1

po lietuvių kalbos pasaulį

da n g u o l ė k a l e s n i k i e n ė da i va j a k avo n y t ė -sta š k u v i e n ė

Mokytojo knygaPirma dalis

1

MOKYTOJO KNYGA 1 KLASEIPirma dalis

VILNIUS 2013

2

RecenzavoLEU Edukologijos katedros prof. habil. dr. Marija BarkauskaitėLEU Ugdymo pagrindų katedros doc. dr. Vaiva GrabauskienėŠU prof. dr. Daiva Malinauskienė

ISBN 978-9986-16-947-5

© Danguolė Kalesnikienė, 2013© Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, 2013© Agnė Beinaravičiūtė, dizainas, 2013© „Tyto alba“, 2013

Metodinė priemonė pradinio ugdymo specialybės studentams ir pradinių klasių mokytojams (LEU Ugdymo mokslų fakulteto tarybos pritarta 2013-04-22 Nr. 20).

3

ĮVADAS

Mokytojo knygos tikslas – aprašyti lietuvių kalbos dėstymo 1 klasėje metodiką, kai dirbama su mokymo priemonių kom-plektu „Kelionė po lietuvių kalbos pasaulį“.

Mokytojo knygos uždaviniai:• pateiktimetodiką,kaipmokytikalbėti,klausyti,skaitytiirra-

šyti ugdant bendrąsias ir dalykines mokinių kompetencijas;• pasiūlytigalimuspamokųtikslusiruždavinius,smulkiaiap-

rašyti veiklą, orientuotą į mokinių mokymosi pasiekimus (re-zultatus);

• nurodytimokiniųpasiekimųvertinimokriterijussiekiantnu-matomorezultato(pamokųtikslųiruždavinių).

Nuo pat pirmos klasės mokinius mokant lietuvių kalbos svar-bios ne tik dalykinės, bet ir bendrosios kompetencijos. Pateikia-me pagrindinius bendrųjų kompetencijų ugdymo (ir vertinimo) kriterijus, į kuriuos reikėtų orientuotis planuojant, įgyvendinant ir reflektuojant ugdymo procesą.

Komunikavimo kompetencija:• nusiteikęssuprastiirbūtisuprastas(noriaibendrauja);• suprantainformaciją(suvokia,apdoroja,įžvelgiajosprasmę);• kuriairperduodainformaciją(tikslingai,atsižvelgdamasįadre-

satą,situaciją,pasirinkdamastinkamaspriemonesirbūdus);• įvertina komunikavimo sėkmę (aiškinasi priežastis, ką reikėtų

keisti,tobulinti).

Mokėjimo mokytis kompetencija:• noriaimokosi,jaučiaatsakomybęužmokymąsi,rezultatus;• planuoja mokymosi veiklą, mokosi kryptingai, savarankiškai

(individualiai);• gebamokytisdraugesukitais(poroje,grupėje);• apmąstomokymosirezultatus,įsivertinadaromąpažangą.

Pažinimo kompetencija:• domisinaujaisdalykais,supančiaaplinka,norijąpažinti,stebė-

ti,tyrinėti;• numatopažinimobūdusirkryptingaisiekiapažinimotikslo;• ieškoinformacijos,randająirsuvokia;• apibendrinainformaciją,daroišvadas.

Socialumo kompetencija:• nori būti bendruomenės, bendrijos, grupės nariu, dalyvauti

bendrojeveikloje;

• supranta savovietą ir funkcijasbendruomenėje,geba jasnu-matyti;

• bendradarbiaujasukitaissiekdamasvisiemssvarbaustikslo;• atsakoužsavoveiksmus,žodžius,jaučiaatsakomybęužviską,

kasvykstagreta.

Iniciatyvumo ir kūrybiškumo kompetencija:• noriaikuria,improvizuoja,pasitikisavokūrybinėmisgaliomis;• kelianaujasidėjas,jasvizualizuoja(įsivaizduoja),numato,kaip

jasįgyvendinti;• savarankiškaipasirenkapriemones,medžiagas,būduskūrybi-

neiidėjaiįgyvendinti;• apmąstoirvertinasavoirdraugųkūrybosrezultatus.

Asmeninė kompetencija:• siekiasuvoktiirpažintisave,tobulėti;• remiasistipriosiomissavosavybėmis;• kryptingaisiekiaišsikeltųtikslų;• elgiasi atsakingai, saugo save ir kitus, atsispiria neigiamai

aplinkosįtakai.

I priede pateiktas 1 klasės lietuvių kalbos turinio planas konkre-tiems mokinių gebėjimams ar jų grupėms ugdyti. Jis sudarytas remiantis „Mokinių pasiekimų vertinimo aprašu“ http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pradinis/vertinimas/. Šis planas taip pat galėtų būti naudingas mokinio pasiekimų formuojamajam ir apibendrinamajam vertinimui, individualių mokinio pasiekimų lygiui nustatyti. Mokytojas, analizuodamas savo veiklą ir atsi-žvelgdamas į laukiamus rezultatus,galėtųbetkadapatikrinti,ką jau geba konkretus mokinys ir visi klasės mokiniai.

Planuodamas lietuvių kalbos ugdymo turinį pirmos klasės mokiniams,mokytojasturiatsižvelgti įmokiniųpasirengimolygį ir gebėjimus. Jeigu į pirmą klasę ateina vaikų, nelankiusių priešmokyklinėsgrupėsvaikųdarželyjeiršeimojenesirengu-siųmokyklai (pavyzdžiui, nepakankamai išlavinta ranka, ne-pakankamisocialiniaiirkt.įgūdžiai),mokytojassavonuožiūragali nustatyti ikielementorinį laikotarpį (pavyzdžiui, jis galitrukti 2–3 savaites). Šį laiką rekomenduotume skirti raidžiųelementų rašymo įgūdžiams gerinti, pasirengti kalbėjimo,klausymosi ir skaitymo veiklai.

Pradinėse klasėse per lietuvių kalbos pamokas svarbu sieti kalbėjimo, klausymo, skaitymo ir rašymo veiklą. Reikėtų nepa-miršti, kad kalbėjimas ir klausymas yra tokia pat svarbi veikla kaip skaitymas ir rašymas.

4

Rekomenduotume vieną ugdymo proceso veiklą keisti kita, derintiatsižvelgiantįmokiniųamžiaustarpsnioypatumus,laikudaryti pedagogines pertraukėles (rekomenduojamų pedagogi-niųpertraukėliųpavyzdžiaipateikiamiIIpriede).

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas. Mokytojo knygojedaugdėmesioskiriamamokiniųpasiekimųirpažangosformuojamajam ir diagnostiniam vertinimui. Išsamiai aprašomi galimi mokinių pasiekimų per kiekvieną pamoką vertinimo kriterijai. Kartojimo pamokose gausu diagnostinio vertinimo užduočių.Vertinant/įsivertinantdarbąreikėtųkreiptidėmesįįkonkrečiųužduočiųatlikimokokybęirgautąrezultatą.

Vertinimo / įsivertinimo procesas gali būti labai įvairus (pvz., aptarus vieną klausimą ar klausimų grupę arba pamąsčius apie vienokią ar kitokią veiklą iš karto sakomas galutinis vertinimas ir jįpagrindžiantysargumentai).Priemonėsirbūdaiparodytivertinimątaippatgalibūtiįvairūs,pavyzdžiui,skirtingųspal-vųkortelės,sutartiniaiženklai,paveikslėliai,tamtikrijudesiaiir pan. Mokiniai galėtų mokytojui ir klasės draugams parody-ti, kaip vertina savo darbą, rankos pakėlimu, plojimais (pvz.: mokiniai, kurie mano, kad visus darbus atliko gerai, suploja vieną kartą; kurie mano nevisiškai gerai atlikę, nes pastebėjo taisytinų dalykų, – du kartus; o tie, kurie mano, kad darbas ne-pavyko – tris kartus). Įsivertindami savo darbą, mokiniai gali priklijuoti tam tikrų spalvų lapelius prie parašytų atsakymų, pvz.: darbas atliktas gerai – žalias lapelis; darbą reikia tobu-linti – geltonas lapelis; darbas nepavyko – raudonas lapelis. Galima panaudoti ir šviesoforo spalvų simbolius: žalia – kaivisaužduotisatliktateisingai;geltona–kaidaugiauneipusė

užduotiesatliktateisingai;raudona–kaimažiauneipusėuž-duoties atlikta teisingai. Jeigu mokinys mano, kad kurią nors užduotįatlikonetinkamai,reikėtųaptarti,iškotaipsprendžia,ką reikėtų daryti kitaip, kad kitą kartą atliktų geriau. Mokiniai turėtųbūtiskatinamipagrįstisavonuomonępavyzdžiais.Tamypačtinkaraštodarbai.Kaipsekasikitaveikla,pavyzdžiui,tai-syklingai skaityti, paprašytas mokinys turėtų pademonstruoti.

Būtina išklausyti mokinių nuomonę ir jų argumentus, o tada arba ją patvirtinti (mokytojas taip pat stebi mokinių darbą ir mato kaip jie jį atliko), arba pasakyti, kad mokinys kurį nors savo darbąvertinaneadekvačiai,t.y.pergriežtaiarbapergerai.

Pirmiausia vertėtų klausti nuomonės tų, kurių įsivertinimas labiausiai nesutampa su mokytojo nuomone. Žinoma, reikėtų išklausyti ir adekvačiai savo darbą vertinančių mokinių argu-mentus norint įsitikinti, ar nuomonės sutampa, ir kad mokiniai vieni iš kitų mokytųsi pagrįsti savo nuomonę.

Apibendrindamas mokinių darbo įsivertinimo procesą, mo-kytojas turėtų atkreipti dėmesį į vertinimo adekvatumą, iškilu-sius klausimus ar skirtingas nuomones (ypač kai mokiniai savo nuomonęgrindėdarbųpavyzdžiais).Taipplėtojamasmokiniųsupratimasapiepasiekimų lygį irpadarytąpažangą.Mokiniaiskatinami numatyti naujus mokymosi tikslus, siekti geresnių mokymosi rezultatų.

Skaitomo ir klausomo teksto suvokimo gebėjimams pati-krinti ir įvertinti rekomenduotume papildomai remtis D. Jaka-vonytės-Staškuvienės ir D. Kalesnikienės knyga Tekstosuvokimoužduotys1klasei. V., 2010.

5

PAMOKŲ PL ANAI

6

Pamokų tikslas: Susipažintisuvadovėliuirklasėsdraugais.

Pamokų uždaviniai:• Išsiaiškintivadovėlio irpratybųsąsiuviniosutartiniųženklų

reikšmę, mokytis jais vadovautis.• Mokytisprisistatyti–pasakytisavovardąirpavardę,pasaky-

ti, ko norėtų išmokti per lietuvių kalbos pamokas. • Sukurtiistoriją,kaipklasėjeatsiradoKlausiukas,irpapasakoti.

Vertinimo kriterijai. Pamokos pradžioje kartu su moki-niais aptariami vertinimo kriterijai, pagal kuriuos jie turės įsi-vertinti savo darbą. Mokinių galima paklausti, ko jie šią pamoką mokysis, kodėl, iš ko matys, kad sėkmingai išmoko vieną ar kitą dalyką. Visus mokinių atsakymus mokytojas gali surašyti (pvz., minčiųlietausmetodu)irpriejųgrįžtipamokospabaigoje.Ga-limi ir kiti vertinimo kriterijų aptarimo būdai, svarbu, kad būtų pasakyta, ką mokiniai turėtų padaryti ir kas bus vertinama.

Per pamoką mokiniai• sužinos irmokėspaaiškinti, ką reiškia vadovėlio ir pratybų

sąsiuviniosutartiniaiženklai;• papasakosapiesave:pasakyssavovardą,pavardęirkonorė-

tų išmokti per lietuvių kalbos pamokas;• sugalvosirpapasakosKlausiukoatsiradimoistoriją.

VeiklaDarbas su vadovėliu.Pažintissuvadovėliu„Kelionėpolietuviųkalbos pasaulį“ galėtų prasidėti nuo vadovėlio ir pratybų sąsiu-vinio viršelių aptarimo, mokymo priemonių vartymo ir susipa-žinimosuturiniu.

Aptariant viršelius, reikėtų nepamiršti pasakyti ar perskaity-ti (tai gali padaryti jau mokantys skaityti mokiniai) vadovėlio ir pratybų sąsiuvinio pavadinimą, autorių vardus ir pavardes, au-torių linkėjimus.

Būtų tikslinga paklausti, kas vadovėlio dailininkas (Marius Zavadskis), kur išleistas vadovėlis (Vilniuje), kokioje leidykloje („Tytoalba“), kelintais metais (2011 metais).

Aptarus viršelyje pateikiamą informaciją, svarbu perskaityti autoriųlaiškąmokiniamsiraptartivisųsutartiniųženklųreikš-mę.Reikėtųišsiaiškintikiekvienąsutartinįženklą.

7

Tema„Susipažinkime“ skirtamokytisbendrauti.Rekomen-duojamavadovėliomedžiagąaptartidraugiškaisusėdusratu–taip, kaip vaizduojama vadovėlyje. Aptarus reikėtų atlikti už-duotis ir atsakyti į klausimus, pateiktus po iliustracija.• Kąmataipaveikslėlyje? (Paveikslėlyjenupiešti linksmi ir susi-

mąstęvaikai,taippatbūtybė,apiekuriąparašytaautoriųlaiš-ke.Greičiausiaivaikai susipažįstasusavovadovėliu,nespriešmokytojąantkilimoguliatverstaknyga.)

• Kasgalėtųbūtišibūtybėtarpvaikų?(TaiKlausiukas,kurismo-kysiskartusupirmokais.)

• Sugalvokite istoriją, kaip ji atsirado klasėje. (Visosmokiniųsugalvotos istorijos bus tinkamos. Svarbu išklausyti kuo dau-giau mokinių, atkreipti dėmesį, kaip jie mąsto, kaip reiškia mintis, kaip argumentuoja ir pan.)

• Prisistatykklasėsdraugams:pasakyksavovardą,pavardę,kotikiesi mokykloje. (Mokytojui reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar visimokiniaižinosavopavardę,irįmokiniųlūkesčius,arjuo-se atsiskleis noras mokytis, ko mokytis, ką veikti ir pan.)

• Jei moki, ant lapelio parašyk savo vardą. (Vaikams, kuriedar nemoka parašyti savo vardo, galėtų padėti mokytojas. Lapeliai su mokinių vardais galėtų būti klasėje visą rugsėjo mėnesį, kol mokiniai ir mokytojas įsimins vieni kitų vardus. Patartina,kadirįmokytojąpirmokaikreiptųsivarduarbažo-džiu„mokytoja“irvardu,pvz.,mokytojaVilma.Tokskreipinyspadėtų kurti jaukesnę, psichologiškai saugesnę aplinką.)

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Reikėtų aptarti ir pratybų sąsiu-viniosutartiniųženklųreikšmępabrėžiant,kadduženklaitokiepatkaipvadovėlyje(„Rašyk“ir„Sunkiužduotis“).Naujasženklas–„Klijuok“.(Jįpirmokairasšaliaužduočių,kuriasatliekantpavaiz-duotų daiktų pavadinimus reikės suklijuoti iš raidžių. Lapas sulipniosiomis raidėmis įsegtas pratybų sąsiuvinio viduryje. Svarbu neišmėtytiraidžių,nestadaraidestekstikįrašyti.)

PažintissuvadovėlioveikėjuKlausiukutęsisnagrinėjantpra-tybų sąsiuvinio situacijas. Prieš aptariant šiuos paveikslėlius, galima pirmokus suskirstyti į keturias grupes pagal tai, kokį pa-veikslėlį pasirinks. Galbūt kurio nors paveikslėlio mokiniai nepa-sirinks–tadagrupiųbusmažiau.Būtųgerai,jeigrupęsudarytųapie tą patį paveikslėlį istoriją kuriantys vaikai. Svarbu, kad kur-dami istoriją jie mėgintų atsakyti į šiuos klausimus:• Iškuratkeliavošibūtybė?• Kasgalėjonutiktipriešjaiatkeliaujant?• Kodėlbūtybėpasirinkopirmokųklasę?• Kotikisibūtybėbūdamasumokiniaisperlietuviųkalbospa-

mokas?

Mokytojas turėtų padėti atkreipdamas pirmokų dėmesį į tai, kad,jeibūtybėleidžiasiparašiutu,taitikriausiaiatkeliaujaišdan-gaus ar pan.; jeigu lipa iš kuprinės, tai greičiausiai atėjo iš mokinio namų ar pan. Na, o čia patekusi, tikėtina, norės kartu mokytis.

Reikėtų išklausyti visų istorijas, iš anksto susitarus, kad vie-naigrupeiarjosatstovuikalbant,kitiatidžiaiklausystyliaisė-dėdami ir stengdamiesi suprasti pasakojimą. Išklausius grupės pasakojimą,mokytojasturėtųužduotiklausiusiemsmokiniamsklausimų, susijusių su pasakojimo turiniu, ir išsiaiškinti, ką moki-niams pavyko išgirsti, ar jie suprato pasakojimą.

VertinimasPrieš įsivertindami savo darbą, mokiniai turėtų pagalvoti• aržinovadovėlioirpratybųsąsiuviniosutartiniųženklųreikš-

mę, ar mokytojo paprašyti galėtų paaiškinti, ką reiškia vienas arkitasženklas;

• kaipsekėsiprisistatytiklasėsdraugams;• kaipsekėsikurtiKlausiukoatsiradimoistoriją.

8

Pamokų tikslas: Papasakoti apie save, susipažintisuklasėsdraugų pomėgiais.

Pamokų uždaviniai:• Papasakoti,kąmėgstaveikti,kąmoka,kokiosknygospatinka.• Išsiaiškinti,kąmėgstaveiktiklasėsdraugai,kąjiemokage-

riausiai.• Nupieštipažįstamasraides.

Vertinimo kriterijai:• Papasakos,kąmėgstaveikti,kąmoka,kokiosknygospatin-

ka.• Išsiaiškins,kąmėgstaveiktiklasėsdraugai,ką jiemokage-

riausiai.• Nupiešpažįstamasraides.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Pamoka pradedama nuo iliustracijos aptarimo.Mokantysskaitytimokiniaigalėtųperskaitytiužrašąlentoje (SVEIKI, pirMokai!). Aptariant iliustraciją siūloma už-duoti tokius klausimus:• Kasnupiešta?(Nupieštaklasė,kuriojemokosivaikai.)• KuryraKlausiukas?(Klausiukassėdiantpalangės.)

Veikėjų pokalbio aptarimą reikėtų pradėti nuo Klausiuko klausimo (Okasčia?).Galbūtpasižiūrėję įpaveikslėlįpirmokaigalės patys pasakyti, kad tai – raidės. Rašymo priemone (parke-riu, pieštuku, tušinuku, kreidele ar pan.) ranka parašytos raidės vadinamos rašytinėmis, o atspausdintos – spausdintinėmis. Rei-kėtų mokinių paklausti, kurios raidės paveikslėlyje yra rašytinės, o kurios spausdintinės.

Per šias pamokas kiekvienam mokiniui turėtų būti suteikta galimybė papasakoti • kurgyvena;• kąmokageriausiai;• kąmėgstaveikti;• arturidraugų,arjųyrašiojeklasėje;• kuriasraidesjaupažįsta;• kokiaknygalabiausiaipatinka,kodėl.

Pokalbio eiga gali būti įvairi. Pavyzdžiui, žinodami visusklausimus, mokiniai pasakoja apie save atsakydami į jiems svarbiausius, t. y. mokytojas nereikalauja atsakyti į kiekvieną klausimą; arba mokytojas užduoda klausimus vieną po kito, t.y.kaivisimokiniaiatsakoįvienąklausimą,užduodamaskitas;arbamokytojas savo nuožiūra pasirenka klausimus ir aptariajuos su mokiniais.

9

Po pokalbio visiems kartu klasėje reikėtų aptarti, koks būna tikras draugas. Išklausęs mokinių nuomonę, mokytojas turėtų apibendrintipabrėždamas,kadtikrasdraugasneskriaudžiato,su kuriuo draugauja, padeda, kai draugas prašo pagalbos, pata-ria,užjaučia,paguodžiairpan.

Būtųvertingasudarytiirklasėsmokiniųdažniausiųpomėgiųsąrašą.

Susipažinimo temai labai artimas SigitoGedos kūrinio„Peliu-ko ir jo draugų kelionė pas vaikus“ turinys. Siūlome pasiklausyti šio kūrinio (http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/kuriniai/baltoji_varnele/,format.mp3).

Priešklausantgalimaužduotivienąiššiųklausimų:• Kaskalbasi?• Kokiežodžiaikartojamikeliskartus?• Kokiepeliukųvardai?• Kuratkeliavopeliukas?

Išklausiuskūrinįgrįžtamaprieužduotoklausimo,aptariamikitiklausimai,paprašomavaikųpasidalytiįspūdžiais.

Artimiaususipažintipadedaįvairūsžaidimai.Vienasištokių–žaidimas„Atraskpanašumųirskirtumų“:vaikaisusėdaporomisvienas priešais kitą ir per tris minutes turi surasti penkis vienas kito panašumus ir skirtumus. Paskui keičiamasi poromis. Kai pa-sikalbavisimokiniaiarbakaiakivaizdu,kadžaidimasnusibodo,aptariamidažniausiaiminėtipanašumaiirskirtumai.Aptarimoklausimai:• Kokiųpanašumųpastebėjotedaugiausia?Kokiųskirtumų?• Aryraįgimtųpanašumų/skirtumų?• Aryrapanašumų / skirtumų,kuriuosgalimapasidarytipa-

čiam?• Kąįsiminėtežaisdamišįžaidimą?

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje moki-niaipiešiapažįstamas raides, taippatgalinupieštiarbapara-šyti žinomus žodžius, sakinius.Mokytojas turėtų su kiekvienumokiniu aptarti jo piešinį, paprašyti išvardyti nupieštas raides. Dažnaimokiniairaidžiųpripiešiadaug,betklysta,painioja jasvardydami.Jeimokinysparašėžodžiųarsakinių,prašomajuosperskaityti.

VertinimasIšindividualiųpokalbiųmokytojassužinos,kuriemokiniaiskai-to,rašo,kuriepažįstavisasraides,okurietikkaikuriasarvisiškaijųnepažįsta. Į šiuosgebėjimus atsižvelgiamadiferencijuojantugdymą per kitas pamokas.

10

Pamokų tikslas:SusipažintisuA a ir garso bei raidės sąvo-komis.

Pamokų uždaviniai:• Mokytisatskirtigarsąnuoraidės.• Teisingainustatytigarsoavietąžodžiuose.• Perskaityti(pasiklausyti) iraptartiAlmosKarosaitėseilėraštį

„A a“.• TaisyklingaiparašytiA a raides pratybų sąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Paaiškins,kuoskiriasigarsasnuoraidės.• Teisingainustatysgarsoa vietąžodžiuose.• Perskaitys(pasiklausys)iraptarsAlmosKarosaitėseilėraštį„Aa“.• TaisyklingaiparašysA a raides pratybų sąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Pirmiausia reikėtų aptarti Klausiuko ir vai-kų pokalbį (12 p.). Greičiausiai daugelis pirmokų galės atsakyti į Klausiukoklausimą–pasakysirparodys,kuriraidėyradidžioji,okurimažoji.Labaisvarbiberniukopastaba,kadparašyta a yra raidė, o ištarta – garsas. Turbūt tai kartoti reikės ne vieną kartą, kol pirmokai supras esminį raidės ir garso skirtumą.

Aiškinantisgarsosąvoką,ypačsvarbitaisyklingaitariamųžo-džiųgarsinėanalizė.Susipažintisugarsua pradedama taisyklin-gai tariant pavaizduotų daiktų pavadinimus. Objektai parinkti tokie, kad garsas a būtų aiškiai girdimas (pavadinimuose nėra dvibalsių). Taisyklingai ištarę visų daiktų pavadinimus, pirmokai turėtų pasakyti garso avietąžodžiuose.Priešpradedantžodžiųgarsinę analizę, su mokiniais reikėtų išsiaiškinti, kad pirmas gar-sas–taižodžiopradžia,paskutinis–pabaiga,ovisikiti–žodžiovidurys. Kad visi vaikai būtų aktyvūs, galima naudoti korteles, kurias mokiniai pakeltų atsakydami į klausimą, kur yra garsas.

pradžioje(avis, antis)

pabaigoje (višta)

viduryje (kalakutas)

Mokiniai turėtų ir suskaičiuoti, kiek garsų a yra kiekviename žodyje,pasakyti,kuriamežodyjejųdaugiausia(kalakutas).

Mokiniųžodynuiplėstiirkognityviniamsgebėjimamsugdytivadovėlyjepateikiamaužduočiųgrupuotidaiktus,įvardytijuos

11

bendresnėsreikšmėsžodžiais.Pavyzdžiui,vištą,antįirkalakutągalimapavadintivienužodžiu–paukščiaiarbadviemžodžiais–naminiai paukščiai, visi trys – gyvūnai ir pan.

Tikslingaatliktimokiniųvardų irpavardžiųgarsinęanalizę.Jei varduose, pavardėse bus dvibalsių, juos reikia tarti kaip vie-ną garsą. Garsinę analizę galima tęsti aptariant ir klasėje esan-čius objektus, skaičiuojant garsus a, aiškinantis šio garso vietą žodyjeirpan.

Vadovėlio(p.13)medžiagątikslingapradėtianalizuotinuoeilė-raščio klausymo taisyklių aptarimo: klausomasi stengiantis išgirsti eilėraštį, sėdima tyliai, eilėraščio skaitytojui arba deklamuotojui padėkojama plojimais. Pirmiausia Almos Karosaitės eilėraštį „A a“ turėtų perskaityti arba atmintinai padeklamuoti mokytojas arba skaityti mokantis mokinys. Perskaičius eilėraštį, būtina aptarti, ar mokiniaiviskąsuprato,arvisųžodžiųreikšmesžino.Kadangitaipirmasisvadovėlioeilėraštis,svarbupasakyti,kaddažniausiaipriešeilėraštį būna parašyta autoriaus vardas, pavardė ir pavadinimas. Aptariama, kas šio eilėraščio autorius (Šioeilėraščioautorė– AlmaKarosaitė.), koks pavadinimas (Eilėraščiopavadinimas–„Aa“.), apie ką šis eilėraštis (Šiseilėraštisapiešuniukųabėcėlę.).

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis taisyklingai rašyti A a raides. Pirmokams būtina paaiškin-ti, kaip rašomos šios raidės, t. y. nuo ko pradedama, kaip baigia-ma. Mokytojas gali demonstruoti lentoje, interaktyvioje lentoje ar pan., kad matytų visi klasės mokiniai. Veiksminga keletą kartų parodyti, kaip rašoma raidė, kartu aiškinant, kaip tai daroma. De-monstruojant, kaip rašoma a raidė, naudinga mokiniams pasa-kyti, kad araidėrašomaneatkeliantrankos,pradedamarašytiprielinijos,esančiosviršryškioslinijos,kylamaįviršųneperžengiantšioslinijos,tadaleidžiamasižemyndarantpilvelį,šisliečiaryškiąliniją,vėlkylamaįviršų,leidžiamasižemynirparašomakojelė,baigiamaeilutėsviduryje.Apradedamarašytiprieryškioslinijoslankeliu,tadakylamaaukštynikiantroslinijos(rašomaperdvieilutes)irleidžia-masiikiryškioslinijos,užbaigiamalankeliueilutėsviduryje.Tuomet,atkėlusparkerį,antlinijosrašomasbrūkšnys.

Pademonstravus, kaip rašyti, naudinga pamėginti kelis kar-tus raidę rašyti ore, tuomet mokytojas gali stebėti, ar vaikai tai-syklingaipradeda,kurklystairpan.Svarbupirmokamspabrėž-ti,kadtaisyklingairašomosraidėsneturiperžengtijomsskirtųlinijų, o raidės kojelė paprastai parašoma iki eilutės vidurio. Taip pat būtina pasakyti, kada rašoma neatkeliant rankos, kada ją reikėtų atkelti ir pan.

Pradedama mokytis rašyti nuo raidės elementų. Vertėtų at-kreiptimokiniųdėmesį,kadpratybosetaškeliaisnužymėtusele-mentus ir raides reikiastengtisapvedžiotikuotiksliau.Pratybųsąsiuvinyjeparodytairraidžiųrašymokryptis.

Kad mokiniai geriau įsisąmonintų, ką rašo, siūlytume tyliai tarti.Rašantdidžiąjąirmažąjąraidesgreta,mokiniamsaiškėjamažosiosirdidžiosiosraidėsvaizdas.

Užduotis puslapio apačioje padėsmokytis nustatyti tiksliągarso vietą žodyje.Mokiniai į langelius turėtų įklijuoti išmok-

tasžodžiųkatė irmamaraides. Prieš klijuojant naudinga atlik-tigarsinęšiųžodžiųanalizę,nustatytigarsoavietąžodžiuose(mama–viduryje ir pabaigoje, katė–viduryje).Šiužduotispa-lankimokymuidiferencijuoti.Mokiniai,kuriepažįstaraides,galiįklijuotivisasžodžioraides,kiti–tikraidęa (a, aa).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad, pvz., katė–naminisgyvūnas,dažnailaikomasnamuo-se, kad gaudytų peles, žiurkes. Taip sužadinamas smalsumasdomėtisvienuarkitudaiktu,reiškiniu,norassužinotidaugiaufaktų, mokytis juos pagrįsti.

VertinimasĮsivertindami savo darbą, mokiniai galėtų atsakyti į šiuos klau-simus:• Kuoskiriasigarsasnuoraidės?• Kaipmokantiems skaitytimokiniams sekėsi skaityti Almos

Karosaitėseilėraštį„Aa“?Galimapaprašytidarkartągarsiaiperskaityti tekstą ar jo dalį.

• KaiprašomaA a?Kaipsekėsirašytišiasraides?Arjospanašiosįpratybųsąsiuvinyjepateiktuspavyzdžius,kąreikėtųtobu-linti?Galimapaprašytimokiniųpažymėtitiekraidžių,kiek,jųnuomone,yrataisyklingų.Žymimalabaiįvairiai,pavyzdžiui,virštaisyklingiausiaiparašytųraidžiųvaikasnusipiešia(arbamokytojas nupiešia) karūną, saulutę, tuomet išrenkamas tai-syklingiausiaiparašytųraidžiųkaraliusarpan.

12

Pamokų tikslas:SupažindintisuM m ir sąvoka žodis.

Pamokų uždaviniai: • Teisingainustatytigarsom vietąžodžiuose.• Išsiaiškinti,kąreiškiasąvokažodis. • TaisyklingaiparašytiM m raides pratybų sąsiuvinyje.• Perskaitytižodžius,sudarytusišjauišmoktųraidžių.• Aptartisaugųkeliąįmokyklą.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsomvietąžodžiuose.• Išsiaiškins,kąreiškiasąvokažodis.• TaisyklingaiparašysM m raides pratybų sąsiuvinyje.• Perskaitysžodžius,sudarytusišjauišmoktųraidžių.• Aptarssaugųkeliąįmokyklą.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso m vietąžodžiuose.

pradžioje(morka, meška)

viduryje (begemotas, pomidoras)

pabaigoje(patyspateikiažodžių,pvz.:tam,kam?)

Suskirstyti piešinius į dvi grupes – augalus (morka,pomidoras) ir gyvūnus (meška,begemotas)–pagalsvarbiausiuspožymiusgali daugelis mokinių, tačiau ne visi, todėl reikėtų skatinti moki-nius samprotauti ir pagrįsti savo nuomonę, kad prieitų prie šios išvados.Būtųgalimapasiaiškintiirišsamiau,pavyzdžiui,morkairpomidoras–daržovės,žmoniųmaistas,omeškairbegemo-tas–gyvūnai,laukiniaižvėrys,negyvenantysLietuvosmiškuo-se, juos galima pamatyti Kauno zoologijos sode.

Būtųgalimapasakytidaugiaužodžiųsugarsum ir nustatyti šio garso vietą juose.

Aptariant vaikų ir Klausiuko pokalbį, reikėtų perskaityti para-šytąžodį,paaiškinti,kąreiškiasąvokažodis.

Nagrinėjant temą „Kaip saugiai ateiti į mokyklą“ (p. 15), reikė-tųaptartipaveikslėlįiržiūrintįjįsumodeliuotikeletąsituacijų,kurios galėtų virsti pavojingomis. Pasvarstykite, kaip išvengti panašių pavojų, tegu mokiniai papasakoja vieni kitiems pagrįs-damipavyzdžiaisarpateikdamiargumentų.

Remdamiesi Klausiuko ir vaikų pokalbiu, aptarkite, kaip sau-giaipereitigatvęaružmiesčiokelią.Pasikalbėkiteapietai,kasdar gali kelti grėsmę vaikui (nusikaltėliai, palaidi šunys be ant-snukio, sergantys gyvūnai ir pan.).

13

Šių pokalbių metu mokytojui svarbu• sužinotiapievaikųpatirtį;• išgirsti,kaipjiekalba;• mokytisusitartiirneviršytipasisakymuiskirtolaiko;• mokyti išklausyti kitus iki galonepertraukiant (jei neviršija

sutarto laiko).

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis taisyklingai rašyti M m raides. Reikia mokyti rašyti rai-des tinkamoje eilutėje ir taisyklingai jungti. Demonstruojant, kaip rašyti m raidę, naudinga mokiniams pasakyti, kad raidė m rašoma neatkeliant rankos.Pradedamarašytiprielinijos,esančiosviršryškioslinijos,leidžiantisžemynikiryškioslinijosrašomaspas-virasbrūkšnys,neperžengiantlinijoskylamaįviršųdarantlankelį,jisliečianeryškiąliniją,tadaleidžiamasiikiryškioslinijosirkylamaįviršųdarantantrąlankelį,tadaleidžiamasiikiryškioslinijosirpa-rašomakojelė, jiužlenkiama ikieilutėsvidurio. Aiškinantis, kaip rašoma M reikėtų prisiminti Araidėsrašybąirpabrėžti,kadpusėM rašomakaipA, tik jąparašiusvėlkylamaįviršų ir leidžiamasižemynikiryškioslinijos,kojelėbaigiamarašytieilutėsviduryje.

Mokiniams reikėtų paaiškinti ir parodyti (lentoje, interakty-vioje lentoje), kaip jungti raides a ir m, kaiprašytižodįMama. Svarbupabrėžti raidžių jungimovietą, atkreipti dėmesį, kadtaisyklingai parašytos raidės neperžengia linijų ir kitus svar-bius dalykus.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųmedisirkel-masraides.Priešklijuojantnaudingaatlikti šiųžodžiųgarsinęanalizę, nustatyti garso m vietą žodžiuose (medis–pradžioje, kelmas–viduryje).Mokiniai,kuriepažįstaraides,galisuklijuotivisąžodį,kiti–tikraidesm ir a (m, ma).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad medis – augalas, turintis kietą kamieną ir daug šakų, kelmas – nupjautas medis.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatyti garso m vietą žodžiuose. Mokytojas pateikia žo-

džius:mama(mokiniai turėtų pakelti dvi korteles, nes garsas myražodžiopradžiojeirviduryje)irmokykla (mokiniai turė-tų pakelti vieną kortelę – garsas myražodžiopradžioje);

• išsiaiškinti,kasyražodis.Galimapaprašyti,kadmokiniaipa-sakytų po vieną žodį, įvardydami klasėje esančius daiktus(pvz., suolai, langai, gėlė, lenta). Svarbu, kad vaikai suvoktų, kasyražodis,laikytųsinurodymosakytivienąžodį.Jeiguku-risnorsmokinyspasakožodžiųjunginį,pavyzdžiui,šviesikla-sė,reikėtųpatikslinti–paklausti,kiektaižodžių,irpabrėžti,kadtaidužodžiai;

• aptartisaugųkeliąįmokyklą;

• rašytiM mraidesiržodįMama pratybų sąsiuvinyje. Kadangi žodisMama yra pirmas, kurį pirmokai mokosi rašyti, naudin-gadarkartąprisimintišiožodžioraidžiųtaisyklingojungimoir rašymo eigą. Reikėtų aptarti, kaip pradedama rašyti, kaip baigiama, ar atkeliama raidė jungiant m ir a raides.

14

Pamokų tikslas:SupažindintisuO o.

Pamokų uždaviniai: • Teisingainustatytigarsoovietąžodžiuose.• TaisyklingaiparašytiO o raides ir raidžių junginiuspratybų

sąsiuvinyje. • Išsiaiškinti,kąreiškiasąvokoseilėraštis, autorius (poetas).• Sukurtieilėraščiuipavadinimą.• Aptartikelioženklųpaskirtįirreikšmes.• Sužinoti,kaippereitikeliąužmiestyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsoovietąžodžiuose.• Taisyklingai parašysO o raides ir raidžių junginiuspratybų

sąsiuvinyje.• Paaiškins,kąreiškiasąvokoseilėraštis, autorius (poetas).• Sukurseilėraščiuitinkamąpavadinimą,susijusįsujoturiniu.• Paaiškins,kąreiškiakelioženklai,kamjiereikalingi,kaipper-

eitikeliąužmiestyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso o vietąžodžiuose.

pradžioje(ožys)

viduryje (kopūstas,pomidoras,svogūnas,ropė)

pabaigoje(patyspateikiažodžių,pvz.:valio,namo,alio)

Reikėtųatkreiptidėmesį,kadžodyjeagurkas nėra garso o – pirmasšiožodžiogarsasa.

Jadvyga Čiurlionytė. Lietuviųliaudiesdainosvaikams. V., 1999, p. 41.

Suskaičiuoti, kiek o raidžiųyradainoje.(Dainojeyradvylikao raidžių.)

15

ZitosGaižauskaitės eilėraštį (p. 17) perskaito mokantis skai-tyti mokinys (iš anksto perskaitęs eilėraštį) arba mokytojas. Ga-lima pasiūlyti pasimokyti jį skaityti namie. Kiti mokiniai turėtų atidžiai klausyti. Prieš skaitant ir klausant, svarbu suaktyvintivaikų mąstymą – galima paklausti, apie ką šis eilėraštis. Perskai-čiuseilėraštį,būtinagrįžtipriešioklausimo.Svarbu,kadmoki-niai suvoktų eilėraščio turinį.

Taip pat aptariama• kasyrašioeilėraščioautorius(Eilėraščioautorė–ZitaGaižaus-

kaitė.);• kaipdargalimapavadintieilėraščioautorių(Eilėraščioautorę

dargalimapavadintipoete.); • koks galėtųbūti šio eilėraščiopavadinimas (galima išrinkti

geriausią iš pasiūlytų variantų, pvz., balsuojant arba apsvars-čius, kuris yra tinkamiausias).Paaiškinama, kad eilėraščio posmas – tai eilėraščio dalis, ku-

rią sudaro vienodas eilučių skaičius. Klausiama, kiek posmų yra šiame eilėraštyje.

Aptariama paveikslėlio situacija. Išsiaiškinama, kaip ir kur reikia pereiti kelią, kai šviesoforo nėra. (Saugiausiapereitikeliątiesiausiojejodalyje,kurgeraimatytiabikeliopusės,įsitikinus,arnėraatvažiuojančiųmašinų:pirmiausiapažiūrimaįkairę,paskuiįdešinąirvėlįkairękeliopusę.) Prisimenama, kaip saugiai pereiti gatvę, kur eismą reguliuoja šviesoforas.

Diskutuojant išsiaiškinama, kam skirti ir ką reiškia pateikti ke-lioženklai.

Raudonai apvestas trikampis įspėja.

–Geležinkeliopervažabepakeliamojoužtvaro.

Raudonaiapvestasapskritimasdažniausiaidraudžia. –Eitidraudžiama.

Mėlynas skritulys nukreipia. – Pėsčiųjų takas (nukreipia juo eiti pėsčiuosius).

Mėlynas kvadratas nurodo.

– Pėsčiųjų perėja (nurodo ėjimo per kelią vietą).

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis taisyklingai rašyti O o raides.Reikėtųpabrėžti,kadO o rašomos neatkeliant rankos, abi raidės yra labai panašios, tik di-džiojidvigubaididesnė,t.y.rašomaperdvieilutes.Opradeda-marašytiantroseilutėsviršryškioslinijosviršuje,darantovaląlei-džiamasižemynikiryškioslinijosirvėlkylamaįviršųikitosvietos,kurbuvopradėtarašyti,užbaigiamalankeliu,jisliečiasiprielinijos.Mokiniams būtina pasakyti, kad visos raidės prie O jungiamosbrūkšneliu. Raidėo pradedama rašyti pirmos eilutės virš ryškioslinijosviršuje,darantovaląleidžiamasiikiryškioslinijosirvėlkyla-maįviršųikitosvietos,kurbuvopradėtarašytiraidė,užbaigiamalankeliu.Kitosraidėsjungiamosprieolankelio.

