Upload
others
View
3
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
grigol robaqiZis saxelobis universiteti
Grigol Robakidze University
samecniero Sromebi
Scientific Works
Tbilisi
Tbilisi2010
2
winamdebare krebulSi mocemulia 2009 wlis 13-14 noembers
grigol robaqiZis saxelobis universitetis mier organi-
zebul saerTaSoriso samecniero konferenciaze warmodge-
nili samecniero kvlevebi.
saerTaSoriso samecniero konferencia Temaze:
,,kavkasiis problemebi warsulSi, awmyosa da momavalSi”
In this collection of articles are given the scientific researches presented on the international scientific conference organized by Grigol Robakidze University on November 13-14, 2009.
International Scientific Conference“The Problems of Caucasus in the Past, Present and Future”
redaqtorebi: mamuka TavxeliZe
dali CikvilaZe
teqnikuri redaqtori: mixeil sariSvili
kompiuteruli uzrunvelyofa: mixeil sariSvili
Editors: Mamuka Tavkhelidze Dali Chikviladze
Technical editor: Mikheil Sarishvili
Computer maintenance: Mikheil Sarishvili
© grigol robaqiZis saxelobis universitetis gamomcemloba
© GRIGOL ROBAKIDZE UNIVERSITY PRESS
ISBN 978-9941-9174-1-7
3
s a r C e v i
mamuka areSiZe
kavkasiis konfliqturi procesebi da maTi
gavlena saqarTveloze 7
Олег ПанфиловИНФОРМАЦИОННАЯ ВОЙНА В ГРУЗИИ 9
laura grigolaSvili
`vefxistyaosani~ da aRmosavluri samyaro 11
rezo WiWinaZe
kino da televizia, rogorc axali sazogadoebrivi
azrovnebis formirebis meqanizmi 20
marine vekua
sazogadoebrivi mauwyeblobis modelebi da
kavkasiis gamocdileba 26
Эльза ЛомидзеСИМВОЛИЧЕСКОЕ ПРОСТРАНТСВО КАВКАЗА 35
qeTevan pavliaSvili
negatiuri procesebi post-sabWoTa epoqis
saqarTvelos marTlmadidebel eklesiaSi
(sqizmis provokacia – 1997 weli) 43
nodar belqania
qarTuli cnobiereba aRmosavleTsa da
dasavleTs Soris 51
dali qadagiSvili
jon buCan telferis cnobebi qarTlis Sesaxeb
(XIX saukunis II naxevari) 58
tariel sixaruliZe, leila aviZba
“socialisturi” enobrivi urTierTobebis
specifikis sakiTxisaTvis kavkasiaSi 67
4
nino WalaganiZe
kavkasiis sainformaco veli qarTuli mediis
magaliTze (2009 w. maisi-seqtemberi) 74
giorgi CarTolani
telekritikis problema qarTul telemediaSi 79
naTia kupraSvili
erTiani sainformacio sivrcis problema samxreT
kavkasiaSi 86
dali osefaSvili
kavkasia germanul internetmediaSi 89
nargiza kankia
ruseT-saqarTvelos konfliqtis amsaxveli
filmebis ideologiuri funqcia televiziaSi 95
manana mosuliSvili
adaTi, rogorc samarTlis wyaro 101
dali CikvilaZe
publicitikis klasikosebis (ilia WavWavaZe,
niko nikolaZe) Tvalsawieri kavkasiis
problemebze da dRevandeloba 114
marine lomiZe, xaTuna kaWarava
kavkasiel politikosTa imijis ZiriTadi
aqcentebi 123
mari wereTeli
knut hamsunis `zRapruli qveyana” da kavkasiuri
kontrastebi 133
paata nacvliSvli
qarTveli avtorebi saerTokavkasiur
emigrantul presaSi 141
5
oTar janeliZe
saqarTvelos demokratiuli respublikis
kavkasiuri politika 1918-1921 wlebSi 152
meri gabedava
evrokavSiris (`taliavinis~) komisiis
daskvnis SefasebisaTvis 160
medea bendeliani
ruseTis eklesiis sinodis 1927 wlis 25 Tebervlis
aqti saqarTvelos eklesiis avtokefaliis cnobis
Sesaxeb da misi istoriuli mniSvneloba 170
Амалия ОганджанянСАМОЦЕНЗУРА В ГРУЗИНСКИХ СМИ КАК ПРИМЕР ПСЕВДО-ПАТРИОТИЗМА 177
amiran berZeniSvili
konfliqtebis mogvarebaSi saxalxo diplomatiis
roli da informaciuli era 183
magda memaniSvili
saqarTvelos mravaleTnikuri regionebis
problematika gazeT “saqarTveloSi” (1915-20ww) 189
Tamar dolbaia
saqarTvelos portebis mniSvneloba samxreT
kavkasiis regionis globalur ekonomikur
sivrceSi integrirebisaTvis (XIX-XXIUss) 197
irina Rvineria
saqarTvelo azerbaijanul on-lain mediaSi
(sainformacio sait “1news.az”-is publikaciebis mixedviT) 203
Ирина Багратион-МухранелиОБРАЗ КАВКАЗА В РУССКОЙ КЛАСИЧЕСКОЙ ЛИТЕРАТУРЕ 217
6
revaz jorbenaZe
gaWianurebuli konfliqtis transformacia
gansxvavebuli samxedro aliansis pirobebSi 224
maka doliZe
kavkasiuri konfliqtebis asaxva XX-XXI ss-is
sainformacio saSualebebSi 232
klara elCibegaSvili, nino lipartelian
ikonomosoba aTonis mTaze 240
7
mamuka areSiZesaqarTvelo
strategiuli kvlevebis kavkasiuri centri
xelmZRvaneli, eqsperti
kavkasiis konfliqturi procesebi da maTi gavlena saqarTveloze
kavkasiis sakiTxebze momuSave mecnierTa didi xnis ocneba iyo
kavkasiis problemebisadmi xelisuflebas meti yuradReba
daeTmo. dRes am mxriv mdgomareoba SedarebiT gamosworda.
meoce saukunis 90-iani wlebis meore naxevarSi saqarTve-
los parlamentSi kavkasiis sakiTxTa Semswavleli jgufi
Seiqmna, ,,kavkasiis xalxebTan urTierTobis” jgufi, romlis
xelmZRvanelic Tavad gaxldiT. aRsaniSnavia, rom kavkasiis
sakiTxebiT qarTveli mecnierebi - arnold Ciqobava, zviad
gamsaxurdia da sxvebi adrec interesdebodnen. 1999 wlidan
kavkasiis problemebisadmi interesma iklo rogorc mecni-
erTa, aseve politikosTa mxridan. saerTod, saqarTvelos
kavkasiuri regionaluri politika nulisken wavida. amas
Tavisi mizezi hqonda. saqarTvelom mkveTrad gansazRvruli
dasavluri veqtori airCia, ris gamoc kavkasiis sakiTxebi-
sadmi interesi ganelda.
dRes am TvalsazrisiT mdgomareoba mkveTrad Seicvala. mi-
uxedavad xarvezebisa saxelisuflebo mmarTvelobaSi, unda
aRvniSnoT, rom xelisuflebis iniciativa kavkasiis sakiT-
xebis Seswavlisa da problemebis gadawyvetisa arsebobs.
grigol robaqiZis saxelobis universitetis mier orga-
nizebuli konferencia ,,kavkasiis problemebi – warsulSi,
awmyosa da momavalSi” am iniciativas exmianeba. momavali
dagvanaxebs, rogor saxes miiRebs, ganviTardeba es wamowyeba,
magram pirveli nabijebi ukve saxezea. magaliTad, kavkasiis
regionisadmi miZRvnili arxis gaxsna, es namdvilad saWiro
da sasiamovno dasawyisia. konferenciac, romelic kavkasiis
8
sakiTxTa Semswavlel mkvlevarTa naazrevis demonstrirebaa,
TanxvedraSia dRevandel moTxovnebTan da metad aqtualu-
ria.
cnobilia, rom kavkasiel mecnierTa didi nawili saqarT-
velos samecniero potencialze iyo orientirebuli. Cemi
azriT, kavkasiis regionSi rTuli procesebi mimdinareobs,
rac bevrs ar moswons. kavkasiis xalxTa erToba, erT ideaze
orientacia momijnave qveynebis xelisufalTaTvis gamaRi-
zianebeli faqtoria. maTi umTavresi mizania, rom kavkasiis
qveynebma erTmaneTTan saerTo ena ar gamonaxon da maTi pozi-
cia erTiani ar iyos. Cveni istoriuli warsuli ki saerToa.
kavkasiis xalxebs kvlav moundaT istoriuli samarTliano-
bis, mexsierebis aRdgena, Seiqmna kavkasiis saxalxo fronte-
bi, romlebSic kavkasiis TiTqmis yvela qveyana iyo gaerTian-
ebuli. gaCnda teritoriuli pretenziebi erTmaneTis da cen-
tris mimarT, gadasaxlebuli mosaxleobis reabilitaciis
survili; amas Tan daerTo socialuri problemebi. yvela
braldeba da pretenzia partiul centrs hqonda wayenebuli,
romelic iZulebuli gaxda kontrRonisZieba gaetarebina
da am organizaciaTa agresia sxva mimarTulebiT waremarTa.
specsamsaxurebSi kavkasiis xalxTa konfederacia Seiqmna,
romelsac saTaveSi iuri musa Sanibovi Cauyenes. am organi-am organi-
zacias sxva mimarTuleba misces da agresia saqarTvelosken
iqna mimarTuli.
kavkasia rTuli regionia, dRes kvlav bevri pasuxgaucemeli
kiTxvaa, bevri gadauWreli problema, mouSuSebeli iara...
vimedovnebT, konferencia “kavkasiis problemebi – warsul-
Si, awmyosa da momavalSi” wvlils Seitans kavkasiis isto-
riis Seswavlis da problemaTa gadaWris saqmeSi.
9
Олег Панфилов Россия
Центр Экстремальной Журналистики
Директор
ИНФОРМАЦИОННАЯ ВОЙНА В ГРУЗИИ
Военные действия во время пятидневной войны и последующая оккупа-ция значительной части Грузии российской армией в августе 2008 года сопровождались столкновениями на фронтах информационной войны. Российско-грузинская информационная война не прекращалась с 1993 года, но российская пропаганда подготовилась к августовской войне наиболее серьезно, если сравнивать информационные войны с участием России на других территориях постсоветского пространства.
Анализ публикаций в российских медиа свидетельствует о важности участия пропагандистского механизма в подготовке общественного мнения в России и на постсоветском пространстве, а по необходимости и в мире, используя не только созданный несколько лет назад телека-нал «Russia Today», но и различных способов влияния на иностранных журналистов, публикация статей или подготовка телерепортажей, чье содержание было очевидно прокремлевским, то есть, односторонним.
Эта новая тактика свидетельствует также о преобразованиях в госу-дарственных и военных структурах России, которые раньше сталкива-лись с серьезным противодействием со стороны независимых медиа. Например, во время первой чеченской войны (1994-1996) журналисты могли быть объективными, что вызывало недовольство и политиков и военных. С приходом в Кремль Владимира Путина в 2000 году изме-нилась не только внутренняя и внешняя политика, прежде всего в от-ношении постсоветского пространства, но информационная политика. В сентябре президент Путин подписал Доктрину информационной безопасности, которая определила необходимые изменения в информа-ционной политике, и в которой преоритетом обозначил усиление роли государственных медиа.
Восстановление советских традиций пропаганды, установление кон-троля над национальными телеканалами, смена учредителей важных
10
и популярных газет, создание новых пропагандистских структур, спе-циальное финансирование из госудаственного бюджета деятельности не только государственных, но и формально независимых медиа – это можно расценить как подготовку к будущим информационным войнам. В Доктрине информационной безопасности именно так и определялась деятельность медиа – как информационное оружие.
С того времени российские телеканалы, которые охватывают 97 про-центов территории страны, а также значительной части постсоветского пространства, обеспечивают пропаганду исключительно кремлевской точки зрения, оказывают серьезное влияние на общественное мнение не только населения России, но и бывшего Советского Союза.
Появление в Южной Осетии большого количества российских журна-листов за несколько дней военных действий, предварительное созда-ние блогов и веб-сайтов свидетельствуют о подготовке активной фазы войны с помощью «информационного оружия», то есть, журналистов и российских медиа. Их задачей была подготовка общественного мнения для оправдания концентрации российской армии на Северном Кавказе и передислокации на территорию Южной Осетии и последующих во-енных действий.
Исключение из сетей кабельного телевидения российских информаци-онных телеканалов стало серьезным просчетом пропаганды, которая, по всей видимости, намеревалась использовать информационную от-крытость Грузии, чтобы внести панику среди населения, распростра-няя преднамеренную дезинформацию. Анализ репортажей российских телеканалов, начиная с 8 августа, выявил именно эту направленность пропаганды.
В информационном противостоянии между Грузии и Россией победите-ля не оказалось – каждый вигрывал на своей территории. Но если учи-тывать освещение войны на Западе и в других инстранных медиа, то победа оказалась за Грузией.
11
laura grigolaSvilisaqarTvelo
wm. andria pirvelwodebulis saxelobis qarTuli universiteti
profesori
`vefxistyaosani~ da aRmosavluri samyaro
v. nozaZem fundamenturi monografia miuZRvna `vefxistyaos-
nis~ sazogadoebaTmetyvelebas. naSromi efuZneba Tezas, rom
Tu dante aligieri Tavis ukvdav TxzulebaSi italiis rao-
bas gvaCvenebs da masTan dakavSirebiT italiis istoriasa
da kulturas gvacnobs, SoTa rusTaveli arc saqarTvelos
da arc romelime xalxis cxovrebas agviwers, arc romelime
xalxis zne-Cveulebebs gvacnobs. igi konkretulze maRla
dgas da sazogadoebrivi cxovrebis ganyenebul, zogad su-
raTs gvixatavs1. v.nozaZes dantes RvTaebriv komediasTan
erTad aq SeeZlo exsenebina homerosis iliada, firdousis
Sahname, nibelungebi, simRera rolandze, simRera sidze da
sxv; sadac aRwerilia ama Tu im xalxis istoriuli warsuli,
istoriuli movlenebi Tu istoriuli realiebi.
`vefxistyaosani~ marTlac qmnis safuZvels poemaSi davinax-
oT ara konkretuli eris, aramed idealuri sazogadoebis zne
da interesebi, Tavad personaJebi ki zogadkacobriul adami-
anebad miviCnioT, romlebic advilad ver moeqcevian loka-
lur CarCoebSi. ilia WavWavaZis TqmiT, ~tarieli, avTandili,
fridoni da sxvani mamakacni da dedakacni vefxistyaosnisa
yvelazed uwinares adamianebi arian da, maSasadame, zogadad
adamianis bunebis mixedviT Seqmnilni da agebulni~. `amaSia
mTeli sidiade rusTavelis geniosobisa~2.
magram rusTvelologiaSi Tavidanve gamoikveTa poemisad-
mi sapirispiro midgomac: masSi qarTuli xasiaTi, qarTu-
li tradiciebi da zne-Cveulebebia gamosaxuli. erT-erTi
pirveli rusTvelologi _ Teimuraz batoniSvili dabejiTe-
biT ambobda: `vefxistyaosani qarTulsa xaraktersa zeda
ars Sewyobili~3. akaki wereTeli ki amtkicebda: ̀ vefxistyao-
sanSi dasaxelebuli qveynebi mxolod gadarqmeuli saqarT-
velos sxvadasxva kuTxeebia; xalxic qarTveli tomia da po-
12
emis gmirebic maTi warmomadgeneli; amas imaTi zne, Cveuleba,
Tviseba da cxovrebis weswyobileba gvimtkicebs~4.
am fonze mainc ibadeba kiTxva, ratom airCia rusTavelma sa-
Tqmelis ganzogadebis aseTi gza, ratom gaSala moqmedeba aR-
mosavleTis realur Tu gamogonebul qveynebSi? esaa Janris
specifika, siuJetis SeniRbvis xerxi, Tu swored ukidegano
sivrcea gamarjvebuli qarTuli saxelmwifos ideologiis
Sesatyvisi qronotipi? iqneb es yvelaferi erTadaa gasaT-
valiswinebeli?
`vefxistyaosnis~ Janris raobis sakiTxi dResac gadauwyvete-
lia. Suasaukuneobrivi romania is, Tu Suasaukuneobrivi sami-
jnuro-heroikuli eposi. kamaTi zogadTeoriul msjeloba-
Sia gadazrdili, radgan swored Teoriulad ar aris sabo-
loo SeTanxmeba mecnierTa Soris _ romani, rogorc Janri
axali drois (burJuaziuli epoqis) produqtia Tu winare
epoqebSia Camoyalibebuli. Zalze avtoritetuli mecnierebi
uWeren mxars rogorc erT, ise meore mosazrebas. argument-
ebi orive mxarisa angariSgasawevia. magaliTad, Tanamedrove
romanis konceptualuri sayrdeni _ adamianisa da sazogadoe-
bis konfliqti marTlac ucxoa Sua saukuneebis mxatvruli
azrovnebisTvis, Tanamedrove romani ar scnobs reglaments,
kanons, rasac efuZneba Suasaukuneobrivi esTetika, realizmi,
rogorc mxatvruli asaxvis meTodi ucxoa Sua saukuneebi-
sTvis da a.S.
magram amjerad yuradReba sxva sakiTxze minda gavamaxvi-
lo. ramdenad tipuria nacionalur eposSi istoriuli da
geografiuli garemos mizanmimarTuli Secvla. Tu gaviT-
valiswinebT medievaluro mwerlobis kidev erT specifi-
kas _ mza siuJetebisa Tu fabulebisadmi literaturuli
kanoniT gansazRvrul damokidebulebas, rac Semoqmeds
Tavisuflebas aniWebs Tavisi mxatvruli CanafiqrisTvis gam-
oiyenos ucxo literaturis fabulebi, savsebiT logikuri
Cans istoriiuli garemosadmi neitraluri damokidebuleba.
cnobilia, rom dasavleT evropaSi, kurtuaziuli romanebis
avtorebi mimarTavdnen keltur da antikur siuJetebs, rac
maT niadags umzadebda moqmedebis ucxo garemoSi gaSlisaT-
vis. TviT SoTa rusTavelma gvamcno, rom mimarTavs sparsul
13
ambavs (`ese ambavi sparsuli, qarTulad naTargmanebi~) da
bunebrivad Segvamzada fabulis ucxo qveyanaSi gasatanad.
rac Seexeba siuJetis SeniRbvis xerxs, arc isaa ucxo Sua
saukuneebis ama Tu im JanrisaTvis. magaliTad, volfram fon
eSenbaxi `parcifalSi~ miuTiTebs arabul-ebraul wyaroze,
vinme kiotis mier moTxrobilze. rusTavelic axdilad am-
bobs: `misi saxeli qvemore SefarviT miTqvams, miqia~. yvelam
viciT, rom aq miniSnebaa mefe Tamarze, romlis Sesaxebac gar-
daTqmiT saubrobs poemaSi avtori.
poemis ideur-mxatvruli Sinaarsis sifarTovem mkvlevarTa
Soris urTierTdapirispireba gamoiwvia. zogma rusTaveli
mahmadianad gamoacxada, zogma maniqevelad, zogma paganuri
solarizmis warmomadgnelad ... yvelaze kategoriuli n.
mari iyo, romelic rusTavelis mahmadianobis damtkicebas
cdilobda. is poemaSi mahmadianuri kultisa da zne-Cveule-
bebis gamoxatulebas eZebda. Tavisi Teoriis erT-erT argu-
mentad ki imas miiCnevda, rom poemis yvela gmiri mahmadiania,
mahmadianuria maTi saxelebic ki5. dRes maris koncefcias
aravin iziarebs, magram kvlevis pozitiuri mxareebi mainc
gasaTvaliswinebelia. poemis mTavari gmiri _ tarieli mahma-
dianTa wminda wignze _ yuranze, musafze debs fics. nestan-
darejanma mis erTgulebaSi eWvi rom Seitana, tarielma
musafs miaSura; `Sevxeden, vnaxe, sasTunal musafi gaSliT
mdebare, aviRe, avdeg me RmrTisa da merme maTi mqebare~ da
merme Tavis mzes _ nestans Sehfica: ~Tu maRirseb gankiTx-
vasa, avi ara ar miqnia~. Tumca isic SeniSnulia, rom tari-
eli erTgvari ironiiTac saubrobs mahmadianur wesebze.
gavixsenoT tarielis monaTxrobi nestanis pirveli naxviT
misi dabnedvis Sesaxeb: `srulni muyrni da mulimni me gare
Semomcvidian, maT xelTa hqonda musafi, yovelni ikiTxvidian;
mter-dacemuli vegone, ar vici, ras Cmaxvidian~. k. kekeli-
Ze marTebulad SeniSnavs: `marTlmorwmune mahmadianisagan
aseTi rame mosalodneli araa! ar aris moslodneli misgan
gulgriloba islamis moraluri kodeqsis moTxovnilebaT-
admi (marxva, locva, piligrimoba, qvelmoqmedeba, simarTle),
romelic Tavs iCens poemaSi~6.
aq erTi sakiTxic iqcevs Cvens yuradRebas. tarieli indo-
eTis mkvidria. am qveyanaSi marTalia Zalze mcire raode-
14
noba mosaxleobisa aRiarebs islams, magram gabatonebuli
religia aq budizmi iyo. realuri viTarebis logikidan Tu
amovalT, tarieli yuranis aRmsarebeli sruliadac ar unda
iyos. es garemoeba kidev erTxel mowmobs, rom rusTaveli
neitraluria poemaSi asaxuli qveynebisa Tu xalxebis iden-
tobisadmi.
`vefxistyaosnis~ mxatvruli Sinaarsi gvibiZgebs SoTa
rusTavelis alter egod arabi moyme _ avTandili miviCnioT.
amgvari mosazreba gasuli saukunis dasawyisSi s. gorgaZem
gamoTqva7. avTandili SesaZlebelia TviTon avtori iyoso.
xolo Semdegdroindelma kvlevam erTgvarad ganamtkica es
Sexeduleba, rodesac gamoiTqva mosazreba, rom ̀ samSoblodan
gadaxvewili kacis xma ismis avTandilis ubrwyinvales kos-
miur simReraSi, romelic mkiTxvels ueWvelad misi avtoris
mware cxovrebiseul gamocdilebaze mianiSnebs~8. avTandi-
lis anderZsac, romelic adamianis nebis manifestaciaa, pi-
radi ganacxadisa d refleqsiis gamoxatulebaa, ueWvelad
rusTavelis msoflmxedvelobrivi, eTikuri da esTetikuri
principebiTaa gansazRvruli da masSi gamosWvivis mZafri
tkivili, gamowveuli Tavis miwa-wyalTan, Tavis satrfosTan
ganSorebiT.
niSandoblivia, rom `vefxistyaosanSi~ xsenebul samefoTa
Soris arabeTi gamorCeulia Tavisi harmoniulobiTa da sid-
iadiT. aq sruli Tanxmoba da gageba sufevs arabeTis mefesa
da mis qveSevrdomebs Soris. idealuria rostevan mefisa da
misi erTaderTi asulis TinaTinis urTierToba. avTandili-
sa da Sermadinis patronymuri urTierTmimarTeba megobroba-
Sia gadazrdili. avTandilisa da TinaTinis siyvaruli ki
RvTaebrivi SaravandediT aris gasxivosnebuli. avTandils
eamayeba Tavisi erovnuli da socialuri statusi: ̀ me var ar-
abi, arabeTs ars Cemi darbazebia~, _ ganucxadebs avTandili
tariels pirveli Sexvedrisas. amdenad cota arakoreqtuli
unda iyos cnobili ingliseli mecnieris, britaneTis samefo
akademiis wevris moris bouras mier `vefxistyaosnisadmi~
miZRvnil mSvenier naSromSi sxvaTaSoris gamoTqmuli azri,
TiTqos rusTavels mahmadianebi ejavreboda9. poemis mixed-
viT rusTaveli ufro Seuwynarebeli Cans sparselebis mi-
marT. ̀ vefxistyaosnis~ mTavari gmirebis kategoriuli pozi-
15
ciaa: `ege saqme ver iqmnebis, rome sparsni gagvixasdnen~, an
kidev: `sparsi vera viqm indoeTisa Wamasa~.
sayuradReboa, rom S.rusTavelis epoqaSive `vefxistyaosan-
ze~ cota adre Seqmnili `amirandarejaniani~ mose xonelisa
metadaa gamsWvaluli sparsuli tendenciurobiT da ufro
arabobas upirispirdeba, rac mecnierTa TvalsazrisiT unda
aixsnas imiT, rom `am drois sparseTi, rodesac es Zegli
(`amirandarejaniani~ - l.g.) formdeboda saqarTveloSi, dapy-
robili da arabizirebuli iyo, qristianul saqarTvelos
ki damTavrebuli hqonda arabebis gandevna ... amdenad qarT-
veli mwerlisTvis arabobis uaryofa da sparsuli idealis
gamoxatuleba erTgvarad egueboda maSindel politikur
ganwyobilebas~10.
`vefxistyaosanSi~ ki, rogorc aRvniSneT, sruliad sxvagvari
viTarebaa. arabeTis samefo, romelsac ganagebs mefe roste-
vani, `mSobliuri, tkbili, mowyale, ca wyalobisa mToveli~,
edems mimsgavsebul qveynad isaxeba.
mxatvrul qsovilSi ganfenili es pozicia rusTavelisa
badebs kiTxvas, saqarTveloSi arabTa samsaukunovani batono-
bis Semdeg rogor xerxdeba dampyrobelTa mimarT uaryofi-
Ti emociebis aseTi ganeitraleba? im SemTxvevaSic ki, roca
geografiul garemos rusTavelis esTetikur koncefciaSi
mxolod pirobiTi funqcia akisria.
pirvel rigSi, gvmarTebs gaTvaliswineba im viTarebisa, rom
rusTvelisdroindel saqarTveloSi iRviZebs renesansuli
humanizmi, romelsac evropuli humanizmis TiTqmis yvela
niSani axasiaTebs. amjerad ar vapireb renesansis konceptze
yuradRebis gamaxvilebas, am udidesi kulturuli movlenis
mxolod oriode niSnis gamoyofa gvsurs.
renesansuli azrovnebisaTvis damaxasiaTebeli erT-erTi
niSania gonebrivi Tvalsawieris usazRvro gafarToeba da
amis paralelurad sivrculi garemosadmi interesis inten-
siuri zrda. ra maqvs mxedvelobaSi? jer erTi, sayovelTaod
cnobilia, rom renesanss miiCneven antikurobaze orientire-
bul, antikuri filosofiuri naazrevis amaRorZinebel mov-
16
lenad. amasTanave, evropuli renesansi didi geografiuli
aRmoCenebis epoqaSi viTardeba, rac biZgs aZlevs lokaluri
sivrculi garemos sazRvrebis moSlas da didi sivrceebi-
sken swrafvas.
ra xdeba renesansis gariJraJze CvenSi, saqarTveloSi?
gelaTis akademiaSi, romlis dafuZneba daviT aRmaSeneblis
saxelTanaa dakavSirebuli, iwyeba antikurobis, kerZod, pla-
tonisa da aristoteles Sromebisa da maTi komentatorebis
_ porfiris, amoniosis, iamvlixosis, prokles Seswavla, Tar-
gmna da komentireba11. gelaTis skolaSi iTargmneba ioane
tariWisZis mier aleqsandriuli skolis mamamTavris, amo-
nios ermiasis `komentarebi porfiris naSromze _ `Sesavali
aristoteles kategoriebisa~ da amoniosisve komentarebi
aristoteles logikur naSromze _ `kategoriebi~.
amave epoqaSia Targmnili ioane petriwis mier aristoteles
ori naSromi: `kategoriebi~ da `peri ermeneias~, Tumca maT
Cvenamde ar mouRwevia. ioane petriwis saxelTanaa dakavSire-
buli neoplatonikos prokle diadoxosis (Vs.) ganTqmuli
traqtatis `RvTismetyvelebis safuZvlebis~ Targmna da ko-
mentireba, qarTvelebisaTvis mSobliur enazea misawvdomi
giorgi amartolis `xronoRrafi~.
ar unda dagvaviwydes, rom XIII saukuneSi evropa swored ar-
istoteles miiCnevs udides avtoritetad. isic cnobilia,
rom aristotelem aseTi aRiareba evropamde swored arabul
samyaroSi moipova. aRmosavleTma aristotele sirielebis
xeliT miiRo, xolo SemdgomSi arabebis meSveobiT dabrun-
da dasavleTSi. saqarTveloSi aristotele Semodis petri-
wis TargmanebiT, agreTve arabuli aristotelianebiTac,
kerZod averoesis sruli samedicino kursis Tavisufali
gadamuSavebiT12. swored arabulma aristotelizmma wamo-
swia evropaSi mTeli rigi msoflmxedvelobiTi probleme-
bis, romelTa gadaWras evropeli moazrovneebi renesansuli
TvlaTaxedviT Seecadnen. arabuli aristotelizmi ucxo
ar iyo qarTuli kulturisaTvis da unda vigulisxmoT, rom
arabeTis avtoriteti namdvilad mtkicdeboda qarTvelTa
TvalSi.
17
unda aRiniSnos, rusTavelis epoqa rom kargad icnobda an-
tikuri filosofiis miRwevebs, dasturdeba ara mxolod
`vefxistyaosniT~, aramed amave epoqis qarTuli saxotbo po-
eziiTa da qarTuli saistorio ZeglebiT.
magram S. rusTavelis msoflxedvas mxolod antikuri kul-
tura an bizantiuri qristianuli literatura rodi kvebavs.
poeti kargad icnobs sparsuli kulturis korifeebsac.
am dros saqarTveloSi ukve iTargmneba kidec firdousis
`Sahname~, gurganis `visramiani~, `qilila da damana~, nizamis
poemebi. varaudoben, rom `rusTaveli icnobda arabul sami-
jnuro poeziasac, sparseTis gamovliT gawmendils~13. ar-
sebiTia, rom rusTavels yvelaferi SeTvisebuli da gada-
muSavebuli aqvs erovnuli da, rac mTavaria, qristianuli
TvalTaxedviT.
rogorc aRvniSneT, renesansul movlenadaa miCneuli adami-
anTa gazrdili interesi axali sivrceebisa da axali hori-
zontebisadmi. adreuli Sua saukuneebis kulturas Tu zesTa
samyarosken sulieri swrafvis vertikalebi gansazRvraven,
humanizmis xanam interesi gaaRviZa amqveyniuri sinamdvilis
sivrceTa aTvisebiskenac.
ar viciT, qarTvelebs am epoqaSi gvyavda Tu ara Cveni
kolumbi, an Cveni vasko da gama, magram is, rac aRwerilia
CaxruxaZis `TamarianSi~, garkveuli daskvnebisken gvibiZgebs.
samqebro odis me-6 karSi moTxrobilia ucnobi poetis mog-
zaurobis ambavi. Tavisi qveynidan ucxoeTSi gadaxvewil
poets mouxilavs sparseTi, indoeTi, CineTi, Turqistani,
xazareTi (sam-xreT ruseTi), saberZneTi, afrika, egvipte,
arabeTi, moulocavs mahmadianTa wminda adgilebi, arabeT-
Sive SeurTavs coli da samSoblosken uqnia piri. es nara-
tivi gvarwmunebs, rom imdroindeli saqarTvelos geografi-
uli Tvalsawieri gansacvifrebelia. amis Semdeg aRar gvak-
virvebs ̀ vefxistyaosnis~ sivrculi garemo _ poemaSi naxsen-
ebi qveynebi _ arabeTi, indoeTi, xataeTi, egvipte _ misreTi,
mulRazanzari, sparseTi, CineTi, xvarazmi, qajeTi _ Cveni
planetis horizontebs lamis mTlianad moicavs. gamar-
jvebuli qarTuli saxelmwifos ideologias zedmiwevniT
Seesabameba poemis qronotipi. rusTavelis epoqa qarTul
18
istoriografiaSi xom oqros xanadaa miCneuli. am dros
saqarTvelos mTels kavkasiaSi lideris funqcia akisria.
metic: saqarTvelos Tavis Tavze aqvs aRebuli roli im
xanad ukve dasustebuli bizantiiisa, daicvas qristianoba
mTels axlo aRmosavleTSi. magram, cnobilia, rom am dros
Cvens qveyanas gansakuTrebiT mWidro kavSiri aqvs kavkasiis
xalxebTanac, kavkasiaSi ki, gansxvavebiT dasavleTi evro-
pisagan, sadac qristianoba erTaderTi da wamyvani ideolo-
gia iyo, religiuri yofa warmodgenilia qristianobiTa da
islamiT, garkveul wilad iudaizmiTa da budizmiT14. amitom
saqarTvelos evaleba Seasrulos istoriuli misia, iyos
tolerantuli sxva religiebis mimarT. unda iTqvas, rom
aRniSnul epoqaSi saqarTvelo brwyinvaled asrulebs Tavis
rols. rusTavelis `vefxistyaosani~ erTgvar safuZvels qm-
nis am ideologiisaTvis. poeti geniosis simaRlidan xedavs
movlenebs da ocnebobs amqveynad sruli harmoniis damyare-
baze. Janris specifika, CvenSi renesansuli suliskveTebis
gamoRviZeba, gamarjvebuli qarTuli saxelmwifos ideolo-
gia did gasaqans aZlevs mis SemoqmedebiT niWsa da unars.
rusTaveli, qristianobis damcveli qveynis Svili, mdgari
dasavleTisa da aRmosavleTis kulturaTa gzajvaredinze,
gadaabijebs yovelgvar zRudes da qmnis axal models ada-
mianisas, romelsac qarTuli suli da qarTuli zne aqvs da
ZaluZs, mteri moyvared rom dasaxos. es tendencia gamo-
sWvivis rusTavelis Semdgomi xanis did qarTul mwerloba-
Sic.
19
gamoyenebuli literatura
1. v. nozaZe vefxistyaosnis sazogadoebaTmetyveleba. sant-
iago de Cile, 1958, gv. 3.
2. il. WavWavaZe akaki wereTeli da “vefxistyaosani”. il. Wa-
vWavaZis TxzulebaTa sruli krebuli (redaqtori p. in-
goroyva), t. III, gv. 169-170.
3. Teimuraz bagrationi ganmarteba poema “vefxistyaosnisa”
1960, gv. 290-291.
4. ak. wereTeli sami leqcia “vefxistyaosanze”. akaki wereT-
lis TxzulebaTa sruli krebuli, t. 12, 1960, gv. 71.
5. n. mari Грузинская поэма “Витязь в барсовой шкуре” Шоты из Рус-тава и новая культурно-историческая проблема. Известия АН, 1917 №8.
6. k. kekeliZe qarTuli literaturis istoria, II, 1960, gv. 187.
7. s. gorgaZe originalobis sakiTxi rusTavelis Semoqmede-
baSi. gaz “baxtrioni”, 1922 #5.
8. n. naTaZe, s. caiSvili SoTa rusTaveli da misi poema. Tb.
1966, gv. 36.
9. moris boura “vefxistyaosani”. Tb. 1966, gv. 18.
10. g. imedaSvili amirandarejaniani. qarTuli literaturis
istoria, t. II, 1966, gv. 57.
11. Sdr. d. meliqiSvili Savi mTidan gelaTamde (Savi mTis
qarTuli mTargmnelobiTi skolis ZiriTadi principebi).
kr. naTeli qristesi, saqarTvelo, wigni I, 2003.
12. el.xinTibiZe Sua saukuneobrivi da renesansuli“vefxis-
tyaosanSi”, Tb. 1993, gv 60.
13. moris boura “vefxistyaosani”. Tb. 1966, gv. 10.
14. Р. Метревели Кавказская цивилизация в контексте глобализации, Стокгольм, 2009, стр. 12.
20
rezo WiWinaZesaqarTvelo
ssm “pirveli arxi”
prodiuseri
franguli analitikuri kompania
“ZONESGRISES”reportiori
kino da televizia, rogorc axali sazogadoebrivi azrovnebis formirebis
meqanizmi
sanaxaobiTi kulturis vizualuri xelovnebis formebi -
kino da televizia XX saukuneSi aRmocenda da Tavisi war-
moSobisTanave iqca sazogadoebaze zemoqmedebis mZlavr
saSualebad. es zemoqmedeba ar iyo mxolod mxatvrul-es-
Tetiuri bunebis, radgan masobrivi kulturis am formebs
SesaZlebloba aqvs erTdroulad mravalaTasiani, tele-
viziis SemTxvevaSi ki, mravalmilioniani auditoria moic-
vas. bunebrivia, sazogadoebaze zemoqmedebis es efeqturi
“iaraRi” Tavis TavSi aseve atarebda politikuri, social-
uri da kulturologiuri propagandis umTavres formebs.
aman ganapiroba isic, rom XX saukunis ganmavlobaSi, kinoc
da televiziac yvela qveynis xelisuflebis umTavresi sam-
izne iyo. isini sxvadasxva formebiT cdilobdnen vizualuri
xelovnebis es saSualebebi, sakuTari ideur-politikuri
miswrafebebis ganxorcielebisaTvis gamoeyenebinaT. aman
ganapiroba isic, rom xSir SemTxvevaSi, kino da televizia,
qveynis ideologiis ara mxolod warmmarTveli, aramed war-
momSobic ki gaxda.
a.S.S-s prezidentma (1963 - 1973ww.) riCard niqsonma erT-erTi
sajaro gamosvlisas ganacxada, rom “propagandasa da infor-maciaSi Cadebuli erTi dolari ufro faseulia, vidre axali iaraRis sistemebis Sesaqmnelad Cadebuli aTi dolari, rad-gan axali Taobis iaraRi SesaZloa saqmeSi arc gamoiyenon, informacia ki saaTSi erTxel yvelgan muSaobs.” politiko-
sebi ver uaryofen, rom Tanamedrove politikaSi, sxvadasxva
21
saerTaSoriso organizaciebSi gamarTul Sexvedrebsa Tu
polit-ekonomikur samitebze mniSvnelovani, televizia da
kinoa.
arsebobs “politikuri komunikaciis” eqvsi ZiriTadi mi-
marTuleba: 1. ideur politikuri Rirebulebebis, politi-
kuri codnis, politikuri informaciis gavrceleba. 2. po-
litikuri urTierTobebis regulireba da integracia. 3. sa-
zogadoebrivi azris politikuri formireba. 4. politikuri
kulturis gavrceleba, pirovnebaSi misi ganviTareba. 5. po-
litikur-kulturuli gamocdilebis gacvla. 6 politikur
procesebSi sazogadoebis CarTva.
am nusxis yvela punqti moiTxovs masobrivi informaciis sa-
Sualebebis gamoyenebas. Tanamedrove msoflioSi ki tele-
viziis da kinos gareSe “politikuri komunikaciis” damyare-
ba SeuZlebelia.
XX saukunis bolo aTwleuli metad mniSvnelovani perio-
dia rogorc msoflios uaxles istoriaSi, aseve qarTuli
saxelmwifos ganviTarebis procesSic. totalitariuli
sabWoTa saxelmwifos da misi ideologiuri manqanis msxvre-
vam, sazogadoebis azrovnebis struqturis Secvlis aucile-
bloba ganapiroba. am urTules procesebSi qarTulma kinom
da televiziam, rogorc propagandis erT-erTma umTavresma
saSualebam, sakmaod didi roli Seasrula. (aqve aRsaniSnavia,
rom farTo mecnieruli kvleva am sakiTxze ar Catarebula).
imis warmosaCenad, Tu ra meTodebiT da xerxebiT xorciel-
deboda saqarTveloSi saxelmwifoebrivi damoukideblobis
aRdgenis Semdgom, axali qarTuli sazogadoebrivi azrovne-
bis formireba, unda SevexoT msoflioSi arsebul da apro-
birebul meTodebsa da teqnologiebs.
Tanamedrove msoflioSi SemuSavebulia masobrivi propa-
gandis, sazogadoebaze fsiqologiuri zemoqmedebis 37 me-
Todi. esenia: 1 - anonimuri avtoriteti, igive nacrisferi propaganda; 2 - Cveulebrivi Txroba, anu Txroba wynarad da saqmianad (gulisxmobs ZaladobasTan Seguebas, romel-
ic ZiriTadad gamoiyeneba saomari moqmedebebis dros); 3 - SimSili (opoziciuri Zalebis mier, masebze zemoqmedebis
22
efeqturi saSualeba); 4 - daiWire qurdi – sazogadoebis de-zorganizacia (es xerxi literaturaSi aRwerilia, rogorc
a.S.S.-s centraluri dazvervis sayvareli fandi); 5 – gad-aWarbeba, igive informaciuli afeTqeba; 6 - emociuri rezo-nansi (farTod gamoiyeneba kinoSi. igi masobrivi sanaxaobe-
bis erT-erTi ganStoebaa. aRlumebis, demonstraciebis, mit-
ingebis da a.S. translireba); 7 - bumerangis efeqti (iwvevs simarTlisaTvis mebrZolis xatis Seqmnas); 8 - arwivis efeq-ti. meTodis devizia - “axlos (gverdiT), niSnavs erTad!” (dafuZnebulia gamogonil analogiebze); 9 - pirveladobis, efeqti (sazogadoeba pirvel, Tundac cru informacias ufro
ijerebs, vidre meores, Tundac marTals, romelsac ver gad-
aamowmebs); 10 - daswrebis efeqti – igive realobis imitacia (primitiuli, magram masebze zemoqmedebis aprobirebuli me-
Todi); 11 - informaciuli blokada, igive propagandistuli omi (ZiriTadad gamoiyeneba konfliqtur zonebSi da omis pe-
riodSi); 12 - mediatorebi (kuluaruli informaciebi, Worebi
da xelovnebis sferos avtoritetebis gamoyeneba); 13 - klas-ifikatori (konkretuli situaciisaTvis saxelis darqmeva);
14 - komentari. es meTodiAa.S.S.-Si cnobilia, rogorc “mowam-luli sendviCi” (dafuZnebulia Sedarebebze); 15 - faqtis konstatacia – hipnozi; 16 - cru analogia (literaturaSi
es meTodi ganixileba, rogorc saxifaTo fsiqologiuri
xafangi); 17 - ukukavSiri (moicavs informaciul procesebSi
sazogadoebis CarTvis iluzias). mravali fsiqologiuri eqs-
perimentis Sedegad dasturdeba, rom adamiani, romelic raime
sajaro gamosvlaSi ama Tu im formiT monawileobs, icvlis
Tavis mosazrebas, Sexedulebebs im rekomendaciis mixedviT,
rasac scenari iTvaliswinebs. pasiuri damkvirveblisaTvis
mosazrebis Secvla ki gacilebiT rTulia. propagandistebs
recepti am SemTxvevaSic aqvT. “ukukavSiri” – es meTodi
auditoriis monawileobas gulisxmobs. arsebobs satele-
vizio “SefuTvis” sxvadasxva formebi: pirdapiri eTerisas
zari studiaSi, telefonis saSualebiT warmodgenil vari-
antebs Soris sasurvelis arCeva da a.S; 18 - SemovliTi gza, aseve cnobili, rogorc “flangis Semovla” (propagandisti
iZleva ZiriTadad utyuar informaciebs, Tumca maT Soris
eweva magaliTad, omis propagandas); 19 - yuradRebis gada-tana (mkvlelobebi, katastrofebi, teroristuli aqtebi); 20 - mowmeebi – emociuri rezonansis ganStoeba. (am meTodis
23
ganxorcielebisaTvis saukeTeso saSualebaa: omis Semdgom
axalgazrda invalidebi da maTze gakeTebuli kinofilmi,
sainformacio programaSi myvirala moxucebi da atirebu-
li bavSvebi). 21 - istoriis gadawera (am meTods ZiriTadad
iyeneben kinoSi); 22 - perspeqtiva (iaffasiani, magram kar-
gad moqmedi meTodi); 23 - gameoreba (“masebi arqmeven sinamd-
viles informacias, romelic ufro nacnobia”-i. hebelsi); 24 - Canacvleba (meTodi ormagi standartebisaTvis). 25 - naxevrad simarTle (sabWoTa propagandis saukeTeso meqanizmi); 26 - kontrastis principi (gamoiyeneba maSin, rodesac simarTlis
Tqma pirdapir ar SeiZleba); 27 - sacdeli burTebi (sazoga-
doebis reaqciis mosinjva swori taqtikis SesarCevad); 28 - fsiqologiuri Soki (sisxliani kadrebi (tele, kino) + nebi-
smieri tipis propaganda, romelsac uproblemod SeiTvisebs
sazogadoeba); 29 - sensaciuroba (tyuilis gavrcelebis
primitiuli saSualeba); 30 - aqcentebis Sereva (efeqturia,
sainformacio omis dros); 31 - asociaciebis Seqmna (naTeli
mag: “huseini arabul enaze mosaubre hitleria”); 32 - sain-formacio talRis Seqmna (yuradRebis miqcevis saSualeba);
33 - problemis Seqmna - raze unda ifiqros sazogadoebam; 34 - xelovnurad Seqmnili saSiSroebebi (masobrivi SiSis
danergva, aqcentis gadatana); 35 - socialuri Tanxmoba (sa-zogadoebrivi azris gamokiTxvebi, propagandistuli kino);
36 - gadaxlarTuli simarTle (simarTleze dayrdnobili
faqtebis erTobliobis gadmocema ise, rom sazogadoebaSi
calmxrivi emocia daibados. iyeneben kinoSi, televiziaSi.
ZiriTadad meTods mimarTaven saomari mdgomareobisas). 37 - gamafrTxilebeli, saTadarigo dartyma. cnobilia, rogorc
sazogadoebis mxridan negatiuri “orTqlis” gamoSveba.
XX saukunis bolo aTi wlis ganmavlobaSi da Semdgom,
saqarTveloSi gamoyenebulia propagandis yvela cnobili
xerxi. 90-ian wlebSi, zviad gamsaxurdias prezidentobisas,
misi oponentebi ZiriTadad iyenebdnen meTodebs, romelic
cnobilia, rogorc “anonimuri avtoriteti” anu Savi “PR”, “mediatorebi”, “klasifikatori” da a.S. am periodis xelisu-
flebam propagandas TiTqmis igive meTodebi daupirispira,
ramac TiTqmis erT weliwadSi “bumerangis efeqti” gamoi-
wvia da e.w. Tbilisis omSi gadaizarda.
24
saqarTvelos pirveli prezidentis xelisuflebisgan gansx-
vavebiT, propagandis meTodebs kargad flobda saqarTvelos
Semdgomi prezidenti eduard SevardnaZe. ris gamoc, wlebis
ganmavlobaSi, sazogadoeba mas Seucvlel liderad aRiq-
vamda. metic, iyo periodi, rodesac swored agitacia-propa-
gandis roli imdenad maRali iyo, rom eduard SevardnaZes
sazogadoebis didi nawili (arsebuli mZime politikuri, so-
cialuri da ekonomikuri fonis miuxedavad) emudareboda ar
gadamdgariyo, radgan es aqti, swored propagandis araerTi
meTodis wyalobiT, sazogadoebisTvis qarTuli saxelmwi-
foebriobis dasasrulTan asocirdeboda.
qarTuli kinopropagandis roli gansakuTrebiT mniSvnelo-
vania cxel wertilebSi (afxazeTi, samaCablo). qarTulma
saxelmwifom swored kinoxelovneba gamoiyena saqarTvelo-
Si arsebuli konfliqtebis Sesaxeb, msoflioSi garkveuli
azris CamoyalibebisTvis. dasavluri arasamTavrobo orga-
nizaciebis araerTi kvleva adasturebs, rom ara eleqtronu-
li da beWduri mediis, aramed qarTveli reJisorebis mier
1990-2000 wlebSi gadaRebuli filmebis wyalobiT gaigzavna
zusti “gzavnilebi” evropasa da amerikaSi.
uaxlesi istoriis gaanalizebisas, bunebrivia, ar unda
gamogvrCes is teqnologiebi, ramac ganapiroba “vardebis
revolucia”. im periodis opoziciam propagandis yvela
ZiriTadi meTodi gamoiyena, ramac sazogadoebis cnobiere-
baSi moamzada “gadamwyveti brZola saqarTvelosaTvis”.
revoluciis kuliminaciisas ki kino da tele propaganda
gaerTianda. opoziciurad ganwyobili satelevizio arxi
“rusTavi@2” mxolod revoluciuri suliskveTebiT gamsWva-
lul mxatvrul filmebs uSvebda, rasac daemata dokumen-
turi filmebi tiraniisgan gaTavisuflebis Sesaxeb, Semdgom
ki, pirdapir eTerSi maTi ganxilva da paralelebis gavleba.
swored am kargad gaTvlilma propagandam gansazRvra im pe-
riodis xelisuflebisa da opoziciis bedi.
mravalwliani tele-kino propagandis meTodebis mudmivi
gamoyenebis Sedegad, saqarTveloSi miviReT politizebuli,
eWviani sazogadoeba, Tumca sxvadasxva qveynebis magaliTeb-
sa da kanonzomierebebs Tu daveyrdnobiT, “axalgazrda
25
demokratia” aucileblad miva ganviTarebis im etapamde,
rodesac informaciis saSualebebs ara sakuTari ideebis
propagandis, aramed samoqalaqo sazogadoebis formirebi-
sken warmarTavs.
gamoyenebuli literatura
1. The Triumph of Propaganda - Book by Hilmar Hoffmann, John A. Broadwin, V. R. Berghahn; Berghahn Books, 1997.
2. С.Г.Кара-Мурза - Манипуляция сознанием. «Орияны». Киев, 2000.
3. Timing in Propaganda – research by Dick Fitzpatrick, Department of St-ate, Public Opinion Quarterly, volume 15, page 578.
26
marine vekuasaqarTvelo
saqarTvelos universiteti
profesori
sazogadoebrivi mauwyeblobis modelebida kavkasiis gamocdileba
rTuli warmosadgenia Tanamedrove samyaro masobrivi in-
formaciis gareSe, romelic mudmivad vrceldeba komu-
nikaciis sxvadasxva arxebis meSveobiT da warmoadgens
rTul sistemas Tavisi struqturiT, funqciebiT, miznebiTa
da evoluciis gzebiT. ikveTeba masobrivi komunikaciis gan-
viTarebis ramodenime saintereso tendencia: erTgvarovani
da mravalfunqciuri mediaorganizaciebis gaerTianeba (e.w.
`jaWvebi~ - chains); mediakompaniebisa da sxva saxis bizne-
sorganizaciebis Serwyma; nacionaluri da transnaciona-
luri mediakorporaciebis Seqmna. erTi sityviT, yalibdeba
Tanamedrove mediaindustria, romelic eyrdnoba ganviTare-
bul infrastruqturas da teqnologiur progress, riTac
Zalzed afarTovebs tradiciul warmodgenebs mediasiste-
mebze da maT Soris yvelaze mZlavr sakomunikacio arxze
– satelevizio mauwyeblobaze.
Tanamedrove satelevizio industria warmodgenilia 3 Ziri-
Tadi modeliT: komerciuli televizia (yvelaze metad ganvi-
Tarebuli aSS-Si), sazogadoebrivi televizia (evropa, iapon-
ia, avstralia, indoeTi, kanada) da saxelmwifo televizia
(zogierTi yofili socialisturi qveyana, CineTi). ZiriTadi
sami organizaciul-programuli modeli SemdgomSi samaga-
liTo xdeba sxva qveynebis satelevizio mauwyeblobebis gan-
viTarebisaTvis.
sazogadoebrivi mauwyeblobis idea gaCnda industriuli da
post-industriuli sazogadoebis pirobebSi rogorc medi-
is komercializaciis alternativa. erTmniSvnelovnad gam-
oikveTa mauwyeblobis realuri da mniSvnelovani social-
ur - politikuri roli. gaCnda sazogadoebis dakveTa, raTa
Seqmniliyo sazogadoebrivi kontrolis qveS myofi mauwye-
27
bloba Sesabamisi kanonmdeblobis TanxlebiT. ase Cndeba da
yalibdeba sazogadoebrivi mauwyeblobis ramodenime mod-
eli: britanuli, franguli, germanuli, niderlanduri, skan-
dinavuri. gansxvaveba maT Soris mdgomareobs dafinansebis
ZiriTad wyaroSi. aRsaniSnavia, rom nebismier SemTxvevaSi
sazogadoebis samsaxurSi yofna warmoadgens sazogadoeb-
rivi mauwyeblobis erTaderT da upirobo misias, rac sani-
muSod aris Camoyalibebuli BBC-is ZiriTad principebSi.
sainteresoa, rom arabuli, afrikuli da aziuri (maT Soris
wynari okeanis auzis) qveynebis arsenalSi aris mxolod ori
saxis mauwyebloba – saxelmwifo da sakabelo.
tradiciulad sazogadoebrivi televiziisaTvis damaxasi-
aTebelia, rom saxelmwifo da politikosebi mniSvnelovan
yuradRebas iCenen ara mxolod sixSireebis ganawilebisa da
dafinansebisadmi, aramed saprogramo politikisa da samauw-
yeblo kompaniis organizaciuli struqturis mimarTac.
sazogadoebrivi mauwyeblobis koncefciebis konkretuli
formebis realizacia nacionalur konteqstebSi gviCvenebs,
rom misi realuri modelebi mniSvnelovnad gansxvavdeba
erTmaneTisgan.
britaneli modeli miiCneva e.w. “wminda~ sazogadoebriv
televiziad. britanuli satelevizio bazris Taviseburebaa
- konkurencia sazogadoebriv da komerciul televiziebs
Soris. es procesi jer kidev 1955 wlidan iwyeba da, miuxeda-
vad am Zveli konkurenciisa, BBC-is yvela arxs didi bri-
taneTis mosaxleobis 94% uyurebs.
franguli modeli. safrangeTis sazogadoebrivi televiz-
ia garkveulwilad imyofeba saxelmwifos kontrolis qveS.
zogadad sazogadoebrivi mauwyeblobisaTvis es Seusabamoba
aixsneba imiT, rom omisSemdgomi periodidan moyolebuli
saxelmwifo ORTE-is umniSvnelovanesi investori iyo. am-
Jamad France Television-is dafinansebis naxevars saxelmwifo
iRebs Tavis Tavze. saxelmwifosa da televizias Soris ar-
sebuli mWidro ekonomikuri urTierTobebi saSualebas iZl-
eva, raTa franguli modeli daxasiaTdes rogorc sazoga-
doebriv-saxelmwifo, romelsac bazris 25% ukavia.
28
germanuli modeli (ARD da ZDF) warmoadgens sajaro-samarT-
lebrivi arxebis televizias, romelic germaniaSi gaCnda II
msoflio omis Semdgom. im periodSi sazogadoebrivi tele-
vizia imarTeboda gansakuTrebuli iuridiuli struqturis
mier, romelic valdebuli iyo sazogadoebrivi sabWoebis
paralelurad Tvalyuri edevnebina sajaro-samarTlebrivi
arxebis saqmianobisaTvis. es forma SenarCunebulia dRemde.
germanuli modelis kidev erTi Taviseburebaa - arxebis
mniSvnelovani decentralizacia qveynis administraciuli
mowyobis principebis Tanaxmad.
niderlanduri modeli (NOS). holandiaSi sazogadoebri-
vi mauwyeblobis sistema dafuZnebulia imaze, rom qveynis
ZiriTad politikur da socialur jgufebs eZleva eTer-
iT sargeblobis Tanabari pirobebi. niderlandelma mkvl-
evarma bardulma SeimuSava `4 svetis~ koncefcia (4; gv. 244),
romelsac eyrdnoba niderlandebis mauwyeblobis sistema:
I da II svetebi dakavSirebulia qveynis ZiriTad religiur
mimarTulebebTan (kalvinizmi da kaTolicizmi); III da IV
svetebi ki ukavSirdeba sazogadoebis socialur da wamyvan
politikur dominantebs (socialisturi da liberaluri
partiebi).
CrdiloeTis models iziareben iseTi qveynebi, rogorebi-
caa dania (DR), islandia (RUV), norvegia (NRK), SvedeTi (SVT), fineTi (Yleisradio). sazogadoebriv mauwyeblobas CrdiloeT
evropis qveynebSi iseTive myari tradiciebi aqvs, rogorc
did britaneTSi. CrdiloeTis modeli SeiZleba daxasiaTdes
rogorc komerciuli televizia, romelic dgas sazogadoe-
bis samsaxurSi. sazogadoebrivi mauwyebloba rCeba satele-
vizio bazris centrSi da Tavis irgvliv qmnis saeTero ko-
merciuli mauwyeblobis sistemas. am qveynebis sazogadoe-
brivi mauwyeblebi warmoadgenen erTgvar saganmanaTleblo
da kulturul instituciebs, gasarTobi produqciiT ki maT
uzrunvelyofen komerciuli satelevizio kompaniebi.
Sereuli modeli warmoadgens telearxs, roemlsac aqvs
garkveuli Sinaarsobrivi specializacia. pirveli maTgani
- frangul-germanuli erToblivi ART iwyebs mauwyeblobas
1990 wels (ARD, ZDF, LA Sept). arxi SezRudulia mauwyeblobis
29
droiT, gavrcelebis sivrciT da Tematuri erTferovnebiT
(kulturuli programebi).
sazogadoebrivi televiziis dafinansebas eniWeba gadamwyve-
ti roli programuli prioritetebis xarisxianad ganxor-
cielebisaTvis. amJamad sazogadoebrivi mauwyebloba sxva-
dasxva qveyanaSi finansdeba gansxvavebuli wyaroebiT.
saabonento gadasaxadi, anu salicenzio mosakrebeli. da-
finansebis es forma yvelaze srulad Seesatyviseba sa-
zogadoebrivi mauwyeblobis filosofias _ mas safuZvlad
udevs mayureblis mier gadaxdis nebayoflobiTi principi.
magaloTisaTvis sakmarisia zogierTi qveynis ramodenime
STambeWdavi cifris moyvana, raTa naTeli gaxdes, Tu ram-
denad mniSvnelovania es principi: iaponiis sazogadoebrivi
mauwyeblis biujeti 100%-iT ivseba saabonento gadasaxadiT,
SvedeTis _ 98%, didi britaneTis _ 97%, germaniis _ 82%,
fineTis _ 76%, safrangeTis _ 50%.
saxelmwifo subsidiebi warmoadgens dafinansebis iseT wy-
aros, rasac TavisTavad aqvs safuZveli eWvi Seitanos medi-
is Tavisuflebisa da damoukideblobis xarisxSi. iSviaTad
gvxvdeba pirdapiri subsidiebi. metwilad xdeba garkveuli
programebis mxardaWera saxelmwifos mxridan. magaliTad,
safrangeTSi _ mxatvruli filmebis, skandinaviis qveynebSi _
sainformacio-analitikuri da socialuri gadacemebis.
reklama aris dafinansebis erT-erTi wyaro, romelic regu-
lirdeba kanoniT reklamis Sesaxeb da mniSvnelovanwilad
amyarebs kompaniis finansur mdgomareobas. magaliTad: es-
paneTis sazogadoebvrivi mauwyeblis biujetis 64% ivseba
reklamis Semosavlebidan, aSS-s-51%. amave dros didi bri-
taneTi, safrangeTi, iaponia saerTod uaryofen reklamis ga-
nTavsebas saeTero badeSi.
sponsoroba agreTve warmoadgens dafinansebis mniSvnelovan
wyaros. gansakuTrebiT gavrcelebulia iribi sponsorobis
formebi. magaliTad, sportuli RonisZiebebis dafinanseba,
romelic gadaicema sazogadoebrivi mauwyeblis eTerSi.
30
barteri warmoadgens SesaZlebel, magram SedarebiT iSviaT
formas.barteruli gacvla sazogadoebriv mauwyeblobaSi
warmoadgens sistemas, romlis meSveobiTac programebis
miReba xdeba garkveul momsaxurebaze gacvlis Sedegad. ma-
galiTad: 90-ian wlebSi BBC-im satelevizio programebis
sanacvlod miiRo aRmosavleT evropis qveynebidan nedleu-
li.
damatebiTi momsaxurebis gayidva dafinansebis sakmaod gavr-
celebuli formaa. magaliTad: Senoba-nagebobebis, teqnikis
gaqiravebaa; programebis, wignebis, musikaluri Canawerebis
gayidva; konsultaciebsa da swavlebaSi sazRauris miReba.
sazogadoebrivi televiziis filosofia mSvenivrad gan-
sazRvra lordma reitma - BBC-is pirvelma generalurma
direqtorma, romelmac aRniSna, rom sazogadoebrivi mauwye-
bloba warmoadgens moraluri saxis iseT aqtivs, romelsac
droTa ganmavlobaSi moaqvs dividendebi bednieri ojaxebis,
ganviTarebuli kulturisa da WeSmariti moqalaqeobriobis
saxiT. mis cnobil koncefciaSi - “informacia, ganaTleba
da garToba~(4;gv.238) - garToba warmoCenilia informirebasa
da ganaTlebasTan ganuyofel kavSirSi. lord reitis kon-
cefciis kredos warmoadgens pasuxismgeblobis (responsibili-ty) da angariSvaldebulebis (accountability) cnebebi (4; gv. 238).
BBC-is Tanamedrove saqmianoba efuZneba 8 ZiriTad prin-
cips:
universaluri geografiuli arealis dafarva;1.
yvela saxis interesisa da gemovnebis dakmayofileba;2.
yvela saxis umciresobaTa interesebis dakmayofile-3.
ba;
zrunva erovnuli identurobis SenarCunebisaTvis;4.
specifiuri komerciuli da politikuri interesebisa-5.
gan gamijvna;
mayurebelTa uSualo monawileoba sazogadoebrivi 6.
korporaciis dafinansebaSi;
konkurencia xarisxisTvis da ara raodenobisTvis;7.
specialuri moTxo vnebis SemuSaveba da dacva pro-8.
gramebis mwarmoebelTa stimulirebisTvis.
31
mkvlevarebis nawili masobrivi informaciis saSualebebs
uyenebs erTaderT amocanas _ informirebas. am mosazrebas
Znelia ar daeTanxmo, radganac es ZiriTadi funqcia devs
zedapirze mediis sxva funqciaTa Soris. rac ufro siR-
rmiseulad da mravalmxriv vixilavT mediis funqciebs,
miT ufro metad vlindeba maTi mravalferovneba, rogorc
zogadi, ise konkretuli viTarebidan gamomdinare. Tuki
SevajerebT sxvadasxva mkvlevarTa mier warmodgenil fun-
qciaTa koncefciebs, miviRebT erT zogad, yvelasTvis mis-
aReb da marTebul funqciaTa sistemas. BBC-is funqciaTa
triumvirats, romelsac gamoxatavs cnobili slogani `in-
formireba, ganaTleba, garToba~, emateba, Cemi azriT, kidev
ori umTavresi _ komunikaciisa da kontrolis funqciebi.
maRali teqnologiebis Tanamedrove miRwevebma udavod gaa-
Zlieres media komunikaciis funqciiT. Tanamedrove sazoga-
doebis ganviTarebis erT-erTi umniSvnelovanesi tendencia
(demokratiuli, erovnuli faseulobebisaken da liber-
aluri Rirebulebebisaken ltolva) agreTve amJRavnebs da
aZlierebs Tavisufali mediis kidev erT wamyvan funqcias
_ kontrols. demokratiis qveynebSi es funqcia vlindeba
xelisuflebis samive Stos saqmianobis kontrolSi. aqve
aucileblad unda aRiniSnos, rom axalgazrda demokratiis
sazogadoebebSi, romelic jer kidev gardamaval periodSi
imyofebian, mediis kontrolis funqciis TvalsazrisiT ar-
sebobs erTi saSiSroeba, romelic saqarTvelomac ver aici-
la Tavidan. konkretul socialur _ politikur viTarebaSi,
rodesac media kargavs obieqturobisa da proporciulobis
gancdas, is (mediaorganizacia, Tu calkeuli Jurnalisti)
iZens mimdinare procesebSi damoukidebeli subieqis sta-
tuss, anu gvevlineba mxared. ase moxda saqarTveloSi 2004
wels, rodesac `rusTavi 2~ saerTaSoriso eqspertebisa Tu
politologTa SefasebiT miCneul iqna ̀ vardebis revoluci-
is~ erT-erT mamoZravebel Zalad (moZraoba `kmara~ da `na-
cionalur moZraobasTan~ Tanabrad) da 2007 wels, rodesac
telekompania `imedma~ dakarga proporciulobisa da balan-
sis SegrZneba. amgvari situaciebis logikuri Sedegi ki aris
is, rom kompania icvlis mflobels, imijs da Jurnalistebi
logikurad midian politikaSi.
32
kavkasiaSi sazogadoebrivi mauwyebloba Cndeba sxvadasxva
dros: 2000w. _ somxeTSi, 2004w. _ saqarTveloSi, 2009w. _ azer-
baijanSi. miuxedavad imisa, rom yoveli maTgani xasiaTdeba
individualuri niSnebiT, maT bevri ram aerTianebT: saxelm-
wifo televiziis memkvidreoba da Sesabamisi stereotipe-
bis ngreva; saTanado sakanonmdeblo bazis Seqmna saukeTeso
gamocdilebis gaTvaliswinebiT; nebismieri gavlenisagan
realurad Tavis daRweva, ramac gansxvavebuli ganviTarebis
gza hpova samive qveyanaSi; cenzuris uaryofa da mxolod
profesiuli standartis moTxovnebis gaTvaliswineba; mau-
wyeblebis gaerTianeba evropul profesiul struqturebSi
(EBU) da mauwyeblobis diapazonis gazrda.
saqarTvelos sazogadoebrivi mauwyebeli, iseve rogorc
somxeTisa da azerbaijanis, adgas Camoyalibebis rTul da
mtkivneul gzas. sazogadoebis mtkice poziciebi da moTx-
ovnebi, maRali profesionalizmi da TviTSefasebis unari
gaxdis SesaZlebels, rom kavkasiis sazogadoebrivi mauw-
yeblebi Cadgnen ganviTarebuli qveynebis Rirseul sazoga-
doebriv mauwyebelTa rigSi.
saqarTvelos Tanamedrove satelevizio sivrce, roml-
is Semadgeneli nawili sazogadoebrivi mauwyebeli-
caa, SesaZlebelia warmovidginoT uxeSad gayofili sam
ZiriTad mimarTulebad: prosaxelisuflebo (ssm, “r 2”, `ime-
di~), proopoziciuri (`kavkasia~, `maestro~) da neitraluri
(gasarTobi, musikaluri, sapatriaqo, samxedro da zogierTi
regionuli). vinaidan mkveTrad dapirispirebuli sateleviz-
io ori mxare ar aris Cayenebuli Tanabar pirobebSi (gavr-
celebis dro, areali, dafinanseba), mayurebeli, Sesabamisad,
erT romelime arxze ver Rebulobs obieqtur informacias
da ver iqmnis socialuri cxovrebis realur suraTs, ras-
ac TavisTavad unda emsaxurebodes nebismieri televizia.
aseTi garemoeba Tavad karnaxobs gamosavals: mayurebeli
iZulebulia uyuros orive mxaris telegadacemebs da maTi
SedarebiTi analizis meSveobiT Tavad Seiqmnas obieqturi
sinamdvilis warmodgena.
sazogadoebis did nawils da opoziciis liderebs 2009 wlis
gazafxulis saprotesto gamosvlebSi araerTxel gamouTq-
33
vamT mkveTrad kritikuli damokidebuleba saqarTvelos sa-
zogadoebrivi mauwyeblis saqmianobis mimarT. samarTlianad
unda iTqvas, rom ZiriTadi pretenzia iyo undobloba, rome-
lic mauwyebelma ver gaaqarwyla. sainformacio samsaxuri
xSirad scodavda _ alamazebda ra sinamdviles, bolomde ar
aSuqebda simarTles, akeTebda dauSvebel interpretaciebs.
amgvar damokidebulebas, Cemi azriT, ori axsna SeiZleba moe-
Zebnos: sazogadoebrivi mauwyeblis misiis araswori gageba
da profesionalizmis dabali done.
Seqmnili viTarebidan mesaxeba gamosavali ramdenime piro-
bis SesrulebiT, romelic rekomendaciis saxiT SeiZleba
Camoyalibdes Semdegnairad:
Sevides cvlilebebi saqarTvelos kanonSi mauwyeblis 1.
Sesaxeb, raTa sameurveo sabWos roli realurad gaxdes
gadamwyveti kompaniis saqmianobaSi.
sxvadasxva formiT realurad CaerTos sazogadoeba arxis 2.
yvela saxis muSaobaSi.
sxva qveynebis sazogadoebrivi televiziebis msgavsad ssm-3.
sac aqvs Seqmnili araerTi seriozuli da Rirebuli do-
kumenti, romelic exeba profesiul eTikasa Tu standarts.
vidre qaRaldze dawerili nomrebi ar gadmova realur
saqmianobaSi da ar gaxdeba JurnalistebisaTvis dogma
(kargi gagebiT), manamde arc Jurnalisturi principebi da
arc leqsikuri, zogadi Tu specialuri codnis doneebi,
samwuxarod, ar Seicvleba.
Tuki saqarTvelos sazogadoebriv mauwyebels Seswevs unari
aRiaros daSvebuli obieqturi Tu subieqturi Secdomebi,
gaanalizos Tavisi susti mxareebi da gaaZlieros dadebiTi
wamowyebebi, aseT SemTxvevaSi arxs SeeZleba ndobis aRdgena
da, Sesabamisad, mayureblis dabruneba.
34
gamoyenebuli literatura
vekua marine1. . Jurnalistikis Tanamedrove Teoriebi da
koncefciebi.- saqarTvelos amerikis Seswavlis asocia-
cia. Tbilisi, 2008, gv.181-184.
2. Recovering a Public Vision for Public Television.- Glenda R. Balas; Rowman and Littlefield Publishers, Lanham,
Md., 2003.
3. The Other Face of Public Television: Censoring the American Dream.- Roger P. Smith; Algora Publishing, 2002.
4. Media Economy of Foreign Countries. Vartanova E.A. – Moscow , Aspect Press,2003.
5. www.azpb.az
6. www.armpb.ar
7. www.bbc.uk
8. www.gpb.ge
35
Эльза Ломидзе Грузия
Тбилисский Государственный Университет имени И.В Джавахишвили
Ассистент-Профессор
СИМВОЛИЧЕСКОЕ ПРОСТРАНТСВО КАВКАЗА
Жизнь каждого человека и каждого народа течет в пространстве, в си-ловом поле между полюсами Судьбы и Свободы.
Рождение наше в определенном космосе,природе, этносе, стране, язы-ке и культуре, во многом предопределяют шкалу наших ценностей, особенности психики и менталитета. Предопредение такого порядка и есть в некотором смысле поле Судьбы. Но с рождением мы как бы получаем задание, проект: построить себя и свою жизнь в соотвествии с этим заданием. Процесс такого порядка , собственно свершается в поле Свободы, поскольку становится выбором нашей воли- нашего идеа-ла, нашей цели. Всё перечисленное в равной степени имеет отношение не только к отдельной личности ,но к целым этносам, народам. За всю историю в результате своего труда народ выстраивает свою са-мобытную культуру, а культура и есть тот самый главный,уникальный диалог между нашей Судьбой и нашей Свободой.
Известный философ культуролог Георгий Гачев отмечал: «Народы как инструменты в симфоническом оркестре человечества: скрипка , фагот, арфа... все разные и все музыка.»1.ст. 13. Продолжая его мысль , хо-честся подчеркнуть, что по своему составу и величине оркестры тоже бывают разные. Символическое пространство Кавказа - оркестр хоть и регионального масштаба, но музыка его звучит на весь мир.
