Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 m. lapkričio 26–gruodžio 3 d., Nr. 40 Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Vyrų košę visi valgo atsilošę13 psl.

Žvakės pakelėse primena apie beprasmes žūtis7 psl.

Už kokius tyrimus reikia mokėti?8 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Renesanso epochos atspindžiai Siesikų pilies fone

Siesikų dvaro statybos

istoriją gaubia daug legendų

ir pramanų.

12 psl.

Gimtasis kraštas2010 m. lapkričio 26–gruodžio 3 d., Nr. 40 1Aktualijos

Saulius TVIRBUTAS

Kai kurios stambios organiza-cijos, nedalyvavusios Nacionali-niame susitarime, kriti kuoja val-džią, kad ši kviečia ti k sau patogius partnerius įgyvendinti nepalankius gyventojams sprendimus.

Vyriausybė vėl kviečia pasira-šiusias susitarimo dokumentą šalis derėti s dėl naujo susitarimo, nes senojo terminas jau greitai baig-sis. Valdžia tokį susitarimą inicija-vo pernai po sausį kilusių masinių visuomenės protesto akcijų.

Už paramą prikąsk liežuvį

Jungtinės profesinės sąjungos ( JPS), kurios jungia Švietimo ir kultūros, Medicinos, Biblioteki-ninkų, Pramonės, Transporto, savi-valdybių darbuotojų profesines są-jungas, narių skaičiumi lenkia kai kurias Nacionaliniame susitarime dalyvaujančias profesines sąjun-gas – „Solidarumą“, Lietuvos dar-bo federaciją ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją. Tačiau JPS nepakviestos į Nacionalinį susita-rimą. „Valdžiai palankiau derėtis su tomis profesinėmis sąjungomis, ku-rios gauna valstybės paramą, todėl jas lengviau paspausti. Tai tiesiog valdžiai patogūs partneriai“, – mano JPS pirmininkas Arvydas Damb-rauskas. Išties Valstybės kontrolė pernai yra paskelbusi, kad Vyriau-sybė remdama kai kurias profsąjun-gas pažeidžia įstatymus. Tačiau tai ir liko tik išvadomis.

„Nacionalinis susitarimas yra nie-kinis, – nukerta A.Dambrauskas. – Ne dėl to, kad jame nedalyvaujame.

Tiesiog nėra įprastos kitose šaly-se sutarties ar kito juridinio doku-mento su socialiniais partneriais, kuriuo būtų įteisintos lygiavertės nepriklausomų visuomenės grupių derybos. Jose turėtų būti suformu-luoti aiškūs tikslai, dėl ko visi su-telktai turime pakentėti.“

Žodis – ne žvirblis

Kai kurie pasirašiusieji Naciona-linio susitarimo dokumentą neslė-pė nusivylimo neįvykdytais valdžios įsipareigojimais.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos preziden-tas Artūras Skardžius priminė, kad valdžia pažadėjo veiksmingai kon-troliuoti energetikos monopolijas, skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius. „Vietoje to susidūrėme su akivaizdžiais trukdžiais, – teigė jis. – Energetikos ministerija aiškina, kad remti vėjo, vandens energetiką šiuo metu neva per didelė našta vartoto-jams, bet nepateikiama nė vieno tai pagrindžiančio skaičiaus.“

O asociacija skaičiuoja, kad išlai-dos alternatyviai energetikai nesuda-

ro nė dešimtosios cento pagamintai kW. „Didelė našta vartotojams ten-ka atnaujinti Lietuvos elektrinę, tuo remiant importuojamą žaliavą – du-jas, – tvirtino A.Skardžius. – Taip pat didelis akibrokštas buvo, kai be jokių normalių argumentų atmesta šimtai paraiškų gauti ES paramą vėjo ener-getikos plėtrai.“

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas pridūrė, kad valdžia neįvykdė ir daugiau įsipa-reigojimų, kurie svarbūs vidutiniam verslui ir žemdirbiams.

Indrė SESARTĖ

Tautos išrinkti esiems stengiamasi užmauti apynasrį, kad dalyvaudami šokių projektuose nesikrautų politi -nių dividendų. Kas leisti na paprastam

mirti ngajam, tas neleisti na Seimo na-riui – taip mano kai kurie parlamen-tarai. Jie ir užsimojo sutramdyti įsi-smarkavusius Seimo narius, kad šie nesikraipytų pramoginių šokių ritmu televizijos projektuose.

Dalyvavimas – beveik norma?

Viena pirmųjų Seime didelį skan-dalą sukėlusių istorijų, kuri išprovo-kavo diskusiją, kuo, be tiesioginio darbo, derėtų užsiimti parlamenta-

rui, buvo Nijolės Ambrazaitytės vei-kla. 1996–2000 metais Seimo nare dirbanti operos solistė vakarais su-spėdavo padainuoti spektakliuose ir už tai gaudavo atlygį.

Parlamentaro įvaizdis: raumeningas išsipustęs šokanti s demagogasŠalį užvaldė šokio virusas. Jam negali atsispirti visi ištroškusieji populiarumo. Muzikos žvaigždės, mokytojai, namų šeimininkės ir Seimo nariai – visi šoka, kaip moka.

Saulius TVIRBUTAS

Pagal gaunamus priedus prie algų, ministerijų, savivaldybių iš-laidavimą samdant specialistus matyti , kad tarnautojams ir poli-ti kams krizė neegzistuoja.

Viduti nis valstybės tarnauto-jų atlyginimas lenkia privačiame sektoriuje dirbančių žmonių pa-jamas.

Priedų neatsisakė

Ne visų valstybės tarnautojų al-gos mažėjo. Labiausiai buvo smogta policininkams, ugniagesiams, mo-kytojams. Ministerijų ir jų padalinių klerkai beveik nenukentėjo.

Valdžios įstaigų bei įmonių dar-buotojams išlaikyti iš biudžeto ir to-liau skiriamos ne tik didelės algos, bet ir priedai, vienkartinės išmokos. Seimo Audito komiteto duomeni-mis, per devynis šių metų mėnesius valstybės institucijų darbuotojų prie-dams prie algų skirta 302,4 mln. Lt, institucijų vadovams – 5,7 mln. Lt, politinio pasitikėjimo tarnautojams – 803 tūkst. Lt.

Statistikos departamento duo-menimis, verslo, pramonės įmonė-se sunkmečiu vidutinis darbo už-mokestis šiemet antrą ketvirtį buvo 1 976 Lt neatskaičius mokesčių, o valstybinėse institucijose ir įmonėse jis didesnis – 2 167 Lt.

Sunkmeti s biurokratams neegzistuojaNuolat taupumą pabrėžianti valdžia erzina visuomenę savo išlaidomis.

