INOVACIJOS  VIETIME IR KOMPETENCIJ² - ?_Vaivadien—._Inovacijos... IANDIEN. Susitarimus •http ... Mokymas ir mokymasis, kiek tai ¯manoma, turi b«ti technologikai

  • View
    238

  • Download
    11

Embed Size (px)

Text of INOVACIJOS  VIETIME IR KOMPETENCIJ² - ?_Vaivadien—._Inovacijos... IANDIEN....

  • Ugdymo pltots centro

    Ugdymo turinio skyriaus metodinink

    Egl Vaivadien

    egle.vaivadiene@upc.smm.lt

    Vilnius

    2015 m. vasario 18, 20 d.

    INOVACIJOS VIETIME IR

    KOMPETENCIJ

    UGDYMAS

  • Vietoj angos

    2014-j met pirmaklasiai pensijinio

    amiaus sulauks 2073-iais metais...

    Kokia bus j gyvenimo kokyb ?

    Technologij prasme?

    Santyki prasme?

  • K turime?

    POKYIAI

    PRASIDEDA

    IANDIEN.

  • Susitarimus

    http://www.ukmin.lt/uploads/docum

    ents/imported/lt/veikla/veiklos_srity

    s/ino/LIS.pdf

    Inovacija procesas, kai naujomis idjomis atsiliepiama visuomeninius ir ekonominius poreikius ir kuriami nauji produktai, paslaugos ar verslo ir organizaciniai modeliai, kurie skmingai pateikiami esamas rinkas arba geba sukurti naujas rinkas.

    ios strategijos tikslas kurti krybing visuomen, sudaryti slygas pltoti verslum ir inovacijas.

    23.2. ugdyti krybing ir inovatyvi visuomen:

    23.2.1. kurti krybingum ir inovatyvum skatinani vietimo ir auktojo mokslo sistem;

    23.2.2. skatinti vairi lygmen ugdymo ir privataus sektori verslum;

    23.2.3. skatinti mokymsi vis gyvenim;

    LIETUVOS INOVACIJ 20102020 MET STRATEGIJA

    http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/veikla/veiklos_sritys/ino/LIS.pdf

  • Susitarimai dl rezultat

    Atviras,

    krybingas,

    atsakingas mogus.

    Sumani visuomen

    Sumani ekonomika

    Sumanus valdymas

  • Prioritetai

    Dmesys kiekvienam mokiniui

    Jungtys tarp program

    Paangos skatinimas

    Vertinimo integralumas

    Pagerinti mokini ugdymo

    pasiekimus suteikiant visiems

    galimyb gauti geros kokybs

    isilavinim

    Sukurti slygas ir paskatas

    mokymuisi vis gyvenim

    Koncentruoti las tik

    perspektyviose mokyklose ir

    geriausiose studij programose.

    Nacionaliniai 2014-2015 metais EK 2014-2020 m. ES SF paramai

    Nuotrauka: http://www.verslas.in/tinkamu-prioritetu-nusistatymo-svarba/

  • INOVACIJ TAKA

    MOKINI

    KOMPETENCIJ

    UGDYMUI

  • Ko reikia, kad vietimas pasikeist?

    Krybikumo

    Vaizduots

    vairovs

    Inovacij

    Lankstumo

    Aistros

    Verslumo

    Slyg klysti

    Gebjimo uduoti gerus klausimus

    Pasitikjimo

    Dr. Deanas Finkas

    KODL?

    KODL?

    Ar tokios mokyklos reikia?

    yorumsuz.mp4https://www.youtube.com/watch?v=fEZ53bY6YXkKultros trokinys (1 dalis).mp4

  • iuolaikinis mokymas

    Mokytojas negali tiesiog sukurti ir pateikti

    mokiniui teising pasaulio vaizd. Reikia mokyti

    gaunamas inias interpretuoti, jomis remiantis sprsti

    konkreias problemas.

    KRITINIO MSTYMO SISTEMINIS MODELIS:

    mokymasis bendradarbiaujant, Bloomo taksonomija,

    susiliejantis ugdymas.

    ie ugdymo bdai remiasi konstruktyvizmo teorija.

