Upload
gilles-verschoore
View
3.345
Download
7
Embed Size (px)
Citation preview
KĄ VALGYTI SUSIRGUS VĖŽIU
Pagal literatūros duomenis ir asmeninę patirtį sudarė Juozas Ruolia,
Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutasTel. 8 5 2190933, www.ruolia.eu
2
Kasdien žmogui reikia virš 100 maisto medžiagų:
• 12 (22) amino rūgščių;• 16 vitaminų;• 60 mineralinių medžiagų;• 3 pagrindinių riebiųjų rūgščių;• 5 angliavandenių;
• Vandens.
Visa tai reikia gauti su maisto racionu. Priešingu atveju išsivysto ligos, kurias sukelia minėtų medžiagų trūkumas.
A. Gendrolis, 2012
3
Nepakeičiamosios ir pakeičiamosios amino rūgštys
Nepakeičiamosios PakeičiamosiosArgininas* Asparaginas
Valinas Asparto rūgštis
Histidinas* Alaninas
Izoleucinas Glicinas
Leucinas Gliutaminas
Lizinas Gliutano rūgštis
Metioninas Prolinas
Treoninas Serinas
Triptofanas Tirozinas
Fenilalaninas Cisteinas (cistinas)
*iš dalies pakeičiamosios amino rūgštys A.Praškevičius ir kt., 2014
4
Nepakeičiamosios amino rūgštys
Evoliucijos procese žmogus prarado galimybę sintetinti beveik pusę iš 20 aminorūgščių, įeinančių į baltymo struktūrą.
Šios amino rūgštys vadinamos nepakeičiamosiomis. Joks priklauso:
•Fenilaninas
•Metioninas
•Treoninas
•Triptofanas
•Valinas
•Lizinas
•Leucinas
•Izoleucinas
•Argininas ir histidinas
Suaugusio žmogaus organizme arginino ir histidino amino rūgščių gaminamas pakankamas kiekis, o vaikams reikia papildomo šių rūgščių kiekio
A.Praškevičius ir kt., 2014
5
Nepakeičiamosios ir pakeičiamosios amino rūgštys
Tirozino ir cisteino amino rūgštys yra sąlygiškai pakeičiamos.
Glicino, asparagino rūgšties, asparagino, gliutamino rūgšties, gliutamino, serino, prolino ir valino amino rūgštys yra pakeičiamosios, nes lengvai sintetinamos organizme.
Pastaba: jeigu kepenų veikla gera
A.Praškevičius ir kt., 2014
6
Trūkstant bent vienos nepakeičiamosios amino rūgšties, organizme susiformuoja
neigiama azoto pusiausvyra, sutrinka vystymasis, pažeidžiama nervų sistemos
funkcija
A.Praškevičius ir kt., 2014
7
Pagrindinis baltymų šaltinis yra maisto baltymai, kurių daugiausia yra gyvulinės
kilmės maisto produktuose, biologinė tokių baltymų vertė atitinka 100 %, jie yra
visaverčiai.
Tokiems baltymams priklauso kiaušinio, pieno baltymai. Pavyzdžiui, jautienos
biologinė vertė 48 %.
A.Praškevičius ir kt., 2014
8
Augaliniai baltymai savo biologine verte nusileidžia gyvuliniams, nes sunkiau virškinami,
mažiau turi nepakeičiamųjų amino rūgščių – lizino, metionino, triptofano.
Vartojant augalinių baltymų derinius, pavyzdžiui, kukurūzų baltymus (biologinė vertė 36 %), kurie
turi pakankamai triptofano, pupų baltymus, kuriuose pakankamai lizino, ir t. t., galima
sudaryti gerą baltymų pusiausvyrą.
