Lietuvoje gyvena apie 25 tūkst. bestuburių gyvūnų rūšių, didžiąją jų dalį sudaro vabzdžiai. Ne visi gali įsivaizduoti tokią įvairovę, nes kai kurios vabzdžių grupės yra sunkiai pastebimos ar retos. Retų vabzdžių rūšių apsaugos poreikį Lietuvos gamtininkai akcentavo jau praėjusio amžiaus pradžioje. 1976 m. sudarytame Lietuvos raudonosios knygos sąraše, be kitų gyvūnų, buvo 4 vabzdžių rūšys ir visos kamanės. 1979 m. vabz­džiams ir jų buveinėms saugoti įsteigti pirmieji entomologiniai draustiniai.

Kamanės yra būdingiausi plė­viasparnių būrio vabzdžiai. Di­delės, padengtos tankiu plaukų sluoksniu, jos turi dvi poras spar­nelių, geluonį, skrisdamos garsiai dūzgia. Tai – bendruomeniniai vabzdžiai, gyvenantys lizduose ant žemės ar po žeme. Jų šeimas sudaro nuo 100 iki 300 kamanių, tarp jų svarbiausią vietą užima motina (patelė), taip pat kamanės darbininkės ir rugpjūčio mėnesį iš neapvaisintų kiaušinėlių išsiritan­tys tranai (patinėliai).

Kamanių šeimos g yvenimas vyksta pagal dėsningą režimą. Peržiemojusios apvaisintos ka­manės motinos pasirodo an­ksti – balandį, kai kada – net kovą. Plaukuotos kamanės nėra labai jautrios vėsiems orams, todėl motinos skraido po pačius pirmuosius žiedus, renka nek­tarą ir greitai po lapais, senuose pelėnų lizduose ar urveliuose pradeda kurti šeimas: numez­ga pirmas korio akutes ir į jas sudeda kiaušinėlius. Po 3 savai­čių išsirita pirmosios kamanės darbininkės – jos būna mažos, daug smulkesnės už motiną, jų rūpestis yra megzti naujus korius ir prižiūrėti besivystančius jauni­klius. Vėliau užaugusios kamanės darbininkės jau pačios skrenda rinkti žiedadulkių ir nektaro, o motina rūpinasi šeima. Kamanių patinėliai tranai skiriasi nuo kitų geluoninių vabzdžių patinėlių – jie nesinaudoja šeimos surinktu maistu, o patys žieduose renka žiedadulkes ir jomis maitinasi.

Rudens pradžioje senoji motina žūsta. Pamažu ima silpti ir visa šeima, nes kamanės darbininkės gyvena trumpiau už motiną. Tuo metu išsirita nauja stipri motina, apvaisinta tranų, ji ieško vietų žiemoti. Paprastai ji prisiglaudžia medžių drevėse, plyšiuose, po žieve, senuose pelių lizduose. Po daugiau kaip pusės metų ramybės ji atsibus ir anksti pavasarį pradės kurti naują šeimą.

Lietuviðkos koLekcinës monetos

Informacija Lietuvos bankeTel. (8 5) 268 0316

Faksas (8 5) 268 0314www.lb.lt

50 LITŲ MONETA, SKIRTA LIETUVOS GAMTAI

Sidabras Ag 925Kokybė „proof “

Skersmuo 38,61 mmMasė 28,28 g

Monetos briaunoje yra užrašas: KAMANĖ PO ČIOBRYNUS LEKIOJA, GIEDRĄ NEŠIOJA Monetos dailininkai Vladas Oržekauskas ir Alfonsas Vaura

Tiražas 10 000 vnt.Išleista 2008 m.

Monetos nukaldintos UAB „Lietuvos monetų kalykla“

www.lithuanian-mint.lt

Lietuviškos kolekcinės monetos

© Lietuvos bankas, 2008Fotografai R. Ginaitis ir S. Paltanavičius

Išleido Lietuvos bankas, Gedimino pr. 6, LT­01103 VilniusSpausdino UAB „Baltijos kopija“, Kareivių g. 13B, LT­09109 Vilnius

Lietuvoje sutinkama apie 25 kamanių rūšys, tačiau šis skaičius gali būti ir didesnis, nes Vidurio Europoje jų yra 35 rūšys.

Kamanės yra labai tipiškos, jų su­painioti su kitais vabzdžiais beveik neįmanoma. Tačiau kiekvienos rūšies dydis ir spalva labai varijuo­ja, todėl nepatyrę stebėtojai šiuos vabzdžius gali vadinti skirtingų rūšių atstovais.

Gamtoje kamanės yra svarbios daugeliui augalų, nes jų apdulkinti žiedai gali užmegzti sėklas. Dažnai tokių augalų žiedų sandara ypa­tinga, jų dulkines gali pasiekti tik ilgas kamanės liežuvėlis. Be to, jos apdulkina pavasarinius augalus, kai esant vėsiems orams kiti vabz­džiai dar neskraido.

Dar prieš 150 metų gamtinin­kas Čarlzas Darvinas (Charles Darwin) pabrėžė, kad kamanės už­tikrina daugelio augalų, ypač do­bilų, derlingumą. Jos vertinamos kaip daugelio žemės ūkio kultūrų žiedų apdulkintojos. Nemažai la­boratorijose veisiamų kamanių vi­sus metus naudojama šiltnamiuose auginamiems agurkams ir kitiems augalams apdulkinti.

Kamanë po čiobrynus lekioja, giedrà nešioja

Plečiantis žemės ūkio naudmenų plotams, didėjant naudojamų pes­ticidų kiekiui ir įvairovei, kamanių populiacijos tapo mažesnės, kai kurios jų rūšys ėmė nykti. Nors Lietuvoje ši vabzdžių grupė turi gana geras ekologines sąlygas, 1992 m. išleistoje Raudonojoje knygoje buvo įrašytos 3, o 2007 m. išleistoje knygoje – 2 kamanių rūšys: didžiaakė ir stepinė. Abi šios rūšys negausios, didelės žalos jų populiacijoms daro mišku ir krūmais užaugusios buveinės.

Kamanėms, ne tik į Lietuvos raudonąją knygą įrašytoms jų rūšims, labiausiai tinka eksten­syviai naudojamas kraštovaizdis. Jų lizdų sukimo vietos neturi būti pažeidžiamos, o populiacijų būklę gali užtikrinti sėjami raudonieji dobilai, kuriuose kiti vabzdžiai be­veik nesimaitina. Kamanės mielai apsigyvena joms įrengtuose, ant žemės statomuose aviliukuose.

Kamanės, kaip ir bitės, Lietu­voje gerbiamos – vertinamas jų darbštumas, šeimos darna. Apie jas dainuojamos liaudies dainos, jų vardu vadinami meno kolektyvai (ypač vaikų), įmonės.

Labiausiai kamanės vertingos gamtai, todėl jas išsaugoti – visų mūsų pareiga.

Selemonas Paltanavičius