Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 9 (320)

Švietimo panorama Lie­tu­vių­kal­bos­ir­li­te­ra­tū­ros­ eg­za­mi­nas­–­ben­dras­vi­siems ................2

Pa trio tiz mas, kos­mo­po­li­tiz­mas ir na cio na liz mas ......................................3

Da­bar­čiai­kal­ban­tis­Mai­ro­nis ..................4

Žodžiai­mo­ko,­pa­vyz­džiai­pa­trau­kia .......5¢ ¢ ¢

Eu­ro­pos­kal­bų­die­ną­pa­mi­nė­jo­ So­vet­ske .................................................8

Pro­jek­tas­ap­do­va­no­tas­Eu­ro­pos­ kal­bų­žen­klu .........................................10

Mi­nė­jo­me­Eu­ro­pos­kal­bų­die­ną ............11

„Eu­ro­pos­tau­tų­su­si­ti­ki­mas“ ..................11

ProjektaiNau­jos­ga­li­my­bės­ug­dant­„ža­lio­jo“­ mąs­ty­mo­kom­pe­ten­ci­ją .........................12

Iš­sau­gok­me­dį­–­miš­kas­pa­dė­kos ........12¢ ¢ ¢

Di­džiau­sio­ap­lin­ko­sau­gos­pro­jek­to do­va­nos­pa­sieks­vi­sus .........................14

Šiemet­„Ma­žiau­šiukš­lių“­ kam­pa­ni­ja­star­ta­vo­25­Lie­tu­vos­ švie­ti­mo­įstai­go­se .................................14

Pra­min­tas­et­no­kul­tū­ri­nio­ug­dy­mo­ ta­ke­lis ...................................................15

Konkursai, olim pia dos„Po­tė­viš­kės­dan­gum­2012“ ..................16

Ma­te­ma­ti­kos­olim­pia­dos-kon­kur­so­ Šiau­lių­kraš­to­mer­gi­noms­nuo­sta­tai .....17¢ ¢ ¢

Respublikinė­pradinių­klasių­mokinių­ konferencija „Augu­sveikas­ir­saugus“ ..18

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymasPrieš­mo­kyk­li­nu­kui­rei­kia­ak­ty­vios­ pa­žin­ti­nės ir­žais­min­gos­veik­los ...........21¢ ¢ ¢

Kvie­čia­Jau­no­jo­fi­lo­so­fo­aka­de­mi­ja ......22

Klai­pė­dos­uni­ver­si­te­tas kvie­čia ............22

Tai,­kas­mus­vie­ni­ja ..............................24

Ką pa ro do je „Mo kyk la 2012“ at ras mo ki niai?

Vai­kai­–­svar­biau­si­švie­ti­mo­sis­te­mos­da­ly­viai.­Tai­jau­ni­žmo­nės,­ku­rie,­kas­dien­pra­leis­da­mi­di­dži­ą­ją­da­lį­lai­ko­mo­kyk­los­suo­luo­se,­ko­ri­do­riuo­se,­val­gyk­lo­se,­ne­nu­mal­do­mai­ieš­ko­at­sa­ky­mų­į­jiems­rū­pi­mus­klau­si­mus,­ieš­ko­sa­vęs,­tu­ri­ir­ieš­ko­nau­jų­idė­jų,­min­čių.­Jie­trokš­ta­kur­ti­ir­to­bu­lė­ti­sau­gio­je­kū­ry­biš­ko­je­erd­vė­je.­Jie­tu­ri­sa­vo­sva­jo­nių­mo­kyk­los­vi­zi­ją­ir­vieni­ty­liai,­o­kiti­gar­siai­mąs­to­apie­jos­įgy­ven­di­ni­mą.Jie­trokš­ta­bū­ti­sėk­min­gi­ir­lai­min­gi.Ir­jie,­be­jo­kios­abe­jo­nės,­yra­to­ver­ti.

Tad mū sų tiks las – pa dė ti jau niems žmo nėms to bu lė ti, ska tin ti juos do mė tis nau jo­vė mis, ben drau ti, ak ty viai ir drą siai veik ti, kad vie ną die ną vi so se mo kyk lo se iš tie sų tap tų ge ra ir įdo mu tiek mo ky tis, tiek mo ky ti.

Ti ki me, kad įkve pian čių min čių, idė jų mo ki niai at ras lap kri čio 23–25 d. at vy kę į pa ro dą „Mo kyk la 2012“, ku rią rengia Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi­nis te ri ja, Ug dy mo plė to tės cen tras bei pa ro dų ir kon gre sų cen tras „Li tex po“.

Jau nuo sius pa ro dos lan ky to jus šie met pir mo sios pa si tiks jau ni mo or ga ni za ci jos, su teik sian čios in for ma ci jos apie mo ki nių mai nų pro gra mas, pa siū ly sian čios da ly vau ti in te rak ty viuo se ren gi niuo se ir at sa ky sian čios į rū pi mus klau si mus. Pa ro do je kiek vie no lauks kū ry bi nė erd vė, ku rio je jis ga lės kur ti, to bu lė ti, mo ky tis žais da mas. Jau nuo lius kar tu su su au gu siai siais pa kvie si me dis ku tuo ti, kaip su kur ti mo kyk lą, ku rio je mo ky­to jai nuo šir džiai mo ko, o mo ki niai mie lai mo ko si, ir vi si kar tu ieš ko si me at sa ky mo į klau si mą, kaip kū ry bin gu mą pa vers ti kas die niu mo kyk los įpro čiu. Taip pat vi sus kvie­si me da ly vau ti in te rak ty vio se pa mo ko se, ku rio se mo ky si mės sva jo ti, pa ža din ti „sa vo vi di nį žmo gų“, „at ras ti sa ve ki tuo se“, kur ti, su si pa žin ti, ben drau ti, keis tis ir keis ti. Čia jau nuo liai taip pat ga lės iš ban dy ti nau jau sias mo ky mo si prie mo nes, ku rios, tin ka mai nau do ja mos, taip pat ga li pa dė ti skleis tis jų kū ry bai, lais vei, sa vi raiš kai.

Tiks les nę in for ma ci ją apie edu ka ci nius pa ro dos ren gi nius ir re gist ra ci ją į juos ra si te ad re su www.pa ro da mo kyk la.lt.

Taip pat jau nuo lius kvie čia me su skub ti da ly vau ti spe cia liai pa ro dai „Mo kyk la 2012“ skir ta me kon kur se

„Skait­Me­ni­niu­for­ma­tu­apie­tai,­kas­įkve­pia­aug­ti­lai­min­gai“.

Kon kur so da ly vių dar bus (fo to­, vaiz do, gra fi kos ir/ar gar so ka te go ri jos, trys am­žiaus gru pės: 7–10, 11–14 ir 15–19 me tų) ver tins pro fe sio na lių me ni nin kų ko mi si ja. Daugiausia dė me sio bus krei pia ma į sa vi tą po žiū rį, ori gi na lias min tis, įdė tas pa stan­gas ir, ži no ma, į tai, kiek kū ry bi nis dar bas ati tin ka pa grin di nę kon kur so idė ją „Kas įkve­pia­aug­ti­lai­min­gai“.

Dau giau in for ma ci jos apie kon kur są ra si te in ter ne te ad re su www.lvjc.lt/in dex.php?pa ge=skait me ni niu-for ma tu-

apie-tai-kas-ik ve pia-aug ti-lai min gai&hl=lt_LT.

Kvie­čia­me­vi­sus­jau­nus­žmo­nes­tap­ti­at­sa­kin­gais­sa­vo­re­a­ly­bės­kū­rė­jais!Iki­su­si­ti­ki­mo­pa­ro­do­je­„Mo­kyk­la­2012“!

Jus­ti­na­SA­JĖ

2

Anot švie ti mo ir moks lo mi­nist ro Gin­ta­ro­Ste­po­na­vi­čiaus, tai nuo sek laus dar bo sie kiant už tik rin ti, kad vi si Lie tu vos jau­nuo liai vie no dai ge rai mo kė tų sa vo tė vy nės vals ty bi nę kal bą ir tu rė tų vie no das ga li my bes to liau tęs ti moks lus ir dirb ti Lie tu vo je, re zul ta tas.

„Nors vie no dą eg za mi ną lai­kys vi si abi tu rien tai, ta čiau dar 8 metus tau ti nių ma žu mų moks lei­vių eg za mi no ver ti ni mas skir sis nuo moks lei vių, ku rių gim to ji kal ba – lie tu vių. Ver ti ni mas bus įtvir ti na mas kas met pa gal iš anks to nu sta ty tas nor mas. Jos nu sta to mos 11 kla sė je su ren gus ban do mą jį eg za mi ną, lei džian tį įver tin ti re a lius mo ki nių pa sie ki mus, juos pa ly gin ti“, – pa brė žė mi nist ras.

Da bar ti nių abi tu rien tų eg za mi nas bu vo įver tin tas ba lan džio mė ne sį. Pa sak mi nist ro G. Ste po na vi čiaus: „Ne vie no je dis ku si­jo je iš sa ky ti nuo gąs ta vi mai, kad tau ti nių ma žu mų moks lei viams bus per sun ku, jie ne pa ra šys ra ši nio ir pan., nepa si tvir ti no. Ban­do mo jo eg za mi no re zul ta tai pa ro dė, kad mo ki niai iš mo kyk lų len kų ir ru sų dės to mą ja kal ba ne tik pa ra šė rei ka lau ja mus 500 žo džių ra ši nius to mis pa čio mis te mo mis kaip ir lie tu viai, bet da lies iš jų įver ti ni mai bu vo aukš tes ni nei mo ki nių iš mo kyk lų lie tu vių mo ko mą ja kal ba. Kaip ir bu vo spė ta, pla tes nis li te ra tū ros mo ky ma sis tau ti nių ma žu mų mo kyk lo se ir gim tą ja kal ba tei kia tau ti nių ma žu mų abi tu rien tams iš si la vi ni mo pra na šu mų.“

Ban do ma sis eg za mi nas at sklei dė, kad vi si vie nuo lik to kai ra ši nio te mas, au to rius ir kū ri nius rin ko si vie no dai, neatsižvel­giant į mo ky mo si kal bą. Ir lie tu vių, ir len kų dės to mą ja kal ba be si mo kan tys mo ki niai iš pa siū ly tų au to rių no riai rin ko si tiek Ado mą Mic ke vi čių, ku rį pas ta rie ji skai tė len kiš kai, tiek Jo ną Bi liū ną ar Mai ro nį.

Mi nist ras tei gė tu rįs pri pa žin ti, kad tau ti nių ma žu mų moks­lei vių dar bų bu vo pra stes ni ra šy bos, gra ma ti kos ir kal bi nės raiš kos re zul ta tai.

„Įver ti nus ban do mo jo eg za mi no re zul ta tus pa reng tas 2013 m. lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros bran dos eg za mi no ver ti ni mo nor mų pro jek tas. Ja me nu ma ty ti šiek tiek ma žes ni ra šy bos, gra ma ti kos ir kal bos tai syk lin gu mo rei ka la vi mai abi tu rien tams, ku rie mo ko si tau ti nių ma žu mų kal bo mis“, – pa brė žė mi nist ras.

Švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist ras Vai das Ba cys pa žy mė jo Lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros pro gra mai ke lia mus tiks lus: „Ne tik kal bė ti ir ra šy ti aiš kia, tai syk lin ga kal ba, bet ir su vok ti sa ve kaip kal bos ir kul tū ros pa vel dė to jus, stip rin ti sa vo ta pa ty bės jaus mą, ug dy tis kū ry bi nį ir kri ti nį mąs ty mą.“ Anot vi ce mi nist ro, džiu gi na tai, kad chres to ma ti jo se ša lia lie tu viš ko teks to at si ran da teks tai ori gi na lo kal bo mis.

Nuo šiol vals ty bi nis bran dos eg za mi nas pri va lės įver tin ti mo ki nių ge bė ji mus rem tis lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros pro gra­mos ži nio mis ir kul tū ri ne pa tir ti mi; įver tin ti mo ki nių ben drą jį raš tin gu mą – ge bė ji mus su kur ti riš lų, ar gu men tuo tą, sklan dų teks tą lai kan tis tai syk lin gos kal bos rei ka la vi mų; įver tin ti ben­

Lie tu vių kal bos ir li te ra tū ros eg za mi nas – ben dras vi siems

druo sius mo ki nių ge bė ji mus spręs ti pro ble mas, ana li zuo ti, in ter pre tuo ti ir ver tin ti; įver tin tus mo ki nių pa sie ki mus pa ly gin ti su nu sta ty tais pa sie ki mų ly giais (kri te ri nis ver ti ni mas).

Per bran dos eg za mi ną abi­tu rien tai rink sis vie ną iš ke tu rių te mų – dviejų sam pro ta vi mo ir dviejų li te ra tū ri nio ra ši nio. Sam­pro ta vi mo ra ši nio te ma tu rės bū ti at sklei džia ma ana li zuo jant pi lie ti nes, pa sau lė vo kos ir ki tas pro ble mas. At sa kant į te mą rei­ka lau ja ma rem tis bent vie nu iš trijų prie te mos nu ro dy tų au to rių. Li te ra tū ri nio ra ši nio te ma tu rės

bū ti at sklei džia ma ana li zuo jant kū ri nius ir jų kon teks tus. Pri va lu pa si rink ti vie ną au to rių iš trijų nu ro dy tų, ki tą – ra šan čio jo nuo žiū­ra. Eg za mi no truk mė – 4 val., ra ši nio ap im tis – ne ma žiau kaip 500 žo džių. Per eg za mi ną bus lei džia ma nau do tis žo dy nais. Anot vi ce mi nist ro, tai tam tik ras pa leng vi ni mas, kai moks lei viai pa tys ga lės pa si tik rin ti jiems ne ži no mų žo džių ra šy bą.

Vi ce mi nist ras V. Ba cys taip pat pa brė žė ir vals ty bi nio bran dos eg za mi no ver ti ni mo kri te ri jus tau ti nių ma žu mų mo kyk lo se: „Tau­ti nių ma žu mų mo kyk los ne gin či ja mai tu rės 8­me­tų­per­ei­na­mą­jį­lai­ko­tar­pį. Ver ti na ma bus pa gal iš anks to ži no mus kri te ri jus (skir tin gas ver ti ni mas raiš kos ir raš tin gu mo as pek tais). Ver ti­ni mo nor mos bus skel bia mos kas met iki lap kri čio 15 d. prieš tai at li kus mo ki nių dar bų rep re zen ta ty vų ty ri mą (ban do ma sis eg za mi nas).“

„Reng da mie si šiam eg za mi nui bu vo me nu ma tę 14 žings nių. Li ko ke tu ri: ap svars ty ti ir pa tvir tin ti ra ši nių ver ti ni mo nor mas, pa reng ti ir pa skelb ti eg za mi nų pa vyz di nes bei ban do mą sias už duo tis, or ga ni zuo ti eg za mi nų ver tin to jų mo ky mus pa gal pa­tvir tin tas nor mas ir bran dos eg za mi no or ga ni za vi mas“, – sa kė Na cio na li nio eg za mi nų cen tro (NEC) di rek to rius Sau lius Zy­bar tas.

Svar bus NEC žings nis – dar bas su ver tin to jais. Nuo lap kri čio iki ba lan džio pa bai gos nu ma ty ta pa reng ti 800 ver tin to jų. Jie mo ki nių dar bus ver tins pa gal ver ti ni mo nor mas, ku rias pa tvir tins ver ti ni mo ko mi te tas. Dar bus ver tins dvi ko mi si jos – iš mo kyk­lų, ku rio se dės to ma lie tu vių ir tau ti nių ma žu mų kal bo mis. Kaip pa tvir ti no ir NEC di rek to rius S. Zy bar tas, kas met Vals ty bi nių bran dos eg za mi nų ver ti ni mo ko mi te te dirbs ir tau ti nių ma žu mų at sto vai. Na cio na li nis eg za mi nų cen tras tirs moks lei vių pa si­ren gi mo ly gį lai ky ti eg za mi ną ir siū lys spren di mus, ko kio ly gio pa leng vi ni mus tai ky ti ver ti nant at lik tas už duo tis.

„Svar biau sia, kad ban do ma sis eg za mi nas pa ro dė, jog vi du­ri nio ug dy mo pro gra ma, pa gal ku rią nuo 2011 m. mo ko ma si vi so se Lie tu vos mo kyk lo se, veiks min ga, o Lie tu vos li te ra tū ra, su kur ta ke lio mis kal bo mis, įdo mi mū sų mo ki niams“, – pa si­džiau gė švie ti mo ir moks lo mi nist ras G. Ste po na vi čius.

Ug dy mo plė to tės cen tras ren gia ne mo ka mus me to di nius se mi na rus, vals ty bi nės lie tu vių kal bos kur sus tau ti nių ma­žu mų mo kyk lų pe da go gams. Jų tiks las – pa dė ti to bu lin ti lie tu vių kal bos var to ji mo įgū džius ir pa si reng ti tre čio sios vals ty bi nės lie tu vių kal bos mo kė ji mo ka te go ri jos eg za mi nui. Dau giau in for ma ci jos – www.upc.smm.lt.

Mū­sų­inf.

Švie­ti­mo­ ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­jo­je­ su­reng­to­je­spau­dos­ kon­fe­ren­ci­jo­je­ pir­mą­ kar­tą­ pri­sta­ty­ti­ba­lan­džio­mė­ne­sį­ vy­ku­sio­ ban­do­mo­jo­ lie­tu­vių­kal­bos­ ir­ li­te­ra­tū­ros­eg­za­mi­no,­ ku­rį­ lai­kė­mo­ki­niai­iš­mo­kyk­lų­lie­tu­vių,­len­kų­ir­ru­sų­dės­to­mą­ja­kal­ba,­re­zul­ta­tai.Jau­nuo­pra­ėju­sių­moks­lo­me­tų­lie­tu­vių­kal­ba­

ir­li­te­ra­tū­ra­vi­so­se­ben­dro­jo­ug­dy­mo­mo­kyk­lo­se­dės­to­ma­pa­gal­tą­pa­čią­ben­dro­jo­ug­dy­mo­pro­gra­mą.­Spau­dos­kon­fe­ren­ci­jo­je­pa­brėž­ta,­kad­nuo­2013­m.­vi­si­Lie­tu­vos­abi­tu­rien­tai,­neatsižvelgiant­į­jų­mo­ky­mo­si­kal­bą,­lai­kys­vie­no­dą­lie­tu­vių­kal­bos­ir­li­te­ra­tū­ros­bran­dos­eg­za­mi­ną.

Vi­ce­mi­nist­ro­V.­Ba­cio­pra­ne­ši­mo­apie­2013­m.­lie­tu­vių­kal­bos­ir­ li­te­ra­tū­ros­bran­dos­eg­za­mi­ną­skaid­res­rasite­in­ter­ne­te­ad­re­su­www.smm.lt/nau jie nos/docs/Lie tu viu kal ba2013.pdf.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 9 (320)

3

Kas­mes­šian­dien­esa­me?­Kur­mes­šian­dien­ei­na­me,­va­žiuo­ja­me­ir­skren­da­me­ve­di­ni­sa­vo­vai­kais?­Kaip­daž­nai­be­iro­ni­jos­ta­ria­me­žo­džius:­„Aš­esu­pa­trio­tas,­esu­lie­tu­vis“?­Jei­gu­šei­mo­je­ver­ty­bės­ap­vir­to­aukš­tyn­ko­jo­mis­ar­ba­jei­gu­šei­mos­ap­skri­tai­nė­ra,­mo­kyk­la­tu­rė­tų­bū­ti­ta­šven­ta­vie­ta,­ku­ri­ne­tik­pa­sa­ko,­bet­ir­pa­ro­do,­kad­žmo­gus,­ne­tu­rin­tis­nė­la­še­lio­pa­trio­tiz­mo­ar­su­vo­ki­mo,­kas­tai­ga­lė­tų­bū­ti,­tam­pa­žmo­gu­mi­iš nie kur į nie kur, iš nie ka dos į nie ka dos ar ba žmo gu mi šiai die nai, ku ri nie ko ne pa lie ka po sa vęs.Iš­ei­vi­jo­je­pa­trio­tiz­mo­klau­si­mas­nie­ka­da­ne­bu­vo­nu­mes­tas­ša­lin,­nors­ga­lė­jo­bū­ti­ar­bū­da­vo­in­ter­pre­tuo­ja­mas­skir­tin­gai.­Šian­dien­tu­ri­me­

pro­gą­pa­kvies­ti­Jus­su­si­pa­žin­ti­su­kli ni ki nės psi cho lo gi jos dak ta ro prak ti ko Ro mu al do Kriau čiū no,­ku­riam­šie­met­pa­skir­ta­LR­švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­jos­„Moks­lo­pre­mi­ja­2012“­ir­apie­ku­rį­ra­šo­me­šio­nu­me­rio­„Švie­ti­mo­nau­jie­nų“­10–11­psl.,­ana­li­ti­niu­straips­niu.

Re­dak­ci­ja

Prie šių tri jų są vo kų dar bū tų ga li ma pri dė ti pa sau lio pi lie tį ir an ti pat rio tiz­mą, gau tu me vi są pen ke tu ką šiais lai kais ga na daž nai links niuo ja mų ter mi nų. „Vi ki pe di jo je“ pa sau lio pi­lie tis ap ta ria mas kaip kos mo po li tas. Tai as me nys, ku rie at me ta tra di ci nį ge o po li ti nį skirs ty mą, pa rem tą vals­ty bė mis, tau to mis, ir re mia pa sau li nę val džią. Pa sau lio pi lie tis ne pri ima pa trio ti nės ta pa ty bės. Pir mie ji sa ve pa sau lio pi lie čiais lai kė grai kai stoi kai. Jie var to jo ter mi ną „kos mo po lis“ („pa sau lio mies tas“), iš ku rio iš si vys tė žo dis „kos mo po li tas“. Kos mo po li ti nį mąs ty mą tei gia ir eg zis ten cia liz mas, at me tan tis dirb ti nį žmo nių kla si fi ka vi mą ir tuo pa brė žian tis žmo gų kaip as me ny bę, o ne gru pės na rį. Ta me pa čia me šal ti ny je tei gia ma, kad nors bu vi­mas pa sau lio pi lie čiu nė ra po li ti nė ide o lo gi ja, ta čiau šią idė ją daž nai re mia so cia lis tai ir anar chis tai. Kos mo po li tiz mas yra prie šin gas na cio na liz mui, šo vi niz mui ir pa trio tiz mui. Kos mo­po li tiz mas re mia si idė ja, kad glo ba li zuo tas pa sau lis yra toks, ku ria me nė ra „ki tų­sve ti mų“.

Pa trio tiz mas – reiš ki nys, kai ger bia ma, gi na ma ir my li ma sa va ša lis ar re gio nas, tau ta, kal ba, kul tū ra. Pa trio tiz mu ne lai ko mas toks sa vo ša lies aukš ti ni mas, kai že mi na mos ki tos tau tos. To kiu at ve ju tai lai ky ti na šo vi niz mu. Jau mi nė to je „Vi ki pe di jo je“ an ti­pat rio tiz mas pri sta to mas kaip prie šin ga pa trio tiz mui ide o lo gi ja. An ti pat rio tiz mas skel bia kos mo po li ti nes pa žiū ras, ku rios yra an ti na cio na lis ti nės. An ti pat rio tiz mo ša li nin kai tei gia, kad pa trio­tiz mas yra pri vers ti nė jė ga, ver čian ti pri si riš ti, my lė ti ir au ko tis kraš tui, ku ria me gi mė žmo gus, pa min da mas jo in di vi du a liz mą bei pa si rin ki mo lais vę. Bent da lis an ti pat rio tų tei gia, kad pa trio­tiz mas ska ti na ge o po li ti nius kon flik tus ir yra prie šiš kas pa ci fiz­mui bei an ti mi li ta riz mui. „Daž nai ter mi nas „an ti pat rio tiz mas“ var to ja mas kaip įžei di mas pa trio tiz mo ir na cio na liz mo gy nė jų. Pa tys šios idė jos ša li nin kai sa ve va di na tie siog kos mo po li tais ar pa sau lio gy nė jais“, – ra šo ma 2009­01­15 at nau jin ta me „Vi­ki pe di jos“ pus la py je in ter ne te.

Ri čar das Šmai žys tie siai švie siai tei gia, kad pa trio tiz mas šiais lai kais ne bė ra ver ty bė (www.smai zys.lt). Jo ma ny mu, pa trio tiz­mas, kaip ir dau ge lis ki tų ver ty bių, nyks ta dėl įvai rių prie žas čių – glo ba li za ci jos pro ce so, ki to je ap lin ko je au gu sio jau ni mo ir t. t. „Vie nas pa sau lis, vie nas kai mas – glo ba li za ci ja – da bar ne svar­bu, kur tu gy ve ni, kur mo kai si: per ke lias va lan das ga li nu skris ti į ki tą pa sau lio kraš tą, to dėl gim ti nės ver ti ni mas bei mei lė jai slops ta“, – ra šo straips nio au to rius. Šiais lai kais ne be gy ve­na ma Lie tu vo je, o vi sa me pa sau ly je. Žmo nėms la bai svar būs ma te ria li niai da ly kai – kur ge riau, dau giau pi ni gų už dir ba ma, ten ir ap si sto ja ma. „Ne re tai dva si niai da ly kai su ma te ria li niais tar pu sa vy je ne su sie ja mi – emig ran tų mei lė tė vy nei, jei gu iš vis ji to kia dar bu vo, ga lų ga le pa mirš ta ma ge rai ir pa to giai įsi tai sius ki to je vi suo me nė je, ki to je vals ty bė je“, – to liau aiš ki na R. Šmai­žys. Įvai rios kul tū ros dėl glo ba li za ci jos yra taip su pa na šė ju sios, kad ga li bū ti sun ku su pras ti, ku riai jau čia ma mei lė. Vie šai jau kal ba ma apie sa vo se nų pa pro čių, tau tos sa vi tu mo pra ra di mą. Šių lai kų žmo nės dau giau do mi si au to mo bi liu, gra žiu na mu, te le vi zi jos lai do mis. Sa vo ra ši nį R. Šmai žys bai gia pa ste bė da­mas, kad ne re tai pa trio tiz mas lai ko mas at gy ve nu siu da ly ku, o do mė ji ma sis juo ir bu vi mas pa trio tu vis daž niau lai ko mas keis tu da ly ku šių die nų vi suo me nė je, ypač tarp jau ni mo.

Da bar pa su ki me gy ve ni mo laik ro dį pen kias de šim tį me tų at gal. 1961 m. bu vo iš leis ta Juo zo Gir niaus kny ga „Tau ta ir

Pa trio tiz mas, kos mo po li tiz mas ir na cio na liz masRo­mu­al­das­KRIAU­ČIŪ­NAS

tau ti nė iš ti ki my bė“. Įva di nia me žo­dy je Vy tau tas Var dys pa ste bė jo, kad šio je kny go je au to rius pri pa žįs ta kon flik tą tarp tau ti nės ben druo me nės ir as mens. Šis J. Gir niaus vei ka las ska ti na su si rū pi ni mą tau tos gy vy bės iš lai ky mu. To liau jis tei gia, kad šiuo vei ka lu ver ta su si do mė ti ne tik tau tos

dias po roms pa sau ly je, bet ir pa čiai tau tai. Ar ne pra na šiš ki žo­džiai,­ra­šy­ti­prieš­pen­kias­de­šimt­me­tų?

