ŠIAME NUMERYJE SKAITYKITE:
Lietuviai Maskvoje statys ir valdys nauj oro uost Daugs investicij
geleinkelius Lietuvoje sumajo usienio investicij JAV nesusitvarko
su vidinmis problemomis Kazachstano paradoksai Klaipdos uosto
krovos rodikliai krito ES valstybms trkta paangos jr
transporto
saugume Europos duj karas Nuo pavasario galimi nauji keli mokesiai
Idja prijungti Vilni prie „Rail Balticos“ turi
unugar
PASIEKTAS PASAULINS PREKYBOS SUSITARIMAS Komercijos ministrai 2013
m.
gruod patvirtino sutart dl tarp- tautins prekybos, kuri gyr kaip
istorin postm Pasauli-
ns prekybos organizacijai (PPO). Naujasis susitarimas toli
grau
neatitinka drsios, taiau tolimos PPO vizijos panaikinti klitis pre-
kybai visame pasaulyje; jos buvo
siekiama per jau 12 met vyks- tanias Dohos pltros derybas, iki šiol
neusitikrinus konkrei
rezultat.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENT DALIA GRYBAUSKAIT
„AKTYVESN ES IŠORS PREKYBA SU USIENIO ŠALIMIS YRA
GALINGAS EKONOMIKOS AUGIMO VARIKLIS, SKATINANTIS IR ES
KONKURENCINGUM. BTINA PLTOTI ABIPUSIŠKAI NAUDINGUS PREKYBOS
RYŠIUS SU ES STRATEGINMIS PARTNERMIS. KONKURENCINGA
PREKYBA LIETUVAI, KAIP IR VISAI ES, YRA YPA REIKALINGA.
TARPTAUTIN
PREKYBA SVARBI MS ŠALIAI, NES PRIE EKONOMIKOS ATSIGAVIMO PO
SUNKMEIO LABIAUSIAI PRISIDJO
BTENT EKSPORTAS.“
Leidjas Baltijos media centras Direktorius Algirdas Aušra
Redaktorius Mindaugas Aušra Maketo redaktorius Kstutis Jonaitis
Nuotraukos BMC archyvas Redakcija Laisvs pr. 5, Vilnius Klaipdoje
S. Daukanto. g. 13, Klaipda Kontaktai tel. (8 5) 2481629, (8 46)
311318
[email protected] www.etransporter.lt
Vis dlto Indonezijos kurortinje Balio saloje pasirašyta sutartis
yra pirmoji pasaulin su-
tartis, priimta šios organizacijos nuo jos krimo 1995 m. „Pirmkart
per ms istorij PPO iš tikr- j pasiek rezultat“, – per udarymo
ceremonij sak išseks, taiau patenkintas PPO generalinis
PASIEKTAS PASAULINS PREKYBOS SUSITARIMAS Komercijos ministrai 2013
m. gruod patvirtino sutart dl tarptautins prekybos, kuri gyr kaip
istorin postm Pasaulins prekybos organizacijai (PPO). Naujasis
susitarimas toli grau neatitinka drsios, taiau tolimos PPO vizijos
panaikinti klitis prekybai visame pasaulyje; jos buvo siekiama per
jau 12 met vykstanias Dohos pltros derybas, iki šiol neusitikrinus
konkrei rezultat.
direktorius Roberto Azevedo. Pagal mint sutart PPO nars sipareigoja
ska- tinti prekyb, paprastindamos muitins proced- ras. Per š
susitikim Jemenas oficialiai paskelbtas 160-uoju organizacijos
nariu. Dabar Jemeno par- lamentas turs per šešis mnesius
ratifikuoti sto-
jimo dokument paket. Vašingtone sikrs Pe- tersono tarptautins
ekonomikos institutas anks- iau šiais metais paskelbtoje
ataskaitoje nurod, kad PPO sutartyje numatomos priemons gali
suteikti 1 trln. JAV doleri verts postm ekono- mikos pltrai ir
padti sukurti 21 mln. darbo vie- t, jeigu bus tinkamai
gyvendinamos. Ataskaito- je nenurodoma, kaip buvo apskaiiuoti šie
rodi- kliai. Taiau PPO pareignai pripaino, kad kol kas nra aišku,
kiek veiksmingai bus gyvendinamos mintos priemons, ypa
besivystaniose šalyse. Pasak analitik, itin temptos derybos Balyje
rodo, kaip šiai organizacijai gali bti sunku pasiekti re- ali paang
Dohos derybose, pradtose Katare 2001 m. Neskm Balyje „bt sudavusi
didiu- l smg institucijos prestiui“, sak tarptautins prekybos
ekspertas Simonas Evenettas iš Sankt Galeno universiteto
Šveicarijoje. „Taiau Balis at- skleid, kokios sudtingos bna derybos
tarp di- deli prekiaujani šali dl svarbi komercijos klausim, ir nra
joki enkl, jog ateityje bus lengviau“, – sak jis. Naujoji sutartis
priimta po il- giau nei keturias dienas vykusi tempt deryb.
Indonezijos prekybos ministras Gita Wirjawa- nas, pirmininkavs
deryboms, š susitarim vadi- na istoriniu. Didiosios Britanijos
premjeras Da- vidas Cameronas pareišk, kad naujoji sutartis „taps
gelbjimosi ratu neturtingiausiems pasau- lio monms“, nes mains
klitis prekybai. Pasak
R. Azevedo, šis susitarimas taps svarbiu simbo- liu per derybas
Dohoje. „Sprendimai, kuriuos pri- mme ia, yra svarbus laiptelis
Dohos deryb baigim“, – paymjo jis, pridrs, kad PPO tur- t greitai
imtis planuoti Dohos deryb atgaivi- nimo program. Dohos pltros
derybose siekia- ma pašalinti klitis komercijai ir nustatyti parei-
gojant tarptautin prekybos taisykli protokol, kuris bt siningas
tiek turtingoms, tiek skur- dioms šalims. Taiau tas pastangas lugd
PPO nari protek- cionistiniai ginai. Derybos Balyje kelis kartus
vos nelugo dl vairi nesutarim. Indija, kuri siekia kaupti grd
atsargas ir subsidijuoti j auginim, kad pamaitint milijonus savo
neturting pilie- i, reikalavo, kad šioms priemonms bt neri- botam
laikui suteikta apsauga nuo PPO keliam išški. Jungtins Valstijos,
irgi teikianios didel param savo ems kiui, bei kitos šalys sako,
jog Indijos grd politika gali paeisti PPO apriboji- mus
subsidijoms. Vliau išaiškjo kita didel kli- tis, kai keturios Lotyn
Amerikos šalys nesutiko, kad iš sutarties teksto bt pašalintos
uuominos apie JAV vykdom Kubos ekonomin embarg.
3
Anot šaltini, EK prezidentas Rusijos vadovui pri- min, kad
naujosios taisykls turt atitikti ES
ir Rusijos sipareigojimus, priimtus G20 susitikime Sankt
Peterburge, ir palengvinti tarptautin preky- b. Nuo 2013 m.
lapkriio 12 d. naujoji Rusijos ga- rantij sistema vejams sigaliojo
centrinje Rusi- joje aplink Maskv, o nuo lapkriio 19 d. ji turt si-
galioti pasienyje su Latvija bei Estija. Nuo 2013 m.
