Upload
others
View
7
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Atsinaujinančių energijos išteklių
panaudojimo energetikos sektoriuje
kompleksinis vertinimas
A. Galinis
Lietuvos energetikos institutas
Turime nemažai miškų. Ką galima padaryti su mediena?
Kodėl būtinas kompleksinis požiūris
Menininkas - nekirsti, sugadinsime gamtovaizdį.
Prekybininkas - nukirsti ir parduoti,
Šiluminininkas - susmulkinti į skiedras ir gaminti šilumą,
Elektrikas - gaminti elektrą (gal dar ir šilumą),
Pramonininkas - kirsti ir gaminti medienos plokštes,
Gamtosaugininkas - kirsti negalima, tai planetos plaučiai,
Platesnis AEI vartojimas - AEI vartojimo skatinimas.
O ar būtų blogai jei kasmet už dujas mokėtume po milijardą litų,
o baldų eksportuotume už 2 milijardus litų?
Teisingai suformuluotas požiūris į problemos sprendimą 1
Kasmet už dujas sumokame po milijardą litų.
Tikslas:
Mažinti iškastinio kuro importą. (Gal tiksliau kuro ir energijos
importą).
Problemos sprendimo priemonės:
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas,
?
Kasmet už dujas sumokame po milijardą litų.
Tikslas:
Mažinti išlaidas už iškastinio kuro importą. (Gal tiksliau išlaidas
už kuro ir energijos importą).
Problemos sprendimo priemonės:
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas,
Platesnis AEI vartojimas,
Perėjimas prie pigesnių kuro ir energijos išteklių importo.
Teisingai suformuluotas požiūris į problemos sprendimą 2
Kasmet už dujas sumokame po milijardą litų.
Tikslas:
Gerinti šalies užsienio prekybos balansą.
Problemos sprendimo priemonės:
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas,
Platesnis AEI vartojimas,
Perėjimas prie pigesnių kuro ir energijos išteklių importo,
Kitų produktų importo mažinimas ir vietinės gamybos plėtimas
(Maisto produktai, lengvosios pramonės produkcija ir kt.),
Eksporto didinimas,
Priemonių, gerinančių šalies prekybos balansą, skatinimas.
Teisingai suformuluotas požiūris į problemos sprendimą 3
Energijos srautų diagrama 2011 m., ktne
Nacionalinė energetikos strategija – pagrindinis dokumentas,
numatantis šalies energetikos kaip vieningos sistemos raidos
kryptis ilgalaikėje perspektyvoje.
Strategija, atsižvelgiant į esamą būklę ir numatomą technologinę
pažangą, leidžia užtikrinti šalies finansines galimybes atitinkančią
subalansuotą atskirų energetikos sektorių plėtrą, saugų, patikimą
bei socialiai priimtiną (nepažeidžiantį gamtosauginių apribojimų,
nesukuriantį diskriminacinių sąlygų atskiriems vartotojams ar
energijos rūšims ir t.t.) vartotojų aprūpinimą visų rūšių energija
su mažiausiomis išlaidomis.
Nacionalinė energetikos strategija
Š
Energetika
Naftos, dujų, kito kuro,
elektros, šilumos ir kiti
sektoriai
Ūkio šakos Pramonė,
Statyba,
Transportas,
Žemės ūkis,
Prekyba ir paslaugos,
Namų ūkis
Prekės,
Paslaugos,
Kaina
Šalis
Kitos šalys Importas/
eksportas
Importas/
eksportas
Vietiniai
ištekliai
Vietiniai
ištekliai
Šalies ekonominė raida
Max BVP
Šalies ekonominė raida
Analizės rezultate įvertinama subalansuota:
Atskirų ūkio šakų perspektyvinė raida,
Energijos poreikiai ūkio šakose,
Investicijų poreikio pasiskirstymas ūkio
šakose (suderintas su šalies galimybėmis),
Darbo išteklių pasiskirstymas ūkio šakose,
Kita.
Po to energijos poreikiai ūkio šakose, galimos investicijų apimtys
energetikoje, darbo ištekliai kaip išoriniai kintamieji naudojami
detaliuose energetikos plėtros modeliuose. Taip užtikrinama
subalansuota energetikos ir kitų ūkio šakų perspektyvinės raidos
analizė.
Energetikos raidos planavimas
Energetika
Naftos, dujų, kito kuro,
elektros, šilumos ir kiti
sektoriai
Importas/
eksportas
Vietiniai
ištekliai
Poreikiai
Min
išlaidų (Min kainos)
Iš analizės objekto eliminuojant ūkio šakų raidos
analizę didėja energijos poreikių dydžio ir vartojimo
režimo įvertinimo paklaida, prarandamas objektyvus
pagrindas šalies finansinėms galimybėms įvertinti ir t.t.,
ko pasėkoje išauga nepilnai pagrįstų sprendimų
energetikoje rizika (technologiniai sprendimai
investicijų apimtys, energijos kainos ir kt.). Energetikos
sektorius nagrinėjant vienas nuo kito atsietai, iškraipymų
mastas dar labiau padidėja.
