1

VILNIAUS UNIVERSITETO KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO

FINANS IR APSKAITOS KATEDRA

STASYS GIRDZIJAUSKAS, BORISAS JEFIMOVAS

MONS VEIKLOS EKONOMIN ANALIZ

Metodin priemon

Kaunas 2006

2

Girdzijauskas Stasys, Jefimovas Borisas. mons veiklos ekonomin analiz: metodin priemon Kau-nas. 2006. 73 p. - ISBN 9986-19-964-6

Metodin priemon patvirtinta Vilniaus Universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Taryboje

2006 m. kovo 15d. Protokolas Nr. 5

Recenzavo: doc. dr. J. Nedzveckas (KTU), doc. dr. Rasa Kanapickien (VU)

VU KHF, 2006 STASYS GIRDZIJAUSKAS, BORISAS JEFIMOVAS, 2006

ISBN 9986-19-964-6

3

Turinys

vadas ............................................................................................................................................................ 41. Ekonomins analizs samprata, analizs bdai ir metodai ....................................................................... 52. Gamybos veiksni rezultatyvumas ......................................................................................................... 123. Produkcijos analiz ................................................................................................................................. 194. Darbo priemoni analiz ......................................................................................................................... 245. Darbo objekto analiz ............................................................................................................................. 286. Darbo analiz .......................................................................................................................................... 327. Savikainos analiz ................................................................................................................................... 418. Avansinio kapitalo analiz ...................................................................................................................... 459. Pelno rodikli analiz.............................................................................................................................. 5110. Kiekybini metod naudojimas analizje (procentai, palkanos) ........................................................ 6011. Investicini projekt vertinimas............................................................................................................ 67Literatra: .................................................................................................................................................... 73

4

vadas Ekonomins analizs kursas apibendrina ankstesnse studijose gautas inias. Tai kursas, kurio pagrind sudaro inios i mikroekonomikos, statistikos, buhalterins apskaitos, valdymo, marketingo kurs. Todl jame papildomai neaikinamos atskir rodikli, ekonomini veiksni takos nustatymo teorins ir metodologins problemos. Tai leido schematizuoti kins veiklos analizs kurso dstym. Tokio dstymo logik padiktuoja tai, jog iam kursui skirta nedaug akademini valand. Per jas gi reikia gana koncentruotai idstyti gausi mediag. Jos gausum lemia platus mons veiklos diapazonas. Siekiant apimti bent pagrindines ekonomins veiklos sferas, teko atsisakyti gilesns analizs metod ir j taikymo studijos. Todl i mokomoji knyga nra vis apimanti. Joje nagrinjami mons kins veiklos pagrindiniai rodikliai ir vertinami jos rezultatus. io darbo autoriai sitikin, jog tai gali pagelbti, bandant numatyti mons veiklos perspektyv.

Ekonomins analizs kurso struktr lm tai, jog mons veiklos rodikliai gvildenami ir finansins analizs kurse. Todl siekiant ivengti dubliavimo, pasirinktos tos temos, kurios labiau atitinka ekonomins veiklos samprat. Daugiau dmesio autoriai skyr gamybos veiksni, galutinio rezultato analizei.

5

1. Ekonomins analizs samprata, analizs bdai ir metodai

Pagrindiniai apibrimai ir sprendiniai: 1.1. Finansins ir ekonomins analizs ryys ir skirtumai; 1.2. Ekonomins analizs pagrindinis tikslas; 1.3. Ekonomins analizs loginiai metodai; 1.4. Dviej veiksni takos nustatymas; 1.5. Ekonomin analiz tai tyrimas, apibendrinimas.

Kad pragyventi, mones gamina prekes ar teikia paslaugas, t.y. jie usiima kine veikla. Taiau sudtinga gamyba ir sudtingi moni santykiai, paprast ekonomins veiklos tiksl pakeit. Dabar ekonomin veikla neapsiriboja vien pragyvenimo tikslu. Ji pirmiausia nukreipta pelnui pasiekti. Kaip nustatyti finansin mons bkl, kad atskleisti didesnio pelno gavimo galimybes? Tai gana sudtingas udavinys, nes mons veikl slygoja daug pokyi, j veikia objektyvs ir subjektyvs veiksniai, j tarpusavio ryiai. Atsakym klausim gali duoti analiz. Analizs itak reikia iekoti jau gilioje senovje, kai mons paindami gamtos ir visuomens reikinius, juos analizuodavo. iuo poiriu, ekonomins analizs objektas yra siauresnis. ios srities specialistus domina moni ekonomin veikla, joje vykstantys kiniai procesai. Juos atspindi mons ekonomin informacija, kuri ir yra ekonomins analizs objektas.

1.1. Daniausia kin veikla nagrinjama dviem pjviais: ekonomin analiz bei finansin analiz. Pastarosios svarbum lemia tai, jog mon turi turti pakankamai finansini itekli, nes susidrus su nuolatiniu j stygiumi, labai problematiku tampa paios mons egzistavimas. Finansin ir ekonomin analizs tarpusavyje tampriai susijusios, kadangi be racionalaus kininkavimo nebus ir ger finansini rezultat. Skirtumus sudaro analizs tikslai. Jei finansin analiz galina rasti bd geresniam moni finans valdymui, tai ekonomin analiz leidia nustatyti prielaidas racionaliam kininkavimui.

Kai kurie autoriai ekonomins veiklos analiz apibdina kaip finansins ir valdymo analizs

sintez. Tai siloma todl, jog yra finansin ir valdymo (vidaus) apskaitos. Pirmoji skirta ioriniam vartotojui, antroji - vidaus reikmms. Toks skirstymas (pagal buhalterines ataskaitas), ms nuomone, kiek dirbtinis. Praktikoje sudtinga atribojant rodiklius, atskirai atlikti finansin ir valdymo analiz. Ekonominei analizei danai prireikia tiek apskaitos duomen, tiek informacijos, kuri finansinse ataskaitose nefiksuojama.

1.2. Ekonomins analizs pagrindinis tikslas yra nustatyti kaip efektyviai naudojami darbo ir

daiktiniai gamybos veiksniai. Analizuojant ekonominius procesus, atskleidiamos esmins prielaidos pelnui, valdymo efektyvumui didinti. is tikslas gali bti pasiektas sprendiant konkreius udavinius. Analitikas turi objektyviai vertinti mons ekonomins veiklos rezultatus, vertinti teikiam projekt realum, iaikinti veiksnius, turinius tak mons veiklos rezultatams, pateikti informacij ir savo pasilymus mons vadovams ir pan.

Kad gyvendinti iuos udavinius naudojamasi vairiais analizs metodais ir bdais. Analiz gali

bti perspektyvin ir operatyvin. Perspektyvin analiz skirta vairi projekt, strategini sprendim vertinimui. Operatyvin analiz skirta diagnozuoti, t.y. painti, isiaikinti, apibdinti einamuosius rezultatus. Atliekama ir retrospektyvi analiz - praeito laikotarpio kins veiklos rezultat vertinimas. Pagal paskirt analizs rezultatai reikalingi kontrolei, planavimui, reguliavimui, organizavimui, aktyvinimui ir pan.

Ekonomins veiklos analiz atliekama, taikant loginius, ekonometrinius, euristinius (psichologinius), grafinius, specifinius bdus. J pagalba isiaikinami prieastiniai-pasekminiai ryiai, kuriais susij gamybos veiksniai, atskleidiamos kini proces tendencijos. Ekonomin informacija

6

vertinama apdorojant mons gamybinius ir finansinius rodiklius. Nors ie rodikliai atspindi vairius kinius procesus, taiau jie tarpusavyje susij. Todl ekonomin informacija apdorojama, prisilaikant sisteminio poirio. Analiz padeda atskleisti ryius tarp vairi kins veiklos pusi ir element. Sisteminei analizei atlikti naudojamasi ir gretutini moksl pasiekimais (buhalterins apskaitos, vadybos, marketingo ir pan.). kins veiklos sistemin analiz gali turti tokias sudtines dalis: - kins veiklos analizs tiksl ir udavini nustatymas; - rodikli kinei analizei atlikti nustatymas; - kins veiklos analizs atlikimas ir nuoseklumas; - kins veiklos analizs atlikimo periodikumas; - informacijos gavimo ir apdorojimo bdai; - ekonomins informacijos analizs bdai ir metodai; - kins veiklos analizs organizaciniai etapai; - btinos organizacins ir kompiuterins technikos nustatymas; - gaut rezultat pateikimo ir vertinimo tvarka; - snaud atlikti kins veiklos analiz ir gauto ekonominio efekto apskaiiavimas. Trumpai apibdinkime pagrindinius analizs metodus.

1.3. Bene plaiausiai naudojami loginiai metodai. Jais analizuojami mons veiklos rodikliai, pateikti finansinje atskaitomybje. Rodikli analiz gali bti: horizontalioji, vertikalioji, santykin. Horizontalioji - kuomet vieni rodikliai lyginami su tokiais paiais, tik skirting laikotarpi, lygi. ios analizs atmaina - trendo analiz, kai analizuojami keleri met rodikliai, irykinant j kitimo tendencijas. Vertikalioji analiz - reikia atskir rodikli lyginim su bendruoju baziniu. Tai dar vadinama struktrine analize. Santykin analiz, kitaip vadinama koeficient analiz - irykina rodikli tarpusavio ryius.

Ekonomin analiz prasideda nuo absoliui rodikli vertinimo. Danai, mons rezultatai pradedami nagrinti, sudarant rodikli (skaii) suvestines. J pagrindu apskaiiuojami santykiniai ir vidutiniai dydiai. Santykiniai rodikliai yra labiau informatyvs, nei absoliuts. Jais galima palyginti vien rodikl su kitu, nustatyti proporcijas, pasikeitimus struktroje ir pan. Apskaiiuojant masini duomen vidurkius (grupinius ir bendrus) galima nustatyti nagrinjamo reikinio tendencij. Pavyzdiui, turime 10 (deimties) darbuotoj atlyginimus: 450, 570, 440, 780, 950, 550, 630, 550, 440, 780. Vidutinis darbuotoj atlyginimas sudarys - 614 Lt. atlyginimo vidurk galima palyginti su prajusio laikotarpio atlyginimu ir pastebti jo kitimo tendencij. Apskaiiavus vidurk, nustatomas vidutinis kvadratinis nukrypimas arba dispersija:

= n

xx 2)( is rodiklis leidia nustatyti ar skaiius intervale yra tipikas skaii sekai: vidurkis ( x )

dispersija. Apskaiiuota suma 2)( xx = 265840 [(450 - 614)2 + ... +(780 - 614)2], dispersija - 163. Tipikas atlyginimas sudaro 614 163 Lt. Grupavimas pagal atlyginim dyd: 400-500 = 3; 501-600 = 3; 601-700 = 1; 701-800 = 2; 801-900 = 0; 901- 1000 = 1 leidia nustatyti variacijos eilut, ir atkreipti dmes interval isidstym, atskleisti ar atlyginimo dydiai nustatyti atsitiktinai.

Pavyzdyje pateikt duomen sugrupavimas: 400 - 500 Lt = 3 darbuotojai; 501 - 600 Lt = 3 darbuotojai; 601 - 700 Lt = 1 darbuotojas; 701 - 800 Lt = 2 darbuotojai;

7

801 - 900 Lt = 0 darbuotoj; 901 - 1000 Lt = 1 darbuotojas.

Ekonominje analizje neapsieinama be indeks. Jie skaiiuojami, siekiant nustatyti santyk. Skaiiuojant indeksus gaunamos dinamikos eiluts, kurios leidia apibdinti ekonominius reikinius laiko poiriu. Pavyzdiui, apskaiiavus bazinius indeksus galima nustatyti bendr vystymosi tendencij, o grandininius indeksus - vystymosi intensyvum atskirame etape. Jei mons gamybos apimtis per pastaruosius 3 metus padidjo nuo 100000 Lt iki 150000 Lt, tuomet bazinis indeksas sudarys - 1.5. Jei pirmais metais gamyba sumajo iki 90000, antrais metais padidjo iki 120000, o treiais metais iki 150000 Lt - grandininiai indeksai bus 1 met - 0.9; 2 met - 1.33, 3 met - 1.25. Analizje neretai naudojamas grandinini pakeitim (eliminavimo) metodas. Jo esm tame, jog nekeiiant vieno rodiklio, keiiamas kitas rodiklis arba, jei yra daugiau veiksni, keiiami kiti rodikliai. Pavyzdiui, turint funkcij: = (xy), kur x - gamybos apimtis vienetais, y - kaina, i dviej veiksni tak pagamintos produkcijos apimiai galima nustatyti, nuosekliai keiiant rodiklius.

1.4. Jei viename laikotarpyje buvo pagaminta 1000 (x1) vnt po 5 (y1) Lt produkcijos, o kitame 1500 (x2) vnt po 5.5 (y2) Lt, tuomet produkcijos apimtis padidja nuo 5000 (x1*y1) Lt iki 8250 (x2*y2) Lt, t.y. 3250 Lt. I j:

dl vienet 1500 * 5 - 1000 * 5 = 2500 Lt, dl kain 1500 * 5.5 - 1500 * 5 = 750 Lt.

