Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Naikintas ir niokotas dvaras keliasi iš griuvėsių9 p.

Istorinės vietos primena apie didingą Onuškio praeitį12 p.

Stelmužės ąžuolo klonas sužaliuos rudenį11 p.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Laivai sugrįžta į Klaipėdą

Didžiųjų burlaivių regata – vienas įspūdingiausių renginių

Baltijos jūroje.

5 p.

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77) 1

Seime įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuri visiems dirbanti esiems draustų neatostogauti .

Gediminas STANIŠAUSKAS

Daugiau nei septynis dešimtme-čius kapitališkai neremontuotas uni-kalus keltuvas lankytojus pasiti ks susigrąžinęs tarpukario „drabužį“, įskaitant net brezenti nį stogą.

Žiojėjo iki pusmetrio ertmės

Iki praėjusių metų Kaune veikė du funikulieriai: 1931 m. įrengtas Žalia-kalnio keltuvas, kurį eksploatuojanti bendrovė „Kauno liftai“ atnaujino dar prieš kelerius metus, ir Aleksoto fu-nikulierius. Pastarąjį valdanti Kauno troleibusų bendrovė „Autrolis“ užsi-mojo suremontuoti taip ambicingai, kaip niekas iki tol nesiryžo.

„Funikulierius bus atkurtas taip tiksliai, kad Kaunas iš tiesų turėtų di-džiuotis prieš svečius“, – „Gimtajam kraštui“ pasakojo AB „Autrolis“ gene-ralinis direktorius Mindaugas Legas. Jo teigimu, apverktinos būklės kel-tuvui jau seniai reikėjo remonto, nes kapitališkai nebuvo remontuojamas nuo pat 1935 m. „Saugumo sumeti-mais mes jį apskritai sustabdėme“, – pridūrė M.Legas.

Dviejų ekspertizių išvadose teig-ta, kad daugiau nei 130 m ilgio funi-kulieriaus kelio betoniniame pagrin-de vietomis žiojėjo 50–70 cm gylio ertmės.

Betonas tiesiog neatlaikė klimato poveikio. Tyrinėtojai nustatė, kad lie-taus nuotekų surinkimo sistema ne-veikė jau kelis dešimtmečius.

Iš pradžių planuojama atnaujinti keltuvo kelią, vėliau – vagonėlius ir viršutinį bei žemutinį paviljonus. Pas-tarieji bus atnaujinti vėliau, nei pradės kursuoti autentiški vagonėliai.

Metalas neprarado savybių iki šių dienų

Šių metų birželį Aleksoto funiku-lieriaus kapitalinio remonto konkur-są laimėjusi bendrovė „Autokausta“ už 1,26 mln. Lt atnaujino betoni-nį kelio pagrindą, įrengė naują dre-nažo sistemą, o netrukus paties ir bėgius.

Jais keltuvo vagonėliai kursuos nuo Aleksoto papėdės iki apžvalgos

aikštelės, nuo kurios atsiveria kva-pą gniaužianti Kauno senamiesčio, bažnyčių ir Aleksoto tilto per Ne-muną panorama.

„Visi darbai atliekami prižiū-rint Kultūros paveldo departamen-to ekspertams, todėl ilgiausiai už-trunka įvairūs derinimai“, – pabrėžė „Autokaustos“ direktoriaus pava-duotojas Arūnas Bulovas.

Paveldo sargai reikalauja išsaugo-ti unikalias detales net atnaujinant

tvoros fragmentus. „Aišku, mums sudėtingiausia buvo išlaikyti kelio pasvirimo kampo tikslumą. Per visą jo ilgį paklaida negalėjo būti dides-nė nei 2–3 milimetrai“, – pasakojo A.Bulovas.

Jis iki šiol stebisi, kokį kokybišką metalą tarpukariu formuojant beto-ninį pagrindą naudojo statybinin-kai. Metalas iki šių dienų neprarado savo savybių.

Aktualijos

Saulius TVIRBUTAS

Kai kurie parlamentarai užsimojo griežčiau reglamentuoti dirbančiųjų teisę atostogauti . Jie siūlo pataisy-ti Darbo kodeksą taip, kad žmonės dirbti be atostogų galėtų ne ilgiau kaip dvejus metus.

Nenori ilsėti s

Vairuotoju ekspeditoriumi didme-ninės prekybos įmonėje dirbantis Jo-nas Karmalavičius, sužinojęs apie par-lamentarų kurpiamus planus leisti be atostogų dirbti tik dvejus metus, ne-sirinko žodžių. „Koks kieno reika-las, kiek aš atostogauju, kodėl valdžia nuolat ką nors nori sujaukti. Man iki pensijos liko mažiau nei ketveri me-tai ir aš specialiai neinu atostogų, kad išeidamas iš darbo gaučiau pinigų už nepanaudotas atostogas, štai tada ir pailsėsiu, o ne tada, kai liepia val-džia“, – piktinosi vyras.

Nedidelėje parduotuvėje dirbanti Roma Jankauskienė teigė, kad atos-togauti neinanti dėl mažo atlyginimo. „Gaunu tik šiek tiek daugiau nei mini-malią algą, todėl ir atostoginiai nedide-li, už juos niekur neišvažiuosi, bet juos vis tiek išleidi, o po atostogų tenka ilgai laukti kito atlyginimo, pragyventi labai sunku“, – guodėsi pardavėja.

Prieš metus abu funikulieriaus vagonėliai buvo nukelti , nes apsispręsta kapitališkai suremontuoti ne ti k juos, bet ir keltuvo kelią.Autoriaus nuotrauka

Aleksoto funikulierius pragyveno net savo kūrėjusVieną seniausių Europoje Aleksoto funikulierių mėginama prikelti naujam gyvenimui.

Albinas ČAPLIKAS

Lietuviai visais laikais ati dėdavo lėšų juodai dienai, gyveno pagal ūki-ninkų principą – nuėmęs derlių, jo dalį ati dėk sėklai. Taigi gal net per genus mūsų tauti ečiams perduodamas no-ras taupyti . Bet ar mokame tai daryti ? Bankininkai ti kina, kad vartojimo rin-ka jau atsigauna ir lietuviai vėl prade-da skolinti s. Kaip yra iš ti krųjų?

Taupome, bet nesutaupome

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, šalies gyventojai 2008 m. I ketvirtį bankuose turėjo sukaupę beveik 23 mlrd. Lt. Po metų – 23,5 mlrd. Lt. 2010 m. – 24,5 mlrd. Lt, o šįmet – jau 25,5 mlrd. Lt indėlių (ter-minuotų ir iki pareikalavimo). Taigi pinigų suma augo, tačiau ar sutaupė-me iš tikrųjų?

Nors šalies gyventojų indėliai bankuose siekia trečdalį šalies su-kuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau, palyginti su kitomis ES šalimis, vienam gyventojui ten-kanti suma yra nedidelė. Beje, Es-tijos gyventojų indėliai šiuo metu sudaro 28 proc. BVP.

Ar gyventojai linkę labiau taupy-ti, o ne vartoti, parodo vadinamoji taupymo norma, t. y. kokią dalį visų

gaunamų pajamų šalies gyventojai per metus sutaupo. Pagal šį rodik-lį per pastaruosius 15 metų Lie-tuvoje taupymo norma buvo apie 2 proc. – viena žemiausių ES (ES vidurkis yra 11 proc.). Pagal šį ro-diklį lygiuojamės tik su kaimynais latviais ir estais bei lenkiame ne-turtingiausias ES šalis – Bulgariją ir Rumuniją.

Neleis dirbti be atostogų

Nukelta į 3 p.

Nukelta į 2 p.

Gyventojų santaupos ti rpsta kaip ledasJeigu Vyriausybė skolintųsi Lietuvoje, paskolos ir palūkanos liktų šalyje, o šiuo pinigų nuvertėjimo metu nauda būtų ir valstybei, ir gyventojams.

Nukelta į 2 p.

Lietuviai visais laikais ati dėdavo lėšų juo-dai dienai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Darbo kodekso pataisos netrukus pa-sieks Seimą. Raimundo Šuikos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)2

Jungtinės profesinės sąjungos pir-mininkas Arvydas Dambrauskas mano, kad atostogos yra šventas rei-kalas ir dėl jų nekiltų jokių diskusijų, jei ne mažos algos. „Pas mus neveikia Europos socialinė chartija dėl teisės į teisingą atlyginimą, – teigė jis. – Ma-žos algos ne tik skurdina žmones, ver-čia juos vengti atostogų, bet ir stabdo ekonomikos augimą.“

Siūlo leisti tarti s

Lietuvos pramonininkų konfede-racijos viceprezidentas Jonas Guzavi-čius įsitikinęs, kad Darbo kodekso pa-taisų visai nereikia. „Niekas neabejoja konstitucine žmogaus teise pailsėti, atgauti jėgas, – kalbėjo jis. – Žvalus žmogus bus naudingas ir darbdaviui, o dabartinis Darbo kodeksas pakan-kamai gerai įtvirtina šią teisę.“

Pasak J.Guzavičiaus susitarti dėl atostogų dažnumo, trukmės užtek-tų kolektyvinės darbuotojų profesi-nės sąjungos ir darbdavių sutarties. „Leiskime žmonėms patiems spręsti, kas jiems geriau, o nesistenkime viską reglamentuoti, – mano pramoninin-kas. – Pavyzdžiui, prieš trejus metus buvo panaikinta teisė gauti kompensa-cijas tiems, kas turi papildomų atosto-gų už ilgą darbo stažą. Dabar žmogus būtinai turi eiti ilgesnių atostogų, nors jam gal palankiau susitarti su darbda-viu ir vietoje ilgesnio poilsio termino gauti piniginę kompensaciją.“

O Kauno regiono smulkių ir vi-dutinių verslininkų asociacijos pir-mininkas Arturas Mackevičius mano, kad sukauptos nepanaudotos atos-togos už daugiau kaip dvejus ar tre-jus metus yra anomalija. „Per tą laiką ir tie nepanaudotų atostogų pinigai nuvertėja dėl infl iacijos, – įsitikinęs A.Mackevičius. – Nepailsėjęs žmo-gus būna nervingas, daro daugiau klaidų, blogina psichologinį klima-tą kolektyve.“

Įpareigoti reikėtų ti k valdininkus

J.Guzavičius siūlo nepanaudotų atostogų apribojimus taikyti tik sa-vivaldybių, valstybės, biudžetinių įs-taigų tarnautojams. „Nereti atvejai,

kai tarnautojai, ministerijų darbuo-tojai, kiti valdžios atstovai, valstybi-nių įmonių vadovai sugeba pailsėti neidami ofi cialių atostogų, o paskui po kelerių metų gauna didžiules ne-panaudotų atostogų išmokas“, – kal-bėjo J.Guzavičius.

Pramonininko nuomone, tokios Darbo kodekso suteiktos galimybės daro žalą valstybei. „Juk tarnautojams mokamos algos ir išmokos už mūsų mokesčių pinigus, todėl jiems būtina numatyti griežtesnius atostogų regla-

mentus, tačiau privačiame sektoriu-je to daryti nereikia. Žinau ne vieną privačios įmonės vadovą, kuris sun-kesniais bendrovei etapais tiesiog ne-galėjo eiti atostogų. Todėl versti juos kenkti sau ir įmonei įstatymais būtų neprotinga“, – tvirtino J.Guzavičius.

Poilsis būtų privalomas

Dabar piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą. Kom-pensacijos dydis priklauso nuo nepa-naudotų kasmetinių atostogų. Jei dar-buotojui kasmetinės atostogos nebuvo

suteiktos daugiau kaip už vienus dar-bo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas atostogas.

Edvardo Žakario, Edmundo Jo-nylo ir Valerijaus Simuliko pateikta-me Darbo kodekso pataisų projekte siūloma, kad darbuotojas vienoje dar-bovietėje iš viso galėtų neatostogauti ne daugiau kaip dvejus metus. Už šį laikotarpį jis išeidamas iš darbo dar galėtų gauti kompensaciją. Projekte numatoma, kad darbuotojas per me-tus privalėtų panaudoti visas įstatymo numatytas 28 atostogų dienas. O jei negalėtų to padaryti per vienus me-tus, turėtų šį likutį išnaudoti ne vėliau kaip per kitus metus.

Gamintojai neišsaugojo archyvinės medžiagos

Daugiau kaip prieš 70 metų Alek-soto funikulierius tuometinei Kauno valdžiai kainavo apie 200 tūkst. Lt. Anuomet tai buvo labai didelė pinigų suma, nes dabartine verte susidarytų maždaug 2 mln. Lt.

Ekspertai atkreipė dėmesį ir į ne-įtikėtinai gerai išsilaikiusią vagonėlių kėlimo elektros įrangą, kurią paga-mino Šveicarijos bendrovė „Th eodor Bell & Cie. AG Kriens“. Pasak eks-pertų, šie įrengimai tarnaus dar ne vieną dešimtmetį.

Būtent į įmonės „Th eodor Bell & Cie. AG Kriens“ teisių perėmėjus kreipėsi UAB „Restauracija“ eksper-tai, mėgindami surinkti visą archyvi-nę medžiagą.

„Deja, ta įmonė jau seniai neeg-zistuoja, o jos teisių perėmėjai tikino, kad istorinės medžiagos apie Alek-soto funikulierių jie neišsaugojo“, – teigė „Restauracijos“ direktorius An-drius Striūna.

Vis dėlto iš istorinių šaltinių ir brėžinių pavyko atkurti net 90 proc. funikulieriaus anuometinio vaizdo. „Kaip įsukti kiekvieną varžtą, tokios medžiagos neturime, bet kaip surinkti vagonėlius ir kur bei kas turi būti, mes žinome labai tiksliai, nes turime brė-žinius“, – kalbėjo A.Striūna.

Šie vagonėliai 1934 m. į Kauną buvo atvežti dalimis ir tik vėliau su-rinkti. Juos planuojama iš išorės ap-kalti dailylentėmis, salonuose įrengti autentišką apšvietimą, stogą uždeng-ti brezentu. Pasak „Restauracijos“ va-dovo, Žaliakalnio ir Aleksoto keltuvų vagonėliai savo dizainu visiškai nepa-našūs į autentiškuosius. Po 1956 m. sovietų valdžia juos tiesiog apkalė fanera.

Pripažinti kultūros paminklais

Visoje Europoje veikia keli šimtai funikulierių, bet Kaune esantieji lai-komi vienais seniausių.

„Tarpukariu statytų funikulierių yra išlikę Vengrijoje, Bulgarijoje ir ki-tose valstybėse, bet kiekvienas jų buvo statomas atsižvelgiant į unikalias vie-tovės, klimato, funkcionalumo ypa-tybes. Tokių funikulierių kaip Kaune kitur vargu ar rasite“, – sakė „Restau-racijos“ vadovas A.Striūna.

Tarpukariu Aleksoto funikulie-rius per parą atlikdavo 226 reisus. Tik 1938 m., pavėžinęs 495,3 tūkst. žmonių, keltuvas išsilaikė savo lėšo-

mis ir net buvo šiek tiek pelningas.1960-aisiais funikulierius perkėlė 894 tūkst. keleivių. Ilgainiui norinčiųjų keltis srautas sumažėjo iki 100–150 tūkst. Šiuo požiūriu gerokai pelnin-gesnis yra Žaliakalnio funikulierius,

kuriuo kasmet pasikelia apie milijo-ną keleivių.

Abu funikulieriai 2003 m. Vyriau-sybės sprendimu yra paskelbti kultūros paminklais, o jiems įamžinti po vienų metų buvo išleisti ir pašto ženklai.

Aktualijos

Atostogos yra šventas reikalas ir dėl jų nekiltų jokių diskusijų, jei ne mažos algos.

Nukelia į senus laikusAudrys Karalius, architektas

Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriai se-niai nėra vien ti k transporto priemo-nės. Tai urbanisti nis anti kvariatas, ta-pęs Kauno savasti es simboliu. Kaip ir senoviniai automobiliai. Kolekcininkui juk ne taip svarbu, ar jie bus greičiausi kelyje Kaunas–Vilnius, todėl ta nuos-tata, kad funikulierių reikia atnaujinti pagal autenti ką, yra labai teisinga. Pa-menu, kai mano vaikai dar buvo maži, sąmoningai parinkdavau jiems maršru-tą taip, kad į centrą reikėtų nusileisti fu-nikulieriumi, ir suteikdavau vaikams ne-kasdienę pramogą. Tad funikulierius – tai tam ti kra senti mentali ir labai aiški mūsų sąsaja su istorija. Funikulierius mus tarsi nukelia į kitą laiko juostą ir matmenį. Jis ir parodo, kuo Kaunas ski-riasi nuo Elektrėnų.

Autenti škumas yra didžiausia vertybėDiana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė

Aleksoto funikulierius yra unikalus ir re-tas technikos paveldo palikimas. Tokių objektų Lietuvoje turime ti k du. Išlikusi autenti ška funikulieriaus įranga teikia mums ir būsimoms kartoms verti ngos informacijos apie tam ti kro laikotarpio techninę ir architektūrinę mintį . Apskri-tai bet kurio kultūros paveldo objekto autenti škumas yra didžiausia jo vertė. Jeigu tą autenti ką pavyko išsaugoti per įvairias istorines audras, tai juo labiau negalima sunaikinti atliekant tvarkybos darbus. Kultūros paveldo departamen-tas visada labai džiaugiasi, kai šitai suvo-kia ir esamų paveldosaugos reikalavimų laikosi kultūros paveldo valdytojai, tvar-kybos darbus atliekančios įmonės.

Aleksoto funikulierius pragyveno net savo kūrėjus

Neleis dirbti be atostogų

Taip iki 1956 metų atrodė autenti ški Aleksoto funikulieriaus vagonėliai, kasmet per-keldavę apie 700 tūkst. keleivių. Gedimino Stanišausko nuotraukos

Jau neegzistuojančios Šveicarijos bendrovės „Theodor Bell & Cie. AG Kriens“ su-montuoti elektros kėlimo mechanizmai iki šiol tarnauja nepriekaišti ngai.

Projekte numatoma, kad darbuotojas per metus privalėtų panaudoti visas įstatymo numatytas 28 atostogų dienas. O jei nega-lėtų to padaryti per vienus metus, turėtų šį likutį išnaudoti ne vėliau kaip per kitus metus. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Atkelta iš 1 p.

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77) 3

Kas gali paneigti „atkato“ galimybę?

Bankų sąskaitose šalies gyventojai turi gerokai daugiau nei reikia pasi-skolinti Vyriausybei, tačiau ši skoli-nasi užsienio rinkose ir moka dideles palūkanas.

„Jeigu Vyriausybė skolintųsi Lietu-voje ir mokėtų tiek, kiek moka už pa-skolą užsienyje, pavyzdžiui, 5–7 proc., tai visi šie pinigai pasiliktų Lietuvo-je – ir paskola, ir palūkanos. Nauda būtų ir valstybei, ir gyventojams, kurių indėliai bankuose šiuo metu tiesiog nuvertėja akyse. Kodėl nesiskolinama vidaus rinkoje? Į šį klausimą man nie-kas neatsako“, – piktinasi profesorius Rimvydas Jasinavičius.

Finansų ministrė ir premjero pa-tarėjai GK ne kartą tikino, kad gy-ventojai valstybei paprasčiausiai ne-skolins. Nepasitiki. Baiminasi, kad jų lėšos gali pražūti.

„Čia ne pasiaiškinimas. Ar Vyriau-sybė nors bandė gyventojams aiškinti? Nebandė. Kas kitas, jeigu ne Vyriau-sybė, turėtų rūpintis žmonių fi nansi-niu išprusimu? Juk akivaizdu, kad iš valstybės gauti nors 5–7 proc. metinių palūkanų yra naudingiau, nei iš bankų gauti tik 1–3 proc. palūkanų“, – aiški-na R.Jasinavičius.

Regis, visi turėtų būti suinteresuoti žmonių fi nansiniu švietimu.

„Tikrai ne visi suinteresuoti. Žino-te, stebėdamas valdininkų veiksmus aš padariau išvadą – kas galėtų paneigti galimybę, kad neveikia „atkato“ siste-ma? Brangiai skolinantis užsienyje kai kam tikriausiai lieka ne vienas mili-jonas, o štai jeigu būtų skolinamasi iš žmonių, nebūtų kam mokėti kyšių“, – daro išvadą profesorius.

Per 8 metus pinigai nuvertėja perpus

Lietuviai visais laikais atidėda-vo lėšų juodai dienai, gyveno pagal ūkininkų principą – nuėmęs derlių, jo dalį atidėk sėklai. Taigi lietuviams

gal net per genus perduodamas noras taupyti. Bet ar mokame taupyti?

„Deja, daugelis žmonių dar ne-suvokia, kad šiais laikais taupydamas senais būdais (pinigus laikydamas namuose ar bankuose) ne tik nesu-taupysi, bet net ir prarasi. Pinigus rei-kia investuoti, žinoma, reikia ir mokė-ti tai daryti“, – sako profesorius.

Kokie argumentai?„Jie labai paprasti. Paskaičiuokime.

Pastaraisiais metais vidutinė metinė infl iacija Lietuvoje buvo 3–5 proc., o palūkanos perpus mažesnės, todėl per

aštuonerius metus pinigai nuvertėja perpus. Mano žiniomis, nuo lito įve-dimo bankai siūlė ir tebesiūlo perpus mažesnes palūkanas nei yra infl iacijos koefi cientas“, – sako R.Jasinavičius.

Per bankus prateka 200 milijardų

Ar Vyriausybė gali daryti įtaką bankams? Tiesiogiai – negali. Dar aštriau Lietuvoje veikiančius komer-cinius bankus kritikuoja Seimo Biu-džeto ir fi nansų komiteto narys Vy-tautas Galvonas.

„Analizuodamas bankų veiklą Lie-tuvoje padariau išvadą, kad bankinis sektorius pasidalijo Rytų ir Vidurio Europą, štai kodėl į Lietuvą ateina tik Skandinavijos šalių bankai, štai kodėl iš esmės nėra konkurencijos. Per Lie-tuvos bankinę sistemą kasmet prateka apie 200 mlrd. Lt. Taigi vien už ele-mentarias paslaugas bankai uždirba mažiausiai 200 mln. Lt, todėl jiems net nerūpi mūsų valstybės ekonomi-ka“, – sako V.Galvonas.

Seimo narys kerta ir Vyriausybei.„Po fi nansų krizės kitose ES šaly-

se žmonėms bandoma aiškinti, kaip reikia elgtis su pinigais, tačiau ne Lie-tuvoje. Kitose šalyse valdžia supranta, kad daugelis žmonių yra neprofesio-nalūs rinkos dalyviai, todėl jiems rei-kia pagelbėti“, – rėžia V.Galvonas.

Lietuviai neskuba skolinti s

Lietuviai skolinasi gerokai mažiau nei kaimynai. Be to, net ir atsigau-nant rinkai gyventojai vartojamųjų paskolų ėmė vis mažiau. Tiesa, ban-kininkai tikina, kad šįmet gerokai su-mažėjęs vartojamųjų paskolų likutis bankuose tik parodo, kad gyventojai mažiau skolinosi per krizę, taigi ne-mažai anksčiau paimtų paskolų ne-seniai buvo grąžinta. Tačiau banki-

ninkai taip pat teigia, kad po kelerių metų pertraukos gyventojai vėl pra-dėjo imti naujas vartojamąsias pasko-las. Kiek jų imama? Šie duomenys labai kuklūs.

Neseniai apklausą atlikusi ben-drovė „Sprinter tyrimai“ skelbia, kad beveik trečdalis apklaustųjų šie-met ketina imti nedideles vartoja-mąsias paskolas – nuo 500 iki 5 000 Lt, beveik tiek pat apklaustųjų keti-na skolintis nuo 5 iki 10 tūkst. Lt. Apie didesnes sumas galvoja nedaug gyventojų. Pavyzdžiui, daugiau nei 20 tūkst. Lt planuoja skolintis tik 6 proc. apklaustųjų. Beje, pernai tokių buvo 17 proc.

Vartojimas augs iš sutaupytų pinigų

Lietuvos pramonininkų konfe-deracijos Ekonomikos ir fi nansų de-partamento analitikas Aleksandras Izgorodinas irgi malšina bankinin-kų džiaugsmą: „Pastebiu, kad gyven-tojai daug ko išmoko iš krizės, labai abejoju, jog jie vėl yra linkę skolintis. Rimtai nevertinu pranešimų, kad gy-ventojai vėl didina vartojimą – ir var-todami, ir skolindamiesi gyventojai išlieka konservatyvūs.“

Gal gyventojai pasimokė iš kri-zės?

Finansų analitikai daro išvadą, kad jeigu ir atsigaus vartojimas, tai naudo-jant sutaupytus pinigus, o ne skolintus (kaip tikisi bankininkai). Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vidaus rinka šiuo metu yra vienas iš nedaugelio šviesos spindulių, teikiančių vilties šiemet gyventi geriau nei pernai. Ji atkunta, nors infl iacija ir suryja esminę kuklaus vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo privačiame sektoriuje dalį, o „įšaldytas“ pajamas gaunančius biudžetininkus, pensinin-kus ir kitus socialinių pašalpų gavėjus verčia gyventi blogiau.

