Katrin Hille, Petra Evanschitzky, Agnes Bauer „3-6 metų vaiko raida“

3–6 metųvaiko raida

3–6 metų vaiko raida

Psichologijos pagrindai ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdytojams

Šios knygos paskirtis – paprastai, bet pagrįstai padėti

ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdytojams atrasti ir suprasti vai-

kų raidos dėsningumus, o juos perpratus išmintingai parinkti

arba kurti vaikams naudingas ugdymo ir ugdymosi situacijas.

Įspūdinga šio leidinio koncepcija – aprašyti tik aktualias, pačių

autorių ar jų kolegų praktikoje išbandytas vaiko raidos pažinimo

teorijas (pvz., statistinių garsų srauto savybių teoriją ir kt.), jas

organiškai siejant su praktika. Išskirtinis šios knygos bruožas –

didžiulė pagarba vaikui ir skaitytojui.

Autorės išradingai parinko turinio išdėstymo struktūrą –

prieš kiekvieną naują skyrių ar jo dalį pateikiama skaitytojo

susidomėjimą provokuojanti situacija, jos centre – vaikas ir jo

veikla. Pateikiami ir vartojamų sąvokų žemėlapiai. Sisteminga,

gausiai pavyzdžiais iliustruota medžiaga neleidžia skaitytojui

pasiklysti, nukrypti nuo provokuojančios situacijos ir mokslu

grindžiamų jos paaiškinimų. Taip sukuriamas visuminis aptaria-

mos temos vaizdas, o keliami klausimai, analizuojami praktiniai

pavyzdžiai leidžia be didelių pastangų suvokti pateikiamos in-

formacijos esmę, skatina išsamiau domėtis viena ar kita vaiko

raidos sritimi, modeliuoti pedagogines užduotis ir situacijas.

Šį leidinį rekomenduoju kaip parankinę knygą ikimo-

kyklinio amžiaus vaikų ugdytojams: darželių auklėtojoms ir

auklėtojams, ikimokyklinio ugdymo studijas pasirinkusiesiems,

visiems, auginantiems vaikus. Tai puiki galimybė skaitytojui

lengvai ir nuosekliai gilintis į ankstyvąją vaikystę, ją geriau pa-

žinti, pripažinti ir kurti prasmingas vaiko ir suaugusiojo sąveikas.

GRAŽINA ŠEIBOKIENĖ, psichologė,

Švietimo ir mokslo ministerijos

Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja

9 786094 660757

ISBN 978-609-466-075-7

KATRIN HILLE PETRA EVANSCHITZKY AGNES BAUER


Iš vokiečių kalbos vertėGiedrė Gricienė

VILNIUS 2015




Iš vokiečių kalbos vertėGiedrė Gricienė

VILNIUS 2015



UDK 159.922.7Hi53

Layout und Illustrationen: Hannes Saxer, BernSatzgestaltung: kaltner verlagsmedien GmbH, Bobingen© 2013 hep verlag ag, Bern/Köln© Giedrė Gricienė, vertimas į lietuvių kalbą, 2015© „Tyto alba“, 2015

ISBN 978-609-466-075-7

Katrin HILLe Petra evaNScHITzKy agnes BaUerDaS KIND – DIe eNTwIcKLUNG zwIScHeN DreI UND SecHS JaHreNBern/Köln, 2013

Leidinį recenzavo Lietuvos edukologijos universiteto profesorė dr. Ona Monkevičienė

5

Visų pirma

Knygoje ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdytojams turėtų būti apžvelgiamas ir vaikų darželis. Buvome tuo įsitikinusios, todėl joje yra nemažai darželio gyvenimo praktikos atgarsių: vaikų nuotraukų ir istorijų, ten dirbančių pedagogų nuotraukų ir citatų, tėvų pastebėjimų ir pasakojimų. Ačiū darželinukų tėvams ir auklėtojoms už geranorišką pagalbą, už palaikymą nekomplikuojant situacijos. Dėkojame tėvų konsultantams. Ačiū fotografei. Ačiū vaikams, kuriuos galėjome fotografuoti. Jūs gerokai dėl mūsų pasistengėte. Tiesą sakant, iš pradžių to nė nepastebėjome, susivokėme tik išgirdusios, kad vienas iš jūsų specialiai fotografavimo dienai iš tėčio skolinosi dezodorantą. Dėkui ir tiems vaikų darželio auklėtiniams, kurių istorijas ir mintis perpasakoti ir perteikti mums buvo leista.

Knyga apie trejų–šešerių metų vaiko raidą turi atitikti ir mokslinius reikalavimus. Kadangi šiuo aspektu buvome pakankamai išsamiai ištyrinėjusios ne visas čia apžvelgiamas vaiko raidos sritis, mums prireikė kolegių iš NMSc (Neuromokslų ir mokymo sklaidos centro; vok. TransferZentrum für Neurowissenschaften und Lernen – zNL) Ulmo universitete ekspertizės. Jo darbuotojos mums patarė, kokia literatūra naudotis, jos skatino mus ir koregavo. Kadangi manome, jog vien šokolado nepakanka, čia dar kartą oficialiai dėkojame ir joms.