NEAIŠKIOS KEIIAMOS TRANZITO TAISYKLS Europos Komisijos vadovas
Rusijos prezidentui pareišk ess susirpins dl vienašališkai pakeist
automobiliais gabenam krovini tranzito taisykli. EK vadovas Jose
Manuelis Barroso laiške Vladimirui Putinui išreišk susirpinim dl
nacionalins Rusijos garantij sistemos, kuri pradeda sigalioti
vietoj „TIR Carnet“, ypa jeigu naujoji sistema pakenkt Europos
Sjungos ir Rusijos ekonominiams santykiams.
gruodio 1 d. sistema ims galioti visoje Rusijoje, taip pat ir
Karaliauiaus srityje. Taiau pasak šalies valdios, Lietuva nra
gavusi jo- ki Rusijos ar Europos Sjungos pasilym dl Ru- sijos
keleivi ir krovini tranzito geleinkeliais Ka- raliauiaus srit.
„Lietuvos usienio reikal ministeri- ja nei iš Rusijos Federacijos,
nei iš Europos Sjungos oficiali institucij nra gavusi ir nesvarsto
joki pa-
silym dl galiojanios Specialiosios tranzito sche- mos funkcionavimo
tvarkos keitimo“, – teigiama URM komentare. Lietuvos diplomatai
tvirtina, kad gerai veikia ir jau 20 met egzistuojanios taisykls ir
procedros dl karinio tranzito. Kylantys klausi- mai, anot URM, bna
techninio pobdio, ir jie grei- tai išsprendiami atsaking tarnyb
lygiu. „Tuo pa- iu stebime tendencij, kad bendras karinio tranzito
srautas maja“, – sako URM. Rusijos usienio reika- l ministras
Sergejus Lavrovas pareišk, kad Maskva laukia konstruktyvi Vilniaus
pasilym dl netrik- domo Rusijos krovini ir keleivi tranzito
Lietuvos geleinkeliais Karaliauiaus srit. „Derybos dl netrikdomo
tranzito Kaliningrado sri- t ir atgal vyksta jau daug met.
Susitarme dl kai kuri supaprastinim, taiau norime, kad šis tranzi-
tas tapt dar patogesnis, juolab kad kalbama apie tranzit
nesustojant“, – per Vyriausybs posd sak diplomatijos vadovas. Pasak
S. Lavrovo, Lietuva ven- gia daryti papildom nuolaid dl „saugumo
prie- asi“. „Kyla kai kuri technini problem, skai- tant susijusias
su traukinio greiiu, kuris utikrint, kad nepageidaujami potencials
paeidjai iššoks (iš traukinio) ir pasislps kur nors Lietuvos
miškuo- se“, – paymjo S. Lavrovas. Specialioji (Kaliningra- do)
tranzito schema, utikrinanti supaprastint Ru- sijos Federacijos
piliei tranzit per Lietuvos Res- publikos teritorij Karaliaui,
veikia nuo 2003 m. liepos 1 d.
DRAUDIM MARATONAS TSIASI
Pradjo galioti Estijai Rusijos taikomas pie- no produkt eksporto
draudimas. Jis veria
keisti šiuo metu galiojani patikros sistem ir net atlikti
pakeitimus gamybos patalpose. Ru- sijos veterinarijos ir
fitosanitarijos tarnyba „Ros- selchoznadzor“ nurodo, kad
veterinarinius Mui- t sjungoje taikomus reikalavimus btina iš-
versti ir est kalb – šiuos turi suprasti visi mo- ni darbininkai.
Be to, šalyje privals bti atlikti papildomi tyrimai, kuri metu bus
siekiama nu- statyti, ar pieno produktuose nra tam tikr me- diag.
Ši nuostat dalis skiriasi nuo šiuo metu Europos Sjungoje taikom
taisykli. Pieno produktus gaminanios bendrovs pa- tvirtino, kad
dauguma Rusijos reikalavim buvo vykdyti iš karto po to, kai
sigaliojo im- porto draudimas. „Biurokratins ir diplomati- ns
procedros gali utrukti iki trij mnesi, taiau jau nuo 2014 m.
balandio – gegus mnesi reikalai gali pagerti“, – urnalistams sak
vykdomasis bendrovs „Estover Hannes Prits“ direktorius.
4
www.klasteris.eu
Laisvs pr. 5, 2 rmai, Vilnius, tel./faks. +370 5 2481629
Lietuvos bendrovs konkurentu buvo mon „Aero- port Tolmaevo“, taiau
ji nesurinko pakankamai bal-
s. Lietuvos bendrov ketina per penkerius metus inves- tuoti
dabartinio aerodromo pltr apie 10 mlrd. rubli (beveik 80 mln. lit)
ir kontroliuos iki 75 proc. mons ak- cij. Rusijos pramons milin
„Rostec“ bendr projekt investuos nešdama jai priklausant aerodromo
„Ramens- koe“ teritorijoje turim nekilnojam turt ir ems sklyp. Per
septynerius metus bendros investicijos naujo Mas- kvos oro uosto
vystym viršys 600 mln. lit. Planuojama, kad oro uosto projektas bus
gyvendinamas trimis etapais 2014–2019 m. Per š laikotarp planuojama
pastatyti apie 240 tkst. kv. m infrastruktros, sukurti daugiau nei
10 tkst. darbo vie- t ir aptarnauti daugiau nei 20 mln. keleivi.
Naujas oro uostas darb turt pradti 2015 m. ir taikysis pigi skry-
di bendroves. Jas turt aptarnauti „Avia Solutions“ bendrov „Baltic
Ground Service“. „Avia Solutions Group“
LIETUVIAI MASKVOJE STATYS IR VALDYS NAUJ ORO UOST Konkurs statyti
nauj tarptautin oro uost Maskvoje laimjo Lietuvoje registruota
bendrov „Avia Solutions Group“. J planuojama kurti vietoje esanio
aerodromo. Apie tai paskelb naujo oro uosto statybas organizuojanti
bendrov.
– buvusi „flyLAL Group Services“. Jai priklaus skrydi bendrov
„flyLAL Lithuanian airlines“, kuriai bankroto byla buvo iškelta
2009 m., tais metais bendrov nutrauk skry- dius. Vliau pavadinimus
keit ir kitos grups bendrovs, atsisakydamos santrumpos „flyLAL“.
Pavadinimai, anot rinkodaros specialist, buvo keiia- mi siekiant
pabgti nuo besidriekianio praeities šleifo ir asociacij su
bankrotu. Valstybin mon „Lietuvos aviali- nijos“ buvo privatizuota
2005 m., vliau mons veikla iš- skaidyta pagal veiklos sritis,
turtas atskirtas, o visas mo- nes vienijo „flyLAL Group Services“.