Nukelta į 3 psl.

Nukelta į 2 psl.

Patogius partnerius glaudžia, kitus už nosies vedžioja

Kai kurie pasirašiusieji Nacionalinio susitarimo dokumentą neslėpė nusivylimo neįvykdytais valdžios įsipareigojimais.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Visuomenės organizacijos pritarė, kad krizės metu reikia taupyti , bet surašė įpareigojimus Vyriausybei, ką ši turi nuveikti žmonių labui.

Ž.Šilgalis teigė, kad šokių žingsnelių mo-kosi laisvalaikiu, o Seime rimtai dirba.

balsas.lt nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotraukaNukelta į 2 psl.

Gimtasis kraštas 2010 m. lapkričio 26–gruodžio 3 d., Nr. 402 Aktualijos

„Nesumažėjo verslo kontrolės ins-titucijų, nieko nepadaryta dėl papras-tesnio teritorinio planavimo, detaliųjų planų rengimo, – kalbėjo jis. – Daug kur lazdą perlenkė Aplinkos ministe-rija, kuri bandė įteisinti įvairius ūkinei veiklai trukdančius nutarimus.“

Vien ti k tuščias skambesys

Lietuvos verslo darbdavių kon-federacijos generalinis direktorius

Danas Arlauskas mano, kad Nacio-nalinis susitarimas yra pozityvus mechanizmas kaip galimybė ma-žiesiems verslo atstovams dalyvauti dialoge su valdžia. „Tačiau dauge-lis siekių nebuvo įgyvendinti. Taip atsitiko daugiausia dėl to, kad ne-buvo numatytas jų įgyvendinimo mechanizmas atskirose ministeri-jose, – mano jis. – Atrodo, kad mi-nisterijos ir kai kurie viceministrai nelabai supranta susitarimo idėjos ir vangiai į tai žiūri. Nuo šiol reika-lausime kiekvieno ministro paaiški-

nimo, dėl ko stringa kokio nors įsi-pareigojimo įgyvendinimas. Mums jau neužtenka paprastų susitikimų su premjeru ir abstrakčių kalbų.“

Kauno regiono smulkiųjų ir vi-dutinių verslininkų asociacijos val-dybos pirmininkas Arturas Mac-kevičius minėjo, kad valdžia linkusi naująjį Nacionalinį susitarimą pa-sirašyti be konkrečių įsipareigoji-mų, apsiribojant apibendrintomis frazėmis. „Tai būtų didelė apgavys-tė, – įsitikinęs jis. –Mes, smulkieji ir vidutiniai verslininkai, reikalau-

sime, kad nebūtų tokių žodžių kaip „siekti“, „atsižvelgti į galimybes“ ir panašiai, nes iš jų paprastai nebū-na jokios naudos, tik skambūs žo-džiai“, – teigė jis.

Skirti ngi interesai

Naujam Nacionaliniam susita-rimui gali kliudyti ir skirtingi jame dalyvaujančių šalių interesai. Trys profesinės sąjungos jau paskelbė, kad kitas susitarimas bus įmanomas, jei valdžia padidins minimalią algą. „Iš pradžių kitiems metams siūlysi-me ją didinti iki 1 tūkst. Lt, – sakė Lietuvos darbo federacijos pirmi-ninko pavaduotojas Algirdas Kve-daravičius. – Nuo 2012 m. minimu-mas galėtų didėti iki 1,2 tūkst. Lt. Taip pat reikalausime, kad visuome-nei būtų kuo išsamiau pateikiama derybų eiga.“

Verslo ir pramoninkų organiza-cijos šiems profesinių sąjungų rei-kalavimams nepritaria ir teigia, kad minimalios algos didinimas tik dar labiau apsunkins verslo sąlygas ir padidins nedarbą. „Sieksime, kad Nacionalinio susitarimo derybose su valdžia tarp likusių partnerių ne-liktų diskutuotinų vidinių klausi-mų, – kalbėjo D.Arlauskas. – Dėl minimalios algos dydžio reikia aiš-kintis Trišalėje taryboje, o ne ren-giant Nacionalinio susitarimo do-kumentą.“

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Ma-

karevičienė sako, kad tai ne susita-rimas, o tikras diktatas.

„Mūsų organizacija iš Nacionali-nio susitarimo pasitraukė, kai aiškiai pajutome nepasitikėjimą. Pamatė-me, kad daugelis Vyriausybės įsipa-reigojimų liko popieriuje. Labiausiai socialiai pažeidžiami žmonės gyve-nime tebeskriaudžiami. Net pas kai-mynus latvius pensijos tiek nebuvo sumažintos, kiek pas mus. O mi-nisterijų valdininkai ir toliau gauna didelius priedus, kitaip švaistomos lėšos. Kokios gali būti derybos ir vi-suotinis solidarumas, kai valdžia vis-ką krauna ant silpniausiųjų pečių“, – piktinosi G.Makarevičienė.

Patogius partnerius glaudžia, kitus už nosies vedžioja

Be to, reta verslo įmonė galėjo mokėti priedus prie algų, o valsty-binės institucijos šią tradiciją išlaikė. Taip pat versle per krizę drastiškai sumažėjo darbo vietų, valstybinė-se institucijose biurokratinis apa-ratas sunkmečiu mažintas tik sim-boliškai.

Kaip pažaboti ministerijų apeti tą?

Daug lėšų tenka skirti ne tik val-džios darbuotojų algoms bei prie-dams. Ministerijos, turinčios teisi-ninkų, strateginio planavimo, įvairių analizių padalinių su dešimtimis specialistų, daugybę pinigų skiria advokatams, konsultantams sam-dyti. Valdininkų apetito už biudže-to lėšas samdyti darbuotojus iš ša-lies nesutramdė ir krizė. Atvirkščiai, pinigų tam išleidžiama vis daugiau.Valstybės kontrolės duomenimis,

įvairioms paslaugoms, konsultaci-joms ar mokslinėms studijoms pirk-ti 2008 m. ministerijos ir joms pa-valdžios įstaigos išleido apie 56 mln. Lt. Pernai, užklupus sunkmečiui, ši suma padidėjo iki 60 mln. Lt, o šie-met šiems tikslams jau planuojama panaudoti net 76 mln. Lt.

„Kai ieškoma būdų sutaupy-ti kiek vieną litą biudžetui, keista, kad ministerijų išlaidos kasmet vis auga“, – stebėjosi Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas.

Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė mano, kad su-tramdyti ministerijas jau įmanoma tik specialiais įstatymais.

Dirbti nos kliūtys

Situaciją, kai valdininkai už-dirba daugiau už privataus sekto-riaus darbuotojus, nors jų mokes-čiai ir išlaiko tarnautojus, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tary-bos pirmininko pavaduotojas Ar-turas Mackevičius apibūdina kaip arklio vertimą ne tempti vežimą, o jį stumti.

