Individualizuota medicina

Atgauti ir išsaugoti sveikatą

Dr. Jean-Claude LaprazMarie-Laure de Clermont-Tonnerre

Dr. Jean-Claude Lapraz

Marie-Laure

de Clermont-Tonnerre

INDIVIDUALIZUOTA MEDICINA

IND

IVIDU

ALIZUO

TA M

EDICIN

A

Argi nenusipelnėme medicinos, kuri atsižvelgtų į mūsų savitumą,

mūsų unikalumą, medicinos, kuri užtikrintų tinkamą prevenciją ir veiksmingai gydytų mus kuo mažiau toksiškais vaistais?

JEAN-CLAUDE LAPRAZ (Žanas Klodas Laprazas) – bendrosios praktikos gydytojas, per keturiasdešimt darbo metų sukūręs endo-biogeninės medicinos koncepciją ir ją taikantis savo praktikoje Pran-cūzijoje ir kitose šalyse. Jis yra Tarptautinės endobiogeninės medici-nos ir integraliosios fiziologijos draugijos prezidentas.

„Individualizuota medicina“ – knyga, parašyta drauge su žurnaliste Marie-Laure de Clermont-Tonnerre (Mari Lor de Klermon-Toner), pateikia naują medicinos sampratą – į žmogų žvelgti kaip į visumą ir pacientą, ligą ir gydymą vertinti kiek kitaip.

Endobiogenika siūlo kitokį požiūrį ir į paciento sveikatą, ir į galimybes jį gydyti, pa-taria, kaip užkirsti kelią ligoms ir padėti žmogui, kai jis yra priverstas gydytis pripa-žintais cheminiais vaistais.

Naujoji medicina leidžia geriau suvokti sudėtingas medicinos problemas, kylančias dėl vadinamųjų civilizacijos ligų – cholesterolio kiekio pokyčių, diabeto ir kt. Jai rūpi ir ligos aptikimo, vėžio ir degeneracinių ligų gydymo bei prevencijos, ligos atsinauji-nimo ir atsparumo pačiam geriausiam gydymui, netinkamų receptų, vaistų sukeltų patologijų problemos.

Gal iš pavyzdžių atpažinsite, kad viena ar kita liga sergate ir jūs arba jūsų artimieji.

Gal ši knyga padės jums rasti geriausią būdą apsiginti nuo nuolatinių negalavimų ir geriau pažinti bauginamas šiandienos ligas. „Individualizuota medicina“ skirta ir gydytojams, ir menkai medicinos srityje išprususiems žmonėms – visiems, kurie rū-pinasi savo sveikata ar yra susidūrę su kritinėmis ligomis.

ISBN 978 9986 16 956 7

9 789986 169567

I N D I V I D U A L I Z U O T A M E D I C I N A2

3

VILNIUS 2013

Iš prancūzų kalbos vertė Virginijus Baranauskas

Dr. Jean-Claude Lapraz Marie-Laure de Clermont-Tonnerre


Atgauti i r i šsaugoti sveikatą


Knygą parėmė Endobiogeninės medicinos draugija

UDK 616:575 La329

ISBN 978-9986-16-956-7

© ODILE JACOB, mars 2012© Virginijus Baranauskas, vertimas į lietuvių kalbą, 2013© Asta Puikienė, viršelio dizainas, 2013© „Tyto alba“, 2013

Dr Jean-Claude LaprazMarie-Laure de Clermont-TonnerreLA MéDECINE PErSONNALISéEretrouver et garder la santéOdile Jacob, Paris, 2012

PrATArMė LIE TUVIšk AM LEIDIMUI 5

Pratarmė lietuviškam leidimui

Žmogaus organizmas yra sudėtinga visuma, susidedanti iš atskirų organų, kuriuos sudaro įvairūs audiniai, o juos – skirtingos ląstelės. Visi organai jungiasi į darniai funkcionuojančias sistemas, nes jas sieja funkciniai ryšiai. Sutrikus organo ar funkcijos veiklai, atsiranda tam tikrų požymių, informuojančių apie sutrikimus, – juos mes vadiname simptomais. Simptomai informuoja apie sutrikusią organų ar siste-mų veiklą arba pakitusią kurių nors organų būklę. Tai mes vadiname liga.

Gydytojas privalo nustatyti sutrikimų priežastį, organų ir funkcinių sistemų pažeidimo vietą bei laipsnį ir skirti gydymą, tai yra padėti or-ganizmui grįžti į normalią būklę.

Gydytojas Jeanas-Claude’as Laprazas šioje knygoje nagrinėja kelis šiuolaikinės medicinos aspektus. Šiandien, kai medicina itin speciali-zuota ir standartizuota, jis kviečia tirti ir gydyti kiekvieną ligonį kaip atskirą unikalų individą, pabrėždamas, kad jame vykstantys procesai nepasiduoda unifikavimui. Kiekvieno gydytojo sėkmės laidas – mokėti įsigilinti į ligonio nusiskundimus, praeityje buvusius sveikatos sutriki-mus, ieškoti tarpusavio ryšių ir priežasčių, sukurti individualų ligonio klinikinių ir instrumentinių tyrimų planą ir kiekvienam ligoniui skirti individualų gydymą. Žinoma, tam reikia daug laiko, pastangų ir aukš-tos kvalifikacijos. Būtina nuolat atnaujinti žinias, gebėti integruoti, tai yra ieškoti molekulės ir viso žmogaus organizmo ryšio.


Antras aspektas, kurį akcentuoja dr. J.-C. Laprazas, yra žmogaus en-dokrininės sistemos veikla, kuri, anot jo, dar nepakankamai analizuo-jama ir vertinama kasdieniame gydytojo darbe. Požiūris į sveikatos veiksnių visumą grindžiamas tuo, kad pripažįstama didelė hormoni-nės sistemos įtaka visoms žmogaus organizmo sistemoms. Hormoni-nė sistema reguliuoja žmogaus organizme vykstančius procesus: me-tabolizmą, irimo procesus (katabolizmą), atkūrimą ir sintezę (anabo-lizmą). Tai jis vadina endobiogenika.

Trečias aspektas – išbalansuotų žmogaus organizmo funkcijų tau-sojamasis gydymas, skiriant tik būtinus, gerai žinomus vaistus, nesu-keliančius ženklaus šalutinio poveikio. Dr. J-C. Laprazas kviečia at-kreipti dėmesį į vaistinguosius augalus, apie kuriuos, deja, labai mažai kalbama per medicinos studijas. Jis pabrėžia, kad gydymas natūralios kilmės produktais pažadina kūno gebėjimą pačiam atkurti sutrikusią pusiausvyrą, bet nesiūlo atsisakyti ir tradiciškai vartojamų sintetinių vaistų.

Knygos bendraautorė žurnalistė Marie-Laure de Clermont-Tonner-re perteikia gydytojo mintis populiariai, visiems, ne tik specialistams, suprantama kalba, taigi ši knyga skiriama ir gydytojams, ir mažai me-dicinos srityje išprususiems skaitytojams.

Gydytojo Jeano-Claude’o Laprazo ir žurnalistės Marie-Laure de Clermont-Tonnerre knyga – lengvai skaitoma, o tai yra didelis knygos vertėjo Virginijaus Baranausko, sėkmingai įveikusio sudėtingo me-dicininio teksto vingrybes, nuopelnas. Tikiu, kad šią knygą perskai-čiusiems gydytojams kils noras permąstyti savo veiklą, o jų pagalbos laukiančius pacientus paskatins diskutuoti su gydytoju apie savo ne-galavimus ir problemas. Dr. J.-C. Laprazas sako, jog „visi medikai pri-tars, kad tikras gydytojas išklauso, paliečia, svarsto, pritaiko gydymą ir nuolat abejoja“, ir reikia siekti, „kad medicina būtų skirta žmogui, o ne statistiniam nuasmenintam individui. Argi ligoniai to nenusipelnė?“

Lietuvos nusipelnęs gydytojas,Prancūzijos Lilio universiteto garbės daktaras,

prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis

NAUjOjI sVEIk ATOs POLITIk A – VEIksMINgAI Ir INDIVIDUALIZUOTAI MEDICINAI 7

Naujoji sveikatos politika – veiksmingai ir individualizuotai medicinai

Jau keletą metų atidžiai stebime, kaip vartojami šiuolaikiniai vaistai. Ir štai naujiena – garsūs medicinos profesoriai, kaip antai gydytojai De-bré ir Evenas, plačiajai visuomenei skirtoje spaudoje pasipiktino ne-apgalvotu ir visuotiniu sintetinių vaistų, ne tik pavojingų, bet kartais ir nereikalingų, vartojimu ir jų vertinimu. Toks bendrosios praktikos gydytojų ir chirurgų pasipiktinimas drąsus ir net prieštaringas, nes jie patys ilgus metus versdamiesi privačia praktika ir dirbdami ligoninėse tų vaistų skirdavo kasdien.

