Embed Size (px)
Citation preview
PATVIRTINTAUAB “Jonavos vandenys” l. e. direktoriaus pareigas 2020-02-28įsakymu Nr. V-09
2020 m. vasarisJonava
STRATEGINIS PLANAS2020 – 2023 M.
Gerbiamieji,
Pristatome Jums UAB „Jonavos vandenys” atnaujintą strateginį planą. Tai antrasis tokio pobūdžio bendrovės dokumentas, kuris, kasmet bus atnaujinamas ir ant darbo stalo laikomas svarbiausiu planavimo bei veiklos organizavimo įrankiu, nubrėžiančiu bendrovės vystymosi gaires ketverių metų laikotarpiui.
Toliau žengiame žingsnius efektyvinant bendrovės veiklą, apsibrėždami savo misiją, vertybes ir viziją bei pasirinkdami bendrovės vystymosi kryptis.
Daug dėmesio šiame strateginiame laikotarpyje taip pat skirsime valdomų vandentiekio bei nuotekų tinklų kokybės bei priežiūros gerinimui, infrastruktūros plėtrai, tobulinsime paslaugų teikimo procesus, diegsime naujas technologijas, būsime atviresni visuomenei ir visą tai darysime nepamiršdami svarbiausio bendrovės turto – darbuotojų. Visi kartu sieksime užsibrėžtų tikslų ir vizijos įgyvendinimo.
Pagarbiai,Romas KeliauskasUAB „Jonavos vandenys” l. e. direktoriaus pareigas
STRATEGIJOS SANTRAUKA
2
TURINYS
1. VEIKLOS APRAŠYMAS 4
1.1. Esminiai istoriniai faktai 4
1.2. Valdymas ir nuosavybės struktūra 4
1.3. Veiklos procesai ir infrastruktūra 5
1.4. Veiklos rezultatai 11
2. APLINKOS ANALIZĖ 13
2.1. Vidinė aplinka 13
2.2. Išorinė aplinka 15
2.3. SSGG analizė 19
3. STRATEGIJA 20
3.1. Misija ir vertybės 20
3.2. Vizija, strateginės kryptys ir tikslai 21
3.3. Strateginių tikslų uždaviniai, priemonės ir jų rodikliai 23
3.4. Finansinės prognozės 27
4. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA 28
3
1. VEIKLOS APRAŠYMAS
1.1. Esminiai istoriniai faktai
UAB „Jonavos vandenys” įvairiais pavadinimais, įvairiomis formomis egzistuoja jau beveik penkiasdešimt metų. Buvo Jonavos komunalinių įmonių kombinato padalinys, buvo atskira Jonavos vandentiekio ir kanalizacijos valdyba, keletą metų priklausė Kauno teritorinei vandentiekio ir kanalizacijos valdybai ir turėjo šios valdybos cecho statusą. Lemtingi įmonei buvo 1991 metai, kai rugsėjo mėnesį, atsiskyrusi nuo Kauno teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos, tapo savarankiška Jonavos valstybine vandens tiekimo įmone.1995 m. įmonė buvo pertvarkyta į specialiosios paskirties uždarąją akcinę bendrovę, o 2002 m. į uždarąją akcinę bendrovę „Jonavos vandenys”.
Įmonės registravimo data 1991 m. Tais metais prasidėjo tikrasis atskiro juridinio asmens gyvenimas. Viskas keitėsi labai sparčiai, įmonė augo ir plėtėsi. Savarankiškos įmonės egzistavimo pradžia dalinai sutapo ir su Valstybės atgimimu ir tai taip pat turėjo savotišką postūmį į spartų augimą. Vėliau prie augimo prisidėjo įvairūs Europos Sąjungos fondų paramos projektai, kurių dėka buvo vykdoma naujų tinklų plėtra Jonavos mieste bei rajone. Šiuo metu Jonavos mieste bei Jonavos rajone eksploatuojame 16 buitinių nuotekų valymo įrenginių;31 vandenvietę, 27 vandens gerinimo įrenginius; pradėsime eksploatuoti dvejus paviršinių (lietaus) nuotekų valymo įrenginius. 98,57% rajono gyventojų, besinaudojančių centralizuotu vandens tiekimu, tiekiamas kokybiškas valytas geriamas vanduo, o visos centralizuotai surinktos nuotekos valomos nuotekų valymo įrenginiuose.
1.2. Valdymas ir nuosavybės struktūra
UAB „Jonavos vandenys” įstatinis kapitalas yra 10 448 999,68Eur. Bendrovės įstatinis kapitalas padalytas į 360 808vienetus paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur. Bendrovės akcijos yra nematerialios ir visos nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei. Akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises bendrovėje įgyvendina savivaldybės vykdomoji institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse taisyklėmis, kitais teisės aktais ir Bendrovės įstatais.
Bendrovės organai: visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas (Bendrovės direktorius). Bendrovės direktorius renkamas penkerių metų kadencijai. Kolegialūs valdymo ir priežiūros organai bei komitetai Bendrovėje nesudaromi.
UAB „Jonavos vandenys” l .e. direktoriaus pareigas nuo 2019 m. balandžio10 d. eina Romas Keliauskas. Kiti bendrovės darbuotojai reikšmingai prisidedantys prie bendrovės strategijos rengimo, įgyvendinimo bei stebėsenos: vyriausioji buhalterė Aurinta Lakavičienė, ekonomistė Vilija Ostreikienė, vyriausiasis energetikas – mechanikas - tiekėjas Gintautas Skamaročius ir ekologė – projektų vadovė Rosita Vaikšnorienė. Viso bendrovėje dirba 90 darbuotojų (2 vadovai, 31 specialistų ir 57 darbininkai).
4
UAB „JONAVOS VANDENYS“ VALDYMO STRUKTURINE SCHEMA
1.3. Veiklos procesai ir infrastruktūra
Pagrindinės UAB „Jonavos vandenys” veiklos – geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, paviršinių nuotekų tvarkymas. Bendrovė – viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, paskirtas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka, o taip pat Jonavos rajono paviršinių nuotekų tvarkytojas. Bendrovės veiklą teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT), o Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas bendrovę, kaip viešąjį vandens ir nuotekų tvarkytoją priskiria prie pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui svarbių įmonių. Bendrovė taip pat valdo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei teikia vandens ir nuotekų laboratorinių tyrimų, vandens priežiūros ir kitas su pagrindinėmis veiklomis susijusias paslaugas.
Vandens tiekimo sistema – Jonavos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje geriamasis vanduo yra išgaunamas iš požeminių vandens šaltinių, todėl vandens kokybė yra gera, tik dominuoja padidintas geležies kiekis, kurį būtina pašalinti prieš tiekiant vandenį vartotojams. Požeminiai vandens ištekliai yra valdomi pagal savivaldybių administracines ribas, bet ne pagal upių baseinus. Jonavos rajono savivaldybės teritorija patenka į Nemuno upės baseino rajono Neries mažųjų intakų, Nevėžio ir Šventosios upių pabaseinius:
5
UAB „Jonavos vandenys” eksploatuoja 31 vandenvietę. Didžiausia vandenvietė yra Pabartonių kaime (8pastoviai eksploatuojami gręžiniai, 11 stebimųjų bei 11 užkonservuotų gręžinių), šios vandenvietės dėka geriamuoju vandeniu aprūpinami visi Jonavos miesto bei Ragožių kaimo gyventojai. Dar 30 vandenviečių yra Jonavos rajono ribose. Viso, šiose vandenvietėse yra 88 gręžiniai, iš kurių 52gręžiniai yra eksploatuojami (veikiantys).
Bendrovės išgaunamo ir parduodamo vandens kiekiai pastaruosius šešerius metus išlieka panašūs ir didėja labai neženkliai, vidutiniškai po1 proc. per metus – nuo 1720 tūkst. m3 2014 m. iki 1807 tūkst. m3 2019 m. išgauto vandens bei nuo 1391 tūkst. m3 2014 m. iki 1455 tūkst. m3 2019 m. parduoto vandens. Nepaisant bendrovės pastangų nuolat atnaujinti senus, susidėvėjusius, nesandarius ir nekokybiškus vamzdynus, vandens netekimai sudaro apie 19 procentų išgaunamo vandens ir nemažėja.
6
Grafike parodoma kokią dalį bendrovės išgaunamo vandens kiekyje sudaro netekimai, tūkst. m3:
2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
1800
1391 1404 1431 1415 1451 1455
329 330 334 336 339 335
netektysparduota
Vandens tiekėjų asociacijos duomenimis 2017 ir 2018 metais, išgaunamo vandens netekimų bendra situacija Lietuvoje yra blogesnė nei Jonavos rajone – netekimai vidutiniškai šalyje sudaro 24-25 procentus išgaunamo vandens. Mažesnį nei vidutiniškai šalyje esančiu nutekėjimų kiekiu galima paaiškinti operatyviu bendrovės avarinės tarnybos ir tinklų priežiūros specialistų darbu. Bendrovės darbuotojai nuolat atlieka tinklų priežiūrą bei operatyviai reaguoja į avarines situacijas. Per 2019 metus UAB „Jonavos vandenys” avarinė tarnyba likvidavo 215 avarijų vandentiekio tinkle (avarijų skaičius vandentiekio tinkle sumažėjo 24 %t.y. nuo 282 vnt. (2017 m.) iki 215 vnt. 2019 m.). Vienam kilometrui vandentiekio tinklo Jonavos rajone per metus tenka 1,06 avarijos. Pagrindinės nutekėjimų priežastys – susidėvėję tinklai, slėgių svyravimai, grunto judėjimas ir nepakankamos investicijos vandentiekio tinklų atstatymui. Prioritetai pasinaudojant Europos Sąjungos fondų paramos lėšomis iki šiol buvo skiriami tik naujų tinklų plėtrai, todėl buvo atstatomos tik atskiros avaringiausios ir keliančios grėsmes vandentiekio vamzdyno atkarpos. Pasinaudojus ES Sanglaudos fondo lėšomis 2018-2019 m. buvo rekonstruota 1,63 km vandentiekio tinklo Šveicarijos ir Kulvos kaimuose bei 0,681 km Kosmonautų g. Jonavos m.
