2010/2(49) 83

„V isuomenė s s V eik ata” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I

VAIKŲ POREIKIŲ TENKINIMAS IR PSICHOSOCIALINIS PRISITAIKYMAS TĖVAMS IŠVYKUS IŠ LIETUVOS1

Marija Giedraitytė1, Tomas Lazdauskas1, 2, Rasa Zabarauskaitė3, 4

1Vi lniaus universiteto Fi losof ijos fakulteto Klinik inės ir organizacinės psichologijos katedra 2Vi lniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakulteto Psichologijos didaktikos katedra 3Vi lniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Socia l inės ekonomikos ir vadybos katedra 4Lietuvos socia l inių tyrimų centras, Darbo ir socia l inių tyrimų inst itutas

SantraukaTyrimo tikslas – remiantis mokytojų atsakymais įvertinti vaikų poreikių tenkinimą ir psichosocialinį prisitaikymą tė-vams išvykus iš Lietuvos.Tyrimo metodai. Pagrindinis tyrimo metodas – anketinė bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų apklausa. Iš viso tyrimo metu apklausta 220 bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, kurių vadovaujamose klasėse mokėsi bent vienas vaikas, ku-rio tėvai buvo laikinai išvykę dirbti į užsienį. Duomenys analizuoti atsižvelgiant į vaikų amžių, lytį, tėvų išvykimo trukmę ir palyginti su kitų tyrimų duomenimis.Tyrimo rezultatai. Mokytojų požiūriu, tėvų išvykimas neturėjo įtakos daugeliui vaikų tenkinant savo fizinius ir sociali-nius poreikius. Neigiamos įtakos tėvų išvykimas, anot mokytojų, turėjo 9,6 proc. vaikų, jiems tenkinant fizinius poreikius, ir 16,8 proc. vaikų, tenkinant socialinius poreikius.Vertindami tėvų išvykimo įtaką vaikų pažangumui mokykloje, mokytojai nurodė, kad 50,2 proc. vaikų pažangumui tėvų išvykimas įtakos neturėjo. 23,1 proc. vaikų pažangumas mokykloje, tėvams išvykus, pablogėjo. Vertindami vaikų moky-mosi motyvacijos pokyčius, išvykus jų tėvams, pedagogai nurodė, kad didžiosios dalies vaikų motyvacija mokytis nepa-kito. 19,5 proc. mokinių, kurių tėvai išvykę, mokymosi motyvacija sumažėjo.

Kalbėdami apie didžiąją dalį mokinių, mokytojai neigiamų elgesio ir emocijų pokyčių nenurodė, tačiau kai kurių vai-kų savijauta ir elgesys, išvykus tėvams, pasikeitė. Rezultatai atskleidžia, kad, mokytojų nuomone, mokiniams labiau bū-dingi kai kurie elgesio ir emocijų sunkumai, kai tėvų išvykimo trukmė yra ilgesnė nei 3 metai, palyginti su trumpesniais išvykimo laikotarpiais.

Svarbiausios mokytojų nurodomos prevencinės priemonės, galinčios sušvelninti tėvų emigracijos įtaką vaikams prisi-taikyti, apima įvairias sritis ir atspindi prevencijos krypčių kompleksiškumo poreikį.Išvados. Atliktas tyrimas atskleidė, kad daliai vaikų jų tėvų išvykimas yra susijęs su poreikių tenkinimo pokyčiais, pažan-gumo ir mokymosi motyvacijos sumažėjimu bei įvairiais elgesio ir emocijų sunkumais.

Raktažodžiai: emigracija, vaiko poreikiai, vaiko psichosocialinis prisitaikymas.

ĮVADASNagrinėjant pastarųjų metų emigracijos statistinius duomenis, vis ryškiau pastebimas naujo reiškinio, t. y. dalinės šeimos emigracijos, paplitimas, kada tė-vai emigruoja vieni, be vaikų [1]. Statistikos depar-tamento prie LR Vyriausybės duomenimis [2], per

2005–2006 m. laikotarpį iš Lietuvos išvyko daugiau nei 40,5 tūkst. gyventojų, iš kurių apytiksliai 12 proc. išvyko vieni, be vaikų. Oficialių duomenų, pagal ku-riuos būtų galima spręsti, kiek vaikų Lietuvoje1 yra palikti vieni be tėvų priežiūros, nėra. Anot A. Mas-lauskaitės ir V. Stankūnienės (2007), būtų galima remtis 2001 m. surašymo duomenimis ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos (VTAKĮ) inicijuotu tyrimu [3] arba VTAKĮ duomenimis apie laikinosios globos atvejų nustatymo, išvykus tėvams, skaičių, ta-čiau ši informacija yra nepakankama norint tiksliai įvertinti, kiek yra vaikų, kurių tėvai emigravę.

1 Tyrimą atliko Darbo ir socialinių tyrimų institutas LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu.

Adresas susirašinėti: Rasa Zabarauskaitė, Lietuvos socialinių tyrimų centras, Darbo ir socialinių tyrimų institutas, Rinktinės g. 48a, 09318 Vilnius. El. p. rasa.zabarauskaite@dsti.lt

84 2010/2(49)

ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V isuomenė s s V eik ata”

Jau kurį laiką viešajame diskurse yra išryškėjusi tema apie dalinės šeimos emigracijos pasekmes šei-mai ir vaikams, tačiau sisteminių mokslinių studijų yra atlikta vos keletas [pavyzdžiui, 3, 4, 5]. Moks-linės literatūros apžvalga leistų kelti hipotezes apie tai, kad dėl vieno ar abiejų tėvų emigracijos paki-tusi šeimos struktūra gali būti susijusi su vaiko po-reikių tenkinimu ir jo psichosocialiniu prisitaiky-mu. Vaiko raida vyksta jam nuolat sąveikaujant su jį supančia aplinka arba kontekstais, kurie plačiausiu požiūriu yra skirstomi į individualų, šeimos, ben-druomenės ir kultūrinį [6, 7]. Šeimos kontekstas yra vienas svarbiausių – jame vykstantys procesai yra tampriai susiję su įvairiais vaiko prisitaikymo aspektais [8]. Viena iš šeimos funkcijų yra vaiko as-meninių poreikių patenkinimo užtikrinimas, ku-ris yra tiesiogiai susijęs su vaiko galimybėmis atlik-ti savo amžiaus tarpsniui būdingas raidos užduotis. Mokyklinio amžiaus vaikams mokymasis ir santy-kių su bendraamžiais kūrimas gali būti vertinama kaip pagrindinės jų amžiaus tarpsnio raidos užduo-tys [9]. Tad įvertinę vaiko pažangumą ir mokymosi motyvaciją galime suprasti vaiko prisitaikymo sė-kmę, jo poreikių patenkinimo ar nepatenkinimo pasekmes.