Knyga, suteikianti vaikų ugdytojams pagrindinių žinių apie vaiko psichologiją, turi būti informatyvi ugdymo ir lavinimo požiūriu, todėl jos tekstus buvome įteikusios peržiūrėti ir kritiškai įvertinti vienos socialinės pedagogikos mokyklos dėstytojui. Taigi atsirado pora svarbių skyrių, kuriuos šiaip būtume pražiūrėjusios. Dėl to ir klišių šioje knygoje mažiau. Dėkojame už tai.

esame dėkingos už atliktą darbą bei kalbos jausmą ir savo redaktorei. Laimė, ieškoti klaidų ir trūkstamų brūkšnių jai, regis, buvo vienas malonumas (nors mums tai ir sunkiai suprantama). Ačiū, kad tekstas dėl to kalbos ir formos prasme tik praturtėjo.

Mūsų partneriai ne kartą supratingai leidosi įtraukiami į diskusijas apie vaiko raidą, tad jiems, drauge ir visiems kitiems, čia atskirai nepaminėtiems, tačiau prie knygos rengimo ir pasirodymo prisidėjusiems, sakome: Ačiū!

6

Prisistato autorės

Katrina Hille, diplomuota psichologė, gimusi 1968 m.

Man malonu prisiminti laiką, kurį praleidau savo vaikų darželyje. Ten buvo paspirtukas – didesnis už mane pačią! Jis riedėdavo taip greitai, kad jausdavausi lyg skrisčiau. Ir žaislai ten buvo patys gražiausi: iš jų buvo galima statyti bokštus, gaminti papuošalus. Darželyje net šiek tiek pramokau skaičiuoti. Labai džiaugiausi, kai atėjo metas eiti į mokyklą. Ten išmokau skaityti ir patyriau daug nuostabių dalykų. Dar įdomiau buvo studijuoti psichologiją, rengti daktaro disertaciją ir jau tapus mokslų daktare dirbti Naujojoje zelandijoje. Tačiau man, mokslininkei, dabar įdomiausia dirbti NMSc. Čia įgytas žinias galiu pritaikyti praktikoje.

Petra Evanschitzky, diplomuota socialinė pedagogė, gimusi 1970 m.

vaikų darželio laikai mano gyvenime susiję su lipdymo trauma: at-simenu, kaip ir kiti vaikai, sėdžiu prie stalo, priešais mane guli keli kieti lipdymo masės gabalai, o aš, gavusi nurodymus, privalau nu-lipdyti figūrą... „Man nepavyks!“ Ši visos vaikų grupės tuo pačiu metu toje pačioje vietoje atliekama ta pati užduotis mane trikdė... Kas yra gerai vaikams? Ko reikia, kad atsiskleistų tai, kas juose ge-riausia? atsakymo į šiuos klausimus vėliau ieškojau dirbdama pro-fesinėje srityje. Kaip socialinė pedagogė, aš mokiausi ir žaisdavau kartu su vaikais bei paaugliais vaikų namuose ir dienos užimtumo grupėse. Dirbant NMSc, prisidėjo dar vienas aspektas – žvelgti iš esmės, ieškoti visa ko pagrindo, o sukauptą patirtį sieti su moksliniu pažinimu.

Agnesa Bauer, diplomuota psichologė, gimusi 1981 m.

Kai galvoju apie metus, praleistus vaikų darželyje, pirmiausia prisi-menu trumpą spektakliuką, kuriame vaidinau boružę. O „raudona, raudona, geltona, žalia“ dar ir dabar neretai suskamba ausyse, kai išgirstu fleitos garsus. Paskui dar buvo mesjė Filipas, toks ponas prancūzas su barzda, su mumis žaisdamas jis mokė mus prancūzų kalbos. Žaidimą sieti su mokymusi, matyt, jau tada man atrodė ge-ras dalykas – kaip ir galimybė išmėginti save įvairiose srityse. Kaip puiku, kad po psichologijos studijų dirbdama NMSc ir profesinėje srityje turiu galimybę veikti tarsi žaisdama įvairius žaidimus – ir mokausi, ir dirbu.