Grup vienijo orlaivi remonto ir technins prieiros mon „Flylal
technics“, vliau pervadint „FL Technics“, kelioni agentr „BPC
Travel“, aviacijos specialist mokymo mon „FlyLAL Trai- ning
Centre“, pakeitusi pavadinim „Baltic Aviation Aca- demy“. Valstybs
mons „Registr centras“ 2012 m. balandio duomenimis, „Avia Solutions
Group“ akcininkais buvo Vil-
niuje registruota bendrov „In- deco: Investment and Develo- pment“
(21,94 proc.), Kipre regis- truota mon „ZIA Valda Cyprus“ (32,91
proc.). Eilinio visuotinio akcinink susirinkimo protoko- le
nurodyta, kad daugiausiai ak- cij – 45,15 proc. – valdo Lenkija,
nenurodant daugiau duomen. Šiemet skelbta apie parduoda- m paskutin
bankrutavusios „fly- LAL“ turt, kurio kainos siek nuo 1 lito.
Skelbta, jog „flyLAL“ byloje tariamiesiems atstovauja buv takingi
prokurorai. Tuo metu bu- vs „flyLAL“ akcininkas Gediminas iemelis
buvo Maskvoje. Šiuo metu aerodromas „Ramens- koe“, taip pat
vadinamas „ukovs- kiu“, turi 2 nusileidimo takus, vie- nas kuri yra
ilgiausiais Europoje ir siekia 5,4 km. Tam, kad dabar- tinis
aerodromas bt transfor- muotas visavert tarptautin oro uost, reikia
pastatyti keleivius aptarnaujant kompleks ir kurti reikiamas
tarnybas, todl pirmo- jo etapo metu bus suprojektuo- tas ir
pastatytas pirmasis 7000 kv. m. ploto keleivinis terminalas,
Geleinkeliai yra vienas veiksmingiausi ir ma- iausiai klimatui
kenkiani veimo bd, ta-
iau šiuo metu jais kasmet veama tik apie 10 proc. Europos krovini
ir 6 proc. keleivi. U transport atsakingas Europos Komisijos
pirmininko pavaduo- tojas Siimas Kallasas teig: „Norint, kad
Europos ge- leinkeliais naudotsi daugiau keleivi ir bt ga- benama
daugiau krovini, reikia, kad teikiamos pa- slaugos bt geresns ir
patrauklesns didesniam skaiiui klient. Kad taip nutikt, geleinkeli
sekto- riuje turi bti diegiamos inovacijos. Ši viešojo ir pri-
vaiojo sektori partneryst – svarbus ingsnis pir-
DAUGS INVESTICIJ GELEINKELIUS Europos Komisija patvirtino nauj
viešojo ir privaiojo sektori partneryst „Shift2Rail“ – j vykdant
mokslinius tyrimus ir inovacijas bus investuota beveik 1 mlrd. eur,
kad Europos geleinkeliais keliaut daugiau keleivi ir bt gabenama
daugiau krovini.
myn, paskatinsiantis inovacijas, dl kuri sumas geleinkeli paslaug
snaudos, padids traukini talpa, o klientams bus teikiamos
patikimesns regu- liarios geleinkeli paslaugos.“ U mokslinius
tyrimus atsakinga Komisijos nar Máire Geoghegan-Quinn sak: „Šiomis
investicijo- mis, kurias sudaro viešasis ir privatusis geleinke- li
sektoriaus finansavimas, pramons mons bus paskatintos kurti
strategines technologijas ir ieško- ti sprendim, kaip padidinti
Europos moni kon- kurencingum, kad Europa išlikt pasaulins gele-
inkeli rinkos lydere. Tai puikus ES biudeto sverto
poveikio augimui ir darbo vie- t krimui rodymas.“ „Shift2Rail“ –
plataus umo- jo viešojo ir privaiojo sekto- ri partneryst, pagal
kuri septynerius metus bus vykdo- ma mokslini tyrim ir inova- cij
darbo programa, siekiant geresni geleinkeli paslau- g Europoje.
gyvendinda- ma „Shift2Rail“ Komisija 2014– 2020 m. mokslini tyrim
ir inovacij geleinkeli sektoriu- je finansavim padidins dau- giau
negu tris kartus (iki 450 mln. eur), palyginti su anks- tesniam
laikotarpiui skirtais 155 mln. eur. „Shift2Rail“ siekiama: iki 50
proc. sumainti geleinkeli transporto gyvavimo ciklo (t. y.
infrastruktros ir riedmen k- rimo, veikimo, prieiros ir at-
naujinimo) snaudas, iki 100 proc. padidinti traukini talp ir iki 50
proc. padidinti skirtin- g geleinkeli rinkos segmen- t
patikimum.
Major freight flows is between:
Eastern (railway transport) and Western (roads transport)
countries.
Customs Warehouses and Forwarding
Savanoriu av. 182-A, Vilnius, Lithuania, tel. +370 5 232 2277,
e-mail:
[email protected], www.armo.lt
SO CI
AL A
CC OU
Atkreiptinas dmesys, kad, skaiiuojant 2013 m. treiojo ketvirio
tiesiogines investicijas, buvo
patikslinti 2013 m. pirmojo ir antrojo ketviri tie- siogini
investicij duomenys, paskirstyti pagal ša- lis ir ekonomins veiklos
ršis. Per treij ketvirt daugiausia buvo investuota ap- dirbamj
gamyb (417,8 mln. lit), finans ir drau-
LIETUVOJE SUMAJO USIENIO INVESTICIJ
dimo veikl (237 mln. lit) bei didmenin ir mame- nin prekyb (147,2
mln. lit), o labiausiai majo investicijos elektros, duj, garo
tiekimo ir oro kon- dicionavimo veikl (-31,1 mln. lit). 2013 m.
rugsjo 30 d. duomenimis, Lietuvoje daugiausia yra inves- tav ši
šali investuotojai: Švedijos – 10 mlrd. lit (23,7 proc.), Lenkijos
– 4,7 mlrd. lit (11,3 proc.), Vo-
kietijos – 4,3 mlrd. lit (10,2 proc.), Nyderland – 3,6 mlrd. lit
(8,5 proc.) ir Norvegijos – 2,6 mlrd. lit (6,2 proc. vis TUI).
Sukauptosios TUI Lietuvoje iš 28 ES valstybi nari sudar 34,6 mlrd.
lit (82,5 proc.), iš NVS šali – 1,9 mlrd. lit (4,5 proc. vis TUI).
2013 m. rugsjo 30 d. duomenimis, daugiausia investuota finansin ir
draudimo veikl – 23,5 proc., apdirba- mj gamyb – 23,4,
nekilnojamojo turto operaci- j veikl – 12,4, didmenin ir mamenin
prekyb – 10,9, informacijos ir ryši veikl – 9,7 proc. vis TUI. Iš
apdirbamosios gamybos daugiausia investuota rafinuot naftos produkt
bei chemikal ir chemi- jos produkt gamyb – 5,1 mlrd. lit (51,5
proc. vis apdirbamosios gamybos TUI), ir maisto produkt, grim ir
tabako gamini gamyb – 947,8 mln. lit (9,7 proc.). Lietuvos
tiesiogini investicij (TI) srautas usien 2013 m. treij ketvirt buvo
neigiamas (-9,6 mln. lit). Š majim lm 182 mln. lit aug priešprie-
šins kito kapitalo investicijos (augo Lietuvos inves- tuotoj
skoliniai sipareigojimai tiesioginio investa- vimo monms). 2013 m.
antrj ketvirt TI srautas usien sudar 67,5 mln., o 2012 m. treij
ketvir- t buvo 92,8 mln. lit. 2013 m. treij ketvirt Lie- tuvos
investuotojai daugiausia investavo Latvijoje (87,6 mln. lit),
Nyderlanduose (37,3 mln. lit) ir Es- tijoje (27,6 mln. lit).
