gyvenimo ágûdþiø pamokos STUDIJØ KNYGA...4 Knyga „Fizinis aktyvumas: gyvenimo ágûdþiø pamokos“ skirta Lietuvos kûno kultûrosakademijos studentams ir kûno kultûros

1

LIETUVOS SPORTOINFORMACIJOS CENTRAS

Vilnius2004

gyvenimo ágûdþiø pamokos

STUDIJØ KNYGA

2

UDK 613.(075.8)Fi406

ISBN 9986–574–70–6

© V. Volbekienë, 2004© Kûno kultûros ir sporto departamentas

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 2004© Lietuvos sporto informacijos centras, 2004

Parengë doc. dr. Vida Volbekienë

Pamokø autoriai:doc. dr. Ona Gasparkienë, Lietuvos kûno kultûros akademijadoc. dr. Auðra Griciûtë, Lietuvos kûno kultûros akademijaDaiva Klimavièienë, Kauno „Aukuro“ vid. mokyklaprof. dr. Romualdas Malinauskas, Lietuvos kûno kultûros akademijaSaulë Matuzevièienë, Kauno V. Kuprevièiaus vid. mokyklaGintas Mazurevièius, Lietuvos kûno kultûros akademijaÐarûnas Ðniras, Lietuvos kûno kultûros akademijaJorûnë Vyðniauskytë-Rimkienë, Lietuvos kûno kultûros akademijaAndrius Volbekas, Lietuvos kûno kultûros akademijadoc. dr. Vida Volbekienë, Lietuvos kûno kultûros akademijadoc. dr. Ilona Judita Zuozienë, Lietuvos kûno kultûros akademijaZita Þiþniauskienë, Kauno P. Vileiðio vid. mokykla

Recenzavo:Lietuvos kûno kultûros akademijos doc. dr. Rimantas Minkevièius,Lietuvos kûno kultûros mokytojø asociacijos prezidentaskûno kultûros mokytojas ekspertas Vytautas DeksnysIliustravo Sigutë Bronickienë

Knygos autoriai dëkoja Kûno kultûros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respub-likos Vyriausybës bei Lietuvos Respublikos kultûros ir sporto rëmimo fondui, knygos re-cenzentams – Lietuvos kûno kultûros mokytojø asociacijos prezidentui kûno kultûros mo-kytojui ekspertui Vytautui Deksniui ir Lietuvos kûno kultûros akademijos doc. dr. Riman-tui Minkevièiui, Lietuvos sporto informacijos centro Leidybos skyriaus darbuotojams, dai-lininkei Sigutei Bronickienei, kurie palaikë knygos idëjà ir pastabomis bei patarimais pri-sidëjo prie ðios knygos parengimo ir iðleidimo.

Iðleista Lietuvos Respublikos kultûros ir sporto rëmimo fondo lëðomis

Virðelio nuotraukoje – autoriai (ið kairës): Ilona Judita Zuozienë, Ðarûnas Ðniras, Vida Volbekienë,Auðra Griciûtë, Romualdas Malinauskas, Saulë Matuzevièienë, Gintas Mazurevièius, ZitaÞiþniauskienë, sëdi Daiva Klimavièienë.

3

Turinys

Pratarmë 4I. J. Zuozienë. 1 pamoka. Plaukimas – olimpinë sporto ðaka 6V. Volbekienë. 2 pamoka. Vyresniøjø klasiø mergaièiø fizinis ugdymas:diskusija „Lûkesèiai“ 11D. Klimavièienë. 3 pamoka. Varþybø sistemos 13D. Klimavièienë. 4 pamoka. Organizuoju varþybas 17S. Matuzevièienë, Z. Þiþniauskienë. 5 pamoka. Savarankiðkas fizinis aktyvumas:raumenø pajëgumo ugdymas 19S. Matuzevièienë, Z. Þiþniauskienë. 6 pamoka. Partnerystë ir saviraiðka: ðokiai 33I. J. Zuozienë. 7 pamoka. Kodël plaukioti sveika 38I. J. Zuozienë. 8 pamoka. Saugaus elgesio vandenyje taisyklës 41I. J. Zuozienë. 9 pamoka. Kaip padëti skæstanèiajam 45I. J. Zuozienë. 10 pamoka. Kaip suteikti pirmàjà pagalbà nelaimingø atsitikimøvandenyje atvejais 49I. J. Zuozienë. 11 pamoka. Kà að galiu ir ar daþnai tai darau? 53I. J. Zuozienë. 12 pamoka. Kasdieninë mankðta 56V. Volbekienë. 13 pamoka. Sveiki áproèiai – sveikas svoris 59V. Volbekienë. 14 pamoka. Sveikatà stiprinantis fizinis aktyvumas:tempimo pratimai 63D. Klimavièienë. 15 pamoka. Fizinio aktyvumo motyvai 67V. Volbekienë. 16 pamoka. Fizinio aktyvumo skaièiuoklë 69O. Gasparkienë. 17 pamoka. Stuburo anatomija ir funkcija 75A. Volbekas. 18 pamoka. Bûk stiprus ir tiesus 81S. Matuzevièienë, Z. Þiþniauskienë. 19 pamoka. Þvilgsnis á ateitá:besilaukiant ir gimus maþyliui 84A. Griciûtë. 20 pamoka. Kûrybiðkumo ugdymas 94G. Mazurevièius. 21 pamoka. Kûrybiðkumo ugdymas kûno kultûros pamokose 97A. Griciûtë. 22 pamoka. Klasës komandos formavimas – tarpasmeniniøsantykiø klasëje gerinimas 100V. Volbekienë. 23 pamoka. Bendradarbiavimas: grupiniai pratimai „Piramidës“ 105J. Vyðniauskytë-Rimkienë, V. Volbekienë. 24 pamoka. Bendradarbiavimas:susipaþinimas su fiziniais gebëjimais 109V. Volbekienë. 25 pamoka. Streso áveikimas: relaksacija 112A. Griciûtë. 26 pamoka. Dëmesio sutelkimas – atsipalaidavimas 115R. Malinauskas. 27 pamoka. Stresas per kûno kultûros pamokà 119R. Malinauskas. 28 pamoka. Susikaupimas (dëmesio sutelkimas) 122V. Volbekienë. 29 pamoka. Kas yra graþu? Kûno ávaizdis 125ð. ðniras. 30 pamoka. Socialiniø ágûdþiø ugdymas per kûno kultûros pamokas 127Literatûra 129

4

Knyga „Fizinis aktyvumas: gyvenimo ágûdþiø pamokos“ skirta Lietuvos kûno kultûrosakademijos studentams ir kûno kultûros mokytojams, kurie siekia, kad mokiniai kûno kul-tûros pamokose dalyvautø su dþiaugsmu, kurie mano, kad jø ugdomojo darbo prasmë –mokiniø fizinis aktyvumas ir po mokyklos baigimo, kurie per kûno kultûros pamokas skiepi-ja kasdieninio gyvenimo ágûdþius. Knygoje pateiktos pamokos pagrástos mokslo þiniomis irugdymo filosofija.

Ðiuolaikiniame gyvenime kûno kultûros pamoka yra judëjimo kultûros pamoka, turintiskatinti mokiniø fizinës, protinës ir socialinës sveikatos, gyvenimo ágûdþiø saviugdà. Viliuo-si, kad ði knyga modernaus ir kûrybingo mokytojo rankose bus daugiau nei dar viena kûnokultûros pamokos metodinë priemonë. Galbût ji paskatins mokytojus bûti kûrybiðkesnius,prisidës prie filosofinio fizinio ugdymo suvokimo, mokiniø – vaikø, paaugliø ir jaunuoliø –judëjimo dþiaugsmo, raðtingumo kûno kultûros srityje didinimo.

Ðia knyga norima padëti kûno kultûros mokytojams ágyvendinti fizinio ugdymo huma-nistinæ misijà – per fiziná aktyvumà sukurti ugdomàjà aplinkà, kurioje jaunimas galëtølavinti tokias svarbias asmenybës savybes ir socialinius ágûdþius kaip pasitikëjimas savimi,kûrybiðkumas, tolerancija, solidarumas, tarpusavio pagalba ir pan. Jungtiniø Tautø ðvieti-mo, mokslo ir kultûros organizacija skatina ir remia ðià naujà fizinio ugdymo kryptá, kuriyra reikðminga vaikø fizinio, intelektualinio bei emocinio vystymosi darnai (3-ioji tarptauti-në UNESKO konferencija, 1999). 2003 m. lapkrièio 17 d. paskelbta JT Generalinës asamblë-jos rezoliucija, kurioje Generalinë asamblëja „1. Kvieèia vyriausybes, Jungtines Tautas, josfondus ir programas, atitinkamas specializuotas agentûras ir su sportu susijusias organizacijas:

a) teikti daugiau reikðmës kûno kultûrai visiems ir sportui sudarant plëtros programas irnumatant veiklos kryptis sveikatos supratimui didinti, pasiekimams ir kultûrinam suartëji-mui skatinti bei kolektyvinëms vertybëms tvirtinti; /…/

c) dirbti drauge tam, kad pasitelkus kûno kultûrà ir sportà bûtø sudarytos galimybëssolidariai ir bendradarbiaujant propaguoti taikos kultûrà, socialinæ ir lyèiø lygybæ, dialogà irharmonijà; /…/

e) ir toliau remti kûno kultûrà ir sportà kaip priemonæ sveikatingumui, ðvietimui, visuo-meniðkumui ir kultûrai plëtoti pagal vietose ávertintus poreikis…“ (Kûno kultûros ir sportoaktualijos, 2004, 1, 42–43).

Knygoje pateikti kûno kultûros pamokø planai – tai ne tiksliai vykdomi receptai. Knygosnaudingumas priklausys nuo kûno kultûros mokytojø vaizduotës ir nuovokos. Autoriai sie-kë pirmiausia suþadinti mokytojø kûrybines galias – paskatinti ieðkoti bûdø, ákvepianèiømokinius fiziðkai aktyviai gyvensenai, padedanèiø mokiniams tobulinti ágimtas fizines irdvasines dovanas – optimizmà, judrumà, kilnumà, gyvenimo meilæ ir dþiaugsmà. Galbûttodël nesistengta suvienodinti pamokø planø formos, turinio apraðymo stiliaus, „revizuoti“autoriø pateiktos medþiagos, nors ir ne visais atvejais knygos rengëjos nuomonë visiðkaisutampa su pateiktàja. Autoriams buvo suteikta kûrybinë laisvë, kurios linkime ir Jums.Keiskite, pritaikykite apraðytas pamokas taip, kad jos labiausiai tiktø Jûsø mokiniams, ati-tiktø Jûsø galimybes ir programas.

Pratarmë

5

Ugdyti mokiniø gyvenimo ágûdþius yra ga-nëtinai sudëtingas procesas. Èia nëra sëkmësreceptø ar garantijø.

Vaikø fiziniam ir socialiniam vystymuisiátakà daro daug veiksniø, pavyzdþiui, ðeima,þiniasklaida, tradicijos, tautiniai, politiniai pri-oritetai.

Vaikø etinës ir socialinës vertybës formuo-jasi jiems „keliaujant“ per gyvenimo tarpsnius.

Mergaièiø ir berniukø etinës bei socialinësvertybës formuojasi skirtingai. Pavyzdþiui, dau-guma berniukø mëgsta varþytis, dauguma mer-gaièiø – ne. Daþniausiai nuo ankstyvos vaikys-tës mergaitës teikia pirmenybæ geriems tarpusa-vio santykiams, berniukams tai nëra svarbiausia.

Taisyklës, ásakymai ir moralø skaitymasnëra geriausia strategija ugdant vaikø etinæ irsocialinæ elgsenà.

Mokiniø praktinis patyrimas, ágyjamaspergalvojant ir aptariant etines situacijas, yrabûtinoji fizinio ugdymo dalis.

Vaikai seka suaugusiøjø elgesio pa-vyzdþiu.

Daugumoje Lietuvos mokyklø mokiniøfizinio ugdymo sàlygos yra nepatenkinamos irmokyklø administracija neskiria reikiamo dë-mesio joms gerinti. Nepaisant to, vaikai noriþaisti, bûti aktyvûs. Fizinis aktyvumas yra jø pa-saulio paþinimo bûdas.

Vaikai sako: „Fizinis aktyvumas – mandþiaugsmà kelianti veikla”, „Að þinau, koks yra irkoks galëtø bûti mano fizinis pajëgumas ir bû-dus, kaip já keisti, stiprinti“, „Að mankðtinuosi kiek-vienà dienà, nes þinau, kad bûsiu sveikesnis ir lai-mingesnis“.

Todël svarbu – realûs pozityviø pasiekimø lû-kesèiai, dþiaugiantis maþomis sëkmëmis.

Todël svarbu bendradarbiaujant su tëvais, mo-kyklos bendruomene kurti mokiniø fizinio ugdymoprogramas, jas skelbti spaudoje bei diskutuoti. Vie-nas kûno kultûros mokytojas – „lauke ne karys“.

Todël svarbu pripaþinti, kad charakteris for-muojasi þmogaus brandos procese – nuo vaikystësiki jam suaugant. Bræstanèiø vaikø charakteriui átakàdaro ugdymo procesas.

Todël, planuojant mokiniø fiziná aktyvumà, rei-kia atkreipti dëmesá á skirtumus tarp mergaièiø irberniukø interesø bei prioritetø.

Todël mokytojas turëtø sukurti produktyviàmokymo aplinkà, kai mokiniai gali klausti ir ap-tarti savo dilemas, turëti veiklos pasirinkimo laisvæ.

Todël kûno kultûros mokytojas turi reguliariaiorganizuoti mokiniø diskusijas aktualiais fizinio ug-dymo klausimais.

Todël suaugusieji, tarp jø ir mokytojai, turi gerbtivisus, gerus ir blogesnius, mokinius, dorai elgtis visosepedagoginëse ir kasdieninio gyvenimo situacijose.

Todël, siekiant átvirtinti kûno kultûrà kaip vie-nà ið pagrindiniø dalykø mokykloje, mokytojai, norsir nepalankiomis aplinkybëmis, turëtø rasti bûduspatenkinti vaikø ágimtà poreiká judëti, suteikti gali-mybes patirti judëjimo dþiaugsmà.

Suaugæ ðie mokiniai bus dëkingi kûno kultû-ros mokytojui.

Verta prisiminti...

Pagarbiai

Vida Volbekienë

6

Ilona Judita Zuozienë

Plaukimas – olimpinë sporto ðaka

Tikslas• Plëtoti mokiniø raðtingumà kûno kultûros ir sporto srityje.• Suteikti þiniø apie plaukimo sporto ðakos ypatumus.

SàvokosSportinis plaukimas – tai olimpinë sporto ðaka, kurios varþybose sportininkai lenk-

tyniauja plaukdami ávairius nuotolius (nuo 50 iki 1500 m) ávairiais plaukimo bûdais:krauliu, nugara, krûtine (brasu), peteliðke (delfinu).

Pagrindinës þiniosNuo þmogaus atsiradimo Þemëje jo gyvenimas buvo glaudþiai susijæs su vandeniu.

Taèiau beveik visiems sausumos gyvûnams ágimtas judëjimo vandenyje ágûdis þmoguiiðnyko evoliucijos metu, kai jis atsistojo ant kojø ir kûnas ágavo vertikalià padëtá. Pir-mykðtá þmogø, dar labai silpnà kovotojà su gamta, vandens stichija viliojo ir gàsdino.

Vis dëlto kasdieninë realybë vertë þmogø ne tik áveikti kultinæ pagarbà ir baimævandeniui, bet ir prisitaikyti prie neáprastos vandens terpës, mokytis judëti jame, nardytiir plaukti. Tautose, gyvenusiose ðalia vandens telkiniø, buvo puikiø plaukikø, gebanèiøpasigauti þuvies, rinkti moliuskus ir kitas jame esanèias gërybes. Pirmieji plaukikai, mëg-dþiodami bëganèius gyvûnus, vandenyje judëjo atlikdami pakaitinius ir vienalaikius jude-sius rankomis ir kojomis. Ilgainiui þmogaus judesiai vandenyje tobulëjo.

Apie þmoniø plaukimo ágûdþius istorikai sprendþia ið iðlikusiø archeologiniø radi-niø, pieðiniø, kurie liudija, kad jau seniai þmonës gebëjo áveikti didþiulius eþerus, upes irkitus vandens telkinius. Mokëjimas plaukti ir plaukimo ágûdþiø tobulinimas turëjo svar-bià reikðmæ darbinëje ir karinëje veikloje.

Kaip sporto ðaka, plaukimas intensyviaipradëjo plëtotis ir populiarëti XIX a. Va-karø Europoje ir visame pasaulyje. Anglijalaikoma sportinio plaukimo tëvyne, nesðimtmeèio viduryje Londone ir Liverpulyjereguliariai pradëtos rengti plaukimo varþy-bos tarp kariðkiø ir universitetø studentø,o 1869 m. ákurta pirmoji pasaulyje sporti-nio plaukimo organizacija – Anglijos spor-tinio plaukimo mëgëjø asociacija.

Plaukimo populiarumas ir kitose ðaly-se lëmë tai, jog ði sporto ðaka buvo átrauktaá pirmøjø naujosios eros olimpiniø þaidy-niø (I Olimpiados þaidyniø), vykusiø

1 PAMOKA

Reljefe faraono Ramzio II mauzoliejuje(1250 m. pr. Kr.) pavaizduotas Egipto kariø

persikëlimas per upæ

1 pamoka

7

PLAUKIMAS – OLIMPINË SPORTO ÐAKA

1896 m. Atënuose (Graikija), programà. Nuo tada Olim-piados þaidynës rengiamos kas ketveri metai. Terminas„Olimpiada“ reiðkia ketveriø metø ið eilës periodà. Olim-piada prasideda vienos Olimpiados þaidyniø atidarymu irbaigiasi kitos Olimpiados þaidyniø atidarymu. Kaip Olim-piados þaidyniø sinonimas daþniau yra vartojamas termi-nas olimpinës þaidynës. Sportininkams dalyvavimas olim-pinëse þaidynëse yra svarbiausias iðbandymas, o olimpinio èempio-no titulas – aukðèiausias apdovanojimas sportinës karjeros metu.

I Olimpiados þaidynëse plaukimo varþybos vyko vienàdienà. Sportininkai plaukë banguotoje atviroje Vidurþemiojûros álankoje, vandens temperatûra tesiekë +13o C. Buvolenktyniaujama 100, 500 ir 1200 m laisvuoju stiliumi nuo-toliuose bei graikø praðymu buvo átrauktas 100 m plauki-mas su jûreiviðka apranga. Ðiame nuotolyje buvo leistaplaukti tik uoste stovëjusiø laivø jûreiviams. Pirmieji olim-pieèiai plaukë ðiais laikais sportiniame plaukime nenaudo-jamais plaukimo bûdais ,,overarm“ (t. y. plaukimas ðonu,kai viena ranka perneðama oru, kita atlieka plaukimo bra-su judesá po vandeniu, o kojos juda þirklëmis) bei ,,tre-dþen“ (pakaitomis abi rankos perneðamos virð vandens,kojos juda þirklëmis) arba klasikiniu brasu. Pirmàjá varþy-bø nuotolá 100 m l. st. plaukë 13 sportininkø – 10 graikø irtrys uþsienieèiai. Bûtent èia ir buvo nustatytas pirmasis olim-pinis plaukimo èempionas vengras Alfredas Hajoðas. Jo re-zultatas – 1 min. 22,2 sek. Vengras laimëjo ir 1200 m nuotolá (18.22,2), nors daugelisplaukikø ðio nuotolio nebaigë.

XIX a. pabaigoje–XX a. pradþioje dar nebuvo oficialiø varþybø taisykliø ir rekordainebuvo fiksuojami. Ir tik 1908 m. buvo ákurta Tarptautinë plaukimo mëgëjø federacija(FINA), kuri pradëjo vadovauti plaukimo sporto populiarinimui ir plëtotei pasaulyje,patvirtino vienodas varþybøvykdymo ir pasaulio rekor-dø fiksavimo taisykles. Ákûri-mo metais FINA narëmis bu-vo 8 ðalys, o 2004 m. – 189.Ðiuo metu tai yra galinga or-ganizacija, vadovaujanti ne tikplaukimo, bet ir vanden-svydþio, ðuoliø á vandená ir dai-liojo (sinchroninio) plaukimoplëtotei pasaulyje.

I–IV Olimpiados þaidy-niø plaukimo varþyboserungtyniavo tik vyrai, o nuo1912 m. Stokholmo olimpi-niø þaidyniø pradëjo daly- Olimpinis plaukimo baseinas 1904 m. OÞ, Sent Luisas (JAV)

Pirmasis olimpinis plaukimo100 m laisvuoju stiliumi

èempionasvengras A.Hajoðas

8

vauti ir moterys. Olimpiniø þaidyniø (OÞ)plaukimo programa keitësi ir plëtësi. Kito irsportininkø plaukimo technika. Treneriai irsportininkai ieðkojo bûdø, kaip pasiekti didesnáplaukimo greitá varþybose. Susiformavo keturisportinio plaukimo bûdai – kraulis, plaukimasnugara, peteliðke ir krûtine, kuriais plaukdamiplaukikai lenktyniauja ávairiuose nuotoliuose.

Dabar olimpiniø þaidyniø plaukimo var-þybose sportininkai varþosi 32 rungtyse:plaukiama 50, 100, 200, 400, 800 (tik mo-terims) ir 1500 (tik vyrams) m laisvuoju sti-liumi, 100 ir 200 m nugara, 100 ir 200 mpeteliðke, 100 ir 200 m krûtine, 200 ir400 m kompleksiniu plaukimu, taip pat4x100 ir 4x200 m estafetës laisvuoju stiliu-mi ir 4x100 m kombinuota estafetë. Taigiplaukimas ðiuo metu viena ið svarbiausiøolimpiniø sporto ðakø (po lengvosios atle-tikos ir gimnastikos), nes èia galima laimëtidaugiausia olimpiniø medaliø. Pavyzdþiui,1972 m. JAV plaukikas Markas Spitsas 7 kartus iðkovojo olimpiná auksà, 1988 m. Seulo olim-pinëse þaidynëse Vokietijos plaukikë Kristina Otto 6 kartus tapo olimpine èempione, 2000 m.Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse australas Janas Thorpe ir olandë Inge de Bruijn iðkovojo po 3aukso ir 1 sidabro medalá. Ir tokiø pavyzdþiø plaukimo istorijoje yra gana daug.

Laisvojo stiliaus rungtis plaukikai gali plaukti bet kuriuobûdu, taèiau didelio meistriðkumo sportininkai ðias rungtis plau-kia krauliu, nes tai pats greièiausias plaukimo bûdas. Ðiandien100 m laisvuoju stiliumi plaukikai áveikia kur kas greièiau neiper vienà minutæ. Ðio nuotolio rekordas priklauso plaukikui iðNyderlandø Pieteriui van den Hoogenbandui ir lygus 47,84 sek.

JAV plaukikas Michaelis Phelpsas pasaulio èempionateBarselonoje (2003 m.) kelis kartus gerino pasaulio 200 ir400 m kompleksinio plaukimo rekordus, o 2004 m. Atënøolimpinëse þaidynëse 8 kartus lipo ant nugalëtojø pakilos(6 aukso ir 2 bronzos medaliai).

Pasaulio rekordininkai ir olimpiniai èempionai olandaiInge de Bruijn ir Pieteris van den Hoogenbandas

Daugkartinis olimpinisèempionas ir prizininkasaustralas Janas Thorpe

JAV plaukikasMichaelis Phelpsas

1 PAMOKA

Olimpinis plaukimo baseinas 1920 m. OÞ,Antverpenas (Olandija)

Olimpinis plaukimo baseinas 2000 m. OÞ,Sidnëjus (Australija)

9

Lietuvoje sportinis plaukimas skaièiuoja 80-ies metø raidos istorijà. Pirmosios ofi-cialios plaukimo varþybos ávyko 1924 m. birþelio 24 d. Kaune. Sportininkai tuomet rung-tyniavo tekanèiame Nemuno vandenyje, nes plaukimo baseinø ðalyje dar nebuvo.

Garsiausi Lietuvos plaukikai, iðkovojæ olimpiniø þaidyniø èempionø titulus, yra Li-na Kaèiuðytë ir Robertas Þulpa. Ðie plaukikai Maskvos (1980 m.) olimpinëse þaidynëselaimëjo aukso medalius plaukdami 200 m krûtine. 1976 m. Monrealio olimpinëse þaidy-nëse vilnietis Arvydas Juozaitis iðkovojo olimpiná bronzos medalá, o 1988 m. Seule Rai-mondas Maþuolis – sidabro medalá.

Atkûrus nepriklausomybæ 1990 m., ðalies sportininkai olimpinëse þaidynëse ir kito-se tarptautinëse varþybose pradëjo dalyvauti su nepriklausomos Lietuvos vëliava. 1992m. Barselonos olimpinëse þaidynëse Lietuvos olimpinëje delegacijoje buvo du plaukikai– Raimondas Maþuolis ir Nerijus Beiga. R.Maþuolis plaukë 50 ir 100 m ir abu kartustarp stipriausiø planetos plaukikø buvo deðimtas. 1996 m. olimpinëse þaidynëse Atlan-toje dalyvavo septyni, 2000 m. Sidnëjuje – ðeði plaukikai.

2004 m. olimpinëse þaidynëse Atënuose plaukimo varþybose dalyvavo 977 sporti-ninkai ið 152 ðaliø. Lietuvai atstovavo 11 plaukikø. Kaunietis Vytautas Januðaitis, atlai-kæs milþiniðkà konkurencijà, prasibrovë á 200 m plaukimo kompleksiniu bûdu rungtiesfinalà ir iðkovojo septintàjà vietà. Sëkmingai þaidynëse startavo ir kiti lietuviai – Rolan-das Gimbutis ir Aurimas Valaitis. Panevëþio plaukikui Dariui Grigalioniui ðios olimpi-nës þaidynës jau buvo treèiosios.

Ðiandien plaukimas labai populiarus visame pasaulyje. Be olimpiniø þaidyniø, vyksta dau-gybë ávairaus rango plaukimo varþybø – pasaulio èempionatai (rengiami nuo 1973 m.), Euro-pos èempionatai (nuo 1926 m.), Pasaulio taurës varþybos. Plaukimas áeina á ávairiø þemynøþaidyniø, universiadø programà. Plaukimo varþybos vyksta 50 ir 25 m ilgio baseinuose.

PLAUKIMAS – OLIMPINË SPORTO ÐAKA

1. Arvydas Juozaitis2. Lina Kaèiuðytë3. Robertas Þulpa4. Raimondas Maþuolis5. Vytautas Januðaitis

1. 2.

3. 4. 5.

10

PriemonësVaizdinës priemonës, iliustruojanèios ávairius sportinio plaukimo bûdus. Plaukimo

varþybø vaizdo medþiaga.

Patarimai mokytojuiAtkreipkite mokiniø dëmesá á plaukimo sporto raidos pagrindinius aspektus. Pasiû-

lykite mokiniams aplankyti plaukimo varþybas mieste. Informuokite apie mieste esan-èius plaukimo baseinus, kuriuose specialistø priþiûrimi mokiniai gali iðmokti plaukti.

Pamokos planas1. Pasiûlyti mokiniams pasidalyti savo þiniomis apie plaukimo sportà.2. Aptarti plaukimo sporto raidà.3. Supaþindinti su plaukimo bûdais ir nuotoliais. Aptarti kompleksinio plaukimo irestafetës plaukimo ypatumus. Paþiûrëti vaizdajuostæ apie plaukimo varþybas.4. Þinioms átvirtinti pasiûlyti mokiniams iðspræsti kryþiaþodá.Teisingai iðsprendæ kryþiaþodá, patamsintuose langeliuose perskaitysite sporto ða-kos, kurioje geri sportininkø plaukimo ágûdþiai lemia rezultatà, pavadinimà.

Klausimai:1. Dviejø arba daugiau spor-

tininkø varþymasis pagalið anksto paskelbtus nuo-status, laikantis oficialiø-jø sporto ðakos taisykliø?

2. Lietuvos miestas, kuria-me 1924 m. ávyko pirmo-sios ðalyje oficialios plau-kimo varþybos?

3. Tarptautinë plaukimomëgëjø asociacija?

4. Terpë, kurioje vykstaplaukimo varþybos?

5. Asmuo, vadovaujantis sportininkø treniruotëms?6. Miestas, kuriame ávyko pirmosios naujosios eros olimpinës þaidynës?7. Komandinë rungtis plaukime?8. Fizinë ypatybë, lemianti plaukikø rezultatus?9. Lietuvos plaukikë olimpinë èempionë?10. Ketveriø ið eilës metø periodas, prasidedantis vienø ir pasibaigiantis kitø olimpiniø

þaidyniø atidarymu?11. Sporto árenginys, kuriame vyksta plaukimo varþybos?12. Miestas, kuriame vyko olimpinës þaidynës ir net du Lietuvos plaukikai iðkovojo

olimpiniø èempionø titulus?

Atsakymai:1. Varþybos. 2. Kaunas. 3. FINA. 4. Vanduo. 5. Treneris. 6. Atënai. 7. Estafetë.

8. Iðtvermë. 9. Kaèiuðytë. 10. Olimpiada. 11. Baseinas. 12. Maskva.

1 PAMOKA

11

Vida Volbekienë

Vyresniøjø klasiø mergaièiø fizinis ugdymas: diskusija„Lûkesèiai“

3 pamokos (kiekvienai temai po vienà).Pamokø vedimo vieta – klasë.Po ðiø pamokø mokytojas galës efektyviai koreguoti vyresniøjø klasiø mergaièiø fi-

zinio ugdymo turiná ir ugdyti jø fizinio aktyvumo motyvacijà.

Diskusijos temos1. Kûno kultûros pamokø paskirtis2. Pamokø turinys3. Paþangumo kriterijai ir vertinimas

Tikslas• Gauti informacijà apie mergaièiø lûkesèius per kûno kultûros pamokas.• Paaiðkinti, kuriuos lûkesèius kûno kultûros pamokos gali ir kuriø negali paten-kinti, pateikti alternatyvius pasiûlymus.• Priimti sprendimus.

2 pamoka

PriemonësPopieriaus lapai ir raðikliai.

Pamokos planas1. Supaþindinti su diskusijos tikslu ir eiga.2. Lentoje uþraðyti bendràsias diskusijos taisykles:

• Nuoðirdþiai atsakyti á anketos klausimus• Iðklausyti ir gerbti kitø nuomonæ• Nepertraukti kalbanèiojo• Ieðkoti kompromisiniø sprendimø• Nevirðyti numatytos pasisakymø trukmës ir kt.

3. Diskutuojama tema padaryti praneðimà. Pvz., diskutuojama 2 tema – kûno kultû-ros pamokø turinys. Ant didelio lapo popieriaus pristatoma planuojamø pamokøtikslai, turinys ir laukiami rezultatai. Tai turëtø padëti mergaitëms susivokti pasirenkantveiklas, todël rekomenduojama pasiûlyti tradiciniø ir netradiciniø pamokø ávairovæ.

VYRESNIØJØ KLASIØ MERGAIÈIØ FIZINIS UGDYMAS: DISKUSIJA „LÛKESÈIAI“

12

Pastabos mokytojuiKadangi esate diskusijos vadovas, Jûs galite pasakyti, ko tikitës ir ko nesitikite ið

ðios diskusijos. Tai turëtø padëti dalyviams suprasti Jûsø pozicijà bei paðalinti visusnesusipratimus dël Jûsø vaidmens ir diskusijos tikslø.

Planuojant ir vykdant diskusijà, orientuotis á ðiuolaikinës mokiniø kûno kultûrosiððûkius.

Ðiuolaikinës mokiniø kûno kultûros iððûkiai

4. Papraðyti, kad kiekviena mergaitë ant popieriaus lapo sudarytø lûkesèiø per kûnokultûros pamokas sàraðà.5. Papraðyti, kad merginos pasidalytø á grupes po 4–6-ias.6. Papraðyti grupëse pakalbëti apie tai, kà jos paraðë, ir apibendrinus individualiuslûkesèius ant popieriaus lapo suraðyti tai á du stulpelius: „NORAI“ ir „NENORAI“.7. Papraðyti, kad kiekviena grupë iðsirinktø mokinæ, kuri pristatys ir paaiðkins tai,kà jos uþraðë ant popieriaus lapø.8. Kai visos grupës tai padarys, aptarti ir priimti sprendimus apie:

• bendras temas,• lûkesèius, kurie sudarys fizinio ugdymo per kûno kultûros pamokas pagrindà,lûkesèius, kurie nebus patenkinti.

Anketa „Lûkesèiai“Á pasirinktà stulpelá áraðyk mokytojo pasiûlymus ir savo lûkesèius (gal mokytojas

nepasiûlë to, kas Tau yra svarbu).

NORIU NENORIU

Iððûkiai Ágyvendinimas Siekis Tikëtini rezultatai

Bendrasis iðsilavini-mas kûno kultûrossrityje, kasdieninisfizinis aktyvumas pomokyklos baigimo.

Ágyjant teoriniø þi-niø, skatinant vidinækasdieninio fizinioaktyvumo motyva-cijà, stiprinant svei-katà, ugdant asme-nybës savybes ir fi-zinius gebëjimus.

Mokiniai geba atsa-kyti á klausimà: kàdaryti, kaip daryti irkiek daryti, kad bû-èiau aktyvus ir svei-kas?

Baigus mokyklà,efektyvi asmenybëssavirealizacija, gy-venimo kokybë.

2 PAMOKA

13

Daiva Klimavièienë

Varþybø sistemos

2–3 pamokos, skirtos 8–12 klasiø mokiniams.Pamokos vedimo vieta – klasë.

PaskirtisSuteikti þiniø ir plëtoti praktinius varþybø organizavimo ágûdþius.

Pamokø temos1. Renginiø organizavimas (nuostatø rengimas)2. Varþybø sistemos

Tikslas• Suteikti þiniø apie renginio (varþybø) organizavimà.• Supaþindinti su varþybø sistemomis ir iðmokyti jas taikyti.

PriemonësLenta, popierius, raðikliai, parengtos uþduotys, skaidruolës.

Pamokos planas1. Parodyti skaidruolæ, kurioje – sporto varþybø apibrëþimas.Sporto varþybos – tai dviejø ar daugiau sportininkø, komandø, sporto klubø, kolek-tyvø varþymasis pagal ið anksto paskelbtus nuostatus, laikantis oficialiø sporto ða-kos taisykliø.Parodyti varþybø nuostatus (originalà).Diskusija: Kas yra varþybø nuostatai? Kaip juos parengti?2. Praktinë uþduotis: parengti nuostatus. Klasë suskirstoma á grupes po 5 mokinius,kiekviena grupë parengia pasirinktos sporto ðakos nuostatus ir uþraðo popieriuje.Pakomentuoja.3. Supaþindinti su varþybø sistemomis. Aptarti kiekvienos sistemos pranaðumus irtrûkumus. Varþybø sistemos:

• Ratø• Olimpinë vieno minuso• Olimpinë dviejø minusø• Miðri

Ratø sistemaEsmë:Kiekviena komanda susitinka su kiekviena kita tose varþybose dalyvaujanèia ko-

3 pamoka

VARÞYBØ SISTEMOS

14

manda tiek kartø, kiek ratø vykdomos varþybos (jei vieno rato – vienà kartà, jei dviejøratø – du kartus ir t. t.).

Pranaðumai:• objektyviausiai ávertinamas komandø pajëgumas;• nustatomos visos dalyvaujanèiø varþybose komandø uþimtos vietos;• komandos turi daug rungtyniø;• ilgai vykstanèios varþybos suteikia treniruotës vyksmo tikslingumà.

Trûkumai:• varþybos vyksta ilgai,• didelës materialinës iðlaidos.

Vykdant varþybas ratø sistema, pirmiausia reikia þinoti, kiek komandø dalyvaus var-þybose. Nuo dalyviø skaièiaus priklauso tolesnis organizacinis darbas:

rungtyniø skaièius;varþybø dienø skaièius;sporto saliø, teisëjø skaièius.Rungtyniø skaièius apskaièiuojamas pagal formulæ:

R= ,

èia R – rungtyniø skaièius,A – komandø skaièius.

Varþybø dienø skaièius nustatomas taip:jei varþybose dalyvaus lyginis komandø skaièius, dienø bus viena maþiau negu ko-

mandø;jei dalyvaus nelyginis komandø skaièius, tai dienø bus tiek, kiek komandø dalyvaus

varþybose.Tvarkaraðtis sudaromas tokia tvarka: jei dalyvauja nelyginis komandø skaièius, ima-

mas artimiausias didesnis lyginis skaièius.