Esmin pastaba: rezultatas, skaiiuojant veiksni tak, priklauso nuo rodikli isidstymo

eilutse, nes sukeitus skaiiavimo eilikum rezultatas bus kitoks. Pavyzdiui, kitaip idsius rodiklius eilutse, rezultatas pasikeist ir produkcijos apimtis padidt:

dl vienet 1500 * 5,5 - 1000 * 5,5 = 2750 Lt, dl kain 1000 * 5,5 - 1000 * 5 = 500 Lt. Kad ivengti klaid, skaiiavimus reikia atlikti tokiu nuoseklumu: x = (x2*y1) (x1*y1); y = (x2*y2) (x2*y1). Nustatant trij veiksni tak nagrinjamo rodiklio dinamikai, apskaiiuojami rodikliai

grandinini pakeitim metodu. Kai 1 laikotarpio veiksniai sudaro: = (x1y1z1), o 2 laikotarpio - =(x2y2z2), tuomet:

x veiksnio taka bt: (x2y1z1) - (x1y1z1); y veiksnio taka bt: (x1y2z1) - (x1y1z1); z veiksnio taka bt: (x1y1z2) - (x1y1z1).

Kai norima tiksliau nustatyti daugiau nei 3 veiksni tak rezultatui, taikomas daugiafaktorinis metodas. Apibendrinti gautus skaiiavimus galima palyginimu. Lyginant vien reikin su kitu, nustatomi bendrumai ir ypatybs. Ypa naudinga lyginti prajusio laikotarpio rodiklius su dabartiniu, atskiros mons rodiklius su vidutiniais akos ir pan. Lyginant, iskiriamos svarbiausios grandys, t.y. nagrinjamos prioritetins mons kins veiklos sritys dl ko galima irykinti atsiradusias disproporcijas. Pavyzdiui, balansiniais sugretinimais, palyginant vienus mons balanso straipsnius su kitais, nustatomos mons finansins galimybs. Antai apyvartinis kapitalas, atspindintis mokumo situacij (sugebjim vykdyti sipareigojimus) apskaiiuojamas palyginant trumpalaik turt su trumpalaikiais sipareigojimais arba pastov kapital su ilgalaikiu turtu. Iskaidant sudtingus ekonomins veiklos reikinius, t.y. juos detalizavus, galima nustatyti element ryius. Atvirkias veiksmas - apibendrinimas (sintez) yra nagrinjam dalini reikini sujungimas tiriam visum, kas galina apibendrinti rodiklius. Siauresne odio prasme analiz yra iskaidymas, o sintez sujungimas. Taiau kins veiklos analizs poiriu tokia samprata netinka. vertinant kin veikl, kaip sakyta, pasitelkiami vairs analizs bdai ir metodai. Analizuojant kin veikl, neapsieinama be ekonometrins analizs bdo, t.y be matematini bei statistini metod ir kompiuteri panaudojimo. Labiausia paplitusi regresin ir koreliacin analiz. Ji naudojama tiriant priklausomybes tarp reikini, iekant tarp j funkcini ryi. Pavyzdiui, turint

8

pardavimo vienet ir kain u produkcijos vienetus pasikeitimus, galima apskaiiuoti koreliacijos koeficient tarp i dydi:

x - pardavim apimtis vienetais: 1500, 1550, 900, 1150, 950, 1550, 2100, 850, 1600, 1000; y - kainos u vienet - 1.50, 1.55, 1.50, 1.60, 1.55, 1.60, 1.55, 1.50, 1.55, 1.60. Koreliacijos koeficientas apskaiiuojamas pagal formul:

22

22 )(*

)(

:

ny

ynx

x

nyx

xy

i dydi koreliacijos koeficientui apskaiiuoti, sudaryta lentel. Joje suskaiiuotos pavyzdyje

nurodyt dydi sumos:

Rodikliai x y x*y x2 y2 1 1500 1,5 2250 2250000 2,25 2 1550 1,55 2402,5 2402500 2,4025 3 900 1,5 1350 810000 2,25 4 1150 1,6 1840 1322500 2,56 5 950 1,55 1472,5 902500 2,4025 6 1550 1,6 2480 2402500 2,56 7 2100 1,55 3255 4410000 2,4025 8 850 1,5 1275 722500 2,25 9 1600 1,55 2480 2560000 2,4025

10 1000 1,6 1600 1000000 2,56 Suma 13150 15,5 20405 18782500 24,04

Skaiiavimai: 20405 - (13150 x 15.5) / 10 = 22.5; (18782500 - 17292250) : ( 24.04 - 24.025) = 1490250 * 0.015 = 22353.75 = 149.51; Atsakymas: 22.5 : 149.51 = 0.15. Koreliacijos koeficientas lygus 1 rodo tampr ry tarp dydi. Kadangi apskaiiuotas koeficientas lygus 0.15, tai reikia, kad tarp pardavim apimties vienetais ir vienet kain ryys yra silpnas. Vadinasi, iuo atveju, susidrme su neelastinga paklausa ir reikia iekoti kit bd pardavim apimiai padidinti. Euristinis bdas analizje - tai mokslo apie krybin mstym pasiekim taikymas. Ne retai individuali analitiko nuomon ar kolektyvinis ekspertinis vertinimas yra reikmingi, ypa prognozuojant galimus pokyius kinje veikloje. vertinimai daniausia grindiami patyrimu ar intuicija, kuri savo ruotu, gali bti adinama vairiomis psichologinmis priemonmis.

1.5. Naudojant analizs metodus, svarbu suprasti ir nagrinjamo ekonominio reikinio problem. Neutenka vien sisavinti analizs technik. Ekonomin analiz - tai tyrimas, apibendrinimas. Analitikas tiek pat laiko turi skirti ir problemos iaikinimui ir darbui su konkreiais duomenimis. Gauti skaitmeniniai rezultatai gali bti vertinami nevienodai, priklausomai nuo suinteresuot asmen supratimo. Net ir pateikiami analizei duomenys ne visada bna tiksls. Todl analiz gali bti suprantama, kaip menas uduoti esminius klausimus. Samprotavim kokyb nemaiau svarbi, aikinantis ekonomines problemas.

Analizs tikslumas priklauso ir nuo konkreios situacijos. Reikia turti omeny, jog ne visada

vadybininkai nori rodiklius tiksliai apibrti. Kartais norima gauti potenciali situacij variantus, o ne tikslius atsakymus. Analitiko pastangos turi bti nukreiptos ten, kur nuostoli tikimyb dl nepakankamos

9

analizs yra didel. Tai reikia, jog pastangos turi bti rezultatyvios. Prie pradedant ekonomin analiz, tikslinga atsakyti tokius klausimus:

1. Kokia analizuojamos problemos prigimtis ir apimtis? Ar buvo nustatyta problema bei jos santykinis svarbumas? Ar buvo nagrintos esamos alternatyvos?

2. Kokie yra specials veiksniai, santykiai ir tendencijos, galintis padti analizuoti problem? Kokia j reikm ir kokiu nuoseklumu juos reikia atsivelgti?

3. Kokie turi bti duomenys ir kiek reikia pastang juos gauti? Ar egzistuoja galimyb greitai vertinti gautus rezultatus?

4. Ar tikslus bus atsakymas, atsivelgiant problemos reikmingum? Ar reikia papildom pastang, siekiant patikslinti gautus rezultatus?

5. Ar patikimi nagrinjami duomenys ir kaip nepakankamas duomen patikimumas gali paveikti analizs rezultatus? Koki garantij apie duomen patikimum galima gauti ir kiek tam reikia pastang?

6. Kokie ribotumai bdingi analizs metodams ir kaip tai gali atsiliepti analizs kokybei? Ar i tikrj pasirinktos analizs priemons adekvaios nagrinjamai problemai?

7. Ar svarbs kokybiniai apibendrinimai, nagrinjant problem? Kiek dl to paprastesn bt analiz? Atsakius pateiktus klausimus analitikui bus lengviau susigaudyti situacijoje, jis kryptingiau gals planuoti savo darb. Analizs, kaip meno uduoti esminius klausimus, rodikli apibendrinimo, j kokybiko vertinimo svarba irykja, analizuojant mons strategin ir operatyvin bkl. Operatyvin bkl - tai mons padtis konkreiu momentu. Jos lygio pagrindinis kriterijus - skmingi kins veiklos rezultatai: pelnas, padtis rinkoje ir pan. Strategin bkl - tai mons situacija ilgalaikje perspektyvoje. Pagrindiniai kriterijai - stipri konkurencin pozicija, auktas valdymo lygis ir kt. rodikliai. Operatyvin ir strategin tos paios mons pozicija gali bti skirtinga, netgi prieinga. Pavyzdiui, operatyvin padtis, ypa pelno prasme gali bti gera, taiau strategin pozicija - bloga arba rizikinga. Antai, daugelis nauj Lietuvos verslinink, pradinio kapitalo kaupimo etape siek praturtti i finansini piramidi, metalo, medienos iveimo ir pan. operacij, taiau pasikeitus situacijai bankrutavo. Apie analiz tokie verslininkai negalvojo, gyveno ta diena. Jei mon turi ilgalaiki perspektyv, jos strategin bkl ne maiau svarbi nei operatyvin. Taiau strategin bkl yra mentalin (protin), be stabilios struktros. Nra garantij dl situacijos pastovumo. Todl kiekybiniai tyrimo metodai negali vertinti vis bsimos mons kins veiklos aspekt. Danai situacija greitai kinta ir monei tenka dirbti naujomis slygomis. Prajusio laikotarpio empiriniai duomenys gali ikreipti vaizd. tai kodl svarbu, jog analitikas sugebt kokybikai interpretuoti rodiklius. Vis strategij pagrindin paskirtis yra nustatyti veiksni sistem, leidiani geriausiai pasiekti norim veiklos rezultat, efektyviausiai naudojant galimybes ir iteklius. Sisteminis strategins analizs modelis gali bti pavaizduotas schema (1 pav.).

Kaip matyti i pateiktos schemos, strategij lemia trys pagrindiniai veiksniai: mons visumin kompetencija (tikslai, itekliai, taka, struktra), galimos veiklos slygos (iorin aplinka), konkurencingumo prielaidos. I j reikia iskirti konkurencinio pranaumo altinius, nes rinkos slygomis tik unikals, esminiai pranaumai gali garantuoti skm. Be to rengiant strategij, btina suderinti mons veiklos tikslus su iorine aplinka, naudotinais itekliais, taip pat numatyti organizacin suderinim. ios problemos nra kins analizs kurso objektas, taiau analitikui apie jas inoti taip pat pravartu, nes tuomet galima giliau nagrinti kin situacij. Gautus ekonomins veiklos analizs duomenys galima pailiustruoti grafikai. Diagramos, statistins kreivs aikiai parodo ekonomins veiklos rezultat kitimo tendencijas, rodikli priklausomyb ir pan. Grafiniais bdais daniausia apibendrinami analizs rezultatai. Prie specifini bd galima priskirti SWOT, funkcin-vertin analiz ir kt.

10

1 pav. Sisteminis strategins analizs modelis

SWOT analizs pavadinimas reikia anglik odi: pranaumai, trkumai, galimybs, grsms

pirmsias raides (lietuvikai bt PTGG). iuo bdu atlikta analiz leidia visapusikai vertinti mons kin veikl, atskleidiant silpnsias ir stiprisias puses. Gali bti atskirai analizuojami pranaumai-trkumai, susidar dl vidini kins veiklos slyg ir galimybs-grsms dl iorins aplinkos veiksni. Antai, mon disponuoja pinigais, atsargomis, rengimais, joje susiklost tradicijos valdyme, marketinge, nusistovj tam tikri rinkos santykiai tarp partneri ir pan. Tai bt vidins veiklos slygos. Ioriniams aplinkos veiksniams galima priskirti konkurencij, pokyius technologijoje, politikoje, socialinje sferoje ir pan. Iskiriami: pranaumai (stipriosios savybes) - aukti konkurenciniai sugebjimai, pakankami finansiniai ir kiti itekliai, geras valdymas, gera technologija, pozityvus patyrimas ir pan.; trkumai - nra aikios realizavimo strategijos, neutenka finansini ir kit itekli, silpna rinka ir pan.; galimybes - jimas naujas rinkas, nauji vartotojai, tinkamas politini, ekonomini pokyi inaudojimas ir pan.; grsms - nauji galimi konkurentai, galimi produkto pakaitalai, grsmingi socialiniai-ekonominiai pokyiai visuomenje ir pan. Sudarius SWOT matric, galima akivaizdiai pailiustruoti mons stiprisias ir silpnsias puses.

Bendra SWOT analizs logika ireikiama tokia nuosekli veiksm seka: - pagrindini mons veiklos aplinkos galimybi identifikavimas; - pagrindini grsmi, galini kilti ioje aplinkoje, identifikavimas; - mons stiprij savybi, esminio konkurencinio pranaumo veiksni nustatymas; - mons paeidiamumo, jos silpnj savybi identifikavimas.

Kai kurie ivardinti aspektai nurodyti 2 pav. Funkcinis-vertinis analizs metodas leidia analitikui atlikti objekto funkcij apraym bei parinkti sprendimus, padedanius utikrinti kokybik j atlikim maiausiomis snaudomis. Kai tyrimas atliekamas taikant funkcin-vertin analizs metod, remiamasi funkciniu poiriu. Taikant kitus analizs bdus, daniausia vadovaujamasi daiktiniu poiriu, t. y. siekiama atskleisti daikto ar ekonominio reikinio esm, numatyti j tobulinimo galimybes. Pagrindin gi funkcinio-vertinio analizs metodo idja yra ta, kad vartotojui svarbiausias ne pats objektas, o tos funkcijos, kurias jis gali atlikti. Taikant metod, isiaikinama tiriamosios sistemos struktra, jungianti elementus, j tarpusavio ryius bei vairius santykius, po to parengiami modeliai: tiriamojo objekto struktrinis modelis funkcij apraymo modelis funkcinis-struktrinis modelis funkcinis-vertinis modelis. iais modeliais nustatomas optimalus santykis tarp tiriamojo objekto bei jo atliekam funkcij kokybs ir jos lygiui pasiekti reikaling minimali snaud.

