14992008 m. “Sveikatos mokslai” Nr.1

Adresas susiraðinëti: Alvydas Benoðis, el. p.: alvis@ktv.lt

Raktaþodþiai: alkoholis, alkoholio koncentracija krau-jyje, neblaivumas, teismo medicina, iðorinës mirties prieþastys.

SantraukaÐiame darbe siekta iðtirti neblaiviø asmenø, þu-vusiø nuo iðoriniø prieþasèiø, pokyèius amþiaus grupëse, pagal lytá ir etilo alkoholio koncentraci-jos lygá kraujyje. Analizuoti 1867 iðoriniø mirties prieþasèiø atvejai: mirèiø dël saviþudybiø, atsitiktiniø apsinuodijimø, nuþudymø, atsitiktiniø paskendimø, transporto ávykiø ir mirèiø gaisre. Tarp visø þuvu-siøjø 77,8% buvo vyrai. 69,8% visø þuvusiø kraujyje aptiktas etanolis. Þuvusiøjø neblaiviø vyrø buvo 72,9%, þuvusiø neblaiviø moterø buvo 59,2%. Neblaiviø didelis procentas vyravo tiek darbingo amþiaus (15–64 m.), tiek tarp vyresniø nei 65 m. amþiaus aukø. Didþiausias mirðtamu-mas tarp analizuotø mirties prieþasèiø buvo nu-statytas 40–54 m. amþiaus aukø grupëje, kurioje net 79,3% þuvusiø buvo neblaivûs. Nustatyta, kad daugiau nei 60% neblaiviø aukø kraujyje etanolio koncentracija buvo didesnë nei 2,5‰. Daugiau nei 85% darbingo amþiaus vyrø ir 87% darbingo amþiaus moterø neblaiviø aukø kraujyje etanolio koncentracija buvo didesnë nei 1,5‰. Gauti analizës rezultatai atskleidë mirðtamumo nuo iðoriniø prieþasèiø ir alkoholio vartojimo Vilniaus kraðte 2003–2005 m. kai kurias sàsajas amþiaus, lyties, alkoholinës intoksikacijos mirties metu poþiûriu.

ÁVADASRemiantis alkoholio suvartojimo Lietuvoje analize,

esant mirðtamumo ir sergamumo, sietino su alkoholio vartojimu didëjimui [1,15,17,21,22], alkoholio daro-mos þalos valstybëje moksliniø tyrimø bûtinumui ir kt., faktiniai mirusiøjø kraujyje nustatytos alkoholio koncentracijos duomenys gali epidemiologiðkai atspin-dëti ávairiø mirties prieþasèiø ir alkoholio átakos joms santyká, atverti papildomø ir naujø galimybiø alkoholio

KAI KURIOS, SUSIJUSIOS SU ALKOHOLIO VARTOJIMU, MIRTIES PRIEÞASTYS TARP PAGYVENUSIØ ÞMONIØ

A.BENOÐIS1, G.P.ÞUKAUSKAS2

1Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas,2Valstybinë teismo psichiatrijos tarnyba

vartojimo prevencijai, alkoholio kontrolës politiniams sprendimams valstybëje, visuomenës sveikatos, teismo medicinos diagnostikos, kriminologijos srityse ir kt. Nors yra skelbtø tyrimø, susijusiø su alkoholio þala sveikatai, mirtingumu dël su alkoholio vartojimu susijusiø prieþas-èiø, kurie remiasi oficialiosios statistikos duomenimis, kai kuriais teisësaugos, visuomenës sveikatos prieþiûros institucijø skelbiamais duomenimis, taèiau iðsamûs neblaivumo lygio pokyèiø tyrimai Lietuvoje praktiðkai nëra atliekami. Epizodinës mokslinës publikacijos ðia tema bei pavieniai darbai, pristatyti mokslinëse kon-ferencijose, paskatino gana imlios apimties studijà, manant, jog alkoholio koncentracijos lygio mirusiøjø (þuvusiøjø) neblaiviø asmenø kraujyje, taip pat ir gyvø asmenø (nukentëjusiøjø, átariamøjø ir kt.) kraujyje po-kyèiø tyrimas yra naujas moksliniu poþiûriu Lietuvoje. Pirmieji rezultatai parodë, kad pagal gautus rezultatus galima stebëti vartoto alkoholio kiekio ir tolerancijos jam kitimà pagal lytá, amþiø ir kitus kriterijus bei iðskirti alkoholinio letalumo rizikà tarp ávairiø mirties prieþas-èiø [2,3]. Tokie analizës duomenys gali bûti panaudoti tikslesnei mirtinø apsinuodijimø alkoholiu diagnostikai, konkuruojanèiø mirties prieþasèiø, esant intoksikacijai alkoholiu, diagnostikai, nustatyti suvartoto alkoholio kiekio kritines reikðmes þûstant (mirðtant) dël traumø ar ligø, kas gali bûti aktualu teisinëje praktikoje, kri-minologijoje, traumatizmo, saviþudybiø prevencijai ir kt. Retrospektyvinës studijos gali atskleisti visuomenës alkoholizacijos plitimo dësningumus, susijusius su alkoholio gamyba, realizacija, vartojimu, ðioje srityje taikytø sveikatos, socialinës ir ekonominës politikos priemoniø efektyvumà, objektyviau ávertinti ir progno-zuoti su alkoholio vartojimu susijusias pasekmes ir jø mastà, gautus duomenis panaudoti sveikatos stebësenai populiacijoje ir kt.

