Kaulai_Jungtys(elektr) anatomija

LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA

Aiva Karpavičienė, Angelė Seibutienė, Pavelas Zachovajevas

ŽMOGAUS ANATOMIJA

KAULAI. JUNGTYS

Studijų knyga

Kaunas 2010

UDK 611.7(075.8) Ka463

Recenzavo: doc. dr. Gražina KRUTULYTĖ

Milda GINTILIENĖ Patvirtinta LKKA Leidybos komiteto 2010-02-02 posėdyje (prot. Nr. LK-1) © Aiva Karpavičienė, 2010 © Angelė Seibutienė, 2010 © Pavelas Zachovajevas, 2010 © Lietuvos kūno kultūros akademija, 2010

2

ISBN 978-609-8040-17-3

3

Turinys Pratarmė .......................................................................................4

1. AUDINIAI ............................................................................................5 1.1. Epitelinis audinys ...................................................................5 1.2 Jungiamasis audinys...............................................................7

1.2.1. Retikulinis jungiamasis audinys................................9 1.2.2. Purus jungiamasis audinys.......................................9 1.2.3. Skaidulinis jungiamasis audinys ...............................9 1.2.4. Kremzlinis audinys....................................................10 1.2.5. Kaulinis audinys........................................................10

1.3. Nervinis audinys.....................................................................11 2. OSTEOLOGIJA ..................................................................................12

2.1. Bendroji osteologija................................................................12 2.1.1. Kaulas kaip organas .................................................12 2.1.2. Kaulų forma ir sandara .............................................13 2.1.3. Kaulų cheminė sudėtis..............................................15

2.2. Specialioji osteologija.............................................................16 2.2.1. Liemens kaulai..........................................................16 2.2.2. Pečių lanko kaulai.....................................................18 2.2.3. Rankos kaulai ...........................................................18 2.2.4. Dubens kaulai ...........................................................19 2.2.5. Kojos kaulai ..............................................................20 2.2.6. Galvos kaulai ir jų jungtys .........................................21

3. ARTROLOGIJA ..................................................................................24 3.1. Bendroji artrologija .................................................................24 3.2. Specialioji artrologija ..............................................................28

3.2.1. Stuburo kaulų jungtys ...............................................28 3.2.2. Šonkaulių jungtys su krūtinkauliu .............................29 3.2.3. Šonkaulių jungtys su stuburu....................................29 3.2.4. Pečių lanko ir rankos kaulų jungtys ..........................30 3.2.5. Dubens kaulų jungtys ...............................................32 3.2.6. Kojos kaulų jungtys...................................................33

PAVEIKSLAI ...........................................................................................36 Kaulai ............................................................................................37 Sąnariai .........................................................................................72

Literatūra .......................................................................................86

4

Pratarmė Ši „Žmogaus anatomija“ yra atnaujintas bei papildytas 1990 metų

mokymo priemonės (A. Seibutienė) leidimas. Anatomija – yra mokslas, nagrinėjantis kūno sandarą, formas bei

struktūrą. Viena iš pagrindinių šio mokslo dalių yra skiriama atramos judė-jimo aparatui, kuris sudarytas iš aktyviosios dalies – raumenų ir pasyvio-sios – kaulų bei jų jungčių. Šias dalis reikia mokėti vienodai gerai ir suge-bėti gautas žinias integruoti į kitas disciplinas.

Šiame leidinyje daugiau dėmesio yra skiriama audinių, kaulų ir są-narių aprašymui. Vaizdumui gerinti medžiaga yra pagausinta paveikslais iš įvairių medicinos studentams skirtų anatomijos atlasų ir papildyta lietu-viškais terminais. Tačiau neteikiama žinių apie žmogaus anatomijos istori-ją, raumeninį audinį bei raumenis.

Leidinys skirtas Lietuvos Kūno Kultūros Akademijos edukologijos fakulteto studentams. Jis yra naudingas ir biomedicinos fakulteto bei kitų aukštųjų mokyklų studentams, būsimiems treneriams ir visiems norintiems tapti gerais kūno kultūros, sporto ir sveikatinimo specialistais.

5

1. AUDINIAI Audiniai skirstomi į keturias grupes: epitelinį arba pasieninį, jungia-

mąjį, raumeninį ir nervinį. Audinius sudaro ląstelės ir tarplastelinė medžiaga, tačiau jų kiekio

santykis įvairiuose audiniuose nevienodas.

1.1. Epitelinis audinys Epitelinis audinys turi daug ląstelių ir mažai tarpląstelinės medžiagos. Ląstelės yra išsidėsčiusios ant bazinės membranos, po ja yra pu-

raus jungiamojo audinio sluoksnis. Epitelyje nėra kraujagyslių ir limfagys-lių, todėl per membraną ląstelės maitinamos, iš jų šalinami medžiagų apy-kaitos produktai.

Epiteliniai audiniai dengia išorinį ir iškloja vidinį organizmo paviršių. Jie apsaugo giliau esančius audinius nuo sužeidimų, mikrobų patekimo. Per epitelį į kraują įsiurbiamos maisto medžiagos, vanduo ir šalinami medžiagų apykaitos produktai. Epiteliniai audiniai gamina prakaitą, virškinimo sultis.

Epitelinio audinio funkcijos: 1. Apsauginė. Epiteliniai audiniai sudaro odos paviršinį sluoksnį,

iškloja vidaus organus. Jie apsaugo giliau esančius organus nuo pažeidimų, mikrobų patekimo.

2. Maitinamoji. Per žarnų epitelį į kraują įsiurbiamos maisto me-džiagos ir vanduo.

3. Sekrecinė. Epiteliniai audiniai sudaro liaukų galines dalis, ište-kamuosius latakus, gamina sekretus: prakaitą, virškinimo sultis.

4. Išskiriamoji. Iš organizmo per epitelinius audinius išskiriami me-džiagų apykaitos produktai.

Epitelinis audinys klasifikuojamas: 1. Pagal funkciją:

a) dengiamasis; b) liaukinis.

6

2. Pagal sluoksnių skaičių: a) vienasluoksnis; b) daugiasluoksnisi.

3. Pagal paviršinio sluoksnio ląstelių formą: a) plokščiasis; b) kubinis; c) prizminis (stulpinis).

Vienasluoksnis epitelis. Jo ląstelės išsidėsčiusios ant bazinės membranos vienu sluoksniu. Epitelis skirstomas pagal ląstelių formą:

1. Plokščiasis epitelis. Ląstelės plokščios, netaisyklingos, bran-duolys plokščias. Šis audinys dengia kraujagyslių, limfagyslių vidų, pilvo bei krūtinės ertmes.

2. Kubinis epitelis. Ląstelės kubo formos, jų centre yra apvalus branduolys. Šis audinys dengia liaukų ištekamuosius latakus, inkstų latakėlius.

3. Prizminis epitelis. Ląstelės siauros, aukštos, branduolys pail-gas, guli arčiau bazinės membranos. Jis dengia virškinimo or-ganus.

4. Prizminis virpamasis epitelis. Branduoliai išsidėstę įvairiame aukštyje nuo bazinės membranos, ląstelės turi citoplazmos iš-augas – plaukelius, kurie juda viena kryptimi. Jis dengia kvėpa-vimo takus, kiaušintakius.

Daugiasluoksnis epitelis. Jo ląstelės išsidėsčiusios keliais sluok-sniais. Apatinis sluoksnis, esantis ant bazinės membranos, yra prizmės formos, jų branduoliai pailgi. Paviršiau esančios ląstelės yra kubo formos, jų branduoliai apvalūs. Pačiame paviršiuje esančios ląstelės yra plokščios, jų branduoliai plokšti. Daugiasluoksnis epitelis skirstomas pagal paviršinio ląstelių sluoksnio ypatybes:

1. Plokščiasis ragėjantis epitelis. Paviršiuje esančios ląstelės su-ragėja, netenka branduolio, žūva ir nukrinta nuo odos. Iš bazi-nės membranos pusės nuolat auga naujos ląstelės. Šis audinys sudaro paviršinį odos sluoksnį.

2. Plokščias neragėjantis epitelis. Paviršinis ląstelių sluoksnis ne-suragėjęs. Jis dengia rageną, burnos, ryklės, stemplės gleivinę.

7

3. Pereinamasis epitelis. Kai organas tuščias, epitelio sluoksnių daugėja, ląstelės darosi kubinės ar net cilindrinės. Kai organas pilnas, išsitempia, sluoksnių skaičius mažėja, ląstelės pasidaro beveik plokščios. Jis dengia organų, keičiančių savo tūrį, vidų (šlapimo pūslę).

Iš liaukinio epitelio yra sudarytos liaukos. Liaukinio audinio ląstelės sugeba sintezuoti ir išskirti specifinius produktus – sekretus.

Pagal ląstelių skaičių liaukos skirstomos į vienaląstes ir daugialąstes. Daugialąstės liaukos klasifikuojamos pagal sandarą į paprastas ir

sudėtingas; pagal formą į vamzdines, pūslines ir mišrias; pagal sekreto išskyrimo būdą į vidaus sekrecijos ir išorinės sekrecijos.

Paprastos vamzdinės arba pūslinės liaukos turi dugną, kūną, kakle-lį. Išorinės sekrecijos liaukos turi latakėlius, per kuriuos sekretas išteka į organų ertmes arba odos paviršių. Vidaus sekrecijos liaukos ištekamųjų latakų neturi, jų pagamintas sekretas, hormonai, išskiriami į kraują.

1.2 Jungiamasis audinys Jungiamasis audinys turi mažai ląstelių, daug tarpląstelinės me-

džiagos. Jungiamasis audinys dalyvauja sudarant griaučius, sausgysles,

raiščius, gaubia vidaus organus, kraujagysles, nervus. Jungiamojo audinio funkcijos: 1. Apsauginė. Kraujo ląstelės fagocituoja mikrobus ir gamina antikū-

nius. Šis audinys apgaubia vidaus organus, nervus, kraujagysles. 2. Maitinamoji. Kraujas ir limfa išnešioja po organizmą maisto me-

džiagas. 3. Atraminė. Suformuoja griaučius, raiščius.

8

Kraujas Kraujas yra skystas audinys. Žmogaus organizme yra 4,5–5 l krau-

jo. Kraujo ląstelės yra trijų rūšių. 1. Eritrocitai. Tai raudonieji kraujo kūneliai. Jie yra iš abiejų pusių

įdubusio disko formos, neturi branduolio. Eritrocito viduje esantis hemog-lobinas sugeba prisijungti deguonį. Eritrocitus gamina raudonieji kaulų čiulpai, jie gyvena 2–3 mėnesius, suyra blužnyje.

2. Leukocitai. Tai baltieji kraujo kūneliai. Pagal protoplazmos ypaty-bes jie skirstomi į grūdėtuosius (granuliocitus) ir negrūdėtuosius (agranu-liocitus). Pagal tai, kaip nusidažo protoplazma, granuliocitai skirstomi į:

a) eozinofilus; b) bazofilus; c) neutrofilus. Agranuliocitai skirstomi į: a) monocitus; b) limfocitus. Granuliocitų branduolys yra segmentuotas, agranuliocitų branduo-

lys – apvalus, užima didžiąją dalį ląstelės. Leukocitus gamina raudonieji kaulų čiulpai, gyvena – nuo 2–3 dienų iki kelių mėnesių. Jie gali pereiti per kraujagyslių sieneles, klajoti audiniuose, fagocituoti mikrobus. Limfocitus gamina limfmazgiai, blužnis, užkrūčio liauka, migdolai.

3. Trombocitai. Tai mažos, neturinčios branduolio ląstelės, dalyvau-jančios kraujo krešėjime. Gyvena apie 5–8 dienas.

Kraujo tarpląstelinė medžiaga yra vadinama kraujo plazma. Ją su-daro vanduo, baltymai, įvairios organinės ir neorganinės medžiagos. Pa-grindinės kraujo funkcijos yra apsauginė ir maitinamoji.

Limfa

Limfa yra audinių skystis, esantis tarp visų organų ląstelių. Jos

skystąją dalį sudaro kraujo plazma, kuri persisunkia per kraujagyslių sie-neles į audinius. Į ją patenka medžiagų apykaitos produktai. Limfa atlieka maitinamąją ir apsauginę funkciją.

9

1.2.1. Retikulinis jungiamasis audinys Retikulinio jungiamojo audinio ląstelės yra retikuliocitai. Jos yra ne-

taisyklingos formos su ataugomis, kuriomis liečiasi su kitomis ląstelėmis ir sudaro tinklą. Tarp tinklo kilpų išsidėsčiusi tarpląstelinė medžiaga, kurioje daug retikulinių skaidulų. Retikuliocitai gali ištrūkti iš audinio, laisvai judėti, fagocituoti mikrobus. Šis audinys sudaro kaulų čiulpus, blužnį, limfmazgius.