Mokiniams reikėtų paaiškinti ir parodyti, kaip taisyklingai ra-šytiraidžiųjunginiusOm, am, om, Mo, ma, mo.

Atlikdamikitąužduotį,įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįkli-juoti žodžiųola ir sodasraides. Pirmiausia naudinga atlikti šių žodžiųgarsinęanalizę,nustatytigarsoovietąžodžiuose(ola–pradžioje, sodas–viduryje).Mokiniai,kuriepažįstaraides,galisuklijuotivisąžodį,kiti–tikraideso ir a (oa, oa).

Šiužduotispadėsplėstimokinių žodyną, jeiplačiauaptar-sime, kad ola – lapės išsikastas būstas, sodas – vieta, kur auga vaismedžiai,vaiskrūmiai.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatyti garso o vietą žodžiuose. Mokytojas pateikia žo-

džiusoho(mokiniai turėtų pakelti dvi korteles, nes garsas o yrairžodžiopradžioje,irpabaigoje),obuolys(mokiniai turė-tų pakelti vieną kortelę – garsas oyražodžiopradžioje),rašo (mokiniai turėtų pakelti vieną kortelę – garsas oyražodžiogale);

• skaityti(klausyti)ZitosGaižauskaitėseilėraštį,sugalvotijamtinkamą pavadinimą;

• aptartikelioženklųpaskirtįirreikšmes;• rašytiraidesO oirraidžiųjunginiuspratybųsąsiuvinyje.

16

Pamokų tikslas:SupažindintisuN n ir sąvokomis sakinys, taškas, šauktukas,klaustukas.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarson vietąžodžiuose.• Išsiaiškinti, ką reiškia sąvokos sakinys, taškas, šauktukas,

klaustukas.• Taisyklingai perskaityti sakinius, sudarytus iš žodžių, kurių

raides jau moka. • Išsiaiškintitaisykliųreikšmęirpaskirtį.• TaisyklingaiparašytiN n raides ir sakinius pratybų sąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarson vietąžodžiuose.• Išsiaiškins,kąreiškiasąvokossakinys,taškas, šauktukas,klaus-

tukas.• Taisyklingaiperskaityssakinius,sudarytusišžodžių,kuriųrai-

des jau moka.• Paaiškinstaisykliųreikšmęirpaskirtį.• TaisyklingaiparašysN n raides ir sakinius pratybų sąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso nvietąžodžiuose.

pradžioje(namas)

viduryje (kaminas,rankena,langas)

pabaigoje(patyspateikiažodžių,pvz.:laukan, vidun ir kt.)

Žodyje durysnėra garso n.Išsiaiškinama, kad nupieštas namas ir jo sudedamosios dalys.Besimokantys skaityti mokiniai perskaito sakinius, sudarytus

išžodžių,kuriųraidesjaumoka.Piešinukaispavaizduotisudė-tingesnižodžiai,taippattie,kuriuoseyranežinomųraidžių.Popiešiniaisparašytižodžiaibesimokančiusskaitytimokiniuspra-tins įsiminti ir kitas raides, o jau mokantys skaityti galės perskai-tytivisusžodžius.Skaitydamimokiniainebūtinaituripavartotibūtenttąžodį,kurisparašytaspopaveikslėliu,galisugalvotiirpatys (pvz., bėga,lekia;sėdi,žiūri ir pan.).

17

Išvadovėlyje(p.19)pateiktotekstopirmokaisužinos,kasyrataisyklės, kokių būna taisyklių ir kam jos reikalingos. Tekstą skaito mokytojas arba mokantis skaityti mokinys. Prieš garsųjį skaitymą būtinapaskaitytityliai,kadmokiniaisusipažintųsutekstu.

Aptardamiabiveikėjųsituacijas,mokiniaisužinos,kasyrasa-kinys, mokysis taisyklingos rašybos ir skyrybos (pirmą sakinio žodįpradedamerašytididžiąjaraide,sakiniogalededametaš-ką,klaustukąarbašauktuką).Tikslingamokiniamsskirtiužduo-tį suskaičiuoti perskaityto teksto sakinius ir atkreipti dėmesį į skyrybosženklus,pirmąsakinioraidę.Taippatgalimapaprašyti,kad mokiniai sugalvotų ir pasakytų sakinių, kurių gale dedamas taškas, klaustukas arba šauktukas, aptarti sakinį, kurio gale vis kitoksženklas–nuotogalipriklausytivisosakinioprasmė.

Būtų tikslinga pasiklausyti Sigito Gedos eilėraščio „Peliukų mokykla“ (http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/kuriniai/baltoji_varnele/,format.mp3).Klausimai kūrinio analizei:• Kuoskiriasipeliukųmokyklanuojūsųmokyklos?• Kopelėsmokovaikus?• Kasparašytaplakatuose?• Kąreikiadaryti,kadnepakliūtumįpeliukųmokyklą?• Kokiaeilėraščionuotaika?• Kaseilėraščioautorius?• Kokseilėraščiopavadinimas?

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis rašyti N n raides.Taisyklingaraidžiųrašybaturėtųbūtimokiniams pademonstruota ir garsiai paaiškinta, pabrėžiant,kad šios raidės rašomos neatkeliant rankos. Raidė n rašoma nuopirmosviršryškioslinijosesančioslinijosleidžiantisžemynikiryškioslinijos(rašanttiesiąliniją),tadakylamaįviršųirdaromaslankelis(jisremiasiįviršutinęliniją),vėlleidžiamasižemynirišlen-kiamakojelėikieilutėsvidurio.RaidėNpradedamarašytiprieryš-kioslinijosleidžiantisžemynmažulankeliu,tadakylamaįviršųperdvilinijas(ikiantrosioslinijos),leidžiamasižemynikiryškioslinijosirvėlkylamaįviršųikiantrosioslinijosirparašomaslankelis(raidėbaigiamarašytilankeliu).

Mokiniams reikėtų parodyti ir paaiškinti, kaip rašyti sakinius Ona,namo!Namo? Būtina atkreipti dėmesį, kad sakinių pirmo-siosraidėsbūnadidžiosios,kadpirmosakiniopabaigojepara-šytas šauktukas, o antro – klaustukas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai,kadžodisonarašomasdidžiąjaraide,nestaiyravardas,–visivardairašomididžiąjaraide.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžių vinis ir nykš-tukas raides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsinęanalizę, nustatyti garso nvietąžodžiuose(vinis–viduryje,nykš-tukas –pradžioje).Mokiniai,kuriepažįstaraides,galisuklijuotivisąžodį,kiti–tikraidesn ir a (n, na).

Šiužduotispadėsplėstimokinių žodyną, jeiplačiauaptar-sime, kad vinis skirta kam nors sutvirtinti. Jos vienas galas pa-

prastai būna smailus, o kitas – bukas, turi galvutę. Vinies galvutė skirta kalti ir ištraukti vinį suimant replėmis; nykštukas–mažaspasakųžmogelis.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarso nvietąžodžiuose.Mokiniai,žiūrėdami įpa-

veikslėlius(p.18),turėtųpasakyti,kuriožodžiopradžiojeyragarsas nirkuriamežodyjeyradugarsain;

• skaitytisakiniusartekstąapietaisykles;• rašytiN n raides ir sakinius pratybų sąsiuvinyje. Pirmokai tu-

rėtų pakartoti, kaip taisyklingai parašyti sakinius: Ona,namo!Namo?,paaiškinti,iškosprendžia,kadparašėtaisyklingai.

18

Pamokų tikslas:SupažindintisuE e.

Pamokų uždaviniai: • Teisingainustatytigarsoe vietąžodžiuose.• Taisyklingai perskaityti žodžius, sudarytus iš raidžių, kurias

jau moka, ir sakinius.• Sukurtiklasėstaisyklesirsusitarti,kaipjųlaikytis.• TaisyklingaiparašytiE e raides, vardus ir sakinius pratybų są-

siuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsoevietąžodžiuose.• Taisyklingai perskaitys žodžius, sudarytus iš raidžių, kurias

jau moka, ir sakinius.• Sukursklasėstaisyklesirsusitars,kaipjųlaikytis.• TaisyklingaiparašysE e raides, vardus ir sakinius pratybų są-

siuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso evietąžodžiuose.

pradžioje(ežys,eglė)

viduryje (bebras,suknelė,pelė,kelnės)

pabaigoje(patyspateikiažodžių,pvz.:mane,name ir pan.)

Suskirstyti nupieštus daiktus į dvi grupes – gyvūnai (bebras,ežys,pelė) irdrabužiai (suknelė,kelnės). Vertėtų pakalbėti apie tai,kadbebrasirežys–žinduoliai,žvėrys,bebrasgyvenaprievandens,vandenyje,oežys–sausumosgyventojasirpan.

Perskaityti veikėjų dialogą ir aptarti, kaip rašyti vardus. Per-skaityti tekstą ir pasakyti, iš kelių sakinių jis sudarytas. Sugalvo-tibentpovienąžodį,kuristiktųvietojpateiktųpopiešinėliais(žaidžia–sportuoja;rašo–kuriaar pan.)

Aptarti vadovėlio (p. 21) situaciją ir sukurti savo klasės tai-sykles. Kurti taisykles galima įvairiai: suformuluoti, kas svarbu mokykloje vaikams, arba prašyti, kad pirmokai patys siūlytų, ką įrašyti į taisykles, arba pasinaudoti taisyklėmis, kurių laikėsi buvę mokytojo mokiniai, ir, kiekvieną taisyklę aptarus ir galbūt patai-sius, laikytis klasėje ir pan. Vaikai gali numatyti, kas laukia tų, kurie pažeisklasėstaisykles.Svarbu,kadsusitarimobūtųlaikomasi.

19

Sukurtas taisykles reikėtų pakabinti klasėje, įklijuoti ar įrašyti mokinių pasiekimų knygelėse, mokymosi dienoraščiuose, kla-sėsarmokyklostinklalapyje.Štaikelipavyzdžiai:• Kretingos rajono Vydmantų vidurinės mokyklos mokyto-

jos Aurelijos tinklalapis http://takelis.jimdo.com/patarimai/klas%C4%97s-taisykl%C4%97s/;

• KlaipėdosMarijosMontessorimokyklos-darželio tinklalapishttp://www.mmontessori.lt/elgesio_taisykles.htm.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis rašyti E e raides. E e rašomos neatkeliant rankos.Raidėe pradedama rašytinuo ryškios linijos, pasvirubrūkšniu kylamaikiviršjosesančioslinijos,daromakilpelėirleidžiamasiikiryškioslinijos,užbaigiamakojele,pakeltaikieilutėsvidurio.Epradedamarašytinuoneryškios linijos, esančiosvirš ryškios linijos,parašant emažąjąbekojelės, tada leidžiamasi žemyndarantpusovalį ikiryškioslinijos,užbaigiamakojele,pakeltaikieilutėsvidurio.

Mokiniams reikėtų paaiškinti ir parodyti, kaip rašyti vardą Ema, sakinius Emanamo. ManoEma.

Į tuščius langelius mokiniai turėtų įklijuoti žodžiųeglė ir ge-nys raides. Prieš klijuojant naudinga atlikti šių žodžių garsinęanalizę, nustatyti garso evietąžodžiuose(eglė–pradžioje,ge-nys–viduryje).Mokiniai,kuriepažįstaraides,galisuklijuotivisąžodį,kiti–tikraidęe (e, e).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad eglė – medis, spygliuotis; genys–paukštis,žiemojantisLietuvoje.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsoevietąžodžiuose.Mokytojaspateikiažodžius

mama(mokiniai turėtų nekelti kortelių, nes garso ešiamežo-dyje nėra), ešerys (mokiniai turėtų pakelti dvi korteles – gar-sas eyražodžiopradžiojeirviduryje);

• skaitytižodžius,sudarytusišraidžių,kuriasjaumoka,irsaki-nius;

• kurtiklasėstaisyklesirsusitarti,kaipjųlaikytis;• rašytiE e raides ir sakinius pratybų sąsiuvinyje.

Aptariantžodžiųrašybą,mokiniųgalimapaklausti,kiekkar-tųreikėjoatkeltirankąrašantžodžiusMano (2 kartus – prieš a ir o raides), Ema (1 kartą – prieš a raidę), namo (2 kartus – prieš a ir o raides).

20

Pamokų tikslas:SupažindintisuĖ ė.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsoėvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą.• Perskaityti(pasiklausyti) iraptartiAlmosKarosaitėseilėraštį

„Ė ė“.• Papasakotiapiesavoaugintinį.• TaisyklingaiparašytiĖ ė raides,žodžiusirsakinįpratybųsą-

siuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsoėvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą.• Perskaitys(pasiklausys)iraptarsAlmosKarosaitėseilėraštį

„Ė ė“.• Papasakosapiesavoaugintinį.• TaisyklingaiparašysĖ ė raides,žodžiusirsakinįpratybųsąsiu-

vinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso ėvietąžodžiuose.

pabaigoje (varlė,musė)

viduryje ir pabaigoje (skrybėlė,lėlė, gėlė, kėdė)

Kadangi nebuvo nupiešta nė vieno daikto, kurio pavadinimas prasideda garsu ė,būtųnaudingamokiniamsskirtiužduotįpa-sakytižodžių,prasidedančiųgarsuė, atlikti jų garsinę analizę.

Naudinga garsais analizuoti mokinių pavardes, nes, tikėtina, daugelyjepavardžiųbusgarsasė.

Suskirstytipiešiniusįgrupes–drabužiai(suknelė,kelnės), gy-vūnai (varlė,musė).

Besimokantys skaityti mokiniai skaitys keturių sakinių tekstą, kuriame yra šaukiamasis sakinys. Reikėtų aptarti, kaip skaito-massakinys,kuriogalešauktukas(pabrėžti,kadsakiniopabai-goje balsas pakeliamas). Šio teksto turinį naudinga analizuoti aptariant• kasšiopasakojimoveikėjai(Šiopasakojimoveikėjai–mamair

Onė.);• kąveikiamama irOnė (Mamaskaito, dainuoja; Onėklauso,

miega.).

21

Mokantieji skaityti, pirma perskaitę tyliai, arba mokytojas perskaito Almos Karosaitės eilėraštį „Ė ė“. Prieš skaitant mo-kiniamsreikėtųužduotiklausimą,apiekąšiseilėraštis.Prie jogrįžtamaperskaičiustekstą,atsakomairįkitusklausimus:• Kokseilėraščiopavadinimas?(Eilėraščiopavadinimas–„Ėė“.)• Kaseilėraščioautorius?(Eilėraščioautorė– AlmaKarosaitė.)• KasyraMarsis?(Marsisyrašuo.)• KoksMarsisšiameeilėraštyje?(Marsisyraalkanas.)Reikėtų aptarti ir eilėraščio nuotaiką, iliustraciją.

Dirbant grupėmis (gerai, jei kiekvienoje grupėje būtų bent vienas mokantis skaityti mokinys) arba frontaliai, būtų galima paieškotipanašiaiskambančiųžodžiųporų(turėjo–norėjo,tuš-čią–čia,sotesni–vieni,mąstė–suprasti).

Skaičiuojant ė raides reikėtų nepamiršti ir pavadinimo (12raidžių:3Ėdidžiosiosir9ė mažosios).

Pasakoti apie savo augintinį mokiniams galėtų padėti tokie klausimai:• Koksaugintiniovardas?• Kokiaveislė?• Kaipaugintinisatkeliavoįtavonamus?• Kąjismėgstaveikti?Oėsti?• Kasirkaipdažniausiaiprižiūriaugintinį?• Kodėlaugintinistausvarbus?

Išklausius visų mokinių pasakojimus, galima apibendrinti ieš-kant augintinių panašumų ir skirtumų. Tai galima atlikti dirbant poromis. Apie šią užduotįmokiniai turėtų būti informuojamiprieš klausant pasakojimų.

Po pasakojimų apie augintinius rekomenduojame pasi-klausyti vaikų choro „Šypsena“ atliekamos „Šuniukų dainelės“ (http://www.youtube.com/watch?v=036Ga18EblM). Prieš klau-santvaikųgalimapaklausti,apiekąšidainelė.Išklausiusgrįžta-ma prie šio klausimo. Aiškinantis, kaip vaikai suprato dainelės tekstą, galima klausti: • Apiekokiusšuniukusdainuojavaikai?• Aršuniukaigerisargai?Iškosprendžiate?• Kamšuniukamsreikalingauodega?• Nuokosaugonamusšuniukai?• Kaippalydidraugus?

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje pirmokai mokysis rašyti Ė ė raides. Reikėtų prisiminti ir pakartoti E e rašy-bą. Tai turėtų padaryti patys mokiniai, nes praėjusią pamoką jau rašė šias raides. Būtų naudinga mokinių paklausti:• KaiprašomosE eraidės–atkeliantrankąarneatkeliant?• Kuriojeeilutėjepradedamarašytiemažojiraidė?OE didžio-

ji?• Kaipužbaigiamaeraidė?OkaipE?

Atsakius į klausimus, galima paprašyti mokinio parašyti šias raides lentoje irpaaiškinti, kaip jos rašomos. Svarbupabrėžti,

kad Ė ė raidės rašomos taip pat kaip E e,tikviršjųuždedamastaškas. Reikėtų akcentuoti ir tai, kad taškas virš ė dedamas tik parašiusvisąžodį.

Mokiniamsreikėtųpaaiškintiirparodyti,kaiprašytižodžiusĖmė ir ėmė, sakinį Emaėmė.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųupė ir skruz-dėlė raides.Priešklijuojantnaudingaatlikti šiųžodžiųgarsinęanalizę, nustatyti garso ėvietąžodžiuose(upė–pabaigoje,skruz-dėlė –viduryjeirpabaigoje).Mokiniai,kuriepažįstaraides,galisuklijuotivisąžodį,kiti–tikraidęė (ė, ėė).

Šiužduotispadėsplėstimokinių žodyną, jeiplačiauaptar-sime, kad upė – didelė, natūrali vandens tėkmė, srovė, tekanti sausumospaviršiumisavopačios išgraužtavaga;skruzdėlė – bendruomenėmis (drauge su kitomis skruzdėlėmis) gyvenantis vabzdys.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsoėvietąžodžiuose.Mokiniai,žiūrėdami įpa-

veikslėlius(p.22),turėtųpasakyti,kuriuosežodžiuoseyradugarsai ė;

• skaitytitekstąapieOnę;• skaityti(klausyti)iraptartiAlmosKarosaitėseilėraštį„Ėė“;• rašytiĖ ė raides,žodžiusirsakinįpratybųsąsiuvinyje.

22

Pamokų tikslas: Pasiklausyti pasakos ir išmokti ją pasekti.

Pamokų uždaviniai: • Perskaityti(pasiklausyti)iraptartipasaką„Lokysirpelė“.• Teisingaisudarytipasakosįvykiųseką.• Pasektipasakąpagalsudarytąįvykiųseką.

Vertinimo kriterijai:• Perskaitys(pasiklausys)iraptarspasaką„Lokysirpelė“.• Teisingaisudarysįvykiųseką.• Pagalįvykiųsekąpaseksšiąpasaką.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Pasaką galėtų perskaityti mokantis skai-tyti mokinys arba mokytojas. Galima pasiūlyti pasirengti skai-tyti namie. Prieš skaitant ir klausant svarbu suaktyvinti vaikų mąstymą,pavyzdžiui,užduotiklausimą,pateiktąpriešpasaką.Baigus skaityti svarbu klausimą pakartoti ir išklausyti mokinių atsakymus.

Išsiaiškinama žodžių drybsodamas, nutvėrė, nevaliojo reikš-mė.Jiepaaiškintivadovėliopabaigojepateiktamežodyne.

Užduodamipotekstupateiktiklausimai:

• Apie ką ši pasaka? (Reikėtų leisti pasisakyti visiems moki-niams. Galima išrinkti tiksliausią atsakymą, pvz., balsuojant, arba aptarti vaikų atsakymus.)

• Išvardykšiospasakosveikėjus.(Šiospasakosveikėjai–lokysirpelė.)

• Kodėllokyspaleidopelę?(Lokyspaleidopelę,nesjipažadėjolokiuipadėti,jeiištiksbėda.)

• Kaippelėpadėjolokiui?(Pelėpagraužėkilpąirtaippadėjolo-kiuiišsivaduoti.)Aiškinamasi,ką reiškiaposakis„Užgerageruatsilyginama“,

aptariama, kodėl ir kada jis vartojamas.Aptariamos pasakos iliustracijos.Jeiguaptarimasvykstafrontaliai(mokinysgarsiaižodžiuat-

sakoįmokytojoužduodamusklausimus),norintpatikrinti,kaipkiti mokiniai suvokia tekstą, galima susitarti, kad išklausę klasės draugo atsakymą, mokiniai, jeigu atsakymui pritaria, – paplotų (arba priešingai – ploja, kai atsakymui nepritaria). Šitaip moky-tojas patikrintų visų klasės mokinių teksto suvokimo gebėjimus, be to, mokiniai aktyviau dalyvautų pamokoje, stengtųsi išgirsti ir išklausyti klasės draugo nuomonę.

23

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Aptarę pasaką, mokiniai turėtų pratybų sąsiuvinyje sunumeruoti pasakos įvykius pagal seką. Atlikdamišiąužduotį,mokiniaiugdosiartobulinapasakojimostruktūroselementųsuvokimą.Šieįgūdžiaipadėsirvėliauge-riau suvokti pasakojamus tekstus, planuoti ir kurti savo pasako-jimus (rašinėlius, pasakas ir kt.).

Numeruodami paveikslėlius, mokiniai atkuria pasakos įvykių seką ir rengiasi juos atpasakoti – pasekti pasaką. Paveikslėliai jiems padės įsiminti įvykių eigą.

Prieš sekant pasaką pagal įvykių seką, reikėtų aptarti, koks pasakojimas yra geras: svarbu atpasakoti paisant turinio, sudo-minti besiklausančius, gebėti reikšti mintis vaizdinga kalba, su-teiktinorimąintonaciją,pritaikytiirnežodinėskalboselementų.Galima aptarti, koks pasakotojas yra įdomus.

Ugdant mokinių klausymo gebėjimus prasminga pasiklau-syti Vytauto V. Landsbergio kūrinio „Ruduo“ (http://www.sac.smm.lt/index.php?id=38). Prieš klausant vertėtų mokinių pa-klausti,kuoneįprastasšisruduo?IšklausiusIdalįaptariama,kasgalėtų vykti toliau. Vaikams išsakius savo nuomonę, pastebėji-mus, pasakos klausomasi toliau. Išklausius visą pasaką, mokinių galima klausti:• Kokiapasakosnuotaika?• Kuovarduobuolys?• Kaslaukėobuoliukųantžemės?• SukuosliekasKiešalyginoobuoliukus?• Kokiosrudensprofesijos?• Kuorudens,obuoliukųirsliekoelgesyspanašusįžmogaus?

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• skaityti(klausyti)iraptartipasaką„Lokysirpelė“;• sudarytipasakosįvykiųseką;• pasektipasakąpagalsudarytąįvykiųseką.

24

Pamokų tikslas:SupažindintisuS s.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsosvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytiirnurašytitekstą„Sesės“.• Įmintimįsles.• TaisyklingaiparašytiS s raides,žodžius irsakinįpratybųsą-

siuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsosvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitysirnurašystekstą„Sesės“.• Įminsmįsles.• TaisyklingaiparašysS s raides,žodžiusirsakinįpratybųsąsiu-

vinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso svietąžodžiuose.

pradžioje(stirna)

pabaigoje (gandras,šernas, antis)

pradžiojeirpabaigoje(strutis)

viduryje ir pabaigoje (žąsis)

Rasti ir įvardyti paukščius (žąsis,antis,gandras,strutis),žvėris(stirna,šernas).Mokiniųgalimapaklausti,kaipdarvienužodžiugalima juos visus pavadinti (gyvūnai).

Pasakyti vardų su garsu s. Kai mokiniai sakys vardus, reikėtų aptarti kiekvieną atskirai, kiek garsų s yra varde, kurioje vardo vietoje.

Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Sesės“, moki-niai galėtų atsakyti į šiuos klausimus:• Kokstekstopavadinimas?(Tekstopavadinimas–„Sesės“.)• Kokiesesiųvardai?(Sesiųvardai–OnairEma.)• Kieksakiniųsudarošįtekstą?(Tekstą„Sesės“sudarotryssaki-

niai.)Tekstą „Sesės“ nurašyti į sąsiuvinį reikėtų tada, kai bus atliktos

užduotyspratybųsąsiuvinyje–išmoktarašytiS s raidė. Prieš nu-rašanttekstą,būtinapabrėžti,kadpavadinimasrašomaseilutės

25

viduryje,popavadinimupraleidžiamaeilutė,kitojeeilutėjepir-mas sakinys pradedamas rašyti toliau nuo krašto. Reikėtų moki-niamspriminti,kaiprašomassakinys(pradedamarašytididžiąjaraide, sakinio gale dedamas taškas).

Teksto nurašymo pratybos, paisant jo struktūros, yra labai svarbios teksto visumos suvokimo ir jo išdėstymo įgūdžiamsugdyti. Nurašant tekstą prisimenama, kaip jungti raides. Per-rašydamitekstus,mokiniai įgyjarašymoįgūdžių– ilgainiuira-šymas tampa automatiniu veiksmu, tada mokiniui nebereikia daug pastangų rašyti ir jis gali daugiau dėmesio skirti kūrybi-niam procesui, kūrybiniams gebėjimams ugdytis.

Prieš menant mįsles (p. 27) galima aptarti sąvoką mįslė. Pir-miausia galima paklausti, galmokiniai žino, kas yramįslė. Iš-klausius mokinių atsakymus, samprotavimus, galima pasakyti, kad mįslė – tai posakis, kurio reikšmę reikia įminti, įspėti.

Teisingai įminti mįsles mokiniams padės piešiniai. Ir gyvulys, ir kamuolys. (Ežys)Dieną akla, naktį akyla. (Pelėda)Niekasjoneidažė,neipaišė,omargas.(Genys)Poledu–žirklės.(Vėžys)Gelbėkite nuo vištų, šunų nebijau. (Sliekas)Daug muzikantų pievoje groja. (Žiogai)Išsiaiškinamažodžioakyla reikšmė. Rasti ir įvardyti paukščius (pelėda, genys),žvėrį (ežys), vabz-

džius(žiogai).Vandenyjegyvenavėžys,ožemėje–sliekas.Rekomenduotume surengti mįslių konkursą. Vaikai kartu su

tėveliais turėtų sukurti kuo daugiau mįslių. Klasėje menamos kiekvieno mokinio šeimos narių sukurtos mįslės. Išrenkami du mįslių karaliai: tas, kurio šeima sugalvojo daugiausia mįslių, ir tas, kuris įminė daugiausia mįslių. Žinoma, reikėtų atkreipti mo-kinių dėmesį ir į mįslių teisingumą, formuluotės ir atsakymo są-sajas ir pan.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Aptariant S s raidžių rašybąreikėtų pabrėžti, kad abi raidės rašomos neatkeliant rankos.Mažoji s raidė pradedama rašyti virš ryškios linijos esančiojeeilutėjenuoeilutėsviduriokylant įviršųiki linijos,tadarašomakilpelė,leidžiamasižemynikiryškioslinijosirišriečiamakojelė.S didžiojipanašiįsmažąją,betpradedamarašytinuolinijos,esan-čiosviršryškioslinijos,raidėspradžiatokiapatkaipsmažosios,tačiaukojelėdvigubaiilgesnė,rašomaperdvieilutes,užbaigia-mataippatkaipsmažoji.Kitosraidėspriešiųraidžiųjungiamosatkeliantranką.

Mokiniamsreikėtųpaaiškintiirparodyti,kaiprašytižodžiusSesė ir sesė, sakinį Amsasės.Reikėtų mokinių paklausti, kuo ski-riasiparašytižodžiaiSesė ir sesė.

Į tuščius langeliusmokiniai turėtų įklijuoti žodžių samtis ir stiklinėraides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsi-nę analizę, nustatyti garso s vietąžodžiuose(samtis –pradžiojeir pabaigoje, stiklinė–pradžioje).Mokiniai,kuriepažįstaraides,

gali suklijuoti visą žodį, kiti – tik tas raides, kurias jaumokėsi(sams, snė).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad samtis – įrankis viralui semti; stiklinė – indas arbatai, kavai ir kitokiems gėrimams gerti.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsos vietąžodžiuose.Mokiniai, žiūrėdami įpa-

veikslėlius(p.26),turėtųpasakyti,kuriųžodžiųpradžiojeyragarsas s,okuriųžodžių–pabaigoje;

• skaitytiirnurašytitekstą„Sesės“;• įmintimįsles;• rašytiS s raides,žodžiusirsakinįpratybųsąsiuvinyje.

26

Pamokų tikslas:SupažindintisuŠ š.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsoš vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Amsas“.• Padainuotilietuviųliaudiesdainą„Dugaideliai“.• TaisyklingaiparašytiŠ š raides,žodžius irsakinįpratybųsą-

siuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsošvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Amsas“.• Padainuoslietuviųliaudiesdainą„Dugaideliai“.• TaisyklingaiparašysŠ š raides, žodžiusirsakinįpratybųsąsiu-

vinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso švietąžodžiuose.

pradžioje(šarka)

pradžiojeirviduryje(šeškas, šermukšnis)

viduryje (pušis,kiškis, kaštonas)

Rasti ir įvardyti gyvūnus (šarka, šeškas, kiškis), augalus (šer-mukšnis,pušis,kaštonas), paukštį (šarka), žvėrį(šeškas). Mokinių galimapaklausti,kaipdarvienužodžiugalimapavadintivaiz-duojamus augalus (medžiais). Galima atkreipti mokinių dėmesį, kadšeškasyraplėšrusžvėris,okiškisvadinamasžvėreliu.

Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Amsas“, mo-kiniai galėtų atsakyti į šiuos klausimus:• Kokstekstopavadinimas?(Tekstopavadinimas„Amsas“.)• Kasšiotekstoveikėjai?(Šiotekstoveikėjai–Amsasirmama.)• KonoriAmsas?(Amsasnorimėsos.)• Kodėlmamasako„Ša!“? (Mamasako„Ša!“ todėl,kadAmsas

loja.)Prieš dainuojant lietuvių liaudies dainą „Du gaideliai“ (p. 29),

su mokiniais aptariamas veikėjų pokalbis ir išsiaiškinama, kas yra liaudies daina ir kodėl taip vadinama. Galima paklausti mo-kinių, kokiųdar jie žino lietuvių liaudies dainų, galbūt atsirasnorinčiųpadainuoti.Išsiaiškinusžodžiųkūlė, pikliavojo, nusijojo reikšmesirsusitarusdėljudesių(pavyzdžiui,iškėlusdupirštusgalima rodyti du gaidelius, rankomis mojuojant galima imituo-ti,kaipžirniaikuliamiirpan.)dainuojamadaina.

27

Jadvyga Čiurlionytė. Lietuviųliaudiesdainosvaikams. V., 1999, p. 25.

Rekomenduotume pasiklausyti lietuvių liaudies dainos „Du gaideliai“ įrašų (http://www.youtube.com/watch?v=DvE3JHXlJjU;http://www.youtube.com/watch?v=rf_urEErshM).

Taip pat galima pasiklausyti ir padainuoti kitų lietuvių liau-diesdainų.Pavyzdžiui:

Saulele, motuleSaulele,motule,užtekėk,užtekėkMesmažipiemenukai,Mūsųtrumpikailinukai,Mumilabaišalta,šalta.

Mokiniams būtų naudinga pasiklausyti ir šiuolaikiškos šios dainos versijos (http://www.youtube.com/watch?v=mpczNRdR47Q).

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Rašant Š š raides reikėtų prisi-minti ir pakartoti S sraidžiųtaisyklingąrašybą.Taiturėtųpada-ryti patys mokiniai, nes praėjusią pamoką jau rašė šias raides. Būtų naudinga išklausti pačių mokinių:• Kaiprašomosšiosraidės–atkeliantrankąarneatkeliant?• KuriojeeilutėjepradedamarašytismažojiirkuriojeS didžioji

raidė?• Kaipužbaigiamas raidė?OkaipS?

Atsakius į klausimus, galima paprašyti vieno mokinio para-šyti šias raides lentoje pasakojant, kaip reikia rašyti. Svarbu pa-brėžti,kadŠ š raidės rašomos labai panašiai kaip S s, tik viršuje dedamas paukščiukas. Kitos raidės prie Š š jungiamos atkeliant ranką.

Mokiniamsreikėtųpaaiškintiirparodyti,kaiprašytižodžiusnešė ir šamas, sakinį Onanešėmėsos.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųšaka ir šarkaraides.Priešklijuojantnaudingaatliktigarsinęšiųžodžiųanali-zę, nustatyti garso š vietąžodžiuose (šaka,šarka –pradžioje).Mokiniai,kuriepažįstaraides,galisuklijuotivisąžodį,kiti–tiktas raides, kurias jau mokėsi (šaa, šaa).

Šiužduotispadėsplėstimokinių žodyną, jeiplačiauaptar-sime, kad šaka–medžioarkrūmodalis;šarka – varnų šeimos paukštis su ilga uodega ir baltomis plunksnomis sparnuose.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsoš vietąžodžiuose.Mokiniai, žiūrėdami įpa-

veikslėlius(p.28),turėtųpasakyti,kuriųžodžiųpradžiojeyragarsas širkuriuosežodžiuoseyradugarsaiš;

• dainuotilietuviųliaudiesdainą„Dugaideliai“.Galimapapra-šyti padainuoti po posmelį suskirsčius mokinius į kelias gru-pes arba klasę suskirsčius pagal suolų eiles ir pan.;

• rašytiŠ š raides, žodžiusirsakinįpratybųsąsiuvinyje.Darkar-tą prisimenama, kaip turėtų atrodyti taisyklingai parašytos Š šraidės, išrenkamostaisyklingiausiaiparašytosraidės,žo-džiai,nustatoma,kurdažniausiaibuvoklystama,aptariama,kaip būtų galima išvengti klaidų.

28

Pamokų tikslas: Pakartoti išmoktas raides, pasiklausyti pasakos ir ją pasekti.

Pamokų uždaviniai: • Teisingainustatytigarsųvietąžodžiuose.• Teisingaiįmintimįsles.• PrisimintiirpakartotiraidžiųA a,M m,O o,N n,E e,Ė ė,S s,Š š

rašybą. • Perskaityti(pasiklausyti)iraptartipasaką„Vėžysirvarna“.• Pasektipasakąatkartojantįvykiųsekąpagalpaveikslėlius.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsųvietąžodžiuose.• Teisingaiįminsmįsles.• PakartosraidžiųA a,M m,O o,N n,E e,Ė ė,S s,Š š rašybą. • Perskaitys(pasiklausys)iraptarspasaką„Vėžysirvarna“.• Pasekspasakąatkartodamiįvykiųsekąpagalpaveikslėlius.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rastigarsųvietąžodžiuose.

Mokiniaiturėtųpagalvoti,koksgarsasyravisuosešiuosežo-džiuose.Jeigupirmokamssunkušiąužduotįatlikti,galimavisus

žodžiussudėtiišraidžių,atidengtiinteraktyviojojelentojeiržiū-rėti, kokia raidė kartojasi (a).

Mokiniai turėtų pasakyti, kad garsas nyražodyjevarna.Gar-su ė baigiasižodžiaikatė ir lapė. Garsas š yražodyješarka–čia jis pirmas.

Rasti ir įvardyti gyvūnus (visuosepaveikslėliuosepavaizduotigyvūnai), paukščius (varna,šarka),žvėris(lapė,vilkas). Būtų ga-limaišsiaiškintidarsmulkiau:kadlapėirvilkas–laukiniaižvė-rys, kurie gyvena Lietuvos miškuose, paplitę įvairiose pasaulio vietose;avisirkatė–naminiaigyvūnai.Avysdažnaiauginamoskalnuotose vietovėse. Jas augina ir Lietuvos ūkininkai. Iš avių gaunamamėsa,vilna,kailiai.Katędažniausiaižmonėslaikona-muose. Galima pakalbėti apie kačių veisles arba apie tai, kas iš vaikų turi katę, kodėl ir pan.

Teisingai įminti mįsles mokiniams padės puslapio paveiks-lėliai.

Pati nusivelka, o kitą apvelka. (avis)Kas į tvartą kai įsibrauna, visas avis išpjauna. (Vilkas)Barbutė kalnuota, lazdelė rainuota. (katė)Mokinių klausymo gebėjimams į(si)vertinti rekomenduoja-

me pasiklausyti ir aptarti Sigito Gedos eilėraštį „Senos mašinos“ (http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/kuriniai/baltoji_varnele /,format.mp3).

29

Klausimai kūrinio analizei:• Kodėltaupatiko(nepatiko)šiseilėraštis?• Apiekokiasmašinaskalbamaeilėraštyje?• Kodėlpatinkasenosmašinos?• Kokįgaražąnorimaįrengti?• Kokiąmašinėlęnoripasidarytieilėraščioautorius?• Kokiaeilėraščionuotaika?

Rekomenduojame pasiklausyti ir pagal šį Sigito Gedos eilė-raštį sukurtos dainos (http://www.youtube.com/watch?v=0Rwbp9bDsCg).

Išklausius eilėraštį ir dainą, mokinių galima paklausti, kuo jie panašūs ir kuo skiriasi, kurio buvo maloniau klausytis, kodėl.

Priešskaitantpasaką„Vėžysirvarna“(p.31),mokiniamsbūtųgalimaužduotitokiusklausimus:• Kasišjūsųgalėtųatpažintivėžįirvarną?• Kaipjieatrodo?

Mokantys skaityti mokiniai arba mokytojas skaito pasakos pradžią(p.31).Aptariamailiustracija,spėjama,kuriama,kasga-lėjo vykti toliau.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Mokiniai turėtų perskaityti pra-tybų sąsiuvinio tekstą ir jį nurašyti. Nurašydami turėtų stengtis taisyklingai rašyti ir jungti raides, nedaryti rašybos ir skyrybos klaidų. (Kadangi L l raidėspirmokaidarnesimokė,šiąužduotįreikėtųatliktisusipažinussuL l raidėmis.)

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųnamas, šamas raides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsinęanalizę.

Šiužduotispadėsplėstimokinių žodyną, jeiplačiauaptar-sime, kad namas–pastatas, skirtasžmoguigyventi;šamas – stambigėlųjųvandenųžuvissuūsais.

30

Darbas su vadovėliu. Skaitomas pasakos tęsinys. Išsiaiškinamažodžiobesivalkiodama reikšmė. Atsakoma į teksto suvokimo klausimus:

• Kasšiospasakosveikėjai?(Šiospasakosveikėjai–vėžysirvarna.)• Kodėlvėžysvarnągyrė?(Vėžysgyrėvarną,nesnorėjoapgauti

irpasprukti.)• Kaipvėžysgyrėvarną? (Vėžysgyrėvarnosgrožį ir sakė,kad,

matyt,irbalsastokspatgražus,kaipirjosišvaizda,ir,matyt,josgiesmėsbūtųmalonios.) Galima paprašyti skaityti mokančių mokiniųrastiirdarkartąperskaitytivėžiožodžius.

• Kuris veikėjas gudresnis? Kodėl? (Vėžys gudresnis už var-ną,nesžinojo,kądaryti,kadvarnaprasižiotų,todėlirpasiekėsavo–apgavovarnąirpaspruko.)

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Užduotis pratybų sąsiuvinyjeskirta pasakos planavimo ir atpasakojimo pratyboms. Mokiniai atkuria pasakos įvykių eiliškumą, sunumeruoja paveikslėlius ir remdamiesi jais paseka pasaką. Pasakos dalys turėtų būti sunu-meruotos taip: 1, 3, 2, 4.

Kartojant, ko buvo mokomasi, galima mokiniams padiktuoti raidžiųarbažodžiųdiktantą,atsižvelgiantįmokiniųgebėjimus:

O,A,o,m,a,M,Š,s,š,S,N,e,E,n.Musė,Ona,šamas,Ema,mama,namas.