Maþëjantis gimstamumas, didëjantis gyventojø amþius, iðliekantys aukðti mirtingumo tarp darbingo amþiaus þmoniø rodikliai, migracijos procesai ir dar eilë veiksniø daro átakà Europos valstybiø, tarp jø ir Lietu-vos, politiniam, ekonominiam, socialiniam stabilumui [4,5,7,11,13,14]. Individo ir populiacijos senëjimas

“Sveikatos mokslai” Nr.1 2008 m.1500

tiek biologiniu, tiek egzistenciniu poþiûriu vienaip ar kitaip yra susijæ su aplinkos átaka bei politiniø, socia-liniø ir ekonominiø problemø sprendimais, bûtinais visø kartø visuomenës gerovei uþtikrinti [8,9,16,22]. Prognozuojama, kad dël natûraliø prieþasèiø – maþo gimstamumo ir didëjanèio mirtingumo (neatsiþvelgiant á gyventojø maþëjimà dël emigracijos) Lietuvos gyven-tojø skaièius iki 2025 m. sumaþës 11 proc. Ðiandienà Lietuva neturi tiksliø, ar bent kiek tiksliø, duomenø apie ilgalaikio alkoholio vartojimo poveiká demografiniams procesams, ekonomiam stabilumui, socialinei aplinkai arba jie nëra iðsamûs. Su alkoholio vartojimu susijæs ligotumas ir mirðtamumas (ypaè didelis þûstanèiø nuo iðoriniø prieþasèiø skaièius), tai tik ledkalnio virðûnë, kuri gali iðkilti arba iðtirpti tik po daugelio metø, jeigu su alkoholio vartojimu susijusios socialinës, emocinës, fizinës problemos visuomenëje nebus sprendþiamos ir ieðkoma mokslinio jø pagrindimo. Ar jos bus pagrástos praktiniais sprendimais, atsiþvelgiant á vykstanèius specifinius alkoholizacijos procesus visuomenëje bei nepalankià socialinæ, demografinæ ir ekonominæ aplinkà Lietuvoje, priklausys nuo ðalies vadovø politinës valios. Jau ðiandienà alkoholio vartojimo mastai skandina vi-suomenæ á degradacijos liûnà, ið kurio ji nepajëgi savo pastangomis iðtrûkti. Lietuvoje alkoholio rinkodara ne-trukdomai skverbiasi á visus gyventojø sluoksnius per reklamà, prekybos taðkø plëtimà, kvaiðalø ávairovæ, nepaisydama uþ juodos alkoholizmo skraistës slypinèiø netekèiø, sveikatos praradimø, socialiai, fiziðkai, dvasið-kai suþalotø ir þalojamø vaikø, suaugusiøjø, pagyvenu-siøjø ir pasenusiøjø likimø. Demografiniai (maþëjantis gimstamumas, didelis mirtingumas, emigracija, ðeimos nestabilumas), ekonominiai ir kt. nepalankûs visuomenës gerovei veiksniai ðalyje – tai reiðkinys, kurio paþinimui svarbi net ir menkiausia, galinti atrodyti toli nuklydusi nuo esmës, detalë [4,6,12,18,19]. Apie tai verèia pa-màstyti ir tai, kodël lietuviø tauta atsidûrë tarp labiausiai gerianèiø tautø Europoje. Ar valstybëje bus imtasi realiø veiksmingø priemoniø alkoholio daromos þalos pasek-mëms ðalinti? Tos netektys, kuriomis remiantis padarëme ðià studijà – tai atspindys mûsø valdanèiojo elito nevei-kimo, sprendþiant visuomenës demografijos, sveikatos, pilnavertës gyvensenos, taurios senatvës problemas.

Darbo tikslas - nustatyti neblaiviø asmenø, þuvusiø nuo iðoriniø prieþasèiø, pokyèius amþiaus grupëse, pagal lytá ir etilo alkoholio koncentracijos lygá kraujyje.

TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAIAnalizuoti 1867 mirèiø atvejai nuo vyraujanèiø

iðoriniø mirties prieþasèiø, remiantis 2003–2005 m.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus archyviniais autopsijø duomenimis (pagal aptarnaujamà teritorijà – tai apie 25% Lietuvos populiacijos, gyvenanèios daugiausia Vilniaus apskrityje, toliau – Vilniaus kraðte).

Analizei pasirinkti mirèiø ávykio vietoje atvejai. Siekiant gauti didesná patikimumà apie neblaivumà, ðiø duomenø analizë atlikta iðbraukiant ið tirtø mirèiø tarpo negausius duomenis, kai alkoholio kiekybiniai tyrimai nebuvo atliekami arba jais negalima buvo pa-grásti neblaivumo fakto ávykio metu (autopsijos po mirties stacionaruose, suiræ palaikai ir kt.).

Analizei pasirinktà mirties prieþasèiø grupæ sudarë sa-viþudybës (N=716), atsitiktiniai apsinuodijimai (N=522), nuþudymai (N=214), atsitiktiniai paskendimai (N=177), transporto ávykiai (N=168), mirtys gaisre (N=70).

Siekiant nustatyti mirties prieþasèiø pokytá pagal amþiø, lytá, neblaivumo lygá, pasirinkti tokie amþiaus tarpsniai: vaikai (0–14 metø), jaunuoliai (15–24 metø), jauni suaugusieji (25–39 metø), suaugusieji (40-54 metø), vyresnio amþiaus suaugusieji (55-64 metø), pa-gyvenæ þmonës (65–79 metø), seni þmonës (daugiau kaip 80 metø). Atskirai analizuoti duomenys ir vyresniø nei 60 m. amþiaus mirusiø grupëje.