1.2.2. Purus jungiamasis audinys Purus jungiamasis audinys sudaro poodinį sluoksnį, gaubia krauja-

gysles, vidaus organus, nervus. Jo yra visuose organuose. Puriojo jungiamojo audinio ląstelės: 1. Fibroblastai – jaunos ląstelės. Jos gamina tarpląstelinę medžia-

gą, formuoja randus. 2. Fibrocitai – neaktyvios ląstelės.Tai subrendę fibroblastai. 3. Plazminės – gamina antikūnius. 4. Putliosios – gamina hepariną. Tai medžiaga, kuri stabdo kraujo

krešėjimą. 5. Riebalinės – jų citoplazmoje daug riebalinių lašelių. 6. Pigmentinės – jų citoplazmoje yra pigmento. 7. Histiocitai – stambios ląstelės, kurios naikina mikrobus, svetim-

kūnius, neutralizuoja nuodingas medžiagas. Tarpląstelinę medžiagą sudaro amorfinė medžiaga ir skaidulos.

Skaidulos yra trijų rūšių: kolageninės (jos yra storos ir tiesios), elastinės (jos yra plonos, išsišakojusios) ir retikulinės (jos sudaro tinklą).

1.2.3. Skaidulinis jungiamasis audinys Skaidulinio jungiamojo audinio yra odos, sausgyslių, raiščių, fascijų,

tarpraumeninių pertvarų, antkremzlio, antkaulio sudėtyje. Tarpląstelinę medžiagą sudaro pluoštais, pagal jėgos veikimo kryp-

tį, išsidėsčiusios kolageninės skaidulos. Sausgyslėse ir raiščiuose kolageninių skaidulų pluoštai išsidėstę ly-

giagrečiai, o aponeurozėse, fascijose, tarpraumeninėse pertvarose – sluoksniais (kiekviename sluoksnyje skaidulų kryptis skirtinga).

10

Skaidulinis jungiamasis audinys, kurio tarpląstelinę medžiagą suda-ro elastinės skaidulos, vadinamas elastiniu jungiamuoju audiniu. Iš šio audinio sudaryti geltonieji stuburo raiščiai. Šio audinio yra odos sudėtyje.

Skaidulinio jungiamojo audinio ląstelės vadinamos fibrocitais (jos yra suspaustos tarp skaidulų).

1.2.4. Kremzlinis audinys Kremzlę dengia antkremzlis. Tai yra jungiamojo audinio plokštelė,

per kurią vyksta medžiagų apykaita. Kremzlinio audinio ląstelės vadinamos chondrocitais. Pagal tarpląstelinę medžiagą, kremzlės skirstomos į tris rūšis: 1) hialininę; 2) elastinę; 3) skaidulinę. 1. Hialininė kremzlė, žmogui sulaukus vyresnio amžiaus, yra linkusi

sukaulėti. Tarpląstelinę medžiagą sudaro kolageninės skaidulos. Ląstelės guli grupėmis po kelias, apsuptos kapsule. Hialininė kremzlė dengia kaulų sąnarių paviršių, sudaro šonkaulių priekinį galą, yra gerklose, gerklėje, bronchuose.

2. Elastinė kremzlė niekada nesukaulėja. Tarpląstelinę medžiagą sudaro elastinės skaidulos (jos sudaro tinklą). Ląstelės yra tarp skaidulų po 2–3 apsuptos kapsule. Elastinė kremzlė sudaro antgerklį, ausies kau-šelį, išorinę klausomąją landą.

3. Skaidulinė kremzlė sudaro tarpslankstelinius ir sąnarinius diskus, meniskus. Tarpląstelinę medžiagą sudaro kolageninės skaidulos, išsidės-čiusios lygiagrečiais pluoštais. Ląstelės yra suspaustos tarp skaidulų.

Kremzlinis audinys atlieka atraminę ir apsauginę funkcijas. 1.2.5. Kaulinis audinys Tarpląstelinę kaulinio audinio medžiagą sudaro kolageninės skaidu-

los. Ląstelės yra trijų rūšių: 1. Osteoblastai. Tai jaunos kubo, piramidės ar daugiakampės ląs-

telės, gaminančios kaulinį audinį, mineralines medžiagas.

11

2. Osteocitai. Tai subrendę osteoblastai. Jos yra netaisyklingos formos, turi ilgas ataugas, neveiklios.

3. Osteoklastai. Tai didelės, daug branduolių turinčios ląstelės. Jos ardo seną kaulinį audinį, formuoja augančių vamzdinių kau-lų ertmes.

Beveik visus suaugusio žmogaus kaulus, išskyrus raumenų prisitvir-tinimo vietas ir kaukolės siūles, sudaro plokštelinis kaulas. Jo struktūrinis funkcinis vienetas yra osteonas. Jį sudaro tam tikra tvarka išsidėsčiusios kaulinės plokštelės. Pagrindinės kaulinės plokštelės guli koncentriškai apie osteono kanalą, kuriuo eina kraujagyslės ir nervai. Įterptinės plokšte-lės užpildo tarpus tarp atskirų osteonų. Osteocitų yra visų kaulinių plokšte-lių ertmėse arba tarp jų. Dviejų gretimų plokštelių skaidulos eina beveik stačiu kampu. Tai lemia ypatingą kaulinio audinio tvirtumą.

1.3. Nervinis audinys

Nervinis audinys sudaro nervų sistemą. Nervinio audinio ląstelės

vadinamos neuronais. Neuronai yra įvairios formos ir dydžio. Šios ląste-lės turi kūną ir dviejų rūšių ataugas. Vieną ilgą, storą, lygią – aksoną ir daug trumpų, plonų, išsišakojusių – dendritų. Ląstelės centre yra apvalus branduolys. Dendritais nervinis impulsas eina į ląstelę, o aksonu – iš ląs-telės kūno į dirbantį organą.

Ląstelių kūnai sudaro pilkąją smegenų medžiagą, o ataugos – bal-tąją medžiagą ir nervus.

Tarpląstelinę medžiagą sudaro neuroglija – tai įvairios formos ląs-telės, atliekančios atraminę ir maitinamąją funkcijas.1

1 Šiame leidinyje nėra aprašytas raumeninis audinys. Šią medžiagą galima rasti kitoje literatūroje.

12

2. OSTEOLOGIJA

2.1. Bendroji osteologija Osteologija yra mokslas apie kaulus (osteon – kaulas, logos –

mokslas). Bendroji osteologija nagrinėja morfologines kaulų savybes, bū-dingas visai kaulų sistemai.

2.1.1. Kaulas kaip organas Suaugusio žmogaus kaulų sistemą sudaro 206 kaulai. Iš jų 85 yra

poriniai, 36 – neporiniai. Kaulai, susijungę tarpusavyje jungtimis, sudaro griaučius.

Griaučių funkcijos: 1. Atraminė. Griaučiai išlaiko pastovią kūno formą. Prie kaulų pri-

sitvirtina griaučių raumenys. 2. Apsauginė. Griaučiai suformuoja kūno ertmes ir apsaugo jose

esančius organus nuo sužalojimų, pvz., kaukolės ertmė apsau-go galvos smegenis.

3. Judamoji. Kai dirba raumenys, prisitvirtinę prie kaulų, keičiasi kūno vieta erdvėje.

4. Kraujo gamybos. Kauluose esantys raudonieji kaulų čiulpai ga-mina kraujo forminius elementus.

5. Mineralinių medžiagų ir mikroelementų kaupimo. Kaulinis audi-nys sukaupia daug mineralinių medžiagų, ypač kalcio, fosforo, kurias organizmas, esant reikalui, gali panaudoti.

Kaulai (kaip organai) atlieka specifinę funkciją, turi tam tikrą sanda-rą ir susideda iš įvairių audinių. Kaulas auga, jame vyksta medžiagų apy-kaita; jame yra kraujagyslių, limfagyslių, nervų. Visus gyvybinius proce-sus, vykstančius kauluose, reguliuoja nervų sistema.

Kaulai yra sudaryti iš šių audinių: 1. Kaulinio. Jis sudaro pagrindinę kaulo dalį. 2. Kremzlinio. Jis dengia kaulo sąnarinius paviršius. 3. Retikulinio. Jis sudaro raudonuosius kaulų čiulpus.

13

4. Riebalinio. Jis sudaro geltonuosius kaulų čiulpus. 5. Skaidulinio jungiamojo. 6. Puriojo jungiamojo. Abu jungiamieji audiniai sudaro antkaulį. 7. Nervinio. 2.1.2. Kaulų forma ir sandara Kaulų forma priklauso nuo paveldėjimo, raumenų traukiamosios jė-

gos, atliekamo darbo, mitybos. Raumenų prisitvirtinimo prie kaulų vietose yra šiurkštumų, gumburų, ataugų, skiauterių, linijų. Kuo stipresni raume-nys, tuo ryškesni šie dariniai. Greta kaulų esantys organai formuoja juose duobutes, vagas, įlankas, įspaudus, angas.

Šviežias kaulas yra gelsvos spalvos. Kaulas yra sudarytas iš ant-kaulio, kaulinės kietosios ir akytosios medžiagos.

Visą kaulą, išskyrus jo galus, iš išorės dengia antkaulis. Kaulo galus dengia kremzlės.

Antkaulis sudaro du sluoksniai: 1) išorinis, kurį sudaro skaidulinis jungiamasis audinys ir 2) vidinis, kurį sudaro purus jungiamasis audinys. Šiame sluoks-

nyje yra ląstelių osteoblastų. Dėl šių ląstelių veiklos kaulas sto-rėja, gyja kaulų lūžiai.

Antkaulyje yra kraujagyslių, limfagyslių, nervų. Antkaulis saugo kau-lą, jį maitina ir gamina. Pašalinus antkaulį kaulas žūtų. Kraujagyslės įeina ir išeina iš kaulo pro maitinamąsias angas. Arterijos išsišakoja osteonų kanaluose ir kaulų čiulpuose. Venos prasideda iš kaulų čiulpų kapiliarų. Limfagyslės į kaulo vidų nepatenka, išsišakoja tik antkaulyje. Vieni nervai baigiasi antkaulyje juntamaisiais kūneliais, kiti nervai įnervina kraujagysles ir kartu su jomis patenka į kaulų vidų bei čiulpus.

Po antkauliu yra kietoji kaulinė medžiaga, o dar giliau – akytoji kau-linė medžiaga. Kietoji kaulinė medžiaga sudaro kaulų paviršinį sluoksnį. Ją sudaro:

1. Bendrosios kaulinės plokštelės. Jos yra išorėje. 2. Osteonai. Jie yra po plokštelėmis, išsidėstę labai arti vienas ki-

to. Tarpus tarp osteonų užpildo įterptinės plokštelės.

14

Kaulų viduje yra akytoji medžiaga. Akytąją medžiagą sudaro kauli-nės sijos, tarp kurių yra akučių. Stambias sijas sudaro osteonai, o smul-kias – kaulinės plokštelės. Kaulinės sijos išsidėsto pagal pagrindines spaudimo ir tempimo jėgų kryptis.

Kaulai klasifikuojami pagal: 1. Išorinę formą. 2. Sandarą. Pagal išorinę formą kaulai yra trijų rūšių: 1. Ilgieji (rankų, kojų) kaulai. Jų išilginiai matmenys daug didesni

už skersinius, tai leidžia atlikti judesius didele amplitude. Ilguo-sius kaulus sudaro kūnas ir du galai – artimasis ir tolimasis.

2. Trumpieji (riešo, čiurnos) kaulai. Jų visi matmenys beveik vie-nodi. Tai lemia tvirtą sandarą ir ribotą paslankumą.

3. Plokštieji (dubens, kaukolės) kaulai. Jie yra ploni, jų skersiniai ir išilginiai matmenys yra dideli. Šie kaulai formuoja kūno ertmes (kaukolę, dubenį).

4. Netaisyklingieji (stuburo slanksteliai). Jie yra sudėtingos for-mos, atskiros jų dalys gali turėti įvairių kaulų tipų bruožų.

Pagal sandarą kaulai yra penkių rūšių: 1. Oriniai (pleištakaulis, kaktikaulis, viršutinis žandikaulis, akytkau-

lis). Jų viduje yra ertmės, užpildytos oru. Iš vidaus šias ertmes iškloja gleivinė.

2. Sezamoidiniai – įterptiniai. Tai įsiterpę į sausgysles kaulai (kelio girnelė).

3. Vamzdiniai (rankų, kojų) kaulai. 4. Akytieji (riešo, čiurnos kaulai, stuburo slanksteliai, krūtinkaulis,

šonkauliai, raktikaulis). 5. Plokštieji (kaukolės, dubens) kaulai. Vamzdiniuose, akytuose, plokščiuose kauluose yra skirtingai išsi-

dėsčiusi kietoji ir akytoji kaulinė medžiaga. Vamzdinių kaulų kietasis sluoksnis storas, apima visą kaulo paviršių. Kaulo viduje yra ertmė išklota vidiniu antkauliu. Kaulo galuose išsidėsčiusi akytoji medžiaga. Akytųjų kaulų išorėje yra plona kietosios medžiagos plokštelė, visą kaulo vidų už-

15

pildo akytoji medžiaga (jos yra daug). Plokščiųjų kaulų išorinis kietosios medžiagos sluoksnis storas, kaulo vidus užpildytas plonu akytosios me-džiagos sluoksniu.

Akytojoje kaulinėje medžiagoje yra raudonųjų kaulų čiulpų, kurie vi-są gyvenimą gamina kraujo forminius elementus.