7

Turinys

Visų pirma 5

Prisistato autorės 6

Apie šią knygą 11

Pagrindai

1. Mokymasis 16

1.1 Mokymosi pagrindai 20

1.2 Savaiminis mokymasis 25

1.3 Tikslinga parama mokymuisi 28

2. Savireguliacija / vykdomosios funkcijos 38

2.1 Kas yra vykdomosios funkcijos 42

2.2 Kaip formuojasi vykdomosios funkcijos 43

2.3 Su kuo susijusi vykdomųjų funkcijų raiška 45

2.4 Koks yra vykdomųjų funkcijų poveikis 48

2.5 Vykdomųjų funkcijų lavinimas 50

3. Motyvacija 54

3.1 Pagrindiniai fiziologiniai poreikiai vaikų darželyje 58

3.2 Ko dar siekia žmogus, arba Pagrindiniai psichiniai poreikiai 61

3.3 Išorinės motyvacijos svarba 66

8

Vaiko raida

4. Motorikos raida 72

4.1 Kas yra motorika 76

4.2 Motorikos raidos pagrindai 78

4.3 Motorikos raidos skirtumai 79

4.4 Judėti svarbu 82

5. Kalbos raida 86

5.1 Pagrindiniai kalbos raidos požymiai ir mechanizmai 90

5.2 Kalbos raidos skatinimas 100

5.3 Kalbos raidos stebėsena ir parama vaikui 106

5.4 Dvikalbystė ir kalbinė įvairovė 112

6. Kognityvinė raida 120

6.1 Ankstyvieji kognityviniai gebėjimai 124

6.2 Atminties procesai 127

6.3 Matematika vaikų darželyje: skaičiaus sąvokos formavimasis 130

6.4 Pažinimo procesai vaikų darželyje: aplinkos pažinimas 133

6.5 Intelektas kaip kognityvinės veikos požymis 138

9

7. Socialinė ir emocinė raida 144

7.1 Ankstyvieji socialiniai gebėjimai 148

7.2 Perspektyvos perėmimas 153

7.3 Emocijos ir emocinis intelektas 158

7.4 Lytinio identiteto raida 165

Tiltas pedagogikos link

8. Parama vaikui 178

8.1 Kas iš tiesų padeda vaikams augti 182

8.2 Kelti iššūkius 185

8.3 Būti dėmesingam vaikui 191

Šaltinių nuorodos 196

Iliustracijų ir nuotraukų šaltiniai 205

11

Apie šią knygąTai knyga apie vaiko raidą. Psichologijos knyga. O tų, kuriems psichologija pirmiausia asocijuojasi su I. Pavlovo šunimis ar B. F. Skinerio žiurkėmis, laukia staigmena. Čia bus kalbama apie mažus vaikus – optimalų jų palaikymą ir paramą jiems.

Psichologija gali pasiūlyti daugiau nei mažai ką bendra su praktine kasdienybe turinčias teorijas. Savo teorines nuosta-tas esame patikrinusios praktinėje vaikų darželio veikloje. Į jas žvelgėme vertindamos ilgametį bendradarbiavimą su anksty-vojo amžiaus vaikų pedagogais. viso to rezultatas yra psicho-loginių teorijų ir empirinių atradimų sintezė, padėsianti dar-želių auklėtojoms įveikti profesinius iššūkius.

Daug kas palyginti nauja. Daug kas remiasi dalykais, kurie dar nebuvo mūsų universitetinių studijų turinio dalis. Daugelis at-radimų atlikti pastaraisiais metais arba iš naujo atrasti visiškai neseniai. Mokslas, nagrinėjantis vaiko raidą pastaraisiais de-šimtmečiais, plėtojosi labai sparčiai. Pasitelkus ir tarptautinius leidinius, tapo lengviau jį pritaikyti. Šis proveržis labai nau-dingas ir ikimokykliniam vaikų ugdymui. Todėl ir parašėme šią knygą.

Išsilavinimą turintis ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdytojas privalo gebėti profesionaliai ugdyti trejų–šešerių metų vaikus. Mūsų knyga pasitarnaus kaip svarbių šio amžiaus vaiko raidos temų įvadas. Būtent tokias amžiaus ribas lėmė ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigų tvarka. Tradiciškai vaikų darželiuose dažniausiai ugdomi trejų–šešerių metų amžiaus vaikai. Tiesa, jaunesnių vaikų ugdymas, auklėjimas ir priežiūra pastaruoju metu taip pat neretai patenka į šių įstaigų akiratį, tačiau ma-nome, kad šios abi amžiaus grupės yra nusipelniusios turėti po atskirą knygą. Beje, šioje knygoje minėtų amžiaus ribų laiko-masi ne visada. Kai kurios vaiko raidos proceso sritys supran-tamos tik aptariant jaunesniojo amžiaus vaiko raidą. Tokiu atveju apžvelgiama ir ji.

Skaitydami šią knygą, ugdytojai įgis sustruktūrintą žinių ba-gažą, jis taps tolesnio lavinimosi ar tobulinimosi pamatu. Kaip įvade, šioje knygoje nesistengėme paminėti ir apžvelgti kuo daugiau duomenų, teorijų ir pavardžių – iš tiesų daugiau jų aplenkėme, nei įtraukėme į turinį. O pirmtakus ir senus psi-chologijos vilkus, kurie šio mokslo istorijoje užima garbingą vietą, į knygą įtraukėme ne todėl, kad jie garsūs ir žinomi. Teo-rijų, kurių praktinis taikymas mums pačioms tebėra paslap-tis, čia ieškoti yra bergždžias reikalas. vietoj jų leidinyje rasite mokslinių darbų, galinčių tapti kelrodžiu praktinei veik lai, ir, žinoma, tuos darbus, kurie padeda geriau suvokti esminius

Pikti liežuviai plaka, kad psichologija yra mokslas, atsakinėjantis į klausimus, kurių niekas neuždavė, nes arba atsakymai būna jau seniai žinomi, arba klausimai niekam neįdomūs. Dietrichas Dörneris

12

vaiko raidos procesus ir šį suvokimą įtvirtinti. viena vertus, neperžengti apsibrėžtų ribų ne visada buvo lengva, kita ver-tus, yra gausu specialiosios vieną ar kitą sritį, aspektą išsamiau nagrinėjančios literatūros, kurią galima drąsiai siūlyti visiems, kurie tuo domisi. Ko mes ligi šiol vis pasigesdavome, kaip tik ir buvo įvadas, todėl mintis apie atskirą knygą kilo dar ir dėl to.

Kad skaityti būtų sklandžiau, vengėme kaskart vartoti ir vyriš-kąją, ir moteriškąją giminę, todėl dažniausiai vartojome mote-riškąją. Tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų darželių auklėtojų iš tiesų dominuoja moterys, tad vyrai, tikimės, už tai mums atleis.