Da bar į šiuos svars ty mus įtrau kiu pa tį J. Gir nių. Pa si nau do­da mas jo kny gos penk tuo ju sky re liu no riu trum pai pri sta ty ti jo min tis, ku rios te bė ra ver tin gos ir šiuo lai ku. Sky re lis pra de da­mas tei gi niu, kad tau ta for muo ja sa vo na rius, nors ne ga li ma įro dy ti, jog dėl to ji tu ri bū ti my li ma. „Mei lės ne įro do nė jos su­ve di mas į ob jek ty ves nę tei sin gu mo do ry bę: grą žink, ką pri va lai“ (104 psl.). Ne jau čian tie siems to, kas ver tin ga, jo kia pa rei ga ne ga li bū ti įro dy ta. Kas my li sa vo tau tą, tas my li ją be įro dy­mų. Tiems, ku rie rei ka lau ja įro dy ti pa trio tiz mo pa rei gą, ga li ma nu ro dy ti, ko kios prie žas tys le mia as mens tau ti nį ne jaut ru mą. Pir ma, yra egoiz mas, ak las vi soms ver ty bėms. Jis vis ką ma tuo­ja tik ma te ria li ne nau da. Jei ap si mo ka, egois tas ga li vai din ti ir pa trio tą. An tra prie žas tis, anot J. Gir niaus, yra vi di nis as mens su ski li mas nu tau tė ji mo pro ce se. Ki lęs iš vie nos tau tos, bet dau giau vei kia mas ki tos nu taus tan ty sis ne be jau čia, ku ri tau ta yra sa vo ji. Tre čia tau ti nio ne jaut ru mo prie žas tis – dok tri ni nis ak lu mas tau tai ar ba va di na ma sis kos mo po li tiz mas. Čia tau tos yra nu ver ti na mos jas lai kant tik is to ri ne, il gai niui iš nyks tan čia ap raiš ka. Ki ti lin kę tau tas smerk ti kaip ko lek ty vi nio egoiz mo ži di nius.

Mū sų iš ki lu sis fi lo so fas J. Gir nius to liau aiš ki na, kad žmo ni­jos su si skirs ty mas tau to mis nė ra dirb ti nis, o pa trio tiz mas nė ra lai kui bėgant iš nyk si ąs prie ta ras. „Tau ta yra tik ro vė, ku ri re mia si žmo gaus pri gim ti mi“ (107 psl.). Ne įma no ma iš ša lies as me nį įpa rei go ti pa trio tiz mui, bet pa trio tiz mas as me nį įpa rei go ja iš vi daus. Mei lė įsi žie bia sa vai me, nes my li ma tai, kas sa va, as me niš kai bran gu. Sa vo ji tau ta my li ma dėl to, kad ji sa va, o ne dėl ko kių nors ob jek ty vių jos sa vy bių. Ta čiau my lė ti tai, kas sa va, ne reiš kia ly giai ver tin ti vi sa, kas sa va. Čia iš si ski ria ak la mei lė ir tik ro ji mei lė. Ak la mei lė ne ski ria to, ką ver ta my lė ti, nuo to, kas nė ra mei lės ver ta. Tik ra mei lė ne rei ka lau ja už si merk ti prieš tai, ko ne ver ta my lė ti net sa vuo siuo se.

Bū ti pa trio tu reiš kia pa čiam įsi pa rei go ti sa vo tau tai. To kiu įsi­pa rei go ji mu pa trio tiz mas iš psi cho lo gi nio fak to pa ky la į do ri nę ver ty bę, tam pa mo ra liš kai ver tin gas. Tiek as me niui, tiek ir tau tai pa trio tiz mas pri va lo bū ti to bu lė ji mo bei kul tū ri nės pa žan gos veiks nys. Tik ra sa vo sios tau tos mei lė ne lei džia nu rim ti ma tant jo je ne to bu ly bių ir ydų. Ji ver čia ko vo ti su sa vo tau tos sil pny­bė mis ir ne vy ku siais po lin kiais. Ji pri me na, kad tai, kas sa va, ne bū ti nai vi sa da yra ver tin ga. Pa trio tas tu ri rū pin tis, kad tai, kas tau tiš ka, bū tų ir žmo giš kai ver tin ga, vi suo ti nai reikš min ga.

Prie šin gai nei na cio na liz mas ar šo vi niz mas, pa trio tiz mas yra įsi pa rei go jęs ly giai gerb ti vi sas tau tas, nes jas jun gia tar ny ba žmo ni jai. „Tik ras pa trio tas, ei da mas sa vo tau tos pa šau ki mu ir dirb da mas kul tū ri nės kū ry bos dar bą, dir ba taip pat vi sos žmo­ni jos nau dai, o nau do da ma sis tau tų ben dra dar bia vi mo vai siais, pats nau do ja si žmo ni jos tur tais“ (123 psl.). Na cio na liz mas ve da į pro vin ci nę izo lia ci ją ir pa si ten ki na tau ti nės ta pa ty bės iš sau go ji mu, o pa trio tiz mas rū pi na si sa vo sios tau tos įsilieji mu į žmo ni ją.

4

„Da­bar­čiai­kal­ban­tis­Mai­ro­nis“ – pir mo sios kon fe ren ci jos die nos leit mo ty vas.

Pa grin di nį pra ne ši mą „Ir ne ak tu a lus Mai ro nis“ skai tė pro­fe­so­rė,­ha­bi­li­tuo­ta­hu­ma­ni­ta­ri­nių­moks­lų­dak­ta­rė­Vik­to­ri­ja­Dau­jo­ty­tė-Pa­ke­rie­nė.

Cituojame keletą pranešimo minčių: „Pri ei da mi prie di de lių, svar bių da ly kų, prie ta pa ty bės, mo kyk li nės li tu a nis ti kos pro ble­mų at si mu ša me į Mai ro nį. Jis mus su stab do, už klau sia, lei džia at sa ky ti ar ba pa lie ka ne ži nan čius, – brė žė bū si mos li tu a nis tų ir moks li nin kų dis ku si jos li ni jas gar si li te ra tū ro lo gė. – Mai ro nis yra ka no nas, mū sų pa ma tai, pa ma ti nė fi gū ra. Bet Mai ro nis yra ir or ga no nas. Va di na si, tai, kas or ga niš kai plin ta, kei čia si, įgy ja tar si ki tus pa vi da lus. Tai yra kla si kos sa vy bė... Tam tik ri Mai ro nio rep re zen ta ci jos klau si mai lei džia mums vi są lai ką bū ti ant to kios briau nos: ak tu a lus – ne ak tu a lus, ak tu a lus ir to dėl ne ak tu a lus Mai ro nis... Jis rep re zen tuo ja ne tik ly ri ką, bet ir is to ri nę sa vi mo­nę, aukš tą sias krikš čio niš kas lai ky se nas... Šian dien ma to me, kaip nau jie ji is to ri kai glu di na Lie tu vos ir Len ki jos san ty kių kam­pus; Mai ro nis lie ka ašt rus ir ne nu glu din tas: „Ga na lie tu viš kos kan try bės...“ – pik ti na si po etas. Vie naip žiū rint, Mai ro nis at ro do ne be ak tu a lus po li ti nio ko rek tiš ku mo, tam tik rų ap lin ky bių si tu a­ci jo se, ki ta ver tus, jis lie ka ak tu a lus kaip tik dėl to, kad pa krei pia mū sų žvilgs nį ir mū sų są mo nę tar si į ki tą pu sę...“

Kon fe ren ci jos pro gra ma bu vo įvai ri, tu ri nin ga ir stip ri. Stip ri dėl ak tu a lių pra ne ši mų gau sos ir įdo mių pra ne šė jų. Už tai daug pa dė kos žo džių su lau kė As­ta­Ni­da­Po­de­rie­nė, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Pa grin di nio ir vi du ri nio ug dy mo sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė.

Da bar čiai kal ban tis Mai ro nis

Šio straips nio tiks las – in for muo ti skai ty to ją apie vie ną kon fe ren ci jos as pek tą – li tu a nis tų dis ku si ją, nes

mo ky to jas kal ba vai kams, iš jo lū pų Mai ro nio pa li ki mas pa sie kia mo ki nių są mo nę ir šir dis.

Mo­ky­to­jas­ eks­per­tas­ Ste­pas­Eit­mi­na­vi­čius­pri si mi nė stu di jų die nas, kai kar tu su jau na dės ty to ja Vik to ri ja Dau jo ty te ka sė bul ves Laz di jų ra jo ne. Tuo met šne kė jo si ir apie li te ra­tū rą, Mai ro nį. „Man at ro do, – tei gė mo ky to jas, – kal bė ji mas apie vie ną iš di džiau sių ar ba di džiau sią po etą – tai kal bė ji mas apie li te ra tū ros dės ty mą mo kyk lo je, apie li tu a nis to sa vi jau tą, kū ry bi nes ga lias. Mai ro nis yra li te ra tū ros at ra ma, žen klas, sim­bo lis. Jei gu mo ky to jas su mo ki niais nuo lat grįž ta prie Mai ro nio su vok da mi jį vis ki taip, ir pa tys kei čia si. Grį ži mas, kar to ji mas, kai ta – mo ky to jo me to di kos es mė...“

„Ka da Mai ro nis „su si kal ba“ su mo ki niais?“ – re to riš kai klau­sė S. Eit mi na vi čius. At sa kė pa pras tai: „Kai mes pa tys esa me pa si ren gę kal bė tis su po etu.“

Šian die nos mo kyk lo je, li tu a nis to nuo mo ne, daug pa ra dok sų. Vie no je kla sė je ga li de kla muo ti Mai ro nį vi są pa mo ką be bai­mės, ki to je – ne iš drį si be spe cia laus pa si ren gi mo. Jei gu vie nur mo ky to jo žo džiai bus su tik ti prie šiš kai, ki tur to kie pat veiks mai bus ver ti na mi kaip bi čiu lys tė. Pa si tai ko ir to kių mo ki nių, ku rie ap spjaus ir ap kal tins, kad jų ne su pran ti...

„Rug sė jį pra dė jau bū tent nuo Mai ro nio, – da li jo si pa tir ti mi mo­ky to jas eks per tas. – Ro džiau mo ki niams ąžuo lo la pus, ku riuos su ko le ga rin kau Mai ro nio gim ti nė je Ber no tuo se. Vaikš čio da mi kal bė jo me apie po etą, kū ry bą. Pa sa ko jau mo ki niams ir klau­siau jų, ar ne su men ki nu Mai ro nio ši taip pa vir šu ti niš kai, gal būt sen ti men ta liai kal bė da mas apie bu vi mą Ber no tuo se. Ar rei kė jo pra dė ti kaž kaip ki taip?.. Man at ro do, emo ci nis re a ga vi mas yra pre liu di ja į Mai ro nį. Ta ke lis į mo ki nio su do mi ni mą bet ku riuo ra šy to ju... Tai am ži nas dis pu tas. Kaip mes su do mi na me – per pro tą, jaus mą ar dar ki taip? Pri va lau mo kė ti at min ti nai daug Mai ro nio ei lė raš čių. Ki taip su do min ti ne pa vyks...“ Mo­ky­to­ja­eks­per­tė­Dai­no­ra­Eig­mi­nie­nė­kal bė jo apie po­

eto, mo ki nio ir mo ky to jo san ty kį. Kiek vie nas vai kas, kiek vie na epo cha, mo ky to jos nuo mo ne, tu ri su ras ti sa vus Mai ro nio „per­skai ty mo“ as pek tus ir for mas. Svar biau sia, kad san ty kis bū tų „ne pri temp tas“, ne su me luo tas ir tik ras. Kiek vie na kar ta tu ri tei sę gin čy tis su Mai ro niu, ieš ko ti, kuo jis svar bus, kiek jis ak tu a lus. Klaus ti, ar ap skri tai svar bus. Šio je si tu a ci jo je iš skir ti nė yra li­te ra tū ros mo ky to jo at sa ko my bė. Nuo jo pri klau so, ar pa vyks iš sau go ti tie sio gi nį ry šį su kla si ka ir li te ra tū ros tra di ci ja.

Mo ky to ja kal bė jo ir apie me ną per duo ti, me ną tar pi nin kau ti, apie mo kyk lą, kaip gy vy bin gą, at vi rą struk tū rą, vei kian čią ir są mo nin gai, ir spon ta niš kai. Vai kai il gi si stip rių as me ny bių, au to ri te tin gų žmo nių.

„Ge rai po ezi jai jo kie pa baks no ji mai ne bai sūs. Tik­ne­pa­vers-ki­me­li­te­ra­tū­ros­pa­mo­kų­fak­tų­ka­pi­nė­mis­ar­su­ba­na­lin­to­mis­kli­šė­mis“, – tei gė mo ky to ja eks per tė.

Virš­gels­tan­čių,­raus­vė­jan­čių­me­džių­švie­tė­ru­dens­sau­lė,­pri­min­da­ma,­kad­gam­ta­ir­Mai­ro­nis­ne­at­sie­ja­mi.­Di­dy­sis­po­etas­vi­sa­esy­be­bu­vo­ su­si­lie­jęs­su­gam­ta.­Gal­ir­da­bar­Mai­ro­nio­žvilgs­nis­te­besk­lan­do...­ Ir­žings­nių­šla­me­sys,­ro­dos,­ne­vi­sai­dar­nu­ti­lęs...

Nu­vil­ni­jo­rug­sė­jis,­pa­si­ry­žęs­dar­kar­tą­per­da­žy­ti­da­lį­pa­sau­lio­ vais­kio­mis­ ru­dens­ spal­vo­mis...­Rug­sė­jo­pa­bai­go­je­pil­nu­tė­lis­ li­tu­a­nis­tų­au­to­bu­sas­pa­ju­dė­jo­nuo­pre­zi­den­tū­ros­pa­jū­rio­kryp­ti­mi.­Ke­lei­viai:­Vil­niaus­kraš­to­mo­ky­to­jai,­moks­li­nin­kai,­ stu­den­tai,­ vi­suo­me­nės­ vei­kė­jai.­ Ke­lio­nės­tiks­las­–­Lie­tu­vos­ir­už­sie­nio­lie­tu­vių­dvie­jų­die­nų­kon­fe­ren­ci­ja­„Mai ro nio pa li ki mas: ta pa tu mo klau si mai šian die nos mo kyk lo je“,­skir­ta­150­osioms­Mai­ro­nio­gi­mi­mo­me­ti­nėms.­Kon­fe­ren­ci­jos­vie­ta­–­Pa­lan­gos­Se­no­ji­gim­na­zi­ja.­Da­ly­viai­(apie­300)­–­li­tu­a­nis­tai­iš­vi­sos­Lie­tu­vos­ir­Len­ki­jos.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 9 (320)

5

Į dis ku si ją įsi ter pė dr.­ V.­Dau­jo­ty­tė-Pa­ke­rie­nė: „Iš gir dau klau si mą apie Mai ro nio po ezi jos so li du mą. Iš tik rų jų mo ki niai no ri so li daus Mai ro nio. Jis, be jo kios abe jo nės, at sto vau ja mū sų so li du mui. Mai ro nis mums liu di ja ga lią, jos tu rė ji mą. Mai ro nis lei džia su vok ti vy riš ką po ezi ją, vy riš ką bal są, va lią.“

„Ne su pran tu ši to! – S.­Eit­mi­na­vi­čius­karš tai gy nė ki to kį po­žiū rį. – Ne bū ti nai Mai ro nis tu ri bū ti ne gin či ja mas au to ri te tas. Man ar ti mes nis klys tan tis, abe jo jan tis, drau giš kas žmo gus. Mer gai tės vie naip su pran ta Mai ro nį, ber niu kai – ki taip.“

Kaip Mai ro nį su vo kia lie tu viai ne Lie tu vo je? Apie tai kal bė jo vieš­nia­iš­Len­ki­jos­Ire­na­Gas­pe­ra­vi­čiū­tė. „Kam Mai ro nis rei­ka lin gas ten, Len ki jo je? Ką jis pa sa ko? Ar ak tu a lios tos pa čios min tys, te mos, idė jos? – lie jo si jau di nan tys klau si mai. – At sto­vau ju Len ki jos lie tu viams ir tu riu pri pa žin ti, kad ge rų san ty kių su „di dži ą ja tau ta“ kon teks te Mai ro nio kū ry ba tam tik ra pras me yra pro ble miš ka. Ši pro ble ma ne at sie ja ma nuo lie tu vių ir len kų san ty kių XIX a., XX a. pra džio je ir da bar ti nės jų būk lės. Ta čiau vis dėl to ko dėl Mai ro nis mums yra rei ka lin giau sias? At sa ky siu pa pras tai: ne lie tu vių ir len kų san ty kiams kur ti, o for muo ti lie­tu vių tau ti nę sa vi mo nę...“

Vieš nios iš Len ki jos pa si sa ky mą ly dė jo plo ji mai...Iš mo­ky­to­jo­S.­Eit­mi­na­vi­čiaus lū pų pra si ver žė su si rū pi­

ni mas dėl abi tu rien tų lie tu vių kal bos eg za mi no. „Kaip su de­rin ti emo ci nius mo ki nio iš gy ve ni mus su eg za mi no ver ti ni mo len te le? Ko ge ro, nie kas iš čia esan čių jų ne ži no. Dėl to mes pra lai mi me. Ne ži nau, kaip api bū din ti Na cio na li nio eg za mi nų cen tro ry šį su mu mis. Bet pa ty riau, kad el gia ma si ne vi suo met ko rek tiš kai...“

Iš ties emo ci nius iš gy ve ni mus daž nai sun ku įspraus ti į kon kre­čias len te les (red. past.). To dėl mo ky to jo rū pes čio ir klau si mo nie kas ne pa no ro ko men tuo ti.

Šiau lių Si mo no Dau kan to gim na zi jos mo­ky­to­ja­An­ge­lė Bra­žai­tė pa si da li jo įdo miais sam pro ta vi mais apie mo ky to jo li tu a nis to pres ti žą, au to ri te tą. Pa ly gi no Mai ro nio epo chos, tar pu ka rio ap skri tai ir šių die nų mo ky to jo pa dė tį. Re a ly bė, jos ma ny mu, ne nu tei kia op ti mis tiš kai...Mo­ky­to­jos­eks­per­tės­D.­Eig­mi­nie­nės įsi ti ki ni mu, mo ky to jo,

ku ni go, moks li nin ko, gy dy to jo ar tro lei bu so vai ruo to jo au to ri te­tas pri klau so nuo pa ties žmo gaus. Au to ri te tas nė ra pa vel di mas. Kiek vie nas žmo gus, mo ky to jos nuo mo ne, ga li bū ti au to ri te tas, jei gu jis ug do si as me ny bę...Pro­fe­so­rė­V.­Dau­jo­ty­tė-Pa­ke­rie­nė, de monst ruo da ma sub­

ti lią to le ran ci ją ir ge rą va lią, ėmė si švel nin ti skir tin gas au to ri te to ap lin ky bių in ter pre ta ci jas. Jos po žiū riu, „kiek vie nas tik rai ga li tap ti au to ri te tu, jei kas nors jį pa lai ko...“

„Ir su Mai ro niu taip, – pa grin dė sa vo tei gi nį li te ra tū ro lo gė. – Kad ir koks Mai ro nis di din gas, ne va lia pa mirš ti, jog po eto au to­ri te tas pri klau so nuo vi sų. Iš čia ky la mū sų at sa ko my bė...“

Vi­suo­me­nės­vei­kė­jas­dr.­Da­rius­Kuo­lys, api ben drin da mas dis ku si jas ir kon fe ren ci ją, pa brė žė ker ti nius da ly kus. Anot jo, itin svar bu pri pa žin ti Mai ro nio di dy bę. Mai ro nio nuo pel nas – kad vi są se ną ją Lie tu vos tra di ci ją, se ną jį Lie tu vos pa sa ko ji mą jis iš ver čia į lie tu vių kal bą. Iki jo bu vo iš sa ko ma gu dų, lo ty nų, len kų kal bo mis. „Šį kul tū ri nį Mai ro nio žy gį tu ri me ge rai įsi są mo nin­ti, – pa brė žė kal bė to jas. – Mai ro nis ti ki ci ce ro niš ku an ti ki nės re to ri nės kul tū ros im pe ra ty vu, kad vie šas žo dis, vie ša kal ba su ku ria ben druo me nes ir tau tas.

Iš tik rų jų Mai ro nis po eti niu žo džiu ku ria mo der nią lie tu vių tau tą...“

Mū­sų­inf.

Spa­liui­įpu­sė­jus­Ug­dy­mo­plė­to­tės­cen­tras­(UPC)­kar­tu­su­Švie­ti­mo­ir­moks­lo­mi­nis­te­ri­ja­su­ren­gė­mo­ki­nių­pi­lie­tiš­ku­mo­ug­dy­mu­už­si­i­man­čių­or­ga­ni­za­ci­jų,­pi­lie­tiš­ku­mo­mo­ky­to­jų­ir­pi­lie­tiš­ku­mo­ty­rė­jų­ap­skri­to­jo­sta­lo­pa­si­ta­ri­mą­„Mo ki nių pi lie tiš ku mo ug dy mo po ky čiai ir po rei kiai“.­Ren­gi­niu­siek­ta­su­ar­tin­ti­mo­ki­nių­pi­lie­tiš­ku­mo­ug­dy­mo­sri­ty­je­dir­ban­čias­or­ga­ni­za­ci­jas­ir­as­me­nis,­pa­dė­ti­ko­or­di­nuo­ti­tar­pu­sa­vio­veik­lą­ir­pa­ska­tin­ti­pi­lie­ti­nių­part­ne­rys­čių­plėt­rą.

UPC­Ne­for­ma­lio­jo­ug­dy­mo­sky­riaus­me­to­di­nin­kas­Pau-lius­Mie­že­lis­ pri­sta­tė­ pi­lie­tiš­ku­mo­ug­dy­mo­mo­kyk­lo­je­ben­drą­ją­pro­gra­mą:­„Pro gra mos tiks las – siek ti, kad mo ki niai įgy tų ži nių ir ge bė ji mų, iš siug dy tų nuo sta tas, bū ti nas ak ty viai ir at sa kin gai da ly vau ti Lie tu vos de mok ra ti nės vals ty bės ir pi lie ti­nės vi suo me nės gy ve ni me.

Mo ki niai, siek da mi pi lie tiš ku mo ug dy mo(si) tiks lo, ty ri nė da mi įgy ja su pra ti mą apie as mens tei ses ir pa rei gas, ben druo me­nės ir vi suo me nės struk tū rą, jų tvar ky mo si bū dus, pa grin di nes val džios ins ti tu ci jas ir jų funk ci jas, de mok ra ti jos ver ty bes ir prin ci pus; ak ty viai ir at sa kin gai da ly vau ja mo kyk los, vie tos ben druo me nės ir vi suo me nės gy ve ni me; ug do si pi lie ti nes ir tau ti nes ver ty bes, mo ko si jo mis grįs ti sa vo el ge sį ir veik lą as­me ni nia me bei vie ša ja me gy ve ni me.

Ug dy mą ap iman čios sri tys:­vi­suo­me­nės­pa­ži­ni­mas­ir­ty­ri-nė­ji­mas;­da­ly­va­vi­mas­ir­po­ky­čių­ini­ci­ja­vi­mas­ben­druo­me-nė­je;­so­cia­li­nių­ry­šių­kū­ri­mas­ir­pa­lai­ky­mas;­pi­lie­tiš­ku­mo­ug­dy­mo­įgy­ven­di­ni­mo­bū­dai.“

PI LIE TIŠ KU MO UG DY MO SRI TY JE VYK DY TI TY RI MAI

Pi lie ti nės vi suo me nės ins ti tu to di rek to rė Ie­va­Pet­ro­ny­tė, pri sta ty da ma jau ni mo pi lie ti nės ga lios in dek so ty ri mą, tvir ti­no: „Pa klaus tas apie pi lie ti nio ug dy mo as me ni nį nau din gu mą 11 proc. ty ri me da ly va vu sio Lie tu vos jau ni mo at sa kė, kad la bai nau din gas, 44 – nau din gas, o ki ti pi lie ti nio ug dy mo as me ni nės nau dos ne įžvel gė.“

Na cio na li nio eg za mi nų cen tro di rek to riaus pa va duo to jas dr. Pra­nas­Gu­dy­nas, skai ty da mas pra ne ši mą „Ką at sklei džia 2009 m. ICCS tarp tau ti nio ty ri mo re zul ta tai?“, teigė, kad dau­giau dė me sio reikia skir ti et ni nių gru pių pa ži ni mo bei ap lin ko­sau gos te moms, ne tik plės ti ži nias, bet ir gi lin ti, la vin ti mū sų mo ki nių sa va ran kiš ką mąs ty mą bei kt.

Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do di rek to rės pa va duo to ja Gra­ži­na­Kak­laus­kie­nė pri sta tė ty ri mą „2011–2012 m. pi lie ti nio ir tau ti nio ne for ma lio jo vai kų švie ti mo pro gra mų įgy ven di ni mas“ ir tei gė, kad: „Ver ti nant pro gra mas nu sta ty ta, jog es mi nę įta ką pro gra mų ko ky bei tu rė jo pro gra mų or ga ni za to rių ad mi nist ra ci­niai ge bė ji mai bei tu ri mos va do vų kom pe ten ci jos. Pa ste bė ta, kad kai ku riems gru pių va do vams sti go kom pe ten ci jų ir tai tu rė jo ne igia mos įta kos veik lų ko ky bei bei vai kų mo ty va ci jai (at ei ty je ver tė tų dau giau dė me sio skir ti va do vų at ran kai ir jų mo ky mui). Dau gu ma pro gra mų or ga ni za to rių kaip pa grin di nį pro gra mų re zul ta tą pa brė žė tu ri nin gą vai kų lais va lai kį, kū ry biš ką ir ino­va ty vų ug dy mo pro ce są, per ku rį vai kai sėk min gai to bu li no jau ni mo da ly va vi mo (vei ki mo) vi suo me ni nė je veik lo je bei ki tus so cia li nius įgū džius (at ei ty je bū ti na ug dy ti ne tik jau ni mo da ly­va vi mo (vei ki mo) vi suo me ni nė je veik lo je, bet ir kom pe ten tin go bei at sa kin go da ly va vi mo vi suo me nės pro ce suo se įgū džius). Bū ti na į ne for ma lų jį vai kų švie ti mą pri trauk ti kuo dau giau įvai­rių pro fe si jų žmo nių (bu vo pa ste bė ta, kad va do vai, ne tu rin tys pe da go gi nio iš si la vi ni mo, bet pa si žy min tys kon struk ty viu ir po zi ty viu mąs ty mu, mo kė jo ben drau ti pa gar biai ir ne for ma­liai, ven gė do mi nuo ti, ge bė jo da ly tis sa vo pro fe si ne pa tir ti mi,

Žodžiai mo ko, pa vyz džiai pa trau kia

6

bu vo pa trauk lūs vai kams). At ei ty je rei kė tų ieš ko ti bū dų pri trauk ti kuo dau giau va do vų vy rų į pi lie ti nį ir tau ti nį ne for ma lų jį vai kų švie ti mą. Va do vų vy rų at sa kin go vei ki mo vi suo me ni nė je veik­lo je pa vyz dys di din tų ber niu kų mo ty va ci ją ak ty viau įsi trauk ti į šias veik las. At ei ty je į pi lie ti nio ir tau ti nio ug dy mo veik las bū ti na įtrauk ti ne tik vai kus, bet ir jų šei mų na rius. Tai už tik rin tų pi lie­tiš ku mo ug dy mo tva ru mą.“

PI LIE TIŠ KU MO UG DY MO SRI TY JE VYK DY TOS VEIK LOS

VšĮ „Eu ro pos na mai“ at sto vė pri sta tė pro jek tą „Mo ko ma sis Eu ro pos Par la men tas“: „Iki šių me tų šis žai di mas vyk da vo be po li ti nių gru pių, ta čiau tai ne ati ti ko tik ro jo par la men to veik los, bet šie met da ly vių ini cia ty va įtrau kė me ir po li ti nes gru pes. Šio pro jek to da ly viai ne tik su ži no apie įvai rius vie šo gy ve ni mo klau si mus, bet ir su si pa žįs ta su po li ti nių gru pių ver ty bi nė mis nuo sta to mis. Ži nios la biau siai su vo kia mos, kai vai kai mo ko si vie ni iš ki tų – tai juos „ve ža“. Taip pat no riu pa si da ly ti so cia li­nia me tin kle „Fa ce bo ok“ mū sų su kur tu pus la piu „At kni sa, kai už kni sa“ (www.fa ce bo ok.com/At kni sa.kai.Uz kni sa).

