APIE NARKOTIKUS TRUMPAI

Policijos pareigûnams

2005

2

3

APIE NARKOTIKUS TRUMPAI

policijos pareigûnams

Leidinys parengtas ágyvendinant Nacionalinës narkotikø kontrolës irnarkomanijos prevencijos 2004–2008 metø programos ágyvendinimo2005 metø priemoniø, patvirtintø Lietuvos Respublikos Vyriausybës2005 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 250 (Þin., 2005, Nr. 33-1066), 4.3 punk-tà „Parengti policijos darbuotojams metodinæ medþiagà narkotikø kon-trolës ir narkomanijos prevencijos klausimais“

Leidiná paruoðë:Narkotikø kontrolës departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriau-sybës ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus rei-kalø ministerijos

Leidiná recenzavo:Mykolo Romerio universiteto Vieðojo administravimo fakulteto Kri-minalistikos katedros docentë dr. Eglë Latauskienë;Vilniaus priklausomybës ligø centro direktorius doc. dr. Emilis Subata

4

5

TURINYS

1. Ávadas ................................................................................................................... 6

2. Narkotinës ir psichotropinës medþiagos bei jø vartojimo bûdai ................. 72.1. Kokainas ............................................................................................................ 82.2. Amfetaminai ..................................................................................................... 92.3. Efedronas („dþefas“) ..................................................................................... 102.4. Ekstazis ............................................................................................................ 102.5. Opioidai ........................................................................................................... 112.6. Ketaminas ....................................................................................................... 132.7. Kanapës ........................................................................................................... 132.8. LSD .................................................................................................................. 142.9. Psilocibininiai grybai ...................................................................................... 15

3. Lakiosios medþiagos ......................................................................................... 15

4. Raminamieji vaistai ir barbitûratai ............................................................... 16

5. Pirmoji pagalba asmeniui, apsinuodijusiam narkotinëmis,psichotropinëmis bei lakiosiomis medþiagomis ............................................... 17

6. Rekomendacijos pareigûnams, susidûrusiems su narkotines irpsichotropines medþiagas vartojanèiais arba jomis prekiaujanèiaisasmenimis bei radusiems narkotiniø ir psichotropiniø medþiagøar jø pirmtakø (prekursoriø) .............................................................................. 20

7. Lietuvos Respublikos teisës aktai, susijæ su narkotinëmis irpsichotropinëmis medþiagomis bei jø pirmtakais (prekursoriais) ............... 237.1. Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas (ištrauka) ......................... 237.2. Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimøkodeksas (iðtrauka) ............................................................................................... 267.3. Lietuvos Respublikos narkotiniø ir psichotropiniø medþiagøkontrolës ástatymas (iðtrauka) ............................................................................. 297.4. Lietuvos Respublikos narkologinës prieþiûros ástatymas (iðtrauka) ....... 34

8. Priedai ................................................................................................................ 378.1. Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø sàraðas .......................................... 378.2. Pagalbos ástaigos asmenims, vartojantiems narkotines,psichotropines bei lakiàsias medþiagas ............................................................... 438.2.1. Priklausomybës ligø centrai ....................................................................... 438.2.2. Psichikos sveikatos centrai ......................................................................... 448.2.3. Lietuvos AIDS centras ............................................................................... 47

6

1. Ávadas

Narkomanija – grësmingas ðiø dienø reiðkinys, kurio plitimas keliarealià grësmæ valstybës ir visuomenës saugumui, iðlieka socialiai nepri-imtinas, neigiamai veikiantis visas visuomeninio gyvenimo sritis. Dide-lis vaidmuo kovoje su neteisëta narkotikø apyvarta tenka teisësaugosinstitucijoms.

Ðis leidinys skirtas policijos pareigûnams, kuriø darbas tiesiogiai su-sijæs su visuomenës saugumo uþtikrinimu bei bendravimu su pilieèiais.Ðie pareigûnai daugeliu atvejø pirmieji susiduria su nukentëjusiaisiaisir asmenimis, padariusiais nusikalstamas veiklas. Policijos pareigûnai,siekdami uþtikrinti tiek paties paþeidëjo, tiek kitø asmenø saugumà,turi greitai ir tiksliai ávertinti susiklosèiusià situacijà, todël labai svarbu,kad ðie pareigûnai þinotø, kaip reikia elgtis su narkotikus vartojanèiais,apsvaigusiais nuo jø bei juos pardavinëjanèiais asmenimis.

Leidinyje ir jo prieduose pateikiama glausta informacija apie atski-ras narkotines medþiagas, jø poveiká þmogaus organizmui, narkotiniøarba psichotropiniø medþiagø suradimà, atsakomybæ uþ veiklà, susiju-sià su neteisëta narkotikø apyvarta, yra pateikta asmenø, apsvaigusiønuo ðiø medþiagø, sulaikymo rekomendacijos, ástaigø, suteikianèiø pa-galbà asmenims, vartojantiems narkotines arba psichotropines medþia-gas, ar jø ðeimos nariams, kontaktai.

Tikimës, kad ðis leidinys suteiks dar vienà galimybæ policijos parei-gûnams iðsiaiðkinti kylanèius klausimus jø kasdieninëje veikloje, papil-dyti jø turimas þinias ir efektyviau uþtikrinti vieðàjà tvarkà bei visuome-nës saugumà.

7

2. Narkotinës ir psichotropinës medþiagos bei jø

vartojimo bûdai

Narkotinës ir psichotropinës medþiagos – á Sveikatos apsaugos mi-nisterijos patvirtintus kontroliuojamø medþiagø sàraðus áraðytos gamti-nës ar sintetinës medþiagos, kurios dël kenksmingo poveikio ar piktnau-dþiavimo jomis sukelia sunkø þmogaus sveikatos sutrikimà, pasireiðkian-tá asmens psichine ir fizine priklausomybe, ar pavojø þmogaus sveikatai.

Narkotinës, psichotropinës ir toksinës medþiagos, narkotinës arba psi-chotropinës medþiagos, narkotikai – ðiame leidinyje vartojami kaip sino-nimai.

Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakai (prekursoriai) –cheminës medþiagos, ðiø medþiagø druskos, miðiniai ir natûralûs produk-tai, kuriø sudëtyje yra pirmtakø (prekursoriø), naudojamø neteisëtai nar-kotiniø ir psichotropiniø medþiagø gamybai, ir dël to kontroliuojami pa-gal Jungtiniø Tautø 1998 metø konvencijà „Dël kovos su neteisëta narko-tiniø ir psichotropiniø medþiagø apyvarta“, ir yra áraðyti á Sveikatos ap-saugos ministerijos patvirtintà pirmtakø (prekursoriø) sàraðà.

Narkomanija – psichikos liga, kuria suserga asmenys dël piktnaudþia-vimo narkotinëmis, psichotropinëmis, kitomis psichikà veikianèiomis me-dþiagomis, pasireiðkianti asmens psichinës ir fizinës priklausomybës nuonarkotiniø, psichotropiniø, kitø psichikà veikianèiø medþiagø sindromubei kitomis neigiamomis medicininëmis ir socialinëmis pasekmëmis.

Intoksikacija – apsvaigimas, apsinuodijimas toksinëmis medþiagomis.Intoksikacijà sukelia gana didelë narkotiniø medþiagø koncentracija, pa-tekusi á þmogaus smegenis. Poveiká lemia narkotinës medþiagos sudëtis,suvartota dozë, vartojimo bûdas, asmens vartojanèio narkotikus asmeny-bë, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti veiksniai.

Narkotiniø, psichotropiniø ir lakiøjø medþiagø vartojimo bûdaiNarkotinës arba psichotropinës medþiagos daþniausia vartojamos ke-

turiais bûdais:• Uostomos;• Rûkomos arba ákvepiamos;• Ðvirkðèiamos (daþniausiai á venà, bet kartais ir po oda arba á rau-

menis);• Ryjamos (kartais kramtomos, o susikaupusios seilës nuryjamos).

8

Taèiau ne visos narkotinës arba psichotropinës medþiagos gali bûtivartojamos keturiais iðvardytais bûdais. Pavyzdþiui, haðiðas (kanapiø der-va) netirpsta vandenyje, todël negali bûti ðvirkðèiamas, o tik rûkomas.

2.1. Kokainas

Kokainas – augalinës kilmës narkotikas, iðskiriamas ið kokamedþio.Kokainas gali bûti vadinamas „sniegu“, nes jo kristalai yra balti kaipsniegas.

Kokaino pasta – produktas, turintis didelá kokaino kieká. Kokos la-pai sumalami ir sumaiðomi su tirpikliu, po to iðdþiovinami.

Grynasis kokainas (kokamedþio hidrochloridas) yra baltos spalvos,panaðûs á pudrà, kartûs, primenantys sodos skoná milteliai. Já vadina„sniegu“, „koksu“, „baltuoju ðampanu“, „pudra“.

Krekas – ypatinga kokaino forma, vartojama rûkymui. Krekas yrabaltos, gelsvos arba pilkos spalvos kristalai, rûkomi sumaiðyti su mari-huana arba tabaku.

Kokaino vartojimo bûdai:• Uostymas. Kokainas supilamas ant stiklo, suskirstomas „take-liais“ (dozëmis) ir ákvëpiamas per vamzdelá arba susuktà popieriaus(banknoto) tûbelæ;• Gërimas. Kokaino hidrochloridas iðtirpinamas alkoholiniame ar-ba nealkoholiniame gërime ir geriamas;• Rûkymas. Kokainui rûkyti gali bûti naudojamos cigaretës, aliu-minio folija, þvakës ir þiebtuvëliai, pypkës arba specialios pypkës,skirtos narkotikams kaitinti virð liepsnos;• Švirkštimas. Kokainas daþniausiai ðvirkðèiamas po oda arba ávenà. Pavartojus kokaino tokiu bûdu, apsvaigstama labai greitai.

Kokaino intoksikacijaFizinis poveikis: suaktyvëjusi ðirdies veikla, pagreitëjæs kvëpavimas,

padidëjusi kûno temperatûra, gausus prakaitavimas, blyðki oda, iðsiplë-tæ akiø vyzdþiai, sloga.

9

Psichinis poveikis: átarumas, persekiojimo pojûtis, nerimas, panika,asocialus elgesys, depresija.

Baigiantis kokaino poveikiui euforija virsta depresija, gali pasijaus-ti irzlumas, nerimas, atsiranda kaltës jausmas ir kartais apima norasnusiþudyti. Tokiu metu bloga nuotaika, persekiojimo pojûtis ir pasiryþi-mas bet kokiu bûdu gauti kokaino daro átakà asmens agresyvumui, jistampa pavojingas kitiems þmonëms.

2.2. Amfetaminai

Amfetaminas – geriausiai þinomas sintetinis centrinës nervø siste-mos stimuliatorius. Amfetaminas ir kiti centrinës nervø sistemos sti-muliatoriai didina budrumà ir turi bendrà gaivinamàjá poveiká.

Amfetaminas yra gelsvi, balti arba ðviesiai rudi bekvapiai kartausskonio milteliai (daþniausiai sulfatø formos, lengvai sudaro druskas).Ðios grupës medþiagos bûna kristalø pavidalo, jos vadinamos „ledu“,„stiklu“, „kriðtolu“, nes primena susmulkintà stiklà ar rupià druskà.

Amfetamino vartojimo bûdai:• Uostymas. Ákvepiami amfetamino milteliai;• Rûkymas. Rûkomi amfetamino milteliai, tam naudojamos spe-cialios pypkës;• Gërimas. Amfetamino tabletës smulkinamos á miltelius ir iðtir-pinamos vandenyje;• Švirkštimas. Amfetamino tirpalas ðvirkðèiamas á venà.

Amfetaminø intoksikacijaFiziniai poþymiai: iðsiplëtæ vyzdþiai, greitas, neritmiðkas pulsas, pa-

kilusi kûno temperatûra, padidëjæs prakaitavimas, burnos sausumas,viduriavimas, pagausëjæs ðlapimo išsiskyrimas, traukuliai, epilepsijospriepuoliai, šaltas drebulys, raumenø traukuliai, veido raumenø trûk-èiojimas, stereotipiniai (kuriuos pastoviai kartoja) judesiai, asmuo at-rodo nepailstantis.

10

Psichiniai poþymiai: susierzinimas, nepastovi minèiø eiga, nervingu-mas, baimë, panika, nepagrástas átarumas, kai kuriais atvejais ðizofreni-jà primenanti psichozë, haliucinacijos.

Metamfetaminas – tai stipresná poveiká turinti amfetamino atmai-na. Daþniausiai gaminamas baltø milteliø pavidalu, taèiau gali bûti, kaipir amfetaminas, kristalo formos, panaðus á sudauþytà arba matiná stiklà,rupià druskà, ledà.

Metamfetaminas sukelia stipresnæ intoksikacijà negu krekas arbaamfetaminas, o poveikis – ilgesnis. Metamfetaminas sukelia stiprø ener-gijos ir euforijos pojûtá. Ði bûsena trunka 8–24 valandas. Apsvaigæ nuometamfetamino asmenys gali sutrikti, tapti itin agresyvûs ir pavojingiaplinkiniams.

Metamfetaminas vartojamas tokiais pat bûdais kaip amfetaminas,intoksikacijos poþymiai irgi labai panaðûs.