Neblaivumo lygio pokytis vertintas pagal nustatytà etilo alkoholio (etanolio, toliau – alkoholio) koncentra-cijà kraujyje, pasirenkant tokias reikðmes: 0,41–1,5‰ (lengvas neblaivumo laipsnis); 1,51–2,5‰ (vidutinis ne-blaivumo laipsnis), daugiau 2,5‰ (sunkus neblaivumo laipsnis), daugiau 3,0‰; daugiau 3,5‰; daugiau 4,0‰; daugiau 4,5‰; daugiau 5,0‰; daugiau 5,5‰; daugiau 6,0‰. Taip pat fiksuotos didþiausios alkoholio koncen-tracijos atskirais analizës etapais. Duomenys apdoroti naudojant Microsoft Exsel programà.

REZULTATAI IR JØ APTARIMASTarp analizei pasirinktø 1867 mirèiø nuo iðoriniø

prieþasèiø (mirtys ávykio metu Vilniaus kraðte 2003–2005 m.), daugiausia buvo saviþudybiø aukø (38,4%), maþiau atsitiktiniø apsinuodijimø atvejø (28%), nuþudymø aukø (11,5%), paskendusiø (9,5%), þuvusiø eismo ávykiuose (9%), þuvusiø gaisruose (3,7%). Tarp tirtø atvejø 1304 (69,8%) aukø kraujyje aptiktas etilo alkoholis (etanolis). Neblaiviais þuvusiøjø (kai etanolio koncentracija kraujyje buvo didesnë nei 0,41‰) didelis procentinis santykis buvo tarp visø analizuotø iðoriniø mirties prieþasèiø, (1 ir 2 pav.).

Didþiausias neblaiviø aukø skaièius buvo tarp mirusiø nuo apsinuodijimø, vyravus mirtinai intoksikacijai etilo alkoholiu (90,5% visø apsinuodijimø). Tarp kitø iðoriniø mirties prieþasèiø - mirusiø neblaiviø buvo nuo 51,2%

15012008 m. “Sveikatos mokslai” Nr.1

(transporto ávykiø aukos) iki 78,6% (þuvæ gaisruose). Tarp tirtø nuþudymo aukø neblaiviø buvo 67,8%, tarp

nuskendusiø 75,1%, tarp saviþudþiø 56,7%.Nuo iðoriniø mirties prieþasèiø þuvusiø vyrø buvo

beveik 4 kartus daugiau (77,8%) nei moterø. Didþiau-sias vyrø santykinis procentas buvo tarp nusiþudþiusiø (82,5%) ir þuvusiø gaisro metu (81,4%). Santykinai dau-giausia moterø buvo tarp nuþudymo aukø (31,8%) ir tarp þuvusiø transporto ávykiø metu (26,8%, 3 pav.).

1 lentelë. Þuvusiø pasiskirstymas pagal analizuotas iðorines mirties prieþastis, amþiø, lytá, neblaivumà (mirtys ávykio vietoje Vilniaus kraðte 2003–2005 m.).

1 pav. Neblaiviø skaièiaus santykis tarp analizuotø mirties prieþasèiø (mirtys ávykio vietoje Vilniaus kraðte 2003–2005 m.).

2 pav. Neblaiviø procentinis santykis tarp mirusiø nuo iðoriniø prieþasèiø (mirtys ávykio vietoje Vilniaus kraðte 2003–2005 m.).

3 pav. Vyrø ir moterø procentinis santykis tarp þuvusiø nuo iðoriniø prieþasèiø (mirtys ávykio vietoje Vilniaus kraðte 2003–2005 m.).

4 pav. Þuvusiø neblaiviø procentinis santykis pagal lytá tarp iðoriniø mirties prieþasèiø (mirtys ávykio vietoje Vilniaus kraðte 2003–2005 m.).

5 pav. Þuvusiø neblaiviø pokytis tarp visø iðoriniø mirties prieþasèiø pagal amþiaus grupes (mirtys ávykio vietoje Vilniaus kraðte 2003–2005 m.).

“Sveikatos mokslai” Nr.1 2008 m.1502

Tarp visø analizuotø atvejø neblaiviø vyrø buvo 72,9%, moterø 59,2%. Net 94,3% atsitiktinai apsinuodijusiø moterø buvo neblaivios. Apsinuodijusiø neblaiviø vyrø buvo 91%. Tarp apsinuodijusiø vyrø 88,5% mirë nuo apsinuodijimo etanoliu, tarp apsinuodijusiø moterø mirtini apsinuodi-jimai etanoliu sudarë 89,4%. Tarp kitø mirties prieþasèiø - neblaiviø procentinis santykis pagal lytá nustatytas toks: neblaivûs nusiþudë 62,1% vyrø ir 31,2% moterø, nuþudy-mø aukomis tapo 62,1% vyrø ir 60,3% moterø, nuskendo neblaivûs 76,6% vyrø ir 70% moterø, gaisruose neblaiviø þuvusiø vyrø buvo 82,5%, moterø 61,5%, transporto ávykiuose þuvo bûdami neblaivûs 59,3% vyrø ir 28,9% moterø, (4 pav.).

