmingojo paðauki-mo, kuris yra iðskirtinai Die-vo veiksmas, mes galime kal-bëti apskritai apie Evangelijosskelbimà per þmogaus kalbà.Ðis skelbimas skirtas visiems

þmonëms, net tiems, kurie jonepriima. Kartais ðis Evange-lijos skelbimas vadinamas iðo-riniu arba bendruoju kvieti-mu. O veiksmingasis Dievopaðaukimas, sukeliantis já gir-dinèio þmogaus savanoriðkàatsakà, vadinamas vidiniu pa-ðaukimu. Evangelijos kvieti-mas bûna bendrojo pobûdþio,iðorinis ir daþnai atmetamas,o efektyvusis paðaukimas –vidinis, skirtas konkreèiamþmogui ir visada efektyvus.Vis dëlto tai nesumenkinaEvangelijos skelbimo svarbos– tai Dievo skirtasis bûdas, perkurá ámanomas veiksmingasispaðaukimas. Be Evangelijosskelbimo, niekas negalëtø at-siliepti ir bûti iðgelbëtas! Kaip-gi átikës Tà, apie kurá negirdëjo?!(Rom 10, 14). Ðtai kodël svar-bu suprasti, kas yra Evange-lijos skelbimas.

Evangelijos skelbimoelementaiÞmogui skelbiant Evan-

gelijà, turi bûti trys svarbûselementai.

1. Su iðgelbëjimu susijusiøfaktø paaiðkinimas. Kiekvie-nas, ateinantis pas Kristø, kadbûtø iðgelbëtas, turi turëtibent elementarø supratimàapie tai, kas yra Kristus ir kaipJis patenkina mûsø poreikábûti iðgelbëtiems. Todël aiðki-nant su iðgelbëjimu susijusiusfaktus, reikia aptarti bent jauðiuos klausimus:

1. Visi þmonës nusidëjo(Rom 3, 23).

2. Bausmë uþ nuodëmæyra mirtis (Rom 6, 23).

3. Jëzus Kristus numirë,prisiëmæs bausmæ uþ mûsønuodëmes (Rom 5, 8).

Vis dëlto tam, kad þmo-gus bûtø iðgelbëtas, neuþten-ka suprasti ðiuos faktus ar su-tikti, jog tai tiesa. Þmogus turibûti pakviestas asmeniðkai at-gailauti ir átikëti Kristø.

2. Kvietimas ateiti pasKristø, asmeniðkai atgailautiir átikëti. Kalbëdamas apie ið-gelbëjimo siekianèius þmo-nes, Naujasis Testamentaskalba apie asmeniná atsakà ápaties Kristaus kvietimà. Ðiskvietimas graþiai iðreikðtas,pavyzdþiui, ðiuose Jëzaus þo-dþiuose: Ateikite pas mane vi-si, kurie vargstate ir esate prislëg-ti; Að jus atgaivinsiu! Imkite antsavo peèiø mano jungà ir moky-kitës ið manæs, nes Að romus irnuolankios ðirdies, ir jûs rasitesavo sieloms atgaivà. Mano jun-gas ðvelnus, mano naðta lengva(Mt 11, 28–30).

Svarbu paaiðkinti, kad taine tik praeities religinio lyde-

rio kadaise iðtarti þodþiai.Kiekvienas juos girdintis ne-krikðèionis turëtø bûti paska-tintas galvoti apie ðiuos þo-dþius taip, tarsi Jëzus dabarpat, ðá akimirksná sakytø juosjam ar jai asmeniðkai. JëzusKristus yra Gelbëtojas, kurisðiandien yra gyvas ir gyvenadanguje, tad kiekvienas ne-krikðèionis turëtø manyti, kadJëzus kalba tiesiai jam ar jai:„Ateik pas mane […], Að ta-ve atgaivinsiu“ (Mt 11, 28). Tainuoðirdus asmeninis kvieti-mas, laukiantis asmeninio at-sakymo ið kiekvieno, kuris jágirdi.

Apie asmeninio atsakobûtinybæ kalba ir Jonas: Pas sa-vuosius atëjo, o savieji Jo nepri-ëmë. Visiems, kurie Já priëmë, Jisdavë galià tapti Dievo vaikais (Jn1, 11–12). Akcentuodamas bû-tinybæ „priimti“ Kristø, Jonastaip pat kalba apie asmeninioatsako svarbà. Tuos, kuriedrungnoje baþnyèioje nesuvo-kia savo dvasinio aklumo, Jë-zus vëlgi ragina atsiliepti as-meniðkai: Ðtai Að stoviu priedurø ir beldþiu: jei kas iðgirs ma-no balsà ir atvers duris, Að pasjá uþeisiu ir vakarieniausiu sujuo, o jis su manimi (Apr 3, 20).Pagaliau, likus vos kelioms ei-lutëms iki visos Biblijos pabai-gos, Ðventoji Dvasia ir Baþny-èia dar kartà kvieèia ateiti pasKristø: Ir Dvasia, ir Suþadëtinëkvieèia: „Ateik!“ Ir kas girdi, te-atsiliepia: „Ateik!“ Ir kas trokð-ta, teateina, ir kas nori, tesisemiadovanai gyvybës vandens (Apr22, 17).

Taèiau kà reiðkia ateiti pasKristø? Plaèiau tai yraaiðkiname straipsnyje „Atgi-mimas“ (Átikëjimas ir atgaila),o kol kas uþtenka pasakyti,kad, jeigu ateiname pas Kris-tø, tikëdami, jog Jis iðgelbësmus nuo nuodëmës, mes ne-begalime toliau daryti nuodë-miø; turime noriai jø atsiþadë-ti ir nuoðirdþiai atgailauti. Kal-bant apie kieno nors atsiver-timà, atgaila ir átikëjimas mi-nimi ne vienoje Ðventojo Rað-to vietoje (pvz., Paulius pasa-kë, kad jis praleido laikà, liu-dydamas þydams ir graikamsapie atgailà prieð Dievà ir tikë-jimà mûsø Vieðpaèiu JëzumiKristumi – Apd 20, 21). Kito-se vietose paminëta tik atgai-la dël nuodëmiø, o iðgelbëjan-tis átikëjimas numanomaskaip kartu einantis veiksnys(Jo vardu visoms tautoms busskelbiama atgaila ir nuodëmiø at-leidimas [Lk 24, 47; dar þr. Apd2, 37–38; 3, 19; 5, 31; 17, 30;Rom 2, 4; 2 Kor 7, 10 ir kt.]).

Taigi bet kokiame nuoðir-

dþiame Evangelijos skelbimeturi bûti kvietimas iðsiþadëtinuodëmiø, per átikëjimà ateitipas Kristø ir praðyti Jo atlei-dimo. Jei ignoruojama bûtiny-bë atgailauti dël nuodëmiø ar-ba tikëti Kristaus atleidimu,tai nëra pilnatviðkas ir teisin-gas Evangelijos skelbimas.

Bet kas gi paþadëta tiems,kurie ateina pas Kristø? Taitreèiasis Evangelijos skelbimoelementas.

