2011 M. LIETUVIŲ KALBOS (GIMTOSIOS) PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO REZULTATŲ

ANALIZĖS ATASKAITA

Gitana Notrimaitė,Nacionalinis egzaminų centras

Ataskaitos paskirtis – išnagrinėti 2011 m. lietuvių kalbos (gimtosios) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus ir pateikti išvadas bei rekomendacijas ir taip prisidėti prie lietuvių kalbos mokymo pagrindinėje mokykloje gerinimo, padėti tobulinti pasiekimų patikrinimo užduočių sudarymą ir vertinimą.

Analizėje nagrinėjamos šios temos:

• 2011 m. PUPP mokinių pasiekimai; • teksto suvokimo, literatūros ir kalbos žinių

taikymo testo ir jo atskirų užduočių parametrai ir kokybė;

• rašymo užduoties parametrai;• mokinių darbų vertinimo kokybė ir

tobulinimo galimybės;

• 2010–2011 lietuvių mokomąja kalba 10 ir II gimnazijos klasėse mokėsi 37984 mokiniai.

• PUPP pasirinko laikyti 27438 mokiniai ( t.y. apie 72%). • Lietuvių kalbos (gimtosios) PUPP laikė 24957 mokiniai

( t.y. apie 91 % laikiusiųjų PUPP). • Dažniausiai rašomi pažymiai – 6, 7 ir 8. PUPP

neišlaikė 2,2% visų laikiusiųjų, iš jų 3,4% vaikinų ir 0,8% merginų. Per 8% mokinių gavo minimalų teigiamą įvertinimą.

Teksto suvokimo, literatūros ir kalbos žinių taikymo dalies taškų vidurkių statistinė analizė

rodo:

• ši dalis daugumai mokinių buvo lengvesnė nei vidutinė;

• nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp pagrindinių ir vidurinių mokyklų mokinių ir gimnazijų mokinių surinktų taškų vidurkių;

• yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp merginų ir vaikinų surinktų taškų vidurkių: merginų taškų vidurkis tradiciškai daug didesnis už vaikinų taškų vidurkį;

• yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp miesto ir kaimo mokyklų mokinių surinktų taškų vidurkių.

Rašymo dalies taškų vidurkių statistinė analizė rodo:

• yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp merginų ir vaikinų surinktų taškų vidurkių: merginų taškų vidurkis tradiciškai daug didesnis už vaikinų taškų vidurkį;

• yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pagrindinių ir vidurinių mokyklų mokinių ir gimnazijų mokinių surinktų taškų vidurkių;

• nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp miesto ir kaimo mokyklų mokinių surinktų taškų vidurkių.

Skirtumai tarp mokyklų (ir klasių) Lietuvoje kelia

grėsmę lygių mokymosi galimybių užtikrinimui

2011 m. mokinių surinktų lietuvių kalbos (gimtosios) PUPP dalies raštu taškų sumos reikšmių dažnių

stulpelinė diagrama Teksto suvokimas ir literatūros žinių taikymo dalis Kalbos žinių taikymo dalis

Rašymo dalis

Teksto suvokimo, literatūros ir kalbos žinių taikymo dalies užduočių sunkumas ir skiriamoji

geba

Testo teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo dalies užduočių praleidimo procentinis dažnis ir

užduočių sunkumas

Užduotis / klausimas

Net nebandžiusių atsakyti mokinių procentinė dalis

Sunkumas

T1 0,6 68,9 T2 4,4 66,2 T3 1,0 46,9 T4.1 0,0 66,5 T4.2 2,9 48,5 T5 1,6 70,0 T6 3,5 49,6 T7.1 0,6 86,3 T7.2 2,5 69,7 T7.3 28,3 19,9 T8 5,1 49,2 T9 5,7 61,8 T10.1 0,3 67,9 T10.2 6,3 38,4

Rašymo dalies analizė pagal pasirinktus žanrus ir

vertinimo kriterijus

Turinio vertinimas

Teksto struktūros ir vientisumo vertinimas

Kalbinės raiškos vertinimas

Kalbos normų laikymosi vertinimas

Mokinių darbų vertinimo kokybė Mokytojų vertinimas Ekspertų vertinimas

21 paveikslas. Mokinių surinktų pasiekimų patikrinimo teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo dalies taškų sumos reikšmių stulpelinės diagramos.

Mokinių darbų procentinių pasiskirstymų pagal tai, ar po ekspertų atlikto vertinimo pasikeitė pasiekimų

patikrinimo teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo dalies įvertinimas taškais, palyginimas.

Rašymo dalis

Mokytojų vertinimas Ekspertų vertinimas

Mokinių darbų procentinių pasiskirstymų pagal tai, ar po ekspertų atlikto vertinimo pasikeitė pasiekimų patikrinimo

rašymo dalies įvertinimas taškais, palyginimas

Bendrosios išvados

• Abi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo dalys raštu daugumai mokinių buvo lengvesnės nei vidutinės, tačiau ar ši tendencija išliktų, jei PUPP būtų privalomas visiems mokiniams, prognozuoti sunku.

• Pastebėti dideli PUPP rezultatų skirtumai tarp vaikinų ir merginų ir tarp skirtingų mokyklų mokinių. Jie ateityje gali tapti rimta kliūtimi lygių mokymosi galimybių užtikrinimui šalyje.

• Pastebėtos tendencijos aukštinti arba žeminti įvertinimus priklausomai nuo mokyklos tipo, taip pat nevienodai vertinti vaikinus ir merginas.