Gerai, kad tokią savo nuostatą jie išsakė viešai ir atkreipė dėmesį į būtinybę permąstyti vaistų vartojimo politiką. Vis dėlto ji nelabai veiksminga, nes jie nepateikė kitokio sprendimo arba alternatyvos iš-viešintos vaistų grėsmės sukrėstiems ir sutrikusiems pacientams.

Kaip privačiai ir ligoninėse daugiau nei keturiasdešimt metų dirbęs bendrosios praktikos gydytojas, tarptautinės draugijos, vienijančios keleto šalių medikus, prezidentas, galiu patvirtinti, kad protingą ir jau patikrintą sprendimą pasiūlyti įmanoma. Tereikia, kad gydytojų balsą išgirstų valdžia, nors mūsų šalyje šis projektas sunkiai įgyven-dinamas...

Būtinybė radikaliai peržiūrėti vaistų vartojimą verčia iš naujo įver-tinti mokslinius tokio vartojimo pagrindus. Iš tikrųjų sintetinių vaistų krizė kur kas sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes ją lemia pati medicinos, kaip gyvybės mokslo, logika.


Tirdami sudėtingą žmogaus organizmą, mokslininkai pasuko pa-prasčiausiu keliu – ėmė dalyti jį į daugybę organų ir funkcijų, ieškoti mažiausios struktūros (iki pat genų) ir susieti su ligos priežastimi. Jie teigia, kad nustačius ligos priežastį tereikia pasiūlyti vaistą, skirtą ano-malijai gydyti, ir ligonis pasveiks. Tam tikra prasme galėtume sakyti, kad šiuolaikiniai vaistai kuo puikiausiai atitinka lūkesčius: jų „gyvybę gelbstintis“ poveikis tiksliai nukreiptas į nedidelę „sergančią“ be galo sudėtingo žmogaus kūno dalelę.

Tokia dalinė tikrovės vizija ribota, sveikatos priežiūros profesionalai dabar vieningai tai pripažįsta, nes ligoniai, patyrę gydymo nesėkmę, atkritę, kamuojami ligų ir komplikacijų, ir toliau diena iš dienos ken-čia, nes jų sveikata buvo įvertinta tik iš dalies, o paskirti stiprūs vaistai tinkamai nepritaikyti jų organizmų fiziologijai.

Vengdama tokių padarinių, mūsų gydytojų grupė sukūrė integralią žmogaus fiziologijos viziją, kuri susieja organus vienijančius ryšius su funkcijomis bei organizmo visuma ir leidžia sukurti individualizuotą mediciną. Tokia nuostata, arba kitaip endobiogenika, turėtų vyrauti medicinoje. Ji reiškia naują pacientui pasireiškusių požymių, kliniki-nės apžiūros, kuri turi būti integruota, o ne atskirta nuo organizmo visumos, sampratą, išsamesnį biologinių tyrimų rezultatų vertinimą – tai gydymo strategija, kruopščiai apgalvota ir pritaikyta pagal pacien-to fiziologiją, nes jo negalavimas neatsiejamas nuo sveikatos veiksnių visumos.

Vadovaujantis šiuo integraliu požiūriu, pirmiausia siūloma atsi-žvelgti į kiekvieno asmens fiziologiją, suteikti deramą vietą vaistiniams augalams, mat iki šiol manoma, kad vaistiniai augalai ne tokie veiks-mingi ir patikimi kaip pagal juos sukurti sintetiniai vaistai. Ignoruoja-mi gydytojų, pirmiausia pasirenkančių sintetinius vaistus, jie laikomi atgyvenusiu protėvių išminties reliktu.

Tačiau per keturiasdešimt pastarųjų metų įvairių šalių gydytojai at-liko nemažai svarbių tyrimų. Jie padėjo įrodyti, kad vaistiniai augalai, vartojami itin kruopščiai laikantis taisyklių, yra puiki gydomoji prie-monė ir užtikrina tinkamą prevencinį gydymą.

Toks naujas požiūris, vadinamas klinikine fitoterapija, skatina per dabartinės mokslo patirties sietą persijoti tradicinės medicinos duo-menis ir juos patvirtinti arba paneigti. Negana to, raginama fitoterapi-

NAUjOjI sVEIk ATOs POLITIk A – VEIksMINgAI Ir INDIVIDUALIZUOTAI MEDICINAI 9

nių produktų poveikį patvirtinti atliekant išsamius klinikinius pacien-to stebėjimus. Iš tikrųjų tik medicininis mąstymas padeda nustatyti tikslią diagnozę ir numatyti gydymo strategiją, nukreiptą ne vien į simptomų gydymą, bet ir į bendrą asmens organizmo būklės įverti-nimą. Jei šių esminių dalykų nepaisoma, neįmanoma nei suprasti, nei tinkamai stebėti, koks – geras ar blogas – yra šių produktų poveikis.

Jeigu diagnozė tiksli ir vaistiniai augalai vartojami tinkamai, jais ga-lima veiksmingai gydyti daugiau kaip 80 % dabar žinomų ligų ir gero-kai sumažinti nuolat brangstančių sintetinių vaistų, dažnai sukeliančių įvairių patologijų (vadinamų jatrogeninėmis ligomis), vartojimą. Be to, jie padeda ligonio organizmui lengviau pakelti kenksmingą gydy-mo stipriais vaistais poveikį, sutrumpinti tokių vaistų vartojimo laiką ir greičiau pagerinti asmens sveikatos būklę.

O kur dėsime sintetinius vaistus? Iš tikrųjų be jų neišsiversime gydy-dami sunkiausias ligas, jie būtini, kai kyla pavojus gyvybei, o organiz-mas nebepajėgia atsispirti ligai. Manome, kad jų vartojimas turi būti griežtai ribojamas atsižvelgiant į indikacijas, tiksliai nustatytas pagal nozologijos taisykles, o ne be atodairos standartizuojamas, neatsižvel-giant į kiekvieno asmens individualumą. Kadangi sveikatos draudimo institucijos nebesuvaldo išmokų protrūkio, naujoji sveikatos politika grąžinti vaistinius augalus į sveikatos apsaugos sistemą būtų vienas iš greitai įgyvendinamų teigiamų sprendimų. Toks sprendimas reikš-mingas ir asmens, ir visuomenės sveikatos požiūriu.

Dr. Jean-Claude LaprazParyžius, 2013 m. gegužės 27 d.


PrATArMė 11

Pratarmė

Ši knyga, skirta visuomenei ir medikų bendruomenei, atsirado ben-dradarbiaujant bendrosios praktikos gydytojui ir jo pacientei žurna-listei.

Gydytojui, kuris keturiasdešimt metų vertėsi privačia praktika ir dirbo ligoninėje, buvo svarbu pasidalyti patirtimi, kurią jis įgijo dirb-damas su kolegomis prancūzais ir užsieniečiais. Čia kalbama apie tik-rąją sveikatos veiksnių visumos mediciną. Tai prevencinė ir gydomoji medicina, pasižyminti tuo, kad į pacientą žvelgiama kaip į visumą.

Žurnalistei buvo įdomu gauti kitokių nei įprasta atsakymų į klausi-mus apie ligą ir sveikatą. To ji siekė skaitydama ligų istorijas ir daly-vaudama gydytojo konsultacijose.