Pagrindiniai energetikos sektoriaus plėtrą
reglamentuojantys dokumentai
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl
skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, kurioje Lietuvai nustatytas teisiškai
privalomas tikslas, kad 2020 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudarytų
ne mažiau kaip 23% šalies bendro galutinio energijos suvartojimo, o atsinaujinančių
energijos išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 10% transporto sektoriaus galutinio
energijos suvartojimo.
2010 lapkričio 10 d. Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES
dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), kurioje
sugriežtinamas teršalų, išmetamų iš didelių deginimo įrenginių (DKDĮ), normavimas
po 2016 m.
2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES, dėl energijos
vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB1 ir 2010/30/ES2
bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB3 ir 2006/32/EB4.
11
Savivaldybė A
Savivaldybė Z
Respublikinė
AEI
perdirbimo
produktų
rinka,
paskirstymo
technologijo
AEI importas
AEI eksportas
AEI perdirbimo produktų
eksportas
AEI perdirbimo produktų
importas
Kiti AEI
(geoterminė,
hidro, vėjas, saulė,
AEI ir KA
perdirbimo
technologi
jos
Gyvulininkystės ,
nuotekų valymo ir
pan. objektaiKA rūšiavimo, tvarkymo
technologijos
Elektros ir šilumos gamybos ir
paskirstymo technologijos
Komunalinės
atliekos
Respublikinė AEI, KA rinka, AEI,
KA transportavimo ir paskirstymo
šalies lygmenyje technologijos
Kitos šalys
Respublikinė kitų kuro rūšių rinka
Kitų kuro ir energijos rūšių
importas
Žemė kultūrinių
augalų auginimui
Žemdirbystės atliekų
rinkimo, transportavimo
technologijos
AEI perdirbimo ir produktų
paskirstymo technologijos
Žemė energetinių
augalų auginimui
Energetinių augalų
auginimo, nuėmimo,
transportavimo
Elektros,
šilumos ir
kitųkuro ir
energijos
rūšių
poreikiai
Miškai
Miškų kirtimo ir medienos
transportavimo apdorojimo
technologijos
Kitų kuro ir energijos rūšių
eksportas
AEI panaudojimo grandinės blokinė schema
12
AEI modelio schemos fragmentas. Žemės balansas
S0
01
_Z
em
e
S001_Z
U_nau
dm
enos
S001_M
iskai
S001_K
ita_
zem
e
S001_A
riam
a_ze
me
S001_S
odai
S001_P
ievos
S001_M
iskai
_1G
R_pam
isk
S001_M
iskai
_2G
R_to
lesn
i
S001_M
iskai
_3G
R_gudum
a
S001_K
elia
i
S001_U
zsta
tyta
_ze
me
S001_V
anden
ys
S001_Z
eldin
iai
S001_P
elkes
S001_P
azei
ta_ze
me
S001_N
enau
doja
ma_
zem
e
Žemės fondo panaudojimas
Pazeista zeme
S001_Pazeista_Z
Nenaudojama zeme
S001_Nenaud_Z
Nenaudojamos
zemes idirbimas
S001_Z_idirbimas
Vandenys
S001_Vandenys
Želdiniai
S001_ZeldiniaiKita zeme
S001_Kita_zeme
Pelkes S001_Pelkes
Miskai 2 grupe
S001_Miskai_2GR
Miskai 3 grupe
S001_Miskai_3GR
Keliai S001_Keliai
Uzstatyta zeme
S001_Uzstatyta
Savivaldybės teritorijoje
esanti žemė
S001_Z_fondas_tiek Sodai S001_Sodai
Pievos S001_Pievos
Miskai 1 grupe
S001_Miskai_1GRMiskai
S001_Miskai
Zemes ukio
naudmenos
S001_ZU_naudmen
os
Ariama zeme
S001_Ariama
13
Šiau
dai
Mal
kos
Gam
tin
ės d
ujo
s
Kvi
ečia
i
Mie
žiai
Avi
žos
Ru
giai
Cu
krin
iai r
un
kelia
i
Šilu
ma
Elek
tra
Šiau
dai
Mal
kos
Du
jos
LPG
Etan
olis
Drė
gni ž
lau
gtai
(W
DG
S -
we
t d
isti
llers
gra
in a
nd
so
lub
les)
Sau
si ž
lau
gtai
(D
DG
S)
Bio
-ETB
E
Bio
du
jos
Biokuro katilinė
Dujinė katilinė
I kartos bioetanolio
gamyba
Žlaugtų džiovinimas
Biodujų gamyba
Bio-ETBE gamyba
(izobutilenas etc -
kintamos išlaidos)
Modelio schemos fragmentas. Biodegalų gamyba
14
Nagrinėtos alternatyvos
Elektros energetikos sektorius:
a) Tolesnė esamų elektrinių eksploatacija ir jų modernizavimas,
b) Naujų elektrinių įvedimas į eksploataciją (vėjo, hidro, saulės, biokuro, dujų,
branduolinio kuro ir t.t.);
Centralizuoto šilumos tiekimo sektorius:
a) Tolesnė esamų katilinių ir TE eksploatacija, jų modernizacija, pervedimas į
kito kuro naudojimą,
b) Naujų katilinių ir termofikacinių elektrinių statyba (naudojančių iškastinį
kurą ir biokurą, įskaitant komunalines atliekas);
Decentralizuoto šilumos tiekimo sektorius:
a) Tolesnė esamų šildymo ir karšto vandens gamybos prietaisų eksploatacija,
b) Naujų šildymo ir karšto vandens gamybos prietaisų įvedimas į eksploataciją
(biokuro, iškastinio kuro, saulės energijos, šilumos siurblių ir t.t.);
Biokuro gamybos sektorius:
a) Biobenzino, biodyzelino ir jų komponentų gamyba iš įvairių žemės ūkio
kultūrų,
b) Kietojo biokuro gamyba iš medienos, kirtimo atliekų, žemės ūkio atliekų,
medienos pramonės atliekų ir kt,
c) Biodujų gamyba iš gyvulininkystės atliekų, pramonės ir komunalinių atliekų,
žemės ūkio kultūrų, skystojo biokuro priedų gamybos atliekų ir kt; 15
Energetikos sektoriaus raidos analizės matematinis modelis
Atskiros 60 savivaldybių
energetikos sistemos
Respublikinė energetinių
išteklių rinka ir respublikinės
reikšmės energetikos objektai
Nagrinėjamas laiko intervalas
2006-2035 metai,
5 laiko intervalai metuose,
60 kuro, energijos ir žaliavų
rūšių,
Apie 8 tūkstančiai technologijų,
Iš egzistuojančių ir ateityje galimų
technologijų aibės, minimizuodamas
energetikos sistemos raidos ir
funkcionavimo kaštus, išrenka
optimalią technologijų aibę ir
energetinių išteklių rūšis bei
kiekius, kurie patenkina
savivaldybių energijos poreikius
ilgalaikėje perspektyvoje. 16
1. Visų instaliuotų technologijų galios atskirais nagrinėjamo laikotarpio
metais kiekvienoje savivaldybėje ir kiekvienoje nagrinėjamoje AEI
tiekimo sistemos grandyje,
2. Atitarnavusių technologijų išvedimo iš eksploatacijos ir naujų
technologijų įvedimo į eksploataciją dinamika visame
nagrinėjamame laiko periode,
3. Metiniai ar detalesni technologijų įėjimo ir išėjimo srautai (pav.
vartojamo kuro ir gaminamos energijos kiekiai),
4. Reikalingos investicijų apimtys, kintamosios ir pastoviosios
eksploatacinės išlaidos,
5. Atskirų technologijų skatinimui (investicijoms ar gamybai)
reikalingų finansinių išteklių apimtys,
6. Išmetamų į aplinką teršalų apimtys,
7. Visa eilė kitų parametrų.
Matematinio modelio taikymo rezultatai
17
Nagrinėti scenarijai
Vėjo Saulės
Komunalin
ių atliekų
utilizavimo
Išorinių kaštų 1 51.8 0 0 0 Nereglamentuotas Aukštos 0 0 0
Išorinių kaštų siektinas 2 51.8 0 0 0 23 Aukštos 0 0 0
Bazinis 3 0 0 0 0 Nereglamentuotas Aukštos 0 0 0
Teorinis siektinas 4 0 0 0 0 23 Aukštos 0 0 0
Esamas 5 51.8 300 260 1600 Nereglamentuotas Aukštos 0 0 0
Esamas siektinas 6 51.8 300 260 1600 23 Aukštos 0 0 0
Išorinių kaštų B 7 51.8 0 0 0 Nereglamentuotas Žemos 0 0 0
Išorinių kaštų siektinas B 8 51.8 0 0 0 23 Žemos 0 0 0
Bazinis B 9 0 0 0 0 Nereglamentuotas Žemos 0 0 0
Teorinis siektinas B 10 0 0 0 0 23 Žemos 0 0 0
Esamas B 11 51.8 300 260 1600 Nereglamentuotas Žemos 0 0 0
Esamas siektinas B 12 51.8 300 260 1600 23 Žemos 0 0 0
Išorinių kaštų siektinas C 13 51.8 0 0 0 23 Aukštos 500 10 26
Išorinių kaštų siektinas BC 14 51.8 0 0 0 23 Žemos 500 10 26
Esamas siektinas C 15 51.792 300 260 1600 23 Aukštos 500 10 26
Esamas siektinas BC 16 51.792 300 260 1600 23 Žemos 500 10 26
AEI
kainos
Reglamentuojama minimali
instaliuota AEI naudojančių
elektrinių galia 2020 metais, MW
Esama
tarifas
mažų
hidroelektri
nių
gaminamai
elektrai,
Lt/MWh
Numatytas
tarifas
saulės
elektrinių
gaminamai
elektrai,
Lt/MWh
Privalomas AEI
naudojimas 2020
metais, % nuo
galutinių poreikių
Scena-
rijusScenarijus
CO2
mokesčiai,
Lt/t
Esamas
tarifas vėjo
ir biokuro
elektrinių
gaminamai
elektrai,
Lt/MWh