Įtvirtinantpamokųmedžiagą, reikėtųprisiminti, kaip seka-mos pasakos ir kaip reikia jų klausytis. Rekomenduotume per-skaitytipasiskirsčiusvaidmenimisvisiemsgeraižinomąpasakąapie ropę. Mokiniai turėtų susėsti ratu ir pasiskirstyti vaidmeni-mis (senelis, senelė, anūkėlė, šuniukas, kačiukas, pelytė). Pirmą kartą pasaką seka mokytojas arba iš anksto pasirengęs moki-nys. O kiti vaikai, išgirdę minint savo veikėją, atlieka to veikėjo veiksmus. Vėliau pasikeičiama vaidmenimis ir pasaką seka jau kitas mokinys. Taip vis keičiantis vaidmenimis pasaką galima sekti 3–4 kartus.

Ropė

Kartąsenelispasėjodaržeropę.Ropėaugo,augo,kolužaugodidžiulė,didžiulė.

Laikasjauropęrauti.Atėjosenisįdaržą,įsikiboįropęirėmėjątraukti,kiektikturisveikatos.Betropėnėnesujudėjo.

Tadasenelispašaukėsenelę.Senelėatskubėjoįdaržą,kiboįse-nelį,senelis–įropę,rauna,rauna–neišrauna.

Ėmėjiešauktianūkę,kadpagelbėtų.Anūkėlė,metusivisusdar-bus, atlėkė kaip vėjas. Ji kibo į senelę, ta– į senelį, senelis čiuporopę,rauna,rauna–neišrauna.

Pašaukė šuniuką. Šuniukas atskuodė į daržą, kibo į anūkėlę,

31

anūkėlė–įsenelę,senelė–įsenuką,senukasįropę,rauna,rauna,neišrauna.

Ėmėjiekatinąkviesti.Šisneskubėdamasatpėdino,kiboįšuniu-ką,šis–įanūkę,ta–įsenelę,senelė–įsenuką,senukasstvėrėropę.Raunavisi,traukianetsušilę–ropėnėkrust.

Šūktelėjojiepelytei,kadateitų.Pelytėvir-virįdaržą–kiboįkati-nuką,katinukas–įšuniuką,šuniukasįanūkę,ši–įsenelę,senelė–į senuką, senukas– į ropę, rauna, rauna, tik staiga– ropėpokšt,visi–keberiokšt!Irišrovėtądidžiulęropę.

Pagal kn.: Ropė. K., 2006.

Pasekus pasaką aptariama, kaip sekėsi ją sekti, kaip kiekvie-nas vaikas atliko savo vaidmenį, kurio pasakotojo (pasakos se-kėjo) buvo maloniausia klausytis, kodėl, ką ir kaip kitą kartą rei-kėtų atlikti kitaip, kad sekti pasaką pavyktų dar geriau.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsųvietąžodžiuose.Mokytojaspateikiabenttris

žodžiusirklausia:kuryragarsasa?kuryragarsase?kuryragarsas m?Nebūtinatikrinti,arvaikaiteisingainustatysirkitųgarsųvietąžodžiuose.Šietrysklausimaijauparodys,armo-kiniai geba nustatyti vieno ar kito garso vietą;

• įmintimįsles.Svarbusulauktibendrorezultato–mįslėsįspėji-mo. Garsiai samprotaudami mokiniai turėtų pagrįsti įminimą, pvz., kai avis nukerpama, ji tarsi nusivelka, iš vilnos verpiami siūlai,oišjųmezgamidrabužiai,kuriaisapsivelkažmonės,to-dėl mįslės „Pati nusivelka, o kitą apvelka“ įminimas – avis;

• nurašytitekstąpratybųsąsiuvinyje.Arnėraklaidų,kądarrei-kėtų tobulinti. Galima paprašyti suskaičiuoti, kiek tekste yra žodžių,sakinių;

• skaityti(klausyti)iraptartipasaką„Vėžysirvarna“;• pasektipasakąatkartojantįvykiųsekąpagalpaveikslėlius.

32

Pamokų tikslas:SupažindintisuL l.

Pamokų uždaviniai: • Teisingainustatytigarsolvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Alma“.• Perskaityti(pasiklausyti)iraptartiAnzelmoMatučioeilėraštį

„Skambioji kalba“.• TaisyklingaiparašytiL l raides,žodžius(vardus)irsakinįpra-

tybų sąsiuvinyje. • Įtvirtintivardorašymodidžiąjaraideįgūdžius.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarso lvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Alma“.• Perskaitys (pasiklausys) ir aptarsAnzelmoMatučio eilėraštį

„Skambioji kalba“.• TaisyklingaiparašysL l raides,žodžius(vardus)irsakinįpraty-

bų sąsiuvinyje. • Taisyklingaiparašysvardus.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso lvietąžodžiuose.

pradžioje(lašas,lydeka,lova)

viduryje (kalakutas,valtis,tiltas,zylė,kalvis)

pabaigoje(patyspateikiažodžių,pvz.:vėl,gal)

Rastiilgiausiąžodį(kalakutas). Garsas l šiamežodyjeyravi-duryje.

Rasti ir įvardyti gyvūnus (lydeka,kalakutas,zylė). Be to, būtų galimaišsiaiškinti,kadlydeka–žuvis,kalakutasirzylė–paukščiai,kalakutas–naminispaukštis,zylė–Lietuvoježiemojantispaukš-tis. Galima aptarti ir gyvūnų skirtumus (lydeka gyvena vandeny-je,zylė–mažaspaukštelis,kalakutas–didelispaukštisirpan.)

Pasakyti vardų, kurie prasideda garsu l (Linas,Lina,Laimonas,Laimutė ir pan.).

Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Alma“, moki-niai turėtų pasakyti, iš kelių jis sakinių.

Rašymoužduotispotekstupadėspakartotiirįtvirtintivardųrašybą,mokytitaisyklingosraidžių,žodžiųrašybos(svarbutai-syklingainetikrašytižodžius,betirjungtiraides).

33

Prieš skaitant Anzelmo Matučio eilėraštį (p. 35) pateikiamas klausimas: „Kokia šio eilėraščio nuotaika?“ Mokantis skaitytimokinys arba mokytojas perskaito eilėraštį, kiti klausosi, atsako įklausimąirjįpagrindžia.(Eilėraščionuotaika iškilminga,rimta,neskalbamaapielabaisvarbiuskiekvienamdalykus.)

Mokiniai atsako į vadovėlyje pateiktus klausimus: • Kokį įspūdį taupaliko šis eilėraštis? (Eilėraštispatiko,nes jis

iškilmingas.)• Apiekąjis?(Šiseilėraštisyraapielietuviųkalbą.) • Koksbrangiausiasžodisminimaseilėraštyje?(Eilėraštyjemi-

nimasbrangiausiasžodis–Lietuva.)• Kaseilėraščioautorius?(Eilėraščioautorius–AnzelmasMatu-

tis.)• Kokseilėraščiopavadinimas?(Eilėraščiopavadinimas–„Skam-

biojikalba“.) Galima aptarti, kodėl taip pavadintas eilėraštis, diskutuoti apie tai, kas rodo lietuvių kalbos skambumą.Kad mokiniai geriau suvoktų eilėraščio turinį, vaizdus, gali-

ma skaityti atskirais posmais. Perskaičius pirmą posmą, galima aptarti,sukuolyginamaslietuviųkalbosžodžiųskambesys(su varpelių, žvangučių skambėjimu). Perskaičius antrą posmą, pa-klausiama, su kuo lyginamas šnekos švelnumas (suNemunu,Še-šupe).Kodėl?(Upėstekaramiai,švelniai,melodingai.) Perskaičius trečią posmą, aptariama, kaip reikėtų suprasti eilutę „Širdim ir lūpom nepaliauk kartoti“. (Žodį„Lietuva“reikėtųtartisupasidi-džiavimu,kalbėtiirgalvotiapieLietuvąsumeile.)

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis taisyklingai rašyti L l raides.Šios raidės rašomos neat-keliant rankos per dvi eilutes virš ryškios linijos. Raidė lprade-damarašytinuoryškioslinijoskylantįviršųperdvieilutesikiant-rosneryškioslinijos,tada,parašiuskilputę, leidžiamasižemynikiryškioslinijos,užbaigiamakojeleikieilutėsvidurio.Lpradedamarašytiprieantrosneryškioslinijosriečiantlankelįikilinijosirrašantpasvirąbrūkšnįperdvieilutesžemynikiryškioslinijos,tadapara-šomakilpelė,užbaigiamakojeleikieilutėsvidurio.

Mokiniams reikėtų paaiškinti ir parodyti, kaip rašyti vardus Almair Leonas, sakinį Manolėlė–Molė. Kad mokiniai geriau įsi-sąmonintųvardorašybądidžiąjaraide,jisduotassakinyje.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųlėlėsirla-gaminasraides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgar-sinę analizę, nustatyti garso l vietąžodžiuose (lėlės –pradžiojeirviduryje, lagaminas–pradžioje).Mokiniai,kuriedartikmokosiskaityti,žodžiolagaminas langeliuose gali įklijuoti tik jau išmok-tas raides (laamnas).

Šiužduotispadėsplėstimokinių žodyną, jeiplačiauaptar-sime, kad lėlė–žaislas;lagaminas–kelioninėuždaromadėžėdaiktams sudėti ir neštis.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsolvietąžodžiuose.Mokytojaspateikiažodžius

katė (mokiniai turėtų nekelti kortelių, nes garso l šiamežo-dyje nėra), lėlė (mokiniai turėtų pakelti dvi korteles – garsas l yražodžiopradžiojeirviduryje);

• skaitytitekstą„Alma“;• nurašyti vardus iš teksto „Alma“. Mokiniai poromis galėtų

aptarti, ar visus vardus rado ir nurašė, ar nepadarė klaidų ir pan.

• skaityti(klausyti)iraptartiAnzelmoMatučioeilėraštį„Skam-bioji kalba“;

• rašytiL l raides, vardus ir sakinį pratybų sąsiuvinyje.

34

Pamokų tikslas:SupažindintisuD d.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsod vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Domas“.• Perskaityti (pasiklausyti) tekstą apie knygas, aptarti knygų

įvairovę.• Taisyklingaiparašyti D d raides,žodžiusirsakinįpratybųsą-

siuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsodvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Domas“.• Perskaitys (pasiklausys) tekstą apie knygas, aptars knygų

įvairovę.• TaisyklingaiparašysD d raides,žodžiusirsakinįpratybųsą-

siuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso d vietąžodžiuose.

pradžioje(dramblys, drugelis, debesis, dviratis)

pradžiojeirviduryje(dūda)

viduryje (grūdas,pėda,medis)

Rasti ir įvardyti muzikos instrumentą (dūda) ir transporto priemonę (dviratis). Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Domas“, moki-niai galėtų atsakyti į šiuos klausimus: • KienodėdėAdas?(AdasyraDomodėdė.)• Kasėda?(ĖdašamasDodas.)• Kokieveikėjųvardai?(Veikėjųvardai–Domas,Adas,Dodas.)

Mokantis skaityti mokinys arba mokytojas skaito tekstą apie knygas (p. 37). Aptariama, kodėl skaityti knygas yra nuostabu.

Išsiaiškinama, ką reiškia žodžiai enciklopedija, albumas, ko-miksas, romanas, poezija. Jie paaiškinti vadovėlio pabaigoje esančiamežodynėlyje.

Perskaičius tekstą, būtų naudinga praktiškai supažindintimokinius su tekste paminėtomis knygomis (jas vartant, apta-riant, kuo jos išskirtinės, kuo panašios, kas jose rašoma ir pan.).

35

Rekomenduojamepirmokus supažindinti su unikaliuMariausJovaišos nuotraukų albumu „Neregėta Lietuva“. Jeigu neturite galimybės šio albumo pavartyti, galima su juo mokinius supa-žindinti puslapius verčiant virtualiai (http://www.neregetalie-tuva.lt/album.php?id=2). Reikėtų vaikams išsamiau papasakoti ir apie jiems skirtas enciklopedijas. Svarbu sudaryti sąlygas šias knygas pavartyti, paskaityti. Geriausia tai daryti skaitykloje arba bibliotekoje. Šiandien su įvairiomis naujausiomis knygomis ga-lima vaikus supažindinti ir virtualiai, išsamią informaciją apienaujasknygaspateikialeidyklos,pavyzdžiui,suSelemonoPal-tanavičiausknyga„Eimeįgamtą!“mokiniaisusipažinsskaityda-mi knygos puslapius internete (http://www.almalittera.lt/img/uploads/pdf/Eime-i-gamta_CDB_6.pdf), su Conno Igguldeno, HaloIgguldenoknyga„Pavojingaknygaberniukams“,skirtavi-siems smalsiems, drąsiems ir išdykusiems berniukams, galima susipažinti internete(http://www.tytoalba.lt/pavojinga-knyga-berniukams#good_tabs_buttons=2). Galima pasikalbėti apie tai, kokių knygų yra mokinių namuose, kokie jų pavadinimai, kas jose rašoma ir pan.

Rengiantis pristatyti mėgstamiausią knygą, mokiniai galėtų susiskirstyti į grupes – kiekvieną grupę sudaro panašias knygas mėgstantys vaikai (pvz., mėgstančių pasakas grupė, mėgstan-čių eilėraščius grupė, mėgstančių enciklopedijas grupė, mėgs-tančių komiksus grupė ir pan.). Jeigu atsitiktų taip, kad tokias pat knygas mėgsta daug mokinių, juos galima suskirstyti į po-grupius,tuometpristatymą,pavyzdžiui,pasakųknygos,rengskeli pogrupiai. Grupė rengia bendrą pristatymą ir savo mėgsta-mą knygą pristato visai klasei arba kitai grupei.

Naudinga mokytis vertinti draugų surengtus knygos prista-tymus aptariant• kurispristatymasbuvoįdomiausias,• kaslabiausiaipatiko,kodėl.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Mokantis rašyti d, naudinga mokinių paklausti, į kokias raides panaši D d raidžiųpradžia?Raidė d pradedama rašyti kaip a mažoji, tik kojelė rašoma perdvieilutes,todėlreikiakiltiikiantroseilutėslinijosirleistisžemyn,baigtirašytiišlenkiantkojelę(kaipiramažosios),baigtieilutėsvi-duryje. Raidė D pradedama rašytinuoantroseilutėsvirš ryškioslinijos, leidžiamasistačiaižemynikiryškios linijos,daromakilpe-lė(tokiapatkaiprašantL)irvėlkylamaįviršų(darantlankelį)ikiantrosioslinijos,šislankelisbaigiamaseilutėsviduryje.VisoskitosraidėsprieDdidžiosiosjungiamosatkeliantranką,rašantjungimoliniją.RaidėsD drašomosneatkeliantrankos.

Mokiniams reikėtų paaiškinti ir parodyti, kaip rašyti vietovar-dį Nida, vardą Dalė,sakinį Manodėdė–Domas.Taip pat galima paklausti,kodėlžodžiaiNida ir Dalėparašytididžiąjaraide.Taipbusprisiminta,kadvardus,vietovardžiusrašomedidžiąjaraide.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųmedūza ir delfinasraides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsi-

nę analizę, nustatyti garso dvietąžodžiuose(medūza – vidury-je, delfinas–pradžioje).Mokiniai,kurie jaupažįsta raides,galisuklijuotivisąžodį,kiti–tasraides,kuriasjaumoka(meda, delnas).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną, jeiplačiauaptarsi-me, kad medūza – didelis plaukiojantis skėčio pavidalo gyvūnas, turintis labai judrius ir labai dilgius čiuptuvus, kurie yra pavojingi net iržmogui.Medūzosgyvenajūrosearvandenynuose;delfi­nas – jūroje gyvenantis gyvūnas, kurį labai lengva dresuoti.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsodvietąžodžiuose.Mokiniai,žiūrėdamiįpa-

veikslėlius(p.36),turėtųpasakyti,kuriamežodyjeyradugar-sai d;

• skaitytitekstą„Domas“;• pristatytisavomėgstamiausiąknygą.Naudingaprisimintiir

aptarti knygų pristatymą, pasiaiškinti, kas buvo sunkiausia ruošiantis pristatyti knygą, ką reikėtų keisti, kad kitą kartą šis darbas geriau pavyktų;

• rašyti D d raides, žodžius, sakinį pratybų sąsiuvinyje. Būtųnaudinga, jei keli klasės mokiniai parodytų ir papasakotų, kaip taisyklingai rašoma D d, iš ko matyti, kad taisyklingai pa-rašyta, ir pan.

36

Pamokų tikslas:SupažindintisuI i.

Pamokų uždaviniai: • Teisingainustatytigarsoivietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Nedošeima“.• Sukurtipasakojimąpagalpaveikslėliusirpapasakoti.• Papasakoti,kąveikiašeimavakarais.• TaisyklingaiparašytiI iraidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsoivietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Nedošeima“.• Sukurspasakojimąpagalpaveikslėlius„Nedošeimosvakarai“

ir papasakos.• Papasakos,kąveikiašeimavakarais.• TaisyklingaiparašysI iraidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

Veikla Darbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso i vietąžodžiuose.

pradžiojeirviduryje(inkilas)

viduryje (kibiras,buratinas,krokodilas,pingvinas)

pabaigoje(patyspateikiažodžių,pvz.:gali,šoki,nori)

Žodyje batas nėra garso i.Rasti ir įvardyti gyvūnus (krokodilas,pingvinas). Galima išsiaiš-

kinti, kad krokodilas – roplys, pingvinas – neskraidantis paukštis. Galima aptarti ir šių gyvūnų panašumus, skirtumus (abuišsiritaiškiaušinių,norsvienas–paukštis,kitas–roplysar kt.)

Varnėnų būstas – inkilas. Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Nedo šeima“,

mokiniai galėtų atsakyti į tokius klausimus: • KieksesiųturiNedas?Kokiejųvardai?(Nedasturiketuriasse-

ses:Liną,Iloną,AlmairIną.)• KoksNedomamosvardas?(Nedomamosvardas–Aldona.)

Galima pasiūlyti mokiniams sugalvoti vardų, kurie prasideda garsu i (Inga,Irena,Ilona,Irmantas ir kt.)

Užduotisnurašytiįsąsiuvinįilgiausiąsakinįskirtasakiniosu-vokimoįgūdžiamsįtvirtinti.(Manosesės:Lina,Ilona,Alma,Ina.)

Žiūrėdami į paveikslėlius (p. 39), mokiniai kurs pasakojimą „Nedo šeimos vakarai“. Pasakodami mokiniai ugdosi, tobulina

37

pasakojimostruktūroselementųsuvokimą.Šie įgūdžiaipadėspasakojant tekstus, planuojant ir kuriant savo pasakojimus raš-tu (rašinėlius, pasakas ir kt.).

Kurti pasakojimą pagal paveikslėlius yra tinkamas būdas mokyti teksto struktūros principų. Svarbu, kad mokiniai pasa-kojimą kurtų nuosekliai, remdamiesi supaprastinta schema: pradžia,dėstymas,pabaiga.

1paveikslėlissupažindinasuNedošeima:kiekšeimosnariųją sudaro, kas jie, kada susirenka kartu. 2 ir 3 paveikslėliai, skir-ti pasakojimui plėtoti, skatina kurti toliau: ką dar šeimos nariai veikia vakarais. 4 paveikslėlis padės sukurti pasakojimo pabaigą: kada einama miegoti, kam pirmam palinkima labos nakties.

Pasakojimą apie savo šeimą mokinys galės kurti remdamasis patirtimi, kurią įgijo pasakodamas apie Nedo šeimos vakarus pagal anksčiau minėtą schemą. Tačiau reikėtų skatinti kuriant pasakojimą remtis išskirtiniu įvykiu – nepaprastu nuotykiu, ke-lione, darbu kartu ar pan. Mokinys turėtų sukurti pasakojimo pavadinimą, tinkamą pagal siužetą. Vienam pasakojant kitimokosi klausyti, galima siūlyti suformuluoti ir pateikti klausimų pasakotojui. Kiekvienas mokinys galėtų pasakyti bent po sakinį apie savo šeimos vakarus.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis taisyklingai rašyti I i raides.Šios raidės rašomos ant ryškios linijos neatkeliant rankos. Raidė i rašoma eilutėje viršryškioslinijos,pradedamanuoviršjosesančiosneryškioslinijos,leidžiamasiikiryškioslinijos,užbaigiamakojeleikieilutėsvidu-rio,tuometviršraidėspadedamastaškas. RaidėIrašomaperdvieilutes, pradedama rašyti prie antros neryškios linijos, daromabangelė ir leidžiamasižemyn iki ryškios linijos,užbaigiamako-jele į kairępusę,visos raidėsprie šios raidės jungiamospasvirubrūkšneliu.

Mokiniams reikėtų paaiškinti ir parodyti, kaip rašyti vardus Ilona ir Ida,žodįšilas.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųnosisir akis raides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsinęanali-zę, nustatyti garso i vietąžodžiuose(nosis,akis – viduryje). Mo-kiniai,kuriemokosiskaityti,žodyjeakis gali neįklijuoti raidės k (ais).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad nosis – uoslės organas, o akis – regėjimo organas. Tai žmogausveidodalys.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsoivietąžodžiuose.Mokytojaspateikiažodžius

iki (mokiniai turėtų pakelti dvi korteles, nes garsas iyrairžo-džiopradžioje,irpabaigoje),imk (mokiniai turėtų pakelti vie-ną kortelę – garsas iyražodžiopradžioje);

• skaitytitekstą„Nedošeima“;• kurtiirpasakotipasakojimą„Nedošeimosvakarai“,pasakoti

apie savo šeimos vakarus;• rašytiI i raidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

38

Pamokų tikslas:SupažindintisuT t.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarso tvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Simonosšeima“.• Perskaityti(pasiklausyti)iraptartiVioletosPalčinskaitėseilė-

raštį „Ilgesys“.• TaisyklingaiparašytiT traidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarso tvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Simonosšeima“.• Perskaitys (pasiklausys) ir aptarsVioletosPalčinskaitėseilė-

raštį „Ilgesys“.• TaisyklingaiparašysT t raides ir žodžiuspratybųsąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso t vietąžodžiuose.

pradžioje(trikampis, tigras, tulpė)

pradžiojeirviduryje(tiltas)

viduryje (valtis,stirna)

Rasti ir įvardyti gyvūnus (stirna,tigras) ir augalą (tulpė).Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Simonos šei-

ma“, mokiniai galėtų atsakyti į šiuos klausimus: • Kokiešeimosnariųvardai?(Šeimosnariųvardai:Simona,Ta-

das,Asta,Adomas,Adelė.)• Kas Simona savo tėvams?O savo seneliams? (Simona savo

tėvams–dukra. Simonasavoseneliams–anūkė.)Prieš pradedant skaityti Violetos Palčinskaitės eilėraštį „Ilge-

sys“,mokiniųpaklausiama,galjiekąnorsjaužinoapiešiąpoe-tę.VioletaPalčinskaitė–žymivaikųpoetė,yraišleistadaugjoseilėraščių knygų. Mokytojas galėtų vaikams parodyti šios poe-tės nuotrauką, atsinešti į klasę jos kūrybos rinkinių, juos aptarti, leistimokiniamspavartyti,susipažinti.

Pirmiausia eilėraštį turėtų atmintinai padeklamuoti arba raiš-kiai perskaityti mokytojas. Prieš skaitant ar deklamuojant eilė-raštį,vaikamsreikėtųužduotiklausimą,apiekąšiseilėraštis,irgrįžtipriešioklausimobaigusskaityti.(Šiseilėraštisapieilgesį.)

39

Išsiaiškinusžodžiųilgesys ir kaitra reikšmes, reikėtų aptarti, ko ilgimasi eilėraštyje (Eilėraštyje ilgimasimamos,namų,žaisliuko,šuniuko,kaitros,sniego.), rasti panašiai skambančius (besirimuo-jančius)žodžius(mamos–namų–neramu;žaisliuko–šuniuko; kaitros–sniego–nieko;žinai–amžinai). Pasikalbama apie tai, ko galbūt ilgisi mokiniai.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis rašyti T t raides. Mokantis rašyti t, mokinių galima klaus-ti, į kokią rašytinę raidę panaši ši raidė (įantrąjąAdidžiosioskoje-lę).Raidė t rašomanuoantroseilutėsviršryškioslinijosleidžiantisžemynikiryškioslinijos,kojelėbaigiamalankeliueilutėsviduryje,tuometatkėlusrankąviršantrosneryškioslinijosdedamasbrūkš-nelis. Mokantis rašyti T taip pat galima klausti mokinių, į ką ji panaši (įpirmąjąAdidžiosioskojelę,tikrašomaišviršausįapačią).Tkojelėpradedamarašytinuoantroseilutėsviršryškioslinijos,lei-džiamasi žemyn iki ryškios linijos,baigiama lankeliu sukantkai-rėn,priešingaineirašantt mažąją.Tuometatkeliamarankairprielinijos,tojevietoje,nuokuriosbuvopradėtarašytiraidė,daromasišriestaslankelis.Kitos raidės prie T jungiamos brūkšneliu. Moki-niųreikėtųpaklausti,kaippratybųsąsiuvinyjeparašytižodžiaiTitas, Stasė ir kodėl jie taip rašomi.

Mokiniams reikėtų paaiškinti ir parodyti, kaip rašyti vardus Titas ir Stasė,žodįtiltas.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųtakas ir kas-tuvasraides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsinęanalizę, nustatyti garso tvietąžodžiuose (takas –pradžioje, kas-tuvas –viduryje).Mokiniai,kuriepažįstaraides,suklijuojavisąžodį,kiti–tiktasraides,kuriasjaumokėsi(taas, astas).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną, jeiplačiauaptar-sime, kad takas – siauras, vingiuotas kelelis; kastuvas – įrankis kasti.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsotvietąžodžiuose.Galimaišanalizuotigarsais

žodžiustiltas,valtis, nurodyti garso t vietą, paprašyti mokinių sugalvotižodžiųsut garsu ir nustatyti juose šio garso vietą;

• skaitytitekstą„Simonosšeima“;• skaityti(klausyti)iraptartiVioletosPalčinskaitėseilėraštį„Il-

gesys“;• rašytiT t raides ir žodžiuspratybųsąsiuvinyje.Darkartąprisi-

minus, kaip taisyklingai parašyti T t raides, pratybų sąsiuviny-je pabraukti taisyklingiausiai parašytas raides.

40

Pamokų tikslas:SupažindintisuK k.

Pamokų uždaviniai: • Teisingainustatytigarsok vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Kine“.• Aptarti,kaipelgtiskine.• Pagal paveikslėlius suvaidinti situaciją apie tinkamą elgesį

kine.• TaisyklingaiparašytiK kraidesiržodžiuspratybųsąsiuviny-

je.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsok vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Kine“.• Paaiškins,kaipelgtiskine.• Pagal paveikslėlius suvaidins situaciją apie tinkamą elgesį

kine.• TaisyklingaiparašysK kraidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso k vietąžodžiuose.

pradžioje(katė, karvė)

pradžiojeirviduryje(kiškis)

viduryje (arklys,barsukas,braškė)

pabaigoje(patyspateikiažodžių,pvz.:lėk,šok,eik)

Rasti ir įvardyti gyvūnus (arklys,katė,kiškis,barsukas,karvė),žvė-ris (kiškis,barsukas), naminius gyvūnus (arklys,karvė,katė), uogą (braškė). Čia galima aptarti gyvūnų skirtumus ir panašumus.

Skaitomas ir aptariamas besimokantiems skaityti skirtas tekstas „Kine“.

Aptariama paveikslėlių serija „Kaip elgtis kine“ (p. 43). Žiūrė-dami į paveikslėlius ir remdamiesi savo patirtimi, mokiniai su-kursirsuvaidinsšiąsituaciją.Galimaparašytiscenarijų–žodžiusmokiniams,Klausiukui,arbavaidintibežodžių–siužetąišreikštijudesiais.Vaidindamišiąsituaciją,mokiniaisužinoelementariaselgesio kino teatre taisykles: netriukšmauti, eiti į savo vietą tar-pueiliuatsisukusįžmones,išeinantnepaliktišiukšliųirkt.,suvo-kia, kaip elgtis kino teatre.

41

Kalbantis apie elgesio kultūrą kino teatre galima su vaikais aptarti, kaip susirasti šiuo metu kino teatruose rodomus anima-cinius ar kitokius filmus vaikams. Rekomenduojame apsilankyti tinklalapio www.cinema.lt skiltyje Repertuaras. Būtų galima išsi-aiškinti, kokiuose kino teatruose, kokiu laiku jis rodomas, aptarti bilietų kainas ir pan.

Kadangi vaikams filmai yra viena įdomiausių temų, rekomen-duojamepasikalbėti,kaipdažnaiirsukuojielankosikinotea-truose,kokiusfilmusžiūri,kodėljiemspatinkaarnepatinkaeitiį kino teatrą. Jeigu yra galimybė visai klasei nuvykti į kino teatrą, reikėtųsusitarti,kada,kokiaprogairkokįfilmąjienorėtųžiūrėti.Be to, vertapabrėžti, jog kino teatre vaikai turėtų vadovautismandagaus elgesio taisyklėmis, kurias išsiaiškino analizuodami vadovėliomedžiagą.Grįžusiškinoteatro,reikėtųaptarti,kaipsekėsi šių taisyklių laikytis, kuo buvimas teatre buvo įdomus, kąnaujomokiniai sužinojo,patyrė irpan.Taipadarytigalimaįvairiais būdais: visiems diskutuojant klasėje, dirbant poromis ar nedidelėmis grupėmis.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis taisyklingai rašyti K k raides.Raidėkrašomaneatkeliantrankos,pradžiatokiapatkaiprašantraidęl,tikviršryškioslinijosesančiojeeilutėjedarrašomaspilvelisirleidžiantisikiryškioslini-josužbaigiamakojeleeilutėsviduryje.RaidėKpradedamarašytikaipI,paskui,atkėlusranką,prieantrosneryškioslinijosrašomaslankelisirprijungiamaspriepirmoskojelėsvidurio(susijungiaantpirmosneryškioslinijos),tadaleidžiamasiikiryškioslinijos,užbai-giamakojeleeilutėsviduryje.

Mokiniams reikėtų paaiškinti ir parodyti, kaip rašyti vardą Kostas,žodžiusinkilas ir klasė.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųžirklėsirlėk-tuvas raides.Pirmiausiavertaatliktišiųžodžiųgarsinęanalizę,nustatyti garso k vietąžodžiuose(žirklės– viduryje, lėktuvas – viduryje). Mokiniai, kurie pažįsta raides, suklijuoja visą žodį,kiti – tik tas raides, kurias jau mokėsi (iklės, lėktas).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad žirklės – kirpimo įrankis; lėktuvas – skraidymo mašina, turinti variklį ir sparnus.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsokvietąžodžiuose;Mokiniai,žiūrėdami įpa-

veikslėlius(p.42),turėtųpasakyti,kuriųžodžiųviduryjeyragarsas k,okuriamežodyjeyradugarsaik;

• skaitytitekstą„Kine“.• suvaidintisituacijąarbainscenizuotisiužetąapiegerąelgesį

kine;• rašytiK kraidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

42

Pamokų tikslas:SupažindintisuU u.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsouvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Miške“.• Perskaityti(pasiklausyti)iraptartitekstą„Nuodingiejigrybai“,

išsiaiškinti,kokiegrybaiyranuodingi,kaipjuosatpažinti.• TaisyklingaiparašytiU uraides,žodžius(vardusirpavardes)

pratybų sąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsou vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Miške“.• Perskaitys(pasiklausys)iraptarstekstą„Nuodingiejigrybai“,

išsiaiškins,kokiegrybaiyranuodingi,kaipjuosatpažinti.• TaisyklingaiparašysU u raides,žodžius(vardusirpavardes)

pratybų sąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso uvietąžodžiuose.

pradžioje(undinė,ugnis)

pradžiojeirviduryje(ungurys)

viduryje (kuprinė,šukos,kurmis,kaktusas,musmirė)

Rasti ir įvardyti gyvūnus (kurmis,ungurys),žuvį(ungurys),au-galą (kaktusas), grybą (musmirė).

Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Miške“, mo-kiniai galėtų atsakyti į šiuos klausimus:• Kiekžmoniųbuvomiške?(Miškebuvopenkižmonės.)• Kokiežmoniųvardai?(Žmoniųvardai:Ulė,Onutė,Tomas,Al-

das,Monika.)• KasyraTukas?(Tukas–šuo.)

Prieš skaitant tekstą „Nuodingieji grybai“, mokinių paklau-siama,ką jiežinoapiegrybus,kodėl svarbupažintinuodingusgrybus.Perskaičiustekstąbūtinagrįžtipriešioklausimo.(Svarbu pažintigrybus,kadneprisirinktumirnesuvalgytumnuodingųjų,nesgaliapsinuodytiirnetnumirti.) Paskui aptariami kiti klausimai: • Kokiosspalvospaprastųjųmusmiriųkepurėlės? (Paprastųjų

musmiriųkepurėlėsryškiairaudonossubaltomiskarputėmis.)

43

• Kokios spalvos žalsvosios musmirės? (Žalsvosios musmirėsyrašviesiaižaliosspalvos.)Aptariant musmirių nuotraukas, svarbu atkreipti dėmesį ne

tik į kepurėlės spalvą,bet ir į kituspožymius (baltaskarputesir kt. ), taip pat svarbu pasakyti, kad šių grybų miške nereikėtų net liesti.

Kalbant apie nuodinguosius grybus, reikėtų išsiaiškinti, ar mokiniai yra grybavę. Jeigu taip, ar miške yra matę musmirių, kaip jos atrodo, kokius grybus vaikai rinko, kas jiems padėjo juosatpažinti.

SuLietuvojeaugančiaisgrybaisgalimasusipažintiinterneti-niame grybų kataloge (www.grybai.net). O išsami informacija apie raudonąją musmirę pateikiama adresu http://www.grybai.net/nuodingi_grybai.php?lt=musmere_raudonoji. Aptariant gry bų nuotraukas, mokiniai galėtų papasakoti kuriuos grybus yramatęirgaliatpažinti.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Mokantis rašyti U u raides pa-brėžtina,kadabiraidėsrašomospanašiai,tikdidžiojiraidėrašo-madviejoseeilutėse,omažoji–vienoje.Abišiosraidėsrašomosneatkeliant rankos, pradedama rašyti nuo eilutės viršaus.Raidėu rašomanuolinijos,esančiosviršryškioslinijos,leidžiamasižemynikiryškioslinijos,tuomet,užrietuslankelį,vėlkylamaikieilutėsvir-šausirvėlleidžiamasižemynikiryškioslinijos,kojelėužbaigiamaeilutėsviduryje,kaipamažosios. RaidėUpradedamarašytiantroseilutėsviršryškioslinijosviduryje,kylantįviršųikilinijosrašomaslankelis,tuometleidžiamasižemynikiryškioslinijosiružrietuslan-kelįįkitąpusęvėlkylamaįviršų(ikiantroseilutėsviršutinėslinijos,paskui vėl leidžiamasi žemyn iki ryškios linijos, užbaigiama taippatkaipu.

Mokiniams reikėtų paaiškinti ir parodyti, kaip rašyti vardus ir pavardes MildaKatkutė ir EdmundasKatkus. Prieš mokantis ra-šytigalimapaklausti,kokiežodžiaipratybųsąsiuvinyjeparašyti.(Taivardaiirpavardės.)

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųmėnulisir kalakutasraides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgar-sinę analizę, nustatyti garso u vietąžodžiuose (mėnulis,kalaku-tas – viduryje).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad mėnulis – tai dangaus kūnas, matomas giedrą naktį, kaijoneužstojadebesys;kalakutas – naminis paukštis.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsouvietąžodžiuose.Mokiniai,žiūrėdami įpa-

veikslėlius(p.44),turėtųpasakyti,kuriųžodžiųpradžiojeyragarsas u;

• skaitytitekstą„Miške“;• skaityti(klausyti)iraptartitekstą„Nuodingiejigrybai“;• rašytiU u raides, vardus ir pavardes pratybų sąsiuvinyje.

44

Pamokų tikslas:Supažindintisusąvokaskiemuoir paaiškin-ti praktinę skiemens reikšmę.

Pamokų uždaviniai:• Teisingaisuskiemenuotižodžius.• Perskaityti(pasiklausyti)iraptartipasakos„Kiškutisirjodrau-

gai“ ištrauką.• Išspręstikryžiažodįpratybųsąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingaisuskiemenuosžodžius.• Perskaitys(pasiklausys)iraptarspasakos„Kiškutisirjodrau-

gai“ ištrauką.• Teisingaiišspręskryžiažodįpratybųsąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu.Pradžiojederėtųišsiaiškinti,kasyraskie-muo.Galimapaklaustimokinių,kaipjiesuprantašįžodį.Galkasžino,kąjisreiškia?

Skiemuo–žodžiodalis,ištariamavienukartu. (Pagal Dabar-tinėslietuviųkalbosžodyną. V., 2000, p. 703.)

Yražodžių,kurieištariamiiškarto,t.y.juossudarotikvienasskiemuo.

Tardami žodžius skiemenimis, mokiniai turėtų suploti tiekkartų,kiekskiemenųsudarožodį(aš– vieną, te/ta – du, se/su/tė – tris,se/nu/tė/lė– keturis).

Trumpiausias iš šių žodžių – aš, jį sudaro vienas skiemuo. Žodį teta sudaro du skiemenys.

Pasakyti žodžių, kuriuos sudaro vienas, du, trys skiemenys.Paprašytimokiniųsugalvotiirpasakyti,kuoilgesnįžodį,turintįdaug skiemenų.

Skiemenuojami žodžiai: de/ši/nėn, kai/rėn, stok, sėsk, at/si/suk,at/si/dusk,mesk,at/nešk,iratliekamižodžioreikšmęatitin-kantys judesiai.

Prieš skaitant pasaką „Kiškutis ir jo draugai“ (p. 47), reikėtų užduotiprieštekstąpateiktąklausimą–apiekąšipasaka.Per-skaičiuspasakągrįžtamapriešioklausimo.(Šipasakaapiekiš-kutįirjodraugus.)

Išsiaiškinama,kąreiškiažodžiaipasirąžyti, risnoti, virventi. Atsakomaįkitusklausimusiratliekamosužduotys.

• Išvardykšiospasakosveikėjus.(Pasakosveikėjai–kiškutis,el-niukasirpelytė.)Aptarus knygos „Kiškutis ir jo draugai“ viršelį, galima pridurti, kad knygoje dar turėtų būti pasakojama apie plaštakę ir paukštelį – nykštuką.

• Apie ką kalbasi pasakos veikėjai? (Pasakos veikėjai kalbasiapievaišesiriškylą.)

45

• Kuogalėtųbaigtisšipasaka?Reikėtųleistipasisakytivisiemsnorintiems. Paskui galima perskaityti pasakos tęsinį ir pasi-kalbėti, kuo pasakų pabaigos panašios, kuo skiriasi, kodėl taip yra ar pan.

Suskiemenuotiparyškintuspasakosžodžius (sau/lei,kiš/ku/tis,už/krims/ti,ris/no/jan/čiam,pie/nių,sau/lu/čių,žie/de/lių,gar/džio/mis,ša/lį,pe/ly/tė,zui/kis,ma/žy/lė,lau/kus).

Pasakos „Kiškutis ir jo draugai“ tęsinys:

Netrukusjigrįžonešinarugiovarpa,padėjojąšaliakiškučiopri-rautossultingųžolyčiųkrūvelėsirpridūrė:

–Tikiuosi,šieskanūsgrūdeliaivisiemslabaipatiks.Kiškutisnėkieknetroškograužtisausųgrūdų,bettylomispadė-

jovarpąpriežolių.Juoduėmėlauktielniuko.Mirguliuodamaspalvingaissparneliais,tarprausvųožkarožės

žiedųskrajojoplaštakė.–Ak,kaipbūtųnuostabutokiągražiądienąiškylautisudrau-

gais,–sušukoji.–Priimkiteirmaneįsavobūrį.–Maloniaikviečiame,–atsakėkiškutis.–Kuomūsųdaugiau,

tuobuslinksmiau.Nudžiugusiplaštakėatnešėdupačiusgražiausiusgėlėsžiede-

lius,sklidinusnektaro.Prie vaišių stalo atskrido paukštelis nykštukas. Snape jis laikė

ilgąžaliąkirmėlę.–Vaišinkitės,draugai,–sučiulbėjonykštukas.–Ilgaiieškojaudi-

delioriebausvikšroirpagaliauradau.Neprilygstamasskanėstas!Nešinassavogardumynaisišpievossugrįžoelniukas.Visipato-

giaiįsitaisėirėmėvaišintistuo,kasjiemslabiausiaipatiko.Nykštu-kaslesėkirmėlę,elniukasgodžiaišlamštėsaulutesirpienes,pelytėgraužėmėgstamusgrūdus,plaštakėsiurbėsaldųgėliųnektarą,okiškutiskramsnojoskaniąžolytę,netjamausytėskrutėjo.

