Žmogaus socialinė raida

Žmogaus socialinė raida - tai procesas, kuris plečia žmoniųpasirinkimo galimybes. Apskritai rinktis galima iš begalinio skaičiausalternatyvų, kurios, laikui bėgant, kinta. Tačiau bet kuriame išsivystymolygyje žmogus privalo turėti galimybę pasirinkti tris svarbiausius dalykus:ilgai ir sveikai gyventi, įgyti žinių bei apsirūpinti ištekliais, kuriereikalingi normaliam gyvenimo lygiui pasiekti. Jei nėra šių pagrindiniųdalykų, daugelis kitų pasirinkimo galimybių lieka neprieinamos.Tačiau žmogaus socialinė raida tais dalykais neapsiriboja. Papildomospasirinkimo galimybės, labai vertinamos daugelio žmonių, apima politines,ekonomines ir socialines laisves bei galimybes kurti ir gaminti, gyventigerbiant save bei turint žmogaus teisių garantijas.Senatvės socialinę riziką remiasi prielaidą, kad žmogus dėl senyvoamžiaus nebegali užsidirbti pakankamai lėšų, todėl socialinė apsauga teikiapajamų kompensavimą tiems, kurie pasiekia tam tikrą amžiaus ribą (senatvėspensija).Principai , kuriais pagrįsta socialinio draudimo sistema, jau išlaikėne tik pirmuosius bandymus, bet ir užtikrino socialinę rimtį bei didelėsgyventojų socialines pajamas.Privačių pensijų fondų įstatymo projektas - tai būtinybė suteiktižmonėms galimybę privačiai kaupti pinigus senatvei. Demografinė padėtis irkitos gyvenimo tendencijos rodo, jog negalėsime gyventi, laukdami išvaldžios malonių, kurių dydis neabejotinai mažės. Vadinasi, kuo anksčiaupradėsime ruoštis alternatyvoms, tuo lengviau bus pakeisti paternalistinėsvalstybės \"gyvenimo būdą\", išvengiant esminių krizių. Siūlydami privatųpensijų kaupimą žmonėms, visą laiką pabrėžiama, kad tai yra ne valdžios, orinkos sprendimas. Kiekvienas žmogus, pasirinkdamas privatų draudimąrinkoje, pasirenka

RINKĄ su visais jos bruožais. Rinka, kaip žinia, galikilti, gali ir kristi. Svarbu, kad tai sąlygotų jos pačios raida. Deja,Lietuvoje valdžios sprendimai ir kišimasis išbalansuoja rinką. Tokiomaplinkybėm rinkos kritimas yra ne jos yda, o kišimosi pasekmė.Vienos iš didžiausių socialinių nacionalinių biudžeto išlaidų yraskiriamos šeimos pašalpai.Yra vykdomas bendruomeninių socialinių paslaugų plėtojimo projektas,kuriuo tikslas – socialinių paslaugų centrų steigimas vietos bendruomenėse.Labai aktyviai globos paslaugas seniems žmonėms ir vaikams teikia bažnyčia.Tačiau ir ji be savivaldybių, valstybės ar kitų remėjų negali įsteigtųglobos įstaigų išlaikyti.1. Socialinės apsaugos sistemos struktūra LietuvojeLietuvos socialinės apsaugos sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys:

socialinis draudimas ir socialinė parama. Be to, be socialinės apsaugos,veikia su ja susijusi specialių socialinių išmokų struktūra.Didžiausią socialinės apsaugos dalį sudaro socialinis draudimas. Pagalgaliojančius įstatymus juo privalomai draudžiami beveik visi ekonomiškaiaktyvus gyventojai, taip pat ir tie, kuriems numatytos specialiossocialinės išmokos. Taip siekiama įgyvendinti socialinio draudimouniversalumo principą, kad jokia gyventojų grupė neliktų nuošalyje nuosocialinio draudimo suteikiamų teisių.Socialinės paramos teisės taip pat pripažįstamos visiems šaliesgyventojams, tačiau jos suteikiamos nepriklausomai nuo tikslinių įmokųmokėjimų toms gyventojų grupėms, kurios laikomos reikalingos tokiosparamos. Socialinę paramą sudaro piniginė ir socialinėspaslaugos.Specialiosios socialinės išmokos daugiausia mokamos kaip papildomospensijos nusipelniusiems asmenims. Taip pat nukentėjusiems nuo okupacijosrėžimo asmenims, karo dalyviams.1. – 1. lentelė Lietuvos socialinės apsaugos sistemos struktūra| Socialinė apsauga | ||Socialinis | | |Specialiosios || | | |socialinės išmokos || |Socialinė parama | | ||draudimas |Piniginė |Soc. | || | |Paslaugos | ||Pensijų |Šalpos(socialinė) |Socialinės |Prezidento pensija ||draudimas | |globos | ||Ligos ir |pensija |įstaigos

|I ir II laipsnio ||motinystės | | |pensijos ||draudimas |Šeimos pašalpos |Senelių, |LR pensijos || | |invalidų, | ||Sveikatos |Socialinė pašalpa |našlaičių |Karių ir pareigūnų ||draudimas | |globos namai |pensijos ||Nedarbo |Šildymo išlaidos |Dienos |Nukentėjusių asmenų ||draudimas | |centrai |pensijos ||Draudimas nuo|ir kitos kompensacijos|Nakvynės |Mokslininkų pensijos || | |namai | ||nelaimingų | |Pagalba |Artistų renta ||atsitikimų | |namuose | || | |Slauga | || | |namuose | |

Socialinės apsaugos sistema, apimanti visą Lietuvą, savo valdymopobūdžiu yra ir centralizuota (Sodra, Darbo birža, Darbo rinkos mokymotarnyba), ir decentralizuota (savivaldybių socialinės paramos skyriai).Toks sistemos valdymas turi savo vidinę logiką. Socialinis draudimas šalyjenegali būti organizuojamas atskiro rajono, atskiros savivaldybės mastu vientodėl, kad dėl skirtingo ekonominio potencialo neatsirastų labai dideliųmaterialinių skirtumų sprendžiant socialinius klausimus.Socialinės apsaugos sistemos decentralizavimą inicijavo ir valstybėir savivaldybės. Pakeitus Lietuvos administracinį pasiskirstymą ir įvedusapskritis, kai kurios socialinės apsaugos funkcijos bus perduodamosapskritims, o tiesioginis administravimas ir finansavimas – tiesiogiaisavivaldybėms. Visų pirmą tai liečia globos įstaigas, kurios pagalApskrities valdymo įstatymą turėtų būti apskrities zonoje. Iš visųvalstybinių centralizuotai valdomų globos įstaigų pirmiausia yra numatomaperduoti senelių namus. Savivaldybės gali pačios steigti vietinio pavaldumosocialinės globos įstaigas.Valstybės vaidmens socialinės apsaugos sistemoje principai labaiglaudžiai susiję su socialinės apsaugos modeliais. Partijos linkusiospritarti trims socialinės apsaugos madeliams:1. Marginalinis (liberalusis) – remiamasi principu teikti paramą tiems,kurių pajamos mažesnės už nustatytą ribą.2. Universalusis (socialdemokratinis) - parama teikiama visiemspaveiktiems socialinės rizikos.3. Korporatyvinis (konservatoriškas) -