Poreikius sąlygiškai galime skirti į biologinius (arba fizinius) ir socialinius. Biologiniai poreikiai yra apibrėžiami kaip priklausomybė nuo organizmo fi-zinio egzistavimo sąlygų [10]. Nors ir laikomi pirmi-niais, jų patenkinimas yra lengviau užtikrinamas ir nereikalauja tiek pastangų kaip kad socialinių porei-kių tenkinimas. Socialiniai poreikiai gali būti apibrė-žiami kaip priklausomybė nuo socialinės grupės sąly-gų [10]. Jie tenkinami tik esant sąveikai su tam tikra asmenų grupe, o kalbant apie vaiką šią grupę papras-tai sudaro šeima, vėliau – ir bendraamžiai, mokytojai. Socialinių poreikių patenkinimas iš principo nėra bū-tinas betarpiškam fiziniam organizmo egzistavimui, tačiau socialumas yra būtina žmogaus prisitaikymo kintančioje aplinkoje ir išlikimo sąlyga [10]. Bendrau-damas su kitais, vaikas mokosi geriau orientuotis aplinkoje, sumažėja jo netikrumo jausmas. Ryšiai su kitais žmonėmis taip pat padeda geriau suvokti save ir patenkinti asmeninius poreikius [10, 11]. Apiben-drintai šį poreikį būtų galima pavadinti priklausymo poreikiu [12]. Priklausymo poreikis yra pagrindinis, neišvestinis, o jo poveikis stebimas visose situacijose ir visiems žmonėms. Jis turi emocines pasekmes, nu-kreipia kognityvinius procesus, o jo nepatenkinus su-kelia neigiamas pasekmes ir skatina elgesį jam paten-kinti [10].

Emigruojant dalinei šeimai, sumažėja galimybės išsaugoti pastovų vaiko ir tėvų bendravimą, palaiky-ti emocinį ryšį. Vaiko priežiūra tokiose šeimose pa-prastai perkeliama vienam iš tėvų arba kitiems as-menims. Tokie pasikeitimai gali laikinai arba ilgam laikui sutrikdyti būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą. Nesulaukus pakankamai rūpesčio ir dėmesio, gali pa-blogėti vaiko elgesys, atsirasti sunkumų bendraujant su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, iškilti mokymosi problemų [9]. Lietuvoje atliktais dalinės šeimos emi-gracijos paliestų šeimų tyrimais nustatyta, kad tėvų išvykimas turi neigiamos įtakos vaiko pažangumui ir yra susijęs su daugialypiais vaiko elgesio pokyčiais [4]. Pedagogų apklausos duomenimis [3], dažniausios problemos, su kuriomis susiduria vaikai, išvykus tė-vams, yra nedrausmingas ir įžūlus elgesys, nuolati-niai konfliktai su mokytojais ir bendraamžiais, mo-kymosi motyvacijos sumažėjimas.

Apibendrinant literatūros apžvalgą galima kons-tatuoti, kad tėvų darbo migracija sukuria specifinį vaiko raidos kontekstą. Jis iki šiol yra mažai tyrinėtas. Vaikų, kurių tėvai išvykę, fizinių ir socialinių porei-kių tenkinimo ir psichosocialinio prisitaikymo įver-tinimas leistų pagrįsti prevencijos priemonių poreikį, kryptingai planuoti intervencijas, nukreiptas į vaikų atsparumo ir palankios raidos skatinimą.

Atsižvelgiant į tai, šio tyrimo tikslas – remiantis mokytojų atsakymais įvertinti vaikų poreikių tenki-nimą ir psichosocialinį prisitaikymą, tėvams išvykus iš Lietuvos.

Šio tyrimo uždaviniai:remiantis mokytojų nuomone, įvertinti vaikų fizi-1) nių ir socialinių poreikių tenkinimą, išvykus tė-vams;remiantis mokytojų nuomone, įvertinti vaikų pa-2) žangumą ir mokymosi motyvaciją, išvykus tė-vams;remiantis mokytojų nuomone, įvertinti vaikų el-3) gesio pokyčius, išvykus tėvams.Tyrimo objektas – vaikų poreikių tenkinimas ir

psichosocialinis prisitaikymas, tėvams išvykus dirbti į užsienį. Tyrimo subjektas – bendrojo lavinimo mo-kyklų mokytojai, kurių vadovaujamose klasėse yra tokių vaikų, kurių abu tėvai (arba vienas iš tėvų, jeigu vienišas tėvas / motina augina vaiką(-us)2) laikinai iš-vykę dirbti į užsienį.

2 Toliau vartojama kategorija „tėvai“ apims ir tuos atvejus, kada vienas iš tėvų (jeigu vienišas tėvas ar motina augi-na vaikus) yra išvykęs iš šalies.

2010/2(49) 85

„V isuomenė s s V eik ata” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimo metodas – anketinė bendrojo lavinimo moky-klų mokytojų apklausa. Anketą sudarė bendri klau-simai apie vaiką, jo šeimą (gyvenamąją vietą, vaiko amžių, lytį ir pan.), svarbiausias šeimos socialines de-mografines charakteristikas, klausimai apie vaiko fi-zinių (mityba, higiena, drabužių švara ir pan.), soci-alinių (bendravimas su bendraamžiais, dalyvavimas mokyklos ir popamokiniuose renginiuose ir pan.) po-reikių tenkinimo, pažangumo, mokymosi motyvaci-jos ir elgesio pokyčius, išvykus tėvams. Svarbiausias respondento patekimo į tyrimą kriterijus buvo jo ati-tiktis tyrimo subjektui.

Tyrimas vykdytas 2008 m. birželio–rugsėjo mėn. Klasių auklėtojai buvo apklausiami elektroniniu paš-tu siunčiant anketas į bendrojo lavinimo mokyklas jų vadovybei. Mokyklų vadovų buvo prašoma išplatin-ti anketas mokykloje ir jas nukreipti atitinkamiems pedagogams. Anketos buvo išsiųstos visoms Lietu-vos bendrojo lavinimo ir jaunimo mokykloms. Tyri-me dalyvavo 220 mokytojų. Informacija surinkta apie 324 vaikus, kurių tėvai laikinai išvykę dirbti į užsie-nį. Duomenys apdoroti SPSS programa. Trūkstamos duomenų reikšmės nesudaro daugiau nei 5 proc. (ab-soliutus atsakiusiųjų skaičius kiekvienu atveju nu-rodomas atskirai). Dvireikšmių kintamųjų dažnių skirtumams tarp grupių patikrinti taikytas Pirsono

chi kvadrato kriterijus; ranginių kintamųjų vidur-kiams palyginti tarp dviejų nepriklausomų imčių tai-kytas Stjudento (t) kriterijus; ranginių kintamųjų vi-durkiams palyginti tarp penkių nepriklausomų imčių naudota vienfaktorė dispersinė analizė (ANOVA), o aptikus statistiškai reikšmingus vidurkių skirtumus tarp grupių papildomai taikytas Bonferonio post-hoc kriterijus.

Bendrieji duomenys apie vaikus, kurių tėvai laiki-nai išvykę dirbti į užsienįPirmiausia tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti bendrąją informaciją apie vaikus, kurių tėvai išvyko iš Lietuvos (1 lentelė).