„Per septynerius metus valstybės tarnautojų pagausėjo nuo 19 tūkst. iki 30 tūkst., o jų algos visada 10–15 proc. lenkė privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimus, – stebėjo-si A.Mackevičius. – O juk būtent verslas išlaiko valstybės tarnauto-jų aparatą.“

A.Mackevičius ne kartą yra išsa-kęs idėją, kad valdininkų vidutinis uždarbis turėtų būti reguliuojamas pagal privataus sektoriaus algų vi-durkį ir būti 10 proc. mažesnis.

„Jei augtų ekonomika ir algų dy-dis privačiame sektoriuje, propor-cingai galėtų didėti ir valdininkų at-lyginimai, bet jie visada turėtų išlikti mažesni, – aiškino verslininkas. – Tada biurokratija būtų suintere-suota ekonomikos augimu ir verslo skatinimu, o dabar į mus žiūri kaip į kokius priešus, kuriamos įvairios dirbtinės kliūtys, o kontrolės ins-titucijos suinteresuotos vien baudų skyrimu. Pagaliau dirbti privačiame sektoriuje būtų patraukliau jauni-mui, o dabar, deja, yra atvirkščiai.“

Sunkmeti s biurokratams neegzistuoja„Valdžios pareigūnų priemokos, priedai – būdas apgauti visuomenę. Geri darbuotojai turi būti skati nami didesniu atlyginimu“, – sako teisininkas Kęstuti s Čilinskas.

Naujam Nacionaliniam susitarimui gali kliudyti ir skirti ngi jį pasirašančių šalių interesai. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Daug lėšų tenka skirti ne ti k valdžios darbuotojų algoms, bet ir priedams. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Energeti kos ministrą A.Sekmoką žmonės jau vadina verslo iniciatyvos stabdžiu.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Atkelta iš 1 psl.

Atkelta iš 1 psl. Anot Vyriausybės vadovo And-riaus Kubiliaus, lietuviai neturėtų atrodyti kaip tauta, kuri mėgsta ti k švęsti , bet ne dirbti .

„Jeigu jau norime, kad Kūčios būtų šventė, turėtume siekti vie-no dalyko – kad neatrodytume kaip ta tauta, kuri nelabai mėgs-ta dirbti , bet mėgsta švęsti . Rei-kėtų atsisakyti kokios nors dabar esančios šventės, o gal net ir ne vienos“, – interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

„Aš ti krai nieko prieš, kad Kū-čios būtų šventė, bet reikia galbūt tada svarstyti , kokių švenčių atsi-sakyti “, – pridūrė Ministras Pirmi-ninkas.

Grupės parlamentarų iniciatyva Kūčias – gruodžio 24-ąją – paskelb-ti ne darbo diena praėjusią savaitę sulaukė pirmojo pritarimo Seime.

Jei Kūčios būtų paskelbtos ne darbo diena, tai būtų trylikta ofi cia-liai įteisinta šventė Lietuvoje.

GK inf.

Per Kūčias dirbsime kaip dirbę

Ketvirtadienį Seimas po svarsty-mų pritarė Krikščionių partijos frak-cijos Seime siūlymams dėl socialinių išmokų įstatymo pataisų ir siūlo ap-ribojimus išmokoms taikyti ne ilgiau kaip metus, t. y. iki šių metų gruodžio 31 dienos.

Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus moka-mos iki 2011-ųjų pabaigos, tačiau Konstitucinis Teismas dar pavasarį priėmė sprendimą, kuriuo konstata-vo, kad pensijos gali būti mažinamos tik vieniems biudžetiniams metams. Šioms pataisoms Seime pritarė 64 parlamentarai.

Įstatymo pataisas pateikęs Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis sakė, kad atkū-rus sumažintas išmokas išaugtų gy-ventojų perkamoji galia ir tuo pačiu padidėtų nacionalinis biudžetas. „Vy-riausybės vadovui nuolat klausiant, iš kur paimti pinigų pensijoms, siū-lau paklausti kitų Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir mūsų artimiausių

kaimynų, kaip jiems pavyksta tvarky-ti valstybės reikalus, neskriaudžiant pensininkų. Juk nė vienoje valstybėje pensijos nesumažintos ir siekia Len-kijoje – 437 eurų, Estijoje – 288 eurų, Latvijoje – 258 eurų, o Lietuvoje vos 220 eurų“, – sakė V. Žiemelis.

Ekspertų teigimu, gyventojų pa-jamų sumažinimas tik dar padidino ekonomikos nuosmukį, valstybės iž-das prarado daug daugiau nei Vyriau-sybė tariamai sutaupė, mažindama žmonėms pensijas ir kitas socialines išmokas.

Tokį Krikščionių partijos frakcijos siūlymą palaikė ir šiandien svarstyme Seime dalyvavę Lietuvos pensinin-kų partijos nariai. „Džiaugiuosi tokiu Seimo sprendimu, tai mums suteikia viltį, kad mums bus jaukiau gyven-ti, o ne nuolat balansuoti ant skurdo ribos. Jeigu šis įstatymas nebus pri-imtas, tai tikrai Vyriausybės nariams paaukosiu po centą – tegu nusiperka sąžinės“, – sakė partijos pirmininkas Vytautas Kadžys.

GK inf.

Pensininkams suteikė vilčiųSeimas pritarė Krikščionių parti jos frakcijos siūlymams dėl socialinių išmokų.

Gimtasis kraštas2010 m. lapkričio 26–gruodžio 3 d., Nr. 40 3Aktualijos

Generalinės prokuratūros prašo-ma įverti nti , ar viešojoje erdvėje siū-lomos diplominių darbų pardavimo paslaugos nepažeidžia visuomenės intereso ir teisės aktų, bei imti s ati -ti nkamų veiksmų. Dėl to į teisėsau-gininkus kreipėsi švieti mo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

„Negalime toleruoti reiškinio, kai viešai siūloma paslauga – padė-ti klastoti studijų ir mokslo darbus. Manome, kad tai ne tik prasilenkia su akademine etika. Nesąžiningai įgytas, tikrosios kvalifi kacijos ne-atitinkantis išsilavinimas gali kelti pavojų visuomenei ir valstybei“, – pranešime spaudai cituojamas G.Steponavičius.

Reaguodama į išaiškėjusius aka-deminio nesąžiningumo atvejus, Švietimo ir mokslo ministerija jau anksčiau kreipėsi į aukštąsias mo-kyklas dėl nepakantumo diplomi-nių darbų klastojimui. Itin svarbia užkarda nesąžiningumui turi tapti

pačių aukštųjų mokyklų nepakan-tumas ir nesitaikstymas su akademi-nėmis apgavystėmis, teigia ministe-rijos atstovai.

Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi aukštųjų mokyklų iš-orinio vertinimo tvarką, pagal kurią bus sprendžiama dėl aukštųjų moky-klų akreditacijos.

Aukštųjų mokyklų veikla bus ver-tinama ir pagal tai, ar aukštoji mokyk-la imasi priemonių kovoti su akade-miniu nesąžiningumu, kiek dėmesio skiria galimo klastojimo atvejų aiški-nimuisi bei studentų studijų rezultatų patikrinimui.

GK inf.

Imsis veiksmų prieš klastotes

Galiausiai ši istorija išblėso, o ir pati dainininkė pasitraukė iš politi-kos. Tačiau tautos išrinktųjų noras televizijos ekrane pasipuikuoti savo sugebėjimais, treniruotu kūnu, iškiliu biustu ar apdarais ir taip pelnyti rin-kėjų simpatijų išaugo keleriopai. Da-bar Seimo narių šmėžavimas pramo-giniuose komerciniuose projektuose jau tapo kone norma. Žilvinas Šilga-lis, Andrius Šedžius, Inga ir Arūnas Valinskai – visi jie žiba pramoginėse televizijos laidose.

Griežti apribojimai

„Reikia baigti visą šitą netvarką“, – tvirtina Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.

„Mes nieko blogo nedarome, – jam atsako šokių projekte dalyvaujan-tis įspūdingus raumenis ir soliariumo įdegį demonstruojantis parlamentaras Žilvinas Šilgalis. – Norėdami suvaržy-ti mūsų teisę dalyvauti pramoginiuo-se projektuose kolegos tiesiog parodo, kad pavydi mums populiarumo, nes jų niekas nekviečia, tarkim, šokti.“

Vadovaujantis Seimo statutu, par-lamentarams nedraudžiama užsiimti kūrybine, moksline, pedagogine veik-la, kai pagrindinis darbas yra Seimo nario pareigų vykdymas. Tačiau pas-taruoju metu seimūnų veidus dažniau galima išvysti ne posėdžių salėje, bet pramoginėse laidose.

Kai kurių šalių parlamentarams yra draudžiama dalyvauti šou projek-tuose. Itin griežtos sankcijos galioja Izraelio parlamente. Taip pat griežti apribojimai taikomi Estijoje, Latvi-joje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, kur parlamento nariai faktiškai gali užsiimti tik moksline, kūrybine, pe-dagogine veikla ir gauti už tai atlygį, taip pat eiti pareigas visuomeninėse organizacijose.

Daro savireklamą

Pasipiktinusi nereglamentuotomis Seimo narių pareigomis dėl dalyvavi-mo pramoginiuose projektuose, parla-mentarė Birutė Vėsaitė jau užregistra-vo Seimo statuto straipsnio pakeitimo projektą. Jame siūloma įtvirtinti nuos-tatą, kad „Seimo nario pareigos nesu-derinamos su jo dalyvavimu tęstinėse pramoginėse žiniasklaidos laidose“. Tiesa, Seimo nariams būtų leista da-lyvauti pokalbių, diskusijų laidose.

Taip, anot B.Vėsaitės, „bus panai-kinta šiuo metu egzistuojanti situacija, kai Seimo nariai, dalyvaujantys pra-moginėse žiniasklaidos laidose ar ki-tuose televizijos šou projektuose daro didžiulę savireklamą“.

Seimo etikos sargų vadą A.Sala-makiną piktina kolegų viražai tele-vizijos šou. „Seimo nariai turi dirb-ti savo tiesioginį darbą, kuris atima daug laiko. Žinoma, laisvalaikiu, kai nevyksta plenariniai Seimo, komite-tų posėdžiai, susitikimai su rinkėjais, parlamentarai gali sportuoti, užsiim-ti kūrybine veikla. Bet, atleiskite, šo-kių projektai tikrai nedera Seimo na-riui“, – mano A.Salamakinas.

Politologas Lauras Bielinis įsiti-kinęs, kad draudimas Seimo nariams dalyvauti šou projektuose neužkirs kelio parlamentarams šmėžuoti ži-niasklaidoje ir taip didinti savo žino-

mumą ir populiarumą. „Svarbu yra kas kita – Seimas turi surasti būdą, kaip reglamentuoti parlamentarų da-lyvavimą posėdžiuose. Nes dabar yra parlamentarų, kurie praleidžia nema-žai posėdžių, o sankcijų nesulaukia“, – tikina politologas.

L.Bielinio teigimu, šou parlamen-taras gali padaryti ir žinių laidoje. Po-litologas prisiminė atvejį Rusijoje, kai ekscentriškais poelgiais pagarsėjęs Rusijos Dūmos deputatas Vladimiras Žirinovskis rimtoje debatų laidoje ant pašnekovo užpylė vandens stiklinę.

Tai, anot L.Bielinio, įrodo, kad no-rėdamas sublizgėti politikas visuomet suras būdų, kaip apeiti įvairiausius draudimus. Politikos eksperto ma-nymu, padorumas politikoje nema-tuojamas draudimais – tai priklauso nuo tautos išrinktojo vertybių.

Įžvelgia pavydo šešėlį

Šokių projekto televizijoje vedėja Seimo narė I.Valinskienė neįžvelgia „jokio kriminalo“, kad dalyvauja pra-moginėse laidose. Parlamente kar-tu su vyru garsiu pramogų pasaulio atstovu A.Valinsku besidarbuojan-ti dainininkė labiau garsėja ne nau-jų teisės aktų siūlymais ar politinė-mis iniciatyvomis, o įspūdingo stoto ir suknelių demonstravimu televizijos projektuose.

„Jokios grėsmės, kaip kai kurie bando įteigti, Seimo nario statusui aš nekeliu, vesdama šokių projektą, – įsi-tikinusi I.Valinskienė. – Priešingai nei aš, kai kurie Seimo nariai žiniasklaido-je atsiskleidžia tokiais kampais ir pa-teikia tokių savo įvaizdžių net neda-lyvaudami šokių ar dainų projektuose. Mums, kurie dalyvauja pramoginiuose projektuose, dar yra toli iki jų.“

Rinkėjai negerbia

Seimo Etikos ir procedūrų komi-sijos vadas A.Salamakinas neabejoja, kad pramoginiuose televizijos pro-jektuose parlamentarai yra išnaudo-jami „tam, kad televizijos užsidirbtų pinigų, todėl tokia Seimo narių veikla yra nepriimtina“. Pašnekovas teigia, jog susidarius tokiam šokančių Seimo narių būriui jau reikia uždėti „apy-nasrį“, nors jie ir patys turėtų suvokti, kad jiems nedera dalyvauti panašiuose šou. „Nei Salamakinui, nei Kubiliui, nei Degutienei tokia pataisa nereika-linga, bet kai kam ji yra labai reikalin-ga“, – priduria etikos žinovas.