Ji lyg nebyli liudytoja supažindins jus su konsultacijų paslaptimis. Nebuvo nė vieno ligonio, prieštaravusio, kad žurnalistė jose dalyvau-tų, – taip jie pagerbė gydytoją Laprazą ir pademonstravo norą, kad būtų atskleista tai, ką patys patyrė.

Jūs juos išgirsite. Jie papasakos apie save, papasakos jums apie jus...Šis dviejų autorių parašytas kūrinys pirmiausia skiriamas tiems, ku-

rie, sunerimę dėl neseniai spaudoje pasirodžiusios informacijos apie cheminių vaistų toksiškumą, dėl degeneracinių ligų ir vėžio protrūkio, klausia savęs, kaip žmonėmis rūpinasi šiandienos medicina. Jis skiria-mas visiems tiems, kurie nebepajėgia dideliais kiekiais ryti antibioti-kų, kortizono, vaistų nuo uždegimo, beta blokatorių, antikoaguliantų,


skausmą malšinančių vaistų, vos atsiranda menkiausių negalavimų.Tiems, kurie, persirgę kuria nors liga, vėliau ir vėl atkrinta.

Ką daryti, jei gydyti nesiseka, kaip buvo tikėtasi, arba, dar blogiau, jei gydymas sukelia kitų patologijų? Kaip suteikti vilties sunkiomis li-gomis sergantiems ligoniams?

Įprasta, kad pernelyg standartizuota ir itin specializuota medicina visą dėmesį sutelkia į simptomus ir atsieja ligonį nuo ligos, o ši kny-ga siūlo naują medicinos sampratą – į žmogų žvelgti kaip į visumą, pacien tą, ligą ir gydymą vertinti kiek kitaip.

Ši originali integrali koncepcija, endobiogenika, siūlo kitokį požiūrį į paciento sveikatą ir galimybes jį gydyti, užkirsti kelią ligoms ir jam padėti, kai jis yra verčiamas gydytis pripažintais cheminiais vaistais.

Ši nauja individualizuota, prediktyvinė, asmenybę vertinanti kaip visumą medicinos vizija neprieštarauja jokiai medicinos praktikai. Ji randa vietą kasdienėje medikų veikloje, gerbia visus įgūdžius ir moks-lo reikalavimus, ją gydytojai šiandien taiko daugelyje šalių.

Užkirsti kelią, gydyti, pasveikti...Kokios sveikatos norime būti rytoj? Argi nenusipelnėme medicinos,

kuri atsižvelgtų į mūsų savitumą, mūsų unikalumą, medicinos, kuri užtikrintų tinkamą prevenciją ir veiksmingai gydytų mus kuo mažiau toksiškais vaistais?

TOkIA k AIP Ir jūs PACIENTė 13

Į ž a n g a

Tokia kaip ir jūs pacientė

Kodėl ši knyga gali atsakyti į jūsų klausimus apie sveikatą

Visiems kyla abejonių dėl to, kaip mus gydo! Kaip ir daugelio jūsų, be abejo, vienas iš man artimų žmonių sunkiai serga ir, deja, turiu pasakyti, kad jam taikomas gydymas ir stiprūs sintetiniai vaistai ne kažin ką gali padėti... jau per vėlu. Tad man kyla daug klausimų, ypač dėl prevencijos. Ar buvo įmanoma ką nors padaryti anksčiau? Kokie veiksniai, kokie fiziologiniai procesai galėjo sukelti to žmogaus ligą ir skatinti jos raidą iki to momento, kai ji ėmė kelti dideles kančias? Prancūzijoje atliekama išankstinė diagnostika (mamografija, echo-grafija, biopsija ir kt.), bet ar pakankamai dėmesio skiriama preven-cijai? Ar esama visa apimančio tyrimo, kuris iš anksto galėtų nustatyti pacien to kūne vykstančius pavojingus pokyčius?

Klausiau savęs, ar liga prasidėjo „atsitiktinai“, ar toks tvirtinimas tebuvo priedanga paslėpti neišmanymą. Ar turime būti fatalistai, ar patys galime pasirūpinti savimi, savo sveikata?

Ar kai kurių žmonių sveikatos būklė yra palanki atsirasti vienai ar kitai patologijai? Ar galima pažinti savo fiziologines galias ir silpnybes, kad suprastum, kokios yra sutrikimų priežastys, ir galbūt įstengtum geriau rūpintis savimi?

Ieškojau atsakymų, kas yra liga, kokių gydymo būdų siūloma (alo-


patija, homeopatija, fitoterapija ir kt.), kaip ligonis susijęs su jam bū-dinga patologija, kas yra pasveikimas. Ar pasveikti tereiškia panaikinti simptomus? O gal derėtų eiti toliau ir stengtis pašalinti skausmo prie-žastis? Bet kas tai šiandien geba Prancūzijos (plačiau – Vakarų) medici-noje? Žinoma, yra keletas labai madingų paralelių, alternatyvių gydymo būdų, kai stengiamasi įvertinti ligą visais aspektais. Uždavus vis daugiau klausimų ligoniams, paaiškėjo, kad iš tikrųjų radosi kohorta nerimau-jančių pacien tų, ieškančių alternatyvia vadinamos medicinos praktikos šalininkų, gydančių ne tik ligą, bet ir ligonį. Puiki mintis, bet kaip įsi-tikinti, kad tie konsultantai geba nustatyti tikslią diagnozę? Ar aš galiu būti įsitikinęs, kad jie nesukels grėsmės pacientui, jei net neturi medici-ninio išsilavinimo, leidžiančio įvertinti siūlomo gydymo padarinius?

Taip pat neradau tinkamo atsakymo į man kilusius klausimus, kai susidūriau su pažadais, patarimais, kaip laikytis dietos, su anekdotinė-mis rekomendacijomis (įvairios dietos, stebuklingi gėrimai, visas ligas gydantys augalai ir kt.) knygose ir iliustruotuose žurnaluose – jų kaip iš gausybės rago pasipila kiekvienais metais.

Kuriais daugiau ar mažiau stebuklingais pažadais, mums dalijamais tokiu metu, kai nerimą keliančiais tempais didėja kai kuriomis ligomis sergančių žmonių skaičius, tikėti? Žinoma, labai norėčiau tikėti, kad, valgydama daugiau šokolado, mankštindamasi, gerdama granatų sul-tis ar vartodama ciberžolę, ligos išvengsiu... bet norėčiau gauti kur kas išsamesnį medicininį atsakymą. Ir sulaukti naujų pasiūlymų mums, pacientams.

Ėmiau abejoti tikrosiomis šiandienos medicinos galimybėmis mane visiškai išgydyti nesukeliant nereikalingos rizikos. Baimę kelia ir ne-seniai kilę skandalai dėl kai kurių naujų vaistų (Acomplia®, Vioxx®, Médiator®); šie vaistai buvo pašalinti iš rinkos.

Tokia nepasitikėjimo krizė ištiko ne tik mane...

Pasitikėjimo krizėPasitikėjimo medicinos sistema krizė yra daug bendresnio pobūdžio, panašių problemų šiandien kyla dėl beveik nevaldomų ekonomikos ir finansų sistemų. Gyvename nerimo laikotarpį, kai didžiosios vakar-dienos tiesos nebeatrodo tokios įtikinamos, laikotarpį, kai klausti tapo būtina.


Deja, pacientai dažnai paliekami vieni su savo klausimais. Niūri statistika rodo, kokios ribotos šiandien yra medicinos galimy-

bės ir kokia kartais ji būna bejėgė. Visi esame girdėję apie vėžinių ligų „protrūkį“.

