ELEKTRONINIO RECEPTO PANAUDOJIMO EKONOMINĖ ANALIZĖ · Priedas Nr.1Recepto išrašyme dalyvaujančių subjektų tarpusavio ryšių schema ... blankas, kuriame spausdinimo įrenginiu

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

Paulius Ojeras

ELEKTRONINIO RECEPTO PANAUDOJIMO EKONOMINĖ ANALIZĖ

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: doc. Raimondas Radžiūnas

Kaunas, 2007

Magistro darbo vadovas

Docentas, dr. Raimondas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra.

Diplominių darbų gynimo komisijos pirmininkė

Docentė, dr. Rūta Marksienė, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra.

Diplominių darbų gynimo komisijos pirmininko pavaduotoja

Docentė, dr. Zita Barsteigienė, Farmacinės chemijos ir farmakognozijos katedra.

Diplominių darbų gynimo komisijos sekretorė

Lekt. Guoda Kiliuvienė, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra.

Diplominių darbų gynimo komisijos nariai:

Prof., habil.. dr. Arūnas Savickas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra.

Prof., habil. dr. Valdimaras Janulis, Farmacinės chemijos ir farmakognozijos katedra.

Prof., habil.. dr. Paulius Vainauskas, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra.

Prof., habil.dr. Eduardas Tarasevičius, Farmacinės chemijos ir farmakognozijos katedra.

Docentas, dr. Raimondas Radžiūnas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra.

Lekt. Edmundas Kaduševičius, Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedra.

Recenzentas:

Docentas, dr. Algirdas Baranauskas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra.

Turinys

1. Įvadas. Darbo tikslas ir uždaviniai.......................................................................................62. Literatūros apžvalga.............................................................................................................82.1. Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reglamentuojančių su receptu susijusias procedūras analizė......................................................................................................................82.1.1. Recepto apibrėžimas ir klasifikacija................................................................................8

2.1.2. Reikalavimai receptų blankams.......................................................................................8

2.1.3. Receptų rašymo taisyklės.................................................................................................9

2.1.4. Vaistų išdavimo pagal receptus taisyklės.......................................................................10

2.1.5. Receptų saugojimo ir naikinimo taisyklės.....................................................................11

2.1.6. Kompensuojamųjų vaistų pasų ir gydytojo tapatybę patvirtinančių lipdukų išdavimo tvarka........................................................................................................................................12

2.1.7. Apibendrinimas..............................................................................................................13

2.2. Europos Sąjungos valstybėse veikiančių elektroninio recepto sistemų ir Lietuvoje sukurtų pilotinių modelių analizė.............................................................................................14

2.2.1. Danija.............................................................................................................................14

2.2.2. Švedija............................................................................................................................16

2.2.3. Slovėnija.........................................................................................................................18

2.2.4. Lietuvoje paruoštų pilotinių modelių analizė.................................................................19

2.2.5. Apibendrinimas..............................................................................................................23

2.3. Europos Sąjungos valstybėse atlikti el. sveikatos sistemos ekonominiai vertinimo tyrimai......................................................................................................................................25

2.3.1. Pasiūlymai ir metodologija sveikatos sistemos ekonominiam vertinimui.....................25

2.3.2. Danijoje atlikto tyrimo „Elektroninio paciento persiuntimo kaštai Danijoje“ analizė...27

2.3.3. Švedijoje atlikto tyrimo „Elektroninio recepto, elektroninio recepto išrašymo pritaikymas“ analizė.................................................................................................................29

3. Tyrimas...............................................................................................................................31

3.1. Tyrimo metodika..............................................................................................................31

3.2. Esamo recepto modelio naudojimo kaštų apskaičiavimas...............................................33

3.2.1. Šiuo metu esančių sveikatos priežiūros resursų ir informacinių technologijų panaudojimo juose analizė.......................................................................................................33

3.2.2. Išrašomų receptų skaičiaus vertinimas...........................................................................33

3.2.3. Tiesioginių išlaidų, skirtų receptų gamybai, vertinimas.................................................34

3.2.4. Netiesioginių kaštų apskaičiavimas................................................................................35

3.2.5. Apibendrinimas..............................................................................................................38

3

3.3. Elektroninio recepto modelio naudojimo kaštų apskaičiavimas......................................39

3.3.1. Tiesioginių kaštų vertinimas..........................................................................................39

3.3.2. Netiesioginių kaštų vertinimas.......................................................................................40

3.3.3. Apibendrinimas..............................................................................................................41

3.4. Rezultatų aptarimas. Elektroninio recepto galimos naudos apskaičiavimas....................43

3.4.1. Tiesioginės galimos naudos apskaičiavimas..................................................................43

3.4.2. Galima nauda, susijusi su specialistų laiko sutaupymu..................................................43

3.4.3. Galima nauda pacientams...............................................................................................43

3.4.4. Bendri rezultatai.............................................................................................................44

3.4.5. Dabartinė rezultatų vertė................................................................................................45

3.4.6. Sistemos jautrumas.........................................................................................................45

4. Išvados................................................................................................................................46

5. Santrauka............................................................................................................................47

6. Summary............................................................................................................................48

7. Literatūros sąrašas..............................................................................................................49

Priedas Nr.1Recepto išrašyme dalyvaujančių subjektų tarpusavio ryšių schema

Priedas Nr. 2 Techninis elektroninio recepto sprendimas

Priedas Nr. 3 Švedijoje atlikto tyrimo „eRecept. ePrescribing“ rezultatai

Priedas Nr. 4 Kontrolinė anketa gydytojui

Priedas Nr. 5 Kontrolinė anketa vaistininkui

Priedas Nr. 6 Anketa gydytojui

Priedas Nr. 7 Anketa vaistininkui

Priedas Nr. 8 Gydytojų apklausos rezultatai

Priedas Nr. 9 Vaistininkų apklausos rezultatai

4

SantrumposEl. sveikata – elektroninė sveikata

MPP – medicinos pagalbos priemonės

SPĮ – Sveikatos priežiūros įstaiga

SAM – Sveikatos apsaugos ministerija

KVP – kompensuojamųjų vaistų pasas

GTPL – gydytojo tapatybę patvirtinantis lipdukas

ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga

TLK – Teritorinė ligonių kasa

VLK – Valstybinė ligonių kasa

TLK-10 – tarptautinė ligų klasifikacija

ES – Europos Sąjunga

BVP – Bendras vidaus produktas

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija

EDIFACT - Electronic Data Interchange for Administration Commerce and Transport

(Elektroniniai duomenų mainai administravimo, prekybos ir transporto srityje)

SEK – Švedijos krona

5

1. Įvadas. Darbo tikslas ir uždaviniai.Elektroninės sveikatos terminas apibrėžia šiuolaikinių informacijos ir komunikacijos

technologijų panaudojimą tenkinant gyventojų, pacientų, sveikatos priežiūros specialistų,

sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir administratorių poreikius. Elektroninė sveikata

(toliau tekste – el. sveikata), orientuota į sveikatos sistemos paslaugų kokybės ir efektyvumo

didinimą, užima didelę ir nuolat augančią svarbą šiuolaikiniame pasaulyje:

„El. sveikata yra vienintelė pati svarbiausia sveikatos apsaugos revoliucija, lyginant ją

su modernių vaistų, vakcinų ar net tokių visuomenės sveikatos priemonių kaip sanitarija arba

švarus vanduo taikymu.” [1]

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamame „Elektroninė

sveikatos strategija 2005 – 2010 m.“ projekte pateikiami keturi esminiai el. sveikatos

komponentai [2]:

▬ Klinikiniai taikymai

▬ Sveikatos apsaugos profesinių žinių plėtra ir mokymas

▬ Vieša sveikatos informacija

▬ Sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas

Sveikatos sistemos pagrindinė dalis yra šiuo metu intensyviai augančios informacijos

apdorojimas. Registruoti, saugoti ir deramai panaudoti bei saugiai ir tinkamai perduoti

klinikinę informaciją, sugebėti atrinkti ir pateikti naujas medicinos žinias specialistams ir

gyventojams be informacinių ir naujųjų komunikacijos technologijų neįmanoma. Norint

efektyviai naudoti ir administruoti šią informaciją bei užtikrinti jos pasikeitimą, kaip

svarbiausią iš el. sveikatos strategijos komponentų išrinktumėme – sveikatos priežiūros

paslaugų modernizavimą, panaudojant informacines technologijas.

Pažvelgus į kitų šalių praktiką, skirtingai, tačiau visur, įdiegiant el. sveikatos sistemas,

kuriant jos pagrindą, buvo panaudoti elektroninio biznio elementai. Siekiant užtikrinti

registruojamos ir perduodamos klinikinės informacijos saugumą daugeliu atvejų buvo

panaudota elektroninėje bankininkystėje sukaupta patirtis ir pritaikyti jos elementai. Ne išimtis

ir elektroninės sveikatos kortelės, kuriose saugoma kiekvieno paciento asmeninė medicininė

informacija. Priklausomai nuo šalyje išvystytos el. sveikatos, šalia esančios informacijos apie

privalomąjį ir/ar savanorišką sveikatos draudimą, papildomai kortelėje gali būti kaupiama kita

su pacientu susijusi informacija: trumpa ligos istorija, elektroninis receptas.

Šiuo metu Europos Sąjungoje el. sveikata yra vienas sparčiausiai augančių Sveikatos

sistemos sektorių. Tuo tarpu Lietuvoje ji žengia pirmuosius žingsnius. Kaip pagrindinės

6

dabartinės situacijos priežastys – nėra iki galo paruošta teisinė bazė, reikalingos papildomos

investicijos, mažas sveikatos sistemoje dirbančių specialistų kompiuterinis raštingumas. Ne

mažiau svarbus ir kitas žmogiškasis faktorius – nepasitikėjimas, tuo pačiu ir kritiškas požiūris

į naująsias technologijas ir įsivaizduojami sunkumai, kuriuos kiekvienas numato, pasikeitus

įprastai rutinai. Dėl šios priežasties Europos komisija paskelbė pranešimą: „El. sveikata –

geresnė sveikatos priežiūra visiems Europos piliečiams: Veiksmų planas Europos el.

sveikatos sistemai“. Tai turėtų būti kaip paskatinimas kurti savąsias sistemas, remiantis kitų

šalių sėkmingai įgyvendintais projektais. Nemažiau svarbu patiems įvertinti ir suprasti galimą

el. sveikatos naudą.

Įsitikinti el. sveikatos efektyvumu, teikiamomis galimybėmis ir privalumais prieš dabar

esančią sistemą, galima pažvelgus ir išanalizavus kitų šalių, įvedusių el. sveikatos elementus,

atliktus tyrimus bei dėl skirtingos kiekvienos valstybės ekonominės ir socialinės situacijos

atskirai įvertinant šalies prognozuojamus kaštus ir naudą. Visos sistemos vertinimas būtų

nenaudingas tiek laiko, tiek finansiniu atžvilgiu. El. sveikatos įdiegimas vykdomas keliomis

pakopomis, todėl analizei svarbu atsirinkti konkrečią sritį su aiškiomis procedūromis. Svarbu

atsižvelgti, kad kaip besivystančiai valstybei vienas aktualiausių yra finansinis el. sveikatos

įdiegimo aspektas. Vertinti procedūras, kurios didžiąja dalimi priklauso nuo žmoniškųjų

išteklių ir nereikalauja didesnių papildomų investicijų - būtų neracionalu. Atsižvelgus į šiuos

kriterijus ir pasirinkus, kad analizuojamoje srityje procedūras atliktų kuo įvairesnių sričių

specialistai, viena tinkamiausių sričių analizei – elektroninio recepto įdiegimas.

Darbo tikslas ir uždaviniai. Atsižvelgus į problemos aktualumą, magistrantūros

baigiamojo darbo tikslas – įvertinti elektroninio recepto, kaip vieno iš el. sveikatos

komponentų, panaudojimo tiesioginius ir netiesioginius kaštus bei galimą naudą.

Tikslui pasiekti suformuoti šie darbo uždaviniai:

• įvertinti ir palyginti kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse veikiančius ir Lietuvos

Respublikoje kuriamus elektroninio recepto modelius;

• išanalizuoti Europos Sąjungos valstybėse veikiančių elektroninės sveikatos sistemų

pagrindinius vertinimo metodus ir rezultatus;

• apskaičiuoti dabar Lietuvoje veikiančios sistemos ir elektroninio recepto sistemos

naudojimui reikalingus tiesioginius ir netiesioginius kaštus, eksperimentiniu metodu

nustatant kintamųjų reikšmes;

• įvertinti apskaičiuotų sistemų naudojimo kaštų rezultatus ir nustatyti galimą

elektroninio recepto panaudojimo naudą.

7

2. Literatūros apžvalga

2.1. Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reglamentuojančių

su receptu susijusias procedūras analizė.2.1.1. Recepto apibrėžimas ir klasifikacija

„Receptas – nustatytos formos dokumentas, kurį išrašo gydytojas, skirdamas vaistus ir/ar

medicinos pagalbos priemones“.[3] Jo istorija siekia 2600 metų p.m.e., kai gydymo procese

dalyvavo žyniai, gydytojai ir vaistininkai. Tiek pirmieji receptai molinių lentelių pavidalu,

tiek dabar vis plačiau populiarėjantys elektroninėje formoje iki dabar išlaikė tą pačią funkciją

– tai priemonė perduoti gydytojo nurodymus vaistininkui. Iki šių dienų recepto priėmimas, jo

vertinimas, vaistų ruošimas ir jų išdavimas yra likusios kaip pagrindinės vaistininko

funkcijos. Tai tik patvirtina naujasis Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas, kuriame

farmacinė paslauga apibrėžiama, kaip „vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo

išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės

informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir

farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą.“ [4]

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje receptai rašomi skiriant vaistus ligoniams,

besigydantiems ambulatoriškai ar dienos stacionare. Vaistams išrašyti naudojami šių formų

receptų blankai:

• 1 formos blankas - vaistams (išskyrus narkotinius ir kompensuojamuosius);

• 2 formos specialusis receptų blankas - narkotiniams vaistams;

• 3 formos blankas - kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms;

• 3 formos (išimties atvejams) seno pavyzdžio blankas - gydytojas išrašo, jei apdraustasis

neturi kompensuojamųjų vaistų paso, o vaisto neskyrimas gali sukelti grėsmę asmens

gyvybei, arba jei kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonėms (toliau

tekste – MPP) yra skiriami Europos Sąjungos šalies narės piliečiui.

2.1.2. Reikalavimai receptų blankams

1 formos receptų įsigijimo nereglamentuoja jokie teisės aktai, todėl jie gali būti

spausdinami kompiuteriu pačioje sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau tekste – SPĮ), arba

galimas centralizuotas jų užsakymas spaustuvėje.

Specialiųjų 2 formos receptų blankai gaminami centralizuotai Farmacijos departamento

prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau tekste – SAM) užsakymu. Jų apskaita tvarkoma

nustatytos formos knygoje. Šiuos blankus gali saugoti ir išduoti SPĮ vaistų didmeninės

prekybos įmonės arba vaistinės, turinčios licencijas veiklai su narkotinėmis ir

8

psichotropinėmis medžiagomis. SPĮ vadovo įsakymu skiriamas darbuotojas, atsakingas už šių

receptų blankų saugojimą, išdavimą bei apskaitą, priima ir užpajamuoja apskaitos knygoje 2

formos receptų blankus, kurių atsargos laikomos tik seifuose. Receptų blankų laikoma ne

daugiau, negu jų gali reikėti per mėnesį. Vienu metu leidžiama išduoti gydančiajam gydytojui

iki 10 vienetų. SPĮ vadovo įsakymu sudaroma nuolatinė komisija, kuri ne rečiau kaip kartą

per ketvirtį tikrina, ar tikslingai skiriama narkotinių vaistų, taip pat tikrina medicininių

kortelių įrašus, narkotinių vaistų ir specialiųjų receptų blankų saugojimą, apskaitą bei

naudojimą. [5; 6]

3 formos receptų dvigubi blankai metalo kniete susegti po 25 arba 50 vienetų su viršeliu

ir titulinis lapas (asmens duomenų lapas) sudaro receptų knygelę, vadinamą

kompensuojamųjų vaistų pasu (toliau tekste – KVP). Titulinis lapas išduodant KVP

apdraustajam, užpildomas ir priklijuojamas receptų knygelės viršelio vidinėje pusėje.

Kompensuojamųjų vaistų paso titulinis lapas yra griežtos apskaitos dokumentas,

numeruojamas spaustuvėje skaitmenimis ir brūkšniniu kodu. KVP tituliniame lape turi būti

spaustuvės įklijuota holograma. Visi 3 formos receptų blankai yra griežtos apskaitos

dokumentai, kuriuos sudaro du tuo pačiu eilės numeriu spaustuvės pažymėti receptų blankai.

Recepto numeris spausdinamas skaitmenimis ir brūkšniniu kodu. Gydytojams pildant

receptus yra naudojamas gydytojo tapatybę patvirtinantis lipdukas (toliau tekste – GTPL). Tai

blankas, kuriame spausdinimo įrenginiu išspausdinta: pirmoje eilutėje – gydytojo telefono

numeris; antroje eilutėje – brūkšniniu kodu išreikštas GTPL numeris, papildytas kontroliniu

skaitmeniu; trečioje eilutėje – tas pats numeris skaitmeniniu pavidalu. Gydytojo tapatybę

patvirtinančio lipduko blankas yra taip pat griežtos apskaitos dokumentas. Lipduko blankai

gaminami po 40 vnt. A4 formato lape. [7; 8]

2.1.3. Receptų rašymo taisyklės

Gydytojai privalo patys įskaitomai ir tiksliai užpildyti visas 1 ir 2 formos receptų skiltis:

pažymėti (pabraukti) vaikui (iki 18 metų) ar suaugusiajam skiriamas vaistas, nurodyti ligonio

vardą, pavardę, gimimo metus (amžių), adresą arba ambulatorinės kortelės numerį, recepto

išrašymo datą, telefono numerį (kuriuo galima susisiekti su receptą išrašiusiu gydytoju);

pasirašyti ir patvirtinti receptą asmeniniu spaudu. Recepto dalyje - gydytojo kreipimesi (Rp.)