A.Praškevičius ir kt., 2014
9
Žiedadulkių sudėties vidutiniai duomenys
Vanduo 4 %
Perdirbtas cukrus 20 %
Neperdirbtas cukrus 5 %
Krakmolas, angliavandeniai 4,5 %
Baltymai 20 %
Laisvosios amino rūgštys 10%
Pelenai 3 %
Paul Uccusic, 1999
10
Nepakeičiamųjų amino rūgščių kiekis žiedadulkėse (procentas nuo visos sausos masės, %)
Argininas 4,4-5,7
Histidinas 2,0-3,5
Izoleucinas 4,5-5,8
Leucinas 6,7-7,5
Lizinas 5,9-7,9
Metioninas 1,7-2,4
Fenilalaninas 3,7-4,4
Triptofanas 1,2-1,6
Valinas 5,5-6,0Paul Uccusic, 1999
11
Kaip maisto produktai ir žiedadulkės aprūpina organizmą nepakeičiamomis amino rūgštimis
(amino rūgštys procentais)Amino rūgštis Jautiena Kiaušiniai Sūris Žiedadulkės
(vidurkis)Žmogaus vidutinis
paros poreikis
Izoleucinas 0,93 0,85 1,74 4,5 2,7
Leucinas 1,28 1,17 2,83 6,7 4,0
Lizinas 1,45 0,93 2,34 5,7 3,0
Metioninas 0,42 0,39 0,80 1,8 2,1
Fenilalaninas 0,66 0,69 1,43 3,9 4,2
Treoninas 0,81 0,67 1,38 4,0 2,0
Triptofanas 0,20 0,20 0,34 1,3 0,5
Valinas 0,91 0,90 2,00 5,7 3,0Paul Uccusic, 1999
12
Mineralinės medžiagos žiedadulkėse (procentas nuo viso pelenų kiekio)
Kalis 20-45
Magnis 1-12
Kalcis 1-15
Varis 0,05-0,08
Geležis 0,01-0,3
Silicis 2-10
Fosforas 1-20
Siera 1
Chloras 0,08
Manganas 1,4
Paul Uccusic, 1999
13
Puvimo procesai žarnyne
Proteazių nesuskaidytų baltymų (mėsos, mėsos riebalų, pieno produktų) substratai virškinamajame kanale veikiami žarnyno mikrofloros pūva, rūgsta,
atsiranda dujos, amoniakas.
Normaliai žarnyno flora stabdo puvimo ir rūgimo procesus žarnyne.
Nesuvirškintos maisto medžiagos storose žarnose beveik neskaidomos, nes jose mažai fermentų.
Čia maisto medžiagas naudoja žarnyno mikroflora.A.Praškevičius ir kt., 2014
Kretschmer C, Herzog A., 2002
14
Bakterijų fermentai
Bakterijos turi savo fermentus, skirtingus nuo gyvūnų fermentų, ir katalizuoja nebūdingas žmogaus
medžiagų apykaitai reakcijas, tarp jų ir puvimo procesus.
Veikiant šiems fermentams susidaro nuodingi amino rūgščių skilimo produktai – putrecinas, kadaverinas,
krezolis, fenolis, indolas, skatolas, vendenilio sulfidas (H2S), merkaptanas (CH3CH), taip pat nenuodingos
žmogaus organizmui medžiagos – alkoholiai, aminai, riebalų rūgštys, ketono rūgštys, hidroksirūgštys ir kt.
A.Praškevičius ir kt., 2014
15
Toliau puvimo metu storosiose žarnose susidaro putrescinas, kadaverinas, kurie vadinami ptomainais arba
lavonų nuodais.
Rezorbavęsi ptomainai gali sukelti parezes, traukulius, aritmijas, mažinti kraujospūdį ir t. t.
Puvimo metu susidarę toksiniai junginiai rezorbuojasi į kraują ir pro vartų veną patenka į kepenis, čia
detoksikuojami, susidarant konjugatams su sulfo- arba gliukurono rūgštimis.
A.Praškevičius ir kt., 2014
16
Tai štai kodėl pradėjus kauptis ir išsiskiriant nemalonaus kvapo dujoms kas valandą, esant
užkietėjimams, viduriavimams, labai svarbu vartoti vaistažoles su kartumynais (karčiojo pelyno –
flegmatikams, melancholikams; karčiojo trilapio puplaiškio – sangvinikams ir melancholikams)
Kiaulpienės lapų-šaknų ir visų kartumynų turinčias vaistažoles derinyje su plačialapio ir siauralapio
gysločio lapais, medetkų, ramunėlių žiedų arbatomis vartojamos prieš valgį.