Analizuojant mirðtamumo pokyèius tarp tirtø prieþas-èiø amþiaus grupëse nustatyta, kad didþiausias þuvusiø nuo iðoriniø prieþasèiø skaièius, tarp jø ir neblaiviø, buvo 40–54 m. amþiaus grupëje (tai 37,1% visø tirtø iðoriniø mirties prieþasèiø ir atitinkamai 42% visø neblaiviø). Ði amþiaus grupë buvo pati kritiðkiausia pagal neblaivumà ir mirðtamumà (5 pav.).

Daugiausia neblaiviø buvo 40–54 m. amþiaus grupëje

– 79,3%. Tarp visø darbingo amþiaus (25–64 m.) aukø neblaiviø buvo daugiau nei 73%. Tarp senø þmoniø ne-blaivûs mirë tik 13,7%. Tarp tiramøjø 0–14 m. amþiaus grupëje buvo 15 aukø, ið kuriø transporto ávykio metu þuvo neblaivus (1,48‰) 14 m. paauglys, vairuodamas dviratá, (6 pav.).

Tarp analizuojamø iðoriniø mirties prieþasèiø vyrø ir moterø santykis amþiaus grupëse buvo skirtingas: santykinai daugiausia vyrø buvo jaunuoliø (15–24 m.) (86,6%), moterø – tarp senø þmoniø (52,9%). Su didëjanèiu amþiumi, didëjo ir þuvusiø moterø santykis tarp analizuotø mirties prieþasèiø, su didëjanèiu amþiumi maþëjant vyrø santykiui. Tai paaiðki-nama dël populiacijoje su amþiumi didesnio vyrø skaièiaus maþëjimo nei moterø, t.y. vyrø mirðtamumas buvo didesnis jaunesniajame amþiuje nei moterø, (7 pav.). Tuo galima paaiðkinti ir nustatytà maþà procentà þuvusiø vyrø (tarp jø ir neblaiviø) senø þmoniø amþiaus grupëje.

Analizuojant þuvusiøjø neblaiviø pokytá pagal amþiø ir lytá, neblaiviø vyrø ir neblaiviø moterø procentinis santykis amþiaus grupëse taip pat skyrësi. Daugiausia neblaiviø

6 pav. Þuvusiø neblaiviø procentinio santykio pokytis am-þiaus grupëse tarp visø iðoriniø mirties prieþasèiø (mirtys ávy-kio vietoje Vilniaus kraðte 2003-2005 m.).

7 pav. Þuvusiø nuo iðoriniø prieþasèiø pasiskirstymas pagal amþiaus grupes ir lytá (mirtys ávykio vietoje Vilniaus kraðte 2003-2005 m.).

8 pav. Þuvusiø neblaiviø procentinio santykio pokytis pagal amþiaus grupes ir lytá tarp visø analizuotø iðoriniø mirties prieþasèiø (mirtys ávykio vietoje Vilniaus kraðte 2003–2005 m.).

9 pav. Darbingo amþiaus (15-64 m.) ir vyresniø nei 65 m. amþiaus þuvusiø procentinis santykis pagal lytá ir neblai-vumà tarp visø analizuotø iðoriniø mirties prieþasèiø (mirtys ávykio vietoje Vilniaus kraðte 2003–2005 m.).

15032008 m. “Sveikatos mokslai” Nr.1

moterø (71,6%) þuvo biologiðkai produktyviausio amþiaus grupëje (25–39 m.). Net 81,4% vyrø þuvo neblaivûs bûdami vyresnio darbingo (40–54 m.) amþiaus. Tiek tarp darbingo amþiaus (15–64 m.), tiek tarp pagyvenusiø (65–79 m.) vyrø neblaiviø buvo per 59,7%. Tarp senø þmoniø neblaiviø mo-terø procentinis santykis buvo didesnis nei vyrø (8 pav.).

Tarp darbingo amþiaus þuvusiø neblaiviø buvo net 74,6% (76,1% vyrø ir 67,7% moterø). Tarp vyresniø nei 65 m. amþiaus neblaiviø vyrø ir moterø buvo maþiau: atitinkamai 53,3% ir 41,7% (9 pav.).

60 metø ir vyresniø þuvusiøjø tarp tirtø mirties prie-þasèiø buvo kiek daugiau nei penktadalis (22,3%), 65 m. ir vyresniø – 16,2%, pagyvenusiø þmoniø amþiaus grupëje (65–79 m.) – 13,6%, senø þmoniø (80 m. ir vyresniø) – 2,7%. Tarp neblaiviais þuvusiø ið analizuotø mirties prieþasèiø, neblaivûs þuvæ 60 metø ir vyresni sudarë 17,4%, 65 m. ir vyresni – 11,3%, 65–79 m. – 10,8%, 80 m. ir vyresni – 0,5%. Absuliuèiais skaièiais

ir santykinai þuvusiø pagyvenusiø ir senø þmoniø tarp analizuotø mirties prieþasèiø buvo maþiau nei tarp dar-bingo amþiaus. Santykinai, lyginant su darbingo amþiaus þuvusiais neblaiviais, pagyvenusio amþiaus ir senyvo (80 m. ir vyresnio) amþiaus aukø bei neblaiviø tarp jø buvo maþiau (6,7,8,9 pav., 1 lentelë).