Tyrimo duomenys buvo analizuojami skirstant imtį į grupes pagal lytį, dvi amžiaus grupes (vidutinis bendros imties vaiko amžius – 13,15 metų, standarti-nis nuokrypis – 3,01) ir penkias grupes pagal tėvų iš-vykimo trukmę (vidutinis tėvų išvykimo iš šalies lai-kotarpis – 2 metai).

Daugiausia anketų buvo gauta iš Kauno apskrities bendrojo lavinimo mokyklų (29,1 proc.), po daugiau nei dešimtadalį – iš Tauragės, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos apskričių bendrojo lavinimo mokyklų.

Kaip parodė apklausa, daugiausia vaikų, kurių tėvai yra laikinai išvykę iš Lietuvos (apie 50,3 proc., N = 163), gyveno mažesniuose šalies miestuo-se (dažniau Biržuose, Kėdainiuose, Raseiniuose,

1 lentelė. Bendrieji duomenys apie vaikus

Bendrieji duomenys apie vaikusAtsakymų pasiskirstymas

SkaičiusProcentas

(nuo bendros imties)Procentas

(nuo atsakiusiųjų)Lytis:berniukai 156 48,1 48,6mergaitės 165 50,9 51,4nenurodė 3 0,9 –Amžius:6–12 metų 128 39,5 41,013–18 metų 184 56,8 59,0nenurodė 12 3,7 –Tėvų išvykimo laikas:iki 0,5 metų 79 24,4 27,80,5–1 metai 39 12,0 13,71–2 metai 64 19,8 22,52–3 metai 59 18,2 20,8daugiau nei 3 metai 43 13,3 15,1nenurodė 40 12,3 –Gyvenamoji vieta:didieji miestai 100 30,9 30,9kiti miestai 163 50,3 50,3kaimo tipo vietovės 61 18,8 18,8

86 2010/2(49)

ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V isuomenė s s V eik ata”

Marijampolėje ir Tauragėje), apie trečdalį (30,9 proc., N = 100) – didžiuosiuose Lietuvos miestuose (dažniau Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaune) ir apie penktadalį (18,8 proc., N = 61) – kaimo tipo vietovėse (dažniau Alytaus, Skuodo, Radviliškio ir Kėdainių rajonuose).

Papildomai norėtųsi pastebėti, kad didžiąją dalį vaikų, išvykus tėvams, prižiūri seneliai (62,1 proc.). Neretai vaikus prižiūri giminaičiai (19,6 proc.) ar kiti asmenys (auklė, globos namų darbuotojai ir pan.) (16,1 proc.). Apklausos metu 17,9 proc. mokytojų tei-gė nežinantys, kas rūpinasi vaiku, tėvams išvykus į užsienį, arba pažymėjo, kad vaiką prižiūri kiti asme-nys, bet konkrečiai jų neįvardijo.

REZULTATAIVaikų poreikių tenkinimas, tėvams išvykus dirbti į užsienį. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ko-kios įtakos tėvų išvykimas, mokytojų požiūriu, turėjo vaikams, jiems tenkinant fizinius ir socialinius porei-kius. Tyrimo duomenimis, didžioji dalis responden-tų nurodė (1 pav.), kad tėvų išvykimas neturėjo įta-kos vaikams tenkinant fizinius (32,1 proc., N = 104) ir socialinius poreikius (46,7 proc., N = 150 atitinka-mai). Maždaug apie ketvirtadalio vaikų poreikių ten-kinimą mokytojai negalėjo tiksliai atsakyti. Kai kurie nurodė, kad išvykimas netgi turėjo teigiamos įtakos (ypač tenkinant fizinius poreikius). Neigiamos įtakos tėvų išvykimas turėjo 9,6 proc. (N = 31) vaikų kalbant apie fizinių ir 16,8 proc. (N = 54) vaikų kalbant apie socialinių poreikių tenkinimą.

Klasės vadovų, nurodžiusių, kad tėvų išvykimas turėjo teigiamos ar neigiamos įtakos vaikams tenki-nant savo poreikius, buvo prašoma konkrečiai įvar-dyti pastebėtus pokyčius. Kalbant apie teigiamus pokyčius vaikams tenkinant savo fizinius poreikius, išvykus tėvams, greta mitybos, higienos poreikių pa-pildomai dažniausiai buvo nurodomos materialinės gėrybės, kurias vaikas įgijo tėvams pradėjus dirbti užsienyje (gražesni ir brangesni drabužiai, papuošalai ir pan.), materialinės gerovės ir gyvenimo sąlygų pa-gerėjimas bei kita (pvz.: „vaikas pasiilgsta tėvų“; „tapo uždaras, maištaujantis, liūdnas“ ir pan.). Paklausus, kokios konkrečiai teigiamos ar neigiamos įtakos vai-kams tenkinant socialinius poreikius turėjo tėvų iš-vykimas, klasių auklėtojai dažniau išsakė neigiamus vertinimus. Dažniausiai nurodyta, kad vaikas tapo uždaras, pablogėjo jo elgesys ir pan. Galime pastebėti, kad mokytojų papildomai paminėti pokyčiai dažnai nebuvo tiesiogiai susiję nei su fizinių, nei su socialinių vaikų poreikių tenkinimu.

Mokytojų atsakymai apie vaikų fizinių ir sociali-nių poreikių tenkinimą buvo analizuojami pagal vai-kų amžių, lytį bei tėvų išvykimo trukmę.

Įvertinus mokytojų atsakymų pasiskirstymą atski-rose amžiaus grupėse, nustatyta, kad mokytojai daž-niau rinkosi atsakymą „turėjo teigiamos įtakos“, kal-bėdami ne apie vaikų (χ2 = 4,363, p = 0,037), bet apie paauglių (13–18 metų) socialinių poreikių tenkinimą. Daugiau statistiškai reikšmingų skirtumų nenustaty-ta (2 lentelė).

1 pav. Tėvų išvykimo įtaka vaikams tenkinant fizinius (N = 324) ir socialinius (N = 321) poreikius, remiantis mokytojų nuomone (proc.)

2010/2(49) 87

„V isuomenė s s V eik ata” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I

Arčiausiai kritinės reikšmingumo vertės buvo at-sakymas „sunku pasakyti“ kalbant tiek apie fizinių, tiek apie socialinių poreikių tenkinimą – šį atsaky-mo variantą mokytojai dažniau pasirinko, kalbėdami apie vaikus nei apie paauglius.

Duomenis apie poreikių tenkinimą nagrinėjant pagal vaikų lytį, statistiškai reikšmingų skirtumų ne-nustatyta (3 lentelė).

Galima pastebėti, kad atsakymas „turėjo teigia-mos įtakos“ mokytojų dažniau pasirinktas kalbant apie mergaites nei apie berniukus – šių atsakymų daž-nio skirtumai yra arčiausiai kritinės vertės.

