Upload
others
View
5
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Kaip laiku atpažinti vaikus, turinčius elgesio ir emocijų
sunkumų? Roma Jusienė VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros profesorė Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro vedėja LPS Vaiko psichologinės gerovės komiteto pirmininkė Psichologė psichoterapeutė
Pranešimo turinys
• Kokios problemos / sunkumai ir kokie jų mastai?
• Kokius pagalbos reikalingus vaikus jau / nuolat atpažįstame, o kokių – vis dar nepastebime?
• Kada pradedame teikti pagalbą?
• Kam (Lietuvoje) rūpi vaikai, kurie turi sunkumų?
• Kiek sutampa tai, ką žinome, ir ką darome?
• GALIMI ĮMANOMI PAPRASTI SPRENDIMAI
Kokie sunkumai ir kokie jų mastai?
• Elgesys ar emocijos, kurie labai skiriasi nuo bendrų priimtų normų
• Trukdo paties vaiko veiklai! Trukdo augti ir mokytis
• Aktyvūs, išsiblaškę, agresyviai besielgiantys
• Neramūs, prislėgti, užsisklendę
• Prastai miega, skundžiasi skausmais, daug serga
• Daug verkia, nesidomi aplinka, nežaidžia, nesimoko, nenori gyventi...
• Vienokiais ar kitokiais būdais praneša apie nepatenkintus poreikius!
Kokie sunkumai ir kokie jų mastai?
• Ko reikia vaikams?
– Priežiūros
– Saugumo
– Emocinio ryšio
– Saviraiškos
Taigi vaikai protestuoja, kai negauna to, ko jiems gyvybiškai reikia. Protestavimo būdą apsprendžia ir vaiko temperamentas – vieni emocingesni ir reaktyvesni, kiti – ne. Kai protestavimas nepadeda gauti, ko reikia, imama sirgti, liūdėti, užsisklendžiama arba kerštaujama...
Kokie sunkumai ir kokie jų mastai?
Tarpkultūrinis ikimokyklinio amžiaus vaikų (1,5 – 5 metų) elgesio ir emocijų sunkumų palyginimas, naudojant tą patį instrumentą (Vaiko elgesio aprašą, CBCL). Lietuva priešpaskutinė – tik Čilė lenkia elgesio ir emocijų sunkumų vidurkiu. Šaltinis: Achenbach, T.M., Rescorla, L. (2010). Multicultural Supplement to the Manual for the ASEBA Preschool Forms & Profiles. Burlington, VT: University of Vermont, Research Center for Children, Youth & Families.
Kokie sunkumai ir kokie jų mastai?
• Mokinių (11-15 metų) sveikos gyvensenos tyrimas
• Absoliutūs „lyderiai“ pagal patyčias
• „Lyderių“ trejetuke pagal alkoholio vartojimą, ypač vaikinų grupėje
• „Pirmaujame“ pagal rūkymą, ypač jauniausių grupėje
• Mušamės ir narkotines medžiagas naudojame vidutiniškai ...
Šaltinis: Growing up unequal. HBSC 2016 study (2013/2014 survey)
Kokie sunkumai ir kokie jų mastai?
• Vis dar esame „lyderiai“ savižudybių skaičiumi
• Lietuvoje 16:100 000 paauglių (13-19 metų), vaikinų daugiau nei merginų
• Per metus nusižudo bent vienas vaikas iki 9 metų amžiaus...
• Kodėl? • Ne todėl, kad tik tuomet
pasireiškia nebepakeliamos problemos – jos atsiranda kur kas anksčiau
• Tiesiog 7-9 metų amžiaus vaikai ima suvokti kaip negrįžtamą, baigtinį procesą...
Kokius vaikus jau atpažįstame, o kokius – ne?
• Pikti – agresyvūs
• Neklauso - nevaldomi
• O jeigu... – Pikti – bet pasyvūs?
– Neklauso – bet nieko nedaro?
– Tyliai kenčia ir nelenda į akis?
– Nekelia rūpesčių, užsidaro kambaryje ir savyje, nieko nenori, klusniai geria vaistus?
• Kada tai tampa sunkumais, kuriuos būtina spręsti?
Kada pradedame teikti pagalbą? • Pirmieji metai – patys svarbiausi visai vėlesnei
raidai
• „Mažas 4-5 metų žmogus dažnai jau yra visiškai susiformavęs, vėliau jis tik palaipsniui atskleidžia tai, kas į jį įdėta“ (S.Freudas,1927)
• „Žmogaus gyvenimo istorija prasideda ne nuo penkerių ar dvejų metų, ar šešių mėnesių, - ji prasideda nuo gimimo ar net dar anksčiau, jei norite. Kiekvienas kūdikis nuo pat pradžių yra asmenybė, ir jam reikia, kad kas nors jį pažintų ir suprastų“ (D.W.Winnicottas, 1957)
Kada pradedame teikti pagalbą?
