1

ŽVILGSNIS Į ATEITĮ

GYVYBĖS MOKSLŲ INDUSTRIJA

3

TURINYSLeidėjų žodis

Lietuvos gyvybės mokslų industrijos potencialas

Ekosistemos dalyviai

Gyvybės mokslų evoliucija Lietuvoje

Lietuva – sveikatos technologijas kurianti šalis. GMI žvaigždės

Lietuva - sveikatos technologijas kurianti šalis. Startuoliai

Žvilgsnis į gyvybės mokslų industrijos ateitį

Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas

MITA: paversk idėją inovacija!

Su „Versli Lietuva“ verslui lengviau, greičiau ir paprasčiau

„Investuok Lietuvoje” – kalbame verslo kalba

5

6-7

8-9

10-11

12-13

14-15

16-17

18-19

20-21

22-23

24-25

4 5

GYVYBĖS MOKSLŲ INDUSTRIJA. ŽVILGSNIS Į ATEITĮ

Lietuvos gyvybės mokslų sektorius išgyvena „aukso amžių“. Talentingų šioje srityje dirbančių mokslininkų kompetencijos ir pasiekimai jau pripažinti tarptautiniu mastu. Sudrebinome mokslo pasaulį sukurdami technologijas, kurios leidžia keisti žmogaus DNR arba neinvaziniu būdu stebėti bei kontroliuoti smegenyse vykstančius procesus. Mūsų šalyje kuriami dirbtinio intelekto asistentai gydytojams, mikroskysčių technologijos bei vaistai, skirti gydyti vėžiui. Tūkstančiai mokslininkų, sveikatos specialistų ir verslo atstovų jau užkūrė gyvybės mokslų sektoriaus variklį. Jų bendradarbiavimo rezultatas – farmacijos, biotechnologijų, medicinos inžinerijos ir kitų gyvybės mokslų idėjos bei atradimai, virstantys inovacijomis, kurios saugo kiekvieno iš mūsų sveikatą, gelbsti gyvybes ir tuo pačiu kuria ypač aukštą pridėtinę vertę. Gyvybės mokslų sektorius – neabejotinai yra ne tik prestižinis ir visuotinai aktualus, bet ir itin perspektyvus šalies bei užsienio investuotojams.

Suvokiant gyvybės mokslų sektoriaus potencialą ir jo plėtros vertę, Lietuvai iškeltas ambicingas tikslas – tapti globalia gyvybės mokslų industrijos lydere! O siekiant sudaryti geresnes sąlygas šalyje besikuriančioms šio sektoriaus įmonėms bei pritraukti daugiau stambių investuotojų, Vyriausybėje patvirtintos Lietuvos gyvybės mokslų industrijos plėtros gairės ir šių gairių įgyvendinimo priemonių planas, kurie taps pagrindu rengiant Ilgalaikę mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros strategiją.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) prisideda prie šaliai iškeltų tikslų įgyvendinimo pradėdama naują iniciatyvą – „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ ir skiria šį leidinį visiems gyvybės mokslų sektoriaus inovatoriams, entuziastams bei interesantams. Kviečiame Jus susipažinti su Lietuvos gyvybės mokslų šviesuoliais, naujausiais atradimais, tarptautiniais Lietuvos investicinės bei inovacinės aplinkos vertinimais, ekspertų pateikiamomis įžvalgomis apie gyvybės mokslų sektoriaus plėtrą bei šalies institucijų teikiamą pagalbą tiems, kurie kuria ateities sveikatos technologijas bei siekia prisidėti prie jų plėtros.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA)

54

6 7

AUKSO MEDALIUS, 1 BRONZOS IR 1 PAGRINDINĮ PRIZĄ PELNĖ VU STUDENTŲ KOMANDOS NUO 2015 M. PRESTIŽINIAME SINTETINĖS BIOLOGIJOS KONKURSE „IGEM“.

KUO GALIME DIDŽIUOTIS?

KAS TAI?

Gyvybės mokslų industrija – vienas sparčiausiai besivystančių Lietuvos pramonės sektorių, o taip pat – viena pažangiausių šios srities industrijų Vidurio ir Rytų Europoje!

Lietuvos gyvybės mokslų industrija – verslo įmonės, mokslo ir studijų institucijos ir sveikatos priežiūros įstaigos, veikiančios farmacijos, biotechnologijų, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų, sveikatos informatikos, bioinformatikos ir medicinos inžinerijos srityse ir aktyviai dalyvau-jančios naujų produktų kūrimo, technologijų perdavimo ir komer-cializavimo procesuose.*

*

* Lietuvos gyvybės mokslų industrijos terminą apibrėžė 2018 m. gegužės 2 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-253 sudaryta Darbo grupė pasiūlymams dėl Lietuvos gyvybės mokslų industrijos skatinimo politikos formavimo ir įgyvendinimo teikti.

KĄ JAU TURIME?

Apie 100

25 „Open R&D”

Tiek mokslininkų dirba „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – didžiau-siame privačiame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre Baltijos regione.

ATVIROS PRIEIGOS CENTRAI TEIKIA MOKSLINIŲ TYRIMŲ PASLAUGAS.

UNIVERSITETAI IR 7 KOLEGIJOS VYKDO SU GYVYBĖS MOKSLAIS SUSIJUSIAS STUDIJŲ PROGRAMAS.

LIETUVOS GYVYBĖS MOKSLŲ PRODUKCIJOS YRA EKSPORTUOJAMA Į DAUGIAU NEI 100 ŠALIŲ.

301 mln. Eur Tiek bendrosios pridėtinės vertės sukū-rė Lietuvos gyvybės mokslų industrijos įmonės 2016 m.

3,9 Tiek karto išaugo nominalioji šios industrijos įmonių kuriama pridėtinė vertė nuo 2010 m., o jos dalis bendroje šalies pridėtinėje vertėje padidėjo be- veik 3 kartus – nuo 0,3 % iki 0,87 %;

INVESTUOTA Į GYVYBĖS MOKSLŲ INFRASTRUKTŪRĄ.

*Naudojami Lietuvos statistikos departamento, www.esinvesticijos.lt, MITA, „Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“ ir kt. šaltinių duomenys.

Sukurta solidi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos infrastruktūra

Talentingi specialistai

Palanki ekonominė aplinka, geros verslo sąlygos

Patraukli mokesčių sistema

Gerai organizuota logistika

Išplėtotos informacinės ir ryšių technologijos

Pasaulyje pripažintos kompetencijos molekulinės biologijos, biofizikos, genetikos, biomedicinos irenzimologijos srityse

MŪSŲ STIPRYBĖS

TARPTAUTINIS PRIPAŽINIMAS

JAV mokslo žurnalo „Scientific American Worldview“ paskelbtame 2018 m. inovacinio potencialo biotechnologijų srityje vertinime Lie-tuvai teko 16 vieta tarp 54 šalių. Per pastaruosius 5 metus Lietuvos reitingas pa-kilo 18 pozicijų: nuo 34-os iki 16-osios!

Verslo žurnalo „Forbes“ paskelbtame 2019 m. verslui palankiausių valstybių reitinge Lietuvai teko 27 vieta tarp 161 šalies.

Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo kasmet atliekamame pasaulio šalių vertinime pagal bendrą konkurencingumo indeksą 2019 m. užima 39-ą vietą tarp 141 vertintų valstybių.

2018 m. atlikto Pasaulio Banko verslo sąlygų tyrimo duomenimis, Lietuva užima 14 vietą iš 190 vertintų šalių.

Pasaulinio inovacijų indekso vertinimo skalėje, kurią skelbia Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija, Lietuvai 2019 m. tenka 38 vieta tarp 129 pasaulio valstybių. Pagal 4 rodiklius Lietuva patenka į pirmąjį valstybių dešimtuką.

Pasaulio ekonomikos forumo šalių vertinime pagal mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimo indeksą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklose Lietuvai 2019 m. teko 1 vieta tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių.

LIETUVOS GYVYBĖS MOKSLŲ INDUSTRIJOS POTENCIALAS

1

14

16 39

38

27

5

7

PASAULINĖS MOKSLINIŲ LAZERIŲ RINKOS UŽIMA LIETUVIŠKI LAZERIAI*.