- turi būti tiksliai nurodyta, vaisto forma, vaisto pavadinimas, stiprumas, dozuočių skaičius,

taip pat vartojimo būdas, vienkartė dozė, vartojimo dažnumas, vartojimo laikas. 2 formos

vaistų receptams taip pat reikalaujama, kad narkotinių vaistų dozuočių skaičius būtų rašomas

žodžiais. [9; 10]

9

Kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms išrašyti taikomi

papildomi reikalavimai. Teisę išrašyti 3 formos receptus, esančius kompensuojamųjų vaistų

pase, turi tik gydytojas, dirbantis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau tekste ASPĮ),

pasirašiusioje su Teritorine ligonių kasa (toliau tekste TLK) sutarties priedą dėl

kompensuojamųjų vaistų ir MPP receptų išrašymo. Gydytojai privalo patys tiksliai užpildyti

3 formos receptus: 1 punkte nurodyti kompensavimo kodą, 2 punkte – gydytojo specialybės

kodą, 3 punkte – ligos kodą pagal TLK-10 (Tarptautinę ligų klasifikaciją), 4 punkte – asmens

ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės numerį ar išvykusio iš stacionaro asmens statistinės

kortelės numerį, 5 punkte – recepto galiojimo pradžią bei pabaigą, 6 punkte – ASPĮ

pavadinimą ir kodą arba spaudą (ASPĮ spaudu turi būti patvirtinti abu tuo pačiu numeriu

pažymėti receptų blankai), 7 punkte – recepto išrašymo datą, 8 punkte – SAM suteiktą

gydytojo numerį, ties 9 pirmojo recepto egzemplioriaus punktu gydytojas privalo įklijuoti

gydytojo tapatybę patvirtinantį lipduką ir pasirašyti taip, kad dalis parašo būtų lipduko

dešinėje pusėje (neliečiant brūkšninio kodo), dalis – ant recepto blanko, o antrajame

egzemplioriuje padėti asmeninį spaudą ir pasirašyti. Įklijavus gydytojo tapatybę patvirtinantį

lipduką, leidžiama nepildyti recepto blanko 2, 6, 8 punktų. Receptuose kompensuojamųjų

vaistų dozuočių ir MPP kiekis nurodomas skaičiais, o skliausteliuose šis kiekis turi būti

rašomas žodžiais. Gydytojas, išrašydamas tos pačios farmakoterapinės grupės

kompensuojamųjų vaistų ligoniams, kuriems tų vaistų buvo išduota anksčiau, o gydymo

kursas dar nesibaigė, turi nurodyti recepto įsigaliojimo pradžią. Receptas gali įsigalioti ne

anksčiau kaip likus 2 dienoms iki prieš tai paskirto gydymo kurso pabaigos. Sugadinti 3

formos receptų blankai lieka kompensuojamųjų vaistų pase (sugadintas receptas turi būti

perbrauktas ir patvirtintas gydytojo parašu ir spaudu). Viename 3 formos recepte galima

išrašyti tik vieną kompensuojamąjį vaistą ar vieną MPP. [9; 11; 12]

2.1.4. Vaistų išdavimo pagal receptus taisyklės

Išduodant vaistus, ant recepto nurodomos vaistų kainos, kitoje recepto pusėje, išskyrus

vaistų paso 3 formos receptus, dedamas spaudas „Vaistai išduoti …… vaistinėje“, nurodomas

vaistinės (jos filialo) pavadinimas, vaistų išdavimo data, vaistą išdavusio vaistininko vardas,

pavardė ir parašas. Išduodant vaistų, asmeniui turi būti suteikiama būtinoji informacija apie

vaisto vartojimą bei sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikiamas informacinis

lapelis lietuvių kalba. Išdavus vaistus, negrąžinami ir vaistinėje paliekami 2, 3 formos receptų

blankai, bei 1 formos receptai, jei juose išrašyta kiekybiškai apskaitomi vaistai, antibiotikai,

psichotropiniai preparatai, vardiniai preparatai ir difenhidramino peroraliniai preparatai.

Išduodant (parduodant) ekstemporalių vaistų, kurių receptai paliekami vaistinėje, ligoniui

10

išrašoma signatūra. Išdavus (pardavus) vaistų pagal receptą su žyma „Ilgalaikiam gydymui“,

receptas grąžinamas asmeniui, o kitoje recepto pusėje spaudu pažymimas vaistinės

pavadinimas, išduoto (parduoto) vaisto kiekis, išdavimo (pardavimo) data, išdavusiojo

pavardė, vardas ir parašas. [3; 4; 10; 11; 13]

Išduodant kompensuojamuosius vaistus, visais atvejais turi būti pildomi 3 formos recepto

blanko 10–16 punktai: 10 punkte nurodomas išduoto vaisto pavadinimas ir kiekis, 11 punkte

– data, iki kurios pakaks išduoto vaisto, 12 punkte – išduoto vaisto mažmeninė kaina, 13

punkte – paciento sumokėta kaina, 14 punkte – kompensuojamoji suma, 15 punkte – vaisto

išdavimo data, ties 16 punktu dedamas vaistinės spaudas, nurodomas vaistus išdavusio

asmens vardas, pavardė, parašas. Spaudu bei parašu turi būti patvirtinti abu tuo pačiu eilės

numeriu pažymėti receptų blankai. Pirmasis recepto blankas paliekamas vaistinėje, antrasis –

vaistų pase. Jeigu vaistų receptų apskaita vaistinėje kompiuterizuota, įrašai gali būti daromi

kitoje recepto pusėje, ant abiejų tos pačios serijos ir tuo pačiu eilės numeriu pažymėtų receptų

blankų. Vietoj įrašų kompiuteriu gali būti klijuojami lipdukai arba lapeliai su 10–15

punktuose nurodyta informacija ir dedamas vaistinės spaudas, pažymint ir lipduką (lapelį), ir

recepto blanką. Jeigu vaistų pase liekančio blanko negalima apdoroti kompiuteriu, įrašai turi

būti daromi ranka. Vietoj įrašų ranka 12–15 punktuose vaistų pase liekančio recepto blanko

kitoje pusėje gali būti priklijuojami kasos čekiai, jei juose yra minėtuose punktuose

reikalaujama informacija. Vaistininkas recepte turi nurodyti faktiškai išduotos MPP prekinį

pavadinimą ar vaisto prekinį pavadinimą, jo stiprumą bei dozuočių kiekį. Vaistinės vykdo

receptų, pagal kuriuos išduodami kompensuojamieji vaistai ir MPP, apskaitą bei su TLK

sutartomis sąlygomis teikia joms sąskaitas, ataskaitas ir duomenis apie išduotus

kompensuojamuosius vaistus ir MPP. [9; 13; 14; 15]

2.1.5. Receptų saugojimo ir naikinimo taisyklės

Priklausomai nuo recepto formos, yra nustatytas skirtingas recepto saugojimo terminas,

kuris skaičiuojamas, neskaitant einamojo mėnesio, einamųjų metų. Šiuo metu taikomos

įvairūs receptų saugojimo terminai: 5 metai – išrašyti 3 formos blankuose, 3 metai – išrašyti

2 formos blankuose, 1 metus – išrašyti 1 formos blankuose, pagal kuriuos išduoti: vaistai,

įrašyti į Vaistų ir vaistinių medžiagų, kiekybiškai apskaitomų sąrašą, bei 1 mėnesį – kiti

vaistų receptai išrašyti 1 formos blankuose. [9; 15; 16]

Pasibaigus saugojimo terminui, receptai sunaikinami sveikatos apsaugos ministro

nustatyta Receptų sunaikinimo tvarka. Receptai, kurių saugojimo vaistinėje terminas 1

mėnuo, turi būti naikinami kas mėnesį, o kurių saugojimo terminai 1, 3 ar 5 metai – 1 kartą

per metus. Naikintini receptai turi būti suplėšomi, sudeginami arba susmulkinami specialiu

11

popieriaus smulkintuvu. Jų neleidžiama atiduoti į antrinių žaliavų supirkimo punktus, išmesti

į šiukšlių konteinerius. Receptams naikinti vaistinės vadovo įsakymu sudaroma nuolatinė

komisija, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 asmenys. Komisija, sunaikinusi receptus, rašo

nustatytos formos receptų sunaikinimo aktą. Aktuose turi būti nurodoma: kiekybiškai

apskaitomų vaistų receptų – vaisto ar vaistinės medžiagos, pavadinimas, forma, stiprumas,

pakuotė, pakuočių skaičius, receptų skaičius; kitų vaistų receptų – išduotų vaistų

farmakoterapinės grupės ir receptų skaičius. Sunaikinimo aktai turi būti numeruojami nuo

metų pradžios ir saugomi 5 metus. Komisija atsako už naikintinų receptų sunaikinimą, akto

surašymą ir įforminimą. [9; 15]

2.1.6. Kompensuojamųjų vaistų pasų ir gydytojo tapatybę patvirtinančių

lipdukų išdavimo tvarka

Kompensuojamųjų vaistų pasus ligoniams ir gydytojo tapatybę patvirtinančius lipdukus

gydytojams gali išduoti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, pasirašiusi su teritorine ligonių

kasa susitarimą dėl kompensuojamųjų vaistų pasų išdavimo ir išrašymo bei įrengusi

nustatytus reikalavimus atitinkančią darbo vietą. Kompensuojamųjų vaistų pasų išdavimo ir

kontrolės informacinė sistema (SVEIDRA) užtikrina, kad apdraustasis turėtų vieną galiojantį

kompensuojamųjų vaistų pasą ir kad kiekvienas GTPL būtų priskirtas tik vienam gydytojui.

ASPĮ vadovas įsakymu skiria asmenį (asmenis), atsakingą už griežtos apskaitos blankų

paskirstymą darbuotojams, KVP ir (ar) GTPL išdavimą ASPĮ bei Lietuvos Respublikos

asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų laikymąsi išduodant šiuos

dokumentus. [7]

KVP išduodami privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, pateikusiems

Lietuvos Respublikoje išduotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vaikams,

neturintiems paso, reikia pateikti gimimo liudijimą. Įstaigos darbuotojas, išduodantis KVP,

patikrina, ar VLK informacinės sistemos duomenys apie asmenį, pageidaujantį gauti KVP,

sutampa su Gyventojų registro duomenimis, ar apdraustajam anksčiau neišduotas KVP, jei

taip, ar grąžintas senasis KVP. Jei informacinė sistema patvirtina, kad asmeniui neišduotas

KVP, įstaigos darbuotojas užpildo KVP titulinį lapą, naudodamasis specialia informacine

sistema ir vadovaudamasis šios sistemos vartotojo instrukcija. Išspausdintas titulinis lapas

priklijuojamas vaistų paso viršelio vidinėje pusėje. Informacija apie užpildytą konkretaus

apdraustojo KVP automatiškai perduodama į KVP informacinę sistemą. Jei informacinės

sistemos duomenys rodo, kad asmeniui jau išduotas KVP, bet apdraustasis jo negrąžino,

įstaigos darbuotojas informuoja apdraustąjį, kad naujas KVP bus išduotas tik grąžinus senąjį

arba sumokėjus LR sveikatos apsaugos ministro nustatytą mokestį už kompensuojamųjų

12

vaistų paso praradimą. Mokestį už naujai išduodamą kompensuojamųjų vaistų pasą

apdraustasis moka asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Keičiant kompensuojamųjų vaistų

pasą, naujai išduoto KVP viršelyje turi būti įrašoma informacija apie anksčiau išduotus

vaistus, jei paso keitimo metu gydymas šiais vaistais dar nepasibaigęs. [7; 8; 17; 18; 19]

2.1.7. Apibendrinimas

Susipažinus su šiuo metu galiojančiais reikalavimais atliekant su recepto gamyba,

išdavimu, išrašymu, atleidimu, saugojimu ir naikinimu susijusias procedūras, akivaizdu, kad

per eilę metų tobulinta sistema turi nemažai trūkumų. Siekiant užtikrinti griežtai apskaitomų

blankų saugumą, tinkamą ir racionalų šiuose receptuose išrašomų vaistų paskyrimą yra

vykdoma daug pinigų ir laiko reikalaujančių procedūrų, kurios kartais yra dubliuojamos

skirtingų sričių specialistų. Visiškai priešinga situacija yra su 1 formos receptais ir juose

išrašomais vaistais. Atliekamos procedūros yra paprastos, tačiau nėra užkertamas kelias

piktnaudžiavimui. Siekiant užtikrinti deramą išrašomų 1 formos receptų ir pagal juos

išduodamų vaistinių preparatų kontrolę dabar veikiančioje sistemoje, reikėtų įforminti naujas

procedūras, kurios reikalautų papildomo laiko ir pinigų. Vienas svarbiausias esamos sistemos

trūkumas - klaidų išvengimo kontrolė, kuri šiuo metu nėra pakankama. Beveik visa

atsakomybė tenka vaistininkui. Už padarytas klaidas, dėl kurių buvo neracionaliai panaudotos

valstybės lėšos, turi kompensuoti klaidą padaręs gydytojas ar vaistininkas. Galimybė atlikti

kontrolę ir išrašytų vaistinių preparatų analizę yra ribota dėl sudėtingo informacijos

prieinamumo bei daug laiko reikalaujančio jos apdorojimo.

13

2.2. Europos Sąjungos valstybėse veikiančių elektroninio recepto

sistemų ir Lietuvoje sukurtų pilotinių modelių analizėEuropos Sąjungos (toliau tekste ES) komisijos skelbto pranešimo „Optimalus elektroninės

sveikatos modelis“ [20] pagrindinis tikslas – plėsti elektroninės sveikatos sistemų

panaudojimą visose šalyse - narėse. Šiame pranešime buvo akcentuojama galimybė

susipažinti su jau veikiančių sėkmingų sistemų modeliais, tuo pačiu perimti kitų šalių patirtį,

pradedant sveikatos sistemos reformą savo šalyje. Kaip vienos sėkmingiausių elektroninės

sveikatos sistemos kūrėjų tarp ES senųjų šalių būtų Danija, Švedija. Tarp naujųjų narių, į ES

įstojusių kartu su Lietuva, tik kelios šalys yra įdiegusios elektroninės sveikatos modelius. Iš

šių narių, kitokia su elektroniniu receptu susijusi procedūra veikia Slovėnijoje. Šioje

magistrinio darbo dalyje apžvelgsiu pastarųjų šalių praktiką kuriant elektroninio recepto

sistemas bei šiuo metu Lietuvoje esamą situaciją bei sukurtus elektroninio recepto modelius.

Skirtingam modelio diegimui turėjo įtakos: informacinių technologijų prieinamumas ir

panaudojimas namų ūkiuose ir sveikatos priežiūros įstaigose, įvairūs sveikatos sistemos

rodikliai toje šalyje ar regione bei iki elektroninio recepto modulio diegimo veikusi sistema.

2.2.1. Danija

Danijoje gyvena 5,431 milijonų gyventojų, kurių sveikatai yra skiriama 9 proc. Išlaidų

lyginant su Bendruoju vidaus produktu (toliau tekste BVP) išlaidų. Kiekvieną tūkstantį šios

šalies gyventojų Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau tekste PSO) duomenimis 2002-

aisiais metais aptarnavo 2,93 gydytojų ir 0,49 farmacininkų. [21] Danija yra suskirstyta į 15

apskričių, kiekvienas šis regionas atskirai renka mokesčius ir yra individualiai atsakingos už

sveikatos priežiūros sistemos paslaugų planavimą, vykdymą ir finansavimą. Taip pat jos turi

atskirus ir skirtingus informacinės sistemos tinklus. Danijoje šiuo metu yra 5668 PSPĮ, 73

ligoninės, 50 privačios klinikos.[21] 2003 metais 10000 gyventojų teko 40 lovų. [21] Šioje

šalyje veikia 331 vaistinė [21], kurioms tenka atleisti apie 19 milijonų receptų per metus [22],

t.y. vienam gyventojui vidutiniškai tenka 3,5 recepto, arba 57400 receptų vienai vaistinei per

metus. 57,7 proc. gyventojų namuose turėjo asmeninį kompiuterį, ir 51,3 proc. naudojosi

internetu. 15,6 proc. gyventojų turėjo pastovų priėjimą prie internetinio ryšio namuose. [21]

Didėjant kompiuterio ir internetinio ryšio poreikiui 2005 metais net 70 proc. gyventojų turėjo

tiesioginį priėjimą prie interneto. [23] Tuo tarpu net 97 % PSPĮ, visos ligoninės ir vaistinės

naudojosi galimybe tarpusavyje keistis elektronine informacija. Į šį tinklą dar papildomai

buvo įtrauktos ir kelios laboratorijos. [24]

14

Pirmieji el. sveikatos projektai Danijoje pradėti vykdyti 1994 metais. Pačią sistemą kūrė

ir diegė valdžios, įvairių organizacijų ir privačių kompanijų sukurta kooperatinė bendrovė –

„MedCom“, orientuota į Danijos sveikatos sistemos sektorių. Šios sistemos diegimo procesas

buvo suskirstytas į keturis etapus, juos įgyvendinus prijungtas dar vienas etapas. Kiekvienas

etapas turėjo konkrečią savo užduotį:

• MedCom I (1995 – 1996) - elektroninės informacijos apsikeitimo tarp gydytojų ir kitų

sveikatos priežiūros sistemos dalyvių sistemos diegimas, testavimas ir tobulinimas;

• MedCom II (1997 – 1999) - per pirmąjį projektą sukurtos sistemos platus įdiegimas

įvairiuose sektoriuose bei regionuose. Taip pat papildomai buvo vykdomi keli pilotiniai

modeliai kitiems etapams.

• MedCom III (2000 – 2001) – iki šio etapo neįtrauktų sveikatos priežiūros įstaigų

įjungimas į sistemą, įvairūs projektai susiję su telemedicina ir internetu, su geresniu

informacijos apsikeitimu tarp ligoninių, ir vietinių valdžios institucijų, taip pat

tarptautiniai projektai, kurių metu pasidalijama patirtis su kitomis Europos Sąjungos

valstybėmis.

• MedCom IV (2002 – 2005) – vykdyti tolimesnę ankstesnių etapų plėtrą, sukurti

internetinę duomenų bazę specialiai skirtą tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek

gyventojams, užtikrinti nenutrūkstamą informacijos srautų perdavimą ir sąsają tarp

įvairių institucijų.

• MedCom V (2006 – 2007) – tobulinti sukurtų sistemų plėtrą bei baigti MedCom IV

etape iki galo neįgyvendintus ar vykdytus pilotinius projektus, susijusius su nuotoliniu

gydymu ir informacijos perdavimu, su informacijos prieinamumu apie vaistus, su

bendradarbiavimu tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir apskričių valdžios institucijomis.

Nors pačios elektroninės sveikatos sistemos kūrimo procesas prasidėjo 1994 – taisiais,

tačiau dar 1988 – 1991 metais vykdyto projekto („Amagaer project“) Kopenhagoje metu

buvo sukurtas elektroninio recepto standartas. Šio standarto dar yra laikomasi iki šiol, yra

atliktas tik vienas jo atnaujinimas. Vietiniuose tinkluose įdiegus šią sistemą, atsirado poreikis

jos plėtrai, kuris buvo sujungtas su elektroninės sveikatos diegimo pradžia. Dėl šios

priežasties pirmieji elektroninės sveikatos sistemos diegimo etapai buvo numatytas

elektroninės informacijos apsikeitimo tarp gydymo procese dalyvaujančių įstaigų bei pačioje

įstaigoje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų srityje. Į šią informaciją įeina:

• Siuntimai į ligoninę;

• Išrašymai iš ligoninės;

15

• Gydytojo išrašomi receptai;

• Siuntimai atlikti laboratorinius tyrimus;

• Tyrimų rezultatai;

• Informacija apie draustumą;

• Gydytojų tarpusavio bendravimas;

• Informacija apie įsiskolinimą gydymo įstaigoms, draudimui, valstybei.

Informacijos apsikeitimui iki tol naudota standartizuota duomenų ir dokumentų mainų

sistema EDIFACT (Electronic Data Interchange For Administration Commerce and

Transport – Elektroniniai duomenų mainai administravimo, prekybos ir transporto srityje) ir

pašto dėžutės technologija išliko iki šiol. Duomenų apsikeitimas vyksta per VANS paremtą

ryšio tinklą. Tinklo operatorius sukuria pašto dėžutę, kuri išsaugo siuntėjo išsiųstą

informaciją. Iš čia gavėjas išsiųstą informaciją gali pasiimti tada kai jam jos prireikia.