Analizuotø mirties prieþasèiø grupëje didþiausias þuvusiø neblaiviø santykis buvo tiek tarp darbingo am-þiaus vyrø, tiek tarp darbingo amþiaus moterø. Tarp 60 m. ir vyresniø aukø ðis rodiklis buvo maþesnis, taèiau daugiau nei pusës jø kraujyje rastas etanolis (iðskyrus saviþudybes ir þûtis transporto ávykiuose). Þuvusiø neblaiviø transporto ávykiø metu bei nusiþudþiusiø ne-blaiviø procentinis santykis tarp pagyvenusiø ir seno amþiaus aukø buvo ryðkiai maþesnis nei tarp darbingo amþiaus þuvusiø (15–64 m. amþiaus grupëje transporto ávykiuose þuvusiø neblaiviø buvo nustatyta 60,4%, o 65 m. ir vyresnio amþiaus transporto ávykiuose þuvusiøjø neblaiviø buvo tik 19%; 15–64 m. amþiaus grupëje nu-

13 pav. Vyrai ir moterys pagal amþiaus grupes tarp visø ana-lizuotø mirties prieþasèiø, kuriø kraujyje nustatyta didesnë nei 1,5‰ alkoholio koncentracija (mirtys ávykio vietoje Vil-niaus kraðte 2003-2005 m.).

10 pav. Þuvusiø neblaiviø procentinis pasiskirstymas tarp visø analizuotø mirties prieþasèiø pagal alkoholio koncentra-cijà (‰) kraujyje (mirtys ávykio vietoje Vilniaus kraðte 2003–2005 m.).

11 pav. Þuvusiø neblaiviø procentinis santykis tarp visø ana-lizuotø mirties prieþasèiø pagal amþiø, alkoholio koncentra-cijai kraujyje buvus didesnei nei 2,5‰ (mirtys ávykio vietoje Vilniaus kraðte 2003–2005 m.).

12 pav. Þuvusiø neblaiviø vyrø ir neblaiviø moterø procen-tinis santykis tarp visø analizuotø mirties prieþasèiø pagal alkoholio koncentracijà (‰) kraujyje (mirtys ávykio vietoje Vil-niaus kraðte 2003-2005 m.).

“Sveikatos mokslai” Nr.1 2008 m.1504

siþudë neblaiviø 62,9%, o 65–79 m. amþiaus grupëje nusiþudþiusiø neblaiviø buvo beveik dvigubai maþiau – 33,7%, (1 lentelë). Tarp senø þmoniø (80 m. ir vyresniø) aukø buvo nustatyta mirtinø apsinuodijimø etanoliu, nusiþudþiusiø neblaiviø, neblaiviais þuvusiø gaisruose (ðio amþiaus þuvusiø transporto ávykiuose, nuskendusiø, nuþudytø aukø kraujyje etanolio nebuvo). Tarp visø ðio amþiaus aukø neblaiviø moterø buvo daugiau nei du kartus, nei vyrø (18,5% neblaiviø moterø ir 8,3% vyrø), nors vyrø ir moterø ðioje amþiaus grupëje santykis maþai skyrësi (27 moterys ir 24 vyrai).

Analizuojant alkoholio koncentracijos kraujyje duo-menis (tarp visø tirtø mirties prieþasèiø) nustatyta, kad net 61,1% neblaiviø þuvusiø kraujyje alkoholio koncentracija buvo didesnë nei 2,5‰ (sunkus neblaivumas, (10 pav.). Tokie rodikliai vyravo darbingo ir pagyvenusio amþiaus mirusiøjø mëginiuose (11 pav.). Daugiau kaip pusës jø alkoholio koncentracija per 3‰.

Nustatyta, kad tarp tirtø iðoriniø mirties prieþasèiø neblaiviø moterø kraujyje alkoholio koncentracijos buvo ryðkiai didesnës nei vyrø: jø santykinai daugiau mirë buvus sunkaus neblaivumo bûklëje (66,5% – kai alkoholio kon-centracija per 2,5‰). Pagal pasirinktà analizei alkoholio koncentracijos kraujyje (‰) gradacijà, moterø neblaivumo lygis buvo didesnis nei vyrø visose sunkaus neblaivumo skalëse. Pavyzdþiui, esant nustatytai 3‰ alkoholio kon-centracijai kraujyje, þuvusiø moterø buvo 10% daugiau nei vyrø (58,4% moterø, 48,3% vyrø). Esant daugiau kaip 4‰ neblaivumui, mirusiø moterø buvo beveik treèdalis (32,7%), kai vyrø – tik 25% (12 pav.). Darbingo amþiaus (15–64 m.) þuvusiøjø neblaiviø grupëje, kai alkoholio koncentracija kraujyje buvo didesnë nei 2,5‰, neblaiviø vyrø buvo 60,5%, neblaiviø moterø – 65,5%. 60 m. ir tarp vyresniø aukø neblaiviø vyrø buvo 57,1%, neblaiviø moterø – 72,7%. Pagyvenusiø amþiaus grupëje (65–79 m.) neblaiviø vyrø buvo 55,2%, moterø – 73,3%. 80 m. ir tarp vyresniø aukø neblaiviø vyrø kraujyje alkoholio koncentra-cija nevirðijo sunkaus neblaivumo laipsnio ribos (2,5‰), kai tarp moterø buvo 40% neblaiviø, kuriø kraujyje nustatyta didesnë nei 2,5‰ alkoholio koncentracija. Kai alkoholio koncentracija þuvusiø neblaiviø kraujyje buvo 4‰, 15–64 m. amþiaus grupëje neblaiviø vyrø buvo 25,7%, neblaiviø moterø – 33,8%, 65–79 amþiaus grupëje neblaiviø vyrø buvo 18,8%, neblaiviø moterø – 28,9%. Kai alkoholio koncentracija þuvusiø neblaiviø kraujyje buvo 5‰, 15–64 m. amþiaus grupëje neblaiviø vyrø buvo 9,8%, neblaiviø moterø – 13,8%, 65-79 m. amþiaus grupëje neblaiviø vyrø buvo 2,1%, neblaiviø moterø – 8,9% (nors kiekybiðkai þuvusiø vyrø buvo daugiau nei moterø).