Aktualijos

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@gimtasiskrastas.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060.Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius, Rūta Klišytė.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gyventojų santaupos ti rpsta kaip ledas

Pastaraisiais metais viduti nė meti nė infl iacija Lietuvoje buvo 3–5 proc., o palūkanos perpus mažesnės, todėl per aštuonerius metus žmonių pinigai bankuose nuvertėja beveik perpus.

Atkelta iš 1 p.

Kitai krizei gyventojai bus pasiruošę geriauNorbertas Žioba, „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius

Palyginę praėjusių ir šių metų pirmo pusmečio rezultatus matome, kad var-tojimas atsigauna, ir man džiugu, jog atsigavimas sveikas, t. y. nėra beato-dairiško vartojimo augimo, koks buvo prieš krizę. Krizės pamoka? Tikriausiai. Gyventojai jau dažniau galvoja, kad su pinigais reikia elgti s atsargiai. Manau, kad atėjus kitai krizei (o ji ti krai ateis) gyventojai bus labiau jai pasirengę. O bankai? Neslėpsiu, kad kai kurie ban-kai stengiasi kuo greičiau susigrąžinti savo buvusius fi nansų portf elius ir gal pradeda elgti s ne taip griežtai, kaip reikėtų, tačiau daugelis jų neužmir-šo diskusijų apie atsakingą skolinimą. Mes pritariame Lietuvos banko ragini-mui riboti paskolas būstui įsigyti , t. y. laikyti s nustatyto paskolos santykio su gaunamomis šeimos pajamomis. Rei-kalavimai įsigalios nuo šių metų spa-lio pradžios.

Sparčios paskolų plėtros laikai jau negrįšNerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Jeigu lygintume gaunamų pajamų ir paskolų iš bankų santykį, galėtume da-ryti išvadą, kad lietuviai yra mažiausiai pasiskolinę ES. Nors paskolų augimas buvo labai spartus nuo 2004 iki 2008 m., tačiau visos paskolos šiuo metu suda-ro šiek ti ek mažiau nei pusę meti nių disponuojamų pajamų. Pavyzdžiui, ES rinkoje viduti niškai – 95 proc. meti nių pajamų, o Esti joje skolinamasi dvigubai daugiau, taigi dėl šios priežasti es jos ekonomika augo sparčiau, nes namų ūkiai skolinosi daugiau – savo varto-jimą fi nansavo iš skolintų pinigų. Šia prasme mūsų padėti s yra geresnė.Ar lietuviai skolinsis? Manau, kad var-tojamosios paskolos augs, tačiau šis augimas bus subalansuotas, nesku-bus, nes gyventojai dar neužmiršo kri-zės grėsmės. Kita vertus, ir bankai šiek ti ek konservatyviau ir atsargiau verti na galimybes suteikti paskolas.

(Užs. 268)

Bankų sąskaitose šalies gyventojai turi gerokai daugiau nei reikia pasiskolinti Vyriausybei, tačiau ši skolinasi užsienio rin-kose ir moka dideles palūkanas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2007 m. 2,437

2008 m. 3,076

2009 m. 3,031

2010 m. 3,151

2011 m. 1,721

Vartojamųjų paskolų likučiai bankuose I metų ketvirtį (mlrd. Lt)

Šalti nis: Lietuvos bankų asociacija

Gimtasis kraðtas

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)4

Stasys JOKŪBAITIS

Tautą vis raginusi veržtis diržus pati Lietuvos valdžia to daryti, atrodo, visai neketina. Dar ne taip seniai kles-tėjo politinis, o dabar viršų ima val-dininkų turizmas. Kol premjeras An-drius Kubilius su savo bendražygiais mynė dviratį vis sukdamas į dešinę ir mėgavosi kitais atostogų malonu-mais, Ministro Pirmininko pirmasis vicekancleris Giedrius Kazakevičius, į draugiją pasikvietęs žavią kolegę, Mi-nistro Pirmininko tarnybos Strategi-nio valdymo departamento planavi-mo ir stebėsenos skyriaus vadovę Eglę

Rimkutę, smagiai leido laiką Naujo-joje Zelandijoje.

Kiekvieno, nors ir paties aukščiau-sio valdininko, valia, kur ir su kuo va-sarą leisti laiką, tačiau šiuo atveju yra viena „smulkmenėlė“. Jei tikėtume ofi cialia mūsų valdininkijos versija, Vyriausybės pirmasis vicekancleris G.Kazakevičius Naujojoje Zelandi-joje su kelionės palydove visai ne atos-togavo, o pagal specialią Vyriausybės programą „Valdymo, orientuoto į re-zultatus, tobulinimas“ kėlė kvalifi ka-

ciją, esą domėjosi, kaip dirba šios vals-tybės institucijos.

Na, tiek jau to, kad mūsų valdinin-kams atrodo, jog šioje srityje Naujoji Zelandija perspjovė visą senąją Eu-ropos demokratiją, iš kurios mums jau nėra, ko mokytis, todėl žinių rei-kia ieškoti kur kas tolimesnėse šalyse. Jei jie į tokius kvalifi kacijos „kursus“ važiuotų savo lėšomis, iš viso nebūtų apie ką kalbėti.

Bet jie tam leido Europos Sąjungos paramos pinigus. Ir ne šiaip sau leido, o švaistė. Pasvarstykite patys – kelionei išleista daugiau kaip 40 tūkstančių litų. Vien lėktuvo iš Vilniaus į Naujosios Zelandijos sostinę Velingtoną ir atgal bilietai atsieina kone 20 tūkst. litų.

Nesispaudė mūsų valdininkai ir nuvykę į Naująją Zelandiją. Vien už keliavimą kitomis transporto rūši-mis – autobusais, traukiniais, taksi, už lydinčio asmens į susitikimus pas-laugas paklojo dar apie 17 tūkst. litų. Ir ne kokiame nors studentų ar dok-torantų bendrabutyje Naujosios Ze-landijos valdymo patirties pasisemti

ištroškę mūsų valdininkai apsigyve-no, o ištaigingame viešbutyje „James Cook Hotel“, kaip piniguose besi-maudantys pasaulio verslininkai.

Vargšė Europos Sąjunga – kas nori, tas ją apgaudinėja, ne tik Graikija, bet ir mūsų valdininkėliai. Tačiau ši žinia, atrodo, pribloškė ir Europos socialinio fondo agentūrą. Pamačiusi išlaidų po-pierius ji iškart atsisakė jas padengti.

Sutrikęs dėl tokio švaistūnišku-mo mūsų skaitytojas tikriausiai jau klausia: nejaugi tie valdininkai pa-tys sugalvojo šią kelionę ir išvažia-vo po pasaulį pasižmonėti už Euro-pos Sąjungos paramos pinigus? Ne, pasirodo, taip dar liepos pradžio-je nusprendė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Būtent jis su-galvojo, kad valdininkų pora galėtų ten nuvykti už specialios Vyriausy-bės programos „Valdymo, orientuo-to į rezultatus, tobulinimas“ lėšas.Ofi cialiai skelbiama, kad šios progra-mos tikslas – pasinaudojus sėkmin-giausia tarptautine praktika diegti į rezultatus orientuotą valdymą. Pro-gramą įgyvendina ne tik Vyriausybė, bet ir Finansų ministerija, o ES lė-šomis fi nansuoja Europos socialinio fondo agentūra.

Šiomis dienomis visai šiai istori-jai išnirus į dienos šviesą, neapsiken-tęs Seimo Tėvynės sąjungos-Lietu-vos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma paragino savo partijos kolegą premjerą Andrių Ku-bilių griežtai reaguoti į Ministro Pir-mininko tarnybos valdininkų kelionę. Politikas savo socialiniame tinkle Vy-riausybės vadovui netgi pasiūlė atsisa-kyti G.Kazakevičiaus, kaip praradu-siojo pasitikėjimą, paslaugų.

Principinga pozicija. Neaišku tik viena, kodėl dėl šios švaistūniš-kos kelionės nesiūloma trauktis pa-čiam Ministro Pirmininko kancleriui D.Matulioniui, sumaniusiam ir palai-minusiam šią vadinamąją komandi-ruotę? Gal todėl, kad tradiciškai Lie-tuvoje kalčiausias būna iešmininkas?

Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

Europos stati sti kos agentūros „Eurostat“ duomenimis, pagal eko-nomikos augimo tempą Lietuva užima antrą vietą Europos Sąjun-goje. Šalies ekonomika antrą šių metų ketvirtį , palyginti su ati ti n-kamu praėjusių metų laikotarpiu, pakilo net 5,9 proc. Tačiau ar ti krai jau įveikėme krizę? Juolab kad pirmoje vietoje pagal ekono-mikos augimą yra Esti ja (8,4 proc.), o trečioje – Latvija.

Ar jau įveikėme ekonomikos krizę?

Krizė mūsų galvoseKęstuti s Glaveckas, Seimo narys, liberalas

Kol kas įveikėme tik pirmąjį kal-nelį, o amerikietiškuose kalneliuose jų yra ne vienas. Juk kartu su liku-siu pasauliu verdame viename ka-tile, o tos ekonominės problemos vis kartojasi. Kai kurios šalys buvo priverstos gelbėti bankus, Lietuva tokių dalykų išvengė. Europos vals-tybės, taip pat ir Jungtinės Ameri-kos Valstijos per krizę labai daug skolinosi, o mūsų skola, palyginti su kitomis šalimis, išaugo ne tiek ir daug. Be to, pastaraisiais me-tais elgėmės daug protingiau nei 2008-aisiais. Ekonomikai atleido-me virvę, kuri buvo labai stipriai užveržusi kaklą. Bet pati didžiausia problema yra ne fi nansiniuose ins-trumentuose ar ekonomikoje, o pir-miausia mūsų pačių galvose. Būtent tai gali sukelti antrą krizės bangą. Kad jos išvengtume, būtina pertvar-kyti visą valstybės valdymą, inven-torizuoti korumpuotą valdininkiją, reformuoti visą socialinės rūpybos ir pašalpų sistemą. Deja, valdančio-joje koalicijoje kol kas tam trūksta politinės valios.

Valdžia pučia miglą į akisAlgirdas Sysas, Seimo narys, socialdemokratas

Lietuva neįveikė jokios krizės. Op-timistinę miglą į akis mėgina pūsti val-džia. 2012 m. vyks nauji Seimo rinki-mai, todėl dabartiniai valdantieji nori įtikinti žmones, kad per trejus metus viską darė labai gerai. Tai propaganda. Labai daug ką pasako skaičiai. Bedar-bių mažėja tik Lietuvos darbo biržos suvestinėse, o „Eurostat“ skelbia, kad nedarbas šalyje siekia 17 proc. Emi-gracijos mastas irgi nesumažėjo, o naujausi visuomenės nuomonės tyri-mai rodo, kad žemiau skurdo ribos gy-vena 20 proc. šalies piliečių. Kokia kri-zė baigėsi, jei „Maisto banko“ paketus gauna beveik pusė milijono žmonių?! Be to, kylant darbo našumui, atlygini-mai kažkodėl mažėja. Taigi apie kokį lipimą iš duobės galime kalbėti? Tie, kurie sako, kad krizė baigiasi, tik ty-čiojasi iš visuomenės. Sunkmetį įveik-sime tik tada, kai žmonės gaus tokias pajamas, kokios buvo iki krizės. Juk net perkamoji galia yra sumažėjusi, nes infl iacija šoktelėjo apie 12,5 proc. Tad tai, ką per trejus metus pridirbo konservatoriai, ateityje teks srėbti dar ne vienai Vyriausybei.

Rimanto Dovydėno piešinys

Sutrikęs dėl tokio švaistūniškumo mūsų skaitytojas jau klausia: nejaugi ti e valdininkai patys sugalvojo šią kelionę ir išvažiavo po pasaulį pasižmonėti už ES paramos pinigus?

Pasisemti pati rti es į... Naująją Zelandiją

Kol premjeras Andrius Kubilius su savo bendražygiais mynė dviratį vis sukdamas į dešinę ir mėgavosi kitais atostogų ma-lonumais, Ministro Pirmininko pirmasis vicekancleris Giedrius Kazakevičius, į draugiją pasikvietęs žavią kolegę, smagiai leido laiką Naujojoje Zelandijoje. GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77) 5Pomėgiai

Diana RADEJEVAITĖ

Savaitgalį uostą papuoš šimtai burių, o Klaipėda sutrauks neregė-tas minias žmonių.

Šalies kultūros uostas

Rugpjūčio 18–21 dienomis Klai-pėdoje vyksta vienas įspūdingiausių buriavimo renginių Baltijos jūroje – „Th e Culture 2011 Tall Ships Rega-ta“. Po sėkmingo renginio „Th e Tall Ships’ Races 2009“ Klaipėda 2011 metais vėl priima burinį laivyną.

Šiemet svarbiausi regatos renginiai Klaipėdoje bus šventės atidarymas, laivų lankymas, įgulų paradas, kapi-tonų vakarienė, įgulų vakaras, sporti-nės varžybos, ekskursijos ir priėmimai laivuose. Klaipėdą keturioms dienoms pavirs tikru šalies kultūros uostu.

Marinisti nių festi valių sezonas

Tarptautinė buriavimo mokymo organizacija („Sail Training Internatio-nal“ – STI) rengia šią neįprastą regatą, kad pažymėtų Suomijos Turku miesto, kaip Europos kultūros sostinės, metus. „Th e Culture 2011 Tall Ships Regata“ vyks po „Th e Tall Ships’ Races 2011“ ir taip pratęs didžiųjų burlaivių festivalių sezoną iki rugsėjo mėnesio.

Klaipėda ir Gdynė (Lenkija) su-tarė sujungti jėgas su Turku mies-tu ir surengti du lenktynių etapus, kuriuose svarbus ne vien lenktynių azartas, bet ir šių trijų šalių kultūra ir regatą priimančių miestų savitu-mas. Didžiųjų burlaivių regata pra-sidės Klaipėdoje, iš kurios laivynas lenktyniaus iki Turku, o iš ten – iki Gdynės miesto.

„The Tall Ships’ Races“ istorija

Regatos „Th e Tall Ships’ Races“, anksčiau vadintos „Cutty Sark“, is-torija siekia 1872 m.

Tada į savo pirmą reisą išplaukė legendinis anglų tristiebis burlaivis „Cutty Sark“, tituluojamas greičiausiu XIX a. pabaigos–XX a. pradžios bur-laiviu. Jo pasiektas greičio rekordas: iš Australijos į Angliją – per 69 dienas.

Burlaivis, kurio korpuso ilgis 85,34 m, plotis 10,97 m, keliamoji galia 2 133 tonos, gabeno arbatą iš Kinijos, vilną iš Australijos, džiutą iš Filipinų ir kitas prekes.

Savotiškos burlaivio „Cutty Sark“ ir jo konkurento „Termophylae“ var-žybos prasidėjo būtent arbatos ir vil-nos keliuose, kai „Cutty Sark“ nuolat lenkdavo savo konkurentą. Kapito-nų, laivų savininkų ir paprastų pilie-čių susidomėjimas burlaivių lenkty-nėmis tuo metu Anglijoje jau buvo pasiekęs lažybų lygį. Lažintasi dėl greičiausiai į uostą atplauksiančių krovinius gabenančių laivų.

„Cutty Sark“ (liet. – trumpi marš-kinėliai) laivas taip pavadintas škotų kilmės poeto Roberto Bernso epinės poemos „Tomas O‘Šanteris“ vienos iš herojų – jaunos greitos raganos, apsirengusios tik trumpais marški-nėliais, – vardu.

Iš kelių šimtų XVII–XVIII a.

plaukiojusių burlaivių iki šių dienų išliko tik šis vienas. Kaip muziejus, jis nuo 1957 m. stovi sausame doke Grinviče, Londone.

Sporti nis ir kultūrinis renginys

1938 m. Stokholme buvo su-rengtas pirmas mokomųjų burlai-vių sąskrydis ir įsteigta Šiaurės Eu-ropos mokomųjų burlaivių sąjunga (1936 m. Prancūzijoje įkurtos pres-tižinės kapitonų draugijos „Amica-le Internationale des Capitaines au Long Course Cap-Horniers“ pa-vyzdžiu). Jos veiklą nutraukė karas, ir tik praėjus 10 metų po karo britų admiralitetas vėl pradėjo darbą: buvo įkurta Mokomųjų burlaivių asociacija

(„Sail Training Association“ – STA), kurią 2002 m. pakeitė Tarptautinė buriavimo mokymo organizacija.

1956 m. STA surengtoje 750 my-lių regatoje nuo To Bei įlankos Pietų Anglijoje iki Lisabonos dalyvavo 22 burlaiviai iš 11 šalių. Regata sulaukė didžiulio susidomėjimo, ir jos orga-nizatoriai nusprendė renginį paversti tradicine vasaros švente, vykstančia kas antri metai. 1958 m. lenktynėse iš Bresto (Prancūzija) iki La Korunjos (Ispanija) plaukė 17 laivų iš 12 šalių.

STA turėjo rūpintis, kad didieji burlaiviai neišnyktų. Buvo nuspręsta, kad regata turėtų būti ne vien spor-tinis, bet ir kultūrinis renginys, po-puliarinantis buriavimą, skatinantis jaunimą išmėginti savo jėgas jūroje ir

stiprinantis draugystę tarp įvairių šalių buriuotojų mėgėjų bei profesionalų.

Paplito po visą pasaulį

Praėjus keleriems metams regata tapo tokia populiari, kad ją pradėta rengti visame pasaulyje. „Th e Tall Ships’ Races“ laivynas išaugo nuo 22 laivų 1956-aisiais iki daugiau nei 100 dalyvių pastaraisiais metais.

„Th e Tall Ships’ Races“ paskati-no nacionalinių buriavimo mokymo asociacijų įkūrimą visame pasaulyje ir daugybės kitų regatų, švenčių bei fes-tivalių, susijusių su buriniais laivais, at-siradimą. Skaičiuojama, kad šiuo metu Europoje kasmet vyksta daugiau nei 200 jūros festivalių, kurių pagrindinis akcentas yra tradiciniai buriniai laivai. Žymiausias iš tokių renginių išlieka „Th e Tall Ships Races“.

Įspūdinga kulminacija – paradas

Priimančio miesto renginio kul-minacija tampa įgulų paradas mies-to gatvėmis ir uostą paliekančių, į jūrą išplaukiančių, burlaivių paradas. Re-gatoje dalyvauja įvairių tipų ir amžiaus buriniai laivai (ilgesni nei 9,14 m), ku-rie skirstomi į kelias klases: A klasė – visi laivai skersinėmis burėmis, ilgesni nei 40 metrų (pvz., barkentinos, brigai, brigantinos ir kt.); B klasė – tradicinio apiburinimo laivai, trumpesni nei 40 m (paprastai su gafelinėmis burėmis); C klasė – modernaus (bermudinio) bu-rių tipo laivai, trumpesni nei 40 m ir nenaudojantys spinakerių; D klasė – modernaus apiburinimo laivai, nau-dojantys spinakerius.

Pagrindinė sąlyga, keliama rega-toje dalyvaujančių laivų įguloms, – ne mažiau nei pusę įgulos turi sudaryti jaunimas nuo 15 iki 25 metų. Taip siekiama pagrindinio STI tikslo – buriuojant ugdyti jaunus skirtingų tautybių, religijų ar socialinių sluoks-nių žmones, suteikti jiems naujos pa-tirties ir galimybę dirbant komando-je įveikti fi zinius, emocinius iššūkius ir skatinti tautų draugystę.

Šios STI pastangos buvo įvertin-tos 2008 m. – organizacija buvo no-minuota Nobelio taikos premijai.

Laivai sugrįžta Laivai sugrįžta į Klaipėdąį Klaipėdą

Didžiųjų burlaivių regata – vienas įspūdingiausių reginių Balti jos jūroje.

Didžiųjų burlaivių regata prasidėjo Klaipėdoje. Nuo čia laivynas lenktyniaus iki Turku, o iš ten – iki Gdynės miesto.

Kasmet – vis kitoje jūroje2002 m. įkurta Tarptauti nė bu-

riavimo mokymo organizacija („Sail Training Internati onal“ –STI) vieni-ja daugiau nei 20 nacionalinių or-ganizacijų, atstovaujančių tokioms šalims kaip Australija, Belgija, Ka-nada, Danija, Suomija, Prancūzi-ja, Vokieti ja, Airija, Italija, Latvija, Olandija, Norvegija, Lenkija, Por-tugalija, Rusija, Ispanija, Švedija, JAV, Didžioji Britanija ir kt. Lietuvos buriavimo mokymo asociacija į šią tarptauti nę šeimą priimta 2007 me-tais. STI regatą „The Tall Ships’ Ra-ces“ organizuoja kiekvienais metais vis kitose jūrose, tačiau lenktynės visur vyksta trijose atkarpose tarp keturių skirti ngų valstybių uostų.

Pagrindinis regatos prizas, dėl kurio kovoja kiekvieno laivo įgula, yra sidabrinis burlaivio „Cutt y Sark“ modelis, kuris simbolizuoja regatos ti kslą – laivų įgulų bendradarbiavi-mą ir draugystę.

Tradiciškai pirmas „The Tall Ships’ Races“ regatos etapas – tai lenkty-nės tarp dviejų uostų, antras – lais-vas perplaukimas į kitą uostą, kurio metu laivai nelenktyniauja, keičiasi įgulų nariais, trečias etapas – lenkty-nės plaukiant į paskuti nį uostą.

Kiekviename iš lenktynes prii-mančių uostų 4 dienas vyksta šven-tė: susiti kimai, priėmimai, koncer-tai, apdovanojimų ceremonija, sporto varžybos ir kiti renginiai.

Didieji burlaiviai skrodė Balti jos bangas

2009 m. liepos 2–5 d. Gdynėje (Lenkija) prasidėjo pirmas „The Tall Ships’ Races Balti c 2009“ etapas. Joje startavę burlaiviai lenktyniavo plaukdami į antrą „The Tall Ships’ Races Balti c 2009“ regatos uostą – Sankt Peterburgą (Rusija), regatą pri-ėmusį liepos 11–14 d. Nelenktyni-nis devynių dienų buriavimas vyko iš Sankt Peterburgo į Turku uostą Suo-mijoje, kuris legendinėmis burėmis mėgavosi liepos 23–26 d. ir iš kurio startavę burlaiviai varžėsi fi nalinia-me varžybų etape Turku–Klaipėda.

Liepos 31–rugpjūčio 3 d. Klaipėdą papuošė šimtai burių. 2009-aisias at-plaukė 99 laivai: 18 – A klasės burlai-vių, apie 20 – B klasės burlaivių, 61 – C ir D klasės jachta. Renginyje dalyvavo apie 3 000 laivų įgulų narių.

Klaipėdoje vyko regatos „The Tall Ships’ Races Balti c 2009“ pasiti kimo ir išlydėtuvių šventės, miesto svečiai galėjo gėrėti s uostą paliekančių ir į jūrą išplaukiančių burlaivių paradu.

Norvegijos ambasadoriumi vadinamame burlaivyje „Christi an Radich“ lenktynėse dalyvaujanti s įgulos jaunimas krante smagiai leidžia laiką.

Prie burlaivio „Sedovas“ rindos.Lilijos Valatkienės nuotraukos

73 metrų ilgio burlaivis „Christi an Radich“ aktyviai dalyvauja lenktynėse „Tall ships“ .

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)6

Robertas SABALIAUSKAS

Kaune pastatytos didžiausios Balti -jos šalyse „Žalgirio“ sporto arenos pa-ti kimumą po ilgai ir kruopščiai vykusių pati krinimų patvirti no Valstybinė sta-tybos užbaigimo komisija. Jai pirminin-kavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Kastyti s Skie-čius savo parašu ofi cialiai patvirti no, kad arena ti nkama naudoti .

Nuodugniai ti krino kiekvieną detalę

Praėjusį antradienį Kauno savi-valdybės administracijos direktorius

Antanas Navakauskas ir arenos sta-tybos darbus kuravęs Statybos sky-riaus vedėjas Vigimantas Abrama-vičius bylą su valstybinės komisijos parašais padėjo ant mero Rimanto Mikaičio stalo.

Nutraukęs atostogas, miesto va-dovas džiaugėsi ir dėkojo visiems už atliktus darbus.

„Komisija nuodugniai tikrino kiekvieną arenos detalę, po kaulelį išnarstė detaliuosius planus ir brė-žinius. Žinome, kokio tai dydžio pastatas ir kiek storų tomų suda-ro arenos dokumentacija, todėl ne-nuostabu, kad visas procesas užtru-ko“, – Kauno miesto savivaldybės pranešime cituojamas administraci-jos direktorius A.Navakauskas.

Iškilmingas „Žalgirio“ arenos ati-darymas ir pirmos draugiškos Lie-tuvos ir Ispanijos rinktinių krepši-nio rungtynės arenoje vyko vakar.

