Komplementinės ir alternatyvios medicinos srityje ... · 4) teisinio reglamentavimo netobulumas; Šis darbas buvo atliktas dėl iškeltos hipotezės patvirtinimo ir pasiūlymų dėl

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO

FARMACIJOS FAKULTETO

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

GIEDRIUS VAIČIULIS

Komplementinės ir alternatyvios medicinos srityje

naudojamų preparatų prienamumo problemų tyrimas

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovai – dr. R.Pečiūra ir dr. T.Mekas

Kaunas, 2009

2

Turinys

ĮVADAS .......................................................................................................................................... 3

1. KOMPLEMENTINĖ IR ALTERNATYVI MEDICINA ........................................................ 7 1.1. Komplementinės ir alternatyvios medicinos raidos apţvalga .............................................. 7 1.2. Komplementinės ir alternatyvios medicinos teisinis reglamentavimas .............................. 11 1.3. Komplementinės ir alternatyvios medicinos paslaugų paklausa ir pasiūla ........................ 18

2. TIKSLINIŲ GRUPIŲ INFORMUOTUMAS, LŪKESČIAI BEI KOMPETENCIJA

KOMPLEMENTINĖS IR ALTERNATYVIOS MEDICINOS SRITYJE ................................... 21 2.1. Tyrimo imtis ....................................................................................................................... 21 2.2. Tyrimo metodika ................................................................................................................ 22 2.3. Tyrimo rezultatai ................................................................................................................ 23

2.3.1. Poreikis vartoti komplementinės bei alternatyvios medicinos preparatus, bei gydytis

komplementinės bei alternatyvios medicinos metodais. ..................................................................... 23

2.3.2. Poţiūris į savigydą .................................................................................................................... 29

2.3.3. Vaistininkų ir gydytojų kompetencija komplementinės ir alternatyvios medicinos srityje bei

visuomenės pasitikėjimas jais ............................................................................................................. 31

2.3.4. Informuotumas apie komplementinės ir alternatyvios medicinos prieinamumą, visuomenės

informavimas komplementinės ir alternatyvios medicinos srityje. ..................................................... 38

2.3.5. Komplementinės ir alternatyvios medicinos preparatų kainos ir kokybės santykio vertinimas.

............................................................................................................................................................. 43

2.4. SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės) analizė. ................................................ 46 3. APIBENDRINIMAI, IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ............................................................ 48

3.1. Apibendrinimai ir išvados .................................................................................................. 48 3.2. Darbo tęstinumo prielaidos ................................................................................................. 50

3.3. Pasiūlymai .......................................................................................................................... 52

4. LITERATŪROS ŠALTINIAI ................................................................................................ 56

PRIEDAI ....................................................................................................................................... 59 1 priedas ..................................................................................................................................... 60

2 priedas ..................................................................................................................................... 65 3 priedas ..................................................................................................................................... 70 4 priedas ..................................................................................................................................... 74

3

ĮVADAS

Beveik nėra pacientų kurie būtų abejingi komplementinės ir alternatyvios medicinos

gydymo metodams. Dalis pacientų į šiuos metodus ţiūri skeptiškai ar net priešiškai, kita dalis

beveik fanatiškai tiki jų absoliučiu veiksmingumu. Didelę dalį sudaro ţmonės, kurie pripaţįsta,

kad komplementiniai ir alternatyvūs gydymo metodai turi svarbų vaidmenį sveikatinime, bet

negalintys vertinti, to vaidmens svarbos. Skeptikai daţnai nesuprasdami komplementinės ir

alternatyvios medicinos principų ar net nenorėdami suprasti kritikuoja šią sveikatinimo sritį kaip

neturinčią mokslinio pagrindo ir veiksmingumo. Fanatiški šalininkai, iš kito kraštutinumo, neigia

įprastąją mediciną bei nepagrįstai taiko komplementinės ir alternatyvios medicinos metodus tuo

šiuos metodus kompromituodami ir darydami sunkiai pataisomą ţalą racionaliam

komplementinės ir alternatyvios medicinos įdiegimui į visuomenės sveikatinimą.

Kaip ir visame pasaulyje taip ir Lietuvoje stebimas ryškus visuomenės susidomėjimas

komplementinės ir alternatyvios medicinos gydymo metodais. Nors kai kurių šalių farmacijos

programose ir buvo atsisakyta farmakognozijos bei pereita beveik išimtinai prie cheminių vaistų,

paskutiniu metu po truputį grįţtama prie anksčiau atsisakytos temos „fitochemijos“ ar „natūralių

produktų“ pavidalu, kaip tai vyko Didţiojoje Britanijoje[1].

Hipotezės formavimasis

Didţiulį visuomenės susidomėjimą netiesiogiai atspindi įvairiausių netradicinių ir

liaudies gydymo metodų knygų, ţurnalų gausa knygynuose. Gaila, kad didelė dalis šių

publikacijų nėra moksliškos, todėl daţnai gali būti dalinai klaidinančios skaitytoją. Neigiamai

vertintina ir tai, kad Lietuvos sveikatos programoje komplementinės ir alternatyvios medicinos

gydymo metodai ir priemonės visiškai nepaminėti, tartum tokio reiškinio visiškai ir nebūtų [2].

Susidarė problematiška situacija, kai Lietuvoje valstybiniu mastu neskiriamas pakankamas

dėmesys komplementinei ir alternatyviai medicinai, o gyventojų poreikiai šioje srityje auga.

Skaitant uţsienio šalių specialiąją spaudą susidaro įspūdis, kad tose šalyse yra skiriama

daugiau profesionalaus dėmesio šiai sričiai, kas ţymiai maţiau pastebima ieškant atitinkamos

informacijos Lietuvos spaudoje. Tai suponuoja prielaidą, kad Lietuvos sveikatinimo sistemoje

komplementinės ir alternatyvios medicinos gydymo metodai ir priemonės nėra taip efektyviai

naudojamos, kaip daugelyje kitų valstybių.

Galima numanyti, kad ne tik sveikatinimo srityje dirbantys specialistai – medikai ir

vaistininkai - nepakankamai aktyviai domisi komplementinės ir alternatyvios medicinos

metodais, tačiau ir pacientai, visuomenė apskritai.

4

Remiantis tuo, kas pasakyta aukščiau bei konsultacijomis su profesinių bendruomenių

atstovais, teminių konferencijų dalyvių pasisakymais iškėlėme hipotezę, kad Lietuvoje

egzistuoja šios komplementinės ir alternatyvios medicinos metodų panaudojimo ir jų priemonių

prieinamumo gyventojams problemos:

1) gyventojų (pacientų) informuotumas, objektyvaus vertinimo stoka;

2) farmacijos specialistų specialiųjų ţinių, profesinio domėjimosi stoka;

3) komplementinės ir alternatyvios medicinos specialistų – gydytojų trūkumas;

4) teisinio reglamentavimo netobulumas;

Šis darbas buvo atliktas dėl iškeltos hipotezės patvirtinimo ir pasiūlymų dėl nustatytų

problemų sprendimo gyvendinimo.

Darbe yra panaudota Komplementinės ir Alternatyviosios Medicinos JAV Nacionalinio

Centro klasifikacija, pagal kurią komplementinė ir alternatyvioji medicina yra skirstoma į kelias

pagrindines šakas [3].

1. Išbaigtos medicinos sistemos. Jos turi nusistovėjusius pilnus teorinius ir praktinius

pamatus. Gali būti praktikuojamos nepriklausomai ir atskirose šalyse yra dominuojančios

medicinos sistemos. Pavyzdţai tokių sistemų:

a. Ajurveda;

b. Tradicinė kinų medicina;

c. Tibeto medicina;

d. Natūropatinė medicina;

e. Unani arba Graikų-Arabų medicina;

f. Homeopatija;

g. Antroposofinė medicina.

2. Proto-Kūno (Mind-Body) medicina. Tai įvairūs metodai nukreipti į psichologinių

ţmogaus galimybių poveikį kūno funkcijoms bei simptomams. Tokių metodų pavyzdţiai:

a. Meditacija;

b. Autogeninė treniruotė;

c. Hipnozė;

d. Spalvų terapija

e. Malda;

f. Meno terapija;

g. Muzikos terapija;

h. Šokio terapija.

5

3. Biologiškai grindţiamos praktikos. Šios praktikos naudoja veikliasias medţiagas

randamas gamtoje. Tai vaistingieji augalai, maistas, vitaminai. Fitoterapija yra pats ryškiausias

šių praktikų pavyzdys.

4. Kūno manipuliacinės praktikos. Pavyzdţiai:

a. Chiropraktika;

b. Osteopatija;

c. Masaţas.

5. Energijos Medicina. Šios terapijos naudoja įvairius energijos laukus.

a. Biolaukų terapijos tikslas paveikti energijos laukus, kurie, šių terapijų

šalininkų teigimu, supa bei persmelkia ţmogaus kūną. Šioms terapijoms priklauso Cigunas, Taiči

gimnastika, Reiki.

b. Bioelektromagnetizmo terapijos. Tai neįprastas elektromagnetinių laukų

panaudojimas terapijoje.

Visi aukščiau išvardinti metodai yra daugiau ar maţiau naudojami pasaulinėje

sveikatinimo praktikoje. Lietuvoje, dėl tam tikrų kultūrinių bei istorinių prieţaščių vyrauja

fitoterapiniai liaudies metodai bei homeopatija Įsikūrė Lietuvos homeopatų asociacija,

praktikuoja gydytojai homeopatai, atsiranda specializuotų homeopatinių vaistinių. Didėjant

homeopatinių preparatų pasiūlai būtina gerinti farmacinių paslaugų kokybę bei plėsti

asortimentą. Šiuo metu Lietuvoje gerai ţinomi Heel„io, Boiron ir keleto kitų gamintojų

preparatai bei ekstemporalūs homeopatiniai preparatai pagaminti pirmųjų penkių homeopatinių

preparatų gamybos taisyklių pagrindu. Didėjant gydytojų homeopatų skaičiui ir kylant

visuomenės išprusimo lygiui atsiranda poreikis plėsti pasiūlą. Vokietijos homeopatinėje

farmakopėjoje nurodyti 46 homeopatinių praparatų gamybos būdai, o Lietuvos gamybinės

specializuotos homeopatinės vaistinės naudojasi tik jų maţa dalimi. Viena iš homeopatijos

plėtros sričių yra spagyrinė homeopatija. Pasaulinėje rinkoje spagyrinių homeopatinių preparatų

pasiūla auga, o Lietuvoje tokios pasiūlos dar nėra. Tačiau paklausa atsiranda ir Lietuvoje. Tokia

susidariusi situacija suteikia galimybę gerinti vaistinių darbo efektyvumą bei gerinti

komplementinės ir alternatyvios medicinos, tame tarpe spagyrinių homeopatinių preparatų,

prienamumą visuomenei.

Darbo tikslas: komplementinės ir alternatyvios medicinos preparatų prieinamumo

Lietuvos gyventojams pagerinimo galimybių tyrimas.

Darbo uždaviniai.

1. Ištirti tikslinių grupių lūkesčius dėl komplementinės bei alternatyvios medicinos

preparatų, bei komplementinės bei alternatyvios medicinos metodų.

6

2. Ištirti vaistininkų ir gydytojų kompetencijos komplementinės ir alternatyvios

medicinos srityje lygį.

3. Ištirti visuomenės informuotumą apie komplementinės ir alternatyvios medicinos

prieinamumą, visuomenės informavimą komplementinės ir alternatyvios

medicinos srityje.

4. SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės) analizės metodu prognozuoti

Lietuvos vaistinių galimybes diegti KAM, ir ypač homeopatijos preparatų

gamybą KMU vaistinės ir jos filialų veiklos tyrimo rezultatų pagrindu

5. Išvadų pagrindu pateikti pasiūlymus:

a. vaistinėms;

b. pacientų organizacijoms;

c. Kauno medicinos universitetui;

d. LR Sveikatos apsaugos ministerijai.

Šiame darbe taikyti tyrimo metodai bei duomenų rinkimo instrumentai:

1. Lyginamoji analizė.

2. Tikslinių grupių anketavimas:

a. anketa vaistinių darbuotojams;

b. anketa gydytojams;

c. anketa studentams;

d. anketa vaistinės pacientams.

3. SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės) analizė;

4. Specialistų interviu.

5. Matematinė-statistinė analizė.

6. Zimpelio spagyrinių homeopatinių preparatų gamybos metodas.

7

1. KOMPLEMENTINĖ IR ALTERNATYVI MEDICINA

1.1. Komplementinės ir alternatyvios medicinos raidos apţvalga

Šiuolaikinę mediciną sąlyginai galima skirstyti į „tradicinę“ ir „netradicinę“ mediciną.

Šiuos terminus naudoja PSO savo dokumentuose [4], taip pat ir daugelis kitų informacijos

šaltinių[5]. Tradicine medicina paprastai vadinama šiuolaikinė Vakarietiška medicina,

netradicinė medicina aprėpia taip vadinamus „komplementinius“ ir „alternatyvius“ gydymo

metodus. Tačiau terminologija daţnai priklauso nuo konkretaus regiono, šalies ar net asmeninio

poţiūrio. Komplementinė medicina papildo įprastinę mediciną, o alternatyvi medicina

naudojama kaip Vakarietiškos medicinos pakaitas. Komplementinė ir alternatyvi medicina yra ne

vienalytis reiškinys, todėl ir vienareikšmiško atsakymo apie jos pritaikymą neįmanoma pateikti.

Tačiau suprasti jos raidą bei šiuolaikinius pritaikymo būdus yra būtina norint tinkamai apsaugoti

visuomenės sveikatą.

Ţvelgiant į komplementinės ir alternatyvios medicinos raidą, sąlyginai galima išskirti

vakarietiškos ir rytietiškos medicinos istoriją. Šios dvi medicinos kryptys neturėjo arba beveik

neturėjo jokių tarpusavio ryšių ir vystėsi nepriklausomai su retomis išimtimis [6].

Rytietiškos medicinos ištakos labai senos. Skirtingi autoriai mini skirtingas rytietiškų

medicinos sistemų pradţios datas. Tačiau dauguma autorių teigia, kad Ajurveda ir kinų tradicinė

medicina 3000 metų senumo.

Ajurvedos pradţią Kaviraj N. Sengupta mini 2000 metus prieš mūsų erą [7]. P.K.

Mukherjee nukelia šią datą net iki 5000 metų prieš mūsų erą[8]. Indologai sutinka su Ajurvedos

gydytojais, kad šios gydymo sistemos ištakos yra Atharva vedoje, vienoje iš svarbiausių religinių

Indijos veikalų. Ajurveda yra savarankiška medicinos sistema, turinti savo pasaulėţiūrą ir savitus

gydymo metodus. Jos pavadinimas sudarytas iš „ajur“- gvyenimas ir „veda“ – mokslas, tad pats

pavadinimas nurodo, kad pagrindinis akcentas šioje gydymo sistemoje yra prevencinis, kitaip

sakant mokslas kaip gyventi. Trys pagrindiniai tekstai sudaro Ajurvedos pagrindą. Tai Susruta

Samhita, Caraka Samhita ir Astanga Samgraha parašyti daugiau kaip prieš 2000 metų [9]. Šiose

knygose pateikti Ajurvedos principai, kurie vėliau buvo išplėsti gausių komentatorių. Ši sistema

sudaryta iš aštuonių šakų [10]:

1. Vidaus ligos;

2. Chirurgija;

3. Galvos ir kaklo ligos;

4. Ginekologija, pediatrija;

8

5. Toksikologija;

6. Psichiatrija;

7. Gerontologija ir atjauninimo būdai;

8. Seksualinė galia.

Nuo Ajurvedos uţgimimo iki pat europietiško kolonializmo laikų 18 amţiuje, Ajurveda

buvo vienintelė medicinos forma Indijos subkontinente. Komplementinės ir alternatyvios

medicinos nacionalinio centro JAV duomenimis [11], net ir postkolonializmo laikais Ajurvedos

pagalba gydosi 80% Indijos gyventojų.

Antroji reikšminga ir plačiai naudojama gydymo sistema yra tradicinė kinų medicina. Ši

sistema apjungia daugelį tradicinių sveikatinimo metodų:

1. Vaistaţolių mediciną;

2. Akupunktūrą;

3. Dietos terapiją;

4. Tui Na ir Šiatsu masaţus;

5. Ciguno ir Taiči gimnastikas.

Tradicija teigia, kad pirmasis tradicinės kinų medicinos veikalas „Geltonojo

imperatoriaus vidinis kanonas“ buvo parašytas Geltonojo imperatoriaus (2698-2596 m. prieš

mūsų erą). Tačiau šiuolaikiniai autoriai teigia, kad šis veikalas buvo parašytas apie mūsų eros

pradţią[12]. Ilgalaikiu Kinijos gyvavimo laikotarpiu iki pat europietiško kolonializmo, kinų

tradicinė medicina buvo vienintelė ir labai sėkminga medicina Kinijos Imperijoje. Šiuo metu ji

sėkmingai gyvuoja lygiagrečiai vakarietiškai medicinai Kinijoje. Nuo 1950m. Kinijoje tradicinė

medicina buvo pradėta sistematizuoti dėl didţiulio gydytojų stygiaus. Tuo metu pradėjo kurtis

valstybės finansuojamos tradicinės medicinos mokyklos į kurias buvo priimami ir uţsieniečiai.

Tokiu būdu bei emigrantų dėka tradicinė kinų medicina pasklido po visą pasaulį [12].

Trečioji pilna rytų medicinos sistema yra Tibeto medicina. Jos pradininku laikomas

Kumara Dţivaka gyvenęs šeštame amţiuje prieš mūsų erą. Jis laikomas Ţudči, klasikinio Tibeto

medicinos veikalo, autorius. Ši medicina susiformavo dviejų gretimų medicinos sistemų įtakoje:

Kinijos ir Indijos medicinų. Po pasaulį Tibeto medicina paplito Kinijai okupavus Tibetą ir to

pasekoje prasidėjusios vietinės inteligencijos emigracijos. Tibeto medicinoje dėl budizmo įtakos

etika yra pirmoje vietoje. Tibeto tradicijoje medicinos studijų motyvas negali būti finansinis.

Pagrindiniai motyvai kaip teigia Vaidya B.Dash yra šie [13]:

1. Išvaduoti gyvas būtybes iš kančių;

2. Saugoti sveikatą ir gydyti ligas;

3. Siekti ilgaamţiškumo, kad būtų galima sėkmingai atlikti savo religines ir

pasaulietines pareigas;

9

4. Siekti tobulėjimo ir pagarbos.

Be šių trijų rytietiškos medicinos sistemų dar yra maţiau reikšmingų nors ir plačiai

paplitusių gydymo metodų, bent iš dalies paremtų šiomis didţiosiomis medicinos sistemomis.

Tačiau šiuo metu tokie metodai daţniausiai naudojami kaip komplementiniai vakarietiškai

medicinai.

Vakarietiškos medicinos (tradicinės ir komplementinės ir alternatyvios medicinos)

ištakos pagal Francesco Chiappelli [14] atsekamos iki senovės Šumerijos papiruso datuojamo

5000 m. prieš mūsų erą minintį „dantų kirminų“ sukeliamas dantų ligas, iki Imhotepo gyvenusio

2600 m. prieš mūsų erą Senovės Egipte. Iš šių senųjų Europos kultūros lopšių medicinos ţinias

perėmė senovės Graikija. Nuo legendinio dievo Asklepijaus laikų galima paminėti tiesioginius ar

netiesioginius tradicijos tęsėjus kaip Hipokratą, Galeną (150 m.), A. Vezalijų (1514–64m),

Harvėjų (1578–1657), Mesmerį (1734–1815), Pasterą (1822–95), Kochą (1843–1910) iki

šiuolaikinės medicinos [14]. Tuo pačiu metu visą laiką lygiagrečiai gyvavo liaudies medicina,

herbalizmas, kuris daţnai beveik neatskiriamas nuo Galeno medicinos. Galeno naujovės ir

išradimai vaistų technologijos srityje glaudţiai susiję su dabartine komplementine medicina.