Pi lie ti nės vi suo me nės ins ti tu tas pri sta tė jų įgy ven di na mą pro jek tą „Ku ria me Res pub li ką“, ku rio pa skir tis – at nau jin ti pi lie ti nį ug dy mą Lie tu vos mo kyk lo se, pa pil dy ti jį įdo mio mis ir vi suo me nei nau din go mis pi lie ti nio vei ki mo prak ti ko mis, su da ry ti są ly gas kraš to jau ni mui pa tir ti sa vo pi lie ti nę ga lią, su tvir tin ti ry šius su Lie tu vos vals ty be. Pa gal pro jek tą pa ren gia mi ir įgy­ven di na mi 120 vie ti nių pi lie ti nės veik los pro jek tų 30 Lie tu vos sa vi val dy bių.

SU SI RIN KU SIE JI DA LI JO SI IR DIS KU TA VO...

Pa tir ti mi pa si da li jo Lie tu vos is to ri jos mo ky to jų aso cia ci jos ta ry bos pir mi nin kė Vio­le­ta­Kriš­čiū­nie­nė:­„Kas sa vai tę į mo­kyk las at ke liau ja dau gy bė kvie ti mų da ly vau ti ak ci jo se, kon kur­suo se ir pan. Tai yra ge rai, ta čiau jiems rei kia pa si reng ti, o juk mo kyk lo je pa grin di nis ug dy mo pro ce sas vyks ta per pa mo kas. Siū ly čiau or ga ni za ci joms ir įvai rioms ins ti tu ci joms su si tar ti, kad mo kyk lų ra gi ni mai da ly vau ti įvai riuo se ren gi niuo se bū tų ko or­di nuo ja mi. Man la bai pri im ti nas bu vo P. Gu dy no per skai ty tas ro mė nų po sa kis: „Žo džiai pa mo ko, pa vyz džiai pa trau kia.“ Tik mes, mo ky to jai prak ti kai, ma to me, kad mū sų žo džiai mo ko, bet vi suo me nės pa vyz džiai ne pa trau kia, o at stu mia. Vai kai, gy ven da mi šei mo se, gir di kas die ny bės re a li jas (ypač prieš Sei mo rin ki mus), to dėl mums bū na la bai sun ku...

Va do vau da ma si ben dro sio mis pro gra mo mis mo kau is to ri jos ir pi lie tiš ku mo. Mo ki nius itin do mi na pa mo kos ne tra di ci nė se erd vė se. Da bar net ir iš vy kos į Sei mą ar sa vi val dy bę ki to kios. Pa vyz džiui, pra ėju siais me tais mo kė mės apie mies to sa vi val­dos ins ti tu ci jas ir su sa vo mo ki nių gru pe ke lia vau į sa vi val dy bę. Sa vi val dy bės Ta ry bos po sė džių sa lė je bu vo du mo ky to jai: aš ir ma no bu vęs mo ki nys Li nas Po žė la. Mo ki niai ga vo sa vi val dos rin ki mų įsta ty mą ir Kon sti tu ci ją, ku riais rem da mie si nag ri nė jo do ku men tus, at li ko įvai rias už duo tis, kal bė jo iš tri bū nos. Mes „žai dė me“ po sė dį. Vyks ta me ir į Sei mą, čia mo ki niai da ly vau ja eks kur si jo je ir gau na kon kre čią už duo tį.

Ne ma nau, kad mo ki nių po li ti nis iš pru si mas per men kas. Mo ky to jai da bar la bai iš ra din gi. Su mo ki niais kiek vie ną sa vai tę per pi lie tiš ku mo pa mo kas nag ri nė ja me sa vai tės ak tu a li jas. Jie per sa vai tę kau pia in for ma ci ją apie ak tu a lius gy ve ni mo įvy kius: po li ti ką, eko no mi ką, kul tū rą ir t. t. Pas kui pa ren gia pri sta ty mus kla sės drau gams. Tai mo ki nius ska ti na do mė tis nau jie no mis.

Ar tė jant rin ki mams mo ky to jai per pi lie tiš ku mo pa mo kas duo­da įvai rių su tuo su si ju sių už duo čių. Ma no mo ki niai, su si skirs tę į gru pes, ste bi rin ki mų kam pa ni ją, agi ta ci jas. Ska ti na me mo­ki nius do mė tis, kas vyks ta, ir nu ma ty ti, kas bus at ei ty je. Ma no tiks las – kad šie mo ki niai tuo met, kai tu rės tei sę bal suo ti, ge bė tų pa si rink ti ge riau sią va rian tą.

Tik mums no rė tų si dau giau ben dra dar biau ti su jau ni mo or­ga ni za ci jo mis. Gal, pa vyz džiui, stu den tai ga lė tų ben drau ti ir ben dra dar biau ti su mo ki niais. Taip pat rei kia pa mąs ty ti apie šei mos švie ti mą...“

Vil niaus r. Pa gi rių gim na zi jos is to ri jos ir pi lie tiš ku mo mo ky to ja kal bė jo apie Vil niaus ra jo no spe ci fi ką: „Mū sų gim na zi ja – dvi­kal bė (lie tu vių ir len kų kal bos). Daž nai kla sė je, ku rio je ug do­ma lie tu vių kal ba, sė di mo ki niai vien len kiš komis pavardėmis. Mo kyk lo je jie kal ba lie tu viš kai, na muo se – len kiš kai. Si tu a ci ja la bai su dė tin ga. Di džio ji da lis gim na zi jos mo ki nių pi lie tiš ku mo su pra ti mą įgy ja tik pa mo ko se ir per ne for ma lų jį ug dy mą. Pa ste­bi me, kad po li ti ka mū sų mo ki niai do mi si vis ma žiau.

Rei kia steng tis, kad, net jei gu bai gęs mo kyk lą mo ki nys pa­mirš tų is to ri ją, ge og ra fi ją ir ki tus da ly kus, jis nie ka da ne už mirš tų bū ti Lie tu vos pi lie čiu. Mo ki niui iš lie ka tai, kad jis ug do mas bū ti ir ak ty viai da ly vau ti Lie tu vos vi suo me nė je.“

UPC me to di nin kė Sa­lo­mė­ja­Bit­lie­riū­tė tei gė: „Dirb da mi kla­sė se, ku rio se mo ko si 30 vai kų, ne ga li me ko ky biš kai įgy ven din ti mums ski ria mų už duo čių dėl pi lie tiš ku mo ug dy mo spe ci fi kos. Pi lie tiš ku mas daž nai ug do mas per dis ku si jas. Ko dėl do ri nio ug dy mo pa mo kas ga li me skir ti į gru pes, nes jo se kal ba ma apie ver ty bes, o pi lie ti nio ug dy mo ne?

An tra pro ble ma – mo ky to jų kva li fi ka ci ja. Di džio ji da lis pi lie ti nio ug dy mo mo ky to jų ne tu ri šios dis cip li nos uni ver si te ti nio pa si ren­gi mo. Pi lie ti nį ug dy mą dės to is to ri jos mo ky to jai.

Tre čia pro ble ma – kad mo ky to jai da ro tai, ką ga lė tų at lik ti ne for ma lio jo ug dy mo or ga ni za ci jos.

Ir dar – pa mo kas lie tu viš ko se mo kyk lo se tu rė tu me pra dė ti Lie tu vos him nu, kaip tai da ro ma Vil niaus Šo lo mo Alei che mo vi du ri nė je mo kyk lo je. Rei kia kal bė ti ne apie po li ti ką, o apie vie šo in te re so gy ni mą.“

Švie ti mo ir moks lo vi ce mi nist ras Vai das Ba cys ne su ti ko, kad per pi lie ti nio ug dy mo pa mo kas rei kė tų skir ti kla sę į gru pes, nes: „Pi lie ti nio ug dy mo pa mo ka su 30 mo ki nių bū na net gi ge res nė. Ma žes nė je au di to ri jo je vai kai ne drįs ta kal bė ti, o di des nė je dis­ku tuo ja ir iš girs ta daug skir tin gų nuo mo nių.

Vi si ne sun kiai kal ba me apie pi lie ti nes veik las, bet pa si jun ta­me ne sau giai kal bė da mi apie po li ti nį iš pru si mą. Val džia pri klau­so tau tai... O kal bė da mi apie re a lią mo kyk los sa vi val dą, re a lią ben druo me nę jau čia mės pra stai. De po li ti za vi mas at ve dė prie to, kad mes ne te ko me po li ti nės kul tū ros. Vai kai tu ri su vok ti vi­suo me nės rai dos skir tu mus ir kad skir tu mai – tai ne trū ku mas, o tie siog skir tin gi po žiū riai, ku rie yra su de ri na mi. Pa vyz džiui, ar nors vie nas pi lie ti nio ug dy mo mo ky to jas su ren gė pi ke tą sa vo mo kyk lo je? Pi ke tas – tai gra žus bū das at kreip ti dė me sį į tam tik rą ben druo me nės pro ble mą. Ne prieš di rek to rių ar mo ky to jus, bet, pa vyz džiui, prieš kla sės drau gus, ku rie rū ko ša lia mo kyk­los, ir pan. Iki šiol mo ky to jai pa si ren ka pa mo kų te mas, ku rios jiems pa to gios – tai at sklei džia ir ty ri mai.“

Ne vy riau sy bi nių or ga ni za ci jų in for ma ci jos ir pa ra mos cen tro at sto vas Mar­ti­nas­Žal­taus­kas­pa ste bė jo: „Ben dra vi mas su mo ki niais ir mo ky to jais tar si dik tuo ja iš va dą, kad pi lie tiš ku mo ne įma no ma iš mok ti. Pi lie tiš ku mas yra gy ve ni mas. Tai nuo la ti nis pro ce sas nuo gi mi mo iki mir ties. Pi lie ti nis ug dy mas – in teg ra lus da ly kas, ku rio tu rė tų bū ti mo ko ma per įvai rias pa mo kas. Tai ne tu ri bū ti mo ky mas apie pi lie tiš ku mą, o mo ki nių ska ti ni mas da­ly vau ti pi lie ti nė je veik lo je per įvai rias ini cia ty vas ir or ga ni za ci jas. Šių me tų bir že lį mū sų ins ti tu ci ja ren gė mo ky mus moks lei viams pi lie tiš ku mo te ma. Bu vo mo ky ti 400 moks lei vių iš 10 Lie tu vos ap skri čių. Pa aiš kė jo, kad mo ki niai pi lie tiš ku mą su vo kia kaip ei li nę dis cip li ną mo kyk lo je, už ku rią ra šo mi pa žy miai. Ma no klau si mas – kaip įma no ma ra šy ti pa žy mius už pi lie tiš ku mą? Moks lei viai pa aiš ki no, kad jie ra šo kon tro li nius dar bus iš Kon sti­tu ci jos ir už tai yra įver ti na mi. Ge rai tai, kad dau gu ma mo kyk lų vis dėl to ren ka si ne ba lus, o įskai tą.

Dar daug kas tu ri bū ti da ro ma: mo kyk los tu rė tų bū ti at vi ros ne vy riau sy bi nėms or ga ni za ci joms, eks per tams, di din ti moks­lei viams ga li my bes stip rin ti mo kyk los sa vi val dą ir pan.“

Bai gian tis dis ku si jai vi ce mi nist ras pa brė žė, kas jau ar ti­miau siu me tu tu ri bū ti da ro ma: „Bū ti na leis ti kas mė ne si nį nau­jien laiš kį, ko kia or ga ni za ci ja ir ką ren gia si or ga ni zuo ti, reng ti ty ri mų pri sta ty mus ir dis ku si jas mo ky to jams, spręs ti mo ky to jų kva li fi ka ci jos klau si mą ir pa dė ti mo ki niams at skir ti sa va no rys tę nuo drau giš kos pa gal bos.“

Mū­sų­inf.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 9 (320)

7

Rug sė jo pa bai go je Drus ki nin kų sa vi val dy bės Lei pa lin gio pa grin di nė je mo kyk lo je vy ko jau tra di ci niu ta pęs ren gi nys „Ru­de­nė­lio­ta­ku“. Šiam pro jek tui ruo šė si ir mo ki niai, ir jų tė­ve liai: tvar ky dami šių me tų ru dens gė ry bes atrinko įdo mes nes dar žo ves, vai sius.

Mo kyk los ren gi niai su vie ni ja mo kyk los ben druo me nę

Daugiau­renginio­nuotraukų­–­www.sac.smm.lt („Švietimo­naujienos“­–­Nuotraukų­albumai)

Pas ku ti nį rug sė jo šeš ta die nį, ryš kiai plies kiant ru de ni nei sau lei, Klai pė dos vai kų lais va lai kio cen tras vi sus kvie tė pa si­sem ti kū ry bi nės ener gi jos. Prie pat jū ros, Meln ra gė je, vy ko jau tra di ci ne ta pu si ru dens šven tė, ku rio je bu vo lau kia mi cen tro ug dy ti niai ir mies to ben druo me nė.

Šie met šven tė reng ta sie kiant į jos veik lą įtrauk ti vi są šei mą – vai kus, jų tė ve lius, mo čiu tes ir se ne lius. Cen tro mo ky to jai, ruoš­da mie si šven tei, daug dė me sio sky rė tė vų ir vai kų ben dra vi mo ska ti ni mui, ben drai veik lai. Juk aki vaiz du, kad šiuo lai ki nė je vi suo me nė je gy ve ni mo tem pas da ro įta ką ne tik glo ba liems pa sau lio pro ce sams, bet ir kas die niam mū sų gy ve ni mui. Klai­pė dos vai kų lais va lai kio cen tro mo ky to jai pa ste bi, kad ug dy ti nių šei mo se ne re tai sto ko ja ma ben dra vi mo, įsi ga li su sve ti mė ji mas. At si žvel giant į šias pro ble mas ir bu vo su reng ta ru dens šven tė „Šei­mos­pra­mo­gų­uos­tas“.

Tė ve liai tu rė jo pro gą dau giau su ži no ti apie mū sų įstai gą ir

jo je vyk do mas ne for ma lio jo ug dy mo pro gra mas, taip pat da­ly vau ti vai kų kū ry bi nių dar bų mu gė je. Rank dar bių tur gu je akį džiu gi no dau gy bė vai kų dar be lių: pa puo ša lai, pa veiks lė liai, vel ti nio, ke ra mi kos dar be liai. Pra mo gų ne sti go ma žie siems šven tės da ly viams. Jie da ly va vo fo to se si jo je prie jū ri nės dva­sios sim bo lio – lai vo, var žė si taik lu mo, vir vės trau ki mo rung ty se, mankš ti no si kar tu su links mo mis šven tės ve dė jo mis ir pū tė bur­bu lus. Svar bus šven tės ak cen tas – pa gal vių mū šis. Juk tik rai ne kiek vie nam vai kui na muo se lei džia ma taip šė lio ti, o čia tai bu vo ga li ma da ry ti im pro vi zuo ta me rin ge.

Pa dū kę ir iš ban dę vi sas jiems siū lo mas pra mo gas šven tės sve čiai bu vo pa kvies ti į Klai pė dos vai kų lais va lai kio cen tro ko lek ty vų kon cer tą, ku ria me pa si ro dė dau giau nei 150 įvai rių me ni nio ug dy mo stu di jų na rių.

Jo­lan­ta­BUD­RIE­NĖKlai­pė­dos­vai­kų­lais­va­lai­kio­cen­tro­di­rek­to­rė

Ru dens šven tė „Šei mos pra mo gų uos tas“

Vi są sa vai tę mo ki niai rin ko in for ma ci ją apie dar žo ves, vai­sius, kas ir ko kių vi ta mi nų tu ri. Apie tai bu vo kal ba ma per kla sių va lan dė les ir pa sau lio pa ži ni mo pa mo kas. Per dai lės pa mo kas bu vo pie šia mi krep še liai ru dens gė ry bėms. Jie pa puo šė mo­kyk los ko ri do riaus sie nas.

Li kus die nai iki ren gi nio į mo kyk lą neš ini eks po na tais pa si­ro dė mo ki nių tė ve liai. Kai ku rie dar be liai bu vo di de li ir sun kūs, ki ti leng vi ir tra pūs, to dėl vai kams rei kė jo tė ve lių pa gal bos. Net ke tu rių sta lų ne už te ko, kad su tilp tų vi si eks po na tai.

Ren gi ny je „Ru de nė lio ta ku“ vi si ga lė jo pa sig ro žė ti nuo sta­bia ru dens gė ry bių pa ro da. Vė liau kiek vie nos kla sės mo ki niai pa ro dė sa vo pro gra mė lę: dai na vo, šo ko, žai dė žai di mus, mi nė mįs les. Čia bu vo ir Dė dės Ru de nė lio pa siun ti nu kai, ku rie vi sus šven tės da ly vius vai ši no rie šu tais ir ries tai niais. Pas kui skam­bant mu zi kai bu vo rodomos ma dos. Mo ki niai de monst ra vo na muo se ma my čių ir tė ve lių pa siū tus (nau do jant kle vo la pus ir įvai rių gė lių žie dus, kaš to nus...) ap siaus tus, suk ne les, pa­puoš tas skry bė les, ran ki nes, pa čių sukurtus ka ro lius, apy­ran kes.

Ren gi nio pa bai go je vi sus pa svei ki no ir pa dė kas įtei kė mo kyk­los di rek to rė As­ta­Čer­niaus­kie­nė. Ji ne tik pa gy rė nuo sta bią pa ro dė lę, pa dė ko jo už at lik tą dar bą, bet ir iš sa kė pa gei da vi mą ki tais me tais kar tu su mo ki niais da ly vau ti ma dų de monst ra vi me ne kaip žiū ro vė, o kaip da ly vė.

Sma gu, kai or ga ni zuo jant ren gi nius į veik lą įsi trau kia vi sa mo kyk los ben druo me nė.

Ra­mu­tė­ŠUMS­KIE­NĖDrus­ki­nin­kų­sav.­Lei­pa­lin­gio­pagr.­m-klos­pra­di­nių­kla­sių­vyr.­mo­ky­to­ja

8

Nors ir sun ku tuo pa ti kė ti, bet Vil niaus Ro tu šės aikš tei nė ra jo kių ri bų – ji ga li iš si plės ti iki vi so pa sau lio. Čia mi nint Eu ro pos kal bų die ną sve čių su si rin ko ne tik iš įvai rių Lie tu vos mies tų, bet ir iš skir tin gų vals ty bių.

Eu ro pos kal bų die na nė ra tik eu ro pi nių kal bų die na – tai die na, kai vi sa Eu ro pa džiau gia si, kad gre ta yra pa čių įvai­riau sių kal bų, kad jos skir tin gai skam ba, pa sa ko ja skir tin gas is to ri jas...

Ren gi ny je, at ski ruo se sten duo se, sa vo at sto vau ja mų ša lių kul tū rą bei is to ri ją pri sta tė ir mo ky tis už sie nio kal bų kvie tė: Ita lų kul tū ros ins ti tu tas Vil niu je, Lie tu vos kal bų pe da go gų aso cia ci ja, Ja po ni jos am ba sa da, Nor ve gi jos Ka ra lys tės am ba sa da, Grai ki jos Res pub li kos am ba sa da, Vo kie ti jos Fe­de ra ci nės Res pub li kos am ba sa da, Pran cū zi jos Res pub li kos am ba sa da, Len ki jos ins ti tu tas Vil niu je, Ai ri jos Res pub li kos am ba sa da, Šve di jos Ka ra lys­tės am ba sa da, Če ki jos Res­pub li kos am ba sa da, Es ti jos Res pub li kos am ba sa da ir kt. Sce no je dai na vo ir šo ko da­ly viai iš sve čių ša lių bei mū sų ša lies vai kai. Veiks mo, dai nų, šo kių ir pokš tų, ai din čių vis ki ta kal ba, bu vo aps tu vi sur: ir sce­no je, ir Ro tu šės aikš tė je!

Ofi cia lią ren gi nio pra džią pa skel bęs Vil niaus mies to sa­vi val dy bės ta ry bos sek re to rius Vir­gi­ni­jus­Das­ti­kas, svei kin­da mas šven tės da ly vius, sa kė: „Džiau giuo si, kad ši tra di ci nė šven tė per kel ta į di des nę erd­vę – Vil niaus mies to šir dį. Sma gu, kai šio je šven tė je ma tau tiek daug jau nų, švie sių vei dų. Kal ba – tai, kas vie ni ja, lei džia pa­

Ro tu šės aikš tė je – vi sa Eu ro pa

žin ti ir pa mil ti... Vien tik Vil niu je kal ba ma maž daug 20 kal bų, o vi so je Eu ro po je – 60. Ma nau, kad vi sos kal bos yra svar bios ir rei ka lin gos, kaip ir vi sos Eu ro­pos bei pa sau lio tau tos.“

Šven tė je da ly va vęs švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste­po­na­vi­čius, pa klaus tas, ar mė go mo kyk lo je mo ky tis kal bų, at sa kė: „Ne tik mo kyk lo je... Ir da bar ne pa liau ju jų mo ky tis, nes man sma gu nuo lat to bu­lė ti. Ma lo nu, kai ke liau da mas į sve čias ša lis ga liu su si kal bė ti, o pri rei kus – pa klaus ti... Kal ba – mū sų vi sų tur tas... Tai gi bū ki me

drą sūs to bu lė ti ir aug ti. Ši mu gė tik dar kar tą pa tvir ti na, kad vi si ga li me pa si rink ti sa vo šir džiai ar ti mus žo džius. Be to, mo ky da­

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Kul tū ra ir moks las taip pat kaip ir žmo gus ne ga li bū ti izo­liuo ti, jiems rei kia nuo la ti nio ben dra vi mo ir ga li my bės pa ly gin ti sa ve su ki tais. Rug sė jo 26­ąją Eu ro po je mi ni ma vi so že my no kal bų įvai ro vė. Eu ro pos kal bų die na pra dė ta reng ti 2001 m. Kas met šią die ną vyks ta šim tai ren gi nių: spek tak lių, žai di mų vai kams, mu zi ki nių žai di mų, kal bų kur sų, ra di jo ir te le vi zi jos lai dų, kon fe ren ci jų. Šią da tą kas met pa mi ni ir Tau ra gės Žal gi­rių gim na zi ja. Ji puo šia ma mo ki nių su kur tais pla ka tais, skir tais Eu ro pos kal bų die nai, mo ky to jai ve da in teg ruo tas pa mo kas, ren gi nius, vik to ri nas, per per trau kas skam ba Eu ro pos ša lių mu zi ka. Ta čiau šiais moks lo me tais Eu ro pos kal bų die ną nu­spręs ta pa mi nė ti ki taip.

Per šių me tų ba lan džio mė ne sį Tau ra gės Žal gi rių gim na zi jo je or ga ni zuo tą tarp tau ti nę an glų kal bos moks lei vių kon fe ren ci ją „Youth Ins pi ra tions“ („Jau ni mo sie kiai“) bu vo už megz ti drau giš ki ry šiai su jo je da ly va vu sio mis mo kyk lų ko man do mis. Vie na iš jų bu vo So vet sko 1­osios gim na zi jos moks lei viai ir jų an glų kal bos mo ky to jos Ni na Ko ža no va bei Ka te ri na Mat ko va. Sve čiams iš kai my ni nės Ru si jos la bai pa ti ko mū sų mies tas, gim na zi ja, to dėl iš kart po kon fe ren ci jos bu vo pla nuo ja mas nau jas su si ti ki mas, tik šį kar tą jau kai my ni nė je Ru si jo je. So vet sko 1­osios gim na zi jos mo ky to jai N. Ko ža no vai ir Tau ra gės Žal gi rių gim na zi jos mo ky­to jui Ores tui Va lan čiui ki lo pui ki min tis – Eu ro pos kal bų die nos pro ga su si tik ti tarp tau ti nė je kon fe ren ci jo je „Dis co ve ring World

Eu ro pos kal bų die ną pa mi nė jo So vet ske

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 9 (320)

9

through En glish“ („At rask pa sau lį per an glų kal bą“) So vet ske.Tau ra gės Žal gi rių gim na zi jos moks lei viai Min dau gas Mos tei­

kis, Ig nas Sel vest ra vi čius, Lu kas Šer py tis ir Vy tau tas Rim kus ne kan trau da mi lau kė su si ti ki mo su drau gais iš So vet sko, o mo ky to jai Jū ra tė Sen ku vie nė, Da lė Ra kaus kie nė, Gin ta rė Ko­les ni ko va, Ja ni na Pu ke lie nė ir O. Va lan čius – su ko le go mis, an glų kal bos mo ky to jais iš Ru si jos.