Pasakos tęsinio mokiniai turėtų klausytis patogiai įsitaisę jau-kioje aplinkoje (tam tiktų klasės kampelis su kilimu, ant kurio jie galėtų susėsti, ar pan.), gali skambėti rami, svajinga muzika.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai turėtų išspręsti kryžiažodį ir perskaityti paryškintuose lange-liuoseįrašytąžodįišviršausįapačią.

Kryžiažodžioatsakymai1. KAU/NAS2. AI/DAS3. LAI/KAS4. IE/VA5. AN/TIS6. US/NIS

7. SAU/LĖ8. Ė/DA

Mokiniai turėtųperskaitytižodįkaliausė. Jie galėtų paieškoti šiožodžioreikšmėsžodynuose,pavyzdžiui,„Dabartinėslietuviųkalbosžodyne“arelektroniniamejovariante(http://dz.lki.lt.). Iš pateikiamųkeliųžodžioreikšmiųreikėtųmokytiatsirinktireikš-mę, kuri tinka tekstui pagal prasmę: kaliausė – 1. paukščių bai-dyklė; 2. ausinė kailio kepurė; 3. b. nulėpausis, apsileidėlis.

Galima paprašyti mokinių suskaičiuoti, kiek skiemenų turi kiekvienaskryžiažodžiožodis(visižodžiaituripoduskiemenis).

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• skiemenuoti žodžius. Galima mokinių paprašyti savais žo-

džiaispasakyti,kaipjiesupranta,kąreiškiasąvokaskiemuo, paprašyti suskiemenuoti savo vardą, pavardę ar pan.;

• skaityti(klausyti)iraptartipasaką„Kiškutisirjodraugai“;• spręstikryžiažodįpratybųsąsiuvinyje.

46

Pamokų tikslas:Supažindintisudvibalsiais.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytidvibalsiųvietąžodžiuose.• Sukurtipasakojimąpagalpaveikslėlius.• Taisyklingaiparašytidvibalsiuspratybųsąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysdvibalsiųvietąžodžiuose.• Pagalpaveikslėliussukurspasakojimąapiekaliausę.• Taisyklingaiparašysdvibalsiuspratybųsąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu.Priešatliekantgarsinėsanalizėsužduotį,reikėtųaptartiveikėjųpokalbįirsupažindintimokiniussudvi-balsio reikšme. Svarbu, kad mokiniai suprastų, jog dvi raidės (balsės), esančios viename skiemenyje, sudaro dvibalsį. Jų yra šeši: ai, au, ie, ei, uo, ui.

Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti dvibalsių vietą žodžiuose.

pradžioje(au/sys)

pradžiojeirpabaigoje(ait/va/rai)

viduryje (smui/kas,pie/va,mai/šas,puo/das)

viduryje ir pabaigoje (kau/lai, plau/kai)

Podudvibalsiusyražodžiuoseait/va/rai, kau/lai,plau/kai. Rasti ir įvardyti muzikos instrumentą (smuikas), indą valgiui

virti (puodas).Kuriant pasakojimą pagal paveikslėlius (p. 49) pirmiausia

reikėtų įvardyti šio pasakojimo veikėjus. (Pasakojimoveikėjai–kaliausė,senelis,kiškis,paukštelis.) Galima pasikalbėti ir apie tai, ką jie veikia. (Senelisdaržepastatėkaliausę,kiškisirtoliaugraužėdaržoves,paukšteliskaliausėsnebijojo,antjosnettupėjo,senelisišnešėkaliausęar pan.) Svarbu išsiaiškinti, kodėl senelis pastatė kaliausę. (Senelis pastatė kaliausę tikėdamasis, kad paukščiai iržvėrysjosbijosirneisįdaržą.)

Paveikslėliaimokiniams padės ne tik kurti siužetą apie ka-liausę, bet ir mokytis teksto struktūros (lyg plano dalys). Būti-na mokiniams priminti, kad nepamirštų sugalvoti pasakojimo pavadinimą – tai galėtų būti pasakojimo veikėjo vardas arba

47

pagrindinisįvykis(pavyzdžiui,„Kaliausė“,„Pasakojimasapieka-liausę“, „Kas nutiko kaliausei“, „Kodėl kaliausę išnešė“ ir pan.)

Prieš pradedant rašyti pasakojimą, galima perskaityti Aldonos Elenos Puišytės eilėraštį „Kaliausė“ ir taip nuteikti mokinius rašyti.

Aldona Elena PuišytėKaliausė

Koksžydrasšisrytas,Lietumnusiprausęs.Koliūdna?–mangailaVarguolėskaliausės.

Suplyšęsjosšvarkas,Juokingakepurė.IrjokiosbičiulėsKaliausėneturi.–

Vienaji,vienužėPerlietųirvėją,IrnaktįbežvaigždęVyšnynestovėjo.

Galžvirbliaidraugautų?Betjijuosnubaido.LietusjaikaipašarosRiedaperveidą.

http://www.tiputapu.lt/lt/rasytoju-tribuna/poezija/aldona-elena-

puisyte/kaliause/

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Mokantis rašyti dvibalsius pra-tybų sąsiuvinyje, didelių sunkumų kilti neturėtų. Visas raides mokiniai jau mokėsi rašyti, todėl kiekvieno dvibalsio rašybą ga-lėtų paaiškinti mokiniai atsakydami į klausimus:• Kaippradedamasrašytidvibalsis?• Kuriojeeilutėje?• Kaipjungiamosabiraidės?• Kaipužbaigiama?• Kadaatkeliamarankarašantdvibalsius?

Į tuščius langeliusmokiniai turėtų įklijuoti žodžių puodas ir smuikas raides. Prieš klijuojant naudinga atlikti šių žodžių gar-sinę analizę (dvibalsius tariant kaip vieną garsą) – taip mokiniai atkreipsdėmesį į šiųžodžių rašybos ir tarimoskirtumus.Moki-niaigališiuosžodžiussuskiemenuoti(puo/das,smui/kas).Žodžio puodaspirmojiraidėmokiniamsdarnepažįstama,todėltie,kuriemokosi skaityti, gali jos langelį praleisti (uodas).

Šiužduotispadėsplėstimokinių žodyną, jeiplačiauaptar-sime, kad puodas – indas valgiui virti; smuikas – muzikos ins-trumentas.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytidvibalsiųvietąžodžiuose.Mokiniai,žiūrėdamiįpa-

veikslėlius(p.48),turėtųpasakyti,kuriuosežodžiuoseyrapodu dvibalsius;

• kurtipasakojimąapiekaliausępagalpaveikslėlius;• rašyti dvibalsius pratybų sąsiuvinyje.Taisyklingai parašytus

dvibalsius pratybų sąsiuvinyje galima pažymėti sutartiniuženkluirsuskaičiuoti.

48

Pamokų tikslas:Mokytisatpažintiirtaisyklingaivartotidvibalsius ai, au.Supažindintisusąvokaminkštumo ženklas.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytidvibalsiųai ir auvietąžodžiuose.• Suprastiminkštumoženkloreikšmę.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Aidas“.• Perskaityti(pasiklausyti)iraptartitekstą„Giriosaidas“.• Rasti pateiktiems žodžiams tinkančius dvibalsius pratybų

sąsiuvinyje;išrinktižodžius,reiškiančiusmaistoproduktus,irtaisyklingai juos parašyti.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysdvibalsiųai ir auvietąžodžiuose.• Suprasminkštumoženkloreikšmę.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Aidas“.• Perskaitys(pasiklausys)iraptarstekstą„Giriosaidas“.• Raspateiktiemsžodžiamstinkančiusdvibalsiuspratybųsą-

siuvinyje; išrinks žodžius, reiškiančius maisto produktus, irtaisyklingai juos parašys.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti dvibalsių ai, au vietąžodžiuose.

pradžiojeirpabaigoje(aus/ka/rai)

viduryje (sau/lė,žvai/gždė,gai/dysi)

viduryje ir pabaigoje (vai/kai,lai/vai)

pabaigoje (le/dai)

Aptariamas veikėjų pokalbis, atliekama žodžio Klausiukas garsinėanalizė.Naudingašįžodįužrašyti ir išsiaiškinti,kuryraminkštumoženklas.

Skaitant besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Aidas“, reikė-tųatkreiptidėmesįįžodįatsišaukia – jame taip pat yra minkš-tumoženklas.Perskaitętekstą,mokiniaigalėtųatsakytiįšiuosklausimus:• Kokieveikėjųvardai?(Veikėjųvardai–MilairAidas.)• Kodėlžodisaidasteksteparašytasskirtingai?(Todėl,kadteks-

tekalbamaapiedudalykus:apieberniuką,kuriovardasAidas,irapiemiškegirdimągarsą–kaisušunki,taiatsiliepiaaidas,betšiožodžiodidžiąjaraiderašytinereikia.)

49

Perskaičius tekstą „Girios aidas“ (p. 51), reikėtų išsiaiškinti žodžiomenė reikšmę,aptarti,kąmokiniai sužinojo,arvertėtųapsilankyti Druskininkų muziejuje, kodėl.

Apie miško muziejų „Girios aidas“ mokiniams reikėtų pateikti daugiau informacijos. Jeigu yra galimybė, per pamoką galima parodyti daugiau nuotraukų iš Druskininkų miškų urėdijos in-terneto svetainės (http://dmu.lt/aidas/fotogalerija.htm). Nagri-nėjant šią temą verta aptarti ir arti esančius turistinius objektus, paieškoti apie juos daugiau informacijos, o jeigu įmanoma – ap-silankyti.

Galėtų būti ir virtualios ekskursijos. Pavyzdžiui, Ukmergėssavivaldybės siūlomas projektas „Virtuali kelionė po Ukmergės senamiestį“ (http://old.ukmerge.lt/index.php/lt/34119/) kviečia pakeliautipoUkmergėssenamiestį,apžiūrėtiiraptartiUkmer-gėsistorinesvietas,žymiuspastatus.

Pakeliauti po įvairiusmiestus ir iš arčiau apžiūrėti įdomiusobjektus galima ir pasinaudojant GoogleMapsStreetView pa-slauga (http://maps.google.com/intl/ALL_lt/help/maps/street view/index.html).

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje parinkus tinkamus dvibalsius turėtų išeiti tokie žodžiai: duona, koktei-lis,Kaunas,muitas,suolas,kiaulė,saldainis,muilas,šuo,sliekas,saulė,kuosa,taika,kailis,sausainis,ledai.

Atlikdami antrą užduotį,mokiniai turėtų išrinkti ir parašytišiuos maisto produktų pavadinimus: duona,kokteilis,saldainis,sausainis,ledai.

Sudaryti žodžių junginiussušiais žodžiaismokiniaigalėtųdirbdamiporomisarmažomisgrupelėmis.Tardamiesitarpusa-vyje, per tam tikrą laiką, pvz., 5–7 minutes, jie galėtų sugalvoti kuodaugiaupasirinktamarbaskirtamžodžiuitinkamųžodžių.Kaip atliko užduotį,mokiniai pristato klasės draugams. Laimidaugiausiatinkamųžodžiųsugalvojusigrupė.

Siekiant plėsti mokinių žodyną, siūlytume EclipseCrosswordprograma kartu sukurti kryžiažodį. Kurdami kryžiažodį pirmo-kai turės galimybę pasimokyti formuluoti klausimus. Daugiau informacijos apie šią programą ir galvosūkių kūrimą galima ras-ti straipsnyje „Išmok kurti galvosūkius“ (http://zebra.15min.lt/lt/mokslas_it/it_naujienos/ismok-kurti-galvosukius-133301.html).

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytidvibalsiųai, auvietąžodžiuose.Mokiniai,žiūrėda-

miįpaveikslėlius(p.50),turėtųpasakyti,kuriamežodyjeyraabu dvibalsiai;

• rastipateiktiemsžodžiamstinkančiusdvibalsiuspratybųsą-siuvinyje; išrinkti žodžius, reiškiančiusmaisto produktus, irtaisyklingaijuosparašyti;sudarytižodžiųjunginiussuišrink-taisžodžiais.

50

Pamokų tikslas:Mokytisatpažintiirtaisyklingaivartotidvibalsius ie ir ei.

Pamokų uždaviniai: • Teisingainustatytidvibalsiųie ir eivietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Laimė“.• Perskaityti(pasiklausyti)iraptartitekstą„Sėklųžiedas“.• Sugalvotipasiūlymų,kaippadėtipaukšteliamsžiemą.• Teisingaiirtaisyklingaiparašytidaiktųpavadinimuspratybų

sąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysdvibalsiųie ir eivietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Laimė“.• Perskaitys(pasiklausys)iraptarstekstą„Sėklųžiedas“.• Pasiūlys,kaippadėtipaukšteliamsžiemą.• Teisingaiirtaisyklingaiparašysdaiktųpavadinimuspratybų

sąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti dvibalsių ie ir eivietąžodžiuose.

pradžioje(ie/va)

viduryje (drie/žas, rie/šu/tas, pieš/tu/kas, pie/nė; slie/kas, brie/dis,pei/lis)

pabaigoje(patyspateikiažodžių,pvz.:namie,sudie)

Rasti ir įvardyti stalo įrankį (peilis), gyvūnus (driežas,sliekas,briedis),žvėrį(briedis), rašymo priemonę (pieštukas), roplį (drie-žas).

Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Laimė“, mo-kiniaigalėtųsugalvotijamklausimųiružduotijuosklasėsdrau-gams.

Rastitekste„Laimė“žodžius,kuriuoseyraminkštumoženklas(klausia,saldainiai).

Prieš skaitant tekstą„Sėklų žiedas“ (p. 53), reikėtų užduotiprieš tekstą pateiktą klausimą. Skaitydami instrukcijos tekstą ir žiūrėdamiįpaveikslėliusmokiniaikartusumokytoju(arnamiesutėveliais)galėtųpadarytisėklųžiedą.Svarbu,kadskaitydamiinstrukcijos tekstą vaikai mokytųsi juo vadovautis.

Išsiaiškinamažodžiolajusreikšmė.

51

Atsakoma į teksto suvokimo klausimus:• Kam skirtas sėklų žiedas? (Sėklų žiedas skirtas zylutėms,bet

juogalisusidomėtiirkitipaukščiai:varnos,kuososirkt.)• Kaippasidarytisėklųžiedą?Papasakok.(Mokiniaigalėtųpa-

pasakoti apie tai perskaitę tekstą arba jau pabandę padaryti sėklųžiedą.)Grupelėse pasikalbėję apie pagalbą paukšteliams žiemą,

mokiniai kartu su mokytoju turėtų prieiti išvadą, jog pagalba turėtųbūtinevienkartinė,onuolatinė,visąžiemą,kitaip,pri-pratęrastimaisto,paukšteliaižus.

Būtųgalimaperskaitytivaikamsirnegrožinįtekstąapiezylę.Prieš skaitant vertėtų paklausti, ar pirmokai yra matę zylę, kaip ji atrodo.

Didžioji zylė

Lietuvojedidžiojizylė– labaidažnaspaukštis,gyvenačiaišti-susmetus.Čiaperi,žiemoja.Didžiosioszylėsviršugalvis,gerklėirpagurklis juodi,melsvoatspalvio;nugaragelsvaižalia;skruostaibalti;pakaušyjebaltadėmė;sparnaimelsvaipilkisušviesiasker-sinejuostele;pilvasgeltonas,tikjuostelėperkrūtinęirpilvovidu-rįbeipauodegys– juodi.Sveria16–17gramų.Gyvena įvairiuosemiškuose,priemiesčiuose,sodybose,pavieniuosemedžiuose.Periinkiluose arba uoksuose. Labai judri, aktyvi šviesiu parosmetu.Žiemą skraido 5–10 paukščių būriais. Vasarą patelės nakvojalizduose, patinai –medžių šakose; žiemą – inkiluose, uoksuose,įvairioseangose.Lizdąpradedasuktibalandžioantrojepusėje išsamanų, šerių, vilnos. Kiaušinius deda balandžio pabaigoje–ge-gužės pradžioje. Lizde būna iki 8–12 ovalių, baltų ar balsvų surudomisdėmelėmiskiaušinių.Patelėperi13–15dienų. Išsiritusiųjaunikliųgalvairnugaraapaugusipūkųkuokštais.Lizdąjaunikliaipaliekaper16–19dienų.Apie60procentųdidžiųjųzyliųpermetusvedadvivadas.Maistąrenkamedžiųlajoje,antžemės.Mintadau-giausiavabzdžiais,taippataugalais.Žiemąlabaidažnailankosilesyklose,kurlesatrupinius,lašinius,grūdus,sėklas.Didžiojizylė–naudingassodopaukštis,naikinantiskenkėjus.

Perskaičius tekstą galima aptarti, kaip atrodo zylė, kur gyve-na, kuo minta, kada ir kur suka lizdą, kaip atrodo kiaušiniai ir kt.

Daugiau apie zyles kviečiame pasiskaityti internete „Gyvo-sios gamtos enciklopedijoje“ (http://lt.biologija.wikia.com/wiki/Ilgauodeg%C4%97s_zyl%C4%97s). Taip pat galima pa-sižiūrėti ir aptarti, kaip zylė suka lizdelį (http://www.youtube.com/watch?v=jBs8nFDsE).

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje po paveiks-lėliaisreikiaparašytižodį,įvardijantįpavaizduotądaiktą(saulė,kaulas,šaukštas,saldainis,aikštė,maišas).

Galima pasiūlyti pabraukti dvibalsius.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatyti ie ir ei vietą žodžiuose.Mokiniai, žiūrėdami į pa-

veikslėlius(p.52),turėtųpasakyti,kuriamežodyjeyradvibal-sis ei;

• skaitytitekstą„Laimė“;• skaityti(klausyti)iraptartitekstą„Sėklųžiedas“;• daryti lesyklėlę (mokykloje arnamie) remiantis tekstu (ins-

trukcija);• grupelėmis galvoti pasiūlymus, kaip padėti paukšteliams

žiemą;• rašytižodžiuspratybųsąsiuvinyje.

52

Pamokų tikslas:Mokytisatpažinti,taisyklingaivartotidvi-balsius uo ir ui.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytidvibalsiųuo ir uivietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Uodai“.• Perskaityti (pasiklausyti) ir aptarti tekstą „Sausų augalų

puokštė“. • Sudarytiirpratybųsąsiuvinyjeparašytitristaisyklingussaki-

nius, rasti ir pabraukti dvibalsius.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysdvibalsiųuo ir uivietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Uodai“.• Perskaitys(pasiklausys)iraptarstekstą„Sausųaugalųpuokš-

tė“. • Sudarysirpratybųsąsiuvinyjeparašystristaisyklingussaki-

nius, ras ir pabrauks dvibalsius.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti dvibalsių uo ir uivietąžodžiuose.

viduryje (bui/vo/las,mui/las,o/buo/lys,duo/na,kluo/nas)

pradžioje(uo/das)

pabaigoje (šuo,ak/muo)

Rasti ir įvardyti vaisius (obuolys), maisto produktus (duona,obuolys), vabzdį (uodas). Ūkinis pastatas šienui laikyti vadina-mas kluonu.

Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Uodai“, mo-kiniai galėtų atsakyti į šiuos klausimus:• Apiekąšistekstas?(Tekstasapieuodus,apietai,kaipjieskau-

džiaikanda.)• Kiekvaikųėjolinkmiško?(Linkmiškoėjoketurivaikai.)• Kuriovaikovardeyradvibalsis?Koksjis?(Meilutėsvardeyra

dvibalsisei.)Rastižodžius,kuriuoseyraminkštumoženklas(keliu,šaukia). Prieš skaitant tekstą „Sausų augalų puokštė“ (p. 55), mo-

kiniams reikėtų užduoti prieš tekstą pateiktą klausimą ir priejo grįžti perskaičius tekstą. (Tekstas pavadintas „Sausų auga-lųpuokštė“,nes jamerašoma,kaippasigamintipuokštę išsausų

53

augalų.)Perskaitę tekstą mokiniai taip pat turėtų pasakyti, ko reikia norint pasidaryti sausų augalų puokštę. (Norintpasidarytisausųaugalųpuokštę,reikiadubens,samanųarbaspecialiospa-galvėlės,žvakės,vielos,kankorėžių,džiovintųgėlių,sausųaguonųgalvučių,kaspinėlių.)

Prieš pradedant daryti puokštę, naudinga aptarti darbo eigą. (Dubenyje į pagalvėlę ar samanas įstatoma žvakė, viela pritvir-tinami kankorėžiai, sausos gėlės, aguonų galvutės, augalai su-smaigstomiaplinkžvakę,puokštėpapuošiamakaspinėliaisderi-nantspalvąpriežvakėsspalvos.)

Rengiantis puokščių parodai, su mokiniais reikėtų aptarti puokščiųvertinimokriterijus.Būtinaįjuosatsižvelgtivertinantdarbus.

Darbas su pratybų sąsiuviniu.Priešatliekantužduotispraty-bų sąsiuvinyje, reikėtų pakartoti visus dvibalsius. Mokiniai turė-tųsudarytisakiniusišpateiktųžodžių,parašytijuosirpabrauktidvibalsius. Saulėkeliueinanamo. / Saulėnamoeinakeliu./Keliunamoeina Saulė.Manonamasstoviantkalno./Antkalnostovimanonamas.aidassuMeilutestatosmėliokalnelius.

Aptariantužduotį,mokiniųgalimapaprašytisuskaičiuotižo-džius,kuriuoseyradvibalsių,pasakyti,kokietiežodžiai.

Pratybų sąsiuvinyje (p. 27) po paveikslėliais mokiniai turėtų parašytižodžius:kluonas,iešmas,duona,uodas.

Pagal pavyzdį galėtų būti parašyti tokie vardai:Daina–Dainutė,Dainelė,Dainius–Dainiukas,Dainelis,Laima–Laimutė,Laimelė,Laimis–Laimutis,Laimelis.Vaikaigalėtųsugalvotiirkitokiųmažybinių,maloniniųvardų.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytidvibalsiųuo ir uivietąžodžiuose.Mokiniaigalėtų

sugalvoti irpasakytižodžiųsudvibalsiaisuo ir ui. Pasakyti, kurioježodžiovietojeyradvibalsis.

• skaitytitekstą„Uodai“;• skaityti(klausyti)iraptartitekstą„Sausųaugalųpuokštė“;• daryti puokštę (kas geriausiai pavyko, ką reikia taisyti, ko-

dėl);• atliktiužduotispratybųsąsiuvinyje.

54

Pamokų tikslas:Supažindintisu Ą ą, ę, Į į, ų.

Pamokų uždaviniai: • Išsiaiškinti,kadažodžiogalerašomosnosinėsraidės.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Namie“,rastižodžius,atsakan-

čius į klausimą ką?• Taisyklingainurašytiįsąsiuvinįtekstą„Namie“,pabrauktižo-

džius,kurieatsakoįklausimąką?• Perskaityti (pasiklausyti) ir aptarti Kazio Jakubėno eilėraštį

„Baravykas“,rastibesirimuojančiusžodžius.• TaisyklingaiparašytiĄ ą, ę, Į į, ų raides, klausimą ką?ir sakinį

pratybų sąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Pasakystaisyklę,kadažodžiogalerašomosnosinėsraidės.• Taisyklingaiperskaitys tekstą„Namie“, ras žodžius, atsakan-

čius į klausimą ką?• Taisyklingainurašystekstą„Namie“įsąsiuvinį,pabrauksžo-

džius,kurieatsakoįklausimąką?• Perskaitys(pasiklausys)iraptarsKazioJakubėnoeilėraštį„Ba-

ravykas“irrasbesirimuojančiusžodžius.• TaisyklingaiparašysĄ ą, ę, Į į, ų raides, klausimą ką?ir sakinį

pratybų sąsiuvinyje.

Veikla Darbas su vadovėliu. Aptarti vadovėlio veikėjų situaciją ir išsiaiškinti,kaiprašytižodžius,kurieatsakoįklausimąką?, pa-teiktipavyzdžių.

Perskaityti besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Namie“.Rastižodžius,kurieatsakoįklausimąką? (kiemą,dainą)Suskaičiuoti, kiek tekste yra sakinių (šeši), pakartoti tiesiogi-

nio ir klausiamojo sakinio skirtumus (nevartojant šių sąvokų).Perskaitytisakinius,kuriuoseyražodis,atsakantisįklausimą

ką?Svarbu,kadmokiniaimokytųsikeltiklausimussakiniožo-džiams.

Be klaidų nurašyti į sąsiuvinį tekstą „Namie“. Rasti ir pabraukti nurašytotekstožodžius,kurieatsakoįklausimąką? (kiemą,dai-ną),iržodį,kuriameyraminkštumoženklas(šaukia).Užduotyskonorsieškotiyralabaipatraukliosšioamžiausmokiniams.Šiužduotisskatinatyrinėtitekstą.

Prieš pradedant skaityti Kazio Jakubėno eilėraščio „Baravy-kas“ ištrauką (p. 57), kadmokiniai įdėmiai klausytųsi, užduo-damasklausimas–apiekąšiseilėraštis?Priešioklausimovėlgrįžtamaperskaičiuseilėraštį.(Eilėraštisapiebaravyką.)

Galima perskaityti ir eilėraščio pabaigą:

55

(...)PenkiospanosGrybąkepė,PenkiostetosSviestutepė.

Kazys Jakubėnas. Kaskiemelydaros.V., 2003.

Atsakoma į šiuos teksto suvokimo klausimus:• Koksbuvobaravykas?(Baravykasbuvolabaididelis.) Mokiniai

galėtųpagrįsti atsakymąeilėraščiožodžiais (tokskaipAlgis, penkivyraivosišrovė,įvežimąvospakrovė).

• Kurie žodžiai panašiai skamba (rimuojasi)? (vyko – pavyko, rado–baravyką, Algis– suvalgys, išrovė–pakrovė, padėjo–palydėjo)

• Kokiaeilėraščionuotaika?Kodėltaipmanai?Reikėtų aptarti ir eilėraščio iliustraciją. Mokiniai galėtų savaip

ją interpretuoti.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis rašyti Ą ą,ę, Į į,ų raides.Kadangi jie jau yra rašę šias raides, tik be nosinių, dabar reikėtų išsiaiškinti nosinės rašymo vietą.

Rašant eilutę klausimų Ką?, svarbu nepamiršti parašyti ir klaustuko, pirmokai turėtų įsidėmėti klausimo rašybą. Reikėtų atkreiptijųdėmesįįžodį,kurisatsakoįklausimąką?, ir mokyti kelti klausimą ką?sakiniožodžiams.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųvarlęiršunį raides.Pirmanaudingaatliktišiųžodžiųgarsinęanalizę.Moki-niaigaliirsuskiemenuotižodžius(var/lę,šu/nį).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad varlė–gyvūnassuilgomisužpakalinėmiskojomis,var-lės gyvena drėgnose vietose; šuo – naminis gyvūnas, laikomas namamssaugoti,medžiokleiirkt.

Žodynuiplėstiirkartojantminkštumoženklorašybąžodyjesiūlytumepažaistižaidimą„Gyvūnųloto“.Rodantkorteles,vie-nas mokinys turėtų įvardyti pavaizduotą gyvūną, o kitas – pasa-kyti,kaipvadinamasjojauniklis.Pavyzdžiui:

varlė–varliukas,šuo–šuniukas,katė–kačiukas,stirna–stirniukas,briedis–briedžiukas,gyvatė–gyvačiukas,žaltys–žalčiukas.Reikėtų atkreipti mokinių dėmesį, kad kai kurių gyvūnų jau-

nikliaivadinamikitaip,pavyzdžiui:avis–ėriukas,karvė–veršiukas.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti• kaip mokiniai suprato taisyklę, kada žodžio gale rašomos

nosinėsraidės.Mokytojassakožodį,kurisatsakoįklausimąkas?,mokinyspakeičiažodįtaip,kadjisatsakytųįklausimąką? (pvz., namas–namą,kalnas–kalną,kiškis–kiškį ir kt.) Ak-centuojama,kadžodžiogalogarsastariamasilgai;

• kaipsekėsiskaitytitekstą„Namie“;• skaityti(klausyti)iraptartiKazioJakubėnoeilėraštį„Baravy-

kas“;• kaipsekėsinurašytitekstą„Namie“,arbuvosunkurastitekste

žodžius,kurieatsakoįklausimąką?,žodį,kuriameyraminkš-tumoženklas;

• kaipsekėsirašytiĄ ą, ę, Į į, ų raides, klausimus ir sakinį praty-bų sąsiuvinyje.

56

Pamokų tikslas: Įtvirtinti žodžių, atsakančių į klausimą ką?, rašybą.

Pamokų uždaviniai:• Žiūrint į paveikslėlius, taisyklingai parašyti sakinius, kas ką

neša.• Aptartipaveikslėlius,sugalvotiirpapasakotiistoriją.• Perskaityti(pasiklausyti)iraptartitekstą„Nuodai“,išsiaiškinti,

kodėl reikia saugotis nuodų.• Pakeistiirtaisyklingaiparašytižodžiuspratybųsąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Taisyklingai parašys sakinius sąsiuvinyje ir žodžius pratybų

sąsiuvinyje.• Sugalvosirpapasakosistoriją.• Perskaitys (pasiklausys) ir aptars tekstą„Nuodai“, paaiškins,

kodėl reikia saugotis nuodų.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Aptarę paveikslėlius, prisiminę, kaip rašo-mižodžiai,atsakantysįklausimąką?, mokiniai į sąsiuvinius turėtų parašyti: Adanešalėlę.TadasnešaMildą.(DėdėTadasnešaMildą./TėtėTadasnešaMildą.)Katėnešapelę.Tomasnešameškerę.

Parašiussakinius,mokiniųgalimapaklausti,kuriežodžiaiat-sako į klausimą ką? (lėlę,Mildą,pelę,meškerę), kaip jie parašyti, kodėl.

Atlikęrašymoužduotį,mokiniaiporomisturėtųaptartivienąpasirinktą paveikslėlį ir sugalvoti kuo įdomesnę istoriją. Moki-niams reikėtų skirti laiko istorijai kurti (pvz., 5 min.), o jam pasi-baigus, reikėtų išsiaiškinti, kurie paveikslėliai buvo pasirinkti, ir iš-klausyti kuo daugiau istorijų. Prieš klausantis istorijų su mokiniais reikėtų aptarti klausymosi taisykles ir vertinimo kriterijus, nes iš-klausiusreikėsbalsuoti(pvz.,balsuojamatikužvienąistoriją,ne-galimabalsuotiužsavopasakojimą).Išrinkusįdomiausiąistoriją,galima aptarti, kodėl ji mokiniams labiausiai patiko ir pan.

Priešskaitanttekstą„Nuodai“(p.59)mokiniamsreikėtųuž-duoti klausimą, kodėl reikia saugotis nuodų. Prie šio klausimo grįžtama perskaičius tekstą. (Nuodų reikia saugotis todėl, kadžmogusnuojųgalinumirti,smarkiaisusirgti.)

Išsiaiškinama,kąreiškiažodissmalkės. Užduodamikititekstosuvokimoklausimai:

• Kuogalimaapsinuodyti?(Apsinuodijamapasenusiu,sugedu-siumaistu,nuodingaisgrybais,uogomis,nuodingaisskysčiais,vaistais,smalkėmis.)

• Kasnuodijamanuodais?(Nuodaisnuodijamiįvairūskenkėjai:musės,tarakonai,pelės,žiurkės,piktžolės.)

57

• Gal žinaidarkokiųnorsnuodų? (Tabakas, alkoholiniaigėri-mai, narkotikai taippatyranuodai.)

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje pagal pa-vyzdįrašomižodžiaitėtį,sesutę,senelę,senelį,tetą,dėdę,šunelį,katinėlį, mėnulį, saulutę. Mokiniai galėtų sugalvoti ir pasakyti posakinįsukiekvienuiššiųžodžių.Užduotįgalimaatliktilabaiįvairiai,pavyzdžiui,sustojusratumetamaskamuolysirsakomasžodis,vaikas,kuriskamuolįpagauna,sakosakinį.Mokiniaidarkartągalėtųpasakytižodžio,kurisatsakoįklausimąką?, pasku-tinę raidę.

Mokantisžodžių,atsakančiųįklausimąką?, rašybos, galima parašyti aiškinamąjį diktantą. Parašius sakinį, aptariama, kaip rašomižodžiai,atsakantysklausimąką? Būtina atkreipti dėmesį irįžodžiųsuminkštumoženklurašybą,prisiminti,kaiprašomassakinys.Naudingaparašytusžodžiusaptartiklausiant,prašantpaaiškintivienoarkitoparašytožodžiorašybąarpan.

Diktantas

Šeima

Manošeimadidelė.Mesesamešešiese.TėtisDainius,mama

Aldona,senelisKostas,senelėAnelė,sesėElė,oašSaulius.

Ašsuseneliaisilsiuosisode.SuseneleAneleeinuįmišką.

Manlinksma.

Aptarus diktantą, mokytojas galėtų trumpai papasakoti, jog lietuviainuosenošeimomisdirbdavoįvairiusūkiodarbus.Daž-nai tie darbai buvo sudėtingi, todėl vaikai buvo mokomi nuosek-liaiįsimintijųeigą(pavyzdžiui,rugiokelią,linokeliąirkt.).Būtųnaudinga pasiklausyti grupės „Bavarija“ atliekamos lietuvių liau-dies dainos „Išėjo tėvelis į mišką“ (http://www.dainos.lt/dainos/isejo-tevelis-i-miska-lietuviu-liaudies-dainos-zodziai-lietuviu-liaudies-dainos) – ją dainuojant, taip pat svarbu įsiminti veiks-mų eiliškumą. Reikėtų atkreipti mokinių dėmesį, kad ši daina yra humoristinė, iš tiesų senovės lietuviai pelėdų nevalgydavo. Vertėtų aptarti ir dainos pabaigoje muzikantų pateiktą moralą, kuris ne tik sukelia juoką, bet ir verčia susimąstyti. Klausydami dainos mokiniai galėtų ir vaidinti.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• kurti irpasakoti istorijąpagalpaveikslėlį.Kadangišisdarbas

buvo atliekamas su draugu, naudinga pamąstyti, kaip sekėsi dirbti kartu, kas pavyko geriausiai, kas buvo sunkiausia, kodėl;

• rašytisakiniussąsiuvinyjeiržodžiuspratybųsąsiuvinyje(kiekjųparašytataisyklingai?);

• skaityti (klausyti) iraptartitekstą„Nuodai“,paaiškinti,kodėlreikia saugotis nuodų;

• rašytidiktantą.

58

Pamokų tikslas: Prisiminti ir pakartoti skiemenavimą, žo-džių,kurieatsakoįklausimąką?, rašybą.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarson, ė, š vietąžodžiuose.• Taisyklingaiparašytižodžius,atsakančiusįklausimąką?• Padainuoti ir pašokti žaidimą„Žvirbli, žvirbli!“, teisingai su-

skiemenuotišiožaidimožodžius.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarson, ė, š vietąžodžiuose.• Taisyklingaiparašysžodžius,atsakančiusįklausimąką?• Taisyklingaiparašysžodžiussąsiuvinyjeiržodžiųporaspraty-

bų sąsiuvinyje.• Padainuosirpašoksžaidimą„Žvirbli,žvirbli!“,teisingaisuskie-

menuosšiožaidimožodžius.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garsų n, ė, švietąžodžiuose:• garsasnyražodžiomėnulisviduryje; • garsuėbaigiasižodžiaikatė,kėdė,šakutė; • garsasšyražodžiošakutėpradžioje.

Rasti ir įvardyti stalo įrankį (šakutė), baldus (kėdė,suolas,sta-las), naminį gyvūną (katė), dangaus kūną (mėnulis).

Į sąsiuvinį parašyti pavaizduotų daiktų pavadinimus taip, kad jie atsakytų į klausimą ką?,pabrauktižodį,kuriameyradvibalsis.Turėtųbūtiparašytižodžiaikėdę,šakutę,stalą,mėnulį,katę,suo-lą (šisžodispabraukiamasnesjameyradvibalsisuo).

Žaidimo„Žvirbli,žvirbli!“žodžiaiplojamiskiemenimis(vienassuplojimas – vienas skiemuo):

–Žvir/bli,žvir/bli!–Kokoko?–Kurtutu/pi?

59

–Ka/mi/ne.–Kąbe/vei/ki?–Ne/ga/liu.–Kastauskau/da?–Gal/ve/lė.Žvirb/le/lisna/ba/gė/lis*

Vi/sasne/ga/lė/jo,–Gal/ve/lęskau/dė/jo.

Žaidžiant žaidimą, žodžiai išreiškiami judesiais, vieni klau-sia – kiti atsako ar pan.

Iš trijų skiemenų sudaryti šie žodžiai: ka/mi/ne, gal/ve/lė,žvirb/le/lis,gal/ve/lę,skau/dė/jo,be/vei/ki,ne/ga/liu.

Minkštumoženklasyražodyjenegaliu.Aptariama, koks dar galėtų būti žaidimopavadinimas („Ką

skaudažvirbliui?“,„Žvirblelisligonis“ ir pan.)N n ir Š š įtvirtinimui rekomenduotume perskaityti ir paly-

ginti du Almos Karosaitės eilėraščius. Su pirmokais būtų galima aptarti, kuo šie eilėraščiai panašūs ir kuo jie skiriasi.

Alma Karosaitė

Š šŠarkaerzinašunis.Maksas,norsirtinginys,Lendapiktasišbūdos.Štiš!Kasmanramybęduos?ŠarkakiekaukščiaušakosMedyjepasiieškos.Betkamerzintvargšąšunį–Reikiaskristnetįviršūnę!

N nNaktįBrisiuinebaisu.Na,teguaplinktamsu!–Nieksįbūdąneįlįs.Brisiusnekoksnorsbailys.Brisiusnetlabainarsus.Reiks–jisnugalėsvisus.Nieksnepuola?Kaipramu.Irbūdapriepatnamų.

Alma Karosaitė. ŠuniukųABC. K., 2006.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokinys turėtųparašytišiasžodžiųporas:slidusledas,molinispuodukas,

* nabagas – svet. ntk.=vargšas,vargeta,varguolis.

medinisnamas,stiklinėlėkštė.Sušiaisžodžiųjunginiaismokiniaisugalvoja irpasakoposakinį. Jeiguvisųsakiniožodžių raidėsjau išmoktos, galima jį ir užrašyti, pvz.:Lauke slidus ledas. ant stalomolinis puodukas. Mano senelėsmedinis namas. Ši lėkštėstiklinė.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• atliktigarsinėsanalizėsužduotis;• rašytižodžiussąsiuvinyjeiržodžiųporasbeisakinius(jeigu

juos rašė) pratybų sąsiuvinyje;• dainuotiirpašoktižaidimą„Žvirbli,žvirbli!“,skiemenuotišio

žaidimožodžius.

60

Pamokų tikslas:Prisimintiirpakartotižodžių,kuriuoseyradvibalsių ir kurie atsako į klausimą ką?, rašybą; pagal pateiktą pasakospradžiąpasektipasakostęsinį.

Pamokų uždaviniai:• Taisyklingaiištarti,suskiemenuotiirparašytižodžius,kuriuo-

se yra dvibalsių.• Perskaityti (pasiklausyti) ir aptarti PranoMašioto pasakaitę

„Zylė“.• Pagalpateiktąpasakospradžiąsugalvotitęsinįirpasektipa-

saką.• Taisyklingaiparašytipratybųsąsiuvinyježodžius,atsakančius

į klausimą ką? • Taisyklingaiparašytidiktantą„Namuose“.

Vertinimo kriterijai:• Taisyklingai ištars, suskiemenuos,parašysžodžius,kuriuose

yra dvibalsių.• Perskaitys (pasiklausys) ir aptars Prano Mašioto pasakaitę

„Zylė“.• Pagalpateiktąpasakospradžiąsugalvostęsinįirpasekspa-

saką.

• Taisyklingaiparašysžodžiuspratybųsąsiuvinyje,atsakančiusį klausimą ką?