Gauti rezultatai parodë, jog tarp analizuotø mirties

prieþasèiø vyravo didelis þuvusiøjø neblaiviø darbingo amþiaus ir pagyvenusiø skaièius, esant jø kraujyje alkoholio koncentracijai, virðijanèiai vidutinio ir sunkaus neblaivumo ribà. Minëtø alkoholio koncentracijø (vidutinio ir sunkaus neblaivumo) vyravimas tarp analizuotø mirties prieþasèiø visose amþiaus grupëse bei didelis þuvusiø neblaiviø pro-centas atspindi mirðtamumo nuo iðoriniø prieþasèiø sàryðá su pavartoto alkoholio kiekiu. Galima teigti (daryti prielaidà), kad didþiosios daugumos aukø galëjo nebûti, jeigu nebûtø vartotas ar vartotas saikingai alkoholis. „Saikingumas“ ðio tyrimo duomenimis – 1,5‰ neblaivumo riba. Ið gautø rezul-tatø taip pat galima iðvada, kad vyrø tolerancija alkoholiui yra maþesnë nei moterø, t.y. geriantys vyrai „silpnesni“ uþ gerianèias moteris. Tai patvirtina ir didesnis procentinis ne-blaiviø moterø santykis amþiaus grupëse, kai alkoholio kon-centracija kraujyje buvo didesnë nei 2,5‰. Tokiai iðvadai neprieðtarauja ir nustatyto didesnio nei 1,5‰ neblaivumo rodikliai. 15–79 m. amþiaus tiriamøjø grupëje daugiau nei 87% neblaiviø moterø kraujyje buvo rasta daugiau kaip 1,5‰ alkoholio. Tokios alkoholio koncentracijos neblaiviø darbingo amþiaus vyrø (15-64 m.) grupës kraujyje buvo iki 85,8% (13 pav.).

Analizës metu taip pat nustatyta, kad tarp atskirø mirties prieþasèiø daugiausia neblaivûs nusiþudë darbin-go amþiaus vyrø 67,6% ir moterø 37,4%. Taèiau senø moterø (per 80 m.) neblaiviomis nusiþudþiusiøjø santykis buvo didesnis nei tarp pagyvenusiø. Jauniausias amþiu-mi tarp saviþudþiø buvo 13-metis paauglys. Vyriausias tarp saviþudybiø aukø buvo 92 m. amþiaus neblaivus vyras (kraujyje rasta 1,65‰ alkoholio). Vyriausia tarp saviþudybiø aukø moteris (86 m.) taip pat buvo neblaivi (0,93‰). 70% nusiþudþiusiø neblaiviø kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija buvo didesnë nei 2,5‰. Tik 3,9% atvejø nusiþudþiusiø kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija buvo didesnë nei 4,0‰. Didþiausia al-koholio koncentracija nustatyta nusiþudþiusios 39 m. amþiaus moters kraujyje (6,8‰) bei 26 m. amþiaus vyro kraujyje (6,41‰).

Transporto ávykiuose neblaiviø vyresnio kaip 60 m. amþiaus moterø þuvo tik 5,3%, kai darbingo amþiaus neblaiviø þuvusiøjø buvo daugiau nei pusë (52,2%). Tarp þuvusiø transporto ávykiuose vairuotojø buvo apie ketvirtadalis (24,4%), tarp kuriø 42% buvo neblaivûs, tarp keleiviø neblaiviø buvo 40,1%. Didþiausias mirtinø transporto ávykiø skaièius buvo tarp pësèiøjø, ið kuriø pusë buvo neblaivûs (50%). Tarp þuvusiø 7 dviratininkø – visi neblaivûs, geleþinkelio transporto mirtinas traumas neblaivûs gavo 7 ið 9 aukø (77,8%).

Tarp nuþudymo aukø vyravo vyrai (68,2%), tarp kuriø neblaiviø buvo 71,2% (didþiausia alkoholio koncentra-

15052008 m. “Sveikatos mokslai” Nr.1

cija buvo nustatyta 48 m. amþiaus vyro, nuþudyto su-muðant bukais daiktais (kraujyje – 5,57‰). Moterø tarpe nuþudytø neblaiviø buvo 60,3% (didþiausia alkoholio koncentracija buvo nustatyta 33 m. amþiaus moters, nu-þudytos pasmaugiant – 5,84‰). Neblaiviø þuvusiø nuo sumuðimø (suþalojimø bukais daiktais) buvo 64,8% (ið 91 atvejo), nuþudytø ðaunamaisiais ginklais 53,3% (ið 15 atvejø), þuvusiø nuo durtiniø–pjautiniø suþalojimø – 74,2 % (ið 66 atvejø), pasmaugiant – 60% (ið 20 atve-jø). Neblaivûs þuvo: nuo durtiniø–pjautiniø suþalojimø 81,1% vyrø ir 46,2% moterø; nuo sumuðimø – 64,1% vyrø ir 66,7% moterø. Daugiau nei pusë (56,3%) moterø buvo pasmaugtos neblaivios. 72,2 % nuþudytø neblaiviø asmenø kraujyje nustatyta didesnë nei 1,5 ‰ etanolio koncentracija (71,2 % vyrø ir 75,6 % moterø tarpe).