De le ga ci ja iš Tau ra gės Žal gi rių gim na zi jos bu vo šil tai su­tik ta kon fe ren ci jos or ga ni za to rės N. Ko ža no vos ir mo kyk los di rek to rės Je le nos Kob ze vos. Mo ky to jai ir mo ki niai ap žiū rė jo gim na zi ją, ku ri iš iš orės pri mi nė se no vi nę pi lį, ta čiau vi du je – švie si, erd vi, mo der niai įreng ta. Kon fe ren ci jos pra džio je svei­ki ni mo žo dį ta rė mo kyk los di rek to rė J. Kob ze va, kon fe ren ci jos or ga ni za to rė N. Ko ža no va, taip pat at vy kę sve čiai: at sto vė iš Ka li ning ra do re gio no an glų kal bos mo ky to jų aso cia ci jos, Bri tų ta ry bos Ka li ning ra de at sto vė Liud mi la Li pi li na ir Tau ra gės Žal­gi rių gim na zi jos mo ky to jas O. Va lan čius. Svei ki ni mo žo džius pa ly dė jo gim na zi jos cho ro at lie ka mos dai nos. Po kon fe ren ci jos ati da ry mo pra si dė jo dar bas gru pė se. Mo ki niai pri sta tė sa vo pra ne ši mus, o mo ky to jai da ly va vo pe da go gių N. Ko ža no vos ir Ni nos Olei nik at vi ro se pa mo ko se, ku rio se jos de monst ra vo ak ty vius mo ky mo me to dus. Po pie tų mū sų gim na zi jos moks­lei viai ir mo ky to ja D. Ra kaus kie nė, ly di mi So vet sko 1­osios gim na zi jos moks lei vių ir jų mo ky to jos, iš vy ko į eks kur si ją po So vet sko mies tą. Jo je su ži no ta daug nau jų fak tų apie mies to is to ri ją, žy mias jo vie tas. Kiti mū sų de le ga ci jos mo ky to jai da ly­va vo pa skai to je, ku rią ve dė Bri tų ta ry bos Ka li ning ra de at sto vė L. Li pi li na. Ji kal bė jo apie klai das mo ki nių dar buo se, o an glų

mie si kal bų tap si me dva siš kai tur tin ges ni. To kioms ne di de lėms vals ty bėms kaip Lie tu va įvai rių kal bų mo kė ji mas ša lia gim to sios yra ir bus di de lis pra na šu mas.“

„KAL BI RIN TAS. DI DŽIO JO LO BIO MI SI JA“

Šie met Eu ro pos kal bų die nos ren gi nys orien tuo tas į moks­lei vius. Taip, anot vie nos iš ren gi nio or ga ni za to rių Dei­man­tės­Jan­kaus­kai­tės, siek ta už pil dy ti iki šiol ren gi nį or ga ni zuo jan čio Vals ty bės ins ti tu ci jų kal bų cen tro ne pa lies tą ni šą – už sie nio kal bų mo ky mo si po pu lia ri ni mą tarp moks lei vių, ak ty ves nį ren­gi mą si kal bų eg za mi nams.

Mo ki nius ren gi ny je la biau siai su do mi no VšĮ „Gim na zis tai“ pa reng tas te at ra li zuo tas in te rak ty vus žai di mas­vik to ri na „Kal­bi­rin­tas.­Di­džio­jo­lo­bio­mi­si­ja“. Te at ra li zuo to žai di mo per so­na žai Miu, Ga ma, Ora to rius, Te ta Li te ra ir ki ti ren gi nio da ly vius nu kė lė į XXXI a., kur bu vo su si dur ta su ne leng vo mis pa slap­tin go jo Kal bi rin to už duo ti mis, pa vyz džiui: „Ša lies pa va di ni mas, reiš kian tis že mės ruo žą, ku riuo ei na ma ir va žiuo ja ma tam tik ra

pa sau lio kryp ti­mi. Ko kia tai ša lis ir kaip ga li ma iš­vers ti jos pa va di­ni mą į mū sų kal­bą?“ ar ba „Kal­ba, ku rios ko ne treč da lis žo džių yra pa si sko lin ti iš vo kie čių kal bos, ta čiau šių dvie jų kal bų kil mė vi siš­kai skir tin ga. Šia kal ba gie da mo him no me lo di ja

yra ir ki tos kai my ni nės vals ty bės him no me lo di ja. Šios ša lies sos ti nės pa va di ni mas iš ver tus reiš kia „da nų mies tas“, nors nuo jos iki Da ni jos – apie 1000 km. Ko kia tai kal ba ir ko kia sos ti nė?“ ar ba „Jis ne eg zis tuo ja, bet jo var das yra pa ti po pu lia riau sia pa­var dė to je ša ly je. Ga li ma sa ky ti, kad jis įsi kū ręs dau gia bu ty je, ta čiau tik jam vie nam to ji na mo kon struk ci jos da lis pri im ti na

gy ven ti. Tai, kur jis gy ve na, ką val go, su kuo drau gau ja, ko kius vais tus var to ja, ir dau ge lis ki tų da ly kų, pa ra šy tų apie jį, iš tos kal bos yra iš vers ta į 76 kal bas. Kas jis ir ko kia ša lis bei kal ba mi ni ma?“, „Šio je ša ly je bu vo su kur ta ir vi sa me pa sau ly je pa­mil ta mie lų per so na žų šei my na. Vie nas iš jų nie ka da ne si sky rė su sa vo ran ki ne. Jų pa va di ni me do mi nuo ja gar sas „m“. Šios ša lies kal ba kal ban tys žmo nės la bai nu stebs, jei pa sa ky si te, kad jums la biau pa tin ka val gy ti ki vį ne nu lup tą, o per pjau tą ir šaukš te liu“ ir t. t. To kių už duo čių bū ta 15. Jas įveik ti tu rė jo Ro­tu šės aikš tė je su si rin kę žiū ro vai. Jiems bu vo dos niai at ly gin ta: de šimt pir mų jų, tei sin gai iš spren du sių už duo tį, bu vo ap do va no ti ypač ver tin gais ser ti fi ka tais ir „ling vaf ran kais“. Ver ta steng tis ir da ly vau ti, daug su ži no ti ir pra mo gau ti!

KAL BOS LIE TU VO JE

Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je Eu ro pos kal bų die nai pa mi­nė ti bu vo su reng ta ap skri to jo sta lo dis ku si ja „Dau­gia­kal­bys­tė­Lie­tu­vo­je:­pa­dė­ties­ana­li­zė­ir­at­ei­ties­per­spek­ty­vos“. Kal­bė ta, kad Lie tu vo je už sie nio kal bos pra de da ma mo ky tis ant ro je kla sė je. Ne se niai pa skelb to je 2012 m. ata skai to je „Pa grin di niai duo me nys apie kal bų mo ky mą Eu ro pos mo kyk lo se“ tei gia ma, kad pa sau ly je dau gė ja už sie nio kal bų be si mo kan čių mo ki nių, o kai ku rio se ša ly se už sie nio kal bos mo ko si ir tri me čiai. Mū sų ša ly je ga li ma rink tis iš tri jų – an glų, pran cū zų ar vo kie čių – už­sie nio kal bų. 6 kla sė je mo ko ma ant ro sios už sie nio kal bos, ku rią ga li ma rink tis iš mo kyk los siū lo mų kal bų at si žvel gus į mo ki nių po rei kius ir mo kyk los už sie nio kal bų mo ky mo si tra di ci jas. Jei mo kyk la tu ri sąlygas, ji ga li mo ky ti ant ro sios už sie nio kal bos 5 kla sė je. Vie nuo lik to kai kaip pa si ren ka mo jo da ly ko ga li pra dė ti mo ky tis ir tre čio sios už sie nio kal bos.

2001­m.­Eu­ro­pos­Są­jun­ga­ir­Eu­ro­pos­Ta­ry­ba­nu­spren­dė­kas­met­rug­sė­jo­26-ąją­mi­nė­ti­Eu­ro­pos­kal­bų­die­ną­ir­taip­at­kreip­ti­dė­me­sį­į­įvai­ria­kal­bę­Eu­ro­pą.­Šią­die­ną­vyks­ta­ren­gi­niai,­ku­rių­tiks­las­–­pa­ska­tin­ti­kal­bų­mo­ky­mą­si,­ug­dy­ti­pa­gar­bą­vi­soms­Eu­ro­pos,­jos­re­gio­nų­ir­tau­ti­nių­ma­žu­mų­kal­boms.­Šiuo­me­tu­gre­ta­23­ofi­cia­lių­Se­no­jo­že­my­no­kal­bų­esama­apie­60­re­gio­ni­nių,­taip­pat­jas­pa­pil­do­iš­vi­so­pa­sau­lio­į­Eu­ro­pą­at­vy­ku­sių­gy­ven­ti­žmo­nių­kal­bos.

Mū­sų­inf.

kal bos mo ky to ja iš Ka li ning ra do 46­osios mo kyk los Ga li na Ste pa no va pa si da li jo ge rą ja pa tir ti mi dir bant su įvai raus am­žiaus moks lei viais.

Po pri sta ty mų mo ky to jai da li jo si įspū džiais, ly gi no švie ti mo sis te mas Lie tu vo je ir Ru si jo je, ap ta rė pa na šu mus ir skir tu mus. Vi siems kon fe ren ci jos da ly viams bu vo įteik ti pa žy mė ji mai, moks lei viams – ir at mi ni mo do va nė lės. Nė ne pa ju to me, kaip pra bė go die na, ir vi si tvir tai ži no jo me, kad šis mū sų su si ti ki mas tik rai ne bus pas ku ti nis. O mo ky to jų gal vo se ėmė bręs ti nau ji pla nai, kir bė ti nau jos idė jos, gim ti nau ji pro jek tai.

Gin­ta­rė­KO­LES­NI­KO­VATau­ra­gės­Žal­gi­rių­g-jos­an­glų­kal­bos­mo­ky­to­ja

Mo ki nių ir mo ky to jų min tysVy tau tas:­ „Bu­vo­ la­bai­ sma­gu.­ Itin­ge­rą­ įspū­dį­pa­li­ko­ te­nykš­čių­

gy­ven­to­jų­šil­tas­pri­ėmi­mas.­Kon­fe­ren­ci­ja­pui­kiai­su­pla­nuo­ta,­įdo­mūs­dar­bai,­įspū­din­ga­XIX­a.­gim­na­zi­ja.“

Ig nas:­ „Ke­lio­nė­pa­kei­tė­ įsi­vaiz­da­vi­mą­apie­Ka­li­ning­ra­do­ sri­tį.­ Iš­pa­sa­ko­ji­mų­at­ro­dė,­kad­tai­la­bai­ne­drau­giš­kas­kraš­tas,­bet­prak­ti­ka­pa­ro­dė,­kad­žmo­nės­ten­drau­giš­ki­ir­man­da­gūs,­net­gi­per­gat­vę­ga­li­me­ei­ti­kur­no­ri­me­ir­vai­ruo­to­jai­no­riai­pra­lei­džia.­Mo­ki­niai,­su­ku­riais­ben­dra­vo­me,­yra­drau­giš­ki,­la­bai­gai­la,­kad­ne­bu­vo­skir­ta­dau­giau­lai­ko­pra­leis­ti­su­jais.“

Mo ky to jas Ores tas: „Jau­čiau­si­ lyg­ su­grį­žęs­ į­ vai­kys­tę­ –­ vis­kas­pa­si­kei­tę,­bet­kar­tu­pri­me­na­anuos­lai­kus.­Sma­gu,­kad­jie­apie­sa­ve­kal­ba­kaip­apie­vie­ną­iš­Pa­bal­ti­jo­ša­lių­–­ta­ry­tum­net­ne­bū­tų­Ru­si­jos­da­lis.“

10

Rug sė jo 26–28 die no mis Li ma so ly je (Kip ras) vy ko tarp tau ti nė kon fe ren ci ja „Dau­gia­kal­bys­tė­Eu­ro­po­je“. Tai bu vo vie nas iš be veik 500 ren gi nių Eu ro pos kal bų die nai pa mi nė ti. Kon fe­ren ci jo je vy ko pir mo sios Eu ro pos kal bų žen klo ap do va no ji mų tei ki mo iš kil mės, ku rio se bu vo ap do va no ti pen kių pro jek tų, pri si dė ju sių prie kal bų mo ky mo ir mo ky mo si ska ti ni mo Eu ro­po je, ren gė jai.

Ge riau siais pri pa žin ti pen ki pro jek tai, tarp ku rių ir Lie tu vos at sto vas – „So ros In ter na tio nal Hou se“ pro jek tas „Mo ky kis ke­ly­je“. De vy nias kal bas (lie tu vių, vo kie čių, an glų, is pa nų, ita lų, len kų, ru mu nų, tur kų ir mal tie čių) ap iman čio pro jek to dė me sio cen tre bu vo kai my ni nių ša lių kal bų mo ky ma sis.

Pen kiems ge riau sių pro jek tų ren gė jams (Bel gi jos, Ita li jos, Lie tu vos, Nor ve gi jos ir Ru mu ni jos pro jek tai) ap do va no ji mus kon fe ren ci jo je Li ma so ly je įtei kė už švie ti mą, kul tū rą, dau gia­kal bys tę ir jau ni mą at sa kin ga Eu ro pos Ko mi si jos (EK) na rė An­dru­lė­Va­sil­ju (An droul la Vas si liou). Siū ly ti ge riau sius na­cio na li nius kal bų mo ky mo si pro jek tus bu vo pa kvies tos vi sos 32 ša lys, da ly vau jan čios ES Mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra­mo je (27 ES vals ty bės na rės, 4 Eu ro pos eko no mi nės erd vės ir Europos laisvosios prekybos asociacijos ša lys bei Tur ki ja). Eu ro pos Par la men to pir mi nin ko pa va duo to jo Mi­ge­lio­An­che-lio Mar ti ne so (Mi gu el An gel Mar ti nez) pir mi nin kau ja ma spe­cia lis tų ko mi si ja, va do vau da ma si eu ro pi nio mas to ir tiks li nės gru pės kal bi nių ge bė ji mų to bu li ni mo kri te ri jais, at rin ko pen kis ge riau sius pro jek tus.

Eu ro pos Ko mi si jos na rė A. Va sil ju kal bė jo: „Nuo šir džiai svei ki nu tiek at rink tų, tiek vi sų ki tų pui kių pro jek tų ren gė jus. Ko mi si jai bu vo la bai sun ku nu spręs ti, ku rie iš pa teik tų pro jek­tų yra ge riau si, nes vi si jie bu vo itin ko ky biš ki. Eu ro pos kal bų žen klo ini cia ty va iš ryš ki no nuo sta bius pro jek tus, ku riais įvai raus am žiaus žmo nėms siū lo ma ga li my bė mo ky tis už sie nio kal bų ir su si pa žin ti su ki tų ša lių kul tū ro mis. Tai, kad per pas ta ruo sius de šimt me tų pro gra mo je da ly va vo dau giau kaip 1500 pro jek tų, ro do, jog Eu ro pos kal bų žen klo in dė lis ska ti nant dau gia kal bys tę yra iš ties di džiu lis.“

Pa­grin­di­niai­fak­taiEu ro pos kal bų žen klo ap do va no ji mų tei ki mo iš kil mės su tam­

pa su de šim to sio mis 2002 m. Bar se lo nos aukš čiau sio jo ly gio su si ti ki mo, ku ria me vals ty bių ir vy riau sy bių va do vai pa ra gi no nuo ma žens mo ky ti bent dvie jų už sie nio kal bų ir pa reng ti kal bų mo ky mo si pa žan gos ver ti ni mo ro dik lį, me ti nė mis.

Eu ro pos kal bų žen klo ini cia ty vos, ku ri pra dė ta kaip ban do ma­

sis pro jek tas 1998–1999 m., o 2001 m. jau bu vo įgy ven di na ma vi so je Eu ro po je, es mė – dau gia kal bys tės ska ti ni mas. Eu ro pos kal bų žen klo ini cia ty vą Lie tu vo je įgy ven di na Švie ti mo mai nų pa ra mos fon das (ŠMPF).

Kiek vie no iš 31 no mi nuo to pro jek to ren gė jams įteik ta at mi­ni mo len te lė, o pa tys pro jek tai pri sta ty ti ap do va no ji mų pro ga iš leis to je spe cia lio je kny ge lė je „Eu ro pe an Lan gu a ge La bel – Em po we ring Pe op le“. Šve di ja – vie nin te lė ini cia ty vos da ly vė, ne pa siū liu si jo kio pro jek to.

Pro jek tai ver tin ti pa gal to kius kri te ri jus kaip eu ro pi nis mas tas ir po vei kis. Ver ti nant pa gal eu ro pi nio mas to kri te ri jų at si žvel­gia ma į pro jek to kal bų įvai ro vę ir į tai, kiek mo kan tis kal bų pri si de da ma prie ge res nio ki tų kul tū rų pa ži ni mo. Po vei kis ver tin tas pa gal pro jek to re zul ta tus, no va to riš ku mą, kal bos ge­bė ji mų ge ri ni mo mas tą, tiks li nės gru pės dy dį ir kal bos var to to jų skai čiaus di di ni mą.

EK­ir­ŠMPF­inf.

Lie­tu­vių­de­le­ga­ci­ja­dau­gia­kal­bys­tės­kon­fe­ren­ci­jo­je­kar­tu­su­lau­re­a­tais­ir­ EK­Ver­ti­mo­raš­tu­ge­ne­ra­li­nio­di­rek­to­ra­to­di­rek­to­riu­mi­Ry­čiu­Mar­ti­ko­niu

Pro jek tas ap do va no tas Eu ro pos kal bų žen klu

VšĮ Pa ne vė žio pro fe si nio ren gi mo cen tras įgy ven di na ES Mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mos Le o nar do da Vin ci mo­bi lu mo pro jek tą „Mo­ki­nių­pro­fe­si­nių­ įgū­džių­ to­bu­li­ni­mas­Es­ti­jo­je­ ir­ Por­tu­ga­li­jo­je“. Pa grin di nis jo tiks las – to bu lin ti au to ma ti nių sis te mų eks plo a ta vi mo me chat ro ni ko spe cia ly­bės mo ki nių tu ri mus pro fe si nius įgū džius sie kiant sėk min gos in teg ra ci jos dar bo rin ko je ir drau ge ge rin ti pro fe si nio ren gi mo ko ky bę šio je sri ty je.

VšĮ Pa ne vė žio pro fe si nio ren gi mo cen tro bei Vil niaus tech no­lo gi jų ir ver slo pro fe si nio mo ky mo cen tro au to ma ti nių sis te mų eks plo a ta vi mo me chat ro ni ko spe cia ly bės mo ki niai sta ža vo si Li sa bo nos pro fe si nio ren gi mo cen tre „Cen fim“ (Por tu ga li ja)

Mo ki niai da ly vau ja ES Le o nar do da Vin ci pro gra mos mo bi lu mo pro jek te

ir Nar vos pro fe si nio ren gi mo cen tre (Es ti ja). Šios sta žuo tės skir tos kel ti mo ki nių kom pe ten ci ją, to bu lin ti jų me chat ro ni nių sis te mų eks plo a ta vi mo sri ties pro fe si nius įgū džius eu ro pi nia me kon teks te sie kiant as me ni nio pa si ten ki ni mo, ak ty vios pi lie ti nės, pro fe si nės ir so cia li nės in teg ra ci jos.

Įgy ven di nę sta žuo tės pro gra mą pro jek to da ly viai su si pa ži no su pro fe si nio mo ky mo ten den ci jo mis ir ypa tu mais pri iman čio­se ša ly se, mo ky mo si bei dar bo ap lin ka, to bu li no pro fe si nius prak ti nius įgū džius eks plo a tuo jant au to ma ti nes me chat ro ni nes (pneu ma ti nes, elek trop neu ma ti nes, hid rau li nes) sis te mas, pro gra muo jant lo gi nius val dik lius ir pa ren kant ju tik lius, taip pat iš si aiš ki no, kaip jų ko le gos da ly vau ja tarp tau ti nė se me­chat ro ni kos bei ro bo tų kon stra vi mo var žy bo se, įsi ver ti no sa vo

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 9 (320)

11

Rug sė jo 26­oji – Eu ro pos kal bų die na, ku rią šven čia vi sa Eu­ro pa. Šia die na sie kia ma pa ro dy ti, kaip ir ko dėl dau gia kal bys tė yra vie na iš di džiau sių Eu ro pos ver ty bių, no ri ma at skleis ti, kaip kal bų mo ky ma sis pra tur ti na gy ve ni mą, su tei kia nau jų idė jų.

Mū sų mo kyk lo je Eu ro pos kal bų die nos mi nė ji mas jau yra ta pęs tra di ci ja. Ren gi niai, skir ti pa mi nė ti šią die ną, mo kyk lo je vy ko vi są sa vai tę, ku rią pra dė jo me lie tu vių, an glų ir vo kie čių kal bų ka ra o ke, vy ku sia per per trau kas. Ka ra o kė je mie lai da­ly va vo ne tik vy res nių jų kla sių mo ki niai, bet ir pra di nu kai. Vi są sa vai tę per per trau kas skam bė jo jau nat viš kos ir po pu lia rios dai nos: pir ma die nį – lie tu viš kai, ant ra die nį – an gliš kai, tre­čia die nį – vo kiš kai, ket vir ta die nį – ru siš kai ir pran cū ziš kai, o penk ta die nį – vėl lie tu viš kai. Mo kyk los fo jė bu vo pa reng tas in for ma ci nis sten das ir kny gų pa ro dė lė, su pa žin di nan tys su bū si mu ren gi niu.

Sa vai tės pa bai gą vai ni ka vo ren gi nys „Mei­lės­trau­ki­nys“. Juo iš vie nos ša lies į ki tą skam bant mu zi kai ke lia vo gar sio sios li te ra tū ri nės įsi my lė jė lių po ros: Vil ja mo Šeks py ro Ro meo ir Džiul je ta (5 kla sės mo ki niai, ku riuos ren gė jų kla sės va do vas, an glų kal bos mo ky to jas Ka ro lis Ru dys ir an glų kal bos mo ky to ja Vi da Sen ku vie nė), Vik to ro Hu go Es me ral da ir Kva zi mo das (6 kla sės mo ki niai, ku riuos ren gė jų kla sės va do vė, šo kio mo ky to ja Ra sa Ži lio nie nė), Jo ha no Volf gan go Gė tės Faus tas ir Mar ga­ri ta (8 kla sės mo ki niai, ku riuos ren gė kla sės va do vė, vo kie čių kal bos mo ky to ja Jur gi ta Ei du ko nie nė), Alek san dro Puš ki no Jev ge ni jus One gi nas ir Tat ja na (9, 10 kla sių mo ki niai, ku riems pa si reng ti pa dė jo lie tu vių kal bos mo ky to ja Re gi na Gin tau tai tė) bei Mai ro nio Jū ra tė ir Kas ty tis (7 kla sės mo ki niai, ku riuos ren gė jų kla sės va do vė, lie tu vių kal bos mo ky to ja Vir gi ni ja Ta ba rie nė).

Mi nė jo me Eu ro pos kal bų die ną

Įsi my lė jė lių po ros, vai din da mos mi nia tiū rą, pri si pa ži no, kad my­li, sa vo kal ba, taip pat bu vo skai to mos iš trau kos iš šių kū ri nių ori gi na lo ir lie tu vių kal bo mis. Kiek vie na po ra trau ki niu ve žė si sa vo tra giš kos mei lės ba ga žą su tam tikra jų mei lės is to ri jai bū din ga at ri bu ti ka. Tai bu vo di džiu liai la ga mi nai su už ra šy tais au to riais ir kū ri nių, ku riems jie at sto va vo, pa va di ni mais ori gi­na lo kal ba.

Ren gi nys pa li ko di džiu lį įspū dį tiek ja me da ly va vu sie siems, tiek jį ste bė ju sie siems. Bu vo me nu džiu gin ti mo ki nių no ru da­ly vau ti ir ge bė ji mu įsi jaus ti.

Jur­gi­ta­EI­DU­KO­NIE­NĖVil­ka­viš­kio­r.­Ke­tur­va­la­kių­pagr.­m-klos­vo­kie­čių­kal­bos­mo­ky­to­ja

Už baig da mi Eu ro pos kal bų sa vai tę Pa ne vė žio „Ver de nės“ pa grin di nės mo kyk los 7a kla­sės mo ki niai su ren gė va ka ro nę „Eu­ro­pos­tau­tų­su­si­ti­ki­mas“. Jie į lie tu vių kal bos ka bi ne tą rin ko si kaip skir tin gų Eu ro pos tau tų at sto vai – su pa si rink tos ša lies ap ran gos ak cen tais, ma kia žu, įvai riais ak se su a rais. Kiek vie nas pa ren gė pri sis ta ty mą – dai ną, šo kį, kal bą pa si rink ta kal ba, vai di ni mo etiu dą, pa teik tis ar vaiz do me džia gą.

Su sė dę ra tu prie ben dro, vai šė mis nu krau to sta lo mo ki niai ban dė iš vers ti įvai rių tau tų fra zes ir žo džius, da li jo si įdo miais fak tais apie Eu ro pos ša lis. Kla sės lan gus, len tą ir spin te les

„Eu ro pos tau tų su si ti ki mas“ pa puo šė mo ki nių iliust ra ci jos ir pie ši niai – pla ka tai su Eu ro pos ša lių vė lia vo mis, gra žiau siais žo džiais.

„Tau tų su si ti ki mas“ bu vo ne tik sma gus, bet ir nau din gas be si­mo kan tie siems už sie nio kal bų. Itin svar bu my lė ti gim tą ją kal bą, ta čiau šią Eu ro pos kal bų sa vai tę no rė jo me pa žin ti kuo dau giau ki tų Eu ro pos kal bų, ku rias var to ja me ar gir di me re čiau.

Re­na­ta­NAR­KU­TĖPa­ne­vė­žio­„Ver­de­nės“­pagr.­m-klos­lie­tu­vių­kal­bos­mo­ky­to­ja,­

7a­kla­sės­auk­lė­to­ja

ga li my bes. Be to, jau ni mas su si pa ži no su šių ša lių kul tū ra, pa pro čiais, gy ve ni mo bū du, tra­di ci jo mis, pa gi li no už sie nio kal bos ži nias.

Pri iman čios or ga ni za ci jos sta žuo tės da ly­viams iš da vė ser ti fi ka tus ir Eu ro pass mo bi lu mo do ku men tus.

Toks prak ti nis mo ky mo pro ce sas for muo ja glo ba lų mąs ty mą, ug do pro fe si nį pa si ti kė ji mą, pa de da ly gia ver tiš kai da ly vau ti šian die nia me spar taus tech no lo gi jų kai tos bei vys ty mo si pro ce se, įsi trauk ti į dar bo rin ką, ska ti na tap ti ak ty viais vi suo me nės na riais, ly gia ver čiais ir kon ku ren cin gais part ne riais ES.

Pro jek ti nė veik la vyk do ma ga vus ES pa ra­mą pa gal Mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mą, ku rią Lie tu vos Res pub li ko je ad mi nist ruo ja Švie ti mo mai nų pa ra mos fon das.

Le­o­no­ra­BAL­TRĖ­NIE­NĖPro­jek­to­ko­or­di­na­to­rėProjekto­dalyviai­Lisabonos­profesinio­rengimo­centre­„Cenfim“

12

Projektai

Lie tu vai pri ėmus Eu ro pos Są jun gos di rek ty vą 2012/31 dėl pa sta tų ener ge ti nio nau din gu mo tu rės keis tis ir sta ty bos tech­ni niai reg la men tai. Be sta ty bos sek to riaus at si nau ji ni mo, tu rės pa si keis ti ir sta ty bi nin kų ren gi mas Eu ro pos Są jun gos dar bo rin kai. Ener ge tiš kai efek ty vių pa sta tų plėt ra Lie tu vo je tam pa vis ak tu a les nė.