• Taisyklingaiparašysdiktantą„Namuose“.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Mokiniai turėtų teisingai suskiemenuo-ti pavaizduotų daiktų pavadinimus: ak/muo, le/dai, sau/lė, sau/sai/nis, duo/na, šau/kštai. Galima paklausti, kiek skiemenų suda-rošiuosžodžius,pasidomėti,kokiųdvibalsiųyrakiekvienamežodyje,paprašytijuospabraukti,kaiparašysžodžiussąsiuviny-je: akmuo,ledai,saulė,sausainis,duona,šaukštai.

Sušiaisžodžiaismokiniaitaippatgalėtųsugalvotiirpasakytipo sakinį.

PerskaitęPranoMašiotopasakaitės„Zylė“pradžią,mokiniaiturėtų sukurti ir papasakoti jos tęsinį.

Išklausomi mokinių sukurti pasakaitės tęsiniai. Aptariant ga-lima pasvarstyti, kodėl jie skiriasi, ir prieiti prie išvados, kad visi kuria skirtingai.

Skaitomas pasakaitės tęsinys, pasakaitė aptariama. • Kaspasakosveikėjai?(PasakosveikėjaiyraVincukasirzylutė.)• KaipelgėsiVincukaspasakospradžioje?Kąjispadarė?(Vin-

cukasįnarvelįuždarėzylutę.)• Kasnutikozylutei?(Zylutėsusimušėatsitrenkusiįlangostiklą.)

61

• KaippasikeitėVincukas?Kodėl?(Vincukuipagailopaukštelio,todėljįpaleidoireidavolesintikitųpaukščių.)

• KąmanaiapieVincukoelgesį?Kaiptubūtumpasielgęs?(Ši-taipgalimasužinotimokiniųnuomonę,vertybinesnuosta-tas ir pan.)Išsiaiškinama,kąreiškiažodžiaipasuolė, dvėsavo, žiemken-

tėlis.Mokiniams būtų galima parodyti 1917 metais išleistą Prano Ma-

šioto knygelę „Naujos senio pasakos“, kurioje jie ras tą pačią pasa-kaitę apie zylę. Ją virtualiai pavartyti galima adresu http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1R0000049383. Knygos puslapių nuotraukos mokiniams galėtų būti rodomos išmaniojoje lentoje arba atspausdintos spausdintuvu. Reikėtų atkreipti pirmokų dėmesį į tai, kaip keitėsi raštas, rašybos ir skyrybos taisyklės.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje (p. 31) turė-tųbūtisudarytišiežodžiai:lietus,kuosa,Kaunas,laukas,diena,kiemas,kaina,namas,šluota,saulė,muilas,kaulas,šeima,meilė,uodas,šaukštas.

Iššiųžodžiųmokiniaipasirenkaaštuonisirparašotaip,kadjie atsakytų į klausimą ką?:lietų,kuosą,Kauną,lauką,dieną,kie-mą,kainą,namą,šluotą,saulę,muilą,kaulą,šeimą,meilę,uodą,šaukštą.

Aptariantparašytusžodžius,būtinaatkreiptidėmesį įgalū-niųrašybą(mokiniųtiesiogklausiama,kokiapaskutinėžodžioraidė).

Galima parašyti kontrolinį diktantą ir išsiaiškinti, ką mokiniai jau moka (kur dėti kablelius, mokiniams reikėtų pasakyti).

Diktantas

Namuose

Namuoselinksma.Natukas,Linutė,Laimis,Saulutėdainuos

dainą.Dainutė,Tadukas,Mildutė,Tomukasšoksšokį.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• ištarti,suskiemenuoti,parašytižodžius,turinčiusdvibalsių,ir

žodžius,atsakančiusįklausimąką?; • skaityti(klausyti)iraptartipasakaitę„Zylė“;• sektipasakąapiezylę;• rašytidiktantą„Namuose“.

62

Pamokų tikslas:SupažindintisuŪ ū.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsoū vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Pasmamą“.• Perskaityti (pasiklausyti) ir aptarti tekstą„Lėktuvas“, išsiaiš-

kinti, kuo ypatingas lėktuvas.• TaisyklingaiparašytiŪ ūraidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsoūvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Pasmamą“.• Perskaitys(pasiklausys)iraptarstekstą„Lėktuvas“,išsiaiškins,

kuo ypatingas lėktuvas.• TaisyklingaiparašysraidesŪ ū iržodžius pratybų sąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso ū vietąžodžiuose.

pradžioje(ūd/ra,ū/mė/dė,ū/sai)

viduryje (me/dū/za,ku/ku/rū/zas,ma/lū/nas,ka/rū/na)

pabaigoje(galimapasakyti,kadlietuviųkalbojevienintelisžo-dis baigiasi garsu ū – ačiū)

Rasti ir įvardyti gyvūnus (ūdra,medūza), augalą (kukurūzas), grybą (ūmėdė). Ūdra gyvena miške, medūza – vandenyje. Žo-džiai suu: lėktuvas,šviestuvas; žodžiai suū: ūdra,ūmėdė,ūsai,medūza,kukurūzas,malūnas,karūna.

Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Pas mamą“, mokiniai galėtų atsakyti į šiuos klausimus:• KasAidostėtis?(Aidostėtislakūnas.)• KurgyvenaAidosmama?(AidosmamagyvenaLondone.)• KąveiksAida?(AidalėktuvuskrisįLondonąpasmamą.)• Koksmiestasminimastekste?(TeksteminimasLondonas.)

Perskaitę arba išklausę tekstą „Lėktuvas“, mokiniai turėtų at-sakyti į šiuos klausimus:• Kuoypatingaslėktuvas?(Lėktuvasypatingastuo,kadpakyla

viršdebesų,greitaiskrenda,nenutūpęsgaliapskristiŽemę.)• Kaspirmiejipasigamino lėktuvą? (AmerikiečiaibroliaiRaitai

pirmiejipasigaminolėktuvą.)

63

• Iškobuvopagamintaspirmasislėktuvas?(Pirmasislėktuvasbuvopagamintasišmedžioirdrobės.)

• Kas1933metaisperskridoAtlantovandenyną?(1933metaisAtlantovandenynąperskridolietuviaiSteponasDariusirStasysGirėnas.)Išsiaiškinti,kąreiškiažodžiaitrapas, stiuardesė, krėslas, aero-

dromas. Su mokiniais reikėtų aptarti vadovėlyje pateiktas nuotrau-

kas, kas jose matoma (vienojenuotraukojematomalakūnųka-bina, iškurvaldomas lėktuvas;kitoje– lėktuvosalonas,kur sėdikeleiviai). Galima mokinių paklausti, gal kas nors iš jų jau yra skridęs lėktuvu. Jeigu taip, tai kur, kaip sekėsi kelionė, kas buvo įdomiausia skrendant.

Aptarustekstąapielėktuvus,rekomenduojamesusipažintisuLietuvos oro uostais. Informacijos galima rasti apsilankius jų tink-lalapiuose.Suvienuišjų,pavyzdžiui,esančiuarčiausiaimokiniųgyvenamosios vietos, būtų naudinga susipažinti išsamiau. Štaiapsilankius Vilniaus oro uosto tinklalapyje (http://www.vilnius-airport.lt/lt/) būtų galima pasidomėti:• iškurirįkurskrendalėktuvaitądieną;• kaipsusirastinorimąskrydį;• kągalimasužinotiskaitantskiltį„Informacijakeleiviams“;• kąšiametinklalapyjegalimasužinotiapieorouostą.

SiūlytumepasižiūrėtipažintinįfilmąapieKaunoorouostą(http://www.youtube.com/watch?v=sy0wa9pHS3I). Po filmo peržiūrossuvaikaisgalimaaptarti,kasjiemslabiausiaipatikošiamefilme,kodėl,kąnaujosužinojo.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Rašant Ū ū raides pratybų sąsiu-vinyje,reikėtųprisimintiirpakartotiraidžiųU u taisyklingą rašy-bą. Tai mokiniai turėtų padaryti patys, nes jau rašė šias raides. Būtųnaudingaraidžiųrašybąprisimintiišklausiantmokinių:• Kaiprašomosšiosraidės–atkeliantrankąarne?• Kuriojeeilutėje,esančiojeviršryškioslinijos,pradedamara-

šyti u mažojiraidėirkuriojeU didžiojiraidė?• Kaipužbaigiamosraidėsu ir U?

Atsakius į klausimus, galima paprašyti vieno mokinio para-šyti šias raides lentoje ir paaiškinti, kaip jos rašomos. Reikėtų pabrėžti, kad raidės Ū ū rašomos labai panašiai kaip U u, tik virš jų dedamas brūkšnelis. Reikėtų atkreipti mokinių dėmesį, kad brūkšnelis virš raidės (kaip ir taškas) dedamas parašius visą žodį.

Mokiniamsreikėtųpaaiškintiirparodyti,kaiprašytižodžiusūmėdė, malūnas ir ūkininkas.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųkopūstas ir arbūzasraides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsi-nę analizę, nustatyti garso ū vietąžodžiuose(ko/pūs/tas,ar/bū/zas– viduryje).

Mokiniai,kuriepažįstaraides,galisuklijuotivisąžodį,kiti–tiktas raides, kurias jau mokėsi (koūstas, aūas).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad, kopūstas–augalas,daržovė;arbūzas – augalas, ve-dantisdideliussultingus,saldžiusvaisius.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsoūvietąžodžiuose.Mokiniai,žiūrėdami įpa-

veikslėlius (p. 64), turėtų pasakyti žodžius, kurių pradžiojearba viduryje yra garsas ū, taip pat tuos žodžius, kuriuosenėra garso ū.

• skaityti tekstą„Pasmamą“ ir„Lėktuvas“.Kąpavykosužinotiapielėktuvą?

• rašytiŪ ū raides iržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

64

Pamokų tikslas:SupažindintisuY y.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsoy vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Įmokyklą“.• Perskaityti (pasiklausyti) ir aptarti Kazio Jakubėno eilėraštį

„Mokinys“.• TaisyklingaiparašytiY yraidesiržodžiuspratybųsąsiuviny-

je.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsoyvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Įmokyklą“.• Perskaitys (pasiklausys) ir aptars Kazio Jakubėno eilėraštį

„Mokinys“.• TaisyklingaiparašysY y raidesiržodžius pratybų sąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso ū vietąžodžiuose.

pradžioje(y/la)

viduryje (ko/rys, ge/nys, dramb/lys,ryk/lys, ly/de/ka)

Rastižodį,kuriameyradugarsaiy (ryklys). Pavaizduotus gyvūnus galima suskirstyti į tokias grupes:

paukštis (genys), žuvys (lydeka, ryklys), žvėris (dramblys). Van-denyje gyvena ryklys ir lydeka. Jie yra plėšrūs gyvūnai. Plėšriais vadinami todėl, kad minta kitais gyvūnais. Įrankis skylutėms pradurti – yla.

Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Į mokyklą“, mokiniai galėtų atsakyti į šiuos klausimus:• Kas eina įmokyklą? (Mykolas, Laima, Aidas, Antanas, Lukas

einaįmokyklą.) • Kiekvaikųeinaįmokyklą?(Penkivaikaieinaįmokyklą.) • Kąjieveiksmokykloje?(Mokyklojejiemokysisskaityti,rašyti,

dainuoti,šokti.) • Kokstekstopavadinimas?(Tekstopavadinimas„Įmokyklą“. )

Perskaičius Kazio Jakubėno eilėraštį „Mokinys“ (p. 67) moki-niai turėtų atsakyti į klausimus:• Apiekąšiseilėraštis?(EilėraštisapiemokinįJoną.) • Kaseilėraščioautorius?(Eilėraščioautorius–KazysJakubėnas.)• Kokseilėraščiopavadinimas? (Eilėraščiopavadinimas„Moki-

nys“.)

65

• Kokiaeilėraščionuotaika?(Eilėraštissmagus,nuotaikingas.)• Kodėl Jonas linksmas? (Jonas linksmas, nesnori eiti įmoky-

klą.)• Kuriežodžiaipanašiaiskamba(rimuojasi)?(Panašiaiskamba

šiežodžiai:genys–mokinys;keliu–krepšeliu;akis–pasakys.)Rekomenduotume aptarti ir Justino Marcinkevičiaus eilėraštį

„Mokyklos sode“. Prieš skaitant mokinių galima paklausti, apie ką šis eilėraštis.

Justinas Marcinkevičius

Mokyklos sode

Pilnassodasobuolių,Irmažų,irdidelių.

OsodetarpobelaičiųDaugberniukųirmergaičiųKaipauksiniųobuolių–Irmažų,irdidelių.

Obuoliaigražiaiprinoko,OpirmokaijauišmokoPaskaitytibeklaidų,Priedviejųpridėtidu.

Obuoliųpilnapintinė,Odainųpilnakrūtinė.Uždainuosimežvaliai:–Obuoliukaiobuoliai!

Justinas Marcinkevičius. Manoknygelės. K., 2008.

Klausimai eilėraščio analizei:• Koksmetųlaikas?• Iškogalimaspręsti,kadruduo?• Kąjauišmokopirmokai?• Kokiaeilėraščionuotaika?

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokantis rašyti Y y raides galima su mokiniais aptarti, į kokią rašytinę rai-dępanašišiųraidžiųrašyba.Raidėypradedamarašytipanašiaikaipu,tikkojelėrašomaperžengiantryškiąliniją,leidžiantisikiki-tos linijos,tadadaromakilpelė irkylamaįviršų.Raidėbaigiamarašytiviršryškioslinijoseilutėsviduryje.YpradedamarašytikaipU, tik leidžiamasi iki virš ryškios linijos esančios linijos, lankelisišlenkiamas įkitąpusęneipradedant raidę rašyti irvėl iki linijoskylama į viršų; leidžiamasi iki ryškios linijos, jos neperžengiantdaromakilpelėirraidėbaigiamarašytieilutėsviduryje. Abiraidėsrašomosneatkeliantrankos.

Mokiniamsreikėtųpaaiškintiirparodyti,kaiprašytižodžiusyla,tyla irlokys.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųežys ir vėžys raides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsinęanali-zę, nustatyti garso y vietąžodžiuose (e/žys,vė/žys–viduryje). Mokiniai,kuriepažįstaraides,galisuklijuotivisąžodį,kiti–tiktas raides, kurias jau mokėsi (eys, ėys).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad, ežys – nedidelis spygliais apaugęs gyvūnas; vėžys – šarvuotasdešimtkojisgyvūnassužnyplėmis.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsoyvietąžodžiuose.Mokiniai,žiūrėdami įpa-

veikslėlius(p.66),turėtųpasakyti,kuriožodžiopradžiojeyragarsas yirkuriamežodyjeyradugarsaiy.

• skaitytitekstą„Įmokyklą“;• skaityti (klausyti) ir aptarti Kazio Jakubėno eilėraštį„Moki-

nys“;• rašytiraidesY y ir žodžiuspratybųsąsiuvinyje.

66

Pamokų tikslas:SupažindintisuR r.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsor vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Šaltukas“.• Perskaityti (pasiklausyti) ir aptarti pasaką be galo„Senelių

dukrelė“.• Pasektipasakąbegalo„Seneliųdukrelė“.• TaisyklingaiparašytiR rraidesiržodžiuspratybųsąsiuviny-

je.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsor vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Šaltukas“.• Perskaitys(pasiklausys)iraptarspasakąbegalo„Seneliųduk-

relė“.• Pasekspasakąbegalo„Seneliųdukrelė“.• TaisyklingaiparašysR r raidesiržodžius pratybų sąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso r vietąžodžiuose.

pradžioje(ro/gės)

viduryje (žir/nis, kir/vis, tvo/ra,tor/tas, par/ke/ris)

pabaigoje(patyspateikiažodžių,pvz.:dar, vakar, kar)

Rastižodį,kuriameyradugarsair (parkeris).Rasti ir įvardyti augalą (žirnis), darbo įrankį (kirvis), rašymo

priemonę (parkeris / rašiklis).Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Šaltukas“,

mokiniai galėtų atsakyti į šiuos klausimus:• Kokstekstopavadinimas?(Tekstopavadinimas„Šaltukas“.) • Koksmetųlaikas?(Ruduo.)• Koksparoslaikas?(Rytas.)• Kokia tekančios saulės spalva? Kodėl? (Teka raudona saulė.

Saulėraudona,nesbuvošalta.) • Kasdarbuvotokiospatspalvoskaipsaulė?(Romoskruostai

buvoraudoni,tokiospatspalvoskaipsaulė.) Perskaičius pasaką be galo „Senelių dukrelė“ (p. 69), galima

atsakyti į šiuos klausimus:

67

• Kuoypatingašipasaka?(Pasakaypatingatuo,kadneturipa-baigos–taipasakabegalo.)

• Apiekąšipasaka? (Šipasakaapiesenelį,senelę ir jųdukrelę,kuripasiklydomiške.)

• Kas šios pasakos veikėjai? (Pasakos veikėjai: senelis, senelė,dukrelė.) Prieš pradedant sekti pasaką, mokinių paprašoma sekti pasa-

ką lėtai, išraiškingai, sudominti klausytoją. Išklausius visų, apta-riama, kurio klasės draugo buvo įdomiausia klausytis ir kodėl.

Galima pasekti ir daugiau pasakų be galo.

Senelis ant akmenėlio

Sėdėjosenelisantakmenėlio,žiūrėjoįvandenėlį,tikpliumptirįkri-to.Mirkomirko,rūgorūgo.Išmirko,išrūgo,išlipoantkranto.Sėdėjosenelisantakmenėlio...

Senelė ir puodas

Turėjosenelėpuodą.Padėjopuodąantugnies.Puodaspajuodo.Senelė nuvalė puodą. Paskui padėjo puodą ant ugnies. Puodaspajuodo...

Molio katinėlis

Buvokatinėlismolio,irjisbuvovisasmolio:akytėsmolio,kaktytėmolio,nosytėmolio,ausytėsmolio,kojytėsmolio,plaukučiaimo-lio,irvisaskatinėlismolio:akytėsmolio,kaktytėmolio...

Senis ir senutė

Buvosenisirsenutė,susitarębulvesskuto.Okaivakarasatėjo,sektipasakaspradėjo:„Buvosenisirsenutė...“

Pasakosbegalo. K., 2007.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis taisyklingai rašyti R r raides. Šios raidės rašomos neat-keliant rankos. Raidė r pradedamarašytieilutėsviduryjeviršryš-kioslinijos,kylamaįviršųikilinijos,padaromaslankelis(liečiantisprielinijos),leidžiamasižemyntiesialinijaikiryškioslinijosirkojelėbaigiamaeilutėsviduryje.RaidėR pradedama rašytinuoantroslinijos, esančios virš ryškios linijos, leidžiamasi iki ryškios linijos,kylamaįviršųdarantkilpelę,pakylamaikitospačioslinijos,nuokuriosširaidėbuvopradėtarašyti,tuometdaromaspilvelis(kito-jepusėjeneikojelėskilpelė),pilvelisbaigiamasantlinijos,tuometišriečiama kojelė, ji nuleidžiama iki ryškios linijos ir užbaigiamaeilutėsviduryje.

Mokiniamsreikėtųpaaiškintiirparodyti,kaiprašytižodįyra, vietovardį Trakai, klausimą kur?

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųvarna ir dvi-ratis raides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsinęanalizę, nustatyti garso r vietąžodžiuose(var/na,dvi/ra/tis – vi-duryje).Mokiniai,kuriepažįsta raides,gali suklijuotivisąžodį,kiti – tik tas raides, kurias jau mokėsi (arna, diratis).

Šiužduotispadėsplėstimokinių žodyną, jeiplačiauaptar-sime, kad, varna – paukštis pilkomis ir juodomis plunksnomis; dviratis – kojomis minama dviratė susisiekimo priemonė.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsor vietą žodžiuose.Mokiniai, žiūrėdami įpa-

veikslėlius(p.68),turėtųpasakyti,kuriožodžiopradžiojeyragarsas rirkuriamežodyjeyradugarsair.

• skaitytitekstą„Šaltukas“;• sektipasakąbegalo„Seneliųdukrelė“;• rašytiR r raides ir žodžiuspratybųsąsiuvinyje.

68

Pamokų tikslas:SupažindintisuP p.

Pamokų uždaviniai: • Teisingainustatytigarsopvietąžodžiuose.• Taisyklingai perskaityti tekstą „Lapkritis“ ir sugalvoti jam

klausimų. • Perskaityti(pasiklausyti)iraptartiJustinoMarcinkevičiausei-

lėraštį „Rudens skundas“.• TaisyklingaiparašytiP praidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsop vietąžodžiuose.• Taisyklingai perskaitys tekstą „Lapkritis“, sugalvos tekstui

klausimų. • Perskaitys(pasiklausys)iraptarsJustinoMarcinkevičiausei-

lėraštį „Rudens skundas“.• TaisyklingaiparašysP praidesiržodžiuspratybųsąsiuviny-

je.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso p vietąžodžiuose.

pradžioje(pe/lė/da)

pradžiojeirviduryje(pa/pū/ga)

viduryje (la/pas,la/pė,ke/pu/rė,spin/ta)

pabaigoje(patyspateikiažodžių.pvz.:taip,kaip?)

Rastižodį,kuriameyradugarsaip (papūga).Rasti ir įvardyti paukščius (papūga,pelėda),žvėrį(lapė), baldą

(spinta),drabužį(kepurė). Galima pakalbėti apie tai, kad lapė – rudoji lapė–laukinisžvėris,pelėda–lututė–paukštis.Rudojilapė ir lututė Lietuvos miškuose gyvenantys gyvūnai. Papūga – Kaunozoologijossodogyventoja,dažnaižmogauslaikomana-muose,narvelyje, laisvėjeveisiasiatogrąžųmiškuose, rečiau–stepėse.

Pateiktižodžiųsugarsup pavyzdžiųišklasėsaplinkosirrastigarsovietąšiuosežodžiuose.

Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Lapkritis“, mokiniai galėtų jam sugalvoti klausimų.

69

Skaitomas Justino Marcinkevičiaus eilėraštis „Rudens skun-das“ (p. 71), atsakoma į teksto suvokimo klausimus: • Apiekąšiseilėraštis?(Eilėraštisapierudenį,žvarbųrudenį,ru-

densskundą.)• Kuoskundžiasiruduo?Kodėl?(Ruduoskundžiasi,kadjamšal-

tairšlapia.)• Kuriežodžiai rimuojasi? (Rimuojasišieeilėraščiožodžiai: šal-

ta–paltą,ruduo–duos,sušlapo–lapo,lietus–batus.)• Kaseilėraščioautorius?(Eilėraščioautorius–JustinasMarcin-

kevičius.)• Kokseilėraščiopavadinimas?(Eilėraščiopavadinimas„Rudens

skundas“.)

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis taisyklingai rašyti P p raides. Šios raidės rašomos neat-keliant rankos. Raidė ppradedamarašytinuolinijos,esančiosviršryškioslinijos,leidžiamasižemynperdvilinijasikilinijos,esančiosporyškialinija;tuometgrįžtamaįviršų,daromaslankelis,kaipra-šantn.P pradedamarašytinuoantroslinijos,esančiosviršryškioslinijos,leidžiamasiikiryškioslinijos,kylamaįviršųdarantkilpelę,pakylamaikitospačioslinijos,nuokuriosširaidėbuvopradėtara-šyti,tuometdaromaspilvelis(įkitąpusęneikojelėskilpelė),pilvelisbaigiamasantlinijos.

Mokiniamsreikėtųpaaiškintiirparodyti,kaiprašytižodžius pelė,papartisirkopūstas.

Į tuščius langelius mokiniai turėtų įklijuoti žodžių povas ir pušisraides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsinęanalizę, nustatyti garso p vietąžodžiuose(po/vas,pu/šis– pra-džioje).Mokiniai,kuriemokosiskaityti,žodyjepovas gali neįkli-juoti v raidės (poas).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad povas – labai puošnus kuoduotas paukštis, o pušis – medis, spygliuotis.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsop vietąžodžiuose.Mokytojaspateikiažodžius

pupelė,putpelė (mokiniai turėtų pakelti dvi korteles, nes gar-sas pyrairžodžiopradžioje,irviduryje);pertrauka,pamoka (mokiniai turėtų pakelti vieną kortelę – garsas pyražodžiopradžioje) ir kt.Pasakytivardųsugarsup žodžiopradžioje(Petras,Pranas,Paulius,Petrė,Paulina), viduryje (Ipolitas,Liepairkt.).Svarbu,kadvaikaisuvoktų,jogtasžodisturibūtivar-das,irsakytųtikvardus.Jeiguužduotyjenenurodoma,kokievardai turi būti sakomi, tuomet tiktų gyvūnų ir kt. vardai. Jei-gu kuris nors mokinys įvardija ką nors kita, tuomet reikėtų pasiaiškinti, ar tai vardas, o jei ne – kas tai.

• skaitytitekstą„Lapkritis“irgalvotijamklausimų;

• skaityti (klausyti) ir aptarti JustinoMarcinkevičiauseilėraštį„Rudens skundas“;

• rašytiP praidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

70

Pamokų tikslas:SupažindintisuV v.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsov vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Vėlinės“irsugalvotijamklau-

simų.• Perskaityti(pasiklausyti)iraptartitekstąapieVėlines.• TaisyklingaiparašytiV v raides,žodžiusirsakinįpratybųsą-

siuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarso vvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Vėlinės“irsugalvosjamklausi-

mų.• Perskaitys(pasiklausys)iraptarstekstąapieVėlines.• TaisyklingaiparašysV v raides,žodžius irsakinį pratybų są-

siuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso v vietąžodžiuose.

pradžioje(vil/kas,vo/ras)

pradžiojeirviduryje(vo/ve/rė)

viduryje (žva/kė, gy/va/tė,kvad/ra/tas)

Rastižodį,kuriameyradugarsaiv (voverė). Rasti ir įvardyti gyvūnus (voverė,voras,vilkas,gyvatė),žvėris

(voverė, vilkas), roplį (gyvatė), plėšrų žvėrį (vilkas), geometrinę figūrą (kvadratas).

Mokiniaigalėtųsugalvoti irgarsaisišnagrinėtidaugiaužo-džių,kuriuoseyragarsasv,pavyzdžiui,pasakytiklasėsdraugųvardus, kuriuose yra garsas v,atliktišiųžodžiųgarsinęanalizę,nustatyti garso vvietąžodžiuose.

Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Vėlinės“, mokiniaiturėtųrastižodžius,kuriuoseyraminkštumoženklas(puošia,mirusius,artimuosius), ir sugalvoti šiam tekstui klausi-mų. Galimi klausimai:• Kokstekstopavadinimas?• KokiumetųlaikušvenčiamosVėlinės?• KąprisimenažmonėsperVėlines?

71

Vėlinių šventės samprata pirmokams gali būti labai subjek-tyvi. Vienaip šią šventę bus pajutęs pirmokas, lankantis kapus giminaičių,kuriųjisnepažinojo,tikžinoapiejuosištėvelių,se-neliųarkitųžmoniųpasakojimų, irvisaikitaipšiądienąjausistas,kurislankyssavomylimo,artimo,brangausžmogauskapą.

Perskaičius tekstą apie Vėlines (p. 73), reikėtų išsamiau ap-tarti Vėlines ir Visų Šventųjų dieną, atsakyti į teksto suvokimo klausimus:• KąveikiažmonėsVėliniųdieną?(Vėliniųdienąžmonėslanko

mirusiųjųkapus,uždegažvakes.) • Kąšiądienąveikiatavošeima?(Šisklausimasužduodamas

tam, kad mokiniai pasidalytų savo asmenine patirtimi.)• Kaipreikiaelgtiskapinėse?(Sumokiniaisreikėtųaptarti,kaip

dera elgtis kapinėse – pabūti tyloje, nešiukšlinti, – kaip sau-goti paminklus ir pan.)

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Mokantis rašyti V v raides, mo-kiniams pasakoma, kad abi raidės rašomos neatkeliant rankos, tačiau kitos raidės prie V visada jungiamos tik atkėlus ranką. Raidė v pradedamarašytieilutėsviduryjeviršryškioslinijos,kyla-maįviršųikilinijos,išgaubiamaslankelis,leidžiamasitiesialinijaikiryškios linijos,vėlkylamaįviršųir, išgaubuskitąlankelį,raidėbaigiamaprielinijos.Vdidžiojilabaipanašiįmažąją,tikdvigubaididesnė,rašomaperdvieilutes.V pradedamarašytinuoantrosei-lutės,esančiosviršryškioslinijos,vidurio,kylamaįviršųikilinijosir išgaubiamas lankelis, leidžiamasi iki ryškios linijos, vėl per dvieiluteskylama įviršų iki tospačiosvietos,nuokurios raidėbuvopradėtarašyti,ir,išgaubuskitąlankelį,raidėbaigiamaprielinijos.

Mokiniamsreikėtųpaaiškintiirparodyti,kaiprašytižodįvo-verė, vardąVytautas, sakinį Vilnius–Lietuvossostinė.

Į tuščius langeliusmokiniai turėtų įklijuoti žodžių vilkas ir žvirblisraides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsi-nę analizę, nustatyti garso v vietąžodžiuose (vil/kas–pradžioje, žvirb/lis–viduryje).Mokiniai,kuriemokosiskaityti,žodyježvir-blis turėtų įklijuoti tik tas raides, kurias moka (virlis).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad vilkas–panašusįšunįžvėris;žvirblis – nedidelis sody-bų, miestų paukštis.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsov vietąžodžiuose.Mokiniai,žiūrėdami įpa-

veikslėlius(p.72),turėtųpasakyti,kuriųžodžiųpradžiojeyragarsas virkuriamežodyjeyradugarsaiv;

• skaitytitekstą„Vėlinės“irgalvotijamklausimų;• skaityti(klausyti)iraptartitekstąapieVėlines;• rašytiV v raides, žodžiusirsakinįpratybųsąsiuvinyje.

72

Pamokų tikslas:SupažindintisuB b.

Pamokų uždaviniai: • Teisingainustatytigarsobvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaityti tekstą„Vaikųnorai“ ir sugalvoti jam

klausimų. • Perskaityti(pasiklausyti)iraptartitekstą„Baletas“.• TaisyklingaiparašytiB braidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsobvietąžodžiuose.• Taisyklingai perskaitys tekstą„Vaikų norai“ ir sugalvos jam

klausimų. • Perskaitys(pasiklausys)iraptarstekstą„Baletas“.• TaisyklingaiparašysB braidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso b vietąžodžiuose.

pradžioje(be/ge/mo/tas,ba/ra/vy/kas)

viduryje (ki/bi/ras,ar/bū/zas,o/be/lis)

pradžiojeirviduryje(bebras)

Rastižodį,kuriameyradugarsaib (bebras).Rasti ir įvardytižvėris(barsukas,begemotas), grybą (baravy-

kas). Būtųgalima išsiaiškinti, kad abunupiešti žvėrys yra žin-duoliai, o begemotas – vienas didžiausių žemėje gyvenančiųžinduolių.Barsukasgyvenamiškuoseirmintauogomis,vaisiais,šaknimis,obegemotas–mėgstantisvandenįžolėdis.

Galima pasiūlyti mokiniams paieškoti informacijos apie tai, kur gyvena begemotai, apibendrinti šią informaciją ir pristatyti draugams. Galima rengti projektą mokinių pasiūlyta tema (pvz., „Barsukas“).

Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Vaikų norai“, mokiniai galėtų pagalvoti ir atsakyti į tokius klausimus:• Apiekąšistekstas?(Tekstasapievaikųsvajones.)• Kokieduveikėjaikalbasi?Apieką?(AlbertasirVaivakalbasi

apiebaletą.)• Ką sako vienas, o ką – kitas? Galima perskaityti vaikų žo-

džius.

73

Prieš skaitant negrožinį tekstą„Baletas“ (p. 75), reikėtų ap-tarti, ką vaikai jau žino apie baletą, išsiaiškinti, ar klasėje yrašokančiųjų baletą, jei taip, paklausti, ką jiems reiškia baletas. Perskaičius tekstą, reikėtų aptarti, kaip tekste aiškinama, kas yra baletas, ir atsakyti į kitus teksto suvokimo klausimus.• Kadareikiapradėtimokytisšoktibaletą?(Mokytisšoktibaletą

reikiavaikystėje.)• Kaipvadinamabaletošokėja?(Baletošokėjavadinamabale-

rina.)Aptarustekstą„Baletas“,vertėtųsusipažintisuLietuvosnacio-

naliniu operos ir baleto teatru. Teatro tinklalapyje (http://www.opera.lt/apie-teatra)galimasusipažintisužymiausiaisLietuvosbaleto solistais, repertuaru, spektakliais vaikams. Virtualiai pasi-žvalgytipošioteatrosalęgalimaadresuhttp://www.opera.lt/apie-teatra/virtuali-ekskursija.

Siūlytume aptarti ir kurio nors spektaklio nuotraukas, vei-kėjus,pavyzdžiui,KarenoChačaturianodviejųdaliųbaleto„Či-polinas“ (http://www.opera.lt/repertuaras/spektakliaivaikams/cipolinas),pažiūrėti spektaklio ištrauką,pavyzdžiui,Piotro Čai-kovskiobaleto„Gulbiųežeras“(http://www.opera.lt/spektakliai/baletai/gulbiu-ezeras)arba„Miegančiojigražuolė“(http://www.opera.lt/spektakliai/baletai/miegancioji-grazuole) ir kt.

Jeigu yra galimybių, būtų naudinga apsilankyti šiame teatre irpasižiūrėtispektaklįvaikams.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis taisyklingai rašyti B b raides. Šios raidės rašomos neat-keliant rankos.Raidėbpradedamarašytikaipl,obaigiamakaipv prieneryškioslinijos.Bpradedamarašytinuoantroslinijos,esan-čiosviršryškioslinijos,leidžiamasiikiryškioslinijos,kylamaįviršųdarantkilpelę,pakylamaikitospačios linijos,nuokuriosširaidėbuvopradėtarašyti,tuometdaromaspilvelis(įkitąpusęneikoje-lėskilpelė);pirmasispilvelisbaigiamasantlinijos,tadaikiryškioslinijosrašomasantrasispilvelis,baigiamaužriečiantkilpelęįvidų.

Mokiniams reikėtų paaiškinti ir parodyti, kaip rašyti vardus Balys ir Birutė,žodįbarsukas.

Į tuščius langeliusmokiniai turėtų įklijuoti žodžiųbraškė ir bitė raides. Prieš klijuojantnaudinga atlikti šių žodžiųgarsinęanalizę, nustatyti garso b vietąžodžiuose(braš/kė,bi/tė – pra-džioje).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad braškė – uoga; bitė – gyvūnas, vabzdys.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsobvietąžodžiuose.Mokytojaspateikiažodžius

pupa (mokiniai turėtų nekelti kortelių, nes garso b šiame žodyjenėra),Barbora(mokiniai turėtų pakelti dvi korteles – garsas byražodžiopradžiojeirviduryje)irkt.;

• skaitytitekstą„Vaikųnorai“irgalvotijamklausimų;• skaityti(klausyti)iraptartitekstą„Baletas“;• rašytiB braidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

74

Pamokų tikslas:SupažindintisuG g.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsogvietąžodžiuose.• Taisyklingai perskaityti tekstą„Pramogos“ ir sugalvoti jam

klausimų. • Perskaityti (pasiklausyti) ir aptarti KostoKubilinskoeiliuotą

pasaką „Ledinukas“.• TaisyklingaiparašytiG graidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsog vietąžodžiuose.• Taisyklingai perskaitys tekstą „Pramogos“ ir sugalvos jam

klausimų. • Perskaitys(pasiklausys)iraptarsKostoKubilinskoeiliuotąpa-

saką „Ledinukas“.• TaisyklingaiparašysG g raides ir žodžiuspratybųsąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso g vietąžodžiuose.

pradžioje(gen/ys,gul/bė, ger/vė,gan/dras)

pradžiojeirviduryje(ge/gu/tė)

viduryje (pa/pū/ga,vė/gėlė,sa/ga)

Rastižodį,kuriameyradugarsaig (gegutė).Rasti ir įvardyti paukščius (gegutė,genys,gulbė,gervė,papū-

ga,gandras),žuvį(vėgėlė). Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Pramogos“,

mokiniaigalėtųsugalvotijamklausimų,pavyzdžiui:• Kiekvaikųbuvolauke?(Laukebuvoketurivaikai.) • KąveikėGytėirVytas?(GytėirVytaslipdėsniegosenį.)• Okąveikėdvyniai?(Dvyniaistatėsniegotvirtovę.)• Iškobuvopadarytossniegosenioakysirnosis?(Sniegosenio

akysbuvopadarytosišangliukų,nosis–morka.)Perskaitę Kosto Kubilinsko pasaką „Ledinukas“, vaikai turėtų

atsakyti į šiuos klausimus:• Apiekąšieiliuotapasaka?(ŠipasakaapieLedinuką.)• Kąmoka Ledinukas? (Ledinukasmokakalti ledo tiltus,malti

sniegomiltus,zuikįužpustyti,ežįužmigdyti.)

75

• Kokiašiospasakosnuotaika?(Šiospasakosnuotaikalinksma,smagi.)

• Kuriežodžiairimuojasi?(Rimuojasišiepasakosžodžiai:seno–gyveno,anūką–Ledinuką,anūkas–Ledinukas,nesustiręs–gi-rias,kalti–malti,tiltus–miltus,puikį–kežį,užpustyti–užmig-dyti.)

Kosto Kubilinsko eiliuotos pasakos „Ledinukas“ tęsinys:

MiegavarlėspūstažandėsIrbarsukaskietasprandis.Kąbarsukas!AširmeškąKaipaspaudžiu–šonaibraška…Visąžemę,jeinorėčiau,Ašsušaldytigalėčiau!

VienąkartpersniegopūgąŠaltisvedasianūką.OanūkasLedinukasRateliuSusnaigėmsukas.

Žiūri–važy*sėdiponas,Nuoarielkos**netraudonas,IrįkailiniusstoriausiusStorasponasįsirausęs,Irkelius,irilgaskojasZebrųkailiaisapsiklojęs.

ŠastanūkasLedinukasIrpozebrųkailiaisbrukas:ŠaldoponąŠaltanosis,ŠąlaBąlaPononosis...

IrnuorankųLigikojųPonaskaulansuragojo.

–Na,matai,–anūkasgirias,–Ar,seneli,ašnevyras:MokukaltiLedotiltus,Mokumalti

*Važis–rogėssusėdynėmis.** Svet.ntk.=degtinė.

Sniegomiltus.Zuikįpuikį–Užpustyti,Ežįkežį–UžmigdytiIrsušaldytstorąponą,Nuoarielkosnetraudoną.Visąžemę,jeinorėčiau,Ašsušaldytigalėčiau...

–Najau,na!–jamŠaltissako.–Dartaugirtisneužteko.Tausušaldytžemęknieti,Osušaldyktuvalstietį.Pažiūrėk–tenaiužvalkos***

Pagiryjiskertamalkas.

–Chi!–nusijuokėanūkas.–AšnebūčiauLedinukas,Jeivalstietįpaleitraką****

Nesušaldyčiauįragą.

*** Valka – klampi vieta.**** Trakas – miško aikštelė.

76

Kąvalstietis!JeigumeškąKaipaspaudžiu–šonaibraška.

Pasigyrė,nairdumiaPasvalstietįįpakrūmę.

Ovalstietis–malkaskerta.Kirvisskamba.Darbasverda:UžsimojaIrkadtvoja,Tainetskiedrosišlekioja.

Metapirštinesįšalį:–Ūtata!Karštadienelė!–Vienassauvalstietisšneka,Ojorankojkirvisžvaga.

LedinukasGalvąkraipo.Pasižiūri.Pasišaipo.Irgalvoja:„TusušalsiIrkirvukonepakelsi.Va,irbustada,žmogeli,–„Ūtata!Karštadienelė...“

Irsutelkęsvisąrūstį,Jispradėjošaltįpūsti.Kakląrankomapsivijo.Tuojskrebučiaiapšerkšnijo,Tuojirūsaiapšarmojo,OŠaltutispagalvojo:„Na,darvienąšaltągūsį,Ir,vargšeli,tupražūsi,Suragosikaiptasponas,Nuoarielkosnetraudonas...“

Irnušokęsnuopusnyno,Vėljispūstipamėgino:Griebiaausį,griebianosį,OvalstietisnusikosiIrkiekgaliStuobrį*engia,NetsušalęsKirvisspengia.

BaltasbaltastartumpūkasTūpsišaltasLedinukas–

* Stuobrys – nugenėtas medis.