Galeniniai preparatai vieni iš daţniausiai naudojamų herbalistinėse tradicijose. Vienas iš

ryškiausių Galeno pasekėjų yra Nikolas Kulpeperis, kuris ligšiol laikomas vienu iš didţiausių

vakarietiškos herbalizmo tradicijos autoritetų. Gyvenęs 17 amţiuje jis teigė, kad visas pasaulis

įtakojamas astrociklinių reiškinių, dauguma ligų yra pasekmė neharmoningos šių reiškinių

sąveikos. Šios ligos gydomos parenkant, atsiţvelgiant į astrociklinius reiškinius, atitinkamus

augalus harmonizuojančius sutrikusias kūno funkcijas[15]. N. Kulpeperis buvo Galeno

medicinos sitemos pasekėjas kaip dauguma to meto gydytojų. Tačiau dar 16 amţiuje Galeno

medicinai iššūkį metė šveicarų gydytojas Aureolus Filipas Teofrastas Paracelsas Bombastas von

Hohenheimas (1493-1541m.). Trumpiau ţinomas Paracelso vardu.

Nusivylęs to meto medicinos padėtimi ir gydytojų godumu Paracelsas atmetė tuometinę

sveikatos apsaugos sistemą ir ieškojo ţinių kur tik galėjo, be jokių prietarų ir išankstinio

nusistatymo. Jo mokytojai buvo visi kurie turėjo bent dalelę ţinių, barzdaskučiai, liaudies

ţolininkai, budeliai. Lakui bėgant Paracelsas išvystė naują medicinos sitemą kurią pavadino

spagyrija. Spagyrijos pavadinimas sudarytas iš dviejų graikiškų ţodţių: spao – atskirti bei ageiro

– sujungti. Spagyrinis medikamentų gamybos metodas sudarytas iš trijų etapų:

1. Atskyrimo, kurio metu augalo ar kitos ţaliavos sudedamosios dalys atskiriamos;

2. Išgryninimo, kurio metu atskirtos ţaliavos dalys kiek įmanoma išgryninamos;

3. Sujungimo, kurio metu išgrynintos sudedamosios ţaliavos dalys yra sujungiamos

į vieną preparatą.

10

Šio proceso metu, Paracelso teigimu, pilniau uţ Galeno metodą atskleidţiamos augalo ar

kitos ţaliavos gydomosios savybės [16]. Paracelso idėjos turėjo didţiulės įtakos tolesnei

medicinos raidai iki pat septyniolikto amţiaus pabaigos. Tačiau dėl spagyrinio metodo

sudėtingumo laikui bėgant buvo pasirinktas lengvesnis, cheminių preparatų kelias [17].

Europoje nykstant spagyrinei medicinai ir įsivyraujant alopatiniams metodams, 18

amţiaus pabaigoje – 19 amţiaus pradţioje atsirado nauja alternatyva didelėms cheminių vaistų

dozėms [17]. Samuelis Hanemanas (1755-1843) įkūrė naują medicinos sistemą – homeopatiją. Ši

medicinos sistema sėkmingai gyvuoja iki šių dienų.

19 amţiaus viduryje vokiečių gydytojas homeopatas Karlas Frydrichas Zimpelis (1800-

1878) sujungė Paracelso spagyriją su Hanemano homeopatija ir įdiegė naują homeopatijos kryptį

– spagyrinę homeopatiją. Pagrindinis spagyrinės homeopatijos skirtumas nuo Hanemano

homeopatijos slypi urtinktūrų gamybos metode. K.F.Zimpelis labai gerai ţinojo Paracelso ir jo

pasekėjo Rudolfo Glauberio raštus. R.Glauberio „Spagyrinės farmakopėjos“ pagrindu

K.F.Zimpelis sukūrė spagyrinių urtinktūrų gamybos metodą kuris dabartinėje Vokietijos

homeopatinėje farmakopėjoje pateiktas kaip taisyklė Nr.25 [18].

Jei tradicinės medicinos ištakos Lietuvoje gali būti (istoriškai) laikomos senomis, tai,

pvz., homeopatijos istorija Lietuvoje yra pakankamai jauna. Homeopatijos pradininko

S.Hanemano gydymo idėjos Lievuvą paiekė XIX a. 4-jame dešimtmetyje.Pagal tuometinius

įstatymus homeopatiniu gydymu galėjo uţsiimti asmenys, turintys gydytojo diplomą.

Homeopatines vaistines atidaryti galėjo tik vaistininkai ir provizoriai. Gydymo priemonės,

naudojamos homeopatijoje, turėjo būti įtrauktos į homeopatijos farmakopėją ir parduodamos tik

homeopatinėse vaistinėse pagal gydytojų receptus. Pagrindinės homeopatinių vaistų formos:

ţirneliai, milteliai ir lašai.

Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje hpmeopatinis gydymas buvo gana populiarus. Nuo

1851 metų Kauno gubernijoje dirbo gydytojas W.Gruzewski. 1861 metais Paryţiuje prancūzų ir

lenkų kalbomis buvo išlaisti du jo veikalai apie homeopatinį gydymą. Juos gerai įvertino

Europos gydytojai homeopatai.

1864 metai Sankt Peterburgo homeopatų draugijos narys Vilniaus vaistininkas-

provizorius L.Zejdler prie savo vaistinės (Imbrasuose) atidarė homeopatijos vaistinę. 1865

metais ši vaistinė pagamino vaistų pagal 409 receptus, o 1890 metais - pagal 862 receptus. Tai

rodo, kad tuo metu Vilniuje dirbo gydytojai, turėję teisę gydyti homeopatiniais vaistais.

Paprastose vaistinėse buvo galima prekiauti homeopatiniais vaistais, o homeopatinėse –

kitokiais vaistais prekiauti neleista, todėl savarankiškoms homeopatinėms vaistinėms buvo sunku

išsilaikyti, Dėl šios prieţasties vaistininkai pradėjo steigti tik homeopatinius skyrius.

11

1894 metais Vilniuje gydytojų homeopatų K.Paulavičiaus, N,Ašurkovo ir K.Švykauskio

iniciatyva buvo įkurta Vilniaus homeopatijos pasekėjų draugija.Draugijos tikslas buvo savo

lėšomis steigti homeopatines ambulatorinio tipo gydyklas bei stacionarus, uţ prieinamą kainą

visiems teikti homeopatinę pagalbą, o neturtinguosius gydyti nemokamai.

1907 metais Latvijoje, Liepojos mieste, buvo išleista pirmoji knyga lietuvių kalba apie

homeopatinį gydymą – G.Pulmano „Homeopatiškasis ligonių draugas“. Antroji knyga lietuvių

kalba „Parankiausioji homeopatijos knyga gydymui ţmonių ir gyvulių be gydytojo pagelbos“

buvo išleista Rygoje 1912 metais. Ją iš vokiečių kalbos išvertė T.Ţvalgonas.

Po I pasaulinio karo Kaune veikė “Homeopatiško gydymosi šalininkų draugija”. Draugija

siekė sudaryti sąlygas Lietuvos gydytojams homeopatams keisti patyrimu ir informacija su

uţsienio medikais. Ji stengėsi, kad Lietuvos Vytauto Didţiojo universiteto medicinos fakultete

būtų atidaryta Homeopatijos katedra.

Sovietų okupacijos metu 1940 - 1991 metais Lietuvoje, kaip ir visoje Sovietų sąjungoje,

homeopatų veikla nebuvo reglamentuojama įstatymais. Homeopatijos vaistinės vadovavosi

V.Švabės farmakopėja, išleista 1899 metais, vėliau (1950 metais) perspausdinta Berlyne, kurioje

aprašytos 446 augalinės, 168 cheminės ir 33 gyvulinės kilmės medţiagos. Nors homeopatija ir

nebuvo uţdrausta, bet ir nebuvo propagaujama. 1984 metais vienintelis homeopatijos skyrius

Lietuvoje Kauno „Vaistaţolių vaistinėje“ dėl receptų stokos buvo uţdarytas, nes nebuvo

gydytojų homeopatų.

1989 metais Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus įkūrėjo doc. A.Kaikario

iniciatyva buvo įkurta homeopatijos vaistinė. Ji buvo įrengta muziejuje eksponuojamos XIX

amţiaus pabaigos etnografinės vaistinės patalpose. 1992 metais prekyba homeopatiniais vaistais

iš muziejaus patalpų buvo perkelta į šalia esančią miesto vaistinę, kuri po susijungimo buvo

pavadinta „Muziejaus“ homeopatijos vaistine.

1992 metais Kaune buvo įsteigta Lietuvos homeopatų asociacija. Jos prezidentu išrinktas

gydytojas A.Bagdonavičius[19].

1.2. Komplementinės ir alternatyvios medicinos teisinis reglamentavimas

Komplementinė ir alternatyvi medicina – nevienalytis reiškinys, kartais viena gydymo

sistema prieštarauja kitai, grindţiamos skirtingomis pasaulėţiūromis. Tai įtakoja ir įstatymus,

reguliuojančius komplementinės ir alternatyvios medicinos sritį. Šalyse, kuriose tam tikros

gydymo sistemos yra artimos visuomenės pasaulėţiūrai (tradicinė medicina Kinijoje, Ajurveda

Indijoje) ar tradiciškai įsigalėjusios (herbalizmas ir homeopatija Europoje bei Amerikoje), jos

yra reguliuojamos įstatymiškai. Taip pat galima pastebėti, kad daugianacionalinėse valstybėse,

(JAV, Kanada, Didţioji Britanija ir kt.) didelę įtaką komplementinės ir alternatyvios medicinos

12

sritį reguliuojantiems teisės aktams daro imigrantų gausa, jų atsinešti gydymosi papročiai.

Tautiniai gydymosi prioritetai verčia priimti reikiamus įstatymus siekiant apsaugoti imigrantų

bei vietinių gyventojų sveikatą.

Pasaulio Sveikatos Organizacija, atsiţvelgdama į nuolatinį susidomėjimo komplementine

ir alternatyviąja medicina augimą bei iš to išplaukiančius šios srities komercializaciją bei

netinkamą panaudojimą, 2002 metais parengė tradicinės medicinos 2002-2005 metų strategiją

[20].Nauja strategija dar nėra parengta, todėl 2002-2005 metų strategija išlieka aktuali ir

reikalaujanti visapusiško dėmesio vastybiniame bei tarptautiniame lygmenyse. Pabrėţdamas

naujosios strategijos svarbą PSO atstovas spaudai dr. Yasishiro Suzuki 2002 metais teigė, kad

tradicinė bei komplementinė medicina yra tapusi o auka nekritiškų entuziastų bei neinformuotų

skeptikų. [21] Kaip ir visame pasulyje, taip ir Lietuvoje yra stebimi tie patys pasikartojantys

kraštutinumai.

Pagrindiniai PSO tradicinės medicinos strategijos tikslai [20]:

1. Teisės aktai. Integruoti tradicinę mediciną bei komplementinę ir alternatyvią

mediciną į nacionalinės sveikatos apsaugos sistemą parengiant atitinkamas

programas ir reikiamus teisės aktus.

2. Saugumas, veiksmingumas(efektyvumas) bei kokybė. Propaguoti tradicinės

medicinos ir komplementinės ir alternatyvios medicinos saugumą, veiksmingumą

bei kokybę skleidţiant ţinias apie tradicinę mediciną/komplementinę ir

alternatyvią mediciną bei suteikiant pagalbą sudarant bei įdiegiant įstatyminius ir

kokybės standartus.

3. Prienamumas. Pagerinti ir išplėsti tradicinės medicinos/komplementinės ir

alternatyvios medicinos prienamumą, akcentuojant prienamumą nepasiturintiems

gyventojams.

4. Racionalus panaudojimas. Propaguoti racionalų tinkamą tradicinės

medicinos/komplementinės ir alternatyvios medicinos panaudojimą paslaugos

tiekėjų bei vartotojų tarpe.

13

1 pav. Šalys, įstatymiškai reguliuojančios herbalizmą

2 pav. Šalys, įstatymiškai reguliuojančios chiropraktiką.

14

3pav. Šalys, kuriose akupunktūra praktikuojama alopatų arba alopatų ir

akupunktūros specialistų.

PSO tradicinės medicinos strategija pirmiausia koncentruojasi į pirmuosius du punktus,

nes įgyvendinus juos prienamumas bei racionalus panaudojimas bus pasiekiami gan lengvai.

Pasaulinė Sveikatos Organizacija 2001 metais atliko tradicinės

medicinos/komplementinės ir alternatyvios medicinos pasaulinę įstatyminės bazės apţvalgą.

Ţemiau pateikiami kai kurie svarbesni faktai, nes visumos perduoti dėl faktų gausos neįmanoma.

Šalys, kurios turi įstatymus reguliuojančius komplementinę ir alternatyvią mediciną,

galima išskirti į dvi grupes:

1. Šalys, kuriose tradicinė bei komplementinė ir alternatyvi medicina integruota į

sveikatos apsaugos sistemą;

2. Šalys, kuriose tradicinė bei komplementinė ir alternatyvi medicina ne pilnai

integruota bet įstatymiškai reguliuojama.

Ţemiau pateikiami pavyzdţiai svarbesnių šalių, kuriose komplementinė ir alternatyvi

medicina integruota į sveikatos apsaugos sistemą:

Kinija. Šios šalies 1949 metų konstitucijoje tradicinė medicina reglamentuojama ir pilnai

pripaţinta. Šalyje yra įsteigta Valstybinė Tradicinės ir Komplementinės Medicinos

Administracija.Į farmakopėją bei pagrindinių vaistų sąrašą įtrauktos vaistaţolės. Tradicinės

medicinos gydytojai bei farmacininkai pilnai integruoti į sveikatos apsaugos sitemą ir dirba

lygiagrečiai su vakarietiškos medicinos gydytojais bei farmacininkais. Pacientams, apdraustiems

15

sveikatos draudimu, komplementinės ir alternatyvios medicinos išlaidos pilnai kompensuojamos.

Šalyje veikia pilnai ar dalinai valstybės finansuojami 30 tradicinės medicinos universitetų, 3

tradicinės medicinos koledţai tautinėms maţumoms, 51 tradicinės medicinos aukštesnioji

mokykla, 170 valstybinių tyrimų institutų [20].

Korėjos Respublika. Nuo 1969 metų turi nacionalinę tradicinės medicinos strategiją.

Sveikatos ministerijos sudėtyje veikia Rytų Medicinos Biuras. Į farmakopėją įtrauktos

vaistaţolės. Tradicinės medicinos gydytojai bei farmacininkai pilnai integruoti į sveikatos

apsaugos sitemą ir dirba lygiagrečiai su vakarietiškos medicinos gydytojais bei farmacininkais.

Komplementinė ir alternatyvi medicina pilnai padengta sveikatos draudimo. Šalyje veikia 11

rytų medicinos universitetų bei vienas valstybinis tyrimų institutas [20].

Vietnamas. Turi nacionalinę tradicinės medicinos strategiją nuo 1955 metų. Sveikatos

apsaugos ministerijoje veikia Tradicinės Medicinos Departamentas. Vaistaţolės įtrauktos į

pagrindinių medikamentų sąrašą. Šalyje valstybė finansuoja 3 tradicinės medicinos fakultetus bei

2 tradicinės medicinos aukštesniąsias mokyklas, 3 valstybinius tyrimų institutus [20]. Šalys,

kuriose tradicinė bei komplementinė ir alternatyvi medicina ne pilnai integruota, bet

įstatymiškai reguliuojama, nurodytos 1 lentelėje.

1 lentelė Pavyzdžiai šalių, kuriose tradicinė bei komplementinė ir alternatyvi

medicina ne pilnai integruota, bet įstatymiškai reguliuojama[20].

Nacionali-

nė

strategija

Padalinys

sveikatos

apsaugos

ministerijoje

Įstatymai

reguliuojan-

tys TM ar

vaistaţolių

produktus ar

abu

Ar TM

praktikuoja-

ma

ligoninėse

Draudi-

mas

padengia

gydymą

ir

produk-

tus

TM/kompleme

ntinės ir

alternatyvios

medicinos

tyrimų

institutas

valstybiniame

ar

universitetinia-

me lygyje

Indija Taip Taip Abu Tam tikrose Ne Taip

Indonezija Taip Taip Abu Tam tikrose Ne Taip

Japonija Ne Ne Abu Tam tikrose Taip Taip

Australija Ne Taip Vaistažolių

produktus

Tam tikrose Dalinai Ne

Vokietija Ne Ne Abu Tam tikrose Dalinai Taip

Norvegija Taip Atsakingas

personalas

Abu Tam tikrose Dalinai Taip

Didţioji

Britanija Taip Ne Abu Tam tikrose Dalinai Ne

Kanada Taip Taip Abu Tam tikrose Dalinai Taip

JAV Ne Ne Abu Tam tikrose Dalinai Taip

16

Palyginus su aukščiau išvardintomis šalimis Lietuvoje situacija blogesnė. Mūsų šalis

neturi komplementinės ir alternatyvios medicinos nacionalinės strategijos, Lietuvos Sveikatos

Programoje visiškai neuţsiminta apie komplementinę ir alternatyvią mediciną [1], tokia pati

situacija ir „Tolesnėse sveikatos sistemos plėtros 2008-2015 metų metmenyse“ [22].

Lietuvos higienos norma „Maisto papildai", bei Maisto įstatymas reglamentuoja maisto

papildus Lietuvoje. Tačiau medicininės paskirties produktus reglamentuoja Lietuvos

Respublikos farmacijos įstatymas. Maisto papildus registruoja Valstybinė visuomenės sveikatos

prieţiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o kontroliuoja Lietuvos Respublikos

valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tokia fragmentiška ir nenuosekli registravimo bei

kontrolės komplementinės ir alternatyvios medicinos naudojamų preparatų sistema sukelia

keblumų platintojams, kartu sukuria nepalankias sąlygas vystytis komplementinei bei

alternatyviai medicinai.

Lietuvai integruojantis į Europos sąjungą Lietuvos įstatymai reglamentuojantys maisto

papildus turės būti suvienodinti su Europos Sąjungos direktyvomis. Šiuo pereinamuoju

laikotarpiu kyla sumaišties ir labiausiai kenčia vartotojai.

Vilčių teikia KMU iniciatyvos bendradarbiaujant su Kinijos Tianzinio universitu. 2007

metais buvo pasirašyta tarpuniversitetinė bendradarbiavimo sutartis tradicinės kinų medicinos

srityje. Jau treti metai KMU studentams dėstomas įvadinis kursas į Rytų tradicinę mediciną.

Nuspręsta rengtis 72 valandų tradicinės kinų medicinos podiplominėms studijoms Kauno

medicinos universitete, vėliau numatoma šias studijas praplėsti. Taip pat bus rūpinamasi, kad

SAM reglamentuotų atitinkamais sertifikatais išklausiusių tradicinės medicinos kursus teises.

Panaši situacija tačiau savotiškai unikali susidarė ir homeopatijos srityje. Europoje

įstatyminė homeopatijos padėtis priklauso nuo konkrečios šalies. Kiekviena šalis turi savo

įstatyminę bazę, nors ir Europos Komisija sukūrė bendras direktyvas (92/73/EEC).

Daugumoje Europos šalių homeopatiją praktikuoti gali tik medicininį išsilavinimą

turintys gydytojai. Tačiau eilėje kitų Europos šalių homeopatiją leidţiama praktikuoti ir

neturintiems medicininio išsilavinimo.

Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Airijoje, Olandijoje, Švedijoje, Didţiojoje

Britanijoje netiesioginiais įstatyminiais aktais homeopatų neturinčių medicininio universitetinio

išsilavinimo praktika yra toleruojama[23].

Monopolistinės sveikatos apsaugos sistemos leidţančios praktikuoti homeopatiją tik

turintiems universitetinį medicininį išsilavinimą įsitvirtinusios Austrijoje, Belgijoje, Kipre,

Čekijoje, Pracūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge,

Maltoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje [23].

17

Europos Sąjungoje visi homeopatiniai preparatai privalo būti paţymėti neturintys

terapinių indikacijų.

Vokietija yra vienintelė Europos šalis kurioje homeopatai ne privalo turėti universitetinio

medicininio išsilavinimo, tačiau privalo įgyti Heilpraktiker licenciją, kurios turėtojas oficialiai

pripaţįstamas nekeliantis pavojaus visuomenės sveikatai. Nuo 1991 metų homeopatija įtraukta į

Vokietijos medicinos universitetų programas ir visuose medicinos universitetuose dėstoma

homeopatijos programa[24].

JAV, homeopatijos populiarumo dėka, Kongresas 1938 metais priėmė įstatymą

nurodantį, kad homeopatiniai preparatai turi būti reglamentuojami Maisto ir Vaistų

Administracijos kaip ir visi ne receptiniai vaistai. Tačiau homeopatiniams preparatams

nereikalingi saugumo ir veiksmingumo tyrimai kurie privalomi visiems kitiems vaistams. Nuo

1988 metų homeopatiniams preparatams privalomos etiketės nurodančios naudojimo indikacijas,

vartojimo būdą, sudėtį, potencijas.

Įstatymai reglamentuojantys kas ir kaip gali praktikuoti homeopatiją skiriasi kiekvienoje

valstijoje. Daugumoje valstijų homeopatija praktikuojama kaip sudėtinė dalis kitų sveikatos

apsaugos profesijų (gydytojų, natūropatų, odontologų it t.t.), tačiau trijose valstijose

(Konektikute, Arizonoje ir Nevadoje) homeopatai licencijuojami [2]. Lietuvoje homeopatiniai

preparatai reglamentuojami Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo. Jame homeopatinis

preparatas apibrėţiamas kaip vaistinis preparatas, pagamintas iš medţiagų, vadinamų

homeopatinėmis ţaliavomis, homeopatinės gamybos būdu, aprašytu Europos farmakopėjoje

arba, jei tokio nėra, EEE valstybių oficialiai naudojamose farmakopėjose. Homeopatinio

vaistinio preparato sudėtyje gali būti daugiau kaip vienas komponentas [25].

Homeopatiniams vaistiniams preparatams taikoma supaprastinta homeopatinių vaistinių

preparatų registravimo procedūra reguliuojama VVKT. Jiems netaikomi farmakologinio

budrumo reikalavimai. Tačiau sveikatos ministras išimtinais atvejais gali patvirtinti specialią

registravimo procedūrą.

Lietuvoje homeopato praktika gali verstis tik turintys universitetinį medicinos

išsilavinimą. Nuo 1999 metų Sveikatos apsaugos ministerija įtraukė homeopatiją į siauros

specializacijos medicinos praktikos rūšių sąrašą. Šiuo metu gydytojo homeopato paslaugų

teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d.

įsakymas. Nuo 2002 metų veikia Homeopatijos sektorius Kauno Medicinos Universitete prie

medicinos ir farmacijos spaecialistų tobulinimo kursų.

Taip pat vadovaujantis Sveikatos Apsaugos Ministro įsakymu dėl farmacijos specialistų

profesinės kompetencijos vertinimo nuostatų patvirtinimo vaistininko kompetencijoje tarp kitų

pareigybių yra vaistininko homeopato pareigybė [26].

18

1.3. Komplementinės ir alternatyvios medicinos paslaugų paklausa ir pasiūla

Tradicinė medicina bei komplementinė ir alternatyvi medicina sparčiai plinta visame

pasaulyje. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis Afrikoje iki 80% gyventojų

naudojasi tradicine medicina kaip pagrindine. Azijoje ir Lotynų Amerikoje tradicinė medicina

turi gilias istorines ir kultūrines šaknis ir vietinių gyventojų tarpe išlieka populiari. Kinijoje apie

40% sveikatos apsaugos paslaugų yra tradicinė medicna. Išsivysčiusių šalių gyventojų, bent

kartą vartojusių komplementinės ir alternatyvios medicinos preparatus, dalį, palyginus su visa

populiacija PSO pateikia taip [20]:

Australija – 48%

Kanada – 70%

JAV – 42%

Belgija – 38%

Prancūzija – 75%

Daugelyje šalių svarbiausia komplementinės ir alternatyvios medicinos populiarumo

prieţastis yra visuomenės susirūpinimas alopatinės medicinos sukeliamais negatyviais

pašaliniais reiškiniais, augantis visuomenės domėjimasis savo sveikata.

Išlaidos komplementinei ir alternatyviai medicinai pasauliniu mastu sparčiai auga.

Malaizijoje kasmet išleidţiama apie 500 milijonų JAV dolerių tokio pobūdţio medicinai,

palyginus su 300 milijonų išleidţiamų alopatinei medicinai. Per 1997 metus vien gyventojų

komplementinei ir alternatyviai medicinai buvo išleista:

JAV - 2700 milijonų JAV dolerių;

Australijoje – 80 milijonų JAV dolerių;

Kanadoje – 2400 milijonų JAV dolerių;

Didţiojoje Britanijoje – 2300 milijonų JAV dolerių; [20]

Pasaulinė vaistinių augalų rinka 2000 metais sudarė 60 milijardų JAV dolerių. Jungtinėse

Amerikos Valstijose vaistinių augalų preparatų pardavimas nuo 1996 metų geguţės iki 1998

metų geguţės išaugo 101%. [20].

M.R.Ritchie atliko komplementinės ir alternatyvios medicinos vartojimo tyrimą

Didţiojoje Britanijoje [27]. Jo duomenimis komplementinės ir alternatyvios medicinos

vartojimas ţymiai auga, paauglių bei vaikų tarpe taip pat. Toks populiarumas aiškinamas tuo,

kad tėvai aktyviai dalyvauja savo vaikų sveikatinime, stengiasi kiek galima labiau apriboti

alopatinių medikamentų vartojimą norėdami apsaugoti vaikus nuo nepageidaujamų alopatinių

vaistų pašalinių reiškinių. Vėţiu sergantys pacientai daţnai naudoja komplementinę ir

alternatyvią mediciną. M.R.Ritchie duomenimis Didţiojoje Britanijoje 32-70% vėţiu sergančių

19

pacientų naudoja komplementinę ir alternatyvią mediciną. 1998 metais 70% Didţiosios

Britanijos ligoninių siūlė savo pacientams vieną ar daugiau komplementinės ir alternatyvios

medicinos metodų [27].

Komplementinės ir alternatyvios medicinos populiarumui ir racionaliam naudojimui

didţiulią įtaką daro medicinos darbuotojų palankumas jai. Tyrimas, atliktas Australijoje [28],

davė rezultatus, kad, įtraukus komplementinės ir alternatyvios medicinos kursą į alopatinės

medicinos mokyklos programą, studentai tampa daug palankesni komplementinės bei

alternatyvios medicinos metodų ir priemonių atţvilgiu.. Vienas mokymo kursas pakeitė studentų

poţiūrį. Tame pačiame tyrime buvo nustatyta, kad medicinos studentai domisi komplementine ir

alternatyvia medicina, tačiau šio susidomėjimo medicinos mokyklų programa nepatenkina.

Stebint tokį pasaulinį komplementinės ir alternatyvios medicinos augimą kyla klausimas,

kokia vietą šiame augime uţima homeopatija.

Europoje ţymią dalį pacientų gydytojai gydo homeopatiniais vaistiniais preparatais.

Prancūzijoje 40% gydytojų išrašo savo pacientams homeopatinius preparatus [29]. Didţiosiojoje

Britanijoje apie 42% bendrosios praktikos gydytojų siunčia savo pacientus konsultuotis su

gydytoju - homeopatu [30].

Jungtinėse Amerikos Valstijose homeopatijos populiarumas 20 amţiaus pradţioje buvo

nusmukęs, bet nuo 1980 metų stebimas jos atgimimas. Vien tik 1990 metais buvo uţregistruota

beveik 5 milijonai vizitų pas gydytojus homeopatus [31].

Norint geriau suprasti kokie pacientai lankosi pas homeopatus, JAV buvo atliktas

tyrimas. [31] Buvo renkami duomenys iš homeopatų ir alopatų apie jų pacientus. Tyrime

dalyvavo 27 gydytojai homeopatai, 22 iš jų buvo vyrai. Vidutinis gydytojų homeopatų amţius –

46 metai.

Tyrimas parodė, kad moterys kreipiasi pas homeopatus daţniau uţ vyrus. Didesnė

tikimybė, kad pas homeopatą kreipsis vaikai jaunesni kaip 15 metų amţiaus bei jaunesni ir

vidutinio amţiaus pacientai. Maţesnė tikimybė nustatyta pacientams vyresniems kaip 65 metų

amţiaus. Alopato paslaugomis labiau linkę naudotis vyrai bei vyresnio amţiaus pacientai (2

lentelė).

20

2 lentelė. Pacientų besinaudojančių homeopatų ir alopatų paslaugomis demografinė

charakteristika.

Charakteristika

Homeopatinė

medicina%

(n=1177)

Alopatinė

medicina%

(n=11614)

Lytis

Moteris 66,2 61,0

Vyras 33,7 39,0

Amžius

<15 23,9 16,6

15-24 5,2 11,6

25-44 32,6 28,5

45-64 27,8 22,8

>64 10,5 20,5

Lietuvoje homeopatiniai preparatai parduodami daugelyje vaistinių. Specializuotos

homeopatinės vaistinės Lietuvoje yra tik kelios:

1. Kauno Medicinos Universiteto vaistinė Kaune;

2. „Parapharm“ homeopatinė vaistinė Kaune;

3. „Homeopatinė vaistinė“ Kaune;

4. Miesto homeopatinė vaistinė Klaipėdoje.

Remiantis KMU vaistinės veiklos rezultatais galima prognozuoti, kad vien šios

specializuotos vaistinės priima apie 200 tūkst. vizitų per metus. Ţinoma, didelė dalis

apsilankančiųjų yra pastovūs šių vaistinių klientai.

Taigi, komplementinės bei alternatyvios medicinos metodų ir priemonių istorinės raidos

apţvalga, dabartinių tendencijų palyginimas sutvirtino mūsų iškeltą hipotezę ir prisidėjo prie

pasirinktų tyrimo uţdavinių tikslingumo patvirtinimo.

21

2. TIKSLINIŲ GRUPIŲ INFORMUOTUMAS, LŪKESČIAI BEI

KOMPETENCIJA KOMPLEMENTINĖS IR ALTERNATYVIOS

MEDICINOS SRITYJE

2.1. Tyrimo imtis

Tyrimas atliktas skirtingose vietose priklausomai nuo tikslinės grupės. Buvo pasirinktos

keturios tikslinės grupės:

1. Vaistininkai.

2. Gydytojai.

3. Kauno Medicinos Universiteto Farmacijos fakulteto studentai.

4. Kauno Medicinos Universiteto mokomosios gamybinės vaistinės pacientai.

Tyrimas su pirmąja tiksline grupe – vaistininkais - buvo atliktas Kauno Medicinos

Universiteto farmacijos specialistų podiplominio mokymo centre. Buvo išdalinta 200 anketų iš

kurių 143 atsakytos. Iš visų dalyvavusių apklausoje vaistininkų 91 respondentas vaistinėje dirba

daugiau penkiolikos metų, 31 respondentas – nuo 6 iki 14 metų, 21 respondentas – iki 5 metų. 93

respondentai kaip pagrindines dabartines pareigas nurodė receptaro pareigas, 33 respondentai –

vadovo pareigas, 4 respondentai – gamybinio padalinio darbuotojo pareigas, likusieji 13

respondentų nurodė einantys kitas pareigas. Iki 5 metų receptaro pareigybių patirties turi 31

respondentas, nuo 6 iki 14 metų receptaro pareigybių patirties turi 44 respondentai, virš 15 metų

receptaro pareigybių patirties turi 63 respondentai.

Tyrimas su antrąja tiksline grupe – gydytojais atliktas Kaune, Homeopatijos ir

Homotoksikologijos Asociacijos bei Kauno Medicinos Universiteto organizuotame seminare.

Buvo išdalintos 92 anketos iš kurių 48 atsakytos. Darbo patirties sveikatos apsaugos įstaigoje iki

5 metų turi 1 respondentas, 2 respondentai sveikatos apsaugos įstaigoje dirba nuo 6 iki 14 metų,

45 respondentai sveikatos apsaugos įstaigoje dirba virš 15 metų. Iš visų respondentų save

homeopatu nurodo 16 gydytojų, bendrosios praktikos gydytoju – 10 gydytojų, fitoterapeutu – 4

gydytojai, kitos specializacijos – 18 gydytojų. Iš gydytojų laikančių save komplementinės ir

alternatyvios medicinos ţinovais šioje srityje iki 5 metų dirba 8 respondentai, nuo 6 iki 14 metų

dirba 19 respondentų, virš 15 metų – 11 respondentų.

Kauno medicinos universiteto farmacijos fakulteto studentai buvo apklausti paskaitų bei

praktinių uţsiėmimų metu. Tyrime dalyvavo trečio bei ketvirto kursų studentai. Buvo išdalintos

163 anketos iš kurių 160 atsakyta. Tyrime dalyvavo 77 trečio kurso farmacijos studentai bei 83

ketvirto kurso farmacijos studentai. 124 respondentės buvo moterys bei 36 respondentai - vyrai.

22

Ketvirtoji tikslinė grupė pasirinkta iš Kauno medicinos universiteto mokomosios

gamybinės vaistinės filialų pacientų. Pacientai atrinkti atsitiktine tvarka naudojant

savanoriškumo principą. Viso tyrime pasiūlyta dalyvauti 85 pacientams. Sutiko dalyvauti ir

atsakė į anketą 56 pacientai. Iš jų 8 priklausė 18-24 metų amţiaus grupei, 17 priklausė 25-36

metų amţiaus grupei, 19 priklausė 37-48 metų amţiaus grupei, 12 priklausė 49-64 metų amţiaus

grupei. Tyrime dalyvavo 36 moterys bei 20 vyrų. Respondentų išsilavinimas aukštesnysis/

nebaigtas aukštasis (26 respondentai) arba aukštasis (30 respondentų). Vienas respondentas savo

sveikatą vertina puikiai, 27 respondentai – gerai, 23 respondentai – vidutiniškai, 5 respondentai –

silpnai.

2.2. Tyrimo metodika

Visuomenės informuotumo, lūkesčių bei kompetencijos komplementinės ir alternatyvios

medicinos srityje tyrimui buvo pasirinktas kiekybinis duomenų rinkimo metodas - anketinė

apklausa.

Buvo sudarytos keturios anketos kiekvienai tikslinei grupei tirti:

1. Anketa vaistinių darbuotojams (1 priedas).

2. Anketa gydytojams (2 priedas).

3. Anketa studentams (3 priedas).

4. Anketa vaistinės pacientams (4 priedas).

Visi klausimai yra arba uţdaro arba pusiau uţdaro tipo. Uţdaro tipo klausimai

formuluojami ir komponuojami taip, kad respondentui pateiktame sąraše tereikia vienaip ar

kitaip paţymėti jau esamus atsakymus. Pusiau uţdaro tipo klausimuose po suformuluotais

atsakymais, kuriuos respondentas turi paţymėti, paliekama laisvos vietos kitiems galimiems

atsakymų variantams. Anketų klausimai buvo pritaikyti konkrečiai tikslinei grupei, tačiau visas

keturias anketas sudaro 7 loginiai klausimų blokai:

1. Įvadinė dalis, kurioje įvardijami apklausos tikslai, siekiant uţtikrinti atsakymų

objektyvumą, nurodoma, kad anketa anoniminė;

2. Demografiniai respondentų duomenys;

3. Polinkis vartoti komplementinės bei alternatyvios medicinos preparatus, bei gydytis

komplementinės bei alternatyvios medicinos metodais.

4. Poţiūris į savigydą.

5. Vaistininkų ir gydytojų kompetencija komplementinės ir alternatyvios medicinos

srityje bei visuomenės pasitikėjimas jais.

23

6. Informuotumas apie komplementinės ir alternatyvios medicinos prienamumą,

visuomenės informavimas komplementinės ir alternatyvios medicinos srityje.

7. Komplementinės ir alternatyvios medicinos preparatų kainos ir kokybės santykio

vertinimas.

Atsiţvelgiant į tai, kad Kauno Medicinos Universiteto vaistinėje jau susidariusios

homeopatinių preparatų gamybos tradicijos, anketose ţymi dalis klausimų koncentruojasi būtent

į šią komplementinės ir alternatyvios medicinos dalį.

Dėl dar netvirtai nusistovėjusios terminologijos, šiame darbe terminas „natūropatija“ yra

naudojamas sinonimiškai su terminu „komplementinė ir alternatyvi medicina“.

Duomenims apdoroti taikyti kiekybiniai ir kokybiniai metodai. Statistinėms tendencijoms

nustatyti buvo skaičiuojami procentai, duomenų analizė buvo atliekama lyginimo principu.

Tyrimo duomenys statistiškai apdoroti naudojant SPSS bei Microsoft Exel programas.

2.3. Tyrimo rezultatai

2.3.1. Poreikis vartoti komplementinės bei alternatyvios medicinos preparatus, bei

gydytis komplementinės bei alternatyvios medicinos metodais.

Į klausimą „Jei ligos eiga leidţia rinktis, ar Jūs asmeniškai gydytumėtės natūropatiniais

(taip pat ir homeopatiniais) vaistais pirmiausiai?“ 81% vaistininkų atsakė teigiamai ir 19%

neigiamai. 98% gydytojų atsakė teigiamai ir 2% - neigiamai. Apklaustų studentų tarpe 71%

respondentų atsakė teigiamai ir 29% neigiamai. 71% KMU vaistinės pacientų atsakė į šį

klausimą teigiamai ir 29% neigiamai (4 pav.).

4 pav. Jei ligos eiga leidžia rinktis, ar Jūs asmeniškai gydytumėtės natūropatiniais

(taip pat ir homeopatiniais) vaistais pirmiausiai?

24

Tačiau pacientų tarpe pastebimas polinkis teikti prioritetą komplementinės ir

alternatyvios medicinos priemonėms priklausomai nuo amţiaus. 18-24 metų amţiaus grupėje

poţiūriai pasiskirstė lygiai: 50% teigiamų atsakymų ir 50% neigiamų. 25-36 metų amţiaus

grupėje matome 71% teigiamų ir 29% neigiamų atsakymų. 37-48 metų amţiaus grupėje 68%

respondentų atsakė teigiamai ir 32% - neigiamai. 49-64 metų amţiaus grupėje 90% pacientų

atsakė teigiamai ir 10% - neigiamai. 65+ metų amţiaus grupėje visi atsakė teigiamai (5 pav.).

5 pav. Jei ligos eiga leidžia rinktis, ar Jūs asmeniškai gydytumėtės natūropatiniais

(taip pat ir homeopatiniais) vaistais pirmiausiai? (Pacientų atsakymai)

Tačiau atsakymuose į kitą panašų klausimą uţduotą studentams ir pacientams pastebimos

ne tokios teigiamos tendencijos. Dauguma respondentų abejoja ar susirgę pirmiausia kreiptųsi į

komplementinės ir alternatyvios medicinos specialistą. Tik 14% farmacijos studentų kreiptųsi,

47% abejoja ir 39% nesikreiptų. Pacientų polinkiai pasiskirstę tolygiau. 27% atsakė teigiamai,

39% abejoja ir 34% atsakė neigiamai (6 pav).