10%

400 mln. Eur

90%678,9 mln. EurIŠ ES FONDŲ SKIRTA MOKSLINIŲ TYRIMŲ, EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS IR INOVACIJŲ SKATINIMUI. IŠ JŲ 75,4 MLN. EUR SKIRTA „SVEIKATOS TECHNOLOGIJŲ IR BIOTECHNOLOGIJŲ KRYPČIAI“.

Apie 15 000MOKSLININKŲ VYKDO GYVYBĖS MOKSLŲ PROJEKTUS.

Apie 400ĮMONIŲ VEIKIA GYVYBĖS MOKSLŲ INDUSTRIJOS SEKTORIUJE.

Apie 5000ASMENŲ DIRBA GYVYBĖS MOKSLŲ INDUSTRIJOS ĮMONĖSE.

Apie 40STARTUOLIŲ SAVO VEIKLĄ ORIENTUOJA Į GYVYBĖS MOKSLUS.

5 slėniai(INTEGRUOTI MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRAI) VEIKIA LIETUVOJE.

309,1 mln. Eur

Tokia yra 2017 m. gyvybės mokslų in- dustrijos įmonių eksportuotų lietu-viškos kilmės prekių vertė. Tai sudaro 2 % viso šalies įmonių lietuviškos kilmės prekių eksporto. Palyginti su 2010 m., eksportas išaugo 3,5 karto.

613,4 mln. Eur Tiek siekė Lietuvos gyvybės mokslų industrijos įmonių apyvarta 2016 m. Ji 2011–2016 m. augo vidutiniškai po 22,1 % kasmet.

20Tiek priemonių Lietuvoje yra skirta inovacijoms skatinti.

8 9

UAB “Diabetis”

“Šviesos terapija”, UAB

MB Progresyvių technologijų ir

medžiagotyros institutas

MB “Sekos”

8 9

INOVACIJŲ PARAMOS

ORGANIZACIJOS

MINISTERIJOSSVEIKATOS INFORMATIKA IR BIOINFORMATIKA

UNIVERSITETAI, INSTITUTAI

ĮMONĖS

MB „Emplastrum“

EKOSISTEMOS DALYVIAISVEIKATOS PRIEŽIŪROS ISTITUCIJOS

MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ

PARKAI, ASOCIACIJOS IR KT.

MEDICINOS INŽINERIJA:

FARMACIJA IR RAUDONOJI BIOTECHNOLOGIJA:

IKIKLINIKINIAI IR KLINIKINIAI TYRIMAI:

STARTUOLIAI

SLĖNIAI

10 11

Svarbiausi įvykiai ir išradimai – nuo 18 a. iki šių dienų

1775 m. 1847 m. 1889 m. 1922 m. 1923 m. 1928 m. 1928 m. 1940 m. 1941 m. 1961 m. 1963 m.

1966 m. 1967 m. 1968 m. 1973 m. 1973 m. 1974 m. 1978 m. 1987 m. 1989 m.

1989 m. 1994 m. 1996 m. 1996 m. 1999 m. 2008 m. 2008 m. 2008 m.

2014 m. 2014 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2016 m. 2018 m. 2019 m.

Vilniaus universitete įsteigtas medicinos fakultetas - mokykla.

Chirurgas Liudvikas Liachovičius Vilniuje pritaikė ką tik pasaulyje išrastą narkozės sukėlimą eteriu ir sukūrė specialų aparatą, skirtą eteriui įkvėpti.

Gydytojas patofiziologas Oskaras Minkovskis įrodė, kad diabetu susergama dėl kasos pažeidimo.

Įsteigtas Lietuvos universitetas Kaune, jame įkurtas Medicinos fakultetas.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje rentgeno spindulinės terapijos metodu pradėti gydyti piktybiniai augliai.

Lietuvos išradėjams išduoti pirmieji patentai. Vienas iš jų – “guminis pirštinukas su 2 eilėm šerių viršutinėj orutinėj daly dantų valymui ir dantų smegenų masažui”.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje onkologinės ligos pradėtos gydyti radžio spinduliais.

Pradėjo veikti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto klinikos – didžiausia ir moderniausia plataus profilio ligoninė to meto Lietuvoje.

Įkurta Mokslų akademija. Pirmasis prezidentas – prof. Vincas Krėvė-Mickevičius.

Chirurgas Alfonsas Dirsė sukūrė ir panaudojo lietuviškus kraujagyslių protezus.

Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje gydytoja Aldona Lukoševičiūtė pirmą kartą Lietuvoje pacientei sėkmingai atliko elektrinę širdies defibriliaciją.

Lietuvoje sukonstruotas pirmasis lazeris.

Virusologas-imunologas Gediminas Kazys Čepulis nustatė, jog šeimininko ląstelės antigeninės medžiagos, nuo kurių priklauso viruso rūšinis specifiškumas, turi lemiamą reikšmę viruso adaptacijai. Po 2 m. šis teiginys įregistruotas kaip atradimas.

Kardiologas Juozas Blužas sukūrė tromboelastografą, skirtą kraujo krešumui tirti, kuris buvo demonstruojamas tarptautinėse parodose Londone ir Paryžiuje.

Lietuvoje sukuriami biosensoriai, analitinės sistemos biosensorių pagrindu, gliukozės analizatoriai „EKSAN“.

Vadovaujant prof. Juozui Kuliui buvo pradėta visiškai nauja kryptis biomoksluose – fermentų, polifermentinių sistemų bei ląstelinių struktūrų veikimo tyrimai elektrocheminėse sistemose. Lietuvos mokslininkai vieni pirmųjų pasaulyje pademonstravo, kaip galima transportuoti elektronus nuo kietų elektrodų ant biologinių struktūrų.

Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje prof. Emilija Daktaravičienė atliko pirmąją ragenos transplantaciją Lietuvoje.

Gydytojas dermatologas-venerologas Jonas Lelis pirmas aprašė hipohidrozinę ektoderminę displaziją – retą paveldimą odos ligą, kuri buvo pavadinta jo vardu (Lelio sindromu).

Lietuvos kardiochirurgai prof. Algimantas Marcinkevičius, prof. Jonas Vytautas Sirvydis ir kt. atliko pirmąją Baltijos šalyse širdies transplantaciją.

Sukurtas lietuviškas medicininis lazeris endoskopinėms operacijoms „Medula“.

Išrastas raumenų darbingumo didinimo būdas. Išradėjas – LSU prof. habil. dr. Jonas Poderys.

Įsteigta LR švietimo ir mokslo ministerija.

Įsteigta LR ūkio ministerija.

Įkurta pirmoji Lietuvoje veikianti inovacijų paramos organizacija – VšĮ „Lietuvos inovacijų centras“.

Santaros klinikų medikai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo naudoti dirbtines širdis.

Atlikta pirmoji Lietuvos implantuojamo klausos aparato operacija.

Įsteigti integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai – „Santakos slėnis“ ir „Slėnis Nemunas“

2010 m.

Lietuvos farmacijos kompanijos „Sicor Biotech/Teva“ mokslininkai sukūrė vaistą onkologinėms ligoms gydyti – filgrastimą.

Įkurta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Paskelbta milijoninė ES prekių ženklo paraiška. Pareiškėjas – Lietuvos įmonė „Valentis“.

Santaros klinikose pirmą kartą pasaulyje buvo pradėtas taikyti minimaliai invazinis mitralinio vožtuvo nesandarumo gydymo būdas, nesustabdant paciento širdies.

Kauno technologijos universitete, vadovaujant prof. Arminui Ragauskui, sukurta neinvazinė žmogaus galvospūdžio matavimo technologija.

2013 m.

Sukurtas mažų matmenų lazeris, daugiausia naudojamas ligų diagnostikai ir vaistų gamybos kontrolei.

Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje atlikta pirmoji pasaulyje uždaroji aritmijos operacija lazerio spinduliuotės pluoštu.

Atidarytas LSMU Naujausių farmacijos bei sveikatos technologijų centras.