parama teikiama tik tiems, kuriemokės socialinio draudimo įmokas.Politikos moksluose kalbant apie “kairumą” ir “dešinumą” socialinėsapsaugos srityje akcentuojamas labai svarbus kriterijus parodantis skirtumątarp šių dviejų politinių partijų. Kairiosios politinės partijos akcentuojadidesnį arba absoliutų valstybės kišimąsi į socialinės apsaugos sistemą, odešiniosios – žmogaus asmeninę iniciatyvą drausti nuo įvairių socialinėsrizikos atvejų, taip pat privačių institucijų pagalbą socialinės rizikosištiktiems žmonėms.Kurti socialinės apsaugos įstatymus - ne tas pat, kaip juosįgyvendinti ar taikyti. Norint surinkti socialinei apsaugai būtinų lėšų irskirti išmokas jas gauti, reikia užtikrinti socialinės apsaugos valdymą.Valdymas patikimas administracinei institucijai, arba įvairiomsadministracinėms institucijoms ar net visam jų kompleksui. Kiekviena šiųinstitucijų paskiriama vykdyti tam tikrą užduotį socialinės apsaugos

sistemos valdyme. Paprastai institucijų yra tiek kiek yra skirtingųsocialinės pasaugos sistemų.Socialinio draudimo sistemos valdymas|Metai |Pensinis amžius |Gimimo metai ||1995 |60 m. 2 mėn. |1935 m. sausio 1 d. - 1935 m. spalio 31d. ||1996 |60 m. 4 mėn. |1935 m. lapkričio 1 d. - 1936 m. rugpjūčio 31 || | |d. ||1997 |60 m. 6 mėn. |1936 m. rugsėjo 1 d. - 1937 m. birželio 30 d. ||1998 |60 m. 8 mėn. |1937 m. liepos 1 d. - 1938 m. balandžio 30 d. ||1999 |60 m. 10 mėn. |1938 m. gegužės 1 d. - 1939 m. vasario 28 d. ||2000 |61 m. |1939 m. kovo 1 d. - 1939 m. gruodžio 31 d. ||2001 |61 m. 6 mėn. |1940 m. sausio 1 d. - 1940 m. birželio 30 d. ||2002 |62 m. |1940 m. liepos 1 d. - 1940 m. gruodžio 31 d. ||2003 |62 m. 6 mėn. |1941 m. sausio 1 d. ir t.t. ||Moterys ||Metai |Pensinis amžius |Gimimo metai ||1995 |55 m. 4 mėn. |1940 m. sausio 1 d. - 1940 m. rugpjūčio 31 d. ||1996 |55 m. 8 mėn. |1940 m. rugsėjo 1 d. - 1941 m. balandžio 30 d.||1997 |56 m. |1941 m. gegužės 1 d. - 1941 m. gruodžio 31 d. ||1998 |56 m. 4 mėn. |1942 m. sausio 1 d. - 1942 m. rugpjūčio 31 d. ||1999 |56 m. 8 mėn. |1942 m. rugsėjo 1 d. - 1943 m. balandžio 30 d.||2000 |57 m. |1943 m. gegužės 1 d. - 1943 m. gruodžio 31 d. ||2001 |57 m. 6 mėn. |1944 m. sausio 1 d. - 1944 m.

birželio 30 d. ||2002 |58 m. |1944 m. liepos 1 d. - 1944 m. gruodžio 31 d. ||2003 |58 m. 6 mėn. |1945 m. sausio 1 d. - 1945 m. birželio 30 d. |Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys| |Lietuv|Europos |Lietuvoje || |oje |Sąjungoje | ||1994 m |17,4 |11,1 |3,8 ||1995 m |17,1 |10,7 |6,1 ||1996 m |16,4 |10,8 |7,1 ||1997 m.|14,1 |10,6 |5,9 ||1998 m.|13,3 |10 |6,4 ||1999 m.|14,1 |9,5 |8,4 ||2000 m.|15,4 |8,4 |11,5 |Šaltinis: remiantis EUROSTAT‘o duomenimis,ES šalyse 2000 m. pabaigoje buvo 14 mln.bedarbių. Žemiausias nedarbo lygisbuvo Liuksemburge (2%), Nyderlanduose (2.7%), Austrijoje (3.3%), oaukščiausias –Ispanijoje (13.7%), Suomijoje (9.3%), Pranc8zijoje (8.8%),

Belgijoje ir Vokietijoje (po 8.2%). Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 metų programa (Žin.,2001, Nr. 40-1404) apibrėžia užimtumo ir darbo rinkos politikosstrateginius tikslus, numatančius įveikti užimtumui ir darbo rinkai daromusneigiamus struktūrinės ūkio reformos ir išorės poveikio padarinius, didintigyventojų užimtumą, mažinti nedarbą ir subalansuoti darbo rinką. Programojenumatytos penkios svarbiausios nedarbo mažinimo politikos įgyvendinimokryptys: · darbo vietų kūrimo sistemos plėtojimas (darbo vietų sistemos plėtra,vietinių užimtumo iniciatyvų skatinimas);· užimtumo rėmimo tobulinimas (darbo rinkos politikos aktyvinimas, užimtumogebėjimų didinimas, profesinio rengimo tobulinimas, užimtumo ir socialinėssanglaudos stiprinimas);

· gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių didinimas (lanksčių darboorganizavimo ir apmokėjimo formų plėtojimas, darbuotojų kvalifikacijostobulinimas, struktūrinių pokyčių padarinių švelninimas);

· lygių galimybių darbo rinkoje didinimas (visiems prieinamos darbo rinkosformavimas, vyrų ir moterų lygių galimybių darbo rinkoje užtikrinimas,asmenų su negalia rėmimas);

· užimtumo politikos integralumo didinimas (užimtumo ir darbo rinkosvaldymo sistemos tobulinimas, institucinės darbo rinkos sistemosstiprinimas ir pertvarkymas, atviros darbo rinkos formavimas, privačiųįdarbinimo agentūrų sistemos plėtojimas). Pasyvi darbo rinkos priemonė yra laikina materialinė parama asmenims,netekusiems darbo.Bedarbio pašalpa mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius per12 mėnesių laikotarpį.