Pasiruošta ir teroristi niams antpuoliams

Prieš atidarant didžiausią Balti-jos šalyse sporto areną buvo sureng-tos pirmos rimtos specialiųjų tarnybų pratybos. Imituotas teroristinis išpuo-lis – „nešvarios“ bombos sprogimas per Europos vyrų krepšinio čempio-natą. Pratybų tikslas – koordinuoti įvairių specialiųjų tarnybų veiksmus, patikrinti, kaip organizuojama su-žeistųjų ir žuvusiųjų evakuacija, pa-galbos teikimas sužeistiesiems.

Pratybos ir arenos paruošimas įvairiems incidentams specialiųjų tarnybų ekspertų įvertinti labai tei-giamai.

Papuoš neoniniu pavadinimu

Daugeliui miestiečių domintis, ar didžiausia Baltijos šalyse arena turės savo vardą, kuris būtų ryškiai mato-mas, arenos autorius Eugenijus Mi-liūnas atsako: „Taip“. Pasak žinomo architekto, šiuo metu jis kuria eski-zus, kaip galėtų atrodyti „Žalgirio“ arenos pavadinimas.

Planuojama, kad jis bus neoninis ir ryškiai švies vakarėjančio Kauno panoramoje.

Taip pat artimiausiu metu pla-nuojama uždėti ažūrą ant viršuti-nio arenos aukšto, kuris pridengs išorėje matomas vidines pastato sistemas.

Vyks daugybė pramoginių renginių

Kauno pramogų ir sporto rūmai yra vieni didžiausių ir daugiausia lankytojų galinčių priimti pramo-gų ir sporto rūmų Lietuvoje. Iki šiol Kauno apskrityje pramogų ir spor-to rūmų nebuvo. Įvairūs nedideli pramoginiai ir sporto renginiai iki šiol buvo rengiami senutėje Kauno sporto halėje, tačiau ji visiškai ne-tinka 2011 m. Europos krepšinio pirmenybėms rengti.

Kauno „Žalgirio“ arenos pastaty-mas yra strategiškai svarbus žingsnis siekiant didinti regiono patrauklu-mą ir skatinti atvykstamąjį turiz-mą. Daugiafunkciai sporto objek-

tai, arenos, kuriose gali vykti įvairūs tarptautiniai kultūriniai, pramogi-niai, sporto ir kiti renginiai, pri-trauks turistų ar pratęs jų viešnagę, praplės siūlomų turizmo produktų įvairovę.

Beje, Kauno arenoje vyks ne tik Europos krepšinio čempionato ko-vos, naujojo Eurolygos sezono var-žybos, bet ir populiarių pasaulyje muzikos atlikėjų pasirodymai. Įspū-dingoje naujoje Kauno arenoje dar šiemet apie savo koncertus yra pa-skelbę JAV dainininkas Lenis Kra-vicas, britas Džeimsas Blantas, taip pat beprotiško populiarumo šiemet visame pasaulyje sulaukęs popmu-zikos duetas HURTS iš Didžio-sios Britanijos, elektroninės muzi-kos legenda iš Prancūzijos Žanas Mišelis Žaras, garsiosios SMOKIE grupės siela Krisas Normanas, iš-skirtinio balso atlikėja Boni Tailer. Na, o jau kitų metų pradžioje lan-kysis griausmingieji rokeriai iš Vo-kietijos „Rammstein“.

Kauno arenos atidarymo data buvo atidėliojama bent tris kar-tus. Kauno arenos statybų baigimo data iš pat pradžių buvo planuoja-ma 2010 m. rugsėjo mėnesį, tačiau ji taip pat ne kartą keitėsi. Bet visa tai jau praeityje, svarbiausia – Lie-tuva turi dar vieną didžiulę sporto ir pramogų areną, kurioje bus galima rengti svarbius ir prestižinius sporto bei muzikos renginius.

Parengta pagal Eltos ir kaunoarena.lt inf.

Sportas

Pirmųjų daugiadienių dviračių lenktynių „Balti c Chain Tour“ pir-mą etapą užvakar po galingo fi ni-šo sprinto laimėjo Lietuvos rink-ti nės narys Gediminas Bagdonas. 25 metų dvirati ninkas 176,2 km nuvažiavo per 4 val. 2 min. 44 sek. G.Bagdonas antradienį laimėjo ir šių lenktynių prologą.

„Buvo nelengva, nes netrūko vė-juotų ruožų. Viso etapo metu kon-troliavome padėtį. Šiandien abi Lietuvos komandos susijungė į vie-ną – visa šalies rinktinė ir Klaipėdos komanda buvo kaip vienas kumštis. O man beliko gerai fi nišuoti. Kon-kurencija tikrai buvo didelė, artėjant

fi nišui buvo net susistumdymų – laimėti norėjo visi. Džiaugiuosi, kad fi nišo sprinte sėkmė lydėjo mane“, – po varžybų sakė G.Bagdonas.

Pirmame etape dviratininkai iš Vilniaus per Širvintas ir Ukmergę važiavo į Panevėžį. Atvykę į Aukš-taitijos sostinę, dviratininkai įveikė tris ratus po 9 kilometrus.

Antras finišavo 42 metų le-gendinis Estijos dviratininkas Ja-nas Kirsipu („Champion System“), trečias – latvis Andris Smirnovas („Rietumu-Delfi n“).

Penktą vietą užėmė lietuvis Vy-tautas Kaupas („Diff erdange“), de-vintą – Darijus Džervus (Lietu-vos rinktinė), o dvyliktą – Lietuvos

čempionas Ramūnas Navardauskas (Lietuvos rinktinė).

2002 m. „Tour de France“ lenk-tynių prizininkas Raimondas Rum-šas (Lietuvos rinktinė) liko 36-as.

Iš 102 dviratininkų klasifi kuoti 99.„Etapas buvo tikrai įdomus. Dvi-

ratininkai surengė labai daug pabėgi-mų“, – komentavo į lenktynes svečio teisėmis atvykęs Seulo olimpinių žai-dynių čempionas Artūras Kasputis.

Bendroje lenktynių įskaitoje pir-maujantis G.Bagdonas antrą vietą užimantį šių metų „Tour de France“ lenktynių dalyvį R.Navardauską lenkia 16 sek. Trečią vietą užima J.Kirsipu. Jis lyderiui pralaimi 17 sek.

Antrame etape vakar lenktynių

dalyviai iš Panevėžio per Pasvalį, Pakruojį važiavo į Šiau-lius (159,6 km). Trečias etapas bus surengtas Latvijoje – sportininkai važiuos iš Rygos į Sigul-dą. Paskutinysis, ketvirtas, eta-pas vyks Estijos mieste Viljandyje. Lenktynės, kurių bendras trasų il-gis – 645 km, baigsis šeštadienį.

Varžybų prizų fondą sudaro 15 tūkst. eurų. Nugalėtojui atiteks 1 490 eurų.

„Baltic Chain Tour“ daugiadie-nės lenktynės – didžiausias nuo 1987 m. dviračių sporto ren-ginys, organizuojamas trijose Baltijos šalyse.

GK, Eltos inf.

„Balti c Chain Tour“ lenktynėse – antroji G.Bagdono pergalė

Duris atvėrė didžiausia Balti jos šalyse arena

iki 2008 04 01 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. Iš viso

ES paramos lėšos 0 0 25 000 000 25 000 000 0 50 000 000

Savivaldybės lėšos 1 774 462 20 000 10 000 10 000 25 000 3 941 108

Valstybės biudžeto lėšos 0 7 000 000 9 000 000 17 500 000 16 500 000 50 000 000

Skolintos lėšos (savivaldybės) 2 101 646 7 541 382 15 382 780 10 000 000 0 32 924 162

Privačios lėšos 0 0 0 32 000 000 0 32 000 000

Visas fi nansavimas 3 876 108 14 561 382 49 392 780 84 510 000 16 525 000 168 865 270

Projekto kainaInvesti cijos į Kauno pramogų ir sporto rūmų statybą sudaro 168 800 270 Lt. Projektas fi nansuojamas Kauno miesto sa-vivaldybės lėšomis (įskaitant skolintas lėšas), ES struktūrinių fondų paramos pinigais pagal Sanglaudos veiksmų pro-gramą ir privačiomis lėšomis.

Prieš ati darant didžiausią Balti jos šalyse sporto areną buvo surengtos specialiųjų tarnybų pratybos. Eltos nuotraukos

Iškilmingas „Žalgirio“ arenos ati darymas Iškilmingas „Žalgirio“ arenos ati darymas Kaune sutapo su vakar vakare Kaune sutapo su vakar vakare vykusiomis pirmomis draugiškomis vykusiomis pirmomis draugiškomis Lietuvos ir Europos čempionės Ispanijos Lietuvos ir Europos čempionės Ispanijos rinkti nių krepšinio rungtynėmis.rinkti nių krepšinio rungtynėmis.

• Sporto renginiai: krepšinis (14 502 vietos žiūrovams), ti nklinis (13 666), rankinis (13 807), teni-sas ir techninės sporto šakos (13 762), bokso varžybos (15 261), mini futbolas (14 110).

• Koncertai, vietos žiūrovams: kai scena gale – 11 256 arba 11 200, priklausomai nuo pasirink-to varian to, kai scena centre – 15 160, amfi teatras – 5 539 arba 2 714, priklausomai nuo pasirink-to varianto, cirkas – 15 381.

• Žiūrovams įrengtos patalpos: ves-ti biuliai, rūbinės, tualetai, parodų salė, nuomojamos ložės (48 vnt.), vienkarti nės nuomos ložės (9 vnt.), nuomojamos kėdės prie VIP resto-rano, ložės klubams ir žiniasklaidai (21 vnt.). Kauno pramogų ir sporto rūmuose įrengtos prekybos patal-pos: greitojo maisto barai (4 vnt.), maisto išdavimo barai (15 vnt.), VIP restoranas arenoje, restoranas 1 lygyje prie parodų salės, restora-nas 4 lygyje, prekių vitrinos.

Bendroje lenktynių įs-kaitoje pirmaujanti s

G.Bagdonas antrą vietą užimantį šių metų „Tour

de France“ lenktynių dalyvį R.Navardauską

lenkia 16 sek.

Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77) 7Užribis

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Vasarą pasilepinti saule ir van-dens malonumais į pajūrį suva-žiuoja tūkstančiai poilsiautojų. Tačiau švarūs paplūdimiai ir pra-mogos traukia ne ti k nuo kasdie-nių rūpesčių pabėgti norinčius tau-ti ečius ir užsienio turistus, bet ir įvairaus plauko nusikaltėlius. Dau-giausia nusikalti mų Palangoje pa-daro panevėžiečiai.

Dar visai neseniai buvo paskelb-ta, kad didžiausias ir populiariausias šalies kurortas kasmet tampa vis sau-

gesnis, tačiau praėjus vos mėnesiui pastebima, kad tam tikrų nusikalti-mų, palyginti su praėjusiais metais, čia daugėja.

Tai patvirtina ir Palangos policijos komisariato viršininkas Alvydas Kat-kauskas. „Šiais metais nusikaltimų pobūdis keičiasi. Kol kas tikslių skai-čių dar neturime. Vienų nusikaltimų sumažėjo, kitų, atvirkščiai, padaugė-jo“, – žiniasklaidai sakė Palangos po-licijos komisariato viršininkas.

Pasak A.Kat kausko, kaip ir kas-met, klesti vagystės iš automobi-lių: nulupamos apdailos detalės, išplėšiamos magnetolos, navigaci-

nė įranga, apstu chu-liganiškai be-s ie lg iančių jų tamsiuoju paros metu, girtaujančiųjų viešosiose vietose.

Dauguma komisariate užre-gistruotų nusikaltimų yra įvykdomi šiltuoju metų laiku. Policijos pareigū-nai lietuvius, o ypač užsieniečius, ku-rie dažniausiai mažai saugosi ir taip patraukia nusikaltėlių dėmesį, ragina statyti automobilius saugomose aikš-telėse, nesinešioti daug pinigų.

Pinigus, skirtus poilsiui ir pra-

mogoms, pareigūnai pataria padėti keliose vietose, kad vagystės atveju būtų mažiau praradimų. Poilsiau-tojai vis labiau linkę pinigus laiky-ti banko kortelėse, tačiau Palangoje dar esama maitinimo įstaigų, kurios neaptarnauja norinčiųjų atsiskaityti ne grynaisiais.

„Geriausia pinigus laikyti banko kortelėje. Tuomet nesimato, daug ar mažai aš jų turiu. O jei ledų ar laikraštį noriu nusipirkti, tai išsiimu kokį 20 litų dienai ir užtenka“, – pasakojo Palangoje poilsiaujanti kaunietė Danutė.

„Šiemet jau esame sulaukę 168 pranešimų apie pavogtą asmeninį žmonių turtą, pernai tokių prane-šimų buvo 142, pavogtos 43 trans-porto priemonės (2010 m. – 27), iš jų – 20 automobilių (6)“, – sakė A.Katkauskas.

Žvelgiant į statistikos duomenis, daugiausia nusikaltimų Palangos ku-rorte įvykdo atvykėliai iš Panevėžio. Pasak penktame pagal dydį šalies mieste gyvenančios Monikos, gatvė-se iš tiesų mažiau „treninginių“ ir kitų „piktos išvaizdos“ asmenų. O kau-nietė Danutė pastebėjo, kad popu-liariausiame kurorte sportine apranga „pasipuošusių“ kaip niekad daug.

Pasak 54 metų moters, tamsiuo-ju paros metu į miestą geriau neiti. „Apšvietimas vis dar yra labai prastas.

Kiek šviesiau pagrindinėse gatvėse, tačiau kitur tamsu. Jaunimas ge-ria alkoholinius gėrimus gatvėse, tuščius butelius mėto į fontaną ar tiesiog palieka. Pasigendu patru-liuojančių policininkų“, – skun-dėsi kaunietė.

Dėl lėšų stygiaus šiais me-tais pakoreguotas Palangos po-

licininkų darbas. Anksčiau buvo daugiau matyti uniformuotų po-

licijos pareigūnų, o šiemet daugiau dėmesio skiriama neviešam patru-liavimui, kurį vykdo kriminalinės policijos ir prevencijos padalinių pareigūnai.

Policijos komisariato duomeni-mis, Palangą šiurpina ne tik pane-vėžiečiai, tačiau ir Kėdainių, Šilutės bei Klaipėdos rajonų nusikaltėliai. Pasak viršininko, dažniausiai tai jauni žmonės, nuo 22 iki 35 metų. Tačiau, anot jo, pasitaiko ir nepil-namečių. Tiesa, šiemet jie policijos pareigūnams įkliūva rečiau.

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Raseinių prokuratūroje pradė-tas ikiteisminis tyrimas pagal Bau-džiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės sveti mo turto iššvaistymas). Ši istorija prasidėjo po vienuolikos rajono tarybos na-rių kreipimosi į Generalinę proku-ratūrą dėl galimų pažeidimų UAB „Raseinių autobusų parkas“.

Politi nis pamušalas

Savivaldybės kontrolierė Eugenija Petravičienė į autobusų parką įžengė tuomet, kai Raseiniuose, likus kele-tui mėnesių iki savivaldybių rinkimų, virto valdančioji dauguma – iš mero kėdės buvo išstumtas partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Petras Vež-bavičius. Būtent ši partija pagal viešai nedeklaruojamus susitarimus iki tol kuravo transporto ūkį. Tad po per-versmo, nelikus politinio užnugario, čia ir apsilankė kontrolieriai.

Dalis rajono tarybos narių, išklau-sę kontrolierės ataskaitą, iškart ragino šią medžiagą perduoti prokurorams ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tar-nybai (FNTT). Taip buvo ir padary-ta. Tačiau Raseinių tyrėjai kovo gale atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Gal tai buvo susiję su tuo, kad po vasario 27-ąją įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų į mero kėdę vėl sėdo

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos at-stovas Remigijus Ačas?

Lijo milijonais

Autobusai buvo pirkti iš Jonavoje įsikūrusios UAB „Anre“, kuri, kaip įtaria į Generalinę prokuratūrą krei-pęsi rajono tarybos nariai, galėjo būti įsteigta tą pačią dieną, kai buvo pa-sirašyta autobusų pirkimo sutartis, o vienas tos bendrovės steigėjų – pats R.Ačas. Kad bendrovė visiškai nauja, išduoda ir interneto svetainė, kurioje yra užrašas: „Puslapis kuriamas“. Ta-

čiau ikiteisminio tyrimo esmė yra ne „iš ko pirko“, o „už kiek pirko“.

Pasak tarybos nario Romaldo Za-bielos, pirkdama autobusus, „Rasei-nių autobusų parko“ vadovybė vi-siškai nesidomėjo informacija apie bendrovės „Anre“, su kuria buvo

nuspręsta pasirašyti keleto milijo-nų vertės sutartį, patikimumą. Ta-čiau į kai kuriuos niuansus pirkėjai gilinosi itin smulkmeniškai. Pavyz-džiui, pageidaujamų pirkti autobusų ilgis buvo nustatytas net centimetrų tikslumu.

Buvęs autobusų parko direkto-rius Romaldas Valinčius nė neslė-pė, kad perkant transporto priemo-nes buvo atmestas mažiausią kainą (2,9 mln. litų) siūliusios bendro-vės pasiūlymas ir pasirinkta kur kas brangesnes (už 3,4 mln. litų be PVM) transporto priemones par-duodanti bendrovė.

Kaip nurodoma kontrolierės ataskaitoje, šių pirkinių vertė – net „1 milijonu 558 tūkstančiais 86 li-tais viršijo iki 2010 m. nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą. O vieną autobusą bendrovė pirko net neskelbdama konkurso ir motyvavo tuo, kad pirkimo kaina neviršijo 30 proc. su „Anre“ sudarytos sutarties pirkinio vertės.“ Kontrolierės atas-kaitoje taip pat nurodoma, kad net sutartyje numatytų terminų parda-vėjas nesilaikė.

Kontrolierė užfi ksavo pažeidimų ir perkant degalus. Išaiškinta, kad ir bendrovės turtas naudotas netaupiai,

neracionaliai, kai kuriais atvejais ir neteisėtai. Antai Vilniaus gatvėje esantis pastatas privačiai bendrovei parduotas net be aukciono, o tik tie-sioginių derybų būdu.

Liaupsino direktorių

Be konkurso nuomotas ir ben-drovei priklausantis nekilnojama-sis turtas. Nuomos sutartys nebuvo užregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o patalpų kaina nepagrįsta jokiais skaičiavimais ir akivaizdžiai yra per maža.

Atkreiptas dėmesys ir į mažė-jantį keleivių vežimo efektyvumą, kuris tik didina parko nuostolius ir reikalauja vis didesnių dotacijų iš savivaldybės biudžeto.

Po kontrolierių ataskaitos rajo-no tarybos Kontrolės komiteto na-riams balsavus už tai, kad tyrimo medžiaga būtų perduota prokura-tūrai ar FNTT, R.Ačas mūru sto-jo už direktorių R.Valinčių ir teigė, jog autobusų parkas tapo politika-vimo įrankiu.

Pasak mero, šiam direktoriui va-dovaujant autobusų parkas neatpa-žįstamai pasikeitė: vairuotojai laiku gauna atlyginimus, degalų, atsargi-nių dalių tiekėjams nėra skolingas, visur tvarkomasi ūkiškai ir t. t.

Tačiau neseniai tas išgirtasis direktorius, visų nuostabai, paliko parko direktoriaus postą. Labai jau keistai tai sutapo su pradėtu iki-teisminiu tyrimu dėl čia aprašy-tų dalykų.

Kreivos Raseinių autobusų vėžės

Neseniai, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, savivaldybės mero liaupsintas direk-torius Romaldas Valinčius, visų nuostabai, paliko parko direktoriaus postą.

Autorės nuotrauka

Dalis Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių, išklausę kontrolierės ataskaitą, iškart ragino šią medžiagą perduoti prokurorams ar FNTT.

Nusikalstamumas Palangoje didėja

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)8 Sveikata

Lota BALSYTĖ

Tokią hipotezę paskelbę moksli-ninkai iš pradžių buvo išjuokti , nes nebuvo patvirti nančių mokslinių ty-rimų. Tačiau 1990-aisiais JAV buvo atlikti tyrimai (jų rezultatai aprašyti knygoje „Dressed To Kill: The Link Between Breast Cancer and Bras“ ir moksliniame žurnale). Tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 4 700 mo-terų, rezultatai buvo šokiruojantys. Moterims, kurios nešiojo liemenėlę daugiau nei 12 valandų per dieną (didelė dalis Rytų Europos ir Vakarų šalių moterų), grėsė gerokai dides-nė rizika susirgti krūti es vėžiu.

Liemenėlė pavojingesnė nei cigaretės?

Liemenėlių nedėvinčioms mote-rims rizika susirgti krūties vėžiu buvo panaši į vyrų, kuri yra labai maža. Moterys, kurios liemenėlę nešiojo 18–24 val. per parą 100 kartų dau-giau rizikuoja susirgti krūties vėžiu, palyginti su moterimis, kurios lieme-nėlės nedėvėjo.

Moterims, dėvinčioms liemenėlę 18–24 val. per parą, kyla 3–4 kartus didesnė rizika susirgti krūties vėžiu nei rūkantiesiems – plaučių vėžiu (pa-lyginti rūkančiuosius su nerūkančiai-siais). Yra nemažai moterų, kurios lie-menėlę dėvi kiaurą parą ir nusiima tik prausdamosi po dušu ar sekso metu. Tie patys tyrimai parodė, kad 3 iš 4 moterų, kurios dėvėjo liemenėlę 24 val. per parą, buvo diagnozuotas vė-žys. Moterims, kurios dėvėjo liemenė-lę daugiau nei 12 val. per dieną (bet ne lovoje), rizika buvo mažesnė – viena iš 7 moterų susirgo krūties vėžiu. Rizi-ka dar labiau sumažėjo, jei liemenėlė buvo dėvima mažiau nei 12 val. per parą – susirgo tik 1 iš 152 moterų.

Liemenėlės nedėvinčios moterys ar dėvinčiosios retai susirgti krūties vėžiu rizikuoja 1 iš 168. Tad dėvint liemenėlę kiaurą parą krūties vėžio rizika padidėja 125 kartus.

Kitas retas liemenėlių ir susirgimo vėžiu rizika tyrimas taip pat parodė, kad moterys, nenešiojančios lieme-

nėlės, turėjo perpus mažesnę riziką išgirsti krūties vėžio diagnozę. Tiesa, tyrimo autoriai spekuliuoja, kad lie-menėlės nedėvinčios moterys buvo lieknesnės ir jų krūtys buvo mažesnės, o tuo galima būtų paaiškinti sumažė-jusią riziką. Tarp moterų, dėvinčių lie-menėlę, didžiausia krūties vėžio rizika grėsė turinčiosioms dideles krūtis ir antsvorio. Antsvoris yra krūtų ir kitų tipų vėžio rizikos faktorius.

Kodėl liemenėlė padidina vėžio riziką?

Visų pirma, krūtyse yra labai daug limfmazgių ir limfagyslių, o liemenėlė apriboja limfi nę cirkuliaciją. Ji padidi-na spaudimą limfagyslėse, o tai vėlgi

dažnai yra suprastėjusios cirkuliacijos rezultatas.

Žmogaus limfinė sistema pri-mena savotišką kanalizacijos siste-mą organizme, kur iš ląstelių nuteka skysčiai, įvairūs atliekų produktai, kai kurie iš jų yra kancerogeniški (padi-dina vėžio riziką). Be to, limfi nėje sistemoje yra labai daug limfocitų. Jie labai svarbūs neutralizuojant vėžines ląsteles. Pablogėjus limfos cirkuliaci-jai gali susidaryti limfos stagnacija. Tuomet suprastėja limfi nės sistemos veikla: atliekų fi ltravimas, neutrali-zavimas ir t. t, taip pat prastai cirku-liuojantys skysčiai yra labai palanki terpė veistis bakterijoms. Kai kurios bakterijos, ypač jų atliekų produktai, yra stiprūs kancerogenai.

Pratęsti anksčiau aprašytų tyri-mų mokslininkai keliavo į Fidžį, kur pusė moterų nenešioja liemenėlių. Fidžyje gyvenančioms moterims pradėjus eiti į darbą ir dėvėti lieme-nėlę, padaugėjo krūties vėžio atvejų. Taip pat mokslininkai, aplankę kai-me gyvenančias moteris, pastebėjo, kad 20 kaimo gyventojų, kurioms diagnozuotas krūties vėžys, visos dė-vėjo liemenėles.

Tyrėjų asociacija nepatvirtina priežasties ir iš mokslinio požiūrio negalima teigti, kad būtent lieme-nėlės dėvėjimas padidina vėžio ri-ziką. Vis dėlto šio potencialaus ri-zikos faktoriaus ignoruoti nereikia ir jis turėtų būti geriau ištirtas, o tai paskelbusių mokslininkų nereikėtų išjuokti ir toliau ignoruoti šį faktą. Bet tai nenuostabu, kai krūties vėžio „gydymas“ krauna milijardus farma-cininkams, medicinos įstaigoms ir gydytojams. Tereikia prisiminti, kiek laiko užtruko paskelbti, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį, kai tai buvo ži-noma jau daug anksčiau. Taip pat kiek laiko praėjo, kol pradėta draus-ti rūkyti viešose vietose. O ką kalbė-ti apie asbestą, DTT ir kitas kenks-mingas medžiagas!