Ener ge tiš kai efek ty vių, iš eko lo giš kų me džia gų sta to mų na mų sta ty bos tech no lo gi ją ir jos pro ce sus tu ri išmanyti ne tik ar chi tek tai, in ži nie riai, bet ir pro fe si nių mo kyk lų pro fe si jos mo ky to jai, mo ki niai. To dėl bū ti na ug dy ti mo ki nio, kaip bū si mo sta ty bi nin ko, „ža lio jo“ mąs ty mo kom pe ten ci jas.

Prieš me tus VšĮ Vil niaus sta ty bi nin kų ren gi mo cen tras kar tu su pro jek to part ne riais iš Eu ro pos Są jun gos pra dė jo įgy ven din ti Le o nar do da Vin ci­ nau­jo­vių­ vys­ty­mo­pro­jek­tą­„Kva­li­fi­ka­ci­jos,­ IKT­ ir­ap­lin­ko­sau­gi­niai­prin­ci­pai­sta­ty­bų­sek­to­riu­je“­(„Qu­a­li­fi­ca­tion,­ICT­and­en­vi­ron­men­tal­cul­tu­re­in­the­const­ruc­tion­sec­tor­–­e-SKILL“,­su­tar­ties­nu­me­ris­Nr. 517841­LLP­2011­ES­LE O­NAR DO­LMP). Pro­jek­to­ko­or-di­na­to­rius­–­„FE­VEC“­(Is­pa-ni­jos­re­gio­ni­nė­sta­ty­bi­nin­kų­fe­de­ra­ci­ja). Part ne riai: Equi po Hu ma no S. L. (EH) – Is pa ni ja, En ligh ten ment In te rac ti ve (EI), Jung ti nė Ka ra lys tė, Po lish As so cia tion of Const ruc tion In dust ry Em plo y ers (PZPB), Len ki ja, En te Na zio na le per la For ma zio ne e l’Ad dest ra men to nel l’E di li zia (FOR ME DIL), Ita li­ja, Dan mar Com pu ters (DAN­MAR), Len ki ja.

Pa grin di nis pro jek to tiks las – to bu lin ti sta ty bos dar bi nin kų kom pe ten ci jas, ypač ap lin ko­sau gos įgū džius, pa ren giant in for ma ci nė mis tech no lo gi jo mis

Nau jos ga li my bės ug dant „ža lio jo“ mąs ty mo kom pe ten ci ją

grįs tą, pla čiai pri tai ko mą me džia gą, ska ti nant „ža li ą jį“ mąs ty mą, sie kiant stan dar ti zuo ti mo ky mo ge bė ji mus ir sta ty bos dar bi nin kų kva li fi ka ci jų pri pa ži ni mą vi so je Eu ro po je.

E-SKILL­pro­jek­to­ ko­man­da­ sie­kia:­su kur ti nau jus pro­duk tus ir pa slau gas, už tik ri nan čias kom pe ten ci jų pri pa ži ni mą ne kva li fi kuo tiems ir že mos kva li fi ka ci jos sta ty bos dar bi nin kams (1 ir 2 Eu ro pos kva li fi ka ci jų san da ros lyg muo), dar bo pa tir ties įgi ju siems dau giau sia per ne for ma lų jį ir sa vai mi nį mo ky mą si; adap tuo ti pa reng tą mo ky mo me džia gą pro jek te da ly vau jan čio­se ša ly se; ska tin ti ap lin ko sau gos po žiū rį mo ky me ir pa brėž ti „ža lių jų“ įgū džių svar bą; tai ky ti Web 2.0 tech no lo gi jo mis (so cia­li niai tin klai) pa grįs tą tiks li nių gru pių mo ky mo me to dą; iš ban dy ti su kur tą mo ky mo me džia gą su tiks li nė mis gru pė mis sie kiant įro dy ti jos nau dą ir veiksmingumą; įsteig ti di plo mą, ku riuo bus ser ti fi kuo ja ma per mo ky mą dar bi nin kų įgy ta pa tir tis ir įgū džiai, įskai tant „ža liuo sius“ ge bė ji mus. Tai bus prie mo nė pri pa žin ti nau jas kom pe ten ci jas.

Nuo 2011 m. Vil niaus su au gu sių jų mo ky mo cen tras (VSMC) sėk min gai vyk do tarp tau ti nį Švie ti mo mai nų pa ra mos fon do lai­mė tą ir fi nan suo ja mą Grund tvig pro jek tą „Miš­kai­vi­siems,­vi­si­už­miš­kus“ („Fo rests for All, All for Fo rests“). Tai pui ki proga mū sų gim na zi jos ben druo me nei pri si dė ti prie ak tu a lios nū die­nai te mos. VSMC pro jek to da ly viai iš si kė lė už da vi nį – pa žin ti, su pras ti, pa dė ti... Juk ne vel tui sa ko ma – pa dė si gam tai, pa dė si pats sau. Pro jek tą įgyvendiname ke liais eta pais: rin ko me me­džia gą apie Lie tu vos miš kus ir su jais su si ju sias gam to sau gos pro ble mas; da li ja mės pa tir ti mi su part ne riais iš ki tų ša lių (veiks­min giau si miš kų iš sau go ji mo me to dai ir bū dai); da ly va vo me pi lie ti nė se ak ci jo se („Da rom 2011“, „Da rom 2012“); įtrau kia me di dži ą ją ben druo me nės da lį į me ni nę veik lą, su si ju sią su pro­jek to už da vi niais; vyk do me pro jek to sklai dą.

Pro jek te kar tu su Lie tu va da ly vau ja ša lys part ne rės: Len ki­ja, Di džio ji Bri ta ni ja, Tur ki ja, Grai ki ja, Por tu ga li ja ir Ru mu ni ja. Lan kė mės Len ki jo je, Tur ki jo je ir Por tu ga li jo je, ten vy ko pro jek to da ly vių su si ti ki mai. Da li jo mės pa tir ti mi, kaip me ni nės raiš kos prie mo nė mis at kreip ti vi suo me nės dė me sį į gam to sau gos pro ble mas. Ru mu ni jo je ir Di džio jo je Bri ta ni jo je pla nuo ja me ap­tar ti pro jek to veik lą, re zul ta tus ir nu ma ty ti in for ma ci jos sklai dos ga li my bes.

Pa mi nė siu įdo mes nes mū sų gim na zi jos ko man dos veik los aki mir kas.

2011 m. žie mą mū sų gim na zi jos ben druo me nės at sto vai nu vy ko į ne to li Vil niaus esan tį miš ką. Iš vy ko je fo to gra fa vo „pra ži lu sius“ nuo šal čio me džius, ap šar mo ju sią aug ali ją, ap­snig tas pie vas (prieš tai mo ki niai kū rė hai ku gam tos te ma ir pri sta tė ben druo me nei). Ne ap si ri bo jo me tik fo to gra fi jų pa ro da. Nau do da mi šiuo lai ki nes me ni nės raiš kos prie mo nes su kū rė me ins ta lia ci ją „Pra žy dęs snie gas“, ku rio je da ly va vo ir mū sų ben­druo me nės na rių vai kai. Vi sa tai įam ži no me fil mu ke – tar si iš skir tin gų kad rų bū tu me su dė lio ję hai ku ar ba, ki taip sa kant, tai bu vo mū sų kū ry bi nių im pro vi za ci jų ko lia žas.

Gim na zi jo je vy ko kon kur sas „Įdo miau sias lie tu viš kas miš ko pa va di ni mas“. Miš kas lie tu vio są mo nė je nuo se no už ima ypa tin­gą vie tą. Pro tė viai sau go jo gam tą, juos mai ti nu sią ir glo bo ju sią. Kon kur sui bu vo pa siū ly ta 40 miš ko pa va di ni mų. Ben druo me nė iš rin ko žo dį „ši la ba lis“. Mo ki niai pa ren gė sten dą, ku ria me at­si spin dė jo lie tu vio, miš ko ir gim to jo žo džio der mė.

Šių me tų ko vą vy ko in teg ruo to bio lo gi jos ir dai lės pro jek to „Miš kai – mū sų Že mės gy vy bė“ pri sta ty mas gim na zi jos ir mies to ben druo me nei. Do mė da mie si ar chi tek tū ri ne bio ni ka ir eko lo gi ją puo se lė jan čio mis tech no lo gi jo mis mo ki niai iš buitinių atliekų

Iš sau gok me dį – miš kas pa dė kos

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 9 (320)

13

Taip­pat­ itin­ svar­būs­pro­jek­to­ ap­lin­ko­sau­gos­už­da­vi-niai:­ug dy ti „ža li ą jį“ mąs ty mą ir „ža li ą jį“ dar bą kaip prie mo nes, už tik rin sian čias ap lin ką tau so jan tį sta ty bų sek to riaus vei ki mą; ska tin ti nau jai pa žvelg ti į esa mas kva li fi ka ci jas sie kiant na cio­na li nę kva li fi ka ci jų san da rą pa pil dy ti nau jais ap lin ko sau gos ge bė ji mais.

Pro­jek­to­part­ne­riai­pla­nuo­ja pa reng ti mo ky mo me džia gą, ku rią bū tų ga li ma tai ky ti įvai rio se Eu ro pos ša ly se (įskai tant pro­jek te da ly vau jan čias ša lis) ir taip pri si dė ti prie „Eu ro pass CV“ bei tarp tau ti nio ju du mo ska ti ni mo. Taip pat pla nuo ja ma pa teik ti re ko men da ci jas at nau jin ti na cio na li nius kva li fi ka ci jos stan dar tus įtrau kiant tau so jan čios veik los („ža lių jų“ ge bė ji mų) prin ci pus sta ty bos pra mo nė je, ska ti nant kom pe ten ci jo mis grįs tų sis te­mų ir nau jų, dar bo rin kos po rei kius ati tin kan čių kva li fi ka ci jų at si ra di mą. Bus pa reng ta nau ja stra te gi ja, pa dė sian ti mo ky tis ir nuo lat to bu lė ti dar be, už tik rin sian ti šios ūkio ša kos kon ku­ren cin gu mą.

Ti­ki­ma­si,­kad­sta­ty­bos­sek­to­rius­tu­rės­šios­nau­dos:­di dės sta ty bų sek to riaus kon ku ren cin gu mas to bu li nant jo žmo giš­kuo sius iš tek lius; bus ska ti na mas sta ty bų sek to riaus au gi mas at si žvel giant į esa mus ir bū si mus po rei kius, veik los kryp tis; bus di di na mos įsi dar bi ni mo ga li my bės ir dar buo to jų kva li fi ka ci ja.

E­SKILL pro jek to ko man da jau at li ko part ne rių ša ly se po rei kių ana li zės stu di ją ir pa ren gė me to di nę (kar tu ir vaiz do) me džia gą iš ban dy ti pro jek to tiks li nėms gru pėms Eu ro pos Są jun gos pro­fe si nio ren gi mo ins ti tu ci jo se. Taip pat ši me džia ga bus ati duo ta ver tin ti ati tin ka miems sri čių eks per tams.

Pro jek to in ter ne to sve tai nė – http://e-skill.eu.

Šis pro jek tas re mia mas Eu ro pos Ko mi si jos, ta čiau straips nis at spin­di tik au to riaus po žiū rį, to dėl Ko mi si ja ne ga li bū ti lai ko ma at sa kin ga už ja me pa tei kia mą in for ma ci ją ir jos in ter pre ta ci jas.

Re­na­ta­ČER­NEC­KIE­NĖPro­jek­tų­va­do­vė

El.­p.­–­re na ta@vsrc.ltIva­ras­GI­NIO­TIS

VšĮ­Vil­niaus­sta­ty­bi­nin­kų­ren­gi­mo­cen­tro­vyr.­pro­fe­si­jos­mo­ky­to­jas

kū rė šiuo lai ki nės ma dos di zai­no mo de lius ir juos kū ry biš kai de monst ra vo ren gi ny je. Bu vo pa brėž tas miš kų ir vi sos eko­sis te mos iš sau go ji mo ak tu a lu­mas bei reikš mė.

Rug sė jo 29 d. da ly va vo me Lie tu vos di džio jo ku ni gaikš čio Ge di mi no pa mi nė ji mo ren gi ny­je Žvė ry ne. Sie kia me at kreip ti Žvė ry no ir Vil niaus mies to gy­ven to jų dė me sį į mik ro ra jo no gam tos iš sau go ji mo bū ti ny bę. Prie Ge di mi no ak mens mū sų gim na zi jos mo ki niai kū rė me­ni nę ins ta lia ci ją.

Vi sų mū sų ben dras tiks las – kur ti mo kan tis iš gam tos, o ne kenk ti ar prieš ta rau ti jos dės­niams. Šian dien tam pa aiš ku − jei gu ne pa si rū pin si me mū sų pla ne tos eko lo gi ja, ne ži no si me, kuo ji mums at sa kys at ei ty je.

Jo­nė­PAU­LAUS­KIE­NĖVSMC­dai­lės­mo­ky­to­ja­me­to­di­nin­kė,­

pro­jek­to­„Miš­kai­vi­siems,­vi­si­už­miš­kus“­ko­or­di­na­to­rė

Pa ste bė ji mas...Vi sa da ge rai, kai žmo gus ką

nors da ro. Tai kur kas ge riau, nei jis ne da ry tų nie ko. Iš sky rus tuos at ve jus, kai da ry da mas jis griau na ir žu do. Šį mė ne sį tu­rė jo me gra žią pro gą pa ma ty ti pe ri fe ri jos mo kyk las. Ma žas, pa var gu sias, bet šva rias ir ku­rian čias, mo kan čias sau go ti ir puo se lė ti, my lė ti ir ap ka bin ti. Su grėb ti la pai, su rink ti obuo liai ir kaš to nai, su tvar ky ti mies te lio gė ly nai, su rink tos šiukš lės... Iš pa ke lių ir pa miš kių. Bet ky la toks keis tas klau si mas, ar gė rė­da mie si žvaigž dė mis ir šerkš nu, ne žvelg da mi sau po ko jo mis, per ką li pa me, ant ko sto vi me, mes tik rai da ro me kaž ką la bai pra smin go, kad pa dė tu me iš lik­

ti mū sų kraš to ža lie siems plo tams? Gal būt... Gal vie ni pa si džiaugs ir pa šiukš lins, o ki ti at eis ir su tvar kys. Juk įma no mas ir ši toks mo de lis. Ką apie jį ma no te Jūs?

Zi na RIM GAI LIE NĖ

Įgy ti tarp tau ti nių pro jek tų va dy bos ži nių vy kau į Por tu ga li ją. Kur sai, ku riuos ren gė Vo kie ti jos Ham bur go Eu ro pos mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ins ti tu to va do vai, vy ko lie pą Por to mies­te. Juos fi nan sa vo Švie ti mo mai nų pa ra mos fon das.

Į kva li fi ka ci jos to bu li ni mo kur sus, vy ku sius vo kie čių kal ba, 26 da ly viai at vy ko iš de šim ties ša lių: Vo kie ti jos, Aust ri jos, Da ni jos, Es ti jos, Grai ki jos, Pran cū zi jos, Slo va ki jos, Len ki jos, Ny der lan dų ir Lie tu vos.

Itin da ly kiš kai vy ko pa si ren gi mas kur sams – or ga ni za to riai elek tro ni niu pa štu nuo lat su si ra ši nė jo su da ly viais, rū pi no si at vy ki mo į kur sus marš ru tais, kva li fi ka ci jos kur sų veik lo mis, da ly vių lais va lai kiu ir ben dro mis eks kur si jo mis. Li kus dviem mė ne siams iki kur sų pra džios jų or ga ni za to riai iš Ham bur go Eu ro pos mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ins ti tu to at siun tė nuo ro das į re ko men duo ja mos per skai ty ti li te ra tū ros šal ti nius. Skai tant vo kie čių kal ba nu ro dy tą me džia gą te ko iš si aiš kin ti įvai rius ter mi nus. Tai pa dė jo su si for muo ti ak ty vų jį pro fe si nių ter mi nų žo dy ną, o šis bu vo itin rei ka lin gas mo kan tis.

Kur sų or ga ni za to riai, siek da mi pa dė ti da ly viams ge riau su pras ti, pa jaus ti, pa ma ty ti, įgus ti, nau do jo įvai rius mo ky mo me to dus: ap ši li mo žai di mus, pa skai tas, mi nu tės re flek si ją, led kal nio me to dą, ben drą pie ši nį, mo zai ką, tai kė in for ma ci nes ko mu ni ka ci nes tech no lo gi jas, ren gė iš vy kas.

Kur sai bu vo skir ti kva li fi ka ci jai to bu lin ti, bet per šį trum pą lai ką da ly viai mez gė da ly ki nius ry šius pla nuo da mi nau jus tarp­tau ti nius pro jek tus. Džiau giuo si įgy to mis ži nio mis ir pla nais, su si ju siais su nau ju pro jek tu „Spor tas iš plės Eu ro pos ri bas“. Šį pro jek tą ko or di nuos Vo kie ti ja. Jį ren giant da ly vau ja part ne riai iš Pran cū zi jos, Aust ri jos, Slo va ki jos, Ny der lan dų ir Lie tu vos.

Ra­sa­TO­LEI­KIE­NĖŠiau­lių­su­tri­ku­sios­klau­sos­vai­kų­ug­dy­mo­cen­tro­mo­ky­to­ja

Dau giau in for ma ci jos – www.smpf.lt/lt/nau jie nos/at gar siai.

Tarp tau ti nių pro jek tų va dy bos kur sai Por tu ga li jo je

14

Siek da ma įtrauk ti švie ti mo įstai gas ak ty viai da ly vau ti ap lin kos ap sau gos pro jek te Ga min to jų ir im por tuo to jų aso cia ci ja (GIA) or ga ni zuo ja di džiau sią iki šiol ap lin ko sau gos pro jek tą – vai kai ir jau ni mas kvie čia mi į su rin ki mo vie tas prie dar že lių, mo kyk­lų ar uni ver si te tų at ga ben ti elek tro ni kos at lie kas ar nau do tas ba te ri jas. Už su rink tas at lie kas pa gal jų svo rį įstai goms bus do va no ja mi spor to reik me nys, kny gos, sta lo žai di mai, ap si lan­ky mai ki no te at ruo se ar pa žin ti nės ke lio nės.

To kios ga li my bės moks lei viams ar stu den tams, taip pat dar­že lių auk lė ti niams bus su da ry tos įgy ven di nant pro jek tą „Mes rū­šiuo­jam“, ku rį kar tu su GIA or ga ni zuo ja VšĮ „Elek tro ni kos ga min to jų ir im por tuo to jų or ga ni za ci ja“ bei ben dro vė „At lie kų tvar ky mo cen tras“. Pa gal su kaup tą taš kų skai čių kiek vie na pro jek te da ly va vu si švie ti mo ir moks lo įstai ga galės pa si rink ti part ne rių įsteig tas do va nas. Taš kai bus skai čiuo ja mi už su rink tų at lie kų kie kius. Kuo dau giau at lie kų bus su rink ta, tuo dau giau taš kų įstai gos gaus.

„Mū sų pro jek tas iš au go iš per nai mo kyk lo se vy ku sios ak­ci jos. Or ga ni za to riai jau da bar tu ri 750 su tar čių su pro jek te da ly vau jan čio mis švie ti mo įstai go mis ir pla nuo ja me, kad ši ak ci ja bus di džiau sia ne tik pa gal da ly vių skai čių, bet ir pa gal iš da ly tų pri zų ver tę“, – sa kė GIA di rek to rius Al fre das Ski nu lis. Numatoma, kad per šį pro jek tą bus iš da ly ta do va nų už maž­daug 200 tūkst. li tų.

Pro jek tu bus ska ti na mi ne tik moks lei viai, yra nu ma ty tos do va nos ben droms mo kyk lų reik mėms ten kin ti. Jo mis bus ap­do va no tos ak ty viau sios mo kyk los, ku rio se mo ky to jai la biau siai ska tins moks lei vius tau so ti gam tą ir rū šiuo ti at lie kas. Do va nų gaus įstai gos, su rin ku sios daugiausia at lie kų. Tam, kad ne­bū tų dis kri mi nuo ja mos ma žos mo ky mo ar ug dy mo įstai gos, taip pat bus ap do va no tos ir tos, ku rio se vie nam mo ki niui teks daugiausia surinktų at lie kų.

Di džiau sio ap lin ko sau gos pro jek to do va nos pa sieks vi sus

Šie met pro jek tas „Mes rū šiuo jam“ su skai dy tas į dvi at ski­ras ak ci jas – vie na iš jų pra si dė jo rug sė jį ir tę sis iki sau sio, ki ta pra si dės ko vą ir baig sis prieš moks lo me tų pa bai gą. Po kiek vie nos ak ci jos re zul ta tai bus su muo ja mi, skai čiuo ja mi su­rink ti taš kai, bus ga li ma pa si rink ti do va nas. Per ak ci jas vai kai su tar tu lai ku į su tar tas vie tas prie mo kyk lų at ga be na se ną, ne nau do ja mą elek tro ni ką, se nas ba te ri jas. To se vie to se at­lie kos yra sve ria mos ir su ra šo mos. Ga li bū ti pri sta to mos tiek smul kios (pvz., plau kų džio vin tu vas, mik ro ban gų kros ne lė, vir tu vės kom bai nas ar pan.), tiek stam bios at lie kos (te le vi zo­riai, kom piu te riai, šal dy tu vai ir t. t.). Dau­giau­ in­for­ma­ci­jos apie vi so pro jek to or ga ni za vi mą ga li te ras ti in ter ne te ad re su www.mes­ru­siuo­jam.lt.

„At lie kų rin ki mas yra bū ti ny bė, čia ne tu ri bū ti lai mė ju sių jų ar pra lai mė ju sių jų. To dėl nu spren dė me kar tu su part ne riais fi­nan suo ti do va nas vi soms mo kyk loms, da ly vau jan čioms mū sų pro jek te, sau gan čioms sa vo ap lin ką ir for muo jan čioms ge rus vai kų įgū džius. Juk tau so da mi ap lin ką lai mi me vi si, tad nu­spren dė me, kad ir mū sų pro jek te vi si tu ri lai mė ti“, – teigė GIA di rek to rius A. Ski nu lis.

GIA,­ įkur­ta­2006­m.,­yra­ li­cen­ci­juo­ta,­sa­va­no­riš­ka,­ne­pel­no­sie­kian­ti­vi­suo­me­ni­nė­or­ga­ni­za­ci­ja,­vie­ni­jan­ti­aly­vų,­ap­mo­kes­ti­na­mų­jų­ga­mi­nių­ (įskai­tant­ ba­te­ri­jų­ ir­ aku­mu­lia­to­rių),­ ga­mi­nių­pri­pil­dy­tų­pa­kuo­čių,­elek­tros­ir­elek­tro­ni­nės­įran­gos­bei­trans­por­to­prie­mo­nių­ga­min­to­jus­ir­im­por­tuo­to­jus.

Ine­ta­STRA­VINS­KAI­TĖ-JA­NA­VI­ČIE­NĖ

Dau giau in for ma ci jos: tel. 8 699 04 294; www.mes ru siuo jam.lt.

Lie tu vo je star ta vo II „Ma­žiau­šiukš­lių“ („Lit ter Less“) kam­pa ni jos eta pas. Kam pa ni ja sie kia ma ska tin ti vai kus ir vie tos ben druo me nę šva rin ti ap lin ką, ug dy ti eko lo gi nį są mo nin gu mą. Pra ėju siais me tais pro jek to I eta pe da ly va vo 15 Lie tu vos švie ti­mo įstai gų, šiemet II eta pe pri si dėjo de šim čia dau giau. Padidėjo ir ša lių, dalyvaujančių pro jek te, skai čius – taip pat nuo 15 iki 25. Kam pa ni ja truks iki pat pa va sa rio, ge gu žės mė ne sio. Ją ko or di nuo ja vi suo me ni nė ap lin ko sau gos or ga ni za ci ja Lie tu vos ža lių jų ju dė ji mas re miant Ap lin ko sau gi nio švie ti mo fon do Gam­to sau gi nių mo kyk lų pro gra mai ir „Wrig ley“ fon dui.

„Esa me la bai pa ten kin ti kam pa ni jo je da ly vau jan čių mo kyk lų ir dar že lių įsi trau ki mu. Pra ėju siais moks lo me tais, per I „Ma žiau šiukš lių“ eta pą, švie ti mo įstai gos įgy ven di no daug pui kių ini cia­ty vų – ne tik šva ri no ir tvar kė ap lin ką, bet ir įvai rio mis veik lo mis ska ti no vie tos ben druo me nės eko lo gi nį są mo nin gu mą. Ne abe­jo ja me, kad ir šis kam pa ni jos eta pas bus sėk min gas“, – teigė Ri man tas Bra ziu lis, Lie tu vos ža lių jų ju dė ji mo pir mi nin kas.

„Mes, „Wrig ley“ ben dro vės dar buo to jai, tvir tai ti ki me vi suo­me nės švie ti mo svar ba sie kiant su ma žin ti šiukš lių kie kius. Da ly vau ja me įvai rio se švie ti mo pro gra mo se tiek Eu ro po je, tiek ir vi sa me pa sau ly je, nes ti ki me, kad el ge sio po ky čiai yra

Šieme t „Ma žiau šiukš lių“ kam pa ni ja star ta vo 25 Lie tu vos švie ti mo įstai go se

veiks min giau sia prie mo nė sie kiant šva rios ap lin kos“, – tvirtino Ral­fas­Tuch­ten­ha­ge­nas­(Ralf Tuch ten ha gen), „Wrig ley Bal­tics“ ge ne ra li nis di rek to rius.

Pro jek tas „Ma žiau šiukš lių“ pa rem tas Gam to sau gi nių mo kyk­lų pro gra mos me to di ka: švie ti mo įstai gos įsi ver ti na esa mą si tu­a ci ją šiukš lių/at lie kų sri ty je, su da ro veiks mų pla ną toms pro b­ le moms spręs ti ir jį įgy ven di na in teg ruo da mos į mo ky mo si pro­ce są, ben dra dar biau da mos su ki to mis švie ti mo įstai go mis.

KAIP „MA ŽIAU ŠIUKŠ LIų“ AK cI JA BUS įGY VEN DI NA MA LIE TU VO JE?

Ak ci jos veik las įgy ven dins tarp tau ti nė je Gam to sau gi nių mo­kyk lų pro gra mo je da ly vau jan čios Lie tu vos mo kyk los.

