Kognityvinių gebėjimų raida

Logopedinė pagalba Logopedinė pagalba mikčiojantiems ikimokyklinio mikčiojantiems ikimokyklinio

amžiaus vaikamsamžiaus vaikams

Pagal dr. V.Pagal dr. V. MakauskienMakauskienę parengė ę parengė

logopedė metodininkė E. Stanulienė logopedė metodininkė E. Stanulienė

Kognityvinių gebėjimų raidaKognityvinių gebėjimų raida

Vaiko protiniai gebėjimai priklauso nuo įgimtų ir Vaiko protiniai gebėjimai priklauso nuo įgimtų ir aplinkos veiksnių (sparčiausiai lavėja 1,6-3 m);aplinkos veiksnių (sparčiausiai lavėja 1,6-3 m);

Nėra visiškai aiški paveldimumo ir aplinkos įtaka Nėra visiškai aiški paveldimumo ir aplinkos įtaka intelekto raidai, egzistuoja dideli individualūs skirtumai, intelekto raidai, egzistuoja dideli individualūs skirtumai, tačiau tikslingo lavinimo dėka galima paspartinti tačiau tikslingo lavinimo dėka galima paspartinti gebėjimų raidą (Santrock, 2001);gebėjimų raidą (Santrock, 2001);

2-4 m. vaikams būdingas pažintinių procesų ribotumas: 2-4 m. vaikams būdingas pažintinių procesų ribotumas: siaura aktyvaus dėmesio apimtis, lengvai išblaškomas siaura aktyvaus dėmesio apimtis, lengvai išblaškomas dėmesys, silpna loginė atmintis;dėmesys, silpna loginė atmintis;

Vienos funkcijos plėtojimas ir kitimas, paspartina kitos Vienos funkcijos plėtojimas ir kitimas, paspartina kitos funkcijos tobulėjimą (Newcombe, 1996);funkcijos tobulėjimą (Newcombe, 1996);

Mąstymo raidos stadijosMąstymo raidos stadijos

2 iki 4 m – ikisąvokinis mąstymas: suvokia simbolius, 2 iki 4 m – ikisąvokinis mąstymas: suvokia simbolius, vartoja žodžius ir naudoja objektų vaizdinius, kurių nėra vartoja žodžius ir naudoja objektų vaizdinius, kurių nėra šalia. Įvaldę simbolinį mąstymą vaikai labai greitai šalia. Įvaldę simbolinį mąstymą vaikai labai greitai išmoksta naujų žodžiųišmoksta naujų žodžių

ir gali daiktus priskirti tam tikrai kategorijai ( dėžutė – ir gali daiktus priskirti tam tikrai kategorijai ( dėžutė – mašina, lėlė – vaikas);mašina, lėlė – vaikas);

4-7 m intuityvusis mąstymas: labai smalsūs, domisi 4-7 m intuityvusis mąstymas: labai smalsūs, domisi įvairiausiais reiškiniais, dažnai klausia „kodėl“.įvairiausiais reiškiniais, dažnai klausia „kodėl“.

Tačiau mąstymas gana ribotas, nes dėmesys Tačiau mąstymas gana ribotas, nes dėmesys koncentruojamas į vieną situacijos ar užduoties koncentruojamas į vieną situacijos ar užduoties aspektą, sunkiai suprantami priežasties – pasekmės aspektą, sunkiai suprantami priežasties – pasekmės ryšiai (Santrock, 2001);ryšiai (Santrock, 2001);

Ikimokyklinukų mąstymo Ikimokyklinukų mąstymo ypatumaiypatumai

Egocentrizmas – nesugebėjimas suprasti įvairius Egocentrizmas – nesugebėjimas suprasti įvairius reiškinius kitu aspektu, nesutampančiu su vaiko reiškinius kitu aspektu, nesutampančiu su vaiko nuomone. Supantį pasaulį suvokia tik remdamasis savo nuomone. Supantį pasaulį suvokia tik remdamasis savo paties požiūriu;paties požiūriu;

Centracija – vaikas fiksuoja tik vieną savybę ir Centracija – vaikas fiksuoja tik vieną savybę ir nesugeba įvertinti visos situacijos ( sunkiai supranta, nesugeba įvertinti visos situacijos ( sunkiai supranta, kad mama gali būti duktė, teta, sesuo, apie 7 m. kad mama gali būti duktė, teta, sesuo, apie 7 m. suvokia vienas kitą papildančius faktus);suvokia vienas kitą papildančius faktus);

Klasifikacija – objektų rūšiavimas į tam tikras klases ir Klasifikacija – objektų rūšiavimas į tam tikras klases ir kategorijas. Daugelis vaikų naudoja apibendrinančias kategorijas. Daugelis vaikų naudoja apibendrinančias sąvokas, tačiau nepilnai suvokia kategorijas;sąvokas, tačiau nepilnai suvokia kategorijas;

Laipsniškų pasikeitimų nesutapimas- vaiko mąstymas Laipsniškų pasikeitimų nesutapimas- vaiko mąstymas yra statiškas ir jis geriau suvokia pastovius, nejudančius yra statiškas ir jis geriau suvokia pastovius, nejudančius dalykus nei procesus, sukeliančius pasikeitimus.dalykus nei procesus, sukeliančius pasikeitimus.

Ikimokyklinukų mąstymo Ikimokyklinukų mąstymo ypatumaiypatumai

Realybės ir fantazijos painiojimas – gyviems Realybės ir fantazijos painiojimas – gyviems organizmams būdingų požymių priskyrimas daiktams ar organizmams būdingų požymių priskyrimas daiktams ar žaislams;žaislams;

Vaikai samprotauja ryškiausiomis daiktų savybėmis, o Vaikai samprotauja ryškiausiomis daiktų savybėmis, o ne esminiais jų požymiais ( Flavell, 1986);ne esminiais jų požymiais ( Flavell, 1986);

Ilgalaikėje atmintyje vaikai remiasi informacijos Ilgalaikėje atmintyje vaikai remiasi informacijos išlaikymo schemomis ( asociacijomis), tačiau užduotis išlaikymo schemomis ( asociacijomis), tačiau užduotis atlieka klaidų- bandymų keliu ( Magill, 1996).atlieka klaidų- bandymų keliu ( Magill, 1996).

Asmenybės ir socialinių Asmenybės ir socialinių gebėjimų raidagebėjimų raida

Savo „aš“ vaikas kuria remdamasis kitų žmonių Savo „aš“ vaikas kuria remdamasis kitų žmonių reakcijomis, jei suaugusieji teigiamai vertina vaiko reakcijomis, jei suaugusieji teigiamai vertina vaiko gebėjimus, jis įgyja pasitikėjimo savimi jausmą ( Cole, gebėjimus, jis įgyja pasitikėjimo savimi jausmą ( Cole, 1996);1996);

Vaikas vis tikslinčiau atsirenka žmones, kurie atlieka Vaikas vis tikslinčiau atsirenka žmones, kurie atlieka „ socialinio veidrodžio“ funkcijas ir labiau atsižvelgia į jų „ socialinio veidrodžio“ funkcijas ir labiau atsižvelgia į jų nuomones ( tėvai, seneliai, auklėtoja);nuomones ( tėvai, seneliai, auklėtoja);

Dominuoja teigiamas savęs vertinimas, vaikai neskiria Dominuoja teigiamas savęs vertinimas, vaikai neskiria savo norų ir galimybių, kognityvinis pažinimo lygmuo savo norų ir galimybių, kognityvinis pažinimo lygmuo nesujungia neigiamų asmenybės savybių;nesujungia neigiamų asmenybės savybių;