Kita nauda

Neskaitant krūties vėžio rizikos, taip pat buvo pastebėta, kad nustojus dėvėti liemenėlę moterims sumažėjo su krūtimis susijusių problemų: išny-ko krūtų skausmai ir kietumas, krū-ties cistos. Gali būti, kad fi brocistinė krūtų liga yra liemenėlių dėvėjimo pasek mė ir net galėtų būti vadina-ma aptemptos liemenėlės sindromu. Tiesa, kiti faktoriai taip pat gali su-kelti šią problemą – tai hormonų dis-balansas, jodo trūkumas ir kt.

Jungtinėje Karalystėje 2000 m. at-liktame tyrime dalyvavo 100 moterų su krūtų cistine fi broze. Moterims buvo liepta 3 mėnesius nenešioti liemenė-lės, ir rezultatai buvo stebinantys – daugumai moterų sumažėjo krū-tų skausmas. Yra gerai žinoma, kad cistinė fi brozė padidina krūties vė-žio riziką. Beje, cistinei fi brozei gy-

dyti labai tinka jodas. Japonų studi-ja parodė, kad liemenėlės dėvėjimas 60 proc. sumažino melatonino lygį, kuris labai svarbus ne tik reguliuojant miegą, bet ir yra stiprus antioksidan-tas, apsaugantis nuo DNR žalojimo bei mutacijų ir taip sumažinantis vė-žio riziką.

Krūtų dydis svyruoja

Per menstruacijas ar joms artėjant padidėjęs estrogenų lygis sukelia skys-čių sulaikymą, dėl to padidėja limfos kiekis ir krūtys. Bet moterys paprastai dėvi to paties dydžio liemenėlę. Tad per šį periodą dar labiau apribojama limfos cirkuliacija krūtyse.

Japonų tyrimas taip pat parodė, kad liemenėlės kenkia autonominei nervų sistemai. Sumažėja parasim-patinės sistemos veikla, kuri atlieka labai svarbų termoreguliacinį vaid-menį. Drabužių (ypač liemenėlės) sukeliamas spaudimas turi neigiamą įtaką autonominės sistemos veiklai bei moterų sveikatai. Kiti du Japoni-joje atlikti tyrimai pateikė panašius rezultatus.

Beje, Japonijoje moterys liemenė-les dėvėti pradėjo tik visai neseniai, kai buvo priimta Vakarų šalių kultū-ra. Ir galbūt sutapimas, kad Japonija buvo bene vienintelė išsivysčiusi šalis, kurioje dar visai neseniai krūties vė-žio susirgimų buvo daug mažiau nei kitose šalyse. Žinoma, negalima vis-ko priskirti vienam faktoriui, tačiau jo ignoruoti taip pat nereikėtų.

Straipsnis parengtas pagal „Brassiers, Breathing and Breast Cancer“ ir www.buksveikas.net

Aurelija MEŠKAITĖ

Ši vasara – ne ti k šilta, bet ir iti n audringa. Audrų metu dangų skro-džianti s žaibas – gražus reginys, ta-čiau niekam nesinorėtų jo pajusti ti esiogiai.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoti es dispečerinės tar-nybos vadovas Vytenis Keršys tei-gia, kad išgyventi žaibo smūgį – sėk mės dalykas: „Jei trenkia ne į patį žmogų, o kažkur šalia, yra šan-sų išgyventi .“

Iš Alytaus kilęs Dainius Lubaus-kas prisimena, kaip prieš keletą metų su drauge ilsėjosi prie Daugų ežero. 35-erių vyras pasakoja, kad žaibus matė tik tolumoje, o pradėjus lyti pasislėpė po netoliese esančiais me-džiais. Lemtinga buvo tai, kad kaip

tik tuo metu suskambo Dainiaus mobilusis telefonas. Vyras atsilie-pė – apie dvi paras savo gyvenimo po šio skambučio jis gali papasakoti tik tiek, kiek sužinojo iš kitų. Į Dai-nių trenkė žaibas – smūgis teko gal-vai, o elektra į žemę nutekėjo per kulną. Tačiau jam ir jo draugei pa-sisekė, nes netoliese ilsėjosi dar viena pora, kuri puolė jų gaivinti, iškvietė medikus. Dainiaus bičiulė nukentė-jo mažiau, į ją trenkusi atšaka kiek sutrikdė širdies ritmą, o jį patį išti-ko koma. Tokios būklės jis išbuvo dvi paras.

„Po komos pakankamai greitai grįžo atmintis. Aišku, paskui apie mėnesį truko reabilitacija, ranka buvo šiek tiek sustingusi, reikėjo daryti fi zinius pratimus, buvo atlie-kami masažai. Kadangi nudegė visas kulnas, turėjo sugyti ir naujai ataugti oda“, – didesnių pasekmių Dainius teigia nepatyręs. Šiuo metu vyras jaučiasi puikiai, o paklaustas, ar ne-atsirado audros baimė, tik nusišyp-so: „Tikrai taip nėra. Gal tik kartais akis nuleidžiu į žemę, kai žaibuoja.

Dabar pasidomėjau, kaip reikia sau-gotis žaibo, po medžiais jau nebeinu. Ir telefonu turbūt per audrą nebeat-siliepčiau.“

Prof. Juozas Vidmantis Vaitkus aiškino, kad į žmogų trenkus žaibui dažniausiai dėl didelės įtampos elek-tros srovės gyvybė užgęsta. „Žmogus elektrai laidus, tačiau daug priklauso nuo jo odos būklės. Jei smūgio metu oda drėgna, žmogus suprakaitavęs, didesnė dalis srovės pratekės oda ir pakenks mažiau“, – teigė jis.

Gydytojas V.Keršys pabrėžė, kad nutikus nelaimei labai svarbu laiku suteikti pirmąją pagalbą. Anot jo, jei žmogus vandenyje, pirmiausia reikia jį ištraukti, nunešti į saugią vietą, kur pavojus nebegrėstų nei nukentėju-siajam, nei jį gaivinančiajam. Rei-kia patikrinti, ar yra pulsas, kvėpavi-mas. Jei nėra, žmogų būtina gaivinti: į plaučius orą pūsti nebūtina, užten-ka paspausti krūtinės ląstą apie 100 kartų per minutę. Paskui paguldyti nukentėjėlį ant šono ir kuo greičiau kviesti pagalbą, o jei yra galimybė, vežti pačiam.

Žaibo smūgis ne visada mirti nas

Liemenėlės dėvėjimas padidina riziką susirgti krūti es vėžiu?

Moterims, dėvinčioms liemenėlę 18–24 val. per parą, kyla 3–4 kartus didesnė rizi-ka susirgti krūti es vėžiu nei rūkanti esiems – plaučių vėžiu. GK archyvo nuotrauka

Kokią liemenėlę pasirinkti ?

Dėl visų išvardytų priežasčių ar bent jau dėl atsargumo būtų patarti na liemenėlę dėvėti kuo mažiau ir rinkti s laisvesnę. Rei-kia, kad ji būtų minkšta, ti nkamo dydžio, neveržtų. O namuose, jei jūsų krūtys nėra labai didėlės, lie-menėlė iš viso nereikalinga. Lie-menėlė yra daugiau mados rei-kalas. Susidarė stereoti pinės kul-tūros normos, kad moteris turi dėvėti liemenėlę, norėdama pa-laikyti krūtų dydį ir formą. Gal-būt atėjo laikas sulaužyti dar vie-ną seną stereoti pą?

Trenkus žaibui į žmogų svarbu kuo skubiau nukentėjusiajam suteikti pirmąją pagalbą.

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77) 9Istorijos vingiai

Jolanta MIŠKINYTĖ

Puošniausiame ir svarbiausia-me Vilniaus universiteto Didžiaja-me kieme tęsiami fasadų tapybos tyrimai, konservavimo bei restau-ravimo darbai, bus nudažyti ir pa-tys fasadai.

Šių metų tvarkybos darbams at-likti numatyta 238 tūkstančiai litų. Pusę šios sumos skyrė Kultūros pa-veldo departamentas, kitą pusę – Vil-niaus universitetas.

Praėjusiais metais Didžiajame kie-me buvo ati dengta restauruota kara-liaus Stanislovo Augusto Poniatovskio portreti nė fi gūra, o virš jos – jėzuitų ordino emblema IHS. Taip pat buvo atlikti visų trijų fasadų polichrominiai tyrimai. Vakariniame korpuse tuomet pavyko rasti su astronomija susijusių tapybos elementų: „Pamatėme me-ridianus, astronominių ženklų. Geriau išlikę astronominės temati kos frag-mentai bus eksponuojami“, – sakė restauratorius Šarūnas Juršėnas.

Šiaurinio fasado pietų korpuse, kur yra universiteto ir kolegijos rė-mėjų galerija, buvo ati dengti du pi-liastrai. Viename jų nesunkiai nusta-tytas Jurgio Radvilos portretas, o kito užrašas iš karto neįskaitytas. „Dabar esame beveik ti kri, kad tai – vyskupas Ignotas Masalskis. Ant fasado pavaiz-duotas jo portretas labai panašus į žinomą vieną ofi cialiųjų portretų“, – teigė Š.Juršėnas.

Restauratorius įsiti kinęs, kad dau-giau neti kėtumų, nei jų atskleidė po-lichrominiai tyrimai, jau nebebus. Ta-čiau šalia XVIII a. freskų, įamžinusių vyskupą Valerijoną Protasevičių, didįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių, ka-ralių Augustą III Sti prųjį, yra ir neatpa-žintų, prastai išlikusių, kaip spėjama, Vilniaus universiteto rėmėjų portretų. Dėl neidenti fi kuotų freskų keti nama konsultuoti s su istorikais. Galbūt dau-giau aiškumo suteiks virš nežinomų portretų apti kti herbai.

Rėmėjų fi gūros yra barokinio lai-kotarpio, tačiau dvisluoksnė tapy-ba išsaugojo ir Jėzuitų kolegijos lai-kų pėdsakų. „Kai kuriuose piliastruo-se išliko XVI a. pab.–XVII a. pr. lentos su užrašais. Deja, jos labai sunyku-sios“, – apgailestavo restauratorius Š.Juršėnas.

Spalio mėnesį bus baigtas antras Vilniaus universiteto Didžiojo kie-mo fasadų tvarkybos etapas, o to-lesnius darbus restauratoriai pratęs 2012 m.

Jeigu teks važiuoti Anykščių–Troškūnų plentu, priartėję prie La-tavos upės neprašokite garsaus La-tavos piliakalnio. 1253 ir 1260 m. datuojamuose Mindaugo laiškuo-se minimas jo dvaras Latava, kuris, matyt, ir buvo ant šio piliakalnio.

Archeologinių kasinėjimų metu jame buvo rasta perdegusių akme-

nų, žalvarinio indo fragmentas, žal-varinis ornamentuotas apkalas bei geležinio peilio viršūnė. Piliakal-nis apaugęs tankiu eglynu. Jo šlai-tai statūs.

Dabar Palatavio piliakalnis su-tvarkytas ir pritaikytas turizmui. Ant piliakalnio vyksta įvairūs kul-tūriniai renginiai.

GK inf.

Bitė ANDRIJAUSKAITĖ

Kas buvo pirmieji Antalinos dvaro kūrėjai ir savininkai, archyvi-niuose dokumentuose nėra išlikę. Tačiau jo griovėja ir niokotoja – bu-vusi Anykščių rajono Melioracijos valdyba.

Dvarininkus ištrėmė

Manoma, kad mūrinius dvaro rūmus 1879 metais pastatė dvarininkas Vladis-lovas Durasevičius. Ant bokš-to pastato išlikusi ši data.

Tačiau Antalinos dvaro klestėji-mo laikotarpis susijęs su darbščių-jų dvarininkų Mykolo ir Eleonoros Linkevičių gyvenimu. 1925-aisiais Amerikoje užsidirbęs pinigų, M.Linkevičius grįžo į tėviškę ir iš buvusių savininkų nusipirko apleis-tą dvarą. Metų metus jo ūkis tvirtė-jo, valdos išsiplėtė iki 104 hektarų. Pagrindinė žemės ūkio šaka – gy-vulininkystė – išgarsino ūkį ir jo šeimininkus. Čia augo riebūs beko-nai, buvo melžiamos karvės, iš pie-no gaminami sūriai, aruodai lūžo nuo derliaus. Darbininkai buvo gerai maitinami ir rengiami, todėl samdiniai Antalinos dvare išbūda-vo ilgai.

Prie rūmų buvo didelis sodas ir parkas

1948 metais dvaro savininkus so-vietų valdžia ištrėmė į Krasnojars-

ko kraštą. NKVD kareiviai nerado Linkevičių vaikų, kurie dirbo Pane-vėžyje. Broliui ir sesei pavyko pasi-slėpti ir išvengti tremties.

Kai po aštuonerių tremties metų Linkevičiai sugrįžo į Lietuvą, Papi-lių kaimo gyventojai juos sutiko ne-svetingai. Antalinos dvaro savinin-kams nebuvo leista apsigyventi savo namuose. Bet ir dvaras tuo metu jau buvo išdraskytas.

Likusį turtą po šeimininkų trem-ties ištampė vietiniai. Visi, kas ne-tingi, grobstė ir pešėsi tarpusavyje dėl vertingesnių daiktų. Savininkų dukra Bronė Linkevičiūtė prisime-na, kad dvaras atrodė tarytum po gaisro. Dvidešimtojo amžiaus van-dalai iš neapykantos daužė langus, plėšė duris. Krosnys buvo išgriau-

tos, kokliai išvogti, bandyta išlupti ir grindis.

Užtarė buvę samdiniai

Kolūkio valdžia susimylėjo, mat Mykolą ir Eleonorą Linkevi-čius užtarė buvę samdiniai, anuo-met jau turėję svarų balsą vietinėje valdžioje. Tremtiniai savo namuo-se gavo mažą kambarėlį su bendra virtuve, E.Linkevičienė įsidarbino kontoros valytoja ir dirbo iki gilios senatvės.

Po tėvų ir brolio mirties prieš dvidešimt vienus metus Antali-nos dvaras ne iš karto buvo grąžin-tas vienintelei paveldėtojai Bronei Linkevičiūtei. Ūkio vadovai delsė ir dvarą nustekeno galutinai. Po vietos gyventojų antplūdžio liko tik tuš-čios sienos ir kiauri stogai.

Antalinos dvaro rūmai sovietų okupacijos metais buvo nusiaubti du kartus. Pirmą kartą po Linkevi-čių ištrėmimo į Sibirą, antrą – prieš pat nepriklausomybę, 1989 metais.

Paveldėtojos šeima dėl lėšų sty-giaus negalėjo prikelti apgriauto ir nuniokoto Papilių dvaro rūmų, to-dėl laikas juos ardė toliau. Prieš dve-jus metus dvarą įsigijęs verslinin-kas Raimondas Černiauskas ėmėsi aktyviai restauruoti rūmus. Atro-do, šį kartą paveldas pateko į ge-ras rankas.

R.Černiausko galvoje knibžda daugybė idėjų. Jis nori įpūsti dvarui

gyvybės, svajoja, kad čia žmonės ilsėsis ir pramogaus. Netoliese vingiuoja Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kelias, tad Surde-gio stotelėje išlipę keleiviai galės grožėtis Antalinos dvaro sodyba ir jos apylinkėmis.

Palatavio piliakalnis mena karalių Mindaugą

Atpažinti Vilniaus universiteto rėmėjus padės istorikai

Ilga lininė stalti esė, tampanti vaišių stalu, kasmet išti esiama ant Palatavio pilia-kalnio. Daivos Gadliauskaitės nuotrauka

Vilniaus universiteto Didžiajame kie-me buvo ati dengta restauruota kara-liaus Stanislovo Augusto Poniatovskio portreti nė fi gūra. Autorės nuotrauka

Naikintas ir niokotas dvaras keliasi iš griuvėsių

Ant pieti nio Viešintos upelio kranto stūksanti s goti kinio ir romanti škojo sti liaus elementų turinti s dvaras per 265 egzistavimo metus matėir pakilimų, ir nuopuolių.

Dvaro savininkams, tremti niams M. ir E.Linkevičiams atminti 1991-aisiais buvo pastatytas ąžuolinis kryžius.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Dabar Antalinos dvaro rūmai intensyviai restauruojami.

Iš likusių fragmentų atkuriami

dvaro fasado puošybos elementai.

š-

lestėji-b

ras

daugi

Iš likusių f t tk i i

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)10 Gyvenimas

Irena KAMIČAITIENĖ

Rasa, o juk mes su jumis dėl in-terviu susitikome penktadienį ir dar 13-ąją. Kad jau taip sutapo, paklau-siu: ar jūs prietaringa?

Taip! Nuo vaikystės turiu tokį juo-kingą ir gal kitus erzinantį prietarą – prašau, kad man „atmintų“. Jei už-minu kam ant kojos, būtinai prašau „atminti“, nes jei „neatmins“ – nesi-seks. Įpročio jėga didžiulė, todėl te-besilaikau šio prietaro. Aišku, realus tikėjimas, kad būtent dėl to man ne-siseks, turbūt minimalus. Bet man to-kie ritualai savaip smagūs.

Turiu ir iš mamos paveldėtus sap-nus – juose labai bijau kačių. Kai mama dar vaikystėje susapnuodavo katę arba kates, mes (aš arba sesė) – susirgdavome. Ir dabar, jei sapnuoju kates, šeimoje kuris nors suserga. Štai kokį sapną nevidoną turiu. O šiaip su gyvomis katėmis palaikau atstumą – jos sau, aš sau. Gerbiu jas, bet artimai susietos nesame. Šuo – kas kita.

Jus režisierius Algimantas Puipa yra pavadinęs aktore su paslaptimi. Ar jaučiatės turinti tokią paslaptį?

Ne, niekada taip apie save negal-voju. Bet gal kiti žiūrėdami ką nors mato? Žinote, visi mes turime paslap-tį. Štai aš žiūriu į svetimą žmogų, jis man įdomus, toks neatspėtas, neži-nia, kas jame slypi... Mėgstu stebėti žmones, klausytis, ką jie kalba. Visa-da jutau savotišką magneto trauką ir smalsumą kitam asmeniui. Gal tai ir yra paslaptis – kas nori, ją įžvelgia, o kas nenori – ne.

Neseniai kalbėjausi su jūsų ko-lega aktoriumi Ramūnu Rudoku. Jis išsakė mintį, kad nė viena mo-teris aktorė stipriam aktoriui vyrui niekada neprilygs. Jūs su tuo sutik-tumėte?

Oho. Na, gal nekomentuosiu šito sapno. Niekada taip negalvojau ir nejaučiau, kad vyras aktorius scenoje ar ekrane energiškai būtų stipresnis už moterį. Yra stiprių aktorių ir tarp vyrų, ir tarp moterų. O kad vyriško-sios giminės aktoriai savaime energiš-kai stip resni... Keista mintis, ir aš, ko gero, jos netęsiu, nes taip nemanau.

Aktoriaus profesija turėtų padėti sparčiai plėsti asmenybės lauką. Juk scenoje patiri realiame gyvenime ne-įprastų dalykų. Pavyzdžiui – miršti, o paskui atsistoji nusilenkti.

Žinoma, sutinku, kad aktorystė praplečia ribas. Kuri, dirbi, stengiesi ir keitiesi – turbūt būtų nenormalu, jei nesikeistum. Ruošdamasi vaidmeniui galvoji apie žmogų, kuris kažkokiose situacijose elgiasi taip, kaip tu niekada nesielgtum, todėl stengiesi jį suprasti, pateisinti, užjausti... Arba tyčiojiesi iš jo, juokiesi, bet vis tiek visada atspir-ties taškas – įsigilinimas į kitą. Žino-

ma, tai padidina žmonių charakterių ir tolerancijos amplitudę.

Tų žmogiškųjų tipų, savybių sąra-šas galvoje vis ilgėja, bet labai jo nea-nalizuoju. Kartais racionalus analitinis mąstymas trukdo, nes uždaro jautru-mą. Gali suprasti, o nieko nebejausti. Emocijas labai svarbu nuolat žadinti, nes toks ir yra aktoriaus darbas – su-jaudinti žiūrovą. Nebūtinai virkdyti ar juokinti, bet būtinai paliesti.

Tačiau juk pasitaiko, kad nors ir labai stengiesi, spektaklis nenusi-seka. Ar labai save dėl to graužiate?

Anksčiau labai jaudindavausi dėl nesėkmių: „Oi, nepavyko, blogai vaidinu, negerai, negerai, negerai...“ Prieš pirmuosius spektaklius jaus-davau tiesiog žvėrišką baimę. Pas-kui metams bėgant suvokiau, kad net tuose negerumuose gali atrasti, nuo ko atsispirti. Nereikia atstum-ti nesėkmės: „Ai, nepasisekė, lipu iš savo smėlio dėžės lauk...“ Klaidos – tai pamokos. Ypač spektaklyje, ku-ris tarsi gyvas organizmas – jau kitą vakarą gali būti visai kitoks. Kartais aktoriaus nežinojimas, bet pasiti-kėjimas režisieriumi gali sukurti tą mistinę paslapties aurą, apie kurią kalbėjome. Tas nematomas, tik nu-

jaučiamas laukas, kuris, vaizdžiai kal-bant, seka aktoriui iš paskos...

Aktorius scenoje išgyvena tokias aistras, dramas, istorijas. Ar kasdie-nis gyvenimas paskui neatrodo per-nelyg blankus ir paprastas?

Taip nesakyčiau. Gyvenimas pats savaime yra labai gražus. Savo ramy-be – jeigu ją jauti. Kartais ją jaučiu, o kartais reikia susikurti. Gyvenimas gražus dar ir tuo, kad auga mano vai-kas, o aš galiu į jį žiūrėti ir man tai – dovana. Užgriūva, aišku, ir kasdieny-bė su visa buitimi ir puodais, bet net

tada negalvoju, kad ji mane slegia ir aš, pavyzdžiui, vietoj to norėčiau da-bar išrėžti kokį monologą. Kas be ko, kartais tą monologą kartojiesi ir vir-tuvėje.

Beje, kai atėjau į teatrą, atsimenu, galvodavau: „Kaip aktoriai gali cituo-ti tiek daug tekstų?“ Bet tai pasirodė vienas paprasčiausių dalykų aktorys-tėje. Tiesiog darbštumas – atsisėdi ir išmoksti. Mano atmintis, pavyzdžiui, regimoji, todėl niekada garsiai nesi-mokau, tiesiog pasidedu tekstą ir į jį ilgai žiūriu. O vėliau mintinai išmok-tas tekstas duoda laisvę – kol jo ne-moki, vaikštai su lapu ir negali fanta-zuoti, kurti.

Man visada buvo įdomu, ar sce-noje nebaisu mirti? Apie tai prikurta tiek įvairių fantazijų.

Nededu lygybės ženklo tarp rea-lybės ir scenos, nors emociškai daug minčių tokiu metu praslenka. Pa-vyzdžiui, užvakar vaidinau Džuljetą, gulėjau pašarvota... Kai kurie teks-tai – tiesiog visų žmogaus baimių sankaupa. Pavyzdžiui, Džuljeta prieš nusinuodydama sako paskutinį mo-nologą ir pradeda labai bijoti mirties. Ji kalba: „O jeigu aš ten uždusiu, tame rūsyje? O jei išsigąsiu? O jeigu mie-

gosiu, ateis Romeo, pagalvos, kad aš mirusi – ir aš tikrai numirsiu? O jei-gu...“ O juk Džuljeta tėra įsimylėjusi jauna mergiotė, bet kalba tai, ką tyliai sau pagalvoja kiekvienas – ar man ne-skaudės? O kas ten bus? Kas manęs ten laukia?

Man nebaisu vaidinti mirtį. Na, guli užsimerkusi, kartais, tiesa, mintys „užneša“: „O, guli, aha, įdomu, o kas būtų, jeigu būtų...“ Tačiau nesu prie-taringa šiuo klausimu. Nemanau, kad negalima vaidinti skausmo ar mir-ties. Man šie tabu visiškai neįdomūs. Kas iš jų? Susikursi dar vieną baimę ir paskui su ta baime vaikščiosi? „Oi, ne, ne, aš nemirsiu...“ – visi mes mirsime. Todėl man be galo graži scena „Ro-meo ir Džuljetoje“, kai jiedu įkrenta į puodą. Mus išsuka tame puode, tu sukiesi su mylimuoju ir matai saulę. O kas bus vėliau – tegul! Tikšt – nu-trūko siūlas ir sukrito du kūnai. Bet jie jau buvo išvydę tą šviesą. Svarbu, ką matai ir jauti dabar, o kas bus, juk niekada nežinai. Tiesa, gyventi „čia ir dabar“ man sunkiai sekasi. Taip daž-niausiai gyvenu spektakliuose.