Šio je pro gra mo je da ly vau jan čių švie ti mo įstai gų moks lei viai vyk dys įvai rias pa si rink tas veik las: rengs ap lin kos tvar ky mo tal kas; rū šiuos at lie kas ir ma žins jų kie kius; kurs me ni nes vi­zu a li nes prie mo nes, ku rio mis bus sie kia ma ska tin ti ne šiukš lin ti ar tin ka mai tvar ky ti at lie kas; įgy ven din da mi kam pa ni jos veik las vai kai taip pat ben dra dar biaus tar pu sa vy je ir su ki tų ša lių mo­kyk lo mis; apie sa vo veik lą kam pa ni jos da ly viai skelbs sve tai nė je www.eco-scho­ols-lit­ter­less.org.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 9 (320)

15

Ne pir mus me tus kam pa ni jo je da ly vau ja Jo niš kio r. Gas čiū nų pa­grin di nė mo kyk la. Vie na iš jos veik los sri čių – gam to sau ga. Pa va sa rį šioje mokykloje lan kė si Lie tu vos ža lių jų ju dė ji mo pir mi nin kas R. Bra­ziu lis ir įtei kė tarp tau ti nės Gam to sau gi nių mo kyk lų pro gra mos da ly­vio ser ti fi ka tą bei Ža li ą ją vė lia vą. Ap do va no ji mas mo kyk lai su teik tas vie ne riems me tams už pa sie ki mus dar naus vys ty mo si sri ty je ir kryp­tin gą mo kyk los bei vi suo me nės ap lin ko sau gi nio vaid mens stip ri ni mą. Ti ki ma si, kad ši veik la mo kyk lo je bus tę sia ma ir plė to ja ma.

Jo niš kio ra jo no sa vi val dy bės me ro pa va duo to jas Gin ta ras Gad­liaus kas, nu vy kęs pa svei kin ti mo kyk los ben druo me nę, lai mė ju sią šį ap do va no ji mą, pa si džiau gė įstai gos ro do ma ini cia ty va, mo ki nių ug dy mu gam to sau gos sri ty je, lin kė jo ir at ei ty je ak ty viai plė to ti ap­lin kos ap sau gos idė ją. Mo ki niai da ly va vo ak ci jo je „Ma no mies te lis be pa vo jin gų at lie kų“ – rin ko nau do tas ba te ri jas ir elek tro ni kos lau žą. Ši ugdymo įstaiga iš 39 da ly va vu sių pro jek te Šiau lių ap skri ties mo kyk lų lai mė jo pir mą ją vie tą. Mokiniai bu vo pa ska tin ti eks kur si ja į Vieš vi lės vals ty bi nį gam ti nį re zer va tą ir ke lio ne į Tau rų pra mo gų par ką Tau ra gė je.

Mo kyk los so cia li nė pe da go gė Žyd rū nė Jan kai tie nė pastebėjo, kad svar bu ne tik šis re zul ta tas, bet ir pa tir tis, ku rią įgy ja vai kai. Eko lo giš kos elg se nos prad me nis jie par si ne ša į sa vo na mus, kal ba apie tai sa vo šei mo se ir, ti kė ti na, ne be mė to sal dai nių po pie riu kų

Sis te min gas ma žo žmo gaus ren gi mas dar bui, kaip svar biau­siam gy ve ni mo po rei kiui, su da ro auk lė ji mo es mę. Dirb da mas ma žus, ta čiau jam reikš min gus dar be lius vai kas ku ria dva si­nes ver ty bes, to bu lė ja fi ziš kai, mo ra liai, ug do si va lią ir mo ko si įveik ti sun ku mus.

ar pa se nu sių ba te ri jų kur pa puo la. Ne pa slap tis, kad vy res nio ji kar ta šian dien vi so je Lie tu vo je dar daž nai skep tiš kai žvel gia į at lie kų rū šia­vi mą, pa vo jin gų at lie kų tin ka mą re a li za vi mą. Daž nam dar at ro do, kad se no te le vi zo riaus ki nes ko pas „už dar ži nės“ yra „nie ko to kio“, ly giai taip pat, kaip ir ne be nau do ja mi trak to riaus aku mu lia to riai. O iš mo kyk los par ėjęs vai kas, kal ban tis, ko dėl taip ne ga li ma, bu di na mū sų eko lo giš kos elg se nos su vo ki mą.

1994 m. Aplinkosauginio švietimo fondas (Foundation for Environmental Education) pra dė jo įgy ven din ti Gam to sau gi nių mo kyk lų pro gra mą, orien tuo jan čią mo kyk las į prak ti nę gam to­sau gos veik lą. Kiek vie nais me tais sėk min gai ap lin ko sau gos sri ty je dir ban čios ir gam to sau gi nėms mo kyk loms ke lia mus kri te ri jus ati tin kan čios švie ti mo įstai gos ap do va no ja mos Ža li ą ja vė lia va. Šiuo me tu tarp tau ti nė je Gam to sau gi nių mo­kyk lų pro gra mo je da ly vau ja dau giau kaip 40 000 mo kyk lų iš 50 pa sau lio ša lių, dau giau nei 12 000 mo kyk lų ap do va no tos Ža li ą ja vė lia va.

Lie tu vo je pro gra mo je da ly vau ja 92 švie ti mo įstai gos iš 38 sa vi val dy bių, 73 mo kyk los ap do va no tos Ža li ą ja vė lia va.

Mū­sų­inf.

Darbš tus vai kas – iš auk lė tas vai kas

Šian dien re tam vai kui tenka na mo pri neš ti mal kų, nu kas ti snie go ta ke lį ar pa šer ti triu šius. Da bar ir su au gu sių jų gy ve ni mas tam pa vir tu a les nis, mo bi les nis ir mums pa tiems jau daug ko „ne­be rei kia“. Su pras da ma dar bą, kaip svar biau sią ma žo žmo gaus do ro vi nio auk lė ji mo me to dą, sten giuo si skie py ti ma žų jų šir de lė­se mei lę jam. Ma nau, šian die niam vai kui to la bai rei kia.

Ru duo – dar bin giau sias me tų lai kas. Vi sa gam ta su ju du si, vi si ruo šia si žie mai. Lop še lio­dar že lio „Žu vėd ra“ vai kai iš „Žu­vy čių“ gru pės ėmė si drau ge šva rin ti ir gra žin ti sa vo žai di mų aikš te lę, įstai gos kie mą. Tai gi ben dro dar bo ma lo nu mo ir gra­žios ap lin kos jau ku mo pa jau ti mas ve da vai kus darbš tu mo link. Au gin ki me darbš čius vai kus.

Lai­ma­MA­ŽO­NIE­NĖKlai­pė­dos­l.-d.­„Žu­vėd­ra“­auk­lė­to­ja

Kre tin gos ra jo no Vyd man tų lop­še lio­dar že lio „Pa sa gė lė“ ben druo­me nė 2012–2013 m. m. pa si rin ko įgyvendinti pro jek tą „Svei ka gy ven­se na et no kul tū ri nė je plot mė je“. Pa­grin di nis jo tiks las – ska tin ti svei ką gy ven se ną in teg ruo jant et ni nes ver ty bes, ap iman čias vai ko kū ry biš­ku mą ir sa vi raiš ką.

„Dar bas gė dos ne da ro“ – to kia lie­tu vių liau dies pa tar le spa lio 5 d. pra­si dė jo ru dens šven tė „Ru­de­nė­li­ –­ tu­ gra­žus“. Gru pė je imi tuo ta se­no vi nė tro ba – nen dri nis sto gas, tik ras lan gas, ve ži mo ra tas, svo gū nų py nė, me di nis šaukš tas, lo va megz tu už tie sa lu, siu­vi nė tas pa veiks las „Šva rus van duo“, aus ti ta ke liai ir ki ti na mų apy vo kos reik me nys at ro dė taip mie lai ir jau di nan čiai, kad ne vie no at ėju sio jo šir dis su vir pė jo.

Pa si tu rin tis že mai tis ūki nin kas Ra tu kins kis (me ni nio ug dy mo mo ky to ja Mil da Šim kie nė) ir jo darbš čio ji žmo na su val kie tė (prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė Vio le ta Cir tau tie nė) pa kvie­tė vi są dar že lio ben druo me nę į sa vo tro be lę pa ly dė ti va sa ros, ap tar ti ru dens der lių ir pa si links min ti. Vai kai bu vo su pa žin din ti su li nais, ja vais, vai siais, dar žo vė mis... Ra ga vo na mi nės duo­ne lės, na mi nio obuo lių py ra go. Tarp ko man dų vy ko įvai rios vai kų var žy tu vės: te ko rink ti obuo lius, šo ki nė ti apie mo liū gą, įmin ti mįs les, iš mok ti šo kį „Kiau lė gri kiuo se“. Šven tės pa bai gą vai ni ka vo staig me na: iš sek re to rės Ni jo lės Gus tie nės tvar te lio at ke lia vo tik ras triu šis. Vai kai pa ty rė ne iš dil do mų įspū džių, nes dau ge lis tik rą gy vū nė lį glos tė pir mą kar tą.

Mes, tė ve liai ir ug dy to jai, ma no me, kad vi si – ir di de li, ir ma ži – pri va lo me mo ky tis iš sa vo pro tė vių, nes jie sau go jo tik rą sias ver ty bes.

Vio­le­ta­CIR­TAU­TIE­NĖKre­tin­gos­r.­Vyd­man­tų­l.-d.­„Pa­sa­gė­lė“­prieš­mo­kyk­li­nio­ug­dy­mo­pe­da­go­gė

Mil­da­ŠIM­KIE­NĖMe­ni­nio­ug­dy­mo­mo­ky­to­ja

Pra min tas et no kul tū ri nio ug dy mo ta ke lis

Daugiau­rudens­šventės­nuotraukų­–­ www.sac.smm.lt­(„Švietimo­naujienos“­–­Nuotraukų­albumai).

16

Spa lio 2 d. pra si dė jo kas me ti nis­res­pub­li­ki­nis­kai­mo­vai­kų­ir­jau­ni­mo­kon­kur­sas­„Po­tė­viš­kės­dan­gum“. Iki lap kri čio 20 d. bus pri ima mi dar bai, o gruo džio vi du ry je vi si kon kur so da ly viai bus pa kvies ti į nu ga lė to jų ap do va no ji mo ren gi nį Že mės ūkio mi nis te ri jo je.

Aš tun tą kar tą Pro gra mos „Le a der“ ir žem dir bių mo ky mo me to di kos cen tro or ga ni zuo ja mas kon kur sas jau ta po tra di ci­niu ren gi niu, su lau kian čiu daug da ly vių. Kon kur są or ga ni zuo ti kas met pa de da Že mės ūkio mi nis te ri ja, šiais me tais pri si de da Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja bei Lie tu vos kai mo ben druo me nių są jun ga. Re mia Lie tu vos kai mo tin klas, ki ti rė mė jai.

Kon kur su sie kia ma ska tin ti kai mo vai kus ir jau ni mą do mė­tis že mės ūkiu ir kai mo ben druo me nių veik la, mo ky tis že mės ūkio pro fe si jų, ug dy ti pa gar bą kai mo gy ve na mo sios ap lin kos ver ty bėms. Da ly vau ti ja me kvie čia mi kai mo ben dro jo ug dy mo mo kyk lų 1–12 kla sių moks lei viai ir kai mo pro fe si nio mo ky mo įstai gų mo ki niai.

Nuo 2005­ųjų vy ko įvai rūs – ra ši nių, pie ši nių, fo to gra fi jų – kon kur sai. Pra ėju siais me tais be veik 150 jau nų jų da ly vių iš vi sos Lie tu vos pa tei kė kon kur sui sa vo su kur tus pla ka tus te ma „Au gin ti nis ma no ūky je“. Gra žiau si pla ka tai pa puo šė 2012­ųjų sie ni nį ka len do rių.

Šie met kon kur so te ma – „Kai­mo­ben­druo­me­nės­žen­klas­ma no aki mis“. Kon kur so da ly viai kvie čia mi su kur ti kai mo ben druo me nės žen klą (lo go ti pą), ku ris įkū ny tų kai mo ben druo­me nės dva sią ir iš skir tų ją iš ki tų.

Kai mo ben druo me nės už ima reikš min gą vie tą kai mo gy­ve ni me – jos rū pi na si kai mo in fra struk tū ros ge ri ni mu, gy ven­to jų švie ti mu, kai mo so cia li nių pro ble mų spren di mu, vai kų ir jau ni mo lais va lai kio už im tu mu, or ga ni zuo ja kul tū ros ir spor to ren gi nius, tvar ko ap lin ką, at sto vau ja vie tos gy ven to jams val­džios ins ti tu ci jo se.

Žen klas (lo go ti pas) – gra fi nis žen klas, ku rį ga li su da ry ti: spe cia liai pa rink tu šrif tu pa ra šy tas pa va di ni mas ar san trum­

„Po tė viš kės dan gum 2012“

pa; pa va di ni mas ar san trum pa, su da ran ti vi su mą su gra fi niu ele men tu ar sim bo liu; tik gra fi nis ele men tas ar ba sim bo lis be teks to ar san trum pos.

Au­to­rius­ar­au­to­rių­gru­pė­tu­ri­pa­teik­ti­vie­ną­A4­ar­ba­A3­for­ma­to­dar­bą,­su­kur­tą­fo­to­gra­fi­jos,­ta­py­bos,­gra­fi­kos,­ap-li­ka­ci­jos,­kom­piu­te­ri­nė­mis­ir­ki­to­mis­prie­mo­nė­mis. Jei­gu­kon­kur­so­da­ly­vis­gy­ve­na­kai­me,­ku­rio­ben­druo­me­nė­jau­tu­ri­žen­klą,­ne­ga­li­ma­jo­ko­pi­juo­ti.Kar­tu­su­dar­bu­rei­kia­pa­teik­ti­A4­for­ma­to­po­pie­riaus­la­pe­

at­spaus­din­tą­in­for­ma­ci­ją:­kai mo ben druo me nės pa va di ni mą; trum pą dar bo ap ra šy mą; au to riaus (au to rių gru pės) var dą (­us), pa var dę (­es), am žių; mo ky mo įstai gą, kla sę (gru pę); tiks lų na mų ad re są, te le fo no nu me rį, el. pa što ad re są (dau giau žr. kon kur so nuo sta tus).

Dar bai bus ver ti na mi ir ap do va no ja mi pa gal gru pes: I gru pė – ben dro jo ug dy mo mo kyk lų 1–4 kla sių moks lei viai; II gru pė – 5–8 kla sių moks lei viai; III gru pė – 9–12 kla sių moks lei viai; IV gru pė – pro fe si nio mo ky mo įstai gų moks lei viai. Dar bus ver­tins spe cia liai su da ry ta ko mi si ja.

Nu ga lė to jų ap do va no ji mo ren gi nys pla nuo ja mas gruo džio vi­du ry je Že mės ūkio mi nis te ri jo je, ku rio je vyks ir ge riau sių dar bų pa ro da. Vi si kon kur so rei ka la vi mus ati tin kan tys dar bai taip pat bus skel bia mi so cia li nia me tin kle „Fa ce bo ok“.

Dar bus iki­lap­kri­čio­20­d. siųs ki te pa štu ar ba pa tei ki te ad­re su: Pro gra mos „Le a der“ ir žem dir bių mo ky mo me to di kos cen tras, Uni ver si te to g. 8A, Aka de mi ja, 53341 Kau no r.

Pro­gra­mos­„Le­a­der“­ir­žem­dir­bių­mo ky mo me to di kos cen tro inf.

Dau giau in for ma ci jos apie kon kur są – Ir ma Mins kie nė,kon kur so ko or di na to rė, tel. (8 37) 397 070, el. pa štas – ir ma.mins kie ne@zum.lt.

Pro gra mos „Le a der“ ir žem dir bių mo ky mo me to di kos cen­tras skel bia res pub li ki nį kai mo vai kų ir jau ni mo kon kur są „Po tė viš kės dan gum 2012“ (to liau – kon kur sas).

I. BEN DRO SIOS NUO STA TOS

1. Kon kur są or ga ni zuo ja Pro gra mos „Le a der“ ir žem dir bių mo ky mo me to di kos cen tras.

2. Kon kur są re mia Lie tu vos kai mo tin klas, Lie tu vos Res pub­li kos že mės ūkio mi nis te ri ja, ki ti rė mė jai. In for ma ci jos sklai dos part ne riai – Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja, Lie tu vos kai mo ben druo me nių są jun ga.

3. Kon kur so tiks lai: pro pa guo ti gy ve ni mo kai me pri va lu mus, ska tin ti kai mo vai kus ir jau ni mą do mė tis že mės ūkiu ir kai mo ben druo me nių veik la, mo ky tis že mės ūkio pro fe si jų, ug dy ti pa gar bą kai mo gy ve na mo sios ap lin kos ver ty bėms.

4. Kon kur so te ma – „Kai mo ben druo me nės žen klas ma no aki mis“.

5. Kon kur so ob jek tas – žen klas (lo go ti pas).5.1. Žen klas (lo go ti pas) – gra fi nis žen klas, ku rį ga li su da­

ry ti:­ spe cia liai pa rink tu šrif tu pa ra šy tas pa va di ni mas ar san­

trum pa;­ pa va di ni mas ar san trum pa, su da ran ti vi su mą su gra fi niu

ele men tu ar sim bo liu;

RES PUB LI KI NIO KAI MO VAI Kų IR JAU NI MO KON KUR SO „PO TĖ VIŠ KĖS DAN GUM 2012“ NUO STA TAI

­ tik gra fi nis ele men tas ar ba sim bo lis be teks to ar san trum­pos.

5.2. Žen klo (lo go ti po) kū ri mo es mė – įkū ny ti kai mo ben­druo me nės dva sią, iš skir ti ją iš ki tų. Žen klas (lo go ti pas) tu ri bū ti leng vai su vo kia mas ir at pa žįs ta mas, leng vai pri tai ko mas vi suo se me di jos ka na luo se (spau da, in ter ne tas, te le vi zi ja, fo­to gra fi ja, vaiz do tech no lo gi jos ir kt.). Žen klai (lo go ti pai) ga li bū ti de ri na mi su kai mo ben druo me nių šū kiais.

5.3. Kai mo ben druo me nė – kai mo vie to vės gy ven to jai, sie ja­mi ben drų gy ve ni mo kai my nys tė je po rei kių ir in te re sų.

Kai mo ben druo me nė ga li bū ti įstei gu si kai mo ben druo me nės or ga ni za ci ją (aso cia ci ją), ku ri taip pat daž nai va di na ma kai mo ben druo me ne.

Pa grin di nis kai mo ben druo me nių (tiek įre gist ruo tų kaip or ga­ni za ci jos, tiek vei kian čių ne for ma liai) veik los tiks las yra ge rin ti vie tos gy ven to jų gy ve ni mo są ly gas, mo ty vuo ti juos sa viug dai ir kul tū ri nei sa vi raiš kai, stip rin ti so li da ru mo ap raiš kas. Kai mo ben druo me nės or ga ni zuo ja kul tū ros ir spor to ren gi nius, tvar ko ap lin ką, rū pi na si vai kų ir jau ni mo lais va lai kio už im tu mu, kai mo in fra struk tū ros ge ri ni mu, gy ven to jų švie ti mu, kai mo so cia li nių pro ble mų spren di mu, at sto vau ja gy ven to jams val džios ins ti­tu ci jo se ir kt.

6. Kon kur so da ly viai:6.1. kai mo ben dro jo ug dy mo mo kyk lų 1–12 kla sių moks­

lei viai;

Konkursai, olim pia dos

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 9 (320)

17

6.2. kai mo pro fe si nio mo ky mo įstai gų mo ki niai.7. In for ma ci ja apie kon kur są skel bia ma Lie tu vos Res pub li kos

že mės ūkio mi nis te ri jos (www.zum.lt), Pro gra mos „Le a der“ ir žem dir bių mo ky mo me to di kos cen tro (www.zmmc.lt), „Le a der“ pro gra mos (www.le­a­der­prog­ra­ma.lt), Lie tu vos kai mo tin klo (www.kai mo tin klas.lt), Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks­lo mi nis te ri jos (www.smm.lt), Lie tu vos kai mo ben druo me nių są jun gos (www.lkbs.lt) in ter ne to sve tai nė se, ben druo me nių por ta le (www.ben druo me nes.lt).

II. DAR Bų PRI ĖMI MO IR VER TI NI MO TVAR KA

8. Dar bai pri ima mi iki­2012­m.­lap­kri­čio­20­d. 9. Vie nas au to rius ar au to rių gru pė tu ri pa teik ti ne dau­

giau kaip vie ną dar bą, mat me nys tu ri bū ti ne ma žes ni kaip 210x297 mm (A4 for ma tas) ir ne di des ni kaip 297x420 mm (A3 for ma tas). Dar bas ga li bū ti ku ria mas fo to gra fi jos, ta py bos, gra fi kos, ap li ka ci jos, kom piu te ri nė mis ir ki to mis prie mo nė mis. Jei gu gy ve na te kai me, ku ria me kai mo ben druo me nė jau tu ri žen klą, ne ga li ma jo ko pi juo ti.

10. Kar tu su dar bu rei kia pa teik ti A4 for ma to po pie riaus la pe at spaus din tą in for ma ci ją:

10.1. kai mo ben druo me nės pa va di ni mą;10.2. trum pą dar bo ap ra šy mą;10.3. au to riaus (au to rių gru pės) var dą (­us), pa var dę (­es),

am žių;10.4. mo ky mo įstai gą, kla sę (gru pę);10.5. tiks lų na mų ad re są, te le fo no nu me rį, el. pa što ad re są.11. Au to rius, pa teik da mas dar bą kon kur sui, su tin ka, kad jo

as me ni niai duo me nys bū tų nau do ja mi tiek, kiek tai bū ti na šių nuo sta tų rei ka la vi mams vyk dy ti.

12. Dar bas pa tei kia mas ori gi na lus, vi siš kai už baig tas ir es­te tiš kai tvar kin gas.

13. Dar bas siun čia mas pa štu ar ba pa tei kia mas ad re su: Pro gra mos „Le a der“ ir žem dir bių mo ky mo me to di kos cen tras, Uni ver si te to g. 8A, Aka de mi ja, 53341 Kau no r.

14. Pa štu siun čia mas dar bas ne ga li bū ti su lanks ty tas.15. Dar bai bus ver ti na mi pa gal gru pes:15.1. I gru pė – ben dro jo ug dy mo mo kyk lų 1–4 kla sių moks­

lei viai; 15.2. II gru pė – ben dro jo ug dy mo mo kyk lų 5–8 kla sių moks­

lei viai;15.3. III gru pė – ben dro jo ug dy mo mo kyk lų 9–12 kla sių

moks lei viai;

15.4. IV gru pė – pro fe si nio mo ky mo įstai gų moks lei viai.16. Dar bus ver tins Pro gra mos „Le a der“ ir žem dir bių mo ky mo

me to di kos cen tro su da ry ta ko mi si ja.17. Ko mi si ja, ver tin da ma kon kur so da ly vių dar bus, va do­

vau sis šiais kri te ri jais: 17.1. pa teik tų dar bų ori gi na lu mas, kū ry biš ku mas;17.2. te mos su vo ki mas, kon kur so tiks lo per tei ki mas, su sie­

ji mas su kai mo ben druo me nės veik la;17.3. žen klo (lo go ti po) kū ri mo rei ka la vi mų ati ti ki mas.18. Dar bai at me ta mi ir ne ver ti na mi, jei:18.1. ne ati tin ka kon kur so te ma ti kos;18.2. yra nu ko pi juo ti iš ki tų šal ti nių;18.3. ne ati tin ka žen klo (lo go ti po) kū ri mo rei ka la vi mų;18.4. ne ati tin ka nu ro dy tų mat me nų;18.5. nu ro dy ti ne vi si pri va lo mie ji duo me nys;18.6. yra ne tvar kin gi, su glam žy ti, ki taip me cha niš kai pa­

žeis ti;18.7. pa teik ti ne si lai kant kon kur so ei gos.

III. BAI GIA MO SIOS NUO STA TOS

19. Kon kur so I–III vie tų lai mė to jai bus ap do va no ja mi pa gal gru pes.

20. Ge riau si dar bai bus eks po nuo ja mi Lie tu vos Res pub­li kos že mės ūkio mi nis te ri jo je, esant ga li my bei ir ki to se vie­to se. Vi si kon kur sui pa teik ti dar bai (iš sky rus at mes tus kaip ne ati tin kan čius rei ka la vi mų) bus skel bia mi so cia li nia me tin kle „Fa ce bo ok“.

21. Kon kur so or ga ni za to riai pa si lie ka tei sę dar bus skelb ti ir rep ro du kuo ti sa vo nuo žiū ra, eks po nuo ti juos pa ro do se, dau­gin ti ir spaus din ti įvai riuo se lei di niuo se ne iš mo kė da mi dar bų au to riams ho no ra ro.

22. Kon kur so da ly vių dar bai au to riams ne grą ži na mi ir yra sau go mi Pro gra mos „Le a der“ ir žem dir bių mo ky mo me to di kos cen tre ben dra tvar ka.

23. Da ly vių pa tir tų iš lai dų kon kur so or ga ni za to riai ne ap­mo ka.

24. Iš sa mes nė in for ma ci ja dėl kon kur so re zul ta tų bus pa­teik ta in ter ne to sve tai nė se www.zum.lt, www.kai mo tin klas.lt, www.zmmc.lt, www.le­a­der­prog­ra­ma.lt, www.smm.lt, www.lkbs.lt, www.ben druo me nes.lt.

25. Dau­giau­in­for­ma­ci­jos – tel. (8 37) 397 070, el. pa štu ir ma.mins kie ne@zum.lt.

1898 m. Šiau liuo se įkur ta mer gai čių gim na zi ja. Jo je tam tik rais lai ko tar piais vei kė su stip rin tos ma te ma ti kos (re a lis čių) ir ma te ma ti kos (su ko mer ci niu dės ty mu) gru pės. 1954 m., įve dus ben drą ber niu kų ir mer gai čių mo ky mą, gim na zi ja ta po 5­ąja vi du ri ne mo kyk la, o nuo 1994 m. pa va din ta Didž dva rio vi du ri ne mo kyk la. 1999 m. at kur ta Didž dva rio gim na zi ja pra­dė jo nau ją mo kyk los gy va vi mo lai ko tar pį. Ma te ma ti kos mo ky­to jai, puo se lė da mi mer gai čių gim na zi jos is to ri ją ir no rė da mi vi suo me nei pri min ti šios mo kyk los li ki mą is to ri jos kryž ke lė se, ren gia ma te ma ti kos olim pia dą­kon kur są Šiau lių kraš to 7–12 kla sių mer gi noms.

I. OLIM PIA DOS-KON KUR SO TIKS LAI

1. Ska tin ti mies to mer gi nų ma te ma ti nį moks li nį mąs ty mą, iš ra din gu mą, kū ry biš ku mą.

2. Ug dy ti ga bių mer gi nų pro ti nes, in te lek ti nes ga lias.

II. OLIM PIA DOS-KON KUR SO DA LY VIAI

3. Olim pia do je­kon kur se da ly vau ja 7–12 kla sių mer gi nos (po dvi 7, 8 kla sių ir po vie ną 9, 10, 11, 12 kla sių) iš Šiau lių kraš to pro gim na zi jų, gim na zi jų, pa grin di nių bei vi du ri nių mo kyk lų.

III. OLIM PIA DOS-KON KUR SO OR GA NI ZA TO RIAI

4. Šiau lių Didž dva rio gim na zi ja, Vil niaus g. 188, 76299 Šiau­liai, tel./faks. (8 41) 431 424, el. pa štas – didz­dva­ris@dg.su.lt.