Politikos senbuvis paminėjo ne-seną atvejį, kai viename televizijos projekte pasirodė moteriškais drabu-žiais persirengęs Seimo narys Žilvi-nas Šilgalis.

„Prieš kelias dienas Radviliškyje buvau susitikęs su gyventojais, tai jie man ir sako: „Baikit vištgaidžius vai-dint.“ Po šio susitikimo Seime lan-kėsi radviliškiečių vyresniųjų klasių moksleivių grupė. Jie klausinėjo, ar tas Ž.Šilgalis dar ir iš tribūnos kalba. Mat moksleiviai manė, kad jis tik šoka“, – pasakoja A.Salamakinas.

Kreivų veidrodžių karalystė

Seimo Biudžeto ir fi nansų komi-teto narys Ž.Šilgalis sėkmingai da-lyvauja televizijos šokių projekte, vis labiau stebindamas netikėtais įvaiz-džiais. Tačiau per plenarinius posė-džius jis tampa priešingybe savo sa-vaitgalio įvaizdžiui.

„Daugelis Seimo narių giria mano pasirodymus televizijos studijos šokių aikštelėje. O kalbėdami su žurnalistais tie patys kolegos jau kalba taip, kaip jiems politiškai patogu. Į šį dviveidiš-kumą žvelgiu normaliai, nes Seimas juk yra kreivų veidrodžių karalystė. Seime veidmanystės, cirko ir aktorys-tės yra labai daug“, – tvirtina į pramo-ginių šokių paslaptis keletą mėnesių besigilinantis parlamentaras. Ž.Šilgalis teigė, kad šokių žingsnelių mokosi lais-valaikiu, o Seime rimtai dirba.

„Rugsėjį, spalį man ir šokių partne-rei pasirodymui parengti prireikdavo 10 valandų, o dabar tai padarome per 6 valandas“, – apie pasirengimą šo-kiams pasakoja parlamentaras.

Seimo narys mano, kad draudi-mais „nieko nepasieksi“, todėl kritiš-kai vertina iniciatyvą drausti parla-mentarams dalyvauti pramoginiuose tęstiniuose projektuose. Ž.Šilgalis įsi-tikinęs, kad šį Seimo statuto pataisos projektą pateikusi jo kolegė B.Vėsaitė „taip padarė iš pavydo“.

Anti reklama seimūno darbui

„Nuo to, kad aš šoku televizijos projekte, nei valstybės ekonomika kenčia, nei bendrasis vidaus produk-tas mažėja, nei korupcija veši. Taigi negatyvių veiksmų neskatinu“, – re-ziumuoja pašnekovas.

Ž.Šilgaliui atsikertanti parlamen-tarė B.Vėsaitė teigia, kad „Seimo narių dalyvavimas pramoginiuose tęstiniuose projektuose parlamen-tarams neprideda nei populiarumo Seime, nei solidumo“. Anot Seimo senbuvės, šalies jaunimas gali su-sidaryti neteisingą nuomonę, kad viena iš parlamentaro funkcijų yra dalyvauti ir save viešinti tokiuose pramoginiuose projektuose, o ne rimtai dirbti.

B.Vėsaitė viliasi, kad dar šįmet Sei-mo posėdyje bus svarstoma jos pa-teikta statuto pataisa. Taigi audringų debatų Seime, svarstant šį pasiūlymą, tikrai sulauksime.

Parlamentaro įvaizdis: raumeningas išsipustęs šokanti s demagogas

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaiti sVyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110Žurnalistai:Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pe-čeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Vir-ginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė,

Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.ltFotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.

Leidėjas –

UAB

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093Prenumeratos ir plati nimo departamentas Rūta Ramonė. Tel. (8 5) 210 0060

Tiražas 5 000 egz.ISSN 2029-4816

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraðtas

Kolegos užsimojo sutramdyti įsismarkavusius Seimo narius, kad šie nesikraipytų pramoginių šokių ritmu televizijos projektuose.

Seimo eti kos sargų vadą A.Salamakiną pikti na kolegų viražai televizijos šou.

Seimo narė Inga Valinskienė neįžvelgia „jokio kriminalo“, kad dalyvauja pramo-ginėse laidose. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Martyno Vidzbelio nuotrauka

B.Vėsaitė jau užregistravo Seimo sta-tuto straipsnio pakeiti mo projektą.

Atkelta iš 1 psl.

Gimtasis kraštas 2010 m. lapkričio 26–gruodžio 3 d., Nr. 404 AktualijosAnt politi nių svarstyklių

To prašo žmonės

Edvardas Žakaris, Seimo Socialde-mokratų parti jos frakcijos narys

Pagal lietuvių tautos papročius Kūčios yra labai svarbi šventė, šven-čiama gruodžio 24 dieną. Tai šeimos santarvės ir pasirengimo Kalėdoms diena. Svarbiausias šventės akcen-tas – Kūčių vakarienė, į kurią sten-giasi susirinkti visa šeima. Namo sugrįžta net ir toliausiai išvykusieji. Susėdę prie stalo namiškiai prisi-mena ir mirusiuosius. Šiuo senu ir gyvybingu Kūčių šventimo papročiu Lietuva išsiskiria iš kitų šalių.

Kūčias paskelbti šventine diena prašo žmonės. Pasirengimas šventei reikalauja daug laiko, todėl nemažai moterų tą dieną ofi cialiais ir neofi ci-aliais būdais paverčia nedarbo diena. Juk puikiai matome, kaip valstybės įs-taigose ar savivaldybėse „dirbama“ tą dieną. Iki pietų – dar dar, o paskui ka-binetuose pasilieka tiktai budintieji.

Gal būtų geriau sukeisti darbo die-nas? Tuomet žmonės turės šventę, o kitą dieną jiems dirbti seksis gerokai našiau. Mes nesiūlome didinti šven-tinių dienų skaičiaus. Siūlome, kad jeigu Kūčių diena sutampa su darbo diena, ją atidirbti galėtume tų pačių metų gruodžio mėnesio antrą šešta-dienį. Šalies ekonomikai tai nekai-nuos nė vieno cento. Suprantame, kad papildoma šventinė diena biudžetui kainuotų apie 100 milijonų litų.

Lietuvoje iš viso yra 12 šventi-nių dienų, bet vidutiniškai per me-tus su darbo dienomis sutampa tik penkios. Ir šiemet Kalėdos bus sa-vaitgalį, Naujieji metai – taip pat. Tikrai netiesa, kad pas mus švenčių daugiau nei pas kitus europiečius. Mes suskaičiavome, kad švenčiame mažiau už Europos vidurkį.