Mokytojų atsakymai apie vaikų fizinių ir sociali-nių poreikių tenkinimą buvo analizuojami ir pagal tėvų išvykimo trukmę. Palyginus, kokią įtaką tėvų išvykimas turėjo vaikams tenkinant fizinius porei-kius, išryškėjo statistiškai reikšmingi tarpgrupiniai skirtumai (F = 2,906, p = 0,023), o lyginant išvyki-mo įtaką tenkinant socialinius poreikius reikšmin-gų skirtumų nenustatyta (F = 1,745, p = 0,143). De-talesnė statistinė analizė atskleidė skirtumus tarp 2 ir 5 grupių (p = 0,05). Kalbant apie fizinių porei-kių tenkinimą, mokytojų teigimu, didesnė neigiama įtaka vaikams tenkinant savo fizinius poreikius yra tuomet, kai tėvai išvykę prieš 0,5–1 metus nei prieš 3 metus ir anksčiau.

Vaikų pažangumas ir mokymosi motyvacijos poky-čiai tėvams laikinai išvykus dirbti į užsienį. Tyrime buvo vertinama, kokios įtakos, mokytojų požiūriu, tėvų išvykimas turėjo vaikų pažangumui ir moky-mosi motyvacijai. Duomenys nagrinėti atsižvelgiant į vaikų amžių, lytį bei tėvų išvykimo trukmę.

Vertindami tėvų išvykimo įtaką vaikų pažangu-mui mokykloje, mokytojai nurodė, kad 50,2 proc. (N = 161) vaikų pažangumui tėvų išvykimas įtakos neturėjo. Mokytojų teigimu, beveik ketvirtadalio vai-kų (23,1 proc., N = 74) pažangumas mokykloje, jų tė-vams išvykus, pablogėjo (2 pav.).

Įvertinus mokytojų atsakymų apie pažangumą pasiskirstymą atskirose amžiaus grupėse ir pagal lytį, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Arčiau-siai kritinės vertės buvo mokytojų atsakymas „turėjo neigiamos įtakos“ (χ2 = 3,414, p = 0,065), kuris daž-niau mokytojų buvo pasirinktas kalbant apie paau-glius. Atsakymai apie įtaką vaikų pažangumui buvo analizuojami ir pagal tėvų išvykimo trukmę. Palygi-nus penkias skirtingos trukmės išvykimo grupes, sta-tistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (F = 1,763, p = 0,136).

Vertindami vaikų mokymosi motyvacijos poky-čius išvykus tėvams, klasių vadovai nurodė, kad di-džiosios dalies (75,1 proc., N = 235) vaikų motyvacija

2 lentelė. Tėvų išvykimo įtaka vaikų poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į vaiko amžių

Tėvų išvykimo įtaka vaikų poreikiams

tenkinti

Fiziniams poreikiams Socialiniams poreikiams6–12 metų

(proc.)13–18 metų

(proc.)χ2 p

6–12 metų (proc.)

13–18 metų (proc.)

χ2 p

Teigiama 32,0 33,5 0,095 0,758 7,1 14,8 4,363 0,037*Neigiama 8,6 10,2 0,261 0,610 18,1 14,8 0,592 0,442Neturėjo įtakos 30,5 34,7 0,635 0,425 43,3 48,4 0,766 0,382Sunku pasakyti 28,9 21,6 2,086 0,149 31,5 22,0 3,532 0,060Iš viso: 100 100 – – 100 100 – –

*p < 0,05

3 lentelė. Tėvų išvykimo įtaka vaikų poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į vaiko lytį

Tėvų išvykimo įtaka vaikų porei-

kiams tenkinti

Fiziniams poreikiams Socialiniams poreikiamsBerniukai

(proc.)Mergaitės

(proc.)χ2 p

Berniukai (proc.)

Mergaitės (proc.)

χ2 p

Teigiama 28,6 38,8 3,534 0,060 8,4 14,6 2,962 0,085Neigiama 12,1 6,7 2,876 0,090 18,8 14,6 1,007 0,316Neturėjo įtakos 32,6 32,1 0,012 0,913 26,0 23,8 0,205 0,651Sunku pasakyti 26,7 22,4 0,875 0,350 46,8 47,0 0,001 0,972Iš viso: 100 100 – – 100 100 – –

*p < 0,05

88 2010/2(49)

ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V isuomenė s s V eik ata”

mokytis nepakito. Beveik penktadalio (19,5 proc., N = 61) mokinių, kurių tėvai išvykę, mokymosi mo-tyvacija sumažėjo (3 pav.).

Palyginus tėvų išvykimo įtakos vaikų mokymosi motyvacijai dažnių skirtumus pagal vaikų amžiaus grupes, statistiškai reikšmingi skirtumai nustaty-ti pagal pasirinkimus „mokymosi motyvacija suma-žėjo“ (χ2 = 7,514, p = 0,006), „mokymosi motyvacija

nepakito“ (χ2 = 3,888, p = 0,049) ir „sunku pasakyti“ (χ2 = 4,015, p = 0,045) (4 lentelė).

Mokytojai dažniau teigė, kad „mokymosi motyva-cija sumažėjo“, kalbėdami apie paauglius (13–18 metų); atsakymai „mokymosi motyvacija nepakito“ ir „sun-ku pasakyti“ dažniau akcentuoti kalbant apie vaikus (6–12 metų). Palyginus mokytojų atsakymų apie mo-tyvaciją dažnius pagal vaikų lytį, statistiškai reikš-mingų skirtumų nenustatyta.

2 pav. Tėvų išvykimo įtaka vaikų pažangumui, remiantis mokytojų nuomone (proc., N = 321)

3 pav. Vaikų mokymosi motyvacijos pokyčiai, išvykus tėvams, remiantis mokytojų atsakymais (proc., N = 313)

2010/2(49) 89

„V isuomenė s s V eik ata” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I

Vaikų elgesio ir emocijų pokyčiai, tėvams išvykus dirbti į užsienį. Be vaikų asmeninių poreikių tenki-nimo, pažangumo ir mokymosi motyvacijos, tyrimu buvo siekta įvertinti ir jų elgesio bei emocijų pokyčius tėvų emigracijos laikotarpiu. Kalbėdami apie didžiąją dalį vaikų, mokytojai neigiamų elgesio ir emocijų po-kyčių nenurodė, tačiau, kaip atskleidė tyrimo rezulta-tai, kai kurių vaikų savijauta ir elgesys išvykus tėvams pasikeitė. Tyrimo duomenimis, 13,7 proc. (N = 42) vaikų, išvykus tėvams, tapo nelaimingi, liūdnesni; 13,1 proc. (N = 40) vaikų sunkiau pavyksta susikaupti ir išlaikyti dėmesį; 12,4 proc. (N = 38) vaikų, išvykus tėvams, tapo nervingesni, labiau įsitempę ir dirglesni; 11,1 proc. (N = 34) jų tapo impulsyvesni, dažnai elgia-si neapgalvotai (4 pav.).

Palyginus elgesio ir emocijų pokyčių įverčių vi-durkius pagal amžiaus grupes, nustatyta, kad staigi nuotaikų ir jausmų kaita vidutiniškai labiau būdinga paaugliams nei vaikams (t = –2,019, p = 0,044) (5 len-telė).