Taip, protrūkį, nes kokiu kitu žodžiu galėtume apibūdinti šį reiš-kinį, jei greitai vėžiu sirgs kas antras vyras ir kas trečia moteris? Tai konstatuoja ir 2008 m. Nobelio premijos už laimėjimus medicinos sri-tyje laureatas Lucas Montagnier savo naujausioje knygoje „Gyvenimo kovos“: „Mūsų visuomenėje pernelyg daug jaunų žmonių per anksti miršta nuo vėžio1, širdies ligų, o smegenų ir sunkios sąnarių ligos plin-ta taip greitai, kaip didėja mūsų viltys gyventi.“

O kaip vertinti Jungtinėse Amerikos Valstijose paskelbtus statistikos duomenis, iš kurių galima spręsti, kad vaistų toksiškumas yra viena iš mirštamumo priežasčių?2 Imi nerimauti, žinodamas, kad Prancūzijoje suvartojama daugiausia pasaulyje antibiotikų, antidepresantų ir rami-namųjų vaistų.

ar jums yra tekę Pasijusti bejėgiams?Ar gali pacientui kas nors kelti didesnį nerimą nei nežinojimas, kas jam darosi? Argi mes nepasijuntame bejėgiai, kai susiduriame su mus kamuojančiais simptomais, ar gana dažnai nesijaučiame lyg vaikai prieš tuos, kurie turi sukaupę medicinos žinių? Tokios mintys gali versti mus nerimauti, o mes net nežinosime, kodėl nerimaujame...

Mums greitai, kartais lakoniškai pasakoma apie įvairiausias mūsų laukiančias negandas... Jaudinamai tiksliai medikai nuolat kartoja nu-rodymus, o mes esame priversti jiems paklusti: „Sumažinsime jūsų cholesterolio kiekį... Bandysime įveikti virusą... Apšaudysime vėžio ląstelę... Jums tereikės gerti vaistus.“ Dažniausiai mus gydo iš eilės, kaip paprastus numerius, nes tokia įsigalėjusi tvarka. Vakarų medicina iškasė griovį tarp ligonio ir jo ligos. Ir pavyko įtikinti, kad liga yra ne ligonio, o išimtinai apie ją nusimanančiųjų reikalas.

Štai kas mūsų laukia, jei bus aptiktas vėžys ar kokia nors sunki pato-logija. Sveiki atvykę į ligonių pasaulį, tokį, kokį sukūrė mūsų visuome-nė. Tas pasaulis dažnai šaltas, perdėm medicininis, techniškas, kartais

1 Pastabas žr. knygos pabaigoje, 273 p.


nehumaniškas; pasaulis, kuriame sunku gauti net menkiausios infor-macijos ir reikia laukti valandų valandas, kad mus priimtų dešimčiai minučių, o priėmę nuolat žvilgčiotų į laikrodį.

Iš tikrųjų šiandien veikianti sveikatos priežiūros sistema pacientui kelia daug klausimų, nes jis išmušamas iš vėžių dėl to, kad:

konsultacijų tempas per didelis;•ligoniui skiriama per mažai laiko, jis neišklausomas;•receptai rašomi skubotai;•pernelyg dažnai receptų prirašoma per daug;•pernelyg didelė medikų specializacija, ligonis dalijamas į dalis;•neatsižvelgiama į ligonio organizmo funkcijų visumą;•neatsižvelgiama į ligonį veikiančių veiksnių visumą ir į jo indi-•vidualumą;liga – sau, ligonis – sau, liga vertinama atskirai nuo ligonio...•

Ar tokios medicinos norėjome?Ką gi dar mums galėtų pasiūlyti gydytojai, jei gydymo sistemą lemia

galingi ekonominiai veiksniai, jei gydytojai verčiami daugumai ligonių skirti sudėtingą ir brangų gydymą, nors žino, kad tokio gydymo rei-kėtų kur kas mažesnei grupei ligonių? Ar negalima leisti gydytojams rinktis mažiau pavojingą ir ne tokį brangų gydymą, labiau susijusį su ligonių fiziologija, kai sudėtingas ir brangus gydymas nėra būtinas?

Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur gana daug informacijos, pasipy-lė prašymų individualizuoti gydymą, vartoti mažiau toksiškų vaistų.

Ar nelaimėtų pacientas, jei dabartinį išsimokslinimą įgiję gydytojai imtų kritiškiau mąstyti, ieškotų originalių sprendimų ir dirbtų taiky-dami naujus metodus?

Atidžiai naršydama internete tyriau sveikatos sistemos būklę. Ap-tikau prancūzų gydytojų, talkinusių daktarui Jeanui-Claude’ui La-prazui, – jie drįsta manyti kitaip, nors mokėsi pagal klasikinę medi-cinos studijų programą ir dauguma jų dirbo įvairiose gydymo įstai-gose. Jų klausimai, abejonės ir pasiūlymai susiję su svarbiausiomis medicinos problemomis. Kaip tik tai mane sudomino ir paskatino pabendrauti su jais, nes norėjau stebėti, suprasti ir perteikti origi-nalias jų idėjas, tai yra naują požiūrį į mediciną, kurios svarbiausia grandis yra ligonis.


Entuziazmą dalyvauti konsultacijose, seminaruose, paskaitose bei tyrimuose užsienyje pažadino konkretūs rezultatai, pasiekti sunkių ligų prevencijos srityje. Aš suvokiau, kad kalbėti apie tai būtina, nes, ėmę gydyti ligonius jiems patogesniu ir priimtinesniu būdu, gydytojai įstengė stabilizuoti ligą arba išgydė lėtinėmis ligomis sergančius ligo-nius. Jie stengėsi skirti kuo mažiau toksiškų vaistų. Tų gydytojų laukia-mieji, be abejo, nuolat pilni...

Privilegija dalyvauti konsultacijoseAš, šios knygos bendraautorė, pacientė kaip ir jūs, pabandysiu atsa-kyti į jums rūpimus klausimus. Su gydytoju Laprazu praleidau ištisus metus, dalyvavau daugelyje jo konsultacijų, ligoniai niekada neprieš-taravo, kad užrašyčiau jų pasakojimus. Nesikišdama stebėjau labai intymias, kartais sudėtingas scenas, pacientai nebijojo atsiverti tarp keturių sienų gydytojo kabinete, kuriame būdavau ir aš. Labai tikslūs gydytojo Laprazo klausimai padėjo ligoniams spręsti jiems rūpimas problemas, ir, manau, jie pasijuto atsakingi už ligą, pakeitė požiūrį į save patį ir liga jų taip smarkiai nebebaugino. Trumpai tariant, jie ligą prisijaukino.

Kasdienis šio gydytojo darbas – pirmiausia įdėmiai išklausyti, ne-skubėti priimti sprendimo, tinkamai paaiškinti, paskui, nustačius diag-nozę, stengtis užkirsti kelią ligai arba kovoti su ja. Kiekvieną dieną jis ir daugelis jo kolegų susiduria su kenčiančiais amžininkais. Papasakosiu jums, kaip nuo devintos ryto iki labai vėlyvo vakaro pas jį plūsta kupi-ni vilčių pacientai, gavę informacijos iš draugų ir pažįstamų. Plaukia įvairiausių profesijų žmonės – nuo žemdirbio iki aktoriaus, nuo pra-dinių klasių mokytojos iki politinio veikėjo; ateina vienuolė, darbinin-kas ar įmonės vadovas, – jie specialiai atvyksta į Paryžių konsultuotis. Už jokius pasaulio pinigus jie neatsisakytų galimybės pasimatyti su šiuo gydytoju, kuris pacientą gydo atsižvelgdamas į kiekvieno asmens ligą lemiančių veiksnių visumą.

Daugybė kančių, gyvenimo istorijų, kalbų – visa tai nesvetima man, nesvetima ir jums.

Visose gydytojo Laprazo konsultacijose dalyvavau vedama smal-sumo, noro, net susižavėjimo, tačiau kartais man būdavo sunku, aš bijodavau susidurti su liga, matyti kenčiančiųjų veidus. Gydytojas


Laprazas buvo visiems dėmesingas, ramus ir empatiškas. Jis niekada neištardavo nekantraus žodžio, niekada nežvilgčiodavo į laikrodį. Jo kabinete laikas tarsi sustodavo, tas laikas būdavo skiriamas kitam; tai buvo žmonijai skirtas laikas. Tikslūs, dažnai netikėti jo klausimai, ge-bėjimas stebėti, geranoriškumas leido ligoniams pasakyti tai, kas vie-šai nesakoma, verkti, atsipalaiduoti per konsultaciją. Laikas buvo ski-riamas pacientui išklausyti.