17
Kartumynai reflektoriškai sužadina proteazių liaukas ir paskatina jų sintezę bei išskyrimo
reikiamą kiekį.
Esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės uždegimui, opoms, pelynų arbata prieš valgį
galima praskalauti burną ir išspjauti.
18
Žmogaus virškinamajame kanale baltymus skaido proteazės
Šaltinis Proteazės
Skrandžio sultys PepsinasPepsinas BReninasGastriksinas
Kasos sultys Tripsinas
α-amilazė, lipazės
ChimotripsinasKarboskipeptidazėsElastazėKolagenazė
Žarnyno sultys AminopeptidazėsLeucilaminopeptidazėAlanilaminopeptidazėEnteropeptidazės (enterokinazės)TripeptidazėsDipeptidazėsProlildipeptidazėProlindipeptidazė A.Praškevičius ir kt., 2014
19
Žmogaus virškinamajame kanale baltymus taip pat skaido, proteazės, lipazės ir turintys antinavikinių savybių bromelainas ir papainas, kurių reikiami kiekiai yra preparate Wobenzym. Jo sudėtis:
Kasos milteliai 100 mg
Tripsino 24 mg
Chimotripsino 1 mg
Bromelaino 45
Papaino 60
Amilazės 10 mg
Lipazės 10 mg
Rutozido trihidrato 50
Vartoti: prieš valgį, valgant arba po valgio po 2-3 tabletes (žiūr. pakuotės lapelį)
N. Savickienė, 2015
20
PSO duomenimis 1/3 vėžinių susirgimų atsiranda dėl mitybos ypatumų. Augaluose esančių antrinių
karotenoidų, fitosterinų, gliukozinolatų, saponinų, flavonoidų, polifenolių įtakos vėžinėms ląstelėms tyrimai
dar nebaigti. Identifikuoti keli šimtai junginių, pasižyminčių priešvėžinėmis savybėmis, bet tyrimai dar tęsiasi.
Mokslininkams pasisekė įrodyti, jog šie apsaugantys nuo vėžio, inaktyvuojantys vėžinių ląstelių apykaitą,
stimuliuojantys imunitetą augaluose esantys junginiai yra veiksmingi.
Kretschemer C., Herzog A., 2002
21
Fitoterapiniai preparatai:
• RM-10• Echinofit• Turmeric• Resveratrol• Selenium• Triovit• Lidonium
• Propolis• Trifolin• Wobenzym• Hepeel• Nervoheel N• Neurexan
22
Griežtai nevartoti chemoterapijos ir spindulinės terapijos metu
• Tabletės Lidonium:– 150 mg vaistinių medetkų (Calendula officinalis) žiedų
sauso ekstrakto
– 100 mg siauralapio gysločio (Plantago lanceolata)
– 50 mg didžiųjų ugniažolių (Chelidonium majus) žolės sauso ekstrakto
– 50 mg gliutationo tripeptido– 20 mg L-metionino– 20 mg L-cisteino
– 30 mkg selenoTirpsta tik plonajame žarnyne. Vartoti po radikalaus vėžio gydymo, chirurginių operacijų, chemoterapijos, jonizuojančios spinduliuotės.
J.Ruolia, 2010
23
Lidonium sudėtyje esančios medžiagos pasižymi:
• Imunomoduliaciniu, antioksidaciniu poveikiu;• Vėžinių ląstelių medžiagų apykaitą, dalijimąsi
lėtinančiu poveikiu;• Virškinimo ir kvėpavimo organų lygiuosius
raumenis atpalaiduojančiu poveikiu;• Tulžį gausinančių poveikiu;• Hepatoprotekciniu poveikiu;• Įvairių bakterijų ir virusų veiklą slopinančiu
poveikiu;• Nervų sistemos veiklą gerinančiu veikimu
J.Ruolia, 2010
24
Lidonium vartojamas:
• Esant ar buvus adenokarcinomai T1-4, N1-2, M0-1 po 1 tabletę 2-3 kartus per dieną 10-15 min prieš valgį. Kursai po 21 dieną su 7 dienų pertrauką.