Пространство и время относятся к числу главных бытийных катего-рий.Они являются
фундаментальными понятиями культуры, и играют важнейшую роль в человеческом мышлении . Само наше существование возможно, лишь в формах определенной пространственной и временнной конкретности .Рассматриваемая нами проблема достигает невероятного множества аспектов, поскольку организуется вокруг человека и становятся пред-
36
метом изучения многих наук. Осмысление вопросов пространства- задача не только философской онтологии, но и мировоззрения в целом. Каждый раз приступая к серьезным исследованиям символа, убеждаешься,что древность из человечества никуда не ушла, и миф, ко-торый лежал в основе общества древнего, традиционного, и который на уровне рассудка был давно преодолен, никуда не исчез , он сохранился в полной мере. Только теперь он действует на людей не менее активно, чем раньше. Другое дело, что в традиционном обществе религия стоя-ла в центре внимания, и религиозные архетипы, мифы, образы, символы были и бессознательны и сознательны одновременно. Теперь же в со-временном обществе, миф живет в подвале и в сознание прорывается эпизодически – чаще всего через различные формы .
Страны , народы рассположенные в единных географических районах мира включены в региональные пространства. И только всеобщее про-никновение всех его видов дает нам картину целостного образова-ния то ,что человечеством понимается и воспринимается как ц и в и л и з а ц и я.
Любое пространство входящее в существующее пространство циви-лизации имеет свою автономию, оно наличиствует и развивается по своим внутренним законам. Именно свод собственных правил и установок, оказывают каждый свое ,особое влияние на общецивилиза-ционные закономерности.
В каждой культуре и в каждом государстве существует собственое представление о социальном пространстве, свои собственные простран-ственные практики.. И как справедливо считат З. А. Жаде осмысление пространства имеет давнюю историю, но это вовсе не означает ,что изучение его стало делом легким.
Особые миры, национальные системы ценнотей, менталитеты , как нас видят со стороны, как мы сами себя ценим. Обо всем этом говорят наши смыслы и символы. Они имеют много уровней – от ассоциатив-ного до сакрального. В зависимости от отношения к символическому пространству происходит ... разделение мира на священное и мирское. И сегодняшняя наука не двусмысленно указывает единство местной природы,характер каждого представленного народа, а главное его склад мышления.Если говорить о Кавказе,то здесь ландшафт, язык, танец, за-столья , песни – складываются в единный текст-тост, в котором остро-
37
умно вычитывается логика и психология его народов Говоря о науке вообще, следует отметить, что она подобна двулико-му Янусу, лицо которого одной стороной обращено в туманную даль, а другой в далекое будущее . И именно этот двойственный характер науки определяет ее главную цель в осмыслении нашего бытия - рас-сматривать существующую реальность как « Ретроспективу – прогноз» Что я имею ввиду под данным определением -только познав не просто прошлое , а его глубокую древность, можно приблизиться к понима-нию современного механизма явлений в истории природы раститель-ности , климата, почв и других элементов среды в их сложной взаимо-зависимости , рассматривать деятельность человека на Земле , историю его становления во времени и пространстве, чтоб спрогнозировать их будущее развитие и упредить возможные грядущие катастрофы.
И только благодаря изучению древних эпох, наука может выстро-ить цепь последующих заключений. А как же обстоят дела в на-шей области,которую мы намерены рассматривать как своеобразный Космо-Психо-Логос .т.е. единство местной природы, характера народа, его склада мышления - национальную ценность ,логику и психику . Нам , к сожалению, в ограниченном выступлении придется лишь обозначить,как особые миры в сравнительном не большом регионе символического пространства Кавказа, учат понимать,а главное лю-бить и уважать непохожесть каждого проживающего здесь этноса. Кавказ всегда был неотъемлемой частью мировой цивилизации. Столь густонаселенной местности с таким огромным количеством наций и на-родностей едва ли еще можно встретить где-нибудь в мире.Богатейшая история и культура его народов известны всему человечеству И тем не менее, тайн на Кавказе осталось еще очень и очень много.Возьмем хотя бы происхождение самого названия региона, его семантика не раскрыта до сих пор. Ни тщательное изучение истории племен и на-родов, а также сопоставления всех имеющихся в этих языках догадках утвердительного обоснования слову Кавказ по сей день не дали. На этот вопрос ответить сложно. Есть разные попытки интерпретации, но, скорее всего, они надуманы.Одна из них утверждает ,якобы так звали одного из потомков Иафета, старшего сына праотца Ноя, а от сыновей Иафета - Картлоса, Гайоса и других пошли разные народы Кавказа - грузины, армяне и другие.
38
Не случайно тысячу, а затем и сто с лишним лет тому назад наш регион оказался невероятно притягательным для путешественников, авантю-ристов мыслителей прошлого и культурологов нашего времни.Кавказ это увлекательные рассказы и серьезные исследования: Гая Плиния Секунд Старшего, Теофраста, Гая Валерия Флакк Сети Бальбы, Аполлона Родосского, Геродота, Страбона, Псевдо-Гиппократа, Александра Дюма,Августа фон Гакстгаузена ( 1792-1866), Жака Франсуа де Гамба (1763-1833) Жана Шардена 9(1643-1713), Пушкина и Толстого. Но мы хотим остановится на работе более позднего периода,известного со-временного ученого-культуролога и писателя Георгия Гачева создавше-го знаменитую многотомную серию сравнительных описаний культур и миропонимания разных народов. В Гачевских национальных образах, каждая национальная целостность рассматривается как своеобразный Космо-Психо–Логос. Такое сочетание порядка мы понимаем как ориги-нальный опыт, экзестенциальной культурологии автора .
Однако прежде чем перейти к осмыслению того, о чем сказано у Гачева,хочестся поделиться и соображениями о сакральном простран-стве Кавказа. Описывая структуру сакрального пространства, вообще, Леви–Брюль писал о том , что священное место никогда не выступает в сознании ... как нечто отдельное, изолированное. Оно якобы всякий раз является элементом болеее широкого комплекса, куда входят определенные виды растений и животных, изобилующих в данном месте в определенные периоды: мифические герои, которые здесь жили, творили, действова-ли – герои, нередко слитые с этой почвой воплощенные в данной местности., и наконец,чувства пробуждаемые этим мифологическим комплексом . Что же касается Кавказа Бог,как известно, не обделил его героями местных легенд и сказаний, не говоря уже о всемирно извест-ных : Прометее, Медее и легенде о Ноевом ковчеге.
Лев Гумиев считал:« Как бы ни была развита техника, все небходи-мое для поддержания жизни люди получают от природы . Они яв-ляются элементами структурно-системных ценностей, и подчерива,что важная роль здесь принадлежит ландшфату. Но Ландшафат вовсе не сумма воды, воздуха , камня и « зелени» это и преобразовательная дея-тельность человека, плодами которой является флора , фауна богат-ство недр и взаимоотношение с соседями – либо дружеские , либо враждебные. У ландшафта есть собственные механизмы управления
39
« расселения» или « миграцией».3. ст. 31. Из этих механизмов воз-никает то,что люди называют « притяжением ландшафта».Ландшафт в культурной антропологии понимается как восприятие рельефа зем-ной поверхности через призму этничекой культуры.В человеческом восприятиии он неминуемо наделяется символическими значениями и не только в категориях «красота» ,«родина» , « воля». Существует ощущение этнически чуждых ландшафтов.Это то очущение,когда мы воспринимаем ландшафат как « чужбину». Однако нас интере-сует способность ландшафта манить к себе , быть своего рода, при-манкой. Было бы большим заблуждением предполагать,что этносы занимают определенную территорию только по историческим мотивам. Оказывается подобный выбор осущесвляется народами по сугубо ланд-шафтным признакам. Они, эти признаки, несут в себе не только культур-ное наследие минувших эпох, недавнее прошлое современной культу-ры и ее сегодняшнее состояние нет, они несут еще и идеи будущего. На что хотелось бы обратить особое внимание :с точки зрения ланд-шафта , народы его населяющие выполняют свою историческую мисссию. Они несут свой долг перед ландшафтом. У них нет права его предавать, ради городов, ради личной экономической выгоды. Каждый народ , если он не утратил природного чувства страха, обя-зан сформировать в себе и в последующих поколениях ощущение своей нужности этому ландшафту. Поскольку этнические стереотипы пове-дения обусловены не только культурой, прежде всего они инициро-ванны и санкционированны самим ландшафтом. Этнос обязан своим поведением отвечать « на притяжение ландшафта», на его « зов» а не « вызов». И гордость горцев, отвага степняков, хладнокровие народов севера - это явление никак не географическое , а скорей ландшафтное. Полное непонимание философии ландшафта проявил в шестидеся-тых годах прошлого столетия Никита Хрущев.В ходе начатой после ХХ съезда КПСС десталинизации страны тоталитаризм был поколе-блен во всех сферах жизни, но не сокрушен.Оживление Советов, обще-ственных организаций, прорыв в Космос и подъем целины,жилищное строительство,курс на мирное сосуществование с Западом и другие сочетались с проявлениями посталитарной системы . На фоне роковой , для будущего СССР, антигрузинской пропаганды и открытой травли лиц грузинской национальности, показателем неудач реформ Хрущева стала его неоправданная аграрная политика, где в известной мере, он вернулся к методам управления прошлого периода (поддержка лжеу-ченого Лысенко , знаменитая «кукурузная эпопея», которую бывший
40
секретарь намеревался применить в Грузии.Жесткие ограничения в личном подсобном хозяйстве сельского населения в масшатабах всей страны,ничем иным как не обдуманной борьбой с ландшафтом не на-зовёшь.
Эти и многие другие явления в совокупности подготовили почву для отстранения Хрущева от руководства государством.Никита Хрущев фактически лишился поддержки почти всех социальных слоев населе-ния советского общества,что фактически обеспечило успех переворота в октябре 1964 года.
Что же несет защитную функцию всему Кавказу? И в географиче-ском и символическом пространстве этого региона защитная функция возложена на его величественные горы. Известно,что народы обде-ленные подобным ландшафтным чудом, лишенные гор, создают себе искуственные зиккуранты и пирмиды.Египет, Камбоджа. Китай, Крея архитектурно-технический пробраз пирамиды т.е. священной горы- Эйфелева башня в Париже. Общеизвестны культ Олимпа в Греции , Арарата в Армении, Гималаев в Индии, Фудзиама в Япони. Культ гор существовал и в древней Иудее. Моисей общался с Богом с горы Синай,
Жертвоприношения свершались на высотах, достаточно впомнить скорбнуюГолгофу.
Горы воплощают связь между небом и подземным миром. К западу от Тбилиси стоит, как Сион, гора святого Давида. Она как бы охраняет го-род от царства ада, от сатанинских сил. С востока Тбилиси открыт для лучей восходящего солнца. Восток - символ духового света и спасения. После молитвы преподобный Давид выходил на уступ горы и благо-словлял Тбилиси. Он стоял над обрывом, как на площадке крепостной башни, между скал и камней, как между зубцами бойниц. Присутствие и близость богов здесь на горе, обусловили и желание народа навечно в пантеоне оставлять лучших сынов отчизны. Гора - зто символ транс-цендентности, предел восхождения, духовного возвышения, обеспечи-вающий устойчивую низменность космоса.Однако с точки зрения символического, следует особо отметить - на территории Кавказа два магических объекта, несущие собую энергетику –Эльбрус и Арарат.Известно,что Двуглавые вершины почитаются как священные во многих культурах мира. Окружающие их предания исполнены больших тайн.
41
Поэтому пространство между Эльбрусом и Араратом всегда будет воспринимаься местом особого возвышенного духа всего Кавказского региона,связуя воедино его общую этнопсологию и абсолютную уни-версальность каждого представленного здесь этноса.
В день крещения – самый загадочный христианский праздник, когда во всех водоемах обычная вода меняет физические свойства и превраща-ется в великую агиасму.А специалисты по ядерной физике зафиксиро-вали.что каждый год именно 18-19 января на Землю обрушиваются ин-тесивные потоки нейтронов: и мощность нейтронного облучения уве-личивается в 100-200 раз. Интенсивные нейтронные потоки обладают стерелизирующим действием.Так , что нам остается выбирать между своим логическим и пралагическим осмыслением фактов.Следующим магическим символом пространства Кавказа мы считаем самую зна-чительную реку Закавказья , артерию связывающую между собой три государства Турцию Грузию и Азербайджан. Речь идет о Мтквари Кура.Есть версии,по которым название реки Мтквари относится к грузин-скому “ хорошая вода» либо к мегрельскому tkvar-ua “и река.которая ест горы».
Путешественники Куру называли рекой жизни. Она поистине река жизни в особеннсти для Тбилиси, поскольку является центральной во-дной магистралью города идет по северо-восточному направлению как бы опережая время навстречу восходящему солнцу. Такое направление означает,что люди живущие по берегам реки очень быстро реагируют на все космические влияния. И любые самые тяжелые события мы как тонкие интуиты встречаем вполне подготвлеными.
Всё перечисленое символы имели общекавказкую характеристику. Од-нако, при нашей истинной общности у каждого народа есть свои тай-ны, своя система приоритетов , которая особенно четко проявляется в символических пристрастиях. Армения и Грузия – две христианские страны. Вот как нас видят со стороны.» Гранат и гроздь! Всмотримся в гранат и в виноград Гранат есть заключенный виноград , гроздь в тюрьме, небо в утробе; в кожуре в оболочке свиты градины, а не рас-пущены вольно- крылатой гроздью ... И если в Грузии прыгал певчий дрозд, в Армении петух,которого ритуально режут». 1. От себя добавим что гранат это внутрення крепость ,это монолит , где «один за всех и все эа одного» а, священная виноградная лоза дающая вино - напиток богов. Лоза отождествлялась с райским Древом жизни. Лоза и вино
42
тесно связаны с мифом о Дионисе. Миф о Дионисе, прошедшем через страдание и возрождение, напоминает историю Иисуса, сказавшего : « Я есмь – истинная вноградная лоза».Сок винограда –это Свет Духа. Ягоды – Святое причастие, а вино –кровь самого Христа.
Многие считают, будто для ученого самое главное - изобрести не-кую оригинальную идею, никем еще не высказанную.Однако абсо-лютно новых идей,если они дельные, почти никогда не бывает. Идея представляется новой только тем, кто плохо знает историю научной и философской мысли».(1. Ст.135.) Таким образом, дэжавю в науке дело достаточно привычное, красноречиво подкрепленное еще и поэтиче-ской фразой « ничто не ново под луной» , оно может оправдать любое совпадение мысли, тем более,что по исследованиям ученых, дежавю - явление очень распространенное и с ним сталкивались, по крайней мере, раз в жизни, примерно 97% здоровых людей. Сказанное завер-шим словами выдающегося грузинского писателя Григола Робакиде :» если вы путаете вымышленный образ с реальным, не забывайте,что вымышленный образ нередко бывает реальней реального» 7. ст. 139.
Список использованной литературы1. Георгий Гачев. Национальные образы мира. « Кавказ».» М., 2002.
2. Р. Баландин Вернадский: жизнь,мысль,бессмертие.М.,1979.
3. Лев Гумилев. Этногенез и биосфера земли С-П. 2002.
4. Александр Дюма. Кавказ.Тб.,1988.
5. З.А. Жаде.Векторы геополитической идентичности. Майкоп. ООО «Качество». 2007. http://www.jurnal.org/articles/2008/polit57.html
6. Надя Жюльен Словарь символов. “Урал LTD”1999.
7. Григол Робакидзе. Хранители Граля.Тбил.2003.
8. Н. Ф.Хотинский .Следы прошлого ведут в будущее.М.,1981.
9. Леви- Брюль. Первобытное мышление. http://www.philosophy.ru/library/myth/levi_brul.ht...
10. Тойнби, Арнольд Джозеф — Википедия.
43
qeTevan pavliaSvilisaqarTvelo
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
profesori
negatiuri procesebi post-sabWoTa epoqis saqarTvelos marTlmadidebel eklesiaSi
(sqizmis provokacia – 1997 weli)
ruseTSi bolSevikurma saxelmwifo gadatrialebam (1917w.)
kacobriobis istoriaSi axali globalizaciuri proeqte-
bis SemuSavebas misca dasabami. proeqtis ganxorcielebis
pirvelsave etapze marTlmadidebluri qristianoba istori-
is nagavsayrelze iqna gadasrolili da sabWoeTis kvazire-
ligiam-bolSevizmma mizanmimarTulad daiwyo qristiano-
bis istoriuli adgilis misakuTrebisaTvis, `dedamiwaze
samoTxis~ mSeneblobisaTvis muSaoba. axali globalizaci-
uri proeqtis Semoqmedma dasma (lenini, trocki, zanovievi)
marTlmadideblur-imperialisturi `mesame romis~ utopia
Secvala msoflios revoluciisa da `mesame internacionu-
lis~ lozungebiT, xolo proeqtis mesame etapis ganxor-
cielebas i. stalini Seudga. viTareba da muSaobis meTod-
ologia sagrZnoblad Seicvala: qriatianobis ideologiur-
saxelwifoebrivma funqciam mimarTuleba Seicvala da, Tu
mas TviTmyrobelobis periodSi carizmis ideologiuri
roli hqonda dakisrebuli, sabWoTa epoqaSi man sabWouri
ideoloogiis ruporis funqcia itvirTa. aseTi eklesia
msoflio istoriografiaSi `wiTeli eklesiis~ saxeliT
Sevida. man iZulebis wesiT kompartias dauTmo Tavisi isto-
riuli adgili da misi avtoritetis masStabSi amaRlebisaT-
vis aqtiuri muSaoba gaSala (23, 301-303; 22, 112-121).
amrigad, XX saukunis 20-iani wlebis miwurulSi, sabWoTa im-
periaSi faqtobrivad dasrulda saeklesio modernizaciis
procesi; marTlmadidebluri eklesia gaxda sazogadoebaSi
sabWouri ideologiis damamkvidrebeli; sabWoeTis beladi
imperiis dedaqalaqis saeklesio centrs – moskovis sapatri-
44
arqos ironiiT `marTlmadidebel vatikanad~ ixseniebda. mis
mmarTvelobiT sistemaSi gaerTianebuli iyo imperiis yve-
la marTlmadidebeli eklesia. es ukanasknelni ki pirdapir
ganicdidnen im dadebiT Tu uaryofiT faqtors, romelic
centridan - moskovis sapatriarqodan momdinareobda. Tavad
sapatriarqo ki saxelisuflebo direqtivebiT imarTeboda.
(23,87-92).
sabWour globalizaciur proeqtSi koreqtivebi meore msof-
lio omma Seitana. omiT gamowveulma procesebma moiTxova
saeklesio kursSi cvlilebebis Setana, rasac unda gane-
sazRvra qveynis rogorc saSinao, ise sagareo politikuri
kursi. aRniSnulidan gamomdinare, radikalurad icvala mi-
marTuleba eklesiisadmi xelisuflebis damokidebulebam.
is ufro loialuri da kompromisuli gaxda, romelmac 1958
wlamde gastana. miuxedavad zemoaRniSnulisa, eklesiis ar-
sebobis samarTlebrivma bazam saxelmwifoSi praqtikuli
cvlileba faqtobrivad ar ganicada da momdevno wlebis
xruSovis agresiulma politikam eklesiisadmi, romelic
sabWoTa kanonmdeblobis CarCoSi mimdinareobda dasaSvebia
moviazroT, rogorc bunebrivi procesi (22,5), XX saukunis 80-
ian wlebSic ki, rodesac eklesiam TiTqos xelisufleb-
is nebiT TandaTanobiT daiwyo uuflebo mdgomareobidan
gamosvla, jer kidev ZalaSi rCeboda ssrk-s religiis dis-
kriminaciuli kanoni (1929w.). bunebrivia, aRniSnuli kanonebi
da mimdinare procesebi asaxvas hpovebda sabWoeTis yvela
marTlmadidebel eklesiaze, romelTa Soris yvelaze Zveli,
istoriuli saqarTvelos marTlmadidebeli samociqulo
eklesiac iyo. (23,10).
e.w. `gardaqmnis epoqam~ rig sferoebTan erTad saeklesio
sakiTxebSi Seitana koreqtivebi; gasaqani mieca yvela re-
ligiur aRmsruleblobas, gamocxadda religiaTa da gad-
axriTi aRmsruleblobebis Tavisufali arseboba – propa-
ganda, masiuri saxe mieca ucxoeTidan Semosuli nairgvari
sarwmunoebrivi mimdinareobebis daubrkolebriv funqcion-
irebas da a.S. yovelives Sedegad postsabWour sifrceSi
tradiciul religiebs seriozuli problemebi SeeqmnaT;
nacvlad istoriuli religiebis aRorZinebisa, daiwyo dam-
creba-dakninebis procesi, gaCnda e.w. sinkretuli xasiaTis
45
religiuri mimdinareobebi da sxva, rac samyaroSi mimdinare
globalizaciuri procesis winsvlis saqmes didad uwyobda
xels (1,2,10).
mimdinare garemoebas saqarTvelos sazogadoebam origi-
naluri reaqciiT upasuxa: erTis mxriv, daiwyo demokratiu-
li, damoukidebeli saxelmwifoebriobis mopoveba-dadgine-
bis da meores mxriv, dasaxuli miznis miRwevaSi erovnuli
eklesiisaTvis gansakuTrebuli funqciis moniWebisaTvis
brZola. am metad rTul procesSi qarTveli sazogadoeba
drodadro depresiul mdgomareobas ganicdida da xsnis
gzis Ziebisas erovnul eklesias ekedleboda. (18,19).
postsabWouri periodis xelisufleba erovnul-religiuri
ganwyobis ambiciiT aRivso, cdilobda calkeuli gadmonaS-
Tebisagan, aTeisturi ideologiisagan ganTavisuflebas da
Tavisi istoriuli gagebiT qarTuli saxelmwifoebriobis
mSeneblobas. qarTvel sazogadoebaSi aSkarad SeiniSneboda
socialisturi sistemisadmi siZulvili, eklesiis wiaRisa-
gan gamijvnis sinanuli da eklesiisadmi Zlieri ltolvis,
misi monatrebis survili. saqarTvelos eklesia da misi sa-
suliero krebuli grZnobda sazogadoebis misken ltolvas
da mZlavr muSaobas eweoda xalxTa fenebs Soris. (7,8,9).
erovnuli, damoukidebeli saxelmwifos aRdgena-mSeneblobis
gza erTob rTuli aRmoCnda, dasaZlevi iyo uamravi winaaRm-
degoba; arsebobda saxelmwifoebrivi da religiuri xasi-
aTis saSiSroebani, kerZod gaCnda axali religiuri seqtebi,
mimdinareobda religiur sakiTxebze saero da sasuliero
pirebs Soris Sidadapirispirebis procesebi; ZiriTadad rw-
menisa da codnis SeuTavseblobis safuZvelze. (12,15,16,17).
rogorc wesi nebirsmieri qveynis gardamavali periodiT
sargebloben sxvadasxva saeWvo warmomavlobis seqtebi. am
mxriv, arc saqarTvelo aRmoCnda dacul mdgomareobaSi.
saqarTveloSi daiwyo religiuri dajgufebebis Semodineba,
romelTac xels aZlevbda qarTveli sazogadoebis religi-
uri gaunaTlebloba, socialuri siduxWire. 90-iani wlebis
miwurulSi am religiurma dajgufebebma araerTxel gam-
oiwvia mosaxleobaSi uTanxmoeba, maTi dabneuloba. isini
46
saqarTvelos eklesiis sawinaarmdego agresiul politikas
atarebdnen da mas ruseTis interesebis gamtareblad acxa-
debdnen. mimdinare process saqarTvelos eklesia marTl-
madideblobis propagandiT, qadagebebiT, masmediis meSveo-
biT cdilobda masSi sarwmunoebrivi ganaTlebis Setanas.
miuxedavad aRniSnulisa, qarTvel sazogadoebaSi Seqmnili
politikuri garemoebebidan gamomdinare SeiniSneboda so-
cialuri dabneuloba, religiuri sakiTxebis aramarTebuli
Sefasebis procesi da misiT gamowveuli Sida dapirispire-
bebi, rac saqarTveloSi ganviTarebul progresul proces-
ebs seriozulad abrkolebda. aseT sakiTxTa Soris iyo
ekumenizmis problemac, romelmac sazogadoeba orad gayo:
uaryofiTad da dadebiTad ganwyobilebad. erTni ekumenizms
eresTa eress, qristianobis, erovnulobisa da saxelmwifoe-
briobis mtrad acxadebdnen, meoreni ki piriqiT. es sakiTxi
TandaTan saqarTveloSi ganviTarebuli problemuri movle-
nebis mizezi gaxda, romelic saqarTvelos eklesiis istoria-
Si 1997 wlis sqizmis mcdelobis saxeliT Sevida. (17,4,19).
1997 wlis movlena saqarTvelos eklesiaSi ganxeTqilebis
mcdelobas exeboda, romelic saqarTvelos eklesiis eku-
menur moZraobaSi monawileoba iyo. aRniSnul ganxeTqile-
bas win uZRoda eqvswliani mosamzadebeli periodi. saqarT-
velos sapatriarqosgan berTa jgufis gandgomis mizezi
gaxda maTi moTxovna saqarTvelos eklesiis ekumenuri
moZraobidan gamosvlis moTxovna. am ukanasknelis radika-
luroba da qmedebaTa strategia aSkarad mianiSnebda berebis
kavSirze ucxour sqizmatur dajgufebebTan, kerZod saber-
ZneTis, Crdilo amerikis da sxva samRvdeloebis `sinodebT-
an~. aRniSnulis dasturia `avqsentianelTa sinodis~ sami
`episkoposis misaloci werili gandgomili berebisadmi~
saqarTvelos eklesiaSi ganxeTqilebis mcdelobisaTvis. am
procesSi aqtiurobdnen ruseTis emigrantuli eklesiis sa-
suliero krebulic. dapirispirebis Sedegad, saqarTvelos
sapatriarqos ganudgnen beTaniis, garejis, zarzmis da qvaTax-
evis monastrebi da locviT evqaristuli kavSiri gawyvites
saqarTvelos kaTalikos patriarqTan. (14,15).
eklesiaTa msoflio sabWoSi gawevrianeba-gamosvlis sakiTxi
saeklesio kanonmdeblobis Tanaxmad mxolod sapatriarqos
47
kompetencia iyo da sinodis sagangebo sxdomebze ixilebo-
da. is sasuliero krebulSi dapirispirebulobis mizezi ar
unda yofiliyo, rasac gandgomilebi ar daeqvemdebarnen. imis
gamo rom 80-90-iani wlebidan eklesiaTa msoflio sabWoSi
aSkarad SeiniSneboda antimarTlmadidiebluri tendenciebi
da moxsniliyo mosalodneli sqizmis saSiSroeba, saqarT-
velos eklesiis wminda sinodma miiRo gadawyvetileba ekle-
siaTa msoflio sabWos datovebaze. (1997w. 20. V).
sapatriarqos moulodneli gadawyvetileba xels ar aZlev-
da sqizmis provokatorebs da axali instruqciebis miRe-
bamde, isini gadawyvetilebas moCvenebiTi kmayofilebiT
Sexvdnen, magram aseve moiTxoves yvela im marTlmadidebel
eklesiasTan evqaristuli kavSiris gawyveta, romelic ekle-
siaTa msoflio sabWoSi iyo. am ukanasknelis dakmayofile-
ba ki saqarTvelos eklesiis gamijvnas niSnavda sruliad
kaTolike eklesiisagan da faqtobrivad TviTlikvidaciis,
seqtanturi dajgufebis kvalifikaciis maniSnebeli iyo.
aseTi moTxovnis aRsruleba saqarTvelos eklesias ar
ZaluZda. aseT SemTxvevaSi gandgomilebi Tavad patriarqs
daupirispirdnen da ekumenizmis propagandaSi daadana-
Saules. (13,10).
ekumenur moZraobaSi saqarTvelos eklesiis CarTva ramdenime
mizeziT iyo ganpirobebuli: 1) sabWoTa imperiis `dakveTiT~,
2) msoflio marTlmadidebel eklesiebTan urTierTobebis
damyarebiT da saqristiano samyaroSi mimdinare proceseb-
Si garkvevis surviliT; 3) eklesiaTa msoflio sabWos eku-
menurobis marTlmadideblebis xaziT warmarTvis procesSi
monawileobiT; 4) msoflio eklesiaTa sabWos miznebisa da
amocanebis realurobaSi garkveviT. saqarTvelos eklesiis
ekumenur moZraobaSi monawileobas isic amarTlebda, rom
sabWos Seqmnis sawyis etapze is eklesiologiur xasiaTs
ar atarebda, rac gamowveuli iyo imiT, rom Tavad sityva
`ekuminizmi~ saerTod qristianul termins warmoadgens da
niSnavs `sayovelTaobas~, `kaTolikeobas~, romlis dasturia
is, rom msoflio patriarqi ekumenur patriarqad, anu msof-
lio patriarqad iwodeba. saqarTvelos eklesiis sabWoSi
monawileobis ZiriTadi mizani iyo misi RonisZieba – miRe-
buli Sedegebis sazogadoebisaTvis informireba. (10,14,17,9).
48
sqizmis momwyobi berebis mecadineoba warumatebeli aRmoC-
nda, aRniSnulis mizezi saZiebelia im faqtSic, rom gandgomi-
lebs dasaxuli amocanis ganxorcielebis meTodologiaze
gansxvavebuli midgoma hqondaT, rac gamowveuli iyo maTi
kavSiriT sxvadasxva ucxour sqizmatur dajgufebasTan,
romlebic Tavs `erTaderT WeSmarit eklesiad` miiCneven da
danarCenT madldaclilad moiazrebdnen.
ucxour dajgufebaTa msgavsad, gandgomilebma Camoayalibes
e.w. ̀ marTlmadidebluri eklesia saqarTveloSi~ da aqtiuri
propaganda gaSales sapatriarqos winaaRmdeg. isini Tavs er-
TaderT WeSmarit eklesiad ganixilavdnen da, amitom evqaris-
tuli kavSiri ar hqondaT `mwvaleblebTan TanaziarebaSi
myof~ saqarTveloSi arsebul religiur gaerTianebebTan,
kerZod, sapatriarqosTan, e.w. gldanis eparqiasTan, qrizost-
omis sakrebulosTan da sxvebTan. (13,5,6).
gandgomilTa dajgufeba sargeblobda sazogadoebis re-
ligiuri gauTviTcnobieroblobiT da eWvi da dabneuloba
SehqondaT maT wreebSi. pirvel etapze, rogorc sazogadoe-
bas, ise sasuliero krebuls uWirdaT garkveva ra saxis sq-
izmasTan hqondaT saqme. orive mxarem (gandgomilebi da sapa-
triarqos warmomadgenloba) aqtiuri propagandiTi muSaoba
gaSala.(5-17).
eklesiaSi mimdinare negatiurma procesebma sruliad
saqarTvelos sazogadoebis yvela fenis SeSfoTeba gamoi-
wvia. Seqmnili garemoeba imdenad mZime d SemaSfoTebeli
iyo, rom 1997 wlis 24 ivniss patriarqma gandgomil berTa
sulis saoxad samdRiani marxva gamoacxada da sveticxov-
elSi sagangebo wirva aRavlina. agvistoSi sapatriarqosad-
mi mxardaWera xelisuflebamac daadastura. sazogadoeba
iazrebda, rom sqizma mxolod eklesiis Sida problema ar
iyo, rom is uSualod ukavSirdeboda saxelmwifoSi stabi-
lurobasa da sazogadoebaSi simSvides, rom gandgomilni
nebsiT, Tu uneblied erovnuli saxelmwifoebriobis mowi-
naaRmdegeebad gamodiodnen. (10,17).
niSandoblivia, rom aRniSnuli ganxeTqileba pirvel mcde-
lobas warmoadgenda saqarTvelos eklesiaSi, radgan es
49
ukanaskneli saukuneebis manZilze marTlmadidebluri
qristianobis wesebisa da kanonebis zedmiwevniT damcveli
iyo. miuxedavad ukiduresad uaryofiTi Sedegebis momtani
sqizmis precendentisa, mas mainc gaaCnda dadebiTi mxare:
1) sazogadoeba gamofxizlda da gacnobierda saeklesio
saqmeebSi; 2) gaaqtiurda saqarTvelos sapatriarqos pro-
pagandiTi samuSao; 3) sazogadoebam SeiZina codna zogad
saRvTismetyvelo sakiTxebis; 4) gaiSala sapatriarqos
sagamomcemlo-ganmanaTlebel-propagandiTi saqmianoba; 5)
saqarTvelos eklesiis sasuliero dasi erTianad dairazma
erovnuli eklesiis dacviT saqmianobaSi; da bolos, saqarT-
velos eklesia brZolisunariani gaxda.
gamoyenebuli literatura
gaz. axali Taoba, 1997 w., #136, gv. 1-2.1.
gaz. axali Taoba, 1997 w., #218, gv. 5.2.
gaz. axali Taoba, 1997 w., #206, gv. 4.3.
gaz. axali Taoba, 1997 w., #235, gv. 7.4.
gaz. jorjian Taimsi, 1997 w., #28, gv. 3.5.
Jur. iveriis gabrwyineba, 1997 w., #18, gv. 2.6.
gaz, kavkasioni, 1997 w., #122, gv. 1-6.7.
gaz. kavkasioni, 1997 w., #127, gv. 1-2.8.
gaz. rezonansi, 1997 w., #203, gv. 3.9.
gaz. saqarTvelos sapatriarqo, 1997 w., #1, gv. 11.10.
berdiaevi n., msoflio eklesia da konfenionalizmi, wig.: 11.
eklesiis sazRvrebi, Tb., 2000 w.
kartaSevi a., marTlmadidebeli eklesia da ekumenuri moZ-12.
raoba, wig.: eklesiis sazRvrebi, Tb., 2000 w.
Jur. jvari vazisa, 1983 w., #1, gv. 10,5.13.
giarbeliZe i., ekumenizmi – amao cda qristianobis gaer-14.
Tianebisa, baTumi, 1977 w., gv. 52.
ekumunizmi – antiqristes religia, Tb., 2002 w.15.
gaz. Tbilisi, 1997 w., #59, gv. 2.16.
gaz. axali 7 dRe, 2003 w. #28, gv. 13.17.
gaz. saqarTvelos respublika, 1997 w., #115, gv. 2.18.
gaz. saqarTvelos respublika, 1997 w., #192, gv. 4-10.19.
gaz. saqarTvelos respublika, 1997 w., #126, gv. 2.20.
ra SeiZleba mohyves saeklesio ganxeTqilebas (visken 21.
50
aris mimarTuli saqarTvelos eklesiaSi ganxeTqilebis
SemomtanTa mzera?), Tb., 1997 w. gv. 20.
pavliaSvili q. saeklesio globalizaciis istoria kavka-22.
siaSi, Tb., 2008 w.
pavliaSvili q. saqarTvelos marTlmadidebeli samoci-23.
qulo eklesiis istoria (1800-1945 ww.) Tb., 2008 w.
51
nodar belqaniasaqarTvelo
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universiteti
profesori
qarTuli cnobiereba aRmosavleTsa da dasavleTs Soris
qarTuli cnobierebis gasagebad aucilebelia zogierTi
istoriuli arqetipis warmoCena, romlebic uZvelesi dro-
idan yalibdeboda aRmosavlur da dasavlur kultureb-
Si, romelTa nawilicaa qarTuli kultura da romlebic
dReisaTvis TiTqmis mTlianad qvecnobierSia gadasuli.
isini Tavs iCens adamianTa Sinagan ganwyobasa, qcevasa da
stereotipebSi(6).
aqve gvinda aRvniSnoT, rom Tema metad vrcelia da is Znelad
eteva mokle statiis CarCoebSi. amitom bevri ram aforistu-
lad da miniSnebiTaa Tqmuli.
aRmosavleTi da dasavleTi. aRmosavleTi yovelTvis gam-
oirCeoda RvTaebrivisadmi miswrafebiT, misTvis ufro damax-
asiaTebeli iyo RvTaebrivis, sulieris wvdoma. SemTxveviTi
araa, rom yvela msoflio religiis samSoblo swored aR-
mosavleTia. amave dros misi kultura koleqtivisturi iyo
da arsebiTad ugulebelyofda adamianur, pirovnul aspeqts
(7). kulturis cnobili mkvlevari J. gebzeri (5) azias ase ax-
asiaTebs: „`Cven` `mes` gareSe“. dasavleTi ki yovelTvis gam-
oirCeoda adamianuris, pirovnulis wina planze wamoweviT,
miwier-materialurisken miswrafebiT, individualizmiT. Sua
saukuneebis cnobili Magna Charta-dan mokidebuli adami-
anis, pirovnebis pativiscemam evropul samoqalaqo samar-
TalSi myari adgili daimkvidra. XX saukuneSi am pativis-
cemis dagvirgvineba iyo adamianis uflebaTa sayovelTao
deklaracia. aRmosavleTSi ki saxelmwifos mier adamianis
uflebaTa dacva dRemde miuRwevelia.
52
dasavleTSi mmarTvelobis formebi ganviTarda qarizmatu-
lidan tradiciulis gavliT biurokratiul mmarTvelo-
bamde (10), aRmosavleTSi ki dResac Zlieria qarizmatuli
elementebi mmarTvelobaSi.
demokratia imiT gansxvavdeba mmarTvelobis sxva formebi-
sgan, rom aq Zalaufleba qveviT iRebs saTaves, is moqalaqee-
bidan iwyeba da aqedan gadaecema zeda, mmarTvel fenebs.
am saxiT is dasavleTSia realizebuli. aRmosavleTSi ki
Zalaufleba da yovelgvari iniciativa dResac zemodan
modis, iseve rogorc adreul epoqebSi yoveli inspiracia
zemodan, RvTaebrividan modioda da Zalauflebac iq iRebda
legitimacias. Tumca dReisaTvis es zevidan qveviT moZraoba
anaqronizmia da dekadentur xasiaTs atarebs. CvenTan samo-
qalaqo sazogadoeba rogorc Zalauflebis namdvili wyaro
mxolod Camoyalibebis sawyis stadiaSia.
aRmosavleTSi udidesi qristianuli dResaswauli aRdgomaa,
romelSic RmerTis mier sikvdilis daZlevaa gamoxatuli,
anu RvTaebrivi aspeqtia umTavresi, dasavleTSi ki Sobis
dResaswauliwarmoadgens kulminacias anu yrma iesos _ da-
badeba, sadac adamianuri aspeqti ufro Cans.
saqarTvelo geografiulad aRmosavleTs ekuTvnis, magram is
dasavleTis sazRvarze mdebareobs da miswrafebiTac dasav-
leTisken miiswrafis.
aRmosavleTSi sulier-religiur sferoSi batonoba yov-
elTvis imdenad mimzidveli iyo, rom mas istoriulad mis-
Tvis specifikuri cduneba Camouyalibda, romelsac cezare-
papizms uwodeben, rac niSnavs saxelmwifos meTauris _ im-
peratoris an mefis _ mier saxelmwifoebrivi sferos garda
aseve sulier-kulturuli sferos gaZRolis pretenzias.
dasavleTSi ki religiur-sulieri sfero imdenad politi-
zebuli iyo, rom gaCnda sapirispiro midrekileba _ papoc-
ezarizmi, romelic sulier-religiuri lideris (mag. romis
papis) mier saxelmwifoebrivi saqmeebSi Carevis pretenzias
niSnavs. cezarepapizmis magaliTebs mravlad iZleoda jer
bizantiis imperia, Semdeg ki ruseTi (mag. petre pirveli),
xolo papocezarizmis araerT magaliTs gvaZlevs Sua sau-
kuneebis evropa (mag. pap gregor IX mier „gatexili“ impera-
53
toris hainrix IV kanosaSi svla) (9).
monofizitoba da diofizitoba. qalkedonis meoTxe saekle-
sio krebis Semdeg (451 w.) saqarTvelos eklesia monofizito-
bidan diofizitobaze gadavida (1), riTac man qristeSi ori
buneba _ RvTaebrivi da adamianuri _ aRiara anu qristeSi
dainaxa „RmerTi sruli da kaci sruli“. es iyo aRmosav-
leTidan dasavleTisken gadadgmuli pirveli didi nabiji,
vinaidan aRmosavleTi Tavisi bunebiT monofizituria da
adamianur aspeqts ver xedavs da Sesabamisad verc afasebs.
amiT qveyanam sakuTar Tavs didi amocana dausaxa _ kerZod,
adamianuri aspeqtisadmi, pirovnebisadmi pativiscema. magram
diofizitobaSi gamoxatuli es pativiscema aRmosavleTis
arc erT diofizitur qveyanaSi (3) da maT Soris saqarT-
veloSic dRemde ar aris realizebuli da kvlavac gamowve-
vad rCeba.
drois gancda. aRmosavleTsa da dasavleTSi gansxvavebu-
lia aseve drois gancda. aRmosavleTSi dro SigniT gan-
icdeba, is ar aris obieqtivirebuli da bolomde struq-
turirebuli da jer kidev „yofiseuli“ (E. Fromm) kat-
egoriaa (4), dasavleTSi ki dro obieqtivirebulia, gareTaa
da kargadaa struqturirebuli. es exeba Sinaganad drosac,
romelic iq bevrad ufro diferencirebulad ganicdeba, vi-
dre aRmosavleTSi. es gramatikaSic ki iCens Tavs: ingli-
sursa da germanulSi bevrad ufro diferencirebulia mag.,
warsuli drois gramatikuli formebi, vidre qarTulsa da
rusulSi. dasavleTSi dro „flobiTi“ (E. Fromm) katego-riaa. rasac flob, rac gaqvs, imas ufro akontroleb kidec.
amitomac dasavlur kulturaSi ukeT akontroleben dros.
swored esaa aRmosavluri arapunqtualobis da dasavluri
punqtualobis fsiqologiuri safuZveli.
drois kvlevaSi ganasxvaveben „saaTis dros“ da „xdomileb-
is dros“ (R. Levine) _ imis mixedviT, Tu ra aris adamianis
moqmedebis ganmxazRvreli _ saaTi Tu sxvadasxva xdomile-
bebi mis cxovrebaSi. vinc saaTis mixedviT cxovrobs, misi
cxovrebis tempi ufro swrafia, vidre adamianisa, romelic
xdomilebebis droiT cxovrobs. magram gansxvaveba mxolod
cxovrebis tempiT ar amoiwureba. dasavlur kulturaSi, sa-
dac ZiriTadad „saaTis dro“ dominirebs, RonisZiebebs iwye-
54
ben da amTavreben saaTis isris Cvenebis mixedviT, rogorc
es winaswaraa gansazRvruli misi dagegmvisas. aRmosavlur
kulturaSi, sadac „xdomilebis dro“ dominirebs, RonisZieba
iwyeba maSin, roca yvela monawile Seikribeba da mTavrdeba
maSin, roca monawileebs uCndebaT gancda, rom unda daiS-
alon an Tu raime sadavo sakiTxs ganixilaven, manamde ar
amTavreben diskusias, sanam SeTanxmebamde ar mivlen an bo-
lomde ar gamoelevaT Zala.
kulturebSi, romlebic „xdomilebis droiT“ cxovroben meti
yuradReba eqceva adamianebTan urTierTobebs, vidre ama Tu
im saqmis koreqtulad Sesrulebas an punqtualobis dacvas:
saubarSi CaRrmavebuli ori adamiani umal daagvianebs sxva
daTqmul Sexvedraze, vidre gawyvets maTTvis saintereso
saubars, rac „saaTis drois“ kulturebSi praqtikulad ar
xdeba (8).
dasavleTis kulturaSi, sadac saaTi batonobs, gaCnda gamoTq-
ma „dro fulia“ (b. franklini) da iq es realobadaa qceuli,
xolo „xdomilebis drois“ kulturebSi, sadac dro mkacrad
fiqsirebuli ar aris da bundovnad ganicdeba, dro da
fuli ori sruliad gansxvavebuli ramaa. droisadmi dasav-
luri damokidebulebis tipuri magaliTia Carlz darvinis
gamonaTqvami: „visac SeuZlia gaflangos mTeli saaTi, jerac
ar aRmouCenia cxovrebis azri“ (8).
sakuTari istoriisadmi damokidebuleba. drois gancdasTan
pirdapir kavSirSia sakuTari istoriisadmi damokidebuleba.
aRmosavleTSi individualuri istoria (biografia) da eris
istoria erTmaneTsaa mibmuli, orive erTad ganicdeba anu,
metaforulad Tu vityviT, istoria jerac ar aris bolomde
„daarqivebuli“, jerac ar aris „muzeumis kuTvnileba“, aramed
mas cocxlad atarebs adamiani Tavis arsebaSi. dasavleT-
Si ki individualuri istoria da eris istoria mkafiodaa
erTmaneTisgan gamijnuli. gansxvavebiT aRmosavlelisgan
dasavlelis mier eris istoria ar ganicdeba rogorc „saku-
Tari“, piraduli. esaa fsiqologiuri safuZveli im pieteti-
sa, romelic aRmosavleTSi aqvT did winaparTa mimarT da
rasac faqtobrivad moklebulia dasavluri cnobiereba. am
niSniT saqarTvelo aRmosavleTs ekuTvnis. amgvari pieteti
TavisTavad sulac ar aris cudi, Tumca mas aqvs Crdilovani
55
mxarec. kerZod, is xSirad xdeba safuZveli agresiisa maT
mimarT, vinc zedmetad Tamamad epyroba istoriul winaprebs,
Tundac es literaturis farglebs ar scildebodes. es
erT-erTi mizezia imisa, rom naklebad gvaqvs maTi mecnier-
uli, obieqturi biografiebi da ZiriTadad vjerdebiT maT
„hagiografias“. aqedan gasagebia, Tu ratom tovebs inglisel
mkiTxvels gulgrils mag. Seqspiris fsiqoanalizi an ger-
manels goeTes fsiqoanalizi, maSin rodesac qarTvelisTvis
Tavisi winaprebis fsiqoanalizi absoluturad miuRebelia.
sivrcis gancda. aranakleb sainteresoa sivrcis gancda.
aRmosavleTSi gare sivrcisganac ufro naklebadaa adamiani
gamoyofili da mis mier sivrcis aRqmac ufro bundovania, vi-
dre dasavleTSi. amis mraval magaliTs iZleva Cveni yovel-
dRiuroba. mag. CvenTan xSirad Sexvdebi, Tu rogor dganan
quCaSi yvelaze uadgilo da viwro adgilas da didxans sau-
broben, rac sxvas gavlaSi xels uSlis, Tumca mosaubreebi
amas an ver amCneven an arafrad agdeben; an supermarketSi
urikas iseT adgilas gaaCereben, rom Zalauneburad xels uS-
lian sxvebs da verc amCneven amas, radgan sivrcis aRqma maT-
Tvis bundovania da ar aris struqturirebuli. dasavleTSi
sivrce bevrad ufro struqturirebulia da, Sesabamisad,
subieqtsa da mis garemos Soris sazRvrebic mkafiod da
diferencirebulad ganicdeba. sxvadasxvaa aRmosavlelisa
da dasavlelis proqsemikul sivrceSi orientaciis unari
_ dasavleli, mag. amerikeli, rogorc individualisturi
kulturis warmomadgeneli, zogadad ufro icavs meore ad-
aminaTan distancias da advilad ar uSvebs mas e. w. intimur
da pirovnul zonaSi (e. holis misedviT 0-1,5 m. daSoreba).
aRmosavleTSi ki rogorc koleqtivistur kulturaSi, ada-
mianTa Soris urTierTobebi xSirad intimur da pirovnul
zonaSi mimdinareobs.
sxva adamianis aRqma. sadac dro ar aris struqturirebuli
da sivrculi sazRvrebic ar ganicdeba mkafiod, iq adami-
anebi fsiqologiuradac ar arian erTmaneTisgan gamoyo-
filni da daculni. urTierTdamokidebulebac ufro famil-
iarulia, rasac zogi dadebiTi momenti axlavs Tan, magram
xSirad araerTi problemac mosdevs. dasavleTSi rogorc
pirovnul, individualur kulturaSi kargad ician pirovne-
56
bis sazRvrebi da pativs scemen erTmaneTs rogorc pirovne-
bas. erTmaneTTan SeTanxmeba pirovnebebs Soris SeTanxmebaa
da mTeli seriozulobiT sruldeba. aRmosavleTSi ki
SeTanxmebebi xSirad ar sruldeba da amis erT-erTi mizezi
sxva pirovnebisadmi arasakmao pativiscemaa, rac CvenSic sak-
maod Cveulebrivi movlenaa („ar gewyinos Wirime, uceb rom
giRalato“). amis fsiqologiuri safuZveli isaa, rom CvenSi
sxva adamiani arqetipulad Tumca moyvasia da „RvTisaa“, rom-
lisTvisac SeiZleba bevri ram gaakeTo da aranair safrTxe-
sac ar moerido (Sead. vaJa-fSavelas „stumar-maspinZeli“), ma-
gram is naklebada aRiqmeba rogorc damoukidebeli pirovne-
ba, Tavisi, zogjer CvenTvis miuRebeli TvisebebiT da ufle-
bebiT. aRmosavleTi ufro stumarTmoyvarea, aq sxva adamiani
RvTisgan movlenili arsebaa („stumari RvTisaa“), magram is
ar aRiqmeba rogorc pirovneba, romelsac aqvs Tavisufali
neba. xSirad ar viTvaliswinebT mis Tavisuflebas. marTa-
lia misTvis sikeTe gvinda, magram SeiZleba amisaTvis Za-
ldatanebasac ar moveridoT, vinaidan ver aRviqvamT mas
damoukidebel pirovnebad. amitomac pirovnuli sazRvrebis
gadalaxva CvenTan xSirad uceremoniod xdeba. dasavleTSi
xSirad SexvdebiT Semdeg suraTs: ori adamiani esaubreba
erTmaneTs, mesame ki, romelsac surs erT-erT maTganTan
saubari, ucdis saubris dasrulebas, CvenTan ki maSinaTve
mieWrebian mosaubreebs da gaawyvetineben saubars, raoden
mniSvnelovanic ar unda iyos is maTTvis.
transformaciis procesi. qarTul kulturis da cnobiere-
bis laitmotivia miswrafeba dasavleTisken, rasac r. sir-
aZem „aRmosavleTis daZleva“ uwoda (2) da rac Tavis droze
qristianobis damkvidrebiT daiwyo saqarTveloSi. Tumca es
qristianoba Tavdapirvelad monofizituri anu aRmosavluri
xasiaTis iyo, magram diofizitobaze gadasvla ukve niSnavda
dasavluri, pirovnul-individualuri aspeqtisadmi pativis-
cemis valdebulebas. aRmosavleTis daZlevis es mcdeloba
wiTel zolad gasdevs qveyanas mTeli misi istoriuli gan-
viTarebis manilze da is SeimCneva dResac sazogadoebrivi
cxovrebis yvela sferoSi, iqneba es xelovneba, literatura,
zogadad esTetika Tu yofiTi kultura. igive iTqmis poli-
tikasa da ekonomikaze. magram yvela am Zalisxmevis safuZ-
velia aRmosavleTis daZleva cnobierebaSi, fsiqikaSi, risi
57
upirvelesi pirobac, Cveni azriT, im arqetipuli Tvisebebis
gacnobierebaa, razec zemoT gvqonda saubari. meore safexu-
ria am Tvisebebis miReba, aRiareba (da ara maTi uaryofa!),
xolo mesame safexuri iqneba mTeli Zalisxmevis warmarT-
va maTi realuri daZlevisken. amasTan, daZleva niSnavs sa-
kuTari identobis uciloblad SenarCunebas da axlis da
aucileblis cnobierad miRebas, iqneba es aRmosavleTidan
Tu dasavleTidan. Tavsmoxveuli dasavleTi iseve miuRe-
belia, rogorc Tavsmoxveuli aRmosavleTi iyo miuRebeli
saukuneebis manZilze. amitom dasavleTis miReba ar unda
moxdes cnobierebis miRma. aq erTaderTi swori filtri az-
rovnebaa. aRmosavleTis ase gagebuli daZleva xangrZlivi
procesia da mxolod dasavlur struqturebSi swrafi gaer-
TianebiT ar miiRweva, Tumca amgvari gaerTianebis aucile-
blobac eWvgareSea.
gamoyenebuli literatura
1. k. kekeliZe, Zveli qarTuli literaturis istoria t. I.
Tbilisi 1980.
2. r. siraZe, saxismetyveleba. Tbilisi 1982.
3. Вл. Соловьев. Великий спор и христианская политика В кн. Византизм и славянство Москва 2001.
4. E. Fromm, Haben oder Sein. München 1980.5. J. Gebser, Asien lächelt anders. Schaffhausen 1999.6. C.G. Jung, Archetypen. München 1990.7. H. E. Lauer, Die Volksseelen Europas. Stuttgart 1965.8. R. Levine, A Geography of Time. New York 1997.9. R. Riemek, Glaube.Dogma.Macht. Geschichte der Konzilien. Stuttgart
1985.10. M. Weber, Wirtschaft und Gesellschaft. Tübingen 1985.
58
dali qadagiSvilisaqarTvelo
grigol robaqiZis saxelobis universitetiprofesori
jon buCan telferis cnobebi qarTlis Sesaxeb (XIX saukunis II naxevari)
ingliseli mogzauri jon buCan telferi erT-erTi im
ucxoel mogzaurTagania, romlebic XIX saukuneSi saqarT-
velos ewvivnen. am periodSi es regioni axlo aRmosavleT-
Tan erTad ruseTisa da evropis didi monarqebis interess
warmoadgenda. saqarTveloSi, ise rogorc kavkasiis sxva
mxareebSi, Camodiodnen savaWro, diplomatiuri Tu poli-
tikuri agentebi. isini qveyanas safuZvlianad swavlobdnen
rogorc politikuri, iseve social-ekonomikuri mdgomareo-
bis TvalsazrisiT.
rogorc ki gamoikveTa ruseTis aRmosavleTisaken eqspansiis
axali talRa ingliseli sazogadoebis farTo wreebis dain-
teresebamac imata, aqedan iranis gavliT ixsneboda mokle
gza indoeTisaken. mogzaurebi Tavisebur rezidentebs war-
moadgendnen, Tumca es funqcia ostaturad iniRbeboda. j. b.
telferi sami weli ruseTis imperiis samxreTSi cxovrobda,
aqedan sami Tve man dahyo yirimsa da amierkavkasiaSi.
Tavisi mogzaurobis Sesaxeb j. b. telferma dawera wigni
“yirimi da amierkavkasia” romelic gamoica 1876 wels lond-
onSi. aq avtori exeba saqarTvelos Tematikasac, misi yofa-
cxovrebis detalebs, dawyebuli im rekvizitiT, romelic
kacs am mxareSi mogzaurobisas gamoadgeba, damTavrebuli
mefisnacvaliT, qalaqebiT, bazrebiT, cixe-simagreebiT da
sapatimroebiT. informacia miedineboda inglisis maRal
wreebSi gasaanalizeblad.
avtori acxadebs, rom wigni nanaxi faqtebis martivi gad-
molagebaa, amitomac ara aqvs pretenziebi mecnierul si-
zusteze.
59
kerZod, qarTlis Sesaxeb cnobebSi telferi yvelaze did
adgils dedaqalaqs uTmobs. iwyeba Tbilisis geografiuli
mdebareobis aRweriloba da istoriuli mimoxilva. avto-
ris mixedviT, daCis mefobis periodSi mTavrobas mcxeTidan
TbilisSi gadmounacvlia. saxelwodebac Tbilisi cxeli
wyaroebis gamo miiRo, riTic ase uxvia es mxare. Tbilss ar
mohklebia berZenTa, sparsTa, TurqTa Semosevebi. is rvajer
daungreviaT da mosaxleoba gauJletavT _ jer 1377 wels
da 1399 Temur lengisa da Semdeg aRa-mahmad xanis dros.
mosaxleobaSi qarTvelebis Semdeg somxebi sWarbobdnen.
aqve cxovrobdnen sparselebi, TaTrebi, ebraelebi, frangebi
da italielebi gacilebiT naklebi iyvnen. aqvea germanuli
mxaris vurtenmbergis STamomavlebi. m.mtkvari, romelzedac
qalaqia gaSenebuli savsea oraguliT, loqoTi da fiCxuliT.
qalaqi wyliT mxolod am mdinariT maragdeba. da miuxeda-
vad imisa, rom dabinZurebulia, qarTvelebs moswonT da sva-
men mas iseve, rogorc amas maTi winaprebi akeTebdnen, magram
amas rom Seeguo, qarTveli unda iyo da mucelic qarTuli
unda gqondes. wyali TuluxCebiT daaqvT. TuluxCa kameCis
kanisagan mzaddeba da meTuluxCe daatarebs.
md. mtkvarze gadebul xidebs Soris yvelaze didia voron-
covis xidi. is aerTebs kukiis mxares qarTul ubanTan. kidev
ori xidia _ nikolozis da metexis, romlebic marcxena
sanapiros somxebisa da sparselebis ubnebTan aerTianeben.
sazogadoebrivi baRebidan golovinis prospeqtze gadix-
arT. es mTavari da perspeqtiuli quCaa. marjvniv gimnaziaa,
sasamarTlo, axali taZrisTvis gamoyofili adgili (igu-
lisxmeba soboro) da kavkasiis mefisnacvlis sasaxle. aqvea
sajaro biblioTeka da muzeumi. sajaro biblioTekis sam-
kiTxvelo darbazi Riaa SuadRemde, rac didi zaralia mec-
nierebisaTvis.
dvorcovskaias (dRevandeli Tavisuflebis moednidan ax-
algazrdobis sasaxlemde) quCaze ganlagebul maRaziebSi
bevria ukanaskneli modis evropuli saqoneli. garda ami-
sa erevnis moednis SuagulSi TamamSevis qarvasla da op-
eris Teatria. am moednidan gamodian mTavari quCebi, erTi
miemarTeba evropul ubanSi, sadac SeZlebuli xalxi cx-
60
ovrobs, lamazi dizainiT gamarTul saxlebSi, eleganturi
konstruqciis aivnebiTa da baRebiT. meore quCas mivyavarT
qarTul, somxur da sparsul bazrebTan. mesames _ bazris
adgilas, sadac yovel kviras imarTeboda rusuli bazroba.
erevnis moednis maxloblad ori kargi sastumroa – evropa
da viqtoria. TbilisSi cxovreba Zviria. sayofacxovrebo
atributebze fasebi zomieria, magram sadili da qira maRa-
lia. ucxour saqonelze fasebi maRalia da amisda miuxeda-
vad Tbilisi bevri rusisaTvis sayvarel sacxovrebel adg-
ils warmoadgens…
...viwro, mixveul-moxveuli quCebi, uamravi msubuqad dat-
virTuli urmebiT. isini qmnidnen qaravans. sparseTidan da
daRestnidan aqlemebis jaWvi idga abreSumisa da bambis fu-
TebiT datvirTuli. iyo xelebiT saubari, ismoda yvirili
xabarda, rac niSnavs “frTxilad quCaze gadasvlisas”. iyide-
boda bevri ram: xili, Tevzi, frinveli, iaraRi, xaliCebi, mZive-
bi, abreSumi, farCa. policia yovel wams asobiT brZanebas
iZleva, magram amaod. Yyovelive es iyo WeSmaritad aziuri
sanaxaoba.
rogorc yvela aRmosavlur qalaqSi, TbilisSic, yovelgvar
vaWrobas Tavisi gansakuTrebuli adgili aqvs gankuTvni-
li. aq iyo qudebis saxelosno (Wonxana), sadac iyideboda
qarTuli da somxuri qudebi, yarabaRuli da osuri fafax-
ebi (karakulisa), agreTve sparsuli Calma. aqve iyo safun-
TuSeebi, sasauzmoebi. maT miRma iyo TaTris moedani, miwaze
dayrili fuTebiT, Zneli iyo gavla. aq tikebsa da rumbebSi
kaxuri Rvino esxa. aqedan mewaResTan gavedi, wers telferi,
Semdeg spilenZis samuSaos SemsruleblebTan, bolos iara-
Ris bazrobazec, romlis ukeTess Tvali ver ixilavs. iaraR-
is specialistebi albaT kargad Seafaseben: yvelanairi sax-
is xanjali, xmali, spilos Zvlis, rqisa an sxva masalisagan
damzadebuli vadiT. aris adgilobrivi warmoebis iaraRic
da Semotanilic, kerZod, genuidan, portulgaliidan an sxva
mxaridan. Zvirad fasobs qarTuli fari da baSkireTis mS-
vildi. aqvea musikaluri instrumentebisa da vercxlis nake-
Tobani: gulsabnevebi, saTuTuneebi da a. S. qarTuli sasmise-
bi da yuTebi. qarTuli sasmisebi sxvdasxva saxisaa, zogic
61
smis dros xmas gamoscems.
qarTvelebi msmeli xalxia. sami boTli kaxuri Rvino Cveule-
brivi movlenaa sadilze. qarTveli ganurCevlad karg xasi-
aTzea da iSviaTad Rondeba cxovrebis ukuRmarTobis gamo.
igi yovelTvis cdilobs iyos uzrunveli.
aRmosavluri wesebis sapirispirod, sadac bazrebi mzis
Casvlidan Sua dRemde daketilia, TbilisSi vaWroba mzis
Casvlis Semdegac grZeldeba sanTlebis Suqze.
…saRamos mejlisze wavdiT `kruJokSi~. SevediT mSvenier
oTaxebSi, romlebic uCveulo iyo Tavisi morTulobiT. es
saxli erT somexs aeSenebin TavisTvis. muSebic specialurad
parizidan daeqiravebina. Semdeg viRac bednierma jentlmenma
Seisyida igi da klubad aqcia ... mejlisze Sesrulda cekva
`lekuri~. es erovnuli cekvaa. qalTa moZraoba Zalzed gra-
ciozuli iyo. musika swrafia, magram monotonuri, Tan sdevs
taSi. samejliso oTaxis eTiketi aq iseTivea, rogorc ru-
seTSi. kacs SeuZlia ar icekvos erTi da igive qalTan erTi
saRamos ganmavlobaSi. Tu mocekvaveebi SeCerdebian, mamakac-
ma unda miatovos Tavisi partniori. aucilebelia araa misi
miyvana Tavis adgilas. is meores gamoiwvevs. amgvari wesebis
dros ucxo pirovneba, romelsac nacnobi cota hyavs, SeiZle-
ba gariyuli aRmoCndes.
magram sadaa “gurjistanis lamazmanebi”? nuTu qarTvele-
bs pretenziebi aRara aqvT iyvnen mSvenierTa imperiis mkvi-
drni? rasakvirvelia, maT aqvT didebuli Tma, magram, raRac
erTferovneba gamosWvivis maT nakvTebSi. yvelas erTi da
igive umetyvelo tuCi da nesto aqvT da erTnairad pasiu-
ri Sesaxedaoba. sanam ar miaRweven asaks (30 wels) maT ar
gamouCndebaT macdunebeli patara Rrmuli da ucbad ukve
gadamwifebuli aRmoCndebian.
sapatimroebi
j. b. telferi Tbilisis sapatimros peterburgis sapati-
mros adarebs. iq, ambobs igi, cixe sufTa da wesrigSia. aq
62
(TbilisSi _ d.q.), romelic imperiis erT-erTi mTavari qala-
qTagania, sadac yovelgvari fufuneba da civilizacia iCens
Tavs, Cveni moZmeebi erTada arian Seyrili. maT ara mxolod
sqeli kedlebi icavs, aramed maT yovel nabijs akontrole-
ben jariskacebi. mopyroba maT mimarT maincdamainc humanuri
ar unda iyos, radganac mravalferovani da naxevrad barba-
rosi xalxia. bevrs arc erovneba gaaCnia da arc saxli.
avtori adarebs peterburgisa da Tbilisis sapatimroebSi
patimarze gaRebul xarjebs. peterburgSi mas yoveldRe
aqvT xorci, oTxSabaTsa da paraskevis an samarxo dReebis
garda. erTi gogora kargi Savi puri, romelic iwonis 10 gir-
vanqas da yvelazea gaTvaliswinebuli. amasTan mas SeuZlia
dalios imdeni buraxi, ramdensac moisurvebs. rac Seexeba
Tbilisis cixes, kavksiaSi gaweuli xarjebi gacilebiT nak-
lebia. aqedan cxadia, rom tusaRebs iq da aq erTnairad ar
SeuZliaT cxovreba.
cixe-simagreebi
maRaziebs zemoT Zveli cixe-simagrea, romelic hketavs cixe-
sa da metexis uZveles eklesias. amboben es eklesia agebul
iqna qalaqis daarsebisTanave da Tavisi saxeli mas Semdeg
miiRo, rac is saqarTvelos erT-erTma mefem aRadgina. amiT
man moinania omis dawyeba, rac aucileblobas ar warmoadgen-
da. am eklesiasTan dakavSirebiT mari brose amtkicebs, rom
somxur enaze es iyo “metoki”, rac niSnavs vice-episkoposis
rezidencias. gadasvla metokidan metexze Zneli ar aris.
albaT Semonaxulia misi etimologiac, cixe-simagre warmo-
adgens adreuli qarTuli arqiteqturis nimuSs.
XVII saukunis erT-erTma aRmosavlelma mogzaurma Tbili-
sis cixis ubani amgvarad aRwera: cixe-simagre Sedgeba ori
cixisgan. isini erTimeoris sapirispirod dganan m. mtkvris
sanapiroze. m. mtkvari acalkevebs kldeebs, romlebzedac es
cixeebia aRmarTuli. kldeebs erTmaneTTan xidi akavSirebs,
romelsac erTi cixidan meoreSi gadavyavarT. m. mtkvris sa-
mxreT nawilSi didi cixe-simagre dgas, SedarebiT patara ki
mis CrdiloeTiT. didi cixis garSemoxazuloba 6000 nabijia.
Txrili ar aris. wylis koSkurebi, romlebic wyliT amara-
63
geben garnizons alyis dros, m. mtkvarzea. cixe-simagreSi
600 saxlia terasebiT, zogs baRi akravs, zogic baRis gare-
Sea. patara cixe-simagre iezdigerdi (vezdejard) Sahis mier
aris agebuli. igi warmoadgens oTxkuTxedi formis qvis na-
gebobas. xidis TavSi erTi WiSkaria dayolebuli.
mcxeTa
mcxeTis mokle istoriis mimoxilvas j. b. telferi mcxeTo-
siT iwyebs, romelmac es qalaqi daarsa.
mcxeTa Zlieri da mdidari qalaqi yofila, romelic mas sxva
qalaqebTan SedarebiT, upiratesobas aniWebda.
qarTlis pirveli mefe iyo farnavazi 302-237 ww Cv w-aR-mde,
romelmac mcxeTa Tavis rezidenciad airCia. es iyo adgili,
sadac adre qarTlis mmarTveli ijda, romlis tituli iyo
“mamasaxlisi”.
mcxeTa iyo qarTlis monarqTa rezidencia daCis mefobamde,
romelimac dedaqalaqi gadaitana TbilisSi. am periodidan
iwyeba mcxeTis daqveiTeba.
amJamad mcxeTaSi, wers telferi, ramdenime qoxi da duqania,
araTanabrad ganlagebuli. xalxi misdevs mesaqonleobas.
aris didi kedeli, romelic gamohyofs taZars da samRvde-
loebis zogierT umniSvnelo Senobas. eklesia, romelic al-
baT ulamazesia kavkasiaSi, dgas mirian mefis mier agebul
samrekloze, romelic man Tavis moqcevisas aago da sadac
moTavsebulia qristes kvarTi. es kvarTi gangebam mcxeTis
ebraelebs uboZa da aq vinme eliozma moitana.
es samlocvelo, romelic 12 mociquls mieZRvna, miTridate
III-m (364-379) ufro didi nagebobiT Secvala da uwoda svet-
icxoveli. V saukuneSi igi gaxda episkoposis sabrZanebeli,
SemdgomSi giorgi VI-m xelaxla aago taZari, romelic XIV
saukuneSi daangria Temur lengma, kvlav augia aleqsandres
1650 wels, xolo TaRi gaumagrebia rostom mefes, sabolood
igi aRdgenili yofila XVIII saukuneSi.
64
Senobas lamazi Sesasvleli aqvs, morTulia moCuqurTmebuli
jvrebiT. interieri jvris formisaa,ganaTebulia TaRidan.
am eklesiaSi gvirgvini daidga da daimarxa bevri qarTveli
mefe da arcTu mcire raodenobis patriarqi.
eklesiaSi aris samirone _ adgili, sadac xdeba mironcxeba.
samirone dafarulia freskebiT, romlebic asaxaven wm. ninos
cxovrebas. aq damarxulia macxovris kvarTi, qalwuli mari-
amis nakeToba, saidanac modis wminda zeTis maragi. rode-
sac sparselebi SemoiWrnen saqarTveloSi es fasdaudebeli
reliqvia Sesanaxavad moskovSi gaigzavna da iqve darCa. meo-
re reliqvia am eklesias ekuTvnis, es aris mociquli elias
sakuTreba, romelic inaxeba eklesiis SigniT samxreT gasas-
vlelSi. kankelis win marmarilos ori sarkofagia. Sig moT-
avsebulia mefe ereklisa da mefe giorgis naSTebi.
mefe giorgis gadawyvetilebam ruseTis imperatoris sasarge-
blod, Tavisi da Semdgomi Taobebis saxeliT, mas Tavs daa-
texa sakuTari qveynis aristokratiis zizRi da wyevla. mis
dedofls Sercxva qmris sulmokleobis gamo, radganac igi
daTmobaze wavida ruseTis agentebTan,xolo rodesac moi-
surves dedoflis dapatimreba da ruseTSi gamweseba, aRS-
foTebulma dedoafalma xanjliT mohkla rusi generali,
romelic mis daWeras cdilobda.
ruseTis uRlidan gamosvla Znelia Tu ar moixmoben sparse-
Tis an TurqeTis samxedro Zalas, werda telferi.
gori
gorze Tvalwarmtaci adgili ar arsebobs. rusebi axla
nanoben, rom amierkavkasiis aneqsiis dros gori ar air-
Cies dedaqalaqad da airCies is pirquSi veli, romelzedac
Tbilisi mdebareobs. diubua (de monpere – d.q.) amtkicebs im
faqts, rom generali ermolovi ganicdida gori rom ufro
mogvianebiT ixila, vidre Tbilisi. gori, wers j. b. telferi,
didebul maRlobze mdebareobs, sadac ori mdinare erTma-
neTs uerTdeba.
65
gancalkevebul gorakze agebulia cixe-simagre, romelic
ketavs Zvel eklesias. cixe rostom mefem (1634-1658) aago, na-
dirSahma ki daangria. amboben, rom mefe erekle Tavis ganZs
aq inaxavda, ris gamoc am mTam miiRo oqros mTis saxelwo-
deba.
goris RvTismSoblis miZinebis eklesiaSi Semonaxulia xati,
romelic mas usaCuqra imperatorma iustinianem. aqvea XVII
saukunis eklesia, romelic Zmebma kapucinebma aages, rom-
lebic aq romidan gamoagzavnes misionerebad.
goris mosaxleobis umravlesobas somxebia. aq sastumro ar
aris. mgzavrebs, SesaZloa, SesTavazon dasaZinebeli sadgomi,
Tu isini warmoadgenen TavianT sabuTebs. somxebi mzad arian
umaspinZlon ingliselebs.
ufliscixe
yuradRebas ipyrobs ucnauri klde gorTan axlos. igi mra-
valwaxnagovania. aqvs wvero da Sesaxedaoba uricxvi samarx-
isa da Rrmulisa. am kldis Ziras ufliscixea.
somxebma ingliselebs megzuroba SesTavazes. kldeze asasv-
lelad ingliselebma Txrili gadaiares da mixveul-moxveu-
li gzebiT kldeze avidnen. es gza aRmoCnda quCa, romlis
orive mxares mosaxleoba cxovrobda. mwvervalTan aris
didi, TaRiani oTaxi, romelic gadis samxreTiT. Weri mxat-
vrulad da gemovnebiT aris agebuli, sworkuTxa oqtagonSi.
win adreuli moxatulobis nakvalevia, svetebi da sxva. es
oTaxi 13X13 futia, simaRle Tvrameti futi da sxva ufro mom-
cro oTaxebs ukavSirdeba. klde amoRebulia im mxares, sadac
mTavari xedia. telferi varaudobs, rom aq iyo samefo rezi-
dencia. meore mxares oTxkuTxa apartamentia, romelic gan-
sakuTrebuli yuradRebis Rirsia, sigane 24X22 futia, simaR-
le 16 futi, gadahyurebs aRmosavleTis mxares. Sesaswavlad
Cinebuli Zeglia.
meToduri ganlageba da Sida mokazmuloba, zrunva Sida
moTxovnilebebis dasakmayofileblad _ yovelive es acxa-
debs pretenzias, rom es sacxovrebeli gankuTvnili iyo sal-
66
aRobod, dawinaurebuli da warCinebuli xalxisaTvis, zaf-
xulis periodSi saSiSi sicxeebisagan Tavdasacavad.