18
AEI dalis bendrame šalies galutiniame
vartojime
0
5
10
15
20
25
30
352006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
Metai
%
Bazinis DAEI
Išorinių kaštų DAEI
Isorinių kaštų
siektinas DAEI
Esamas siektinas
DAEI
Bazinis MAEI
Išorinių kaštų MAEI
Isorinių kaštų
siektinas MAEI
Esamas siektinas
MAEI19
Centralizuotai tiekiama šiluma pagaminta
iš AEI
0
10
20
30
40
50
60
70
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
Metai
%
Bazinis DAEI
Išorinių kaštų DAEI
Isorinių kaštų
siektinas DAEI
Esamas siektinas
DAEI
Bazinis MAEI
Išorinių kaštų MAEI
Isorinių kaštų
siektinas MAEI
Esamas siektinas
MAEI
AEI dalis atskiruose sektoriuose
Elektra pagaminta iš AEI
0
5
10
15
20
25
30
35
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
Metai
%
Bazinis DAEI
Išorinių kaštų DAEI
Isorinių kaštų
siektinas DAEI
Esamas siektinas
DAEI
Bazinis MAEI
Išorinių kaštų MAEI
Isorinių kaštų
siektinas MAEI
Esamas siektinas
MAEI
Decentralizuota šiluma pagaminta iš AEI
0
10
20
30
40
50
60
70
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
Metai
%
Bazinis DAEI
Išorinių kaštų DAEI
Isorinių kaštų
siektinas DAEI
Esamas siektinas
DAEI
Bazinis MAEI
Išorinių kaštų MAEI
Isorinių kaštų
siektinas MAEI
Esamas siektinas
MAEI
AEI dalis atskiruose sektoriuose
AEI dalis tiesiogiai suvartojamame kure
0
5
10
15
20
25
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
Metai
%
Bazinis DAEI
Išorinių kaštų DAEI
Isorinių kaštų
siektinas DAEI
Esamas siektinas
DAEI
Bazinis MAEI
Išorinių kaštų MAEI
Isorinių kaštų
siektinas MAEI
Esamas siektinas
MAEI
AEI dalis transporto sektoriaus vartojime
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
Metai
%
Bazinis DAEI
Išorinių kaštų DAEI
Isorinių kaštų
siektinas DAEI
Esamas siektinas
DAEI
Bazinis MAEI
Išorinių kaštų MAEI
Isorinių kaštų
siektinas MAEI
Esamas siektinas
MAEI
21
Atsinaujinančių ir iškastinių išteklių kiekiai
Bendrosios elektros energijos sąnaudos šalyje, ktne
Išteklių rūšis Mat. Vnt. 2010 2012 2014 2016 2018 2020
AEI ktne 104.9 120.2 218.8 352.5 408.2 426.9
Kiti ištekliai ktne 926.6 971.6 928.0 840.3 846.1 901.7
AEI dalis % 10.2 11.0 19.1 29.5 32.5 32.1
Bendrosios centralizuotai tiekiamos šilumos sąnaudos šalyje, ktne
Išteklių rūšis Mat. Vnt. 2010 2012 2014 2016 2018 2020
AEI ktne 297.8 349.8 474.5 610.8 685.4 693.3
Kiti ištekliai ktne 796.9 770.6 732.1 655.4 573.4 572.3
AEI dalis % 27.2 31.2 39.3 48.2 54.4 54.8
Energetinių išteklių sąnaudos decentralizuotai šilumos gamybai šalyje, ktne
Išteklių rūšis Mat. Vnt. 2010 2012 2014 2016 2018 2020
AEI ktne 407.9 382.6 359.2 346.3 333.0 316.7
Kiti ištekliai ktne 276.9 288.9 322.2 344.0 366.2 395.0
AEI dalis % 59.6 57.0 52.7 50.2 47.6 44.5
Galutinių vartotojų suvartojami energetiniai ištekliai savivaldybių lygyje*, ktne
Išteklių rūšis Mat. Vnt. 2010 2012 2014 2016 2018 2020
AEI ktne 156.7 181.1 209.4 241.4 277.8 316.3
Kiti ištekliai ktne 886.7 933.9 981.3 1012.8 1030.1 1045.6
AEI dalis % 15.0 16.2 17.6 19.2 21.2 23.2
*Nevertinant tų dyzelino poreikių, kurie sunaudojami nagrinėtų žemės ūkio kultūrų auginimui ir biokuro ruošimui.