Tikslai ir vertybs

takos grups

Itekliai ir sugebjimai

Struktros ir sistemos

Galimos veiklos slygos

mons sugebjimas konkuruoti

Konkurencijos prielaidos

Suderinimas su tikslais ir vertybmis, su iorine aplinka,

strateginis vientisumas

Strategija

Veiklos rezultatai

Suderinimas su itekliais. Organizacinis suderinimas

11

2 pav. mons stipriosios ir silpnosios puss.

Be abejo, apibdinti visus ekonomins analizs metodus trumpoje angoje nemanoma. Tie, kas toliau savarankikai domsis ekonomins analizs kursu susidurs ir su kitais metodais. Svarbu jais atskleisti ekonomin situacij monje, panaudojant tiek iors, tiek vidaus informacij.

Stiprios savybs: aiks sugebjimai, pakankami finans ir kt. itekliai, konkurenciniai sugebjimai, geras valdymas, geros funkcins strategijos, konkurencinis saugumas, kainos privalumai, reklamos ir kiti marketingo sugebjimai, gera patirtis ir kt.

Trkumai: nra aikios strategijos, blogai realizuojama strategija, silpna rinka, nepakankami itekliai ir pan.

Potencialios galimybs: nauji vartotojai, jimas naujas rinkas, produkto serijos vystymas, susij produktai, galimyb pereiti geresn strategin grup, rinkos augimas ir kt.

Potencialios grsms: nauji galimi konkurentai, galimi produkto pakaitalai, ltas rinkos augimas, makroaplinkos grsms, ijimo problemos, didjantis vartotoj spaudimas ir kt.

12

2. Gamybos veiksni rezultatyvumas Pagrindiniai apibrimai ir sprendiniai:

2.1. Rodikliai apibdinantys gamybos slygas; 2.2. Aktuals klausimai kins veiklos analizei; 2.3. Svokos veiksnys ir rodiklis; 2.4. Intensyvus ir ekstensyvus itekli panaudojimas; 2.5. Slygins ekonomijos apskaiiavimas; 2.6. Kompleksinio mons intensifikacijos indekso apskaiiavimas.

Jei gamybos procesas yra sudtingas, jam vykti btini trys veiksniai: darbas, gamtiniai itekliai ir kapitalas (gamybos priemons). I vienos puss, gamybos veiksniai - tai ekonominiai itekliai, kurie naudojami gamybos procese kaip snaudos prekms pagaminti, paslaugoms teikti. I kitos puss, gamybos veiksniai - tai slygos, priemons gamybai organizuoti. Verslininkai siekia taip sujungti gamybos veiksnius, taip juos suderinti, kad gauti kuo geresn rezultat. Kiekvienam verslininkui kyla dvi problemos: kaip racionaliau panaudoti iteklius, t.y. sumainti gamybos snaudas, nebloginant gamini ar paslaug kokybs ir kaip utikrinti pagamintos produkcijos realizavim, t.y. kokia kaina parduoti prek ar paslaug.

kininkavimo rezultat apibdina efektyvumas. Skiriamas technologinis (techninis) ir paskirstymo (alokacinis) efektyvumas (rezultatyvumas). Technologinis efektyvumas pasireikia geresne darbo organizacija, geresniu gamybos valdymu, dl ko geriau panaudojami turimi gamybos veiksniai. Paskirstymo efektyvumas pasireikia tuo, jog geriau pasirenkami itekliai. Todl neutenka tik geriau panaudoti jau turimus iteklius. Btina atsivelgti ir pokyius gamybos veiksni rinkoje, kuo naudingiau inaudojant situacij. Pavyzdiui, naudojant aliav, reikia sekti kaip kinta j kainos, ar galima naudoti alternatyvius pigesnius pakaitalus ir pan.

Ekonominis gamybos efektyvumas priklauso nuo vidaus slyg, t.y. techninio (technologinio) ir organizacinio lygio bei iors slyg: gamtini ir socialini. mons vadovai labiausia gali paveikti technin-organizacin lyg. J apibdinantys pagrindiniai rodikliai parodyti 3 pav.

2.1. Apskaiiuoti individualiai, daniausia palyginimo koeficientais, lentelje nurodyti gamybos

techninio-organizacinio lygio rodikliai leidia nustatyti mons baz, jos reikmingum konkurencinje aplinkoje, galimybes plstis. Kitais odiais tariant - tai rodikliai apibdinantis gamybos slygas.

2.2. Ekonominei analizei keliami ir kiti nemaiau aktuals klausimai: kaip panaudojami turimi

itekliai, koks gautas rezultatas, kokie veiksniai turjo tam takos, t.y. analitikui rpi, kokiu bdu pasiekti techninio-organizacinio lygio rodikliai, ar yra rezerv jiems gerinti? klausim atsakoma, nagrinjant ekonomins veiklos rodiklius.

Pagrindinius apibendrinanius ekonomin veikl rodiklius galima slygikai atvaizduoti blokais (4 pav.). Slyginiai ymjimai: F aktyvusis ilgalaikis turtas (gamybiniai fondai), N - produkcija, N/F - fond gra, A nusidvjimas (amortizacija), M - materialins ilaidos (atsargos), N/M - mediag gra, R - gamybinis personalas, N/R - darbo naumas, U - darbo umokestis, S - produkcijos savikaina, K - avansuotas kapitalas, P - pelnas, E - apyvartins los, C - apyvartini l formavimo altiniai.

Nuo techninio-organizacinio lygio priklauso darbo priemoni (2 blokas), darbo objekto (3 blokas) bei paio darbo 4(blokas) panaudojimo laipsnis. i gamybos veiksni panaudojimo intensyvum apibdina tokie apibendrinantys rodikliai kaip fond gra, mediag gra, darbo naumas. Gamybini itekli panaudojimo efektyvum galima nustatyti pagal produkcijos kokyb ir apimt (5 blokas), kat apimt, t.y. savikain (6 blokas), panaudot itekli apimt, t.y. avansuotas pagrindines ir apyvartines las (7 blokas). Palyginus produkcijos apimties ir savikainos rodiklius, apskaiiuojamas produkcijos pelningumas (8 blokas). Produkcijos apimties ir avansuoto kapitalo santykis apibdina kapitalo reprodukcij ir apyvartum (9 blokas). Gauti rezultatai leidia nustatyti kins veiklos

13

rentabilum (10 blokas). Nuo gauto pelno apimties ir apyvartini l apyvartumo priklauso mons finansin bkl, t.y. jos mokumas.

3 pav. Pagrindiniai mons techninio-organizacinio lygio rodikliai.

Kiekvieno bloko apibendrinantys rodikliai vardijami kaip sintetiniai. Pavyzdiui, realizuotos produkcijos apimtis - sintetinis rodiklis 5 blokui, pilnos savikainos - 6 blokui. Sintetinis vieno bloko ieinantis rodiklis bus einantis kito bloko rodiklis. Rodikliai parodo ry tarp blok. Kiekviename bloke galima apskaiiuoti ir analitinius rodiklius.

2.3. Apibendrinantys rodikliai priklauso nuo ekonomini ir kit veiksni. Veiksniai - tai prieastys, elementai veikiantys rodiklius. Jie gali bti pirmaeiliai, antraeiliai, ... n eils. Sveikoje skirtumai tarp pavadinim rodiklis ir veiksnys yra slyginiai, nes kiekvienas rodiklis gali bti kitos eils veiksniu. Rodiklis atspindi ekonomin kategorij, t.y. objektyv santyk. Todl ekonomin analize leidia atskleisti tiek pavirutinius, tiek giluminius veiksnius.

Gamybos mokslinio-techninio lygio rodikliai

Organizacinio lygio rodikliai

Valdymo lygio rodikliai

Mokslini tyrim apimties rodikliai

Gamybos koncentracijos, specializacijos, kooperacijos, gamybos idstymo rodikliai

Gamybos struktros rodikliai

Produkcijos kokybs ir paangos rodikliai

Gamybos ciklo trukms rodikliai

Gamybos valdymo struktros rodikliai

Paangios technikos ir technologijos naudojimo rodikliai

Gamybos ritmingumo, nuoseklumo ir kiti racionalios organizacijos rodikliai

Valdymo techninio aprpinimo ir paangi valdymo metod naudojimo rodikliai

Gamybos mechanizavimo ir automatizavimo lygio rodikliai

Darbo organizavimo rodikliai

Normavimo, planavimo, apskaitos ir audito lygio rodikliai

Darbo aprpinimo technika ir energija rodikliai

Pramonins estetikos ir kultros rodikliai

mons ryi, bendradarbiavimo rodikliai

Gamybos ir naujos technikos diegimo ekonominio efektyvumo rodikliai

Socialini-ekonomini mons kolektyvo slyg rodikliai

mons gamtosaugos rodikliai

14

4 pav. Pagrindiniai kin veikl apibendrinantys rodikliai. Veiksni klasifikacija leidia igryninti rodiklius, t.y. atsiriboti nuo iors ir paalini veiksni.

Tai reikalinga, norint isiaikinti, kokios yra paios mons galimybs siekti usibrto tikslo? Veiksni klasifikacija galina modeliuoti mons ekonomin veikl, iekoti vidini rezerv, didinant gamybos efektyvum. Rezerv paieka reikia neinaudot galimybi paiek. Gali bti siekiama, pirma, sumainti naudojam itekli nuostolius, antra, iekoti galimybi pritaikyti mokslo-technikos pasiekimus. Veiksni klasifikacijos schema parodyta 5 paveiksle.

Iekant rezerv, juos galima sugrupuoti pagal ekonomins veiklos stadijas: gamyba, tiekimas, pardavimas, nauj gamini krimas, rinkos paiekos ir pan. Rezervai gali bti einamieji, t.y. jie realizuojami per metus ir perspektyviniai - j realizacija gali usitsti ilgesn laik. Daniausia rezerv paieka siejama su racionaliu itekli naudojimu. Gilesn analiz leidia ne tik iekoti neinaudot galimybi mainti iteklius, bet ir nustatyti galimus rezervus padidinti mons gamybos potencial.

2.4. Gamybini ir finansini itekli panaudojimas gali bti ekstensyvus ir intensyvus. Esant ekstensyviam vystymuisi, gamyba pleiama pritraukiant papildomus iteklius, o intensyviam juos geriau panaudojant. Tai pasiekiama, kai gamyboje pritaikomi mokslo-technikos pasiekimai. inoma, sudtinga grietai apriboti ekstensyvius ir intensyvius veiksnius. Galima kalbti tik apie vyraujani krypt. Be to ekstensyvus vystymasis nra labai blogas variantas. Dabartinmis kininkavimo slygomis mokslo-technikos pasiekim taikymas brangiai kainuoja. Slyginai iuos veiksnius galima klasifikuoti taip: intensyvs ir ekstensyvs veiksniai (6 pav.).

Kiekybinis ekstensyvaus ir intensyvaus vystymosi santykis ireikiamas gamybini ir finansini itekli panaudojimo rodikliais. Ekstensyvaus vystymosi rodikliai yra kiekybiniai itekli panaudojimo rodikliai: darbuotoj skaiius, atsarg sunaudojimas, ilgalaikio turto apimtis, apyvartini l apimtis ir pan. Intensyvaus vystymosi rodikliai - kokybiniai itekli panaudojimo rodikliai: darbo naumas, mediag gra, fond gra, apyvartini l apyvartumo ir kt.

Tam tikras gamybos efektyvumo padidjimas pasiekiamas ir vyraujant ekstensyviam gamybos bdui, ypa paalinant neracional itekli panaudojim. Taiau auktus gamybos vystymo tempus

10. Rentabilumas (P/K = P/N x N/K)

1.Techninis- organizacinis

lygis

7. Kapitalas [K (K=F+E)]

2. Darbo priemons (F ; N/F; A)

6. Produkcijos savikaina

[S (S = A+M+U)]

3. Darbo objektas 4. Darbas

(R; N/R; U)

9. Kapitalo apyvartumas (N/K; K/N)

5. Produkcija [(N = F x N/F= =M x N/M= =R x N/R)]

8. Produkcijos pelningumas

(P = N - S; P/N;S/N; P/S)

11. Finansin bkl (E C)

15

galima pasiekti tik vyraujant intensyviam gamybos bdui. Svokos intensifikacija ir efektyvumas skiriasi tuo, jog pirmoji yra prieastis, antroji - pasekm.

5 pav. Veiksni klasifikacija

Apskaiiuokime mons intensifikacijos rodiklius pagal 1 lentelje pateiktus duomenis. (ir. 2 lent.)

1 lentel. Slyginiai mons intensifikacijos rodikliai

1 LAIKOTARPIS

2 LAIKOTARPIS

%

1.Produkcija palyginamomis kainomis, tkst. Lt 797 836 104.9 2.Darbuotojai, m. sk. 28 29 103.6 3.Darbo umokesio fondas su priskaitymais, tkst. Lt 336 339 100.9 4.Materialins snaudos, tkst. Lt 261 272 104.2 5.Gamybiniai fondai, tkst. Lt 743 766 103.1 6.Apyvartins los, tkst. Lt 137 141 102.9 7.Darbo naumas tkst. Lt 28.5 28.8 101.1 8.Darbo umokesio gra (1 : 3), Lt 2.37 2.47 104.2 9.Mediag gra (1 : 4), Lt 3.05 3.07 100.7 10. Fond gra (1 : 5) 1.07 1.09 101.9 11. Apyvartini l apyvartumas (1 : 6) 5.82 5.93 101.9

Vidaus (priklausantys nuo mons)

Veiksniai

Iors (nepriklausantys nuo mons)

Nepagrindiniai

Ekonomins veiklos paeidimai

Pagrindiniai

Negamybiniai (realizacijos,

tiekimo, socialiniai,

gamtosaugos Struktriniai

pakitimai

alutiniai ir neracionals

Gamybiniai (organizacinis-

techninis gamybos lygis)

Darbo priemons

Darbo objektas

Darbas

Socialins slygos

Gamtins slygos

Makro ekonomins

slygos

16

6 pav. Ekstensyvs ir intensyvs veiksniai.