Į bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpį neįskaitomaslaikas, kai bedarbis dirbo viešuosius darbus, Užimtumo fondo remiamusdarbus arba mokėsi pagal profesinio mokymo programas.Bedarbio pašalpos dydis siejamas su valstybiniu privalomuojusocialinio draudimo stažu bei darbo netekimo priežastimis. Minimalibedarbio pašalpa - 135 Lt, t.y. valstybės remiamų pajamų dydžio. Maksimalipašalpa - 250 Lt, t.y. dviejų minimalių pragyvenimo lygių dydžio.Bedarbiams iki senatvės pensijos amžiaus likus ne ilgiau kaip 5metams, pašalpos mokėjimas pratęsiamas dar du mėnesius.

Nuo 2002 m. sausio 9 d. įsigaliojusios Bedarbių rėmimo įstatymopataisos (Žin., 2002, Nr.2-51) pagerino priešpensinio amžiaus bedarbiųsocialinę apsaugą. Sunkiausiai darbo rinkoje integruojamiems priešpensinioamžiaus asmenims likus ne ilgiau kaip 2 metams iki senatvės pensijosamžiaus ir turintiems ne mažesnį kaip 15 metų valstybinio socialiniodraudimo stažą sudaryta galimybė gauti priešpensinę bedarbio pašalpą. Josmokėjimo laikotarpiu šiems asmenims netaikomos aktyvios darbo rinkospolitikos priemonės, įsidarbinus - pašalpos mokėjimas sustabdomas.2002 metų liepos 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 29tūkst., arba 13,7 proc., bedarbių mažiau lyginant su praėjusių metų tuopačiu laikotarpiu. Ilgalaikių bedarbių taip pat įregistruota apie 8 tūkst.mažiau. 2003 m. Balandžio 1 d. nedarbo lygis buvo 11,80 proc.Asmenys, privalomai draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe irprofesinių ligų socialiniu draudimu (1 proc. tarifas)Šią asmenų grupę draudžia darbdavys, mokėdamas 1 proc. Dydžio gauto atlyginimo už darbą. Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniudraudimu privalomai draudžiami:• asmenys, draudžiami visu socialiniu draudimu;• profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklųstudentai jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėjemetu bei asmenys, darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėsearba dirbti viešuosius darbus;• asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijosįstaigose, – už jų darbo laiką;• nuteistieji laisvės atėmimu - už jų darbo laiką.Siekiant gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos darbe būklę šalyje2001 m. parengta Valstybinė darbo saugos ir sveikatos programa, kuriojenumatytos priemonės 2002-2003 metams. Programos tikslas yra, įvertinusesamos darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, numatyti ir įgyvendintinelaimingų atsitikimų darbe profesinių lygų prevencijos priemones.[pic]2.2. 1– pav. Žmonių susirgimas profesinėmis lygomis 2002 m. (proc.)Šaltinis: Darbo rinkos ir lygių galimybių skyriaus duomenys

2.2-2 lentelė Socialinė statistika 2003 m. Balandžio mėnesį

|Rodiklio pavadinimas |Rodiklio |Įsigaliojimo data || |dydis | ||Minimali mėnesinė alga (MMA) |430 lt |1998 06 01 (Žin., 1998, Nr. || | |45-1241) |

|Bazinė mėnesinė alga (BMA) |105 lt. |1998 04 01 (Žin.,1998, || | |Nr.32-869) ||Bruto |1145 lt. |2003 02 26 (Žin., 2003, || | |informaciniai pranešimai) ||Neto |815 lt. | ||Nedarbo lygis 2003 04 01 |11,80 | ||(proc) | | ||Bedarbių skaičius 2003 04 01 |191,30 | ||(tūkst.žm.) | | ||Minimali bedarbio pašalpa |135 lt | ||Maksimali bedarbio pašalpa |250 lt | ||Vidutinė bedarbio pašalpa per|171,50 lt | ||mėn.(2002 m. IV) | | ||Vidutinė nedirbančio |327,77 lt. | ||pensininko senatvės pensija | | ||Socialinio draudimo bazinė |147 lt. |2002 09 01 (Žin., 2002, |pensija | |Nr.84-3657) ||Valstybinių pensijų bazė |138 lt. |1998 05 01 (Žin., 1998, || | |Nr.32-869) ||2003 metų draudžiamosios |886 lt. |2003 02 07 (Žin., 2003, Nr. ||pajamos | |14-554) ||Minimalus gyvenimo lygis- |125 lt. |1998 05 01 (Žin., 1998, Nr. ||taikomas | |32-869 ||Minimalus gyvenimo lygis |177 lt. | ||–skaičiuojamas (2002m. IV | | ||ketv.) | | ||Valstybės remiamos pajamos |135 lt. |1998 05 01 (Žin., 1998, Nr. || | |32-869) ||Vartotojų kainų indeksas 2003|0,997 | |02 palyginus su 2002 12 | | |

Šaltinis: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija3. Socialinė paramaSocialinės paramos sistemą sudaro piniginė socialinė parama irsocialinės paslaugos. Dalis piniginės socialinės paramos teikiamaįvertinant gavėjų pajamas, kita dalis – tam tikroms gyventojų grupėms bepajamų patikrinimo. Svarbiausios pagal kategorinį principą mokamos išmokosyra pašalpos šeimoms, auginančioms vaikus, laidojimo pašalpa ir šalpos(socialinė) pensija. Tuo tarpu socialinę paramą, teikiamą pagal pajamųtestavimo principą, sudaro socialinė pašalpa, vienkartinės pašalpossocialiai remtiniems žmonėms bei šildymo išlaidų kompensacija.Dabartinę socialinės paramos sistemą palankiai vertina tik tryspolitinės partijos-Tėvynės sąjunga, Lietuvos krikščionių demokratų partijair Lietuvos partija “Socialdemokratija 2000”. Tuo tarpu likusios partijos

vertina neigiamai arba neturi aiškios išreikštos pozicijos šiuo klausimu.3.1. Socialinės paslaugos

Socialinės paslaugos – pagalbos asmenims suteikimas įvairiomisnepiniginėmis formomis bei globos pinigais. Pagrindinis socialinių paslaugųtikslas – patenkinti asmens gyvybinius poreikius ir sudaryti žmogaus orumonežeminančias gyvenimo sąlygas, kai žmogus pats nepajėgia to padaryti.Galutinis socialinių paslaugų tikslas – grąžinti asmenims gebėjimąpasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje.