Švenčių per daug

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darb-davių konfederacijos direktorius

Iš esmės pritariame, kad Kūčios būtų paskelbtos švente, nes ypač viešo sektoriaus darbuotojų darbo efektyvumas tą dieną būna labai menkas. Netgi privačiose kompa-nijose sunku suganyti darbuotojus. Moterys turbūt tik apie šventinį stalą namuose ir tegalvoja.

Tačiau siūlome pradėti diskusiją, kad šventinių dienų galėtų būti ma-žiau. Daugiausia abejonių kelia ge-gužės 1-oji, Joninės ir Žolinė.

Gegužės 1-ąją sugalvojo tais lai-kais, kai vyko arši klasių kova, pro-letariatas kovojo su kapitalistais. Dabar darbininkai ir darbdaviai bendradarbiauja. Be to, tai politi-zuota šventė. Į valdžią atėję kairieji ją įteisina, dešinieji panaikina. Šven-tė tikrai nevienija Lietuvos žmonių, darnos nesukuria.

Jonines nuo seno švenčia latviai. Lietuviams tai nėra jokia ypatinga diena. Kūčios, Vėlinės, Vasario 16-oji – tai šventės, kurias švenčiame iš širdies. O Joninės? Kas tai per šven-tė? Kodėl tada nešvenčiame Onų ar Danų? Jolantos irgi gal nori per savo vardines nedirbti?

Esame krikščioniška tauta, bet ne visos konfesijos švenčia Žolinę. Net ir daugumai katalikų ta šventė nėra reikšminga. Galvočiau, kad šios šventės prasmę žino tik vyskupai, kunigai ir patys uoliausi tikintieji.

Būtų blogai, jeigu švenčių iš viso neturėtume. Kita vertus, kuo dau-giau švenčių, tuo mažesnę pridė-tinę vertę sukuriame, žmonės turi mažiau pinigų ir mūsų galimybės konkuruoti atlyginimais ir kainomis pasaulyje darosi mažesnės.

Siekdami sti printi šeimos tradicijas, puoselėti dvasinį tautos paveldą, Seimo socialdemokratai siūlo Kūčias paskelbti šven-ti ne diena. Ar dažnai švęsdami nenustekensime ir taip silpnos šalies ekonomikos?

Ar dirbsime per Kūčias?

Arvydas JOCKUS

Rusijos mokslų akademijos Slavisti kos insti tuto profesorė ha-bil. dr. Tatjana Civjan prisimena, kad Balti jos valstybėms atsisky-rus nuo SSRS nutrūko ir draugiški bei kolegiški ryšiai tarp Lietuvos ir Rusijos mokslininkų. „Su tuo buvo sunku susitaikyti , buvome net sutrikę. Bet padėjo absoliu-tus kolektyvinės kaltės principas. Pripažinus ne ti k sovietų valdžios kaltę, bet ir savo kad ir nevalingą prisidėjimą prie tos kaltės, pri-pažinus mūsų kolegų teisę laiky-ti s distancijos, viską priėmėme nuolankiai, nors ir buvo skaudu. Mes tai įveikėme ir štai vėl esame kartu“, – teigia maskvietė moks-lininkė. Vieno žymiausių pasau-lio balti stų prof. Vladimiro Topo-rovo mokinė „Gimtajam kraštui“ pasakojo apie maskviečių solida-rumą su Balti jos šalimis griūvant SSRS bei pastaruoju metu plėto-jamus Rusijos ir Lietuvos kultūros ir mokslo ryšius.

Profesore, kaip atradote Lietuvą?Sovietmečiu nemažai rusų inteli-

gentų vasarą vaikus nuolat veždavo į Jūrmalą ar į Lietuvos pajūrį. Baltijos šalys, kurios mums visada buvo už-sienis, yra mano vaikystės įspūdžių tam tikra dalis.

Vėliau studijuodama aspirantūroje pas V.Toporovą, jam rekomendavus, atvykau į Vilnių. V.Toporovas man davė tikslų Vilniaus planą su nuoro-domis, ką turiu pamatyti. Plane buvo kitoks – nesovietinis – Vilnius: Ge-dimino kalnas, pagoniškų šventyklų liekanos, vienuolynai, bažnyčios, Auš-ros Vartų Mergelė, stačiatikių cerkvės, totorių, karaimų, žydų Vilnius. Tada vienuolynai buvo uždaryti, surasti juos buvo sunku, bet tuo didesnį įspūdį jie padarydavo. Grįžusi turėjau viską smulkiai papasakoti savo mokytojui.

Ar Lietuvoje turėjote draugų?Po pirmos kelionės (beje, tada

susipažinau su Tomu Venclova) pradėjau lankyti Vilnių ir Lietuvą dažnai (ir su sūnumi Nikolajumi Michailovu, vėliau tapusiu litua-nistu), todėl draugų atsirado. Pas-kui mūsų institute Viačeslavo Iva-novo ir V.Toporovo iniciatyva buvo rengiamos baltų ir slavų temai skir-tos konferencijos. Į jas atvykdavo Zigmas Zinkevičius, Vytautas Ma-žiulis, Algirdas Sabaliauskas, Alek-sandras Vanagas, Norbertas Vėlius ir kiti žymūs mokslininkai. Tada susi-formavo mūsų draugų ratelis. Lietu-va man visada buvo reikšminga.

Kaip Maskvos inteligentai rea-gavo į 1991 metų sausio 13-osios įvykius?

Mes priklausėme politizuotų, stipriai antisovietiškai nusiteikusių rusų inteligentų sluoksniui. Todėl net neprisimenu, kaip apie tai su-žinojau. Tiesiog negalėjau nesuži-noti.

1991-aisiais dar buvo likęs gy-vas emocinis įspūdis iš 1968 metų Čekoslovakijos įvykių. Prisimenu maudulį ir viltį, kad tai neturi pasi-kartoti. Taip pat liko atmintyje, kaip stovime su žvakėmis prie Lietuvos ambasados Maskvoje. Visiška tam-sa, pastate nedega šviesos, ir mas-kviečių minia tylėdama stovi senojo Arbato skersgatvyje.

Kas dabar jus sieja su Lietuva?Kai Baltijos valstybės atsiskyrė

nuo SSRS, mūsų kolegos lietuviai ir latviai mus tarsi pamiršo, nebenorė-jo bendrauti, nors anksčiau aktyviai dalyvaudavo baltų ir slavų konferen-cijose. Buvę asmeniniai draugiški ir moksliniai ryšiai nutrūko.