Spariausiai investicijos ma- jo Liuksemburge (-187,8 mln. lit) ir
Rusijoje (-21,2 mln. lit).
2013 m. treiojo ketvirio pabaigoje sukauptosios tiesiogins usienio
investicijos (TUI) Lietuvoje buvo 479,2 mln. lit maesns negu 2013
m. antrojo ketvirio pabaigoje, taiau net 1,1 mlrd. lit didesns negu
2012 m. rugsjo 30 d., – skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos
statistikos departamentas.
Tarptautins Kinijos prekybos apimtys 2013 m. išaugo 7,6 proc. ir
pirm kart istorijo-
je viršijo 4 trln. doleri rib. Rodiklis šiuo metu siekia 4,16 trln.
doleri, perduoda CBS, rem- damasi oficialiais šalies duomenimis.
Ekspor- to ir importo duomenys dar nepaskelbti, bet prognozuojama,
kad Kinijai pernai pavyko ap- lenkti Jungtines Valstijas. Pernai
Kinijos usienio prekybos perteklius padidjo 12,8 proc., iki 259
mlrd. JAV doleri. Didiausios Kinijos prekybos partners 2013 m. buvo
Europos Sjunga, JAV, Azijos šalys, taip pat Honkongas ir Japonija.
Pekinas drsiai naudodamasis paskolomis ir investicijomis sau
atveria daug nauj rink. Kinija pastaruo- ju metu vis daugiau
investuoja Afrikos šali ekonomik, iš ten atsivea nemaai pramonei
reikalingos ems kio produkcijos ir aliavos. Eksporto iš Afrikos
šali apimtys Kinijoje išau- go nuo 5,6 mlrd. doleri 2001 m. iki
93,2 mlrd. doleri 2011-aisiais.
KINIJOS PREKYBOS APIMTYS ŠOKA VIRŠ
7
Pasak B. Obamos, tie paviešinimai smog kai ku- ri amerikiei
pasitikjimui, priversdami mo-
nes nerimauti, jog j privatumas nebra saugus. Ša- lies vadovas
tikino, kad NSA veikla niekaip nesiker- ta su JAV statymais, taiau
usimin, kad agentros
JAV NESUSITVARKO SU VIDINMIS PROBLEMOMIS JAV prezidentas Barackas
Obama penktadien per met pabaigos konferencij nesureikšmino savo
populiarumo sumajimo, pripaindamas, kad jo administracija „susimov“
paleisdama vien sveikatos sistemos reformos program, taiau
tikindamas, kad ateinaniais metais šalis gali „nuveikti labai ger
darb“.
programas gali tekti pakeisti, siekiant atkurti pilie- i pasitikjim
Vyriausybs saugumo operacijo- mis. Viena iš reform galt tapti
atsisakymas saugo- ti penkerius metus Vyriausybs surinktus
duome-
nis apie pokalbius telefonu, taip pat perduoti par- eig saugoti
tuos duomenis telekomunikacij ben- drovms. „Tikiu, kad NSA neusiima
vidaus sekimu arba šniukštinjimu“, – sak B. Obama, taiau pri- dr,
kad „mums gali tekti dar labiau tai patobulin- ti, kad suteiktume
monms didesn pasitikjim“. Prezidentas nekomentavo vieno federalinio
teisjo paskelbt nutart, kad kai kuri NSA veikla tikriausiai kertasi
su JAV konstitucija. Ir nors JAV prezidentas tikino, kad 2014-ieji
me- tai gali tapti Amerikos proverio laikotarpiu, rea- lyb kalba k
kit. Jungtins Valstijos iki kovo pra- dios pristigs lš savo
finansiniams sipareigoji- mams vykdyti, jeigu Kongresas nepadidins
valsty- bs skolinimosi ribos. JAV parlamentas spal prats federalins
vyriausybs galiojimus skolintis iki va- sario 7 dienos,
baiminantis, kad didiausia pasau- lyje ekonomika gali tapti
nemokia. Kai tas pratsi- mas baigsis vasario 7 dien, Jungtinms
Valstijoms vl iškils skolinimosi ribos problema. Ido departa-
mentas šiuo metu laikosi nuomons, kad panaudo- jus tas priemones
galima pratsti šalies skolinimo- si galiojimus tik iki 2014-j
vasario pabaigos arba kovo pradios. Ido departamento nepaprastosios
priemons negalt bti vykdomos ilgesn laikotar- p – daugiausiai dl
to, kad Vyriausyb numato di- deles išlaidas vasar ir kov, kai bus
grinamos mo- kesi permokos.
NAUJAS EKONOMINIS POTENCIALAS AFRIKOJE
Piet Afrikos Respublika (PAR) gali praras- ti didiausios Sacharos
regiono ekonomi-
kos titul. Nigerija ketina paskelbti perirtus BVP rodiklius, kurie
pirm kart sudaromi re- miantis naujausia metodologija. Ekspertai
tiki- si, kad skaiiai parodys, jog šalies ekonomika net 40 proc.
didesn nei manyta iki šiol. Pasta- ruosius metus Nigerijos valstybs
tarnautojai klajojo po šal, siekdami surinkti statistik ir ti-
kinti vietin versl viešinti finansinius duome- nis. naujj šalies
BVP pirm kart bus trauk- ti tokie sektoriai kaip telekomunikacijos
ir ant mieli auganti šalies kino film industrija, jau spjusi gauti
etiket „Nolyvudas“. Išsivysiusios šalys BVP skaiiavimo metodi- k
atnaujina vidutiniškai kas penkerius metus, taip siekdamos, kad
pokyiai ekonomikoje ati- tinkamai atsispindt ir rodikliuose. Tuo
tar- pu Afrikos valstybs tik neseniai pradjo
8
Kaip parod 2012 m. „Freedom House“ ataskaita apie Kazachstan,
nafting Atyrau ir Mangyš-
tau region padtis ypa sunki: moni, gyvenan- i u skurdo ribos,
skaiius juose vienas didiausi šalyje (22,6 proc. Mangyštau srityje
ir 10 proc. Aty- rau srityje, o kit srii vidurkis yra 8,2 proc.).
Maa to, maisto ir gyvenamj patalp kainos ten yra aukšiausios visame
Kazachstane. Akivaizdus atotrkis tarp miesto ir kaimo yra seniai
inoma šalies problema, bet apie j retai kalbama pagrindinse
iniasklaidos priemonse. Apskritai ji yra daugiau ar maiau bdinga
visoms Centrins Azijos valstybms, kuriose klanin politika
danai
KAZACHSTANO PARADOKSAI Iš esms svarbiausias veiksnys,
komplikuojantis Kazachstano skm, yra vis giljantis atotrkis tarp
miesto ir kaimo vietovi, ypa vakarinje dalyje. Nors šalies valdia
nenori su tuo sutikti, net ji 2011 m. turjo pripainti, kad „kaimo
skurdo lygis yra didelis – triskart didesnis u skurd
miestuose“.
lm preferencin poir vienus regionus ir dis- kriminacin poir kitus.