Tai buvo pauzė, tu galėjai pamiršti savo baimes ir pasijusti nurimęs, atgavęs savivertę, nes retai sulauki dėmesio visuomenėje, juolab kai tavęs negirdi. Šioje knygoje noriu papasakoti apie tuos, kurie atėjo čia norėdami nusimesti naštą, kurie ir sirgdami nepalūžta.

Aš visada išlikdavau kritiška ir stengdavausi suvokti, kas yra tik ra-minami žodžiai (placebo efektas), kas tikrai padeda pasiekti norimų gydymo rezultatų (pasveikti arba tęsti gydymą) ir išlikti sveikiems (prevencija). Tai ilgas procesas, todėl iškart nėra lengva perprasti reik-lios medicinos subtilybių ir kompleksiškumo, medicinos, kuri siūlo suvokti paciento išskirtinumą ir žvelgti į jį kaip į visumą.

Žurnalistės santūrumasPrieš leisdamasi į šį nuotykį, norėjau daugiau sužinoti apie gydytoją, kurio metodai labai skiriasi nuo jo kolegų taikomų metodų. Ieškodama internete, aptikau knygą, kurią parašė jo pacientė amerikietė iš Santa Barbaros Carol Silverander (žr. 9 skyrių „Carol liga – metastazavęs krūties vėžys“); toji knyga atvėrė man netikėtų galimybių. Užsisakiau ją ir labai susidomėjusi perskaičiau per keletą dienų. Ši knyga, išleista Jungtinėse Amerikos Valstijose, turėjo didžiulį pasisekimą. Iš virše-lio šypsojosi moteris, skleidžianti nepaprastą energiją ir jėgą. Pavadi-nimas parašytas stambiomis raidėmis With the Help of Our Friends from France. Stabilizing and Living with Advanced Breast Cancer („Su mūsų draugų prancūzų pagalba. Stabilizuoti ligą ir gyventi su išplitu-siu krūties vėžiu“). Pirmoji laida (2005) sudomino daugelį skaitytojų, televizijoje pasipylė interviu, buvo paskelbta straipsnių spaudoje, o 2007-aisiais pasirodė antroji šios knygos laida. Jungtinėse Amerikos Valstijose 1999 m. šiai pacientei buvo prognozuojama, kad ji gyvens daugių daugiausia dvejus metus!

Pasakojimas įtaigus: tai kova moters, kuri norėjo gyventi oriai ir


drąsiai, kuri kovojo, kad neužvaldytų baimė. Knygoje išsamiai pasa-kojama, kokią teigiamą įtaką jos ligos eigai padarė gydytojo Jeano-Claude’o Laprazo ir jo kolegos gydytojo Christiano Duraffourd’o skirtas gydymas. Bendradarbiaudami su jos gydytoju onkologu amerikiečiu, jie labai tiksliai numatė, kaip stabilizuoti smarkiai pažengusią ligą.

Per vėžiu sergančių žmonių konsultacijas galėjau klausytis origina-lių gydytojo aiškinimų, kaip liga veikia kūne, kaip ieškoma būdų ją stabilizuoti, kaip drąsinami pacientai, išsekę nuo sunkaus onkologų skirto gydymo. Kai ligoniai sirgdavo kitomis ligomis arba apsilanky-davo tik pasitikrinti, itin domėjausi, kaip nustatoma tiksli diagnozė; ji būdavo nustatoma po individualios ir labai kruopščios konsultacijos, atsižvelgus į biologinius veiksnius, kurie man atrodė itin naujoviški (žr. 3 skyriaus „Tikroji sveikatos veiksnių visumos medicina: nauja vil-tis pacientams“ skirsnį „Funkcijų biologija“, 73 p.).

Mane stebino tai, kad diagnozavęs ligą gydytojas skiria gydymą viską gerai apgalvojęs, kad stengiasi kuo mažiau nuodyti ligonį. Kitas svarbus dalykas – skatinti natūralias organizmo gynybines jėgas, o ne žūtbūt kišti ligoniui vaistus didelėmis dozėmis. Klausiau savęs, kodėl ir mes negalėtume būti taip gydomi.

Kol rašiau šią knygą, ir gydytojas, ir aš nesiliovėme ilgai, karštai dis-kutuoti.

Viena vertus, gydytojas Laprazas stengėsi diegti požiūrį, kad medi-cina privalo būti individualizuota, kad veiksmingai gydyti galima tik tada, kai stengiamasi nedaryti klaidų.

Kita vertus, aš, žurnalistė, iš prigimties nepatikli, gal kiek perdėtai nerimaujanti dėl tokio naujoviško požiūrio, priešinausi bet kokiai ra-dikaliai minčiai... Supratęs, kodėl dvejoju, įsigilinęs į mano klausimus, gydytojas stengėsi būti kuo atviresnis ir pasiūlė man vienai susitikti su tais pacientais, kuriems turėjau klausimų. Lengviau atsidusau įsitiki-nusi, kad šis gydytojas siekia kuo daugiau naudos ligoniams ir visada kaip mokslininkas bendradarbiauja su kolegomis onkologais, derma-tologais, pediatrais ir chirurgais.

Slenkant mėnesiams, kalbėdamasi su pacientais, gydytojo stebėtais daugiau nei trisdešimt metų, susitikusi su kai kuriais medikais, kurie susirgę patys ėjo konsultuotis pas šį gydytoją, susipažinusi su šio gy-dytojo bendradarbių ir jo mokymą neigiančiųjų nuomonėmis, galėjau


susidaryti savo nuomonę. Tai, kas čia parašyta, yra gydytojo Laprazo ir mano bendradarbiavimo, nuolatinio domėjimosi, kaip mums geriau-sia gydytis, vaisius...

Tyrimui baigiantis nusistebėjau, kodėl toks gydymas, patrauklus daugybei pacientų ir dominantis autoritetingus užsienyje dirbančius medikus prancūzus, taip pat amerikiečius, meksikiečius, tunisiečius, kinus ir kt. (žr. 7 skyrių „Pasaulinis „klinikinės fitoterapijos“ spinde-sys“, 155 p.), nesulaukė didesnio dėmesio Prancūzijoje. Kodėl gydyto-jai prancūzai turi vykti į Jungtines Amerikos Valstijas, į Meksiką arba Kiniją mokyti kolegų ir džiaugtis, kad jų idėjas vertina tų šalių medikų vadovybė? Ar nereikėtų rimtai išbandyti šio gydymo metodo Prancū-zijos ligoninėse ir, vadovaujantis juo, atidaryti prevencijos centrų?

Ši knyga ParaŠyta jumsNorėdama gauti atsakymus į savo klausimus, pasiūliau gydytojui La-prazui parašyti knygą, ir jis mielai sutiko.

Jo atsakymai mane įkvėpė. Jūs juos rasite šioje knygoje. Visa api-manti vizija, susijusi su šiandienos Prancūzijos medicina, leidžia ge-riau numatyti, kaip užkirsti kelią ligoms ir kaip gydyti, kaip grąžinti ligoniams viltį, kad ir kuo jie sirgtų – lengvesnėmis ar sunkesnėmis ligomis. Po daugelio metų praktikos ir tikrinimų naujoji medicina iš-mokė mąstyti integraliai.

Naujoji medicina leidžia geriau suvokti sudėtingas šiuolaikinės me-dicinos problemas, kylančias, pavyzdžiui, dėl vadinamųjų civilizaci-jos ligų – cholesterolio kiekio pokyčių, diabeto ir t. t. Jai rūpi ir ligos aptikimo, vėžio ir degeneracinių ligų gydymo bei prevencijos, ligos atsinaujinimo ir atsparumo pačiam geriausiam gydymui, netinkamų receptų, vaistų sukeltų patologijų problemos.


Galbūt ši knyga padės jums rasti geriausią būdą apsiginti nuo nuo-latinių negalavimų ir geriau pažinti bauginamas šiandienos ligas.

Taip pat tikiuosi, kad skaitytojai gaus daugiau informacijos ir savo gydytojams galės užduoti tinkamų klausimų...