Priimant šią žinutę, ji automatiškai integruojama į gavėjo kompiuterinę sistemą.

Elektroninio recepto modulio plėtros etapas buvo pradėtas 1995 – taisiais metais ir

užtruko 2 metus. Tuo pačiu metu buvo vykdoma studija, kurios tikslas įvertinti elektroninio

recepto naudą ir užtikrinti greitą ir garantuotą recepto perdavimą iš gydymo įstaigos į

vaistinę. Tam buvo skirta 1108200 Danijos kronų (509781 Litų). Pagal gautus rezultatus

buvo pasiūlyti pakeitimai kiekvienai veikusiai sistemai ir atskirai kiekvienos srities

specialistams, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis recepto perdavimas.

2.2.2. Švedija

Švedijoje gyvena daugiau kaip 9,041 milijonai gyventojų. Kiekvieną tūkstantį gyventojų

PSO duomenimis 2002 - taisiais metais aptarnavo 3,28 gydytojų bei 0,66 farmacininkų, 2004

– taisiais jiems tekdavo 30 ligoninės lovų skaičius. [21] Kiekviena iš 21 Švedijoje esančių

apskričių tarybų atskirai rūpinasi sveikatos priežiūra tame regione. Švedijoje sveikatos

priežiūrai skiriama išlaidų dalis sudaro 9,4 proc. BVP [21]. Stokholmo savivaldybėje, kuri

dažnai būdavo iniciatorė elektroninės sveikatos sistemos diegime, gyvena 1,9 milijono

gyventojų. [26] Šiame regione dirba apie 12000 sveikatos priežiūros specialistų 23 skubios

pagalbos centruose bei 170 pirminės sveikatos priežiūros centruose. [26] Taip pat čia veikia

140 vaistinių, kurios generuoja apie 13 milijonų receptų per metus [26]. Vadinasi vienam

gyventojui tenka vidutiniškai 6,84 recepto per metus. 2002 metais 62,1 proc. gyventojų turėjo

asmeninį kompiuterį, 57,3 proc. naudojosi internetu, tačiau tik 9,5 proc. jį turėjo įsirengę

namuose. [21] Šie skaičiai smarkiai keitėsi per pastaruosius metus. Iki 2002-ųjų metų

16

pabaigos 97 proc. pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ir 60 proc. ligoninių darbo vietų turėjo

galimybę naudotis informacinėmis technologijomis.[26]

1998 metais 7 apskričių administracijos iniciavo „Sjunet“, projektą kurio tikslas sujungti

sveikatos priežiūros sistemoje dalyvaujančias įstaigas į vieną bendrą virtualų tinklą. Šį

projektą diegė „ITHS“ (tai įstaiga įkurta Švedijos Knowledge Foundation ir apskričių tarybų

federacijos). Pradinės investicijos siekė 1,4 milijonus eurų (4,83 milijonų Litų).[26] Šias

išlaidas vienodomis dalimis finansavo ITHS ir septynių apskričių administracijos. Didžioji

dalis Švedijos ligoninių, PSPĮ, keletas valdžios institucijų ir gamintojų naudoja Sjunet

elektroninės sveikatos ir administracijų bendravimo reikmėms. Ši sistema užtikrina saugų su

pacientu ar gydymo įstaiga susijusios informacijos perdavimą vidiniu tinklu, kur internetas

nėra patikimas dėl savo nesaugumo. Prieš pradedant diegti elektroninio recepto sistemą, pati

svarbiausia sąlyga buvo kaip įmanoma greičiau padidinti kompiuterizuotumą gydymo

įstaigose ir sujungti jas į vieną bendrą tinklą.

2001 metais, bendradarbiaujant Stokholmo apskrities administracijai ir „Apoteket AB“,

Švedijos valstybinei vaistinei, buvo pradėta kurti elektroninio recepto sistema. Kūrimo

procesas užtruko iki 2002-ųjų metų spalio mėnesio. Sukurtas modelis per 14 mėnesių buvo

įdiegtas sveikatos priežiūros įstaigose. Nuo 2004-ųjų sausio mėnesio jis pradėjo pilnai

funkcionuoti. Iki tol, išrašant ir atleidžiant receptą, pagrindinis vaidmuo tekdavo pacientui.

Sukūrus e-receptą, paciento vaidmuo šioje procedūroje bus atliekamas kompiuterinės

sistemos. Yra numatyti keli recepto perdavimo būdai vaistinei. Vienu atveju išrašytas

receptas gali būti nusiųstas tiesiogiai į paciento pasirinktą vaistinę, kitu atveju receptas

išsiunčiamas į bendra nacionalinę pašto dėžutę iš kurios receptą perskaityti turi galimybę bet

kuri iš 900 Švedijoje esančių vaistinių. Procesų diagramos, nusakančios recepto išrašyme

dalyvaujančių subjektų tarpusavio ryšius prieš įdiegiant ir įdiegus elektroninę sistemą

pateiktos priede Nr. 1.

Prieš diegiant elektroninio recepto sistemą Stokholmo apygardoje jau veikė 28 skirtingos

elektroninės paciento sveikatos įrašo sistemos iš kurių 14 turėjo galimybę atlikti ir e-recepto

išrašymo procedūrą. Įdiegimo procesas buvo suskirstytas į kelis etapus. Pradžioje buvo

vykdomi susitikimai su gydymo įstaigų ir vaistinių vadovais aptariant pačią diegimo sistemą.

Antrasis žingsnis buvo apmokymai. Kiekviena įstaiga šį etapą sprendė individualiai. Vieni

naudojosi sistemos kūrėjų siūlomomis paslaugomis, kiti apmokę atsakingą asmenį vidinius

mokymus atliko individualiai. Dėl šios priežasties smarkiai skyrėsi ir šiam etapui skirtos

lėšos. Mokymų kaštai varijavo ir nuo kitų veiksnių: įmonių individualių susitarimų bei

atsiskaitymo būdo. Pastarasis galėjo būti kaip už atskirą mokymo paslaugą arba įtraukiant tai

17

į sistemos licencijos mokestį. Pilnai įdiegus sistemą atskirose apygardose, po 3 – 6 mėnesių

darbo, buvo atliekama procese dalyvavusių subjektų apklausa, siekiant įvertinti galimus

trūkumus. Populiarinant pačią paslaugą ir norint įrodyti jos efektyvumą, valstybinėmis

lėšomis buvo kuriama daug papildomos informacinės medžiagos. Į tai įėjo informacijos

apsikeitimas tarp apygardų, brošiūrų atskirai skirtų specialistams ir pacientams platinimas bei

visiems prieinamo šiai sistemai skirto internetinio puslapio (www.e-receptstockholm.se)

sukūrimas.

Stokholmo apygardos taryba finansavo visas reikalingas prisijungimo, serverių įdiegimo

ir administracinių reikmių išlaidas, susijusias su elektroninio recepto perdavimu. Šios išlaidos

sudarė 5 milijonus Švedijos kronų (toliau tekste SEK) (1,9 milijono Litų). Kadangi veikė net

14 įvairių sistemų, dėl šios priežasties buvo sukurta specifinė infrastruktūra, kuri leido

naudotis jau turimomis pacientų įrašų sistemomis. Sukurta el. recepto programa buvo

pritaikyta kiekvienai sistemai. Tai papildomai kainavo 1,5 milijono SEK (570000 Litų). Po

trijų metų, dėl didėjančių informacinių srautų, reikėjo papildomai įdiegti keletą serverių, kas

kainavo 200000 SEK (76000 Litų). [26]

2005-ųjų metų pradžioje apie 42 proc. visų receptų buvo išrašyti elektroniniu būdu [26].

Šiuo metu visos medicinos sveikatos priežiūros įstaigos naudoja elektroninio recepto

sistemas, tačiau programos tobulinimo ir diegimo procesas vyksta iki dabar. Tikimasi, kad iki

2008 metų mažiau nei 5 proc. receptų bus išrašyti ranka.

2.2.3. Slovėnija

Slovėnijoje 2005 metų PSO duomenimis gyveno 1,967 milijono gyventojų. 2002 metais

kiekvieną 10000 gyventojų aptarnavo 44,75 gydytojai ir 22,5 farmacininkai, taip pat jiems

tenka 48,3 lovos gydymo įstaigose. [21] Sveikatos priežiūrai skiriamos lėšos Slovėnijoje

sudaro 8,8 proc. BVP. [21] 30,1 proc. iš slovėnų turėjo namuose asmeninį kompiuterį, 37,6

proc. naudojosi internetu, tuo tarpu tik 1,76 proc. gyventojų turėjo tiesioginę interneto prieigą

savo namuose [21].

Kitoks modelis nei Danijoje ir Švedijoje yra pasirinktas Slovėnijoje. Čia elektroninio

recepto poreikis atsirado, įdiegus sveikatos draudimo kortelių sistemą. Lustinės sveikatos

draudimo kortelės, kaip asmeninio dokumento apie draustumą, projektas pradėtas kurti dar

1995 metais, pirmieji pilotiniai modeliai Posavje regione įdiegti 1998 metais, o 2000

pasiteisinusi sistema pradėjo veikti šalies mastu. Neesant pakankamam bendradarbiavimui

tarp gydytojų ir farmacininkų, 2003 metais buvo sukurta papildomo įrašo galimybė, apie

išduotus vaistinius preparatus, sveikatos draudimo kortelėje. Atlikus pilotinius modelius jau

2006 metais ši procedūra įdiegta respublikiniu lygiu. [27]

18

Sveikatos draudimo kortelių sistema susideda iš pačios sveikatos draudimo kortelės,

sveikatos priežiūros specialisto kortelės, savitarnos aparatų, centrinės duomenų bazės ir

serverių, kuriuose kaupiama ir apdorojama informacija apie draustumą. Kortelėje su

mikroschema turi galimybę kaupti informacijos iki 16kB dydžio. Čia yra patalpinama

dubliuota informacija iš centrinės duomenų bazės. Norint perskaityti ir pakeisti esamą

informaciją galima tik prisijungus per specialią sveikatos priežiūros specialisto kortelę ir

įvedus reikiamus atpažinimo slaptažodžius. Šiai procedūrai atlikti taip pat reikalinga speciali

įranga: kortelių skaitytuvai. Informacijos atnaujinimas yra atliekamas pačių apdraustųjų

savitarnos terminaluose, kurie yra įdiegti visoje šalyje, viešai prieinamose vietose, daugiausia

ligoninėse ir poliklinikose.

Įrašus apie išduotus vaistinius preparatus suveda vaistininkas, pildydamas

kompensuojamųjų vaistų („žalios formos“) receptų blankus. Kortelėje gali būti kaupiama

informacija apie 46 paskutiniuosius išduotus vaistus. Esant didesniam įrašų kiekiui,

anksčiausiai išduoti vaistiniai preparatai ištrinami. Informacija apie išduotus vaistus visada

perduodama centrinei duomenų bazei, o nepavykus įrašyti informacijos į kortelę vaistų

išdavimo ir recepto pildymo metu, ši procedūra atliekama atnaujinant duomenis savitarnos

terminaluose.

2.2.4. Lietuvoje paruoštų pilotinių modelių analizė

Lietuvoje 2007 metų pirmojo ketvirčio duomenimis gyveno 3,3848 milijonai gyventojų [28].

Iš jų kiekvieno 10000 gyventojų sveikata 2005 metais rūpinosi 40,11 gydytojų ir 7,05

farmacininkų [35]. Šiam skaičiui Lietuvos piliečių buvo skirta 81,5 lovų skaičius stacionare [35].

Sveikatos priežiūrai išleidžiamų pinigų dalis sudarė 6,01 proc. 2004- tųjų metų BVP [35].

Bendras kompiuterizuotumės pastaraisiais metais turi labai dideles augimo tendencijas. 2002

metais 12 proc. namų ūkių turėjo asmeninį kompiuterį ir 4.1 proc. – interneto prieigą. 2006 I

ketvirčio duomenimis kompiuterius turėjo 36,5 proc. namų ūkių ir 31,7 proc. naudojosi

interneto prieiga. [37] Visiškai priešinga situacija su informacinių technologijų panaudojimu

sveikatos priežiūros įstaigose. Nors 94 proc. gydymo įstaigų naudojasi kompiuteriais, 91,3

proc. internetu, tačiau 100 darbuotojų tenkančių kompiuterių skaičius tesiekia 9 proc., o

internetu turi galimybę naudotis 7 proc. [36] Nepaisant ganėtinai mažo informacinių

technologijų panaudojimo, privačios kompanijos įvertinę būsimą jų poreikį, pačios pradėjo

rodyti iniciatyvą, kuriant įvairius elektroninės sveikatos sistemos dalis. Šiuo metu Lietuvoje

yra sukurti keli elektroninio recepto projektai.

Pirmojo projekto kūrėjai - „Penkių kontinentų“ įmonių grupė. 2005 metų spalio mėnesį

vykusios „InfoBalt“ parodos metu buvo pristatytas šios įmonių grupės sukurtas elektroninio

19

recepto projekto modelis. Jų siūlomas elektroninis receptas – tai lustinė kortelė, kurioje

sujungiama visa paciento, gydytojo ir vaistininko informacija. Gydytojo išrašomas receptas

talpinamas lustinėje kortelėje su kuria pacientas, atvykęs į vaistinę, įsigyja jam skirtus vaistus.

Lustinė kortelė – tai kortelė su joje įdiegtu lustu, kitaip vadinama mikroschema, kuriame

saugoma informacija apie kortelės savininką. Kortelė nuskaitoma ją įkišus į specialų

skaitytuvą. Kortelė palyginti gerai apsaugota, todėl informacijos, esančios kortelėje,

padirbimo galimybė yra maža; didelis informacijos apsikeitimo greitis; palyginti didelis

kortelės funkcionalumas. Ji taip pat turi ir keletą trūkumų: dėl fizinio kontakto su kortelių

skaitytuvu kortelė palyginti greitai nusidėvi; palyginti didelė kortelės kaina. Šias korteles

naudoja visi Lietuvos komerciniai bankai.

Paruoštame pilotiniame modelyje veikė tik 3 formos receptų blankų pildymas. Pats

modelis susideda iš kelių dalių: gydytojo ir vaistininko darbo vietų, paciento kortelės bei

duomenų bazės.

Gydytojo darbo vieta – tai taikomoji programa su vartotojo sąsaja, kuri turi būti įdiegta

gydytojo darbo vietoje. Ji yra skirta elektroniniam receptui išrašyti. Programa tampa

prieinama naudojantis identifikavimo kortele – elektroniniu gydytojo pažymėjimu. Programa

gydytojui suteikia galimybes:

• įvesti identifikavimo kortelės atpažinimo kodą ir sėkmingai naudotis programa;

• automatiškai nuskaityti daktaro ir paciento duomenis iš jų kortelių ir patalpinti šią

informaciją į receptą;

• išrinkti vaistus iš kompensuojamų vaistų sąrašo;

• nustatyti vaistinių preparatų kompensacijos rūšį;

• recepte pažymėti pacientui skiriamo preparato vienetų kiekį;

• sugeneruoti suformuoto elektroninio recepto elektroninį parašą;

• išsaugoti receptą kartų su parašu į kortelę ir duomenų bazę;

• peržiūrėti receptą, esantį paciento kortelėje;

• atspausdinti išrašyto recepto turinį;

• pašalinti paruoštą receptą iš paciento kortelės;

• peržiūrėti visus duomenų bazėje esančius duomenis apie anksčiau išrašytus receptus.

Programa neleidžia šalinti bet kokius receptų duomenų bazėje esančius duomenis (fiksuojami

visi duomenys apie išrašytus ir sunaikintus receptus). Programa galima naudotis tik įvykdžius

kortelės personalizavimo procesą: į kortelę įrašomi visi duomenys, kurie yra būtini gydytojo

identifikavimui ( įskaitant vartotojo tipą, nuo kurio priklauso pateikiamo priėjimo prie

20

programos lygis), sugeneruojamas ir išsaugomas slaptasis raktas, kurį gydytojas naudos savo

asmeniniam parašui. Elektroninis parašas leistų identifikuoti receptą išrašiusį gydytoją.

Naudojamos atpažinimo kortelės yra dvigubos autentifikacijos priemonės: tam, kad programa

autentifikuotų gydytoją, būtina pasinaudoti kortele ir įvesti slaptąjį kortelės turėtojo

atpažinimo kodą. Kadangi pats gydytojas tuo pačiu metu gali būti ir pacientu ir jis turi teisę

pats sau išrašyti tam tikrus vaistus, gydytojo kortelėje taip pat patalpinta elektroninio recepto

aplikacija.

Vaistininko darbo vieta – tai programa su vartotojo sąsaja, kuri turi būti įdiegta

vaistininko darbo vietoje. Ji skirta vaistų, kuriems buvo išrašyti elektroniniai receptai,

išdavimui/pardavimui. Programa prieinama vartotojui, turinčiam vaistininko identifikavimo

kortelę – elektroninį vaistininko pažymėjimą. Programa vaistininkui suteikia galimybes:

• įvesti identifikavimo kortelės atpažinimo kodą ir sėkmingai naudotis programą;

• nuskaityti vaistininko duomenis iš jo pažymėjimo, o gydytojo ir paciento duomenis –

iš paciento kortelės - recepto, ir įtraukti šiuos duomenis į duomenų bazę;

• vizualizuoti elektroninį receptą;

• patikrinti recepto elektroninio parašo tikrumą ir recepto galiojimo laiką;

• pasirinkti konkretų vaistinį preparatą pagal išrašytą veikliąją medžiagą ir apskaičiuoti

vaistinio preparato pardavimo kainą.

• išdavus vaistinį preparatą, ištrinti paciento kortelėje esantį receptą;

• išsaugoti duomenų bazėje įrašus apie išduotus/parduotus vaistus.

Programa nesuteikia galimybės įgyvendinti vaistų parinkimą ir pardavimą pagal receptą,

kuriame gydytojo parašas yra nepatvirtintas, arba recepto galiojimo laikas pasibaigė. Taip pat

programa neleidžia vaistų išdavimui naudoti tą patį receptą daugiau negu vieną kartą.

Vaistininko elektroninis pažymėjimas, kuris yra reprezentuojamas kaip plastikinė

mikroprocesorinė kortelė. Vykdant kortelės personalizavimo procesą, į kortelę įrašomi visi

duomenys, kurie yra būtini vaistininko identifikavimui (įskaitant vartotojo tipą, nuo kurio

priklauso pateikiamo priėjimo prie programos lygis), o taip pat sugeneruojamas ir išsaugomas

slaptasis raktas, kurį vaistininkas savo asmeniniam parašui. Demonstracinėje versijoje

vaistininko elektroninis parašas nėra naudojamas, tačiau yra numatytas receptų likučiams

pasirašyti, jei buvo parduoti ne visi recepte išrašyti vaistai. Kaip ir gydytojo atpažinimo

kortelė yra dvigubos autentifikacijos priemonė.

Paciento kortelė – mikroprocesorinė kortelė, skirta elektroninių receptų įrašymui.

Vykdant kortelės personalizavimo procesą, į kortelę įrašomi ne tik visi paciento

21

identifikavimui būtini duomenys, bet taip pat speciali medicininė informacija apie pacientą,

kuri yra būtina tinkamam paciento aptarnavimui (lėtinės lygos, alergijos ir kiti panašūs

duomenys). Pagrindinė šios kortelės paskirtis – saugoti informaciją apie elektroninį receptą.