Galutinių vartotojų suvartojami energetiniai ištekliai respublikiniame lygyje (Transporto poreikiai)*, ktne
Išteklių rūšis Mat. Vnt. 2010 2012 2014 2016 2018 2020
AEI ktne 51.8 67.8 86.4 107.4 130.8 157.3
Kiti ištekliai ktne 2409.5 2501.3 2634.5 2755.0 2856.6 2959.9
AEI dalis % 2.1 2.6 3.2 3.8 4.4 5.0
*Atėmus tuos dyzelino poreikius, kurie sunaudojami nagrinėtų žemės ūkio kultūrų auginimui ir biokuro ruošimui.
Bendras (Gross final) energijos vartojimas šalyje, ktne
Išteklių rūšis Mat. Vnt. 2010 2012 2014 2016 2018 2020
Šalies poreikiai
Tame tarpe AEI ktne 1019.1 1101.6 1348.3 1658.3 1835.1 1910.6
Tame tarpe ne AEI ktne 5296.6 5466.4 5598.1 5607.5 5672.5 5874.5
AEI dalis % 16.1 16.8 19.4 22.8 24.4 24.5
Pastaba: Duomenys paskaičiuoti pagal Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2009/28/EB nustatytą metodiką
22
0
20
40
60
80
100
20
06
20
07
20
08
20
09
20
10
20
11
20
12
20
13
20
14
20
15
20
16
20
17
20
18
20
19
20
20
%
Metai
Šalyje vartojamų energijos išteklių struktūra
Mediena
Dujos
Lengvieji naftos produktai
Anglis Sunkieji naftos produktai Suskystintos naftos dujos
Atliekinė šiluma ir
IAE branduolinis kuras
Importuota elektros energija
Šiaudai, žolės Biodujos
Komunalinės atliekos
AEI dalis
23
0.00
5.00
10.00
15.00
20.00
25.00
%
Metai
AEI struktūra
Vėjo energija
Hidroenergija
Saules energija
Seklioji geotermija
Biodujos
Šiaudai, žolės ir jų produktai
Mediena ir jos produktai0.00
0.05
0.10
0.15
0.20
0.25
0.30
0.35
0.40
0.45
2010
2011
2012
2013
2014
2015
2016
2017
2018
2019
2020
Metai
%
Saules energija
Seklioji geotermija
24
Elektros energijos gamyba
-2000
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
GW
h
Metai
Importas/eksportas
Kitos savivaldybių elektrinės
Savivaldybių AEI elektrinės
Anglies elektrinė
Kitos TE
Nauji KCDT blokai
Saulės elektrinės
Vėjo elektrinės
Hidroelektrinės
Lifosa
Ignalinos AE
Klaipėdos TE
Naujas Mažeikių TE blokas
Mažeikių TE
Petrašiūnų TE
Kauno KCDT TE
Kauno TE
Vilniaus KCDT TE
Vilniaus TE-2
Vilniaus TE-3
Lietuvos 300
Lietuvos 150
Galutiniai poreikiai
Vėjo el.
Lietuvos el. KCDT blokas
AEI termofikacinės elektrinės
Iškastinio kuro termofikacinės
elektrinės
Importas
Ignalinos AE
Visagino AE
HE
150 MW
Lietuvos el. 300 MW
blokai
Vilniaus TE-3
Kauno TE
25
Centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba pagal kuro rūšis
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Metai
GW
h
Medienos kuras
Šiaudai-žolės
Biodujos Dujos ir skystas kuras
Komunalinės atliekos Atliekinė šiluma ir brand. kuras
Anglis-durpės
Elektra ir geoterminė šiluma
26
0%
20%
40%
60%
80%
100%
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Metai
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Šilumos siurbliai 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 6.5 13.0 20.1 27.2 34.3
Nauji ekonomaizeriai 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 5.9 12.0 11.2 10.3 13.8 17.3 20.8
Katilinės 6869.2 6534.2 6311.0 7157.2 5142.1 5136.5 5306.3 5475.9 4171.9 2867.8 2844.0 2820.1 2885.9 2951.7 3017.6
Elektrinės 5573.5 5940.2 6130.3 5885.8 7587.3 7709.1 7722.6 7736.0 9849.8 11963.4 11852.6 11741.6 11702.2 11662.9 11623.5
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
MW
h
Metai
Šilumos gamyba
Elektrinės
Katilinės
Centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba
Atsinaujinantys ištekliai
Neatsinaujinantys ištekliai
0
0.1
0.2
0.3
0.4
0.5
0.6
0.7
0.8
0.9
1
0.0
1
0.0
7
0.1
3
0.1
8
0.2
4
0.2
9
0.3
5
0.4
0
0.4
6
0.5
1
0.5
7
0.6
3
0.6
8
0.7
4
0.7
9
0.8
5
0.9
0
0.9
6
Ap
kro
va,
san
t. v
nt.