Poreikis suderinti asmeninius siekimus su Poreikis suderinti asmeninius siekimus su egzistuojančiomis taisyklėmis lemia vaiko savikontrolės egzistuojančiomis taisyklėmis lemia vaiko savikontrolės atsiradimą: 1) mokosi save kontroliuoti; 2) organizuoti ir atsiradimą: 1) mokosi save kontroliuoti; 2) organizuoti ir numatyti įvykius artimiausioje aplinkoje;numatyti įvykius artimiausioje aplinkoje;

Asmenybės ir socialinių Asmenybės ir socialinių gebėjimų raidagebėjimų raida

2 m. geriau suprantama aplinka, bendravimo normos, 2 m. geriau suprantama aplinka, bendravimo normos, taisyklės;taisyklės;

3 m. pradeda įžvelgti maskuojamas ir slepiamas 3 m. pradeda įžvelgti maskuojamas ir slepiamas emocijas;emocijas;

4 m. susiformuoja naujos vaiko savybės: supranta kito 4 m. susiformuoja naujos vaiko savybės: supranta kito žmogaus jausmus, mintis, skiria „gera“, „bloga“, žmogaus jausmus, mintis, skiria „gera“, „bloga“, „teisinga“, „neteisinga“, atsiranda gėdos jausmas;„teisinga“, „neteisinga“, atsiranda gėdos jausmas;

5 m. pradeda jungti praeities-ateities įvykius. 5 m. pradeda jungti praeities-ateities įvykius. Numatydamas būsimus faktus gali nerimauti dėl Numatydamas būsimus faktus gali nerimauti dėl galimos nesėkmės, nepritarimo. galimos nesėkmės, nepritarimo.

Vaiko savęs vertinimo formavimuisi didelę reikšmę turi Vaiko savęs vertinimo formavimuisi didelę reikšmę turi suaugusiųjų vertinimas ir vaiko gimimo eiliškumas.suaugusiųjų vertinimas ir vaiko gimimo eiliškumas.

Vyriausias vaikasVyriausias vaikas

Būdingas atsakomybės jausmas, linkę į konservatyvumą, Būdingas atsakomybės jausmas, linkę į konservatyvumą, mėgsta tvarką ir stabilumą;mėgsta tvarką ir stabilumą;

pirmaisiais gyvenimo metais yra vienturtis, patiria „visą“ pirmaisiais gyvenimo metais yra vienturtis, patiria „visą“ tėvų meilę, gimus antram vaikui, išgyvena pavydo tėvų meilę, gimus antram vaikui, išgyvena pavydo jausmą, jaučiasi atstumti ( į trečio vaiko gimimą reaguoja jausmą, jaučiasi atstumti ( į trečio vaiko gimimą reaguoja džiaugsmingai);džiaugsmingai);

daug ką turi atlikti pirmi, juo pasitikima labiau nei kitais daug ką turi atlikti pirmi, juo pasitikima labiau nei kitais vaikais;vaikais;

užaugę dažniausiai būna: 1) paklusnūs žmonės, norintys užaugę dažniausiai būna: 1) paklusnūs žmonės, norintys visiems patikti; 2) kovotojai –turintys tvirtą nuomonę ir visiems patikti; 2) kovotojai –turintys tvirtą nuomonę ir siekiantys savo tikslų;siekiantys savo tikslų;

stereotipinis požiūris į šį vaidmenį – vyriausias vaikas yra stereotipinis požiūris į šį vaidmenį – vyriausias vaikas yra lyderis ir atsako už jaunesnius brolius ir seseris.lyderis ir atsako už jaunesnius brolius ir seseris.

Vidurinysis vaikasVidurinysis vaikas

Susiduria su „konkurentu“, turi pirmaujantį brolį ar Susiduria su „konkurentu“, turi pirmaujantį brolį ar seserį, kurie daugelį dalykų daro geriau, ypač jei tėvai seserį, kurie daugelį dalykų daro geriau, ypač jei tėvai linkę lyginti savo vaiku, ieško būdų kaip pralenkti linkę lyginti savo vaiku, ieško būdų kaip pralenkti vyresnįjį; vyresnįjį;

būdingos didesnės ambicijos ir gebėjimas konkuruoti būdingos didesnės ambicijos ir gebėjimas konkuruoti esant įtampai, moka prisitaikyti, kovoti, nusileisti, esant įtampai, moka prisitaikyti, kovoti, nusileisti, derėtis);derėtis);

Tėvai turėtų reaguoti į lenktyniavimo problemas, nes Tėvai turėtų reaguoti į lenktyniavimo problemas, nes viduriniai vaikai linkę varžytis su vyresniaisiais.viduriniai vaikai linkę varžytis su vyresniaisiais.

Jauniausias vaikasJauniausias vaikas

Šeimoje užima ypatingą padėtį;Šeimoje užima ypatingą padėtį; išryškėja dvi jauniausio vaiko elgesio tendencijos: vieni išryškėja dvi jauniausio vaiko elgesio tendencijos: vieni

nori būti panašūs į vyresniuosius, o kiti nori išlikti nori būti panašūs į vyresniuosius, o kiti nori išlikti mažais vaikais; mažais vaikais;

vaikystėje gauna labai daug dėmesio, tai kuria vaikystėje gauna labai daug dėmesio, tai kuria palankias nuostatas apie žmones ir skatina tikėtis, kad palankias nuostatas apie žmones ir skatina tikėtis, kad jį mylės kiekvienas, nepatiria traumos dėl to, kad gimė jį mylės kiekvienas, nepatiria traumos dėl to, kad gimė jaunesnis;jaunesnis;

tėvų elgesys su šiuo vaiku yra atlaidesnis, jam keliami tėvų elgesys su šiuo vaiku yra atlaidesnis, jam keliami mažesni reikalavimai, todėl dažnai jis būna optimistas, mažesni reikalavimai, todėl dažnai jis būna optimistas, dažnai laukia pagalbos iš kitų, pritarimo, lengvai dažnai laukia pagalbos iš kitų, pritarimo, lengvai pasiduoda kitų įtakai.pasiduoda kitų įtakai.

Žaidybinė veiklaŽaidybinė veikla

Ikimokykliniam amžiui apibūdinti naudojamas terminas Ikimokykliniam amžiui apibūdinti naudojamas terminas „ žaidimų metai“, pabrėžia ypatingą svarbą vaiko raidai „ žaidimų metai“, pabrėžia ypatingą svarbą vaiko raidai ( Žukauskienė, 1996);( Žukauskienė, 1996);

žaisdami vaikai įgyja naujų sugebėjimų, įgūdžių, žaisdami vaikai įgyja naujų sugebėjimų, įgūdžių, socialinės patirties, ugdo motorinius ir kognityvinius socialinės patirties, ugdo motorinius ir kognityvinius sugebėjimus, įsisąmonina elgesio normas;sugebėjimus, įsisąmonina elgesio normas;

išskiriami trys žaidimų tipai: vaidmeniniai, socialiniai, išskiriami trys žaidimų tipai: vaidmeniniai, socialiniai, didaktiniai. didaktiniai.

Vaidmeniniai žaidimai Vaidmeniniai žaidimai

Pasižymi lankstumu, skatina vaiko kūrybiškumą bei Pasižymi lankstumu, skatina vaiko kūrybiškumą bei socialinius įgūdžius; socialinius įgūdžius;

augant vaidmeniniai žaidimai tampa vis sudėtingesni, augant vaidmeniniai žaidimai tampa vis sudėtingesni, vaikai gali sugalvoti ilgas istorijas ir jas vaidinti, vaikai gali sugalvoti ilgas istorijas ir jas vaidinti, laikydamiesi tam tikrų siužetų;laikydamiesi tam tikrų siužetų;

žaidimai susiję su realiomis gyvenimo situacijomis ir žaidimai susiję su realiomis gyvenimo situacijomis ir padeda mokytis įvairių vaidmenų, išreikšti padeda mokytis įvairių vaidmenų, išreikšti

savo emocijas skatina bendrauti su kitais vaikais;savo emocijas skatina bendrauti su kitais vaikais; žaidimas grupėje – aukščiausia žaidimo pakopa, žaidimas grupėje – aukščiausia žaidimo pakopa,

sugebėjimas sėkmingai įsiterpti į bendraamžių grupę sugebėjimas sėkmingai įsiterpti į bendraamžių grupę priklauso nuo socialinės ir emocinės vaiko priklauso nuo socialinės ir emocinės vaiko kompetencijos.kompetencijos.

