I. Bendrosios nuostatos - smm.lt · meninio raðtingumo kompetencijas, gyvenimo ágûdþius. Ugdant bendruosius ir specialiuosius judëjimo, sveikatos stiprinimo ir tausojimo gebëjimus

9–10

kla

sës

1269KÛNO KULTÛRA

7–8

klasës

5–6

klasës

I. Bendrosios nuostatos

1.1. Strateginiuose ðvietimo dokumentuose nurodomas tikslas – pritaikyti ug-dymo turiná taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir iðgales bræstøkaip asmenybë, ugdytøsi pilietinæ ir tautinæ savimonæ, ágytø kompetencijø, bûti-nø tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui ðiuolaikinëje vi-suomenëje (Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, ágyvendinimo, vertini-mo ir atnaujinimo strategija 2006–2012).

1.2. Kûno kultûros ugdymas pagrindinëje mokykloje tampa tikslingu, reikð-mingu mokiniui procesu, glaudþiai siejamu su bendràja kultûra. Kûno kultûraapima emocinæ-psichologinæ, judëjimo ir paþinimo sritis, ugdo ne tik judesiøkultûrà ir bendràsias þmogaus vertybes, bet ir pilietinæ-socialinæ, verslumo, skait-meninio raðtingumo kompetencijas, gyvenimo ágûdþius. Ugdant bendruosius irspecialiuosius judëjimo, sveikatos stiprinimo ir tausojimo gebëjimus daugëja ga-limybiø reikðtis asmens fiziniam ir kûrybiniam aktyvumui bei individualumui.Paauglystës laikotarpiu itin svarbu lavinti adaptacinius ir socialinius mokiniøgebëjimus, derinti psichosomatinæ brandà ir interesus, ugdyti fizinës saviraiðkosir judëjimo poreikius. Kûno kultûra yra ta sritis, kurioje á ðià veiklà linkæ moki-niai daþniausiai patiria mokymosi sëkmæ. Mokiniai ásitraukia á mokymosi turi-nio kûrybà, greièiau iðvysta savo veiklos rezultatà ir suvokia jo prasmingumà.

1.3. Darbas pagal bendràjà kûno kultûros programà didina mokiniø pasitikë-jimà savimi, skiepija fizinio aktyvumo poreiká, nusiteikimà ieðkoti, bandyti ir rastifizinio ugdymosi ávairovæ, skatina mokinius bûti fiziðkai aktyvius ne tik per kûnokultûros pamokas mokykloje, laisvalaikiu, bet ir baigus mokyklà, visà gyvenimà.

II. Tikslas, uþdaviniai, struktûra

2. Kûno kultûros tikslas – ugdyti mokiniø sveikatà stiprinanèio fizinio akty-vumo nuostatas bei gebëjimus ir sistemingo fizinio aktyvumo áproèius.

3. UþdaviniaiÁgyvendinant kûno kultûros ugdymo tikslà mokiniai:

• ugdosi sveikatà stiprinanèio fizinio aktyvumo poreiká, gebëjimà kritiðkai nag-rinëti ir vertinti aktualius sveikatos tausojimo, mankðtinimosi ir sporto klau-simus, lavina savistabos, savikontrolës ir saviugdos ágûdþius;

• lavina motorikà ir kûno laikysenà, patiria judëjimo dþiaugsmà, ugdosi jude-siø kultûrà, tenkina natûralø poreiká judëti, átvirtina saugaus elgesio nuosta-tas ir nelaimingø atsitikimø prevencijos ágûdþius;

• mokosi suprasti ir ávaldyti sporto ðakø technikà ir taktikà, ugdosi bendravi-mo, bendradarbiavimo komandoje ir grupëje nuostatas bei elgesá;

• suvokia fizinio ugdymosi galimybiø ir judëjimo formø ávairovæ, siejamà sufizinio pajëgumo didinimu, judesiø kultûros puoselëjimu, sveikatos stiprini-mu ir saviraiðkos galimybëmis.

4. Struktûra4.1. Kûno kultûros dalyko schema

Kûno kultûra

Sveikagyvensena

Netradicinisfizinis aktyvumas

Judëjimoágûdþiai

Sporto ðakos

4.2. Kûno kultûra apima ðias sritis:• sveika gyvensena (savæs paþinimas, savikontrolë, fizinis aktyvumas, sveika

mityba, þinios apie neigiamà alkoholio, tabako ir kitø psichikà veikianèiø me-dþiagø poveiká sveikatai);

• judëjimo ágûdþiai (taisyklinga laikysena, taisyklingas kvëpavimas, judëjimogebëjimai: bëgimo, neðimo, stûmimo, ridenimosi, ropojimo, pusiausvyros iðlai-kymo) ir intelektiniai ágûdþiai (dëmesio sutelkimas, pasitikëjimas savo jëgo-mis);

5–6

klasës

1270

7–8

klasës

9–10

kla

sës

• sporto ðakos (lengvoji atletika, judrieji þaidimai, sportiniai þaidimai, bendro-ji gimnastika, slidinëjimas, spartusis þygis, turizmas, plaukimas, orientavimo-si sportas);

• netradicinis fizinis aktyvumas (mokiniø amþiø atitinkanèios netradicinës, ne-olimpinës sporto ðakos: sportiniai ðokiai, aerobika, riedlenèiø sportas, riedu-èiø sportas, ðaðkës, ðachmatai, smiginis, këgliai, svarsèiø kilnojimas, joga, ko-vos menai, lëkðèiasvydis ir kt.).

III. Programos ágyvendinimas: integravimo galimybës,didaktinës nuostatos, mokymosi aplinka

5. Integravimo galimybës5.1. Kûno kultûros vyksmo – fizinio ugdymo(si) kryptis yra visuminë: „þmo-

gaus fizinës prigimties, o ne atskirø fizinio pajëgumo poþymiø ugdymas, atsi-þvelgiant á amþiø, psichines ir dvasines nuostatas, gyvensenà ir laisvo pasirinki-mo teisæ“ (Sporto terminø þodynas, 2002, p. 186).

5.2. Kûno kultûros turiná galima integruoti ðiais bûdais: socialinis-kultûrinis,tarpdalykinis ir dalyko vidinis. Socialine-kultûrine integracija siekiama kûno kul-tûros turiná artinti prie socialinës-kultûrinës mokinio patirties ir tenkinti moki-nio amþiø, lytá, fiziná ir kûrybiná aktyvumà, sveikatà atitinkanèius interesus. Tarp-dalykine integracija stiprinami ryðiai su kitais mokomaisiais dalykais (temø integ-racija) taikant tuos paèius metodus (metodø integracija) ir remiantis bendromistø mokslo srièiø sàvokomis, idëjomis, principais ir dësningumais. Vidinë integra-cija padeda susisteminti ávairiø ðioje programoje iðvardytø kûno kultûros veik-los srièiø turiná (atsirinkti privalomàjá ir pasirenkamàjá sporto ðakø turiná, pa-naudoti já ne tik gebëjimams, bet ir þinioms, vertybinëms nuostatoms bei veiklosbûdams ugdyti), stiprina ryðá su gyvenimu, darbo pasauliu, kultûros procesais.

5.3. Kûno kultûros ugdymas yra susijæs su dorinio, pilietinio, sveikatos, eko-nomikos, gamtos mokslø ir informaciniø technologijø ugdymo programomis.

5.4. Kûno kultûra yra susijusi su:• etika (kûno kultûros pamokos sudaro sàlygas ugdyti savojo Að ir savo vertës

suvokimà, savigarbà, mokiniø bendravimo ir bendradarbiavimo etikà bei kul-

tûrà, puoselëti savitarpio pagalbos, pagarbos, teisingumo, pakantumo nuo-statas ir jausmus);

• muzika (ritmo suvokimas);• gamtos mokslais (kûno sandara, jo veikla, sveika mityba, þalingø áproèiø pre-

vencija ir kt.);• technologijomis (bendras siekis ugdyti sveikos gyvensenos sampratà ir ágû-

dþius);• meno dalykais (iðlavintas, stiprus ir graþus kûnas, aukðta judesiø kultûra tei-

kia daug asmens meninës saviraiðkos ir kûrybos galimybiø);• gimtàja kalba (siekis ugdyti mokiniø kalbos kultûrà, pratinti juos taisyklingai

vartoti, kirèiuoti kûno kultûros ir sporto terminus);• uþsienio kalbomis (informacijos paieðka interneto svetainëse, domëjimasis

tarptautinëmis varþybomis, kelionës á uþsienio ðalis, bendravimas su uþsie-nieèiais);

• pilietiðkumo pagrindø kursu (puoselëja socialinæ ir pilietinæ ugdytinio patirtá,demokratines asmens nuostatas ir vertybes, didina mokinio dalyvavimo gru-piø ar komandø veikloje patirtá, ugdo gebëjimà ásitraukti á vietinës bendruo-menës gyvenimà);

• geografija (orientavimasis vietovëje, kompasas, sutartiniai þemëlapiø þenklaiir mastelis, orientavimasis pagal vietovës poþymius, pasaulio kryptys, vieto-vës vaizdavimo bûdai);

• informacinëmis technologijomis (informacijos ávairiuose ðaltiniuose paieðka,kaupimas, analizë, medþiagos apdorojimas ir iðsaugojimas kompiuteryje);

• ekonomika (verslumas, asmens gebëjimas idëjas paversti veiksmais. Ðis gebë-jimas reiðkia kûrybingumà, naujoviø paieðkas, pasirengimà rizikuoti, mokëji-mà planuoti ir valdyti projektus siekiant tikslø. Verslumas reikalingas visiemskasdieniame gyvenime, darbe, jis padeda suvokti savo veiklos turiná ir geriaupasinaudoti galimybëmis pradëti visuomeninæ arba komercinæ veiklà).

6. Didaktinës nuostatos6.1. Pagrindinëje mokykloje mokiniai taiko ir tobulina pradinëje mokykloje

ágytus judëjimo ágûdþius. Pagrindinës mokyklos programoje nurodomi vis sudë-tingesni ir labiau integruoti judëjimo bûdai, ugdantys individualiuosius ir ko-

9–10

kla

sës

1271KÛNO KULTÛRA

7–8

klasës

5–6

klasës

mandinius judëjimo ágûdþius. Mokiniai turi galimybæ pasirinkti ávairias fizinioaktyvumo rûðis. Sudaromos sàlygos ne tik susitelkti á keletà veiklos rûðiø ir ið-siugdyti specialiuosius gebëjimus, bet ir paþinti save, atrasti stipriàsias savo ypaty-bes, iðsiaiðkinti poreikius, pomëgius.

6.2. Kûno kultûra pagrindinëje mokykloje siekiama padëti mokiniams ágytiágûdþiø, bûtinø ávairioms fizinio aktyvumo formoms patirti, suvokti fiziðkai ak-tyvios gyvensenos svarbà, bûtinybæ ir vertæ baigus mokyklà, visà gyvenimà.

6.3. Svarbu skirti dëmesio visiems ugdymo proceso etapams: planavimui, or-ganizavimui ir vertinimui.

6.4. Planavimas6.4.1. Bendroji programa nubrëþia pagrindines gaires mokytojams, planuo-

jantiems mokiniø ugdymà ir mokymà(si). Planuojant numatoma, ko ir kaip mo-kinius mokyti, kaip mokiniai parodys, ko iðmoko, ir kaip bus vertinami, kaipapmàstys savo mokymosi procesà ir rezultatus. Todël planuojant labai svarbuatsiþvelgti á konkreèios klasës mokiniø iðmokimo lygá ir poreikius (kà jau þino,supranta, geba, kokias turi nuostatas), mokymosi stilius ir polinkius, mokymosivietà ir laikà.

6.4.2. Planuojama ugdymo koncentrui, metams, pusmeèiui arba trimestrui, pa-mokai, laikantis koncentrø principo: ágytos þinios, gebëjimai, nuostatos kaskartplëtojami vis aukðtesniu lygiu pagal sudëtingumà ir tvirtumà. Koncentrø principaslengvai ágyvendinamas þvelgiant á ugdomàsias veiklas (sveika gyvensena, judëjimoágûdþiai, sporto ðakos ir netradicinis fizinis aktyvumas) kaip sudedamàsias ugdy-mo proceso dalis. Ciklui kartojantis mokiniai gali suvokti kûno kultûros pamokaskaip nenutrûkstamà mokymàsi, ágytø þiniø ir gebëjimø tobulinimà. Toká ciklà galisudaryti viena pamoka arba jø serija, ágyvendinama per ávairios trukmës laikà.Kitas svarbus planavimo aspektas – integravimas. Integruojant maþinami moky-mosi krûviai, padedama ugdytis þiniø taikymo gebëjimus, mokiniams sudaromosgalimybës parodyti kitø dalykø mokymosi rezultatus.