Holivudo aktoriai dėl vaidmens atlieka neįtikėtinus dalykus – ant trapaus kūno prisiaugina 30 kilo-gramų, kartais – tiek pat raumenų, kartais nesveikai sublogsta, nusisku-ta plikai ir taip toliau. Pas mus tokių dalykų, regis, nebūna.

Ko gero, kiekviena užsienio žvaigždė už savo priaugintą kilogra-mą gauna po milijoną! Bet vėlgi – ten rūpinamasi jų sveikata, žiūrima, kad „nenukryptų“ kraujotaka, o ir svei-katos draudimai kitokie... Bet aš ti-krai gerbiu aktorius, kurie ryžtasi to-kiems drastiškiems pokyčiams dėl gero vaid mens. Tokie fi lmai paskui nepasimiršta dešimtmečius – pavyz-džiui, Roberto de Niro „Taksistas“, kur jis, ruošdamasis vaidmeniui, su savimi darė neįtikėtinus dalykus. Visa tai verta daryti, kai vaidmuo puikus, nes juk aktorystė – misija, o ne vien darbas. Tu dovanoji iliuziją, užkreti kokia nors nuotaika, atveri pasaulį, kurio žmogus galbūt niekada nepa-tirs. Arba sieki, kad jis pailsėtų, gautų minčių, naują impulsą gyventi. Arba tiesiog atidengi tiesą.

Nepaisant jūsų dramatiškų vaid-menų, gyvenime atrodote „gerietė“. Ar iš tiesų tokia esate?

Baikit, aš esu baisi ir pikta. Kar-tais. Manyje yra visko ir aš esu viso-kia. Mane taip pat užplūsta velniai ir bloga nuotaika, pavydas ir pyktis... Aš irgi kaunuosi su savo baimėmis ir blogomis mintimis, o kartais tiesiog stengiuosi išgyventi – ir tada nieko negaliu duoti kitam.

Beje, kaip tik dabar vaidina-me Maksimo Gorkio „Dugne“ apie dug ninius žmones, kurie nieko ne-turi. Jie sako: „Bet man nieko ir ne-reikia. Aš – žmogus. O žmogus – tai skamba.“ Man atrodo, kad svarbu sa-vęs nesumenkinti. Tai pati sau prime-nu. Kartais esu labai didelė pesimistė: „Aš – niekas, nieko negaliu, nesuge-bu...“ Negalima taip! Tu – unikalus žmogus, su klaidomis, nesėkmėmis. Jei norėsi – tikrai neprieisi aklavietės.

Aktoriaus darbo įrankis – jo kū-nas. Ar juo pasirūpinti nepamirš-tate?

Oi, ne! Esu švelniai prie jo prisi-rišusi. Turiu jausti savo kūną ir jo to-nusą. Tą pasiekiu kasdiene disciplina, kuri man visiškai net nėra disciplina, o malonumas. Pavyzdžiui, blogai jau-čiuosi, jei kokias dvi dienas praleidžiu savąją mankštą. Kūno judrumas nuo vaikystės įaugęs į kraują, todėl man patinka viskas – ir aerobika, ir šokis, ir joga, ir paprastas bėgimas. Štai dabar padariau pažangą – jau galiu išstovė-ti ant galvos ištisas keturias minutes! Anksčiau neišstovėdavau, o dabar sto-viu ir visai patogiai jaučiuosi. Kūnas viską apskaičiuoja, jei tik duodame jam tokį šansą. Siela, beje, mums irgi daug pasakinėja. Pavyzdžiui, jei klau-sytume gėdos arba, kaip anksčiau sa-kydavo – sarmatos jausmo, turbūt sa-vuose gyvenimuose išvengtume daug netikusių dalykų.

„Gala“

Aktorė Rasa Samuolytė stengiasi kuo daugiau laiko skirti savo sūnui. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Vis dėlto kokia ji graži – pagalvojau žvelgdama į artėjančią Rasą Samuolytę. Graži visomis prasmėmis: neįprastu „ryžu“ grožiu, subti lumu, nuoširdumu, talentu, pagaliau visišku išpuikimo trūkumu. Išgarsėjusi ne skandalais, o darbu, vaidmenimis. Nesiblaškanti nei po darbovietes, nei šeimoje. Gal toks pastovumas taip pat sudedamoji aktorės sėkmės dalis?

Aktorei nebaisu vaidinti mirtį

Aktorystė – misija, o ne vien darbas. Tu dovanoji iliuziją, užkreti kokia nors nuotaika, atveri pasaulį, kurio žmogus galbūt niekada nepati rs.

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77) 11Gamta

Žuvis – vienas vertingiausių maisto produktų. Visi žinome, kad žuvies produktuose yra organizmui reikalingų vitaminų, mikroelemen-tų ir ypač verti ngų omega-3 rieba-lų rūgščių. Vis dėlto svarbu žinoti , kaip žuvį teisingai pasirinkti ir pa-ruošti maistui.

Žuvyje gausu naudingų medžiagų

Kauno technologijos universiteto Maisto insti tuto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Raimondas Narkevi-čius teigia, kad ypati ngą vietą mity-bos racione žuvis turėtų užimti dėl keleto savybių. Žuvyse gausu A, D ir B grupės vitaminų, taip pat mineralų – geležies, kalcio, kalio, fosforo – bei mikroelementų – jodo, fl uoro, cin-ko, vario. Šios medžiagos yra svarbios žmonių sveikatai: mažina cholestero-lio lygį kraujyje, ti nka galvos ir artrito skausmų profi lakti kai.

„Žuvų riebalai yra geriausias ome-ga-3 riebalų rūgščių šaltinis. Šios rūgštys mažina kraujospūdį, slopi-na įvairius uždegimus, gerina širdies veik lą, mažina insulto riziką, be to, jos yra būti nos, kad ti nkamai vysty-tųsi ir funkcionuotų smegenys, re-gėjimas ir nervų sistema“, – aiškina dr. R.Narkevičius.

Parduotuvėse žuvies produktai – saugūs

Anot dr. R.Narkevičiaus, šiuo metu Nacionalinės žuvų perdirbėjų ir preky-bininkų asociacijos įmonėse yra įdieg-ta Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistema, todėl žuvis ir jos produktai į mūsų parduotuves pa-tenka saugūs, tačiau perkant neapdo-rotą žuvį, ją reikia ti nkamai paruošti .

Žuvies paruošimo būdų yra išti es daug. Ji valgoma virta, kepta, troškin-ta, virta garuose. Po tokio terminio apdorojimo žuvį valgyti yra saugu, ji tampa minkšta, lengviau virškinama, o žuvyje esančias maisto medžiagas organizmas greičiau įsisavina.

Vis dėlto svarbiausia gaminant pa-ti ekalus iš žuvies, rinkti s šviežią žuvį. Ar žuvis yra šviežia, galima atpažinti iš jai būdingo atspalvio. Ji būna šiek ti ek gleivėta, žiaunos rausvos spalvos, žvy-nai tvirtai prikibę prie kūno, o akys turi būti skaidrios ir neįdubusios.

Šaldyta žuvis maisti ne verte nenusileidžia atvėsintai

Savo biologine ir maisti ne verte pati verti ngiausia yra gyva ir atvėsinta žuvis. Labai svarbu, kad atvėsinta žuvis būtų geros kokybės, ji visada turi būti laiko-ma ledo gabalėliuose. Dažniausiai par-duodamos atvėsintos žuvys yra kuojos, karšiai, sti ntos, lydekos, starkiai, vėgėlės,

žiobriai, menkės, plekšnės, strimelės, iš importuotų – lašišos ir upėtakiai.

Šaldyta žuvis savo kokybe ir maisti -ne verte beveik nenusileidžia gyvai ir atvėsintai. Populiariausias šaldytas žu-vies produktas yra fi lė. Ji dažnai būna padengta plona ledo glazūra, kuri iš-laiko mėsoje drėgmę, neleidžia vykti oksidacijos procesui ir padeda išsau-goti verti ngas maisto medžiagas. Par-duotuvėse galima nusipirkti ir šaldytos skrostos, be galvų žuvies. Ruošiant to-kią žuvį, patariama išvalyti pilvo ertmę ir visą ją nuplauti .

Specialistai rekomenduoja žuvies produktus valgyti bent 2 kartus per sa-vaitę. Norint gauti pakankamai organiz-mui reikalingų medžiagų, per dieną rei-kia suvalgyti apie 200 gramų žuvies.

Informacija parengta vykdant pro-jektą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų progra-mą „Žuvininkystės ir akvakultūros pro-duktų naujų rinkų plėtra ir skati nimo kampanijos“, kuris remiamas Europos Žuvininkystės fondo.

NACIONALINĖ ŽUVŲ PERDIRBĖJŲ IR PREKYBININKŲ ASOCIACIJA

Valgyti žuvį – sveika ir maisti nga

Akmenės rajone gilinama ir valoma Dabikinės upės vaga. Septynių kilometrų ruože turėtų atsirasti paplūdimiai, nusidriekti baidarių maršrutai.

Bus išvalytas tankiausiai apgy-vendintas septynių kilometrų ruo-žas, kuriame įsikūrusi Akmenė, ke-lios gyvenvietės, gamtos ir kultūros parkas. Iš upės dugno bus iškelta de-šimtys tonų dumblo. Vaga pagilės daugiau kaip metrą. Išvalyta upė bus papildomai įžuvinta. Gamtininkams pritarus į vandenį ketinama paleis-ti lynų, lydekų, ešerių mailiaus. Su-tvarkius pakrantes bus įrengti sep-tyni visuomeniniai paplūdimiai. Bus galima plaukti baidarėmis. Atsiras nauji maršrutai. Į Akmenės rajoną bei šalia esančias saugomas teritori-jas, Ventos regioninį parką ir Kama-nų valstybinį gamtinį rezervatą tiki-masi pritraukti daugiau turistų.

Upės ilgis – kiek daugiau nei 37 kilometrai. Dabikinė atiteka iš La-tvijos į šiaurės vakarų Lietuvą. Tai dešinysis Ventos intakas. Žemupy-je įkurtas Dabikinės kraštovaizdžio draustinis.

Dabikinės upės vagos valymo darbams didžiąją dalį lėšų skyrė Eu-ropos Sąjungos fondai. Darbus keti-nama baigti dar šiais metais.

GK inf.

Kristi na SAKAITĖ

Mėginį sunaikino gaisras

Klonuoti šimtmečius skaičiuojantį Zarasų rajone, Stelmužės kaime, au-gantį ąžuolą bandoma jau ne pirmą kartą. Iki šiol pastangos nebuvo sėk-mingos. „Tai lėti procesai, mėgintu-vėlyje auga ląstelės, iš kurių turi rege-neruoti ūgliukai. Vasario mėnesį jau susiformavo pumpurėliai. Siekiame susidraugauti su Stelmužės ąžuolu, ir tik laiko klausimas, kada tai padary-sime“, – kalbėjo Miškų instituto miš-ko augalų biotechnologijų laborato-rijos vedėja dr. Sigutė Kusienė. Nors pasigirsta kalbų, kad žaliąją planetą reikia gelbėti klonuojant senuosius medžius, tokių pavyzdžių Lietuvoje dar nebuvo.

Pamatyti, ar klonuoto Stelmužės ąžuolo atžalos bus tokios pat ilgaam-žiškumo rekordininkės, bus galima po tūkstanmečio – mažiausiai tiek metų skaičiuoja ilgaamžis „tėvas“. Kai kurie šaltiniai teigia, kad 23 metrų aukščio

ir daugiau nei 13 metrų apimties ga-liūnas žaliuoja jau dvigubai ilgiau, o sau lygių beveik neturi ir Europoje.

Sigutė Kusienė bandymus sukurti identiškus genus Stelmužės ilgaam-žiui turintį medį pradėjo 2005-aisiais. Pradžia buvo gana sėkminga, tačiau pirmus mėginius su ūgliais sunaiki-no laboratorijoje kilęs gaisras. Minties apie klonavimą ji neatsisakė. „Klo-nuoti ąžuolą dėl jo amžiaus nėra taip paprasta, jeigu kas nors nepavyksta, tenka viską pradėti iš naujo. Jaunų medžių genetiką atkartoti būtų len-gviau, tačiau seni medžiai turi genus, kurie yra atsparesni, dėl jų medžiai geriau priešinasi neigiamoms aplin-kos sąlygoms. Ilgaamžių augalų ge-nai lemia greitesnę adaptaciją, tokių augalų genetika yra įdomesnė“, – kal-bėjo mokslininkė.

Atžalos paveldi ne viską

Mažieji stelmužiukai jau auga ne vienoje girininkijoje. Vieni išauginti iš gilių, kiti paskiepyti. Tačiau tokių ąžuoliukų genai nėra identiški sena-jam ąžuolui. Anot S.Kusienės, iš gilių užaugintuose medžiuose nustatoma labai didelė genetinė įvairovė, o atžala paveldi tik 50 proc. Stelmužės ąžuolo genetikos. Paprasčiau tariant, iš Stel-mužės galiūno gilės išaugęs ąžuolas nebūtinai žaliuos kelis šimtus metų, bus įspūdingo dydžio, tvirtas ir atspa-rus ligoms. Identiška genetika galima tik klonavus ąžuolą.

Mokslininkę domina ir stebėtinai į Stelmužės ąžuolą panašus jo antri-ninkas Girionyse, Kauno rajone. Abu ąžuolai panašūs savo šakų laja, kamie-nu. Atlikus DNR tyrimus, bus galima nustatyti, kiek jaunajame ąžuole yra Stelmužės galiūno „kraujo“.

Klonai į gimti nę negrįš?

Mintį atkurti senąjį Stelmužės ąžuolą nuo vidurinės mokyklos laikų puoselėjusi S.Kusienė sako, kad pasi-rinkusi jį, nes tai dalis Lietuvos istori-jos ir kultūros. „Pernai, kai nuvažiavau parsivežti šakelių, ten buvusi prižiū-rėtoja džiaugėsi, kad ąžuolo priežiūrai pagaliau skirta daugiau dėmesio. Kai kurių miškininkų nuomone, tai bever-tis senas ąžuolas, iš kurio nebėra jo-kios naudos, tačiau aš manau, kad tai ne šiaip medienos išteklius, bet ir mus vienijantis simbolis. Tai lėmė mano pasirinkimą, norėjosi, kad būtent šis ąžuolas išliktų“, – kalbėjo Miškų ins-tituto laboratorijos vedėja.

Dar negalvojama, ar prigijusios klonuoto ąžuolo atžalos vėliau augs gimtinėje, Zarasų rajone. Lietuvo-je yra daug įdomių, senų medžių, ir mokslininkė norėtų atsidėti bandy-mams atkurti jų genetiką, tačiau tam reikėtų daugiau laiko ir pinigų.

Lietuvoje yra 26 botaniniai gam-tos paminklai. Dešimt seniausių Lie-tuvos medžių jau praėjusiais metais ėmėsi tvarkyti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Tarp gelbėjamų yra ir Stelmužės ąžuolas, kurio būklė su-dėtinga: laboratorijoje nustatyta, kad medis užsikrėtęs infekcijomis, galiū-nas jau ne kartą gydytas, užlopytas skardomis, šakos paramstytos medi-niais ramsčiais.

Stelmužės ąžuolo „vaikaičiai“ auginami laboratorijoje. Lilijos Valatkienės nuotrauka

Stelmužės ąžuolo klonas Stelmužės ąžuolo klonas sužaliuos rudenįsužaliuos rudenįPo trijų mėnesių turėtų sužaliuoti pirmos klonuoto Stelmužės ąžuolo atžalos. Kol kas seniausio Lietuvos galiūno ląstelės vis dar auginamos mėgintuvėlyje.

Atsigaus Dabikinės upė

Jei Žemė būtų kubas

1884 metais šveicarų astrono-mas Arndtas pateko į pirmuosius laikraščių puslapius, kai pareiškė orbitoje už Neptūno atradęs labai keistą kubo formos planetą.

Žinoma, net 1884 metais visi su-prato, kad tai nesąmonė. Laikraštis „Th e New York Times“ lapkričio 16 dienos numeryje net išspausdino straipsnį, pavadintą „Kubiška plane-ta“. Straipsnyje pateikiamas interviu su fi ziku T.Vankirku, kuris pirmiau-sia atmeta kvadrato formos plane-tos galimybę, o tuomet ima moks-liškai kalbėti, į ką toks kubo formos pasaulis būtų panašus. Viskas pri-klauso nuo traukos. Mūsų rutulio pavidalo Žemėje trauka mus trau-kia „žemyn“, planetos masės centro link. Taigi lygiame paviršiuje mes stovime tiesiai. Tačiau hipotetinia-me kubiškame pasaulyje būtų šeši kvad rato formos paviršiai, o su trau-ka susidurtumėme tik artėdami šių regionų centro link. Vis labiau artė-jant prie krašto, pasijustumėme taip, tarsi koptumėme šlaitu. Be to, būtų vis sunkiau stovėti tiesiai, nes gravi-tacinė trauka trauktų didžiulio kubo centro link, kuris nebūtų tiesiai po mūsų kojomis. Stovėjimas ant šio kubiško pasaulio „krašto“ primintų stovėjimą ant kalnų grandinės.

lrt.lt , GK inf.

Akmenės rajone gilinama ir valoma Dabikinės upės vaga.

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas12 2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)Miesteliai

Lota BALSYTĖ

Onuškio gyvenvietė istoriniuose šalti niuose minima nuo XV amžiaus. Trakų savivaldybei priklausančio miestelio ir jo apylinkių praeiti s la-bai įdomi, todėl turistų čia netrūks-ta. Ypač vasarą, kai ežerai vilioja.

Žingsnis po žingsnio

30 km nuo Trakų miesto nuto-lusį Onuškį galima pasiekti dviem keliais: važiuojant kryptimi Rūdiš-kės–Dusmenys–Alytus arba Aukš-tadvario link. Abu keliai vienodai gražūs, vingiuojantys per regio-ninį parką, apsuptą mišrių miškų, spindinčių ežerų, vingrių upeliukų, telmologinio ir geomorfologinio draustinių.

Miestelio veidui solidumo sutei-kia didžiulė katedra. Ji tokia didin-ga, kad imi galvoti, jog Onuškis ne seniūnijos, o kokio nemenko rajono centras. Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokū-bo bažnyčia, turinti vėlyvojo klasi-cizmo ir romantizmo bruožų, pasta-tyta pagal Vilniaus arkikatedrą.

Kitas unikalus Onuškio objek-tas – akmenimis grįsta istorinė Kip-ro Petrausko aikštė. Nuo senų laikų joje vykdavo šventės, mugės, aplin-kui esančiuose namuose veikė smu-klės, arbatinės, parduotuvės.

1904–1907 m. Dusmenyse var-gonininkavo Miko ir Kipro Petraus-kų tėvas. Šalia Bakaloriškių kaimo Petrauskai turėjo sodybą ir žemės gražioje vietoje prie ežero. Ligi šiol ta vieta vadinama Petrauskais.

Onuškio miestelio parką puo-

šia skulptoriaus Juozo Lebednyko skulptūra šv. Rokui.

Senosiose Onuškio miestelio kapi-nėse yra paminklas rezistentams, ki-tose kapinaitėse stovi antkapiniai pa-minklai knygnešiams M.Stankevičiui, A.Didikui, S.Banuškevičiui, liudijan-tys apie šio krašto šviečiamąją veiklą. 1991 m. kapinėse buvo pastatytas pa-minklinis akmuo su žuvusių pokario metais 63 žmonių pavardėmis, koply-čia ir kryžius (aut. J. ir V.Kasperavičiai). 1941 m. birželio 14 d. trėmimų aukos taip pat pagerbtos kryžiumi.

Vardo kilmė

Onuškio miestelis įdomus savo architektūra. Jo senoji dalis – ur-banistikos paminklas, saugomas valstybės. Miestelio gatvių tinklas, aikštės planas ir jos tūrinė erdvinė kompozicija, užstatymo fragmentai, viso miestelio panorama liudija apie senųjų laikų svarbą. Onuškio istori-nę, architektūros ir urbanistikos rai-dą nuo seniausių laikų iki šių die-

nų išsamiai išnagrinėjo A.Miškinis monografi joje „Lietuvos urbanisti-kos paveldas ir jo vertybės“.

Bronius Kviklys leidinyje „Mūsų Lietuva“ rašo, kad miestelio pavadi-nimas – asmenvardinės kilmės. Kry-žiuočių karo kelių aprašymuose mi-

nimas Ywanendorf, o netoli jo – ir Hannusdorf. Keista, kodėl šie kai-mai minimi pakeliui iš Merkinės pro Perloją link Šalčininkų, nes da-bar Onuškis yra pastebimai nutolęs nuo šio kelio (keliaujant palei Merkį šiaurės rytų kryptimi, išeina nemažas

lankstas į šiaurę). Šie du kaimai gali būti verčiami kaip Ivano ir Hanuso kaimai (vok. Dorf reiškia „kaimas“) – tai rodo, kad XIV a. pabaigoje šiuose kraštuose jau būta Ivanų ir Hanusų.

Hanuso vardo lietuviškas atitikmuo būtų Onusas. Pasakojama, kad dvaro trobesiai XV–XVI a. esą pastatyti ant baudžiauninko Anuso (Hanuso) že-mės. Todėl galima teigti, kad bet ku-riuo atveju (Ivano ir Hanuso ar Onu-so) miestelio vardas kilęs nuo Jonas fonetinio varianto. Tarpukariu mies-telis buvo žinomas kaip Oniškis.

Karai neužtemdė šviesos

Kai kurių istorikų nuomone, Onuškio dvaro atsiradimas nebu-vo atsitiktinis. Teigiama, kad bū-tent šioje teritorijoje Lietuvos didy-sis kunigaikštis Vytautas XV a. buvo apgyvendinęs totorius, kurie turėjo saugoti kelią į Trakus. Šalia dvaro ne-trukus atsirado gyvenvietė, kuri spar-čiai augo ir 1534 m. inventoriuje jau vadinta miesteliu. Šis miestelis labai nukentėdavo įvairių karų ir didikų tarpusavio vaidų metu. Tačiau per vi-sas tas negandas jis išsaugojo aikštę su apie ją stovinčiais pastatais.

Bene kiekvienas miestelio gyven-tojas žino apie 1939–1953 m. Onuš-kio bažnyčioje klebonavusį žymų kraštotyrininką, bažnyčios istoriką, publicistą, humanistą Nikodemą Švogžlį-Milžiną. Jo palaikai ilsisi Kernavės bažnyčios šventoriuje.

Lietuvai atkūrus nepriklausomy-bę Onuškio bažnyčios šventoriuje buvo perlaidotas žymus kraštietis, Nepriklausomybės akto signataras, lietuvybės skleidėjas, knygnešių glo-bėjas Donatas Malinauskas. Ilgą lai-ką jis gyveno Jankovicų dvare neto-li Onuškio. Šeimos kape ilsisi ir jo žmonos bei sesers palaikai.

Onuškis – šviesi seniūnija. Čia veikia 2 bibliotekos: Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Onuškio ir Dusmenų fi lialai.

Onuškio miestelio biblioteka savo veiklos metus skaičiuoja nuo 1937 m. Čia kaupiama saugoma li-teratūra apie krašto gamtą, istoriją. Biblioteka skleidžia informaciją apie iškilius krašto žmones, pildo ir ruo-šia naujus teminius bei personalijoms skirtus aplankus, kraštotyros darbus. Kraštotyros fondą sudaro daugybė dokumentų, kartotekoje kaupiami rajono, regioninių bei respubliki-nių periodinių leidinių kraštotyros straipsnių bibliografi niai aprašai.

Istorinės vietos primena didingą Onuškio praeitį

Architektūros paminklai – vėlyvojo klasicizmo, romanti zmo bruožų turinti Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ir šventoriaus vartai.

Laiko atspindžiai šmėsteli Onuškio architektūroje. Vieti niai kalba, kad čia kadai-se gyveno turti ngas vaisti ninkas.

Onuškio Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčiaPirmoji bažnyčia minima 1526 m. Manoma, kad ji

XVI a. pabaigoje priklausė evangelikams reformatams, nes Onuškio palivarko savininkas 1611 m. ją grąžino ka-talikams. 1655 m. bažnyčia sudegė. Ji buvo atstatyta po 1674 m.

1797 m. ji buvo labai sena ir sutrešusi. Šiek ti ek remon-tuota, ramstyta 1823 m. sugriuvo.

Toje pačioje vietoje 1823–1829 m. dvarininko K.Šetkevičiaus rūpesčiu buvo pastatyta dabarti nė didinga plytų ir akmenų mūro katedra. Gyventojai prašė lietuviškų pamaldų, tačiau 1832 m. vyskupo paskirta komisija nustatė, kad parapijiečiai namuose kalba lietuviškai, bet meldžiasi

lenkiškai, todėl lietuviškos pamaldos nereikalingos. Jos ti k iš dalies pradėtos nuo 1893 m.