Knygą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje sutelktos pagrindinės žinios išdėstytos trijuose skyriuose: mokymasis, savireguliaci-ja ir motyvacija. antrą dalį, skirtą vaiko raidai, sudaro tokie skyriai: motorikos, kalbos, kognityvinė bei socialinė ir emoci-nė raida. Trečioje dalyje siūloma sutelkti dėmesį į vaiko raidos stebėseną ir paramą vaikui nutiesiant tiltus pedagogikos link.

Kiekviena dalis prasideda nuo apetitą žadinančių priesko-nių, kurių tikslas – sudominti nagrinėjama tema. Trumpos is-torijos žadina smalsumą, kelia šypseną ar net glumina. Jos yra kaip emociniai raktai toliau pateikiamiems samprotavimams. Dažnai, nors ne visada, plėtojant temą prie jų toje dalyje su-grįžtama.

Plačias paantraštes palikome dėl įvairių jų panaudojimo gali-mybių. visų pirma tai puiki vieta paaiškinti dalykines sąvokas, kurios apibrėžiamos ir akcentuojamos greta esančiuose teks-tuose. antra, jose galima įkurdinti citatas ir nuorodas, kurios metaforiškai siejasi su skyriaus tema, ją pagrindžia ar praple-čia.

Šiame leidinyje aprašomi įvairūs moksliniai darbai. Jie tarsi struktūriniai mokslinio pažinimo elementai. Išmokę skaityti ir suprasti mokslo darbus bei studijas, išmokstame supras-ti mokslą. vaikų darželio auklėtojos, skaitydamos šią knygą, nebus rengiamos tapti mokslininkėmis, tačiau mums svarbu, kad mokslo darbai joms nebūtų kas nors tolima ir neįveikia-ma. Ikimokyklinės pedagogikos praktikai turi mokėti taikyti mokslinį pažinimą, kad galėtų įvertinti jo ribas ir raiškos ga-limybes.

Seni kaip Žemė debatai apie tai, kas – paveldimumas ar aplin-ka – lemia vaiko charakterio bruožus ir jo raidos ypatumus, dar tebevyksta, pastaraisiais metais jų gerokai pagausėjo. Kar-tais net gali pamanyti, jog anksčiau jų nė nebuvo. vis dėlto ats-kirame skyriuje to nenagrinėjame. Po trumpos įžangos ši tema

Gaila, kad apie tai vis dar tenka užsiminti XXI amžiuje. Tikiuosi sulaukti, kai bus kitaip.Nilsas M., 27 m. vaikų darželio auklėtojas

Tikėk tais, kurie ieško tiesos, ir abejok tais, kurie tariasi ją suradę.André Gide

13

yra prisimenama ir plėtojama kiekviename skyriuje. Kaskart pateikiame nuorodų, kokie biologiniai, šeiminiai ir nuo šei-mos nepriklausantys veiksniai kurias vaiko raidos sritis veikia.

Kiekviename skyriuje rasime sąvokų žemėlapį (angl. concept map). Jame apžvelgiamas skyriaus turinys, pateikiamos pa-grindinės sąvokos ir jų sąsajos. Šis sąvokų žemėlapis gali būti naudojamas savikontrolei: ar man žinoma ši sąvoka, ar turiu ką apie ją pasakyti? ar galiu ją tiksliau apibūdinti? ar supran-tu, kodėl sąvokos susijusios būtent taip, o ne kitaip?

Savikontrolei kiekvieno poskyrio pabaigoje pateikiami klau-simai. Jie turi padėti įtvirtinti tai, kas perskaityta. atsakant į juos galima pasitikrinti, kas jau suprasta. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiami klausimai gilinimuisi. Tai klausimai ir užduotys, dalykine informacija peržengiantys skyriaus ribas. Jais siekiama paskatinti labiau gilintis į atskiras temas, o per-skaitytą turinį sieti su praktine savo patirtimi.

Kadangi ši knyga sumanyta kaip trejų–šešerių metų vaiko raidos pažinimo įvadas, kiekvieno skyriaus pabaigoje patei-kiamas literatūros sąrašas su komentarais. Kas nori sužinoti daugiau (o mes labai tikimės, kad čia pateikiamomis žiniomis pažadinsime daugelio susidomėjimą), ras jame nuorodų, pa-dėsiančių gilinti ir plėsti turimas žinias.

Sąvokų žemėlapis vizualizuoja koncepciją. Žinias jame galima pavaizduoti grafiškai. Tai padeda surikiuoti mintis ir jas apmąstyti.

Mokymo menas yra menas padėti atrasti.Nežinomas autorius

Pagrindai

Mokymasis1

16

17

– Parodysiu kai ką įdomaus! – sako jauna moteris

ją stebinčiam penkiamečiui Timui ir timpteli žais

lą. Žaislas spygteli.

– Matai?

Ji timpteli dar kartą. Timo akys išsiplečia. Dabar su

šiuo žaislu jam leidžiama ir pažaisti.

Timas drauge su kitais vaikais dalyvauja tyrime.

Mokslininkai stebi, kiek laiko jie žaidžia su žaislu ir

kiek įdomių jo funkcijų atranda. Žaislas, pasirodo,

gali ne tik spygtelėti: jis skleidžia muzikos garsus,

jame žybsi lemputės, yra paslėptas veidrodėlis,

kuriame galima išvysti aukštyn kojomis apverstą

savo atvaizdą.

Timas žaislu domisi ne itin ilgai ir aptinka ne visas

jo funkcijas. Jis dar kelis kartus timpteli žaislą taip,

kaip matė tai darant moterį, tačiau cypčiojimas

netrukus nusibosta. Maksas taip pat yra šio tyri

mo dalyvis – jam nebuvo rodoma, ką žaislas „gali“.