Palyginus elgesio ir emocijų pokyčių įverčių vi-durkius pagal vaikų lytį, nustatyta, kad teiginys „Pra-dėjo skriausti kitus, tapo žiaurus“ vidutiniškai la-biau būdingas berniukams nei mergaitėms (t = 2,786, p = 0,006) (6 lentelė).

Vaikų elgesio ir emocijų pokyčiai buvo palyginti tarp skirtingos tėvų išvykimo trukmės grupių (7 len-telė). Reikšmingi skirtumai tarp 4 ir 5 grupių nusta-tyti pagal teiginį „Pradėjo skriausti kitus, tapo žiau-rus“ (p = 0,021). Didesnis įvertis pagal šį teiginį gautas

4 lentelė. Vaikų mokymosi motyvacijos pokyčiai, išvykus tėvams, atsižvelgiant į vaiko amžių

Tėvų išvykimo įtaka vaikų mokymosi motyvacijai 6–12 metų (proc.) 13–18 metų (proc.) χ2 pMokymosi motyvacija padidėjo 1,6 2,9 0,435 0,510Mokymosi motyvacija sumažėjo 10,7 23,0 7,514 0,006*Mokymosi motyvacija nepakito 82,8 73,0 3,888 0,049*Sunku pasakyti 4,9 1,1 4,015 0,045*Iš viso: 100 100 – –

*p < 0,05

5 lentelė. 6–12 metų ir 13–18 metų vaikų elgesio ir emocijų pokyčių, išvykus tėvams, įverčių vidurkių palyginimas

Elgesio ir emocijų pokyčiai6–12 metų

x_ (SD)

13–18 metųx_ (SD)

t p

Tapo nervingesnis, įsitempęs, dirglesnis 2,09 (1,15) 2,11 (1,20) –0,117 0,907Tapo nelaimingas, liūdnas 2,10 (1,23) 1,99 (1,15) 0,796 0,427Tapo mažiau mėgstamas bendraamžių 1,56 (1,15) 1,53 (1,03) 0,255 0,799Sunkiau pavyksta susikaupti ir išlaikyti dėmesį 2,06 (1,22) 1,91 (1,09) 1,106 0,269Tapo impulsyvesnis, dažnai elgiasi neapgalvotai 1,85 (1,19) 1,83 (1,11) 0,165 0,869Dažniau bendrauja su tais, kurie linkę patekti į bėdą 1,69 (1,19) 1,72 (1,14) –0,248 0,805Pradėjo skriausti kitus, tapo žiaurus 1,45 (1,03) 1,45 (0,91) 0,038 0,970Tapo būdinga staigi nuotaikų ir jausmų kaita 1,68 (1,03) 1,95 (1,16) –2,019 0,044*

*p < 0,05

6 lentelė. Berniukų ir mergaičių elgesio ir emocijų pokyčių, išvykus tėvams, įverčių vidurkių palyginimas

Elgesio ir emocijų pokyčiaiBerniukai

x_ (SD)

Mergaitėsx_ (SD)

t p

Tapo nervingesnis, įsitempęs, dirglesnis 2,07 (1,12) 2,10 (1,21) -0,206 0,837Tapo nelaimingas, liūdnas 1,92 (1,08) 2,16 (1,28) -1,763 0,079Tapo mažiau mėgstamas bendraamžių 1,51 (1,02) 1,55 (1,12) -0,303 0,762Sunkiau pavyksta susikaupti ir išlaikyti dėmesį 2,01 (1,15) 1,94 (1,15) 0,491 0,624Tapo impulsyvesnis, dažnai elgiasi neapgalvotai 1,92 (1,18) 1,80 (1,12) 0,975 0,330Dažniau bendrauja su tais, kurie linkę patekti į bėdą 1,78 (1,12) 1,65 (1,19) 0,941 0,347Pradėjo skriausti kitus, tapo žiaurus 1,62 (1,06) 1,31 (0,85) 2,786 0,006*Tapo būdinga staigi nuotaikų ir jausmų kaita 1,82 (1,12) 1,90 (1,14) -0,640 0,522

*p < 0,05

90 2010/2(49)

ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V isuomenė s s V eik ata”

grupėje, kur tėvai išvykę prieš 3 metus ir anksčiau, nei grupėje, kur tėvai išvykę prieš 2–3 metus. Pagal teiginį

„Tapo būdinga staigi nuotaikų ir jausmų kaita“ reikš-mingai skiriasi 1 ir 5 (p = 0,011) bei 4 ir 5 (p = 0,006) grupės. Didesni įverčiai gauti grupėje, kur tėvai išvy-kę prieš 3 metus ir anksčiau, nei grupėse, kur tėvai išvykę prieš 0,5 metų ir vėliau bei prieš 2–3 metus. Šie rezultatai atskleidžia, kad, mokytojų nuomone, mo-kiniams labiau būdingi aprašyti sunkumai, kai tėvų išvykimo trukmė yra daugiau nei 3 metai, palyginti su trumpesniais išvykimo laikotarpiais.

Mokytojų požiūris į prevenciją emigracijos kon-tekste. Tyrimu buvo siekta nustatyti ne tik vaikams kylančius sunkumus tėvų emigracijos laikotarpiu, bet ir išsiaiškinti mokytojų požiūrį į prevencijos galimy-bes.

Siekiant sušvelninti tėvų emigracijos įtaką vai-kams ir jų raidai, klasių vadovų nuomone (N = 220), vaikui mokykloje tikslinga dažniau suteikti psicholo-go konsultacijas – tokią nuomonę išreiškė 60,7 proc. apklausoje dalyvavusių klasių vadovų (5 pav.). Po apytiksliai trečdalį klasių vadovų kaip galimas prie-mones taip pat nurodė, jog tokiems vaikams reikia nustatyti laikinąją globą (35,5 proc.) ir didinti vai-ko popamokinį užimtumą (31,0 proc.). 7,9 proc. mo-kytojų pasirinko atsakymą „kita“. Apytiksliai pusė (48,0 proc.) atsakymą „kita“ pasirinkusių respon-dentų papildomai nurodė, kad priemonių, galinčių

sušvelninti tėvų emigracijos įtaką vaiko raidai, nėra, nes išvykusių tėvų niekas negali pakeisti. Klasių va-dovai tarp kitų siūlomų priemonių, kurios padėtų su-švelninti tėvų emigracijos įtaką vaiko raidai, paminė-jo šias: didinti vaiką globojančių asmenų atsakomybę, tėvams išvykus palaikyti jų intensyvų bendravimą su vaiku, užtikrinti saugią psichologinę aplinką tiek glo-bėjų namuose, tiek mokykloje.

REZULTATŲ APTARIMASStraipsnyje pristatomu tyrimu siekta išsiaiškinti, ko-kios įtakos, mokytojų nuomone, tėvų išvykimas turi vaikų poreikiams tenkinti, pažangumui, mokymosi motyvacijai ir elgesiui. Taip pat siekta numatyti pre-vencijos kryptis, gerinant vaikų psichosocialinį prisi-taikymą emigracijos paliestose šeimose.