6.5. Organizavimas6.5.1. Kûno kultûros pamokø veiksmingumas labai priklauso nuo tinkamo

mokiniø veiklos organizavimo. Mokytojas, atsiþvelgdamas á pamokos uþdavinius,turiná ir vietà, turi taip organizuoti mokiniø veiklà, kad pamokos laikas bûtøpanaudotas kuo racionaliau. Mokiniø veiklos organizavimo bûdai kûno kultû-

ros pamokose apima mokiniø valdymo metodus, darbo formas (mokiniø pa-skirstymo fiziniams pratimams atlikti bûdus) ir darbo tvarkos metodus (fiziniøpratimø atlikimo eigà). Siekdamas ugdymo kokybës mokytojas pratimus rodopats, naudoja vaizdinæ medþiagà arba pagal galimybæ taiko informaciniø tech-nologijø priemones.

6.5.2. Mokiniø valdymo bûdai turi atitikti didaktikos reikalavimus ir pamo-kos uþdaviniø turiná. Darbo formos priklauso nuo pamokos uþdaviniø ir turinio,mokiniø amþiaus, fizinio parengtumo, pamokos vietos ir inventoriaus. Kûno kul-tûros pamokose uþduotims atlikti taikomi frontalusis, grupinis ir individualusismetodai. Fiziniø pratimø atlikimo organizavimo metodai nustato mokiniø, tie-siogiai vykdanèiø uþduotis, darbo tvarkà. Daþniausiai vienas metodas yra iðskai-domas á galimus variantus arba jie yra sujungiami ir nustatomi uþduoèiø vykdy-mo bûdai.

6.5.3. Mokymosi veikla turëtø bûti organizuojama taip, kad mokiniai ben-drautø ir bendradarbiautø, geriau suvoktø uþduotá aiðkindamiesi tarpusavyje,patirtø teigiamø emocijø. Uþduotys diferencijuojamos ir individualizuojamosatsiþvelgiant á fizinio parengtumo lygá, t. y. vengiama per sunkiø, atskiram moki-niui ar grupei neáveikiamø uþduoèiø ir lygiai taip pat – per lengvø, nereikalingøuþduoèiø. Rekomenduojama sudaryti mokiniams kuo daugiau galimybiø patiemspasirinkti uþduotis, atsiþvelgiant á jø fiziná parengtumà, fiziná pajëgumà, intere-sus, polinkius, siekiamus mokymosi uþdavinius. Siekiant pagerinti ugdymo ko-kybæ svarbu, kad prieð pradëdami mokytis mokiniai turëtø galimybæ iðsiaiðkintiir suprasti, kà jie turëtø iðmokti ir pasiekti.

6.5.4. Ávairiose pamokos dalyse siûloma praktikuoti aktyvø savarankiðkà dar-bà, kurio turiná sudaro ne vien áprasti ir (arba) mokytojo nurodyti fiziniai prati-mai, bet ir kûrybinës uþduotys, pvz., pasirinkti pratimà, sukurti ir pagrásti jo atli-kimo metodikà, analizuoti ir diskutuoti priimant sprendimà. Reikia skatinti rinktisfiziná aktyvumà laisvalaikiu, ugdyti valià, kuri svarbi visais gyvenimo atvejais,skiepyti gebëjimà atsispirti alkoholio, tabako ir kitø psichikà veikianèiø medþia-gø vartojimui, iðvengti neigiamø elgesio apraiðkø ir pan. Iðskirtinæ reikðmæ turisocialiniø ágûdþiø, visuotiniø vertybiø, þiniø, praktiniø mokëjimø ir ágûdþiø ug-dymas, poreikis juos ágyti, etikos, moralës principai, sveikatos stiprinimas, asme-ninio fizinio pajëgumo didinimas.

5–6

klasës

1272

7–8

klasës

9–10

kla

sës

6.5.5. Sporto ðakø mokymosi tikslais parengtas slidinëjimo, turizmo, plauki-mo ir orientavimosi sporto programas vykdo mokyklos, turinèios tam palankiassàlygas arba galinèios pasinaudoti ðalia esanèia materialine baze (baseinu, tin-kama vietove, trasomis ir kt.). Spartusis þygis palankiomis oro sàlygomis reko-menduojamas kaip slidinëjimo alternatyva.

6.5.6. Rekomenduojama kuo daugiau pamokø organizuoti gryname ore: lau-ko aikðtyne, parke, miðke ir kt. Mokytojas privalo uþtikrinti mokiniø saugà, ið-mokyti juos laikytis saugaus elgesio taisykliø ir reikalavimø.

6.5.7. Kûno kultûros pamokø organizavimo vieta turi atitikti asmens saugosir higienos normø reikalavimus.

6.5.8. Specialiosios medicininës fizinio pajëgumo grupës mokiniams, dalyvau-jantiems pamokose kartu su pagrindinës grupës mokiniais, pratimai ir fiziniskrûvis skiriamas pagal gydytojø rekomendacijas. Jeigu mokytojas dël tam tikrøprieþasèiø (netinkamos kvalifikacijos ar pan.) negali garantuoti ðiems mokiniamstinkamos pagalbos, siûloma kviesti specialistus. Ðios grupës mokiniø pasiekimaipaþymiais nevertinami.

6.5.9. Parengiamosios fizinio pajëgumo grupës mokiniams fiziniai pratimai tai-komi atsiþvelgiant á sveikatos sutrikimus, neskiriami pratimai, galintys sukeltiligø paûmëjimà.

6.5.10. Fiziðkai silpnesniems mokiniams siûloma taikyti individualias uþduo-tis, siekiant ugdyti ir átvirtinti stipriàsias jø ypatybes, kurios suteiktø galimybæpatirti sëkmæ, didintø motyvacijà ir pasitikëjimà savo jëgomis.

6.5.11. Bendrojoje kûno kultûros programoje pateikiamos tik svarbiausioskûno kultûros turinio gairës. Kûno kultûros mokytojas gali koreguoti atskirosveiklos srities turiná pagal mokiniø poreikius, polinkius ir gebëjimus.

6.6. Vertinimas6.6.1. Kiekvienam þmogui bûdingi savi brandos tempai. Daþnai to paties am-

þiaus vaikai skiriasi fiziniu iðsivystymu, sveikata, fiziniu pajëgumu ir fiziniu pa-rengtumu. Mokinys turi þinoti, kodël, kaip ir uþ kà jis yra vertinamas. Prigimti-niai fiziniai gebëjimai negali tapti vertinimo kriterijumi.

6.6.2. Kiekvienas mokinys gali siekti fizinio tobulëjimo, ugdydamasis savojudëjimo gebëjimus ir fiziná parengtumà, todël vertinama ne rezultatas, bet re-miantis ágytomis þiniomis ir asmeniniais gebëjimais pasiekta paþanga. Vertinant

fizinius mokiniø gebëjimus, bûtina atsiþvelgti á individualias kiekvieno mokiniogalimybes.

6.6.3. Kûno kultûros ugdymo procese taikomas diagnostinis (nustatyti esamàpadëtá), formuojamasis (padëti mokytis), sumavimo (apþvelgti tai, kas iðmokta)vertinimas. Itin svarbus yra formuojamasis vertinimas, norint iðsaugoti moky-mosi motyvacijà, teigiamà poþiûrá á kûno kultûrà, pasiekti, kad kiekvienas moki-nys atskleistø kuo daugiau savo galiø, skatinti suvokti fizinio aktyvumo poveikápaèiam mokiniui, jo sveikatos stiprinimui ir fizinio pajëgumo didinimui.

6.6.4. Informacija, kaip mokiniams sekasi siekti asmeninës paþangos, gauna-ma rudená ir pavasará atliekant fizinio parengtumo testus. Testø rezultatai paþy-miais nevertinami, jie parodo, ar mokinys padarë asmeninæ paþangà. Ði informa-cija rodo asmeninius fizinio parengtumo pokyèius, padeda mokiniui geriau pa-þinti savo silpnàsias ir stipriàsias vietas.

6.6.5. Vertinimas turi skatinti siekti asmeninës paþangos.6.6.6. Specialiosios medicininës fizinio pajëgumo grupës mokiniai vertinami

„áskaityta“ arba „neáskaityta“.6.6.7. Vertinant parengiamosios fizinio pajëgumo grupës mokinius bûtina at-

siþvelgti á individualias jø galimybes.6.6.8. Fizinis ugdymas(is) – tai mokinio ir mokytojo partnerystës, kûrybinio

bendradarbiavimo rezultatas.

7. Mokymosi aplinka7.1. Mokymosi aplinka gali bûti natûrali ir specialiai suorganizuota, taèiau

svarbu edukacinis jos poveikis ir edukacinë nauda mokiniui.7.2. Sportiniams mokiniø gabumams pasireikðti svarbi saugi aplinka. Kûno

kultûros pamokos vyksta gryname ore ir sporto salëje. Rekomenduojama kuodaugiau pamokø rengti gryname ore, siekiant grûdinti organizmà, stiprinti svei-katà, pratinti organizmà prie ávairiø atmosferos, oro temperatûros, atmosferosslëgio, triukðmo pokyèiø.

7.3. Kiekvienas mokinys konkreèià mokymosi aplinkà suvokia individualiai,priima ne kaip tokià, kokia ji yra ar kokià mes jà kuriame, bet kaip jis geba jàsuvokti remdamasis jau turima patirtimi.

7.4. Mokiniø ágûdþiai ir mokymosi stilius yra skirtingi, todël kuriant lanksèià,á mokiná orientuotà mokymosi aplinkà bûtina ávertinti individualius mokiniø skir-

9–10

kla

sës

1273KÛNO KULTÛRA

7–8

klasës

5–6

klasës

tumus: sveikatà, fiziná parengtumà, turimà patirtá, poþiûrá á mokymàsi, moky-mosi poreikius, motyvacijà ir individualø mokymosi stiliø.

7.5. Aplinka, kurioje sportuojama, turi bûti funkcionali, saugi ir higieniðka,patalpa, priemonës, áranga, reikmenys ir kt. turi bûti ergonomiðki, tvarkingi, pa-talpos tinkamai apðviestos, vëdinamos, nekenksmingos sveikatai, jose turi bûtipalaikoma optimali temperatûra, árengti duðai.

7.6. Pagrindiniai kriterijai tinkamai mokymosi aplinkai sukurti:• esant palankioms oro sàlygoms, pamokas rengti gryname ore, taikant ne vien

programoje nurodytas veiklas, bet ir kitas judëjimo formas, pvz., pasivaikð-èiojimà;

• numatyti pamokoje tokias veiklas, kurios teiktø mokiniams galimybæ iðreikð-ti ir tobulinti stipriàsias savo ypatybes;

• veiklos naujumas, prasmingumas, ádomumas;• taikyti metodus, kurie skatintø veikti, mokytø bendrauti, bendradarbiauti ir

gerbti kito nuomonæ;• pabrëþti, kad vertinimas priklauso nuo pastangø, aktyvumo, paþangos ir no-

ro tobulëti;• mokymo ir lavinimo kûrybingumas;

• uþduoèiø individualizavimas ir diferencijavimas;• palankus tvarkaraðtis;• ugdymo turiná ir higienos sàlygas atitinkanti sporto bazë.

7.7. Mokymosi aplinka turi bûti organizuota taip, kad mokinys galëtø asmenið-kai tobulëti (saugus sporto inventorius, sporto áranga, galimybë naudotis vaizdi-nëmis priemonëmis arba ðiuolaikinëmis informacinëmis technologijomis ir t. t.).

IV. Kûno kultûra: mokiniø pasiekimai,turinio apimtis, vertinimas

8. Ðiame skyriuje parodoma, kaip plëtojasi mokiniø kûno kultûros gebëjimai,nurodomi pasiekimai, apibrëþiama turinio apimtis, apraðomas mokiniø pasieki-mø vertinimas.

8.1. Apibendrinta mokiniø gebëjimø raida (8.2) siekiama parodyti, kokiuskiekvienos veiklos srities gebëjimus ir kuriame amþiaus tarpsnyje ugdosi mo-kiniai. Veiklos sritys þymimos tuo paèiu numeriu ir apraðant mokiniø pasieki-mus.

8.2. Mokiniø gebëjimø raida

Veiklos sritys 5–6 klasës 7–8 klasës 9–10 klasës

1. Sveika gy-vensena

Suvokti paauglystëje vykstanèius kûno po-kyèius kaip natûralø organizmo keitimàsi;bûti fiziðkai aktyviam; pastebëti savo fiziniotobulëjimo poþymius; suvokti sveikatà kaipvertybæ.

Atpaþinti asmeninius socialinius ágûdþius;numatyti preliminarius savo fizinio tobulë-jimo þingsnius; suvokti fizinio aktyvumosvarbà fizinei, dvasinei ir socialinei sveika-tai; tausoti savo ir kitø sveikatà.