Itekli prieaugis apskaiiuojamas dalijant vieno rodiklio dinamik i kito. Pavyzdiui, darbuotoj

skaiiaus padidjimas - 3.6 proc., produkcijos apimties - 4.9 proc.

2 lentel. mons intensifikacijos rodikli analizs suvestin

Itekli rys Kokybini rodikli dinamika

Itekli prieaugis

Ekstensyvi veiksni poveikis %

Intensyvi veiksni poveikis %

Slygin ekonomija tkst. Lt

Personalas 1.01 (Darbo naumas)

0.735 (3.6 : 4.9)

+73.5 +26.5 - 4.7 bendra 0.4 * vidut. atlyg. 11670 (339:29)

Personalas 1.042 (Darbo umokesio gra)

0.184 (0.9 : 4.9)

+18.4 +81.6 - 13.5 (darbo umokesio)

Materialins snaudos

1.007 (Mediag gra)

0.857 (4.2 : 4.9)

+85.7 +14.3 - 1.8 (272 - 261x1.049

Ilgalaikis turtas (gamybiniai fondai)

1.019 (Fond gra)

0.633 (3.1 : 4.9)

+63.3 +36.7 - 13.4 (766-743x1.049)

Apyvartins los 1.019 (Apyvartumas)

0.592 (2.9 : 4.9)

+59.2 +40.8 - 2.7 (141-137x1.049)

Kompleksinis intensifikacijos. vertinimas

1.028 0.571 (2.8 : 4.9)

+57.1 +42.9 - 22.6 suma be darbo umok.

(4.7+1.8+13.4+2.7)

EKSTENSYVS VEIKSNIAI INTENSYVS VEIKSNIAI

Naudojam itekli didinimas

Naudojam itekli laiko didinimas

Darbo priemoni didinimas

Darbo objekto didinimas

Darbo jgos didinimas

Darbo priemoni panaudojimo laiko didinimas

Pagrindini fond panaudojimo laiko didinimas

Darbo jgos panaudojimo laiko didinimas

Apyvartinio kapitalo apyvartumo didinimas

Kokybini naudojam itekli charakteristik gerinimas

Darbo priemoni tobulinimas

Darbo objekto tobulinimas

Darbo jgos tobulinimas

Naudojam itekli tobulinimas

Gamybos technologijos tobulinimas

Valdymo tobulinimas

Kapitalo apyvartumo spartinimas

Gamybos organizavimo tobulinimas

17

2.5. Slygin ekonomija apskaiiuojama 2 laikotarpio rodiklius pakoregavus pagal 1 laikotarpio

rodiklius. Pavyzdiui, nustatant darbo jgos panaudojimo ekonomij, randama slygin moni ekonomija - 0.4 ( 29 - 28 * 1.049) ir darbo umokesio ekonomija - 13.5 (339 - 336 * 1.049).

2.6. Kompleksin mons intensifikacijos indeks galima apskaiiuoti, palyginus produkcijos dinamik su bendra ilaid ir itekli dinamika. Pastarasis rodiklis sudaro 102.8% (1518 : 1477), kai 1 met ilaid ir itekli apimtis yra 336+261+743 +137 = 1477 tkst. Lt, o 2 met 339+272+766+141= 1518 tkst. Lt. Bendra ekonomija bt 31.4tkst. Lt. [1518 (1477 x 1.049)], taiau j 8,8 tkst. Lt (31,4 - 22,6) sumaino darbuotoj skaiiaus padidjimas. T pat 8.8 tkst. Lt skirtum gauname i 13,5 tkst. Lt atm 4,7 tkst. Lt. Toki situacij lemia tai, jog darbuotoj tak ekonomins veiklos rezultatams yra dvejopa: skaiiaus ir darbo umokesio apimties.

7 pav. Bendra kins veiklos schema.

Sisteminiu poiriu ekonomin analiz gali bti atlikta, nagrinjant bendr ekonomins veiklos schem (7 pav.).

Pirmame analizs etape, nagrinjama mon traktuojama kaip sistema, kuriai nustatyti tikslai ir funkcionavimo slygos. Toki ekonomin sistem gali turti trys tarpusavyje susij elementai: itekliai, gamybos procesas, pagaminta produkcija. ios sistemos jimas yra materialini itekli (darbo priemoni ir objekt) srautai, ijimas - pagamintos produkcijos srautai. Gamybos procese j srautai ieina kitu pavidalu, todl ir sakoma, jog gamybos procese susijungia gamybiniai itekliai. mon ekonomine veikla siekia arba pagaminti maksimal produkcijos kiek, esant pastoviems itekliams arba pagaminti uduot produkcijos kiek, turint minimalius iteklius. mons veiklos slygos nustatomos ilgalaikiais mokesi normatyvais, ioriniais mons ekonominiais ryiais, t.y. finansavimo rinka, pirkimo ir pardavimo rinkomis. Pirmame etape analitikas apibdina btent mons funkcionavimo slygas.

1. Iankstin apibendrinani rodikli apvalga

2. Gamybos organizacinitechnini, socialini, gamtini,

iorini ekonomini slyg analiz

8. Avansuoto kapitalo dydio ir struktros analiz

7. Produkcijos savikainos analiz

3. Ilgalaikio turto panaudojimo analiz

4. Materialini itekli panaudojimo analiz

5. Darbo itekli panaudojimo analiz

10. Pelningumo analiz 6. Produkcijos kokybs,

apimties, struktros analiz

11. mons finansins bkls ir mokumo analiz

9. Gamybini fond apyvartumo analiz

18

Antrame etape vyksta gamybins veiklos rodikli atranka. mons kin veikl apibdina buhalterin apskaita. Jos pagalba, fiksuojant pinig, materialini vertybi judjim, formuojama mons informacin sistema. Antro etapo udavinys atrinkti tokius sintetinius ir analitinius rodiklius, kurie geriausia apibdint mons ekonomikos kokyb. Treiame etape sudaroma bendra kins veiklos analizs schema. I jos galima sprsti kokios yra technins, organizacins, gamtins, socialins, ekonomins gamybos slygos. Nuo i slyg priklauso gamybos veiksni panaudojimo galimybs. Kaip intensyviai naudojami itekliai, galima sprsti i toki apibendrinani rodikli, kaip darbo naumas, fond gra, mediag imlumas. Itekli panaudojimo efektyvum apibdina tokie apibendrinantys rodikliai, kaip pagamintos ir parduotos produkcijos apimtis ir kokyb, sunaudoti itekliai produkcijai pagaminti, t.y. savikaina, panaudoti itekliai, t.y. avansuotas pagrindinis ir apyvartinis kapitalas. Ketvirtame etape nustatomi rodikli ir veiksni tarpusavio ryiai. Apskaiiuoti kiekybinius rodiklius vien absoliuia iraika neutenka. Btina nustatyti ir veiksnius, turinius jiems takos. Tai leidia valdyti kin proces ir pasiekti norimo rezultato - vieno ar kito rodiklio lygio. Pavyzdiui, 6 bloko produkcijos kokybs ir apimties rodikliams turi takos 3, 4, 5 blok rodikliai. Naudojam gamybini fond ir fond gros, naudojam mediag ir mediag gros, darbuotoj skaiiaus ir darbo naumo rodikliai leidia nustatyti sintetin rodikl - realizuotos produkcijos apimt. Ji savo ruotu priklauso nuo gamybos apimties, nuo likui pasikeitim nebaigtoje gamyboje ir gatavos produkcijos sandlyje. Vadinasi, viena rodikli grup parodo gamybos veiksni tak, kita - negamybos veiksni (pirkimo-pardavimo rinkos) tak. Nustatyti kokiu laipsniu kiekvienas rodiklis takoja bendr rezultat yra ketvirto etapo udavinys. Penktame etape jau galima sudaryti mons kins veiklos model. etame etape - nagrinjamas sudarytas modelis ir iaikinami gamybos rezultatyvumo rezervai. Bendr situacij monje gali atspindi sintetinis gamybins sistemos organizacijos koeficientas. is rodiklis parodo ilaidas ir rezultatus, pagrindini gamybos veiksni panaudojimo laipsn erdvje ir laike: Korg = [(F x Kp.p.) + (E x Kap)] x (Pf + V) x Kn / (F + E) x ( Pn + V), kur: Korg - gamybins sistemos organizacinis koeficientas, F- ilgalaikio turto (fond) vert, E - apyvartini fond vert, V - darbo umokesio fondas, Kp.p., Kap, Kn - pagrindini fond, apyvartini fond, darbo jgos panaudojimo koeficientai, Pf, Pn - normatyvinis ir faktinis gamybini fond rentabilumas.

Metodologiniu poiriu, reikia skirti mons techninio-organizacinio lygio kilimo ekonominio efektyvumo rodiklius ir paties lygio rodiklius, t.y. gamybos ir valdymo technikos, technologijos, organizacijos bkl. Technin-organizacin gamybos lyg apibdina techniniai ir organizaciniai gamybos veiksniai, kurie yra gamybos intensifikacijos veiksniais. Todl atskir intensifikacijos rodikli analize, o btent darbo naumo, fond gros, mediag gros, apyvartini l apyvartos, siekiama nustatyti veiksnius, kuriuos atsivelgiama planuojant kokybinius itekli panaudojimo rodiklius. Techninio-organizacinio lygio kilimo rodiklius apibdina priemons diegiant paangesn technik, technologij. Diegiam priemoni ekonomin efektyvum galima apskaiiuoti pagal atskiras metodikas. Daniausia silomi rodikliai, nustatant priemoni efektyvum bt tokie:

- darbo naumo prieaugis, santykiniai dirbanij skaiiaus, darbo umokesio nukrypimai (sumajimas, padidjimas);

- mediag gros (mediag imlumo) prieaugis, santykiniai materialini itekli snaud nukrypimai (ekonomija, pereikvojimas);

- fond gros (fond imlumo) prieaugis, santykiniai gamybini fond nukrypimai (ekonomija, pereikvojimas);

apyvartini l apyvartumo prieaugis, santykiniai apyvartini l nukrypimai (ilaisvinimas, imobilizavimas);

- produkcijos apimties prieaugis dl intensyvaus darbo, materialini, finansini itekli panaudojimo;

- pelno prieaugis arba savikainos sumajimas; -finansins padties ir mons mokumo rodikli prieaugis.

19

3. Produkcijos analiz

Pagrindiniai apibrimai ir sprendiniai: 3.1. Bendrojo produkto rodiklis; 3.2. Prekins produkcijos rodiklis; 3.3. Grynosios produkcijos rodiklis; 3.4. Trij veiksni takos rezultatui apskaiiavimas

mons ekonomins veiklos rezultatas - produkcijos (paslaug) gamyba, pardavimas, pajamos. Pagal galiojanias buhalterins apskaitos taisykles Lietuvos moni pajamas sudaro jos pagrindins veiklos pajamos bei kitos veiklos pajamos, kuriai priskirtinos visos treij asmen gautos arba gautinos pajamos ir pajamomis pripainta nuosavos statybos dalis. Taip pat pajamoms priskiriamos finansins veiklos pajamos. Vertiniai produkcijos gamybos ir pardavimo rodikliai gali bti apjungiami 3 grupes: pagamintos produkcijos apimties rodikliai, gamybos apimties rodikliai, produkcijos pardavimo (realizavimo) apimties rodikliai.

3.1. Bendrojo produkto rodiklis apima bendr pagamint materialini vertybi kiek. is rodiklis apskaiiuojamas: sumuojant gatav gamini ir pusfabrikai (skirt parduoti) vert, kitos veiklos vertin apimt, nuosavos statybos (statant savo jgomis) vert. Bendrojo produkto rodiklis apibdina mons mast. io rodiklio pagalba nustatomos bendrosios pajamos, bendrasis pelnas, darbo naumas ir pan. Jo pagrindu sudaromos kins sutartys.

3.2. Bendrojo produkto rodiklio pagrindiniai trkumai - apima pakartotin skaiiavim bei jo

apimtis priklauso nuo aliav verts. Bendroji mons apyvarta bus tuo didesn, kuo daugiau joje bus aliav perdirbimo stadij. O bendrojo produkto rodiklis bus tuo auktesnis, kuo brangesn aliava bus apdorojama. Pirm trkum galima paalinti, apskaiiuojant prekin produkcij, t.y. galutin, skirt parduoti produkcij, antr - skaiiuojant gamybos apimties rodikl. Pastarasis priklauso nuo gyvojo ir sudaiktintojo darbo santykio.

3.3. Gamybos apimties rodikliui priskiriamas grynosios produkcijos rodiklis. Jis suskaiiuojamas, atimant i bendrojo produkto visas materialines snaudas ir ilgalaikio turto nusidvjim (amortizacij), t.y. grynj produkcijos rodikl sudaro darbo umokesio ir pelno apimtys. Grynoji produkcija, parodo real mons indel, gaminant prekes ir todl leidia objektyviau vertinti gamybos apimties augim, darbo naumo dinamik. Prie grynosios produkcijos apimties pridjus ilgalaikio turto nusidvjimo sum, tursime slygin grynj produkcij. Slygin grynoji produkcija pagal savo ekonomin turin yra pridtin vert, pridedama prie apdorojamos aliav ir mediag verts.