Taikomoji programa leidžia įrašyti į kortelę nuo 1 iki 8 receptų vienu metu, priklausomai nuo

kortelės atminties dydžio.

Informacijos saugumui sistemoje užtikrinti yra naudojamos tokios informacinės apsaugos

priemonės:

• gydytojams ir vaistininkams prisijungimas panaudojant identifikuojančias

mikroprocesorines korteles;

• duomenų bazėje esančių duomenų apie išrašytus ir parduotus vaistinius preparatus

pasiekiamumo (prieinamumo) apribojimas;

• elektroninis pasirašymas su asmeniniu gydytojo raktu (kuris yra saugomas jo

identifikuojančioje kortelėje) ir recepto parašo patikrinimas vaistininkui skirta

vartotojo programa.

Pagrindiniai techniniai reikalavimai sistemai yra personalinis kompiuteris, kurių kiekis

turi atitikti sistemos dalyvių darbo vietų skaičių. Kompiuteryje turi būti įdiegta Microsoft

Windows 2000 arba Microsoft Windows XP programinė įranga su Microsoft Office,

Microsoft SQL Server V7 ir specialia recepto rašymo programa. Taip pat specialūs kortelių

skaitytuvai, kurių skaičius atitiktų gydytojų ir vaistininkų darbo vietų skaičių.

Paruoštas pilotinis modelis buvo bandomas įdiegti viešojoje įstaigoje „Šeškinės

poliklinika“, Vilniuje. Dėl žemo tuo metu buvusio gydytojų kompiuterizuotumo, nepritarimo

iš valdžios institucijų jis ir nebuvo galutinai pradėtas vykdyti.

Antrojo projekto kūrėjai dar 1990 metais darbą Lietuvos kompiuterių rinkoje pradėjusi

uždaroji akcinė bendrovė „Skaitos kompiuterių servisas“. Jų siūlomas elektroninio recepto

modelis dar nėra iki galo sukurtas. Pats elektroninio recepto principas pasirinktas toks pats

kaip ir anksčiau pristatytas „Penki kontinentai“ modelis, tačiau naudojamas pats naujausias

elektroninės kortelės modelis - universali bekontaktė kortelė.

Elektroninė bekontaktė kortelė yra plastikinė kortelė, turinti įmontuotą integralią

mikroschemą, kurioje saugomi duomenys. Kortelė nuskaitoma ją pridėjus prie kortelių

skaitytuvo (iki 10 cm atstumu). Kortelė gali būti papildoma. Ji gali būti naudojama ir

namuose, tam reikalingas palyginti nebrangus kortelių nuskaitymo/įrašymo įrenginys, kuris

jungiamas prie asmeninio kompiuterio USB jungtimi. Tokios kortelės privalumai: palyginti

gerai apsaugoti kortelės duomenys, todėl informacijos, esančios kortelėje, padirbimo

22

galimybė yra minimali; kortelė nedaug nusidėvi; didelis informacijos apsikeitimo greitis;

palyginti didelis kortelės funkcionalumas; patogus kortelės nuskaitymas vartotojui (vartotojas

gali nuskaityti kortelę, net neišėmęs kortelės iš piniginės). Trūkumai: palyginti didelė kortelės

kaina; šiek tiek mažesnės funkcinės galimybės nei kontaktinių kortelių su integralia

mikroschema (šiek tiek mažesnis greitis, talpa, saugumas). Tokios kortelės Lietuvoje dažnai

naudojamos įėjimui į patalpas, t.y. naudojamos kaip individualus kiekvieno darbuotojo

raktas. Bekontaktės elektroninės kortelės gali būti dvigubos prieigos, pavyzdžiui, vienoje

kortelėje būna sumontuotos tiek kontaktinės, tiek bekontaktės kortelės mikroschemos. Tai

dažniausiai daroma tais atvejais, kai norima vieną kortelę naudoti ir kaip banko kortelę, ir

kaip kitų paslaugų kortelę, paliekant sistemas funkcionuoti atskirai.

Pagrindinis techninis sistemos sprendimas bei duomenų tarp skirtingų institucijų

apsikeitimas yra toks pats kaip ir „Penkių kontinentų“ sukurtame modelyje. Jų vaizdinė

išraiška pateikiama priede Nr. 2. „Skaitos kompiuterių servisas“ artimiausiu metu planuoja

paleisti pradinį pilotinį modelį vienoje gydymo įstaigoje vėliau prijungiant ir kitas tame

regione esančias PSPĮ. Pradžioje elektroninis receptas veiktų šalia dabar galiojančios

sistemos, vėliau ją dubliuojant ir pamažu pakeičiant. Pilotinio modelio metu bus tobulinami

sistemos darbo langai, kuriami ir diegiami įvairūs žinynai, užtikrinamas sistemos

patikimumas ir saugumas. Taip pat yra numatytas šios elektroninės kortelės panaudojimas

kitose srityse, ją naudojant kaip elektroninę „miestiečio“ kortelę, kuri galėtu atlikti viešojo

transporto bilieto, leidimo įeiti į įstaigų ar darboviečių pastatus, elektroninio mokėjimo

funkcijas bei pritaikoma kitose srityse.


Šiuo metu Lietuvoje esanti situacija, pagal vertinamus informacinių technologijų

panaudojimo ir sveikatos priežiūros sistemos išteklių kriterijus, tampa artima minėtoms ES

narėms, tuo metu, kai jos pradėjo diegti elektroninės sveikatos sistemos modelius. Akivaizdu,

kad dabar tinkamiausias momentas pradėti sveikatos priežiūros sistemos reorganizaciją. 2007

metais pradėti pirmieji realūs pilotiniai modeliai tik patvirtina šiuos faktus.

Lietuvos privačių kompanijų sukurti elektroninio recepto modeliai remiasi naujausiomis

informacinėmis technologijomis. Naujovių naudojimas elektroninės sveikatos modeliuose

yra neatsiejamas žvelgiant į šalis diegiančias sveikatos sistemos sistemas. Kitas svarbus

aspektas, į kuriuos didelį dėmesį kreipia pastarosios šalys, yra saugumas. Mikropocesorinės

elektroninės kortelės panaudojimas elektroninio recepto modelyje nėra naujovė. Dėl

kortelinės sistemos naujumo, saugumo ir efektyvumo ją renkasi didžioji dalis šalių, kurios

naujai diegia elektroninio recepto modelius, jų tarpe Slovėnija, Suomija.

23

Sprendžiant kurį iš aprašytų modelių reikėtų diegti Lietuvoje nereikėtų vadovautis tik

vertinant įdiegimo kaštus. Daug svarbesni yra saugumo, patikimumo, naudojimo kaštų ir

naudojimo patogumo bei paprastumo kriterijai, kuriuos įvertinti būtų galima tik paraleliai

įdiegus jų pilotinius modelius. Dėl panašumų tarp Lietuvoje sukurtų elektroninio recepto

modelių vertinant pačios sistemos būtinumą ir galimą ekonominę naudą nėra didelio

skirtumo, kurios kompanijos sukurtu projektu bus naudojamasi.

24

2.3. Europos Sąjungos valstybėse atlikti el. sveikatos sistemos

ekonominiai vertinimo tyrimaiYra atlikta nemažai tyrimų, kurių metu vertinta elektroninės sveikatos sistemos teikiama

nauda, analizuojant suteiktų paslaugų kokybę [29; 30]. Tačiau tik keli tyrimai analizavo šių

sistemų ekonominę naudą. Pastaruosiuose buvo vertinama ne paslaugos kokybė, jos

prieinamumas, bet kaštų sumažėjimas ir nauda, kuriuos patiria kiekvienas sistemos dalyvis.

Dalis šių tyrimų yra užsakyti Europos Komisijos, tiksliau, Informacinės visuomenės ir

žiniasklaidos generalinio direktorato. Užsakymo tikslas buvo nustatyti įvairių elektroninės

sveikatos sistemos sričių teikiamą naudą. Studijas koordinavo tarptautinė privati mokslinius

tyrimus ir konsultacines paslaugas teikianti Vokietijos kompanija „Empirica“. Viena iš

dešimties tirtų sričių – Švedijoje veikiantis elektroninio recepto modelis. Dalis šiam tyrimui

reikalingų duomenų buvo panaudoti iš anksčiau Danijoje atliktos analizės, kurioje vertinta ne

elektroninis receptas, bet kita elektroninė komunikavimo tarp sveikatos priežiūros specialistų

priemonė – paciento siuntimas į ligoninę.

2.3.1. Pasiūlymai ir metodologija sveikatos sistemos ekonominiam vertinimui

Skatinant efektyvios strategijos ir politikos plėtrą, Didžiojoje Britanijoje buvo surinkta ir

viešai paskelbta metodika padedanti įvertinti sprendimų praktiškumą. Ši metodika vadinama

„Žaliąja knyga“ ir joje aprašoma kaip sujungti diegiamos sistemos ekonominius, finansinius,

socialinius ir kitos aplinkos vertinimus [31]. Naudotis pateiktomis metodikomis

rekomenduojama visoms agentūroms prieš įgyvendinant didesnius ar mažesnius projektus.

Visi „Žaliojoje knygoje“ minimi metodai naudojami ir farmakoekonominėje analizėje,

t.y. kaštų-naudos, kaštų-efektyvumo, kaštų-minimizavimo, kaštų-naudingumo metodai.

Nesvarbu, kuriuo metodu vertinama sistema, pradžioje turi būti nustatyti tiesioginiai kaštai ir

nauda valstybei bei visuomenei ir apskaičiuoti grynosios išlaidos ir nauda. Priklausomai nuo

tyrimo tikslų ir veikiančios sistemos pobūdžio, parenkamas tinkamiausias analizės metodas

Elektroninėje sveikatos sistemoje dalyvauja daug dalyvių, kurie patiria skirtingus kaštus

ir naudą. Todėl sistemų ekonominiam vertinimui „Empirica“ koordinuotuose tyrimuose buvo

naudota kaštų-naudos analizė. Atsisakytos jau minėtos kaštų-efektyvumo ir kaštų-

minimizavimo analizės, kuriomis neįmanoma įvertinti visų kintamųjų ir išvesti visų

reikalingų rezultatų. Pagal „Empirica“ pateiktą standartizuotą schemą buvo vertinti 10 įvairių

elektroninės sveikatos sistemos modeliai skirtingose šalyse, tarp jų, Stokholmo elektroninio

recepto sistema [32].

25

Kompanijos „Empirica“ siūloma kaštų-naudos analizė, skirta įvertinti elektroninės

sveikatos sistemą ar jos dalį, susideda iš šių dalių:

• Nustatoma tiriamo sistemos modelio veikimo sritis ir ribos

• Apibrėžiami vykdomi procesai ir atitinkamas jų naudojimas

• Apskaičiuojami kaštai

Investicijos

• Tiesioginės investicijos ir papildomos investicijos į informacines

technologijas ir komunikacines priemones

• Su sistemos pakeitimais ir atnaujinimais susijusios išlaidos

Sistemos naudojimo kaštai

• Kaštai susiję su sveikatos priežiūros specialistų darbu

• Kaštai susiję su pagalbinio personalo darbu

• Tiesioginiai sistemos naudojimo kaštai

• Apskaičiuojama nauda – paslaugų kokybė, prieinamumas, efektyvumas

Gyventojams

Sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų darbuotojams

Trečiosioms šalims

Kitiems

Apskaičiuojant kaštus ir laiką investuotus į elektroninę sveikatos sistemą įtraukiamos

pasikartojančios išlaidos ir vienkartiniai kaštai. Sistemos naudojimo išlaidos susideda

pagrinde iš išlaidų skirtų personalui ir kitų įvairių paslaugos vykdymo tiesioginių išlaidų. Visi

šie kaštai apskaičiuojami kiekvieniems metams atskirai, pradedant nuo sistemos kūrimo.

Gaunama nauda taip pat paskirstoma atitinkamiems metams. Pagrindiniai naudos

vertinimo kriterijai yra paslaugos kokybė, prieinamumas ir ekonomiškumas, kurie

skaičiuojami kiekvienam sistemos dalyviui atskirai. Siekiant panaudoti kaštų-naudos analizės

metodą, reikia sistemos teikiamą naudą paversti pinigine išraiška. Sutaupytas laikas

perskaičiuojamas pagal specialistų ar gyventojų darbo užmokestį, naudojamų išteklių kainos

pasikeitimas įvertinamas pagal rinkos kainas. Nematerialiems dalykams įvertinti daugiausiai

naudojamas „noro mokėti“ modelis. Šio modelio principas yra sumos nustatymas, kurią

pacientas pasiryžęs mokėti už kokybiškesnę suteiktą paslaugą. Kitas vertinimo kriterijus yra

„kokybiško gyvenimo metų“ metodas, kurio įvertinama kaina, kuria pasiekiama vieneri

kokybiški gyvenimo metai. Tačiau pastarasis metodas negali būti naudojamas įvertinti

paslaugų, kur nepasikeičia galutinis paslaugos rezultatas.

26

Piniginės išraiškos perskaičiuojamos pagal sumažėjusios grynųjų pinigų vertės metodą,

tokiu būdu parodoma būsimų kaštų ir naudos dabartinė piniginė vertė. Minėtuose tyrimuose

naudojama 3,5 proc. vertės sumažinimas. Taip pat, kiekvieno tyrimo gauti rezultatai

testuojami sistemos jautrumo analizės metodu. Tai atliekama norint įvertinti galimus kaštų ir

naudos pasikeitimus atliekamos studijos prognozuojamiems rezultatams. Pati analizė

susideda iš keturių dalių:

• kaštų padidinimo 50 proc. kiekvienais metais

• naudos sumažinimo 50 proc. kiekvienais metais

• padidinus taikomą vertės sumažinimą 50 proc.

• sumažinant taikomą vertės sumažinimą 50 proc.

Kiekvienoje „Empirica“ koordinuotoje studijoje gauti rezultatai buvo pateikiami pagal

standartizuotą schemą diagramų pavidalu. Nurodoma tiriamojo elektroninės sveikatos

sistemos modulio esamos ir prognozuojamos naudojimo apimtys. Pateikiami vidutiniai ir

suminiai metiniai kaštų ir naudos santykiai. Iš šių duomenų nustatomi metai, kuriais

teikiamos naudos dydis viršija patiriamas išlaidas. Įvertinamas suteiktos paslaugos kaštų

pokytis bei gaunamos naudos procentinis pasiskirstymas gyventojams ir sveikatos priežiūros

specialistams.

2.3.2. Danijoje atlikto tyrimo „Elektroninio paciento persiuntimo kaštai

Danijoje“ analizė [33]

„Elektroninio paciento persiuntimo kaštai Danijoje“ tyrimas atliktas 2004 metais Europos

Komisijos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktorato iniciatyva.

Tyrimą atliko sertifikuota diplomuotų buhalterių asociacija (ACCA). Projekto pagrindinis

tikslas buvo įrodyti ir nustatyti kokią ekonominę naudą atneša įdiegta elektroninė sistema

sveikatos priežiūros srityje Danijoje. Studijoje pasirinkta įvertinti tik vieną iš elektroniniu

būdu perduodamos informacijos metodų – elektroninį paciento siuntimą į ligoninę. Buvo

pasirinktas šis modelis, kadangi yra galimybė kiekybiškai įvertinti sistemos teikiamą naudą,

šiame segmente naudojama nemažai laiko ir piniginių resursų bei iki tyrimo tik 41 proc.

persiuntimų buvo atliekami elektroninių būdu, todėl buvo galimybė vertinti tiek senąjį, tiek

naująjį modelius. Studija susidėjo iš keturių pagrindinių etapų:

• informacijos srautų tarp bendrosios praktikos gydytojų ir ligoninių nustatymas,

išrašant paciento siuntimą į ligoninę;

• studija įvertinusi skirtingų informacijos apsikeitimų eigą bei laiką;

• kiekvieno informacijos apsikeitimo kaštų skaičiavimas;

27

• ekonomiškiausio informacijos apsikeitimo metodo nustatymas.

Pirmojo etapo metu išanalizuoti visos keturios Danijoje esamos paciento siuntimo į

ligoninę perdavimo galimybės: paštu; faksu; elektroniniu paštu, jį atspausdinant ir atliekant

tokias pačias procedūras kaip ir gavus siuntimą paštu; elektroniniu paštu, apdorojant jį

elektroniniu būdu. Antrasis etapas susidėjo iš dviejų apklausų skirtų PSPĮ ir ligoninėms bei

gautų duomenų analizės procedūros, į kurią buvo įtraukti konsultantai iš įvairių gydymo

įstaigų. PSPĮ ir ligoninėms skirtais klausimynais siekta nustatyti esamų informacijos

perdavimo metodų procedūras, bei sugaištą laiką joms atlikti, metodų paplitimą bei trūkumus

bei privalumus. Visi gauti duomenys buvo naudojami trečiajame etape, skaičiuojant

veikiančių sistemų kaštus. Šias išlaidas sudaro aptarnavimo, vykdymo ir įrangai skirti kaštai.

Skaičiuojant aptarnavimo išlaidas, išanalizuota kiek laiko vidutiniškai užtrunka bendrosios

praktikos gydytojai ir sekretorės išrašant siuntimą, bei pagal galiojusius vidutinius šių

specialistų valandinius darbo užmokesčius nustatyti šiai procedūrai atlikti patiriami kaštai.

Tokiu pačiu principu apskaičiuotos aptarnavimo išlaidos ligoninėse priimant ir apdorojant

siuntimą. Apdorojus gautus rezultatus nustatyta, kad gaunant ir apdorojant siuntimus

elektroniniu būdu sutaupoma 4,33 eurų (14,95 Litų) lyginant su siunčiamais paštu ar faksu

bei 1,46 eurų (5,04 Litų) gaunant siuntimą elektroniniu paštu, bet apdorojant jį kaip popierinį

dokumentą. Atliekant procedūrą elektroniniu būdu ar faksu, sutaupoma 0,11 euro centų (0,38

Lito). Skaičiuojant įrangai priskiriamus kaštus, atskirai analizuotos PSPĮ ir ligoninių

sistemos. Vertinta, kad įranga PSPĮ naudojama ne tik šiai procedūrai atlikti bet ir visiems

kitiems 15 informacijos apsikeitimo modulių. Dėl skirtingų galimų sistemų ir įrangos

pasirinkimo gauti kaštai vienai darbo vietai yra 200 - 1600 eurų (690 - 5525 Litų).

Tolimesniuose skaičiavimuose naudotas gautų kaštų vidurkis. Ligoninėse veikiančių sistemų

įdiegimui metams reikėtų apie 122250 eurų (422100 Litų).

Pagal pirmųjų trijų šios studijos etapų rezultatus, nustatyta ekonomiškiausio paciento

siuntimo į ligoninę modelio ekonominė nauda. Naudojant elektroninį informacijos perdavimo

metodą išrašant paciento siuntimą į ligoninę, Danijos sveikatos sistemoje būtų sutaupoma iki

1900000 eurų (6560320 Litų) per metus lyginant su kitais modeliais. Jeigu būtų 100 proc.

naudojama sistema galima nauda siektų 3512146 eurų (12126737 Litų) per metus. Taip pat,

studijos metu įvertinta, kad iki šiol naudojant paštą, siuntimas užtrunka 1,33 dienos ilgiau nei

tai atliekama kitais metodais. Dėl šios priežasties susidaro prarastos produkcijos kaštai,

kuriuos galėtų sukurti laukdamas ligonis, o tai kasmet valstybei kainuoja apie 1,343026 eurų

28

(4637200 Litų) per metus. Žinoma, pastarieji kaštai yra tik teoriniai ir būtų sunku juos įrodyti

praktikoje.