Analizuoti sveikatos stiprinimo bei tausojimo bûdus, taippat pokyèius, vykstanèius organizme fizinio krûvio metu;kritiðkai vertinti veiksnius, skatinanèius alkoholio, taba-ko ir kitø psichikà veikianèiø medþiagø vartojimà; siektifizinës ir dvasinës darnos.

2. Judëjimoágûdþiai

Derinti kûno daliø judesius atliekant jude-siø junginius, pratimø kompleksus, techni-kos veiksmus.

Atlikti koordinuotus ir asimetrinius judesiusfizinës veiklos metu.

Atlikti raumenø grupiø lavinimo pratimø kompleksusgrupëje; daryti tokius pratimus savarankiðkai.

5–6

klasës

1274

7–8

klasës

9–10

kla

sës

Veiklos sritys 5–6 klasës 7–8 klasës 9–10 klasës

3. Sporto ða-kos

Atlikti greitumo ir iðtvermës, ðoklumo irtaiklumo lavinimo pratimus; þaisti judriuo-sius þaidimus ir pasirinktà sportiná þaidimà;vaþinëtis rogutëmis; ðliuoþti slidëmis; darytipagrindinius plaukimo pasirinktu bûduveiksmus vandenyje.

Atlikti greitumo ir iðtvermës lavinimo pra-timus, ðuolius ir metimus; þaisti pasirinktàsportiná þaidimà naudojant komandinës tak-tikos veiksmus; ðliuoþti slidëmis lygioje vie-tovëje; plaukti pasirinktu bûdu.

Atlikti greitumo, iðtvermës, jëgos lavinimo pratimus; ðoktiá tolá ið vietos ir ásibëgëjus; mesti kamuoliukà ásibëgëjus;pasirinkti parankià puolimo ir gynybos taktikà þaidþiantsportinius þaidimus; ðliuoþti slidëmis nelygioje vietovëje;plaukti pasirinktu bûdu tam tikrà atstumà.

4. Netradici-nis fizinisaktyvumas

Susiformuoti ávairius netradicinio fizinio ak-tyvumo ágûdþius.Pagal savo gebëjimus atlikti pasirinktos fizi-nës veiklos judesius.

Iðsiugdyti pasirinkto netradicinio fizinio ak-tyvumo ágûdþius ir savarankiðkai atlikti pa-sirinktà fizinæ veiklà.

Stengtis ágyvendinti kûrybines idëjas savo pasirinktoje fi-zinëje veikloje.

1275KÛNO KULTÛRA

5–6

klasës

8.3. Mokiniø pasiekimai ir ugdymo gairës, turinio apimtis, vertinimas.5–6 klasës

Ðiame skyrelyje nurodomi reikalavimai 5–6 klasiø mokiniø þinioms, gebëji-mams ir apraðomos ugdymo gairës (8.3.1); vëliau smulkiau nurodoma turinioapimtis (8.3.2); galiausiai pateikiamas mokiniø þiniø, supratimo ir gebëjimø ver-tinimo apraðas (8.3.3). Gebëjimø numeravimo pirmas skaitmuo rodo veiklos sri-ties numerá.

8.3.1. Mokiniø pasiekimai ir ugdymo gairës. 5–6 klasësToliau pateikiamoje lentelëje nurodomi reikalavimai mokiniø pasiekimams

(nuostatos, gebëjimai, þinios ir supratimas) ir ugdymo gairës – rekomendaci-jos ugdymo procesui planuoti ir siekti individualios kûno kultûros ugdymosipaþangos.

Mokiniai iðklauso mokytojo aiðkinimà apie paauglystëje kylan-èias problemas ir jø sprendimo bûdus. Diskutuoja ir prieina iðva-dà, kad paauglystëje vykstantys organizmo pokyèiai yra natûralusreiðkinys – keièiasi kûnas ir formuojasi asmenybë.

1.1.1. Pasakyti, kur kreiptis irkas gali padëti spræsti paauglys-tëje, brendimo laikotarpiu, ky-lanèias problemas.

1.1. Aiðkintis paauglystëje ky-lanèius klausimus.

Nebijoti ieðkoti atsakymø áklausimus, kylanèius brendimolaikotarpiu.

Mokiniai su mokytoju diskutuoja ir stengiasi suprasti, kaip ir ko-kiu fiziniu aktyvumu galima padidinti savo fiziná pajëgumà ir dar-bingumà.

1.2.1. Paaiðkinti, kaip ir kokiufiziniu aktyvumu galima didin-ti savo fiziná pajëgumà ir dar-bingumà.1.2.2. Apibûdinti savo fiziniotobulëjimo þingsnius.

1.2. Pastebëti savo fiziná tobu-lëjimà, ásitikinti, kad didëjaiðtvermë, ir pan.

Praktikuoti fiziná aktyvumà.

Mokiniai, diskutuodami su mokytoju, aiðkinasi visavertës mity-bos svarbà paauglio sveikatai, protiniam bei fiziniam darbingu-mui.

1.3.1. Paaiðkinti visavertës mi-tybos svarbà paauglio sveikataiir darbingumui.

1.3. Laikytis visavertës, sveikosmitybos taisykliø.

Siekti visavertës mitybos.

Mokiniai vaidina situacijas, diskutuoja su mokytoju ir aiðkinasi,kaip iðvengti bendraamþiø ar kitø asmenø spaudimo ir skatinimorûkyti, vartoti alkoholinius gërimus ar kitas psichikà veikianèiasmedþiagas.

1.4.1. Paaiðkinti ir (arba) pa-teikti pavyzdþiø, kaip galima ið-vengti bendraamþiø ar kitø as-menø spaudimo rûkyti, vartotialkoholinius gërimus ar kitaspsichikà veikianèias medþiagas.

1.4. Gebëti atsispirti spaudimuirûkyti, vartoti alkoholinius gë-rimus ir kitas psichikà veikian-èias medþiagas.

Ugdytis neigiamà poþiûrá á al-koholio, tabako ir kitø psichi-kà veikianèiø medþiagø varto-jimà.

Mokiniø pasiekimaiUgdymo gairës

Nuostatos Gebëjimai Þinios ir supratimas

1. Sveika gyvensena

1276

5–6

klasës



2. Judëjimo ágûdþiai

Mokiniai stebi rodomà laikysenà ir patys, padedami mokytojo,mokosi nustatyti savo laikysenà.Mokiniai, padedami mokytojo, atlieka ávairius pratimus, þaidþiaþaidimus, kontroliuoja savo ir draugø kûno laikysenà, stebi ir tai-so klaidas.

2.1.1. Paaiðkinti, kaip kontro-liuoti savo kûno laikysenà.2.1.2. Apibrëþti pagrindiniustaisyklingos laikysenos atlie-kant pratimus reikalavimus.

2.1. Iðlaikyti taisyklingà kûnolaikysenà atliekant ávairius pra-timus.

Suvokti taisyklingos laikysenosatliekant ávairius pratimus svar-bà.

Mokiniai mokosi taisyklingai kvëpuoti atlikdami ávairius pratimusnevienoda sparta.Mokiniai stebi ir aiðkinasi mokytojo rodomus kvëpavimo bûdus:pilviná, krûtininá ir visavertá, patys juos iðbando.

2.2.1. Paaiðkinti, kaip taisyklin-gai kvëpuoti keièiant pratimøatlikimo spartà.2.2.2. Paaiðkinti ir parodyti kvë-pavimo bûdus.

2.2. Laikytis taisyklingo kvëpa-vimo, atliekant fizinius prati-mus, nurodymø.

Suvokti taisyklingo kvëpavimoatliekant pratimus svarbà.

Mokytojas aiðkina mokiniams ciklinius (bëgimo, ëjimo ir kt.) iraciklinius (metimø, ðuoliø, þaidimø) judesius, simetrinius irasimetrinius judesius. Mokiniai stebi, analizuoja, ieðko ðiø judesiøskirtumø ir patys, padedami mokytojo, bando juos atlikti.

2.3.1. Pademonstruoti asimet-riniø judesiø derinius, pvz., vie-na ranka aukðtyn, kita á ðalá.

2.3. Derinti kûno judesius atlie-kant ávairius judesiø junginius,technikos veiksmus, pratimøkompleksus.

Mokytojas padeda suvokti fiziniø pratimø ávairovæ, kad skatintømokiniø kûrybingumà ir iðmonæ sudarant ir atliekant saugiømankðtos pratimø kompleksà.Mokiniai mokosi atlikti sudëtingesnius pratimus pavieniui, gru-pëmis ar komandomis. Pvz., klausydami muzikos kûrinio fragmen-tø jie turi judesiais vaizduoti muzikos garsais perteikiamà emoci-næ nuotaikà, t. y. sukurti judesiø junginius porai, grupei, koman-dai, naudodami ávairias priemones ar pan. Mokytojas mokiniamsnurodo kriterijus, pagal kuriuos jie turi atlikti uþduotá.

2.4.1. Pademonstruoti mankð-tos pratimø kompleksà ir paaið-kinti mankðtos pratimø svarbà.2.4.2. Pademonstruoti sudëtin-gesnius judesiø junginius nau-dojant priemones ir jø nenau-dojant.

2.4. Sudaryti mankðtos pratimøkompleksà.

Mokiniai, atlikdami pratimus grupëmis arba komandomis, mo-kosi pagarbos ir pakantumo vienas kitam.

2.5.1. Nurodyti pagrindiniusdarnaus bendravimo poþymius.

2.5. Veikti grupëje ir komando-je.

Noriai mankðtintis, stengtis tei-singai atlikti judesius.

1277KÛNO KULTÛRA

5–6

klasës



3. Sporto ðakos

3.1. Lengvoji atletika

Mokiniai iðklauso mokytojo aiðkinimà apie saugaus elgesio bë-gant, atliekant ðuolius, metimus taisykles ir jø laikosi.

3.1.1.1. Paaiðkinti saugaus elge-sio bëgant, atliekant ðuolius,metimus taisykles.

3.1.1. Laikytis saugaus elgesiobëgant, atliekant ðuolius, meti-mus taisykliø.

Ávaldyti pagrindines lengvosiosatletikos rungtis, puoselëtiolimpines sporto vertybes, tau-tinæ savigarbà, patriotizmà irpilietiðkumà. Mokiniai stebi mokytojo rodomus greitumo, iðtvermës pratimus

ir mokosi juos atlikti. Stebi savijautà ir aiðkinasi fizinio krûviopoveiká organizmui.

3.1.2.1. Paaiðkinti greitumà iriðtvermæ lavinanèiø pratimøpoveiká organizmui. Pateiktigreitumo ir iðtvermës pratimøpavyzdþiø.

3.1.2. Stebëti savijautà fiziniokrûvio metu ir po jo.

Mokiniai stebi mokytojo rodomus bëgimo technikos veiksmus,aiðkinasi juos ir mokosi bëgti ið aukðto starto didþiausiu greièiu.

3.1.3.1. Paaiðkinti bëgimo iðaukðto starto didþiausiu greièiutechnikos ypatumus.

3.1.3. Bëgti ið aukðto starto di-dþiausiu greièiu iki 6 sek.

Mokiniai stebi mokytojo rodomà pratimà, aiðkinasi specialiøbëgimo pratimø svarbà mokantis bëgimo technikos. Atliekaspecialius bëgimo pratimus, aiðkinasi ir taiso klaidas.

3.1.4.1. Þinoti ir parodyti kele-tà specialiø bëgimo pratimø.

3.1.4. Atlikti specialius bëgimopratimus.

Mokiniai bëga nurodytà nuotolá pasirinkta sparta (mergaitës –iki 4 min., berniukai – iki 6 min.) ir mokosi ágyvendinti iðtvermësbëgimo tikslus: ugdytis valià, tikslingai paskirstyti jëgas, áþvelgtididelio nuovargio poþymius ir jam pasireiðkus imti þingsniuoti.

3.1.5.1. Paaiðkinti pagrindiniusiðtvermës bëgimo pasirinktasparta reikalavimus.

3.1.5. Bëgti pasirinkta sparta:mergaitei – iki 4 min., berniu-kui – iki 6 min. (bëgimà galimakeisti þingsniavimu).

Mokiniai stebi rodomus ðuolius, aiðkinasi ir patys bando ðokti átolá ið vietos ir ásibëgëjæ. Mokosi pastebëti savo ir kitø klaidas irjas taisyti.

3.1.6.1. Paaiðkinti pagrindiniusðuolio á tolá ið vietos ir ásibëgë-jus technikos elementus.

3.1.6. Koordinuotai ðokti á toláið vietos ir ásibëgëjus.

Stebëdami mokytojo rodomà metimo veiksmà ir aiðkinimà, mo-kiniai mokosi metimo technikos: á aukðtá, á tolá, á taikiná, ið vietos,ásibëgëjus ir kt.