1996 m. spalio 9 d.priimtas LR socialinių paslaugų įstatymas Nr. I-1579, kurio paskirtis yra nustatyti teikiamų socialinių paslaugų rūšys,šių paslaugų organizavimo, teikimo ir gavimo sąlygas, socialinių paslaugųtiekėjų ir gavėjų santykius, finansavimo principus.

Teisę į socialinę apsaugą turi:

- Lietuvos Respublikos piliečiai;

- Kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, turintys leidimąnuolat gyventi Lietuvoje;

Maitinimo organizavimas

Paslauga asmenims, kurie dėl ribotų pajamų , skurdo, nepakankamosavarankiškumo ar negalios negali prasimaitinti patys. Atsižvelgiant įasmens materialinę padėtį, socialinį statusą, turtą, sveikatos būklę,šeimyninę padėtį ir kt., gali būti organizuojamas:

• karšto maisto pristatymas;

• maitinimas valgykloje, bendruomenės centre ar kitoje maitinimovietoje;

• talonų maisto produktams nemokamai įsigyti išdavimas;

• sauso maisto daviniai

Pagalba namuose

Teikiama seniems ir pagyvenusiems, neįgaliesiems, vaikams iš šeimų,turinčių socialinių problemų, rizikos grupių bei kitiems asmenims siekiant

sudaryti normalias gyvenimo sąlygas ir galimybes gyventi pilnavertįgyvenimą namuose. Įvertinus savarankiškumo laipsnį gali būti teikiamos šiospaslaugos: buto tvarkymas, asmens higienos ir priežiūros paslaugos, maistopirkimas ir ruošimas, buto nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas, gydytojoiškvietimas, vaistų pirkimas, skalbimas, patalynės keitimas, ūkinių darbųorganizavimas ir pan.

Pagalbos namuose organizavimo tvarką nustato kiekviena savivaldybė. Jitvirtina paslaugų sąrašą ir paslaugų įkainius. Mokėjimo už paslaugas dydispriklauso nuo šeimos pajamų, šeimos sudėties, gavėjo sveikatos būklės,paslaugų pobūdžio ir gavimo trukmės bei kitų aplinkybių. Savivaldybėse,kuriose dėl objektyvių priežasčių negalima tiesiogiai suteikti pagalbosnamuose paslaugų, gali būti mokami globos pinigai. Tai griežtai apibrėžtąpaskirtį turintys pinigai, skirti asmeniui susimokėti už suteiktas pagalbosnamuose paslaugas. Globos pinigai savivaldybės sprendimu skiriamiatsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, paslaugų poreikį ir rūšis,šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietą.

Dienos globos paslaugosTeikiamos dienos globos įstaigose: vaikų dienos centre, pagyvenusiųžmonių dienos centre, bendruomenės centre, dienos centre neįgaliesiems,dienos prieglaudoje rizikos grupės asmenims ir kt. Čia klientai galipraleisti laiką dienos metu, būti ugdomi, poilsiauti ar užsiimti tam tikradarbine veikla. Esant poreikiui šiose įstaigose gali būti organizuojamasasmens sveikatos priežiūros, nakvynės ir kitų paslaugų teikimas.Socialinės reabilitacijos paslaugos .rizikos grupių asmenimsSocialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos asmenims grįžusiems išįkalinimo, socialinės reabilitacijos įstaigų. Taip pat asmenims,piktnaudžiaujantiems alkoholiu ar narkotikais, infekuotiems ŽIV, rizikosgrupių asmenų šeimų nariams ir kt. Šios paslaugos yra teikiamos dienosglobos įstaigose, socialinės adaptacijos tarnyboje, socialinės-psichologinės pagalbos tarnyboje (konsultavimo kabinete), pagalbos šeimaitarnyboje. Jos skirtos atkurti dėl įvairių rizikos faktorių sutrikusiasasmenų biosocialines funkcijas, atkurti ryšius su juos supančia aplinka irbendruomene bei padėti jų šeimos nariams.Laikinojo apgyvendinimo paslaugosŠios paslaugos teikiamos asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos arlaikinai negalintiems ja naudotis laikino gyvenimo įstaigose: nakvynėsnamuose, krizių centruose, laikino apgyvendinimo įstaigose motinoms irvaikams, laikino apgyvendinimo namuose nepilnametėms motinoms su kūdikiais,pabėgėlių priėmimo centre, socialinės integracijos centre, reintegracijoscentre ir kt. klientai apgyvendinami įstaigose laikotarpiui iki 6 mėn.,

kartais ilgiau, kol pašalinamos patekimo į įstaigą priežastys,išsprendžiamos problemos ir žmonės grąžinami į šeimą ir/ar bendruomenę.3.2. Socialinė parama pinigaisSocialinė parama šeimoms ir vaikams1994 m. lapkričio 3 d. priimtas LR valstybinių pašalpų šeimoms,auginančioms vaikus įstatymas Nr. I-621. Šis įstatymas reglamentuojavalstybinių pašalpų mokėjimą auginančius vaikus šeimoms, kurioms labiausiaireikalinga valstybės parama, taip pat našlaičių ir likusių be tėvų globosvaikų rėmimą.Vienas pagrindinių socialinės paramos tikslų - tai padėti tenkintibūtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yranepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jųnepriklausančių priežasčių yra ribotas. Todėl ir šeimoms bei vaikams yramokamos socialinės išmokos ir teikiamos socialinės garantijos beilengvatos.Valstybinę šeimų ir vaikų rėmimo sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys:nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamos pašalpos bei mažaspajamas turinčioms šeimoms teikiama parama įvertinus jų pajamas.Gerinant socialinės paramos šeimoms ir vaikams sistemą įgyvendinamossvarbios kryptys: ekonominės socialinės aplinkos kūrimas mažinant nedarbą;profesinio aktyvumo skatinimas; paramos šeimoms ir sistemostobulinimas; šeimų atsakomybės už šeimos gerovę didinimas; palankių sąlygųšeimoms kūrimas sprendžiant būsto problemas; pašalpų šeimoms derinimas sukitomis paramos formomis bei kitos priemonės, skatinančios žmones aktyviau integruotis į darbo rinką, įgyjant išsilavinimą.3.2.-1. lentelė 2001 metų statistiniai duomenys| |tūkst.Lt |% |% |% ||2001 m. NB išlaidos |9873554 |100 | | ||iš jų: | | | | ||Socialinei apsaugai, globai ir |1081832 |11,0 |100 | ||rūpybai | | | | ||iš jų: | | | | ||Socialinei apsaugai |829527 |8,4 |76,7 |100 ||iš jų: | |Socialinei paramai šeimoms ir |539416 |5,5 |49,9 |65,0 ||vaikams | | | | ||iš jų: | | | | ||nepriklausomai nuo šeimos turto ir |289401 |2,9 |26,8 |34,9 ||pajamų | | | | ||įvertinus šeimos pajamas |250015 |2,5 |23,1 |30,1 |