3. Atleidimo ir amþinojogyvenimo paþadas. Norskviesdamas asmeniðkai Kris-tus kalba apie ramybæ ir galiàtapti Dievo vaikais bei gyvy-bës vandens dalininkais, nau-dinga pasiaiðkinti, kà bûtentJis þada tiems, kurie ateis pasJá per atgailà ir átikëjimà. Pir-miausia, Evangelijos þiniojepaþadamas nuodëmiø atleidi-mas ir amþinasis gyvenimassu Dievu. Dievas taip pamilo pa-saulá, jog atidavë savo viengimáSûnø, kad kiekvienas, kuris Já ti-ki, nepraþûtø, bet turëtø amþi-nàjá gyvenimà (Jn 3, 16). Petras,skelbdamas Evangelijà, pasa-kë: Tad atgailaukite ir atsivers-kite, kad bûtø panaikintos jûsønuodëmës (Apd 3, 19, dar þr. 2,38). Greta paþado atleisti ir do-vanoti amþinàjá gyvenimà turibûti uþtikrinimas, kad Kristuspriima visus, kas ateina pas Jánuoðirdþiai atgailaudami, ti-këdami ir ieðkodami iðgelbë-jimo: Ateinanèio pas mane Aðneatstumsiu (Jn 6, 37).

Evangelijosskelbimo svarbaLabai svarbu mokyti

skelbti Evangelijà, nes jeiguniekas jos neskelbtø, kaip ga-lëtume bûti iðgelbëti? Kaipgi áti-kës Tà, apie kurá negirdëjo?!(Rom 10, 14). Evangelijos skel-bimas svarbus dar ir dël to, kadper já Dievas kreipiasi á musmûsø þmogiðkumo pilnatvë-je. Jis neiðgelbëja mûsø „auto-matiðkai“, neieðkodamas mû-sø, kaip pilnaverèiø asmeny-biø, atsako. Veikiau Jis nukrei-pia skelbiamà Evangelijà á mû-sø intelektà, emocijas bei valià.Jis kalba mûsø protui, aiðkin-damas apie iðgelbëjimà savoÞodyje. Jis kalba mûsø emoci-joms, kreipdamasis asmenið-kai, tiesiai á ðirdá, ir kviesdamasatsiliepti. Jis kalba mûsø valiai,praðydamas iðgirsti Jo kvieti-mà ir per atgailà bei átikëjimàsavanoriðkai atsiliepti – apsi-spræsti nusigræþti nuo nuodë-miø, priimti Kristø kaip Gel-bëtojà bei patikëti, kad Jis iðgel-bës mûsø ðirdis.

Iðtrauka ið „Systematic Theology“Spausdinama ið www.prizme.lt

WAYNE GRUDEM

Evangelijos skelbimas ir veiksmingasis paðaukimas

Nr. 14 (423) 2014 m. liepos 19 d. ÐeimaÐeimaÐeimaÐeimaÐeima 9

Natûralu, kad gimus ma-þam vaikeliui keièiasi sutuok-tiniø statusas: moteris tampamama, o vyras – tëèiu. Sakoma,kad moteriai motinystë ágim-ta, o ðtai vyrui tenka tapti tëèiu,sàmoningai suvokiant ðá nau-jà vaidmená. Moteris natûraliaidaugiau màsto apie vaikelá, nesjá neðioja savyje, belaukdama jogimimo, o ðtai vyras yra lyg ðioproceso stebëtojas, jam sunkiauásijausti, suvokti, kad netrukustaps tëèiu. Taèiau ar jo vaid-muo menkesnis? Anaiptol. Juknauja gyvybë uþsimezga daly-vaujant abiem – tiek vyrui, tiekmoteriai, tad ir atsakomybë uþ-auginti jà tenka taip pat abiem.

Kartà teko matyti ðmaikð-tø uþraðà: „Tëvu tapti lengva,bet bûti sunku.“ Ar tikrai bû-ti tëèiu sunku? Kokia tëèio áta-ka maþam vaikeliui, kuris kû-dikystës, ankstyvosios vaikys-tës periodu labiau priklausonuo mamos? Tad suvokdami,kad iki septyneriø metø for-muojasi vaiko asmenybë ir de-damas jo gyvenimo pamatas,paþvelkime á tëtá, kurio vaid-muo auklëjant vaikà lygiaitoks pats svarbus kaip mamos,tik turi kitoká atspalvá.

Naujas socialinisvaidmuo„Ðeimos teoretikai akcen-

tuoja, kad tapimas tëvu yra kri-tinis momentas vyro raidoje.Patys vyrai apie já kalba kaipapie vienà svarbiausiø ávykiøir tikslø gyvenime. […] Taèiautapimui reikia priimti naujà so-cialiná vaidmená, surasti jamesave. […] Todël neretaidþiaugsmas dël vaiko gimimoyra lydimas nerimo, baimës beikitø prieðtaringø jausmø,“ –teigia psichologë Veronika La-kis. Daþniausiai bûdavo ápras-ta, kad gimus vaikui didþiau-sias rûpestis juo tenka mamai,o tëèio pareiga – aprûpinti ðei-mà. Dþiugu, kad toks suprati-mas po truputá keièiasi, ir jau-ni tëveliai ne tik dalyvauja gim-dyme kartu su þmona, bet irruoðiasi tam atsakingam mo-mentui lankydami Nëðèiøjøkursus. Mat ne tik mamos min-tys, jos kasdienës emocijos vei-kia negimusá vaikelá, bet ir të-tukas. „Didelá poveiká embrio-nui daro tai, ar jo tëvas yra ða-lia, ar ne. Tëvo balsas ðalia ma-mos, jo þiaurumas ar gerumas,lytinis aktyvumas, nejautru-mas ar ðvelnumas veikia kûdi-kio dvasià. […] Tëvo buvimassu motina yra esminis vaikoformavimosi prieð jam gims-tant elementas,“ – raðo sielova-dininkas Dþonas Sandfordas.

Be abejo, kai moteris laukia-si vaikelio, vyras pamato jà ki-

tokià, nes keièiasi ne tik jos ið-vaizda, bet ir skonis (pvz., vidu-ry nakties uþsinori raugintøagurkø ar apelsinø). Daþniau-siai besilaukianti moteris pagra-þëja, kas vyrui itin svarbu. Betkà daryti, jei ji priauga trisde-ðimt kilogramø? O kur dar py-kinimas ar vëmimas ir intymiøsantykiø vengimas? Kà jau kal-bëti apie laikà gimus vaikui – kainegali normaliai iðsimiegoti poátemptos darbo dienos. Ir visidarbe uþjauèianèiai linkèioja,pamatæ þiovaujantá bendradar-bá: „A, tai jaunasis tëvelis.“

Kita vertus, ant vyro peèiøuþgula atsakomybë – kaip rei-kës iðlaikyti, iðmaitinti ðeimà?Kol ðeima augina vienà vaike-lá, ta atsakomybë nëra jau to-kia slegianti, bet jei ðeima ryþ-tasi turëti daugiau vaikø, taivyrà tikrai aplanko mintis:„Kaip mes iðgyvensime?“ Þi-noma, galbût garsiai jis to ne-iðsako, bet giliai ðirdyje turispræsti naujà uþduotá. Kartaistai prislegia, ypaè jei susilau-kia aplinkiniø kritikos ar tëvø-seneliø priekaiðtø, kurie nuo-ðirdþiai jaudinasi dël jaunosðeimos, bet neretai tik dar la-biau sujaukia ir taip neramiasvyro mintis. „Kà tu sau galvo-ji?! Ir vël laukiatës vaiko – jaupenkto?!“ Ar lengva bûti dau-giavaikiu tëvu? Juk tai irgi vi-suomeninis statusas, tik daþ-nai labai neigiamas...

Vyro ir þmonossantykiaiVaikas auga ðeimoje, tad

labai svarbu, kokia ji. Kokiesutuoktiniø santykiai, tokia iratmosfera namuose, kuriuoseauga vaikai. Jei tarp vyro irþmonos laidomi þaibai, tai iratmosfera tampa „karðta“, jojenëra ramybës, teikianèios svei-katà ir pasitenkinimà sielai. Ogeri santykiai, meilë, kantry-bë, atlaidumas keièia paèià ðei-mà, jà brandina – gyventi jojemiela ir saugu.