3.1.7.1. Paaiðkinti arba parody-ti kamuoliuko metimo ið vie-tos ir ásibëgëjus technikà.

3.1.7. Mesti kamuoliukà ið vie-tos ir ásibëgëjus pagal savo pa-jëgumà.

1278

5–6

klasës

Mokiniai klauso mokytojo aiðkinimo, atlieka uþduotá ir mokosiþaisti parengiamuosius judriuosius þaidimus, pvz., „Þuvys ir tin-klas“, „Vilkas griovyje“ ir pan.

3.2.1.1. Pateikti judriøjø þaidi-mø pavyzdþiø.

3.2.1. Þaisti parengiamuosiusjudriuosius þaidimus.

Mokytis judriøjø ir sportiniøþaidimø, sàþiningai ir garbingairungtyniauti.

Mokiniai stebi mokytojo rodomà veiksmà, aiðkinasi ir mokosi at-likti individualiuosius ir komandinius sportinio þaidimo techni-kos veiksmus, pvz., varpstes, metimà paðokus, klaidinamuosiusjudesius, þaisti turint þaidëjø persvarà.

3.2.2.1. Pademonstruoti ar pa-aiðkinti komandiná ir individu-aløjá sportinio þaidimo veiks-mà.

3.2.2. Atlikti individualiuosiusir komandinius pasirinktosportinio þaidimo veiksmus.

Mokiniai þaidþia arba stebi kitø þaidimà ir aiðkinasi pagrindinesþaidimo taisykles. Þaidþia arba teisëjauja kitø þaidimui ir mokositaikyti pagrindines þaidimo taisykles.Mokiniai su mokytoju diskutuoja apie kilnaus elgesio sporte irgarbingo þaidimo rungtynëse ir varþybose esmæ, aptaria kilnauselgesio þaidþiant situacijas ir pavyzdþius.

3.2.3.1. Nurodyti pagrindinespasirinkto sportinio þaidimotaisykles.3.2.3.2. Pateikti kilnaus elgesiosporte ir garbingo þaidimo pa-vyzdþiø. Aptarti sàþiningos irgarbingos kovos esmæ.

3.2.3. Þaisti pasirinktà sportináþaidimà pagal pagrindines þai-dimo taisykles.

3.3. Bendroji gimnastika

Mokiniai prisimena saugaus elgesio taisykles, stebi rodomus pu-siausvyros pratimus ir patys juos atlieka ant gimnastikos suolelio,pvz., eina pirmyn, atgal, ðonu, pristatomuoju þingsniu, daro suki-nius, prasilenkia dviese, perþengia kliûtá, keièia rankø padëtá.

3.3.1.1. Pademonstruoti, kaipsaugiai ir koordinuotai atliktipusiausvyros pratimus ant gim-nastikos suolelio.3.3.1.2. Derinti skirtingus ran-kø ir kojø judesius, parodyti,kaip sklandþiai, plastiðkai per-eiti nuo vieno pratimo prie ki-to.

3.3.1. Iðlaikyti statinæ ir dinami-næ pusiausvyrà ant gimnastikossuolelio.

Mokytis bendrosios gimnasti-kos.

Mokiniai stebi mokytojo rodomus saugius akrobatikos pratimus,mokosi patys kurti ir atlikti pratimø deriná.

3.3.3.1. Pasirinkti saugiø akro-batikos pratimø deriná.

3.3.3. Atlikti paties sukurtà sau-giø akrobatikos pratimø deriná.



3.2. Judrieji ir sportiniai þaidimai

3.3.2. Atlikti sudëtingesniusgimnastikos pratimus su pasi-rinktu gimnastikos árankiu.

3.3.2.1. Parodyti, kaip taisyklin-gai atlikti sudëtingesnius gim-nastikos pratimus su pasirink-tu árankiu.

Mokiniai stebi rodomus sudëtingesnius gimnastikos pratimus supasirinktu árankiu, pvz., su ðokdyne, kamuoliu, kaspinu, lanku,lazda, pratimus, atliekamus poromis su viena arba dviem ðokdy-nëmis, ir patys mokosi juos atlikti.

1279KÛNO KULTÛRA

5–6

klasës

Mokytojas organizuoja komandinius þiemos þaidimus su rogutë-mis, èiuoþynëmis, paèiûþomis, slidëmis ir pan. Mokiniai mokosiþaisti ðiuos þaidimus vaþinëdamiesi rogutëmis, èiuoþdami èiuoþy-nëmis ar paèiûþomis, ðliuoþdami slidëmis ir pan.

3.4.1.1. Paaiðkinti arba pade-monstruoti keletà pasirinktøkomandiniø þiemos þaidimø.

3.4.1. Ðliuoþti slidëmis lygiojevietovëje arba èiuoþti paèiûþo-mis iðlaikant kûno pusiausvyrà,þaisti þiemos þaidimus, estafe-tes su rogutëmis, èiuoþynëmisir kt. reikmenimis.

Þiemos sàlygomis bûti fiziðkaiaktyviam gryname ore.Saugoti gamtà.

Mokiniai iðklauso mokytojo aiðkinimà apie nuovargio pasireiðki-mo poþymius ir organizmo reakcijà á didelá nuovargá, drauge ap-taria poilsio priemones. Atlieka uþduotá ir pagal savijautà mokosikaitalioti bëgimà su ëjimu, áveikti natûralias kliûtis.

3.4.2.1. Paaiðkinti nuovargiopasireiðkimo poþymius.3.4.2.2. Pademonstruoti arbapaaiðkinti natûraliø kliûèiøáveikimo bûdus.

3.4.2. Pagal savijautà kaitaliotibëgimà su ëjimu áveikiant na-tûralias kliûtis: ákalnæ, nuokal-næ, ðlaità ar pan.

Mokiniai su mokytoju aiðkinasi pagrindinius orientavimosi spor-to þenklus, mokosi skaityti planà-schemà, aptaria gamtos apsau-gos taisykles, diskutuoja apie socialinæ turizmo ir orientavimosisporto reikðmæ.

3.4.3.1. Paaiðkinti pagrindiniusorientavimosi sporto þenklus,mokëti skaityti þemëlapá-sche-mà.3.4.3.2. Paaiðkinti socialinæ tu-rizmo ir orientavimosi sportoreikðmæ.

3.4.3. Kompasu, taikant geog-rafijos þinias, nustatyti þygiokryptá. Laikytis gamtos apsau-gos taisykliø.

3.4. Slidinëjimas, spartusis þygis, turizmas, orientavimosi sportas

3.5. Plaukimas

Mokiniai su mokytoju pasikartoja saugaus elgesio vandenyje irprie vandens taisykles, stebi ir aptaria rodomus plaukimo bûdus,mokosi jø technikos.

3.5.1.1. Paaiðkinti arba pade-monstruoti pasirinkto plauki-mo bûdo technikà.

3.5.1. Saugiai pademonstruotipagrindinius pasirinkto plauki-mo bûdo technikos veiksmusvandenyje.

Saugiai elgtis vandenyje ir prievandens.

4. Netradicinis fizinis aktyvumas

Mokiniai kartu su mokytoju diskutuoja ir aptaria, kokias fizinesypatybes lavina pasirinkta veiklos rûðis, apibûdina netradiciniøjudëjimo bûdø teikiamus pranaðumus, pvz.: dvikovos lavina jëgà,vikrumà, koordinacijà, ákvepia pasitikëjimo savimi, padeda drà-siau jaustis tarp bendraamþiø, apsiginti ar apginti silpnesnájá.

4.1.1. Paaiðkinti arba pateiktipavyzdþiø, kaip galima lavintifizinius gebëjimus netradicinë-mis veiklos formomis.4.1.2. Nusakyti, kokias savybesugdo pasirinkta fizinë veikla.

4.1. Áþvelgti individualias savoypatybes ir charakterio bruoþus,pvz., fizinius gebëjimus, charak-terio, valios savybes.

Stengtis paþinti asmenines sa-vybes ir pagal jas pasirinkti ne-tradicinius judëjimo bûdus.Padëti silpnesniam.



1280

5–6

klasës

4.2. Mokëti pasirinkti pagal sa-vo gebëjimus netradicinio fizi-nio aktyvumo bûdà ir atlikti pa-grindinius judesius.4.3. Pagal savo gebëjimus lanks-èiai reaguoti á kintanèias judë-jimo sàlygas fizinës veiklos me-tu.4.4. Atskleisti asmeninius gebë-jimus fizinëje veikloje.



8.3.2. Turinio apimtis. 5–6 klasësToliau smulkiau nurodomas visø veiklos srièiø, kuriø gebëjimus ugdosi 5–6

klasiø mokiniai, ugdymo turinys. Mokiniai ágyja sveikos gyvensenos þiniø ir ágû-dþiø, toliau kartoja ir tobulina pradinëse klasëse ágytus judëjimo ágûdþius, mo-kosi sporto ðakø, netradicinio fizinio aktyvumo formø.

Sveika gyvensena. Paauglystëje kylanèios problemos. Asmeninio fizinio to-bulëjimo þingsniai. Visavertës mitybos svarba paauglio sveikatai ir darbingumui.Neigiamo poþiûrio á alkoholio, tabako ir kitø psichikà veikianèiø medþiagø var-tojimà ugdymas.

Judëjimo ágûdþiai. Taisyklinga kûno laikysena ir taisyklingas kvëpavimas. Cik-liniai (bëgimas, ëjimas ir kt.), acikliniai (metimai, ðuoliai, þaidimai), simetriniaiir asimetriniai judesiai. Fiziniø pratimø ávairovë ir mokiniø gebëjimas sudaryti iratlikti saugius mankðtos pratimus.

Sporto ðakos. Saugaus elgesio taisyklës. Bëgimas ið aukðto starto; specialiejibëgimo pratimai; iðtvermës bëgimas pasirinkta sparta; ðuolis á tolá ið vietos irásibëgëjus. Individualûs ir komandiniai veiksmai þaidþiant judriuosius ir sportoþaidimus; garbingas rungtyniavimas; olimpiniø sporto vertybiø, tautinës savigar-

bos, patriotizmo ir pilietiðkumo puoselëjimas; kamuoliuko metimas ið vietos irásibëgëjus. Statinë ir dinaminë pusiausvyra ant gimnastikos suolelio; saugûs ak-robatikos pratimai ir sudëtingesni bendrosios gimnastikos pratimai su pasirink-tu árankiu. Vaþinëjimasis rogutëmis; èiuoþimas èiuoþynëmis; ðliuoþimas slidëmisar èiuoþimas paèiûþomis. Spartusis þygis; natûraliø gamtiniø kliûèiø áveikimas.Naudojimasis kompasu. Saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklës. Ska-tinimas mokytis plaukti ir (arba) asmeniðkai tinkamo plaukimo bûdo pasirinki-mas.

Netradicinis fizinis aktyvumas. Skatinimas rinktis netradicinio fizinio akty-vumo veiklos formas (pvz., kovos menus, lëkðèiasvydá, rankø lenkimà ir pan.).

8.3.3. Vertinimas. 5–6 klasës8.3.3.1. Skyrelyje pateikiami kokybiniai 5–6 klasiø mokiniø þiniø, supratimo

ir gebëjimø vertinimo apraðai. Jie turëtø padëti mokytojui stebëti, apibendrintiir fiksuoti individualius mokiniø pasiekimus bei diferencijuoti uþduotis siekiantasmeninës mokinio paþangos. Apraðomas patenkinamas, pagrindinis ir aukðtes-nysis pasiekimø lygis.

1281KÛNO KULTÛRA

5–6

klasës

8.3.3.2. Mokiniø pasiekimø lygiø poþymiai. 5–6 klasës

Patenkinamas Pagrindinis AukðtesnysisLygiaiPasiekimø sritys

Parodo, kad iðmano sveikos gyvensenosreikalavimus; supranta, kaip ir kokiu fi-ziniu aktyvumu galima padidinti savo fi-ziná pajëgumà; ávardija pasirinktas spor-to ðakas ir sporto rungtis.

Parodo, kad supranta, kokiu fiziniu ak-tyvumu galima padidinti savo fiziná pa-jëgumà ir darbingumà, suvokia taisyk-lingos laikysenos ir taisyklingo kvëpa-vimo svarbà, þino saugaus elgesio tai-sykles, iðmano apie sporto ðakas ir ne-tradicinio fizinio aktyvumo formas.

Parodo, kad þino apie sveikà gyvensenà,sporto ðakas; pastebi savo fiziniotobulëjimo poþymius.

Þinios ir supratimas

Sudaro mankðtos pratimø kompleksà;ávaldo sporto ðakø technikà; pasirenkanetradicinio fizinio aktyvumo priemo-nes.

Derina kûno judesius atlikdamas jude-siø junginius; stengiasi ávaldyti sportoðakø technikà, iðmokti netradiciniø fi-zinio aktyvumo formø. Laikosi saugauselgesio taisykliø.