XX a. pradžioje kurį laiką čia vargonininkavo Kipras Pet-rauskas.

1927–1939 m. klebonavęs Kazimieras Cibas rūpinosi parapijiečių blaivumu, religine ir kultūrine pažanga, rūpes-ti ngai tvarkė parapijos ūkį.

1939–1953 m. čia klebonavo Nikodemas Švogždys-Mil-žinas.

Bažnyčia turi vėlyvojo klasicizmo, romanti zmo bruo-žų. Ji – stačiakampio plano, su 6 dorėninių kolonų porti -ku. Vidus susideda iš trijų navų. Cilindrinius skliautus laiko 4 poros kolonų. Šventorių juosia akmenų mūro ir plyti nių stulpelių tvora. Jame yra medinė varpinė.

Onuškyje yra istorinė Kipro Petrausko aikštė, kurioje buriasi prekeiviai, vyksta visos miestelio šventės. Lilijos Valatkienės nuotraukos

• 1511 m. minimas Onuškio dvaras (manoma, įkurtas dar XV a. pabai-goje ar XVI a. pradžioje Skundonių kaimo žemėse). 1524 m. LDK didi-kas Žygimantas Senasis suteikė jo savininkui privilegiją kurti mieste-lį, rengti savaiti nius turgus ir leido veikti smuklėms. Turgūs vykdavo anksti sekmadieniais centrinėje miestelio aikštėje.

• 1567 m. Onuškis gavo privilegi-ją mugėms.

• 1613 m. Onuškis pažymėtas LDK žemėlapyje. 1683 m. gavo teisę prekymečiams.

• XIX a. veikė didelė spirito varykla, lentpjūvė, pradinė mokykla, vyko turgūs ir prekymečiai. Po 1863 m. sukilimo Onuškio dvaras buvo caro valdžios konfi skuotas ir pa-dovanotas grafui Olsufj evui.

Bažnyčios šventoriuje buvo perlaido-tas žymus krašti eti s, Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas.

Onuškio miestelio parką puošia skulp-toriaus Juozo Lebednyko skulptūra šv. Rokui.

Gimtasis kraštas 132011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77) KelionėsRūta KLIŠYTĖ

Kuo skiriasi sala nuo žemyno, pasakytų ir pradinukas: palyginti su žemynu, ji gali būti visai mažy-tė. Tačiau verslininkas Antanas Ur-bonas tvirti na, kad Graikijoje skir-tumas tarp žemyno ir salų kur kas ryškesnis. „Žemyninėje šalies daly-je siautėja krizė, neslūgsta sociali-nė įtampa, o jos salose ir salelėse gyvenimas teka ramia, palaiminga vaga. Būtent salų gyventojai sau-go rimtį ir atkakliai puoselėja tra-dicines vertybes, prisilieti mas prie kurių veikia išti es gydomai“, – nea-bejoja pašnekovas.

Kaip tapti „makaron“

„Nissos ton Makaron“ (laimin-gų žmonių sala) – taip senovėje vadi-no 290 kv. m dydžio Koso salą. Anot A.Urbono, kelionė į ją lėktuvu tiesiogi-niu reisu iš Kauno labai patogi ir greita. Taigi atskridus į Koso oro uostą ne-reikės griūti pailsėti, nebent būtų pie-tų metas, kai visi išsislapsto po taver-nas per vidudienio kaitrą. „Siūlyčiau išsinuomoti automobilį ir savarankiš-kai pasiekti savo viešbutį numatyta-me miestelyje, juolab kad bene visa sala apvažiuojama automobiliu. Čia paprasta ir nebrangu išsinuomoti dvi-ratį, motorolerį ar keturratį. Sala sau-gi, keliai geri, paplūdimiai daugiausia laukiniai, o vaizdai tokie, kad jau pirmą dieną pasijunti „makaron“ – laimin-gas“, – prisimena pašnekovas.

Taigi pirmasis psichoterapijos seansas neįsivaizduojamas be gero maisto.

A.Urbonas įspėja, kad geidžian-tiesiems peno ne tik pilvui, bet ir sielai neverta užsisakyti viešbučio su maitinimu. „Šis bus tikrai pui-kus, tačiau neteksite malonumo so-čiai pavalgyti kaimo tavernoje, at-sigaivinti naminiu vynu iš ąsočio, paragauti įstabaus graikiško patie-kalo – vienu žodžiu, prarasite pro-gą prisiliesti prie tikro salos gyve-nimo, – sako lietuvis. – Net vaisius verta pirkti iš kaimiečių, triūsiančių soduose ir laukuose. O kad jų pin-tinės ir širdys atsivertų prašalaičiui, svarbu išmokti kodinių žodžių, tokių kaip kalimeros, kalisperos, kalinichtos (labas rytas, laba diena, labas vaka-ras), eucharistos (ačiū) ir pan. Veik vi-sur susikalbėsite angliškai, tačiau sa-liečiai dosniai atsiveria ne vartotojui turistui, o tam, kuris parodo pagarbą jų kalbai ir kultūrai.“

Hipokrato tėvynė

Koso sala laikoma me-dicinos tėvo Hipokrato tėvyne. Taigi dėl sie-los sveikatos, anot A.Urbono, būtina aplankyti asklepi-jono – graikų dievo Asklepijaus šventy-klos – griuvėsius. O prie modernaus pa-minklo Hipok ratui, žymiosios priesaikos autoriui, palinkėti jo sekėjams, kad šie šven-tai laikytųsi svarbiausio jos punkto: „Nepakenk.“

A.Urbonas juokauja, kad psicho-terapija Dodekanese pagrįsta psi-chologo A.Maslou žymiosios žmo-gaus poreikių piramidės principu. Pasak jo, tik patenkinus bazinius po-reikius – alkio, troškulio, saugumo, žmogus atsiveria aukštesniems, dva-siniams poreikiams. „Vakarų pasau-lyje, o ir Lietuvoje, ši poreikių pira-

midė sugriauta, tačiau norima, kad nesaugus, užguitas ir dažnai alkanas tautietis būtų pilietiškas bei dvasin-gas, – dalijasi įžvalgomis pašneko-vas. – Graikijos salose natūraliai su-vokiau, kaip svarbu yra paprasta, bet saugi aplinka, šviežias skanus val-gis, geras vynas, bendrumo jausmas. Todėl vakare pajutau nenumaldomą dvasinį poreikį: užuot tysojęs paplū-dimy, motoroleriu nulėkiau į tolimą Zyjos kaimelį… pasi-grožėti įstabiu sau-lėlydžiu. Tikrai buvo verta!“

Lietuv i s siūlo aplan-kyti dar ke-

lias sielos gydymo požiūriu svarbias salos vietas. „Termoje, kaip sako pats miestelio pavadinimas, išsimaudyki-te karštoje versmėje, mušančioje iš žemės gelmių, o atsparumą stresui padidins maudynės pakaitomis karš-toje vonioje ir vėsioje jūroje. Tinga-tyje išvysite druskos ežerą, pamėg-tą paukščių. Mastichario kaimelyje užsukite į neprilygstamą žuvies ta-verną. Aštuonkojai čia džiūsta ant

virvės tarsi šlapi bikiniai: kad šis padaras taptų minkš-

tas, valgomas, anot vie-tinių, sugautą reikia 100 kartų trenk-ti į akmenį, tada raumuo atsipalai-duoja, – juokiasi A.Urbonas. – Die-nos kelionė buriniu

laiveliu į netolimas salas pripildys jūsų

plaučius vėjo, o sie-lą – ramybės. Aplankykite

Kalymną, žvejų bei narų salą, dar antikos laikais garsėjusią jūros

kempinių gavyba. Vietiniai narai jas rinkdavo rankomis: tobulai įvaldę kvėpavimą, nerdavo į gelmę be jo-kios įrangos. Tačiau pradėję naudo-ti akvalangus ėmė sirgti vadinamąja narų liga, mat su juo nusileisdavo pernelyg giliai.“

Apokalipsė Patme

Taigi priartėjome prie piramidės viršūnės, kuri, anot A.Urbono, su-tampa su nediduke kalnuota Patmo sala, dar vadinama Šventąja. Į ją plaukia piligrimai iš viso pasaulio, mat tai viena švenčiausių vietų Eu-

ropoje. Aukštai kalnuose stūkso di-dinga šv.Jono Teologo tvirtovė, kur ligi šiol veikia stačiatikių vyrų vie-nuolynas. XI a. jis buvo įkurtas į Patmą ištremto apaštalo Jono gar-bei, to paties šventojo, kuris paliko mums Apokalipsės – Apreiškimo – liudijimą. „Ši vieta nedvelkia reli-giniu fanatizmu, tvyro santaika bei dvasios ramybė: nuaidi cerkvės var-pai, vienuolis, pasikaišęs juodą abi-tą, nubirbia ant motorolerio, išleipę saulėje guli katinai… O nusileidęs į urvą su skilusiu akmeniu, kuriame šv.Joną aplankė regėjimas (graikai tvirtina, kad šioje oloje yra laiptai į dangų), susimąstai apie pasaulio pabaigą“, – pasakoja A.Urbonas.

Orumas aukščiau pinigų

Kokie gi žmonės, po paraliais, gyvena tose Egėjo jūros salose, ku-rias lietuvis rekomenduoja tautie-čiams kaip gydyklą nuo psichiką ardančio gyvenimo būdo? Žino-ma, dvasiškai sveiki! O tai reiškia – paprasti, ramūs, lėti, neišpuikę ir, tai svarbu, ne itin turtingi: dvasios sveikatai kenkia turtai ir prabanga. „Sėdėdamas su puikaus vyno taure tavernoje po šiaudiniu stogu, stebi kaimiečius, vakarieniaujančius šei-momis, besidalijančius tradiciniais meze užkandžiais iš vienos lėkštės, ir tavo širdis džiaugiasi“ , – atsidūsta pašnekovas. Anot jo, graikai salie-čiai yra mažakalbiai, konservatyvūs, užsispyrę, tačiau galbūt dėl to suge-bėjo išsaugoti savo tautinę tapatybę, socia linės bendrystės jausmą.

„Net vietinis jaunimas nespi-riamas dainuoja liaudies dainas, šoka liaudies šokius ir to nesigėdi: atvirkščiai, didžiuojasi tėvų tradici-jomis. Ar tik ne tas prisirišimas prie tradicinių vertybių leidžia saliečiams Graikijos krizės akivaizdoje išlikti ramiems?“ – svarsto A.Urbonas. Jis pastebi, kad vietiniai verslūs, moka derėtis, tačiau orumas čia svarbes-nis už pinigus.

„Įkyrų Egipto ar Turkijos pre-keivį turi pastatyti į vietą, kad šis

atsikabintų, o čia priešingai: turi pakilti iki saliečio, įgyti jo pasi-tikėjimą, pasirodyti kultūringu žmogumi, kitaip nebus palankių prekybinių santykių, juolab drau-giškumo“, – įspėja lietuvis. Smagu, kad pasaulyje yra šalių, kur pinigai nemainomi į orumą.

Egėjo jūros salos – atgaiva kūnui ir sielai

Salų miestai nesipuikuoja prabangių viešbučių kompleksais, čia gerbiama autenti ka, siekianti anti kos laikus.

Autorės nuotraukos

Kokie gi žmonės gyvena Egėjo jūros salose? Žinoma, dvasiškai sveiki! O tai reiškia – paprasti , ramūs, lėti , neišpuikę ir, tai svarbu, ne iti n turti ngi: dvasios sveikatai kenkia turtai ir prabanga.

Dodekaneso salyną sudaro 12 didesnių ir 150 mažesnių salelių grupė Egėjo jūroje šalia piet vakarinio Turkijos kranto. Iš 163 salų apgyvendintos 26, centras – Rodo sala (teritorija 40,7 kv. km). Be Rodo, žinomiausios yra Koso ir Patmo salos.

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)14 Laisvalaikis

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

HoroskopaiHoroskopai Avino laukia sėkminga savaitė.

Verslininkai gali drąsiai imti s perspekty-vaus projekto arba pradėti naują darbą. Jis bus ne iš lengvųjų, bet už jį žadami dividendai to verti . Vienas asmuo jums padės moraliai ir materialiai. Paskui ne-pamirškite jam atsidėkoti .

Jaučiui ti krai pasiseks. Jus užgrius pinigų lavina, ir tai garantuos linksmą ir nerūpesti ngą gyvenimą. Bet paaukšti ni-mo tarnyboje reikės palaukti , tad apsi-šarvuokite kantrybe. Gerai klosis ti ems verslininkams, kurie prekiauja su užsie-niečiais. Žurnalistai susipažins su asme-niu, kuris gali daug padaryti jų labui.

Dvyniai pasieks naujas karjeros aukštumas. Investi cijos į verslą duos gerų dividendų. Bet astrologas pataria dau-giausia dėmesio skirti trumpalaikiams kapitalo įdėjimams, kurie greičiau duos rezultatų. Įtempta savaitė laukia politi -kų. Jie turės rengti svarbius susiti kimus ir priimti sunkius sprendimus.

Vėžys gali smarkiai susikrimsti , kai iškart neišsipildys jo viltys padaryti puikią karjerą. O komersantų reikalai klo-sis neblogai, ir jie pagerins savo fi nansinę padėtį . Tai padaryti leis fi nansinė banko pagalba, kuri padės suaktyvinti verslą. Netrukus jie turės priimti neti kėtą spren-dimą, susijusį su kažkuriuo partneriu.

Liūtas gali ruošti s atsiimti didelius dividendus, kurių duos pelningas verslo projektas. Gerų rezultatų duos ir investi -cijos į vertybinius popierius. Kai kurie laik-raščių, televizijos ir visuomeninio trans-porto darbuotojai gali ti kėti s didesnio at-lyginimo. Svarbų užsakymą gaus sporto inventoriaus pardavėjai.

Mergelė turės kontroliuoti savo nuotaiką. Jūsų santykiuose su aplinkiniais

neretai būna staigių permainų, apie jų priežasti s reikia rimtai susimąstyti . Bet astrologas ne-nori jūsų pernelyg nuliūdinti . Jis

turi malonių naujienų valstybės tarnautojams – jų laukia paskyri-mas į labai svarbų postą.

Svarstyklės turės mažiau išlaidauti ir kaupti pinigus. Kai kurių iš jūsų laukia neti kėtos likimo permainos, naujo darbo paieškos ir kitos aplinkybės, kurios parei-kalaus lėšų. Vyriausybinių organizacijų darbuotojai turės parengti svarbų pra-nešimą. Žiniasklaidos atstovai pasirašys naudingą sutartį .

Skorpionas turės daug dirbti be jokios vilti es netrukus gauti atlygį. Darbas ne iti n seksis, o nuotaika bus prastesnė nei viduti nė. Bet nemeskite to, kas pradė-ta, ir jokiu būdu neieškokite naujos tarny-bos. Tai jums gali patarti kai kurie bendra-darbiai, kurie nori užimti jūsų vietą.

Šauliai gali sėkmingai sulošti bir-žoje ir gerai pasipelnyti iš vertybinių po-pierių prekybos. Astrologas įžvelgia ke-lionės perspektyvą. Jos metu galėsite ne ti k tvarkyti reikalus, bet ir pailsėti . Kai ku-rie iš jūsų pirmą kartą lankysis užsienyje. Kiti leisis į svečias šalis prekybos reika-lais. Valstybės tarnautojai palypės kar-jeros laiptais.

Ožiaragis stovi ant didelių įvy-kių slenksčio. Turėsite veikti ir rizikuoti . Jūs debiutuosite naujoje verslo srityje ir arti miausiu metu gausite didelę sumą. Pinigai turės įtakos jūsų elgesiui, ir tai nelabai pati ks vyresniems giminaičiams. Bet niekam neleiskite kišti s į savo dar-bo reikalus.

Vandeniai turės skubiai užbaigti svarbų projektą ir atsispirti naujoms vilio-jančioms verslo perspektyvoms. Valsty-bės tarnautojas gaus naujų įpareigojimų ir ati ti nkamą atlyginimą. Ateityje viskas priklausys nuo jūsų pačių – ir karjera, ir darbo užmokesčio dydis, ir vadovybės malonė.

Žuvims ateinanti savaitė bus gana sėkminga. Vyresnybė atkreips dėmesį į jūsų pasiaukojamą darbą ir imsis žygių verti ngam darbuotojui paskati nti . Plane-tos garantuoja, kad fi nansiniai ir kitokie ti kslai bus pasiekti . Jūs palypėsite socia-liniais laiptais ir galėsite pakeisti savo gy-venimo būdą į gerąją pusę.

nuotaiką.

sn

tutarma

Evelina GRICIŪTĖ

Senųjų amatų šventė Trakų sa-los pilyje šurmuliuos ateinantį sa-vaitgalį. Savo paslapti mis dalysis ne tik Lietuvos senojo paveldo puoselėtojai, bet ir svečiai iš už-sienio.

„Šventės lankytojai susipažins net su 20 skirtingų epochų (nuo priešistorės iki XIX a.) amatų, – sako Brigita Balčytienė, Trakų isto-rijos muziejaus Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja. – Ple-čiasi ir šalių skaičius. Renginyje pir-mą kartą dalyvaus studija „Novgo-rodo tošis“ iš Vakarų Rusijos.“

Anot B.Balčytienės, ši jau beveik du dešimtmečius Novgorode vei-kianti studija pristatys XVIII–XIX a. tošies dirbinių kopijas, mokys, kaip iš tošies juostelių pinti kraiteles, dė-žutes, vyžas ir kitus aksesuarus.

Šventėje moterys galės pamėginti verpti verpste, megzti adata. Seno-vinis mezgimas adata iš storų siūlų galų buvo populiarus vikingų laikais. Kai kuriose Skandinavijos vietovėse jis praktikuojamas iki šiol.

Sulaukti medžiotojų dėmesio ti-kisi Virginijus Jakubauskas. Jis pa-rodys ir papasakos, kaip senovėje buvo apdorojami avikailiai.

„Pamatysite visą avikailių išdir-bimo procesą – kaip kailis minkšti-namas, skutamas dalgiu ar metaline skrituole ir kaip šukuojamas“, – pa-sakoja V.Jakubauskas, dalyvaujantis šventėje taip pat pirmą kartą.

Abi šventės dienas nuo 10 val. Trakų pilies lankytojai galės suži-noti, kaip ant statulos buvo lipdoma gotikinė keramika, žiedžiami puo-dai, apdirbamas medis ir gintaras, kaldinamos monetos, siuvami ba-tai. Papuošalų gamybos paslaptimis dalysis ir gražiausius savo darbus pristatys juvelyrai Kazimieras Bari-šauskas ir Evaldas Babenskas. Savo amato meistrai pristatys vitražą, kalvystę, pynimą, dirbinių iš liepų žievės gamybą, drabužių siuvimą ir siuvinėjimą. Taip pat bus demons-truojami ir daromi senoviniai mu-zikos instrumentai, o mėgstantieji žvejybą galės daugiau sužinoti apie senuosius žūklės reikmenis.

Kaip ir kasmet, muziejaus kuli-narinio paveldo entuziastai stengsis

svečius ir šventės dalyvius pavaišin-ti dar neragautais viduramžių pa-tiekalais. Antai bus virtos duonos, kuri gelbėjo per ilgus karo žygius, ir šv. Jono medžio vaisių sėklomis gardinto deserto.

„Šio medžio, dabar dažniau vadi-namo saldžiąja ceratonija, sėklos yra natūralus saldiklis, dėl to jų miltai naudojami kepiniams, o skrudin-tos sėklos – kaip šokolado pakai-talas, – pasakoja Alvyga Zmejevs-kienė, muziejaus Istorijos skyriaus vedėja. – Kepsime XV a. miestiečių mėgtus kiaulienos ir burokėlių mal-tinukus, o kasdienį varguolių mais-tą – kopūstų košę – patieksime kaip garnyrą.“

Neatsiejama šventės dalis – įvai-rių istorijos klubų pasirodymai. Su-sirinkusiesiems programas parengė riterių brolija „Viduramžių pasiun-tiniai“, lankininkų klubas „Strėlė“, Kauno karo istorijos klubas. Pagal viduramžių Europos dvarų muzi-ką suksis senovinių šokių ir kultū-ros klubo „Mysteria mundi“ šokėjai, o šokių ir ugnies studija „Čiutyta“ surengs pasirodymą „Ugnies sutar-tinė“. Neleis nuobodžiauti ir vidu-ramžių muzikos grupė „Cornuco-pia“ iš Baltarusijos bei ansamblis „Hansanova“.

Šeštadienio vakarą visi norin-tys galės išbandyti rankos taiklu-mą lankininkų turnyre.

Balti jos aplinkos forumas kviečia į „Café Scienti fi que“ diskusiją apie Balti jos jūros rifus ir jų apsaugą Ni-dos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4). Susiti -kime – rifus tyrinėjanti s mokslinin-kas dr. Darius Daunys iš Klaipėdos universiteto.

Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto dalyviai tu-rės galimybę susipažinti su rifų for-mavimosi istorija ir įspūdingu jūros dugno gyvenimu bei pamatyti uni-kalių povandeninėmis vaizdo kame-romis Lietuvos mokslininkų užfi k-suotų vaizdų.

Baltijos jūros rifai – tai tikros povandeninės oazės su didele žuvų, bestuburių ir augalų įvairove.

Rytinės Baltijos rifai apima teri-toriją, prilygstančią visai Suvalkijai – daugiau kaip 8 tūkst. kv. km, tačiau vertingiausi ir gražiausi rifai užima tik nedidelę jos dalį. Mokslininkų teigimu, nykstant rifams bus pažeista jūros ekosistemos pusiausvyra, išnyks tik rifams būdingos rūšys.

Forumas prasideda rugpjūčio 19 dieną, 17 valandą. Renginys nemo-kamas.

GK inf.

Balti jos rifų paslaptys

Trakų salos pilyje – senųjų amatų šventė

Savaitgalį vyksiančioje šventėje žmonės galės gėrėti s viduramžių mūšiais.Organizatorių archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77) 15Laisvalaikis

Keleivinio laivo kapitonas turė-jo papūgą. Laive dirbo fokusininkas, kuris linksmino keleivius. Papūgai jo pokštai buvo taip atsibodę, kad ji per jo pasirodymus šaukdavo:

– Jis kortą paslėpė rankovėj!!!– Triušis – po stalu!!!– Kepurėje yra skylė!!!Žodžiu, papūga ir fokusininkas vie-

nas kitam didelės meilės nejautė.Kartą kilo audra, laivas paskendo,

ti k fokusininkas su papūga išsigelbė-jo. Plūduriuoja abu vidury vandeny-no ant kažkokio rąsto ir tyli. Tyli va-landą, dvi... Papūga neiškenčia:

– Gerai, gerai, pasiduodu... Grei-čiau sakyk, KUR LAIVĄ PADĖJAI???

Pasijuokime

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai:Verti kaliai: Juda. Harmonija. Zuokas. Marius. Mastelis. Kok. Lion. Ekonomija. Serenada. An. Arti . Dik. Arena. Juanis. Vienas. Inga. Majoras. Tit. Amonas. „Niva“. Teises. Pesas.Horizontaliai: Izoliacija. Homo. Got. Vakansija. Ras. Amsterdamas. Einame. Lenkijos. Mimika. Son. Soda. Rat. Jam. Narvas. Eis. Dar. Mane. Ne. Iki. Anti s. Kuoja. Aiva. Skanėstas.Pažymėtuose langeliuose: TERMINALAS.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai:Verti kaliai: Labirintai. Bisa. Uniforma. Kabelis. Garus. Rasis. „Ravak“. Kalama. Saikas. Karūbai. Stalo. Di-astema. Ponas. Ošimo. Zarasai. Liūtas. Stasas. Edita. „Kamaz“. Spora. „Arsis“. Tegu. Rami.Horizontaliai: Kamiu. Agatas. Kinai. Snobas. Erikas. Miksodis. Lusaka. Natris. Atrama. „Paok“. Zomša. Aūlas. Tibo. Anais. Tara. Keiksmas. Aslos. Eismo. Aparatūra. Sietas. Sabza. Arti . Gama. Sausis.Pažymėtuose langeliuose: KALIOŠAI.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

(Užs. 14)

(Užs. 15)

(Užs. 13)

Paulius STONIS

Kražiuose rugpjūčio 19–21 d. vyks kasmeti niai šv. Roko atlaidai, jau kelis šimtmečius sutraukiantys ne ti k po visą pasaulį pasklidusius kražiškius, bet ir iti n daug ti kinčių-jų iš visos Lietuvos.

Šiais metais piligrimai turės pro-gos pasidžiaugti atgimstančiu Kra-žių paveldu. LR Kultūros paveldo departamento bei parapijos rūpes-čiu toliau yra restauruojama ir Že-maitijos krikšto 600 metų jubiliejui rengiama Švč. Nekaltojo Prasidėji-mo Mergelės Marijos bažnyčia.

Su atlaidais vykstantis Kražių festivalis primena apie čia šimtme-čiais klestėjusią barokinę kultūrą.