Natûralu, kad gimus ma-þam vaikeliui, keièiasi dviejøsutuoktiniø santykiai, kuriedaþniausiai iki tol buvo ganaegoistiniai – kaip patenkintivienas kito poreikius. Vaikogimimas – tai ir dþiaugsmas,bet kartu ir iððûkis, mat á savotarpà tenka priimti dar vienà.Ir kartais tai atneða sumaiðtá,pasimetimà, tenka keisti nusi-stovëjusias neraðytas taisyk-les, naujai iðgirsti vienas kità,padëti, net aukotis, nebegau-nant tiek daug dëmesio asme-niðkai, kurio tikrai netrûko gy-venant dviese.

Pamenu, kaip santuokospradþioje mano vyras daug irsunkiai dirbo – net keliuose

darbuose, kad aprûpintø ðei-mà. Besilaukdama pirmojo vai-kelio dël uþimtumo retai já ma-tydavau, nes gráþdavo vëlai, oryte anksti keldavosi. Mane taislëgë. Ypaè sunku buvo gimusvaikui, kuris neduodavo iðsi-miegoti naktimis ir visi kasdie-niai rûpesèiai krisdavo ant ma-no peèiø, – tekdavo priþiûrëtivaikà 24 valandas per parà. Na-tûralu, kad moters nuovargispadaro savo – prasideda prie-kaiðtai, galbût aðaros, kuriasvyrams taip sunku pakelti, trin-tis tarp sutuoktiniø. Taèiau vy-ro dëmesys pavargusiai savomoteriai, palaikymas – be ga-lo svarbus. Vienas ðiltas, pa-guodþiantis jo þodis suteikianaujø jëgø, ákvepia bëgti pasi-rinktu keliu. „Dauguma atve-jø moteriai bûtina vyro para-ma, kad ji galëtø atlikti naujassavo pareigas; ji su dþiaugsmupasiaukos naujagimiui tik tuo-met, jei vyras pasiaukos jai,“ –sako Simone de Beauvoir, su-vokusi, koks svarbus vyras au-ginant vaikelá. Taèiau mes, mo-terys, nepamirðkime, kad ir vy-rams reikalingas palaikymas,supratimas, pagarba tuomet,kai jie gráþæ nori „atsijungti“nuo darbø ir tiesiog pakiurk-soti prie televizoriaus.

Labai svarbu kalbëtis, iðsi-ðnekëti, iðsakyti savo nuoskau-das ar lûkesèius, kad ðirdyneaugtø karti ðaknis, nes ma-þam vaikui reikalinga sveikaðeimos atmosfera, kurià lemiasantykiai tarp sutuoktiniø.Lengviausia pasakyti – „Mantavæs tokio nereikia... skiria-mës... nes tu man nepadedi, ne-supranti...“ Kai tokios negaty-vios emocijos ima virðø, pada-romi neteisingi sprendimai, dëlkuriø vëliau, paaugus vaikamsir pailsëjus, tikrai labai gailima-si. Teko matyti filmà, kai per-vargusi jauna mama, neiðsi-miegojusi, pikta, ant rankø lai-kanti nuolat verkiantá maþylá,savo nevilty atstumia mylimàvyrà bei jo dovanas, kuris grá-þæs patenkintas ið darbo, jos ne-supranta. Ið nevilties jis iðeinaið namø ir nelauktai sau per-miega su gudria bendradarbe,kuri ima já ðantaþuoti... Vaikuipagaliau uþmigus, nurimusiþmona laukia savo namo ne-gráþusio vyro, skambina jam,ieðko, o ragelá pakelia ne jis...Ðeima aklavietëje – vyras gai-lisi dël silpnumo akimirkos, oþmona já iðvaro. Taip dël nuo-vargio, neiðsikalbëjimo, ne-brandos sugriaunama ðeima, ovaikas lieka be tëèio...

Ekleziasto knygoje raðoma:Du geriau negu vienas, nes jie turigerà atlygá uþ savo triûsà. Jei vie-nas kristø, kitas já pakeltø. Bet var-

gas vienam, jei jis krinta, nes në-ra kam padëti. Jei dviese miega, vie-nas kità ðildo. Bet kaip suðilti vie-nam? Jei vienas uþpuolamas, dvie-se pasiprieðina. Trigubà virvæ sun-ku pertraukti (Ez 4, 9–12). Ðeimo-je mes pavargstame, krentame,nusidedame, bet gerai, jei ðaliayra Dievà mylinti ðirdis, kuripakelia. Kai mes ásiþeidþiame,liekame vieni ir be pagalbos.Kas suðildys vieniðà ðirdá? Kaspadës dar vaikystëje atstum-tam vaikui, netekusiam daþ-niausiai tëtuko?

Tëvystës krizëDeja, bet Lietuva negali

pasidþiaugti stabiliomis san-tuokomis, nes per metus iðsi-skiria kone pusë susituokusiø-jø. Baisiausia, kad dël to nu-kenèia silpniausieji – vaikai. Jieauga be tëèio, nesaugûs. Ta-èiau paradoksalu, kad net irturintys tëèius vaikai ne visa-da sulaukia jø dëmesio. „Mû-sø visuomenëje tëvas vaikuitampa kaþkokia nesupranta-ma, nepasiekiama mitinë bû-tybë. Jis iðeina á darbà ankstiryte, visà dienà bûna „kaþkur“darbe, vakare gráþta pavargæs,pavalgo ir sëdasi prie televizo-riaus ar kompiuterio. Ið esmëstëvo darbas, pomëgiai, gyve-nimas praeina uþ vaiko dëme-sio ribø. [...] Taip mûsø kultû-roje ilgainiui pamirðtamas tik-rasis tëvo vaidmuo vaiko gy-venime, pamirðtama, kokiaypatingai svarbi jo átaka vai-ko vystymuisi, indëlis for-muojant vaiko asmenybæ.“(Anna Kirejeva).

Baptistø pastorius, profe-sorius Johanesas Raimeris,kalbëdamas apie uþaugusius,nuodëmës liûne (alkoholis,narkotikai, skyrybos) pasken-dusius tikinèiøjø vaikus, ap-gailestauja, kad tai, jog tikin-èiøjø vaikai nusisuka nuo Die-vo ir baþnyèios, rodo auklëji-mo krizæ. Anot jo, mûsø auk-lëjimas apverstas aukðtyn ko-jomis: Biblija moko, kad vai-kus turëtø auklëti TËVAS, omûsø vaikus auklëja moterys– namuose mamos, darþelyjeauklëtojos, mokykloje moky-

tojos. „Dievas liepë tëvamsugdyti vaikus. Paimk tëvà iððeimos, ir ji susirgs. Mama ne-gali pakeisti tëvo, jo vaidmensauklëti vaikus.“

Jam antrina Dþ. Sandfor-das: „Kodël tëvai (vyrai) tokiesvarbûs? Todël, kad taip sukû-rë Dievas. [...] Dievas sukûrë,kad vaikai semtøsi gyvybës iðsavo tëvø (vyrø) dvasios. Di-dþiausia mûsø kvailos, mate-rialistinës kultûros tragedijayra niekðiðkas vyrø, kaip Die-vo sûnø, statuso sunaikinimas.Neþinodami, kad turi dvasià irsielà, jie maþai nutuokia arbavisai nenutuokia, kas esà savovaikams. [...] Ið tëvø (vyrø) bu-vo pavogta jø savastis.“

Tai patvirtina ir daugelispsichologø, kurie pastebi ten-dencijà, kad á uþsiëmimus, se-minarus, þaidimo kambarius,bûrelius, konsultacijas su vai-kais daþniausiai ateina mamy-tës. Tad natûraliai klausiama:nejaugi tëèiui nerûpi jo vaikas?Kokia tëèio pareiga? Ar tikmamos turi auklëti vaikus?