67
tariel sixaruliZe saqarTvelo
axalcixis saxelmwifo instituti profesori
leila aviZba saqarTvelo
Tbilisis iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisissaxelmwifo universiteti
doqtoranti
“socialisturi” enobrivi urTierTobebis specifikis sakiTxisaTvis kavkasiaSi
meoce saukunis meore naxevarSi sabWoTa kavSiri calkeul
saxelmwifoebad daiSala.
axal damoukidebel qveynebSi dRis wesrigSi saxelmwifo
mSeneblobis sxvadasxva sakiTxi dadga, maT Soris enobrivi
mSeneblobis problemac. aman ganapiroba sociolingvistyur
kvlevaTa axali nakadi, romlisTvisac samecniero sakiTxeb-
is gadawyvetis inovaciuri midgomebia niSandoblivi.
sociolingvistur problemaTa obieqtur Seswavlas (sab-
WoTa kavSirSi enobrivi politikis, enobrivi situaciis,
enobrivi prognozirebis) didi mniSvneloba gaaCnia ara
mxolod istoriul-kulturuli TvalsazrisiT (rogorc
metad saintereso magaliTi mravali enis SedarebiT xan-
grZlivi Tanaarsebobisa maqsimalurad centralizebuli
politikur, ekonomiur da ideologiuri planSi saxelmwi-
fos farglebSi), aramed wminda praqtikuli TvalsazrisiT,
vinaidan sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg axlad warmoqm-
nili saxelmwifoebis teritoriaze ama Tu im saxiT yvela
respubikaSi satitulo, rusulis da sxva enebis urTier-
Tobebis problemebic warmoiSva. sabWouri gamocdilebis
ignorirebam (rogorc pozitiuri, ise negatiuri) SeiZleba
arasasurvel Sedegebamde migviyvanos.
68
enobrivi politika ama Tu im saxiT xorcieldeba nebismieri
saxelmwifos teritoriaze, miuxedavad iq gavrcelebuli
mono Tu multilingvizmisa. Cveulebriv, pirvel SemTxvevaSi
igulisxmeba normebis dadgena (saliteraturo standartis
damuSaveba da misi dacva), meore SemTxvevaSi gadamwyveti
mniSvneloba sxvadasxva enaTa Soris urTierTobebis dareg-
ulirebas eniWeba (Sesabamis xalxebs Sorisac), romlebic
Tanaarseboben mocemuli saxelmwifoebrivi warmonaqmnis
teritoriaze. es uSualod aris dakavSirebuli Sesabamis
erovnul politikasTan.
SemTxvevaTa umetesobaSi enobrivi politikis ZiriTadi
mizania kontaqtSi myof enebs Soris Taviseburi “ierarqi-
uli” urTierTobebis Camoyalibeba, rac gamoixateba “SeRa-
vaTiani” pirobebis SeqmnaSi romelime erTi enis funqcion-
irebisaTvis konkretul saxelmwifoSi an saxelmwifoTa
TanamegobrobaSi.
amitom, yvelaze arsebiTi fenomeni, romelSic eqstarling-
gvisturi momenti maqsimaluri sisruliT aSkaravdeba – aris
enis socialuri statusis sakiTxi da misi damokidebulebis
problema sxva enebTan, romlebic gamoiyeneba mocemul eno-
briv koleqtivSi.
imavdroulad saWiroa gavarCioT iuridiuli statusi,
romelic ganisazRvreba enisa an misi saxesxvaobis mdgomare-
obis dafiqsirebiT kanonSi da faqtiuri statusi, romelic
damokidebulia molaparakeTa ricxvze, gamoyenebis funqci-
ur diapazonze, socialur-demografiul situaciaze, statu-
sis realur realizaciaze da a.S.
unda aRiniSnos, rom sabWour specialur literaturaSi mi-
TiTebuli problematika ZiriTadasd ganixileboda caris-
tuli ruseTis enobrivi politikis masalaze (da mis nega-
tiur Sedegbze) an sxva qveynebis, romlebic ar unda yofil-
iyvnen “socialisturi Tanamegobrobis” wevrebi. an rode-
sac saubari enobriv situacias exeboda, sabWoTa kavSirSi
iyenebdnen zogad frazebs “socialisturi erebisa da maTi
enebis gafurCqvnis Sesaxeb rogorc leninuri erovnuli
politikis gatarebis Sedegi”. aseTi mimarTuleba (mas pi-
69
roboTad SeiZleba vuwodoT apologiuri) gansakuTrebuli
popularobiT sociolingvistebs Soris sargeblobda, rom-
lebic marqsistul-leninur Tvalsazriss iziarebdnen.
oficialuri lingvistikis ZiriTad amocanas Seadgenda
zogadi debulebebis formireba, romlebic ganapirobebd-
nen qveynis eTnolingvistur ganviTarebas. socializmis
“forsirebuli mSenebloba” lingvistur planSi gamoixate-
boda fswevdorealiebis rogorc axali wyobilebis miRw-
evaTa manifestacia. 1979 w. sakavSiro samecnier-Teoriuli
konferenciis masalebSi “rusuli ena – ssrk-s xalxebbis
TanamSromlobisa da megobrobis ena” rusuli enis sxvadasx-
va RirebulebebTan erTad aRiniSneboda misi integraciuli
funqciac: “konferenciam kidev erTxel daadastura rusuli
enis uzarmazari mniSvneloba axali istoriuli erTianobis
- sabWoTa xalxis CamoyalibebaSi.”
“sabWoTa xalxis” urTierTobis saSualebad momavalSi, ra
Tqma unda, igulisxmeboda rusuli ena, magram saqme ar amoi-
wureboda mxolod momavliT. ideologiuri wanamZRvrebi
iTxovdnen erTian warsulsac, saerTo istorias. mxolod
amiT SeiZleba aixsnas absoluturad gaumarTlebeli saTau-
rebi istoriis saxelmZRvaneloebisa: “istoria (uZvelesi
droidan 1861 wlamde), aseve sabWoTa socialisturi respub-
likebis istoria (uZvelesi droidan XVIII saukunemde da
sxva.
imavdroulad enobrivi politika sabWoTa kavSirSi iyo
ekleqturi. saxelmwifoSi, romelsac TxuTmet welze me-
tia vuwodebT “totalitaruls”, faqtobriv ar arsebobda
mkafiod Camoyalibebuli sabWoTa xalxebis enebis statusis
fiqsacia. uwinares yovlisa, ar arsebobda TviT cneba sabn-
WoTa kavSiris saxelmwifo enisa, rac uSualod ukavSirdeba
leninis negatiur gamoTqmebs am cnebis Taobaze1 da amasTan
dakavSirebul deklarirebas “Tavisufali da damoukide-
beli respublikebis nebayofilobiTi gaerTianebis Sesaxeb”,
1 gacilebiT ufro adre rusulis saxelmwifo enad aRiarebas
ewinaamRdegeboda rusi filoso-fosi soloviovi, romelmac amis
Taobaze 1898 w. gamoaqveyna kidec statia “werili rusuli enis
Sesaxeb”.
70
saqarTvelos konstiticiaSi seriozuli brZolis Semdeg
punqti qarTuli enis saxelmwifo statusis Sesaxeb
SeinarCunes. xolo danarCen enebs da maT Soris rusulsac
daukanones Tavisufali gamoyenebis ufleba. sxva respub-
likebis konstituciebSi punqti enis statusis Sesaxeb (maT
Siris ruseTis federaciaSi) ar figurirebda. sxva mxriv,
rusuli enis gansakuTrebuli mdgomareoba, romelic faq-
tobriv saxelmwifo enis funqcias asrulebda, mxardaWeras
iRebda ara mxolod “samwerlo” zomebiT, aramed qvekanon-
ieri aqtebiTac.
ase magaliTad, samocdaaTiani wlebis meore naxevridan
sabWoTa kavSiris umaRlesi saatestacio komisiis gadaw-
yvetilebiT yvela daculi disertacia unda Targmniliyo
rusul enaze da dasamtkiceblad gadagzavniliyo moskovSi,
maT Soris disertaciebi erovnul enaSi, literaturaSi, is-
toriaSi.
amgvari ”makrateli” iuridiul da faqtobriv statusebs
Soris SeimCnevoda saqarTveloSic. amas moyveboda metad
saintereso Sedegebi.
qarTuli, upirveles yovlisa, savaldebulo “saxelmwifo”
enad TviT “satitulo erisaTvis” aRmoCnda: sxva erebis war-
momadgenlebi mas SemTxvevaTa umetesobaSi yofiT doneze
flobdnen da ganaTlebas ZiriTadad iRebdnen rusul enaze,
xolo somxuri da azerbaijanuli mosaxleoba ZiriTadad
swavlobda dedaenaze, Tumca Teoriulad qarTuli maTTvis
savaldebulo enad iTvleboda.
amgvarad, sabWoTa kavSiris “respublikebis” enebis ofici-
aluri statusis erTiani gageba ar arsebobda. maTi faqto-
brivi statusis sakiTxic sxvagvarad iyo warmodgenili;
qarTuli da somxuri enebis gamoyeneba Sesabmis respublike-
bSi gacilebiT farTo iyo, vidre yirgizuli an Turqmenuli
enebisa.
kidev ufro arTulebda enobriv situacias sabWoTa respub-
likebSi pirobiTad rom vTqvaT “meore” da “mesame” donee-
bis enebi, e.i. is enebi, romelTa matareblebs erTgvari av-
71
tonomiuri statusi gaaCndaT (afxazuri, osuri) da is enebi,
romelTa statusi saerTod ar iyo dafiqsirebuli (vTqvaT,
asiriuli, qurTuli). niSandoblivia, rom “avtonomiuri”
enebis matareblebi Teoriulad multilingvebi unda yo-
filiyvnen (mSobliuri, “respublikis”, rusuli ena), magram
bilingvizmis komponentebad ufro xSirad gvevlinebian de-
daena da rusuli, romelzec Cveulebriv iRebdnen saSualo
da umaRles ganaTlebas – ase iyo, magaliTad, afxazeTis av-
tonomiur respublikaSi.
obieqturobis gamo unda aRiniSnos, rom amgvari dacileba
iuridiuli da faqtobrivi statusebisa bilingvizmis (mul-
tilingvizmis) puirobebSi – wminda sabWouri movlena ar
aris. Tu ar miviRebT mxedvelobaSi ideologiur msjelobebs
“socialisturi” bilingvizmis kardinaluri gansxvavebis
Sesaxeb “arasocialisturi” bilingvizmisagan, unda vaRiar-
oT, rom msgavsi movlenebi bevr sxva qveyanaSi SeimCnevoda
da maT Soris iseTebSi, romlebic miekuTvnebian “yvelaze
ganviTarebul” qveyanebis ricxvs.
amJamad, Cven gvaqvs saSualeba gavxazoT is tendenciuroba,
romelic aSkaravebs sabWouri “Tanabaruflebianobisa da
internacionalizmis” koncefciis arss, rac lingvistur
planSi gamoixateboda rusuli enis usazRvro da gadaWar-
bebul apologiaSi: funqciuri mravalwaxnagovnoba, leqsi-
kuri da terminologiuri simdidre, sayovelTao gavrceleba
da ganviTareba, saerTaSoriso statusi da mravali sxva.
garda propagandistuli RonisZiebebisa, adgili hqonda xist
praqtikul nabijebs, magaliTad, 1954 w. afxazeTSi qarTu-
li anbani rusuliT Secvales. es, ra Tqma unda, politikuri
gadawyvetileba iyo, vinaidan ekonomiuri TvalsazrisiT is
metad wamgebiani aqtia (mTlianad unda Secvliliyo sabe-
Wdi baza, yvela saxelmZRvanelo, reklamebi, blankebi, formebi,
cnobebis trafaretebi da mravali sxva). cvlileba lingvis-
turi motiviT nakarnaxevi ar iyo, vinaidan bevri mecnieri
dResac iziarebs debulebas iberiul-kavkasiur enaTa ojax-
is arsebobis Sesaxeb, rac qarTuli da afxazuri enebis na-
Tesaobasac niSnavs.
72
zogadad, rusuli respublikaSi farTod iyo gavrceleb-
uli, is gamsWvalavda yvela socialur da saxelmwifo in-
stitutebs, mas sabavSvo baRebSi, skolebSi, profsaswavle-
blebSi, saswavleblebSi, teqnikumebSi swavlobdnen, rusul
enaze aucilebliv unda emuSava sakavSiro daqvemdebarebis
yvela warmoebasa Tu dawesebulebas (kavSirgabmulobis
saministro, transportis saministro, rkinigza, aerofloti,
uSiSroebis komiteti...). am enas nawilobriv iyenebda zogi
respublikuri masStabis warmoeba da organizacia; rusul
enaze xorcieldeboda radio da telegadacemebi, is mniS-
vnelovnad gavrcelda da srulad gamoiyeneboda, rogorc
erTaSorisi urTierTobebisa da saxelmwifo ena. rusuli
enis maRali socialuri prestiJisa da misi globaluri
gavrcelebisa gamo, saqarTvelos mosaxleobis nawili (ro-
goirc aq dabadebuli, ise dasaxlebuli) sayofacxovrebo,
kulturul da socialur moTxovnilebas qarTuli saxelm-
wifo enis gareSe ikmayofilebda.
qveynis axali socialur-ekonomikuri pirobebi enobriv
situaciaze axdenen zegavlenas da enebs Soris axali ier-
arqiuli urTierTobebi myardeba.
rusuli enis faqtobrivi statusis daqveiTebam da rogorc
Sedegi misi socialuri bazis Semcirebam, mniSvnelovani eno-
brivi da socialuri diskomforti Seuqmna im moqalaqeebs,
vinc cudad flobs qarTul enas (maT Soris qarTvelebsac)
da Tavis mZime mdgomareobas saqarTvelos damoukideblobas
ukavSireben.
dRes rusuls postsabWour sivrceSi gacilebiT ufro
mokrZalebuli adgili ukavia. SeiZleba davaskvnaT, rom
ruseTis enobrivma politikam daTmo im pozicieaTa um-
etesoba, romelic mas adre ekava da Tanamedrove etapze
CamorCeba ara mxolod Tavisi ZiriTadi konkurentis – amer-
ikis SeerTwbuli Statebis, aramed germaniis federaciuli
respublikisa da Turqetis aqtivobasac.
73
gamoyenebuli literatura
1. sakavSiro samecniero-teqnikuri konferenciis “rusu-
li ena – sabWoTa kavSiris xalxTa megobrobisa da
TanamSromlobis ena” masalebi, 1979 w. 22-24 maisi, taSken-
ti. mskovi, 1981
2. sabWoTa kavSiris istoria (uZvelesi droidan XVIII s.
bolomde). mskovi, 1983
3. sabWoTa kavSiris istoria (uZvelesi droidan 1861 wlam-
de). moskovi, 1983
4. v. soloviovi “werili rusuli enis Sesaxeb”. 1898 w.
74
nino WalaganiZesaqarTvelo
grigol robaqiZis saxelobis universiteti asocirebuli profesori
kavkasiis sainformaco veli qarTuli mediis magaliTze (2009 w. maisi-seqtemberi)
ukanaskneli ori aTwleulis manZilze kavkasiasTan dakav-
Sirebuli sakiTxebis ganxilvisas wina planze istoriuli
konteqsti gamodis. gorbaCoviseulma reformebma, partiuli
kontrolis dakargvam politikasa da sazogadoebriv cx-
ovrebis sxvadasxva sferoze, aseve, ideologiurma reviz-
ionizmma destabilizacia gamoiwvia; araefeqturma ekono-
mikurma politikam ki daaCqara saxelmwifo struqturebis
qmediTunarianobis daqveiTeba da gaaZliera ganxeTqileba
sazogadoebaSi.
dasawyisisaTvis saintereso iqneba, mcire istoriuli para-
leli gavavloT warsulSi arsebul da Tanamedrove madia
saSualebebs Soris. media saSualebaTa raodenobis, ise maTi
maxasiaTeblebis,kerZod, tiraJis, periodulobisa Tu da-
farvis zonis moculobis dRes, met-naklebad, srul in-
formacias vflobT. cnobari ,,saqarTvelos regionuli me-
diaruka” - qarTuli media saSualebebis aRweris pirveli
mcdeloba da igi mSvidobis, demokratiisa da ganviTarebis
kavkasiis institutisa da omisa da mSvidobis gaSuqebis in-
stitutis erToblivi proeqtia. ufro zustad, pirvelia
1947 wels gamocemuli wigni “qarTuli periodikis mimox-
ilva“, romelSic maSin gamomavali gazeTebis zogadi maxa-
siaTeblebi ganTavsda. am or mediarukas erTmaneTisgan ga-
nasxvavebs rogorc epoqa, ise gamocemis mizani: stalinistur
saqarTveloSi dabeWdili wigni mSralad informaciulia,
2006 wels gamocemuli ki - analitikuri. analizi re-
gionul mediaSi arsebuli problemebis gamosworebis
erT-erT saSualebad miiCneva. Sesabamisad, dainteresebuli
pirebis garda, am gamocemis momxmarebelTa rigebSi igu-
75
lisxmebian rogorc arasamTavrobo organizaciebi, ise
saerTaSoriso donorebi. imis dasturad ki, Tu raoden
dinamikuria qarTuli media, erTi faqtis aRniSvnac kmara:
swored maSin, rodesac kavkasiuri instituti da, masTan
erTad, omisa da mSvidobis gaSuqebis instituti regionu-
li mediarukis prezentaciisaTvis emzadebodnen, masobrivi
informaciis saSualebebSi gaCnda informacia kidev erTi
axali regionuli gazeTis gamocemis Sesaxeb. gorelma
Jurnalistebma saba wiwikaSvilma da Tamar oqruaSvilma
Tormetgverdiani feradi gazeTi daafuZnes. „qarTlis xma“
apirebs Rirseuli konkurentoba gauwios Sida qarTlSi
gamomaval iseT popularul gazeTebs, rogoric „xalxis
gazeTi“ da „TrialeTia.“
„qarTlis xma“, gasagebi mizezebis gamo, mediarukaSi ver aR-
moCndeboda. rogorc mediarukis mkvlevarma da Semdgenelma
malxaz saldaZem gviTxra, gamocemis xarvezi swored isaa,
rom igi zust statistikur suraTs ar iZleva, zTumca
ZiriTad problemebs zedmiwevniT asaxavs. kvlevisas mediis
ganviTarebis ganmsazRvrel kriteriumebad raodenoba da
organizaciuli mdgradoba SeirCa.
imereTi, kaxeTi, samegrelo, zemo svaneTi _ mediis ganvi-
Tarebis Tval-sazrisiT. es aris lideri regionebi, ufro
rTuli iqneba gasazomad, vTqvaT, Tuki kriteriumad aviRebT
mediis Tavisuflebas. am SemTxvevaSi ufro gamonaklisebze
SeiZleba visaubroT konkretuli media organizaciebis sax-
iT, vidre raRac kanonzomierebebze regionebis mixed-
viT. SeiZleba damoukidebeli gazeTi iyos, vTqvaT, kaxeTSi,
aWaraSi, imereTSi da Sida qarTlSi, magram es SeiZleba
iyos gamonaklisi. ufro damoukideblobis garantia aris
donorebis daxmareba.“(stili daculia)
media sivrce saqarTvelos regionebis mixedviT araerTg-
varovan suraTs qmnis. regionuli gazeTebis saSualo tiraJi
500-dan 1000 egzemplaria, Tumca, yofila SemTxveva, rodesac
sul 200 cali gamosula. mediis srulfasovan funqcioni-
rebas ki iseTi faqtorebi abrkolebs, rogoricaa: teqnikuri
aRWurvilobisa Tu infrastruqturis ararseboba, susti
ekonomikuri safuZveli, kvalificiuri kadrebis deficiti,
76
adgilobrivi xelisuflebis kontroli da a.S. Tumca, prob-
lemebis miuxedavad, qarTuli regionuli media arsebobs da,
ase Tu ise,mravalferovania.
cxadia, CamoTvlil xarvezebs obieqturi mizezebi gaaCnia
da maTi warmomavloba warsul gamocdilebaSic SegviZlia,
veZioT. gadavinacvloT 2 aTwleuliT ukan: gardaqmnasa da
sajaroobas informaciis pluralizaciac moyva, magram post-
sabWoTa mosaxleobisaTvis is mainc iluzoruli gamodga.
arsebuli satelevizio mravalarxianoba da, gnebavT, presis
farTo arCevani dResac ver akmayofilebs gansxvavebuli
azris mqone recipientTa moTxovnebs. gamokiTxvis Sedegebi
gviCvenebs, rom sruli sandoobiT arcerTi mediasaSualeba
ar sargeblobs.
pluralizmis cnebis ganmartebisaTvis: _ esaa viTareba,
rodesac sapirispiro Sexedulebebisa da interesebis adami-
anebi aRiareben erTmaneTis uflebas iyvnen gansxvavebulebi,
pativs scemen erTurTs da garkveuli wesebis mixedviT cdi-
loben, moagvaron sakamaTo problemebi. jerjerobiT, es prin-
cipi kavkasiasa da, konkretulad, saqarTveloSi mcxovrebi
adamianebis didi nawilisaTvis da gansakuTrebiT imaTTvis,
vinc politikuri cxovrebis dinamikas gansazRvravs, rTu-
lad misaRwevia.
pluralizmis asparezi samoqalaqo sazogadoebaa, romel-
mac SesaZlebeli unda gaxados sxvadasxva interesebisa
da Rirebulebebis matarebeli jgufebis komfortuli
Tanaarseboba, misi upirvelesi xelisSemwyobi ki xelisu-
fleba da mediaa, romelnic, amasTanave, informaciis saja-
roobasac uzrunvelyofen.
demokratiuli xelisuflebis pirdapiri movaleobaa
Sesabamisi samarTlebrivi da realuri bazis uzrunvelyofa,
rac SesaZlebels gaxdis sawinaaRmdego azris mqone ada-
mianebis mrgval magidasTan Semokrebasa da oponirebis re-
JimSi mSvid da efeqtur muSaobas.
saqarTveloSi pluralizmis idea aseve ucxo gamodga opo-
ziciisaTvis. marTalia, opozicia Tavisi bunebiT plural-
77
isturia, radganac mravali partiisgan Sedgeba, magram misT-
visac rTuli warmosadgenia gansxvavebuli azris arseboba.
qveyana Sav-TeTria, gardamavali tonalobebi, ubralod, ar
arsebobs _ nebismieri, vinc opozicias akritikebs, myisve
xelisuflebis ,,agentad” cxaddeba da piriqiT. wyalgamyofi
swored xelisuflebisa da opoziciis momxreTa Soris ga-
dis da es politikuri ki ara, moraluri dapirispirebaa
_ brZola sikeTesa da borotebas Soris. saxezea avtori-
taruli Segneba.
axali lozungebis miuxedavad, azrovnebis Stampebi ucv-
leli darCa. qarTulma mediam ki ufro iolad Seicvala
zemoqmedebis mimarTuleba, vidre TviTon am zemoqmedebis
meTodebi. es bunebrivicaa, radgan aTwleulebis manZilze
SemuSavebuli propagandistuli konstruqciebi swored am
meTodebs emyareboda.
mediis Tanamedrove mdgomareobas ramdenime faqtori ganapi-
robebs, Cven maT Semdegnairad CamovayalibebdiT:
1. saxelmwifoSi sazogadoebrivi wyobis Secvla, axali so-
cialur-politikuri da ekonomikuri realobis warmoqm-
na;
2. satelevizio SemoqmedebaSi sabazro urTierTobaTa dam-
kvidreba, ramac, Sesabamisad, gamiowvia sakuTrebis forme-
bis gavlena sainformacio politikaze; politikuri
Zalebis, mewarmeTa jgufebisa Tu kerZo pirebis brZola
satelevizio sivrcis ganawilebisaTvis;
3. mravalprogramianobis intensiuri ganviTareba, rasac sap-
rodiusero studiebis momravlebamac Seuwyo xeli;
4. telemauwyeblobis pluralizacia _ sainformacio ba-
zarze konkurentunariani garemos Seqmna;
5. samarTlebrivi bazis arasrulfasovneba; JurnalistikaSi
damkvidrebuli profesiuli normebisa da moralur-eTi-
kuri kodeqsis ugulebelyofa;
6. ,,informaciuli omebi” _ gansxvavebuli politikuri da
finansuri dajgufebebis dapirispireba.
ukanasknel periodSi ganviTarebuli movlenebi kidev erTx-
el cxadyofs, rom presis kontrolisa da kritikis CaxSobis
78
survili kvlavac didia. saqarTvelos mediasivrce araerTg-
varovan suraTs qmnis. mediis srulfasovan funqcionirebas
ki iseTi faqtorebic abrkolebs, rogoricaa: infrastruq-
turis ararseboba, susti ekonomikuri safuZveli, kvalif-
iciuri kadrebis deficiti, xelisuflebisa Tu sxva poli-
tikuri Zalebis kontroli da sxv.
gamoyenebuli literatura
,,saqarTvelos regionul1. i mediaruka” _ cnobari mSvido-
bis, demokratiisa da ganviTarebis kavkasiis institutisa
da omisa da mSvidobis gaSuqebis institutis proeqti.
2006.mediasTan dakavSirebuli evropis sabWos samarTlebrivi 2.
aqtebis krebuli. Tbilisi 2004.
3. Ladizesky K.; Smith A.; Turfan B. – Emerging Democracies and Froo dom of Inormation. IGLA – Library association publishing.
4. Землянова Л. М. Зарубежная коммуникативистика в преддверии информационного общества. Толковый словарь терминов и концеп-ций., Москва, 1999.
5. Кин Джон – Средства Массовой Информации и Демократия. 1994.6. Цвик В. Л., Назарова Ю. В., `Телевизионные новости России“, М.,20
79
giorgo CarTolani saqarTvelo
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti asocirebuli profesori
telekritikis problema qarTul telemediaSi
masobrivi informaciis saSualebebs mravali funqcia gaaCnia.
maT Soris upirvelesi misi sainformacio funqciaa. yovel
adamians da mTlianad sazogadoebasac gaaCnia suverenuli
ufleba, miiRos misTvis sasurveli da saintereso informa-
cia yovelgvari SezRudvis gareSe (es ar exeba informacias
ama Tu im pirovnebis piradi cxovrebis Sesaxeb). mniSvnelo-
vania imis aRniSvnac, rom saqme exeba obieqtur, swor da ama
Tu im politikuri mimdinareobis mier ara saTavisod inter-
pretirebul informacias. adamianebs surT icodnen faqtebi
da telemauwyeblobebi valdebulni arian, Seatyobinon maT
swored es faqtebi da ara sakuTari Sexedulebebi.
sainformacio funqciasTan erTad, masmedia xSirad iyenebs
propagandistuli funqciasac, romlis umTavres arss war-
moadgens auditoriaze mudmivi, mizanmimarTuli zemoqmedeba
garkveuli saxis cxovrebis wesis, politikuri, sulieri da
zneobrivi faseulobebis dasamkvidreblad.
amgvari propagandistuli funqcia mudam Tan sdevs tele-
viziebis muSaobis mTlian sistemas. miT ufro, rom politi-
kuri, ekonomikuri da sazogadoebrivi institutebis mudmivi
cvalebadoba cvlis adamianis arsebobis garemosac. am cv-
lilebebis mimarT adaptaciis rTul procesebSi auditori-
is daxmareba ki telekompaniebis umniSvnelovanes amocanas
warmoadgens.
masmediis bevri eqsperti da mkvlevari bolo dros masmedi-
is erT-erT mniSvnelovan funqciad saintegracio funqcias
miiCnevs. marTlac, es masobrivi informaciis saSualebebis
umniSvnelovanesi funqciaa, radgan Tanamedrove sazogadoe-
baSi, romelic dayofilia saxelmwifo sazRvrebiT, difer-
80
encirebulia erovnuli TaviseburebebiT, aRmsareblobebiT,
materialuri mdgomareobiT da socialuri statusiT, arc
erT ideologiur instituts ar Seswevs im SemakavSirebeli
funqciis Sesruleba, rac SeuZlia masmedias.
televizias gaaCnia sazogadoebis socialuri marTvis funq-
ciac. es funqcia gulisxmobs imgvari cxovrebis wesis pro-
pagandas, romelic Seesabameba sazogadoebis samarTlebriv
normebs. televizia, romelic awarmoebs sazogadoebis in-
formirebas, sakuTar Tavze iRebs misi ganswavlis funq-
ciasac. ar aris SemTxveviTi, rom britanuli sazogadoebri-
vi samauwyeblo korporaciis - BBC-is devizia: “informireba, ganswavla, garToba”.
masmediis funqciaTa Soris mniSvnelovania misi maorganize-
beli funqciac. saqarTveloSi telekompaniebi jerjerobiT
mxolod politikuri movlenebis mimarT iyeneben masmediis
sazogadoebrivi organizebis funqciebs. uiSviaTesia, qarTu-
li masmediis mier socialuri, ekonomikuri, samarTlebrivi,
ekologiuri, kulturuli da sxva mravali problemis gada-
saWrelad sazogadoebis organizebis mcdelobebi.
telemediis erT-erTi gamorCeuli funqciaa misi gasarTo-
bi, anu rekreatiuli funqcia. masmediisTvis garTobis fun-
qcia imdenad bunebrivia, ramdenadac bunebrivia adamianis
miswrafeba dasvenebisa da garTobisken. miuxedavad amisa,
dauSvebelia, masmedia morCilad dahyves auditoriis didi
nawilis moTxovnebs da qmnides mxolod da mxolod gasar-
Tob Jurnalistur nawarmoebebs, rogorc amas akeTebs mrava-
li Tanamedrove qarTuli telearxi.
xSir SemTxvevaSi gasarTobi gadacemebi Seicaven SemecnebiT
Tvisebebs. mniSvnelovania, rodesac gasarTobi funqcia ga-
dajaWvulia masmediis kulturul-SemecnebiT funqciasTan,
romlis elementebic SeiniSneba mraval SemecnebiT da gasar-
Tob programebSi. magram bevri gadacema da programa uSua-
lod eZRvneba kulturul-SemecnebiT Tematikas. ufro metic,
arseboben specialuri telearxebi, romelTa Jurnalisturi
nawarmoebebic mxolod am funqciis matarebelia.
81
mniSvnelovania, ar avurioT masmediis kulturul-Semec-
nebiTi funqcia mis saganmanaTleblo funqciasTan, radgan
am ukanasknelis Jurnalistur nawarmoebebs, metwilad, axa-
siaTebs didaqtikuri buneba. arseboben specialuri sagan-
manaTleblo arxebi da programebi. samwuxarod, saqarT-
veloSi eleqtronulma mediam TiTqmis dakarga sagan-
manaTleblo funqcia, magram msoflio mediaSi es funqcia
metad mniSvnelovania da bevri adamiani kerZo arxebze mauw-
yebeli teleuniversitetebis saSualebiT imaRlebs codnas
da kvalifikacias.
rogorc vxedavT, Tanamedrove telemedias axasiaTebs sa-
zogadoebrivi funqciebis farTo speqtri, romelTagan,
garkveul periodSi, zogi ufro aqtualuria, zogic_nakle-
bad. SesaZloa, telemediam droTa ganmavlobaSi kidev sxva,
damatebiTi funqciebic SeiZinos. erTi ki mudmivad ucvleli
rCeba: igi aris, erTi mxriv, sazogadoebrivi azris gamoxat-
vis, xolo, meore mxriv, misi Seqmnis saSualeba. amavdrou-
lad, igi warmoadgens sazogadoebasTan gaSualebuli urT-
ierTobis instrumentsac da realobis esTetikuri gaazre-
bis saSualebasac.
bunebrivad ismis kiTxva, asrulebs Tanamedrove qarTuli
telemedia am funqciebs da Tu asrulebs rogor, ra saxiT?
dRevandeli qarTuli sazogadoeba umTavresad saubrobs
imis Taobaze, rom qarTuli mediasivrceSi totalurad arse-
bobs presis Tavisuflebis SezRudvis, presaze kontrolis
da saxelmwifo cenzuris farTo gamovlineba. nebismieri
moqalaqes, arafers vambob politikosebze, rom hkiTxoT
aris Tu ara televizia iseTi, rogoric unda iyos? pasuxi
uaryofiTi iqneba. iqve Tu mivayolebT meore kiTxvas: maS,
rogori unda iyos igi? zogi ver gipasuxebT, zogi ki ityvis,
rom is unda iyos Tavisufali. Tumca konkretuli, argumen-
tirebuli pasuxi telemediis Tavisuflebis kriteriumebis
Sesaxeb, cota vines Tu gaaCnia.
Tu ufro Rrmad CavixedavT sakiTxSi da SevecdebiT ganvsaz-
RvroT televiziebis ara mxolod Tavisuflebis sakiTxi,
aramed misi programirebis, menejmentis, prodiusingis,
82
teleJurnalisturi nawarmoebebis xarisxi, maTi saerTa-
Soriso stendartebTan Sesabamisoba, sakmaod seriozul
vakuumSi aRmovCndebiT, radgan profesia, romelmac yovelive
zemoTqmuli unda kvalficiurad Seafasos, gamoikvlios da
Seiswavlos, saqarTveloSi, samwuxarod, ar arsebobs. swored
imis gamo, rom ar arsebobs sazogadoebrivi monitoringi
televiziebis muSaobis mimarT, qarTuli televiziebi mu-
Saoben ise, rogorc maT mepatroneT moesurvebaT, asrule-
ben im dakveTebs, romelsac maT kerZo pirebi an saxelmwifo
ukveTavs da TiTqmis ar ainteresebT realurad ra mniS-
vneloba aqvs da ra funqcia akisria televizias.
zemoT CamoTvlili funqciebidan qarTuli telemedia
ZiriTadad ramdenimes iyenebs: sainformacios, propagandis-
tuls, maorganizebels da rekreatiuls. samwuxarod, TiTqmis
miviwyeebulia misi kulturul-SemecnebiTi da saganmanaTle-
blo funqcia.
axla isic ganvsazRvroT, ramdenad kvalificiurad, swo-
rad da Tanmimdevrulad asruleben qarTuli telearxebi
am Tundac SezRudul funqciebs. aqve unda aRiniSnos, rom
sakmaod dabali xarisxiT da saerTaSoriso standartebTan
absoluturad Seusabamod. ra aris amis mizezi? pirveli -
televiziebSi momuSave personalis dabali kvalifikacia,
araprofesionalizmi, meore - televiziis xelmZRvanelebis
totaluri ucodinaroba telemediis menejmentis da pro-
diusingis dargSi da mesame da umniSvnelovanesi, telekri-
tikosis profesiis ar arseboba Tanamedrove qarTul media-
sivrceSi.
vin aris telekritikosi da ratom aris ase aucilebeli misi
arseboba? telekritikosi Tanemedrove msoflioSi metad
mniSvnelovani, da popularuli profesiaa, romelic war-
moadgens ergvar eqsperts mediis sakiTxebSi da, romelic me-
dia saSualebebis muSaobis mudmiv monitorings awarmoebs.
telekritikosi mediakritikis erT-erTi ganStoebaa. is aris
teleproduqciis ara mxolod Semfasebeli, aramed tele-
viziis istoriis da Teoriis mkvlevaric.
83
telekritikosi awarmoebs mecnierul dakvirvebas sazoga-
doebaSi televiziis ganviTarebis istoriul etapebze, is ikv-
levs teleJanrebis struqturas da afasebs teleproduqci-
is xarisxs.
rac yvelaze mniSvnelovania, telekritikosi aris Suamavali
mediasa da sazogadoebas Soris, romlis meSveobiTac sa-
zogadoeba, anu teleproduqciis momxmarebeli erkveva im
umTavres kriteriumebSi, romliTac unda xelmZRvanelobd-
nen telekompaniebi. telekritikosis daxmarebiT sazogadoe-
ba ecnoba telemedis funqciebs, igebs imis Sesaxeb, rom garda
imisa, rasac mas arsebuli telemauwyeblobebi sTavazoben,
sazogadoebas aqvs ufleba televiziebs mosTxovos sxva, um-
niSvenlovanesi funqciebis Sesrulebac. es moTxovna gansa-
kuTrebiT imperatiuli unda iyos “sazogadoebrivi mauwye-
blis” mimarT, Tumca sazogadoebam arapirdapiri moTxovna
SesaZloa kerZo telekompaniebsac wauyenos.
telkritikosma unda moamzados sazogadoeba, gaarkvios mis
uflebebSi, radgan televizori aris yoveli adamianis ojax-
is umniSvnelovanesi wevri, romelTan urTierTobaSic is cx-
ovrebis umetes nawils atarebs. swored amis gamo, telemedia
unda iyos mudmivi kontrolis qveS, raTa man am ojaxebSi,
TiToeuli adamianis cxovrebaSi ar iTamaSos uaryofiTi
roli, ar Searyios misi fsiqika, ar warmarTos misi qmedebebi
Zaladobisken, eskalaciisken. amis sanacvlod ki SesTavazos
obieqturi informacia, saintereso gadacemebi, gaacnos kul-
turis da xelovnebis, ganaTlebis da mecnierebis miRwevebi
da a.S.
imis gamo, rom dRevandeli qarTuli telesivrce ar icnobs
telekritikosis profesias, qarTuli telemauwyeblobebi
xSirad damRupvelad moqmedeban adamianebze, xolo maTi
muSaobis xarisxs, umeteswilad, tendenciurad afaseben an
politikosebi, an Tavad Jurnalistebi.
qarTulma tleviziebma Tavisi istoriis manZilze sainter-
so, winaaRmdegobebiT aRsavse gza ganvles. maT mniSvnelo-
vani roli iTamaSes qarTuli sazogadoebrivi azris gan-
viTarebis, qarTuli mentalitetis, erovnuli cnobierebis,
84
axali kulturuli faseulobebis Camoyalibebis proces-
ebSi. Sesabamisad, amgavri organizmis ganviTrebis etapebis
Seswavla saWiroebs sistematur kvlevas. swored telekri-
tikosebma unda SesZlon Seqmnan qarTuli telemauwyeblobe-
bis istoriisadmi miZRvnili samecniero Sromebi, krebulebi
da saxelmZRvaneloebi. swored qarTvelma telekritiko-
sebma unda imuSaon televiziis Teoriis sakiTxebzec, unda
gaacnon saxzogadoebas msoflios wamyvan televiziebSi aR-
mocenebuli axali Jurnalisturi Janrebi, saxeebi da forme-
bi.
swored qarTvelma telekritikoseba profesiuli Sefaseba
unda miscen qarTuli teleproduqciis xarisxobriv maCven-
eblebs. maT unda gansazRvron, ramdenad obieqturia ama Tu
im televiziis sainformacio samsaxuris muSaoba, analiti-
kuri da politikuri Souebis xarisxi, maTi politikuri, sa-
zogadoebrivi da adamianuri mimarTulebebi, tendenciebi da
a.S.
profesionalma telekritikosebma unda gamoikvlion is miz-
ezebi, ris gamoc dRes qarTul mediasivrceSi ar gvxvdeba
kulturul-saganmanaTleblo proeqtebi, vis aZlevs xels
maTi SezRudva.
profesionalma telekritikosebma unda gansazRvron ram-
denad Seesabameba esTetkiur kategoriebs da msoflio
sterndartebs is gasrTobi programebi, satiruli da iu-
moristuli Janris teleproduqcia, romelTac dRevandel
teleeTerSi yvelaze didi dro eTmoba. telekritikosebma
unda gansazRvron, rogor moqmedebs sazogadoebis gemovne-
bis da kulturuli Rirebulebebis formirebaze arsebuli
komediuri Souebi da gasarTobi proeqtebi.
profesionalma telekritikosebma unda Seafason telere-
Jisorebis, teledizainerebis, teleoperatorebis da sxva
telemuSakebis muSaoba. maT unda Seafason studiebis, pa-
vilionebis gaformebis Sesabamisoba ama Tu im sateleviz-
io proeqtTan. maT unda gansazRvron teleprogramirebis
struqturac.
85
da bolos, swored profesionalma telekritikosebma unda
Seafason televiziis Jurnalistebis, teleproeqtebis wamy-
vanebis muSaoba, miuTiTon im naklovanebebze, romelic arse-
bobs am sferoSi.
rogorc aRvniSne, telekritikosis profesia erT-erTi yve-
laze popularulia msoflioSi da telekritikosis mosaz-
rebebs angariSs uweven ar mxolod umsxvilesi telekom-
paniebi, aramed msiflioSi aRiarebuli Jurnalistebi, tele-
wamyvanebi. maT gacnobierebuli aqvT, rom maTi momavali
muSaobisTvis, teleproduqciaze xarisxis SenarCunebisTvis,
profesiuli zrdisTvis da televiziebis mier sazogadoeba-
ze zemoqmedebis saSualebebis kontrolisTvis, aucilebelia,
is profesionali Semfasebeli, romelic mudmivad akvirdeba
da swavlobs televiziebis da mis mesveurTa muSaobas da
ar Zlevs maT profesiuli standartebidan gadaxvevis saSu-
alebas.
saqarveloSi am profesiis damkvidrebisTvis, marTalia nel-
nela, magram mainc idgmeba mniSvnelovani nabjebi. pirvel
yovlisa, unda Seiqmnas am kvalifikaciis mqone adamianebi-
sTvis momzadebisTvis saganmanaTleblo baza. saqarTvelos
apolon quTaTelaZis saxelobis samxatvro akademiaSi hu-
manitarul mecnierebaTa fakultetze Cemi xelmZRvanelo-
biT ukve amoqmedda samagistro programa, romelic amzadebs
profesional mediakritikosebs. qarTul bazarze am pro-
fesiis siaxlis miuxedavad, interesi sakmaod didia. unda
vimedovnoT, rom male qarTul mediasivrceSi gamoCndebian
adamianebi, profesionalebi, romlebic SesZleben qarTuli
mediaproduqciis kvalificiur Sefasebas.
gamoyenebuli literatura
1. g. CarTolani – “tele-radio Jurnalistika”, Tb., 2008.
2. Короченский А.П. Медиакритика как форма диалога между граждан-ским обществом и СМИ, ВГУ. Воронеж, 2003.
3. Г.В. Кузнецов – Критерии качества телевизионных программ, Моск-ва, 2002.
4. Television. The Critical View. Ed. Newcomb H. NY-Oxford, 1982.
86
naTia kupraSvilisaqarTvelo
grigol robaqiZis saxelobis universiteti asocirebuli profesori
erTiani sainformacio sivrcis problema samxreT kavkasiaSi
erTi regioni, mezobloba, saerTo interesebisa da amavdrou-
lad interesTa konfliqtebis arseboba, msgavsi problemebi
da sxva faqtorebi, romelTa CamoTvla samxreT kavkasiis
qveynebze saubris dros SeiZleba, logikur winaaRmdegobaSi
modis imasTan, rom erTiani sainformacio sivrce aRniSnul
regionSi ver da ar Camoyalibda.
faqtobrivad, arseobs logikuri safuZvlebi, ris gamoc am
qveynebSi mimdinare movlenebi SesaZloa iqces axal ambad
mTlianad regionisTvis. Tumca, miuxedavad amisa, dornori
organziaciebis inicirebiT Seqmnili proeqtebis garda,
damoukidebeli media am mimarTulebiT saerTod ar aqti-
urobs.
samagaliTod, arc erT qarTul nacionalur arxs, sxva axlo,
an Soreuli qveynebisgan gansxvavebiT, ar yavs sakuTari
korespondentebi somxeTsa da azerbaijanSi. da piriqiT,
arc am qveynebis mediasaSualebaTa spec.korespondentebs
SexvdebiT saqarTveloSi. samxreTkavkasiis qveynebSi erT-
maneTis Sesaxeb, ZiriTadad, rusuli mediis gavliT iReben
informacias.
xanmokle aRmoCnda is Jurnalisturi proeeqtebic, romle-
bic saqarTveloSi somxeTsa da azerbaijanSi mimdinare mov-
elenebis gaSuqebas erTian WrilSi, saerTo redaqciiT cdi-
lobdnen.
magaliTad SegviZlia ganvixiloT ,,omisa da mSvidobis ga-
Suqebis institutis” mier ganxorcielebadi proeqtebi: sam-
xreTkavkasiuri gazeTi ,,panorama”, kavkasiis yovelkviruli
sainformacio internetgamocema da Cross Caucasus Journalism Network.
87
aseve, radio ,,Tavisuflebis” proeqtebi _ kavkasiuri gzaj-
varedini da ЕХО КАВКАЗА.
es moqmedi proeqtebi, miuxedavad Jurnalisturi produqtis
maRali xarisxisa ver qmnian sainformacio aminds, romelime
samxreTkavkasiur qveyanaSi, rasac Tavad mediasaxeobis (beWd-
vuri, audio, internet) nakleb reitingTan erTad (am qveyneb-
Si), sxva faqtorebic ganapirobeben.
zemoTdasaxelebuli proeqtebis ZiriTadi auditoria saxm-
reTkavkasiis ambebiT dainteresbuli ucxoeli mkiTxvelebi
da msmenelebi arian. ramdenimes ki pirobiTad qvia ,kavkasi-
uri” radgan ,,qarTul-fxazuris” an ,,qarTul-osuris” dar-
qmeva proeqtisTvis garkveul uxerxulobas qmnida (magali-
Tad ЕХО КАВКАЗА , ,,panorama”).
rac Seexeba analogiur teleproeqtebs, samwuxarod, ukve
warsulSi gviwevs saubari, iseT maRalxarisxobriv proeqtze,
rogoric iyo fond ,,interniusis” mier warmoebuli ,,gzajva-
redini”. teleprograma, romelic samxreTkavkasiis qveynebis
JurnalistTa monawileobiT qmnida orenovan teleJurnals,
romelSic saerTo redaqciis saxiT somxeTis, azerbaijanisa
da saqarTvelos moqalaqeebi monawileobdnen.
miuxedavad produqtis maRali xarisxisa, donori organzaie-
bis mxridan Sewyvetili dafinansebis Semdeg, kerZo kompanie-
bisTvis, romelTa eTerSi es produqti damakmayofilebeli
reitinguli maCvenebliT gadioda, sakuTari ZalebiT proeq-
tis gagrZleba saintereso ar aRmoCnda.
ra gansakuTrebul mniSvnelbas unda atarebdes saerTo
sainformacio sivrcis arseboba, Tu is iqneba dafuZnebuli
neitralur, dabalansebul, zust da sando sainformacio na-
kadze.
ramdenime faqtoris CamoTvla SeiZleba: qveynebs Soris daax-
loveba, sazogadoebis informirebulobis xarisxis gazrda
da sxv. Tumca sabolood, mainc erT umTavres Sedegamde miv-
divarT: samxreTkavkasiaSi axali konfliqtebis prevencia.
amgvar fonze, saqarTevloSi, sazogadoebrivi mauwyeblis ba-
zaze funcionirebas iwyebs axali rusulenovani telearxi
,,pirveli kavkasiuri”, rasac marTlac samarTlianad qvia
,,pirveli kavkasiuri”.
88
ukve cnobilia, rom ,,pirveli kavkasiuris” saxeebi rusi
Jurnalistebi oleg panfilovi da CeCneTis preziden-
tis joxar dudaevis qvrivi ala dudaeva iqnebian. arxTan
TanamSromlobas gegmaven radio ,,Tavisuflebis” rusuli
biuro da centraluri qarTuli televiziebic.
winaswari gegmiT _ SemecnebiTi gadacemebi, serialebi, kinodo-
kumentalistika da dReSi oTxjer sainformacio gamoSveba
,,pirveli kavkasiuri’s programuli badis ZiriTadi nawile-
bi iqnebian.
arxis mTavari prodiuseri zurab dvali ambobs, rom arxis
mTavari mesiji keTilmezobluri urTierTobebia da es arc
erT SemTxvevaSi ar iqneba antirusuli arxi.
,,,arxi iqadagebs mSvidobas kavkasiaSi” _ ambobs dvali. Tumca
kiTxvebi ,,pirveli kavkasiuris” mimarT jer kidev rCeba, maT
Soris isic, Tu ra midgomebiTa da formebiT gegmavs arxi
,,mSvidobis qadagebas”.
kiTxvebze pasuxs mxolod Tavad arxis eTeri moqgvcems, ma-
gram mokrZalebiT mainc gvsurs aRniSnoT, rom zemoTgacx-
adebuli miznis miRwevas, Jurnalistikis aRiarebul stan-
dartebiT muSaobasTan erTad, isic ganapirobebs, ramdenad
iqneba balansi sainformacio gamoSvebebSi Tavad regionSi
Semavali qveynebidan gasaSuqebel infroamciebs Soris.
vfiqrobT, rom am faqtorebis gaTvalswinebis gareSe, kavka-
sia darCeba imaze ucnobi, vidre aqamde iyo.
gamoyenebuli wayroebi
1. www.iwpr.net2. www.tavisupleba.org3. www.internews.net4. www.media. Ge
89
dali osefaSvili saqarTvelo iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
asocirebuli profesori
kavkasia germanul internetmediaSi
germanulenovan internetsivrceSi vxvdebiT araerT onla-
ingamocemasa Tu blogs, romelTa mizania kavkasiis sakiTx-
ebiT dainteresebul auditorias miawodos informacia am
regionSi mdebare qveynebis Sesaxeb. Tumca, aRsaniSnavia
isic, rom es masalebi ara mxolod konfliqtur zonebs ex-
eba, aramed asaxavs am qveynebis politikur, ekonomikur, so-
cialur Tu kulturul cxovrebas.
internetresursebis mimoxilvam rogorc gviCvena, pirvel
gamocemad SeiZleba miviCnioT www.caucaz.com (europenews). marTalia, is ar aris wminda germanuli gamocema, Tumca,
samenovania (inglisuri, germanuli, franguli) da sakuTari
korespondentebis mier momzadebul originalur masalebs
gvTavazobs samive enaze.
“caucasus.com”-i yovelkvireuli onlainJurnalia, romelic
2004 wlis oqtomberSi iwyebs funqcionirebas. daarses evro-
pelma da samxreT kavkasielma Jurnalistebma da warmoadgens
pirvel evropul, damoukidebel medias samxreT kavkasiis
Sesaxeb. kavkasiel reportiorTa redaqcia TbilisSi, xolo
evropelebis ki, briuselSi mdebareobs;
vin arian avtorebi da ra saxis statiebi sWarbobs _ in-
formaciuli Tu analitikuri? rogorc am onlaingamoce-
mis Seswavlam gviCvena, ZiriTadi avtorebi arian selia hau-
fori (Tbilisidan), nikolas landru (Tbilisidan), katarina
STedleri (Tbilisidan), lili de pupo (Tbilisidan), iohan
veTcingeri (Tbilisidan) da sxv.
rogorc publikaciaTa Sesawavlis Sedegad davaskveniT,
ZiriTadad, analizuri masalebi gvxvdeba. rac, albaT, TviT
onlainJurnalis specifikiT unda aixsnas.
90
sainteresoa, ramdenad Tanabrad aSuqebs am onlaingamocemis
germanuli redaqcia samxreT kavkasiuri samive qveynis cx-
ovrebas? iCenen Tu ara gansakuTrebul interess romelime
am qveynisadmi?
upirvelesad, statistikur maCveneblebs mivmarToT:
0
36 37
14
28
1
16
5 40 13
8 72 2 2
0
10
20
30
40
2004 2005 2006 2007 2008 2009
საქართველოაზერბაიჯანისომხეთი
amdenad, rogorc statistikuri monacemebi mowmobs, yvelaze
metad, saqarTvelos ambebi Suqdeba da es interesi, gansa-
kuTrebiT, 2005-2006 wlebSi SeiniSneba. rac, albaT, imiT unda
aixsnas, rom vardebis revoluciis Semdeg, dasavluri sam-
yaro mZafrad adevnebda Tvals am qveyanaSi mimdinare poli-
tikur Tu sazogadoebriv cxovrebas;
www.kaukasus.de turistebisTvis gankuTvnili blogia.
samxreT kavkasiis qveynebis Sesaxeb srul da amomwurav in-
formaciebs awvdis maT, visac mogzuroba uyvars;
www.kaukasus.blogspot.com-ic ZiriTadad, mxolod turistebi-
sTvisaa gankuTvnili. es blogi 2005 wels daarsda.
rogorc arqivis Seswavlis Sedegad davaskveniT, ZiriTadad,
saqarTvelos popularizacias isaxavs miznad; misi avtoria
hans hainer buri. am blogze ZiriTadad, fotoebia ganTavse-
buli.
es internetgverdi mudmivad ganaxlebadia. amas mowmobs sta-
tistikuri monacemebic:
91
124226
242
127188
0
100
200
300
2005 2006 2007 2008 2009
rogorc germanuli onlainmediis Seswavlam gviCvena, aseve
saqarTvelos sxvadasxva kuTxis popularizacias isaxavs
ZiriTad miznad www.georgien-news.de. miuxedavad imisa, rom
mas hqvia “internet ilustrirebuli gamocema kavkasiis
Sesaxeb”. misi avtoria rainer kaufmani. marTalia, arqivSi
vxvdebiT “politikas”, “ekonomikas”, “religias” Tu sxva ru-
brikebs, magram es resursebi naklebad ganaxlebadia;
www.georgien-nachrichten.de erTi SexedviT, axali ambebis saa-
gentos vebgverds waagavs. Tumca, originaluri informaciebi
ki ar gvxvdeba aq, aramed am portalze Tavmoyrilia qarTuli
sainformacio saagentoebidan da internetgamocemebidan
Targmnili masalebi (“interpresniusi”; “sivil.gi”; “hiumen
raiTs.gi” da sxv.), rogorc qveynis Sida da gare politikaze,
aseve adamianis uflebebze, kulturaze da a. S.
vxvdebiT rubrikebs: “uaxlesi ambebi“, Sidapolitika”, “sa-
gareo politika”; “presis mimoxilva”, “ekonomika”, “media”,
“kultura”, “azri”, “panorama” da sxv.
Cveni azriT, gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs www.geor-gien.blogspot.com, romelic 2005 wlis dekembridan iwyebs
funqcionirebas. “saqarTvelo da samxreT kavkasia” (“Georgia South Caucasus”) – ase hqvia am blogs, romlis mizania kavkasiis
politikis, kulturis, istoriis, ekonomikis, Tu sxva sakiTx-
ebis Sesaxeb informaciaTa Segroveba. Tumca, gansakuTreb-
uli yuradReba saqarTvelos ambebs eTmoba. aq Tavmoyrilia
yvela is inglisuri Tu germanulenovani internetresursi,
92
rac ki, am qveyanas ukavSirdeba. avtoria germaneli blogeri
ralf helbilgi.
2005 wlamde, is kidev erT blogs amzadebda saxelwodebiT
_ “qarTuli suli” (“Georgische Seele”) - www.kartulisuli.blogspot.com. aq Tavmoyrili yvela masala mTlianad saqarTvelos
exeboda. mogvianebiT ki, man gaafarTova radiusi da kavkasiis
ambebiTac dainteresda. Tumca, axal blogs “saqarTvelo da
samxreT kavkasia” uwoda.
rogorc TviTon ambobs, gazeT “jorjian TudeisTan” saubar-
Si, is saqarTveloTi 80-iani wlebis dasasruls dainteres-
da da Zalzed moixibla am qveyniT. mogvianebiT ki, niuse-
bis Segroveba saqarTvelosa da sxva kavkasiur qveynebze,
misi hobi gaxda. Tumca, iqve imasac aRniSnavs, rom blogs
sWirdeba aqtiuroba – daxmareba qarTveli, azerbaijaneli
Tu somexi axalgazrdebis da ara mxolod axalgazrdebis
mxridan – maT SesaZlebloba eqnebaT am blogze ganaTavson
maT mierve momzadebuli damoukidebeli statiebi, fotoebi,
videoebi Tu potkast masalebi. dRes xom Zalian advili ga-
sakeTebelia [1].
blogi, “saqarTvelo da samxreT kavkasia” mudmivad ganax-
lebadia. amas mowmobs is statistikuri monacemebi, rac
eleqtronuli arqivis Seswavlam gviCvena:
560
1240
1708 15061142
0
500
1000
1500
2000
2005 2006 2007 1008 2009
93
am monacemebidan, ramdenia procentuli wili saqarTvelosad-
mi miZRvnili masalebis? Zalzed Znelia zusti cifris Tqma.
Tumca, SeiZleba iTqvas, albaT, daaxloebiT 90 procenti.
ra qveyndeba aq? ZiriTadad, informaciebi, romlebic saqarT-
velos da samxreT kavkasias exeba. blogi Tematurad sakmaod
mravalferovania - ara mxolod politika da ekonomikaa
wamyvani. sakmaod didi adgili eTmoba mecnierebis, religiis,
istoriis, musikis, mxatvrobisa Tu fotografiis sakiTxebs.
es informaciebi, ra Tqma unda, ucxoelebisTvis aris gan-
kuTvnili. Tumca, momxmareblebi mxolod isini rodi ar-
ian. rogorc ralfi aRniSnavs, Zalzed uxaria xolme, rode-
sac kavkasielebi madlobis werilebs ugzavnian www.geor-gien.blogspot.com-ze Tu saerTodac, internetsivrceSi, maT
qveynebTan dakavSirebuli niusebis gavrcelebis gamo.
ralf helbilgi mxolod blogiT ar Semoifargleba da so-
cialur qselebSic (feisbuqi, tviteri, maispeizi), sakuTar
gverdze sakmaod aqtiurad avrcelebs am qveynebTan dakav-
Sirebul ambebs. feisbuqSi garda “Georgia and South Caucasus” jgufisa, aris internetjgufis “TuTarCelas” avtoric da
cdilobs popularizacia gauwios qarTul musikas.
aRsaniSnavia isic, rom ralf helbilgi aqtiurad TanamSro-
mlobda qarTvel blogerebTanac ruseT-saqarTvelos 2008
wlis agvistos omis dros da mas qarTul internetsivrceSi
xSirad moixseneben, rogorc saqarTvelos germanel mego-
bars.
SarSan mimdinare sainformacio omis dros gaCnda kidev er-
Ti blogi, http://stoppt-russland.blogspot.com (am mizniT Seqmnili
sxva blogebi mxolod inglisurenovania. mag: www.stop-bomb-ing.blogspot.com; russiangeorgianwar.blogspot.com;
www.geoconflicts.wordpress.com; www.georgiandaily.com da sxv.), ro-
melsac qarTveli blogerebi germanul da inglisur enaze
amzadebdnen.
aq ganTavsebulia omTan dakavSirebuli informaciebi. am
blogis mTavari mizani, rusuli agresiis SeCerebaa da imis
Setyobineba dasavluri samyarosTvis, rom ruseTma mxolod
sazRvrebi rodi daarRvia saqarTvelosi. aramed moawyo
qarTvelTa genocidi, eTnikuri wmenda da qarTuli sofle-
bi aRgava pirisagan miwisa. sul 42 publikacias vxvdebiT.
94
bolo TariRdeba 2008 wlis 22 agvistoTi. es ZiriTadad, aris
adamianuri istoriebi – agresiis msxverplTa monaTxrobebi,
romlebic Zalzed waagavs erTmaneTs.
amdenad, rogorc germanuli internetresursebis mimoxilvam
gviCvena, kavkasiis mimarT interesi sakmaod didia.
gamoyenebuli literatura
1. Chichinadze A., Caucasian Blogspot by German Ralf Halbilg, gaz-
eTi “Georgian Today”, 2009, N446.
gamoyenebuli internetresursebi:
www.caucaz.com
www.kaukasus.de
www.kaukasus.blogspot.com
www.georgien-news.de
www.georgien-nachrichten.de
www.georgien.blogspot.com
http://stoppt-russland.blogspot.com
95
nargiza kankiasaqarTvelo
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
doqtoranti
ruseT-saqarTvelos konfliqtis amsaxveli filmebis ideologiuri funqcia televiziaSi
2008 wlis agvistos omma bevri kiTxva dasva. faqtia mxolod
erTi ram - es iyo ruseT-saqarTvelos Soris ukiduresad
daZabuli urTierTobis Sedegi. imis Sesaxeb, Tu vin daiwyo
omi, ratom moxda es da ra mizani hqonda mas, dResac bevrs
saubroben televiziaSi, radioSi, weren presaSi. am Temaze
gadaiRes filmebi ara marto qarTvelebma da rusebma, aramed
sxvadasxva qveynis kinematografistebmac. metic, es proce-
si dResac grZeldeba. kerZod, holivudSi am Temaze, ufro
zustad imaze, Tu ra moxda 12 agvistos (im dRes, roca saqa-
rTvelos mxardasaWerad Camovida xuTi prezidenti) iReben
films. amis Sesaxeb gadaRebebis dawyebis pirvel dResve
(20.10.09.) iuwyeboda saqarTvelos TiTqmis yvela telekompa-
nia. mniSvnelovania is faqtic, rom gansakuTrebuli aqcenti
keTdeboda saqarTvelos prezidentis rolis Semsruleblis
– endi garsias – biografiis im detalze, rom is antikomu-
nistia da fidel kastros mmarTvelobasac amitom gaeqca
kubidan.
ruseT-saqarTvelos konfliqtis Sesaxeb iReben rogorc
dokumentur, ise mxatvrul filmebs. kinos es ori saxe ki,
rogorc cnobilia, gansxvavdeba ara marto asaxvis sagniT,
aramed faqtis asaxvis saSualebebiT da funqciebiT. Tu
dokumenturi kinos ZiriTad funqciad ideologia miiCneva,
(uares SemTxvevaSi propaganda), mxtvruli kinos mTavari
funqcia esTetikaSi unda veZeboT, Tumca, es ar gamoricx-
avs mis ideologiur funqcias. metic - yvela qveynis kine-
matografs saerTod da, maT Soris mxatvrul kinos, aqvs
Tavisi ideologia, oRond es ar unda gadadiodes propagan-
daSi.
96
ruseT-saqarTvelos konfliqtis Sesaxeb garkveuli infor-
macia hqonda mayurebels gasuli saukunos 90-ian wlebSi
afxazeTSi mimdinare omis amsaxveli filmebidan. (mag. g.
xaindravas, T. CageliSvilis dokumenturi filmebi), magram
maSin Tundac qarTuli filmebi am tragikuli movlenebi-
dan garkveuli periodis Semdeg iqna gadaRebuli, axla ki
2008 wlis agvistos omidan sul ramdenime TveSi gamovida am
movlenebis amsaxveli filmebi, ris Sesaxebac gadmoscemdnen
sainformacio gadacemebi (saubrobdnen maT SemqmnelebTan,
aCvenebdnen reportaJebs gadasaRebi moednebidan, kinofesti-
valebidan da sxva.) yvela maTganze, cxadia, ver SevCerdebiT,
magram suraTis naTlad warmosaCenad ramdenimeze mainc ga-
vamaxvilebT yuradRebas.
erT-erTi pirveli, romelzec aqtiurad alaparakdnen saqarT-
velos televiziaSi, iyo nino kirTaZis dokumenturi filmi
‘’saqarTvelo, sasjeli’’. igi 2009 wlis Tebervlis dasawyis-
Si Jenevis konvenciis 60 wlisTavTan dakavSirebul kino-
festivalze pirvel nomrad aCvenes, rasac gansakuTrebul
xazs usvamdnen sainfomacio programebi da maT Soris ‘’ P.S.’’ Tumca, Cveni azriT, SesaZlebelia, es faqti imitomac momx-
dariyo, radgan ruseTma am konvencias xeli ar moawera.
nino kirTaZis mTavar saTqmels ‘’ saqaraTvelo, sasjelSi’’
warmoadgens is, rom ruseTi ver egueba imperiis daSlas da
sastikad uswordeba yvelas, visac am saqmeSi monawileoba
aqvs miRebuli. amitom ruseTis agresia Cveni qveynis mimarT
sruliad gasagebia.
2008 wlis agvistos ambebs exeba telekompania ‘’alanias’’
mier gadaRebuli filmi ‘’Хроники грузинского августа’’, (igi
amave telekomaniis eTerSi aCvenes ukve 2009 wlis 24 ian-
vars). masSi gamoyenebulia rogorc sakuTari, ise sxvadasxva
telekompaniebis masalebi. ’’qarTuli agvistos qronikebSi’’
mTavari aqcenti keTdeba imaze, rom omi ruseTma daiwyo da
igi amisTvis didi xniT adre emzadeboda. marTalia, filmSi
naCvenebia am faqtis damadasturebeli sxvadasxva kadrebi,
mag., qarTuli soflebis dacxrilva, osi mosaxleobis maso-
brivi gayvana am teritoriidan da sxva, magram, samarTlianoba
iTxovs, isic vTqvaT, rom am dros jer kidev ar iyo bolomde
97
garkveuli, Tu vin daiwyo es omi. amitom filmSi dafiq-
sirebuli mosazreba _ rom igi ruseTma daiwyo _ sjobda,
mxolod faqtebiT mietanaT mayureblamde da daskvnis ga-
keTebac misTvis miendoT. udaoa isic, rom ruseTs Tavisi
imperialisturi ambiciebi aqvs da saqarTvelos saSinao
saqmeebSic amitom ereva ase aSkarad da agresiulad, magram
‘’qarTuli agvistos qronikebis” naklad Cven is migvaCnia,
rom am filmSi faqtebi ar aris dabalansebuli,. mag. masSi
ar aris arcerTi sapirispiro azris gamomTqmeli adamiani.
metic, rusebis mxridan faqtebis komentars akeTeben ‘’Новая газета’”-s da ‘’News Week’’-is Jurnalistebi. isini ki, rogorc
cnobilia, am qveynis xelisuflebis opozicias warmoadgenen.
sawinaaRmdego azrs ar warmoadgens aseve rusuli filmi-
dan _ ‘’08.08.08.’’ _ fragmentebis Cveneba, piriqiT, igi qarTve-
lebs gamoyenebuli aqvT swored imis dasadastureblad, rom
rusebs am filmSi faqtebi arasworad aqvT mowodebuli. mag.
masSi naCvenebia zangi jariskaci, romelic TiTqos qarT-
velTa mxares ibrZoda. sinamdvileSi, rogorc amas qarTuli
filmis avtorebi gveubnebian, es tyuilia da amis dasamtkice-
blad isini yuradRebas amaxvileben amerikeli jariskacis
Tbil tansacmelze. (papanaqeba sicxeSi ase vis acviao - mi-
marTaven isini rus kolegebs).
rusebis tyuilebis gamosaaSkaraveblad aris am filmSi aseve
gamoyenebuli kidev erTi fragmenti, kerZod is, romelSic osi
qali samSvidobo koridorSi gasvlisas viTom qarTvelebis
mxridan srolaze saubrobda, sinamdvileSi ki is osebis aR-
moCnda ( qalma saubrisas swored am mxareze miuTiTa), rac
‘’qarTuli agvistos qronikebis” Semqmnelebs mxedvelobidan
ar gamoparviaT. es namdvilad misasalmebeli faqtia. magram
SemdegSi rusi kolegebis kritika imis gamo, rom maT ver
SeamCnies es, Cveni azriT, arafris momcemia. mayurebelma naxa
faqtebi, rac srulebiT sakmarisia.
unda iTqvas, rom dokumetur kinoSic ki faqti Tavisebur in-
terpretacias ganicdis (faqtisadmi subieqturi damokide-
buleba jer kidev misi SerCevidan iwyeba), vinaidan mas iRebs
adamiani, an adamianebi Tavisi politikuri SexedulebebiT,
zneobiT, moraliT, esTetikuri SexedulebebiT da a.S. faqtis
transformaciisTvis ki kinoSi mravali saSualeba arsebobs.
98
mag. kadri, rakursi, xedi, montaJi, sityva da sxva. jer kidev
mixeil romi, saubrobda ra fotografiis subieqturobaze,
askvnida: rogorc Cans, Cveni Tvali obieqtivze obieqturia,
radgan obieqtivebi scodaven Tavisi subieqtivizmiTo.
rac Seexeba rusul films ‘’08.08.08.’’, Tu gaviTvaliswinebT
imas, rom es filmi agvistos omidan Zalian male gadaiRes-
im dros, roca ruseT _ saqarTvelos sainformacio omi jer
isev mimdinareobda _ kidev ufro gasagebi gaxdeba masSi
tyuilebis arseboba. sxvaTaSoris, amasTan dakavSirebiT Za-
lian sainteresod gveCveneba oto bismarkis gamonaTvami,
rom adamianebi yvelaze metad ityuebian arCevnebis win, omis
dros da nadirobis Semdego.
Tu dokumentur kinoSi SeiZleba faqtebi damaxinjebulad
iyos gadmocemuli, maSin ra gasakviria, rom mxatvrul film-
Si misma Semqmnelebma Tqvan is, rac simarTlesTan saerTod
ar aris axlos. aseTad ki SeiZleba CaiTvalos rusuli kino-
filmi ‘’olimpius inferno’’ (rac peplis erT-erTi jiSia). igi
gadaRebulia kinokompania ‘’wiTeli kvadrati kino’’-s mier
da 2009 wlis martis bolos gavida jer kino, xolo Semdeg
teleekranebze. filmSi siuJeti ase viTardeba: amerikeli en-
tomologi maikli da misi megobari rusi Jurnalisti gogo-
na Cadian cxinvalis regionSi, raTa gadaiRon masala pep-
lis iSviaT jiSebze. swored am periodSi qarTvelebi Tavs
esxmian osebs. amerikeli vaJi SemTxveviT daafiqsirebs omis
dawyebis moments da amitom axalgazrdebi gadawyveten, rom
msoflios gaagebinon es faqti. maTi azriT, es, miT umetes
saWiroa, radgan ucxoeli Jurnalistebic dezinformacias
avrceleben da ruseTs adanaSauleben (filmSi CarTulia
‘’bi-bi-si’’-s korespondentis saubari). qarTvelebi waarTmeven
maT gadaRebul masalas, romelsac specsamsaxuris warmo-
madgenlebi gaanadgureben kidec.
‘’olimpius infernoSi’’ qarTveli jariskacebi warmoCenilni
arian sastik adamianebad, romlebic yvelas da yvelafers
spoben, maSin, roca rusebi wynarad da mSidad asruleben
Tavis samSvidobo misias da os mosaxleobas icaven qarT-
veli ‘’agresorebisagan.’’