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

Pašalpoms bei kitai paramai, teikiamai šeimai ir vaikams, 2001 metaisišleista 539,4 mln. litų. Mažas pajamas turinčioms šeimoms, įvertinus jųgaunamas pajamas, išleista panaši lėšų suma, kaip ir nepriklausomai nuošeimos turto ir pajamų mokamoms pašalpoms. 2001 metų išlaidosnepasiturinčiųjų paramai sudarė 46 proc. nuo visų išlaidų socialineiparamai, teikiamai šeimoms ir vaikams, likusi išlaidų dalis (54 proc.) tekonepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamoms pašalpoms, žr. lentelę:3.2.-2. lentelė Socialinės paramos išlaidos 2001 m. (tūkst.Lt.)|Ei|Pašalpos ir kitos paramos formos |Gavėjų skaičius |Išlaidos, ||l.| | | ||Nr| | |tūkst. Lt ||. | | | || | |tūkst. |% nuo | || | |žm. * |nuolatini| || | | |ų | | |Lietuvos | || | | |gyventojų| || | | |sk.** | || |Iš viso (1+2+3) |… |… |539416 || |Iš viso (1+3) |… |… |289401 ||1.|Valstybinės pašalpos šeimoms, |… |… |260082 || |auginančioms vaikus, iš jų: | | | ||1.|Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui |31,1 |- |23299 ||1.| | | | ||1.|Nėštumo pašalpa besimokančioms |0,25 |- |54,5 ||2.|moterims | | | ||1.|Šeimos pašalpa |85,2 |2,4 |93043 ||3.| | | | ||1.|Pašalpa tikrosios krašto apsaugos |0,07 |- |136,7 ||4.|tarnybos karių vaikams | | | ||1.|Pašalpa šeimoms, auginančioms 3 ir |45,8 |3,7 |83016 ||5.|daugiau vaikų, iš jų: | | | || | su trimis vaikais |33,4 |2,7 |55059 || |su keturiais ir daugiau vaikų |12,5 |1,0 |27957 ||1.|Vaiko globos (rūpybos) pašalpa |8,4 |0,2 |44515 ||6.| | | | ||1.|Našlaičio stipendija |1,95 |0,1 |11670 ||7.| | | | ||1.|Pašalpa našlaičiams ir likusiems be |1,28 |0,04 |4348 ||8.|tėvų globos vaikams įsikurti | | | ||2.|Pašalpos bei kitos paramos formos |… |… |250015 |

| |mažas pajamas turintiems gyventojams. | | | || |iš jų: | | | ||2.|Socialinė pašalpa |116,5 |3,3 |88059 ||1.| | | | ||2.|Šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui |470,1 |13,5 |98317 ||2.|kompensacijos | | | ||2.|Vienkartinės pašalpos |41,2 |1,2 |3174 ||3.| | | | ||2.|Moksleivių nemokamas maitinimas |159,7 |27,3 |60466 ||4.| | | | ||3.|Laidojimo pašalpa |39,1 |1,1 |29319 |


* 1.5 eilutėje daugiavaikės pašalpos gavėjai pateikiami kaip šeimųskaičius; 2.4 eilutėje pateikiamas nemokamą maitinimą mokyklose gavusiųmoksleivių skaičius;

** 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, nuolatinių gyventojųskaičius Lietuvoje - 3490,8 tūkst. žm.; daugiavaikės pašalpos gavėjų (1.5eilutė) nurodyta proc. nuo visų šeimų skaičiaus; nemokamą maitinimąmokyklose gavusių vaikų (2.4 eilutė) nurodyta proc. nuo visų šaliesmoksleivių.Mažas pajamas turinčioms šeimoms, įvertinus jų gaunamas pajamas,teikiamai paramai 2001 metais buvo išleista 250 mln. litų. Daugiausiai šiųišlaidų skirta būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms(98,3 mln.Lt) bei socialinei pašalpai mokėti (88,1 mln.Lt).Panagrinėjus minėtos paramos gavėjų struktūrą, matyti, kad būstošildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas šildymo sezonolaikotarpiu 2001 metais gavo 470 tūkst. žm., arba 13,5 proc. visųnuolatinių Lietuvos gyventojų, socialinę pašalpą - 117 tūkst. žm., arba3,3 proc. visų nuolatinių Lietuvos gyventojų. 27 proc. visų Respublikosmoksleivių gavo nemokamą maitinimą bendrojo lavinimo mokyklose. Visoms nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamoms pašalpoms2001 metais buvo išleista 289,4 mln. litų. Daugiausiai šių išlaidų skirtavaikus auginančioms šeimoms mokamoms pašalpoms (199,5 mln.Lt). Likusiems betėvų globos vaikams teikiamai paramai išleista 60,5 mln.Lt, laidojimopašalpai – 29,3 mln. litų.Didžiausią valstybinių pašalpų gavėjų dalį 2001 metais sudarė šeimospašalpų gavėjai (85,2 tūkst. žm., arba 2,4 proc. šalies gyventojų) beidaugiavaikių šeimų pašalpų gavėjai (45,9 tūkst. šeimų,