Šv. Roko, stebuklingojo ligonių globėjo, atlaidai – seniausia ir gi-liausias tradicijas turinti Kražių pa-rapijos šventė, liudijanti iškiliausias Žemaitijos dvasines tradicijas. Šv. Rokas yra vienas garsiausių šventųjų Lietuvoje ir Bažnyčios yra pagerbia-mas kaip visų ligonių globėjas.

Šventojo gyvenimo istorija bylo-ja, kad išdalijęs savo turtą jis pasi-šventė ligonių ir mirštančių žmonių tarnystei. Per amžius iš lūpų į lūpas sklido pasakojimai, kaip šv. Roko užtarimas nutolina nelaimes ir išgy-do net visai beviltiškus ligonius.

Penktadienį, rugpjūčio 19 d. 18 val. šv. Mišiomis atlaidus pra-

dės Šiaulių vyskupas Jo Ekscelenci-ja Eugenijus Bartulis. Jų metu vys-kupas suteiks Sutvirti nimo sakra-mentą.

Šeštadienį, rugpjūčio 20 d.9.00 val. – šv. Mišios Šv. Roko ko-

plyčioje.12.30 val. – Suma. Dalyvauja Jo-

tvingių Kryžiaus riteriai.

18.00 val. – šv. Mišios Šv. Roko koplyčioje.

19 val. – piligrimus pradžiugins koncertas „Barokas dabar“.

Sekmadienį, rugpjūčio 21 d.9.00 val. – šv. Mišios Šv. Roko

kop lyčioje.10.30 val. – votyva. Po šv. Mišių –

Švč. Sakramento adoracija.12.30 val. – iškilmingos šv. Mišios

(suma ir procesija).

Danguolė RUŠKIENĖ

Retrospektyvinėje išeivijos daili-ninko Prano Gailiaus abstrakčiosios tapybos ir grafi kos darbų parodoje „Metamorfozės" – ne ti k žinomi, bet ir Lietuvoje dar neeksponuoti auto-riaus kūriniai.

Trumpos viešnagės metu Lietuvos visuomenė turės išskirtinę galimybę Palangoje tiesiogiai pabendrauti su vienu ryškiausių pasaulyje moderniz-mo atstovu (paskutinis išsamesnis jo kūrybos pristatymas buvo 2005 m. LDM Radvilų rūmuose Vilniuje).

Trečią kartą po karo Lietuvoje ap-silankantis menininkas išreiškė norą pabraidyti po Baltijos jūrą. Susitiki-mo su visuomene metu jis pažadėjo atskleisti tolesnius savo kūrybos pla-nus, kurie šįkart yra glaudžiai susiję su Lietuva ir jos tautosaka. „Į Lietu-vą mane veda noras išgirsti lietuviš-kai apie Eglę žalčių karalienę pasa-kojančią Baltijos jūrą, būsimo mano projekto preliudą. Aš noriu fi ziškai priartėti prie to projekto šaltinio“, – sakė P.Gailius.

P.Gailius gimė 1928 m. Mažei-kiuose. Per Antrąjį pasaulinį karą pasi-traukė iš Lietuvos. 1945 m. apsigyveno Strasbūre, piešimo mokėsi Taiko-mosios dailės mokykloje. 1950 m. studijavo F.Ležė meno akademijo-je, nuo 1953 m. – Aukštojoje nacio-

nalinėje dailės mokykloje Paryžiuje. Dalyvavo daugelyje parodų užsienyje (Berlyne, Miunchene, Štutgarte, Či-kagoje, Tokijuje, Ženevoje ir kt).

Šiandien P.Gailius – vienas kū-rybingiausių lietuvių išeivijos daili-ninkų. Savo kūryboje įkūnijo pačią lietuviškosios pasaulėjautos dvasią, su-teikė jai modernistinę raiškos formą. Ankstyvojoje tapyboje siekta abstrak-čios formos plastinio raiškumo (ciklas „Intrauros“, 1965 m.), vėliau išryškėjo japonų kaligrafi jos įtaka, minimalis-tinė raiška („Šešėliuotos aukštumos“, 1985 m.). Grafi kos kūriniai pasižy-mi kontūro ekspresija, jie aiškių silue-tų, dinamiškų linijų. Menininko ieš-kojimai atvedė į abstrakčias tapybos, akvarelės, grafi kos formas.

P.Gailius taip pat sukūrė unikalių dailininko knygų, taupia, spontaniš-ka raiška išsiskiriančių piešinių, nulie-jo akvarelių. Kūryba turi abstrakčiojo ekspresionizmo bruožų, vyrauja poe-tinė nuotaika, yra tautodailės įtakos.

Rugpjūčio 21 d. (sekmadienį), 17 val., „Ramybės“ galerijoje (Vy-tauto g. 35, Palanga) – susitikimas su vyresnės kartos išeivijos dailininku, Lietuvos ir Prancūzijos tapytoju, gra-fi ku Pranu Gailiumi (Prancūzija) ir jo personalinės parodos „Metamorfo-zės“ atidarymas. Renginyje dalyvaus paro dos autorius ir rašytojas Rolan-das Rastauskas.

Paroda veiks iki rugsėjo 11 d.

Kražiuose – didieji šv. Roko atlaidai

Abstrakcionistą į Lietuvą atviliojo tautosaka

Kražiuose vyksiantys kasmeti niai šv. Roko atlaidai sutrauks tūkstančius lankytojų.GK archyvo nuotrauka

Pranas Gailius. Mergaitės aktas.

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)16 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir...“ 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Dainuoja Kastytis Kerbedis.

11.55 Juodojo kaspino ir Balti-jos kelio diena. Lietuvos kronika. 1918–1940 m.

12.25 Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Dip-lomatijos patriarchas.

12.55 Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Baltijos vals-tybių ateitis ir dabartis.

13.15 Juodojo kaspino ir Balti-jos kelio diena. Melodija rugpjūty.

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Muzika ir poezija (k.). 14.30 Juodojo kaspino ir

Baltijos kelio diena. Dar sykį! Lietuva. Trilogija.

15.50 Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Lietuva. Žo-džiai į sąžinę. Trilogija.

16.50 Juodojo kaspino ir Balti-jos kelio diena. Lietuva vėl laisva. Trilogija.

17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Juodojo kaspino ir Bal-

tijos kelio diena. Ir ateis ta diena. Baltijos kelias.

19.00 Juodojo kaspino ir Balti-jos kelio diena. Šaltasis karas – baimės šešėlis.

20.30 Juodojo kaspino ir Balti-jos kelio diena. Mitingas, smerkiantis Ribentropo-Molotovo paktą 1988 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, Vingio parke.

22.15 Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Prezidentų likimai.

23.05 Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Po bazilikų skliautais. Koncertas.

23.35 Pasaulio dokumentika.“ Gamtos formos“.

24.00 Panorama. 00.30 „Snaiperio taikinyje“.

LTV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda”.

9.40 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas.

10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Deksterio laboratorija”.

Animac. serialas. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V“. Humoro

serialas. (N-7) 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi

„. (N-7) 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „Logano karas. Susaisty-tas garbės”. Veiksmo f. (N-14)

22.50 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.50 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.25 Teleparduotuvė. 9.40 Tavo augintinis. 10.10 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“. 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“.

Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“.

Drama. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. 21.30 „Mandžiūrijos kandida-

tas“. Drama. (N-14) 0.10 „CSI kriminalistai“. 1.00 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai.

8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 „Kas tu toks?” 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 12.05 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Naša Raša. (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.18 Konkursas „Futbolo

virusas”. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 Naša Raša. 0.15 „Pora kaip tvora” (k.). 0.45 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.15 TV serialas „Pėdsakas”. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Tai įvyko

Kubanėje”. 22.15 Liudytojai. 23.30 Lietuvos „Laikas”. 23.40 TV serialas „Pabėgimas”. 1.35 TV serialas „Pėdsakas”. 2.05 Detektyvai. 2.35 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Fortepijoninė muzika (k.).

12.00 Mažųjų žvaigždžių valanda (k.).

13.00 Etnokultūros ratas. Užpustyti kaimai (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Tūkstantmečio

akimirkos. Teatro instinktas.

14.35 Dalia Kutraitė kalbina... Kazį Bobelį. 1998 m. (k.).

15.00 Miesto kodas (k.). 15.50 Muzika ir poezija. 16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 „Visą žmoniją meile

apglėbsiu...“ Maironio poezija. 1990 m.

17.50 „Likimo valsas“. 19.05 Auksinė Agatos

Kristi kolekcija. „Mis Marpl. Paskelbta žmogžudystė“.

20.45 Grafai Tiškevičiai ir Lietuva (1).

21.30 Dok. fi lmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“ .

22.00 Elito kinas. „Nekalti balsai“. Karo drama. (N-14)

23.50 Prisiminkime. V.Telksnio dainos.

24.00 Panorama. 0.30 „Snaiperio taikinyje“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Ekomitas. 9.40 „Blogiukai ir Pabaisa“. 10.05 „Supermergaitės”. 10.30 „Deksterio

laboratorija”. 11.00 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi“. 12.00 „Detektyvė Džonson“. 13.00 „Jos vardas Nikita“.

Nuotykių serialas.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Naujieji Robino

Hudo nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas.

Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Bandymas apsimesti”.

Komedija. (N-14) 23.00 „Detektyvė Džonson”. 24.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. (N-14)

TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“.

Drama. (N-7) 12.05 „Kastlas“. Kriminalinė

drama. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. (N-7) 21.30 „Po 28-ių savaičių”.

Siaubo f. (N-14) 23.30 „Pietų parkas“. 0.05 „CSI kriminalistai“. 1.00 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 7.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 24/7. 8.40 Griūk negyvas! 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova -

„Akropolio” turnyras. 12.05 Šiandien kimba. 12.30 24/7. 13.30 TV parduotuvė.

14.00 Humoro laida „Naša Raša”. (N-7)

15.00 Super L.T. 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 TV serialas „Zona”.

(N-14) 23.15 Humoro laida

„Naša Raša”. (N-7) 0.15 „Pora kaip tvora“ (k.). 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 TV serialas „Pėdsakas”. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas.

Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Tai įvyko

Kubanėje”. 22.15 Jurijus Nikulinas. 23.30 Lietuvos „Laikas”. 23.40 TV serialas „Pėdsakas”. 0.20 Vaidybinis f. „Tai, ko

mes netekome”. 2.00 Naujienos. 2.05 „Tai, ko mes

netekome”. 2.20 Detektyvai. 2.55 Naktinis eteris.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Super KK2 (k.). 10.50 Nuotykių fi lmas

„Juodasis gražuolis“.

12.40 Farai (k). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Farai. (N-7) 21.00 KK2 vasara. (N-7) 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los

Andželo policija“.(N-7)

23.30 „Bręstantis blogis“.(N-14)

0.30 „Grožio peilis“. (N-14)

1.30 „Ozas“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Savaitės atgarsiai

(k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.15 Žingsnis po

žingsnio (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo

dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida(su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Neskubėk gyventi“.

19.45 Klausimėlis.lt 20.00 Myliu krepšinį. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 „Dipukai. Žmonės

be vietos“. Publicistinių laidų ciklas.

22.45 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos

23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio

taikinyje“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir

Butkai III“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Tarp miesto ir

kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.45 Smagiausios

akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 Nerealios namų

šeimininkės. 16.55 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras fi lmas.

Veiksmo f. „Dažasvydis“ (2009 m., JAV, Ispanija). (N-14)

23.20 Baimės faktorius (k.).

0.25 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.).

1.35 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas

Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

11.05 Drama „Atostogos su Dereku“ (2010 m., Kanada).

13.05 Norite – tikėkite, norite – ne!

14.10 „Slaptasis agentas Konoras“.

14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.05 Varom už Lietuvą. 19.00 „Kartą Pietų

Amerikoje. 2011“. Dokumentinių laidų ciklas.

20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 Be komentarų. 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.55 Varom už Lietuvą. 22.00 „Viešbutis

„Babilonas“. 23.10 Fantastinis

veiksmo f. „Gyvenama sala“ (2008 m., Rusija). (N-7)

1.35 „Herojai“. (N-14) 2.25 „Pinklės“. (N-14) 3.15 „Eureka“. (N-7)

Rugpjūčio 22, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 5.30, 6.00, 6.31, 7.00, 7.30, 7.45, 8.00, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00.

5.05 Spaudos apžvalga.

5.15 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida „112“. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos diena. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.) 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

J.Marcinkevičius. 23.58 LR himnas.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.). 10.40 24 valandos.

(N-7) 11.40 KK2 vasara (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Farai. 20.10 24 valandos. 21.00 KK2 vasara. (N-7) 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Vesternas

„Menantis pikta“ (1992 m., JAV). (N-7)

0.10 „Ozas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Amžininkai. Pirmieji

Atgimimo mitingai. 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Laisvės keliu.

Koncertas. 13.30 Dok. f. „Ir ateis

ta diena. Baltijos kelias“.

14.00 Dokumentinė apybraiža „Gyvoji grandis“.

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų

laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Neskubėk gyventi“. 19.45 Nacionalinė paieškų

tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Dok. f. „Raudonasis

teroras gintarinėje pakrantėje. Sovietinė okupacija ir Lietuvos pasipriešinimas, 1939–1993 metai“.

22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Dipukai. Žmonės be

vietos. 22.45 Mūsų Lietuva.

Koncertas. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio

taikinyje“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir

Butkai III“ (k.). 10.45 To dar nebuvo...

(k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama „

Širdies sprendimas“ (k.). (N-7)

14.35 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius. 16.20 Nerealios namų

šeimininkės. 16.50 „Dapkai ir Butkai

III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras fi lmas.

Komedija „Tikiuosi, pragare pardavinėja alų“ (2009 m., JAV). (N-14)

23.40 Baimės faktorius (k.).

0.45 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.). (N-7)

1.55 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas

Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

11.00 Vasara pagal Rūtą. 12.00 Be komentarų. 12.40 Norite – tikėkite,

norite – ne! 13.40 „Katašunis“.

Animacinis serialas.

14.10 „Slaptasis agentas Konoras“.

14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kartą Pietų

Amerikoje. 2011“. 20.00 Ūkininkas ieško

žmonos. 21.00 Be komentarų. 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.55 Varom už Lietuvą. 22.00 „Vilko bilietas“. 23.00 Fantastinis

veiksmo f. „Gyvenama sala 2. Susirėmimas“ (2009 m., Rusija). (N-7)

1.10 „Herojai“. 2.00 „Pinklės“. (N-14) 2.50 „Eureka“. (N-7)

Rugpjūčio 23, antradienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida „112“. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija.

Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai (k.). 20.45 Mažoji studija.

Dievo žodis (k.). 21.03 Ant svarstyklių (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

B.Brazdžionis. 23.58 LR himnas.

„Snaiperio taikinyje“. „Bręstanti s blogis“. „Simpsonai“. „Dažasvydis“.

„Senis“. „Menanti s pikta“. „Svotai“. „Tikiuosi, pragare pardavinėja alų“.

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77) 17TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir...“ 8.35 „Sandokanas, Malaizijos

tigras“. Animac. f. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigž-

dės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Valstybės kino

metraštis (k.). 12.55 Kaimo akademija. 13.20 Muzika ir poezija (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Gyvenimo ratu. (k.). 15.45 Tūkstantmečio akimir-

kos. Teatro instinktas. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir...“ 16.35 „Sandokanas,

Malaizijos tigras“. 17.00 Mūsų miesteliai.

Raguva (2). 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m.

20.55 Kuluarai. 21.40 Šalia mūsų. Dailininkas

Vytautas Kusas. 22.00 Savęs link. Jurga Iva-

nauskaitė ir Tibetas. 22.30 Pasaulio dokumentika.

„Sindziango žmonės uigūrų tapytojų akimis“.

23.00 Pasaulio dokumentika. „Gyvenimas Pekine“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda“. Animac. serialas.

9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Deksterio laboratorija“. 11.00 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”.

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. Nuotykių serialas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7)

18.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. Serialas.

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14)

22.30 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.30 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“. 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai (2). 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“. 18.00 „Kastlas“. Kriminalinė

drama. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. (N-7) 21.30 „Revolveris“. Trileris.

(N-14) 23.45 „CSI kriminalistai“. 0.40 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.47 Saugus eismas. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 12.00 Laida medžiotojams ir

gamtos mėgėjams.

12.30 Dok. serialas „Gimę žudyti. Greičiausieji” (k.).

13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Naša Raša”. 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 Reporteris. Orai. 20.30 Numatoma: Europos lygos

atrankos varžybos. Tel Avivo „Hapoel”–Panevė-žio „Ekranas”. Tiesioginė transliacija iš Tel Avivo.

22.20 Dok. serialas „Didžiausios pasaulio katastrofos”. „Ciklonai – žudikai”.

23.20 „MAD MEN. Reklamos vilkai” (k.).

0.20 „Pora kaip tvora”. 0.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 18.15 TV serialas „Pėdsakas”. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Tai įvyko

Kubanėje”. 22.15 „Pabėgimas”. 23.30 Lietuvos „Laikas”. 23.40 TV serialas „Pabėgimas”. 0.40 TV serialas „Pėdsakas”. 1.10 Detektyvai. 1.40 Žvaigždėlaivis. 2.00 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Pašėlę Tornberiai“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Istorinė atmintis.

Abraomas Kulvietis – lietuvis, įkūnijęs Renesanso idealus (3).

11.45 Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Būtovės slėpiniai (k.). 15.10 Veidai (k.). 15.50 Prisiminkime. Šoka

Maja Pliseckaja. 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 17.00 Be pykčio. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Brydė. Rašytojas

Henrikas Algis Čigriejus. 19.05 Europos kinas.

„Senųjų laikų pabaiga“. Komedija. (N-7)

20.40 Gyvenimo ratu. Mamos Gražinos sūriai.

21.15 Valstybės kino metraštis. „Miškas ošia, verkia, gaudžia... Lietuvos energetika“.

22.10 Dalia Kutraitė kalbina... Vincą Trumpą. 1999 m.

22.40 Muzika ir poezija. Vėjas ir šaknys.

23.00 Pasaulio dokumentika. „Vienuolio pašaukimas“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.30 Gyvenimas yra gražus

(k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. Animac.

serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”.

Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas.

10.30 „Deksterio laboratorija”.

11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”.

12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo

nuotykiai”. Nuotykių serialas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „Rolerbolas”. Veiksmo f. (N-7)

23.00 „Detektyvė Džonson” (k.).

24.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

TV6 9.55 Teleparduotuvė. 10.10 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“. (N-

7) 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“.

Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai (1). 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“. (N-

7) 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“.

Komedija. 21.30 „Nevykėliai vagišiai“.

Kriminalinė komedija. (N-14)

23.30 „Pietų parkas“. 0.05 „CSI kriminalistai“. 1.00 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai (1).

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai.

7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.). 9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras. 12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris. 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Naša Raša. 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.18 Konkursas

„Futbolo virusas”. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.05 Naša Raša. 0.05 „Pora kaip tvora”. 0.35 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.25 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.20 TV serialas „Pėdsakas”. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Tai įvyko

Kubanėje”. 22.10 Gyvenamoji aplinka. 23.25 Lietuvos „Laikas”. 23.35 TV serialas

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Policijos akademija“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Farai. (N-7) 20.10 24 valandos. 21.00 KK2 vasara. (N-7) 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Krepšinio

misterijos. 22.33 Veiksmo f.

„Pirmasis „Delta“ būrys“ (2000 m., JAV). (N-7)

0.35 „Grožio peilis“. (N-14)

1.35 „Ozas“. (N-14)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk

gyventi“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas... 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

13.30 Pradėk nuo savęs (k.).

14.00 „Su hidžabu ir aukštakulniais“ (k.).

14.30 „Ekologiškiausi pasaulio namai“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Neskubėk gyventi“.

19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Dipukai. Žmonės

be vietos. 22.45 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos

23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„Gamtos formos“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir

Butkai III“ (k.). 10.45 To dar nebuvo...

(k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Trileris „Taiklusis

šaulys“ (k.). 14.30 Smagiausios

akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 Nerealios namų

šeimininkės. 16.55 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras fi lmas.

Komedija „Pašėlusios medžiotojos“ (2010 m., JAV). (N-14)

23.35 Baimės faktorius 0.40 „Srautas II“. 1.40 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas

Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios

namų šeimininkės“.

8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7)

10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7)

11.00 Ūkininkas ieško žmonos.

12.00 Be komentarų. Infošou. (N-7)

12.40 Norite – tikėkite, norite – ne!

13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas

Konoras“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kartą Pietų

Amerikoje. 2011“. 20.00 „Didieji pokyčiai“.

Realybės šou. 21.00 Be komentarų.

Infošou. (N-7) 21.30 Draugiškos vyrų

krepšinio rungty-nės. Slovėnija – Lietuva. Tiesioginė transliacija iš Slovėnijos. Per-traukoje – „Varom už Lietuvą“.

23.30 Siaubo trileris „Griuvėsiai“ (2008 m., JAV, Australija). (N-14)

1.10 „Herojai“. 2.00 „Pinklės“. (N-14) 2.55 „Eureka“. (N-7)

Rugpjūčio 24, trečiadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida „112“. 11.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Skambanti vasara. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika V.P.Bložė. 23.58 LR himnas.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. 9.50 Abipus sienos. 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Policijos

akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą. (N-7) 20.10 24 valandos. 21.00 Farai. 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Trileris

„Beprotiškas miestas“ (1997 m., JAV). (N-14)

0.45 „Grožio peilis“. (N-14)

1.45 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk

gyventi“ (k.). 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.30 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

14.15 „Tuk tuk Indija“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Dok. serialas „Myliu Ameriką“.

19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Dipukai. Žmonės

be vietos. 22.45 Dok. f. ciklas

„Šiaurietiškas būdas“.

23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas

„Su hidžabu ir aukštakulniais“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir

Butkai III“ (k.). 10.45 To dar nebuvo (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama

„Mylinčios širdys“ (k.).

14.45 Smagiausios akimirkos.

15.15 Baimės faktorius. 16.20 Nerealios namų

šeimininkės. 16.55 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras fi lmas.

Drama „Čarlio Benkso išsilavinimas“ (2007 m., JAV). (N-14)

23.30 Baimės faktorius 0.40 „Srautas II“ (k.).

(N-7) 1.40 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas

Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Vėl laisvi“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.00 Didieji pokyčiai.

(N-7) 12.00 Be komentarų.

Infošou. (N-7) 12.40 Norite – tikėkite,

norite – ne! 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas

Konoras“. 14.40 „Heraklis“. Animac.

serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kartą Pietų

Amerikoje. 2011“. 20.00 Nuodėmių

dešimtukas. 21.00 Be komentarų. 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.55 Varom už Lietuvą. 22.00 „Pagrindinis

įkaltis“. 23.00 Komiška drama

„Mažoji mis“ (2006 m., JAV) (N-14)

1.05 „Herojai“. 2.00 „Pinklės“. (N-14) 3.40 „Eureka“. (N-7)

Rugpjūčio 25, ketvirtadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata (k.). 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Forumas (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

O.Miloszas. 23.58 LR himnas.

„Makleodo dukterys“. „Beproti škas miestas“. „Mažoji mis“. „Čarlio Benkso išsilavinimas“.

Nacionalinė paieškų tarnyba. 24 valandos. „Griuvėsiai“. „Pašėlusios medžiotojos“.

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)18 TV programa

LTV2 8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų

gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių

valanda. 10.55 Gyvenimas yra gražus

(k.). 11.45 Etnokultūros ratas.

„Laumė, ragana – legenda ar realybė?”

12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Teatro popietė.

Augustino Griciaus „Palanga”.

15.40 Visą žmoniją meile apglėbsiu... Maironio poezija.

16.25 Savęs link. Jurga Ivanauskaitė ir Tibetas (k.).

16.55 Kuluarai (k.). 17.35 „Ir ateis ta diena.

Baltijos kelias“. Dok. f. (k.).

18.00 „Pro laiko rūką“. LTV videofi lmas.

18.30 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“.

19.00 Muzika gyvai. Festivalis „Sugrįžimai 2011”.

20.45 Prisiminkime. Šoka Maja Pliseckaja (k.).

21.00 „Gyvatės“. Siaubo trileris. (N-14)

22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai.

Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva.

„Išnykstantis žvėrynas”. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Pavojingi kaimynai”.

Dok. serialas.

11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas.

12.10 „Mano puikioji auklė”. Humoro serialas.

12.40 „Gyvenimo prieskoniai”. Serialas.

13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Policijos akademija”.

Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7)

17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Ratuotas riteris”. 19.00 „Majamio ligoninė”.

(N-7) 20.00 „Trauma”. Veiksmo

serialas. (N-7) 21.00 „Siuvėjas iš Panamos“.

Veiksmo trileris. (N-7) 23.15 Daktaras Ozas.

Šeimos gydytojo patarimai.