2014 m.

2011 m.

Kauno klinikų medikai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo žarnyno mikrobiotos transplantacijas.

Veiklą pradeda modernūs mokslo centrai: Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras.

Patentuoti fotochrominiai junginiai, kuriuos vis dažniau bandoma panaudoti biotechnologijose ląstelių pH kontrolei, receptorių valdymui ir kt.

Gyvybės mokslų centre dirbantis prof. Virginijus Šikšnys tapo Kavli premijos laureatu už CRISPR-Cas9 arba vadinamąjį „genų žirklių“ atradimą.

MITA pradėjo įgyvendinti iniciatyvą„Gyvybės mokslų industrijos plėtrosskatinimas“.

Patvirtintas Lietuvos gyvybės mokslų industrijos plėtros gairių įgyvendinimo priemonių planas.

GYVYBĖS MOKSLŲ EVOLIUCIJA LIETUVOJE

1987 m.

Pirmoji širdies persodinimo operacija.

12 13

Prof. dr. Arminas Ragauskas

KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto vadovas, inžinierius, išradėjas, profesorius, technologijos mokslų daktaras Arminas Ragauskas yra daugiau nei 140 išradimų ir JAV, ES bei Japonijos patentų autorius. Profesoriaus ir jo vadovaujamų mokslininkų sukurta neinvazinė žmogaus smegenų sužeidimų fiziologinių matavimų ir stebėjimo technologija žada perversmą galvos smegenų sužeidimų medicinoje ir yra plačiai pripažinta pasaulinės mokslininkų bendruomenės.

2017 m. profesoriui buvo įteiktas JAV Neurologinių chirurgų kongreso (CNS) apdovanojimas už geriausią metų mokslinį straipsnį. „Šis įvertinimas labai nustebino ir paskatino toliau dirbti neuroprotekcijos srityje. Sukūrėme technologijas, kurios pacientams padės išvengti galimų komplikacijų po chirurginių operacijų arba intensyviosios terapijos. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių bendrosios anestezijos metu gali būti sutrikdyta galvos smegenų kraujotaka ir jos automatinė reguliacija. Jei toks sutrikimas tęsiasi ilgiau nei 5 min., smegenų neuronai neabejotinai pažeidžiami ir pacientams lieka komplikacijų – kognityvinis deficitas, kognityvinė disfunkcija ir kitos. Mūsų sukurtos neinvazinės, jokio diskomforto ar rizikos pacientams nesukeliančios, ultragarsinės technologijos įgalina užfiksuoti, kada smegenų kraujotaka sutrikdoma ir informuoti apie tai operaciją atliekančius gydytojus tam, kad per 5 min. būtų sustabdyti neuronus žudantys procesai. Tai labai trumpas laikas, todėl šį neuroprotekcijos mechanizmą ateityje turi valdyti dirbtinio intelekto sistemos. Mūsų kuriamos technologijos nėra nei ypatingai sudėtingos, nei neįperkamos, bet tai yra didelis technologinis progresas, todėl siekiame jas vystyti iki komercializacijos “, – teigė prof. dr. A. Ragauskas. Profesorius taip pat pasidalino įžvalgomis apie gyvybės mokslų industrijos Lietuvoje ateitį: „Mano žvilgsnis į ateitį labai optimistinis. Šis sektorius valstybei prioritetinis ir konkurencingas tarptautiniu mastu. Matau veržlius jaunus žmones ir gyvenimą, verdantį VU Gyvybės mokslų centre, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, prof. Vlado Bumelio ir kitų Lietuvos mokslininkų pasiekimus. Plėtra vyksta teisinga kryptimi. Šių procesų jau niekas nesustabdys. Jie – gyvybės mokslų industrijos ateitis“.

GALIME UŽKIRSTI KELIĄ SMEGENŲ PAŽEIDIMAMS

Biochemikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras. Nuo 1981 m. dirbo dabartiniame VU Biotechnologijos institute, nuo 2007 m. – VU Biotechnologijos instituto mokslo, o nuo 2017 m. – VU Gyvybės mokslų centro tarybos pirmininkas. Svarbiausios mokslinio darbo sritys – fermentų struktūros ir funkcijos rūšys, nukleorūgščių fermentai, bakterijų priešvirusinės apsaugos sistemos, CRISPR-Cas sistemos. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių. 1 patento ir 5 patentinių paraiškų bendraautorius. 2002 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas. 2015 m. apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle už nuopelnus mokslui, 2016 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi bei Harvardo universiteto Medicinos mokyklos (JAV) fondo „Warren Alpert“ premija, 2017 m. – Danijos fondo „Novo Nordisk“, „Novozymes“ premijomis ir kitais garbingais apdovanojimais. Prof. V. Šikšnys kartu su bendraautoriais ištyrė trečdalį iš maždaug 50 pasaulyje paskelbtų CRISPR-Cas sistemų veikimo mechanizmų, nustatė Cas9 baltymo DNR kirpimo mechanizmą, kuris atvėrė kelius naujiems genomo redagavimo įrankiams, sukūrė ir tarptautinei bendrovei licencijavo Cas9 technologiją.

„CRISPR-Cas9 technologija įgalina išgydyti sudėtingiausias paveldimas genetines ligas. Ji sukuria naujas galimybes įvairiose srityse, nuo personalizuotos medicinos iki žemės ūkio bei industrinės biotechnologijos“‚ – teigė prof. V. Šikšnys.

Prof. Virginijus Šikšnys

NAUJA DNR KIRPIMO TECHNOLOGIJA SUKŪRĖ UNIKALIAS GALIMYBES REDAGUOTI VISŲ GYVŲ ORGANIZMŲ GENOMUS

12

Dr. Urtė Neniškytė

TIKSLAS – GERESNĖ GYVENIMO KOKYBĖ SUNKIAI SERGANTIEMS

Neuromokslininkė, biochemijos mokslų daktarė VU Gyvybės mokslų centre vadovauja mokslo darbuotojų grupei, tyrinėjančiai neuronų ir imuninių ląstelių sąveiką smegenyse. U. Neniškytė – tarptautiniu mastu pripažinta mokslininkė, dirbusi geriausiose Europos laboratorijose. 2016 m. gavo Marie Skłodowska-Curie stipendiją. Įgijo daktaro laipsnį Kembridžo universitete. Už mokslinius pasiekimus 2017 m. pirmoji iš Lietuvos mokslininkių buvo apdovanota L‘Oreal-

Biochemikas, biofizikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Biotechno-logijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriaus vadovas. Daugybės straipsnių prestižiniuose mokslo žurnaluose autorius, keliolika kartų yra tapęs kviestiniu pranešėju tarptautinėse konferencijose. Jam priklauso keletas patentuotų išradimų. Įvertintas tarptau-tiniais apdovanojimais Italijoje, Suomijoje, Švedijoje. 2012 m. suteikta Lietuvos mokslo premi-ja. Pagrindinės mokslinės veiklos sritys – natūralių bei sinteninių cheminių junginių sąveika

KURIAME VAISTUS NUO VĖŽIO IR KITŲ SUNKIŲ LIGŲProf. Daumantas Matulis

VIZIJA – APJUNGTI BIOTECHNOLOGIJAS IR AUGALINIUS VAISTUSRima Balanaškienė

Farmacijos kompanijos „Aconitum“ vadovė Rima Balanaškienė 2018 m. buvo tarp 12 Europos Komisijos paskelbtų finalininkių, pretendavusių laimėti Europos moters inovatorės titulą. Jos vadovaujama įmonė „Aconitum“ sukūrė daugiau nei 800 skirtingų preparatų. Tarp jų – augaliniai vaistai, skirti gydyti kepenų cirozę, lėtinį hepatitą, demenciją, lėtinį venų nepakankamumą, depresiją ir kitas ligas.