99
rogorc qarTuli masobrivi informaciis saSualebebidan
gavigeT, “olimpis infernos’’scenari, Turme, qarTvel drama-
turgs – manana doiaSvils _ ekuTvnis da aravin icis, rogor
aRmoCnda is rusebis xelSi. amis garkvevas Seecada telekom-
pania “rusTavi-2’’, magram pasuxi manac ver miiRo.
cxadia, am filmSi situaciebi Secvlilia rusuli mxaris
sasargeblod da es arc aris gasakviri. damafiqrebelia
manana doiaSvilis es sityvebic: ‘’Cemi megobari Tavdacvis
saministroSi muSaobs da man miTxra, rom tankebi, romlebic
rusul filmSia gamoyenebuli, qarTuli SeiaraRebis is
nawilia, romelic rusebma maradiorobiT waiyvanes. Zalian
Znelia, roca amxela dartymas mogayeneben, amis Semdeg
saagitacio films gadaiReben, sadac damnaSave mxared gam-
ogacxadeben da, Tanac, Senive javSantransportiorebiT
‘’gipirispirdebian!’’1
CvenTvis ki Zalian sainteresoa - rom ar moeparaT rusebs
es scenari, rogor gadaiRebdnen mas qarTvelebi? ranairad
warimarTeboda siuJeturi xazi da ramdenad adekvaturad
asaxavda is 2008 wlis agvistoSi cxinvalis regionSi mim-
dinare movlenebs.
bolos ki gvinda vupasuxoT kiTxvebs - ratom deben kinoSi
uzarmazar Tanxebs da ratom arian kinoTi ase daintereseb-
uli televiziaSi – pirvel rigSi imitom, rom yvelam Zalian
kargad icis kinos roli da mniSvneloba. cnobilia, aseve
misi upiratesoba satelevizio infomaciasTan da Tundac ga-
dacemasTan, romelic imaSi mdgomareobs, rom filmi ufro
Rrma da seriozuli namuSevaria. amitom igi mayurebels
naklebad aviwydeba. kinom unda gauZlos mraval wels, am
filmebs naxaven momavali Taobebi.
faqtia isic, rom televiziaSi naCveneb films masobriobiT
konkurenti ar hyavs. amasTanave televiziiT demonstri-
rebisas filmis ideologiuri datvirTva, SesaZlebelia,
erTiorad gaizardos, rac TviT televiziis specifikur
TaviseburebebTan aris dakavSirebuli. kerZod, televiziis
sinultanoba (dakvirvebis da Cvenebis erTdouloba) zogjer
kinofilmebzec vrceldeba, ris gamoc Tundac Zveli fil-
100
mi mayurebelma SeiZleba daukavSiros mimdinare movle-
nebs. aseve gadacemis wamyvanis Sesavali sityva, mowveul
stumrebTan saubari, aZlierebs demonstrirebuli filmis
Sinaarsobriv datvirTvas. kinofilmebs televiziaSi xSirad
aCveneben ciklebis, seriebis, serialebis saxiT, rac zrdis
auditoriaze zemoqmedebas (mag.”fsiqo” politikuri filmeb-
is seriebiTa da cikliT “araZaladobrivi konfliqti” vard-
ebis revoluciis dros). aseve xSirad iyeneben televiziis
sxvadasxva gadacemebi kinofilmebis fragmentebs, romlis
drosac, SesaZlebelia, man sul sxva mniSvneloba SeiZinos.
garda amisa, kino aris programis nawili da filmis SerCevac
TviT am televiziis gadasawyvetia. mokled SeiZleba iTqvas,
kino da televizia erTad mniSvnelovnad ufro didi Zalaa,
vidre TiToeuli maTgani cal-calke. amitom kino televi-
ziaSi sazogadoebrivi azris formirebis Zalian efeqturi
saSualebaa da mas saWiroebis SemTxvevaSi xSirad mimar-
Taven.
Ggamoyenebuli literatura
The Campus Recorder (1. studenturi gazeTi) - #1 2009weli,
ivnisi (pepela – rusuli propagandis msxverpli.)
101
manana mosuliSvilisaqarTvelo
grigol robaqiZis saxelobis universitetiprofesori
adaTi, rogorc samarTlis wyaro
cnobilia, rom `adaTi~ arabuli sityvaa da `Cveulebas,
`Cvevas~ niSnavs. adaTSi moiazreba Cveulebebi, romlebic
muslimTa qcevas awesrigebs. amaze qvemoT mogaxsenebT.
Cveulebis, rogorc samarTlis wyaros ganxilvisas, mizanSe-
wonilad migvaCnia aRvniSnoT, `Cveulebis~ cnebis araerTg-
varovneba. arsebobs, misi, rogorc minimum, ori axsna:
erTis mxriv, saubaria samarTlis uZveles wyaroze, •romlis moqmedebamac dRemde moaRwia. bunebrivia, is-
toriis ganviTarebis sxvadasxva etapze icvleboda
Cveulebis gageba, misi moqmedebis meqanizmi da sfero
da a.S.
meores mxriv, Tanamedrove samarTlis mecnierebaSi •ar aris Cveulebis, rogorc samarTlis wyaros er-
Tiani gageba, ufro metic, erTsa da imave qveynis sa-
marTlebriv doqtrinaSi gvxvdeba misi gansxvavebuli
ganmartebani.
samarTlebriv literaturaSi, Cveulebis qveS moiazreba qce-
vis is wesebi, romlebic xangrZlivi periodis manZilze maTi
faqtobrivi gamoyenebiT Camoyalibda. garda amisa, sabWoTa
periodamdel literaturaSi samarTlianad aRiniSneboda
Cveulebebis saxalxo msoflmxedvelobrivi xasiaTi1.
samarTlebriv doqtrinaSi Cveulebebi ori saxisaa:
samarTlebrivi Cveulebebi da•
arasamarTlebrivi Cveulebani.•
1 ix. Виноградов П.Г. Очерки по теории права. 1915г.
102
arasamarTlebrivi Cveuleba moqmedebs an im sazogadoebaSi,
sadac samarTali istoriulad jer kidev ar aris samarT-
lebrivad Camoyalibebuli, magaliTad, rogoricaa gvarovnu-
li sazogadoebis Cveuleba, anda, romelic moqmedebs saxelm-
wifoSi arsebul organizebul sazogadoebaSi an kidev, gar-
damaval sazogadoebaSi da awesrigebs arasamarTlebriv so-
cialur sferos, magaliTad etiketis sferos.
samarTlebrivi Cveulebis qveS ki igulisxmeba Cveulebebi,
romlebmac saxelmwifosagan sanqcia miiRes samoqmedod, anu
aseTi Cveuleba sanqcionirebulia saxelmwifos mier da amis
Semdeg aRiarebulia `samarTlis wyarod~. amdagvari gageba
sruliad misaRebia, Tu problemas saqarTvelos samarTlis
poziciebidan SevxedavT, radgan igi ar ukuagdebs arc sa-
marTlebrivi Cveulebis istoriul evolucias da arc mis
sxvadasxvagvar gagebas Tanamedrove samarTlebriv siste-
maSi.
istoriuli TvalTaxedviT, aseTi midgomebis farglebs ga-
reT yalibdeba CveulebiTi samarTlis epoqa anu adrekla-
sobrivi sazogadoebis epoqa. am epoqaSi, Cveulebebi, erTis
mxriv, socialuri regulatoris funqcias asrulebs da sxva
socialur normebTan arian Serwymuli (magaliTad, zneo-
brivi normebi, religiuri dogmebi da a.S) da gamoxataven
`msoflio wesrigs~. aseTi Cveulebebis aRiarebisa da dasa-
cavad srulebiTac aRar aris saWiro saxelmwifos mier
maTi sanqcionireba. piriqiT, saxelmwifos miwerilobani
Cveulebebidan aRmocendeba an misi Zalis tolfasia. meores
mxriv, Cveuleba, nebadarTvebisa da aRkveTebis meSveobiT ara
Tu gamoxatavs tradiciuli sazogadoebis koleqtiur in-
teress, aramed, sul ufro metad amyarebs individis ufle-
bebsa da movaleobebs.
saxelmwifos ganviTarebasTan erTad, Cveulebasa da kanons
Soris Sesabamisoba, rogorc wesi, icvleba kanonis sasarge-
blod. Cveulebebis zepiri forma sirTuleebs warmoSobs
sasamarTloSi, misi, rogorc arsebuli faqtis mtkicebisas.
amitom, droTa ganmavlobaSi, Cveulebebs (ufro zustad ki
mis nawils), eniWebaT werilobiTi forma da xasiaTi. erT
SemTxvevaSi, Cveulebebis Cawera xdeboda saxelmwifos san-
qcionirebis gareSe (magaliTad, rogoricaa msofliosaT-
103
vis cnobili `barbarosTa samarTali~), sxva SemTxvevebSi,
monarqis xelisuflebis sanqciiT (magaliTad, rogoricaa
safrangeTSi XVI saukuneSi karl VII-is dros). Cveulebebi
am dros inarCuneben samarTlis wyaros mniSvnelobas, Tumca
im SemTxvevebSi, roca CveulebiTi norma gaTvaliswinebuli
iyo sakanonmdeblo teqstSi (magaliTad, rogoricaa XII tab-
ulis kanonebi romSi), mas ecvleboda forma da kargavda
samarTlis damoukidebeli wyaros Tvisebebs.
saxelmwifos ganviTarebasTan erTad, viTardeba samarTalic,
axal sazogadoebas Segnebuli aqvs samarTlis aucileblo-
ba, sazogadoeba TandaTan rwmundeba, rom mxolod samar-
Tals SeuZlia uzrunvelyos wesrigi da uSiSroeba, rasac
RvTiuri Canafiqri gulisxmobs da rac aucilebelia misi
Semdgomi progresisaTvis. XII-XIII saukuneebSi Sewyalebaze
damyarebuli qristianuli sazogadoebis ideali TandaTan
ukugdebulia. TviT eklesiac ukve mkveTrad mijnavda morw-
muneTa religiur erTobas da saero sazogadoebas, sindisis
samarTals da marTlmsajulebas da am epoqaSi xdeba kanoni-
kuri kerZo samarTlis SemuSaveba2.
didi frangi komparativisti rene davidi, Cveulebebis roli-
dan gamomdinare, samarTlebriv sistemaSi gamoyofs mis sam
saxes:
Cveulebebi • secundum legem (kanonis damateba), romelic gan-
sakuTrebiT mniSvnelovan rols asrulebda kanonis im
terminebisa da frazebis an sasamarTlo gadawyvetile-
bebis asaxsnelad, romelTa gamoyenebac xdeboda gansa-
kuTrebul, sayovelTaod miRebuli mniSvnelobisagan
gansxvavebul normebSi (magaliTad, samarTlis borotad
gamoyeneba, gonivruli Sefaseba da a.S.);
Cveulebebi • praetez legem (kanonis garda), romlebic gamoi-
yeneboda kanonebSi arsebuli xarvexebis Sesavsebad da
agreTve
2 G. Le Bras. Naissance et croissance du do droit prive de PEglise,b ``Meianger Petot''. 1959. p.329-345
104
Cveulebebi • contra legem da adversus legem (kanonis winaaRmdeg),
gvxvdeboda kanonSi arsebuli koliziebis dros, Tumca,
amdagvari Cveulebebi umniSvnelo rols TamaSobda sa-
marTlis sistemaSi.
sxvadasxvagvaria agreTve, Cveulebebi samarTlis wyaroebis
sistemaSi. aq isini, ramdenime saxiT moiazreba:
a) misi mTlad uaryofa, magaliTad, rogorc es safrangeTis
samoqalaqo kodeqsis me-7 muxliTaa gaTvaliswinebuli;
b) Cveulebis, rogorc subsidiuri samarTlis wyarod aRi-
areba (magaliTad, rogorc es ruseTis federaciis samo-
qalaqo kodeqsSia);
g) Cveulebis aRiareba, rogorc kanonTan gaTanabrebuli an
masze meti upiratesi Zalis mqone qcevis wesi. es iseTi
qveynebisTvisaa damaxasiaTebeli, sadac samoqalaqo da
savaWro samarTlis dualizmia (magaliTad, safrange-
Ti, gfr, iaponia da sxv.) da sadac davis warmoSobisas
Cveulebas aqvs upiratesi Zala samoqalaqo samarTalTan
SedarebiT.
sul sxva mdgomareobaa muslimur qveynebTan dakavSirebiT:
adaTebi, rogorc zemoT aRvniSneT, iseTi Cveulebebia, rom-
lebic islamis garkveul regionebSi vrceldeba da dacu-
lia Cvevebad gadaqcevis gamo.
adaTi gaigivebulia CveulebebTan, adaTebi, muslimTa Soris,
iseT urTierTobebs aregulireben, romlebic ar wesrigdeba
yuraniT an sunaTi. saxeldobr, daSvebulia Cveulebebis anu
adaTebis farTo gamoyeneba savaWro da sxva saxis garigebeb-
Si, calkeuli adaTebi awesrigeben saojaxo-saqorwino urT-
ierTobebs, magaliTad, rogoricaa saqorwino gamosasyidis
dadgena (e.w.yalimi), Tumca, aRsaniSnavia, rom fikxas skolaTa
umravlesoba adaTebs ar aniWebs damoukidebel mniSvnelobas,
radgan aseTi qcevis wesebis umravlesoba Setanilia yuran-
sa da sunaSi an erTxmadaa aRiarebuli wamyvan samarTalm-
codneTa mier.
105
termini `adaTi~ gamoiyeneba islamizirebuli xalxebis
Cveulebrivi samarTlis saxiTac. Teoriulad, SariaTis
principebi da normebi aRiarebulia savaldebulod, iTv-
leba yvelanair qcevis wesebze ufro maRla mdgom norme-
bad, magram praqtikaSi, isini gamoiyeneba maSin, roca isini
adgilobrivi Cveulebebis ganuyofel nawilad iqcevian.
amis Sedegad, zogierT islamur qveyanaSi aseTi qcevis wese-
bis sistema adgilobriv Cveulebebad da SariaTis (fikxa-s)
calkeuli normebis simbiozad gardaiqmnebian. maT zogjer
adaTebs an adaTobriv samarTalsac uwodeben (upirvele-
sad asea samxreT-aRmosavleT aziis qveynebSi). sasamarTlos
mier aRiarebulia am adaTebis calkeuli debulebebi, xolo
zogjer, isini Seadgenen saojaxo-saqorwino kanonmdeblo-
bis safuZvels (magaliTad, indoneziaSi)
adaTebma farTo gavrceleba hpova mefis ruseTis im re-
gionebSi, sadac tradiciulad islamia gavrcelebuli.
CrdiloeT kavkasiaSi igi warmoadgenda socialur normaTa
ganStoebul sistemas, romlis safuZvelic is adgilobrivi
Cveulebebia, romlebic gvarovnuli wyobilebisa da kerpTay-
vanismcemlobis pirobebSia Camoyalibebuli. aq islamis gan-
mtkiceba, ZiriTadad XVI-XIX saukuneebSi xdeba, ver moxerxda
SariaTiT am adaTebis srulad Secvla, islamis mier gak-
icxuli Cveulebebi, magaliTad, rogoricaa sisxlis aReba da
sxva, agrZelebdnen arsebobas.
dReisaTvis, vinaidan kavkasiis qveynebzea saubari, saqarT-
velos CveulebiT samarTalTan erTad, Cven gadavwyviteT
saubari gvqonoda CeCneTisa da inguSeTis qveynebis adaTe-
bzec.
XIX saukunis Sua periodSi CeCneTsa da inguSeTSi gandev-
nili iqna, jer kidev SemorCenili kerpTayvanismcemloba
da qristianoba da am qveynebSi sabolood damkvidrda is-
lami. im periodisaTvis maTTvis mniSvnelovani xdeba mus-
limuri samarTali (SariaTi). CveulebiTi samarTlis norme-
bi erTgvarad Serwymulia muslimuri samarTlis normebT-
an, imavdroulad am xalxebis sazogadoebriv cxovrebaSi
wamyvan rols asrulebs ruseTis imperiuli samarTalic,
radgan, magaliTad, inguSeTi, ruseTis imperiis samarTals
gaecno 1810 wels, roca moxda maTi ruseTTan gaerTianebis
106
xelSekrulebis gaformeba, CeCnebi ki, ruseTs oficialurad
SeuerTdnen 1859 wels3
sainteresoa, rom CeCneT-inguSeTis istoriul sakiTxebs
qarTveli mkvlevarebi did yuradRebas uTmobdnen, magaliTad,
revoluciamdeli mkvlevari s.esaZe aanalizebs ra ormxriv
xelSekrulebas da aRebul valdebulebebs, aRniSnavs, rom
am valdebulebebma garkveuli cvlilebebi Seitanes im da-
naSaulTa cnebebSi, rogoricaa saxelmwifo Ralati, xelisu-
flebisadmi daumorCilebloba da sxv.4
XIX s-is 60-ian wlebSi CeCneT-inguSeTis teritoriaze mo-
qmedebda samxedro sisxlissamarTlebrivi kanonebi; 80-ian
wlebSi mefis mTavrobam gamosca rigi sakanonmdeblo aqte-
bisa (kanonebi, instruqciebi da dadgenilebebi), romlebic
Seicavdnen am xalxebis daTrgunvis pirdapir normebs.
CeCnebsa da inguSebSi mravalricxovan da gavlenian fenas
warmoadgendnen muslimi sulieri moRvaweni, Cinebuli mule- muslimi sulieri moRvaweni, Cinebuli mule-muslimi sulieri moRvaweni, Cinebuli mule- sulieri moRvaweni, Cinebuli mule-sulieri moRvaweni, Cinebuli mule- moRvaweni, Cinebuli mule-moRvaweni, Cinebuli mule-, Cinebuli mule-Cinebuli mule- mule-mule-
bi da Seixebi, romlebic mosaxleobis mdidar fenas warmoad- da Seixebi, romlebic mosaxleobis mdidar fenas warmoad-da Seixebi, romlebic mosaxleobis mdidar fenas warmoad- Seixebi, romlebic mosaxleobis mdidar fenas warmoad-Seixebi, romlebic mosaxleobis mdidar fenas warmoad-, romlebic mosaxleobis mdidar fenas warmoad-romlebic mosaxleobis mdidar fenas warmoad- mosaxleobis mdidar fenas warmoad-mosaxleobis mdidar fenas warmoad- mdidar fenas warmoad-mdidar fenas warmoad- fenas warmoad-fenas warmoad- warmoad-warmoad-
gendnen. xdeboda maTi mowveva sasamarTlo aparatSi saqmeTa
gadasawyvetad.
Crdilo kavkasiaSi sasamarTlo reformebis gatarebisas
dasaSvebi iyo sasamarTlo wesidan garkveuli gadaxrebi,
carizmi iTvaliswinebda ra qalaqis Tavisa da sulier moR- iTvaliswinebda ra qalaqis Tavisa da sulier moR-iTvaliswinebda ra qalaqis Tavisa da sulier moR- ra qalaqis Tavisa da sulier moR-ra qalaqis Tavisa da sulier moR- qalaqis Tavisa da sulier moR-qalaqis Tavisa da sulier moR- Tavisa da sulier moR-Tavisa da sulier moR- da sulier moR-da sulier moR- sulier moR-sulier moR- moR-moR-
vaweTa interesebs, gansakuTrebiT mTian dasaxlebul adgi- interesebs, gansakuTrebiT mTian dasaxlebul adgi-interesebs, gansakuTrebiT mTian dasaxlebul adgi-, gansakuTrebiT mTian dasaxlebul adgi-gansakuTrebiT mTian dasaxlebul adgi- mTian dasaxlebul adgi-mTian dasaxlebul adgi- dasaxlebul adgi-dasaxlebul adgi- adgi-adgi-
lebSi, sisxlis da samoqalaqo saqmebis gadawyvetisas, nebas
rTavda, gamoeyenebinaT CveulebiTi samaTlisa da SariaTis
normebi. samoqalaqo imperiuli samarTali am xalxebSi mx-. samoqalaqo imperiuli samarTali am xalxebSi mx-samoqalaqo imperiuli samarTali am xalxebSi mx- imperiuli samarTali am xalxebSi mx-imperiuli samarTali am xalxebSi mx- samarTali am xalxebSi mx-samarTali am xalxebSi mx- am xalxebSi mx-am xalxebSi mx- xalxebSi mx-xalxebSi mx- mx-mx-
olod im SemTxvevaSi gamoiyeneboda, roca CveulebiTi samar- im SemTxvevaSi gamoiyeneboda, roca CveulebiTi samar-im SemTxvevaSi gamoiyeneboda, roca CveulebiTi samar- SemTxvevaSi gamoiyeneboda, roca CveulebiTi samar-SemTxvevaSi gamoiyeneboda, roca CveulebiTi samar- gamoiyeneboda, roca CveulebiTi samar-gamoiyeneboda, roca CveulebiTi samar-, roca CveulebiTi samar-roca CveulebiTi samar- CveulebiTi samar-CveulebiTi samar- samar-samar-
Tlis normebi ver awesrigebdnen da ver wyvetdnen davebs.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, did interess iwvevda im-
periis samarTlebrivi normebis, SariaTis kanonebisa da Cve-
ulebiTi samarTlis normaTa Sesabamisobis sakiTxi.
3 Очерки истории Чечено-Ингушской АССР, т.1.,Грозный, 1967, с.784 Эсадзе С. Историческая записка об управлении Кавказом, т.1.,Тифлис, 1907, с.172
107
SariaTi muslimuri kanonebis krebulia, romlis mixedviTac
xdeba saojaxo cxovrebis, memkvidreobis, agreTve sisxlis
samarTlis da sxva sakiTxebis mowesrigeba. am kanonTa kre-
bulma CeCneTsa da inguSeTSi XIX s-is pirveli naxevridan5
moikida fexi, Tumca misdami, garkveuli negatiuri damo-
kidebulebac ki iyo, gansakuTrebiT es igrZnoboda mTiel
xalxSi, jer-erTi imitom, rom CveulebiTi samarTali
xalxis elitis nawilisaTvis, ufro sargebliani iyo,
vidre SariaTi, da meorec, - zogierT SemTxvevaSi, SariaTi
damrRvevi pirisaTvis adgenda sasjelis mkacr zomebs,
magaliTad, Samilis nizamebis (wesdebis) mixedviT, Rvinis
dalevisaTvis piri isjeboda joxis 40-jer dartymiT, xolo
gamousworebel loTebs sikvdiliT sjidnen, Tambaqos mow-
evisaTvis cxviris nestoebSi Toks uyridnen; magaliTad,
idevneboda musika, mis mimdevrebs damnaSaveebad Tvlidnen da
rozgavdnen, an Semosvamdnen saxedarze, saxes gaumuravdnen
da Semoatarebdnen auls. me-13 nizamis mixedviT, mSoblebi
valdebulni iyvnen qaliSvilebi gaeTxovebinaT naibebis
miTiTebiT, uaris SemTxvevaSi, mSoblebs cixeSi svamdnen.6
garda amisa, SariaTis Sesaxeb, ZiriTadi literatura arabul
enaze iyo mTielTaTvis metad miuwvdomeli. im periodis me- iyo mTielTaTvis metad miuwvdomeli. im periodis me-iyo mTielTaTvis metad miuwvdomeli. im periodis me- mTielTaTvis metad miuwvdomeli. im periodis me-mTielTaTvis metad miuwvdomeli. im periodis me- metad miuwvdomeli. im periodis me-metad miuwvdomeli. im periodis me- miuwvdomeli. im periodis me-miuwvdomeli. im periodis me-. im periodis me-im periodis me- periodis me-periodis me- me-me-
fis xelisufleba yovelgvar RonisZiebas xmarobda CeCneT-
inguSeTSi SariaTis moqmedebis SesazRudad7, raTa Tavisi
miznebi aesrulebina da poziciebi gaemyarebina, kerZod, gad- aesrulebina da poziciebi gaemyarebina, kerZod, gad-aesrulebina da poziciebi gaemyarebina, kerZod, gad- da poziciebi gaemyarebina, kerZod, gad-da poziciebi gaemyarebina, kerZod, gad- poziciebi gaemyarebina, kerZod, gad-poziciebi gaemyarebina, kerZod, gad- gaemyarebina, kerZod, gad-gaemyarebina, kerZod, gad-, kerZod, gad-kerZod, gad-, gad-gad-
awyvetili iyo, SariaTi gamoyenebuliyo mxolod sulieri,
religiuri sakiTxebis mosagvareblad.
CveulebiTi samarTlisa da SariaTis normebis gamoyeneba
TandaTan izRudeboda da cxovrebaSi gamoiyeneboda mefis
ruseTic imperiuli normebi.
SariaTis gamoyeneba 1870 wels nebadarTuli iqna mTielTa
sasamarTloebisaTvis.
5 Цавкилов Б.Х. Мораль ислама. Нальчик, 1967, с.34-406 Ладыжейский А.М. Адаты горцев Северного Кавказа. Докторская ди. C М.1946, с.5137 ix. Акты Кавказской археографической комисии, т.12. Тиф-лисб. 1904. с.1287. Берже А.П. Чечня и чеченцы. Кавказский календарь на 1860 г, Тифлис, 1859, с 105
108
qorwinebisa da ganqorwinebis saqmeebi, piradi da qonebrivi
uflebebi, qorwinebidan gamomdinare sakiTxebi da memkvi-
dreobiTi sakiTxebi ganixileboda muslimuri kanonebiT.
SariaTi qorwinebisas aRiarebda mxareTa nebis aucile-
blobas, gamosasyids (e.w.yalims), moiTxovda kanoniT gaT-
valiswinebul formalobas.8
bevrad ufro mkacri iyo is adaTebi, romlebic ufro mkacr
SezRudvebs adgendnen mSoblebisa da moxuci naTesavebis mi-
marT, maT mimarT, vinc xels SeuSlida SeyvarebulTa wyvils
qorwinebaSi. uZvelesi adaTi inguSs ar aZlevda imis ufle-
bas naTesavebze daqorwinebuliyo, mas ar SeeZlo daqor-
winebuliyo dedis an mamis gvaris matarebel qaliSvilze.9
mravali sakiTxis gadawyvetaSi, adaTebsa da Cveulebebs
SenarCunebuli hqondaT gabatonebuli mdgomareoba. magali-
Tad maTi darRvevisaTvis pasuxismgeblobis sakiTxi, praq-
tikulad, mTlianad adaTebiT ganisazRvreboda. SariaTTan
erTad adaTebi awesrigebdnen saqorwino-saojaxo da mem-
kvidreobiT urTierTobebsac. imisi mcdeloba, rom adaTebi
SariaTiT Secvliliyo, nawilobriv mxolod XIX saukunis
Sua periodSi ganxorcielda, ramac SedarebiT daaknina
adaTebis gavlena kanonebTan SedarebiT. mefis ruseTis im-
periaSi, calkeuli adaTebi, im pirobiT, Tu isini ar ewinaaRm-
degebodnen kanonis normebs, SeiZleboda gamoyenebuliyo.
Tanamedrove ruseTis federaciaSi, teritoriebze, sadac is-
lamia gavrcelebuli, SemorCenilia zogierTi adaTi, romel-
ic SariaTTan erTad samarTlis formis saxedaa gamocxade-
buli. magaliTad, iseTi normebi, romlebic iTvaliswineben
sisxlis aRebas an daSvebulad miaCniaT poligamia, ewinaaRm-
degebian ruseTis federaciis kanonmdeblobas. Crdilo
kavkasiis calkeul raionSi ( magaliTad, CeCneTsa da ingu-
SeTSi) dRis wesrigSi dgas da ganixileba calkeuli adaTe-
bis debulebebis kanonmdeblobiT damagreba.
Tumca, isic unda aRvniSnoT, rom arsebobs iseTi adaTe-
bi, romlebic kanonmdeblobiT ikrZaleba, magram adaTebiT
mkacr sasjels iTvaliswineben. magaliTad, CeCneTSi, qmris
8 ix. Шарль Р. Мусульманское право. М.1959., с. 509 Яковлев Н. Ингуши. Грозный 1925. с.48-49
109
RalatisaTvis ojaxis wevrebi fizikurad uswordebian qals,
scemen da Semdeg ki qvebiT qolaven.
ramdenime Tvis win, internetSi, metad intensiurad imeorebd-
nen SemTxvevas, roca Zmam Tavisi da qmris RalatisaTvis, mi-
waze daagdo da fexebiT urtyamda mTel sxeulze, garSemo
mamakacebs wre SeekraT da uyurebdnen am `sanaxaobas~, bo-
los Zmam das didi lodi Caartya saxeSi da, rogorc maSin
saubrobdnen, sicocxles gamoasalma (SemdgomSi ki gamovida
xma, rom qali cocxalia da gadarCa). bunebrivia, sazogadoe-
bis wevrTa umravlesoba am faqts gmobs. magram Cemze metad
negatiuri gavlena moaxdina erTma faqtma, roca marneule-
lma studenma gaTxovilma gogonam, romelsac es ̀ sanaxaoba~
telefonSi hqonda Cawerili da Tavis Tanakurselebs siamay-
iT aCvenebda, naxeT rogor vicavT adaTebs da moRalateebs
ra bedi elodebaTo. Semazrzeni da damrTgunvelia aseTi
sasjelebi.
msurs ramdenime faqti moviyvano saqarTvelos adaT-Cveule-
bebidanac, kerZod, Sevexo qorwinebis institutis ganxilvas
im adaTebis safuZvelze, romlebic sanqcionirebuli iqna
saxelmwifos mier, romelmac kanonis Zala miiRo da aucile-
beli Sesasrulebeli gaxda yvelasaTvis.
upirvelesad, Tqveni yuradReba msurs SevaCero im principe-
bze, romlebic Zveli qarTuli samarTlisaTvisaa cnobili,
isini srul TanafardobaSia Sua saukunebriv marTlmama-
dideblur Tu, saerTod, qristianuli qveynebis saojaxo sa-
marTlis principebTan. aseTi principebia:
qorwinebisa da ojaxis wodebriv principebze ageba.1.
ojaxSi mamakacis gabatonebuli mdgomareoba colze, 2.
rogorc qonebrivad, ise piradi araqonebrivi urTier-
Tobebis dros;
mamis gabatonebuli mdgomareoba Svilebze, rogoorc 3.
qonebriv, ise pirad araqonebriv pirobebSi
110
qorwineba, adaTebze dayrdnobili normaa da saojaxo sa-
marTlis umniSvnelovanesi institutia, am problemiT dain-
teresebulni ara mxolod iuristebi, aramed sociologebi,
fsiqologebi, ekonomistebi, istorikosebi da sxva special-
istebic arian.
iv. javaxiSvilis mixedviT qorwineba ramdenime safexurs
gaivlis. uZvelesi wesi yofila qorwineba qalis motace-biT, romelmac garkveuli periodi iarseba, amowura Tavisi
dro (Tumca sul sxva mitiviT, magram erTeuli SemTxvevebi
dResac xdeba, magram rodesac is qalis Tanxmobis gareSe
xdeba, igi dasjadia), adgili daeTmo mSvidobian molaparake-
bas, anu niSnobas, magram TviT niSnobasac win uswrebda ise-
Ti moqmedebebi, rogoricaa sacolis SerCeva anu `gaCxreka~, `Sezverva~, maWankloba, Suakacoba da sxv.
didi iv. javaxiSvilis miTiTebiT10, niSnobamdeli moqmede-
bebi qarTul sakanonmdeblo ZeglebSi ar aris dafiqsire-
buli, magram eTnografiuli masalebiT irkveva, rom saqarT-
velos sxvadasxva kuTxeSi niSnobis winare sxvadasxva wesi
da rituali arsebobda. SerCevisas maWankali usasyidlod
monawileobda, mogvianebiT maWankloba sasyidliani, magram
saZraxisi saqme gaxda, rasac kanonmdebloba ebrZvis, vax-
tang VI-is samarTlis wignis 69-e muxlSi gadmocemulia:
` Tu dedakacman mezobels, Tu moyvassa, Tu Tavis saxlSi
umaWanklos da gamoCndes, risac gvarisa iyos is maWankali,
Tavis sisxlis naxevari im qalis patrons mices...11…~ Tu
maWankali am Tanxas ar gadaixdida, mas yelze sabels moa-
bamdnen da titvels sofels Semoatarebdnen. aqedan Cans,
rom kanonmdebloba ebrZoda maWanklis sasyidlianobasa da
momxveWelobas.
niSnoba anu `dawindva~ saTaves iRebs Soreul warsulSi.
saqarTveloSi niSnobis warmoSoba gasdevs qristiano-
bis ganviTarebas, xdeba Zveli warmarTuli saqorwino wes-
Cveulebebis TandaTanobiT Secvla. termini ̀ niSani~, romel-
ic, sxvaTaSoris, sparsuli warmoSobisaa, qarTulSi niSno-
bis aRsaniSnavad gamoiyeneboda termini `belga~ (germanuli warmoSobis).
10 iv. javaxiSvili. Txz., 12 tomad. T.VI gv. 144.
11 qarTuli samarTlis Zeglebi. Tb.1963, gv 499, muxli 69-e
111
qarTuli saeklesio samarTlidan irkveva, rom niSnobisaT-
vis aucilebeli ar iyo saeklesio wesiT kurTxeva, Tumca
ruis-urbnisis 1103 wlis saeklesio krebis dadgenilebiT
`ukeTu saWirod radme iyos mSobelTa maTTa diad dauwind-
nen igini urTierTsa da raJams hasakad movidnen ornive, maSin
iqorwinen.12
niSnoba, zogierT kuTxeSi sxvasxvagvaradaa aRwerili, magal-
iTad kaxeTSi, niSnobas `faCuCis Sebmasac~ uwodebdnen, anu
qals frinveliviT niSans adebdnen, rom is am saxlSi unda
Sesuliyo, zogan, ZiriTadad aRmosavleT saqarTveloSi, va-
Jis mSoblebi SeiZendnen beWeds, sayures, oqros samajurs, Tu
sxva nivTebs, an kidev, xSirad sasiZos qalis ojaxSi mihqonda:
saklavi, Rvino, puri, yveli das xv., xolo qalis ojaxi sasi-
Zos asaCuqrebda. am periodisaTvis niSnobas samarTlebrivi
urTierTobis matarebeli iyo, (dReisaTvis kanonmdeblobiT,
niSnobas savaldebulo xasiaTi ar aqvs),
Semdeg rac Seexeba qorwinebas, pirvelad xdeboda `mamam-
ZuZeobis~ saxiT (roca vaJi Sedis colis gvaris SigniT
Svilebis gaCenis mizniT. colis gvarSi gaCenili bavSvi
`Tavis mamis sagvareulosa da saxlSi ar wovs ZuZus da
arc izrdeba, is mxolod ukve wamozrdili, Sedis mamis
sagvareuloSi).13
qorwinebis erTgvari formaa sacolisaTvis gamosasyidis,
e.w. yalimis~ gadaxda, anu colis yidva, romelic mravali
xalxis istoriuli wyaroebiT dasturdeba.
qristianobis miRebis Semdeg qorwinebis Tavdapirveli
formebi ucbad ar gauqmebula, magram isini TandaTanobiT
kargaven Zalas da mkvidrdeboda qorwinebisaTvis ufro ci-
vilizebuli moTxovnebi da principebi, magaliTad, rogo-
ricaa: nebayoflobiTi qorwineba, naTesaobis ar arsebobis
principi, socialuri da wodebrivi Tanasworobis principi,
asakis dadgena da a.S.
iyo qorwinebis damabrkolebebi garemoebebic: ganisazRvra
naTesavTa is wre, romelTa Sorisac ar SeiZleboda qor-
wineba, qristianobam akrZala mamis Zmiswulis an dedis
12 (qarTuli samarTlis Zeglebi, t.II, i. doliZis gamocema, Tb.
1970, gv. 117-118)
13 iv.javaxiSvili. t.VI, gv 153
112
Zmiswulis SerTva (Tumca dRevandeli kanonmdebloba ar
iTvaliswinebs amas); mamisa da Svilis daqorwineba debze, an
mamisa da Svilis daqorwineba dedasa da mis qaliSvilze; ar
daiSveboda ori Zmis daqorwineba debze, mkacrad aikrZala
sisxliT naTesavTa qorwineba (incesti) me-8 Taobamde, anu
7 Taobis CaTvliT. qristianulma religiam daadgina e.w.
`sulieri naTesaoba~, monaTluli, imis miuxedavad, rom sxvisi
Svili iyo, Tavis Svils gauTanabra, aikrZala maT Soris
qorwineba, aseve aikrZala qorwineba Svilad ayvanilebTan.
iyo magaliTad, `gaficva~ anu ficis dadeba, rom mxareTa
Soris ar daiSveboda qorwineba, mag., soflis, Temis, zogjer,
xevis SigniT da a.S.
SurisZiebis institutis daxasiaTebisas, saintereso masa-
las gvTavazobs d.jalabaZe, romelic SurisZiebis insti-
tuts Tvlis fSavis samarTlebrivi Cveulebebis xerxemlad.
avtori asabuTebs, rom `swored SurisZiebiT Cadenil dan-
aSaulTa saqmis garCeva da am motiviT mosalodnel axal
danaSaulTa Tavidan acilebaze zrunva (Serigeba, sazRau-
ris gadaxda) ganapirobebs ZiriTadad xalxuri sasamarTlo
procesis mTel meqanizmsac.14 saqarTvelos regionebs Soris
fSavi erT-erTo gamorCeuli mxarea, sadac gamokveTilia
SurisZiebis anu sisxlis aRebis Cveulebisa da da kom-
poziciis Taviseburebani.
aRsaniSnavia, rom SurisZiebis institutTan erTad arsebobs
Serigebis instituti. marTalia, cnobebi amis Sesaxeb wi-
naaRmdegobrivia, magram mainc sakmao warmodgenas gviqmnis
uZvelesi Cveulebis mTel rig samarTlebriv aqtebze.
rogorc zemoaRniSnulidan Cans, kavkasiis xalxebSi msgavsi da gansxvavebuli adaTebi da Cveulebebi arsebobda, Tumca
garkveuli saxecvlilebebiT. dResac kia SemorCenili mTe-
li rigi Cveulebani, gansakuTrebiT mTaSi dasaxlebul
xalxebSi. magaliTad, dResac moqmedebs qorwinebis insti-
tuti xevsureTSi, anda e.w. `xatze gadacemisa~ da `ficis~
instituti svaneTSi da a.S.
14 daviT jalabaZe. SurisZiebis zogierTi samarTlebrivi
aspeqti fSavis xalxur samarTalSi. Jurnali `samarTali~
#10,11,12 2000 weli gv.29
113
adaTebisa da Cveulebebis bunebis ufro Rrmad SecnobisaTvis
saWiroa maTi Seswavla da kvlevebis mecnieruli gaanali-
zeba.
gamoyenebuli literatura
iv. javaxiSvili. Txz., 12 tomad. T.VI gv. 144, 1531.
qarTuli samarTlis Zeglebi. Tb., 1963, gv 499, muxli 2.
69-e
qarTuli samarTlis Zeglebi, t.II, i. doliZis gamocema, 3.
Tb. 1970, gv. 117-118) daviT jalabaZe. SurisZiebis zogierTi samarTlebrivi 4.
aspeqti fSavis xalxur samarTalSi. Jurnali `samarT-
ali~ #10,11,12 2000 weli gv.29
Акты Кавказской археографической комисии, т.12. Тифлис 1904. 5. с.1287. Берже А.П. Чечня и чеченцы. Кавказский календарь на 1860 г, Тифлис, 1859, с 105Виноградов П.Г. Очерки по теории права. 1915г.6. Ладыжейский А.М. Адаты горцев Северного Кавказа. Докторская 7. диc М.1946, с.513 Очерки истории Чечено-Ингушской АССР, т.1.,Грозный, 1967, 8. с.78 Цавкилов Б.Х. Мораль ислама. Нальчик, 1967, с.34-40 9. Шарль Р. Мусульманское право. М.1959., с. 50 10. Эсадзе С. Историческая записка об управлении Кавказом, 11. т.1.,Тифлис, 1907, с.172 Яковлев Н. Ингуши. Грозный 1925. с.48-4912. G. Le Bras. Naissance et croissance du do droit prive de PEglise,b 13. ``Meianger Petot’’. 1959. p.329-345
114
dali CikvilaZesaqarTvelo
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetiasocirebuli profesori
publicitikis klasikosebis (ilia WavWavaZe, niko nikolaZe) Tvalsawieri kavkasiis
problemebze da dRevandeloba
,,suli isev utexia, leqsad daxetialobs”, uTqvams qarTv-
el poets (nino quTaTelaZe, ,,Cveni mwerloba”, 2009, #18). am
utexi sulisa da niWieri gonis sityviT ,,xetialis” pasaJebs
gvinda gavadevnoT Tvali, Sepirispirebis gziT erTmaneTs
SevadaroT me-19 saukunis publicisturi sityviT Seqmnili
qarTuli realoba da dRevandeloba, raTa memkvidreobiTo-
bis dalandva SevZloT.
gvesmis, rom publicistika iyo, aris da darCeba qarTuli
erovnuli energiis, istoriuli mexsierebis sityviT asaxvis
utyuar sivrced, romelSic sxvadasxva problemis identur-
obis dasadgenad interesiT ,,imogzaurebs” momavali Taoba.
amitom gTavazobT, gaviazroT ilia WavWavaZisa da niko ni-
kolaZis mTeli rigi dakvirvebani kavkasiaSi mcxovrebi
xalxebisa da maTi adaTebis, maSindeli qarTuli cxovre-
bis donis, kulturuli fenomenis, ganaTlebis Sesaxeb, raTa
dRevandelobasTan mimarTebaSi garkveuli daskvnebis gamot-
ana SevZloT. cxovrebis wesebis uswor-masworobis gaCxreka
naklebad gvainteresebs, radganac cisqveSeTSi yvelaferi
RvTis nebiT icvleba - cxovreba midis, saSuri da saimedo
dro ar Cerdeba, mamazecieris mier awonil-gazomili axali
sinamdvile sxvadasxva gziT ikafavs gzas da mkvidrdeba...
ra iyo mecxramete saukunis meore naxevris is saocari Zar-
Rvi, rac Zalumad feTqda gonierTaTvis, xolo oficialuri
sinamdvile am ZarRvs miZinebulad Tvlida?! ,,yvelaferi sao-
caria am ucnaurs droSi, - werda ilia,- TiTqo yovelis-
feri airiv-dairiao da loRika samarcxvino danaSaulobad
115
gadaiqcao; aqeT miixedav, Tu iqiT,- SehniSnav, rom zogi kaci
kacsa hkicxavs, zogi sazogado saqmes saxels utexs, sZraxavs,
da yovelive es marto litonis sityviT ... es suni haerSi
trialebs, Tu qveyanam ukuRma daiwyo triali da yvelaferi
Sescvala?!” (ilia WavWavaZe, Txz. t.V, gv.259)
diax, logikisa da logikuri kavSiris wyvetadoba da xSir
SemTxvevaSi ,,aorTqlebac“ ki, aris is didi tkivili, rac
dRevandel saqarTveloSi ucxo xili rodia! movlenebis
logika rom arsebuliyo, 7 noembris Semzaravi dRe saqarT-
veloSi ar gaTendeboda, 9 aprils _ xalxis erTobas da mrav-
alaTasianobas unda ezeima, 26 maisi -sxvagvari finaliT unda
dasrulebuliyo! magram... amJamindelobaSic ,,logika sadRac
gaipara” (ilia WavWavaZe) da molodini dautova qarTve-
lebs... lodini xom gansakuTrebuli movlenaa, uaRvirod
siarulis neba rom aqvs am Semobawrul sarbielzed, amasTan
auCqarebeli da muqTia, arc arafers gTxovs, arc arafers
gaxarjinebs, arc garbis Sengan da ZebnisaTvis FfaTeraks ar
gimzadebs...
kavkasiis, kerZod, saqarTvelos udides rols kacobriobisT-
vis xazgasmiT aRniSnavs ilia da wers: ,,azia saerTod, da
Cven TiTon sakuTriv (saqarTvelo-d.C.), varT saWironi aram-
cTu Cvenis TavisTvis mxolod, aramed sxvisTvisac... es miwis yeli (xazi Cvenia -d.C), romelsac kavkasias eZaxian, aziisa da
evropis karad yofila uwin..., isev karad darCa da xalxTa
Soris SuRlisa da cilebis mizezad iqneba kidec” /ilia
WavWavaZe, Txz. t V, gv. 17-18/ - iwinaswarmetyvela eris am didma
moazrovnem (es striqonebi 1878 wels iwereba). dRes naTe-
lia, rom ,,SuRlisa da cilebis” mizezTa-mizezi-saqarTvelo
- rogor moxvda msoflio did saxelmwifoTa interesebis
SuagulSi, xolo erT-erTi maTganis ukiduresma veragobam,
amasTan qarTuli diplomatiis ususurobam, rogor gaxliCa
da daanawevra erTiani saqarTvelo.
amierkavkasiaSi ,,upiratesoba yovelisfriT qarTvelobas
upyria-werda ilia, - saqarTvelo dRes im qveynad Seiqmna,
romelSiac gamoikvanZa didi kvanZi aRmosavleTis saqmisa...
exla aRmosavleTis saqmem, aqamomde slavianebze gaCere-
bulma, aqeT, aziaSi gadmoiwia. ruseTi da inglisi aq aziaSi
116
daejaxebian erTmaneTs... mag saqmis kvanZi aq unda gaixsnas.
riT gaixsneba es kvanZi, xmliT gahkveTen Tu sacivilizacio
RonisZiebiTa,-amisi gadawyvetilad Tqma Znelia winaTve” /
ilia WavWavaZe t. V, gv. 17/. es sityvebi ,,iveriaSi” 1879 wlis
ianvarSi ibeWdeba da Cndeba imedi, rom inglisi ,,saciviliza-
cio RonisZiebebiT” ajobebs ruseTs da ecdeba imaT kargad-
myofobas, vinc mas aziaSi binadrad daxvdeba, radgan ingli-
sis saqmeni xalxis TviTmoqmedebiT imarTebian. ,,Cven aq Cvens
mkiTxvels Cvens amonafiqrebs vauwyebT smenisa da gagonebi-
saTvis. gvindoda, rogorc litons mematianes, SegveniSna, rom
... Cven varT saWironi... sxvisTvisac” (ilia WavWavaZe, t. V, gv.
18).
arada, ilia winaswarmetyveliviT gvafrTxilebda, _ ,,xm-
lianma mterma ver dagvaTmobina, ver wagvarTva Cveni miwa-wy-
ali,... xmlians mters gavuZeliT, qveyana da saxeli SevinaxeT,
saxsenebeli ar amovikveTeT... Tumc uzarmazar Txrilis win
davrCiT. sakmaoa xeli gvkran,- da Sig gadaviCexebiT dedabu-
dianad” /ilia WavWavaZe, Txz., t. V, gv. 13-14/
vfiqrob, dResac amouvsebia es Txrili da Tavisufali
saqarTvelos Zalisxmeva oden Tavdacvisa, ver upirispird-
eba Crdiloeli mezoblis agresiul madas, ukanono diplo-
matias, Tu siyalbiT savse sakomunikacio oms.
SevCerdebiT ilia WavWavaZis friad sagulisxmo da naklebad
cnobil publicistur gamokvlevaze, romelic 1897 wels
,,iveriis” meTaur werilebad ibeWdeboda rva nomerSi saTau-
riT ,,sazogadoebrivi cxovrebis naklni da misi ekonomiuri
mizezebi”. am werilebis daweris mizezi Semdegi yofila
-,,arc erTi kuTxe ar darCa amierkavkasiaSi,- avazakTa sar-
bielad ar gamxdariyos” (ilia WavWavaZe, Txz. t. VI, gv 201).
yovel dRe vrceldeboda ambebi, rom amas Tu imas avazakebi
daxvdnen, gaZarcves, waiRes rac SeeZloT, zogjer daxoces
kidec, ,,eseT kadnier Zarcva-glejas Znelad Tu vinme mo-
swrebia uwin” /iqve, gv. 201/. ilias mizania, gaarkvios mizezi
am ukadrisi saqcielisa da ipovos wamali mis aRmosafx-
vrelad, radganac xelisufalT aqauri mkvidrni barbaros-
ebad miaCniaT.
117
ilias Rrma rwmeniT, aqauri mkvidrni sxvebze CamorCenilni
arian, magram barbarosoba da veluroba maTgan Sorsaa, rad-
gan puris moyvana, damuSaveba, vazis movla-patronoba, Rvinis
dayeneba moiTxovs sazrianobas, gonebis varjiSs, garkveul
codnas. ,,aqauri glexkaci Sehxaris venaxs jer rogorc ma-
ma-papis naSrom-naRvawis saxsovars da naSTsa. es qonebrivi
da zneobrivi Rirseba venaxisa, erTad SeerTebuli, ueWve-
lia, kargad unda zemoqmedebdes aqaur glexkacobis av-kar-
gianobaze” (iqve, gv. 203). paralelebi dRevandelobasTan aqac
daiZebneba.
mizezi sxvaganaa saZiebeli, _ irwmuneba publicisti _ ara
veluroba, ara barbarosoba, ,,Tavi da bolo avkacobisa, rom-
lis Sedegi Zarcva-mtaceblobaa, ekonomiuri Wirboroti
da gaWirveba aris” (iqve, gv. 204). avazakobasa da qurdobaSi
goris mazra aris gamorCeuli, Tanac osebis mier, sxvagan
osi Zarcva-sataceblad fexs ar moikidebs, ,,osi frTxilia...
avazakobaSi amxanagobas erideba da martoobas hCemobs” (iqve,
gv. 206), naZarcvis samalavad da ambis mimtan-momtanad mas
Tavisianebi hyavs, magaliTad, sayvareli qali, romlisTvisac
emeteba naZarcv-naoxrali uangariSod. maT Soris Cxubi, Tu
samduravi ar arsebobs, amitom arc kacis gacema ician. ,,pi-
raqeTel osTaSoris saavazakod gamodian TiTqmis marto
mTielni osni. civi hava mTisa, simwire mamul-dedulisa ui-
lajod hqmnis mTiels oss sarCo-sabadeblis SesaZenad” (iqve,
gv. 206), radganac miwa da hava qeris mets verafers aZlevs
mTiel oss, misi saWmeli marto qeris puria, sasmeli - ludi,
romelsac qerisagan xdis (iqve, gv. 207), gadasaxadi didi aqvs,
mas pirutyvic hyavs, magram ojaxisTvis Zlivs yofnis sakla-
vi, radganac pirutyvTSenebas farTo saZovrebi sWirdeba, rac
dRes saxnavad da saTesad gamoiyeneba xalxis gamravlebis
gamo, amitomac mTieli osi gasayidad saqonels ar aSenebs,
Tanac ugzooba yvelafers aZvirebs, arada, fulis Sovnis
erTaderTi wyaro aris bazari, wers ilia, bazari qalaqSia,
qalaqi Sorsaa, iqamde misasvleli gza oRro-CoRro, mi-
udgomeli, Znelad gasavlelia, rac gasayidi produqtis fass
aaTmagebs. ,,ai, igi gaWirvebis Tone, romelic acxobs CvenSi
qurdobas da avazakobas sxvis sakuTrebaze mimarTuls. sa-
zogadod qurdobis da avkacobis Zireuli da mudami bude es
gaWirvebaa, romelic kaikacobas xels ucris da avkacobas
118
abedvinebs” (iqve, 209-210). iqneba vcdebodeTo, brZanebs ilia,
magram miaCnia, rom ,,saca sxva xelobaa gavrcelebuli, maga-
liTebr, mevenaxeoba da amisTana ram, iqidam avazakad gavar-
dna an sul ar aris, an Zalian iSviaTia” (iqve, gv. 210) (magali-
Tad quTaisis gubernias asaxelebs)
fulis Sovna Cvenebur TaTars (Crdilo kavkasiis mcxovrebs)
marto mwyemsobiT SeuZlia, ,,TaTari mwyemsad dadis mTeli
Tavisis saxlobiT, saca saZovaria, iq imis binaa... TaTris
Tavmosawonebeli cxeni da Tof-iaraRia”, TaTari ar aris gam-
cemi da moRalate, igi advilad emoneba mas, vinc mis TvalSi
ufro Wkviani da vaJkacia. ,,Znelad SexvdebiT TaTars, rom
martoka hTareSobdes, TviT wvrilmani qurdobac ki sxvebTan
erTad icis.” (iqve, gv. 213). osi da TaTari - rogorc samxreTis
kaci, gulficxia - wers ilia. Tumc dinji, Tavdajerebuli,
Tavazianic, Tu awyenine, aimRvreva, xanjals miswvdeba. ,,javr-
is gulSi CarCena icis da javris amoyraca” (iqve, gv 213), Tu
gaWirda, arc kacis-kvlas moerideba, rac TaTris yaCaRad ga-
vardnis safuZvlad iqceva, sxva gza ara aqvs mas ,,Tu ar ia-
vazakos da kanons gareT ar dadges” /iqve, gv. 213/.
TaTars kargi Cacma-daxurva da qamar-xanjlis xmareba uy-
vars. qarTvels, somexs, Tu oss TaTari aRkazmulobiT job-
nis, aRniSnavs ilia.
Cvenebur TaTrebs zamTarSi cxel adgilebSi uyvarT cx-
ovreba, saca xvna-Tesvis garda venaxic Semosavliani eqne-
boda, magram ,,venaxis Senebas RvinisaTvis TaTars rjuli
nebas ar aZlevs”, Tanac venaxis movla-patronoba dRemudam
Sig trials moiTxovs, TaTari ki weliwadis umetesi dro
mTaSia.
,,asea Tu ise, -aRniSnavs ilia, _ Cveneburi TaTaric imave
dReSia, raSiac mTieli osi... maT CvenSi qurdobis saxeli
aqvT gavardnili... es SiSi qurdobisa Zalian umZimebs TaTars
binis Sovnas, yvela erideba” (iqve, gv. 217). TaTari ojaxiT
gzebzea dabargebuli, zamTrisTvis binis maZebaria, colS-
vilianad muqTad udgeba mojamagired mavens, oRond Wama-sma
ar daamadlon. ,,magram gana Wama-smis meti aRara unda ra kac-
sa?!” - kiTxulobs ilia. saca TaTari dabinavdeba, qurdobac
119
iq gaCndeba usaTuod da TaTars dabraldeba, igi yaCaRad
gavardeba -sasamarTloSi ar maTriono, Tanac ,,samacduro
Tavisuflebas” SeiZens da ioli ,,saSovari da gauWirvebeli
cxovreba daewyeba”, yovelive ki mizezia mTieli osisa da
TaTris avazakobisa, - askvnis ilia.
osi da TaTari - sxva Teslis xalxia, saqurdavad gamodian
imis gamoc, Tavis rCenis sxva gza ara aqvTo. marto xvna-Tesva
dRes CvenSi veravis arCens, radgan cxovreba iTxovs fuls,
rom wuTisofels gaumklavde, - gulistkiviliT wers ilia,
rac dRevandelobiT sunTqavs da, egeb, gaWirdes mecxramete
saukunis miwurulis safiqral-satiralis dRevandelobisa-
gan garCeva...
daskvna Semdegia: ,,aswavleT da Tvali auxileT qveynierebaze
cotad Tu bevrad (xalxs-d.C), gaukeTeT gzebi, xidebi, xeli
SeuwyeT yovel axals cdas, axlis ramis SemoRebas, da moy-
vanas, da qurdoba da avazakoba sul Tu ar amoikveTeba, dids
klebaSi Seva” (iqve, gv. 222), rasac bevri dro dasWirdebao,-
irwmuneba avtori.
avazakobis da qurdobis mizezi marto ekonomiuri siduxWire
rodia, avazaks imis SiSi ara aqvs, rom mdevari gamoekideba.
marto gaqurduli iwyebs TavSi xelis cemas, sxva rodi it-
kiebs Tavs, TiTqo calke kacis Wiri iyos es siave da ara
mTeli sazogadoebis, mTeli eris, - wers ilia, (aqac SeiZleba
dRevandeloba davlandoT).
es gulgriloba iqidanac modis, rom moxeleebs aravin Txo-
vs, Tu gamoiZie da ra zomebi miiRe qurdobis aRsakveTado,
,,protokolis” SedgeniT ifargleba samarTali, xels ar an-
Zrevs qurdis gamovlenisTvis, arada, Txac rom daikargos
policiam Tavi unda gamoidos, mTeli aremare fexze daay-
enos, mdevari, xmauri, gangaSi - ,,didi ram aris, rom qurdo-
bas da avazakobas mada da xalisi daakargios” (iqve, gv. 224).
erTic... mosaxleoba ver monawileobs qurdebisa da avazake-
bis devnaSi, radgan is ganiaraRebulia, iaraRis xmareba
akrZalurli aqvs maSin, rodesac qurdi Tavidan fexebamde
SeiaraRebulia.
120
uiaraRo, e.i. uRono kaci iaraRian avazaks ras daaklebs? -
kiTxulobs ilia,- uiaraRo damarcxebas da xSirad sikvdils
imkis. ilias azriT, egeb saqmes imiT eSvelos, rom erT gam-
orCeuls mainc ebaros iaraRi sofelSi saWiroebis dros
gamosayeneblad.
qurdobisa da avazakobis safuZveli marTlmsajulebis uqo-
nlobaa ekonomiur da zneobriv mizezebTan erTad, romlis
gamosworebac bevr dros, Tavdadebul Sromas da samarTlis
damcvelTa uzado keTilsindisierebas moiTxovso. gvaswav-
lis ilia da Tu dRevandel marTlmsajulebas gadavavlebT
Tvals, SeiZleba igive pretenziebi wavuyenoT mas, ase rom
memkvidreobiToba amaSic iCens Tavs.
kidev didi sawuxari am brZenkacisa is gaxlavT, rom gul-
griloba da gularxeinoba Rupavs sazogadoebas. ilias sx-
artad naTqvams movixmobT: ,,ar viciT - rani vyofilvarT, ar
vxedavT - rani varT, ver gamogvisaxia -rani viqnebiT! yurebSi
bamba gvaqvs daculi da Tvalebze xeli agvifarebia”/ ilia
WavWavaZe, Txz. t. V, gv. 14/.
kavkasia da misi Suaguli -saqarTvelo - n. nikolaZis xangr-
Zlivi cxovrebis fiqris sagani iyo. me Sen miyvardi, SenTvis
vemzadebodi, Sens bednierebas vaxmardi mTels codnas da
energiaso, - eficeboda evropidan axaldabrunebuli n. niko-
laZe Tavis samSoblos. sityviT daisaxa man qarTuli cx-
ovrebis gajansaReba-gardaqmna da samocdaaTi weli kalami
xelidan ar gaugdia maSinac ki, rodesac cxovreba mxolod
siames rodi sTavazobda.
ulmobeli saqmis kaci iyo n. nikolaZe (g. qiqoZis saxel-
debiT), man kargad icoda, ra datvirTva hqonda sazRvao kar-
ibWes qveynisaTvis. amitom didi Zalisxmeva moaxmara foTis
navsadguris amoqmedebas. savaWro zRvaosnoba kavkasiis
ekonomikuri warmatebis erT-erTi sayrdeni unda gamxdariyo,
miT ufro saqarTvelosaTvis, romlis saporto qalaqebi -
foTi da baTumi - qveynis karibWed da Sida gzebis ganuyrel
nawilad unda qceuliyo. savaWro zRvaosnobis ganviTareba
qveynis ekonomikuri siZlieris safuZveliao, aRniSnavda n.
nikolaZe, Tumc savaWro zRvaosnoba iseTi adamianebis xel-
121
Si iyo, romlebic cudad icnobdnen zRvaosnobis kanonebs.
,,CvenSi ar arsebobs sazRvao skolebi, gvaqvs mxolod maTi
daarsebis farTo gegma”/n. nikolaZe, Txz., t.6, gv. 58/.
n. nikolaZe werda: ,,Sav zRvas ruseTisaTvis ufro didi
mniSvneloba aqvs, vidre yvela sxva zRvebs, magram savaWro
zRvaosnobis ganviTarebisaTvis yvelaze araxelsayreli pi-
robebi swored Sav zRvaze gvaqvs. “ /n. nikolaZe, Txz., t. 6, gv.
102/.
q. foTi navsadgurad 1856 wlidan gamocxadda, igi nela, magram
viTardeboda, wers n. nikolaZe. ruseT-TurqeTis omis win fo-
Tis dasaxleba sacxovreblad vargoda, magram omma gaanadgu-
ra foTelebis didZali SromiT Seqmnili infrastruqtura
da garemo, ris aRdgenasac aTeuli wlebi dasWirdebao.
,,yirimis omis Semdeg amierkavkasiis erTaderTi navsadguri
foTi iyo, axla mwyobrSi kidev ori porti dgeba - baTumi,
Tavisufali navsadguriTa, da soxumi, romelsac moxerxeb-
uli reidi aqvs” (n. nikolaZe, Txz. t.6, 227). ase rom, askvnis
publicisti, foTis gabatonebuli mdgomareoba amierkavka-
siaSi SesamCnevad sustdeba da saTanadod iklebs kerZo pir-
Ta survili daabandon saxsrebi am qalaqSi. mTavari foTis
ganuviTareblobisa aris navsadguris mSeneblobis daus-
rulebloba, romelic 1872 wlis proeqtis mixedviT unda
aSenebuliyo. ,,foTSi moxerxebuli navsadguris aSenebiT
baTumisa da soxumis upiratesobaze fiqri gaqreba, radganac
arsebobs rkinigzis yvelaze umoklesi xazi, (-foTi-Tbilisi),
mTeli amierkavkasiis tvirTi foTisken unda wavides da ara
soxumisaken... soxums, romelic Turqebisagan ganadgurebuli
afxazeTis centrSia, foTTan konkurenciisaTvis didxans ar
eqneba araviTari upiratesoba-“/iqve, gv.228/.
baTumi geografiulad, amasTan mcire dasaxlebiT,-ver gaxde-
ba didi qalaqi, misi gamoyeneba ingliss SeeZlo amierkavkasi-
is gziT sparseTsa da Sua aziaSi kontrabandiT gaetana
saqoneli. ,,Cven vfiqrobT,- wers n. nikolaZe,- rom baTumSi
Tavisufal vaWrobas manamde ar dauSveben, sanam sabaJo uwye-
ba yvela zomas ar miiRebs amierkavkasiaSi kontrabandis ga-
Zlierebuli Semotanis aRmosafxvrelad” /n. nikolaZe, Txz.,
122
t. 6, gv. 229/.
n. nikolaZe askvnis, rom baTumis navsadgurSi, romelic sa-
baJo gadasaxadisagan ganTavisuflebuli iqneba, cxovreba
ufro iafi iqneba, vidre foTSi, magram vaWroba baTumSi didi
masStabiT ver gaiSleba, radgan qveynis Sida raionebidan
tvirTis mitana baTumamde ugzoobis gamo gaWirdeba, foTs
ki rkinigza akavSirebs qveynis Sida raionebTan. saWiroa fo-
Tis navsadguris mSeneblobis male dasruleba.
diax, am navsadguris mSeneblobis damTavrebasa da foTis
savaWro karibWed qcevas n. nikolaZem Tavisi Segnebuli cx-
ovrebis TiTqmis 20 weli moandoma, rogorc qalaqis Tavma.
foTi iyo pirveli navsadguri SavizRvispireTSi, sadac naxe-
varkapikiani gadasaxadi dawesda erT fuT gatanil tvirTze,
rac qalaqisa da navsadguris mSenebloba-gamSvenierebas
moxmarda da iyo pirveli saSemosavlo gadasaxadi qalaq-
isaTvis.
ra xdeba dRes? ofSoruli zonis gamoyofa - gayidva ucx-
oelebze foTis SemogarenSi memkvidreobiT ar gadmogvcemia.
dro yvelafers Tavis saxels daarqmevs... erTi kia, - ,,saqarT-
velom genuis (italia) roli unda ikisros saxmeleTo da
sazRvao xidi gaxdes evropasa da azias Soris. bednieri mde-
bareoba uqadis Cvens qveyanas brwyinvale momavals” (n. niko-
laZe, ,,droni mefoben”), _ gvianderZa n. nikolaZem da gvjera,
saxmeleTo da sazRvao xidad saqarTvelos brwyinvale mo-
mavlisa.
gamoyenebuli literatura
1. Jurnali `Cveni mwerloba~, 2009 w. #18
2. ilia WavWavaZe, TxzulebaTa sruli krebuli, t. V, 1955 w.
3. ilia WavWavaZe, TxzulebaTa sruli krebuli, t. VI, 1956 w.
4. niko nikolaZe, Txzulebani, t. 6, 1970 w.
5. niko nikolaZe, Txzulebani, t. 7, 1985 w.
6. niko nikolaZe 150, saiubileo krebuli, 1996 w.
7. niko nikolaZe 160, saiubileo krebuli, 2003 w.
8. dali CikvilaZe, drosgaswrebuli mamuliSvili, 2003 w.
9. dali CikvilaZe, dauviwyari personaliebi, 2009 w.
10. qarTuli publicistika, qrestomaTia, XIX s, 2007 w.
123
marine lomiZe saqarTvelo
politeqnikuri universiteti asocirebuli profesori
xaTuna kaWaravasaqarTvelo
grigol robaqiZis saxelobis universitetiprofesori
kavkasiel politikosTa imijis ZiriTadi aqcentebi
adamiani cxovrobs rogorc realur, aseve simbolur sam-
yaroSi. WeSmaritad uamravi situaciis dasaxeleba SeiZleba,
roca vreagirebT ara realur garemoze, sinamdvileze, ara-
med Cvens warmosaxvaze, garkveul xatebaze, anu masze, rac
CvenTvis sxvebma Seqmnes. yvelaze gasagebad imiji ase Sei-
Zleba ganvsazRvroT.
pol berdi imijs ganixilavs, rogorc pirovnebis sxvebisa-
gan aRqmas: `es Tqveni sruli suraTia, romelsac sxvebs war-
udgenT. igi moicavs Tqvens garegnobas, saubars, Cacmulobas,
qcevas; Tqvens unars, siaruls, pozasa da sxeulis enas; Tqve-
ns aqsesuarebsa da garemocvas; kompanias, romelsac Tqven
uWerT mxars~ [1]. es gansazRvreba anazdeulad klasikosis
adamianis cnobil daxasiaTebasTan iwvevs paralels, erTi
arsebiTi gansxvavebiT – a. CexovisaTvis arc termini `im-
iji~ iyo cnobili da arc britaneli avtoriviT isaxavda
mizans sxvebs sakuTari Tavis `gayidvaSi~ daxmareboda. igi
pirovnebis WeSmarit ̀ status kvos~ gulisxmobda, xolo pol
berdi winaswar gamzadebuli, Cafiqrebuli variantis Seqmnas
gvTavazobs, anu is, razec zemoT aRvniSneT – simboluri da
realuri samyaro.
berdisiuli definicia samoqmedo gegmis mTel kompleqss
moicavs da konkretul amocanas ayalibebs. imijis Seqmna
erTdroulad unda xdebodes komunikaciis sxvadasxva arxis
saSualebiT. marto erT-erTi maTganis kontroliT ar unda
124
SemovifargloT, radgan mxolod kompleqsuri midgomaa imi-
jis sworad Camoyalibebis garanti.
Zneli warmosadgeni iqneboda, albaT, napoleonisaTvis, rom
misi mosazreba _ ̀ warmosaxva marTavs msoflios’’ _ ori sau-
kunis Semdeg sazogadoebasTan urTierTobis ganmsazRvreli
arsebiTi instrumenti gaxdeboda. adamianebi xSirad ijer-
eben imas, rac undaT. swored am martiv fsiqologiur fenom-
enzecaa damokidebuli imijis Teoria, romelic umTavresad
oTx aspeqts iTvaliswinebs – imiji - reputacia, politiko-
sis imiji, produqtis imiji, firmis imiji.
kavkasiis regionisaTvis, kerZod samxreT kavkasiisaTvis,
rogorc postsabWouri sivrcisaTvis, imijis yvela ganzo-
mileba aqtualuria; magram ramdenadac sabWoTa kavSiris
daSliT Cvenma regionma gansxvavebuli geopolitikuri fun-
qcia SeiZina, droulad saWirboroto swored imijis poli-
tikuri sfero gaxda. is, rac garkveulwilad nacnobia da
dRemde kavkasieli bevri politikosisaTvis `aqilevsis qus-
lad’’ rCeba.
kavkasiel politikosTa imiji Zalian mniSvnelovania ruseT-
Tan damokidebulebis pozicionirebiT. ̀ Cveni umTavresi amo-
cana is iyo, rom dagveZlia xiznis fsiqologia, qarTvelebSi
ar unda ganmtkicebuliyo is azri, rom Cven rusebis gareSe
cxovreba ar SegviZlia, rom umfarvelod ver viarsebebT’’, _
werda akaki baqraZe[2]. es Tvalsazrisi SeiZleba garkveul-
wilad ganvazogadoT kavkasiis mosaxleobaze, romlisTvisac
am regionisadmi ruseTis ukanaskneli wlebis politika gan-
sakuTrebulad gaxda sasicocxlo mniSvnelobis tolfasi.
amdenad politikosi, romelic Tavisi qmedebebiT Tanmimde-
vrulad SeZlebs mosaxleoba daarwmunos cxovrebisagan
nakarnaxebi xiznis fsiqologiis rRvevis aucileblobaSi,
calsaxad imsaxurebs ndobas. ase moxda prezident zviad
gamsaxurdias SemTxvevaSi.
CeCneTis prezidentis joxar dudaevis imiji umTavresad
efuZvneboda da efuZneba Teorias, rom `adamians erTze meti
gza yovelTvis aqvs. mas Seswevs Zala, dinebis winaaRmdeg
125
wavides, eZebos yofnis sakuTari SesaZlebloba’’ [3].
es kidev erTxel daadastures misma meuRlem da vaJiSvil-
ma sazogadoebrivi mauwyeblis gadacemaSi `mowyvite wami’’
(2009 weli), romelic joxar dudaevs mieZRvna. igive aRniSna
prezidentis qvrivma `rusTavi-2’’-is gadacemaSi `profili’’
(2009 weli).
mkveTri, sinamdvilisadmi Seusabamo imijis amaRleba ganix-
ileba rogorc uaryofiTi faqtori da Sesabamisad cudad
moqmedebs politikisze. mag. azerbaijanul presas (1997
weli) aekrZala qveynis prezidentis gadaWarbebuli qeba.
`heidar alievi – Cveni mnaTobi’’, - am tipis saTaurebiani
masalebis publikacia dauSvebelad miiCnies. gazeTi `kos-
mopolskaia pravda’’ azerbaijanel xelisufalTa am gadaw-
yvetilebis miRebis mizezebis Sesaxeb werda, rom qveyanaSi
ukanasknel periodSi prezidentisadmi pirferobam da misma
qeba-didebam arnaxul masStabs miaRwia da TandaTanobiT
farsad iqca, rac sagrZnoblad azianebda heidar alievis
imijs ucxoeTSi[4].
2007 wlis noembris movlenebs, rogorc qveyanaSi, ise ucx-
oeTSi, saqarTvelos xelisuflebis qmedebis araerTgvaro-
vani Sefaseba mohyva. 2008 wlis 5 ianvris vadamdeli sapr-
ezidento winasaarCevno periodSi mixeil saakaSvilis mxar-
damWer JurnalSi[5], romelic mosaxleobaSi darigda, cxadia,
mxolod misi dadebiTi imijis gasamyarebeli amonaridebi
daibeWda ucxouri gavleniani presidan (`ekonomisti’’, `vaS-
ington posti’’, `uol sTriT jornali’’, `niu iork Taimsi’’,
`deili telegrafi’’, `interneSenal herald tribune’’). mag.,
`SeerTebuli Statebis prezidentma jorj buSma qebiT moix-
senia mixeil saakaSvili imisaTvis, rom saqarTveloSi Sendeba
demokratiuli sazogadoeba, sadac moqmedebs Tavisufali
presa, saxezea opozicia’’ [6].
imijis kanons ariTmetikulad miiCneven. erT-erTi aseTi
kanoni sakuTari imijis gasaZliereblad sxvaTa imijis mi-
erTebaa.