Bendra pagamintos produkcijos apimtis neparodo jos visuomeninio naudingumo. Tik rinka nustato ar pagamintas gaminys virs preke. monei svarbiau ne pagaminti produkt, o j parduoti. mons sugebjim apibdina gautos arba gautinos pajamos. Pajamos yra esminis rodiklis, apskaiiuojant finansinius rezultatus.

3 lentel. Produkcijos analizs rodikliai

Rodiklis ymjimai 1 laikotarpis 2 laikotarpis Dinamika Pokyiai Prekin produkcija, tkst. Lt Np 152.3 155.4 1.02 +3.1 Materialins snaudos, tkst. Lt M 86.8 89.4 1.03 +2.6 Nusidvjimas (amortizacija), tkst. Lt A 11.3 11.7 1.035 +0.4

20

Rodiklis ymjimai 1 laikotarpis 2 laikotarpis Dinamika Pokyiai Viso: M+A 98.1 101.1 1.031 +3 Grynoji produkcija [Np - (M+A)] Ngr 54.2 54.3 1.002 +0.1 Ngr lyginamoji dalis Np Kd 0.356 0.349 0.98 -0.007 Mediag imlumas (M : Np) 0.57 0.575 1.009 +0.005 Amortizacijos imlumas (A : Np) 0.074 0.075 1.013 +0.001 Darbuotojai R 22 23 1.045 +1 Darbo naumas (Np : R), Lt rn 6923 6756 0.976 -0.167

Tarp ivardint produkcijos apimties rodikli egzistuoja tarpusavio ryys, kur galima analizuoti

koeficient pagalba. Taip prekins produkcijos rodiklio priklausomyb nuo grynosios produkcijos (Ngr) ir kit veiksni galima pailiustruoti ia sandauga: Np = Ngr x KS x Km, kur Np - prekin produkcija; KS - pridtins verts santykio su grynja produkcija koeficientas; Km - dydis atvirkias produkcijos mediag imlumo koeficientui. is koeficientas apskaiiuojamas, kaip prekins produkcijos santykis su pridtine verte. Pateikta sandauga leidia nustatyti, kokiu laipsniu prekins produkcijos prieaugis susijs su grynosios produkcijos, nusidvjimo (amortizacijos), materialini snaud rodikli pokyiais. Grynoji produkcija savo ruotu priklauso nuo ios rodikli sandaugos: Ngr = R x rn x Kd, kur R - gamybinis personalas; rn - darbo naumas; Kd - grynosios produkcijos lyginamoji dalis prekinje produkcijoje. Pirmi du sandaugos rodikliai atspindi produkcijos apimties pasikeitimo tak, paskutinis - lyginamosios dalies pasikeitimo tak.

Apskaiiuokime rodiklius pagal pateiktus slyginius skaiius (3 lent.).Pagal funkcij (x,y), kur x - darbuotoj skaiius, y - darbo naumas, prekins produkcijos padidjim slygojo: darbuotoj skaiiaus pasikeitimas - 23 x 6923 152,3 = 6.9 tkst. Lt; darbo naumo pasikeitimas - 155,4 159,2 (23 x 6923) = - 3.8 tkst. Lt.

3.4. Atsivelgiant aukiau pateiktas sandaugas, galima sudaryti funkcij (x,y,z), kuri leist apskaiiuoti veiksnius, turinius tak grynosios produkcijos prieaugiui. Grynosios produkcijos prieaug slygojo: - darbuotoj skaiiaus pasikeitimas: (23 * 6923 * 0.356) - ( 22 * 6923 * 0.356) = 2.5 tkst. Lt.; - darbo naumo pasikeitimas: (22 * 6756 * 0.356) - ( 22 * 6923 * 0.356) = -1.3 tkst. Lt.; - lyginamosios dalies pasikeitimas: (22 * 6923 * 0.349) - ( 22 * 6923 * 0.356) = -1.1 tkst. Lt.

Dl to, jog sumajo darbo naumas ir lyginamoji dalis mon maiau pagamino 2.4 (1.3+1.1) tkst. Lt grynosios produkcijos. Grynosios produkcijos padidjim 0,1 tkst. Lt (54,3-54,2) lm darbuotoj skaiiaus padidjimas (2,5-2,4). Tai neigiam situacija, nes mon rezultat pasiek ekstensyvaus veiksnio dka. Vadybininkai turt tai atkreipti dmes.

Grynoji produkcija apskaiiuojama atmus i prekins produkcijos apimties mediag ir nusidvjimo (amortizacijos) snaudas. Vadinasi, grynosios produkcijos rodikliui turi takos pasikeitimai prekins produkcijos, mediag ir nusidvjimo (amortizacijos) apimtyse. i veiksni tak galima apskaiiuoti, sudarius funkcij (x,y,z). Taiau turime ne sandaugos, o skirtum rodiklius: 1 laikotarpio 152.3 - 86.8 - 11.3 = 54.2; 2 laikotarpio: 155.4 - 89.4 - 11.7 = 54.3. Todl reikia atlikti papildomus skaiiavimus, kad skirtumus paversti sandaugomis: 1 laikotarpio 152.3 * 0.43 * 0.827 = 54.2 [(152.3 - 86.8) / 152.3 = 0.43; 54.2 / (152.3 - 86.8) = 0.827]; 2 laikotarpio atitinkamai - 155.4 * 0.425 * 0.823 = 54.3. Sudarius i trij veiksni funkcij, galima nustatyti j tak grynosios produkcijos rodikliui.

Grynosios produkcijos prieaug slygojo: - prekins produkcijos apimi pasikeitimas: (155.4 * 0.43 * 0.827) - (152.3 * 0.43 * 0.827) =

1.1 tkst. Lt; - materialini snaud apimi pasikeitimas: (152.3 * 0.425 * 0.827) - (152.3 * 0.43 * 0.827) = -

0.7 tkst. Lt; - nusidvjimo (amortizacijos) apimi pasikeitimas: (152.3 * 0.43 * 0.823) - (152.3 * 0.43 *

0.827) = - 0.3 tkst. Lt.

21

Dl padidjusi materialini snaud ir nusidvjimo (amortizacijos) apimi mon maiau pagamino 1 tkst. Lt (0.7 + 0.3) grynosios produkcijos. i neigiam situacij lm tai, jog joje produkcijos apimtis padidjo dl ekstensyvaus veiksnio. Pajamoms priskiriama realizuota produkcija (paslaugos), neatsivelgiant apmokjim. monei svarbu nustatyti ir pinig plauk apimt. Nuo j priklauso mons finansin padtis. Pinig plaukoms turi takos: pagamintos prekins produkcijos kiekis, realizuot (parduot), bet neapmokt preki dalies pasikeitimai, gatavos produkcijos likui pasikeitimai sandlyje. Apskaiiuokime pinig plauk apimt pagal pateiktus slyginius skaiius (3.1 lentel):

3.1 lentel. Pardavim rodikliai

Rodiklis 1 laikotarpis 2 laikotarpis Koef. Pokyiai Prekin produkcija, tkst. Lt 152.3 155.4 1.02 +3.1 Gatavos produkcijos likuiai, tkst. Lt 2.9 3.1 1.07 +0.2 Realizuota, bet neapmokta, tkst. Lt 24.5 22.1 0.9 -2.4 Pinig plaukos, tkst. Lt. 149.8 155.1 1.04 +5.3

Pinig plauk padidjimui (5,3 tkst. Lt) takos turjo: - prekins produkcijos apimties padidjimas + 3.1 tkst. Lt; - gatavos produkcijos likui padidjimas -0.2 tkst. Lt; - realizuotos, bet neapmoktos produkcijos sumajimas +2.4 tkst. Lt.

4 lentel. Struktriniai pokyiai

Gaminys Technolo-

ginis darbo imlumas Val./vnt

Kaina Lt/vnt

Pagaminta vnt Prekin produkcija 1 laiko- tarpis

2 laiko- tarpis

Pagal darbo imlum Pagal vert 1 laiko- tarpis

2 laiko- tarpis

1 laiko-tarpis

2 laiko- tarpis

A 36 396 18 37 648 1332 7128 14652 B 28 332 30 31 840 868 9960 10292 C 21 316 23 24 483 504 7268 7584 D 14 284 34 16 476 224 9656 4544

Viso: 2447 2928 34012 37072

Produkcijos apimt prasta ireikti piniginiais vienetais. Taiau, analizs tikslais apimtis suskaiiuojama ir darbo snaudomis. Atskir gamini taka gamybos rezultatams atskleidiama, palyginus pasikeitimus produkcijos struktroje vertine (pinigine) ir darbo snaud iraika. Vieni gaminiai atnea didesn naud, nes j kaina didesn, kit gamini darbo snaudos yra maesns, todl jie iuo poiriu naudingesni monei. Gaminio kainai takos turi ne tik mons pastangos reguliuoti gamybos snaudas, bet ir paklausos elastingumas, t.y. nuo mons nepriklausantys veiksniai. Darbo snaudoms takos turi mons techninis-organizacinis lygis, t.y. mons vidaus slygos. Darbo snaudos yra normuojamas dydis, nors faktik darbo snaud lyg lemia tiek technins-technologins galimybs, tiek gamybinio personalo sugebjimai. Planines atskiro gaminio darbo snaudas per laikotarp gali koreguoti pasiekti rezultatai, bet analizs tikslais darbo snaud normos per nagrinjam laikotarp nekeiiamos. Taip pat nekeiiamos kainos. Tai leidia nustatyti struktrini pokyi tak atskir laikotarpi rezultatams (4 lentel).

Pagal normatyvin technologin darbo imlum (Kd), prekin produkcija padidjo 1.197 arba 19.7 %, pagal vert (Kv) - 1.09 arba 9 %. Tad darb apimties padidjimas valandomis virijo vertin apimt - 10.7 punkto. Tam takos turjo struktriniai pokyiai. Rodikliai, padedantis juos vertinti, parodyti 5 lentelje.

Atskiro gaminio santykinis darbo imlumo koeficientas suskaiiuojamas kaip santykis jo darbo imlumo ir verts. Bendras rodiklis apskaiiuojamas, palyginus prekins produkcijos apimt darbo snaudomis ir verte. Per 2 laikotarp is rodiklis padidjo 0.007 (0,079-0,0072) punkto. Tai reikia, jog

22

1000 Lt produkcijos pagaminti sunaudojama 7 val. daugiau darbo. Tam takos turjo pasikeitimai struktroje: padidjo A gaminio, kurio darbo imlumo koeficientas aukiausias, lyginamoji dalis ir sumajo D gaminio, kurio darbo imlumo koeficientas emiausias, lyginamoji dalis.

5 lentel. Rodikli lyginamoji dalis

Gaminys Santykinis darbo

imlumo koeficientas Lyginamoji dalis pagal vert 1 laikotarpis 2 laikotarpis

A 0.091 (36/396) 20.9 39.5 B 0.084 (28/332) 29.3 27.8 C 0.066 (21/316) 21.4 20.4 D 0.049 (14/284) 28.4 12.3

Viso: 1 laikotarpio - 0.072 (2447/34012) 2 laikotarpio - 0.079 (2928/37072)

100 100

Bendra struktrini pokyi taka apskaiiuojama padauginus 1 laikotarpio prekins produkcijos apimt vertine iraika i darbo snaud ir verts dinamikos indeks skirtumo [Np x (Kv - Kd) ] : 34012 (1.09 - 1.197) = -3639.3 Lt. Vadinasi, jei nebt struktrini pokyi, mon bt pagaminusi 3639.3 Lt daugiau prekins produkcijos. Neigiama struktrini pokyi taka sudar 10.7 % (3639.3 : 34012). Rinkos slygomis didel reikm turi sutartini sipareigojim vykdymas. Pirma, tai leidia numatyti bsim plauk ritmikum ir tuo pagrindu planuoti finansini itekli papildym. Antra, mon, sugebanti laiku vykdyti sutartinius sipareigojimus, gerina savo reputacij. Su patikimu partneriu labiau bendraujama. Ypating matematini formuli, analizuojant sutartinius sipareigojimus netaikoma. Analitikui utenka sudaryti sutari sra ir vertinti kiekvienos sutarties vykdym. Suvestinis sutari vykdymo procentas leist vertinti padt. Produkcijos kokybs analize paprastai usiima technologai. Jos gerinimas vyksta 2 kryptimis. Istorikai pirma, taiau dabar ne pati svarbiausia, buvo defekt iaikinimas, j taisymas, nekokybiko gaminio keitimas. Dabar labiau praktikuojama galimo broko profilaktikos kryptis. Sugrietinus jimo kontrol, siekiama ivengti nekokybikos produkcijos ileidimo. Analizs tikslais galima sumuoti ilaidas kontrolei, broko taisymui ir pan. Jei j lyginamoji dalis didja, tai signalas, jog kokybs gerinimo problemoms monje vadybininkai turi skirti didesn dmes.

Svarbus kokybinis rodiklis, apibdinantis mons kin veikl yra gamybos ritmingumas. Tolygi gamyba leidia geriau panaudoti darbo, materialinius ir techninius iteklius. Dirbant neritmingai, pablogja kokybs rodikliai, padidja snaudos energetiniams itekliams, darbo umokesiui (viena, reikia mokti darbuotojams u prastovas, antra, padidinti darbo umokesio tarifus, u virnormatyvin darb), atsiranda grsm laiku nevykdyti sutartinius sipareigojimus.