„Labiausiai didžiuojamės, kad dirbame augalinių vaistų srityje ir galime pasiūlyti pacientams inovatyvius bei natūralius sprendimus sveikatai – iš augalų išgautus produktus, kurių efektyvumas patvirtintas klinikiniais tyrimais. Ateities perspektyvą matome raudonųjų biotechnologijų srityje. Augalai ir augaliniai vaistai gyvuoja tūkstančius metų. Tačiau jų apdirbimo ir išgryninimo technologijos keičiasi ir tobulėja, mokslas vis tiksliau supranta augalų poveikį sveikatai ir ligų gydymui. Šiuo metu didžiausias dėmesys farmacijos sektoriuje yra skiriama vaistams, kurie sukuriami biotechno- logijų būdu. Biotechnologinių vaistų potencialias yra didžiulis. Mūsų vizija – apjungti augalinius vaistus su biotechnologi- jomis. Tikime, kad šie produktai ateityje taps reikšminga Lietuvos gyvybės mokslų industrijos dalimi, nes jie gali atverti visiškai naujas galimybes tam tikrų ligų gydymui bei profilaktikai.“ – ateities perspektyvomis dalinosi R. Balanaškienė.

su žmogaus organizmo baltymais, priešvėžinių junginių kūrimas struktūrinės biotermodinamikos metodais. Kompiuteri- niais metodais kuriami karboanhidrazių, šaperonų ar kitų baltymų slopikliai, kurie potencialiai gali būti panaudojami kaip priešvėžiniai vaistai. „Sukūrėme molekulę, kuri gali būti panaudota priešvėžiniams vaistams. Hipotetinį priešvėžinių vaistų mechanizmą įrodėme, tačiau tam, kad galėtume teigti, jog vaistas nuo vėžio jau sukurtas, reikia didelių investicijų pabaigti tyrimams su laboratorinėmis pelėmis, o vėliau tirti su žmonėmis. Dar daugiau – tas pats molekulinis mechanizmas veikia ir iš pirmo žvilgsnio nesusijusiose ligose, tokiose kaip glaukoma ar net epilepsija. Tad tuo pačiu tiriame fundamentinius principus, kaip galima būtų kurti vaistus nuo pačių įvairiausių ligų. Norėčiau pastebėti, jog tam, kad galėtume ir toliau sėkmingai vystyti taikomąją mokslo pusę, ateityje reikėtų stiprinti ir labiau remti fundamentinius mokslus. Abi mokslo grandys turėtų būti remiamos maždaug vienodai, nes būtent fundamentinėje grandyje gimsta visi didieji atradimai“, – teigė prof. D. Matulis.

UNESCO „Mokslo moterims“ stipendija. 2019 m. buvo viena iš 15 laureačių, gavusių L‘Oreal- UNESCO „Mokslo moterims“ tarptautinių kylančių talentų apdovanojimą.

„Stebėdama pastarųjų metų gyvybės mokslais pagrįstų kompanijų plėtrą, tikiu, kad ši industrija turi labai dideles perspektyvas. Rinkoje šalia stambių kompanijų randasi vis daugiau startuolių ir pumpurinių bendrovių ir ši tendencija, mano nuomone, išsilaikys, tokiu būdu sėkmingai perkeliant fundamentinių mokslų tyrėjų atradimus į taikomąją sritį“, – teigė dr. U. Neniškytė. Mokslininkė taip pat pasidalino savo atliekamų tyrimų perspektyvomis: „Normaliai besivystan-čiose smegenyse vyksta molekuliniai smegenų tinklų genėjimo mechanizmai, kurių metu smegenų imuninės ląstelės iš bręstančio neuronų tinklo pašalina apie 50 proc. nereikalingų jungčių. Pastebėta, kad nepakankamas jungčių pašalinimas yra susijęs su tam tikromis neurovystymosi ligomis, tarkime, autizmo spektro sutrikimais. Kita vertus, per didelis jungčių pašalinimas siejamas su šizofrenija. Smegenų jungčių šalinimo procesas yra žinomas apie 100 metų, tačiau jis nebuvo aprašytas ir nebuvo aišku, kokie mechanizmai jį valdo. Mums jau pavyko nustatyti molekules, kurios nurodo nereikalingas jungtis ir padeda jas šalinti. Bandome išsiaiškinti, kaip smegenyse apsprendžiama, kuri iš tų jungčių yra gera, o kuri bloga. Perpratę nereikalingų jungčių šalinimo procesą, galbūt galėsime jį koreguoti tam tikrų patologijų atveju. Galutinis mūsų tyrimų tikslas – geriau suprasti, kaip veikia smegenys ir pagerinti gyvenimo kokybę žmonėms, turintiems autizmo spektro sutrikimų, sergantiems šizofrenija, epilepsija, Alzheimerio ar kitomis ligomis, taip pat užkirsti kelią jų progresavimui“.

LIETUVA – SVEIKATOS TECHNOLOGIJAS KURIANTI ŠALISGyvybės mokslų industrijos žvaigždės

14 15

LIETUVA – SVEIKATOS TECHNOLOGIJAS KURIANTI ŠALIS. STARTUOLIAI

„Oxipit“ kuria programinę įrangą, skirtą medicininiams vaizdams apdoroti. Šis startuolis laimėjo ne vieną prestižinį apdovanojimą už sveikatos technologijų inovacijas. „Oxipit“ programine įranga pasitiki klientai Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. „Esame pirmoji kompanija Europoje, kuriai leista komercializuoti dirbtinio intelekto produktą, generuojantį pilnus krūtinės ląstos rentgenogramų aprašus. Pagal aprašų išsamumą bei tikslumą mūsų sukurtas sprendimas pirmauja pasaulyje. Mūsų įmonė gamina įrankius, suteikiančius galimybes ribotam kiekiui specialistų kokybiškai apdoroti didelį kiekį vaizdų. Nuolat tobuliname savo produktą, tam naudojame naujausius mokslinius atradimus. Planuojame ir toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, išlaikyti lyderystę kurdami unikalius sprendimus. Gyvybės mokslų industrijos plėtrai mūsų šalyje ateityje labai svarbu neatsilikti nuo mokslo fronto, ypač informacinių technologijų taikyme. Jau dabar turime stiprią dirbtinio intelekto specialistų bendruomenę, tačiau ją reikia puoselėti ir auginti. Ateičiai reikia turėti didesnių ambicijų – tapti gyvybės mokslų inovacijų lydere. Mūsų šalis galėtų pasiekti unikalių laimėjimų, kurie leistų išsiskirti tarptautinėje bendruomenėje, pavyzdžiui, būtų galima užtikrinti, kad visus Lietuvos pacientų medicininius vaizdus peržiūrėtų ne tik gydytojas, bet ir dirbtinis intelektas.

„Oxipit“ įkūrėjas Jogundas Armaitis.

STARTUOLIS „OXIPIT“

GREITESNĖ IR TIKSLESNĖ RENTGENOGRAMA

Startuolis ,,Ligence” kuria dirbtinio intelekto įrankį, kurio tikslas – automatizuoti širdies ultragarsinio tyrimo procesą ir taip palengvinti gydytojo kardiologo kasdienybę bei padidinti širdies tyrimų tikslumą. Naujovę planuojama pritaikyti ir kitose medicinos srityse, tarkime, kompiuterinei tomografijai arba magnetinio rezonanso tyrimams.

Technologiją jaunieji mokslininkai sėkmingai pristatė daugelyje Lietuvos ir užsienio projektų ir konkursų bei sulaukė investuotojų dėmesio. Vienas didžiausių pasiekimų – JAV Silicio slėnio organizuojamo konkurso „Pioneer” galutiniame etape pasiekta 1-oji vieta pasauliniame ir Europos reitinge. „Mūsų komandoje dirba 8 žmonės, kurie gilinasi į skirtingas sferas – širdies ultragarsą, dirbtinį intelektą, IT, finansų valdymą, rinkodarą. Pagrindiniai planai: tęsti kuriamo įrankio tobulinimą, atlikti ir užbaigti validaciją klinikiniuose tyrimuose, gauti sertifikavimą ir integruoti technologiją į Lietuvos ir užsienio ligonines. Viena svarbiausių mūsų vizijų – gydytojui sumažinti mechaninio darbo ir suteikti galimybę daugiau laiko skirti analitiniam darbui, kurti didesnę vertę pacientams. Džiaugiamės, kad Lietuvoje jau susiformavusi stipri gyvybės mokslų tradicija, turime kompetentingus sveikatos priežiūros specialistus, pastarąjį dešimtmetį suformuota gyvybės mokslams vystyti tinkama infrastruktūra, mokslo slėniai. Ateityje reikia dar daugiau dėmesio skirti mokslo ir verslo bendradarbiavimui, visapusiškai palankios aplinkos sveikatos ir kitų sričių startuoliams plėtojimui, ypač reikia pagalbos ankstyvose stadijose – tik gimstančioms idėjoms ir pradinių pakopų komandoms remti.“

„Ligence“ įkūrėjas Arnas Karužas.