Didaktiniai žaidimai Didaktiniai žaidimai

Padeda lengviau įsisavinti mokomąją medžiagą, Padeda lengviau įsisavinti mokomąją medžiagą, sudominti vaikus, paįvairina naujų dalykų mokymąsi;sudominti vaikus, paįvairina naujų dalykų mokymąsi;

supažindina su moralės normomis, moko supažindina su moralės normomis, moko savarankiškumo, savikontrolės, padeda kaupti moralinį savarankiškumo, savikontrolės, padeda kaupti moralinį patyrimą, formuoja kūrybingumą, moko bendrauti su patyrimą, formuoja kūrybingumą, moko bendrauti su kitais, sukaupti ir išlaikyti dėmesį, laikytis žaidimo kitais, sukaupti ir išlaikyti dėmesį, laikytis žaidimo taisyklių, nuoseklumo, ugdomi bendradarbiavimo ir taisyklių, nuoseklumo, ugdomi bendradarbiavimo ir bendravimo įgūdžiai;bendravimo įgūdžiai;

naudojami įvairūs žaidimo veiksmai: lenktyniavimas, naudojami įvairūs žaidimo veiksmai: lenktyniavimas, vaidmenų atlikimas, daiktų slėpimas, fantų ėmimas ir vaidmenų atlikimas, daiktų slėpimas, fantų ėmimas ir išpirkimas.išpirkimas.

Mikčiojimo atsiradimą Mikčiojimo atsiradimą skatinantys veiksniaiskatinantys veiksniai

Ikimokykliniame amžiuje mikčiojimo atsiradimą gali Ikimokykliniame amžiuje mikčiojimo atsiradimą gali nulemti įvairios socialinės aplinkos sąlygos, vaiko nulemti įvairios socialinės aplinkos sąlygos, vaiko kalbiniai ir kognityviniai gebėjimai, jo temperamento ir kalbiniai ir kognityviniai gebėjimai, jo temperamento ir asmeninės savybės;asmeninės savybės;

kalbėjimo sklandumą gali veikti viena ar kelios veiksnių kalbėjimo sklandumą gali veikti viena ar kelios veiksnių grupės, todėl svarbu išsamiai įvertinti anamnezės grupės, todėl svarbu išsamiai įvertinti anamnezės duomenis, ankstyvąją psichomotorinę raidą, surinkti duomenis, ankstyvąją psichomotorinę raidą, surinkti kuo daugiau informacijos apie vaiką supančią aplinką, kuo daugiau informacijos apie vaiką supančią aplinką, bendravimo pobūdį namuose, auklėjimo – ugdymo bendravimo pobūdį namuose, auklėjimo – ugdymo

sąlygas.sąlygas.

Vaiko savybėsVaiko savybės

Genetinė predispozicija;Genetinė predispozicija; intensyvi kalbos, motorikos ir socialinių intensyvi kalbos, motorikos ir socialinių

gebėjimų raida;gebėjimų raida; temperamento ypatumai;temperamento ypatumai; aukšti paties vaiko sau keliami reikalavimai;aukšti paties vaiko sau keliami reikalavimai; impulsyvus poreikis kalbėti;impulsyvus poreikis kalbėti; raidos sutrikimai.raidos sutrikimai.

Bendravimo ypatumaiBendravimo ypatumai

Greitas kalbėjimo tempas „laiko spaudimas“;Greitas kalbėjimo tempas „laiko spaudimas“; dažnas vaiko pertraukimas;dažnas vaiko pertraukimas; kalbėjimas vienu metu;kalbėjimas vienu metu; sudėtingi klausimai skatinantys kalbėti apie praeities ir sudėtingi klausimai skatinantys kalbėti apie praeities ir

ateities įvykius.ateities įvykius.

Aplinkos gyvenimo sąlygosAplinkos gyvenimo sąlygos

Greitas gyvenimo tempas;Greitas gyvenimo tempas; šeimos sudėties pasikeitimas;šeimos sudėties pasikeitimas; nenuoseklus dienos režimas;nenuoseklus dienos režimas; nenuoseklus auklėjimas;nenuoseklus auklėjimas; dideli aplinkinių keliami reikalavimai;dideli aplinkinių keliami reikalavimai; ilgalaikis stresas ar nuolatiniai šeimos narių ilgalaikis stresas ar nuolatiniai šeimos narių

konfliktai.konfliktai.

Mikčiojimo pradžiaMikčiojimo pradžia

Remiantis tam tikrais požymiais galima numatyti Remiantis tam tikrais požymiais galima numatyti tolimesnę mikčiojimo dinamiką; išskiriami veiksniai tolimesnę mikčiojimo dinamiką; išskiriami veiksniai rodantys, kad vaikas priklauso rizikos grupei:rodantys, kad vaikas priklauso rizikos grupei:

lytis;lytis; vaiko amžius mikčiojimo pradžioje ( kuo vyresnis vaikas vaiko amžius mikčiojimo pradžioje ( kuo vyresnis vaikas

pradeda mikčioti , tuo mažesnė savaiminio problemos pradeda mikčioti , tuo mažesnė savaiminio problemos įveikimo tikimybė);įveikimo tikimybė);

mikčiojimo trukmė;mikčiojimo trukmė; kiti mikčiojantys šeimos nariai;kiti mikčiojantys šeimos nariai; greitas vaiko ar šeimos narių kalbėjimo tempas.greitas vaiko ar šeimos narių kalbėjimo tempas.

Mikčiojimo pradžiaMikčiojimo pradžia

Daugelio ikimokyklinukų mikčiojimas prasideda Daugelio ikimokyklinukų mikčiojimas prasideda laipsniškai , gali trumpam išnykti ir vėl atsinaujinti;laipsniškai , gali trumpam išnykti ir vėl atsinaujinti;

pirmieji nesklandumai pasireiškia epizodiškai, tam pirmieji nesklandumai pasireiškia epizodiškai, tam tikrose, emocinę įtampą skatinančiose situacijose ar tikrose, emocinę įtampą skatinančiose situacijose ar atliekant sudėtingas kalbines užduotis (pvz.: pasakojant atliekant sudėtingas kalbines užduotis (pvz.: pasakojant įspūdžius, kalbant apie praeities ir ateities įvykius);įspūdžius, kalbant apie praeities ir ateities įvykius);

ilgainiui nesklandumai sustiprėja ir vis dažniau trukdo ilgainiui nesklandumai sustiprėja ir vis dažniau trukdo vaikui bendrauti.vaikui bendrauti.

Mažesnė pastovaus mikčiojimo Mažesnė pastovaus mikčiojimo tikimybėtikimybė

Vaikas mikčioja trumpiau nei 12 mėn;Vaikas mikčioja trumpiau nei 12 mėn; mikčiojimas prasidėjo iki 3,5 m.;mikčiojimas prasidėjo iki 3,5 m.; užsikirtimai epizodiški;užsikirtimai epizodiški; lytis (mergaitė);lytis (mergaitė); tėvai nėra susirūpinę dėl vaiko mikčiojimo;tėvai nėra susirūpinę dėl vaiko mikčiojimo; nėra kitų raidos sutrikimų;nėra kitų raidos sutrikimų; šeimoje nėra kitų mikčiojančių.šeimoje nėra kitų mikčiojančių.