2.3. Efedronas („dþefas“)

„Dþefas“ – cheminis produktas, nesunkiai pasigaminama narkotinëmedþiaga. „Dþefo“ þaliava – natûralus efedrinas (gaunamas ið efedrosaugalo) arba sintetinis efedrinas (bûna baltø, pailgø kristalø milteliøformos ir yra kartaus skonio). Efedrino milteliai sumaiðomi su karðtuvandeniu, actu ir kalio permanganatu. Gautas tamsiai rusvas, rudas skys-tis filtruojamas tol, kol pasidaro skaidrus acto kvapo tirpalas. Ðis skystisir vartojamas. Efedronas švirkðèiamas á venà, rûkomas ar ákvepiamas.

2.4. Ekstazis

MDMA arba ekstazis (dar vadinama XTC) – tai baltos, roþinës tab-letës su ávairiais paveikslëliais arba ávairiø spalvø kapsulës, kartais mil-teliai. Ekstazio poveikis panaðus á amfetamino, t. y. ði medþiaga stipriaistimuliuoja centrinæ nervø sistemà. Þmonës, vartojantys ekstazá, galielgtis labai aktyviai. Veikiant ðiai narkotinei medþiagai, þmogus nepa-vargdamas gali ðokti valandø valandas. Taèiau didelis fizinis krûvis pa-

11

didina pervargimo, infarkto, dehidratacijos (skysèiø netekimo) rizikà,o blogiausiu atveju vartotojà gali iðtikti ir mirtis.

Ekstazio intoksikacijaFiziniai poþymiai: iðsiplëtæ akiø vyzdþiai, suaktyvëjusi ðirdies veikla,

sustiprëjæs ðirdies plakimas, pagreitëjæs pulsas, prakaitavimas, pakilusikûno temperatûra, traukuliai, hiperaktyvumas, vëmimas, apsinuodiji-mas, ðirdies aritmija ar infarktas, kraujotakos sutrikimai.

Psichiniai poþymiai: galimos psichozës bei haliucinacijos, emocinisatvirumas, geranoriðkumas, seksualinis potraukis, persekiojimo pojû-tis, nerimas, panika, sàmyðis.

2.5. Opioidai

Opioidai (opijus, morfinas, kodeinas ir kiti) – plaèiausiai vartojaminarkotikai Lietuvoje. Asmenys, vartojantys narkotikus, juos gamina na-mudiniu bûdu ið dþiovintø aguonø galvuèiø ir stiebeliø, kurie apdoroja-mi chemikalais, verdami.

Opijus gaunamas ið aguonø galvuèiø pieniniø sulèiø. Paprastai opi-jus rûkomas, bet já galima ir ryti arba ðvirkðti á venà. Aguonai nuþydë-jus, galvutë árëþiama peiliu ir renkamos sultys. Sultys bûna pieno baltu-mo, taèiau dël sàlyèio su oru paruduoja arba pajuoduoja. Rûkymui skir-tas opijus gaunamas perdirbant aguonø stiebelius ir galvutes: jos mala-mos, tirpinamos vandenyje, po to kaitinamos ir filtruojamos. Perdirbtasopijus pasidaro juodos spalvos.

Opijaus ekstraktas iðgaunamas ið aguonø sulèiø, kuriose yra natû-raliø opiatø. Asmenø, vartojanèiø narkotikus, dar vadinamas „ðirke“arba „kaifu“. Sultys renkamos ið dar nepraþydusiø aguonø lapø arbanuþydëjusiø galvuèiø. Lapai arba galvutës ápjaunami ir á tvarsèiø gaba-liukus surenkamos iðsiskirianèios sultys. Po to tvarsèiø gabaliukai iðver-dami vandenyje, o gautas nuoviras iðgarinamas. Po garinimo likusiosnuosëdos su plutele apdorojamos acto rûgðties anhidridu („hidra“) iratskiedus jas vandeniu bei nufiltravus gaunamas opijaus ekstraktas, ku-

12

ris ir vartojamas. Opijaus ekstraktas taip pat gaunamas ið sudþiûvusiøaguonø (augalø), kurie pradþioje apdorojami acetonu, po to acto rûgð-ties anhidridu tol, kol gaunamas tinkamas vartoti skystis, dar vadina-mas „chimke“ arba „chemija“.

Morfinas gaminamas ið opijaus ekstrakto, jo gamybai naudojamaorganinë rûgðtis. Grynas morfinas bûna skaidriø baltø, gelsvø milteliøpavidalo. Milteliai, pagaminti tradiciniu bûdu, uþterðiami, todël paru-duoja ir tampa panaðûs á cinamonà.

Heroinas – milteliai, kuriø atspalvis gali bûti nuo balto arba pilkðvoiki rudo. Tai priklauso nuo jø ruoðimo bûdo. Cheminë heroino sudëtis –diacetilmorfinas. Heroino koncentracija gali bûti ávairi.

Rûkymui skirtas heroinas bûna smulkiø pilkðvø, baltø ar rudø ak-menëliø, taèiau pasitaiko ir milteliø pavidalo. Miltelius galima naudotiinjekcijoms, taèiau prieð tai reikia juos atskiesti rûgðtimi, kad taptø tir-pûs vandenyje.

Metadonas – sintetinë medþiaga, vartojama kaip tradiciniø opiatøpakaitalas. Metadonas gali bûti ir ðvirkðèiamas, ir geriamas. Metadonasvartojamas siekiant palengvinti nuo narkotikø bandanèiø atprasti var-totojø abstinencijos simptomus, taip pat siekiant uþtikrinti ilgalaiká nar-kotikø vartotojø gydymà. Metadono programose pasitaiko ir metado-no „nutekëjimo“, t. y. jis patenka á nelegalià rinkà ir parduodamas as-menims, kurie vartoja metadonà nelegaliai.

Opioidø vartojimo bûdaiOpioidai paprastai rûkomi naudojant specialias pypkes – kaljanus,

geriamos jø tabletës ar tinktûra. Rûkymui skirtas heroinas gali bûti irmaiðomas su tabaku, ir rûkomas naudojant pypkæ arba cigaretæ. Morfi-nas ir heroinas daþniausiai ðvirkðèiamas. Heroinas dar gali bûti ir rû-komas. Heroino milteliai dedami ant aliuminio folijos ir kaitinami þieb-tuvëliu arba þvake. Heroinas kaitinamas garuoja ir ðie garai ákvepiaminaudojant vamzdelá arba sudëjus delnus.

Opioidø intoksikacijaFiziniai poþymiai: organizmo iðsekimas, susiaurëjæ vyzdþiai, „stikli-

13

nës“ akys, uþkritæ akiø vokai, sulinkusi figûra, sulëtëjæ judesiai, pykini-mas, vëmimas, lëtas pulsas ir sumaþëjæs kraujospûdis, pavirðinis kvëpa-vimas, perdozavus – kvëpavimo centro blokavimas.

Psichiniai poþymiai: asmuo apatiðkas ar sustingæs, neriðli kalba, sun-kiai uþmezgamas kontaktas, prarastas skausmo jutimas.

2.6. Ketaminas

Ketaminas – tai medicinoje vartojamas anestetikas. Gaminamas irpardavinëjamas ampulëmis. Tiesa, daugiausia naudojamas veterinari-joje, nes dël ðalutinio poveikio þmogaus sveikatai þmoniø gydymui nau-dojamas gana retai. Ketaminas patentuotas kaip veterinarinis vaistas,todël gana sunku kontroliuoti jo nelegalø vartojimà bei prekybà. Intok-sikacijos poþymiai labai panaðûs á LSD.

2.7. Kanapës

Ið kanapiø gaminami trys svarbiausi preparatai:• Marihuana;• Hašišas;• Kanapiø ekstraktas arba haðiðo aliejus.

Marihuana („þolë“) – tai dþiovintos virðutinës kanapiø dalys. Nu-pjautas augalas sudþiovinamas, po to susmulkinamas arba sumalamas.Spalva – nuo þalios, gelsvai þalios iki pilkai rausvos. Rûkomos marihu-anos suktinës cigaretës.

Haðiðas (arba kanapiø derva) gaunamas ið virðutiniø augalo daliø –lapø ir þiedynø. Ðis preparatas vadinamas „ganja“, „gaðið“, „plastilinas“ir t. t. Spalva – nuo ðviesiai rudos iki juodos. Haðiðas daþnai bûna supre-suotas á gumulëlius. Kartais haðiðo gumulëliai bûna paþenklinti tam tik-ru gamintojo þenklu. Haðiðas parduodamas maþomis porcijomis po ke-letà gramø, laikomas daþniausiai degtukø, fotojuostos dëþutëje arba aliu-minio folijoje. Retai haðiðas malamas á miltelius. Tokie milteliai ryjami

14

arba sumaiðomi su gërimais. Kartais juos, sumaiðytus su tabaku, galimarûkyti pypkëje arba kaip cigaretæ.

Kanapiø ekstraktas (arba haðiðo aliejus) – rudas aliejinis skystis,gaunamas ið augalo naudojant tirpiklius, vëliau filtruojamas. Aliejus la-ðinamas ant tabako ir rûkomas, ámaiðomas á gërimus, á bandeliø ádaràir t. t.

Labiausiai paplitæs kanapiø vartojimo bûdas – rûkymas. Taip patvienas ið bûdø yra vidinis vartojimas, pvz., ðvirkðtimas á venà.

Suvartojus nedidelæ dozæ kanapiø pastebimi tokie poþymiai: eufori-ja, juoko priepuoliai, ðnekumas ir pagyvëjimas, laiko, erdvës ir nuotoliosuvokimo pokyèiai, perdëtas pasitikëjimas, sumaþëjæs savikritiðkumas,svyruojantis sàmoningumas, neracionalus elgesys, blogesnë atmintis,miego sutrikimai, sulëtëjæ refleksai, sutrikusi koordinacija. Pavartojusdidesnæ dozæ: regos ir klausos sutrikimai, lydimi muzikos, ritmo, spalvøir formø vaizdiniø, tikrovës suvokimo sutrikimai, neracionalus elgesys,persekiojimo pojûtis, nerimas, haliucinacijos.

Kanapiø intoksikacijaFiziniai poþymiai: „degantis veidas“, paraudæ akiø baltymai dël krau-

jagysliø iðsiplëtimo, padaþnëjæs pulsas, sutrikusi koordinacija, nestabilieisena, norisi saldumynø, padidëjæs kraujospûdis, pykinimas, vëmimas.

Psichiniai poþymiai: euforija, sutrikusi koordinacija bei laiko su-vokimas, pykèio ir depresijos proverþiai, psichozë, baimë, átarumas, at-minties sutrikimai, orientacijos praradimas, nerimas.

2.8. LSD

LSD (daþnai vadinamas „rûgðtimi“) – labiausiai paplitæs haliucino-genas. Tai sintetinë medþiaga, sudaryta ið baltø kristalø. Kadangi ðisnarkotikas labai grynas, tai dozës bûna labai maþos, sunkiai pastebimosplika akimi, todël LSD labai lengva slëpti ir vartoti.

Vartojimas. LSD gali bûti laðinamas ant cukraus gabalëliø ir tadaðie gabalëliai èiulpiami. Gali bûti pilamas á gërimà, ðvirkðèiamas á venà.Daþniausiai vartojamos maþos tabletës, ðia medþiaga impregnuoti þenk-

15

leliai („markutës“). Tokie þenkleliai daþniausiai lipdomi prie burnos,akiø, lytiniø organø gleivinës. Kai kuriais atvejais veiklioji medþiaga tie-siog uþlaðinama ant sugeriamojo popieriaus.

LSD intoksikacija turi didelá ðalutiná poveiká, pavyzdþiui, asmenims,pavartojusiems LSD, kartais atrodo, kad jie gali skraidyti. Dël ðios prie-þasties ne vienas LSD vartotojas bandë ðokti nuo tilto ar pan. Kitaspavojingas ðalutinis poveikis – saviþudybë ar polinkis þudyti. LSD galisukelti arba paaðtrinti psichozes. Kartais þmonës pajauèia ðio narkoti-ko poveiká (dar vadinama „kelione“) ir praëjus keletui savaièiø po jopavartojimo. Tai vadinama „prisiminimu“ arba „gráþtamuoju ryðiu“.

LSD intoksikacijaFiziniai poþymiai: iðsiplëtæ vyzdþiai, padaþnëjæs pulsas, greitas kvë-

pavimas, pakilusi kûno temperatûra, padidëjæs kraujospûdis, sutrikusikoordinacija, pykinimas, kreèia drebulys.

Psichiniai poþymiai: ðizofrenijà primenanti psichozë, sàmyðis, neri-mo priepuoliai, nuotaikø kaita.

2.9. Psilocibininiai grybai

Psilocibininiai grybai dar vadinami „magiðkaisiais grybais“. Ðiø gry-bø vartojimas sukelia labai panaðià bûsenà kaip ir LSD vartojimas, tikprisideda pykinimas, vëmimas bei ávairûs skrandþio skausmai. Taip patgalimas trumpalaikis psichikos sutrikimas. Taèiau ðiø grybø poveikis ma-þesnis negu pavartojus LSD. Daþniausiai vartojami sudþiovinti psiloci-bininiai grybai.