Atlieka judesiø junginius bei veiksmus;mokosi sporto ðakø, netradiciniø fizi-nio aktyvumo formø.

Gebëjimai

Praktikuoja fizinio aktyvumo formas.Renkasi fizinio aktyvumo formas lais-valaikiu.

Stengiasi bûti fiziðkai aktyvus laisvalai-kiu.

Nuostatos

1282

7–8

klasës


Ðiame skyrelyje nurodomi reikalavimai 7–8 klasiø mokiniø þinioms, gebëji-mams ir apraðomos ugdymo gairës (8.4.1); vëliau smulkiau nurodoma turinioapimtis, iðskiriamas turinio minimumas (8.4.2); galiausiai pateikiamas mokiniøþiniø, supratimo ir gebëjimø vertinimo apraðas (8.4.3). Gebëjimø numeravimopirmas skaitmuo rodo veiklos srities numerá.

8.4.1. Mokiniø pasiekimai ir ugdymo gairës. 7–8 klasësToliau pateikiamoje lentelëje nurodomi reikalavimai 7–8 klasiø mokiniø pa-

siekimams (nuostatos, gebëjimai, þinios ir supratimas) ir ugdymo gairës – reko-mendacijos ugdymo procesui planuoti ir siekti individualios kûno kultûros ug-dymosi paþangos.

Mokiniai klauso mokytojo aiðkinimo apie sveikatos stiprinimo irtausojimo galimybes, bûdus bei priemones. Su mokytoju disku-tuoja sveikatos tausojimo klausimais.Mokiniai su mokytoju nagrinëja, diskutuoja, aiðkinasi, kaip tiks-lingai sudaryti fizinio aktyvumo planà pagal asmeniná fiziná pajë-gumà, poreikius, pomëgius ir sveikatos bûklæ.

1.1.1. Paaiðkinti sveikatos stip-rinimo ir tausojimo bûdus beipriemones.1.1.2. Apibrëþti svarbiausiuskriterijus, pagal kuriuos suda-romas asmeninis fizinio aktyvu-mo planas.

1.1. Rûpintis savo sveikata,numatyti parengiamuosius savofizinio tobulëjimo þingsnius.

Tausoti savo sveikatà.Sàmoningai planuoti fizinio ak-tyvumo laikà.

Mokiniai skaito ir su mokytoju aiðkinasi informacijà, pateiktà antmaisto produktø etikeèiø. Taiko biologijos dalyko þinias apiesubalansuotà mitybà ir jos svarbà þmogaus sveikatai ir fiziniamdarbingumui.

1.2.1. Paaiðkinti, kur ieðkoti in-formacijos apie sudedamàsiasmaisto produktø dalis.

1.2. Taikyti þinias apie sudeda-màsias maisto produktø dalis.

Rinktis sveikesnius maisto pro-duktus.

Mokiniai su mokytoju diskutuoja apie neigiamus rûkalø, alkoho-lio ir kitø psichikà veikianèiø medþiagø vartojimo padarinius pa-augliø, sportininkø organizmui, sportiniams rezultatams, sporti-ninko karjerai bei ávaizdþiui.

1.3.1. Paaiðkinti, kaip þalingiáproèiai gali pakenkti sportinin-ko karjerai ir ávaizdþiui.

1.3. Atsispirti spaudimui rûky-ti, vartoti alkoholinius gërimusir kitas psichikà veikianèias me-dþiagas.

Pozityvi nuostata, kad sportasnedera su rûkymu, alkoholiniøgërimø ir kitø psichikà veikian-èiø medþiagø vartojimu.

1. Sveika gyvensena


Mokiniai stebi rodomus pratimus ir padedami mokytojo nagrinëjaraumenø grupes, nuo kuriø labiausiai priklauso þmogaus laikysena.Mokiniai stebi mokytojo rodomus pratimus ir aiðkinasi, kaip ke-liant sunkmenas veikiamas stuburas ir raumenys, bando mokyto-jo padedami saugiai atlikti nesudëtingus pratimus, pastebëti irtaisyti klaidas.

2.1.1. Apibûdinti pagrindinesraumenø grupes, kurias reikiastiprinti norint iðlaikyti taisyk-lingà kûno laikysenà.2.1.2. Ávardyti daþniausias klai-das atliekant pratimus su sun-

2.1. Laikytis taisyklingos laiky-senos reikalavimø atliekant fi-zinius pratimus.

Stengtis susiformuoti taisyklin-gà laikysenà, saugiai atlikti fi-zinius pratimus.



1283KÛNO KULTÛRA

7–8

klasës



kmenomis, pvz.: kilnojant, per-neðant svarmenis, svarsèius irkt.

Mokiniai stebi rodomus kvëpavimo pratimus ir iðklauso mokyto-jo aiðkinimà apie kvëpavimo bûdus. Mokosi, padedami mokyto-jo, tokius pratimus taisyklingai atlikti. Iðklauso mokytojo aiðkini-mà apie kvëpavimà ramybës sàlygomis, po fizinio krûvio ir atlie-ka uþduotá. Diskutuoja apie streso, baimës poveiká kvëpavimo daþ-niui. Mokosi atlikti kvëpavimo testà.

2.2.1. Paaiðkinti arba pade-monstruoti kvëpavimo lavini-mo bûdus.2.2.2. Paaiðkinti arba parodyti,kaip matuojamas kvëpavimodaþnis ramybës sàlygomis ir pofizinio krûvio.

2.2. Laikytis taisyklingo kvëpa-vimo reikalavimø.

Stengtis taisyklingai kvëpuotisuvokiant taisyklingo kvëpavi-mo svarbà þmogaus organiz-mui.

Mokiniai, padedami mokytojo, mokosi kurti sudëtingus judesiøjunginius ir atlikti juos sudëtingesnëmis sàlygomis, pvz.: mokiniamsneþinant mokytojas pakeièia muzikos ritmà, ðokdynës ilgá, kamuo-liø svorá.

2.3.1. Pademonstruoti judesiøjunginá sudëtingesnëmis sàlygo-mis.2.3.2. Parodyti arba sukurtimankðtos pratimø kompleksà,lavinantá pagrindines raumenøgrupes.

2.3. Taikyti sudëtingesnius ko-ordinuotus ir asimetrinius jude-sius fizinëje veikloje.

Ugdytis judesiø kultûrà.

Mokiniai, padedami mokytojo, mokosi sudaryti pratimø komplek-sà pagrindinëms raumenø grupëms lavinti ir bando pratimus su-sieti su anksèiau iðmoktais judesiais ar pratimais. Mokytojas ap-taria fizines ypatybes, jø lavinimo ypatumus. Mokiniai, padedamimokytojo, atlieka uþduotá ir aiðkinasi fiziniø ypatybiø lavinimogalimybes.

2.4.1. Paaiðkinti ar parodytipratimus, kurie lavina greitu-mà, jëgà, ðoklumà, pusiausvyrà,iðtvermæ, ir apibrëþti ðiø fiziniøypatybiø svarbà sveikatai, funk-cinëms organizmo galioms stip-rinti.

2.4. Atlikti pagrindinius prati-mus, lavinanèius greitumà, jë-gà, ðoklumà, pusiausvyrà, ið-tvermæ ir kitas fizines ypatybes.

Mokytojas supaþindina mokinius su fizinio pajëgumo testais. Mo-kiniai, padedami mokytojo, patys mokosi nustatyti savo fizinápajëgumà.

2.5.1. Paaiðkinti, kaip nustatytisavo fiziná pajëgumà.

2.5. Nustatyti savo fizinápajëgumà fizinio pajëgumotestu.

1284

7–8

klasës

Mokiniai pasikartoja saugaus elgesio per lengvosios atletikos pra-tybas taisykles, laikosi jø ir reikalauja, kad jø laikytøsi ir kiti.

3.1.1.1. Aptarti saugaus elgesioper lengvosios atletikos praty-bas reikalavimus.

3.1.1. Saugiai elgtis bëgant, at-liekant ðuolius, metimus.

Domëtis lengvàja atletika, siek-ti tobulinti ðios sporto ðakos ge-bëjimus.Laikytis saugaus elgesio taisyk-liø.

3. Sporto ðakos




Mokiniai stebi mokytojo rodomus bëgimo veiksmus ir aiðkinasibëgimo ið aukðto starto technikos ypatumus. Mokiniai bëgatiesiàja didþiausiu greièiu pagal mokytojo nurodymus, mokosi bë-gimo tiesiàja technikos.

3.1.2.1. Paaiðkinti arba parody-ti bëgimo ið aukðto starto tech-nikà.

3.1.2. Bëgti ið aukðto starto30 m, 50 m didþiausiu greièiu.

Mokiniai stebi mokytojo rodomus pratimus, aiðkinasi ir mokositechniðkai atlikti specialius bëgimo pratimus: bëgti aukðtai ke-liant kelius, ðuoliaþingsniu, ðuoliukais, ákalnën, nuokalnën ir kt.

3.1.3.1. Paaiðkinti arba parodytispecialiø bëgimo pratimø tech-nikà.

3.1.3. Techniðkai atlikti specia-lius bëgimo pratimus: bëgtiaukðtai keliant kelius, ðuo-liaþingsniu, ðuoliukais, ákalnën,nuokalnën ir kt.

Mokiniai atlieka uþduotá ir mokosi bëgti tiesiàja didþiausiu grei-èiu.

3.1.4.1. Pademonstruoti bëgimàtiesiàja didþiausiu greièiu.

3.1.4. Bëgti tiesiai didþiausiugreièiu.

Mokytojas aptaria iðtvermës ugdymo ypatumus, valios ugdymogalimybes, nuovargio reiðkimosi prieþastis ir áveikimo bûdus. Mo-kiniai pagal savo pajëgumà bëga jiems tinkama sparta, stengda-miesi nepereiti á þingsniavimà, nurodytà laiko tarpà:mergaitës – apie 4 min., berniukai – apie 6 min.

3.1.5.1. Paaiðkinti tolygiojo bë-gimo svarbà iðtvermei ugdyti.

3.1.5. Bëgti parankia sparta, ne-pereinant á þingsniavimà (mer-gaitei – apie 4 min., berniu-kui – apie 6 min.).

Mokiniai stebi rodomà ðuolá á tolá ir mokosi ðuolio technikos:atsispirti nuo lentelës, pasirinkti ásibëgëjimo atstumà, ávaldytilëkimo ore ir nusileidimo veiksmø technikà. Mokytojas paaiðkinaðuolio á tolá varþybø taisykles.

3.1.6.1. Paaiðkinti arba pade-monstruoti ðuolio á tolá ið vie-tos ir ásibëgëjus technikà.3.1.6.2. Paaiðkinti pagrindinesðuolio á tolá varþybø taisykles.

3.1.6. Atlikti ðuolius á tolá ið vie-tos ir ásibëgëjus laikantis ðuo-liø technikos reikalavimø.

Mokiniai stebi mokytojo rodomus specialiuosius metimø prati-mus ir mokosi juos atlikti.Mokiniai iðbando kamuoliuko metimo bûdus ir pasirenka paran-kiausià.

3.1.7.1. Paaiðkinti arba pa-demonstruoti kelis metimø pra-timus.3.1.7.2. Parodyti pasirinktà ka-muoliuko metimo bûdà.

3.1.7. Ásibëgëjus koordinuotaimesti kamuoliukà pasirinktubûdu.

1285KÛNO KULTÛRA

7–8

klasës

Mokiniai, padedami mokytojo, þaidþia sudëtingesnius judriuosiusþaidimus su sporto árankiais ir pan.Þaisdami sportiná þaidimà mokosi komandiniø taktikos veiksmø:stovësenø, judëjimo bûdø, varpstës, individualiøjø ir grupiniøveiksmø su kamuoliu ir kt.

3.2.1.1. Pateikti parengiamøjøjudriøjø þaidimø su sporto áran-kiais pavyzdþiø.3.2.1.2. Paaiðkinti pagrindiniuskomandinës taktikos veiksmus,t. y. kaip pasirinkti tikslingusveiksmus rungtyniaujant ko-mandoje.

3.2.1. Þaisti pasirinktà sportináþaidimà atliekant komandinëstaktikos veiksmus: individualiusir grupinius veiksmus su ka-muoliu ir kt.

Iðmokti judriøjø ir sportiniøþaidimø technikos.Kilniai elgtis ir garbingai rung-tyniauti.

Mokiniai þaidþia arba stebi kitø þaidimà, analizuoja klaidas, ási-dëmi gerus techniðko þaidimo pavyzdþius ir mokosi racionaliosþaidimo taktikos.

3.2.2.1. Apibûdinti racionalausir techniðko þaidimo esmæ.

3.2.2. Racionaliai þaisti sporti-ná þaidimà.

Mokiniai, padedami mokytojo, renka informacijà internete, skai-to sporto literatûrà, organizuoja klasës varþybas ir mokosi joseteisëjauti.