Vaiko globos (rūpybos) pašalpaPašalpa skiriama vaiko globėjo (rūpintojo) statusą turintiems:• fiziniam asmeniui;• šeimynai;• nevyriausybinei globos institucijai.Pašalpa mokama nuo pirmos vaiko globos ar rūpybos dienos, iki baigiasivaiko globa (rūpyba) (sukanka 18 metų, nepilnametis pripažįstamas veiksniuir pan.). Jei sukakęs 18 metų vaikas tęsia mokslus dieninėje bendrojolavinimo mokykloje, pašalpa mokama jam pačiam, kol baigs šią mokyklą ir jąbaigus iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, jeigu jis tuo metu nedirba.Pašalpa mokama 4 MGL dydžio kiekvieną mėnesį. Jei globojamas vaikasįstatymų nustatyta tvarka gauna našlaičio pensiją ar alimentus, mokamapašalpa lygi skirtumui tarp 4 MGL dydžio ir gaunamos našlaičio pensijos beigaunamų alimentų dydžio.(Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus,įstatymas).Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurtiVienkartinė 50 MGL dydžio pašalpa skiriama pilnamečiams našlaičiams irlikusiems be tėvų globos vaikams, kurie buvo išlaikomi valstybės arbakuriems iki 18 metų buvo nustatyta globa (rūpyba).Pervedama ne į našlaičio asmeninę sąskaitą, bet pagal tikslinępaskirtį būstui įsigyti arba gyvenamųjų patalpų nuomai, mokesčiams užkomunalines paslaugas, įsikūrimui (būstui remontuoti, baldams bei namųapyvokos reikmenims ir kt.), kai našlaitis ar likęs be tėvų globos asmuoturi nuosavybės teise priklausančią ar savivaldybės jam suteiktą gyvenamąjąpatalpą.Našlaičiai ar likę be tėvų globos asmenys dėl įsikūrimo pašalpos galikreiptis iki jiems sukaks 25 metai.( Valstybinių pašalpų šeimoms,auginančioms vaikus, įstatymas).Našlaičio stipendijaStipendija skiriama studentams (moksleiviams), vyresniems kaip 18 metų,bet nesukakusiems 24 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta globa(rūpyba), jeigu jie:• pirmą kartą įgyja profesiją arba specialybę profesinių ir aukštesniųjųmokyklų dieniniame skyriuje bei bakalauro ar magistro laipsnį aukštųjųmokyklų dieniniame skyriuje;• nedirba;• nėra valstybės išlaikomi (nakvynė ir maistas).Našlaičio stipendija neskiriama pakartotinai įstojusiems į tos pačiospakopos mokymosi įstaigą.Gaunantiems našlaičio stipendiją paliekama teisė gauti stipendijas pagalmokymosi rezultatus.Vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui

Vienkartinė 6 MGL dydžio pašalpa skiriama motinai (tėvui) už kiekvienągimusį (gyvą) kūdikį.Šeimos pašalpaPašalpa 0,75 MGL dydžio per mėnesį skiriama motinai (tėvui) užkiekvieną iki trijų metų vaiką, kai motina (tėvas) pagal Ligos irmotinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės(tėvystės) pašalpos arba atitinkamų išmokų pagal profesinę veikląreglamentuojančius teisės aktus.Motinai (tėvui), dirbusiai iki vaiko gimimo, šeimos pašalpa mokama nuoto laiko, kai pasibaigia motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas, ikivaikui sueis treji metai.Pašalpa šeimoms, auginančioms 4 ir daugiau vaikųPašalpa skiriama šeimai, auginančiai 4 ir daugiau vaikų. Už 3 vaikusmokama 1 MGL dydžio per mėnesį, už ketvirtą ir kiekvieną vaikąpašalpa didinama po 0,3 MGL dydžio per mėnesį.

Pašalpa tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikamsPašalpa 1,5 MGL dydžio per mėnesį skiriama motinai, kai vaiko tėvas atliekaprivalomąją karo tarnybą.

Nėštumo pašalpa besimokančioms moterimsPašalpa 0,75 MGL dydžio per mėnesį skiriama nėščiai moteriai,besimokančiai mokymo įstaigos dieniniame skyriuje, kuri pagal Ligos irmotinystės socialinio draudimo įstatymą nėštumo ir gimdymo laikotarpiuneturi teisės gauti motinystės pašalpos. Pašalpa mokama suteikus akademinesatostogas už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo.(Valstybinių pašalpųšeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas).Vaiko teisių apsauga1996 m. kovo 14 d.priimtas LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymasNr. I-1234, kurio pakirtis gerinti vaikų teisinę apsaugą šalyje, nustatantsuderintus su LR Konstitucija ir tarptautinės teisės

normomis beiprincipais vaiko teisių ir laisvių gynimo pagrindus.2000 m. gegužės 25 d.priimtas LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriausįstatymas Nr.VIII-1708, kuris reglamentuoja vaiko teisių apsaugoskontrolieriaus veiklą, įstaigos statusą bei struktūrą.Vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymainumato kitaip. Dėl ypatingos savo padėties vaikai yra išskirtinė asmenųgrupė. Jie, kaip ir suaugusieji, turi tokias pačias prigimtines, politinesir pilietines teises, tačiau dėl neveiksnumo savo teisių patys atstovauti

negali. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą arba valstybė,jeigu tai yra susiję su viešaisiais interesais, gina arba atstovauja joteisėms.Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimas ir Prezidentoinstitucija nustato valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, oVyriausybė užtikrina šios politikos įgyvendinimą. Kiekvienas ministrasatsako už jam pavestą valstybės valdymo sritį.Vaiko teisių apsaugos politika yra susijusi su trijų tarpusavyjesuderintų politikos koordinavimo mechanizmų sukūrimu ir jų įgyvendinimu:• sukurti struktūrą ir nustatyti atsakomybę centriniame valdymolygmenyje už vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą: išskirtivieną pagrindinę ministeriją, priskiriant jai vaiko teisių apsaugosvaldymo sritį, nustatyti kitų ministerijų funkcijas vaiko teisiųapsaugos srityje, nustatyti apskričių viršininkų administracijųatsakomybę šioje srityje;

• poreikiu nustatyti savivaldybių lygmenyje bendradarbiavimą irefektyviai veikiantį programų finansavimo mechanizmą vaiko teisiųapsaugos srityje; sudaryti informacijos kaupimo ir apsikeitimo ja būdus tarpcentrinės valdžios institucijų ir savivaldybių institucijų,atsakingų už vaiko teisių apsaugą.3.2.-3. lentelė 2002 metų ataskaita apie vaikų globą (rūpyba), bendriejiduomenys|Eil.| |Per |Gruodžio ||Nr. | |metus |31d || |Socialinės rizikos šeimos |x |x ||1. |Į Vaiko teisių apsaugos institucijos įskaitą |2395 |18514 || |įtrauktų socialinės rizikos šeimų* skaičius | | ||2. |Vaikų skaičius jose |4615 |39967 ||2.1.|iš jų: 0-3 m. |961 |5270 ||2.2.|4-6 m. |818 |7234 ||2.3.|7-17 m. |2836 |27463 ||3.