3. Lakiosios medþiagos

Lakiosios medþiagos – tai tirpikliai, klijai, lakai, þiebtuvëliø dujos,sausieji valikliai, dezodorantai, benzinas ir pan. Lakiàsias medþiagasdaþniausiai uosto paaugliai. Plaèiausiai vartojami:

• Aerozoliai (lakas plaukams ir pan.);• Butano dujos (naudojamos þiebtuvëliams uþpildyti skirtos dujos);

16

• Klijai;• Cheminiai valikliai;• Daþai ir daþø skiedikliai;

Vartojimo bûdaiLakiøjø medþiagø vartojimo bûdas: ákvepiami jø garai. Pvz., klijai

„Moment“ iðspaudþiami á polietileno maiðelá ir kvëpuojama jø garais.Benzino ir acetono garais kvëpuojama sumirkius ðiose medþiagose sku-durëlá. Svaiginimuisi vartojami ir kiti tirpikliai, skiedikliai, aerozoliai,lakai. Svaiginamasi ir ákvepiant (pvz., þiebtuvëlio) dujø.

Lakiøjø medþiagø ákvëpimo sukeltas apsvaigimas panaðus á ap-svaigimà nuo alkoholio. Prasideda staiga ir eiga gali bûti netikëta. Þi-nomos trys apsvaigimo stadijos. Pirmieji poþymiai primena girtumà nuoalkoholio. Sutrikusi judesiø koordinacija, lëta reakcija, susilpnëjæ re-fleksai. Þmogus jauèia kaþkà panaðaus á euforijà, taèiau gali tapti agre-syvus, sunkiai valdo savo veiksmus. Kai apsvaigimas baigiasi, tampa van-gus ir skundþiasi galvos skausmais. Jeigu lakiosios medþiagos uostomostoliau, sumaþëja skausmo jutimas. Sunkus apsvaigimas yra tarsi koma,nes prarandama sàmonë. Lakiøjø medþiagø uostymas ið pradþiø suke-lia euforijà, jauèiamas pasitenkinimas, sustiprëja garsø, ðviesos, spalvøjutimas, sutrinka nuovoka, prasideda regos haliucinacijos. Bûna pani-kos priepuoliø. Lakiøjø medþiagø uostymas daþniausiai sukelia baisiasfantazijas, koðmarà, artëjanèio pavojaus, mirties baimæ, todël vartotojàapima nerimas, panika ir tokia didelë depresija, kad kyla mintis nusi-þudyti.

4. Raminamieji vaistai ir barbitûratai

Barbitûratø kapsulës arba tabletës daþniausiai geriamos. Jie slopinanervø sistemà, sukelia mieguistumà, lëtinà màstymà, maþina átampà irnerimà. Barbitûratø veikimas labai panaðus á alkoholio. Skiriasi tik tuo,kad nëra alkoholio kvapo. Suvartojus didesnæ dozæ raminamøjø ar bar-bitûratø kûno judesiai tampa nestabilûs, vartotojas pradeda kalbëti ne-aiðkiai. Didelës dozës sukelia haliucinacijas, þmogus gali lengvai pra-rasti sàmonæ.

17

Intoksikacijos metu akiø vyzdþiai bûna susiaurëjæ. Vartojant maþasdozes, vyzdþiai greitai reaguoja á ðviesà, taèiau suvartojus didesnæ dozæjie pasidaro iðsiplëtæ ir nejudrûs. Þmogø pradeda kankinti nerimas, bai-më, persekiojimo pojûtis ir kiti psichikos sutrikimai. Barbitûratai suke-lia pavojingà abstinencijà, panaðià á alkoholio sukeltà „baltàjà karðtli-gæ“. Pirmieji abstinencijos poþymiai yra baimë, nerimas, jaudulys, ne-miga, pradeda kilti kûno temperatûra. Padaþnëja pulsas, atsiranda py-kinimas, vëmimas, traukuliai. Gali ištikti ir koma.

5. Pirmoji pagalba asmeniui, apsinuodijusiam

narkotinëmis, psichotropinëmis bei lakiosiomis

medþiagomis

Skirtingi narkotikai gali sukelti šiuos gyvybei pavojingus simpto-mus:

• Kokaino perdozavimas gali sukelti apsinuodijimà, sàmonës pra-radimà, nereguliarø kvëpavimà su uþdusimu, kuriuos lydi gilûs ákvë-pimai.• Ketaminas gali sukelti koordinacijos sutrikimà, pykinimà, vëmi-mà, neaiðkià kalbà.• LSD gali sukelti nualpimà.• Ekstazis, amfetaminas gali sukelti didþiulá susijaudinimà, per-kaitimà, sàmonës praradimà.• Opijaus ekstraktas slopina kvëpavimo centrà, þmogus gali ne-tekti sàmonës, uþdusti.• Psilocibininiai grybai gali sukelti vëmimà, kvëpavimo sunkumus,sàmonës praradimà.• Heroinas gali sukelti sulëtëjusá ir padrikà kvëpavimà, visiðkà re-akcijos praradimà, lûpø ir odos pamëlynavimà, kraujo spaudimo su-trikimà, gali iðtikti koma ir mirtis.

Visais atvejais bûtina ið karto iðkviesti greitàjà pagalbà. Bûtina, kadbent vienas þmogus visada liktø prie asmens, kuriam reikia pagalbos,iki tol, kol atvyks greitoji pagalba, ir reikalui esant suteiktø pirmàjà pa-galbà.

18

Þmogui, apsinuodijusiam narkotikais, pirmàjà pagalbà reikia teiktiatsiþvelgiant á toliau apraðytus simptomus.

1. Jei þmogus mieguistas arba ne visai sàmoningas (tokià bûsenàgali sukelti opioidai, raminamieji vaistai), tai:

• Nepalikite jo vieno. Paguldykite, nuraminkite ir paverskite ant ðo-no, kad uþspringæs neuþdustø, budëkite ðalia;• Stebëkite, kaip kvëpuoja, prireikus darykite dirbtiná kvëpavimà(burna á burnà);• Laikykite šiltai, bet ne karštai;• Neduokite gerti kavos;• Neleiskite uþmigti, taèiau nepurtykite;• Mëginkite kalbëtis.

2. Jei þmogus panikuoja (tokià bûsenà gali sukelti amfetaminas, ka-napës, ekstazis, LSD arba psilocibininiai grybai), tai:

• Nuraminkite já paaiðkindami, kad savijauta netrukus pagerës, irpatys stenkitës iðlikti ramûs;• Galite nuvesti já á uþtemdytà patalpà, toliau nuo ryðkiø ðviesø irgarsios muzikos, taèiau neguldykite á lovà, geriau ramiai kartu pa-vaikðèiokite;• Jei kvëpavimas labai nelygus ir neramus, padëkite kvëpuodamikartu su þmogumi giliai ir lëtai;• Neduokite gerti kavos.

3. Jei ávyko perkaitimas ir dehidratacija (ekstazis ir amfetaminasþymiai padidina organizmo temperatûrà, nes þmogus, ðokantis karðtojeerdvëje be reguliariø atsivësinimo pertraukëliø, gali perkaisti ir dehid-ratuoti. Pirmi áspëjamieji þenklai: spazmai, mëðlungis, galvos skausmasarba staigus nuovargis), tai:

• Nuveskite þmogø á kuo vësesnæ patalpà, geriausia á grynà orà;• Nurenkite nereikalingus viršutinius drabuþius;• Duokite gerti vandens;• Jei simptomai nepraeina, nepalikdami ligonio vieno pasirûpinki-te, kad bûtø iðkviesta greitoji pagalba.

4. Jei þmogus neteko sàmonës (tokià bûsenà gali sukelti heroinas,raminamieji vaistai, alkoholis, opijaus ekstraktas, klijai, dël ekstazio var-

19

tojimo ávykusi organizmo dehidratacija), tai:• Paguldykite já á gaivinimo pozà;• Patikrinkite kvëpavimà, jei reikës, atlikite gaivinimà burna á bur-nà;• Kuo greièiau iðkvieskite greitàjà pagalbà;• Laikykite þmogø ðiltai, taèiau ne karðtai;• Jei retkarèiais ligonis atgauna sàmonæ, nemëginkite duoti skysèiø,nes gali uþspringti.

5. Jei þmogus nualpo, bet dar kvëpuoja, tai:• Paguldykite já ant nugaros, galvà pasukæ ðonu á save;• Sulenkite rankà ir kojà ðone á save;• Iðtiesinkite kità rankà ir kojà;• Jokiu bûdu nepalikdami ligonio pasirûpinkite, kad bûtø iðkviestagreitoji pagalba;• Niekada neguldykite þmogaus á gaivinimo pozà, jei manote, kad jágali bûti iðtikusi galvos arba kaklo trauma.

6. Jei sustojo kvëpavimas, tai:• Pasirûpinkite, kad bûtø iðkviesta greitoji pagalba;• Greitai patikrinkite burnà, kad nebûtø joje nieko, nuo ko þmogusgalëtø uþdusti;• Paguldykite ant nugaros;• Atloðkite galvà atgal ir pakelkite smakrà, kad þmogus galëtø kvë-puoti;• Uþspauskite nosies šnerves pirštais;• Giliai ákvëpkite ir pridëkite savo burnà prie ligonio burnos;• Pûskite á burnà tol, kol iðsiplës krûtinë;• Pakartokite dar kartà;• Patikrinkite pulsà;• Jei nejauèiate pulso, pradëkite ðirdies masaþà;• Sudëjæ abi rankas krûtinës làstos viduryje vienà kartà tvirtai pa-spauskite þemyn ir 15 kartø ðvelniau (daþnis apie 80 kartø per minu-tæ);• Kartokite gaivinimà burna á burnà (2 ákvëpimai) ir tada vël pradë-kite ðirdies masaþà (15 paspaudimø). Kartoti reikia iki tol, kol atsi-ras pulsas ir kvëpavimas arba tol, kol atvyks greitoji pagalba.

20

Asmens, piktnaudþiaujanèio narkotinëmis, psichotropinëmis ir la-kiosiomis medþiagomis, þymës:

• Kraujo dëmës ant drabuþiø ir netikëtose kûno vietose;• Ðvirkðtai ir adatos, vatos kuokðteliai, sulenkti ðaukðtai, maiðeliaisu organine rûgðtimi, geleþiniai ðaukðtai aprûkusia apaèia;• Rudi grumsteliai arba nuodëguliai ant aliuminio folijos;• Vaistai ávairiose pakuotëse;• Aðtriø dûmø kvapas;• Polietileniniai maiðeliai arba audinio skiautës, turinèios specifinálakiøjø medþiagø kvapà ir pan.

VISADAJei þmogus sàmoningas, pirmiausiai bûtina iðsiaiðkinti, kokius nar-

kotikus jis vartojo. Tai padës þmogui, apsinuodijusiam narkotikais, grei-èiau ir efektyviau suteikti pirmàjà pagalbà. Visais atvejais surinkite ap-tiktus miltelius, tabletes ir kita, kad gydytojai galëtø nustatyti, kas buvovartota.

NIEKADATeikdami pirmàjà pagalbà asmeniui, apsinuodijusiam narkotikais,

jo nekaltinkite ir nebandykite aiðkintis, kodël jis vartoja narkotikus. Dau-geliu atvejø nesitikëkite, kad þmogus, apsvaigæs nuo narkotikø, elgsisprotingai ir nuosekliai.

6. Rekomendacijos pareigûnams, susidûrusiems su

narkotines ir psichotropines medþiagas vartojanèiais

arba jomis prekiaujanèiais asmenimis bei radusiems

narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø ar jø pirmtakø

(prekursoriø)

Savo darbe policijos pareigûnai privalo grieþtai laikytis Lietuvos Res-publikos teisës aktø reikalavimø.

Siekdami uþtikrinti kitø þmoniø ir savo saugumà, atminkite, kad:• Asmenø, apsvaigusiø nuo narkotikø, elgesys gali bûti nenuspëja-

mas;

21

• Apsvaigusiems asmenims gali bûti reikalinga skubi medicininëpagalba;

• Naudodami medicinines arba polietilenines pirðtines, apsaugo-site ne tik ákalèius, kurie gali turëti reikðmës siekiant teisingai iðnagri-nëti bylà, bet ir savo sveikatà;

• Suradus narkotikø arba jø pirmtakø (prekursoriø), negalima ar-dyti pakuotës, bandyti atpaþinti, kokios tai medþiagos, uodþiant arbaskonio receptoriais;

• Po rizikingo kontakto, adatos ádûrimo arba kito suþalojimo rei-kia nedelsiant tà vietà nuplauti vandeniu su muilu. Akis, nosá, burnà irodà reikia plauti tekanèiu vandeniu ir bûtina kreiptis á medicinos spe-cialistus.