• Visada reikia įvertinti kepenų fermentų ALP (ŠF), ASAT (AST), ALAT (ALT) kiekį; jei pastarųjų kiekis padidėjęs, gydytojui pritarus ir esant vėžio plitimui Lidonium vartoti po 1 tabletę 1 kartą per dieną
J.Ruolia, 2010
25
Tyrimai rodo, kad sergant ar sirgus vėžiu, reikalinga ne vienarūšė mityba, o kompleksinis,
subalansuotas meniu, skanus, užtikrinantis gijimą ir saugantis nuo recidyvų maistas.
Kretschemer C., Herzog A., 2002
26
Tikimybė susirgti vėžiu priklausomai nuo rūkymo, alkoholio, riebalų ir daug mėsos vartojimo
23
56
0
10
20
30
40
50
60
Tikimybė, %
Nerūko, nevartoja alkoholio, riebalų, mėsos
Rūko, vartija alkoholį, riebalus, mėsą
Kretschemer C., Herzog A., 2002
27
Nėra vieningos dietos sergant vėžiu. Turi būti atsižvelgiama į kiekvieno paciento biologinius
veiksnius (vitaminų kiekį, maistinę vertę, kalorijas), psichosocialines, kultūrines maisto savybes. Tada
mityba taps vienu iš vėžio terapijos veiksnių.
Kretschemer C., Herzog A., 2002
28
Yra tokios grupės žmonių:
• Sveiki žmonės su padidinta vėžio atsiradimo rizika
• Pacientai po vėžio radikalaus gydymo, kuriuos reikia saugoti nuo vėžio nepasikartojimo
• Pacientai, kuriems yra vėžio recidyvas ir kuriems reikia išlaikyti geras gyvybines funkcijas
• Pacientai, kuriems mityba padeda slopinti vėžį• Pacientai, kurių vėžys išplitęs ir mityba
apsunkinta
Kretschemer C., Herzog A., 2002
29
Vėžio išsivystymo priežastys ir prevencija
Priežastys PrevencijaGenų mutacijos Selenas
Kosminė radioaktyvioji spinduliuotė Natūralios erdvinės sandaros vitaminai – vaisių, daržovių piurė iki 10 valgomų šaukštų per dieną
Ultravioletinių spindulių gausa (odos vėžys) Medetkų, Traumeel tepalas, specialūs kosmetiniai tepalai, apsaugantys nuo saulės labai aktyvių spindulių.
Rūkalų dervos, asbestas, benzolas, dioksinai
Detoksikacija pektinais, augalinėmis skaidulomis, uogomis, vandeniu kaskart po du gurkšnius, kad labai neatskiestume virškinimo fermentų (proteazių)
Virusai (hepatito C –kepenų vėžys, ŽPV – gimdos kaklelio vėžys), bakterijos (Helicobacter – skrandžio vėžys)
Propolio turintys preparatai, enzimai, ypač Wobenzym
Laisvieji radikalai (ardo genus ir ląsteles) Antioksidantai, Triovit, natūralios erdvinės sandaros vitaminai
Nitrozaminai, aflatoksinai, benzpirenai Sveika augalinė ląsteliena, pektinai, vitaminai Kretschemer C., Herzog A., 2002
30
Imuniteto įtaka vėžiui
Imunitetas vėžiui neišsivysto
Vystantis vėžiui organizme atsiranda naujos imuninės ląstelės, kurioms reikia daug visų amino rūgščių,
vitaminų, mikro- ir makroelementų, riebalų.
Gausėjant vėžio ląstelių, imuninių ląstelių gamyba senka
Virškinamajame trakte spindulinio gydymo, chemoterapijos metu taip pat sutrinka imuninės
sistemos veikla
Kretschemer C., Herzog A., 2002
31
Baltymai
Kiekvienos ląstelės svarbiausia statybinė medžiaga yra baltymai, kurių pakeisti nėra kuo. Baltymus sudaro 10 pakeičiamų ir 10 nepakeičiamų amino rūgščių, o baltymų gamybą ir visų organizmo ląstelių sandarą reguliuoja dezoksiribonukleino (DNR) rūgštis ir ribonukleino rūgštis (RNR), kurias sudaro purino ir pirimidino bazės.