STARTUOLIS „LIGENCE“

ŠIRDIES ULTRAGARSO TYRIMAS PATIKĖTAS DIRBTINIAM INTELEKTUI

Startuolis „Droplet Genomics“ kuria ir jau sėkmingai įvairių šalių įmonėms bei mokslinių tyrimų laboratorijoms parduoda inovatyvius prietaisus, skirtus lašelių mikroskysčių tyrimams vykdyti.

„Įvairius molekulinius biologinius tyrimus, kurie paprastai atliekami mėgintuvėliuose, galima atlikti naudojant ypač mažus medžiagos kiekius – milijonąsias mililitro dalis. Tokie tyrimai atliekami daug greičiau ir yra žymiai pigesni. Lašelių mikroskysčių technologija ypač paranki baltymų evoliucijos mėgintuvėlyje tyrimams, kuriant naujus vaistus bei fundamentaliems moksliniams pavienių ląstelių tyrimams. Ši technologija taip pat leidžia labai tiksliai nustatyti virusų bei bakterijų kiekį kraujyje. Pirmasis mūsų sukurtas prietaisas jau sėkmingai parduodamas, antrasis rinkoje pasirodys kitais metais. Jis – gerokai sudėtingesnis, automatizuotas ir įgalins tyrimus atlikti dar našiau. Ateityje sieksime naująją technologiją pritaikyti medicinos praktikoje sunkių ligų, tokių kaip autoimuniniai sutrikimai ar onkologinės ligos, diagnostikai ir tyrimams. Tikimės, jog lašelių mikroskysčių technologijomis paremti tyrimai gydytojams suteiks daugiau informacijos ir padės tiksliau paskirti gydymą pacientams. Kalbant apie Lietuvos gyvybės mokslų industrijos ateitį, galima paminėti mūsų stiprybes – sukurta infrastruktūra ir nemažai finansavimo galimybių leis šiam sektoriui plėtotis. Nerimą kelia tik talentų nutekėjimo klausimas, nes labai gabiems žmonėms – atviras visas pasaulis.“

„Droplet Genomics“ vadovas Juozas Nainys.

STARTUOLIS „DROPLET GENOMICS“

GYVYBIŠKAI SVARBI INFORMACIJA VIENAME LAŠELYJE

15

16 17

INTENSYVIAI PLĖTOSIS SVEIKATOS TECHNOLOGIJŲ RINKA

Medicinos technologijų rinka iki 2024 m. vidutiniškai augs po 5,6% ir pasieks 595 mlrd. JAV dolerių apimtis. Didžiausias augimas numatomas neurologijos (9,1 %), diabeto (7,8 %), chirurgijos bei odontologijos sektoriams (6,5 %).

DIDĖS IŠLAIDOS MOKSLINIAMS TYRIMAMS IR EKSPERIMENTINEI PLĖTRAI

Iki 2022 m. farmacijos ir biotechnologijų sektoriuose išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai didės vidutiniškai po 2,4 % kasmet. 2022 m. jos sieks 181 mlrd. JAV dolerių.

AUGS PASAULINĖ PERSONALIZUOTOS MEDICINOS RINKA Pasaulinė personalizuotos medicinos rinka iki 2022 m. augs vidutiniškai 11,8 % kasmet ir pasieks 2,4 trilijono JAV dolerių apimtis. Apie 30 % personalizuotos medicinos rinkos yra sutelkta į onkologiją.

STANDARTIZUOTŲ KLINIKINIŲ TYRIMŲ POREIKIS DIDĖS

Per ateinančius dešimtmečius pasaulyje didės standartizuotų klinikinių tyrimų poreikis. 2016 m. pasaulyje buvo registruota 262 tūkst. klinikinių tyrimų. Jų skaičius didėja po daugiau nei 10% kasmet.

SPARČIAI AUGS RECEPTINIŲ VAISTŲ PARDAVIMAI

Iki 2024 m. vidutiniškai po 6,9 % kasmet augs receptinių vaistų rinka. 2024 m. ji pasieks 1,18 trilijono JAV dolerių apimtis. *

*Naudojami 2018 m. „Deloitte“ atlikto tyrimo „Pasaulinė gyvybės mokslų apžvalga“, EvaluatePharma World Preview 2019 (angl. Global Life Sciences Outlook) bei World Preview 2017, Outlook to 2022, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos ir kt. šaltinių duomenys.

Atsižvelgiant į didėjantį pasaulinį gyvybės mokslų industrijos produktų ir technologijų poreikį ir vertinant mūsų šalies gyvybės mokslų potencialą, palankias sąlygas verslui, sutelktas darbuotojų kompetencijas ir kuriamą infrastruktūrą, Lietuvai iškeltas strateginis tikslas – tapti patraukliausia Europos šalimi gyvybės mokslų industrijos plėtrai 2030 m. ir siekti, kad Lietuvos gyvybės mokslų industrijos dalis šalies bendroje pridėtinėje vertėje 2030 m. sudarytų 5 %.

Šiam tikslui įgyvendinti 2018 m. ūkio ministro įsakymu buvo suburta Darbo grupė, kuri išgrynino Lietuvos gyvybės mokslų industrijos plėtros gaires. 2019 m. buvo patvirtintas Lietuvos gyvybės mokslų industrijos plėtros gairių įgyvendinimo priemonių planas.

LIETUVOS GYVYBĖS MOKSLŲ INDUSTRIJOS PLĖTROS GAIRĖS

17

TALENTAI

VERSLAS

Sustiprinti gyvybės mokslų industrijos žmogiš-kuosius išteklius, rengiant, pritraukiant, mo-tyvuojant ir išlaikant aukštos kvalifikacijos spe-cialistus ir gabius studentus.

Plėtoti aukšto lygio žinias, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, inovacijas ir joms reikalingą infrastruktūrą, kurios užtikrintų gyvybės mokslų industrijos proveržį.

Sukurti palankią ekosistemą gyvybės mokslų industrijos plėtrai, skatinant privačias (šalies ir užsienio) ir viešąsias investicijas, pasaulinio lygio žinių ir naujų produktų kūrimo infrastruktūros sukūrimą ir naujų, ypač pradedančiųjų, gyvybės mokslų industrijos įmonių kūrimąsi ir augimą.

Skatinti gyvybės mokslų industrijos verslo ir mokslo bendradarbiavimą, vertės tinklų kūrimą ir plėtrą siekiant perduoti žinias ir tech-nologijas bei komercializuoti mokslinių tyrimų rezultatus.

LIETUVA – PATRAUKLIAUSIA EUROPOS ŠALIS GYVYBĖS MOKSLŲ INDUSTRIJOS PLĖTRAI 2030 M.

MTEPI

VERTĖS KŪRIMO GRANDINĖS

Pasaulinėje gyvybės mokslų industrijoje pastebimi milžiniški technologinės pažangos lemiami pokyčiai. Spartėja dirbtinio intelekto ir kognityvinių technologijų plėtra, didėja automatizavimo ir duomenų apdorojimo geba, nenutrūkstamos gamybos technologijos ir robotika didina gamybos efektyvumą, atsiranda pacientų, klinikinių tyrimų ir kitų duomenų valdymo projektų, kuriuos įgyvendinant taikoma blokų grandinės technologija. Neabejojama, jog ateinančiais dešimtmečiais didieji molekulinės biologijos, genetikos, biofizikos, medžiagų mokslo, chemijos ir kiti atradimai įgalins sukurti naujus vaistus, farmacinius preparatus ir inovatyvius medicinos prietaisus.