126
politikosebs, xelisuflebis warmomadgenlebs aRiareb-
ul adamianTa mxardaWeris saxalxod Cveneba sWirdeba. am
SemTxvevaSi didi mniSvneloba eniWeba konkretuli qveynis
sazogadoebriv Rirebulebebsa da mentalitets. mag., amer-
ikaSi TavianTi imijis gasaZliereblad kinovarskvlavebs an
popularul momRerlebs mimarTaven, radgan iq religiuri
an erovnuli aqcentebi TiTqmis uaryofilia. bil klintonis
winasaarCevno kampaniaSi aqtiurad iyo CarTuli tom henqsi.
barak obamas saarCevno kampaniis dros amerikis sam yvelaze
mniSvnelovan StatSi opra uinfri axlda da warmatebamac
ar daayovna.
adamianis pozicia urTierTobaTa rTuli, saTuTi sulieri
wyobaa. igi pirovnebis ganwyobis, qmedebis ganmsazRvreli mo-
tivebis, saqmianobisaken mimarTuli miznebisa da faseulo-
baTa rTul sistemas warmoadgens.
fsiqologiis TvalTaxedviT, adamianis moqmedebis WeSma-
riti mamoZravebeli `emocia-impulsia’’, xolo wamaqezebeli
emocia pirdapir asaxavs `reaqciis xarisxs’’ _ biologiur
da sazogadoebriv moTxovnilebaTa xasiaTs. yoveli moTxov-
nileba moqmedebis mamoZravebel Zalad rom iqces, garkveuli
Semagulianebeli gancdis Sesatyvisi motivis forma unda
miiRos. roca holivudis varskvlavi penelopa kruzi kosme-
tikuri saSualebis imijuri saxe xdeba, cxadia, msoflios
mravali qveynis qalbatonebi swored am brendis sasarge-
blod akeTeben arCevans. am magaliTis igiveobis niSniTaa aR-
beWdili fsiqologiuri amosavali, roca jer kidev CvenTvis
cnobili Tu ucnobi politikosis gverdiT ueWveli reput-
aciis, niWieri, sapativcemulo pirovnebebi Cndebian.
Tanmimdevruli amgvari politikiT TandaTan ikveTeba qvec-
nobieriT marTuli pozicia – Cemi adgilic iqaa, mis gver-
diT; arCevnebSi Cemi xma misTvis gadamwyvetia.
prezident gamsaxurdias TavisuflebisaTvis mebrZoli jo-
xar dudaevis Tanamoazreoba mxardamWerTa Soris avtori-
tets umaRlebda. sazogadoebisaTvis naklebad cnobili
axalgazrda ilham alievisaTvis xelisuflebaSi mosasvle-
lad mamis imiji ganmsazRvreli faqtori gaxda.
127
amave dros cnobili saxeebis moSveleba faqiz midgomasac
moiTxovs. mag., 2008 wlis saarCevno periodis erT-erTi sare-
klamo klipi. mis Sesaxeb sruliad viziarebT profesion-
ali kinoreJisoris, S. rusTavelis Teatrisa da kinos uni-
versitetis profesoris vaJa zubaSvilis mosazrebas, rom
`xandazmuli ̀ baSi-aCukis~ (oTar koberiZis) moxmoba filmis
mTavar gmirTan `mixeil saakaSvilis paralelisaTvis sak-
maod mouqneli da xisti svla iyo’’ [7], ris gamoc sareklamo
rgoli didxans ver darCa teleekranze.
politikosis, gansakuTrebiT prezidentis imijis ganuyofeli
nawilia meuRle, romelic politikuri figuris SeqmnaSi
udides rols TamaSobs. politikosTa imijis gamyarebis
procesSi maTi strategiuli da taqtikuri nabijebi umniS-
vnelovanesia. mag., amerikis istoriaSi araerTi faqtia cnobi-
li, rodesac pirveli ledi popularobiT meuRles gauTan-
abrda da gauswro kidec (es saSiSroeba Cvens sinamdvile-
Sic arsebobda). mag., Jaklin buvie kenedi, erT-erTi yvelaze
popularuli qalbatoni msoflioSi, silamazisa da modis
kanonmdebeli amerikasa da evropaSi, elitaruli qronikis
gmiri, ramdenime gamocemis redaqtoric iyo. igi yovelTvis
gamoirCeoda inteligenturobiT. Wirveuli, mouxelTebeli,
momxiblavi, idumali, mimzidveli _ ase axasiaTebdnen mas
Tanamedroveni. umZimes wuTebSic ki, rodesac misi Ria vard-
isferi samosi meuRlis jon fijerald kenedis sisxliT
SeiReba, an or mcirewlovan SvilTan erTad dakrZalvis
ceremonialze sruliad amerikis samZimars iRebda, simtkice
da momxiblaoba ar daukargavs. qveyanam es daafasa da jeki
kenedi amerikis kerpad iqca. magram kerpi daimsxvra, roca
Jaklin kenedi Jaklin onasisi gaxda.
TeTri saxlis yvelaze gavleniani disaxlisis hilari klin-
tonis roli meuRlis imijis Seqmnasa da amerikis politi-
kuri kursis warmarTvaSi yvelasaTvis cnobilia.
miSel obamas Jaklin kenedis adareben. igi afroamerikuli
warmoSobis pirveli ledia. mas prinstonis universiteti
da harvardis iuridiuli skola aqvs damTavrebuli. miSels
eleonora ruzveltis msgavsad saprezidento rezidenciaSi,
sakuTar baRCaSi, bostneuli mohyavs.
128
lora uelC buSma, rogorc sabiblioTeko saqmis specialist-
ma, wignis gamomcemelTa daxmarebis fondi daaarsa. TiTqmis
yvela xsenebuli pirveli qalbatoni qvelmoqmedebiT, qalTa
da bavSvTa janmrTelobis problemebiT arian dakavebulni.
es faqtebi saintereso paralelebis gavlebis survils
aRgviZravs. zurab Jvanias meuRle nino Jvania ramdenime wign-
is maRaziis mflobelia, sandra elizabet rulovsi saqvel-
moqmedo fond `sokos” damfuZnebelia da kviraSi erTi dRe
jandacvis dawesebulebaSi samedicino personalis rangSi
muSaobs.
saintereso pirovnebaa azerbaijanis prezident ilham alie-
vis meuRle – mehriban arif kizi alieva. misi dasavluri
garegnuli imiji, cxovrebis wesi, romelic tradiciebi-
sadmi erTgulebas efuZneba, ganaTleba(moskovis seCenovis
saxelobis samedicino akademiis warCinebuli kursdamTavre-
buli), savsebiT pasuxobs azerbaijaneli xalxis pirveli
ledisadmi wayenebul moTxovnebs. mehriban alievam 1995
wels Camoayaliba fondi `azerbaijanuli kulturis mego-
brebi”, aris azerbaijanis tanvarjiSis federaciis prezi-
denti. folklorisa da musikaluri tradiciis mxardaW-
erisaTvis iuneskos keTili nebis elCadaa daniSnuli. misi
patronaJiT tardeba mugamas festivali. 2005 wels mehriban
alieva `wlis qalad” aRiares, iyo wlis mecenati, xolo pre-
mia `oqros guli” mas piradad sofi lorenma gadasca.
rogorc vxedavT, kavkasiur sivrceSi meuRlis instituti-
sadmi tradiciuli da dasavluri midgomis modelebi iCens
Tavs, rac, udavod, prezidentis imijis Semadgeneli kom-
ponentia. Tanamedrove dasavluri imiji, tradiciebis erT-
guleba, socialuri problemebiT daintereseba da qvel-
moqmedeba, vfiqrobT, kavkasieli politikosebis meuRleTa
saukeTeso formulaa.
cnobilma komunikatorma marSal makluenma auditoriis
CarTulobis xarisxis mixedviT masmedia orad daajgufa:
cxeli da civi. misi azriT, komunikaciis cxeli saSualeba
nakleb monawileobas saWiroebs (radio, kino). civi saSu-
aleba (telefoni, televizia) informaciis mimRebisagan met
129
Zalisxmevas moiTxovs[8].
imijis damkvidrebis procesSi aqtiurad gamoiyeneba tele-
viziis umniSvnelovanesi upiratesoba – mayurebels momx-
daris Tanamonawiled agrZnobinos Tavi.
televiziam Tavisi Zala pirvelad saukeTesod warmoaCina
jon kenedis dakrZalvis dros, roca ritualis procesSi
amerikis mosaxleobis CarTva gaxda SesaZlebeli. igive
fenomenad miiCneven specialistebi Jurnalist vlad liste-
vis gardacvalebis faqts. orive SemTxveva adasturebs tele-
viziis utyuar faqtors adamianTa cnobierebaSi konkret-
uli pirovnebebis myarad dafiqsirebisaTvis, rac swored
Tanadaswrebis gancdam, bunebrivad warmoSobilma emociam
daamkvidra.
am TvalsazrisiT sruliad gansxvavebuli efeqtis aRmoCnda
aWaris yofili xelisufalis a. abaSiZis meuRlis maguli
gogitiZis dakrZalvis ceremonialisa da Semdgom ormoci
dRis aRmniSvneli saRamos filarmoniis sakoncerto darba-
zidan translacia. saqarTvelos mosaxleobis samgloviaro
procesSi televiziis saSualebiT CarTvis mcdelobam sa-
zogadoebis didi nawilis gaRizianeba gamoiwvia. ufro met-
ic, centrisa da regionis xelmZRvanelobas Soris urTier-
Tobis ganxilvis, morigi miTqma-moTqmis sagani gaxda. yove-
live aman ki qveynis imJamindeli prezidentis ukve Selaxul
imijs ziani miayena.
a.w. seqtemberSi ̀ rusTavi-2’’-ma SemogvTavaza mixeil saakaSvi-
lis muxran maWavarianTan mSobliur sofelSi stumrobis am-
saxveli siuJeti. saubarSi prezidentma poetis Semoqmedebis
Sefasebisas daimowma striqonebi m. maWavarianis leqsebidan.
xelisuflebis amgvari formiT warmoCena formula ̀ lideri
_ erTi Cvenganis’’ gacocxlebas isaxavda miznad. Warmagi po-
etisadmi prezidentis damokidebulebiT mravali qarTvelis
ganwyoba gacxadda, ramac dadebiTi muxti Seqmna, magram cno-
bili leqsidan `me iseT qarTvels ra vuTxra~ striqonebis
daviwyebam, es ganwyoba, udavod, gaaneitrala.
130
`qarTulma televiziebma erTmaneTze uxerxuli siuJete-
bi miuZRvnes poet ana kalandaZes. Jurnalistebs magaliTi
saqarTvelos prezidentma misca 11 martis (2008 w.) SuadRis
gamoSvebebSi (saRamos sainformacioSi es sityvebi amoW-
rili iyo), man samZimris Semdeg galaktionis leqsi waikiTxa,
rogorc ana kalandaZisa: `atmis rtoo, daRalulo rtoo...~
da mxolod Semdeg gaixsena `TuTa~ _ es amonaridia Jurnal
`cxeli Sokoladis~ 2008 wlis aprilis nomris literatu-
ruli damatebis redaqtoris gverdidan[9]. ueWvelia, arc
amgvari epizodi gamoiwvevs adamianuri yvela Tvisebis ma-
tarebeli liderisaTvis sazogadoebis Semwynareblur
damokidebulebas.
komunikacia eqemdebareba sakuTar kanonebs, romelTa mniS-
vnelobac xels uwyobs maTi efeqturobis amaRlebas. erTi
SexedviT sqema martivia – mavani gadacems informacias, xolo
auditoria mas aRiqvams.
komunikaciis mkvlevarebma r. iakobsonma, g. lasuelma, p. la-
zarsfeldma warmoaCines ori faqtoris gaTvaliswinebis
aucilebloba:
pirveli – informaciis wyaro yovelTvis komentatoris
fenomenis arsebobasTanaa dakavSirebuli, anu arsebiTia,
rogor miewodeba informacia;
meore – komentirebuli informacia Rirebuli aqcentebis
mqone Setyobinebas warmoadgens.
satelevizio sivrce politikuri imijis strategiis Seqmnis
mTavari maxasiaTebelia. swored reklama gansazRvravs sa-
zogadoebrivi azris saTanado qmedebis formirebas. infor-
maciiT dabanguli e.w. `sainformacio narkomanebia~ is sam-
izne jgufi, romlis SemweobiTac miiRweva dasaxuli mizani
konkretuli piris sasargeblod.
mixeil saakaSvilis imijis struqturis Semadgeneli kom-
ponentebia – energiuli, mizanswarfuli, mSenebeli, siaxlis
moyvaruli, sakuTari Secdomebis aRiarebis unari, iSveliebs
istoriul warsuls, orientirebulia istoriul momavalze,
131
romlis saZirkveli misive monawileobiT awmyoSi yalibde-
ba.
2008 wlis saarCevno periodis sareklamo rgolebs Soris
aRniSvnas imsaxurebs musikaluri klipi `miSa magaria’’.
mravalma aspeqtma (portretuli, lingvisturi, xmovani) igi
Zalian dasamaxsovrebeli gaxada.
mkvlevari manana SamiliSvili sareklamo diskursis prag-
mastilistikur aspeqtebze msjelobisas aRiniSnavs, rom
`miSa magaria’’ es TviTmiznuri enobrivi `novacia’’ ki sxva
araferia, Tu ara Cveulebrivi Jargoni, romelic metyvelebis
demokratizaciis yalb simptomad unda CaiTvalos’’[10]. xolo
vaJa zubaSvili axalgazrdobis yvela socialuri fenis
monawileobiT ganaxlebuli siRnaRis dinamikuri msvlelo-
biT Cvenebas (erT moedanze Tavmoyrili axalgazrdebis did
jgufs, msubuq musikas, martiv teqsts, saarCevno nomer 5-is
demonstrirebasa da titrebs `gadaRebulia zustad 5 wuT-
Si’’) afasebs, rogorc gzavnils, romelic ase iSifreba: `Cven
Segvwevs Zala da unari aseTi didi samuSao – aseTi didi ma-
sis organizeba ase Cqara da xarisxianad SevasruloT’’ [11].
vfiqrobT, orive kolegis mosazreba sagulisxmoa.
amrigad, kavkasiel politikosTa imijis sakiTxis SeswavliT
gamovyofT Semdeg ZiriTad aqcentebs:
_ politikosTa imijis Seqmnisas marTebulad maxvildeba
yuradReba regionis damaxasiaTebel Taviseburebebze;
_ politikosTa imijis struqturis agebisas gaTvaliswineb-
ulia dasavluri gamocdileba;
_ politikos mamakacTa imijis ganuyofeli nawilia meuRlee-
bis faqtori;
_ politikosTa zedmeti mcdeloba dadebiTi ganwyobis
Sesaqmnelad calkeul SemTxvevaSi antireklamis funqcias
asrulebs;
_ imijis formirebis procesSi politikosze Seqmnili
musikaluri klipi sazogadoebasTan urTierTobis efeq-
turi formaa.
132
gamoyenebuli literatura
1. Bird P. Sell Yourself. Persuasive Tactics to Boost Your Image.- London, 1994. p.1.
2. demokratiaze gardamavali periodi da aqtiuri mo-
qalaqeoba. Tbilisi, 2007. gv.148.
3. iqve.
4. Комсомольская правда, 14 октябрь, 1997 год.5. gza gamarjvebisaken. #5. ianvari. 2008.
6. iqve, msoflio presa, ucxouri presa saqarTvelos Sesa-
xeb.
7. vaJa zubaSvili. satelevizio politikuri reklama,
rogorc politikuri komunikaciis forma. saxelovne- politikuri komunikaciis forma. saxelovne-politikuri komunikaciis forma. saxelovne- komunikaciis forma. saxelovne-komunikaciis forma. saxelovne- forma. saxelovne-forma. saxelovne-. saxelovne-saxelovne-
bo mecnierebaTa Ziebani. #1(34), 2008. gv. 156.
8. Маклюен М. Понимание медиа: внешние расширения человека. М. Канон/Пресс. Кучково поле. 2003.
9. anas xana. literatura. `cxeli Sokoladi”. redaqtor-
is gverdi. aprili, #13, 2008. gv.3.
10. manana SamiliSvili. sareklamo diskursis pragmastil-
istikuri aspeqtebi. kritika. #3. Tbilisi, 2008. gv.148.
11. vaJa zubaSvili. satelevizio politikuri reklama, ro-
gorc politikuri komunikaciis forma. saxelovnebo
mecnierebaTa Ziebani. #1(34), 2008. gv.156-157.
133
mari wereTelisaqarTvelo
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univeritetiasocirebuli profesori
knut hamsunis `zRapruli qveyana” da kavkasiuri kontrastebi
didma norvegielma mweralma, nobelis premiis laureat-
ma knut hamsunma (1859-1952) kavkasiaSi imogzaura 1899 wels.
mogzaurobis Sedegad daiwera misi ori nawarmoebi. pirveli,
mogzaurobis STabeWdilebis amsaxveli ,,zRapruli qveyana“
da meore, - piesa ,,dedofali Tamari“, orive gamoqveynda da-
niasa da germaniaSi 1903 wels, roca hamsuni ukve aRiarebuli
avtori iyo.
,,Cems sawol oTaxSi, SoTas da ilias suraTis qvemoT, maRali,
mxarbeWiani, saTvaleebiani kacis suraTi hkidia. igi saoca-
ris dakvirvebiT icqireba win, gancvifreba ixatvis mis saxe-
ze, TiTqos SimSilisa da tanjvisagan Tavgabelatebuli ka-
cis nacvlad-bunebis wiaRSi, zRapruli cidan Camovardnili
balRi iyos-werda konstantine gamsaxurdia etiudSi `knut
hamsuni~. (k.gamsaxurdia, t.VII, Tb. 1985, gv.446). amave etiudSi igi
hamsuns ,,cidan Camovardnil mwerals~ uwodebs, aRniSnavs:
rogorc aleqsandre yazbegs moswyurebia sayvarel mTebSi
wasvla, ise mindoda norvegiis civi fiordebis naxvao“.
2002 wels Jurnal ,,literaturul ZiebanSi“ (XXIII) Tva-
lsaCino mwerlisa da mecnieris akaki gawerelias arqivi-
dan gamoqveynda misi werili ,,knut hamsuni da saqarTve-
lo“ (gv. 616), romelSic avtori zogadad mimoixilavs ham-
sunis winaaRmdegobriv da tragikul cxovrebas, saubrobs
mxatvrul stilzec da yuradRebas amaxvilebs mwerlis
cnobil politikur orientaciaze(igulisxmeba nacizmisad-
mi mxardaWera-m.w,), rasac karga xniT emsxverpla misi, rogorc
Semoqmedis reputaciac. Aimave werilidan irkveva, rom akaki
gawerelias dawerili hqonia monografia, sadac dawvrile-
134
biT ganixilavda knut hamsunis `zRaprul qveyanas~, romelic
mas, samwuxarod, 1941 wels gaunadgurebia, mwerlis irgvliv
imxanad Seqmnili viTarebis gamo.
meore msoflio omis dros 1942 wlis 20 marts gazeT ,,prav-
daSi“ (#79) sabWoTa mweralma da publicistma ilia eren-
burgma gamoaqveyna werili ,,erTi Ralatis“ istoria, ro-
melSic hamsunis ,,zRaprul qveyanas“ ,,uniWo wigni“ uwoda.
sabediswero ideuri marcxis Semdeg, erTxans mwerali tabu-
dadebuli iyo, aTeuli wlebi dasWirda dabrunebas kultu-
rul sivrceSi. meoce saukunis bolos, 90-iani wlebidan misi
nawerebis mimarT interesi gansakuTrebiT gaZlierda, xolo
dReisaTvis igi msoflios wignieri sazogadoebisaTvis
miCneulia mxatvruli sityvis erT-erT udides ostatad.
knut hamsunis sxva nawerebis bedi gaiziara ,,zRaprulma qvey-
anamac“ (nanaxi da gancdili kavkasiaSi“). wigni sakmaod gvian,
2006 wels gaicno qarTvelma mkiTxvelma, Targmna rezo kve-
selavam, gamosca knut hamsunis sazogadoebam.
kavkasiis Temaze arsebul mogzaurTa wignebSi ,,zRapruli
qveyana~GgamorCeulia, jer erTi, rogorc gansakuTrebuli av-
toris wigni, Tanac wigni, romelic Cveulebrivi mogzauro-
bis STabeWdilebebis aRwera rodia, is uCveulo nawarmoebia
da mkiTxvels amdidrebs rogorc kavkasiis knut hamsunis-
euli personaluri Semecnebis da kavkasiuri kontraste-
bis CvenebiT, aseve mwerlis kavkasiuri mogzauroba mkiTx-
velisTvis avsebs warmodgenebs, am ,,saidumloebiT moculi“
mwerali-mogzauris Sesaxeb. anu ikveTeba mogzaurobis ori
mizani: erTi, Soreuli da saocnebo mxaris movla da meore,
ucxoeTSi sakuTari Tavis Zieba da erTgvari TviTSecnoba,
misTvis kavkasiuri sivrce amis did SesaZleblobas iZle-
va. ,,mxolod erTxel vimogzaure da isic kavkasiaSi“-werda
mogzaurobis Semdeg Tavis erT megobars hamsuni, Tumca `ma-
radiul~ mogzaurs am dros ukve bevri qveyana hqonda mov-
lili, misTvis xetiali erTgvarad mudmivi mdgomareoba iyo,
ramdenjerme inaxula amerikac-,,ocnebis qveyana“, gavixsenoT
1889 wels kopenhagenSi gamocemuli wigni ,,amerikis sulier
cxovrebaze“. maS, ratom Tvlida hamsuni rom man erTader-
Txel imogzaura da isic kavkasiaSi? unda vifiqroT, rom
135
mwerali aq mxolod pirdapiri gagebiT mogzaurobas ar gu-
lisxmobs, marTebulad aRniSnaven, rom, upiratesad, es aris
,,mogzauroba adamianis ukidegano samyaroSi“, ai, ratom aris
kavkasia hamsunisTvis ase mniSvnelovani, igi Rrma fiqrebs
aRZravs mweralSi, Sesabamisad mkiTxvelSic, amitomac mkiTx-
velisTvis kavkasiis geografiuli samyaro, hamsunis xelSi
Rrma datvirTvas iZens da, upiratesad, kulturul samyarod
aRiqmeba. amaze ufro mSvenieri zRapari aRar gadamxdeba, al-
baT arasodes – wers hamsuni norvegiel poets dagni kri-
stensens (1876-1962), gansakuTrebiT mSvenieri iyo vladikav-
kazidan mTebze gadavliT TbilisSi Casvla...es sxva samyaroa,
adamianebi iq ufro lamazebi arian, Rvino ufro wiTelia da
mTebi kidev maRali, da me vfiqrob, rom yazbegis siaxloves
mTeli weli cxovrobs RmerTi.
,,zRapruli qveyana~ sinTezuri teqstia da moicavs avto-
biografiuli, saTavgadasavlo, eTnografiuli, deteqtiuri
literaturisTvis, aseve dRiurebisa da narkvevebisTvis da-isa da narkvevebisTvis da-
maxasiaTebel mraval saintereso detals.
wigni mTlianad realobas, nanaxsa da gancdils efuZneba,
dokumenturoba mas aaxlovebs literaturul JurnalizmTan.
avtori reportaJuli stiliT da formiT axerxebs aziaros
mkiTxveli yovelwuTier STabeWdilebebs, romelic gadmoce-
mulia marTlac maRalmxatvruli ostatobiT. kavkasia war-
moCenilia hamsunisaTvis damaxasiaTebeli impresionistuli
stiliT, feradovani kontrastebiT: peizaJiT, egzotikiT,
adamianebsa da garemoze dakvirvebiT. avtoris gulisyuri
erTi wuTiTac ar rCeba movlenebis miRma, mas ainteresebs
yvelaferi, rac Tvalwin gadaiSleba, mkiTxveli eziareba bu-
nebis iSviaT ferTa gamas, romelsac gansakuTrebul elva-
rebas sZens mwerlis kalami.
sazogadod, hamsuni iSviaTi fermweria da es gansakuTrebiT
vlindeba miseul kavkasiur peizaJebSi, Tu peizaJis dros
arsebobs safrTxe, miviRoT kargad ,,nacnobis“ trivialuri
suraTi, hamsunTan es safrTxe ar arsebobs:
,,mze karga xania horizonts miRma Cavida, mTebs Ria-momwvano
elferi daedo, mTebi Tavis miuwvdomel sidideSi ganyenebul
samyarod aRiqmeba. mwvervalebi da uReltexilebi, koSkebi
136
da minareTebi-yvelaferi TovliT aris dafaruli. da Cven
ucxoelebi axla viwyebT imis gagebas –puSkinma, lermontov-
ma da tolstoim, ra daweres am mistikuri sidiadis xilvis
pirveli STabeWdilebis Sedegad“ (gv. 48)
anda:
,,Camovxti etlidan, xeliT Cavafrindi etlis kides da vuy-
ureb yazbegs. Tavbru mexveva, TiTqos movwydi miwas, TiTqos
grigalma amitaca, wavedi maRla-maRla da RmerTis pirispir
aRmovCndi. mayruebs mJReri siCume, mesmis mxolod qaris zu-
zuni, Rrublebi dabla dacuraven, axlos ver misulan mwver-
valTan. adrec vyofilvar mTebSi, minaxavs hardangeri, io-
tunheimi, bavariis alpebi da kolorado da bevri sxva mTac,
magram arsad migrZvnia, rom fexqveS miwa gamomclodes, aq ki
vigrZeni da etls Cavafrindi, uceb Rrublebi moexvia myin-
vars da gauCinarda. moCveneba gaqra, magram guguni mTebSi,
maRla RrublebSi, ar mimwydara. etlidan meZaxian, gons mov-
divar“, (gv. 65)
knut hamsuni fineTidan ruseTis gavliT inkognitod mogzau-
robs kavkasiaSi, etliT gadaseravs uzarmazar manZils da
dauokebeli interesiT miiswrafvis samxreTisaken, igi arsad
asaxelebs Tavis vinaobas da ratomRac arc Tanamogzauris,
sinamdvileSi hamsunis meuRlis-berglot bexis gvars da
saxels axsenebs, mkiTxveli SeuZlebelia mixvdes, rom xan-
grZlivi mogzaurobis dros moxseniebuli -,,Cemi qalbatoni“,
Tu ,,Tanamegzuri“ mwerlis Tanamecxedrea, Tumca nawarmo-
ebis gaazrebisTvis es arc aris arsebiTi, mas SeiZleba
ufro fsiqologiur-mxatvruli datvirTva hqondes. amgva-
rad, nawarmoebidan Cans, rom hamsunma ise moiara kavkasia da
saqarTvelo, rom qarTul sazogadoebas ar Sexvedria, ar
gacnobia kulturul garemos, mas bunebaze, eTnografiasa
da adamianebze uSualo dakvirveba ainteresebs.
,,ra pataraa dedamiwa“! - am sityvebiT mogzauri hamsuni mra-
vali qveynis movlis Semdeg TiTqosda erTianad SeigrZnobs
dedamiwis xilul samyaros da mkiTxvelsac arwmunebs am
azris filosofiur WeSmaritebaSi.
137
sainteresoa Tavad avtoris fsiqologiuri persona, ro-
melic kavkasiuri voiaJis dros mudmivad sakuTari Tavis
ZiebiT, TviTCaRrmavebiT da analiziTaa dakavebuli, amitomac
am wigns skandinavielma kritikosebma yvelaze ,,subieqtu-
ri” samogzauro STabeWdilebebi uwodes. es aris ,,avtoris
TviTmyofadi pirovnebis umaRlesi xarisxis TviTgamoxatva
(r. fergiusoni)
kavkasiaSi knut hamsuns ar tovebs samSoblos, Soreuli nor-
vegiis gancda, ,,mivyvebiT gzas Tergis gaswvriv da wyaro-
sTan vCerdebiT. saocaria, aqauroba rogor hgavs norvegias...“
(gv.62)
ulamazes suraTs qmnis kontrastuli paralelebi: kobSi mo-
seirne hamsuni mTebisken miemarTeba da Tergis xmiT tkbeba,
mTebis sidiade masze Zlierad moqmedebs, mwerlis fiqri ki
kvlav norvegias swvdeba: yazbegis xilviT sunTqvaSekruli
mogzaurs asociaciuri gancda, Soreul CrdiloeTSi, nur-
lanSi abrunebs... ,,,axla norvegiaSi saRamoa da mze zRvaSi
eSveba. Casvlisas mzes yvelgan mewamuli feri aqvs, CvenTan ki,
nurlanSi, muqi wiTelia. mgram Turme sad xar! arsad minaxavs
iseTi kaSkaSa varskvlavebi, rogoric aq, kavkasiaSi vnaxe. ise
momajadova yovelivem, rom samSoblos sevda damaviwya“ (gv.
80) iqve dasZens: ,,me, romelsac bevri sxva adamianisagan gansx-
vavebiT, jerjerobiT, kidev ara maqvs urTierToba RmerTTan
garkveuli, vzivar aq da RmerTsa da mis qmnilebaze vfiqrob.
me movxvdi axal, gonebiT miuwvdomel zRaprul samyaroSi.
es uZvelesi mxare, sadac damnaSaveebs asaxlebdnen, Turme
yvelaze gansacvifrebeli mxare yofila dedamiwaze“ (iqve)
sxvadasxva dros cnobierebidan tivtivdeba yvelaze ufro
STambeWdavi kadrebi, rac esoden Rirebulia hamsunisaTvis,
warsulTan mas drodadro abrunebs impulsebi, romelsac
ase aRviZebs kavkasiaSi mogzauroba.
,,zRaprul qveyanas“ mkiTxvelTan uxvad moaqvs epoqis gan-
cda, erTgvari kinematografiuli stilis damsaxurebaa is,
rom mkiTxveli yuradRebiT da interesiT miadevnebs Tvals
evropel mogzaurs da iRebs informaciulad datvirTul
teqsts, rogorc sakuTari istoriis nawils, es aris uam-
138
ravi detali, yofiTi suraTebi, aRwerilobebi, persona-
Jebi da sxva. hamsuni akvirdeba kavkasieli xalxebs da ga-
nasxvavebs maT yofiT, qceviT, CacmulobiT, religiiTa da
kulturiT. mis yuradRebas kavkasieli qalic ipyrobs da
TiTqos kavkasiel qalTa moZraobzec ocnebobs. mkiTxveli
asociaciuri paralelebiT mudmivad grZnobs, kontrasts da-
savlur, industriul samyarosa da aRmosavlur, jer kidev
,,pirvelyofil”, uZveles kavkasias Soris, kavkasiuri idili-
uri suraTebi mweralze momajadoeblad moqmedebs da mas
miTebisa da legendebis samyaroSi abrunebs: `erTi duqnis
win zis kaci da fandurze ukravs, Cumi, martivi melodiaa,
qvis xanis musika. vfiqrob, madloba ufals, rom es kaci aq
zis da fandurze ukravs, yvelas siamovnebas hgvris Tavis
musikiT. da raxan amdeni xani ukravs, es musika masac siamov-
nebs. sakvirveli xalxi cxovrobs am sakvirvel qveyanaSi.
dideba Semoqmeds, rom arseboben aseTi qveynebi“. (gv.51)
evropeli mogzauri yuradRebas yofiT kulturazec amaxvi-
lebs, igi gulwrfelia da Seuferadelad asaxavs yovelives.
aSkaraa, rom Tavad mwerals afrTxobs teqnikuri progresi,
urbanizacia, TiTqos gaurbis mas da adamianis fizikuri Tu
sulieri gadarCenis erTaderT gzad TviTmyofadi, kultu-
ruli sivrce esaxeba. aseTi mistikuri sivrce, pirvelyo-
fili ubiwoebiT misTvis kavkasiaa, wers kidec _ ,,kavkasia
kacobriobis akvania, aq kldeze promeTe iyo mijaWvuli.“
yazbegi, kobi, gudauri, duSeTi, mcxeTa, mogzauris mzer-
is miRma ar rCeba qarTuli yofiTi sivrce, soflebi, saxn-
av-saTesi, saxlebi, adamianebi, dangreuli cixeebi, ,,yvelaze
Rirseuli“ Zegli sveticxoveli, mtkvari da bolos Tbilisi,
misi aRqmiT wertilebiviT mimofantuli raRac Taviseburi
samyaro, Tavze burusiT... ,,ai, isic Tbilisi, qalaqi, roml-
is Sesaxebac werdnen rusi poetebi, uceb Wabukad vigrZeni
Tavi, gancvifrebuli aqeT-iqeT viyurebi da sakuTari gu-
liscema mesmis“ da kvlav uCveulo kontrasti: Tbilisis
xilviT gamowveuli gancda mas axsenebs kopenhagenis uni-
versitetis auditoriaSi, georg brandesis pirvel leqciis
molodinSi gancdils... Tbilisi cxovel interess iwvevs
hamsunSi, gansakuTrebiT xiblavs aziuri ubani, raki igi sav-
sebiT gansxvavebulia da ar hgavs evropuls... radgan ,,aR-
139
mosavluri uSfoTveloba momxibvlelia“(gv.144). mwerali
aTvalierebs Tbiliss, ecnoba qalaqis yofas, moinaxulebs
mTawmindas, (icis griboedovis da qarTveli qalis siyvaru-
lis istoriac,) saintereso literaturul wiaRsvlebsa da
analizSi rusuli mwerlobis klasikosebiT (lermontoviT,
turgeneviT, tolstoiTa da dostoevskiT) ifargleba, Tumca
baqoSi mimavali ise tovebs Tbiliss, rom gverds uvlis
qarTul sazogadoebriv da kulturul garemos.
,,Savi qalaqi“ baqo, saamqroebi, Rumelebi, navTobis sarewebi,
WaburRilebi, ,,qviSis zvinulebi“, igi sinanuliT aRniSnavs:
odesRac am adgilebSi manqanis xma ar ismoda, magram aq ame-
rika SemoiWra manqanebis guguniT, amerikas versad gaeqcevi,
am stiqonebidanac Cans, rom mkveTrad idividualisti ham-
sunisTvis miuRebelia industria, radgan is safrTxes uqm-
nis adamians da bolos, mogzauris interess iwvevs baTumi,
romelsac mwerali Cveuli feradovnebiTa da gulwrfel-
obiT warmoaCens.
Tu ar CavTvliT Tamaris istoriul pirovnebas, romelic
Semdeg xdeba kidec misi mwerluri STagonebis sagani, igi
arsad asaxelebs sxva istoriul Tu Tanamedrove pirovne-
bas da muxedavad saqarTvelos istoriis zogadi codnisa,
saqarTvelos da kavkasias ganixilavs ruseTis nawilad.
zRapruli qveyana’ efuZneba didZal wyaroebs, avtori Tavad
aRniSnavs: ,,ramdeni wigni wavikiTxe kavkasiazeo“ igi vrclad
masalas flobs, gansacvifrebelia misi istoriul-litera-
turuli, miTologiuri Tu religiuri codnis masStabebi,
magram isic cxadia, rom hamsuni kavkasiis Sesaxeb ver acda
rusul stereotipul gavlenebs.
teqstSi gvxvdeba faqtobrivi uzustobebi da erTgvari
cdomilebebi, rac arc aris gasakviri da ar akninebs wignis
Rirsebas. hamsuniseul aRqmaSi mTavari ar aris kavkasiis
koloniuri mdgomareobis da ruseTis imperiuli politikis
warmoCena. misi ganwyoba motivirebulia ruseTis Sesaxeb
imdroindeli myari warmodgenebiT. Tumca erTgan wers:
`arc erTi kavkasieli Tavs rusad ar miiCnevs... da miuxeda-
vad imisa, rom kavkasiis dapyrobidan amdeni welia gasuli,
kidev Sexvdebi gulubryvilo, saomrad ganwyobil mTiels,
140
romelic gimtkicebs: rusi mxolod maSin gabedavs Cvens mi-
waze fexis dadgmas, Tavazianad Tu moiqcevao.“ (gv. 67)
dasawyisSi aRvniSneT, rom kavkasiis gacnobis garda man am
fataluri mogzaurobis dros hpova sulis savane, xolo misi
cnobiereba samudamod aRibeWda waruSleli SabeWdilebebiT,
rasac adasturebs nawarmoebis dasasruli: ,,male gamoveT-
xovebi aqaurobas, magram yovelTvis momenatreba, tyuilad
xom ar davlie mtkvris wyali“(gv.187)
,,zRapruli qveyana,“ rogorc mas uwodeben, ,,kavkasiuri mi-
steriebi,” uzado kontrastebiT Tavad uqmnis mkiTxvels
warmodgenas rogorc Tavad avtoris, knut hamsunis pirov-
nul samyaroze, aseve sazogadod, adamianisTvis maradiul
Rirebulebebze.
gamoyenebuli literatura
1. knut hamsuni, ,,gancdili da nafiqrali kavkasiaSi, Tb. 2006.
2. gamsaxurdia k. TxzulebaTa aTtomeuli, t.VII, Tb..1985.
3. literaturuli Ziebani, XXIII, Tb. 2002, gv. 616.
4. CorgolaSvili m. ,,TiTqos aq viyo dabadebuli“, Tb. 1990.
5. Бесон. Лекции о норвежской литературе. Кнут Гамсун. www. zhurnal.lib.ru/b/beson/hamsun.shtml
141
paata nacvliSvilisaqarTvelo
saqarTvelos xelnawerTa erovnuli centrisocialur mecnierebaTa doqtori
qarTveli avtorebi saerTokavkasiur emigrantul presaSi
sa er To kav ka si u ri er Ti a no bis idea, ro mel sac er Ti a ni kav ka-
si is Te o ria Se iZ le ba vu wo doT, pir ve li msof lio omis Sem-
deg war mo iSva da gan vi Tar da. igi gan sakuTrebiT aq tu a lu ri
gax da me o re msof lio omis wi na aT wle ulSi, ro ca ev ro pa-
Si axa li po li ti ku ri vi Ta re ba Se iq mna. swo red im pe ri od-
Si Camo ya lib da er Ti a ni kav kasiis kon cef cia, rom lis Semu-
Save baSi ga dam wyve ti ro li Se as ru la sa er Tokavkasiurma
emigran tulma pre sam.
„kav ka si is prob le ba sa ka cob rio prob le maa, – wer da im pe-
ri od Si noe Jor da nia, – mi si ga daW ris for ma er Ta der Tia, es aris kav ka si is kon fe de ra cia~ („brZo lis xma~, # 45, 1934).
„mra va li mwa re wle bis Sem deg Cven mi ve diT iq, sa i da nac da-viw yeT. da viw yeT mTli a ni fron tiT, ami er-kav ka si is fe de-ra ci iT, rom lis wev ri un da gam xda ri yo Crdi lo kav ka si ac; is to ri ul ma sti qi am es mTli a no ba da ar Rvia da mi uS va mi-si wev re bi daq saq su lo bis alal bed ze. mi si gay ri li Zme bi mtreb ma sa Ti Ta od da i morCila da mTe li kav ka sia Se a ba mo-no bis mZi me uRel Si.~ – wer da so ci al-de mok ra te bis Jur na-
li „brZo lis xma~ 1935 wlis bo los (# 52).
kav ka si is er Ti a no bis da kon fe de ra ci u li sa xel mwi fos Seq-
mnis ide as TiT qmis mTe li mi si is to ri is man Zil ze yo vel-
mxriv uw yob da xels po lo ne Ti. swo red po lo neT Si Se iq mna
pro me Te is tu li moZ ra o ba, ro me lic ara ru si xal xe bis sab-
Wo Ta kav Si ris wi na aR mdeg da raz mvas da bal ti i dan kas pi i sa
Tu Sa vi zRve bis na pi re bam de ga daS li li er Tgva ri kon fe de-
ra ci u li sa xel mwi fos Seq mnas isa xav da miz nad. kav ka si el Ta
gar da pro me Te is tul moZ ra o ba Si sxva das xva mas Sta biT Car-
Tu li iy vnen uk ra i ne le bi, yi ri me li TaT re bi, do ne li ka za-
142
ke bi, ka re li e le bi, Tur qes ta ne le bi... uk ve me o re msof lio
omis daw ye bis Sem deg am moZ ra o bas Se u er Tdnen som xe bic,
rom le bic ma nam de gan ze dgo mas am jo bi neb dnen Tur qeT Tan
te ri to ri u li pre ten zi e bis ga mo, ra sac kav ka si is xal xTa
sxva war mo mad gen le bi mxars ver uWer dnen. am moZ ra o bis war-
mmar Tve li Za la – qar Tvel Ta, azer ba i ja nel Ta da mTi el Ta
res pub li ke bis yo fi li xel mZRva ne le bi iy vnen.
pro me Te is tu li moZ ra o bis erT-er Ti Tval saCino fi gu ra
iyo gi or gi gva za va. var Sa va Si Camo ya li be bu li „pro me Tes~
klu bis aq ti u ri wev re bi iy vnen am klu bis vi ce-Tav mjdo ma re
gi go na ka Si Ze, ag reT ve si mon mdi va ni, ko te im na Ze da bar ba re
bag ra ti o ni
1926 wels kav ka si is da mo u ki deb lo bis ko mi tet ma pa riz Si da-
a ar sa Ta vi si or ga no – yo vel Tvi u ri Jur na li „Prométhée~. Tav-
da pir ve lad mis gar Se mo qar Tu li, azer ba i ja nu li da Cidi-
lo eT kav ka si is mTi el Ta emig ra ci is war mo mad gen le bi ga er-
Ti an dnen, ma le maT uk ra i ne le bic Se u er Tdnen, 1927 wli dan
ki – Tur qes ta ne le bic. Jur na li fran gul ena ze ga mo di o da
da mi si re daq to ri gax ldaT gi or gi gva za va (1869–1941) – sa-
qar Tve los erov nul-de mok ra ti u li par ti is erT-er Ti dam-
fuZ ne be lTa ga ni, sa qar Tve los par la men tis wev ri da par la-
men tis erov nul-de mok ra ti u li fraq ci is li de ri. Jur na lis
ti ra Ji 1000 eg zem pla ri iyo. igi po lo ne Tis mTav ro bis fi-
nan su ri mxar da We riT ga mo di o da. es gax ldaT pir ve li emig-
ran tu li pe ri o du li ga mo ce ma, ro me lic sa er To-kav ka si ur
prob le ma ti kas exe bo da.
pro me Te u li moZ ra o ba ga mos cem da ag reT ve Jur nals „La Re-vue de Promé thée~, ro me lic aR mo sav leT ev ro pis, cen tra lu ri
da Crdi lo azi is xal xTa prob le ma ti kas eZ Rvne bo da. Jur-
na lis re daq to ri iyo uk ra i ne li na ci o na lis ti aleq sandr
Sul gi ni. Cvens xelT ar se bul er Ta derT no mer Si (1939 wlis
ap ri li) qar Tvel av tor Ta gan Jur nal Si da beW di li ari an
io seb sa la ya ia („sa qar Tve los da mo uk deb lo bis pe ri o di~),
ami ra ni (fsev do ni mia; „kav ka si is kon fe de ra cia~) da me na ga ri
(fsev do ni mia; „kvlav ru se Tis saf rTxis Se sa xeb~).
143
kav ka si is prob le ma ti ki sad mi miZ Rvni li emig ran tu li pe-
ri o di kis mok le mi mo xil vas gu ram Sa ra Ze „Prométhée~-s ga-mo ce mi dan 2 wlis Sem deg ga mo su li Jur na liT iw yebs. es
aris pa riz Si 1928 wli dan ru sul ena ze ga mo ma va li „Горцы Кавказа~, ro me lic kav ka si is mTi el Ta sa xal xo par ti is or-
ga no iyo. 1929 wli dan pa riz Si ga mo di o da ag reT ve Jur na li
„Независимый Кав каз~, ro me lic „kav ka si is kon fe de ra ci u li
az ris or ga no~ yo fi la. am Jur na le bis sul ram de ni me no me-
ri un da iyos ga mo su li da isi ni Cvens yu rad Re bas maT Si ga-
moq vey ne bu li qar Tve li av to re bis we ri le biT iq ce ven. gu ram
Sa ra Zes xel Si Cavar dnia am Jur na le bis Ti To-oro la no me ri,
rom leb Sic da beW di lia gi or gi gva za vas, da Ta vaCna Zi sa da
Sal va ami re ji bis we ri le bi. gu ram Sa ra Zi sa ve cno biT, 1930-
1931 wleb Si ri ga Si ga mo su la er Tdro u li kre bu li „Кавказ~, („Сборник Союза Кавказцев на чужбине~), ro me lic uf ro pro som-
xu ri mi mar Tu le bi saa, Tum ca mas Si das tam bu lia Sal va maR-
la ke li Zis mi mo xil vi Ti xa si a Tis we ri li „sa qar Tve lo~.
Jur na li „Горцы Кавказа~, ro me lic 1928 wli dan pa riz Si ibeW-
de bo da, 1930 wli dan var Sa va Si ga da vi da, sa dac 1934 wlam de
ga mo i ce mo da.
1934 wli dan var Sa va Si ga mos vla iw yo Jur nal ma „Северный Кавказ~, ro me lic ore no va ni (ru sul-Tur qu li) gax ldaT da
1939 wlam de ga mo di o da. mi si ad mi nis tra cia pa riz Si mde ba re-
ob da, re daq cia ki – po lo neT Si. Jur na lis re daq to ri de ni-
ki nis mo xa li se Ta ar mi is yo fi li meb rZo li, erov ne biT osi
ba ras bi ba i tu ga ni (1899-1986) iyo. Cvens ker Zo ko leq ci a Si da-
cu lia am Jur na lis er Ta der Ti – seq tem ber-oq tom bris no me-
ri, ro mel Sic gvxvde ba sa in te re so cno ba imis Se sa xeb, rom 15
seq tem bers var Sa va Si kav ka si ur ko lo ni as Ta vis spe ci a lur
Sek re ba ze aRu niS navs sa qar Tve los 1924 wlis ajan ye bis 10
wlis Ta vi. mox se ne ba po lo nur ena ze wa u kiT xavs ad gi lob ri-
vi qar Tu li ko mi te tis Tav mjdo ma res ko te im na Zes. mox se ne ba
mas ase Ti sit yve biT da us ru le bia: „ajan ye bis da mar cxe bis erT-er Ti mi ze zi isic iyo, rom man mTe li kav ka sia ver mo ic-va~. aq ve ar Se iZ le ba ar ga vix se noT CeCneT-in gu Se Ti sa da da-
Res tnis sa xal xo ajan ye ba Sa mi lis Svi liS vi lis sa id-be gis
me Ta u ro biT, ro me lic ise ve ro gorc 1924 wlis sa qar Tve los
ajan ye ba, ver iq ca sa er To-kav ka si ur mov le nad. ko te im na Zis
144
sit yveb ze day rdno biT, Jur na lis ko res pon den ti msje lobs
kav ka si is xal xTa er Ti a no bis au ci leb lo ba ze, rac, mi si
TqmiT, ajan ye bi dan 10 wlis Sem deg uk ve na Te li gam xda ra
kav ka si is xal xTaT vis, ris das tu ra dac 1934 wlis 14 iv liss
bri u sel Si xel mo we ril kav ka si is kon fe de ra ci is paqts asa-
xe lebs. „ami e ri dan sa qar Tve lo mar to aRar iq ne ba mos kov-Tan brZo la Si. mis mxar dam xar ib rZvi an da ib rZo le ben Crdi-lo eT kav ka sia da azer ba i ja ni~, – wers „se ver ni kav ka zis~
ko res pon den ti.
bri u se lis paq ti er Ti mxriv Se de gi iyo im mu Sa o bi sa, ro mel-
sac 1934 wlis ian vri dan pa riz Si ga mo ma va li ru su le no va ni
Jur na li „Кавказ~ ewe o da, me o re mxriv ki am paq tma ga na pi ro-
ba am Jur na lis ro lis gaz rda da mi si sxva eneb ze ga mo-
ce mis sa Wi ro e bac. kav ka si is prob le ma ti ki sad mi miZ Rvni li
wi na mor be di ga mo ce mebi sa gan am Jur na ls mi si mar Tlac sa-
er To kav ka si u ri xa si a Ti ganasxvaveb da. gar da ami sa, igi ga-
mo irCeo da sta bi lu ro bi Ta da so li du ro bi Tac. Jur na li
„Кавказ~, ro me lic 1936 wlis bo los ra tom Rac „Заря Кавказа~-s sa xe liT ga mo vi da, “da mo u ki de be li erov nu li az ris or ga-
no~ gax ldaT, ro me lic ga mo i ce mo da jer mxo lod ru sul,
Sem deg ki fran gul, in gli sur, ger ma nul, ita li ur, Tur qul
da qar Tul eneb zec. Tum ca Ti To e ul am Svid Jur nal Ta gans
Ta vi si re daq to ri hyav da, ma Ti sa er To xel mZRva ne li iyo kav-
ka si is mTi el Ta emig ra ci is aRi a re bu li li de ri hai dar ba-
ma ti (1890-1965) – Crdi lo eT kav ka si is mTi el Ta res pub li kis
yo fi li sa ga reo saq me Ta mi nis tri, is la mur sam ya ro Si far-
Tod cno bi li moR va we, ro me lic kav ka si is er Ta ru se Ti sa gan
dax snis gzas kav ka si ur kon fe de ra ci a sa da ger ma ni is mi er
sabWoTa ru se Tis da mar cxe ba Si xedavda.
Jur nal „kav ka si as~ gan sa kuT re bu li ad gi li uka via sa er To-
kav ka si ur em i g ran tul pre sa Si da mas ze qve moT sa gan ge bod
SevCer de biT, ma nam de ki ori o de sit yviT un da vax se noT is
sa er To kav ka si u ri ga mo ce me bic, rom le bic uk ve omis Sem dgom
ev ro pa Si ga mo di o da. gu ram Sa ra Ze Ta vis pub li ka ci is mi na-
wer Si CamoT vlis 1950-60-ian wleb Si mi un xen Si ru sul da in-
gli sur eneb ze ga mo ma val Jur na lebs:
145
„Кавказ~ (Ежемесячний орган Независимой национальной мысли);„The Caucasus~;„Объединенный Кавказ~ (Орган Кавказской национально-демократи-ческой мысли);„Свободный Кавказ~ (Орган Кавказской национально-демократическ-ой мысли);„Объединенный Кавказ~ (Орган Северокавказской национальной мыс-ли), ro me lic in gli su ra dac ga mo di o da „United Caucasus~-is sa-xel wo de biT.
gu ram Sa ra Ze wers, rom am Jur na leb Si ibeWdebodnen qar Tve-
li av to re bic – re zo ga baS vi li, da viT vaCna Ze, le van zu-
ra biS vi li, gi or gi ma Ra laS vi li, da viT sa Ri raS vi li, aleq-
san dre asa Ti a ni, ilia ku Wu xi Ze (i. ime ri Zis fsev do ni miT) da
sxve bi.
amaT gan, Cve ni az riT, Ta vi si aq tu a lu ro biT yu rad Re bas iq-
cevs 50-ia ni wle bis da saw yis Si ga mo ma va li ori ru su le no-
va ni Jur na li: mTi el Ta res pub li kis yo fi li mi nis tris ali-
xan kan te mi ris (1888-1963) „Кавказ~ da erT-er Ti pir ve li da
yve la ze na yo fi e ri so ve to lo gis ab du rax man av tor xa no vis
(1908-1997) „Свободный Кавказ~.
rac Se e xe ba ba ma tis Jur nals, qar Tu le no va ni „kav ka si is~ ga-
mo ce ma ru sul „kav kaz Tan~ Seda rebiT sa mi wlis dag vi a nebiT
da iw yo. mi si pir ve li no me ri 1937 wlis iv nis Si ga mo vi da
pa riz Si. Jur na lis 22 nom ris da beW dvis Sem deg, 1939 wlis
ap ri li dan mi si ga mo ce ma gag rZel da ber lin Si da sa va ra-
u dod me o re msof lio omis daw ye bis Ta na ve Sew yda. pa ri zu-
li ga mo ce mis re daq tor-or ga ni za to ri io seb gva ra ma Ze iyo,
xo lo ber li nur ga mo ce mas da viT sa Ri raS vi li ed ga sa Ta-
ve Si. Jurna lis mi za ni iyo, xe li Se ew yo kav ka siis xal xTa
gan Ta vi suf le bi saT vis da kav ka si is kon federaciuli sa xe-
lmwifos Seq mni saT vis kav ka si u ri er Ti a no bis ide is pro pa-
gan dis gziT.
Tum ca ba ma tis „kav ka sia~ ram de ni me ena ze pa ra le lu rad ga mo-
di o da, es ar iyo iden tu ri ga mo ce me bi – ar ar se bob da mTa va-
ri ga mo ce ma da ar xde bo da mi si dub li re ba sxva das xva ena ze.
Ti To e u li ga mo ce ma ori gi na lu ri gax ldaT, Tum ca xan da xan
146
er Ti an ori ma sa la sxva das xva e no van ga mo ce ma Si er Tdro-
u lad qvey nde bo da. xo lo hai dar ba ma tis mo wi na ve we ri li,
ro gorc we si, yve la ga mo ce ma Si me or de bo da da Jur nal Ta
am sak ma od di di oja xis Zi ri Tad mi mar Tu le bas gan saz Rvrav-
da. ba ma tis mo wi na ve we ri le bi qar Tu le no van „kav ka si a Si~
brwyin va led aris na Tar gmni da enob ri vi Tval saz ri si Tac
Jur na lis or ga nul na wi lad aRiq me ba. „kav ka si is~ qar Tvel
av tor Ta sti lu ri Ta vi se bu re be bis Ses wav liT mo ma val Si
al baT Se saZ le be li iq ne ba ba ma tis we ri le bis mTar gmne lis
(mTar gmnel Ta) vi na o bis dad ge nac.
qar Tu le no va ni Jur nal „kav ka si is~ nom re bi dRes dRe o biT
sa qar Tve los or siZ ve leT sa cav Sia da cu li. gu ram Sa ra Zis
ker Zo ko leq ci a Si (Tbi li sis sa xel mwi fo uni ver si te tis
qar Tu li emig ra ci is mu ze um Si) Jur na lis 18 pa ri zu li da
er Ti ber li nu ri no me ri ina xe ba; xo lo Ta mar da aka ki pa pa ve-
bis ka bi net Si (sa qar Tve los xel na wer Ta erov nul cen trSi)
Jur na lis 16 pa ri zu li da er Ti ber li nu ri no me ria da cu li.
es ori ko leq cia ram de nad me av sebs er Tma neTs, mag ram arc
erT maT gan Si ar aris pa ri zu li ga mo ce mis 1938 wlis bo lo
no me ri (12/19).
pir ve li da dRem de uka nas kne li cda Jur nal „kav ka si is~ Ses-
wav li sa qar Tul sa mec ni e ro siv rce Si gu ram Sa ra Zes ekuT-
vnis da Se su lia mis mi er Sed ge nil „qar Tu li emig ran tu li
Jur na lis ti kis is to ri is~ me-8 tom Si. imis mi u xe da vad, rom am
to mis Jur nal „kav ka si i sad mi~ miZ Rvni li na wi li uf ro aR we-
ri lo bi Ti xa si a Ti saa da ram de nad me nak lu lic, igi mra val
mniS vne lo van si ax les Se i cavs qar Tu li emig ra ci is da qar-
Tu li emig ran tu li pe ri o di kis is to ri is Ses wav lis Tval-
saz ri siT.
Jur nal „kav ka si is~ sru li da amom wu ra vi gan xil va mo mav lis
saq mea, Cven ki am sta ti a Si Se ve ca deT yu rad Re ba gag ve max vi-
le bi na zo gi erT im sa kiT xzec, rom le bic gu ram Sa ra Zis pub-
li ka ci is miR ma darCa.
Jur na lis mi zan da sa xu lo ba naT lad aris Ca mo ya li be bu li
mi si ram de ni me nom ris bo lo gver d ze:
147
„Jur na li miz nad isa xavs kav ka si is uc xo oku pa ci i sa gan gan-Ta vi suf le bas da kav ka si is da mo u ki de bel sa xel mwi fos Seq-mnas kon fe de ra ci is sa fuZ vel zed.
fiq robs ra Jur na li, rom kav ka si is po li ti ku ri da mo u ki deb-lo bis da kul tu rul-eko no mi ku ri win svlis uz run vel yo fa Se saZ le be lia mxo lod ise Ti sa xel mwi fos sa fuZ vel zed, ro-me lic da fuZ ne bu li iq ne ba erov nul so li da ro bis ni a dag-zed, igi ga u wevs med gar brZo las yve la an ti e rov nul Za las da yve la zed uwi na res in ter na ci o na liz msa da mar qsizms, bol Se vi ku ri sa xiT iq ne ba igi ga mo sa xu li Tu men Se vi ku ri.~
sxva Ta So ris, igi ve teq sti me or de ba Jur nal „kav ka si is~
sxva e no van ga mo ce meb Sic.
qar Tu li po li ti ku ri emig ra ci is war mo mad gen le bi aq ti u-
rad Caeb nen Jur nal „kavka siis~ saq mi a no ba Si jer ki dev mi si
ru su li ver si is ga mos vlisTanave. maT So ris ga mo irCe od nen
zu rab ava liS vi li, Sal va ami rejibi da vax tang ci ciS vi li.
am av tor Ta we ri le bi „kavk a siis~ fran gul da ger ma nul ver-
si eb Sic ibeW de bo da. swo red isi ni gax dnen „kav ka si is~ qar-
Tuli ga mo ce mis Zi ri Ta di Ta nam Srom le bi da mi si po li ti-
kis war mmar Tvel ni ger ma ni a Si sa qar Tve los yo fil elCTan
vla di mer axme te l Tan er Tad, ro mel sac ekuT vnis Jur na lis
me-2 no mer Si (iv li si, 1937) ga moq vey ne bu li sap rog ra mo we ri-
li „kav ka si ur er Ta ak ci ons-prog ra ma~. sap rog ra mo xa si a Ti-
sa iyo Jur na lis ima ve no mer Si da beW di li zu rab ava liS vi-
lis sta ti ac „kav ka si is ere bi da ir re den tiz mi~.
ori ve es we ri li ara mar to Jur na lis mi mar Tu le bas gan saz-
Rvravs, ara med kav ka si is ere bis sa moq me do prog ra ma sac aya-
li bebs da am prog ra mis po li ti kur da is to ri ul da sa bu Te-
ba sac. Sem Txve vi Ti ar aris rom gu ram Sa ra Zem es we ri le bi
mTli a nad Se i ta na „qar Tu li emig ran tu li Jur na lis ti kis
is to ri is~ Jur nal „kav ka si i sad mi~ miZ Rvnil Tav Si. iq ve ga-
da beW da man ana lo gi u ri mniS vne lo bis mqo ne sxva we ri le-
bic: zu rab ava liS vi lis „po li ti ku ri ara bes ke bi~ da „zo gi
er Ti po le mi kis ga mo~ (# 7); se ve ri an uru Sa Zis „eri~ (# 5) da
„na ci o na liz mi da mi si Se saZ leb lo ba ni~ (# 8/9). amaT gar da
gu ram Sa ra Zes „kav ka si is~ ide ur-Te ma ti ku ri mi mo xil vi sas
148
sru lad aqvs mox mo bi li Jur nal Si ga moq vey ne bu li ram de ni-
me sa in te re so we ri li, rom le bic er Ti mxriv sa qar Tve los
is to ri is, xo lo me o re mxriv qar Tu li mwer lo bis sa kiT xebs
exe ba.
gu ram Sa ra Zes xelT ar hqo nia Jur na lis 1938 wlis ian vris
no me ri, To rem yu rad Re bi dan, ra Tqma un da, ar ga morCebo da
erT-er Ti yve la ze mniS vne lo va ni pub li ka cia Jur na lis mTe-
li is to ri is man Zil ze – mi xe il ke di as ana li ti kur-po le mi-
ku ri we ri li „kav ka zis~ gar Se mo~. we ri li exe ba im da pi ris pi-
re bas, ro me lic Tav da pir ve lad fa ru lad da Sem deg aS ka rad
ar se bob da „kav ka si is~ gar Se mo Se mok re bil qar Tvel av tor-
Ta jguf sa da emig ra ci a Si myof qar Tvel so ci al-de mok ra-
teb Ta Soris. da pi ris pi re ba gan sa kuT re biT gam wva ve bu la mas
Sem deg, rac „kav ka si am~ Ta vi si Tan mim dev ru li pub li ka ci e-
biT, is to ri u li ma sa le biT Tu qar Tve li ge ner le bis gi or-
gi kvi ni ta Zi sa da ilia odi Se li Zis mo go ne be biT Tval saCino
ga xa da sa qar Tve los so ci al-de mok ra ti u li mTav ro bis usu-
su ro ba da da a da na Sa u la igi ara mar to sa qar Tve los de mok-
ra ti u li res pub li kis, ara med kav ka si is sxva da mo u ki de be li
res pub li ke bis da Rup va Sic.
Jor da ni am me re da me re am da pi ris pi re ba Si emig ra ci a Si myo-
fi me mar jve ne Za le bis Car Tvac mo a xer xa. mi xe il ke di as gan-
sa ku Tre biT uk virs Jor da ni as mxa res viq tor no za Zi sa da
isi do re man wka vas xil va. me tic, kre bas, ro me lic „kav ka si is~
gan sa qi qeb lad Sek re bi la 1937 wlis 4 de kem bers, Tavidan
Tur me eq vTi me Ta ya iS vi li uZ Rve bo da, mag ram igi ma le mim-
xvda ra Ta vi si ro lis Se u sa ba mo bas, „kav ka zis~ jgu fis pat-
ri o to ba Si eW vis Se ta na da uS veb lad miuCne via da kre ba da-
u to ve bia. ad vi li war mo sad ge nia, ro gor ga oc de bo da mi xe il
ke dia, ro ca er Ti wlis Sem deg „kav ka si is~ jgu fis wi na aR-
mdeg da pi ris pi re ba Si mi si mog va re spi ri don ke dia da mi xa-
ko we re Te lic Caeb me bi an Tav-Ta vi an Ti „axa li ive ri i Ta~ da
„TeT ri gi or giT~. saq me 1938 wlis sa So bao sa Ra mo ze muS ti-
kri vam dec ki mi su la. mTa va ri, ris sa fuZ vel zec noe Jor da ni-
am me mar jve ne moR va we Ta ayo li e ba SeZ lo, da ris ga moc isi ni
„kav ka si is~ jgufs da u pi ris pir dnen, am jgu fis Tur qo fi lo-
ba Si da da na Sa u le ba iyo.
149
mi xe il ke dia Ta vis am po le mi kur we ril Si pub li cis tu ri
eTi kis nor me bis dac viT mkac rad ak ri ti kebs noe Jor da ni-
as da mis aS ka rad ten den ci ur da mo ki de bu le bas „kav ka zis~
jgu fis mi marT da mi zan sac aR wevs – far das xdis da mka fi-
od aC ve nebs mkiT xvels ro gorc sa kiT xis is to ri as, ise im
mo ti vebs, ro mel Ta ga mo am da pi ris pi re bam bo los eso den
mwva ve xa si a Ti mi i Ro:
„au tok ra ti b-ni Jor da nia, ra sak vir ve lia ver mo iT men da „kav-ka zis~ jgu fis ga mos vlas. sak ma ri si iyo ba to nis gan sa ris-xeb lad jer is bral de be bi, ro me lic „kav kaz ma~ hkad ra men-Se vi kur par ti as da ba ton Jor da ni as. mag ram da xeT ube du re-bas, „kav ka zis~ jgu fi cxo vel myo fe li aR moCnda, maT ma or-ga nom re gu li a ru lad iw yo svla, qar Tvel Ta nam Sro mel Ta ric xvic ga i zar da. „kav kaz Si~ Ta nam Srom lo ba da iw yo iseT ma yo fil ma wev rma b. Jor da ni as ba na ki sam, ro go ric b. la do ax me te li gax lavT.~
ara Tu Ta nam Srom lo ba da iw yo, la do ax me te li Jur na lis
erT-er Ti wam yva ni av to ric gax da da ima ve no mer Si, sa dac
mi xe il ke dia mas Ta vis we ril Si ax se nebs, ga moq vey ne bu lia
la do ax me te lis we ri li ni San dob li vi sa Ta u riT: „noe Jor-
da ni as mo ri gi ve ra go ba~. ax me tel ma, ro gorc ze moT uk ve iT-
qva, Jur na lis er Ti um Tav re si we ri lic ga mo aq vey na Jur na-
lis me-2 no mer Si da kav ka si is er Ta sa moq me do prog ra mac
Camo a ya li ba. amas gar da aR sa niS na via vla di mer ax me te lis
sxva we ri le bic: „Cve ni ime de bi~ (# 3), „kvlav ga re Se xa zis
Se sa xeb~ (# 6), „sam Ta kav Si ris ga mo~ (# 7), „ber lin-ro mis
Rer Zis gar Se mo~ (# 3/10), „ger ma nia-av stri is ga er Ti a ne ba~ (#
4/11), „Cve ni sa ga reo po li ti ka~ (# 7/14), „er Ta TviT ga mor kve vis
uf le ba imar jvebs~ (# 11/18) da sxva.
Jur na lis re daq ci am jer pa riz Si da Sem deg ber lin Si gars
Semoi k riba qar Tu li po li tikuri emig ra ci is yve la is par-
ti u li Za la Tu daj gufebaTa ga re Se mdga ri cal ke u li pi-
rov ne ba, rom le bic em xro bod nen sa er To kav ka si ur po li ti-
kur mTli a no bis da kav ka si is kon fe de ra ci u li sa xel mwi fos
Te o ri as. me tic – qar Tvel ma av to reb ma di di wvli li Sei-
tanes am Te o ri is Camo ya li be bi sa da mi si po pu la ri za ci is
saq me Si. ze moT uk ve da sa xe le bul moRvawe ebTan er Tad Jur-
150
nal „kav ka si a Si~ aqti u rad Ta nam Srom lob dnen gri gol di a-
sa mi Ze, re zo ga baS vi li, Saq ro baq ra Ze, eliz bar vaCna Ze, aleq-
san dre ni kuraZe, sam son yru aS vi li, se ve ri an Wi ra qa Ze, mi xe il
ya uxCiS vi li, So Ta be re Ji a ni da sxve bi.
Jur nal „kav ka si is~ we ri le bi Ta vis dro ze did gav le nas ax-
den da qar Tu li po li ti ku ri emig ra ci is saq mi a no ba ze, xo lo
ara er Ti maT ga ni mra val mxriv sa in te re soa dRe van de li mkiT-
xve lis Tvi sac. zo gi er Ti am we ril Ta ga ni ze moT uk ve da va sa-
xe leT. ama ve rig Si Se iZ le ba vi gu loT sxva we ri le bic: zu-
rab ava liS vi lis „Sve i ca ri u li han ge bi kav ka si u ri sa la mu-
riT~ (# 3/22), Sal va ami re ji bis „sa qar Tve lo da kav ka sia~ (#
11/18), re zo ga baS vi lis „po li ti ka da pat ri o tiz mi~ (#11/18),
se ve ri an uru Sa Zis „su ve re no ba da sa xel mwi fo eb ri vi po li-
ti ka~ (# 7), „kon fe de ra cia da msgav si kav Si re bi~ (# 4/11), gi-
or gi Wa Wi aS vi lis „erov nu li mo ra li saT vis~ (# 6), gri gol
di a sa mi Zis „ir ri den tas gar Se mo~ (# 3/10) da sxva.
bo los, das kvnis sa xiT un da iT qvas, rom Jur nal „kav ka si a Si~
da beW di li is to ri u li, po li ti ku ri Tu po le mikuri weri-
lebi ga mo irCeva kav ka si is far To sa zo ga do e bi saT vis dRem de
uc no bi faq te bis si ux viT, ana lizis siR rmi Ta da pub li cis-
tu ri os ta to bis ma Ra li do niT. Tum ca Jur na lis av tor Ta
na az re vi Te o ri as ver gas cda da ma Ti sa bo loo mi za ni sxva-
das xva mi ze zis ga mo praqti kulad ga nu xor ci e le be li darCa,
maT we ri leb Si mota nili ara er Ti Se faseba, de bu le ba Tu mo-
saz re ba dRe sac inarCunebs aq tu a lo bas da ma Ti Ses wav la
al baT di dad sa sar geb lo iq ne ba kav ka si a Si dRes ar se bu li
vi Ta rebis ukeT ga sa ge bad, xo lo ma Ti gaT va lis wi ne ba kav ka-
si is mTa va ri po litikuri aq to re bis mi er xels Se uw yob da
am vi Ta re bis mniSvne lov nad ga um jo be se bas.
151
gamoyenebuli literatura
1. amirejibi, Salva. emigraciaSi (1925-1943 ww.). t II. Tb.,
1998.
2. da uS vi li, rusudan. qar Tu li emig ra cia 1921-1939 wleb-
Si. Tb., 2007.
3. ma mu lia, giorgi. kav ka si is kon fe de ra ci is idea pro me-
Te is tu li moZ ra o bis CarCoeb Si (kav ka si is kon fe de ra-
ci is paq tis is to ri i saT vis). ru sul ena ze. Jurn. „pro-
me te us~ # 1, 2009.
4. Sa ra Ze, gu ram. „qar Tu li emig ran tu li Jur na lis ti kis
is to ria~, t. VIII, Tb., 2005.
152
oTar janeliZesaqarTvelo
politologiis instituti profesori
saqarTvelos demokratiuli respublikis kavkasiuri politika1918-1921 wlebSi
1918 weli saniSansveto TariRia kavkasiis xalxebis isto-
riaSi. ruseTis imperiis yofil ganapira, koloniur mxareSi
am wels, jer kidev msoflio omis mimdinareobis periodSi,
oTxi damoukidebeli politikuri erTeuli aRmocenda. maT-
gan erTi CrdiloeT kavkasiaSi daarsda mTielTa respubli-
kis saxelwodebiT, xolo sami saxelmwifo _ saqarTvelos,
somxeTisa da azerbaijanis respublikebis saxiT samxreT
kavkasiaSi Camoyalibda. amaT Soris yvelaze didxans saqarT-
velos demokratiulma respublikam gasZlo, miuxedavad imisa,
rom misi arsebobisa da dacemis mTeli istoria sul raRac
samma welma daitia.
axlad Seqmnili qarTuli saxelmwifos mesveurebi sagareo-
politikur sferoSi erT-erT umTavres amocanad mezobel
qveynebTan mSvidobian da keTilmezoblur TanamSromlobas,
kavkasiis ekonomikur da samxedro-TavdacviT SekavSirebas
isaxavdnen.
kavkasiur saxelmwifoTa urTierTobis xasiaTze sagareo
faqtorebis garda (msoflio omi da misgan gamomdinare
Sedegebi), seriozul gavlenas axdenda ruseTis koloniuri
memkvidreobidan SemorCenili teritoriebisa da sazRvrebis
gaumijnaoba.
imis miuxedavad, rom saqarTvelos demokratiuli respub-
lika Tavis istoriul miwa-wyalze Camoyalibda, igi mezo-
belTa mxridan usafuZvlo teritoriul pretenziebs mainc
ver ascda.
sazRvrebis gamijvnas azerbaijanis xelisufleba religi-
uri principiT udgeboda da saqarTvelos zaqaTalis olqs,
153
aseve muslimebiT dasaxlebul borCalosa da axalcixis
mazrebis nawils ecileboda. somxeTis mmarTveli wreebi
teritoriebis gayofas eTnikuri da realuri mosaxleobis
principiT moiTxovdnen. isini Cvens qveyanas lore-borCalos,
axalcixisa da axalqalaqis mazrebis gamo edavebodnen da
pretenzia Tbilisze, gorze, baTumsa da baTumis olqzec
hqondaT (1, 275-280). rac Seexeba CrdiloeT kavkasiel mTie-
lebs, maT Tvali afxazeTsa da Sida qarTlis osebiT dasax-
lebuli miwa-wylis nawilze eWiraT. Tavis mxriv, saqarT-
velos demokratiuli respublika saxelmwifo sazRvrebis
dadgenas istoriuli, ekonomikuri, strategiuli da sxv.
parametrebiT miudga, magram mis ganxorcielebaSi did wi-
naaRmdegobas waawyda.
saxelmwifoebrivi damoukideblobis gamocxadebisTanave
azerbaijanma zaqaTalis teritoria samxedro ZaliT dai-
kava da mTel olqze sakuTari iurisdiqcia gaavrcela (2,
131). saqarTvelos mTavrobis protests realuri Sedegi ar
mohyolia, saingilo faqtobrivad azerbaijanis xelSi rCe-
boda, miuxedavad imisa, rom am respublikis xelisufleba
sajarod acxadebda: `Cvensa da saqarTvelos Soris urTier-
Toba savsebiT megobrulia. arc erTi mxridan ar arsebobs
araviTari ukmayofileba. sadavo sakiTxebi wydeba mSvidobi-
ani gziT, urTierTndobis safuZvelze~ (3, 96).
somxeTis politikurma xelisuflebamac Tavisi miswrafebis
ganxorcieleba lores mazraSi 1918 wlis oqtomberSi Zalis
poziciidan mosinja. qarTuli mxaris did winaaRmdegobis
gamo daSnakebma imxanad ukan daixies, Tumca agresiul geg-
mebze xeli ar auRiaT da imave wlis bolos saqarTvelos
winaaRmdeg saomari moqmedeba wamoiwyes.