Taiau Kazachstano para- doksas tas, kad skurdiausiai gyvena
naftingos va- karins jo teritorijos, kurios sukuria didiausi BVP
vienam gyventojui ir sudaro didij dal šalies BVP. Tai veria
suabejoti visa N. Nazarbajevo politinio projekto logika. Situacija
panaši (nors mastelis ir ki- tas), pavyzdiui, kit „naftos prakeikt“
region, to- ki kaip Nigerio delta, kur nafting rajon bendruo- mens
iri centrin valdi labiau kaip atiman- i j išteklius išnaudotoj nei
kaip ekonominio klestjimo garant. Todl neabejotina, kad nepasi-
tenkinimas, jeigu prasivert, gali destabilizuoti Ka-
zachstano „stebukl“ ir neigia- mai paveikti usienio investuo- toj
interesus Mangyštau ir Aty- rau srityse. Kazachstano ekonominio ir
poli- tinio elito tarpe yra plaiai papli- tusi korupcija ir
protekcija. Tai ti- kriausiai vienas ryškiausi šiuo- laikinio
Kazachstano prieštara- vim: viena vertus, vadovyb sutinka, kad
btina diversifikuo- ti ir modernizuoti ekonomik, pltojant privat
versl ir tautos verslumo gdius; kita vertus, susidaro spdis, kad ji
nenori atsisakyti sen korupcins prak- tikos, grobstymo tradicij ir
pa- tronato, neleidiani ekonomi- kai kvpuoti ir ukertani keli
talentingiems monms be poli- tini ryši visapusiškai realizuoti savo
verslumo potencial. Deja, ši problema neturi pa- prasto sprendimo:
kaip ir viso- je Centrinje Azijoje, korupcija ir protekcija
Kazachstane yra la- bai aiškios politins logikos ats- pindys ir
glaudiai siejasi su
Penkeri metai kartu su jumis!
www.zurnalastransportas.lt
9
Naftos produktai sudaro 21,2 proc. bendros Klai- pdos uoste kraunam
krovini krovos. Šiais
metais mint produkt perkrauta 7,07 mln. t, t. y. -14,4 proc. arba
-1,19 mln. t maiau nei prajusiais 2012 m.:
• Rusijos naftos produkt eksportas nuslgo vi- suose Baltijos šali
uostuose dl Rusijos suintere- suotumo naftos produktus krauti
nacionaliniuo- se uostuose (ypa Ust Lugos uosto terminaluo-
se);
KLAIPDOS UOSTO KROVOS RODIKLIAI KRITO 2013 m. saus – gruod Klaipdos
uoste krauta 33,32 mln. t jrini krovini. Nors tai -5,4 proc. (arba
-1,92 mln. t) maiau nei 2012 m., ilgalaiks krovos tendencijos rodo
augim – šis krovos rezultatas treiasis Klaipdos uosto
istorijoje.
• Rusijai sumainus naftos tiekim Mozyrio (Bal- tarusija) gamyklai,
pastaroji sumaino gamybos apimt, todl sumajo mazuto krova ir per
Klai- pdos uost;
• Pasaulinje naftos produkt rinkoje krito perdir- bamos naftos
pelningumas – tai sumaino ben- drovs „Orlen Lietuva“ perdirbamos
naftos apim- t ir tuo paiu eksport per Klaipdos uost;
• Sumajusi „Orlen Lietuvos“ gamybos apimtis taip pat turjo neigiam
tak Klaipdos uosto
rodikliams: udarius Ukrainos Lisiansko gamy- kl, minta mon pradjo
Ukrain veti dau- giau benzino ir dyzelino geleinkeliu. Pasikeitus
logistikos grandinei, sumajo bendrovs „Orlen Lietuva“ krova jriniu
keliu per „Klaipdos naftos“ produkt terminalus.
2013 m. saus – gruod Klaipdos uoste krauta 8,52 mln. t trš.
Persiskirstymas pardavim rinkoje tarp „Belaruskalij“ ir „Uralkalij“
lm kritusi baltarusiš- k trš krov – ši met trš krova nuo praju- si
atsilieka -12,4 proc. arba -1,21 mln. t. Nors ir su- majs, mintas
krovinys uoste išlieka gausiausias – tršos sudaro 25,6 proc.
bendros krovini apyvar- tos. Dl nuosaikiai auganios Lietuvos ir
kaimynini valstybi ekonomikos konteineri krova, sudaran- ti 13,7
proc. bendros uosto krovos, šiais metais sta- biliai didjo: krauta
4,56 mln. t, t. y. +4,6 proc. dau- giau nei 2012 m. Palyginti su
kaimyniniais Baltijos šali uostais, Klaipdos uostas – konteineri
krovos lyderis. Remiantis bendrovs „Ernst & Young“ duomenimis,
1 tona krovini, perkraut per Klaipdos uost, vals- tybs biudetui
utikrina 11,23 lit pajam. verti- nus 2013 m. krovos rezultat,
galima teigti, kad kro- vini, perkraut Klaipdos jr uoste, srautas
suda- r prielaidas valdios sektoriui (valstybs, savival- dybi,
„Sodros“ biudetams) per vairius mokesius gauti 374,2 mln. lit
pajam.
PRASTOS PROGNOZS VEJAMS
Tarptautin keli transporto sjunga IRU verti- no 63 valstybi keli
transporto srautus, kurie
parod, kad 2013 m. 0,4 proc. padidjo keli trans- portu pervet
krovini ton kiekis. IRU taip pat pateik savo prognozes šiems
metams. Nors trans- porto sektori sukrtusi kriz jau pasibaigusi,
re- zultatai nra itin diuginantys. Prognozuojama, kad transporto
srautai ir toliau neymiai dids. Eu- ropoje pradeda gerti ekonomin
situacija ir arti- miausioje ateityje tai turt tstis. Europos Sjun-
gai prognozuojamas 1,3 proc. transporto sraut augimas 2014 m.
Tiesa, prajusiais metais geresnius augimo rezul- tatus parodiusios
BRIC (Brazilija, Rusija, Indija, Ki- nija) ir TRACECA (Armnija,
Azerbaidanas, Bulga- rija, Gruzija, Kirgizija, Moldova, Rumunija,
Tadikis- tanas, Turkija, Ukraina, Uzbekistanas) šalys toliau turt
lenkti vakar Europos vejus ir šiemet. Ši šali geresn rezultat
galima paaiškinti tuo, kad jos sistemingai gerina transporto sraut
pralaidu- m pasienyje bei investuoja tinkam infrastruk- tr. J
neišnaudotas transporto sraut skatinimo potencialas yra gerokai
didesnis u Europos.