Vaikas gali gauti daug ma-mos ðilumos ir meilës, bet jamvis tiek trûks tëtuko. Jam rei-kia ir mamos, ir tëèio. Juk të-tis kitoks – savo vyriðkumupapildo mamà, suteikia ðeimaistabilumo. Dþ. Sandfordas netsako: „Jei tëvas nebûna su sa-vo vaiku, vaiko siela nuvysta.“Jis gali turëti daug þaisliukø,bûti viskuo aprûpintas, bet ðir-dy ilgësis tëèio – ir kuo toliau,tuo labiau. Jokie materialûspakaitalai neatstos gyvo ben-dravimo su tëèiu.

JAV buvo atlikti tyrimaikalëjime ir nustatyta, kad apie95 proc. kaliniø niekada nepa-tyrë tëvo meilës. Jie buvo „be-tëviai“. Tyrimai atskleidë, kadbe tëvo uþaugintiems vaikamstrûksta stipraus charakterio irtvirtos valios, jie labiau linkæ áseksualinius iðkrypimus ir nu-sikaltimus. Kol vaikas auga, tonepastebime ir net nesusimàs-tome, bet kai vaikas uþauga irtampa savarankiðka asmeny-bë – griebiamës uþ galvos,klausdami, kodël taip nutiko.

(Bus daugiau)

SONATA ALEKSANDRAVIÈIENË

Tëèio átaka maþam vaikui (I dalis)

Nr. 14 (423) 2014 m. liepos 19 d.

Neapykantos taikinys

10 Paþintis

Su didþia pagarba ver-tiname AleksandràMakedonietá – didy-

bës manijos kankintà cholerikà,lëbautojà, nuþudþiusá draugà,gali bûti, kad net ir tëvà. Stebi-mës ir þavimës Julijumi Ceza-riu – buvusiu ypatingai ðalta-kraujiðku politiku, dël valdþiosnuo kelio ðlavusiu savo draugusir nedraugus.

Jo pergalingojo þygio per Ga-lijà brydë klote nuklota lavonaisbei pelenais. Visa tai vienam iðþymiausiø Lietuvos filosofø ne-trukdo apie ðiuos vyrus tarti: „Jiebuvo ir liko man aukðèiausiojoþmogiðkumo, taurumo, vyriðku-mo, trumpai tarus, aukðto rangoegzistencinës laikysenos pavyz-dþiais.“ („Arvydas Ðliogeris at-sako á Vilniaus ðv. Kristoforogimnazijos klausimynà“, bernar-dinai.lt, 2012. 09. 16)

Pagarbos negailima ir Alb-rechtui Brandenburgieèiui,Mainco arkivyskupui, karðtammergiðiui, meno, pinigø ir val-dþios garbintojui, bene didþiau-siam Europoje relikvijø kolekci-ninkui, kurio netikëtas dideliø pi-nigø poreikis netiesiogiai paska-tino Liuterio teziø paskelbimà irReformacijos pradþià. Bet uþBaþnyèios suskaldymà kaltæverèiame Vitenbergo augustinøvienuoliui, o Albrechto puoðnuspaminklas iki ðios dienos pui-kuojasi Mainco katedroje.

Daug blogá skleidusiø istori-jos asmenybiø ðiandien vertina-me atlaidþiai ir palankiai. Mes tie-siog mëgstame ryðkias asmeny-bes. Visai kitaip su Jonu Kalvinu.Kas ðiandien iðdrástø pasakyti jálaikàs savo didþiausiu pavyz-dþiu? Ir argi nesama tam prieþas-èiø: juk jis buvæs þudikas ir des-potas?!

Ið pirmo þvilgsnio netgiskeptikai pripaþásta: po TomoAkvinieèio Kalvinas buvo vienasreikðmingiausiø II tûkstantme-èio teologø. Bet kà domina teolo-gija...? Bûtent ið draugiðkosios te-ologijos stovyklos, ið liuteronø,gana anksti kirto ir pirmieji di-dþiausi prieðininkai. Pasakymas„kalvinistas“ po ðiai dienaiskamba paðaipiai, lyg koks keiks-maþodis, koks jis ir buvo nuo patpradþiø. Pirmàsyk vieðai pami-nëtas 1552 m. Joachimo Vestfalo(Westphal), Hamburgo liuteronøkunigo ir smarkaus Kalvinoprieðininko. Pats Kalvinas, bjau-rëjæsis bet kokiu asmenybës kultu(norëjæs bûti palaidotas anoni-miðkai), ið savo pavardës pada-rytà apibûdinimà, þinoma, verti-no labai neigiamai ir visiðkai at-metë. Visàlaik jautæsis Liuterio ða-lininku ir ieðkojæs jo draugystës,

Kalvinas gerai þinojo ir apie„mirtinà neapykantà sau“ ið kaikuriø Liuterio bendraþygiø lûpø.Nepaisant tuometinio reformatøir liuteronø teologijos artumo,XVI a. dvasià gerai atspindi vie-nas áraðas: „Gottes Wort und Lut-heri Schrift ist des Bapst undCalvini Gift.“ („Dievo þodis irLiuterio raðtai popieþiui ir Kalvi-nui yra nuodas.“)

To meto Romos katalikø ne-apykanta Kalvinui, be abejo, bu-vo dar didesnë. 1577 m. Þero-mas Bolzekas (Jérome Bolsec),pats ilgai iðbuvæs protestantøbaþnyèios gretose, paraðë Kalvi-no biografijà. Jai apibûdinti pa-kanka vieno vienintelio Bolzekovertinimo, kad Kalvinas buvopirmuoju eretiku ið visos ilgoseretikø eilës bei paklusniu ðëtonoárankiu. Ið ðios biografijos apieKalvinà pasklido gausybë nebûtøistorijø, pagrástø vien nuogirdo-mis ir davatkø tauðkalais. Bolze-kas iðdráso Kalvinui primesti vi-sas seksualines nuodëmes, ko-kios tik kada yra buvusios, tarp jøir sodomijà, prostitucijà bei ho-moseksualizmà. Esà Þenevojenebuvæ moters, kuri nebûtø bu-vusi Kalvino suvedþiota. Bolze-ko biografija, iðversta á keletà kal-bø, katalikø pakartotinai leidþia-ma bei platinama iðsilaikë net iki1875-øjø.

Þano Papyro Masono (JeanPapire Masson) Vita Calvini,paraðyta 1583 m., jau labiau rû-pinosi objektyviu Kalvino gyve-nimo papasakojimu. Masonasnet nepagailëjo pagiriamøjø þo-dþiø Kalvino literatûriniams ge-bëjimams bei stropumui pabrëþ-ti. Sutiko, kad reformatoriui nie-kada nerûpëjusi asmeninë pini-ginë nauda. Taèiau taip pat neþi-nia dël ko ir ðio biografo nuosp-rendis grieþtas: Kalvinas buvæstironiðka, teisianti bei arogantiðkaasmenybë; despotiðkas ir labaiblogo bûdo. „Iðdidus ir savimy-la. Yda, prie kurios linksta visisektø kûrëjai...“ Masonui mieliau,kad Kalvinas iðvis nebûtø gimæsarba anksti miræs, nes jis vien ne-laimes savo tëvynei uþtraukë.