1918 wlis 9 dekembers somxeTis regularuli SenaerTebi
borCaloSi SeiWrnen, ramdenime dReSi mniSvnelovan strate-
giul punqtebs daeuflnen da ieriSi axalqalaqis mazris
soflebzec miitanes (4).
internacionalizmis erTgul saqarTvelos social-demok-
ratiul xelisuflebas ver warmoedgina, rom ,,moZme~ somx-
eTi saqarTvelosTan oms gaaCaRebda, magram roca somxeTis
154
mTavrobam mas teritoriis dacla Tbilisis CaTvliT ulti-
matumis formiT oficialurad mosTxova, yvelafers Tavisi
saxeli daerqva.
saqarTvelom 18 dekembers mobilizacia gamoacxada da
saxalxo gvardiisa da jaris nawilebi frontis xazisken
daZra. sabrZolo operaciebs xelmZRvanelobdnen generle-
bi g. mazniaSvili, s. axmetelaSvili, b. mayaSvili, a. CxeiZe
da sxv. male frontze qarTvelTa upiratesoba gamoikveTa.
SulaverTan gadamwyvet brZolaSi mowinaaRmdegem marcxi
ganicada, poziciebi miatova da ukan daixia (5, 397-399).
kavkasiaSi myofma mokavSireTa armiis sardlobam media-
toroba ikisra. masi SuamavlobiT, 1918 wlis 31 dekembers
saomari moqmedebebi Sewyvetil iqna. omi damTavrda, magram
iaraRma ver gadaWra mezobel saxelmwifoTa winaaRmdegoba-
ni. mogvianebiT somxeTis respublikis premier-ministri o.
qajaznuni aRniSnavda: ,,omma dagvafiqra bevr rameze. ... vibr-
ZodiT im mezobelTan, romelTanac yvelaze mWidro kontaqti
unda gvqonoda. Cven xom saqarTvelos meSveobiT vukavSirde-
bodiT gare samyaros. Cven amas vgrZnobdiT da gulwrfelad
gvsurda qarTvelebTan megobrulad cxovreba, magram ver
SevZeliT. amaSi garkveuli roli saqarTvelos mTavrobis
poziciasTan erTad, iTamaSa Cvenma uZlurebam, Cvenma poli-
tikurma ganuviTareblobam da saxelmwifoebrivi marTvis
uunarobam~ (6, 24).
aRsaniSnavia, rom somxeTs rTuli da daZabuli urTierToba
hqonda azerbaijanis respublikasTanac. miuxedavad amgvari
dapirispirebisa, geostrategiuli interesebi, sameurneo da
ekonomikuri saWiroebani kavkasiur saxelmwifoebs urT-
ierTdaaxloebisa da partniorobisaken ubiZgebda. baqos
navTobi saqarTvelosTvis Seucvleli iyo, azerbaijanisT-
vis ki saqarTvelo dasavlur samyarosTan damakavSirebel
umokles gzas warmoadgenda. saqarTvelos sarkinigzo, sazR-
vao da sxva komunikaciebi sasicocxlod mniSvnelovani iyo
agreTve somxeTisa da mTielTa respublikebisaTvis.
am garemoebebs yvela qveyanaSi metnaklebi angariSi eweoda,
rac Tavdapirvelad maT Soris diplomatiuri kavSirebis
155
damyarebiT gamoixata. erTmaneTis suvereniteti sxebze adre
saqarTvelom da azerbaijanma cnes. saqarTvelos oficial-
ur warmomadgenlad azerbaijanSi n. qarcivaZe dainiSna (am
postze igi jer g. maxaraZem, Semdeg ki g. alSibaiam Secvala),
xolo azerbaijanis diplomatiuri misia TbilisSi m. ja-
farovs hqonda mindobili.
1919 wlis 8 marts saqarTvelom somxeTis respublika de
iured aRiara. imave wlis 24 marts somxeTmac iuridiulad
cno saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukidebloba. Cveni
qveynis sruluflebini warmomadgenlis rols somxeTSi
s. mdivani asrulebda, somxeTis diplomatiur korpuss ki
saqarTveloSi saTaveSi a. jamaliani edga.
mezobeli respublikebis politikur urTierTobaSi sru-
lad iyo daculi diplomatiuri etiketi. mTavrobebi da
sakanonmdeblo xelisuflebis organoebi TiToeuli eris
saxelmwifoebrivi cxovrebis mniSvnelovan movlenasTan
dakavSirebiT misasalmebel adresebs, milocvis depeSebs
ugzavnidnen erTmaneTs da sxva (7, 30-31).
1918 wlis dekemberSi daido xelSekruleba, romelic azerba-
jansa da saqarTvelos Soris Tavisufal _ ubaJo tranzits
awesebda, 1920 wels gaformebuli SeTanxmeba ki maT Soris
saqonlis urTierTgacvlis proceduraTa gamartivebas iT-
valiswinebda.
1919 wlis 3 noembers saqarTvelosa da somxeTs Soris Tbi-
lisSi ori xelSekruleba gaformda. pirveli dokumenti mx-
areebs yvela sadao sakiTxis urTierTSeTanxmebiT an arbi-
traJis meSveobiT gadawyvetas avaldebulebda, xolo meore
_ mezobel respublikebs Soris sami wlis vadiT Tavisufal
tranzitis SemoRebas Seexeboda. orive xelSekruleba rati-
ficirebul iqna, rogorc saqarTvelos damfuZnebel krebaSi,
ise somxeTis xorvudSi (parlamentSi).
saqarTvelos demokratiuli respublika somxeT-azerbai-
jansa da mTielTa respublikasTan mWidro TanamSromlobis,
kavkasiis ekonomikuri da samxedro-TavdacviTi SekavSirebis
kurss axorcielebda. ,,kavkasiuri erTobis~ aucileblobas
156
azerbaijanis saxelisuflo wreebic kargad acnobierebdnen.
amis Sedegi iyo is, rom azerbaijanisa da saqarTvelos urT-
ierToba Tavdacvis sferoSi 1919 wlis ivnisSi am saxelmwi-
foTa samxedro xelSekrulebiT dagvirgvind (8, 2).
xelSekrulebis moqmedebis vadad 3 weli ganisazRvra. xel-
momweri mxareebi sagareo safrTxisa da agresiis SemTxvevaSi
TavianTi SeiaraRebuli ZalebiT erTad unda gamosuliyvnen
orive respublikis saxelmwifoebrivi damoukideblobis an
teritoriuli xelSeuxeblobis dasacavad. xelSekrulebis
specialuri punqti TavdacviT kavSirTan SesaerTeblad adg-
ils somxeTisTvisac tovebda, magram araratis respublika
am alianss ar SeerTebia.
saqarTvelos mTavrobis iniciativiT, 1919 da 1920 w.w. aprilSi
orjer mowveul iqna kavkasiur respublikaTa konferencia.
teritoriul problemaTa garda, ganixileboda ekonomikuri,
sagareo politikaSi SeTanxmebuli moqmedebis sakiTxebi da
sxv. aRsaniSnavia, rom parizis samSvidobo konferenciaze
wargzavnili kavkasiur saxelmwifoTa oficialuri del-
egaciebi (somxeTis gamoklebiT) poulobdnen saerTo enas,
axerxebdnen konstruqciul TanamSromlobas, aqveynebdnen
erTobliv mimarTvebs, gancxadebebsa da sxva dokumentebs (9,
246-247; 264).
1919 wlis 9_17 ianvars TbilisSi gaimarTa somxeT-saqarT-
velos konferencia, romlis muSaobaSi mokavSire saxelmwi-
foTa warmomadgenlebic monawileobdnen. miRweuli SeTan-
xmebiT, borCalos mazris sadavo teritoria lores nei-
tralur zonad gamocxadda da dadginda misi sazRvrebi.
sakiTxis saboloo gadawyvetamde, aq morigeobiT qarTuli
da somxuri jari unda mdgariyo. saqarTvelosa da somxe-
Tis meore konferenciaze (1919 wlis 28 Tebervali _ 3 marti),
aseve mokavSireTa monawileobiT, mxareTa Soris mowesrigda
sagareo vaWrobis, moqalaqeTa mimosvlis, sakomunikacio ka-
vSirebis aRdgenisa da sxv. sakiTxebi. saqarTvelos mTavro-
bis SuamdgomlobiT, 1919 wlis 23 noembers TbilisSi somx-
eT-azerbaijanis molaparakebaze miRweul iqna SeTanxmeba
sadavo sakiTxebis arbitraJiT gadawyvetis Sesaxeb, Tumca
am qveynebs Soris male axalma winaaRmdegobam iCina Tavi,
157
romelic samxedro konfliqtSi gadaizarda (10, 372). rac Se-
exeba sazRvrebis problemas, igi kvlav Riad darCa, im imed-
iT, rom mas parizis samSvidobo konferencia gadawyvetda.
somxeTi ar kmayofildeboda misTvis aRTqmuli garantiiT,
daTmoboda gasasvleli Sav zRvaze. igi xan somxeT-saqarT-
velos sazRvris mdinare Woroxze gavlebasa da baTumis
navsadguris nawils, xanac baTumTan damakavSirebeli mo-
mavali sarkinigzo zolis eqsteritoriulobasa srul sa-
kuTrebaSi aRiarebas moiTxovda. qarTuli mxare amis wi-
naaRmdeg gamovida da SeTanxmebac ver moxerxda.
saqarTvelos demokratiuli respublika gansakuTrebul
yuradRebas aqcevda mTielTa respublikas, romelic ruseT-
sa da saqarTvelos Soris erTgvari buferis rols asruleb-
da. saqarTvelo exmareboda CrdiloeT kavkasiel xalxebs
rogorc denikinis, ise bolSevikuri agresiis mogerieba-
Si. 1919 wlis agvistoSi, mTielTa mTavrobis oficialuri
Txovnis safuZvelze, Tbilisidan CeCneT-daRestanSi saeqs-
pedicio SenaerTic gaigzavna general leo kereseliZis me-
TaurobiT (11, 47-50), magram mTielTa saxelmwifom damoukide-
bloba didxans ver SeinarCuna. damxobili respublikis
mTavrobam TavSesafari TbilisSi hpova.
1918-1919 wlebSi CrdiloeT kavkasiis mTielTa iniciativiT
ramdenjerme daisva sakiTxi CrdiloeT da samxreT kavkasi-
is gaerTianebis Sesaxeb. magram maRali qediT gayofili
kavkasiis Crdilo da samxreT nawilebis erT politikur er-
Teulad SekavSireba rogorc amierkavkasiis federaciuli
respublikis, ise misi daSlis Semdgom warmoSobil aqauri
saxelmwifoTa SesaZleblobebs aSkarad aRemateboda. samo-
qalaqo omiTa da qaosiT mocul CrdiloeT kavkasiaze rom
araferi iTqvas, romlis daTmobas arc sabWoTa da arc misi
mowinaaRmdege TeTrgvardiuli ruseTi ar apirebda, saeWvo
iyo TviT samxreT kavkasiis politikuri erTobis simtkicec.
saqarTvelos, somxeTisa da azerbaijanis sagareo orienta-
ciebi erTmaneTisagan didad gansxvavdeboda. pirveli kurss
germaniaze iRebda, meore anglofilurad iyo ganwyobili,
xolo mesamis favorits osmaleTi warmoadgenda. nakle-
bad Tavsebadi iyo aseve am regionis ZiriTadi politikuri
158
elitebis _ qarTuli social-demokratiis kosmopolituri,
somxuri daSnakcutiunis nacionalisturi da azerbaija-
nuli musavatis musulmanuri ideologiebi. gaerTianeba,
Tundac es yvela adgilobriv erTa da eTnosTa survili
yofiliyo, mxolod im SemTxvevaSi iqneboda SesaZlebeli
Tu misi garanti did saxelmwifoTa kavSiri an iseTi saer-
TaSoriso organizacia gaxdeboda, rogoric iyo 1920 wels
Camoyalibebuli erTa liga. sxva SemTxvevaSi am proeqts
ganxorcieleba ar ewera.
kavkasiur respublikaTa geostrategiuli interesebis
SeuTavseblobis, arastabiluri viTarebis, regionSi gav-
lenisaTvis did saxelmwifoTa urTierTWidilisa da sxv.
gamo, 1918-1921 wlebSi `kavkasiuri erToba~ ver Sedga, Tumca
misi idea ar Camkvdara. mas Semdeg, rac es regioni sabWoTa
ruseTma daipyro da gaasabWova, mxaris damxobili respub-
likebis politikurma liderebma gaerTianebis azri saz-
RvargareT, emigraciaSi gaacocxles. gaimarTa ramdenime
Sexvedra, ganixileboda samxreT kavkasiis konfederaciuli
mowyobis gegma da sxva, magram saqme msjelobis farglebs
ar gascdenia.
gamoyenebuli literatura
Армянский вопрос. Энциклопедия, Ереван, 1991.1. o. janeliZe, saqarTvelos axali da Tanamedrove isto-2.
ria, Tb., 2009.
Азербайджанская республика. Документы и материалы 1918-1920 3. гг., Баку, 1998.Вае Саркисян, Самцхе-Джавакх и северный Лори: как теряют роди-4. ну http://www.caucasian-albania.net/print/?l=rus&dir=2&news=1085 a. CaCxiani, daSnakTa nacionalistur-eqspansionisturi 5.
ideologia da somxeT-saqarTvelos 1918-1919 wlebis omi,
Tb., 2007.
О.6. Качазнун, Дашнакцутюн больше нечего делать, Тб., 1923 г.saqarTvelos damfuZnebeli kreba, stenografiuli anga-7.
riSi, 1919 weli, 14 martis sxdoma.
159
saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio ar-8.
qivi, fondi 1833, anaw. 1, saqm. #96.
z. avaliSvili, saqarTvelos damoukidebloba 1918-1921 9.
wlebis saerTaSoriso politikaSi, Tb., 1925.
История Азербайджана, Баку, 1995 г.10. m. baxtaZe, g. mamulia, masalebi saqarTvelosa da 11.
CrdiloeT kavkasiis urTierTobis istoriidan, Tb., 2005.
160
meri gabedavasaqarTvelo
soxumis saxelmwifo universitetiistoriis mecnierebaTa doqtori
evrokavSiris (`taliavinis~) komisiis daskvnis
SefasebisaTvis
2008 wlis 2 dekembers muSaobas Seudga saqarTveloSi momx-
dari konfliqtis faqtebis damdgeni damoukidebeli saer-
TaSoriso misia (SemdgomSi misia), rac warmoadgens pirvel
SemTxvevas evrokavSiris istoriaSi. analogiuri xasiaTis
misiebi, rogorc wesi, swavloben saqmis mxolod faqtobriv
mxares, konfliqtis Tanamdev politikur da diplomatiur
procesebs. misiis Tavmjdomared dainiSna gaero-s yofili
warmomadgeneli saqarTveloSi, Sveicarieli diplomati hei-
di taliavini. masSi Sevidnen samxedro, samarTlis eqsperte-
bi, politikuri analitikosebi, istorikosebi. misiasTan Se-
iqmna mrCevelTa sabWo cnobili politikosebis, saerTaSo-
riso urTierTobebis, konfliqtis marTvis, humanitaruli
samarTlisa da adamianis uflebebis sakiTxebSi eqsperte-
bis SemadgenlobiT. misiis umTavres amocanas warmoadgenda
Seqmnili viTarebis realuri Sefaseba, samxreT kavkasiaSi
stabilurobisa da mSvidobiani garemos Seqmnis xelSewyo-
ba.
misiis wevrebi Sexvdnen da interviuebi aiRes konfliqtis
monawile mxareebis warmomadgenlebisgan, Sekribes sxva-
dasxva mtkicebuleba. misias Tavisi muSaobis Semajamebeli
dokumenti unda warmoedgina 2009 wlis ivlisisaTvis, magram
masalis siWarbis gamo, saboloo daskvna mxolod 30 seqtem-
bers gamoqveynda [1].
misiis angariSi Sedgeba sami ZiriTadi nawilisgan. pirvel
nawilSi asaxulia misiis xedva SeiaraRebuli konfliqtis
garSemo istoriul, politikur, samarTlebriv da samxedro
sakiTxebze.
161
meore nawilSi mocemulia konfliqtis retrospeqtiva,
romelSic ganxilulia saqarTvelos urTierToba ruseTTan,
aSS-Tan da evrokavSirTan, 1991-2008 ww. samxreT oseTsa da
afxazeTSi mimdinare konfliqtis aspeqtebi, maT statusTan,
secesiaTan da `pasportizaciasTan~ dakavSirebuli sakiTxe-
bi; konfliqtis mxareebis xedva 2008 wlis SeiaraRebul kon-
fliqtze, saomari operaciebi, saerTaSoriso humanitaruli
samarTlisa da adamianis uflebebis samarTlis sakiTxebi,
konfliqtis mowesrigebasTan dakavSirebuli diplomati-
uri procesebi. daskvnis es nawili 441 gverdiania, Tan erTvis
rukebi da dokumenturi masala.
angariSis mesame nawilSi asaxulia konfliqtis mxareebis xe-
dva, mxareebis qrolologia, kiTxvebi da maTze pasuxebi samx-
edro, humanitaruli samarTalisa da adamianis uflebebis
samarTlis sakiTxebze. Tan erTvis qarTul, rusul, frangul,
germanul da inglisurenovani oficialuri dokumentebi:
cecxlis Sewyvetis 6 punqtiani SeTanxmebis aslebi, mxaree-
bis mier misiisTvis wardgenili brZanebebi da brZanebule-
bebi, dokumentebi, romlebzec moxsnilia grifi saidumlo.
daskvnis es nawili 639 gverdiania.
angariSis STambeWdavi moculobidan gamomdinare, bunebriv-
ia, SeuZlebeblia misi srulyofili da yovlismomcveli
analizi drois mcire monakveTSi, moiTxovs sakiTxis siR-
rmiseul codnasa da saTanado kompetencias. amjerad, gan-
vixilavT daskvnis pirvel nawils, romelSic Sejamebulia
misiis wevrTa da mrCevelTa sabWos zogadi Sexedulebebi
da dakvirvebebi 2008 wlis agvistos SeiraRebuli konfliq-
tis sakiTxze.
1. TviT misiis saxelwodebaSi _ `damoukidebeli saerTaSor-
iso faqtebis damdgeni misia saqarTvelos konfliqtze~ _
pirdapir aisaxa evrokavSiris qveynebis politikuri iste-
bliSmentis frTxili da orazrovani midgoma sakiTxisad-
mi. is ar asaxavs movlenis faqtobriv arss da ewinaaRmde-
geba TviT daskvnis calkeul debulebebs. kerZod, daskvnis
21-e punqtSi naTqvamia, rom sabrZolo operaciebi 2008 wlis
agvistoSi gadaizarda or mTavar aqtiors, saqarTvelosa da
ruseTs Soris dapirispirebaSi. daskvnis meore nawilis me-
162
10 punqtSi aRniSnulia, rom 2008 wlis agvistos konfliqti
Tavisi politikuri xasiaTiT aris Sereuli konfliqti, sa-
dac saxezea rogorc or qveyanas Soris dapirispireba, aseve
qveynis Sida konfliqti.
miuxedavad imisa, rom misia aRiarebs 2008 wlis agvistoSi
saerTaSoriso konfliqtis arsebobas, Tavs ikavebs misi,
rogorc ruseT-saqarTvelos konfliqtad Sefasebisgan.
2. erT-erTi mniSvnelovani samarTlebrivi problema romel-
ic ganxilulia daskvnaSi, aris e.w. samxreT oseTisa da afx-
azeTis TviTgamorkvevisa da saqarTvelosgan gamoyofis
sakiTxi. misiis wevrTa azriT, ssrk-s ngrevis Semdeg
damoukidebloba miiRo saqarTvelom, rogorc sabWoTa kav-
Siris federaciis subieqtma da ara misma avtonomiurma war-
monaqmnebma, aqedan gamomdinare, samarTlebriv safuZvelsaa
moklebuli afxazeTisa da e.w. samxreT oseTis gamoyofa
saqarTvelosgan. TviTgamorkvevis principze axali saxelm-
wifoebis warmoqmnas saerTaSoriso samarTali cnobs mx-
olod kolonializmisa da aparteidis pirobebSi. arsebobs
secesiis precedenti iseT eqstremalur garemoebaSi, rogor-
icaa genocidi. misiam daadgina, rom saqarTveloSi afxazi
da osi xalxebis genocidi ar momxdara. aqedan gamomdinare
ar arsebobs saerTaSoriso samarTlebrivi safuZveli afx-
azeTisa da e.w. samxreT oseTis damoukidebeli saxelmwifoe-
bis Sesaqmnelad. misiis daskvniT, saqarTvelos separatistu-
li regionebis damoukideblobis cnoba mesame saxelmwifos
mier ewinaaRmdegeba saerTaSoriso samarTalis normebs da
xelyofs suverenuli, warmatebuli qveynis _ saqarTvelos _
teritoriul mTlianobas (punqti 11).
3. misia akritikebs ruseTis e.w. pasportiazciis politikas
saqarTvelos separatistul regionebSi. saTanado samarT-
lebrivi dokumentebis analizis safuZvelze askvnis, rom
moqalaqeebi, romlebic cxovrobdnen e.w. samxreT oseTsa da
afxazeTSi ssrk-s ngrevis Semdeg saqarTvelos moqalaqeee-
bi gaxdnen. es statusi hqondaT maT 2008 wlis agvistos kon-
fliqtamde da aqvT dRemde. misiis azriT, yofili ssrk-s
moqalaqeoba ar aris sakmarisi samarTlebrivi safuZveli
naturalizaciis gziT ruseTis moqalaqeobis miniWebisTvis.
163
ucxo qveynis pasportebis masobrivi darigeba saqarTvelos
teritoriaze, separatistuli regionebis CaTvliT, saqarT-
velos xelisuflebis Tanxmobis gareSe, ewinaaRmdegeba
keTilmezoblobis principebs, warmoadgens saqarTvelos
suverenitetis gamowvevas da mis saSinao saqmeebSi uxeS
Carevas (punqti 12).
4. misia ar miiCnevs sakmarisad dasabuTebulad saqarTvelos
mtkicebas 2008 wlis 8 agvistos samxreT oseTSi ruseTis
farTomasStabiani SeiaraRebuli intervenciis Sesaxeb.
Tumca adasturebs agvistos dasawyisSi, 8 agvistomde rokis
gvirabis gavliT, ruseTis federaciidan cxinvalis regionSi
volonterebisa da daqiravebuli mebrZolebis Semosvlas,
2008 wlis 8 agvistos 14.30 sT-mde (ruseTis xelisuflebis
mier oficialurad deklarirebuli saqarTvelos teri-
toriaze SemoWrisa da saomari operaciebis dawyebis dro)
Sereuli samSvidobo komisiis batalionis ruseTis regu-
laruli armiis nawilebis yofnas. misiam, aseve, daadastura,
rom ruseTis sahaero Zalebma saqarTvelos teritoriebis
dabombva daiwyes 8 agvistos gamTeniidan (punqti 16). anga-
riSSi qronologiuri TanamimdevrobiTaa gadmocemuli 2008
wlis manZilze ruseTis mier saqarTvelos suverenitetisa
da saerTaSoriso samarTlis normebis xelyofis mtkiceb-
ulebebi (punqti 13).
saerTaSoriso samarTlis normebis mixedviT, erTi suverenu-
li saxelmwifos SeiaraRebuli Zalebis ukanono SeWra me-
ore suverenuli saxelmwifos teritoriaze warmoadgens
agresiis aqts, magram misia am faqtis konstantacias eride-
ba. dokumentSi calsaxad ikveTeba, diplomatiuri xrikebiT,
ruseTis qmedebebis Ria Sefasebebisagan Tavis aridebis
aSkara mcdeloba
5. ruseTis mxarem misias ver warudgina sakmarisi mtkice-
bulebebi imis dasabuTeblad, rom 8 agvistos gamTeniisas
saqarTvelos SeiaraRebulma Zalebma Seteva ganaxorcieles
ruseTis samSvidobo Zalebis winaaRmdeg.
amasTan, daskvnaSi gabaTilebulia ruseTis mier saqarT-
veloSi intervenciis mizezis _ saqarTvelos SeiaraRebuli
164
Zalebis mier osi xalxis genocidis SeCerebis mtkiceba.
Tavdapirvelad, ruseTis oficialuri pirebi acxadebdnen,
rom saqarTvelos SeiaraRebulma Zalebma mokles 2000 –mde
osi mSvidobiani mcxovrebi, Tumca mogvianebiT, omSi daRupu-
li osi meomrebisa da arakombatanti adamianebis raodenoba
162-mde Semcirda. amrigad, e.w. samxreT oseTSi qarTvelebs
osi xalxis genocidi ar ganuxocielebiaT (punqti 17).
6. angariSSi didi yuradReba eTmoba konfliqtSi CarTuli
mxareebis qmedebebis kanonierebis gansazRvras saerTaSor-
iso samarTlis Suqze. misia Tvlis, rom 7/8 agvistos RamiT
saqarTvelos mxarem daarRvia specifiuri saerTaSoriso
dokumentebi, rogoricaa 1992 wlis soWis SeTanxmeba da 1996
wlis memorandumi qarTul-osur konfliqtSi usafrTxoebis
xelSewyobisa da mxareebs Soris ndobis gaZlierebis Sesaxeb.
im daSvebis SemTxvevaSi, rodesac saqarTvelos xelisufle-
bas unda moegeriebina Seteva regionis qarTvelebiT dasax-
lebuli soflebis mosaxleobis dasacavad, saerTaSoriso
samarTlis mixedviT, SeiaraRebuli pasuxi unda yofiliyo
aucilebebli da proporciuli. maTi azriT, es qmedeba ar
iyo proporciuli, radgan gamoyenebul iqna GRAD-is tipis
raketebi da mZime artileria.
aqve unda aRiniSnos, rom komisia Tavs aridebs ganmartos
iyo Tu ara saqarTvelos qmedeba samxedro aucileblobiT
ganpirobebuli. rogorc cnobilia, masStaburi samxedro op-
eraciebi cxinvalis regionSi daiwyo 2008 wlis 5 agvisto-
dan, romlis Sedegadac iyvnen daSavebulebi rogorc mSvi-
dobian mosaxleobaSi, aseve qarTul samSvidobo ZalebSi.
qarTul soflebze separatistebis mier ganxorcielebuli
agresiis Sedegebs adgilze gaecnen saqarTveloSi akred-
itebuli diplomatiuri korpusis warmomadgenlebi. euTo-s
damkvirveblebis, saqarTvelosa da ruseTis samSvidobo
Zalebis samxrivma monotoringis jgufma Seadgina angariSi,
romelSic adasturebdnen, rom separatistebma qarTuli so-
flebis winaaRmdeg gamoiyenes 1992 wlis soWis SeTanxmebiT
akrZaluli mZime SeiaraReba, romelic ar unda hqonodaT
konfliqtis regionSi. angariSs xels awerda generali ku-
laxmetovi. msxvilkalibriani tyviamfrqvevebidan da naRm-
satyorcnebidan cecxli qarTuli soflebis winaaRmdeg 6
165
agvistosac gaixsna. Ramis intensiuri srolebis Sedegad
daiWra qarTuli samSvidobo Zalebis 2 mosamsaxure.
7. agvistos, gamTeniisas, osebma 82 da 120 milimetriani naRm-
satyorcnebiTa da 122 milimetriani «Д-30» tipis haubicebiT
intensiuri cecxli gauxsnes qarTul soflebs, sarabukis
simaRleze ieriSis Sedegad daiWra sami qarTveli mSvido-
bismyofeli. regionSi Seqmnili viTarebidan gamomdinare, avn-
evidan, nulidan da ergneTidan daiwyo bavSvebisa da qalebis
evakuacia. imave diliT, ruseTis sainformacio saagentoebi-
sadmi micemul interviuSi cxinvalis de-faqto prezidenti
e. kokoiTi daimuqra, Tu saqarTvelos xelisufleba ar gaiy-
vanda SeiaraRebul Zalebs, maSin TviTon daiwyebda regio-
nis `wmendas~. SuadRisTvis ganaxlda qarTuli soflebis
saartilerio dabombvebi. qarTuli samSvidobo batalionis
sabrZolo manqanis afeTqebis Sedegad daiWra sami qarTveli
mSvidobismyofeli. sofel avnevSi daibomba qarTveli samS-
vidoboebis sakontrolo-gamSvebi punqti. daiRupa ori da
daSavda qarTuli samSvidobo batalionis oTxi jariskaci,
daiWra rva mSvidobiani moqalaqe. saRamos saqarTvelos pr-
ezidentma cecxlis calmxrivad Sewyveta gamoacxada. mora-
toriumis gamocxadebidan ramdenime saaTSi cxinvalisa da
javis mxridan osTa artileriam ormxrivi cecxli gaxsna
qarTuli anklavebis winaaRmdeg. daibomba sofeli nuli,
saartilerio cecxlisgan mTlianad ganadgurda sofeli
avnevi. qarTuli samSvidobo qvedanayofi alyaSi moeqca, ra-
mac SeuZlebeli gaxada mSvidobiani mosaxleobis evakuacia,
daWrili qarTveli samSvidoboebis gamoyvana da daRupulTa
gadmosveneba cecxlis warmoebis zonidan. sofeli nuli os-
eTis paramilitaristuli formirebebis kontrolqveS ga-
davida [2]. Seqmnil viTarebaSi saqarTvelos xelisufleba
iZulebuli gaxda mieRo qmediTi TavdacviTi zomebi.
rogorc cnobilia, samxedro aucilebloba warmoadgens iu-
ridiul cnebas, romelic gamoiyeneba saerTaSoriso humani-
tarul samarTalSi da warmoadgens kanonier samxedro miz-
anze Tavdasxmis kanonier gamarTlebas, romelsac SeiZleba
mohyves mZime Sedegebi rogorc mSvidobian mosaxleobaSi,
aseve samoqalaqo obieqtebis ngrevis TvalsazrisiT. saer-
TaSoriso humanitaruli samarTali samxedro aucileblo-
166
bis pirobebSi awesebs sam ZiriTad SezRudvas. 1. nebismieri
Seteva miznad unda isaxavdes mowinaaRmdegis samxedro
damarcxebas; 2.Setevam, romelic mimarTulia mowinaaRmdegis
dasustebisken, mosaxleobasa da samoqalaqo obieqtebs ar
unda miayenos imaze meti ziani, vidre miRebuli konkretuli
samxedro upiratesoba iqneba; 3. samxedro aucileblobiT ar
SeiZleba gamarTldes saerTaSoriso humanitaruli samar-
Tlis sxva normebis darRveva.
saqarTvelos mxridan samxedro aucileblobis pozicias
ganamtkicebs daskvnis mesame nawilze TandarTuli brZanebe-
bi #01 da #02 qarTul enaze, grifiT saidumlo, romelSic
miTiTebulia calkeuli qvedanayofebis gadaadgilebebis
da sabrZolo mzadyofnis Sesaxeb. dokumentebs Tan erTvis
rukebi, romlebSic moniSnulia rusi samSvidoboebis zurgs
ukan ganlagebuli osTa sacecxle wertilebi, saidanac
cecxls uSendnen mSvidobian mosaxleobas, qarTul samSvi-
dobo qvedanayofebsa da samoqalaqo policias. brZanebebSi
aRniSnulia, rom mowinaaRmdege iyenebs msxvilkalibrian ia-
raRs. saqarTvelos mxridan saxezea sabrZolo operaciebis
ganxorcielebis samxedro aucilebloba, magram, rogorc,
zemoT aRvniSne, misia am sakiTxs dumiliT uvlis gverds.
misia miiCnevs, rom saqarTvelos Tavdasxmis Semdeg samxreT
oseTis mxridan TavdacviTi moqmedebebi TanxmobaSia saer-
TaSoriso samarTalTan rogorc TviTdacviTi qmedeba.
eTnikuri qarTvelebis winaaRmdeg samxreT oseTis Seiara-
Rebuli Zalebis qmedebebs regions miRma da 12 agvistos
cecxlis Sewyvetis SeTanxmebis xelmoweris Semdeg ganixi-
laven, rogorc saerTaSoriso humanitaruli samarTlisa da
adamianis uflebebis samarTlis darRvevas (punqti 19).
7. komisia diferencirebulad ganixilavs saqarTvelos wi-
naaRmdeg ruseTis samxedro SenaerTebis Setevis kanoniere-
bas da mas or fazad yofs. pirveli faza aris dauyovnebli-
vi reaqcia rusi samSvidoboebis dasacavad, xolo meore _
ruseTis SeWra saqarTvelos siRrmeSi e.w. samxreT oseTis
administraciuli sazRvris miRma. misia miiCnevs, rom pirvel
SemTxvevaSi Tu ruseTis samSvidobo Zalebze ganxorcilede-
167
boda Tavdasxma, maSin maT eqnebodaT ufleba gamoeyenebinaT
proporciuli Zala. misia Segnebulad aridebs Tavs meore
daSvebis Sefasebas, Tu saqarTvelos SeiaraRebul Zalebs
ar ganuxorcielebiaT Tavdasxma rus samSvidoboebze, maSin
ramdenad hqondaT maT saomar operciebSi CarTvis samarT-
lebrivi safuZveli.
ruseTis samxedro moqmedebebs saomari operciebis meore
fazaSi, kerZod, kodoris xeobaSi, saqarTvelos teritori-
is mniSvnelovani nawilis dakavebas (Tavs arideben ter-
min `okuapcias~), Savi zRvis flotis Semoyvanas, cecxlis
Sewyvetis SeTanxmebis Semdeg ganxorcielebul gaumarTle-
beli ngrevas da a.S. axasiaTeben, rogorc saerTaSoriso sa-
marTlis uxeS darRvevas. maTi azriT, am pirobebSi saqarT-
velos samxedro SenaerTebi moqmedebdnen gaero-s wesdebis
51-e muxlis Sesabamisad TviTdacvis mizniT (punqti 21). do-
kumentSi saubari ar aris ruseTis mxridan araproporciuli
Zalis gamoyenebaze. am sakiTxis gverdis avla gakvirvebas
iwvevs, radgan jer kidev 2008 wlis 3 seqtembers evropar-
lameti ruseTs saqarTvelos winaaRmdeg araproporciuli
Zalis gamoyenebisTvis akritikebda [3].
saqarTvelos winaaRmdeg SeiaraRebul agresiaSi monawileob-
da ruseTis SeiaraRebuli Zalebis aranakleb 21 aTasi samx-
edro mosamsaxure, 750 javSantransportiori, 150 tanki, 500
medesanteTa manqana, 150-mde saartilerio danadgari. erT-
erTi informaciiT, cxinvalis regionidan ukan gabrunebuli
satanko kolona ekvaJodan maxaCkalamde, 200 km-ze iyo gad-
aWimuli. misi gavlis Semdeg CeCneTSi, federalur trasaze
Caingra xidi md. argunze, romelmac CeCneTis or oms gau-
Zlo.
`mSvidobis iZulebis~ operaciis ganxorcilebisas ruseTis
armiam saqarTvelos qalaqebisa da soflebis dasabombad
gamoiyena kaseturi da moculobiT detonirebadi saavia-
cio Wurvebi, strategiuli Ту 22M zebgeriTi bombdamSeni
da didi siSoris strategiuli bombdamSeni, zalpuri cecx-
lis reaqtiuli sistema 9К57 Ураган-I, operatiul-taqtikuri
daniSnulebis 2 toniani balistikuri raketebi 9К79 Точка-У-Ti, romlebzec birTvuli qobinebi yendeba, SS-21 Точка-У da
168
ultraTanamedrove Искандер-М tipis operatiul-taqtikuri
daniSnulebis 3,8 toniani balistikuri raketebi. gorisa da
axlo mdebare soflebis mSvidobiani mosaxleobis winaaRm-
deg gamoyenebul iqna ОДАБ 500 tipis vakuumuri bombi. [2, 104-
105]. am tipis SeiaraRebis gamoyeneba did msxverpls iwvevda
mSvidobian mosaxleobaSi da miznad isaxavda humanitaruli
katastrofis gamowvevas.
ruseTis mier saqarTvelos teritoriaze ganxorcielebuli
farTomasStabiani samxedro operaciebi, maT Soris kodoris
xeobaSi, saqarTvelos mosaxleobis winaaRmdeg ultraTana-
medrove iaraRis gamoyeneba, sxva araferia Tu ara Zalis ga-
dameteba.
9. komisiis azriT, regionisa da samxreT oseTisadmi ruseTis
mniSvnelovani politikuri da sxva interesebidan gamomdin-
are misi intervencia saqarTvelos teritoriaze ar SeiZleba
aRiarebul iqnes rogorc humanitaruli intervencia.
10. angariSSi uaryofilia ruseTis koncefcia sazRvargareT
Tavisi moqalaqeebis dacvis Sesaxeb. aseTi qmedebebi aris
erTjeradi da eqskluziurad fokusirebulia moqalaqeebis
gadarCenasa da evakuaciaze. bunebrivia, ruseTis saxelmwi-
fos ar hqonda saqarTvelos teritoriaze SeiaraRebuli
Zalis gamoyenebis ufleba Tavisi moqalaqeebis dacvis sa-
babiT.
11. komisia aRiarebs samxreT oseTSi qarTvelebis winaaRm-
deg ganxorcielebul eTnowmendas.
komisiis daskvnebSi aris faqtobrivi xasiaTis uzustobe-
bic. magaliTad, 34-e punqtSi saubaria 2006 wels alternati-
uli samxreT oseTisa da afxazeTis administraciis Seqmnis
Sesaxeb. afxazeTis administracia anu afxazeTis a/r minis-
trTa sabWo TbilisSi funqcionirebs 1993 wlis oqtombri-
dan. es faqti ar SeiZleboda ar scodnoda iseT gamocdil
diplomats, rogoric h. taliavinia, romelic wlebis man-
Zilze moRvaweobda saqarTveloSi.
169
amrigad, saqarTvelos konfliqtis sakiTxebze damoukide-
beli saerTaSoriso faqtebis damdgeni misiis daskvnebi
ekleqturia, xSir SemTxvevaSi adgili aqvs sakiTxis ganxil-
visa Tu movlenebis SefasebebisTvis aSkarad Tavis aridebas.
samwuxarod, orazrovani pasaJebi da diplomatiuri midgoma
sakvanZo sakiTxebisadmi wiTel zolad gasdevs mTels do-
kuments. istoriuli nawilis mimoxilvisas TvalSi sacemia
arakompetenturoba, rac gamoixateba saqarTvelos istoriis
calkeuli sakiTxis araswor gadmocemasa Tu interpretire-
baSi. statiis formatidan gamomdinare am sakiTxebis ganx-
ilvisgan Tavs SevikavebT.
Znelad warmosadgenia, rom evrokavSiris mier Seqmnili
saqarTvelos konfliqtze damoukidebeli saerTaSoriso
faqtebis damdgeni misiis orazrovanma da qveteqstebiT mdi-
darma daskvnam SeZlos dasaxuli miznis miRweva da xeli
Seuwyos viTarebis stabilizacias rogorc samxreT kavka-
siaSi, aseve, zogadad, mTels regionSi. am dokumentma kidev
erTxel warmoaCina evrokavSiris wamyvani saxelmwifoebis
lavirebisa da kompromisebis politika ruseTTan mimarTe-
baSi.
gamoyenebuli literatura
1. Independent International Fact-Finding Mission on the Conflict in Georgia. Report. Volume I. ixileT eleqtronuli versia [http://91.121.127.28/ceiig/Report.html].
2. meri gabedava, ruseTis agresia saqarTvelos winaaRmdeg: 2008. Tb., 2009.
3. European Parliament Resolution of 3 September 2008 on the Situation in Georgia. ixileT eleqtromunli versia [www.europarl.europa.eu].
170
medea bendelianisaqarTvelo
soxumis saxelmwifo universitetiistoriis mecnierebaTa doqtori
ruseTis eklesiis sinodis 1927 wlis 25 Tebervlis aqti saqarTvelos eklesiis avtokefaliis cnobis Sesaxeb da misi
istoriuli mniSvneloba
1922 wlis Semdgom, sabWoTa mTavrobis sarwmunoebrivma po-
litikam garegnuli iersaxe icvala. es periodi sabWouri
saeklesio politikis (anu stalinis sarwmunoebrivi poli-
tikis) sawyis etapad moiazreba, romelic gansakuTrebuli
sifrTxiliTa da windaxedulobiT gamoirCeva. aRniSnul po-
litikas, drois Sesabamisad, rogorc SemteviTi, aseve damT-
mobi xasiaTi gaaCnda.
mTavrobis “saeklesio politikis” axali faza radikalur
winaaRmdegobaSi aRmoCnda wina wlebis saeklesio poli-
tikasTan (trockis banaki da misi religiuri kursi, romel-
ic iTvaliswinebda zogadad religiis srul likvidacias)
magram, aRniSnuli ar niSnavda imas, rom bolSevikurma xe-
lisuflebam aTeisturi ideologia daTmo, piriqiT, misi
daxvewa-ganmtkiceba scada axali saeklesio politikis dan-
ergvis meSveobiT.
ganvlilma wlebma xelisuflebas daanaxa religiuri kur-
siT miRebuli mwvave Sedegebi: masebis dapirispireba, komu-
nisturi ideologiisadmi winaaRmdegoba da, rac mTavaria
religiis mtkice adgili sazogadoebaSi, aseT SemTxvevaSi,
sabWoTa mTavrobisaTvis saeklesio kursis gadaxedvas sasi-
cocxlo mniSvneloba mieniWa, mTavrobis wreSi gaCnda azri
eklesiis sabWoTa qveynis mSeneblobaSi CarTvaze, rameTu
misTvis sul erTi ar iyo eklesiis politikuri pozicia.
saeklesio kursis reformacia i.b.stalinis xelisuflebis
absolutur gabatonebas ukavSirdeba da masTan moiazre-
171
ba sabWoTa sivrceSi saeklesio modernizaciis proeqtic.
i.stalinis xelisuflebaSi mosvlidan faqtobrivad moxda
marTlmadidebluri eklesiis istoriuli funqciis gaazre-
ba da misi sabWoTa sistemis damkvidrebisaTvis gamoyeneba.
staliniseuli saeklesio modernizaciis proeqti iTval-
iswinebda tradiciuli eklesiis rRvevas da iseTi “axali
eklesiis” formirebas, romelic sabWouri sistemis ideolo-
gi iqneboda masebSi. amavdroulad, muSaoba unda gaSlil-
iyo xalxSi tradiciuli eklesiis avtoritetis Selax-
vis mimarTulebiT. axal saeklesio kurss morwmuneTaTvis
unda daenaxvebina, rom istoriuli eklesia ver pasuxobda
Tanamedrove, sabWoTa epoqis Sesatyvis moTxovnebs da aSkarad
reformacias iTxovda. sabWoTa saxelmwifos xelmZRvanelo-
bisTvis kargad iyo cnobili, rom aseT qmedebas moawveboda
didi sqizma (“obnovneluri”, “ganmaaxlebeli” mwvalebloba
ruseTis marTlmadideblur eklesiaSi da mis avtoritets
dascemda morwmune mrevlSi, rac ganxorcielda kidec.
XX saukunis 20-ian wlebSi saqarTvelos eklesia mZime Sida
kriziss ganicdida. sabWoTa mTavrobis saeklesio politika
aqtiur zewolas axorcielebda qarTul eklesiaze, cdilob-
da misi yuradRebis gadatanas avtokefaliisTvis brZoli-
dan arsebobisa da gadarCenis SenarCunebisaken. aRniSnuli
garemoeba aSkarad SeiniSneboda rogorc eklesiis gare, ise
Sida viTarebazec.
unda aRiniSnos, rom sabWoTa mTavrobis zemoxsenebuli
politika imperiaSi Semaval yvela marTlmadidebel ekle-
siaze vrceldeboda (ukraina, belorusia, saqarTvelo m.b.)
saqarTvelos eklesiis sasuliero krebulSi aSkarad gam-
oikveTa erovnuli eklesiis samomavlo bedisadmi damok-
idebulebis ori frTa:1) avtokefaliis damcvelTa da misi
aRorZinebisaTvis mebrZolTa nawili, romelSic gaerTianeb-
uli iyo sapatriarqos oficialuri struqtura da gamox-
atavda tradiciuli eklesiis pozicias.
samRvdeloebis am nawilis arsebuli reJimisadmi winaaRm-
degoba sabWoTa mTavrobis ukureaqcias iwvevda. miuxedavad
172
mTavrobis antisaeklesio kursisa sapatriarqo xelisufle-
ba yovelnairad cdilobda xelisuflebasTan urTierTobis
daregulirebas. es ukanaskneli Tavisi saeklesio politi-
kis mTavar mizans xedavda qarTuli eklesiis gadarCenaSi
da ibrZoda TiToeuli samrevlos, taZris, sasuliero piris
SenarCunebisTvis.
saqarTvelos eklesiis oficialur xelisuflebas ar surda
araTu saeklesio ganxeTqilebis provokaciaze ayola, aramed
mis mTavar miznad iqca marTlmadidebel mrevlSi simSvidis
dasadgureba. saqarTvelos kaTolikos-patriarqi cdilobda
mrevli ar daeyenebina arCevanis winaSe: mTavrobis zewolis
qveS myof oficialur saeklesio xelisuflebasa da saekle-
sio modernizaciis mosurne ierarqebs Soris. amavdroulad,
saqarTvelos saeklesio xelisufleba mTeli ZaliT mec-
adineobda ar daeSva “obnovnelebis” SeRweva saqarTvelos
eklesiebSi, radgan kargad hqondaT gacnobierebuli, rom Tu
“ganmaaxlebelTa” sinodis mier saqarTveloSi warmogzavni-
li samRvdeloeba saqarTvelos eklesiebSi SeaRwevda situ-
acia umarTavi gaxdeboda. miuxedavad aseTi Tadarigis daW-
erisa “ganmaaxleblebi” gansakuTrebiT saqarTvelos gana-
pira mxares-afxazeTis samrevloebs Seesivnen. isargebles
ra saqarTvelos eklesiis SigniT bolSevikebis mxridan
mowyobili provokaciiT, patriarqis (a.xelaias) da sakaTa-
likoso sabWos dapatimrebiT, “ganaxlebis moZraoba” saqarT-
velos eklesiaSi moskovidan imarTeboda. miuxedavad imisa,
rom bolSevikebi mTeli ZalisxmeviT cdilobdnen saqarT-
velos eklesia CaeTriaT “ganaxlebis moZraobaSi” marcxiT
damTavrda.
qarTveli samRvdeloeba sworad iazrebda ruseTis orive
eklesiis miznebs erovnuli qarTuli eklesiisadmi, amxelda
sabWouri sistemis mavne zraxvebs. qarTveli samRvdeloebi-
sTvis miuRebeli iyo erovnuli eklesiis mgmobeli sabWoTa
saxelmwifoebrivi sistema da misi liderebi, magram maTi si-
brZne xwored imaSi gamoixateboda, rom isini sworad uRebd-
nen alRos bolSevikebis daxvewil provokaciebs maT mier
kavkasiaSi Semogzavnil agentebs sakadris pasuxebs scemd-
nen.
173
miuxedavad imisa, rom ganmaaxlebelTa jgufis wevrebma moax-
erxes afxazeTis eklesiebSi SeRweva da iqedan sruliad
saqarTvelos eklesiebze zemoqmedebis mcdeloba, maT mainc
ver SeZles araqarTveli samRvdeloebisa da mrevlis gada-
bireba. aseT SemTxvevaSi “ganmaaxleblebma” moqmedebis taq-
tika Secvales da dasaSvebad miiCnies saqarTvelos ekle-
siis iurisdiqciis aRdgena “ganaxlebis moZraobaze” daqvem-
debarebul araqarTul samrevloebze. es iyo erTaderTi
saSualeba ganaxlebuli sinodisTvis Tavis orientaciaze
mdgomi samrekloebis SenarCunebisaTvis. saamisod, ganaxleb-
is moZraoba iZulebuli iyo Sexeboda saqarTvelos ekle-
siis avtokefaliis mtkivneul sakiTxs. kerZod, Seqmna iseTi
STabeWdileba, rom TiTqmis qarTul eklesias, istoriuli
sinamdvilidan gamomdinare, unda miniWeboda teritoriuli
avtokefalia.
aRniSnuls adasturebs ruseTis obnovneluri sinodis 1927
wlis 25 Tebervlis aqti saqarTvelos eklesiis avtokefali-
is cnobis Sesaxeb, sadac xazgasmiTaa aRniSnuli, rom xseneb-
uli sinodi yurad iRebda saqarTvelos eklesiis siZveles
(me-4 saukunis dasawyisidan), mis simtkices ucxo sarwmunoe-
baTa winaaRmdeg brZolaSi, misi mrevlis mravalricxovne-
bas (2 milion wevramde), mis avtokefalobas warsulSi (1053
wlidan 1810 wlamde). amdenad, samRvdelo sinodi mizanSe-
wonilad miiCnevda saqarTvelos eklesiis udavo uflebas
avtokefaliaze da saWirod Tvlida misTvis iuridiuli
Zalis micemas. obnovneluri sinodi adgenda rom: “cnobil
iqnas saqarTvelos eklesiis avtokefaluroba. Tbilisisa
da soxumis eparqiebi aRar iTvlebodes samRvdelo sinodis
uwyebaSi. sakiTxi maTi maTi gadacemis Sesaxeb gadawydes
saqarTvelos sakaTalikososTan mimarTvis Semdeg ise, rom
rusTa marTlmadidebel samrevloebs SeenaxoT saeklesio
cxovrebis rusuli elferi”.
aRniSnuli daskvna samRvdelo sinodis wevrTa saerTo kre-
bam miiRo erTxmad.
unda aRiniSnos, rom vinem zemoxsenebuli sinodi “aqtis”
Sesaxeb gadawyvetilebas miiRebda, man msoflio patriarq-
isgan (1986 w. 4 noemberi m.b.) miiRo Setyobineba: “uaxles
174
droSi damyardes normaluri kanonikuri urTierToba uw-
mindess sinodsa da saqarTvelos kaTalikoss Soris”. am mi-
marTulebiT ruseTis eklesiam daavala baqos mitropolit
petres ewarmoebina molaparakeba saqarTvelos eklesia-
sTan. 1926 wlis 25 dekembers kaTalikos-patriarq ambrosis
ewvia baqos mitropoliti petre. mas ruseTis sinodis mier
davalebuli hqonda moemzadebina moxseneba, Tu rogor unda
aRdgeniliyo kanonikuri urTierToba or eklesias Soris.
arsebuli politikuri garemoebidan gamomdinare, im etapze
saqarTvelos eklesiisTvis ar iyo misaRebi ganaxlebuli
sinodis mier moniWebuli avtokefalia, misTvis upriani
iqneboda bizantiis imperiis saeklesio istoriuli modeli,
romlis Tanaxmad, ramodenime damoukidebel avtokefalur
eklesias saerTo sarwmunoebrivi interesebidan gamomdinare,
ufleba hqondeT daswrebodnen TavianTi warmomadgenlebis
saxiT Zmuri avtokefaluri eklesiebis regionalur krebebs,
mxolod im pirobiT rom yvela eklesias ufleba eqneboda
sakuTari Sida saeklesio sakiTxis gadaWraSi damoukide-
beli pozicia hqonodaT.
bizantiuri saeklesio mowyobis modeli “ganaxlebuli”
rusuli eklesiisTvis principulad miuRebeli iyo. maTTvis
erovnuli eklesiebis avtokefaluri uflebebis aRiareba
mxolod taqtikur nabijs warmoadgenda, radgan am mizniT
SesaZlebeli xdeboda avtokefaluri eklesiis samRvdeloe-
baze zemoqmedeba; mTlianobaSi ki Sedegad Camoyalibdeboda
saerTo saeklesio mmarTvelobiTi organo, romelic sabWoTa
wiaRSi moqmed yvela marTlmadideblur eklesias gaaer-
Tianebda saerTo nebiTa da interest. es ukanaskneli ki sab-
WoTa qveynis politikur Zlevamosilebas unda momsaxurebo-
da. msgavsi miznebis ganxorcielebas emsaxureboda 1924-1925
wlebSi ukrainisa da belorusiis eklesiebis avtokefaluri
uflebebis aRiareba.
jeri saqarTvelos eklesiaze iyo mimdgari. mocemuli aqtiT,
faqtobrivad Semzadda niadagi ruseTis “axali eklesiis”
mxridan saqarTvelos ukve ganaxlebuli eklesiis avtoke-
faliis aRiarebaze:
175
unda aRiniSnos, rom aseTi midgomiT rusuli “ganaxlebuli
eklesiisa da saero xelisuflebis mizani erTdroulad
or saqmes emsaxureboda: pirveli, SeeCerebina saqarTvelos
sakaTalikosos swrafva myari kontaqtebi hqonoda aRmosav-
leTis sapatriarqoebTan da meore, simbolurad boZebuli
avtokefaliiT sabolood moexdina rusul eklesiasTan
misi Serwyma.
aqve gvinda davsvaT Semxvedri kiTxva. Tu ruseTis samRvdelo
sinodi zemoxsenebuli miznis aseTi midgomiT ganxorciele-
bas apirebda, rogor gaxdeboda mocemuli “aqti” qarTuli
eklesiisTvis esoden mniSvnelovani istoriuli dokumenti.
am SemTxvevaSi davubrundeT 30-ian wlebSi ssr kavSirSi gan-
viTarebul movlenebs. kerZod ruseTis saero xelisufleb-
is sarwmunoebriv proeqtebs. aseT SemTxvevaSi Cven ekle-
siebTan midgomis unikalur formas wavawydebiT, da maSinve
davrwmundebiT, rom erT dros saqarTvelos eklesiisTvis
miuRebel dokuments e.i. 1927 wlis 25 Tebervlis saqarT-
velos eklesiis avtokefaliis cnobis aqts, ara simboluri,
aramed mniSvnelovani datvirTva unda hqonoda. amis Tqmis
saSualebas gvaZlevs imJamad sabWoTa xelisuflebis mxri-
dan ukrainis eklesiaze ganxorcielebuli qmedebani.
rogorc zemoT aRvniSneT, sabWoTa xelisufleba 20-30-ian
wlebSi (obnovneluri sinodis meSveobiT) iseve rogorc
saqarTvelos eklesiasTan, aseve ukrainis eklesiasTan
TiTqmis erTnair midgomas axorcielebda, magram moxda ise,
rom ukrainaSi gacilebiT metad iCina Tavi ukrainizaciis
erovnul inteligenciasTan erTad gansakuTrebul rols
erovnulad ganwyobili sasuliero wodeba TamaSobda. am-
denad sabWoTa xelisuflebam ikrainis eklesiasTan midgo-
maSi gacilebiT radikalur saSualebebs mimarTa da misi
avtokefalia sabolood ugulebelyo.
bunebrivia, yovelgvar erovnul gamovlinebas sabWoTa xe-
lisufleba ver egueboda da ukrainaSi mimdinare procesebs
socializmis sawinaaRmdego dinebad miiCnevda. amavdrou-
lad ukrainis eklesias sazRvargareT mZlavri sasuliero
emigracia hyavda, romelic garkveul zians ayenebda sabWoTa
176
xelisuflebas, amdenad ukrainis geopolitikam gansazRvra
imJamad misi avtokefaliis warumatebloba.
obnovneluri sinodis mier ukrainis eklesiaze avtokefaliis
miniWebulma aqtma imTaviTve Zala dakarga (1927 weli m.b.),
roca iseTive aqtiT es pativi mianiWa saqarTvelos eklesias
1927 wels.
bunebrivia, sabWoTa xelisuflebis da ibnovnelur sinods
saqarTvelos eklesiisadmi simpaTiis gazraxviT ar
ganuxorcielebia xsenebuli aqti. aRniSnul movlenas is
safuZvelic gaaCnda, rom erovnuli eklesiis mesveurebma,
miuxedavad azrTa sxvadasxvaobisa sabWoTa xelisuflebasTan
diplomatiuri midgomiT SeZles qarTuli eklesiisTvis im
dartymis acileba, romeli dartymac miiRo ukrainis eklesiam,
romelic dRevandlamde ibrZvis avtokefaliisTvis.
rac Seexeba saqarTvelos eklesias, auRo ra alRo sabWo-
Ta xelisuflelbis saeklesio proeqtebis modelebs, moxer-
xebulad SeZlo samamulo omis periodSi obnovneluri
sinodis mier miniWebuli avtokefaliis aqtis dadastureba
ruseTis axladarCeuli patriarqisa da umaRlesi saero
xelisuflebis mxardaWeriT. marTalia, arc es avtokefalia
ar iyo sruli, magram esec xom garkveul simaRleze ayvanis
mcdeloba iyo im droisaTvis, romelmac XX s-is 90-ian wlebSi
sruli avtokefaliis piroba Seuqmna qarTul eklesias.
gamoyenebuli literatura
1. bendeliani m. saqarTvelos marTlmadidebeli eklesia XX
s-is 30-40-ian wlebSi, Tb. 2002.
2. cincaZe k. “mware mogonebani arc Tu Soreuli warsuli-
dan” - xelnaweri (saqarTvelos mecnierebaTa akademiis xel-
nawerTa institute; k.cincaZis piradi fondi).
3. pavliaSvili q. saeklesio globalizaciis istoria kavka-
siaSi. Tb. 2008 w.
4. pavliaSvili q. saqarTvelos samociqulo marTlmadide-
bluri eklesiis istoria (1800- 1945). Tb. 2008.
5. bendeliani m. marTlmadidebeli eklesia da politika
ukrainaSi (sabWoTa da postsabWoTa epoqa) Tb. 2009 w.
177
Амалия Оганджанян Германия
Немецкая Академия Волны, Бонн
САМОЦЕНЗУРА В ГРУЗИНСКИХ СМИ КАК ПРИМЕР ПСЕВДОПАТРИОТИЗМА
Несмотря на то, что единство Кавказа время от времени ставится под сомнение, есть одна черта, которая объединяет Грузию, Арме-нию и Азербайджан, - это явление самоцензуры в СМИ данных стран, находящихся в затянувшихся конфликтах.
Конфликты на территории Грузии приобрели новый размах и посте-пенно, еще до прошлогодних событий, изменили свой привкус и цвет. А уже во время августовской войны между Россией и Грузией 2008 года получили своего достойного собрата в лице набравшей обороты Информационной войны, которая играла и играет и, думается, в буду-щем сыграет немаловажную роль в развитии событий. Журналисты как представители своего общества также вольно или невольно втянуты в эту войну. Облачившись в мантию «четвертой власти», журналисты за-частую самовольно предоставляют себе право манипулировать истори-ей, ищут врагов страны, друзей врагов и т.д. В попытках вести свою войну СМИ переходят границы своей компетенции, соперничая с масте-рами политтехнологий.
После семидесяти лет официальной цензуры СМИ постсоветских ре-спублик получили возможность работать без государственной указки и контроля. Однако в последние годы в Грузии все больше заметна тен-денция к самоцензуре.
Согласно словарю Кембриджа, самоцензура - это контроль над тем, что ты говоришь или делаешь с целью избежать того, чтобы обидеть других или наскучить другим людям, но без официальных указаний на необхо-димость подобного контроля.
Причин самоцензуры в журналистике может быть много: это и боязнь браться за какую-то сложную тему, и страх, что история не будет вос-принята аудиторией на должном уровне, и конфликт-интересов, особен-но в отношении локальных СМИ с местными предпринимателями.
178
В данном докладе речь пойдет о самоцензуре, как части инофрмацион-ной войны между соседними странами, находящимися по отношению друг к другу в состоянии войны или конфликта; самоцензуре, основан-ной на псевдопатриотизме и заставляющей журналистов ограничивать себя в передаче важной для общества информации, тем самым способ-ствуя стереотипизации и создавая неадекватную картину происходяще-го в стране. Подобная самоцензура характеризуется осторожным под-ходом к темам и информации, любая из которых может быть трактована как игра на руку внешнего врага и подрыв госинтересов.
Вспомним о работе грузинских СМИ в кризисный 2007 год, богатый демонстрациями, разгонами этих демонстраций, выборами, достаточ-но важный год в развитии грузинской журналистики. Несмотря на то, что весь год прошел под призывом грузинского правительства и со-чувствующих ему кругов помнить о внешнем враге и, соответственно, меньше показывать проблемы, ослабляем страну, так как это на руку этого самого врага, журналисты менее поддавались подобным увере-ниям. Самоцензура не заняла своих рещающих позиций, хотя бы бла-годаря тому, что было альтернативное сильное телевидение, такое, как «Имеди». Но даже тогда людей, критикующих власть, могли обвинить в антипатриотизме, что может быть оценено как одно из самых тяже-лых обвинений. С целью избежать его многие журналисты сознательно ограничивали себя.
После разгона митинга 7 ноября 2007 года в первой городской больнице, известной более под названием Арамянц, оказалось трое серьезно по-страдавших с огнестрельными ранениями. Сколько раз эти люди были показаны по телевидению? Я помню лишь один репортаж, который про-шел по Рустави 2 спустя достаточно большое после события количество время. Получилось, многие журналисты просто решили, что не время подливать масло в огонь, и не стали поднимать эту тему.
После нейтрализации «Имеди» критики стало меньше, у других ка-налов появилось больше свободы: я могу передавать что хочу, или не передавать того, что на мой взгляд вредит имиджу страны. Значительно уменшились конкуренция и возможность сравнивать информацию. Стоит добавить, что недостатки в образовании журналиста только на руку расцвету самоцензуры.
179
После августовской войны тенденция к самоцензуре набирает все боль-шие обороты. Сравнительно абстрактный внешний враг материализо-вался, и теперь журналисты стали вести открытую информационную войну, которая возможна во многом благодаря самоцензуре. Не думаю, что грузинская сторона на мировом уровне сумела многое выиграть бла-годаря этой войне. Если говорить о внутреннем потребление, то здесь выдвигается несколько проблем. Самоцензура порождает снижение критики правительства даже во внутренних делах, так как якобы осла-бляя власти изнутри, ты даешь козыри внешнему врагу. Например, когда пишешь об ошибках руководства, не рассказываешь о жертвах войны, говоришь о военных потерях, на тему погибших грузинских резерви-стов и местных жителей во время русско-грузинской войны 2008 года. Население также зомбируется «псевдопатриотизмом» и самоцензурой. Правда о войне может повредить стране, или тем, кто во главе ее. По той же логике не говорят, скажем, о том, что на пограничном посту в Сарпи таможенники откровенног грабят свой народ. Возможно, в этом тоже виновата оппозиция или Россия?
Эти два страшных слова: оппозиция или Россия. Если ты критику-ешь власти, значит ты либо оппозиционер, либо пророссийски на-строенный журналист. И то и другое непатриотично. Грузинские СМИ заразились синдромом «Сплочение вокруг флага» (Rally around the flag).
Термин «Сплочение вокруг флага» был введен американским иссле-дователем Джоном Мюллером в 70-х для объяснения растущей корот-косрочной поддержки президента США в период кризиса или войны. Например, в результате аттаки на Перл Харборн Франклин Рузвельт поднял рейтинг на 12 %, а Джордж Буш с 51 до 90 % после атак 11 сентября. Большую роль в этом сыграли масс-медия. Термин исполь-зуется в политических науках и международных отношениях для того, чтобы показать, как, в частности, даже независимые СМИ подвержен-ные этому синдрому, становятся чересчур патриотичными и слишком официальными (например, американские FOX News. Новостная жур-налистика часто обвиняется в самоцензуре, особенно, на темы войны и терроризма. Опять таки, 11 сентябра повлияло на развитие глобальной масс-медия. Особенно это касается американских СМИ, в которых до-минировала симпатия к администрации Буша и его действиям (в част-ности, началу военной кампании в Ираке) и тем самым отказа от кри-тики властей в виду того, что время было «неподходящим». Это один
180
из ярких примеров синдрома «сплоченность вокруг флага» и, как его следствия, самоцензуры.
Международные организаци,такие, как Freedom House не раз отмеча-Freedom House не раз отмеча- House не раз отмеча-House не раз отмеча- не раз отмеча-ли, что смесь государственного давления и самоцензуры остается в Грузии проблемой. По словам директора Кавказского института СМИ Александра Искандаряна, основная проблема кавказских СМИ кроется не в цензуре, а в самоцензуре. «Это не означает, что цензуры нет, но она по-разному действует в разных странах. Но в то же время в пост-советских странах существует довольно серьезное пространство для развития более или менее свободных СМИ». По его мнению, ситуация со СМИ в постсоветских странах изменится тогда, когда улучшится экономическое и социальное положение в республиках, и, в результате, пресса станет бизнесом и будет в первую очередь стремиться улучшить качество в угоду своего главного спонсора – читателя.
Одной из существенных причин самоцензуры являются экономические проблемы, связанные с распространенией неугодной властям инфор-мации. Как отмечается в отчете Фонда Конрада Аденауэра по Грузии за 2008 год, «национальными телекомпаниями, как правило, владеют бизнесмены, для которых масс-медия не являются главным бизнесом. У каждого из них есть другой, более значительный бизнес, успех которого зависит от благоросположения правительства». Доклад обращается к одному массовому проявлению самоцензуры в журналистском обществе Грузии, которая имела место сразу же по-сле Революции Роз. Эйфория вокруг нее в обществе в целом и среди журналистов была настолько сильной, что пошел резкий спад критики властей. С 2004 года многие национальные каналы прекратили вещание популярных социально-политических ток-шоу. «Медия-владельцы не сговариваясь но одновременно заявили, что подобные программы себя коммерчески не оправдывают и не имеют высоких рейтингов, потому что общество устало от политики и настало время создавать развлека-тельные программы», - отмечается в докладе.
Самоцензура в грузинских СМИ более очевидна на телевидение, реже в печатных изданиях и практически остутствует на радио. Один из при-меров самоцензуры, когда журналист и продюссер обсуждают свои материалы с различными представителями официальной власти. Чаще всего, им даже и не нужно «добро» от «верхов», так как они изначально знают позицию властей и разделяют ее.
181
Тенденция умалчивания реальной ситуации была присуща грузинским СМИ еще до революции роз, например при освещение иракской и че-ченской войн в грузинских СМИ. Если в первой войне и до последнего момента второй кампании чеченцев называли освободителями, то под шумок иракской кампании (в угоду официальной политики грузинских властей поддержки действий американцев в Ираке) они стали “терро-ристами”.
По словам офиса омбудсмена Грузии, «Общественный вещатель Гру-зии» и также «Рустави 2» проводили во время военного конфликта 2008 года пропагандистскую-информационную политику, что вы-ражалось в распространение дезинформации и укрытии реальной информации. Например, когда грузинские телекомпании объявили, что грузинские войска контролируют высоты вокруг Цхинвали и как бы опасности не существует, хотя на самом деле на тот момент в Цхинвали зашли русские войска. В докладе омбудсмена говорится, что подобная информация создавала опасность для населения: «На протяжение всего периода масс-медия превратилась в проводника «дискурса ненависти», полагая, что этим она послужит единству общества или же недопущению паники. Но подобная ситуация про-должилась и после окончания военных действий. Тенденция стала еще более очевидной, когда масс-медия старались любые сомни-тельные во время войны шаги властей представить с выигрыш-ной точки зрения и отказались от критичного подхода. Подобные проблемы возникли и у независимых каналов. Например, дирек-тор «Кавкасии» Нино Джангирашвили заявила, что телекомпания также воздержалась от распространения истинной информации о нахождение русских военных в Цхинвали, опасаясь обвинений в шпионаже в пользу России и закрытия канала. По словам Джан-гирашвили, на основе политического запугивания телекомпания обратилась к самоцензуре».
В заключение отмечу, что Нерискованность и Самоцензура порождает больше недоверие общества к журналистам своей страны. Ведь если я вижу, что в стране что-то не так, а СМИ об этом умалчивают, я им просто перестану верить. Второе следствие – это снижения самокри-тичности в самом обществе, которое следует за неадекватным отобра-жением ситуации в целом. Играя в ворота «самоцензуры», журналисты насаждают искаженный «распорядок дня» (agenda setting), и в результа-те мы получаем «кривое» зеркало. Кому придет в голову смотреться в него? Журналисты теряют свою функцию «сторожевого пса» (watchdog)
182
и превращаются в стенографов власти, солдатами с пером в руках, рас-кручивая спираль ненависти все дальше и дальше. И уж точно самоцен-зура не способствует развитию межнациональных отношений. Само-цензура – не выход из положения. Она еще больше загоняет общество в тупик, еще более служит ухудшению итак не отличающихся здоровьем отношений. Возможность пытаться быть честными в своей журналист-кой продукции в Грузии есть. А заранее ставя себя в какие-то рамки означает загодя расписаться в непрофессионализме.
Список использованной литературы
1. McPhail, Thomas L.: Global communication: Theories, stakeholders, and trends. 2nd ed. 2006. Malden, Oxford, Carlton.
2. საქართველოს სახალხო დამცველის მოხსენება 2008 წლის, მეორე ნაწილი
3. www.kas.de - Konrad Adenauer Stiftung. Georgia country report. 2008.
4. www.kavkaz.memo.ru 5. www.monitoring.kg
183
amiran berZeniSvilisaqarTvelo
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetiasocirebuli profesori
konfliqtebis mogvarebaSi saxalxo diplo-
matiis roli da informaciuli era
msoflios ganviTarebuli qveynebi: aSS, iaponia, dasavleT
evropis saxelmwifoebi kacobriobis ganviTarebis axal
informaciul eraSi Sevidnen. axali era srulebiTac ar
hgavs XX-is industriul samyaros, sadac qveynis Zliereba
qvanaxSiris, Tujis da foladis milioni tonebiT, dazga-
danadgarebis raodenobiT ganisazRvreboda. informaciuli-
komunikaciuri teqnologiebis sferoSi momxdarma revolu-
ciam wina planze resursebTan da kapitalTan SedarebiT
informaciis (codnis) generireba, gacvla, Senaxva da mox-
mareba wamoswia. dgeba axali droeba-epoqa, rac msoflios
yvela qveynis winaSe SesaZleblobaTa areals usasrulod
afarToebs, da dRes Zneli gasacnobierebeli araa, rom vinc
flobs informacias (codnas) _ flobs msoflios.