Čiuptužkojų,čiuptužrankųIrįantįįsirango,Betvalstietisnesušąla,Tikįkelmąpleištąkala.Šaltassniegasžaižaruoja.Karštasprakaitasgaruoja.

Pagaliaužmogusprašneko:–Nairkarštačiaprietrako!Kurtasšaltispasidėjo,Duotųgūsįšaltovėjo.

Ledinukasnetpašoko,VosišapmaudonesprogoIr,sutelkęsvisąrūstį,Vėlpradėjošaltįpūsti.

Ovalstietisbeskrebučių**

Kraunamalkasantrogučių.Baigęsdarbą,antkelmukoAtsisėda,užsirūko...

Pailsėjo,pasėdėjoIrpergiriąnugirgždėjo.SenisŠaltisatlingavo:–Kurvalstietis?–Nuvažiavo!–Na,mateidabar,sūneli,Kąžmogusirdarbasgali.Tausušaldytžemęknieti...Kątenžemę!JeivalstietįŠaldeišaldeitupriešilo–Nesušalo,osušilo...Norsvalstietisapšerkšnijo,–Darbasšalčionesibijo!

BaltasbaltastartumpūkasSusimąstėLedinukas.IrnusivedėperpūgąŠaltistylintįanūką.

Kostas Kubilinskas. Ledinukas. V., 2010.

Perskaičius eiliuotos pasakos tęsinį, rekomenduotume pasi-kalbėtiapiesvaigalųvartojimožalą.Mokiniųbūtųgalimapa-klausti, kodėl ponas sušalo, kokių dar blogybių gali nutikti dėl svaigalųvartojimo,kodėlsvaigalaidažnaibūnanelaimiųprie-žastis.

** Skrebučiai – trumpi kailiniai.

77

Aptariant pasaką, reikėtų atsakyti į šiuos klausimus:• Kogalimapasimokyti iššios istorijos? (Istorijarodo,kaddir-

bančiamžmoguinebaisusnetdidelisšaltis,kaddirbdamasgaliįveiktididžiausiussunkumus.)

• Kodėl Ledinukas valstiečio nesušaldė? (Ledinukas valstiečionesušaldėtodėl,kadvalstietisdaugdirbo, judėjo,o,kai judi–nebūnašalta.)

• KodėlLedinukaspasakospabaigojeėjotylėdamas?(Ledinu-kasėjotylėdamas,nessuprato,kadnevisusgalisušaldyti,kadbereikalogyrėsiirpan.)

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Aptariant, kaip rašyti G g raides, mokinių galima klausti į kokias rašytines raides yra panašios šios raidės. Mokiniai turėtų atsakyti, kad g pradedamataippatkaipa (parašomastokspatpilvelis),obaigiamakaipy(parašomatokiapatkojelėiružbaigiamaeilutėsviduryje). Gpradedamarašytinuoantros virš ryškios linijos esančios linijos darant pilvelį (tokį patkaipg),baigiamatokiapačiakojelekaipY.Abiraidėsparašomosneatkeliantrankos.

Mokiniamsreikėtųpaaiškintiirparodyti,kaiprašytižodžiussniegas ir gimtinė,žodžiųjunginįGediminopilis. Mokinių derėtų paklausti,kodėlžodisGediminoparašytasdidžiąjaraide.

Į tuščius langeliusmokiniai turėtų įklijuoti žodžiųgaidys ir sniegenaraides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgar-sinę analizę, nustatyti garso g vietą žodžiuose (gai/dys– pra-džioje, snie/ge/na – viduryje). Mokinių taip pat galima paklausti, kokiedvibalsiaiyrašiuosežodžiuose(gaidys, sniegena).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad gaidys – naminis paukštis; sniegena – paukštis. Snie-genasgalimapamatytižiemąsoduoseirparkuose.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsogvietąžodžiuose.Mokiniai,žiūrėdami įpa-

veikslėlius(p.76),turėtųpasakyti,kuriuosežodžiuosegarsasg yraviduryje,kuriamežodyjeyradugarsaig;

• skaitytitekstą„Pramogos“irgalvotijamklausimų;• skaityti(klausyti)iraptartiKostoKubilinskopasaką„Ledinu-

kas“.Kuojiypatinga?• rašytiG g raides ir žodžiuspratybųsąsiuvinyje.

78

Pamokų tikslas:SupažindintisuJ j.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsojvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Kaime“irsugalvotijamklau-

simų. • Perskaityti(pasiklausyti)iraptartitekstą„Arklys“.• TaisyklingaiparašytiJ jraides,žodžiusirsakinįpratybųsąsiu-

vinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsojvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Kaime“irsugalvosjamklausi-

mų. • Perskaitys(pasiklausys)iraptarstekstą„Arklys“.• TaisyklingaiparašysJ jraides,žodžiusirsakinįpratybųsąsiu-

vinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso j vietąžodžiuose.

pradžioje(jū/rei/vis)

viduryje (bi/jū/nas,pjū/klas,kū/jis,ko/ji/nės,si/jo/nas)

pabaigoje(patyspateikiažodžių,pvz.:rytoj, tuoj)

Rastiirįvardytidrabužius(sijonas,kojinės), darbo įrankius (kū-jis,pjūklas).Siekiantplėstimokiniųžodyną,galimaaptartikitusmokiniams žinomus drabužius (įdomiau mergaitėms), darboįrankius (įdomiau berniukams).

Perskaitę besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Kaime“, mo-kiniai turėtų sugalvoti jam klausimų ir atsakyti į suolo draugo sugalvotus klausimus.

Prieš skaitant negrožinį tekstą„Arkliai“ (p. 79), reikėtų pa-prašytimokiniųpagalvoti, iškokiųpožymių jieatpažįstaarklį.Teksto iliustracija suteikia papildomos dalykinės informacijos apiearklį,padedagausintimokiniųžodyną.Perskaičiustekstą,reikėtų atsakyti į vadovėlio klausimus:• Apiekąšistekstas?(Šistekstasapiearklius.)• Kuouodegasvarbiarkliui? (Uodegapadedaarkliuiapsiginti

nuovabzdžių.)

79

Kiti du šios pamokos klausimai yra susiję su mokinio patir-timi. Derėtų nepamiršti paminėti, kaip dar arklys gali būti va-dinamas (kuinu,žirgu), paaiškinti, kuo šie pavadinimai skiriasi, kada vartojami. Kai mokiniai dalysis savo patirtimi, reikėtų juos pamokytivartotikuoįvairesniųsinonimiškųžodžių.

Rekomenduojame susipažinti su Lietuvoje esančiais žirgy-nais (http://www.7seasons.lt/zirgynai_jodinejimas).Pavyzdžiui,apsilankius Vilniaus žirgyno tinklalapyje http://www.vilniaus zirgynas.lt/galima išsamiau sužinoti apie žirgyno įkūrimą, su-žinoti,kiekirkokiųveisliųžirgųveisiama,kiekkainuojajojimopamokos,ekskursijospožirgyną,onuotraukųgalerijojegalimapamatytidaugeliožirgyneauginamųžirgųnuotraukų.Šiomisnuotraukomis galima pasinaudoti mokant vaikus nupasakoti / aprašytižirgoišvaizdą,pamatyti,kuoskirtingųveisliųžirgaiyrapanašūs, kuo skiriasi ir pan.

Apsilankius Kurtuvėnų jojimo paslaugų centro tinklalapyje http://www.kurtuva.lt/kal_straipsnis.php?id=377 galima suži-noti, kokios siūlomos atostogų pramogos, kada norintys išmok-ti joti gali lankyti jojimo mokyklą, kiek tai kainuoja ir kt.

Po informacijos paieškos kartu su mokiniais reikėtų aptarti, kąnaujosužinojo,kodėlirkadavertaapsilankytišiuosearpa-našiuose tinklalapiuose, kaip reikėtų ieškoti reikiamos informa-cijos ir pan.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis taisyklingai rašyti J j raides. Šios raidės rašomos ne-atkeliant rankos. Jypatingatuo,kadrašomanetpertriseilutes:pradedamaantrojeeilutėjeviršryškioslinijosprieneryškioslinijosparašantbangelę,leidžiamasižemynnetpertriseilutes,prielini-jos,esančiosporyškia linija,daromakilpelė irkylamaiki ryškioslinijos,baigiamakojeleeilutėsviduryje.Raidėjpradedamarašytinuoneryškioslinijos,esančiosviršryškioslinijos,leidžiantisžemynperdvieilutesikilinijos,esančiosporyškialinija,daromakilpelėirkylamaikiryškioslinijos,baigiamakojeleeilutėsviduryje.

Mokiniams reikėtų paaiškinti ir parodyti, kaip rašyti vardą Jo-nas, vietovardį Jurbarkas, sakinį Baltijosjūrabanguoja.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųlelija ir jū-reivis raides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsinęanalizę, nustatyti garso j vietąžodžiuose(le/li/ja – viduryje, jū/rei/vis –pradžioje).

Šiužduotispadėsplėstimokinių žodyną, jeiplačiauaptar-sime, kad lelija– laukinėirdarželiųgėlė,auganti irLietuvoje,vandens augalas; jūreivis – profesija. Jūreiviai dirba laivuose, kurie jūromis gabena krovinius, keleivius.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsojvietąžodžiuose.Mokytojaspateikiažodžius

ona (mokiniai turėtų nekelti kortelių, nes garso jšiamežo-

dyje nėra), joja (mokiniai turėtų pakelti dvi korteles – garsas j yražodžiopradžiojeirviduryje)irkt.;

• skaitytitekstą„Kaime“irgalvotijamklausimų;• skaityti(klausyti)iraptartitekstą„Arklys“;• rašytiJ j raides,žodžius,sakinįpratybųsąsiuvinyje.

80

Pamokų tikslas: Pakartoti Ū ū, Y y, B b, J j, R r, P p, G g, dvibalsius, įtvirtinti jų rašybą; pasekti Liudo Dovydėno pasaką „Gražiausiasžvėris“.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsų ū, y, b, j, r, p, girdvibalsiųvietąžo-

džiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Rudensrytas“.• Taisyklingainurašytiįsąsiuvinįtekstą„Rudensrytas“.• Perskaityti (pasiklausyti) ir aptarti Liudo Dovydėno pasaką

„Gražiausiasžvėris“.• PasektiLiudoDovydėnopasaką„Gražiausiasžvėris“.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsų ū, y, b, j, r, p, girdvibalsiųvietąžo-

džiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Rudensrytas“.• Taisyklingainurašysįsąsiuvinįtekstą„Rudensrytas“.• Perskaitys (pasiklausys) ir aptars Liudo Dovydėno pasaką

„Gražiausiasžvėris“.• PaseksLiudoDovydėnopasaką„Gražiausiasžvėris“.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti ir suskiemenuoti pavaizduotų daiktų pavadinimus: pjau/tu/vas, laik/ro/dis, gry/bas (arba rau/don/vir/šis), pin/ti/nė, puo/de/lis, a/guo/na, a/gras/tas (arba krū/mas), pu/šis.

Garsas jyražodyjepjautuvas; garsas ryražodžiuoselaikrodis, agrastas (arba krūmas),grybas (arba raudonviršis); garsas p–žo-džiuosepjautuvas, pintinė,puodelis, pušis; garsas g –žodžiuosegrybas, aguona, agrastas. Įrankis javams pjauti – pjautuvas.

Išsiaiškinama,kaddvibalsiaiyražodžiuosepjautuvas, laikro-dis, puodelis, aguona.

Perskaityti ir aptarti besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Rudens rytas“.

Prieš nurašant į sąsiuvinį tekstą „Rudens rytas“, su mokiniais reikėtų aptarti:• kur rašomas teksto pavadinimas (teksto pavadinimas rašo-

maseilutėsviduryje);• kurpradedamasrašytipirmassakinys(pirmassakinysprade-

damasrašytiperdupirštustoliaunuokrašto);• kądaršiametekstereikėsrašytinaujojeeilutėje(naujojeei-

lutėjereikėsrašytisenutėsžodžius,pirmiausiapadėjusbrūkšnį;taippatnaujojeeilutėjerašomaspaskutinissakinys).Visi mokiniai turėtų nurašyti į sąsiuvinį tekstą „Rudens rytas“.

81

Siekiant įvertinti mokinių klausomo teksto suvokimą, reko-menduojame vaikams paskaityti Kęstučio Navako ir Marijos Smirnovaitės pasaką „Udo ir Dra niekaip nesusikalba“. Prieš skai-tant pasaką galima vaikų paklausti, apie ką ši pasaka.

Kęstutis Navakas, Marija Smirnovaitė

Udo ir Dra niekaip nesusikalba(ištrauka)

KartąuodasUdoskridonežiniakur.Uodainiekadanežino,kurskrenda.Jiemstikskristi,okur–nesvarbu.Jiemsirnutūptinesvar-buantko.Uodailabaidraugiški,todėlskrendabetkurirtupiaantbetko.

Skrisdamas Udo labai pavargo. Dairosi, kur čia jam pailsėti.KaiptikprošalįėjodramblysDra.Drambliaiirgivaikšto,kurnori.Niekasjiemskelionerodo.

UdoatsitūpėdrambliuiDraantkaktospailsėti.Irilsisi.Odram-blystoliaueinasuuoduantkaktos.

–Nairkarštašiandien,–sakoUdo,sėdėdamasDraantkaktos.Dramblystikapsidairė,betniekonepamatė.Ireinatoliau.–Greičiautasaulėnusileistų,–vėlsakouodas.DramblysDradarkartąapsidairė,betvėlniekonepamatė.–Noriugerti,–sakouodasUdo.„Kas čia kalba? – pagalvojodramblysDra. –Niekonematau.

Galčiaaškalbu?“–Irvalgytinoriu,–vėlsakoUdo.DramblysDranetatsisėdoišnustebimo.–Irašnoriugerti!Irvalgyti!–subaubėdramblysDra.Dabarjauuodasnusteboirišsigando.Dairosi,kasčiakalba.Ir

niekonemato.–Irmaudytisnoriu!–baubiaDra.–Kasčiakalba?Ašniekonematau,–klausiaišsigandęsUdo.–Kasčiakalba?Ašniekonematau,–klausiaišsigandęsDra.Uodassėdidrambliuiantkaktosirdramblionemato.Dramblys

nešasiuodąantkaktosiruodonemato.Irabiembaisu,kadkažkasnematomaskalba.

Kęstutis Navakas. UdoirDraniekaipnesusikalba. K., 2012.

Klausimai klausyto kūrinio analizei:• Kasšiospasakosveikėjai?• Kuojievardu?Nuokokiųžodžiųyrakilęjųvardai?• Kodėluodasirdramblysvienaskitonematė?• Arpatikoklausytispasakos?Kodėl?

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje, atsakyda-mi į klausimą, kas ką neša, mokiniai turėtų parašyti tris sakinius: Jonas (arba vyras ar dėdė) nešaRoką ir Jonę (arba vaikus). ŠuoBimasnešakamuolį.MergaitėJustėnešakuprinę.

Įrašius tinkamus dvibalsius, turėtų būti toks tekstas:Jau šaltas ir vėlyvas ruduo. Kiemuoseprie namųkrinta liepų,

klevų,uosių,alksniųlapai.Lyjalietus.Rytaisbūnalabaišalta.Vai-kamsreikiadaugiaurengtis.

Mokinių galima paklausti:• Kuriamešiotekstožodyjeyradudvibalsiai?Kokie?(Dudvi-

balsiaiyražodyje kiemuose.)• Kuriuostrisšio tekstožodžiussudarovienasskiemuo? (Žo-

džiusjau,ir,priesudarovienasskiemuo.)• Kuriuos du šio teksto žodžius sudaro trys skiemenys? (Žo-

džiusvė/ly/vas ir kie/muo/sesudarotrysskiemenys.)Atlikus visas užduotis pratybų sąsiuvinyje, šį tekstą galima

mokiniams padiktuoti ir patikrinti, kaip jie geba iš klausos pa-rašytižinomątekstą.Mokytojas,taisydamasšiuosdiktantus,tu-rėtųatkreiptidėmesį,kurmokiniaidažniausiaiklydo,irieškotipriežasčiųkodėl.

82

PirmiausiaLiudoDovydėnopasaką„Gražiausiasžvėris“(p.81)turėtų pasekti ar perskaityti mokytojas. Mokiniai, kurie moka skaityti, galėtų šį kūrinį persiskaityti patys. Išklausius pasaką, ap-tariama, kas irkodėlbuvoišrinktasgražiausiužvėrimi(Gražiausiužvėrimibuvoišrinktasšuo,nesjisišgelbėjobrolį,viščiuką.).

Išsiaiškinamažodžiųgrakštus, žvalus reikšmė. Dirbdami poromis ar nedidelėmis grupėmis (po 3–4 moki-

nius) pirmokai galėtų pasiruošti atsakyti į klausimus:• Kokiame konkurse dalyvavo žvėrys? (Žvėrys dalyvavo gra-

žiausiožvėriesrinkimųkonkurse.)• Kokie žvėrys dalyvavo konkurse? (Konkurse dalyvavo vilkai,

lapės, barsukai, stirnos, elniai, asilai, šunys.) Išvardyti visas žvėriųgrupespirmokamsgalibūtinelengva.Mokytojasgalipadėti pasakydamas, kad konkurse dalyvavo septynios gru-pėsžvėrių.Jeigumokiniamsvistieknepavykspasakytivisųgrupių, reikėtų visiems drauge skaityti tą pasakos vietą, kur josišvardytos,irtaipatrastivisusminimusžvėris.

• Kasteisėjavo?(Konkursoteisėjaibuvoliūtas,sakalasiršuva.) • Ką tu (arba jūsų grupė) būtum išrinkęs gražiausiu žvėrimi?

Kodėl?Visimokiniųatsakymaiteisingi,svarbiausia,kadbūtųpasakytiargumentai,pagrindžiantysnuomonę.Pirmokųnuo-monė gali sutapti su teisėjų nuomone arba skirtis. Tikėtina, kad iš atsakymų į šį klausimą paaiškės mokinių vertybinis po-

žiūrisįtamtikrusdalykus.Jukvisižvėrysyravienaiparkitaipgražūs.Svarbiausia–mokiniųpasirinktivertinimokriterijai.

Kadangi bus mokomasi šią pasaką sekti, su mokiniais reikėtų aptarti pasakos eigą. Pasakos eigą padeda įsiminti visos pasakos teksto suskirstymas atskiromis dalimis. Vaikai, dirbdami indivi-dualiai, poromis arba nedidelėmis grupėmis, skaitydami pasaką turėtų sudėlioti jos dalis eilės tvarka. Naudinga nupiešti pasakos iliustracijų, iš kurių, išdėliojus tinkama eilės tvarka, būtų aiškus pasakossiužetas.Būtųpravartunupieštivisuspasakosveikėjus(vilkus, lapes, barsukus, stirnas, elnius, asilus, šunis, liūtą, sakalą, šunį) ant atskirų lapų arba pasidaryti veikėjų kaukes.

Sekti pasaką vaikams bus kur kas įdomiau, jei kartu bus ir vai-dinama. Tam ypač tinka pirštukinės lėlės. Daugiau apie jas kvie-čiame pasiskaityti adresu http://paprastosmamosdienorastis.blogspot.com/2010/08/nerti-pirstukai-ir-pasaku-personazai.html.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje pasakos dalysturėtųbūtisunumeruotostaip:4,1,2,3.Pasaką„Gražiau-siasžvėris“galimasektižiūrintįšiuospaveikslėlius.Tiemsmo-kiniams, kuriems per sunku pasekti visą pasaką, galima skirti pasektijosdalį–pasakospradžią,pabaigąarpan.

83

Rašybos įgūdžiams įtvirtintimokiniaigaliparašytipasitikri-namąjįdiktantą.Rašydamivaikaigalipabrauktižodžius,dėlku-riųrašybosdvejoja.Parašiusdiktantąpabrauktųžodžiųrašybaaptariama, mokiniai ištaiso darbą ir tik tada atiduoda jį moky-tojui.

Diktantas

Miško aikštelėje rinkosi vilkai. Nuo vilkų neatsiliko lapės. Greta

lapių stovėjoeilėbarsukų.Atėjo ir stirnos.Kaipamatėelniųeilę,

atėjoirasilųbūrys.Taipdaugeiliųsustojomiškoaikštelėjeirlaukė

liūto,sakaloiršuns.

Diktantas

Jaušaltasirvėlyvasruduo.Kiemuoseprienamųkrintaliepų,klevų,

uosių,alksniųlapai.Lyjalietus.Rytaisbūnašalta.Vaikamsreikia

daugiaurengtis.

VertinimasKadangiišmoktosmedžiagosįtvirtinimasvykoketuriaspamo-kas, reikėtų aptarti ir vertinti visų pamokų turinį, mokinių vei-klą per visas keturias pamokas. Vertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsų ū, y, b, j, r, p, g irdvibalsiųvietąžodžiuose,

skiemenuoti žodžius. Mokinių galima dar kartą paklaustivieno ar kelių klausimų, į kuriuos jau buvo atsakyta, pavyz-džiui,kuriamežodyjeyragarsasj (pjautuvas), koks dvibalsis yra šiame žodyje (au), kiek skiemenų šiame žodyje (trys) ir pan.Galimapaprašytipasakytibentketuriasgrupesžvėrių,kurių pavadinimuose yra dvibalsis ai (vilkai,asilai,barsukai,elniai);

• skaitytitekstą„Rudensrytas“;• nurašyti į sąsiuvinį tekstą„Rudens rytas“. Galima paprašyti

pabraukti taisyklingiausiai parašytą sakinį. Aptariant reikėtų mokinių paprašyti paaiškinti, kodėl jie šiuos sakinius pabrau-kė, iš ko matyti, kad jie taisyklingiausiai parašyti, ir pan.;

• pasektiLiudoDovydėnopasaką„Gražiausiasžvėris“.Paprašy-ti pakomentuoti, kas labiausiai padėjo mokytis sekti pasaką.

84

Pamokų tikslas:SupažindintisuŽ ž.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsožvietąžodžiuose.• Taisyklingai perskaityti tekstą„Vaikų pomėgis“ ir sugalvoti

jam klausimų.• Perskaityti(pasiklausyti)iraptartiVioletosPalčinskaitėseilė-

raštį„Žmogusiržodis“.• TaisyklingaiparašytiŽ ž raides,žodžiusirsakinįpratybųsą-

siuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsož vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Vaikųpomėgis“irsugalvosjam

klausimų.• Perskaitys (pasiklausys) ir aptarsVioletosPalčinskaitėseilė-

raštį„Žmogusiržodis“.• TaisyklingaiparašysŽ ž raides,žodžiusirsakinįpratybųsąsiu-

vinyje.

Veikla Darbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso ž vietąžodžiuose.

pradžioje(ži/di/nys, žal/tys, žmo/nės, ži/ra/fa)

viduryje (vy/žos, ro/žė, ber/žas)

Rasti ir įvardyti augalus (beržas,rožė), roplį (žaltys), senovinį apavą (vyžos). Siekiant plėstimokinių žodyną, galima aptarti,kokiųdarmokiniaižinosenoviniųdaiktų(kykas,naginės,verpi-moratelis ar pan.), roplių (krokodilas,varanas,gyvatė ir kt.).

Perskaityti besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Vaikų po-mėgis“, sugalvoti jam klausimų ir atsakyti į suolo draugo sugal-votus klausimus.

Prieš skaitantVioletosPalčinskaitėseilėraštį„Žmogus ir žo-dis“ (p. 85), vaikai nuteikiami klausytis ir pagalvoti, kuo eilėraštis yra ypatingas (daugeilėraščiožodžiųprasidedaraidež).

Išsiaiškinama,kąreiškiažodispažanga. Atkreipiamas moki-niųdėmesysįtai,kadpadariuspažangąsveikinamaeilėraščiopabaigoje.Galimapaklausti,kodėlperskaičiusžodžiųpaaiški-nimusgalimapadarytipažangą,kaiptaisusijęsupačiųmoki-niųpažanga.Taikantminčiųlietausmetodą,išsiaiškinama,kaipmokiniaisuprantamokymosipažangą,kokiajųmokymosimo-tyvacija, nuostatos.

85

Atsakoma į klausimus: • Kaseilėraščioautorius?(Eilėraščioautorė– VioletaPalčinskai-

tė.)• Kokseilėraščiopavadinimas? (Eilėraščiopavadinimas „Žmo-

gusiržodis“.)• Apiekąšiseilėraštis?(ŠiseilėraštisapieraidęŽ.)

Eilėraščio iliustracija sukels naujų minčių, padės samprotauti apie eilėraštį.

Aptariant eilėraštį, derėtų pakartoti ir žodžioarklys sinoni-mus (žirgas, kuinas), atkreiptimokiniųdėmesį, koks žodis pa-vartotas eilėraštyje.

Norintdaugiausužinotiapiežirgųlenktynes,vykstančiasZa-rasųrajoneantSartųežero,naudingaapsilankytišiomslenkty-nėms skirtame tinklalapyje http://www.sartulenktynes.lt/index.php?lang=lt.Mokiniaigalėssusipažintisuristūnųlenktyniųtai-syklėmis, renginioprograma, keleriųmetųvaržybųnugalėto-jais,pamatytidaugnuotraukų,filmuotosmedžiagos.Naudingaaptarti su mokiniais, kada būti ant ledo yra nesaugu.

Pavojai ant ledoAtšilusoramsirsuplonėjusleduiliptiantledoarvažiuoti,eitipervandenstelkiniuslabaipavojinga,nesnevisuometaišku,kurtykopavojus–šaltiniuotosvietos,protakos,eketės,properšos,užsnig-tosaružpustytos vietos.Upių ir vandens telkinių, į kuriuos įtekaupeliaiiršaltiniai,ledasdarpavojingesnis.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis taisyklingai rašyti Ž ž raides.Raidėž pradedamarašy-ti eilutėjevirš ryškios linijos,viršuje,prieneryškios linijos, išrietusbangelę leidžiamasi iki ryškios linijos, daroma kilpelė, baigiamakojeleeilutėsviduryje,„paukščiukas“viršraidėspadedamaskitojeeilutėje,jisnesiliečiaprieraidės.Žpradedamarašytiantrojeeilutė-jeviršryškioslinijos,prieviršutinėslinijosišrietusbangelęleidžia-masi ikiryškios linijos(perdvieilutes),daromakilpelė,baigiamakojele eilutės viduryje, „paukščiukas“ virš raidės dedamas kitojeeilutėje,nesiliečiantprieraidės.

Mokiniams reikėtų paaiškinti ir parodyti, kaip rašyti vardą Ži-vilė,žodįgarvežys, sakinį Gruodis–žiemosmėnuo.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųžvaigždė ir žvakėraides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsinęanalizę, nustatyti garso ž vietąžodžiuose (žvaigž/dė–pradžiojeir viduryje, žva/kė –pradžioje).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad žvaigždė – dangaus kūnas; žvakė – buityje naudoja-masdaiktas,kartaisperapeigas,šventes,pvz.,žvakutėsužde-gamos per gimimo dieną, Vėlines, Naujuosius metus ir kt.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi

• nustatytigarsožvietąžodžiuose.Mokytojaspateikiažodžiusšulinys (mokiniai turėtų nekelti kortelių, nes garso ž šiame žodyjenėra),žiežirbos (mokiniai turėtų pakelti dvi korteles – garsas žyražodžiopradžiojeirviduryje)irkt.

• skaitytitekstą„Vaikųpomėgis“,galvotijamklausimų,atsakytiį suolo draugo klausimus;

• skaityti (klausyti) ir aptarti Violetos Palčinskaitės eilėraštį„Žmogusiržodis“.

• rašytiŽ ž raides,žodžius,sakinįpratybųsąsiuvinyje.

86

Pamokų tikslas:SupažindintisuZ z.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsozvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaityti(pasiklausyti)iraptartiEduardoMie-

želaičioeiliuotospasakos„ZuikisPuikis“ištrauką.• Taisyklingainurašyti į sąsiuvinįdueiliuotospasakos„Zuikis

Puikis“ posmelius.• TaisyklingaiparašytiZ z raides,žodžiusirsakinįpratybųsą-

siuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsoz vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitys(pasiklausys)iraptarsEduardoMieže-

laičio eiliuotos pasakos „Zuikis Puikis“ ištrauką.• Taisyklingai nurašys į sąsiuvinį du eiliuotospasakos„Zuikis

Puikis“ posmelius.• TaisyklingaiparašysZ zraides,žodžius ir sakinį pratybų sąsiu-

vinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti paveikslėliuose pavaizduotų daik-tų pavadinimus ir rasti garso z vietąžodžiuose.

pradžioje(zeb/ras,zy/lė)

viduryje (laz/da,barz/da,liz/das)

Rastiirįvardytižvėrį(zebras). Prieš skaitant ir analizuojant Eduardo Mieželaičio eiliuotą

pasaką „Zuikis Puikis“, mokinių galima paklausti, gal jie šią pa-saką jau yra girdėję, patys skaitę, o gal net moka ją atmintinai. Pravartu pirmokams parodyti pasakos knygą ir paraginti ją per-skaityti. Galima visą pasaką perskaityti arba padeklamuoti kla-sėje, sukūrus jaukiąaplinką,pavyzdžiui, susėdusantkilimoarpatogiai įsitaisius jaukioje klasės erdvėje. Prieš klausantis pasa-kosreikėtųužduotikokįnorspaprastąklausimą,pvz.,apiekąšipasaka.Priešioklausimogrįžtamaperskaičiuskūrinį.Visimoki-nių atsakymai, susiję su pasakos turiniu, bus teisingi. Išklausius mokinių nuomonę, atsakoma į kitus klausimus:• Kasšioseiliuotospasakosautorius?(Pasakosautorius–Edu-

ardasMieželaitis.)• Koksjospavadinimas?(Pasakospavadinimas„ZuikisPuikis“.) • Kąpadarėzuikiai?(Zuikiai pasitaręmokykląatidarė.) • Kokiakūrinionuotaika?(Kūrinionuotaikalinksma,pakili,nes

zuikisruošiasiįmokyklą,visinorimokytis.)

87

Užduotįnurašytiįsąsiuvinįdupasakosposmeliusreikėtųskir-titada,kaijaubusatliktospratybųsąsiuvinioužduotys.Reikėtųatkreipti pirmokų dėmesį į tai, kad nurašant į sąsiuvinį autoriaus vardas ir pavardė rašomi eilutės viduryje, kitoje eilutėje – pava-dinimas, dar kitoje – pirma pasakos eilutė. Visi eiliuotos pasakos žodžiairašomitaip,kaipvadovėlyje,kadsusidarytųposmeliai,posmeliai atskiriami tuščia eilute. Nurašant reikia, raides rašyti kuo taisyklingiau, neskubėti.

Pasakos tęsinys:

Jis–kuprinęAntpečiųIrnurūkoTakučiu.

Bėgazuikis,Žydigėlės,ČiulbaulbaVolungėlės:

–ArgiorasNepuikus?BėgtumlėktumĮlaukus.

–Neviliokit,Nevalia!IrnukūrėPievele.

PabėgėjęsAtsidūsta.MatodidelįKopūstą.

–Oi,broleliIlgaūsi,KaipgituNevalgęsbūsi?

ZuikislapąNusilaužė,NusilaužėIrsugraužė.

PrisivalgęsZuikissėdi.–GerabūtųPailsėti.

IrzuikutisMikliaidumiaPamiegotiĮpakrūmę.

Šildė,kaitinoSaulutė,OpavėsyZuikispūtė.

Zuikis puikis Tolmiegojo,KolSargiukasNesulojo.

Zuikisstrykt–AkispramerkėIrpamatėPiktąSargį.

ZuikissprukoNuoSargiukoIrkadrūko,Tainurūko.

88

PabėgėjęsDartruputį,Mato–atslenkaLaputė.

–Sveikas,Zuiki!Kurbėgioji?GalpašoksimKlumpakojį?

–NeturiuAšlaiko,sese,Nes einu Įpirmąklasę.

–ValandėlęPatrepsėsiIrįklasęDarsuspėsi!

–Lapesnape,Nevilioki!ArtumokiZuikiųšokį?

–Šen,zuikuti,Mespašoksim,PatrepsėsimIrišmoksim!

–Tebūnie,Kaiptusakai:GalpažaiskimNeilgai...

PasikvietęSenįežį,GriežtarmonikaPaprašė.

JuodasvarnasDūdąpūtė,SmuikąčirpinoLakštutė.

PilkasvilkasBūgnąmušė,NetgiružėOšė,ūžė...

Zuikisšoko,Ūsąraitė.Šoko,trypėLaputaitė.

Šokotrypė,Opopop...Mato–saulėVakarop!

DūmėzuikisIšlankos,NeišmokęsPamokos.

KitąrytąJispirmasisJausukiojasiPrieklasės.

PamokasišmokęPuikiai,SusirinkoklasėjZuikiai.

SėdiklasėjePodu,RašozuikiaiBeklaidų.

SusigūžęszuikisSėdi:GalnekviesAtsakinėti...

JiskamputySusiriečia.MokytojasJįpakviečia:

–Paskaityki,Ilgaausi,ApiežvirblįIrkaliausę...

Zuikis puikisNetiškaito,KadknygelėsNepaskaito.

89

VisądienąVakaršokoIrskaitytiNeišmoko.

Zuiki puiki Skeltanosi,Pasimokyk,Taižinosi.

MokytojasRaito,sukaZuikiui puikiui Dvejetuką.

ZuikisžiūriĮdienynąIrgalvelęPanarina.

SėdajisĮsavovietą,AšarėlėŪsaisrieda.

Daugzuikučių,Daugmažų,Juokias:„Zuiki,negražu!“

Zuikis puikis Buskitoks:NesimokęsJisnešoks.

Tėtis bus patenkintasZuikioPuikiopenketais*.

ZuikiųklasėjAšlankiausiIrmačiauTenilgaausį.

Zuikis Mokosigerai.Pasakyk,Kaiptudarai?

EduardasMieželaitis. Zuikis puikis. V., 2010.

*Anksčiaugeriausiaspažymysbuvopenketas.

Kadangi Z z raidės rašomos panašiai kaip Ž ž, – šias raides mokiniai jaumoka rašyti,– tikslingašių raidžių rašybąaptartisu mokiniais klausimų–atsakymų forma, t. y. mokiniai gali tapti mokytojais ir paaiškinti:• kaiprašomosZ z raidės (zpradedamarašytiviršryškioslinijos

esančioje eilutėje prie viršutinės jos linijos išriečiant bangelę,tadaleidžiamasi ikiryškioslinijos,daromakilpelėirbaigiamakojeleeilutėsviduryje;Zdidžiojipradedamarašytiantrojeeilu-tėjeviršryškioslinijosprieviršutinėsjoslinijosišriečiantbange-lę, tada leidžiamasi iki ryškios linijos (perdvieilutes),daromakilpelėirbaigiamakojeleeilutėsviduryje);

• arreikiaatkeltirankąrašantšiasraides(šiosraidėsparašomosneatkeliantrankos).Mokiniams turėtų būti parodoma ir paaiškinama, kaip rašyti

žodįzyzia, vardą Kazys, sakinį Zarasai–ežerųmiestas. Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųmazgasir

dinozauras raides. Prieš klijuojant naudinga atlikti šių žodžiųgarsinę analizę, nustatyti garso z vietąžodžiuose (maz/gas,di/no/zau/ras – viduryje). Mokinių taip pat galima paklausti, koks dvibalsisyravienameiššiųžodžių(dinozauras–au).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad mazgas–virvės,siūlo,raiščiosurišimasaružmezgimas;dinozauras–milžiniškodydžiotolimossenovėsroplys.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsozvietąžodžiuose.Mokiniai,žiūrėdami įpa-

veikslėlius(p.86),turėtųpasakyti,kuriųžodžiųviduryjeyragarsas z,okuriųžodžių–pradžioje;

• skaitytiiraptartieiliuotąpasaką„ZuikisPuikis“.Kuoypatingašipasaka?Kodėljosbuvoįdomuklausytis?

• nurašytidueiliuotospasakosposmelius.Iškosprendžiama,kadnurašytataisyklingai?

• rašytiZ z raides,žodžiusirsakinįpratybųsąsiuvinyje.

90

Pamokų tikslas:SupažindintisuDz dz ir Dž dž.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsodžvietąžodžiuose.• Taisyklingai perskaityti tekstą„Žvėreliai žiemą“ ir sugalvoti

jam klausimų.• Perskaityti(pasiklausyti)iraptartitekstą„Briedžiai“.• TaisyklingaiparašytiDz dz,Dž džiržodžiuspratybųsąsiuvi-

nyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsodžvietąžodžiuose.• Taisyklingai perskaitys tekstą „Žvėreliai žiemą“ ir sugalvos

jam klausimų. • Perskaitys(pasiklausys)iraptarstekstą„Briedžiai“.• TaisyklingaiparašysDz dz,Dž dž iržodžiuspratybųsąsiuvi-

nyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso dž vietąžodžiuose.

pradžioje(dži/nas)

viduryje (me/džiai, gai/džiai, ė/džios, vabz/džiai, bež/džio/nė)

Garso džnėražodyjerožė. Rasti ir įvardyti gėles (rožės). Žiemąpašarasžvėrimsdedamasįėdžias.Perskaityti besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Žvėreliai

žiemą“,sugalvotijamklausimų.Prieš skaitant negrožinį tekstą„Briedžiai“, vaikai nuteikiami

aktyviaijoklausytis–užduodamasklausimas,iškogalimaatpa-žintibriedį.Priešioklausimogrįžtamaperskaičiustekstą.Mo-kiniai gali atsakyti remdamiesi ne tik tekstu, bet ir paveikslėliu, kurisgaliatstotibriedžioapibūdinimoplaną.

Atsakoma į kitus teksto suvokimo klausimus:• Kasirkaippadedabriedžiuiišgyventi?Mokiniaigaliatsakyti

remdamiesi tekstu arba savo asmenine patirtimi. (Briedžiuiišgyventipadedajodydis,ragai,ilgoskojos,tai,kadbūdamasžolėdisėdairsausumos,irvandensaugalus,prisitaikęsišgyven-ti,nesnelepus,neišrankus.)

91

• Galtukadanorsmateibriedį?Kokįįspūdįjistaupaliko? Šis klausimas susietas su skaityto teksto informacija ir mokinio patirtimi. Jis provokuoja mokinį vaizdingai nusakyti vienokį ar kitokį savo įspūdį. KaippaukšteliaisiržvėreliaisžiemąrūpinasiViekšniųmoki-

niai, kviečiame pasiskaityti Ventos regioninio parko tinklala-pyje http://www.ventosparkas.lt/index.php?LID=0&TID=149. Apie tai, kaip žiemą rūpinosi paukšteliais Vilkaviškio rajonoVištyčio P. Kriaučiūno vidurinės mokyklos trečiokai, kviečiame pasiskaityti tinklalapyje „Žaliasis pasaulis“ (http://zpasaulis.lt/index.php?id=458). Užkalnių kraštomokiniai paukšteliams iržvėreliamsvežėpilnąvežimąvaišių.Apietaigalimapasiskaity-ti Raseinių rajono savivaldybės tinklalapyje (http://www.rasei-niai.lt/index.php?2114590577). Kaip žvėreliais žiemą rūpinasiKazlų Rūdos miškų urėdija, galima pasiskaityti šios urėdijos tinklalapyje (http://www.krmmu.lt/index.php/naujienos/294-gyvn-globa-vis-rpestis).

Tikimės, kad vaikų ir jų pedagogų geroji patirtis, straipsniai ir vaizdinėmedžiagaįkvėpsžiemąpasirūpintipaukšteliaisiržvė-reliais. Siūlytume pradėti nuo lesyklėlės. Kaip ir kokią lesyklėlę pasidarytiklasėjegalimasužinotiadresais:http://www.balsas.lt/naujiena/718216/paukscius-vilioja-ismoningos-lesykleles, http://www.laikas.lt/lt/info/11664/pasidaryk-pats-gardi-lesyklele-pauksciams/.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Mokiniams reikėtų paaiškinti ir parodyti, kaip rašyti raidžių junginius Dz, dz ir,Dž, dž, vardus Džekas ir Dzidorius,žodžiusdžiaugsmas ir puodžius.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųžaidžia ir audžiaraides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsinęanalizę, nustatyti garso dž vietąžodžiuose(žai/džia,au/džia – viduryje).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną.Veiksmąreiškiantįžodįžaidžiamokiniaižino,oštaižodisaudžia (gamina audinį iš siūlų staklėmis) gali būti kiek sunkiau suvokiamas ir rečiau var-tojamasaktyviajamemokiniųžodyne.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsodžvietąžodžiuose.Mokiniai,žiūrėdamiįpa-

veikslėlius(p.88),turėtųpasakyti,kuriųžodžiųviduryjeyragarsas dž,okurių–pradžioje;

• skaitytitekstą„Žvėreliaižiemą“,galvotijamklausimų;• skaityti(klausyti)iraptartitekstą„Briedžiai“;• rašytiDz dz, Dž dž raidžiųjunginiusiržodžiuspratybųsąsiu-

vinyje.