Išgautas požeminis vanduo yra valomas 27 vandens gerinimo įrenginiuose, esančiuose tiek Jonavos mieste, tiek rajono gyvenvietėse ir 227,9 km ilgio geriamojo vandens tinklais, tiekiamas vartotojams. Bendrovės vandens vartotojų skaičius pastaruosius šešerius metus išlieka stabilus ir didėja labai neženkliai, 1,26 proc. per penkerius metus – nuo 18264 vartotojų 2015 m. iki 18495 vartotojų 2019m.
Bendrovės geriamojo vandens laboratorija vykdo nuolatinę geriamojo vandens kokybės priežiūrą pagal su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba suderintą geriamojo
7
vandens programinės priežiūros planą. Atliekant nuolatinės ir periodinės priežiūros tyrimus, vandens mėginiai imami vandenvietėse, vandentiekio skirstomajame tinkle, įvaduose į vartotojų pastatus ir patalpų viduje. 2019 m. buvo paimti 1273 vandens mėginiai ir atlikti 6330 vandens cheminiai (iš jų 4890 analitės) bei mikrobiologiniai tyrimai (1440 analičių). Jonavos rajone vartotojams tiekiamas aukštos kokybės geriamasis vanduo, kuriame esamų medžiagų koncentracija yra mažesnė už nustatytą leistiną ribą arba artima leistinai ribai. Tik keturiose vandenvietėse (Mitėniškių, Gaižiūnų ir Biržulių), kurios neturi vandens gerinimo įrenginių, amonis ir bendroji geležis viršijo leistiną ribą, o drumstumas, kvapo ir skonio slenksčiai neatitiko higienos normos HN 24:2017 reikalavimų. Išorų vandenvietėje leistiną ribą viršija sulfatai. Visi šie nukrypimai nuo normų yra suderinti su prižiūrinčiomis institucijomis ir bendrovė turi leidimą laikinai šių normų neatitikti.2019 m. pabaigoje atliekant išsamius tyrimus Išorų vandenvietė buvo nustatyti padidinti boro, fluoridų ir natrio kiekiai, kurie neatitiko HN normų reikalavimus. Bendrovė atnaujino geriamojo vandens išgavimą iš senojo gręžinio, tačiau situacija pasikeitė nežymiai. Imtasi ieškoti kitų priemonių, siekiant užtikrinti kokybiško vandens tiekimo Išorų k. gyventojams. Vykdomos pirkimo procedūros žvalgomojo gręžinio įrengimui bei vandeningo sluoksnio ištyrimui. Tikimasi, kad tai pavyks padaryti iki 2020 m. balandžio pabaigos, o šiuo metu įmonė kaip to reikalauja teisės aktai, kreipėsi dėl išlygos gavimo leisti laikinai nukrypti nuo HN reikalavimų.
Nuotekų šalinimo sistema–UAB „Jonavos vandenys” eksploatuoja198,1 km ilgio savitakinių bei spaudiminių buitinių nuotekų tinklus, kuriais nuotekos surenkamos iš klientų. Bendrovės klientų, pasirašiusių nuotekų tvarkymo sutartis, skaičius didėja labai neženkliai ir per pastaruosius trejus metus išaugo 1,76 proc., nuo 17018 paslaugų gavėjų 2015 m. iki 17318 paslaugų gavėjų 2019 m. Bendrovė taip pat teikia asenizacijos paslaugas. Nuotekos susidaro iš gyventojų, komercinių, visuomeninių ir pramonės įmonių, kurias papildo gruntinio vandens infiltracija ir lietaus vandens nuotekos.
Tinklai nuolat prižiūrimi, šalinami gedimai ir likviduojamos avarijos. Per 2019 metus UAB „Jonavos vandenys” avarinė tarnyba likvidavo 445 gedimą nuotekų tinkle. Avarijų skaičius buitinių nuotekų tinkle sumažėjo apie 22 % t.y. nuo 571 vnt. (2017 m.) iki 445 vnt. 2019 m.). Vienam kilometrui nuotekų tinklo Jonavos rajone per metus tenka 0,45 avarijos. Dažniausi gedimai – tinklų užsikimšimai, kuriuos lemia tinklų susidėvėjimas, netinkamas gyventojų naudojimasis nuotekų tinklais, nesandarios vamzdžių sandūros ir panašios problemos. Tos pačios problemos, tvarkant nuotekas, lemia ir situaciją, kad 69,8 proc. visų surenkamų nuotekų yra nuotekos už kurių sutvarkymą yra sumokėta (2019 m. duomenys), likusius 30,2 proc. surenkamų nuotekų sudaro infiltracija ir neapskaitytos nuotekos. Vandens tiekėjų asociacijos duomenimis, kaip ir vandens tiekime, Jonavos rajone surenkant nuotekas situacija yra keliais procentais geresnė nei vidutiniškai šalyje.
Grafike parodoma kokią procentinę dalį nuo išgaunamo vandens arba surenkamų nuotekų šalyje ir Jonavos rajone sudaro atitinkamai vandens netekimai ir neapskaitytos nuotekos:
8
2013.5 2014 2014.5 2015 2015.5 2016 2016.5 2017 2017.5 2018 2018.5
36%32%
37%
46%
39%
19% 19% 19% 19% 19%
39% 38%
44%48%
42%
22%24% 24% 23%
25%
Vandens netektys šalyje Neapskaitytos nuotekos šalyje
Vandens netektys Jonavos r. Neapskaitytos nuotekos Jonavos r.
Nuotekos yra surenkamos kolektoriais, o surinktos buitinės nuotekos mechaniškai ir biologiškai valomos nuotekų valymo įrenginiuose ir išvalytos išleidžiamos į gamtinę aplinką. Gyventojai, kurie nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų, naudojasi vietiniais nuotekų surinkimo šuliniais arba paskirsto nuotekas filtracijos laukuose. Į Neries upę ir kitus upelius išleidžiamos nuotekos atitinka taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime, taršos leidimuose bei nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus reikalavimus. UAB „Jonavos vandenys” eksploatuoja 16 nuotekų valymo įrenginių Jonavos mieste ir rajono gyvenvietėse. Nuotekų valymo įrenginiuose susidaręs nuotekų dumblas yra išvežamas į dumblo kompostavimo aikštelę Gineikių kaime, kur dumblas yra perdirbamas į kompostą. Nuotekų valyme pagrindinis dėmesys yra skiriamas technologiniam procesui, nepertraukiamam ir nepriekaištingam valyklos įrengimų darbui.
Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2016 m. UAB „Jonavos vandenys” paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje. Bendrovė 2017 m. pasirašė finansavimo sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra, dėl 2,8 mln. Eur vertės projekto „Paviršinių (lietaus) nuotekų infrastruktūros plėtra, rekonstrukcija ir inventorizacija Jonavos mieste” įgyvendinimo. Šio projekto dėka įsigyta specializuota (hidrodinaminė) mašina, skirta paviršinių nuotekų sistemų priežiūrai, atliekama paviršinių nuotekų tinklų inventorizacija Jonavos mieste, pastatyti dveji nuotekų valymo įrenginiai, atlikti numatyti paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir baseinų sujungimo darbai. Gavus papildomą finansavimą šio projekto apimtyje bus statomi dar vieni paviršinių (lietaus) nuotekų valymo įrenginiai ties Sodų g.93, Jonavos mieste. 2019 m. UAB „Jonavos vandenys” turi pasirašytas 82 paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis. Per pastaruosius metus tokių sutarčių skaičius išliko nepakitęs.
UAB „Jonavos vandenys” geriamojo vandens laboratorija kontroliuoja geriamojo vandens kokybę ir teikia šachtinių šulinių bei gręžinių vandens kokybės tyrimo paslaugas. Nuotekų laboratorija vykdo bendrovės eksploatuojamų nuotekų valymo įrengimų ir paviršinių vandenų išleidžiamų teršalų aplinkos monitoringą bei atlieka taršos šaltinių išmetamų į
9
aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus bei tyrimus. Papildoma bendrovės veikla – turimo transporto ir mechanizmų nuoma.
UAB „Jonavos vandenys” įgyvendinti ir vykdomi projektai:Bendrovė ne tik savo jėgomis, investuodama bendrovės lėšas, nuolat rūpinasi jos
valdomu turtu bei infrastruktūra, atlikdama jų priežiūrą, remontą ir atnaujinimą, bet ir nuolat ieško būdų pasitelkti Europos Sąjungos fondų ir valstybės bei savivaldybės pagalbą iš esmės atnaujinant esamą ir kuriant naują strateginę reikšmę valstybei bei visuomenei turinčią infrastruktūrą.