Remiantis gautais tyrimo duomenimis, galima teigti, kad daugelio vaikų poreikiams tenkinti tėvų išvykimas įtakos neturėjo, o kalbant apie fizinių po-reikių tenkinimą pastebima ir teigiama įtaka. To-kie rezultatai nėra netikėti, nes ekonominiu požiū-riu darbas svetur yra naudingas. Net ketvirtadaliui mokytojų buvo sunku pasakyti, ar išvykimas turė-jo įtakos vaikui tenkinant savo fizinius ir socialinius poreikius. Tai leidžia manyti, kad dėl poreikių tenki-nimą lemiančių veiksnių gausos mokytojams galė-jo būti sunku išskirti specifinę išvykimo įtaką. Api-bendrinus procentinius pasiskirstymus, iš mokytojų

4 pav. Vaikų elgesio ir emocijų pokyčiai, išvykus tėvams, remiantis mokytojų atsakymais (proc., N = 324)

2010/2(49) 91

„V isuomenė s s V eik ata” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I

atsakymų išryškėja didesnė neigiama tėvų išvykimo įtaka vaikams tenkinant socialinius poreikius, paly-ginti su fiziniais. Panašius rezultatus atskleidžia ir kiti tyrimai. Nurodoma, kad šeimose, kuriose abu tėvai ar vienas iš jų yra išvykę dirbti į užsienį, tėvų rūpini-masis vaikais dažnai apsiriboja tik materialine gerove [5], o vaikas suvokiamas tik kaip fizinius ar vartojimo poreikius turinti būtybė [4].

Duomenis apie fizinių ir socialinių poreikių ten-kinimą analizuojant pagal amžių bei lytį, reikšmingų skirtumų nenustatyta, išskyrus tai, kad reikšmingai dažniau mokytojų pastebima teigiama įtaka socia-linius poreikius tenkinant paaugliams. Duomenis nagrinėjant pagal tėvų išvykimo trukmę, mokytojų teigimu, didesnė neigiama įtaka vaikams tenkinant fizinius poreikius yra tuomet, kai tėvai išvykę prieš 0,5–1 metus nei prieš 3 metus ir anksčiau. Galima manyti, kad ankstyvojoje išvykimo fazėje blogesnis fizinių poreikių tenkinimas yra susijęs su prastesne materialine situacija šeimoje bei adaptaciniais poky-čių šeimoje procesais; vėliau situacija pagerėja ir sta-bilizuojasi.

Analizuojant duomenis apie vaikų pažangumą mokykloje išvykus tėvams, pastebima, kad nors mo-kytojai, kalbėdami apie didžiąją dalį vaikų, nepa-stebėjo išvykimo įtakos pažangumui arba apie tai negalėjo tiksliai atsakyti, beveik ketvirtadalio vai-kų pažangumas, išvykus tėvams, sumažėjo. Vaiko

pažangumą mokykloje lemia daug veiksnių, bet svar-bu pastebėti, kad mokytojai šiuo atveju pažangumo sumažėjimą susiejo būtent su tėvų išvykimu. Šie duo-menys leidžia teigti, jog ne visi vaikai susitvarko su pasikeitusia šeimos padėtimi ir jiems yra reikalinga pagalba. Panašiai pasiskirstę duomenys ir kalbant apie vaikų mokymosi motyvaciją. Išryškėjo skirtu-mai tarp amžiaus grupių. Šie skirtumai leistų many-ti, kad pažangumo ir motyvacijos problemos, išvykus tėvams, labiau atsiskleidžia paaugliams. Kitų tyrimų rezultatai gana prieštaringi. Vienų tyrėjų teigimu [5], vaikų mokymosi rezultatams tėvų išvykimas gyventi ir dirbti užsienyje įtakos neturi. Remiantis kitų tyri-mų rezultatais [3] konstatuojama, kad mokymosi mo-tyvacijos nebuvimas yra pagrindinė problema, susi-jusi su tėvų išvykimu į užsienį. Tokius prieštaringus rezultatus gali lemti ir respondentų pasirinkimas, nes tyrimų išvados daromos, vienu atveju, remiantis vai-kų, kitu – mokytojų atsakymais. Todėl šiuos rezulta-tus turėtume vertinti labiau kaip subjektyvią tam ti-kros respondentų grupės nuomonę. Kitais tyrimais būtų svarbu nustatyti, kodėl kai kurių vaikų pažan-gumas ir mokymosi motyvacija išlieka nepakitę, o kitų – pablogėja.

Tiek kalbant apie vaikų poreikių tenkinimą, tiek apie mokymosi motyvaciją, išryškėjo mokytojų ten-dencija dažniau rinktis atsakymą „sunku pasaky-ti“, kalbant apie vaikus nei apie paauglius. Tai leistų

5 pav. Priemonės, galinčios sušvelninti tėvų emigracijos įtaką vaiko raidai, remiantis mokytojų atsakymais (proc., N = 220; buvo galima rinktis keletą atsakymų variantų)

92 2010/2(49)

ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V isuomenė s s V eik ata”

manyti, kad mokytojams daugiau neaiškumų kyla kalbant apie tėvų išvykimo įtaką vaikų poreikiams tenkinti ir mokymosi motyvacijai. Gali būti, kad sun-kumai labiau išryškėja vyresniame amžiuje, ir todėl mokytojams buvo sunku vertinti jaunesnių vaikų po-reikių tenkinimo ar mokymosi motyvacijos pasikeiti-mus, išvykus tėvams.

Analizuojant mokytojų atsakymus apie vaikų el-gesio ir emocijų pokyčius, išvykus tėvams, galima pastebėti, jog dalies tėvų paliktų vaikų pablogėja el-gesys, jie patiria įvairių emocinių sunkumų. Tai su-tampa ir su kitų tyrimų duomenimis. Pavyzdžiui [4], vaikai, kurių tėvai išvykę į užsienį, buvo suskirstyti į dvi grupes – tie, kurių elgesys, tėvams išvykus, paki-to (į šią grupę pateko 30,4 proc. vaikų), ir tie, kurių elgesys, tėvams išvykus, nepakito (šią grupę sudarė 69,6 proc. vaikų). Tyrime atskleisti amžiaus skirtu-mai – pastebėta, kad staigi nuotaikų ir jausmų kaita tapo būdingesnė paaugliams nei vaikams. Amžiaus skirtumus atskleidžia ir kiti tyrimai: nurodoma, jog kuo vaikai jaunesni, tuo rečiau tėvai nurodo neigia-mus jų elgesio pokyčius [4]; jaunesniems vaikams būdingesnės neigiamos emocijos ir skausmingi išgy-venimai (pavyzdžiui, liūdesys, nerimas, jautrumas) [3, 5], o vyresniems – elgesio problemos (pavyzdžiui, nedrausmingas, įžūlus elgesys, nuolatiniai konfliktai su mokytojais ir mokiniais) [3]. Be to, pastebima [5], kad vyresniems vaikams dažniau ryškėja teigiamos emocijos, susijusios su galimybe gyventi laisvai ir ne-priklausomai nuo tėvų.