Purino bazės:
A – adeninas
G – guaninas
Pirimidino bazės:
U – uracilas
C – citidinas
T - timinas
Kasdieną mūsų organizme pasikeičia milijonai ląstelių, ir visoms joms reikalingi baltymai. Kretschemer C., Herzog A., 2002
32
Baltymai
Baltymų yra pieno produktuose, kiaušiniuose, mėsoje, žuvyje, sojoje, riešutuose, saulėgrąžų sėklose, pupose,
mielėse. Mažiau jų yra ryžiuose, grūduose, bulvėse, daržovėse, vaisiuose.
Gyvulinės kilmės baltymai yra biologiškai vertingesni už augalinės kilmės baltymus, nes juose yra 20 amino rūgščių,
žaliavų nukleorūgščių gamybai, jie iš karto pasisavinami organizme.
Visokeriopą mėsą reikia vartoti faršo pavidalu, kad fermentai (proteazės) suvirškintų, o bakterijos suskaidytų iki amino
rūgščių. Saugokitės mėsos puvimo žarnyne!
Kretschemer C., Herzog A., 2002
33
Kiekvieną dieną reikia 0,8-1 gramo baltymų 1 kg kūno masės
Maisto produktai, turintys baltymų Baltymų kiekis, gramų
Bulvės, 200 g 3
Riekė duonos 3-4
2 šaukštai varškės 5
Stiklinė jogurto 6
Stiklinė pieno 6
Kiaušinis 7
Sūrio gabalėlis 7-8
Riešutai, 50 g 8
Makaronai 8
Žirniai, pupelės, 60 g sausos masės 13
Sojų pupelės, 60 g sausos masės 21
Žuvis, 150 g 25
Mėsa, 125 g 25Kretschemer C., Herzog A., 2002
34
Baltymai
Onkologiniams ligoniams baltymų reikia daugiau, nei sveikiems žmonėms. Trūkstant
baltymų sumažėja darbingumas, taip pat sumažėja kraujo ląstelių gamyba kaulų
čiulpuose, silpnėja imunitetas. Sumažėja fermentų gamyba, hormonų gamyba įvairiose
liaukose. Todėl būtini pilnaverčiai baltymai (taip pat ir bičių produktai).
Kretschemer C., Herzog A., 2002
35
Maisto produktuose esančių baltymų vertingumas
Pieno išrūgos 104 (labai daug albuminų ir globulinų)
Kiaušiniai 100
Bulvė 98
Jautiena, žuvis 87-91
Pienas, sūris, soja 84-88
Ryžiai 81
Rugiai, kukurūzai, žirniai 70-74
Kviečiai 56
Kretschemer C., Herzog A., 2002
36
Gyvulinės ir augalinės kilmės baltymų derinys žmogaus organizme geriau įsisavinamas, ir baltymų vertingumas siekia 137 vienetus.
Optimalūs augalinės ir gyvulinės kilmės baltymų junginiai:
Išvirta bulvė su lupena ir kiaušinis
Liesa varškė su linų sėmenų aliejumi
Bulvė su sūriu
Grūdai su riešutais
Ryžiai ir tofu
Pupelės ir kukurūzai
Pienas ir sutraiškyti kviečiai
Kiaušiniai ir sutraiškyti kviečiai
Pienas ir kiaušiniai
Baltymai
Kretschemer C., Herzog A., 2002
37
Onkologinių ligonių virškinamojo trakto kokybė dažnai pakitusi, todėl reikia patikrinti mėsos ir kitų produktų toleranciją. Trūkstant laktozės nevirškinamas pienas. Bet surūgęs
pienas toleruojamas.
Baltymai
38
Suvalgyto maisto virškinimo kokybę rodo koprologinis tyrimas:
39
Esant žarnyno pūtimui, gurgėjimui, viduriavimui, užkietėjimams reikia nepamiršti prieš valgį paskalauti burną karčiojo pelyno arbata ir
išspjauti, vartoti vaistažolių mišinius, atitinkamas bakterijas, Wobenzym.