6 pav. Prireikus gydytis ar pirmiausiai kreiptumėtės pas natūropatinį gydytoją

(fitoterapeutą-vaistažolių specialistą, homeopatą, rytietiškos medicinos gydytoją ir kt.)

25

Pacientai papildomai buvo klausiami: „Jei Jums teko ieškoti vizito pas gydytoją-

natūropatą (fitoterapeutą, homeopatą, rytietiškos medicinos gydytoją ir kt.), ar lengvai radote

reikiamą specialistą?“. 45% pacientų tokio specialisto visiškai neieškojo. Beveik vienodai

pasiskirstė respondentai atsakę „Labai sunkiai“ ir „Labai lengvai“, pirmieji sudarė 6%

respondentų, o antrieji 5% respondentų. 20% pacientų tvirtino, kad specialistą rado nelengvai ir

24% tvirtino suradę specialistą nesunkiai (7 pav.)

7 pav. Ar lengvai radote reikiamą specialistą? (Pacientų atsakymai)

Norint nustatyti specialistų (vaistininkų ir gydytojų) polinkį rekomenduoti

komplementinės ir alternatyvios medicinos preparatus ir gydymo priemones šiems specialistams

buvo uţduotas klausimas apie tokių rekomendacijų daţnumą. Vaistininkai buvo klausiami: „Ar

daţnai Jūs savo vaistinės klientams rekomenduojate natūropatines gydymo priemones (ir

homeopatinius vaistus)?“ 100 ir daugiau pacientų per dieną rekomenduoja 5% vaistininkų, 50-

100 pacientų per dieną rekomenduoja 5% vaistininkų, 20-50 pacientų per dieną rekomenduoja

10% vaistininkų, 10-20 pacientų per dieną rekomenduoja 22% respondentų, maţiau 10 pacientų

per dieną rekomenduoja 38% vaistininkų, labai retai rekomenduoja 20% vaistininkų (8 pav.)

8 pav. Ar dažnai rekomenduojate natūropatines gydymo priemones? (Vaistininkų

atsakymai)

26

Gydytojų paklausta buvo panašiai, tik atsakymų variantai buvo pateikti kitokie,

atsiţvelgiant į vaistininkų ir gydytojų darbo specifinius skirtumus.. Gydytojai aptarnauja ţymiai

maţiau pacientų uţ vidutinį vaistininką, todėl ir atsakymų variantai atitinkamai pakoreguoti.

Šiuo atveju atsakymai į klausimą „Ar daţnai Jūs savo pacientams rekomenduojate natūropatines

priemones (ir homeopatinius vaistus)?“ pasiskirstė taip: 30 ir daugiau pacientų per dieną

rekomenduoja komplementinės ir alternatyvios medicinos priemones 7% gydytojų, 20-30

pacientų per dieną rekomenduoja 6% gydytojų, 10-20 pacientų per darbo dieną rekomenduoja

12% gydytojų, 5-10 pacientų per dieną rekomenduoja 27% gydytojų ir maţiau kaip 5 pacientams

per dieną rekomenduoja 48% gydytojų(9 pav.). Šie rezultatai koreliuoja su vaistininkų pateiktais

atsakymais.

9 pav. Ar dažnai rekomenduojate natūropatines gydymo priemones? (Gydytojų

atsakymai)

Sekančiu klausimu norėta išsiaiškinti ar daţnai pacientai bei farmacijos studentai (grupė

respondentų, kurie jau turi daugiau specialiųjų ţinių, tačiau neturi praktinių įgūdţių) - naudoja

vaistaţolių preparatus. Atsakymai į klausimą „Ar daţnai naudojate vaistaţoles ir jų preparatus

(tinktūras, ištraukas, nuovirus ir kt.)?“ pasiskirstė sekančiai: beveik kasdien naudoja 5% pacientų

ir 11% studentų, bent kartą į savaitę naudoja 25% pacientų bei 18% studentų, 2-3 kartus per

mėnesį naudoja 30% pacientų bei 15% studentų, kelis kartus per metus naudoja 25% pacientų

bei 37% studentų, beveik nenaudoja vaistaţolių ir jų preparatų 14% pacientų bei 19% studentų

(10 pav.).

27

10 pav. Ar dažnai naudojate vaistažoles ir jų preparatus (tinktūras, ištraukas,

nuovirus ir kt.)?

Tokiam vartojimo skirtumui įtakos galėjo turėti skirtingos amţiaus grupės. Visi studentai

priklauso 18-24 metų amţiaus grupei, todėl jų vartojimo įpročiai atitinkamai pasiskirstę, šios

amţiaus grupės sergamumas maţesnis, todėl ir bendras vaistų vartojimas tikėtinai maţesnis.

Tačiau tokia tendencija ne taip ryškiai atsispindi pacientų apklausojekurioje 18-24 metų amţiaus

grupės 50% respondentų naudoja vaistaţoles bent 2-3 kartus per mėnesį, palyginus su 44%

studentų (11 pav.).

11 pav. Ar dažnai naudojate vaistažoles ir jų preparatus (tinktūras, ištraukas,

nuovirus ir kt.)?

Viena iš intensyviai vystomų komplementinės ir alternatyvios medicinos sričių Kauno

medicinos universiteto vaistinėje yra homeopatija, todėl pacientai bei studentai buvo paklausti:

28

„Ar daţnai naudojate homeopatinius preparatus?“ Šiuo atveju abejose respondentų grupėse

atsakymai pasiskirstė panašiai. Matomos tendencijos homeopatinius preparatus vartoti rečiau uţ

vaistaţoles ar jų preparatus. Atsakymai pasiskirstė sekančiai: tik 2% studentų naudoja

homeopatinius preparatus kasdien palyginus su 20% vaistinės pacientų, 3% studentų naudoja

homeopatinius preparatus bent kartą į savaitę palyginus su 7% vaistinės pacientų, 10% studentų

naudoja 2-3 kartus per mėnesį palyginus su 16% vaistinės pacientų, 51% studentų naudoja

homeopatinius preparatus kelis kartus per metus palyginus su 45% vaistinės pacientų, beveik

nenaudoja homeopatinių preparatų 34% studentų palyginus su 13% vaistinės pacientų(12 pav.) .

12 pav. Ar dažnai naudojate homeopatinius preparatus?

Tyrimas rodo, kad vaistinės pacientų tarpe moterys labiau linkusios vartoti homeopatinius

preparatus. Tyrimo duomenimis 25% moterų naudoja homeopatinius preparatus beveik kasdien

(vyrų 10%), bent kartą į savaitę homeopatinius preparatus naudoja 8% moterų ( vyrų 5%,), 1 2-3

kartus per mėnesį homeopatinius preparatus naudoja 4% moterų (vyrų 20%). Nė viena moteris

nenurodė, kad nenaudoja ar beveik nenaudoja homeopatinių preparatų, tačiau 35% vyrų atsakė

beveik nenaudojantys(13 pav.).

13 pav. Ar dažnai naudojate homeopatinius preparatus? (pagal lytį)

29

2.3.2. Poţiūris į savigydą

Vaistinei siekiant išlaikyti ar padidinti savo veiklos efektyvumą yra naudinga ţinoti

pacientų savigydos įpročius. Juos ţinant galima efektyviau konsultuoti vaistinės pacientus bei

atitinkamai ruošti farmacijos specialistus. Šiam medicinos aspektui visoms keturioms tikslinėms

grupėms buvo pateiktas klausimas: „Jūsų poţiūris į savigydą“. Buvo pasiūlyti šie galimi

atsakymai:

1. Tai objektyvi realybė, neišvengiamas reiškinys, kurį reikia palaikyti ir skatinti;

2. Tai rizikinga sveikatai veikla, tačiau toleruotina dėl draudimo lėšų sutaupymo ir

vaistinės pajamų didinimo;

3. Tai rizikinga sveikatai veikla, todėl turi būti grieţčiau apribojama ir

kontroliuojama valstybės;

4. Tai daugiausiai ţalinga veikla, todėl turėtų būti kaip įmanomai daugiau apribota

ar net draudţiama

Atsakymų rezultatai yra apavaizduoti 14 pav.

14 pav. Jūsų požiūris į savigydą

Gydytojai palankiausiai vertina savigydą, net 58% atsakė, kad tai objektyvi realybė,

neišvengiamas reiškinys, kurį reikia palaikyti ir skatinti. Tą patį atsakymą pasirinko 31%

vaistinės pacientų, 25% vaistininkų, 22% farmacijos studentų Dėl draudimo lėšų sutaupymo ir

vaistinės pajamų didinimo labiausiai toleruoja savigydą farmacijos studentai bei vaistinės

pacientai, 45% studentų atsakė, kad tai rizikinga sveikatai veikla, tačiau toleruotina dėl draudimo

lėšų sutaupymo ir vaistinės pajamų didinimo. Tą patį atsakymą pasirinko 38% vaistinės pacientų

bei po 16% vaistininkų ir gydytojų. Grieţtos savigydos kontrolės didţiausi šalininkai pasirodė

vaistininkai, net 43% jų atsakė, kad savigyda yra rizikinga sveikatai veikla, todėl turi būti

grieţčiau apribojama ir kontroliuojama valstybės. Tą patį atsakymą pasirinko 32% farmacijos

studentų, po 24% gydytojų bei pacientų. Drausti savigydą maţiausiai linkę farmacijos studentai

30

bei gydytojai (1% studentų bei 2% gydytojų). Labiausiai linkę drausti vaistininkai, net 16%

atsakė, kad savigyda yra daugiausiai ţalinga veikla, todėl turėtų būti kaip įmanomai daugiau

apribota ar net draudţiama. Taip pat atsakė ir 7% vaistinės pacientų.

Savigydos klausimo patikslinimui buvo suformuluotas klausimas dėl to, kur vaistinės

pacientai ir studentai pirmiausiai kreipiasi sunegalavę. Nors farmacijos studentai buvo gan

skeptiški savigydos atţvilgiu, atsakydami ankstesnį klausimą, į šį klausimą 64% jų atsakė, kad

sunegalavę pirmiausiai besigydą patys, 17% - kad kreipiasi į vaistininką, 3% - kad kreipiasi į

draugus, 4% - ieško pagalbos internete ir tik 13% - kad kreipiasi į gydytoją. Vaistinės pacientų

atsakymai pasiskirstė tolygiau. Jie daţniausiai kreipiasi į gydytoją – 38%, 30% gydosi patys,

27% kreipiasi į vaistininką, 4% pagalbos ieško internete, 3% prašo draugų pagalbos (15 pav.).

15 pav. Sunegalavę pirmiausiai...

Atsakymai į klausimą „Ar daţnai tenka lankytis pas gydytoją?“ pasiskirstė sekančiai: 4%

studentų lankosi pas gydytoją kartą į mėnesį, 38% - kartą per pusę metų, 38% - kartą į metus,

20% - kas 2-4 metus. Vaistinių pacientai nurodė besilankantys pas gydytoją daţniau. 20%

lankosi pas gydytoją kartą į mėnesį, 39% - kartą per pusę metų, 34% - kartą į metus, 5% kas 2-4

metus bei 2% vaistinės pacientų lankosi pas gydytoją rečiau nei kartą į 5 metus (16 pav.).

31

16 pav. Ar dažnai tenka lankytis pas gydytoją?

2.3.3. Vaistininkų ir gydytojų kompetencija komplementinės ir alternatyvios

medicinos srityje bei visuomenės pasitikėjimas jais

Šio loginio bloko klausimų tikslas buvo ištirti gydytojų bei vaistininkų nuomonę apie

savo bei kitų specialistų ţinias komplementinėje ir alternatyvioje medicinoje, taip pat ištirti

pacientų pasitikėjimą šiais specialistais.

Gan dėsningas pasiskirstymas pastebimas atsakymuose į klausimą „Ar, Jūsų manymu,

Lietuvos vaistininkai turi uţtektinai ţinių apie natūropatinius vaistus bei maisto papildus, kad

galėtų tinkamai patarti savo pacientams?“

Maţiausiai pasitiki vaistininkais gydytojai. 27% gydytojų mano, kad Lietuvos

vaistininkai neturi pakankamai ţinių, kad galėtų konsultuoti savo pacientus apie komplementinės

ir alternatyvios medicinos vaistus bei maisto papildus. 60% gydytojų sutinka, kad vaistininkai

gali tai daryti tik dalinai ir tik 13% visų apklaustųjų gydytojų atsakė į šį klausimą teigiamai.

Farmacijos studentų nuomonė šiuo klausimu yra pozityvesnė tačiau ne tokia pozityvi kaip

vaistinės pacientų. 18% farmacijos studentų mano, kad vaistininkai neturi uţtektinai ţinių apie

natūropatinius vaistus bei maisto papildus, palyginus su 13% pacientų. 66% farmacijos studentų

sutinka, kad vaistininkai tai gali daryti tik dalinai, palyginus su 57% pacientų. Net 30% pacientų

mano, kad vaistininkai turi uţtektinai ţinių pacientų konsultacijai šiuo klausimu, palyginus su

16% farmacijos studentų(17 pav.).

32

17 pav. Ar, Jūsų manymu, Lietuvos vaistininkai turi užtektinai žinių apie

natūropatinius vaistus bei maisto papildus, kad galėtų tinkamai patarti savo pacientams?

Tokios pačios palankios tendencijos atsispindi ir pacientų atsakymuose į klausimą „Ar

Jūs labiau pasitikite savo ţiniomis nei vaistininkų?“. Didţioji dauguma (80%) labiau uţ savo

pasitiki vaistininkų ţiniomis. Tačiau pasitikėjimas kinta priklausomai nuo amţiaus ir lyties. 25%

moterų iš apklausoje dalyvavusių pacientų labiau pasitiki savo ţiniomis. Tuo tarpu visi tos

pačios tikslinės grupės vyrai pasitiki vaistininkų ţiniomis labiau nei savo.

Taip pat pastebima, kad kuo vyresni pacientai tuo didesnis jų procentas labiau pasitiki

savo ţiniomis. Pacientai priklausantys 18-24 metų amţiaus grupei 100% pasitiki vaistininkų

ţiniomis. 12% respondentų iš 25-36 metų amţiaus grupės pasitiki savo ţiniomis labiau uţ

vaistininkų. 21% respondentų iš 37-48 metų amţiaus grupės savimi pasitiki labiau, vyriausioji

amţiaus grupė (49-64 metų) savimi pasitiki labiausiai, net 42% šios grupės respondentų savimi

pasitiki labiau uţ vaistininkus (18 pav.).

18 pav. Ar Jūs labiau pasitikite savo žiniomis nei vaistininkų?

33

Ţinant pacientų pasitikėjimo lygį tikslinga nustatyti kokią patirtį vaistininkai turi

išduodant homeopatinius vaistus. Jiems buvo pateiktas klausimas: „Ar turite patirties išduodant

gyventojams homeopatinius vaistus?“ 53% vaistininkų teigė nuolat išduodantys homeopatinius

vaistus. 13% - išduodavo anksčiau, 24% - teigė neturintys tokios patirties tačiau kartais

patariantys pacientams homeopatijos klausimais ir 10% - teigė neturintys patirties išduodant

homeopatinius vaistus (19 pav.).

19 pav. Ar turite patirties išduodant gyventojams homeopatinius vaistus?

Iš ankstesnio klausimo atsakymų aišku, kad dauguma vaistininkų turi patirties išduodant

homeopatinius vaistus. Toliau buvo klausta kaip vaistininkai, gydytojai ir farmacijos studentai

vertina savo ţinias homeopatijos srityje. Buvo pateikti penki atsakymų variantai:

1. Turiu nemaţai teorinių ţinių ir praktinių konsultavimo įgūdţių;

2. Turiu nemaţai teorinių ţinių ir praktinių gamybos bei konsultavimo įgūdţių;

3. Turiu nemaţai teorinių ţinių;

4. Ţinau apie homeopatiją gana paviršutiniškai;

5. Beveik nieko apie homeopatiją neţinau tvirtai.

Maţiausiai apie homeopatiją ţino farmacijos studentai. Tik 24% jų teigė turintys nemaţai

teorinių ţinių. 66% - prisipaţino turintys tik paviršutiniškas ţinias homeopatijoje ir 10% teigė

beveik nieko tvirtai apie homeopatiją neţinantys.

Šiek tiek tvirtesnes ţinias šioje srityje turi vaistininkai. 13% vaistininkų atsakė turintys

nemaţai teorinių ţinių ir praktinių konsultavimo įgūdţių. 6% turi nemaţai teorinių ţinių ir

praktinių gamybos bei konsultavimo įgūdţių. 32% turi nemaţai teorinių ţinių. 45% apie

homeopatiją ţino paviršutiniškai ir 4% beveik nieko tvirtai apie ją neţino.

Tvirčiausiai savo ţinias vertina gydytojai. 38% gydytojų teigia turį nemaţai teorinių ţinių

ir praktinių konsultavimo įgūdţių. 25% - turį nemaţai teorinių ţinių ir praktinių gamybos bei

34

konsultavimo įgūdţių, 27% - turį nemaţai teorinių ţinių. 10% jų teigė, kad apie homeopatiją

ţino paviršutiniškai (20 pav.).

20 pav. Kaip vertinate savo žinias homeopatijos srityje?

Tolimesniam vaistininkų kompetencijos komplementinės ir alternatyvios medicinos

produktų srityje aiškinimuisi buvo pateiktas klausimas: „Ar turite ţinių apie galimybes pakeisti

alopatinius vaistus natūropatiniais (ir homeopatiniais) vaistais?“

53% vaistininkų teigė turintys šių ţinių ir nuolat jas papildantys, nes tenka informuoti

pacientus. 29% vaistininkų turi šių ţinių tačiau papildomai nesidomi, nes nėra konsultavimo

paklausos. 18% neturi ţinių apie galimybes pakeisti alopatinius vaistus natūropatiniais vaistais,

nes tokių ţinių darbe niekada neprireikė (21 pav.).

21 pav. . Ar turite žinių apie galimybes pakeisti alopatinius vaistus natūropatiniais

(ir homeopatiniais) vaistais?

Sekantys du klausimai padėjo patikslinti ankstesnius gydytojų bei vaistininkų atsakymus

dėl ţinių poreikio komplementinės ir alternatyvios medicinos preparatų srityje. Pirmas iš jų: „Ar

35

Jūs pastebite, kad Jums darbe nuolat reikia papildomų ţinių apie vaistus, naudojamus

natūropatijoje (homeopatijoje, fitoterapijoje, Ajurvedoje, kinų medicinoje ir kt.)?“

Visi gydytojai atsakė teigiamai. Tačiau 19% vaistininkų teige, kad jų darbe nereikia

papildomų ţinių apie natūropatinius vaistus, kadangi jiems beveik netenka susidurti su

klausimais apie šiuos vaistus (22 pav.).

22 pav. Ar Jūs pastebite, kad Jums darbe nuolat reikia papildomų žinių apie

vaistus, naudojamus natūropatijoje (homeopatijoje, fitoterapijoje, Ajurvedoje, kinų

medicinoje ir kt.)? (Vaistininkų atsakymai)

Antrasis klausimas patikslina anksčiau uţduotą klausimą. Vaistininkams ir gydytojams

buvo pateiktas klausimas: „Ar daţnai pasitaiko atvejų, kai jaučiate, kad trūko ţinių išsamiau ir

uţtikrinčiau atsakyti į Jūsų kliento klausimus apie kurią nors natūropatijos priemonę?“ Pasirinkti

buvo pateikti šie atsakymai:

1. Taip, daţnai, nes šiuo metu didelė būtent šių vaistų pasiūla;

2. Taip, daţnai, nes nėra galimybių papildomai pasimokyti;

3. Ne, nedaţnai, nes nėra daug tokių klientų;

4. Ne, beveik nepasitaiko, nes papildomai nuolat atnaujinu šias ţinias dėl didelio

klausiančiųjų skaičiaus.