XXI saukuneSi progresis mTavari mamoZravebeli Zala,
codna da informaciis generirebis, gacvlis, ganawilebisa
da moxmarebis teqnologiebi e.w. `inteleqtualuri~ teq-
nologiebi gaxda. axali msoflio _ es kompiuterebisa da
internetis, mobiluri telefonebisa da faqsebis samyaroa,
qselebisa da televiziis msoflioa, romelTa gamoyenebis
masStabebsa da efeqturobaze pirdapiraa damokidebuli
xalxebis (erebis) da saxelmwifoebis keTildReoba. dRes
igebs is, vinc informaciisa da codnis warmoebaze akeTebs
aqcents. Tanamedroveobis gamoCenili sociologis manuel
kastelsis azriT “ganviTarebis axal,informaciul wes-
Si nayofierebis wyaro codnis generirebis,informaciis
damuSavebis da simboluri komunikaciebis teqnologiaSi
mdgomareobs. rasakvirvelia, codna da informacia kriti-
kulad mniSvnelovan elementebs warmoadgens ganviTarebis
yvela wesSi,radgan warmoebis procesi mudam dafuZnebulia
184
codnis romeliRac doneze da informaciis damuSavebaze, ma-
gram ganviTarebis informacionaluri wesisaTvis specifi-
kuria is,rom codnis zemoqmedeba Tavad codnaze gvevlineba
nayofierebis mTavar wyarod”( 1,gv.39)
Zveli droebisagan gansxvavebiT codna, axal-axali infor-
maciebis mopoveba da gacvla aRar aris rCeulTa privi-
legia. saxelmwifos Zliereba da simdidre ganisazRvre-
ba ara codnis im jamiT, romelic `mkvdar tvirTad~ devs
sadRac fundamentaluri mecnierebebis safuZvelSi, aramed
am codnisa da informaciis maqsimalurad farTo daufleb-
is SesaZleblobebiT da maSasadame, maTi gavrcelebis siC-
qariT; sxvagvarad rom vTqvaT, komunikaciis qselTa qmedi-
TunarianobiT. rac ufro maRalia informaciis (codnis)
warmoebis, ganawilebis da gavrcelebis tempebi, rac ufro
swrafad gardaiqmnebian isini axal teqnologiebad, sasarge-
blo gamogonebebad, miT ufro maRalia qveynis ekonomikuri
da socialuri integraciis zrdis tempebi.
yvelaze mniSvnelovani ki Cveni TemisaTvis isaa, rom komu-
nikaciis sistemebisa da kavSirebis axali saSualebebi am-
cireben adamianTa gamTiSvel manZilsa Tu sxva xelovnurad
Seqmnil barierebs. ufro metic, maT ar ician (ar cnoben)
qveynebisa da xalxebis gamyofi sazRvrebi. axali infor-
macia, axali codna warmoebuli erTi inteleqtis mier, my-
isierad xdeba yvelas monapovari da xelmisawvdomi. msof-
lio jer kidev arasdros ar yofila amdenad erTnairi. igi
`globalur sofels~ emsgavseba, sadac yvelam yvelaferi
icis yvelas Sesaxeb. yalibdeba globaluri informaci-
uli sazogadoeba, romlis erTianoba uzrunvelyofilia
Tanamedrove inteleqtualuri teqnologiebiT. informaciu-
lia sazogadoebis ganviTarebis etapi, romelzec informacia
da mecnieruli codna sazogadoebrivi cxovrebisa da war-
moebis nayofierebis ganmsazRvreli faqtori xdeba. codnis
moculobis eqsponenturi zrda, codnis gaormagebis drois
swrafi Semcireba; (Tu Cveni welTaRricxvis dasawyisidan
codnis gaormagebas dasWirda 1750 weli, maSin meore gaor-
mageba ukve 1900 wels, xolo mesame _ 1950 wels moxda). dRes
informaciis moculoba ukve yovelwliurad ormagdeba, ad-
gili aqvs `informaciul afeTqebas~, magram mTavari mxolod
185
informaciis raodenobrivi zrda ar aris, mTavaria is axali
inteleqtualuri teqnologiebi, romlebic yovelwliurad
arevolucionireben sakuTar Tavs da `codniT codnis~ mop-
ovebis gziT informacias da codnas aqceven erTerT iseT
mTavar socialur Rirebulebad, romelic sazogadoebas aer-
Tianebs da mas warmoebis ZiriTad produqtad da saqonlad
aqcevs.
Tavisi ganmsazRvreli TvisebiT _ rac komunikaciurobiT
gamoixateba, informaciuli sfero upirispirdeba sxva sfer-
oebs (ekonomikurs, politikurs, samxedros da a.S.). am sferoSi
adamianuri saqmianobis mTavari daniSnulebaa _ informaciis
gavrceleba, an misi gadacemis dauSvebloba sivrceSi, droSi
(Senaxva), adamianTa jgufebSi da wreSi(gavrceleba), agreTve
informaciis damuSaveba miTiTebuli qmedebebis efeqteb-
is asamaRleblad. komunikaciuri mxolod is informaciaa,
romelic eqvemdebareba gadacemas, Senaxvas da damuSavebas.
swored amiT Seesatyviseba igi Tanamedrove informaciuli
sazogadoebis moTxovnebs.
Cven Zalian kargad gvesmis, rom es axali globaluri sofeli
_ sulac ar aris axali edemi da samoTxe. informaciuli da
komunikaciuri teqnologiebis da axali informaciuli ma-
gistralebis ganviTareba ara mxolod aerTianebs msoflios,
aramed acalkevebs kidec mas da ufro metic, erTi qveynis
SigniTac ki iwvevs sxvadasxva socialur jgufebsa da re-
gionebs Soris gaTiSvas, rasac `cifruli ganxeTqilebis~
cneba ukeT gamoxatavs _ magram, es sxva sakiTxia da uSua-
lod Cvens Temas ar ukavSirdeba. me aq minda yuradReba gava-
maxvilo iseTi komunikaciuri saSualebis Sesaxeb, rogoric
internetia. es msoflio ablabuda mis yvela wevrs Tu mas
kompiuteri aqvs, yovelgvari saxelmwifoebrivi Carevisa da
cenzuris gareSe SeuZlia ikontaqtos erTmaneTTan, Seqmnan
virtualuri sazogadoebebi, dauaxlovdnen, moxsnan gaucx-
oeba erTmaneTSi, gaerTiandnen saerTo interesebisa da
Rirebulebebis irgvliv. informaciuli teqnologiebis
gavrceleba araordinalurad swrafad mimdinareobs mTels
msoflioSi. bevr ganviTarebul qveyanaSi isini yoveldRi-
uri cxovrebis nawili gaxda sul cota 20 wlis ganmavloba-
Si.. Tu gaviTvaliswinebT, rom world wide web 1991 wlamde ar
186
iyo Seqmnili, dRes ki igi msoflios 180 qveyanaSi moixmareba,
marto aSS-i mas 100 milionze meti momxmarebeli yavs. marTa-
lia Cveni qveyana tols ver daudebs ganviTarebul qveynebs,
magram kompiuterizacia da internetizacia sakmao swrafi
tempebiT midis, es gansakuTrebiT bolo xuTi wlis manZilze
SeimCneva; axali TaobisaTvis personaluri kompiuteris
da informaciuli teqnologiebis gamoyeneba ukve bunebriv
procesad iqca. Tineijerebi ukeT amyareben kavSirebs sxva
adamianebTan am teqnologiebis meSveobiT, vidre ufrosi
Taobis adamianebi, swored es qmnis imis SesaZleblobas, rom
xelovnuri barierebiT gaTiSulma axalgazrdebma daam-
yaron erTmaneTTan kavSiri da Seqmnan virtualuri sazoga-
doebebi, romlebic saerTo Rirebulebebisa da interesebis
safuZvelze Camoyalibdeba. interneti xels uwyobs poli-
tikaze gavlenis SemZle socialuri moZraobebis warmoSo-
bas, vinaidan es moZraobebi swored rom qselis saSualebiT
yalibdeba. Cven SegviZlia vTqvaT, rom veb-sivrce cvlis so-
cialur sferos, ufro da ufro meti adamiani iwyebs saubars
misTvis saintereso Temebze chat-Si da a.S. daaxloebisa da
gacnobis axali saSualebebi Cndeba mobiluri telefonis,
eleqtronuli fostisa da rogorc ukve vTqviT interne-
tis meSveobiT. arsebobs uamravi veb-gverdi gacnobisa da
interesebis mixedviT partniorebis SerCevisaTvis. swored
am seqciebis gamoyenebiTaa SesaZlebeli axali `berlinis
kedlebis~ dangreva da gaufasureba. Cveni axalgazrdoba, gan-
sakuTrebiT studentoba, marTalia nela, magram mainc axerx-
ebs komunikaciebis damyarebas afxaz Tu os TanatolebTan.
marTalia, jer es mxolod dasawyisia, magram am on-lain
urTierTobebs bevri ramis gakeTeba SeuZlia Cveni axalgaz-
rdebis daaxloebis da urTierTgaucxoebis moxsnis saqmeSi.
swored internetis meSveobiTaa SesaZlebeli afxazeTsa da
Sida qarTlSi jer kidev sakmaod bevr darCenil naTesav-
Tan, megobarTan, yofil mezobelTan Tu ubralod nacnob-
Tan dakavSireba da saerTo undoblobis daZleva da ara mx-
olod afxazebTan da osebTan, aramed amierkavkasiis yvela
xalxebTan, anu Cvens mezoblebTan: Crdilo kavkasielebTan,
azerbaijanelebTan, somxebTan... urTierTobebis damyareba
da virtualuri moZraobebis SeqmniT, konfliqtis daZlevis
saxalxo safuZvelis Seqmna. gamovkiTxeT ramdenime ltolvi-
li da Tbiliseli axalgazrda, romlebic cdiloben afx-
187
azeTsa da e.w. samxreT oseTSi mcxovreb axalgazrdebTan
dakavSirebas. ai, ras wers amasTan dakavSirebiT erT-erTi
gamokiTxuli Tbiliseli axalgazrda `Cems ramdenime me-
gobars bevrjer ucdia afxaz da os TanatolebTan SKYPE-
iT urTierTobebis damyareba, Cveulebrivad saubrobdnen,
rogorc nebismieri ucxoeli Tineijeri dagelaparakeba. ing-
lisurad an rusulad laparakoben xelovnebaze, ganaTleba-
ze, musikaze da saerTod nebismier Temaze, magram es mxolod
iqamde grZeldeba, sanam ar gaigeben, rom qarTveli elaparake-
baT sakmarisia sityva qarTveli an saqarTvelo axseno, rom
maSinve ̀ dagblokaven~. (elene) SeiZleba moyvanili gamonaTq-
vami, Temis suliskveTebis sapirispiroa da sawinaaRmdego
Sedegze metyvelebs, magram me maimedebs Cveni xalxis, gansa-
kuTrebiT qarTveli studentobis, axalgazrdobis dauoke-
beli survili keTili urTierTobebi daamyaron Cven afxaz
Tu os TanamoqalaqeebTan. axalgazrdebi kargad acnobiere-
ben komunikaciebis Tundac virtualuris mniSvnelobas kon-
fliqturi situaciebis TandaTanobiT daZlevis saqmeSi. ara
omiT, ara teroriT, ara sanqciebiT davibrunebT afxaz da
os Tanamoqalaqeebs da Sesabamisad teritoriebs aramed mo-
naniebiTa da siyvaruliT. `modiT yvelam erTad davuZaxoT
afxazebs da osebs: ara xalxno Cven Tqveni mtrebi ara varT,
Cven ar gvinda sisxlisRvra, iqneb dainaxon da dabrundnen.
me sxva gamosavals ver vxedav, omiTa da ZaladobiT araferi
gamova!!!~( nino).
gamokiTxulTa umravlesoba miiCnevs, rom konfliqtebis da-
regulirebas didi dro dasWirdeba, manam ki vecadoT yve-
lanairi adamianuri, xalxuri adaTebisa da Cveulebebis
gaTvaliswinebiT SevZloT maTTan Tundac virtualuri
urTierTobebis damyareba, rac sawindari gaxdeba dakargu-
li xalxisa da teritoriebis dabrunebisa. da bolos isev
gamokiTxul studentis azrs davesesxebi: `Cemi azriT, dak-
arguli teritoriebis dabrunebas, konfliqtebis mogvarebas
kidev bevri dro dasWirdeba, Tumca manamde saWiroa win ga-
davdgaT nabijebi, davekontaqtoT iq mcxovreb afxazebs, os-
ebs, qarTvelebs. miTumetes, dRes amis bevri saSualebaa da
darwmunebuli var aseTi saxis komunikaciebiT kidev ufro
male mivaRwevT dasaxul mizans _ saqarTvelos gamTliane-
bas~ (nino).
188
dRes qarTveli studentoba Zalian dainteresebulia
Tanatol afxaz da os axalgazrdebTan kavSirebis damyare-
biT, isini amisTvis aqtiurad iyeneben internets, Tumca jer
mainc nela midis urTierTobis gamyarebis procesi, magram
qarTveli axalgazrdebi da aramarto axalgazrdebi serio-
zulad fiqroben urTierTobebis axali formebis gamoZebnaze,
romlebic qarTvelebs, afxazebs da osebs Soris jer urT-
ierTundoblobis daZlevas, sabolood ki keTilmezobluri
da naTesauri kavSirebis aRdgenas Seuwyobs xels.
gamoyenebuli literatura
1. Кастельс М. Информационная Эпоха: экономика,общество и культу-ра. М.: 2000.
2. Уебстер, Ф. Теории информационного общества. М.: Аспект Пресс.2004.
189
magda memaniSvili saqarTvelo
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisissaxelmwifo universiteti
asistent-profesori
saqarTvelos mravaleTnikuri regionebis problematika
gazeT “saqarTveloSi” (1915-20ww)
XX saukunis dasawyi saqarTveloSi perioduli gamocemebis
siuxviT gamoirCeva. qarTuli presis mkvlevaris profesor
SoTa gagoSiZis monacemebiT, XIX saukunis saqarTveloSi 40-
mde dasaxelebis Jurnal-gazeTi gamoicemoda; XX saukunis
dasawyisSi (1900-1921ww) ki, es monacemi TiTqmis aTjer (417)
gaizarda1. sazogadoebriv-politikuri perioduli gamoceme-
bis paralelurad momravlda dargobrivi perioduli gamo-
cemebi da, rac mTavaria, gaCnda periodikis axali saxeoba _
partiuli presa.
Cveni statia Seexeba saqarTvelos erovnul-demokratiuli
partiis periodul gamocemas _ gazeT “saqarTvelos”. kon-
kretulad ki imas, Tu rogor gaSuqda gazeT “saqarTveloSi”
ori mravaleTnikuri regionis _ afxazeTisa da samcxe-java-
xeTis problematika.
gazeTi “saqarTvelo” 1915-21 wlebSi kviraSi eqvsjer gamo-
icemoda. 1915-16 wlebis ganmvlobaSi, rodesac gazeTs poe-
ti sandro SanSiaSvili redaqtorobda, mas yovelkvireuli
ilustrirebuli damatebac hqonda. sakvirao damatebaSi upi-
ratesad literaturuli da SemecnebiTi xasiaTis masalebi
qveyndeboda. 1916 wlis Semdeg sakvirao damateba aRar gamo-
sula.
gazeTma “saqarTvelom” sul 4 redaqtori gamoicvala:
sandro SanSiaSvili, grigol veSapeli, geronti qiqoZe
1. gagoSiZe SoTa, qarTuli Jurnalistikis istoria (me-20
saukunis 20-iani wlebi), nakveTi I; gv3; Tbilisi; 2004w.
190
da spiridon kedia. gazeTTan sxvadasxva dros aqtiurad
TanamSromlobdnen cnobili publicistebi Salva amire-
jibi, revaz gabaSvili, daviT kasraZe, zaqaria edili, 1915-16
wlebSi gazeTSi ramdenime sagulisxmo werili cnobilma
qarTvelma publicistma niko nikolZemac gamoaqveyna... gar-
da amisa, gazeTSi sakuTar publicistur nawarmoebebs aqvey-
nebdnen cnobili qarTveli prozaikosebi: mixeil javaxiS-
vili m. adamaSvilis fsevdonimiT da grigol robaqiZe givi
gollend-is fsevdonimiT. gazeT “saqarTveloSi” TavianTi
leqsebi da literaturis Teoriis Sesaxeb werilebi gamo-
aqveynes cisferyanwelebma: tician tabiZem, paolo iaSvilma,
valerian gafrindaSvilma.
gazeT “saqarTvelos” mesveurebi gansakuTrebul yuradRebas
saqarTvelos regionebis problemebis gaSuqebas uTmobdnen.
gazeTis bolo, me-4 gverdze rubrikiT “korespondencia”
qveyndeboda sainformacio masalebi saqarTvelos TiTqmis
yvela mazridan, qalaqidan, dabidan da soflebidanac ki. bu-
nebrivia, rom korespondentebis gansakuTrebul yuradRebas
ipyrobda saqarTvelos mravaleTnikuri da mraval religi-
uri regionebi _ saingilo, samxreT saqarTvelo, aWara, afxa-
zeTi da samaCablo.
gazeT “saqarTveloSi” gamoqveynebuli monacemebis Tanaxmad,
XX saukunis dasawyisSi afxazeTi oTx saboqaulod iyo
dayofili. qarTuli mosaxleobis simravliT samurzayanos
olqi gamoirCeoda, gudaurisa da kodoris olqebSi afxa-
zuri mosaxleobis raodenobrivi upiratesoba igrZnoboda,
gumisTis olqSi ki, eTnikuri berZnebi sWarbobdnen2. afx-
azeTsa da saqarTvelos Soris gaucxoveba me-20 saukunis da-
sawyisSi aSkara da TvalsaCino faqtad iqca, “saqarTvelos”
korespondenti zaqaria edili, romelmac 1918 wels saqarT-
velos Savi zRvis sanapiroebi Semoiara, wers: “ara mgonia,
romelime kuTxe kavkasiisa ise iyves Wreli, rogorc dRes
aris afxazeTi. is wminda mozaikas warmoadgens am mxriv da
yvela visac mosvla ar dazarebia, mosula da aq dasaxle-
bula: rusi, ebraeli, bolgarieli, albaneli, estoneli...”3.
2. “saqarTvelo”; 1917w, #35, gv3.
3. iqve.
191
afxazebi yvelaze didi undoblobiT qarTvelebs ekidebod-
nen. “qarTvelebma ver daimsaxures Cveni siyvaruli”, _ ase
uTxra zaqaria edils matarebelSi damgzavrebulma moxuc-
ma afxazma4. saubarSi gairkva, rom siZulvili ZiriTadad
Cinovnikad momuSave qarTvelebma daimsaxures. zaqaria
edilma Tanamgzavrs auxsna, rom gaCinovnikebuli qarTvele-
bi saqarTvelos arc erT kuTxeSi ar uyvardaT, radgan isini
ruseTis interesebs emsaxurebodnen, magram moxuci afxazi
Seuvali iyo: “Tqven qarTvelebi... roca Cven osmaleTTan
erTad TavisuflebisaTvis vebrZodiT ruseTs, maSin Tqven
zurgSi xmals gviSendiT, es raRa iyo dagaviwydaT gana?”
laparakma cxare xasiaTi miiRo da aSkarad emCneoda, rom afx-
azebi ukmayofiloni iyvnen qarTvelebiT da gansakuTrebiT
megrelebiT, romelTac im brals sdebdnen, rom miwa-wyali
mTlad imaT daiWireso”5, wers z. edili.
Cveni azriT, gazeT “saqarTvelos” racionaluri Jurna-
listuri pozicia imaSi gamoixata, rom Jurnalistebs afxa-
zebi ar gaukicxavT antiqarTuli ganwyobis gamo. amis san-
acvlod gazeT “saqarTvelos” korespondentebi Seecadnen
gaerkviaT, Tu ratom ariqves afaxazebma qarTvelebi, rogorc
arasando partniorebi. “saqarTvelos” Jurnalistebma io-
lad daadgines, rom afxazTa undobloba Sedegi iyo ruseTis
kolonialisturi politikisa. amis saukeTeso ilustraciad,
Cveni azriT, gamodgeba zaqaria edilis werili “afxazeTis
eklesiis garusebis istoriidan”.6
werilSi damowmebulia 1900 wels quTaisis Jandarmeriis
ufrosisa da soxumis episkoposs Soris mimoweris saar-
qivo masala. kerZod, Jandarmeriis ufrosma, romelic afx-
azeTSi proqarTuli propagandis gamtarebelTa dapatimre-
bisTvis samxilebs agrovebda, 12 SekiTxva dausva afxazeTis
episkoposs. policieli misgan iTxovda “arasando pirebis”
_ Tedo saxokias, anTimoz juRelis, mRvdlebis: maWavarianis,
Cxenkelis, kereseliZisa da besarion xelaias winaaRmdeg ar-
4. edili zaqaria, “Savi zRvis sanapiroebze (mgzavris STabe-
Wdilebani)”, “saqarTvelo”, 1918w, #9 gv: 4.
5.iqve.6. edili zaqaria; “afxazeTis eklesiis garusebis istorii-
dan; “saqarTvelo; 1918 w; #37; gv: 4
192
sebuli informaciis dadasturebas.
Jandarmeriis ufrosi: “scnobT, TuU ara, rom mRvdelni: maWa-
variani, xelaia, Cxenkeli da kereseliZe saSiSni arian ruse-
Tis imperiis interesebisTvis?”
afxazeTis episkoposi: “Tu rom mRvdelni maWavariani,
kereseliZe da xelaia moqmedoben afxazeT-samurzaya-
nos gasaqarTveleblad, maSin, rasakvirvelia, mavned unda
CaiTvalos maTi moRvaweoba, radgan amiT isini win aRudge-
bian ruseTis imperiis mizansa da miswrafebas... moqmedeba
Tedo saxokiasi da juRelisa mavneblad unda CaiTvalos,
radgan gaqarTulebuli maTgan axalgazrdoba mtrad gauxde-
ba ruseTis eklesias, romelic sul sxva mizniT moqmedobs
saqarTveloSi”7.
1917 wlis Tebervlis burJuaziuli revoluciis Semdeg
ruseTis mier dapyrobili erebis nacionalur miswrafebebs
gasaqani mieca. ase moxda saqarTveloSic, sadac swavleba
upiratesad qarTul enaze gadavida. Tumca, rogorc “saqarT-
velo” wers, afxazebma qarTul enaze swavleba ar isurves.
mSoblebi maswavleblebs daemuqrnen kidec, Tu qarTul enaze
swavlebas dagvaZalebT, Svilebs skolebidan gamoviyvanTo8.
“saqarTvelos” korespondenti askvnis: “sazogadod afx-
azeTSi rusul atmosferas didad aqvs gadgmuli fesvebi da
ruseTis erTsaukunovans mcdelobas maTi gadagvarebisaT-
vis ukvalod ar Cauvlia”9.
afxazeTSi arsebuli antiqarTuli ganwyobis kidev erTi
faqti 1917 wels soxumSi gamarTuli saeklesio krebis mier
miRebuli mimarTvaa. mimarTvaSi afxazi sasuliero pirebi
werdnen: “saqarTvelos eklesiasTan rom SeverTdeT, maSin
saqarTvelos avtonomia Tu gamocxadda, Cvenc imaSi mogvaTa-
vseben da radganac CvenSi bevri mamulia, qarTvelebi movlen
da Camogvisaxldebiano... isini TavianTs mRvdlebs, sasuli-
7. iqve.8. edili zaqaria, “skolebis gaerovneba saqarTvelos sana-
pireobSi”; “saqarTvelo”; 1917w # 269; gv: 4.
9. iqve
193
ero gamgeebs gamogvigzavnian da es CvenTvis sasurveli ar
ariso”10.
“saqarTvelos” korespondentebi ar malavdnen, rom qarTul-
afxazur urTierTobaTa daZabvaSi qarTvelebsac didi wv-
lili miuZRodaT. soxumis qalaqis Tavi nikoloz TavdgiriZe
gazeT “saqarTveloSi” gamoqveynebul erT-erT werilSi
aRniSnavs, rom 1905 wlamde TviT afxazebi uwyobdnen xels
maT miwebze megreli moijarade glexebis Casaxlebas. 1905
wlis revoluciis Semdeg afxazeTSi socialisturi idee-
bis propaganda daiwyo. am ideebs upiratesad megreli glex-
ebi icavdnen da iTxovdnen, rom afxazi memamuleebis miwebi
maT ufasod gadascemodaT. amis paralelurad imave miwebs
berZnebi, somxebi, rusebi, ebraelebi Zvirad yidulobdnen.
Sesabamisad, afxazebisTvis qarTveli mtrad iqca, sxva erovne-
bis warmomadgeneli ki _ megobrad. “Cven mjiRiT da muqariT
vaSinebT suyvelas da amitom megobrebsac vkargavT. Cveni me-
toqeebi ki cxovrebrivi, gonebrivis saSualebiT moqmedoben
da kidevac imarjveben”11, werda niko TavdgiriZe.
amrigad, gazeT “saqarTveloSi” afxazeTis garusebis aswlo-
vani politika dasaxelda imis mizezd, rom afxazebs ar sur-
daT qarTulad metyveleba, ar surdaT saqarTvelos eklesia-
sTan erTianoba da, rac mTavaria, qarTvelebi arasando, saSiS
partniorebad miaCndaT. ukanaskneli mizezis warmoSobaSi,
“saqarTvelos” korespondentebis azriT, Tavad qarTvelebis
wvlili didi iyo.
meore mravaleTnikuri regioni, romlis yofa-cxovreba gazeT
“saqarTvelos” furclebze gaSuqda samcxe-javaxeTia. meoce
saukunis dasawyisis samcxe-javaxeTi eTnikuri da religi-
uri TvalsazrisiT saqarTvelos yvelaze ufro mravalf-
erovani kuTxe iyo. somxebis, berZnebis, azerbaijanelebis,
ebraelebis, qarTvelebis, Turqebisa da rusebis Tanacxovre-
ba religiuri gansxvavebulobis gamoc rTuldeboda. metic,
erTi erovnebis warmomadgenlebi xSirad sxvadasxva reli-
gias ekuTvnodnen. magaliTad, aRmsareblobis TvalsazrisiT,
10. edili zaqaria; “afxazeTidan”; “saqarTvelo”; 1917w, # 273;
gv: 4.
11.TavdgiriZe niko, “saqarTvelo”; 1917 w; # 171; gv2
194
qarTvelebi marTlmadidebel, kaTolike, grigorian da mahma-
dian qarTvelebad iyofodnen.
samcxe-javaxeTis Sesaxeb gazeT “saqarTveloSi” gamo-
qveynebuli masalebi ZiriTadad sam Tematur jgufad iyofa.
a) samcxe-javaxeTis istoriis amsaxveli sagazeTo masalebi
b) publikaciebi, romlebic eZRvneboda samcxe-javaxeTis so-
cialur problematikas da g) religiuri da eTnikuri da-
pirispirebis amsaxveli masalebi.
samcxe-javaxeTis socialur problematika da tradicie-
bi aisaxa niko kecxovelis (SemdgomSi cnobili qarTveli
botanikosis) da kote odiSarias 12 samogzauro narkvevebSi.
xolo samcxe-javaxeTis istoriisa da tradiciebis Sesaxeb
gamoqveynebul masalebSi aRsaniSnavia cnobili qarTveli
istorikosis samson fircxalavas, agreTve, simon gor-
gaZis, zaqaria WiWinaZis istoriuli narkvevebi.13 istoriul
narkvevebSi avtorebma Segvaxsenes, rom erTian qarTul
saxelmwifos samcxe-javaxeTSi Caeyara safuZveli, rom es is
adgilia, sadac uZvelesma qarTulma tomebma rkinis warmoe-
ba daiwyes, rom Tavdapirvelad am kuTxeSi gavrcelda qris-
tianoba da igi qarTuli mwignobrobis ganviTarebisEkerad
iqca. am udavo istoriuli faqtebis moxmoba gazeT “saqarT-
velos” publicistebs, Cveni azriT, imisTvis dasWirdaT, rom
mkiTxvelisTvis SeexsenebinaT: samcxe-javaxeTi saqarT-
velos ganuyofeli da uZvelesi kuTxe ariso.
XX saukunis dasawyisis samcxe-javaxeTis cxovrebaSi eTni-
kuri qarTvelebi mniSvnelovan rols veRar asrulebdnen.
es regioni erTis mxriv somxebis, meores mxriv ki _ azerbai-
jenlebisa da Turqebis dapisispirebis kerad iqca. eTnikuri
dapirispireba amavdroulad qrisitianul da mahmadianur
religiebs Soris dapirispirebadac iqca. marTlmadidebeli
da grigoriani qarTvelebi, iseve rogorc berZnebi da ruse-
bi, drodadro somxebis mxares iWerdnen, xolo mahmadiani
qarTvelebi _ azerbaijanlebisa da Turqebis mxares ibr-
Zodnen.
12 ix:13 ix: “saqarTvelo” 1915w #42; #111; 1917w #126
195
dapirispirebam gansakuTrebiT mwvave xasiaTi 1918 wels, anu
maSin miiRo, rodesac bolSevikurma ruseTma TurqeTTan
brest-litovskis samSvidobo xelSekruleba gaaforma da
kavkasiis frontidan jarebis gayvana daiwyo. faqtobri-
vad, samcxe-javaxeTis qrisitianuli mosaxleoba TurqeTis
Zlevamosili armiis winaSe pirispir marto aRmoCnda.
TurqeTis warmatebiT Segulianebulma mahmadianebma sam-
cxe-javaxeTis soflebis rbeva daiwyes. mxolod erT TveSi
TrialeTSi Sveicariuli yvelis mwarmoebeli 5 qarxana
daarbies da gaZarcves. yaCaRobis pirvel talRas qristiani
mewarmeebis _ germanelebis baron kuCenbaxisa da Zmebi ame-
terebis, nusbaumis, qarTvlebis buwikliSvilisa da nadiraS-
vilis, rusi gonCarovebis qarxnebi Seewira. gazeTi “saqarT-
velo” wers, rom zaralma 15 milioni maneTi Seadgina. “guSin-
deli milionrebi dRes quCa-quCa dadian, yvela gaZarcvuli
da aklebulia”14, werda “saqarTvelos” korespondenti.
samcxe-javaxeTis somxoba moiTxovda mahmadiani mezobleb-
is dasjas, gaZevebas, maTTan ukompromiso brZolas. Tumca, am
radikalur moTxovnebs gazeT “saqarTvelos” Jurnalistebi
ar eTanxmebodnen. gazeTis sainformacio politika ise
daigegma, rom aRar ibeWdeboda e.w. saredaqcio statiebi. san-
acvlod qveyndeboda sainformacio xasiaTis koresponden-
ciebi, romlebic mxolod faqtebs efuZnebodnen. ramdenime
nomris Semdeg gazeT “saqarTveloSi” meore koresponden-
ciac gamoqveynda, sadac moTxrobilia, rom yaCaRTa brboebma
amjerad mahmadiani mewarmeebis _ haji idrisas da ajalovis
qarxnebic aikles. anu, yaCaRobis faqtebi, rasac erTi SexedviT
religiuri angariSsworebis saxe hqonda, “saqarTvelos” ko-
respondentebis dakvirvebiT omis Tanmxlebi Zarcva-gleja
aRmoCnda.
gazeT “saqarTveloSi” samcxe-javaxeTSi warmoqmnili reli-
giuri da eTnikuri dapirispirebis kidev mravali epizodia
gaSuqebuli, Tumca, TiToeuli maTganis ganxilva Sors wagvi-
yvans. daskvnis saxiT ki aRvniSnavT, rom mravaleTnikuri
da mraval religiuri regionebis problematikis gaSuqe-
bisas gazeT “saqarTvelos” korespondentebi did sifrTx-
iles iCendnen da cdilobdnen, konfliqturi situaciebi
14 f, “TrialeTis akleba”; “saqarTvelo”; 1918w; #60; gv: 4.
196
ki ar gaemwvavebinaT, aramed SeemsubuqebinaT da mSvidobis
SenarCunebis gzebi daesaxaT.
gamoyenebuli literatura
1. gagoSiZe SoTa, qarTuli Jurnalistikis istoria (me-20
saukunis 20-iani wlebi), nakveTi I; gv. 3; Tbilisi; 2004w.
2. “saqarTvelo”; 1917w, #35, gv3.
3. iqve.
4. edili zaqaria, “Savi zRvis sanapiroebze (mgzavris STabe-
Wdilebani)”, “saqarTvelo”, 1918w, #9 gv: 4.
5. iqve.6. edili zaqaria; “afxazeTis eklesiis garusebis istorii-
dan; “saqarTvelo; 1918 w; #37; gv: 4 .7. iqve.8. edili zaqaria, “skolebis gaerovneba saqarTvelos sana-
pireobSi”; “saqarTvelo”; 1917w # 269; gv: 4.
9. iqve
10. edili zaqaria; “afxazeTidan”; “saqarTvelo”; 1917w, # 273;
gv: 4.
11. TavdgiriZe niko, “saqarTvelo”; 1917 w; # 171; gv2
12. ix:
13. ix: “saqarTvelo” 1915w #42; #111; 1917w #126
14. f, “TrialeTis akleba”; “saqarTvelo”; 1918w; #60; gv: 4.
197
Tamar dolbaiasaqarTvelo
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisissaxelmwifo universiteti
asistent-profesori
saqarTvelos portebis mniSvneloba samxreT kavkasiis regionis globalur ekonomikur sivrceSi integrirebisaTvis (XIX-XXIUss)
1801 wlidan saqarTvelo ruseTis imperiis SemadgenlobaSia.
imperiis periferiebSi sxva qveynebidan saqonlis Semota-
nisaTvis xelSewyobis, aseve ruseTis mrewvelobisa da vaW-
robisaTvis iranisa da TurqeTis bazrebis daqvemdebarebis
mizniT, mefis xelisuflebam 1821 wels gaxsna yulevis, anu
redut-kales porto-franko porti, romelSic imave wlis 8 oq-
tombris brZanebulebiT ucxoeTidan Semotanil saqonelze
daawesa 5%-iani saSeRavaTo tarifi, maSin roca ruseTis
SavizRvispira portebSi ucxouri nawarmi ibegreboda 25%-
iT. SeRavaTiani vaWrobis dawyebisTanave, yulevi mTeli am-
ierkavkasiisTvis saqonlis erTaderTi sawyobi gaxda, xolo
Tbilisi msoflio mniSvnelobis sasawyobo da saqonlis
gamanawilebeli centri. tranziti yulevi – Tbilisis gziT
xels uwyobda evropuli saqonlis iranul bazrebze gaba-
tonebas, ruseTis mrewvelobas da vaWrobas ki ganviTareb-
is perspeqtivebi mouspo, radganac rusuli saqoneli ufro
Zviri da dabali xarisxis iyo. amitom rusma mewarmeebma
Txoves mTavrobas aRar gaegrZelebinaT SeRavaTebi, romel-
ic 1831 wels gaauqmes kidec.
evropasa da irans Soris satranzito gzam yulev-Tbilisis
nacvlad trapezund-erzerumSi gadainacvla. es pirveli
mcdeloba saqarTvelos da amierkavkasiis saqonlis msof-
lio brunvaSi CarTvisa marcxiT damTavrda.
saSeRavaTo tarifi moqmedebda 1821-1831 wlebSi da am peri-
odSi saqonlis Semotana sazRvargareTidan saqarTveloSi
1812-1821 wlebTan SedarebiT gaizarda 3-jer, gatana ki _
198
7-jer. iranSi, TurqeTsa da ruseTSi saqonlis gatanisas ki
saqonlis 25% saqarTvelosa da amierkavkasiaSi rCeboda.
vaWrobis ganviTarebam saqarTveloSi gamoiwvia feodaluri
karCaketilobis rRveva, sakredito saqmianobis gaaqtiureba
da saqalaqo cxovrebis ganviTareba, rac SeRavaTiani tran-
zitisa da vaWrobis gauqmebisTanave Seferxda da Semdgom
daeca kidec.
ruseTis samxreTisa da evropis qveynebis foladis
Camomsxmeli warmoebis ganviTarebisaTvis saWiro marganecis
qveynidan gatanaze daspecializirda foTis porti. msof-
lio bazarze pirvelad 1879 wels gaitanes 835 t. qarTuli
marganeci, romelsac didxans ekava msoflioSi gabatonebu-
li mdgomareoba da misi momxmareblebi iyvnen: germania, in-
glisi, safrangeTi, belgia da sxv. 1870-80-ian wlebSi foTi-
samtredia, foTi-Tbilisisa da Tbilisi-baqos rkinigzis gay-
vanis Semdeg foTis mdebareoba satranzito tvirTebisTvis
sagrZnoblad gaumjobesda da tvirTnakadebic gamravalf-
erovanda.
XIX s-is 80-iani wlebidan foTis navsadgurs konkurenti
gamouCnda baTumis saxiT, roca mefis ruseTma aWara SemoierTa
da danarCeni saqarTvelosgan mowyvetilma baTumma ekonomi-
kuri kavSirebis aRdgena daiwyo. amas daerTo rusuli ba-
zris moTxovnilebebi da saqarTvelosa da amierkavkasiaSi
sarkinigzo xazebisa da dasavleT da aRmosavleT saqarT-
velos Soris damakavSirebeli axali gzebis gayvana. 1883
wels daiwyo baTumis navsadguris mSenebloba da ganisaz-
Rvra misi, rogorc navTobis msoflio bazarze mimwodeblis
specializacia. 1890 wels gaixsna suramis sauReltexilo
rkinigza. amierkavkasiis rkinigzis eqspluataciis dawyebam
gamoiwvia kavSirebis gaRrmaveba baqos, Tbilissa da baTums,
anu kaspiisa da Savi zRvis auzebs Soris; aseve saqarTvelos
SigniT qalaqebsa da sasoflo dasaxlebebs Soris. mTlianad
kavkasiis ruseTsa da evropasTan dakavSirebam ki ganaviTara
saerTaSoriso savaWro-ekonomikuri kavSirebi, gamoiwvia
saqarTveloSi kapitalizmis Casaxva da feodaluri daquc-
macebulobidan erTiani Sida erovnuli bazris Seqmnisken
svla.
199
XIX s-is bolos saqarTvelos Sav zRvaze ori mZlavri sazR-
vao navsadguri hqonda baTumisa da foTis saxiT.
foTis navsadguris tvirTbrunva 1884 wels iyo 172 000 tona,
1902 wels - 585 900tona, 1913 wels ki 1 071 400 tonamde gaiz-
arda. portis tvirTbrunvaSi marganecis wili iyo 88 %, rac
evropaSi moxmarebuli marganecis 70% Seadgenda.
baTumis navsadguris tvirTbrunva 1883 wels – 91 000 tona
iyo, 1902 wels – 1 760 000 tona. 1883 wels navTobproduqtebis
wili tvirTbrunvaSi 54,5% Seadgenda, 1902 wels – 74,4%. (v.
jaoSvili, “baTumi”, 1996w). XX s-is dasawyisSi ruseTma nav-
Tobis msoflio bazarze poziciebi daTmo da tvirTbrunva
1913 wels 94 300 tonamde Semcirda.
I msoflio omma Zlier Seaferxa baTumisa da foTis
navsadgurebis muSaoba da qalaqebis mrewveloba. baTumi da
foTi 1918-21 wlebSi ramdenjerme Turqebis, ingliselebisa
da menSevikebis xelSi gadavida, sabolood ki wiTelma arm-
iam daikava.
sabWoTa periodSi, saqarTvelos teritoriul-sawarmoo
kompleqsis sivrcobrivi struqturis srulyofisa da
Tbilisis samrewvelo aglomeraciis hipertrofiuli gan-
viTarebis Tavidan acilebis mizniT, mizanSewonili gaxda
saqarTvelos zRvispira mdebareobis rolis wamoweva da
SavizRvispireTis sameurneo kompleqsis ganviTareba sakav-
Siro mniSvnelobis baTumisa da foTis saporto-samrewvelo
kompleqsebis saxiT. swored am portebis meSveobiT axor-
cielebda saerTaSoriso da Sida kavSirebs saqarTvelo da
amierkavkasiisa da Sua aziis respublikebi, sabWoTa kavSiris
samxreT raionebTan da sazRvargareTis qveynebTan.
baTumis porti tradiciulad specializirebuli iyo navTo-
bisa da navTobproduqtebis eqsportze. 70-iani wlebidan misi
tvirTbrunvis struqtura garTulda eqsportSi sxvadasxva
saxeobis mSrali tvirTis wilis mniSvnelovani gazrdiT.
portis tvirTbrunva 1985 wels 6 334 000 tona gaxda. aqedan
navTobisa da navTobproduqtebis wili iyo 73, 9%. mazuTi,
benzini, bitumi, benzoli da sxva gadioda eTiopiaSi, ital-
200
iaSi, safrangeTSi, gfr-Si, belgiaSi, vietnamsa da kubaSi. mSra-
li tvirTebis wili saerTo tvirTbrunvaSi 26, 1% Seadgenda.
aqedan 90% modioda importul marcvleulze, romliTac
maragdeboda ara marto saqarTvelo, aramed amierkavkasiis
respublikebic. Saqari Semodioda braziliidan – saqarT-
velosTvis; avstraliidan da safrangeTidan Semosuli kara-
qi igzavneboda Sua aziasa da somxeTSi; brinji da fqvili
– indoeTidan da safrangeTidan; xorbali argentinidan, aSS-
dan, kanadidan da avstraliidan amierkavkasiis respublike-
bisaTvis; periodulad warmoebda tropikuli xilis impor-
tic. porti satranzito funqciasac asrulebda – somxeTi-
dan Tixamiwa igzavneboda iugoslaviasa da TurqeTSi; per-
liti – italiaSi, espaneTsa da belgiaSi; daxerxili xe-tyis
masala dunaispira qveynebidan - iranSi.
foTis saporto-samrewvelo kompleqsis specializacias
isev gansazRvravda WiaTuris marganecis eqsporti, aseve
manqanaTmSenebloba da Tevzis mrewveloba. ssrk-dan gata-
nili marganecis madnis 36% WiaTuris marganeci Seadgenda.
saqarTvelo umaRlesi xarisxis peroqsiduli madnis er-
TaderTi eqsportiori iyo. gemTmSeneblobis produqcia,
mciregabaritiani wyalqveSa frTiani katarRebi, evropis 12
qveyanaSi gadioda, xolo Tevzis mrewvelobis produqcia ni-
geriaSi, rumineTSi, CexoslovakiaSi, iemenSi, italiaSi, espan-
eTSi da sxv. porti iRebda amierkavkasiis respublikebisa da
iranisaTvis importul boqsits da marcvleuls, xolo ssrk
samxreTi raionebidan rkinasa da qvanaxSirs.
sabWoTa periodSi saqarTvelos portebi garkveulwilad
gansazRvravdnen respublikuri teritoriul-sawarmoo
kompleqsis struqturasa da sameurneo specializacias da
qveynis zRvispira raionebis socialur-ekonomikuri gan-
viTarebis katalizators warmoadgendnen. saporto-sam-
rewvelo kompleqsebi qveynis mrewvelobis saerTo produqci-
is 24% iZleodnen. rac Seexeba saqarTvelos portebis meS-
veobiT amierkavkasiis respublikebis msoflio ekonomikaSi
CarTulobas, sabWoTa kavSiris Caketili centralizebuli
ekonomikisa da socialistur qveynebTan arsebuli erTiani
saxmeleTo sivrciT ganpirobebuli ekonomikuri kavSirebis
gamo, portebs mcire mniSvneloba hqondaT.
201
XX s-is 90-iani wlebidan ganviTarebulma politikur-
ekonomikurma krizisma, ssrk daSlam da sabazro ekonomi-
kaze gadasvlam saqarTvelo axali realiebis winaSe daay-
ena. dairRva Zveli ekonomikuri kavSirebi, daikarga gasaRe-
bis bazrebi, daeca ekonomika, gaCnda umuSevroba. aseT mZime
viTarebSi saqarTvelo daadga damoukideblobis gzas da
saqarTvelos portebi samxreT kavkasiis qveynebis sabazro
ekonomikaze gadasvlisa da msoflio ekonomikur sivrceSi
CarTvis mniSvnelovan instrumentad iqcnen vrcel evraziul
arealSi aRmosavlur-dasavlur Tu Crdilo-samxreTuli
savaWro-ekonomikuri, Tu satransporto mimarTulebebis
gadakveTaze.
1992 wels daibada idea “evropa-kavkasia-aziis satransporto
derefnis” (TRACECA) Seqmnis Sesaxeb da 1996 wels daiwyo
yazaxeTidan navTobis transportireba rkinigziT baTumis
portamde, iqidan ki zRviT saerTaSoriso bazarze. azer-
baijanuli navTobis saqarTvelodan eqsportirebis mizniT
baqo-sufsis milsadenis aSenebam, derefans “energetikuli”
aspeqti SesZina.
foTis portis tvirTbrunva 2008 wels 8,8 mln. tona gax-
da. gansakuTrebuli zrdis tempiT gamoirCeva sakonteine-
ro gadazidvebi, ramac 185 000 TEU Seadgina, es wina welTan
SedarebiT Sesabamisad 26% da 74%-iani matebaa. gadamuSave-
bul tvirTebSi konteinerebis wilia 42,1%. axali tvirTia
klinkeri tajikeTisTvis, xolo boqsitebisa da marcv-
leulis tradiciuli tvirTnakadebi Semcirda qarxnebis
moTxovnilebaTa Semcirebisa da marcvleulis dasavleTis
qveynebis nacvlad yazaxeTidan Semotanis gamo. aseve trad-
iciuli tvirTebia: Tixamiwa, alumini, spilenZis koncentra-
ti, manganumis koncentrati, silikomarganeci. mniSvnelovani
tvirTi gaxda jarTi.
baTumis portis tvirTbrunvaSi, (2008w. 7.2 mln.t.) eqsport-
tranzituli tvi-rTebia: azerbaijanidan – navTobi, somxeTi-
dan – jarTi, centraluri aziis tvirTebi ruseTSi gadavida,
irans unda saqarTvelos portebis gamoyeneba satranzitod,
magram aSS-s gamo ver iyenebs.
202
import-tranzituli tvirTebi gankuTvnilia azerbaijanisT-
vis, somxeTisTvisa da centraluri aziisTvis.
saqarTvelos portebSi damuSavebuli satranzito tvirTe-
bis 54% azerbaijansa da somxeTze modis.
baTumis porti mzadaa nebismieri saxeobis da moculo-
bis tvirTis misaRebad, tarifebi dabalia gadatvirTvaze,
Senaxvasa da momsaxurebaze, aqvs sakonteineri terminalic,
magram tvirTnakadebi Zalze mcirea. marTalia kaspiidan
modis azerbaijanis, TurqmeneTisa da yazaxeTis navTobi,
magram “yaztransoilma” Tavad iyida baTumis terminali,
xelSekrulebaSi ki ar aris gaTvaliswinebuli saqarT-
velos interesebi da qveyana miiRebs nakleb gadasaxadebs
biujetSi. yulevisa da sufsis terminalebi iyida azerbai-
janma, riTac miiRo monopolia da gasasvleli msoflio
okeaneSi. foTis porti iyida arabulma kompania “rakiin”-
ma. manve SeiZina teritoria foTSi Tavisufali ekonomikuri
zonis Sesaqmnelad.
portebis gasxvisebiT vkargavT ganviTarebisa da msoflio
ekonomikur sivrceSi integrirebis im berketebs, rasac sa-
transporto-geografiuli mdebareoba gvaniWebda yvela is-
toriul epoqaSi, samxreT kavkasiisa da centraluri aziis
tvirTebis qarTul portebze gatarebiT.
gamoyenebuli literatura
1. v. jaoSvili, “baTumi”, 1996 w.
2. statistikuri krebulebi.
203
irina RvineriasaqarTvelo
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisissaxelmwifo universiteti
asistent-profesori
saqarTvelo azerbaijanul on-lain mediaSi (sainformacio sait “1news.az”-is
publikaciebis mixedviT)
dRes, rodesac erTiani kavkasiuri sainformacio sivrcis
Seqmnis sakiTxi aqtiurad ganixileba profesiul Jur-
nalistur da ara marto profesiul wreebSi, Zalauneburad
ibadeba kiTxva: ramdenad realuria amgvari sivrcis erTia-
noba? SeiZleba Tu ara dapirispirebuli da erTmaneTisT-
vis miuRebel poziciebze mdgomi Cveni mezoblebisTvis
faqtebis erTnairi interpretaciis miwodeba, politikuri
Tu eTikuri TvalsazrisiT dasaSvebia Tu ara informaciis
diferencirebuli variaciiT miwodeba mezoblebisTvis da,
rac mTavaria, am erTian sivrceSi rogor unda movaTavsoT
dapirispirebuli mxareebis mier erTmaneTis arc Tu ise de-
likaturi formiT mowodebuli Sefasebebi. cxadia, erTiani
informaciuli politikis SemuSaveba zeamocana ar aris, ma-
gram sakmao Zalisxmevas rom moiTxovs, esec udavoa.
Cveni mezoblebis upiratesi informaciuli interesebis das-
adgenad daviwyeT azerbaijanuri da somxuri sainformacio
saitebis Seswavla. amjerad gvinda visaubroT azerbaijanu-
li sainformacio sait www.1news.az –is saqarTvelosadmi
miZRvnil publikaciebze agvistos omis dReebSi.
upirvelesad, martivi statistikiT daviwyoT: 2008 wlis
8–13 agvistos saitze gamoqveynda 196 publikacia, aqedan 163
informaciuli werili, e.w. „niusi“ (maT Soris dRis uwyveti
qronikebi) da 33 analitikuri masala.
204
avtorebad, garda sainformacio saagentoebis – Vesti.ru, Rian.ru, Lenta.ru, Newsru.com, MIGnews.com, РИА_Новости – gvev-
linebian eqspertebi da analitikosebi:
1. Илья Крамник, военный обозреватель;
2. Федор Лукьянов, главный редактор журнала «Россия в глобальной политике»;
3. Ризван Гусейнов ;
4. Джон Лафлэнд, британский политолог, директор по исследованиям парижского Института демократии и сотрудничества;
5. Теймур Гулиев, независимый политолог;
6. Саадат Кадырова, независимый корреспондент, Россия, Москва;
7. Сахиль Искандеров, политолог;
8. Андрей Федяшин, политический обозреватель;
9. Александр Храмчихин, заведующий аналитическим отделом Ин-ститута политического и военного анализа;
10. Татьяна Синицына, обозреватель;
11. Фридон Дочия, собкор 1news.az в Грузии;
12. Маршалл Голдман, содиректор Центра исследований по России Гарвардского университета;
13. Гамид Харисчи, политический аналитик;
14. Вадим Карасев, политолог (Украина);
15. Влад Гринкевич, экономический обозреватель;
16. Наргиз Асадова, Вашингтон;
17. Ильгар Велизаде, политолог (Азербайджан);
18. Татьяна Чаладзе, заместитель главного редактора газеты «Бакинс-кий рабочий»;
19. Юрий Зайцев, действительный академический советник Акаде-мии инженерных наук.
205
cxadia, naSromis mcire formati ar iZleva yvela publikaci-
is ganxilvis SesaZleblobas, amitomac, SemogTavazebT
amonaridebs, romlebic, Cveni azriT, dagvexmareba rogorc
azerbaijaneli analitikosebis TvalTaxedvis, aseve iqauri
mkiTxvelis informaciuli interesebis dadgenaSi dagvex-
mareba.
pirveli publikacia, romelmac Cveni yuradReba miiqcia, jer
kidev omis dawyebamde, 4 agvistos qveyndeba. misi avtoria.
Федор Лукьянов, главный редактор журнала «Россия в глобальной
политике» Россия выбрала линию, которую в Кремле считают своего рода компромиссом. Москва не могла не реагировать на то, что случилось на Балканах. Но, не желая разжигать страсти, не пошла на признание Сухуми и Цхинвали. (Хотя, по мнению российского руководства, после Косово оно имело полное право поступить аналогичным
образом с Абхазией и Южной Осетией). Россия готова и впредь признавать формальную территориальную целостность Грузии, дабы
не запутывать и без того сложную ситуацию. Но помимо этого – полноформатные отношения с двумя бывшими автономиями.
Проявлениями такого подхода стали выход России из режима санкций против Абхазии и апрельский указ Президента России
об оказании “предметной помощи” жителям Абхазии и Южной
Осетии.
es amonaridi cxadyofs, rom ruseTs ukve dagegmili da 2–3
wlis winswrebiT gaTvlili aqvs situaciis nebismieri gan-
viTarebis scenari:
В Тбилиси понимают, что после Косово перспективы восстановления территориальной целостности страны стали еще более туманными.
Если оставить все как есть, принять статус-кво, который сложился после российских шагов, через год-два будет бессмысленно говорить даже о теоретической возможности реинтеграции. Абхазия станет элементом огромного экономического комплекса под названием
“Олимпиада в Сочи”. Южная Осетия и так уже де-факто представляет собой дотационный регион Российской Федерации.
206
metic, TviT Jurnalist–politologi gvacnobs movlenaTa
ganviTarebis ruseTisTvis sasurvel scenars:
Чтобы переломить тренд, Тбилиси нужны решительные действия. Дипломатические инициативы, военное давление, привлечение внимания союзников на Западе, в том числе путем поддержания и
нагнетания напряженности.
Tbilismac ar gaawbila yofili „ufrosi Zma“ da am statiaSi
rekomendaciis saxiT CamoTvlili yvela punqti Seasrula.
Tu gavixsenebT omis periods, qarTvelTa umravlesoba,
garkveulwilad, gakvirvebulic ki iyo mahmadianuri mezo-
beli qveynis mxardaWeriT, rasac somxeTTan dapirispire-
biT da regionSi mokavSiris ZebniT xsnida. cxadia, arc
am faqtoris ugulebelyofa ar iqneba marTebuli, magram
azerbaijans saqarTvelos poziciis gamarTlebas gac-
ilebiT ufro seriozul mizezTa mTeli nakrebic hqon-
da. am TvalsazrisiT sainteresoa axalgazrda poli-
tikuri analitikosis, Tural qerimlis ori komentari.
pirveli 8 agvistos gakeTda: “События в Грузии показали, что Россия остается верной заветам Петра I” (08 августа 2008 16:17)
Военная поддержка осетинских сепаратистов со стороны властей
России говорит о том, что на Южном Кавказе, согласно заветам
Петра I, продолжает проводиться имперская политика. Азербайджан
должен сделать из этих событий конкретные выводы, поскольку страна, нарушающая суверенитет соседнего с нами государства, не может быть членом Минской группы ОБСЕ.
Происходящее в Грузии является большим испытанием и для стран
Запада, особенно США. Это испытание покажет, позволяет или
нет сотрудничество с этими странами, опираясь на их поддержку, и Азербайджану военным путем решить вопрос армянского сепаратизма в Карабахе. Говоря о поддержке я не имею в виду бесполезные резолюции ООН, которые давно потеряли свой эффект и дежурные визиты западных политиков в регион, а серьезные действия, направленные на решение конфликта. Уверен, что в течение нескольких дней мы получим ответы на интересующие нас вопросы (148).
207
meore komentari 11 agvistos, ukve omis garkveuli Sedegebis
kvaldakval keTdeba:
Оказалось, что ядерные амбиции Ирана беспокоят США сильнее, чем политические амбиции Грузии 11 августа 2008 12:09
В настоящее время между Грузией и Россией идет война, причем
Грузия получает от Запада лишь политическую поддержку и воюет, по сути, в одиночку,
Южный Кавказ стал заложником России, а западные державы для изменения ситуации ограничиваются лишь переговорами, а точнее, ведут торг с Россией. В ходе этого торга Америка отдала Грузию
в обмен на Иран, ибо ядерные амбиции последнего беспокоят ее сильнее, чем политические амбиции Тбилиси, завершил Керимли.
sakmaod aradamaimedebelia qarTvelebisTvis, iseve ro-
gorc azerbaijanelebisTvis, Джон Лафлэнд, британский
политолог, директор по исследованиям парижского Института демократии и сотрудничества analitikuri werili Цхинвали –
геополитический центр планеты? 8 августа 2008 14:08
avtori iwyebs saubars geopolitikis fuZemdeblis helford
makinderis moZRvrebis Sesaxeb:
1. Подобно Макиндеру, они (amerikis SeerTeuli Statebi)
стремятся превратить Черное море в натовское _ озеро и вытеснить Россию с ее ряда исторических территорий в Европе. Этот план
служит трем целям: защитить источники поставок энергоносителей,
способствовать “демократизации” (читай “вестернизации”) “Большого Ближнего Востока” от Касабланки до Кабула, и нанести России
решающее геостратегическое поражение.
avtori migviTiTebs amerikis ekonomikur da politikur in-
teresebze am regionSi:
2. Конечно, в умах вашингтонских кабинетных стратегов эта идея и сегодня “живее всех живых”. Конечно, американская экономика и политическая жизнь по-прежнему находится под сильнейшим
влиянием военно-промышленного комплекса, который платит за то, чтобы политики отстаивали необходимость постоянного
208
наращивания военной мощи США. И, конечно, у внешней политики
США есть одна зловещая тенденция – отвлекать внимание от одних кризисов, провоцируя другие.
da amave statiaSi akeTebs prognozs konfliqtSi amerikis
Carevis da amerika-ruseTis ZalTa gadanawilebis perspeq-
tivebze:
3. в то, что Вашингтон будет готов направить свои войска для ведения боевых действий против пророссийских сил – а то и
самих российских войск – в Грузии, верится с трудом (впрочем,
если президентом станет Джон Маккейн, вероятность такого развития событий довольно велика). И хотя утверждать “кто контролирует Цхинвали – тот контролирует весь мир” было бы
преувеличением, исход любого вооруженного конфликта в этом
регионе станет лакмусовой бумажкой, позволяющий судить о будущем соотношении сил между США и Россией. (172)
saitis masalebis analizis procesSi gamoikveTa Zalian
saintereso tendencia: mkiTxveli naklebad interesdeba
rusi da ucxoeli analitikosebis publikaciebiT im dros,
rodesac azerbaijaneli avtorebis masalebi sakmaod did
auditorias agroveben.
sakmaod sainteresoa damoukidebeli politologis, Teimur
gulievis werili
Теймур Гулиев, независимый политолог
Очередная ручка “стартера” для Кавказа 09 августа 2008 19:00
samxreT kavkasiis daxasiaTebisas avtori wers:
1. С момента приобретения независимости и по сей день все три государства “мастерски” перевязаны путами этнически-
территориальных конфликтов… Попытка разрешить любой из существующих конфликтов обязательно вызывает обратную
эксцессивную реакцию в отношении тех или иных из числа остальных.
209
2.…Так, видимо, уже начало происходить и в этот раз, когда прогрессирующая в отношении прав человека и гуманитарных свобод Грузия (Джорджия или попросту Сакартвело) решила крайне оперативными мерами обеспечить себе последний недостающий
атрибут прогресса – восстановление территориальной целостности.
sainteresoa osi xalxis avtoriseuli Sefaseba:
3. Многочисленность и интеллектуальная развитость осетинского народа, гордящегося своим скифо-сармато-аланским происхождением
и древней культурой, делает его обладателем серьёзного потенциала в информационном противостоянии с Грузией…
avtori Zalian realisturad uyurebs mTiel xalxTa kon-
federaciis konfliqtSi CarTvis SesaZleblobas. cxadia,
am xalxTa warmomadgenlebs, garda nadavlisa, separatizmis
ruseTis mier dakanonebis da maT sasargeblod precenden-
tis Seqmnis sakiTxic ainteresebT:
4. В дополнение ко всему, разного рода идейно-нравственные “шатания” максималистского характера, обуявшие Кавказ в период борьбы за независимость Ичкерии от России, и в дальнейшем
пустившие корни вглубь кавказского общества, породили на идейно-политической почве массу “любителей приключений”, причём не простых, а военных…
В считанные дни эта категория населения может трансформироваться в добровольческую армию, воюющую за окончательное отторжение бывшей Юго-Осетинской АО от Грузинского государства. Не сле-дует забывать про существование Конфедерации горских народов Северного Кавказа во главе Юрием/Мусой Шанибовым и про уйму идентичных патриотических мобильных организаций, о которых мы редко слышим; но последнее не значит, что их больше не существует.
cxadia, somxeTTan mezoblobis faqtoric sakmaod kritiku-
ladaa mowodebuli:
5. Для Грузии обстановка осложняется ещё и тем, что “под носом”
у неё ближайший сосед Армения, не имеющий геополитически на
210
сегодня иного выхода, как беспрекословно сотрудничать со своим
историческим могущественным союзником Россией. Армянская же церковь, испокон веков владеющая азами агентурно-шпионской
координации национальной диаспоры, без особого труда может мобилизовать “пятую колонну” где-нибудь за рубежом, а тем более в “братской” Грузии. Всё это, должно было бы заранее насторожить военное и политическое руководство Грузии при разработке сепаратистов подобной операции, но увы…
statiis dasasruls Teimur gulievi Tanamemamuleebs
qarTul Secdomebze swavlisken mouwodebs:
6. И самое главное: ни в коем случае нельзя руководствуясь чисто механи ческими умозаключениями, без политического чутья и вое-нной смекалки браться за ликвидацию самого старого постсоветского очага напряжённости на Кавказе - конфликта вокруг НКАО!
Считаю своим гражданским долгом предупредить своих коллег политологов и общественно-политических деятелей об опасности
нагнетания в азербайджанском обществе ультрареваншистских настроений по типу “Цхинвальского блицкрига”.
miuxedavad imisa, rom azerbaijaneli politologebi da
analitikosebi, iseve rogorc am qveynis mosaxleobis didi
umravlesoba (rogorc es saitis publikaciebis analizidan
gamoCnda) calsaxad uTanagrZnoben da mxars uWeren saqarT-
velos misi teritoriuli mTlianobis aRdgenis mcde-
lobaSi, isini kargad xedaven da xazgasmiT aRniSnaven Cveni
samTavrobo Tu samxedro struqturebis araracionalur da
impulsur moqmedebas. politologi mubariz axmedoglu 9
agvistos wers:
Мубариз Ахмедоглу: “Грузия попалась в капкан, расставленный
Кремлем” 09 августа 2008 18:23
“Дело в том, что российские войсковые подразделения, в том числе 58-ая дивизия и 76-ая Псковская дивизия, проводили военные учения в районе Южной Осетии дней 15-20 назад, что являлось репетицией сценария нынешних боевых действия. Эти же дивизии
сейчас ведут бои в Цхинвали. А Россия еще заранее начала вывозить гражданское население Цхинвали, хотя они переживали намного
211
худшие времена и не двигались с места. Целью вывоза гражданского населения было показать, что в регионе якобы есть гуманитарный
кризис а значит надо встать на защиту своих граждан”. Странно, что Грузия попалась на эту российскую уловку и бросилась в капкан,
подготовленный спецслужбами и армией России.
aqve axmedoglu afasebs samxreTkavkasiur situacias ameri-
ka-ruseTis urTierTobebis WrilSi:
“То, что Запад, в первую очередь США, ничего кроме сухих заявлений
не предприняли в защиту Грузии, является договоренностью между США и Россией, суть которого в том, что Штаты делят Сербию и
дают независимость Косово, а Кремль вынуждает Грузию отступиться от идеи вступления в Североатлантический блок. Из этого можно сделать вывод, что тут речь идет о договоренности между США и
Россией, а значит и не будет особых изменений в геополитической
ситуации на Южном Кавказе, поскольку все под контролем ведущих стран мира, завершил Ахмедоглу”.
mkiTxvelTa rekorduli raodenoba – 1999 – Seagrova inter-
vium ruseTis islamuri komitetis Tavmjdomare heidar je-
malTan, romelic Semdegnairad afasebs situacias:
Гейдар Джамаль: “Силовое решение Грузии создаст прецедент, благоприятный именно для Азербайджана” 09 августа 2008 12:36
1.Ввод российских сил “для защиты миротворческого контингента” юридически является агрессией против Грузии, за что ответственность придется, судя по всему, нести именно Медведеву…
2.Ситуация технически разработана по рецепту ловушки для Саддама Хусейна от 1990 года. В свое время тогдашний друг и партнер США
запросил у них (и получил!) “зеленый свет” для возвращения в состав Ирака его ”19-й провинции” - Кувейта. Как только он вошел в Кувейт, ловушка захлопнулась и Ирак стал изгоем.
3.Очевидно, что силовое решение Грузии, которое может состояться лишь в случае поддержки Тбилиси со стороны ООН, НАТО и
пр., создаст прецедент, благоприятный именно для Азербайджана. Собственно говоря, Россия уже вовсю ссылается на прецеденты, уверяя,
212
что вторгаясь в Грузию, она лишь подражает НАТО, вмешавшейся в югославский ход событий. Вряд ли само НАТО в это поверит.
4.В действиях Грузии есть не просто “след США”, они - прямое следствие того, что Грузия стала сателлитом США. На наших глазах Кавказ превратился в разменную монету в геополитической игре между Вашингтоном и Москвой. Кроме того, не следует забывать израильский фактор (в частности, грузинский спецназ, готовили
израильские инструкторы). Израиль намерен играть возрастающую
роль в Кавказско-Малоазиатском регионе.
cxadia, azerbaijaneli mkiTxvelisTvis sainteresoa, rogor
afasebs movlenebs ruseTSi mcxovrebi maTi Tanamemamule
da ra perspeqtivebi aqvs azerbaijans saqarTvelos msgavsi
problemebis mogvarebis saqmeSi.
am kiTxvebze pasuxs, rogorc Cans, mkiTxvelebi politolog
saxil iskanderis statiebSic eZebdnen. 9 agvistos qveyndeba
sakmaod vrceli werili:
Маленькая победоносная война или …? 09 августа 2008 11:10
avtori sakmaod kritikulad afasebs dasavleTis qmedebebs
ruseTTan da mis mier mxardaWeril separatistul reJimebT-
an mimarTebaSi:
1. Можно было ожидать, что Запад, вступивший в борьбу с Россией
на всем постсоветском пространстве за геополитическое влияние, не мудрствуя лукаво приступит к процессу восстановления прав Грузии в этих непризнанных республиках. Но несмотря на то, что Запад по отношению ко многим странам позволяет вести себя чересчур беспардонно, с Россией он выбрал совсем другую тактику, начиная постепенно сжимать “недружественное кольцо” вокруг нее, что в конечном итоге, по его расчетам, должно привести к полной
нейтрализации влияния России на всей территории бывшего СССР.
Как известно, такой путь слишком долог, и быстро меняющиеся политические реалии еще больше беспокоят руководителей тех стран, которые на своей территории имеют нерешенные конфликты.
Потому что затягивание решения таких конфликтов играет именно на руку сепаратистским режимам.
213
iskanderi ixsenebs Sida konfliqtebis sakiTxebis mogvare-
bis mcdelobasTan dakavSirebul saqarTvelos da saerTa-
Soriso organizaciebis urTierTobebis istorias:
2. Так как сегодня развернулась настоящая война в Южной Осе-тии, вспомним, как себя вели западные страны и структуры и
международные организации в решении конфликтов на территории
Грузии. Уже в течение последних 16 лет ООН через каждые полгода продлевает мандат российским миротворческим силам,
якобы поддерживающим мир, а на самом деле поддерживающим
сепаратистские режимы. Несмотря на неоднократные обращения Грузии о смене российских миротворческих сил в зонах конфликтов на международные силы, до сих пор этот важный шаг со стороны
международных организаций не сделан. Официальный Тбилиси
также неоднократно добивался обсуждения ситуации в зонах абхазо-грузинского и грузино-южноосетинских конфликтов на заседаниях СБ ООН. Но каждый раз после обсуждения принимались такие беззубые и аморфные резолюции, пестрящие всякими
бессмысленными толкованиями и советами, что сами обсуждения теряли всякий смысл. И неужели международные структуры
всерьез рассчитывали такими резолюциями решить серьезные конфликты? Предполагаю, что самым провальным моментом за все это время стал Бухарестский саммит НАТО в апреле этого года, когда несмотря на большие надежды Украины и Грузии и старания США две страны ГУАМ не получили приглашения для вступления в Североатлантический альянс. Следует отметить, что накануне саммита Россия грозилась принять адекватные меры в случае положительного решения данного вопроса. Тогда благодаря особой
позиции Германии, Франции и Испании НАТО решило повременить с приглашением в свои ряды Украины и Грузии. Не исключено, что на позиции противников данного приглашения повлияли тайные договоренности, имевшие место между ними и Россией. А это, в свою очередь, могло быть продиктовано зависимостью этих стран
от энергоресурсов России.
11 agvistos iskanderi agrZelebs ruseT-saqarTvelos omis-
admi miZRvnili analitikuri statiebis serias:
Предполагаемые побудительные причины российско-грузинской
войны 11 августа 2008 14:45
214
mas moyavs rusi eqspertis a. vlasovis saintereso mosazreba
aRniSnuli omis rogorc media–movlenis Sesaxeb:
... очень интересную версию по данному вопросу озвучил российский
эксперт А.Власов: “Победителем в войне в Южной Осетии в итоге окажется тот, кого таковым преподнесет пресса”. Хотя данная версия интересна сама по себе, думаю, что в этой войне победителя или
победителей не может быть в принципе. А вот побежденными могут быть не только Россия и Грузия, но и международное сообщество и все другие заинтересованные стороны.
iskanderi gamoTqvams varauds, rom saqarTvelos, garda kon-
stituciuri wesrigis aRdgenisa, am omis wamowyebisas sxva
miznebic hqonda:
Еще одним моментом, по моему мнению, может быть следующее. Лишний раз таким образом добиваясь разоблачения истинных ролей России и ее миротворческих сил, размещенных в зоне конфликтов, в решении этих проблем, доказать, что Россия является прямым участником этих конфликтов. И, пользуясь благоприятным
моментом, добиться давления на Россию со стороны международных структур для того, чтобы изменить формат переговорного процесса, а также замены состава миротворческих сил. Также имеет право на существование и версия о том, что официальный Тбилиси не прочь доказать миру, что маленькая Грузия для восстановления своей территориальной целостности при необходимости готова столкнуться на поле брани даже с таким монстром, как Россия.
После распада СССР и объявления России его правопреемницей,
бесцельных скитаний Москвы у порога Европы и западных ценностей, стало ясно, что они не намерены отвечать ей взаимностью.
Мало того, оставив, в конечном итоге, Россию у разбитого корыта, т.е. развалившегося СССР, ее вычеркнули из списка могущественных мировых держав, переводя в стан второразрядных. Даже принятие ее в ряды большой восьмерки не смогло сгладить такое к ней
отношение. После прихода к власти в России В.Путина и его команды, в основном состоящей из числа выходцев спецслужб и
силовых структур, в стране начались процессы по укреплению
экономического положения, наведению внутреннего порядка, а также внешнеполитического влияния. В свете этих действий
215
большинство граждан России все активнее начали говорить о том,
что страна должна взять реванш за те унижения на международной
арене, которые ее подвергали в 90-е годы прошлого века. А для этого России как раз-то не хватало маленькой победоносной войны.
Сейчас же эту роль сможет сыграть война с Грузией.
sakmaod vrcladaa ganxiluli ruseTis roli separatistu-
li reJimebis mxardaWeris da dafinansebis sakiTxi:
Руководители стран, на чьих территориях уже много лет существуют сепаратистские режимы, коих открыто поддерживает и
финансирует Россия, практически разочаровались в посреднических миссиях и России, и других стран, и международных структур, вовлеченных в переговорные процессы для решения этих проблем.