10
Pirmininko pavaduotojas ir u transport atsakin- gas Europos
Komisijos narys Siimas Kallasas pasak:
„Diaugiuosi, kad dauguma pakrants valstybi nari de- ramai vykdo
savo kaip vliavos valstybi pareigas. Taiau labai svarbu utikrinti,
kad kiekviena valstyb nar, bda- ma vliavos valstyb, ms jrinink
labui ratifikuot ir taikyt bendrus gyvenimo ir darbo laive slyg
standar- tus, nustatytus 2006 m. tarptautinje Konvencijoje dl darbo
jr laivyboje, juo labiau kad socialiniai partneriai dl j susitar
Europos lygiu ir jie neseniai buvo perkel- ti ES teis.“ Taikant
galiojanias ES taisykles skatinama saugi laivy- ba ir keliami
dideli reikalavimai ES vliavos valstybms
ES TRKSTA PAANGOS JR TRANSPORTO SAUGUME Kaip teigiama Europos
Komisijos ataskaitoje dl vliavos valstybs reikalavim laikymosi, kai
kurioms ES valstybms narms kyla sunkum vykdyti sipareigojimus
ratifikuoti tarptautines jr konvencijas.
– reikalaujama, kad bt atliktas nepriklausomas j jr administravimo
vertinimas, bt sukurta ir diegta sertifi- kuota veiklos kokybs
vadybos sistema. To nra padariu- sios Portugalija, Arija ir išjimo
jr neturinios vliavos valstybs, išskyrus Liuksemburg. Nors daugelis
ES vlia- vos valstybi padar nemenk paang, pilkajame vlia- vos
valstybi sraše išlieka Bulgarija ir Slovakija, nes ne- maai j laiv
buvo sulaikyta, tikrintuose uoste prisišvar- tavusiuose laivuose
nustatyta nemaai trkum. Su ši šali vliavomis plaukiojantys laivai
kol kas nepriskiria- mi nedidels rizikos kategorijai (baltajam
srašui), tad turi bti tikrinami daniau. Valstybs nars turt dti dau-
giau pastang, kad bt ratifikuota Konvencija dl darbo
jr laivyboje, kurioje nustatytos jrinink gyvenimo ir darbo sly-
gos, ir kad bt taikomos neseniai priimtos ES taisykls, kuriomis
uti- krinama, kad šios konvencijos bt laikomasi ir kad ji bt
vykdoma. Pagal galiojanius ES teiss ak- tus, kuriais
reglamentuojamas v- liavos valstybs reikalavim lai- kymasis,
valstybs nars privalo naudotis Tarptautins jr organi- zacijos 2006
m. sudaryta savano- riško audito, atliekamo kitos vlia- vos
valstybs ekspert, sistema. Iki šiol tokio audito nra atlikusios
Portugalija ir kelios išjimo jr neturinios ES vliavos valstybs –
Austrija, ekija, Vengrija ir Slova- kija. Iki 2012 m. birelio 17 d.
taip pat turjo bti diegta sertifikuo- ta kokybs vadybos sistema –
tai dar viena nepriklausoma ES vlia- vos valstybi sistem ir proced-
r kokybs tikrinimo sistema. Por- tugalija ir Airija bei ES išjimo
jr neturinios vliavos valstybs Aus- trija, ekija, Vengrija ir
Slovakija šio proceso dar nra pradjusios, o ki- tos keturios ES
vliavos valstybs – Kipras, Malta, Nyderlandai ir
11
Karštoji linija – 8 800 77008 www.vta.lt
TRANSEKSTA
Ir nors Rusijos pus apie galimas tokio pobdio problemas turjo inoti
jau senokai, Maskva ne-
slepia susierzinimo išgirdusi, kad projekto gyven- dinimui iškilo
grsm. Savo ruotu rus iniasklai- da, rašydama apie susidariusi
situacij, daniausiai vartoja od „apeiti“: toks sprendimo bdas
Rusijai bt pats priimtiniausias. Briuselis silo sugalvoti k nors
protingesnio. „Galiu pasakyti tiesiai ir nuoširdiai – „Piet srau-
tas“ neveiks ES teritorijoje, jeigu viskas neatitiks ES statym“, –
susitiks su Europos Parlamento nariais pareišk EK Energetikos
departamento direktorius
EUROPOS DUJ KARAS Rusijos duj milins „Gazprom“ projektas –
dujotiekis „Piet srautas“ – susidr su rimtomis teisinmis
problemomis: Europos Komisijos (EK) teigimu, visi iki šiol
pasirašyti susitarimai su Europos Sjungos (ES) šalimis, kuri
teritorija turt driektis naujasis dujotiekis, prieštarauja ES teiss
normoms, o tiksliau – Treiojo energetikos paketo nuostatoms, kurios
draudia tai paiai kompanijai bti ir duj tiekja, ir vamzdyno
savininke – operatore.
Klausas Dieteris Borchardtas. inoma, ES teiss aktai nedraudia
koncernui „Gazprom“ tiesti dujotiek „Pi- et srautas“, taiau
dvišaliai susitarimai, kuriuos pl- todama projekt Rusija pasiraš su
Bulgarija, Serbi- ja, Vengrija, Graikija, Slovnija, Kroatija ir
Austrija, prieštarauja ES teisei ir turi bti perirti, o nepa- vykus
persiderti – nutraukti. „Galiu tik patvirtinti ms ketinimus veikti
kons- truktyviai, bet tam prireiks ne mnesi, o galbt net dvej met“,
– Europos Parlamento nariams sak K. D. Borchardtas. Ir pridr: kol
kas visiškai neaišku, ar „Piet srauto“ dujotiekis gals atitikti
Treiojo ener-
getikos paketo normas. Min- tos valstybs, pasak EK parei- gno, yra
informuotos apie tei- sines problemas dl dujotiekio, jos privals
persiderti ir visus neatitikimus pašalinti, o jeigu nenors to
daryti, Europos Ko- misija turi ranki, kaip jas pri- versti
laikytis ES teiss norm. Europos Komisijos pareiški- mai, anot rus
iniasklaidos, gali ypa neigiamai paveikti dvi valstybes, kurios
paskutins pasiraš susitarimus su bendro- ve „Gazprom“ – Bulgarij ir
Ser- bij. Jos abi inojo, kad Briuselis šiuos susitarimus vertins
kaip neteistus. Naujien agent- ra „Reuters“ cituoja EK komi- saro
konkurencijos klausimais Joaquino Almunios odius, kad EK taria
koncern „Gaz- prom“ piktnaudiavimu domi- nuojania padtimi Centrin-
je ir Ryt Europoje, todl kon- cernas turs padaryti nuolaid, kad
išvengt ši kaltinim.
Lietuvos Respublikos keli prieiros ir pltros pro- gramos
finansavimo statymo pakeitimo statymo projekto nuostatos,
susijusios su krovinini trans- porto priemoni apmokestinimu u
naudojim- si tam tikra infrastruktra, parengtos gyvendinant 2011 m.
rugsjo 27 d. Europos Parlamento ir Tary- bos direktyv 2011/76/ES.
Atsivelgiant Direkty- vos nuostatas, keiiamos naudotojo mokesio
pro- porcijos.