    Skatinamos kiekvieno vaiko pastangos ir gebjimai

    paiam formuoti mokymosi proces. Atpainti, kaip

    kiekvienas vaikas mokosi ir i to planuoti mokym.

  • Ugdyti krybingum ir iniciatyvum itin svarbu

    iuolaikiniame nuolat ir spariai besikeiianiame

    pasaulyje. Vis dar yra nusistovjs nepalankus

    poiris permainas ir naujoves, todl inovacij

    krim reikt skatinti jau vaikystje tai ateityje

    padt prisitaikyti prie kintanios aplinkos. Mai

    vaikai mus danai stebina ir avi savo laisvumu ir

    spontanikumu, gebjimu fantazuoti ir kurti.

    Taiau augdami jie daniausiai ibarsto iuos

    gebjimus.

  • Kaip ugdyti kompetencijas?

    Duoti tiek, kiek mokinys gali paimti

    (ugdymo turinys);

    Duoti taip, kad jis galt, nort paimti

    (ugdymo metodai);

    Leisti jam inoti, kiek jis pam (savs

    vertinimas, vertinimas) ir kaip galt

    paimti daugiau (tolimesni mokymosi

    ingsni planavimas).

  • Smegen tyrjas Eric Jensen teigia:

    ,,Uuot kiekvien mokin mok populiariausiu

    bdu, turime nepamirti mokiniui pasilyti

    pasirinkim ir vairov. Tai taip paprasta.

    mogaus smegenys vienu metu atlieka daug

    proces. Jos skirtingais bdais mokosi ir

    daniausiai vienu metu.

    ,,Kaip a mstau?

  • http://www.ekt.lt/wp-content/uploads/2012/04/Slide11.jpg

  • 8 kompetencij ugdymo principai1. Uduotimis grstas mokymas: mokini gebjimai ugdomi atliekant aktyvias,

    autentikas, reikalaujanias bendradarbiavimo uduotis, paremtas problem

    sprendimu. Problemos turi bti sudtingos, keli sprendim, leidianios mokiniams

    daryti vairi form sprendimus.

    2. Tarpdalykikumas. Mokome per kontekst, apjungiant kelet temini srii,

    integruojant kelet mokomj dalyk.

    3. Derinti individual mokymsi su mokymusi bendradarbiaujant . Besimokantieji turi

    bendradarbiauti, ugdyti socialin ir komunikacin kompetencijas, bet taip pat turi

    turti galimyb veikti savarankikai ir savarankikai priimti sprendimus (mokjimo

    mokytis, asmenin kompetencijos).

    4. Mokymo ir mokymosi derinimas. Pavyzdiui, projektine veikla paremtas

    mokymasis skatina mokinius bti aktyviais ir atsakingais u savo mokymsi, taiau

    j veikla turi bti lydima aiki mokytojo nurodym, mokiniai, mokydamiesi

    savarankikai, turi gauti mokytojo param, padedani pltoti j mokjimo mokytis

    kompetencij.

    http://keyconet.eun.org/partners/associates

    http://keyconet.eun.org/partners/associates

  • 8 kompetencij ugdymo principai (tsinys)5. Mokymas ir mokymasis, kiek tai manoma, turi bti technologikai novatorikas: IKT ir

    mobilij technologij naudojimas tikrai gali pagerinti mokini skaitmenin kompetencij,

    taip pat ir kit kompetencij spektr.

    6. Mokymas (-is) klasje ir u jos rib. Mokymosi aplinka neturi bti vien klasje,

    mokymas(-is) gali bti organizuojamas gamtoje ar net virtualus. Mokymas(-is) turt

    apjungti formal ir neformal ugdym, ypating dmes atkreipiant tai, kaip mokiniai taiko

    formaliame ugdyme gytas inias mokydamiesi formaliai ir neformaliai (klasje ir u jos

    rib).

    7. Mokytojai turi bendradarbiauti su platesniu bendruomens ratu: vairiais socialiniais

    partneriais, kultros, verslo atstovais, sudarant daugiau galimybi inias bei gdius taikyti

    / stebti realiose gyvenimikose situacijose.