IV. RE GIST RA cI JA

5. Mo kyk los, no rin čios da ly vau ti kon kur se, už si re gist ruo ja iki­2012­m.­lap­kri­čio­14­d.

6. Da ly viai re gist ruo ja mi el. pa štu ma te ma ti kas@splius.lt, nu ro dant kiek vie nos at vyks tan čios mo ki nės var dą, pa var dę,

ŠIAU LIų DIDŽ DVA RIO GIM NA ZI JOS MA TE MA TI KOS OLIM PIA DOS­KON KUR SO ŠIAU LIų KRAŠ TO MER GI NOMS NUO STA TAI

18

Pradinių klasių bendrosios programos ir Žmogaus saugos bendroji programa remiasi įvairių ugdymo sričių ir mokomųjų dalykų žiniomis, gebėjimais bei patirtimi. Nagrinėjant temas apie kasdienį gyvenimą siektina, kad mokiniai patys atpažintų, įvardytų grėsmes ir pavojų keliančias situacijas, saugotų gyvybę ir sveikatą. Todėl kviečiame dalyvauti respublikinėje­pradinių­klasių­mokinių­konferencijoje­„Augu­sveikas­ir­saugus“.

Ji vyks­ lapkričio­29­d.­12­val. Marijampolės Mokolų mo­kykloje­darželyje (Mokolų g. 69). Registracija­ –­nuo­11.30­iki­12­val.

Konferencijos­ tikslas­– sudaryti sąlygas pradinių klasių mokiniams geriau išsiugdyti saugos, sveikos gyvensenos kul­tūrą propaguojančias vertybines nuostatas ir atsakingą elgesį, aktyviai rūpintis savo ir kitų saugiu gyvenimu.Uždaviniai:­ugdyti supratimą, kaip augti sveikam, stipriam;

mokyti rasti reikalingos ir patikimos informacijos apie žmogaus sveikatą ir saugą; suteikti žinių, kaip atpažinti ir vertinti svar­biausius pavojus buityje ir gamtoje.Organizatoriai:­Marijampolės Mokolų mokykla­darželis;

Marijampolės švietimo centras.Konferencijos­ globėjai:­Marijampolės savivaldybės

administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentas; Marijampolės UAB „KGF“.

Pranešimuose­siūlome­aptarti:saugią elgseną buityje ir gamtoje; •saugią elgseną eismo aplinkoje; •pirmąją pagalbą; •sveiką gyvenseną; •narkotikų, alkoholio, rūkymo žalą; •santykius su draugais. •

Respublikinė pradinių klasių mokinių konferencija „Augu sveikas ir saugus“

Numatomos­darbo­grupės:­1 klasių; 2 klasių; 3 klasių; 4 klasių.Konferencijos­dalyviai:­pradinių klasių mokiniai, juos rengę ir konsultavę mokytojai.Darbo­pristatymo­reikalavimai:iš mokyklos – po vieną pranešimą;darbą pristato 1 mokinys(­ė);darbo pristatymo laikas – 5–7 min.;darbas parengtas „PowerPoint“ programa arba plakatuose.

Prašome registruotis, siųsti paraišką ir medžiagą kompakti­niame diske („PowerPoint“ programa arba plakatų nuotraukas su trumpu aprašymu) iki­lapkričio­10­d.­adresu: Mokolų g. 69, 68163 Marijampolė arba el. paštu mokolumd@gmail.com. Telefonai pasiteirauti: 8 687 98 029 arba 8 652 53 994.

Paraiškos­forma­(spausdinta)

Darbo­grupė­(klasė)

Darbo­pavadinimasDalyvio­anketa:vardas, pavardė, klasė, mokyklos pavadinimas, miestas

Darbo­vadovo­anketa:vardas, pavardė, pareigos, telefonas, el. paštas

Darbui­pristatyti­reikalingos­priemonės­(multimedija ir pan.)

Marijampolės­Mokolų­mokyklos-darželio­inf.

Vil niu je, Šei my niš kių g. 1, „Ho li day Inn“ vieš bu čio kon fe ren ci jų sa lė je, lap­kri­čio­9­d. 9.30 val. vyks VšĮ Ne for ma lio jo švie­ti mo de ba tų cen tro or ga ni zuo ja ma bai gia mo ji pro jek to „De­ba­tų­me­to­di­kos­in­teg­ra­vi­mas­į­for­ma­liojo­švie­ti­mo­sistemą“ kon fe ren ci ja. Jo je bus pri sta ty ti pro jek to re zul ta tai, jų ver ti ni mo ana li zė ir pro jek to pro duk tai – kny ga „Me to di nis rin ki nys kla sės va do vui“ bei DVD.

Į kon fe ren ci ją kvie čia mi pro jek to da ly viai mo ky to jai, mo kyk lų part ne rių va do vai, pro jek to part ne rių švie ti mo cen trų at sto vai.

Dau giau in for ma ci jos: tel. 8 688 13 988, el. pa štu vir gi ni ja.pa ksie ne@gmail.com.

Pro jek to „De ba tų me to di kos in teg ra vi mas į for ma liojo švie ti mo sistemą“ kon fe ren ci ja

kla sę, ly din čio jo mo ky to jo bei re ko men duo ja mo į ver ti ni mo ko mi si ją var dą ir pa var dę. Pa si tei rau ti ga li ma tel. 8 687 81 198 (po 14 val., Vin cas Ta ma šaus kas).

V. OLIM PIA DOS-KON KUR SO VYK DY MO LAI KAS

7. Kon kur sas vyk do mas 2012­m.­lap­kri­čio­28­d.­14–15.30­val. Šiau lių Didž dva rio gim na zi jo je.

8. Mo ki nės dvi aka de mi nes va lan das spren džia pen kis už­da vi nius.

9. Ma te ma ti kos mo ky to jas, at ly dė jęs mo ki nius, ga li da ly vau ti ne mo ka mo je mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pa skai to je „Mo­der­nios­ma­te­ma­ti­kos­pa­mo­kos­va­dy­ba­ir­stan­dar­ti­zuo­tas­kom­pe­ten­ci­jų­ma­ta­vi­mas“ (lek to rius – Didž dva rio gim na zi jos ma te ma ti kos mo ky to jas eks per tas Vin cas Ta ma šaus kas) gim­na zi jos skai tyk lo je.

VI. OLIM PIA DOS-KON KUR SO DAR Bų VER TI NI MAS IR SAU GO JI MAS

10. Dar bai tik ri na mi lap kri čio 28 d. (tre čia die nį) Didž dva rio gim na zi jo je. Re zul ta tai skel bia mi lap kri čio 28 d. (tre čia die nį) 17 val. gim na zi jos ak tų sa lė je. Po ren gi nio – Didž dva rio gim­na zi jos in ter ne to sve tai nė je www.dg.su.lt.

11. Mo ki nių dar bai ko duo ja mi. Įver tin ti dar bai tam pa or ga ni­za to rių nuo sa vy be ir sau go mi iki 2012 m. gruo džio 31 d.

12. Už da vi nių są ly gos lie ka da ly viams.

Ga vę re gist ra ci jos len te lę in for muo si me, kad į kon kur są da­ly vės yra už re gist ruo tos.

Vin cas TA MA ŠAUS KASŠiau­lių­Didž­dva­rio­g-jos­ma­te­ma­ti­kos­mo­ky­to­jas­eks­per­tas

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 9 (320)

19

Ma lo niai kvie čia me gruo džio 13 d. 10 val.­ iki­mo­kyk­li­nių­ įstai­gų­ lo­go- ­pe­dus,­mo­ky­to­jus­ir­pro­jek­to „Mik lūs pirš te liai – gra ži kal ba“ tę si nio („Mik­lūs pirš te liai ir jud rus lie žu vis – vai ko ir kal bos drau gai“) da­ly­vius­ į kon fe­ren ci ją.

Kon­fe­ren­ci­jos­ano­ta­ci­ja: pa si da ly­si me prak ti ne pa tir ti mi, ap tar si me įvai­rius vai kų kal bos pre ven ci jos bū dus, kaip pa dė ti vai kams ge rai tar ti gar sus, kaip su da ry ti są ly gas smul kio sios ir ben dro sios mo to ri kos, kal bos pa dar gų bei gir di mo jo su vo ki mo la vi ni mui.

Kon­fe­ren­ci­jos­tiks­las­– tarp tau ti­nio pro jek to „Mik lūs pirš te liai ir jud rus lie žu vis – vai ko ir kal bos drau gai“ pe da go gų kū ry biš kos dar bo pa tir ties sklai da vyk dant vai kų kal bos su tri ki mų anks ty vą ją pre ven ci ją.

Pro gra mos lek to riai – jung ti nė lek to rių, kon fe ren ci jos ren­gė jų gru pė.

Kon fe ren ci jos truk mė – 8 val., vie ta – Klai pė dos uni ver si te to Tęs ti nių stu di jų ins ti tu tas, Spor ti nin kų g. 13, kal ba – lie tu vių, ru sų.

Da ly viai gaus Klai pė dos uni ver si te to Tęs ti nių stu di jų ins ti tu to kva li fi ka ci jos to bu li ni mo pa žy mė ji mus.­Bū­ti­na­iš­anks­ti­nė­re-gist­ra­ci­ja­iki­lap­kri­čio­1­d. tel. (8 46) 398 579, 8 605 84 672, el. pa štu vi­ta.ul­bie­ne@ku.lt.Pra­šo­me­kon­fe­ren­ci­jos­ir­pro­jek­to­da­ly­vių­iki­lap­kri­čio­

1 d. at siųs ti pra ne ši mo pa va di ni mą, sa vo var dą, pa var dę,

Kvie čia me į tarp tau ti nę kon fe ren ci ją „Anks ty vo jo pre ven ci nio dar bo svar ba ug dant iki mo kyk li nio am žiaus vai kų kal bą“

pa rei gas, kva li fi ka ci ją, įstai gos pa­va di ni mą.

Pra ne ši mo lai kas – iki 15 min. (pra ne ši mas pri sta to mas Po wer Point pro gra ma lie tu vių ar ba ru sų kal ba).

Da­ly­vio­ an­ke­tas­pra­šo­me­siųs­ti­el.­pa­štu­ota­no78@yahoo.com.

Dėl pro jek to pri sta ty mo kreip tis į Lau re tą Chan ke vič, pro­jek­to­„Mik­lūs­pirš­te­liai­ir­jud­rus­lie­žu­vis­–­vai­ko­ir­ kal­bos­ drau­gai“­ ko­or­di­na­to­rę, tel.: 8 689 45 543, 8 656 05 124, el. pa š­ tu lau­ra.chan­ke­vic@gmail.com.

Pra šo me in for muo ti, kas ne ga li pri ­ sta ty ti ru sų kal ba, or ga ni zuo si me ver ti­mą. Dėl ver ti mo kreip tis į Tat ja ną Ru si­

no vą (tel. 8 620 22 434 ar ba el. pa štu tau­ry­be@gmail.com).Dėl pro jek to pa bai gos api ben dri ni mo (įver ti nant 2–3 me tų

vai kų smul kio sios mo to ri kos ly gį pa gal E. L. Kip har do ska lę) kreip tis į In gri dą Kas pu ty tę (tel. 8 676 12 180).

Pro­jek­to­da­ly­viams­bū­ti­na­tu­rė­ti­trum­pus­pro­jek­to­ap­ra-šus­(nuo­trau­kos­su­pro­jek­to­ei­gos­veik­la­ir­įgy­ven­di­ni­mo­re­zul­ta­tais.­Ga­li­ma­trum­pai,­sa­vo­nuo­žiū­ra).

Lau­re­ta­CHAN­KE­VIČTarp­tau­ti­nio­pro­jek­to­„Mik­lūs­pirš­te­liai­ir­jud­rus­lie­žu­vis­–­

vai­ko­ir­kal­bos­drau­gai“­ko­or­di­na­to­rėVi­ta­UL­BIE­NĖ

Klai­pė­dos­uni­ver­si­te­to­Tęs­ti­nių­stu­di­jų­ins­ti­tu­to­vy­res­nio­ji­me­to­di­nin­kė

Tik prieš ke le tą me tų kai ku rio se Lie tu vos iki mo kyk li nio ug­dy mo įstai go se bu vo pra dė ti tai ky ti Emi li jos Re džo ug dy mo sis te mos ele men tai. Šiuo me to du su si do mė jo ir Tau ra gės lop­še lio­dar že lio „Ko dėl čius“ auk lė to jos. To dėl pa va sa rį di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Li­na­Ne­var­daus­kie­nė da ly va vo Vil niu je vy ku sia me se mi na re „Ug dy mo ap lin ka – tre čia sis pe da go gas. Kas tai?“, skir ta me iki mo kyk li nio ug dy mo pe da go gams. Ja me pe da go gams bu vo su teik ta ži nių apie Emi li jos Re džo me to dą, ska ti nan tį vai ko kū ry biš ku mą, su pa žin di nan tį su vai ko sa vi­raiš kos ga li my bė mis ant švie sos sta lo. Emi li jos Re džo me to do įkvė pė jas yra Lo ris Ma la gu cis (Lo ris Ma la guz zi). Jis tei gia, kad vai kas tu ri ma žiau siai šim tą kal bų. Tai me nas, mu zi ka, kon stra­vi mas, ra šy mas, kal bė ji mas... Šio mis kal bo mis vai kas iš reiš kia sa vo in di vi du a lu mą, gau na ži nių apie su pan tį pa sau lį. Emi li jos Re džo pe da go gai yra ug dy mo si ska tin to jai, ap lin kos kū rė jai, o ap lin ka – svar biau sias veiks nys šio je ug dy mo pro gra mo je.

L. Ne var daus kie nė bu vo su ža vė ta šiuo se mi na ru ir grį žu si pa si da li jo įspū džiais su dar že lio pe da go gė mis. Auk lė to jos pa no­ro šiuo me to du ug dy ti dar že lio vai ku čius, to dėl mū sų dar že ly je ir at si ra do švie sos sta las.

Švie sos sta las – tai tam tik ra fi lo so fi ja pa grįs ta ug dy mo prie­mo nė, ku ri trau kia vai kus tar si mag ne tas. Vai kai iš ak me nu kų, smė lio, po pie riaus, kriauk ly čių, spal vo tų stik liu kų, kruo pų ku ria įvai rias fi gū ras, kom po zi ci jas. Vė liau jie ty ri nė ja pro įvai rius daik­tus pra si skver bian čią švie są. Ji ska ti na do mė tis vaiz dą pa ryš­ki nan čiais nau jais pro ce sais. Kū ri nio de ta les ga li ma stum dy ti,

lais vai tai sy ti sa vo kom po zi ci ją. Švie sos sta las – tar si kū ry bi nė la bo ra to ri ja, ža di nan ti vai kų smal su mą, vaiz duo tę ir įkvė pi mą, lei džian ti sa ve iš reikš ti „šim tu kal bų“.

Lop še lio­dar že lio „Ko dėl čius“ pe da go gai ti ki si, kad pa si rin kę nau ją me to dą ug dys stip rius, dva siš kai tur tin gus, daug ge ban­čius ir lais vus vai kus.

Li­na­KY­MAN­TIE­NĖTau­ra­gės­l.-d.­„Ko­dėl­čius“­di­rek­to­rė

„Ko dėl čiu kai“ ug do mi nau ju – Emi li jos Re džo – me to du

20

Pro jek tu „Aš ke liau ju pės­čio mis, trau ki niais, lai vais, lėk tu vais“ mes sie kė me su­bur ti ben druo me nę, ak ty vin ti ug dy ti nių tė ve lius, įtrauk ti į vai kų sau gaus eis mo ug dy­mo(si) pro ce są. Ieš ko jo me įvai rių ben dra vi mo ir ben dra­dar bia vi mo su vi suo me ne bū dų, me to dų, for mų.Pro­jek­to­ tiks­las – skleis ti sau gaus eis mo pre ven­

ci ją, už tik rin ti iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio am žiaus vai kų sau gu mą.Pro­jek­to­ už­da­vi­nys – su pa žin din ti iki mo kyk li nio

am žiaus vai kus su įvai rio mis trans por to prie mo nė mis, su­da ry ti są ly gas at skleis ti kū­ry bi nius ge bė ji mus pie šiant ne tra di ci nė je erd vė je.

Su au gu sie ji su ge ba su­kaup ti va lią ir ne pai sy da mi nuo tai kos ga li at lik ti vie ną ar ki tą kū ry bi nį dar bą. Vai­kas ku ria tik ta da, kai tam

Pra si dė jus moks lo me tams vai kai vėl at vė­rė dar že lių du ris. Ne už kal nų tam sūs ry tai ir va ka rai... Tai mū sų ma žie siems – pa vo jų lai­ko tar pis. Kaip sau giai at ei ti į dar že lį ir par ei ti, ko kias sa vi sau gos prie mo nes rei kia tu rė ti tam siuo ju pa ros me tu ir ko dėl ke ly je rei kia elg tis at sar giai? At sa ky mus į šiuos klau si mus mū sų vai kams pa deda ras ti Klai pė dos lop­še lio­dar že lio „Žu vėd ra“ auk lė to jos.

„Žu vy čių“ gru pės auk lė to ja As ta Ta mo­šaus­kie­nė kas met ypa tin gą dė me sį ski ria vai kų sau gaus eis mo kom pe ten ci jai ug dy ti: ren gia ir įgy ven di na pro jek tus, ve da šven tes, pra mo gas, su bu ria tė ve lius ben driems ren gi niams, to bu li na sa vo ži nias se mi na ruo se. Sau gaus eis mo kom pe ten ci jos ug­do mos ir per fi zi nį la vi ni mą, per ku rį pa gal ne ti pi nę ug dy mo pro gra mą žai džiu su vai kais jud riuo sius žai di mus, ve du vik­

to ri nas, or ga ni zuo ju pra mo gas. Siekdamos gi lin ti vai kų sau gaus el ge sio ži nias ir to bu lin ti įgū džius su auk lė to ja As ta pa siū lėme vai kams da ly vau ti sau gaus eis mo pa mo kė lė je Klai pė dos ap skri ties vy riau sio jo po li ci jos ko mi sa ria to Ke lių po li ci jos biu re.

Iš vy ka pas pa rei gū ną Vir­gau­dą­Bru­žą bu vo la­bai nau din ga: vai kai pri si mi nė ir ap ta rė pa grin di nes

sau gaus el ge sio ke ly je tai syk les, iš klau sė pa rei gū no pa ta ri mų ir ga vo do va nų po at švai tą.

In­drė­DRUN­GI­LIE­NĖKlaipėdos­l.-d.­„Žuvėdra“­auklėtoja

„Aš ke liau ju pės čio mis, trau ki niais, lai vais, lėk tu vais“

yra nu si tei kęs. Per šį pro jek tą vai kus pa ska ti no me pieš ti ant as fal to krei du tė mis.

Nors te ma vie na, ta čiau pie ši niai skir tin gi: vie ni min ty se ke­lia vo dvi ra čiais, ki ti plau kė lai vu, tre ti va žia vo at ei ties ma ši na... Tai ro do, ko kie skir tin gi mes esa me, o kū ry ba juk – sie los raiš ka. Pie ši nius ant as fal to krei du tė mis vie nu me tu pie šė dau gu ma Vil niaus lop še lio­dar že lio „Žil vi tis“ vai kų. Jų dar be liai bu vo nu fo­

tog ra fuo ti. Pro jek te da ly va vo Vil niaus ap skri ties vy riau sio jo po li ci jos ko mi­sa ria to Ke lių po li ci jos val dy bos Ad mi­nist ra ci nės veik los sky riaus vy res nio ji spe cia lis tė ins pek to rė Ais tė Di jo kai tė. Pa reng ta fo to gra fi jų pa ro da pa bu vo jo įvai rio se Vil niaus mies to vie to se: UAB „Bim bo Vil nius“, Vil niaus svei ka tin gu­mo ir spor to klu be „Im puls“, pre ky bos cen truo se „Par kas Out let“ Vil niu je,

„Me ga“ Kau ne, Jo na vos r. sa vi val dy bės vie šo jo je bib lio te ko je, taip pat už jū rio ša ly se. Šiuo me tu ji vyks ta Klai pė doje.

Bro­nė­BA­RA­VY­KIE­NĖVil­niaus­l.-d.­„Žil­vi­tis“­auk­lė­to­ja­me­to­di­nin­kė

Jur­gi­ta­RIAU­BY­TĖAuklėtoja

A. Tamošauskienės nuotraukos

Daugiau­nuotraukų­–­www.sac.smm.lt („Švietimo­naujienos“­–­Nuotraukų­albumai)

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

Apie sau gaus el ge sio ug dy mą

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 9 (320)

21

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

Šei ma ir ug dy mo įstai ga – du svar biau si vai kų pa sau liai, ku­rie kas dien tu ri sie tis. Ug dant vai ką šei mos vaid muo ypa tin­gas, to dėl itin svar bu, kad tė vai jaus tų si pa gei dau ja mi gru pė je ir įsi trauk tų į jos veik lą. Įvai rios iš vy kos, tė vų da ly va vi mas už si­ė mi muo se, ve da mos veik los – ypač ver tin ga pa tir tis.

Šir vin tų lop še lio­dar že lio „Sau lu tė“ prieš mo kyk li nės „Dru­ge lių“ gru pės vai kams sa vai tės te ma apie pro fe si jas bu vo įdo mi, veik la – ki to kia nei įpras ta. Tai ne tik po kal biai, dis ku si jos apie įvai rius dar bus, bet ir sma gūs žai di mai, vai di ni mai, tė vų da ly­va vi mas ben druo se už si ė mi muo se bei iš vy ka į Šir vin tų ra jo no sa vi val dy bės so cia li nių pa slau gų cen trą. Vai kai su si do mė ję klau sė si šio cen tro darbuotojų pa sa ko ji mų apie savo dar bą, teikiamas so cia li nes pa slau gas se ny vo am žiaus žmo nėms, ne įga lie siems, so cia li nės ri zi kos šei moms, ap lan kė se ne lius, ne įga lius vai kus, pa ma tė, kaip šie gy ve na, lei džia lais va lai kį, kaip ug do mi jų dar bo įgū džiai, ap žiū rė jo ir iš ban dė tre ni ruok lius, spe cia lų jį trans por tą. So cia li nių pa slau gų cen tro di rek to rė Al­do­na­Bu­be­le­vi­čiū­tė pa si džiau gė, kad vai kai do mi si so cia li nio

Prieš mo kyk li nu kui rei kia ak ty vios pa žin ti nės ir žais min gos veik los

dar buo to jo pro fe si ja, nes pir mą kar tą jų įstai ga bu vo ap lan ky ta sie kiant kuo dau giau su ži no ti apie so cia li nį dar bą – juk ką ga li ži no ti, gal ku ris nors iš šių prieš­mo kyk li nu kų už au gęs pa si rinks bū tent šią pro fe si ją. Dė ko ja me Emos te tai Dei man tei, surengu­siai šią įdo mią iš vy ką.

Kiek vie nam pe da go gui nau­din ga tė vų ar ki tų šei mos na rių pa tir tis, ypač su si ju si su jų dar­bu. Bū tent ši pa tir tis pra ver tė or ga ni zuo jant ben drą veik lą, ku rio je da ly va vo ir Ag nės ma­ma Žyd ra. Vai kams bu vo įdo mu vis kas, kas su si ję su par da vė jos dar bu, to dėl klau sė si pa sa ko ji­

mo, žai dė sma gius žai di mus, at li ko įvai rias už duo tis. Sma gu, kad ran da ma lai ko, no ro ap si lan ky ti gru pė je ir pa si da ly ti sa vo ži nio mis. Juk tė vų ar ki tų šei mos na rių da ly va vi mas di di na vai kų pa si ti kė ji mą, sau gu mo jaus mą, mo ty va ci ją ir ži nių troš ki mą.

Vai kams rei kia tik ros, tu ri nin gos veik los, nes to kia veik la yra il ga lai kė. Jiems rei kia su au gu sių jų dė me sio ir pa lai ky mo.

Vio­le­ta­RIN­KE­VI­ČIE­NĖŠir­vin­tų­l.-d.­„Sau­lu­tė“­prieš­mo­kyk­li­nio­ug­dy­mo­pe­da­go­gė

Druskininkų­ lopšelyje­darželyje­ „Žibutė“­gyvuoja­tradicija­kasmet­rugsėjo­mėnesio­ant­rojoje­pusėje­paminėti­didžiojo­mūsų­dailininko­ir­ kompozitoriaus­Mikalojaus­ Konstantino­Čiurlionio­gimtadienį.­Renginių­iniciatorė­visada­būna­ „Bitelės“­ grupės­ vyresnioji­ auklėtoja­Marytė Kašėtaitė.

Šie met „Bi te lės“ gru pę pra dė jo lan ky ti ži no mos mies to po ros, kū ry bin gų ir ini cia ty vių me no žmo nių Auš ros ir Tau ro Čes nu le vi čių duk ra Vai va (prieš ke le tą me tų tą pa čią gru pę lan kė ir jų vy res nio ji duk ra Mil da). Ma ma Auš ra, no rė da ma pri ar tin ti M. K. Čiur lio nį ir jo kū ry bą prie ma žų jų ug dy ti nių, su ma nė ir vie ną ru dens po pie tę sur engė edu ka ci nę pa mo kė lę „Kas tu ko gim ta die nis“.

Pe da go gių M. Ka šė tai tės ir Vi li jos Mi liaus kie­nės pa mo ky ti vai kai de kla ma vo ei lė raš čius apie M. K. Čiur lio nį. Vai vos ma ma tuo me tu ty liai skam­bant M. K. Čiur lio nio mu zi kai pa sa ko jo apie ma žo jo Kas tu ko vai kiš kas iš dai gas ir nuo ty kius, ro dė, vai kams la bai su pran ta mai aiš ki no dai li nin ko pa veiks lus. Vai kai su tė ve liais sa vait ga liui ga vo už duo tį pa gal iš da ly tus pla nus mies te ras ti sten dus su M. K. Čiur lio nio rep ro duk ci jo mis ir už ra šy ti jų pa­va di ni mus. Grei čiau siai ir tiks liau siai už duo tį at li ku sias šei mas pa ža dė ta ap do va no ti po nios Auš ros įsteig tais sal džiai siais pri zais su čiur lio niš ka at ri bu ti ka. Pa si vai ši nę Kas tu ko mėg tais

Paminėjo Čiurlionio gimtadienį

obuo liais, sly vo mis ir obuo lių py ra gu vai kai pie šė gim ta die nio at vi ru kus. Šil ta, jau ki po pie tė ne pra il go. Vai kai, tė ve liai ir pe­da go gai dė ko jo Vai vu tės ma mai už gra žų ren gi nį, su ža di nu sį no rą nuodugniau pa si do mė ti di džio jo me ni nin ko gy ve ni mu ir kū ry ba, la biau jį su pras ti, ver tin ti.