Vamzdinių kaulų ertmėse embrioniniu periodu ir iki 3–4 metų am-žiaus yra raudonieji kaulų čiulpai, vėliau jie nustoja gaminti kraujo formi-nius elementus ir, susikaupus riebaliniam audiniui, virsta geltonaisiais kaulų čiulpais. Vamzdinių kaulų galuose ir akytuose kauluose raudonieji kaulų čiulpai gamina kraujo forminius elementus visą gyvenimą.

2.1.3. Kaulų cheminė sudėtis Kaulą sudaro: vanduo 50%, neorganinės medžiagos 22%, riebalai

16%, organinės medžiagos 12%. Tokią sudėtį turi gyvo ir mirusio žmogaus kaulai. Kaulai, kurie nau-

dojami anatomijos užsiėmimuose, yra kitokios sandaros, kadangi jie yra specialiai paruošti: išmirkyti, iš jų pašalinti riebalai, jie yra išdžiovinti ir iš-balinti. 1/3 sauso kaulo masės sudaro organinės medžiagos ir 2/3 – neor-ganinės medžiagos.

Kaulų organinė medžiaga yra oseinas, neorganinės medžiagos yra įvairios druskos, ypač daug yra kalcio fosfatų. Organinių ir neorganinių medžiagų junginiai lemia pagrindines kaulų savybes – lankstumą, elastin-gumą, tvirtumą, kietumą. Jeigu druskos rūgštyje ištirpintume mineralinių medžiagų, kaulas suminkštėtų. Jeigu sudegintume organines medžiagas, kaulas taptų trapus.

16

2.2. Specialioji osteologija Specialioji osteologija nagrinėja atskirų kaulų sandarą. 2.2.1. Liemens kaulai Liemens kaulus sudaro stuburo slanksteliai, šonkauliai, krūtinkaulis. Stuburą sudaro 33–34 slanksteliai: 7 kaklo, 12 krūtinės, 5 juos-

mens, 5 kryžmens, 4–5 stuburgalio. Tai netaisyklingos formos akytieji kau-lai. Slankstelį sudaro priekinė dalis – slankstelio kūnas ir užpakalinė dalis – slankstelio lankas. Ant lanko išsidėsčiusios septynios ataugos: užpakalyje – viena keterinė, šonuose – dvi skersinės, viršuje – dvi viršutinės sąnarinės, apačioje – dvi apatinės sąnarinės. Tarp kūno ir lanko yra slankstelio anga. Susijungusių slankstelių angos sudaro stuburo kanalą. Slankstelio kūno ir lanko jungties vietoje yra įdubimai – dvi viršutinės slankstelio įlankos ir dvi apatinės slankstelio įlankos. Susijungus slanksteliams iš įlankų susidaro tarpslankstelinės angos, pro kurias išeina nugaros nervai.

Atskirų stuburo dalių slanksteliai turi skirtumų. Kaklo slankstelių kūnas mažas, slankstelinė anga didelė, keterinės

ataugos dvišakės, pirmas slankstelis jos neturi, o septinto – ji atsikišusi at-gal, skersinėse ataugose yra skersinės angos, kuriomis kyla slankstelinė arterija. Labai nuo kitų slankstelių skiriasi pirmas ir antras kaklo slanksteliai. Pirmas kaklo slankstelis, atlantas, neturi kūno ir keterinės ataugos. Jį suda-ro priekinis ir užpakalinis lankai bei šoninė masė. Priekinio lanko vidiniame paviršiuje yra danties duobutė. Šoninės masės viršuje yra viršutinė sąnarinė duobutė, apačioje yra apatinė sąnarinė duobutė. Antras kaklo slankstelis – ašis, turi kūną ir atsikišusį dantį, sąnarinės ataugos labai trumpos.

Krūtinės slankstelių keterinės ataugos pakrypę žemyn. Skersinė-se ataugose yra skersinės šonkaulinės duobutės. Tokių duobučių neturi vienuoliktas ir dvyliktas, kartais – dešimtas slankstelis. Pirmo slankstelio kūno šono viduryje yra šonkaulinė duobutė, nuo antro iki devinto slankste-lio kūno šono viršuje ir apačioje yra po pusduobutę, dešimtas turi tik pus-duobutę šono viršuje, vienuoliktas ir dvyliktas šono viduryje taip pat turi duobutę.

17

Juosmens slankstelių kūnai ir keterinės ataugos stambios, kyšo tiesiai atgal.

Suaugusio žmogaus kryžmens slanksteliai yra suaugę į vieną kaulą – kryžkaulį. Kryžkaulis – plokščiasis, trikampio formos kaulas. Viršu-tinė jo dalis vadinama pamatu, apatinė – viršūne. Dubeninis paviršius įgaubtas, lygus, jame matomos skersinės linijos – slankstelių suaugimo vietos bei keturios poros dubeninių kryžkaulio angų. Nugarinis paviršius nelygus, jame matomos penkios skiauterės. Ties viduriu iškilusi viena vi-durinė kryžkaulio skiauterė, kuri susidaro susijungus slankstelių keteri-nėms ataugoms. Dvi tarpinės skiauterės susiformuoja suaugus viršuti-nėms ir apatinėms sąnarinėms ataugoms; dvi šoninės skiauterės susidaro suaugus skersinėms ataugoms. Tarp skiauterių yra keturios poros nugari-nių angų. Kryžkaulio šonines dalis dengia ausinis sąnarinis paviršius, šalia matosi kryžkaulio šiurkštuma (abiejose pusėse). Kryžkaulio kanalas yra stuburo kanalo tęsinys.

Stuburgalio slanksteliai yra suaugę ir sudaro stuburgalį. Ryškes-nis yra pirmas slankstelis, kurio kūnas yra rutulio formos, skersinės atau-gos mažos, viršuje kyšo du stuburgalio ragai. Kiti slanksteliai yra plokšte-lių pavidalo.

Šonkaulių yra dvylika porų. Tai ilgieji, akytieji kaulai. Šonkaulį su-daro kūnas, priekinis krūtinkaulinis galas (jaunų žmonių jis būna kremzli-nis, vėliau sukaulėja), užpakalinis stuburinis galas. Užpakaliniame gale yra šonkaulio galva, kaklas, gumburėlis. Šonkaulio vidinio paviršiaus apa-čioje matosi šonkaulio vaga.

Krūtinkaulis – plokščiasis, akytasis kaulas. Jį sudaro rankena, kū-nas, kardinė atauga. Krūtinkaulio šonuose yra septynios poros šonkaulinių įlankų, rankenoje – dvi raktikaulinės ir viena jungo įlankos.

Krūtinės ląstą sudaro krūtinės slanksteliai, šonkauliai, krūtinkaulis. Viršutinį krūtinės ląstos atvarą apsupa pirmas krūtinės slankstelis, pirmi šonkauliai, krūtinkaulio rankenos viršutinis kraštas. Apatinę atvarą – dvy-liktas krūtinės slankstelis, dvylikti šonkauliai, krūtinkaulio kardinės ataugos viršūnė.

18

2.2.2. Pečių lanko kaulai Pečių lanką sudaro mentė ir raktikaulis. Mentė – plokščiasis trikampio formos kaulas. Ji turi du paviršius:

šonkaulinį, kuriame yra pomentinė duobė, ir nugarinį. Nugarinį paviršių mentės dyglys dalija į antdyglinę ir podyglinę duobes. Mentės dyglys šone baigiasi petimi. Mentė turi tris kampus – viršutinį, apatinį, šoninį, ir tris kraštus – viršutinį, vidinį, šoninį. Šoniniame kampe yra sąnarinė duobė, virš jos – antsąnarinis gumburėlis, žemiau – posąnarinis gumburėlis. Į priekį atsikišusi mentės snapinė atauga.

Raktikaulis – ilgasis akytasis kaulas. Jis turi kūną ir du galus – pe-tinį ir krūtinkaulinį.

2.2.3. Rankos kaulai Rankos kaulai skirstomi į žasto, dilbio ir plaštakos kaulus. Žasto kaulas yra žastikaulis. Tai ilgasis vamzdinis kaulas. Jo ar-

timąjį galą sudaro sąnarinė galva, kurią juosia anatominis žastikaulio kak-las. Žemiau jo yra du iškilimai – didysis ir mažasis žastikaulio gumburėliai, nuo kurių žemyn leidžiasi didžiojo ir mažojo gumburėlių skiauterės. Abu gumburėlius ir jų skiauteres skiria tarpgumburinė vaga. Žemiau gumburė-lių yra chirurginis žastikaulio kaklas. Žastikaulio kūne matoma deltinė šiurkštuma. Tolimajame gale yra du žastikaulio krumpliai. Vidinis vadina-mas skridiniu, virš jo priekyje yra vainikinė duobutė, užpakalyje – gili alkū-ninė duobutė. Šoninis krumplys vadinamas galvute. Krumplių šonuose yra du antkrumpliai – vidinis ir šoninis.

Dilbio kaulai yra alkūnkaulis ir stipinkaulis. Tai ilgieji vamzdiniai kaulai.

Alkūnkaulio artimasis galas yra storesnis už tolimąjį, jame matosi pusmėnulinė įlanka, virš jos kyšo alkūninė atauga, žemiau – vainikinė atauga, po ja – alkūnkaulio šiurkštuma. Šoninėje pusėje yra stipininė įlan-ka. Alkūnkaulio kūnas turi aštrų tarpkaulinį kraštą. Tolimajame gale yra alkūnkaulio galva su sąnariniu apvadu bei ylinė atauga.

Stipinkaulio tolimasis galas storesnis už artimąjį. Artimajame gale yra stipinkaulio galva su sąnariniu apvadu ir galvos duobutė. Žemiau gal-

19

vos yra kaklas, dar žemiau – ryški šiurkštuma. Stipinkaulio kūne yra ašt-rus tarpkaulinis kraštas. Tolimajame gale yra riešo sąnarinis paviršius, al-kūninė įlanka, ylinė atauga.

Plaštakos kaulai skirstomi į riešakaulius, delnakaulius ir pirštakaulius. Riešakauliai yra aštuoni trumpieji akytieji kaulai, išsidėstę dviem ei-

lėm po keturis. Artimojoje eilėje, skaičiuojant nuo nykščio, yra laivelis, mėnulis, trikampis ir žirnis, tolimojoje eilėje – didysis daugiakampis, ma-žasis daugiakampis, galvinis, kablinis kauliukai.

Delnakauliai yra penki ilgieji vamzdiniai kaulai, turintys kūną ir du galus. Artimasis galas vadinamas pamatu, tolimasis – galva.

Pirštakauliai yra ilgieji vamzdiniai kaulai. Jų yra keturiolika. Nykš-tys turi du pirštakaulius – pamatinį ir galinį. Kiti pirštai turi po tris pirštakau-lius – pamatinį, vidurinį, galinį. Kiekvienas pirštakaulis turi kūną, artimaja-me gale – pamatą, tolimajame gale – galvą (išskyrus galinį).

2.2.4. Dubens kaulai Dubens kaulus sudaro du dubenkauliai. Tai plokštieji kaulai. Iki 16 me-

tų amžiaus dubenkaulį sudaro trys atskiri kaulai (klubakaulis, sėdynkaulis, gaktikaulis), sujungti kremzle. Vėliau šie kaulai suauga į vieną. Visų trijų kaulų kūnai, suaugę vienas su kitu, suformuoja dubenkaulio gūžduobę.

Klubakaulis turi kūną ir sparną. Virš sparno tęsiasi klubakaulio skiauterė. Priekyje ji baigiasi priekiniu viršutiniu ir priekiniu apatiniu klubo dygliais, užpakalyje – užpakaliniu viršutiniu ir užpakaliniu apatiniu klubo dygliais. Sparno išorinis paviršius vadinamas sėdmeniniu, vidinis – dube-niniu. Dubeninis paviršius yra įdubęs ir sudaro klubinę duobę, žemiau jos yra lankinė linija, skirianti didįjį ir mažąjį dubenis. Sparno užpakalinėje da-lyje yra ausinis sąnarinis paviršius, o šalia jo – klubakaulio šiurkštuma.

Sėdynkaulis yra dubenkaulio užpakalyje. Jis turi kūną, žemiau jo yra sėdimasis dyglys ir sėdimasis gumburas. Virš sėdimojo dyglio yra di-džioji, po juo – mažoji sėdmeninė įlanka. Sėdimasis gumburas pereina į sėdynkaulio šaką.

20

Gaktikaulis yra dubenkaulio priekyje. Jį sudaro kūnas, viršutinė gaktikaulio šaka, apatinė gaktikaulio šaka, sąvaržinis paviršius. Gaktikau-lis ir sėdynkaulis riboja užtvarinę angą.

Dubenį sudaro du dubenkauliai ir kryžkaulis. Jo dugną sudaro tarp-vietės raumenys, išsidėstę tarp sėdynkaulio, gaktikaulio, kryžkaulio ir stu-burgalio.