Tad siūlau keliauti kartu. Jūs būsite privilegijuotieji, nes dalyvausite viešose konsultacijose, nubrėžiančiose naujosios medicinos gaires.

k ALbA gyDy TOjAs 21

1 s k y r i u s

Kalba gydytojas

Pirmieji jauno pradedančio dirbti gydytojo džiaugsmai

Baigęs mokslus Paryžiaus universiteto medicinos fakultete, vos spėjęs atlikti karo prievolę, 1970-aisiais, būdamas 28 metų, įsidarbinau kaip bendrosios praktikos gydytojas XV apygardoje.

Eksterno* išsilavinimą papildė praktika, įgyta per daugelį budėjimo naktų sveikatos priežiūros reanimacijos tarnybose, tad teko susidurti su sunkiais atvejais, kai ligoniui merdint privalai greitai priimti spren-dimą, kai skausmų kamuojamam žmogui esi priverstas suleisti ypač stiprių spazmus malšinančių vaistų. Taigi, pasitikėdamas mokslo ži-niomis, kurias mums perdavė mokytojai, nusprendžiau atsidėti bend-rosios praktikos medicinai.

Tačiau prieš keletą metų panorau specializuotis psichiatrijos srity-je, nes būdamas jaunas rezidentas Salpetrijero ligoninėje susižavėjau didžiųjų neuropsichiatrijos korifėjų patirtimi. Jie iš kelių simptomų gebėdavo nustatyti labai tikslią diagnozę ligų, paveikdavusių specifinę sritį – protą. Tačiau labai greitai supratau, kad psichikos ligonio gydy-mas, toks, kokį siūlė psichiatrija, neišsamus: paciento šnekos, pasako-jimai, fobijos, nerimas, kliedesiai buvo vertinami atsietai nuo kūno,

* Ketvirtieji, penktieji, šeštieji medicinos studijų metai Prancūzijoje. – Vert. past.


šiuo aspektu jis niekada nebuvo tiriamas nustatant diagnozę, juolab gydant. Toks atskyrimas mane trikdė ir atrodė šiek tiek šizofreniškas... lyg žmogaus dvasia būtų atsieta nuo kūno.

Supratęs, kad negalima gydyti ligonio, kol išsamiai neišstudijavai jo kūno sandaros, eksterno mokslus pradėjau pusės metų stažuote Košeno ligoninėje, ten gilinausi į patologinę anatomiją, paskui staža-vausi įvairiose Paryžiaus ligoninėse – gilinausi į pediatriją, ginekolo-giją, gastroenterologiją, neurologiją, skubiąją pagalbą ir chirurgiją. Ir kasdien susidurdavau su vis kitokia atskirties forma, panašia į tą, su kuria susidūriau psichiatrijoje. Protas būdavo atidedamas į šalį kaip niekam nereikalingas, o kūnas vertinamas tik histologinių struktūrų, receptorių, biologinių funkcijų požiūriu ir visiškai nevertinamas kaip gyvas organizmas, kupinas išgyvenimų, jausmų, džiaugsmų ir kančių. Dar viena atskirties forma buvo nesugebėjimas taikyti sintezės meto-do, leidžiančio suvokti žmogų kaip visumą, kaip būtybę, susidedančią iš materijos ir dvasios.

Po septynerių metų studijų galėjau konstatuoti, kad dėstytojai pui-kiai moko specialybės, kurią gerai išmano, bet retai žvelgia į ligonį kaip į visumą. Tačiau akivaizdu, kad kiekvienas žmogus funkcionuoja kaip specifinis gyvas vienetas, todėl negalima jo skaidyti į dalis ir ne-jungti į visumą.

Manau, kad dėl to nutariau nedalyvauti internatūros* konkurse. Tas konkursas privalomas, jei nori tapti kurio nors vieno organo (pavyz-džiui, akies ar ausies) arba kurios nors ligos specialistu. Tokiais specia-listais tapo nemažai mano studijų draugų. O aš norėjau žvelgti į ligonį kaip į visumą.

Beje, gerai suprantu, kad, atsižvelgdami į tai, jog žmogus yra sudė-tingas, kai kurie iš mano kurso draugų tapo puikiais specialistais ir daug nuveikė tyrinėdami genus arba ląstelių veiklos biocheminius su-trikimus. Iš tikrųjų labai svarbu suvokti, koks jų vaidmuo kylant ligai.

Bet aš jau buvau pasirinkęs – būsiu bendrosios praktikos gydytojas.Kaip ir kiekvienam savo kabinetą steigiančiam gydytojui, įsikur-

ti Paryžiuje nebuvo lengva. Todėl dienomis dirbau su pirmaisiais pacien tais, o naktimis budėjau VII ir XV apygardų komisariatuose

* Aukštesnysis trejų metų medicinos studijų ciklas. – Vert. past.

k ALbA gyDy TOjAs 23

ir kaip SOS gydytojas. Naktį, kai dirbi Greitosios pagalbos tarnyboje, turi veikti nedelsdamas, judesiai turi būti tikslūs ir greiti, kitaip ligonis mirs. Dažnai tenka susidurti su ekstremaliais atvejais (sustoja širdis, negimdinis nėštumas, peritonitas ir kt.), tada labai padeda naujausi fantastiški medicinos pasiekimai. Kai organizmas pats nebeįstengia kovoti, reikia veikti greitai – padėti atsisakančiam funkcionuoti or-ganui, tai yra panaudoti visas priemones, kurias teikia medicina, ir nedelsiant spręsti – vežti ligonį į ligoninę ar griebtis skalpelio.

Tada ėjo 1970-ieji, nuo to laiko praslinko keturiasdešimt metų!Buvau jaunas energingas gydytojas, tad su įkarščiu ir daug ne-

dvejodamas bandžiau taikyti terapines gudrybes, kurių išmokau per stažuotes ligoninėse ar reanimacijos įstaigose. Susidūriau su tuo, su kuo prancūzų gydytojai susiduria kasdien: ausų uždegimas, nosies ir ryklės gleivinės uždegimas, astma, egzema, nugaros skausmai... Kaip buvau išmokytas, skirdavau antibiotikų, kortizono, uždegimą malši-nančių vaistų, analgetikų. Pacientai buvo patenkinti, ligų simptomai ir skausmai išnykdavo. Sudie migrenos, kraujavimai, viduriavimai, du-suliai, tonzilių uždegimai ir egzemos... Jaučiau, kad mano pašaukimas pildosi ir kad visiems padedu.

Pirmieji nusivylimai

Bet šiek tiek vėliau kai kurie ligoniai, kurie, maniau, pasveiko, grįžo sirgdami ta pačia liga. Ateidavo tris, keturis, net penkis kartus per žiemą. Kvartalo kolegos tvirtino, kad ir pas juos sugrįžta. Pacientai atkrisdavo, kai tik liaudavosi vartoti vaistus, nors juos skirdavau va-dovaudamasis medicinos mokslo rekomendacijomis. Jie dar labiau skųsdavosi, sakydavo, kad kyla ir kitokių negalavimų, dėl to kaltinda-vo gydymą. rezutatas: švilpiantis kvėpavimas, tonzilės paraudusios, nosis užsikimšusi, skausmai atsinaujino, pasireiškė egzema... Pacientai vėl apguldavo laukiamuosius.

Šiandien akivaizdu, kad praėjus keturiasdešimčiai metų mūsų šalyje kasdien tie patys pacientai grįžta pas gydytojus su tais pačiais nusi-skundimais, su tomis pačiomis atsinaujinusiomis ligomis, su tais pa-čiais šalutiniais veiksniais...