Didesnė pastovaus mikčiojimo Didesnė pastovaus mikčiojimo tikimybėtikimybė

Mikčiojimo trukmė 12-18 mėn.;Mikčiojimo trukmė 12-18 mėn.; problema pasireiškia vėliau nei 3,5m.; problema pasireiškia vėliau nei 3,5m.; užsikirtimai pastovūs, būdingi skiemenų pakartojimai, užsikirtimai pastovūs, būdingi skiemenų pakartojimai,

garsų tęsimas;garsų tęsimas; lytis (berniukas);lytis (berniukas); tėvai pergyvena dėl vaiko kalbos ir vaikas pastebi tėvai pergyvena dėl vaiko kalbos ir vaikas pastebi

kalbos problemą, jaudinasi;kalbos problemą, jaudinasi; stebimi kiti raidos sutrikimai;stebimi kiti raidos sutrikimai; šeimoje yra kitų mikčiojančiųjų.šeimoje yra kitų mikčiojančiųjų.

Mikčiojančių vaikų asmenybės Mikčiojančių vaikų asmenybės savybėssavybės

ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai nurodo, kad jų vaikas ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai nurodo, kad jų vaikas nepastebi savo kalbos sunkumų ir į juos nereaguoja;nepastebi savo kalbos sunkumų ir į juos nereaguoja;

pirmosios vaiko reakcijos į mikčiojimą yra akių kontakto pirmosios vaiko reakcijos į mikčiojimą yra akių kontakto su pašnekovu praradimas, varžymasis, nerimas;su pašnekovu praradimas, varžymasis, nerimas;

vaikas savo nerimą dėl mikčiojimo gali išreikšti vaikas savo nerimą dėl mikčiojimo gali išreikšti komentarais ( aš negaliu kalbėti, aš negaliu ištarti, man komentarais ( aš negaliu kalbėti, aš negaliu ištarti, man neišeina pasakyti).neišeina pasakyti).

Mikčiojančių vaikų kalbiniai Mikčiojančių vaikų kalbiniai gebėjimai gebėjimai

Tyrimai rodo, kad mikčiojantiems vaikams dažniau nei Tyrimai rodo, kad mikčiojantiems vaikams dažniau nei sklandžiai kalbantiems būdingi garsų tarimo ar sklandžiai kalbantiems būdingi garsų tarimo ar foneminės klausos sutrikimai;foneminės klausos sutrikimai;

jei mikčiojantis vaikas turi kitų kalbėjimo sutrikimų, jei mikčiojantis vaikas turi kitų kalbėjimo sutrikimų, logopedinė pagalba trunka ilgiau;logopedinė pagalba trunka ilgiau;

pratybose taikomi tiesioginiai ir netiesioginiai sklandaus pratybose taikomi tiesioginiai ir netiesioginiai sklandaus kalbėjimo ugdymo metodai, o mikčiojimui susilpnėjus, kalbėjimo ugdymo metodai, o mikčiojimui susilpnėjus, pamėgdžiojimo būdu vaikai mokomi taisyklingai tarti ir pamėgdžiojimo būdu vaikai mokomi taisyklingai tarti ir diferencijuoti garsus.diferencijuoti garsus.

Tėvų charakteristikaTėvų charakteristika

Kognityvinis - skirtingai supranta vaiko kalbos problemą, Kognityvinis - skirtingai supranta vaiko kalbos problemą, dažniau nei sklandžiai kalbančių vaikų tėvai, kritiškai dažniau nei sklandžiai kalbančių vaikų tėvai, kritiškai vertina vaiko asmenybės savybes, būdinga hipergloba;vertina vaiko asmenybės savybes, būdinga hipergloba;

emocinis - dažnai jaučiasi kalti dėl mikčiojimo, būdingas emocinis - dažnai jaučiasi kalti dėl mikčiojimo, būdingas didelis jautrumas, nerimastingumas, gali nekantriai didelis jautrumas, nerimastingumas, gali nekantriai reaguoti, kai vaikas mikčioja; negatyvios reakcijos į reaguoti, kai vaikas mikčioja; negatyvios reakcijos į užsikirtimus;užsikirtimus;

motorinis - gali būti mikčiojančių kitų šeimos narių; linkę motorinis - gali būti mikčiojančių kitų šeimos narių; linkę priminti vaikui, kad jis kalbėtų lėtai ir kitais būdais priminti vaikui, kad jis kalbėtų lėtai ir kitais būdais kontroliuoti vaiko kalbą, nurodydami klaidas;kontroliuoti vaiko kalbą, nurodydami klaidas;

lingvistinis - šeimoje vyrauja greitas kalbėjimo tempas, lingvistinis - šeimoje vyrauja greitas kalbėjimo tempas, kalbama sudėtingais ilgais sakiniais, trumpos frazės prieš kalbama sudėtingais ilgais sakiniais, trumpos frazės prieš atsakant į vaiko klausimus;atsakant į vaiko klausimus;

socialinis - nedarnūs santykiai, mažiau linkę bendrauti su socialinis - nedarnūs santykiai, mažiau linkę bendrauti su kitais žmonėmis (uždaresni), linkę perkrauti vaiką įvairia kitais žmonėmis (uždaresni), linkę perkrauti vaiką įvairia veikla ir nerimauti, kai vaikas neužimtas prasminga veikla. veikla ir nerimauti, kai vaikas neužimtas prasminga veikla.

Mikčiojančių vaikų Mikčiojančių vaikų charakteristikacharakteristika

Ikimokyklinio amžiaus vaikai puikia jaučia aplinkinių Ikimokyklinio amžiaus vaikai puikia jaučia aplinkinių emocinę būseną, atspindi suaugusių emocijas, kurių jie emocinę būseną, atspindi suaugusių emocijas, kurių jie patys neįsisąmonina;patys neįsisąmonina;

pozityvaus vaiko požiūrio į bendravimą palaikymas yra pozityvaus vaiko požiūrio į bendravimą palaikymas yra pats svarbiausias mikčiojimo prevencijos veiksnys;pats svarbiausias mikčiojimo prevencijos veiksnys;

skirtingai reaguoja į logopedines pratybas: nemaža skirtingai reaguoja į logopedines pratybas: nemaža dalis vaikų eidami pas logopedą jaučia nerimą;dalis vaikų eidami pas logopedą jaučia nerimą;

negatyvių emocijų priežastys: traumuojantys negatyvių emocijų priežastys: traumuojantys prisiminimai apie apsilankymus pas įvairius gydytojus prisiminimai apie apsilankymus pas įvairius gydytojus (stomatologą, šeimos gydytoją), tėvų susirūpinimas;(stomatologą, šeimos gydytoją), tėvų susirūpinimas;

logopedas turi atsižvelgti į vaiko emocinę būseną ir logopedas turi atsižvelgti į vaiko emocinę būseną ir siekti su vaiku užmegzti artimus ryšius.siekti su vaiku užmegzti artimus ryšius.

Mikčiojančių ikimokyklinukų Mikčiojančių ikimokyklinukų įvertinimasįvertinimas

Anamnezės duomenų, pedagoginė – psichologinės ir Anamnezės duomenų, pedagoginė – psichologinės ir medicininės surinkimas bei analizė padeda pasiruošti medicininės surinkimas bei analizė padeda pasiruošti pokalbiui su tėvais;pokalbiui su tėvais;

mikčiojimo požymių įvertinimas ( pokalbis su vaiku): mikčiojimo požymių įvertinimas ( pokalbis su vaiku): vertinama kiekybiniai ir kokybiniai kalbos nesklandumų vertinama kiekybiniai ir kokybiniai kalbos nesklandumų požymiai, tėvų ir vaiko reakcijos į užsikirtimus;požymiai, tėvų ir vaiko reakcijos į užsikirtimus;

ankstyvasis mikčiojimas nustatomas remiantis tėvų ankstyvasis mikčiojimas nustatomas remiantis tėvų pasakojimu;pasakojimu;

kartais reikalingi pakartotini susitikimai, siekiant kartais reikalingi pakartotini susitikimai, siekiant patvirtinti tėvų pastebėjimus kasdieninėje aplinkoje.patvirtinti tėvų pastebėjimus kasdieninėje aplinkoje.