Olimpinë vieno minuso sistema

Esmë:Pralaimëjusi vienas rungtynes komanda (þaidëjas) ið varþybø pasitraukia.

Pranaðumai:• varþybos vyksta greitai;• kiekvienos rungtynës yra labai svarbios þaidëjams ir ádomios þiûrovams, nes ga-limi ávairûs netikëtumai.

Trûkumai:• maþai rungtyniø, ypaè silpnesnëms komandoms;• nepatikimai nustatoma nugalëtoja ir kitas vietas uþëmusios komandos.

A(A-1)2

3 PAMOKA

15

1. Vykdant varþybas vieno minuso sistema, pirmiausia sudaroma lentelë pagal daly-vaujanèiø komandø skaièiø.2. Tada traukiami burtai ir áraðomas komandos numeris á lentelæ.Sudarant lentelæ, svarbu tiksliai nustatyti rungtyniaujanèiø komandø skaièiø pirma-

jame rate.Jei ðis skaièius lygus skaièiui 2, pakeltam bet kuriuo laipsniu:22 – 4, 23 – 8, 24 – 16, 25 – 32, 26 – 64 ir t. t., tai visos komandos pradës varþybas

pirmajame rate.Jei komandø skaièius nëra lygus 2, pakeltam bent kuriuo laipsniu, tuomet prade-

danèiø rungtyniauti pirmajame rate komandø skaièius nustatomas pagal formulæ:K = (A - 22) x 2,èia K – komandø, kurios dalyvaus 1 rate, skaièius,A – bendras komandø skaièius,n – toks skaièiaus 2 laipsnis, kuriuo pakëlus gaunamas skaièius, artimiausias skai-

èiui A, bet maþesnis uþ já.Rungtyniø skaièius apskaièiuojamas pagal formulæ:

R= ,

èia R – rungtyniø skaièius,A – komandø skaièius.

Varþybø dienø skaièius:jei varþybose dalyvaus lyginis komandø skaièius, dienø bus viena maþiau negu ko-

mandø;jei dalyvaus nelyginis komandø skaièius, tai dienø bus tiek, kiek komandø dalyvaus

varþybose.

Olimpinë dviejø minusø sistema

Esmë:Komanda (þaidëjas), pralaimëjusi vienas rungtynes, kovoja toliau, tik su vienà pra-

laimëjimà patyrusiomis komandomis.Komanda, pralaimëjusi antrà kartà, ið tolesniø varþybø iðkrinta.Teigiami bruoþai:• objektyviau nustatomos keturios stipriausios komandos;• didelis rungtyniø skaièius;• komanda, kartà pralaimëjusi, turi galimybæ kovoti dël antros vietos.

Rungtyniø skaièius apskaièiuojamas pagal formulæ:R= 2A-3,èia A – varþybose dalyvaujanèiø komandø skaièius.

Praktinë uþduotis. Mokiniai susiskirsto á komandas po 4–5 dalyvius. Kiekviena ko-manda atlieka uþduotá ir iðrenka mokiná, kuris pristato grupës darbà: perskaito uþduotá(garsiai) ir pakomentuoja atliktà darbà.

A(A-1)2

VARÞYBØ SISTEMOS

16

Mokiniai galës aktyviai dalyvauti ir priimti sprendimus organizuojant renginius.Mokiniai teisëjai bus puikûs mokytojo pagalbininkai.

Varþybø sistemos1 uþduotisMokyklos tarpklasinëse kvadrato varþybose dalyvauja 6 komandos.Suskaièiuokite, kiek rungtyniø (këliniø) suþais komanda vykdant varþybas ratø sis-

tema.Sudarykite 4 varþybø dienø rungtyniø tvarkaraðtá.

Varþybø sistemos2 uþduotisPasaulio ðachmatø èempionate dalyvauja 48 vyrø komandos.Varþybos vykdomos olimpine vieno minuso sistema.Suskaièiuokite, kiek komandø rungtyniaus pirmajame rate.Nubraiþykite susitikimø schemà.

Varþybø sistemos3 uþduotisLietuvos moterø paplûdimio tinklinio èempionate dalyvauja 16 komandø.Suskaièiuokite, kiek bus suþaista rungtyniø varþybas vykdant olimpine dviejø minu-

sø sistema. Pakomentuokite.

3 PAMOKA

17


Organizuoju varþybasPamoka skirta ávairaus amþiaus mokiniams, atitinkamai keièiant varþybø vykdymo sis-

temas (ratø, olimpinæ vieno minuso, olimpinæ dviejø minusø), vietà (lauke ar salëje), trukmæ.

Inventorius: lëkðèiasvydþio þaidimo apraðai (4–5 vnt.), plastikinës lëkðtelës, þymek-liai stoveliai, popierius, raðiklis, ðvilpukas, laikmatis.

Pamokos uþdaviniai1. Gebëti organizuoti klasës draugams veiklà (varþybas), parinkti varþybø sistemà.2. Iðmokti naujà þaidimà.

Pamokos planasI. Susipaþinimas su lëkðèiasvydþio taisyklëmis

4 pamoka

Eil.Nr.

Uþduoties apraðymas Fiziniskrûvis

Metodiniai ir organizaciniainurodymai

Kiekvienai komandai áteikiamaslëkðèiasvydþio þaidimo apraðas

Klasë pasiskirsto á miðrias ko-mandas, pageidautina, po 5 daly-vius kiekvienoje.Perskaièiusi apraðà, kiekviena ko-manda skiria 1 dalyvá á organiza-toriø komandà.

5 min.1.

II. Susipaþinimas ir inventoriaus (lëkðtelës) iðbandymas

Eil.Nr.



Mokytojas arba mokinys parodolëkðtelës metimo ir gaudymo bû-dus.Nustatomos pasirinktos þaidimoaikðtelës ribos.

Kiekviena komanda gauna po 2lëkðtelës.

2 min.1.

Organizatoriø komanda (5–6 dal.)aptaria varþybø sistemà, laikotrukmæ, pasiskirsto pareigomis:sekretorius, teisëjas, laikininkas

Prireikus konsultuojasi su mokytoju.Nubraiþo varþybø rezultatø len-telæ, stoveliais nuþymi aikðtës ri-bas, ávarèiø zonà.Organizatoriø komandos dalyviaigali dalyvauti savo komandosvarþybose

2.

ORGANIZUOJU VARÞYBAS

18

Pramankðta – lëkðtelës svaidy-mas su komandos draugais

Komandos dalyviai meta ir gau-do stovëdami ratu, vëliau – judë-dami

5 min.3.

III. Informacijos papildymas

Eil.Nr.

Uþduoties apraðymas Metodiniai ir organizaciniainurodymai

Kiekviena komanda suformuluo-ja ir pateikia 3 klausimus apie þai-dimo taisykles.

Komandos susëda ratu ant grindø ir paei-liui pateikia klausimusÞaidëjai sugalvoja savo komandai pavadi-nimà

1.

Organizatoriø komanda nusakovarþybø vykdymo ypatumus

Kapitonai traukia burtus, áraðo komandøpavadinimus, skelbia varþybininkus (varþy-bø dalyvius)Þaidþiama be teisëjo!

2.

IV. Lëkðèiasvydþio (5x5) turnyras

Eil.Nr.



Þaidimas Þaidþiama ratø sistema, këliniotrukmë – 4–5 min.Teisëjai áraðo rezultatus á lentelæ,priþiûri tvarkà

Maks.30 min.

1.

V. Rezultatø suraðymas ir vietø paskirstymas

Eil.Nr.



Organizatoriø komanda skelbiavarþybø rezultatus

Komandos iðrikiuojamos2 min.1.

VI. Aptarimas

Eil.Nr.

Uþduoties apraðymas Metodiniai ir organizaciniainurodymai

Bendras aptarimas (mokytojas–þaidëjai–organizatoriai)

Kiekviena grandis aptaria varþybø organi-zavimo ypatumus, þaidimo taisyklesApdovanojami aktyviausi organizatoriai

1.

4 PAMOKA

19

SAVARANKIÐKAS FIZINIS AKTYVUMAS: RAUMENØ PAJËGUMO UGDYMAS

Saulë Matuzevièienë, Zita Þiþniauskienë

Savarankiðkas fizinis aktyvumas:raumenø pajëgumo ugdymas

3 pamokos, skirtos ugdyti mokiniø gebëjimà savarankiðkai mankðtintis:1. Jëga – tai jëga2. Kilnokime svarmenis3. Sportuokime dviesePamokø vedimo vieta – sporto salë.

5 pamoka

Pagrindinës þiniosÐiek tiek apie jëgàJëga – tai gebëjimas dirbant raumenims áveikti pasiprieðinimà. Jëgà lavinti reikia

daug valios pastangø, todël bûtina ugdyti mokiniø teigiamà poþiûrá á fiziná aktyvumà,teikti jiems informacijà apie jëgos pratimø poveiká organizmui, sveikatai, kûno kompo-zicijai. Skiriama didþiausioji (maksimalioji) ir staigioji jëga bei jëgos iðtvermë.

Didþiausioji jëga – tai didþiausia raumenø jëga, kurià sportininkas gali pasiekti mak-simaliomis pastangomis ásitempiant raumenims.

Didþiausioji jëga gali bûti absoliuèioji ir santykinë.Absoliuèioji jëga – tai didþiausia jëga, kurià sportininkas gali pasiekti dirbdamas

statiniu ar dinaminiu reþimu nepriklausomai nuo savo kûno svorio.Santykinë jëga – tai jëgos, tenkanèios vienam kûno masës kilogramui, dydis, kurá

rodo absoliuèiosios jëgos ir kûno masës santykis. Mokiniø didþiausiajai jëgai lavinti daþ-niausiai naudojami ðie pratimai:

• Prisitraukimai prie skersinio• Sliuogimas virve (atliekant kojø judesius ir be jø, su sunkmena)• Atsilenkimai• Kojø këlimas kybant, gulint ant nugaros• Pritûpimai (ant vienos kojos, abiejø, su svarsèiais, svarmenimis ar partneriu)

Pamokø paskirtis

Teorija Praktika Priemonës

Suteikti þiniø apie raume-nø jëgà ir supaþindinti susavarankiðku jos ugdymu.

Iðmokyti mokinius sava-rankiðkai atlikti pratimussu gumine juosta, svarme-nimis ir grupëse ar poromis.

Guminës juostos, svarme-nys, kimðtiniai kamuoliai.

20

Staigioji jëga – pasireiðkia greitu jëgos iðvystymu, nugalint ne maksimalø pasiprieði-nimà. Staigiàjà jëgà rodo jëgos ir laiko, per kurá ji pasiekiama, santykis. Staigiajai jëgailavinti tinka:

• Ðuoliai á aukðtá, tolá, daugiaðuoliai, nuðokimai• Árankiø metimai• Ðuoliukai per ðokdynæ• Pratimai, atliekami maksimaliu greièiu 10–30 sek. Poilsis – 1,5–3 min.Jëgos iðtvermë – tai þmogaus gebëjimas nepavargti atliekant su jëga susijusius veiks-

mus, gebëjimas palyginti ilgai ir daug kartø pasiekti optimalià (bet ne didþiausiàjà) jëgà.Jëgos iðtvermei lavinti atliekami pratimai:

• Su gumomis• Su svarmenimis (ðtanga, svarsèiais, svarmenimis)• Su kimðtiniais kamuoliais ir pan.Fizinës veiklos metu vystosi þmogaus raumenys ir didëja jø jëga. Siekiant sportiniø

rezultatø geriausia jëgà lavinti 15–17 metø berniukams ir 13–15 metø mergaitëms. Sis-temingai atliekami jëgos pratimai su didesniais svoriais didina raumenø apimtá ir jø abso-liuèiàjà jëgà, o daugkartiniai pratimai su maþesniais svoriais ugdo raumenø jëgos iðtver-mæ. Jëga gali bûti lavinama dinaminiais ir statiniais (izometriniais) pratimais su svarme-nimis ir be jø. Pratimus kartoti rekomenduojama praëjus 48–72 val. Ðis laikas reikalin-gas baltymø resintezei.

Mokiniams reikia iðaiðkinti, kad norint tinkamai jëgos pratimais stiprinti nervø irraumenø aparatà (motorikà) bûtina ásiminti ðiuos reikalavimus:

1. Pratimus reikia pradëti nuo virðutinës kûno dalies raumenø, stambiausiø raume-nø grupiø.2. Svorio, kuris keliamas, dydis neturi bûti maksimalus.3. Per pamokà reikia atlikti po 2–3 pratimus, kiekvieno pratimo – po 3–5 serijas,kiekvienoje serijoje svorá kelti 10–15 kartø.4. Poilsis tarp pratimø – 2–5 min.5. Pratimus bûtina atlikti maþu greièiu, bet didele amplitude, nuleisti svorá lëèiaunegu pakelti.6. Po jëgos pratimø atlikti tempimo pratimus.Didþiausias jëgos pratimø poveikis yra tada, kai jie atliekami pamokos pradþioje,

kai dar nenuvargusi mokinio centrinë nervø sistema ir lengviau susidaro nerviniai-koor-dinaciniai ryðiai, skatinantys raumenø jëgos didëjimà. Atliekami jëgos pratimai stiprinaraiðèius ir sausgysles, graþina kûno kompozicijà, maþina antsvorá, gerina sànariø stabilu-mà, apsaugo raumenis nuo atrofijos, gerina raumenø koordinacijà, reguliuoja medþiagøapykaità.

5 PAMOKA

21

1. JËGA – TAI JËGA

Pamokos vykdymo vieta – sporto salë

PaskirtisSupaþindinti mokinius su jëgos fizinës ypatybës lavinimu atliekant pratimus su gu-

mine juosta.

Pamokos planas1. Pristatyti pamokos eigà ir suteikti þiniø apie pagrindinius principus bei priemones

jëgai ugdyti. Paaiðkinti:• kodël atliekant jëgos pratimus reikia laikytis fizinio krûvio didinimo laipsniðkumo;• kodël jëgos pratimus reikia derinti su aerobine veikla;• kokià átakà turi taisyklingas kvëpavimas.

2. Pratimai su gumine juosta3. Þaidimai.4. Pamokos pabaigoje aptarti su mokiniais, kaip jiems sekësi atlikti pratimus ir ko-

kios raumenø grupës, jø nuomone, buvo treniruojamos.

1 pratimasPr. p.: stovint priminti gumà per vidurá, rankomis

laikyti gumos galus, alkûnës priglaustos prie ðonø.1 – sulenkti abi rankas per alkûnes,2 – pr. p.


2 pratimasPr. p.: stovint ant gumos per vidurá, gumos galus

apsukti aplink rieðus, rankos sulenktos prie peèiø.1 – iðtiesti rankas pirmyn aukðtyn,2 – lëtai gráþti á pr. p.Kojos per kelius truputá sulenktos.

Pratimø su gumine juosta ir þaidimø pavyzdþiai

22

5 PAMOKA

4 pratimasPr. p.: rankos á ðalis, guma uþ nugaros.1 – tiesti tiesias rankas pirmyn (laikyti 5–6 sek.)2– gráþti á pr. p.

5 pratimasPr. p.: stovint ant gumos per vidurá, pritûpti ir

paimti gumà uþ galø.1 – rankas sulenkti prie peèiø,2 – pr. p.Iðlaikyti tiesià nugarà.

6 pratimasPr. p.: pagrindinë stovësena. Gumà uþkabinti ant

sulenktos kojos pëdos, o jos galus apsukti aplink rieðus.1 – iðtiesti kojà,2 – pr. p.

3 pratimasPr. p.: stovint ant gumos per vidurá, rankomis pa-

imti uþ jos galø.1–2 – rankas kelti per ðonus á virðø,3–4 – lëtai nuleisti á pr. p.

23


7 pratimasPr. p.: pagrindinë stovësena. Paimti uþ gumos,

per vidurá pritvirtintos prie gimnastikos sienelës, galø.1 – pasilenkti pirmyn,2 – pr. p.Nugara ðiek tiek suapvalinta.

8 pratimasPr. p.: pagrindinë stovësena, kojos praþergtos.

Stovint nugara á gimnastikos sienelæ laikytis uþ priejos pritvirtintos gumos galø, rankos á ðalis.

1 – pasisukti á deðinæ pusæ,2 – pr. p.,3 – pasisukti á kairæ pusæ,4 – pr. p.

9 pratimasPr. p.: pagrindinë stovë-

sena. Pritvirtintos prie gim-nastikos sienelës gumos galusapsukti aplink rieðus.

1 – lenkiantis þemyn ties-ti rankas atgal,

2 – pr. p.Iðlaikyti tiesià nugarà.

10 pratimasPr. p.: pagrindinë stovësena.1 – pritupiant rankos á ðalis,2 – pr. p.,3 – pritupiant rankos atgal

(pirmyn),4 – pr. p.

24

5 PAMOKA

Þaidimas „Nusviesk toliau“Mokiniai sustoja poromis tam tikru atstumu

vienas prieð kità. Tarp jø nubrëþiama linija, antkurios padedamas kimðtinis kamuolys. Mokinyspaëmæs kamuolá stumia kaip rutulá. Paþymima vie-ta, kur jis nukrito. Tada stumia antrasis. Kartojama2–3 kartus.

Þaidimas „Kabantis tiltas“Mokiniai sustoja dviem eilëmis vieni prieð kitus

tinkamu atstumu. Porose tvirtai laikosi vienas kitamuþ dilbiø. Vienas eina basas per tiltà (rankas) ranko-mis atsiremdamas á galvas. Tiltas gali lengvai judëti ar-ba jo aukðtis skirtingose vietose gali bûti nevienodas.

Pastabos mokytojuiSupaþindinti mokinius su jëgos ugdymo individualiø programø sudarymo principais

(pratybø daþniu, minimaliu ir maksimaliu fiziniu krûviu), jëgos, greitumo, lankstumo iriðtvermës ugdymo krûviø derinimu.

Þaidimas „Iðstumk ið vietos“Mokiniai sustoja nugaromis vienas su kitu. Susi-

kibæ rankomis atsitupia ir ðokuodami stengiasi iðstumtivienas kità ið paþymëtos zonos.

25


2. KILNOKIME SVARMENIS

Pamokos vykdymo vieta – sporto salë.

PaskirtisUgdyti raumenø jëgà.

Pamokos planas1. Pristatyti pamokos eigà. Suteikti þiniø, kaip saugiai atlikti pratimus su svarmenimis,paaiðkinti, kokià átakà pratimø su svarmenimis atlikimas turi raumenø jëgai ir rau-menø jëgos iðtvermei; supaþindinti su jëgos fizine ypatybe ir jos formomis.2. Pratimai su svarmenimis.3. Pamokai baigiantis papraðyti, kad mokiniai aptartø, kokios raumenø grupës buvostiprinamos, ar tai atlikta taisyklingai.

Pratimø su svarmenimis pavyzdþiai

1 pratimasMokiniai sustoja lanku. Pr. p.: kojos per peèiø plotá, deðinëje rankoje svarmuo.1 – perdëti svarmená á kairæ rankà,2 – pr. p.

2 pratimasPr. p.: stovint kojos praþergtos. Svarmuo paima-

mas delnais á virðø, rankos nuleistos.1 – sulenkti rankas prie krûtinës,2 – pr. p.

3 pratimasPr. p.: kojos per peèiø plotá, kairë ranka sulenkta

prie peties, deðinë iðtiesta á virðø.1 – nuleisti deðinæ prie peties, kairæ pakelti,2 – nuleisti kairæ prie peties, deðinæ pakelti.

26

5 PAMOKA

4 pratimasPr. p.: pagrindinë stovësena.1 – pritupiant rankas tiesti pirmyn,2 – pr. p.,3 – pritupiant rankas tiesti á ðalis,4 – pr. p.

5 pratimasPr. p.: átûpstas deðine koja pirmyn, rankos á virðø.1–3 – spyruokliuoti,4 – posûkis aplink,5–8 – tas pats kita koja.

6 pratimasPr. p.: kojos praþergtos, rankos á virðø, svarmenys

suglausti.1 – pasilenkiant pirmyn atlikti mostà tarp kojø,2 – pr. p.

7 pratimasPr. p.: kojos per peèiø plotá, rankos á ðalis.1 – atliekant átûpstà pasisukti liemeniu á kairæ,2 – pr. p.,3 – atliekant átûpstà pasisukti liemeniu á deðinæ,4 – pr. p.Rankas laikyti peèiø aukðtumu.

27


8 pratimasPr. p.: pagrindinë stovësena.1 – rankas kelti pirmyn aukðtyn,2 – pasilenkiant pirmyn vesti rankas atgal,3 – pritûpti, rankos pirmyn,4 – pr. p.Nugara tiesi.

9 pratimasPr. p.: pagrindinë stovësena, rankos prie peèiø.1–4 – ðuoliukai ant kairës kojos,5–8 – ðuoliukai ant deðinës kojos.

10 pratimasPr. p.: pasilenkus á prieká, kairë ranka atgal, deði-

në pirmyn.1–2 – keisti rankø padëtis.Iðlaikyti tiesià nugarà.

Pastabos mokytojuiUgdyti mokiniø pasitikëjimà savimi, akcentuoti taisyklingà laikysenà, mokyti su-

kaupti dëmesá, ugdyti valià ir iðtvermæ. Krûvá parinkti atsiþvelgiant á mokiniø fiziná pajë-gumà.

28

5 PAMOKA

3. SPORTUOKIME DVIESE (KETURIESE)

Pamokos vykdymo vieta – sporto salë.

PaskirtisAtliekant porinius pratimus formuoti bendradarbiavimo ágûdþius, lavinti raumenø

jëgà.

Pamokos planas1. Pristatyti pamokos eigà ir supaþindinti su grupinës veiklos ypatumais. Paaiðkinti:

• kodël reikia jausti partnerá atliekant porinius, grupinius pratimus;• kodël reikia suderinti grupës nariø veiksmus ir kaip tai padaryti.

2. Poriniams pratimams atlikti mokinius suskirstyti poromis pagal fiziná pajëgumà irûgá.3. Þaidimai pramankðtai.4. Poriniai pratimai su kimðtiniais kamuoliais.5. Pratimams su suoleliu atlikti mokinius suskirstyti po keturis pagal ûgá.6. Pratimai su gimnastikos suoleliu.7. Poriniai pratimai prie gimnastikos sienelës.8. Tempimo pratimai.9. Pamokai baigiantis aptarti, kaip sekësi grupinë veikla, kokius mokiniai patyrë sun-kumus, kà reikëtø keisti.

Þaidimø ir fiziniø pratimø pavyzdþiai

Lenktynës poromisMokiniai suskirstomi poromis ir sustoja prie star-

to linijos. Porø þaidëjai sustoja nugaromis vienas sukitu ir susiima rankomis per alkûnes. Po komandosporos bëga prie paþymëtos linijos (10–15 m) ir gráþ-ta atgal. Laimi greièiau nubëgusi pora.

Þaidimas „Suolelio kelionë“Mokiniai suskirstomi po 5–8, jie sustoja ðonu prie

gimnastikos suolelio. Po komandos visi perðoka abiemkojomis suolelá, paima já á rankas, pakelia virð galvosir nuleidþia kitoje pusëje ant þemës. Tada vël perðokair t. t. Taip artëjama prie finiðo, kuris nuo starto lini-jos yra uþ 10–15 m. Laimi komanda, pirma pastaèiu-si suolelá ant finiðo linijos.

29


Pratimai su kimðtiniais kamuoliais

1 pratimasPr. p.: mokiniai dviese suglaustomis nugaromis sëdi

ant suoliuko, kojos praþergtos, kamuolys ant grindø.1–2 – pirmasis paima kamuolá nuo grindø, kelia

já virð galvos ir perduoda já antrajam.3–4 – antrasis pasilenkia pirmyn, palieèia kamuo-

liu grindis. Pratimas kartojamas.

2 pratimasPr. p.: vienas mokinys stovi laikydamas rankose

kamuolá, antrasis sëdi ant pakloto, kojos atremtos kul-nimis, keliai sulenkti 30 laipsniø kampu.

1–2 – pirmasis meta kamuolá antrajam, ðis pa-gauna, gula ant nugaros, tiesia rankas uþ galvos ir pa-lieèia kamuoliu grindis.

3–4 – sësdamas iðmeta kamuolá stovinèiam part-neriui.

Tas pats, tik þaidëjai pasikeièia vietomis.Atstumas tarp mokiniø – 2–3 m.

3 pratimasPr. p.: mokiniai stovi vienas prieð kità. Vienas ið

jø pëdø vidine puse suspaudþia kamuolá ir paðokda-mas iðmeta aukðtyn pirmyn. Antrasis stengiasi já su-gauti.

Pratimà atlieka antrasis.Atstumas tarp mokiniø – 2–3 m.

4 pratimasPr. p.: mokiniai stovi vienas prieð kità. Pirmasis

laiko kamuolá uþ nugaros.1–2 – pasilenkdamas pirmyn rankø mostu iðme-

ta kamuolá antrajam, ðis stengiasi já sugauti.3–4 – antrasis mokinys atlieka tà patá.Atstumas tarp mokiniø – 2–3 m.

30

5 PAMOKA

Pratimai su gimnastikos suoleliu

1 pratimasPr. p.: keturi mokiniai stovi ðalia gimnastikos suo-

lelio.1 – pakelti suolelá á virðø ant iðtiestø rankø,2 – nuleisti suolelá ant deðinio peties,3 – pakelti á virðø,4 – nuleisti ant kairio peties.

2 pratimasPr. p.: kojos praþergtos, suolelis iðkeltas

á virðø ant iðtiestø rankø.1 – lenktis pirmyn nuleidþiant suolelá ant

nugaros,2 – pr. p.

3 pratimasPr. p.: kojos praþergtos, suolelis iðkeltas á virðø

ant iðtiestø rankø.1–2 – lenktis á deðinæ,3–4 – pr. p.5–6 – lenktis á kairæ,7–8 – pr. p.Pasilenkti nedaug.

4 pratimasPr. p.: pagrindinë stovësena, suolelis ið deðinës.1 – kelti suolelá aukðtyn,2 – nuleisti á kairæ pusæ,3 – kelti aukðtyn,4 – nuleisti á deðinæ pusæ.

31


Pratimai prie gimnastikos sienelës

1 pratimasPr. p.: vienas mokinys, stovëdamas veidu á gim-

nastikos sienelæ, kojos per peèiø plotá, rankomis lai-kosi ásikibæs á gimnastikos sienelæ sulig peèiø aukðtu-mu. Kitas sëdi ant pirmojo peèiø ir taip pat laikosiásikibæs á sienelæ.

1 – pritûpti,2 – atsistoti.Tada keistis vietomis.Iðlaikyti tiesià nugarà.

2 pratimasPr. p.: vienas mokinys, stovëdamas nugara á sie-

nelæ, rankomis laikosi uþ jos skersinio, kitas priklau-pæs ant vieno kelio.

1 – stovintis mokinys uþkelia deðinæ kojà ant pe-ties priklaupusiam,

2 – priklaupæs mokinys palengva stojasi kelda-mas kojà aukðtyn.

Tas pats su kita koja. Tada keièiamasi vietomis.

Tempimo pratimai

1 pratimasPr. p.: sëdint dviese suglaustomis nugaromis, ko-

jos sulenktos 30 laipsniø kampu, susikibus iðtiesto-mis rankomis virð galvø.

1–2 – lenktis á vienà pusæ,3–4 – á kità pusæ.Tas pats, rankas nuleidus þemyn.

32

3 pratimasPr. p.: sëdint. Susikibti iðtiestomis rankomis, at-

remti pëdas, kojas sulenkti 30o kampu.Atlikti tempimà.

4 pratimasPr. p.: gulint ant nugaros, kojos pakeltos aukðtyn.1–2 – lenkti tiesias kojas á vienà pusæ,3–4 – lenkti á kità pusæ.

Pastabos mokytojuiSuteikti mokiniams þiniø apie saugø pratimø atlikimà, tobulinti kontaktiná jutimà,

ugdyti pasitikëjimà savimi ir partneriu. Skiriant pratimus su guma svarbu ásitikinti, kad jipatikimai pritvirtinta, kad amortizacinës gumos tamprumas atitinka vaiko parengtumà,gebëjimus. Netaisyklingai atliekami jëgos pratimai didina pavojø traumuoti stuburo sri-tá, kelio sànarius, juosmeninæ liemens sritá bei kitas kûno dalis. Uþdrausti mokiniams iki16–17 metø kilnoti maksimalius svorius, pratybose naudoti tik svorius, kuriuos vaikaigali pakelti 10–15 kartø. Nepalikti besimankðtinanèiø mokiniø be prieþiûros. Nepamirð-ti, kad jëgos ugdymas turi bûti derinamas su lankstumo, greitumo, iðtvermës pratimais.Pratimø atlikimo trukmæ nustato mokytojas atsiþvelgdamas á mokiniø amþiø ir fizinápajëgumà.

2 pratimasPr. p.: sëdint vienas prieð kità, kojos praþergtos,

susikibus rankomis.Atlikti tempimà.

5 PAMOKA

33

PARTNERYSTË IR SAVIRAIÐKA: ÐOKIAI


Partnerystë ir saviraiðka: ðokiai

6 pamoka

1. ÐOKIME DRAUGE

PaskirtisTeikiant judëjimo dþiaugsmà ugdyti mergaièiø ir berniukø partnerystæ, lavinti tai-

syklingà laikysenà.Pamokos vykdymo vieta – sporto, aktø salë ar kita erdvi patalpa.

PriemonësMagnetofonas, muzikinis áraðas.

Pamokos planas1. Supaþindinti su pamokos, per kurià bus atliekami ávairûs ðokiø judesiai bendradar-biaujant su partneriais, skambant nuotaikingai muzikai, siekiant teigiamø emocijø,iðreikðtø per judesio dþiaugsmà, eiga.2. Poriniai pratimai atliekami pagal muzikos ritmà.3. Pratimai ratu, dviem ratais.4. Pratimai kontaktiniam jutimui ugdyti.5. Pamokai baigiantis aptarti, koká áspûdá paliko ðokio pratimai, pasiteirauti, ar mo-kiniams pavyko improvizuoti ir kiek pavyko, ar patiko pamoka ir ar norëtø dar konors panaðaus.

1 pratimasPagal muzikos ritmà ðokio þingsneliu poros, susikibusios rankomis, juda apibrëþta-

me plote ávairiomis kryptimis pralásdamos vienos pro kitø pakeltas rankas.

2 pamokos:1. ðokime drauge2. Modernaus ðokio elementai

34

2 pratimasTas pats, tik stengiantis iðskirti porà ir neleisti partneriams susitikti.

3 pratimasTas pats, tik poros improvizuoja ávairius judesius pagal muzikà ir, garsiai skaièiuo-

damos 1–2–3, suploja delnais.

4 pratimasTas pats, tik poros, garsiai skaièiuodamos 1–2–3–4–5–6–7, suploja delnais (judëji-

mo plotas ir judesiø amplitudë didinama).

5 pratimasMokiniai poromis atlieka ðokio judesius, skaièiuodami 1–2–3, suploja delnais ir ið-

siskiria. Improvizuodami ir skaièiuodami 1–2–3, keièia partnerá ir, suplojæ delnais, ieð-ko savo poros.

6 pratimasMokiniai sustoja dviem ratais. Iðoriniame rate ðokëjai juda á kairæ pusæ, vidiniame –

á deðinæ. Visi garsiai skaièiuodami 1–2–3 suploja delnais su prieðais stovinèiu ðokëju irvël skaièiuodami 1–2–3 gráþta prie savo partnerio.

Tà patá pratimà galima atlikti keièiant skaièiuotæ, pvz., iki 6, 7 ir t. t.

7 pratimasMokiniai poromis stovi vienas prieð kità. Garsiai skaièiuoja: 1 – suploja delnais ir

vienas ðokëjas nuleidþia rankas ties juosmeniu delnais á virðø; 2 – antrasis suploja iðvirðaus ir ðokëjai keièia rankø padëtis; 3 – improvizuodami ðokio judesius keièiasi part-neriais; 4 – vël gráþta prie savo poros.

8 pratimasTas pats, tik suplojus delnais vienas ðokëjas atsuka nugarà ir rankas iðtiesia delnais á

virðø, antrasis suploja per rankas ir pasisuka nugara á partnerá. Partneris atlieka tà patá(viskas daroma garsiai skaièiuojant ir improvizuojant pagal muzikà).

9 pratimasMokiniai sustoja po tris. Viduryje stovinèio mokinio rankos uþdëtos ant ðonuose

stovinèiø partneriø liemens, ðoniniø ðokëjø rankos – ant viduryje stovinèiojo peèiø (ðoni-niai ðokëjai uþsimerkæ).

1 – pasivaikðèiojimas lëtu tempu skambant muzikai,2 – tas pats, tik lenkiantis pirmyn, atgal, á ðonus, siûbuojant, apsisukant, bëgant ir pan.3 – tas pats, tik didinant tempà.

10 pratimasMokiniai susëda ratu, susikimba rankomis. Skambant lëtai muzikai stengiasi pajusti

draugo rankos skleidþiamà ðilumà.

6 PAMOKA

35

Pastabos mokytojuiSvarbu taisyklinga laikysena, gebëti improvizuoti pagal muzikos ritmà, jausti part-

nerá. Optimizuoti teigiamas emocijas, lavinti kontaktiná jutimà ir orientacijà uþmerkto-mis akimis.

Laukiami rezultatai – teigiamos emocijos, partneriø bendravimas, laikysenos tobu-lëjimas.

Teigiamas rezultatas – ugdoma muzikos ir judesio darna.

2. MODERNAUS ÐOKIO ELEMENTAI

PaskirtisSupaþindinti mokinius su modernaus ðokio elementais.

Pamokos vykdymo vieta – sporto, aktø salë ar kita erdvi patalpa.

PriemonësMagnetofonas, muzikinis áraðas.

Pamokos planas1. Pristatyti pamokos eigà ir suteikti þiniø apie graþià, grakðèià laikysenà, judesiø irmuzikos darnà. Paaiðkinti:

• kas sàlygoja graþià, grakðèià laikysenà;• kaip judesiu iðreikðti muzikos pajautimà.

2. Plastiðki judesiai pagal muzikà.3. Uþduotis: ið iðmoktø modernaus ðokio elementø sukurti ðoká. Uþduotá atliktigalima po vienà, poromis, grupëmis.4. Pamokos pabaigoje aptarti, kaip pavyko kûrybinis procesas.


1 pratimasPr. p.: stovint tiesiai kojos per peèiø plotá, ran-

kos atpalaiduotos. Lenkite galvà á prieká ir stenkitës,kad peèiø linija nejudëtø ir kartu su galva nusileistø.Palenkus galvà, aukðèiausias taðkas turi bûti kaklo cen-tre. Leiskite galvà savo svoriu þemyn, tada natûraliaitempsis kaklo raumenys (A). Toliau su galva leiskitepeèius. Ðiuo atveju aukðèiausias taðkas bus kaklo pa-grindas (B). Dar toliau leiskite galvà, peèius, krûti-næ. Ðiuo atveju aukðèiausias taðkas – tarp menèiø (C).Tada leiskitës tiek, kiek leidþia liemuo.

36

2 pratimasAtlikite kaip ir pirmà pratimà, tik galiniame tað-

ke sulenkite kojas per kelius, rankas laikykite atpa-laiduotas. Pagilinkite pritûpimà ir pradëkite kilti á ver-tikalià padëtá. Tiesiantis pirma iðtiesiama juosmeni-në dalis, tada nugara, kaklas ir galiausiai galva.

3 pratimasPr. p.: ta pati kaip ir pirmajame pratime. Leiski-

tës þemyn tokiu pat principu iki þemiausio taðko. Ta-da kelkite galvà aukðtyn, o nugarà tiekite. Rankoslaisvai kabo atpalaiduotos. Kûno svorá stenkitës per-kelti daugiau ant kojø pirðtø. Nugara tiesi, sudaro 90o

kampà. Atpalaidavæ peèiø juostà, galvà nuleiskite þe-myn, iðsiriesdami gráþkite á pradinæ padëtá.

4 pratimasPr. p.: kojos per peèiø plotá, rankos nuleistos. Lë-

tai apsukite galvà du ratus ir nuo galvos pradëkitesvirti á deðinæ pusæ, rankos kabo atpalaiduotos (galvasunki, turite jausti tempimà ir atsipalaidavimà). Taspats á kairæ pusæ.

5 pratimasPr. p.: kojos per peèiø plotá, rankos atpalaiduo-

tos. Lëtu plastiðku judesiu pasilenkite þemyn, rankaspadëkite ant grindø. Rankomis eikite pirmyn, kol kul-nai pakils nuo grindø. Paeiliui lenkite tai vienà, taikità kojà spyruokliuodami. Tada gráþkite á pr. p.