Bendrovės vykdomi ir jau įvykdyti ES lėšomis finansuojami projektai:
Projekto pavadinimas Metai Finansavimo šaltiniai
Projekto vertė (Eur)
Rezultatai
Jonavos dumblo apdorojimo įrenginių statyba
2010–2011
Europos Sąjungos sanglaudos fondas;Lietuvos valstybės biudžetas; Jonavos rajono savivaldybės biudžetas; Bendrovės lėšos
1,44 mln.
Pastatyta ir įrengta dumblo kompostavimo aikštelė Gineikiuose, įsigyta kompostavimo įranga
Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Jonavos rajone
2010 –
2012
Europos Sąjungos sanglaudos fondas;Lietuvos valstybės biudžetas; Jonavos rajono savivaldybės biudžetas; Bendrovės lėšos
2,36 mln.
Nutiesta 2319 m vandentiekio ir 8723 m nuotekų tinklų Jonavoje, rekonstruota nuotekų valykla Rukloje
Nuotekų tinklų plėtra Jonavos rajone (Upninkuose, Išoruose, Kalnėnuose)
2010–
2014
Europos Sąjungos sanglaudos fondas;Lietuvos valstybės biudžetas; Jonavos rajono savivaldybės biudžetas; Bendrovės lėšos
1,75mln.
Nutiesta 15843 m buitinių nuotekų tinklų Upninkuose, Išoruose ir Kalnėnuose, pastatyti nuotekų valymo įrenginiai Išoruose
Vandentvarkos objektų plėtra Jonavos rajone (Mimainių ir Vaivadiškių kaime)
2013–
2014
Europos žemės ūkio fondas;Lietuvos valstybės biudžetas;Jonavos rajono savivaldybės biudžetas
105 tūkst.
Pastatyti vandens gerinimo įrenginiai Mimainiuose ir Vaivadiškėse, išgręžtas artezinis gręžinys Vaivadiškėse
Vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija Jonavoje
2014– 2015
Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa;Bendrovės lėšos
2,65 mln.
Rekonstruoti Jonavos miesto vandens gerinimo įrenginiai: įrengti nauji filtrai, siurblinės, rekonstruoti rezervuarai, pakeisti vamzdynai, automatizuotas valdymas, atnaujintas pastatas ir jo aplinka
Paviršinių 2017– Europos Sąjungos fondų 3,15 Įrengta ir rekonstruota iš 277 ha 10
(lietaus) nuotekų infrastruktūros plėtra, rekonstrukcija ir inventorizacija Jonavos mieste
2021investicijų veiksmų programa;Bendrovės lėšos
mln. ploto surenkamo paviršinio vandens rinkimo infrastruktūra Jonavoje: inventorizuoti paviršinių nuotekų tinklai, pakloti nauji tinklai, sujungiant baseinus, įrengti lietaus nuotekų valymo įrenginiai, įsigytas specializuotas hidrodinaminis automobilis
Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra Jonavos mieste ir Jonavos rajone
2017-
2020
Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa;Bendrovės lėšos
3,61 mln.
Rekonstruota 8,2 km vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų Jonavoje, Rukloje, Upninkuose, Užusaliuose, Žeimiuose, Šveicarijoje ir Kulvoje, nutiesta 16,6 km naujų nuotekų tinklųPrauliuose, Ragožiuose ir Užusaliuose.
1.4. Veiklos rezultatai
Apibendrinant UAB „Jonavos vandenys” veiklos rezultatus ir finansinių ataskaitų duomenis, bendrovė vertintina:
Likvidumo ir mokumo aspektu, kaip labai stabili ir finansine prasme saugi įmonė bei puikus verslo partneris, pajėgus laiku padengti turimus įsipareigojimus ir nesusiduriantis su apyvartinių lėšų trūkumu. Jau keletą metų bendrovės sąskaitose sukauptos lėšos viršija bendrovės trumpalaikius įsipareigojimus, atitinkamai net pats konservatyviausias likvidumo rodiklis – absoliutaus likvidumo pinigais koeficientas 2019 m. yra 0,93 ir rodo, kad visus savo trumpalaikius įsipareigojimus, esant reikalui, bendrovė pajėgi padengti nedelsiant ir neparduodant jokio turto bei nelaukiant gautinų atsiskaitymų.
Pelningumo aspektu, kaip riboto pelningumo bendrovė, kuriai nors ir keliamas uždavinys dirbti pelningai, tačiau pagrindiniai bendrovės tikslai yra susiję su visuomenės interesais gauti pigų ir kokybišką vandenį bei gyventi saugioje ir švarioje aplinkoje, kurią bendrovė privalo užtikrinti saugiai ir efektyviai tvarkydama nuotekas. Bendrovės pelningumo galimybes riboja ir tai, kad jos pagrindinių veiklų kainas reguliuoja VERT. Pažymėtina, kad bendrovės vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nesikeitė juo 2013 m. ir 2019 m. rugsėjo mėnesio. Kainos yra žemos, lyginant jas su kituose rajonuose vartotojams teikiamų analogiškų paslaugų kainomis. Bendrovė dirba pelningai, bet jos turto, nuosavo kapitalo ir grynojo pelningumo rodikliai nesiekia vieneto, t. y. pelnas sudaro mažiau nei vieną centą, atitinkamai nuo vieno euro vertės turto, nuosavo kapitalo ar pajamų. Bendrovė būtų labai nepatraukli galimiems investuotojams, tačiau, žinant, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas draudžia Lietuvoje privatizuoti viešuosius vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus, ši problema bendrovei nėra aktuali. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrovės akcininkui – Jonavos rajono savivaldybei atstovaujančios rajono institucijos iš bendrovės nereikalauja dividendų ir atitinkamai į pelno siekimą orientuotos veiklos. Tai rodo, kad akcininkui taip pat svarbūs visuomenės interesai bei efektyvi bendrovės veikla ir leidžia bendrovei didesnėmis apimtimis dalyvauti investiciniuose projektuose bei daugiau lėšų skirti valdomos infrastruktūros atnaujinimui.
11
Įsipareigojimų aspektu, kaip visiškai nuo kreditorių nepriklausoma įmonė, turinti labai dideles galimybes skolintis geriausiomis sąlygomis. Bendrovės įsiskolinimo koeficientas yra 0,03 ir rodo, kad bendrovės veikla iš esmės yra finansuojama ne skolintomis lėšomis, o akcininko investicijomis ir pačios bendrovės uždirbtomis lėšomis. Bendrovės įsipareigojimai kredito įstaigoms 2019 m. pabaigoje buvo 667 tūkst. Eur ir tai sudarė 23 proc. metinės bendrovės apyvartos. Per paskutinių 3 metų laikotarpį bendrovės ilgalaikiai įsipareigojimai padidėjo 7 kartus dėl gautos paskolos vykdomiems ES projektams prisidėti, o įsipareigojimai kredito įstaigoms – 3 kartus padidėjo dėl vykdomų tinklų statybos darbų.
Turto panaudojimo efektyvumo aspektu, bendrovė vertintina nevienareikšmiai. Viena vertus, atsargų bei gautinų ir mokėtinų sumų apyvartumo rodikliai rodo efektyvią bendrovės veiklą: atsargos bendrovėje neužsiguli, su tiekėjais bendrovė atsiskaito vidutiniškai per 161 dienų, o bendrovės klientai su ja atsiskaito vidutiniškai per 80 dienų. Žinant, kad darbas su skolininkais komunalinių paslaugų sektoriuje yra nuolatinė ir reikšminga veikla, šis rodiklis nėra labai blogas. Kita vertus, nuosavo kapitalo ir turto apyvartumo rodikliai rodo neefektyvų tiek turto, tiek akcininkų kapitalo naudojimą, bet šiam vertinimui reikia daryti pataisas, atsižvelgiant į bendrovės veiklos sąlygotą būtinybę valdyti didelės vertės ir nacionaliniam saugumui svarbią infrastruktūrą ir į jau minėtą tiek akcininko, tiek bendrovės orientaciją veikloje į aplinkosaugą bei į visuomenei kuriamą naudą.
Išsamesni duomenys apie finansinius bei veiklos rodiklius ir jų pokytį per pastaruosius 4 metus pateikiami lentelėje:
Rodikliai 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. Pokytis per 4 m.