Jis ir kiti vaikai, patys susiradę ir išsirinkę šį žaislą,

žaidė juo ilgiau, rado daugiau jo funkcijų. Visa tai

stebint, peršasi išvada, kad nuorodos ir demons

travimas vaikų norą tyrinėti bei atrasti tik slopina.

Tokie yra tyrimo rezultatai.

Bonawitz, E. et al. (2011), p. 322–330.

svarbiausia mokymosiforma

įvilktas į žaidimo rūbą

neuroplastiškumas

patirtis

atpažinti už daugeliopavienių patirčių

slypinčias bendrybes

žinių, kurių rūšys

sinapses

Kodėl žmogus, priešingainei gyvūnai, turi tiek

daug mokytis?

Friedrichu Fröbeliu

Maria Montessori

Waldorfu /Rudolfu Steineriu

Reggio Emilia pedagogika /Lorisu Malaguzzi

Situacijų metodu /Jürgenu Zimmeriu

epizodinėsžinios

ypatingosiossemantinėsžinios

bendrosios semantinėsžinios

procedūrinėsžinios

auklėtoją, kaipprofesionalią

palydovę mokantis

aplinką ir priemones,kaip reikšmingas

mokymuisi

vaiką, kaip savomokymosi proceso

konstruotoją

ikimokyklinėspedagogikos

teorijas

1. Mokymasis

1.1 skyrius Mokymosipagrindai

p. 20

vaikams yra

dažniausiainepakanka,todėl būtina

dažnai vykstanepastebimaišis principas vadinasi

apibūdina

keičia

sąlygojamiesminiai

suteikia galimybęįgyti aprašytos skyriuje

teikiamataikant įvairias

remiantis, pavyzdžiui,

jį lemia visą gyvenimą

trunkantis

leidžia smegenims

1.2 skyriusSavaiminismokymasis

p. 25

1.3 skyriusTikslinga parama

mokymuisip. 28

apima ir klausimą

nepaliekameatsitiktinumui,

tam skirta

18

19

svarbiausia mokymosiforma

įvilktas į žaidimo rūbą

neuroplastiškumas

patirtis

atpažinti už daugeliopavienių patirčių

slypinčias bendrybes

žinių, kurių rūšys

sinapses

Kodėl žmogus, priešingainei gyvūnai, turi tiek

daug mokytis?

Friedrichu Fröbeliu

Maria Montessori

Waldorfu /Rudolfu Steineriu

Reggio Emilia pedagogika /Lorisu Malaguzzi

Situacijų metodu /Jürgenu Zimmeriu

epizodinėsžinios

ypatingosiossemantinėsžinios

bendrosios semantinėsžinios

procedūrinėsžinios

auklėtoją, kaipprofesionalią

palydovę mokantis

aplinką ir priemones,kaip reikšmingas

mokymuisi

vaiką, kaip savomokymosi proceso

konstruotoją

ikimokyklinėspedagogikos

teorijas

1. Mokymasis

1.1 skyrius Mokymosipagrindai

p. 20

vaikams yra

dažniausiainepakanka,todėl būtina

dažnai vykstanepastebimaišis principas vadinasi

apibūdina

keičia

sąlygojamiesminiai

suteikia galimybęįgyti aprašytos skyriuje

teikiamataikant įvairias

remiantis, pavyzdžiui,

jį lemia visą gyvenimą

trunkantis

leidžia smegenims

1.2 skyriusSavaiminismokymasis

p. 25

1.3 skyriusTikslinga parama

mokymuisip. 28

apima ir klausimą

nepaliekameatsitiktinumui,

tam skirta

Šiame skyriuje sužinosite:

• kas yra mūsų mokymosi pagrindas;

• kadmūsųmokymasisdažniausiaiyrasavai

minis ir kodėl taip yra;

• kaipvaikųmokymasistikslingaiskatinamas

taikant įvairias ikimokyklinės pedagogikos

sistemas.

20

1.1 Mokymosi pagrindai

Kodėl mokomės?

vaikui pradėjus daryti ką nors, ko prieš tai jis niekada nebuvo daręs (pavyzdžiui, verstis kūlio), arba sužinojus ką nors, ko prieš tai nežinojo (pavyzdžiui, kad vaikų darželio grupės naujoko var-das – Tomas), sakome, kad jis išmoko kai ką nauja.

Mes, žmonės, iš prigimties esame tiesiog tobulai gabūs ir linkę mokytis. Delfinai yra pasaulio plaukimo čempionai, šikšnospar-niai – echolokacijos (orientacijos pagal garsus), o mes pirmauja-me gebėjimu mokytis. Žemėje nėra kitos taip sėkmingai besimo-kančios gyvos būtybės.