Поэтому периодически появляются заявления о необходимости
освобождения захваченных земель путем военного вмешательства. В этом плане больше всех отличался М.Саакашвили. Если бы
операция грузинских вооруженных сил по восстановлению в Южной Осетии конституционного порядка увенчалась успехом
(а она увенчалась бы именно этим без вмешательства России во внутренние дела суверенного государства), то и другие страны,
имеющие на своей территории сепаратистские режимы, не избежали
бы соблазна решить свои проблемы именно таким путем, так как “дурной пример” заразителен (имеется в виду российское понимание данного вопроса). А этого Россия никак не могла допустить, и, да-нная война была для нее еще и способом предупреждения других стран постсоветского пространства, столкнувшихся сепаратизмом
на своих территориях.
cxadia, am naSromis reglamenti ar iZleva problemis ufro
dawvrilebiT da siRrmiseulad ganxilvis saSualebas, ma-
gram, miuxedavad amisa, erTi mTavari tendenciis gamokveTa
ukve SeiZleba:
azerbaijanul sazogadoebas metwilad ainteresebs is pu-
bli-kaciebi, romlebzec dayrdnobiT SeiZleba saqarTve-
losTan identuri problemebis (okupirebuli separatis-
tuli teritoriebi, separatizmis axali kerebis gaCenis
saSiSroeba, ruseTTan urTierTobebis dabalansebis per-
speqtivebi da a.S.) gadawyvetis naklebad mtkivneuli mod-
216
elis SemuSaveba. miuxedavad imisa, rom TurqeTi, rogorc
azerbaijanis yvelaze Zlieri mokavSire kavkasiaSi arsad
naxsenebi ar aris, gamudmebuli saubari imaze, rom arcerTi
didi saxelmwifo mokavSiris interesebisa Tu teritoriu-
li mTlianobis dacvis mizniT ar wava ruseTTan Ria kon-
frontaciaze, mianiSnebs mkiTxvels, rom amgvari daxmarebis
imedi azerbaijans ar unda hqondes da rom dapirispirebis
SemTxvevaSi isic iseve marto darCeba, rogorc es saqarT-
velos daemarTa.
217
Ирина Багратион-Мухранели Россия
Московский Государственный Психолого-Педагогический Университет
Доктор Филологических Наук
ОБРАЗ КАВКАЗА В РУССКОЙ КЛАСИЧЕСКОЙ ЛИТЕРАТУРЕ
I. Начиная с XVI века Грузия и Кавказ окружены для русских особым ореолом. Сакральный статус связан с книгой Бытия 8:4. Кавказ, благодаря древнейшим христианским странам Грузии и Армении – возводит Россию к началу истории обновленного человечества.
В первой трети XIX века начинает формироваться кавказский миф. В силу отсутствия в России в синодальный период патриарха, русская литература берет на себя функции культурологические и мистические. Грузия как единоверная страна и Кавказ как место постоянных военных действий в парадигме литературы романтизма начинают осмысливаться как пространство любви и войны. Линия любви и высокой оценки Кавказа (назовем ее библейской) вступает в противоречие с линией имперской. Для М.Ю.Лермонтова Кавказ - рай на земле. С 1830 года Николай I рассматривает Кавказ как место ссылки. Сюда начинают депортировать духоборов, молокан и т.д. Л.Н.Толстой рассматривает столкновение свободы цельной сильной личности и кавказской войны, которая представляется ему губительной и античеловечной («Казаки», «Хаджи-Мурат»).
Для русского символизма через миф об аргонавтах, образ Прометея – Кавказ осуществляет связь с античной и средиземноморской культурами. Полнота мифа отличает кавказский текст творчества О.Э.Мандельштама, первым переводившим Важа Пшавела на русский.
II. Определяющая роль в формировании Кавказского текста и Кавказского мифа русской литературы принадлежит А.С.Пушкину. В предисловии к поэме «Кавказский пленник» он так формулирует свое отношение к Кавказу:
218
Во дни печальные разлуки
Мои задумчивые звуки
Напоминали мне Кавказ
Где пасмурный Бещту, пустынник величавый,
Аулов и полей властитель пятиглавый,
Был новый для меня Парнас.
Еще в 1819 году, в письме от 12 марта, А.И.Тургенев пишет к П.А. Вяземскому в Варшаву, что Пушкин «не на шутку собирается в Тульчин, а оттуда в Грузию (курсив наш – И.Б.-М.) и бредит уже войною»1. Для Пушкина Кавказ – край свободы и естественной красоты природы. Соединение в одно словосочетание «Кавказа» и «плена» для современников было так же странно как словосочетание «Скупой рыцарь». История любви черкешенки к пленному русскому опирается на романтическую традицию байроновских поэм (любовь путешественника к «дикарке») и ничем более того не мотивирована. Но поколения русских читателей поверили Пушкину, что русских здесь – любят. Романтическая поэма кончается эпилогом, где речь идет об истории взаимоотношении двух государств, конкретных личностях, говорится и о «пылком Цицианове», о «гибели россиян на лоне мстительных грузинок» (имеется в виду убийство генерала Лазарева), Ермолове, Котляревском. Имперская политика идет вразрез с сюжетом. П.А. Вяземский, разделяя приверженность Пушкина романтизму, резко осуждает младшего друга за эпилог поэмы «Кавказский пленник», которая очень нравится ему в литературном отношении. Он считает, что поэт наслушался разговоров в кругу Ермолова и его администрации и выражает чужие мысли. «Что за герой Котляревский? Что тут хорошего, что он «как черная зараза, губил, ничтожил племена»? От такой славы кровь стынет в жилах и волосы дыбом становятся. Если бы мы просвещали племена, то было бы что воспеть. Поэзия не союзница палачей; политике они могут быть нужны и тогда суду истории решать, можно ли ее оправдывать или нет; но гимны поэта не должны быть славословием резни. Мне досадно за Пушкина: такой восторг – настоящий анахронизм». И когда Пушкин вновь вернется к теме покорения Кавказа Российской империей, он будет говорить о необходимости проповеди Евангелия и развития комфорта.
Тем не менее, именно восхищение и любовь в отношении Грузии устанавливаются в русском сознании благодаря Пушкину. В поэме «Бахчисарайский фонтан» читаем:
219
…Но кто с тобою,
Грузинка, равен красотою?
Вокруг лилейного чела
Ты косу дважды обвила;
Твои пленительные очи
Яснее дня, чернее ночи;
Вопрос о прототипах лирики Пушкина всегда оставался острым.
Чью тень, о други, видел я?
Скажите мне, чей образ нежный
Тогда преследовал меня,
Неотразимый, неизбежный?
Грузинская колония в Петербурге в начале XIX века была велика. А престиж грузинских женщин как самых красивых в мире утверждал еще любимый поэт юности Пушкина Эварист Парни. («Война богов»)
В этих обстоятельствах в обществе не могло пройти незамеченным появление при дворе молодой грузинки, посещавшей Царское Село летом 1816 года вместе с матерью. (Хотя оно и ускользнуло от внимания исследователей-пушкинистов).
Взлелеяны в восточной неге,
На северном печальном снеге
Вы не оставили следов. («Евгений Онегин», Гл.1, ХХХI)
Попытаемся восстановить исторические события того времени.
Сводная сестра царевича Теймураза Георгиевича Багратиони, царевна Анастасия Ираклиевна, вдова Реваза Георгиевича Эристова Ксанского, владетельного князя Карталинии, имела тяжбу со Священным Синодом по поводу Алазанской долины – кому должны были принадлежать обширные земли, пожалованные еще византийскими императорами Эристовым Ксанским и до присоединения Грузии, считавшиеся их собственностью. Тяжба называлась «Дело о крещении осетин», (Священный Синод и прежние владельцы оспаривали земли между Мцхетой и Гори и живущих на них крестьян-осетин) и тянулась семь лет. В 1816 году после возвращения армии из Парижа Александр I занялся
220
делами внутренними. Наместником Кавказа в сентябре был назначен Ермолов.
9 марта 1816 года царевна Анастасия Ираклиевна «получив от Высочайшего двора позволение оправиться в Санкт-Петербург» обращается в канцелярию Главноуправляющего с просьбой определить ей «такого пристава, который был бы честный и сверх природного знал бы российский язык и службу… чтоб при сих качествах имел он и способность к врачеванию, которой мне нужен как по нездоровому состоянию моему, так и малолетних моих детей, коих беру я с собою». Каких именно детей и какого возраста – в документе не указывается. Если обратиться к семейным бумагам кн. Эристовых, в них, помимо тех, кто есть в официальных генеалогических росписях Шалва, Бидзина, Тамара и Георгий, значится также еще и дочь Елена.
Пушкин скупо, но всю жизнь говорит о своей утаенной любви. Относительно нее существует целая литература1.
Предположение покойного пушкиниста А.И.Фейнберга-Самойлова (архив автора) заключается в том, что адресатом лирики Пушкина, его «смуглой леди сонетов», Эльвиной могла быть грузинка, - мы считаем -царевна, внучка Ираклия II, дочь Анастасии Ираклиевны Эристовой-Ксанской, которая в 1816 году приезжала в Петербург.
Часто Пушкин использует принцип двойного портрета. «Не пой, красавица, при мне, – обращается он к Олениной, – ты песен Грузии печальной… Напоминают мне оне <…> черты далекой, бедной девы».
Образ «бедной», вспомним «бедную Инезу» («Каменный гость»), «чахоточной девы» («Осень») – сопровождает поэта на протяжении всей жизни.
III. В «Путешествии в Арзрум» Пушкин приводит стихотворение Дмитрия Туманишвили «Весенняя песня», «Ахал агнаго сулода» (Душа, вновь расцветающая в раю), сопровождая его следующим текстом: «Голос песен грузинских приятен; мне перевели одну из них слово в слово; она, кажется, сложена в новейшее время; в ней есть какая-то восточная бессмыслица, имеющая свое поэтическое достоинство». Считается, что «песня эта привлекла внимание Пушкина во время его пребывания в Тбилиси». Это несомненно так, но вопрос в том, впервые ли ее слышал Пушкин в Грузии или уже был знаком с ней ранее.
1.Остафьевский архив кн. Вяземских тт.. I-V.СПб., 1899-1909. Т. II. С.274.
221
Наследие Д.Туманишвили невелико – 34 стихотворения, анакреонти-ческого типа, в жанре «мухамбази». Они распространялись в списках современниками и продолжали пользоваться популярностью долгое время спустя2. Туманишвили был секретарем последнего грузинского царя Георгия XII, а затем жил в эмиграции в Петербурге у одного из грузинских царевичей – Михаила, депортированного в столицу империи после присоединения Грузии. Биография Д.Туманишвили остается не выясненной до конца. Некоторые исследователи3 считают, что поэт вернулся в Грузию, где умер в 1821 году, другие – что он похоронен в Петербурге. Большинство сходится на том, что стихотворение «Ахал агнаго» было написано в Петербурге. Мы делаем предположение, что Пушкин был знаком с этими стихами еще до приезда в Тифлис.
15 мая Пушкин пишет «На холмах Грузии». «Я снова юн и твой». Возвращение чувства, возвращение жизни, любви, обращение к возлюбленной – эти мотивы роднят стихотворение Пушкина со стихами Туманишвили – «От тебя, бессмертная, ожидаю жизни».
Что побудило Пушкина во время написания «Путешествия в Арзрум» в 1829-1835 годах в качестве образца грузинской поэзии привести стихотворение того типа поэзии – анакреонтики, которому он сам отдавал дань в юности, но которым перестал увлекаться к моменту написания «Путешествия»? Простым незнанием грузинских поэтов? Вряд ли.
Еще в 1821 году в примечаниях к «Кавказскому пленнику» Пушкин писал: «Счастливый климат Грузии не вознаграждает сию прекрасную страну за все бедствия, вечно ею претерпеваемые. Песни грузинские приятны и по большей части заунывны». Поэт обнаруживает серьезное знакомство с публиковавшимися в то время в России материалами по Грузии и 2. Царевич Теймураз Георгиевич становится первым переводчиком Пушкина на грузинский язык еще при жизни Пушкина. Он переводит стихотворение «Ангел» («В дверях Эдема ангел нежный»), «О муза пламенной сатиры». В его альбоме есть переводы «Пророка», «Про-буждения», «Демона», фрагменты «Братьев-разбойников» и «Евгения Онегина», сделанные доверенным и близким ему человеком поэтом и философом Соломоном Размадзе. 3. См. Сб. Утаенная любовь Пушкина. СПб, Гуманитарное Аген- См. Сб. Утаенная любовь Пушкина. СПб, Гуманитарное Аген-ство «Академический проект», 1997,; Е.Зингер.Явись, возлюбленная тень… М, «Когелет», 1999, Т.Г.Цявловская. «Храни меня, мой талис-ман…», «Прометей. 10», М, 1974 и др.
222
Кавказу, что подтверждается и мемуарами. Следовательно, у Пушкина была своя мотивация обратиться к стихам именно Д.Туманишвили. Вероятно, она была связана с личными событиями, воспоминаниями петербургского периода его юности.
Наша гипотеза состоит в том, что именно Елена Эристова могла быть той самой «утаенной любовью» Пушкина, той самой «Эльвиной».
Дорога в столицу Империи была в то время долгой. Весной она могла проходить через Мингрелию, в порт Редут-Кале, дальше морем в Крым, оттуда в Санкт-Петербург. «Я прежде слыхал о странном памятнике влюбленного хана. К** поэтически описывала мне его, называя la fontaine des larmes. («Отрывок из письма к Д.», напечатанный вместе с поэмой «Бахчисарайский фонтан»). Не исключено, что юная Елена (т.е. К**, вероятно, «княжна», возможно, «Ксанская») узнала легенду о грузинке – возлюбленной хана в дороге, и Крым остался в ее памяти особой, эмоционально окрашенной местностью (вспомним слова «любимый край Эльвины»).
Молодая царевна/княжна, сверстница лицеиста Пушкина, приехавшая с матерью ко двору, вполне могла познакомиться с Пушкиным в Царском Селе. Церковь Екатерининского дворца, куда лицеисты ходили к службе, была общей дворцовой домовой церковью, где и можно было видеть фрейлин, дежуривших во дворце, и тех, кто посещал двор. 18 мая 1816 года, в день Вознесения, могла состояться первая встреча. Этой датой будет в дальнейшем помечен ряд произведений любовной лирики Пушкина.
В стихотворении «Иностранке», написанном в 1822 году, говорится: «на языке, тебе невнятном, стихи прощальные пишу». Через два года на первом листе тетради № 2371 будут вписаны дата 18/19 мая 1824 года и помета «Гр.». Эту помету расшифровывали как «гречанке», мы же предлагаем читать «грузинке».
Непреодолимая пропасть между поэтом и возлюбленной, о которой говорит поэт в стихах, связана не только с тем, что, возможно, она была царской крови. Случай, произошедший летом 1816 года, покрыл позором репутацию молодого лицеиста. Пушкин ошибочно пытался в темноте поцеловать в коридоре Екатерининского дворца даму, но она оказалась княжной В.М. Волконской, престарелой камер-фрейлиной имп. Елизаветы Алексеевны и сестрой генерал-адъютанта начальника Главного штаба П.М.Волконского. Последний жаловался на Пушкина императору.
223
Роман не был счастливым. В 1816 году в стихотворении «К Морфею» Пушкин пишет: «разлуки грустный приговор». В 1818 – «разлуки страшный приговор», 19 марта 1825 года поэт делает в рукописи еще одну правку – «разлуки вечный приговор». Той же возлюбленной посвящены 22/23 сентября 1825 года стихотворения «Все в жертву памяти твоей» и «На небесах печальная луна» «Но прежних сердца ран, Глубоких ран любви / Ничто не излечило»,- пишет Пушкин в 1821 году. Тогда же : «Я таю, жертва злой отравы!.. К чему тебе внимать безумства и страстей незанимательную повесть». На следующий год: «Мне долго счастье чуждо было, Мне ново наслаждаться им». Начиная с осени 1816 года, в любовной лирике Пушкина начинают звучать трагические ноты.
Однако вскоре влюбленных, видимо, разделила еще более непреодолимая граница. Если соотнести друг с другом те встречающиеся в пушкинском наследии строки, образы и даты, которые представляются эмоционально особо значимыми для поэта, то становится вполне естественным предположение, что у Эльвины было слабое здоровье, и она рано умерла.
Датой 19 мая 1828 года помечено стихотворение «Воспоминание» («Когда для смертного умолкнет шумный день»); в черновиках Пушкин рисует «две тени милые, две данные судьбой Мне ангела во дни былые». Почему теней две? Одна из них – это, конечно, умершая в молодости Амалия Ризнич. Но остается еще одна. Видимо, она и есть «Эльвина», и скорее всего это Елена Эристова. Кстати, ранняя смерть легко объясняет и отсутствие каких-либо упоминаний об этой женщине в других контекстах: проживи она дольше, она оставила бы хоть сколько-нибудь заметный след уже хотя бы в силу своего высокого общественного положения по рождению.
Пушкин посещает усыпальницу Эристовых близ крепости Ананури в 1829 году. Точность пейзажа – «шумит Арагва предо мною» – не оставляет сомнений. Позднейшее упоминание об этом находим в записях 1835 года под условным названием Prologue, по-русски и по-французски. «Я посетил твою могилу. Там тесно… Иду на поклонение в Баболово». Баболово – место в окрестностях Царского села, где похоронен Дельвиг. Т.Цявловская считает, что поэт имеет в виду могилу не Дельвига, а безымянной возлюбленной. Нам представляется, что Пушкин шел «на поклонение» не могиле (которая находится «на холмах Грузии»), а тем местам, где когда-то встретился со своей «утаенной любовью». Накануне женитьбы поэт прощался с юностью.
224
revaz jorbenaZeiv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetiasocirebuli profesori
gaWianurebuli konfliqtis transformaciagansxvavebuli samxedro aliansis pirobebSi
saqarTvelos saxelmwifoebrivi damouludeblobis oci
wlis manZilze sxvadasxva konfliqtSi (maT Soris Seia-
raRebuli) mouwia monawileoba. umetesi nawili Sida-
saxelmwifoebrivia. yvelaze mwvave konfliqtebi exeba sep-
aratistul regionebs, romelic calsaxad ruseTis fed-
eraciis samxedro da politikuri elitis mxardaWeriTaa
ganxorcielebuli. 2008 wlis agvistos omamde, konfliqti
sxva qveynebTan oficialurad ar iyo dafiqsirebuli. kon-
fliqtSi CarTuli qveyana (ruseTis federacia konfliqtis
zonaSi gaeros samSvidobo Zalebad SeniRbuli) – ruseTi,
saqarTveloSi mimdinare konfliqtebSi irib mxared iyo war-
modgenili. konfliqtur zonebSi ruseTis mizanmimarTulma
militaristulma politikam, is ZiriTad moTamaSe mxared aq-
cia. afxazeTis, “samxreT oseTis” (am termins viyenebT, radgan
qarTlis es regioni saerTaSoriso dokumentebSi am saxel-
debiTaa gaformebuli) teritoriaze omis Sedegi, dReisaT-
vis yvelaze mwvave situaciadaa gaformebuli. ruseTma moax-
dina saqarTvelos teritoriebis okupireba, rac sasazRvro
zolebis sajariso formirebebiT gamagrebaSi gamoixata.
ruseTis dumam daCqarebulad maoxdina am “teritoriebis“
damoukideblad aRiareba.
saerTo suraTi konfliqtis Sedegis isaa, rom dReisaTvis
saqarTvelos dakarguli aqvs teritoriebis 20% -ze meti.
sxvadasxva qveynebis, saerTaSoriso politikuri wreebis,
politikosebis, cnobili liderebis pozicia am movlen-
ebis mimarT calsaxaa. isini aRiareben saqarTvelos teri-
toriul mTlianobas da ruseTis mier ganxorcielebul
qmedebebs saqarTvelos mimarT agresiuls da araadekva-
turs uwodeben. rig SemTxvevaSi ki saqarTvelos dRevan-
225
deli mdgomareoba politikur TamaSSi vaWrobis safuZveli
xdeba. dReisaTvis saqarTvelos Sidasaxelmwifoebriv kon-
fliqtebSi ara mxolod ori mxarea monawile (afxazeTi da
“samxreT oseTi”) aramed mesame ZiriTadi mxarecaa CarTuli
ruseTis federaciis saxiT. aqedan gamomdinare mocemuli
konfliqti gaWianurebul dapirispirebad unda CaiTvalos.
separatistuli regionebis liderebi, ruseTis samxedro
Zalebs amofarebuli, moqmedeben rogorc e.w. damoukide-
beli qveynebi, saerTaSoriso politikis subieqtebi. poli-
tikosTa da konfliqtis problemebiT dainteresebuli
mkvlearTa nawili varaudobs, rom am mocemulobiT TiTqmis
ar arsebobs Serigebis da teritoriuli mTlianobis aRd-
genis gzebi, magram aqve unda gvaxsovdes, rom gaWianurebuli
konfliqtis transformireba, xangrZliv dros saWiroebs.
Cvens qveyanaSi arsebuli konfliqtebis transformirebis
procesis dawvrilebiTi gaweraa saWiro, rac TavisTavad
gulisxmobs mxareTa Serigebas garkveuli pirobebis sa-
fuzvelze. warsulSi, mxareebi aRwevdnen SeTanxmebas bevr
mniSvnelovan sakiTxSi, rodesac saxalxo diplomatiis
principebs aRiarebdnen, rodesac Seqmnili iyo erToblivi
komisiebi.
saxalxo diplomatiis principebis ganxilvisas j.p. leder-
axi [ 1 ] dapirispirebul mxareTa urTierTobis ierarqiul
doneebs gamohyofs. avtors, urTierTobis procesSi CarTvis
doneebi piramidis saxiT aqvs warmodegnili da sam Sred
hyofs. pirveli – yvelaze dabali qveda Srea, igi gulisxmobs
sxvadasxva liderTa Sexvedras, romlebic sazogadoebis
ierarqiaSi arapolitikur sferoSi saqmianoben; meore – sa-
Sualo Sre, gulisxmobs sazogadoebis ierarqiaSi cnobili
pirovnebebis, sxvadasxva organizaciebis liderTa Sexvedras
da mesame – umaRlesi Sre, gulisxmobs maRali rangis (poli-
tikosebi, prezidentebi) liderTa Sexvedras. im SemTxvevaSi
Tu am sam Sres Soris ar arsebobs Tanmimdevruli kavSirebi,
mimarTulebiT qveda safexuridan zeviT, maSin urTierTobe-
bi Semcirebulia da mxareebi urTierTgagebas ver axerxeben.
rac Seexeba SemTxvevas, roca ierarqiis sawyiss safexurze
liderebis Sexvedra xdeba, maSin aseTi kavSirebi saukeTeso
safuZvels warmoadgens Semdgomi daaxloebisaTvis. amgvari
226
Sexvedrebi saWiroeben dapirispirebuli romelime mxaris
Zalisxmevas, Semdgom molaparakebebs TanamSromlobis pi-
robiT da konfliqtis mSvidobiani gziT daregulirebis
Sesaxeb SeTanxmebas.
saqarTvelos dRevandeli realobidan gamomdinare SeiZle-
ba vivaraudoT, rom es modeli ar imuSavebs, radgan mxa-
reebs Soris kontaqti araa. am problemasTan dakavSirebiT
kvlav ucxoeTis arasamTavrobo organizaciebis inicia-
tiviT xorcieldeba dapirispirebul mxareTa warmomadgen-
lebis (arasamTavrobo organizaciebis liderebi, studen-
tebi) Sexvedrebi. im SemTxvevaSi, Tu aseTi Sexvedrebis
blokireba moxdeba, kvlav gaRrmavdeba dapirispireba.
Serigebis da mSvidobis damyarebis meore mniSvnelovani
principia “samSvidobo zonebis” Seqmna. aseTi zonebi xels
uwyobs im situaciis Seqmnas, rom omis Semdgom peridSi ise-
Ti mdgomareoba Camoyalibdes, sadac xalxi Tavisuflad
moaxerxebs mimosvlas, Tavisuflad ivaWrebs konfliq-
tis ama Tu im arealSi. amgvari zonebis arseboba xels
Seuwyobs mosaxleobis materialur dakmayofilebas, rac
urTierTobis ganaxlebis safuZvelicaa. samSvidobo zone-
bis Seqmna da xangrZlivi periodiT maTi arseboba, msoflios
bevr konfliqtur regionSia aprobirebuli [ 2 ]. amgvari
zonebis Seqmna, TavisTavad gulisxmobs demilitarizebas.
saqarTvelos konfliqtur regionebSi, im pirobebis Seqmna,
romelic j.h.lederaxis modelis pirvel etapzea daSvebuli,
xangrZliv dros saWiroebs da perspeqtivaSia gansaxilveli.
Serigebis pirobebs ZiriTadad gansazRvravs samxedro
aliansebis arseboba da maTi gavlena konfliqtis zo-
naSi. msoflios sxvadasxva regionebSi Serigebis procesi,
ZiriTadad gaeros jarebis CareviT xorcieldeba. saqarT-
velos dRevandeli situacia gansxvavebulia, radgan da-
pirispirebul mxared ruseTi gvevlineba, teritoriebis
dakavebiT da militarizaciiT. afxazebi da osebi Tvlian,
rom rusebi maTi mokavSireebi arian. qarTuli mxare miCnevs,
rom aSS, poloneTi, ukraina, baltiis qveynebia mokavSire. mx-
areTa poziciebis amgvari gadanawileba arTulebs Serigebis
227
procesis dawyebas, anu dabrkolebebi samxedro aliansebis
sabaziso pirobebSi mdgomareobs. es dromac daadastura
da dRes samxedro Zalebze dayrdnobiT, ruseTi calxmrivad
aRiarebs afxazeTis da “samxreT oseTis” damoukideblobas.
movlenebis ganviTareba uaxloes droSi, swored samxedro
aliansebis pirobebis gaTvaliswinebiT ganxorcieldeba.
movlenebis ganviTarebis SesaZlo variantebia - dawyebuli
Serigebidan da konfliqtis mogvarebidan, damTavrebuli
separatistuli regionebis sxva qveynebis mier aRiarebiT.
Cveni kvlevis mizans swored konfliqtis ganviTarebis Se-
saZlo variantebis ganxilva warmoadgens, sxvadasxva samx-
edro aliansebis pirobebSi. gvainteresebda qarTveli ax-
algazrdebis Sexedulebebi, Serigebis procesTan dakav-
SirebiT, gansxvavebuli samxedro aliansebis pirobebSi.
pirvel rigSi saWiroa qveynebs Soris aliansebis
Camoyalibebis sakiTxs ganxilva, rac gulisxmobs urTier-
Tobis iseT pirobebs, sadac Zalebi sxvadasxva kriteriume-
bze dayrdnobiT nawildeba. yoveli aliansi koordinirebis
saSualebas iZleva da Sesabamis tipsac ayalibebs. aliansis
tipi konkretul atributebs gulisxmobs, magaliTad, samx-
edro urTierTobebi, krizisis gadawyvetis gzebis Zieba, omis
SemTxvevaSi aliansis wevrTa qmedebebi da sxva. amgvari mi-
marTebebi qveynebs Soris saerTaSoriso doneze xorciel-
deba. aliansis arseboba qveynebs Soris ZalTa balanss
gulisxmobs da konfliqtis mogvarebaSi erT-erTi mniS-
vnelovani roli ekisreba. aseTi kursiT ZalTa balansic
SenarCunebulia, roca Zalebi gadanawilebulia. aliansebis
arsebobas aqvs meore mxarec. is SeiZleba dapirispirebis
mizezi an amgvar procesSi uneblied CarTuli aRmoCndes,
rac aliansebs Soris uSualod zrdis dapirispirebas. mS-
vidobiani aliansebi teritoriul usafrTxoebas exeba da
mSvidobis damyarebas uwyobs xels [ 3. 4. ].
aliansi mxareTa Tanxmobas gulisxmobs, sadac wevrebis mier
urTierTdaxmarebaze valdebuleba aqvs aRebuli mis wevrebs.
magaliTad, samxedro aliansebi samxedro mxardaWeras
aqcevs yuradRebas. fiqsirdeba SemTxvevebic, roca aliansebs
Soris mtruli urTierTobebia. SesaZloa aliansis wevrebi
228
Seicvalon, rac Seqmnil cvalebad pirobebs eqvemdebareba.
dReisaTvis, ZiriTad ierarqiul samxedro aliansebs vxvdeb-
iT, rac gulsixmobs diferencirebas Zalebis gadanawileba-
Si. patara qveynebic amgvar aliansebSi srulfasovan wevre-
bad iTvlebian, magram ZalTa gadanawilebis SemTxvevaSi
mcire wvlili aqvT. Tu dapirispirebaa patara qveyanasa da
sxva alianss Soris, mocemul patara qveyanaSi mimdinare da-
pirispirebis gamo, maSin patara qveynis mokavSireebi cdilo-
ben mSvidobiani gziT moagvaron yoveli saxis dapirispire-
ba, xolo omis SemTxvevaSi, Tu es gardauvalia, cdiloben
mcire masStabis iyos. mSvidobis mSebelbobis perpeqtiviT
dapirispirebul aliansebs Soris urTierToba garkveul
garigebas gulisxmobs. es procesi ki droSi gaWianurebu-
lia, radgan pirvel rigSi samxedro Zalebma stabluroba
unda daamyaron.
mxareebs Soris Serigebis procesi droSi xangrZlivad mim-
dinareobs, raTa moxerxdes Tanacxovrebis survilis gaCena.
Cveni kvlevac afxaz da qarTul mxares Soris dapirispire-
bis Semcirebis modelebis Ziebaa. aseTi modelebi ramden-
imea. mSvidobiani Tanacxovrebis pirobebis Seqmna gulisx-
mobs arsebuli an hipoTeturi samxedro aliansebis dros,
winaswar ganxilvas, Tavisi SesaZlo SedegebiT. Cven mxolod
afxazeTis sakiTxs SevexebiT. afxazuri mxare qarTuls
brals debs, rom – “Tqven teritoria gindaT, Tu afxaz xalx-
Tan Serigeba!..” – aseTi saxiT mowodebuli dilemma qarTul
mxares did bariers uqmnis Serigebis gzaze. pirvel rigSi
mniSvnelovania Serigebaze fiqri da TanacxovrebisaTvis
saWiro pirobebis winaswar gansazRvra. es ki gulisxmobs
– devnilebis dabrunebas afxazeTSi, afxazuri mxaris pa-
tiviscemas da sxva. aseTi pirobebis gansaxilvelad mniS-
vnelovania winaswar iqnes SemuSavebuli modelebi, im samx-
edro aliansebisa, romelic SeiZleba arsebobdes da ga-
naxorcielos misTvis specifikuri kontrolis meqanizmebi.
am sakiTxs kvleva or etaps moicavda, romelic drois xan-
grZliv monakveTSi ganxorcielda. kvlevis mTavari miza-
ni iyo gamogvevlina qarTuli axalgazrdobis ZiriTadi
Sexedulebebi da azrebi, romelic ukavSirdeba samxed-
ro aliansebis arsebobas da SeTavazebuli modeleb-
229
is pirobebSi qarTvelebis afxazeTTan Tanacxovrebas .
kvleva Catarda fokusjgufis meTodis gamoyenebiT. respon-
dentebi studentebi iyvnen (q. Tbilisis da saqarTvelos
sxvadasxa regionSi mcxovreblebi, devnilebi afxazeTi-
dan). kvlevis pirveli etapi 1999-2001 wlebSi, xolo meore
etapi 2007-2009 wlebSi Catarda. Cvens mier winaswar iqna
Sedgenili kiTxvari, romelSic samxedro aliansebis xuTi
modeli iyo asaxuli. respondentebs evalebodaT sxva-
dasxva aliansebis SemTxvevaSi, gamoeTqvaT azri Tu ra pi-
robebSi aRmoCndeba qarTuli mxare (ZiriTadad devnilebi)
da Tanacxovrebis SemTxvevaSi, rogor pirobebSi mouwevT
yofna (es gulisxmobs: erToblib cxovrebas; mxareebis mier
sargeblis miRebas; TanamSromlobis pirobebs; wilTa da
sargebelTa gadanawilebas; urTierTobaSi qceviTi strat-
egiebs gamoiyenebas; saerTo interesebis dakmayofilebis
pirobebs; valdebulebis gadanawilebas; urTierTobebis
SesaZlo Sedegebs). rac Seexeba samxedro aliansebs da maT
modelirebas afxazeTis teritoriaze, ZiriTadad SesaZlo
xuTi modeli gamovyaviT: 1. rusebi – afxazebi – qarTvelebi;
2. nato – afxazebi – qartvelebi; 3. gaeros samSvidobo jari
– afxazebi – qarTvelebi; 4. axali erToblivi jari (ruse-
Tis garda) – afxazebi – qarTvelebi; 5. mxolod ucxoeli
damkvirveblebi – afxazebi – qarTvelebi. mxolod bolo
modelSi ar aris daSvebuli ucxoeli damkvirveblebis
samxedro danayofebis ganlageba konfliqtis regionSi. da-
narCen SemTxvevaSi samxedro Zalebis arsebobaa daSvebuli.
pirveli modeli dRevandel pirobebs exmianeba. meore da
meoTxe modelebi Soreul perspeqtivas warmoadgens. mesame
modeli gulisxmobs gaeros samSvidoboebs da ara gaeros
formaSi gadacmul ruseTis armias. respondentebs es mod-
elebi Tanmimdevrulad miewodebodaT aseve vizualuri sax-
iTac da arsebuli modelis farglebSi vTxovdiT daexasi-
aTebinaT movlenebis SesaZlo ganviTareba da gamoeTqvaT
azrin Tanacxovrebis Sesaxeb.
kvlevis meTodad, radganac fokusjgufis meTods vi-
yenebdiT. daculi iqna misi gamoyenebis yvela pi-
roba. viwerdiT respondentebis gamoTqmul azrs,
xolo Semde movaxdineT maTi interpretireba.
230
rogorc aRvniSneT kvlelvis or etaps 10 weli aSorebs. am
periodSi mravali movlena moxda, arsebobda dapirispire-
bis periodebi, xolo 2008 wels afxazebma, ruseTis jaris
xelSewyobiT daikaves kodoris xeoba. miuxedavad imisa, rom
dRes ruseTis jari akontrolebs “afxazeTis sazRvars”, re-
spondentebis monacemebSi (2007-2009 wlebi) TiTqmis msgavsi
Sedegi dafiqsirda samxedro aliansebis pirobebis gaTval-
iswinebiT devnilTa Tanacxovrebis Sesaxeb rac fiqsird-
eboda aTi wlis win. pirveli modelis SemTxvevaSi, respon-
dentebi miiCnevdnen, rom qarTul mxares Zalian gauWirdeba
Tanacxovreba im SemTxvevaSi, Tu moxerxda dabruneba, rad-
gan moxdeba dabrunebulTa uflebebis Selaxva, aRmoCndebi-
an diskriminaciul pirobebSi, dRis wesrigSi dadgeba enis
sakiTxi da stumris statusiT iqnebian sakuTar saxSi. re-
spondentebis azriT, aseTi autaneli pirobebi, xels Seuwybs
mosaxleobis an sxva qveyanaSi wasvlis an saqarTvelos sx-
vadasxva regionebSi dabrunebas.
Cveni respondentebi miiCneven, rom meore da mesame mod-
eli, SesaZlo aliansebis pirobebSi arc qarTvelebisTvis
da arc afxazebisTvis xelsayreli ar iqneba, radgan aseTi
SesaZleblobebis pirobebSi mesame mxare sakuTari inter-
esebis gamtarebeli iqneba, raTa sakuTar principebze dayrd-
nobiT moagvaros konfliqti. aseTi modelebi pirvel rigSi
ukmayofilebis dones gazrdis afxazur mosaxleobaSi, rad-
gan isini natos jars qarTuli mxaris momxred CaTvlian. am
modelis pirobebSi qarTuli da afxazuri mxareebi maTTvis
gansxvavebul wesebs da cxovrebis pirobebs unda Seeguon,
rac nakleb saalbaToa, xolo gaeros jaris pirobebSi
qarTuli mxare CaTvlis, rom isini erovnuli umciresobis
(afxazebis) damcvelebi arian.
Cveni respondentebi meoTxe models sruliad ararealuriad
miiCneven, radgan aseTi saxis jari ar iqneba organizebuli,
ar Seasrulebs Tavis misias, iqneba urTierTdapirispirebebi
sxvadasxva erovnebis warmomadgenlebs Soris da yovelive
aqedan gamomdinare arcerTi mxarisTvis momgebiani ar iqneba
aliansis es modeli. aseTi jaris formirebis ararealuro-
ba aseve imaSia, rom Znelia daiTanxmo sxvadasxva qveynis war-
momadgenlebi msgavsi erTeulis Sesaqmnelad.
231
rac Seexeba mexuTe models, respondentebma es modeli yve-
laze metad misaRebad da sasargeblod miiCnies, radgan
CaTvales, rom afxazi da qarTveli ufro ukeT gaugeben erT-
maneTs da moaxerxeben konfliqtis daregulirebas, Tu ki
mesame mxare samxedro ZaliT ar iqneba CarTuli. aqve sagu-
lisxmoa, rom ucxoeli damkvirveblebi, romlebic mxolod
gaakontroleben situacias ar iqnebian SeiaraRebulebi, iar-
aRi eqnebaT mxolod qarTvel da afxaz warmomadgenlebs, da
daregulirebis pasuxismgeblobas sakuTar Tavze aiReben.
amgvarad, mexuTe modeli – “ucxoeli damkvirveblebi – afx-
azebi – qarTvelebi” – yvelaze mniSvnelovnad iqna miCneuli
qarTvel da afxaz xalxs Soris TanacxovrebisaTvis.
dReisaTvis pirveli modeli moqmedebs, romlis pirobebSic
Tanacxovrebaze saubari zedmetia. am azrs adasturebs ga-
lis raionSi qarTvelTa Seviwroeba. am kvlevidan Cans, rom
yvelaze misaRebi da praqtikuli mexuTe modelia – rom-
lis pirobebSi qarTvelebi da afxazebi TviTon moaxerxeben
Tanacxovrebas da wesrigis damyarebas. momavalSi msgavs
modelze muSaoba prioritetuli unda armoCndes afxazebi-
sTvisac, radgan dRevandel pirobebSi isinic Seviwroebuli
arian rusebis jaris mxridan da samxedro bazebis ganlage-
bis gamo.
gamoyenebli literatura
1. Lederach, J.P.,- Building Peace : Sustainble Reconcilation in Divided Societies. Washington, DC: USIP Press. 1997. 2. Hancock, L.H., Mitchell, Ch.- Zones of Peace. Bloomfield, CT. 2007. 3. Bueno de Mesquita, B., - The War Trap. New Heven. 1981. 4. Walt, S., -The Origins of Alliances : Cornell University Press 1987.
232
maka doliZesaqarTvelo
soxumis saxelmwifo universiteti filologiis mecnierebaTa doqtori
kavkasiuri konfliqtebis asaxva XX-XXI ss-is … sainformacio saSualebebSi
yvelasaTvis cnobilia, rom rusulma politikam mizan-
Sewonilad Seuwyo xeli kavkasiaSi erTaSorisi urTi-
erTobebis gamwvavebasa da konfliqtebis gaRvivebas.igi
yovelTvis cdilobda xorci Seesxa principisaTvis “gaTiSe
da ibatone”. kavkasiis xelSi Casagdebad ruseTi saWirod
miiCnevda mis danawevrebas. erT-erTi geopolitikosis
a.duginis azriT,afxazeTi ruseTs unda daukavSirdes,Seiqmnas
erTiani oseTi,xolo darCenil marTlmadidebel
saqarTvelos daekisros kavkasiuri saxlis kontroli, man
unda marTos CeCneTi, SeuerTdes daRestani da inguSeTi
da Seiqmnas avtonomiuri Crdilokavkasiuri zona,romelic
kontrolirebadi iqneba ruseTis mier
“gaTiSe da ibatones” princips xels uwyobda saqarTvelos
dayofa aWaris, afxazeTisa da oseTis avtonomiur respub-
likebad. afxazebi da osebi eTnikuri jgufebia, romlebic
enobrivad qarTvelebs ar enaTesavebian, xolo aWarlebi
qarTulad metyveleben. afxazebi da osebi Tvlian,rom isi-
ni qarTvelebi ar arian,maTi teritoriebi saqarTvelos ar
ekuTvnis da unda gamoeyon mas. afxazebisa da osebisagan
gansxvavebiT aWarlebs Tavi qarTvelebad miaCniaT da arc
aWaris calke gamoyofas moiTxoven. magram miuxedavad amisa
konfliqturi situacia aWaraSic SeimCneoda. es konfliqti
politikuri da instituciuri iyo. aq religiur faqtors
gavlena ar hqonda. ruseTma aWaraSic iTamaSa mniSvnelovani
roli. misTvis aWara saqarTveloze zewolis iaraRi iyo.
saqarTvelos teritoriaze warmoiSva ori cxeli wertili,
romelic male SeiaraRebul konfliqtSi gadaizarda.ruse-
Ti ver egueboda Tavisi gavlenis dakargvas kavkasiaze da
cdilobda mxari daeWira separatistuli ZalebisaTvis da
233
xeli Seewyo konfliqtebis gaRvivebisaTvis. rom ara rusu-
li mxardaWera qarTul-osuri da qarTul-afxazuri kon-
fliqtebi ar warmoiSoboda.
dasavleTis analitikosebi aRniSnaven, rom ruseTi mxars uW-
erda afxazeTisa da oseTis defaqto xelisuflebas da misi
agresia aSkarad gaizarda mas Semdeg, rac saqarTvelom sur-
vili gamoTqva yofiliyo natos wevri qveyana. ruseTis mier
afxazeTisa da oseTis damoukideblad cnobam dasavleTi
aRaSfoTa, - werda franguli gazeTi “eqspatika”.
sainformacio saSualebebis umravlesoba irwmuneba, saqarT-
velo amerika-ruseTis urTierTobis msxverplia. baqodan sa-
qarTvelos gavliT jeihanSi mimavali navTob sadenis mSen-
ebloba amerikasa da ruseTs Soris dapirispirebis sagnad
iqca.ruseTs miaCnia,rom mas kavkasiaSi meti interesebi aqvs
vidre amerikas. germanuli gazeTi “doiCe veli” wers, saqarT-
velosTan mimarTebaSi ruseTi kolonialistis berketebiT
sargeblobs.
jer kidev gasuli saukunis 90-an wlebSi arsebobda daZab-
uloba amerikasa da ruseTs Soris.es daZabuloba dResac
grZeldeba,radganac ruseTi ar apirebs amerikas dauT-
mos Tavisi poziciebi kavkasiaSi.saqarTvelo irwmuneba, is,
rogorc patara, daucveli qveyana, romelic dasavleTisaken
iltvis, Zlier politikur da samxedro mxardaWeras imsax-
urebs, _ vkiTxulobT “niu-iork TaimsSi”.
xSir SemTxvevaSi kavkasiuri konfliqtebi mediasa da samec-
niero wreebSi ganixileba,rogorc religiuri konfliqti.
magram religia mcire rols TamaSobs. mag. qarTvelebi da
osebi qristianebi arian. maT Soris dapirispireba gamoiwvia
ara religiurma uTanxmoebam,aramed teritoriulma kon-
trolma. maT erTmorwmuneobasa da naTesavur urTierTobas
arc boris CoCievi uaryofs “qarTvel da os xalxebs naTe-
savuri urTierTobebi akavSirebT, erTmorwmuneebi arian da
mezoblad cxovroben...…”.
234
rogorc qarTvelebi, aseve osebi oseTis teritorias TavianT
istoriul miwa-wylad miiCneven da masze sakuTari xelisu-
flebis ganxorcielebas cdiloben. ara da eTnikuri osebis
istoriuli samSoblo CrdiloeT oseTis respublikaa.
VI-IXs.s-Si alanebma SeaRwies CrdiloeT kavkasiis mTebSi,
Seerivnen adgilobriv mosaxleobas. X s-Si Seqmnes osebi,
misces TavianTi ena da uwodes “ass”. X- XIIs.s-Si mTian os-
eTSi gavrcelda qristianoba. ai, rogor igonebs, am faqts
sofrom mgalobliSvili: Tavdapirvelad osebi kerpTayvanis
mcemlebi iyvnen. maTi RmerTi Txa iyo. qarTvelma misionere-
bma, romlebmac osuri ena icodnen, gaavrceles qristianoba.
“es ar vici adamianis xorcs sWamdnen Tu ara, magram yove-
live sul veluri hqondaT”, – dasZens igi.
XVII-XVIIIsaukuneebSi osebma daiwyes saqarTveloSi Camosa-
xleba, kerZod Sida qarTlis teritoriaze. sofrom mgalob-
liSvili mogviTxrobs im osebis Sesaxeb,romlebic maCableb-
isa da erisTavebis ymebi iyvnen.roca gamravldnen, sxvadasxva
TavadTa mamulebSi gaixiznen da moedvnen TiTqmis mTeli
qarTlis mTa-tyeebs, barad iSviaTad cxovrobdnen. “TiTqmis
yvela osi qurdoba-avazakobas misdevda, saxeli imas hqonda
gavardnili da vaJkaci is iyo, vinc qurdoba avazakobaSi iyo
daxelovnebuli”.
osebi mTeli qarTlis teritoriaze daTareSobdnen da
TavianTi miznebis misaRwevad arafers eridebodnen. xandax-
an, rodesac qarTvelebi maT Semotevas aSkarad igrZnobdnen,
ganrisxdebodnen. magram wyena male aviwydebodaT, male isev
dawynardebodnen da megobrul xels uwvdidnen osebs. ase
grZeldeboda TiTqmis 80-ani wlebis bolomde, sanam qarTul-
osurma konfliqtma mwvave xasiaTi ar miiRo.separatistuli
moZraoba“adamonnixasi”qarTvelebs brals sdebda osi xalx-
is SeviwroebaSi da moiTxovda samxreT da CrdiloeT ose-
Tis gaerTianebas da ruseTis federaciaSi Sesvlas. ruseTi
xels uwyobda separatistul moZraobas gaeaqtiurebina br-
Zola qarTvelTa winaaRmdeg. cxinvalis regionSi mudmivad
hqonda adgili sxvadasxva saxis provokaciebs,SeiaraRebul
Tavdasxmebsa da teroristul aqtebs. osebi ori oseTis
gaerTianebas iTxoven “WeSmaritad osuri teritoriebis” _
235
Trusosa da yazbegis xarjze. karga xania, rac maT Trusos
xeobis siaxloves osuri eklesiis aSeneba undaT da surT
Trusos xeobis osuri warmomavlobis damtkiceba. eduard
kokoiTma “ria novostisaTvis” micemul interviuSi ganacx-
ada, cxinvali qarTul mxares Trusos xeobis dabrunebas
mosTxovs, radgan miaCnia, aRniSnuli xeoba WeSmaritad os-
uri teritoriaa. osebis azriT mleTamde arsebuli terito-
riebi maT ekuTvniT.
“mada, icocxle osebs didi aqvT, - vkiTxulobT gazeT “axal
TaobaSi”, _ rusebi axal-axal siurprizebs gviwyoben saqarT-
velos nawil-nawil dasaglejad. aqedan gamomdinare arse-
bobs safrTxe, rom es raioni daikavon”. 2008 wlis agvistoSi
qarTul-osurma konfliqtma sagangaSo xasiaTi miiRo. kon-
fliqti gascda oseTis sazRvrebs da qarTul-rusuli omis
saxe miiRo. amas mohyva Seteva kodoris xeobaze, ris Sedegac
xeoba afxaz separatistebisa da rusi okupantebis kontro-
lis qveS moeqca.
afxazebma jer kidev 1993wels saomari moqmedebis Sedegad
daiwyes qarTvelTa genocidi.afxazebis gasamarTleblad
ruseTis sainformacio saSualebebma mTel msoflios acno-
bes, rom saqarTvelos jarebma omi gamoucxades afxazeTs. rusul satelevizio da beWdviT mediaSi gaCaRda mZlavri
antiqarTuli kampania. vrceldeboda cnobebi afxazeTis
dapyrobis gegmis Sesaxeb.
samxreT oseTisa da afxazeTis konfliqtebi dRemde mougva-
rebelia.maT Tavi daimkvidres rogorc de faqto erTeuleb-
ma, saerTaSoriso aRiareba ver moipoves. dRes afxazeTis
damoukidebeli saxelmwifos Seqmna ki ara, TviT afxazebis
gadarCenis sakiTxi dgeba saSiSroebis winaSe. male isini aR-
moCndebian civilizirebuli samyarodan srul izolaciaSi
da darCebian rusebTan marto, imaTTan vinc araerTxel moaw-
yves afxazebis genocidi: XIX s-Si muhajiroba, XX sauku-
neSi masobrivi daxvretebi, xolo sul axlaxan maTi zrax-
vebi Jirinovskim gaaJRera “afxazeTi ruseTs “sagulaod”
sWirdeba, xolo afxazebi xelze mosamsaxured” (w.w.w.press.ge) ruseTi yovelTvis cdilobda Tavbru daexvia maTTvis
da afxazebi ki rogorc mfarvel angelozs ise uyurebd-
236
nen mas. 1907 wels gazeT “isarSi” daibeWda al.fronelis
werili, romelic gvesaubreba samTavroebis damoukideblo-
bis Sesaxeb. igi ixsenebs im dros, rodesac raWam, guriam,
samegrelom da afxazeTma gancalkaveba moindomes. “gan-
calkavebis survilma ise mZlavrad Seipyro igini, _ werda
publicisti, _ rom aRar dagidevdnen, ra mohyveboda imaT
SuRlsa da gandgomas”. amis mizezad al.fronels ruseTi
miaCnda. dResac asea. ruseTi cdilobs afxazeTisa da ose-
Tis saqarTvelos teritoriidan gamoyofas. xolo afxazebi
da osebi ar fiqroben ra mohyveba maT gandgomas. rusuli
sainformacio saSualebebi yvelafers akeTeben imisaTvis,
rom yvelaferi qarTvelebs daabralon da mtris xatad war-
moaCinon. internent gamocema“kavkazski uzeli” 12 agvistos
soxumSi momxdari afeTqebis organizebaSi qarTvelebs
adanaSaulebs “unda vivaraudoT, rom es qarTuli specsam-
saxurebis naxelavia, romlebic dRemde ver urigdebian afx-
azeTis damoukideblobas da afxazeTSi ruseTis premieris
Camosvlas”. “kavkazski uzeli” afxazeTs damoukidebel
respublikad miiCnevs, magram dasavleTi mis damoukide-
blobas ar aRiarebs. franguli gazeTi “le mondi” aRniS-
navs, dasavleTis qveynebisaTvis samxreT oseTi da afxaze-
Ti damoukideblebi verasodes iqnebian, gulis siRrmeSi es
moskovmac icis.
mesame cxeli wertilis saSiSroeba samcxe-javaxeTSi Seim-
Cneoda. bevrs miaCnda,male saqarTvelos samcxe-javaxeTSi
eqneboda seriozuli problemebi, am regionSi iqneboda da-
pirispireba qarTvelebsa da somxebs Soris, romelic adrec
arsebobda. gazeT “kviris palitrasa” da “rezonansSi” da-
ibeWda publikaciebi am sakiTxTan dakavSirebiT.
regionSi metnaklebad SeimCneva, rogorc eTnikuri, aseve re-
ligiuri dapirispireba. aq qarTveli marTlmadideblebis
garda cxovroben qarTveli da somexi kaTolikebi, grigori-
anelebi, musulmanebi, duxoborebi. marTlmadideblebi re-
ligiur uTanxmoebaze saubroben da Tavs dazaralebulad
miiCneven. regionSi dapirispirebas rusebi aRfrTovanebiT
xvdebian, isini xom didi xnis ganmavlobaSi cdilobdnen
qarTvelebisaTvis TavianT samSobloSi yovelgvari ufle-
bebis mospobas da somxebisaTvis gadacemas. somxebi rusebs
237
apolitikur xalxad hyavdaT miCneuli. rodesac samcxe-
javaxeTi ruseTma osmaleTs waarTva, iqidan mahmadiani
qarTvelebi ayara da somxebi Caasaxla. saqarTveloSi somx-
ebis Camosaxlebis sulisCamdgmeli xatisovi iyo. es is xati-
sovia, romelsac gazeTi “Jizn kavkazi”Tbilisel inteli-
gentad moixseniebs. masTan erTad moxseniebulni arian ar-
RuTinski, firalovi, timafeevi da sxv. publicistis azriT,
TbilisSi inteligencias mxolod somxebi warmoadgendnen,
xolo qarTvelebi inteligentTa Soris ar moiazrebodnen.
ruseTi yovelTvis cdilobda SuRli Camoegdo kavkasiis xa-
lxebs Soris. maT surdaT somxebi aemxedrebinaT sxva ereb-
is winaaRmdeg. gazeT ”Jizn kavkazis” erT-erT publikaciaSi
vkiTxulobT, demokratizmi da axali cxovrebis principebi
kavkasiaSi somxebs SemoutaniaT, maT daucviaT qarTvelebi-
sa da TaTrebis feodalizmi, amitomac SeZulebiaT isini.
TaTrebma maT omi gamoucxades, xolo qarTvelebi mtrobiT
dakmayofildnen.
XX s-is dasawyisSi ruseTis saarCevno kanoni cdilobda
qarTvelebs dedaqalaqi daekarga da somxebs gadascemoda.
cnobili sazogado moRvavawe g.gvazava werda ”saqarTvelos
sataxto qalaqi TandaTanobiT gadavida somxebis xelSi.
ruseTis usamarTlo saarCevno kanonma somxebs daumkvidra
municipaluri meTaurobac...”
qarTul Jurnal-gazeTebSi sistematurad qveyndeboda pub-
likaciebi, moTxrobebi, leqsebi somexi xalxis Sovinizmis,
maTi oinebis Sesaxeb. mag. JurnalSi “Cveni eri” daibeWda
akakis leqsi ”pasuxaT somxebs”, sadac igi gvesaubreba im
somxebis Sesaxeb, romlebic aTas welze meti xnis ganmav-
lobaSi cxovrobdnen saqarTveloSi da rogorc wurbela
ise iyvnen qarTvelebze SemoCenilni …
saqarTveloSi aTas welze meti xnis ganmavlobaSi rom ar-
ian mosaxleT amas arc TviT somxebi uaryofen. erT-erTi
somexi deputati saRaTuliani aRniSnavda, musulmanTagan
devnil somxebs saqarTveloSi uSoviaT meore samSoblo
da igonebda, Tu rogor yvlefdnen da abuCad igdebdnen qarT-
vel glexobas somexi CarCebi. (Jurn.”saqarTvelos moambe”)
238
vaJa fSavela statiaSi “gikvirT?” qarTveli da somexi xalx-
ebis Sesaxeb saubrobs da kiTxulobs,ratom gikvirT aseT
mdgomareobaSi rom varT. rodesac qarTvelebi somex vaWre-
bze speqtaklebs uyurebdnen, icinodnen, xiTxiTebdnen da
zomebs ar iRebdnen. dRes ki saqme satirlad gvaqvs. statiis
dasasruls vaJa kiTxvaze “gikvirT?’’ TviTonve pasuxobs “me
ar mikvirs”. rusebs saqarTveloSi mcxovrebi somxebisaTvis
umaRlesi“Rramata” hqondaT SemoRebuli. am “RramatiT” im
somxebs ajildovebdnen, romlebic qarTelebis winaaRmdeg
moqmedebdnen. es iyo “raporti, romelic aSkarad Cirqs scx-
ebda somxobis erovnul Tavmoyvareobas da saxels utexda
istoriul da kulturul ers” (gaz.“megobari”).
bevri iyo iseTi somexi, romelic am “Rramataze” uars am-
bobda da qarTvelebTan megobrobda. swored amitom iyo, rom
m.javaxiSvili qarTvel xalxs mouwodebda daeviwyaT somx-
ebisadmi wyena da Zveli usiamovnebebi. am politikas mravali
qveyana dauRupavs da saqarTvelosac amas upirebs. man kargad
icoda, rom yvelaferSi damnaSave mxolod rusuli poli-
tika iyo. ruseTi upiratesobas aniWebda problemis poli-
tikur da ara samarTlebriv mxares. igi cdilobda Tavisi
gavlenis qveS moeqcia mTeli kavkasia, romelic odiTganve
warmoadgenda erTian monaTesave tomebiT dasaxlebul
regions. dResdReobiT regionSi arsebuli konfliqtebi
SeuZlebels xdis kavkasiis xalxTa erTobas. magram, ”kavka-
sia kvlav aRsdgeba, da misi momali imdenad ufro kargi,
saimedo, xangrZlivi iqneba, ramdenadac kavkasiis erebi mt-
kiced gadawyveten da daadgebian solidarul moqmedebasa
da arsebobis gzas”, - werda parizSi gamocemuli Jurnali
“samSoblo”.
239
gamoyenebuli literatura
1. gaz.”axali Taoba”, 2009wlis agvisto.
2. gaz.”kviris palitra”, 2008wlis ianvari-maisi.
3. gaz.”rezonansi”, 2008wlis seqtemberi dekemberi.
4. gaz.”megobari”, 1906 wlis noemberi.
5. gaz. “isari”, 1907 wlis ianvari.
6. gaz. “saqarTvelo”, 1907 wlis ianvari.
7. gaz.”Jizn kavkazi”, 1909wlis seqtemberi.
8. Jurn.”eri”, 1909 weli.
9. Jurn. “eri”, ##2-3, 1910 weli.
10. Jurn.”Cveni eri”, 1909 weli.
11. Jurn. ”saqarTvelos moambe”, 1909 weli.
12. Jurn. ”samSoblo”, #27, 1939weli.
13. amerikuli gaz.”niu-iork taimsi”, 2008wlis agvisto.
14. germanuli gaz.”doiCe veli”, 2008wlis agvisto.
15. franguli gaz.”eqspatika”, 2008wlis agvisto.
16. franguli gaz.”lemondi”, 2009wlis agvisto.
17 .saagento “ria novosti”, 2009wlis ivlisi.
240
klara elCibegaSvilisaqarTvelo
goris universitetiprofesori
nino lipartelianisaqarTvelo goris universiteti
profesori
ikonomosoba aTonis mTaze
aTonis naxevarkunZulze VII-VIII saukuneebSi iwyeba gan-
degilebis, Semdeg monazonTa damkvidreba da samonastro
mSenebloba. VIII saukunis bolos qarTvel monazvnebs aq
mcire savane ~aTo~ daufuZnebiaT, Zveli qarTuli mwerlo-
bis da kulturuli cxovrebis umniSvnelovanesi kera (980-
983 wlebSi). misi Seqmna dakavSirebulia ioane mTawmindel-
isa da Tornike erisTavis moRvaweobasTan. am ukanasknelma
barda skliarosis laSqris damarcxebis Semdeg xelT igdo
didZali nadavli, romelic monastris mSeneblobas moax-
mara. monastris xuroTmoZRvrul kompleqtSi mravali sx-
adasxva daniSnulebis nageboba Sedioda. monasteri male
ara marto bizantiaSi myof qarTvelTa mTavari saeklesio
samonastro centri, aramed saerTod qarTuli sulieri kul-
turis mZlavri kera gaxda. aq aRmocenda da Camoyalibda
literaturuli skola, romelsac saTaveSi edgnen eqvTime
mTawmindeli da misi tradiciebis gamaRrmavebeli giorgi
mTawmindeli. maTi xelmZRvanelobiT X-XI saukuneSi aTonze
gaCaRda kulturul-SemoqmedebiTi saqmianoba, daiwera orig-
inaluri Txzulebebi, qarTulad iTargmna bizantiuri lit-
eraturis mniSvnelovani Zeglebi, gamravlda xelnawerebi.
monasterma didad Seuwyo xeli qarTul-bizantiuri kul-
turuli urTierTobebis gaZlierebasa da qarTuli litera-
turis nimuSTa msoflio sarbielze gatanas. momdevno sau-
kuneebSi monasterSi mwignobrul-saganmanaTleblo muSaoba
Senelda da bolos sul Sewyda. es bunebrivi Sedegi iyo
im devna Seviwrovebisa, rasac iq moRvawe qarTvelebi gan-
icdidnen jer kidev XI saukunidan. XIII saukuneSi benZnebma
241
TandaTanobiT xelT igdes savane, xolo XIX saukuneSi mTli-
anad daepatronen mas, Tumca qarTveli berebi iq Semdegac
agrZelebdnen moRvaweobas.
berZnebsa da qarTvelebis garda naxevarkunZulze monas-
trebi qondaT serbebs (xilandari), bulgarelebs (zografu),
rusebs (rosikoni) da sxva. aTonis monastrebis Zvirfasi sa-
ganZuria 11 aTasamde xelnaweri (berZnuli, slavuri, qarTu-
li), sigel-gujrebi da sxva dokumentebi.
giorgi mTawmindelis ioanes da eqvTimes cxovreba miCneu-
lia axal safexurad qarTul hagiografiul literaturaSi.
am nawarmoebis uamrav Rirsebas Soris asaxeleben mis for-
mas, kompozicias, stils, avtoris ideebs eklesiis demokra-
tizaciis Sesaxeb da sxva, magram aris kidev erTi umniSvnelo-
vanesi ram, rac uSualod ekonomistebisTvisaa saintereso.
nawarmoebSi didi raodenobiT gvxvdeba Tanamdebobrivi da-
tvirTvis mqone berZnuli saxelwodebebi: protonotari, ep-
itropi, epitrati, kelari, ikonomosi, parikonomosi da sxva.
ikonomosi, sulxan-sabas ganmartebiT, monastris mTavar
sameurneo saqmeTa gamge, gamrige da ganmgebelia. ioseb ime-
daSvilis ganmartebiT: oikonomosi ( Oikonomos), igive ikono-
mosi, `saxlis meurneobis gamgea~. iqmneba naTeli suraTi
imisa, rom X-XI saukuneebSi qarTul samonastro cxovre-
baSi kargad yofila damkvidrebuli Tanamedrove ekonomis-
tis Sinaarsobrivi datvirTvis mqone Tanamdeboba, romelic
SesaZloa ufro wina saukuneebSi iRebs saTaves. giorgi
mTawmindelis mocemuli nawarmoebi sayuradRebo cnobebs
gvawvdis aTonis iverTa monastris socialur da ekonomi-
kur mdgomareobaze. kargadaa daxasiaTebuli samonastro
meurneoba, saxeldeba numizmatikuri masalebi: drahkani, ken-
dinari da sxva.
iv.javaxiSvili ~qarTuli eris istoriis~ meore wignSi
SeniSnavs, rom ~X saukunis meore nexevarSi gamoCenili moR-
vawis ioane aTonelis mier aTonis mTaze, bizantiaSi daarse-
buli qarTuli monastris weswyobilebiT SeiZleboda arse-
buliyo saerTo-samonastro sakuTreba da meurneoba.
242
ioane aTonelis meTaurobiT qarTveli berebis gamoCenas
aTonis mTaze 969 wels ukavSireben. cota mogvianebiT aT-
onel qarTvelebs SeuerTda qarTvelTa mefis daviT kura-
palatis (961-1001 wlebi) yofili mxedarTmTavari Tornike,
ioanes saxeliT berad aRkvecili. giorgi mTawmindeli
Tanamimdevrulad aRwers cnobil istoriul movlenebs,
Tornikes mier barda skliarosis damarcxebas, ramac aTonis
qarTvelebs xelSi Caugdo ganZi da uricxvi simdidre, rac
maTi gonivrulad gankargvis aucileblobas warmoSobda. da
ai avtori pirvelad xmarobs sityva ikonomoss.
. . . ` da kvalad ia indiktionsa gauyves sxva id litra da
misces kariisa eklesiasa, romel ars Sesakrebeli yovelTa,
barZim-feSxvimi vercxlisa oqro-curvebuli xatebiTa da
kankeli saufloTa dResaswaulTa da Targmaneba saxarebisa
da samni xatni didni vedrebisani da orni skaramangni da
orni jorni da misces okonomossa saSoalisasa litra erTi
ganZi saSoalisaTvis wasagebelad. Sasyodlad qorakandel-
Ta, veSapakTa da jaWvTa da kelaptarTa.~
nawarmoebidan vigebT, rom wminda mama eqvTimes dawvrilebiT
aRuricxia es ganZeuloba, nawili didi lavrisaTvis da
mTawmindis yoveli monastrisTvis SeuwiravT, nawili karis
eklesiisaTvis, SeuZeniaT venaxi, saxlebi mimavali Zmebis Tav-
Sesafrad. am qonebis garkveul nawils ki zemoT moyvanil
magaliTSi aZleven ikonomoss WaRebis, budeebis, jaWvebis
da kelaptrebis SesaZenad.
mogvianebiT, mZime seniT daavadebuli da mravali wlis gan-
mavlobaSi loginad Cavardnili mama ioane, mama eqvTimes eve-
dreba Tavis Tavze aiRos monasterze zrunva. mama eqvTime
iZulebulia morCilad, misi brZanebisamebr ganagos monas-
tris saqmeebi, rogorc ikonomosma.
. . . ` da viTar ixila eseviTari uZlureba Tvisi, evedreboda
mamasa efTvissa, raTa miiTvalos zrunva monastrisa, xolo
igi mowiwebiT aiZulebda mas, raTa Seundos, rameTu uZnda
SfoTi amis soflisa da ara Tavidebda SfoTTa STavrdo-
mad. Garna vinaiTgan SeuZlebel iyo mamisa moxucebulisa da
senTagan gankafulisa urCeba, unda Tu ara, morCil eqmna mas
243
da vidre xorcaRa Sina iyo, morCilebiTa da brZanebiTa mis-
iTa ganagebda saqmesa monastrisaTa, viTarca ikonomosi da
Tvinier misisa brZanebisa araras iqmoda.~
eqvTime aTonelis udides Rirsebebs Soris ivirionis wes-
gangebis SemoRebas da mTargmnelobas asaxeleben. pirvel
yovlisa saeklesio wesdebebi da mTeli wlis gangeba sru-
lyofilad dauweria. am wes-gangebebSi srulad iqneboda
gansazRvruli ikonomosis da parikonomosis ufleba-mova-
leobebi.
. . . ` da viTarca iyo netari mama Cveni efTvime savse zegard-
moiTa madliTa, egreTve saRmToni wesni da gangebani daesx-
nes monastersa Tvissa da ginda Tu ikonomosisada ebrZanis,
ginda Tu parikonomosisada, mozidnis neliad da Stosa gaiy-
vanis da mun uTxris brZaneba mamisa~. . .
mivyveT saeklesio wesebs: mamaTa Soris gaurkvevlobis, si-
sastikis an Seurigeblobis SemTxvevaSi, winamZRvris aryof-
nis dros, maTi dasja ikonomosis ufleba iyo.
. . . ̀ ukveTu vieTnime Seilalnian Zmani, mouxmis mamaman da nax-
nis da brZanebasa missa ara urC eqmnebodes, mSvidoba qmnian.
ukveTu kvla gul-ficxelni ipovnian da masve zeda daadgri-
an, ganawessa, romel vidre dagebamde trapezsa ver Sevidnen
da pursa xolo da wyalsa ixmarebdnen, xolo ukveTu winamZ-
Rvari ara arn, ikonomosman gankanonnis.~
moZRvars wesad hqonda, eklesiaSi gasaubreboda ikonomoss
da sxva Zmebs samWedlo, samSeneblo, saxelosno Tu venaxis
samuSao saqmeze.
. . . `ese kvla sxvani saqmeni wvrilni ikonomossa Tana daiub-
nis, rameTu, daRacaTu yovelsa saqmesa mecnier iyo sam gzis
sanatreli mama Cveni efTvime.~
ioanes da eqvTimes cxovrebis aRweraSi giorgi mTawmind-
eli asaxelebs konkretul pirovnebas, romelic ikonomosis
movaleobas asrulebda aTonis ivirionSi, didebul kacs,
ilarion kananaxs-aRdgomis diakvans, romelic monastris
244
aSenebamde misula iq da monasteri swored misi ikonomoso-
bis dros aSenebula.
. . . ` iyvnen pirveliTgan didebulni kacni: ilarion kananaxi,
aRdgomisa diakvani, pirvel Senebasa monastrisasa mosrul
iyo aqa da missa ikonomosobasa aReSena monasteri da viTa
Tvissa Zmasa xedvides mamani Cveni.~
wminda mamebi saarsebos fizikuri SromiT Soulobdnen.
mama eqvTimes miTiTebiT ikonomosi mosaxmareblad ymawvili
muSebis miRebas erideboda, damoukideblad Sromas amjobin-
ebda. nawarmoebSi mocemulia SesaniSnavi daxasiaTeba ikon-
omosisa, romelic rogorc udidesi sayrdeni winamZRvrisa,
aucileblad wminda mama unda yofiliyo, sulierad Zlieri
da gamocdili.
eqvTime aTonelis wes-gangebaSi mkacradaa gamijnuli ikono-
mosis da parikonomosis daqvemdebarebis sferoebi. saparikon-
omoso, saxarazo, Tavla, samWedlo, sadurglo, sanaSenebi,
sakrebulo, venaxi Tu menaveni, ikonomosis gamgeblobaSi iyo.
Tu winamZRvari Sin ar imyofeboda, yvelanair saWiroebas
ikonomoss moaxsenebdnen. aseTi urTierTdamokidebuleba
udides ndobaze miuTiTebs. ikonomosi damoukidebel gadaw-
yvetilebas mxolod winamZRvris Sin aryofnis SemTxvevaSi
iRebda. Sesabamisad ikonomoszec gansxvavebulad zrunavd-
nen, misTvis ganwesebuli iyo Svidi kaTxa, Tu Sin ar iyo, wina
moZRvris brZanebiT mainc yvelafers moumzadebdnen. mama
eqvTimes aryofnis SemTxvevaSi ikonomoss ufleba hqonda
damoukideblad emaspinZla nebismieri stumrisaTvis. am
fonze aRaraa gasakviri, rom yvela sxva saxis materialuri
saWiroebisaTvis, rogoricaa Ceqma, qalamani, tyavi, Toki, seli
da sxva uamravi ram, ikonomoss awuxebdnen.
Zalze sainteresoa aTonel moRvaweTa anderZebi, romlebic
ganpirobebulia im garezewoliT, rasac qarTvelebi berZne-
bisagan ganicdidnen. istoriuli wyaroebiT aTonis mTaze 8
000 qarTveli beri moRvaweobda. 1866 wels ki berZnebma sae-
Tod akrZales qarTvelebis iq berad aRkveca. swored amitom
giorgi mTawmindeli ubarebs Tavis modgmas, winamZRvrebs, ma-
masaxlisebs, ikonomosebs. . .
245
ar uRalaton am wminda adgils da im saqmes, romelsac isini
emsaxurebian.
Cven ar viciT vin iyo is didebuli kaci, romelic ilarion
kananaxis Semdeg asrulebda ikonomosis movaleobas aTonis
ivirionSi, wminda mama arseni, mama Teodore Tu mama giorgi,
erTi cxadia, igi iyo sulierad Zlieri da gamocdili. Se-
moTavazebuli kvleva safuZvels gvaZlevs imisa, rom viva-
raudoT, qarTul sityvaTxmarebaSi damkvidrebuli termini
`ekonomisti~ swored aTonis mTis `ikonomosobidan~ iRebs
saTaves.
gamoyenebuli literatura1. qarTuli sabWoTa enciklopedia. t-1 saqarTvelos mec-
nierebaTa akademia.
2. qarTveli eris istoria. T-2. Tsu. amomcemloba ~sabWoTa
saqarTvelo~. Tb. 1965.
246
247