Vidurių užkietėjimus šalina alijošiaus sultys, vartojamos prieš valgį (ryte 3-4 valgomieji
šaukštai; per pietūs 2-3 valgomieji šaukštai; vakare 1-2 valgomieji šaukštai – 2 savaites) bei
kiti augalinės ląstelienos turintys papildai.
40
Riebalai ir aliejai
Riebalai ir aliejai pagerina patiekalų skonį ir yra energijos šaltinis, du kartus
gausesni, nei baltymai ir angliavandeniai. Onkologiniams ligoniams dažniausiai reikia didesnio riebalų ir aliejų kiekio
(jei nėra viršsvorio). Tai ir grietinė, sviestas (ypač lydytas), augaliniai aliejai.
Labai svarbu riebalų ir aliejų kokybė.
Kretschemer C., Herzog A., 2002
41
Riebalai
Riebalai dalyvauja daugelyje apykaitos procesų. Riebaluose tirpūs vitaminai (provitaminas A - β-karotenas, vitaminai, A, D, E, K), nepakeičiamos
riebalinės rūgštys, fitosterinai, lecitinas, tokoferolis – reikalingiausi organizmui
Nepamirškime, kad buvusiems onkologiniams ligoniams morkose esantys gyvybiškai svarbūs karotenoidai
ištirpsta tik riebaluose (augaliniuose, gyvuliniuose), ir išspaudus morkų sultis, morkų išspaudas reikia pakepti
mėgstamuose aliejuose ir su kitomis daržovėmis suvalgyti, bet neišmesti.
Kretschemer C., Herzog A., 2002
42
Riebalai
Valgant pernelyg daug riebalų, susidaro labai daug tulžies rūgščių, kurios storajame žarnyne
sąveikaudamos su žarnyno bakterijomis, sukuria kancerogenines medžiagas, kurios gali sudaryti
sąlygas atsirasti storosios žarnos vėžiui.
Kretschemer C., Herzog A., 2002
43
Riebalai
Kuo natūralesni riebalai, tuo geresni, Reikia vengti sintetinio margarino, sintetinių riebalų ir rafinuotų
augalinių aliejų.
Vartojant šiuos riebalus fritiurinėse pasigamina trans-riebalinės rūgštys, kurios skatina
aterosklerozę, širdies kraujagyslių ligas, skatina vėžio atsiradimą.
Reikia mažinti paslėptų riebalų vartojimą (riebios kiaulienos, lašinių, taukų, riebių dešrų, dešrelių)
Parai reikėtų vartoti 30 g riebalų (3 valgomuosius šaukštus aliejų, sviesto)
Kretschemer C., Herzog A., 2002
44
RiebalaiPagardams, su daržovėmis reikėtų vartoti šalto
spaudimo aliejaus. Patariama daryti šalto spaudimo aliejų mišinius (alyvuogių, saulėgrąžų, kukurūzų, linų
sėmenų).
Margariną, kuriame yra 60-75% natūralaus augalinio šalto spaudimo aliejaus.
Kepimui taip pat tinka natūralūs alyvuogių, saulėgrąžų, lydyto sviesto, paprasto natūralaus
sviesto, grietinės mišiniai.
Nors kas antrą dieną būtina valgyti turtingas omega-3 riebalinių rūgščių skumbres, menkes ir kitas žuvis.
Kretschemer C., Herzog A., 2002
45
Pirkite silkes su galvomis, supakuotas metalinėse dėžutėse. Išmirkykite iki reikiamo sūrumo. Nupjaukite
galvas, išvalykite vidurius, nuplaukite, ištraukite kaulus, nuplaukite, nusausinkite ir daugiau vandeniu neplaukite. Pasiruoškite natūralių saulėgrąžų ir alyvuogių aliejaus mišinio 700 ml, pakaitinkite iki 60o C su lauro lapeliais,
aštriais ir saldžiais čili pipirais. Nulupkite nuo silkės odą, nuluptą silkę pjaustykite ir berkite tiesiai į paruoštą aliejų
mišinio ir prieskonių stiklainį iki viršaus. Nedėkite svogūnų, juos įdėsite prieš valgydami. Uždarytą stiklainį su aliejais ir prieskoniais įdėkite į šaldytuvą, Valgykite kasdien po 2-3 silkės gabaliukus vis nupildami aliejų mišinio. Tokiu būdu
išsaugosite didelius kiekius omega-3 ir kitų riebiųjų rūgščių, kurios bus panaudotos stiprinti ir atnaujinti organų
ir audinių ląsteles bei imuninę sistemą.