Juodinamas Kalvinas buvoir dar keliose tariamose biografi-jose. Ðtai XIX a. J. M. VincentasAudinas savo ásivaizdavimaispapildë 1841-aisiais sukurtà re-formatoriaus portretà. Jo nuomo-ne, nestigæ pajuokos apie Kalvi-no iðoræ, apie jo „gaiðenos iðvaiz-dos“ kuprotà kûnà, pusgyvesakis, bespalves lûpas ir apskritaipanaðumà á tikrà raganiø. Ðitaipnuolat per ðimtmeèius kartotas irásitvirtino Kalvino, kaip bjau-raus, negailestingo, beðirdþio, ra-cionalisto, perðanèio savo ðali-ninkams gyvenimà be menkiau-sio dþiugesio, ávaizdis.

Bet ar toks ávaizdis pagrás-tas? Ar tikrai Kalvinas buvotoks? Kad tikriausiai buvæs ne pa-prasto sukirpimo asmenybë su iðdalies sudëtingu charakteriu, tasneginèijama. Jis pats save laikë iðprigimties bailiu ir droviu. Gyve-nimo pabaigoje, draugø liudiji-mu, pasidaræs gana permainin-gos nuotaikos. Nebuvo toks uþ-sispyrusiai kategoriðkas kaipLiuteris, taèiau ir ne diplomatið-kas kaip Martynas Buceris arðvelnus kaip Pilypas Melanchto-nas. Kalvinas nebuvo tobulas, irtai jis pats suprato bei þinojo. At-sisveikinimo laiðke, raðytame1564 m. Þenevos ganytojams, jisprisipaþásta: „Að turëjau daug sil-pnybiø, kurias jums teko pakelti.“Ir priduria: „Praðau taip pat, kadman bûtø atleista uþ viskà, kàpikto padariau...“

Pats Kalvinas þinojo apie ki-tø sukurtà jo ávaizdá. 1557 m.Psalmiø komentaro áþangoje jispastebi: „Vieni skleidþia paikaspaskalas apie mano turtus, kitiapie neapsakomà valdþià. Darkitø iðkeliamas mano praban-gus gyvenimas...“ Kalvinas aið-kiai matë, kad ir jam tenka patirtituos paèius „melagingus iðkrai-pymus“ kaip ir daugeliui evan-gelikø Prancûzijoje, visaipðmeiþtø ir juodintø prieð karaliø(1536 m. Institutio dedikacija).

Koks ið tiesø buvo Kalvinosantykis su valdþia? Kun. Ro-mualda Dulskis, katalikø profe-sorius VDU, vienoje ið savo kny-gø, kurioje apie protestantus ne-stokoja pagiriamøjø þodþiø, raðoir apie „[...] teokratinës diktatûrosávedimà Þenevos mieste, o mies-to valdþia atsidûrë J. Kalvino ran-kose. Religinis J. Kalvino uolu-mas turëjo aiðkiø despotizmo ele-mentø. Jo reikalavimu Þenevosmagistratas kitatikius iðtremda-vo ið miesto arba net bausdavomirties bausme.“ (Ekumeninëkrikðèionybë)

Dar grieþèiau reiðkiasi kitasakademikas, nekatalikas ir MRUprofesorius Andrius Bielskis:

„Kalvino laikø Þeneva buvogiliai represinë totalitarinë visuo-menë, nepaisant to, kad religinëir pasaulietinë valdþios joje buvoformaliai atskirtos. Kalvinas netik tiesiogiai prisidëjo, bet inspi-ravo daugelio þmoniø, ypaè ana-baptistø, neigusiø kûdikiø krikð-tà, sunaikinimà (garsiausias ðiopavyzdys yra Miguelio Serveto,garsaus mokslininko, humanistoir Biblijos tyrinëtojo, o sykiu giliaitikinèio þmogaus, sudeginimas;jis buvo ávykdytas Þenevosmiesto tarybos nutarimu, kuriaipirmu smuiku grieþë pats Kalvi-nas).“ (Neðventas sakramentas)

Kadangi ðie sakiniai yraakademikø plunksnos vaisius irmums siûlomi be jokiø abejoniøir labai tvirtai (A. Bielskis: „Ðiøfaktø neigimas reiðkia arba giliàideologinæ indoktrinacijà, arba ci-niðkà, o sykiu melagingà jø nuty-lëjimà.“), tai negali likti nepaliesti.

Tad ir pakalbëkime apieKalvino santyká su valdþia. Artikrai Þenevos mieste, kuriamesu pertrûkiais reformatorius pra-gyveno nuo 1536 m. iki pat mir-ties 1564 m., visa valdþia buvojo rankose? Pirmiausiai, apie jokátotalitarizmà negali bûti në kal-bos jau vien dël to, kad Þenevoje,kitaip nei pavyzdþiui, Ciuriche,

labai aiðkiai buvo atskirta baþny-tinë valdþia, konsistorija, nuomiesto valdþios. Bûtent ðiamemieste jau tada buvo galima kal-bëti apie tam tikrà baþnytinës irpasaulietinës valdþios atskyrimà(didþia dalimi kilusá bûtent ið re-formatø kalvinistinës màstyse-nos). Tiesa, baþnytinëje valdþiojeKalvinas tikrai dalyvavo, taèiauniekada jai nevadovavo, taigi irnegalëjo priimti galutiniø spren-dimø bei sankcijø. Daugiausia,kà galëjo padaryti, tai siûlyti as-mená atskirti nuo Kristaus vaka-rienës. Bet net ir tai iki 1555 m.buvo ginèytina baþnyèios teisë.Maþa to – tik paskutiniaisiais gy-venimo metais Kalvinas paga-liau ágijo Þenevos pilieèio teises,o iki tol tebuvo toleruojamas kaipsvetimkraðtis. Kaip ðitokios pa-dëties asmuo galëjo vykdyti tota-litariná valdymà? Dël to apie Kal-vino ilgametá dominavimà mies-to taryboje negali bûti në kalbos.Netgi prieðingai. Ðtai britø teolo-gas Alisteris McGrathas raðo:

„Jei ir egzistavo kuri nors pa-saulietinio gyvenimo sritis, kurià[Þenevos] miesto taryba bûtøtvirtai nusprendusi palenkti vi-siðkai savo kontrolei, tai teisinë.Apie 1530 m. taip ir ávyko, kadtaryba ágijo galià visiðkai kontro-liuoti miesto teisinæ sistemà. Teisëpriiminëti savarankiðkus spren-dimus visais svarbiausiais klau-simais buvo laikomas vieðumiesto valdþios nepriklausomy-bës [nuo Savojos vyskupo] de-monstravimu. Sunku patikëti,kad sunkiai iðkovojusi savo su-verenumà, miesto valdþia nebû-tø malðinusi bet kokios iðorinësgalios ar bent tiesioginio kësi-nimosi á Þenevos teisës reikalus.

Neapykantos taikinysHOLGER LAHAYNE

Daug blogá skleidusiøistorijos asmenybiøðiandien vertinameatlaidþiai ir palankiai.Mes tiesiog mëgstameryðkias asmenybes.Visai kitaip su JonuKalvinu. Kas ðiandieniðdrástø pasakyti já laikàssavo didþiausiupavyzdþiu?

Baþnytinëje valdþiojeKalvinas tikrai dalyvavo,taèiau niekada jainevadovavo, taigi irnegalëjo priimti galutiniøsprendimø bei sankcijø.Daugiausia, kà galëjopadaryti, tai siûlyti asmenáatskirti nuo Kristausvakarienës.

Nukelta á 12 p.