• Maži vaikai – maži vargai? • Juk nepridaro jokios akivaizdžios žalos? • Be to - išaugs? • Apie 10 proc. – tikrai ne • Vadinasi, apie 3000 kasmet gimusių vaikų turi rimtų
bėdų? • Maždaug tiek, kiek nepilnamečių per metus įvykdo
kokias nors nusikalstamas veikas... • Būtent maži vaikai, ypač kūdikiai, neturi galimybės
patys pranešti apie save, paskambinti pagalbos telefonu, pasiskųsti kitiems... Ypač jeigu neprižiūrimi ar netinkamai prižiūrimi namuose.
Kada pradedame teikti pagalbą?
Šaltiniai: Moffit, 2006; Green, et al., 2005
• Jeigu vaikų psichikos sveikatos problemos pasireiškia ikimokykliniame amžiuje ar pradiniame mokykliniame amžiuje ir vaikai pagalbos negauna, tai lyginant su bendraamžiais:
• 2 kartus dažniau – jokios kvalifikacijos
• 4 kartus dažniau – turi priklausomybių
• 6 kartus dažniau – miršta jaunesni nei 30-ies
• 8 kartus dažniau – linkę nusikalsti
• 20 kartus dažniau – atsiduria įkalinimo įstaigose...
Kada pradedame teikti pagalbą? • Kuo anksčiau – tuo mažesnės sąnaudos ir didesnė
nauda – Elgesio sutrikimai (6-8 metų) – 1:27 – Nerimo sutrikimai (5-18 metų) – 1:31 – Depresija (12-18 metų) – 1:32 (kiekvienas svaras, investuotas į grupių psichoterapiją atitinkamame amžiuje atnešė 27, 31 ar 32 svarus pelno, tai yra, vaikai netapo psichikos sutrikimų turinčiais suaugusiais)
• O jeigu dar anksčiau? – Maždaug pusė depresijos bei nerimo sutrikimų po
gimdymo (Pogimdyminės depresijos) yra neatpažinti – Tai lemia vėlesnius vaiko elgesio ir emocijų sunkumus
Šaltinis: Investing in children’s mental health, CentreForum’s Mental Health Commission, 2016
Kada pradedame teikti pagalbą?
• Naujagimių „skryningas“ – retų įgimtų ligų atranka
• Kainuojanti milžiniškus pinigus...
• Kad kuo anksčiau aptiktume tuos keletą retomis ligomis sergančių vaikų, kuriems ankstyvas gydymas ir / ar ugdymas yra gyvybiškai svarbus
• Kiek valstybė investuoja į aptikimą kūdikių, kuriems – kurių aplinkai – reikalinga ankstyva neatidėliotina psichologinė ir socialinė pagalba?
• O juk tikrai nesudėtinga...
Kam rūpi vaikai, kurie turi sunkumų?
• Kūdikiai ir maži – tik tėvams? – O jeigu tėvai nerimastingi, prislėgti, kenčiantys?
– Jeigu pavargę, negalintys, nemokantys?
– Pernelyg susirūpinę savimi?
• Kartais – gydytojams?
• Kartais – auklėtojams, mokytojams... – Ar moka atpažinti?
– Atpažinti – reiškia pripažinti
– Ir ką nors daryti, padėti ...
• Dažniausiai renkamės nematyti, kad nereiktų nieko daryti
Galimi įmanomi sprendimai
• Paprasta ir veiksminga: – Ankstyvasis „patronažas“! Kūdikių ir jų mamų (tėvų)
lankymas namuose – tą turi beveik visos ES šalys - privalomas
– Nuolatinis ne tik fizinės, bet ir psichikos sveikatos tikrinimas!
• Keletas klausimų apie: – Mamos (tėvų) emocinę būseną
– Tarpusavio santykius, atmosferą šeimoje
– Krizes ar nepriteklius
– Vaiko raidą, emocinę būseną ...
Kam rūpi vaikai, kurie turi sunkumų? • DEINSITITUCIONALIZACIJANIEKAIPNEĮMANOMA • Globos namuose augantys vaikai
– Šie vaikai visuomet turi didesnių ar mažesnių sunkumų – Jie yra traumuoti – Jiems visuomet reikalinga pagalba
• Įvaikinti vaikai? • Nuo pat tos akimirkos, kai vaikai teisiškai tampa kokios
nors šeimos nariais, valstybė juos pamiršta • Jokios pagalbos, jokios priežiūros • Įtėviai juk buvo paruošti? Tai jeigu vaikas turi problemų (o
tikrai turi, nes yra sužalotas emociškai, o neretai ir fiziškai) – vadinasi, netikę įtėviai?