Pokalbis su tėvaisPokalbis su tėvais

Kalbant su tėvais siekiama surinkti kuo daugiau Kalbant su tėvais siekiama surinkti kuo daugiau informacijos apie ikigimdyminį laikotarpį, gimdymą, informacijos apie ikigimdyminį laikotarpį, gimdymą, vaiko raidą pirmaisiais gyvenimo metais, jo elgesio vaiko raidą pirmaisiais gyvenimo metais, jo elgesio savybes;savybes;

pateikiami atviro tipo klausimai;pateikiami atviro tipo klausimai; atkreipiamas dėmesys į vaiko kalbos ir motorikos raidą, atkreipiamas dėmesys į vaiko kalbos ir motorikos raidą,

mikčiojimo pradžią ir pirmuosius mikčiojimo požymius;mikčiojimo pradžią ir pirmuosius mikčiojimo požymius; pokalbis su tėvais yra pradinis santykių su šeima pokalbis su tėvais yra pradinis santykių su šeima

kūrimo etapas, kuris lemia logopedinio darbo sėkmę ir kūrimo etapas, kuris lemia logopedinio darbo sėkmę ir tėvų įsitraukimo į pagalbos procesą ypatumus.tėvų įsitraukimo į pagalbos procesą ypatumus.

Pokalbis su tėvaisPokalbis su tėvais Kartais tėvai nurodo, kad vaikas mikčioja ir nepateikia specifinių Kartais tėvai nurodo, kad vaikas mikčioja ir nepateikia specifinių

nesklandumų apibūdinimo;nesklandumų apibūdinimo; todėl svarbu, kad tėvai identifikuotų nesklandumus ir paaiškintų kiek todėl svarbu, kad tėvai identifikuotų nesklandumus ir paaiškintų kiek

laiko juos pastebi;laiko juos pastebi; surenkami duomenys apie vaiko kalbos ir pažintinės veikos vystimąsi , surenkami duomenys apie vaiko kalbos ir pažintinės veikos vystimąsi ,

mikčiojimo atvejus šeimoje, vaiko pomėgius, asmenybės savybes, mikčiojimo atvejus šeimoje, vaiko pomėgius, asmenybės savybes, santykius su bendraamžiais, šeimos nariais;santykius su bendraamžiais, šeimos nariais;

išsiaiškinti tėvų ir įvertinti jų nerimo lygį, požiūrį į mikčiojimą;išsiaiškinti tėvų ir įvertinti jų nerimo lygį, požiūrį į mikčiojimą; sužinoti kaip tėvai reaguoja į vaiko užsikirtimus, kokiais būdais jam sužinoti kaip tėvai reaguoja į vaiko užsikirtimus, kokiais būdais jam

bando padėti ( ką sako ir daro kai vaikas mikčioja);bando padėti ( ką sako ir daro kai vaikas mikčioja); aptariamos mikčiojimo priežastys, siekiant panaikinti tėvų kaltės aptariamos mikčiojimo priežastys, siekiant panaikinti tėvų kaltės

jausmą;jausmą; rekomenduojama literatūra apie mikčiojimą, kad daugiau įgytų žinių rekomenduojama literatūra apie mikčiojimą, kad daugiau įgytų žinių

apie mikčiojimą, užsikirtimus ir sklandų kalbėjimą skatinančius apie mikčiojimą, užsikirtimus ir sklandų kalbėjimą skatinančius veiksnius;veiksnius;

pateikiamos išsamios įvertinimo išvados apie vaiko kalbą ir pateikiamos išsamios įvertinimo išvados apie vaiko kalbą ir mikčiojimą;mikčiojimą;

Tėvai dažnai jaučiasi sutrikę ir bejėgiai, nes nežino kaip sustabdyti Tėvai dažnai jaučiasi sutrikę ir bejėgiai, nes nežino kaip sustabdyti mikčiojimą, todėl svarbu parodyti, kad jų reakcija ir jausmai yra mikčiojimą, todėl svarbu parodyti, kad jų reakcija ir jausmai yra natūralūs, kad mes tai priimame ir tik vėliau kalbėti apie tai kaip tėvai natūralūs, kad mes tai priimame ir tik vėliau kalbėti apie tai kaip tėvai gali padėti savo vaikui.gali padėti savo vaikui.

Stebėjimas ir mikčiojimo Stebėjimas ir mikčiojimo įvertinimasįvertinimas

Pagrindinis stebėjimo tikslas- įvertinti kalbos Pagrindinis stebėjimo tikslas- įvertinti kalbos problemas, dėl kurių nerimauja tėvai;problemas, dėl kurių nerimauja tėvai;

mikčiojimo įvertinimas pradedamas stebint, kaip kalba mikčiojimo įvertinimas pradedamas stebint, kaip kalba vaikas su tėvais ar žaisdamas pasirinktą žaidimą;vaikas su tėvais ar žaisdamas pasirinktą žaidimą;

ši veikla padeda vaikui apsiprasti kabinete, o logopedas ši veikla padeda vaikui apsiprasti kabinete, o logopedas gali pamatyti kaip tėvai bendrauja su savo vaiku;gali pamatyti kaip tėvai bendrauja su savo vaiku;

po 5- 10 min. logopedas pats pradeda žaisti kartu, jei po 5- 10 min. logopedas pats pradeda žaisti kartu, jei vaikas jaučiasi saugiai tėvai gali atsitraukti ir stebėti vaikas jaučiasi saugiai tėvai gali atsitraukti ir stebėti pokalbį;pokalbį;

pastebima, kai tėvai dalyvauja vertinime, tada jie pastebima, kai tėvai dalyvauja vertinime, tada jie geriau supranta pateikiamas išvadas apie vaiko kalbą, geriau supranta pateikiamas išvadas apie vaiko kalbą, mikčiojimo požymius, rekomendacijas.mikčiojimo požymius, rekomendacijas.

Stebėjimas ir mikčiojimo Stebėjimas ir mikčiojimo įvertinimasįvertinimas

Įvertinamas vaiko žodynas, gramatinė kalbos sandara, garsų Įvertinamas vaiko žodynas, gramatinė kalbos sandara, garsų tarimas;tarimas;

vėliau atliekamos įvairios kalbinės užduotys bendraujant su vėliau atliekamos įvairios kalbinės užduotys bendraujant su logopedu;logopedu;

naudinga šiuos pokalbius įrašyti į vaizdo grotuvą ir išanalizuoti naudinga šiuos pokalbius įrašyti į vaizdo grotuvą ir išanalizuoti nesklandumus;nesklandumus;

kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikų mikčiojimas skirtingai kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikų mikčiojimas skirtingai pasireiškia įvairiose situacijose, naudinga paprašyti tėvų įrašyti jo pasireiškia įvairiose situacijose, naudinga paprašyti tėvų įrašyti jo kalbą namuose, kai jis mikčioja;kalbą namuose, kai jis mikčioja;

ikimokyklinio a. vaikų mikčiojimas sustiprėja tariant ikimokyklinio a. vaikų mikčiojimas sustiprėja tariant daugiaskiemenius, rečiau vartojamus žodžius, ar ilgus sakinius ir daugiaskiemenius, rečiau vartojamus žodžius, ar ilgus sakinius ir susilpnėja, sulėtinus kalbėjimo tempą bei pateikiant lengvesnes susilpnėja, sulėtinus kalbėjimo tempą bei pateikiant lengvesnes kalbines užduotis;kalbines užduotis;

vaiko kalbos vaizdo įrašai išsamiai analizuojami lyginami su vaiko kalbos vaizdo įrašai išsamiai analizuojami lyginami su įrašais, padarytais namuose;įrašais, padarytais namuose;

rekomenduojama įrašyti spontaniškos vaiko kalbos pavyzdį, kurį rekomenduojama įrašyti spontaniškos vaiko kalbos pavyzdį, kurį sudaro apie 500 – 1000 skiemenų arba 3-5 min. pasakojimas sudaro apie 500 – 1000 skiemenų arba 3-5 min. pasakojimas ( Yairi, Ambrose, 2004).( Yairi, Ambrose, 2004).