TUrINys 293

Turinys

Pratarmė lietuviškam leidimui 5

Naujoji sveikatos Politika – veiksmiNgai ir

iNdividualizuotai mediciNai 7

Pratarmė 11

Įžanga. Tokia kaip ir jūs pacientė 13

kodėl ši kNyga gali atsakyti į jūsų klausimus aPie sveikatą 13

Pasitikėjimo krizė 14

Ar jums yra tekę pasijusti bejėgiams? 15

Privilegija dalyvauti konsultacijose 17

Žurnalistės santūrumas 18

Ši knyga parašyta jums 20

1 skyrius. Kalba gydytojas 21

Pirmieji jauNo PradedaNčio dirbti gydytojo džiaugsmai 21

Pirmieji Nusivylimai 23

klausimai... be atsakymo 24

susitikimai, kurie daug ką lems 26

Pirmasis atsakymas 28

Nauja vizija 31

miNčių sPiečius 32

Patirtis, įgyta oNkologijos srityje: boucicaut ligoNiNė 34


ieškome Patikimų biologiNių rodiklių ligoNio sveikatos

būklei įvertiNti 35

Naujos PersPektyvos ligoNiams ir gydytojams 36

2 skyrius. Ar įrodymais grindžiama medicina pateisino viltis? 39

Nuo žmoNijos ištakų iki geNetikos 39

retai ar netinkamai šiandien vartojama sąvoka „sveikatos veiksnių visuma“? 40

Nuo „vienovės“ sudėtingumo iki „nepaprastai mažų 42

ją sudarančių dalelių“ nagrinėjimo 42

geNetika: labiau techNologijų triumfas, Nei PažaNga

gydaNt PacieNtus? 43

Trumpai apie genus 44

Genai ir mūsų ligos: daugiau klausimų nei atsakymų 45

„Viskas yra genetika“ mitas 47

Ligos ir genetiniai tyrimai: pranašavimas ar tikimybė? 48

Genetiniai tyrimai internete: sukčiavimas? 49

Etiniai genetinių tyrimų pavojai 50

Kodėl jūs toks jautrus vaistams? 51

Genų terapija: vaikai, gydomi inkubatoriuose 53

Įrodymais grindžiama medicina ir šiandien kylantys skandalai dėl vaistų 54

Integralioji medicina teikia naujų galimybių 58

3 skyrius. Tikroji sveikatos veiksnių visumos medicina: nauja viltis pacientams 61

užkirsti kelią, slaugyti, išgydyti 61

Kas gi yra sveikatos veiksnių visuma? 61

Nepaprastai sudėtingas žmogaus kūnas 62

kas yra gyvybė? 64

Organizmas yra namas, o jo architektė – hormoninė sistema 65

Kaip ji veikia? 66

Apie hormonų sekas, valdančias mūsų kūną 69

fuNkcijų biologija: įraNkis aPtikti kūNe slyPiNtį disbalaNsą 73

Lengvai suprantamas principas 73

Funkcijų biologija: sveikatos būklės ligų žemėlapis 74

TUrINys 295

Nauja mediciNos vizija, suteikiaNti galimybę taikyti

PreveNciją 78

Endobiogeninis tvarkaraštis 80

Išklausymas 80

Klinikinė apžiūra 81

Nurodymas, kaip veikti 81

eNdobiogeNiNis Požiūris ir tradiciNis medikų Požiūris:

du gydymo būdai 81

Apie vaiką, kuriam kartojosi otitas 82

Ką manyti, kai tokia padėtis? 82

Tai ką daryti? 83

Kaip gydyti pacientą, sergantį egzema? 84

Kitas pavyzdys: kūdikių ir jaunesniojo amžiaus vaikų bronchiolitas 85

Su sezoniškumu susiję susirgimų bronchiolitu svyravimai 87

Endobiogeninis paaiškinimas: prisitaikymas prie sezoninių pokyčių 87

Kaip organizmas normaliai prisitaiko prie sezoninių pokyčių? 88

Kodėl ši liga paveikia mažuosius bronchus? 88

Nurodymai, skirti prevencijai 89

4 skyrius. Konsultacijų paslaptys 91

kaiP aš susitikau su gydytoju laPrazu 91

maNo koNsultacija: gal maNo atvejis toks Pat kaiP jūsų 93

Atidus išklausymas 93

Pradedu... 93

„Man nusibodo kūnas, kuris dažnai mane varžo!“ 94

Atidžiai išklausius nustatoma mano sveikatos veiksnių visuma 95

Stipri emocinė reakcija 95

Nerimą keliantys širdies simptomai 96

Kartotiniai virškinimo sutrikimai... 96

Netikėti migrenos priepuoliai 97

Grįžtamosios alergijos 97

Intensyvūs sapnai, pranešantys apie mano hormonų veiklą 98

Trinkteli durys, ir pašoku iki lubų! 98

iNterPretavimas: ar yra slaPtas ryšys tarP visų tų Požymių? 98

Pradedame aiškintis 99

Entuziazmas 99


Spazmiškumas (organų spazmai) 100

Emocinis hiperaktyvumas 101

Mūsų hormonai tyliai groja savo partiją 103

Mes esame tas, ką valgome 104

Mityba suteikia svarbių duomenų apie ligoniosveikatos veiksnius 104

lemiamas etaPas: atidus ligoNio kūNo tyrimas 106

Skubota ambulatorinė apžiūra gali sukelti rimtų padarinių pacientui 106

Būtina matyti visumą 107

dar vieNas lemiamas etaPas: fuNkcijų biologijos iNdeksų

aNalizė 110

Kalba indeksai 110

Ką rodo mano hormonų veiklos indeksai? 111

Gydytojas kaip detektyvas 112

PaskutiNis koNsultacijos etaPas: gydymas kiek įmaNoma

mažiau toksiškais vaistais siekiaNt kuo geriausio

ilgalaikio efekto 113

Įprastinis gydymas? 113

Nauda 114

Žala 114

Alternatyva – mažiau toksiškas gydymas augalais ir natūraliu būdu išgautais

produktais? 115

Kaip įmanoma veikti? 115

5 skyrius. Kokių veiksnių visuma lemia jūsų sveikatą? 119

ar galima įvertiNti kiekvieNo žmogaus sveikatos veiksNius? 120

Neurovegetacinė sistema – šešėlyje dirbantis darbininkas 121

Pavyzdys, kaip reguliuojama virškinimo sistema 121

Nuo kurio hormono jūs labiausiai priklausote? 125

Sveikatos veiksnių specifika 133

6 skyrius. Vaistiniai augalai: iliuzija ar viltis pacientui? 135

maNo, kaiP PacieNtės, išvada 135

gydytojo atsakymas: atsargiai su fitoteraPija 137

Kartais norisi padidinti dozę... 138

Augalo sąveika su kitais vaistais – realybė 139

Nebūkime burtininko mokiniai rinkdamiesi eterinius aliejus 140

TUrINys 297

Mėgėjiško požiūrio pavojus: tragiškas atvejis 141

Neleiskite, kad būtų manipuliuojama jūsų patiklumu 143

kliNikiNė fitoteraPija: Naujos galimybės 145

Kodėl dėl sintetinių vaistų atsisakyta augalų? 145

Vaistinių augalų vartojimas: sena istorija 145

Nekreipsime dėmesio į augalus: triumfuos sintetiniai vaistai 147

Sugrąžinti vaistinį augalą į mediciną 149

Viso augalo ekstraktas geresnis 149

Artišoko pavyzdys 149

Tinkamai parinkta kokybiška fitoterapinė medžiaga 150

Visapusiškai ištyrus pacientą nustatoma tiksli diagnozė 151

7 skyrius. Pasaulinis „klinikinės fitoterapijos“ spindesys 155

tačiau... 156

Jungtinėse Valstijose 156

Pirmasis atvejis: priešmenstruacinis sindromas ir nuovargis 157

Antrasis atvejis: karščio bangos, nepasiduodančios gydymui hormonais 158

Trečiasis atvejis: epilepsija 158

Ketvirtasis atvejis: depresija 158

Penktasis atvejis: degeneracinė nervų sistemos liga 159

Vėl Jungtinės Valstijos 159

Pirmasis atvejis: vaiko dėmesio sutrikimas ir hiperaktyvumas (VDSH) 161

Antrasis atvejis: astma sergantis vaikas 163

Didžiojoje Britanijoje 165

Pirmasis atvejis: tonzilitas 166

Antrasis atvejis: lėtinis nuovargis 166

Trečiasis atvejis: kiaušidžių cista 167

Tunise 169

Meksikoje 171

Pirmasis atvejis: nevaisingumo rizika 172

Antrasis atvejis: hipertirozė 173

Trečiasis atvejis: apsinuodijimas maistu 173

Ketvirtasis atvejis: kosulys dėl sudirginimo 174

Penktasis atvejis: kvėpavimo takų alergija 175

Prancūzijoje 175

Florence atvejis 179


Pirmasis atvejis: viso kūno žvynelinė 184

Antrasis atvejis: lokalizuota žvynelinė 184

išvada: kam atsižadėti vaistiNių augalų? 184

8 SKYrIUS. Civilizacijos ligų aptarimas 187

du alegoriški civilizacijos ligų Pavyzdžiai:

cholesterolio sutrikimai ir diabetas 187

Cholesterolis – žmogaus priešas nr. 1? 187

Gyvenimo būdo svarba 188

Cholesterolis ir trigliceridai – gyvybei būtinos medžiagos 188

Skirtingas požiūris – endobiogeninė cholesterolio ir trigliceridų sutrikimų analizė 190