VANDENILIU VAROMAS AUTOMOBILIS – PO MET
„Mercedes-Benz“ jau kuria vandenilin se- dan, kurio kbulas bus
pagamintas iš
anglies pluošto. „E Superlight“ pavadintas auto- mobilis nuo
konvejerio riedti prads 2015 m. Automobilyje bus naudojami kai
kurie kitos kartos „E-class“ konstrukciniai mazgai, o seda- no
stilistikoje bus daug uuomin apie van- denilinius koncepcinius
automobilius F800 ir F125, taiau joki tiksli ini apie bsimo au-
tomobilio išvaizd dar nra. Vienas iš domes- ni sprendim – atgal,
kaip vienatriuose, nu- slenkanios galins durys. Teigiama, kad dl
anglies pluošto kbulo šis automobilis svers madaug 350 kg maiau nei
prastas „E-class“ sedanas. Be to, kbulas turt bti itin standus.
Automobilis bus aprpinamas 200 AG bendro ga- lingumo jgaine, kuri
sudarys elektros varikliai ir specials akumuliatoriai, kuriems
elektros energi- ja bus gaminama vandenilio kuro elementuose.
Manoma, kad automobilis kainuos panašiai kaip ir brangesns
„S-class“ modelio versijos.
NUO PAVASARIO GALIMI NAUJI KELI MOKESIAI Pastarosiomis dienomis
plaiai nuskambjo vej autobusais pykiai dl planuojamo padidinti keli
naudotojo mokesio. Krovini vejai taip pat turt sunerimti: nuo gegus
1 d. planuojami statymo pakeitimai turt koreguoti ir j transporto
priemonms taikom mokesi u kelius tarifus.
Komerciniam transportui keisis tik metus galiosian- i mokesi
tarifai. Naujieji ribiniai tarifai pateikti lentelje emiau. Pagal
paruošt statymo projekt didt minimalus ir maksimalus mokamo keli
mo- kesio tarifas. Ypa jis turt pakilti lengvesniems komerciniams
automobiliams. Vilkik keli mokes- io tarifas kils neymiai, taiau
Susisiekimo minis- terija tvirtina, kad kain augimas turt paveikti
tik neekologiškas sunkiasvores transporto priemones, o transporto
priemonms, atitinkanioms aukšiau- sius emisijos reikalavimus,
mokesiai neturt did-
ti ir galbt net mat. Susisiekimo ministerijos atstovai pastebi, kad
sta- tymo projektu apibriami ribiniai tarifai, o kon- kreius dydius
nustato Vyriausyb. Be to, statymo projekte numatyta, kad tarifai
diferencijuojami atsi- velgiant transporto priemons kategorij ir
emi- sijos klases. Pagal šiuo metu galiojani tvark taip pat yra
nustatyti ribiniai tarifai, taiau vilkik savi- ninkams vis tiek
tenka mokti maksimalius mokes- ius, nes jie nra diferencijuojami
pagal emisijos klases, aši skaii ar kitus aspektus.
13
Jis pareišk, jog gyvendinant projekt btina spariai judti priek ir
steigti bendr mon,
kad bt galima parengti projekt ir laiku pateikti paraišk Europos
Sjungos finansavimui. „Tikims konstruktyvios vis partneri
pozicijos“, – pareišk V. Dombrovskis. „Prašymas pakankamai aiškus –
Lietuva nori trauk- ti maršrut ir savo sostin. Nors dl to atsiras
vin- gis, tam tikros logikos galima velgti“, – pareišk V.
Dombrovskis ir pridr, kad tai turi bti vertin- ta technologiniu
poiriu. Jis primin, kad ir Ryga iš pradi nebuvo traukta projekt.
„Išreiškme pretenzijas, nors ir ankstesniame pro-
IDJA VILNI PRIJUNGTI PRIE „RAIL BALTICOS“ TURI UNUGAR Lietuvos
prašymas traukti Vilni transeuropins vs „Rail Baltica“ maršrut
logiškas, mano Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis. Anot jo, š
prašym reikia vertinti techniniu ir ekonominiu poiriu.
jekto etape. Nurodme, kad projekt turi bti traukta ir Ryga, ir
centrin geleinkelio stotis, taip pat oro uostas“, – sak Latvijos
premjeras. Estijos ekonomikos ministerija pirmadien pareišk, kad
Lietuvos reikalavimas nedelsiant prijungti Vilni prie transeuropins
vs „Rail Baltica“ yra nekons- truktyvus, nes dl jo kyla grsm 3
mlrd. eur in- vesticijai. Lietuvos susisiekimo ministras Riman- tas
Sinkeviius pareišk, kad Estijai ir Latvijai nepri- tarus Vilniaus
prijungimui prie „Rail Balticos“, gali lugti visas bendras Baltijos
šali projektas. Anot jo, trys valstybs jau yra pasirašiusios
politin de- klaracij, kurioje Vilnius vardytas kaip trasos
dalis,
todl daugiau politiškai to svarstyti, jo manymu, nebereikt.
Lietuvos premjeras Algirdas Butkeviius ši diskusi- j pavadino
Estijos ir Latvijos noru Vilniaus klausim perkelti politin lyg –
anot jo, šalys jau yra pasira- šiusios politin susitarim. „ia
daugiau vyksta gin- as ekspert lygiu. Turiu pabrti dar vien labai
svarb aspekt, kad penki transporto ministrai – tai yra Estijos,
Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Lenkijos – pasiraš memorandum, kad
„Rail Baltica 2“ projek- tas bt gyvendintas ir šiuo metu vyksta,
pasaky- iau, technin diskusija dl atšakos geleinkelio nu- tiesimo
Vilni“, – tikino ministras pirmininkas.
„FIAT“ SIGIJO „CHRYSLER“
Automobili gamintojas „Fiat“ u 3,65 mlrd. JAV doleri sigys likusi
41,5 proc. „Chrys-
ler“ akcij dal. Taip bus išsprstas vienas su- dtingiausi automobili
kompanij pirkim. Ital kompanija treiadien paskelb, kad su- jungus
gamyb, galiausiai bus sureguliuo- ta masin gamyba. Abiej kompanij
vado- vas Sergio Marchionne ilgai derjosi su inves- ticine bendrove
„Veba“, kuri grasino, kad akci- jas parduos rinkoje. Dabartinis
susitarimas S. Marchionne leidia išvengti pirminio „Chrys- ler“
viešo akcij silymo, nes tokios buvo sly- gos, jei kompanijoms nebt
pavyk susitarti. Susitarimas, kuris bus galutiniai vykdytas sau-
sio 20 dien, leis „Fiat“ atsiplšti nuo prastos Europos automobili
rinkos ir išnaudoti JAV automobili rinkos bum. Treias pagal dyd JAV
automobili gamintojas „Chrysler“ 2009 m. sulauk valstybs paramos,
kad bt iš- vengta bankroto.
14
Valstybi ir vyriausybi vadovai oficialiai šiems projektams turt
pritarti kit mnes vyksian-
iame ES viršni susitikime dl bendradarbiavimo gynybos srityje.