92

Pamokų tikslas:SupažindintisuC c.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarso cvietąžodžiuose.• TaisyklingaiperskaitytiAnzelmoMatučioeilėraštį„Cc“.• Perskaityti(pasiklausyti)iraptartitekstą„Cirkas“.• TaisyklingaiparašytiC craidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsoc vietąžodžiuose.• TaisyklingaiperskaitysAnzelmoMatučioeilėraštį„Cc“.• Perskaitys(pasiklausys)iraptarstekstą„Cirkas“.• TaisyklingaiparašysC craidesiržodžius pratybų sąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso c vietąžodžiuose.

pradžioje(cuk/rus, cit/ri/na,cu/ki/ni/ja, cit/ri/nu/kas)

viduryje (nar/ci/zas)

Rasti ir įvardyti augalus (citrina,narcizas,cukinija), vaisių (ci-trina), daržovę(cukinija).

Perskaityti Anzelmo Matučio eilėraštį „Cc“. Pirmą kartą skai-tanteilėraštįatkreipiamasdėmesys įskyrybosženklus,garsiaiskaitant eilėraštis tinkamai intonuojamas. Mokiniai galėtų atsa-kyti į šiuos klausimus: • Apiekąšiseilėraštis?(ŠiseilėraštisapieCraidę.)• Kokiegyvūnaišiameeilėraštyjepaminėti?(Šiameeilėraštyje

minimospelėirzylė.)Rastibesirimuojančiųžodžiųporas(pelė–cyplė; cyli–zylė). Prieš skaitant tekstą „Cirkas“, galima mokinių paklausti, kurie

iš jų yra buvę cirke, kas ten buvo įdomiausia. Jeigu nė vienas vaikas nėra buvęs cirke, galima prašyti įsivaizduoti, kas ten galė-tų vykti ir pan. Perskaičius tekstą, mokinių galima paklausti:• KurbuvoLinassutėčiu?(Linassutėčiubuvocirke.)• Kokiuscirkoartistusjiematė?(Jiematėduklounus,gimnas-

tus,fokusininką,meškų.)• Kas labiausiai patiko Linui? (Linui labiausiai patikomokytos

meškos.)• KiekLinuimetų?(Linuipenkerimetai.)• KurLinaspasakojoapiecirką?(ApiecirkąLinaspasakojovaikų

darželyje.)

93

• Su kuo Linaspalyginopastatą, kuriame vyko cirko vaidini-mas?(Linascirkopastatąpalyginosubalionu.)

• Kącirkeveikėklounai?(Klounaipasitikožiūrovus,bėgiojopoareną,griuvinėjo,juokinožiūrovus,šaipėsivienasiškito.)

• Kasįvyko,kailazdelepamojavofokusininkas?(Kailazdelepa-mojavofokusininkas,narvelyjeatsiradobalandis.)

• Kaip meškos apdovanojamos už atliekamus triukus? (Užatliekamustriukusmeškoscirkegaunacukraus.) SiūlytumesusipažintisuvienintelioLietuvoscirko„Baltijos

cirkas“ veikla (www.cirkas.lt). Tiems, kurie norės dar daugiau sužinotiapiecirką, siūlomeapsilankytiLietuvoscirkoartistųasociacijos tinklalapyje (http://www.lcirkas.lt/), susipažintisu mėgėjų cirko festivalio dalyviais, nugalėtojais, peržiūrėtiįspūdingiausius pasirodymus (http://www.circusfestival.lt/lt/paskutinio-festivalio-nugaltojai).

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Prieš mokantis parašyti C c raides pratybų sąsiuvinyje, galima mokinių paklausti, į kokias raides jos panašios. Raidė c panaši į o ir į a, o C – į O. Raidėc pra-dedamarašytieilutėjeviršryškioslinijos.Aukščiauneinuoeilutėsvidurio (beveikpriepatviršutinės linijos)kylamaįviršų iki linijos(taippradedamaraidė),tuometleidžiantisikiryškioslinijosišgau-biamaspilvelis. Raidėbaigiamaeilutės viduryje.C rašoma labaipanašiai,tikyradvigubaididesnėužc,todėlpradedamaantrojeeilutėjeviršryškioslinijos.

Mokiniamsreikėtųpaaiškintiirparodyti,kaiprašytižodįcen-tas, vardus Cecilija ir Vaclovas.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųcukinija ir citrinaraides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsinęanalizę, nustatyti garso c vietąžodžiuose(cu/ki/ni/ja,ci/tri/na – pradžioje).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad cukinija–daržovė,citrina – rūgštus vaisius.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsocvietąžodžiuose.Mokiniai, žiūrėdami įpa-

veikslėlius(p.90),turėtųpasakyti,kuriųžodžiųviduryjeyragarsas c,okurių–pradžioje.

• skaitytiAnzelmoMatučioeilėraštį„Cc“,rastibesirimuojančiųžodžiųporas;

• skaityti(klausyti)iraptartitekstą„Cirkas“;• rašytiC craidesiržodžius pratybų sąsiuvinyje. Mokiniai galė-

tųpaaiškintižodžioVaclovas rašybą ir pan.

94

Pamokų tikslas:SupažindintisuČ č.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsočvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Šunųpokalbis“,sugalvotijam

klausimų. • Praktiškaisusipažintisuištiktukais(aiškinantisnevartotišios

sąvokos) ir mokytis juos vartoti.• Parašytiposakinįsužodžiaisčiūžt,čiurkšt,čiupt,čirkšt,čerkšt,

čekšt.• TaisyklingaiparašytiČ čraidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsočvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitys tekstą„Šunųpokalbis“, sugalvos jam

klausimų. • Susipažinssuištiktukaisirmokysisjuosvartoti.• Parašyssakiniussužodžiaisčiūžt,čiurkšt,čiupt,čirkšt,čerkšt,

čekšt.• TaisyklingaiparašysČ čraidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso č vietąžodžiuose.

pradžioje(čes/na/kas, če/bu/re/kas, Či/po/li/nas)

viduryje (ko/čė/las)

Rastiirįvardytidaržovę(česnakas), maisto patiekalą (čebure-kas), senovinį įrankį skalbiniams lyginti (kočėlas) (piešinyje trūks-ta dar vienos dalies, kuri buvo naudojama senovėje lyginant skalbinius, tada skalbiniai buvo lyginami kočėlu ir volku – taip jį vadino aukštaičiai, – o vadovėlyje nupieštas tik kočėlas; panašiu įrankiu kočiojama tešla – tai irgi būtų teisingas atsakymas), kny-gos veikėją (Čipolinas–DžanioRodarioknygosveikėjas).

Perskaityti besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Šunų po-kalbis“,sugalvotijamklausimųiružduotijuosklasėsdraugams.

Paveikslėliai, vaizduojantys veiksmus (p. 93), ir juos atitinkan-tys ištiktukai padės mokiniams suvokti kalbinės situacijos dina-miškumą, mokytis vaizdingai pasakoti. Kiekvieną pavaizduotą situaciją reikėtų nusakyti vienu sakiniu, tačiau mokytojas gali pasiūlyti sukurti ir nuotaikingą pasakojimą. Paveikslėlis galėtų tapti mokinio kūrybiniu impulsu.

Parašyti sugalvotus sakinius į sąsiuvinį.

95

Mokiniųklausymoįgūdžiamsugdytirekomenduojameper-skaityti Kęstučio Kasparavičiaus kūrinį „Čiaupas“. Prieš skaitant mokinių galima paklausti, kuo neįprastas šios istorijos veikėjas.

Kęstutis Kasparavičius

Čiaupas

Virtuvės čiaupas nebuvo labai išvaizdus tipas. Viena jo akisbuvo mėlyna, kita – raudona. Be to, abi jos žiūrėjo į skirtingaspuses.Kaičiauponuotaikabūdavogera,išjobėgdavošiltasvan-duo,kaiįsikarščiuodavo,vanduopasidarydavolabaikarštas.Kaibūdavoliūdnas,vanduobėgdavovisaišaltas.Labiausiaičiaupasnemėgoneplautųindųplautuvėjeir,vostiktokiuspamatęs,tuojpatišplaudavo.

Vienąkartą,žiemosmetu,čiaupasperšaloirsusirgosloga.Išjonosiesbeperstojokapsėjovanduo,norsbuvostipriaiužsuktas.

–Galjamduotinosinęirvaistųnuoslogos?–susirūpinauaš.Betmamabuvokitokiosnuomonės.–Manau,kadreikiaiškviestisantechniką,–pasakėji.Kaipovalandosatskubėjosantechnikassuveržliųraktaisirki-

taisbaisiaisįrankiais,čiaupasatrodėgerokaiišsigandęs.–Nebijok,tautikraineskaudės,–raminauaš,švelniaiglostyda-

majokarščiuojančiągalvelę.Kai čiaupą pagaliau pagydė, jis vėl buvo linksmas, o jo akys

žvelgėdėkingai:raudonaįmamą,mėlyna–įmane.

Kęstutis Kasparavičius. Kvailosistorijos. V., 2005. p. 61.

Galimi klausimai teksto analizei:• Kuočiaupaspanašusįžmogų?Pasakykitebentpenkispana-

šumus.• Kokiumetųlaikususirgočiaupas?• Kokialigasirgočiaupas?• Kasjįpagydė?• Kaippasibaigėpasaka?

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokiniai mokysis taisyklingai rašyti Č č raides. Kadangi jie jau moka rašyti tokios formosraides, tikbepaukščiuko,dabarsvarbupabrėž-ti, kur jis rašomas, t. y. paukščiukas rašomas kitoje eilutėje virš raidės.

Mokiniamsreikėtųpaaiškintiirparodyti,kaiprašytižodžiusčiairkačiukas, vardą Čiukas. Reikėtų atkreipti mokinių dėmesį į tai,kadvisuosešiuosežodžiuoseyraminkštumoženklas.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųkopėčiosir pačiūžosraides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgar-sinę analizę, nustatyti garso č vietą žodžiuose (ko/pė/čios,pa/čiū/žos–viduryje).Šiužduotistaippatprimins,kasišmoktaapieminkštumoženkląirjopaskirtį–įklijavęvisasraides(minkštu-

mo ženklą taip pat), mokiniai akivaizdžiai matys minkštumoženklovietąirgeriausuvoks,kąjisžymi.

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad kopėčios – kopimo, lipimo priemonė; pačiūžos – prie batotvirtinamaporinėpavažėlėčiuožtiledu.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsoč vietąžodžiuose.Mokiniai, žiūrėdami įpa-

veikslėlius(p.92),turėtųpasakyti,kuriųžodžiųviduryjeyragarsas č,okurių–pradžioje.

• skaitytitekstą„Šunųpokalbis“.Arsunkubuvokeltiklausimusšiamtekstui?Kokieklausimaibuvogeriausi?

• galvotiirrašytisakiniussužodžiaisčiūžt,čiurkšt,čiupt,čirkšt,čerkšt,čekšt.Kokiųnaujųžodžiųišmoko?

96

Pamokų tikslas:SupažindintisuF f.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsof vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaityti(pasiklausyti)iraptartitekstą„Futbo-

las“.• TaisyklingaiparašytiF fraidesiržodžiuspratybųsąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsof vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitys (pasiklausys) ir aptars tekstą„Futbo-

las“.• TaisyklingaiparašysF fraidesiržodžius pratybų sąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso f vietąžodžiuose.

pradžioje(fa/za/nas,fre/zi/ja,fla/min/gas,fi/ku/sas)

viduryje (mik/ro/fo/nas, ze/fy/ras, švie/so/fo/ras)

Galimapaprašytimokiniųpasakyti,kuriameiššiųžodžiųyradvibalsis (šviesoforas).

Rasti ir įvardyti augalus (frezija,fikusas), gyvūnus (flamingas,fazanas), paukščius (fazanas,flamingas).

Prieš skaitant tekstą„Futbolas“,mokinių galima paklausti,kurioješalyjepradėtasžaistifutbolas.Priešioklausimogrįžta-ma po tyliojo arba garsiojo skaitymo (futbolaspradėtasžaistiAnglijoje).

Išsiaiškinti,kąreiškiažodžiaigynėjas,saugas,puolėjas. Atsakyti į klausimus:

• Ką veikia vartininkas? (Vartininkas saugo vartus, gaudo ka-muolį.)

• Kaslaimifutbolovaržybas?(Futbolovaržybaslaimitie,kurieįmušadaugiausiaįvarčių.)

• Kada žaidėjusbaudžia? (Žaidėjusbaudžia,kai jienusižengiataisyklėms.)

• Kas padeda laimėti? (Laimėti padeda komandos sportinėdrausmėirdraugiškumas.) Analizuojant tekstą galima pateikti ir tokius klausimus:

• Kiek iš viso žaidėjų žaidžia futbolo aikštėje. (Iš visoaikštėježaidžiadvidešimtdužaidėjai–kiekvienojekomandojepovie-nuolika.)

97

• Kaipfutbolininkasturiįmuštikamuolįįvaržovųvartus?(Spir-damaskojaarbasmūgiuodamasgalvafutbolininkasturiįmuš-tikamuolįįvaržovųvartus.)

• Kaip vadinami futbolo žaidėjai? (Futbolo žaidėjai vadinamigynėjais,saugaisirpuolėjais.)Apsilankius tinklalapyje http://www.futbolas.lt/ galima susi-

pažintisuLietuvosfutbolokomandomis,pamatytižymiausiusLietuvos futbolininkus, panagrinėti turnyrinę lentelę. Tikėtina, kad šis tinklalapis skatins berniukus mokytis skaityti, nes nori-mą informaciją jie susiras tik perskaitę pavadinimus, raktinius žodžiusirpan.

SusipažintisuLietuvosfutboloistorijagalimaadresuhttp://www.lff.lt/lt/istorija. Rekomenduojame kartu su mokiniais pla-čiau panagrinėti kurio nors vieno dešimtmečio Lietuvos futbo-loistoriją,aptartisvarbiausiusįvykius.Pavyzdžiui,jeidomėsitės2001–2010 m. laikotarpiu, mokinių būtų naudinga paklausti:• KuosvarbūsLietuvosfutbolui2007metai?• KuriąvietątarpkitųpasauliokomandųužėmėLietuvosrink-

tinė2008metais?• KuriuoseLietuvosmiestuoseyrafutbolokomandų,kokiejų

pavadinimai?

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Prieš mokantis rašyti F f raides, galima mokinių paklausti, į kokias raides šios raidės panašios. Raidė f panaši į l, o F – į T. Atkreiptinasdėmesys,kadf rašomanetper triseilutes. Raidė fpradedamarašytikaip l, t.y.nuoryš-kioslinijosperdvieiluteskylamaįviršų,tuometdaromakilpelėirleidžiamasižemynnetpertriseilutes(ikilinijos,esančiosporyškialinija). Tuomet, atkėlus ranką, virš ryškios linijos, po raidės linijųsusikirtimovieta,parašomaslankelis,jisužbaigiamasprielinijos,esančios virš ryškios linijos. Prie šio lankelio jungiamoskitos rai-dės.FrašomalabaipanašiaikaipT.Nuoantroseilutėsviršutinėslinijosleidžiamasižemynikiryškioslinijosirišriečiamakojelė.Tuo-metatkeliamarankairprie linijos, tojevietoje,kurbuvopradėtarašytiraidė,daromasišriestaslankelis.Tadavėlatkeliamarankairprielinijos,esančiosviršryškioslinijos(tiesraidėskojelėsviduriu),parašomaslankelis(lygraidępuošiantissijonas).Priešiolankeliojungiamoskitosraidės.

Mokiniamsreikėtųpaaiškintiirparodyti,kaiprašytižodžius fazanas ir kefyras, vardą Feliksas.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųtelefonas ir fontanasraides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgar-sinę analizę, nustatyti garso f vietąžodžiuose(te/le/fo/nas– vi-duryje, fon/ta/nas–pradžioje).

Šiužduotispadėsplėstimokiniųžodyną,jeiplačiauaptarsi-me, kad telefonas – prietaisas, kuriuo per atstumą perduoda-mas garsas; fontanas – statinys su vandens čiurškimo įranga.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarso f vietą žodžiuose.Mokiniai, žiūrėdami įpa-

veikslėlius(p.94),turėtųpasakyti,kuriųžodžiųviduryjeyragarsas f,okurių–pradžioje.

• skaitytiiraptartitekstą„Futbolas“;• rašytiF f raides ir žodžius pratybų sąsiuvinyje. Galima mo-

kiniųpaprašytipaaiškinti,kaipjungtiraidesžodyjeFeliksas, ypač kaip jungti F ir e ir pan. Išrinkti bent po tris taisyklingiau-siai parašytas F f raides.

98

Pamokų tikslas:SupažindintiH h.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsohvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Pamokoje“.• Pasakytižodžiųsugarsuh. • Perskaityti(pasiklausyti)iraptartitekstą„Herbas“.• TaisyklingaiparašytiH h raides ir sakinį pratybų sąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsoh vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Pamokoje“.• Pasakysžodžiųsugarsuh.• Perskaitys(pasiklausys)iraptarstekstą„Herbas“.• TaisyklingaiparašysraidesH h ir sakinį pratybų sąsiuvinyje.

Veikla Darbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso h vietąžodžiuose.

pradžioje(ho/ri/zon/tas, hi/dro/e/lek/tri/nė,ha/ma/kas)

Mokiniai,kuriežino,įvardijadangausiržemėsribojimosili-niją (horizontas) ir daiktą, skirtą miegoti, gulėti (hamakas). Atsa-kydami į klausimą, kas gamina elektrą (hidroelektrinė), mokiniai gali minėti atominę elektrinę ar kt., bet mokytoja (ar mokiniai) turėtų atkreipti dėmesį į paveikslėlį – ten pavaizduota hidroe-lektrinė, elektrai gaminti naudojanti tekantį vandenį.

Perskaityti ir aptarti besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Pamokoje“.

Sugalvoti žodžių sugarsuh (pavyzdžiui,dar kelis vardus–Henrikas, Hana, Sahibasir kt.).

Priešskaitantdalykinįtekstą„Herbai“(p.97),mokiniamsuž-duodamas klausimas, kokių būna herbų. Perskaičius, aptaria-mas šis ir kiti klausimai:• Kokiųbūnaherbų?(Būnašeimos,giminės,valstybės,miestoir

kitokiųherbų.)• Kasturėjoherbąantskydo?(Herbasantskydobuvokariųski-

riamasisženklas.)Išsiaiškinamažodžioskydas reikšmė.Aptariami žemėlapyje pateikti herbai. Galima surasti savo

miesto herbą, tėvų, senelių ar kitų giminaičių gimtųjų miestų herbus.

Domėdamiesi savo miesto, miestelio ar rajono herbu, jo reikšme, istorija, mokiniai ieško informacijos internete, knygo-

99

se ir kt. Siūlytume surinktą informaciją apibendrinti ir pristatyti klasėje, vis papildant, kai randama naujos informacijos.

Su Lietuvos valstybės herbo istorija pirmokus galima su-pažindinti skaitant iranalizuojantLRSeimotinklalapyjeesan-čią informaciją (http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/w3_viewer.ViewDocp_int_tekst_id=9978&p_int_tv_id=135&p_org=0.htm).

Galimi klausimai analizei:• KelintaismetaisVytistapoLietuvosvalstybėsherbu?• KąVytisvaizduoja?

Lietuvos valstybės simbolis – himnas yra Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Rekomenduojame jį su mokiniais pasimokyti giedoti.

Tautiška giesmė

Lietuva,Tėvynemūsų,Tudidvyriųžeme,IšpraeitiesTavosūnūsTestiprybęsemia.

TegulTavovaikaieinaVientakaisdorybės,TeguldirbaTavonaudaiIržmoniųgėrybei.

TegulsaulėLietuvojTamsumasprašalina,Iršviesa,irtiesaMūsžingsniustelydi.

TegulmeilėLietuvosDegamūsųširdyse,VardantosLietuvosVienybėtežydi!

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje rašant ma-žąsiashirdidžiąsiasH raides patariama tyliai jas tarti. H hrašo-mosneatkeliantrankosviršryškioslinijos.Mokiniaigalėtųpasaky-ti,kokiosraidėsrašomospanašiaikaipH.Širaidėpradedamara-šytikaipK pirmojikojelė,tiknusileidusikiryškioslinijosišriečiamakilpelė,tuometkylamairrašomakaipl.Raidėhrašomakaipl ir n.Pateikiamas rašyti sakinys Lietuvoshimnoautorius–VincasKu-dirkayrasusijęssuvadovėliomedžiaga.

Mokiniams reikėtų paaiškinti ir parodyti, kaip taisyklingai jungtiraidesžodyje,rašytivardusirdėtiskyrybosženklus.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųhamakas ir horizontas raides.Šiuosžodžiusmokiniai jauanalizavopamo-koje.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsohvietąžodžiuose,pateiktižodžiųsugarsuh;• skaitytitekstą„Pamokoje“;• skaityti(klausyti)iraptartitekstą„Herbai“;• rašytiH h raides ir sakinį pratybų sąsiuvinyje.

100

Pamokų tikslas:SupažindintisuCh ch.

Pamokų uždaviniai:• Teisingainustatytigarsoch vietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitytitekstą„Vaikųsvajonės“,sugalvotijam

klausimų.• Perskaityti(pasiklausyti)iraptartitekstą„Ligoninė“.• TaisyklingaiparašytiCh chraidžiųjunginiusiržodžiuspraty-

bų sąsiuvinyje.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsochvietąžodžiuose.• Taisyklingaiperskaitystekstą„Vaikųsvajonės“,sugalvosjam

klausimų. • Perskaitys(pasiklausys)iraptarstekstą„Ligoninė“.• TaisyklingaiparašysCh chraidžiųjunginiusiržodžius praty-

bų sąsiuvinyje.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus ir rasti garso ch vietąžodžiuose.

pradžioje(cha/la/tas, cho/ras,chri/zan/te/ma, chi/rur/gas)

viduryje (šach/ma/tai)

Rastiirįvardytižaidimą(šachmatai). Mokinių galima paklaus-ti, kaip dar galima pavadinti chrizantemą. (Chrizantemądargali-mavadintigėle,augalu.)

Prieš skaitant besimokantiems skaityti skirtą tekstą „Vaikų svajonės“ (p. 98), mokinių galima klausti, kokie vaikų, kurie pasakojaapiesavosvajones,vardai?Perskaičiustekstą,būtinagrįžtipriešioklausimo. (ApiesavosvajonespasakojaŽivilė,Lu-kas,HerkusirViktorija.)

Analizuojant tekstą, galima kelti tokius klausimus:• KodėlŽivilėnorėtųužaugusivadovautichorui?(Živilėnorėtų

vadovautichoruitodėl,kadjaipatinkadainuotichore.)• KuonorėtųužaugęsbūtiHerkus? (Herkusužaugęsnoribūti

chirurgukaipjotėtis.)• KaslabaipatinkaLukui?(Lukuilabaipatinkatechnika.) • KąlabaimėgstaViktorija?(Viktorijalabaimėgstachalvą.)

Mokiniai turėtų ir patys sugalvoti klausimų šiam tekstui. Skaitomas tekstas „Ligoninė“ (p. 99). Išsiaiškinama žodžio traumatologija reikšmė. Aptariama,

kokiedaržodžiaibuvoneaiškūs?Tikėtina,kadmokiniaineži-nos,kąreiškiažodžiairentgenas,fizioterapija. Rentgenas – tai

101

aparatas tam tikriems spinduliams gauti ir jais peršviesti, juo galima nustatyti, pavyzdžiui, kaulų lūžius. Šis aparatas pa-vadintas Vilhelmo Konrado Rentgeno vardu, nes jis išrado šį apa ratą. Fizioterapija – tai gydymas vandeniu, šiluma, šviesa, garsu, elektra, o ne vaistais.

Mokiniai turėtų atsakyti į šiuos klausimus:• Apiekąšistekstas?(Šistekstasapieligoninę.)• Kokiųkabinetųgalima rasti ligoninėje?Kam jie skirti? (Li-

goninėje galima rasti tokių kabinetų: traumatologijos sky-riauskabinetuosegydomižmonės,patyrętraumų;ypatingospriežiūrospalatojestebimisunkūsligoniai;rentgenokabinetenustatomi kaulų lūžiai ir kitos ligos; fizioterapijos kabinetemankštinamasi.)

• Kodėl ypatingos priežiūros palatoje gydomi sunkūs ligo-niai? (Šioje palatoje ligoniai labai atidžiai stebimi, kad kuoskubiaubūtųgalimasuteiktijiemsreikalingąpagalbą.)

• Galtaukadanorstekolankytisligoninėje?Kągalėtumapiejąpapasakoti?Uždavusšįklausimą,kiekvienasmokinysgalėspapasakoti savo patirtį, susijusią su ligonine. Tikslinga išklau-sytivisųmokinių,išsiaiškintijųnuostatasligoninėsatžvilgiu,kas jiems labiausiai įsiminė (ar ligoninės darbuotojų suteikta pagalba, ar kokios nors procedūros baimė ir pan.)

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje mokan-tis parašyti Chch, galima paklausti, kokias raides primena šios raidės. Raidėch pradedamarašytikaipc,t.y.parašiusckylamaįviršųirdaromakilpelė(tokiapatkaipl ir k),onusileidusikiryškioslinijosvėlkylamaikilinijosirkojelėišriečiamataipkaiprašantn).Chdidžiojilabaipanašiįch mažąją,nesdalisraidėsrašomataippat,tikpradedamakaiprašantC.

Mokiniamsreikėtųpaaiškintiirparodyti,kaiprašytižodžiusšachmataiir chirurgas.

Įtuščiuslangeliusmokiniaiturėtųįklijuotižodžiųorchidėja ir chameleonasraides.Priešklijuojantnaudingaatliktišiųžodžiųgarsinę analizę, nustatyti garso ch vietą (or/chi/dė/ja – viduryje, cha/me/le/o/nas–pradžioje).

Šiužduotistaippatpadėsplėstimokiniųžodyną:chameleo­nas – šiltųjų kraštų driežas, geba keisti kūno spalvą ir raštą,grobį gaudo staigiai iškišdamas liežuvį;orchidėja – atogrąžųaugalas,žydintisįvairiųspalvųįmantriaisžiedais.Lietuvojeor-chidėjasžmonėsauginakaipkambarinįaugalą.

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatyti garso ch vietą žodžiuose. Mokiniai, žiūrėdami į

paveikslėlius(p.98),turėtųpasakyti,kuriųžodžiųviduryjeyra garsas ch,okurių–pradžioje. Taip pat galima paprašy-tisugalvotižodį,kuriameyragarsasch, nustatyti šio garso vietą;

• skaitytitekstą„Vaikųsvajonės“,galvotijamklausimų;• skaityti(klausyti)iraptartitekstą„Ligoninė“.Kaipsekėsiatsa-

kytiįklausimus?Arlikoneatsakytųklausimų?Koksklausimasbuvosunkiausias?Kodėl?

• rašytiCh ch iržodžiuspratybųsąsiuvinyje.Galimamokiniųpaprašytidarkartąpaaiškintižodžiošachmatai rašybą, ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kaip a ir ch jungiamos su kitomis raidėmis, ir pan. Išrinkti bent po tris taisyklingiausiai parašy-tas Ch ch.

102

Pamokų tikslas: Pakartoti Ž ž, Z z, Dz dz, Dž dž, C c, Č č, F f, H h, Ch chiržodžiųsušiomisraidėmisrašybą.

Pamokų uždaviniai: • Teisingainustatytigarsųž, č, f, h, chvietąžodžiuose.• Perskaityti(pasiklausyti)iraptartiMartynoVainilaičioeilėraš-

tį „Geras dėdė“.• Perskaityti(pasiklausyti)iraptartipasaką„Židinys“.• Nurašytipasakos„JūratėirKastytis“pradžią,sukurtiirparašy-

ti šios pasakos tęsinį pratybų sąsiuvinyje. • Pasektipasaką„JūratėirKastytis“.

Vertinimo kriterijai:• Teisingainustatysgarsųž, č, f, h, chvietąžodžiuose.• Perskaitys(pasiklausys)iraptarsMartynoVainilaičioeilėraštį

„Geras dėdė“.• Perskaitys(pasiklausys)iraptarspasaką„Židinys“.• Nurašyspasakos„JūratėirKastytis“pradžią,sukursirparašys

šios pasakos tęsinį pratybų sąsiuvinyje. • Pasekspasaką„JūratėirKastytis“.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Ištarti pavaizduotų daiktų pavadinimus,

suskiemenuotiirnustatyti,kuriuosežodžiuoseyragarsaich, h, č, f, ž (fa/za/nas,flei/ta,her/bai,for/te/pi/jo/nas,čes/na/kai,šach/ma/tai,žvaigž/dės,svo/gū/nai).Rastižodžius,kuriuoseyradvi-balsių (fleita,herbai,česnakai,šachmatai,žvaigždės,svogūnai).Rasti ir įvardyti prieskoninius augalus (svogūnai,česnakai), pu-čiamąjį muzikos instrumentą (fleita), klavišinį muzikos instru-mentą (fortepijonas).

Prieš skaitant Martyno Vainilaičio eilėraštį „Geras dėdė“, mo-kiniamsužduodamasklausimas,kokiaeilėraščionuotaika.

Perskaitytas eilėraštis aptariamas, atsakoma ir į kitus teksto suvokimo klausimus:• Apiekąšiseilėraštis?(Šiseilėraštisapiegerądėdę.)• Kaseilėraščioautorius?(Eilėraščioautorius–MartynasVaini-

laitis.)• Kokseilėraščiopavadinimas? (Eilėraščiopavadinimas„Geras

dėdė“.)• Kodėlautoriusvadinadėdęgeru?(Autoriusvadinadėdęgeru

todėl,kadjisvežavaikusrogėmis.)Išsiaiškinama,kąreiškiažodžiaiširmas,žvangalas,slėnis,šilas,

mainos. Rastibesirimuojančiųeilėraščiožodžiųporas(šviežią–grie-

žia,mus–širmus,kelią–skelia,žvangalai–šilai,dainos–mainos,pūkai–vaikai).

103

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje reikia iš ei-lės sunumeruoti pabirusius sakinius. Sudaromas rišlus tekstas – pasakos„JūratėirKastytis“pradžia:

AntBaltijosjūroskrantogyvenojaunasžvejysKastytis.Kasry-tas jis išplaukdavo į jūrą irgaudydavožuveles.Vakareparplauk-davonamoiratiduodavožuvissenaimotinėlei.Taipabugyvenojūrosmylimi,maitinamiirguodžiami.

Rašydamišį tekstą,mokiniaiprisimena irkartojaraidžiųra-šybąir jungimą, įtvirtinažodžio,sakinio,tekstosuvokimoįgū-džius.Atkreiptinasdėmesysįtai,kadtekstąsudarantyssakiniaipradedamirašytididžiąja raide.Sakiniogalededamassakiniopabaigosženklas(šiuoatveju–taškas).

Kitapratybųsąsiuvinioužduotisyrakūrybinė.Mokiniaipagalpaveikslėliusturisukurtiirparašytipasakostęsinį.Užduotisska-tinakurtiistorijas.Paveikslėliaipadedakurtisiužetą.

Pošiųdviejųužduočiųmokiniamsskaitomapasaka„Jūratėir Kastytis“.

Jūratė ir Kastytis

AntBaltijos jūroskranto,priegražiųjųPalangospušynų,gyvenojaunasžvejysKastytis.Kasrytasjisišplaukdavoįjūrą,užmesdavotinklusirgaudydavožuveles.Parplaukdavovakarenamo,parneš-davožuvisiratiduodavojassenaimotinėlei.Taipabugyvenojūrosmylimi,maitinamiirguodžiami.

Kaipakildavoaudrairįkrantąpradėdavoriedėtigalingosban-gos,plaudamoskopas į jūrosgelmę,kaivėjas imdavogrotibal-singąmelodiją,ojuodidebesysskriedavoviršjūros,čaižydamijąlietaus botagais, išeidavo Kastytis prie vandens ir vaikščiodavoaudroje, kažko ilgėdamasis, trokšdamas, nerimaudamas. Tadaprievėjoirjūrosdainosprisidėdavoirjobalsas,tiktaijisaibūdavošvelnus,svajingasirskambėdavopavasariopaukščiųbalsais,mė-nuliošviesosauksuirpievosežydinčiųgėliųspalvom.Stebuklingataibuvodainaapiemeilę,kuriosKastytisdarnepažino,apieilgesį,kurisnuolatjįlankė,apienerimą,nuolatspaudžiantįširdį.Dainuo-davoaudroje,nestikšaltaslietusirvėjaspajėgdavoatvėsintikrūti-nę,kuriojedegtedegėilgesingaugnis.

Žiūrėdavo į sūnų jomotinėlėsengalvėlė ir liūdnai linguodavogalva.Jižinojo,koklajojasūnuspriejūros–taijaunystėliepsnojajoširdyjeirneleidžiaramiaiilsėtis.

Kai jūra imdavo banguoti, kai vėjas pašiaušdavo vilnis ir jos,baltųjųputųvainikaispasidabinę, riedėdavo įkrantą, iš jūrosgi-lumosišplaukdavogalingojodievoPerkūnoduktė,gražiojiJūratė.Karaliavojijūrosgelmėsedidinguosegintarorūmuose,irvisijūrosgyviainuolankiai jaitarnavo.Taibuvopuošnūs,šviesūssuaukš-tais bokštais rūmai, kuriuose nepaliaujamai skambėjo dainos irmuzika,šokdavolinksmųjųjūrosmergeliųbūriai.

Betvienąkartąnutrūkorūmųlinksmybės,nesatplaukęsdidelisžuvųbūrysėmėskųstiskaralienei,kadžvejysKastytiskasdienjasgaudoirgyventineduoda.

104

SuraukėantakiusgražuolėJūratėirpaklausėžuvų:– Tai kas yra tas žvejysKastytis, kuris gyvenane jūroje, oant

kranto?Argigalikasnorsgyventibevandens?Tadažuvyspapasakojo,kadKastytisvienasištų,kuriegyvena

krante,betnuolatplaukiojajūroje,gaudydamasžuvisirdrumsda-masjųramybę.

–OargražustasKastytis?–pasiteiravoJūratė.Žuvystikskėstelėjopelekais.Josbuvožuvysirapieviskąspren-

dėžuvųprotu.–Nežinom,–atsakė,–betkadjispuikiaidainuojaapiekažkokią

meilęirlaimę,taimespačiosgirdėjome,norsnežinom,kastalai-mėirmeilė.Kaisujudajūrairbangoseinalenktynių,kurigreičiaupasiekskrantą,tadajisdainuojasavodainą.Irjuolabiaunerimstavandensgalybės,tuogražiaudainuojaKastytis.

NulenkėžemyngalvągražuolėJūratėirparaudokaiprožėsžie-das.Jitaippatnežinojožodžio„meilė“,betjislabaimaloniaiskam-bėjo širdyje, sukeldamas nerimą ir ilgesį, kokį jausdavo Kastytis,dainuodamasošiančiaijūrai.

Panoro Jūratė išgirsti tas dainas ir pamatyti patį dainininką.Išplaukėjivienąvakarąišsavorūmųgausauspalydovųbūrioap-suptairpriplaukėpriekrantosaugodamasi,kadniekasjosnepa-matytų.

Jūra bangavo ir kriokė vėjo šokdinama, lietaus čaižoma. Betper audros ūžesį ji išgirdo stebuklingą dainą ir pamatė vienišodainininkofigūrą,žiūrinčiąbekraštėn tolumon.Neįžiūrėjo jovei-

doJūratė,bettikišgirdodainą,kokiosniekuometnegirdėjosavorūmuose:dainąapiemeilę,apieilgesį,apielaimę.Jūrateiatrodė,kadtiežodžiaitikjaiskirti,ojaunasisdainininkasvisusžodžiusjaisiunčia.Ojospalydovai,jūrųgyventojai,aplinkpliuškenosinesu-prasdami,kodėlgražuolėjūrosvaldovėdomisivarganužvejuirjonesuprantamadaina.

Nuplaukė į savo rūmus tik tada, kai naktis apdengė žemę irjūrą,oaudrosbalsasužstelbėdainininkobalsą.Parplaukėtyli,ne-prakalbinamairvienaužsidarėrūmuose.Nenorėjoneidainų,neimuzikos,neigrakščiųjų jūrųmergelių šokių. Jos širdelėneramiaiplakė,oausysevisskambėjoKastyčiodaina.

Rytojausdienąjipasišaukėsenąšimtametęplekšnęirpradėjoklausinėti,kadaKastytisišplaukiajūronžvejoti,kadametatinklusirkadagrįžtaišjūros.

Plepibuvoplekšnė,kaipvisiseniai,irviskąkaralieneipapasako-jo.KaipKastytissauleitekantišplaukiajūrontada,kainesiautėjaaudra ir jūrablizgakaipdeimantas,kaip jopušiessakais išteptavaltisslystaramiujūrospaviršiumi.TekantisaulėnuauksinaKasty-čioveidąirgelsvasgarbanas,ožuvėdrossveikinajįsulaburytu.

– Arjislabaigražus? –paklausėtyliaiJūratė.– Nežinau,šviesiojivaldove,–atsakėplekšnė,–tikžinau,kadjo

akysmėlynos,kaiprytopadangė,orankostokiosstiprios,kaddi-džiausiustinklussugausiulaimikiuvisailengvaiištraukiaišjūros.

– Nuveskmaneįtąvietą,kurKastytisžvejoja,–paprašėkaralaitėsenąjąplekšnę,–noriujįpaprašyti,kadnegaudytųmanožuvelių.

105

– Negalima, valdove. Jūs,nemirtingieji, neturite teisės kalbėtisužemėsgyventojais.Sužinos tavotėvas,galingasisPerkūnas, irsupyks.

– Gerai,ašsujuonekalbėsiu.Noriutikpažiūrėti,kaipžėrideiman-tinėjūra,kaipsaulutėjuokiasiišpadangiųžydrynės,kaipvėjelis,ne,netaspiktasaudrosvėjas,žaidžiasujūra,–ėmėišsisukinėtiJūratė,supratusi,kadtikapgavusiplekšnę,galėspamatytiKastytį.

–Jeitaip–plaukiam,–sutikoplekšnė.Mostelėjo galinga uodega senoji plekšnė, ir abi su valdove

nuplaukėpriePalangospajūrio,kurKastytistinkląmetė irkažkąliūdnaigalvojo.PamatėjįJūratėirapstulboišnuostabos:jisbuvotoksgražus,stiprusirvyriškas,kadjosširdelėjepradėjoaidėtidai-na,niekuometanksčiaunegirdėta.

PriplaukėJūratėprievalties,nebodamasenosiosplekšnėsdrau-dimo, irpasirėmėįvaltieskraštąsavograkščiomisrankomis.Pa-kėlėKastytisakisirpamatėgražiąjąjūrųkaralaitę,okaipamatė–viskąpasaulyjepamiršo.

– Kastuesi,nuostabiojimergele?–paklausėKastytis,tiesda-masjaiabirankas.–Niekuomettokiogrožioneregėjauirnetne-pagalvojau,kadjisžmonėsegalibūti.

– AšesuJūratė,jūrųkaralaitė.Tuteisussakydamas,kadžemėjetokiųkaipašneregėjai.Gyvenuvandensgelmėse,manotėvoPer-kūnopastatytuosegintarorūmuose.

– Tentikriausiailabaigražu?–paklausėKastytis.– Taip!Todėlkviečiutaveįsavorūmus.Meskartutengyvensim

irvienaskitudžiaugsimės.Tudainuosimantasgražiąsiasdainasapiemeilę,oaštauseksiupasakasapiejūrąirjosbangas.Mesabutikriausiaisužinosim,kasyrameilė,irjąsurasim.

– Žinoma!–sušukoKastytis,spausdamasJūratėsranką,– bet ašjuknegaliujūrojegyventi.