46
Angliavandeniai
Greitai virškinami angliavandeniai – kalorijų šaltinis• Vynuogių cukrus (gliukozė)• Vaisių cukrus (fruktozė)• Paprastas cukrus – naudojamas saldiems
patiekalams ir neturi daugiau naudingų medžiagų.
• Rudasis cukrus – iš cukranendrių, nenubalintas sieros junginiais, taip pat naudojamas uogienėms, konservavimui; jame taip pat nedaug naudingų medžiagų.
A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
47
Medus
Medus ne tik vertingas angliavandenių šaltinis, jame taip pat yra apie 200 biologiškai aktyvių ir vertingų junginių, tarp jų paminėtini:
• Dekstranai. Savo sudėtimi panašūs į krakmolą, tirpsta vandenyje, gali kristalizuotis, netirpūs etanolyje; veikiant rūgštims paverčiami į gliukozę. Jų kiekis meduje svyruoja nuo 1 % iki 4 %
A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
48
Medus
• Rūgštys. Nektaro reakcija yra neutrali, o medaus rūgšti. Fermentų veikiama dalis gliukozės virsta gliukonine rūgštimi, taip pat susidaro kitų rūgščių: acto, sviesto, citrinos, heksano, oktano, pieno, skruzdžių, obuolių, gintaro, vyno, pirogliukano, pirogliutamino, malono, neorganinių - fosforo, vandenilio chlorido, sieros. Medaus rūgštingumas svarbus fermentų aktyvumui, kuris turi įtaką otganizmui,
A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
49
Medus•Azotinės medžiagos. Jos meduje skirstomos į baltymines ir nebaltymines. Baltyminės – tai albuminai, globulinai, proteazės ir peptonai. Jų kiekis svyruoja nuo 0,3 % iki 0,6%. Meduje yra 18-22 amino rūgštys
Nepakeičiamos amino rūgštys, % Pakeičiamos amino rūgštys, %
Valinas 1,5 Alaninas 2,3
Izoleucinas 0,9 Argininas 0,9
Leucinas 1,1 Asparaginas 5,0
Lizinas 4,2 Histidinas 1,0
Metioninas 0,3 Gliutaminas 5,0
Treoninas 1,3 Glicinas 0,9
Triptofanas 0,3 Prolinas 14,5
Fenilalaninas 20,9 Serinas 8,5
Tirozinas 4,9
Cistinas 1,3A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
50
MedusRodikliai N Baltųjų akacijų medus,
M ± mN Grikių medus, M ± m
Polifenoloksidazės aktyvumas, ml 0,01 H jodo tirpalo
20 0,09 ± 0,03 22 0,13 ± 0,02
Peroksidazės aktyvumas, ml 0,01 H jodo tirpalo
20 0,12 ± 0,03 22 0,10 ± 0,02
Katalazės aktyvumas, ml 0,01 H hiposulfito tirpalo
55 0,45 ± 0,04 54 0,58 ± 0,02
Siastazės aktyvumas, Gote vienetai
62 6,48 ± 0,53 66 25,30 ± 0,70
Invertazės aktyvumas, mg sacharozei
65 160,90 ± 6,39 71 329,9 ± 7,96
Fosfatazės aktyvumas, mg surišto fosfato 1 g medaus
25 3,28 ± 0,49 28 3,39 ± 0,34
Vitamino C 100 mg medaus 73 0,4392 ± 0,0176 64 4,7490 ± 0,2698
Vitamino B1, mkg/kg 77 0,51 ± 0,01 68 0,66 ± 0,01
Vitamino B2, mkg/kg 74 2,12 ± 0,01 63 4,98 ± 0,02
Pateiktoje lentelėje matome, kad grikių medus turi daugiau amino rūgščių, vitaminų ir labiau išreikštą fermentų aktyvumą, nei akacijų medus, priklausiantis šviesių medaus rūšių grupei. Tai leidžia rekomenduoti grikių medų kaip labai vertingą gydymo tikslams.