3.2.3.1. Nusakyti varþybø orga-nizavimo tvarkà. Ávardyti pa-grindines teisëjavimo varþybo-se taisykles.

3.2.3. Organizuoti bendraklasiøvarþybas ir (arba) jose teisëjau-ti.

Mokiniai rungtyniaudami, stebëdami kitø þaidimà ir teisëjauda-mi varþybose mokosi veikti kolektyve, bendrauti ir bendradarbiau-ti, tartis tarpusavyje, kaip iðvengti psichologinio spaudimo, ir pan.Diskutuoja apie kilnø elgesá sporte.

3.2.4.1. Pagrásti bendravimo irbendradarbiavimo kolektyvinë-je veikloje aktualumà.3.2.4.2. Pateikti kilnaus elgesiosporte pavyzdþiø.

3.2.4. Bendrauti ir bendradar-biauti þaidþiant komandoje,siekiant bendro tikslo.


Mokiniai stebi rodomus sudëtingesnius pratimus su pasirinktaisgimnastikos árankiais arba ant prietaisø. Bando patys atlikti pra-timus, pvz., ant gimnastikos suolelio, sienelës, skersinio, su ðok-dyne, kamuoliu, kaspinu, lanku, lazda, ir patys kuria pratimø de-rinius.

3.3.1.1. Pademonstruoti sava-rankiðkai, poromis ir (arba)maþomis grupëmis 7–8 iðmok-tus sudëtingesnius pratimø supasirinktu gimnastikos árankiuderinius, pvz.: grupe ðokinëtiper ásuktà ilgà ðokdynæ keièiantjos sukimosi greitá.

3.3.1. Koordinuotai atlikti su-dëtingesnius gimnastikos pra-timus ir jø derinius pasirinkusárankius bei prietaisus.

Mokytis sudëtingesniø gimnas-tikos pratimø naudojant áran-kius ir prietaisus.




1286

7–8

klasës



Mokiniai mokosi pusiausvyros pratimø, þingsniø, átûpstø, pritû-pimø ir ðuoliukø derinio ant apversto gimnastikos suolelio ar ki-tos saugios pakylos; koordinuotai atlieka judesius su kamuoliu,lazda ar kitu árankiu: eina pirmyn, atgal, ðonu, pristatomuoju þings-niu, perþengdami kliûtá, keisdami rankø padëtá ir pan.

3.3.2.1. Parodyti, kaip reikia de-rinti skirtingus rankø ir kojø ju-desius, sklandþiai, plastiðkaipereiti nuo vieno pratimo priekito, ið vieno erdvës lygio á ki-tà.

3.3.2. Iðlaikyti statinæ ir dinami-næ pusiausvyrà ant gimnastikossuolelio naudojantis árankiu.


Mokiniai iðklauso mokytojo aiðkinimà apie fizinio aktyvumoþiemos sàlygomis svarbà þmogaus sveikatai ir darbingumui.Èiuoþinëja paèiûþomis arba ðliuoþia slidëmis nuo kalnø, þaidþiaþiemos þaidimus, estafetes vaþinëdamiesi rogutëmis, èiuoþdamièiuoþynëmis ir pan.

3.4.1.1. Paaiðkinti teigiamà þie-mos sàlygomis praktikuojamofizinio aktyvumo poveiká fizineiir dvasinei þmogaus sveikatai.3.4.1.2. Pasakyti pagrindinespasirinkto þiemos þaidimo ar-ba estafetës taisykles.

3.4.1. Vaþinëtis rogutëmis,èiuoþti èiuoþynëmis nuo kalnøarba ðliuoþti slidëmis, èiuoþtipaèiûþomis þaidþiant komandi-nius þiemos þaidimus.

Saugiai praktikuoti fiziná akty-vumà gryname ore þiemos sà-lygomis.Saugoti gamtà.

Mokiniai iðklauso mokytojo aiðkinimà, kaip áveikti kliûtis einantir bëgant raiþyta vietove, stebi rodomus veiksmus ir atlieka pa-teiktas uþduotis.

3.4.2.1. Paaiðkinti ir parodytikliûèiø áveikimo bûdus einant,bëgant raiþyta vietove, á kalnàarba ðlaitu.

3.4.2. Eiti ir bëgti raiþyta vieto-ve á kalnà arba ðlaitu, áveikiantpasitaikanèias kliûtis pasirink-tu bûdu: ðuoliuojant, þingsniuo-jant, remiantis rankomis ir kt.

Mokiniai, naudodamiesi kompasu bei þemëlapiu ir padedami mo-kytojo, áveikia pasirinktà mokomàjà trasà. Padedami mokytojomokosi sudaryti þemëlapá-schemà. Aiðkinasi poilsiavietës ir lau-þavietës árengimo reikalavimus, saugaus elgesio bei aplinkos irgamtos apsaugos taisykles.

3.4.3.1. Paaiðkinti, kaip þemë-lapyje ir vietovëje vaizduojamasreljefas.3.4.3.2. Aptarti pagrindiniuspoilsiavietës ir lauþavietës áren-gimo reikalavimus, saugaus el-gesio ir aplinkos apsaugos tai-sykles.

3.4.3. Áveikti pasirinktà moko-màjà trasà pagal kompasà irazimutà. Sudaryti pasirinktàplanà-schemà: savo klasës,mokyklos teritorijos, stadionoir pan.Gebëti pasirinkti poilsiavietæ irárengti lauþavietæ laikantisgamtos apsaugos taisykliø.

1287KÛNO KULTÛRA

7–8

klasës

3.5. Plaukimas

Mokytojas paaiðkina ir pademonstruoja keleto plaukimo bûdøtechnikà. Mokiniai pasirenka patinkamà plaukimo bûdà ir mo-kosi plaukimo tuo bûdu technikos.Mokiniai pasikartoja saugaus elgesio prie vandens ir vandenyjetaisykles.

3.5.1.1. Apibûdinti pasirinktoplaukimo bûdo technikos reika-lavimus.3.5.1.2. Nusakyti saugaus elge-sio prie vandens ir vandenyjetaisykles.

3.5.1. Plaukti pasirinktu bûdu.Saugiai elgtis vandenyje ir prievandens.




Mokiniai savarankiðkai ir padedami mokytojo nuosekliai siekiapatinkamos fizinës veiklos tobulumo, atskleisdami savo individu-alumà.

4.1.1. Paaiðkinti arba pateiktipavyzdþiø, kaip fizine veikla ga-lima atskleisti savo individualu-mà.4.1.2. Paaiðkinti arba pateikti fi-zinës veiklos pavyzdþiø, teikian-èiø progà visapusiðkai iðreikðtisave, pvz.: atskleisti savo cha-rakterio bruoþus, pomëgius, va-lios savybes, muzikalumà, ritmopojûtá, judesio koordinacijà irplastikà ðokant sportiniusðokius ir pan.

4.1. Atskleisti savo individualu-mà ir fizinius gebëjimus pasi-rinktoje fizinëje veikloje. Sava-rankiðkai atlikti pasirinktà fizi-næ veiklà. Savarankiðkai irlanksèiai reaguoti á kintanèià fi-zinës veiklos situacijà ir aplin-kà.Naudotis asmeniniais gebëji-mais ir patirtimi netradicinëjefizinëje veikloje.

Iðreikðti save netradicine fizineveikla.

1288

7–8

klasës

8.4.2. Turinio apimtis. 7–8 klasës7–8 klasëse toliau tobulinami judëjimo ágûdþiai, ugdymo turinys ir jo pertei-

kimo metodai darosi kaskart sudëtingesni, mokomasi kurti, pasirinkti, màstyti.Skatinama ávertinti savo paþangà ir pasiekimus, motyvuotai derinti norus su ge-bëjimais, asmeninæ veiklà – su grupës ir komandos poreikiais bei galimybëmis.Individualizuojamas fizinis krûvis, ugdomas sàmoningumas, pareigingumas iratsakomybës jausmas.

Sveika gyvensena. Sveikatos tausojimo bei stiprinimo galimybës ir bûdai. Fi-zinio aktyvumo taikymas pagal fiziná pajëgumà, poreikius, pomëgius ir sveikatosbûklæ. Sveikø maisto produktø pasirinkimo galimybës. Alkoholio, tabako ir kitøpsichikà veikianèiø medþiagø neigiamas poveikis paauglio organizmui ir jø ne-suderinamumas su sportu.

Judëjimo ágûdþiai. Taisyklinga þmogaus laikysena (pratimai taisyklingai lai-kysenai iðsaugoti ir raumenims stiprinti, klaidos atliekant pratimus su sunkme-nomis, pvz., kilnojant svarsèius, perneðant svarmenis ir kt.). Kvëpavimo bûdai irkvëpavimo pratimai. Koordinuoti ir asimetriniai judesiai ir jø taikymas atliekantpratimus (pvz., keièiant ðokdynës ilgá, kamuoliø svorá, dydá ar pan.). Pratimaifizinëms ypatybëms (lankstumui, jëgai, greitumui, ðoklumui, pusiausvyrai, iðtver-mei ir kt.) lavinti. Testai fiziniam parengtumui (vikrumui, jëgai, lankstumui, pu-siausvyrai) nustatyti.

Sporto ðakos. Saugaus elgesio taisyklës. Bëgimas ið aukðto starto 30 m, 50 m;specialieji bëgimo pratimai; iðtvermës bëgimas tinkama sparta; ðuolis á tolá iðvietos ir ásibëgëjus; kamuoliuko metimas ásibëgëjus. Sportiniai þaidimai taikant

iðmoktus technikos ir taktikos veiksmus (stovësenas, judëjimo bûdus ir t. t.);varþybø (klasës, grupës) organizavimas ir teisëjavimas; kilnus elgesys sporte irgarbingas rungtyniavimas; olimpiniø sporto vertybiø, tautinës savigarbos, pa-triotizmo ir pilietiðkumo ugdymas. Saugûs ir koordinuoti bendrosios gimnasti-kos pratimai su árankiais arba ant prietaisø (su kamuoliu, ðokdyne, lazda, antgimnastikos suolelio, skersinio); statinës ir dinaminës pusiausvyros pratimø (antapversto gimnastikos suolelio ar kitos neaukðtos saugios pakylos, átûpsto, pritû-pimo, judesiø rankomis, su kamuoliu, pristatomu þingsneliu ir pan.) atlikimas.Èiuoþimas paèiûþomis, èiuoþynëmis arba ðliuoþimas slidëmis lygioje vietovëje;vaþinëjimasis rogutëmis. Spartusis þygis raiþyta vietove áveikiant kliûtis. Naudo-jimasis kompasu ir þemëlapiu. Saugus elgesys vandenyje ir prie vandens. Moky-masis plaukti ir (arba) plaukimas pasirinktu bûdu.

Netradicinis fizinis aktyvumas. Supratimo, kaip fizine veikla galima atskleistiir iðreikðti savo individualumà, gerinti organizmo funkciná pajëgumà ir fiziná pa-rengtumà, ugdymas.

8.4.3. Vertinimas. 7–8 klasës8.4.3.1. Skyrelyje pateikiami kokybiniai 7–8 klasiø mokiniø þiniø, suprati-

mo ir gebëjimø vertinimo apraðai. Jie turëtø padëti mokytojui stebëti, apiben-drinti ir fiksuoti individualius mokiniø pasiekimus bei diferencijuoti uþduotissiekiant asmeninës mokinio paþangos. Apraðomas patenkinamas, pagrindinisir aukðtesnysis pasiekimø lygis.

1289KÛNO KULTÛRA

7–8

klasës


Rodo iniciatyvà atlikdamas uþduotis;geba atlikti koordinuotus judesius, þaistijudriuosius ir sporto þaidimus taikantkomandinës taktikos veiksmus; sava-rankiðkai pasirenka fizinio aktyvumoformas.

Savarankiðkai atlieka pratimus beiuþduotis greitumui, iðtvermei, jëgai, ko-ordinacijai, ðoklumui ir kitoms fizinëmsypatybëms lavinti.

Atlieka nurodytus pratimus bei uþduo-tis greitumui, iðtvermei, koordinacijai,jëgai, ðoklumui ir kitoms fizinëms ypa-tybëms lavinti.

Gebëjimai

Sàmoningai renkasi fizinio aktyvumoformas ir planuoja fizinio aktyvumo lai-kà.

Noriai þaidþia sportinius ir judriuosiusþaidimus, iðbando siûlomas fizinio ak-tyvumo formas.

Nusiteikæs þaisti sportinius ir judriuo-sius þaidimus, praktikuoti siûlomas fi-zinio aktyvumo formas.

Nuostatos

Analizuoja paauglystëje vykstanèius po-kyèius; parodo, kad suvokia fizinio akty-vumo svarbà paauglio sveikatai ir dar-bingumui; parodo, kad iðmano apie fizi-nio aktyvumo formø pasirinkimo galimy-bes.