Ar jus tai žeidė?Turbūt kažkiek. Jeigu džiaugiesi

kitų pergale, solidarizuojiesi su tau-tomis, kurios išsikovojo laisvę, daug kartų kartoji „mes su jumis“, šiek tiek apmaudu. Bet mums pakelti nuoskaudą turbūt padėjo ta kolek-tyvinė kaltė prieš Baltijos valstybes, kurios buvo okupuotos.

Maskvoje V.Toporovo iniciatyva daugelį metų leidome serijinį leidinį „Baltų ir slavų studijos“. Iki šiol yra išleista 18 šio leidinio tomų. Leidi-nio redakcija visada stengiasi, kad šiose studijose publikacijas skelbtų ir Latvijos bei Lietuvos mokslininkai. Jiems netgi teikiama pirmenybė.

Mūsų ryšiai atsinaujino, vėl or-ganizuojame konferencijas. Dabar turbūt labiausiai bendrauti kliudo pinigų trūkumas.

Viešėdama Lietuvoje buvote susitikusi su Seimo vicepirminin-ku Česlovu Juršėnu. Apie ką kal-bėjotės?

Kalbėjomės, kad Seime kitų metų balandžio mėnesį drauge su Rusijos mokslų akademijos Slavistikos ins-tituto Baltų ir slavų tyrimų centru bei Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir baltistikos katedra reikė-tų organizuoti tarptautinę mokslinę konferenciją „Baltai ir slavai: dvasi-nių kultūrų sankirtos. Akademikui Vladimirui Toporovui atminti“ ir su-rengti parodą. Tai nebūtų sudėtin-ga, nes daug V.Toporovo asmeninių daiktų jo dukros perdavė Lietuvių kalbos institutui, kuriame sukurtas memorialinis mokslininko kabine-tas ir tiriamas jo mokslinis palikimas. Tikimės, kad konferencija įvyks – šiuo metu su kolegomis iš Lietuvos kuriame jos programą.

Kaimynai atnaujina draugystės santykius

„Mums, maskviečiams, Vilnius visada atrodė pieti eti škas ir šventi škas miestas“, – prisipažįsta dar jaunystėje su Lietuvos sosti ne susipažinusi Tatjana Civjan.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pasiilgote žiemos? Netrukus ji priims jus į savo glėbį.

Rugsėjis buvo šiltas, spalio viduryje kai kur pasirodė pirmas šio rudens snie-gas, o lapkriti s maloniai nustebino.

Jis buvo šiltesnis už spalį. Dienomis temperatūra dažnai pašokdavo iki 10–15 laipsnių šilumos. Vos ne kasdien viduti nė paros temperatūra 3–5, o kai kada ir 6–7 laipsniais buvo aukštesnė nei įprasta.

Ant kai kurių medžių pasirodė žali pumpurai. Tęsėsi ir grybavimo sezonas. Dar buvo galima pasirinkti žaliuokių ir netgi voveraičių.

Arti miausiomis dienomis prisimin-sime, kas yra žiema. Ji jau visai šalia

Lietuvos. Kasdien pajusime vis žvar-besnius, šaltesnius orus. Jau rytoj visą parą daug kur išliks neigiama tempera-tūra. Protarpiais snigs. O vairuotojus ir pėsčiuosius gąsdins plikledis.

Savaitgalį sniego bus nedaug. Tačiau po truputį smaginsis šalti s. Sekmadie-nio naktį kai kur atšals iki 10 laipsnių šalčio. Dienomis irgi laikysis šaltukas.

Pirma naujos savaitės nakti s bus dar šaltesnė. Temperatūra kai kuriose vie-tovėse nukris žemiau 10 laipsnių šalčio. Dieną temperatūra lėtai kils. Tačiau orai darysis žvarbesni. Nes iš pietų Europos artės ciklonas. Papūs gūsingas ryti nių krypčių vėjas. Pietų Lietuvoje pradėjus snigti galima ti kėti s ir pirmų pūgų.

Žiemiški orai mūsų šalyje numato-mi ir kitomis dienomis.

Lapkričio 27-osios, šeštadienio, naktį vietomis truputį pasnigs, dieną be dides-nių kritulių. Plikledis. Rytų, šiaurės rytų vėjas pūs 3–8 m/sek. greičiu. Temperatū-ra naktį bus 3–8 0C, dieną 1–6 0C šalčio.

Lapkričio 28 d., sekmadienį, be di-desnių kritulių. Vėjas šiaurės rytų, 4–9 m/sek. Temperatūra naktį 6–11 0C, vie-tomis iki 14 0C šalčio, dieną pakils iki 3–8 0C šalčio.

Lapkričio 29-osios, pirmadie-nio, dieną pietryti niuose rajonuose pasnigs, kai kur kils pūga. Šiaurės rytų, rytų vėjas naktį pūs 6–11 m/sek., die-ną – 8–13 m/sek. greičiu, daug kur ga-

limi gūsiai 15–20 m/sek. Temperatūra naktį 8–13 0C, dieną 5–10 0C šalčio.

Lapkričio 30-osios, antradienio, naktį pietryti niuose rajonuose pasnigs, kai kur pustys pūga. Dieną be didesnių kritulių. Šiaurės rytų vėjas naktį pūs

7–12 m/sek. greičiu, vietomis galimi gūsiai 15–18 m/sek., dieną – 6–11 m/sek. Naktį atšals iki 9–14 0C šalčio, die-ną numatoma 6–11 0C šalčio.

GK ir hidrometeorologijos tarnybos inf.

Šalti s smaginsis, plikledis gąsdins

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lilija VALATKIENĖ

„Užulėnio dvarą, kuriame yra 23 pastatai, Lietuvos Prezidentas Anta-nas Smetona kadaise pavadino Užu-girio kiemu. Dvaras yra pusantro ki-lometro nuo A.Smetonos tėviškės. Šis pavadinimas iki šiol gyvas vietos žmonių atmintyje“, – sakė mokytoja Veronika Meilūnienė.

Statybomis rūpinosi moterys

Lietuvos ūkininkai ir tarnautojai 1934-aisiais Prezidento 60 metų jubi-liejaus proga dovanojo jam 80 ha prie Lėno ežero. Čia buvo Radvilų pali-varko likučiai. Dar 25 ha A.Smetona gavo kaip Nepriklausomybės akto sig nataras. Užulėnyje per trejetą metų

išaugo dvaro rūmai. Kad jie neatrody-tų vieniši, dvaro teritorijoje pastatyti gyvenamieji darbininkų namai, pirtis, kalvė, rūkykla, grūdų sandėliai, uni-kalus sandėlis-šaldytuvas, karvidės, arklidės ir kiti ūkiniai pastatai.