Ypač pažangiomis sveikatos technologijų kryptimis laikomos: vienos ląstelės analizė, smegenų ląstelių ir neuronų tinklų tyrimai, pacientų stebėjimo nuotoliniu būdu sistemos, vėžio gydymas imunoterapija, naujų vakcinų išradimai ir universali gripo vakcina, genų redagavimo technologija CRISPR genų mutacijoms koreguoti, individualizuotos medicinos technologijos ir kt.

PASAULIO TECHNOLOGIJŲ VARIKLIS

EKONOMINĖS PROGNOZĖS

Technologijų plėtros tendencijos

ŽVILGSIS Į GYVYBĖS MOKSLŲ INDUSTRIJOS ATEITĮ

18 19

PRISTATO LIETUVOS GYVYBĖS MOKSLŲ SEKTORIAUS POTENCIALĄ

TARPTAUTINEI BENDRUOMENEI

SKATINA GYVYBĖS MOKSLŲ ŽINIŲ IR TECHNOLOGIJŲ PERDAVIMĄ

SKATINA MOKSLO IR VERSLO ATSTOVŲ BENDRADARBIAVIMĄ

SKATINA INOVACIJŲ KŪRIMĄ IR KOMERCIALIZAVIMĄ SKATINA NAUJŲ VERSLŲ KŪRIMĄ

TEIKIA FINANSINĘ PARAMĄIR INFORMACIJĄ APIE

AKTUALIAS PARAMOS PRIEMONES IR PASLAUGAS

KONSULTUOJA MOKESČIŲ LENGVATŲ, INTELEKTINĖS

NUOSAVYBĖS APSAUGOS IR KITAIS KLAUSIMAIS

ATLIEKA INOVATYVIŲ IDĖJŲ EKSPERTINĮ

VERTINIMĄ

PADEDA RENGTI TARPTAUTINIŲ PROJEKTŲ PARAIŠKAS, RASTI

PROJEKTAMS PARTNERIUS

INFORMUOJA VISUOMENĘ IR SKATINA JOS INOVATYVUMĄ BEI

VERSLUMĄ

KUO PRISIDEDA MITA?

SUSISIEKITE SU MUMIS: info@mita.lt

http://mita.lrv.lt19

MITA VAIDMUOMokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) yra pagrindinė Lietuvos valstybinė institucija, atsakinga už inovacijų politikos įgyvendinimą šalyje. MITA turi misiją skatinti inovatyvios Lietuvos kūrimą. MITA vizija yra tapti partneriu, padedančiu įgyvendinti pažangias idėjas bendradarbiaujant verslui, mokslui ir viešajam sektoriui.Siekdama prisidėti prie ambicingo tikslo – padėti Lietuvai iki 2030 m. tapti viena lyderiaujančių gyvybės mokslų šalių regione – MITA 2019 m. spalio mėn. pradėjo įgyvendinti naują iniciatyvą „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“, kurios tikslas – skatinti šios industrijos augimą Lietuvoje ir žinomumą tarptautiniu mastu. Nors Lietuvos gyvybės mokslų sektorius jau dabar pasižymi aukštais pasiekimais, MITA tikslas – tuo neapsiriboti ir toliau stiprinti šią prioritetinę ir didžiulį potencialą turinčią industriją.

MITA įgyvendina apie 20 mokslinius tyrimus, eksperimentinės plėtros veiklą ir inovacijas skatinančių programų, didžioji dalis jų yra tiesiogiai susijusios su gyvybės mokslų industrija. Tarp jų – „Horizontas 2020“, „EUREKA“, „Inostartas“, Inovaciniai čekiai, MTEPI programų tarptautinių partnerių paieška, Technologinės plėtros projektų finansavimo priemonė, „Eurostars 2“, „Inopatentas“, MTEP rezultatų komercinimas, akceleravimo programos užsienyje, ikiprekybiniai pirkimai ir kt.

PASLAUGOS KLIENTAMS

RENGINIAI:

EKSPERTINĖS KONSULTACIJOS:

LIETUVOS IR UŽSIENIO EKSPERTŲ KONSULTACIJOS:

GYVYBĖS MOKSLŲ INDUSTRIJOS PLĖTROS SKATINIMAS

• efektyvus verslo idėjos pristatymas investuotojams/partneriams;

• intelektinės nuosavybės reglamentavimas ir idėjų patentavimas;

• verslo vystymas: verslo kūrimas, rinkodara, kliento paieška ir kt.;

• technologijos patikrinimas/testavimas.

• tematiniai renginiai;• hakatonai;• „pitch“ mokymai;• atviros paskaitos visuomenei;• atvirų durų dienos;• „Master classes“ mokymai startuoliams.

• tarptautinių ir nacionalinių priemonių kvietimai;• MTEP veiklų vertinimas dėl pelno mokesčio lengvatos, verslo subjektų vykdomų veiklų atitikimo MTEP bei sumanios specializacijos krypčiai pagal prioritetą • „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“;• paraiškų rengimas pagal MITA administruojamas priemones/projektus/programas;• investicijų pritraukimas;• nacionalinių ir tarptautinių partnerių paieška.

20 21

INOČEKIAI – verslo ir mokslo bendradarbiavimui

Ši MITA priemonė skatina inovacinę veiklą pradedančius ar jau vykdančius juridinius asmenims užmegzti pirminius kontaktus bei tęsti jau pradėtas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas. Finansuojamos veiklos: paslaugų iš mokslo ir studijų institucijų įsigijimas, techninių galimybių studijų parengimas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai, Europos Komisijos Kokybės ženklą („Seal of Excellence“) turinčių projektų vykdymas.

SĖKMĖS ISTORIJA. ĮMONĖS KONKURENCINGUMĄ DIDINANTIS ĮRANKIS SKIRTAS OFTALMOLOGAMS.

Medicininę programinę įrangą kurianti UAB „Softneta“, pasinaudojusi „Inočekiais“, kartu su Kauno technologijos universiteto specialistais, vadovaujamais prof. Renaldo Raišučio, sukūrė naują įrankį oftalmologams. Specializuotas biomedicininių vaizdų apdorojimo algoritmas skirtas akių dugno vaizdų, gautų skaitmeniniu oftalmoskopu, analizei palengvinti (vaizduose išskirti ir iš jų pašalinti neinformatyvias sritis).

„Turėjome galimybę apie pusę metų dirbti kartu su universiteto specialistais, kurie padėjo išvystyti šį algoritmą. Patys nebūtume sugebėję to padaryti per tokį trumpą laiką. Naujasis įrankis naudingas oftalmologams, nes leidžia atlikti išsamesnę analizę, sumažina klaidų tikimybę ir leidžia greičiau ir tiksliau diagnozuoti akių ligas. UAB „Softneta“ šis projektas suteikė galimybę padidinti konkurencinį pranašumą, integruojant sukurtą algoritmą į mūsų kuriamą programinę įrangą“.„Softneta“ kokybės ir valdymo skyriaus vadovė Laura Baronienė.

INOSTARTAS – inovatyvių įmonių kūrimui ir plėtrai

Ši mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros veiklą ir inovacijas skatinanti MITA priemonė skirta smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, veikiantiems ne ilgiau kaip 36 mėnesius. Parama gali būti skiriama idėjų, produktų vystymui, taip pat tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui.

SĖKMĖS ISTORIJA: ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA.

Įmonė „CasZyme“, vystanti CRISPR-Cas genų redagavimo technologiją ir ją sėkmingai pritaikanti skirtingose industrijose, tiria naujus CRISPR-Cas baltymus, kurie bus naudojami naujos kartos genų redagavimo įrankių, pasižyminčių unikaliomis savybėmis, kūrimui. Pasinaudojus „Inostartas” parama, įmonei pavyko pritraukti reikiamos patirties tyrėją, turintį daktaro laipsnį biochemijos srityje.