0.15 „Pasitikėk manim”. Serialas. (N-7)

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 Vienam gale kablys. 10.30 Dar pažiūrėsim... 11.10 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai. 12.10 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.40 „Kulinarijos meistras“

(1). Realybės šou. 13.35 Pakvaišęs sportas. 14.05 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „X mutantai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 „Kaulai“. 19.00 „Polė“. Nuotykių f. 21.00 „Pretendentas“.

(N-7) 22.00 „Kalėjimo bėgliai“.

(N-14) 23.00 „Išvaduotojas“.

Drama. (N-14) 23.55 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 0.50 „Tokia skirtinga Tara“.

Komedija. (N-7) 1.25 „Nerealus seksas“.

Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! 10.00 Dok. serialas „Mitų

griovėjai”. 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Skonio reikalas. 13.00 Dok. serialas

„Naikinanti jėga. Potvyniai. Ugnikalniai”.

15.00 „Pora kaip tvora” (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Šeštadienio detektyvas.

„Inspektorius Luisas”. (N-7)

21.00 Žinios. Orai. 21.15 „Misterio Riplio

sugrįžimas”. Trileris. (N-14)

23.05 „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Noriu žinoti. 8.00 Animacinis f. 8.05 Grok, armonika! 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.20 Skanėstas. 10.00 „Bogdanas Stupka. Tai

bent pipiras”. 11.00 Naujienos. 11.20 Jūrmala. Humoro

koncertas. 11.55 Šeštadienio „Jeralašas”. 12.25 Gyvenamoji aplinka. 13.30 Nuosprendis. 14.35 Vaidybinis f. „Išgelbėti

per stebuklą”. 15.40 Liudytojai. 16.50 Vaidybinis f. „Kur yra

nofeletas?” 18.20 Šventinis koncertas. 20.00 Laikas. 20.20 Vaidybinis f. „Meilė

viena”. 22.10 Vaidybinis f. „Pienė”. 0.10 Vaidybinis f.

„Paskyrimas”. 1.35 Naktinis eteris.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.50 Prisiminkime.

V.Telksnio dainos (k.). 13.00 Brydė (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Jurga

Ivanauskaitė ir Tibetas (k.).

15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika.

„Keistuoliai“. Komedija. (N-7)

20.25 LNOBT spektaklis. Baletas „Ana Karenina”.

21.55 „Grafai Tiškevičiai ir Lietuva“ (1) (k.).

22.40 „Šypsokis“. Muzik. f. 23.00 Pasaulio dokumentika.

„Su hidžabu ir aukštakulniais“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Iš LRT archyvų. Muzik. f. „Basso cantante”.

24.00 Panorama. 0.30 Jūros šventė 2011 (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių

komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės”.

Animac. serialas. 10.30 „Deksterio laboratorija”.

Animac. serialas. 11.00 „Alisa. Širdžiai

neįsakysi”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”.

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7)

18.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”.

19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXII. Premija geriausiam”. (N-14)

22.35 „Detektyvė Džonson” (k.).

23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“.

Drama. (N-7) 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“. 18.00 „Kastlas“. (N-7) 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas”.

Drama. (N-7) 22.00 „Kalėjimo bėgliai“.

Nuotykių serialas. (N-14)

23.00 „Liudininkai“. Krimin. drama. (N-14)

23.55 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas.

0.50 „Tokia skirtinga Tara“. Komedija. (N-7)

1.25 „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.10 Lietuva tiesiogiai. 8.50 Super L.T. 9.20 „Pora kaip tvora” (k.).

9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio” turnyras (k.).

12.05 Skonio reikalas. 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Humoro laida „Naša

Raša”. 15.00 Super L.T. 15.30 „Pora kaip tvora”. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.13 Ilgai ir laimingai. 18.00 Žinios. Orai. 18.18 Konkursas „Futbolo

virusas”. 18.20 Humoro laida „Naša

Raša”. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas. Trileris

„Dievo miestas”. (N-14) 0.10 Humoro laida

„Naša Raša”. 1.10 „Pora kaip tvora“ (k.).

(N-7) 1.40 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Susituokime. 15.15 Detektyvai. 16.00 Lauk manęs. 17.05 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 18.05 TV žaidimas „Stebuklų

laukas”. 19.00 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 21.00 „Do Re”. Geriausieji. 22.55 Vaidybinis f. „Gyventi”. 1.25 Naktinis eteris.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.).

6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k.). N-7 10.50 Geriausi LNK

koncertai. „Slavianski bazar 2010“ (k.).

12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano

nuotykiai“. 13.40 „Geniuko Vudžio

šou“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Geriausi LNK

koncertai. „Kai švenčia Skorpionai ir Šauliai“.

21.05 Veiksmo f. „Supermenas. Sugrįžimas“ (2006 m., JAV). (N-7)

0.15 Komedija „Labiausiai ieškomas Malibu nusikaltėlis“ (2003 m., JAV). (N-7)

2.00 Siaubo f. „Košmaras Guobų gatvėje. Sapnų vaikas“ (1989 m., JAV). (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė

informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.).

11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.).

14.00 „Snaiperio taikinyje“ (k.).

15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

16.00 „Makleodo dukterys“.

17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Duokim garo! 22.45 Premjera. Siaubo

trileris „Gyvatės“ (2008 m., JAV). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios

akimirkos. 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos.

„Rahanas“ 10.00 „Dapkai ir

Butkai III“ (k.). 10.45 To dar nebuvo...

(k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama „Sunku

patikėti meile“ (k.). 15.00 Baimės faktorius. 16.15 Nerealios namų

šeimininkės. 16.45 „Dapkai ir

Butkai III“. 17.25 „Miesčionys II“. 18.00 „Nuomininkai“.

Humoro serialas (Lietuva).

19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 Amerikos

talentai V. 23.00 „Galiūnų čempionų

lygos varžybos 2011. II etapas, Suomija.

0.05 Komedija „Tikiuosi, pragare pardavinėja alų“ (k.). (N-14)

2.05 Bamba. (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas

Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Vėl laisvi“. 8.55 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 11.00 Nuodėmių dešim-

tukas. 12.00 Be komentarų.

(N-7) 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas

Konoras“. 14.40 „Heraklis“.

Animac. serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kartą Pietų Ameri-

koje. 2011“. 20.00 Veiksmo komedija

„Kaimynas šnipas“ (2010 m., JAV). (N-7)

21.50 Komedija „Pakvaišę dėl Merės“ (1998 m., JAV). (N-7)

0.10 Trileris „Šventasis“ (1997 m., JAV). (N-7)

2.20 Parodijų komedija „Buduarinis skaita-las“ (1997 m., JAV). (N-14)

Rugpjūčio 26, penktadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Akiračiai (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

O.Miloszas. 23.58 LR himnas.

6.30 Animac. f. „Didysis fi lmukų šou“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“.

7.45 Animac f. „Šiupininis“.

8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“.

8.35 Animac. f. „Antinas Dafi s“.

9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Mokykla ant ratų“ (1996 m., JAV).

11.55 Veiksmo komedija „Persirengimo meistras“ (2002 m., JAV).

13.30 Pričiupom! (k.). 13.55 „F. T. Budrioji akis“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti

gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK

koncertai. „Kviečiu šokti 2010”. „Kelionė aplink pasaulį“.

23.20 Veiksmo f. „Pražūtinga audra“ (2000 m., JAV, Vokietija). (N-7)

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę

Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite. 12.00 Pulsas. 12.30 „Čia mūsų namai“

(2). TV fi lmas. 13.45 Juokis. 15.30 Sveikinimų

koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į

gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.00 Vasaros ritmu.

Geriausios LRT melodijos.

18.40 Kine kaip kine. 19.10 Muzikinis vaid. f.

„Dičiaus karjera“. (1980 m.).

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Ansamblio

„Nerija“ 35-ojo jubiliejaus šventinis koncertas.

23.25 Trileris „Žinau, kas mane nužudė“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.40 Ekstrasensų mūšis

(k.). 8.40 „Nuomininkai“.

Humoro serialas (k.).

10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos

talentai V (k.). 13.30 „Meilė lieka ta

pati“. Koncertas. 15.15 To dar nebuvo (k.). 15.45 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir

kaimo. 16.50 Atvirai su žvaigžde

(k.). 17.50 „Srautas II“. 18.50 „Nacionalinio

saugumo agentas VI“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Veiksmo f.

„Pavojingasis Bankokas“ (2008 m., JAV). (N-14)

23.20 Galiūnų čempionų lygos varžybos 2011. II etapas, Suomija.

0.25 II Europos sporto žaidynės jakutų imtynės 2011.

1.25 Bamba. (S)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas.

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“.

Animac. serialas. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 „Lūžtanti banga“. 10.00 Komedija

„Garfi ldas“. 11.30 Komedija „Nuleist

periskopą!“ (1996 m., JAV).

13.25 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

14.30 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Draugiškos

vyrų krepšinio rungtynės. Lietuva–Gruzija. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus.

21.00 Veiksmo fi lmas „Pavojai gelmėse“ (2005 m., JAV). (N-14)

23.10 Veiksmo f. „Dangaus karalystė“ (2005 m., JAV, Ispanija, D. Britanija, Vokietija). (N-14)

2.00 Trileris „Žvaigždžių kelias. Atpildas.“ (2002 m., JAV). (N-7)

Rugpjūčio 27, šeštadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai.

9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Mažoji studija: Popiežius ir

pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.33 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

E.Matuzevičius. 23.58 LR himnas.

„Supermenas. Sugrįžimas“. „Kaimynas šnipas“. Nerealios namų šeimininkės.

„Žinau, kas mane nužudė“.

„Gyvatės“.

„Pražūti nga audra“. „Pavojai gelmėse“. „Pavojingasis Bankokas“.

Gimtasis kraštas2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77) 19TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Gyvenimo ratu. Mamos

Gražinos sūriai (k.). 9.05 Šalia mūsų. Dailininkas

Vytautas Kusas (k.). 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai.

Raguva (k.). 11.40 Muzika gyvai. Festivalis

„Sugrįžimai 2011” (k.). 13.25 Sietynas (k.). 13.55 Būtovės slėpiniai. 14.45 Kine kaip kine. 15.10 „Dičiaus karjera“.

Muzik. vaid. f. 16.15 „Nerimo akimirkos“.

Muzik. f. 16.50 Dalia Kutraitė kalbina...

Vincą Trumpą (k.). 17.15 Krašto garbė. 18.05 Valstybės kino

metraštis. „Miškas ošia, verkia, gaudžia... Lietuvos energetika“ (k.).

19.00 Koncertas „Jūra ir krantas”.

20.20 Iš atminties ežerų (k.). 21.00 Trileris „Žinau, kas mane

nužudė“. (N-14) 22.45 Panorama. 23.00 Klaipėdos muzik.

teatro spektaklis. Opera-fantasmagorija „Frank’Einstainas – XXI amžius”.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva

„Fotografas Audrius Zavadskis”.

9.10 Ekomitas. 10.05 „Pavojingi kaimynai”.

Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai”.

Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.34 Kitokie? 12.40 „Gyvenimo prieskoniai”.

Serialas. 13.40 Makaliaus kelionės. 14.05 „Policijos akademija”.

Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. (N-7)

16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7)

17.00 „Turtuolių privilegijos” (1). Humoro serialas. (N-7)

18.00 „Ratuotas riteris”. Veiksmo serialas. (N-7)

19.00 „Majamio ligoninė”. Serialas.

20.00 „Trauma”. Veiksmo serialas. (N-14)

21.00 Sekmadienio romantika. Iš Utos Danielos kolek-cijos „Žavi vienuolė“. Romantinis f. (N-7)

22.55 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

23.55 „Turtuolių privilegijos” (1) (k.).

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 Vienam gale kablys. 10.30 Dar pažiūrėsim... 11.10 „Kulinarijos meistras“.

Realybės šou. 12.10 „Kol mirtis išskirs“.

Komedija. (N-7) 12.40 Topmodeliai. 13.35 Pakvaišęs sportas. 14.05 Jokių kliūčių! 15.00 „Aiškiaregys“.

Kriminalinė komedija. (N-7)

16.00 „X mutantai“. Fantasti-nis nuotykių serialas.

17.00 Jokių kliūčių! 18.00 „Pretendentas“. 19.00 „Formulės-1” pasaulio

čempionato Didžiojo Belgijos prizo lenktynės. Vaizdo įrašas.

21.30 „Šeimos bičas“. Animac. serialas.

22.00 „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) 23.00 „Išvaduotojas“. (N-14) 23.55 „Žvaigždžių kelias.

Erdvėlaivis“. 0.50 „Tokia skirtinga Tara“.

Komedija. (N-7) 1.25 „Nerealus seksas“.

Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Namų daktaras. 7.40 Teletabiai.

8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Dok. serialas „Laukinė

gamta. Agresija”. 11.00 Šiandien kimba. 11.30 Dok. serialas

„Grobuonys. Gimę medžioti”. (N-7)

12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas. Didžiosios katės”. (N-7)

13.00 Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas” (k.).

15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.).

16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Lietuvos futbolo A lygos

čempionato rungtynės: Alytaus „Dainava”–Panevėžio „Ekranas”. Tiesioginė transliacija iš Alytaus. Per pertrauką – Žinios.

21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 „MAD MEN. Reklamos

vilkai“. TV serialas. (N-7) 23.20 Naša Raša.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Amerikos žurnalas. 7.55 Animacinis f. 8.20 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.30 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.20 Animacinis f. 11.35 Vaidybinis f. „Moteris su

grifu „slaptai”. 13.55 Vaidybinis f. „Mimino”. 15.55 Vaidybinis f. „Gyvačių

gaudytojas”. 17.50 Igorio Matvijenko

kūrybinis vakaras. 20.00 Laikas. 20.25 Didelis skirtumas. 21.30 „Yesterday live”. 22.30 Kokie mūsų metai! 0.00 Vaidybinis f. „Nuotykių

ieškotojai”. 1.40 Naktinis eteris.

6.30 Animac. f. „Didysis fi lmukų šou“.

6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“.

7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo,

Skūbi Dū?“ 8.35 „Detektyvas

Drupis“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių f. „Išlaisvinti Vilį“ (1995 m., Prancūzija, JAV).

12.00 Komedija „Prielipa“ (1996 m., JAV).

13.55 „F. T. Budrioji akis“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę

Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo fi lmas

„Saulės ašaros“ (2003 m., JAV). (N-14)

23.35 Veiksmo f. „Ašmenys 2“ (1995 m., Vokietija, JAV). (N-14)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas,

Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę

Tornberiai“. 10.00 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.30 Gustavo

enciklopedija. 11.00 Talentų ringas. 12.30 Dok. f. „Kinijos

miškai“. 13.30 Dok. fi lmų ciklas

„Šiaurietiškas būdas“.

14.00 Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. Žmogžudystės vizija“.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Gamtos kodas. 16.45 Pradėk nuo savęs. 17.15 Dok. serialas

„Ekologiškiausi pasaulio namai“.

17.45 Popietė su A.Čekuoliu.

18.15 Žingsnis po žingsnio.

18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Detektyvinė melo-

drama „Prisimini-mų karštis“ (2007 m., JAV).

23.00 Elito kinas. Drama „Venecijos pirklys“ (2004 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis

(k.). 9.00 Tauro ragas. 9.30 Apie žūklę ir

medžioklę. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Melodrama „Meilės

vardu“ (2006 m., Indija).

13.45 Smagiausios akimirkos.

14.15 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

16.15 Tarp miesto ir kaimo (k.).

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Srautas II“. (N-7) 18.50 „Nacionalinio

saugumo agentas VI“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Meilės istorijos.

Melodrama „Meilė rudenį“ (2009 m., Vokietija). (N-7)

23.15 Siaubo komedija „Šuniškos dienos“ (2009 m., JAV). (S)

1.00 Bamba. (S)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas

„Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 „Lūžtanti banga“. 10.00 Komedija

„Garfi ldas 2“. 11.40 Romantinė

komedija „Meilė ir kitos nelaimės“ (2006 m., D.Britanija, Prancūzija).

13.15 Romantinė komedija „Vaiduoklių miestas“ (2008 m., JAV).

15.20 Veiksmo f. „Greitis 2: laivo užgrobimas“ (1997 m., JAV). (N-7)

17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Oranžinė manija.

Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai

2010. 22.20 Trileris „Naktinis

reisas“ (2005 m., JAV). (N-14)

24.00 Trileris „Projektas „Monstras“ (2008 m., JAV). (N-7)

1.30 Komedija „Idiokratija“ (2006 m., JAV). (N-7)

Rugpjūčio 28, sekmadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė. 9.03 Vasaros metą – vasaros

dainos.

10.03 Tetos Betos viktorina. 11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.42 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj.

18.10 Laisvai! 19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.24 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Baltuškevičius. 23.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Venecijos pirklys“. „Saulės ašaros“. „Nakti nis reisas“. „Šuniškos dienos“.

BTVPirmadienis, rugpjūčio 22 d.

21.30 val. GERAS FILMAS „Dažasvydis“. Ispanija, 2009 m. Rež. Daniel Benmayor (N-14).

Vaidina: Brendan Mackey, Jennifer Matter, Patrick Regis, Iaione Perez, Neil Maskell, Anna Casas, Peter Vives.

Sunkvežimyje pilna žmonių užrištomis akimis. Jie nepa-žįsta vienas kito, tačiau turi daug bendro: jie visi didmiesčio darboholikai, kurie trokšta ekstremalių potyrių. Šie žmonės sutiko praleisti nuotykių savaitgalį. Kažkas jiems kvėpuoja už nugarų, jie girdi savo pulsą tyloje, į kraują liejasi adrenalinas. Jie apginkluoti galingais dažasvydžio šautuvais, žemėlapiais ir instrukcijomis. Jų laukia begalė išbandymų: nepažįstamo miško takai ir urvai... Žmonės padalijami į dvi komandas, o nugalėtojas bus tas, kuris liks gyvas... Žaidimo taisyklės staiga pasikeičia ir raudonų dažų dėmės susilieja su krauju...

TV6Ketvirtadienis, rugpjūčio 25 d.

21.30 val. Trileris „Revolveris“. Prancūzija, D.Britanija, 2005 m. Rež. Guy Ritchie (N-14).

Vaidina: Jason Statham, Ray Liotta, Vincent Pastore, Andre Benjamin, Terence Maynard.

Lošėjas ir sukčius Džeikas Grynas visą gyvenimą susidėda-vo ne su tais žmonėmis ir galiausiai gavo septynerius metelius kalėjimo. Išėjęs į laisvę Džeikas tampa nenugalimas prie loši-mo stalų, mat naudojasi formule, kurią kalėdamas sužinojo iš dviejų kalinių. Dabar jis pasiruošęs atkeršyti Doročiui Mačai, žmogui, dėl kurio kaltės jis buvo priverstas sėsti už grotų.

TV3Penktadienis, rugpjūčio 26 d.

0.10 val. Trileris „Šventasis“. JAV, 1997 m. Rež. Phillip Noyce (N-7).

Vaidina: Val Kilmer, Elisabeth Shue, Rade Serbedzija, Valeri Nikolayev, Henry Goodman.

Simonas neturi šeimos, neturi namų ir jo tikrasis vardas nėra Simonas. Jis žinomas kaip Šventasis, nusikaltėlis, kuris tobulai įvaldęs apsimetinėjimo, persikūnijimo meną vedžioja policiją už nosies jau ilgus metus. Simoną pasamdo rusų ma-fi ja. Jis turi iš mokslininkės Emos pagrobti šaltosios energi-jos formulę. Deja, pirmą kartą gyvenime Simonas užduoties negali vykdyti tobulai, nes pamilsta mokslininkę... Dabar jis pats tampa mafi jos taikiniu.

BTVŠeštadienis, rugpjūčio 27 d.

21.20 val. Veiksmo fi lmas „Pavojingasis Bankokas“. JAV, 2008 m. Rež.: Oxide Pang Chun, Danny Pang (N-14).

Vaidina: Nicolas Cage, Shahkrit Yamnarm, Charlie Yeung, Panward Hemmannee, Nirattisai Kaljaruek, Dom Hetrakul.

Džo – profesionalus smogikas, kuris paskirtą užduotį at-lieka kitų rankomis. Jis kaskart randa naivuolį, padedantį jam atlikti juodžiausius darbelius, o paskui Džo jį nužudo. Blaš-kydamasis po pasaulį Džo atsiduria Bankoke, kur susitinka apsukrų gatvės vaikį Kongą. Dar viena užduotis ir dar vie-nas padėjėjas. Kongas užbėga įvykiams už akių, išsiaiškina, kas iš tiesų yra Džo, ir paprašo jo būti mokytoju. Bankokas Džo pateikia dar vieną staigmeną – jis susižavi vietine kur-čia mergina, kurią nori apsaugoti nuo pavojingo nusikaltėlių pasaulio. Tačiau tai dar ne viskas: Džo bosas sulaužo pagrin-dinę anonimiškumo taisyklę ir pradeda paties pasamdyto smogiko paieškas...

TV3Sekmadienis, rugpjūčio 28 d.

22.20 val. Trileris „Naktinis reisas“. JAV, 2005 m. Rež. Wes Craven (N-14).

Vaidina: Rachel McAdams, Cillian Murphy, Brian Cox, Ja-yma Mays, Laura Johnson.

Liza Reizert negali pakęsti skrydžių lėktuvu, tačiau siau-bingi išgyvenimai, kurie jos laukia naktį skrendant į Majamį, visiškai nesusiję su skrydžių baime. Praėjus kelioms akimir-koms po lėktuvo pakilimo, Lizos bendrakeleivis Džeksonas pasisako turįs užduotį nužudyti turtingą ir įtakingą versli-ninką. Žmogžudystę jis ketina įvykdyti Lizos rankomis. Jei moteris atsisakys, siaubingasis bendrakeleivis grasina nužu-dyti jos tėvą. Įkalinta milžiniškame aukštyje skrendančiame laineryje herojė neturi jokios galimybės padėti savo pasmerk-tam tėvui...

Gimtasis kraštas 2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)20 Lietuva per savaitę

Pirmadienį visa Lietuva šventė Žolinę – Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventę. Katalikų bažnyčiose buvo šven-tinami naujo derliaus vaisiai, žolynai, gėlių puokštės. Didžiausi atlaidai – Žolinės aštuondienis – tradiciškai prasidėjo Piva-šiūnuose (Alytaus r.).

Lietuva šventė Žolinę

Deivės sugrįžo į Plungę

Priėmė jaunimo atstovus

Viešėjo Švedijoje

Kaip bus nešamas deglasSeimo narių akcija

Savaitgalio orai

Savaitgalį dangų gaubs debesys, o temperatūra nebus itin aukšta. Šeštadienį visoje Lietuvoje nestipriai lynos, naktį bus 12–14, dieną – 16–18 laipsnių šilumos. Sekmadienį kur ne kur palis, pūs silpnas pietvakarių vėjas. Naktį numatoma 11–13, dieną – 18–20 laipsnių šilumos. Ar jau girdite, kaip laukais ateina ruduo?

Ilonos Chmieliauskaitės nuotraukaIlonos Chmieliauskaitės nuotrauka

Tarptautinės jaunimo dienos proga Prezidentė Dalia Gry-bauskaitė priėmė pasaulio lietuvių jaunimo atstovus ir aptarė jiems rūpimus klausimus. Susitikime dalyvavo pasaulio lie-tuvių jaunimo atstovai iš Belgijos, Švedijos, Anglijos, Ukrai-nos, Graikijos, Lenkijos, Prancūzijos, Australijos, Rusijos ir kitų šalių.

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Europos Parlamento narė Laima Andri-kienė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ema-nuelis Zingeris pirmadienį dalyvavo Stokholme vykusiuose Baltijos valstybių ir Švedijos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmečio renginiuose.

Vilniuje buvo pristatytos Londono 2012 m. olimpinių žai-dynių deglo nešimo Lietuvoje sąlygos ir koncepcija. Dalyvavo olimpinių žaidynių partnerio „Samsung Electronics Baltics“ prezidentas Sangho Jo, ugnies nešėjai Stanislovas Lakavičius ir Jonas Varkulevičius, olimpinės čempionės slidininkė Vida Vencienė ir plaukikė Lina Kačiušytė.

Seimo nariai Kazimieras Uoka ir Gintaras Songaila an-tradienio popietę valtimi, kurioje įmontuotas variklis su sau-lės energijos baterijomis, pradėjo kelionę Nerimi Kauno link. Parlamentarai surengė akciją „Mes už alternatyvius energi-jos šaltinius“.

Plungės dvaro rūmus restauruojanti bendrovė „Pamario restauratorius“ atliko vieną svarbiausių pastato atkūrimo pro-jekto darbų – ant šiaurinio rūmų rizalito užkėlė ir sumontavo prieš šešetą dešimtmečių sunaikintą trijų deivių skulptūrinę kompoziciją. Ji Žemaitijos versaliu vadinamiems rūmams su-grąžino tikrąjį jų vaizdą.

Dieną: +16 +18°

Naktį : +12 +14°

Šeštadienį Sekmadienį

Dieną: +18 +20°

Naktį : +11 +13°

Pilnati s. Saulė teka 6.01, leidžiasi 20.43.