(proc.)Pardavimo pajamos 2 627 952 2 637 681 2 717 295 2 832 948 7,8Pardavimo savikaina 1 822 321 1 932 624 2 112 313 2 178 624 19,6Bendrasis pelnas 805 631 705 057 604 982 654 324 -18,8Pardavimo sąnaudos 115 943 123 200 127 706 128 643 11,0Bendrosios ir administr. sąnaudos 513 787 579 615 592 916 561 261 9,2Kitos veiklos rezultatai 18 830 20 218 137 874 43 871 133,0Grynasis pelnas 141 659 16 307 63 453 2 009 -98,6
(proc.)Turto iš viso 19 172 990 19 258 943 21 233 987 24 234 069 26,4Ilgalaikis turtas 18 018 954 17 824 225 19 469 596 22 848 482 26,8Trumpalaikis turtas 1 118 983 1 349 576 1 675 418 1 288 975 15,2Atsargos 26 965 265 413 314 028 78 378 190,7Gautinos sumos 646 304 595 716 604 800 623 835 -3,5Pirkėjų skolos 646 304 559 094 51293 527249 -22,6Pinigai ir pinigų ekvivalentai 445 714 488 448 756 590 586 761 31,6Įstatinis kapitalas 8 944 006 8 944 006 10 314 509 10 449 000 16,8Nuosavas kapitalas 9 050 967 9 067 274 10 501 257 10 637 764 17,5Nepaskirstytas pelnas 106 910 16 307 63 453 2 009 -98,1Mokėtinos sumos ir kt. įsipareigojimai 353 894 292 461 607 105 2 053 516 480,3Ilgalaikiai įsipareigojimai 82 023 5 237 184 308 667 242 713,5Trumpalaikiai įsipareigojimai 271 871 287224 422 797 1 386 274 409,9Skolos tiekėjams 22 919 53 123 172 397 1 246 511 5338,8Įsipareigojimai kredito įstaigoms 158 809 82 023 184 308 667 242 320,2
Išgauta vandens, tūkst. m3 1765 1 751 1790 1790 1,4212
Parduota geriamojo vandens, tūkst. m3 1431 1 415 1451 1455 1,68Vandens netektys, tūkst. m3 334 336 339 335 0,30Surinkta nuotekų, tūkst. m3 2894 3 416 3079 2932 1,31Sutvarkyta (parduota) nuotekų, tūkst. m3
1830 1 835 1892 2047 11,86
Neapskaitytos nuotekos, tūkst. m3 1064 1 581 1187 885 -16,82Sutvarkyta paviršinių nuot., tūkst. m3 202 236 180 199 -1,49Vandens tiekimo tinklų gedimų sk. 265 282 255 215 -18,87Nuotekų tvarkymo tinklų gedimų sk. 565 571 332 321 -43,19Paviršinių nuotekų tinklų gedimų sk. 52 62 49 -5,77Vandens tiekimo pasl. vartotojų sk. 18 370 18 385 18401 18495 0,68Nuotekų tvarkymo pasl. vartotojų sk. 17 083 17 131 17246 17318 1,38Lietaus nuotekų tvarkymo pasl. vart. sk. 78 82 82 82 5,13Vidutinis darbuotojų skaičius 92 90 91 90 -2,17Priskaičiuota DU brutto, Eur 848 191 966 461 1 055 969 1 321 428 55,8Vid. administracijos DU brutto, Eur 1 162 1 835 1867 2 286 96,7Vid. darbininko DU brutto, Eur 691 777 867 1184 71,4
2. APLINKOS ANALIZĖ
2.1. Vidinė aplinka
UAB „Jonavos vandenys” – nacionaliniam saugumui svarbi įmonė, kurios teikiamos paslaugos – gyvybiškai svarbios visuomenei. 2018 m. pradžioje įsigaliojus Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei tų pačių metų vasarą patvirtinus nacionaliniam saugumui svarbioms įmonėms privalomų rengti saugumo planų reikalavimus, bendrovei atsirado prievolė tokį planą turėti. Saugumo planas sustiprins bendrovės atsparumą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms bei užtikrins bendrovės pajėgumus ir pasirengimą teikti paslaugas ekstremalių situacijų metu. Bendrovės kuriamų paslaugų vertė sukuria išskirtinę bendrovės reikšmę ir užtikrina bendrovės ilgalaikės veiklos aktualumą, o ilgametė bendrovės darbuotojų veiklos patirtis leidžia optimaliai organizuoti veiklos procesus, greitai pasirinkti teisingus sprendimus ir efektyviai planuoti ateities perspektyvas. Net 58 proc. darbuotojų bendrovėje darbuojasi 15 ir daugiau metų.
UAB „Jonavos vandenys” – Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos narys. Dalyvavimas asociacijos veikloje suteikia didesnes galimybes bendrauti su tą pačią veiklą vykdančiomis šalies įmonėmis, kitais asociacijos nariais bei partneriais, dalintis mokslo ir darbo patirtimi, efektyviau spręsti įvairius techninius, ekonominius, finansinius bei organizacinius klausimus.
Tai, kad bendrovės veiklą periodiškai vertina VERT profesionalai, neleidžia atsipalaiduoti ir aptingti, kartu tai tarsi nuolat pasikartojantis pasitvirtinimas, kad einama teisingu ir tiesiu keliu.
Bendrovė–palaiko glaudžius santykius su rajono bendruomene, prisideda prie savivaldos organizuojamų visuomenei naudingų projektų bei renginių. UAB „Jonavos vandenys”- aktyviai dalyvauja kasdieniniame jonaviečių gyvenime, supažindina su vandens valymo technologijomis moksleivius, organizuoja vaikų piešinių konkursus ir kitus renginius, dovanoja vaikams įvairias, specialiai vandens tematika išleistas knygeles. Nepamirštami ir suaugusieji – prie miesto dviračių takų bendrovė savo lėšomis yra įrengus keletą nemokamų viešų vandens atsigėrimo kolonėlių, bendradarbiaudama su savivaldybės administracija ir
13
seniūnijomis, organizuoja gyventojams nemokamus šachtinių šulinių vandens tyrimus, prisideda prie kitų jonaviečių iniciatyvų. Bendrovė – žinomas ir patikimas darbdavys, atsakingai organizuojantis darbuotojų darbų saugos ir sveikatos priežiūrą, dalyvaujantis Jonavos rajono savivaldybės 2015 – 2019 m. korupcijos prevencijos programos įgyvendinime ir skaidriai organizuojantis veiklą bei savo interneto svetainėje www.jonavosvandenys.lt viešinantis visą privalomą bei visuomenei aktualią bendrovės informaciją.
Bendrovė didžiuojasi jonaviečiams teikiamo vandens kokybe ir džiaugiasi išvystytais vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo tinklais, tačiau jų priežiūra kelia nemažai rūpesčių dėl senų ir toliau senstančių nekokybiškų infrastruktūros dalių. Pastaraisiais metais Europos Sąjungos paramos lėšos daugiausiai buvo orientuotos į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtrą, neskiriant pakankamai dėmesio esamų senų tinklų atnaujinimui. Būtinybė bendrovei nuosavomis lėšomis prisidėti prie Europos Sąjungos finansuojamų projektų įgyvendinimo dar labiau mažina bendrovės galimybes reikiama apimtimi finansuoti esamų, susidėvėjusių tinklų atnaujinimą nuosavomis lėšomis. Susidėvėję ir nesandarūs vamzdžiai, pratakos, neatsakingas vartotojų elgesys sąlygoja didelį avarijų bei gedimų skaičių tinkluose ir sąlyginai aukštus technologinius vandens nuostolius. Naujų iššūkių kelia ir penkerius metus vykdoma rajono paviršinių nuotekų tvarkytojo veikla. Didelė dalis paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų šiai dienai dar neinventorizuota, nėra išlikusių jų tiesimo dokumentų, neaiškūs techniniai parametrai. Bendrovei tenka užtikrinti tinkamą paviršinių nuotekų tinklų darbą bei išleidžiamų paviršinių nuotekų tvarkymo kokybę, nelaukiant potvynių bei siekiant saugoti gamtą nuo galimos taršos. Tam didelės įtakos turi ES Sanglaudos bei Bendrovės lėšomis rekonstruoti bei naujai pastatyti paviršinių nuotekų tinklai bei pastatyti dveji paviršinių nuotekų valymo įrenginiai.
Bendrovės nuosavos ir aukštos kokybės tyrimus atliekančios geriamojo vandens bei nuotekų tyrimo laboratorijos leidžia operatyviai ir patikimai nustatyti vandens bei nuotekų kokybę bei savo teikiamų paslaugų kokybe kuria pridėtinę vertę bendrovei.
Bendrovės veiklos finansinis stabilumas, leidžia bendrovės vadovams susitelkti ties svarbiausių veiklos tikslų įgyvendinimu, išsaugant aukštą patikimo bei laiku atsiskaitančio partnerio reputaciją ir sudaro galimybę, esant poreikiui, skolintis itin palankiomis sąlygomis bei taip prisidėti prie svarbių projektų įgyvendinimo. Sąnaudų augimą labiausiai lemia kylančios žaliavų ir atsargų kainos bei augantis darbo užmokestis. Siekiant išlaikyti žemą paslaugų kainą gyventojams ir išsaugoti įmonės finansinius pajėgumus esamame lygyje, būtina siekti sąnaudų stabilizavimo, išsaugant nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio augimą.
Pirkėjų skolos per 2019 m. padidėjo apie 3 proc., jos siekė 527 tūkst. Eur.