6 pratimasPr.p.: pagrindinë stovësena.1 – lenkdamiesi pirmyn delnais remkitës á grin-

dis, nugara tiesi, galva nuleista þemyn tarp rankø, kul-nis spauskite prie grindø,

2 – leiskite dubená þemyn, galvà kelkite aukðtyn(iðsirieskite).

6 PAMOKA

37


7 pratimasPr. p.: kojos per peèiø plotá, rankos pakeltos á

virðø.Atpalaiduokite virðutinæ kûno dalá ir nuo liemens

„meskite“ save þemyn. Tai kaip kritimas. Kojos ir klu-bai lieka tiesûs. Uþsimokite rankomis uþ savæs ir pa-kelkite save „á virðø“.

Tas pats pratimas, tik þemiausiame taðke sulen-kite kojas per kelius.

Tas pats pratimas, tik þemiausiame taðke paðoki-te á virðø. Svarbu rankomis „pasisemti” daug oro ir„pakelti“ save. Pakilkite!

8 pratimasPr. p.: sëdint ant grindø, nugara tiesi, keliai ið-

tempti.1–2 – rankomis suimkite deðinæ kojà ir pritrau-

kite prie savæs, tuo pat metu liemeniu sukitës á deði-næ, kairæ rankà kelkite aukðtyn uþ galvos (tempkite),

3–4 – pr. p.,5–6 – tas pats á kairæ pusæ.

9 pratimasKojø mostai. Pr. p.: gulint ant nugaros, rankos

prie ðonø delnais á grindis, kojos pakeltos á virðø, su-glaustos, patemptos.

1–2 – sukeiskite kojas, vos vos jas praskësdami,3–4 – tas pats, tik kojas iðskëskite plaèiai.

10 pratimasPr. p.: pagrindinë stovësena. Plastiðkai lenkitës

prie iðtiestø kojø. Atpalaiduokite galvà, sunerkite ran-kas per alkûnes ir kabëkite stengdamiesi svorá per-kelti ant kojø pirðtø.

Sulenkite ðiek tiek vienà kojà. Vël iðtieskite. Pa-kartokite kita koja.

ðiek tiek sulenkite abu kelius ir lëtai pradëkitekilti aukðtyn palikdami kaboti galvà ir rankas. Galvàpakelkite paskutinæ.

Pastabos mokytojuiAtkreipti dëmesá á judesiø laisvumà, plastiðkumà. Akcentuoti graþø, grakðtø judesá.

Skatinti gebëjimà judesiu iðreikðti muzikos pajautimà.

38

7 PAMOKA


Kodël plaukioti sveika

Tikslas• Stiprinti mokiniø motyvacijà bûti fiziðkai aktyviems.• Paaiðkinti mokiniams teigiamà vandens ir plaukimo poveiká sveikatai.• Supaþindinti su tinkama plaukimui apranga.

Pagrindinës þiniosPlaukimas yra ne tik gyvybiðkai bûtinas ágûdis, bet ir puiki fizinio aktyvumo forma,

turinti teigiamà poveiká sveikatai. Jau seniai þmonës pastebëjo vandens gydomàsias sa-vybes. Senovës Graikijoje ir Romoje buvo garbinama ðvaros deivë Higiëja. Medicinostëvas Hipokratas buvo gydymo vandeniu ðalininkas. Jo mokinys Asklepiadas sveikatospagrindu laikë gimnastikà, dietà ir vandens procedûras. Vëliau mokslininkø tyrimai pa-tvirtino ðià senovës iðminèiø tiesà.

Jeigu norite be streso ir prakaito idealiai iðlavinti savo kûno formas ar apsaugotisavo sànarius ir stuburà nuo didelës apkrovos, kuri patiriama fiziniø pratimø sausumojemetu, vanduo yra tam puikiausia vieta. Plaukimo metu atliekant judesius rankomis irkojomis (grybðnius) harmoningai lavëja beveik visi kûno raumenys, o vandens pasiprie-ðinimas dar labiau sustiprina ðá poveiká. Iðorinis vandens slëgis aktyvina kraujotakossistemà ir pagerina kraujo sugráþimà á ðirdá. Dël plaukimo pratybø poveikio maþëja ðir-dies susitraukimø daþnis ir kraujospûdis. Tai susijæ su plaukianèiojo horizontalia padëti-mi ir nesvarumo bûsena vandenyje, nes nejauèiama þemës traukos jëga, o vandens slëgistolygiai pasiskirsto po visà kûnà. Plaukimas ant nugaros palengvina stuburo tarpslanks-teliniø diskø apkrovimà ir atsargiai iðtempia kaklo, peèiø ir rankø raumenis, kurie dau-geliui áprastomis sàlygomis dël statinës sëdimos veiklos yra skausmingai átempti. Nesva-rumo bûklë vandenyje sudaro palankias sàlygas taisyklingai laikysenai formuotis, stubu-ro iðkrypimams gydyti, padeda atgauti judëjimo funkcijas po traumø. Tvirtos atramos ne-buvimas didina galimybæ atlikti judesius didesne amplitude, gerina sànariø paslankumà.

Nors vandens slëgis pasunkina ákvëpimà, taèiau skatina gilø iðkvëpimà. Visa tai sti-muliuoja kvëpavimo sistemos lavëjimà – stiprëja kvëpuojamieji raumenys, didëja krûti-nës làsta bei jos paslankumas, auga gyvybinis plauèiø tûris. Vandens slëgis á kûno pavir-ðiø, odà glostantis aptekanèio vandens poveikis yra puikus, natûralus masaþas, teigiamaiveikiantis tiek odà, tiek ir raumenis. Be to, vandenyje yra dirginami ávairûs receptoriai,stimuliuojama centrinës nervø sistemos veikla. Todël reguliarios pratybos vandenyje vei-kia raminanèiai, atpalaiduojanèiai.

Vandenyje atsidûrusá kûnà jau savaime savitai veikia vandens keliamoji galia, todëlvandenyje paprastai jauèiame tik vos keliø kilogramø kûno masæ. Taèiau kiekviena kûnodalis (galva, ranka, koja), iðkelta ið vandens, reikðmingai padidina kûno svorá ir apsunki-na judëjimo pirmyn vandenyje galimybes. Dël ðios prieþasties plaukimo specialistai re-komenduoja mokytis racionalios plaukimo technikos.

7 pamoka

39

KODËL PLAUKIOTI SVEIKA

Plaukimas yra viena ið fizinio aktyvumo formø, rei-kalaujanti gana dideliø energijos sànaudø. Þmogaus ener-gijos sànaudos plaukiant yra 5–10 kartø didesnës negubëgant tuo paèiu greièiu. Tarp plaukimo greièio ir ener-gijos sànaudø yra kubinë priklausomybë. Pavyzdþiui, jei60 kg sveriantis þmogus plauks 30 min., jis sudegins per280 kalorijø. Todël sistemingos plaukimo pratybos pa-deda reguliuoti kûno svorá.

Labai svarbu ir tai, kad plaukiant dirba beveik visikûno raumenys, yra ugdomos beveik visos fizinës ypaty-bës (labiausiai iðtvermë, jëga ir lankstumas), todël plau-kiko kûnas iðsivysto harmoningai.

Kad plaukioti bûtø malonu ir plaukimo metu nekil-tø ávairiø nepatogumø dël aprangos, taip pat nedidëtøkûno pasiprieðinimas vandenyje, reikia pasirûpinti tinkama plaukimui apranga.

Maudymosi kostiumëliai ir glaudës. Tinkamiausi maudymosi kostiumëliai ir glaudësyra pagaminti ið elastinës medþiagos. Jie turi bûti tampriai prigludæ prie kûno, kad van-denyje neiðsitemptø, nesmuktø ir nedidintø vandens pasiprieðinimo. Taèiau svarbu, kadkostiumëlis nevarþytø judesiø, nespaustø ir netrintø odos. Merginoms rekomenduojamivientisi maudymosi kostiumëliai, o vaikinams – raiðteliu (bet ne guma) sujuosiamos pri-gludusios glaudës (þr. pav.).

Plaukimo kepurëlë. Tiems, kurie turi ilgus plaukus, rekomenduojama plaukioti su plau-kimo kepurëlëmis. Plaukimo kepurëlës, pagamintos ið specialios gumos arba latekso, tam-priai priglunda prie galvos. Plaukimo kepurëles dëvi ir vaikinai, ir merginos. Po kepurëlegalima paslëpti netgi labai ilgus plaukus, tuomet nesidraiko vandenyje ir netrukdo plaukiant.

Plaukimo akiniai naudojami apsaugoti akis nuo chloro poveikio, taip pat matomu-mui po vandeniu pagerinti. Plaukimo akiniai yra labai ávairiø formø ir spalvø. Akiniusreikia pasirinkti kiekvienam individualiai, pagal savo veido formà.

Garsiausios pasaulyje firmos, kurios specializuojasi plaukimo reikmenø gamyboje,yra ,,Speedo“, ,,Nike“, ,,Diana“, ,,TYR“ ir kt.

Be maudymosi kostiumëliø, kepurëliø, akiniø, einant á baseinà pravartu turëti basei-nui skirtas ðlepetes, rankðluostá, higienos reikmenis (plauðinæ, muilà, ðampûnà). Kaskartprieð plaukimo pratybas ir po jø reikia kruopðèiai ir be plaukimo kostiumëliø praustisduðe. Po pratybø bûtina sausai iðsidþiovinti plaukus, iðsiðluostyti ausis, o þiemà vengtieiti á laukà be kepurës. Bûtina saugotis persiðaldymo ligø!!!

PriemonësVaizdinës priemonës, maudymosi kostiumëliai, glaudës, kepurëlë, plaukimo akiniai; anketa.

40

Patarimai mokytojuiAkcentuoti mokiniams ne tik sveikatingumo reikðmæ, bet ir supaþindinti su

elementarios higienos reikalavimais lankantis plaukimo baseine.

Pamokos planas1. Apibûdinti ir aptarti plaukimo sveikatingumo reikðmæ sàlygojanèius veiksnius.2. Aptarti, kaip tinkamai pasirinkti aprangà ir kitas priemones, ruoðiantis lankytiplaukimo pratybas baseine.3. Pasiûlyti mokiniams uþpildyti anketà ir ávertinti savo mokëjimà plaukti.

1. Taip.2. Ne.3. Negaliu atsakyti.

1. Plaukiu tik su pripuèiamu ratu arba á kà nors ásikibæs.2. Galiu tik trumpai iðsilaikyti vandens pavirðiuje tenkur negilu.3. Galiu nuplaukti iki pusës baseino (apie 10–15 m).4. Galiu perplaukti per visà baseinà (apie 25 m).5. Galiu perplaukti per visà baseinà apie 2, 3 ir daugiaukartø.6. Kita7. Negaliu atsakyti.

1. Vandenyje jauèiuosi laisvai kaip þuvis, nes vanduoman teikia dþiaugsmà.2. Vandenyje jauèiuosi pakankamai laisvai, galiu plau-kioti, nardyti, ðokinëti.3. Vandenyje galiu laisvai plaukioti ir þaisti.4. Bijau panardinti galvà po vandeniu, nes nuolat á nosápribëga vandens.5. Bijau gilios vietos ir maudausi tik ten, kur negilu.6. Bijau ðokinëti á vandená.7. Galiu plaukioti tik su pripuèiamu ratu, lenta ar kamuoliu.8. Negaliu vandenyje atsimerkti.9. Jauèiuosi vandenyje kaip kirvis (visuomet ásitempæsir skæstu).10. Kita .............................................................................

Klausimas Atsakymø variantai

Atminkite, kad plaukimo specialistai mokanèiu plaukti þmogumi laiko tà, kuris galiplaukti apie 30 min. nesustodamas ir áveikti apie 400 m nuotolá, kuris moka plaukti bentdviem sportinio plaukimo bûdais, taip pat sugeba nerti gilyn ir tolyn, po nërimo iðkilti ávandens pavirðiø ir vël plaukti, áðokti á vandená nuo 3 m ar aukðtesnio bokðto, iðkilti ávandens pavirðiø ir vël plaukti.

1. Ar moki plaukti?

2. Objektyviai ávertink sa-vo plaukimo ágûdþius.Kiek gali nuplaukti nesu-stojæs?

3. Kaip jautiesi vandeny-je? Paþymëk tris Tau la-biausiai tinkanèius teigi-nius.

4. Aptarti atsakymus á anketos klausimus.

7 PAMOKA

41


Saugaus elgesio vandenyje taisyklës

TikslasAptarti nelaimingø atsitikimø vandenyje prieþastis bei supaþindinti su saugaus elge-

sio vandenyje taisyklëmis.

Pagrindinës þiniosMûsø ðalyje gausu natûraliø vandens telkiniø. Per Lietuvos teritorijà eina vienas

eþeringiausiø Europos ruoþø. Yra ~2500 eþerø, didesniø kaip 0,1 km2. Maþesniø eþe-riukø yra dar ~1000–1500. Eþerai uþima 1,5 proc. Lietuvos ploto. Lietuvos jûros kran-to ilgis 99 km. Taip pat yra 758 upës, kuriø ilgis daugiau kaip 10 km, ið jø 18 – ilgesnëskaip 100 km. 1 km2 teritorijos tenka vidutiniðkai ~0,6 km upiø vagos. Prie upiø árengtadaugiau kaip 340 tvenkiniø, didesniø kaip 5 ha ploto.

Taigi karðtais vasaros mënesiais mëgautis vandens teikiamais malonumais tikrai yrakur. Atviri vandens telkiniai sutraukia daug poilsiaujanèiø suaugusiøjø ir vaikø. Taèiaukad poilsis prie vandens teiktø dþiaugsmo ir malonumø, reikia þinoti saugaus elgesiovandenyje taisykles ir jø laikytis. Ðiø taisykliø nepaisymas gali tapti nelaimingø atsitiki-mø vandenyje prieþastimi. Daþniausiai nurodomos ðios nelaimingø atsitikimø vandenyjeprieþastys:

8 pamoka

• nemokëjimas plaukti;• maudymosi taisykliø nepaisymas, savo galimybiø pervertinimas;• netvarkingas maþø vandens telkiniø (tvenkiniø, kûdrø) eksploatavimas;• bloga vaikø prieþiûra;• alkoholio vartojimas;• maþøjø laivø eksploatavimo taisykliø paþeidimas;• saugaus elgesio þvejojant taisykliø paþeidimas ir pan.• neatsargus elgesys ant uþðalusiø vandens telkiniø.

Analizuojant nelaimingø atsitikimø prieþastis pastebëta, kad dël nemokëjimo plauktinuskæsta apie 40 procentø visø þuvusiøjø vandenyje þmoniø. Labai daþnai þmonës, pate-kæ á kritinæ situacijà, þûva, nes netoliese esantys asmenys negali jø gelbëti, kadangi patysnemoka plaukti. Todël svarbu ugdyti plaukimo ágûdþius nuo vaikystës. Tai gali padëtiiðsigelbëti vandenyje paèiam arba suteikti bûtinàjà pagalbà kitam.

SAUGAUS ELGESIO VANDENYJE TAISYKLËS

42

Taèiau kartais net gerai mokantys plaukti þmonës gali patekti á kritinæ situacijà van-denyje ir dël neatsargumo patirti mirtinà pavojø. Todël bûtina suprasti þmogaus ir van-dens santyká, gerai þinoti elgesio vandenyje ir ant ledo taisykles bei jø laikytis, ávertintipavojingas situacijas maudantis ir stengtis jø iðvengti.

PriemonësPieðiniai, iliustruojantys saugaus elgesio vandenyje taisykles.

Patarimai mokytojuiAkcentuokite, kad saugaus elgesio taisykliø nepaisymas gali kelti grësmæ gyvybei.

Pamokos metu sudarykite situacijas, kad mokiniai patys suformuluotø nelaimingø atsiti-kimø galimas prieþastys ir saugaus elgesio taisykles.

Þinutës laikraðtyje

8 PAMOKA

Pamokos planas1. Pamokos pradþioje aptarti poilsio prie vandensteikiamus malonumus, pasiteirauti mokiniø, kaipdaþnai jiems tenka poilsiauti prie atvirø vandenstelkiniø, lankytis vandens pramogø parkuose, ba-seinuose.2. Perskaityti iðtraukas ið laikraðèiø apie þmo-nes iðtikusias nelaimes vandenyje.3. Suskirstyti mokinius á grupeles po 4–5 ir pa-praðyti, kad jie aptartø ir suformuluotø galimasnelaimingø atsitikimø prieþastis: kada, kokio-mis aplinkybëmis ir kodël nuskæsta þmonës.4. Pateikti mokiniams pieðinëlius, iliustruojanèiussaugaus elgesio vandenyje taisykles, ir dar kartàaptarti juos.

43

SAUGAUS ELGESIO VANDENYJE TAISYKLËS

Ásimink saugaus elgesio paplûdimyje ir vandenyje taisykles

Nemokëdamas plaukti, neik á vandená giliau kaip iki krûtinës.

Atvësk prieð maudydamasis, jei esi labai ákaitæs saulëje, ir palik van-dená tuojau pat, kai pasidarys ðalta (þvarbu).

Nesimaudyk kà tik pavalgæs – luktelëk apie 1–2 valandas.

Nepaþástamas vandens telkinio dugnas gali kelti pavojø.

Neðok á vandená galva þemyn, jei nepakankamai gilu ir neskaidrusvanduo. Apsiþiûrëk, ar vandenyje toje vietoje, á kurià ruoðiesi ðokti,nëra kliûèiø.

Venk pelkëto ir augalais uþþëlusio vandens.

Neplauk ir nesimaudyk uþ perspëjamøjø þenklø, ðalia plaukiojanèiømotoriniø valèiø, vandens motociklø, laivø keliø, uþtvankø, tiltø at-ramø.

Maudytis lyjant ir perkûnijos metu yra pavojinga.

Nepervertink savo jëgø ir mokëjimo plaukti natûraliame vandens tel-kinyje. Upëje ir jûroje bûk atsargus, nes gali bûti povandeniniø sro-viø.

44

Plaukioti ant pripuèiamø èiuþiniø, þaislø ir automobiliø kamerø yrapavojinga.

Plaukimas ir maudymasis jûroje net esant 1–3 balø banguotumui yrapavojingas.

Stebëk ðalia besimaudanèius ir ypaè maþameèius vaikus, nepalik jøbe prieþiûros vandenyje ir prie jo.

Nepersikaitink saulëje.

Uþterðtas vanduo! Nesimaudyk uþterðtame ir neatitinkanèiame hi-gienos reikalavimø vandenyje.

Nesimaudyk apsvaigæs nuo alkoholio, narkotikø ar kitø vaistø.

Neðauk pagalbos, jei ið tikrøjø negresia pavojus, taèiau padëk kitam,jei tavo pagalbos labai reikia.

Bûk atsargus ant uþðalusiø vandens telkiniø:• þiûrëk, ar ledas tvirtas, ar nëra properðø, nevaikðèiok ant ledovienas;• jeigu álûþai, nepanikuok ir ðaukis pagalbos, stenkis ásikibti áeketës kraðtà;• jeigu álûþo tavo draugas, ðaukis pagalbos ir nepalik jo nelaimë-je, taèiau pats nepulk prie jo, nes ir tu gali álûþti. Ðliauþk artyntik ásitikinæs, kad gali iðsilaikyti ant ledo. Stenkis paduoti jamvirvæ arba lazdà.

8 PAMOKA

45


Kaip padëti skæstanèiajam

TikslasUgdyti pareigà ir gebëjimà padëti nelaimës iðtiktiems þmonëms ir supaþindinti su

paprastais, bet efektyviais savigalbos ir skæstanèiøjø gelbëjimo bûdais.

Pagrindinës þiniosVanduo ne tik puiki gamtos dovana, bet kartais ir klastinga stichija, praþudanti daug

þmoniø gyvybiø. Todël suprantamas visuomenës rûpestis dël þmoniø saugumo vandenyje.Turimomis þiniomis, skæstanèius organizuotai gelbëti imta XVIII a. pradþioje, o pirmojiSkæstanèiøjø gelbëjimo draugija buvo ákurta 1767 m. Amsterdame. Vëliau tokios draugijosbuvo ákurtos Anglijoje, Vokietijoje, Australijoje, Italijoje, Prancûzijoje ir kitose ðalyse. Jøiniciatyva prie vandens telkiniø þmoniø gyvybei pavojingose vietose atsirado gelbëjimo prie-moniø. XIX a. pabaigoje gelbëjimo draugijos buvo ákurtos daugelyje iðsivysèiusiø ðaliø. Jautada nacionalinës gelbëjimo draugijos siûlë koordinuoti ðiø organizacijø darbà tarptautiniumastu.

1878 m. Prancûzijos gelbëjimo organizacija – Marselio Vidurþemio jûros gyvybësgelbëjimo institutas suðaukë pirmàjá pasaulyje gelbëjimo draugijø atstovø kongresà, kuria-me buvo siûlyta ásteigti tarptautinæ organizacijà, vienijanèià visas þmoniø gyvybës gelbëji-mo draugijas. Anuomet tai buvo didþiulis laimëjimas. 1910 m. Prancûzijos gelbëjimo drau-gijos vadovo Piteto iniciatyva ávyko steigiamasis kongresas ir buvo ákurta Tarptautinë gyvy-bës gelbëjimo federacija (TGGF). Kongrese dalyvavo Anglijos, Belgijos, Danijos, Prancû-zijos, Liuksemburgo, ðveicarijos ir Tuniso atstovai, pritarimus atsiuntë Ispanija ir Italija.

Pirmasis pasaulinis karas nutraukë TGGF veiklà, taèiau po karo ji buvo atgaivinta.Pradþioje TGGF rûpinosi þmoniø saugumu ne tik vandenyje, bet ir keliuose, kalnuose irpan. Antrasis pasaulinis karas vël nutraukë TGGF veiklà ir tik 1951 m. Kanuose (Pran-cûzija) ávykusiame kongrese, kuriame dalyvavo dvideðimt dviejø ðaliø atstovai, ji vëlbuvo atkurta. 1952 m. ði organizacija pradëta vadinti Tarptautine gyvybës gelbëjimo,pagalbos teikimo ir taikomojo sporto federacija (TGGPTTSF).

9 pamoka

• stiprinti ir remti visas organizacijas, kurios vienaip ar kitaip padeda gelbëtiþmoniø, ypaè skæstanèiøjø, gyvybæ;• tobulinti pagalbos metodus;• moraliai ir praktiðkai rengti kiekvienà þmogø galimai situacijai, kai reikësnesusimàstant, nesitikint materialinës naudos padëti patekusiam á nelaimæ.

KAIP PADËTI SKÆSTANÈIAJAM

46

Norint efektyviai pagelbëti sau ar suteikti pagalbà kitam, iðtiktam nelaimës vande-nyje, reikia þinoti, kaip elgtis. Ávairiose pasaulio ðalyse veikianèios skæstanèiøjø gelbëji-mo draugijos ir klubai aktyviai vykdo edukacines programas, skirtas jaunimo ir suaugu-siøjø mokymui, kad prireikus jie þinotø ir mokëtø, kaip suteikti reikalingà pagalbà.

PriemonësVaizdinës priemonës, iliustruojanèios gelbëjimo situacijas, gelbëjimo priemonës –

gelbëjimo ratas, gelbëjimo liemenë, plûdës, lazdos, virvës ir pan.

Patarimai mokytojuiAkcentuoti, kad skæstanèiøjø gelbëjimas reikalauja daug fiziniø jëgø, gerø plaukimo

ir gelbëjimo ágûdþiø. Patekus á pavojingà situacijà vandenyje, negalima panikuoti, iðsi-gandus palikti nelaimëje draugà, reikia ðauktis pagalbos.

Pamokos planas1. Aptarti pareigà ir gebëjimà padëti nelaimës iðtiktiems þmonëms.2. Aptarti savigalbos bûdus patekus á nelaimingà situacijà vandenyje.Savigalba. Netikëtai atsidûrus giliame vandenyje (iðkritus ið valties, patekus á duobæ

ir nesiekiant dugno kojomis), nereikia sutrikti, iðsigàsti, bûtina nesiblaðkyti ir tuðèiaineeikvoti jëgø. Reikia ið karto ákvëpti kuo daugiau oro, iðsitiesti horizontaliai ant krûti-nës ar ant nugaros ir stengtis iðsilaikyti vandens pavirðiuje, ðauktis pagalbos ir laukti jos.Nereikëtø palikti apvirtusios valties, o ásikibus á jà laukti pagalbos, nes silpnai plaukian-tis þmogus gali nepasiekti kranto. Geras plaukikas turëtø nepanikuodamas ir pailsëda-mas ant nugaros plaukti link kranto.

Neretai ir geri plaukikai susiduria su nemaloniais netikëtumais plaukiodami. Pasi-taiko, kad plaukiant raumenis sutraukia mëðlungis – jauèiamas staigus, bukas ir trau-kiantis skausmas. Daþniausiai vandenyje iðtinka pëdos ir blauzdos mëðlungis. Tuo atvejusvarbu nepasiduoti panikai, ramiai apsiversti ant nugaros, atpalaiduoti mëðlungio su-trauktà galûnæ, palankstyti pëdà, pamasaþuoti jà rankomis. Po tokios procedûros trau-kuliai paprastai iðnyksta, taèiau toliau plaukiant reikëtø vengti intensyviø judesiø, nesmëðlungis daþniausiai yra raumens nuovargio poþymis.

Netikëtai uþspringus vandeniu, gali sutrikti kvëpavimas. Tuo atveju taip pat nebûti-na labai iðsigàsti. Tiesiog reikia nusisukti nuo bangos, atsigulti ant nugaros, atsipalaiduo-ti ir pamaþu iriantis kojomis stengtis atsikosëti ir vël pradëti ritmingai kvëpuoti.

Svarbu patekus á nemalonià situacijà vandenyje mokëti áveikti baimæ, stresà, mobili-zuoti vidinæ energijà paprastais savitaigos bûdais, t. y. kuo grieþèiau sau ásakyti: ,,Ganabijoti!“, ,,Tvardykis!“, ,,Að galiu tai padaryti!” ir pan. Yra þinoma nemaþai pavyzdþiø,kai savitvarda padëjo nugalëti þmonëms vandens stichijà.

Patekus á ðaltà vandená arba álûþus þiemà, reikia þinoti, kad ðaltas vanduo labai stipriaiveikia organizmà. Ðaltame vandenyje suaktyvëja þmogaus organizmo apsauginës jëgos: pa-greitëja medþiagø apykaita, pagreitëja termoreguliacijos mechanizmai, padaugëja cukrauskiekis kraujyje, pakyla kraujospûdis. Taèiau tokia bûsena trunka neilgai ir labai greitai kûnaspradeda atðalti, sulëtëja gyvybinës funkcijos, gali iðsivystyti ðalèio ðokas, prarandama sàmo-në ir gresia greita mirtis. Tiek visiðka ramybës bûklë, tiek ir intensyvûs judesiai bei blaðkyma-sis ðaltame vandenyje greitina organizmo atðalimà. Ypaè reikia saugoti nuo atðalimo galvà.

9 PAMOKA

47

3. Aptarti pagalbos skæstanèiajam vandenyje ir álûþus ledui bûdus.Pagalba skæstanèiajam. Kritinëje situacijoje negalima palikti draugo nelaimëje, ta-

èiau reikia þinoti, jog gelbëti skæstantá þmogø nëra lengva – reikia nemaþai fiziniø jëgø irgerø plaukimo ágûdþiø. Teikiant pagalbà draugui, efektyvu naudoti gelbëjimo priemones:gelbëjimo ratà, gelbëjimo liemenes, plûdes, lazdas, virves, lentas ir pan.

KAIP PADËTI SKÆSTANÈIAJAM

Suteikti pagalbà nuo kranto gali kiekvienas:• paduodamas skæstanèiajam ðakà ar lazdà;• paduodamas rankà;• mesdamas gelbëjimo ratà ar kità neskæstantá daiktà.

48

Gelbëjant skæstantájá upëje,reikia atsiþvelgti á upës tëkmæ.

Gelbëjant skæstantájá giliamevandenyje, reikia daugiau paty-rimo ir specialiø treniruoèiø.Pravartu bûnant baseine ar na-tûraliame vandens telkinyje pa-sitreniruoti ir iðmokti trans-portuoti skæstantájá ar pavargu-sá vandenyje draugà. Paveiks-lëliuose parodyti pavargusioplaukiko ir skæstanèiojo transpor-tavimo bûdai.

Gelbëjant þiemà reikia þinoti, kad á nelaimës vietà bûtina atsargiai ðliauþti, nes ledasaplink eketæ paprastai yra trapus, reikia sumaniai naudoti visas turimas priemones (len-tas, kopëèias, roges, virves, ðakas ir pan.). Reikia ðauktis pagalbos ir paèiam gelbëtojuibûti labai atsargiam.

4. Praktiðkai duoti mokiniams pamëginti mesti gelbëjimo ratà, plûdæ, virvæ drauguiimituojant skæstanèiojo gelbëjimà vandenyje.

9 PAMOKA

49


Kaip suteikti pirmàjà pagalbà nelaimingø atsitikimøvandenyje atvejais

TikslasSuteikti þiniø apie pirmàjà pagalbà skendusiajam bei supaþindinti, kaip yra atlieka-

mas dirbtinis kvëpavimas ir iðorinis ðirdies masaþas.

Svarbiausios sàvokosPirmoji pagalba – skubi pagalba nukentëjusiam.Mirimo stadijos: klinikinë mirtis– minimalios gyvybinës veiklos bûklë; biologinë mirtis

– negráþtamø pakitimø organizme iðsivystymas.Dirbtinis kvëpavimas, iðorinis ðirdies masaþas.

Pagrindinës þiniosIðtraukus nukentëjusájá á krantà nelaimingo atsitikimo vandenyje metu, reikia sku-

biai iðkviesti medikus, o kol jie atvyks, labai svarbu mokëti suteikti tinkamà pagalbà.Kritiðku momentu skubi, ramiai teikiama pagalba yra gyvybiðkai svarbi. Ávairûs kovos uþþmogaus gyvybæ bûdai buvo þinomi ir naudojami nuo seniausiø laikø. Ne veltui romënaisakydavo, kad tas, kuris negelbsti, – nuþudo, o garsusis kinø filosofas ir mokytojas Kon-fucijus (apie 551–479 pr. Kr.) mokë, kad gelbëtojas yra didesnis þmogus uþ miestouþkariautojà. Svarbià reikðmæ visuomenës mokymui, kaip skubiai suteikti pagalbà nu-kentëjusiajam, teikia Tarptautinë Raudonojo Kryþiaus organizacija. Tokia skubi pagal-ba yra vadinama pirmàja pagalba.

Nuo to, kaip greitai ir ar tinkamai bus suteikta pagalba skenduoliui, daþnai priklau-so, ar þmogus gyvens, ar mes jo neteksim! Kurá laikà po skendimo þmogø atgaivinti yraámanoma, nes þmogus mirðta ne ið karto, bet laipsniðkai organizmui pereinant keliasmirimo stadijas. Yra skiriama klinikinë ir biologinë mirtis. Klinikinë mirtis iðtinka þmo-gø tuomet, kai sustoja ðirdies veikla. Sustojus ðirdies veiklai, po keliø sekundþiø iðnykstasàmonë ir kvëpavimas. Dël to visi organizmo audiniai negauna deguonies ir kitø bûtinømedþiagø. Taèiau ðiuo periodu organizmas nëra visiðkai miræs ir atskiri organai dar kurálaikà gyvena tiek, kiek jiems pakanka deguonies – galvos smegenø þievës làstelës mirðtaper 4–7 minutes, po 10 minuèiø mirðta antinksèiai, po 15–20 minuèiø – pailgosios sme-genys, po 25 minuèiø – nugaros smegenys, po 1 valandos – kepenys ir inkstai. Negráþta-mi fiziologiniai procesai ðirdyje prasideda palyginti negreitai.

Kadangi smegenø þievë koordinuoja visø organø veiklà, todël þuvus jos làstelëmsþmogaus nebegalima atgaivinti. Taigi klinikinës mirties periodas yra labai trumpas. Ta-èiau po prigërimo iðtikus staigiai mirèiai klinikinës mirties periodas gali trukti 10–30minuèiø, o kartais ir ilgiau. Pavyzdþiui, iðtikus nelaimei ðaltame vandenyje, klinikinësmirties periodas yra ilgesnis, nes organizmo gyvybinës funkcijos staiga sulëtëja ir yraekonomiðkiau naudojamos deguonies atsargos.

10 pamoka

KAIP SUTEIKTI PIRMÀJÀ PAGALBÀ NELAIMINGØ ATSITIKIMØ VANDENYJE ATVEJAIS

50

Po klinikinës mirties periodo seka biologinë mirtis, kai nukentëjusiojo jau nëra vil-èiø atgaivinti, nors kartais pavyksta atkurti kai kurias organizmo funkcijas.

Pirmoji pagalba skendimo atveju gali bûti labai ávairi ir priklauso nuo to, kokia yranukentëjusiojo bûklë. Pirmoji pagalba nëra sudëtinga, jeigu nukentëjusysis nebuvo pra-radæs sàmonës, nesutrikæs kvëpavimas ir ðirdies veikla. Ðiuo atveju bûtina nukentëjusájánuraminti, nuðluostyti, pervilkti sausais drabuþiais ar uþkloti antklode, pagirdyti karðtaarbata ar duoti raminamøjø vaistø.

Daþnai skenduoliai ið vandens iðtraukiami be gyvybës poþymiø, t. y. nereaguoja áaplinkà, þodþius ar skausmingus dirgiklius, nekvëpuoja, neuþèiuopiamas pulsas ties mie-go ir þasto arterijomis. Jeigu po nelaimingo atsitikimo vandenyje iðtrauktas skenduolisnereaguoja á aplinkà, reikia tuojau pat kviesti greitosios medicinos pagalbos tarnybà.Greitosios medicinos pagalbos tarnybos telefono numeris 03 ir 103 OMNITEL tinkle.Tuomet bûtina nedelsiant pradëti gaivinti nukentëjusájá. Pirmiausia reikia ávertinti, arþmogus kvëpuoja: paþiûrëti, ar kilnojasi krûtinës làsta, paklausyti, ar negirdëti kvëpavi-mo garsø, patikrinti, ar nejauèiamas oro srovës judëjimas. Jeigu kvëpavimas nenutrûkæs,nukentëjusysis guldomas ant ðono. Verèiant reikia prilaikyti galvà ir peèius, jeigu átaria-ma, kad þmogus galëjo vandenyje patirti kaklo traumà.

Jeigu nukentëjusysis nekvëpuoja, gaivinimas atliekamas pagal ABC taisyklæ, kurirodo gaivinimo veiksmø sekà: A (Airway) – atveriame kvëpavimo takus, B (Breathing) –atliekame dirbtiná kvëpavimà, C (Circulation) – atliekame iðoriná ðirdies masaþà.

Iðtrauktas ið vandens skenduolis guldomas ant lygaus kieto pagrindo, atlaisvinamidrabuþiai, varþantys kraujotakà ir kvëpavimà, praþiodomas. Gaivintojas atsiklaupia ða-lia nukentëjusiojo galvos, paëmæs uþ apatinio þandikaulio praveria jo burnà ir ásitikina,ar nëra uþsikimðæ kvëpavimo takai. Jeigu reikia, bûtina iðvalyti burnà ir kvëpavimo takusnuo gleiviø, purvo, þoliø ir kitø neðvarumø. Tada atsiklaupiama ið ðono ir nukentëjusiojogalva atloðiama taip, kad maksimaliai padidëtø kvëpavimo takø spindis ir pagerëtø jøpraeinamumas. Atliekamas dirbtinis kvëpavimas. Nukentëjusiojo nosá reikia uþspausti, o

10 PAMOKA

51

burnà higienos sumetimais galima pridengti marle, nosine ar kita plona medþiaga. Tei-kiantysis pagalbà, giliai ákvëpæs oro, glaudþiai prispaudþia savo lûpas prie nukentëjusiojolûpø ir iðkvepia orà á jo plauèius. Gaivintojui atsitraukus, ávyksta savaiminis iðkvëpimas.Tada vël viskas kartojama. Ápûtimo metu reikia stebëti, ar iðsipleèia nukentëjusiojo krû-tinës làsta. Jei taip neávyksta, reiðkia, kad oras pro kvëpavimo takus nepatenka á plau-èius. Daþniausiai tam trukdo gerklæ uþspaudæs lieþuvis. Tuo atveju lieþuvá reikia rankapatraukti á prieká ir atlaisvinti kvëpavimo takus. Jeigu iðsipuèia pilvas, o ne krûtinë, vadi-nasi, oras patenka á skrandá, o ne á plauèius. Tada reikia, galvà laikant atloðtà, laisvàjaranka orà ið skrandþio iðspausti.

