1
Karilė Levickaitė Vilniaus m. rotušė 2012 03 19 Parodos “Tyliosios herojės” pristatymas Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų atidarymo renginio metu. Meno kalba yra unikali, socialinius santykius ji gali atskleisti daug išraiškingiau ir paveikiau. Tikiu, kad menas prisibeldžia iki mūsų sielos gelmių, kitaip nei plika statistika ar faktai. Tikriausiai dauguma jūsų šiek tiek nustebo Rotušės foje išvydę močiučių ir jų anūkų fotoportretus iš Afrikos ir susimąstėte apie tai, kuo jie ypatingi, ir kodėl paroda pavadinta būtent taip? „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ vykdydama vystomąjį švietimą pristato foto parodą „Tyliosios herojės“, kurios tikslas supažindinti Lietuvos žmones su senėjimo iššūkiais visame pasaulyje. Kiekvienas veidas nuotraukoje turi savo unikalią istoriją, tačiau visi jie kartu atskleidžia Užsacharės Afrikos problemas, kurios didele dalimi gula ant senelių pečių. Močiutės negaudamos pensijos ir neturėdamos paramos augina savo anūkus, kurių tėvai mirę dėl AIDS. Tik močiučių pasiaukojimo dėka anūkai gali išgyventi ir eiti į mokyklą. Šias pastangas įamžino fotografas Christoph Goeden, kuris drauge su Lietuvos viešosios įstaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ partneriais HelpAge Vokietija išvažiavo į Afriką, ten praleido keletą mėnesių Tanzanijoje bei Pietų Afrikos Respublikoje fotografuodamas daugiau nei 50 šeimų, Šias šeimas remia mūsų partneriai HelpAge Vokietijoje suteikdami minimalią finansinę pensiją senjorams, kuri sudaro keletą eurų už vieną prižiūrimą anūką. Situacija Afrikoje iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tolima nuo mūsų realijų, tačiau ji demonstruoja, kad visame pasaulyje vyresnio amžiaus visuomenės nariai nėra vien išlaikytiniai, jie vienaip ar kitaip prisideda prie visuomenės gerbūvio. Tiesa, svarbu sukurti jiems tam tikras sąlygas ir suteikti galimybes tai daryti. Gal problemos ir skirtingos skirtingose šalyse, tačiau viena tendencija yra bendra – stinga visokeriopo įvertinimo vyresnio amžiaus žmonių teikiamai paramai šeimoms, bendruomenėms, visuomenei. Yra paprastai iškeliamas jaunystės kultas ir propaguojamos vertybės, kad tik jaunas žmogus yra efektyvus, svarbus ir tik jis yra madingas. Taigi senjorai visame pasaulyje atlieka milžinišką darbą ir prisideda kiek galėdami prie bendro gerbūvio augindami anūkus, padėdami buityje, aprūpindami maistu, savanoriaudami, pasidalindami išmintimi. Turbūt neįmanoma sudaryti pilno sąrašo apie vyresnio amžiaus žmonių indėlį. Galima būti herojumi atliekant vieną didelį žygdarbį, kuris paprastai yra pamatomas visuomenėje ir garsiai suskamba. Tačiau mes retai pastebime žmones kasdien atliekančius žygdarbius. Vyresnio amžiaus žmonės neretai yra tarp jų, kaip ir vaizduoja Christoph Goden foto paroda. Tikimės, kad Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metai duos stimulą ne tik pagerbti vyresnio amžiaus žmones šiais, 2012 metais, bet ir padėti jiems atlikti kasdienius žygdarbius paremiant jų autonomiškumą, savarankišką gyvenimą ir prisimenant juos kaip svarbius veikėjus visuomeniname gyvenime nuo šiol ir visada.

kovo 19 d pranesimas Vilniaus Rotuseje

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Kariles pranesimas kovo 19 d Vilniaus Rotuseje

Citation preview

Page 1: kovo 19 d pranesimas Vilniaus Rotuseje

Karilė LevickaitėVilniaus m. rotušė2012 03 19

Parodos “Tyliosios herojės” pristatymas Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų atidarymo renginio metu.

Meno kalba yra unikali, socialinius santykius ji gali atskleisti daug išraiškingiau ir paveikiau. Tikiu, kad menas prisibeldžia iki mūsų sielos gelmių, kitaip nei plika statistika ar faktai.

Tikriausiai dauguma jūsų šiek tiek nustebo Rotušės foje išvydę močiučių ir jų anūkų fotoportretus iš Afrikos ir susimąstėte apie tai, kuo jie ypatingi, ir kodėl paroda pavadinta būtent taip?„Globali iniciatyva psichiatrijoje“ vykdydama vystomąjį švietimą pristato foto parodą „Tyliosios herojės“, kurios tikslas supažindinti Lietuvos žmones su senėjimo iššūkiais visame pasaulyje. Kiekvienas veidas nuotraukoje turi savo unikalią istoriją, tačiau visi jie kartu atskleidžia Užsacharės Afrikos problemas, kurios didele dalimi gula ant senelių pečių. Močiutės negaudamos pensijos ir neturėdamos paramos augina savo anūkus, kurių tėvai mirę dėl AIDS. Tik močiučių pasiaukojimo dėka anūkai gali išgyventi ir eiti į mokyklą.

Šias pastangas įamžino fotografas Christoph Goeden, kuris drauge su Lietuvos viešosios įstaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ partneriais HelpAge Vokietija išvažiavo į Afriką, ten praleido keletą mėnesių Tanzanijoje bei Pietų Afrikos Respublikoje fotografuodamas daugiau nei 50 šeimų, Šias šeimas remia mūsų partneriai HelpAge Vokietijoje suteikdami minimalią finansinę pensiją senjorams, kuri sudaro keletą eurų už vieną prižiūrimą anūką.

Situacija Afrikoje iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tolima nuo mūsų realijų, tačiau ji demonstruoja, kad visame pasaulyje vyresnio amžiaus visuomenės nariai nėra vien išlaikytiniai, jie vienaip ar kitaip prisideda prie visuomenės gerbūvio. Tiesa, svarbu sukurti jiems tam tikras sąlygas ir suteikti galimybes tai daryti. Gal problemos ir skirtingos skirtingose šalyse, tačiau viena tendencija yra bendra – stinga visokeriopo įvertinimo vyresnio amžiaus žmonių teikiamai paramai šeimoms, bendruomenėms, visuomenei. Yra paprastai iškeliamas jaunystės kultas ir propaguojamos vertybės, kad tik jaunas žmogus yra efektyvus, svarbus ir tik jis yra madingas.

Taigi senjorai visame pasaulyje atlieka milžinišką darbą ir prisideda kiek galėdami prie bendro gerbūvio augindami anūkus, padėdami buityje, aprūpindami maistu, savanoriaudami, pasidalindami išmintimi. Turbūt neįmanoma sudaryti pilno sąrašo apie vyresnio amžiaus žmonių indėlį.

Galima būti herojumi atliekant vieną didelį žygdarbį, kuris paprastai yra pamatomas visuomenėje ir garsiai suskamba. Tačiau mes retai pastebime žmones kasdien atliekančius žygdarbius. Vyresnio amžiaus žmonės neretai yra tarp jų, kaip ir vaizduoja Christoph Goden foto paroda. Tikimės, kad Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metai duos stimulą ne tik pagerbti vyresnio amžiaus žmones šiais, 2012 metais, bet ir padėti jiems atlikti kasdienius žygdarbius paremiant jų autonomiškumą, savarankišką gyvenimą ir prisimenant juos kaip svarbius veikėjus visuomeniname gyvenime nuo šiol ir visada.