Gamybos ritmingumo rodikl galima apskaiiuoti 2 bdais, apskaiiuojant kvadratin nukrypim bei dekados rodiklius. Slyginis kvadratinio nukrypimo apskaiiavimo pavyzdys parodytas 6 lentelje.

Kvadratinis nukrypimas bus: 41,80424 = 283.59. Vidutinikai per dekad pagaminta produkcijos u 10707.5 (32122.5 : 3). Aritmikumo indeksas yra 0.026 (283.59 : 10707.5), o ritmingumo koeficientas - 97.4 % (100 - 2.6).

6 lentel. Ritmingumo rodikliai

Dekada Planas/faktas Gaminys A

Gaminys B

Gaminys C

Gaminys D

I viso Nukrypim suma

I planas 520 950 910 2400 faktas 530 940 900 2100 nukrypimas +10 -10 -10 -300

II planas 540 950 910 2100 faktas 540 960 910 2100 nukrypimas 0 +10 0 0

III planas 1005 960 910 905

23

Dekada Planas/faktas Gaminys A

Gaminys B

Gaminys C

Gaminys D

I viso Nukrypim suma

faktas 1015 980 930 890 nukrypimas +10 +20 +20 -15 Paskutin kaina Lt 4.84 3.89 2.67 0.69 I Nukrypimai, Lt +48.4 -38.9 -26.7 -207 -224.2 50265.64

(-224.22) II - +38.9 - - +38.9 1513.21 III +48.4 77.8 +53.4 -10.35 169.25 28645.56 = 80424.41

Viso pagaminta Lt 10091.4 11203.2 7315.8 3512.1 32122.5

Ritmingumo koeficientui apskaiiuoti pagal dekados duomenis, nustatomas kiekvienos dekados planinis (bazinis) rodiklis, paprastai 30 proc., 30 proc., 40 proc. Jei gaminio A per mnes pagaminta 1015 vnt ir atitinkamai pagal dekadas - 300, 320, 395, tuomet ritmingumo indeksas bus 1000 : 1015 = 0,985 arba 98.5 %. (ir. 7 lent.).

7 lentel. Dekados rodikliai

Dekada Faktas Planas Faktas, nevirijant plano

I 300 305 300 II 320 305 305 III 395 405 395

Viso: 1015 1015 1000

24

4. Darbo priemoni analiz

Pagrindiniai apibrimai ir sprendiniai: 4.1. Darbo priemoni panaudojimo efektyvumas; 4.2. Svarbiausi gamybini fond panaudojimo rodikliai; 4.3. Veiksniai, turintys takos fond gros rodikliui; 4.4. Veiksni takos suskaiiavimas, taikant daugiafaktorinius indeksus

kins veiklos analiz gali bti atliekama, nagrinjant atskirus gamybos veiksnius. vertinus mons kompleksinius rodiklius, ikyla btinumas juos giliau panagrinti. Paprastai pradedama darbo rodikli analize, kuri apima darbo priemoni, darbo objekto ir paio darbo rodiklius. Darbo priemoni panaudojimo analizs udaviniai bt tokie: - nustatyti ilgalaikio turto sudt ir dinamik, aktyviosios ilgalaikio turto dalies atnaujinimo, mons techninio perginklavimo ir rekonstrukcijos, naujos technikos diegimo, rengim modernizavimo ir moraliai pasenusi rengim pakeitimo tempus; - nustatyti gamybini pajgum ir pagrindini gamybini fond panaudojimo rodiklius: fond gr, fond imlum ir juos veikianius veiksnius; - nustatyti darbo priemoni panaudojimo tak gamybos, savikainos ir kitiems rodikliams;

- nustatyti darbo priemoni panaudojimo efektyvum, ekstensyv ir intensyv rengim panaudojimo laipsn.

4.1. Darbo priemoni panaudojimo efektyvum apibdina ilgalaikio turto nusidvjimo

(amortizacijos) dalis produkcijos vertje. I vienos puss, nusidvjimo atskaitym apimtis turi tendencij didti, nes vykstant technikos paangai rengim vert kyla. I kitos puss, tobuljant technikai, didja rengim darbo naumas, ir pagaminama daugiau produkcijos, dl ko lyginamoji dalis nusidvjimo atskaitym preks vertje maja. Toks majimas sudaro ekonomin efekt, kuris reikia, jog maja gamybos snaudos.

4.2. Svarbiausi pagrindini ilgalaikio turto (gamybini fond) panaudojimo rodikliai yra fond gra ir fond imlumas. Fond gra apskaiiuojama kaip santykis pagamintos produkcijos apimties (arba gauto pelno), paprastai per metus, su vidutine metine pagrindini gamybini fond verte. Fond imlumas yra atvirkias rodiklis fond grai. Jis parodo gamybos aprpinimo fondais laipsn. Apie fond panaudojimo efektyvum sprendiama i i rodikli dinamikos bei santykins pagrindini gamybini fond ekonomijos.

4.3. Fond gros (fond imlumo) rodikliams turi takos kelet veiksni. Bendra fond gra priklauso nuo produkcijos ieigos 1 Lt main ir rengim verts (kaip pagrindini fond aktyviai daliai) ir nuo main ir rengim lyginamosios dalies gamybini fond visumoje. Main ir rengim fond gra apibdina darbo priemoni panaudojimo efektyvum. Analizuojant aikinamasi, koki tak turjo veikiani main ir rengim fond gra bei esam rengim ir main panaudojimo koeficientas. Pastarasis priklauso nuo nesumontuot ir sumontuot, bet neveikiani rengim ir main apimties.

8 lentel. Fond gros rodikliai

RODIKLIAI I LAIKO-TARPIS II LAIKO-

TARPIS NUKRYPIMAI DINAMIKA

Produkcija, tkst. Lt 214 223 +9 1,042 Vidutiniai metiniai gamybiniai fondai, tkst. Lt 230 235 +5 1,022 Fond gra (1 Lt produkcijos) 0,93 0,95 +0,02 102,1

25

8 pav. Darbo priemoni panaudojimo rodikliai

Rezervai fond grai didinti atskleidiami dviem kryptimis: rengim naumo didinimo ir j darbo laiko panaudojimo gerinimo. Apskaiiuokime fond gr pagal iuos slyginius duomenis (8 lentel). Skaiiuojant grandinini indeks metodu, dl fond apimties pasikeitimo gauta 4.6 tkst. Lt (235 * 0,93 = 218,6 - 214), o dl fond gros pasikeitimo gauta 4.4 tkst. Lt (223 - 218,6) produkcijos prieaugio (Viso - 9 tkst. Lt). Ekstensyvus veiksnys sudaro 52,4 % (2,2 : 4,2*100) , o intensyvus 47,6%. Fond gros rodikl takoja struktriniai pokyiai. Slyginiais skaiiavimais galima pailiustruoti padalini (filial) veiklos tak bendram fond gros rodikliui (ir. 9 lent.).

9 lentel. Struktrini pokyi rodikliai Pada- linys

Produkcijos apimtis Vidutin gamybini fond vert Fond gra I laik. tkst.Lt

II laik. tkst.Lt

Indeks. %

I laikotarpis II laikotarpis Indeks. %

I laik. II laik. Indeks. %tkst.Lt Lyg.d. tkst.Lt Lyg.d.

1 1258 1298 103.2 395 53.8 398 57 100.8 3.18 3.26 102.5 2 281 304 108.2 24 3.3 25 3.6 104.2 11.71 12.16 103.8 3 630 615 97.6 315 42.9 275 39.4 87.3 2 2.24 112

Viso: 2169 2217 102.2 734 100 698 100 95.1 2.95 3.18 107.8 Bendra vis padalini fond gros rodiklio dinamika apibdinama kintamos sudties indeksu. is indeksas atspindi 2 veiksni tak rodikliui - rodiklio pasikeitim dl jo lygio atskiruose padaliniuose padidjimo ar sumajimo bei struktrin veiksn, t.y. atskir padalini lyginamosios dalies gamybini fond vertje pasikeitim. Fond gros rodiklis dl jo lygio pasikeitimo (ms pavyzdyje padidjimo)

Veikiani rengim laiko panaudojimo

koeficientas

Valandos idirbis 1 Lt veikiani rengim

Produkcijos ieiga 1 Lt veikiani rengim

Esam rengim panaudojimo koeficientas

Produkcijos ieiga1 Lt

esam rengim

Vidutin rengim vert

rengim verts koeficientas bendroje ilgalaikio turto vertje

Vidutin nusidvjimo (amortizacijos) norma

Ilgalaikio turto vidutin vert

Ilgalaikio turto fond gra

Nusidvjimo (amortizacijos) suma

produkcijos savikainoje

Nusidvjimo (amortizacijos) dalis produkcijos vertje

Produkcijos vert

26

atskiruose padaliniuose sudaro: 3.26 x 395 + 12.16 x 24 + 2.24 x 315 = 2285.14 : 734 = 3.11, io veiksnio taka: 3.11 - 2.95 = 0.16; dl struktros pasikeitimo: (3.18 - 2.95) - 0.16 = 0.07.

Gamybini fond bkl apibdina j nusidvjimo ir tinkamumo rodikliai. Nusidvjimo koeficientas apskaiiuojamas, palyginus nusidvjimo (amortizacijos) sum su gamybini fond pirmine verte. Tai leidia nustatyti pokyius, perkeliant j verts dal pagaminto produkto snaudas. Tinkamumo koeficientas nustatomas, palyginus likusi gamybini fond vert su j pirmine verte arba atmus i vieneto nusidvjimo koeficient. is koeficientas nustato t gamybini fond dal, kuri dar nra perkelta pagaminto produkto vert.

10 lentel. Gamybini fond judjimo rodikliai

Rodikliai Laikotarpio pradioje Padidjimas Sumajimas

Laikotarpio pabaigoje Nukrypimai

Gamybiniai rengimai, tkst. Lt 438 58 53 443 5 Pastatai ir statiniai, tkst. Lt 115 17 8 124 9

Gamybini fond judjim apibdina atnaujinimo ir netekimo koeficientai. Pirmasis koeficientas suskaiiuojamas kaip santykis nauj fond verts su j pirmine verte laikotarpio pabaigoje, antrasis - kaip santykis netekt (nurayt, parduot) fond verts su j pirmine verte laikotarpio pradioje. ie koeficientai parodo gamybini fond judjimo intensyvum. Gamybini fond judjim galima pailiustruoti slyginiais duomenimis (ir. 10 lent.).

Gamybini rengim atnaujinimo koeficientas 0,131 (58 : 443) arba 13.1 %. Gamybini rengim netekimo koeficientas 0.121 (53 : 438) arba 12.1 %. Gilesnei analizei atlikti tikslinga isiaikinti gamybini fond padidjimo-sumajimo prieastis, t.y. kiek j nurayta dl moralinio ar fizinio nusidvjimo, kokia gamybini fond struktra, ar didel pasenusi rengim lyginamoji dalis ir pan. Svarbus rodiklis yra ir aktyvios gamybini fond dalies santykis, jo kitimo tendencija. Ms pavyzdyje, is santykis laikotarpio pradioje sudar - 89.6 % [43 * (43+5)], laikotarpio pabaigoje - 91.1 %, t.y. padidjo. Nustatant gamybini fond panaudojimo rezultatyvum, apskaiiuojami ekstensyvaus, intensyvaus ir integralinio panaudojimo koeficientai. Ekstensyvus fond panaudojimo koeficientas apskaiiuojamas, kaip atidirbt rengimais valand santykis su joms skirtu kalendoriniu laiku. Kalendorinis rengim naudojimo laikas nustatomas pagal tai, kiek skirta laiko darbui ir pertraukoms (ir. 9 pav.).

9 pav. Kalendorinis rengim panaudojimo laikas.

Ekstensyvus rengim panaudojimo koeficientas leidia nustatyti, kiek darbo laiko buvo panaudoti rengimai. Intensyvus panaudojimo koeficientas galina nustatyti, kaip buvo panaudotas rengim galingumas. Pastarasis koeficientas apskaiiuojamas, padalijus faktik idirb (produkcijos kiek tenkant rengim darbo valandai) i planinio idirbio arba vieno laikotarpio idirb i kito.

Kalendorinis rengim panaudojimo laikas

Numatytas rengim darbo laikas Nedarbo di

Pertrauko

Normatyvinis darbo laikas

Darbo laiko nuostoliai

Faktikas darbo laikas Faktiki darbo laiko

27

Integralinis koeficientas nustatomas padauginus ekstensyv ir intensyv rengim panaudojimo koeficientus. Apskaiiuokime iuos koeficientus (ir. 11 lent.).

11 lentel. rengim panaudojimo rodikliai

Rodikliai 1 laikotarpis 2 laikotarpis Nukrypimai Absoliuts Santykiniai

Vidutinis rengim skaiius 5 6 1 +20 % Atidirbta rengim valand 800 860 60 +7.5 % 1 rengimui tenka valand 160 143.3 -16.7 0.896 Produkcija, tkst. Lt. 214 223 9 +4.2 % 1 rengimo idirbis, tkst. Lt 42,800 37,167 -5,633 0.868 Produkcijos kiekis 1 val. rengim darbo, Lt 267.5 259.3 -8.2 0.969

I pateikt duomen galima padaryti ivad, jog rengim panaudojimo koeficientai pablogjo.

