LIETUVOS GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMONIŲ ASOCIACIJA

Gyvybės draudimas:

mitai ir tikrovė

Gyventojų apklausos duomenys

2012 m. rugsėjis

1

2

Apklausa „Gyvybės draudimo mitai”

Kokiam tikslui skirtas gyvybės draudimas?

3

MITAS:Gyvybės draudimas skirtas apsaugai nuo nelaimingų atsitikimų.

Mitas pasitvirtino: GD painiojamas su nelaimingų atsitikimų draudimu

4N=1002. Galimi keli atsakymai. Šaltinis: Tyrimų bendrovė VILMORUS

GD tikslas – ir kaupimas, ir finansinė apsauga nutikus nelaimei.

GD tikslas – ir kaupimas, ir finansinė apsauga nutikus nelaimei

5

• 70,3% gyventojų trūksta žinių, kad GD skirtas ir finansinei artimųjų apsaugai.

• Daugiau nei pusė gyventojų nežino, kad GD tinka kaupti lėšas senatvei ar vaikų ateičiai.

• Dauguma tiek miesto, tiek kaimo gyventojų, nepriklausomai nuo amžiaus, pajamų ir išsilavinimo, mano, kad GD yra apsauga nuo nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų.

• GD prilygina artimųjų finansinei apsaugai – dažniausiai (38,1%) 30-39 m., aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys (36,6%), daugiausia (40,7%) namų šeimininkės/motinystės atostogose, pajamos >1001 Lt / mėn. (36%).

• Lėšų kaupimas senatvei – dažniausiai 60-69 m., aukštasis išsilavinimas, pajamos >1001 Lt / mėn. (30,1%). Tik 20,6% vilniečių ir 18,1% nebaigtas vidurinis.

• Lėšų kaupimas vaikams – dažniausiai (30,2%) 40-49 m., vidurinis, aukštesnysis Išsilavinimas (25,6%), namų šeimininkės/motinystės atostogose (43,6%), pajamos 401-600 Lt / mėn. (25,7%). Vilniečių tik 10%, 14,4% - nebaigtas vidurinis.

Kada išmokama gyvybės draudimo išmoka?

6

MITAS: Gyvybės draudimo išmoka išmokama

tik mirus apdraustajam

Mitas nepasitvirtino: gyventojai žino, kad išmoka mokama ir kitais atvejais. Trūksta žinių apie

kaupimą ir išmokas mirties atveju.

7N=1002. Galimi keli atsakymai. Šaltinis: Tyrimų bendrovė VILMORUS

Išmoka mokama patyrus nelaimingą atsitikimą, susirgus kritine liga, mirus apdraustajam, pasibaigus sutarčiai.

Išmoka mokama mirus apdraustajam, pasibaigus sutarčiai, patyrus nelaimingą atsitikimą, susirgus

kritine liga

• Daugiau kaip pusė respondentų nežino, kad GD gelbsti ne tik kaip išmoka norint šeimai išgyventi nutikus nelaimei, bet ir yra priemonė kaupti pinigus. Daugiausiai nežinančių – iki 39 m. ir >70 m. Geriausiai žino 40-49 m. su aukštuoju išsilavinimu (58,5%), specialistai (54,3%), pajamos 801-1000 Lt (53,7%), kitų didžiųjų miestų gyventojai (63,1%).

• Daugiau nei pusė visų respondentų teigia, kad išmoka gaunama, kai miršta apdraustasis. Taip daugiausiai mano 40-49 m. (64,7%) didžiųjų miestų (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) (63,8%) gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą (65,6%) specialistai (64,7%), pajamos 801-1000 Lt (60,6%).

• Didžiausia dalis mano, kad išmoka mokama nelaimingų atsitikimų, ligų atveju. Tarp jų daugiausia jauniausių (iki 29 m.) (81,1%), moksleivių ir studentų (82,4%), kaimo gyventojų (80,4%), gaunančių <400 Lt/mėn. pajamas (76,6%).

• Kas dešimtas gyventojas apskritai nežino, kada mokama GD išmoka. Tai dažniausiai pensininkai, turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą.

8

Kurį šeimos narį pirmiausia rekomenduojama drausti gyvybės

draudimu?

9

MITAS: Svarbiausia gyvybės draudimu apdrausti

vaikus.

Mitas nepasitvirtino: gyventojai žino, kad svarbiausia drausti šeimos maitintoją

* Kita: Save (0,7%); visus (0,2%).