    8. Esmini kompetencij ugdymas reikalauja pedagog atkreipti didesn dmes

    besimokanij socialinius ir emocinius mokymosi aspektus, skaitant santyki ir tarp

    mokytoj ir mokini kokyb. Mokslinink teigimu tai svarbu, nes tinkamas dmesys iems

    aspektams sudaro slygas siekti auktesni ugdymosi rezultat, taip pat ir bendrj

    kompetencij pltrai.

    Socialinis emocinis?

    https://www.youtube.com/watch?v=JfHNyywjLXg

  • Problem sprendimo bendradarbiaujant matrica

    altinis: PISA 2015. DRAFT COLLABORATIVE PROBLEM SOLVING FRAMEWORK

    http://www.oecd.org/callsfortenders/Annex%20ID_PISA%202015%20Collaborative%20Problem%20Solving%20Framew ork%20.pdf

  • Mokymo metodai vairiose paradigmose

    Tradicin

    (mokymo arba

    poveikio)

    paradigma

    Sveikos

    paradigmaMokymosi paradigma

    Aikinimas.

    Klausinjimas.

    Raymas.

    Skaitymas.

    Paskaita.

    Demonstravimas.

    Diskusija.

    Problem sprendimo

    paiekos.

    aidimai.

    Grups projektai.

    Seminarai.

    Individuals ir grupiniai

    problem sprendimo

    bdai.

    Individuals ir grupiniai

    projektai.

    Mokymasis i patirties.

    Krybiniai darbai su

    informacijos altiniais.

    Veiklos refleksija.

  • Niekas niekada nesukr iskirtini rezultat dirbdamas vienas ....

    Matematikai rodyta, kad vienas dirbdamas mogus negali sukurti tiek, kiek jis sukurt dirbdamaskomandoje.

    Harvard Business Review2013, August

    Komandinis darbas

    Komandinis darbas

    Komandinis darbas

    Komandinis darbas.mp4Krabai. Komandinis darbas atnea geriausius vaisius.mp4Pingvinai. Tik dirbant komandoje pasieksi geriausi rezultat darbe.mp4

  • Taikomi aktyvs ugdymo metodai ugdo mokini gebjim dirbti iniciatyviai,

    prisiimti atsakomyb u mokymosi rezultatus.

    Taikant metod vairov pamokose galima bt pasiekti didesnio mokini

    savarankikumo ir aktyvumo mokantis.

    iuolaikin pamoka i esms keiia mokytojo vaidmen.

    Jums nebereikia tiesiogiai priirti mokini, atsakyti u tai, kad savo

    darb jie atlikt btent taip, kaip liepte.

    Jums nebereikia stengtis pastebti kiekvienos klaidos ir ia pat j itaisyti.

    ie galiojimai dabar suteikiami mokiniams ir j grupms.

    Jie atsako u tai, kad darbas bt atliktas ir kad bendraklasiai gaut reikiam

    pagalb.

    Jiems suteikiama teis daryti klaidas, suprasti, kas ne taip ir kaip tai galima

    pataisyti.

    Elizabeth G. Cohen

  • Veiksmingo kompetencij ugdymo ypatumai:

    Mokiniai mokymo ir mokymosi procese yra aktyvs.

    Mokomasi kuo autentikesnse situacijose ir slygose.

    Mokymo ir mokymosi procese daug dmesio skiriama bendravimui ir

    bendradarbiavimui.

    Mokymasis grindiamas dalyvavimu veiklose ir patyrimo kaupimu.

    Patyrimui transformuoti inojim naudojamas reflektavimo (vertinimo,

    apgalvojimo) procesas.

    Mokiniai supranta mokymo tikslus ir rezultat vertinimo kriterijus.

    Mokymo ir mokymosi rezultat kokyb vertinama atsivelgiant mokini

    gyto inojimo praktin naudingum ir integralum.

    Taikomi labai vairs vertinimo metodai.

    Kol bus manoma, kad yra tiek daug svarbi fakt, kuriuos reikia perteikti mokiniams, nedaug

    liks laiko mokymui, kaip mstyti.

    Pavyzdys Pavyzdys

    https://www.blendspace.com/lessons/cslipa5B

Related documents