Tarp þuvusiø paskæstant vandens telkiniuose 77,4% buvo vyrai ir 22,6% moterys. Neblaivûs tarp paskendu-siø vyrø buvo 76,6%, tarp moterø neblaiviø buvo 70%. Iki 78,9% paskendusiø neblaiviø asmenø sudarë vyrai. Per trejus metus paskendusiø skaièius didëjo nuo 49 (2003m.) iki 71 (2005 m.), didëjant paskendusiø ne-blaiviø santykiui (2003 m. neblaivûs paskendo 67,3%, 2004 m. – 77,2%, 2005 m. – 78,9%). Vasaros sezonu (birþelio–rugpjûèio mën.) paskendo 95 asmenys (tai 53,7% visø paskendusiø). Tarp jø neblaivûs buvo 73,7%. Didþiausias paskendusiø neblaiviø santykis buvo 50–59 metø amþiaus grupëje (90,6% neblaiviø ið 32 pasken-dusiø). Ðis santykis buvo vienodai didelis tiek tarp vyrø (90,5%), tiek tarp moterø (90,9%). Ið 26 paskendusiø 20–29 m. amþiaus grupëje, paskendusiøjø neblaiviø vyrø buvo 87,5%. Ið 133 paskendusiø neblaiviø, kai nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje nevirðijo 1,5‰, buvo tik 8,0% neblaiviø vyrø ir 7,5% neblaiviø moterø. Daugiau nei pusës (57,1%) paskendusiø asmenø kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija buvo didesnë nei 2,5‰. Didþiausia alkoholio koncentracija kraujyje (4,66‰) nustatyta 25 metø amþiaus vyro, paskendusio maudantis, kraujyje bei 4,29‰ 57 metø amþiaus moters kraujyje.

Analizës metu gauti duomenys kito priklausomai nuo mirties prieþasties, amþiaus ir lyties, vyraujant vyrø mirðtamumui, buvus gana aukðtam þuvusiø neblaiviø santykiui. Gauti rezultatai atskleidë asmenø, pavarto-jusiø alkoholá, didelæ rizikà tapti nelaimingø atsitikimø aukomis nuo visø analizei pasirinktø mirties prieþasèiø. Todël alkoholio koncentracijos nustatymo tokiø aukø biologiniuose skysèiuose bûtinybë iðlieka svarbi, kadangi tai gali padëti patikslinanti ne tik mirties genezæ, mirties aplinkybes, kurios gali bûti ir kriminalinës, bet ir atskleisti alkoholio vartojimo paplitimo mastà, dësningumus, áver-

tinti negatyvias pasëkmes, gautus duomenis panaudoti prevencinëms politinëms ir praktinëms priemonëms ir daug kur kitur.

IÐVADOS1. Iðanalizavus 1867 mirèiø dël saviþudybiø, atsi-

tiktiniø apsinuodijimø, nuþudymø, atsitiktiniø paskendi-mø, transporto ávykiø ir þuvusiø gaisre atvejus nustatyta, kad 69,8% þuvusiø buvo neblaivûs. Tarp jø neblaiviø vyrø buvo 72,9%, neblaiviø moterø buvo 59,2%. Tarp visø þuvusiø 77,8% buvo vyrai.

2. Tarp darbingo amþiaus (15–64 m.) þuvusiø ne-blaiviø buvo 74,6% (76,1% vyrø ir 67,7% moterø). Tarp vyresniø nei 65 m. amþiaus neblaiviø vyrø buvo 53,3%, neblaiviø moterø 41,7%.

3. Daugiausia aukø tarp analizuotø mirties prie-þasèiø buvo 40–54 m. amþiaus grupëje, tarp kuriø net 79,3% þuvusiø buvo neblaivûs.

4. Nustatyta, kad daugiau nei 60% neblaiviø aukø kraujyje etanolio koncentracija buvo didesnë nei 2,5‰. Daugiau nei 85% darbingo amþiaus vyrø ir 87% dar-bingo amþiaus moterø neblaiviø aukø kraujyje etanolio koncentracija buvo didesnë nei 1,5‰.

5. Neblaiviø moterø kraujyje nustatytos etanolio koncentracijos buvo didesnës nei vyrø. Pagal tai galima prielaida, kad moterø biologinis atsparumas (mirtingumo poþiûriu) alkoholio dozëms yra didesnis nei vyrø.

6. Remiantis gautais duomenimis, galima prie-laida, kad esant alkoholinei intoksikacijai, kai etanolio koncentracija kraujyje yra didesnë nei 1,5‰, tikimybæ mirti (þûti) dël iðoriniø prieþasèiø turi apie 85% vyrø ir apie 87% moterø.

7. Atsiþvelgiant á ðio tyrimo rezultatus alkoholio vartojimo prevencijos tikslu, traumatizmo ir mirtingumo, ligotumo maþinimo tikslu galima bûtø taikyti praktines priemones alkoholizmo þalai ðvelninti. Pavyzdþiui: nustaèius vidutinio ar sunkesnio laipsnio neblaivumà (daugiau 1,5‰) sulaikyti asmenis iðblaivinimui, riboti alkoholio vartojimo kiekius ir pardavimà neblaiviems asmenims juo prekiaujanèiose maitinimo ir prekybos ámonëse, taikyti auklëjamàsias ir moralinio drausminimo priemones (praneðimai darbdaviams, vieða informacija apie neblaivumà, átraukimas á „bûsimø“ alkoholikø registrà) ir kt.