Oras puèiamas natûraliu kvëpavimo ritmu: suaugusiesiems – 10–15 kartø per minu-tæ, o vaikams – 20–24 kartus per minutæ. Á plauèius reikia ápûsti ne maksimalø oro kieká,taèiau ne maþiau kaip 1000–1500 ml, kad nesuþalotume nukentëjusiojo plauèiø.

Panaðiai orà galima pûsti ir pro nosá. Tada apþiojama nukentëjusiojo nosis, o apati-nis þandikaulis prispaudþiamas prie virðutinio.

Jeigu nukentëjusiojo ðirdis neplaka, kartu su dirbtiniu kvëpavimu atliekamas iðori-nis ðirdies masaþas. Gaivintojas, klûpëdamas ðalia nukentëjusiojo, delno pagrindà dedaant nukentëjusiojo krûtinkaulio apatinio treèdalio, ant ðios rankos uþdedamas kitos ran-kos delnas. Tiesiomis rankomis, panaudodamas kûno svorá, gaivintojas ritmiðkai spau-dþia krûtinës làstà. Suaugusiø þmoniø krûtinkaulis áspaudþiamas 3–4 cm, vaikø 1,5–2 cm. Spaudþiant krûtinkaulá padidinamas slëgis krûtinës làstoje, taip suspaudþiama ðir-dis ir paskatinamas kraujo tekëjimas. Kai iðorinis ðirdies masaþas derinamas su oro ápû-timais, kraujas, patekæs á plauèius, prisisotina deguonies ir juo aprûpina gyvybiðkai svar-bius organus. Spaudyti krûtinës làstà reikia 80–100 kartø per minutæ daþniu.

KAIP SUTEIKTI PIRMÀJÀ PAGALBÀ NELAIMINGØ ATSITIKIMØ VANDENYJE ATVEJAIS

Gaivinimà gali atlikti vienas arba du gaivintojai. Kai gaivinimà atlieka vienas gaivin-tojas, dirbtiná kvëpavimà su ðirdies masaþu reikia derinti taip: 2 kartus ápûsti oro, 15kartø paspausti krûtinæ 80–100 kartø per minutæ daþniu, 2 kartus lëtai (1,5–2 sek.)ápûsti oro. Vadinasi, jei gaivina vienas gaivintojas, vienas gaivinimo ciklas atliekamassantykiu 15:2. Jeigu gaivina du gaivintojai, vienas ápuèia oro, o kitas spaudo krûtinëslàstà. Ðiuo atveju paspaudimo ir ápûtimo santykis yra 5:1, t. y. vienà gaivinimo ciklàsudaro 5 paspaudimai ir 1 ápûtimas. Jeigu yra daugiau gebanèiø gaivinti þmoniø, jie galipakeisti pavargusius gaivintojus. Gaivinti nukentëjusájá reikia tol, kol atvyks greitosiosmedicinos pagalbos tarnyba.

52

10 PAMOKA

PriemonësVaizdinës priemonës, iliustruojanèios ávairius nukentëjusiojo gaivinimo bûdus. Jei-

gu yra galimybë, á pamokà bûtø naudinga atsineðti specialø manekenà.

Patarimai mokytojuiAkcentuoti mokiniams, kad kiekvienas gali atsidurti tokioje situacijoje, kai pirmo-

sios pagalbos gali prireikti artimiesiems ar nepaþástamiems þmonëms, todël skubaus gai-vinimo veiksmus turi þinoti ir mokëti atlikti kiekvienas. Nuo to, kaip elgiamasi kritinë-mis situacijomis, daþnai priklauso á nelaimæ patekusio asmens gyvybë. Statistikos duo-menys rodo, kad skubus, nesuvëluotas gaivinimas, pradëtas per pirmàsias 4–16 min., irlaiku suteikta kvalifikuota medicinos pagalba leido iðgyventi apie 53 procentams gaivintøþmoniø.

Pamokos planas1. Aptarti pirmosios pagalbos teikimo svarbà siekiant iðsaugoti þmogaus gyvybæ.2. Aptarti klinikinës ir biologinës mirties stadijas.3. Supaþindinti su pirmàja pagalba atsiþvelgiant á nukentëjusiojo bûklæ.4. Supaþindinti su gaivinimo veiksmø ABC taisykle.5. Paskirsèius mokinius grupelëmis po 3–4, praktiðkai atlikti dirbtinio kvëpavimoir iðorinio ðirdies masaþo veiksmus.6. Pamokos pabaigoje þinioms átvirtinti pateikti klausimus:

• Kas yra klinikinë ir biologinë mirtis?• Kiek laiko turi gelbëtojas gaivinimui pradëti, kad nukentëjusiojo organizme neið-sivystytø negráþtami pokyèiai?• Á kà turi atsiþvelgti gelbëtojas prieð pradëdamas gaivinti nukentëjusájá?• Kà reiðkia gaivinimo veiksmø ABC taisyklë?• Atliekant iðoriná ðirdies masaþà ir dirbtiná kvëpavimà, koks yra gaivinimo ciklas(krûtinës làstos paspaudimo ir ápûtimo santykis):

a) kai gaivinimà atlieka vienas gelbëtojas;b) kai gaivinimà atlieka du gelbëtojai?

• Kada á nelaimës vietà reikia kviesti greitosios medicinos pagalbos tarnybà?

53


Kà að galiu ir ar daþnai tai darau?

TikslasAptarti, kokias fiziðkai aktyvios veiklos priemones mokiniai turi namuose ir ar daþnai

jomis naudojasi.

PriemonësKlausimø lapai mokiniams: “Mano sporto inventorius”, “Ar pakankamai fiziðkai

aktyvi tavo ðeima?”

Patarimai mokytojuiStenkitës, kad visi mokiniai pareikðtø savo nuomonæ. Sudarykite sàlygas suprasti,

kad mankðtinimuisi puikiai tinka ávairios priemonës. Jas galima net patiems pasigaminti.Tai turëtø atsispindëti ir vaikø atsakymuose.

Pamokos planas1. Pamokos pradþioje papraðyti, kad mokiniai pagalvotø ir lentelëje áraðytø, kokiasmankðtinimosi priemones turi namuose ir kokias fizines ypatybes jomis galima la-vinti.2. Mokiniø atsakymus pailiustruoti. Aptarti mokiniø namuose turimà sporto inven-toriø. Pasiteirauti, koká jie dar norëtø ásigyti. Ar daþnai juo naudojasi? Ar supranta,kokios fizinës ypatybës yra ugdomos turimais sporto reikmenimis?3. Tada papraðyti mokiniø, kad pagalvotø ir atsakytø á klausimà apie artimiausiøðeimos nariø mëgstamà fizinæ veiklà ir ar daþnai jie tuo uþsiima. Kaip daþniausiaipraleidþiamas laisvalaikis namuose?4. Aptarti mokiniø atsakymus, paanalizuoti, ar pakankamai aktyvûs vaikø artimieji.Paanalizuoti, kodël kai kurie sporto reikmenys namuose maþai naudojami.

11 pamoka

KÀ AÐ GALIU IR AR DAÞNAI TAI DARAU?

54

11 PAMOKA

Kokius mankðtinimosi, sporto, þaidimø reikmenis turite namuose?

Kokias fizines ypatybes galima lavinti ðiais reikmenimis?

Pagalvokite ir atsakykite á klausimus:1. Daþniausiai að naudoju ðá sporto inventoriø:Vasarà ............................................................................................................................................................................................................................................................................Þiemà .............................................................................................................................................................................................................................................................................2. Namuose að turiu, bet beveik nenaudoju:........................................................................................................................................................................................................................................................................................

Að namuose turiu: Jais lavinamos ðios fizinës ypatybës:

55

KÀ AÐ GALIU IR AR DAÞNAI TAI DARAU?

AR PAKANKAMAI FIZIÐKAI AKTYVI TAVO ÐEIMA?

Kaip Tavo ðeima daþniausiai praleidþia laisvalaiká?

Pabrauk Tau tinkantá atsakymà ir iðvardyk veiklos rûðis:

1. Daþniausiai aktyviai:............................................................................................................................................

2. Kartais aktyviai, kartais pasyviai:............................................................................................................................................

3. Daþniausiai pasyviai:............................................................................................................................................

Sugalvok ir paraðyk, kokià fizinæ veiklà mëgsta Tavo artimieji ir kaip daþnai tuo

uþsiima.

Ar daþnai tuo uþsiima? Visai nesportuoja

Tëtis mëgsta: .................................................................................................................................................................................................

Mamai patinka: .............................................................................................................................................................................................

Brolis daþnai uþsiima: ..................................................................................................................................................................................

Sesuo laiminga, kai gali: ...............................................................................................................................................................................

Man labiausiai patinka: ................................................................................................................................................................................

56


Kasdieninë mankðta

TikslaiPo ðios pamokos mokiniai galës:1. Paaiðkinti, kodël yra svarbu kasdien mankðtintis.2. Sudaryti mankðtos kompleksà ávairioms raumenøgrupëms.

Svarbiausios sàvokosMankðta – reguliariai atliekami fiziniai pratimai, kuriø paskirtis – stiprinti sveikatà,

ugdyti fizines ypatybes, pasirengti kuriai nors veiklai, racionaliai lavinti þmogaus judesius.Mankðta gali bûti labai ávairi priklausomai nuo to, kokiø tikslø siekiame ir kokias

priemones taikome (pavyzdþiui, gydomoji, gamybinë, higieninë mankðta).

PriemonësPieðtukai ar flomasteriai, dideli popieriaus lapai, tuðti kasdieninës mankðtos lapai

„30 minuèiø kasdien!“.

Patarimai mokytojuiPadëkite mokiniams suprasti fiziniø pratimø ávairovæ. Tai skatins jø kûrybiðkumà

bei iðmonæ sudarant kasdieninës mankðtos kompleksà. Dël to mankðtos bus ávairios irádomios. Mokykite mokinius savo judesiais imituoti gamtos reiðkinius bei gyvûnø elgesá.

Atlikdami pratimus mokiniai turi pajusti, kurios raumenø grupës dirba.Stebëkite, ar mokiniai pasirinko saugius mankðtos pratimus, nes nuo to priklauso

pratimø poveikis organizmui.

Pagrindinës þiniosKasdieninë mankðta bet kokio amþiaus þmogui yra puiki fizinio aktyvumo forma.

Tikslingai ir sistemingai atliekami mankðtos pratimai stiprina sveikatà, gerina organiz-mo funkcijø veiklà, teigiamai veikia psichikà. Mankðta palengvina organizmo senëjimoprocesà. Nuo pat vaikystës iki senatvës sistemingai atliekama mankðta padeda tinkamaipanaudoti savo fizines galimybes, ilgà laikà iðlikti þvaliems.

Savo graþiu ir sveiku kûnu turime rûpintis jauni, nes „senti“ pradedame nuo patgimimo. Kai kuriø endokrininiø liaukø làstelës iðnyksta apie septynioliktuosius gyveni-mo metus. Nuo trisdeðimties metø lëtai pradeda maþëti iðilginiai kûno matmenys, sil-pnëja raumenys.

Kasdieninë mankðta padeda iðlaikyti organizmo gyvybingumà.

12 pamoka

12 PAMOKA

57

Norint sulaukti teigiamo efekto, kasdieninei mankðtai rekomenduojama skirti nemaþiau kaip 30 min. bet kuriuo dienos metu. Mankðtintis galima kambaryje plaèiai atvë-rus langà, lauke arba salëje. Didþiausias efektas pasiekiamas fizinius pratimus atliekantgryname ore.

Rekomenduojama mankðtos pratimø kompleksà sudaryti ið 8–10 pratimø. Sudarantmankðtos pratimø kompleksà reikia laikytis tam tikrø reikalavimø:

• fiziniai pratimai turi bûti skirti visoms pagrindinëms raumenø grupëms,• pratimai turi bûti saugûs, efektyvûs ir bûtinai atitikti þmogaus fiziná pajëgumà,• pratimø fiziná krûvá reikia didinti pamaþu.

Kasdieninës mankðtos pratimø kompleksà rekomenduojama po keliø savaièiø papil-dyti sunkesniais pratimais.

Po mankðtos labai efektyvu ir sveika nusiprausti vësiu vandeniu. Tai aktyvina krau-jotakà, grûdina kûnà.

Pamokos planas1. Papraðyti, kad mokiniai pagalvotø ir apibûdintø savo savijautà, kai ilgai nejuda,pvz., 1,5–2 val. sëdi kino teatre arba visà pamokà klasëje, vaþiuoja á Palangà autobusu.2. Paraginti prisiminti, kaip elgiasi gyvûnai, pabudæ ið miego. Pasiûlyti mokiniams atliktiràþymosi, tempimo ir keletà fiziniø pratimø sëdint ir atsistojus. Aptarti pakitusià savijautà.3. Trumpai apibûdinti kasdieninës mankðtos reikðmæ organizmui. Akcentuoti pa-grindinius reikalavimus pasirenkant mankðtos pratimus.4. Pasiûlyti mokiniams susiskirstyti á grupes po 4–5. Iðdalyti popieriaus lapus ir flo-masterius. Kiekvienai grupei pasiûlyti uþraðyti ar nupieðti popieriaus lape po 5–6pratimus, skirtus konkreèiai raumenø grupei mankðtinti (pvz., sudaryti 5–6 pilvoraumenø mankðtos pratimus). Priminti, kad pratimai gali bûti atliekami su ávairiomispriemonëmis (kamuoliais, virvutëmis, plastmasiniais buteliais su vandeniu ir kt.).

Prieð atliekant uþduotá lentoje uþraðyti pratimø grupes:

KASDIENINË MANKÐTA

• ràþymosi pratimai,• pratimai peèiø lanko ir rankø raumenims,• pratimai krûtinës raumenims,• pratimai pilvo raumenims,• pratimai nugaros raumenims,• pratimai kojø raumenims,• atsipalaidavimo ir kvëpavimo pratimai.

Kiekviena mokiniø grupë pristato sugalvotus mankðtos pratimus. Aptarti kiekvie-nos grupës atliktà darbà.5. Pamokos pabaigoje iðdalyti mokiniams neuþpildytus lapus „30 minuèiø kasdien“ ir duo-ti namø uþduotá – sudaryti kasdieninës higieninës mankðtos planà. Mokiniai gali dirbtipavieniui arba grupëmis. Gali klausti kûno kultûros mokytojo arba ðeimos nariø patarimø.Pasakyti mokiniams, kad parengti mankðtos planai bus aptarti per kità pamokà.

58

Kontroliuok savo pulsà!Pulsas prieð mankðtà kartai per minutæ.

Pulsas po mankðtos kartai per minutæ.

Stebëk savo savijautà!

Uþraðyk, kokius pratimus atliksi Kiek kartø pakartosi pratimà

•

•

•

•

•

•

•

•

•

•

12 PAMOKA

59

Vida Volbekienë

Sveiki áproèiai – sveikas svoris

TikslasPo ðios pamokos mokiniai:a) supras svorio reguliavimo dësningumus,b) mokës palaikyti optimalø svorá.

PriemonësPopieriaus lapai, pieðtukai, energijos gavimo ir suvartojimo lente-

lë, dalomoji medþiaga „Labirintas“.

Patarimai mokytojui1. Ðià pamokà vedanèiam mokytojui reikia turëti sveikos mitybospagrindus ir þiniø apie fizinio aktyvumo, ðirdies susitraukimø daþ-nio, energijos suvartojimo nustatymà, kuriø galima rasti ir ðiojeknygoje pateiktose pamokose.2. Atlikdami treèià uþduotá mokiniai turi gebëti atsakyti á ðiuos teiginius:reguliuojant svorá

• rekomenduojami maisto produktai,• nerekomenduojami maisto produktai arba retai vartojami ribojant kieká,• rekomenduojama fizinio aktyvumo (FA) rûðis,• FA trukmë, daþnis,• FA intensyvumas pagal optimalø ÐSD.

Pagrindinës þiniosYra du svorio reguliavimo bûdai:1. Reguliuojant mitybà viena ið daugelio galimø dietø (ðiam bûdui taip pat priskiria-mos ávairios apgaulingos svorio maþinimo priemonës, pvz.: ávairios piliulës, kapsu-lës, gërimai, specialûs dirþai, korsetai, kelnaitës ir kiti „jaukai“).2. Fizinio aktyvumo ir mitybos áproèiø darna remiantis svorio kitimo dësningumais.Pirmasis bûdas yra neefektyvus, nesaugus sveikatai. Já lydi vadinamasis „yo-yo“

ciklas, t. y. svoris greitai sumaþëja ir greitai gráþta á pradinæ bûklæ. Mokslininkai yrapastebëjæ, kad svorio maþinimas dieta sukelia nemigà, silpnumà, depresinæ nuotaikà,padidëjusá ðirdies susitraukimø daþná, galvos, pilvo skausmus, inkstø funkcijos sutriki-mus, anemijà, nusivylimà. Baigus laikytis dietos, svoris visuomet gráþta á pradinæ bûklæ.Ilgiausias laikas, per kurá svoris gráþta á pradiná lygá pasibaigus dietai, yra vieni metai.

Antruoju bûdu reguliuojant svorá, jo pakitimas yra efektyvus, ilgalaikis, saugussveikatai. Ið esmës tai elgsenos kaita formuojant sveikus fizinio aktyvumo ir mitybosáproèius. Dël to sumaþëja kraujospûdis, „blogo“ cholesterolio kiekis kraujyje, stiprëjapasitikëjimas savimi, savigarba, atsakomybë uþ save, optimizmas. Keisti gyvensenos ápro-

13 pamoka

SVEIKI ÁPROÈIAI – SVEIKAS SVORIS

60

Fizinio aktyvumo ir dietø poveikis

reguliuojant vaikø svorá

(Th. W. Rowland, 1990)

13 PAMOKA

Taigi reguliuojant svorá visais atþvilgiais yra naudingiau pasirinkti antràjá bûdà –fizinio aktyvumo ir mitybos áproèiø bei jø darnos kaità kasdieniame gyvenime. Geriau-sias fizinis aktyvumas maþinant vaikø svorá yra vidutinio intensyvumo aerobiniai prati-mai (60–70% maksimalaus ÐSD), kuriuos atliekant energijos vartojimo ðaltinis yra rie-balai, nereikia specialiø mokëjimø, ágûdþiø ar árangos. Ðie pratimai saugûs sveikatai,nesukelia diskomforto ir didina socialiná aktyvumà. Tai ëjimas, vaþiavimas dviraèiu, bë-gimas, plaukimas, ðokinëjimas per virvutæ, ðokiai.

Poveikis Dieta Fizinis aktyvumas

Sumaþëja svoris

Sumaþëja riebalø kiekisorganizme

Aktyvi kûno masë(raumenys)

Sulëtëja vystymasis

Pagerëja fizinis pajëgumas

Krinta svoris

Pagrindinë medþiagø apy-kaita

Taip

Taip

Sumaþëja

Galimas

Ne

Greitai (nesveikai ir trum-pam laikui)

Galimas sulëtëjimas

Taip

Taip

Padidëja

Ne

Taip

Lëtai (sveikai ir ilgam)

Pagreitëjimas

èius, elgsenà ir su jais susijusià galvosenà yra sunkiau negu norëtøsi. Taèiau patikimiau-sias bûdas turëti ir iðlaikyti sveikà svorá visais savo gyvenimo tarpsniais yra fizinio akty-vumo ir mitybos darna.

Bendrosios rekomendacijos, kaip reguliuoti

per didelá vaikø svorá1. Augantiems vaikams geriausia maþinti per didelá svorá – didëjant ûgiuiiðlaikyti esamà svorá.2. Fiziniu aktyvumu 5 dienas per savaitæ suvartoti 100 kcal daugiau nei buvo áprasta.3. Esant bûtinumui mitybà sumaþinti 100–300 kcal per dienà pasirenkantmaþiau kaloringus alternatyvius maisto produktus (pvz., liesesnius pieno pro-duktus, padaþus, uþkandþius, saldumynus, maþiau cukraus turinèius produk-tus ir pan.). Vengti drastiðkø mitybos ribojimø.

61

SVEIKI ÁPROÈIAI – SVEIKAS SVORIS

Tokia fizinio aktyvumo bei mitybos kaita sumaþins svorá vidutiniðkai 250 g per sa-vaitæ arba 6 kg per pusæ metø. Manoma, kad didesni vaikø svorio maþinimo tempai yranesaugûs sveikatai.

Pamokos planas1. Kiekvienas mokinys apskaièiuoja, kiek gauna kilokalorijø su maistu ir kiek suvar-toja judëdamas, t. y. besimankðtindamas, dirbdamas fiziná darbà ir pan. Pradëti ge-riausia nuo mëgstamiausiø dalykø. Mokiniai á energijos gavimo ir suvartojimo lente-les áraðo, pvz., 10 mëgstamiausiø maisto produktø ir judëjimo veiklos rûðiø arbapagal ið anksto uþpildytà vienos dienos mitybos ir fizinio aktyvumo dienoraðtá sura-ðo, kà valgë ir kokia buvo fizinë veikla. Apskaièiuoja gautas ir suvartotas kilokalori-jas bei naudodamiesi dalomàja medþiaga „Svarstyklës“ jas palygina („pasveria“).2. Pagal 1 uþduoties rezultatus mokiniai atlieka dalomosios medþiagos „Labirintas“uþduotis.3. Suskirstyti á grupes mokiniai parengia rekomendacijas, kaip sveikai reguliuotienergijos gavimo ir suvartojimo pusiausvyrà, t. y. mitybos ir fizinio aktyvumo ápro-èius bei jø darnà reguliuojant svorá.

Energijos gavimo ir suvartojimo lentelë

Maistas kcal Fizinis aktyvumas kcal 1. 1. 2. 2. 3. 3. 4. 4. 5. 5.

62

LabirintasPasiþymëjæ savo svarstykles atitinkantá variantà A, B ar C, brëþdami pieðtuku ið

kairës á deðinæ pakliûsite á tuðèià langelá. Perskaitæ, kas jame paraðyta, atlikite uþduotá.

Mitybos ir fizinioaktyvumo áproèiødarna.Svoris nekinta.

Energijosgaunamadaugiau negusuvartojama.Nutukimopavojus!Svoris didëja.

Energijossuvartojamadaugiau negugaunama. Kûnoriebalø kiekis maþëja.Svoris maþëja.

13 PAMOKA

63

Vida Volbekienë

Sveikatà stiprinantis fizinis aktyvumas: tempimopratimai

14 pamoka

• Skausmingas raumenø tempimas• Raumenø tempimo technikos þiniø stoka• Didþiausias dëmesys tempimo amplitudei

SVEIKATÀ STIPRINANTIS FIZINIS AKTYVUMAS: TEMPIMO PRATIMAI

Tikslas• Plëtoti mokiniø raðtingumà kûno kultûros srityje.• Po ðios pamokos mokiniai ágis þiniø apie sveikatos stiprinimà tempimo pratimaisir gebës savarankiðkai juos atlikti.

PriemonësTempimo pratimø vaizdinë medþiaga.

Patarimai mokytojuiPakviesti mokiná teikiamoms þinioms ir pratimams demonstruoti.Per kitas kûno kultûros pamokas ugdyti tempimo pratimø atlikimo mokëjimus ir

ágûdþius, patikrinti ágytas þinias.Siekiant didinti fizinio aktyvumo motyvacijà, pabrëþti tempimo pratimø reikðmæ ju-

dëjimo grakðtumui, graþiai laikysenai, graþioms kûno formoms, gebëjimui atsipalaiduoti.

Pagrindinës þiniosUgdant sveikatà, raumenø tempimo pratimø paskirtis yra lavinti lankstumà, gebëji-

mà atsipalaiduoti ir traumatizmo profilaktika.

64

• Forsuoto tempimo• Staigiø judesiø• Balistiniø judesiø• Rungtyniavimo• Átampos keliø sànariuose• Kvëpavimo sulaikymo

Pamokos planas1. Suteikti þiniø apie tempimo pratimø reikðmæ sveikatai, paskirtá, galimas klaidas.2. Suteikti þiniø apie tempimo trukmæ:

• 10 sek. trukmë pakankama lankstumui gerinti, taèiau 30 ir 60 sek. poveikis di-desnis, veiksmingiausia – 30 sek.

3. Suteikti þiniø apie tempimo pratimø kartojimø skaièiø ir daþnumà:• Didþiausias yra pirmøjø keturiø bandymø poveikis.• Daugiau kartø – poveikis nedidelis.• Poilsio tarp kartojimø trukmë apylygë tempimo trukmei.• Lankstumui palaikyti – 1 kartà per dienà.

4. Suteikti þiniø apie tempimo pratimø vykdymo laikà:• Geriausias laikas ið ryto prabudus – ðalina sustingimà, suteikia energijos.• Vis dëlto didþiausias poveikis pasiekiamas, kai norima daryti tempimo pratimus.• Kompleksiðkai mankðtinantis, kada tempti raumenis – pradþioje, pabaigoje –nustatoma pagal intuicijà (!!!) ir tikslà.

5. Suteikti þiniø apie tempimo intensyvumà:• Riba – iki diskomforto, ne skausmo.• Jei intensyvumas per didelis, atsiranda raumens (-ø) vibracija, skausmas, suma-þëja amplitudë.• Laikytis principo: iðtempk, bet nepertempk.

6. Apibendrinti pamokà ir skirti namø uþduotá – remiantis gautomis þiniomis, atliktirekomenduojamus tempimo pratimus.

14 PAMOKA

Darant tempimo pratimus reikia:• Þinoti rizikos veiksnius ir juos paðalinti• Kontroliuoti rizikos veiksnius, kuriø negalima iðvengti• Nesudaryti sàlygø atsirasti papildomiems rizikos veiksniams• Skirti dëmesá sànario/(-iø) stabilumui, stuburui!!!• Tempti tiek, kad nebûtø jauèiamas skausmas• Klausyti vidinio balso „Ne“• Nelyginti asmeniniø pasiekimø su kitø asmenø pasiekimais, nesivarþyti• Patogiai, ðiltai apsirengti• Pozityviai nusiteikti• Atsipalaiduoti (jausti savo kûnà, izoliuoti netempiamus raumenis, lëtas tempas,lëtas iðkvëpimas maksimalioje padëtyje, nesulaikyti kvëpavimo, koncentruotis ádidþiausià relaksacijà).

65

SVEIKATÀ STIPRINANTIS FIZINIS AKTYVUMAS: TEMPIMO PRATIMAI

Rekomenduojami tempimo pratimai

Kaip pavyzdá pateikiame tempimo pratimø pagrindinëms raumenø grupëms kom-pleksà, kuris prasideda energingu ëjimu vietoje.

66

14 PAMOKA

67


Fizinio aktyvumo motyvai2–3 pamokos, skirtos 8–12 klasiø mokiniams.Pamokø vedimo vieta – sporto salë.Po ðiø pamokø mokiniai gebës atrasti ir puoselëti asmens veiklos motyvus per fizinæ veiklà.

Pamokø temos1. Kaip að motyvuoju savo sportinæ veiklà.2. Mano mëgstamiausias þaidimas.

Tikslas• Supaþindinti su asmens fizinio aktyvumo motyvacijos struktûra.• Skatinti mokiniø veiklos organizavimo gebëjimus.

PriemonësMokiniø sukurti þaidimai, pratimai.Inventorius: krepðinio, tinklinio kamuolys, ðokdynës, svarmenys, 2–3 kg kamuoliai,

guminës juostos, gimnastikos sienelë, gimnastikos suolelis.

Pamokos planas1. Teorinë dalis. Diskusija: Kas yra motyvacija? Motyvacijos rûðys.Motyvacija – mûsø poelgiø varomoji jëga. Prieþastys ir motyvai, dël kuriø asmuonori sportuoti, yra labai ávairios, juolab, kad mus valdo ir besàlyginiai motyvai. Psi-chologai bandë susisteminti motyvus, siekdami aprëpti visumà. Pvz., grubiai suskirstëmotyvus á vidinius ir iðorinius.Vidinë motyvacija apibûdina bûsenà, kai asmuo sportuodamas tarsi „pasikrauna“.Svarbus motyvas yra þinojimas: „Ir að galiu tai atlikti“.Iðorinë motyvacija reiðkia bûsenà, kai asmuo jauèia malonumà ir pasitenkinimàdalyvaudamas veikloje. Svarbiausias motyvas yra þinojimas, kad tokiu bûdu galimapasiekti ávairiø formø iðoriniø paskatinimø, pvz., socialinës padëties, socialinio pri-paþinimo, dëmesio, pagyrimø ir pan.Daugelis pripaþásta, kad motyvai yra vidiniai ir tiesioginiai, t. y. pagrindinis motyvasyra pasitenkinimà kelianti veikla.2. Praktinë dalis. Pamokoje naudojamas indukcinis mokymo metodas.Mokytojas organizuoja þaidimus, po jø – aptarimas: þaidimo paskirtis, organizavi-mo ypatumai.Bendravimo ir draugystës motyvasÞaidimas „Susipaþinkime“Grupë stovi ratu, mokinys su kamuoliu (tinklinio, teniso) arba… su apelsinu, obuo-liu pradeda – pristato save: vardas, sporto ðaka, pomëgiai, lûkesèiai. Tada jis metakamuolá bet kuriam pasirinktam grupës nariui, ir þaidimas tæsiamas. Kai prisistatovisi dalyviai, þaidimas baigiamas.

15 pamoka

FIZINIO AKTYVUMO MOTYVAI

68

Savæs átvirtinimo motyvasÞaidimas su kamuoliu „Kas greitesnis?“Dalyviai suskirstomi á 3 komandas. Komandos þaidëjai stovi apibrëþto rato iðorinëjepusëje, vienodu atstumu vienas nuo kito. Po signalo visi bëga ratu ir stengiasi paliestipriekyje bëgantá þaidëjà. Paliestas þaidëjas pasiðalina ið rato. Þaidimas tæsiamas, kollieka vienas þaidëjas, kuris skelbiamas laimëtoju.Emociniai motyvaiÞaidimas „Èiukbolas“Komandos sudëtis miðri, pvz., 2 merginos ir 3 vaikinai.3. Mokiniai organizuoja þaidimà ir jo aptarimà.Intelektualiniai ir veiklos motyvaiKiekvienas mokinys per mokslo metus sukuria naujà þaidimà, parengia apraðà irorganizuoja savo klasës draugams.

Pirmiausia þaidimo autorius aptaria þaidimo paskirtá, organizavimo ypatumus.Tada diskusijà tæsia klasës draugai, mokytojas.4. Mokiniai ið anksto pasirenka inventoriø ir parodo pratimà, kurá atlieka visi. Tadanusako jo paskirtá (kokioms raumenø grupëms skirtas, atlikimo ypatumus ir pan.).Graþaus kûno motyvasInventorius: ðokdynë, krepðinio kamuolys, 2 ir 5 kg kamuoliai, ávairûs svarmenys,guminës juostos, gimnastikos sienelë, gimnastikos suolelis.

• Greitas bëgimas su ðokdyne aukðtai keliant kelius.• Krepðinio kamuolio metimai abiem rankomis á sienà maksimaliu greièiu. Atstu-mas 1,5–2 m nuo sienos.• 2 kg kamuolio metimai. Pratimas atliekamas porose. Pr. p.: abu þaidëjai guli antgrindø per 1,5 m atstumà veidu vienas á kità, kojos sulenktos. Vienas ið jø laikokamuolá tiesiomis rankomis uþ galvos ir sësdamasis meta já savo partneriui. Tokiubûdu paeiliui atlieka metimus. Tempas vidutinis.• Pratimas su svarmenimis: rankø mostai atgal. Sëdima ant suolelio, tempas lëtas.• Pratimas su gumine juosta prie gimnastikos sienelës „Slidininko mostai“. Gumi-në juosta perjuosiama per skersiná peèiø juostos aukðtumu. Pr. p.: mokinys stovinugara á sienà, rankos iðtiestos peèiø aukðtumu.• Pratimas ant gimnastikos sienelës. Mokinys kybo nugara á sienelæ. Pakaitomispritraukia kelius prie krûtinës. Tempas vidutinis.

5. Aptarimas.Tikëtini rezultatai: mokiniai, þinodami asmens fizinio aktyvumo motyvus, gebës puo-selëti juos ateities veikloje.

Þaidimo apraðas:Þaidþiama su tinklinio arba futbolo kamuoliu. Þaidimo esmë– pelnyti kuo daugiau taðkø ámuðant kamuolá á vartus betkuria kûno vieta.Negalima kamuolio gaudyti ir muðti du kartus ið eilës.Komandà sudaro septyni þaidëjai, áskaitant vartininkà. Vartininkas gali kamuolá sugauti.Þaidimà sukûrë Martynas Masaitis, 6a klasë

15 PAMOKA

69

Vida Volbekienë

Fizinio aktyvumo skaièiuoklë

TikslasPo ðios pamokos mokiniai gebës iðmatuoti suvar-

totø kilokalorijø sportuojant, mankðtinantis kieká ir sa-varankiðkai kontroliuoti sveikatà stiprinantá fiziná ak-tyvumà.

Pagrindinës sàvokosMeta (simbolis MET) – medþiagø apykaitos ekvi-

valentas (nuo þodþio metabolizmas).

PriemonësRaðymo sàsiuviniai ar popieriaus lapai, raðikliai.

Patarimai mokytojuiPabrëþti mokëjimo apskaièiuoti suvartotas kilokalorijas reikðmingumà sveikatai, svo-

rio reguliavimui. Mokiniams pasiûlyti pasidaryti energijos suvartojimo lenteliø kopijas.Kontroliuoti, kaip ásisavinama medþiaga.

Integravæ ðios pamokos þinias su þiniomis apie svorio reguliavimà (pamoka „Sveikiáproèiai – sveikas svoris“), mokiniai sugebës tinkamai reguliuoti savo svorá.

Pagrindinës þiniosMedþiagø apykaita ramybës bûsenoje, t. y. ramiai sëdint = 1 MET, gulint = 0,9 MET.Metø kiekis parodo, kiek kartø daugiau suvartojama energijos, lyginant su ramybës

bûsena.Pvz., 2 MET = 2 kartus didesnis energijos suvartojimas nei ramiai sëdint.

Energijos suvartojimo pavyzdþiai

16 pamoka

MET Veiklos rûðis Veiklos turinys

Miegas

Ramus sëdëjimas, TV þiûrëjimas

Lengvojo automobilio vairavimas

Krepðinio þaidimas laisvalaikiu

Ëjimas á mokyklà

Fiziðkai pasyvi

Fiziðkai pasyvi

Naudojimasis transportu

Sportas

Ëjimas

0,9

1,0

2,0

8,0

4,0

FIZINIO AKTYVUMO SKAIÈIUOKLË

70

16 PAMOKA

Fizinio aktyvumo skaièiuoklës apraðasFizinio aktyvumo (FA) skaièiuoklëje fizinis aktyvumas standartizuotas pagal energijos

suvartojimà, t. y. intensyvumo lygius, kiekvienam suteikiant atitinkamà kodà. Kodai reikalingi„tvarkai palaikyti“, t. y. susisteminti þmogaus veiklos ávairovæ pagal jos pobûdá ir intensyvumà.

Energijos suvartojimo apskaièiavimasSuvartota energija (kcal) apskaièiuojama pagal formules.

Ramybës bûsenoje:kcal = 1 MET x 1 kg kûno svorio x 1 val.Pvz., 60 kg sveriantis þmogus þiûrëdamas TV per 1 valandà suvartota 60 kcal(1 MET x 60 kg kûno svorio x 1 val. = 60 kcal).

Per dienà:kcal = MET x FA trukmë (val.) per dienà x kûno svoris (kg)Pvz., 60 kg sveriantis þmogus 2 valandas per dienà grëbë lapus sode (ðios veiklos

energinë vertë – 4 MET).Suvartota energija = 4 x 2 x 60 = 480 kcal.

Per savaitæ:kcal = MET x FA daþnis per sav. x FA trukmë (val.) per 1 kartà x kûno svoris (kg)Pvz., tas pats þmogus 3 dienas per savaitæ po 2 val. grëbstë pievà sode.Suvartota energija = 4 x 3 x 2 x 60 = 1440 kcal.