Vidutinikai vienas rengimas 2 laikotarpyje dirbo maiau 10.4 % valand, dl to ekstensyvus rengim panaudojimo koeficientas yra maesnis nei 1 ir sudaro 0.896. Produkcijos 1 val rengim darbo pagaminta 3,1% maiau, dl ko intensyvus rengim panaudojimo koeficientas taip pat nevirijo 1 ir sudaro 0.969. Integralinis koeficientas sudaro - 0.868 (0.896 x 0.969). Kad nustatyti gamybini fond tak produkcijos apimties pasikeitimui, sudaromos nagrinjam laikotarpi eiluts:

1 laikotarpis - 5 * 160 * 267.5 = 214 tkst. Lt; 2 laikotarpis - 6 * 143.3 * 259.3 = 223 tkst. Lt. Produkcijos apimtis pasikeit: - dl rengim skaiiaus padidjimo (6 * 160 * 267.5) - (5 * 160 * 267.5) = 42.8 tkst. Lt.; - dl 1 rengimui tenkani valand skaiiaus sumajimo (5 * 143.3 * 267.5) - (5 * 160 * 267.5)

= -22.3 tkst. Lt.; - dl 1 rengimo darbo valandos idirbio sumajimo (5 * 160 * 259.3) - (5 * 160 * 267.5) = -6.6

tkst. Lt.; Patikrinimas: 42,8 - 22,3 6,6 = 13,9 tkst. Lt. Toks rezultatas netikslus, nes produkcijos apimtis

padidjo 9 tkst. Lt. 4.4. Tiksliau galima suskaiiuoti, taikant daugiafaktorinius indeksus pagal formules: a = a0 * (Ja

-1); b = a0 * Ja (Jb -1); c = a0 * Ja *Jb(Jc -1), kur a0 - 1 laikotarpio produkcijos apimtis, J - atitinkam rodikli prieaugio indeksai. Skaiiavimus pradedame nuo ekstensyvaus veiksnio.

1 laikotarpis - 5 * 160 * 267.5 = 214 tkst. Lt; 2 laikotarpis - 6 * 143.3 * 259.3 = 223 tkst. Lt. Skirtumas 9 tkst. Lt Indeksai 1,2 0,896 0,969 Produkcijos apimtis pasikeit: - dl rengim skaiiaus padidjimo(Ja ) 214 * 0.2 = +42.8 tkst. Lt;

- dl 1 rengimui tenkani valand sumajimo (Jb) 214 * 1.2 * -0.104 = -26.7 tkst. Lt; - dl 1 rengimo darbo valandos idirbio sumajimo (Jc) 214 * 1.2 * 0.896 * -0,031 = -7,1 tkst. Lt. Patikrinimas: 42,8 26,7 - 7,1 = 9 tkst. Lt.

28

5. Darbo objekto analiz

Pagrindiniai apibrimai ir sprendiniai: 5.1. Apibendrinantis darbo objekto panaudojimo rodiklis; 5.2. Vidutinis atsarg dydis; 5.3. Santykinis atsarg lygis; 5.4. Atsarg apyvartumo koeficientas; 5.5. Atsarg apyvartumo greitis

Darbo objekto analizs udaviniai bt tokie:

- nustatyti mons aprpinimo lyg btinais atsarg itekliais; - iaikinti virnormatyvinius ar deficitinius atsarg iteklius; - nustatyti tiekiam atsarg apimt, kokyb, ringum, tiekimo ritmingum; - isiaikinti ar savalaikiai sudaromos sutartys dl atsarg tiekimo; - nustatyti atsarg transportavimo ir paruoimo ilaidas; - nustatyti racionalaus atsarg sunaudojimo rodiklius; - nustatyti nuostolius, susidariusius dl atsarg perriavimo, dl prastov;

- nustatyti atsarg panaudojimo takos rodiklius produkcijos apimiai, savikainai.

5.1. Apibendrinaniu darbo objekto panaudojimo rodikliu yra pagamintos produkcijos verts santykis su jai pagaminti sunaudot atsarg (mediag) verte. Tai mediag gros (jam prieingas - mediag imlumo) rodiklis. Pagrindiniai darbo objekto analizs rodikliai parodyti 10 paveiksle.

10 pav. Pagrindiniai darbo objekto analizs rodikliai.

Atsarg sunaudojimo koeficientas

Sunaudot atsarg

(mediag) vert

Naudingai panaudot atsarg

koeficientas

Atsarg verts dalis bendroje darbo objekto

Produkcijos ieiga

1 Lt atsarg Sunaudoto darbo

objekto vert

Produkcijos ieiga 1 Lt darbo objektui (mediag gra)

Produkcijos vert

Darbo objekto dalis produkcijos vertje (mediag imlumas)

29

12 lentel. Atsarg (mediag) gros rodikliai

Rodiklai 1 laikotarpis 2 laikotarpis Nukrypimai Dinamika % Produkcija, tkst Lt 513 538 + 25 104.9 Atsarg vert, tkst. Lt 234 240 + 6 102.6 Mediag gra, tkst. Lt, 2,192 2,242 +0,05 102.3

Apskaiiuokime atsarg (mediag) gr pagal slyginius duomenis (ir. 12 lent.).

Dl atsarg apimties pasikeitimo produkcijos apimtis padidjo 13.1 tkst. Lt (240 * 2,192 513), o dl mediag gros pasikeitimo padidjo 11.9 tkst. Lt (538 240 * 2,192). Ekstensyvus veiksnys sudaro - 53.1 %, o intensyvus - 46.9 %. Slygin atsarg ekonomija 5,5 (240 - 234 x 1.049) tkst. Lt. Tai reikia, kad pagaminti 2 laikotarpyje produkcij, nesikeiiant mediag grai, reikt papildomai 5,5 tkst. Lt. atsarg. Kad tolygiai vykt gamybos procesas, btina turti aliav (mediag) atsargas. Jas apibdina esam ir vidutini atsarg rodikliai. Esam atsarg rodiklis leidia apskaiiuoti kitus rodiklius, susijusius su atsargomis. is rodiklis nustatomas statistiniais metodais konkreiai datai (daniausia laikotarpio pradiai ar pabaigai) natrine iraika ir dienomis. Pastarasis rodiklis apskaiiuojamas, padalijus esam atsarg kiek i j sunaudojimo dienos normos. Pavyzdiui, turint 10 t aliav, esant j dienos sunaudojimo normai 1 t, esam atsarg uteks 10 dien. Atlikus tokius apskaiiavimus laikotarpio pabaigai, tursime apsirpinimo atsargomis rodikl.

5.2. Vidutini atsarg rodiklis parodo vidutin faktik atsarg dyd per nagrinjam laikotarp. Jis nustatomas, apskaiiuojant vidurkius. Pagal chronologinio vidurkio formul M = (M1/2+M2+...+Mn/2)/n - 1, vidutins atsargos per dekad, esant tokiems slyginiams skaiiams: 268, 321, 284, 355, 309, 273, 248, 292, 256, 328, bt 293 tkst. Lt.

mons nepertraukiamai veiklai turi takos atsarg sukomplektavimas, t.y. j kiekis atitinkamomis proporcijomis. is rodiklis apskaiiuojamas pagal formul Kk = Mn*Kk*k / Mf*k, kur Mn ir Mf - mediagos (aliavos); Mk - komplektin atsarg dalis; k - aliav kaina. Sukomplektavimo rodiklio apskaiiavimo variantas pateiktas 13 lentelje.

13 lentel. Atsarg sukomplektavimo rodikliai

aliavos (t)

Vidutin atsarg norma (Mn)

Vidutins faktikos atsargos (Mf)

Apsirpinimo atsargomis %

Komplektin atsarg dalis (Mk)

aliavos kaina Lt

A 1500 1630 108.7 1125 17 B 2300 2280 99.1 1725 215 C 400 300 75 300 35

Komplektin atsarg dalis apskaiiuojama, padauginus vidutin atsarg norm i komplekto lyginamosios dalies, pavyzdiui 75%. Sukomplektavimo koeficientas Kk = (1125*17 + 1725*215 + 300*35) / (1630*17 + 2280*215 + 300*35) = 0.758. is rodiklis parodo, jog komplektin dalis visoje aliav vertje sudaro 75.8 %. Kita dalis atsarg yra nekomplektin. Sukomplektavimo koeficientas gali svyruoti nuo 0 iki 1 (100%). Jeigu per nagrinjam laikotarp atsarg dalyje pastoviai nebuvo komplektuojamos aliavos, tuomet sukomplektavimo koeficientas bus 0, jeigu komplektuojamos aliavos ne kart nepritrko, koeficientas bus 1. Kit rodikli apskaiiavimas:

5.3. Santykinis atsarg lygis (atsarg imlumas) apskaiiuojamas, kaip vidutini atsarg ir produkcijos apimties santykis. rodikl galima apskaiiuoti vertine (pinigine) arba santykine (procentais) iraika. Pagal j nustatoma kiek atsarg tenka 1 Lt produkcijos.

30

5.4. Atvirkias rodiklis - atsarg apyvartumo koeficientas apskaiiuojamas, kaip produkcijos apimties ir vidutini atsarg santykis. Apyvartumo koeficientas parodo kiek kart aliav atsargos pasikeit naujomis. Kuo spartesn atsarg apyvarta, tuo greiiau realizuojamos preks. iam rodikliui turi takos nagrinjamas periodas. Vienas dalykas, kai atsargos apsiveria 5 kartus per mnes ir kitas, kai jos apsiveria 5 kartus per ketvirt. Antru atveju, atsarg apyvartumas maesnis 3 kartus.

Vidutin vienos atsarg apyvartos trukm dienomis (apyvartumo laikas) apskaiiuojama: 1. dalijant nagrinjamo laikotarpio kalendorini dien skaii i apyvartos skaiiaus; 2. dalijant vidutines atsargas i dienos pardavim apimties; 3. dalijant vidutini atsarg sandaug su nagrinjamo laikotarpio dien skaiiumi i bendros

pardavim apimties. is rodiklis parodo kiek dien aliavos bna atsargose, t.y. per kiek laiko jos praeina visus sandliavimo, gamybos etapus (gavimas perdirbimas pardavimas). Apyvartumo spartjimas (ltjimas) suskaiiuojamas palyginant skirting laikotarpi rodikli lygius. Suskaiiuokime atsarg apyvartumo greit, pagal iuos slyginius duomenis (ir. 14 lent.).

Atsarg ekonomij galima suskaiiuoti 3 bdais: 1. padauginus vienos dienos realizacijos apimt i vienos apyvartos trukms pasikeitimo: -4.5 x

(1200/90) = -60 tkst. Lt; 2. kaip skirtumas tarp faktik vieno laikotarpio vidutini atsarg ir suskaiiuot, pagal prajusio

laikotarpio lyg: 240 - 1200/4 = -60 tkst. Lt; 3. padauginus ataskaitinio laikotarpio realizacijos apimt i slyginio atsarg lygio pasikeitimo:

(20 - 25) x 1200 : 100 = -60 tkst. Lt.

14 lentel. Atsarg apyvartumo rodikliai

RODIKLIAI I KETVIRTIS II KETVIRTIS INDEKSAI Produkcija (N), (pardavimai), tkst. Lt 1040 1200 1.15 Vidutins atsargos (Mv), tkst. Lt 260 240 0.92 Slyginis atsarg lygis, % (Mv : N) 25 20 0.8 Atsarg apyvartumo koeficientas (Ka), dienos (N : Mv) 4 5 1.25 Vienos apyvartos trukm (Kap), dienos (90 ketv. dienos : Ka) 22.5 18 0.8

Atsarg panaudojimo ekonominis efektyvumas suskaiiuojamas padalijus atsarg ekonomij i

realizacijos apimties: 60 : 1200 = 0.05 tkst. Lt. io rodiklio ekonomin prasm ta, jog jis atspindi slygin atsarg ekonomij, t.y. kiek kiekvienam produkcijos pardavim litui sutaupyta mediag (ms pavyzdyje - 5 ct). Suskaiiavus, atsarg apyvartos greit, galima nustatyti veiksnius, turinius takos apyvartai. Apyvarta paspartjo:

1. dl produkcijos realizacijos apimties pasikeitimo: (260 x 90/ 1200) - (260 X 90 / 1040) = - 3 dienos; 2. dl vidutini atsarg pasikeitimo: ( 240 x 90 / 1200) - (260 x 90 / 1200) = -1.5 dienos. Pagal tradicin koncepcij, planuojant atsarg judjim, nustatoma optimali j kaupimo norma. Atsarg kaupimo norma - tai optimalus j kiekis, utikrinantis nepertraukiam gamyb. Atsargos normuojamos dl dviej prieasi. Pirma, esant funkcionaliniam darbo pasidalijimui, daniausia atsarg tiekimu usiima siaurai specializuotos staigos (pavyzdiui, preki biros). Jos suinteresuotos vykdyti

5.5. Atsarg apyvartumo greiio pasikeitim galima suskaiiuoti, palyginus apyvartos trukm. Ms pavyzdyje II ketvirtyje apyvartos greitis padidjo: 22.5 - 18 = 4.5 dienos. Apyvartos paspartjimas sumaina atsarg poreik, dl ko padidja gamybos ir cirkuliacijos sfer efektyvumas. Esant didesniam atsarg apyvartos greiiui, j maiau sunaudojama.

31

masin atsarg tiekimo politik, todl jas kaupia, kad prekiauti didelmis partijomis. Antra, tokia atsarg tiekj politika palanki ir monms - atsarg vartotojoms. Sukauptos atsargos ne vienai monei yra lyg saugumo garantija. Juk gali atsirasti protrkiai tiekime dl vairi nuo mons nepriklausani prieasi. Sutrikus tiekimui ir neturint papildom atsarg, gamyba dirbs taip pat su protrkiais, dl ko mon patirs nuostoli.