Mikčiojimo ir kalbos įvertinimo Mikčiojimo ir kalbos įvertinimo išvadosišvados

1.1. Mikčiojimo požymiai pasireiškia labai retai ( arba Mikčiojimo požymiai pasireiškia labai retai ( arba kalba sklandžiai), kai vaiko kalbos vystymasis atitinka kalba sklandžiai), kai vaiko kalbos vystymasis atitinka amžiaus normas;amžiaus normas;

2. Pasireiškia nepastovūs mikčiojimo požymiai, kuriuos 2. Pasireiškia nepastovūs mikčiojimo požymiai, kuriuos siekiama patikslinti, numatant pakartotinius siekiama patikslinti, numatant pakartotinius susitikimus;susitikimus;

3. Mikčiojimo požymiai stebimi mažiau nei vienus metus ir 3. Mikčiojimo požymiai stebimi mažiau nei vienus metus ir vaikas į juos emociškai reaguoja;vaikas į juos emociškai reaguoja;

4. Mikčiojimo požymiai vaiko kalboje pasireiškia nuolat, 4. Mikčiojimo požymiai vaiko kalboje pasireiškia nuolat, būdingi kiti kalbos ir kalbėjimo sutrikimai.būdingi kiti kalbos ir kalbėjimo sutrikimai.

Logopedinės pagalbos Logopedinės pagalbos strategijosstrategijos

Remianti gautais įvertinimo rezultatais numatomas tolimesnis Remianti gautais įvertinimo rezultatais numatomas tolimesnis logopedinės pagalbos planas;logopedinės pagalbos planas;

logopedinė pagalba turi būti grindžiama moksliniais duomenimis logopedinė pagalba turi būti grindžiama moksliniais duomenimis apie mikčiojimo požymius, jo pradžią ir eigą ankstyvame amžiuje;apie mikčiojimo požymius, jo pradžią ir eigą ankstyvame amžiuje;

pabrėžiama mikčiojimo prevencijos svarba;pabrėžiama mikčiojimo prevencijos svarba; labai svarbi vieta dirbant su mikčiojančiais ikimokyklinio amžiaus labai svarbi vieta dirbant su mikčiojančiais ikimokyklinio amžiaus

vaikais skiriama žaidybinei veiklai;vaikais skiriama žaidybinei veiklai; logopedas privalo sudaryti tinkamas sąlygas sklandžiam kalbėjimui logopedas privalo sudaryti tinkamas sąlygas sklandžiam kalbėjimui

( pvz. gali būti taikoma lydimoji kalba, vaikas skatinamas pakartoti ( pvz. gali būti taikoma lydimoji kalba, vaikas skatinamas pakartoti logopedo tariamus žodžius ir sakinius);logopedo tariamus žodžius ir sakinius);

darbe su mikčiojančiais vaikais ypatingas dėmesys skiriamas darbe su mikčiojančiais vaikais ypatingas dėmesys skiriamas logopedo intonacijai ir elgesiui (švelnus kalbos tonas nuramina logopedo intonacijai ir elgesiui (švelnus kalbos tonas nuramina vaikus, skatina jų pasitikėjimą savo jėgomis);vaikus, skatina jų pasitikėjimą savo jėgomis);

logopedo kalbos ir elgesio maniera turi būti pavyzdžiu visuose logopedo kalbos ir elgesio maniera turi būti pavyzdžiu visuose mikčiojimo įveikimo etapuose;mikčiojimo įveikimo etapuose;

logopedinėse pratybose numatomas sklandaus kalbėjimo logopedinėse pratybose numatomas sklandaus kalbėjimo formavimas įvairiose situacijose – kabinete, grupėje, namuose. formavimas įvairiose situacijose – kabinete, grupėje, namuose.


• • Išskiriamos trys ankstyvojo mikčiojimo įveikimo Išskiriamos trys ankstyvojo mikčiojimo įveikimo strategijos ( Bennet 1997); strategijos ( Bennet 1997);

1) tiesioginiai logopedinės pagalbos metodai;1) tiesioginiai logopedinės pagalbos metodai;

2) netiesioginė pagalba;2) netiesioginė pagalba;

3) tiesioginės ir netiesioginės pagalbos metodų derinimas.3) tiesioginės ir netiesioginės pagalbos metodų derinimas.

Taikant tiesioginės pagalbos metodus vaikas mokomas Taikant tiesioginės pagalbos metodus vaikas mokomas keisti savo kalbėjimą, naudojant įvairius darbo būdus keisti savo kalbėjimą, naudojant įvairius darbo būdus ( mokoma taisyklingai kvėpuoti, kalbėti lėtu tempu, ( mokoma taisyklingai kvėpuoti, kalbėti lėtu tempu, lengvai tarti pirmą žodžio garsą).lengvai tarti pirmą žodžio garsą).

Logopedas, tėvai ir kiti asmenys, supantys vaiką nuolat Logopedas, tėvai ir kiti asmenys, supantys vaiką nuolat pateikia grįžtamąjį ryšį apie vaiko kalbėjimą.pateikia grįžtamąjį ryšį apie vaiko kalbėjimą.


netiesioginės pagalbos metodams priskiriamas kalbinės netiesioginės pagalbos metodams priskiriamas kalbinės aplinkos ir bendravimo su vaiku keitimas, tėvų, aplinkos ir bendravimo su vaiku keitimas, tėvų, pedagogų mokymas ir mikčiojimo mažinimas, pedagogų mokymas ir mikčiojimo mažinimas, pateikiant sklandaus kalbėjimo pavyzdį;pateikiant sklandaus kalbėjimo pavyzdį;

išskiriami 5 šio a. vaikų mikčiojimo sunkumą lemiantys išskiriami 5 šio a. vaikų mikčiojimo sunkumą lemiantys veiksniai:veiksniai:

1) kalbos sudėtingumas; 2) vaiko kalbia keliami 1) kalbos sudėtingumas; 2) vaiko kalbia keliami reikalavimai; 3) kalbėjimo tempas; reikalavimai; 3) kalbėjimo tempas;

4) emocijų, elgesio ypatumai; 5) šeimos gebėjimai 4) emocijų, elgesio ypatumai; 5) šeimos gebėjimai keisti kalbėjimo aplinką ir bendravimo pobūdį.keisti kalbėjimo aplinką ir bendravimo pobūdį.


derinant tiesiogines ir netiesiogines mikčiojimo įveikimo derinant tiesiogines ir netiesiogines mikčiojimo įveikimo strategijas, gali būti komentuojama vaiko kalba strategijas, gali būti komentuojama vaiko kalba ( suteikiamas grįžtamasis ryšys, pozityviai vertinant ( suteikiamas grįžtamasis ryšys, pozityviai vertinant sklandų kalbėjimą), keičiamas bendravimo su vaiku sklandų kalbėjimą), keičiamas bendravimo su vaiku pobūdis, sudaroma tinkama kalbinė aplinka bei pobūdis, sudaroma tinkama kalbinė aplinka bei mokoma įvairių mikčiojimo įveikimo technikų ( Harrison, mokoma įvairių mikčiojimo įveikimo technikų ( Harrison, Meneles, 2004);Meneles, 2004);

atsižvelgiant į vaiko amžių mokoma atsipalaiduoti , atsižvelgiant į vaiko amžių mokoma atsipalaiduoti , atlikti kvėpavimo, logopedinės ritmikos pratimus, atlikti kvėpavimo, logopedinės ritmikos pratimus, ugdomi savikontrolės įgūdžiai;ugdomi savikontrolės įgūdžiai;

Šia strategija grindžiama daugelis ikimokyklinio a. Šia strategija grindžiama daugelis ikimokyklinio a. vaikų mikčiojimo įveikimo programų.vaikų mikčiojimo įveikimo programų.