Kodėl, tiesą sakant, būdami žmonės, galime ir turime taip inten-syviai užsiimti šia veikla? erkėms to nereikia. Joms gana, kad gali laukti aukos, ropoti ir įsisiurbti. Tiek užtenka visam gyvenimui. Žmonėms yra kitaip. reikia atlikti kur kas daugiau įvairiausių dalykų. Beje, visko tenka dar ir išmokti. Kitaip nei erkės, negims-tame su parengta elgesio programa. Negana to, norėdami pa-siekti savo tikslus, turime išmokti atitinkamai elgtis. Pavyzdžiui, niurzgėdamas ir zirzdamas vaikas ne visada gauna, ko nori. Dar-želyje tai negelbsti beveik niekada, o štai iš mamos galima šio to išpešti – tik, žinoma, ne automobilyje, kai pakeliui į darželį užstringama spūstyje. Gamta neaprūpino mūsų jau parengta el-gesio programa (erkėms šiuo atžvilgiu ji buvo dosnesnė), tačiau mes gavome kai ką daug vertingesnio – mokymosi mechaniz-mams sukurti būtinus genus, kurių dėka elgesio programą su-sikuriame patys. Kol vaiko galvelėje susiformuoja individualus pasaulio vaizdas, jam tenka daug ko išmokti.

Žinių ir mokymosi rūšys

Galima mokytis daugybės dalykų. Pavyzdžiui, kad (1) žaidimų aikštelėje iš lizdo iškrito paukščiukas, (2) kad ant kėdžių galima sėdėti arba kad priėję prie mėsos prekystalio vaikai gali gauti griežinėlį dešros, kad (3) naujoko vardas Tomas arba kad gyveni Paupio gat vėje, o tavo namo numeris – 21. Be viso to, dar galima mokytis (4) verstis per galvą ar lipti laiptais.

Mokslininkai skiria kelias įgytų žinių rūšis. viena iš jų yra epi-zodinės žinios. Tokių žinių įgyjame be pastangų. Užtenka tapti stiprų įspūdį mums padariusio įvykio dalyviu. Pavyzdžiui, iš liz-do iškrinta ir bejėgiškai sparneliais plaka paukščiukas, tą paukš-čiuką reikia apsaugoti nuo besotės katės. vaikas, kurį toks įvykis labai sujaudino, ilgai jį prisimins. Mažylis įsidėmėjo, kas atsitiko, jis išmoko šį epizodą, įsiminė jį.

Kita žinių rūšis – semantinės žinios. Jas galima suskirstyti į dvi grupes. Tai bendrosios semantinės žinios apie daiktų, dalykų

Mokymasis – tai veikla, kurios metu įgyjame žinių, gebėjimų ir įgūdžių.

Žodis lernen (vok. mokytis) kildinamas iš indoeuropietiško žodžio lais~ (pėdsakas, kelias, vaga, palikti pėdsakus, sekti).

21

ar reiškinių savybes (pomidorai yra raudoni; ant kėdžių galima sėdėti; prie mėsos prekystalio vaikams duodama paragauti deš-ros). Bendrosios semantinės žinios įgyjamos sąveikaujant su šiais daiktais, dalykais ir situacijomis. Smegenys atrenka tai, kas yra bendra, pavyzdžiui, pomidorams, kėdėms arba vaikams prie mė-sos prekystalių, su kuriais mums tenka susidurti gyvenime, taigi semantinės žinios yra sukaupiamos per patyrimus.

antra grupė vadinama ypatingosiomis semantinėmis žiniomis. Šiuo atveju neieškoma bendrybių, tik mėginama išsiaiškinti, kuo ypatingas kiekvienas atskiras daiktas, dalykas ar reiškinys (bū-tent šio vaiko vardas yra Tomas). ypatingosios semantinės žinios yra vardai, duomenys, datos, faktai ir kitos atskirybės. Šio tipo žinių kaupimo mechanizmą laviname įsiminimo žaidimais. Toks žinių turinys turi būti iškaltas atmintinai. Tai pavyksta asocijuo-jant, ieškant sąsajų, kuriant lengviau įsiminti padedančius eiliuo-tus posakius. Formuotis asmeniniam reikšmingumui geriausiai padeda epizodinės žinios.

Žinios apie tai, kaip atliekama viena ar kita veikla, vadinamos procedūrinėmis žiniomis. Jos įgyjamos mokantis, mokan-tis ir dar kartą mokantis. Jas kaupiame sąmoningai treniruodamiesi ir praktikuo-dami („Dabar mokausi kūlversčio.“), ta-čiau galime kaupti ir savaime (lipti laiptais aukštyn mokomasi kaskart einant namo – net neketinant tobulinti šio gebėjimo ir jo neįsisąmoninant).

Lentelėje galima apžvelgti visas minėtas žinių rūšis ir tai, kaip jas įgyjame.

Žinių rūšis Pavyzdys Sukaupiamos...Epizodinės žinios

Žinome, kas

Tai, kas mus išskiria (skirtumai, atskirybės)

Nuosava kuprinė prade-dant lankyti mokyklą

formuojantis asme-niniam reikšmingu-mui

Faktinės semantinės žinios

Naujoko vardas yra To-mas; kortelė su tokiu pa-čiu paveikslėliu yra viršu-tiniame kampe kairėje

įsimenant, siejant, asocijuojant, kuriant eiliuotus posakius

Bendrosios semantinės žinios

Tai, kas mums bend ra (panašu-mai, bend-rybės)

visos kėdės yra su ketu-riomis kojomis ir atlošu, ant jų galima sėdėti

per patirtį su daugy-be šios grupės ob-jektų

Procedūrinės žinios

Žinome, kaip

Lipti laiptais arba žaisti stalo tenisą

treniruojantis, atliekant pratimus, savaime arba sąmoningai

Žinių rūšys ir kaip jos įgyjamos

22

Kaip mokomės?