Tyrinėjimai, kuriuos reikėtų analizuoti iš naujo 190

Labai pelninga rinka 191

Kova su cholesteroliu pasitelkus fibratus? 193

Pasitelkus statinus ketinama žūtbūt kovoti su cholesteroliu 194

Sargdinantys vaistai! 195

Viskas turi atitikti normą 197

Endobiogeninis požiūris į pacientą, turintį cholesterolio perteklių 198

Rasti tikrąją/ąsias padidėjusio blogojo cholesterolio kiekio priežastį/is

atskleidus vienintelę sutrikusios pusiausvyros priežastį 198

Atsisakyti neapgalvotai skirti vaistų 198

Ką reikia apmąstyti 199

Dietologų patarimai mažinti cholesterolio kiekį 199

Naujas požiūris į ligas, siejamas su cholesterolio anomalijomis 200

Pacientų gydymo pavyzdžiai 201

Klasikinis gydymas 202

Endobiogeninis gydymas 202

Patarimai ateičiai 204

dar vieNa didelė sveikatos Problema – diabetas 204

Diabetas: brangiai atsieinantis cukrus 204

Klasikinis požiūris į mirtinas diabeto komplikacijas ir Avandia® skandalas 205

Endobiogeninis požiūris į diabetą 208

Paciento gydymo pavyzdys 209

Diabetas: klasikinis požiūris 209

Diabetas: endobiogeninis požiūris 210

TUrINys 299

eNdokriNiNei sistemai keNkiaNčios medžiagos ir mūsų

sveikata 211

Ar dabartiniai įstatymai mus gerai saugo? 212

9 skyrius. Carol liga – metastazavęs krūties vėžys 215

įPrasta istorija: carol, amerikietės PacieNtės,

segaNčios krūties vėžiu, istorija 215

Pirmoji vėžio stadija – greičiausiai „nedidelis“ vėžys... 215

Padėtis blogėja 217

Metastazės plinta 217

Nauja viltis Prancūzijoje 218

Paryžius, pirmasis Carol apsilankymas mano kabinete 218

Vėžys vystosi neatsitiktinai 221

Tikrosios ligos priežastys 221

Perpraskime priežastį 222

Pirmiausia stresas 224

Jei stresas tampa lėtinis, nusilpsta imunitetas 225

Menopauzė – detonatorius 225

Organizmui primesta mityba 226

Carol funkcijų biologija 226

Endobiogeninio gydymo tikslas 229

Tikslinis gydymas vaistiniais augalais 230

Vėžiu sergančiai pacientei pritaikyta mityba 231

Po šešių mėnesių: antroji konsultacija 232

Po šešių mėnesių: trečioji konsultacija 233

Po šešių mėnesių: ketvirtoji konsultacija 234

Po šešių mėnesių: penktoji konsultacija 234

Po šešių mėnesių: šeštoji konsultacija 235

Ilgas dešimties metų kelias su vėžiu 236

raginimas vėžiu sergančiam ligoniui 237

10 SKYrIUS. Vėžys – rūpesčių kelianti visuomenės problema 239

vėžys vis dažNesNis 239

Brangsta medicininė priežiūra 241

kas yra vėžys? 242

Trumpa sveikos ląstelės gyvenimo istorija 242


Ląstelių komunikavimas 243

Visą žmogaus gyvenimą atsinaujinančios ląstelės 245

Ilga vėžio atsiradimo istorija 245

Naviko nustatymas nėra prevencija 246

Užprogramuota ląstelių žūtis – apoptozė 247

Nuo normalios iki vėžinės ląstelės 248

Kiek grėsmių! 249

Kai vėžys išplinta 250

PažaNgesNio gydymo Paieška 251

Vėžys. Svarbiausia – sveikatos veiksniai 253

Vėžio sukėlėjai 253

Vėžio rizikos stebėsena 255

Stebėsenos kokybės pagerinimas 256

Suteikti pacientams sėkmės galimybių: endogeninio ir sudėtingo gydymo

papildomumas 258

Naujos perspektyvos? 259

Išvados 263

Priedai. Endokrininei sistemai kenkiančios medžiagos – visiems gresiantis pavojus 267

keletas Pavyzdžių iš įsPūdiNgai ilgo sąrašo 267

Jos – daugelio išsigimimų priežastis 267

Šios medžiagos sukelia nevaisingumą... 267

Jos žudo moliuskus... 268

Skydliaukei kenkiančios medžiagos 268

Austrės tampa hermafroditais 268

Skatina priešinės liaukos vėžį ir ne tik... 269

Vaikams gresiantis pavojus 269

Užterštas lopšelių oras6 270

Kūdikiams pavojingas žindukas 270

Dvylikos gauja 272

Pastabos 273

bibliografija 283

Padėkos 289

Atgauti ir išsaugoti sveikatą

Dr. Jean-Claude LaprazMarie-Laure de Clermont-Tonnerre

Dr. Jean-Claude Lapraz

Marie-Laure

de Clermont-Tonnerre


IND

IVIDU

ALIZUO

TA M

EDICIN

A

Argi nenusipelnėme medicinos, kuri atsižvelgtų į mūsų savitumą,

mūsų unikalumą, medicinos, kuri užtikrintų tinkamą prevenciją ir veiksmingai gydytų mus kuo mažiau toksiškais vaistais?

JEAN-CLAUDE LAPRAZ (Žanas Klodas Laprazas) – bendrosios praktikos gydytojas, per keturiasdešimt darbo metų sukūręs endo-biogeninės medicinos koncepciją ir ją taikantis savo praktikoje Pran-cūzijoje ir kitose šalyse. Jis yra Tarptautinės endobiogeninės medici-nos ir integraliosios fiziologijos draugijos prezidentas.

„Individualizuota medicina“ – knyga, parašyta drauge su žurnaliste Marie-Laure de Clermont-Tonnerre (Mari Lor de Klermon-Toner), pateikia naują medicinos sampratą – į žmogų žvelgti kaip į visumą ir pacientą, ligą ir gydymą vertinti kiek kitaip.

Endobiogenika siūlo kitokį požiūrį ir į paciento sveikatą, ir į galimybes jį gydyti, pa-taria, kaip užkirsti kelią ligoms ir padėti žmogui, kai jis yra priverstas gydytis pripa-žintais cheminiais vaistais.

Naujoji medicina leidžia geriau suvokti sudėtingas medicinos problemas, kylančias dėl vadinamųjų civilizacijos ligų – cholesterolio kiekio pokyčių, diabeto ir kt. Jai rūpi ir ligos aptikimo, vėžio ir degeneracinių ligų gydymo bei prevencijos, ligos atsinauji-nimo ir atsparumo pačiam geriausiam gydymui, netinkamų receptų, vaistų sukeltų patologijų problemos.


Gal ši knyga padės jums rasti geriausią būdą apsiginti nuo nuolatinių negalavimų ir geriau pažinti bauginamas šiandienos ligas. „Individualizuota medicina“ skirta ir gydytojams, ir menkai medicinos srityje išprususiems žmonėms – visiems, kurie rū-pinasi savo sveikata ar yra susidūrę su kritinėmis ligomis.

ISBN 978 9986 16 956 7

9 789986 169567

Documents

Individualizuota medicina