Vaistininkų ir gydytojų atsakymai į šį klausimą pasiskirsto nevienodai.. 38% gydytojų

teigė, kad šių ţinių nepritrūksta, nes jie nuolat atnaujina ţinias dėl didelio klausiančiųjų

skaičiaus, tik 15% vaistininkų pasirinko šį atsakymą. 32% gydytojų teigė, kad šių ţinių

nepritrūksta nes nėra daug klausiančiųjų, 45% vaistininkų pasirinko šį atsakymą. 21% gydytojų

teigė, kad jiems daţnai pasitaiko tokių atvejų, kai jaučia, kad trūksta ţinių išsamiau ir

uţtikrinčiau atsakyti į paciento klausimus apie natūropatijos priemonę, nes jie neturi galimybių

papildomai pasimokyti, 27% vaistininkų pasirinko šį atsakymą. 9% gydytojų trūksta šių ţinių,

36

nes šiuo metu didelė natūropatinių vaistų pasiūla, 13% vaistininkų pasirinko šį atsakymą (23

pav.).

23 pav. Ar dažnai pasitaiko atvejų, kai jaučiate, kad trūko žinių išsamiau ir

užtikrinčiau atsakyti į Jūsų kliento klausimus apie kurią nors natūropatijos priemonę?

Norint geriau išsiaiškinti specialistų ţinių komplementinės ir alternatyvios medicinos

srtyje galimų spragų prieţastis jie buvo klausiami apie studijų metu įgytas ţinias. Vaistininkai ir

gydytojai buvo klausiami ar studijų metu jiems buvo suteikta pakankamai pradinių ţinių apie

vaistus, naudojamus natūropatijoje (ir homeopatijoje). Didţioji dauguma respondentų pasirinko

neigiamą atsakymą. 85% gydytojų ir 75% vaistininkų teigė, kad studijų metu jiems nebuvo

suteikta pakankamai ţinių apie vaistus naudojamus natūropatijoje. Tik 15% gydytojų ir 25%

vaistininkų teigė, kad jiems buvo pakankamai suteikta šių ţinių (24 pav.).

24 pav. Ar studijų metu Jums buvo suteikta pakankamai pradinių žinių apie

vaistus, naudojamus natūropatijoje (ir homeopatijoje)?

37

Panašios tendencijos pastebimos ir dabartinių farmacijos studentų atsakymuose. Studentai

buvo paprašyti įvertinti jiems studijų metu suteiktas natūropatijos ţinias. Buvo pateikti keturi

atsakymų variantai:

1. Šių ţinių įsisavinimas iki šiol sudarė neţymią studijų programos dalį, galėtų būti

daugiau dėstoma šia tema;

2. Šių ţinių įsisavinimas iki šiol sudarė neţymią studijų programos dalį, tačiau to

pilnai pakanka;

3. Neturiu nuomonės

4. Kita

Respondentų 5% neturėjo nuomonės, 22% manė, kad natūropatijos ţinių įsisavinimas iki

šiol sudarė neţymią studijos programos dalį, tačiau to pilnai pakanka. Net 65% studentų nurodė,

kad natūropatijos ţinių įsisavinimas iki šiol sudarė neţymią studijos programos dalį, galėtų būti

šia tema dėstoma daugiau (25 pav.).

25 pav. Kaip Jūs vertinate studijų metu Jums suteiktas natūropatijos žinias?

Viena iš homeopatijos šakų yra spagyrinė homeopatija. Buvo padaryta prielaida, kad

Lietuvoje ši atšaka maţai ţinoma. Patikrinti šiai hipotezei buvo uţduotas klausimas: „Ar Jums

teko girdėti apie spagyrinę homeopatiją?“

Labiausiai informuoti pasirodė gydytojai, o maţiausiai - farmacijos fakulteto studentai.

Net 90% studentų niekad negirdėjo apie spagyrinę homeopatiją (atitinkamai: 82% pacientų, 79%

vaistininkų ir 47% gydytojų). Kad beveik neteko girdėti, tik ţino, kad yra tokia gydymo rūšis,

atsakė 40% gydytojų, 19% vaistininkų, 9% pacientų ir 7% studentų. Turį specialiųjų ţinių apie

spagyrinę homeopatiją atsakė13% gydytojų, 9% pacientų, 3% studentų bei 2% vaistininkų (26

pav.).

38

26 pav. Ar Jums teko girdėti apie spagyrinę homeopatiją?

2.3.4. Informuotumas apie komplementinės ir alternatyvios medicinos prieinamumą,

visuomenės informavimas komplementinės ir alternatyvios medicinos srityje.

Šio loginio anketos bloko tikslas buvo išsiaiškinti visuomenės informuotumo lygį apie

komplementinės it natūraliosio medicinos paslaugų bei produktų tiekėjus, susidomėjimą

papildoma informacija bei prienamos informacijos kokybės vertinimą.

Pirmiausiai tyrimo metu buvo klausiama: „Kiek ţinote vaistinių, kur galėtumėte kreiptis

profesionalaus patarimo dėl natūropatinių vaistų?“ Maţiausiai informuota respondentų grupė

pasirodė farmacijos studentai. Net 30% studentų teigė negirdėję apie tokias vaistines, palyginus

su 14% pacientų ir 13% gydytojų. Vieną tokią vaistinę ţino 31% farmacijos studentų, 52%

pacientų ir 11% gydytojų. 2-3 tokias vaistines ţino 36% studentų, 32% pacientų ir net 60%

gydytojų. 4-10 tokių vaistinių ţino 3% studentų, 2% pacientų ir 13% gydytojų. Daugiau nei 10

tokių vaistinių ţino 1% studentų, 4% gydytojų ir nei vienas pacientas (27 pav.).

27 pav. Kiek žinote vaistinių, kur galėtumėte kreiptis profesionalaus patarimo dėl

natūropatinių vaistų?

39

Panašus klausimas buvo uţduotas vaistininkams apie gydytojus: „Su kiek gydytojų -

natūropatijos specialistų (homeopatų, fitoterapeutų, Ajurvedos, kinų medicinos specialistų ir kt.)

Jūs savo darbe palaikote kontaktus (gaunate jų išrašytus receptus, aptarnaujate jų pacientus,

konsultuojatės)?“ 13% vaistininkų atsakė, kad tokių gydytojų nėra. 11% palaiko kontaktus su

vienu gydytoju. Net 60% palaiko kontaktus su 2-3 gydytojais-natūropatais. 13% palaiko

kontaktus su 4-10 gydytojų-natūropatų. Tik 4% respondentų palaiko ryšius su daugiau nei 10

gydytotjų-natūropatų (28 pav.).

28 pav. Su kiek gydytojų - natūropatijos specialistų palaikote kontaktus?

Atsakymų variantai į klausimą: „Kaip vertinate homeopatinių vaistų prieinamumą

gyventojams Lietuvoje?“ buvo pateikti tokie:

1. Gerai, mano supratimu vaistinėse yra pakankamas homeopatinių vaistų

asortimentas;

2. Patenkinamai, nes tik nedidelė vaistinių dalis specializuojasi homeopatinių vaistų

srityje, o tiekiamas asortimentas yra maţas;

3. Blogai, manau, kad trūksta gydytojų – homeopatijos specialistų, todėl ir

gydymasis homeopatiniais vaistais yra nedaţnas.


Visų grupių respondentai daţniausiai teigė, kad homeopatinių vaistų prienamumas

Lietuvoje nėra geras, o tik patenkinamas, nes tik nedidelė vaistinių dalis specializuojasi

homeopatinių vaistų srityje, o tiekiamas asortimentas yra maţas. Tokį atsakymą pasirinko net

61% gydytojų, 43% vaistininkų, 43% farmacijos studentų ir 55% pacientų. Antras pagal pagal

pasikartojimo daţnumą buvo atsakymas, teigiantis, kad prieinamumas yra blogas (trūksta

gydytojų – homeopatų, todėl ir gydymasis homeopatiniais vaistais yra nedaţnas). Šį atsakymą

pasirinko 38% vaistininkų, 28% gydytojų, 35% farmacijos studentų bei 25% pacientų. Situaciją

40

gerai įvertino 20% vaistininkų, 11% gydytojų, 17% farmacijos studentų bei 9% pacientų.

Nuomonės neturėjo 6% farmacijos studentų bei 11% pacientų (29 pav.).

29 pav. Kaip vertinate homeopatinių vaistų prieinamumą gyventojams Lietuvoje?

Įdomu tai, kad gydytojai labiau linkę manyti, jog didesnė problema yra specializuotų

vaistinių trūkumas, o vaistininkai labiau linkę manyti, kad didesnė problema yra gydytojų-

homeopatų trūkumas. Tačiau vaistininkai taip pat ţymia dalimi pripaţįsta, kad specializuotų

vaistinių trūksta. Didesnė pacientų dalis sutinka su gydytojais, kad didesnė problema yra

specializuotų vaistinių trūkumas.

Esant pastebimai gausiam maisto papildų, vaistų reklamos srautui Lietuvoje buvo

tikslinga ištirti respondentų poţiūrį į tai. Jiems buvo pateiktas klausimas: „Kaip vertinate

informacijos gyventojams apie natūropatiją ir jos priemones pateikimą ţiniasklaidoje?“

Atsakymų variantai buvo pasiūlyti tokie:

1. Gerai, yra pakankamai informacijos, ji atrodo išsami ir reikiamai moksliška;

2. Patenkinamai, informacijos yra daug, tačiau didţioji jos dalis yra iš esmės tik

reklama;

3. Blogai, tai yra ne informacija, o komercinė reklama, daţnai – apgaulinga.

Net 77% gydytojų teigia, kad situacija yra patenkinama, informacijos yra daug tačiau

didţioji jos dalis yra iš esmės tik reklama. Lygiai taip pat situaciją vertina 75% vaistininkų, po

52% - farmacijos studentų ir pacientų. Labiausiai neigiamai natūropatinės informacijos kokybę

ţiniasklaidoje vertina farmacijos studentai - net 45% studentų teigia, kad teikiama informacija

tėra komercinė reklama, daţnai apgaulinga. Panašų neigiamą poţiūrį turi ir pacientai (net 39%

KMU vaistinės lankytojų). Tą patį atsakymą pasirinko ir 17% gydytojų bei 18% vaistininkų. Gan

maţai respondentų atsakė teigiamai. Tik 3% visų farmacijos studentų, dalyvavusių tyrime, manė

41

kad situacija yra gera, kad yra pakankamai informacijos, kuri atrodo išsami ir reikiamai

moksliška. Tokios pačios nuomonės buvo 6% gydytojų, 7% vaistininkų, 9% pacientų (30 pav.).

30 pav. Kaip vertinate informacijos gyventojams apie natūropatiją ir jos priemones

pateikimą žiniasklaidoje?

Suţinojus respondentų nuomonę apie ţiniasklaidoje pateikiamą informaciją natūropatijos

ir jos priemonių tema buvo tikslinga ištirti ar visuomenėje siekiama kitokių informacijos šaltinių

šiuo klausimu. Tuo tikslu vaistininkai ir gydytojai buvo klausiami: „Ar dalyvaujate paskaitose,

seminaruose apie natūropatinius gydymo metodus, natūropatinius vaistus ir maisto papildus?“

Dauguma gydytojų (89%) teigė, kad dalyvauja tokiose paskaitose ne tik profesinės kvalifikacijos

tobulinimo kursuose bet ir papildomuose renginiuose. Vaistininkų aktyvumas šiek tiek maţesnis

- tik 47% vaistininkų pasirinko šį atsakymą. Net 20% vaistininkų visiškai nėra dalyvavę tokio

pobūdţio paskaitose ar seminaruose, o 32% vaistininkų yra dalyvavę tik profesinės kvalifikacijos

tobulinimo kursuose (gydytojų 11%) (31 pav.).

31 pav.Ar dalyvaujate paskaitose, seminaruose apie natūropatinius gydymo

metodus, natūropatinius vaistus ir maisto papildus?

42

Panašus klausimas buvo pateiktas ir farmacijos studentams bei pacientams: „Ar

dalyvaujate visuomeniniuose renginiuose natūropatijos, sveikos gyvensenos temomis?“

Atsakymų rezultatai abejose tikslinėse grupėse pasiskirstė labai panašiai. Dauguma studentų

(67%) ir pacientų (68%) teigė, kad jiems neteko dalyvauti visuomeniniuose renginiuose

natūropatijos, sveikos gyvensenos temomis, norėtų juose dalyvauti, bet neţino kur tai vyksta.

„Taip, tenka dalyvauti“ pasirinko 3% studentų ir 5% pacientų. Labai retai dalyvauja tokiuose

renginiuose 18% studentų ir 13% pacientų. Nemanančių, kad jiems tai reikalinga buvo 12%

studentų ir 14% pacientų (32 pav.).

32 pav. Ar dalyvaujate visuomeniniuose renginiuose natūropatijos, sveikos

gyvensenos temomis?

Sekantis klausimas skirtas ištirti paskaitų ir seminarų komplementinės ir alternatyvios

medicinos temomis dalyvių nuomonę apie mokymų kokybę. Tuo tikslu buvo pateiktas

klausimas: „Jei dalyvaujate paskaitose ir seminaruose natūropatinių gydymo metodų temomis, ar

tenkina jų kokybė ir įvairovė?“

83% gydytojų, 69% vaistininkų ir 13% pacientų natūropatinių gydymo metodų paskaitos

ir seminarai tenkina. Tačiau 16% vaistininkų, 17% gydytojų ir 5% pacientų tokių paskaitų ir

seminarų kokybė netenkina. 15% vaistininkų ir 82% pacientų dar neteko tokiuose renginiuose

dalyvauti (33 pav.).

43

33 pav. Jei dalyvaujate natūropatinių gydymo metodų paskaitose ir seminaruose, ar

tenkina jų kokybė ir įvairovė?

2.3.5. Komplementinės ir alternatyvios medicinos preparatų kainos ir kokybės

santykio vertinimas.

Viena iš šio tyrimo uţduočių buvo buvo ištirti kaip visuomenė suvokia ir jaučia

komplementinės ir alternatyvios medicinos preparatų kainos ir kokybės santykį, kokios kainos

visuomenė norėtų, kokie pacientų bei specialistų lūkesčiai šiuo klausimu.

Tuo tkslu pacientams bei farmacijos studentams buvo pateiktas klausimas: „Kokie yra

Jūsų prioritetai įsigyjant vaistą?“ Taip pat vaistininkams bei gydytojams buvo pateiktas

klausimas: „Kokie yra pastebimi daugumos Jūsų pacientų teikiami prioritetai įsigyjant vaistą“.

Patys pacientai labiau linkę teikti prioritetą vaisto saugumui ir efektyvumui - net 63%

pacientų pasirinko šį atsakymą. Taip pat mano 77% gydytojų ir 83% farmacijos fakulteto

studentų. Vienintelė vaistininkų grupė nurodė, kad pacientams vaisto efektyvumas ir vaisto

kaina rūpi maţdaug vienodai (29% ir 27%, atitinkamai).

Negalėjo išskirti kurio nors vieno prioriteto 43% vaistininkų, 19% gydytojų, 16%

pacientų bei 8% studentų (34 pav.).

44

34 pav. Pacientų prioritetai įsigyjant vaistą.

Ankstesnio klausimo patikslinimui pacientams ir farmacijos studentams buvo pateiktas

šis teiginys: „Gydytojui ar vaistininkui rekomendavus įsigyju veiksmingesnį vaistą net jei jis ir

brangesnis“. Šiuo atveju farmacijos studentai pasirodė labiau pasitikintys savimi - net 69% jų

nurodė daţnai, bet ne visada klausantys vaistininko ar gydytojo rekomendacijų įsigyti

veiksmingesnį vaistą net jei jis ir brangesnis. 25% studentų rekomendacijų klauso, palyginus su

48% teigiamai atsakiusių pacientų. 6% studentų bei 7% pacientų visada randa pigesnių variantų

(35 pav.).

35 pav. Gydytojui ar vaistininkui rekomendavus įsigyju veiksmingesnį vaistą net jei

jis ir brangesnis

Vaistininkams ir gydytojams buvo pateiktas klausimas: „Ar sutiktumėt, kad vyrauja

nuomonė: "Natūropatinės priemonės turėtų būti pigesnės, nes silpniau veikia, pigiau

pagaminamos ir pan."?“

Dauguma specialistų atsako, kad pacientai neturi nuostatos, jog natūrali priemonė turėtų

būti pigesnė. Gydytojai labiau uţ vaistininkus linkę pasirinkti šį atsakymą - net 72% gydytojų,

45

palyginus su 62% vaistininkų. Kad pacientai mano, jog natūrali priemonė turėtų būti pigesnė,

teigia 28% gydytojų bei 38% vaistininkų (36 pav.).

36 pav. Ar sutiktumėt, kad vyrauja nuomonė: "Natūropatinės priemonės turėtų

būti pigesnės, nes silpniau veikia, pigiau pagaminamos ir pan."?

Viena iš tiriamos vaistinės specializacijos krypčių yra homeopatija, todėl tyrimo metu

buvo aktualu ištirti kaip visuomenė įsivaizduoja homeopatinių vaistų kainas. Tuo tikslu visoms

tikslinėms grupėms buvo pateiktas klausimas: „Kokia Jūsų manymu turetų būti santykinė vieno

homeopatinio vaisto kaina?“

Respondentai turėjo galimybę pasirinkti vieną iš šių atsakymų:

1. Kaina turėtų būti objektyvi, neţiūrint, kiek kainuoja kitokie vaistai;

2. Kaina turėtų būti bent 20 – 30 procentų maţesnė, nei alopatinių

nekompensuojamųjų vaistų kainos.

3. Kaina turėtų būti 50 procentų ar net dar maţesnė, nei vidutiniškos

nekompensuojamųjų alopatinių vaistų kainos.

4. Kaina turėtų būti didesnė, nei vidutiniškos nekompensuojamųjų alopatinių vaistų

kainos.


Didţioji dauguma specialistų ir dauguma studentų bei pacientų mano, kad homeopatinio

vaisto kaina turėtų būti objektyvi, neţiūrint kiek kainuoja kitokie vaistai. Šį atsakymą pasirinko

75% gydytojų, 73% vaistininkų, 55% farmacijos studentų bei 50% pacientų. Daug maţiau

respondentų mano, kad kaina turėtų būti bent 20 – 30 procentų maţesnė, nei alopatinių

nekompensuojamųjų vaistų kainos. Tokius atsakymus pateikė 23% gydytojų ir 20% vaistininkų,

17% farmacijos studentų, 4% pacientų. Respondentų grupėje, manančioje, kad homeopatinių

vaistų kainos turėtų būti 50 procentų ar net dar maţesnė, nei vidutiniškos nekompensuojamųjų

46

alopatinių vaistų kainos, yra ţenkli pacientų dalis. Net 18% pacientų taip mano palyginus su 7%

vaistininkų, 7% farmacijos studentų bei 2% gydytojų. Tik 2% farmacijos studentų iš visų

respondentų mano, kad homeopatinių vaistų kainos turėtų būti didesnės, nei vidutiniškos

nekompensuojamųjų alopatinių vaistų kainos. Neturintys nuomonės šiuo klausimu nurodė 18%

farmacijos studentų, bei 29% pacientų (37 pav.).

37 pav. Kokia Jūsų manymu turetų būti santykinė vieno homeopatinio vaisto kaina?