Asmens ir automobilio apþiûros ypatumai:• Asmuo, vykdydamas neteisëtus veiksmus su narkotikais arba jø

pirmtakais (prekursoriais), bet kokiu bûdu bandys atsikratyti ákalèiø,todël sulaikymo metu pirmiausia uþdëkite antrankius, o tik paskui atli-kite asmens apþiûrà arba dalinæ asmens apþiûrà ir patikrinkite daiktus;

• Esant galimybei, sulaikomo asmens apþiûrà arba dalinæ asmensapþiûrà atlikite dviese. Vienas pareigûnas apþiûri asmená, o kitas kon-troliuoja jo veiksmus ir prireikus galës paliudyti, kad tikrinamasis tikraiturëjo protokole arba tarnybiniame praneðime nurodytus daiktus. Pa-reigûnas, suradæs daiktø, kuriuos draudþia teisëta apyvarta, turi á taiatkreipti kolegos dëmesá;

• Apieðkomasis turi stovëti patogioje padëtyje. Nekiðkite rankø ákiðenes prieð tai jø neapþiûrëjæ. Ið pradþiø apþiûrimajam liepkite pa-èiam viskà iðimti ið kiðeniø. Drabuþius apèiuopkite ðvelniai, tapðnoda-mi nuo virðaus iki apaèios. Apieðkodami asmená niekada nedarykite slys-tamøjø judesiø, nes visuomet yra pavojus, jog jis turi adatø arba kitøaðtriø daiktø, todël yra tikimybë susiþeisti;

• Reikia surinkti, susemti sulaikomø (tikrinamø) asmenø iðmes-tus narkotikus ar jø pirmtakus (prekursorius), ðá jø veiksmà uþfiksuotiprotokole arba tarnybiniame pranešime;

• Automobilá apieðkokite nuosekliai, ið pradþiø vienà automobiliopusæ ið priekinës dalies link uþpakalinës automobilio dalies, paskui ki-tà. Jeigu automobilá apþiûri du pareigûnai, apþiûrà reikia pradëti abiems

22

skirtingose automobilio pusëse nuo priekinës dalies, po to apþiûrëti uþ-pakalinæ automobilio dalá;

• Stenkitës iðsaugoti ant pakuotës galimus átariamøjø pirðtø atspau-dus, biologinius pëdsakus ir nepalikti savøjø, todël bûtina naudoti me-dicinines ar polietilenines pirðtines, kuo maþiau liesti pakuotæ, kiekvie-na pakuotë turëtø bûti ápakuojama atskirai (geriausia á popierinius vo-kus).

Patalpø apþiûros ypatumai:• Prieð pradëdami patalpos apþiûrà viduje, ið pradþiø apþiûrëkite

jà ið iðorës, palikite nors vienà pareigûnà stebëti iðëjimus ir langus, nesátariamieji arba tikrinamieji gali bandyti bëgti arba iðmesti narkotikus;

• Patekæ á patalpà stebëkite, kad ten esantys asmenys nesunaikin-tø nusikalstamos veiklos ákalèiø;

• Radæ narkotikø gamybos vietà nieko nelieskite, venkite kontak-tø su ten esanèiomis medþiagomis (rûgðtimis, dujomis ir garais), iðkvies-kite kriminalinës policijos pareigûnus.

Ar þinote, kad:• Narkotikai daþnai laikomi maþais paketëliais, kurie gali bûti uþ-

kiðti uþ atlapø, rankoviø ir kepuriø uþlenktø galø, avalynëje, tarpupirð-èiuose, su savimi turimuose daiktuose: cigareèiø, kramtomosios gumospakeliuose, piniginëse, rankinëse, uþraðø knygutëse, dokumentuose,pudrinëse, automobilio vaistinëlëje ir kitur;

• Narkotikai slepiami plataus vartojimo prekëse: saldainiø, kram-tomosios gumos, kavos maišeliuose ir pan.

23

7. Lietuvos Respublikos teisës aktai, susijæ su

narkotinëmis ir psichotropinëmis medþiagomis bei jø

pirmtakais (prekursoriais)

7.1. Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas

(iðtrauka)

19 straipsnis. Asmens atsakomybë uþ nusikalstamà veikà, padary-tà apsvaigus nuo alkoholio, narkotiniø, psichotropiniø ar kitø psichi-kà veikianèiø medþiagø

1. Asmuo, kuris nusikalstamà veikà padarë apsvaigæs nuo alkoholio,narkotiniø, psichotropiniø ar kitø psichikà veikianèiø medþiagø, nuobaudþiamosios atsakomybës neatleidþiamas.

2. Asmuo, kuris baudþiamàjá nusiþengimà, neatsargø arba nesunkøar apysunká tyèiná nusikaltimà padarë bûdamas prieð jo valià nugirdytasar apsvaigintas ir dël to ne visiðkai sugebëdamas suvokti pavojingo nu-sikalstamos veikos pobûdþio arba valdyti savo veiksmø, atleidþiamasnuo baudþiamosios atsakomybës.

3. Asmuo, kuris ðio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sàlygomis pada-rë sunkø arba labai sunkø nusikaltimà, atsako pagal baudþiamàjá ástaty-mà, taèiau bausmë jam gali bûti ðvelninama remiantis šio kodekso 59straipsniu.

259 straipsnis. Neteisëtas disponavimas narkotinëmis ar psichot-ropinëmis medþiagomis be tikslo jas platinti

1. Tas, kas neteisëtai gamino, perdirbo, ágijo, laikë, gabeno ar siuntënarkotines ar psichotropines medþiagas neturëdamas tikslo jas parduo-ti ar kitaip platinti, baudþiamas bauda arba areðtu, arba laisvës atëmi-mu iki dvejø metø.

2. Tas, kas neteisëtai gamino, perdirbo, ágijo, laikë, gabeno ar siuntënedidelá kieká narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø neturëdamas tikslojø parduoti ar kitaip platinti, padarë baudþiamàjá nusiþengimà ir bau-dþiamas vieðaisiais darbais arba laisvës apribojimu, arba bauda, arbaareðtu.

24

3. Asmuo, kuris savo noru kreipësi á sveikatos prieþiûros ástaigà dëlmedicinos pagalbos ar kreipësi á valstybës institucijà norëdamas atiduotineteisëtai pasigamintas, ágytas, laikytas be tikslo platinti narkotines arpsichotropines medþiagas, atleidþiamas nuo baudþiamosios atsakomy-bës uþ vartotø ar atiduotø narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø gami-nimà, ágijimà ir laikymà.

260 straipsnis. Neteisëtas disponavimas narkotinëmis ar psichot-ropinëmis medþiagomis turint tikslà jas platinti arba neteisëtas dis-ponavimas labai dideliu narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø kie-kiu

1. Tas, kas neteisëtai gamino, perdirbo, ágijo, laikë, gabeno ar siuntënarkotines ar psichotropines medþiagas turëdamas tikslà jas parduotiar kitaip platinti arba pardavë ar kitaip platino narkotines ar psichotro-pines medþiagas, baudþiamas laisvës atëmimu nuo dvejø iki aðtuoneriømetø.

2. Tas, kas neteisëtai gamino, perdirbo, ágijo, laikë, gabeno ar siuntëdidelá kieká narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø turëdamas tikslà jasparduoti ar kitaip platinti arba pardavë ar kitaip platino didelá kiekánarkotiniø ar psichotropiniø medþiagø, baudþiamas laisvës atëmimu nuoaðtuoneriø iki deðimties metø.

3. Tas, kas neteisëtai gamino, perdirbo, ágijo, laikë, gabeno, siuntë,pardavë ar kitaip platino labai didelá kieká narkotiniø ar psichotropiniømedþiagø, baudþiamas laisvës atëmimu nuo deðimties iki penkiolikosmetø.

261 straipsnis. Narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø platinimasnepilnameèiams

Tas, kas platino narkotines ar psichotropines medþiagas nepilna-meèiams, baudþiamas laisvës atëmimu nuo trejø iki dvylikos metø.

264 straipsnis. Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropinesmedþiagas

1. Tas, kas padëjo asmeniui ásigyti, vertë, lenkë ar kitaip já pratino negydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medþiagas, bau-dþiamas areðtu arba laisvës atëmimu iki penkeriø metø.

25

2. Tas, kas padëjo nepilnameèiui ásigyti, vertë, lenkë ar kitaip já pra-tino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medþiagas,baudþiamas laisvës atëmimu nuo trejø iki deðimties metø.

265 straipsnis. Neteisëtas aguonø ar kanapiø auginimasTas, kas paþeisdamas nustatytà tvarkà augino didelá kieká aguonø,

kanapiø ar kitø á narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø sàraðà átrauktøaugalø, baudþiamas vieðaisiais darbais arba bauda, arba laisvës apribo-jimu, arba areðtu, arba laisvës atëmimu iki dvejø metø.

266 straipsnis. Neteisëtas disponavimas pirmos kategorijos narko-tiniø ar psichotropiniø medþiagø pirmtakais (prekursoriais)

Tas, kas neteisëtai gamino, ágijo, laikë, gabeno, siuntë arba pardavëar kitaip realizavo pirmos kategorijos narkotiniø ar psichotropiniø me-dþiagø pirmtakus (prekursorius), baudþiamas bauda arba areðtu, arbalaisvës atëmimu iki ketveriø metø.

281 straipsnis. Keliø transporto eismo saugumo ar transporto prie-moniø eksploatavimo taisykliø paþeidimas

1. Tas, kas vairuodamas keliø transporto priemonæ paþeidë keliø eis-mo saugumo ar transporto priemonës eksploatavimo taisykles, jeigudël to ávyko eismo ávykis, dël kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito þmo-gaus sveikata, baudþiamas teisës dirbti tam tikrà darbà arba uþsiimtitam tikra veikla atëmimu arba bauda, arba areðtu, arba laisvës atëmi-mu iki dvejø metø.

2. Tas, kas vairavo keliø transporto priemonæ bûdamas apsvaigæsnuo alkoholio, narkotiniø, psichotropiniø ar kitø psichikà veikianèiømedþiagø ir paþeidë keliø eismo saugumo ar transporto priemonës eks-ploatavimo taisykles, jeigu dël to ávyko eismo ávykis, dël kurio buvo ne-sunkiai sutrikdyta kito þmogaus sveikata arba nukentëjusiam asmeniuipadaryta didelës turtinës þalos, baudþiamas bauda arba areðtu, arba lais-vës atëmimu iki trejø metø.

3. Tas, kas vairuodamas keliø transporto priemonæ paþeidë keliø eis-mo saugumo ar transporto priemonës eksploatavimo taisykles, jeigudël to ávyko eismo ávykis, dël kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito þmo-gaus sveikata, baudþiamas teisës dirbti tam tikrà darbà arba uþsiimti

26

tam tikra veikla atëmimu arba bauda, arba areðtu, arba laisvës atëmi-mu iki penkeriø metø.

4. Tas, kas padarë ðio straipsnio 3 dalyje numatytà veikà bûdamasapsvaigæs nuo alkoholio, narkotiniø, psichotropiniø ar kitø psichikà vei-kianèiø medþiagø, baudþiamas laisvës atëmimu iki ðeðeriø metø.

5. Tas, kas vairuodamas keliø transporto priemonæ paþeidë keliøeismo saugumo ar transporto priemonës eksploatavimo taisykles, jei-gu dël to ávyko eismo ávykis, dël kurio þuvo þmogus, baudþiamas laisvësatëmimu iki aðtuoneriø metø.

6. Tas, kas padarë ðio straipsnio 5 dalyje numatytà veikà bûdamasapsvaigæs nuo alkoholio, narkotiniø, psichotropiniø ar kitø psichikà vei-kianèiø medþiagø, baudþiamas laisvës atëmimu nuo trejø iki deðimtiesmetø.

7. Asmuo atsako pagal ðio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kaijose numatytos veikos yra padarytos dël neatsargumo.

8. Laikoma, kad asmuo yra apsvaigæs nuo alkoholio, kai jo kraujyjeyra 0,4 promilës ir daugiau alkoholio.

9. Ðiame straipsnyje nurodytos keliø transporto priemonës yra visørûðiø automobiliai, traktoriai, kitos savaeigës maðinos, troleibusai, mo-tociklai ir kitos mechaninës transporto priemonës.

7.2. Lietuvos Respublikos administraciniø teisës

paþeidimø kodeksas (iðtrauka)

44 straipsnis. Neteisëtas narkotiniø ar psichotropiniø medþiagøágijimas ar laikymas nedideliais kiekiais arba narkotiniø ar psichot-ropiniø medþiagø vartojimas be gydytojo paskyrimo

Neteisëtas narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø ágijimas ar laiky-mas nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti –

uþtraukia baudà iki vieno tûkstanèio litø su psichotropiniø ar nar-kotiniø medþiagø konfiskavimu arba administraciná areðtà iki trisde-ðimties parø su narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø konfiskavimu.

Narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø vartojimas be gydytojo pa-skyrimo arba asmenø, sulaikytø uþ administraciniø teisës paþeidimø(iðskyrus teisës paþeidimus, numatytus ðio kodekso 126 straipsnio ket-

27

virtojoje ir ðeðtojoje dalyse ir 129 straipsnyje) padarymà ir átariamø ap-svaigus nuo narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø, apsvaigimo patik-rinimo vengimas –

uþtraukia baudà iki penkiø ðimtø litø.Nepilnameèiø nuo keturiolikos iki ðeðiolikos metø neteisëtas nar-

kotiniø ar psichotropiniø medþiagø ágijimas ar laikymas nedideliais kie-kiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti, taip pat narkotiniø ar psichot-ropiniø medþiagø vartojimas be gydytojo paskyrimo –

uþtraukia baudà tëvams arba globëjams (rûpintojams) iki penkiøðimtø litø su narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø konfiskavimu.