Laikas metuose, sant. vnt.
Dujų/skysto kuro katilai
Dujų-krosnių kuro katilai
Kieto iškastinio kuro katilaiDujų-biodujų TE
CCGT TE
Biokuro TE
Kom atliekų TE
Kuro sąnaudos šilumos ir elektros gamybai
Kuras 2010 2020
Dujos-mazutas 1721.9 1103.4
Medienos kuras 228.3 365.5
Šiaudai-žolės 12.4 161.9
Durpės-anglis 28.0 83.4
Komunalinės atliekos 0.0 329.8
Biodujos 40.6 318.8
Skalūnų alyva 81.3 1.4
Krosnių kuras 2.4 4.3
Elektros energija 44.4 34.1
Saulės, vėjo, hidroenergija 101.4 225.9
Branduolinis kuras 0.0 250.2
Viso 2260.7 2878.6
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
4500
5000
20
06
20
07
20
08
20
09
20
10
20
11
20
12
20
13
20
14
20
15
20
16
20
17
20
18
20
19
20
20
ktn
e
Metai
Elektrinėse ir katilinėse
Branduolinis kuras
Saulės, vėjo, hidroenergija
Elektros energija
Krosnių kuras
Skalūmų alyva
Biodujos
Komunalinės atliekos
Durpės-anglis
Šiaudai-žolės
Medienos kuras
Dujos-mazutas
0
100
200
300
400
500
600
700
800
20
06
20
07
20
08
20
09
20
10
20
11
20
12
20
13
20
14
20
15
20
16
20
17
20
18
20
19
20
20
ktn
e
Metai
Katilinėse
Elektros energija
Krosnių kuras
Skalūnų alyva
Dujos-mazutas
Biodujos
Durpės-anglis
Šiaudai-žolės
Medienos kuras
Bendras šilumos ir elektros energijos gamybos
53% (2006 m.)
n.v.k. 53% (2010 m.)
82% (2020 m.)
Elektrinėse ir katilinėse, ktne
0.0
2000.0
4000.0
6000.0
8000.0
10000.0
12000.0
Metai
MW
kiti šaltiniai 784.1 691.2
Komunalinių atliekų TE 0.0 258.1
Iškastinio kuro TE 1950.7 1313.7
Biokuro TE 179.5 897.9
Iškastinio kuro katilai 6691.2 2301.0
Biokuro katilai 395.1 724.5
2010 2020
Instaliuota šilumos šaltinių galia
-8000.0
-6000.0
-4000.0
-2000.0
0.0
2000.0
4000.0
6000.0
Metai
MW
kiti šaltiniai 457.5 -529.0
Komunalinių atliekų TE 258.1 0.0
Iškastinio kuro TE 521.0 -1183.7
Biokuro TE 759.3 -28.1
Iškastinio kuro katilai 1252.0 -5566.3
Biokuro katilai 485.3 -123.6
Naujai instaliuota Išvesta iš eksploatacijos
3,73 GW
-7,43 GW
Suminės išlaidos šilumos gamybai 2010-2020 metais
-2000
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
Mln
. L
t
Kiti šaltiniai 90.4 176.8 86.9
Komunalinių atliekų
TE
258.1 144.9 -165.8
Iškastinio kuro TE 169.1 942.5 5934.2
Biokuro TE 665.6 490.1 3480.5
Iškastinio kuro
katilai
299.8 867.4 2320.1
Biokuro katilai 612.4 320.3 1629.6
InvesticijosEksploatacinė
s išlaidosIšlaidos kurui
0.0
500.0
1000.0
1500.0
2000.0
2500.0
20
10
20
11
20
12
20
13
20
14
20
15
20
16
20
17
20
18
20
19
20
20
Bazinis
Išorinių kaštų
Išorinių kaštų siektinas
Esamas siektinas
Išorinių kaštų siektinasC
Esamas siektinas C
Faktinės investicijos2005-08
Investicijos į CŠT ir elektros gamybos įrenginius,
Mln. Lt
Faktinės investicijos 2005-2008 m. siekė tik 45-62% nuo vidutinių skaičiuotinų 2010-2020 m.