A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
51
Medus•Vitaminai. Jų yra apie 20, skirtingos cheminės sudėties junginių, kurie būtini žmogaus gyvybinėms funkcijoms ir sveikatai išsaugoti. Tai viatminai A, B1, B2, B5, B6, C, PP, tokoferolis – E ir kt.
Vitaminai Vitaminų kiekis 100 g medaus
Vitaminai Vitaminų kiekis 100 g medaus
Vitaminas C, mg 2,0 Biotinas, mkg 0,04
Vitaminas B1, mg 0,01 Niacinas, mg 0,20
Vitaminas B2, mg 0,03 Folio rūgštis, mkg 15,00
Vitaminas B6, mg 0,10
A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
52
Vitaminų kiekis meduje ir jo paros norma vaikams ir suaugusiems
Vitaminai Vitaminų kiekis 100 g medaus, mg
Paros poreikis 1-4 m vaikams,
mg
Paros poreikis 4-15
metų vaikams, mg
Paros poreikis
suaugusiems, mg
Vitaminas K ~ 0,025 15 20-50 6-70
Vitaminas B1 0,00-0,01 0,6 0,8-1,4 1-1,3
Vitaminas B2 0,01-0,2 0,7 0,9-1,6 1,2-1,5
Vitaminas B6 0,01-0,32 0,4 0,5-1,4 1,2-1,6
Nikotino r. 0,12-0,20 7 10-18 13-17
Pantoteno r. 0,02-0,11 4 4-6 6
Askorbo r. 2,2-2,5 60 70-100 100
A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
53
Medus
• Hormonai. Meduje rasta flavonų. Taip pat meduje yra augimo stimuliatorių, kurie padeda augalams išleisti gyvašaknes.
• Flavonoidai. Gamtoje jų yra apie 4000. Meduje flavonoidų nedaug (~ 0,1 %), jie slopina oksidacinius, uždegiminius procesus. Pasižymi antioksidaciniu poveikiu.
• 30-40 mineralinių medžiagų. Tai svarbūs organizmui makroelementai, mikroelementai, ultramikroelementai ir kt.
A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
54
Medus
• Aromatinės medžiagos. Meduje jų yra apie 120, identifikuotos 85.
• Dažomosios medžiagos. Tai žiedadulkės, karotinas, ksantinolas, chlorofilas, malvidinas.
• Medaus intarpai. Tai žiedadulkės, grybų sporos ir mielės, dumbliai, vabzdžių liekanos
A. Gendrolis, L. Kubilienė, 2011
55
Taigi, onkologiniams ligoniams tarp chemoterapijos kursų, remisijos ir saugos nuo vėžio nepasikartojimo laikotarpiu (5-10 metų) verta vartoti kasdien po 4-5 tabletes ar 1-2 valgomus šaukštus bičių duonelės,
žiedadulkių, medaus, ypač tada, kai menkėja kraujo formulė, mažėja T ir B limfocitų, monocitų, granulocitų,
eritrocitų, hemoglobino, trombocitų ir kitų kraujo elementų arba prastėja kepenų biocheminiai rodikliai (ALT, AST,
GGT ir ŠF).
56
Literatūra
1. A. Paškevičius ir kt. Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žodynas (medikams). LSMU Leidybos namai. Kaunas, 2014 m.
2. Kretschmer C., Herzog A. Gesunde Ernährung bei Krebs. 2002 Karl F. Haug Verlag in MVS. Medizinverlage Stuttgart, Germany.
3. Paul Uccusic. Bitė gydo. Mūsų knyga. Vilnius, 1999.4. A. Gendrolis, L. Kubilienė. Medus žmogaus sveikatai. Kaunas,
2011 m.5. N. Savickienė. Sisteminių fermentų vaidmuo gydant onkologines
ir uždegimines ligas. Kaunas, 2015 m. sausis.6. J.Ruolia. Preparatas “Lidonium”, Vilnius, 2010 m.7. A. Gendrolis. Žiedadulkės ir bičių duonelė. Kaunas, 2012
57
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
SKANAUS!