• Tai vienas iš daugelio klaidingų ir labai ydingų įsitikinimų!
Kam rūpi vaikai, kurie turi sunkumų?
• Kompleksinė pagalba vaikui ir šeimai! • Visiems, kam tik reikia? Ar tikrai? • Informacija iš vienos savivaldybės puslapio • „Kompleksinės pagalbos vaikui ir jo šeimai skyrimo kriterijai: • Vaikui ir jo tėvams (globėjams) reikia ne mažiau nei 2
skirtingų sričių specialistų pagalbos ir yra tai įrodantys dokumentai;
• Vaikas nelanko jokios ugdymo įstaigos ir negauna jokios jo poreikius tenkinančios pagalbos;
• Galimai yra pažeistos vaiko teisės; • Vaikui nustatytas privalomas ikimokyklinis ir/ar priešmokyklinis
ugdymas; • Vaikui ar bent vienam iš tėvų (globėjų) nustatytas neįgalumas.“
Kam rūpi vaikai, kurie turi sunkumų? • Kur gauti reikalingus dokumentus, kas nustato pagalbos
reikalingumą? • Vaikų raidos centrai, Psichologinės pedagoginės
tarnybos, Psichikos sveikatos centrai ... – Didelės eilės, sunku patekti (vidutiniškai prireikia metų, kol
vaikui nustatomi specialūs ugdymosi poreikiai!) – Trumpalaikė ir neveiksminga pagalba…
• Vaiko teisių apsaugos skyriai – Vis nepajėgūs apginti vaikų – Paisyti jų poreikių – jais pasirūpinti
• Trūksta specialistų, maži atlyginimai, didelė kaita, dažnai serga...
• Pirmenybė rizikos šeimoms; „turtingieji“ pasirūpina privačia pagalba; labiausiai nukenčia „vidutiniškos“ šeimos!
• Atrodytų, gana paprasta: Atpažinti negalinčius ar nelaimingus tėvus
Atpažinti uždaras ar pavargusias šeimas
Atpažinti kenčiančius ar nepatenkintus vaikus
• Pamatyti juos, išgirsti, pajausti
• Paklausti ir pasirūpinti
• Kas tai turėtų daryti, kai tėvai nepajėgūs? Šeimos gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai, ugdymo įstaigų darbuotojai, vaikų teisių apsaugos skyrių darbuotojai, kaimynai...
O kas ir kiek tai realiai daro?
Kaip laiku atpažinti vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų?
Ką žinome ir ką darome?
• Vis dar yra didelė atskirtis tarp to, ką žinome, ir to, ką darome...
• Vaikų psichikos sveikatos problemos visuomet yra vaiko individualių sunkumų ir aplinkos sąlygų sąveika
• Padėti vaikui – tai padėti jo aplinkai
• Bendruomeninės paslaugos artimiausioje vaiko aplinkoje! – Šeimos gydytojai
– Ugdymo įstaigos
– Psichologinės ir socialinės paramos centrai
Ką žinome ir ką darome?
• Kai kuriems vaikams reikalinga nuolatinė ar ilgalaikė pagalba
• Paslaugų tęstinumas! – Psichoterapija
– Nuolatinis ugdymas
• Geras teikiamų paslaugų koordinavimas! – Koordinatoriai savivaldybėse?
– Atvejų vadybininkai?
– Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai?
Ką žinome ir ką darome?
• Sisteminis koordinavimas, socialinė politika
• Tinkamas finansavimas!
• Perskirstyti lėšas – galbūt net „apversti aukštyn kojomis“
– Nuo naujų centrų kūrimo – prie bendruomeninių paslaugų finansavimo
– Nuo sporadinių trumpalaikių programų – prie nuolatinių tęstinių paslaugų teikimo
– Nuo didelių ir vėlyvų pasekmių – prie mažų ir ankstyvų pasirūpinimų...
– Nuo darbo popieriuose – prie tikrų vaikų ir jų aplinkos
DĖKOJU UŽ DĖMESĮ
• Kai kurios šalys tai jau suprato prieš 30 metų...
• Ne tik suprato, bet ir ėmėsi veiksmų
• Kiek mums metų dar prireiks?
• Kiek vaikų, kuriems buvo reikalinga pagalba vakar, prieš metus, prieš dešimt metų, užaugs...
• ... ims kerštauti, naikinti save ir kitus?