Parodo, kad iðmano sveikos gyvensenosreikalavimus, judëjimo poveiká fiziniampajëgumui; nusimano apie sporto ðakasir uþsiëmimo jomis galimybes.

Parodo, kad supranta gyvenimo bûdo irfizinio aktyvumo poveiká sveikatai; turiþiniø apie sporto ðakas bei kitas fizinioaktyvumo formas.



9–10

kla

sës

1290


Ðiame skyrelyje nurodomi reikalavimai 9–10 klasiø mokiniø þinioms, gebëji-mams ir apraðomos ugdymo gairës (8.5.1); vëliau smulkiau nurodoma turinioapimtis, iðskiriamas turinio minimumas (8.5.2); galiausiai pateikiamas mokiniøþiniø, supratimo ir gebëjimø vertinimo apraðas (8.5.3). Gebëjimø numeravimopirmas skaitmuo rodo veiklos srities numerá.

8.5.1. Mokiniø pasiekimai ir ugdymo gairës. 9–10 klasësToliau pateikiamoje lentelëje nurodomi reikalavimai 9–10 klasiø mokiniø pa-

siekimams (nuostatos, gebëjimai, þinios ir supratimas) ir ugdymo gairës – reko-mendacijos ugdymo procesui planuoti ir siekti individualios kûno kultûros ug-dymosi paþangos.

1. Sveika gyvensena



Mokiniai pateikia asmeniniø pavyzdþiø, su mokytoju diskutuojair nagrinëja, kaip fiziniø galiø ugdymas veikia charakterio bruo-þø, asmenybës savybiø formavimàsi: kaip ugdosi valia, ryþtas, pa-sitikëjimas savimi ir kt.

1.1.1. Nusakyti, kaip ir kokiaisbûdais ugdant fizines galias for-muojasi asmenybë, charakteriobruoþai. Pateikti pavyzdþiø,kaip sportas veikia þmogaus as-menybës savybes, charakteriobruoþus ir kt.

1.1. Pastebëti, kaip lavinant fi-zines galias ugdosi asmeninëssavybës, charakterio bruoþai:valia, ryþtas ir kt.

Valia, ryþtas, pasitikëjimas sa-vimi.

Mokiniai stebi save arba draugà ir taikydami biologijos þinias aið-kinasi, kokie procesai vyksta organizme fizinio krûvio metu, kaipkinta ðirdies darbas, kraujotaka, raumenø nuovargis, organizmoatsigavimo trukmë.

1.2.1. Analizuoti organizmevykstanèius procesus pratybømetu, apibûdinti asmeninæ pa-tirtá ir pojûèius, nusakyti, kaipkrûviai veikia organizmà ir sa-vijautà.

1.2. Pastebëti organizmo poky-èius, vykstanèius dël ávairiø fi-ziniø krûviø poveikio.

Praktikuoti fiziná aktyvumà.

Mokiniai, taikydami biologijos bei technologijø dalyko þinias, pa-teikia dietos pavyzdþiø, kartu su mokytoju aptaria neigiamà ir tei-giamà kai kuriø dietø poveiká jaunuolio organizmui, diskutuojaapie visavertæ mitybà.

1.3.1. Paaiðkinti teigiamà ir nei-giamà kai kuriø dietø poveikájaunuolio organizmui.

1.3. Remiantis biologijos irtechnologijø dalyko þiniomis,nagrinëti maisto medþiagø su-dëtá, vertingàsias maisto savy-bes ir visavertës mitybos svar-bà fiziniam þmogaus darbingu-mui ir pajëgumui.

Sveikai maitintis.

Mokiniai su mokytoju diskutuoja apie rûkymo, alkoholio ir kitøpsichikà veikianèiø medþiagø vartojimo prieþastis bei padarinius,aiðkinasi profilaktikos priemoniø aktualumà.

1.4.1. Paaiðkinti rûkymo, alko-holio ir kitø psichikà veikianèiømedþiagø vartojimo prieþastisir padarinius.

1.4. Netoleruoti rûkymo, alko-holio ir kitø psichikà veikianèiømedþiagø vartojimo mokyklojeir uþ jos ribø.

Ignoruoti tabako, alkoholio irkitø psichikà veikianèiø me-dþiagø vartojimà skatinanèiusveiksnius.

1291KÛNO KULTÛRA

9–10

kla

sës



Mokiniai, padedami mokytojo, aiðkinasi ir mokosi streso valdy-mo bûdø, pratimø, padedanèiø valdytis, áveikti stresà.

1.5.1. Pateikti keletà streso val-dymo bûdø arba tokio pobû-dþio pratimø pavyzdþiø.Atpaþinti gyvenimo momentusar situacijas, kurios gali bûtistresinës.

1.5. Kontroliuoti savo emocijasstresinëmis situacijomis.

Tolerancija ir pakantumas ki-tam.Savikontrolë ir susivaldymas.


Mokiniai, padedami mokytojo, mokosi atlikti koreguojamøjø lai-kysenos pratimø kompleksà. Kontroliuoja savo kûno padëtá at-likdami ávairiø sporto ðakø pratimus, mokosi koreguojamøjø lai-kysenos pratimø nugaros ir pilvo raumenims stiprinti.

2.1.1. Apibûdinti arba pade-monstruoti koreguojamøjø lai-kysenos pratimø kompleksà.2.1.2. Apibûdinti ir parodyti ke-letà pratimø nugaros ir pilvoraumenims stiprinti.

2.1. Atlikti pratimus laikysenaikoreguoti.

Stengtis, kad kûno laikysenanuolat bûtø taisyklinga.

Mokiniai su mokytoju aptaria ir nagrinëja medþiagà apie jogà,liekninamàjá kvëpavimà (kvëpybà), taidzi treniruotes, meditacijàir t. t. Padedami mokytojo mokosi daryti kvëpavimo pratimus,aptaria mokomàjà medþiagà apie visuminio kvëpavimo svarbàþmogaus organizmo sistemoms.

2.2.1. Sudaryti ir paaiðkinti kvë-pavimo pratimø kompleksà.2.2.2. Paaiðkinti visuminio kvë-pavimo svarbà þmogaus orga-nizmo sistemoms.

2.2. Taisyklingai atlikti kvëpavi-mo pratimø kompleksà.

Taisyklingai kvëpuoti siekiantiðlikti þvaliam ir sveikam.

Mokytojas demonstruoja sveikatà stiprinanèius tempimo prati-mus, supaþindina su jø atlikimo reikalavimais. Mokiniai disku-tuoja, aiðkinasi ir, mokytojo padedami, patys bando daryti prati-mus.

2.3.1. Pademonstruoti rekomen-duojamus tempimo pratimus.2.3.2. Nurodyti reikalavimus,kuriø reikia laikytis atliekanttempimo pratimus.

2.3. Naudoti tempimo pratimusfizinëje veikloje.

Ugdytis judesiø kultûrà siekiantasmeninio tobulëjimo.

Mokiniai stebi mokytojo rodomus pratimus ir aiðkinasi pratimuspeèiø lanko, rankø, krûtinës, pilvo, nugaros, kojø ir kt. raume-nims stiprinti. Mokytojo padedami atlieka pratimus raumenimsugdyti su guminëmis juostomis, svareliais, pasunkintais kamuo-liais ir kt. reikmenimis; mokosi sudaryti pratimø kompleksus. Ið-klauso mokytojo aiðkinimà apie pagrindinius reikalavimus, kuriøreikia laikytis ugdant raumenø jëgà.

2.4.1. Pademonstruoti raume-nø jëgos ugdymo pratimø kom-pleksà naudojant ávairius reik-menis, pvz., svarelius, guminesjuostas, tampykles, kamuolius,arba jø nenaudojant.2.4.2. Nurodyti pagrindiniusraumenø jëgos ugdymo reika-lavimus.

2.4. Savarankiðkai mankðtinan-tis taikyti pratimø kompleksusávairioms raumenø grupëms la-vinti.

9–10

kla

sës

1292



3. Sporto ðakos


Mokiniai mokosi suprasti tolygiojo iðtvermës bëgimo naudà þmo-gaus organizmo sistemoms, ávairiopà jo naudà gyvenime, darbe,mokantis, siekiant uþsibrëþtø tikslø, fizinës, dvasinës ir emocinësgerovës.

3.1.1.1. Paaiðkinti tolygaus ið-tvermës bëgimo naudà þmo-gaus organizmo sistemoms.

3.1.1. Tolygiai bëgti iðtvermei.Tobulinti lengvosios atletikosrungèiø technikà.Domëtis sportu.

Mokiniai stebi mokytojo rodomà bëgimo technikà ir susipaþástasu bëgimo ið þemo starto reikmenimis: starto kaladëlëmis, startu-kø savybëmis, sprinterio apranga, taip pat su bëgimo technika irtaktika. Atlikdami bëgimo ið þemo starto uþduotá, mokosi techni-kos ir taktikos veiksmø.

3.1.2.1. Pademonstruoti bëgi-mo ið þemo starto technikà.

3.1.2. Bëgti ið þemo starto 50 m,60 m didþiausiu greièiu.

Mokiniai stebi mokytojo rodomà estafetinio bëgimo technikà, aið-kinasi lazdelës perdavimo bûdus bei taisykles. Atlikdami uþduotámokosi estafetinio bëgimo technikos.

3.1.3.1. Paaiðkinti estafetiniobëgimo technikos taisykles.

3.1.3. Laikantis estafetinio bë-gimo taisykliø, perduoti lazde-læ.

Mokiniai renka informacijà (ið interneto, þiniasklaidos ar pan.)apie bëgimo rungtis, jø populiarumà, geriausiø bëgikø laimëji-mus ir ðia informacija dalijasi.

3.1.4.1. Paaiðkinti, kokios bëgi-mo rungtys daþniausiai áeina álengvosios atletikos varþybas.3.1.4.2. Iðvardyti keletà þinomøbëgikø pavardþiø.

3.1.4. Atlikti keletà pasirinktøbëgimo rungèiø.

Mokiniai bëga nurodytà nuotolá ir mokosi tikslingai paskirstytijëgas, valios pastangomis áveikti nuotolá, nugalëti pasireiðkiantánuovargá. Su mokytoju aiðkinasi bëgimo taktikà ir mokosi pasi-rinkti individualià bëgimo spartà.

3.1.5.1. Paaiðkinti, kaip pasi-rinkti individualià bëgimo spar-tà ir valios pastangomis áveiktiatsirandantá nuovargá.

3.1.5. Bëgti parankia sparta ne-pereinant á þingsniavimà: mer-ginai – apie 6 min., vaikinui –apie 8 min.Arba bëgti pagal pajëgumà:merginai – ne daugiau kaip1000 m, vaikinui – ne daugiaukaip 1500 m.

Mokiniai stebi mokytojo demonstruojamus specialius ðuoliø pra-timus ir mokosi juos atlikti. Aiðkinasi pagrindines ðuolio á tolá ási-bëgëjus technikos ir taktikos klaidas.

3.1.6.1. Paaiðkinti arba parody-ti ðuoliø pratimø kompleksà.3.1.6.2. Paaiðkinti pagrindinesðuolio á tolá ásibëgëjus technikosir taktikos taisykles.

3.1.6. Laikytis technikos taisyk-liø ðokant á tolá ið vietos ir ási-bëgëjus, siekti asmeninës pa-þangos.

1293KÛNO KULTÛRA

9–10

kla

sës



Mokiniai pasikartoja kamuoliuko metimo bûdus ir tobulina ka-muoliuko metimo technikà.

3.1.7.1. Pademonstruoti specia-liø metimo pratimø kompleksà.3.1.7.2. Pasakyti keletà þinomømetikø pavardþiø.

3.1.7. Taisyklingai mesti kamuo-liukà ásibëgëjus.


Mokiniai, þaisdami arba stebëdami kitø þaidimà, mokosi pagrin-diniø þaidimo taisykliø, tinkamo jø taikymo praktikoje: rungty-niaujant, teisëjaujant.

3.2.1.1. Pateikti sudëtingø pa-rengiamøjø judriøjø þaidimøpavyzdþiø. Suprasti ir paaiðkin-ti, kaip tikslingai panaudoti tak-tikos veiksmus þaidþiant spor-tiná þaidimà.3.2.1.2. Paaiðkinti pagrindinesnurodyto sportinio þaidimo tai-sykles ir pagrásti jø laikymosisvarbà.

3.2.1. Þaisti ir tikslingai taikytiparengiamuosius judriuosiusþaidimus. Pagal taisykles þaistinurodytà sportiná þaidimà nau-dojant sudëtingus komandinëstaktikos (puolimo, gynybos)veiksmus.

Tobulinti judriøjø ir sportiniøþaidimø technikà ir taktikà.Þaisti judriuosius ir sportiniusþaidimus.