Hansas Holbeinas jaunesnysis. Þanas Kalvinas

Nr. 14 (423) 2014 m. liepos 19 d. Dvasingumas 11

Tyrinëk visa apimantágyvenimo ðventumà.Nuo to priklauso ta-

vo naudingumas, nes tavo pa-mokslai trunka tik valandà arbadvi, o tavo gyvenimas pamoks-lauja visà savaitæ. Jei ðëtonuipavyko ið tavæs padaryti tikpagyras, malonumus ir paval-gyti mëgstantá tarnautojà, jisjau sugriovë tavo tarnavimà.Atsidëk maldai ir gauk pamoks-lus, mintis ir þodþius ið Dievo.Geriausià savo laikà MartynasLiuteris praleisdavo tris valan-das kasdien besimelsdamas.

Robert Murray McCheyne

Mes nuolatos jaudinamës,ásitempiame, norëdami sukurtinaujus bûdus, planus ir mode-lius, kurie padëtø baþnyèios aug-ti ir skleisti Evangelijà. Šiuolai-kinë tendencija – nukreiptiþvilgsná nuo þmogaus arba pa-skandinti þmogø planuose irorganizacijose. Dievas siekiakuo daugiau panaudoti þmogø,kad galëtø atsiskleisti per já, o neper kà nors kità. Þmonës yraDievo árankiai. Baþnyèia ieðkogeresniø metodø. Dievas ieðkogeresniø þmoniø.

Buvo Dievo siøstas þmo-gus, vardu Jonas. Ðiam þmogui,Jonui, buvo suteikta ypatingamalonë liudyti ir paruoðti keliàKristui. Kûdikis mums gimë,sûnus mums duotas. Pasaulioiðgelbëjimas ateina per ðá Kûdi-këlá. Kai apaštalas Paulius pasa-koja apie þmoniø, átvirtinusiøpasaulyje Evangelijà, charakte-rius, jis atskleidþia jø sëkmës pa-slaptá. Evangelijos ðlovë ir veiks-mingumas atsiveria per jà skel-biantá þmogø. Vieðpaties akysþvalgosi po visà þemæ, kad ap-gintø tuos, kuriø ðirdys jo aky-se yra tobulos – šiais þodþiaisDievas sako, kad þmonës yra la-bai svarbûs, kad Jis priklausonuo jø, nes jie yra kanalas, ku-riuo Jo jëga pasiekia pasaulá. Ðia-me technikos amþiuje tokia gy-vybiðkai aktuali tiesa gali bûtiuþmirðta. Uþmirðus ðià tiesà,Dievo darbui bûtø padaryta to-kia þala, kaip kad saulë iðeitø iðsavo orbitos: uþplûstø tamsa,kiltø sàmyðis ir viskas þûtø.

Ðiandien Baþnyèiai labiau-siai reikia ne geresnës technikos,naujø organizacijø ar iðradingømetodø, bet þmoniø, kuriuos ga-lëtø naudoti Ðventoji Dvasia –maldos þmoniø, stipriø maldi-ninkø. Ðventoji Dvasia liejasi ne

Maldos jëgaE. M. BOUNDS

per metodus, bet per þmones. Jinuþengia ne ant technikos, betant þmoniø. Ji patepa ne planus,bet þmones – maldos þmones.

Vienas þymus istorikas pa-sakë, kad asmeninës charakteriosavybës turi kur kas glaudesnáryðá su tautø revoliucijomis, neimano filosofuojantys istorikai ardemokratiðki politikai. Ði tiesa iðesmës tinka ir kalbant apie Kris-taus Evangelijà, Jo pasekëjø cha-rakterá ir elgesá: jie siekë sukrikð-èioninti pasaulá geràja prasme,pakeisti tautas ir asmenybes.Ypaè ði tiesa tinka Evangelijospamokslininkams.

Charakteris, kaip ir Evange-lijos sëkmë, priklauso nuo pa-mokslininko. Jis arba perduoda,arba sudarko Dievo þinià þmo-gui. Pamokslininkas yra auksi-nis vamzdis, kuriuo teka dievið-kas aliejus. Vamzdis turi bûti netik auksinis, bet ir atviras, neátrû-kæs, þodþiu, nepriekaiðtingas,kad aliejus galëtø laisvai, ne-trukdomai ir be nuostoliø tekëti.

Þmogus suformuoja pa-mokslininkà. Taèiau Dievas turisuformuoti þmogø. Jei ámanomatai pasiekti, pasiuntinys turëtøbûti svarbesnis uþ þinià. Pa-mokslininkas yra svarbesnis uþpamokslà. Pamokslininkas su-kuria pamokslà. Kaip gyvybæteikiantis pienas ið motinos krû-tinës yra jos gyvybë, taip ir vis-kas, kà pamokslininkas perduo-da, yra persunkta ir apvaisintatuo, kas yra jis pats. Lobis yra þe-miðkuose induose, o indai galisuteikti skoná ir pakeisti spalvà.Uþ pamokslo matosi þmogus,

visas þmogus. Pamokslas nëravalandà trunkantis veiksmas.Tai – gyvybës perteikimas. Pa-mokslui subrandinti reikia dvi-deðimties metø, nes dvideðim-ties metø reikia, kad subræstøþmogus. Tikras pamokslas – taipamokslas, neðantis gyvybæ. Pa-mokslas auga, nes auga þmogus.Pamokslas yra stiprus, nes stip-rus þmogus. Pamokslas ðventas,nes šventas þmogus. Pamokslasyra kupinas dieviško patepimo,nes þmogus yra kupinas die-viško patepimo.

Paulius pavadino tai „ma-no Evangelija”. Ne dël to, kadbûtø jà paþeminæs savo ekscen-triðkumu arba naudojæs sava-naudiðkai, bet dël to, kad Evan-gelija buvo áaugusi á Pauliaus,þmogaus, ðirdá ir kraujà. Tai bu-vo asmeninis Pauliaus tikëji-mas, pasireiðkiantis per jo cha-rakterio bruoþus, uþdegtas irágalintas jo liepsnojanèios sielosjëga. Pauliaus pamokslai – kokiejie buvo? Kur jie dabar? Kon-spektai, iðsklaidytos iðtraukos,plûduriuojanèios ákvëpimo jû-ros pavirðiuje! Taèiau þmogusPaulius, didesnis uþ savo pa-mokslus, gyvena per amþius vi-sa savo esybe, savybëm ir ûgiu,tebedarydamas didþiulæ átakàBaþnyèiai. Pamokslavimas yratik balsas. Balsas tyloje mirðta,tekstas pamirðtamas, pamoks-las iðdyla ið atminties, bet pa-mokslininkas gyvena.