Atlikto tyrimo duomenimis, mokiniams labiau bū-dingi tam tikri elgesio ir emocijų sunkumai, kai tėvų išvykimo trukmė yra ilgesnė nei 3 metai, palyginti su trumpesniais išvykimo laikotarpiais. Tai leistų kelti hipotezę, kad vaikų sunkumai išryškėja išsiskyrimo periodui ilgėjant. Atliktų kitų tyrimų rezultatai taip pat atskleidžia sąsajas su tėvų išvykimo trukme – kuo trumpiau trunka vieno iš tėvų buvimas užsienyje, tuo rečiau pasireiškia negatyvios pasekmės šeimai [4].

Apibendrinant klasių vadovų atsakymus apie pre-vencijos galimybes, galima teigti, jog svarbiausios priemonės turėtų būti nukreiptos į tai, kad vaikui būtų teikiama psichosocialinė specialistų pagalba, sti-prinama tėvų atsakomybė, nustatoma laikinoji globa, didinamas vaiko popamokinis užimtumas. Taip pat paminėta, jog svarbu didinti vaiką globojančių asme-nų atsakomybę, tėvams išvykus palaikyti intensyvų jų bendravimą su vaiku, užtikrinti saugią psicholo-ginę aplinką tiek globėjų namuose, tiek mokykloje. Galime pastebėti, kad mokytojų siūlomi prevencijos būdai apima keletą sričių, tad siekiant gerinti vaikų

prisitaikymą labiausiai tinka kompleksinis tarpdaly-kinis požiūris į vaiko raidą. Siekiant, kad prevencija būtų veiksminga, svarbu atsižvelgti tiek į psichologi-nius, tiek į socialinius ir teisinius aspektus. Remiantis šiuolaikiniu požiūriu į vaiko raidą, prevencija turėtų būti individualizuota, kryptinga ir vykdoma bendra-darbiaujant specialistams ir mokyklos personalui [13, 14]. Be to, ekonominiu požiūriu naudingiausia, kai in-tervencijas vykdo ne tik specialistai, bet ir patys mo-kytojai, specialiai apmokyti savanoriai [15, 16]. Šiuo atžvilgiu svarbu teikti daugiau informacijos ir kon-sultuoti pačius mokytojus bei mokyklos persona-lą. Tai, kad neretai mokytojams yra sunku pastebėti ankstyvas vaikos psichologines problemas, gali ro-dyti ir dažnai šiame tyrime jų pasirinktas atsakymas

„sunku pasakyti“.Apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus, galima

pastebėti, kad dauguma vaikų, vertinant jų pažangu-mo, mokymosi motyvacijos ir elgesio pokyčius išvy-kus tėvams, sugeba prisitaikyti prie pakitusios aplin-kos ir situacijos šeimoje. Tikėtina, kad tai gali lemti teigiamas apsaugančių ir rizikos veiksnių santykis šių vaikų šeimose. Prie tokių apsaugančių veiksnių gali būti priskirti geri tėvų auklėjimo įgūdžiai, pa-lanki vaiko ankstyva patirtis bendraujant su tėvais, tam tikros vaiko asmeninės ar temperamento savy-bės ir pan. [17]. Šių pozityvių veiksnių, kurie lemia daugelio vaikų gerą prisitaikymą išvykus tėvams, ty-rinėjimas leistų geriau suprasti, kaip galima skatin-ti ne taip sėkmingai prisitaikančių vaikų raidą. Re-miantis atliktu tyrimu, galima teigti, jog kai kuriems vaikams laikinas tėvų išvykimas turi neigiamos įta-kos – neigiamai paveikia jų socialinių poreikių ten-kinimą, mažina mokymosi motyvaciją ir pažangu-mą mokykloje. Pastebėti amžiaus grupių skirtumai įpareigoja atsargiai kalbėti apie mažesnių vaikų „sėk-mingą raidą“, nes kai kurie sunkumai gali būti laten-tiniai ir išryškėti vyresniame amžiuje. Šie pastebė-jimai yra hipotetinio pobūdžio. Siekiant išryškinti vaikų raidos trajektorijas bėgant laikui, reikėtų ilga-laikių tyrimų.

Atliktas tyrimas atskleidžia mokytojų požiūrį į kai kuriuos vaikų psichosocialinio prisitaikymo aspek-tus, tėvams išvykus dirbti į užsienį, tačiau atsižvel-giant į tai, kad tyrimo imtis nėra reprezentatyvi, šių duomenų negalima apibendrinti visos Lietuvos mas-tu. Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog šiame tyrime anketas pildė mokytojai, todėl duomenys gali labiau atspindė-ti jų požiūrį į vaikų prisitaikymą, išvykus tėvams. Šio tyrimo duomenis reikšmingai papildytų pačių vai-kų ir jų tėvų atsakymai bei pasitelktos objektyvios,

2010/2(49) 93

„V isuomenė s s V eik ata” ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I

psichometriškai pagrįstos kintamųjų įvertinimo prie-monės.

IŠVADOSDažniausiai mokytojai nurodo, kad tėvų išvyki-1. mas neturėjo įtakos vaikams tenkinant fizinius ir socialinius poreikius. Neigiamos įtakos tėvų išvy-kimas turėjo 9,6 proc. vaikų, jiems tenkinant fizi-nius poreikius, ir 16,8 proc. vaikų, tenkinant so-cialinius poreikius. Lyginant skirtingo amžiaus vaikų grupes nustatyta, kad reikšmingai dažniau teigiamos įtakos tėvų išvykimas turėjo 13–18 metų vaikams tenkinant savo socialinius poreikius. Mo-kytojų teigimu, didesnė neigiama įtaka vaikų fizi-niams poreikiams tenkinti yra tuomet, kai tėvai išvykę prieš 0,5–1 metus nei prieš 3 metus ir anks-čiau.Vertindami tėvų išvykimo įtaką vaikų pažangu-2. mui mokykloje, mokytojai nurodė, kad 50,2 proc. vaikų pažangumui tėvų išvykimas įtakos neturėjo. 23,1 proc. vaikų pažangumas mokykloje, išvykus tėvams, pablogėjo.Analizuodami vaikų mokymosi motyvacijos po-3. kyčius, išvykus tėvams, pedagogai nurodė, kad di-džiosios dalies vaikų motyvacija mokytis nepakito. 19,5 proc. mokinių, kurių tėvai išvykę, mokymosi

motyvacija sumažėjo. Mokytojai nurodydami, kad mokinių mokymosi motyvacija, išvykus tė-vams, sumažėjo, turėjo omenyje 13–18 metų vai-kus, o atsakymai „mokymosi motyvacija nepakito“ ir „sunku pasakyti“ dažniau akcentuoti, kalbant apie 9–12 metų vaikus.Kalbėdami apie didžiąją dalį vaikų, mokytojai nei-4. giamų elgesio ir emocijų pokyčių nenurodė, tačiau, jų teigimu, kai kurių vaikų savijauta ir elgesys, iš-vykus tėvams, pasikeitė. Tyrimo duomenimis, 13,7 proc. vaikų, išvykus tėvams, tapo nelaimingi, liūdnesni; 13,1 proc. vaikų sunkiau pavyksta su-sikaupti ir išlaikyti dėmesį; 12,4 proc. jų, išvykus tėvams, tapo nervingesni, labiau įsitempę ir dir-glesni. Rezultatai atskleidžia, kad, mokytojų nuo-mone, mokiniams labiau būdingi kai kurie elgesio ir emocijų sunkumai, kai tėvų išvykimo trukmė yra ilgesnė nei 3 metai, palyginti su trumpesniais išvykimo laikotarpiais.Svarbiausios mokytojų nurodomos prevencinės 5. priemonės, galinčios sušvelninti tėvų emigracijos įtaką vaikams prisitaikyti, apima įvairias sritis ir atspindi prevencijos krypčių kompleksiškumo po-reikį.