|Iš socialinės rizikos grupės šeimų (1 eil.) dėl|1521 |13146 || |girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo į | | || |įskaitą patekusių šeimų skaičius | | ||4. |Vaikų skaičius jose |3130 |29548 ||4.1.|iš jų: 0-3 m. |720 |3881 ||4.2.|4-6 m. |645 |5687 ||4.3.|7-17 m. |1765 |19980 |

| |Globa (rūpyba) |x |x ||5. |Šeimų, globojančių (rūpinančių) vaikus, |1029 |5873 || |skaičius | | ||6. |Globojamų vaikų skaičius jose |1359 |7628 ||6.1.|iš jų: 0-3 m. |203 |427 ||6.2.|4-6 m. |225 |814 ||6.3.|7-17 m. |931 |6387 ||7. |Šeimynų skaičius |3 |44 ||8. |Globojamų vaikų skaičius jose |36 |359 ||8.1.|iš jų: 0-3 m. |14 |24 ||8.2.|4-6 m. |6 |41 ||8.3.|7-17 m. |16 |294 ||9. |Institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų |1608 |6746 || |skaičius | | ||9.1.|iš jų: 0-3 m. |458 |723 ||9.2.|4-6 m. |314 |823 ||9.3.|7-17 m. |836 |5200 |


*Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienasar keli šeimos nariai piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis; yrapriklausomi nuo azartinių lošimų; neprižiūri savo vaikų, leidžia jiemsvalkatauti, elgetauti; dėl turimos negalios, skurdo, socialinių įgūdžiųstokos negali ar nemoka prižiūrėti vaikų; naudoja psichologinę, fizinę arbaseksualinę prievartą; gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimosinteresams.3.2 - 4. lentelė Nustatyta vaikams globa (rūpyba) 2002 m.|Eil| |Globų (rūpybų) skaičius ||. | | ||Nr.| | || | |Iš viso |Laikinoj|Nuolatin|| | |i |ė ||1. |šeimose |1359 |945 |414 ||2. |šeimynose |36 |32 |4 ||3. |Vaikų globos institucijose |1608 |1421 |187 ||3.1|kūdikių namuose |254 |231 |23 ||. | | | | ||3.2|apskrities vaikų globos namuose |483 |384 |99 ||. | | | | |

|3.3|globos įstaigose vaikams su negalia |10 |9 |1 ||. | | | | ||3.4|bendrojo lavinimo internatinėse mokyklose|45 |45 |0 ||. | | | | ||3.5|specialiosiose internatinėse mokyklose |49 |41 |8 ||. | | | | ||3.6|savivaldybės vaikų globos namuose |444 |419 |25 ||. | | | | ||3.7|savivaldybės vaikų globos grupėse |200 |183 |17 ||. | | | | ||3.8|nevyriausybiniuose vaikų globos namuose |123 |109 |14 ||. | | | | |


Laidojimo pašalpa

Laidojimo pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetobuvo mokama nuo 1991 iki 2000 metų pabaigos. Šios pašalpos dydis sudarė 3MGL už apdraustąjį asmenį. Mirus valstybinio socialinio draudimo pensijągaunančiam asmeniui, jo artimiesiems buvo ir šiuo metu išmokama dviejųmėnesinių pensijų dydžio vienkartinė išmoka. Šioms pašalpoms kasmetvidutiniškai buvo skiriama 0,5-0,6 proc. valstybinio socialinio draudimoišlaidų. Nuo 2001 m. sausio 1 d. laidojimo pašalpų mokėjimą perėmėsavivaldybės.

4. Specialiosios socialinės išmokos

Specialiosios išmokos tam tikroms gyventojų grupėms tik su didelėmisišlygomis gali būti priskiriamos prie socialinės apsaugos sistemossudėtinių dalių. Tai yra išmokos kuriomis mokesčių mokėtojų lėšomis tamtikroms grupėms atlyginama už nuopelnus arba kompensuojama už jų patirtasskriaudas. Specialiųjų išmokų sistema turėtų būti minimali, tačiauLietuvoje ji buvo išplėsta labiau negu būtina. Šiuo metu specialiąsiassocialines išmokas palankiai vertina tik Lietuvos politinių kalinių

irtremtinių sąjunga, Lietuvos socialistų partija, Lietuvos rusų sąjunga,Lietuvos nacionalinės partijos ir „Jaunosios Lietuvos“ sąjunga.Iš socialinio draudimo lėšų vienu metu galima gauti senatvės arba

invalidumo ir našlių pensijas. Iš valstybės biudžeto mokamos vadinamosiosprivilegijuotos pensijos: nusipelniusiems asmenims I ir II laipsniovalstybinės pensijos, nukentėjusių asmenų pensijos, VRM, KAD irprokuratūros pareigūnų pensijos, mokslininkų pensijos.Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos Lietuvos Respublikospirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos LietuvosRespublikos piliečiams, ypač nusipelniusiems Lietuvai kuriant bei plėtojantjos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybėsnepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką,labiausiai pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijomsdalyviams, taip pat motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms bei geraiišauklėjusioms dešimt ir daugiau vaikų.Lietuvos Respublikos pirmojo laipsnio valstybinė pensija skiriamaginkluoto pasipriešinimo(rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams,1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, LietuvosNepriklausomybės Akto signatarams, asmenims (ne mažiau kaip dvejus metus)ėjusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko,Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas.Visi šie asmenys turi būti sulaukę senatvės pensijos amžiaus arbapripažinti I ar II grupės invalidais. Šios pensijos skiriamos pagalLietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų(Seimo, Vyriausybės, ministerijų, Kūno kultūros ir departamento,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro) pateiktusprašymus skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensijas.Per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15pirmojo laipsnio valstybinių pensijų ir ne daugiau kaip 45 antrojo laipsniovalstybinės pensijos.

Pirmojo laipsnio valstybines pensijas skiria Vyriausybė pagal LietuvosRespublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimokomisijos teikimą (Žin., 2001, Nr. 99-3556,2002, Nr.104-4668).

Antrojo laipsnio valstybines pensijas skiria Lietuvos Respublikos pirmojoir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinėsapsaugos ir darbo ministerijos pagal Lietuvos Respublikos aukščiausiosiosvaldžios ir valdymo institucijų teikimus.

Pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirusskiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija tiems asmenims,

tokiomispačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios pensijos dalimis, kaipnurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose,reguliuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičiųpensijas.

Asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusįpirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėją ir valstybinęsocialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arbavalstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo našliųpensija.

Pensijų dydžiai

Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio ir sudaro 552 Lt. Antrojo laipsnio valstybinė pensija yradviejų valstybinių pensijų bazių dydžio ir sudaro 276 Lt.

5. Socialinės apsaugos finansavimas

Socialinės apsaugos išmokoms reikia nemažai pinigų. Tam tiksluisocialinės apsaugos sistema numato būtinų fondų surinkimą. Dažniausiaipasitaikantis būdas surinkti lėšas socialinės apsaugos sistemai yra pačiųdalyvių įmokos ir vyriausybės subsidijos. Kartais naudojamos ir kitosfinansavimo formos: tiksliniai mokesčiai , įplaukos gaunamos iš socialinėsapsaugos institucijų kapitalo pajamų ir socialinės apsaugos išmokų gavėjųįnašai.