Pastaba. Asmuo, savanoriðkai atidavæs nedideliu kiekiu turëtà nar-kotinæ ar psichotropinæ medþiagà, kurià jis ágijo arba laikë be tiksloparduoti, taip pat savanoriðkai kreipæsis á medicinos ástaigà dël medici-nos pagalbos suteikimo ryðium su narkotiniø ar psichotropiniø medþia-gø vartojimu be gydytojo paskyrimo, atleidþiamas nuo administracinësatsakomybës uþ ðiame straipsnyje numatytus veiksmus.

107(1) straipsnis. Nesiëmimas narkotikø turinèiø pasëliø apsaugosuþtikrinimo priemoniø

Nesiëmimas kanapiø ir aguonø pasëliø, ðiø kultûrø derliaus laikymoir perdirbimo apsaugos nustatyto reþimo uþtikrinimo priemoniø, taippat nesiëmimas posëliniø likuèiø ir gamybos atliekø, turinèiø narkoti-niø medþiagø, sunaikinimo priemoniø –

uþtraukia baudà iki trijø ðimtø litø.

107(2) straipsnis. Neteisëtas opijiniø aguonø, kanapiø ar kokame-dþiø auginimas

Neteisëtas opijiniø aguonø, kanapiø ar kokamedþiø auginimas –uþtraukia áspëjimà arba baudà iki trijø ðimtø litø.

126 straipsnis. Transporto priemoniø vairavimas, esant vairuoto-jams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotikø, vaistø ar kitøsvaigiøjø medþiagø

Transporto priemoniø vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems,kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promi-lës iki 1,5 promilës), –

uþtraukia baudà vairuotojams nuo vieno tûkstanèio iki vieno tûks-

28

tanèio penkiø ðimtø litø arba teisës vairuoti transporto priemones at-ëmimà nuo vieneriø metø iki vieneriø metø ðeðiø mënesiø.

Transporto priemoniø vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems,kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 pro-milës iki 2,5 promilës), –

uþtraukia baudà vairuotojams nuo vieno tûkstanèio penkiø ðimtøiki dviejø tûkstanèiø litø su teisës vairuoti transporto priemones atëmi-mu nuo vieneriø metø ðeðiø mënesiø iki dvejø metø.

Transporto priemoniø vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems,kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promi-lës ir daugiau), neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas, taip patalkoholio vartojimas po eismo ávykio iki jo aplinkybiø nustatymo –

uþtraukia baudà vairuotojams nuo dviejø tûkstanèiø iki trijø tûks-tanèiø litø su teisës vairuoti transporto priemones atëmimu nuo dvejøiki trejø metø.

Transporto priemoniø vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiemsnuo narkotikø arba vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø, apsvaigimo pa-tikrinimo vengimas, taip pat narkotikø, vaistø ar kitø svaigiøjø medþia-gø vartojimas po eismo ávykio iki jo aplinkybiø nustatymo –

uþtraukia baudà vairuotojams nuo vieno tûkstanèio penkiø ðimtøiki trijø tûkstanèiø litø su teisës vairuoti transporto priemones atëmimunuo vieneriø iki trejø metø.

Perdavimas vairuoti transporto priemonæ neblaiviam arba apsvai-gusiam nuo narkotikø arba vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø asmeniui –

uþtraukia baudà nuo trijø ðimtø iki penkiø ðimtø litø.Praktinis vairavimo mokymas, mokytojui esant neblaiviam, apsvai-

gusiam nuo narkotikø arba vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø, neblaivu-mo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio ar kitø svai-giøjø medþiagø vartojimas po eismo ávykio iki jo aplinkybiø nustaty-mo –

uþtraukia baudà vairavimo mokytojui nuo penkiø ðimtø iki vienotûkstanèio litø su teisës vairuoti transporto priemones atëmimu viene-riems metams.

129 straipsnis. Transporto priemoniø vairavimas neblaiviø ar ap-svaigusiø nuo narkotikø, vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø asmenø,neturinèiø teisës vairuoti

29

Transporto priemoniø vairavimas neblaiviø ar apsvaigusiø nuo nar-kotikø arba vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø asmenø, neturinèiø teisësvairuoti ar neturinèiø teisës vairuoti ðios rûðies transporto priemoniø,arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoho-lio, narkotikø arba vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø vartojimas po eis-mo ávykio iki jo aplinkybiø nustatymo –

uþtraukia baudà nuo trijø tûkstanèiø iki penkiø tûkstanèiø litø.

133 straipsnis. Leidimas vairuoti transporto priemones neblaiviemsarba apsvaigusiems vairuotojams, taip pat asmenims, neturintiems tei-sës vairuoti

Leidimas vairuoti transporto priemones neblaiviems arba apsvaigu-siems nuo narkotikø arba vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø, taip patasmenims, neturintiems teisës vairuoti transporto priemones, –

uþtraukia baudà asmenims, atsakingiems uþ transporto priemoniøtechninæ bûklæ ir eksploatavimà, nuo trijø ðimtø iki penkiø ðimtø litø.

7.3. Lietuvos Respublikos narkotiniø ir psichotropiniø

medþiagø kontrolës ástatymas (ištrauka)

1 straipsnis. Ástatymo paskirtisÐis ástatymas nustato narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø klasifi-

kavimo pagrindus, ðiø medþiagø, kai jos vartojamos sveikatos prieþiû-ros, veterinarijos bei mokslo tikslams, teisëtà apyvartà ir apyvartos kon-trolæ pagal tarptautiniø susitarimø reikalavimus.

3 straipsnis. Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pavadinimaiNarkotinës ir psichotropinës medþiagos áraðomos á Sveikatos apsau-

gos ministerijos tvirtinamus kontroliuojamø medþiagø sàraðus tarptau-tiniais pavadinimais, o jeigu tarptautiniø pavadinimø nëra, – cheminiaispavadinimais. Kartu gali bûti nurodomas ir kitoks, vartotojams labiauþinomas, pavadinimas.

4 straipsnis. Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø klasifikavimopagrindai

30

1. Narkotinës ir psichotropinës medþiagos klasifikuojamos pagal jøþalingà poveiká þmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudþiaujama, ir pagaltai, ar jos gali bûti vartojamos sveikatos prieþiûros tikslams. Narkotinesir psichotropines medþiagas pagal joms taikomà kontrolës reþimà, re-miantis Lietuvos Respublikos tarptautinëmis sutartimis, klasifikuoja irá sàraðus áraðo Sveikatos apsaugos ministerija.

2. Sudaromi trys narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø sàraðai:1) pirmàjá sàraðà sudaro augalai, narkotinës ir psichotropinës me-

dþiagos, uþdrausti vartoti sveikatos prieþiûros tikslams dël þalingø pa-dariniø þmogaus sveikatai, kai jais piktnaudþiaujama (toliau – I sàra-ðas);

2) antràjá sàraðà sudaro augalai, narkotinës ir psichotropinës me-dþiagos, vartojami sveikatos prieþiûros tikslams, dël þalingø padariniø,kai ðiomis medþiagomis piktnaudþiaujama, labai pavojingi þmogaus svei-katai (toliau – II sàraðas);

3) treèiàjá sàraðà sudaro augalai ir psichotropinës medþiagos, varto-jami sveikatos prieþiûros tikslams, dël þalingø padariniø, kai ðiomis me-dþiagomis piktnaudþiaujama, pavojingi þmogaus sveikatai (toliau – IIIsàraðas).

6 straipsnis. Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø reklama1. Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø reklama draudþiama.2. Informacija apie vaistus, kurie yra narkotinës ir psichotropinës

medþiagos, sveikatos prieþiûros, farmacijos, veterinarijos specialistamsbei vartotojams teikiama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvar-ka.

7 straipsnis. Draudþiami augalaiLietuvos Respublikos teritorijoje draudþiama auginti opijines aguo-

nas, kanapes bei kokamedþius.

8 straipsnis. Á I sàraðà átrauktø medþiagø teisëta apyvarta1. Á I sàraðà átrauktas medþiagas vartoti sveikatos prieþiûros tiks-

lams draudþiama.2. Be Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatyta tvarka iðduotos

licencijos (leidimo) á I sàraðà átrauktas medþiagas draudþiama ásigyti,

31

laikyti, gabenti valstybës teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eks-portuoti, naudoti moksliniams tyrimams.

3. Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybës nustatyta tvarka ið-duoda leidimus ásigyti, laikyti, gabenti valstybës teritorijoje, gaminti,perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams arbateisësaugos institucijoms bûtinus minimalius á I sàraðà átrauktø medþia-gø kiekius.

4. Á I sàraðà átrauktø medþiagø teisëtos apyvartos tvarkà mokslo tiks-lams nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

9 straipsnis. Á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø teisëtos apyvar-tos bendrieji reikalavimai

Su medþiagomis, átrauktomis á II ar III sàraðus, susijusiai veiklai tai-komi kitø medþiagø ir preparatø, vartojamø sveikatos prieþiûros ir ve-terinarijos tikslams, apyvartos reikalavimai, jeigu ðis ástatymas nenu-mato kitaip.

10 straipsnis. Su medþiagomis, átrauktomis á II ar III sàraðus, susi-jusios veiklos licencijavimas

1. Á II ir III sàraðus átrauktas medþiagas gaminti, importuoti á Lietu-vos Respublikà, eksportuoti ið Lietuvos Respublikos, verstis jø didme-nine ir maþmenine prekyba Lietuvos Respublikoje gali tik tam pasiren-gæ juridiniai asmenys, individualios ámonës, turinèios ðiai veiklai licen-cijà, tik licencijoje nurodytuose objektuose ir patalpose, kuriais naudo-tis iðduotas specialus leidimas.

2. Licencijø gaminti, importuoti á Lietuvos Respublikà, eksportuotiið Lietuvos Respublikos, verstis á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø did-menine ir maþmenine prekyba iðdavimo, ðiø licencijø galiojimo sustab-dymo, galiojimo panaikinimo, perregistravimo sàlygas ir tvarkà, leidi-mø naudoti objektus ar patalpas iðdavimo tvarkà nustato licencijavimotaisyklës. Licencijavimo taisykles tvirtina ir licencijuojamos veiklos sà-lygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybë.

3. Juridiniai asmenys, individualios ámonës gali ásigyti, laikyti á II irIII sàraðus átrauktas narkotines bei psichotropines medþiagas, jeigu tu-ri licencijà farmacinei veiklai ir licencijà ðiai veiklai, iðduotà LietuvosRespublikos Vyriausybës nustatyta tvarka.

32

4. Licencijas gaminti, importuoti á Lietuvos Respublikà, eksportuotiið Lietuvos Respublikos, verstis á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø did-menine ir maþmenine prekyba iðduoda, ðiø licencijø galiojimà sustab-do, galiojimà panaikina, licencijuojamà veiklà kontroliuoja Sveikatosapsaugos ministerija arba jos ágaliota institucija.

5. Sprendimà dël licencijos neiðdavimo, jos galiojimo sustabdymo arpanaikinimo juridinis asmuo ar individuali ámonë gali per 30 kalendori-niø dienø apskøsti Sveikatos apsaugos ministerijai. Ministerija skundàiðnagrinëja per 30 dienø. Juridinis asmuo bei individuali ámonë, nepa-tenkinti Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu, arba jei Sveikatosapsaugos ministerija neiðnagrinëjo skundo per nustatytà terminà, turiteisæ kreiptis á teismà.

6. Panaikinus licencijos galiojimà, juridinio asmens arba individua-lios ámonës turimi á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø likuèiai Sveika-tos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parduodami asmenims, tu-rintiems licencijà su narkotinëmis ir psichotropinëmis medþiagomis su-sijusiai veiklai.

14 straipsnis. Á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø importo, eks-porto ir tranzito sàlygos

1. Á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø importo á Lietuvos Respubli-kà, eksporto ið Lietuvos Respublikos, tranzito per Lietuvos Respubli-kos teritorijà sàlygas ir vykdymo tvarkà, remiantis Lietuvos Respubli-kos tarptautinëmis sutartimis, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausy-bë.

2. Á II ir III sàraðus átrauktas medþiagas laikyti muitinës sandëliuosebei laikinai saugoti importo ir eksporto terminaluose draudþiama. Ðiomsmedþiagoms negali bûti taikomos laikinojo áveþimo, laikinojo áveþimoperdirbti ir muitinës priþiûrimo perdirbimo muitinës procedûros.

3. Kiekvienam atskiram á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø importoir eksporto atvejui reikalingas specialus Sveikatos apsaugos ministeri-jos ar jos ágaliotos institucijos leidimas.

4. Jeigu á II ir III sàraðus átrauktas medþiagas importuojant, ekspor-tuojant ar gabenant tranzitu paþeidþiami ðio ástatymo ar kitø teisës aktøreikalavimai, muitinë taiko visas ástatymø nustatytas priemones, áskai-tant ðiø medþiagø sulaikymà ir konfiskavimà.