Galima ir kita atsarg valdymo koncepcija (pradininkai japonai). Pagal j atsargos monje nekaupiamos, o dirbama nuo rat. Tokia atsarg valdymo politika duoda monei ekonomin naud, nes neualdomos apyvartins los. Taiau tam btini patikimi tiekjai, sugebantys tiksliai pagal suderintus grafikus pristatyti atsargas. Dirbant nuo rat negalimi jokie sutrikimai tiek paios mons darbe, tiek tiekj darbe.

Nestabilios ekonomikos slygomis reta kuri mon sugebt dirbti nuo rat, todl tikslinga sudaryti atsarg normatyvus , t.y. numatyti optimalius j dydius. Analitik udavinys nustatyti ar monje kaupiasi virnormatyvins atsargos? Tokios analizs pavyzdiu gali bti prekybos mon. Skaiiavimai pateikti 15 lentelje.

15 lentel. Atsarg apyvartumo rodikliai Preki grups

Preki apyvarta tkst. Lt

Nustatyta norma Atsargos laikotarpio pabaigoje

Nukrypimai Norm vykdym.

per mn. dienos dienomis tkst. Lt dienomis tkst. Lt dienomis tkst. Lt %1 2 3 (2:30) 4 5 (3*4) 6 (7:3) 7 8 (6-4) 9 10 A 610 20.3 10 203 10.3 210 +0.3 +7 103.4 B 300 10 7 70 6.5 65 -0.5 -5 92.8

Preki apyvarta dienomis suskaiiuojama dalijant mnesio apyvart i dien (30) skaiiaus. Norma tkst. Lt nustatoma padauginus dienos apyvart i nustatytos dienos normos. Atsargos laikotarpio pabaigoje dienomis suskaiiuojamos, dalijant j apimt vertine (pinigine) iraika i preki apyvartos dienomis.

32

6. Darbo analiz

Pagrindiniai apibrimai ir sprendiniai: 6.1. Darbo panaudojimo ir darbo jgos rodikliai; 6.2. Darbo efektyvumo rodikliai; 6.3. Darbo naumo rodikliai; 6.4. Darbo laiko apskaita; 6.5. Septyni veiksni takos rezultatui apskaiiavimas. Darbo analiz susideda i darbo ir darbo umokesio analizs. ios analizs pagrindiniai udaviniai bt tokie:

1. darbo jgos panaudojimas: - nustatyti darbuotoj skaii, sudt, struktr, j kvalifikacijos lyg, galimyb j kelti; - nustatyti darbo laiko panaudojimo efektyvum ir galimyb j didinti; - nustatyti darbuotoj judjimo formas, dinamik ir prieastis; - nustatyti darbuotoj skaiiaus tak produkcijos dinamikai; 2. darbo naumo klimas: - nustatyti darbo naumo lyg mons mastu bei atskir padalini mastu; - nustatyti rodikli kitimo tendencij, lyginant su prajusiu laikotarpiu; - palyginti darbo naumo rodiklius su analogikomis monmis; - nustatyti veiksnius, turinius takos darbo naumo lygiui; - nustatyti rezervus darbo naumo klimui; 3. darbo umokesio kitimas: - nustatyti darbo umokesio form ir sistem pagrstum; - nustatyti darbo umokesio dydio ir dinamikos rodiklius mons mastu bei atskir padalini mastu; - nustatyti darbo umokesio dydio ir darbuotoj skaiiaus tak, naudojant darbo umokesio fond; - nustatyti premijavimo sistemos efektyvum; - nustatyti darbo umokesio augimo tempus, palyginant juos su darbo naumo augimo tempais;

- nustatyti rezervus, didinant darbo umokesio fondo naudojimo efektyvum (darbo umokesio kilimo tempai turi atsilikti nuo produkcijos apimties augimo temp).

Pagrindiniai darbo analizs rodikliai, j tarpusavio ryiai parodyti 11 paveiksle.

33

11 pav. Pagrindiniai darbo analizs rodikliai.

6.1. Apibendrinantis darbo panaudojimo rodiklis yra darbo umokesio su priskaitymais dalis

produkcijos vertje. Pagrindiniu darbo jgos panaudojimo efektyvumo rodiklis yra darbo naumas. is rodiklis nustatomas, apskaiiuojant realizuotos produkcijos apimties santyk su dirbanij skaiiumi. Atvirktiniu santykiu apskaiiuojamas darbo imlumo rodiklis.

6.2. Apie darbo efektyvum sprendiama i i rodikli:

- darbo naumo augimo tempai; - produkcijos prieaugis dl darbo naumo kilimo; - santykin darbo jgos ekonomija; - santykin darbo umokesio fondo ekonomija; - darbo naumo rodikli dinamikos santykis su darbo umokesio rodikli dinamika.

Apskaiiuokime darbo naum pagal slyginius duomenis (ir. 16 lent.). Gautas produkcijos prieaugis dl darbuotoj skaiiaus padidjimo - 17.1 tkst. Lt 231,1 (27 *

8,560) - 214 tkst. Lt 2 + (440 x 2) : 2], o dl darbo naumo padidjimo 11.9 (243 231,1) tkst. Lt. Ekstensyvus veiksnys sudaro 59,3%, o intensyvus 40,7 %. Slygin darbo ekonomija 1,4 slyginio darbuotojo (27 25*1,135). Apskaiiuojant darbo naumo rodiklius tikslesn rezultat gausime, jei skaiiuosime valandin darbo naum, nes tai leidia atsiriboti nuo nevienodos darbo dienos, mnesio

Normuojam darb koeficientas

Norm perirjimo koeficientas

Vidutin idirbio norma

Vidutinis darbininko valandinis darbo naumas

Vidutinis darbininko darbo dienos naumas

Darbo dien panaudojimo koeficientas

Darbo valand panaudojimo koeficientas

Vidutinis darbinink skaiius

Darbinink lyginamoji dalis dirbanij

Vidutinis darbininko naumas per nagrinjam laikotarp

Vidutinis dirbanij skaiius

Produkcijos apimtis

Vidutinis darbuotojo naumas per nagrinjam laikotarp

Gamybinio personalo darbo umokesio suma

Vidutinis 1 darbuotojo darbo umokestis

Darbo umokesio dalis produkcijos vertje

34

trukms. Tarp metinio darbo naumo ir valandinio darbo naumo rodikli yra siterp ekstensyvs veiksniai: darbo dien skaiius metuose, vidutin darbo dienos trukm, gamybinio personalo struktra, gamybinio personalo lyginamoji dalis vis darbuotoj skaiiuje. vis tai reikia atkreipti vadybinink dmes.

16 lentel. Darbo naumo rodikliai

Rodikliai I laikotarpis II laikotarpis Nukrypimai Dinamika % Produkcija, tkst. Lt; 214 243 +29 113.5 Darbuotoj skaiius 25 27 + 2 108 Darbo naumas Lt. 8560 9000 +440 105.1

Apskaiiuojant darbo naumo rodiklius tikslesnius rezultatus gausime, jei skaiiuosime valandin

darbo naum, nes tai leidia atsiriboti nuo ekstensyvi veiksni. Tarp mnesio (metinio) darbo naumo ir valandinio darbo naumo rodikli yra siterp ekstensyvs veiksniai: darbo dien skaiius mnesyje (metuose), vidutin darbo dienos trukm, gamybinio personalo struktra, gamybinio personalo lyginamoji dalis vis darbuotoj skaiiuje. i rodikli schema bt tokia (12 pav.):

12 pav. Darbo naumo rodikliai.

6.3. Darbo naumo lygis nustatomas, apskaiiuojant idirbio rodiklius:

vidutinis valandinis idirbis = produkcijos apimtis / faktikai dirbtos mogaus-valandos; vidutinis dienos idirbis = produkcijos apimtis / faktikai dirbtos mogaus-dienos; vidutinis mnesio idirbis = produkcijos apimtis / vidutinis darbuotoj skaiius.

Skminga mons veikla didele dalimi priklauso nuo darbo jgos ir darbo laiko panaudojimo. mons darbuotojus prasta skirstyti gamybin personal ir negamybin. Negamybinis personalas - tai aptarnavimo (medicinos punkt, valgykl ir pan.) personalas. Ekonominiams rezultatams turi takos jo lyginamoji dalis vis darbuotoj skaiiuje, jam tenkanti darbo umokesio fondo dalis. Jei pastebima negamybinio personalo didjimo tendencija, analizuojamos to prieastys. Gamybinio personalo taka mons kins veiklos rezultatams yra betarpika. Todl jo analiz turi bti detalesn. Vidutin laikotarpio (mnesio, met) gamybin personal galima nustatyti dviem bdais:

sudjus darbuotoj skaii laikotarpio pradioje su j skaiiumi laikotarpio pabaigoje ir padalinus i dviej. Toks skaiiavimo bdas nors ir patogus skaiiavimams atlikti, taiau nra visikai tikslus;

Vidutinis darbininko mnesio idirbis

Vidutinis valandinis darbininko

idirbis

Vidutin darbo dienos trukm

Vidutinis darbininko dienos idirbis

Vidutinis darbuotojo mnesinis idirbis

Vidutin mnesio trukm

Darbinink dalis darbuotoj skaiiuje

35

sudjus visas darbuotoj dirbtas arba kalendorines dienas ir padalinus i dien skaiiaus. is bdas reikalauja vesti tiksl darbuotoj darbo laiko apskaitos iniarat ir pagal jo duomenis skaiiuoti rodikl.

6.4. Darbuotoj darbo laikas apskaitomas mogaus-dienomis ir mogaus-valandomis. Pagal tai

nustatomas kalendorinis, apskaitinis (pagal darbo laiko apskaitos iniarat) ir maksimalus darbo laiko fondas. Kalendorinis fondas lygus darbuotoj atvykimo ir neatvykimo laiko fondui, apskaitinis - maesnis nei kalendorinis fondas ventinmis ir ieiginmis dienomis, maksimalus - maesnis nei apskaitinis eilini atostog dienomis. Apibdinant darbo laiko panaudojim, apskaiiuojamas koeficientas, t.y. santykis faktikai dirbt dien su atitinkamu fond laiku.

Pavyzdiui, monje per mnes atidirbta 1100 mogaus-dien, neatvykimai sudaro 620 mogaus-dien, i j ieigins dienos 450 mogaus-dien, eilins atostogos 90 mogaus-dienos. Dienos prastovos 30 mogaus-dien. Kalendorinis laiko fondas sudarys: 1100 + 620 + 30 = 1750 mogaus-dien; apskaitinis - atitinkamai: 1750 - 450 = 1300; maksimalus: 1300 - 90 = 1210. Vidutinis darbuotoj skaiius 1750 : 30 (mnesio dienos) = 58 mons. Laiko fondo panaudojimo koeficientai: kalendorinio - 0.63 (1100 : 1750); apskaitinio - 0.85 (1100 : 1300); maksimalaus - 0.91(1100 : 1210).

Darbo jgos panaudojimo koeficientas nustatomas, apskaiiuojant santyk faktikai dirbani darbuotoj skaiiaus su j skaiiumi pagal sra. Darbo jgos judjimo koeficientai bt tokie:

- apyvartos - absoliui darbuotoj judjimo rodikli santykis su vidutiniu darbuotoj skaiiumi. Pavyzdiui, jei monje vidutinis skaiius sudaro 50 m, o atleista i darbo per nagrinjam laikotarp 10 moni, tuomet apyvartos koeficientas bt - 0.2;

- btinos apyvartos - atleist pagal pateisinamas prieastis darbuotoj skaiiaus santykis su vidutiniu darbuotoj skaiiumi. Tokiems darbuotojams priskiriami tie, kurie atleisti pagal etat mainim, ijus pensij ir pan.;

- perteklins apyvartos - atleist pagal nepateisinamas prieastis darbuotoj skaiiaus santykis su vidutiniu darbuotoj skaiiumi. Tokiems darbuotojams priskiriami tie, kurie atleisti u pravaiktas, savo noru, kaip neatitinkantys reikalavim pareigoms ir pan.;

- pastovumo - darbuotoj dirbusi vis nagrinjam laikotarp (paprastai ne maiau metus) santykis su vidutiniu darbuotoj skaiiumi.

Darbo jgos struktr galima nustatyti, palyginus atskir darbuotoj kategorij skaii su visais darbuotojais. Pavyzdiui, jei monje dirba 30 darbuotoj, i j 5 administracijoje, tuomet pastaroji kategorija sudaro 16.7% vis darbuotoj.

Darbuotoj dirbt dien ir valand tak darbo naumui galima nustatyti, palyginus mnesio, dienos, valandos idirbio rodiklius. Tokio skaiiavimo pavyzdys pateikiamas 17 lentelje. Pagal pateiktus duomenis, darbinink darbo naumo rodikli bei dienos idirbio rodikli dinamika yra ltesn nei vis darbuotoj atitinkami rodikliai. Tam takos turjo spartesnis administracijos darbuotoj, lyginant su darbinink skaiiumi sumajimas. Administracijos darbuotoj sumajo nuo 5 iki 4 moni, t.y. 20%, o darbinink nuo 50 iki 49, t.y. 2%.

Vidutiniam darbuotoj mnesio idirbiui turjo takos du veiksniai: darbinink darbo naumo padidjimas 4 % ir j lyginamosios dalies padidjimas bendrame darbuotoj skaiiuje nuo 0.909 (50 : 55) iki 0.924 (49 : 53), t.y. 1.65% . Jeigu nebt pasikeitusi dirbanij struktra, vidutinis darbuotojo mnesinis idirbis s