Literatûra1. Alkoholio vartojimas ir pasekmës: [informacinis praneðimas]

/Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Vilnius, 2002.

2. Benoðis A. Neblaivumo (girtumo) socialiniai ir teisiniai aspektai teismo medicininiu poþiûriu.// Sveikatos mokslai; 2003; 2:

“Sveikatos mokslai” Nr.1 2008 m.1506

(25).- P. 41-50. 3. Benoðis A., Minkuvienë Z.N. Kai kurie mirtingumo ir

alkoholinio neblaivumo pokyèiai Vilniaus kraðte teismo medicinos duomenimis. .// Laboratorinë medicina, 2004; 3: (23).- P. 17-21.

4. Janeliûnas, Tomas, Adomënas M., Augustinaitis A., et all Lietuvos tauta: bûklë ir raidos Strateginiø studijø centras, Pilietinës visuomenës institutas. Vilnius: Versus aureus, 2007.

5. Lietuvos statistikos metraðtis 2007 = Statistical Yearbook of Lithuania 2007 [statistikos rinkinys] /Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. - Vilnius, 2007.

6. Moterys ir vyrai Lietuvoje, 2004. Statistikos rinkinys. Statis-tikos departamentas prie LR Vyriausybës. Vilnius, 2005.

7. Nusikalstamumas ir teisësaugos institucijø veikla. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybës. Vilnius, 2004.

8. Pagyvenæ þmonës Lietuvoje 2003 m. Statistikos departa-mentas prie LR Vyriausybës. Vilnius, 2005.

9. 2002 m. Tarptautinio Madrido veiksmø plano dël visuomenës senëjimo regioninë ágyvendinimo strategija. prieiga in-ternete: http://www.socmin.lt

10. Benamiai: kiek jø ir kokie jie. Statistikos departamento informacinis praneðimas. http://www.std.lt/ naujienos/spa_2003/spa02/spa0213_1.htm

11. Demografijos metraðtis 2006 (2007 m. katalogas). Statistikos departamentas prie LR Vyriausybës. prieiga internete: http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/

12. Europos Bendrijø komisija. Komisijos komunikatas. Þalioji knyga „Demografiniai pokyèiai skatina naujà kartø vienybæ“ /* KOM/2005/0094 galutinis */. Briuselis, 2005. prieiga internete: http://ec.europa.eu/employment_social/news/2005/mar/comm2005-94_lt.pdf

13. Lietuvos gyventojai pagal amþiø 2007 (2007 m. katalogas). Statistikos departamentas prie LR Vyriausybës. prieiga internete: http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/

14. Lietuva skaièiais 2007 (2007 m. katalogas). Statistikos de-partamentas prie LR Vyriausybës. prieiga internete: http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/

15. Lietuvos sveikatos statistika 2005. prieiga internete: www.lsic.lt/data/la2005.pdf

16. LR Vyriausybës 2004 m. birþelio 14 d. nutarimas Nr. 737 „Dël nacionalinës gyventojø senëjimo pasekmiø áveikimo strategijos patvirtinimo“. prieiga internete: http://www.biblioteka.lt/senjorai/strategija.doc

17. Nacionalinë sveikatos taryba alkoholio vartojimo situacijà

ávardina kaip kritinæ. prieiga internete: http://www.sam.lt/lt/main/news/pranesimai_spaudai?id=4668

18. Nacionalinis praneðimas apie Lietuvos socialinës apsaugos ir socialinës aprëpties strategijas 2006-2008 m. prieiga internete: http://www.socmin.lt

19. Nacionalinës sveikatos tarybos metinis praneðimas,2006 (2007-08-16). prieiga internete: http://www3.lrs.lt/

20. Padidëjæs alkoholio vartojimas Europoje pretenduoja tapti istoriniu. prieiga internete: http://www.sam.lt/lt/main/news/pranesi-mai_spaudai?id=1687

21. Siûloma grieþtinti alkoholio kontrolës politikà. prieiga inter-nete: http://www.sam.lt/lt/main/news/pranesimai_spaudai?id=4667

22. Þmonës, neturintys nuolatinës gyvenamosios vietos.Statis-tikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës informacija. prieiga internete: www.kvsc.lt/www/KVSC.nsf/

SOME CAUSES OF DEATH DUE TO ALCOHOL ABUSE IN THE ELDERLY

A.Benoðis, G.P.ÞukauskasKey words: alcohol abuse, blood alcohol concentration, violent

deaths, forensic medicine.SummaryThe analysis of alcohol-related violent deaths occurred in Vilnius

region in 2003-2005 years was performed. We analyzed autopsy files of 1867 victims of suicides, lethal intoxications, homicides, drowning, traffic and fire accidents taking into consideration the age, sex and blood alcohol concentration.

77,8% of all deaths were males. In 69,8% of all cases the toxi-cological investigation of blood for alcohol was positive (72.9 % of them were males and 59.2 % were females). The relatively high rate of alcohol intoxicated victims was observed in 15-64 age group and in individuals elder than 65 years. The highest mortality rate (79.3 % of all victims) was determined among 40-54 year old individuals. In 60% of all alcohol intoxicated deaths the blood alcohol concentration exceeded 2.5 ‰. In individuals of 15-64 age group the blood alcohol concentration was higher than 1,5‰ (85 % of them were males and 87% were females).

Correspondence to: alvis@ktv.lt

Gauta 2007-12-14