Eksploatacinės išlaidos šilumos gamybos įrenginiuose
20.3 20.0 20.8 21.7 27.0 32.3 33.8 35.3 35.9 36.4 37.0
138.3118.2 103.9 89.5 84.4 79.2 64.3 49.4 48.0 46.7 45.4
22.5
21.720.7
19.7 29.9 40.1 54.7 69.2 69.9 70.6 71.2
96.6
98.395.7
93.292.5
91.8 89.7 87.5 76.6 65.7 54.8
0.0
0.00.0
0.011.3
22.7 22.4 22.122.1
22.222.2
20.4
18.817.9
17.0
16.9
16.7 15.6 14.513.7
12.912.2
0
50
100
150
200
250
300
350
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Metai
Mln
. L
t
Biokuro katilai Iškastinio kuro katilai Biokuro TE
Iškastinio kuro TE Komunalinių atliekų TE Kiti šaltiniai
Išlaidų kurui (šilumos gamybai) dinamika
113.3 112.3 122.5 139.7 146.9 152.7 158.3 163.3 168.5 173.6 178.5
347.9 339.5382.3
414.5278.1
98.9 95.9 93.7 91.6 89.7 88.1
57.0 57.868.1
76.5209.5
350.0440.9
537.9 550.2 561.2 571.4
487.2 554.3
602.9
630.8 664.3 689.4564.2
436.0 435.5 434.9 434.614.5
16.3
16.8
17.29.9 1.9
1.91.9 2.0 2.2 2.4
-200
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Metai
Mln
. L
t
Biokuro katilai Iškastinio kuro katilai Biokuro TE
Iškastinio kuro TE Komunalinių atliekų TE Kiti šaltiniai
Šalies žemės fondo išnaudojimas
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Metai
tūk
st.
ha
Kita žemė
Vandenys
Užstatyta
Keliai
Miškai
ŽŪ naudmenos
Grūdinėmis kultūromis apsėta 14-21%
Vidutinė metinė makroekonominė nauda
(preliminarūs supaprastinti skaičiavimai)
Šilumos gamybos iš biomasės padidėjimo
1 TWh įtaka
•Užimtumui: +699 žm.
•Biudžetui: +4,08 mln. Lt2005
•Prekybos balansui: +27,31 mln. Lt2005
•BVP: +34,07 mln. Lt2005 (0,05 proc. BVP2005)
Atsižvelgiant į pastarųjų metų kuro kainų pokyčius ir įvertinus papildomus efektus, susijusius su tolesniu pajamų panaudojimu Lietuvoje, tikėtina teigiama įtaka yra dar didesnė.
Kaip tokį raidos scenarijų įgyvendinti praktikoje?
Instaliuota šilumos šaltinių galia
0
500
1000
1500
2000
2500
S6
0
S5
8
S5
6
S5
4
S5
2
S5
0
S4
8
S4
6
S4
4
S4
2
S4
0
S3
8
S3
6
S3
4
S3
2
S3
0
S2
8
S2
6
S2
4
S2
2
S2
0
S1
8
S1
6
S1
4
S1
2
S1
0
S8
S6
S4
S2
S a viva ldybė
MW
2010
2020
Viso
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
S6
0
S5
8
S5
6
S5
4
S5
2
S5
0
S4
8
S4
6
S4
4
S4
2
S4
0
S3
8
S3
6
S3
4
S3
2
S3
0
S2
8
S2
6
S2
4
S2
2
S2
0
S1
8
S1
6
S1
4
S1
2
S1
0
S8
S6
S4
S2
S a viva ldybė
MW
2020
Nauji biokuro katilai
Pastaba: Savivaldybių kodai konfidencialumo sumetimais neatitinka jų kodų modelyje
Instaliuota šilumos šaltinių galia Nauji dujų-krosnių kuro katilai
0
10
20
30
40
50
60
70
S6
0
S5
8
S5
6
S5
4
S5
2
S5
0
S4
8
S4
6
S4
4
S4
2
S4
0
S3
8
S3
6
S3
4
S3
2
S3
0
S2
8
S2
6
S2
4
S2
2
S2
0
S1
8
S1
6
S1
4
S1
2
S1
0
S8
S6
S4
S2
S a viva ldybė
MW
2020
Naujos biodujų TE (šiluminė galia)
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
S6
0
S5
8
S5
6
S5
4
S5
2
S5
0
S4
8
S4
6
S4
4
S4
2
S4
0
S3
8
S3
6
S3
4
S3
2
S3
0
S2
8
S2
6
S2
4
S2
2
S2
0
S1
8
S1
6
S1
4
S1
2
S1
0
S8
S6
S4
S2
S a viva ldybė
MW
2020
Pastaba: Savivaldybių kodai konfidencialumo sumetimais neatitinka jų kodų modelyje
Kaip tokį raidos scenarijų įgyvendinti praktikoje?