2.4. SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės) analizė.

Dėl problemos tyrimo ir sprendimo priemonių paieškos tęstinumo galimybių naudojome vadybos

metodologinę priemonę – SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės) analizę, kurios pagalba

bandėme nustatyti veiksnius, galinčius įtakoti tolesnę veiklą tęsiant šį darbą ateityje, planuojant laiko ir

kitų išteklių investicijas.

Siekiant pagrindinio tikslo – pagerinti komplementinės ir alternatyvios medicinos

preparatų prieinamumą Lietuvos gyventojams, atsiţvelgdami į tyrimo metu nustatytas

pagrindines problemas pirminę priemonę siūlytume medicinos ir farmacijos specialistų ir

atitinkamų profesijų studentų aktyvesnį rengimą taikyti praktikoje alternatyvios medicinos

metodus ir preparatus. Tam yra reikalingos SAM (Sveikatos apsaugos ministerijos), KMU

(Kauno medicinos universiteto) , KMU FF (farmacijos fakulteto), sveikatos prieţiūros įstaigų,

vaistinių, ligonių asociacijų pastangos.

Pirminės priemonės panaudojimo stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių analizė yra

pateikta ţemiau.

47

STIPRYBĖS

Lietuvoje jau veikia Homeopatų draugija,

Kaune yra 2 vaistinės, kurios specializuojasi

homeopatinių preparatų gamyboje ir platinime,

taip pat viena, kuri specializuojasi platinime.

KMU FF podiplominio mokymo centre

vyksta periodiniai kursai aktualiais

homeopatijos, farmakognozijos klausimais

GALIMYBĖS

KMU vaistinėje modernizuojama

homeopatinių ir natūralių medţiagų pagrindu

gaminamų preparatų bazė, siekiama teisiškai

sureguliuoti vaistinės galimybes tiekti savo

produkciją kitoms Lietuvos vaistinėms ir , tuo

pačiu, pagerinti homeopatinių ir kitų

natūropatinių vaistų prieinamumą.

KMU FF podiplominio mokymo centras yra

pajėgus operatyviai diegti naujas mokymo

programas natūropatijos preparatų aktualiais

klausimais, turi pakankamai patyrusių lektorių

– šios srities specialistų.

SILPNYBĖS

Nepakankamas gydytojų homeopatų

skaičius, pernelyg maţas homeopatinių

preparatų platinimo mastas.

Maţas gydytojų aktyvumas skiriant

individualius natūropatinius ir kitus vaistus,

kuriuos būtų galima gaminti vaistinėse.

SAM politika vaistinių veiklos klausimais

neskatina vaistinių gamybinės veiklos, todėl

nyksta gaminančių vaistinių skaičius, Kaune

2007 metais uţsidarė specializuota vaistaţolių

vaistinė.

Ganėtinai pesimistiškai vaistininkai vertina

savo ţinias komplementinės bei alternatyvios

medicinos priemonių panaudojimo srityje.

Pacientai yra maţai arba neprofesionaliai

informuoti apie komplementinės ir

alternatyvios medicinos preparatus bei gydymo

metodus.

GRĖSMĖS

Sveikatos prieţiūros ir farmacijos

specialistų vidinės nuostatos, palaikančios

gydymą vien alopatiniais stipriai veikiančiais

vaistais gali būti gilios ir sunkiai įveikiamos.

SAM politika vaistinių sektoriaus atţvilgiu

labai ilgą laiką yra nepalanki vaistininkystei,

kaip vaistų prieinamumo garantui, ir sunku

tikėtis, kad artimoje ateityje pasikeis.

Lėšų trūkumas gali trukdyti KMU FF

podiplominio mokymo centrui ir Universiteto

vaistinei greitu laiku įgyvendinti reikiamas

priemones prisidedant prie natūropatinių

preparatų prieinamumo gyventojams

gerinimo.

48

3. APIBENDRINIMAI, IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

3.1. Apibendrinimai ir išvados

Šioje dalyje pateikiami tyrimų rezultatų apibendrinimai ir iškilusios išvados. Išvadą formuluojanti

dalis yra išskirta riebesniu šriftu.

Apibendrinus gautus tyrimo rezultatus galima teigti, kad:

1. Visos apklaustosios tikslinės grupės (gydytojai, vaistininkai, farmacijos studentai bei

vaistinės pacientai) didţiąja dauguma (71%-98%) pirmiausiai gydosi komplementinės ir

alternatyvios medicinos priemonėmis. Pastebima tendencija, kad kuo vyresnio amţiaus pacientai

tuo labiau linkę gydytis komplementinės ir alternatyvios medicinos priemonėmis. Įdomu tai, kad

dauguma respondentų nesikreiptų pas natūropatinius gydytojus kaip pirmosios pagalbos

priemonę, bet gydytųsi patys. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pacientų pasitikėjimas

komplementinės ir alternatyvios medicinos specialistais nėra didelis, tačiau yra pastebimas

noras pirmiausiai naudoti natūropatines priemones. Taip pat galima daryti prielaidą, kad

jaunesnio amžiaus pacientai nepakankamai informuoti šioje srityje, todėl ir mažiau linkę

gydytis komplementine ir alternatyvia medicina.

Daugumos apklaustųjų pacientų atsakymai teigė, kad fitoterapiniai preparatai yra

populiaresni uţ homeopatinius, todėl reikalinga platesnė šviečiamoji veikla ir platesni

moksliniai tyrimai homeopatijos srityje.

Pacientų apklausų duomenimis dauguma jų, sunegalavus, pirmiausia gydosi patys. Todėl

yra tikslinga temiškai plėsti visuomenės akiratį profesionaliai atliekant kryptingą

šviečiamąją veiklą kad sumažinti cheminių vaistų vartojimą lengvų susirgimų atvejais ir

pakeisti juos saugesniais, žymiai mažiau pašalinių reiškinių turinčiais komplementinės ir

alternatyvios medicinos preparatais.

2. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumai vaistininkų (81%) darbe nuolat reikia papildomų

ţinių apie vaistus, naudojamus komplementinėje ir alternatyvioje medicinoje. Respondentų-

pacientų atsakymuose vyrauja nuomonė, kad vaistininkai turi tik dalines ţinias šių priemonių

panaudojimo srityje (57%-66%). Net ir vyraujant tokiai skeptiškai nuomonei vaistininkų

atţvilgiu, dauguma (58%-100%) pacientų pasitiki vaistininkų ţiniomis labiau uţ savo. Tačiau

toks pasitikėjimas tolygiai ir ţymiai krenta vyresnių pacientų tarpe. Kuo vyresni pacientai, tuo

maţesnis pasitikėjimas vaistininkais. Tokie rezultatai ne stebina, nes vaistininkai ir farmacijos

studentai savo ţinias homeopatijos srityje vertina tik kaip paviršutiniškas. Taip pat didţioji

dauguma gydytojų (85%) ir vaistininkų (75%) teigia studijų metu neuţtektinai gavę ţinių

komplementinės ir alternatyvios medicinos srityje. Dauguma (65%) respondentų farmacijos

49

studentų teigia, kad komplementinė ir alternatyvi medicina sudarė neţymią studijų dalį ir norėtų,

kad šia tema būtų dėstoma didesne apimtimi. Pastebimas yra specialistų ir pacientų nuomonės

pasireiškimas apie tai, kad jiems trūksta ţinių komplementinės ir alternatyvios medicinos srityje,

todėl reikia imtis priemonių dėl objektyvaus tokios nuomonės įvertinimo ir, jei vertinimas

atitiktų pareikštą nuomonę, imtis veiksmų situacijai ištaisyti, kad kuo sėkmingiau ir

sparčiau būtų pasiekti PSO gairėse nurodyti komplementinės ir alternatyvios medicinos

integravimo į šiuolaikinę sveikatos apsaugos sistemą tikslai.

3. Remiantis atliktų tyrimų rezultatais galima išskirti dvi problematiškiausias

komplementinės ir alternatyvios medicinos preparatų prienamumo Lietuvos gyventojams sritis.

Pirmiausia, tik nedidelė dalis vaistinių specializuojasi komplementinės ir alternatyvios medicinos

preparatų platinimu, o tiekiamas asortimentas yra maţas. Antra pagal svarbą respondentų

atsakymuose išryškėjusi problema yra komplementinės ir alternatyvios medicinos specialistų-

gydytojų trūkumas.

Didţioji dauguma respondentų (91%-97%) šiuo metu gaunamą informaciją apie

komplementinę ir alternatyvią mediciną bei jos priemones ţiniasklaidoje vertina kaip reklamą,

kuri daţnai net kenksminga ir norėtų verčiau dalyvauti visuomeniniuose renginiuose apie

komplementinę ir alternatyvią mediciną, sveiką gyvenseną. Didţioji dauguma studentų (67%)

bei pacientų (68%) atsakė, kad neţino, kur tokie renginiai vyksta. Tai leidžia daryti prielaidą,

kad visuomenei skirtų šviečiamųjų renginių nėra užtektinai ir informavimas apie

vykstančius renginius yra nepakankamas. Dauguma respondentų (69%-83%) dalyvavusių

šiuose renginiuose, lieka patenkinti jų kokybe.

Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad iškelta hipotezė didţiąja dalimi

pasitvirtino:

1. Gyventojų (pacientų) informuotumas yra maţas, todėl jie daţnai neobjektyviai

vertina komplementinės ir alternatyvios medicinos reikšmę bei komplementinės ir

alternatyvios preparatų vartojimą.

2. Farmacijos specialistai nepasitiki savo kompetencija komplementinės ir

alternatyvios medicinos preparatų panaudojimo srityje. Didelė dalis farmacijos

specialistų nesidomi šia sritimi.

3. Hipotezė, kad Lietuvoje trūksta komplementinės ir alternatyvios medicinos

specialistų-gydytojų, pasitvirtino iš dalies – situaciją, kaip blogą vertino nuo 25%

iki 35% apklaustųjų respondentų grupių. Tačiau gydytojų - homeopatų skaičius

Lietuvoje didėja, todėl krizinės situacijos prognozuoti šioje srityje negalima.

50

4. Pasitvirtino, kad teisinis komplementinės ir alternatyvios medicinos srities

reguliavimas Lietuvoje yra nepakankamas, palyginus su daugeliu išvystytų

uţsienio valstybių.

3.2. Darbo tęstinumo prielaidos

Esminės prielaidos tęsti šį darbą:

1) tyrimo rezultatai, parodę problemos aktualumą;

2) KAM priemonių asortimento Lietuvoje struktūra;

3) SSGG analizė.

Atsiţvelgdami į tyrimų rezultatus, demonstruojančius, kad Lietuvos gyventojams ir

sveikatinimo srities specialistams apskritai trūksta bendrųjų ir specialiųjų ţinių apie

komplementinę ir alternatyvią mediciną, taip pat į rezultatus, demonstruojančius kad Lietuvoje

apskritai KAM priemonių asortimentas mėra pakankamas pagal lūkesčius (respondentų

atsakymų rezultatai), nusprendėme praktiškai išbandyti naujo preparato atsiradimo rinkoje

efektą, parengdami spagyrinės homeopatijos preparatą, t.y., priemonę srities, apie kurią dauguma

mūsų apklaustųjų respondentų apskritai nebuvo girdėję. Preparato sudėtį parinkome pagal

homeopatijos specialistų konsultacijas dėl jo poveikio bei naudodami Zimpelio spagyrinių

preparatų gamybos metodiką, aprašytą Vokietijos homeopatinėje farmakopėjoje pateiktą kaip

taisyklė Nr.25. [18]

3.2.1. Spagyrinės homeopatijos preparato gamyba

Preparatą pagaminome naudodami Zimpelio spagyrinių preparatų gamybos metodiką,

aprašytą Vokietijos homeopatinėje farmakopėjoje pateiktą kaip taisyklė Nr.25. [18]

Gamybos metodika

Remiantis taisykle Nr. 25 spagyrinės urtinktūros yra gaminamos iš švieţių augalų arba jų

dalių pagal ţemiau nurodytą technologiją.

Augalai arba jų dalys kruopščiai sutrinamos. Tinkamame inde sumaišoma 1 dalis

augalinės ţaliavos su 1 dalimi vandens ir 0,005 dalies mielių. Paliekama fermentuoti 20-25 ºC

temperatūroje, maišant mišinį vieną kartą per dieną. Fermentacijai pasibaigus, mišinys nedelsiant

distiliuojamas garais į surinkimo indą, kuriame yra 0,4 dalies 86 procentų etanolio vienai daliai

augalinės ţaliavos. Distiliacija uţbaigiama esant etanolio ir distiliato mišinio surinkimo inde bei

augalinės ţaliavos santykiui 2:1.

51

Išspausta augalinė ţaliava išdţiovinama ir sudeginama apytiksliai 400 ºC temperatūroje.

Pelenai suberiami į distiliatą. Po 48 valandų filtruojama.

POTENCIJAVIMAS

1 decipotencija (D1) gaunama iš

2 dalių urtinktūros ir

8 dalių mišinio sudaryto iš 2 dalių 30 % etanolio ir 1 dalies vandens.

2 decipotencija (D2) gaunama iš

1 dalies 1 decipotencijos (D1) ir

9 dalių mišinio sudaryto iš 2 dalių 30 % etanolio ir 1 dalies vandens.

Kiti praskiedimai gaminami analogiškai antros decipotencijos gamybai.

ŢYMĖJIMAS

Ruošiniai pagaminti pagal taisyklę Nr. 25 yra ţymimi „spag. Zimpel“; tokį uţrašą turi

turėti ir iš jų pagamintos kitos vaistų formos.

Pagal šią technologiją Kauno Medicinos Universiteto vaistinėje buvo pagamintas

ugniaţolės (Chelidonium Majus) šaknies šeštos ir trisdešimtos centipotencijų mišinio preparatas

cukraus granulių pagrindu: „Chelidonium C6 C30 Spag.Zimpel“. Jis buvo išduodamas

pacientams pagal homeopatijos gydytojo išrašytus receptus.

3.2.2. Pirminiai spagyrinės homeopatijos preparato poveikio stebėjimo rezultatai

Pirminis „Chelidonium C6 C30 Spag.Zimpel“ preparato poveikio stebėjimas buvo

atliktas Kauno Medicinos Universiteto vaistinės konsultanto (gydytojo homeopato).

Stebėti buvo 49 įvairaus amţiaus pacientai, kuriems buvo išrašytas šis preparatas – vienas

bei derinyje su kitais homeopatiniais ir alopatiniais preparatais.

Buvo gydyta 10 pacientų, 25-60 metų, sergančių įvairiais lėtiniais susirgimais. Pastebėta,

kad „Chelidonium C6 C30 Spag.Zimpel“ derinyje su kitais preparatais sutrumpina pastebimų

ligos simptomų išnykimo laiką vidutiniškai trečdaliu.

Antra pacientų grupė: 30 ţmonių, 18-60 metų. Preparatas skirtas gydyti ausų uţdegimų,

sinusitų atvejais, kai buvo stebimos ţalsvai gelsvos išskyros, nustatyti patogeniniai

mikroorganizmai – stafilokokai ir meningokokai. Palankus rezultatas stebimas per 1-2 dienas.

Taip pat gydyta 20 vaikų, 2 mėn.- 10 metų amţiaus. Gydyta peršalimo ligų atvejais:

rinitai, kosuliai, bronchitai, inkstų uţdegimai.Skirtas preparatas buvo derinamas su kitais

homeopatiniais preparatais. Gydymo metu poūmę ligos eigą perveda į ūminę. Vangi ligos eiga

52

virsdavo karščiavimu, ryškesniu kosuliu, gausesnėmis išskyromis. Po kelių tokių epizodų

pacientai visiškai pasveikdavo. Tai įvykdavo santykinai greitai, per 1-2 paras.

Stebėti 5 atvejai, pacientų amţius 25 - 60 metų. Gydyti bėrimai veide, kurių prieţastis -

uţkratas chlamidijomis. Ligos simptomai išnyko per 7 paras, nenaudojant antibiotikų.

Keturiais atvejais nepastebėta jokio preparato „Chelidonium C6 C30 Spag.Zimpel“

poveikio meningokokų ir stafilokokų infekcijoms.

Subjektyviu (vieno gydytojo) vertinimu „Chelidonium C6 C30 Spag.Zimpel“ veikia 3-4

kartus efektyviau uţ Hanemano metodu pagamintą analogišką preparatą.

Pirminiai stebėjimo rezultatai leidţia daryti prielaidą, kad pasirinktu gamybos

metodu pagaminti preparatai gali būti efektyvesni homeopatiniai vaistai, uţ tuos, kurie

naudojami šiuo metu analogiškų susirgimų atvejais. Tęsiant darbus ateityje, dėl rezultatų

objektyvumo yra numatomas kontrolinių grupių ir placebo metodo panaudojimas.

3.3. Pasiūlymai

Remiantis tyrimo rezultatais bei atsiţvelgiant į dabartinį komplementinės ir alternatyvios

medicinos teisinį reglamentavimą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje pateikiame šias

rekomendacijas.

Visuomenės vaistinėms

1.Atsiţvelgiant į tai, kad 81 % mūsų apklaustųjų farmacijos specialistų pasisakė, kad

jiems nuolat reikia papildomų ţinių apie vaistus, naudojamus komplementinėje ir alternatyvioje

medicinoje, siūloma vaistinėms savo darbuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo laiką

perskirstyti taip, kad komplementinės ir alternatyvios medicinos metodų ir preparatų temomis

mokymas būtų padidintas ne maţiau, kaip 2 kartus, nei iki šiol.

2. Atsiţvelgiant į tai, kad homeopatinių preparatų yra daugumoje vaistinių, o 71%

farmacijos specialistų nėra girdėję apie spagyrinę homeopatiją, kurios preparatų gamybos

metodai yra nurodyti homeopatinėje farmakopėjoje, siūloma vaistinėms savo darbuotojų

kvalifikaciją homeopatijos srityje fokusuoti į homeopatinių preparatų gamybos būdų įvairovę.

3. Didinti komplementinės ir alternatyvios medicinos preparatų pasiūlą.

4. Kadangi net 71% farmacijos specialistų palaiko profesionalius ryšius su 1-3

komplementinės ir alternatyvios medicinos srities gydytojais, siūloma aktyviai aiškinti

gydytojams apie vaistinės galimybes gaminti šių gydytojų skiriamus ekstemporalius preparatus.

Pacientų organizacijoms

53

1.Atsiţvelgiant į tai, kad 71% pacientų pirmiausiai renkasi komplementinės ir

alternatyvios medicinos vaistus, ir į tai, kad jaunesnio amţiaus pacientai maţiau uţ vyresnius

linkę gydytis šiais vaistais, siūloma organizuoti renginius jaunesnio amţiaus gyventojams

populiariai ir profesionaliai nušviečiančius komplementinės ir alternatyvios medicinos sritis bei

joje naudojamų preparatus privalumus.

2. 45% pacientų niekad neieškojo komplementinės ir alternatyvios medicinos srities

specialistų, 6% rado juos labai sunkiai ir 20% - nelengvai, todėl siūloma pacientų organizacijoms

aktyviau bendrauti su su specializuotomis vaistinėmis, kurių dėka jie lengviau gali gauti

patarimus dėl gydytojų - komplementinės ir alternatyvios medicinos srities konsultantų

pasirinkimo bei įsigyti paskirtus atitinkamus preparatus.

3. 68% respondentų nurodė, kad norėtų dalyvauti visuomeniniuose renginiuose

komplementinės ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos temomis, bet neţino, kur jie

vyksta, todėl pacientų organizacijoms siūloma efektyviau naudoti elektronines informavimo

priemones - jų pagalba informacija apie renginius būtų prieinamesnė.

Kauno medicinos universitetui

1. Papildomai apklausti vaistinių darbuotojus dėl jų poreikio įgyti daugiau ţinių

komplementinės ir alternatyvios medicinos srityje ir keisti atitinkamai su gautais tyrimo

rezultatais studijų bei profesinės kvalifikacijos tobulinimo programas.