Mokiniai, þaisdami arba stebëdami kitø þaidimà, mokosi puoli-mo ir gynybos taktikos veiksmø. Aiðkinasi taktikos elementus irdiskutuoja apie gebëjimo dirbti komandoje socialinæ prasmæ.

3.2.2.1. Apibûdinti puolimo irgynybos taktikos veiksmus.3.2.3.2. Pagrásti gebëjimo dirb-ti komandoje socialinæ prasmæ.

3.2.2. Pasirinkti patogià puoli-mo ir gynybos taktikà siekiantuþsibrëþto tikslo rungtyniau-jant.

Mokiniai teisëjauja varþybose arba stebi kitø þaidimà, analizuojateisëjavimo varþybose eigà ir diskutuoja teisëjavimo rungtynëseklausimais. Mokiniai skatinami teisëjauti mokyklos sporto ðven-tës metu rengiamose rungtynëse tarp klasiø ar kitose varþybose.

3.2.3.1. Suprasti ir apibrëþti tei-sëjavimo varþybose taisykles.

3.2.3. Teisëjauti pasirinktoserungtynëse.


Mokiniai mokosi savarankiðkai atlikti pramankðtà, atlieka pra-mankðtos pratimus maþomis grupëmis. Mokosi kurti akrobatikospratimø su árankiais deriná.

3.3.1.1. Pademonstruoti pra-mankðtos pratimø kompleksà irakrobatikos pratimø su áran-kiais deriná.

3.3.1. Savarankiðkai atlikti pra-mankðtà, paties sukurtus akro-batikos, pusiausvyros pratimøsu árankiais derinius.

Siekti asmeninës paþangos perbendrosios gimnastikos praty-bas.

Mokytojo padedami mokiniai mokosi áþvelgti silpnàsias ir stip-riàsias savo ypatybes gimnastikuojantis ir pasirinkti tuos gimnas-tikos pratimus, kurie lavina menkiau iðugdytas fizines ypatybes.

3.3.2.1. Paaiðkinti, kaip áþvelgtisilpnàsias ir stipriàsias savo ypa-tybes gimnastikuojantis, kaip

3.3.2. Atlikti pratimus, ugdan-èius fizines ypatybes: lankstu-mà, jëgà ir kitus, pvz., sànariø

9–10

kla

sës

1294

judesiø amplitudei gerinti, sta-tinei ir dinaminei raumenø jë-gai didinti.

pasirinkti gimnastikos pratimusðioms ypatybëms stiprinti.



Mokiniai, padedami mokytojo, ðokinëja per trumpà ir ilgà ðokdy-næ ávairiais bûdais, pvz.: po vienà, poromis, grupelëmis, ábëgdamiir iðbëgdami sukantis ilgai ðokdynei.

3.3.3.1. Parodyti ávairius ðoki-nëjimo per trumpà ir ilgà ðok-dynæ bûdus.

3.3.3. Ðokinëti per trumpà ir il-gà ðokdynæ ávairiais bûdais.


Mokiniai iðklauso mokytojo aiðkinimà ir diskutuoja apie fizinioaktyvumo þiemos sàlygomis svarbà þmogaus sveikatai ir darbin-gumui. Iðbando þiemos sporto ðakas: ðliuoþia slidëmis kalnuoto-je vietovëje, èiuoþia paèiûþomis, mokosi estafeèiø ir þiemos þai-dimø su rogutëmis ar èiuoþynëmis. Renka informacijà apie þie-mos sporto ðakas.

3.4.1.1. Paaiðkinti pagrindiniusðliuoþimo slidëmis kalnuotojevietovëje technikos elementus.3.4.1.2. Iðvardyti keletà þiemossporto ðakø.

3.4.1. Mokëti ðliuoþti slidëmiskalnuotoje vietovëje arbaèiuoþti paèiûþomis iðlaikant kû-no pusiausvyrà, þaisti ir orga-nizuoti komandinius þiemosþaidimus, estafetes su rogutë-mis, èiuoþynëmis ar pan.

Ryþtas sportuoti gryname oreávairiu metø laiku.

Mokiniai iðklauso mokytojo aiðkinimà apie pagrindines bëgimoraiþyta vietove keièiant bëgimo spartà ir kryptá taisykles ir atliekauþduotá.Diskutuoja apie fizinio aktyvumo gryname ore svarbà protinio irfizinio darbo pusiausvyrai.

3.4.2.1. Paaiðkinti pagrindinesbëgimo raiþyta vietove keièiantbëgimo spartà bei kryptá taisyk-les, aptarti gamtiniø kliûèiøáveikimo racionaliausiu bûdutaisykles.3.4.2.2. Apibûdinti fizinio akty-vumo gryname ore ir protiniodarbo ryðá.

3.4.2. Bëgti raiþyta vietove kei-èiant bëgimo spartà ir kryptá.Áveikti gamtines kliûtis raciona-liausiu bûdu.

Mokiniai iðklauso mokytojo aiðkinimà apie naudojimosi þemëla-piu ir kompasu principus; taikydami turimas þinias bando orien-tuotis vietovëje ir áveikti pasirinktà orientavimosi trasà arba tu-ristiná marðrutà. Aiðkinasi, kaip organizuoti iðvykà, sudaryti turis-tinæ grupæ: kaip pasiskirstyti pareigomis, parengti marðruto pla-nà, numatyti reikalingà inventoriø, maistà ir t. t.

3.4.3.1. Paaiðkinti pagrindiniusnaudojimosi þemëlapiu ir kom-pasu principus.3.4.3.2. Nurodyti pagrindiniusreikalavimus turistinei grupeisudaryti ir iðvykai organizuoti.

3.4.3. Pagal þemëlapá orientuo-tis vietovëje: suprasti kelio tarpkontroliniø punktø pasirinkimoir ieðkojimo principus, áveiktipasirinktà varþybø trasà arbamarðrutà.

1295KÛNO KULTÛRA

9–10

kla

sës



3.5. Plaukimas

Mokiniai su mokytoju aiðkinasi plaukimo bûdus.Plaukia pasirinktu bûdu mokytojo nurodytà atstumà, aiðkinasi irtaiso klaidas.

3.5.1.1. Apibûdinti pagrindi-nius plaukimo bûdus.3.5.1.2. Iðvardyti keletà plauki-mo rungèiø.

3.5.1. Plaukti pasirinktu bûdunurodytà atstumà, stengiantislaikytis technikos reikalavimø.

Tobulinti pasirinkto plaukimobûdo technikà.


Mokiniai, padedami mokytojo, atlieka kûrybines uþduotis: kuriaprojektus, sporto ðvenèiø scenarijus, varþybø nuostatus ir pan.;mokosi improvizuoti, lanksèiai ir kûrybingai reaguoti á kintanèiàaplinkà, iðreikðti savo sumanymus, atskleisti ir ágyvendinti kûry-bines idëjas ir t. t.

4.1.1. Pateikti keletà fizinësveiklos programø ar projektøkûrimo pavyzdþiø.4.1.2. Pateikti keletà fizinësveiklos kûrybiniø elementø pa-vyzdþiø, atskleidþianèiø asme-nines savybes.

4.1. Iniciatyviai veikti siekiantkonkretaus tikslo fizinëje veik-loje.4.2. Kurti mëgstamos fizinësveiklos programas, projektus:ðokiø choreografijà ir pan. Ju-dëti (veikti) pagal savo sukur-tus projektus, scenarijus, pla-nus.4.3. Lanksèiai ir kûrybingai re-aguoti á kintanèià aplinkà fizi-nës veiklos metu. Toleruoti ki-tø kûrybines idëjas ir pasirinki-mo laisvæ.

Atkakliai ir iniciatyviai siektiágyvendinti kûrybines idëjas,paversti jas veikla.

9–10

kla

sës

1296

8.5.2. Turinio apimtis. 9–10 klasës9–10 klasëse toliau tenkinami saviugdos ir fizinio aktyvumo, judëjimo dþiaugs-

mo poreikiai, didinama atsakomybë uþ savo sveikatà ir fizinio ugdymosi kokybæ.Mokomasi kurti, màstyti, pateikti, ágyvendinti. Lavinami ágûdþiai, reikalingi kas-dieniame gyvenime, tolesnëje veikloje, tobulinami organizaciniai ágûdþiai, ug-domas gebëjimas ásitraukti á mokyklos, vietinës bendruomenës sveikatinimo irsportinæ veiklà.

Sveika gyvensena. Fiziniø galiø ugdymo átaka asmenybës savybëms (ugdomavalia, ryþtingumas, pasitikëjimas savimi). Organizme vykstantys procesai fiziniokrûvio metu (ðirdies darbas, kraujotaka, raumenø nuovargis, atsigavimas). Visa-vertës mitybos svarba (teigiamas ir neigiamas dietø poveikis organizmui). Alko-holio, tabako ir kitø psichikà veikianèiø medþiagø vartojimo prieþastys ir pada-riniai.

Judëjimo ágûdþiai. Laikysenà koreguojantys pratimai. Taisyklingas kvëpavi-mas (visuminio kvëpavimo svarba, kvëpavimo pratimai). Tempimo pratimai. Jë-gos ugdymo pratimai.

Sporto ðakos. Saugaus elgesio taisyklës. Tolygusis bëgimas; 50 m, 60 m bëgi-mas ið þemo starto didþiausiu greièiu; estafetinis bëgimas; bëgimas patogia spar-ta nepereinant á þingsniavimà; ðuolis á tolá ásibëgëjus; kamuoliuko metimas ásibë-gëjus. Parengiamieji judrieji þaidimai; sportiniø þaidimø technikos ir taktikos

veiksmai; sportiniø þaidimø taisyklës ir teisëjavimas varþybose. Garbingas rung-tyniavimas; olimpiniø sporto vertybiø, tautinës savigarbos, patriotizmo ir pilie-tiðkumo puoselëjimas. Akrobatikos ir pusiausvyros pratimai su árankiais; gim-nastika (pratimai fizinëms ypatybëms, pvz., jëgai, lankstumui ir t. t., ugdyti), ðoki-nëjimas per ilgà ir trumpà ðokdynæ ávairiais bûdais (pvz., poromis, ábëgant ir t. t.).Ðliuoþimas slidëmis kalnuotoje vietovëje; èiuoþimas paèiûþomis; þiemos þaidi-mai su rogutëmis, èiuoþynëmis ir pan.. Spartusis þygis áveikiant pasitaikanèiasgamtines kliûtis, keièiant spartà, kryptá. Orientavimasis vietovëje pagal þemëla-pá. Saugus elgesys prie vandens ir vandenyje. Mokymasis plaukti ir (arba) plau-kimas pasirinktu bûdu.

Netradicinis fizinis aktyvumas. Fizinës veiklos programø ir projektø kûri-mas bei ágyvendinimas.

8.5.3. Vertinimas. 9–10 klasës8.5.3.1. Skyrelyje pateikiami kokybiniai 9–10 klasiø mokiniø þiniø, supratimo

ir gebëjimø vertinimo apraðai. Jie turëtø padëti mokytojui stebëti, apibendrintiir fiksuoti individualius mokiniø pasiekimus bei diferencijuoti uþduotis siekiantasmeninës mokinio paþangos. Apraðomas patenkinamas, pagrindinis ir aukðtes-nysis pasiekimø lygis.

1297KÛNO KULTÛRA

9–10

kla

sës




Gebëjimai

Nuostatos

Analizuoja per pratybas organizmevykstanèius procesus. Iðmano apie spor-to ðakas, jø technikà ir taktikà.

Iðmano sveikos gyvensenos principus.Apibûdina fizinio krûvio metu organiz-me vykstanèius procesus.Þino apie sporto ðakas ir jø taikymo ga-limybes.

Parodo, kad suvokia sveikos gyvensenossvarbà sveikatai ir darbingumui. Paste-bi fizinio krûvio metu organizme vyks-tanèius pokyèius. Domisi sporto ðako-mis.

Sudaro pratimø kompleksà atskirai rau-menø grupei stiprinti; demonstruojasporto ðakø technikà ir taktikà; planuo-ja ir ágyvendina netradicinio fizinio ak-tyvumo formas.

Sudaro mankðtos pratimø kompleksà;rodo iniciatyvà mokydamasis sporto ða-kø; domisi netradicinio fizinio aktyvu-mo formomis, pasirenka ir taiko jas.

Atlieka pratimø kompleksus; mokosisporto ðakø technikos; pasirenka netra-dicinio fizinio aktyvumo formas.

Siekia fizinio parengtumo paþangos.Sistemingai praktikuoja fiziná aktyvu-mà.

Suvokia fiziná aktyvumà kaip bûtinà gy-vensenos dalá.

fsfstg

Documents

I. Bendrosios nuostatos - smm.lt · meninio raðtingumo kompetencijas, gyvenimo ágûdþius. Ugdant bendruosius ir specialiuosius judëjimo, sveikatos stiprinimo ir tausojimo gebëjimus