2.2. Išorinė aplinkaPorterio penkių konkurencinių įtakų modelis
14
Konkurencinė aplinka bendrovei nekelia jokių problemų, nes jos pagrindinėms veikloms tiesiog nėra. UAB „Jonavos vandenys” – vienintelis geriamojo vandens, nuotekų ir paviršinių nuotekų tvarkytojas Jonavos rajone ir teisinė aplinka nesudaro galimybių nei kitiems panašių paslaugų teikėjams vykdyti veiklą rajono teritorijoje, nei bendrovei plėsti veiklos į kitus rajonus. Ir nors pakaitalų bendrovės produktams yra – galima pirkti pilstomą geriamąjį vandenį, nuosavose teritorijose rengtis geriamojo vandens ir nuotekų šulinius, realiai taip galėtų nutikti tik tuomet, jei UAB „Jonavos vandenys” paslaugų kokybė labai ženkliai pablogėtų ir stipriai pabrangtų. Atsižvelgiant į tai, kad ne tik pati bendrovė vykdo atsakingą veiklos politiką, bet ir jos veiklą nuolat kontroliuoja Jonavos rajono savivaldybės institucijos, VERT, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei aplinkos apsaugos institucijos, tokios grėsmės yra artimos nuliui. Vienintelė iš konkurencinių įtakų ženkliai veikianti bendrovės veiklą yra tiekėjų galia. Bendrovės sąnaudos tiesiogiai priklauso nuo perkamos įrangos, medžiagų, įrankių, elektros energijos, kuro ir kitų kainų, tačiau elektros kainos taip pat yra reguliuojamos, o visas kitas prekių, medžiagų bei paslaugų kainas ženkliai veikia rinka, todėl bendrovė visada turi galimybę pakeisti esamus tiekėjus ir ieškoti geriausių paslaugų kainų rinkoje.
Šiek tiek didesnėje konkurencinėje aplinkoje bendrovė veikia teikdama kitas paslaugas – laboratorinių tyrimų, įrengimų ir technikos nuomos, remonto paslaugų, tačiau pajamos iš šių veiklų siekia tik 1,5 procento visos bendrovės apyvartos, todėl atskirai jas aptarti nėra tikslinga. Svarbiausias principas, kurio laikosi bendrovė veikdama konkurencinėje aplinkoje – nedaryti rinkai neigiamo poveikio, išvengti nesąžiningo konkuravimo smulkių verslų atžvilgiu, taikyti teisingą kainodarą, pagrįstą visų sąnaudų įvertinimu ir vengiant kryžminio subsidijavimo bendrovės veikloje.
Galimybes pradėti naujas veiklas bendrovei riboja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos ir griežta Konkurencijos tarybos priežiūra, todėl bendrovė konkurencingų veiklų nelaiko savo prioritetais, o koncentruojasi plėtodama pagrindines savivaldybės deleguotas veiklas.
Esami konkurentai
Naujų konkurentų
grėsmė
Pirkėjų galia
Pakaitalų grėsmė
Tiekėjų galia
15
PESTAT išorinių veiksnių aprašymo modelis:
Politiniai veiksniai bendrovės veiklai turi įtakos, nes visą bendrovės veiklą lemia valstybės ir savivaldybės sprendimai geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo bei savivaldybės valdomų įmonių politikos reguliavimo srityje. Bendrovės paslaugų kainos yra reguliuojamos ir prižiūrimos, atitinkamai kontroliuojami su kainodara susiję bendrovės rodikliai. Teisės aktų keitimas dažnai generuoja naujų bendrovės dokumentų rengimo poreikį. Štai 2018 m. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymas ir bendrovei atsirado prievolė Vyriausybės nustatyta tvarka pasirengti, suderinti su institucijomis ir pateikti tvirtinti Vyriausybei saugumo planą, apimantį fizinio, kibernetinio, personalo saugumo ir informacinio slaptumo priemones bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbaus turto sąrašus. Vyriausybės ir savivaldybės institucijų sprendimai turi įtakos bendrovės vadovų darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkai, reglamentuoja skelbtiną informaciją, rengtinas ataskaitas ir kitus teiktinus dokumentus. 2019 m. pasibaigė esamos stebėtojų tarybos kadencijai, naujoji stebėtojų taryba neberenkama. Remiantis Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 13B-822 „Uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ įstatai“, savivaldybei nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises Bendrovėje įgyvendina Savivaldybės vykdomoji institucija –Savivaldybės administracijos direktorius, kolegialūs valdymo ir priežiūros organai bei komitetai Bendrovėje nesudaromi. Bendrovės valdymo organai lieka visuotinis akcininkų susirinkimas bei vadovas (Bendrovės direktorius). Tikėtina, kad tai bus naujas etapas tiek bendrovės vadovui, tiek bendrovės kolektyvui, galintiems pasiūlyti naujovių veiklos politikoje bei strategijoje.
Ekonominiai veiksniai ganėtinai svarbūs bendrovės veikloje. Ekonominės situacijos šalyje pokyčiai lemia tiek bendrovės pajamas, tiek sąnaudas ir atitinkamai veikia bendrovės vystymosi procesus bei jų greitį. Stiprėjanti ekonomika lemia naujų nekilnojamojo turto objektų atsiradimą ir atitinkamai, naujų klientų skaičiaus bei paslaugų apimčių augimą. Smunkant ekonominiams šalies rodikliams didėja laiku neatsiskaitančių klientų skaičius ir atvirkščiai. Ekonominiai veiksniai turi įtakos nedarbo lygiui, kuriam mažėjant, sudėtingiau pritraukti naujų kvalifikuotų darbuotojų, atsiranda spaudimas darbo užmokesčio didinimui bendrovės viduje. Šiuo metu nedarbo lygis mažėja jau ne pirmus metus iš eilės, todėl ypač aktualu tampa užtikrinti esamų bendrovės darbuotojų pasitenkinimą turimu darbu ir išsaugoti jų aukštą motyvaciją. Rinkoje augant darbo užmokesčiui, bendrovė taip pat turi užtikrinti savo darbuotojams pajamų augimą. Per pastaruosius trejus metus (2017-2019 metais) minimalus darbo užmokestis šalyje padidėjo 46 procentais, o vidutinis darbo užmokestis – 49procentais. Bendrovėje vidutinis darbininkų darbo užmokestis per tą patį laikotarpį išaugo52 procentais ir yra dvigubai didesnis už minimalų darbo užmokestį šalyje, o vidutinis bendrovės darbo užmokestis per trejus pastaruosius metus didėjo 44 procentais ir 2019 m. beveik siekia vidutinio darbo užmokesčio šalyje dydį:
16
2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.
300 325 350 380 400
555
715757
823885
970
1317
604641
691
777
887
1184
651708
768
895
978
1306
MMA šalyje VDU šalyje bendrovės darbininkų DU vidutinis bendrovės DU
*Pastaba: 2019 m. VDU šalyje pateiktas už 3 ketvirtįBendrovės vadovybei kasmet tenka vis didesnis iššūkis, nedidinant paslaugų kainų, motyvuoti darbuotojus patraukliu darbo užmokesčiu.
Socialiniai veiksniai yra tas faktorius, į kurį būtina koncentruoti daugiau dėmesio. Socialinių tinklų plėtra ir virtualus bendravimas daro įtaką visuomenės pokyčiams bei santykiams, todėl reikia nuolat peržiūrėti ir tobulinti bendrovės komunikacijos priemones. Socialinių tinklų pagalba galima ne tik lengviau pasiekti vartotojus, bet ir trumpomis efektyviomis žinutėmis pateikti aktualiausią informaciją, formuoti problemų supratimą, elgesio kultūrą, vystyti lojalumą bendrovės veiklai, pranešti apie svarbius įvykius. Demografinių rodiklių pokyčiai – taip pat bendrovei aktualus socialinis veiksnys. Ilgus metus besitęsianti aktyvi emigracija ir gyventojų skaičiaus mažėjimas kelia iššūkius bendrovei išlaikyti turimų klientų apimtis ir užtikrinti bendrovės efektyviam darbui būtinus pajamų srautus. Lentelėje pateikiamas 2016 – 2019 m. gyventojų ir bendrovės vartotojų skaičiaus kitimo tendencijos, rodančios, kad su gyventojų skaičiaus mažėjimo iššūkiais bendrovė šiuo metu sėkmingai susitvarko:
Rodiklis 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. Pokytis, proc.Gyventojų skaičius liepos 1 d.
42 934 42 207 41796 41331 -2,08
Vandens paslaugų vartotojų skaičius
18 370 18 385 18401 18495 0,68
Nuotekų paslaugų vartotojų skaičius
17 083 17 131 17246 17318 1,38
17
Technologiniai veiksniai ir jų svarba yra nenuginčijami nuotekų tvarkymo srityje. Būtent naujos technologijos gali užtikrinti efektyvesnį nuotekų išvalymą bei naujas dumblo panaudojimo galimybes. Akivaizdu, kad naujos technologijos gali prisidėti ir prie geriamojo vandens gerinimo procesų, todėl būtina nuolat stebėti naujoves ir vertinti jų panaudojimo galimybes bendrovės veikloje. Technologiniai veiksniai įtakoja ne tik gamybines technologijas, bet pastaruoju metu turi itin didelę įtaką elektroninių paslaugų dinamikai. Šioje srityje bendrovei būtina neatsilikti ir diegti pasaulines tendencijas atitinkančias technologines galimybes bendrovės paslaugų gavėjams gauti aktualią bendrovės informaciją, patogiai atsiskaityti už paslaugas, dalyvauti bendrovės socialiniuose projektuose. Plečiant elektronines technologijas daugiau dėmesio būtina skirti ir kibernetiniam bendrovės saugumui.