2.3.3. Švedijoje atlikto tyrimo „Elektroninio recepto, elektroninio recepto

išrašymo pritaikymas“ analizė [34]

Tyrimas atliktas Europos Komisijos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio

direktorato užsakymu, jį koordinavo privati Vokietijos kompanija „Empirica“. Analizė atlikta

2005 metais, bendradarbiaujant su Stokholmo apskrities taryba ir valstybine vaistine -

„Apoteket“. Studijoje vertinti tik iš Stokholmo apskrities surinkti duomenys, kurie buvo

suskirstyti į tris periodus:

• planavimo ir plėtros periodas;

• įdiegimo periodas;

• sistemos naudojimo periodas.

Ruošiant išvadas prie pastarųjų periodų buvo pridėti dar trys prognozuojami sistemos

naudojimo metai. Rezultatuose pateikiamas analizuojamas laikotarpis sudaro 8 metus, t.y.

2001 – 2008 metai.

Pagal tyrimo metu gautus duomenimis nustatyta, kad naudojant elektroninį recepto

išrašymo modelį, pasiekta ne tik ekonominės nauda, bet ir pasikeitė paslaugos kokybė. Apie

15 proc. rečiau pasitaikė nepageidaujamų vaistų sąveikų dėl sumažėjusių klaidų receptuose.

Pacientams vaistai tapo prieinami visose šalies vaistinėse. Sveikatos priežiūros specialistai

mažiau užtrukdami pildydami įvairius dokumentus gali daugiau skirti laiko pacientų

konsultacijai. Pašalinamas darbo dubliavimas bei sumažėja receptų falsifikavimo tikimybė,

kas Švedijoje buvo labai opi problema.

Skaičiuoti su elektroninio recepto sistemos įdiegimu susijusias išlaidas nebuvo sudėtinga,

kadangi jas padengė Stokholmo apskrities taryba. Pilnas sistemos įdiegimas, įskaitant jos

sujungimą su jau veikusiomis sistemomis bei papildomos įrangos montavimu viso atsiėjo

6700000 Švedijos kronų (2546000 Litų). Analizuojamos kasmetinės sistemos naudojimo

išlaidos susideda iš šių pagrindinių dalių:

• sistemos naudojimo licencija – 5300 SEK (2014 Litų);

• išlaidos personalui – 2000000 SEK (760000 Litų);

• papildomam saugumui užtikrinti skirtos lėšos – 103000 SEK (39140 Litų);

• pagalba naudojantis sistema – 700000 SEK (266000 Litų);

• vykdomi pakeitimai ir sistemos atnaujinimai – 16 proc. nuo visų metinių sistemos

naudojimui skirtų išlaidų;

29

• mokymai – 10 proc. nuo visų metinių sistemos naudojimui skirtų išlaidų

Vertinant elektroninio recepto išrašyme gaunamą naudą, remtasi Danijoje atliktų tyrimų

duomenimis. Skaičiuota, kad elektroninio receptas, lyginant jį su popieriniu dokumentu,

sumažina išlaidas 2 eurais (6,90 Lito).

Išanalizavus elektroninio recepto rašymo augimo tempus prognozuojama, kad 2008

metais tik 5 proc. visų receptų bus išrašomi ranka. Remiantis gautais kasmetiniais patiriamų

kaštų ir gaunamos naudos duomenimis, buvo lyginamas jų santykis analizuojamu laikotarpiu.

Iš studijos metu gautų duomenų, kurie pateikti priede Nr. 3, matyti, kad keičiantis kaštų ir

naudos santykiui penktaisiais metais gaunama kasmetinė nauda tampa didesnė už patiriamas

išlaidas, o šeštaisiais metais suminė sistemos nauda susilygina su patirtomis išlaidomis. Pagal

prognozes, didėjant elektroniniu būdu išrašomų receptų skaičiui, taip mažėjat jų kaštams, iki

2008 metų ne tik atsipirks sistemai įdiegti skirtos išlaidos, bet ir sistema pradės nešti naudą.

Prognozuojamas 2008 metais gautos suminės naudos dydis viršys 176 milijonus eurų (607

milijonus Litų). Šiuos rezultatus lemia analizuojamu laikotarpiu 58 proc. padidėjęs išrašomo

elektroninio recepto produktyvumas. Rezultatuose taip pat pateikiama, jog sveikatos

priežiūros įstaigų gaunama nauda keturis kartus viršija pacientų gaunamą naudą.

30

3. Tyrimas

3.1. Tyrimo metodikaSiekiant įvertinti dabartinės receptų sistemos ir elektroninio receptų sistemos naudojimo

kaštus ir nustatyti sistemos pakeitimo naudą bus atliekama sisteminė analizė, susidedanti iš

kelių dalių. Kaip pagrindinėmis vertinimo gairėmis bus naudojamasi kaštų - naudos analizės

metodika (Cost-benefit analysis). Priešingai nei kaštų – efektyvumo ir kaštų – minimizavimo

analizių atvejais, kaštų – naudos analizės metodu galima įvertinti visų procese dalyvaujančių

subjektų gaunamą naudą. Be to, tik pastarasis analizės metodas yra tinkamas vertinant

sistemas, kurių pakeitimo metu gaunami skirtingi rezultatai. Dėl mikroprocesorinės kortelės

specifikos, ji bus naudojama ne tik kaip elektroninis receptas, bet ji atliks ir kitas funkcijas.

Vadinasi, keičiant sistemą bus gaunamas iš principo ne tas pats rezultatas, dėl šios priežasties

negalima vadovautis kaštų – efektyvumo ir kaštų – minimizavimo metodais.

Naudojantis kaštų – naudingumo analizės metodu tyrimas susidės iš kelių dalių. Visų

pirma įvertinti šiuo metu, naudojant popierinį recepto modelį, patiriami kaštai. Antroje dalyje

apskaičiuojami su elektroninio recepto naudojimu susijusios išlaidos. Tada pagal gautus

tiesioginius ir netiesioginius kaštus įvertinta galima nauda, kuri atsiranda pakeitus esamą

receptų sistemą į elektroninę jos formą. Taip pat, apskaičiuota galimai paciento gaunama

nauda, atsirandanti naudojant elektroninį receptą, sumažėjus galimų klaidų receptuose ir

vaistų tarpusavio sąveikų atvejų skaičiui.

Vertinant popierinio ir elektroninio receptų modelių naudojimo kaštus jie suskirstomi į

dvi dalis: tiesioginius ir netiesioginius kaštus. Vertinimo kriterijai tiek vienos sistemos, tiek

kitos sistemos atvejais išlaikomi tokie patys. Tiesioginiams kaštams priskiriami su recepto

gamyba susijusios išlaidos. Netiesioginiams kaštams - sveikatos priežiūros specialistų:

gydytojų ir vaistininkų, sugaišto darbo laiko atliekant su recepto išrašymu ir atleidimu

susijusias procedūras.

Netiesioginių kaštų apskaičiavimui - reikalingas gydytojų ir vaistininkų sugaišto darbo

laiko nustatymas. Šiuo tikslu bus atliekamos šių sveikatos priežiūros specialistų apklausos,

paruošiant atitinkamas jiems skirtas anketas. Pradžioje, vykdomi kontroliniai anketavimai

tiek gydytojų, tiek vaistininkų su atvirais klausimais, pagal kurių duomenis nustatomi galimas

anketų klausimų atsakymų plotis. Paruoštomis anketomis bus vykdomas atskirų sričių

specialistų gydytojų tarpe ir skirtingo pobūdžio vaistinėse apklausa. Gauti rezultatai bus

suvesti į Microsoft Access duomenų bazę ir apdoroti Microsoft Excel statistinės duomenų

analizės paketu. Visos sugaišto laiko vertės bus konvertuotos į piniginę išraišką pagal

31

vidutinius šiuo metu galiojančius darbo užmokesčius. Siekiant įvertinti su tiesioginiais kaštais

susijusių produktų ar paslaugų vidutines rinkos kainas ir kitus reikalingus duomenis buvo

atlikta įvairių kompanijų telefoninė ir/ar elektroninė apklausa.

Pagal gautus skirtingų sistemų naudojimo kaštų rezultatus palyginamuoju metodu bus

įvertinama su elektroninio recepto naudojimu susijusi nauda. Taip pat, apskaičiuotas pacientų

gaunamos metinės netiesioginės naudos dydis. Šiam įvertinimui bus vykdomas Švedijoje

atlikto tyrimo duomenų perkonvertavimas Lietuvos ekonominiam ir socialiniam šalies lygiui.

Dėl pinigų vertės pasikeitimo laike, pinigai dabar yra vertingesni negu pinigai ateityje.

Todėl gauti rezultatai bus perkonvertuojami į dabartinę piniginę vertę. Tam tikslui naudojama

diskonto norma, kuri pagal įvairias rekomendacijas ir kitose šalyse atliktus tyrimus bus 5

proc. Terminas, po kurio numatomas pilnas sistemos veikimas – 5 metai.

Taip pat, sistemos parametrų jautrumo patikrinimui bus atliekama jautrumo analizė. Tuo

tikslu bus keičiami atskirai du parametrai: didinami ir mažinami 50 proc. bendras išrašytų

receptų skaičius bei vidutinis sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestis.

32

3.2. Esamo recepto modelio naudojimo kaštų apskaičiavimas3.2.1. Šiuo metu esančių sveikatos priežiūros resursų ir informacinių

technologijų panaudojimo juose analizė

2007 metų kovo mėnesio 30 dienos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM

duomenimis Lietuvoje veikiančių vaistinių skaičius buvo 1456 [35]. Visos, kurios

pasirašiusios sutartis su Teritorine ligonių kasa, turi kompiuterį ir prieigą prie interneto. Vis

dar yra dalis įmonių nenaudojančių kompiuterio išduodant/parduodant vaistus, tačiau jos

sudaro labai nedidelę dalį.

Gydytojų skaičius 2005 metų pabaigoje buvo 13.650 [36]. Atmetus visus gydytojus, kurie

galimai nerašo receptų jų skaičius sumažėja iki 11.500. Gydytojai dirba dviem pamainomis,

todėl vienoje darbo vietoje dirba apytiksliai 2 specialistai. Iš to galima daryti išvadą, kad šiuo

metu Lietuvoje yra 5.750 gydytojo darbo vietų. 100 darbuotojų 2007 metų pradžioje

tenkantis kompiuterių skaičius tesiekia 12,5 proc., o besinaudojančių kompiuteriu darbuotojų

skaičius PSPĮ 22,9 proc., ligoninėse – 26,9 proc. [37]. Internetinio ryšio priėjimas tenkantis

100 darbuotojų sudaro 11 proc., o pastarojo naudojimas PSPĮ ir ligoninėse, atitinkamai 20,8

proc. ir 22,3 proc. [37].

Informacinių technologijų panaudojimas namų ūkiuose pastaraisiais metais išlaiko gana

didelius augimo tempus, tačiau nėra labai aukštas. 2006 metų pirmojo ketvirčio duomenimis

36,5 proc. namų ūkių turėjo asmeninį kompiuterį, o interneto prieigą namuose turėjo 31,7

proc. namų ūkių [38].

3.2.2. Išrašomų receptų skaičiaus vertinimas

Šiuo metu Lietuvoje išrašomi trijų formų receptų blankai viso sudaro daugiau kaip 20

milijonus vienetų per metus. Pusę visų receptų - 3 formos receptų blankai. Jų per 2006 metus

remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis išrašyta 10.517.557 vienetų [39]. Pagal

Farmacijos departamento prie SAM pateiktus duomenis, per 20 mėnesių išrašytų 2 formos

receptų blankų skaičius sudarė 84687 vienetus [40]. Iš to galima išskaičiuoti, kad vidutiniškai

per mėnesį išrašomų narkotinių preparatų skaičius siekia 4234 vienetus. Vadinasi, per

vienerius metus išrašytų 2 formos receptų skaičius vidutiniškai siekia 50.800 vienetų.

Remiantis uždarosios akcinės bendrovės „SoftDent“ duomenimis, 1 formos receptų skaičius

2006 metais galėjo būti apie 10 milijonų vienetų.

33

3.2.3. Tiesioginių išlaidų, skirtų receptų gamybai, vertinimas

Skaičiuojant tiesiogines išlaidas skirtas receptų įsigijimui naudotasi duomenimis, gautais

iš valstybinių institucijų bei „Centrinio viešųjų pirkimo portalo“, apie viešuosius pirkimus

receptų spausdinimui, taip pat, remtasi atsakymais į užklausas privačioms kompanijoms.

1 formos receptų blankus užsisako pačios gydymo įstaigos. Receptų kaina varijuoja nuo

užsakymo kiekio, recepto blanko spausdinimui naudojamo popieriaus kokybės bei skirtingų

bendradarbiavimo susitarimų. Siekiant įvertinti buvo išsiųstos 5 užklausos skirtingoms

kompanijoms, kaip užsakymo pavyzdį pateikiant plačiai naudojamą recepto blanką.

Užklausose buvo teiraujamasi 100.000 vienetų 1 formos receptų blankų spausdinimo kaina.

Atsakymus pateikusios kompanijos atsisakė būti oficialiai pristatomos. Jų pateiktuose

pasiūlymuose vieno recepto kaina varijuoja 0,0073 - 0,0151 Litų ribose. Tolimesniems

skaičiavimams bus naudojamas pateiktų pasiūlymų vidurkis, tai yra 0,01084 Lito už vieną

recepto blanką. Pagal šiuos duomenis galima paprastai suskaičiuoti, kad pirmos formos receptų

blankams įsigyti kasmet išleidžiama 108400 Litų (10.000.000 vienetų x 0,01084 Litų).

Narkotiniams vaistiniams preparatams išrašyti reikalingus 2 formos receptų blankus

centralizuotai užsako Farmacijos departamentas prie SAM. Pagal šios institucijos pateiktus

duomenis, vieno recepto blanko kaina – 0,065 Lito [40]. Metinės išlaidos skirtos šių receptų

gamybai – 3302 Lito. (50800 vienetų x 0,065 Lito).

3 formos receptų blankų gamybai reikalingos išlaidos susideda iš 2 dalių: KVP ir GTPL.

Šių dokumentų gamybą užsako VLK prie SAM. Pagal šios institucijos pateiktus viešųjų

pirkimų duomenis 2003 metų pirkimo metu vieno 3 formos recepto blanko kaina buvo 0,082

Lito, o GTPL kaina – 0,029 Lito [39]. Centriniame viešųjų pirkimų portale esančioje

informacijoje pateikiama, kad 2006-08-10 buvo pasirašytas 2 milijonų kompensuojamųjų

vaistų paso blankų pirkimo sutartis, kurios galutinė vertė: 10.300.000 Litų [41]. Kadangi

pastaruoju metu išduodami tik 50 recepto blankų vienetų turinčios knygelės, vadinasi vieno 3

formos recepto blanko kaina, neskaičiuojant GTPL yra lygi 0,103 Lito (10.300.000 Litų /

2.000.000 vienetų KVP blankų / 50 vienetų recepto blankų). Bendra recepto ir GTPL kaina

yra 0,131 Lito ( 0,103 Lito + 0,029 Lito). Skaičiuojant bendrą metinį receptų blankų gamybai

tenkančių išlaidų dalį, gautumėme: 1.377.799,98 Litų (10.517.557 vienetų (2006 metais

išrašytų receptų skaičius) x 0,131 Lt (vieno recepto kaina)).

Išlaidos, skirtos kompensuojamųjų vaistų receptų blankams, neatspindi bendrų kasmetinių

KVP spausdinimo kaštų. Ši situacija susidaro receptus išduodant surištus po nemažiau nei 25,

bet dažniausiai 50 vienetų į KVP. Tuo tarpu iš jų per metus gali būti panaudotas tik vienas

recepto blankas. Per pirmuosius 20 mėnesių, skaičiuojant nuo 2002 metų, kai buvo įdiegti

34

naujos formos KVP, kurie buvo išduoti 1.705.742 Lietuvos piliečiams. Šį skaičių gauname iš

bendro per minėtą laikotarpį išduotų KVP skaičiaus (1.823.379 vienetų) atėmus grąžintus

(117.637 vienetus). Pagal anksčiau minėtą tuo metų buvusią receptų blankų pirkimo kainą,

apskaičiavus gausime, kad per 20 mėnesių investuotų 7.475.853,90 Litų, skirtų KVP

įsigijimui, tik 1.241.633,83 Litų buvo panaudota, tai sudaro apie 16,6 proc. išlaidų. Įvertinus

vėlesnius KVP pirkimų kiekius, išrašomų 3 formos receptų augimo tempus, galima teigti, kad

ateityje šis procentas didėja ir 2006 metais jau turėto būti didesnis nei 35 proc. Deja, tiksliai

apskaičiuoti šio procento neįmanoma, neišanalizavus visų duomenų susijusių su KVP

išdavimu bei 3 formos receptų išrašymu per visą laikotarpį nuo jų įdiegimo. [39; 41]

3.2.4. Netiesioginių kaštų apskaičiavimas

Vertinant netiesiogines šiuo metu patiriamas išlaidas, susijusias su recepto išrašymu ir

atleidimu, didžiausią dalį sudaro specialistų, dalyvaujančių šiame procese, sugaištas laikas.

Siekiant apskaičiuoti laiką, kurį užtrunka gydytojai išrašydami, vaistininkai atleisdami

receptą, buvo atlikta šių specialistų apklausa. Pradžioje buvo atlikta kontrolinė atvira anketa,

kurios metu buvo apklausa po penkis bendrosios praktikos gydytojus, gydytojus specialistus,

vaistininkus, naudojančius kompiuterinę programą išduodant/atleidžiant vaistinius preparatus

bei vaistininkus, naudojančius paprastus kasos aparatus. Kontrolinės anketos tikslas –

įvertinti galimas atsakymų imtis, kurios bus naudojamos ruošiant anketą su pateiktais

atsakymais. Kontrolinių anketų pavyzdžiai pateikti prieduose Nr. 4 ir Nr. 5. Norint gautus

skaičius panaudoti tolimesniuose skaičiavimuose, gydytojų ir vaistininkų sugaištas laikas, bus

perskaičiuojamas į piniginę išraišką, pagal šiuo metu galiojantį vidutinį sveikatos priežiūros

įstaigų darbuotojų darbo užmokestį.