„Gera buvo dovanėlė, gaila, Pre-zidentas neilgai čia vasarojo. Tik ke-lias vasaras nuo 1937 iki 1940 metų. Vietiniai gyventojai kas kartą jį pasi-tikdavo labai iškilmingai, pastatydavo vartus, papuošdavo juos ąžuolo vaini-

kais ir gėlynais. Už pusantro kilomet-ro jo tėviškėje paruošdavo stalus su vaišėmis, grodavo muzika, visi žmo-nės susirinkdavo pasipuošę“, – pasa-kojo žinias apie dvaro istoriją renkanti mokytoja V.Meilūnienė.

Vietiniai gyventojai prisimena, kad dvaro statyba nuolat rūpinosi ir su architektu bendravo Preziden-to žmona Sofi ja Chodakauskaitė bei jo jauniausioji sesuo mokytoja Julija Smetonaitė.

„A.Smetona į statybų reikalus ne-sigilino, jis valstybę valdė. Moterys čia vasarodavo ir šeimininkaudavo. Gerai, kruopščiai tvarkėsi“, – patikslino mo-kytoja V.Meilūnienė.

Dvarą statė vietiniai. Tuo metu žmonės kėlėsi į vienkiemius, jiems la-bai reikėjo pinigų. Todėl dieną dirb-davo dvare, o kitą paros dalį – prie savo trobesių. Ir, gink Dieve, niekas nevogdavo. Mokytoja V.Meilūnienė, prieš keletą metų užrašiusi Igno Po-

ciūno prisiminimus, teigė, kad dieną jis dirbdavo savo žemę, vakarais va-žiuodavo į Taujėnus išsipjauti lentų, o naktimis iš Ukmergės arkliuku vež-davo plytas dvaro sodybai.

Vaikščiojo be apsaugos

Jonas Žudys prisimena, kad Prezi-dentas buvo labai draugiškas, atviras, labai mylėjo žmones.

Mûsø paveldasPriedas apie Lietuvos paveldà 2010 m. lapkrièio 26–gruodþio 3 d., Nr. 6 (40). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Ukmergës rajone

Užulėnis – vos keleto sodybų kaimas Lėno sengirės kryžkelėje. Jis nepažymėtas jokiame žemėlapyje, tačiau jo svarba Lietuvai – neišmatuojama, nes čia, samanotoje pirkelėje, gimė pirmasis nepriklausomos Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona.

Dvaras mena ir dainas, ir ligonių aimanas

Užulėnio dvaras – A.Smetonos vasaros rezidencija. Prezidentas norėjo dvare įkurti ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Lėno krašte yra senolių, menan-čių prieškario Lietuvos Prezidento A.Smetonos žingsnius. Tose apy-linkėse gyveno ir tebegyvena ne-mažai žmonių, turinčių Smetonos pavardę.

Atpirko gimtąją sodybą

Užulėnis – nedidukas kaimelis, tačiau būtent jis traukia būrius eks-kursantų.

Čia pat už posūkio yra Užugirio kaimas. Baudžiavos laikais ta vieto-vė priklausė Taujėnų valdytojams di-dikams Radviloms. Užugiryje gimė

baudžiauninkas Jonas Smetona, ku-ris iš tėvo Kazimiero paveldėjo ket-virtį valako žemės ir pusę dūminės pirkios. Jis vedė Julijoną Kartanai-tę iš Kartanų kaimo. Kaip teigiama Broniaus Kviklio enciklopedinia-me žinyne „Mūsų Lietuva“, jauni-kis J.Smetona savo nuotaką išsipirko iš Šilų dvaro, sumokėdamas dešimt rub lių ir tris gorčius medaus.

Smetonų šeima, įsikūrusi Užulė-nyje, susilaukė septynių vaikų. An-tanas buvo šeštasis, gimė 1874 m. rugpjūčio 10-ąją.

Tėvas anksti mirė, todėl Antano mokslais daugiausia rūpinosi vyriau-

siasis brolis Ignas ir motina Julija.1932-aisiais, pradėjus skirstyti Užu-lėnį į vienkiemius, A.Smetona atpir-ko iš brolio Igno gimtąją sodybą ir dažnai joje lankydavosi. Jam nesant, sodybą prižiūrėjo sesuo mokytoja Ju-lija Smetonaitė.

Liko obelys ir šulinys

Smetonų sodyba neišliko. 1944 m. neaiškiomis aplinkybėmis ji sudegė. Šiuo metu čia galima pamatyti tik išlietus pamatus, kur kadaise stovė-jo pastatai. Prezidentas Antanas Smetona vasarą atvažiuodavo į savo gimtąją sodybą, susi-

ti kdavo su čia gyvenančia seserimi. Užugirio kraštotyros muziejaus nuotrauka

Prezidento tėviškę žmonėsatranda be žemėlapio

Nukelta į 10 psl.

Nukelta į 10 psl.

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyjeEmigracija

Ko negalėjo pakeisti , aprašė knygosePrieš dvidešimt metų į Šveicariją gyventi išvykusios Janinos Survilaitės gyvenimo ti kslas – tyrinėti ir rašyti apie šios šalies lietuvius, jų gyvenimą ir veiklą.

5

Sveikata

Uždelsto veikimo bomba – cukrinis diabetasPasaulyje cukriniu diabetu šiuo metu serga apie 265 mln. žmonių, o po dvidešimti es metų, prognozuojama, sergančiųjų bus daugiau nei 330 milijonų.

Kelyje

Pagrindiniu greitkeliu važiuosime greičiauPertvarkius magistralę Vilnius–Kaunas, pagrindinis šalies kelias taps greitkeliu. Tai leistų vasaros sezono metu visoje automagistralėje padidinti greitį nuo 100 iki 110 km/val.

7

Mūsų paveldas

Vyrų košę visi valgo atsilošęKad Nerijus Kriaučiūnas Vilniaus ir Kauno ūkininkų turgeliuose prekiauja ekologiška duona, skelbia jo dailiai drožinėtas užrašas „Vyrų duona“. Kepa ją kartu su tėvu Mindaugu. Tačiau nedaug kas žino, kad Kriaučiūnai verda pasakiško skonio košę.

Tradicijos

Pergalių ir pralaimėjimų gėrimas

Mažai likę žmonių, kurie pagal kulinarinio paveldo receptūrą moka pa ga-minti mūsų protėvių dievinamą gėrimą – midų. Dar mažiau ragavusiųjų šio nuostabaus iš medaus gaminamo Šiaurės Europos vyno.

Laisvalaikis

Cepelinas pasinaudojo sveti mu išradimuLikimas kartais iškrečia neįti kėti nų triukų. Dovydas Švarcas, iš Vengrijos kilęs žydas, visą gyvenimą svajojo sukonstruoti dirižablį ir išvysti jį skraidantį danguje.

17

13

19

8