Taigi, norint apskaièiuoti fizinio aktyvumo energinæ vertæ (intensyvumà), reikia þinoti:• FA daþnumà (kartais)• FA trukmæ (bûtinai iðreikðtà valandomis, pvz., trukmë 20 minuèiø = 0,3 val.)• Veiklà ir jos intensyvumà metomis (ið FA skaièiuoklës)• Kûno svorá (kg)

Pavyzdys:• FA daþnumas per savaitæ – 5 kartai• FA trukmë per vienà kartà – 30 min. (0,5 val.)• Fizinis aktyvumas – greitokas ëjimas. Ið FA skaièiuoklës: veiklos kodas – 17200,

3,8 MET• Kûno svoris – 70 kg

Kiek kcal suvartota?3,8 MET x 5 k./sav. x 0,5 val./1 k. x 70 kg = 665 kcal per savaitæ

Sveikatà stiprinantis suvartotos energijos kiekis• FA vidutinio arba nuo vidutinio iki didelio intensyvumo suvartojant maþiausiai

150 kcal per dienà arba 1000 kcal per savaitæ

Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas:• Energijos sànaudos nuo 3 iki 6 kartø didesnës nei ramiai sëdint, t. y. 3–6 MET• ÐSD, kvëpavimo gilumas ir daþnis padidëja, bet tiek, kad neapsunkina kalbëjimo.

Prakaitavimas negausus

71


Nuo vidutinio iki didelio intensyvumo fizinis aktyvumas:• Energijos sànaudos nuo 6 iki 8 kartø didesnës nei ramiai sëdint, t. y. 6–8 MET• ÐSD, kvëpavimo gilumas ir daþnis beveik maksimalus, kalbëjimas labai pasunkë

jæs, gausus prakaitavimas (iðskyrus asmenis, kuriø fizinis pajëgumas labai geras)

Sveikatà stiprinanèio fizinio aktyvumo didinimo galimybësPasirenkamas vienas ið nurodytø energijos vartojimo didinimo bûdø:

• Tos paèios veiklos intensyvumo, pvz., ëjimo greièio, didinimas (kodas 17220,ëjimas 6,4 km/val., MET – 5,0)

• Ëjimo daþnumo, pvz., nuo 5 iki 7 kartø per savaitæ, didinimas• Ëjimo trukmës, pvz., nuo 30 iki 45 min., ilginimas• Papildomas fizinis aktyvumas pasirinktomis savaitës dienomis (pvz., treniruok-liø salëje)

Pamokos planas1. Kiekvienas mokinys apskaièiuoja energijos suvartojimà:

• ramybës bûsenoje (kcal = 1 MET x 1 kg kûno svorio x 1 val.);• per dienà (kcal = MET x FA trukmë (val.) per dienà x kûno svoris (kg))• per savaitæ (MET x FA daþnumas (k./sav.) x FA trukmë (val.) per 1 kartà x kûnosvoris (kg)).

2. Padiskutuoti apie sveikatà stiprinantá fiziná aktyvumà, jo rûðis ir suvartotos ener-gijos kieká.3. Pagal energijos suvartojimà mokiniai pasidaro sveikatà stiprinanèio, t. y. viduti-nio arba nuo vidutinio iki didelio intensyvumo, fizinio aktyvumo programà (naudo-tis pateikta lentele).

Kodas MET Veikla Turinys

01010 4,0 Vaþiavimas dviraèiu <16 km/val., á darbà, mokyklà,pramogaujant

01020 6,0 Vaþiavimas dviraèiu 16–20 km/val., laisvalaikiu, lëtai,nedidelës pastangos

01030 8,0 Vaþiavimas dviraèiu >20–22,5 km/val., laisvalaikiu,vidutinës pastangos

01040 10,0 Vaþiavimas dviraèiu >22,5–25,65 km/val., lenktyniaujant arlaisvalaikiu, greitai, energingai

02020 8,0 Fizinio pajëgumo Ritmiðki, energingi pratimai,stiprinimas (pvz., atsispaudimai, prisitraukimai,

sëstis ir gultis, ðuoliukai abiem kojomismojant rankomis), didelës pastangos

FIZINIO AKTYVUMO SKAIÈIUOKLËLentelëje pateiktos kai kurios vyraujanèios mokiniø laisvalaikiu veiklos. Visa skai-

èiuoklë pateikta internete: http://prevention.sph.sc.edu (Reports and Tools).

72

16 PAMOKA


02030 3,5 Fizinio pajëgumo stiprinimas Lengvi ar vidutinio sunkumo bendrojolavinimo pratimai namuose

02050 6,0 Fizinio pajëgumo stiprinimas Raumenø jëgà lavinantys pratimaisu svarmenimis ar áveikiant savo kûnosvorá, didelës pastangos

02060 5,5 Fizinio pajëgumo stiprinimas Bendrojo pobûdþio pratimai sveikatos klube

02100 2,5 Fizinio pajëgumo stiprinimas Tempimo pratimai, joga

02110 6,0 Fizinio pajëgumo stiprinimas Aerobikos mokymas/sis

02120 4,0 Fizinio pajëgumo stiprinimas Aerobika, fiziniai pratimai vandenyje

02130 3,0 Fizinio pajëgumo stiprinimas Lengvi, bendrojo pobûdþio pratimaisu svarmenimis

03015 6,5 ðokiai Bendroji aerobika

03016 8,5 ðokiai Laipiojimo (step) aerobika (15–20 cm)

03017 10,0 ðokiai Laipiojimo aerobika (25–30 cm)

03020 5,0 ðokiai Nedidelio poveikio aerobika

03021 7,0 ðokiai Didelio poveikio aerobika

03040 3,0 Standartiniai ðokiai Valsas, fokstrotas, samba, tango ir pan.

05025 2,5 Namø ruoða Tvarkymasis, maþos pastangos

05026 3,5 Namø ruoða Tvarkymasis, vidutinës pastangos

05027 4,0 Namø ruoða Tvarkymasis, didelës pastangos

05192 2,8 Namø ruoða Lengvas ëjimas, bëgimas, þaidimassu gyvûnais

05193 4,0 Namø ruoða Vidutinio intensyvumo ëjimas, bëgimas,þaidimas su gyvûnais

05194 5,0 Namø ruoða Didelio intensyvumo ëjimas, bëgimas,þaidimas su gyvûnais

06220 4,5 Lengvojo automobilioplovimas, valymas

08020 6,0 Veikla sode Malkø kapojimas

08040 5,0 Veikla sode Kasimas, ðakø surinkimas, ðlavimas

08095 5,5 Veikla sode Vejos pjovimas ne mechaniniu bûdu

08110 6,0 Veikla sode Vejos pjovimas su stumiama þoliapjove

08160 4,3 Veikla sode Grëbimas

11795 3,0 Profesinë veikla Labai lëtas (< 4,0 km/h) ëjimas á mokyklàsu kuprine

73



11800 4,0 Profesinë veikla Ëjimas á mokyklà (4,8 km/h)vidutiniu greièiu su kuprine

11810 4,5 Profesinë veikla Greitas ëjimas á mokyklà (5,6 km/h)su kuprine

12020 7,0 Bëgimas Ristele

12030 8,0 Bëgimas Bëgimas (8 km/h), 1,6 km/12 min

12040 9,0 Bëgimas Bëgimas (8,4 km/h), 1,6 km/11,5 min

12050 10,0 Bëgimas Bëgimas (9,7 km/h), 1,6 km/10 min









12170 15,0 Bëgimas Bëgimas laiptais á virðø

15030 4,5 Sportas Badmintono þaidimas laisvalaikiu

15040 8,0 Sportas Krepðinio þaidimas laisvalaikiu

15070 4,5 Sportas Kamuolio mëtymas á krepðá

15180 2,5 Sportas Smiginio þaidimas laisvalaikiu

15210 9,0 Sportas Futbolas

15300 4,0 Sportas Bendroji gimnastika

15320 12,0 Sportas Rankinis

15480 9,0 Sportas Orientavimosi sportas

15550 12,0 Sportas Greitas ðokinëjimas per virvutæ

15551 10,0 Sportas Ðokinëjimas per virvutæ vidutiniu tempu

15552 8,0 Sportas Lëtas ðokinëjimas per virvutæ

15580 5,0 Sportas Riedlentë

15590 7,0 Sportas Èiuoþimas, vaþiavimas rieduèiais

15660 4,0 Sportas Stalo teniso þaidimas laisvalaikiu

15670 4,0 Sportas Tai chi

15675 7,0 Sportas Tenisas

74

16 PAMOKA


15710 4,0 Sportas Tinklinio þaidimas laisvalaikiu

15711 8,0 Sportas Tinklinio þaidimas rungtyniaujant

15725 8,0 Sportas Paplûdimio tinklinis

15733 6,0 Sportas Lengvoji atletika (ðuoliai á aukðtá, tolá, triðuoliai)

17070 3,0 Ëjimas Lipimas laiptais þemyn

17110 6,5 Ëjimas Ëjimas lenktyniaujant

17130 8,0 Ëjimas Lipimas laiptais aukðtyn

17165 3,0 Ëjimas ðuns vedþiojimas

17180 2,8 Ëjimas Ëjimas nuo kalno (4 km/h)

17190 3,3 Ëjimas Ëjimas vidutiniu greièiu (4,8 km/h)

17200 3,8 Ëjimas Greitas ëjimas mankðtinantis (5,6 km/h)

17210 6,0 Ëjimas Ëjimas ákalnën (5,6 km/h)

17220 5,0 Ëjimas Labai greitas ëjimas (6,4 km/h)

17230 6,3 Ëjimas Labai labai greitas ëjimas (7,2 km/h)

17250 3,5 Ëjimas Pasivaikðèiojimas per pietø pertraukàsavo malonumui

17270 4,0 Ëjimas Ëjimas á mokyklà

18090 3,0 Aktyvumas vandenyje Nardymas, ðokinëjimas á vandená

18100 4,5 Aktyvumas vandenyje Vaþiavimas vandens dviraèiu

18230 10,0 Aktyvumas vandenyje Greitas plaukimas laisvuoju stiliumi

18240 7,0 Aktyvumas vandenyje Lëtas plaukimas laisvuoju stiliumi

18250 7,0 Aktyvumas vandenyje Plaukimas nugara

18260 10,0 Aktyvumas vandenyje Plaukimas krûtine

18310 6,0 Aktyvumas vandenyje Plaukiojimas savo malonumui

18355 4,0 Aktyvumas vandenyje Aerobika, fiziniai pratimai vandenyje

18360 10,0 Aktyvumas vandenyje Vandensvydis

18366 8,0 Aktyvumas vandenyje Bëgimas ristele vandenyje

19030 7,0 Aktyvumas þiemà Èiuoþimas laisvalaikiu vidutinëmispastangomis

19075 7,0 Aktyvumas þiemà Slidinëjimas laisvalaikiu vidutinëmispastangomis

19160 6,0 Aktyvumas þiemà Slidinëjimas nuo kalvø vidutinëmispastangomis

75

Ona Gasparkienë

Stuburo anatomija ir funkcija

Tikslas• Pateikti þiniø apie þmogaus kûno sandarà, stuburo struktûrà ir funkcijà.• Supaþindinti mokinius su taisyklingos kûno laikysenos reikalavimais, jos reikðmeþmogaus sveikatai.

PriemonësPopierius, pieðtukai.

Patarimai mokytojui1. Klausimus uþraðyti lentoje arba suskirstyti mokiniusá grupes po 2–3.2. Pasiruoðti dalomàjà medþiagà.

Klausimai1. Kas sudaro þmogaus griauèius?2. Ið ko sudarytas stuburas?3. Kokios stuburo funkcijos?4. Kokie ir kuriose stuburo dalyse yra linkiai?5. Ið ko sudarytas tarpslankstelinis diskas?6. Ar galima iðsaugoti sveikà stuburà?

Pagrindinës þiniosÞmogaus kûnà sudaro griauèiai, raumenys, vidaus organai ir nervø sistema. Griau-

èiai yra kûno atrama, prie kurios prisitvirtinæ raumenys. Stuburas – centrinë þmogauskûno aðis (1 pav.), kurià sudaro slanksteliai, tarp jø esantys diskai ir juos palaikantysraiðèiai. Já sudaro 7 kaklo, 12 krûtinës ir 5 juosmens slanksteliai bei kryþkaulis. Stuburasturi bûdingà formà (1 pav.). Kaklinës ir juosmeninës stuburo dalies linkiai vadinamilordoze, krûtininës ir kryþkaulio – kifoze. Visi stuburo slanksteliai susideda ið kûno,lanko ir ataugø (2 pav.). Juosmens slanksteliai masyvesni negu kaklo, nes jiems tenkadidesnis statinis krûvis. Paslankiausia yra kaklinë stuburo dalis.

Slanksteliø kûnai ir lankai sudaro kauliná vamzdá – stuburo kanalà, kuriame glûdinugaros smegenys.

Nuo slanksteliø lankø atsiðakoja skersinës ir keterinës ataugos, prie kuriø prisitvir-tinæ nugaros raumenys ir stuburà palaikantys raiðèiai. Sànarinës ataugos sudaro tarps-lankstelinius sànarius.

Tarp slanksteliø kûnø ásiterpæ tarpslanksteliniai diskai. Juos sudaro tvirtas iðorinisskaidulinis þiedas ir centre esantis drebuèiø konsistencijos minkðtuminis branduolys.

17 pamoka

STUBURO ANATOMIJA IR FUNKCIJA

76

Disko minkðtuminis branduolys yra nuolat spaudþiamas ir stuburui judant keièia savoformà, taip pat gali pasislinkti á vienà ar á kità pusæ. Svarbi diskø paskirtis yra slopinti(amortizuoti) smûgius, saugoti stuburà nuo sukrëtimø.

Priklausomai nuo kûno padëties, spaudimas á diskus yra skirtingas: gulint jis ma-þiausias, stovint padidëja apie keturis, o pasilenkus ar sëdint – net ðeðis kartus.

Stuburas – griauèiø pagrindas, kûnui suteikiantis reikiamà formà. Prie stuburo prisit-virtinæ raumenys laiko kûnà vertikalioje padëtyje. Stuburo vaidmuo laikysenai yra didþiulis.

1 pav. 2 pav.

17 PAMOKA

PAMOKOS PLANAS

Kûno laikysena

Tikslai1. Supaþindinti mokinius su taisyklingos kûno laikysenos reikalavimais, reikðmesveikatai.2. Ugdyti gebëjimà kontroliuoti savo laikysenà.3. Pateikti þiniø apie netaisyklingos laikysenos prieþastis.

PriemonësNetaisyklingos ir taisyklingos laikysenos pieðiniai.

Patarimai mokytojuiKontroliuoti savo laikysenà.Árengti stendà, primenantá vaikams apie taisyklingà laikysenà.

Pagrindinës þiniosKûno laikysenà lemia sudëtingi fiziniai, psichologiniai ir kiti iðorës veiksniai. Turi

reikðmës paveldëta kûno audiniø kokybë, lytis, amþius, raumenø bûklë, gyvenamoji ap-linka, psichologiniai veiksniai – baimë, dþiaugsmas ar depresija.

Þmogaus laikysena (3 pav.). Taisyklinga: galva, liemuo, ðlaunys sudaro tiesià linijà,krûtinë iðsikiðusi pirmyn ir aukðtyn, pilvas átrauktas, nugara normaliai iðlenkta. Netai-syklinga: galva palenkta á prieká, pilvas suglebæs, mentës atsikiðusios, krûtinë ádubusi,silpnai iðsivystæ raumenys.

Norëdami ávertinti savo laikysenà, nusirengæ atsistokite prieð veidrodá ir apþiûrëkitesave ið visø pusiø.

77


3 pav. 4 pav.Netaisyklingos laikysenos pieðinio analizë

Atkreipti mokiniø dëmesá á tai, kad netaisyklinga laikysena yra blogas áprotis, kurágalima iðtaisyti. Jeigu neugdomas taisyklingos laikysenos áprotis, atsiranda stuburo ið-krypimas. Stuburo iðkrypimas – liga, kurià reikia gydyti.

Mokykloje taisyklingos laikysenos formavimo problemos labai svarbios, nes ilgos nefi-ziologinës apkrovos, priverstinis sëdëjimas mokykloje ir namuose ruoðiant pamokas, netin-kami mokyklos baldai – visa tai neigiami veiksniai, kuriuos reikëtø ðalinti fiziniu aktyvumu.

Patarimai (ieðkojimai)Nebûtinai vaikas turi uþsiiminëti ta sporto ðaka, kurià mëgo tëvas ar mama. Vaikas

daþnai pradeda sportuoti dël draugystës su kitais vaikais. Labai svarbûs kûno kultûrosmokytojø uþdaviniai: silpnesniems vaikams skirti tokias uþduotis, kurias jie galëtø ne-sunkiai atlikti, kad nepasijustø silpnesni uþ kitus. Mokytojas turi pastebëti vaikø laikyse-nà ir jà koreguoti, aptarti netaisyklingos laikysenos prieþastis.

Pagrindinës netaisyklingos laikysenos prieþastys yra ðios:

• silpnai iðsivystæ raumenys,• vienpusiðkas atskirø raumenø grupiø treniravimas, dël to asimetriðkai vystosideðinës ir kairës bei priekinës ir uþpakalinës kûno pusës raumenys,• ávairios vaikystëje persirgtos ligos, iðsekinanèios organizmà arba turinèios átakosjudamajam aparatui,• netinkami baldai (stalas, lova), netinkama apranga, avalynë, maþas fizinis akty-vumas, ilgas sëdëjimas þiûrint televizoriø,• neskiriamas dëmesys laikysenai ugdyti ir kûno kultûrai,• nekalbama apie laikysenà namuose ir mokykloje.

Iðnagrinëkite visus laikysenos trûkumus. Ar tiesiai laikote galvà? Ar nesikûprinate?Ar vienas petys ne aukðtesnis uþ kità? Ar peèiai nenuleisti? Ar ne trumpesnë viena koja?Ar neatsikiðæs pilvas? Ar ne kreivas stuburas? (4 pav.).

Aptarkite netaisyklingos laikysenos poþymius: atloðta arba nuleista galva, nuleisti, áprieká atkiðti peèiai, atsikiðæs pilvas, pernelyg didelis juosmeninës ar krûtininës stuburodalies iðlinkimas, ádubusi krûtinë.

78

17 PAMOKA

PAMOKOS PLANAS

Laikysenos korekcija

Tikslai1. Supaþindinti mokinius, kaip pasitikrinti laikysenà, kaip vaikðèioti, sëdëti.2. Aptarti, kokius fizinius pratimus daryti, kaip taisyklingai sëdëti, vaikðèioti.3. Pateikti þiniø apie fiziná iðsivystymà.

Patarimai mokytojuiIðmokyti taisyklingai atlikti pratimus.Kontroliuoti, kaip mokinys atlieka pratimus.Atsiþvelgti á mokinio gebëjimus atlikti pratimus.

1. Ar pastebëjote (filmuose, spektakliuo-se, paveikslëliuose), kokia didinga Rytøðaliø moterø laikysena?

2. Ar mokate ávertinti savo laikysenà?

3. Ar netaisyklinga laikysena turi reikð-mës þmogaus sveikatai?

4. Kas padeda ugdyti taisyklingà laikysenà?

5. Kiek laiko reikia skirti mankðtai, kadsuformuotume taisyklingà laikysenà?

6. Kas turi patarti, kaip koreguoti (ug-dyti) laikysenà?

7. Kodël mokiniai nemëgsta kûno kultû-ros pamokø, sporto?

8. Kokias ligas gali sukelti netaisyklingalaikysena?

Ðiø ðaliø moterys ant galvos neðioja ávai-rius svorius, daiktus. Sakoma, groþis –kiekvieno rankose.

Stovint prieð veidrodá, prie sienos.

Nekoreguojant netaisyklingos laikysenosgali iðsivystyti skoliozë, vëliau gali atsi-rasti nugaros skausmai ir vystytis sunkiaigydomos stuburo ligos.

Mankðta, plaukimas, savikontrolë, taisyk-lingas vaikðèiojimas, sëdëjimas, sveikasmaitinimasis, grûdinimasis.

Tris kartus per savaitæ sistemingai mankð-tintis 1–2 metus.

Tëvai, mokytojai.

Nëra motyvacijos, kam to reikia, „að ne-bûsiu sportininkas“, sveikatos nestipri-na, blogos higieninës sàlygos.

Stuburo iðkrypimus, nugaros skausmus,osteochondrozæ.

79


5 pav. 6 pav.

Kartu su mokiniais sudaryti taisyklingos kûno laikysenos áproèio ugdymo pro-gramà, kurioje numatyti:

• visada vaikðèioti tiesiai, pakelta galva,• sëdint nesikûprinti, nepersikreipti, kojomis remtis á grindis (7 pav.),• raðant sëdëti taip, kad galva bûtø ne per arti ir ne per toli nuo raðinio. Atstu-mà iðmatuoti rankos ilgiu. Alkûnæ uþdëti ant sàsiuvinio, pirðtus iðtiesti, at-remti á kaktà. Knygà skaityti patogiai atsisëdus, atsirëmus á këdës atloðà. Kë-dës kraðtas turi nespausti pakinkliø. Nesëdëti uþdëjus kojà ant kojos (8 pav.).

Ugdyti mokinio pasitikëjimà savimi.Rasti galimybæ pasikalbëti su tëvais, pateikti taisyklingos laikysenos sportininkø,

ðokëjø, artistø, kareiviø pavyzdþiø.Paaiðkinti, kad taisyklingos laikysenos áprotis yra ugdomas.

Laikysenos patikrinimasMokiniai atsistoja prie sienos taip, kad jà liestø mentëmis, sëdmenimis ir kulnimis.

Galva laikoma tiesiai. Suprantamai paaiðkinti, kodël þmogui bûtina taisyklinga kûno lai-kysena (þr. 5 pav.).

Stovint poromis vienas prieð kità ar vienam nusisukus stebëti galvos padëtá, peèiø aukðtá,krûtinës formà, menèiø padëties simetrijà, stuburo linkius. Pastebëtus trûkumus taisyti.

Jeigu yra sàlygos, kiekvienas mokinys savo laikysenà pasitikrina stovëdamas prieðveidrodá, mokytojas pateikia klausimus (6 pav.). Patariama, kad ðias uþduotis atliktønamuose stebint tëvams ar kitiems ðeimos nariams.

7 pav. 8 pav.

80

Patarimai, kaip formuoti taisyklingà laikysenàKompleksiðkai derinti ðias priemones:

• koreguojanèius pratimus,• gydomàjá plaukimà,• laisvalaikio þaidimus,• laikytis specialaus judëjimo reþimo.

Tinkamai parinkti koreguojantys pratimai sustiprins peèiø lanko, nugaros ir pilvoraumenis. Be to, pagerës krûtinës làstos paslankumas, pagerës kvëpavimas, formuosistaisyklinga laikysena.

Plaukimas veiksmingas, nes treniruojami visi raumenys, lavinamas kvëpavimas, grû-dinamas organizmas.

Laisvalaikiu leidþiami visi þaidimai, geriau gryname ore.Specialus judëjimo reþimas reikalingas, kad mokinys áprastø miegoti ant tokio pa-

grindo, kuris iðsaugotø normalius stuburo linkius (pvz., ant maþos pagalvës). Po pamo-kø pailsëti gulint 1–1,5 val. Mokinys turi turëti darbo vietà namuose, riboti televizijoslaidø þiûrëjimà, kasdien pabûti lauke.

1. Mokiniai neturi þiniø apie laikysenà.2. Netaisyklinga laikysena gali sukelti stuburo ir sveikatos pakitimus.3. Mankðta, sportas formuoja laikysenà.4. Geriau patinka sëdëti, vaikðèioti atsipalaidavus.5. Netaisyklinga laikysena – viena ið stuburo skausmø ir ligø prieþasèiø.6. Daugelis mokiniø nenori mankðtintis.7. Noriu graþiai atrodyti, bûti sveikas (-a), stiprus (-i).

17 PAMOKA

81

Andrius Volbekas

Bûk stiprus ir tiesus

Tikslai1. Supaþindinti mokinius su taisyklingoslaikysenos pranaðumais ir jà lemianèiaisveiksniais.2. Iðmokyti atlikti pratimø kompleksà.

PriemonësVaizdinës priemonës apie nugaros prieþiûrà.

Patarimas mokytojuiPratimø atlikimo technikà parodo ir iðmoko kû-

no kultûros mokytojas.

Pagrindinës þiniosNetaisyklinga vaiko laikysena skatina stuburo iðkrypimà. Dël stuburo iðkrypimo

paaugliai gali turëti dideliø psichologiniø problemø. Netaisyklinga laikysena – tai ne tiksudarkytas groþis, kurá galima koreguoti geru drabuþiu. Ilgainiui ji sukelia daugybæ ne-galavimø, kurie menkina gyvenimo kokybæ. Gali sutrikti ðirdies veikla, pasunkëti kvëpa-vimas, atsirasti dusulys, sutrikti kraujo apytaka, trûkti deguonies, pablogëja audiniø mi-tyba, ilgainiui ið esmës sutrikdomos ir kitos organizmo funkcijos. Taisyklinga nugarospadëtis dirbant padeda iðvengti suþeidimø, stuburo funkcijos sutrikimø.

Taisyklingà laikysenà lemia jos formavimas nuo pat kûdikystës. Vaiko laikysenaididelæ reikðmæ turi bendra sveikatos bûklë, kurià lemia pilnavertë mityba, pakankamaspoilsis, miegas. Be abejo, reguliarus raumenø pajëgumo ir lankstumo didinimas teigia-mai veikia laikysenà. Mankðtindamiesi laikysenà koreguoja net pagyvenæ þmonës. Su-stiprinti nugaros ir pilvo raumenys stuburui suteikia tvirtà atramà.

Stiprûs pilvo raumenys, perimdami dalá krûvio, sumaþina nugaros apatinës daliesátampà. Stuburas susideda ið slanksteliø, kuriuos á tamprø stiebà jungia tarpslanksteli-niai diskai, sànariai ir raiðèiai. Jeigu jø niekas nejungtø, stuburas subyrëtø kaip kortønamelis. Pateiktame paveiksle matome, kaip stuburo tvirtumas priklauso nuo já laikan-èiø raumenø stiprumo. Laivo stiebo laikymo modelis buvo sukurtas pagal þmogaus stubu-ro laikymo sistemà. Kuo stipresni lynai, tuo tvirtesnis stiebas, kuo stipresni raumenys, tuotvirtesnis stuburas. Stuburo tvirtumas taip pat priklauso ir nuo kaulinio audinio kietumo.

Fizinis krûvis didina kaulinio audinio kietumà. Taip pat svarbus ir pakankamas kal-cio kiekis, todël su maistu jo turëtø bûti gaunama uþtektinai. Kalciui ásisavinti reikalin-gas vitaminas D.

Taisyklingai laikysenai formuoti taip pat svarbios þinios apie taisyklingà sëdëjimà,stovëjimà, kaip neðti ir kelti svorius, taisyklingai miegoti.

18 pamoka

BÛK STIPRUS IR TIESUS

82

Taisyklingas sëdëjimasSëdëti reikia tiesiai, nepalenkiant pirmyn galvos arba virðutinës kûno dalies, kad

neásitemptø sprando ir nugaros raumenys. Nugara per juosmens iðlinkimà atremta á kë-dës atkaltæ, kad iðlinkimo vietoje turëtø gerà atramà. Këdës aukðtis – keliø sulenkimo(90° kampu) vietoje.

18 PAMOKA

Taisyklingas stovëjimasJeigu reikia ilgai stovëti, rekomenduojama keisti pozà kas 10 min. Kai tenka ilgai

stovëti, þmogus jauèia nugaros, peèiø lanko ir sprando nuovargá. Iðtiesus rankas aukð-tyn, iðsilenkiant atgal ir giliai ákvëpiant sumaþëja nuovargio pojûtis bei pajuntamas ener-gijos antplûdis. Vengti dirbti sulinkus, kad neapkrautume stuburo.

83

BÛK STIPRUS IR TIESUS

Taisyklingas svoriø këlimas ir perneðimasKeliant kà nors sunkaus, reikia sulenkti kojas, o ne nugarà, kroviná laikyti arèiau

savæs. Taip stuburas veikiamas maþiausiai. Keliant svorius, vengti kûno posûkiø. Toksjudesiø derinys gali paþeisti stuburà. Stengtis nekelti daiktø virð galvos. Jei norime kànors uþkelti, patogiau bus atsistojus ant paaukðtinimo. Didelá atstumà tikslinga svoriusneðti ant nugaros kuprinëje, o ne rankose ar per petá. Kuprinë atpalaiduoja rankas, toly-giai paskirsto nugaros krûvá.

Taisyklingas gulëjimasLovos konstrukcija turi atitikti fiziologinius stuburo iðlinkimus. Svarbu, kad paklo-

tas bûtø ne per kietas ir ne per minkðtas.

Pamokos planas1. Suskirstyti mokinius á 4 grupes, duoti uþduotá pasakyti, kokie yra taisyklingoslaikysenos pranaðumai. Ið pradþiø diskusija grupëse, tada pasisakymai. Diskutuoda-mi mokiniai iðvardija arba gali parodyti, kas turi átakos taisyklingai laikysenai. Mo-kytojas papildo ir papasakoja, remdamasis vaizdine informacija.2. Pratimus, stiprinanèius nugaros raumenis, kûno kultûros mokytojas parodo sporto salëje.

ne

84

19 PAMOKA


Þvilgsnis á ateitá: besilaukiant ir gimus maþyliuiGal mokytojus nustebins mûsø siûlymas. Ðios pamokos siûlomos þiûrint á ateitá. Tai

ðiuolaikiðka ir svarbu. Mokykloje mergaitës ágautø þiniø ir ágûdþiø, reikalingø besilau-kiant maþylio ir jo sulaukus: kaip iðlaikyti graþià, grakðèià figûrà, dailià kûno kompozici-jà, pagimdyti sveikà kûdiká.

Tam skiriame dvi pamokas:1. Besilaukiant2. Gimus kûdikiui

Pamokø vykdymo vieta – sporto salë ar kita erdvi patalpa.

19 pamoka

Pamokø paskirtis

Teorija Praktika Priemonës

Suteikti þiniø apie fiziniøpratimø parinkimà, kvë-pavimo ir atsipalaidavimopratimø reikðmæ nëðtumometu ir po gimdymo.

Pratimai pilvo preso, nu-garos, dubens, ðlaunø rau-menims stiprinti.

Kilimëlis, kamuolys.

Pagrindinës þiniosNëðtumo metu daþniausiai sumaþëja fizinis aktyvumas, keièiasi medþiagø apykaita,

endokrininiø ir kitø fiziologiniø sistemø veikla. Keièiasi raumenø ir stuburo apkrova.Nustatyta, kad tinkamai dozuojami aerobiniai krûviai gerina nëðèiøjø darbingumà, pa-deda iðvengti antsvorio, raumenø pertempimo, kojø mëðlungio, cukrinio diabeto. Jietaip pat gerina laikysenà, lengvina ir greitina gimdymà bei atsigavimà po jo. Per intensyvifizinë veikla gali bûti pavojinga ne tik nëðèiajai, bet ir vaisiui.

Dauguma tyrëjø rekomenduoja nëðèiosios kûno masës padidëjimà 12–16 kg. Regu-liariai lankiusiø pratybas (dariusiø mankðtà) nëðèiøjø kûno masë bûna maþesnë negunesimankðtinusiø. Fiziðkai neaktyviø moterø gimdymo veikla bûna per silpna, daþnesnësgimdymo komplikacijos. Aerobinio intensyvumo pratybos kartu su kvëpavimo, tempi-mo, jëgos, atsipalaidavimo pratimais yra viena ið geriausiø priemoniø, stiprinanèiø þmo-gaus sveikatà. Aerobikos pratybos turi estetiná poveiká nëðèiajai, lavinama bendroji ju-desiø kultûra, gerëja nuotaika, pasitikëjimas savimi.

Daugumos moterø organizmas normaliai funkcionuoti pradeda praëjus dviem më-nesiams po gimdymo. Pulso daþnis krûvio metu neturi virðyti 140 k./min. Pradþioje vengtibëgimo ir aerobikos, ðiurkðèiø ir staigiø judesiø.

85

ÞVILGSNIS Á ATEITÁ: BESILAUKIANT IR GIMUS MAÞYLIUI

1. BESILAUKIANT

PaskirtisFiziniu aktyvumu palengvinti vaikelio atëjimà á ðá pasaulá, stiprinti mamos sveikatà.

Pamokos planas1. Suteikti þiniø apie fiziniø pratimø poveiká ir svarbà besilaukiant kûdikio. Pratimøátaka:

• bûsimos mamos sveikatai;• kûno svorio reguliavimui;• sëkmingam gimdymui.

2. Poriniai pratimai:• tupint;• sëdint;• pratimai su aerobikos (Gymnic) kamuoliais.

1 pratimas. TûpimaiPr. p.: stovint prieðprieðiais susikibus rankomis,

kojos praþergtos.Tûpti lëtai ant visos pëdos, tupëti iki minutës.

Jeigu pavargsta rankos, jas galima truputá sulenkti.Jei sunku tupëti ant visø pëdø, galima padëti po kul-nimis knygà arba perkelti kûno svorá ant priekinëspëdos dalies. Lëtai atsistoti. Pratimà kartoti keletàkartø.

Ðis pratimas skirtas dubens sànariø paslankumuididinti, Achilo sausgyslëms ir kojø raumenims tempti.

2 pratimas. Pasilenkimai pirmynPr. p.: sëdint prieðprieðiais susikibus rankomis,

kojos plaèiai praþergtos ir remiasi pëdomis arba á part-nerio blauzdas. Jeigu jauèiamas skausmas kirkðnyje,kojas reikia ðiek tiek suglausti.

Vienas partneris traukia á save kità iki pirmo leng-vo skausmo. Lenktis tiesia nugara nelenkiant kojø,atpalaiduoti dubens raumenis, nesulaikyti kvëpavimo.Ið pradþiø ðià padëtá iðlaikyti iki 1 min., vëliau laikàilginti iki 2 ir daugiau minuèiø. Pratimà daryti á abipuses.

Pratimas skirtas dubens sànariø paslankumui di-dinti, kojø raumenims ugdyti.

Poriniai pratimai (partneriu gali bûti vyras, draugë ir pan.)

86

19 PAMOKA

3 pratimas. Pasilenkimai á ðalisPr. p.: sëdint prieðprieðiais susikibus kairëmis ran-

komis, kojos praþergtos, remiasi pëdomis arba á kitopartnerio blauzdas.

Pasilenkti kiek galima daugiau kairën, deðinë ran-ka aukðtyn. Laikyti iki 1 min., nesulaikyti kvëpavi-mo. Pratimà atlikti á kità pusæ pakeitus rankø padëtá.

Pratimas skirtas kaklo, peèiø, liemens, krûtinës,dubens ir kojø raumenims tempti.

4 pratimas. Liemens sukimasPr. p.: sëdint suglaustomis nugaromis, kojos su-

lenktos praþergtos, pëdos sukryþiuotos, rankos su-kabintos á ðalis, dubuo, nugara, peèiai, galva remiasi ápartnerá.

Lëtai sukti liemená á vienà ir á kità pusæ. Sukantliemená stipriai remtis nugaromis nekeliant ir nenu-leidþiant rankø.

Ðis pratimas lavina stuburo lankstumà, tempiakrûtinës làstos raumenis.

5 pratimas. Pasilenkimai á ðalisPr. p.: sëdint suglaustomis nugaromis, kojos su-

lenktos praþergtos, pëdos sukryþiuotos, rankos á ða-lis susikibus plaðtakomis arba alkûnëmis.

Lëtai pasilenkti á vienà ir á kità pusæ nekeliantdubens, nugaros suglaustos.

Ðis pratimas iðtempia krûtinës raumenis, gerinastuburo lankstumà.

6 pratimas. Rankø tiesimas

ir lenkimasPr. p.: sëdint suglaustomis nugaromis, kojos su-

lenktos praþergtos, pëdos sukryþiuotos, rankos á ða-lis sulenktos aukðtyn, plaðtakos pirmyn. Partneriø du-buo, nugara, peèiai, alkûnës ir rieðai suglausti.

Lëtai tiesti rankas á ðalis (arba aukðtyn) ir pr. p.Ðis pratimas ypaè lavina kaklo, peèiø juostos, nu-

garos raumenis.

87


7 pratimas. Liemens sukimasPr. p.: sëdint suglaustomis nugaromis, kojos pra-

þergtos, pëdos sukryþiuotos, rankos sulenktos uþ gal-vos. Partneriø dubuo, nugara, peèiai, alkûnës, plaðta-kos suglaustos.

Spaudþiantis nugaromis ir rankomis, lëtai suktisá vienà ir á kità pusæ.

Ðis pratimas stiprina nugaros, rankø raumenis.

8 pratimas. Pasilenkimai pirmynPr. p.: sëdint suglaustomis nugaromis, kojos su-

lenktos praþergtos, pëdos sukryþiuotos, rankos á ða-lis sulenktos ir sunertos uþ galvos.