Gydytojo darbo laiko vertinimas. Gydytojų anketavimo pagrindinis tikslas buvo

įvertinti gydytojų sugaištą laiką, pildant skirtingų recepto formų blankus ir vykdant kitus

būtinus įrašus su vaisto išrašymu susijusius įrašus. Apklausoje dalyvavo 116 gydytojai, iš

kurių 60 buvo bendrosios praktikos gydytojai, o likusieji 56, gydytojai specialistai. Apklausa

vykdyta skirtingo profilio sveikatos priežiūros įstaigose: poliklinikoje, ligoninėje ir privačioje

PSPĮ. Anketa paruošta remiantis pirminio kontrolinio anketavimo su atvirais klausimais

duomenimis, jos pavyzdys pateiktas priede Nr. 6. Apklausos duomenys buvo suvesti į

Microsoft Office Access duomenų bazę ir apskaičiuoti atsakymų aritmetiniai vidurkiai,

medianos, dispersijos ir standartiniai nuokrypiai bei nustatytos modos. Rezultatai buvo

suskirstyti į tris grupes: bendrus rezultatus, rezultatus gautus iš bendrosios praktikos gydytojų

atsakymų ir iš gydytojų specialistų atsakymų. Gauti rezultatai pateikiami priede Nr. 8,

kuriuos analizuojant galima pastebėti tiesioginę priklausomybę tarp bendrai išrašomų receptų

35

skaičiaus ir laiko pildant receptų blankus. Taip pat bendrosios praktikos gydytojai daugiau

nei kiti specialistai išrašo 1 formos receptų, todėl šią procedūrą atlieka greičiau, toks pats

ryšys išlieka tarp gydytojų specialistų ir 3 formos receptų blankų pildymo laiko. Vis dėlto,

bendras atskirų formų receptų pildymo laikas tiksliausiai atspindi sugaištą laiką. Šie rezultatai

gaunasi vidutiniai vertinant atskirai gydytojų specialistų ir bendrosios praktikos gydytojų

apklausos duomenis. Gautuose apklausos duomenyse yra įsiterpę keli atsakymai, kurie

smarkiai praplečia rezultatų imtį. Dėl šios priežasties tolimesniuose skaičiavimuose bus

naudojamas ne aritmetinis pildymo laiko vidurkis, bet jo mediana. Taigi vidutiniškai

išrašydamas receptą ir pildydamas su recepto išrašymu susijusius dokumentus gydytojas

užtrunka 1,13 minutės 1 formos receptui, 3,5 minutės – 2 formos receptui ir 4 minutes – 3

formos receptui.

Perskaičiuojant gydytojų sugaištą laiką išrašant receptus į piniginę išraišką bus

naudojamas vidutinis gydytojo darbo užmokestis. Pastaraisiais metais jis yra pastoviai

didinamas. 2006 metais gydytojų specialistų vidutinis darbo užmokestis palyginti su 2005 –

aisiais padidėjo 35,3 proc. ir buvo 2330 Litų [42]. Vidutinė gydytojų, tiesiogiai dirbančių su

pacientais ir visą darbo laiką poliklinikoje, ambulatorijoje, medicinos punkte priimančių

pacientus, darbo savaitė sudaro 33 darbo valandas [43]. 2006 metais vidutinis mėnesio darbo

dienų skaičius buvo 20,6 dienos [44]. Vadinasi, vidutinį mėnesį sudaro 4,12 savaitės, t.y.

135,96 darbo valandos. Remiantis anksčiau minėtu vidutiniu gydytojų specialistų darbo

užmokesčiu galima apskaičiuoti, kad vidutinis valandinis gydytojo specialisto darbo u-

mokestis yra 17,14 Lito per valandą (2330 Litų / 135,96 valandos).

Turint išrašomų receptų skaičių ir vidutinį gydytojo valandinį darbo užmokestį bei

nustačius vidurinę laiko trukmę, kiek sugaišta gydytojas pildydamas skirtingos formos

receptų blankus, galime apskaičiuoti pagrindinius netiesioginius recepto išrašyme patiriamus

kaštus. 1 formos receptų išrašymui jie sudaro 3.227.543,67 Lito, 2 formos – 50.783,83 Lito, 3

formos – 12.016.238,76 Lito. Viso bendri su gydytojo darbo laiku susiję patiriami

netiesioginiai kaštai 2006 metais sudarė 15.294.566,25 Litus.

Vaistininko darbo laiko vertinimas . Vaistininko darbo laiko, susijusio su recepto

atleidimu ir registravimu, įvertinimas buvo vykdomas tokiu pačiu principu, kaip ir vertinant

gydytojų laiką. 73 vaistininkams buvo pateikta anketa, kurios pavyzdys pateiktas priede Nr.

7. Anketoje pateikiamų atsakymų imtis buvo nustatyta kontrolinio anketavimo metu,

apklausiant 10 vaistininkų, kurių tarpe pusė vaistų išdavimą ir 3 formos receptus registruoja

kompiuterio pagalba, o kita pusė šias procedūras atlieka rankini būdu. Apklausa buvo

vykdoma dviem būdais: tiesioginiu būdu, pateikiant popierinį anketos variantą, bei

36

elektroniniu būdu, patalpinus elektroninį anketos variantą internetiniame puslapyje. Gauti

apklausų rezultatai buvo suvesti į Microsoft Office Access duomenų bazę bei įvertinti tais

pačiai kriterijais, kaip ir vertinant gydytojų sugaištą laiką. Gauti rezultatai pateikiami priede

Nr. 9. Tolimesniuose skaičiavimuose bus naudojamos gauto laiko medianos, t.y. su 1 formos

recepto atleidimu procedūroms atlikti vaistininkas sugaišta – 1,5 minutės, 2 formos – 2,5

minutės, 3 formos – 2,5 minutės, o mėnesio pabaigoje paruošti ataskaitą VLK – 11,25

minutės.

Šį laiką siekiant paversti pinigine išraiška reikalingas vidutinis vaistininkų darbo

užmokestis, kuris oficialiai nėra skelbiamas. Norint įvertinti vidutinį vaistininkų darbo

užmokestį buvo teirautasi 20 šiuo metu vaistininkų ieškančių įmonių. Prisistačius 3 metų

vaistininko patirtį turinčiu kandidatu, buvo siūlomas bruto atlyginimas nuo 1100 iki 5500

Litų, priklausantis nuo miesto ir įmonės. Vidutinis statistinis vidurkis iš pateiktų pasiūlymų

būtų 2845,30 Litų. Tai gerokai skiriasi nuo šiuo metu esančio vidutinio darbo užmokesčio

skelbiamo Lietuvos Respublikos Statistikos departamento, todėl skaičiavimams bus naudojamas

atlikto tyrimo metu gautas rezultatas. Šiuo metu vaistininkams taikoma 36 valandų darbo

savaitė [45]. Vaistininko valandinio darbo užmokesčio tarifas, apskaičiuotas analogiškai kaip

ir gydytojams taikomo vidutinio darbo užmokesčio, yra 19,18 lito per valandą.

Pagal turimus duomenis galima apskaičiuoti kiek kainuoja su recepto įregistravimu ir

užpildymu susijusioms procedūroms atlikti. Gausime, kad 1 formos receptų patikrinimas ir

registravimas per metus kainuoja 4.795.875,00 Litų, 2 formos – 40.605,08 Litų, 3 formos –

8.406.814,78 Litų. Dar viena dalis išlaidų – tai ataskaitų parengimas TLK. Šiuo metu su TLK

sutartis yra sudarę 1282 vaistinės (427 vaistinės su Kauno TLK, 391 – Vilniaus TLK, 209 –

Panevėžio TLK, 142 – Šiaulių TLK, 113 – Klaipėdos TLK) [46]. Taigi išduodamos/

parduodamos kompensuojamuosius vaistus, kiekviena iš 1282 vaistinių kas mėnesį turi

pateikti ataskaitą TLK, kurios vienos paruošimas vidutiniškai užtrunka 11,25 minutes.

Perskaičiuojant bendrą metinį sugaištą laiką į piniginę išraišką gausime 55328,60 Litus.

Receptų naikinimo procedūros į patiriamus kaštus neįtrauksime, kadangi ji atliekama

gana retai ir jai atlikti nesugaištama tiek laiko, kurio piniginė išraiška galėtų smarkiai pakeisti

esamus kaštus. Be to, vaistinėse ne visada laikomasi esamų receptų naikinimo reikalavimų,

neretai ją atlieka vienas asmuo. Todėl net ir atlikus vaistininkų apklausą, apdorojus jos

duomenis, rezultatai neatspindės esamos realios situacijos.

37


Išanalizavus visas su receptais susijusias išlaidas, kurios buvo patirtos 2006 metais

gauname, kad bendras tiesioginių kaštų dydis sudaro tik nedidelę visų išlaidų dalį, apytiksliai

1,5 milijonus Litų per metus. Taip pat, prie tiesioginių išlaidų prisideda papildoma investicinė

suma, skirta gyventojų aprūpinimui KVP, kurie nėra panaudojami einamaisiais metais.

Neesant galimybei pilnai analizuoti VLK turimus duomenis, neįmanoma tiksliai įvertinti

kasmetinių prarandamų lėšų. Kadangi vidutiniškai kasmet išduodama apie 600.000 KVP

(apskaičiuota remiantis informacinių šaltiniuose 39 ir 41 pateiktais duomenis), o išrašomų

receptų skaičius siekia 10.517.557 vienetų, todėl galima teigti, kad bendra patiriamų išlaidų

suma siekia 3.395.009,15 litų (600.000 KVP x 5,15 lito (KVP kaina) + 10.517.557 GTPL x

0,029 lito (GTPL kaina) [39; 41]). Vadinasi, visos išlaidos, susiję su visų receptų blankų

gamyba, įvertinus ir neracionaliai einamaisiais metais naudojamus receptus sudaro

3.506.711,15 litų kasmetinių išlaidų

Didžiausią dalį sudaro netiesioginiai kaštai. Jie per ateinančius metus tik dar labiau didės

dėl augančio vidutinio gydytojų ir kitų sveikatos apsaugos specialistų darbo užmokesčio.

Gydytojų sugaištas laikas pinigine išraiška sudaro didžiausią netiesioginių kaštų dalį. Šios

išlaidos kompensuojamos pagrinde valstybės ir kartu su tiesioginiais kaštais sudaro 55,8 proc.

bendrų išlaidų. Tuo tarpu vaistinėms, daugiausiai priklausančios privačiam sektoriui padengia

likusius 44,2 proc. išlaidų iš kurių visos yra netiesioginės.

Patiriamų kaštų suvestinė pateikiama žemiau esančioje lentelėje Nr. 1.Lentelė Nr. 1 Metiniai patiriami kaštai

Tiesioginės

išlaidos, LitaiNetiesioginės išlaidos, LitaiGydytojai Vaistininkai

Bendri kaštai, Litai

1 formos receptas 108.400,00 3.227.543,67 4.795.875,00 8.131.818,672 formos receptas 3.302,00 50.783,83 40.605,08 94.690,903 formos receptas 1.377.799,97 12.016.238,76 8.406.814,78 21.800.853,50Ataskaita VLK - - 55.328,60 55.328,60Viso: 1.489.501,97 15.294.566,25 13.298.623,46 30.082.691,68

38

3.3. Elektroninio recepto modelio naudojimo kaštų apskaičiavimas3.3.1. Tiesioginių kaštų vertinimas

Tiesioginiai kaštai susiję su elektroninė mikroprocesorine kortele, kuri turi būti išduota

visiems pacientams, kuriems išrašomas receptas. Vienam pacientui tenka viena kortelė. Jos

kaina kol kas nėra apibrėžta, tuo labiau galimi keli pasirinkimo variantai. Šių kortelių

gamintojais ir/ar atstovai teigia, kad galima kortelės kaina, perkant nacionaliniu lygiu,

nekainuotų daugiau 20 Litų. Iš 7 gamintojų surinktų tiek lustinių, tiek bekontakčių

elektroninių kortelių kainų pasiūlymų, išvedus aritmetinį vidurkį, gausime, kad vidutinė

kortelės kaina – 12,73 Lito.

Remiantis statistikos departamento duomenimis 2005 metais Lietuvoje 60,7 proc.

gyventojų apsilankė pas gydytojus [48]. Iš viso 43,2 proc. vartojo gydytojo paskirtus vaistus

[48]. Todėl galima teigti, kad 2005 metais įvairios formos receptų blankai buvo išrašyti 1,47

milijonui gyventojų. Tačiau elektroninė kortelė kaip ir kompiuteriai turėtų būti naudojama

atliekant kelias procedūras:

• informacijos apie sveikatos draudimą nešėja;

• elektroninis receptas;

• paciento identifikacinė kortelė atliekant ligos įrašus ir kaip trumpos būtinos

medicininės informacijos kaupiklis;

• siuntimo į ligoninę ar tyrimams ir jų rezultatams perdavimo priemonė

Aprūpinti pirmaisiais metasi gyventojus mikroprocesorinėmis sveikatos kortelėmis reikėtų

26,15 milijonų litų (3,3848 milijonų gyventojų x 60,7 proc. (apsilankiusiųjų pas gydytojus) x

12,73 litų (kortelės kaina)). Kadangi kortelė galioja keturis metus, todėl papildoma investicija

bus reikalinga tik praėjus šiam laikotarpiui. Tačiau lieka neįvertinti kiti asmenys, kurie

pirmaisiais metasi neapsilankė pas gydytojus. Tarkime, kad visi jie apsilankys kitais metais.

Tam antraisiais sistemos naudojimo metasi reikės papildomai 16,93 milijonų litų (1,33

milijonai gyventojų x 39,3 proc. (apsilankiusiųjų pas gydytojus) x 12,73 litų (kortelės kaina)).

Kitais dviem metais, kol kortelių galiojimo laikas nepasibėgęs papildomų investicijų

bereikės. Todėl galima teigti, kad per keturis metus viso bus investuoti 43.088.504,00 Litų.

Vieniem metams tenkanti dalis 10.772.126,00 litų.

Kaip jau minėta, ši kortelė bus naudajama atliekant 4 procedūras, todėl vertinant su

elektroniniu receptu susijusias išlaidas tikslinga būtų vertinti tik kaip ¼ visų investicijų.

Taigi, metiniai tiesioginiai elektroninio recepto naudojimo kaštai sudarytų 2.693.031,50 Litų.

39

Šios išlaidos yra maksimalios, kadangi vertintas absoliutus gyventojų skaičius

nepriklausomai ar jie apsilanko keturių metų bėgyje pas gydytojus ar ne.

3.3.2. Netiesioginių kaštų vertinimas

Analizuojant netiesioginius kaštus, susijusius su elektroninio recepto naudojimu, bus

naudojami tie patys vertinimo kriterijai, kaip ir skaičiuojant dabartinės sistemos kaštus. Jų

pagrindinę dalį sudaro gydytojo ir vaistininko sugaišto darbo laiko, išrašant ar atleidžiant

receptus, įvertinimas.

Šiuo metu nėra tiksliai įvertintas laiko sutaupymas naudojant elektroninį recepto pildymą

ir atleidimą, lyginant su šios procedūros atlikimu rankiniu būdu. Tai pat nėra galimybės

nustatyti šiuos skaičius, kol realiai nepradėjusi funkcionuoti nei vienas pilotinis modelis.

Pradžioje, dėl mažo gydytojų naudojimosi kompiuteriais ir procedūros pasikeitimo, laiko

apimtys ypač pildant receptus turėtų smarkiai išaugti, o realios laiko sutaupymo naudos

reikėtų tikėtis ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Kol neįdiegti pilotiniai modeliai šiam

skaičiavimui bus naudojami ne pagal aprašytus modelius atliktų tyrimų rezultatai.

Gydytojo darbo laiko vertinimas. Dėl skirtingų receptų formų, juose pildomos

informacijos ir reikalavimų kitose šalyse, naudotis jų atliktų tyrimų apie laiko sutaupymą

taikant elektroninį šios sistemos modelį nebūtų tikslu. Dėl šios priežasties bus naudojamasi

informacija pateikiama „E. sveikatos sistemos plėtros Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos sektoriuje projekto“ pateikiamais duomenimis. Jame teigiama, kad 2004 metais

atlikto tyrimo apie šeimos gydytojų profesinę veiklą metu nustatyta, jog 2,7 proc. šeimos

gydytojų naudoja kompiuterius receptų išrašymui taip sutaupoma – 30 proc. laiko [47].

Remiantis anksčiau apskaičiuotais netiesioginiais kaštais, patiriamais dėl gydytojo

sugaišto laiko, nesunkiai galime įvertinti, kad 30 proc. sumažėjus recepto pildymo trukmei,

šie kaštai nukris nuo 15.294.566,25 iki 10.706.196,38 Litų. Šių sistemų kaštai ir galimai

sutaupomo laiko piniginė išraiška, išskirti kiekvienai atskirai recepto formai, pateikiami

žemiau esančioje lentelėje Nr.2.Lentelė Nr. 2 Netiesioginiai kaštai ir jų skirtumas naudojant skirtingus recepto pildymo modelius

1 recepto forma

2 recepto forma

3 recepto forma Viso

Popierinio recepto kaštai, Litai 3.227.543,67 50.783,83 12.016.238,76 15.294.566,25

Elektroninio recepto kaštai, Litai 2.259.280,57 35.548,68 8.411.367,13 10.706.196,38

Sutaupyto laiko piniginė išraiška, Litai 968.263,10 15.235,15 3.604.871,63 4.588.369,88

40

Vaistininko darbo laiko vertinimas. Ne mažiau sudėtinga situacija yra vertinant

vaistininko sutaupomo laiko dalį, pakeitus popierinį receptą elektronine jo forma. Kiekviena

sistema yra labai individuali, joje gali būti įgyvendinta daugiau ar mažiau automatizuotų

funkcijų. Sukurtuose lietuviškuose modeliuose vaistininko darbo vieta nėra pilnai sukurta ir

ją planuojama tobulinti. Pagal kompanijų pateiktas prognozės galima tikėtis, jog naudojant

automatizuotą kompiuterinę 3 formos elektroninio recepto atleidimo sistemą, būtų sutaupoma

2/3 laiko. Akivaizdu, kad tokio didelio skirtumo analizuojant 1 ir 2 formos receptus nebūtų

galima tikėtis, todėl skaičiavimams bus naudojama dvigubai mažesnė, 33 proc. laiko

sutaupymo tikimybė. Remiantis šiomis prognozėmis, apskaičiavus netiesioginius kaštus

naudojant elektroninę recepto sistemą, gauname, kad kaštai sumažėja iki šiek tiek daugiau nei

6 milijonų Litų per metus. Detalesni skaičiai, lyginant abiejose sistemose dalyvaujančių

vaistinių patiriamus netiesioginius kaštus pateikiami žemiau esančioje lentelėje Nr. 3.

Lentelė Nr.3 Netiesioginiai kaštai ir jų skirtumas naudojant skirtingus recepto atleidimo modelius

Popierinis recepto modelis, Litai

Elektroninis recepto modelis, Litai

Sutaupyto laiko piniginė išraiška, Litai

1 formos receptas 4.795.875,00 3.197.218,03 1.598.656,972 formos receptas 40.605,08 27.069,78 13.535,303 formos receptas 8.406.814,78 2.801.991,37 5.604.823,41Ataskaita VLK 55.328,60 18.441,02 36.887,58Bendra suma 13.298.623,46 6.044.720,20 7.253.903,26


Vertinant su elektroninio recepto naudojimu susijusius kasmetinius tiesioginius ir

netiesioginius kaštus gauname, kad tiesioginiai kaštai, susiję su mikroprocesorinės kortelės,

kaip elektroninio recepto nešėjo, tampa konstantiniu dydžiu, nepriklausančiu nuo išrašytų

receptų skaičiaus. Ši kasmetinė suma pagal dabartines vertinamas kainas siekia 2.693.031,50

litų. Tiesioginiai kaštai sudarys 13,85 proc. visų išlaidų.