„Projekto dėka galėjome išplėsti savo patirtį bei priimti į komandą patyrusį biochemiką“.„CasZyme” direktorė Monika Baškytė.

INOPATENTAS – intelektinei nuosavybei apsaugoti

MITA administruojama skatinimo priemonė intelektinei nuosavybei apsaugoti ragina juridinius asmenis patentuoti išradimus ar registruoti dizainą tarptautiniu mastu.

SĖKMĖS ISTORIJA: IŠRADIMO „VIRPESIŲ FIZIOTERAPIJOS ĮRENGINYS“ PATENTAVIMAS.

„Produktas, kurį norime patentuoti yra įrenginys rankų drebėjimui ir sąstingiui mažinti, skirtas asmenims, sergantiems esencialiniu tremoru arba parkinsono liga. Jo veikimo principas remiasi virpesių terapija. Šiuo metu sėkmingai parduodame prietaisą, veikiantį vienu optimaliu režimu, tačiau ištobulinome naują technologiją, kuri leistų įrenginį laikant rankoje įvertinti drebėjimo tipą ir pritaikyti konkrečiam žmogui efektyviausią terapiją. Siekiame šią technologiją patentuoti Europoje, JAV bei kituose regionuose, nes tai palengvins investicijų pritraukimą. Tam labai pasitarnavo MITA skatinimo priemonė „Inopatentas“. Savomis lėšomis patentuoti naująją technologiją kainuotų apie 5000 Eur, tačiau pasinaudojus parama, kainuos apie 1500 Eur. „Vilimed“ vadovas, dr. Mantas Venslauskas.

2021

Skiriamos paramos dydis gali siekti iki 52 tūkst. Eur.

Paramos dydis – iki 76 tūkst. Eur.

Didžiausia galima parama vienam išradimui ar dizainui – 30 tūkst. Eur.

HORIZONTAS 2020 – tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti„Horizontas 2020” yra didžiausia Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa, skirta verslo subjektams, mokslo ir studijų institucijoms, asociacijoms, klasteriams, tyrėjams. Parama gali būti teikiama idėjų mokslinių ar techninių galimybių patikrinimui, komercinio potencialo nustatymui, moksliniams tyrimams, inovacijų kūrimui. Įprastų tyrimų projektus turi vykdyti ne mažiau kaip trys subjektai iš trijų skirtingų valstybių. Mažų ir vidutinių įmonių skatinimo priemonėje ir kai kuriose kitose gali dalyvauti ir vienas subjektas. „Horizontas 2020” programoje 2014 -2020 m. laikotarpiui skirta apie 80 mlrd. Eur.

SĖKMĖS ISTORIJA: GALIMYBĖ DALYVAUTI STAMBIAME PROJEKTE ALZHEIMERIO PROBLEMAI SPRĘSTI.

Biotechnologinės farmacijos tyrimų centras UAB „Biotechpharma“, vykdantis darbus biofarmacinių preparatų kūrimo ir vystymo srityje, nuo 2016 m. dalyvauja tarptautiniame projekte, kuris yra finansuojamas pagal „Horizontas 2020”. Šį Projektą iniciavo Santiago de Compostela klinikinė ligoninė (Ispanija). Projekte taip pat dalyvauja partneriai iš Ispanijos, Portugalijos, Belgijos, Nyderlandų, Suomijos ir Lietuvos. Viso projekto vykdymui skirta apie 8 mln. Eur, dalis tenkanti Lietuvai (UAB „Biotechpharma“) – 845 tūkst. Eur.

„Šioje iniciatyvoje dirbančių mokslininkų tikslas – sukurti naujos kartos diagnostikos rinkinį, kuris padės aptikti Alzheimerio ligos požymius žmogaus smegenyse ankstyvojoje stadijoje. Ankstyvas Alzheimerio diagnozavimas stipriai padidina galimybes kuo ilgiau išsaugoti ligonio gyvenimo kokybę. Mūsų kompanija prie šio projekto prisidėjo, išvystydama projekto moksliniams tyrimams reikalingų specifinių baltymų biosintezės, išskyrimo bei gryninimo technologijas.“ „Biotechpharma“ procesų vystymo direktorius Piotr Chmielevski.

EUROSTARS-2 – mažoms ir vidutinėms įmonėms remtiTai – tarptautinė Europos inovacijų programa, skirta remti mažas ir vidutines įmones, vykdančias mokslinius tyrimus ir investuojančias į inovacijas ir naujų produktų, paslaugų ir procesų kūrimą, siekiant įgyti konkurencinį pranašumą. Projektuose turi dalyvauti du ar daugiau partnerių iš skirtingų programos valstybių narių. Koordinatorius privalo būti maža arba vidutinė įmonė, vykdanti mokslinius tyrimus.

SĖKMĖS ISTORIJA. : UŽMEGZTI ILGALAIKIAI TARPTAUTINIAI RYŠIAI.

Užmegzti ilgalaikiai tarptautiniai ryšiai UAB „Optilita“ 2018–2019 m., kartu su Danijos įmone „Norlase” ir Danijos technikos universitetu, sėkmingai dalyvavo „Eurostars“ projekte, kurio metu buvo kuriamas naujos kartos oftalmologinis prietaisas „LEAF“. Lietuvoje buvo sukurta šiam prietaisui skirta unikali optinė fokusavimo sistema ir papildomos optinės komponentės.

„Dalyvaudama šiame projekte mūsų įmonė įgijo naujų žinių tiek motorizuotų optinių sistemų kūrime, tiek kurdama ir pagamindama šiam prietaisui naujus optinius elementus, pvz. specialius NOTCH filtrus, skirtus apsaugoti medicinos personalo, chirurgų akis, kai jie operuoja pacientų akis lazeriu. Pasibaigus šiam projektui, gauname ilgalaikius užsakymus gaminti sukurtas optines fokusavimo sistemas. Taip pat sulaukėme susidomėjimo iš kitų klientų pagaminti jiems reikalingus filtrus. Mūsų „Eurostars” projekto partneriai taip pat pakvietė mus dalyvauti ir kitoje inovacijų programoje, kur būtų kuriamos LEAF prietaiso modifikacijos, leidžiančios greičiau ir dar efektyviau atlikti tam tikras akių chirurgines operacijas.“ „Optilita“ direktorius Daugirdas Kuzma.

EUREKA – inovacijų komercinimui ir tarptautiškumui

Priemonė, skirta skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimą ir tarptautiškumą, remiant inovatyvių produktų plėtojimą visuose etapuose nuo idėjos iki bandomosios gamybos. Šia priemone taip pat siekiama stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimus įsijungti į Europos mokslinių tyrimų erdvę, remiant į rinką ateityje orientuotus tarptautinio lygio taikomuosius mokslo-verslo projektus. Kreiptis dėl finansavimo gali Lietuvos mokslo ir studijų institucijos. Privalomi projektų partneriai – privatieji juridiniai asmenys, galimi partneriai – mokslo ir studijų institucijos. Bent vienas iš partnerių turi būti iš užsienio šalies.

SĖKMĖS ISTORIJA: TARPTAUTINIAME PROJEKTE SUKURTAS INOVATYVUS BIOJUTIKLIS.

2014 m. Vilniaus universiteto Biochemijos institutas iniciavo projektą „Daugiafunkcinis biojutiklis, skirtas hemodializės pacientams“. Projekto partneriai – UAB „Sentiero Baltic“ ir Ukrainos Molekulinės biologijos ir genetikos institutas.

„Projekto metu buvo sukurtas prietaisas biojutiklis, nustatantis karbamido, natrio ir kalio jonų koncentracijas kraujyje, skirtas inkstų ligomis sergantiems pacientams, kuriems yra taikoma pakaitinė inkstų terapija. Šio analizatoriaus privalumas – juo galima analizuoti kraują pacientams atliekamos hemodializės metu ir vertinti atliekamos procedūros efektyvumą. Biojutikliu galima nustatyti stebimo junginio koncentraciją kraujyje ar dializate su mažesne nei 5 proc. paklaida“. VU mokslo darbuotojas dr. Marius Dagys.