33

15 straipsnis. Á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø gabenimas Lie-tuvos Respublikos teritorijoje

Asmenys, gabenantys á II ir III sàraðus átrauktas medþiagas LietuvosRespublikos teritorijoje, turi turëti palydimuosius krovinio dokumen-tus bei uþtikrinti ðiø medþiagø saugumà. Jeigu kyla átarimas dël galimosneteisëtos á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø apyvartos, kroviná gabe-nantis asmuo privalo nedelsdamas informuoti apie tai teisësaugos insti-tucijas.

16 straipsnis. Á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø siuntimasÁ II ir III sàraðus átrauktas medþiagas siøsti paðtu draudþiama.

17 straipsnis. Á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø skyrimo, ásigiji-mo bei iðdavimo vaistinëse ir sveikatos prieþiûros ástaigose tvarka

1. Á II ir III sàraðus átrauktos medþiagos gali bûti skiriamos tik svei-katos prieþiûros ar veterinarijos tikslams. Tokiø vaistø skyrimo (iðraðy-mo) tvarkà nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

2. Asmuo, pateikæs galiojantá receptà, sveikatos prieþiûros ar veteri-narijos tikslams turi teisæ ásigyti vaistinëse á II ir III sàraðus átrauktøparuoðtos formos medþiagø.

3. Á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø ásigijimo, iðdavimo sveikatosprieþiûros ar veterinarijos tikslams vaistinëse tvarkà nustato Sveikatosapsaugos ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarny-ba.

4. Á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø ásigijimo, iðraðymo, iðdavimobei apskaitos sveikatos prieþiûros ástaigose tvarkà nustato Sveikatos ap-saugos ministerija.

5. Á II ir III sàraðus átrauktas medþiagas medicinos ir veterinarijostikslams iðduoda turintys tam teisæ:

1) vaistø maþmeninës prekybos ámoniø (vaistiniø) farmacijos spe-cialistai;2) vaistø didmeninës prekybos bei gamybos ámoniø farmacijos spe-cialistai;3) sveikatos prieþiûros ástaigø specialistai;4) veterinarijos tarnybos ástaigø farmacijos ir veterinarijos specia-listai.

34

6. Reikalavimus sveikatos prieþiûros ir veterinarijos specialistams,turintiems teisæ ásigyti, iðduoti á II ir III sàraðus átrauktas medþiagasprofesinëms pareigoms atlikti, nustato Sveikatos apsaugos ministerijakartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

19 straipsnis. Pirmosios medicinos pagalbos vaistinëlës tarptauti-nio susisiekimo transporte

Tarptautinio susisiekimo transporto vaistinëlëse á II ir III sàraðusátrauktos medþiagos, bûtinos pirmajai medicinos pagalbai suteikti, lai-komos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

20 straipsnis. Keleiviø teisësKeleiviai, vykstantys per Lietuvos valstybës sienà, sveikatos prieþiû-

ros tikslams asmeniniam vartojimui kartu su jiems paskirtø vaistø re-ceptø kopijomis gali turëti á II sàraðà átrauktø medþiagø ne daugiaukaip 7 dienø gydymo kursui, á III sàraðà átrauktø medþiagø – ne daugiaukaip 30 dienø gydymo kursui.

7.4. Lietuvos Respublikos narkologinës prieþiûros

ástatymas (ištrauka)

4 straipsnis. Narkologinës prieþiûros principai1. Narkologiniø ligoniø asmens sveikatos prieþiûra yra valstybës re-

miama (nemokama).2. Narkologiniai ligoniai gydomi savanoriðkumo principu, iðskyrus

atvejus, numatytus ðio ástatymo 7 straipsnyje.3. Þmogaus teisë gauti sveikatos prieþiûros paslaugas negali bûti

ribojama atsiþvelgiant á tai, kad jis yra narkologinis ligonis ar asmuo,piktnaudþiaujantis psichikà veikianèiomis medþiagomis.

4. Narkologiniams ligoniams taikoma individuali sveikatos prieþiû-ra laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytø narkologiniø su-sirgimø gydymo metodø.

5. Tvarkant narkologiniø ligoniø apskaità, turi bûti uþtikrinamas in-formacijos apie paciento asmens sveikatà konfidencialumas.

35

6. Visi þmonës turi teisæ á pagrástà objektyvià informacijà apie psi-chikà veikianèiø medþiagø poveiká sveikatai, jø vartojimo pasekmes ðei-mai ir visuomenei, á ðvietimà ir ugdymà.

7. Sveikatos prieþiûros ástaigos privalo uþtikrinti ástaigø specialistøir kitø asmenø, dirbanèiø su pacientais, apsaugà nuo galimos narkolo-giniø ligoniø liguistos ar pavojingos veiklos.

14 straipsnis. Medicininë apþiûra neblaivumui (girtumui) ar ap-svaigimui nuo psichikà veikianèiø medþiagø nustatyti

1. Medicininæ apþiûrà neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuopsichikà veikianèiø medþiagø nustatyti gali atlikti visi turintys specialiøþiniø asmens sveikatos prieþiûros specialistai visø rûðiø asmens sveika-tos prieþiûros ástaigose.

2. Medicininës apþiûros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuopsichikà veikianèiø medþiagø nustatyti atlikimo tvarkà tvirtina Vyriau-sybë.

3. Medicininës apþiûros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuopsichikà veikianèiø medþiagø nustatyti atlikimo metodikà tvirtina Svei-katos apsaugos ministerija.

4. Medicininë apþiûra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuopsichikà veikianèiø medþiagø nustatyti atliekama esant policijos, iki-teisminio tyrimo ástaigø, prokuratûros, teismo, darbdavio sprendimuiar paties paciento iniciatyva.

5. Ástatymø nustatytais atvejais asmenis dël neblaivumo (girtumo)gali tikrinti policija.

15 straipsnis. Narkologiniø susirgimø diagnostika1. Narkologiná susirgimà gali diagnozuoti tik gydytojas psichiatras.

Narkologiniø susirgimø diagnostika atliekama visose asmens sveikatosprieþiûros ástaigose, kuriose dirba gydytojas psichiatras.

2. Narkologinio susirgimo preliminarià diagnozæ ar tam tikrus su-sirgimo simptomus, apsinuodijimà psichikà veikianèiomis medþiagomisnustatyti privalo visi gydytojai.

3. Gydytojas, átariantis pacientui narkologiná susirgimà ar nustatæstokio susirgimo simptomus, pacientà nusiunèia konsultacijai pas gydy-tojà psichiatrà.

36

16 straipsnis. Detoksikacija1. Detoksikacija – þmogaus organizmo funkcijø, sutrikusiø dël apsi-

nuodijimo psichikà veikianèiomis medþiagomis, atnaujinimas paðalinanttokias medþiagas arba jø skilimo produktus ið þmogaus organizmo beiabstinencijos sindromo, sukelto priklausomybës nuo psichikà veikian-èiø medþiagø ir alkoholio, paðalinimas.

2. Detoksikacija prireikus turi bûti atliekama visose asmens sveika-tos prieþiûros ástaigose, atsiþvelgiant á paciento sveikatos bûklæ.

3. Detoksikacijà gali atlikti asmens sveikatos prieþiûros specialistaigydytojai, turintys tam teisæ ástatymø nustatyta tvarka.

37

I SÀRAÐAS

NARKOTINËS IR PSICHO-TROPINËS MEDÞIAGOS,

DRAUDÞIAMOS VARTOTIMEDICINOS TIKSLAMS

1961 m. Bendrosios narkotiniø

medþiagø konvencijos

IV sàraðas

Acetil-alfa-metilfentanilis(Acetyl-alpha-methylfentanyl)Acetorfinas (Acetorphine)Aguonos ir jø dalys (iðskyrussëklas) (Poppy plant (except theseeds))Aguonø ir jø daliø (iðskyrussëklas) ekstraktas ir koncentratas(Extracts and concentrate ofpoppy (except the seeds))Alfa-metilfentanilis (Alpha-methylfentanyl)Alfa-metiltiofentanilis (Alpha-methylthiofentanyl)Beta-hidroksifentanilis (Beta-hydroxyfentanyl)Beta-hidroksi-3-metilfentanilis(Beta-hydroxy-3-methylfentanyl)Dezomorfinas (Desomorphine)Etorfinas (Etorphine)Heroinas (Heroin)Kanapës (ir jø dalys) (Cannabisplant)

Kanapiø aliejus (Cannabis oil)Kanapiø derva (Cannabis resin)Kanapiø ekstraktai ir tinktûros(Extracts and tinctures ofcannabis)Ketobemidonas (Ketobemidone)Kokamedþio lapai (Coca leaf)Kokamedþio pasta (Coca paste)

3-metilfentanilis(3-methylfentanyl)3-metiltiofentanilis(3-methylthiofentanyl)

MPPPOpijus (sutirðtintos aguonøsultys, gautos bet kokiu bûdu)(Opium (coagulated juice of theopium poppy))Para-fluorofentanilis(Para-fluorofentanyl)PEPAPTiofentanilis (Thiofentanyl)

1971 m. Psichotropiniø medþiagø

konvencijos I sàraðas

AL2C-I (2,5-dimethoxy-4-iodophenethylamine)***2C-T-2 (2,5-dimethoxy-4-ethylthiophenethylamine)***2C-T-7 (2,5-dimethoxy-4-(n)-propylthiophenethylamine)***

8. Priedai

8.1. Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø sàraðas

38

BDBBrolamfetaminas(Brolamfetamine, DOB)Catha edulis augalo lapai irstiebeliai (leafs and straw)DETDMADMHPDMTDOCDOETEticiklidinas (Eticyclidine, PCE)Etriptaminas (Etryptamine)FLEAKatinonas (Cathinone)Lizergidas ((+)-Lysergide, LSD,LSD-25)MBDBMDEMDMAMeskalinas (Mescaline)4-Metilaminoreksas(4-methylaminorex)4-MTA(4-methylthioamphetamine)2-CB (4 bromo-2.5-dimethoxyphenylethylamine,MFT)Metkatinonas (Methcathinone,efedronas)MMDAN-etil MDA (N-ethyl-MDA)N-hidroksi MDA (N-hydroxyMDA)Paraheksilis (Parahexyl)PMAPMMA(Paramethoxymethylamphetamine,N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2-aminopropane)***Psilocinas, psilotsinas (Psilocine,

Psilotsin)Psilocibinas (Psilocybine,psilocybe genties grybai, turintyspsilocibino ar psilocino, ir jøsporos)Roliciklidinas (Rolicyclidine,PHP, PCPY)STP, DOMTenamfetaminas(Tenamfetamine, MDA)Tenociklidinas (Tenocyclidine,TCP)Tetrahidrokanabinolis(Tetrahydrocannabinol)TMATMA-2 (2,4,5-trimethoxyamphetamine)***

1971 m. Psichotropiniø medþiagø

konvencijos II sàraðas

Amfetaminas (Amfetamine)Deksamfetaminas(Dexamfetamine)Fenetilinas (Fenetylline)Levamfetaminas(Levamfetamine)Levometamfetaminas(Levomethamphetamine)Metamfetaminas(Metamfetamine)Metamfetamino racematas(Metamfetamine racemate)

1971 m. Psichotropiniø medþiagø

konvencijos III sàraðas

Katinas (Cathine,(+)-norpseudoephedrine)

39

1971 m. Psichotropiniø medþiagø

konvencijos IV sàraðas

Etilamfetaminas(Etilamfetamine)Fenproporeksas (Fenproporex)Fenterminas (Phentermine)Mefenoreksas (Mefenorex)

II SÀRAÐAS

NARKOTINËS IRPSICHOTROPINËS

MEDÞIAGOS,LEIDÞIAMOS VARTOTIMEDICINOS TIKSLAMS

1961 m. Bendrosios narkotiniø

medþiagø konvencijos I sàraðas

Acetilmetadolis(Acetylmethadol)Alfacetilmetadolis(Alphacetylmethadol)Alfameprodinas(Alphameprodine)Alfametadolis (Alphamethadol)Alfaprodinas (Alphaprodine)Alfentanilis (Alfentanyl)Alilprodinas (Allylprodine)Anileridinas (Anileridine)Benzetidinas (Benzethidine)Benzilmorfinas(Benzylmorphine)Betacetilmetadolis(Betacetylmethadol)Betameprodinas(Betameprodine)Betametadolis (Betamethadol)Betaprodinas (Betaprodine)

Bezitramidas (Bezitramide)Dekstromoramidas(Dextromoramide)Diampromidas (Diampromide)Dietiltiambutenas(Diethylthiambutene)Difenoksilatas (Diphenoxylate)Difenoksinas (Difenoxin)Dihidroetorfinas(Dihydroetorphine)Dihidromorfinas(Dihydromorphine)Dimenoksadolis (Dimenoxadol)Dimepheptanolis(Dimepheptanol)Dimetiltiambutenas(Dimethylthiambutene)Dioksafetilio butiratas(Dioxaphetyl butyrate)Dipipanonas (Dipipanone)Drotebanolis (Drotebanol)Ekgoninas (Ecgonine)Etilmetiltiambutenas(Ethylmethylthiambutene)Etokseridinas (Etoxeridine)Etonitazenas (Etonitazene)Fenadoksonas (Phenadoxone)Fenampromidas(Phenampromide)Fenazocinas (Phenazocine)Fenomorfanas (Phenomorphan)Fenoperidinas (Phenoperidine)Fentanilis (Fentanyl)Furetidinas (Furethidine)Hidrokodonas (Hydrocodone)Hidroksipetidinas(Hydroxypethidine)Hidromorfinolis(Hydromorphinol)Hidromorfonas(Hydromorphone)