Direktyvinis: Vadovaujantis respublikinės AEI racionalaus
panaudojimo analizės rezultatais savivaldybėms
„nuleisti“ kiekybinius rodiklius, kuriuos jos
privalo įgyvendinti praktikoje,
Skatinamasis: Detalios analizės dėka įvertinti ir nustatyti
objektyvius ir racionalius (finansinės) paramos
dydžius ir juos įgyvendinti praktikoje įvairių
schemų pavidalu.
AEI platesnio vartojimo skatinimas
1. AEI reklama,
2. Informacinės programos AEI panaudojimo techniniais,
ekonominiais ir gamtosauginiais klausimais,
3. Išorinių kaštų įvertinimas, analizė, tyrimo rezultatų sklaida,
diegimas į atskirų išteklių tarpusavio ekonominio konkuren-
cingumo vertinimą tarptautiniu mąstu,
4. Realios situacijos iškraipymų dėl netobulų įstatymų, taisyklių,
metodikų ir t.t. šalinimas,
5. Verslo sąlygų lengvinimas,
6. Finansinės dotacijos (dalinis investicijų kompensavimas,
specialių tarifų taikymas).
Poveikio tipas Teršalas Efektas
PM10, PM2.5, SO2, O3 Sumažėjusi gyvenimo trukmė
Sunkieji metalai , dyzelino
dalelės, radionuklidai Sumažėjusi gyvenimo trukmė
Nelaimingų atsitikimų
rizika Nelaimingi atsitikimai objektuose ar transporte
Žmogaus sveikatai –
mirtingumas
Triukšmas Sumažėjusi gyvenimo trukmė (veikiant ilgą laiką)
PM10, PM2.5, O3, SO2 Kvėpavimo takų ligos
PM10, PM2.5, CO Širdies ligos
Sunkieji metalai , dyzelino
dalelės, radionuklidai Padidėjusi vėžinių susirgimu rizika, osteoporozė, inkstų funkcijos sutrikimai
PM10, PM2.5 Lėtinis bronchitas, lėtinis vaikų kosulys, astma, apatinių kvėpavimo takų
susirgimai
Gyvsidabris Sumažėjęs vaikų intelektas (IQ)
O3 Astmos priepuoliai
Triukšmas Miokardo infarktas, krūtinės angina, hipertenzija, miego sutrikimai
Žmogaus sveikatai –
susirgimai
Nelaimingų atsitikimų
rizika Nelaimingi atsitikimai objektuose ar transporte
SO2, Rūgštūs lietūs Pagreitintas cinkuoto plieno senėjimas, kalkakmenio, cemento, smėlio,
akmens, dažų irimas
Pastatams
Degimo dalelės Nešvarumai ant pastatų
NOx, SO2 Sumažėjęs derlius: kviečių, miežių, rugių, avižų, bulvių, cukrinių runkelių ir
t.t.
O3 Sumažėjęs derlius: kviečių, miežių, rugių, avižų, bulvių, ryžių, tabako,
saulėgrąžų ir t.t.
Rūgštūs lietūs Padidėjęs kalkinimo poreikis
Augalams
N, S Veikia kaip trąšos
Globalus atšilimas CO2, CH4, N2O
Pasaulinis poveikis mirtingumui, sergamumui, pakrančių erozijai, žemės
ūkiui, energijos paklausai ir kitos ekonominės pasekmės dėl temperatūros
pokyčio ir kylančio jūros lygio
Teršalai ir jų išoriniai efektai
Piniginis išorinių efektų įvertinimas yra komplikuotas,
o rezultatai pasižymi dideliu neapibrėžtumu.
Investicijos
Ekspl. išlaidos
Išlaidos kurui
Produkcijos gamybos
išlaidos
Investicijos
Išlaidos kurui
Ekspl. išlaidos
Išoriniai kaštai
Δ IKa
AEI ir iškastinio kuro technologijos išorinių kaštų atžvilgiu
Visuomenės jaučiamas
konkurencingumas
Ūkio subjektų jaučiamas
konkurencingumas
Organinį kurą
naudojanti technologija
Atsinaujinančius energijos išteklius
naudojanti technologija
Tam tikras
nuostatas
atitinkančių
AEI naudojančių
technologijų
energijos
gamybos
savikaina
Išvengiami išoriniai kaštai
Būtina parama
Pap. efektai ΔE
Galima parama dėl
išvengiamų visų išorinių kaštų
Paramos schemų
įtakotas ir ūkio subjektų
jaučiamas technologijų
konkurencingumas
Galima
maksimali
parama
AEI užtenka, bet juos reikia naudoti protingai
Ačiū už dėmesį
AEI srautų diagrama 2011 m., ktne
1013,4
[4961,9]