Aplinkosauginiai veiksniai turi tiesioginę reikšmę nuotekų tvarkymo veiklai. Čia bendrovei tenka reikšminga atsakomybė už gamtai draugišką nuotekų išvalymą, užtikrinant upių ir požeminių vandens išteklių švarą bei saugumą, o taip pat, pašaliniais junginiais neužterštą ir gyventojų uoslės receptorių neerzinantį orą. Bendrovė turi nuolat stebėti ekologinius vandens, nuotekų ir valymo įrengimų rodiklius bei vykdyti bendrovei keliamus reikalavimus, susijusius su klimato kaitos bei kitų ekologinių programų įgyvendinimu.
Teisiniai veiksniai yra ta sritis, kurios poveikis dažniausiai atsiranda ne taip jau dažnai, bet būna ganėtinai reikšmingas. Nauji asmens duomenų apsaugos reikalavimai, elektroninių sąskaitų atsiradimas, minimalaus darbo užmokesčio didinimas ir kiti panašūs įvykiai, nepaisant jų kuriamo gėrio, bendrovei gali sukelti papildomo dėmesio ir išteklių poreikį prisitaikymui bei įgyvendinimui. Bendrovės santykiuose su skolininkais aktualus skolų pripažinimo bei išieškojimo teisinis reguliavimas, šių paslaugų sudėtingumas bei apmokestinimas. Besikeičianti valstybės mokesčių politika ir su ja susijusių teisės aktų pasikeitimai bendrovės administracijai tampa nuolatiniu poreikiu stebėti pokyčius ir atnaujinti žinias.
18
2.3. SSGG analizė
Siekiant išgryninti bendrovės strateginio vystymo kryptis ir atsižvelgus į bendrovės potencialą bei turimus išteklius, toliau apibendrinami aplinkos analizės rezultatai ir SSGG matricos forma išskiriami bendrovės veiklai įtaką turintys faktoriai, kurie taps pagrindu UAB „Jonavos vandenys” strategijai 2020 – 2023 metų laikotarpiui:
STIPRYBĖS
Nacionaliniam saugumui svarbi įmonė
Ilgametė veiklos patirtis
Nuosava tyrimų laboratorija
Nepriekaištingas įsipareigojimų vykdymas
Darbuotojų profesionalumas
Stabili paslaugų kaina
SILPNYBĖS
Parengtas, tačiau dar nepatvirtintas saugumo
planas
Investicijų reikalaujanti infrastruktūra
3 vandenvietės neturi gerinimo įrenginių
Dideli technologiniai vandens nuostoliai
Nepakankamai žemas avarijų ir gedimų
skaičius
Nepakankamai aukštas IT paslaugų lygis
GALIMYBĖS
ES struktūrinių fondų lėšos infrastruktūrai
Perdirbto dumblo panaudojimas šalies ūkyje
Naujų technologijų panaudojimas
Strateginio planavimo poveikis efektyvumui
Geros skolinimosi galimybės
GRĖSMĖS
Neigiamas veiklos reguliavimo poveikis
Esamos infrastruktūros senėjimas
Profesionalių darbuotojų trūkumas
Valymo įrenginių saugumo pažeidžiamumas
Klientų skaičiaus mažėjimas
Nesavalaikis atsiskaitymas už paslaugas
______________________
19
VERTYBĖS:
3. STRATEGIJA
3.1. Misija ir vertybės
UAB ,,Jonavos vandenys” kolektyvas niekada neužmiršta savo misijos tiekti kokybiškąirskanų geriamąjį vandenį, užtikrinant saugią aplinką ateities kartoms ir visą savo veiklą grindžia šiomis svarbiausiomis vertybėmis:Patirtis, tai:
nuolatinis siekis turėti patikimo, profesionalaus partnerio ir paslaugų teikėjo reputaciją glaudus bendradarbiavimas kolektyve, įgyvendinant bendrovės tikslus draugiškumas ir pagalba mažiau žinantiems ir mažiau patyrusiems
Saugumas, tai: pasirengimas nenumatytoms ir ekstremalioms situacijoms atidumas ir darbuotojų saugos bei sveikatos reikalavimų laikymasis nuolatinis švaresnės aplinkos visuomenei kūrimas
Kokybė, tai: kokybiško geriamojo vandens gyventojams užtikrinimas tinkamas surinktų buitinių nuotekų išvalymas įstatymų ir aplinkosauginių reikalavimų laikymasis nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas, siekiant naudoti pažangiausias technologijas
Greitis, tai: neatidėliotina pagalba ir greitas reagavimas į avarijas bei gedimus greitų ir optimalių sprendimų radimas klientams nevilkinamas dokumentų tvarkymas ir sprendimų priėmimas
PATIRTIS
SAUGUMAS
KOKYBĖGREITIS
MISIJA:
TIEKTI KOKYBIŠKĄ IR SKANŲ GERIAMĄJĮ VANDENĮ,UŽTIKRINANT SAUGIĄ APLINKĄ ATEITIES KARTOMS
20
3.2. Vizija, strateginės kryptys ir tikslai
UAB „Jonavos vandenys” vizija ir jos įgyvendinimo strateginės kryptys yra orientuotos į ilgą laikotarpį ir gali būti nekeičiamos net ir visą bendrovės gyvavimo laiką, jei bendrovės pagrindinės veiklos ir akcininko bei visuomenės lūkesčiai bendrovės atžvilgiu nesikeičia.
Kiekvienai strateginei krypčiai formuojami 2 – 3 strateginiai tikslai Bendrovės strateginiai tikslai formuojami orientuojantis į ketverių metų strategijos laikotarpį, tačiau kai kurie tikslai gali būti keliami visą bendrovės veiklos laikotarpį, periodiškai pakeičiant įgyvendintus uždavinius naujais, skirtais tam pačiam bendram tikslui užtikrinti. Strateginiai tikslai ir uždaviniai bei jų rodikliai yra peržiūrimi kasmet, kad, netikėtai pakitus išorės ar vidaus veiksniams, juos būtų galima patobulinti ir jie galėtų užtikrinti įmonės vizijos įgyvendinimą.
UAB „Jonavos vandenys” 2020 – 2023 m. strategijos laikotarpiui keliami aštuoni strateginiai tikslai:
VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTIS:1. Užtikrinti racionalų infrastruktūros ir turto panaudojimą. Pirmiausiai tai tinkama
turimos infrastruktūros priežiūra, ieškant ilgalaikių sprendimų ir taip mažinant avarijų bei gedimų skaičių ir atitinkamai geriamojo vandens netektis bei neapskaitytas nuotekas. Prie šio tikslo įgyvendinimo gali prisidėti ir kitų vykdomų veiklų pajamų augimas, efektyviai
21
išnaudojant bendrovės turtą bei laboratorijų potencialą tuo metu, kai jie nereikalingi pagrindinių veiklų vykdymui.
2. Užtikrinti pelningą veiklą. Gebėjimas uždirbti pelną ne tik didina bendrovės vertę, bet ir yra būtinas bendrovės gyvybiškumui, nes suteikia platesnių veiksmų galimybes, užtikrinant savalaikį turto atnaujinimą, darbuotojų motyvaciją, socialinių misijų įgyvendinimą ir pan. Esant reguliuojamai kainodarai ir netiesioginiam politikų spaudimui gauti aukštos kokybės paslaugas už žemą kainą, labai svarbu stebėti ir kontroliuoti bendrovės išlaidas, ieškoti lėšų sutaupymo galimybių, atsisakyti nereikalingų procesų ir taip optimizuoti veiklai vykdyti būtinas sąnaudas. Į taupymo planus nesiekiama įtraukti darbo užmokesčio eilutės, nes tai prieštarautų bendrovės strateginei organizacinės veiklos tobulinimo krypčiai.
3. Užtikrinti geriamojo vandens bei nuotekų išvalymo kokybę. Trys vandenvietės neturi vandens gerinimo įrenginių. Jose ir dar vienoje vandenvietėje yra viršijamos higienos normoje HN 24:2017 nurodytos atskirų rodiklių ribinės vertės. Nors šie viršijimai yra nepavojingi ir suderinti bei laikinai leistini, būtina ieškoti būdų ir numatyti priemones neatitikimams pašalinti. Taip pat būtina nuolat užtikrinti aukštą visose kitose vandenvietėse išgaunamo geriamojo vandens ir nuotekų išvalymo kokybę.
BENDROVĖS PLĖTROS KRYPTIS:4. Plėsti infrastruktūrą. Bendrovė šiame strategijos etape baigs įgyvendinti mažiausiai
du Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projektus: Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra Jonavos mieste ir Jonavos rajone bei Paviršinių (lietaus) nuotekų infrastruktūros plėtra, rekonstrukcija ir inventorizacija Jonavos mieste. Prie šių projektų įgyvendinimo bendrovė prisidės ir nuosavomis lėšomis. Be to, kasmet bendrovė pagal galimybes nuosavomis lėšomis pati atlieka valdomos infrastruktūros ir veiklai būtino turto atnaujinimą bei infrastruktūros plėtrą.
5. Tobulinti paslaugų teikimo procesus ir technologijas. Būtina nuolat stebėti technologines naujoves ir vertinti jų panaudojimo galimybes bendrovės veikloje. Be to, technologijos pastaruoju metu turi itin didelę įtaką elektroninių paslaugų dinamikai. Šioje srityje bendrovei būtina neatsilikti ir diegti pasaulines tendencijas atitinkančias technologines galimybes bendrovės paslaugų gavėjams gauti aktualią bendrovės informaciją, atsiskaityti už paslaugas, dalyvauti bendrovės socialiniuose projektuose.