Pamokslas negali duotidaugiau gyvybæ teikianèiø jëgø,nei jø turi þmogus. Miræ þmonëspamokslauja mirusius pamoks-lus, o miræ pamokslai uþmuða.Viskas priklauso nuo dvasiniopamokslininko charakterio. Pa-gal þydø ástatymà, aukðèiausiaskunigas turëjo áspausti á auksinæplokðtæ brangakmeniais puoštasraides: „Ðventumas Vieðpa-èiui”. Todël kiekvienas Kristuitarnaujantis pamokslininkas tu-ri bûti formuojamas ir valdomasne ko kito, o ðventumo. Didelë gë-

da, jei Kristaus tarnai turi ma-þiau ðventà charakterá ir ma-þiau siekia ðventumo, nei tai da-rë þydø kunigai. Dþonatanas Ed-vardsas (Jonathan Edwards) yrapasakæs: „Að uoliai siekiau dardidesnio ðventumo ir panaðu-mo á Kristø. Dangus, kurio troš-kau, buvo šventumo dangus.”Kristaus Evangelijai skeisti ne-reikia populiariø idëjø. Ji nepro-paguoja pati savæs. Ji plinta ta-da, kai pradeda veikti uþ tai at-sakingi þmonës. Pamokslinin-kas turi suasmeninti Evangelijà.Jos dieviðki ir ryðkiausi lobiai tu-ri bûti ásikûnijæ jame. Ákalinantimeilës galia privalo veikti perpamokslininkà, kaip nukrei-pianti, ekscentrinë, viskà val-danti ir save pamirðtanti jëga.Savæs iðsiþadëjimas turi tapti joesybe, ðirdimi, krauju ir kaulais.Jis turi eiti pirmyn kaip þmogustarp þmoniø, apsirengæs nuo-lankumu, pasiliekantis romu-me, gudrus kaip þaltys, bet ne-klastingas kaip balandis. Turin-tis karaliaus dvasià, bet pripa-þástantis tarno priklausomybæ.Karaliðkai, garbingai ir nepri-klausomai besielgiantis bei vai-kiðkai ðvelnus ir paprastas. Pa-mokslininkas privalo nevarþo-mai ir su tobulu, pasiaukojan-èiu tikëjimu bei uolumu darbuo-tis dël þmoniø iðgelbëjimo. Þmo-nës, vedantys ir formuojantyskartà Dievui, turi bûti atsidavæ,narsûs, gailestingi ir bebaimiai

Dievui reikia maldingø þmoniø

kankiniai. Jeigu jie bus bailûsprisitaikëliai, savanaudþiai, pa-taikûnai arba bijos þmoniø, jeigujø tikëjimas nesirems á Dievà arJo þodá, o jie atsiduos pasauliuiarba gyvens dël savæs, negalësrûpintis nei Baþnyèia, nei laimë-ti pasaulá Dievui.

Taikliausias ir stipriausiaspamokslas turi bûti skirtas pa-èiam pamokslininkui. Rimèiau-sias, subtiliausias, sunkiausiasir nuodugniausias darbas turibûti atliktas su savimi. Apmoky-ti dvylika apaðtalø buvo didþiu-lis, sunkus ir iðtvermës reikalau-jantis Kristaus darbas. Pamoks-lininkai formuoja ne pamokslus,bet þmones, ðventuosius. Ir tiktas, kuris dirbo su savimi ir su-formavo save kaip asmená beiðventàjá, yra tinkamai pasiruo-ðæs ðiam darbui. Dievui nereikianei ypatingø talentø, nei dideliopaþinimo, nei stipriø pamoksli-ninkø. Jam reikia ðventø, tikin-èiø, stipriai mylinèiø, iðtikimø iratsidavusiø Dievui þmoniø.Þmoniø, visada ið sakyklos pa-mokslaujanèiø ðventus pamoks-lus, kurie atspindëtø ðventà gy-venimà. Tokie þmonës gali su-formuoti naujà kartà Dievui.

Štai pagal koká pavyzdá bu-vo ugdomi pirmieji krikðèionys.Þmonës, turintys tvirtà charak-terá, dangiðkos rûðies pamoksli-ninkai – ryþtingi, iðtikimi, karin-gi ir ðventi. Pamokslauti kartu sujais reiðkë nukryþiuoti save, ið-siþadëti savæs ir dirbti rimtà,varginantá kankinio darbà.Toks jø atsidavimas metë iððûkájø kartai ir suformavo jos ásèiosekità kartà, kuri dar negimë Die-vui. Pamokslaujantis þmogusturi bûti maldingas þmogus.Malda yra pats stipriausias pa-mokslininko ginklas. Savyje tu-rëdama visagalæ jëgà, maldaviskam teikia gyvybæ ir jëgø.

Tikras pamokslas yra kuria-mas slaptumoje. Þmogus, Dievoþmogus, yra kuriamas slaptumo-je. Jo gyvenimas ir tvirèiausi ásiti-kinimai gimë slaptoje bendraujantsu Dievu. Stipri ir gili jo dvasioskanèia, svariausi ir puikiausi pa-mokslai gimë bûnant vienam suDievu. Malda suformuoja þmo-gø. Malda suformuoja pamoksli-ninkà. Malda suformuoja pasto-riø. Ðiø dienø pamokslininkai yrasilpni maldininkai. Paþinimo at-neðamas iðdidumas prieðinasinuolankumui, kuris ágyjamasmaldoje. Malda pamokslavimometu daþnai yra oficiali, tik kaippasirodymas tarnavimo rutinoje.Ðiø dienø pamokslininkams mal-da nëra ta galinga jëga, kokia ji bu-vo Pauliaus gyvenime ar jo tarna-vime. Kiekvienas pamokslinin-kas, kurio gyvenime ir tarnavimemalda nëra stipri varomoji jëga,yra silpnas darbininkas Dievodarbe ir nesugebës ávykdyti Josumanymø šiam pasauliui.

Bus daugiau.

Dievui nereikia neiypatingø talentø, neididelio paþinimo, neistipriø pamokslininkø.Jam reikia ðventø, tikinèiø,stipriai mylinèiø, iðtikimøir atsidavusiø Dievuiþmoniø. Þmoniø, visada iðsakyklos pamokslaujanèiøðventus pamokslus, kurieatspindëtø ðventàgyvenimà.

Nr. 14 (423) 2014 m. liepos 19 d.

Neapykantos taikinys

Ganytojas

12 Paskutinis puslapis

„Ganytojo“ redakcijø adresai:Giluþio g. 15, 06202 Vilnius,tel. (8-5) 240 63 24,El. paðtas:ganytojas@btz.lt

„Priedas“, „Ðeima“ – ÞanetaLazauskaitë;

Dizainerës-maketuotojos:Geda ÞyvatkauskaitëMiglë Kavaliukaitë

Atsakingieji rubrikøredaktoriai:„Dvasia ir þodis“,„Naujienos“, „Teologija“,„Refleksijos“,„Dvasingumas“, „Evangelijair kultûra“, „Paþintis“,„Paskutinis puslapis“ –Valdas Baèkulis;

© „Ganytojas“. ISSN 2029-5030. Leidþia leidykla „Tikëjimo þodis“. Indeksas 960. 4 sp. l. Tir. 350 egz. Spausdino UAB „BALTO“, Utenos 41a, 08217 Vilnius.

Stilistai-korektoriai:Valdas BaèkulisÞaneta LazauskaitëRûta BagdonienëMiglë KavaliukaitëSonata Aleksandravièienë

Seniavos pl. 8A, 46386 Kaunas,tel. (8-37) 39 07 90,El. paðtas:redakcija@evangelija.lt

Redaktorius Valdas BaèkulisRedakcinë kolegija:Gabrielius Lukoðius,Anþelika Krikðtaponienë,Darius Ðirvys,Mindaugas Sakalauskas.

KVIEÈIAME ÁBAÞNYÈIØSUSIRINKIMUS

ANYKÐÈIUOSE—Ramybës g. 1-14 sekmadieniais11 val.

KUPIÐKYJE—Krantinës g. 10-12 sekmadieniais 15 val.ROKIÐKYJE—Nepriklausomybës a. 25 (3a.) sekmadie-

niais 12 val.ÐVENÈIONËLIUOSE— Þemutinë g. 35b-28 sekma-

dieniais 11 val.VISAGINE—Valstybinës kalbos mokymo centras, 3 kab.

(Kosmoso g. 10/1) sekmadieniais 15.00 val.