2. Atsiţvelgiant į tai, kad 67% studentų nurodė norintys dalyvauti visuomeniniuose

renginiuose komplementinės ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos temomis,

siūloma Kauno medicinos universiteto studentų organizacijoms inicijuoti tokius renginius, o

universitetui pagal galimybes rasti tokių renginių palaikymo priemonių.

3. 65% farmacijos fakulteto studentų nurodė norintys daugiau paskaitų komplementinės ir

alternatyvios medicinos tema, todėl siūloma dabartines komplementinės ir alternatyvios

medicinos pasirenkamąsias paskaitas padaryti privalomas. Taip pat siūloma aktyviai siekti tarp

universitetinių ryšių su komplementinės ir alternatyvios medicinos aukštosiomis mokyklomis,

bei inicijuoti lektorių KAM temomis mainus.

LR Sveikatos apsaugos ministerijai

1.Parengti visa apimančią komplementinės ir alternatyvios medicinos integracijos į

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą strategiją pagal PSO atitinkamos strategijos gaires,

apjungiant šioje srityje dirbančių farmacijos specialistų bei gydytojų ekspertines pajėgas.

54

2.Patobulinti teisės aktus, reglamentuojančius komplementinės ir alternatyvios medicinos

specialistų praktiką bei preparatų platinimą. Teisės aktai turėtų atitikti Pasaulinės Sveikatos

Organizacijos rekomendacijas bei tyrimus komplementinėje ir alternatyvioje medicinoje.

Universiteto vaistinei

1.Plėsti homeopatinių preparatų gamybą įdiegiant į praktiką spagyrinės homeopatijos

vaistus.

55

Santrauka

Tikslas. Komplementinės ir alternatyvios medicinos preparatų prieinamumo Lietuvos

gyventojams pagerinimo galimybių tyrimas.

Medžiaga ir metodai. Anketinės apklausos būdu tirtos keturios tikslinės grupės: 143

farmacijos specialistai, 160 Kauno medicinos universiteto farmacijos fakulteto studentų, 56

Kauno medicinos universiteto vaistinės pacientai, 48 gydytojai.

Rezultatai. 71% - 98% respondentų pirmiausiai gydosi komplementinės medicinos

priemonėmis. Vyresnio amţiaus respondentai labiau linkę naudotis šiomis priemonėmis uţ

jaunesnius. 81% respondentų - vaistininkų darbe nuolat reikia papildomų ţinių komplementinės

medicinos srityje. Dauguma respondentų - pacientų mano, kad vaitininkai turi nepakankamas

ţinias šioje srityje. Dauguma respondentų vertina savo ţinias komplementinės medicinos srityje

vertina kaip nepakankamas. Dauguma specialistų (75% -85%) ir studentų (65%) nurodė, kad

studijų metu negavo uţtektinai komplementinės medicinos ţinių ir norėtų gauti daugiau.

Išvados. Komplementinės ir alternatyvios medicinos preparatų prienamumas Lietuvos

gyventojams neatitinka Pasaulinės Sveikatos Organizacijos rekomendacijų. Siūloma imtis šių

priemonių situacijai pagerinti: kelti specialistų kvalifikaciją, koreguoti studijų programas,

parengti komplementinės ir alternatyvios medicinos integracijos į Lietuvos sveikatos apsaugos

sistemą strategiją pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos atitinkamos strategijos gaires, šviesti

visuomenę.

Summary

Objective. Research of possibilities of access improvement for residents of Lithuania to

preparations of complementary and alternative medicine.

Material and methods. Four groups of respondents were presented with a questionary:

143 pharmacy specialists, 160 pharmacy students of Kaunas Medical University, 56 patients of

Kaunas Medical University pharmacy, 48 physicians.

Results. 71% - 98% respondents prefer treatment by complementary and alternative

medicine. Older patients are more inclined to use such means than younger ones. 81% of

pharmacists constantly need additional knowledge in the area of complementary medicine.

Majority of patients think that pharmacists do not have sufficient knowledge in this area.

Majority of respondents perceive their knowledge of complementary medicine as insufficient.

Majority of specialists (75% - 85%) and pharmacy students (65%) indicated, that during

university studies they have not gotten sufficient amount of knowledge in the area of

complementary medicine and would like to get more of such information.

Conclusions. Accessibility to preparations of complementary and alternative medicine

for residents of Lithuania is not in line with recommendations of World Health Organization. We

suggest to improving the situation by these means: improving qualification of specialists,

correcting study programs, preparing a strategy of integration of complementary and alternative

medicine in Lithuanian healthcare system according the guidelines of respective strategy of

World Health organization, educating public.

56

4. LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Kayne SB. Homeopathic Pharmacy. 1st ed. Edinburgh: Churchill Livingstone; 1997.

2. Lietuvos sveikatos programa [Internet]. [cited 2009 May 17] Available from:

http://www.infolex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=29284

3. What Is CAM? [Internet]. National Center for Complementary and Alternative Medicine.

[cited 2009 May 17] Available from: http://nccam.nih.gov/health/whatiscam/overview.htm

4. Traditional Medicine: Definitions [Internet]. World Health Organisation. [cited 2009 May

17] Available from:

http://www.who.int/medicines/areas/traditional/definitions/en/index.html

5. Non-Traditional Medicine in America [Internet]. MedicineNet.com. [cited 2009 May 17]

Available from: http://www.medicinenet.com/script/main/art.asp?articlekey=32836

6. Timeline of alternative medicine [Internet]. [cited 2009 May 17] Available from:

http://www.docstoc.com/docs/5185074/timeline-alternative-medicine

7. Sengupta KN. The Ayurvedic System of Medicine. 2nd ed. Delhi: Sri Satguru Publications;

1998.

8. Mukherjee PK, Wahile A. Integrated approaches towards drug development from Ayurveda

and other Indian system of medicines. Journal of Ethnopharmacology. 2006 ;103(1):25-35.

9. Sharma RK, Dash B. Agnivesa„s Caraka Samhita. 1st ed. Varanasi: Chowkhamba Sanskrit

Series Office; 2004.

10. Vagbhata. Astanga - Samgraha: The Compendium of Eight Branches of Ayurveda. 1st ed.

Delhi: Sri Satguru Publications; 1999.

11. Ayurvedic Medicine [Internet]. National Center for Complementary and Alternative

Medicine. [cited 2008 Nov 14] Available from:

http://nccam.nih.gov/health/ayurveda/introduction.htm

12. Maciocia G. The Foundations of Chinese Medicine. 2nd ed. Edinburgh: Churchill

Livingstone; 2005.

13. Dash B. Materia Medica of Tibetan Medicine. 1st ed. Delhi: Sri Satguru Publications; 1994.

14. Chiappelli F, Prolo P. Evidence-based research in Complementary and Alternative Medicine

I:History. 2005 ;2(4):453-458.

15. Culpeper N. Complete Herbal. 1st ed. London: Richard Evans; 1814.

16. Paracelsus. Hermetic and Alchemical Writings of Paracelsus the Great. Edmonds,WA: The

Alchemical Press; 1992.

17. Principe LM. Chymists and Chymistry. Studies in the History of Alchemy and Early Modern

Chemistry. 1st ed. Sagamore Beach: Chemical Heritage Foundation; 2007.

57

18. Homoopathisches Arzneibuch 2003. Stuttgart: Deutscher Apotheker Verlag; 2003.

19. Homeopatijos atsiradimas ir vystymasis [Internet]. Mokslai.lt. [cited 2009 May 17]

Available from: http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/22229.html

20. WHO Traditional Medicine Strategy 2002-2005. Geneva: World Health Organization; 2002.

21. WHO launches the first global strategy on traditional and alternative medicine. 2002 May

16.

22. Tolesnės sveikatos sistemos plėtros 2008-2015 metų metmenys [Internet]. [cited 2009 May

17] Available from:

http://sena.sam.lt/repository/dokumentai/sveikatos_politika/Vizija%20tikslinta%20po%20ko

legijos-paskutine.doc

23. Ali KM. Legal Status of Homeopathy in European Countries [Internet]. Similima.com. [cited

2008 Nov 29] Available from: http://www.similima.com/homeoeurope.html

24. Legal Status of Traditional Medicine and Complementary/Alternative Medicine: A

Worldwide Review. Geneva: World Health Organization; 2001.

25. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas. Valstybės ţinios. 2006 Jul 18; 78.

26. Farmacijos specialistų profesinės kompetencijos vertinimo nuostatai. V-714; 2003.

27. Ritchie MR. Use of herbal supplements and nutritional supplements in the UK: what do we

know about their pattern of usage? Proceedings of the Nutrition Society. 2007 ; 66:479–482.

28. Hopper I, Cohen M. Complementary therapies and the medical profession: a study of

medical students' attitudes. Alternative therapies in health and medicine. 1998 ; 4:68-73.

29. Complementary Medicine. Complementary Medicine Research. 1990 ; 4:4-8.

30. British Medical Journal. 1986 ; 292:1498-1500.

31. Jacobs J, Chapman EH, Crothers D. Patient Characteristics and Practice Patterns of

Physicians Using Homeopathy. Archives of Family Medicine. 1998 ; 7:537-540.

32. Fetrow CW, Avila JR. Professional„s Handbook of Complementary and Alternative

Medicines. 2nd ed. Springhouse: Springhouse; 2001.

33. Andrijauskaitė D, Voronaja N. Apie maisto papildus ir medicininės paskirties produktus.

Gydymo menas. 2007 ; 1:11-17.

34. Committee on Herbal Medicinal Products [Internet]. European Medicines Agency. [cited

2008 Nov 10] Available from:

http://www.emea.europa.eu/htms/general/contacts/HMPC/HMPC.html

35. Herbal Medicinal Products [Internet]. Europos Komisija. [cited 2008 Nov 10] Available

from: http://ec.europa.eu/enterprise/pharmaceuticals/herbal/herbal_en.htm

58

36. Glauber R. A Spagyrical Pharmacopoea. 1st ed. RAMS; 1983.

37. Kleijnen J, Knipschild P, ter Riet G. Clinical trials of homoeopathy. British Medical Journal.

1991 ; 302:316-323.

38. Linde K, Clausius N, Ramirez G. Are the clinical effects of homoeopathy placebo effects? A

meta-analysis of placebo-controlled trials. The Lancet. 1997 ; 350:834-843.

59

PRIEDAI

60

1 priedas

A N K E T A V A I S T I N I Ų D A R B U O T O J A M S

Data ____________________________

Ši anketa skirta sužinoti vaistinių darbuotojų nuomonę apie natūropatinius vaistus. Labai

tikimės Jūsų supratimo ir noro padėti mums. Užtikriname Jus, kad Jūsų konfidencialumas nebus

pažeistas. Be to, Jūsų nuomonė bus analizuojama apibendrintai, t.y. susumavus visų apklaustųjų

atsakymus. Prašome į pateiktus klausimus atsakyti sąžiningai ir nepraleidinėti klausimų.

Tinkamą atsakymą prašome pažymėti „kryžiuku" arba „varnele", atsakymo variantas gali būti

tik vienas.

1. Jūsų darbo vaistinėje stažas:

1. Iki 5 m;

2. 6 – 14 m.;

3. Daugiau, kaip 15 m.

2. Šiuo metu Jūsų pagrindinės funkcijos darbe:

1. Receptaras;

2. Vadovas;

3. Gamybos padalinio darbuotojas;

4. Einu kitas pareigas.

3. Jūsų darbo receptaro pareigybėse patirtis:

1. Iki 5 m;

2. 6 – 14 m.;


4. Ar turite patirties išduodant gyventojams homeopatinius vaistus?

1. Taip, nuolat tai darau;

2. Taip, esu tai daręs anksčiau

3. Ne, bet kai kada patariu klientams homeopatijos klausimais;

4. Ne, neturiu

5. Kokie vaistai dominuoja tarp Jūsų išduodamų vaistų?

1. Alopatiniai;

2. Vaistaţolių, maisto papildų preparatai;

3. Homeopatiniai;

4. Kiti (įrašyti)....................

5. Nėra vienos dominuojančios grupės

61

6. Jūsų požiūris į savigydą:


2. Tai rizikinga sveikatai veikla, tačiau toleruotina dėl draudimo lėšų sutaupymo

ir vaistinės pajamų didinimo;



4. Tai daugiausiai ţalinga veikla, todėl turėtų būti įmanomai daugiau apribota ar

net draudţiama

7. Su kiek gydytojų – natūropatijos specialistų (homeopatų, fitoterapeutų, ajurvedos,

kinų medicinos specialistų ir kt.) Jūs savo darbe palaikote kontaktus (gaunate jų

išrašytus receptus, aptarnaujate jų pacientus, konsultuojatės)?

1. Nėra tokių gydytojų;

2. 1;

3. 2-3;

4. 4-10;

5. Daugiau, kaip 10.

8. Ar Jūs pastebite, kad Jums darbe nuolat reikia papildomų žinių apie vaistus,

naudojamus natūropatijoje (homeopatijoje, fitoterapijoje, ajurvedoje, kinų

medicinoje ir kt.)?

1. Taip, nes daţnai susiduriu su naujais klientų bei gydytojų klausimais apie

šiuos vaistus;

2. Ne, kadangi beveik netenka susidurti su klausimais apie šiuos vaistus

9. Ar studijų metu Jums buvo suteikta pakankamai pradinių žinių apie vaistus,

naudojamus natūropatijoje (ir homeopatijoje)?

1. Taip;

2. Ne.

10. Ar turite žinių apie galimybes pakeisti alopatinius vaistus natūropatiniais (ir

homeopatiniais) vaistais?

1. Taip, ir nuolat šias ţinias papildau, nes tnka informuoti klientus;

2. Taip, tačiau papildomai nesidomiu, nes nėra konsultavimo paklausos;

3. Ne, nes niekada iki šiol tokių ţinių mano darbe neprisireikė

11. Jei ligos eiga leidžia rinktis, ar Jūs asmeniškai gydytumėtės natūropatiniais (taip pat

ir homeopatiniais) vaistais pirmiausiai?

1. Ne, pirmiausiai gydyčiausi efektyviausiais alopatiniais vaistais;

2. Taip, visada pirmiausiai išbandyčiau natūropatines priemones;

62

12. Ar manote, kad Lietuvoje yra pakankamai daug vaistinių, kurios turi pasiūloje

gyventojams homeopatinių vaistų?

1. Taip, lyginant su kitomis šalimis yra pakankamai

2. Taip, pagal mano vaistinės patirtį atrodo, kad pakankamai, nors neţinau, kaip

yra kitose vaistinėse

3. Ne, nepakankamai, nes mūsų vaistinėje yra nenormaliai padidėjęs darbo

krūvis dėl homeopatinių vaistų paklausos;

4. Ne, nepakankamai, nes ţinau, kad kitose šalyse tokių vaistinių yra ţymiai

daugiau

13. Ar dažnai Jūs savo vaistinės klientams rekomenduojate natūropatines gydymo

priemones (ir homeopatinius vaistus)?

1. Taip, 100 ir daugiau klientų per darbo dieną;

2. Taip, nuo 50 iki 100 klientų per darbo dieną;



5. Ne, ne daţnai, maţiau kaip 10 klientų per darbo dieną;

6. Ne, labai retai.

14. Kaip vertinate savo žinias homeopatijos srityje:






15. Kaip vertinate homeopatinių vaistų prieinamumą gyventojams Lietuvoje?


asortimentas;

2. Patenkinamai, nes tik nedidelė vaistinių dalis specializuojasi homeopatinių

vaistų srityje, o tiekiamas asortimentas yra maţas;

3. Blogai, kadangi trūksta gydytojų – homeopatijos specialistų, todėl ir

gydymasis homeopatiniais vaistais yra pasyvus, gyventojai nesuţino apie visas

galimybes.

16. Ar Jums teko girdėti apie spagyrinę homeopatiją?

1. Taip, turiu specialiųjų ţinių apie spagyrinę homeopatiją;

2. Beveik neteko, tik esu girdėjęs, kad yra tokia gydymo rūšis;

3. Iki šiol neteko.

17. Kaip Jūs elgiatės su klientais, vaistų pasiūloje atsiradus santykinai naujam

vaistui?

1. Visais atvejais, kai tik galima rinktis, siūlau naujesnius vaistus;

2. Visais atvejais pabrėţiu, kad tai yra naujas vaistas, todėl galima didesnė rizika,

kad bus iki šiol nepastebėtų nepageidaujamo poveikio efektų.

63

18. Ar greitai adaptuojatės prie vaisto „naujumo“ bruožo?

1. Taip, daugiausiai per vieną mėnesį;

2. Taip, daugiausiai per pusę metų;

3. Tai trunka daugiau, kaip pusę metų.

19. Kaip vertinate informacijos gyventojams apie natūropatiją ir jos priemones




reklama;

3. Blogai, tai yra ne informacija, o komercinė reklama, daţnai - apgaulinga

20. Ar dalyvaujate paskaitose, seminaruose apie natūropatinius gydymo metodus,

natūropatinius vaistus ir maisto papildus?

1. Taip, profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursuose;

2. Taip, profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursuose ir papildomuose

renginiuose;

3. Ne, kol kas dar niekur neteko dalyvauti

21. Ar Jus tenkina paskaitų, seminarų, kvalifikacijos tobulinimo kursų specialistams

kokybė bei programos natūropatinių gydymo metodų ir priemonių klausimais?

1. Taip, tenkina;

2. Ne, netenkina;

3. Neţinau, kol kas dar neteko tokiuose renginiuose dalyvauti

22. Ar dažnai pasitaiko atvejų, kai jaučiate, kad trūko žinių išsamiau ir užtikrinčiau

atsakyti į Jūsų kliento klausimus apie kurią nors natūropatijos priemonę?

1. Taip, daţnai, nes šiuo metu didiname būtent šių vaistų pasiūlą;


3. Ne, nedaţnai, nes nėra daug tokių klientų;

4. Ne, beveik nepasitaiko, nes papildomai nuolat atnaujinu šias ţinias ryšium su

dideliu klausiančiųjų skaičiumi.

23. Ar esate ypač žingeidus seminarų, paskaitų, kvalifikacijos tobulinimo kursų metu?

1. Taip, noriu suţinoti apie įvairias problemines sritis ir aspektus siekdamas

platesnio poţiūrio, gilesnio savo profesijos paţinimo;

2. Taip, tačiau stengiuosi apkrauti dėmesį tik ţiniomis, kurios yra ar tikrai bus

praktiškai naudojamos darbe;

3. Ne, nesu ţingeidus, išklausau, kas pateikiama programose, tačiau papildomai

klausimų nekeliu

24. Kokie yra pastebimi daugumos Jūsų klientų teikiami prioritetai jiems įsigijant

vaistą:

1. Pirmiausiai - vaisto efektyvumas ir saugumas;

2. Pirmiausiai – vaisto kaina.

3. Sunku išskirti kurį nors vieną prioritetą.

64

25. Ar sutiktumėt, kad vyrauja nuomonė: „Natūropatinės priemonės turėtų būti

pigesnės, nes silpniau veikia, pigiau pagaminamos ir pan.“?

1. Taip, tokia nuomonė tarp gyventojų vyrauja;

2. Ne, dauguma nemano, kad natūrali priemonė turėtų būti pigesnė

26. Kokia Jūsų manymu turetų būti vieno santykinio homeopatinio vaisto kaina:

1. Kaina turėtų būti objektyvi, neţiūrint, kiek kainuoja alopatiniai vaistai;


nekompensuojamųjų vaistų;


nekompensuojamųjų alopatinių vaistų.

Dėkojame už atsakymus!