10N=1002. Šaltinis: Tyrimų bendrovė VILMORUS

Svarbiausia drausti šeimos maitintoją.

Svarbiausia drausti šeimos maitintoją

11

• Beveik pusė apklaustųjų pažymėjo, kad svarbiausia drausti pagrindinį šeimos maitintoją. Tarp jų daugiausiai 30-39 m. (50%), aukštąjį išsilavinimą turintys (52,2%) didžiųjų miestų gyventojai (49,3%), specialistai (56%), pajamos >1001 Lt / mėn. (51,5%)

• 28,1% gyventojų mano, kad pirmiausia reikia drausti vaikus – GD siejamas su kaupimu. Taip dažniausiai teigia 50-59 metų amžiaus (33%) žmonės, tarnautojai (31,9%), pajamos – iki 400 Lt (31,2%), kitų miestų gyventojai (31,6%). Šiek tiek daugiau yra taip manančių moterų (29,4 %).

• Kas penktas gyventojas apskritai nežino, ką rekomenduojama drausti pirmiausiai. Tarp jų daugiausiai pensininkų, turinčių nebaigtą vidurinį išsilavinimą.

• Nuomonė, kad svarbiausia drausti mamą arba tėtį labiausiai paplitusi tarp jauniausių (iki 29 m.) gyventojų.

Kiek lėšų šeimai reikia išgyventi vienerius metus?

(įskaitant būtinąsias išlaidas maistui, mokesčiams, finansinius įsipareigojimus – paskolas ir t.t.)

12

MITAS:„Pakaks

pasirenkamos gyvybės draudimo

sumos“.

Mitas nepasitvirtino: reikia daugiau lėšų išgyventi nei pasirenkamos GD sumos

13

Suma metams Pasirenkamos GD sumos

N=1002. Šaltinis: Tyrimų bendrovė VILMORUS Šaltinis: LGDĮA

Pasirenkama GD suma turi atitikti bent vienerių metų pajamas.

Rekomenduojama rinktis GD sumą, atitinkančią bent metų pajamas

14

• Nors tik 7,7% gyventojų užtektų iki 10 tūkst. Lt metams, tokia suma gyvybę draudžiasi 27,5% gyventojų. Tokia suma išgyvenimui dažniausiai pasitenkintų pensininkai (13,9%), turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą (15,6%), bedarbiai (16,4%), pajamos – iki 400 Lt (14%), gyvenantys kaime (12,4%).

• 59,8% apklaustųjų išgyventi metams reikėtų 10-30 tūkst. Lt. Tai dažniausiai pensininkai (67,6%), turintys nebaigtą aukštąjį išsilavinimą (61,9%), pajamos – 601-800 Lt (65,6%), gyvenantys kituose miestuose (63,1%). Šia suma draudžiasi – 44,3% gyventojų.

• 25,8% gyventojų išgyventi metus reikėtų 30-50 tūkst. Lt. Tai daugiausiai 30-39 m. gyventojai (36,6%), turintys aukštąjį išsilavinimą (29,5%), tarnautojai (40,6%), pajamos – 801-1000 Lt (40,6%), didžiųjų miestų gyventojai (31,3%). Tokią draudimo sumą renkasi tik 14,5% gyventojų.

• Daugiau gyventojų draudžiasi mažesnėms sumoms negu reikėtų metams išgyventi.

• Apskritai draudžiantis GD rekomenduojama rinktis draudimo sumą, atitinkančią bent metų pajamas, tačiau reikėtų pagalvoti ir apie ilgesnį laikotarpį.

Išvados

• Gyventojai painioja gyvybės draudimą su nelaimingų atsitikimų draudimu.

• Stebina tai, kad reikšminga dalis gyventojų apskritai nežino, koks yra gyvybės draudimo tikslas.

• Gyventojams trūksta žinių, kad apsidraudus gyvybę, galima ir kaupti lėšas senatvei ar vaikams.

• Nors santykinai daug gyventojų žino, kad svarbiausia gyvybės draudimu drausti šeimos maitintoją, visgi išlieka nemaža dalis manančių, kad svarbiausia drausti vaikus.

• Nors rekomenduojama rinktis tokią gyvybės draudimo sumą, kuri atitiktų bent vienerių metų pajamas, gyventojai renkasi gerokai mažesnes sumas.

15

Dėkojame už dėmesį!

16

LIETUVOS GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMONIŲ ASOCIACIJA