Lëtai lenktis pirmyn (alkûnës iðlaiko pr. p.) irlëtai tiestis.

Pratimas iðtempia apatinës nugaros dalies ir ðlau-nies raumenis, stiprina peèiø juostos raumenis.

9 pratimas Pasilenkimai pirmyn ið-

orënPr. p.: sëdint suglaustomis nugaromis, kojos su-

lenktos praþergtos, pëdos sukryþiuotos, rankos á ða-lis sulenktos ir sunertos uþ galvos.

Lëtai lenktis pirmyn deðinën, kaire alkûne siektikelá arba grindis, deðinë alkûnë á ðalá. Iðsitiesti ir pra-timà kartoti á kità pusæ.

Ðis pratimas lavina pilvo, peèiø ir liemens rau-menis.

10 pratimas. Atsipalaidavimo pratimaiPr. p.: sëdint pasilenkus pirmyn sulenktomis pra-

þergtomis kojomis, pëdos sukryþiuotos, rankos re-miasi priekyje á grindis.

Taip sëdint atsiremti á partnerio nugarà, atpalai-duoti rankas, nuleistas þemyn truputá atgal (galimapadëti po galva pagalvëlæ), atpalaiduoti kaklo, peèiø,rankø, kojø raumenis (galima uþsimerkti).

88

19 PAMOKA

Pratimai su aerobikos (Gymnic) kamuoliais

1 pratimasPr. p.: sëdint ant kamuolio ran-

kos ir peèiai atpalaiduoti, rankos ant ko-jø (ðlaunø), kojos plaèiai praþergtos.

Spyruokliuoti lëtai ant kamuo-lio, nugara tiesi. Pratimà daryti apie1 min.

Ðis pratimas gerina venø krau-jotakà, judesiø koordinacijà.

2 pratimasPr. p.: kaip pirmojo pratimo.Lëtai lenkti galvà deðinën ir kai-

rën, nesulaikyti kvëpavimo.ðis pratimas stiprina kaklo rau-

menis.

3 pratimasPr. p.: kaip pirmojo pratimo.Lëtai sukti peèius ratais atgal

pakaitomis, nesulaikyti kvëpavimo.Pratimas stiprina kaklo ir nu-

garos raumenis, didina peèiø sàna-riø paslankumà.

4 pratimasPr. p.: kaip pirmojo pratimo.Lëtai lenkti ir tiesti kojas judant

su kamuoliu ir dubeniu pirmyn iratgal. Tiesiant kojas truputá pasi-lenkti pirmyn, kad bûtø lengviau ið-laikyti kûno pusiausvyrà. Nesulai-kyti kvëpavimo.

Ðis pratimas lavina juosmeninësdalies raumenis. Já galima atlikti ju-dant ant kamuolio dubeniu deðinënir kairën (þr. 5 pr.), taip pat kei-èiant rankø padëtis (þr. 6 pr.).

89


5 pratimas

6 pratimas

7 pratimasPr. p.: gulint ant nugaros, tru-

putá praþergtos kojos sulenktos antkamuolio, rankos á ðalis.

Ákvepiant kelti tiesià kojà pir-myn ir laikyti kelias sekundes. Nu-leidþiant iðkvëpti.

ðis pratimas gerina kojø krau-jotakà.

8 pratimasPr. p.: kaip septintojo pratimo.Iðkvepiant lëtai kelti dubená

aukðtyn ir laikyti keletà sekundþiø.Ákvepiant gráþti á pr. p.

Ðis pratimas gerina kojø krau-jotakà, pilvo raumenø tamprumà.Pabrëþti iðkvëpimà keliant dubenáaukðtyn.

90

19 PAMOKA

9 pratimasPr. p.: gulint ant nugaros, kamuolys apkabintas ko-

jomis, rankos á ðalis.Ridenant kamuolá deðinën, sukti dubená deðinën

– iðkvëpti ir ákvepiant gráþti á pr. p.Ðis pratimas gerina tiesiøjø ir skersiniø pilvo rau-

menø tonusà, stiprina liemens ir sëdmenø raumenis.

10 pratimasPr. p.: stovint praþergtomis atpalaiduotomis ko-

jomis, kamuolys nugara prispaustas prie sienos.Ákvepiant lëtai pritûpti, iðkvepiant gráþti á pr. p.ðis pratimas masaþuoja stuburà, atpalaiduoja du-

bená.

Pastabos mokytojuiFizinis krûvis nëðèiajai parenkamas individualiai pagal fiziná pajëgumà. Svarbus tai-

syklingas kvëpavimas: kvëpuoti pilvu, krûtine, diafragma.Pirmasis nëðtumo trimestras (1–16 sav.)Rekomenduojama lëtas ir greitas ëjimas, fiziniai pratimai dubens, pilvo, nugaros

raumenims stiprinti. Atsipalaidavimo, tempimo pratimai.Antrasis nëðtumo trimestras (17–32 sav.)Fiziniø pratimø pobûdá reikia keisti. Be nuoseklaus bendrojo krûvio, svarbu didinti

maþojo dubens jungèiø paslankumà, stuburo lankstumà, ir ilgøjø stuburo raumenø pajëgu-mà.

Treèiasis nëðtumo trimestras (33–40 sav.)Ypaè svarbu daryti kvëpavimo, raumenø tempimo, atsipalaidavimo pratimus.Pastaba. Pratimø kompleksas paimtas ið Þanetos Maèiûnienës leidinio „Nëðtumas ir

fiziniai pratimai“.

2. KÛDIKIUI GIMUS

PaskirtisFiziniais pratimais formuoti graþià kûno kompozicijà

91


Pamokos planas1. Suteikti þiniø apie fiziniø pratimø átakà po gimdymo:

• kûno kompozicijos formavimui;• bendrosios sveikatos bûklës atgavimui.

2. Pratimai, skirti dubens dugno mankðtai.3. Pratimai ðlaunø raumenims stiprinti.4. Pratimai pilvo raumenims stiprinti.5. Kvëpavimo pratimai.

I. Dubens dugno mankðtos pratimai

1 pratimasPr. p.: gulint ant nugaros ar ðono (jei yra siûlës ant pilvo).Átraukti dubens dugnà ir pasistengti tempti þiediná raumená, apsukantá makðtá ir ðlaplæ.

Tempti 2–3 sek. Sulaikyti, tada atpalaiduoti, sugráþti á ramybës bûklæ. Pakartoti 2–3kartus ir pailsëti.

2 pratimasPr. p.: sëdint ant unitazo tualete. Keletà kartø sulaikyti ðlapinimàsi. Atliekant ðá

pratimà stengtis kaskart pasiðlapinti vis po maþiau. Tai sustiprina ðlapimo pûslæ remian-èius raumenis ir sumaþina ðlapimo nelaikymo simptomus.

3 pratimasPr. p.: gulint ant nugaros .Pasitreniruoti suspaudþiant ir atleidþiant iðangës sutraukiamàjá raumená. Raumenø,

supanèiø tiesiàjà þarnà, sustiprinimas ágalins geriau reguliuoti tuðtinimàsi ir pagerinsviso dubens dugno raumenø tonusà.

II. Pratimai ðlaunø raumenims stiprinti

1 pratimasPr. p.: pagrindinë stovësena.Sulenkiat kelius pakelti kulnus

ir fiksuoti padëtá. Galima pratimàatlikti lëtai ir greitai. Kartoti daugkartø.

2 pratimasPr. p.: tvirtai stovint ant tiesios

kairës kojos, deðinë, sulenkta ir ið-versta keliu á iðoræ, pastatyta uþkairës.

Kelti sulenktà deðinæ kojà atgalaukðtyn. Ta paèia koja pratimà kar-toti 6–10 k., tada tas pats kita koja.

92

19 PAMOKA

3 pratimasPr. p.: truputá pritûpus kojos

praþergtos per peèiø plotá, pëdos ið-verstos.

Tûptis dar þemiau ir taip spy-ruokliuoti daug kartø, bet kojø neið-tiesti. Po poilsio pauzës vël pakartoti.

4 pratimasPr. p.: tvirtai stovint ant kairës

kojos.Deðinæ kojà, sulenktà per kelá,

kelti pirmyn aukðtyn, tada pasuktikelá á ðalá, vël truputá nuleisti þemyn,pasukti já á prieká ir ðá judesá ratukartoti 6–8 k. Tas pats kita koja.

5 pratimasPr. p.: pagrindinë stovësena.Mojant deðine koja pirmyn, ran-

kas moti pirmyn, mojant atgal – ran-kas atgal. Tas pats kaire koja.

III. Pratimai, stiprinantys pilvo raumenis

1 pratimasPr. p.: gulint ant nugaros, ran-

kos ðalia.Pakelti vienà kojà 90 laipsniø

kampu, tada – kità, lëtai nuleisti ápr. p.

2 pratimasPr. p.: atremtis sëdint.1–2 – kojas pakelti kampu;3–4 – pr. p.

93


3 pratimasPr. p.: gulint ant nugaros, ran-

kos á ðalis ant grindø delnais þemyn,kojos sulenktos per kelius, pakeltos.Pëdø pirðtai átempti.

1 – nuleisti sulenktas kojas á vie-nà pusæ palieèiant grindis (peèiai irrankos ant grindø);

2 – tas pats á kità pusæ.

4 pratimasPr. p.: gulint ant nugaros, ko-

jos sulenktos, pëdos ant grindø perpeèiø plotá, rankos uþ galvos.

1 – pakelti galvà ir peèius;2 – pr. p.

5 pratimasPr. p.: gulint ant nugaros, ko-

jos sulenktos per peèiø plotá ant grin-dø, rankos ðalia.

1 – pakelti dubená (átempti sëd-menis);

2 – pr. p.

6 pratimasPr. p.: pagrindinë stovësena.1 – pakelti rankas aukðtyn,

ákvëpti;2 – nuleidþiant rankas iðkvëp-

ti, atsipalaiduoti.

Pastabos mokytojuiKreipti didelá dëmesá á menkiausià diskomfortà ar skausmà. Vengti didelio poveikio

sporto rûðiø. Bûtina prisiminti, kad raiðèiai ir sànariai suminkðtëjæ gimdymo metu. Pra-timus atlikti individualiai, pagal savijautà.

94

Auðra Griciûtë

Kûrybiðkumo ugdymas

Tikslai1. Paaiðkinti mokiniams kûrybiðkumo sàvokà ir ðio gebëjimo reikðmæ þmogaus gyve-nime.2. Supaþindinti mokinius su asmenybës savybëmis, kurios daro átakà þmogaus kûry-biðkumo pasireiðkimui, bei paskatinti ugdyti ðias savybes.

Svarbiausios sàvokosKûrybiðkumas – sugebëjimas atrasti naujas idëjas, savarankiðkai, nestereotipiðkai

màstyti, lengvai rasti netipiðkus sprendimus.Kûryba – þmogaus veikla, kuria jis sukuria naujas materialines ir dvasines vertybes.

PriemonësPopieriaus lapai, spalvoti pieðtukai; ávairiø muzikiniø kûriniø áraðai, grotuvas; ka-

muolys; lipni juostelë popieriaus lapams pritvirtinti.

Patarimai mokytojuiMokinius reikia supaþindinti su kûrybiðkumo sàvoka ir daþniausiai pasitaikanèio-

mis kûrybingø þmoniø savybëmis, reikia paskatinti juos tobulinti atitinkamas savo savy-bes, siekti kûrybiðkumo, ieðkoti srièiø, kuriose jie galëtø kûrybiðkai reikðtis.

Pateikti kûrybiðkumo ugdymo pratimai gali teoriná supratimà apie kûrybiðkumà pa-dëti iðgyventi realiai praktinëje asmeniðkoje arba grupinëje veikloje.

Pagrindinës þiniosÞmogaus kûrybiðkumas gali pasireikðti ávairiose srityse, pavyzdþiui, muzikoje, dai-

lëje, vaidyboje ir pan. Kûrybiðkumas padeda pasiekti geresniø rezultatø ir sporte, tik èiakiek ryðkiau pasireiðkia kûrybiðkumas, susijæs su psichomotoriniø gebëjimø panaudoji-mu, t. y. þmogaus gebëjimu atlikti ávairius judesius, susidaryti naujus ágûdþius ir pan.

Nustatyta, kad kûrybingø þmoniø veikla pasiþymi tam tikromis ypatybëmis – jiedomisi tuo, kas vyksta aplink juos, jie mëgsta analizuoti ávairiø ávykiø bei reiðkiniø prie-þasties–pasekmës ryðius, formuluoja iðvadas, ieðko bûdø, kaip galima lengviau arba ge-riau iðspræsti ávairias problemas. Vadinasi, kûrybiðkumà didele dalimi lemia ir patiesþmogaus asmenybës savybës – greitas, tikslus màstymas, iðlavinta vaizduotë, iðradingu-mas, poreikis nuolat ieðkoti naujø sprendimø bei paèiam tobulëti ir kuo daugiau suþinoti.

Daugelis vaikø yra kûrybingi, taèiau netinkamas mokymas ir auklëjimas kûrybiðku-mà gali nuslopinti. Kûrybingi vaikai neretai bûna judrûs, savarankiðkai màstantys, nuokitø vaikø jie gali skirtis þaidimø, kuriuose þaidþiant reikia protiniø gebëjimø, pomëgiu.

20 PAMOKA

20 pamoka

95

KÛRYBIÐKUMO UGDYMAS

Tokie vaikai patys daþnai mëgsta rinktis sunkesnes ir ilgai trunkanèias uþduotis bei at-kakliai jas atlieka. Mokslininkai teigia, kad kûrybinga asmenybë siekia iðreikðti save, yraatvira patyrimui, pasitiki savimi, geba estetiðkai ávertinti reiðkinius bei aplinkà.

Pamokos planas1. Mokiniams paaiðkinti kûrybiðkumo sàvokà bei pristatyti kûrybingos asmenybëssavybes.2. Kartu su mokiniais aptarti, kokiose gyvenimo srityse ir kaip gali reikðtis þmogauskûrybiðkumas bei kodël þmogui prasminga ugdyti, puoselëti kûrybiðkumo gebëjimus.3. Mokiniams pasiûlyti atlikti pratimà, padedantá ávertinti jø kûrybiðkumà.Kiekvienas mokinys pasiima po popieriaus lapà ir paprastà pieðtukà. Perskaitomauþduotis: „Jûs turësite per 10 minuèiø nupieðti kuo daugiau keturkampiø (kiekvienoketurkampio kraðtinës maþdaug 2,0 centimetrø ilgio) ir kiekvienà keturkampá paverstivis skirtingu daiktu, pieðtuku nupieðdami trûkstamas detales. Pratimo tikslas – nu-pieðti kuo daugiau skirtingø daiktø. Pavyzdþiui, paprastas keturkampis gali virsti kny-ga, jeigu per jo vidurá nubrëðime knygos sulenkimo linijà ir pavaizduosime knygospuslapiuose raides; taip pat já galite paversti televizoriumi, stalu ir pan. Po 10-ies mi-nuèiø að jûsø veiklà sustabdysiu.“Atlikæ uþduotá mokiniai suskaièiuoja, kiek jiems pavyko pavaizduoti skirtingø daiktø.Perþiûrëjus pieðinius, ávardijami daþniausiai mokiniø pieðiniuose pasikartojantys daik-tai, taip pat surandami originalûs pieðinukai, kuriuos sugalvojo ir pavaizdavo tikatskiri asmenys. Kuo daugiau mokiniui pavyko nupieðti daiktø ir kuo daugiau jo lapeoriginaliø pieðinukø, tuo kûrybiðkiau jis atliko ðià uþduotá.4. Mokiniams pasiûlyti atlikti ávairius pratimus, padedanèius suprasti kûrybingo þmo-gaus savybes ir ypatumus bei atskleisti individualius mokiniø kûrybiðkumo gebëjimus.

Uþduotys1. Muzikinë mozaikaPratimui atlikti reikia ávairiø muzikiniø kûriniø fragmentø. Mokiniai, iðklausæ kiek-vienà muzikiná fragmentà, turi pavaizduoti muzikoje perteiktà emocinæ nuotaikà,sukurti pagal muzikà situacijà arba iðreikðti muzikoje suskambëjusià idëjà:

• galima pavaizduoti pantomima (kûno judesiais ir mimika);• galima nupieðti ant popieriaus lapo.

Kiekvieno mokinio, pavaizdavusio nuotaikà, situacijà ar idëjà, papraðyti pakomen-tuoti, kà jis pavaizdavo, ar pasisekë pavaizduoti taip, kaip tikëjosi.

2. „Ant jûros kranto“Mokiniams pateikiama uþduotis: „Jûs turite ásivaizduoti, kad þaidþiate ant jûroskranto. Að jums sakysiu, kas vyksta, o jûs turite tai atlikti judesiais. Pradedame:ásivaizduokite, kad renkate jûros iðmetamus akmenëlius; ábrendate á vandená ir më-gaujatës juo; semiate jûros vandená rieðkuèiomis ir taðkotës; mëtote ir gaudote ak-menëlius; nusimaudæ iðlipate á krantà, atsigulate ant karðto smëlio ir ðvieèiant karð-tai saulei uþmerkiate akis – ilsitës.“Aptarimas. Kaip sekësi judesiais iðreikðti þodines instrukcijas? Ar jauèiatës pakan-kamai atsipalaidavæ, kad leistumëte sau laisvai ir kûrybiðkai improvizuoti judesius?Kas trukdo ir kas padeda tai atlikti?

96

3. Kûrybingo þmogaus savybësMokiniø grupë susëda ratu. Mokytojas supaþindina su þaidimo taisyklëmis: „Moki-nys, turintis rankoje kamuolá, pasako vienà kûrybingam sportininkui arba kitos sri-ties specialistui bûdingà asmenybës savybæ ar elgesio ypatumà ir meta kamuolá ki-tam grupës nariui, kuris taip pat ávardija kûrybingo þmogaus ypatumà. Visa grupëdëmesingai seka ir ásimena pasakytas savybes, kad jø nekartotø. Pratimas bus baig-tas, kai visi mokiniai pasakys bent po vienà savybæ.“

4. Kaip pritaikyti?Mokiniai sëdi ratu. Mokytojas pateikia uþduotá: „Dabar að mesiu kuriam nors iðjûsø kamuolá ir pasakysiu koká nors sportinio inventoriaus ar ðiaip daikto pavadini-mà (pvz., ðtanga, kamuolys, raketë). Kamuolá gavæs mokinys turi pateikti tris bûdus,kaip galima ðá daiktà panaudoti nestandartinëse situacijose. Pavyzdþiui, mesdamaskamuolá að pasakysiu „raketë“. Be tiesioginës paskirties, pvz., 1) raketæ galima pa-naudoti kaip vëduoklæ karðtà vasaros dienà; 2) ja galima pasinaudoti, norint pasiektitoli nuo mûsø esantá daiktà, kurio ranka nepasiekiame; 3) rakete galime prispaustipopieriaus lapus, kad jø nuo stalo nenuneðtø skersvëjis“.

5. Grupës pasakaMokiniø grupei pasekama kokios nors pasakos áþanga. Grupës dalyviai kiekvienas iðeilës turi tæsti pasakà, pridëdamas po vienà savo sukurtà sakiná.Aptarimas. Ar lengva ásitraukti á jau sekamà pasakà? Kas ið klasës mokiniø pateikëpaèius netikëèiausius siuþeto fragmentus?

6. Nekûrybiðkas miestasMokiniams pateikiama uþduotis: „Mes visi kartu sukursime pasakojimà apie miestà,kuriame gyvena ypaè nekûrybingi þmonës. Kiekvienas ratu sëdintis mokinys turëspasakyti po vienà ar kelis sakinius apie ðio miesto gyventojø elgesá, gyvenimo situa-cijas. Galima á ðiame mieste susiklostanèias situacijas þiûrëti su geranoriðko, supra-tingo humoro jausmu”.Aptarimas. Kûrybiðkumo prieðingybiø ávardijimas gali padëti geriau suprasti, kasyra tikrasis kûrybiðkumas, kokia jo reikðmë þmogaus gyvenime.

7. Palinkëjimai drauguiMokiniams iðdalijami spalvoti flomasteriai ir popieriaus lapai, kurie pritvirtinamikiekvienam mokiniui ant nugaros. Kiekvienas mokinys turi uþraðyti kûrybiðkumo irsëkmës palinkëjimà kiekvienam klasës draugui ant jo nugaros kabanèiame lape. Kaivisi mokiniai atlieka uþduotá, lapai nukabinami ir perskaitomi.

Kà naujo suþinojote, perskaitæ palinkëjimus?Kaip jauèiatës dabar?Kà dar norëtumëte palinkëti grupei, klasës draugams?

20 PAMOKA

97

Gintas Mazurevièius

Kûrybiðkumo ugdymas kûno kultûros pamokose

TikslasSupaþindinti mokinius su kûrybiðkumo ugdymo galimybëmis per kûno kultûros pamokas.

PriemonësKeletas lapø popieriaus, raðiklis, trintukas.

Pagrindinës sàvokosKûrybiðkumas – tai gebëjimas kelti naujas idëjas, savarankiðkai, nestereotipiðkai màs-

tyti, greitai orientuotis probleminëse situacijose, lengvai rasti netipiðkus sprendimus.Màstymas – individo paþintinës veiklos procesas – apibendrintas ir netiesioginis

tikrovës atspindëjimas.Vaizduotë, fantazija, psichinis procesas – naujø vaizdiniø sudarymas, pagrástas at-

mintyje turimos vaizdinës patirties pertvarkymu.Intuicija – subtilus supratimas, ásigilinimas á paèià dalyko esmæ, vidinis nujautimas,

nuojauta. Tai yra tiesos suvokimas nesiremiant patyrimu.

Patarimai mokytojuiÐias kûno kultûros pamokas galima vesti, pvz., gamtoje, sporto salëje, stadione.

Pagrindinës þiniosKokiø nors naujø dalykø kûrimo pagrindas – màstymo operacijos, vaizduotë ir intuicija.Iðskiriamos pagrindinës kûrybinio màstymo savybës arba dimensijos:Màstymo sklandumas. Tai labai laisvas naujø idëjø kûrimas, jø gausumas.Màstymo lankstumas. Tai gebëjimas greitai ir lengvai pereiti nuo vienos reiðkiniø

rûðies prie kitos, savo turiniu labai nutolusios nuo pirmosios; gebëjimas lengvai pertvar-kyti turimà patirtá, keisti savo poþiûrá, nuostatas.

Màstymo originalumas. Tai idëjø retumas, neáprastumas, pagrástas tolimomis aso-ciacijomis, tam tikras màstymo savitumas, nestandartiðkumas.

Kûrybiniø idëjø (ar sprendimø) detalumas, iðbaigtumas. Tai gebëjimas iðplëtoti idëjàir jà ágyvendinti, nes vien sumanymas, kad ir koks svarbus jis bûtø, socialinio pripaþini-mo paprastai nesulaukia.

Jautrumas kûrybinei problemai. Tai gebëjimas áþvelgti prieðtaravimus, problemos esmæ.Vaizduotë yra dvejopa: atgaminamoji ir kuriamoji. Pagrindinis skirtumas yra tas,

kad atgaminamoji vaizduotë atgamina tai, kà esame patyræ ir iðgyvenæ anksèiau, o kuria-moji pateikia visiðkai naujø, dar nematytø ir neiðgyventø vaizdø ar idëjø. Bûtent ji ir yrakûrybinës veiklos pagrindas.

21 pamoka

KÛRYBIÐKUMO UGDYMAS KÛNO KULTÛROS PAMOKOSE

98

21 PAMOKA

Pamokos planas1. Supaþindinti mokinius su kûrybiðkumo sàvoka (apibrëþimu) ir jos sudedamosio-mis dalimis.2. Pateikti mokiniams daugiau þiniø apie kûrybiðkumo svarbà ðiandieninëje ðvieti-mo sistemoje akcentuojant, pvz., mokiniø savarankiðkumà, individualumà, saviraið-kà, siekimà sukurti kaþkoká originalø, naujà, savità dalykà, o ne kopijuoti nuo draugo.3. Mokiniams pasiûlyti atlikti pirmà pratimà: sugalvoti ir paraðyti kuo daugiau þaidi-mø su daiktu ,,Kamuolys”.4. Iðdalyti mokiniams metodinius nurodymus, kaip nupieðti pieðiná ,,Mano mankðta”.5. Baigus uþduotis, pasidalyti su mokiniais áspûdþiais ir pasidþiaugti paèiais kûrybið-kiausiais darbais. Ið atliktø uþduoèiø pateikti pavyzdþiø, stengiantis darbus pritaiky-ti mokymo procese.6. Prieð pradedant bet koká vaizduotës lavinimo pratimà, atlikti kvëpavimo pratimà,kuris padeda susitelkti ir pasiruoðti tolesnei veiklai.7. Po kvëpavimo pratimo atlikti atsipalaidavimo, nusiraminimo pratimà, kuris padësmokiniams atsipalaiduoti, pajusti, kad galima kontroliuoti savo kûnà ir jausmus.8. Atlikti vaizduotës lavinimo pratimus: ,,Kamuolys”, ,,Mano istorija”.

Patarimai mokytojuiPedagogui negalima vertinti to, kaip mokinys pasidalija savo vaizdiniais, nes nëra

,,teisingø” ir ,,klaidingø” vaizdiniø. Vertinimas kûrybà slopina.

Pamokos apibendrinimasPamokos pabaigoje mokytojas akcentuoja, kad kûrybiðkumas yra bûdingas visiems

þmonëms, taèiau jis nevienodai pasireiðkia. Mokslininkai jau árodë, kad aktyvus judëji-mas, kûno kultûra, sportas ne tik padeda mokiniams fiziðkai stiprëti, bet ir þadina jøkûrybiðkumà, iniciatyvumà, atkaklumà – tas savybes, kuriø reikia ne tik sportuojant, betir renkantis profesijà. Atsisveikindamas mokytojas mokiniams linki daþniau bûti fiziðkaiaktyviems, kurti, o ne laukti ir kopijuoti.

UÞDUOÈIØ (ÞAIDIMØ) APIBÛDINIMASSPECIALI PROGRAMA KOGNITYVINIAMS IR ASMENYBINIAMS

KÛRYBIÐKUMO PARAMETRAMS UGDYTI

InstrukcijaÐioje programoje pateikti vaizduotës lavinimo pratimai, kurie padës geriau paþinti

save, ágauti didesnio pasitikëjimo savimi, ávertinti savo kûrybiðkumà. Pratimai turi bûtiskaitomi ramiu, lygiu balsu. Atlikdami pratimus mokiniai turi atsisësti kuo patogiau,geriau nugara nesiremti á këdës atloðà, galva tiesi, kûnas neásitempæs, rankos laisvai pa-dëtos ant keliø, abi pëdos remiasi á grindis. Patariama pratimus atlikti uþsimerkus arbaþiûrint þemyn ðiek tiek prisimerkus. Pratimø kalba mokiniams turi bûti aiðki ir supranta-ma. Vaizduotës lavinimo pratimai turi tæstis ne ilgiau kaip 15 min.

99

KÛRYBIÐKUMO UGDYMAS KÛNO KULTÛROS PAMOKOSE

Kvëpavimo pratimasAtsisëskite patogiai, pajuskite, kad abi jûsø pëdos tvirtai remiasi á grindis. Sëdëkite

tiesiai, kad jûsø plauèiai bûtø laisvi ir jûs galëtumëte lengvai kvëpuoti. Ið lëto giliai ákvëp-kite ir iðkvëpkite. Kvëpuokite labai tyliai, taip, kad girdëtumëte tik pats save. Pajuskite,kaip ákvepiant oras uþpildo visà jûsø krûtinæ. Iðkvëpkite lëtai ir ramiai. Dar ir dar kartàramiai ákvëpkite ir iðkvëpkite stebëdami, kaip oras áeina ir iðeina pro jûsø ðnerves, kaippasikelia ir nusileidþia krûtinës làsta jums kvëpuojant.

Atsipalaidavimo pratimasKvëpuokite ramiai, giliai ir lygiai. Leiskite nurimti savo protui ir jausmams. Kiekvienà

kartà, kai iðkvepiate, pajuskite, kad kartu su oru iðleidþiate ið savæs átampà, nerimà, susierzini-mà, pyktá… Su kiekvienu ákvëpimu ir iðkvëpimu tampate vis ramesni, labiau atsipalaidavæ irsusitelkæ.

Pirmas pratimas („Kamuolys“)Per 5–10 min. sugalvokite ir lape paraðykite kuo daugiau þaidimø su daiktu kamuo-

lys. Vëliau suraðysime daþniausiai pasitaikanèius atsakymus ir sudarysime mûsø klasës(komandos) bendrà þaidimø sàraðà. Taip pat iðskirsime tuos mokinius, kuriø þaidimaibuvo patys originaliausi – vieninteliai ar reèiausiai pasitaikantys.

Variantas. Galimi kiti daiktai: automobilis, sporto salë, pinigai, plyta, lempa ir pan.

Antras pratimas („Mano istorija“)O dabar mintimis sugráþkite á tà laikà, kai þaidimas jums suteikë dþiaugsmà… Gal-

bût tai buvo tada, kai buvote visai maþas (ilgesnë pauzë). Gal tà dienà iðmokote uþsiriðtisportiniø bateliø raiðtukus, gal pirmà kartà pajutote, kaip smagu þaisti su kamuoliu, kaijis lengvai atðoka nuo þemës, gal pametëtà aukðtyn pirmà kartà já pagavote, o gal jautëtëslabai laimingas, kai pirmà kartà bëgimo take buvote pirmas. Kai prisiminsite toká mo-mentà, pakelkite rankà (palaukite, kol visi ar dauguma mokiniø pakels rankas). Galitenuleisti rankas. Dabar prisiminkite, kas buvo kartu su jumis… Prisiminkite, kà jûs jautë-te pëdose, rankose, pilve, veide… Leiskite ðiam jausmui dabar pasklisti po jûsø kûnà…Dar ðiek tiek pabûkite su ðiuo jausmu, kurá patyrëte aktyviai leisdami laikà, iðmokdamikaþkà nauja… Dabar labai ið lëto visi sugráþkite á sporto salæ atsineðdami tà jausmà, kadjudëti ir þaisti gali bûti smagu. Atsimerkite ir gráþkite á sporto salæ.

Metodika ,,Mano mankðta“Praðome nupieðti pieðiná tema ,,Mano

mankðta“ panaudodami ðià figûrà kaip savo pie-ðinio dalá. Stenkitës sugalvoti toká pieðiná, ko-kio niekas daugiau nesugalvotø. Papildydamisavo pradinæ mintá, sukurkite kuo turtingesná irádomesná pieðiná. Uþbaigæ pieðiná sugalvokite jamkuo tinkamesná ir neáprastesná pavadinimà.

Darbai gali bûti vertinami pagal deðimties ba-lø skalæ (geriausiai vertinami tie darbai, kurie turidaugiau detaliø, yra nauji, originalûs).

100

22 PAMOKA

Auðra Griciûtë

Klasës komandos formavimas – tarpasmeniniø santykiøklasëje gerinimas

TikslasFormuoti ir stiprinti tarpasmeninius santykius klasëje.

Per pamokà siekiama:1. Suformuluoti taisykles, kuriø bus laikomasi dis-kutuojant, bendradarbiaujant, priimant bendrussprendimus grupëje.2. Mokytis geriau pajusti grupës situacijà, aplinkà, nuotaikà; lengviau ásitraukti ágrupës veiklà.3. Stiprinti mokiniø, bendraujanèiø grupëje, pasitikëjimà savimi ir kitais grupës nariais.4. Kad kiekvienas klasës mokinys gautø daug teigiamø atsiliepimø ið klasës draugø.

Svarbiausios sàvokosBendravimas – tarpusavio sàveika, þmoniø tarpusavio kontaktai, kurie atsiranda

kartu veikiant.Grupë – þmoniø, kuriuos tarpusavyje gali vienyti bendra veikla, tarpusavio santy-

kiai, bendri interesai, tikslai, priklausymas tai paèiai organizacijai, bendrija.Grupës suderinamumas, darna – grupës gebëjimas, derinant atskiriems grupës na-

riams tarpusavyje savo veiksmus, bendrai veikti, siekti bendrø tikslø.Tarpasmeniniai santykiai grupëje – grupës nariø gebëjimas kurti tarpusavio ryðius,

kurie reiðkiasi ávairiais sàveikos bûdais. Tarpasmeniniai santykiai priklauso nuo grupësnariø tarpusavio vertinimø; lûkesèiø vienas kito atþvilgiu; nuo veiklos, kuria uþsiima visagrupë, turinio; paèios grupës organizacijos; vertybiø, kuriomis grindþiamas bendravimas.

PriemonësPopieriaus lapai, spalvoti pieðtukai, lipni juostelë (pritvirtinti darbo grupëje taisyk-

lëms prie sienos), lenta, kreida; kamuolys.

Patarimai mokytojuiPaaiðkinti mokiniams atliekamø pratimø pagrindinius tikslus – t. y. kad mokiniai

suprastø, jog kuo geresná tarpusavio bendravimo lygá pasieks klasë, tuo geriau joje jausiskiekvienas klasës narys, tuo geresniø rezultatø galës pasiekti klasë kiekvienoje veikloje,kuria ji uþsiims.

Pamokø metu klasëje kuriama saugi ðilta atmosfera, leidþianti mokiniams bûti savi-mi, iðreikðti save, skatinanti geriau paþinti ir pozityviai vertinti kiekvienà klasës nará.

Skirti pakankamai laiko visiems mokiniams rûpimiems klausimams aptarti.Pateiktas uþduotis galima atlikti per kelias pamokas.

22 pamoka

101

KLASËS KOMANDOS FORMAVIMAS – TARPASMENINIØ SANTYKIØ KLASËJE GERINIMAS

Pagrindinës þiniosVienas ið bûdø didinti ugdymo proceso efektyvumà yra mokiniø bendravimo klasëje

gerinimas. Jeigu þmoniø grupë uþsiima bendra veikla, pavyzdþiui, mokosi, tai ðioje veik-loje jie turëtø harmoningai papildyti vienas kità, tai reiðkia, kad jø bendravimas, veiks-mai turëtø derëti tarpusavyje. Jeigu grupës nariai sugeba gerbti ir suprasti vienas kità, taibendra veikla sukelia pozityvias emocijas, kiekvienas jauèiasi vertinamas ir reikalingas.Klasë, kurioje mokiniai dirba kaip komanda, sugeba siekti bendrø tikslø, moka formuotibendras tradicijas, panaðius vertinimus ir pan. Tokioje klasëje pedagogas gali lengviau,maþesnëmis laiko ir pastangø sànaudomis realizuoti ávairius mokymo metodus bei pa-siekti geresniø rezultatø.

Mokytis bendrauti ir bendradarbiauti galima nedidelëse grupëse, todël uþduotimsatlikti mokinius reikia suskirstyti á maþesnes grupeles po 2–5 þmones. Atlikdami prati-mus nedidelëse grupelëse mokiniai dràsiau reiðkia savo mintis, nebijo atsiskleisti, geriaupaþásta kitus grupelës narius. Labai svarbu nuteikti mokinius, kad jie bûtø atviri savo irkitø grupës nariø patyrimui, pozityviai vertintø vienas kità, nuoðirdþiai dalyvautø prati-muose, siekdami bendro (formuoti gerus tarpasmeninius santykius klasëje) ir daliniø(tinkamai atlikti kiekvienà pratimà – uþduotá, geriau paþinti save ir kitus klasës narius,ágyti tam tikrø bendravimo ágûdþiø ir kt.) tikslø.

Pamokos planas1. Pamokos pradþioje mokytojas papasakoja mokiniams apie klasës kaip grupës ben-dros veiklos ypatybes ir pranaðumus. Atkreipiamas dëmesys, kad kiekvienas klasësmokinys yra svarbus ir dalyvauja kuriant klasës tarpasmeninius santykius bei for-muojant klasës komandà.2. Mokiniams pristatomi þinomo psichologo E.Berne nuostatø á save ir á kitus deriniai.Mokslininkas teigia, kad kiekvienas þmogus gali save arba kitus þmones vertinti

dviem bûdais – geras arba blogas. Jis iðskiria keturis galimus pozicijø savo ir kitø þmo-niø atþvilgiu variantus (1 pav.).