2.2.5. Kojos kaulai Kojos kaulai skirstomi į šlaunies, blauzdos ir pėdos. Šlaunies kaulas yra šlaunikaulis. Tai ilgasis vamzdinis kaulas, tu-

rintis kūną ir du galus – artimąjį ir tolimąjį. Artimajame gale yra šlaunikau-lio galva su duobe centre, žemiau jos yra kaklas, šone – didysis gūbrys, iš vidaus turintis gūbrinę duobę. Vidinėje užpakalinėje pusėje yra mažasis gūbrys. Užpakalyje abu gūbrius jungia tarpgūbrinė skiauterė, priekyje – tarpgūbrinė linija. Žemiau didžiojo gūbrio iškilusi ryški sėdmeninė šiurkš-tuma, žemiau mažojo gūbrio – skiauterinė šiurkštuma. Šlaunikaulio kūnas išlinkęs į priekį. Išilgai užpakalinio kūno paviršiaus eina šiurkščioji linija, kuri apačioje išsiskiria į dvi šiukščiosios linijos lūpas – vidinę ir šoninę. Tolimajame gale yra vidinis ir šoninis krumpliai, tarp jų – tarpkrumplinė duobė. Priekyje yra girnelės sąnarinis paviršius, užpakalyje – pakinklio plokštuma. Krumplių šonuose yra vidinis ir šoninis antkrumpliai.

Blauzdos kaulai yra blauzdikaulis, šeivikaulis, kelio girnelė. Blauzdikaulis yra ilgasis vamzdinis kaulas. Artimajame gale yra

įgaubti vidinis ir šoninis krumpliai, tarp jų – tarpkrumplinė pakyla. Šoninio krumplio šoninėje užpakalinėje pusėje yra apvalus šeivinis sąnarinis pa-viršius. Priekyje yra blauzdikaulio šiurkštuma. Kūnas – trikampio formos, turintis aštrų tarpkaulinį kraštą. Tolimajame gale yra apatinis sąnarinis paviršius, vidinė kulkšnis, šeivikaulinė įlanka.

Šeivikaulis – ilgasis vamzdinis kaulas, turintis kūną ir du galus. Ar-timajame gale yra galva, tolimajame – šoninė kulkšnis.

Girnelė – trikampė plokštelė, įsiterpusi į keturgalvio šlaunies raumens sausgyslę. Ji turi du paviršius – priekinį ir užpakalinį (sąnarinį), bei du galus – artimasis galas yra platus ir vadinamas pamatu, tolimasis galas – viršūne.

21

Pėdos kaulai skirstomi į čiurnakaulius, padikaulius, pirštakaulius. Čiurnakauliai yra septyni trumpieji akytieji kaulai. Tai šokikaulis,

kurio viršuje yra skridinys; kulnakaulis, užpakalyje turintis kulno gumburą, o priekyje – kūną; laivakaulis, kubakaulis, trys pleištukai – vidinis, tarpinis, šoninis.

Padikauliai yra penki ilgieji vamzdiniai kaulai, turintys kūną ir du galus. Artimasis galas vadinamas pamatu, tolimasis – galva. Penktojo padikaulio pamato šone yra šiurkštuma.

Pirštakauliai yra ilgieji vamzdiniai kaulai. Jų yra keturiolika. Nykš-tys turi du pirštakaulius – pamatinį ir galinį. Kiti pirštai turi po tris pirštakau-lius – pamatinį, vidurinį, galinį. Kiekvienas pirštakaulis turi kūną, artimaja-me gale – pamatą, tolimajame gale – galvą, (išskyrus galinį).

2.2.6. Galvos kaulai ir jų jungtys Galvos kaulai skiriami į veidinės ir smegeninės dalies kaulus. Sme-

geninės dalies kaulai yra pakauškaulis, pleištakaulis, smilkinkaulis, kakti-kaulis, momenkaulis. Veidinės dalies kaulai yra akytkaulis, apatinė nosies kriauklė, viršutinis žandikaulis, gomurikaulis, nosikaulis, ašarikaulis, nora-gas, skruostikaulis, apatinis žandikaulis, poliežuvinis kaulas.

Pakauškaulis yra neporinis plokščiasis kaulas. Jį sudaro keturios dalys, kurios apsupa didžiąją pakauškaulio angą. Tai pakauškaulio žvy-nas, dvi šoninės dalys ir viena pamatinė dalis. Žvyno vidiniame paviršiuje iškilęs vidinis pakauškaulio gumburėlis. Nuo gumburo į šonus eina skersi-nių ančių vagos, į viršų kyla viršutinio strėlinio ančio vaga. Žvyno išorinia-me paviršiuje iškilęs išorinis pakauškaulio gumburėlis, nuo jo į šonus eina viršutinės ir apatinės sprando linijos. Pamatinėje dalyje yra pakauškaulio nuokalnė, ant kurios guli pailgosios smegenys. Šoninėse dalyse yra ova-lūs krumpliai, jungo įlankos. Susijungus pakauškauliui ir smilkinkauliui iš jungo įlankos susiformuoja jungo anga.

Pleištakaulis yra neporinis netaisyklingos formos, orinis, centrinis kaukolės pamato kaulas. Jį sudaro kūnas, didieji sparnai, mažieji sparnai, sparninės ataugos. Virš kūno yra iškilęs turkiškas balnas. Pro mažųjų sparnų pamatą eina regimojo nervo kanalas. Tarp didžiųjų ir mažųjų spar-

22

nų matosi viršutinis akiduobės plyšys. Didžiuosiuose sparnuose yra dvi angos – ovali ir apskrita, pro kurias išeina galvos nervai.

Smilkinkaulis yra netaisyklingos formos porinis orinis kaulas. Tai labai sudėtingas kaulas, sudarytas iš žvyno, būgninės ir uolinės dalių. Vi-sos dalys supa išorinę klausomąją angą, šalia kurios yra žandikaulinė duobė. Uolinė dalis yra piramidės formos, jos pamatą sudaro speninė atauga. Piramidėje yra klausos ir pusiausvyros organas, iš kurio pro vidinę klausomąją angą išeina nervai. Uolinėje dalyje yra veidinio nervo bei mie-go arterijos kanalai. Smilkinkaulis turi ylinę, speninę ir skruostinę ataugas.

Kaktikaulis – neporinis, plokščiasis, orinis kaulas. Jį sudaro žvy-nas, dvi akiduobinės ir nosinė dalis. Virš akiduobinių dalių yra antakiniai lankai, o ant žvyno – kaktiniai gumburai. Vidiniame paviršiuje išilgai kaulo eina viršutinio strėlinio ančio vaga.

Momenkaulis – porinis plokščiasis kaulas. Jo šonuose eina smilki-ninės linijos. Vidinio paviršiaus viršuje išilgai kaulo eina viršutinio strėlinio ančio vaga. Ši vaga eina išilgai kaktikaulio, momenkaulių ir pakauškaulio.

Akytkaulis sudaro pagrindinius rėmus nosies ertmėms. Jis labai oringas, neporinis, sudarytas iš stačiosios plokštelės, kuri įeina į nosies pertvaros sudėtį, bei gulsčiosios plokštelės. Ji dar vadinama akytąja plokštele. Į šalis nuo stačiosios plokštelės yra akytkaulio labirintai bei vir-šutinė ir vidurinė nosies kriauklės.

Apatinė nosies kriauklė yra porinė, kriauklės formos plokštelė. Viršutinis žandikaulis – porinis, orinis kaulas. Jį sudaro kūnas, ku-

rio viduje yra ertmė – viršutinio žandikaulio antis. Kaulas turi ataugas – kaktinę, skruostinę, dantinę, gomurinę. Susijungus abiejų žandikaulių go-murinėms ataugoms, susidaro kietojo gomurio priekinė dalis. Dantinės ataugos apatiniame krašte yra aštuonios dantinės duobutės.

Gomurikaulis yra porinis plokščiasis kaulas. Jis susideda iš dviejų netaisyklingų plokštelių – gulsčiosios ir stačiosios. Gulsčioji plokštelė su-daro kietojo gomurio užpakalinę dalį, stačioji plokštelė įeina į nosies per-tvaros sudėtį.

Nosikaulis – porinis plokščiasis kaulas. Sudaro nosies nugarėlę. Ašarikaulis – porinis plokščiasis kaulas, esantis akiduobės sudėtyje.

23

Noragas – neporinis plokščiasis kaulas, įeinantis į nosies pertvaros sudėtį.

Skruostikaulis – porinis, plokščiasis kaulas. Apatinis žandikaulis – neporinis kaulas. Jį sudaro kūnas ir dvi ša-

kos. Kiekvienos šakos viršuje yra vainikinė ir sąnarinė ataugos. Sąnarinę ataugą sudaro galva ir kaklas. Kūno viršutiniame krašte yra šešiolika dan-tinių duobučių.

Poliežuvinis kaulas yra pasmakrės ir kaklo priekinio paviršiaus kampe. Jis yra pakabintas raiščiais ant smilkinkaulio ylinių ataugų. Prie jo apatinio krašto jungiamojo audinio plėve jungiasi gerklos. Jis susideda iš kūno, mažųjų ir didžiųjų ragų.

Kaukolės kaulai susijungę nepaslankiomis kaulinėmis jungtimis – siūlėmis. Judrus tik vienas kaulas – apatinis žandikaulis. Jis jungiasi su smilkinkauliu, smilkininiu apatinio žandikaulio sąnariu. Šį sąnarį sudaro smilkinkaulio žandikaulinė duobė ir apatinio žandikaulio galva. Sąnarys yra sudėtingasis, derintinis, kompleksinis, balno formos. Jo paslankumą didina viduje esantis sąnarinis diskas. Sąnarį tvirtina raiščiai, einantys nuo pleištakaulio ir smilkinkaulio iki apatinio žandikaulio.

24

3. ARTROLOGIJA

3.1. Bendroji artrologija Artrologija yra mokslas apie kaulų jungtis (arthron – sąnarys, logos –

mokslas). Bendroji artrologija nagrinėja morfologines savybes, būdingas visoms kaulų jungtims.

Kaulų jungtys skirstomos į: a) tiesiogines; b) netiesiogines (sąnariai); c) pusiau sąnarius. Tiesioginės jungtys – tai tokios jungtys, kurios jungia dviejų kaulų

galus ištisiniu audiniu, nepalikdamos tarpo. Kaulų galus gali jungti skaidu-linis jungiamasis, kremzlinis ir kaulinis audiniai. Skaidulinės jungtys yra raiščiai, plėvės, siūlės. Kremzlinė, tiesioginė jungtis gali būti pastovi, tai yra išliekanti visą gyvenimą, ir nepastovi, kuri vyresniame amžiuje sukau-lėja. Kaulų galus gali jungti skaidulinė arba hialininė kremzlė. Kaulinė jungtis jungia kaulų galus kauliniu audiniu.

Pusiau sąnariai jungia kaulus ištisiniu audiniu, tačiau šio audinio viduje yra ertmė pripildyta skysčio. Tai tarpinė jungtis.

Netiesioginės jungtys (sąnariai) jungia kaulų galus palikdamos tarp jų tarpą. Tai paslankios jungtys.

Sąnarį sudaro: 1. Pagrindiniai elementai:

a) sąnariniai paviršiai; b) sąnarinė kapsulė; c) sąnarinė ertmė.

2. Sąnariniai priklausiniai: a) diskai; b) meniskai; c) sąnarinės lūpos; d) sąnariniai raiščiai.

25

Sąnariniai paviršiai – tai kaulų galai padengti hialinine arba skai-duline (dengia mažiau paslankių sąnarių kaulų galus) kremzle. Kremzlės funkcijos:

1) mažina trintį tarp kaulų; 2) gerina jų slydimą vienas kitu; 3) amortizuoja; 4) apsaugo kaulus nuo suaugimo. Sąnarinė kapsulė – tai maišelis, kuris apgaubia kaulų galus. Ji su-

daryta iš dviejų sluoksnių: 1) skaidulinės plėvės, kuri yra išorėje ir pereina į antkaulį. 2) tepalinės plėvės, kuri sudaryta iš puraus jungiamojo audinio, ir

iš vidaus padengta vienasluoksniu plokščiu epiteliu. Ji gamina lipnų, skaidrų skystį, kuris vadinamas sąnariniu tepalu.

Jeigu tepalinės plėvės yra daug, ji gali sudaryti tepalines klostes, kurios įeina į sąnario ertmę. Kai kuriose klostėse kaupiasi riebalinis audi-nys, tokios klostės vadinamos riebalinėmis. Jeigu tepalinė plėvė suplonė-ja, ji gali išsigaubti ir sudaryti tepalinius maišelius. Jie yra pripildyti sąnari-nio tepalo, guli po raumenimis ar jų sausgyslėmis ir mažina judančių rau-menų bei sausgyslių trintį.

Sąnarinė ertmė – tai nedidelis plyšys tarp sąnarinio paviršiaus ir sąnarinės kapsulės. Ji pripildyta sąnarinio tepalo, kuris mažina trintį, amortizuoja smūgius.

Diskai yra skritulio formos, meniskai – pusmėnulio formos. Jie yra sąnario viduje, amortizuoja, didina sąnarių paslankumą.

Sąnarinės lūpos apgaubia sąnarinį paviršių ir jį padidina, pagilina. Diskai, meniskai ir sąnarinės lūpos yra sudarytos iš kremzlių. Raiščiai yra sudaryti iš skaidulinio jungiamojo audinio, jie sutvirtina

sąnarinę kapsulę, stabdo judesius, lemia jų kryptį. Raiščiai gali būti išsi-dėstę sąnario išorėje arba viduje.