KAUNO KRAÐTEKAUNE—M. K. Èiurlionio g. 5 sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.JONAVOJE—Sodø g. 19 (áëjimas ið kiemo pusës) sek-

madieniais 10 val., antradieniais 18.30 val.ALYTUJE—Kalniðkës g. 2B sekmadieniais 11 val.,

treèiadieniais 18.30 val.MARIJAMPOLËJE—Vytauto g. 32 treèiadieniais 18 val.,

sekmadieniais 11 val.

KËDAINIUOSE—Birutës g. 14 sekmadieniais 11 val.,treèiadieniais 18 val.

DRUSKININKUOSE—Veisiejø g. 29 sekmadieniais 10 val.ELEKTRËNUOSE—Rungos g. 14 (2 a.) sekmadieniais

11 val.PRIENUOSE—Siauroji g. 5 sekmadieniais 12 val.RASEINIUOSE—Jaunimo g. 2 sekmadieniais 11 val.,

antradieniais 18 val.

ÐIAULIØ KRAÐTEÐIAULIUOSE—Filharmonijos salë (Auðros al. 15)

sekmadieniais 11 val., treèiadieniais 18.30 val.KURÐËNUOSE—Daugëliø g. 83 sekmadieniais 11 val.N.AKMENËJE—Nepriklausomybës g. 20 sekmadieniais

11 val.RADVILIÐKYJE—Laisvës alëja 8 sekmadieniais

11 val.TAURAGËJE—Birutës g. 13 sekmadieniais 11 val.

PASVALYJE—Svalios g. 16 sekmadieniais 11 val.SKUODE—J.Basanavièiaus g. 33 sekmadieniais 16 val.AKMENËJE—Stoties g. 30 antradieniais 19 val.JURBARKE—Gedimino g. 15A-36 sekmadieniais 15 val.VENTOJE—Ventos g. 20-50 ketvirtadieniais 19 val.PAPILËJE —Rudens g. 16, ðeðtadieniais 11 val.

KLAIPËDOS KRAÐTEGARGÞDUOSE —Laugaliø g. 9 sekmadieniais 11

val.

UÞSIENYJEDUBLINE (AIRIJA)—Evangeliðka Dublino lietuviø

bendruomenë. 28A Pearse Str. sekmadieniais14 val.

VILNIAUS KRAÐTEVILNIUJE—Giluþio g. 15 sekmadieniais 11 val.,

ketvirtadieniais 18.30 val.PANEVËÞYJE—Urbðio g. 1 (4 a.) sekmadieniais

11 val., treèiadieniais 18.30 val.UTENOJE—Aukðtakalnio g. 62 (2a.) sekmadieniais

11 val.IGNALINOJE— „Skaptuko“ galerija Aþuðilës g.

15 sekmadieniais 10 val., treèiadieniais 18 val.UKMERGËJE—Vytauto g. 30/2 sekmadieniais 14 val.ZARASUOSE—Ðiauliø g. 32/61 sekmadieniais

12 val., treèiadieniais 18.30 val.

Atkelta ið 10 p.

Neapykantos taikinys T E G I R S I U V I E Ð P A T Á G I E S M E

Paslëpk mane savam glëby,Tvirta ranka priglausk ir nuramink.

Tegul siauèia audros ir griausmai,Su Dievu sklandysiu að aukðtai.Tëviðkais sparnais mane apgaubs,Jis Vieðpats þemës ir dangaus.

Ilsiuos ramus Jo artume,Þinau, esu Karaliaus globoje.

Tegul siauèia audros ir griausmai,Su Dievu sklandysiu að aukðtai.Tëviðkais sparnais mane apgaubs,Jis Vieðpats þemës ir dangaus.

Miesto ponai jokiu bûdu nebuvonusiteikæ tokiam svetimkraðèiui[kaip Kalvinas] perleisti átakàvienai ið svarbiausiø Þenevospasaulietinës valdþios srièiø.“(Life of John Calvin)

Pakalbëkime ir apie mirtiesbausmes. Ar tikrai Kalvinas yratiesiogiai atsakingas uþ kitatikiøbei anabaptistø pasmerkimàmyriop? Ar tikrai Kalvinas totroðko ir siekë? Ir ar tiesa, kaip sa-ko A. Bielskis, kad „eretikø degi-nimai buvo sistemiðkai prakti-kuojami Kalvino Þenevoje“?Apie Servetà plaèiau pakalbësi-me tuoj pat, bet pirmiau kartu suA. McGrathu pabrëþkime: „Kal-vino gyvenimo Þenevoje metuServetas buvo vienintelis, kuránuteisë mirties bausme dël religi-niø ásitikinimø; ir bûtent tuo me-tu, kai ðitokios bausmës kai kur ki-tur buvo kasdienë rutina.“

Ar tikrai Kalvinas skatinoanabaptistø sunaikinimà? Pir-miausiai verta priminti, kad nuo1529 m. visoje Vokietijos imperi-joje anabaptizmas buvo baudþia-mas mirtimi. Kalvinas nieko spe-cialiai nekûrë ir neinspiravo. IðXVI–XVII amþiø þinoma apie900 praþudytø anabaptistø var-dø (Pietø Vokietijoje bei Ðveicari-joje). Ið jø dauguma, apie 85proc., nuteisti katalikiðkose þe-mëse. H. Bulingerio veikimo Ciu-riche metu ávykdytos dvi mirtiesbausmës (1532), o Kalvino laikuÞenevoje – në vienos. Bûtina ne-pamirðti, kad tuo metu visoje vi-durio Europoje nebuvo prakti-kuojama anabaptistø tikëjimolaisvë, tad, þinoma, ir Kalvinasnepasisakë uþ jø toleravimà. Ta-

èiau, pavyzdþiui, su grieþtu ana-baptistø persekiojimo ástatymuBerno kantone Kalvinas tikrai tie-siogiai neturëjo nieko bendro.

Dël deðimèiø bausmiø, ávyk-dytø 1542/46 m., R. Dulskio ne-tiesiogiai kraunamø Kalvinui(„kai J. Kalvino átaka buvo stip-riausia“) tebûnie priminta ðtaikas: tiesa, kad vien 1545 m. ávyk-dytos apie 35 bausmës dël kaltini-mø platinus marà (mat Þenevojeði liga siautusi nuo 1542 m.). Ka-dangi nebuvo þinoma maro pliti-mo prieþasèiø, kaltës buvo ieðko-ma tarp þmoniø – ir randama. Ta-èiau nëra jokiø árodymø, kad Kal-vinas bûtø prie ðiø persekiojimøkaip nors ypatingai prisidëjæs.

Ir pagaliau apie Migelá Serve-tà, nuþudytà 1553 m. Þenevoje:tiesa, kad su ðia mirtimi buvo su-sijæs ir Kalvinas. Jis tikrai pateisi-no Serveto nuþudymà. Taèiau,kaip jau minëta, sprendimàbausti bûtent mirtimi priëmë nejis, o miesto valdþia, kuri savodauguma kaip tik tuo metu toligraþu nebuvo Kalvino pusëje(Kalvinas pasisakë uþ galvosnukirtimà, o ne deginimà, taèiaujo pasiûlymas buvo atmestas).Pagrindinis Serveto kaltintojasKlodas Rigo kaip tik atstovavoKalvinui ypatingai prieðiðkamsparnui ir uþtat juo labiau stengë-si priimti laisvà sprendimà. W.Neuseris pastebi, jog „1533 m.Kalvino átaka Tarybai buvo pa-siekusi þemiausià taðkà“ (Kalvi-nas), tad, matyt, jis niekaip nega-lëjæs „grieþti pirmu smuiku“,kaip teigia A. Bielskis.

Bus daugiau.