AÐð GERAS IR TU GERAS

AÐð GERAS, O TU BLOGAS

AÐð BLOGAS, O TU GERAS

AÐð BLOGAS IR TU BLOGAS

1 pav. Nuostatos á save ir kitus (E.Berne)

GERAS

BLOGAS Að GERAS

BLOGASTu

Þmogus, turintis nuostatà Að GERAS IR TU GERAS, á pasaulá ir á save þiûri teigia-mai, tai padeda jam bûti laimëtoju, pripaþinti savo ir kitø laimëjimus. Toks þmogus ver-tina save, yra mëgstamas kitø, turi draugø, jam sekasi.

102

Nuostata Að GERAS, O TU BLOGAS susijusi su neigiamu poþiûriu á aplinkà irsiekimu bûti pranaðesniam uþ kitus. Toks þmogus nepasitiki aplinkiniu pasauliu ir já su-panèiais þmonëmis. Jis siekia dominuoti prieð kitus, daþniau áþvelgia aplinkiniø neigia-mas savybes.

Pozicija Að BLOGAS, O TU GERAS rodo, kad þmogus turi nepasitikëjimo savimi,savæs þeminimo nuostatà. Tokie þmonës nesijauèia gerai patys, jiems sunku sukurti visa-verèius santykius su kitais þmonëmis.

Að BLOGAS IR TU BLOGAS – tai þmogaus, kuris blogai galvoja ir apie save, ir apiekitus, nuostata. Aplinkiniai þmonës vertinami þiûrint ið neigiamø pozicijø, neigiamaspoþiûris dominuoja ir á save patá.

3. Mokiniai atsako á klausimus:• Kokia E.Berne pateikta pozicija padeda þmogui paèiam gerai jaustis bei sëkmin-giau bendrauti su aplinkiniais? Kodël?• Kaip þmonës, turintys skirtingas ávardytas pozicijas, jauèiasi ir elgiasi, pvz., spor-tuodami komandoje, atëjæ á naujà kolektyvà ir pan.?• Kaip reikëtø formuoti, ugdyti pozicijà Að GERAS IR TU GERAS?

Uþduotys1. Grupës taisyklësMokiniø praðome pagalvoti ir pasakyti, kas labiausiai trukdo jiems laisvai bendrauti,

reikðtis klasëje. Mokiniai susiskirsto á grupeles po du tris þmones. Kiekviena grupelëuþraðo ant popieriaus lapo po vienà arba kelias taisykles. Taisyklës pakabinamos patal-poje ir lieka per visà pamokà. Kiekviena grupelë pristato savo taisyklæ, kurià uþraðë:paaiðkina, kà ji reiðkia ir kodël ðios taisyklës reikia laikytis.

22 PAMOKA

• Kiekvieno nuomonë yra vertinga.• Bûk aktyvus.• Kiekvienas laukia padràsinimo, o ne kri-tikos ir vertinimo.• Neklijuok etikeèiø.• Kalbame po vienà, kiti klausomës.• Pralaimëjusiø diskusijose neturi bûti, nie-kas nepatiria nesëkmës.• Leisk kiekvienam bûti savimi.• Netylëk.• Nuspræsk pats, kiek atsiskleisti.• Pritaikyk grupëje ágytà patyrimà.

103

KLASËS KOMANDOS FORMAVIMAS – TARPASMENINIØ SANTYKIØ KLASËJE GERINIMAS

2. Kas paspaus daugiausia rankø?Mokiniai, laisvai judëdami patalpoje, turi sveikintis tarpusavyje paduodami vienas

kitam rankà. Kiekvienas turi judëti ir sveikintis kuo greièiau bei skaièiuoti, kiek rankøpavyks paspausti. Tikslas – paspausti kuo daugiau rankø.

3. Tavo vardasKiekvienas mokinys pasako savo vardà ir iðvardija þinomus, garsius sportininkus ar

kitø srièiø specialistus, kurie turi ar turëjo toká pat vardà. Visi klasës mokiniai padedaprisimindami kuo daugiau þmoniø, turinèiø paminëtà vardà.

4. Iðnarpliok tinklà!Mokiniai uþsimerkæ stovi glaudþiu ratu. Visi iðtiesia á prieká rankas ir kiekviena savo

ranka paima vienà kito dalyvio rankà. Bûtina patikrinti, kad kiekvienas mokinys abiejoserankose laikytø tik po vienà draugo rankà. Susidaro „tinklas“. Visa grupë dalyvauja ið-narpliojant susidariusá „tinklà“. Bûtina laikytis vieno reikalavimo – negalima paleisti rankø.Pratimas baigtas, kai vaikai, nepaleidæ rankø, suranda bûdus, kaip jiems vël visiems atsi-stoti á tvarkingà ratà. Pratimas reikalauja grupës bendros veiklos, bendrø sprendimø irveiksmø koordinavimo tarpusavyje.

5. Daryk kaip að!Grupës nariai sustoja vienas paskui kità ir juda po patalpà. Pirmas mokinys veda

paskui save kitus ir daro ávairius veiksmus bei judesius. Visi privalo kartoti tai, kà darogrupës priekyje esantis þmogus. Po kurio laiko vedlys pereina á grupës galà, naujasisvedlys vël vadovauja grupei, visi kiti kartoja paskui já visus veiksmus. Pratimas baigia-mas, kai vedliais pabûna visi norintys vaikai.

6. Savybës, kuriomis að pasitikiuPokalbiai porose. Mokiniai prisimena þmones, kuriais jie pasitiki, iðvardija savybes,

kurias turi turëti þmogus, kuriuo jie galëtø pasitikëti. Aptarimo metu mokiniai pasitikë-jimo vertas savybes pasako garsiai – visai klasei.

Klausiama:• Kokias savybes turi turëti þmogus, kad juo pasitikëtumëte?• Ar daþnai sutinkate þmones, turinèius tokias savybes?• Kaip tokias savybes bûtø galima ugdyti?

7. Pasitikëjimas partneriuPratimas atliekamas porose. Mokiniai poras pasirenka patys. Vienam poros nariui

uþriðamos akys, o kitas turi já vesti labai atsargiai ir supaþindinti su aplinka. Po 10-iesminuèiø mokiniai pasikeièia vaidmenimis.

Aptariama:• Kaip jauteisi, kai buvai priklausomas nuo kito þmogaus? Ar buvai saugus?• Kaip jauteisi, kai vedþiojai klasës draugà? Ar sugebëjai vesti já saugiai?• Kà nauja suþinojai?

104

8. Tylos ratasMokiniai susëda ratu. Visi gauna uþduotá tylëti ir klausyti, kà pasakys grupës narys,

turintis rankose kamuolá. Ðis turi pabaigti sakinius:„Að savimi labiau pasitikëèiau, jeigu…“„Að grupës nariais labiau pasitikëèiau ir jausèiausi geriau, jeigu…“„Að nepasitikiu grupës þmonëmis, kai…“„Að pasitikiu klasës draugais ir gerai jauèiuosi, kai…“Uþbaigæs sakinius mokinys meta kamuolá kuriam nors kitam klasës draugui, kuris

turi uþbaigti tuos paèius sakinius.Pabaigoje aptariami svarbiausi, daþniausiai minëti pasitikëjimo klasëje stiprinimui

aktualûs momentai.

9. Pasitikëjimas grupeMokiniai stovi ratu. Vienas atsistoja á rato vidurá. Jam uþriðamos akys. Jis nesilaiky-

damas svyruoja á ávairias puses. Kiti klasës nariai, iðtiesæ rankas, saugo viduryje stovintávaikà, padeda jam saugiai jaustis, atsipalaidavus svyruoti. Kiekvienas norintis vaikas pa-bûna rato viduryje.

Aptarimas: Ar jautëtës saugiai, kai buvote klasës rato viduryje?

22 PAMOKA

105

Vida Volbekienë

Bendradarbiavimas: grupiniai pratimai „Piramidës“2–3 pamokos.Pamokø vykdymo vieta – sporto salë ar kita erdvi patalpa.

Po ðiø pamokø mokiniai gebës ávykdyti uþduotá derindami partneriø veiksmus; esantkonfliktinei situacijai, mokës suvokti problemà ir jà iðspræsti; iðmoks naujø raumenøpajëgumà, pusiausvyrà ir judesiø koordinacijà lavinanèiø fiziniø pratimø.

Pamokø temos• Grupiniai gimnastikos ir akrobatikos pratimai• Grupinë veikla• Problemos suvokimas ir jos sprendimas• Atsakomybë uþ savo ir draugø veiksmus

Tikslas1. Ugdyti grupinio darbo ágûdþius.2. Ugdyti gebëjimus iðklausyti grupës draugo (-ø) komentarus ir suderinti fiziniø

pratimø atlikimo veiksmus.3. Susidarius konfliktinei situacijai, ugdyti gebëjimus suvokti problemà ir jà iðspræsti.4. Atliekant fizinius pratimus, ugdyti atsakomybës jausmus uþ savo ir draugø saugumà.

PriemonësPamokos planas.Paklotai.„Taikos suolelis“ – vieta problemai spræsti (pvz., gimnastikos suolelis).Pasirinktinai: dalomoji medþiaga – paveikslëliai su piramidþiø pieðiniais.

Pamokos planas1. Pristatyti pamokos eigà ir suteikiant þiniø supaþindinti su svarbiausiais pamokosklausimais:• Kodël reikia iðgirsti komandos draugo (-ø) komentarus?• Kodël reikia suderinti grupës nariø veiksmus ir kaip tai padaryti?• Kodël gali kilti konfliktas grupëje ir kaip já iðspræsti?• Kokia „Taikos suolelio“ paskirtis?• Kodël reikia jausti atsakomybæ uþ savo ir grupës draugo (-ø) veiksmus?• Kokia grupiniø pratimø vykdymo technika ir tempas saugûs?„Taikos suolelis“ – mokiniai, tarp kuriø kilo ginèas ar konfliktas, ið anksto numatytojevietoje iðsiaiðkina problemà ir susitaria, kaip jà iðspræsti. Rekomenduojama priimtikonflikto sprendimo taisykles, pvz., kalbëti ramiai, nepertraukti kalbanèiojo ir pan.

23 pamoka

BENDRADARBIAVIMAS: GRUPINIAI PRATIMAI „PIRAMIDËS“

106

2. Sudaryti 3–4 þmoniø grupes. Pakaitomis vienas ið grupës nariø yra kapitonas,kurio pareigos – koordinuoti piramidës „statymo“ eigà, teikti pagalbà (pvz., palai-kyti, padëti iðlaikyti pusiausvyrà ir pan.).3. Iðklausius kiekvieno grupës nario nuomonæ, priimami sprendimai apie kiekvienonario pareigas, atsakomybæ, saugumà.4. Kilus konfliktui – „taikos suolelis“: konflikto apibûdinimas ir jo sprendimo strategija.5. Pramankðta, grupiniai pratimai „Piramidës“.6. Pamokai baigiantis papraðyti, kad mokiniai grupëse aptartø, kà jie jautë ir kaipjiems sekësi, kokius patyrë sunkumus, ar reikia kà nors keisti per kità pamokà?

Pastabos mokytojuiPer ðias pamokas labai svarbus mokiniø suskirstymas á grupes. Sëkmingos veiklos

pagrindas – tinkamai, atsiþvelgiant á mokiniø psichologiniø ypatumø ir fiziniø gebëjimøtarpusavio suderinamumà, sudarytos grupës. Tikëtina, kad per ðias pamokas grupësetarp mokiniø kils ginèai, o gal net konfliktai. Todël neatsitiktinë yra „Taikos suolelio“funkcija.

Po pamokos pasikalbëkite su tais mokiniais, kurie buvo neaktyvûs arba nenoriaivykdë uþduotis.

Pirmiausia susipaþinkite su grupiniais pratimais „Piramidës“ ir nuspræskite, kuriosyra tinkamos ir ádomios Jûsø mokiniams. Mokiniams iðmokus jas atlikti, parenkite jøkompozicijas, pristatymus. Pritaikykite muzikiná fonà.

Dëmesá koncentruokite á visus pamokos siekius ir kontroliuokite jø ágyvendinimà.Nepamirðkite – tai ne tik fiziniø, bet gyvenimo ágûdþiø ugdymas per kûno kultûrospamokas!

PIRAMIDËS

23 PAMOKA

107

BENDRADARBIAVIMAS: GRUPINIAI PRATIMAI „PIRAMIDËS“

108

23 PAMOKA

109

Jorûnë Vyðniauskytë-Rimkienë, Vida Volbekienë

Bendradarbiavimas: susipaþinimas su fiziniaisgebëjimais

1 ar 2 pamokos.Pamokø vykdymo vieta – sporto salë ar kita erdvi patalpa.

Po ðiø pamokø mokiniai gebës: kûrybingai bendradarbiauti vykdydami uþduotis, vizu-aliai suvokti fizinius gebëjimus, ágis þiniø apie jø ugdymà ir reikðmæ þmogaus gyvenime.

Pamokø temos1. Bendradarbiavimas: tarpusavio pagalba siekiant bendrø tikslø2. Fiziniai gebëjimai

Tikslas1. Ugdyti darbo grupëje ágûdþius.2. Ugdyti gebëjimus:

• iðklausyti ir gerbti draugø nuomonæ;• teikti tarpusavio pagalbà;• priimti bendrus sprendimus.

3. Suteikti þiniø apie fizinius gebëjimus ir skatinti mokiniø paþintiná aktyvumà.

PriemonësPamokos planas.Popieriaus lapai, spalvoti raðikliai.„Taikos suolelis“ – vieta problemai spræsti (pvz., gimnastikos suolelis).

Pagrindinës þiniosBendradarbiavimas – tai partneriø tarpusavio pagalba siekiant bendrø tikslø, o kon-

kurencija – tarpusavio varþymasis ir trukdymas siekiant bendro grupinio tikslo. Bendraveikla skatina þmoniø bendradarbiavimà. Kartu dirbdami ar þaisdami vaikai geriau pa-þásta vieni kitus ir kuria glaudesnius tarpusavio ryðius, todël gerëja klasës emocinis kli-matas, maþëja áþeidþianèiø kreipiniø ir konfliktø.

Lankstumas – judesio sànaryje amplitudë nejauèiant diskomforto. Kiekvieno sàna-rio lankstumas yra specifinis. Nëra bendrojo lankstumo.

Iðtvermë – kraujotakos ir kvëpavimo sistemø pajëgumas aprûpinti organizmà de-guonimi, esant ilgai trunkanèiai, nepertraukiamai fizinei veiklai.

Raumenø iðtvermë – raumens ar raumenø grupës gebëjimas be nuovargio susitrau-kinëti kuo ilgesná laikà. Nëra bendrosios raumenø iðtvermës.

Raumenø jëga – raumens ar raumenø grupës gebëjimas susitraukti áveikiant pasi-prieðinimà. Kiekvienos raumenø grupës (ar raumens) jëga yra nepriklausoma nuo kitøraumenø jëgos.

24 pamoka

BENDRADARBIAVIMAS: SUSIPAÞINIMAS SU FIZINIAIS GEBËJIMAIS

110

Vikrumas – gebëjimas greitai ir tiksliai keisti viso kûno padëtá.Pusiausvyra – gebëjimas iðlaikyti statinæ ir dinaminæ pusiausvyrà. Tai koordinacijos

rûðis, kuri priklauso nuo áþvalgumo, jutimø ir tarpraumeninës koordinacijos darnos.Staigioji jëga – greitas ir stiprus raumens/raumenø grupës susitraukimas.Greitumas – gebëjimas atlikti judesius per trumpiausià laikà. Priklausomai nuo fizi-

nio aktyvumo rûðies ir kûno dalies (-iø), greitumas yra ávairiø rûðiø, pvz., bëgimo, plau-kimo, rankø, kojø judesiø.

Pamokos planas1. Pristatyti pamokos eigà ir suteikti þiniø ðiais klausimais:

• Kodël vykdant uþduotá grupëje svarbu iðklausyti ir gerbti draugø nuomonæ?• Kodël vykdant uþduotá grupëje svarbu teikti tarpusavio pagalbà?• Kodël vykdant uþduotá grupëje svarbu priimti bendrus sprendimus?• Kodël gali kilti konfliktas grupëje ir kaip já iðspræsti? „Taikos suolelis“ ir jo paskirtis.

„Taikos suolelis“ – mokiniai, tarp kuriø kilo ginèas ar konfliktas, ið anksto numaty-toje vietoje iðsiaiðkina problemà ir susitaria, kaip jà iðspræsti. Rekomenduojama priim-ti konflikto sprendimo taisykles, pvz.: kalbëti ramiai, nepertraukti kalbanèiojo ir pan.

2. Suskirstyti klasës mokinius á nedideles grupes ir kiekvienai grupei iðdalyti lapelius suvieno fizinio gebëjimo pavadinimu (pvz., jëga, iðtvermë, lankstumas, pusiausvyra, ir pan.).Perspëti mokinius, kad gautas fizinio gebëjimo pavadinimas yra grupës paslaptis.

3. Kiekvienai grupei paskirti uþduotá – sukurti fiziná gebëjimà vaizduojantá etiudà(pvz., etiudas „Jëga“ – disko metikas olimpinëse þaidynëse ir pan.). Sudaryti sàlygasmokiniams parepetuoti sukurtà etiudà.

4. Kiekviena grupë sukurtà etiudà, neskelbdama jo pavadinimo, pristato klasës drau-gams, kurie turi atspëti, koks fizinis gebëjimas buvo pavaizduotas etiude.Papraðyti mokiniø, kad kiekvienai grupei bûtø padëkota plojimais.

5. Kiekviena grupë uþpildo lentelæ apie etiudu pristatytà fiziná gebëjimà, pvz.,lankstumà.

6. Kiekvienos grupës uþpildytà lentelæ pakabinti, aptarti jos turiná, papildyti þinias iriðtaisyti klaidas.

7. Pamokai baigiantis papraðyti, kad mokiniai grupëse aptartø kà jie jautë ir kaip jiemssekësi, kokius patyrë sunkumus vykdydami grupinæ uþduotá, ir atsakytø á klausimus:

• Ar norëtø lavinti fizinius gebëjimus ir kokius?• Ar gebëtø savarankiðkai ir taisyklingai lavinti fizinius gebëjimus?• Ar norëtø, kad mokytojas suteiktø daugiau þiniø apie savarankiðkà fiziniø gebë-jimø lavinimà?

Kokie yra bendradarbiavimo vykdant uþduotis pranaðumai?

24 PAMOKA

111

Lentelës pavyzdys. Fizinis gebëjimas

LANKSTUMAS

BENDRADARBIAVIMAS: SUSIPAÞINIMAS SU FIZINIAIS GEBËJIMAIS

Kas yra kas? Galimas simbolis Lankstumolavinamas

Lavinant lankstumàgali padëti

Lankstumo reikðmëkasdieniniame

gyvenime

Lankstumas –judesio sàna-ryje amplitu-dë nejauèiantdiskomforto

N u r o d o m ik o n k r e t û s ,pvz., tempimopratimai

ÞiniosTëvø pavyzdysSportavimas sudraugaisAtsisakymasb u l v i n i øt r a ð k u è i ø i rkokakolos

Graþûs jude-s i a i , p v z . ,ðokant

Patarimai mokytojuiMokytojas turëtø stebëti, kad:

• darbas grupëje netaptø individualus;• konfliktai bûtø konstruktyviai sprendþiami „èia ir dabar“ („Taikos suolelis“),• bûtø gerbiama kiekvieno mokinio nuomonë ir toleruojami skirtumai tarp mokiniø;• nepasireikðtø netinkamas poþiûris á kitokios fizinës iðvaizdos ar fizinio pajëgu-mo mokinius (pvz., mergaitë, turinti antsvorá, nëra labai vikri ir negali greitai at-likti bendros uþduoties), nebûtø su jais netinkamai elgiamasi.

Grupës negatyvø nusiteikimà kurio nors nario atþvilgiu galima keisti paaiðkinant,kad kiekvienas turi teisæ bûti kitoks nei visi.

Papraðykite mokiniø, kad á lentelæ raðytø konkreèius teiginius, vengtø abstrakcijø.

Gyvatë

112

Vida Volbekienë

Streso áveikimas: relaksacija

2–3 pamokos ir mokiniø savarankiðkas darbas.Pamokø vykdymo vieta – rami patalpa, kurioje niekas neblaðko mokiniø dëmesio.

Po ðiø pamokø mokiniai mokës áveikti stresà, t. y. atsipalaiduoti patyræ protinæ,emocinæ ar fizinæ átampà.

Atsipalaidavimo pamokø temos1. Kvëpavimo pratimai2. Progresyvus atsipalaidavimas (laipsniðkas kûno daliø atpalaidavimas)

Tikslas1. Aktyvaus mokymo metodu suteikti þiniø apie stresà.2. Mokyti atsipalaidavimo technikos:

• kvëpavimo;• progresyvaus atsipalaidavimo pratimø.

PriemonësDiskusijos planas:

• kas yra stresas;• streso poþymiai (fiziniai, psichologiniai, socialiniai);• streso áveikimo bûdai.

Paklotai.Pasirinktinai: relaksacinë muzika, neryðki ðviesa, smilkalai.Pastaba: Sportinë nevarþanti judesiø apranga, jeigu patalpa ðalta – vilnonës kojinës,

megztinis.

Pamokos planas1. Trumpa diskusija apie stresà ir fizinius pratimus. Diskusijos esmë – kodël fiziniaipratimai padeda áveikti stresà?Streso padariniai– padidëjæs ðirdies susitraukimø daþnis, kraujo spaudimas, riebaløir cukraus kiekis kraujyje, padidëjusi raumenø átampa ir kt. Padidëjusi raumenøátampa gali sukelti galvos, juosmeninës nugaros dalies skausmà. Kasdieniniai fiziniaipratimai (ritmiðki aerobiniai, kvëpavimo, progresyvios relaksacijos, lëti kûno daliøjudesiai, meditaciniai) paðalina streso padarinius ir veikia atpalaiduojanèiai arba ma-þina streso poveiká. Fiziniai pratimai yra efektyviausias streso „prieðnuodis“.Jeigu mokiniams trûksta iðsamesniø þiniø apie stresà, siûloma surengti atskirà teori-næ pamokà arba mokiniams paskirti savarankiðko darbo uþduotá.2. Sukurti jaukià raminanèià aplinkà: mokiniai turëtø jaustis patogiai, saugiai. Tei-

25 pamoka

25 PAMOKA

113

giamà emociná fonà padës sukurti lëta ir tyli muzika, smilkalai. Mokiniams turi bûtiðilta. Galima pasiûlyti ið namø atsineðti ðiltà patiesalà (pvz., vilnonæ antklodëlæ).3. Paaiðkinti mokiniams, kad daþnai þmonës nekreipia dëmesio á átampà, kurià jauèiaávairiose kûno dalyse. Kvëpuojama lengvai, bet ne giliai. Treniruojantis galima pajusti,kurios kûno dalys yra ásitempusios, ir galima iðmokti bûdø, kaip jas atpalaiduoti.4. Prieð pradedant reikia ásitikinti, ar visi patogiai ásitaisë.5. Darant kvëpavimo ir progresyvaus atsipalaidavimo pratimus mokytojo kalba turibûti pakankamai lëta, rami ir sklandi. Reikia stengtis kuo maþiau blaðkyti mokiniødëmesá ir stebëti, kaip mokiniai kvëpuoja, maþiausius jø kûno judesius.6. Kai mokiniai iðbandys ðá metodà, papraðyti, kad jie susëstø poromis ir aptartø tai,kà jautë.7. Bûtina priminti mokiniams, kad ðio streso valdymo metodo iðmokstama kartoji-mo bûdu, todël reikëtø treniruotis namuose. Treniruoèiø rezultatai akivaizdûs: mo-kiniai geba sutelkti dëmesá á gilø kvëpavimà, o darydami progresyvios relaksacijospratimus – visiðkai atpalaiduoti raumenis.

Pastabos mokytojuiNe visiems þmonëms tinka tie patys metodai. Ðioje pamokoje pateikti metodai yra

vieni ið daugybës. Galima sakyti – relaksacijos pradþiamokslis. Natûralu, kad skirtingiþmonës reaguoja ávairiai. Jei kuris nors mokinys pasijus nejaukiai, jis gali sustoti ir pa-laukti, kol kiti pabaigs. Mokiniai turi jausti atsipalaidavimà, o ne átampà!

Pamokose supaþindinus su atsipalaidavimo technika, mokiniams rekomenduoti ap-raðytà procedûrà praktikuoti namuose, pvz., prieð miegà. Efektyviausi rezultatai pasie-kiami, kai praktikuojamasi nejauèiant dvasinës ar psichinës átampos. Taip galima iðmoktisàmoningai valdyti atsipalaidavimo procesus ir prireikus juos panaudoti.

O Jûs ar mokate atsipalaiduoti? Mokymas bûna efektyvesnis, kai pats moki!

Kvëpavimo pratimasUþduotis: Lëtai ir ramiai kvëpuoti sutelkus á tai dëmesá.Pratimas daromas uþsimerkus.

Atsigulti ant nugaros arba patogiai atsisësti, nugara atremta.

Sutelkti dëmesá á lëtà ir gilø kvëpavimà. Dëmesio sutelkimaspadeda atsikratyti ankstesniø minèiø, kol pajusite visiðkà vi-dinæ ramybæ.

Pradëti lëtu ir giliu ákvëpimu skaièiuojant iki septyniø.

Sulaikyti kvëpavimà ir vël skaièiuoti iki septyniø.

Lëtai iðkvëpti pro burnà skaièiuojant iki septyniø.

Kvëpuoti tol, kol pasidarys lengva, bet ne ilgiau kaip 3–5 mi-nutes. Jei pradës svaigti galva, sustoti ir vël kvëpuoti normaliai.

STRESO ÁVEIKIMAS: RELAKSACIJA

114

Progresyvaus atsipalaidavimo pratimaiUþduotis: Átempti kiekvienà raumenø grupæ ir sulaikyti átampà maþdaug 5 sekun-

des, tada juos atpalaiduoti. Dëmesá sutelkti á raumenø grupës átempimà ir atpalaidavimà.Visus pratimus daryti uþsimerkus.

Siekis: Kai viena raumenø grupë átempta, kitos visiðkai atpalaiduotos. Tai kokybësrodiklis.

Patartina: Raumenis átempti kuo stipriau.Atsigulti ant nugaros, rankos iðtiestos ant grindø prie ðonø, pakeltos apie 10 cm

kojos atremtos. Uþsimerkti.

Pëdos. Pëdas iðtiesti, suriesti pirðtus, lyg bandant ásikasti á smëlá. Sulaikyti átampà iratpalaiduoti.

Apatinë kojø dalis. Nukreipti kojø pirðtus ir pëdas á virðø link krûtinës, átempti blauzdøraumenis. Sulaikyti átampà ir atpalaiduoti.

Virðutinë kojø dalis. Paeiliui átempti deðinës ir kairës kojø ðlaunies raumenis. Taigalima padaryti lëtai pakeliant kojà. Sulaikyti átampà ir atpalaiduoti.

Sëdmenys. Kuo stipriau sutraukiant sëdmenis, átempti raumenis. Sulaikyti átampà iratpalaiduoti.

Pilvas. Sutraukti pilvo raumenis, sulaikyti kvëpavimà. Sulaikyti átampà. Iðkvëpti iratpalaiduoti.

Krûtinë, nugara. Giliai ákvëpti ir suglausti mentes, lyg norint, kad jos susiliestø. Su-laikyti átampà. Iðkvëpti ir atpalaiduoti.

Plaðtakos. Sugniauþti kumðèius ir pajausti átampà apatinëje rankø dalyje. Sulaikytiátampà ir atpalaiduoti.

Rankos. Atremti alkûnes á grindis ir spaudþiant jas þemyn pajusti átampà virðutinëjerankø dalyje. Sulaikyti átampà ir atpalaiduoti.

Peèiai. Pakelti peèius iki ausø. Sulaikyti átampà ir atpalaiduoti.Kaklas. Nuleisti smakrà kuo arèiau krûtinës, kol galva pradës drebëti nuo átampos.

Sulaikyti átampà ir lëtai atpalaiduoti.Veidas. Átempti veido raumenis, sulaikyti átampà ir atpalaiduoti:

• pakelti antakius kuo aukðèiau,• suraukti nosá,• sukàsti dantis ir iðtempti burnos raumenis á ðonus lyg plaèiai ðypsantis.

Kvëpavimas: Gilus ákvëpimas ir lëtas iðkvëpimas. Iðkvepiant jausti visiðkai atpalai-duotà kûnà. Tai pakartoti penkis kartus.

Pabaiga: Visiðkai atpalaidavus kûnà, turëtø atsirasti nesvarumo bûsenos jausmas.Stengtis ðià bûsenà iðlaikyti 5–10 minuèiø.

Pamaþu lengvai pajudinti pirðtus, rankas, kojas. Atsimerkti. Lëtai atsistoti.

25 PAMOKA

115

26 pamokaAuðra Griciûtë

Dëmesio sutelkimas – atsipalaidavimas

TikslasUgdyti mokiniø gebëjimà sukaupti dëmesá ir atsipalaiduoti.

Svarbiausios sàvokosDëmesys – þmogaus veiklos sutelktumas tam tikru momentu ties kokia nors veikla,

daiktu, ávykiu, mintimi, vaizdu ir pan.

PriemonësRaidþiø lapai (arba laikraðèio lapai), kurie reikalingi dëmesiui ávertinti.

Patarimai mokytojuiPer pamokas, pateikdami pratimus mokiniams, ávertiname jø amþiaus ypatumus ir

individualius gebëjimus. Pratimai turi bûti atliekami su gera nuotaika, todël, jeigu ku-riam nors ið mokiniø nesiseka, reikia jam padëti, kad galëtø toliau dalyvauti bendrojeveikloje.

Reikia nepamirðti, kad dëmesio sutelkimo gebëjimai ugdomi pamaþu, todël ið pra-dþiø parenkamos lengvesnës uþduotys, vëliau jos nuosekliai sunkinamos.

Pateiktas uþduotis galima atlikti per kelias pamokas.

Pagrindinës þiniosVienas ið paþintiniø procesø, dalyvaujanèiø mokantis ir ásimenant ávairià medþiagà,

yra dëmesys. Nuo to, kaip mokiniai moka susikaupti, sutelkti dëmesá, priklauso, ar jiegalës suprasti mokytojo aiðkinimus, ar iðgirs visà sakomà informacijà, kaip jiems seksisásiminti ir atgaminti suvoktà medþiagà. Yra skiriamos dvi pagrindinës dëmesio rûðys:nevalingas ir valingas dëmesys.

Nevalingas dëmesys yra pasyvus, jis pasireiðkia, kai þmogus fiksuoja kokià norsinformacijà, kuri nëra susijusi su sàmoningos veiklos tikslais.

Valingas dëmesys – yra sàmoningos þmogaus veiklos, ketinimø, kuriems reikalingosvalios pastangos, rezultatas.

Nevalingas dëmesys yra pasyvus, o valingas – aktyvus þmogaus veiksmas. Valingà dë-mesá galime ugdyti mokydamiesi, dirbdami, taip pat atlikdami ávairius specialius pratimus.

Vienos ið pagrindiniø dëmesio ypatybiø yra ðios: apimtis, paskirstymas, perkëlimas,pastovumas.

Dëmesio apimtis – ávertinama vienu metu suvokiamø objektø kiekiu, t. y. á kiekobjektø vienu metu þmogus gali atkreipti dëmesá. Nustatyta, kad þmogus vienu metu galisuvokti 5–7 objektus (raides, þodþius, skirtingas formas ir pan.).

Dëmesio paskirstymas – ávertinamas tiriant, kaip þmogui sekasi vienu metu atliktidu ar daugiau veiksmø.

DËMESIO SUTELKIMAS – ATSIPALAIDAVIMAS

116

Dëmesio perkëlimas – sugebëjimas perkelti dëmesá nuo vienos veiklos prie kitos.Dëmesio pastovumas parodo, per kiek laiko atliekami tie patys veiksmai esant vie-

nokiems ar kitokiems tikslams, pvz., per kiek laiko jûs perskaitote tokios pat apimtiesskyrelá bûdamas vienas ir bûdamas triukðmaujanèiø draugø bûryje.

Reikia nepamirðti, kad sëkmingai dirbantis, sportuojantis, besimokantis þmogus mokane tik susikaupti, sutelkti dëmesá, kai reikia atlikti sudëtingà darbà, atlikti pratimà, betgeba ir atsipalaiduoti.

Atlikus sudëtingà, daug pastangø reikalaujantá darbà reikia mokëti atgauti jëgas, t.y. reikia mokëti atsipalaiduoti. Þmogus, sugebantis atsipalaiduoti, moka atsiriboti nuoátemptø minèiø, neigiamø emocijø, nuo sunkiø patirtø iðgyvenimø, kai juos sukëlusi situ-acija praeina, jis moka atpalaiduoti kûnà nuo bereikalingos raumenø átampos, kuri atsi-randa ilgà laikà átemptai dirbant, sportuojant, atliekant sudëtingus veiksmus ir pan.

Pamokos planas1. Mokiniams paaiðkinama apie dëmesio reikðmæ mokymosi, sportiniø pratimø ið-mokimo procese. Supaþindinama su dëmesio samprata ir pagrindinëmis dëmesioypatybëmis.2. Kartu su mokiniais aptariamas klausimas, ar gali þmogus visà laikà bûti tik susi-kaupæs, sutelkæs dëmesá. Paaiðkinama, kad sëkmingai þmogaus veiklai bûtina ne tikmokëti sutelkti dëmesá, bet ir gebëti atsipalaiduoti, pailsëti, atgauti jëgas.3. Mokiniai atlieka pratimà, padedantá ávertinti jø dëmesá.Kiekvienas mokinys gauna po ið anksto paruoðtà raidþiø lentelæ (1 pav.) (galimanaudoti ir paprastus laikraðèio lapus, kuriuose iðspausdintas tekstas).

C V A B C N E B N V H A N C H V B V B K C H A N C B S K L N KT A N L B B V K P R S N A M N K D R S K ð D L N M A B G H K N M NE B N V H A N C H V B V B K C H A N C B S K L N K T A N L B B V KP R S N A M N K D R S K ð D L N M A B G H K N M N E B N V H A NC H V B V B K C H A N C B S K L N K T A N L B B V K P R S N A M NK D R S K ð D L N M A B G H K N M K ð D L N M A B G H K N M N EB N V H A N C H V B V B K C H A N C B S K L N K T A N L B B V K PR S N A M N K D R S K ð D L N M A B G H K N M N E B N V H A N CH V B V B K ð D L N M A B G H K N M K ð D L N M A B G H K N M NE B N V H A N C H V B V B K C H A N C B S K L N K T A N L B B V KP R S N A M N K D R S K ð D L N M A B G H K N M N E B N V H A NC H V B V B K ð D L N M A B G H K N M K ð D L N M A B

1 pav. Raidþiø lentelë dëmesio patvarumui ávertinti

Mokytojas paaiðkina mokiniams, kad dabar jie atliks pratimà, reikalaujantá dëmesiosukaupimo – t. y. turës 5 minutes nuosekliai perþiûrëti kiekvienà raidþiø eilutæ iriðbraukti tam tikrà raidæ, pvz., A (arba K, N ir kt.). Kai uþduoèiai skirtas laikasbaigsis, mokytojas duos þenklà, ir pratimà reikës nutraukti.

26 PAMOKA

117

Atlikæ uþduotá, mokiniai apsikeièia uþduoèiø atlikimo lapais ir draugo lape suskai-èiuoja: bendrà perþiûrëtø raidþiø skaièiø, teisingai pabrauktø raidþiø skaièiø, nepa-stebëtø raidþiø skaièiø. Ðie rodikliai charakterizuoja mokinio dëmesá. Galima pokurio laiko pakartoti pratimà ir ávertinti dëmesio patvarumo pokyèius.Uþduotá galima paávairinti, praðant pvz., A raidelæ pabraukti, o K – iðbraukti.4. Mokiniai atlieka ávairius pratimus, kuriø metu jie mokomi sutelkti dëmesá beiatsipalaiduoti. Atlikusiø visas uþduotis mokiniø klausiame:

• Kokias dëmesio rûðis pastebëjote / taikëte per pamokà? Pateikite pavyzdþiø.• Kodël reikia bûti dëmesingam? Kokiose veiklose ir kaip pasireiðkia dëmesys?Pateikite pavyzdþiø.

Uþduotys1. Sukaupk dëmesáMokiniai sëdi ratu. Vienas pasako koká nors sakiná apie sportà, kitas turi pakartotilygiai tà patá sakiná ir bûtinai tokia pat intonacija. Tada antrasis pasako savo sakiná,o treèiasis turi pakartoti prieð já pasisakiusiø mokiniø sakinius ir pateikti savo infor-macijà apie sportà. Pratimas tæsiamas, kol pasisako visi klasës mokiniai.