Straipsnis gautas 2010-02-25, priimtas 2010-05-05

LiteratūraSipavičienė A. Tarptautinė gyventojų migracija Lietuvoje: mode-1. lio kaita ir situacijos analizė. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, 2006.Tarptautinė migracija. Statistikos departamentas prie Lietuvos Res-2. publikos Vyriausybės, 2008. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=2613.Apibendrinimas dėl vaikų, kurių tėvai išvykę į užsienį, teisių ir tei-3. sėtų interesų užtikrinimo, sprendžiant jų gyvenimo ir mokymosi klausimus. Vilnius: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kon-trolieriaus tarnyba, 2006. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/docs2/YBTRWOIU.DOC.Maslauskaitė A, Stankūnienė V. Šeima abipus sienų. Lietuvos trans-4. nacionalinės šeimos genezė, funkcijos, raidos perspektyvos. Vilnius: Tarptautinė migracijos organizacija, Socialinių tyrimų institutas, 2007.Leliūgienė I, Rupšienė L, Plavinskienė L. Tėvų išvykimo dirbti į už-5. sienį įtaka vaikų socializacijai. Specialusis ugdymas. 2005;1(12):35-44.Bronfenbrenner U. The Ecology of Human Development: Experi-6. ments by Nature and Design. Cambridge, MA: Harvard University Press, 1979.Cicchetti D, Cohen DJ. Development and Psychopathology. Develop-7. mental Psychopathology. Second Edition. Volume One: Theory and Method. New Jersey, 2006;1-23.Lewis M. The Child and Its Family: The Social Network Model. Hu-8. man Development. 2005;48(1-2):8-27.Masten AS, Powell JL. A Resilience Framework for Research, Po-9. licy, and Practice. Resilience and Vulnerability: Adaptation in the

Context of Childhood Adversities. Cambridge: Cambridge Univer-sity Press, 2003;1-25.Legkauskas V. Žmogaus socialinės motyvacijos pagrindai. Sociolo-10. gija. Mintis ir veiksmas. 2004;2:53-63.Dreikurs Ferguson E. Adlerio teorijos įvadas. Alytus: UAB „Alytaus 11. spaustuvė“, 2007.Garbačiauskienė M. Psichologai apie žmogaus raidą: iš XX a. Lietu-12. vos ir užsienio psichologijos: antologija. Kaunas: Šviesa, 1999.Weisz JR, Sandler IN, Durlak JA, Anton BS. Promoting and protec-13. ting youth mental health through evidence-based prevention and treatment. American Psychologist. 2005;60(6):628-648.Ialongo NS, Rogosh FA, Cichetti D, Toth ShL, Buckley J, Petras H, Nei-14. derhiser J. A Developmental Psychopathology Approach to the Pre-vention of Mental Health Disorders. Developmental Psychopatholo-gy: Volume 1. Theory and Method (2nd ed.). Hoboken, New Jersey: John Wiley & Sons, Inc., 2006;968-1018.Noam GG, Hermann CA. Where education and mental health meet: 15. Developmental prevention and early interventions in schools. Deve-lopment and Psychopathology. 2002;14:861-875.Bieliauskaitė R. Psichosocialinė prevencija mokyklose: kur susiduria 16. švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos? Vaiko teisės: psichosociali-nės pagalbos vaikui, šeimai ir bendruomenei aspektai (konferenci-jos medžiaga). 2006;36-39.Masten AS, Hubbard JJ, Gest SD, Tellegen A, Garmezy N, Rami-17. rez M. Competence in the context of adversity: Pathways to resilience and maladaptation from childhood to late adolescence. Development and Psychopathology. 1999;11:143-169.

94 2010/2(49)

ORIGIN ALŪS S T R AIP SNIA I „V isuomenė s s V eik ata”

The satisfaction of children’s needs and their psychosocial adjustment during the parental emigration from LithuaniaMarija Giedraitytė1, Tomas Lazdauskas1, 2, Rasa Zabarauskaitė3, 4

1Vi lnius University, Faculty of Phylosophy, Department of Clinica l and Organizat iona l Psycholog y 2Vi lnius Pedagogica l University, Faculty of Pedagog y and Psycholog y, Department of Didact ics of Psycholog y 3Vi lnius Gediminas Technica l University, Faculty of Business Management, Department of Socia l Economics and Management 4Lithuanian Socia l Research Centre, Inst itute of Labour and Socia l Research

SummaryAim. The aim of the research presented in the article was to determine the level to which the physical and social needs of children are satisfied when parents are working abroad and to evaluate some aspects of children’s psycho-social adjustment.Method. The method used in this study was a survey based on the questionnaire for secondary school teachers. In to-tal 220 teachers participated in the survey. They complet-ed questionnaires about 324 children. Data is analysed according to child’s age, gender and duration of parents’ absence.Results. The study revealed that for most children parents’ absence did not influence the satisfaction of their physical and social needs. According to the teachers, negative effect of parent absence was experienced by 9,6 perc. of children in regard to the satisfaction of their physical needs and by 16,8 perc. of children in regard to the satisfaction of their social needs.

Part of the children experienced changes in academ-ic achievement and learning motivation related to parents’ work migration. 23,1 perc. of children demonstrated the drop of their academic achievements and 19,5 perc. of chil-dren demonstrated a decrease in their learning motivation related to work migration of the parents.

According to the tearchers, part of the children experi-enced behavioral and emotional problems related to their parents absence. The results revealed that behavioral and emotional problems were more evident when the duration of emigration was longer than 3 years.

Prevention guidelines for these families are discussed.Conclusions. The study revealed that, according to the teachers, part of the children experience changes in the satisfaction of their needs, academic achievements and learning motivation and various behavioural and emo-tional problems in relation to the temporal emigration of parents.

Keywords: emigration, child’s needs, psychosocial adapta-tion of children.

Received 25 February 2010, accepted 5 May 2010

Correspondence to Rasa Zabarauskaitė, Lithuanian Social Research Centre, Institute of Labour and Social Research, Rinktinės 48a, LT-09318 Vilnius, Lithuania. E-mail: rasa.zabarauskaite@dsti.lt