Sąnariai klasifikuojami pagal: 1. Sąnarinių paviršių skaičių:

a) paprastieji; b) sudėtingieji;

26

c) kompleksiniai; d) derintiniai.

2. Sąnarinių paviršių formą: a) ritininiai (cilindriniai). Jie primena įmautus vienas į kitą cilin-

drus. Vienas paviršius išgaubtas, kitas – įgaubtas (stipininis alkūnkaulio sąnarys);

b) skridininiai. Vienas paviršius įdubęs, kitas – turi duobutę su skiauterėle (pirštų sąnariai);

c) elipsoidiniai. Jie yra elipsės formos, vienas paviršius išgaub-tas, kitas – įgaubtas. Skersinės ir išilginės išgaubos nevieno-dos (atlantiniai pakaušio sąnariai);

d) balniniai. Paviršiai primena balną, viena kryptimi išgaubti, ki-ta – įgaubti (krūtinkaulinis raktikaulio sąnarys);

e) krumpliniai. Tai tarpinė forma tarp ritininių ir elipsoidinių sąna-rių. Juos sudaro vieno kaulo išgaubti krumpliai, kito kaulo ati-tinkamos įdubos (kelio sąnarys);

f) rutuliniai. Vienas paviršius yra rutulio formos – galva, kitas – įgaubta – duobė (peties sąnarys). Tai paslankiausi sąnariai;

g) riešutiniai. Tai rutulinių sąnarių atmaina. Jų sąnarinė duobė gili, į ją telpa daugiau kaip pusė sąnarinės galvos, todėl jų pa-slankumas mažesnis negu rutulinių sąnarių (klubo sąnarys);

h) plokšti. Jų paviršius plokščias, judesių amplitudė maža, gali-mas nežymus slydimas apie visas judėjimo ašis (tarprieša-kauliniai sąnariai).

3. Sąnarių funkciją: a) vienaašiai. Apie vieną ašį juda skridininiai ir ritininiai sąnariai.

Skridininiai – apie skersinę ašį, ritininiai – apie vertikalią ašį. b) dviašiai. Apie dvi ašis juda elipsoidiniai, balniniai ir krumpliniai

sąnariai. Elipsoidiniai ir balniniai – apie skersinę ir sagitalią ašis. Krumpliniai – apie skersinę ir vertikalią.

c) daugiaašiai. Apie tris ašis – skersinę, vertikalią, sagitalią – ju-da rutuliniai, riešutiniai ir plokštieji sąnariai.

27

Paprastuosius sąnarius sudaro dviejų kaulų sąnariniai paviršiai (peties sąnarys).

Sudėtinguosius sąnarius sudaro trijų ar daugiau kaulų sąnariniai paviršiai, esantys vienoje kapsulėje (alkūnės sąnarys).

Sąnariai, kurių sąnarines ertmes diskai arba meniskai dalija į dvi dalis, vadinami kompleksiniais (krūtinkaulinis raktikaulio sąnarys).

Du atskiri sąnariai, kurie gali judėti tik abu kartu, o ne atskirai, vadi-nami derintiniais (smilkininiai apatinio žandikaulio sąnariai).

Sąnariai pagal funkciją klasifikuojami atsižvelgiant į tai, apie kiek ašių jie gali judėti.

Skiriamos trys kūno ašys: 1. Vertikali. Ji yra statmena atramos plotui, eina iš viršaus žemyn. 2. Skersinė. Ji yra lygiagreti atramos plotui, eina iš kairės į dešinę. 3. Strėlinė. Ji yra lygiagreti atramos plotui, eina iš priekio atgal. Apie kiekvieną ašį yra atliekami du judesiai. Apie vertikalią – nugrę-

žimas, tai yra sukimas į vidų; atgręžimas, tai yra sukimas į išorę. Apie skersinę – lenkimas, tiesimas. Apie strėlinę – atitraukimas (nuo kūno), pritraukimas (link kūno).

Sąnarių paslankumas priklauso nuo: 1. Amžiaus: vaikų sąnariai paslankiausi, žmogui senstant paslan-

kumas mažėja. 2. Lyties: moterų sąnariai paslankesni nei vyrų. 3. Paros laiko: ryte paslankumas mažesnis negu vakare. Optima-

lus paslankumas būna 12–14 valandą. 4. Oro temperatūros: esant žemai temperatūrai paslankumas ma-

žesnis. 5. Individualių anatominių savybių. Sąnarių paslankumą mažina: • stiprūs, stori raiščiai; • įtempta sąnarinė kapsulė; • stiprūs, neelastingi raumenys.

28

3.2. Specialioji artrologija Specialioji artrologija nagrinėja konkrečių kaulų jungčių sandarą. 3.2.1. Stuburo kaulų jungtys Stuburo kaulų jungtys skirstomos: 1. Stuburo jungtys:

a) slankstelių kūnų jungtys; b) slankstelių lankų jungtys; c) slankstelių ataugų (keterinių, skersinių, sąnarinių) jungtys.

2. Stuburo jungtys su kaukole. Slankstelių kūnai jungiasi tarpslanksteliniais diskais, kuriuos sudaro

skaidulinis žiedas ir minkštuminis branduolys, bei tiesiogine skaiduline jungtimi – priekiniu ir užpakaliniu išilginiais raiščiais.

Slankstelių lankai jungiasi tiesiogine skaiduline jungtimi – geltonai-siais raiščiais.

Keterinės ataugos jungiasi tiesiogine skaiduline jungtimi – tarpkete-riniais raiščiais ir antketeriniu raiščiu, kuris nuo keterinės ataugos ašies pereina ant pakauškaulio ir yra vadinamas sprando raiščiu.

Skersinės ataugos jungiasi tiesiogine skaiduline jungtimi – tarps-kersiniais raiščiais.

Sąnarinės ataugos jungiasi netiesiogine jungtimi, sudarydami tarps-lankstelinius sąnarius. Sąnarį sudaro aukščiau esančių slankstelių apati-nės sąnarinės ataugos ir žemiau esančių slankstelių viršutinės sąnarinės ataugos. Pagal sąnarinių paviršių skaičių – derintiniai, pagal formą – plokštieji. Stuburas juda apie tris ašis: skersinę – lenkimas pirmyn ir tiesi-mas atgal, sagitalią – lenkimas į šonus, vertikalią – pasukimai į šonus.

Stuburas su kaukole jungiasi netiesioginėmis jungtimis: dviem at-lantiniais pakaušio ir vienu viduriniu bei dviem šoniniais ašiniais at-lanto sąnariais. Atlantinius pakaušio sąnarius sudaro pakauškaulio krum-pliai ir atlanto viršutinės sąnarinės duobės. Sąnarys yra elipsoidinis, derin-tinis, dviašis, judantis apie skersinę (galvos lenkimas ir tiesimas) ir sagita-

29

lią (galvos lenkimas į šonus) ašį. Tarpą tarp pakauškaulio ir abiejų atlanto lankų uždaro priekinė ir užpakalinė atlantinės pakaušio plėvės.

Vidurinį ašinį atlanto sąnarį sudaro atlanto priekinio lanko danties duobutė ir ašies danties sąnarinis paviršius. Sąnarys – ritininis, vienaašis, judantis apie vertikalią ašį (galvos sukimas į šonus kartu su visu atlantu). Šoninius ašinius atlanto sąnarius sudaro atlanto apatiniai sąnariniai pavir-šiai ir ašies viršutiniai sąnariniai paviršiai. Sąnariai plokštieji. Ašiniai atlan-to sąnariai yra derintiniai. Sąnarius sutvirtina sparniniai ir kryžminis atlanto raiščiai. Sparniniai raiščiai eina nuo danties šonų prie pakauškaulio krum-plių vidinio paviršiaus. Kryžminis atlanto raištis įtvirtinantis dantį atlante, susideda iš skersinių pluoštų, kurie eina tarp atlanto šoninių masių ir išil-ginių pluoštų; viršutinis prisitvirtina prie pakauškaulio nuokalnės, apatinis – prie ašies kūno.

3.2.2. Šonkaulių jungtys su krūtinkauliu Pirma – dešimta poros jungiasi su krūtinkauliu, vienuolikta ir dvylik-

ta poros su krūtinkauliu nesijungia ir baigiasi pilvo raumenyse. Pirma pora jungiasi tiesiogine kremzline jungtimi, antra – septinta poros jungiasi ne-tiesiogine jungtimi – krūtinkauliniais šonkaulių sąnariais; aštunta, devin-ta, dešimta poros jungiasi tiesiogine kremzline jungtimi tarpusavyje ir prisi-jungia prie septintos poros. Sąnariai yra derintiniai, plokštieji, judantys apie vieną sagitalią ašį (įkvepiant šonkauliai pakyla, iškvepiant – nusilei-džia). Sąnarius sudaro šonkaulių priekiniai galai ir krūtinkaulio šonkaulinės įlankos. Juos sutvirtina spinduliniai krūtinkauliniai šonkaulių raiščiai.

3.2.3. Šonkaulių jungtys su stuburu Šonkauliai ir krūtinės slanksteliai jungiasi netiesiogine jungtimi. Su-

sidaro du sąnariai – šonkaulio galvos ir šonkaulio gumburėlio sąnariai. Pagal sąnarinių paviršių skaičių – sudėtingieji, derintiniai. Pagal formą – plokščiasis šonkaulio galvos sąnarys, ritininis šonkaulio gumburėlio sąnarys judantis apie vieną sagitalią ašį (įkvepiant šonkauliai pakyla, iškvepiant – nusileidžia). Šonkaulio galvos sąnarį sudaro šonkaulio galva ir slankstelio kūno pusduobutės; sąnarį sutvirtina spindulinis šonkaulio galvos raištis.

30

Šonkaulio gumburėlio sąnarį sudaro šonkaulio gumburėlis ir slankstelio skersinės ataugos šonkaulinė duobutė, sąnarį sutvirtina skersinis šonkau-lio raištis.

3.2.4. Pečių lanko ir rankos kaulų jungtys Pečių lanko kaulai – raktikaulis ir mentė – jungiasi netiesiogine

jungtimi – petiniu raktikaulio sąnariu. Sąnarį sudaro raktikaulio petinis galas ir mentės petinė atauga, jo viduje yra sąnarinis diskas. Sąnarys yra paprastasis, kompleksinis, plokščios formos, mažai paslankus. Jį sutvirti-na petinis ir snapinis raktikaulio raiščiai.

Pečių lanko kaulas – raktikaulis – jungiasi su liemens kaulu krūtin-kauliu netiesiogine jungtimi – krūtinkauliniu raktikaulio sąnariu. Sąnarį sudaro raktikaulio krūtinkaulinis galas ir krūtinkaulio raktikaulinė įlanka, jo viduje yra sąnarinis diskas, kuris didina sąnario paslankumą. Sąnarys yra paprastasis, kompleksinis, balno formos, juda apie tris ašis: apie skersinę – nežymūs sukamieji judesiai, apie sagitalią – pečių lanko judesys aukš-tyn ir žemyn, apie vertikalią – pečių lanko judesys pirmyn ir atgal. Sąnarį sutvirtina tarpraktikaulinis, krūtinkaulinis ir šonkaulinis raktikaulio raiščiai.

Pečių lanko kaulas (mentė) jungiasi su rankos kaulu (žastikauliu) netiesiogine jungtimi, peties sąnariu. Sąnarį sudaro mentės sąnarinė duobė ir žastikaulio galva. Mentės sąnarinę duobę pagilina sąnarinė lūpa. Sąnarys yra paprastasis, rutulio formos, labai paslankus. Žastas gali judėti apie skersinę ašį – lenkimas, tiesimas; apie sagitalią ašį – atitraukimas, pritraukimas; apie vertikalią ašį – nugręžimas, atgręžimas, taip pat gali-mas sukimas ratu. Sąnarį sutvirtina snapinis žasto raištis, dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslė, einanti tarpgumburine vaga ir prisitvir-tinanti prie mentės antsąnarinio gumburėlio.

Žastikaulis su dilbio kaulais jungiasi netiesiogine jungtimi, sudėtin-guoju alkūnės sąnariu. Sąnarį sutvirtina šalutinis alkūnkaulio, šalutinis stipinkaulio ir žiedinis stipinkaulio raištis. Dilbis gali judėti apie dvi ašis: skersinę – lenkimas, tiesimas ir vertikalią – nugręžimas, atgręžimas. Alkū-nės sąnarį sudaro trys atskiri sąnariai, apgaubti viena kapsule. Tai žastinis alkūnkaulio sąnarys, žastinis stipinkaulio sąnarys ir artimasis stipininis

31

alkūnkaulio sąnarys. Žastinį alkūnkaulio sąnarį sudaro žastikaulio skridi-nys ir alkūnkaulio pusmėnulinė (skridininė) įlanka. Sąnarys yra paprasta-sis, skridinio formos, per jį galimi judesiai apie skersinę ašį – lenkimas ir tiesimas. Judesius riboja kauliniai iškyšuliai: lenkiant dilbį alkūnkaulio vai-nikinė atauga įsiremia į žastikaulio vainikinę duobę, tiesiant – alkūnkaulio alkūnė įsiremia į žastikaulio alkūninę duobę. Nuo vidinio žastikaulio ant-krumplio iki alkūnkaulio eina šalutinis alkūnkaulio raištis. Žastinį stipin-kaulio sąnarį sudaro žastikaulio galvutė ir stipinkaulio galvos duobutė. Sąnarys yra paprastasis, rutulio formos, per jį būtų galimi judesiai apie visas tris ašis, jeigu jis būtų izoliuotas. Nuo žastikaulio išorinio antkrumplio iki stipinkaulio eina šalutinis stipinkaulio raištis, toliau jis pereina į žiedinį stipinkaulio raištį. Artimąjį stipininį alkūnkaulio sąnarį sudaro stipinkau-lio galvos sąnarinis apvadas ir alkūnkaulio stipininė įlanka. Sąnarys yra paprastasis, ritininis, juda apie vieną vertikalią ašį (dilbio nugręžimas, at-gręžimas). Sąnarį tvirtina žiedinis stipinkaulio raištis. Jis prasideda nuo alkūnkaulio, juosia stipinkaulio kaklą ir vėl prisitvirtina prie alkūnkaulio.