ORGANIZACINĖS VEIKLOS TOBULINIMO KRYPTIS:6. Didinti darbuotojų motyvaciją. Iki šiol bendrovė sėkmingai įveikia iššūkius, kuriuos
kelia šalyje didėjantis minimalus ir atitinkamai vidutinis darbo užmokestis. Bendrovė ir toliau sieks neatsilikti nuo šių tendencijų ir užtikrinti motyvuojantį darbo užmokestį tiek darbininkams, tiek specialistams, tiek administracijos darbuotojams.
7. Kelti personalo kvalifikaciją. Bendrovės reputacija ir ypač inovatyvūs, netikėti sprendimai labai priklauso nuo darbuotojų įsitraukimo į bendrovės veiklą ir asmeninių iniciatyvų, todėl būtina sudaryti sąlygas darbuotojams periodiškai tobulintis, gilinti žinias ar domėtis su savo darbine veikla susijusiomis naujovėmis. Tam būtini darbuotojų mokymai.
8. Didinti atvirumą visuomenei. Socialinių tinklų plėtra ir virtualus bendravimas daro įtaką visuomenės pokyčiams bei santykiams, todėl reikia nuolat peržiūrėti ir tobulinti bendrovės komunikacijos priemones. Socialinių tinklų pagalba galima ne tik lengviau pasiekti vartotojus, bet ir trumpomis efektyviomis žinutėmis pateikti aktualiausią informaciją, formuoti problemų supratimą, elgesio kultūrą, vystyti lojalumą bendrovės veiklai, pranešti apie svarbius įvykius.
22
3.3. Strateginių tikslų uždaviniai, priemonės ir jų rodikliaiAtsižvelgiant į 2019 metais atliktus darbus, pratęstas ES finansuojamų darbų atlikimo sutartis bei gautą papildomą finansavimą dar vienam paviršinių (lietaus) nuotekų valyklai, teikiame atnaujintą strateginių tikslų uždavinių, priemonių ir rodiklių lentelę.
23
Uždaviniai Priemonės Matavimas Rodikliai2020 2021 2022 2023 Komentarai/pastabos
I strateginė kryptis. Veiklos efektyvumo didinimas1 strateginis tikslas.Užtikrinti racionalų infrastruktūros ir turto panaudojimą
Vandens netektys tenkančios išgaunamo vandens kiekiui
≤20% ≤20% ≤19% ≤19%
Neapskaitytos nuotekos tenkančios surinktų nuotekų kiekiui
≤45% ≤43% ≤41% ≤40%
Kitos veiklos rezultatas, tūkst. Eur
21,5 22,1 22,8 33,6
1.1. Gerinti esamos infrastruktūros būklę
Aukštesnė remonto darbų ir gedimų likvidavimo tinkluose kokybė, užtikrinant geresnę infrastruktūros būklę
Avarijų ir gedimų skaičius vandens tiekimo tinkluose, lyginant su praėjusiais metais
-5% -4% -4% -4%
Avarijų ir gedimų skaičius nuotekų surinkimo tinkluose, lyginant su praėjusiais metais
-5% -4% -4% -4%
1.2. Efektyviai naudoti turimą turtą
Naujų klientų paieška, parduodamų paslaugų viešinimas
Kitos veiklos pajamų augimas lyginant su praėjusiais metais
1,5% 3% 3% 3%
2 strateginis tikslas.Užtikrinti pelningą veiklą
Pajamos, mln. Eur 2,65 2,68 2,68 2,82Kapitalo grąža, ROE 0,1% 0,1% 0,2% 0,2% Kapitalo grąža koreguota pagal
realias galimybes, rodiklis sumažintas
2.1. Didinti bendrovės pajamas
Sistemingas darbas su potencialiais klientais, neprisijungusiais prie vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų
Vandens paslaugų vartotojų skaičiaus augimas lyginant su praėjusiais metais
0,1% 0,1% 0,1% 0,1%
Nuotekų paslaugų vartotojų skaičiaus
0,25% 0,20% 0,2% 0,2%
augimas lyginant su praėjusiais metais
2.2. Atgauti bendrovės skolas
Sistemingas darbas su bendrovės skolininkais
Bendra pirkėjų skolos suma, tūkst. Eur
<527 <525 <523 <520 Rodikliai sumažinti, atsižvelgiant į 2018 -2019 m. faktą
3 strateginis tikslas.Užtikrinti geriamojo vandens bei nuotekų išvalymo kokybę
Vandenviečių, kuriose nors vienas kokybės rodiklis neatitinka HN24:2017 normų, skaičius
4 2 1 1 2020 metais planuojama pastatyti VGĮ Biržuliuose bei Mitėniškėse. Tačiau iškilo nenumatyta problema su Išorų k. vandenviete, todėl nežinome ar šiemet pavyks sėkmingai įgyvendinti numatytas priemones. Dar likusi problema su Gaižiūnų k. vandenviete. Ši vandenvietė yra miškų teritorijoje ir joje negalime statyti VGĮ. Kreipėmės į miškų urėdija, dėl žemės ploto išskyrimo vandenvietei, tačiau atsakymo kol kas nėra. Miškų urėdija turėtų atidalinti žemės sklypą, perduoti žemėtvarkai, o mes tuomet turėsime kreiptis dėl žemės nuomos. Šis procesas bus labai ilgas. Planuojami Gaižiūnų k. VGĮ jei pavyktų sutvarkyti žemės dokumentus
Atliktas galimybių vertinimas, siekiant gerinti nuotekų valymo kokybę ir (ar) dumblo panaudojimo galimybes
0 1 Perkelta į 2023 m. Turėtų paaiškėti ES finansavimo gairės, kuriose galbūt atsirastų galimybė pasinaudojus ES lėšomis finansuoti NVĮ rekonstrukcijas ar vykdyti NVĮ naują statyba
25
3.1. Įrengti vandens gerinimo įrenginius, jų neturinčiose vandenvietėse
Lėšų poreikio skaičiavimai, pasirengimas ir vandens gerinimo įrenginių pastatymas, vykdoma nuolatinė vandenvietėse išgaunamo vandens kokybės programinė priežiūra
Vandenviečių, kuriose drumstumas, amonis ir (arba) geležis viršija normą, skaičius
4 2 1 1 Nuspręsta 2020 m. pastatyti 2 GVĮ
3.2. Gerinti nuotekų išvalymo kokybę
Tinkama Jonavos miesto nuotekų valymo įrenginių technologinių įrengimų priežiūra, vykdoma nuolatinė nuotekų išvalymo kokybės priežiūra
Išvalymo efektyvumas pagal biologinį deguonies suvartojimo parametrą
98 % 98 % 98 % 98 %
Išvalymo efektyvumas pagal bendrojo azoto parametrą
82 % 82 % 83 % 83 %
Išvalymo efektyvumas pagal bendrojo fosforo parametrą
92 % 92 % 93 % 93 %
Tinkama Ruklos miestelio nuotekų valymo įrenginių technologinių įrengimų priežiūra, vykdoma nuolatinė nuotekų išvalymo kokybės priežiūra
Išvalymo efektyvumas pagal biologinį deguonies suvartojimo parametrą
98% 98% 98% 98%
Išvalymo efektyvumas pagal bendrojo azoto parametrą
78% 78% 79% 79%
Išvalymo efektyvumas pagal bendrojo fosforo parametrą
84% 85% 85% 85%
Tinkama kitų eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių technologinių įrengimų priežiūra, vykdoma
Išvalymo efektyvumas pagal biologinį deguonies suvartojimo parametrą
91% 92% 92% 92%
26
nuolatinė nuotekų išvalymo kokybės priežiūra
II strateginė kryptis. Bendrovės plėtra4 strateginis tikslas.Plėsti infrastruktūrą
Įgyvendintų ES lėšomis finansuojamų projektų skaičius
0 2 Perkelta į 2021 m., įgyvendinami projektai buvo pratęsti, nes įtrauktos papildomos veiklos.
Bendrovės lėšos infrastruktūrai (be ES projektų), tūkst. Eur
50 75 80 80 2020 m. ir 2021 m. sumažinta, kadangi prie projektų įgyvendinimo teks prisidėti didesne dalimi įmonės lėšomis, todėl kitai infrastruktūrai prisidėjimą palikome tokį, koks buvo planuotas anksčiau, t.y. perkeliant numatytas investicijas per vienerius metus.
4.1. Užtikrinti tinkamą vykdomo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcijos projekto įgyvendinimą
Savalaikiai vykdomi projekto darbai, nuolatinė projekto įgyvendinimo stebėsena
Naujų nuotekų tinklų įrengimas, km
16,5 Projektas užsitęsė, atliktas perskaičiavimas. Buvo planuota 2019 m. užbaigti naujų tinklų tiesimą, tačiau darbai užsitęsė, todėl rangovai darbus baigs šiemet. Įrašytas planuojamų šiemet baigti tiesti naujų tinklų ilgis Ragožiuose, Prauliuose bei Užusaliuose
Esamų vandentiekio tinklų rekonstrukcija, km
2,1 Projektas užsitęsė, atliktas perskaičiavimas
Esamų nuotekų tinklų rekonstrukcija, km
3,0 Projektas užsitęsė, atliktas perskaičiavimas
4.2. Užtikrinti tinkamą vykdomo
Savalaikiai vykdomi projekto darbai, nuolatinė projekto įgyvendinimo
Įrengta ir rekonstruota surenkamo paviršinio vandens rinkimo
277
27
paviršinių nuotekų infrastruktūros projekto įgyvendinimą
stebėsena infrastruktūra, apimamas plotas, haPastatyti paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, vnt.