65

2 priedas

A N K E T A G Y D Y T O J A M S

Data ____________________________

Ši anketa skirta gydytojų nuomonei dėl natūropatinių vaistų ištirti. Labai tikimės Jūsų

supratimo ir noro padėti mums. Užtikriname Jus, kad Jūsų konfidencialumas nebus pažeistas. Be

to, Jūsų nuomonė bus analizuojama apibendrintai, t.y. susumavus visų apklaustųjų atsakymus.

Prašome į pateiktus klausimus atsakyti sąžiningai ir nepraleidinėti klausimų. Tinkamą atsakymą

prašome pažymėti „kryžiuku" arba „varnele", atsakymo variantas gali būti tik vienas.

1. Jūsų darbo sveikatos priežiūros įstaigoje stažas:

5. Iki 5 m;

6. 6 – 14 m.;


2. Jūsų specializacija:

1. Homeopatas;

2. Bendrosios praktikos gydytojas;

3. Fitoterapeutas;

4. Kita (įrašyti) ......................

3. Jeigu esate natūropatijos gydytojas (homeopatas, fitoterapeutas, Ayurvedos, kinų

medicinos žinovas ar kt.), koks Jūsų darbo stažas šioje srityje:

1. Iki 5 m;

2. 6 – 14 m.;


4. Ar išrašote savo pacientams homeopatinius vaistus?

1. Taip, nuolat tai darau;

2. Taip, esu tai daręs anksčiau

3. Ne, bet kartais patariu homeopatijos klausimais;

4. Ne, nesu iki šiol rašęs

5. Kokie vaistai dominuoja tarp Jūsų išrašomų vaistų?

1. Alopatiniai;

2. Vaistaţolių, maisto papildų preparatai;

3. Homeopatiniai;

4. Kiti (įrašyti)....................

5. Nėra vienos dominuojančios grupės

66



2. Tai rizikinga sveikatai veikla, tačiau toleruotina dėl draudimo lėšų taupymo;

3. Tai rizikinga sveikatai veikla, todėl turi būti grieţčiau ribojama ir


4. Tai daugiausiai ţalinga veikla, todėl turėtų būti įmanomai labiau apribota ar

net uţdrausta

7. Su kiek vaistininkų Jūs savo darbe palaikote kontaktus (rekomenduojate savo

pacientams, konsultuojatės) dėl gydymo natūropatiniais vaistais ar produktais?

1. Neţinau tokių vaistininkų;

2. 1;

3. 2-3;

4. 4-10;


8. Ar, Jūsų manymu, vaistininkai turi pakankamai žinių apie natūropatinius vaistus

bei maisto papildus, kad galėtų kvalifikuotai konsultuoti Jūsų pacientus:

1. Taip

2. Iš dalies

3. Ne

9. Ar Jūs pastebite, kad Jums darbe nuolat reikia papildomų žinių apie vaistus,


1. Taip, nes daţnai susiduriu su naujais pacientų klausimais apie šiuos vaistus;

2. Ne, kadangi beveik netenka susidurti su klausimais apie šiuos vaistus

10. Ar studijų metu Jums buvo suteikta pakankamai pradinių žinių apie vaistus,


1. Taip;

2. Ne.

11. Ar turite žinių apie natūropatinių (ir homeopatinių) vaistų ir maisto papildų

vaidmenį naudojant kitus vaistus?

1. Taip, ir nuolat šias ţinias papildau, nes tenka informuoti pacientus;

2. Ne, nes niekada iki šiol tokių ţinių mano darbe neprisireikė

12. Jei ligos eiga leidžia rinktis, ar Jūs asmeniškai gydytumėtės natūropatiniais (taip pat

ir homeopatiniais) vaistais pirmiausiai?

1. Ne, pirmiausiai gydyčiausi efektyviausiais alopatiniais vaistais;

67


13. Ar Lietuvoje Jūs pastebite pakankamai vaistinių, kurios turėtų pasiūloje

gyventojams homeopatinių vaistų?

1. Taip, lyginant su kitomis šalimis yra pakankamai

2. Ne, nepakankamai, trūksta prieinamumo;

3. Ne, nepakankamai, nes ţinau, kad kitose šalyse tokių vaistinių yra ţymiai

daugiau

14. Ar dažnai Jūs savo pacientams rekomenduojate natūropatines priemones (ir

homeopatinius vaistus)?

1. 30 ir daugiau pacientų per darbo dieną;

2. Nuo 20 iki 30 pacientų per darbo dieną;



5. Maţiau kaip 5 pacientų per darbo dieną;







16. Kaip vertinate homeopatinių vaistų prieinamumą gyventojams Lietuvoje?


asortimentas;



3. Blogai, kadangi trūksta gydytojų – homeopatijos specialistų, todėl ir

gydymasis homeopatiniais vaistais yra pasyvus, gyventojai nesuţino apie visas

galimybes.


1. Taip, turiu specialiųjų ţinių apie spagyrinę homeopatiją;



18. Kaip Jūs elgiatės pasiūloje atsiradus santykinai naujam vaistui?

1. Daţniausiai nesibaimindamas išrašau naujesnius vaistus;

2. Visais atvejais pabrėţiu, kad tai yra naujas vaistas, todėl galima didesnė rizika,

kad bus iki šiol nepastebėtų nepageidaujamo poveikio efektų.

68

19. Ar greitai adaptuojatės prie vaisto „naujumo“ bruožo?

1. Taip, daugiausiai per vieną mėnesį;

2. Taip, daugiausiai per pusę metų;

3. Tai trunka daugiau, kaip pusę metų.

20. Kaip vertinate informacijos gyventojams apie natūropatiją ir jos priemones




reklama;

3. Blogai, tai yra ne informacija, o komercinė reklama, daţnai - apgaulinga

21. Ar dalyvaujate paskaitose, seminaruose apie natūropatinius gydymo metodus,

natūropatinius vaistus ir maisto papildus?

1. Taip, profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursuose;

2. Taip, profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursuose ir papildomuose

renginiuose;

3. Ne, kol kas dar niekur neteko dalyvauti

22. Ar Jus tenkina paskaitų, seminarų, kvalifikacijos tobulinimo kursų specialistams

kokybė bei programos natūropatinių gydymo metodų ir priemonių klausimais?

1. Taip, tenkina;

2. Ne, netenkina;

3. Neţinau, kol kas dar neteko tokiuose renginiuose dalyvauti

23. Ar dažnai pasitaiko atvejų, kai jaučiate, kad trūko žinių išsamiau ir užtikrinčiau

atsakyti į Jūsų paciento klausimą apie kurią nors natūropatijos priemonę?

1. Taip, daţnai, nes šiuo metu didelė būtent šių vaistų pasiūlą;


3. Ne, nedaţnai, nes nėra daug tokių pacientų;

4. Ne, beveik nepasitaiko, nes papildomai nuolat atnaujinu šias ţinias ryšium su

dideliu klausiančiųjų skaičiumi.

24. Ar esate žingeidus naujoms žinioms seminarų, paskaitų, kvalifikacijos tobulinimo

kursų metu?

1. Taip, noriu suţinoti apie įvairias problemines sritis ir aspektus siekdamas

platesnio poţiūrio, gilesnio savo profesijos paţinimo;

2. Taip, tačiau stengiuosi apkrauti dėmesį tik ţiniomis, kurios yra ar tikrai bus

praktiškai naudojamos darbe;

3. Ne, nesu ţingeidus, išklausau, kas pateikiama programose, tačiau papildomai

klausimų nekeliu

69

25. Kokie yra pastebimi daugumos Jūsų pacientų teikiami prioritetai įsigyjant vaistą:


2. Pirmiausiai – vaisto kaina.

3. Sunku išskirti daugumą

26. Ar sutiktumėt, kad vyrauja nuomonė „Natūropatinės priemonės turėtų būti

pigesnės, nes silpniau veikia, pigiau pagaminamos ir pan.“?

1. Taip, tokia nuomonė tarp gyventojų vyrauja;

2. Ne, dauguma nemano, kad natūrali priemonė turėtų būti pigesnė

27. Kokia Jūsų manymu turetų būti santykinio vieno homeopatinio vaisto kaina:



nekompensuojamųjų vaistų;


nekompensuojamųjų alopatinių vaistų.


70

3 priedas

A N K E T A S T U D E N T A M S

Data ____________________________

Ši anketa skirta nuomonei dėl natūropatinių vaistų (homeopatinių, vaistažolių preparatų, rytų

medicinos vaistų ir kt.) ištirti. Labai tikimės Jūsų supratimo ir noro padėti mums. Užtikriname

Jus, kad Jūsų konfidencialumas nebus pažeistas. Be to, Jūsų nuomonė bus analizuojama

apibendrintai, t.y. susumavus visų apklaustųjų atsakymus. Prašome į pateiktus klausimus

atsakyti sąžiningai ir nepraleidinėti klausimų. Tinkamą atsakymą prašome pažymėti „kryžiuku"

arba „varnele", atsakymo variantas gali būti tik vienas.

1. Jūsų studijų kursas:

1. III

2. IV

3. V

4. VI

2. Amžius:

1. 18-24

2. 25-36

3. 37-48

4. 49-64

5. 65+

3. Lytis:

1. Moteris;

2. Vyras;

4. Savo sveikatą vertinate kaip:

1. Puikią;

2. Gerą;

3. Vidutinišką;

4. Silpną;

5. Sunegalavę pirmiausiai:

1. Kreipiatės į gydytoją;

2. Kreipiatės į vaistininką;

3. Kreipiatės į draugus;

4. Gydotės patys;

5. Naršote internetą;

6. Kreipiatės į ţiniuonį;

7. Kita;

71

6. Ar dažnai tenka lankytis pas gydytoją?

1. Kartą į savaitę;

2. Kartą į mėnesį ;

3. Kartą per pusę metų;

4. Kartą į metus;

5. Kas 2-4 metus;


1. Savigyda yra normalus dalykas, kurį reikia palaikyti ir skatinti;

2. Tai rizikinga sveikatai veikla, tačiau toleruotina dėl ligonių lėšų taupymo;




net draudţiama;

8. Kiek žinote vaistinių, kur galėtumėte kreiptis profesionalaus patarimo dėl


1. Negirdėjau apie tokias vaistines;

2. 1;

3. 2-3;

4. 4-10;


9. Ar, Jūsų manymu, Lietuvos (Jūsų miesto, kaimo) vaistininkai turi užtektinai žinių

apie natūropatinius vaistus bei maisto papildus, kad galėtų tinkamai patarti savo

klientams?

1. Taip;

2. Iš dalies;

3. Ne;

10. Prireikus gydytis ar pirmiausiai kreiptumėtės pas natūropatinį gydytoją

(fitoterapeutą-vaistažolių specialistą, homeopatą, rytietiškos medicinos gydytoją ir

kt.):

1. Ne;

2. Galbūt;

3. Taip;





12. Kaip vertinate gyventojų galimybes įsigyti homeopatinių vaistų Lietuvoje?


asortimentas;






72


1. Taip, teko;



14. Kaip Jūs elgiatės, jei žinote, kad Jums paskirtas vaistas yra labai naujas?

1. Daţniausiai nesibaimindamas įsigyju;

2. Įsigyju, jeigu nėra kitos išeities;

3. Stengiuosi pakeist paskirtą vaistą seniau naudojamu

15. Jei ligos eiga leidžia rinktis, ar Jūs gydytumėtės natūropatiniais (taip pat ir

homeopatiniais) vaistais pirmiausiai?

1. Ne, pirmiausiai gydyčiausi efektyviais įprastais vaistais;


16. Ar dažnai naudojate vaistažoles ir jų preparatus (tinktūras, ištraukas, nuovirus ir

kt.)?

1. Beveik kasdien;

2. Bent kartą į savaitę;

3. 2-3 kartus per mėnesį;

4. Kelis kartus per metus;

5. Labai retai, beveik nevartoju.

17. Ar dažnai naudojate homeopatinius preparatus?

1. Kiekvieną dieną;




5. Niekad nevartoju.

18. Kaip vertinate informacijos pateikimą žiniasklaidoje apie natūropatiją ir jos

priemones?

1. Gerai, yra pakankamai informacijos, ji atrodo išsami;


reklama;

3. Blogai, tai yra ne informacija, o vien komercinė reklama, daţnai – nepatikima

ar apgaulinga.

19. Ar dalyvaujate visuomeniniuose renginiuose natūropatijos, sveikos gyvensenos

temomis?

1. Taip, tenka dalyvauti;

2. Taip, bet labai retai;

3. Ne, neteko, nors norėčiau dalyvauti, bet neţinau kur tai vyksta;

4. Ne, nemanau, kad tai man reikalinga

20. Kokie yra Jūsų prioritetai įsigyjant vaistą?


2. Pirmiausiai – vaisto kaina;

3. Sunku išskirti daugumą.

73

21. Gydytojui ar vaistininkui rekomendavus įsigyju veiksmingesnį vaistą net jei jis ir

brangesnis:

1. Taip, beveik visada;

2. Taip, daţnai, bet nevisada;

3. Ne, visuomet randu pigesnių variantų

22. Ar sutiktumėt su nuomone, kad natūropatinės priemonės turėtų būti pigesnės?

1. Taip;

2. Ne.

23. Kokia Jūsų manymu turėtų būti santykinio vieno homeopatinio vaisto kaina:






4. Kaina turėtų būti didesnė, nei vidutiniškos nekompensuojamųjų alopatinių

vaistų kainos.


24. Kaip Jūs vertinate studijų metu Jums suteiktas natūropatijos žinias :

1. šių ţinių įsisavinimas iki šiol sudarė neţymią studijų programos dalį, galėtų

būti daugiau dėstoma šia tema;

2. šių ţinių įsisavinimas iki šiol sudarė neţymią studijų programos dalį, tačiau to

pilnai pakanka;


4. Kita


74

4 priedas

A N K E T A P A C I E N T A M S

Data ____________________________

Ši anketa skirta nuomonei dėl natūropatinių vaistų (homeopatinių, vaistažolių preparatų, rytų

medicinos vaistų ir kt.) ištirti. Labai tikimės Jūsų supratimo ir noro padėti mums. Užtikriname

Jus, kad Jūsų konfidencialumas nebus pažeistas. Be to, Jūsų nuomonė bus analizuojama

apibendrintai, t.y. susumavus visų apklaustųjų atsakymus. Prašome į pateiktus klausimus

atsakyti sąžiningai ir nepraleidinėti klausimų. Tinkamą atsakymą prašome pažymėti „kryžiuku"

arba „varnele", atsakymo variantas gali būti tik vienas.

1. Amžius:

1. 18-24

2. 25-36

3. 37-48

4. 49-64

5. 65+

2. Lytis:

1. Moteris;

2. Vyras;

3. Išsilavinimas:

1. Pradinis;

2. Pagrindinis;

3. Aukštesnysis/Nebaigtas aukštasis;

4. Aukštasis;

4. Savo sveikatą vertinate kaip:

1. Puikią;

2. Gerą;

3. Vidutinišką;

4. Silpną;

5. Sunegalavę pirmiausiai:

1. Kreipiatės į gydytoją;

2. Kreipiatės į vaistininką;

3. Kreipiatės į draugus;

4. Gydotės patys;

5. Naršote internetą;

6. Kreipiatės į ţiniuonį;

7. Kita;

75

6. Ar dažnai tenka lankytis pas gydytoją?


2. Kartą į mėnesį;

3. Kartą per pusę metų;

4. Kartą į metus;

5. Kas 2-4 metus;

6. Rečiau nei kartą į 5 metus;

7. Ar Jūs labiau pasitikite savo žiniomis nei vaistininkų:

1. Taip;

2. Ne;


1. Savigyda yra normalus dalykas, kurį reikia palaikyti ir skatinti;

2. Tai rizikinga sveikatai veikla, tačiau toleruotina dėl ligonių lėšų taupymo;




net draudţiama;

9. Kiek žinote vaistinių, kur galėtumėte kreiptis profesionalaus patarimo dėl


1. Negirdėjau apie tokias vaistines;

2. 1;

3. 2-3;

4. 4-10;


10. Ar, Jūsų manymu, Lietuvos (Jūsų miesto, kaimo) vaistininkai turi užtektinai žinių

apie natūropatinius vaistus bei maisto papildus, kad galėtų Jums patarti?

1. Taip;

2. Iš dalies;

3. Ne;

11. Jei Jums teko ieškoti vizito pas gydytoją-natūropatą (fitoterapeutą -vaistažolių

specialistą, homeopatą, rytietiškos medicinos gydytoją ir kt.), ar lengvai radote

reikiamą specialistą?

1. Neteko ieškoti;

2. Labai sunkiai

3. Nelengvai;

4. Nesunkiai

5. Labai lengvai

12. Prireikus gydytis ar pirmiausiai kreiptumėtės pas natūropatinį gydytoją

(fitoterapeutą-vaistažolių specialistą, homeopatą, rytietiškos medicinos gydytoją ir

kt.):

1. Ne;

2. Galbūt;

3. Taip;

76

13. Kaip vertinate galimybes įsigyti homeopatinių vaistų Lietuvoje?


asortimentas;







1. Taip, teko;



15. Kaip Jūs elgiatės, jei žinote, kad Jums paskirtas vaistas yra labai naujas?

1. Daţniausiai nesibaimindamas įsigyju;

2. Įsigyju, jeigu nėra kitos išeities;

3. Stengiuosi pakeist paskirtą vaistą seniau naudojamu

16. Jei ligos eiga leidžia rinktis, ar Jūs gydytumėtės natūropatiniais (taip pat ir

homeopatiniais) vaistais pirmiausiai?

1. Ne, pirmiausiai gydyčiausi efektyviais įprastais vaistais;


17. Ar dažnai naudojate vaistažoles ir jų preparatus (tinktūras, ištraukas, nuovirus ir

kt.)?

1. Beveik kasdien;

2. Bent kartą į savaitę;



5. Labai retai, beveik nevartoju.

18. Ar dažnai naudojate homeopatinius preparatus?

1. Kiekvieną dieną;




5. Niekad nevartoju.

19. Kaip vertinate informacijos pateikimą žiniasklaidoje apie natūropatiją ir jos

priemones?

1. Gerai, yra pakankamai informacijos, ji atrodo išsami;


reklama;

3. Blogai, tai yra ne informacija, o vien komercinė reklama, daţnai – nepatikima

ar apgaulinga.

77

20. Ar dalyvaujate paskaitose bei seminaruose apie natūropatinius gydymo metodus bei

sveiką gyvenseną?

1. Taip, tenka dalyvauti;

2. Taip, bet labai retai;

3. Ne, neteko, nors norėčiau dalyvauti, bet neţinau kur tai vyksta;

4. Ne, nemanau, kad tai man reikalinga

21. Jei dalyvaujate natūropatinių gydymo metodų paskaitų seminaruose, ar tenkina jų

kokybė ir įvairovė?

1. Taip, tenkina;

2. Ne, netenkina;

3. Neţinau, kol kas dar neteko tokiuose renginiuose dalyvauti.

22. Kokie yra Jūsų prioritetai įsigyjant vaistą?


2. Pirmiausiai – vaisto kaina;

3. Sunku išskirti daugumą.

23. Gydytojui ar vaistininkui rekomendavus įsigyju veiksmingesnį vaistą net jei jis ir

brangesnis:

1. Taip, beveik visada;

2. Taip, daţnai, bet nevisada;

3. Ne, visuomet randu pigesnių variantų

24. Kokia Jūsų manymu turėtų būti santykinio vieno homeopatinio vaisto kaina:






4. Kaina turėtų būti didesnė, nei vidutiniškos nekompensuojamųjų alopatinių

vaistų kainos.



Documents

Komplementinės ir alternatyvios medicinos srityje ... · 4) teisinio reglamentavimo netobulumas; Šis darbas buvo atliktas dėl iškeltos hipotezės patvirtinimo ir pasiūlymų dėl