• Išryškėjo nemažos mokytojų pasirengimo vertinti mokinių darbus spragos. Vertintojai ne visada buvo susipažinę su vertinimo instrukcijomis. Daugiausia problemų kėlė rašymo turinio vertinimas, tačiau neatitikimų būta ir vertinant stuktūrą, raišką, netgi kalbos normų laikymąsi.

• Nustatyta, kad ne visais požiūriais tobulos buvo užduočių formuluotės ir vertinimo instrukcijos. Vertinimo instrukcijose buvo vertinimo kriterijų formulavimo trūkumų.

• Pastebėta silpnybių vertinimo procedūrose. Jose nepakankamai aiškus trečiojo vertintojo vaidmuo ir funkcijos. Nepakankamai apgalvota vertinimo kokybės užtikrinimo priemonių sistema.

• Kol bus dabartinė Lietuvių kalbos PUPP trijų dalų struktūra su atskira kalbėjimo dalimi, kurios įvertinimas sudaro dalį bendro PUPP įvertinimo, visiškai įvertinti galutinių PUPP įvertinimų pažymiais patikimumo bus neįmanoma, todėl šioje analizėje pateiktos išvados yra tik dalinės.

Rekomendacijos

• Suplanuoti ir vykdyti nacionalinio lygmens priemones, kurios leistų pagerinti berniukų lietuvių kalbos mokymosi rezultatus ir įveikti mokinių iš mažiau palankios socialinės aplinkos mokymosi pasiekimų trūkumus, ieškoti būdų užtikrinti vienodą lietuvių kalbos mokymo kokybę visose šalies mokyklose.

• Pradėti organizuoti reguliarius pasiekimų patikrinimo darbų vertintojų mokymus. Ypatingą dėmesį atkreipti į mokytojų mokymą teisingai suprati ir taikyti nurodymus, pateiktus vertinimo instrukcijose. Skaitant jas reikia sugebėti rasti ir teisingai interpretuoti svarbiausius nurodymus, žinoti vertinimo tradicijas, todėl mažiau patyrusiems mokytojams reikėtų pasipraktikuoti padedant šios srities žinovams.

• Tobulinti PUPP užduočių formuluotes ir vertinimo instrukcijas, ypatingą dėmesį skiriant formuluočių aiškumui. Visų vertinimo kriterijų žemiausių taškų aprašai turėtų būti itin atidžiai peržiūrėti.

• Rengiant teksto suvokimo, literatūros ir kalbos žinių taikymo dalies vertinimo instrukciją išryškinti reikšminius žodžius, numatyti ir aiškiai apibrėžti vertinimą, kai klausimą sudaro dvi dalys, pabrėžti galimybę mokytojams ją papildyti.

• Atkreipti ypatingą dėmesį į kalbos normų laikymosi sritį ugdymo procese.

• Peržiūrėti ir patikslinti vertinimo procedūras. Išryškinti trečiojo vertintojo, šiuo atveju vertinimo komisijos pirmininko, funkciją rūpintis darbų vertinimo kokybe.

• Sukurti efektyvią darbų vertinimo mokyklose patikros sistemą, skaitinančią vertintojus tobulėti.

„Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas“,

projekto kodas Nr. VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-002

• Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vykdymo modelio ir užduoties sukūrimas.

• Vieno lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino bandomasis tyrimas.

• Mokymai.

2012 metai

Sausis – vasaris

1.1.1.1. dalies veiklos pirkimų dokumentų rengims ir viešieji pirkimai (vertintojų mokymai)

Sausis – balandis

Ekspertų darbo grupės veikla, egzamino organizavimo, vykdymo (įskaitant kandidatų darbų vertinimo organizavimo) mo delio projektą ir bandomąsias užduotis

Balandis

1.1.1.1. dalies veiklos pirkimų dokumentų rengims ir viešieji pirkimai (tarptautinių ekspertų paslaugos pirkimas)

Egzamino organizavimo, vykdymo (įskaitant kandidatų darbų vertinimo organizavimo) viso modelio projekto metmenys.

Egzamino vykdymo instrukcijų (reikalavimai kandidatams, pasirengimo egzamino vykdymui etapai ir vykdymo administravimas, būtina techninė bazė egzamino vykdymui) juodraštis.

Bandomosios užduotys ir bandomasis tyrimas

Vertintojų mokymai, skirti bandomųjų užduočių vertinimui (1 seminaras + 1 mokomosios medžiagos komplektas)

Bandomųjų užduočių vertinimas (100 vertintojų)

Gegužė

Bandomųjų užduočių vertinimas (100 vertintojų)

Bandomojo tyrimo analizė.

Birželis – rugpjūtis

Bandomojo tyrimo analizė ir rekomendacijos dėl vertinimo normų, Programos tobulinimo.

Rugsėjis – spalis

Pavyzdinės užduoties ir jos vertinimo instrukcijos juodraščio peržiūra ir tobulinimas atsižvelgiant į lituanistų bendruomenės pastabas.

Mokymai prasideda. Seminarai turėtų vykti 10 regionų – Vilniuje, Kaune, Alytuje, Jurbarke, Jonavoje, Utenoje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Rokiškyje. Kiekviename regione numatoma mokyti 50-100 dalyvių, kurie dirbtų grupėse po 10-15 dalyvių .

Iš viso 800 dalyvių.

Lapkritis

Pavyzdinės užduoties ir vertinimo instrukcijos paskelbimas NEC tinklapyje.

Brandos egzamino modelio projekto visų dalių patobulintas variantas.

2013 metai

Kovas

Mokymai baigiasi.

Lietuvių kalbos egzaminas.

Rugsėjis – Spalis

Ekspertų išvados apie lietuvių kalbos brandos egzamino modelįo efektyvumą.

Lapkritis

Skelbiamos vertinimo normos