Dilbio kaulų kūnus jungia tiesioginė skaidulinė jungtis – tarpkaulinė dilbio plėvė, įsiterpusi tarp alkūnkaulio ir stipinkaulio tarpkaulinių kraštų. Artimuosius galus jungia netiesioginė jungtis – artimasis stipininis al-kūnkaulio sąnarys. Jis įeina į alkūnės sąnario sudėtį. Tolimuosius galus jungia netiesioginė jungtis – tolimasis stipininis alkūnkaulio sąnarys. Jį sudaro stipinkaulio alkūninė įlanka ir alkūnkaulio galvos sąnarinis apva-das. Sąnarys yra paprastasis, ritininis, juda apie vieną vertikalią ašį (nu-gręžimas, atgręžimas). Sąnarį sutvirtina šalutinis alkūnkaulio ir šalutinis stipinkaulio raiščiai.

Dilbio kaulai su plaštakos kaulais jungiasi netiesiogine jungtimi – stipininiu riešo sąnariu. Jį sudaro stipinkaulio riešinis sąnarinis paviršius ir artimoji riešakaulių eilė. Alkūnkaulis į sąnario sudėtį neįeina, jį nuo rie-šakaulių atskiria sąnarinis diskas. Sąnarys yra sudėtingasis, elipsoidinis, kompleksinis, dviašis. Plaštaka gali judėti apie skersinę ašį – lenkimas, tiesimas ir sagitalią ašį – pritraukimas, atitraukimas. Sąnarį sutvirtina šalu-tiniai alkūnkaulio ir stipinkaulio raiščiai.

32

Artimoji ir tolimoji riešakaulių eilės jungiasi netiesiogine jungtimi – viduriniu riešo sąnariu. Sąnarys yra sudėtingasis, plokščiasis, mažai pa-slankus. Jį sutvirtina daug raiščių, išsidėsčiusių delninėje ir nugarinėje riešo pusėje. Riešakauliai delno pusėje sudaro įgaubtą lanką, kurio kraš-tus jungia skersinis riešo raištis. Tarp šio raiščio ir riešakaulių susiformuo-ja riešo kanalas, kuriuo eina pirštų lenkiamųjų raumenų sausgyslės, krau-jagyslės, nervai.

Riešakaulius ir delnakaulius jungia netiesioginė jungtis, du riešiniai delno sąnariai. Vieną sąnarį sudaro didysis daugiakampis ir pirmo delna-kaulio pamatas. Jis yra paprastasis, balno formos, dviašis. Juda apie skersinę ašį – delnakaulio lenkimas, tiesimas ir sagitalią ašį – pritrauki-mas, atitraukimas. Kitą sąnarį sudaro 2–5 delnakaulių pamatai ir tolimoji riešakaulių eilė (išskyrus didįjį daugiakampį). Sąnarys sudėtingasis, plokš-čiasis, mažai paslankus. Sąnarius sutvirtina nugariniai riešiniai delno raiš-čiai ir delniniai riešiniai delno raiščiai.

Delnakaulius su pirštakauliais jungia netiesioginė jungtis – delniniai pirštų sąnariai. Juos sudaro delnakaulių galvos ir pamatinių pirštakaulių pamatai. Sąnariai yra paprastieji, rutulio formos, jų paslankumą mažina skersiniai delnakaulių raiščiai. Per šiuos sąnarius pirštai juda apie skersi-nę ašį (lenkimas, tiesimas) ir sagitalią ašį – pirštų skėtimas.

Pirštakauliai jungiasi netiesioginėm jungtim – pirštų sąnariais. Juos sudaro pamatinių pirštakaulių galvos ir vidurinių pirštakaulių pamatai (ar-timieji pirštų sąnariai) bei vidurinių pirštakaulių galvos ir galinių pirštakaulių pamatai (tolimieji pirštų sąnariai). Sąnariai yra paprastieji, skridininiai, vie-naašiai. Pirštai gali judėti apie skersinę ašį – lenkimas, tiesimas. Sąnarius tvirtina šalutiniai raiščiai.

3.2.5. Dubens kaulų jungtys Dubens kaulai – klubakaulis, sėdynkaulis, gaktikaulis – jungiasi tie-

sioginėmis jungtimis (iki 16 metų kremzlinėmis, vėliau kaulinėmis). Abiejų dubenkaulių gaktikauliai jungiasi pusiau sąnariu – gaktine sąvarža. Tarpą tarp abiejų gaktikaulių sąvaržinių paviršių užpildo skaidulinė kremzlė, ku-

33

rios viduje yra sąvaržinis plyšys, pripildytas skysčio. Jungtis yra beveik nepaslanki.

Dubenkauliai jungiasi su liemens kaulu (kryžkauliu) netiesiogine jungtimi – kryžmeniniais klubo sąnariais. Sąnarius sudaro klubakaulių ausiniai sąnariniai paviršiai ir kryžkaulio ausiniai sąnariniai paviršiai. Sąna-rys yra paprastasis, plokščiasis, mažai paslankus. Jį sutvirtina trumpi prie-kiniai ir užpakaliniai kryžmeniniai klubo raiščiai, klubinis juosmens raištis, einantis nuo klubakaulio skiauterės iki juosmens slankstelių, kryžmeninis gumburo ir kryžmeninis dyglio raiščiai, einantys nuo sėdynkaulio iki kryž-kaulio nugarinio paviršiaus.

3.2.6. Kojos kaulų jungtys Šlaunikaulis su dubenkauliu jungiasi netiesiogine jungtimi – klubo

sąnariu. Jį sudaro šlaunikaulio galva ir dubenkaulio gūžduobė. Gūžduobę pagilina jos kraštuose išsikišusi sąnarinė lūpa. Sąnarys yra paprastasis, riešutinis, leidžia judėti šlauniai apie tris ašis: skersinę – lenkimas, tiesi-mas; sagitalią – pritraukimas, atitraukimas; vertikalią – nugręžimas, atgrę-žimas (taip pat galimas sukimas ratu). Sąnarį sutvirtina klubinis šlaunies raištis, sėdimasis šlaunies raištis, gaktinis šlaunies raištis, bei žiedinė juosta, juosianti šlaunikaulio kaklą ir prisitvirtinanti prie klubakaulio.

Šlaunis su blauzda jungiasi netiesiogine jungtimi – kelio sąnariu. Sąnarį sudaro šlaunikaulio išgaubti ir blauzdikaulio įgaubti krumpliai bei kelio girnelė. Sąnarinėje ertmėje yra du meniskai – vidinis ir šoninis, rieba-linės klostės. Jie amortizuoja, gerina paslankumą. Sąnarys yra sudėtinga-sis, kompleksinis, krumplinis, dviašis. Blauzda juda apie skersinę ašį – lenkimas (atgal), tiesimas (pirmyn) ir sulenkus blauzdą apie vertikalią ašį – nugręžimas, atgręžimas. Sąnarį sutvirtina vidiniai ir išoriniai raiščiai. Sąna-rio viduje yra priekinis ir užpakalinis kryžminiai raiščiai. Išoriniai raiščiai supa sąnarį iš visų keturių pusių: šalutinis blauzdikaulio, šalutinis šeivikau-lio, kelio girnelės, įstrižinis pakinklio raiščiai.

Blauzdos kaulus – blauzdikaulį ir šeivikaulį – jungia dvi tiesioginės skaidulinės jungtys ir viena netiesioginė jungtis, blauzdikaulinis šeivikaulio sąnarys. Artimuosius kaulo galus jungia paprastasis, plokščiasis, mažai

34

paslankus blauzdikaulinis šeivikaulio sąnarys. Jį sudaro šeivikaulio gal-va ir blauzdikaulio šeivinis sąnarinis paviršius. Jį sutvirtina priekinis ir už-pakalinis šeivikaulio galvos raiščiai. Blauzdos kaulų kūnų tarpkaulinius kraštus jungia tarpkaulinė blauzdos plėvė. Tolimuosius blauzdos kaulų galus jungia raištinė jungtis. Ją sutvirtina priekinis ir užpakalinis blauzdi-kauliniai šeivikaulio raiščiai.

Blauzdos kaulai su pėdos kaulais jungiasi netiesiogine jungtimi – blauzdiniu pėdos sąnariu. Susijungus blauzdos kaulų tolimiesiems ga-lams susidaro įduba į kurią įsistato šokikaulio skridinys. Sąnarys yra sudė-tingasis, skridininis, vienaašis. Pėda gali judėti apie skersinę ašį – lenki-mas (žemyn), tiesimas (aukštyn). Sąnarį sutvirtina šalutiniai raiščiai, ei-nantys nuo blauzdos kaulų link čiurnos kaulų. Vidinėje pusėje šie raiščiai labai stiprūs, šoninėje – silpnesni.

Čiurnakauliai tarpusavyje jungiasi netiesioginėmis jungtimis. Tarp šokikaulio ir kulnakaulio užpakalinių sąnarinių paviršių susidaro paprasta-sis – pašokikaulinis sąnarys. Tarp šokikaulio, kulnakaulio ir laivakaulio sąnarinio paviršiaus susidaro sudėtingasis šokikaulio, kulnakaulio ir laivakaulio sąnarys. Abu sąnariai funkcionuoja kartu, jų dėka visa pėda juda apie šokikaulį. Abu sąnariai kartu sudaro daugiaašį rutulinį sąnarį. Apie vertikalią ašį galimas pėdos pritraukimas, atitraukimas; apie sagitalią ašį – nedidelis pėdos pasukimas į vidų ir į išorę; apie skersinę ašį – pėdos lenkimas, tiesimas (papildo blauzdinio pėdos sąnario galimybes). Tarp kulnakaulio ir kubakaulio sąnarinio paviršiaus susidaro paprastasis, balni-nis kulninis kubakaulio sąnarys. Galimi riboti judesiai apie sagitalią ašį, kurie palengvina pėdos nugręžimą ir atgręžimą. Tarp laivakaulio ir trijų pleištukų sąnarinio paviršiaus susidaro sudėtingasis, plokščiasis, mažai paslankus pleištukinis laivakaulio sąnarys. Tarpčiurnakaulinius sąnarius tvirtina daug raiščių, einančių nuo vieno kaulo prie kito. Tvirčiausias raištis yra ilgasis pado, einantis nuo čiurnakaulių iki padikaulių pamatų.

Čiurnakauliai su padikauliais jungiasi netiesioginėmis jungtimis – čiurniniais pado sąnariais. Juos sudaro visų trijų pleištukų, kubakaulio sąnariniai paviršiai ir 1–5 padikaulių pamatai. Pirmo padikaulio sąnarys yra paprastasis, balninis. Kiti sąnariai yra sudėtingieji, plokštieji. Sąnariai –

35

mažai paslankūs, juos tvirtina nugariniai ir padiniai čiurniniai padikaulių raiščiai.

Padikauliai su pirštakauliais jungiasi netiesiogine jungtimi – padi-niais pirštų sąnariais. Juos sudaro padikaulių galvos ir pamatinių piršta-kaulių pamatai. Sąnariai yra paprastieji, rutuliniai. Galimi pirštų judesiai apie skersinę ašį – lenkimas, tiesimas ir apie vertikalią ašį – nežymus skė-timas. Paslankumą mažina skersiniai padikaulių raiščiai.

Pirštakauliai jungiasi netiesioginėm jungtim – pirštų sąnariais. Juos sudaro pamatinių pirštakaulių galvos ir vidurinių pirštakaulių pamatai (ar-timieji pirštų sąnariai) bei vidurinių pirštakaulių galvos ir galinių pirštakaulių pamatai (tolimieji pirštų sąnariai). Sąnariai yra paprastieji, skridininiai, vie-naašiai. Pirštai gali judėti apie skersinę ašį – lenkimas, tiesimas. Sąnarius tvirtina šalutiniai raiščiai.