Nesvarbu, ko mokomės, smegenyse tai visuomet pasireiškia taip pat – sinapsių pokyčiais. Sinapsės yra nervinių ląstelių dalys, ku-riomis jos jungiasi viena su kita. Sinapsėmis ląstelės perduoda impulsus, tačiau šių nervinių kontaktų vietose ryšys veikia kiek kitaip, nei teka elektros srovė, kai elektros prietaiso kištukas įki-šamas į kištukinį lizdą. Nervinių ląstelių ryšys jokiu būdu nėra toks patvarus, kad impulsai kiekvienu atveju būtų perduodami automatiškai. Tarp sinapsės ir kitos nervinės ląstelės yra tarpas,

vadinamasis sinapsinis plyšys. Čia sprendžiama, ar nervinis impul-sas keliaus toliau. Jei anksčiau ne-perduotas impulsas nuo tam tik-ro momento iš vienos ląstelės vis dėlto patenka į kitą ir yra perduo-damas tolyn, vadinasi, žmogus ko nors išmoko („Prie prekystalio vai-kai gauna dešros.“). Išmokstama ir tuomet, kai prieš tai perduotas impulsas („Iš mamos galima ko nors išprašyti zirziant.“) kažkuriuo metu užstringa ir toliau nebeper-duodamas („Tik ne tada, kai mama vairuoja automobilį.“). Mokymasis iš esmės yra nervinio impulso per-davimo tikimybės pokytis.

Smegenų, tiksliau, jų sinapsių, kintamumas vadinamas neuro-plastiškumu. Plastiškumas yra medžiagotyros sąvoka. Šis moks-las medžiagas skirsto į plastiškas ir elastingas. elastingas medžia-gas galima ištempti ar suspausti kaip guminę juostelę ar lauko teniso kamuoliuką, tačiau, vos nustojus veikti išorinei jėgai, jos grįžta į pirminį būvį. vėl paleidus iš rankų guminę juostelę ar lauko teniso kamuoliuką, mūsų poveikio nelieka nė ženklo. Plas-tiškos medžiagos yra kitokios: nustojus veikti išorinei jėgai, jos netampa tokios, kokios buvo anksčiau, jos pakinta. Tokių me-džiagų formą galima nesunkiai keisti. Šia prasme čia ir kalbama apie neuroplastiškumą – smegenys kinta (jos keičia savo formą žmogui mokantis) ir tą kitimą kurį laiką išsaugo.

anksčiau buvo manoma, kad žmogui gimus smegenys vargu ar keičiasi. Šiandien žinoma, kad, priėjus prie tokios išvados, labiau suklysti vargu ar buvo galima. Smegenų kitimas, taigi neuroplas-tiškumas, yra žmogaus mokymosi ir lavėjimo pagrindas – atsi-žvelgiant į tai, kokių iššūkių mums pateikia gyvenimas arba ko-kios patirties įgyjame, smegenys kinta tiek, kiek (ir kaip) jomis naudojamės savo tikslams pasiekti.

Sinapsės (gr. synapsis – „ryšys“) yra nervinių ląstelių dalys, kuriomis perduodami signalai.

Neuroplastiškumas apibūdina smegenų savybę kisti atsižvelgiant į tai, kaip ir kiek jomis naudojamės.

23

Neuroplastiškumo pavyzdžiai

Remiantis patirtimi

• Suaugusiųjų, kurie penkias dienas kasdien po dvi valandas mokėsi groti pianinu, padidėjo pirštų judesius valdanti smegenų sritis.

• Šias pratybas nutraukusiesiems po savaitės minėta smegenų sritis vėl tapo tokia, kokia ir buvo prieš pradedant mokytis groti.

• Buvo nustatyta, kad Londono taksi vairuotojų, kurie dienų dienas kaip žuvys vandenyje nardo milijoninio miesto gatvių labirintais, yra padidėjusi smegenų sritis, atsakinga už erdvinę orientaciją.

• Jaunų suaugusiųjų, kurie tris mėnesius mokėsi žongliruoti, smegenyse buvo padidėjusi sritis, reguliuojanti akių ir rankos koordinaciją.

• Jaunų suaugusiųjų, kurie penkias dienas iš eilės išbuvo užrištomis akimis ir mokėsi Brailio rašto, lytėjimo kontrolę perėmė smegenų sritis, kuri paprastai rūpinasi rega.

• Jauniems suaugusiesiems buvo nuslopintas rankų pirštų jautrumas. Po trijų valandų smegenų sritis, atsakinga už tų pirštų lytėjimą, sunyko. Tuo pat metu padidėjo lytėjimo jautrumas veide.

Po smegenų operacijų

• Dėl smegenų uždegimo trimetei mergaitei teko pašalinti kairįjį smegenų pusrutulį, reguliavusį kalbą ir dešinės kūno pusės judesius. Nepaisant to, būdama septynerių, mergaitė jau įstengė normaliai judėti ir kalbėjo dviem kalbomis. Trūkstamas funkcijas perėmė kitos smegenų sritys.

• Trimečiam Nikui dėl stiprių epilepsijos priepuolių buvo pašalintas dešinysis smegenų pusrutulis. Po vienuolikos metų jis pradėjo lankyti mokyklą, laisvalaikiu dainavo mokyklos chore, fechtavosi ir piešė komiksus.

• Brukui buvo vienuolika, kai jam pašalino kairįjį smegenų pusrutulį. Manyta, kad vaikas liausis kalbėti, tačiau taip nenutiko, sulaukęs aštuoniolikos jis baigė mokyklą, susirado darbą ir pradėjo studijuoti.