Dauguma socialinio draudimo sistemų yra bent iš dalies finansuojamosiš įmokų, kurias moka patys apdraustieji ir jų darbdaviai. Socialiniodraudimo sistemose darbuotojams skiriamos darbdavio ir pačių darbuotojųįmokos. Individualia veikla užsiimantiems darbuotojams, negali būtitaikomas įmokų atskaitymų nuo atlyginimų principas. Šiuo atveju įmokų bazėyra nustatoma remiantis individualiai dirbančiojo realiomis , įvertintomisar deklaruotomis pajamomis, gaunamomis iš jo vykdomos veiklos. Socialiniodraudimo sistemose, skirtuose individualiai dirbantiems , gali būtinustatoma maksimali įmokų bazė, o kartais nustatomas ir minimalus įmokųdydis. Daugelis valstybinių darbdavių moka ypatingas darbdavio įmokas, jossudaro dalį valstybinio darbdavio išlaidų socialinio draudimo išmokoms.Valstybinės subsidijos , kai įmokos tiesiogiai perduodamos socialiniodraudimo institucijai, įgaliotai jas surinkti.

Socialinio draudimo ir socialinės paramos schemos gali būtifinansuojamos valstybės. Valstybės subsidijos gali padengti visassocialinės apsaugos sistemos išlaidas arba sudaryti fiksuotą išlaidųprocentą, kai papildomos lėšos yra surenkamos iš įmokų. Be įmokų irvyriausybės subsidijų socialinės apsaugos sistemose naudojamos ir kitosfinansavimo formos. Tai „socialinės įplaukos“, „tikslinių ir netikrų“mokesčių

rūšys, kurie neįtraukiami į bendrąsias valstybės pajamas, operduodami socialinio draudimo schemai.

Socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo (pay-as-you-go) principu. Tai yra įmokos nekaupiamos jas kapitalizuojant, o iš kartopanaudojamos socialinio draudimo išmokoms padengti.Tik maža dalis privalomųsocialinio draudimo schemų dar veikia pagal kapitalizavimo sistemą , kaiįmokos kaupiamos vėlesnėms pašalpoms išmokėti asmenims, mokėjusiems įmokas.

Socialinės paramos sistema finansuojama iš valstybės ir savivaldybiųbiudžetų.Socialinių paslaugų teikimas finansuojamas iš valstybės, savivaldybiųbiudžetų, specialiųjų fondų, įmonių, įstaigų ar organizacijų fondų,mokesčių už socialines paslaugas, labdaros ir kitų lėšų.

Kalbant apie socialinės apsaugos finansavimą labai svarbus partijųpožiūris į socialinių išmokų didinimo tikslingumą bei jų finansavimošaltinius. Remiantis sociologinės apklausos duomenimis galima teigti, kadvisos partijos pasisakė už tai, kad šiuo metu reikia didinti socialinesišmokas. Partijos išskyrė kelis dažniausiai minimus finansavimo šaltinius:Griežtinti išmokų skyrimo sąlygas, mokesčių surinkimo kontrolę, mažintivalstybės biudžeto išlaidas kitoms sritims, plėsti pajamųbazę(apmokestinant naujus gyventojų grupes).

Išvados.Šiuolaikinėje visuomenėje socialinės apsaugos sistema vaidina svarbųvaidmenį. Socialinės pasaugos pakitimai yra ypač svarbūs. Kaip pavyzdįgalima pateikti įvairių šalių žmones, kurie, kad šiaip taip sudurtų galus,priklauso nuo socialinės apsaugos pašalpų, ir socialinės apsaugos išlaidųdalies, kurią turi padengti vyriausybė biudžete. Todėl socialinėsapsaugos sistemos valdymas turi būti kruopščiai organizuotas.Socialinis draudimas veikia įmokų į specialų fondą (Lietuvoje –

“Sodros”) ir išmokų iš jo principu. Tai reiškia, kad socialinio draudimoišmokas gali gauti tik tie asmenys, kurie yra apdrausti ir moka įmokas.Pagal draudimo principą išmokų dydis turi priklausyti nuo sumokėtų įmokų.Mokėdami įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui dabar. Išėję įpensiją, tapę neįgaliais, susirgę, sulaukę kūdikio, netekę sutuoktinio išFondo jus gausite materialinę pagalbą. Mokėdami socialinio draudimo įmokas, jūs remiate ne tik savo artimuosius, bet ir visus Lietuvos pensininkus,sergančiuosius, neįgaliuosius, kitus gaunančius iš mokas žmones , tačiaunenuskriaudžiate ir savęs, kadangi

tuo užsitikrinate saugią ateitį.Nemokantys įmokų žmonės neturi teisės į socialines garantijas.Valstybinis socialinis draudimas finansuojamas iš darbdavių irdirbančiųjų socialinio draudimo įmokų į atskirą tišaliu principu valdomąsocialinio draudimo fondą. Pastaraisiais metais šis fondas buvo deficitinisdėl to, kad didėjo išmokos ir jų gavėjų skaičius, o įmokos didėjo lėčiaudėl mažėjančio įmokų mokėtojų skaičiaus ir paprasčiausio vengimo mokėtišias įmokas.Valstybė kuo skubiau turėtų imtis priemonių šešėlinei darborinkai sumažinti, tai pat sukurti alternatyvias draudimo sistemas beiskatinti iniciatyvas, kurios įtrauktų daugiau žmonių į socialinio draudimosistemą

Socialinė apsaugos sistema Lietuvoje pagal valdymo pobūdį yra ircentralizuota ir decentralizuota. Šios sistemos decentralizacija vyksta irVyriausybės ir Savivaldybių iniciatyva. Šiuo metu privati asmenų irorganizacijų iniciatyva reiškiasi teikiant socialines paslaugas, ypačįdarbinimo, išnešiojant pensijas. Steigiami alternatyvus globos namaiseneliams ir vaikams. Bet nepaisant to, kad kyla socialinių paslaugųporeikis vis dar nepakankamai plėtojamas privačių socialinių paslaugųsektorius.

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima nedarbo lygio augimo beiilgalaikio nedarbo didėjimo tendencija ypač kaimiškose savivaldybėse.Aukštą nedarbo lygį sąlygoja sunkėjantį žemės ūkyje besiverčiančių žmoniųpadėtis.

Documents

Žmogaus socialinė raida