Pagalbos ikimokyklinio amžiaus Pagalbos ikimokyklinio amžiaus vaikams schemavaikams schema

1. Kalbos raidos ir nesklandumų įvertinimas:1. Kalbos raidos ir nesklandumų įvertinimas:

a) normaliai kalbos raidai būdingi nesklandumai – I a) normaliai kalbos raidai būdingi nesklandumai – I STRATEGIJA – prevencinis tėvų konsultavimas; STRATEGIJA – prevencinis tėvų konsultavimas;

b) ribini mikčiojimas ir kalbos sutrikimai – II STRATEGIJA b) ribini mikčiojimas ir kalbos sutrikimai – II STRATEGIJA – sklandaus kalbėjimo ugdymas keičiant kalbinę – sklandaus kalbėjimo ugdymas keičiant kalbinę aplinką;aplinką;

c) mikčiojimas su/be kitų kalbos sutrikimų - III c) mikčiojimas su/be kitų kalbos sutrikimų - III STRATEGIJA – sklandaus kalbėjimo pratybos, aplinkos STRATEGIJA – sklandaus kalbėjimo pratybos, aplinkos keitimas.keitimas.

Pirmoji strategijaPirmoji strategija

Rekomenduojama kai vaiko kalboje išryškėja mažiau Rekomenduojama kai vaiko kalboje išryškėja mažiau nei 10 % normaliai kalbos raidai būdingų nesklandumų nei 10 % normaliai kalbos raidai būdingų nesklandumų ( žodžių, garsų pakartojimų, susimaišymų); mažiau nei ( žodžių, garsų pakartojimų, susimaišymų); mažiau nei 2 % nesklandumų sudaro mikčiojimo požymiai;2 % nesklandumų sudaro mikčiojimo požymiai;

nėra kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų,. Svarbus nėra kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų,. Svarbus tėvų patvirtinimas, kad vaiko kalbėjimas yra toks, kaip tėvų patvirtinimas, kad vaiko kalbėjimas yra toks, kaip natūralioje aplinkoje; natūralioje aplinkoje;

tėvai supažindinami su kalbos sklandumą trikdančiais tėvai supažindinami su kalbos sklandumą trikdančiais veiksniais aptariami vaiko ir tėvų bendravimo stebėjimo veiksniais aptariami vaiko ir tėvų bendravimo stebėjimo duomenys, paskatinant [pozityvų tėvų elgesį;duomenys, paskatinant [pozityvų tėvų elgesį;

numatomas pakartotinas vaiko kalbėjimo įvertinimas po numatomas pakartotinas vaiko kalbėjimo įvertinimas po 3-6 mėn.3-6 mėn.

Antroji strategijaAntroji strategija

Taikoma tada, kai vaiko kalboje pasireiškia 2-3 % Taikoma tada, kai vaiko kalboje pasireiškia 2-3 % mikčiojimo požymių ir daugiau nei 10 % normaliai mikčiojimo požymių ir daugiau nei 10 % normaliai kalbos raidai būdingų nesklandumų;kalbos raidai būdingų nesklandumų;

tėvai mokomi stebėti vaiko kalbos pokyčius įvairiose tėvai mokomi stebėti vaiko kalbos pokyčius įvairiose situacijose, skirti natūraliai kalbos raidai būdingus situacijose, skirti natūraliai kalbos raidai būdingus nesklandumus ir mikčiojimo požymius;nesklandumus ir mikčiojimo požymius;

remiantis gautais duomenimis, keičiami bendravimo su remiantis gautais duomenimis, keičiami bendravimo su vaiku būdai namuose;vaiku būdai namuose;

pratybų metu logopedas modeliuoja lėtą ir sklandų pratybų metu logopedas modeliuoja lėtą ir sklandų kalbėjimą.kalbėjimą.

Trečioji strategijaTrečioji strategija Taikoma kai pasireiškia daugiau nei 3 % mikčiojimo Taikoma kai pasireiškia daugiau nei 3 % mikčiojimo

požymių , stebimi kiti kalbos – kalbėjimo sutrikimai; požymių , stebimi kiti kalbos – kalbėjimo sutrikimai; tėvai skatinami stebėti sklandumą trikdančius veiksnius tėvai skatinami stebėti sklandumą trikdančius veiksnius

natūralioje aplinkoje, dalyvauti pratybose ir įgyti natūralioje aplinkoje, dalyvauti pratybose ir įgyti praktinių įgūdžių, kuriuos gali panaudoti namuose praktinių įgūdžių, kuriuos gali panaudoti namuose bendraujant su vaiku;bendraujant su vaiku;

vaikas ir tėvai dalyvauja logopedinėse pratybose, kurių vaikas ir tėvai dalyvauja logopedinėse pratybose, kurių metu logopedas pateikia sklandaus kalbėjimo modelį, metu logopedas pateikia sklandaus kalbėjimo modelį, siekiama ugdyti sklandų kalbėjimą per žaidybinę veiklą;siekiama ugdyti sklandų kalbėjimą per žaidybinę veiklą;

logopedinės pagalbos tikslas – yra įveikti mikčiojimą, logopedinės pagalbos tikslas – yra įveikti mikčiojimą, šalinti kitus kalbėjimo ir kalbos sutrikimus bei skatinti šalinti kitus kalbėjimo ir kalbos sutrikimus bei skatinti teigiamą vaiko požiūrį į bendravimą;teigiamą vaiko požiūrį į bendravimą;

intensyvios pagalbos periodas baigiamas, kai vaiko intensyvios pagalbos periodas baigiamas, kai vaiko kalba išlieka sklandi apie 10 savaičių. Laipsniškai kalba išlieka sklandi apie 10 savaičių. Laipsniškai mažinamas pratybų skaičius, sudaromas sklandų mažinamas pratybų skaičius, sudaromas sklandų kalbėjimą palaikantis planas, kuriuo tėvai vadovaujasi kalbėjimą palaikantis planas, kuriuo tėvai vadovaujasi savarankiškai.savarankiškai.

Logopedinės pagalbos Logopedinės pagalbos procesasprocesas

Logopediniame darbe svarbu, kad bendravimas atitiktų Logopediniame darbe svarbu, kad bendravimas atitiktų mikčiojančio vaiko kognityvinį lygį, jo gebėjimus ir būtų mikčiojančio vaiko kognityvinį lygį, jo gebėjimus ir būtų įdomus;įdomus;

nuoseklus aplinkos ir kalbinių užduočių sunkinimas, nuoseklus aplinkos ir kalbinių užduočių sunkinimas, įgūdžių taikymas įvairiose situacijose;įgūdžių taikymas įvairiose situacijose;

rekomenduojama nuosekliai keisti pašnekovo reakcijas rekomenduojama nuosekliai keisti pašnekovo reakcijas ( bendraujant su vaiku prarandamas akių kontaktas, ( bendraujant su vaiku prarandamas akių kontaktas, logopedas kartais kalba greitesniu tempu;logopedas kartais kalba greitesniu tempu;

fizinę veiklą ( kalbama ne tik sėdint, bet ir stovint, fizinę veiklą ( kalbama ne tik sėdint, bet ir stovint, vaikštant, žaidžiant);vaikštant, žaidžiant);

pakviesti dalyvauti pratybose ir kitus šeimos narius.pakviesti dalyvauti pratybose ir kitus šeimos narius.