36

PAVEIKSLAI

Kaulai

viršutinė sąnarinė duobutė

užpakalinis lankasužpakalinis gumbur

slanks

ėlis

telinės arterijos vaga

skersinė anga

šoninė dalis

danties duobutė

priekinis lankas priekinis gumburėlis

skersinė atauga

1 pav. Atlantas (vaizdas iš viršaus)

viršutinis sąnarinis paviršius

dantis

priekinis sąnarinis paviršius

apatinis sąnarinis paviršius slankstelio kūnas skersinė atauga

2 pav. Ašis (vaizdas iš priekio)

37

priekinis sąnarinis paviršius dantis

užpakalinis sąnarinis paviršius

slankstelio lankas

viršutinis sąnarini

s paviršius

skersinė ang

apatinėsąnarin

a

keterinė atauga

ė atauga

skersinėatauga

slankstelio kūnas

3 pav. Ašis (vaizdas iš kairės)

slankstelio lankas

keterinė atauga

skersinė anga

skersinė atauga

slankstelio anga

slankstelio kūnas

priekinis gumburėlis

užpakalinis gumburėlis

apatinis sąnarinis paviršius

4 pav. Kaklo slankstelis (vaizdas iš apačios)

38

viršutinė sąnarinė atauga

viršutinė slank

viršutinė

skersinė šonkaulinė duobutė stelio įlanka

šonkaulinė pusduobutė

slankstelio kūnas

skersinė atauga

apatinė šonkaulinė pusduobutė

apatinė slankstelio įlanka apatinė sąnarinė atauga

keterinė atauga 5 pav. Krūtinės slankstelis (vaizdas iš dešinės)

speninė atauga

skersinė atauga

39


viršutinė slankstelio įlanka

slankstelio kūnas

apatinė slankstelio įlanka

apatinė sąnarinė atau

keterinė atauga

ga 6 pav. Juosmens slankstelis (vaizdas iš dešinės)

kryžkaulio pamatas

kryžkaulio virš

dubeninės angos


dubeninis paviršius

skersinės linijos

ūnė

7 pav. Kryžkaulis (vaizdas iš priekio)

40

ausinis paviršius

šoninė kryžkaulioskiauterė

nugarinės angos kryžkaulio kanalas


kryžkaulio šiurkštuma

tarpinė kryžkaulio skiauterė

vidurinė kryžkaulio skiauterė

viršius nugarinis pakryžkaulio ragai


8 pav. Kryžkaulis (vaizdas iš nugaros)

41

šonkaulio galvos sąnarinis paviršius

io as

šonkaulio vaga

šonkaulkaklšonkaulio kūnas

šonkaulio galvos skiauterė

šonkaulio galva

9 pav. Šonkaulis (vaizdas iš vidaus ir priekio)

šonkaulio kūnas

šonkaulio kampas

šonkaulio gumburėlisšonkaulio galva

10 pav. Šonkaulis (vaizdas iš išorės ir nugaros)

42

kardinė

krūtinkaulio rankena

43

atauga

krūtinkaulio kūnas

krūtinkaulio kampas

šešto, septinto šonkauliųšonkaulinės įlankos

trečio, ketvirto, penkto šonkaulių

šonkaulinės įlankos

antro šonkaulio šonkaulinė įlanka

pirmo šonkaulio šonkaulinė įlanka

raktikaulinė įlanka jungo įlanka

11 pav. Krūtinkaulis (vaizdas iš priekio)

a)

stuburgalio ragai

b)

alio ragai stuburg

12 pav. Stuburgalis (vaizdas iš priekio (a) ir iš nugaros (b)

44

išorinė

pakaušio skiauterė

krumplinė duobė

jungo atauga

jungo įlanka

ryklinis gumburėlis

pamatinė dalis

viršutinė sprando linija

apatinė sprando linija

krumplinis kanalas pakaušio krumplys

aukštutinė sprando linija

išorinis pakaušio gumburėlis

didžioji

pakauškaulio anga

13 pav. Pakauškaulis (vaizdas iš nugaros)

45

skersinio ančio vaga

kryžminė pakyla

viršutinio strančio vaga

ėlinio

lambdinis kraštas

pakaušio žvynas

vidinis pakaušio gumburėlis

vidinė pakaušio skiauterė

speninis kraštas

riestinio ančio vaga

krumplinis kanalas

apatinio uolinio ančio vaga nuokalnė

pamatinė dalis

šoninė dalis

jungo įlanka

jungo gumburėlis

jungo atauga

14 pav. Pakauškaulis (vaizdas iš priekio)

46

išorinis paviršius momeninis gumburas

viršutinė smilkinio linija

apatinė smilkinio linija

15 pav. Momenkaulis (vaizdas išdešinės)

47

kaktikaulio žvynas

kaktinis gumburas

tarpakis

nistas

antakikraš

nosinis dyglys

smilkininis paviršiussmilkininė linija

skruostinė atauga kaktinė įlanka

antakinė anga

antakinis lankas nosinė dalis kaktinė siūlė

16 pav. Kaktikaulis (vaizdas iš priekio)

arterijų vagos

viršutinio strėlinio ančio vaga

kaktinė skiauterė

skruostinė atauga

smegenįspaudai

ų vingų

akloji angaakiduobinė dalis

smegenų vingių įspaudai

17 pav. Kaktikaulis (vaizdas iš vidaus)

48

didysis sparnas

apskritoji angapleištinis liežuvėlis

ausies trimito anga

mažasis sparnasužpakalinė ataug

priekinė ataug

a

a

turkiškasis balnas regos nervo kanalas

pleištakaulio kūnas

viršutinis akiduobės plyšys

sparninis kanalas

sparninė duobėšoninė plokštelė

vidinė plokštelėsparninės

ataugos

18 pav. Pleištakaulis (vaizdas iš priekio)

momeninėįlanka

arterijos vaga

žvyninė dalisžandikaulinė duobė

skruostinė atauga

sąnarinis gumburėlis

būgninė dalis

ylinė atauga

išorinė klausomoji landa būgninis speninės

ataugos plyšys

speninė anga

uolinė dalis

speninė atauga

19 pav. Smilkinkaulis (vaizdas iš dešinės)

49

akytkauliolabirintas

akytkauliolabirintas

stač

aky

akytoji plokštelė

ioji plokštelė

tkaulio piltuvėlis

kablinė atauga

akytkaulio pūslė

vidurinė nosies kriauklė

viršutinė nosies kriauklė

20 pav. Akytkaulis (vaizdas iš apačios)

21 pav. Apatinė nosies kriauklė (vaizdas iš šono)

50

22 pav. Nosikauliai

23 pav. Ašarikaulis

24 pav. Noragas (vaizdas iš šono)

51

dantinis lankas

dant

iltinė dunosinėpaakin

paakin

ašarinpriek

kaktinė

dantinės angos

gumburas

paakinė vaga

skruostinė atauga

inės kalvelės

obė įlanka ė anga

is kraštas

ė vaga inė ašarinė skiauterė

atauga akiduobinis paviršius

25 pav. Viršutinis žandikaulis (vaizdas iš dešinės)

kaktinė atauga

gomurinė atauga

viršutinio žandikaulio antis

nosinė skiauterė

dantinė atauga

26 pav. Viršutinis žandikaulis (vaizdas iš vidaus)

52

gulsčioji plokštelė

stačioji plokštelė

27 pav. Gomurikaulis (vaizdas iš šono)

28 pav. Skruostikaulis (vaizdas iš šono)

53

sąnarinės ataugos galva

sąnarinės ataugos kaklas

vainikinė atauga

smakrinė anga

apatinapatinio žandikaulio pamatas

apatinio žandikaulio kampas

apatinio žandikaulio šaka

io žandikaulio kūnas

29 pav. Apatinis žandikaulis (vaizdas iš priekio)

didysis ragas

mažasis ragas

kūnas

30 pav. Poliežuvinis kaulas (vaizdas iš priekio)

54

petys peties sąnarinis paviršius snapinė atauga mentės įlanka

viršutiniskraštas

virš

apatinis kampas

šoninis kraštas

posąnarinis gumburėlis

šoninis kampas

sąnario duobė

mentės kaklas

utinis kampas

pomentinė duobė

vidinis kraštas

šonkaulinis paviršius

31 pav. Mentė (vaizdas iš priekio)

55

šoninis kampas

podyglinė duobė

šoninis kraštas

apatinis kampas

vidinis kraštas

snapinė ataugpetys

a viršutinis kampas

antdyglinė duobė

mentės dyglys

viršutinis kraštasmentės įlanka

32 pav. Mentė (vaizdas iš nugaros)

56

petinis galas

krūtinkaulinis galas

sąnarinis paviršius

33 pav. Raktikaulis (vaizdas iš viršaus)

sąnarinis paviršius trapecinė linija

maitinamoji anga

kūginis gumburėlis


krūtinkaulinis galas

šonkaulinio raraiščio į

petinis galas

ktikauliospaudas

34 pav. Raktikaulis (vaizdas iš apačios)

57

didžiojo gumburėlio skiauterė

tarpgumburinė vaga

didysis gumburėlisžastikaulio galva anatominis kaklas mažasis gumburėlis

chirurginis kaklas mažojo gumburėlio skiauterė

priekinis paviršius

maitinamoji anga

vidinis kr

vainikin

vidi

žastikaulio skridinys

žastikaulio galvutė

šoninis antkrumplis

stipininė duobė

aštas

ė duobė

nis antkrumplis

šoninis kraštas

žastikaulio kūnas

deltinė šiurkštuma

35 pav. Žastikaulis (vaizdas iš priekio)

58

didy

chirurginis kaklas

anatominis kaklas

žastikaulio galva

žastik

šonini

alkūnin

žastikaulio skridialkūninio nervo vaga

vidinis antkrumplis

vidinis kraštas

užpakalinis paviršius

sis gumburėlis

aulio kūnas

s kraštas

ė duobė


nys

36 pav. Žastikaulis (vaizdas iš nugaros)

59

atgręžiamojo raumens skiauterė

stipininė įlanka

alkūnė

pusmėnulinė įlanka

vainikinė atauga

alkūnkaulio šiurkštuma

tarpkaulinis kraštas

alkūnkaulio galva ylinė atauga


užpakalinis kraštas

37 pav. Alkūnkaulis (vaizdas iš šono)

60

stipinkaulio kaklas

sąnarinis apvadas stipinkaulio galva

stipinkaulio šiurkštuma



alkūninė įlanka

ylinė atauga

priekinis kraštas

stipinkaulio kūnas

38 pav. Stipinkaulis (vaizdas iš priekio)

61

pamatinis pirštakaulis

tarpkauliniai delnakaulių tarpai

kabliukas kablinio kauliuko

kablinis žirnis

trikampismėnulis

galvinis

laivelis

didysis dau

mapam

k

piršt

piršta

piršta

vidurinispirštakaulis

galinispirštakaulis

giakampis

žasis daugiakampis atas

ūnas

delnakaulis

galva

sezamoidiniai kaulai

akaulio galva

kaulio pamatas

kaulio kūnas

39 pav. Plaštakos kaulai

62

užtvarinė vaga

viršutinė gaktikaulio šaka gaktikaulio skiauterė

užtvarinė skiauterėgaktikaulio kūnas

klubakaulio kūnas lankinė linija

apatinis priekinis klubakaulio dyglys

viršutinis priekinis klubakaulio dyglys

klubakaulio skiauterėklubakaulio sparnas

klubakaulisklubaduobė

klubakaulio s

didžioji sėdim

sėdynkaulio k

sėdimasis d

mažoji sėdimo

užpakalinis užsėdynkaulio šak

sėdynkaulis užtvarinė anga

sėdynkaulio šaka

apatinė gaktikaulio šaka sąvaržinis paviršius

gaktikaulis

kiauterė

viršutinis užpakalinis klubakaulio dyglys

ausinis paviršius

apatinis užpakalinis klubakaulio dyglys

oji įlanka

ūnas

yglys

ji įlanka

tvarinis gumburėlis a

40 pav. Dubenkaulis (vaizdas iš vidaus)

63

užpakalinė sėdmeninė linija

klubakaulis

klubakaulio sparnaspriekinė sėdmeninė linija

išorinė klubakaulio ski

tarpinė linija

vidinė kl

s

auterės lūpa

ubakaulio skiauterės lūpa

ėdmeninis paviršius

viršutinis priekinis klubakaulio dyglys

apatinis priekinis akaulio dyglys

kaulio kūnas

uobė

utinė gaktikaulio šaka

klub

kluba

gūžd

virš

64

gaktikaulio gumburėlis

tikaulis aktikaulio šaka

gakapatinė g

sėdynkaulio šaka

sėdynkaulis

sėdimasis gumburas

sėdynkaulio kūnas

mažoji sėdimoji įlanka

sėdimasis dyglys

pusmėnulinis paviršius

apatinė sėdmeninė linijadidžioji sėdimoji įlanka

apatinis užpakalinis klubakaulio dyglys

viršutinis užpakalinis

klubakaulio dyglys

priekinis užtvarinis gumburėlis

41 pav. Dubenkaulis (vaizdas iš šono)

didysis gūbrysšlaunikaulio kaklas

šlaunikaulio galvašlaunika

tarpgūbrinė linij

mažasis gūbrys

vidin

girnelinis paviršius


šlaunikaulio kūnas


ulio galvos duobutė

a

is antkrumplis

42 pav. Šlaunikaulis (vaizdas iš priekio)