Kaip ir popierinėje receptų rašymo sistemoje daugiau nei pusę visų patiriamų išlaidų

sudaro netiesioginės, su gydytojų sugaišto laiko verte susijusios išlaidos. Pastarosios sudaro

10.706.196,38 kasmetinių išlaidų. Likusi, 36,09 proc. dalis, 6.044.720,20 litų, tarp visų

netiesioginių išlaidų, tenka su vaistininko darbo laiko piniginei išraiškai.

Prognozuojama visų kaštų suma, turėtų siekti 19.443.948,08 litų per metus. Visos

prognozuojami kaštai išskirstyti pagal grupes pateikiami Lentelėje Nr. 4.

41

Lentelė Nr. 4 Prognozuojami elektroninio recepto naudojimo metiniai patiriami kaštai

Tiesioginės

išlaidos, LitaiNetiesioginės išlaidos, LitaiGydytojai Vaistininkai

Bendri kaštai, Litai

1 formos receptas - 2.259.280,57 3.197.218,03 5.456.498,602 formos receptas - 35.548,68 27.069,78 62.618,463 formos receptas - 8.411.367,13 2.801.991,37 11.213.358,50Ataskaita VLK - - 18.441,02 18.441,02Viso: 2.693.031,50 10.706.196,38 6.044.720,20 19.443.948,08

42

3.4. Rezultatų aptarimas. Elektroninio recepto galimos naudos

apskaičiavimas.

3.4.1. Tiesioginės galimos naudos apskaičiavimas

Tiesioginės išlaidų skirtumas tarp popierinės ir elektroninės sistemų yra susijęs tik su

recepto gamyba. Išlaidos reikalingos receptų saugojimui, perdavimui, registravimui ir

išdavimui turėtų išlikti tokios pačios, kadangi elektroninio recepto atvejų būtų galima

efektyviai panaudoti šiuo metu turimus resursus. Patiriamos išlaidos skirsis tik recepto nešėjo

ar jo blanko gamybos atveju. Šis skirtumas tarp dabartinės sistemos ir elektroninio recepto

modelio naudojimo tiesioginių kaštų sudaro 813.679,70 litų. Skirtingai nei popieriniais

receptų blankais paremtoje sistemoje, elektroniniu būdu išrašant receptus patiriamos

tiesioginės išlaidos nesikeis didėjant išrašomų receptų skaičiui.

3.4.2. Galima nauda, susijusi su specialistų laiko sutaupymu

Iš Lentelė Nr. 2 ir Lentelė Nr. 3 pateiktų duomenų matome, kad pilnai perkėlus

popierines recepto blankų formas į elektroninę sistemą ir išrašant analogišką kiekį receptų

būtų kasmet sutaupyta 11842273,14 Litų. Iš pastarųjų 38,75 proc. sumos susiję su gydytojų

darbo laiko sutaupymu, o likusioji nauda – dėl vaistininkų darbo laiko sutaupymo. Šis

skaičius ateinančiais metais tik didės dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Visų pirma didėja

vaistų suvartojamumas vidutiniškai apie 10 proc. kiekvienais metais. Automatiškai padidėja

ir išrašomų receptų skaičius. Kita priežastis – didinamas gydytojų ir vaistininkų bei kitų

sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestis.Lentelė Nr. 5 Galima nauda, susijusi su specialistų laiko sutaupymu

Gydytojų sutaupytas laikas, litai

Vaistininkų sutaupytas laikas, litai

Bendra nauda, Litai

1 formos receptas 968.263,10 1.598.656,97 2.566.920,072 formos receptas 15.235,15 13.535,30 28.770,453 formos receptas 3.604.871,63 5.604.823,41 9.209.695,04Ataskaita VLK - 36.887,58 36.887,58Viso: 4.588.369,88 7.253.903,26 11.842.273,14

3.4.3. Galima nauda pacientams

Lietuvoje šiuo metu nėra įdiegtos ir veikiančios elektroninio recepto sistemos, todėl

tiksliai įvertinti paciento gaunamą naudą neįmanoma. Norint apskaičiuoti galimą paciento

gaunamą naudą bus naudojami Švedijoje atlikto tyrimo metu gauti duomenys [Priedas Nr. 3].

Stokholme atliekamų analizių metu buvo nustatyta, kad naudojant elektroninę recepto

išrašymo metodiką, 15 proc. sumažėjo šalutinių reakcijų, vaistų tarpusavio sąveikų ir jų

43

perdozavimų, kurie susiję su klaidingu ar netinkamu recepto išrašymu. Pagal jų pateikiamus

duomenis 20 proc. visos paciento gaunamos naudos iš elektroninio recepto sistemos sudaro

būtent minėtųjų klaidų išvengimas. Su kiekvienu papildomai elektroniniu būdu išrašomu

receptu pacientas gauna netiesioginę 2,05 litų naudą. [skaičiavimai atlikti remiantis priede Nr.

3 pateiktais duomenimis]. Tam, kad šis skaičius atspindėtų Lietuvos ekonominę ir socialinę

padėtį, vykdomas perskaičiavimas. Darome prielaidą, kad vidutinis Švedijos ir Lietuvos

ekonominių rodiklių vienam gyventojui santykio koeficientas yra proporcingas gaunamos

naudos, išrašius vieną elektroninį receptą, koeficientui. Žemiau esančioje lentelėje Nr. 6

pateikti Švedijos ir Lietuvos minėtųjų ekonominių rodiklių reikšmės [49], pagal kurias

išskaičiuotas koeficientas yra lygus 32,77 proc.Lentelė Nr. 6 Lietuvos ir Švedijos ekonominiai rodikliai

Ekonominio rodiklio pavadinimas Lietuva ŠvedijaBendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, USD 9620,25 44454,36BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios rodiklius, vnt. 16756,03 32547,80Bendros nacionalinės pajamos vienam gyventojui, USD 14.220 31420Vidutinis pragyvenimo lygis, USD 505 1293Vidutinis darbo užmokestis, LTL 1731,3 10959,34Bendros išlaidos sveikatos priežiūrai / vienam gyventojui, USD 843 2828Valstybės išlaidos sveikatos priežiūrai / vienam gyventojui, USD 633 2402

Naudodamiesi apskaičiuotu koeficientu nesunkiai galima nustatyti, kad kiekvienas

elektroniniu būdu išrašytas receptas duos 0,67 lito (2,05 lito x 32,77 proc.) netiesioginės

naudos pacientui. Šiuo metu bendras išrašytų receptų kiekis, įvertinus visas recepto formas,

sudaro 20.568.357 vienetų. Pagal esamą situacija, pilnai pakeitus popierinius receptus

elektroniniais gausime, kad kasmet pacientai, naudojant elektroninio recepto modelį gautų

13.817.513 litų vertės netiesioginės naudos.

3.4.4. Bendri rezultatai

Susumavus visą prognozuojamą su elektroninio recepto sistemos naudojimu susijusią

naudą gauname 26.473.466,10 litus vertinės jos reikšmės per metus. Iš jų didžiausią dalį,

52,19 proc., sudaro dėl galimų klaidų sumažėjimo atsirausęs pacientų didesnis saugumas, kas

kasmet sutaupo 13.817.513,00 litų. Dėl sumažėjusių tiesioginių kaštų atsiradusi nauda sudaro

vos 3,07 proc., tuo tarpu sutaupytas sveikatos priežiūros specialistų darbo laikas pinigine

išraiška siekia 11.842.273.14 litų ir tai sudaro 44,74 proc. visos kasmetinės prognozuojamos

naudos. Lentelėje Nr. 7 pateikti kaštų ir naudos pasiskirstymas tarp tiesioginių ir netiesioginių

reikšmių bei visų išlaidų ir naudos suma.

44

Lentelė Nr. 7 Kaštų ir naudos pasiskirstymas tarp tiesioginių ir netiesioginių reikšmių

Tiesioginiai kaštai, litai

Netiesioginiai kaštaiGydytojų darbo

laikas, litaiVaistininkų darbo

laikas, litai

Nauda pacientui,

litaiViso, litai

Popierinis recepto modelis 3.506.711,15 15.294.566,25 13.298.623,46 - 30.082.691,68

Elektroninis recepto modelis 2.693.031,50 10.706.196,38 6.044.720,20 - 19.443.948,08

Nauda 813.679,70 4.588.369,88 7.253.903,26 13.817.513 26.473.466,10

3.4.5. Dabartinė rezultatų vertė

Pilnas elektroninio recepto modelio veikimas galimas ne anksčiau kaip po penkių metų.

Dėl šios priežasties, anksčiau minimos piniginės reikšmės neatitinka realios dabartinės jų

vertės. Tuo tikslu perskaičiuoti gautos naudos vertę, kuri tikėtinai bus po penkių metų, į

dabartines kainas, taikoma 5 proc. diskonto norma. Taikant šią diskonto normą gausime, kad

pilnai įdiegus sistemą būtų galima tikėtis ne 31.286.221,22, bet 20.485.167,87 litų bendros

naudos. Būsimi elektroninio recepto naudojimo kaštai ir prognozuojama vertė konvertavus į

dabartinę piniginę vertę pateikti lentelėje Nr. 8Lentelė Nr. 8 Elektroninio recepto naudojimo kaštų ir naudos vertė diskontuotomis reikšmėmis

Tiesioginiai kaštai, litai

Netiesioginiai kaštaiGydytojų darbo

laikas, litaiVaistininkų darbo

laikas, litai

Nauda pacientui, litai Viso, litai

Elektroninis recepto modelis 2.083.867,77 8.284.454,76 4.677.404,49 15.045.727,02

Nauda 629.625,35 3.550.480,61 5.613.070,34 10.691.991,56 20.485.167,87

3.4.6. Sistemos jautrumas

Atliekant projekto ekonominį vertinimą buvo naudojamos įvairios prognozės ir

prielaidos. Visada yra rizika, kad prognozės gali būti netikslios, o prielaidos- neteisingos.

Kad patikrinti tam tikrų veiksnių pasikeitimo poveikį projektui, atliekama jo jautrumo

analizė. Projekto jautrumo analizė atlikta varijuojant išrašytų receptų kiekiu ir vidutiniu

sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčiu. Kintamųjų dydžiai buvo didinami ir

mažinami 50 proc. Jautrumo analizė parodė, kad sistema yra nejautri darbo užmokesčio

dydžio ir išrašomų receptų skaičiaus pokyčiui. Kadangi sistema nėra jautri vertinamųjų

rodiklių pokyčiui, todėl galima teigti, kad gauti rezultatai yra pakankamai patikimi.

45

4. Išvadosa) Išanalizavus Europos Sąjungos šalyse įdiegtus ir šiuo metu Lietuvos Respublikoje

kuriamus elektroninių receptų modelius, nustatėme, kad kūrimo procese buvo

naudojama naujausios to laikotarpio informacines technologijos, turinčios

aukščiausius saugumo ir patikimumo rodiklius.

b) Išanalizavus elektroninės sveikatos sistemos ekonominio vertinimo metodus

nustatyta, kad dažniausiais ir tinkamiausias metodas – kaštų naudingumo analizė,

kuria galima įvertinanti visų sistemos dalyvių patiriamus kaštus ir gaunamą naudą.

c) Apžvelgus Danijoje ir Švedijoje atliktų elektroninės sveikatos sistemos vertinimų

rezultatus, nustatyta, kad kuo sparčiau ir efektyviau įdiegiama elektroninės sveikatos

sistema ar jos dalys, tuo greičiau galima tikėtis investicijų atsipirkimo.

d) Pilnai įdiegus elektroninio recepto sistemą Lietuvoje, prognozuojama, kad dabartinė

esama metinė 32.099.900,86 litų tiesioginių ir netiesioginių kaštų suma sumažėtų

39,43 proc. iki 19.443.948,08 litų.

e) Dabar veikiančios sistemos pakeitimas elektroninio recepto modeliu kasmet galėtų

duoti 20.485.167,87 litų tiesioginės ir netiesioginės naudos, kurios dydis augant

išrašomų receptų skaičiui ir sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčiui tik

didėtų.

f) Didžiausia naudos dalis – 52,19 proc. susijusi su netiesiogine nauda pacientams –

vaistų skyrimo optimizavimu.

46

5. SantraukaDarbo tikslas – įvertinti elektroninio recepto, kaip vieno iš el. sveikatos komponentų,

panaudojimo tiesioginius ir netiesioginius kaštus bei galimą naudą.

Metodologija: siekiant pasiekti užsibrėžtą tikslą buvo atliekama sisteminė elektroninio

recepto ekonominio įvertinimo analizė. Tyrimo metu remtasi kaštų-naudingumo analizės

metodologijos gairėmis. Nustatant su tiesioginiais ir netiesioginiais kaštais susijusius

kintamuosius, buvo atliktos sveikatos priežiūros specialistų ir įmonių apklausos.

Palyginamuoju būdu apskaičiuota galima nauda pacientams. Gauti rezultatai diskontuoti į

dabartinę vertinę reikšmę. Atlikta sistemos jautrumo analizė.

Rezultatai: Dabar veikiančios receptų sistemos vidutiniai metiniai kaštai sudaro

30.082.691,68 litų. Iš jų 1.489.601,90 litų tenka tiesioginėms išlaidos, o likusioji

28.593.189,71 litų dalis – netiesioginėms išlaidoms. Tarp netiesioginių išlaidų 53,49 proc.

sudaro gydytojų darbo laiko išrašant receptus piniginė išraiška, o vaistininkų darbo laiko

vertė – 46,51 proc. Elektroninio recepto naudojimo kaštai kasmet sudarytų 19.443.948,08

litus, kurių tarpe 13,85 proc. tenka tiesioginiams kaštams, 86,15 proc. – netiesioginiams

kaštams. Tarp netiesioginių išlaidų 63,91 proc. sudaro gydytojų darbo laiko piniginė išraiška,

o likusioji dalis - 36.09 proc. vaistininkų darbo laiko vertė.

Išvados: Lietuvoje kuriami elektroninio recepto modeliai naudoja naujausias šiuo metu

esančias informacines technologijas, turinčias aukščiausius saugumo ir patikimumo rodiklius.

Tinkamiausias elektroninio recepto modelio ekonominio vertinimo būdas – kaštų-

naudingumo analizė. Remiantis šiais principais apskaičiuota, kad, įdiegus elektroninį receptą,

galima prognozuoti 39,43 proc. sumažėjusius tiesioginius ir netiesioginius kaštus. Bendras

sistemos panaudojimas galimai atneštų ~20,5 milijonus litų kasmetinės naudos, iš kurios

didžiausią dalį, 52,19 proc., sudarytų netiesioginė nauda pacientams.

47

6. SummaryObject: evaluate the costs and impact of electronic prescription running stage for routine

operation.

Methodology: Systemic analysis of electronic prescription economical evaluation. It was used

guidelines of Cost-Benefit analysis methodology. To estimate the parameters of direct and

indirect costs it was made questioning of associated health care specialists and companies; for

indirect impact for patients – comparative evaluation. All monetary values are converted onto

a comparable base by presenting them in present values, using the discounted cash flow

technique. The results of the evaluation were tested by a sensitivity analysis.

Results: Present average costs per year – 30,082,691.68 litas. 1,489,601.90 litas – directs

costs; 28,593,189.71 – indirect costs. Indirect costs consist of 53.49 % - payment issues for

physicians and 46.51 % - for pharmacists. The costs of electronic prescription could be

19,443,948.08 litas per year. This consists of 13.85 % direct and 86.15 % indirect costs

(63.91 % – payment issues for physicians; 36.09 % - for pharmacists).

Conclusions: Present Lithuanian “e-recept” models use the newest information technologies

with the highest standards of safety and security. Preferable method of evaluation of

electronic prescribing model is Cost-Benefit analysis. In utilization of this method it was

counted that electronic prescription system could help minimize direct and indirect cost by

39.43 % per year. All impact of utilization of electronic prescription system could give ~20.5

million litas. The highest part of benefits, 52.19 %, associates with indirect impact for

patients.

48

7. Literatūros sąrašas1. D.Silber, e.Sveikata, Ataskaita Ministrų lygio konferencijai, Briuselis, 2003, (ISBN 90-

6779-180-6);

2. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. „Elektroninės sveikatos strategija

2005-2010 m.“ projektas. LR SAM. Prieiga per internetą: http://www.sam.lt/lt/main/

sveikatos_apsauga/el_sveikata

3. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 864. Dėl „Vaistų receptų rašymo ir vaistų

išdavimo (pardavimo)" pakeitimo. Valstybės žinios: 2005 11 15 Nr.135-4867

4. Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas 2006 m. birželio 22 d. Nr. X-709 Vilnius.

Valstybės žinios: 2006 07 18 Nr.78-3056

5. LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas Nr. 705. Dėl narkotinių vaistų ir vaistinių

medžiagų legalios apyvartos kontrolės. Valstybės žinios: 1998 01 09 Nr.3-65

6. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 164. Dėl „Narkotinių vaistų ir vaistinių

medžiagų legalios apyvartos kontrolės“ pakeitimo. Valstybės žinios: 2004 04 06 Nr.50-

1649

7. VLK direktoriaus įsakymas Nr. 110. Dėl kompensuojamųjų vaistų pasų ir gydytojo

tapatybę patvirtinančių lipdukų išdavimo, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir

apmokėjimo tvarkos tvirtinimo. Valstybės žinios: 2002 12 18 Nr.119-5385

8. VLK direktoriaus įsakymas Nr. 1K-85. Dėl Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2002 m.

gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 110 "Dėl Kompensuojamųjų vaistų pasų ir gydytojo tapatybę

patvirtinančių lipdukų išdavimo, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir apmokėjimo tvarkos

aprašo tvirtinimo" pakeitimo. Valstybės žinios: 2005 07 28 Nr.91-3415

9. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 112. Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų

išdavimo (pardavimo). Valstybės žinios: 2002 03 16 Nr.28-1013









49

http://www.sam.lt/lt/main/




išdavimo (pardavimo)" dalinio pakeitimo ir papildymo. Valstybės žinios: 2002 05 22

Nr.51-1959


išdavimo (pardavimo)" pakeitimo. Valstybės žinios: 2002 08 30 Nr.84-3679; 2002 09 06

Nr.87-3761




aprašo tvirtinimo" papildymo. Valstybės žinios: 2005 10 13 Nr.122-4381

18. VLK direktoriaus įsakymas Nr. 1K-160. Dėl Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2002

m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 110 "Dėl Kompensuojamųjų vaistų pasų ir gydytojo tapatybę







20. European Commission. eHealth Optimal Model (first version). TietoEnator Trigon AB.

2003 05 05.

21. Pasaulinės sveikatos organizacijos statistinės informacijos sistema. Prieiga per internetą:

http://www.who.int/whosis/en/

22. Stroetmann Sharon Cannaby, Christina Wanscher, Claus Duedal Pedersen, Henning

Voss. The cost benefit of electronic patient referrals in Denmark. ACCA, 2006 m.

23. Nordic Council of Ministres. Health and Social Sectors with an “e”. TemaNord 2005:531

24. Karl A. Stroetmann, Tom Jones, Alexander Dobrev, Veli N. The economic benefits of

implemented eHealth solutions at ten European sites. Empirica, 2006.

25. Final communication from the commission to the council, the European parlament, the

European economic and social committee and the committee of regions. E-Health -

making healthcare better for European citizens: An action plan for a European e-Health

Area. Commission of the European communities Brussels, 30.4.2004.