Lydimoji kalbaLydimoji kalba

Dažnai logopedinės pratybos pradedamos mokantis Dažnai logopedinės pratybos pradedamos mokantis kalbėti kartu su logopedu;kalbėti kartu su logopedu;

vaikas klauso logopedo tariamus žodžius ar trumpus vaikas klauso logopedo tariamus žodžius ar trumpus sakinius, o po to juos ištaria sakinius, o po to juos ištaria

( unisonu);( unisonu); vaikas imituodamas logopedo kalbą, mokomas išlaikyti vaikas imituodamas logopedo kalbą, mokomas išlaikyti

lėtą kalbėjimo tempą, jungti skiemenis ir žodžius.lėtą kalbėjimo tempą, jungti skiemenis ir žodžius.

Kartojamoji kalbaKartojamoji kalba

Šiame etape logopedas taria nesudėtingus žodžius, o Šiame etape logopedas taria nesudėtingus žodžius, o vaikas juos kartoja;vaikas juos kartoja;

dirbant naudojami paveikslėliai ar stalo žaidimai. dirbant naudojami paveikslėliai ar stalo žaidimai. Logopedas lėtai ištaria nupieštą daiktą ar gyvūną ir Logopedas lėtai ištaria nupieštą daiktą ar gyvūną ir skatina vaiką jį pakartoti tokiu pačiu tempu;skatina vaiką jį pakartoti tokiu pačiu tempu;

vėliau galima pereiti prie žodžių, junginių, sakinių vėliau galima pereiti prie žodžių, junginių, sakinių mokymo.mokymo.

Atsakymai į klausimusAtsakymai į klausimus

šis kalbėjimo mokymas reikalauja didesnio vaiko šis kalbėjimo mokymas reikalauja didesnio vaiko savarankiškumo;savarankiškumo;

iš pradžių vaikas atsako į klausimą, pakartodamas dalį iš pradžių vaikas atsako į klausimą, pakartodamas dalį logopedo ištarto sakinio ir pridėdamas vieną logopedo ištarto sakinio ir pridėdamas vieną savarankišką žodį;savarankišką žodį;

mokantis atsakyti į klausimą naudojamos įvairios mokantis atsakyti į klausimą naudojamos įvairios vaizdinės priemonės ( logopedas rodo paveikslėlį ir vaizdinės priemonės ( logopedas rodo paveikslėlį ir klausia „kas laka pieną?“, vaikas atsako „pieną laka klausia „kas laka pieną?“, vaikas atsako „pieną laka katė“);katė“);

vėliau pateikiami sudėtingesni klausimai, į kuriuos vėliau pateikiami sudėtingesni klausimai, į kuriuos atsakydamas vaikas turi parinkti tinkamus atsakymus;atsakydamas vaikas turi parinkti tinkamus atsakymus;

šiame etape vaikai mokomi išklausyti pašnekovą, šiame etape vaikai mokomi išklausyti pašnekovą, palaikyti akių kontaktą, kalbėti lėtai, atsakyti pilnu palaikyti akių kontaktą, kalbėti lėtai, atsakyti pilnu sakiniu.sakiniu.

Savarankiškos kalbos Savarankiškos kalbos etapasetapas

Savarankiška kalba mikčiojantiems vaikams yra daug Savarankiška kalba mikčiojantiems vaikams yra daug sudėtingesnė, todėl šis etapas trunka ilgiausiai;sudėtingesnė, todėl šis etapas trunka ilgiausiai;

skirstomas į du periodus: pasakojimo ir atpasakojimo;skirstomas į du periodus: pasakojimo ir atpasakojimo; mokantis atpasakoti logopedas pateikia išsamų mokantis atpasakoti logopedas pateikia išsamų

pasakojimo turinį ( paseka trumpą, vaikui žinomą pasakojimo turinį ( paseka trumpą, vaikui žinomą pasakėlę);pasakėlę);

dirbant su ikimokyklinio a. vk., rekomenduojama kalbėti dirbant su ikimokyklinio a. vk., rekomenduojama kalbėti trumpais sakinusias ir išlaikyti pauzes. Naudinga trumpais sakinusias ir išlaikyti pauzes. Naudinga pateikti iliustracijas, siužetinius paveikslėlius, kurie pateikti iliustracijas, siužetinius paveikslėlius, kurie padėtų atpasakojant laikytis tam tikro įvykių padėtų atpasakojant laikytis tam tikro įvykių nuoseklumo.nuoseklumo.

Spontaniška kalbaSpontaniška kalba

Spontaniškos kalbos etape įtvirtinami sklandaus Spontaniškos kalbos etape įtvirtinami sklandaus kalbėjimo ir lavinami bendravimo įgūdžiai;kalbėjimo ir lavinami bendravimo įgūdžiai;

tai savarankiška, iniciatyvi klaba žaidybinėse ir tai savarankiška, iniciatyvi klaba žaidybinėse ir kasdieninėse situacijose;kasdieninėse situacijose;

mikčiojantiems vaikams pateikiamos įvairios užduotys, mikčiojantiems vaikams pateikiamos įvairios užduotys, kurias atlikdami jie skatinami paprašyti, klausti, išreikši kurias atlikdami jie skatinami paprašyti, klausti, išreikši savo norus;savo norus;

rekomenduojama žaisti vaidybinius žaidimus, imituojant rekomenduojama žaisti vaidybinius žaidimus, imituojant kasdieninių situacijų pokalbius;kasdieninių situacijų pokalbius;

leidžiama. kad pratybose dalyvautų draugai, tėvai.leidžiama. kad pratybose dalyvautų draugai, tėvai.

Ką daryti kai vaikui sunku Ką daryti kai vaikui sunku kalbėti sklandžiai?kalbėti sklandžiai?

Pakartokite užduotį. Padėkite vaikui suprasti ko iš jo Pakartokite užduotį. Padėkite vaikui suprasti ko iš jo tikimasi;tikimasi;

paskatinkite susikaupti ( paklausyk kaip aš kalbu, paskatinkite susikaupti ( paklausyk kaip aš kalbu, prisimink šio žaidimo taisykles, prieš atsakydamas – prisimink šio žaidimo taisykles, prieš atsakydamas – pagalvok);pagalvok);

naudokite verbalinius ar daiktinius paskatinimus, naudokite verbalinius ar daiktinius paskatinimus, apibūdinančius vaiko elgesį;apibūdinančius vaiko elgesį;

būkite nuoseklūs;būkite nuoseklūs; sudarykite galimybę rinktis.sudarykite galimybę rinktis.

Logopedinė ritmikaLogopedinė ritmika

logopedinės ritmikos tikslas- apjungti įvairius pratimus logopedinės ritmikos tikslas- apjungti įvairius pratimus su logopedinės pagalbos mikčiojantiems vaikams su logopedinės pagalbos mikčiojantiems vaikams strategijomis;strategijomis;

ritmikos pratybų medžiaga pasirenkama atsižvelgiant į ritmikos pratybų medžiaga pasirenkama atsižvelgiant į mikčiojančiojo amžių, sutrikimo pobūdį, sunkumą;mikčiojančiojo amžių, sutrikimo pobūdį, sunkumą;

dirbant su 4-6 m., mikčiojančiais vaikais dirbant su 4-6 m., mikčiojančiais vaikais rekomenduojama vesti kiekvieną dieną apie 30 min, rekomenduojama vesti kiekvieną dieną apie 30 min, derinant jas su muzikine veikla;derinant jas su muzikine veikla;

logopedinės ritmikos pratybas sudaro dainavimas, logopedinės ritmikos pratybas sudaro dainavimas, įvadiniai pratimai, raumenų tonusą reguliuojantys įvadiniai pratimai, raumenų tonusą reguliuojantys pratimai, kalbiniai, dėmesio lavinimo pratimai, pratimai, kalbiniai, dėmesio lavinimo pratimai, muzikinio ritmo ugdymo pratimai, žaidimai ir muzikinio ritmo ugdymo pratimai, žaidimai ir baigiamieji pratimai. baigiamieji pratimai.

Documents

Kognityvinių gebėjimų raida