–Dabar,kaipalieteimane,gali!Plaukiam.PalikoKastytisvaltį,tinklusirpanirosuJūrateįgelmę.Viskąjis

pamiršo:žemę,pušynus,auksinįpajūriosmėlį irnetmotutęsen-galvėlę,kurinesulaukusKastyčiopajūryjeklajojo ir rankasgrąžėišsielvarto.

OJūratėirKastytisrūmuoselaimingaigyveno,vienaskituneat-sidžiaugdami.Jiežinojo,kasyrameilė,irniekodaugiaunenorėjo.

Tiksenojiplekšnėnežinojo,kądaryti,bijodamadievoPerkūnorūstybės. Jos žvairos akys iš baimės dar labiau ėmė žvairuoti, ožvynaivisiškaipabalo.SugalvojoviskąPerkūnuipapasakoti,tikė-dama,kadtadajisnetaiprūsčiaibausužtai,kadparodėJūrateiKastytįirleidojiemsvienaskitamrankąpaduoti.

Irkaivėlpakiloaudra,ogalingasisPerkūnas,sėdėdamastam-siamedebesyje,ugninesvilyčiasleidoįžemęirjūrą,senojiplekšnėslapčiapasišalinoišgintarorūmų,kadsusitiktųsudievuPerkūnuirviskąpapasakotųapiejodukterį.

IlgaineišgirdoPerkūnasplekšnėsšauksmo,betišgirdęsatsisukoįjosbalsąirišklausėpasakojimą.

Begaloužsirūstinogalingasisdievas,išgirdęsapiesavodukte-rį,nemirtingąjąJūratę,iržemėsgyventoją,paprastąžvejąKasty-tį. Sugriaudėjobaisiubalsu,netpajūriopušyspalenkė iki žemėsgalvas,juodasaudrosdebesisdarlabiaupajuodoirvisikasgyvaspuolėslėptisnuojopykčio.Paleidougninesstrėlesįgintarorūmus

irjievienaakimirkasubyrėjoįgabalus,oKastytis,jųpaliestas,kri-tonegyvas.PaėmėbangosžvejokūnąirnunešęšvelniaipaguldėPalangospajūryje.Čiajįradogulintįantsmėliomotutėsengalvėlėirsielvartingomašaromapsipylė.Šnarėdamossparnais,žuvėdrosjaipapasakojoKastyčioirJūratėsmeilėsistoriją.

Gintarorūmųgriuvėsiusbangosskalauja,neša įkrantą irantauksiniosmėliosukloja.Džiaugiasižemėsgyventojai,radęgintarorūmųgabalėlį,ojaunosmergaitėsjuopuošiasitikėdamos,kadjasaplankystokiameilė,kokiaaplankėJūratę.

OJūratėjūrųgelmėsevisverkiasavoKastyčio,irjosašaros,pa-virtękietaiskristalėliais,sūriamjūrosvandenyjemirga,vaivorykš-tėmžaižaruoja.

Lietuviųpadavimai,legendosirsakmės.K., 2002. p. 35–41.

Darbas su vadovėliu. Prieš skaitant pasaką „Židinys“, mokinių paklausiama, apie ką šis tekstas. Perskaitytas tekstas aptariamas (ši pasaka apie seną židinį), atsakoma į kitus teksto suvokimo klausimus: • Kąmėgožidinys?(Židinysmėgomalkas–pušines,eglines,dre-

bulines,betlabiausiai–beržines.)• Kadajisbuvoniekamnereikalingas?(Jisbuvoniekamnerei-

kalingasvasarą.)• Kokiumetų laiku židinį visimėgo?Kodėl? (Židinį visimėgo

žiemą,nesžiemąšaltairvisimėgstašildytisprieugnies.)Pasaką galima pasiūlyti pasekti arba, sukūrus tekstą, insce-

nizuoti.

Vertinimas Vertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• nustatytigarsųž, č, f, h, chvietąžodžiuose.Mokiniai,žiūrė-

dami į paveikslėlius (p. 100), turėtų nustatyti vieno ar kito garsovietąžodžiuose.

• skaityti(klausyti)iraptartiMartynoVainilaičioeilėraštį„Gerasdėdė“ ir Kęstučio Kasparavičiaus pasaką „Židinys“;

• sunumeruotipabirusius sakiniuspratybų sąsiuvinyje.Verti-nama, kaip mokiniai geba logiškai dėlioti teksto įvykių seką, ar įgijo elementarų supratimą, kas yra tekstas;

• parašytipasakos„JūratėirKastytis“pradžiąpratybųsąsiuvi-nyje.Paprašomasuskaičiuoti,kiekjųteksteyražodžių,atski-rų sakinių;

• kurti irrašytipasakostęsinį.Mokiniai,klausydamilegendos„Jūratė ir Kastytis“, palygina ją su savo sukurta pasaka.

106

Pamokų tikslas:SupažindintisuKalėdų šventimo tradici-jomis.

Pamokų uždaviniai:• Perskaityti (pasiklausyti) ir aptarti tekstą„Ruošiamės šven-

tėms“.• Papasakoti,kadairkaipšvenčiamosKalėdos.• Perskaityti (pasiklausyti) iraptartiMykoloLinkevičiauseilė-

raštį „Tylią naktį“.• Padaryti kalėdinį atviruką ir parašyti sveikinimą artimam

žmogui.

Vertinimo kriterijai:• Perskaitys (pasiklausys) ir aptars tekstą „Ruošiamės šven-

tėms“.• Papasakos,kadairkaipšvenčiamosKalėdos.• Perskaitys(pasiklausys)iraptarsMykoloLinkevičiauseilėraš-

tį „Tylią naktį“.• Padaryskalėdinįatvirukąirparašyssveikinimąartimamžmo-

gui.

VeiklaDarbas su vadovėliu. Temą apie Kalėdas galima pradėti nagri-nėti nuo pokalbio su mokiniais: ar jie švenčia šią šventę namuo-

se, jeigu švenčia – kaip. Paskui galima aptarti vadovėlio veikėjų pokalbį ir pasiaiškinti, kodėl mergaitė Kalėdų šventę pavadino saulėssugrįžimošvente (Kalėdųnaktisbūnailgiausiametuose,pošiosšventėspradedailgėtidienos).

Prieš skaitant tekstą „Ruošiamės šventėms“, galima mokinių paklausti, kada švenčiamos Kalėdos. Prie šio klausimo grįžta-ma perskaičius tekstą. (Kalėdosšvenčiamosgruodžio25dieną.) Iš patirties mokiniai galėtų pasakyti, kad ši šventė švenčiama ir gruodžio26-ąją–taiantrojiKalėdųdiena.Perskaičiustekstąrei-kėtųišsiaiškinti,kąreiškiažodispasninkas, aptarti kitus galbūt nežinomusžodžius,pavyzdžiui,kalėdaitis,kūčiukai.

Analizuojant tekstą reikėtų atsakyti į klausimus:• KuoišskirtinėKūčiųnaktis?(Kūčiųnaktįspėjamaateitis,nutin-

kavisokiųstebuklų:kalbagyvuliai,namuslankoKalėdųSene-lis.)

• KokiųpatiekalųturėtųbūtiantKūčiųstalo?(AntKūčiųstaloturėtųbūtikalėdaitis,kūčiukų,žuvųpatiekalų,spanguoliųkisie-liausirkt.)Paminėtina,kadžmonėsstengiasiantKūčiųstalosudėti dvylika patiekalų, jų visų reikėtų paragauti. Keletas Kūčių vakaro burtų:

Kūčiųvakarąpo staltiesepadedamaspluoštas šieno.Kiekvie-nasšeimosnarystraukiapovienąšiaudą.Kuoilgesnisšiaudas,tuogyvenimasbusilgesnis.

107

Kūčiųvakarąpaimkite4mažaslėkštutesirapverskite.Povienapadėkitesaldainį,pokita–raktą,potrečia–trintukąarparkerį,poketvirta–centą (monetą).Tadakasnors išmaišo (kad tas,kuriamburiamanematytų) ir buriamasis renkasi lėkštutę. Jeirandasaldainį–daugsaldainiųvalgys, jeiraktą–daugiausiasėdėsnamie,jeitrintukąarparkerį–daugmokysisardirbs,ojeicentą–taibusturtingas.

Prieš skaitant ar deklamuojant Mykolo Linkevičiaus eilėraštį „Tylią naktį“, reikėtų mokiniams pasiūlyti pasiklausyti ir pagal-voti,kokiaeilėraščionuotaika.Priešioklausimogrįžtamaper-skaičius ar padeklamavus eilėraštį. (Eilėraščio nuotaika pakili,svajinga,lygužburianti.)Užduodamikitiklausimai:• Apiekąšiseilėraštis?(ŠiseilėraštisapieKalėdųnaktį;apienak-

tį,kaisninga,apieKalėdas.)• Kaseilėraščioautorius?(Eilėraščioautorius–MykolasLinkevi-

čius.)• Koks eilėraščio pavadinimas? (Eilėraščio pavadinimas „Tylią

naktį“.)• Kurieeilėraščiožodžiairimuojasi?(Rimuojasišieeilėraščiožo-

džiai:šventą–krenta;įžemę–šlama;širdims–užgims.)Siūlytume šį eilėraštį išmokti atmintinai.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Pratybų sąsiuvinyje skaityda-mi kreipinius, parinkdami ir rašydami artimų žmonių vardus,mokiniaimokysismandagiai kreiptis į tą žmogų, kurį ruošiasisveikinti. Tuomet, kai tokių adresatų, kurie paminėti pratybose, mokiniaineturitarpsavoartimųjų,pavyzdžiui,globėjų,pusse-serių ar pusbrolių, nerašo jokio vardo. Tačiau tokias situacijas su mokiniais reikėtų aptarti iš anksto.

Prieš rašant vardus, būtina prisiminti, kaip jie rašomi. Kadangi toliau pratybų sąsiuvinyje pirmokai mokysis rašyti

kalėdinį sveikinimą, bus lengviau, jei jie perskaitys visų sveiki-nimųpavyzdžius ir,pasirinkęvieną,parašyssveikinimągalvo-damiapiesveikinamąžmogų.Sumokiniaisvertėtųpasikalbėtiapie tai, kad Kalėdų proga linkėti draugų derėtų savo drau-gams, bendraamžiams, daug sveikatos – seneliams ir kitiemsvyresnioamžiausžmonėms,gerųmokinių–mokytojams,dė-kotiužrūpestį,gerumąirmeilę–tėvamsarbaglobėjams,gautidaug dovanų – sesei, broliui, pusseserei, pusbroliui, draugams arbendraamžiams.Jeigumokiniuinėvienas iššiųsveikinimųnepatinka, jis gali sukurti savo sveikinimą pats.

108

Darbas su vadovėliu. Prieš skaitant aprašymą, kaip pasidary-ti kalėdinį atviruką, mokinių paprašoma įsidėmėti, kokių prie-moniųreikėsatvirukuipasidaryti.Šįklausimąbūtinaužduotiirperskaičius tekstą. (Atvirukuidaryti reikėsšiųpriemonių:raudo-nokartonolapo,baltopopieriauslapo,pieštuko,liniuotės,žirklių,klijų,flomasterių.) Atviruką daryti gana sudėtinga, todėl reikė-tų išsiaiškinti, komokiniai nesuprato.Galbūtneaiškūs žodžiaikvadratas,įstrižaslenkimas, atvirassmaigalys. Paaiškinama, kad kvadratas – tai figūra, kurios visos kraštinės lygios. Mokiniams reikėtųvaizdžiaiparodyti,kaipatrodošifigūra. Įstrižą lenkimą taippatreikėtųvaizdžiaipademonstruoti(perlenkiantlapątaip,kaip parodyta paveikslėlyje). Atviras smaigalys susidaro, kai sulenktas lapas dedamas smaigaliu į mokinio pusę. Išsiaiškinę šias sąvokas, galime apibendrinti klausdami:• Nuokopradėtidarytiatviruką?(Atvirukąreikėtųpradėtidary-

tinuoKalėdųSeneliokepurės.) • Kaippriklijuojamagalva?(Galvaklijuojamaiškitospusėsnei

nupieštasveidas,užtepusšiektiekklijų.Klijuojamataip,kadne-priliptųbarzda.) Aptarustekstą,rekomenduojamadarkartąatidžiaiskaitant

aprašymą atviruką pasidaryti patiems.Prieš rašydami kalėdinį sveikinimą į atviruką, mokiniai turė-

tų pasimokyti jį rašyti pratybų sąsiuvinyje. Pirmiausia reikėtų

aptarti veikėjų pokalbius (p. 107 ir p. 108) ir išsiaiškinti, kaip sveikinamaKalėdųproga,kolinkimairpan.Naudingažinoti,kokią patirtį turi mokiniai: ar jų šeimoje gaunama ir / ar ra-šomaatvirukų.Kas juosrašo?Kam?Kokiųsveikinimožodžiųparašoma?

Būtų gerai atsinešti atvirukų iš namų ir aptarti juose parašytus sveikinimus. Mokytojas gali pademonstruoti, kaip atrodo elektro-niniai kalėdiniai sveikinimai ir pan. Jų galima rasti interneto sve-tainėse,pavyzdžiui,www.e-atvirukai.lt, www.sveikinimai.com.

Kai mokomasi pasirašyti po sveikinimu, su mokiniais reikėtų aptarti,kaippasirašytikamnorsskirtąsveikinimą,pavyzdžiui,kai sveikinimas skirtas seneliams, močiutei ar seneliui, pasirašo-ma – anūkas ar anūkė ir vardas; kai sveikinimas skirtas draugui ar draugei, pasirašoma – draugas ar draugė ir vardas arba tik vardas; kai sveikinimas rašomas pusseserei ar pusbroliui, pasi-rašoma – pusseserė ar pusbrolis ir vardas arba tik vardas; kai rašoma tėveliams arba vienam iš tėvelių, pasirašoma – dukra arba sūnus ir vardas; kai rašoma mokytojai ar mokytojui, pasira-šoma – mokinė ar mokinys ir vardas.

Darbas su pratybų sąsiuviniu. Prieš rašant kalėdinį sveiki-nimą, būtina su mokiniais aptarti, kurioje sveikinimo vietoje kreiptis į asmenį, kuriam rašai; kurioje vietoje ir kaip (taisyklin-

109

gai,tvarkingai) reikėtų rašyti sveikinimą; kurioje vietoje pasira-šyti ir parašyti datą. Viską aptarus, mokiniai, pasirinkę arba patys sugalvoję sveikinimo tekstus, turėtų neskubėdami parašyti po vieną sveikinimą. Aptarus mokinių sveikinimus, ištaisius klaidas, reikėtų pasistengti perrašyti taip, kad sveikinimo tekstas tilptų į padarytą atviruką.

Padarius visus darbus, galima surengti atvirukų parodą, pa-raginti mokinius perskaityti parašytus sveikinimus, pagalvoti, kaip juos įteikti adresatui (sveikinimai išsiunčiami arba įteikiami į rankas). Būtų naudinga aptarti, kaip siunčiamas sveikinimas, kas rašoma ant voko (sveikinimo gavėjo vardas pavardė, adre-sas, nurodant gatvę, namo ir buto numerį, pašto kodą, miestą, valstybę,okitojevokopusėje reikiaužrašyti tuospačiussavoduomenis). Jeigu sveikinimas įteikiamas į rankas, reikėtų pasi-kalbėti,kas turėtųbūtisakomasveikinamamžmogui,kaip į jįkreipiamasi, galbūt net vertėtų pasakyti, kodėl sveikinamas šis žmogus,kuojisbrangusirpan.

Kalėdinei nuotaikai sukurti kviečiame pasiklausyti Lauros studijos dainos „Tuk tuk širdelė“ (http://www.youtube.com/watch?v=b3Dn1oGrMsw).

Galimi klausimai dainos analizei:• Apiekokįmetųlaikądainuojama?

• Kasnorimapasakyti dainos žodžiaisTuk širdelė tuk tuk, tukširdelėdėlmanęs?

• Kokiadainosnuotaika?

VertinimasVertinant darbą, reikėtų kartu su mokiniais prisiminti, ko buvo siekiama šių pamokų metu, ir aptarti, kaip sekėsi• skaityti(klausyti)iraptartitekstą„Ruošiamėsšventėms“.• papasakoti,kadairkaipšvenčiamosKalėdos;• skaityti(klausyti)iraptartiMykoloLinkevičiauseilėraštį„Tylią

naktį“.• padaryti kalėdinį atviruką ir parašyti sveikinimą artimam

žmogui.

110

KALBĖJIMAS IR KLAUSYMAS

Bendraudami stengiasi mandagiai kalbėti, neįžeisti kitų. Domisi pasaka, sakme, liaudies daina, negrožiniu tekstu, eilėraščiu.

– Bendraudami su kitais stengiasi juos išgirsti, išklausyti, suprasti ir tinkamai reaguoti.– Laikosi elementarių kalbos etiketo taisyklių (pasisveikina, mandagiai kalba, atsisveikina ir pan.).– Klausosi sekamų ar skaitomų tekstų, deklamuojamų eilėraščių, liaudies dainų ir supranta jų turinį.– Moka pasekti neilgą pasaką, užminti mįslę, pasakyti pamėgdžiojimą ar skaičiuotę, padeklamuoti eilėraštį.

• Išsiaiškintivadovėlioirpratybųsąsiuviniosutartiniųženklųreikšmę,mokytisjaisvadovautis.• Mokytisprisistatyti–pasakytisavovardąirpavardę,konorėtųišmoktiperlietuviųkalbospamokas.• Sukurtiistoriją,kaipklasėjeatsiradoKlausiukas,irpapasakoti.• Papasakoti,kąmėgstaveikti,kąmoka,kokiosknygospatinka.• Išsiaiškinti,kąmėgstaveiktiklasėsdraugai,kąjiemokageriausiai.• Teisingainustatytigarsųa, m, o, n, e, ė, s, š, l, d, i, t, k, u, ai, au, ie, ei, uo, ui, ū, y, r, p, v, b, g, j, ž, z, dz, dž, c, č, f, h,

chvietąžodžiuose.• Išsiaiškinti,kąreiškiasąvokosžodis, eilėraštis, autorius (poetas).• Padainuotilietuviųdainas„Avytėsmano,rido“ir„Dugaideliai“,padainuotiirpašoktižaidimą„Žvirbli,žvirbli!“• Aptartisaugųkeliąįmokyklą.• SugalvotiZitosGaižauskaitėseilėraščiuipavadinimą.• Aptartikelioženklųpaskirtįirreikšmes.• Sužinoti,kaippereitikeliąužmiestyje.• Išsiaiškintitaisykliųreikšmęirpaskirtį.• Sukurtiklasėstaisyklesirsusitarti,kaipjųbuslaikomasi.• Papasakotiapieturimąarbanorimąturėtiaugintinį.• Sudarytipasakos„Lokysirpelė“įvykiųsekąirpagaljąpasektipasaką.• Įmintimįsles.• Pasektipasaką„Vėžysirvarna“pagalpaveikslėlius,atkartojančiusįvykiųseką.• Aptartiknygųįvairovę.• Sukurtipasakojimąpagalpaveikslėliusirpapasakoti.• Papasakoti,kąšeimaveikiavakarais.• Aptarti,kokiųtaisykliųreikialaikytiskine.• Pagalpaveikslėliussuvaidintisituacijąapietinkamąelgesįkine.• Išsiaiškinti,kokiegrybaiyranuodingi,kaipjuosatpažinti.• Teisingaisuskiemenuotižodžius.• Teisingainustatytidvibalsiųai, au, ie, ei, uo, uivietąžodžiuose.• Suprastiminkštumoženkloreikšmę.• Pagalvotiirpasiūlyti,kaippadėtipaukšteliamsžiemą.• Išsiaiškinti,kadažodžiogalerašomosnosinėsraidės.• Rastitekste„Namie“žodžius,kurieatsakoįklausimąką?• Rastipanašiaiskambančių(besirimuojančių)žodžiųporasVioletosPalčinskaitėseilėraštyje„Ilgesys“,Kazio

Jakubėnoeilėraštyje„Baravykas“,AnzelmoMatučioeilėraštyje„Cc“.• Aptartipaveikslėlius,sugalvotiirpapasakotiistoriją.

Mok

inių

pas

ieki

mai

(nuo

stat

os,

gebė

jimai

, žin

ios

ir s

upra

timas

)Ko

sie

kiam

a pa

mok

ose

I priedas. 1 KLASĖS LIETUVIŲ KALBOS TURINIO PLANAS

111

• Išsiaiškinti,kodėlreikiasaugotisnuodų.• Pagalpasakaitės„Zylė“pradžiąsugalvotitęsinįirpasektipasaką.• Išsiaiškinti,kuoypatingaslėktuvas.• Pasektipasakąbegalo„Seneliųdukrelė“,LiudoDovydėnopasaką„Gražiausiasžvėris“,pasaką„JūratėirKastytis“.• Keltiklausimustekstams„Lapkritis“,„Vėlinės“,„Vaikųnorai“,„Pramogos“,„Kaime“,„Vaikųpomėgis“,„Žvėreliaižiemą“,

„Šunųpokalbis“,„Vaikųsvajonės“.• Papasakoti,kurpirmąkartąmatėarklį.• Praktiškaisusipažintisuištiktukais(aiškinantisnevartotišiossąvokos)irmokytisjuosvartoti.• Papasakoti,kadairkaipšvenčiamosKalėdos.

SKAITYMAS

Stengiasi išmokti gerai skaityti, nori skaityti įvairius tekstus, knygas, saugo mokymo(si) priemones.

– Pasako nesudėtingo dviskiemenio ar triskiemenio žodžio garsus iš eilės, supranta, kuo skiriasi raidė nuo garso.– Skaito skiemenimis, žodžiais arba sakiniais spausdintinį tekstą, supranta, ką perskaitė, moka glaustai nusakyti, apie ką jis.– Domisi knygomis, vaikų žurnalais, noriai lankosi bibliotekoje, moka tinkamai elgtis su knyga.– Orientuojasi vadovėlyje ir pratybų sąsiuvinyje, supranta jų paskirtį.

• Perskaitytižodžius,sudarytusišjauišmoktųraidžių.• Perskaitytisakinius,sudarytusišžodžių,kuriųraidesmoka.• Taisyklingaiperskaitytitekstus„Sesės“,„Amsas“,„Alma“,„Domas“,„Nedošeima“,„Simonošeima“,„Kine“,„Miške“,

„Aidas“,„Laimė“,„Uodai“,„Namie“,„Pasmamą“,„Įmokyklą“,„Šaltukas“,„Lapkritis“,„Vėlinės“,„Vaikųnorai“,„Pramogos“,„Kaime“,„Rudensrytas“,„Vaikųpomėgis“,„Žvėreliaižiemą“,„Šunųpokalbis“,„Pamokoje“,„Vaikųsvajonės“,EduardoMieželaičioeiliuotospasakos„Zuikispuikis“ištrauką,AnzelmoMatučioeilėraštį„Cc“.

• Perskaityti(pasiklausyti)iraptartiAlmosKarosaitėseilėraštį„Aa“,ZitosGaižauskaitėseilėraštį,AlmosKarosaitėseilėraštį„Ėė“,pasaką„Lokysirpelė“,pasaką„Vėžysirvarna“,AnzelmoMatučioeilėraštį„Skambiojikalba“,tekstąapieknygas,VioletosPalčinskaitėseilėraštį„Ilgesys“,tekstą„Nuodingiejigrybai“,pasakos„Kiškutisirjodraugai“ištrauką,tekstą„Giriosaidas“,tekstą„Sėklųžiedas“,tekstą„Sausųaugalųpuokštė“,KazioJakubėnoeilėraštį„Baravy-kas“,tekstą„Nuodai“,PranoMašiotopasakaitę„Zylė“,tekstą„Lėktuvas“,KazioJakubėnoeilėraštį„Mokinys“,pasakąbegalo„Seneliųdukrelė“,JustinoMarcinkevičiauseilėraštį„Rudensskundas“,tekstąapieVėlines,tekstą„Baletas“,KostoKubilinskoeiliuotospasakos„Ledinukas“ištrauką,tekstą„Arklys“,LiudoDovydėnopasaką„Gražiausiasžvėris“,VioletosPalčinskaitėseilėraštį„Žmogusiržodis“,EduardoMieželaičioeiliuotospasakos„Zuikispuikis“ištrauką,tekstą„Briedžiai“,tekstą„Cirkas“,tekstą„Futbolas“,tekstą„Herbas“,tekstą„Ligoninė“,MartynoVainilaičioeilėraštį„Gerasdėdė“,KęstučioKasparavičiauspasaką„Židinys“,tekstą„Ruošiamėsšventėms“,MykoloLinkevičiauseilėraštį„Tyliąnaktį“,tekstą„Kalėdinisatvirukas“.

Mok

inių

pas

ieki

mai

(nuo

stat

os,

gebė

jimai

, žin

ios

ir s

upra

timas

)Ko

sie

kiam

a pa

mok

ose

Ko s

ieki

ama

pam

okos

e

112

RAŠYMAS

Siekia aiškiai, įskaitomai rašyti, noriai kuria pasakojimus raštu.

– Taisyklingai rašo ir jungia raides.– Stengiasi rašyti aiškiai, tvarkingai, įskaitomai, dažniausiai sakinį pradeda didžiąja raide, sakinio gale deda tašką.– Geba taisyklingai parašyti žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo taisyklingo tarimo, savo vardą, pavardę, miesto pavadinimą.

• Nupieštipažįstamasraides.• TaisyklingaiparašytiraidesA a, M m, O o, N n, E e, Ė ė, S s, Š š, L l, D d, I i, T t, K k, U u, Ą ą, ę, Į į, ų, Ū ū, Y y, R r, P p, V v,

B b, G g, J j, Ž ž, Z z, C c, Č č, F f, H h, Ch chpratybųsąsiuvinyje.• Taisyklingaiparašytižodžiuspratybųsąsiuvinyje.• Taisyklingaiparašytisakiniuspratybųsąsiuvinyje.• Taisyklingaiparašytivarduspratybųsąsiuvinyje.• Taisyklingainurašytiįsąsiuvinįtekstą„Sesės“.• Taisyklingainurašytiįsąsiuvinįvardus.• Nurašytiįsąsiuvinįilgiausiąsakinį.• Išspręstikryžiažodįpratybųsąsiuvinyje.• TaisyklingaiparašytidvibalsiusAi ai, Au au, Ie ie, Ei ei, Uo uo, Ui uipratybųsąsiuvinyje.• Sudarytiirpratybųsąsiuvinyjeparašytitristaisyklingussakinius,rastiirpabrauktidvibalsius.• Taisyklingainurašytiįsąsiuvinįtekstą„Namie“,pabrauktižodžius,kurieatsakoįklausimąką?• Žiūrintįpaveikslėliustaisyklingaiparašytisakinius,kaskąneša.• Taisyklingaiparašytižodžius,kurieatsakoįklausimąką?• Taisyklingaiparašytidiktantą„Namuose“.• Taisyklingainurašytiįsąsiuvinįtekstą„Rudensrytas“.• TaisyklingainurašytiįsąsiuvinįduEduardoMieželaičioeiliuotospasakos„ZuikisPuikis“posmelius.• Parašytiįsąsiuvinįposakinįsužodžiaisčiūžt, čiurkšt, čiupt, čirkšt, čerkšt, čekšt.• Nurašytipasakos„JūratėirKastytis“pradžią,sukurtiirparašytišiospasakostęsinįpratybųsąsiuvinyje.• Parašytisveikinimąartimamžmogui.

Mok

inių

pas

ieki

mai

(nuo

stat

os,

gebė

jimai

, žin

ios

ir s

upra

timas

)Ko

sie

kiam

a pa

mok

ose

113

II priedas. PEDAGOGINĖS PERTRAUKĖLĖS

Per traukėlė pajudėti – pratimas r itmui pajusti (gal ima atl ikti i r mok antis sk iemenuoti)

AnzelmasMatutisDvi rankelės

Dvirankelės(ištiesia rankas)Šluojabutą(šluoja)Dvirankelės(ištiesia rankas)Bulvesskuta.(rodo, kaip skutamos bulvės)

Dvirankelės(ištiesia rankas)Pinakasą(rodo, kaip pinama kasa) IrburokamsEžiąkasa.(parodo, kaip kastuvas smeigiamas į žemę koja ir kaip išverčiama žemė; 2 kartus)

KasgėlytęPievojskina,(rodo, kaip skinama gėlė; 2 kartus)KasmamytęApkabina?(rodo, kaip apkabinama mama)

LaimutėTamošiūnienė.Aš mokau broliuką.V.,1993,p.5.

Per traukėlė pajudėti – pratimas dėmesiui sutelkti

Trakšt ir Brakšt

(Vaikai sutūpę. Visi choru deklamuoja)PrabudovidurmiškoBrakšt(atsistoja, iškelia rankas į viršų, rąžo-si, sakydami paskutinį žodį, pliaukšteli delnais)Irgirdi,kadaplinkuiTrakšt.(pasisuka į vieną, į kitą pusę ir, tarda-mi paskutinį žodį, šokteli į viršų)

Brakštbandotylomispasekti,(visi po pirmo žodžio pliaukšteli ir tipena vietoje smulkiais žingsneliais ant pirštų)

Kastentaiptraškatamsiąnaktį?(visi prideda delną prie kaktos tarsi norėdami geriau matyti, tipena smulkiais žingsneliais ant pirštų)

TasTrakšt(šokteli į viršų)tikriausiaibusšaka,OBrakšt(pliaukšteli)–užmynusjąmeška.

OgalirlapėsuvilkuTrakšt(šokteli į viršų)brakšt(pliaukšteli),trakšt(šokteli į viršų) brakšt(pliaukšteli)sausumišku?

GalBrakšt(pliaukšteli) –taivoverėaukštai,OTrakšt(šokteli į viršų)–kietijosriešutai?

JeiTrakšt(šokteli į viršų)traškės,oBrakšt(pliaukšteli) braškės,Tainiekasirnepaaiškės.(purto galvas)

AlmaKarosaitė.Asilėlis.V.,1999,p.26.

Per traukėlė pajudėti – pratimas dėmesiui sutelkti (daiktų grupavimas)

Jeigudaržoveigalimepritaikytižodį„tas“,vospasakiusjospavadinimątupiatiekberniukųišeilės,koksdaržoviųskaičiuspasakomas,jeigalimepritaikytižodį„ta“,tupiamergaitės.Pas-kuisuskaičiuojame–skaičiuojantvisipovienąatsistoja.

MartynasVainilaitisMūsų daržas

Duburokai,duridikai,Duarbūzaikaipdidikai,Duagurkaiirpupa.Šokperlysvę–opapa!(visi suploja pagal taktą)

Dukopūstaitrumpakočiai,Dugeltoniaguročiai,AguonulėbevaržoviųRaudonuojatiesežia.

Pasakykman,kiekdaržoviųIšauginomedarže?

MartynasVainilaitis.Vario varteliai.V.,2006,p.119.

114

MartynasVainilaitisKiškio dūdelė

Pučiadūdąžilvitinę(rankomis rodoma, kaip pučiama dūda)Kiškisantvelėnos.(rankomis rodomos ausys)Šokapievojesuktinį(sukamasi vietoje)Pienėsirpurienos.

Grojakiškispuikorėlis.(rankomis rodoma, kaip pučiama dūda)Šokavisosgėlės.(šokinėjama vietoje)Oantkiškiokepurėlės(„nukeliama“ kepurėlė)Plojaplaštakėlės.(suplojama delnais)

MartynasVainilaitis.Žydras povas povinėja.V.,1995,p.74.

JaninaDegutytėVasara

Stiepiasirugiaiišlėto(stiepiamasi ant pirštų galų)Antpiršteliųgalų.Bėgavasaragėlėta(iš lėto bėgama vietoje)Irlaukais,iršilu.

Daigaskyla.Stiebasilgas,(atsitupiama ir iš lėto kylama)Žalsvaplaukėgalva.(pasiglostoma galva arba paglostomas drau-gas)Parugėj–ramunės,smilgos,(rankomis rodomas žiedas)Aguonėlėrausva.

Irrugiagėlėsištiško(ištiesia rankas į priekį)Kaiplašeliaidangaus.(gaudo lašelius delnais)Audrosdebesysviršmiško,(dešine ir kaire ranka vaiko debesis)Betrugiųneužgaus.

Šokskiškeliaigreitakojai,(iš lėto šokinėjama vietoje)Irgegutėkukuos.(dešine ranka pamojama)Auk, duonele, auk, saldžioji, (atsitupiama ir delnais imituojant augimą atsistojama)Mūsųžemėslaukuos.(ištiesiamos rankos)

JaninaDegutytė.Saulėtos dainelės.V.,1979,p.27.

AnzelmasMatutisRugeliai plaukia

Žmonėsvaikščioja(iš lėto žingsniuojama vietoje)Polauką,Šnekasi:(atsisukama ir atidžiai pažiūrima į draugą)–Rugeliaiplaukia...

OrugeliaiPasiraivo:(raivomasi)–Kurgiplauksime(gūžčiojama pečiais)Belaivo?

Supame(siūbuojama į šalis)Žalsvasbures...KurkeliausimPermarias?

Žmonėsdžiaugias:(rankomis imituojama šypsena)–Grūdasbręsta!Plauksit...(rankos mostu parodoma į tolį)ĮAruodųkraštą.

AnzelmasMatutis.Margaspalvė genio kalvė.V.,1997,p.62.

Pedago ginės p er traukėlės etninės kultūros temomis

Ratelis „Aviža prašė“. Prieš eidami šokti rateliomokiniai turisustotiporomis.Dainuojant„Avižaprašė...“,susikabinusužran-kųeinamarateliu.Dainuojant„Tu,dobile...“,sukamasisusikibusužparankiųįvienąpusę,paskuiįkitą.Tariantžodžio„Penkiala-pi!“paskutinįskiemenį,susavoporasumušamadelnais. Irvėleinamarateliu.Taipšokantišvardijamidevynidarbainuogrūdopasėjimoikipyragųkepimoirsvečiųvaišinimo.

Avižaprašėdirvonąišarti.Tudobilepenkialapi,dobilėližalias,Penkialapi!

Avižaprašėgražiaipasėti.Tudobilepenkialapi,dobilėližalias,Penkialapi!

Avižaprašėgražiaiužakėti.Tudobilepenkialapi,dobilėližalias,Penkialapi!

Avižaprašėgražiainupjauti.Tudobilepenkialapi,dobilėližalias,Penkialapi!

Avižaprašėgražiaisuvežti.Tudobilepenkialapi,dobilėližalias,Penkialapi!

115

Avižaprašėgražiaiiškulti.Tudobilepenkialapi,dobilėližalias,Penkialapi!

Avižaprašėgražiaisumalti.Tudobilepenkialapi,dobilėližalias,Penkialapi!

Avižaprašėpyragusiškepti.Tudobilepenkialapi,dobilėližalias,Penkialapi!

Avižaprašėsvečiussuprašyti.Tudobilepenkialapi,dobilėližalias,Penkialapi!

Pašokusmokinių galima paklausti, kokius darbus reikėtų nu-dirbti,kadgalėtumpyragusvalgyti(dirvą suarti, pasėti, užakėti, nupjauti, į kluoną suvežti, iškulti, sumalti, užmaišyti, pyragus iš-kepti).

Ratelis „Šiaudų batai“.Dainuojant„Šiaudųbatai“, einama ra-teliušiektiekpritūpusirnuleidusrankas.Dainuojant„Šakalėliųpadai“,einamaiškėlusrankas.Dainuojant„Ašnegaliušokinėt...“,šokinėjamaantvienoskojossukantisaplink.Žaidžiamavisgrei-tyn,okainebespėjama,vėlimamažaistiišlėto.

Šiaudųbatai,Šakalėliųpadai.Ašnegaliušokinėt,Mankojelesbado.

Negailėkitsavokojų,Užteksšiandienirrytojui!

Ratelis „Žirnių malūnas“.Priešžaidžiantšįžaidimąvaikaisusto-jadviemratukais:mergaičiųratukasvidinis,berniukų–išorinis.Mergaitėsatsisukaįberniukusirsusikabinasujaisužrankų.Dainuojant„Zuruzurumalūnėlis...“,siūbuojamarankomis,odai-nuojant„Nesumalėžirniųpūro...“,paleidžiamosrankos.Mergai-tėsstovivietoje irploja,oberniukaibėgaaplink,kolapibėgavisąratelįiratsiduriapriesavoporos.Tadavėlsusikabinamair„malama“kaskartvisgreičiau.Kaipasidaropergreitai,žaidžia-mavėllėtai,kaipišpradžių.

Zuruzurumalūnėlis,Šiaudųkūlisvolužėlis.Nesumalėžirniųpūro–Pagadinogirnas.

Ratelis „Pasėjau linelius“.Dainuojant„Pasėjau linelius“, eina-marateliu.Dainuojant„Tužilviti,tūtatūta...“,pasisukamaįsavoporą,suglaudžiamidešiniųjųrankųdelnaiireinamavienasprokitą.Tadasiekiamakitošokėjokairiosios rankosdelno,paskuivėldešiniosios...Taipmainantrankasirprasilenkiantapeinamasvisasratelis,kolvėlsusitinkamasusavopora.Taiiryrapynimasrankomis.

Pasėjaulinelius,Geltonusgrūdelius.Tužilviti,tūtatūta,Žilvitėlitūta.

Išdygolineliai,Geltonigrūdeliai.Tužilviti,tūtatūta,Žilvitėlitūta.

Užaugolineliai,Geltonigrūdeliai.Tužilviti,tūtatūta,Žilvitėlitūta.

Pražydolineliai,Geltonigrūdeliai.Tužilviti,tūtatūta,Žilvitėlitūta.

116

Nuroviaulinelius,Geltonusgrūdelius.Tužilviti,tūtatūta,Žilvitėlitūta.

Pamerkiaulinelius,Geltonusgrūdelius.Tužilviti,tūtatūta,Žilvitėlitūta.

Išmyniaulinelius,Geltonusgrūdelius.Tužilviti,tūtatūta,Žilvitėlitūta.

Šukavaulinelius,Geltonusgrūdelius.Tužilviti,tūtatūta,Žilvitėlitūta.

Suverpiaulinelius,Geltonusgrūdelius.Tužilviti,tūtatūta,Žilvitėlitūta.

Ratelis „Skrisčiau skrisčiau, kad galėčiau“. Dainuojantkiek­vienoposmopradžią,einamarateliususikibusužrankų.Vaidi-nantgarnį,einamaaukštaikeliantkojas;„skrendama“plasno-jant rankomis;„tiesiamaskaklas“aukštynkeliant rankas;„lesa-ma“lankstantisįpriekį,lyggaudantvarles.

Garnysgarnysturilgaskojas.Eičiaueičiau,kadgalėčiau,TokiaskojaskadturėčiauKaipgarnys.

Garnysgarnysturilgussparnus.Skrisčiauskrisčiau,kadgalėčiau,TokiussparnuskadturėčiauKaipgarnys.

Garnysgarnysturilgąkaklą.Tiesčiautiesčiau,kadgalėčiau,TokįkakląkadturėčiauKaipgarnys.

Garnysgarnysturilgąsnapą.Lesčiaulesčiau,kadgalėčiau,TokįsnapąkadturėčiauKaipgarnys.

Ratelis „Pjaukim dobilėlius“. Dainuojant pirmas dvi eilutes,susikibusužrankųeinamarateliu.Odainuojantpaskutinesdvieilutes–pinamarankomis.Tikšįkartpynimasyrašiektiekkitoksnegu žaidžiant„Žilvitį“: prasilenkiant susiimamane už iškeltųrankų,oužparankių.Tai„pynimasužparankių“.

Pjaukimdobilėlius, Pakolrasayr, Pjaukim,pjaukimdobilėlius, Pakolrasayr.

Grėbkimdobilėlius, Pakolrasosnėr, Grėbkim,grėbkimdobilėlius, Pakolrasosnėr.

Pagalkn.:AuksėBareikytė.Metų knygelė.V.,1997,

p.21,22,29,42,44,48–50,110–111,148–149.

117

Danguolė KalesnikienėDaiva Jakavonytė-Staškuvienė

K E L I O N Ėpolietuviųkalbospasaulį

MOKYTOJO KNYGA 1 KLASEIPirmadal is

RedaktorėRita Dikavičienė

MaketavoRūta Norkuvienė

„Tytoalba“,J.Jasinskiog.10,LT­01112Vilnius,

tel.2497598,info@tytoalba.lt

1

po lietuvių kalbos pasaulį

da n g u o l ė k a l e s n i k i e n ė da i va j a k avo n y t ė -sta š k u v i e n ė

Mokytojo knygaPirma dalis