1 Tikslas koreguotas, nes gautas finansavimas dar 1 LVĮ.
5 strateginis tikslas.Tobulinti paslaugų teikimo procesus ir technologijas
Internetinės savitarnos skilties vartotojų skaičiaus augimas, lyginant su praėjusiais metais
10 % 15 % 15 % 15 %
5.1. Užtikrinti saugaus bankinio apmokėjimo už paslaugas galimybę internetinėje savitarnos skiltyje
Savitarnos skilties tobulinimo ir pažangių technologijų taikymo galimybių analizė
Atliktas galimybių tyrimas, paskaičiuotas lėšų poreikis ir įgyvendintos saugaus bankinio atsiskaitymo galimybės
1
Nacionaliniam saugumui svarbiai įmonei būtino saugumo plano rengimas
Atlikta potencialių kibernetinių grėsmių analizė ir įgyvendintos saugumo priemonės
1
III strateginė kryptis. Organizacinės veiklos tobulinimas6 strateginis tikslas.Didinti darbuotojų motyvaciją
Darbuotojai dirbantys bendrovėje 15 ir daugiau metų
45 % 45% 45 % 45 %
6.1. Užtikrinti konkurencingą darbuotojų darbo užmokestį
Bendrovės atlygio ir motyvavimo politikos peržiūra ir palaikymas
Bendrovės darbininko vidutinio darbo užmokesčio ir šalies MMA santykis, koef.
1,9 2 2 2
Vidutinio bendrovės darbo užmokesčio ir šalies VDU santykis, koef.
1 1 1 1
7 strateginis tikslas.Kelti personalo kvalifikaciją
Sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų
0 0 0 0
28
darbe skaičius7.1. Užtikrinti aukštą personalo kvalifikaciją ir darbo saugumą
Periodinis darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas
Darbuotojų darbo vietų, atitinkančių saugos ir sveikatos reikalavimus, dalis
100 % 100 % 100 % 100 %
Darbuotojų, per metus išklausiusių bent vieną kvalifikacijos kėlimo ir (ar) darbų saugos kursą, dalis
100 % 100 % 100 % 100 %
8 strateginis tikslas.Didinti atvirumą visuomenei
Vyriausybės patvirtintose ir savivaldybių valdomoms įmonėms rekomenduojamose Skaidrumo gairėse nurodytos informacijos skelbimas bendrovės tinklapyje
100 % 100 % 100 % 100 %
8.1. Viešinti bendrovei aktualią informaciją
Periodiška bendrovės interneto svetainėje skelbiamos informacijos aktualumo ir atitikties Skaidrumo gairėms peržiūra
Periodinis bendrovės interneto svetainės atnaujinimas, kartais per metus
4 4 4 4
Bendrovės Facebook skilties sukūrimas ir trumpų, su bendrovės veikla bei dalyvavimu rajono gyvenime susijusių pranešimų platinimas joje
Unikalių pranešimų bendrovės Facebook skiltyje skaičius per metus
12 12 12 12
29
3.4. Finansinės prognozės
Finansinės prognozės formuojamos pagrindiniams, stabilesniems bendrovės veiklos rodikliams vertinant 4 praėjusių metų duomenis ir strategijos laikotarpio metų numatomus duomenis. Finansinėms prognozėms įtaką gali turėti šios strategijos antroje dalyje aprašyti aplinkos veiksniai, todėl labai svarbu finansines prognozes peržiūrėti kasmet, jas koreguoti, paaiškinant daromus pakeitimus ir atitinkamai patobulinant strategijos priemones bei jų ir tikslų matavimo rodiklius, o prireikus, papildant strategiją naujais uždaviniais, priemonėmis bei rodikliais.
Šios strategijos finansinės prognozės daromos laikantis nuostatos, kad tiek bendrovės veikla, tiek šalies ekonomika augs stabiliai, nenumatant didelių sukrėtimų ar finansinių krizių. Vertinant finansines prognozes, nevertinamas galimas kainos pasikeitimas strategijos laikotarpiu, todėl įvykus tokiems pokyčiams, finansines prognozes reikės atnaujinti.
Finansinės prognozės apima pagrindinius veiklos rodiklius – parduoto geriamojo vandens ir sutvarkytų nuotekų kiekius bei pagrindinių stabilesnių finansinių duomenų eilutes.
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m.1370
1380
1390
1400
1410
1420
1430
1440
1450
1460
1470
Geriamojo vandens pardavimo planas:
tūkst.m3
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m.1500
1600
1700
1800
1900
2000
2100
Nuotekų sutvarkymo planas:
tūkst.m3
Pagrindinių finansinių duomenų prognozės, tūkst. Eur:Rodiklis 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m.Pardavimo pajamos 2 628,0 2 637,7 2 717,3 2 832,9 2 651,3 2 677,4 2 683,6 2 817,7Pardavimo savikaina 1 822,3 1 932,6 2 112,3 2 178,6 1945,83 1952,65 1955,14 2 191,4Pardavimo sąnaudos 115,9 123,3 127,7 128,6 125,76 128,6 130,68 135,3Bendrosios sąnaudos 513,8 579,6 592,9 561,2 559,64 569,67 570,89 580,2Kitos veiklos rezultatas 18,8 20,2 137,9 43,9 21,5 22,1 22,8 33,6Turto iš viso 19 173,0 19 258,9 21 2340 24 234,1 19 549,2 19 647,0 19 745,2 22 748,6Ilgalaikis turtas 18 019,0 17 824,2 19 469,6 22 848,5 18 288,3 18 379,8 18 471,6 19 537,2
4. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA
Įgyvendinant strateginį planą bus laikomasi tokių svarbiausių principų: iniciatyvių darbuotojų įtraukimas į strategijos įgyvendinimą ir stebėseną; ekspertų įtraukimas ir ekspertinių žinių panaudojimas, esant jų poreikiui; strategijos įgyvendinimo proceso ir rezultatų nuolatinė ir periodinė stebėsena bei
analizė.Bendrovės l. e. pareigas direktorius, po strategijos patvirtinimo, paskiria atsakingus
darbuotojus ir paveda jiems tam tikrų strategijoje numatytų tikslų ir uždavinių rodiklių stebėseną, numatydamas tarpinių rezultatų pateikimo vadovybei periodiškumą. Einamiesiems metams papildomai pagal poreikį rengiami ir konkretizuojami strategiją atitinkantys veiklos planai, numatoma atsakomybė, atskaitomybė bei reikalingi ištekliai.
Bendrovės strategijos palaikymas – nuolatinis ir nenutrūkstamas procesas, pasikartojantis kasmet peržiūrint ir įvertinant strateginio plano aktualumą bei atliekant reikiamus pataisymus priklausomai nuo bendrovės veiklos rezultatų ir atsižvelgiant į vidaus bei išorės aplinkybių pasikeitimus. Siekiant kryptingai įgyvendinti strateginius tikslus, strateginio plano peržiūra ir koregavimas atliekamas laikantis tam tikrų taisyklių:
1. Bendrovės misija, vizija ir vertybės tai esminiai bendrovės apibūdinimai, parodantys bendrovės gyvybingumą. Tai ne tik įkvėpimo šaltinis pačiai bendrovei, bet ir reikšminga
31
vidaus bei išorės komunikacijos priemonė, leidžianti bendrovės kolektyvui deklaruoti vieningus veiklos principus ir trumpai pristatyti bendrovę visuomenei. Misija, vizija ir vertybės gali būti periodiškai atnaujinamos, siekiant jų gyvybingumo ir atitikties bendrovės strateginėms kryptims, išdiskutuojant pokyčius bendrovės kolektyve ir pagal poreikį pristatant juos klientams bei visuomenei;
2. Numatytos strateginės kryptys ir tikslai rodo tęstinius, ilgalaikius bendrovės siekius bei ateities prioritetus, todėl jų atsisakymas ar reikšmingas keitimas turi būti aiškiai pagrįstas ir paaiškintas. Naujos strateginės kryptys bei tikslai į strateginį planą gali būti įtraukiami pagal poreikį, atitinkamai įtraukiant ir visą loginę uždavinių bei priemonių struktūrą, reikalingą nustatytiems tikslams pasiekti;
3. Numatytų uždavinių ir priemonių gali būti atsisakoma arba jie gali būti reikšmingai keičiami tuomet, kai jų įgyvendinimas tampa neįmanomas arba nebeprisideda prie strateginiame plane iškeltų tikslų siekimo. Nauji uždaviniai ir priemonės į strateginį planą gali būti įtraukiami, jei jie yra reikalingi nustatytiems tikslams pasiekti.
Bendrovės strateginis planas 2021 – 2024 laikotarpiui bus pradėtas rengti 2020 m. IV ketvirtį, o užbaigtas ir patvirtintas – 2021 m. vasario mėnesį, turint visus 2020 metų rodiklius.
________________
32