Didžiausia galima projekto finansavimo suma – iki 300 tūkst. Eur.

Didžiausia MITA skiriamų investicijų suma dalyviams iš Lietuvos viename projekte – 300 tūkst. Eur.

Industrijos plėtrą skatinančios priemonės

MITA: PAVERSK IDĖJĄ INOVACIJA!

22 23

VšĮ „Versli Lietuva“ skatina verslumą Lietuvoje, padeda verslui augti ir plėsti eksportą į kitas rinkas. Esame pirmas pasirinkimas užsienio įmonėms, kurie ieško verslo partnerių Lietuvoje. Vienas iš mūsų prioritetinių sektorių yra gyvybės mokslai, kuriam galime pasiūlyti pagalbą ieškant partnerių ar plečiant savo eksportą.

VšĮ „Versli Lietuva“ taip pat organizuoja didžiausią Baltijos šalyse gyvybės mokslų forumą „Life Sciences Baltics“, kuris pritraukia tarptautinius biotechnologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų sektorių lyderius. Čia galite rasti naujų pažinčių bei užmegzti naujas partnerystes vos per kelių dienų renginį!

Mūsų paslaugos:

INFORMACIJOS IR KONSULTACIJŲ

TEIKIMAS apie reikalavimus, licencijas, verslo steigimą, plėtrą

Lietuvoje bei užsienyje.

NEMOKAMI INTERNETINIAI

ĮRANKIAI, padedantys užsienio

partneriams rasti Lietuvos

verslą ir užmegzti bendradarbiavimą.

KONTAKTŲ PAIEŠKOS

PASLAUGA Lietuvos įmonėms

bei užsienio partneriams.

VERSLO MISIJOS BEI

TARPTAUTINĖS PARODOS,

suteikiančios galimybę Lietuvos įmonėms pristatysi savo sprendimus užsienio rinkose.

SU „VERSLI LIETUVA“ VERSLUI LENGVIAU, GREIČIAU IR PAPRASČIAU!

KONFERENCIJA PARODA

„STARTUP MASTERCLASSES“ IR „PITCH BATTLE“

PARTNERYSTĖS SUSITIKIMAI

TINKLAVEIKOS RENGINIAI

PAGRINDINĖS KONFERENCIJOS TEMOS:

SKAITMENINĖ SVEIKATA

GENŲ REDAGAVIMAS IR PRITAIKYMAS

MIKROBIOTA: TAIKYMAS IR ATEITIES IŠŠŪKIAI

ANKSTYVOJI VAISTŲ VYSTYMO FAZĖ IR JŲ

KLINIKINĖ PLĖTRA

PERSONALIZUOTOS MEDICINOS PERSPEKTYVOS

PRAKTIKOJE

BESIKURIANČIOS TECHNOLOGIJOS

MEDICINAI

KĄ PAMATYSITE „LIFE SCIENCES BALTICS 2020“ FORUME?

FORUMAS SUSIDEDA IŠ 5 DALIŲ:

APIE „LIFE SCIENCES BALTICS 2018“ FORUMĄ:

1891 REGISTRUOTAS

DALYVIS

1300VERSLO

SUSITIKIMŲ

43 ŠALYS

68PARODOS DALYVIAI

27 STARTUOLIAI

70 TYRIMŲ

PLAKATŲ

40%

29%

20%

11%

Aukščiausios grandies vadovų bei valdžios atstovų

Mokslininkų ir akademikų

Vidurinės grandies vadovų

Konsultantų

PARTNERYSTĖS SUSITIKIMAI„Life Sciences Baltics” yra puiki vieta didinti savo kontaktų tinklą. Dalyvaukite iš anksto suplanuotuose susitikimuose ir paverskite diskusijas į naujas partnerystes. Pasinaudokite išskirtine galimybe susipažinti su pasaulino lygio profesionalais ir pradėti naujus projektus!

SUSISIEKITE SU MUMIS: Aplankykite mūsų svetainę: www.lifesciencesbaltics.com Parašykite mums laišką: info@lsb2020.com

SEKITE MUS: 23

„Life Sciences Baltics 2020” – vienintelis ir didžiausias gyvybės mokslų forumas Baltijos šalyse, pritraukiantis šio sektoriaus profesionalus iš viso pasaulio. Unikali forumo programa suteikia daugybę galimybių pasisemti įkvėpimo ir idėjas paversti naujais projektais, tikslus - veiksmais, o naujas pažintis - naujomis partnerystėmis.

22

24 2524

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ – ne pelno siekianti tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra ir labai dažnai – pirmasis globalaus verslo kontaktas Lietuvoje.

KAIP „INVESTUOK LIETUVOJE“ GALI PADĖTI VERSLUI?

SPRENDIMO PRIĖMIMAS.

Padėsime priimti geriausius verslo sprendimus, pateiksime įžvalgas apie rinką, skirtingus

pramonės sektorius, konsultuosime darbo teisės bei

kitais teisiniais klausimais.

VERSLO VYSTYMAS.

Teikiamos paslaugos nesibaigia pagalba įkuriant įmonę.

Ir toliau padėsime spręsti iškylančias verslo problemas ir

gauti valstybės pagalbą.

RŪPINASI Lietuvos, kaip konkurencingos ir investicijoms patrauklios šalies, pristatymu tarptautinei verslo bendruomenei.

GERINA investicinę aplinką, siekdama infrastruktūros vystymo ir verslą remiančių paslaugų plėtros, teikdama konsultacijas bei rekomendacijas darbo kodekso, švietimo ir kitų sričių, turinčių įtakos šalies investicinei aplinkai, klausimais.

SIEKIA sugrąžinti jaunuosius talentus į Lietuvą, kad jie tobulintų viešąjį sekorių ir taip gerintų ne tik verslo aplinką, bet ir gyvenimo kokybę šalyje.

SKATINA užsienyje gyvenančius specialistus karjeros siekti Lietuvoje, inicijuoja pokyčius, leisiančius Lietuvai sėkmingai konkuruoti dėl talentų globaliu mastu. Padeda susitikti sėkmingai šalyje veikiančioms tarptautinėmis bendrovėms ir

potencialiems darbuotojams.

DALIJASI savo patirtimi instituciniame tinkle padėdama investuotojamsteikti paraiškas valstybinei paramai, statybų leidimams bei mokesčių lengvatoms

gauti ir kitoms institucinėms problemoms spręsti.

GLAUDŽIAI BENDRADARBIAUJA su šalies aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis, teikia siūlymus dėl mokymo programų turinio ir studijų aktualumo verslo poreikiams. Taip siekia užtikrinti, kad mokslus baigę jaunuoliai turėtų rinkoje paklausias

kompetencijas, į Lietuvą žengiantys investuotojai žavėtųsi profesionalais, kuriuos čia randa, o Lietuvos konkurencingumas ir toliau augtų.

25

VERSLO KŪRIMAS.

Padėsime užmegzti kontaktus su jums aktualiais rinkos dalyviais bei valstybės institucijomis ir

pasinaudoti galimomis valstybės paramos priemonėmis.

„INVESTUOK LIETUVOJE“ DARO VISKĄ, KAD ATEINANTIEMS UŽSIENIO INVESTUOTOJAMS

LIETUVOJE BŪTŲ GERAI:

ATVEDA į šalį užsienio kapitalo įmones ir veikia kaip strateginis partneris, padedantis priimti sprendimus dėl verslo plėtojimo Lietuvoje. Teikia pagalbą kuriant

įmonę ir padeda spręsti investuotojams iškylančias problemas.

Investuok Lietuvoje veikla apima įvairias industrijas, tačiau prioritetas yra teikiamas į eksportą orientuotiems tarptautiniams projektams paslaugų,

gamybos bei technologijų sektoriuose.

„Investuok Lietuvoje“ tikslas – pritraukiant tarptautines kompanijas prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo, didinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, investicinį patrauklumą ir šalies žinomumą pasaulyje.

„INVESTUOK LIETUVOJE“ – KALBAME VERSLO KALBA!

SUSISIEKITE SU MUMIS:info@investlithuania.com;

https://investlithuania.com/lt

26