Zita­VALENTUKONYTĖDruskininkų­l.-d.­„Žibutė“­direktorės­pavaduotoja­ugdymui

22

Jau no jo fi lo so fo aka de mi ja, ku ruo ja ma My ko lo Ro me rio uni­ver si te to Hu ma ni ta ri nių moks lų ins ti tu to Fi lo so fi jos ka ted ros, pra de da ant rus veik los me tus ir kvie čia smal sius jau nuo lius tu ri nin gai pra leis ti lai ką tarp ben dra min čių.

2012–2013 m. m. aka de mi ja lau kia 11–12 kla sių moks lei vių iš vi sos Lie tu vos, sie kian čių įgy ti nau jų ži nių ir su si pa žin ti su fi lo so fi ja, jos is to ri ja, rai da, nau jau sio mis ten den ci jo mis ir įta ka mū sų kas die ny bei. Aka de mi jos pa skai tos vyks ta kar tą per mė­ne sį, tre čią mė ne sio šeš ta die nį.­Už­si­ė­mi­mai­yra­ne­mo­ka­mi.

Ak ty viau sie ms aka de mi jos na riams iš duo si me jos bai gi mo pa žy mė ji mus. Taip pat aka de mi jos na riams, 2013 m. sto sian­tiems į My ko lo Ro me rio uni ver si te to Hu ma ni ta ri nių moks lų ins ti tu to fi lo so fi jos ba ka lau ro pro gra mą ir pre ten duo sian tiems į vals ty bės ne fi nan suo ja mą vie tą, ga li bū ti ski ria mas vie nas pa pil do mas kon kur si nis ba las (0,5 ba lo už ak ty vu mą ir 0,5 ba lo už fi lo so fi nę esė).

No rin tie ji tap ti Jau no jo fi lo so fo aka de mi jos na riais tu ri už si re­gist ruo ti el. pa štu fi­lo­so­fo­a­ka­de­mi­ja@mru­ni.eu ir nu ro dy ti:var­dą,­pa­var­dę;­gi­mi­mo­da­tą;mies­tą,­ku­ria­me­gy­ve­na­te;mo­ky­mo­si­įstai­gą­ir­kla­sę;el.­pa­što,­ku­riuo­no­ri­te­gau­ti­in­for­ma­ci­ją,­ad­re­są;ko­ti­ki­tės­iš­aka­de­mi­jos.Už si re gist ruo ti pa kan ka vie ną kar tą prieš pra de dant lan ky ti

pa skai tas. At vy kę tik pa si žy mė si te lan ko mu mą. Re gist ra ci ja at vi ra vi sus me tus.

JAU NO JO fI LO SO fO AKA DE MI JOS 2012–2013 M. M. PA SKAI Tų KA LEN DO RIUS

Lai kas – 11.00–14.30 (per trau ka – 12.30–13.00)

(II­313 au di to ri ja)Lap kri čio 17 d. – doc. Po vi las Alek san dra vi čius „Re­li­gi­jos­fi­lo­so­fi­ja“.Gruo džio 15 d. – prof. Rū ta Ma ri ja Va ba lai tė „Da­bar­ti­nės­me­no­fi­lo­so­fi­jos­pro­ble­mos“.Sau sio 19 d. – prof. Sau lius Ka ni šaus kas „Vy­dū­nas­ir­ve­dan­tos­iš­min­tis“. Dis ku si ja „Lab da ra ir iš mal da: ar ver ta jas teik ti?“(Au di to ri ja tiks li na ma)Va sa rio 16 d. – dr. Jo lan ta Sal du kai ty tė „Pra­smės­klau­si­mas­fi­lo­so­fi­jo­je“.Ko vo 16 d. – prof. Vy tis Va lat ka „Gy­ve­ni­mas­pa­gal­pri­gim­tį­ir­ci­vi­li­za­ci­jos­kri­ti­ka­an­ti­ki­nė­je­fi­lo­so­fi­jo­je“.Ba lan džio 20 d. – prof. Bro nis lo vas Kuz mic kas „As­me­ny­bė­fi­lo­so­fi­jo­je“.Ge gu žės 18 d. – prof. Jū ra tė Mor kū nie nė „Šiuo­lai­ki­nė­so­cia­li­nė­fi­lo­so­fi­ja.­Nau­jo­ji­mąs­ty­mo­pa­ra­dig­ma“.

Už si ė mi mų da ta, au di to ri ja ir te mos ga li keis tis, pra šo me sek ti in for ma ci ją.

Au di to ri ją uni ver si te te pa dės ras ti vir tu a lus My ko lo Ro me rio uni ver si te to rū mų že mė la pis http://ze­me­la­pis.mru­ni.eu/in­dex.php/ze­me­la­pis/10 ar ba uni ver si te to dar buo to jai.

In for ma ci ja tei kia ma el. pa štu fi lo so fo a ka de mi ja@mru ni.eu ar ba tel. (8 5) 271 4628.

Mus ra si te: Jau no jo fi lo so fo aka de mi ja, My ko lo Ro me rio uni­ver si te tas, At ei ties g. 20, V­502 kab., 08303 Vil nius. Ad re sas in ter ne te – www.mru ni.eu/lt/uni ver si te tas/fa kul te tai/hu ma-ni ta ri niu_moks lu_ins ti tu tas/jau no jo_fi lo so fo_aka de mi ja.

Kvie čia Jau no jo fi lo so fo aka de mi ja

Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen­tre (KPKC) pri sta ty tas Kau no mies to mo ky to jų me to di nės sklai dos lei di nys „Ver­ti­ni­mas­ ug­dant“ – tra di ci nės Kau no mies to mo ky to jų ge ro sios pa tir ties sklai dos kon fe ren ci jos, vyks­tan čios kiek vie ną pa va sa rį, pra ne ši mų rin ki nys. Kon fe ren ci jo je dar bas vy ko tri jo se dar bo gru pė se: „Iki mo kyk li nio am žiaus vai kų pa žan gos ir pa sie ki­mų ver ti ni mas“, „Mo ky tis pa de dan tis ver ti ni mas pra di nia me ug dy me“ bei „Mo ky tis pa de dan tis ver ti ni mas pa­grin di nia me ir vi du ri nia me ug dy me“. Lei di nio struk tū ra at spin di kon fe ren­ci jos ei gą. Tra di ci nia me, jau penk ta ja­me, lei di ny je skel bia mas 31 straips nis (40 au to rių). Pa sak Kau no mies to me ro An driaus Kup čins ko: „Šis lei di nys yra pui kus mo ky mo si vi są gy ve ni mą pa vyz dys. Kau nas sie kia va din tis be si mo kan čiu mies tu. Te lie ka pa si džiaug ti, kad mies to pe da go gi nė ben druo­me nė ak ty viai pri si de da prie šios ini cia ty vos.“

Ren gi ny je da ly va vo straips nių au to riai, lei di nio ren gė jai, Kau no mies to sa vi val dy bės ta ry bos na rė, So cia li nių, svei ka tos ir šei mos rei ka lų ko mi te to pir mi nin kė Lo re ta Ku da rie nė, KPKC di rek to rės pa va duo to ja Au re li ja Ma kū nie nė. Straips nių au to rės pa ste bė jo, kad kas met ge rė ja pra ne ši mų, straips nių ko ky bė, jie tam pa vis bran des ni, ar ti mes ni pe da go gų prak ti nei veik lai, ne pa grįs ti vien te ori nė mis ži nio mis. Per ki lu sią dis ku si ją bu vo svars to ma, kaip pla čiau pa skleis ti ge rą ją pa tir tį, pa ska tin ti ne ak ty vius pe da go gus daž niau tai ky ti šiuo lai ki nius mo ky mo, ver ti ni mo me to dus. Po kal biai, dis ku si jos iš ryš ki no ak tu a liau­sias Kau no mies to pe da go gams pro ble mas, at ei ties dar bų kryp tis. Ren gi ny je ap tar ta bū si ma ki tų me tų kon fe ren ci ja, jos te ma. Ka dan gi pe da go gų nuo mo nės sky rė si: vie ni siū lė gi lin tis į vie ną tam tik rą te mą, ak tu a li ją, ki ti – grįž ti prie jau nag ri nė­tų, bet vis dar ak tu a lių pro ble mų, bu vo pa siū ly tos dvi ga li mos kon fe ren ci jos te mos: „In teg ra ci ja ir tarp da ly ki niai ry šiai“ bei „Šiuo lai ki nė pa mo ka“.

Te lie ka ti kė tis, kad ge ro sios prak ti kos sklai dos tra di ci ja tę­sis.

KPKC­inf.

„Ver ti ni mas ug dant“

Klai pė dos uni ver si te tas kvie čia

Į Pla to no aka de mi ją kvie­čia­mi­11–12­kla­sių­moks­lei­viai­iš­vi­sos­Lie­tu­vos. Ak ty viau siems ir ge riau siai per dis ku si jas pa si ro džiu siems aka de mi jos da ly viams bus iš duo da mi jų įgy tas fi lo so fi jos ži nias pa tvir ti nan tys Pla to no aka de mi jos bai gi mo pa­žy mė ji mai. Pla to no aka de mi jos ab sol ven tai, pa si rin kę stu di jas pa gal Kul­tū­ros­ir­me­di­jų­fi­lo­so­fi­jos pro­gra­mą, įgis da lį kre di tų kai ku rio se šios pro gra mos dis cip li no se.

Pla to no aka de mi ja veiks šeš ta die niais, pir­ma­sis­už­si­ė­mi-mas­nu­ma­to­mas­lap­kri­čio­3­d., rink tis Klai pė dos uni ver si te to Hu ma ni ta ri nių moks lų fa kul te to Fi lo so fi jos ir kul tū ro lo gi jos ka­ted ro je. Už si ė mi muo se dės ty to jai moks lei viams su teiks ga li my­bių įgy ti prak ti nių dar bo su šiuo lai ki nė mis me di jo mis įgū džių.

Klai­pė­dos­uni­ver­si­te­to­inf.Dau giau in for ma ci jos – www.ku.lt/hmf/struk tu ra/ka ted ros/fi lo so fi jos-ka ted ra.

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2012 m. Nr. 9 (320)

23

Rug sė jo mė ne sį Kau no Mai ro nio uni ver si te ti nė je gim na zi jo­je vy ko Al do nos Ru sec kai tės kny gos „Še šė lis JMM. Mai ro nio gy ve ni mo me ni niai biog ra fi niai etiu dai“ pri sta ty mas. Ren gi ny je da ly va vo ne tik gim na zi jos mo ky to jai ir mo ki niai, bet ir Kau no mies to vi suo me nės at sto vai.

Ren gi nį pra dė ju si au to rė, Mai ro nio lie tu vių li te ra tū ros mu zie­jaus di rek to rė, ra šy to ja A. Ru sec kai tė at sklei dė, kad kny go je vaiz duo ja mas pas ku ti nis po eto gy ve ni mo de šimt me tis, veiks mo gi jos iš jo nu si tę sia ir į anks tes nį lai ką, pa ro do ma Mai ro nio, kaip žmo gaus, me ni nin ko, dva si nin ko, bū ties dra ma. Au to rė pa aiš­ki no kny gos gi mi mo, pa va di ni mo su ma ny mo idė ją. „Min tis ra­šy­ti­kny­gą­ki­lo­ta­da,­kai­per­skai­čiau­ke­lis­be­veik­ne­ži­no-mus­po­eto­laiš­kus.­Su­pra­tau,­kad­apie­Mai­ro­nį­žmo­giš­ką­ja­pras­me­ga­li­ma­pa­sa­ky­ti­kaž­ką­nau­jo­ir­įdo­maus“,­–­apie­su­ma­ny­mo­iš­ta­kas­kal­bė­jo­ji. Pa sak au to rės, ra šant šį kū ri nį per žiū rė ta vis kas, kas yra iš li kę apie Mai ro nį tiek jo mu zie ju je, tiek ir ki to se Lie tu vos ar chy vi nė se ins ti tu ci jo se, kas publikuota to me to spau do je. Tad pa ti me džia ga pa dik ta vo šios kny gos tu ri nį – kon kre tų, do ku men ti nį, fak tog ra fi nį. Ren gi ny je da ly va­vu si Sei mo na rė Vin­cė­Vai­de­vu­tė­Mar­ge­vi­čie­nė pa si džiau gė di džiu liu A. Ru sec kai tės dar bu puo se lė jant Mai ro nio at mi ni mą ir įtei kė LR Sei mo me da lį, per da vė LR Sei mo Pir mi nin kės Ire nos De­gu­tie­nės pa dė ką. Kau no Mai ro nio uni ver si te ti nės gim na zi jos di rek to rė, so cia li nių moks lų dak ta rė Dai­va­Gar­nie­nė pri si pa ži­no, kad jau se niai lau kė mu zie jaus di rek to rės A. Ru sec kai tės

„Šešė lis JMM. Mai ro nio gy ve ni mo me ni niai biog ra fi niai etiu dai“ su tik tu vės

kny gos pa si ro dy mo. „Nors kny ga pa ra šy ta re mian tis do ku men­tais, ran kraš čiais, pri­si mi ni mais, straips­niais, ji nė ra nuo bo di, ją ga li ma skai ty ti kaip po pu lia rų ro ma ną, ji tu rė tų bū ti įdo mi kiek­vie nam skai ty to jui. Bu vau su ža vė ta au­to rės sti liu mi, kom po zi ci niais su ma ny mais. Skai tant kny gą ga li ma at gai vin ti ir sa vo ži nias apie to me to is to ri nį ir kul tū ri nį lai ko tar pį, dau giau su ži no ti ne tik apie pa tį Mai ro nį, bet ir apie jo ben dra žy gius, jų sie kius, to me to bui tį, ben dra vi mo įpro čius. Ma nau, kad kny ga bus nau din ga ir mo ki niams ren gian tis eg­za mi nams“, – tvirtino D. Gar nie nė.

Ren gi nį pa gy vi no skai to vas, ren gi nių ve dė jas Vi lius Ka­mins kas, skai tęs Mai ro nio ei les, iš trau kas iš kny gos skai tė ir mu zi ki nius nu me rius at li ko Kau no Mai ro nio uni ver si te ti nės gim na zi jos gim na zis tai. Pa si bai gus ren gi niui ra šy to ja da li jo au to gra fus, at sa kė į skai ty to jų klau si mus.

Ma­ri­ja­KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

Ben dra dar biau da mas su ga biais, jau nais ma te ma ti kos mo­ky to jais Eu ge ni ju mi Bui vy du (Šiau lių uni ver si te to Ma te ma ti kos ir in for ma ti kos fa kul te to Ma te ma ti kos ka ted ra) ir Li nu Nai ma­vi čiu mi (Šiau lių su au gu sių jų vi du ri nė mo kyk la) Šiau lių Didž­dva rio gim na zi jos ma te ma ti kos mo ky to jas eks per tas Vin cas Ta ma šaus kas pa ren gė „Ma­te­ma­ti­kos­už­duo­tis­ta­len­tin­gam­gim­na­zis­tui“. Tai Šiau lių uni ver si te to Ma te ma ti kos ir in for ma­ti kos fa kul te to Ma te ma ti kos ka ted ros re ko men duo tas lei di nys, ku ris yra tę si nys va sa rą pa si ro džiu sios „In ter ven ci jos į lo gi nį mąs ty mą“. Aš pa de du ko le gai sa vo pa ta ri mais, vi sa da ati džiai skai tau jo lei di nių ran kraš čius, su ki tais re cen zen tais per spren­džia me už duo tis, ieš ko me ra cio na liau sio bū do.

Ga būs ir ta len tin gi ma te ma ti kai vai kai yra di džiau sias mū sų ša lies tur tas. Vai kai ne pa sieks to ly gio, ku rį ga lė tų pa siek ti, jei ne puo se lė si me ug dy mo in di vi du a li za vi mu. Ta len tas – tai ypa­tin gi ge bė ji mai, po lin kis ir spe cia lie ji pa sie ki mai. Svar biau sia veik lo je iš vys ty ti abst rak čios sam pra tos ga bu mus, skir ti lo gi­nius ar skai čių dės nin gu mus, tiks liai su vok ti re gi mą jį pa sau lį ir erd vi nes jo ypa ty bes. Ma te ma ti niai ga bu mai – po ten cia las, ku ris tu ri bū ti vys to mas.Už­duo­čių­rin­ki­niu V. Ta ma šaus kas no ri pa dė ti aukš tes nio

nei vi du ti nis ge bė ji mų ly gio vai kams, ku rių stip ri mo ty va ci ja, ge bė ji mas pa baig ti dar bą iki ga lo, for mu luo ti nau jas idė jas ir tai ky ti jas spren džiant pro ble mas.

Mo ky to jas V. Ta ma šaus kas yra įsi ti ki nęs, kad kla sė je ma te­ma ti kai ta len tin gi mo ki niai pa si žy mi mo ty va ci ja ir kū ry bin gu mu. No ras siek ti veik los to bu lu mo yra nuo la ti nė ta len tin go vai ko va ro mo ji jė ga. Už duo tys kla sė je ir na mie ug dys ge bė ji mą kur ti nau jas idė jas, ras ti ne tra di ci nių pro ble mų spren di mo bū dų.

Ne tra di ciš kai su for mu luo tos už duo tys ska tins mo ki nius

Ug do me ga biuo sius ir ta len tin guo sius

lo giš kai mąs ty ti, kū ry biš­kiau žvelg ti į už da vi nio są ly gą. Ma no me, kad ir ki to se lei di nio da ly se for muo si me ge bė ji mą spręs ti ne tra di ci nius ma­te ma ti kos už da vi nius bei pro ble mas, ana li zuo ti sa vo veik lą.

Ai da Ši me lio nie nė kny­go je „Kaip at pa žin ti vai ko ga bu mus?“ ra šo, ką tu rė­tų ži no ti tė vai ir mo ky to­jai, „siek da mi at pa žin ti, įver tin ti ir ge riau su pras ti šiuos, ki to kius nei vi si, iš skir ti nių ge bė ji mų vai kus“. Ma te ma ti kos mo ky to jai, nau do da mi šio lei di nio ir jo tę sti nių da lių me džia gą, su da rys są ly gas ta len tin giems vai kams at si skleis ti.

No ri me pa kvies ti ir ki tus ma te ma ti kos mo ky to jus, ku rie tu ri su kau pę dar bo su ga biais ir ta len tin gais mo ki niais pa tir ties, ją api ben drin ti, su si ste min ti ir pa si da ly ti su ša lies mo ky to jais.

Mo ky to jas Vin cas, ku rį pa žįs tu nuo stu di jų me tų, yra darbš­tus, sie kian tis ži nių ir at vi ras, da li ja si su kaup ta pa tir ti mi su ko­le go mis, daug ir nuo šir džiai dir ba su mo ki niais. Šiuo me tu ant jo dar bo sta lo yra už duo čių, skir tų skir tin gų ge bė ji mų mo ki nių ma te ma ti niam raš tin gu mui ug dy ti ir ver tin ti, rin ki nys.

Tad nei eš ko da mi pa vie nių klai dų ar ko rek tū ros ne tiks lu mų pa si nau do ki me mo ky to jo V. Ta ma šaus ko pa tir ties lei di nu kais ir pa tys pri si dė ki me sa vais dar bais.

Al­gir­das­PIN­TU­LISŠiau­lių­su­au­gu­sių­jų­vid.­m-klos­ma­te­ma­ti­kos­mo­ky­to­jas­me­to­di­nin­kas

24

Jau dau giau nei 75 me tus ug dy mo įstai go je, įsi kū ru sio je ža­lio jo je Uo sio gat vė je Kau ne, ug do mi vai kai, tu rin tys klau sos ne­ga lią. Kas met į jau kias kla ses, ka bi ne tus, žai di mų kam ba rius ir mie ga muo sius jie su si ren ka iš vi sos Lie tu vos. Ta čiau čia, Kau no kur čių jų ir ne pri gir din čių jų ug dy mo cen tre (KKNUC), ne iš gir si links mai šne kant že mai tiš kai, dzū kiš kai ar ki ta tar me. Čia vai kai daž niau siai ben drau ja sa vo gim tą ja lie tu vių ges tų kal ba.

Kur ti ir ne pri gir din tys mo ki niai cen tre mo ko si nuo pa ren gia­mo sios iki 10 kla sės per 11 mo ky mo si me tų įgy da mi pa grin di nį iš si la vi ni mą ir gy ve ni mo įgū džių, rei ka lin gų sa va ran kiš kam gy ve ni mui. Di des nė da lis mo ki nių gy ve na jau kia me, re no vuo­ta me cen tro ben dra bu ty je. Bai gę de šimt kla sių to liau jau nuo liai mo ko si Lie tu vos kur čių jų ir ne pri gir din čių jų ug dy mo cen tre Vil­niu je, Tai ko mo sios dai lės mo kyk lo je Kau ne, ki to se pro fe si nė se ša lies mo kyk lo se, ku rio se ne tik įgy ja vi du ri nį iš si la vi ni mą, bet ir iš moks ta ama to. Da lis mo ki nių sėk min gai stu di juo ja aukš to­sio se mo kyk lo se.

Po pa mo kų į cen trą sku ba ir ben dro jo ug dy mo mo kyk lo se in teg ruo tai be si mo kan tys ar dar že lius lan kan tys klau sos ne ga­lią tu rin tys vai kai, ly di mi tė ve lių. Čia jiems tei kia ma kva li fi kuo ta sur do pe da go gų pa gal ba.

Rug sė jį nau jie ji moks lo me tai pra si dė jo ir Kau no kur čių jų ir ne pri gir din čių jų ug dy mo cen tro moks lei viams, ku rie, vis grįž­da mi at gal į va sa rą, pri si me na ne iš dil do mus įspū džius, pa tir tus bir že lio mė ne sį Len ki jo je. Bir že lis jiems do va no jo daug nau jų drau gų, ge ro sios pa tir ties, nuo ty kių, nau jų pa žin čių, o svar­biau sia – su vo ki mą, kad vi sai ša lia, tik už 160 km, kai my ni nė je ša ly je, gy ve na ir mo ko si to kie pat kur ti jau nuo liai, tu rin tys pa na­šių idė jų, pro ble mų, sva jo nių. Lie tu vos ir Len ki jos kur čiuo sius mo ki nius bei jų va do vus drau gėn subūrė tarp tau ti nis pro jek tas „Tai,­kas­mus­vie­ni­ja“. Jį pa ren gė ir sėk min gai įgy ven di na Kau no kur čių jų ir ne pri gir din čių jų ug dy mo cen tro pe da go gai, part ne riais tap ti pa kvie tę Len ki jos Olec ko mies to Šv. Fi li po Smal do nės ug dy mo cen trą, ug dan tį kur čius ir ne pri gir din čius vai kus. Su šiuo cen tru kau nie čiai jau ne vie ne rius me tus pa­lai ko glau džius ry šius.

Pro jek tu „Tai, kas mus vie ni ja“ per kul tū ri nę, pa žin ti nę, me­ni nę ir spor ti nę veik lą, tarp tau ti nę ges tų kal bą sie kė me at ver ti mus vie ni jan čias są sa jas – jau ni, eu ro pie čiai, kai my nai, ne gir­din tys, tu rin tys ben drą is to ri ją, pa na šią kul tū rą ir vie ną kur čių jų glo bė ją – šv. Fi li pą Smal do nę. Siek ta vyk dy ti Lie tu vos ir Len ki­jos san glau dą per pa trauk lų ir ko ky biš ką, pa rem tą part ne rys te

Tai, kas mus vie ni ja

kur čių jų ug dy mą. Vi sų džiaugs mui, 2012 m. pro jek tas lai mė jo Lie tu vos ir Len ki jos jau ni mo mai nų fon do fi nan sa vi mą. Pa gal fon do nuo sta tus pro jek to da ly viais ta po po 10 pa čių ge riau sių, ak ty viau sių 13–17 me tų jau nuo lių ir po 2 va do vus iš kiek vie­nos ša lies. Pro jek tas pra si dė jo gru pe lės mo ki nių ir pe da go gų iš Len ki jos vieš na ge Lie tu vo je. Sve čiai ar ti miau su si pa ži no su Kau no kur čių jų ir ne pri gir din čių jų ug dy mo cen tro moks lei viais bei pe da go gais, ap ta rė nu ma to mas bir že lio mė ne sio pro jek­ti nes veik las, ap lan kė įžy mias Kau no vie tas, mu zie jus, žai dė ir šo ko dis ko te ko je, at sa kin gai ren gė si spek tak liui „Naš lai tė ir nykš tu kai“, su kur tam pa gal pa na šias lie tu vių ir len kų tau tų pa sa kas.

Bir že lio 4 d. mo ki nių ir auk lė to jų gru pė iš Lie tu vos iš vy ko į Olec ką ir ten iki bir že lio 8 d. kar tu su part ne riais iš Len ki jos vyk dė pro jek te nu ma ty tas veik las. Ka dan gi mo ki niai per pir mą jį len kų vi zi tą Lie tu vo je jau bu vo su si pa ži nę, ben dra vi mas ir už si­ė mi mai vy ko la bai sklan džiai: mo ki niai no riai ir šil tai ben dra vo, ak ty viai žai dė įvai rius kū ry bi nius žai di mus, drau ge su gar bin­gais sve čiais, tarp ku rių bu vo ir Olec ko mies to me ras, da ly va vo šv. Mi šio se. Vi si kar tu mel dė si už kur čių jų ir jų mo ky to jų glo bė ją šv. Fi li pą Smal do nę, už vi są kur čių jų ben druo me nę, tė ve lius ir pe da go gus. Va ka re žiū ro vus pro jek to da ly viai nu ste bi no spek tak liu „Naš lai tė ir nykš tu kai“, ku rio dia lo gai bu vo per tei­kia mi len kų ir lie tu vių ges tų kal bo mis, nuo sta bia kom piu te ri ne sce nog ra fi ja, šo kiais.

Ki to mis pro jek te nu ma ty to mis die no mis jau­nuo liai pra mo ga vo. Daug pa ty rė ke liau da mi po Olec ko apy lin kes, su si pa ži no su ben dra Len ki jos ir Lie tu vos is to ri ja. Vyk dy tas veik las mo ki niai pui kiai įver ti no ir ap ra šė pa reng tuo se die no raš čiuo se, o drau ge pra leis tą lai ką įam­ži no kur da mi pri si mi ni mų al bu mus „Tai, kas mus su vie ni jo“. La bai džiau gia mės, kad per pro jek tą „Tai, kas mus vie ni ja“, abi pu sį len kų ir lie tu vių et no kul tū ros, is to ri jos ir kur čių jų kul­tū ros pa ži ni mą jau ni mas ra do tai, kas sie ja ir ar ti na tau tas, už mez gė ry šius.

Spa lio mė ne sį įsi ver tin da mi pro jek tą ren­gia me vaiz do kon fe ren ci ją „Tai, kas mus su­ vie ni jo“.

Ma no me, kad Lie tu vos ir Len ki jos jau ni mo mai nų pro gra mo je tai vie nas iš ge riau sių pro­jek tų, ku ria me ne bu vo kal bos bar je rų ir ku ris padėjo susidraugauti klausos negalią turinčiam jaunimui.

Da­lia­ŠAR­KIE­NĖ,­Da­lia­BA­KA­NIE­NĖKKNUC­pe­da­go­gėsBendras­spektaklis­„Našlaitė­ir­nykštukai“

Bendra­veikla