50

http://www.who.int/whosis/en/

26. Carina Landberg, Karina Tellinger, Toral Patel. eRecept, an ePrescribing application.

Empirica, Bona. 2006-02.

27. Slovėnijos sveikatos draudimo institutas. Prieiga per internetą: http://www.zzzs.si

28. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. Prieiga per internetą:

http://www.stat.gov.lt

29. Scalise D. The case for e-prescribing. Hosp Health Netw. 2007-02; 81(2):45-51

30. Taylor LK, Kawasumi Y, Bartlett G, Tamblyn R. Inappropriate prescribing practices: the

challenge and opportunity for patient safety. Healthc Q. 2005;8 Spec No:81-5.

31. HM Treasury (2003): The Green Book, Appraisal and Evaluation in Central Government.

Treasury Guidance, Londonas: TSO, 2003-01. Prieiga per internetą: http://www.hm-

treasury.gov.uk/media/785/27/Green_Book_03.pdf

32. Karl A. Stroetmann, Tom Jones, Alexander Dobrev, Veli N. Stroetmann. The economic

benefits of implemented eHealth solutions at ten European sites. Office for Official

Publications of the European Communities, 2006.

33. Sharon Cannaby, Christina E Wanscher, Claus Duedal Pedersen, Henning Voss. The cost

benefit of electronic patient referrals in Denmark. ACCA, 2005 – 02.

34. Carina Landberg, Karina Tellinger, Toral Patel. Descriptive report on site study results:

Apoteket and Stockholm County Council, Sweden – eRecept, an ePrescribing application.

Empirica, Bona. 2006-02.

35. Informacija apie vaistinės veiklos ir gamybinės vaistinės veiklos licencijas turinčias

įmones. Valstybinė vaistų kontrolės tarnybą. Prieiga per internetą: http://www.vvkt.lt

36. Lietuvos Sveikatos Informacijos Centras. Prieiga per internetą: http://www.lsic.lt

37. Informacinių technologijų panaudojimas sveikatos priežiūros įstaigose. Statistikos

departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. 2007 04. Prieiga per internetą:

http://www.stat.gov.lt

38. Informacinių technologijų panaudojimas namų ūkiuose. Statistikos departamentas prie

Lietuvos Respublikos vyriausybės. 2007 04. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt

39. Algis Sasnauskas, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsakymas į užklausą dėl informacijos apie KVP ir GTPL kainų ir kiekio. 2007-04-05.

Vilnius. 4K-30-1564.

40. Linas Mažeika, Farmacijos departamentas prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsakymas į užklausą dėl specialiųjų 2 formos receptų blankų. 2007-03-29. Vilnius.

(3.3)-19-284.

51

http://www.stat.gov.lt/


http://www.lsic.lt/

http://www.vvkt.lt/

http://www.hm-treasury.gov.uk/media/785/27/Green_Book_03.pdf

http://www.hm-treasury.gov.uk/media/785/27/Green_Book_03.pdf


http://www.zzzs.si/

41. Skelbimas apie pirkimą. Nr. 40873 (2006-05-09). Skelbimas apie sutarties sudarymą.

Centrinis viešųjų pirkimų portalas, 2007-01-05. Prieiga per internetą: http://www.cvpp.lt

42. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas spaudai. Ir šiemet

medikų atlyginimai didės. Publikacijos data. 2007-03-09. Prieiga per internetą:

http://www.sam.lt/lt/main/news/pranesimai_spaudai

43. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1328. Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1195 „Dėl darbuotojų, kurių darbo

pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos

ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų

patvirtinimo“ pakeitimo. Valstybės Žinios, 2005-12-15. Nr. 146-5325

44. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-345. Dėl

metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų

skaičiaus 2006 metais patvirtinimo. Valstybės žinios, 2006 01 10. Nr.3-70

45. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1195. Dėl darbuotojų, kurių darbo

pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos

ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų

patvirtinimo. Valstybės žinios, 2003 10 03. Nr.93-4205

46. Teritorinių ligonių kasų ataskaitos. Sveikatos drauda. Valstybinė ligonių kasa. Prieiga per

internetą: http://www.vlk.lt/vlk/sd/?page=list&puslapis=0

47. E. sveikatos sistemos plėtros Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sektoriuje

projektas (galimybių studija). Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija.

Prieiga per internetą: http://www.sam.lt/lt/main/sveikatos_apsauga/el_sveikata

48. Aldona Ablingienė, Dr. Danutė Krapavickaitė, Dovilė Minkevičiūtė, Sigita Mačiuikienė.

2005 m. Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo rezultatai. Statistikos departamentas prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2006.

49. World Economic Outlook Database. International Monetary Fund, Rugsėjis 2006. Prieiga

per internetą: http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2006/02/data/index.aspx

52

http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2006/02/data/index.aspx

http://www.sam.lt/lt/main/sveikatos_apsauga/el_sveikata

http://www.vlk.lt/vlk/sd/?page=list&puslapis=0

http://www.sam.lt/lt/main/news/pranesimai_spaudai

http://www.cvpp.lt/

8. PriedaiPriedas Nr.1

Recepto išrašyme dalyvaujančių subjektų tarpusavio ryšių schema

53

Priedas Nr. 2

Techninis elektroninio recepto sprendimas

Vaistinė

Sveikatos priežiūros įstaiga

E-kortelė

Registratoriaus darbo vieta

Sveikatos priežiūros įstaigos serveris

Gydytojo darbo vieta

Kompetencijos centro serveris

Vaistinės serveris

Vaistininko darbo vieta

AutentifikavimasAutentifikavimas

Autentifikavimas

Recepto išrašymas

Recepto realizavimas

Žinynai, išrašyti receptai

Žinynai, priimti receptai

Aktualūs receptai

Žinynai

Priedas Nr. 3

Švedijoje atlikto tyrimo „eRecept. ePrescribing“ rezultatai

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008€000 €000 €000 €000 €000 €000 €000 €000

KAŠTAIInvesticijosSistemų pritaikymas 238 1059 475 387 410 387 387 387Sistemos naudojimo kaštaiBendros kasmetinės išlaidos

27397 27399 26174 23770 18847 15434 15286 14349

Esami bendri kaštai 27635 28458 26648 24157 19257 15821 15673 14737Esami 27635 27496 24877 21788 16781 13321 12750 11583

27635 55131 80008 101796 118577 131898 144648 156231NAUDAPacientams 0 4 662 3178 8597 14185 23405 31596Sveikatos priežiūros įstaigoms

0 18 2917 14007 37892 74226 87359 106602

Bendra gaunama nauda 0 21 3579 17185 46489 88410 110764 138198Esama bendra nauda 0 21 3341 15500 40512 74439 90107 108623

0 21 3362 18862 59374 133813 223920 332542

-27635 -28437 -23070 -6972 27232 72589 95091 123462-27635 -27475 -21536 -6288 23731 61118 77357 97040-27635 -55110 -76646 -82934 -59203 1915 79271 176311

Recepto kaina 3,33 3,43 3,30 3,05 2,,52 2,01 1,59 1,29

Receptų skaičius 0 1337 222838 1069992 2894537 4775986 7880377 10638509

Priedas Nr. 4

Kontrolinė anketa gydytojuiKAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

ANKETA GYDYTOJUIAnketa – KMU FF studento magistro darbo, apie el. recepto įdiegimo Lietuvoje ekonominius kaštus ir naudą, viena iš tiriamųjų dalių.

Anketos tikslas: įvertinti gydytojo darbo laiką su recepto išrašymu susijusioms procedūros atlikti.

1. Kurių formų receptus tenka išrašyti?

1 forma (visiems vaistiniams preparatams, išskyrus narkotinius ir kompensuojamuosius);

2 forma (narkotiniams vaistiniams preparatams)

3 forma (kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms)*Jei netenka pildyti vienos iš recepto blanko formų - su šia recepto forma susijusių klausimų nepildyti.

2. Kiek vidutiniškai trunka paciento konsultacija?

min.

3. Kiek vidutiniškai tenka išrašyti receptų per dieną? vnt.

4. Vienam pacientui vidutiniškai išrašoma receptų?

vnt.

5. Kiek laiko užtrunka išrašyti 1 formos receptą?(Vertinti tik laiką su recepto išrašymu susijusiems įrašams atlikti)

min.


min.


min.

Visi pateikti atsakymai bus naudojami tik mokslo tikslams.

Dėkojame už Jūsų sugaištą laiką.

Priedas Nr. 5

Kontrolinė anketa vaistininkui

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

ANKETA VAISTININKUIAnketa – KMU FF studento magistro darbo, apie el. recepto įdiegimo Lietuvoje ekonominius kaštus ir naudą, viena iš tiriamųjų dalių.

Anketos tikslas: įvertinti vaistininko darbo laiką su recepto atleidimu susijusioms procedūros atlikti.

1. Kiek vidutiniškai užtrunka išduoti (parduoti) vaistus pacientui ir suteikti farmacinę paslaugą?

min.

2. Kurią dalį vaistinėje išduodamų (parduodamų) vaistinių preparatų sudaro receptiniai preparatai?

proc.

3. Kiek laiko užtrunka atleisti 1 formos receptą?(Į atleidimo laiką įskaičiuoti tik su receptu susijusias procedūras)

min.

4. Ar vaistinėje parduodami narkotiniai vaistiniai preparatai?

TAIP NE

*Jeigu atsakymas neigiamas tęsti 6 klausimą.

5. Kiek laiko užtrunka atleisti 2 formos (narkotinių vaistinių preparatų) receptą?(Į atleidimo laiką įskaičiuoti tik su receptu susijusias procedūras)

min.

6. Kokiu būdu pildomi 3 formos (kompensuojamųjų vaistinių preparatų) receptai?

Kompiuterio pagalba Rankiniu būdu Kita


min.

8. Kiek laiko užtrunka paruošti ataskaitą VLK (Valstybinei ligonių kasai) apie atleistus 3 formos receptus?

min.

9. Klaidingai išrašytų receptų skaičius?

proc.

10. Sunkiai įskaitomų receptų dalis?

proc.



Priedas Nr. 6

Anketa gydytojui


ANKETA GYDYTOJUIAnketa – KMU FF studento magistro darbo, apie el. recepto įdiegimo Lietuvoje ekonominius kaštus ir naudą, viena iš tiriamųjų dalių.

Anketos tikslas: įvertinti gydytojo darbo laiką su recepto išrašymu susijusioms procedūros atlikti.

Anketos pildymas: pasirinkus atsakymą, perbraukti prie jo esantį tuščią laukelį. Pvz: .Netinkamų ats. laukelius palikti tuščius1. Kurių formų receptus tenka išrašyti?

1 forma (visiems vaistiniams preparatams, išskyrus narkotinius ir kompensuojamuosius);

2 forma (narkotiniams vaistiniams preparatams)

3 forma (kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms)*Jei netenka pildyti vienos iš recepto blanko formų - su šia recepto forma susijusių klausimų nepildyti.

2. Kiek vidutiniškai trunka paciento konsultacija?

< 5 min 5 - 10 min 10 - 15 min 15 -20 min 20 -25 min

25 - 30 min 30 - 35 min 35 - 40 min 40 – 50 min Kita

3. Kiek vidutiniškai tenka išrašyti receptų per dieną?5 - 10 vnt. 10 – 15 vnt. 15 – 20 vnt. 20 – 25 vnt. 25 – 30 vnt.

30 - 35 vnt. 35 - 40 vnt. 40 - 45 vnt. 45 – 50 vnt. Kita

4. Vienam pacientui vidutiniškai išrašoma receptų?

1 vnt. 2 vnt. 3 vnt. 4 vnt. Kita


< 0,5 min 0,5 – 1 min 1 – 1,5 min 1,5 – 2 min 2 – 2,5 min

2,5 - 3 min 3 – 3,5 min 3,5 - 4 min 4 – 5 min Kita


< 0,5 min 0,5 – 1 min 1 – 2 min 2 – 3 min 3 – 4 min

4 - 5 min 5 – 6 min Kita


< 1 min 1 – 2 min 2 – 3 min 3 – 4 min 4 – 5 min

5 - 6 min 6 – 7 min 7 – 8 min 8 – 10 min Kita



Priedas Nr. 7

Anketa vaistininkui


ANKETA VAISTININKUIAnketa – KMU FF studento magistro darbo, apie el. recepto įdiegimo Lietuvoje ekonominius kaštus ir naudą, viena iš tiriamųjų dalių.

Anketos tikslas: įvertinti vaistininko darbo laiką su recepto atleidimu susijusioms procedūros atlikti.

Anketos pildymas: pasirinkus atsakymą, perbraukti prie jo esantį tuščią laukelį. Pvz: .Netinkamų ats. laukelius palikti tuščius

1. Kiek vidutiniškai užtrunka išduoti (parduoti) vaistus pacientui ir suteikti farmacinę paslaugą?

1 - 2 min 2 - 3 min 3 - 4 min 4 -5 min 5 -7 min

7 -10 min 10 - 12 min 12 - 15 min 15 – 17 min Kita

2. Kurią dalį vaistinėje išduodamų (parduodamų) vaistinių preparatų sudaro receptiniai preparatai?

< 25% 25 - 50 % 50 - 75 % > 75 % Kita


< 0,5 min 0,5 - 1 min 1 - 2 min 2 - 3 min Kita

4. Ar vaistinėje parduodami narkotiniai vaistiniai preparatai?

TAIP NE

*Jeigu atsakymas neigiamas tęsti 6 klausimą.

5. Kiek laiko užtrunka atleisti 2 formos (narkotinių vaistinių preparatų) receptą?(Į atleidimo laiką įskaičiuoti tik su receptu susijusias procedūras)

< 1 min 1 - 2 min 2 - 3 min 3 - 4 min 4 – 5 min

5 – 6 min Kita

6. Kokiu būdu pildomi 3 formos (kompensuojamųjų vaistinių preparatų) receptai?

Kompiuterio pagalba Rankiniu būdu Kita


1 - 2 min 2 - 3 min 3 - 4 min 4 - 5 min 5 – 6 min

6 – 7 min 7 – 8 min Kita

8. Kiek laiko užtrunka paruošti ataskaitą VLK (Valstybinei ligonių kasai) apie atleistus 3 formos receptus?

< 5 min 5 - 10 min 10 - 15 min 15 -20 min 20 -25 min

25 - 30 min 30 - 35 min 35 - 40 min 40 - 50 min Kita

9. Klaidingai išrašytų receptų skaičius?

< 5 % 5 - 10% 10 - 15% 15 - 20% Kita

10. Sunkiai įskaitomų receptų dalis?

< 5 % 5 - 10% 10 - 15% 15 - 20% 20 - 25 %

25 -30 % 30 - 40 % 40 - 50 % > 50 % Kita


Priedas Nr. 8

Gydytojų apklausos rezultatai

Visi gydytojai.

PavadinimasReceptų skaičius

Receptų skaičius vienam

pacientuiKonsultacijos

trukmė1 formos receptai

2 formos receptai

3 formos receptai

Vidurkis 35.17 2.59 15.74 1.32 3.09 3.99Standartinė paklaida 1.640 0.073 0.679 0.081 0.185 0.183Mediana 40 3 17.5 1.125 3.5 4Moda 50 3 17.5 0.75 3.5 4Standartinis nuokrypis 17.668 0.781 7.312 0.875 1.506 1.881Standartinė dispersija 312.144 0.610 53.458 0.765 2.269 3.538Eksceso koeficientas -1.350 0.001 12.889 3.988 0.346 -0.261Asimetrijos koeficientas -0.374 -0.376 2.743 1.671 0.788 0.916Reikšmių intervalas 55 4 47.5 4.75 6 6Mažiausia reikšmė 5 0.5 7.5 0.25 1 1.5Didžiausia reikšmė 60 4.5 55 5 7 7.5Imtis 116 116 116 116 66 106

Bendrosios praktikos gydytojai.





2 formos receptai

3 formos receptai

Vidurkis 26.33 2.20 17.75 1.39 2.50 3.72Standartinė paklaida 2.316 0.096 1.116 0.112 0.302 0.228Mediana 22.5 2 17.5 1.125 2.5 4Moda 7.5 2 17.5 0.75 1.5 4Standartinis nuokrypis 17.942 0.743 8.644 0.865 1.044 1.610Standartinė dispersija 321.921 0.553 74.725 0.749 1.091 2.593Eksceso koeficientas -1.105 -0.279 10.170 -0.996 -2.444 1.327Asimetrijos koeficientas 0.569 -0.215 2.773 0.618 0.000 1.356Reikšmių intervalas 55 3 47.5 2.75 2 6Mažiausia reikšmė 5 0.5 7.5 0.25 1.5 1.5Didžiausia reikšmė 60 3.5 55 3 3.5 7.5Imtis 60 60 60 60 12 60

Gydytojai specialistai.





2 formos receptai

3 formos receptai

Vidurkis 44.64 3.00 13.58 1.24 3.22 4.23Standartinė paklaida 1.528 0.079 0.633 0.118 0.213 0.278Mediana 50 3 12.5 1.125 3.5 4Moda 50 3 17.5 1.5 3.5 4Standartinis nuokrypis 11.436 0.588 4.738 0.885 1.568 2.078Standartinė dispersija 130.779 0.345 22.453 0.784 2.459 4.318Eksceso koeficientas 2.644 0.440 -1.082 10.333 0.099 -0.934Asimetrijos koeficientas -1.604 -0.139 0.077 2.821 0.722 0.616Reikšmių intervalas 52.5 2.5 15 4.75 6 6Mažiausia reikšmė 7.5 2 7.5 0.25 1 1.5Didžiausia reikšmė 60 4.5 22.5 5 7 7.5Imtis 56 56 56 56 54 56

Priedas Nr. 9

Vaistininkų apklausos rezultatai

Pavadinimas

Farmacinės paslaugos

trukmė, min

Receptų skaičius

per dieną, vnt.

1 formos receptas

, min

2 formos receptas,

min

3 formos receptas,

min

Ataskaitos trukmė,

min

Klaidingų receptų skaičius,

proc.

Sunkiai įskaitomų receptų skaičius,

proc.

Vidurkis 4.86 39.55 1.61 3.21 2.57 15.93 6.25 7.84Standartinė paklaida 0.456 3.077 0.130 0.431 0.175 2.156 0.340 1.302Mediana 3.75 37.5 1.5 2.5 2.5 11.25 5 5Moda 2.5 60 1.5 2.5 1.5 10 5 5Standartinis nuokrypis 3.024 20.412 0.843 1.614 1.164 14.303 2.256 8.637

Standartinė dispersija 9.144 416.649 0.710 2.604 1.356 204.565 5.087 74.590Eksceso koeficientas -0.0777 -1.380 0.320 -0.913 -0.118 2.923 3.186 15.199Asimetrijos koeficientas 1.006 0.284 0.955 0.573 0.892 1.840 1.990 3.921

Reikšmių intervalas 9.5 62.5 3 4.5 4 52 7.5 40Mažiausia reikšmė 1.5 12.5 0.5 1.5 1.5 3 5 5Didžiausia reikšmė 11 75 3.5 6 5.5 55 12.5 45Imtis 73 73 70 34 73 73 70 69

Documents

ELEKTRONINIO RECEPTO PANAUDOJIMO EKONOMINĖ ANALIZĖ · Priedas Nr.1Recepto išrašyme dalyvaujančių subjektų tarpusavio ryšių schema ... blankas, kuriame spausdinimo įrenginiu