2. Grupës muzikaKiekvienas grupës dalyvis atskirai suploja koká nors savo individualø ritmà. Tada,stovëdami ratu, vienas po kito nuosekliai pradeda ploti savo ritmà, kol galiausiaisavo ritmus ploja jau visi grupës nariai – girdime klasës ritmà. Pratimas kartojamaskelis kartus, pasirenkant vis kitus individualius ritmus, skirtingas ritmø improvizacijas.

3. Apibûdink savo draugàMokiniø praðoma susiskirstyti á grupeles po du. Tikroji pratimo uþduotis jiems kolkas nepasakoma, tik liepiama porose atsistoti vienam prieðais kità ir 3 minutes ati-dþiai þiûrëti vienam á kità. Praëjus paskirtam laikui, mokiniai turi nusisukti vienasnuo kito ir kiekvienas paeiliui kuo detaliau papasakoti visas draugo, á kurá þiûrëjo,iðvaizdos, aprangos smulkmenas.Pratimas iliustruoja nevalingo dëmesio, kai iðvaizdos detaliø ásiminimas nebuvo jøveiklos tikslas, pasireiðkimà.

4. „Vëjas – lapai“Pratimà atlieka visa grupë. Mokiniai turi klausyti komandø ir, ásijautæ á jas, pavirstitais þmonëmis ar daiktais, kurie yra ávardijami, bei vaizduoti tuos þmones ar daik-tus. Pvz., ásivaizduoti esà lapai ir elgtis taip, lyg bûtø ore besisukantys ar ant medþioðakos kabantys lapai.Uþduoèiø, kurias gali pateikti mokytojas, pavyzdþiai: „slidininkai“, „vëjas“, „para-ðiutininkai“, „lapai“, „krepðininkai“, „tvarka“, „gimnastai“, „chaosas“, „milþinai“,„nykðtukai“…

5. VeidrodisMokiniai pasiskirsto á poras. Vienas ið jø tampa „veidrodþiu“. Jis privalo dëmesingaisekti ir tiksliai kartoti tai, kà daro jo porininkas. Po kurio laiko mokiniai apsikeièia

DËMESIO SUTELKIMAS – ATSIPALAIDAVIMAS

118

vaidmenimis. Reikia pabandyti pavaizduoti personaþus, ávairiø sporto ðakø sporti-ninkus, jausmus, iðgyvenimus ir pan.

6. Daryk atvirkðèiaiMokiniai pasiskirsto á poras. Vienas yra vedëjas. Jis daro pratimà ir atlieka kokiusnors judesius. Kitas poros narys turi dëmesingai sekti pirmàjá ir daryti atvirkðèiai,prieðingai, nei ðis daro. Po kurio laiko mokiniai apsikeièia vaidmenimis.Po pratimo aptariama, ar lengva sukaupti dëmesá ir kartoti veiksmus, kurie yra prie-ðingi kito þmogaus veiksmams.

7. Sukurk, atsimink, pakartokMokiniai sustoja ratu. Kiekvienas ið jø gauna uþduotá pristatyti save: pavaizduotijudesiais arba kûno poza kokià nors sporto ðakà (arba sportininko treniruotës arvarþybø epizodà). Ðalia stovintis mokinys turi atspëti ir ávardyti vaizduojamà sportoðakà bei pats tiksliai pakartoti matytus judesius. Tada jis judesiais pavaizduoja savosporto ðakà, o ðalia stovintis turi atspëti jo sporto ðakà, pakartoti visus prieð já paro-dytus judesius ir pats pateikti savo judesiø pavyzdá. Pratimas atliekamas, kol savepristato visi mokiniai. Savaime aiðku, kad paskutiniams mokiniams bus sunkiausiaatsiminti ir pakartoti visus matytus judesius – jiems galima padëti.Aptarimo metu klausiame:

• Kas buvo pats dëmesingiausias ir geriausiai atsiminë bei pakartojo judesius?• Kas geriausiai sugebëjo pavaizduoti / atspëti sporto ðakos judesius ar situacijas?

8. Realu – nerealuMokytojas sako ávairius teiginius, pvz.: futbolininkas èiuoþia slidëmis; gimnastaskilnoja ðtangà; ðuolininkas á tolá nuðoko 10 metrø; gimnastas sveria 100 kilogramø;plaukikas turi juodà dirþà; futbolininkas ámuðë 40 ávarèiø per rungtynes; gimnastaspralaimëjo, nes paraðiutas neiðsiskleidë ir pan. Jeigu tai, kas pasakyta, yra realu,mokiniai ploja rankomis, jeigu nerealu – trypia kojomis.

9. Kas tai yra?Reikia atspëti, apie koká sporto inventoriø pasakoja mokytoja:

a) þodþiu nupasakojami ávairûs sporto inventoriaus pavyzdþiai;b) nupieðiamas kreida arba pieðtuku kokio nors sporto inventoriaus kontûras.

26 PAMOKA

119

Romualdas Malinauskas

Stresas per kûno kultûros pamokà

TikslasSupaþindinti mokinius su stresu ir jo ðaltiniø rûðimis.

Svarbiausios sàvokosStresas – emocinë bûsena, sukeliama ekstremaliø sàlygø (stresoriø), pasireiðkianti

átampa, judesiø dezorganizacija, nepasitikëjimu, klaidingomis reakcijomis.

PriemonësDalijamoji medþiaga „Streso tyrimo metodika“.

Pagrindinës þiniosÁ ilgesná stresoriø poveiká organizmas atsako savigynos reakcija. Skiriamos trys pa-

grindinës organizmo adaptacijos fazës:Nerimo fazë. Organizmas bando prisitaikyti prie naujos situacijos: ið pradþiø suma-

þëja kraujospûdis ir iðsiskiria adrenalinas; paskui iðsiskiria antinksèiø hormonas, padi-dëja kraujospûdis ir cukraus kiekis kraujyje.

Prieðinimosi fazë. Organizmas prisitaiko prie stresoriaus poveikio, kartu sumaþëjajo atsparumas kitiems stresoriams.

Iðsekimo fazë. Prisitaikymo mechanizmai nebepajëgia veikti, dël to, kaip ir nerimofazëje, gali atsirasti negráþtamø pakitimø simptomai, o stresoriai tampa susirgimø ávai-riomis ligomis prieþastimi.

Streso pasekmës:1) fiziologinës reakcijos á stresà: padidëjæs pulso daþnis, hormonø iðsiskyrimas (ið-kart ávykstanèios reakcijos) ir ilgalaikiai organizmo sutrikimai (pvz., ðirdies ir kt.);2) psichologinës reakcijos á stresà: pyktis, nesaugumas, ilgalaikis prislëgtumas irdirglumas;3) rezultatø lygmuo: pasikeièia atliekamos veiklos kokybë ir greitis.Taip stresas gali palauþti mokinio, atliekanèio ávairius fizinius pratimus, pasitikëji-

mà savimi ir priversti já suabejoti savo pajëgumu. Dël streso mokinys netenka galimybësparodyti judamuosius ágûdþius, kuriuos lavino ilgà laikà per kûno kultûros pamokas.

Patarimai mokytojuiÐios veiklos metu atkreipkite dëmesá á mokinius, nesugebanèius apibûdinti stresà

sukelianèiø veiksniø arba nupieðusiø juos juodomis linijomis – tai gali reikðti padidëjusástresà. Su ðiais mokiniais susitikite asmeniðkai, kitu laiku. Galite pasikalbëti su jais apiejø patiriamà stresà arba, jei matysite bûtinybæ, galite rekomenduoti jiems pasikalbëti supsichologu.

27 pamoka

STRESAS PER KÛNO KULTÛROS PAMOKÀ

120

Pamokos planas

1. Paaiðkinti mokiniams apie stresà, pateikti sàvokos apibûdinimà (apibrëþimà).

2. Pateikti jiems daugiau informacijos apie stresà, pvz., ið neseniai skaitytø laikrað-èiø ar þurnalø straipsniø.

3. Iðdalyti „Streso tyrimo metodikà”.

4. Pasiûlyti mokiniams áraðyti þodá ,,man” á kiekvienà maþà laukelá apaèioje ir su-jungti juos su aukðèiau esanèiais laukeliais linijomis. Tada áraðyti konkretø stresoðaltiná á kiekvienà didelá laukelá virðuje (pvz., galimas susiþeidimas nëra konkretu, ogalimas rankos ar kojos lûþis – taip).

5. Kai mokiniai baigs, papraðyti paplatinti ir paryðkinti linijas tiek, kiek streso jiems

sukelia kiekvienas dirgiklis (kuo didesnis stresas, tuo tamsesnë ir platesnë linija).Tada tegul prie trumpalaikio streso paþymi ,,X”, prie ilgalaikio ,,XX“, o ,,+” – priestreso, kurá jie dar galëtø áveikti.

6. Paskatinti mokinius pasidalyti savo streso patirtimi grupëje. Vienas ið bûdø taipadaryti yra stresà sukelianèiø veiksniø suraðymas pagal intensyvumà.

7. Tada paaiðkinti, kurie streso veiksniai yra trumpalaikiai, o kurie ilgalaikiai.

8. Grupës nariams dalijantis savo patirtimi, paskatinti mokinius pasiûlyti, kaip ko-voti su problemomis.

9. Jei grupëje yra daug mokiniø, kurie siekia viskà atlikti labai gerai, jie gali patirtidaugiau streso uþ kitus mokinius. Juos reikëtø padràsinti gyventi dabartyje, neþiû-rint per daug á ateitá, nors dabar daromi sprendimai ir ateities viltys bûtø susijæ. Jeiminimas stresas susijæs su kitø viltimis, reikia pasakyti, kad dalykai, kuriuos jie da-ro, turi bûti svarbûs jiems patiems, o ne aplinkiniams. Tai nereiðkia, kad jie turiautomatiðkai atmesti vertybes ar savo tëvø norus, tiesiog reikia atkreipti dëmesá átai, kas yra svarbiau.

Medþiagos átvirtinimasBaigiantis pamokai mokytojas papraðo atstovus ið grupeliø pakomentuoti, kas buvo

naudinga ðioje pamokoje.Mokiniai iðgirsta apie stresà ið kitø grupës nariø ir pajunta, kad jie ne vieniði kovoje.

Jie ávertina ávairias streso formas ir nusprendþia, kurios ið jø yra trumpalaikës ir kuriosilgalaikës, kurios gali bûti áveiktos, o kurios ne.

EpilogasMes negalime paðalinti visø stresà sukelianèiø veiksniø ið gyvenimo, ið kûno kultû-

ros pamokø, taèiau galime iðmokti priimti tø veiksniø buvimà, galime keisti savo reakci-jà. Taip pat turëtumëme rûpintis savo sveikata, kad ðiais dideliø stresø laikais bûtumesveiki ir geriau susidorotumëme su stresoriais.

27 PAMOKA

121

STRESAS PER KÛNO KULTÛROS PAMOKÀ

STRESAS

Streso tyrimo metodikaVardas

PavyzdþiaiÈia pateikta keletas pavyzdþiø, kokia gali bûti problema ir jos sprendimas

• Trumpalaiká stresà sukeliantis veiksnys – konfliktinë situacija su kûno kultûrosmokytoju. Pasiûlymas: pasistengti aptarti mokytojo keliamus reikalavimus ir nu-rodytas uþduotis.• Trumpalaiká stresà sukeliantis veiksnys – sunku surasti sportinæ aprangà ar spor-tinius batelius. Pasiûlymas: visuomet tvarkingai pasidëti tinkamoje vietoje.• Trumpalaiká stresà sukeliantis veiksnys – sunki uþduotis, sunkus fizinis pratimas.Pasiûlymas: pabandyti papraðyti mokytojo pagalbos, mokytojo rekomendacijø.• Ilgalaiká stresà sukeliantis veiksnys – klasës draugø patyèios per kûno kultûrospamokà. Pasiûlymas: bûti ryþtingam, pasikalbëti sumokiniais ir mokytoju, klasës vadovu.• Ilgalaiká stresà sukeliantis veiksnys – mokinys su-pranta, kad yra didelis neatitikimas tarp jo suvo-kiamø aplinkos jam keliamø reikalavimø ir jo realiøgalimybiø. Pasiûlymas: aiðkiau apsibrëþti savo ga-limybiø ribas ir, atsiþvelgus á jas, dëti maksimaliaspastangas.• Ilgalaiká stresà sukeliantis veiksnys – impulsyvusir triukðmingas kitø mokiniø elgesys per kûno kul-tûros pamokà. Pasiûlymas: rekomenduoti taisyklæ,,skaièiuok iki 10 prieð ðaukdamas“.

122

Romualdas Malinauskas

Susikaupimas (dëmesio sutelkimas)

28 pamoka

28 PAMOKA

TikslasSupaþindinti mokinius su susikaupimo (dëmesio sutelkimo) svarba ir galimybëmis.

Svarbiausios sàvokosSusikaupimas (dëmesio sutelkimas) – tai ásigilinimas á pasirinktà objektà (ar objek-

tus) ir atsiribojimas nuo paðaliniø poveikiø.

Pagrindinës þiniosðiame neramiame pasaulyje svarbu iðmokti kontroliuoti savo jausmus, iðlaikyti pu-

siausvyrà, tvirtai jausti þemæ po kojomis, mokëti nurimti ir jaustis saugiai.Iðmokti sutelkti dëmesá, susikaupti padeda atsipalaidavimo pratimai.Atsipalaidavimo pratimai – tai pratimai, kurie padeda sumaþinti nervinæ átampà,

padeda pailsëti, atgauti pusiausvyrà ir toliau naðiai elgtis.Atlikti tokius pratimus galima bet kada, kai jauèiame, kad reikëtø „sulëtinti tempà”,

,,nuleisti garà”, nusiraminti. Tokie pratimai labai tinka ir per kûno kultûros pamokas.

PriemonësDalijamoji medþiaga – lapai, kuriuose pavaizduota McKay figûra.

Pamokos planas

1. Paaiðkinti mokiniams apie susikaupimo svarbà, pateikti sàvokas.

2. Paklausti mokiniø: Kiek laiko ir dëmesio skiriate savo kûnui treniruoti? Arpakankamai ilsitës? Ar valgote ávairø maistà? Ar Jûsø laikysena taisyklinga? Arkreipiate dëmesá á streso sukeltus fizinius negalavimus? Kaip manote, ar pakanka-mai savimi rûpinatës? Ar gerai maitinatës? Ar jûsø miegas reguliarus ir ramus?

Mokiniai galëtø papasakoti juokingø nutikimø, kurie primintø mums visiems, kad mesdaþniau pradedame rûpintis savimi po ligos, po nelaimingo atsitikimo ar po pervargimo.

3. Iðdalyti lapus, kuriuose pavaizduota McKay figûra.

4. Pasakyti mokiniams: „Jei susikaupæ þiûrësime á tà figûrà, tai matysime ju-dantá vaizdà“.

123

SUSIKAUPIMAS (DËMESIO SUTELKIMAS)

5. Padràsinti mokinius pasidalyti savo áþvalgomis bei patirtimi grupëje.

6. Tada paaiðkinti, kad visi kartu galime pabandyti atsipalaiduoti ir taip geriauiðmokti susikaupti. Geriausia, kai mokiniai sëdi patogiai. Sëdëjimas sudribus, sukry-þiuotomis kojomis, atsirëmus á stalà – visos ðios ir panaðios bûsenos yra maþiauveiksmingos negu taisyklingas sëdëjimas.

7. Kai visi mokiniai pasirengæ, pradëti lëtai ir ramiu balsu skaityti tekstà.

8. Tekstas yra toks: „Uþmerkite akis ir atsipalaiduokite... Tiesiai atsiremkite ákëdës atloðà... Pakraipykite kojø pirðtus ir tvirtai pastatykite pëdas ant grindø... Pa-lieskite nykðèiu kitø pirðtø galiukus ir keletà kartø pajauskite tuos tolimiausius tað-kus... Ramiai sëdëdami màstykite apie savo kûnà, savo pranaðumus ir trûkumus...Mintyse nukopijuokite savo kûno kontûrus... Nejudëdami pasitikrinkite, ar atsipa-laidavote... Sukoncentruokite dëmesá á savo kojas, ..., á rankas, ..., delnus, ..., peèius,..., veidà, ..., akis, ..., þandikaulá, ..., burnà... Ar ðiø kûno daliø raumenys atpalaiduo-ti? Tegul bûna neátempti... Atpalaiduokite raumenis... Dabar að tylësiu visà minutæ,kol jûs sureguliuosite savo kvëpavimà. Nieko, jei galvojate apie kitus dalykus. Jeijûsø mintys kaþkur klajoja, sustabdykite jas. Dabar sukaupkite dëmesá á atpalaiduo-tà kûnà, kvëpavimà... Patikrinkite savo kojas, ..., rankas, ..., delnus, ..., smakrà., …,burnà, ..., akis... Jei vis dar galvojate apie kà nors kità, bandykite dar kartà susikaup-ti... Vël sutelkite visà savo dëmesá á savo kûnà... Dabar að tylësiu...“

9. Palaukti vienà minutæ ir vël tæsti.

10.„Ar jauèiatës patogiai?.. Jauskite savo kûno centrà... Kaip jums sekësi pastaruo-ju metu?.. Ar pakankamai rûpinotës savimi?.. Jûsø pëdos tvirtai remiasi á grindis...Jûs unikalus ir stiprus... Kiekvienas ið jûsø turi savà istorijà... Gerai... Dabar darvienà minutæ pasëdëkite ramiai, neatmerkdami akiø. Patikrinkite savo kûnà. Jis tu-rëtø bûti atsipalaidavæs. Jûsø kvëpavimas ramus. Að jums pasakysiu, kada laikas.“

11.Vël palaukti vienà minutæ ir tæsti toliau.

12.„Dabar lëtai atmerkite akis... Giliai ákvëpkite ir staigiai iðkvëpkite... Jûsø pirðtøgaliukai gali tvilkèioti... Kaip jûs jauèiatës?.. Galite po truputëlá pradëti judëti... Ið-tieskite rankas aukðtyn, ákvëpkite, nuleisdami rankas iðkvëpkite.“

13.Pasakyti mokiniams, kad toks pratimas, trunkantis 10 ar 15 minuèiø, gali padëtiprieð kûno kultûros pamokà, prieð rungtynes, kontroliná darbà, kai jauèiamas nuo-vargis. Kai kurie þmonës toká pratimà atlieka kasdien, kad galëtø áveikti stresà.

Medþiagos átvirtinimasBaigiantis pamokai mokytojas paragina mokinius pasidalyti savo áspûdþiais apie at-

sipalaidavimo pratimà, kaip bûdà susikaupti. Mokytojas paklausia, ar mokiniai jautësipatogiai? Ar atsipalaidavo? Ar buvo sunku susikaupti? Kaip jautësi prieð atsipalaidavi-mo pratimà ir po jo?

EpilogasMokytojas padëkoja mokiniams uþ bendradarbiavimà. Palinki geros dienos ir sëk-

mingos savaitës. Paragina pasitikëti savimi.

124

SUSIKAUPIMAS

Pav. McKay figûra

28 PAMOKA

125

Vida Volbekienë

Kas yra graþu? Kûno ávaizdis

TikslasSkatinti mokiniø fizinio aktyvumo motyvacijà.Po ðios pamokos mokiniai suvoks, kad:

• graþus kûnas yra sveikas kûnas;• fizinis aktyvumas yra efektyviausias bûdassiekti graþios kûno iðvaizdos.

PriemonësPieðimo ir raðymo sàsiuviniai ar popieriaus lapai, pieðtu-

kai ir raðikliai, ávairiø kûno formø þmoniø, fiziniø pratimø pie-ðiniai ar nuotraukos.

Patarimai mokytojuiAnalizuojant ðià temà labai svarbu daryti átakà mokiniø savisaugai – atkalbëti nuo

drastiðkø, sveikatà þalojanèiø svorio reguliavimo metodø ir skatinti fizinio aktyvumomotyvacijà. Labai svarbu iðryðkinti sveiko kûno reikðmæ þmogaus gyvenime.

Tikslinga ðià pamokà susieti su svorio reguliavimo pamoka „Sveiki áproèiai – sveikassvoris“, „Sveikatà stiprinanèio mankðtinimosi planas“, „Fizinio aktyvumo skaièiuoklë“.

Patikrinti mokiniø atliktas namø uþduotis ir kontroliuoti bei skatinti jø vykdymà (pvz.,pagal planuotø pratimø judesiø kokybæ, rezultatø pokyèius, draugø pastebëjimus ir pan.).

Rekomenduojamas fizinis aktyvumas turi bûti malonus, t. y. vidutinio intensyvumoir kompleksiðkai lavinti aerobiná ir raumenø pajëgumà bei lankstumà.

Pagrindinës þiniosÁvairiø kultûrø ir tautø idëjos apie graþø kûnà nëra vienodos. Kartais graþaus kûno

idealas gali pakenkti mergaitës ar berniuko sveikatai. Pavyzdþiui, kai kuriose visuome-nëse patrauklia mergaite laikoma ta, kuri yra labai liekna. Pasitaiko, kad mergaitës, siek-damos ðio groþio idealo, nieko nevalgo arba valgo labai maþai. Jos nori bûti panaðios ákino þvaigþdes, modelius ir kitas graþuoles, kurias mato ávairiose reklamose. Ðios mer-gaitës nesupranta, kad kiekvieno þmogaus kûno formos yra skirtingos. Dauguma mergi-nø ir moterø nepaveldi modelio ar ðokëjos kûno formø. Mergaitës turi suprasti, kadsveiko kûno formos yra patrauklios, o geriausias bûdas turëti sveikà ir graþø kûnà yrafizinis aktyvumas kasdien. Jeigu jaunystëje mergaièiø mityba yra nepilnavertë, o fizinisaktyvumas nepakankamas, tai jø fizinis vystymasis yra blogesnis, jos turës ir kitø sveika-tos problemø.

Berniukai kartais nori turëti didesnius nei turi raumenis. Jø nuomone, tik stambus,raumeningas kûnas yra patrauklus. Ne kiekvienas berniukas turi tokià kûno formà. Kaikurie þmonës mano, kad reikia gerti stiprius cheminius preparatus norint per trumpà

29 pamoka

KAS YRA GRAÞU? KÛNO ÁVAIZDIS

126

laikà uþsiauginti didelius raumenis. ðie preparatai gali bûti labai pavojingi berniukø irjaunø vyrø sveikatai. Nuolatinis fizinis aktyvumas yra geriausias bûdas siekiant turëtiraumeningà ir sveikà, t. y. graþø kûnà.

Taigi geriausias ir efektyviausias bûdas siekti graþiø kûno formø yra sistemingasfizinis aktyvumas. Be to, mankðtinantis ar sportuojant þmogus patiria judëjimo dþiaugs-mà, atsipalaiduoja, ágyja pasitikëjimo savimi.

Rekomenduojamas ávairiapusis vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas:• Stiprinantis aerobiná pajëgumà (pvz., bëgimas, ëjimas, vaþiavimas dviraèiu).• Stiprinantis raumenø pajëgumà (pvz., pratimai su svarmenimis, gumine juosta,áveikiant savo kûno svorá),• Lavinantis lankstumà (pvz., didþiøjø raumenø grupiø tempimo pratimai).

Pamokos planas1. Kiekvienas mokinys nupieðia savo ir þmogaus figûrà, kurio kûno formos atitinkavisuomenëje paplitusá graþaus kûno idealà (gali turëti nuotraukà).2. Mokiniai palygina abu pieðinius ir suranda skirtumus.3. Kokie jausmai pasireiðkia dël pastebëtø skirtumø? Kokius jausmus moki-niui sukelia jo kûno iðvaizda?4. Kà turëtø mergaitë, berniukas daryti, kad jo kûno formos bûtø panaðios áidealaus kûno ávaizdá? Aptarti veiksnius, kurie turi átakos graþioms kûno formoms.5. Mokiniø pasisakymai, kodël, norint turëti graþios iðvaizdos kûnà, reikia mankð-tintis ir sportuoti, o ne laikytis dietø ar vartoti kokias nors tabletes.6. Rekomenduoti fizinius pratimus aerobiniam ir raumenø pajëgumui bei lankstu-mui lavinti. Nurodyti jø intensyvumà ir trukmæ.7. Paskirti mokiniams namø uþduotá – susiplanuoti kûno ávaizdþiui tobulinti fizinioaktyvumo programà „Mano fizinis aktyvumas“:

• Rato viduryje nupieðti save.• Ratà padalyti á dalis. Á kiekvienà dalá áraðyti ar nupieðti planuojamus fizinius pratimus.

29 PAMOKA

127

Ðarûnas Ðniras

Socialiniø ágûdþiø ugdymas per kûno kultûros pamokas

TikslasSupaþindinti mokinius su socialiniø ágûdþiø teigiama átaka, jø galimybëmis.

Pagrindinës sàvokosSocialiniai ágûdþiai – tai gebëjimas adaptyviai ir adekvaèiai elgtis, o tai leidþia áveikti

kasdieninio gyvenimo reikalavimus ir pasikeitimus, netikëtus sunkumus bei netikëtumus.

PriemonësDalomoji medþiaga – uþduoèiø (þaidimø) apibûdinimas.

Pagrindinës þiniosTeigiama, kad sportinë veikla gali padëti atsispirti þalingai bendraamþiø átakai. Mo-

kiniai, kurie daug laiko praleidþia sporto pratybose, jo maþiau turi ásitraukti á nusikalsta-mas grupes. Sportinë veikla gali padëti iðmokti bendrauti su bendraamþiais, bendradar-biauti, keistis vaidmenimis, turimomis þaidimo priemonëmis. Todël manoma, kad socia-liniai ágûdþiai, kurie yra ágyjami sportinëje veikloje, daþniausiai perkeliami á kitas gyveni-mo sritis, jie skatina harmoningos asmenybës tapsmà. Sportuojant galima ágyti ðiuossocialinius ágûdþius: iðmokti pasitikëti, kad gali atlikti uþduotá, paþinti savo kûnà ir iðmoktisu juo elgtis, uþmegzti ir palaikyti palankius emocinius ryðius su bendraamþiais, iðmoktiprisiimti atsakomybæ, iðmokti perimti tokias vertybes kaip paklusnumas, drausmë, pa-reigingumas, normø ir taisykliø laikymasis.

Doroviniai socialiniai jautrumo, atvirumo, atlaidumo, atsakingumo ágûdþiai.Atvirumo ágûdþiai – tai asmens gebëjimas visuomet bûti tokiam, koks yra, neveid-

mainiauti, neslëpti savo tikrøjø jausmø, vengti elgesio ar þodþiø, kuriais sàmoningai bûtønorima suklaidinti.

Atlaidumo ágûdþiai – tai gebëjimas nemenkinti, neniekinti, nepeikti kito asmens,gebëjimas neatsimokëti blogu uþ padarytas skriaudas ar patirtà nuoskaudà.

Atsakingumo ágûdþiai – tai gebëjimas tesëti paþadus, jausti atsakomybæ uþ tai, kàreikia atlikti.

Jautrumo ágûdþiais vadiname gebëjimà paguosti, pagelbëti, kam nors papraðius arnepapraðius, ar kai pastebima, kad kitam yra sunku.

Pamokos planas1. Paaiðkinti mokiniams apie socialinius ágûdþius, pateikti sàvokos apibûdinimà (apibrëþimà).2. Pateikti daugiau informacijos apie dorovinius socialinius ágûdþius.3. Pasiûlyti mokiniams atlikti uþduotá jautrumo ágûdþiams ugdyti.4. Padràsinti mokinius pasidalyti savo áþvalgomis bei patirtimi.5. Pasiûlyti mokiniams atlikti uþduotá atvirumo ágûdþiams ugdyti.

30 pamoka

SOCIALINIØ ÁGÛDÞIØ UGDYMAS PER KÛNO KULTÛROS PAMOKAS

128

6. Pakviesti mokinius pasidalyti savo jausmais.7. Pasiûlyti mokiniams atlikti uþduotá atlaidumo ágûdþiams ugdyti.8. Nurodyti mokiniams pasidalyti savo patirtimi.9. Pasiûlyti mokiniams atlikti uþduotá atsakingumo ágûdþiams ugdyti.10. Padràsinti mokinius pasidalyti savo áþvalgomis.

Medþiagos átvirtinimasBaigiantis pamokai mokytojas paragina mokinius dar kartà pasidalyti savo áspûdþiais

apie atliktas uþduotis, paklausia, kuo ðie socialiniai ágûdþiai, kurie buvo lavinami, moki-niams gali praversti ateityje.

UÞDUOÈIØ (ÞAIDIMØ) APIBÛDINIMAS

Atvirumo ágûdþiø ugdymas

Metodas – vaidybinis þaidimas.Mokiniai suskirstomi á poras, jie susë-da ratu ir uþsimerkæ màsto apie savobendravimà su tëvu. Siûloma prisimintisvarbiausius gyvenimo ávykius, situa-cijas ir papasakoti jas savo porininkui.Paskui padaromas ratas ið visø grupe-liø ir mokiniai pasidalija jausmais, ku-riuos patyrë vykdydami ðià uþduotá.

Atsakingumo ágûdþiøugdymas

Metodas – operacinis þaidimas.Per treniruotæ mokiniai papraðomi kitàkartà atsineðti pieðtukà ir popieriauslapà ir turi pasiþadëti ápareigojimàávykdyti. Mokiniai, neatsineðæ nuro-dytø priemoniø, 10–15 min. turi bë-gioti ið vieno salës galo á kità, o kitituo metu pieðia. Paskui mokiniai pa-sidalija jausmais, kuriuos patyrë vyk-dydami ðià uþduotá, o mokytojas pa-brëþia atsakingumo svarbà.

Atlaidumo ágûdþiø ugdymas

Metodas – operacinis þaidimas.Mokiniai suskirstomi á poras. Vienasmokinys laiko kamuolá, o kitas turi jáatimti. Praradæs kamuolá mokinys tu-ri pasakyti savo skriaudëjui: „Atleidþiutau, nes tu dabar stipresnis“. Tada mo-kiniai pasikeièia vaidmenimis.

Jautrumo ágûdþiø ugdymas

Metodas – operacinis þaidimas.Mokiniai suskirstomi á grupes po 4.Kiekvienoje grupëje vienas mokinysáþeidinëja kità. Pvz., sako: „Pirmiau-sia iðmok varinëti kamuolá, o tik tadaateik á salæ“. Kiti mokiniai stengiasiuþjausti draugà, pvz., sakydami: „Aðesu sutrikæs (liûdnas, suglumæs), kadmano draugas taip negraþiai elgiasi“.

30 PAMOKA

129

Literatûra1.Almonaitienë, J. ir kt. Bendravimo psichologija. Kaunas: Technologija, 2001.2.Alter, M. J. Science of Flexibility. Human Kinetics Publishers, 1998.3.Anderson, B. Raumenø tempimas. Vilnius, 1995.4.Augis, R., Koèiûnas, R. Psichologijos þodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla,1993.5. Be a Champion in Life! An International Teacher’s Resource Book for Schools. FirstEdition. Lead writer: Deanna L. Binder. Athens, Greece, 2000.6.Braþulis, V., Smailys, A. Þmogus ir vanduo. Kaunas: ðviesa, 1984.7.Fizinis aktyvumas. Parengë V. Volbekienë, J. Murinienë. Kaunas: Atviros Lietuvosfondas, 1999.8. Fürst, M. Psichologija. Vilnius: Katalikø pasaulio leidykla, 1998.9. Gailienë, D., Bulotaitë, L., Sturlienë, N. Að myliu kiekvienà vaikà. Apie vaikøpsichinio atsparumo ugdymà. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996.10. Grakauskaitë-Karkockienë, D. Kûrybos psichologija. Vilnius: UAB „Logotipas“, 2002.11. Ivaðkienë, V. Fiziniø ypatybiø lavinimas per kûno kultûros pamokas. Kaunas: LKKA,2002.12. Jakðevièius, Ð. Mokëk plaukti ir gelbëti: metodinës rekomendacijos. Vilnius, 1989.13. Jëgeris., G. Vanduo daro stebuklus. Vilnius: Avicena, 1999.14. Karkockienë, D. Kûrybos psichologija. Vilnius, 2002.15. Kavaliauskas, G. Bendrosios standartiniø ðokiø þinios. Kaunas: LKKA, 2001.16. Knudson, Magnusson, McHugh. Current Issues in Flexibility Fitness. PCPFS,2000.17. Kristensen, O. S. Kûno kultûra pradinëse klasëse. Lavinamieji sensomotoriniaipratimai ir þaidimai 5–8 metø vaikams. 1999.18. Lepeðkienë, V. Humanistinis ugdymas mokykloje. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996.19. Maèiûnienë, Þ. Nëðtumas ir fiziniai pratimai. Kaunas: LKKA, 2002.20. Markauskienë, V. Socialiniø ágûdþiø ugdymo galimybës popamokinëje veikloje –teatriniø uþsiëmimø metu (pradinëje mokykloje). Mokytojo veikla – ieðkojimø ir sprendimøkelyje: straipsniø rinkinys (pp. 144–161). Sudar. A. Zaukienë. Vilnius: Kronta, 1998.21. Myers, D. Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2000.22. Plaukimas: vadovëlis viduriniø, sporto, aukðtesniøjø ir aukðtøjø mokyklø kûno kultûrosmokytojams, treneriams bei studentams. Sud. G. Sokolovas. Vilnius: Margi raðtai, 1996.23. Plaukimo varþybø taisyklës. Sudarë V. Skyrienë, I. J. Zuozienë, N. Lagûnavièienë, S.Tarutienë. Vilnius: Lietuvos plaukimo federacija, 1995.24. Savickytë, V. Asmenybë ir mokyklinë bendruomenë. ðiauliai, 1996.25. Skurvydas, A., Gedvilas, V. Fiziniø ypatybiø lavinimo teorija ir metodika. Kaunas:LKKA, 2000.26. Stankevièius, L. Þaidimai visiems. Këdainiai: D. Sakalausko leidykla, 1997.27. Statkevièienë, B. Plaukimas visai ðeimai. Kaunas: LKKA, 2004.28. Torrance, E. P. Rewarding creative behavior in classroom activity. EnglewoodCliffs, New York: Prentice-Hall, 1995.29. Uþkuraitytë-Statkevièienë, B. Plaukimo varþybø organizavimas ir taisyklës. Kaunas:LLKI, 1999.30. Weare, K., Gray, G. Protinës ir emocinës sveikatos stiprinimas Europos sveikatos mokykløtinkle: mokymo priemonë. Vilnius: Informacijos ir leidybos centras, 1995.31.Ïåòðóñèíñêèé, Â. Â. (ðåä.). Èãðû, òðåíèíã, äîñóã. Ìîñêâà: Íîâàÿ øêîëà, 1994.32.Õðÿùåâà, Í. Þ. Ïñèõîãèìíàñòèêà â òðåíèíãå. Ñàíêò-Ïåòåðáóðã: Þâåíòà, 1999.

Fotonuotraukos – ið Lietuvos plaukimo federacijos archyvø.

130

Fizinis aktyvumas : gyvenimo ágûdþiø pamokos : studijø knyga /[Ona Gasparkienë, Auðra Griciûtë, Daiva Klimavièienë … [et al.] ; parengëVida Volbekienë]. - Vilnius : Lietuvos sporto informacijos centras, 2004. - 130 p. : iliustr.

Aut. nurodyti antr. lapo kt. pusëje. - Bibliogr.: p. 129 (32 pavad.)ISBN 9986-574-70-6

Knygoje pateikti kûno kultûros pamokø planai – tai ne tiksliai vykdomi receptai. Autoriai siekëpirmiausia suþadinti mokytojø kûrybines galias – paskatinti ieðkoti bûdø, ákvepianèiø mokinius fiziðkaiaktyviai gyvensenai, padedanèiø mokiniams tobulinti ágimtas fizines ir dvasines dovanas – optimizmà,judrumà, kilnumà, gyvenimo meilæ ir dþiaugsmà. Knyga skirta Lietuvos kûno kultûros akademijosstudentams ir kûno kultûros mokytojams.

UDK 613.7+796](075.8)

FIZINIS AKTYVUMAS:gyvenimo ágûdþiø pamokos

Parengë V. Volbekienë

Iliustravo S. BronickienëRedagavo Z. ÐakalinienëDizainerë E. Sluðnienë

Tiraþas 1000 egz. Uþsakymas 178.Leido ir spausdino Lietuvos sporto informacijos centras,

Þemaitës g. 6, LT–03117 Vilnius

Fi406

Documents

gyvenimo ágûdþiø pamokos STUDIJØ KNYGA...4 Knyga „Fizinis aktyvumas: gyvenimo ágûdþiø pamokos“ skirta Lietuvos kûno kultûrosakademijos studentams ir kûno kultûros