65

šlaunikaulio galva

šlaunikaulio kaklasgūbrinė duobė

didysis

sėdmeni

šoninė šiurkš

pakinklio pltarpkrump

šoninis krvidinis krumplys


vidinė šiurkščiosios linijos lūpa

skiauterinė linija

mažasis gūbrys

tarpgūbrinė skiauterė

gūbrys

nė šiurkštuma

čiosios linijos lūpa

okštuma linė duobė

umplys

43 pav. Šlaunikaulis (vaizdas iš nugaros)

66

girnelės pamatas

girnelės viršūnė


44 pav. Girnelė (užpakalinis paviršius)


girnelės pamatas

girnelės viršūnė

45 pav. Girnelė (priekinis paviršius)

67

vidinis krumplis

tarpkrumpšonini

šeivikaulio

užpakalinis pavirši

blauzdikaulio kū

vidinė kulkšnis

kulkšninė vaga

vidinis kraštas

plekšninio raumens linija

linė pakyla s krumplis


us

nas

46 pav. Blauzdikaulis (vaizdas iš nugaros)

68

šeivikaulio sąnarinis paviršius

tarpkrump

blauz

šoninis pa

priekinis kr

vidinėšeivikaulio įlanka



linė pakyla

dikaulio šiurkštuma

viršius

aštas

kulkšnis

47 pav. Blauzdikaulis (vaizdas iš šono)

69

šleivikaulio galvos viršūnė

v

šoninė kulkšnis

priekinis kraštas

šoninis paviršius

šleivikaulio galva

idinis paviršius tarpkaulinis kraštas

48 pav. Šeivikaulis (vaizdas iš vidaus)

70

penkto padikaulio šiurkštuma

šokikaulio skridinys

kulnak

šok

kub

laiv

šontarp

pa

padi

p

galpirštoli

galinis pirštakaulis vidurinis pirštakaulis

pamatinis pirštakaulis

vidi

aulis

ikaulis

akaulis

akaulis

inis pleištukas inis pleištukas

matas

kaulio kūnas

adikaulis

padikaulio galva pirštakaulio pamatas

pamatinis pirštakaulis pirštakaulio kūnas

inis pirštakaulis takaulio

masis galas

nis pleištukas

49 pav. Pėdos kaulai (vaizdas iš viršaus)

71

Sąnariai

skaidulinė jungtis

skersinė atauga

viršutinėsąnario atauga

antketerinis raištis

tarpketerinis raištis

geltonieji raiščiai

tarpslankstelinė angaužpakalinis išilginis raištis

tarpslankstelinis diskas

minkštuminis branduolys

skaidulinis žiedas

priekinis išilginis raištis

ataugaapatinė sąnarinė

50 pav. Stuburo jungtys (vaizdas iš šono)

72

sprando raištis

užpakalinė atlantinė pakaušio plėvė

priekinė atlantinė pakaušio plėvė

atlantas

šoninio ašinio atlanto sąnario kapsulė

51 pav. Stuburo jungtys su kaukole (vaizdas iš šono)

ašis

kryžmeninis atlanto raištis

atlantas

atlantinio pakaušiosąnario kapsulė

pakauškaulis

skersinis atlanto raištis

pakauš

poliež

kaulio pamatas

uvinio nervo kanalas

sparniniai raiščiai

išilginiai pluošteliai

sąnario kapsulė

dangtinė plėvė

52 pav. Kaklo slankstelių jungtys su pakauškauliu (vaizdas iš nugaros)

73

šonkaulio galvos sąnarys

skersinis šonkaulių raištis

šonkaulio gumburėlio sąnarys

viršutinė sąnarinė slankstelio atauga

šoninis skersinis šonkaulių raištis

apatinė sąnarinė slankstelio ataugalankinis ataugos sąnarys

skersinė atauga

šoninis skersinis šonkaulių raištis

skersin

šonkauli

šonkaulio gal

spindulinis šo

is šonkaulių raištis

o kaklas

vos sąnarinis paviršius

nkaulio galvos raištis

geltonieji raiščiai

53 pav. Šonkaulių jungtys su stuburu (vaizdas iš viršaus)

spinduliniai krūtinkauliniai šonkaulių raiščiai

krūtinkaulio plėvė

išorinė tarpšionkaulinė plėvė

šonkaulinis raktikaulio raištis

krūtinkaulinis raktikaulio raištis

tarpraktikaulinisraištis

krūtinkaulis

tarpkremzliniai sąnariai

krūtinkauliniai šonkaulių raiščiai

krūtinkauliniai šonkaulių sąnariai

šonkauliniai kardinės ataugos raiščiai

54 pav. Šonkaulių jungtys su krūtinkauliu (vaizdas iš priekio)

74

sąnario diskas

tarpraktikaulinis raištis

krūtinkaulinis rakti

raktikaulis

kaulio raištis

pirmas šonkaulis

šonkaulinis raktikaulio raištis

krūtinkaulio rankena

55 pav. Krūtinkaulinis raktikaulio sąnarys (vaizdas iš priekio)

dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslė

sąnario kapsulėpetys

viršutinis sk

mentė

ersinis mentės raištis

sąnarinė ertmė

sąnariokapsulė

56 pav. Peties sąnarys (vaizdas iš priekio)

75

stipinkaulis

dvigalvio žasto raumens sausgyslė

žiedinis stipinkaulioraištis

šalutinis stipinkaulioraištis

žastikaulis

įstrižini

sąnario kapsulė

šalutinis alkūnkaulio raištis

s raištis

alkūnkaulis

57 pav. Alkūnės sąnarys (vaizdas iš priekio)

76

stipinkaulis

įstrižinis raištis

dvigalvio žasto raumens sausgyslė

žiedinis stipinkaulio raištis

stipinkaulio galva

žastikaulio galvutė

žastikaulis

alkū

ta

toalkū

sąnario kapsulė

žastikaulio skridinys sąnario ertmė

nkaulis

rpkaulinė dilbio plėvė

limasis stipininis nkaulio sąnarys

58 pav. Alkūnės sąnarys ir dilbio kaulų tarpusavio jungtys (vaizdas iš priekio)

77

šalutiniairaiščiai

delnindelna

delnraiš

gide

giliojo pirštų lenkiamojoraumens sausgyslė

paviršinio pirštų lenkiamojoraumens sausgyslė

skaidulinė makštis

iai riešiniai kaulių raiščiai

iniai delnakaulių čiai

lieji skersiniai lnakaulių raiščiai

delniniai pirštų sąnariai

skaidulinė makštis

pirštų sąnariai

59 pav. Plaštakos kaulų jungtys (vaizdas iš priekio)

78

riešiniai delno sąnariai

galvinis kauliukas

kablinis kauliukas

trikampis

šalutinis alkūninis riešo raištis

mėnulis

sąnario diskas

tolimasis stipininis alkūnkaulio sąnarys

sąnario ertmė

alkūnkaulis

tarpkaulinė dilbio plėvė

stipinkaulis

tarpkaulinraištis

stipininis

laivelis

šalutin

tarpka

m

is riešakaulių

riešo sąnarys

is stipininis riešo raištis

uliniai raiščiai

ažasis daugiakampis

didysis daugiakampis

riešinis delno sąnarys (nykščio)

riešinis delno sąnarys

tarpkauliniai delnakaulių sąnariai

60 pav. Stipininis riešo sąnarys ir plaštakos kaulų jungtys (vaizdas iš nugaros)

79

kryžmeninis gumburo raištis

mažoji sėdimoji angakryžmeninis dyglio raištis

didžioji sėdimoji anga

priekiniai kryžmeniniaiklubo raiščiai

klubinis juosmens raištis priekinis išilgi

sądi

gaktinė sąvarža

nis raištis

tarpkauliniai kryžmeniniai klubo raiščiai

kryžmeninis klubo sąnarys

priekinis kryžmeninis stuburgalio raištis

nario (tarpgaktinis) skas

61 pav. Dubens kaulų jungtys (vaizdas iš viršaus ir priekio)

žiedinė juostasąnario lūpa

užtvarinė plėvė

kryžmeninis dyglio raištis

sėdimasis šlaunies raištis

80

sąnario kapsulė

klubinis šlaunies raištis

šoninis kryžmeninis stuburgalio raištis

nugarinis gilusis krystuburgalio raištis

žmeninis nugarinis paviršinis kryžmeninis

stuburgalio raištis

62 pav. Dubens kaulų jungtys, klubo sąnarys (vaizdas iš nugaros)

klubinisšlaunies raištis

priekinis apatinisklubo dyglys

už

užtvarinė pl

gaktinis šlauni

sąnario kapsulė

tvarinis kanalas

ėvė

es raištis

63 pav. Klubo sąnario raiščiai (vaizdas iš priekio)

81

gūžduobė

riebalinis audinys gūžduobėje

tiesusis šlaunies raumuo

gūžduobės lūpa

šlaunikaulio galvos raištis

šlaunikaulio galva

sąnario kapsulė

užtvarinė plėvė

skersinis gūžduobės raištis

64 pav. Klubo sąnarys (vaizdas iš priekio)

82

tarpkaulinė blauzdos plėvė

šeivikaulio galva

priekinis šeivikaulio galvos raištis

dvigalvio šlaunies raumens sausgyslė

šoninis meniskas

šalutinisšeivikaulio

raištis

girnelinis paviršius

užpakalinis kryžminis raištis

priekinis kryžminis raištis prra

iekinis šlauninis menisko ištis skersinis kelio raištis

inis meniskas vid

šalutinis blauzdikaulio raištis

ės raištis

s sąnarinis paviršius

girnel

girnelė

65 pav. Kelio sąnarys (vaizdas iš priekio)

83

šeivikaulis

tarpkaulinė blauzdos plėvė

priekinis šeivikaulio galvos raištis

priekinis blauzdinis šeivikaulio raištis

blauzdikaulis

66 pav. Blauzdos kaulų jungtys (vaizdas iš priekio)

84

padinis piršto sąnarys

tarpkauliniai padikaulių raiščiai

kubakaulis

pleištinis kubakaulio raištis

čiurninis pado sąnarys

nugarinis kubakaulinis laivakaulio raištis

sąnario ertmėkulninis kubakaulio sąnarys

kulninis kubakaulio raištiskulninis laivakaulio raištis

šokikaulinis kulnakaulio raištispašokikaulinis sąnarys

užpakalinis šeivikaulinisšokikaulio raištis

šeivikaulis blauzdika

blauzd

blauzd

blauzdiniskersini

šokikaulini

laivakaukubakau

ulis

inis pėdos sąnarys

inis šonkaulio raištis

s laivakaulio raištis s čiurnos sąnarys

s laivakaulio sąnarys

lis linis laivakaulio sąnarys

tarppleištukinis raištis

vidintarpišo

is pleištukas nis pleištukas

ninis pleištukas čiurninis pado sąnarys

plra

eištinis padikaulio ištis

pirštų sąnariai

šalutiniai raiščiai

67 pav. Pėdos kaulų jungtys (vaizdas iš viršaus)

85

86

Literatūra

Astrauskas S., Biziulevičius S., Pavilionis S. ir kt. Medicinos terminų žodynas. Vilnius, 1980.

Gedrimas V., Sasnauskas V. Mažasis žmogaus anatomijos atlasas. Vilnius, 2004.

Pavilonis S., Burneikis E., Gavelis V. ir kt. Žmogaus anatomija. Vilnius, 1984.

Seibutienė A. Žmogaus anatomija. Vilnius, 1990.

Stropus R., Tamašauskas K. A., Paužienė N. Žmogaus anatomija. Kaunas, 2005.

Terminologia anatomica. Thieme. Stuttgart, N. York, 1998.

Zachovajevas P., Karpavičienė A. Anatomijos praktikos darbai. Kaunas, 2001.

Синельников Р. Д. (1974). Атлас анатомии человека. – Tом I. Москва, 1974.

K a r p a v i č i e n ė , Aiva ; S e i b u t i e n ė , Angelė ; Z a c h o v a j e v a s , Pavelas

Ka463 Žmogaus anatomija. Kaulai. Jungtys : studijų knyga. / Aiva Karpavičienė, Angelė Seibutienė, Pavelas Zachovajevas ; Lietuvos kūno kultūros akademija. – Kaunas : LKKA, 2010. – 86 p.: iliustr.

ISBN 978-609-8040-17-3 Studijų knygoje aprašomi žmogaus audiniai, kaulai ir jungtys. Leidinyje gausu iliustracijų apie kaulų ir sąnarių anatominę sandarą, vartojami lietuviški terminai. Skiriama kūno kultūros ir sporto specialybių studentams, sveikatinimo ir sporto specialistams, kūno kultūros mokytojams.

UDK 611.7(075.8) Lietuvos kūno kultūros akademija Aiva Karpavičienė, Angelė Seibutienė, Pavelas Zachovajevas ŽMOGAUS ANATOMIJA. KAULAI. JUNGTYS Studijų knyga Redaktorė I. Mickienė Maketavo R. Ramanauskienė 2010-09-21. 5,4 sp. l. Tiražas 100 egz. Leido Lietuvos kūno kultūros akademija, Sporto g. 6, LT-44221 Kaunas. _______________________________________________________________________________________

Spausdino Kauno technologijos universiteto leidykla „Technologija“,

87

K. Donelaičio g. 73, LT-44029 Kaunas.

Documents

Kaulai_Jungtys(elektr) anatomija