• Žmonės po insulto dažnai praranda kalbos dovaną, nes nustoja funkcionuoti kalbą valdančios smegenų sritys. Kalbėti išmokstama iš naujo, nes gretimos smegenų sritys įsigudrina perdirbti kalbą.

24

Plastiškos, formavimui pasiduodančios smegenys išlieka visą gy-venimą, tačiau vaikystėje joms tai būdinga kur kas labiau. Ši ten-dencija matyti žemiau pateiktuose grafikuose: A grafikas rodo, kaip greitai, atsižvelgiant į vaikų amžių, vėl atsikuria nervai; B grafikas rodo, kaip greitai imigrantai išmoko anglų kalbos gra-matiką, atsižvelgiant į tai, kokio amžiaus jie atvyko į ang liją; C grafikas atspindi prievartos, pateiktos informacijos priemonėse, poveikį – kuo jaunesnis žiūrovas, tuo dažniau informacijos prie-monėse matyta prievarta persikelia į realų jo gyvenimą.

11–15 16–20 21–25 26–30 36–40

Kokio amžiaus buvo sužalotas

A CB

<10 31–35 >40

0,6

0,4

0,2

0,8

Lytė

jimo

jaut

rum

as p

raėj

us d

vejie

ms

met

ams

po o

pera

cijo

s

260

Kokio amžiaus imigravo

Pasi

ekim

ai g

ram

atik

os s

rityj

e

250

240

230

220

210

3–7 8–10 11–15 17–22 23–28 31–39

Tiriamųjų amžiusM

atyt

os p

rieva

rtos

per

kėlim

o į k

asdi

enį g

yven

imą

dažn

is

<6 6–11 12–17 18–21 >21

0,45

0,4

0,35

0,3

0,25

0,2

visi trys grafikai atspindi mokymosi formas: gebėjimo lytėti atsi-kūrimą (A), svetimos kalbos taisyklių įsisavinimą (B) ir bendrą-sias semantines žinias apie prievartos padarinius (C). viso to iš-mokstama tuo efektyviau, kuo jaunesnis yra besimokantysis. Jau antrame gyvenimo dešimtmetyje mokymosi greitis drastiškai mažėja. Peršasi išvada, kad taip yra dėl neuroplastiškumo ny-kimo.

Pasitikrinkite savo žinias:

1. Kokios yra keturios žinių rūšys ir kaip įgyjamos kiekvienai iš jų priskiriamos žinios?

2. Pateikite du neuroplastiškumo pavyzdžius.

3. Kokie duomenys rodo, kad su amžiumi neuroplastiškumas mažėja?

4. Kurios žinių rūšies prireikia atsakant į pirmus tris klausimus?

5. Kurios kitos žinių rūšys gali pagelbėti atsakant į 1–3 čia pa-teiktus klausimus? Kaip?

Vaiko gyvenimas – kaip per pievas vingiuojantis takelis, kuriame kiekvienas keliauninkas palieka savo pėdsaką.Sena kinų išmintis


3–6 metų vaiko raida


Šios knygos paskirtis – paprastai, bet pagrįstai padėti

ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdytojams atrasti ir suprasti vai-

kų raidos dėsningumus, o juos perpratus išmintingai parinkti

arba kurti vaikams naudingas ugdymo ir ugdymosi situacijas.

Įspūdinga šio leidinio koncepcija – aprašyti tik aktualias, pačių

autorių ar jų kolegų praktikoje išbandytas vaiko raidos pažinimo

teorijas (pvz., statistinių garsų srauto savybių teoriją ir kt.), jas

organiškai siejant su praktika. Išskirtinis šios knygos bruožas –

didžiulė pagarba vaikui ir skaitytojui.

Autorės išradingai parinko turinio išdėstymo struktūrą –

prieš kiekvieną naują skyrių ar jo dalį pateikiama skaitytojo

susidomėjimą provokuojanti situacija, jos centre – vaikas ir jo

veikla. Pateikiami ir vartojamų sąvokų žemėlapiai. Sisteminga,

gausiai pavyzdžiais iliustruota medžiaga neleidžia skaitytojui

pasiklysti, nukrypti nuo provokuojančios situacijos ir mokslu

grindžiamų jos paaiškinimų. Taip sukuriamas visuminis aptaria-

mos temos vaizdas, o keliami klausimai, analizuojami praktiniai

pavyzdžiai leidžia be didelių pastangų suvokti pateikiamos in-

formacijos esmę, skatina išsamiau domėtis viena ar kita vaiko

raidos sritimi, modeliuoti pedagogines užduotis ir situacijas.

Šį leidinį rekomenduoju kaip parankinę knygą ikimo-

kyklinio amžiaus vaikų ugdytojams: darželių auklėtojoms ir

auklėtojams, ikimokyklinio ugdymo studijas pasirinkusiesiems,

visiems, auginantiems vaikus. Tai puiki galimybė skaitytojui

lengvai ir nuosekliai gilintis į ankstyvąją vaikystę, ją geriau pa-

žinti, pripažinti ir kurti prasmingas vaiko ir suaugusiojo sąveikas.

GRAŽINA ŠEIBOKIENĖ, psichologė,

Švietimo ir mokslo ministerijos

Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja

9 786094 660757

ISBN 978-609-466-075-7


Documents

Katrin Hille, Petra Evanschitzky, Agnes Bauer „3-6 metų vaiko raida“