40

Izometadonas (Isomethadone)Klonitazenas (Clonitazene)Kodoksimas (Codoxime)Kokainas (Cocaine)Levofenacilmorfanas(Levophenacylmorphan)Levometorfanas(Levomethorphan)Levomoramidas(Levomoramide)Levorfanolis (Levorphanol)Metadonas (Methadone)Metadono tarpinis produktas(Methadone intermediate)Metazocinas (Metazocine)Metildezorfinas(Methyldesorphine)Metildihidromorfinas(Methyldihydromorphine)Metoponas (Metopon)Mirofinas (Myrophine)Monoacetilmorfinas(Monoacetylmorphine)Moramido tarpinis produktas(Moramide intermediate)Morferidinas (Morpheridine)Morfinas (Morphine)Morfino metobromidas(Morphine methobromide)Morfino-N-oksidas (Morphine-N-oxide)Nikomorfinas (Nicomorphine)Noracimetadolis(Noracymethadol)Norlevorfanolis(Norlevorphanol)Normetadonas (Normethadone)Normorfinas (Normorphine)Norpipanonas (Norpipanone)Oksikodonas (Oxycodone)Oksimorfonas (Oxymorphone)

Petidinas (Pethidine)Petidino tarpinis produktas A(Pethidine intermediate A)Petidino tarpinis produktas B(Pethidine intermediate B)Petidino tarpinis produktas C(Pethidine intermediate C)Piminodinas (Piminodine)Piritramidas (Piritramide)Proheptazinas (Proheptazine)Properidinas (Properidine)Racemetorfanas(Racemethorphan)Racemoramidas(Racemoramide)Racemorfanas (Racemorphan)Remifentanilis (Remifentanil)Sufentanilis (Sufentanil)Tebainas (Thebaine)Tebakonas (Thebacon)Tilidinas (Tilidine)Trimeperidinas (Trimeperidine)

1961 m. Bendrosios narkotiniø

medþiagø konvencijos II sàraðas

Acetildihidrokodeinas(Acethyldihydrocodeine)Dekstropropoksifenas(Dextropropoxyphene)Dihidrokodeinas(Dihydrocodeine)Etilmorfinas (Ethylmorphine)Folkodinas (Pholcodine)Kodeinas (Codeine)Nikodikodinas (Nicodicodine)Nikokodinas (Nicocodine)Norkodeinas (Norcodeine)Propiramas (Propiram)

41

1971 m. Psichotropiniø medþiagø

konvencijos II sàraðas

Amineptinas (Amineptine)Buprenorfinas (Buprenorphine)Cipeprolis (Zipeprol)Dronabinolis (Dronabinol, delta-9-tetrahydrocannabinol and itsstereochemical variants)Fenciklidinas (Phencyclidine,PCP)Fenmetrazinas (Phenmetrazine)Flunitrazepamas(Flunitrazepam, Rohypnol)Meklokvalonas (Mecloqualone)Metakvalonas (Methaqualone)Metilfenidatas(Methylphenidate)Sekobarbitalis (Secobarbital)Tramadolis (Tramadol)

III SÀRAÐAS

PSICHOTROPINËSMEDÞIAGOS, LEIDÞIAMOS

VARTOTI MEDICINOSTIKSLAMS

1971 m. Psichotropiniø medþiagø

konvencijos III sàraðas

Amobarbitalis (Amobarbital)Butalbitalis (Butalbital)Ciklobarbitalis (Cyclobarbital)Glutetimidas (Glutethimide)Pentazocinas (Pentazocine)Pentobarbitalis (Pentobarbital)

1971 m. Psichotropiniø medþiagø

konvencijos IV sàraðas

Alobarbitalis (Allobarbital)Alprazolamas (Alprazolam)Amfepramonas (Amfepramone)Aminoreksas (Aminorex)Barbitalis (Barbital)Benzfetaminas (Benzfetamine)Bromazepamas (Bromazepam)Brotizolamas (Brotizolam)Butobarbitalis (Butobarbital)Chlordiazepoksidas(Chlordiazepoxide)Delorazepamas (Delorazepam)Diazepamas (Diazepam)Estazolamas (Estazolam)Etchlorvinolis (Ethchlorvynol)Etil loflazepatas (Ethylloflazepate)Etinamatas (Ethinamate)Fenazepamas (Phenazepam)*Fendimetrazinas(Phendimetrazine)Fenkamfaminas (Fencamfamin)Fenobarbitalis (Phenobarbital)bei jo preparatas ValocordinFludiazepamas (Fludiazepam)Flurazepam (Flurazepam)Halazepamas (Halazepam)Haloksazolamas (Haloxazolam)Kamazepamas (Camazepam)Ketaminas (Ketamin)*Ketazolamas (Ketazolam)Klobazamas (Clobazam)Kloksazolamas (Cloxazolam)Klonazepamas (Clonazepam)Klorazepatas (Clorazepate)Klotiazepamas (Clotiazepam)Kodeino turintys preparatai**

42

Lefetaminas (Lefetamine, SPA)Loprazolamas (Loprazolam)Lorazepamas (Lorazepam)Lormetazepamas(Lormetazepam)Mazindolis (Mazindol)Medazepamas (Medazepam)Meprobamatas (Meprobamate)Metilfenobarbitalis(Methylphenobarbital)Metiprilonas (Methyprylon)Mezokarbas (Mesocarb)Midazolamas (Midazolam)Natrio oksibutiratas (Natriioxybutyras, g-hydroxybutyrate,GHB)*Nitrazepamas (Nitrazepam)

Nordazepamas (Nordazepam)Oksazepamas (Oxazepam)Oksazolamas (Oxazolam)Pemolinas (Pemoline)Pinazepamas (Pinazepam)Pipradrolis (Pipradrol)Pirovaleronas (Pyrovalerone)Prazepamas (Prazepam)Propanididas (Propanidid)*Sekbutabarbitalis(Secbutabarbital)Temazepamas (Temazepam)Tetrazepamas (Tetrazepam)Triazolamas (Triazolam)Vinilbitalis (Vinylbital)Zolpimedas (Zolpimed)

Pastabos

* Medþiagos áraðomos á sàraðà Valstybinës vaistø kontrolës tarnybos prieSveikatos apsaugos ministerijos Narkotikø komisijos siûlymu.

**Vaistai, kuriuose kodeinas yra junginyje su viena arba keliomis veik-liosiomis medþiagomis ir jeigu vienoje vaisto dozëje kodeino yra daugiau negu100 mg arba jo koncentracija virðija 2,5 procento.

Narkotinës ir psichotropinës medþiagos áraðytos á sàraðus lietuviðkais irtarptautiniais (JT konvencijø sàraðuose áraðytais) pavadinimais, o tokiø nesant,cheminiais pavadinimais.

Sàraðuose nurodytø medþiagø izomerams (jei tokiø yra) bei galimiemsdariniams (eteriams, esteriams, druskoms) taikomas toks pat kontrolës reþi-mas.

*** Medþiagos áraðomos á sàraðà Europos Sàjungos Tarybos sprendimu.

43

8.2. Pagalbos ástaigos asmenims, vartojantiems

narkotines, psichotropines bei lakiàsias medþiagas

8.2.1. Priklausomybës ligø centrai

Teikiamos paslaugos:1. Ambulatorinis ligoniø ir jø artimøjø konsultavimas, gydymo sky-rimas, palaikomasis gydymas.2. Paaugliø testavimas (átarus vartojant narkotines medþiagas).3. Konsultacijos tëvams (átarus paauglá vartojant narkotines medþia-gas).4. Psichologo konsultacijos.5. Palaikomasis gydymas metadonu.6. Detoksikacija metadonu.7. Nustatomas apsvaigimas asmenims, pristatytiems policijos arbatiems, kurie savanoriðkai kreipësi, uþpildomas protokolas, turintisjuridinæ galià.10. Informaciniai uþsiëmimai apie þalingà narkotikø, alkoholio, ta-bako vartojimà.13. Priklausomybës ligø psichiatro anoniminë konsultacija.15. Medicininis iðblaivinimas / abstinencijos gydymas.17. Neurologo konsultacija.18. Antialkoholinë terapija ilgai veikianèiais vaistais.20. Palaikomoji ambulatorinë programa narkotikø vartotojams, bai-gusiems stacionarinæ reabilitacijà.21. Dienos stacionaro programa narkotikø vartotojams.

KONTAKTAI

VILNIAUS PRIKLAUSOMYBËS LIGØ CENTRASAdresas: Gerosios Vilties g. 3, VilniusTelefonas: (8 ~ 5) 216 00 14El. paštas: info@vplc.lthttp://www.vplc.lt

Vilniaus priklausomybës ligø centro tel. (8 ~ 5) 216 00 14 teikia-ma informacija darbo dienomis nuo 8 iki 19 val.

44

Šiuo telefonu informuojama:• Apie teikiamas paslaugas Vilniaus priklausomybës ligø centre;• Apie socialines, medicinines ir psichologines paslaugas, teikia-

mas nuo ávairiø þalingø áproèiø priklausomiems asmenims bei jø arti-miesiems, Vilniaus miesto ástaigose ir tarnybose;

• Informuojama apie reabilitacijos centrus, priklausomybës ligøcentrus, psichikos sveikatos centrus visoje Lietuvoje;

• Informacijà telefonu teikia socialiniai darbuotojai ir psicholo-gai.

KAUNO PRIKLAUSOMYBËS LIGØ CENTRASAdresas: Giedraièiø g. 8, KaunasTelefonas: (8 ~ 37) 33 74 37El. paštas: plc_kaunas@takas.lt

PANEVËÞIO PRIKLAUSOMYBËS LIGØ CENTRASAdresas: Elektronikos g. 1C, PanevëþysTelefonas: (8 ~ 45) 58 26 73El. paštas: kuzminskiene@office.lt

KLAIPËDOS PRIKLAUSOMYBËS LIGØ CENTRASAdresas: Taikos pr. 46, KlaipëdaTelefonas: (8 ~ 46) 41 50 26El. paštas: kplc@klaipeda.omnitel.net

ÐIAULIØ PRIKLAUSOMYBËS LIGØ CENTRASAdresas: Pramonës g. 15A, ÐiauliaiTelefonas: (8 ~ 41) 45 75 11El. paštas: plc@siauliai.aps.lt

8.2.2 Psichikos sveikatos centrai

Teikiamos paslaugos:1. Priklausomybës ligø psichiatro apþiûra.2. Psichologinis konsultavimas, gydymas.3. Ambulatorinis abstinencijos gydymas.4. Socialinë pagalba.

45

KONTAKTAI

Eil.�

Nr.��Centras� Adresas��

Telefonas�

Faksas��

Psichikos�sveikatos�centrai,�turintys�juridinio�asmens�status�

Miestai�ir�rajonai�

1.� VšÁ�Akmenës�rajono�psichikos�sveikatos�centras��

Respublikos�g.�11A,�Naujoji�Akmenë�

tel./faks.�(8�~�425)�56�848��

2.� VšÁ�Anykšèiø�rajono�psichikos�sveikatos�centras�

V.�Kudirkos�g.�3,�Anykšèiai�� tel.�(8�~�381)�56�702�

3.� VšÁ�Elektrënø�psichikos�sveikatos�prieþiûros�centras�

Taikos�g.�8,�Elektrënai� tel./faks.�(8�~�528)�39�646��

4.� VšÁ�Joniškio�psichikos�sveikatos�centras� Vilniaus�g.�6,�Joniškis� tel./faks.�(8�~�426)�60�040��

5.� VšÁ�Jurbarko�rajono�psichikos�sveikatos�centras�

Vydûno�g.�56,�Jurbarkas� tel./faks.�(8�~�447)�54�992��

6.� VšÁ�Kaišiadoriø�psichikos�sveikatos�centras� Gedimino�g.�118,�Kaišiadorys� tel.�(8�~�346)�60�163�reg.,�faks.�60�162��

7.� VšÁ�Kelmës�rajono�psichikos�sveikatos�centras�

Vytauto�Didþiojo�g.�84A,�Kelmë� tel.�(8�~�427)�61453,�faks.�61�325��

8.� VšÁ�Klaipëdos�psichikos�sveikatos�centras� Galinio�Pylimo�g.�3B,�Klaipëda� tel./faks.�(8�~�46)�41�00�31��

9.� VšÁ�Kretingos�psichikos�sveikatos�centras� Þemaitës�al.�1,�Kretinga� tel.�(8�~�445)�79�055,�faks.�79�055��

10.� VšÁ�Raseiniø�psichikos�sveikatos�centras� Ligoninës�g.�6,�Raseiniai� tel.�(8�~�428)�70�065,�faks.�70�064��

11.� VšÁ�Rokiškio�psichikos�sveikatos�centras�� Vytauto�g.�35B,�Rokiškis� tel.�(8�~�458)�71�696,�faks.�71�697��

12� UAB�Šakiø�psichikos�sveikatos�centras� V.�Kudirkos�g.�70-7,�Šakiai� tel./faks.�(8�~�345)�51�021��

13.� VšÁ�Šilalës�psichikos�sveikatos�centras� Vytauto�Didþiojo�g.�17,�Šilalë� tel./faks.�(8�~�449)�74�620��

14.� UAB�Šilutës�psichikos�sveikatos�ir�psichoterapijos�centras�

Gluosniø�g.�4,�Šilutë� tel.�(8�~�441)�62�363�reg.,�faks.�62�305��

15� UAB�Þemaitijos�psichikos�sveikatos�centras� Birutës�g.�10B,�Telšiai� tel.�(8�~�444)�74�313,�faks.�53�400��

16.� VšÁ�Trakø�psichikos�sveikatos�centras� Mindaugo�g.�17,�Trakai� tel.�(8�~�528)�55�945�ved.,�55�939,��faks.�55�945��

Psichikos�sveikatos�centrai,�esantys�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centro�sudëtyje�

Miestai�

17.� VšÁ�Druskininkø�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

M.�K.�Èiurlionio�g.�82,�Druskininkai�

tel.�(8�~�313)�52�289�reg.,�53�944,��faks.�53�702��

18.� VšÁ�Kauno�Centro�poliklinika� Gedimino�g.�38,�Kaunas� tel./faks.�(8�~�37)�42�32�69,�tel.�42�45�41�reg.�

19.� VšÁ�Kauno�Dainavos�poliklinika� Pramonës�pr.�31,�Kaunas� tel./faks.�(8�~�37)�45�15�75,�tel.�40�39�77�reg.�

20.� VšÁ�Kauno�Kalnieèiø�poliklinika� Savanoriø�pr.�369,�Kaunas� tel.�(8�~�37)�40�14�52,�faks.�31�16�81��

21.� VšÁ�Kauno�Šanèiø�poliklinika� Juozapavièiaus�pr.�72,�Kaunas� tel.�(8�~�37)�34�22�87,�faks.�34�02�33��

22.� VšÁ�Kauno�Šilainiø�poliklinika� Baltø�pr.�7,�Kaunas� tel./faks.�(8�~�37)�30�15�80,�tel.�30�15�88�reg.�

23.� VšÁ�Panevëþio�miesto�poliklinika�� Nemuno�g.�75,�Panevëþys� tel.�(8�~�45)�50�06�05,�50�06�06,�faks.�50�06�96��

24.� VšÁ�Šiauliø�asmens�sveikatos�prieþiûros�centras�

Vytauto�g.�101,�Šiauliai� tel.�(8�~�41)�52�54�19�reg.,�52�54�05�ved.,��faks.�52�31�15��

25.� VšÁ�Dainø�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Aido�g.�18,�Šiauliai� tel.�(8�~�41)�41�66�53�reg.,�faks.�55�27�91��

26.� VšÁ�Antakalnio�poliklinika� Antakalnio�g.�59,�Vilnius� tel.�(8�~�5)�234�74�86�reg.,�234�62�32�vad.,�faks.�234�71�60��

27.� VšÁ�Karoliniškiø�poliklinika� L.�Asanavièiûtës�g.�27A,�Vilnius� tel.�(8�~�5)�245�84�17,�faks.�244�51�17��

28.� VšÁ�Lazdynø�poliklinika� Architektø�g.�17,�Vilnius� tel.�(8�~�5)�244�46�70,�faks.�244�49�12��

29.� VšÁ�Naujosios�Vilnios�poliklinika� V.�Sirokomlës�g.�8,�Vilnius� tel.�(8�~�5)�260�68�78,�faks.�260�68�77��

30.� VšÁ�Centro�poliklinika,�Vytenio�filialas� Kauno�g.�37/59,�Vilnius� tel.�(8�~�5)�233�21�24�

31.� VšÁ�Šeškinës�poliklinika�� Šeškinës�g.�24,�Vilnius� tel.�(8�~�5)�246�83�35,�faks.�246�83�36��

32.� VšÁ�Naujininkø�poliklinika� Dariaus�ir�Girëno�g.�14,�Vilnius� tel.�(8�~�5)�216�44�37,�faks.�216�68�30��

33.� VšÁ�Visagino�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Taikos�g.�15,�Visaginas� tel.�(8�~�386)�72�058,�faks.�74�745��

46

58.� VšÁ�Utenos�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Aukštakalnio�g.�5,�Utena� tel.�(8�~�389)�63�768,�63�769,�faks.�63�750��

59.� VšÁ�Varënos�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

M.�K.�Èiurlionio�g.�61,�Varëna� tel.�(8�~�310)�32�066,�faks.�53�765��

60.� VšÁ�Dr.�A.�Birþiškos�sveikatos�namai� Vytauto�g.�2,�Maþeikiø�r.,�Viekšniai�

tel.�(8�~�443)�37�464�reg.,�faks.�39�001��

61.� VšÁ�Vilkaviškio�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

P.�Jašinsko�g.�2,�Vilkaviškis� tel.�(8�~�342)�60�113,�faks.�53�387��

62.� VšÁ�Vilniaus�rajono�centrinë�poliklinika� Laisvës�pr.�79,�Vilnius� tel.�(8�~�5)�247�69�96,�faks.�238�81�28��

63.� VšÁ�Zarasø�rajono�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Malûno�g.�4,�Zarasai� tel.�(8�~�385)�53�930,�51�416,�52�465�reg.,�faks.�51�617��

Rajonai��

34.� VšÁ�Alytaus�poliklinika�� Naujoji�g.�48,�Alytus� tel.�(8�~�315)�56�885,�faks.�39�902��

35.� VšÁ�Ignalinos�rajono�poliklinika� Ligoninës�g.�13,�Ignalina�� tel.�(8�~�386)�52848,�faks.�52�126��

36.� VšÁ�Jonavos�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Þeimiø�g.�19,�Jonava� tel.�(8�~�349)�69�028,�69�027,�69�029,��faks.�51�159�

37.� VšÁ�Garliavos�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�Garliavos�poliklinika�

Vytauto�g.�63,�Kauno�r.,�Garliava tel.�(8�~�37)�39�39�46�reg.,�55�83�21,��faks.�39�37�97��

38.� VšÁ�Pakaunës�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Lietuviø�g.�22,�Kaunas� tel./faks.�(8�~�37)�20�49�53��

39.�� VšÁ�Kazlø�Rûdos�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Vytauto�g.�43,�Kazlø�Rûda,�Marijampolës�r.�

faks.�(8�~�343)�95�068��

40.� VšÁ�Këdainiø�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Budrio�g.�5,�Këdainiai� tel.�(8�~�347)�50�645,�53�355,�faks.�50�645��

41.� VšÁ�Gargþdø�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Tilto�g.�2,�Gargþdai,�Klaipëdos�r.� tel.�(8�~�46)�45�29�60,�faks.�47�12�61��

42.� VšÁ�Lazdijø�savivaldybës�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Kauno�g.�8A,�Lazdijai� tel.�(8�~�318)�51�41�51,�faks.�51�519��

43.� VšÁ�Marijampolës�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Baþnyèios�g.�19,�Marijampolë� tel./faks.�(8�~�343)�94�021��

44.� VšÁ�Maþeikiø�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Naftininkø�g.�9,�Maþeikiai� tel.�(8�~�443)�95�156,�95�158,�faks.�20�050��

45.� VšÁ�Molëtø�rajono�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Vilniaus�g.�76,�Molëtai� tel.�(8�~�383)�51�660,�52�782,�52�205,��faks.�51�151��

46.� VšÁ�Pakruojo�rajono�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Basanavièiaus�g.�4,�Pakruojis� tel.�(8�~�421)�69�049,�faks.�69�040��

47.� VšÁ�Panevëþio�rajono�savivaldybës�poliklinika�

A.�Jakšto�g.�4,�Panevëþys� tel.�(8�~�45)�50�22�17,�faks.�50�22�10��

48.� VšÁ�Pasvalio�pirminës�asmens�sveikatos�prieþiûros�centras�

Geleþinkelieèiø�g.�70,�Pasvalys� tel.�(8�~�451)�34�470�reg.,�faks.�34�111��

49.� UAB�Plungës�sveikatos�centras�� J.�T.�Vaiþganto�g.�91,�Plungë� tel.�(8�~�448)�71�597,�71�591�kab.,��faks.�71�593��

50.� VšÁ�Prienø�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Pušyno�g.�2,�Prienai� tel.�(8�~�319)�60�484,�faks.�60�196��

51.� VšÁ�Radviliškio�rajono�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Vasario16-osios�g.�8,�Radviliškis� tel.�(8�~�422)�51�149,�faks.�51�102��

52.� VšÁ�Skuodo�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Šatrijos�g.�3,�Skuodas� tel.�(8�~�440)�73�645,�faks.�73�640��

53.� VšÁ�Šalèininkø�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Nepriklausomybës�g.�38,�Šalèininkai�

tel.�(8�~�380)�51�942,�faks.�51�298��

54.�� VšÁ�Širvintø�rajono�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

P.�Cvirkos�g.�9,�Širvintos� tel.�(8�~�382)�30�249,�faks.�30�256��

55.� VšÁ�Švenèioniø�rajono�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centro�Švenèioniø�padalinys��

Strûnaièio�g.�3,�Švenèionys� tel.�(8�~�387)�68�221,�faks.�51�743��

56.� VšÁ�Tauragës�rajono�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Jûros�g.�5,�Tauragë� tel.�(8�~�446)�62�268�vad.,�faks.�62�269��

57.� VšÁ�Ukmergës�pirminës�sveikatos�prieþiûros�centras�

Vytauto�g.�105,�Ukmergë� tel.�(8�~�340)�65�007,�faks.�65�007��

47

8.2.3. Lietuvos AIDS centras

Teikiamos paslaugos:1. Tyrimai ir gydymas dël ÞIV, hepatitø, kitø infekciniø susirgi-mø tyrimai.2. Ilgalaikë stacionari asmenø, priklausomø nuo narkotiniø ir psi-chotropiniø medþiagø, socialinë-psichologinë reabilitacija.

Lietuvos AIDS centro Ambulatorinës prieþiûros skyrius,Kauno g. 37/59, VilniusTel. (8 ~ 5) 233 01 11Nemokama linija 8 ~ 800 01 111Faks. (8 ~ 5) 233 01 11

Lietuvos AIDS centro Priklausomybës ligø skyrius,Nugalëtojø g. 3, VilniusTel. (8 ~ 5) 276 35 81Faks. (8 ~ 5) 230 01 24El. Paštas: nugaletojai@aids.lt

Daugiau informacijos apie reabilitacijos bendruomenes ir ástaigas,teikianèias pagalbà asmenims, vartojantiems narkotikus, galimarasti Narkotikø kontrolës departamento prie Lietuvos RespublikosVyriausybës interneto svetainëje www.nkd.lt.

Uþraðams

Uþraðams

Uþraðams

Uþraðams

Uþraðams

Uþraðams

Uþraðams

Uþraðams

Uþraðams

Uþraðams

Uþraðams

Uþraðams

Uþraðams

SIS

UA

SSI

RA

SA

VS

AV

OK

BSI

DN

AL

AË

ÞU

GE

GSI

LE

ÞRI

Bëtiava

S25

12

34

55

67

89

901

1121

3131

4151

6171

8191

0212

2222

3242

5262

sineida

mriP

29

6132

036

3102

726

3102

723

0171

421

851

2292

521

9162

sineidartn

A3

0171

4213

741

1282

741

1282

411

8152

29

6132

036

3102

72

sineidaièerT

411

8152

18

5122

18

5122

925

2191

623

0171

4213

741

1282

sineidatrivte

K5

2191

622

961

322

961

3203

631

0272

411

8152

18

5122

92

sineidatkne

P6

3102

723

0171

423

0171

4213

741

1282

521

9162

29

6132

03

sinei

datðeÐ

741

1282

411

8152

411

8152

18

5122

926

3102

723

0171

42

sinei

damke

S1

851

2292

521

9162

521

9162

29

6132

037

4112

824

1181

52

AP

EIL

SIT

ÛJ

PG

UR

SIJ

ËS

GU

RSI

LA

PS

SITI

RK

PA

LSI

DO

UR

Gëtiava

S62

7282

9203

1313

2333

4353

5363

7383

9393

0414

2434

4444

5464

7484

8494

0515

25

sineida

mriP

301

7142

137

4112

824

1181

522

961

3203

631

0272

411

8152

sineidartn

A4

1181

521

851

2292

521

9162

301

7142

137

4112

825

2191

62

sineidaièerT

521

9162

29

6132

036

3102

724

1181

521

851

2292

631

0272

sineidatrivte

K6

3102

723

0171

4213

741

1282

521

9162

29

6132

037

4112

82

sineidatkne

P7

4112

824

1181

521

851

2292

631

0272

301

7142

18

5122

92

sinei

datðeÐ

18

5122

925

2191

622

961

3203

741

1282

411

8152

29

6132

03

sinei

damke

S2

961

3203

631

0272

301

7142

18

5122

925

2191

623

0171

4213

2006

Tiraþas 10 000 egz.Uþsakymas Nr. 235

Parengë spaudai ir iðleido UAB „Baltijos kopija“Kareiviø g. 13B, LT-09109 VilniusInterneto tinklalapis www.kopija.lt