„Jeigu Europa tikisi išlaikyti strate- gin pajgum, šalys privalo
pragmatiškai sutelkti savo gebjimus ir veiksmus“, – sak Pranczijos
gy- nybos ministras Jeanas-Yves‘as Le Drianas po dery- b. Jis
pasveikino „bepiloius lktuvus naudojani ša- li klub“, kurio nars
bendradarbiaus organizuo- damos pratybas, vykdydamos bandymus,
logistik,
ŠALYS SUSITAR DL BEPILOI LKTUV PROJEKTO Kelios Europos Sjungos (ES)
šalys, tarp j Pranczija ir Vokietija, susitar bendromis jgomis
kurti naujos kartos bepiloius lktuvus, siekiant upildyti sprag
Bendrijos gynybos pramonje. Briuselyje ES gynybos ministrai pritar
virtinei projekt, kuri tikslas nuo 2020 m. pradti bepiloi lktuv
„Medium Altitude Long Endurance“ (MALE) krim.
prieir ir su šiais lktuvais susijusius ateities pro- jektus. Kol
kas šiam „klubui“ priklauso septynios ša- lys: Pranczija,
Vokietija, Graikija, Italija, Nyderlan- dai, Lenkija ir Ispanija.
Tuo tarpu Europos gynybos agentra dirbs prie bendro investavimo
programos bepiloi lktuv panaudojimui kariniams ir civi- liams
tikslams, tokiems kaip pasienio kontrol, gais- r gesinimas ir
aplinkos stebsena. ES šalys dabar naudojasi Izraelyje ir JAV
pagamin- tais kariniais bepiloiais lktuvais, taiau negali j
skraidinti Europos oro erdvje. Europos aeronau-
tikos, gynybos ir kosmini technologij korpora- cija EADS,
Pranczijos „Dassault Aviation“ ir Italijos „Finmeccanica“ birelio
mnes pasisil bendra- darbiauti MALE krimo programoje, jeigu jai
pritar- t atskir šali vyriausybs. ES ministrai taip pat pa- ragino
bendradarbiauti vykdant vairius projektus, susijusius su degal
atsarg papildymu ore, po to, kai per NATO vadovaujam kampanij
Libijoje 2011 m. ES šalys buvo visiškai priklausomos nuo Jungti- ni
Valstij lktuv, galini ore papildyti naikintu- v degal
atsargas.
OLANDAI PRADS KELEIVINIUS SKRYDIUS KOSMOS
Paskutinj ši met ketvirt Nyderland bendrovs SXC suborbitinis
lktuvas „Lynx
Mark“ prads komercinius skrydius stratos- fer. Tarp pirmj kosmini
turist bus klien- tai iš Kinijos, informavo skrydius organizuo-
janios bendrovs „Dexo Travel“ atstovai. Pa- sak j, nors formaliai
„Lynx Mark“ nepakils kosmos, o tik leis grtis eme ir u lang
juoduojaniu kosmosu iš 60 km aukšio, no- rinij patirti tokius
spdius netrksta. Vi- sas skrydis kosminiu „Lynx Mark I“ lktuvu
truks vien valand, o skrydio trukm 60 km aukštyje – 20 min. Kadangi
lktuvas yra dvivie- tis, „Lynx Mark“ gals skraidinti tik vien kos-
min turist. Pranešama, kad tokius skrydius jau usisak apie 100
klient. Skrydio kaina nenurodoma, taiau kai kuri šaltini
duomenimis, ji prasi- deda nuo 95 tkst. JAV doleri. Bendrov SXC
ruošia ir antrj savo kosminio lktuvo model „Lynx Mark 2“, kuris
gals pakilti 103 km
Kai vienos bendrovs, sekdamos bepiloi orlaivi gamintoj pavyzdiu,
kuria ir ban-
do visiškai autonominius automobilius, ku- riems nereikia
vairuotoj, D. Britanijos koncer- no „Rolls-Royce“ specialistai
prognozuoja rin- koje pasirodysiant krovininius laivus, kuriems
nereiks laivavedi ir didesniosios gulos da- lies. „Rolls-Royce“
atstov teigimu, per artimiau- sius 10 met pasaulyje bus pradti
naudoti vi- siškai autonomiškai valdomi krovininiai laivai. Juos
per jras ir vandenynus ves kompiuteriai, gaunantys informacij iš
vairiausi laivo navi- gacijos ir stebjimo sistem, GPS, palydovinio
laiv stebjimo tinklo ir kit šaltini. „Rolls-Royce“ specialistai
mano, kad tokius ro- botizuotus krovininius laivus naudojanios
laivybos kompanijos gals sutaupyti, nes ne- reiks mokti atlyginim
gulai, patirti jos
ELEKTRA TRANSPORTUI IŠ IŠMETAMJ DUJ
Taiau šio principo gyvendinimo dar teks pa- laukti, kol serijiniu
bdu bus pradti gaminti ter-
moelektriniai generatoriai. Pasak mokslinink, naujj technologij
sukrimo principas visiškai paprastas, taiau jo pritaikymas
automobiliuose gana sudtingas. Termoelektrini generatori (TEG)
veikimas pagrstas vadinamuo- ju Seebecko efektu, kuris leidia
generuoti srov iš išmetamj duj šilumos, paveriant j automobi- lio
elektros energija. Š princip efektyviausiai ir pir- miausiai galima
pritaikyti sunkveimiuose, gabe- naniuose krovinius tolimais
maršrutais, dl ilgalai-
„ROLLS-ROYCE“: BEPILOIAI LAIVAI – U KAMPO
kio intensyvios j eksploatacijos reimo. Šteiro techninio centro
ininieriai sukr ir bando dvi termoelektrini generatori koncepcijas.
Joms naudojami termoelektriniai moduliai iš chemini element –
bismuto telurido (BiTe). Su specialiais metaliniais šilumos
nukreipikliais jie integruoja- mi tarp išmetamj duj ir aušinimo
skysio kana- l. Plokštelinis dizainas pasiymi kompaktiška kons-
trukcija, turinia taisyt vien paskui kit einani termoelektrins
mediagos BiTe plokšteli modul. Pasak naujos technologijos diegimo
konstruktori, termoelektrin generatori visiškai nesudtinga
bus
pritaikyti sunkveimiams, dirbantiems ekstremalios eksploatacijos
slygomis. Tokiais atvejais pakaks su- mainti arba padidinti
termoelektrins mediagos BiTe modulio plokšteli skaii. Abiej
koncepcij termoelektrinius generatorius mokslininkai jau išband
automobili varikli tes- tavimo stenduose. Dabar išsamiai apdorojami
ir na- grinjami duomenys, leidiantys nustatyti termoe- lektrini
generatori galios naudingum ir efekty- vumo koeficient. Pasak
mokslinink, negalutiniais duomenimis nustatyta, jog maksimalus
efektyvu- mo koeficientas gali siekti nuo 30 iki 48 proc.
Automobili ininerinis techninis centras Šteire, Austrijoje, sukr ir
jau bando naujas technologijas, leidianias išmetamj duj šilum
panaudoti kaip sunkveimiams tiekiam srov (energij).
Button 171:
Button 1519: