Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64) Kaina 1,99 Lt

Gimtasis kraštas

Kodėl Lietuvoje nepasitikima

teismais?10 p.

Afroditės globojama meilės sala13 p.

E.Seilius ir K.Zmailaitė – pora pagal Dievo

norą12 p.

EPA-Eltos nuotrauka

Lietuvių kamikadzių

skrydžiaiPrieš beprotišku greičiu

naktinėmis gatvėmis važinėjančius,

savo ir kitų saugumu bei gyvybe rizikuojančius adrenalino fanatikus

policija bejėgė.

6 p.

Gimtasis kraštas2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64) 1

Albinas ČAPLIKAS

Naujasis Lietuvos banko valdy-bos pirmininkas neseniai paragino komercinius bankus mažinti opera-cijų įkainius. Tačiau bankininkai tik sumėtė pėdas ir įkainius dar labiau padidino, o gyventojus paragino tau-pyti atsiskaitant bankų mokėjimo kortelėmis. Smulkieji verslininkai įro-dė, kad šiuo atveju bankai dar dau-giau gaus naudos, o iš pirmo žvilgs-nio nematomus nuostolius galiausiai patirs tie patys vartotojai.

Dar vienas plėšrus tarpininkas

Šią savaitę Lietuvos smulkieji ir vi-dutiniai verslininkai nutraukė dar vie-ną kaukę nuo bankininkų veido.

„Bankai ne tik didina paslaugų įkainius, bet ir smaugia, ypač smul-kiuosius prekybininkus, plėšikiškais įkainiais, kai pirkėjai atsiskaito mokė-jimo kortelėmis“, – tikina verslininkas Arturas Mackevičius ir ant stalo kloja skaičiavimus.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Žinomo atlikėjo Marijono Mi-kutavičiaus apdainuoti trys milijo-nai Lietuvos piliečių, atrodo, grei-tai gali likti ti k dainoje.

Surašyme nedalyvavo vienas procentas

Statistikos departamentas infor-muoja, kad baigėsi Lietuvos Res-publikos visuotinio gyventojų ir

būstų surašymo apklausa, per ku-rią buvo surašyta 2 mln. 15 tūkst. gyventojų. Elektroniniu būdu su-sirašė ar buvo surašyta 1 mln. 39 tūkst. gyventojų.

Saulius TVIRBUTAS

Vakar prasidėjo visų laikų didžiau-sia Kauno šventė – tarptauti nės Han-zos dienos. Keturias dienas įvairiose miesto centro vietose vyks daug ren-ginių. Į istorinį pirklių sąjungai priklau-siusį miestą atvyko 86 užsienio dele-gacijos. Prieš šventės ati darymą netgi buvo išplautos senamiesčio tarpuvar-tės, sutvarkyti grindiniai.

Rengėsi nuo pernai

Kauno meras Rimantas Mikai-tis tikino, kad priimti tokią gausybę svečių miestui nebus gėda. Manoma, kad įvairiuose Hanzos dienų rengi-niuose apsilankys iki pusės milijono žmonių.

Meras minėjo, kad šventei savi-valdybė rengėsi nuo pernai. „Tvar-kėme Santakos parką, senamiesčio grindinius, netgi plovėme tarpuvartes, kad neliktų šlapimo tvaiko, – kalbėjo R.Mikaitis. – Beje, tarpuvartes žada-me tvarkyti ir vėliau, nors tikimės, kad kauniečiai gerbs savo miestą ir ateityje to daryti nereikės.“

Renginį organizuojančios viešo-sios įstaigos „Hanza Kaunas 2011“ direktorius Darius Rumšas tvirti-no, kad šiemet vykstančios Hanzos dienos yra neabejotinai didžiausias renginys miesto istorijoje. „Anksčiau vykusios tradicinės vietinės Hanzos dienos buvo gal tik dešimtadalis to, kas yra dabar. Netgi tokios didelės šventės kaip Kauno dienos, Kaziuko mugė neprilysta šių metų renginiui, kuriame gausu festivalių, pasirodymų, koncertų“, – kalbėjo jis.

Šventė Kaunui kainavo daugiau kaip 3 mln. Lt. „Tačiau toks rengi-nys yra puiki miesto reklama, gali-mybė pritraukti turistų ateityje“, – įsitikinęs R.Mikaitis.

Sulaukė daug svečių

Į tarptautines Hanzos dienas at-vyko 86 miestų ir jų regionų dele-gacijos. Joms vadovauja merai arba jų pavaduotojai, su jais taip pat at-važiavo daug politikų, verslininkų, menininkų, prekybininkų, turistų.

Du Vokietijos regionai – Here-fordas ir Rostokas – paprašė šventės organizatorių skirti daugiau vietos Rotušės aikštėje. Herefordas ketina

pristatyti 25 savo regiono miestus, o Rostokas – 34. Iš viso Kaune bus pristatyta maždaug pusantro šimto Hanzos miestų.

Tai pagyvino miesto ir jo apy-linkių viešbučių verslą, rezervuota keli tūkstančiai vietų. Taip pat pa-daugėjo gyventojų kaimo turizmo sodybose. Kai kurias svečių delega-cijas nuspręsta apgyvendinti mies-to mokyklose. „Pavyzdžiui, Latvi-jos 80 žmonių delegacija pasakė, kad jiems gyventi viešbutyje bus per brangu, todėl jie įsikūrė vieno-je Kauno centro mokyklų“, – sakė D.Rumšas. Trijose miesto mokyk-lose maitinami ir šventėje dirbantys savanoriai.

Kultūrų įvairovė

Rotušės aikštėje iškilo 12 m aukš-čio gyvybės medis-laivas su 176 Han-zos miestų herbais, užkurta senovinė vaško lydimo krosnis, kuri išties šioje vietoje veikė prieš kelis šimtus metų.

Aikštėje veikia Hanzos sąjungos miestų mugė. Joje galima paragauti vokiško alaus, viduramžiškų estiškų saldumynų, rusiškų blynelių su ikrais. Kiekvienas miestas vilioja ne tik ku-linarijos gaminiais, bet ir koncertais, įvairiais reginiais, paviljonuose galima gauti įvairios informacijos apie turiz-mą, verslą, kultūrą, įsigyti suvenyrų, amatininkų dirbinių.

Aktualijos

Jei kasmet iš Lietuvos pasitrauks 2–3 proc. dirbančiųjų, Vyriausybei bus sudė-ti nga pasiekti net ir 2–3 proc. BVP augimą. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka Nukelta į 3 p.

Į laikinojoje sosti nėje vykstančias tarptauti nes Hanzos dienas atvyko 86 miestų ir jų regionų delegacijos, mieste šurmuliuoja mugės, festi valiai, karnavalai, įvairūs kiti renginiai.

Visuoti nio gyventojų surašymo išanksti niais duomenimis, šalyje gyvena vos 3,05 mln. gyventojų, tačiau kol kas jokio plano masinei emigracijai sustabdyti nėra.

Lietuvoje veikiantys bankai surado būdą, kaip pasipelnyti – sparčiau negu kitose Europos Sąjungos šalyse didina operacijų įkainius.

Nukelta į 2 p.

Lietuvoje katastrofi škai mažėja gyventojų

Bankai didina įkainius ir smaugia verslą

Renginį organizuojančios viešosios įstaigos „Hanza Kaunas 2011“ direktorius Darius Rumšas tvirti no, kad šiemet vykstan-čios Hanzos dienos yra neabejoti nai didžiausias renginys miesto istorijoje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Kaunas paniro į viduramžius

Nukelta į 3 p.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)2

Vilniaus gatvėje savo dirbinius siūlo tautodailininkai ir amatininkai, maisto gamintojai, veikia sendaikčių turgus. O vakarais iki paryčių šioje gatvėje šurmuliuoja senoviškas kar-navalas su persirengėliais, žonglieriais, ugnies rijikais, mimais, muzikantais, kojūkininkais.

Vyks gausybė reginių

Šalia Daugirdo amfi teatro kaip ir ankstesnėse miesto Hanzos dienose įsikūrė Viduramžių miestas. Šiemet jis trigubai didesnis nei anksčiau. Jame vyksta Didžiojo Europos riterių tur-nyro kovos. Suplūktoje arenoje pirmą kartą Lietuvoje kausis raiteliai, tarp ku-rių yra ir Europos čempionų. Šalimais išburti siūlosi raganos, darbuojasi kal-viai, vyksta įvairios kitos atrakcijos.

Santakos parke įrengtoje poilsio zonoje kiekvieną rytą skambant mu-zikai profesionalūs aerobikos ir jo-gos instruktoriai kviečia kauniečius ir miesto svečius mankštintis, pažaisti paplūdimio tinklinį. Vaikai gali pra-mogauti Vaikų mieste.

Klaipėdietis Viktoras Vladimiro-vas į šventę Nemunu prieš srovę iš uostamiesčio atplaukė nuosavu se-noviniu laivu „Arka“, kuris pagamin-tas pagal XIII a. brėžinius. „Už tai, kad atsisakiau žvejybos ir supjausčiau žvejybos laivą gavau ES lėšų. Jas in-vestavau į šį laivą. Dalį pinigų teko skolintis iš banko“, – pasakojo pirklio drabužiais vilkintis klaipėdietis.

Penkias dienas iki Kauno plau-kė ir Rusnės upeiviai valtimis „Ūda“, „Rusnietis“ ir „Vykintas“. Visi seno-viniai laivai tapo puikia paupio puoš-mena viduramžių dvasią atkūrusiame mieste.

Šiandien vakare Santakos parko dauboje planuojamas naktinis oro ba-lionų šokis. Po jo virš dviejų upių vyks ugnies misterija: 6 latvių ir lietuvių skulptoriai sukūrė milžiniškas šiau-dų skulptūras iš šiaudų ir nendrių. Jos bus uždegtos, o emocijas dar kaitins ugnies žonglieriai. Misteriją vainikuos didysis Hanzos dienų fejerverkas.

Kviečia festi valiai

Hanzos dienų meno vadovas An-drius Žiurauskas sakė, kad į šventę

atvyko 32 meno kolektyvai. „Įvai-riose miesto erdvėse pristatomi 7 Kauną reprezentuojančių tarptau-tinių festivalių fragmentai: džiazo festivalio „Kaunas Jazz“ koncertai, Pažaislio klasikinės muzikos, opere-tės „Operetė Kauno pilyje“, folkloro „Suklegos“, pučiamųjų „Padūduo-kime Kaunui“, sakralinės muzikos „Kaunas Cantat“ ir Berniukų cho-rinės muzikos festivalių pasirody-mai“, – kalbėjo meno vadovas.

Šv.Ksavero ( Jėzuitų) bažnyčio-je, prie pilies ir kitose vietose vyksta

Hanzos miestų valtornininkų festi-valio koncertai. Į Kauną atvyko maž-daug 30 valtornininkų iš 15 Hanzos sąjungos miestų: Tartu, Pernu (Estija), Rygos (Latvija), Helsinkio (Suomi-ja), Osnabriuko (Vokietija), Didžiojo Novgorodo (Rusija) ir kitų. Šią idėją pasiūlė estai.

Viduramžių dvasią leis pajausti garsi senosios muzikos propaguo-toja vokiečių grupė „Corvus Corax“. Jie gros šeštadienį prieš vidurnak-tį Santakos parke šalia Popiežiaus kalnelio.

Santakos parke veikia tarptautinė Hanzos menininkų paroda „Santa-ka“. Dvi savaites Kaune dirbę įvairių Europos miestų menininkai savo dar-bus ketina palikti Kaunui. Daugiau-sia tai instaliacijos, keramikos darbai, medžio skulptūros, vaizduojančios dviejų upių susiliejimą ir atspindin-čios šventės šūkį „Prisiminti, atkurti, didžiuotis“.

Laukė kone du dešimtmečius

„Ko gero, tokios šventės 100 metų daugiau nebus, – mano A.Žiurauskas. – Tai yra pereinama-sis renginys kaip ir olimpiada. Mies-tai daugybę metų laukia progos jį su-rengti. Mes jau 1992-aisiais žinojome, kada tą šventę rengsime.“

Senoji Hanzos miestų sąjunga, dar vadinta Hanzos lyga, aktyviai veikė XIII–XVI a. Ji vienijo maždaug 200 Europos miestų. Tai buvo ne tik pre-kybos organizacija, bet ir sąjunga, akcentuojanti savivaldos svarbą, hu-manizmą, bendruomeniškumą, savi-tarpio paramą.

Šiuos principus perėmė 1980 m. įkurta Naujoji Hanzos sąjunga. Ši įta-kinga organizacija vienija 176 miestus ir siekia stiprinti socialinę, ekonomi-nę, kultūrinę Europos vienybę.

Tarptautinės Hanzos dienos yra rengiamos kasmet viename iš Nau-josios Hanzos sąjungos miestų.

Daugiausia Hanzos miestų yra Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Lat-vijoje. Juose iš viso gyvena daugiau kaip 200 mln. gyventojų. Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, pri-klausantis šiai sąjungai.

Aktualijos

Šiemet Kaune vykstančios Hanzos dienos yra neabejoti nai didžiausias renginys miesto istorijoje.

Kaunas paniro į viduramžius

Auditoriai siūlo keisti nuostatą, reikalaujančią asmenims būti įsire-gistravusiems darbo biržoje bent 6 mėn., kad jiems būtų skiriama soci-alinė pašalpa, šildymo, šalto ir karš-to vandens išlaidų kompensacijos, nes šeimai neti kėtai netekus paja-mų, ji pusę metų gali likti be socia-linės paramos.

Valstybės kontrolierė Giedrė Šve-dienė ragina peržiūrėti socialinės pa-ramos teisinį reglamentavimą ir užti k-rinti , kad šios lėšos būtų naudojamos taupiai ir skiriamos labiausiai jos stoko-janti esiems. Pernai socialinei paramai Lietuvoje panaudota beveik 2 mlrd. Lt. Įverti nę socialinės paramos sistemą Lietuvoje valstybiniai auditoriai kons-

tatavo, kad ji nėra pakankamai teisiš-kai reglamentuota: įstatymuose nea-pibrėžta, kas yra socialinė parama, ko-kios yra jos sudedamosios dalys ir ko-kių konkrečių ti kslų siekiama skiriant tam ti kras socialines išmokas. Taip su-daromos prielaidos socialinei paramai skirtas valstybės biudžeto lėšas naudo-ti ne pačiu efektyviausiu būdu.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu socialinės pašalpos dydis yra mažesnis už apskaičiuotą mini-maliems poreikiams tenkinti reikalin-gą dydį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jį skaičiuoja neturėdama aiškių kriterijų ir nesant teisinio regla-mentavimo, todėl negalima įverti nti , ar minimaliems poreikiams tenkinti pašalpos dydis apskaičiuojamas pa-grįstai.

GK, Eltos inf.

Seimas įteisino Specialiųjų tyri-mų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento pareigūnų rotaciją.

Tai numatyta priimtose šalies va-dovės Dalios Grybauskaitės teiktose Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įstatymo ir statuto bei Valstybės sau-gumo departamento (VSD) įstaty-mo ir statuto pataisose.

Teisės aktų pataisomis nutarta įtvirtinti VSD generalinio direkto-riaus, jo pavaduotojų, vadovaujančias pareigas einančių VSD pareigūnų, STT direktoriaus pirmojo pavaduo-tojo ir pavaduotojo, statutinių šios tarnybos struktūrinių padalinių, ne-sančių kitame struktūriniame pada-linyje, vadovų ir pavaduotojų tarny-binį kaitumą.

Priimtais pakeitimais nuspręs-ta, kad visi šie pareigūnai bus ski-riami penkerių metų laikotarpiui ir galės eiti pareigas ne daugiau kaip 10 metų iš eilės. STT direktoriui šios nuostatos jau galioja. Pagal įstatymų pakeitimus, STT struktūrinių pada-linių vadovai ir pavaduotojai į tas pa-čias pareigas penkerių metų laikotar-piui galės būti skiriami pakartotinai, jei jų veikla bus įvertinta labai gerai.

STT statuto pakeitimais taip pat nutarta išplėsti asmenų, galinčių užimti STT direktoriaus, jo pirmojo pavaduotojo ir kitų pavaduotojų par-eigas, ratą. Įsigaliojus pakeitimams, į šias pareigas galės pretenduoti ne tik valstybės tarnybos, bet ir teisėjo ar prokuroro darbo patirtį turintys asmenys.

Įstatymų pakeitimai įsigalios nuo 2012 m. Iki jų įsigaliojimo į pareigas paskirtų VSD generalinio direkto-riaus pavaduotojų, STT direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir STT direk-toriaus pavaduotojų kadencija bus skaičiuojama nuo šio įstatymo įsi-galiojimo dienos.

Kitų pareigūnų, kuriems nusta-tomas penkerių metų tarnybos lai-kotarpis, paskirtų į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir šias pareigas ėjusių daugiau kaip penkerius me-tus, tarnyba bus prilyginama vienam tarnybos laikotarpiui, o šias pareigas ėjusių daugiau kaip 10 metų – dviem tarnybos laikotarpiams. Daugiau nei 10 metų tas pačias pareigas ėjusį pa-reigūną, kurio tarnyba įvertinama labai gerai, galima bus pakartotinai skirti ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.

Tikimasi, kad tarnybinio kaitumo galimybė leis stiprinti vadovavimą orientuojant veiklą į rezultatus, pa-darys veiklą skaidresnę, leis išveng-ti institucijos sustabarėjimo ir kitų neigiamų padarinių, kuriuos lemia menkas vadovaujančias pareigas ei-nančių pareigūnų kaitumas.

GK, Eltos inf.

Socialinės paramos sistemoje apstu spragų

Pareigūnai savo postuose neužsisėdės

Atkelta iš 1 p.

Viduramžių dvasią laikinojoje sosti nėje leis pajausti įspūdingi vaidinimai ir riterių pasirodymai.

Daugiausia Hanzos miestų yra Vokieti joje, Lenkijoje, Rusijoje ir Lat vijoje. Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, priklausanti s šiai sąjungai. hanzakaunas.lt nuotraukos

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64) 3

Verslininkas suskaičiavo, kad pir-kėjui atsiskaitant už 10 Lt kainuo-jančią prekę banko mokėjimo kor-tele, iš 20 proc. prekės antkainio, iš kurio gyvuoja jo visas verslas, bankui atitenka net 34 proc. sumos. Taigi iš tikrųjų tarp gamintojo ir vartotojo at-siranda dar vienas itin plėšrus tarpi-ninkas – bankas.

Be to, smulkieji prekybininkai tie-siog užverčiami bankų įmokomis, kai tenka atsiskaityti su daugybe skirtin-gų tiekėjų – perkant jų produkciją ir atsiskaitant. Už kiekvieną operaciją tenka mokėti, o kai tokių operacijų susikaupia šimtai ir tūkstančiai, išauga ir suma. Štai Kauno rajone turintis še-šias nedideles parduotuves verslinin-kas A.Mackevičius suskaičiavo, kad 2010-aisiais vien už operacijas ban-kams prarado beveik 155 tūkst. Lt.

Pirmasis smūgis

Visi pastebėjo, kad buvusio Lietu-vos banko (LB) valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino dantys jau buvo atšipę. Kaip senas ir kadaise galingas liūtas jis tik piktu žvilgsniu palydėdavo vis įžūliau besielgiančias hienas – ko-mercinius bankus. Finansų džiunglėse hienos jau buvo įvedusios savo tvarką ir gviešėsi į vis didesnes teritorijas.

Naujasis Lietuvos banko valdy-bos pirmininkas Vitas Vasiliauskas jau pirmosiomis dienomis pradėjo at-sikovoti prarastą centrinio šalies ban-ko įtaką. Bankininkai iš karto pajautė, kad nevaldomų veiksmų šventė rin-koje eina į pabaigą ir su nerimu lau-kė pirmojo smūgio. Sulaukė. Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas iš pradžių per žiniasklaidą, o vėliau ir susitikime su bankininkais taikė į labiausiai pažeidžiamą bankininkų vietą – išaugusį ir tebeaugantį ape-titą didinti bankinių operacijų įkai-nius. Susitikime su bankininkais V.Vasiliauskas išrėžė į akis: „Bankų paslaugų įkainių ideologiją teks keis-ti. To reikalauja situacija.“

Vėl padidino įkainius

Bankininkai yra išauklėti ir šiaip mandagūs žmonės, todėl V.Vasiliausko raginimo viešai ne-komentavo. Netrukus SEB bankas paskelbė apie operacijų įkainių kei-timą. Įsibėgėjusi įkainių didinimo mašina ir toliau traiškė pasitaikan-čiuosius kelyje. Pavyzdžiui, už vie-tinį lėšų pervedimą banko padali-nyje iš vienos sąskaitos į kitą SEB bankas prašė mokėti jau tris litus (buvo 2 Lt), o pervedant pinigus į kitą Lietuvoje registruotą banką irgi prašė litu brangiau – 4 Lt.

Akis rėžia ypač dideli įkainiai at-liekant operacijas grynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, grynųjų pinigų išmokė-jimas bankuose kainuoja nuo 0,6 iki 0,8 proc. išmokamos sumos. Taigi jeigu nori išsiimti iš savo sąskaitos 10 000 litų, bankui palieki nuo 60 iki 80 litų. Bankininkai sako, kad tiek kainuoja pinigų saugojimas saugyk-lose, jų skaičiavimas ir perskaičiavi-mai, atlyginimai kasininkėms ir ki-tos išlaidos, tarp kurių – brangstanti elektros energija, patalpų šildymas, o atėjus vasarai – oro gaivinimas. Ir visa tai daroma rūpinantis bankų klientais ir didinant jų pinigų apsaugą.

Labiausiai nukenčia pensininkai. Daugelis jų neturi galimybių už ko-munalines paslaugas atsiskaityti inter-

netu, todėl už kiekvieną įmoką jiems tenka mokėti 1–3 Lt. Jeigu žmogus gyvena mieste, kartais tenka kiekvieną mėnesį atsiskaityti su 4–6 komunali-nių paslaugų teikėjais. Tokiu atveju prie ir taip išsipūtusių sąskaitų dar rei-kia pridėti iki 18 Lt ir dovanoti juos bankams.

Verslas skolinsis užsienyje

LPK Ekonomikos ir fi nansų de-partamento direktorius Sigitas Besa-girskas apnuogina bankų veiksmus: „Bankai nurašė daug blogų pasko-lų, todėl pradėjo didinti operacinių

paslaugų įkainius. Per pastaruosius dvejus metus paslaugų įkainiai Lie-tuvoje kilo greičiau nei kurioje nors kitoje ES šalyje. Taip jie ir susiren-ka pajamų. Kreditų kokybė? Reika-lavimai sveiku protu nesuvokiami – bankininkai nori, kad besiskolinanti įmonė pateiktų ne tik puikų projektą, bet ir 5–7 kartus kredito sumą virši-jantį užstatą.“

Pramonininkai ieško išeities – dėl kelių stambių Lietuvos įmonių kre-ditavimo šiuo metu pradėjo derybas su dviem D.Britanijos bankais. Pasak S.Besagirsko, britų bankai nusiteikę geranoriškai.

Išankstiniais elektroninio surašymo ir apklausos duomenimis, surašymo apskaitos momentu (2011 m. kovo 1 d.) Lietuvoje buvo 3 mln. 53,8 tūkst. nuolatinių gyventojų (1407,9 tūkst. vyrų ir 1645,9 tūkst. moterų).

Išankstiniais surašymo duomeni-mis, Vilniuje buvo 539 tūkst., Kaune – 321,2 tūkst., Klaipėdoje – 161,3 tūkst., Šiauliuose – 113,1 tūkst., Panevėžyje – 103,5 tūkst. gyventojų. Iš viso surašy-ta 1 mln. 415 tūkst. būstų. Maždaug vieno procento būstų gyventojai ne-dalyvavo surašyme (atsisakė ar sura-šinėtojai išvis nebuvo įleisti).

Atkūrus nepriklausomybę 1991 m. Lietuvoje gyveno daugiau kaip 3,7 mln. žmonių.

Išvažiuoja neatsigręždami

Ko gero, Lietuvoje nėra šeimos, kurios neužkliudė emigracijos ban-ga. Taip jau sutapo, kad Statistikos departamento pranešimas apie katas-trofi škai ištirpusias Lietuvos piliečių gretas pasirodė tada, kai telefonu vie-nas geriausių draugų pranešė emig-ruojąs svetur.

„Birželio 2-ąją išvykstu į Norvegiją ir, tikiuosi, visam laikui“, – džiūgavo ko-lega, kuris Lietuvoje buvo vienas profe-sionaliausių televizijos reporterių.

Per pastaruosius metus iš artimų žmonių rato jis ne pirmas, susikro-vęs lagaminus kelionėn. Vienas brolių jau 6 metus gyvena Norvegijoje, svai-nis šiemet įsitvirtino Švedijoje. Be to, svainė prieš trejus metus įsikūrė An-glijoje. Ir nors ten pinigais nelyja, ji nė už ką grįžti neketina.

„Nereikia būti diplomuotu eko-nomistu, kad suprastum, jog esant

tokiems dideliems atlyginimų skir-tumams, lietuviai išvyks iš šalies“, – sakė „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Jo tei-gimu, žmonės pirmiausia galvoja ne apie šalį, o apie savo šeimą ir vaikus.

Pasak R.Rudzkio, siekdama su-stabdyti emigraciją, valdžia privalo iš esmės pagerinti viešojo sektoriaus tei-kiamų gėrybių kokybę. „Šalyje klesti korupcija, trūksta teisingumo, todėl pirmiausia reikia parodyti žmonėms, kad valstybė jais rūpinasi, – akcentavo R.Rudzkis. – Būtina skatinti ir eko-nomiką, nuo verslo aplinkos apvalyti perteklinį reglamentavimą, kuris su-daro daugybę kliūčių verslui.“ Jo tei-gimu, priešingu atveju šalis susidurs su tokia socialine problema, kad viena tos situacijos nepajėgs suvaldyti.

„Sodros“ biudžetą subalansuoti bus sunku

Ekonomistas Gitanas Nausėda įspėja: „Jeigu ir toliau tokiais tempais masiškai emigruos tautiečiai, Lietu-

voje neliks lietuvių. Visame pasaulyje bus lietuvių, bet pačios Lietuvos ne-beliks. Lieka iš darbo rinkos pasitrau-kę pensininkai arba riboto darbin-gumo žmonės, todėl didėja santykis tarp dirbančių ir pašalpas gaunančių žmonių.“

Jei kasmet iš Lietuvos pasitrauks 2–3 proc. dirbančiųjų, Vyriausy-bei bus sudėtinga pasiekti net ir 2–3 proc. BVP augimą, jau nekalbant apie 8–10 proc. metinį BVP didėjimą. „Mažėjant dirbančiųjų skaičiui, liku-sieji privalės dirbti dar našiau“, – sakė G.Nausėda.

Ekonomistas įspėja, kad blogėjanti demografi nė padėtis skatins Vyriau-sybę ne tik tolinti pensinį amžių, bet ir imtis „kietesnio“ „Sodros“ biudžeto subalansavimo scenarijaus.

Šalies vadovė Dalia Grybauskai-tė paragino nesigąsdinti išankstiniais surašymo duomenimis.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas tikino, esą ekonomi-kos augimas, darbo vietų kūrimas ma-žinant verslui barjerus, darbo našumo

didinimas, įperkamo būsto pasiūla yra vieni svarbiausių veiksnių gerinant ša-lies patrauklumą.

„Tai savo ruožtu bus ir socialinės sistemos išlaikymo ir pagerinimo pamatas, – sakė N.Udrėnas.– Tačiau kartu reikia įgyvendinti „Sodros“ re-formos paketą, kad ši sistema būtų tvari, o išmokos labiau susietos su įmokomis.“

Tačiau nei šalies vadovė, nei Vy-riausybė kol kas nepasiūlė priemonių, kaip sumažinti emigraciją.

Ministras ti k samprotauja

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nistras Donatas Jankauskas pripažįsta, kad socialinio draudimo sistemai ap-draustųjų mažėjimas yra didelis iššū-kis. „Tačiau norėtųsi palaukti ofi cialių Statistikos departamento duomenų apie tai, kurių amžiaus grupių atsto-vų daugėjo ar mažėjo. Remiantis šiais duomenimis, taip pat patikslintomis darbo jėgos ir makroekonominėmis prognozėmis, reikės patikslinti ir pen-sijų sistemos reformos prielaidas“, – tikino D.Jankauskas.

D.Jankausko teigimu, svarbiausias Vyriausybės tikslas – sudaryti tokias sąlygas Lietuvoje, kad žmonės ne-trokštų išvykti, o išvykę ir pasisėmę idėjų, patirties, norėtų sugrįžti. Tai esą priklauso ne vien nuo valdžios spren-dimų, bet ir darbdavių požiūrio, atly-ginimų dydžio ir bendros atmosferos visuomenėje.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaiti s, stasys.jokubaiti s@gimtasiskrastas.lt

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.ltTelefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

Prenumerata ir plati nimas Tel. (8 5) 210 0060.Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Leidėjas – UABŽurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius.Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraðtas

Pramonininkai ieško išeiti es – dėl kelių stambių Lietuvos įmonių kreditavimo šiuo metu pradėjo de-rybas su D. Brita-nijos bankais.

Lietuvoje katastrofi škai mažėja gyventojų

Bankai didina įkainius ir smaugia verslą

Lietuvoje bankų įkainiai – vieni didžiausių ES. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Išanksti niais elektroninio surašymo ir apklausos duomenimis, Lietuvoje gyvena 200 tūkst. moterų daugiau nei vyrų.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Gimtasis kraštas 2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)4

Saulius STOMA

Praėjusią savaitę Seimas dar kartą suvarė peilį sau į pilvą. Tačiau tai ne-buvo panašu į garbingą charakirį. Prie-šingai. Neleidęs tęsti jau prieš kelerius metus pradėto teisminio proceso prieš naują savo narį Evaldą Lementauską, Seimas priėmė vieną negarbingiausių sprendimų per visą istoriją. Visuome-nė dar kartą nusprendė, kad „varnas varnui akies nekerta“.

68 Seimo nariai balsavo teisingai – už neliečiamybės panaikinimą. Ta-čiau pritrūko trijų balsų, o gėdą reikės plautis visiems. Nedalyvavusiųjų pasi-teisinimai skamba absurdiškai. Dau-guma darė tai sąmoningai. O visos šnekos – tik spektaklis kvailiams.

Už leidimą tęsti teisminį procesą balsavo tik „Tvarkos ir teisingumo“ seniūnas, kiti 16 narių nedalyvavo. Iš Darbo partijos atstovų „už“ nepa-spaudė nė vienas. Kalbėti čia tenka ne apie viešą, nors ir labai primity-vią, šiurkščią, necivilizuotą politiką, o apie politinę korupciją. Seimas, ne-leidęs baigti teisminio proceso politi-nės korupcijos byloje, įžūliai pažeidė visuotinio teisingumo principus.

Tai jau daug blogiau nei kokio

pasigėrusio ar savo išskirtinumo apakinto seimūno šėliojimai. Blo-giau ir už posėdžių praleidinėjimą, už kurį iš Seimo buvo išmestas Li-nas Karalius. Kalbėti dabar tenka apie tai, kad šiame Seime daugumą perima korupcinės jėgos.

Ar ne per aštru? Bet prisiminkime, kuo yra kaltinamas E. Lementauskas, kurį Seimas jau beveik apgynė, mat netrukus po kadencijos įsigalios se-natis. Buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ partijos iždininkas netrukus turėjo išgirsti nuosprendį kaip tik politinės korupcijos byloje. Visi trys kaltinimo epizodai susiję su bandymais papirkti opozicijos politiką balsuoti Vilniaus savivaldybės taryboje.

Taigi čia kalbame ne apie vieno žmogaus problemą. Kaltinimai ko-rupcija slegia visą skambaus pavadi-nimo partiją. Ir pirmiausia šita par-tija turėjo padaryti viską, kad byloje

paaiškėtų tiesa. Tačiau vietoj to ji nusprendė stabdyti jau beveik baig-tą procesą. Ir kas keisčiausia – leng-vai rado pritariančiųjų. Sąmoningo-je visuomenėje partija, priėmusi tokį

sprendimą, pasirašytų sau mirties nuosprendį.

Bet išklausykime antrą šalį. Kai kas aiškina – ir turi svarių argumen-tų – kad Lietuvos teisingumo ins-titucijomis pasitikėti dar negalima. Sutikčiau su tuo. Tačiau ką daryti? Stabdyti visus teisinius procesus? Žinoma, tai būtų absurdas.

Gal galime rasti dar kokių kitų pa-teisinimų? Tarkime, TTP ir Darbo partija patiria ypatingą teisėsaugos spaudimą, todėl priverstos priešintis šiai neteisėtai įtakai politinėmis prie-monėmis. Tačiau kodėl tada abi šios partijos (ir ypač TTP) visais įmano-mais būdais trukdė ir tebetrukdo Lie-tuvos teisingumo sistemos reformai?

Juk atrodytų ne tokia ir sudėtin-ga E.Lementausko byla teisme tą-soma jau nuo 2008 metų. Teisinės bylos ir politika Lietuvoje susipynę į paslaptingą mazgą ne mažiau nei

vadinamieji teisininkų ir politikų „elitai“. Kas dabar dar galėtų tuos korupcijos mazgus išnarplioti?

Mažas, bet realus žingsnis į tei-singą pusę būtų imuniteto suteikimo apribojimas. Juk kiekvienam aišku, kad žmogus neturėtų eiti į Seimą ir būti ten apsaugotas, kol jo teisinė byla dar nebaigta. To reikalauja elementa-riausias teisingumo suvokimas.

Tačiau Lietuvoje politiko imuni-tetas išplėtotas taip stipriai, kaip be-veik niekur kitur. Gal tik dar keliose panašiose Rytų Europos valstybėse. Ir tai net ne mūsų Konstitucijos, o vėliau priimtų įstatymų bėda.

Konstitucijoje parašyta aiškiai: „Seimo narys be Seimo sutikimo ne-gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.“ Viskas.

Tai reiškia, kad politikas, kuriam teisinis procesas pradėtas anksčiau, galėtų jame dalyvauti, jei taip būtų nustatyta įstatymiškai. Seimas bal-suodamas turėtų apsispręsti tik dėl laisvės suvaržymo. Tai visiškai su-prantama ir, beje, praktikuojama daugelyje Vakarų valstybių. Taigi turime kuo skubiau pataisyti patį Seimo statutą.

Politinės korupcijos taip lengvai įveikti nepavyks, tačiau nieko neda-ryti pražūtinga.

Komentarai

Ant politi nių svarstyklių

Antradienį Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis įtei-sino buvusių sodybų atstatymą privačioje miško žemėje. Gam-tos sergėtojai ti kina, kad politi kai atvėrė kelią miškų naikinimui, o miškų savininkai ragina neskubėti smerkti Seimo. Sodybas esą bus leista atstatyti ti k ti ems miškų šeimininkams, kurie archyvi-niais dokumentais įrodys kadaise buvusius stati nius. Už įstatymo pakeiti mus balsavo 61 Seimo narys, prieš – 18, susilaikė 37.

Ar miškų savininkai neišnaikins šalies miškų?

Įstatymą įvilko į gražų drabužįAlgirdas Knystautas, judėjimo „Už gamtą“ vadovas

Be abejonės, naujai priimtos Miškų įstatymo pataisos yra gėdin-gos ir tai tiesiausias kelias į miškų naikinimą. Prieš kurį laiką Seimas didele balsų persvara neleido miškų savininkams iškirsti 20 arų miško, kad savininkai jame galėtų statytis namus, o paskutinis parlamentarų pritarimas Miškų įstatymo patai-soms faktiškai buvo balsavimas už tą pačią pataisą, tik rezultatą turime visiškai priešingą. Akivaizdu, kad įstatymo pataisų rengėjai minėtą siūlymą įvilko į labai gražų drabužį, girdi, savininkas archyviniais doku-mentais privalės įrodyti apie buvu-sią sodybą. Bet iki šiol nesuprantu, kaip galėjo parlamentarus įtikinti toks nereikšmingas dalykas. Belieka stebėtis, kaip tie žmonės sugebėjo „prastumti“ tokią įstatymo pataisą. Labai tikiuosi, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetuos šias įstatymo pataisas ir grąžins jas Seimui. An-tra vertus, neaišku, kas bus šalia jos ir ką patars daryti su Miškų įstaty-mo pataisomis. Kažkas sakė, kad su šiuo Miškų įstatymu susiję interesai vertinami 9 milijardais litų.

Skleidžiami mitaiAlgis Gaižuti s, Lietuvos miškų savininkų asociacijos pirmininkas

Neįsigilinusiam pašaliečiui gali pasirodyti, kad debatai vyksta tarp aplinkosaugininkų ir norinčių įsikurti nuosavoje žemėje piliečių, kurie neva tik ir gviešiasi sunaikinti žaliąjį ša-lies rūbą. Skleidžiami absurdiški mi-tai apie netolimoje ateityje būsiančius sunaikintus šalies miškus ir išvarytus iš gamtos poilsiautojus. Tačiau Lietu-voje tik 38 proc. privačių miškų, kiti – valstybiniai, du trečdaliai saugomose teritorijose esančių miškų ir žemių yra valstybės nuosavybė ir šalies piliečiai visuomet galės jais naudotis, jei tik tam bus sudarytos sąlygos. 1995 m. priimtas Miškų įstatymas jau pase-nęs. Jis kurtas tuo metu, kai visi miš-kai praktiškai buvo valstybinai. Mes, miškų savininkai, esame įsitikinę, kad būtina saugoti visą valstybės teritoriją, tačiau įvedami draudimai turi remtis sveika nuovoka ir būti pagrįsti. Pri-imtos įstatymo pataisos netenkina ir mūsų asociacijos narių, nes mažiau-siai 44 proc. privačių miškų savinin-kų negalės juose nieko daryti, jei tik tos valdos pateks į rekreacinių miškų, vandens apsaugos zonas ar įvairiau-sius draustinius.

Politi nė korupcija – pražūti nga

Lietuvoje politi ko imunitetas išplėtotas taip sti priai, kaip beveik niekur kitur. Gal ti k dar keliose panašiose Rytų Europos valstybėse. Ir tai net ne mūsų Konsti tucijos, o vėliau priimtų įstatymų bėda.

Rimanto Dovydėno piešinys

68 Seimo nariai balsavo teisingai – už neliečiamybės panaikinimą. Tačiau pri-trūko trijų balsų, o gėdą reikės plauti s visiems. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Beveik septyni iš dešimti es su-augusių Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus naudojosi in-ternetu, o du trečdaliai namų ūkių turi interneto prieigą, rodo rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kom-panijos „Balti jos tyrimai“ atliktos naujausios apklausos duomenys.

Apklausa atskleidė, kad dažniausiai internetu naudojasi 18–29 metų jau-nimas (96 proc.), 30–49 metų žmonės (88 proc.), gyventojai su aukštuoju iš-silavinimu (91 proc.) ir didmiesčių gy-ventojai (78 proc.). Moterys internetu naudojasi kiek daugiau nei vyrai – ati -ti nkamai 72 ir 64 proc.

Pusė (51 proc.) Lietuvos gyven-tojų internetu dažniausiai naudoja-si namuose ar asmeniniu mobiliuoju internetu. Darbe internetu dažniau-siai naudojasi kiek daugiau nei de-šimtadalis (12 proc.) apklaustų šalies gyventojų, o vienas iš dvidešimti es respondentų internetu dažniausiai naudojasi kitur: 3 proc. bibliotekose, 1 proc. mokymo įstaigose ir 1 proc. interneto kavinėse.

Internetu darbe daugiau už kitus naudojasi moterys, 30–49 metų žmo-nės, didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Internetu biblio-tekose dažniau už kitus naudojasi ma-žesnių miestų ir kaimo gyventojai, res-

pondentai, kurie savo šeimos fi nansi-nę situaciją apibūdina kaip blogą.

65 proc. namų ūkių Lietuvoje na-muose naudojasi internetu. Interneto naudojimas miestų namų ūkiuose yra aktyvesnis: internetas yra 73 proc. did-miesčių namų ūkiuose ir 67 proc. – ki-tuose miestuose.

„Verti nant interneto skvarbą Lie-tuvoje, mūsų šalis ti krai turi, kuo di-džiuoti s. Ispanija, Italija, Graikija, Kro-ati ja, Čekija, Latvija – šios ir nemažai kitų Europos šalių atsilieka nuo Lie-tuvos pagal interneto prieigą namų ūkiuose“, – sakė „Balti jos tyrimų“ di-rektorė R.Ališauskienė.

Eltos inf.

Internetu Lietuva lenkia daugelį Europos valstybių

Gimtasis kraštas2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64) 5Emigracija

Raimundas Marijus LAPAS

Ilgaamžė 97 metų Agnė Želesnik sudomino ir amerikiečių žiniasklai-dą – Amerikos lietuvės gyvenimo istorija buvo papasakota vakari-nėje žinių laidoje per ABC televi-zijos kanalą.

Pasaulį išvydo anksčiau už Čaplino fi lmus

Virtuvėje ji sukasi kaip vijur-kas. Viena ranka iš orkaitės ištrau-kia skardą su ką tik iškeptais sau-sainiais, kitoje – pluoštas kepimo receptų. Klasės gale nerimauja ke-turmečiai, kuriuos ji įspėja kultū-ringai elgtis. Tačiau argi Sundance mokyklos darželinukai ramiai tu-pės? Vaikai – kaip ir visur pasauly-je – trykšta energija.

Mažai kas nervina šią moterį – nebent margarinas, kurį vietoj svies-to jai tenka naudoti kepant sausai-nius darželinukams. Agnė įrodinėja, jog „protui būtini riebalai“.

Ši moteris – klasikinis ilgaam-žiškumo pavyzdys. Palaidojo vyrą ir vaiką. Išgyveno Didžiąją 1929 m. depresiją, įvairias recesijas, ką jau kalbėti apie du pasaulinius karus. Kai ji gimė, dar buvo gyvas didysis kaubojus Buff alo Bill, jos tėvas ža-vėjosi beisbolo legenda Joe DiMag-gio, o kino ekranuose dar nebuvo

pasirodžiusi pirmoji Čarlio Čapli-no komedija.

Ji tokia energinga!

Agnė – mama, močiutė, promo-čiutė, siuvėja, virėja, azartiška knygų mėgėja ir prityrusi bridžo žaidėja. Vie-no negali teigti – kad ši 97-metė yra „sena“. JAV švietimo tarybos atstovų bei pajamų mokesčių darbuotojų ži-niomis, Želesnik yra vyriausia amžiu-mi visu etatu dirbanti mokytoja ne tik Naujojo Džersio valstijoje, bet, ko gero, ir visoje Amerikoje. 2008 m. Tampo-je (Floridoje) leidžiamas dienraštis buvo paskelbęs, kad seniausia moky-toja JAV – 93 metų Hazel Haley.

Kai neseniai ponia Želesnik užėjo pas vietinį buhalterį užpildyti pajamų mokesčių deklaracijos, iš pirmo žvilgs-nio jai galėjai duoti 70–75 metus. Įve-dusi duomenis į kompiuterį, raštinės atstovė buvo priblokšta! Sunku buvo patikėti, nes, buhalterės žodžiais, „po-nia Želesnik tokia energinga!“

Visų vadinama močiute, Agnė nuo-lat užsiėmusi – ypač trečiadieniais bei penktadieniais. Tomis dienomis ji tar-si konvejeriu be sustojimo praveda net septynias siuvimo bei virimo pamokas. Per tas aštuonias valandas nelabai kada yra ir prisėsti. Taip, ponia Želesnik „ap-sišarvavusi“ klausos aparatėliu, gelbsti ją ir akiniai, tačiau ji vikri kaip jaunik lė ir nesiskundžia jokiais skausmais, bū-dingais senyviems žmonėms ar net ir gerokai jaunesniems.

Liekna mėlynakė moteris prisipa-žįsta nevartojanti vaistų, o ligoninėje, išskyrus gimdymą, lankėsi tik vaikys-tėje. Tuomet ją „užklupo“ kiaulytė, tačiau sirgti ilgai negalėjo, nes reikėjo prižiūrėti kitus šeimos narius. Nuo to karto praėjo devyni dešimtmečiai, o Agnė vis tebeprižiūri kitus.

Mama nuo mažens skatino var-toti kuo daugiau vaisių ir riešutų. Agnė niekada nerūkė (jos motinai tai nepatiko) ir nevartojo alkoholio (tėvas tam nepritarė), nors šiais lai-kais kartais neatsisako vyno taurės.

Kai kiti – į pensiją, ji – į darbą

Agnė mokėsi trečioje klasėje, kai šeima persikėlė į Naująjį Džersį. Ten tėvas įsidarbino skalbimo mil-telių fabrike. Mažajai Agnei moky-kloje labiausiai patiko gimnastikos pamokos. O kai tik miestelio savi-valdybė išasfaltavo gatves, mergaitė pasileido su riedučiais. Šešiolikme-tę užklupo Didžioji depresija. JAV atsirado trylika milijonų bedarbių, pramonė nukrito 45 proc. Agnė pri-valėjo apleisti mokyklos suolą ir eiti uždarbiauti. Susirado vietą konservų fabrike, uždirbdavo vos 16 dolerių per savaitę, bet tai net keletą metų buvo vienintelės šeimos pajamos.

1938 m. ji susituokė su Džo Že-lesnik, vieno Naujojo Džersio fa-briko steigėju. Pora užaugino tris vaikus. Tiesa, vienas sūnus žuvo avarijoje, būdamas vos 12 metų. Su vyru ponia Agnė išgyveno 61 me-tus – Džo mirė 1999 m. Dar 1995 m. Agnės dukra priminė savo mo-tinai, namų šeimininkei, kad praėjo 60 metų nuo tada, kai ji turėjo ap-mokamą darbą. Dukra papasakojo savo mamai, kad Sundance moky-

kla ieško moters, kuri užimtų vaikus mokytojams posėdžiaujant. Ponia Žeslesnik ten įsidarbino, o netru-kus jos dviejų valandų pagalbinis darbelis tapo visos dienos darbu. Iš pradžių Agnė vedė siuvimo ir viri-mo pamokas, vėliau prisidėjo ir sce-ninių kostiumų kūrimas.

Tvirtas būdas ilgina gyvenimą

Vakarais savo dukros namuose Agnė skaito savo mėgstamiausią knygą – Dikenso „Deividą Koper-fi ldą“. Tačiau pati mėgstamiausia jos literatūra – virimo ir receptų knygos. Savo miegamajame Agnė taip pat turi siuvimo mašiną. Be kita ko, ji moko darželinukus siūti drabužėlius lėlėms. Ponia Želesnik nėra didelė televizijos entuziastė, nors laidos „Šok su žvaigžde“ ne-praleidžia.

Naujosios Anglijos šimtamečių tyrimo studijų vadovas Th omasas Perlsas pastebėjo, jog tokie ilgaam-žiai kaip Agnė Želesnik yra išskirti-niai žmonės. Anot jo, tvirtas žmogaus charakteris tikrai ilgina gyvenimą.

„Amerikos lietuvis“

Vyriausia dirbanti mokytoja JAV – 97 metų lietuvėLietuvių ilgaamžiškumas – vos ne įprastas reiškinys, tačiau šimtamečiai, energingai tebedirbantys penkias dienas per savaitę, ti krai yra išskirti niai atvejai bet kuriame krašte.

Indrė VAINALAVIČIŪTĖ

Viena visuomenės dalis emig-ruojančiuosius smerkia sakydama, kad tai – žmonės, vengiantys spręs-ti savo problemas, o kita – teisina. Kai kurios visuomenės grupės, pa-vyzdžiui, studentai, siekdamos būti išgirstos visa gerkle plyšauja, kad jei nebus išklausyti jų reikalavimai – emigruos. Ar emigracija tampa ma-nipuliacijos įrankiu?

Išvyksta vis jaunesni

Tarptautinės migracijos organi-zacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė sako, kad tyrimų rezul-tatai rodo, jog tipiškas emigranto portretas nėra labai pasikeitęs, bet esama tendencijų, kurios šiek tiek

liūdina: vis daugiau jaunų žmonių nori emigruoti, išvyksta žmonės, tu-rintys aukštesnįjį išsilavinimą, pa-klausias profesijas.

Pašnekovė teigia, kad patį emi-gracijos procesą žmonės vertina la-bai neigiamai, o į emigrantus po-žiūris – teigiamas. Tai būtų galima sieti su tuo, kad beveik kiekvieno lietuvio šeimoje yra emigrantų.

Kalbėdama apie emigraciją, Vie-šosios politikos ir vadybos instituto analitikė Dovilė Žvalionytė sakė: „Visuomenės požiūris į emigraci-ją Lietuvoje yra gana paradoksalus.

Remiantis reprezentatyvių apklau-sų duomenimis, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų emigrantus, iš-vykstančius dirbti į užsienį, vertina palankiai. Tačiau dauguma tų pačių gyventojų emigracijos reiškinį verti-na neigiamai. Toks prieštaringas po-žiūris nekinta jau kelerius metus.“

Niekada nesakyk niekada

A.Sipavičienės teigimu, bendrau-jant su esamais ir būsimais emigran-tais, konsultuojant žmones, pastebi-ma dar viena niūri tendencija: „Šiuo

metu apie emigraciją susimąsto net ir tie žmonės, kurie anksčiau teigė, kad tikrai niekada to nedarys. Anks-čiau žmonės, kurie sakė, kad nenorė-tų išvažiuoti, dabar jau kalba apie tai, jog jei pasitaikytų proga, jie ja pasi-naudotų“, – apie tautiečių mąstymo pokyčius kalbėjo pašnekovė. Pasak specialistės, pirmų šių metų trijų mė-nesių emigracijos rodikliai, palyginti su praėjusių metų statistika, rodo, kad žmonės vis daugiau emigruoja.

Apie tai, ar dažnai viešojoje er-dvėje aptarinėjama emigracijos sta-tistika skatina pesimistines nuotaikas

ir nepasitikėjimą valstybe, pašnekovė sakė: „Atrodo, kad emigracijos sta-tistikos svarstymas žmonėms didelio įspūdžio nebedaro. Kad ši statistika kaip nors veiktų valdžią, taip pat ne-matyti. Pripažįstama, kad emigracija yra blogai, bet atsakymo į klausimą, ką daryti toliau – nėra.“

Manipuliavimas emigracijos tema – pagrįstas?

Be materialinių priežasčių, emig-raciją skatina ir socialinės priežastys. „Žmonės atkreipia dėmesį į socialinę neteisybę. Akcentuojamas ne tik ne-galėjimas išgyventi iš turimų pajamų, bet ir faktas, kad žmogus nesijaučia gerbiamas“, – kalbėjo A.Sipavičienė.

Pasigirsta nuomonių, kad daž-nai emigracijos tema manipuliuoja ir tam tikros visuomenės grupės, siek-damos sau palankesnių įstatymų, pa-vyzdžiui, studentai, nesutikdami su PSD mokesčio įvedimu ir pan.

Pasak A.Sipavičienės, jeigu mokslo kaina mūsų šalyje yra didesnė nei už-sienyje, o užsienyje gautas diplomas yra labiau vertinamas, tai emigracija gali išaugti. Kiekvienas ekonominis ar socialinis veiksmas gali veikti emigra-ciją. Grįžtant prie studentų pavyzdžio, jeigu Lietuvoje studentas negali sumo-kėti už mokslą, o kitur jis nemokamas, akivaizdu, kad tokie faktai gali paska-tinti priimti atitinkamą sprendimą.

balsas.lt

Emigracija tampa manipuliacijos įrankiuKai išgirstame žodį „emigrantas“, prieš akis iškyla vaizdas: pavargęs ir nusivylęs lietuvis nekantriai trypčioja oro uoste su bilietu rankoje į sotesnį, patogesnį ir gyvenimą svetur.

Viena visuomenės dalis emigruojančiuosius smerkia, o kita – teisina. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Šimtamečių tyrimo studijų vadovas T.Perlsas pastebėjo, jog tokie ilgaamžiai kaip Agnė yra išskirti niai žmonės. Anot jo, tvirtas žmogaus charakteris ilgina gyvenimą.

Ši moteris – klasikinis ilgaamžiškumo pavyzdys. Palaidojo vyrą ir vaiką. Išgyveno Di-džiąją 1929 m. depresiją, įvairias recesijas, ką jau kalbėti apie du pasaulinius karus.

„Amerikos lietuvio“ nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)6 Kelyje

Ralio mėgėjų laukia nauja tra-sa. Gegužės 21 dieną vyksiančio „Vilniaus“ ralio trasa drieksis ne Molėtų ar Vilniaus rajonų, o labai vaizdingų Trakų ir Kaišiadorių ra-jonų bei Elektrėnų savivaldybės keliais. Šios varžybos bus ir Lietu-vos automobilių ralio čempiona-to bei Lietuvos automobilių spor-to federacijos taurės varžybų an-tri etapai. Sporti ninkai kovos dėl tradicinio prizo – Vilniaus miesto mero taurės. Lenktynininkų laukia 206,45 km ilgio „Vilniaus“ ralio tra-sa, iš kurios lygiai 84 km sudarys šeši greičio ruožai, kuriuos sporti -ninkai, skirti ngai nei ankstesniais metais, įveiks ti k po vieną kartą. 76 km greičio ruožų driekiasi žvyro, o 8 km – nešvaraus asfalto keliais. „Vilniaus“ ralyje dalyvaus apie 60 ekipažų iš Lietuvos, Latvijos, Rusi-jos, Baltarusijos ir Ukrainos.

Šeimoms – automobilių stovė-jimo aikštelės. Prie 43 parduotu-vių „Maxima“ gegužės mėnesį bus įrengta pustrečio šimto specialiai šeimoms skirtų automobilių stovė-jimo vietų. Tikimasi, kad jos padės šeimoms su vaikais greičiau ir pa-togiau apsipirkti . Automobilių sto-vėjimo aikštelės „Šeimos vieta“ yra platesnės ir įrengtos arčiau parduo-tuvių įėjimo, kad didesniais auto-mobiliais atvažiavusios šeimos su mažais vaikais ar besilaukiančios moterys turėtų daugiau erdvės.

Rekordinis sunkvežimių parda-vimas. Lietuva šių metų pirmą ket-virtį pagal sunkvežimių pardavimą Europoje iškopė į iti n aukštas pozi-cijas – pardavusi 516 sunkvežimių užėmė antrą vietą. Mus aplenkė ti k kaimynai latviai. Atsigavimą rinko-je pastebi ne ti k technikos gamin-tojų, bet ir bankų atstovai. Tačiau transporto įmonių rizikos verti nto-jai įspėja, kad bendrovių mokumo problema vis dar aktuali.

Esti joje automobilių pardavimas išaugo dvigubai. Balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėne-siu, Esti joje parduota beveik dvigu-bai daugiau naujų automobilių. Šių metų balandį Esti joje buvo parduoti 1 356 nauji automobiliai, o praėjusių metų balandį – 704 nauji automobi-liai. Per pirmus keturis šių metų mė-nesius Esti joje buvo parduoti 4 605 automobiliai, o pernai – ti k 2 306.

Vokieti ja efektyviau plėtos elek-tromobilių parką. Vokieti jos vyriau-sybė skirs dar 1 mlrd. eurų elektrinių automobilių tyrimams bei jų parko plėtrai ir taip padvigubins 2013 m. biudžetą ekologiškam transportui skati nti . Siekiant, kad iki 2020 m. šalies keliais važinėtų 1 mln. elek-tra varomų automobilių, jiems bus mažinami mokesčiai, skiriamos ne-mokamos stovėjimo vietos, o val-džia bus skati nama važinėti elektro-mobiliais.

GK, Eltos inf.

Naujienos trumpai

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Atšilus orams, į gatves išrieda vis daugiau motociklininkų. Beproti šku greičiu važinėdami miestų gatvėmis jauni nutrūktgalviai rizikuoja ne ti k savo, bet ir kitų saugumu bei gyvybe. Policijos pareigūnai kol kas ti k bejė-giškai stebi adrenalino fanati kų šou.

Triukai ant vieno rato

Greičio ištroškę motociklinin-kai gausiausiai renkasi Kaune, Kara-liaus Mindaugo prospekte. Tai bene vienintelė vieta šalyje, kur į gatvės lenktynininkus (dar vadinamus dra-gininkais), žiūrima atlaidžiai. Veiks-mas prasideda ketvirtadienio vakare ir tęsiasi iki vidurnakčio.

Apie tokias lenktynes jaunuoliai paprastai sužino vieni iš kitų. Nar-dydami tarp automobilių, motocik-lininkai neretai sukelia avaringas si-tuacijas, juos keiksnoja vairuotojai. Policijos pareigūnai apie tai, kad Kaune vyksta nelegalios automo-bilių ir motociklų varžybos, žino, ta-čiau pagauti jų dalyvius nelengva.

„Pernai rinkosi ketvirtadieniais Karaliaus Mindaugo prospekte prie „Akropolio“, prie degalinės. Nepasi-keitė vieta ir šiemet“, – sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos ko-misariato Kelių policijos valdybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius.

Palaikyti savo draugų ar tiesiog pasižiūrėti įspūdingo reginio abie-jose Karaliaus Mindaugo prospekto pusėse susirenka daugybė žmonių – ir ratuotieji, ir pėstieji. Čia neven-giama ir alučio išlenkti, už ką nere-tas susimoka baudas.

Reginio kulminacija – motocikli-ninkų triukai ant vieno rato bei moto-ciklų ir automobilių lenktynės. Gatvės lenktynininkus fi lmuojantys ir foto-grafuojantys žiūrovai mano, kad Kara-liaus Mindaugo prospektas yra tinka-ma vieta, nes prie jo nėra gyvenamųjų namų, o gyventojai neturėtų skųstis dėl keliamo triukšmo. Tačiau policijos pareigūnai ir aplinkinių namų gyven-tojai su tuo visiškai nesutinka.

„Aršiausius lenktynininkus bau-džiame didžiausiomis baudomis. Gyventojai jaučiasi nesaugiai, trikdo-ma jų ramybė tamsiuoju paros metu. Lenktynininkai specialiai čirpina pa-dangas, taip sukeldami dar didesnį triukšmą“, – sakė A.Tarasevičius ir pridūrė, kad vis dėlto šių lenktynių metu nebuvo užfi ksuota nelaimingų atsitikimų ar eismo įvykių.

Motociklininkų neišgąsdino nei Kauno centre įvesta komendanto va-

landa, nei aikštelės prie degalinės, kur ne vienus metus susirenka lenk-tynininkai, laistymas. Pasak motoci-klininkų šou stebėjusio vaikino, kal-ta miesto savivaldybė, kuri iki šiol negali rasti greičio mėgėjams vietos, kurioje būtų saugu tiek dalyviams, tiek ir žiūrovams.

Prieš savaitę policijos parei-gūnų ekipažas patruliavo Kara-liaus Mindaugo prospekte. Susi-rinkusieji elgėsi tvarkingai, tad jau 22 val. policija paliko motociklinin-kų spektaklių „sceną“, o greičio fa-natikai nieko nelaukdami toliau de-monstravo pavojingus triukus.

Pasak kauniečių lenktynininkų, populiariausios susirinkimo vie-tos yra minėtasis Karaliaus Min-daugo prospektas ties „Akropoliu“, Savanorių prospektas ties greito-jo maisto restoranu „McDonald’s“ ir T.Masiulio gatvė ties baikerių ir motociklininkų mėgstamu restora-nu „Svarstyklės“.

Savanorių prospektas ties „McDonald’s“ restoranu – policijos pareigūnams žinoma vieta, kurioje renkasi lenktynininkai, tačiau apie lenktynes T.Masiulio gatvėje parei-gūnai nieko nežinojo.

„Savanorių prospektas – taip pat mėgstama motociklininkų vie-ta, tačiau šiais metais kol kas neuž-fi ksavome jokio susibūrimo. Tur-būt trukdė šaltas pavasaris. Dabar orai jau šilti, tad lenktynininkai gali netrukus išlįsti į gatves“, – sakė A.Tarasevičius

Paklaustas, kodėl greičio mėgė-jai nesibūriuoja keliuose už miesto, Kelių policijos viršininkas sako, kad jaunimas labai nori pasirodyti prieš bendraamžius, sulaukti didesnio pa-

nelių dėmesio, o už miesto ribų esą jų sugebėjimų niekas nepamatytų.

O motociklų griausmo mėgė-jai sako, kad susirinkti mieste tie-siog patogiau. „Palaikyti gali atei-ti draugai, pažįstami. Be to, gatvės apšviestos, tad čia saugiau. Sten-giamės įdomiau praleisti laisvalai-

kį“, – sakė Dariumi prisistatęs dvi-dešimtmetis.

Renkasi neveikiančiame aerodrome

Panevėžyje gatvės lenktynininkai jau seniai nebuvo susibūrę. „Anksčiau veiksmas vykdavo prie „Babilono“ (prekybos ir pramogų centras) arba tiesiog atskirose miesto gatvėse. Bet dabar kažkodėl visi miega“, – nusivy-limo neslėpė jaunuolis iš Panevėžio.

Vidurio Lietuvos greičio fanatikai renkasi neveikiančiame Kėdainių oro uoste. Buvęs karinis aerodromas, esan-tis vakarinėje miesto dalyje, Daukšiuo-se, ir turintis net 2 tūkst. metrų kilimo ir tūpimo taką, traukia jaunimą. Mo-tociklininkai demonstruoja triukus, o automobilių mėgėjai varžosi dėl grei-čiau įveiktos distancijos.

Kėdainių rajono policijos komi-sariato Prevencijos poskyrio virši-ninkė Danutė Mykolaitienė teigia apie apleistame Daukšių aerodro-me vykstančias nelegalias lenktynes nieko negirdėjusi.

„Turime gerą komandą. Kol vie-ni smaginasi oro uoste, kiti stebi, kur pat ruliuoja policija. Esant reikalui – perspėja. Dar nebuvo taip, kad mus išvytų ar skirtų kokias nors baudas“, – sakė Mariumi prisistatęs kėdainietis.

Policija gali būti pagalbininkė

„Teoriškai Klaipėdoje nauja vieta ateityje būtų – tai dabar rekonstruo-

jama Minijos gatvės atkarpa nuo Smiltelės sankryžos iki Jūrininkų prospekto ties Vakarų laivų gamyk-la. Vieta atokesnė ir tikrai tilptų 400 metrų ir stabdymo kelias. As-faltas naujas“, – rašoma automobili-ninkų klubo „Degantys ratai“ „Dra-go“ organizavimo puslapyje.

Čia renkasi greičio ir triukų mė-gėjai iš visos Lietuvos, planuoja ir organizuoja lenktynių vietas, susi-būrimus. Forumo dalyviai – daugu-ma jauni, 19–28 metų vyrai.

Pasak Vilniaus apskrities vyriausio-jo policijos komisariato Organizaci-nių reikalų poskyrio vedėjos Evelinos Pagounis, populiariausios lenktyni-ninkų susirinkimo vietos Vilniuje yra Titnago, Metalo gatvės, Gariūnai ir aikštelė prie „Siemens“ arenos.

„Vietos nėra nuolatinės, jos gali keistis, nes lenktynininkai nuolat bėga nuo policijos. Tačiau policijos nereikė-tų taip bijoti, ji gali būti geras pagalbi-ninkas, užtikrinantis tiek dalyvių, tiek ir žiūrovų saugumą“, – sakė E.Pagounis.

Organizacinių reikalų poskyrio vedėja pasigenda lenktynininkų sa-vigarbos ir pagarbos kitiems. Lenk-tynės juk vyksta mieste, o tuo metu ta pačia gatve gali eiti moteris su mažu vaiku. Saugumas turi būti užtikrintas. Kodėl policija kišasi į šituos dalykus? Todėl, kad lenktynininkai gali pa-vojingai arba chuliganiškai vairuoti, viršyti greitį, viešoje vietoje vartoti alkoholinius gėrimus.

Pasak policijos komisariato darbuo-tojos, jei varžybos būtų tvarkingos – pasiekti policijos ir lenktynininkų su-sitarimo dėl saugumo ir tokių varžybų teisėtumo būtų lengviau. Policijos dar-bas – užtikrinti viešąją tvarką.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuvių kamikadzių Lietuvių kamikadzių skrydžiai sutraukia skrydžiai sutraukia

minias žmoniųminias žmonių

Motociklininkų neišgąsdino nei Kauno centre įvesta komendanto valanda, nei aikštelės prie degalinės, kur ne vienus metus susirenka lenktynininkai, laistymas.

Kiekvieno tokio reginio kulminacija – motociklininkų triukai ant vieno rato bei moto-ciklų ir automobilių lenktynės. EPA-Eltos nuotrauka

Gatvės lenktynininkų sukeliami eismo įvykiai dažniausiai baigiasi sunkiais sužalojimais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64) 7Sportas

Mūsų šalies šachmati ninkė Vik-torija Čmilytė Europos čempionate laimėjo devynias dvikovas iš 11 ga-limų ir pasipuošė pirmenybių auk-so medaliu.

Viktorijos triumfas

Lietuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė (ELO koefi cientas 2504) pir-mą kartą iškovojo Europos čempionės titulą. 27-erių lietuvė triumfavo 12-ame Senojo žemyno moterų šachma-tų čempionate Tbilisyje (Gruzija).

V.Čmilytė paskutiniame, 11-ame, rate baltosiomis fi gūromis sužaidė lygiosiomis su 41 metų ruse Svetlana Matvejeva (2380). Lietuvos šachma-tininkė surinko 9 taškus iš 11 galimų. Antra su 8,5 taško liko 32-ejų bulga-rė Antoaneta Stefanova (2506).

V.Čmilytė iškovojo aštuonias pergales, patyrė vieną pralaimėji-mą ir dvi partijas sužaidė lygiosio-mis. Lietuvei atiteko 20 tūkst. eurų

premija ir kelialapis į pasaulio čem-pionatą.

V.Čmilytė Europos pirmenybėse tris kartus buvo antra (2003, 2008 ir 2010 metais).

Pasveikino Prezidentė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino V.Čmilytę, iškovojusią Europos moterų šachmatų čempi-onato aukso medalį. „Sveikinu jus, Europos šachmatų čempionate iš-kovojus pirmą aukso medalį! Tai reikšminga pergalė, kurią lėmė jūsų valia, darbštumas ir talentas. Esate stipriausia Europoje, jūsų pasieki-mu didžiuojasi visa Lietuva. Dėkoju jums už Lietuvos vardo garsinimą ir linkiu stiprybės bei sėkmės pasaulio čempionate“, – Prezidentės sveikini-

mą cituoja jos spaudos tarnyba.

Valdžia į šachmatus žiūri kreivai

Sportininkės tėvas šachmatų specialistas Viktoras Čmilis tei-

gė, kad jo dukra Gruzijoje

žaidė labai stabiliai, išvengė duobių ir įrodė priklausanti planetos šachma-tininkų elitui.

„Viktorija ir pernai buvo per žingsnį nuo aukso medalio, kurį pra-

rado tik pralaimėjusi paskutiniame ture. O šį sykį ji žaidė užtikrintai nuo pat pirmos partijos ir pirmavo beveik viso čempionato metu. Šių pirme-nybių lygis buvo, ko gero, pats aukš-čiausias per visą istoriją, todėl rezul-tatai parodo, kad Viktorijos klasė yra labai aukšta, ji patenka į geriausių planetos šachmatininkių dešimtu-ką“, – kalbėjo V.Čmilis.

Tiesa, specialistas iš Šiaulių ne-slėpė apmaudo dėl menko šach-matininkės fi nansavimo, kuris, jo žodžiais, kol kas neleidžia tikėtis sėk mę Europos čempionate pakar-toti ir planetos pirmenybėse.

„Žmonės Lietuvoje šachmatus vertina, bet mūsų sporto valdžia

žiūri kreivai. Viktorija jau se-niai būtų tapusi pasaulio čem-pione, tačiau nėra paramos,

nėra sąlygų. Pirmenybėse

Gruzijoje ji

vėl dalyvavo viena, be trenerio. Tai yra absurdas. Kol požiūris nepasi-keis, kalbėti apie pasaulio čempi-onės titulą bus sunku“, – atsiduso V.Čmilis.

Planų iškovoti auksą nebuvo

Sekant varžybų rezultatus atro-dė, kad čempionate Viktorijai viskas ėjosi kaip per sviestą.

„Nebuvo taip lengva, kaip galėjo pa-sirodyti iš šalies. Buvo didžiulė įtam-pa, kiekvienai partijai labai intensyviai ruošiausi. Varžybos pareikalavo tikrai daug jėgų. Tačiau viskas klostėsi labai sėkmingai, visų varžybų metu buvau lyderė ir šios pozicijos neužleidau iki pat pabaigos. Prieš čempionatą net drą-siausiose savo svajonėse tokios turnyro eigos ir rezultato tikrai nesitikėjau.

Šįkart žaidė visos stipriausios že-myno šachmatininkės – kelios bu-vusios pasaulio čempionės, buvusios Europos čempionės, pačios perspekty-viausios Europos šachmatininkės, tad čempionatas buvo kaip niekad stiprus. Pagal reitingą buvau devinta. Tikėjau-si vietos dešimtuke, bet planų iškovoti auksą nepuoselėjau“, – sakė stipriau-sioji Senojo žemyno šachmatininkė.

Tai kas vis dėlto lėmė sėkmę Euro-pos pirmenybėse? „Manau, rezultatų davė pastarųjų metų įdirbis. Varžovės labai stengėsi žaisdamos prieš mane, o aš, būdama lyderė, žaidžiau praktiš-kai su visomis stipriausiomis žaidėjo-mis. Tačiau, žaidžiau savo malonumui, stengiausi išlikti rami, mėgavausi žai-dimu ir pernelyg negalvojau apie re-zultatą. Tai taip pat prisidėjo prie galu-tinio rezultato“, – kalbėjo čempionė.

Dabar Viktorija atostogaus. Arti-miausios varžybos – tik už kelių mėne-sių, vasarą. Rudenį laukia keletas pasau-lio moterų „Grand Prix“ etapų, kur žais stipriausios pasaulio šachmatininkės. Tai sudėtingiausios varžybos, kurioms lietuvė jau greitai pradės ruoštis.

GK, Eltos inf.

Lietuvos didmeistrė – Europos čempionė

Dabar Viktorija atostogaus. Arti miau-sios varžybos – ti k už kelių mėnesių, vasarą. EPA-Eltos nuotraukos

Viktorija Čmilytė (g. 1983 m. rugpjūčio 6 d. Šiauliuose) – Lietuvos šachmati nin-kė, moterų didmeistrė. Mokėsi Šiaulių Didždvario gimnazijoje. 2001 m. stu-dijavo anglų fi lologiją Šiaulių univer-sitete, 2002–2007 m. – Rygos univer-sitete. 2001 m. rugpjūčio 7 d. ištekėjo už Ispanijos pilietybę turinčio Latvijos šachmati ninko Aleksejaus Širovo (g. 1972). Vaikai – Dmitrijus (g. 2002) ir Aleksandras (g. 2004). 1996 m. vasa-rio 9 d. apdovanota LDK Gedimino or-dino Riterio kryžiumi. Lietuvos spor-to žurnalistų surengtuose rinkimuo-se išrinkta geriausia 2006 m. Lietuvos sporti ninke.

PASIEKIMAI• 1993 m. – Europos šachmatų čem-

pionė (mergaičių iki 10 m.).

• 1995 m. – Europos jaunių šachmatų čempionate iškovojo II vietą, pasaulio jaunių šachmatų čempionate (mer-gaičių iki 12 m., Brazilija) – I vietą, pa-saulio greitųjų šachmatų čempionate iškovota I vieta (mergaičių grupėje iki 12 metų, Prancūzija), pasaulio lietuvių sporto žaidynių nugalėtoja (moterų ir jaunimo iki 20 m. amžiaus grupėje).

• 1996 m. – Lietuvos moterų šachmatų čempionato III vietos laimėtoja, pa-saulinės šachmatų olimpiados Jere-vane dalyvė.

• 1998 m. – Balti jos šalių moterų zoninio šachmatų turnyro nugalėtoja.

• 1999 m. – suteiktas tarptauti nės mo-terų didmeistrės vardas (WGM).

• 2000 m. – Lietuvos moterų ir vyrų šachmatų čempionato nugalėtoja.

• 2000 m. – pasaulinėje šachmatų olimpiadoje Stambule iškovotas aukso medalis prie pirmosios mo-terų komandos lentos.

• 2000 m. – pasaulio moterų šachma-tų čempionate pasiektas aštuntf ina-lis (Naujasis Delis, Indija)

• 2001 m. – suteiktas vyrų tarptauti -nio meistro vardas (IM).

• 2001 m. – Europos greitųjų ir „žai-bo“ čempionatų prizininkė (Mins-kas, Baltarusija).

• 2003 m. – Europos moterų šachma-tų čempionato II vietos laimėtoja (Stambulas, Turkija).

• 2004 m. – pasaulio moterų šachma-tų čempionate pasiektas ketvirtf i-nalis (Elista, Rusija).

• 2004 m. – pasaulinėje šachmatų

olimpiadoje iškovotas aukso me-dalis prie pirmosios moterų koman-dos lentos (Calvia, Maljorka).

• 2005 m. – Europos šachmatų čempi-onato XX vietos laimėtoja, Europos Sąjungos šalių pirmojo šachmatų čempionato I vietos laimėtoja, Lie-tuvos vyrų šachmatų čempionato I vietos laimėtoja.

• 2006 m. – pasaulio moterų čempio-nate iškovojo bronzos medalį. 2006 m. sausio 1 d. – nacionalinės rinkti -nės narė.

• 2008 m. – Europos moterų šachma-tų čempionate, vykusiame Plovdive (Bulgarija), iškovojo sidabro medalį.

• 2011 m. – Europos moterų šachma-tų čempionate iškovojo pirmą kar-jeroje aukso medalį.

Europos jaunimo krepšinio ly-gos (EYBL) čempionato vaikinų iki 15 metų amžiaus varžybose trium-favo Vilniuje įsikūrusios Šarūno Marčiulionio krepšinio akademi-jos auklėti niai.

Trenerio Gintaro Razučio vado-vaujama komanda Lobnioje (Maskvos sritis, Rusija) vykusio fi nalinio turnyro fi nale po pratęsimo 79:70 įveikė regu-liariojo sezono nugalėtoją Stokholmo „Alvik Basket“ (Švedija) ekipą.

Vilniečiai ketvirtfi nalyje 69:54 nugalėjo Rusijos čempionę Maskvos „Trinta“ ekipą, o pusfi nalyje 69:48 – Maskvos CSKA krepšininkus.

Geriausiu fi nalinio turnyro žaidė-ju išrinktas Tautvydas Paliukėnas iš Š.Marčiulionio krepšinio akademijos.

Trečią vietą užėmė Kauno „Kau-nas“, o Palangos „Naglis“ liko pa-skutinis (aštuntas).

GK, Eltos inf.

Lietuvoje viešėjo svečiai iš Gru-zijos, Izraelio, Didžiosios Britanijos, Makedonijos, Italijos, Vokieti jos, Turkijos, Rusijos, Ukrainos, Belgijos, Serbijos, Suomijos ir Prancūzijos. Jie apžiūrėjo ir įverti no čempiona-to arenas bei viešbučius, kuriuose gyvens pirmenybių dalyviai.

Trijų dienų viešnagę svečiai baigė Vilniuje, kur apžiūrėjo „Le Meridien“ viešbutį ir Vilniaus areną. Europos čempionato organizacinio komiteto direktorius Mindaugas Špokas pa-sidžiaugė, kad Vilnius artėjančioms varžyboms yra pasirengęs puikiai.

„Dėl Vilniaus neturime nė vieno priekaišto. Vilniaus arena yra viena geriausių arenų Europoje, tai patvir-tinti gali visi. Ruošiame treniruoklių salę, kuri sostinėje būtų skirta dvylikai komandų. Šis čempionatas yra iššūkis ir mums, ir kitiems, nes pirmą kartą istorijoje varžybose dalyvaus 24 rink-tinės, – sakė M.Špokas. – Žaidėjams norime sudaryti idealiausias sąlygas treniruotis ir žaisti. Išrinkome geriau-

sius viešbučius, kokius šiandien turi-me, ir visus standartus jie atitinka.“

Vilniaus arenoje surengtoje spau-dos konferencijoje žodį tarė ir nau-jai išrinktas Vilniaus miesto vice-meras Jonas Pinskus. „Padarysime viską, kad užtikrintumėme „Euro-basket 2011“ dalyviams, žiniasklai-dos atstovams ir miesto svečiams geriausias sąlygas darbui, poilsiui ir pramogoms“, – teigė J.Pinskus.

Svečiai priekaištų dėl apgyvendi-nimo ar arenų nepareiškė. „Neturiu jokių priekaištų lietuviams. Esu la-bai laimingas, kad „Eurobasket 2011“ vyks būtent Lietuvoje. Tai nuostabi šalis. Viskas yra gerai ir žinau, kad rugsėjį viskas bus taip pat gerai. Ne-abejoju, nes Lietuvos žmonės apie Europos čempionatą galvoja kas-dien“, – sakė Izraelio rinktinės at-stovas Šlomas Luckis.

Visi svečiai sutartinai patvirtino, kad į pirmenybes greičiausiai atvyks visi geriausi žaidėjai, kurių tikslas bus ne tik apžiūrėti Lietuvą, gražias arenas ar gražų kraštą, bet ir iškovo-ti kelialapius į olimpines žaidynes.

„Eurobasket 2011“ vyks šių metų rugpjūčio 31–rugsėjo 18 d. Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje ir Kaune.

GK, Eltos inf.

Svečiai iš Europos įverti no mūsų arenas ir viešbučiusVilniečiams – Europos krepšinio lygos auksas

Lietuvoje viešėję krepšinio specialistai iš visos Europos priekaištų čempionato rengėjams neturėjo. Eltos nuotrauka

Gimtasis kraštas 2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)8 Sodo lapas

(Užs. 268)

Irma KAZLAUSKAITĖ

Nepraėjo nė šimtas metų, kai jie pradėti auginti mūsų šalyje – gero-kai vėliau negu piečiau esančiose Europos šalyse. Specialistai per-spėja, kad vietos klimatui pakan-čios ne visų rūšių ir veislių magno-lijos, kurių pas mus galima įsigyti .

Magnolijų yra apie 90 rūšių. Šios genties augalai – lapus metantys, o kai kada visžaliai medžiai ar krūmai – yra paplitę Rytų ir Pietryčių Azijoje, Šiaurės Amerikos pietvakariuose, Vi-durio Amerikoje.

Kai kurių rūšių magnolijų, pavyz-džiui, ilgažiedės (Magnolia carthartii), didžiažiedės (M. grandifl ora), virgi-ninės (M. virginiana) ir kt., mediena naudojama baldų gamyboje. Siaura-lapė (M. biondii), vaistinė (M. offi ci-nalis), rausvoji (M. sprengeri) magno-lijos naudojamos farmacijoje – turi raminamųjų, anestetinių, antibakte-rinių savybių.

Šių prabangių dekoratyvinių auga-lų žiedai dideli, dažnai kvapūs, balti ar rausvi, retai geltoni, paprastai po vieną sukrauti ūglių viršūnėse. Vaisynai – kankorėžio pavidalo. Sėklos juodos ar rudos, apsuptos oranžinio ar rau-dono apysėklio.

Seniausiai į Lietuvą (XX a. pra-džioje) įvežtos japoninė (Magnolia kobus) ir puošnioji (Magno-lia denudata) magnoli-jos (Veliuo-noje). 1954 m. introdu-kuota Sulanžo magnolija

(M. x soulangiana), o 1961 m. Kauno botanikos sode – agurkinė magnolija (M. acuminata).

Dabar magnolijų įvairovė gero-kai didesnė. Be minėtų, auginamos ir puošnioji (M. denudata), lelijažiedė (M. liliifl ora), virgininė, didžiažiedė. Pasak specialistų, šiuo metu Lietuvoje yra apie penkiolika rūšių magnolijų, nors jų prisitaikymas mūsų klimatui iki šiol nebuvo plačiau tyrinėtas. Vie-nas pirmųjų šio darbo ėmėsi Šiaulių universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotojas Vaidas Juknevičius.

Pasak V.Juknevičiaus, žemoms ir neigiamoms temperatūroms yra at-sparios beveik pusė parke auginamų magnolijų.

Apšąla ir nežydi tos magnolijos, kurios išaugina per ilgus ūglius, jie nespėja sumedėti. Antai šviesiosios

magnolijos (M. hypoleuca) vėlyvo-sios formos augalai išleidžia net apie 51 cm, smulkiažiedė (M. sieboldii) – 65 cm ūglius (yra

tokių veislių, kurių ūgliai per sezoną priauga vos 7–8 cm. Metūglius in-tensyviai leidžiančioms magnolijoms ilgainiui

susiformuoja daug dides-nė už lają šaknų sistema. Tai dar

labiau skatina augti metūglius, o jie savo ruožtu pasmerkti likti nesume-

dėję (pvz., Sulanžo magnolija ‘Ama-bilis‘, šviesioji magnolija).

Žemoms ir neigiamoms tempe-ratūroms yra pakantesnės, laiku spė-ja sumedėti paprastai tos magnolijos, kurios anksčiau baigia vegetaciją (rug-pjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje).

Pasak V.Juknevičiaus, nuo šalčio mažiau nukenčia magnolijos užpavė-sintoje vietoje. Čia jos greičiau perei-na į ramybės periodą. Deja, ir žydė-jimas būna ne toks gausus – augalas nespėja pakankamai sukaupti maisto medžiagų.

Gausiai derėjo tik japoninės mag-nolijos (M. kobus ir M. kobus var. bo-realis). Pasitaiko, kad magnolijos jau 5–6 metus sėkmingai žydi, tačiau ne-dera (‘Suzan‘).

Pakančios žemoms ir neigia-moms temperatūroms pripažintos: M. ‘Sentinentel‘, plačiažiedė magno-lija ‘Merill‘ (M. x loebneri), žvaigždė-toji magnolija ‘Peatgoed‘ (M. stellata), Sulanžo magnolijos ‘Betty‘, ‘Specio-sa‘ (M. x soulangeana), agurkinė ma-gnolija (M. acuminata), M. ‘Heaven Scent‘, japoninė magnolija (M. kobus, M. kobus var. borealis).

Ypač jautrios yra M. ‘Manchu Fan‘, Sulanžo magnolija ‘Picture‘ (M. x soulangeana), triskiautė magno-lija (M. tripetala), smulkiažiedė ma-gnolija (M. sieboldii).

Dauginant atlankomis paprastai gerai prigyja augmenys net ir su la-bai negausiomis šaknelėmis, kitais metais iš jų išauga sti prūs dvimečiai sodmenys.

Verti kaliosios atlankos

Dauginimui parinkto krūmo visi stiebai nukerpami maždaug 10–12 cm aukštyje virš žemės. Iš pašakni-nių (daugiausia iš miegančių) pum-purų išauga daug stiprių ūglių. Kai jų apačia pradeda medėti, reikia ap-kaupti. Prireikus – kaupiama pakar-totinai. Per sausrą kaupus būtina pa-laistyti. Rudenį atlankos būna gerai įsišaknijusios.

Atlankų negalima apkaupti per anksti – nesumedėję ūgliai ims pūti. Šio darbo negalima ir suvėlinti – atlankos sudarys mažai šaknų. Ap-

saugai nuo šaknų puvinių reikia nau-doti specialų fungicidą „Previcur“.

Gulsčiosios atlankos

Anksti pavasarį atlenkta šaka per vasarą išaugina daug vertikalių ūglių. Liepos pradžioje, kai ūglių pagrin-dai pradeda medėti, atlankos apkau-piamos maždaug 10–12 cm dirvo-žemio sluoksniu. Kaupui susigulėjus, gali tekti apkaupti pakartotinai apie 5 cm sluoksniu. Atlankos iki rugsėjo vidurio puikiai įsišaknija. Tada jos at-skiriamos nuo krūmo, padalijamos po vieną augmenį ir pasodinamos.

Orinės atlankos

Jeigu dėl krūmo formos ar kitų aplinkybių keblu padaryti gulsčiąsias atlankas, galima dauginti orinėmis

atlankomis. Juodo polietileno maž-daug 1 litro talpos maišelis pripil-domas puraus derlingo substrato ir pritvirtinamas pasirinktų ūglių vir-šūnėje. Palaikant nuolatinę drėgmę, orinė atlanka per vasarą paprastai ge-rai įsišaknija.

GK inf.

Vida TAVORIENĖ

Neretam jų auginimas suteikia daug džiaugsmo ir atveria iki tol nepažintą ir maisti nių, ir gydomų-jų savybių gausių prieskoninių au-galų pasaulį.

Ekologinės žemdirbystės pra-dininkė Lietuvoje molėtiškė Elena Grajauskienė sako, kad gausybę gerų savybių turintys prieskoniniai augalai mūsų šalyje dar nėra deramai įver-tinti.

„Jie populiarėja, žmonės jų vis dau-giau augina, tačiau nepalyginsi su, pa-vyzdžiui, šveicarais, kurie paskendę prieskoniuose“, – teigė dešimtis tokių augalų auginanti molėtiškė.

Prieskoninių augalų auginimas yra užbūręs ir ekologiškai ūkininkaujan-čią ukmergiškę Laimą Stragienę.

„Norėčiau dar daugiau jų auginti ir apie juos sužinoti. Prieskonių parduo-tuvėse galiu ilgiausiai užtrukti. Tik gaila, kad jose nerasi išaugintų Lie-tuvoje“, – apgailestavo moteris.

Prieskoninių augalų augintojos pa-stebi, kad vis labiau domimasi šiais augalais. Didesnių miestų gyventojai, turintys bent lopinėlį žemės, pamėgo prieskonių darželius.

„Kokių tik daržovių ir prieskoni-nių augalų neauginau. Ir savo pirkė-jus, ir drauges tuo užkrėčiau“, – teigia ekologinę daržininkystę puoselėjanti biržietė Laima Kasiulynienė.

Jos darže auga bazilikai, dašiai, ša-lavijai, čiobreliai, peletrūnai, pelynai, mėtos, melisos, raudonėliai, rozmari-nai, pankoliai ir kt. Moteris apgailes-tavo, kad šiemet iššalo nemažai dau-giamečių augalų.

Anot L.Kasiulynienės, daugelis prieskonių tinka ir arbatoms, ir mais-tui pagardinti, todėl be jų nė dienos neišsiverčia.

E.Grajauskienė teigė, kad daugelio patiekalų gamybos neįsivaizduotų be jau įprastais tapusių prieskonių. Štai peletrūnas tinka varškės patiekalams pagardinti, pastarnokas – sriuboms.

„Vilnietės žino pastarnoko naudą, dažnai ateina pirkti. Į morką panašus pastarnokas gerina medžiagų apykai-tą, virškinimą, o auginti jį gana lengva. Pasėjai pavasarį, ir gali pamiršti“, – aiškino molėtiškė.

Ir maistui, ir pagardinimui tinka salieras, pasižymintis unikaliomis sa-vybėmis. Jaunystės daržove vadina-mo augalo darže neturėtų pražūti nė lapelis.

„Ar ką nors girdėjote apie bui-lį? – klausė augalų žinovė. – Tai pui-kus prieskonis, labai tinkantis žuvies patiekalams paskaninti. Builis, kaip ir pankolis, pagerina virškinimą. Panko-lio sėklos padeda vaikams nuo pilvu-ko pūtimo, naudingos pagyvenusiems žmonėms.“

Vietoj kavos E.Grajauskienė pa-tarė gerti vaistinių šalavijų arbatą. Ji pagerina savijautą, pašalina nuovar-gį ir mieguistumą. Šalavijas padeda pasikrauti gera visatos energija. Tik reikėtų įsidėmėti, kad šis daugiame-tis augalas jautrus šalčiui, todėl prieš šalnas jį patartina uždengti.

Vasarą šaltibarščiams paskaninti labai tiktų agurkais kvepianti agurklė. Ji nereikli dirvai, atspari šalnoms, to-dėl galima sėti anksti pavasarį. Agurk-lę galima sėti nedideliais ploteliais iki rugpjūčio.

Vietoj įprastų gėlių – prieskonių darželiai

Pati kimiausias vaiskrūmių dauginimas

Magnolijos mūsų soduose ir sodybose dar gana reti augalai.

Prabangūs Prabangūs dekoratyviniai dekoratyviniai krūmaikrūmai

Magnolijų žiedai dideli, dažnai kvapūs, paprastai po vieną sukrauti ūglių viršūnėse.Raimundo Šuikos nuotraukos

Daugelis prieskonių ti nka ir arbatoms, ir maistui pagardinti . GK archyvo nuotrauka

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64) 9Sveikata

Loreta GLEBAVIČIŪTĖ

Į Vilniaus universiteto Onkologi-jos insti tuto Fitoterapijos laborato-rijos vedėją fi toterapeutą, onkolo-gą profesorių Juozą Ruolią kreipiasi daugybė ligonių. Profesorius padeda jiems, sudarydamas žolių mišinius kiekvienam asmeniškai. J.Ruolia pa-sakoja apie stebuklingas žolių galias ir vėžio prevenciją.

Kas atsiti nka, jeigu žmonės gydosi patys?

Savigydos rezultatai dažnai būna pražūtingi. Žmonės, gerdami visokių papildų ir žolių – sidabražolių, ugnia-žolių, musmirių, uždelsia, kol vėžys ar kita liga išplinta. Jokių vaistažolių nuo pirminio vėžio nėra. Nesupaprastin-kime ligų.

Be gydytojų apžiūros nesiimkime gydyti skrandžio uždegimo, opaligės, kiaušidžių uždegimo ir kitų. Paste-bima keista tendencija – vaistažolės tapo populiarios, bet žmonės jas var-toja neatsižvelgdami nei į vaistininkų, nei į gydytojų patarimus. Pasiskai-tę vieną kitą knygą jie ima gydytis, kol opaligės, uždegimai komplikuo-jasi, virusai išplinta. Šalia pagrindinių vaistų kaip papildomą priemonę ga-lima naudoti vaistažoles. Jos tampa nepamainomos baigus radikalų gy-

dymą, kad liga nesikartotų.

Kaip plikyti žoles?

Žoles geriausia plikyti šaltinio arba stalo vandeniu. Vanduo iš čiaupo – ne toks geras. Yra rajonų, kur vanduo ne jonizuojamas, o dezinfekuojamas chloru. Vandenį iš čiaupo svarbu už-virinti metaliniame ar stikliniame vir-dulyje, o ne elektriniame, pagamin-tame iš plastiko Kinijoje ar Korėjoje. Kaitinama plastmasė tirpsta ir išskiria žalingų medžiagų.

Kaip laikyti vaistažoles?

Vaistažoles reikia laikyti tik popie-riniuose maišeliuose, o ne aklinuo-se stiklainiuose ar metalo dėžutėse, nes kaipmat juose užsiveisia grybelių. Šiems nereikia deguonies, todėl veši ir uždaruose induose. Tada su vaista-žolėmis žmogus gauna nemažą kiekį toksinų – grybelio nuodo. Galbūt tai bus paskutinis lašas, kuris sukels vėžio procesus. Taip pat patarčiau nevalgy-

ti apipuvusių obuolių, kriaušių ar kitų vaisių. Išpjaustymas negelbėja. Pavo-jingas ne tiek pats puvinys, kiek pra-žūtingos ir nuodingos akiai nemato-mos medžiagos. Atrodo, pusė obuolio liko sveika. Tačiau taip nėra – obuo-lį būtinai išmeskite. Vaisiai ir daržo-vės gausiai tręšiamos azoto trąšomis, todėl jos greitai pūva. O žmonės, iš-pjaustę sužalotus vaisius, verda kom-potus ar spaudžia sultis – tai lygu sa-vižudybei.

Ar patariate gerti vaisių ir daržovių sulti s?

Jei gamta sukūrė obuolį ar apelsi-ną vientisą, kodėl žmogus tyčiojasi iš gamtos jį spausdamas? Išmeta nau-dingus pektinus, ląstelieną, o išgeria tik vitaminais gardintą jų vandenį. Kodėl einame prieš gamtą? Dėl tin-ginystės, puikybės ar kvailumo? Kur kas sveikiau valgyti visą vaisių.

Fiziologų apskaičiuota, kad mūsų audiniai ir organai per valandą vita-minų ir fermentų iš sulčių pasisavina tik tiek, kiek jų yra viename gurkšny-je. Sergantiesiems vėžiu nepatarčiau jų gerti daugiau nei gurkšnį per va-landą. Jei išgėrėme kur kas daugiau, organizmui, o kartu vėžio ląstelėms, sudarėme palankias sąlygas vysty-tis. Kopūstų sultyse yra vitamino U, kuris pagreitina skrandžio gleivinės atsikūrimą. Jos tinka opalige sergan-tiesiems.

Ką daryti , kad vėžio ląstelės nesidaugintų?

Reikėtų organizme palaikyti šar-minę terpę. Mat pašarmėjusiame or-ganizme nėra sąlygų susidaryti vėžiui, sumažėja galimybė atsinaujinti buvu-siam vėžiui.

Vaistinėje nusipirkite lakmuso po-pierėlių ir pasidarykite šlapimo testą – pasižiūrėti savo pH. Būtų gerai, kad per 50 metų žmonėms šlapimo pH vidurkis siektų 6,6. Ką daryti, jei pH yra mažesnis? Gerkite vandenį. Už-tenka litro per dieną, pernelyg daug vandens gerti nepatartina, nes labai atskiedžiame fermentus ir nebelieka, kuo virškinti maisto. Tiksliau, van-dens reikia tiek, kad palaikytume tą minėtą reikiamą pH. Jei vanduo ne-padeda, yra kitas būdas padidinti pH. Organinės rūgštys, esančios citrinoje, labai šarmina organizmą – ir tai yra vėžio prevencija. Sumalkite mėsma-le citrinas ir sumaišykite su medumi. Beje, prieš tai citrinas gerokai pašveis-kite su soda ir vandeniu, pamirkykite sodos vandenyje, nes jos gausiai nu-purkštos herbicidais. Kasdien išgerki-te keletą šaukštų šio mišinio.

Kokį maistą valgyti ?

Rytų šalyse beveik nėra žarnyno, krūtų ar genitalijų vėžio, nes ten val-go taip: trys dalys daržovių ir viena

dalis mėsos. O pas mus

atvirkščiai – daržovių tik pėdsakai. Dominuoja mėsa bei miltiniai patie-kalai ir namie, ir restoranuose. Taip aliname organizmą ir skatiname jo destrukciją. Išmetame apelsino ląste-lieną, o ryjame chemiškai rūkytą dešrą nė nenulupę odos – su visais kance-rogenais. Visos mėsos yra išmirky-tos chemikaluose – rūkymo kvapas ir skonis tik imituojamas chemika-lais. Jei nėra daržovių, vargšės kepenys vargsta nelygioje kovoje su kepsniais. Tada kasomės pakaušį – iš kur atsira-do vėžys. Todėl, kad buvome kurti ir akli. Sveika yra valgyti porėtą maistą. Prie kepsnio geriau valgyti kietesnę augalinę ląstelieną – agurkų, česnako, arbūzo, pomidorų. Maistą reikia gerai sukramtyti. Daug važinėjantieji, netu-rintieji sąlygų sveikai maitintis ken-čia nuo skrandžio erozijos, opų. Todėl patarčiau valgyti avokadų. Jose esan-čios medžiagos labai saugo gleivinę. Jie tinka su bet kokiu sumuštiniu. Su-valgyto maisto virškinimui užtikrin-ti svarbu reikiamas skrandžio sulčių, tulžies rūgščių kiekis. Šį darbą atlieka kartumynai, esantys kiaulpienėse, pe-lynuose, puplaiškiuose. Anglijos kara-lienės dvaras turi sulčių vartojimo tra-dicijas – darosi kiaulpienių sulčių.

Ar vėžio prevencijai patariate vartoti anti oksidantus?

Medžiagų apykaitos proceso metu organizme susidaro laisvųjų radika-lų – organinės kilmės medžiagų, pu-siau angliavandenių, pusiau riebalų, vandenilio, deguonies darinių be vie-no elektrodo. Jie lekia į kitus audinius, ląstelių membranas ir iš ten „pava-gia“ po elektrodą. Taip lieka „sky-lučių“, kurias užima trombocitai ar cholesterolio dariniai. Puiki priemo-nė laisviesiems radikalams naikinti – svogūnai, jų laiškai, petražolės, salie-rai, gelsvės, mairūnai, visos ankštinės daržovės, topinambai. Topinambuose yra puikių antioksidantų. Geras an-tioksidantas yra alyvų aliejuje keptos morkos, nes taip organizmas geriau pasisavina karotenoidus. Rytų Azijos šalyse vėžio profi laktikai vartojamas lydytas sviestas. Jei riejatės, nervina-tės, negeriate vandens, rūkote kas dvi valandas, jei valgote mėsą be daržo-vių, jei imunitetas silpnas – užkem-šate organizmą, todėl vakare reikėtų išgerti aspirino ar vitamino „Triavit“, kad paskystintų kraują.

Rita BURBAITĖ

Erkės plati na Laimo ligą, nuo ku-rios vakcinos vis dar nėra.

Tam, kad liga nesukeltų kompli-kacijų, labai svarbu laiku kreipti s į medikus.

Kaip šią ligą atpažinti ? Aplink er-kės įkandimo vietą atsiranda dides-nis nei 6–8 cm apskritos ar ovalios

formos paraudi-mas. Jo centrinė dalis šviesesnė, o kraštai – tamsesni, plečiasi.

Žmogus gali jausti silpnu-mą, nuovargį, karščiavimą, kar-tais gali krėsti šaltis, skaudė-ti galvą, sąnarius ir raumenis. Vėliau atsiranda odos, nervų siste-

mos ir judamojo apara-to pažeidimo simptomai,

kurie išryškėja praėjus 2–9 mėne-siams nuo už-

sikrėti mo.Kai kuriems ligoniams

ant įvairių kūno vietų atsi-randa žiedo formos paraudusių dėmelių.

Dar vėliau, jau trečioje ligos stadi-joje, vyksta sunkesni ir gilesni sąna-rių, nervų sistemos, širdies patologi-

niai pokyčiai. Tam, kad nuo šios ligos apsisaugotumėte, reikėtų vartoti ti k pasterizuotą ožkų ar karvių pieną, o vykstant į gamtą užsirišti skarelę ar užsidėti kepurę, rengti s šviesiais dra-bužiais su ilgomis užsegamomis ran-kovėmis, mauti s ilgas kelnes, avėti au-linukus.

Apsisaugoti nuo erkių padeda ir repelentai, o grįžus iš miško reikėtų apžiūrėti kūną, gamtoje vilkėtus dra-bužius pakabinti negyvenamoje patal-poje ar saulėkaitoje.

Gamtos dovanos padeda gydyti onkologines ligas

Atsargiai, erkės!

Fitoterapeutas, onkologas profesorius Juozas Ruolia pasakoja apie stebuklingas žolių galias ir vėžio prevenciją. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Žmonės tapo sinteti nių vaistų ir maisto papildų vergais ir nepelnytai pamiršo nuo senovės vartojamas žoles. Tačiau ir jas reikia vartoti ti k pasitarus su specialistais.

Kiaulpienių sultysPražydusias kiaulpienes rei-

kia sumalti mėsmale ir užpilti lygiomis dalimis degti ne. Gerti 1 šaukštą prieš valgį.

Mūsų parduotuvių lentynose šie egzoti ški citrusiniai vaisiai pa-sirodė palyginti neseniai ir, žino-ma, dėl neįprastos išvaizdos žmo-nės žvelgė į juos įtariai.

Jurga MOTIEJŪTĖ

Ne vienam kilo klausimų – kas tai? Ar tik ne genetiškai modifi kuotas vai-sius? Juk negali paprastas greipfrutas išaugti toks didelis ir saldus.

Grepfrutas – vienas didžiausių ci-trusinių vaisių šeimos atstovų. Kai ku-rie didieji greipfrutai išauga net iki 10 kilogramų. Įvairių rūšių greipfru-tai skiriasi. Pagal rūšį kinta ir skonis: kartais sultingas minkštimas labiau primena apelsiną, kartais – įprastą greipfrutą. Yra ir tokių, kurių minkš-timo kvapas dvelkia pušies aromatu. Didžiuosiuose greipfrutuose gausu įvairių žmogaus organizmui naudingų medžiagų, teigiamai veikiančių tiek sveikatą, tiek gyvybinę energiją.

Jame daug vitaminų A, C, B, kalio, eterinių aliejų, limonoidų (jų turi visi citrusiniai vaisiai). Kalis gerina širdies sistemos veiklą, limonoidai padeda apsisaugoti nuo vėžio, didina orga-nizmo gyvybinį aktyvumą, o eteriniai aliejai stiprina imunitetą.

Šis vaisius organizmui suteikia energijos ir ištvermės, gerina nuo-taiką, malšina ir alkį, ir troškulį. To-dėl valgyti greipfrutus dažnai pata-riama trokštantiesiems sulieknėti. Numalšindamas alkį jis stimuliuoja baltymų ir riebalų pasisavinimą. Di-džiajame greipfrute esančios naudin-gosios medžiagos stabilizuoja arterinį kraujospūdį, lengvina astmos simpto-mus, efektyviai kovoja su ateroskle-roze. Be to, greipfrutas – nepakei-čiama priemonė virusinių epidemijų metu, puikiai tinka kaip stiprinantis maistas susirgus peršalimo ligomis. Manoma, kad jis taip pat yra gana efektyvi profi laktinė priemonė nuo įvairių navikų.

Patarimai

Šviežias greipfrutas šaldytuve gali nesugesti net mėnesį. O jei jį jau nu-lupote, bet iš karto viso nesuvalgėte, padėkite skilteles į šaldytuvą, ten jos nesuges keletą dienų.

Greipfrutus galima valgyti vienus, bet taip pat šie vaisiai dera prie įvai-riausių salotų, žuvies ir jūros gėrybių patiekalų, o iš jo sulčių gaminami pi-kantiški padažai.

Kaip išsirinkti tikrai prinoku-sį ir gardų vaisių? Vaisius turi būti minkštokas. Spustelėkite odelę iš visų pusių. Jei greipfrutas nėra va-kuuminėje pakuotėje, būtinai jį pa-uostykite – prinokęs vaisius skleidžia gardų aromatą.

„Moters savaitė“

Gardus greipfrutas gerina nuotaiką

Gimtasis kraštas 2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)10 UžribisGediminas STANIŠAUSKAS

Keisti sutapimai vadinamojo-je sosti nės architektų byloje toliau sėja įtarumą visuomenei ir savoti š-kai atskleidžia, kodėl Lietuvos žmo-nės nepasiti ki teismais. Neapklausęs paskuti nio kalti namojo, teisėjas iš-grūdo proceso dalyvius lauk teisin-damasis, kad salės reikia kitam teis-mo posėdžiui.

Pasiteisino patalpų trūkumu

Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme architektų byla, atrodo, vilki-nama ne tik kaltinamųjų, bet ir pa-ties teisėjo.

Šioje byloje trys UAB „Senojo miesto architektai“ darbuotojai kal-tinami suklastoję dokumentus, netei-sėtai padidindami telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ administracinio pastato aukštingumą nuo 12 iki 15 aukštų.

Bylą nagrinėjantis teisėjas Ole-gas Zaicevas gegužės 10 d. posėdyje, į kurį susirinko visi trys dokumentų klastojimu kaltinami architektai Dia-na Sabaliauskienė, Irena Kliobavičiūtė ir Darius Bagdonavičius, nusprendė neapklausti paskutinio kaltinamojo, nors jo apklausa nebūtų užtrukusi daugiau nei pusvalandį.

„Nors ir neprivalau duoti jums ataskaitos, pasakysiu: aš esu iškeldina-mas antrą valandą iš šios salės“, – nu-kentėjusiojo advokatui Andriui Chu-denkovui rėžė teisėjas O.Zaicevas.

Visiems išsiskirsčius, GK žurnalis-tai užfi ksavo, kad minėtoje salėje nie-kas neposėdžiavo ne tik nuo 14 val., bet ir iki pat 15 val. 20 minučių.

Ilgiau žurnalistai tiesiog nelaukė.

Užvilkino dar 10 dienų

Atsisakęs išklausyti D.Bag-donavičiaus parodymus, teisėjas bau-džiamąjį procesą faktiškai užvilkino mažiausiai 10 dienų, nes būtent šian-dien, gegužės 20 d., numatytas kitas posėdis architektų byloje. Per šį posė-

dį, D.Bagdonavičius tik išdėstys savo poziciją ir atsakys į klausimus.

Pagal baudžiamąjį procesą, teisėjui O.Zaicevui neliks nieko kito, kaip tik paskelbti, kad kitą posėdį proceso da-lyviai parengtų baigiamąsias kalbas.

Tačiau kas teisėjui sutrukdė išklau-syti D.Bagdonavičių gegužės 10-ąją ir bent taip 10 dienų sutrumpinti bylos nagrinėjimą.

Be kita ko, teisėjas iki šiol nesiė-mė jokių priemonių, kad bent perspė-tų D.Bagdonavičių, kuris prieš kelias savaites pareiškė, jog susirgo plaučių uždegimu, todėl neatvyko į vieną po-sėdžių.

Teisėjas O.Zaicevas šventai pati-kėjo kaltinamojo žodžiais, neva jis į restoraną „Čili pica“ užėjo atsigerti kavos, o Vilniaus centre atsidūrė to-dėl, kad nešė medicininę pažymą savo advokatui Vyteniui Dziegoraičiui.

Tačiau GK turi nepaneigiamų įro-dymų, kad D.Bagdonavičius tvarkė asmeninius reikalus ir net pats mė-gino susisiekti su klientu apsimetu-siu žurnalistu.

Maža to, D.Bagdonavičius du posėdžius iš eilės nepristatė pažymos apie savo ligą, o gegužės 10 d. teismui pateikė Šeškinės poliklinikos direk-toriaus pasirašyto dokumento kopi-ją, kurioje teigiama, esą kaltinamasis teisme dalyvauti gali.

„Taip, apie šį nutikimą esu skaitęs, nors į pačios bylos detales nesu įsigi-linęs“, – sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Algis Norkūnas.

Jis prisipažino, kad jį nustebino D.Bagdonavičiaus „ligos“ komišku-mas, o išgirdęs apie paskutinę bylos detalę, kai teisėjas nutraukė posėdį net neišsiaiškinęs, ar iš tiesų kas nors vėliau posėdžiaus, A.Norkūnas neslė-pė nuostabos.

Jei kreipsis, pradės tyrimą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A.Norkūnas yra ir Teisėjų eti-kos bei drausmės komisijos pirminin-kas, todėl neatmetė galimybės, kad gavusi iš ko nors kreipimąsi dėl bylos vilkinimo komisija gali inicijuoti tyri-mą. Toks tyrimas smogtų O.Zaicevo reputacijai, nes sukeltų abejonių, ar jis pajėgus vykdyti teisingumą Lietuvos Respublikos vardu.

Architektų byla į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą pateko praė-jusių metų gegužės 17 d., o šių metų rugsėjį sukaks šios bylos senaties ter-minas, ir visi trys kaltinamieji gali iš-vengti baudžiamosios atsakomybės.

Kad byla vilkinama, verčia įtarti ir daugiau aplinkybių. 2010 m. birže-lio 17 d. O.Zaicevas patenkino vie-nos kaltinamųjų gynėjų prašymą ir į kitą teismo posėdį iškvietė Lietuvos architektų rūmų ekspertą. Tąsyk po-sėdis ne tik neįvyko, bet kitą posėdį O.Zaicevas paskyrė tik 2010 m. rug-sėjo 27 d., tai yra po trijų mėnesių.

Galiausiai paaiškėjo, kad iškviestas ekspertas nekompetentingas atsakyti į klausimus, todėl praėjus dar 2 mėne-siams buvo iškviestas kitas ekspertas.

Svarbi bylos baigti s

Teisininkai sakė, kad „netikėtos ligos, ekspertų ir liudininkų pagal sąrašus iškvietimas“ yra klasikinė teismo procesų vilkinimo gudrybė. Kad kaltinamiesiems naudinga vil-kinti bylą, rodo šios bylos svarba, kurią galima labai aiškiai pasverti pinigine išraiška.

Senaties terminas architektų bylą palaidotų ir atvertų kelią telekomuni-kacijų bendrovei „Teo LT“ reikalauti iš nukentėjusiojo Vytauto Petrausko 12,3 mln. litų žalos atlyginimo, kurią įmonė neva patyrė. Mat kitoje byloje dviejų vaikų tėvas V.Petrauskas, gin-damas savo šeimos interesus, pasiprie-šino pastato po jo būsto langais staty-boms, o teismas jas sustabdė.

Gegužės 10 d. duodamos parody-mus dvi dokumentų klastojimu kalti-namos architektės savo kaltės iš esmės nepripažino.

UAB „Senojo miesto architektai“ vadovė D.Sabaliauskienė teismui aiš-kino, esą ji nekalta, kad ant Vilniaus miesto savivaldybei pateikto detalio-jo plano brėžinio, kuriame matytas 15 aukštų „Teo LT“ pastatas, kompiute-riu nuo ofi cialių dokumentų perkeltos suderinimo žymos.

Atrodo, kad būtent D.Bagdonavičių siekiama padaryti atpirkimo ožiu. Šis architektas metė darbą „Senojo mies-to architektuose“, kai tik į viešumą iš-plaukė dokumentų klastojimo byla.

Be kita ko, kaltinamieji visą bėdą verčia ir Vilniaus miesto savivaldybei, ir „Teo LT“.

Bylos chronologija2010 05 17 Vilniaus m. 1-asis apylinkės teis-

mas gauna architektų bylą.2010 06 17 Nutariama į kitą posėdį iškviesti

Lietuvos architektų rūmų ekspertą. 2010 09 27 Posėdis paskirtas po daugiau nei

3 mėnesių. Pats posėdis truko tik va-landą.

2010 10 07 Posėdyje apsiribojama nutartimi

dėl Lietuvos architektų rūmų eksper-to nušalinimo.

2010 11 29 Teismo posėdis vyksta vėl beveik

po 2 mėnesių. Iškviestas ekspertas ne-buvo net apklaustas, prasidėjo liudi-ninkų apklausa. Paskiriamas kitas po-sėdis po 2 mėnesių.

2011 01 31 Sekretorė pranešė, kad teisėjas su-

negalavo. Paskiriamas posėdis dar po 2 mėnesių. Nukentėjusysis prašo skir-ti daugiau posėdžių datų.

2011 03 23 Posėdyje apklausiamas nukentė-

jusysis ir liudytojai. Teisėjas tenkina kaltinamųjų prašymą iškviesti į bylos nagrinėjimą šešis naujus liudytojus.

2011 04 12 Posėdyje buvo apklausti visi kalti-

namųjų naujai iškviesti liudytojai. Vė-liau posėdis vėl atidėtas, teisėjui nuro-džius, kad kitą teismo posėdį jau bus apklausiami kaltinamieji.

2011 04 26 D.Bagdonavičiaus gynėjas V.Dzie-

go raitis praneša apie ginamojo ligą, bet nepateikia jokių dokumentų. Kal-tinamasis neva sunkiai serga ir guli lovoje. Posėdis atidedamas savaitei.

2011 04 27 D.Bagdonavičius susitaria dėl su-

sitikimo su žurnalistu, kuris apsimeta klientu ir pasiūlo atlygį už kvalifi kuo-tą architekto konsultaciją.

2011 04 28 Nors D.Bagdonavičius gyvena vie-

name atokiausių Vilniaus mikrorajo-nų, važiuoja į miesto centrą ir restora-ne „Čili pica“ laukia kliento. Išeinantį iš kavinės D.Bagdonavičių užfi ksuoja antstolis.

2011 05 03 Susirenka visi proceso dalyviai.

D.Bagdonavičius pateikia nedarbin-gumo lapelį ir pareiškia, kad negali duoti parodymų, nes blogai jaučiasi. Teisėjas patiki vien žodžiais ir posė-dį atideda.

2011 05 10 Susirenka visi proceso dalyviai.

Apklausiamos D.Sabaliauskienė ir I.Kliobavičiūtė. Posėdis su pertrau-ka tetruko 2 val. 20 minučių. Teisėjas O.Zaicevas atsisako apklausti D.Bag-donavičių, neva salė nuo 14 val. bus užimta, bet iš tikrųjų joje niekas ne-posėdžiavo.

Teisėjas Olegas Zaicevas posėdyje, į kurį susirinko visi trys dokumentų klas-tojimu kalti nami architektai, nuspren-dė neapklausti paskuti nio kalti namojo.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nelegaliai gabeno gintarą. Į Kybartų kelio postą iš Kaliningrado sriti es atvy-kęs Rusijos pilieti s S.M. deklaravo, kad jokių prekių, išskyrus asmeninius daik-tus, į Lietuvą neveža. Įtarus, kad auto-mobilyje gali būti paslėptų prekių, buvo atliktas pati krinimas. Automobilio baga-žinėje, tarp užpakalinės sėdynės ir baga-žinės, buvo rasta įrengta pertvara. Šioje slaptavietėje pareigūnai surado per 48 kg gintaro žaliavos, supakuotos į polieti leno maišus. Gintaro žaliava buvo slepiama nuo muiti nės kontrolės siekiant išvengti numatytų importo mokesčių. Neteisė-tai gabento gintaro vertė – daugiau kaip 32 tūkst. litų.

Keliuose žuvo 4 žmonės. Per sa-vaitę mūsų šalyje užregistruotas 81 eismo įvykis. Žuvo 4 žmonės, sužeisti 104 (tarp jų – 16 nepilnamečių). Žuvo 1 vairuotojas ir 3 keleiviai. Jų amžiaus

vidurkis – 45 metai. Užregistruoti 6 eis-mo įvykiai, kuriuose dalyvavo neblaivūs vairuotojai. Šiuose eismo įvykiuose su-žeista 10 eismo dalyvių (tarp jų – 1 ne-pilnameti s). Šiais metais (iki gegužės 13 d.) mūsų šalyje eismo įvykiuose iš viso žuvo 85 žmonės (tarp jų – 4 nepil-namečiai), t. y. žuvo 6 eismo dalyviais daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.

Sudegino moterį. Sulaikyti 24 ir 25 m. vaikinai ir 24 m. mergina, kurie įta-riami moters nužudymu. Išsiskyrusi moteris, dviejų paauglių moti na, stoty-je susipažino su 24 m. jaunuoliu. Gerą pusdienį pabendravę, jie naktį nuvyko

į Vingio parką, kur, dalyvaujant kiti ems įtariamiesiems, auką bandyta išprievar-tauti , ji buvo nužudyta, aplieta degiu skysčiu ir sudeginta. Vienas jaunuolių yra tris kartus teistas už vagystes.

Sulaikytas siunti nys. Marijampolės pataisos namų apsaugos poste budėjęs pareigūnas informavo, kad iš pravažiuo-jančio automobilio į pataisos namų ga-mybinę zoną buvo numestas paketas. Į įvykio vietą nuskubėję Apsaugos ir prie-žiūros skyriaus pareigūnai ant siuvyklos cecho stogo rado paketą, kuriame buvo 8 mobiliojo ryšio telefonai, 21 SIM kor-telė, telefono įkroviklis, antgalis telefo-nui krauti .

Į šulinį įkrito vaikas. Vilniuje į atvirą šulinį įkrito ir susižalojo penkiameti s. Ne-laimė įvyko Apkasų gat vės namo kieme. Medikai vaikui diagnozavo galvos smege-nų sukrėti mą ir galvos sumušimą.

LKPT, Eltos, LRM,

Kalėjimų departamento inf.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

GK archyvo nuotrauka

Senati es terminas architektų bylą palaidotų ir atvertų kelią „Teo LT“ reikalauti iš nukentėjusiojo 12,3 mln. litų žalos atlyginimo.

Kodėl Lietuvoje nepasiti kima teismais?

GK archyvo nuotrauka

Teisėjų eti kos ir drausmės komisija neatmeta galimybės aiškinti s, ar sosti nės architektų byloje teisėjas nevilkina baudžiamojo proceso.

nelaimės ir nusikaltimai

Gimtasis kraštas 112011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64) Miesteliai

Vida TAVORIENĖ

Nuo seno miestelis garsėja Dievo Moti nos paveikslu, kuris ti kinčiųjų laikomas stebuklingu. Atvykėlius ne mažiau traukia šviesuolio Jono Ži-levičiaus kartu su bendraminčiais išpuoselėtos Švenčiuliškių kapinai-tės, tapusios muziejumi po atviru dangumi.

Prie paveikslo pasveiksta

Prieš dvejus metus 600 metų jubi-liejų minėjusi Krekenava nuo XV a. pradžios priklausė Rodų dvaro savi-ninkams Vizgirdams. Manoma, kad pirmą bažnyčią čia pastatė Vytautas Didysis. Dabartinė neogotikos ele-mentų turinti bažnyčia, iškilusi prieš šimtą metų, garsėja Žolinės atlaidais ir Dievo Motinos paveikslu.

Pasakojama, kad šis paveikslas išli-ko sveikas degant medinei bažnyčiai, o žmonės prie jo stebuklingai išgyja. Dėl legendomis apipinto švento paveikslo Krekenavos bažnyčiai siekiama bazili-kos statuso. Šis garbingas statusas su-teikiamas ypatingą trauką turinčioms ir specialius architektūrinius reikalavi-mus atitinkančioms bažnyčioms.

Krekenavos bažnyčioje taip pat saugomas XIX–XX amžių sandūroje Roduose gyvenusio ir kūrusio daili-ninko Romano Švoinickio paveikslas „Kristus tarp vaikų“. Manoma, kad dailininkas piešė krekenaviečių vai-kus. Jo darbai išsibarstę po visą pa-saulį, saugomi Lietuvos muziejuose.

Su Krekenava susijęs tautos dainius poetas Jonas Mačiulis-Maironis. Pra-sidėjus Pirmajam pasauliniam karui,

Kauno kunigų seminarija, kurios rekto-riumi buvo Maironis, persikėlė į Vašuo-kėnų dvarą Anykščių rajone. Vėliau po-etas apsistojo Krekenavoje pas kleboną, kur gyveno beveik trejus metus.

Vaizdingos Krekenavos apylin-kės poetą įkvėpė ne vienam kūri-niui. Čia gimė poema „Mūsų var-gai“, pluoštas eilėraščių ir kt.

Dabar iš buvusios klebonijos telikę griuvėsiai. Prieš daugiau nei dvidešimt metų kilęs gaisras suniokojo pastatą ir pradėtą kurti Maironio muziejų. Tarp bažnyčios ir neseniai iškilusio mo-dernaus Krekenavos regioninio par-ko administracinio pastato riogsantys griuvėsiai nepuošia kasmet vis daugiau piligrimų sulaukiančio ir bazilikos sta-tuso bažnyčiai siekiančio miestelio.

Kitąmet bus minimos Maironio 150-osios gimimo metinės. Jei griu-vėsiai nebus prikelti, iškilaus tautos dainiaus metines gali tekti minėti po jo šventoriuje sodintomis liepomis.

Sovietmečiu pagerbė unikalų dievdirbį

„Senieji Krekenavos gyventojai dar išlaikė tą dvasią, kurią čia sklei-dė Maironis, į pamaldas užsukdavęs Vaižgantas, kunigas Antanas Mac-kevičius, žymūs šio krašto žmonės – poetė Valerija Valsiūnienė, dailininkė Gražina Vitartaitė, mokytojai Jurgis Gėgžna, Mykolas Antanaitis, kurio vardu pavadinta dabartinė gimnazi-ja, Genovaitė Vilčinskienė ir daugelis kitų“, – Krekenavos kraštą garsinan-čius vardus vardijo kraštotyrininkė mokytoja Aldona Juozapaitienė.

Pasak kraštotyrininkės, kele-tą metų miestelyje kunigavusį ir apylinkių miškuose suorganizavusį vieną pirmųjų 1863 metų sukilimo būrių, A.Mac kevičių krekenaviečiai mena kaip šiltą ir nuoširdų žmogų.

Krekenavos kapinėse palaidotas rašytojas knygnešys Kostas Stiklius.

Miestelį iki šiol garsina muzikantas ir kanklių meistras Stasys Rudys, paga-minęs apie 1 000 kanklių. Šis liaudies instrumentas – vienas iš 2006 m. pa-tvirtinto Krekenavos herbo simbolių.

Netoli Krekenavos, Glitėnų kai-me, gimė iškiliausias Lietuvos diev-dirbys Vincas Svirskis, palikęs uni-kalius darbus.

A.Juozapaitienė prisiminė, kaip sovietmečiu kraštotyrininkai bandė įamžinti dievdirbio atminimą. Tau-todailininko Vygando Petrėno iš-drožtą V.Svirskio skulptūrą pastatė šalia kelio, vedančio į Truskavą. Ta-čiau tarybinės valdžios atstovai lie-pė jį nugriauti, nes esą pastatytas be leidimo ir atrodąs nekaip – kupro-tas, suglamžytomis kelnėmis.

„Teko paklusti. Tačiau skulptūrai buvo rasta kita vieta. Nuvežėme ją prie V.Svirskio gimtojo kaimo. J.Žilevičius atitempė akmenų, apsodino medeliais, kad nekristų į akis. Kurį laiką niekas ir nepastebėjo priešais kiaulininkystės kompleksą pastatyto paminklo“, – pa-sakojo mokytoja.

Iki šiol pakelėje stovi kukli skulptūra, tarsi liudijanti vienišą Lietuvos kaimo genijumi vadina-mo V.Svirskio gyvenimą.

Muziejus po dangumi

Atskiros knygos vertas garbaus amžiaus sulaukusio Panevėžio ra-jono garbės piliečio, gydytojo, kraš-totyrininko J.Žilevičiaus istorinės atminties gaivinimo darbas.

Šalia miestelio ant kalvelės esan-čias Švenčiuliškių kapinaites atsida-vęs kraštotyrininkas kartu su ben-draminčiais pavertė muziejumi po atviru dangumi, kur dera ir krikš-čioniški, ir pagoniški simboliai.

Prieš keliasdešimt metų kapinaitėse ganėsi karvės. Dabar čia mūsų istorijos įvykiams atminti ir įvairiomis progo-mis pastatyti koplytstulpiai, pamin-klai ar paminkliniai akmenys, įamžinti knygnešiai, savanoriai, tremtiniai, Kre-

kenavos 585-osios ir 600-osios meti-nės. Kapinaitėse yra vieta ir vaidilai, tarsi sergstinčiam šventą ugnį šalia du-benuotųjų akmenų.

J.Žilevičiaus pastangomis iš ap-linkinių vietovių į kapinaites su-tempta tūkstančiai akmenų, auten-tiškų akmeninių girnapusių. Kaimo felčeriu dirbęs ir daug po apylinkes vaikščiojęs bei važinėjęs aistringas kraštotyrininkas kiekvieną pama-tytą girnapusę ar įdomesnį akmenį jam prijautusiems žmonėms pade-dant gabeno į kapinaites.

Nepaprastu kuklumu pasižymin-tis istorinės atminties gaivintojas niekada neprisiimdavo nuopelnų sau ir nebuvo linkęs kalbėti, kiek pastan-gų, laiko ir asmeninių lėšų jis paau-kojo įamžindamas kraštui ir mūsų tautai svarbius įvykius bei žmones. Krekenaviečiai pasakoja, kad kartą kraštotyrininkas pardavė karvę ir pa-statė paminklą karaliui Mindaugui.

Garbaus amžiaus sulaukusio šviesuolio darbus tęsia kraštoty-rininkai, miestelio šauliai, moterų klubas „Pabūkime kartu“.

Moterys kviečia dalyti s

Kraštotyrininkė, moterų klubo įkū-rėja A.Juozapaitienė apmaudavo, kad Krekenavos kraštą garsinusių iškilių žmonių skleista dvasia dabar nerusena-ma blėsta. Senieji krekenaviečiai norė-tų daugiau įvykių miestelyje, visus gy-ventojus vienijančių iniciatyvų.

Labiausiai miestelis sušurmuliuoja per Žolinę, kai suvažiuoja kraštiečiai, kitų kraštų maldininkai.

Moterų klubas įgyvendina Ny-derlandų labdaros fondo „Tekantis vanduo“ remiamą projektą „Dalin-kimės“. Klubo narės kviečia gyven-tojus paremti sunkiau besiverčian-čius krekenaviečius ir pasidalyti drabužiais, daiktais ir pan.

A.Juozapaitienė teigė, kad vie-nas pagrindinių moterų klubo rū-pesčių – tęsti J.Žilevičiaus pradėtą darbą Švenčiuliškių kapinaitėse.

Seniūnas Jonas Ulis tvirtino, kad miestelį jau šiemet turėtų pasiekti nemažos investicijos. 7 mln. Euro-pos Sąjungos ir vietos biudžeto lėšų bus investuota į nuotekų ir vanden-tiekio tvarkymą. Pagaliau bus su-tvarkyta ir miestelio aikštė. Tam nu-matyta skirti 3 mln. litų.

Į Krekenavą žmones traukia ir stebuklingi išgijimai

Maironio apdainuotos Nevėžio upės slėnyje, pusiaukelėje tarp Panevėžio ir Kėdainių, įsikūrusi Krekenava – viena iš piligrimystės vietų Lietuvoje.

Krekenava įsikūrusivaizdingame Nevėžio slėnyje.

Per dvidešimt metų buvęs klebonijos pastatas, kuriame trejus metus gyveno Maironis, iš griuvėsių taip ir neprikeltas.

Prieš penkerius metus Jonas Žilevičius noriai aprodyda-vo savo rankomis sukurtą muziejų po atviru dangumi.

Kraštotyrininkė mokytoja Aldona Juozapaiti enė (kairėje) ir prieš ketverius metus į Krekenavą atsikėlusi Aldo-na Žukauskienė rūpinasi Švenčiuliškių kapinaitėmis. Klaudijaus Driskiaus ir autorės nuotraukos

Labiausiai miestelis sušurmuliuoja per Žolinę, kai suvažiuoja krekenaviečiai ir kitų kraštų maldininkai.

Gimtasis kraštas12 2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)

Apie operos solistą Edmundą Seilių ne iti n besidominti eji muzika sužinojo iš televizijos projekto „Triumfo arka“. Atlikėjui tai kelia šypseną, nes jis ir žmona Kristi na Zmailaitė – jau seniai ne scenos naujokai.

Gyvenimas

Nijolė BARONIENĖ

Dalyvaudamas Lietuvos televizi-jos projekte žinomas operos solis-tas turėjo vieną ti kslą – populiarinti klasikinę muziką. Edmundas ti kina, kad tai pavyko, nors jis pats ir neta-po „Trium fo arkos“ nugalėtoju.

Kartu beveik 20 metų

Viešėdami jaukiuose Edmundo ir Kristinos namuose įsitikinome: ši pora, kaip liaudis sako, – pagal Die-vo norą. Susipažinę studijų metais, jie ne tik sugebėjo išsaugoti vienas kitam kuo švelniausius jausmus, bet ir kartu kyla karjeros laiptais. Me-nininkų porose pasitaikantis pavy-do jausmas, kai vienas kuris gauna geresnį vaidmenį ar apdovanojimą, yra populiaresnis, jiems nepažįsta-mas, mat pagrindinis abiejų užsiė-mimas yra dainavimas duetu.

Ne viename interviu Edmundas ir Kristina tvirtino, kad būdami kartu ir namie, ir scenoje nepavargsta. Juos pačius stebina, kad nepastebimai ar-tėja dvidešimt metų nuo to momen-to, kai tapo pora. Ilgai gyvenę kartu santuoką jie formino tik tada, kai nu-sprendė turėti vaikų. „Zmailaitė dar kurį laiką spyriojosi, bet aš buvau ne-perkalbamas. Vaikas, mano manymu, turi augti šeimoje, kur yra mama ir tėtis“, – tikino Edmundas.

Reikia ti k noro

Abiejų bendru sprendimu ir pa-stangomis pastatytas namas viena-me sostinės mikrorajonų tapo ta vieta, kurioje būdami, anot anglų, jie gali tarti: „Mano namai – mano tvirtovė.“ Pasižvalgius juose akivaiz-du, kad čia apgalvota kiekviena de-talė. Jauku, skoninga, patogu.

Tą dieną, kai lankėmės, buvo vė-soka, tad Edmundas mus pasitiko prie malonią šilumą skleidžiančio židinio. Tokie jau tie pranašumai gy-venant name: jei šalta, imi ir užsiku-ri židinį. „Keista girdėti, kai kas ima

stebėtis, kad menininkai pasistatė namą. Reikia tik netingėti, ir turė-si tai, ko nori. Mes abu su Kristina norėjome gyventi nuosavame name. Štai jau penkti metai, kaip gyvena-me tarp savų sienų. Nesakau, kad buvo lengva. Juolab kad daug dar-bų ėmėmės patys“, – sakė Edmun-das. Kristina jam pritarė sakydama, kad būdami užsienyje ne tik tobu-lėjo kaip atlikėjai, bet ir matė pui-kių pavyzdžių, kaip gyventi, kaip tvarkytis. „Pas mus labai daug ap-laidumo, daug tinginystės. Norima visokiausių gėrybių, gyventi pato-giai, prabangiai, bet retas kuris deda asmenines pastangas. Žinoma, ga-lima pasamdyti specialistus, bet yra darbų, kuriuos gali padaryti bet kas. Tik reikia noro“, – sakė Kristina. Jai juoką kelia, kai išgirsta nuostabą, esą kaip čia taip – žinomi menininkai, o patys kloja plyteles, dažo sienas.

Savo kiemo pranašumai

Moteris pakviečia apžiūrėti kiemo. Jos pasididžiavimas – šiltnamis, kuria-me – nė laisvos pėdos. Visur daržovių, gėlių, prieskoninių augalų daigeliai.

Tvarka ideali. Vasario mėnesį

pasėtos surfi nijos jau ruošiasi krau-ti pirmuosius žiedelius. „O štai čia, tarp lysvių – medinės grindys. Jas padarė Edmundas“, – didžiuoda-masi sako Kristina. Prie šiltnamio – daržo lysvės. Viena sukasta neseniai. Net mintis nekyla, kad Kristina pati ėmė į rankas kastuvą. „Pati. Kodėl ne? Man patinka fi ziškai padirbėti. Darbas lauke, kapstymasis prie au-galėlių veikia raminamai. Juolab kad jie atsidėkoja nuostabiais žiedais ar derliumi“, – rodydama, kas kur auga, sakė dainininkė. Tiesa, Edmundas kartais žmoną turi prilaikyti, nes už-

simiršusi ji pernelyg įninka į darbus, o paskui krinta be jėgų.

„Abu esame miesto vaikai, už-augome daugiabučiuose, tačiau kuo puikiausiai jaučiamės turėdami savą kiemą. Smagu. Ypač kai daug ką esi padaręs savo rankomis. Beje, aplin-kai tvarkyti specialistų nesamdė-me. Ne iš šykštumo, norėjome ko-kybės. Žinome prastų pavyzdžių, kai šio darbo ėmėsi apželdinimo fi rmos. Keletas talkos savaitgalių, ir štai jums rezultatas“, – šypsojo-si Edmundas. Iš tiesų nėra prie ko prikibti. Sutuoktiniai norėjo, kad veja apie namą žaliuotų ne vieno-je plokštumoje, o būtų suformuo-tas nuo verandos aukštyn kylantis nedidelis kalniukas.

Nemokami koncertai

Teiginys, kad meilė yra ne žiūrė-jimas vienam į kitą, o žvelgimas ta pačia kryptimi, puikiai tinka kalbant apie E.Seilių ir K.Zmailaitę. Įgim-tas jų darbštumas ir pedantiškumas puikiai praverčia rengiant koncer-tines programas. Edmundas laisvai bendrauja anglų, vokiečių, prancū-zų kalbomis, tačiau originalo kalba atliekant operų arijas ar dainas su-tuoktiniai stengiasi itin kruopščiai nugludinti kiekvieną žodį. „Mūsų ir užsienio publika labai skiriasi. Po koncerto ar spektaklio, kad ir ne-labai vykusio, lietuviai ploja ar net atsistoja, o Vokietijoje ar Prancū-zijoje nieko panašaus nepamatysi. Ten labai aiškiai duodama suprasti, ko verti atlikėjai. Taigi ruošdamiesi koncertui preciziškai gludiname vi-sus kampus“, – sakė Edmundas. Re-petuoja jie ir namuose. Anot Kris-tinos, dažniausiai tai vyksta dieną, kai kaimynai būna darbe. „Pretenzi-jų kol kas negirdėjome. Atvirkščiai, ne vienas džiaugiasi tokiais „triukš-madariais“ ir nemokamais koncer-tais“, – šypsojosi Kristina. Tiesa, vo-kalo meistrų pagalbos jie jau seniai neprašo. „Esame mokytojai vienas kitam. Ir labai reiklūs“, – linksmai sakė Edmundas.

Meilės nevaidina

Kodėl vis dėlto Edmundas ir Kristina, vis labiau įsibėgėjant emi-gracijai, nusprendė likti Lietuvoje? „Atsakymas labai paprastas: norėjo-me būti kartu. Jei vienas kuris mūsų būtų pasirašęs kontraktą Ameriko-je ar kurioje kitoje šalyje, vargu ar ten pat galėtų dirbti ir kitas“, – pa-aiškino Kristina. Šeimyninio dueto idėja gimė pasižvalgius po pasaulį ir pamačius ne vieną sėk mingai kon-certuojančią dainininkų porą. „Di-džiausias mūsų pranašumas, kad dai-nuodami apie meilę nevaidiname šio jausmo. Žiūrovai tai jaučia. O ir kūri-nys skamba kitaip, kai jausmai nuo-širdūs“, – tikino Edmundas.

Pavydo nebijo

Apie menininkų gyvenimą apkar-tinantį pavydą ir intrigas sutuokti-niai nelabai ką turėjo pasakyti. „Be abejo, kaip ir visur, kūrybinių žmonių aplinkoje yra visokių žmonių. Tačiau mes stengiamės nekreipti dėmesio“, – sakė Edmundas. Na, o jei atsitiktų taip, kad kas nušvilptų iš po nosies vaidmenį ar suregztų kokią intrigą, nieko baisaus, nes jie žino, jog neįma-noma sugriauti didžiausio jų gyveni-mo pasiekimo – šeimyninio dueto.

„Abu esame miesto vaikai, užaugome dau giabučiuose, tačiau kuo puikiausiai jaučiamės turėdami savą kiemą. Smagu. Ypač kai daug ką esi padaręs savo rankomis“, – sako Edmundas.

Edmundas Seilius ir Kristi na Zmailaitė – pora pagal Dievo norą

Edmundas Seilius gimė 1975 m. Marijampolėje. Nuo pirmos kla-sės dainavo berniukų chore „Vy-turėlis“, 7 metus lankė muzikos mokyk lą, mokėsi groti smuiku ir fortepijonu. Baigęs Marijampolės Jono Totoraičio vidurinę mokyklą, studijavo ir baigė Lietuvos muzi-kos ir teatro akademijoje prof. Vy-tauto Juozapaičio dainavimo kla-sę. Gavęs universitetų sti pendi-jas, išlaikęs egzaminą anglų kalba, metus studijavo presti žiniame JAV Dalaso muzikos universitete ir me-tus Bostono konservatorijoje. Dir-bo JAV, vėliau Reino nacionalinėje operoje (Strasbūras, Prancūzija). Koncertavo, gastroliavo ir dirbo JAV, Vokieti joje, Prancūzijoje, Len-kijoje, Japonijoje, Vengrijoje.

Svajojusi tapti medike Kristi na nesigaili pasirinkusi daininkės profesiją. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Edmundo ir Kristi nos koncertų laukia klasikinės muzikos mylėtojai.

Gimtasis kraštas 132011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64) KelionėsMedinė žaidimo lenta stovi vi-

duryje stalo. Tvyro tyla – girdėti ti k saujoje barškantys kauliukai. Aplinkui dvelkia kavos ir tabako dūmų aromatas. Pasislėpę nuo po-piečio saulės kavinaitėje vyrai lošia „Tavli“ – žaidimą, mums geriau ži-nomą kaip nardai. Tai – Kipras. Ša-lis, kur kas dieną nežinai, kaip tau iškris gyvenimo kauliukai.

Pamirškime saulėtų ir smėlėtų paplūdimių rojų, koks nupieštas agentūrų lanksti nukuose. Keliau-kime į kitokį, neturisti nį Kiprą. Ar įmanoma, kad čia, kur gyventojų ti k šiek ti ek daugiau nei Vilniuje, kas-dienybė gali būti įdomesnė nei Ho-livudo fi lmuose? Meskime „Tavli“ kauliukus ir keliaukime įsiti kinti .

Jaunajam – didžiuliai reikalavimai

Skaniai ir sočiai pavalgyti, iškelti didžiules vestuves bei susilaukti kuo daugiau atžalų – štai kas svarbiau-sia tik ro kipriečio gyvenime. Tad pirmiausia vykime į viduryje salos stūksančius Trodos kalnus, kuriuo-se vyksta tradicinės vestuvės. Kylant vingiuotais siaurais keliukais, svar-bu nepamiršti stabtelėti viename kaimelių ir paragauti tradicinio čia spaudžiamo vyno.

Po apeigų bažnyčioje laukia svar-biausia vestuvių dalis – šventimas. Daugelis čia pasijusite it fi lme „Mano didelės, storos graikiškos vestuvės“. Ir tikrai, visa, kas jame pasakojama apie graikus, būdinga ir kipriečiams. Pas-tarieji iš graikų paveldėjo dalį menta-liteto, taip pat kalbą ir religiją.

Jeigu vestuvėse nedalyvaus per 200 žmonių, vadinasi, šventė kukli. Ka-dangi Kipras – giminių ir pusbrolių kraštas, pusę svečių sudarys vien gimi-naičiai. Būkite pasirengę linksmintis kelias dienas, prisikimšti pilvus tradi-cinės ant grotelių keptos ėrienos souv-laki, gerokai apsvaigti nuo mūsų na-minukę atitinkančios zivaniios arba ouzo bei patrypti skambant tradicinės graikiškos gitaros bouzouki melodi-joms. Tiesa, šūkių, linkėjimų ir dainų gali tekti prisiklausyti net nedalyvau-jant vestuvėse. Keliamo triukšmo už-teks visai apylinkei.

„Didelis dėmesys jungtuvėms – nieko keista. Dėl religijos svarbos ir tvirtų papročių šeima Kipre – svar-biausia vertybė. Vaikai čia užkelti ant pjedestalo: pildomi visi mažųjų įgei-džiai. Atžalomis itin rūpinamasi ir joms subrendus. Ypač merginomis. Tėvai įtariai žiūri į jaunuolius, sie-kiančius jų dukrų. Pastarieji turi įro-dyti, kad yra tikri vyrai, jog sugebės materialiai ir visaip kitaip pasirūpinti būsima žmona. Dėl tokios didelės at-sakomybės daugelis vyrų pradėjo akis ganyti į atvykėles. Kiprietė ar ne, iš-

tekėjusi moteris bus aprūpinta, ger-biama kaip vaikų motina. Žinoma, veikiausiai šeimos vyras vieną ar kelis kartus nueis į kairę...

Rojus žemėje

Vos Kipre pabandysite kirsti gat-vę, tuoj pat suprasite – čia pabuvo-ta britų. Kipre, kaip ir Anglijoje, eismas juda priešinga negu įprasta mums puse – kairiąja.

Iš vestuvių keliamės į žvejų mies-telį Agia Napa, kuris dabar virto sa-los naktinio gyvenimo centru. Čia viename britiško stiliaus bare sutin-kame Džoną. Ilgus metus Londone dirbęs žurnalų spaustuvėje, dabar jis jau penkmetį džiaugiasi gyvenimu Agia Napoje. Kartą viename kny-gynėlyje mano aptiktas išsamus va-dovas britams „Kaip išėjus į pensiją persikelti į Kiprą“ rodo, kad tai gana dažnas atvejis. O kodėl ne? Nekilno-jamasis turtas čia pernelyg piniginės neplėšo – už vilą šioje šalyje gali tekti sumokėti nuo 250 000 eurų.

„Žiemą gyvenimas Agia Napoje beveik tobulas. Pavyzdžiui, iš ryto va-žiuoju paslidinėti į kalnus, o dieną dar spėju paplaukioti jūroje“, – idilę nupa-sakoja Džonas. Žiemą jis labiau mėgs-

ta ir todėl, kad Agia Napoje būna tylu ir ramu. Vasarą čia karaliauja jaunimas. Beje, daugiausia turistų linksmintis čia atvyksta iš Anglijos, taip pat galima sutikti skandinavų, rusų.

Gali pasirodyti, kad Kipre bri-tams pritaikyta viskas. Net daugelis senyvų kipriečių šį bei tą pralemena angliškai. Statistika rodo, kad apie 90 procentų vietos gyventojų kalba ang-liškai. Nors britams čia kelias kone rožėmis klotas, kitiems atvykėliams –

kiek sudėtingiau. Geresnio gyvenimo ieškoti į Kiprą vyksta daug rumunų, bulgarų. Dažniausiai jie pluša kavi-nėse, restoranuose, baruose ir vieš-bučiuose. Kipras pradėjo traukti ir mūsų tautiečius. Kipriečiai iki šiol menkai žinojo, kas ta Lietuva. Tačiau dabar, išgirdę mūsų šalies pavadini-mą, nusišypso ir palinksi galva.

Snobų ir bažnyčių sosti nė

Taigi keliaujame į šiuo metu vie-nintelę pasaulyje padalytą sostinę – Nikosiją. Riba, dalijanti salą į graikiš-ką ir turkišką puses, kaip tik eina per šį miestą. Nuo Agia Napos iki sosti-nės mums teks įveikti 80 kilometrų. Prie mažų atstumų įpratusiems salos gyventojams tai tolimas kelias.

Įvažiuodami į sostinę veikiau-siai nustebsite – nematyti didmies-čiams būdingų dangoraižių. Nikosi-joje net modernūs stikliniai pastatai yra gana žemi.

Judame centro link. Kokie pirmi įspūdžiai? Nors miestas nėra tvarkin-gas ar išdailintas, netrunki suprasti, kad kipriečiai mėgsta prabangą. Pir-miausia tai matyti nužvelgus gatve lekiančius naujutėlaičius automobi-lius. Turint galvoje, kad šios šalies gyventojai – prasti ir neatsargūs vai-ruotojai, gražių mašinų mėgėjams šis faktas gali suspausti širdį. Jeigu gat-vėse rieda blizgantys automobiliai, jų vairuotojai – ne ką prastesni. Dauge-lis kipriečių sostinės gyventojus laiko pasipūtusiais snobais, kuriems svar-biausia gera „prekinė“ išvaizda.

„Nikosijoje yra gerų aukštos klasės restoranų, klubų, kuriuose gali pasi-klausyti puikios muzikos, – pasakoja Angelas. – Tačiau šiose vietose lan-kytis vengiu. Daugelis ten ateina ne pasilinksminti, o parodyti savo nau-jo „Versace“ diržo. Su vaikinu šne-kučiuojamės ir tradicinę frappe (šalta kava) geriame jau pagrindinėje sena-miesčio Ledros gatvėje. Ji gali kiek priminti mūsiškę Pilies gatvę Vilniu-je. Anot Angelo, senamiestis aptver-tas žvaigždės formos gynybine sie-

na, statyta dar venecijiečių. Čia ir visi muziejai, bažnyčios bei viduramžių pastatai. Kavą gurkšnojame žvelgda-mi į vieną didžiausių miesto bažny-čių. Bažnyčia kaip institucija Kipre galinga. Kaip vertinate faktą, kad jai priklauso dalis didžiausios šalies gė-rimų gamyklos? Priešingai nei dau-gelyje Vakarų valstybių, čia Bažnyčia yra stipri politinė ir ekonominė veikė-ja. Kaip teigė vienas sutiktas kiprietis, geriau turėti draugų Bažnyčioje nei parlamente.

Perplėšta šalis

Kertame sieną ir atsiduriame turkiškoje Nikosijos dalyje. Pas-tatai, regis, tokie pat kaip ir anoje, graikiškoje, pusėje. Tačiau čia įreng-ta Gariūnų turgavietę primenančių kioskų. Žmonės čia atrodo visai ki-taip, nužvelgia atvykėlius keistais žvilgsniais. Kažkodėl norisi rankinę truktelėti arčiau savęs. Kiek apsipra-tus galima išsitraukti ir fotoapara-tą. Įamžinti čia yra ką: prie kadai-se krikščioniškų bažnyčių pristatyti minaretai atrodo įspūdingai. Vis dėlto temstant kojos pačios neša į graikišką, kur kas mums artimes-nę salos dalį.

Daugiau keliavusieji po Šiaurės Kiprą pasakoja, kad šioje salos pu-sėje taip pat klesti turizmas. Kaip ir siautulingoje Agia Napoje, čia gali-ma linksmintis iki nukritimo. Įdomu, kad, priešingai nei Turkijoje, Šiau-rės Kipre net turkės pamiršta skaras, dėvi šortus ar užsisega trumpus sijo-nus. Politikos peripetijos vis mainosi, tačiau vienas dalykas čia nesikeičia. Tai meilė. Sakoma, kad pati Afrodi-tė globoja dar saldžiąja žeme vadina-mą Kiprą. Anot graikų mito, meilės ir grožio deivė iš vandens išniro bū-tent čia, pusiaukelėje tarp didžiausių šalies uostų – Limasolio ir Pafoso. Ši vietovė laikoma viena gražiausių sa-los pakrančių ir vadinama Petra tou romiou. Išvertus iš graikų kalbos tai reiškia „graikiškasis akmuo“.

„Ieva“

Afroditės globojama meilės sala

Aplėkti šią salą galima per kelias dienas, bet perprasti jos mozaikišką temperamentą turbūt negana ir kelerių metų.

Vadinamoji žalioji linija kaip randas driekiasi per visą salą. Sosti nę Nikosiją ji taip pat skelia į dvi dalis. Po 1974 m. invazi-jos turkai užgrobė trečdalį šalies teritorijos ir paskelbė savo Šiaurės Kipro Turkų Respubliką.

Žvejų miestelis Agia Napa dabar yra virtęs salos nakti nio gyvenimo centru.

Kipro salos kurortai patenka į gražiausių kurortų planetoje šimtuką. GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas 2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)14

Pagrindą pirmiausia nugruntuoki-te giluminiu gruntu, skirtu lauko ir vi-daus darbams. Šis gruntas įsigėręs ne-sudaro plėvelės, sumažina dulkėtumą, suvienodina gruntuojamo paviršiaus savybes, padidina atsparumą smū-giams, šalčiui, drėgmei ir šarmams.

Jeigu mozaiką dėliosite ant stal-viršio, reikėtų pasidaryti specia-lų prie kraštų gerai priglundantį rėmą. Mozaikos piešinį pasirinki-te iš anksto, geriausia – pasidaryki-te ir natūralaus dydžio brėžinį. Or-namentas turėtų būti nesudėtingas.

Pvz., akmenėlius galima nuo centro dėlioti spirale kraštų link.

Akmenukams arba plytelių ga-balėliams klijuoti tinka įprasto kie-tėjimo cementiniai, vidaus ir išorės darbams – plytelių klijai, atsparūs šalčiui ir drėgmei.

Ant paruošto paviršiaus lygiu glaistikliu užtepkite ploną klijų sluoksnį. Tada užtepkite storesnį klijų sluoksnį ir dantytąja mentele išlyginkite plotą. Dėkite akmenu-kus arba plytelių šukes pagal nori-mą ornamentą, tvirtai prispauskite prie klijų sluoksnio.

Tarpus tarp akmenukų ir plyte-lių duženų galima glaistyti ne anks-čiau kaip po 24 val. Glaistyti pa-tartina spalvotu glaistu (Ceresit CE 35) plačioms siūlėms (4–15 mm), atspariu vandeniui bei šalčiui. Jei-gu siūlių tarp plytelių plotis – iki 5 mm, reikia naudoti glaistą siauroms siūlėms (Ceresit CE 33 ar CE 40). Prieš glaistymą nuvalykite nešvaru-mus. Paviršių sudrėkinkite kempi-ne. Glaistą gumine mentele įspaus-kite į plyšius. Pasibaigus pradinio džiūvimo laikui, glaisto perteklių surinkite drėgna, dažnai skalauja-ma kempine. Jeigu siūlės džiūsta pernelyg greitai, jas reikia drėkin-ti. Išdžiūvusias apnašas nuvalykite sausa šluoste.

Norimą mozaikos ornamentą galima suprojektuoti panaudojant kompiuterinę mozaikos modelia-vimo programą „Design a mosaic“ (http://gwydir.demon.co.uk/jo/mosaic/mkmosaic.htm).

GK inf. ir nuotraukos

Laisvalaikis

Avinams seksis spręsti uždavinius, jeigu pasitelks į pagalbą aplinkinius. Galite neabejoti , kad jie pasirengę suteikti sava-laikę ir, žinoma, nuoširdžią pagalbą. Geros naujienos, susijusios su fi nansais, smarkiai pakels nuotaiką ir leis pradėti planuoti va-saros poilsį.

Jaučiui garantuotas pripažinimas ir sėkmė visur. Susti prės nuojauta. Tai tei-giamai atsilieps visoms jūsų veiklos sriti ms. Arti miausios dienos – ti nkamas laikotarpis novatoriškoms idėjoms ir išradimams. Su-siti kimai su draugais ir kolegomis bus vai-singi.

Dvyniai žengs atsakingą žingsnį savo profesinės veiklos sferoje. Apskritai ateinanti savaitė palanki kopimui karjeros laiptais. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, galėsite realizuoti daugelį savo norų, smar-kiai susti printi pasiti kėjimą savo jėgomis, padidinti autoritetą kolektyve.

Vėžiams seksis plėsti pažįstamų būrį. Reikėtų labiau pasikliauti savo nuo-jauta – ji padės užmegzti naudingų kontak-tų. Bet nepamirškite, kad nereikia daryti spaudimo aplinkiniams, kitaip ti k atstumsite žmones ir vėliau nesulauksite jų pagalbos.

Liūtai gali laukti įvykių, kurie pa-keis padėtį į gerąją pusę ir suteiks puikių galimybių. Pagal visus rodiklius savaitė bus sėkminga ir stabili. Galimi nauji dalykiniai susiti kimai. Jums aktualūs klausimai bus sėkmingai išspręsti . Neati dėliokite sudė-ti ngų užduočių.

Mergelės turės priimti svar-bius sprendimus, orientuotus į tolimą perspektyvą. Kad neap-

siriktumėte, blaiviai verti nkite savo norus, sugebėjimus ir gali-

mybes. Tuomet visa, ką sumanė-te ir suplanavote, bus realizuota

mažiausiomis pastangomis.

HoroskopaiHoroskopai Svarstyklių laukia įdomi ir turininga

savaitė. Svečiavimasis arba svečių priėmi-mas arti miausiomis dienomis bus gana daž-nas reiškinys. Nusiteikite dovanoti ir gauti dovanų – ir viena, ir kita jums bus vienodai malonu. Kol kas galima ati dėti reikalus ir visą laiką skirti poilsiui.

Skorpionai arti miausiomis dieno-mis sėkmingai išspręs daugelį svarbių klau-simų. Reikėtų kliauti s savo jėgomis ir nesi-ti kėti kitų pagalbos. Apmąstykite iškilusius uždavinius ir imkitės ti k tų, kurių ti krai ne-galima ati dėlioti . Kelią nueina einanti s – ši sena ti esa turi tapti jūsų devizu.

Šauliai ateinančią savaitę išspręs visus klausimus, susijusius su profesine veik-la. Darbe visi nesutarimai, jei jų kils, bus su-reguliuoti , santykiai kolektyve susitvarkys. Būsite puikios fi zinės formos ir pajusite di-džiulį jėgų antplūdį. Tai leis realizuoti visus sumanymus.

Ožiaragiams kita savaitė suteiks galimybę atskleisti daugelį sugebėjimų ir talentų. Tai iš esmės pakeis jūsų požiūrį į įprastines situacijas. Kardinaliai pasikeis ir jūsų prioritetai gyvenime.

Vandenių laukia puiki savaitė, tinkama kūrybinei veiklai. Jums suteikiama galimybė atskleisti savo potencialą, reali-zuoti visus sumanymus. Tik nepamirškite, kad sėkmės laidas bet kokiame darbe yra sąžiningas požiūris į jį. Būkite pakantes-ni artimiesiems, kad išvengtumėte gali-mų konfl iktų.

Žuvys kitą savaitę turės šansą užimti aukštesnę padėtį tarnyboje ir visuomenės gyvenime. Keleriopai padidės jūsų darbin-gumas, todėl ne ti k susitvarkysite su kas-dienėmis užduoti mis, bet ir išspręsite tuos klausimus, kuriuos anksčiau priskirdavo-te fantasti kos sričiai. Galimos naujos pa-žintys.

(gegužės 23–29 d.)

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Kuriame įspūdingą mozaikąSėdamos gėles ir kitus augalus, paprastai pasitikime savo at-minti mi. Tačiau kai sėjamų au-galų daug, neišvengiamai susi-painiojame, kurioje vietoje kurias sėklas bėrėme ar gal keti nome berti . Anksčiau ar vėliau prieina-ma prie išvados, kad pasėlio vietą reikia pasižymėti . Lysvėje palikti sėklų pakelius – ne pats geriau-sias sprendimas: užrašus nutri-na saulė ir lietus. Kai kurie sodi-ninkai naudoja tūteles nuo dantų pastos: jas išplauna, supjausto norima forma, ant žymeklių už-sirašo veislių pavadinimus. Iš ti e-sų smagiau, kai žymekliai atrodo esteti škai. Tam galima panaudoti ir senus šaukštus. Reikalingus už-rašus su piešinėliais nesunku pri-tvirti nti skaidria lipnia juosta.

GK inf.

Mozaikai galima panaudoti lauke rastus ar pajūrio akmenukus, keraminių plytelių šukes. Darbui taip pat prireiks teptukų, įvairaus pločio glaisti klių, dantytos mente-lės, replių šukėms laužyti , pinceto, guminės mentelės, pieštuko.

Pravers sode

GK archyvo nuotrauka

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

M

ts

samy

te maž

Gimtasis kraštas2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64) 15

Diana RAKAUSKAITĖ

Aukštaiti jos nacionalinio parko direkcija gegužės 27 d. organizuoja atnaujintos valti nės Palūšėje ati da-rymą ir vandens žygį, skirtą Lietuvos nacionalinių parkų 20-mečiui. 540 kilometrų vandens maršrutas Aukš-taiti jos nacionalinio parko ežerais, Žeimenos, Neries ir Nemuno upėmis bei Kuršių mariomis bus įveiktas pa-sitelkus ti k valti s ir upių tėkmę.

Žygeiviai sau kelia uždavinius – parodyti vandens kelią per Lietuvą, atskleisti keliavimo vandeniu prana-šumus ir galimybes, susipažinti su pa-keliui esančiomis saugomomis teri-torijomis, parodyti jų išskirtinę vertę. Pakeliui numatoma aplankyti šalia vandens kelio esančias saugomas te-

ritorijas – Pavilnių ir Verkių, Neries regioninius parkus, Kernavės kultū-rinį rezervatą, Panemunių, Ramby-no, Nemuno deltos regioninius par-kus. Kelionė upėmis baigsis Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Visą trasą (Palūšė–Vilnius (150 km), Vil-nius–Kaunas (160 km), Kaunas–Ni-da (230 km)) planuojama nuplaukti per 10 dienų.

Keliavimas valtimis ar baidarėmis sudaro galimybes pajusti gamtos gro-žį su visu garsynu ir spalvomis. Pa-prastai prie upių kūrėsi gyvenvietės, čia turtingi kultūros paveldo klodai – senkapiai, senovinės gyvenvietės, pi-liakalniai.

Pasak Aukštaitijos nacionalinio parko direktoriaus Eminuelio Leš-kevičiaus, žygio „Ištakos, nuo pra-

džių pradžios“ tikslas – parodyti darnaus, aplinką tausojančio kelia-vimo galimybes, skatinti visuome-nę domėtis savo krašto gamtos ir kultūros paveldu, atkreipti dėmesį į saugomas teritorijas kaip šio pavel-do puoselėtojas.

Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Palūšė nuo XX a. vidurio yra laikomi vandens turizmo meka. Dar 1959 m. Palūšėje buvo įkurta turistinė bazė, iš kurios rengtos organizuotos vandens turizmo kelionės. Iš čia veda svarbiau-si turistiniai maršrutai po Aukštaiti-jos ežerus ir upes, todėl prieš vasaros sezoną atsidarys naujai rekonstruota Palūšės valtinė. Gegužės 27 d., 12 val., prasidės šventinis renginys, 15 val. – vandens žygis „Ištakos, nuo pradžių pradžios“.

Ignalinos rajone (Palūšėje) yra įsikūrusi Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija. Tai pirmoji Lie-tuvoje saugoma teritorija, gavusi valstybinio parko statusą. 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu

buvo įsteigti Dzūkijos, Kuršių neri-jos, Žemaitijos nacionaliniai ir Tra-kų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam Lietuvos nacionaliniam parkui galiausiai suteiktas Aukštai-tijos nacionalinio parko vardas.

Šiais metais organizuojama daug renginių, skirtų Lietuvos nacionali-nių parkų 20-mečiui paminėti. Vals-tybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (AM) surengė konferenciją „Lietuvos na-cionaliniai parkai – krašto lobynas“, penkių nacionalinių parkų nuotrau-kų paroda eksponuojama įvairiose didžiųjų miestų erdvėse, keliautojų konkursas „Atrask ir pažink Lietu-vos saugomas teritorijas“ taip pat skiriamas šiai datai.

Kaip informavo Valstybinė sau-gomų teritorijų tarnyba prie AM, šiuo metu 5 nacionaliniai parkai už-ima apie 1 500 kv. km plotą. Tai su-daro daugiau kaip 2 proc. šalies te-ritorijos.

Laisvalaikis

Linkolnas mokėsi židinio šviesoje, Mocartas kūrė pasišviesdamas žvake, Galilėjaus atradimai padaryti žibalinės lempos šviesoje. Klausimas: tai ką gi jie darydavo dieną?

• • •Viengungio devizas – geriau pienas

iš šaldytuvo negu karvė virtuvėje!• • •

Nuo meilės iki neapykantos – vie-nas žingsnis... Į kairę...

• • •– Kur yra pati brangiausia skylė?– Kišenėje.

• • •Tėtė Karlas apžiūrėjo rąstą – vai-

siaus padėti s buvo netaisyklinga.• • •

– Kuo skiriasi turti ngas austras nuo neturti ngo?

– Turti ngo austro mersedesą plau-na neturti ngas austras. O neturti ngas austras savo lygiai tokį pat mersedesą plauna pats.

• • •Dovanotam laikrodžiui į rodykles

nežiūrima...• • •

– Brangusis, tau kavą į lovą?– Ne, geriau į puodelį...

• • •Žmona:– Ar tau pati ko vakarienė?Vyras:– Tu ir vėl ieškai progos skanda-

lui?• • •

Interviu:– Pasakykite, kodėl jūs taip nusis-

tates prieš žydus?– Todėl, kad prieš keletą metų vie-

nas iš jų sugriovė mano gyvenimą…– Taip? Ir kas jis buvo?– Mendelsonas!

• • •Vaikas:– Mama, ar angelai skraido?– Skraido, skraido.– Vakar tėti s mano auklę pavadi-

no angelu.– Ryt išskris…

PasijuokimeKryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai:Verti kaliai: Pirti s. „Caravan“. Apašas. Begonija. Marytė. Batukas. Katodas. La-ras. Stanica. Rasos. Alys. Sai. Varanas. Šalis. Atėnė. Liga. Osterija. Sodas. Opa-las. Agora. Korpusas. Krasas.Horizontaliai: Ryšys. Kabala. Retas. Loto. Aguroti s. Vokas. „Stop“. Panas. Epu. Inis. Svaras. Ati la. Tea. Tarėjas. Ka-lanas. Samanynė. Pati sa. SAR. „Paroc“. Sloga. Šydas. Idos. Fata. Angara. Sės-ti . Asas.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŠIANDIEN.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai:Verti kaliai: Dilema. Sumani. Danė. La-šai. Paklaida. Apsėsta. Aula. Varstas. Liepsim. Balas. Tak. Alt. Man. Stula. Tėtušis. Operetė. Pasas. Lama. Gal.Horizontaliai: Šiluma. „Apap“. Beva-lė. Nešaus. Aklė. Mani. Karieta. Bi-las. Ust. Palaima. Skalda. Tati . Stano. Pusėm. Kaluga. Ašas. Ydas. Mila. Sa-ginė.Skaičiais pažymėtuose langeliuose: PYRAGAS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

(Užs. 13)

(Užs. 14)

(Užs. 15)

Vandens žygis per LietuvąVandens žygis per Lietuvą

Rekonstruota Palūšės valti nė.

Netrukus į vandenį bus nuleistos valtys. Kelionė jomis po dešimti es dienų baig-sis Kuršių nerijoje. GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas 2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)16 TV programa

LTV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir...“ 8.40 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Keliaukime po Lietuvą. 12.00 Miesto kodas (k.). 12.50 Žmonės kaip žmonės

(k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Laiko ženklai (k.). 15.10 Septynios Kauno dienos. 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir...“ 16.40 „Robotukas“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 17.15 Architektas Antanas

Vivulskis. 1997 m. 17.45 Brydė. Rašytojas Ignas

Šeinius. 18.45 Veidai. Lietuvių

dokumentikos meistrai. Petras Abukevičius.

19.25 LTV aukso fondas. „Namo“. TV fi lmas-spektaklis.

20.35 Kasdienybės aitvarai. 21.15 Durys atsidaro. 21.50 Gyvasties tikrasis būdas.

Dingusios tėviškės kūrimas.

22.45 Ecce homo. 23.00 Pasaulio dokumentika.

„Kankinimai“. 23.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Vokalinės ir orkestrinės muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 Lietuvos nacionalinio

simfoninio orkestro koncertas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac.

serialas. 9.10 „Kaukė”. Animac.

serialas. 9.40 „Keisti Blynelio Džeko

nutikimai”. Animac. serialas.

10.05 „Dr. Šuo“. 10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”. Animac. serialas.

11.00 „Velniūkštė”. 12.00 „San Francisko raganos”. 13.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V“. Humoro

serialas. (N-7) 15.00 „F. T. Budrioji akis”.

Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo

serialas. (N-7) 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „Pasiruošusi kilti“. Trileris. (N-14)

23.15 „F. T. Budrioji akis”. Kriminalinis serialas (k.). (N-7)

0.15 „4400”.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. Mitologinis fantast. f.

16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kaulai“. Kriminalinis

serialas. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Pakvaišęs sportas. 21.30 „Pakartota

žmogžudystė“. Drama. (N-14)

23.45 „Pietų parkas“. (N-14) 0.15 Plikšių juokeliai. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.30 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 9.20 Super L.T. (k.). (N-7) 9.50 Skonio reikalas (k.).

10.40 Namų daktaras. 11.10 „Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.). 12.00 Ilgai ir laimingai. 12.45 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. 17.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Lietuva tiesiogiai. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Kas tu toks? 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Serialas „Zona“. (N-14) 23.20 „Bušido LT“ (k.). 23.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.15 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.10 Sporto naujienos. 21.15 TV serialas „Einu tavęs

ieškoti”. 22.25 TV serialas „Džokeris”. 23.40 Lietuvos „Laikas”. 23.50 Liudytojai. 1.00 TV serialas „Pėdsakas”. 1.30 Detektyvai. 2.00 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.30 Gustavo enciklopedija. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Legendos.

Gražina Kernagienė (k.). 12.50 Durys atsidaro. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Muzikos istorijos.

Miniatiūra romantikų kūryboje (k.).

14.55 Etnokultūros ratas. Mitai ir archeologija (k.).

15.25 Žmonės kaip žmonės. 16.00 Tele bim-bam. 16.30 Gustavo enciklopedija. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis. 17.15 Miesto kodas (k.). 18.05 Pasaulio dokumentika.

„Civilizacijų paslaptys. Egiptas. Dešimt iškiliausių atradimų“ (1).

18.55 Detektyvo klasika. „Užrašai apie Šerloką Holmsą“. (N-7)

20.40 Septynios Kauno dienos.

21.15 Keliaukime po Lietuvą. 21.40 Elito kinas. „Sodai

rudenį“. Komedija. (N-14)

23.35 Muzikos pasaulio žvaigždės.

24.00 Panorama. 0.45 „Snaiperio taikinyje“.

(N-7)

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Kaukė“. Animac.

serialas. 9.40 „Keisti Blynelio Džeko

nutikimai“. Animac. serialas.

10.05 „Džekio Čano nuotykiai”.

10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi”.

11.00 „Velniūkštė“ (1). Telenovelė.

12.00 „San Francisko raganos” (1).

13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V“. 15.00 „F. T. Budrioji akis”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „Vaiperis”. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „4400” . 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Beverli Hilso nindzė“.

Komedija. (N-7) 22.45 „F. T. Budrioji akis” (k.). 23.45 „4400”.

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Išlikimas. 11.00 „Kobra 11“. Nuotykių

serialas. (N-7) 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Pakvaišęs sportas. 21.30 „Jie“. Siaubo f. (N-14) 23.30 „Pietų parkas“. Animac.

komedija. 0.05 Plikšių juokeliai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Skonio reikalas (k.). 8.30 Ilgai ir laimingai (k.). 9.20 Super L.T. (k.). 9.50 Kas tu toks? (k.). 10.40 Šiandien kimba. 11.10 Šeimų dvikova –

„Akropolio“ turnyras. 12.00 Skonio reikalas (k.). 12.45 24/7 (k.) 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.30 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (N-7)

15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 „Gongo Gangas“.

TV žaidimas (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Lietuva tiesiogiai. 19.00 Žinios. Orai. *19.05 Numatoma. Šeimų

dvikova – „Akropolio” turnyras.

*19.05 Šeštosios LKL didžiojo fi nalo rungtynės: Vilniaus „Lietuvos rytas”–Kauno „Žalgiris” (jei reikės). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

*20.00 Numatoma. 20 minučių. Orai.

*20.25 Numatoma. Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 „Zona”. (N-14) 23.20 Gongo Gangas. (N-14) 0.10 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai. 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.10 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.10 Sporto naujienos. 21.15 TV serialas „Einu tavęs

ieškoti”. 22.45 Lietuvos „Laikas”. 22.55 TV serialas „Dvi seserys”. 0.50 Anatolijus Karpovas. 1.40 TV serialas „Pėdsakas”. 2.10 Detektyvai. 2.40 Muzikinis kanalas.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos

akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“

(k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 Super KK2 (k.). 9.45 Komedija

„Padaužos“ (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos

akademija“. 13.30 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 Kryžminė ugnis.

(N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Nuo... Iki... 20.00 „Pavogta laimė“. 20.30 Kažkas atsitiko. 21.00 KK2. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los

Andželo policija“. 23.30 „Karališkos

kančios“. (N-7) 0.30 „Detektyvė

Džonson“. (N-7) 1.30 „Išrinktieji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Stilius (k.). 11.00 Tarp Rytų ir

Vakarų. 12.00 Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt (k.). 12.30 Duokim garo! (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“.

19.45 Gamtos patruliai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Savaitės atgarsiai. 22.15 „Snaiperio

taikinyje“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Sporto panorama

(k.). 24.00 „Kankinimai“

(2009 m., Švedija).

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.30 „Šaolino vaikai“

(k.). 7.50 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

VIII (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis

dalinys“ . (N-7) 13.15 Sveikinimų

koncertas (k.). (N-7)

15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Labas vakaras,

mielasis“. 17.10 „Specialusis

dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 Fenomenas. (N-7) 23.50 „Mentai. Sudužusių

žibintų gatvės“. (N-7)

1.00 Autofanai (k.). 1.30 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hana Montana“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Detektyvas

Monkas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.05 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. 11.10 Komedija

„Nepėsčias Džo“ (2001 m., JAV).

13.40 „Bakuganas“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Finas ir Ferbis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Klonas“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Kodėl? 20.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“ 20.30 Gyvenimas yra

gražus. 21.10 „Pasmerkti“. 21.45 TV3 žinios. 22.00 „Buvusieji“. (N-7) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 24.00 „Kaulai“. (N-7) 1.00 „Ryklys“. (N-14) 1.50 „Sukčiai Ričiai“.

(N-14)

Gegužės 23, pirmadienis

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida „112“. 11.03 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Namai namučiai. 16.03 Atsiliepk dainoj. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Tarp Rytų ir Vakarų (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. A.Gailius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos

akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 FTB (k.). 9.50 Valanda su Rūta

(k.). 11.25 Farai (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos

akademija“. 13.30 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Abipus sienos. 20.00 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.30 Neišgalvoti

gyvenimai. 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta

valanda“. (N-14) 0.30 Premjera.

Kriminalinis serialas „Deksteris“ (2009 m., JAV). (N-14)

1.30 „Išrinktieji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Vilniaus albumas. 12.15 Beprotiškai

fantastiškas Vytauto Kernagio 60-metis (k.).

14.15 Gustavo enciklopedija (k.).

14.45 Linksmoji šeimynėlė (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7)

17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Nacionalinė

paieškų tarnyba. 22.15 „Dingę“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Keliaukime po

Lietuvą (k.). 24.00 Dok. serialas

„Į gamtą“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.30 „Šaolino vaikai“

(k.). 7.50 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

VIII (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis

dalinys“ . (N-7) 13.15 Melodrama

„Svajonių viešbutis: Šri Lanka“ (k.). (N-7)

15.00 Smagiausios akimirkos.

15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Labas vakaras,

mielasis“. 17.10 „Specialusis

dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Komedija „Geras žmogus Afrikoje“ (1994 m., JAV, P. Afrika). (N-7)

23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7)

0.10 „Gelbėtojai 112“ (k.). (N-7)

1.10 Tauro ragas (k.). 1.40 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hana Montana“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Detektyvas

Monkas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. 11.10 Paskutinė

instancija. 12.00 Nuodėmių

dešimtukas. (N-7) 12.35 Skubi pagalba 112. 13.10 „Futurama“. 13.40 „Bakuganas“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Finas ir Ferbis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Klonas“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Prieš srovę. 20.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“ (N-7) 20.30 Žiūrim, ką turim. 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 „Liudininkai“.

(N-14) 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 24.00 „Kaulai“. (N-7) 1.00 „Ryklys“ (N-7) 1.50 „Sukčiai Ričiai“.

Gegužės 24, antradienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Mažoji studija. Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gamta – visų namai. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Ant svarstyklių (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. K.Bradūnas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

„Senis“. „Specialioji Los Andželo policija“. „Simpsonai“. Sąmokslo teorija.

Nacionalinė paieškų tarnyba. 24 valandos. Prieš srovę. „Geras žmogus Afrikoje“.

Gimtasis kraštas2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64) 17TV programa

TV2 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Veidai. Kultūros metraščiai (k.).

13.00 Kūrybos metas. Etnografė Onutė Drobelienė (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Vakaro autografas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė. 17.15 Senas televizorius.

Nuojautos. 17.45 Mokyklos langas (k.). 18.20 Veidai. Arti toli. 19.00 TV spektaklis

„Kreditoriai“. 20.55 Kuluarai. 21.25 Laiko portretai.

Grafi kės Evos Labutytės kūryba ir visuomeninė veikla.

21.55 Savęs link. „Gimties paslaptis“ (2).

22.35 Pasaulio dokumentika. 23.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Kvarteto muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Kaukė“. Animac.

serialas. 9.40 „Kitas Džimio pasaulis”. 10.05 „Mėlynasis drakonas”. 10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“. 11.00 „Velniūkštė”. 12.00 „San Francisko

raganos I”. 13.00 „Gilmoro merginos“.

Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”. 15.00 „F. T. Budrioji akis”.

Kriminalinis serialas.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7)

18.00 „Vaiperis”. 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Vincentas”. (N-14)

22.30 „F. T. Budrioji akis“ (k.). 23.30 „4400”.

TV6 9.00 Teleparduotuvė. 9.15 „Virtuvės mitų griovėjai“.

Kulinarinis šou. 9.50 „Išlikimas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Pakvaišęs sportas. 21.30 „Beždžionių planeta“.

Nuotykių f. (N-7) 24.00 „Pietų parkas“. (N-7) 0.30 Plikšių juokeliai. (N-14

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.30 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 9.20 Super L.T. (k.). (N-7) 9.50 Gongo Gangas (k.). 10.40 Padėkime augti (k.). 11.10 Ilgai ir laimingai (k.). 12.00 Kas tu toks? (k.). 12.45 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip

tvora“ (k.). 15.30 TV parduotuvė. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai.

17.00 Žinios. Orai. 17.10 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Lietuva tiesiogiai. 19.00 Žinios. Orai.*19.05 Numatoma.

Gongo Gangas. *19.05 Septintosios LKL didžiojo

fi nalo rungtynės: Kauno „Žalgiris”–Vilniaus „Lie-tuvos rytas” (jei reikės). Tiesioginė transliacija iš Kauno. Didžiojoje pertraukoje – Žinios.

*20.00 Numatoma. 20 minučių. Orai.

*20.25 Numatoma. Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Pagaminta Lietuvoje. 22.55 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) 23.55 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 Tegul kalba. 18.15 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.10 Sporto naujienos. 21.15 TV serialas „Einu tavęs

ieškoti”. 22.35 TV serialas „Džokeris”. 23.40 Lietuvos „Laikas”. 23.50 Žmogus ir įstatymas. 0.55 TV serialas „Pėdsakai”. 1.30 Detektyvai. 2.00 Žvaigždėlaivis. 2.15 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam. 8.25 „Aviukas Šonas“. 8.35 „Robotukas“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės. Vokalinės ir orkestrinės muzikos vakaras (k.).

12.00 Veidai. Petras Abukevičius (k.).

12.45 Aktoriaus Antano Žeko 80-osioms gimimo metinėms. „Piršlybos” (k.).

12.35 Brydė. Rašytojas Ignas Šeinius (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 „Gyvasties tikrasis

būdas. Dingusios tėviškės kūrimas“ (k.).

15.15 Kasdienybės aitvarai (k.). 16.00 Tele bim-bam. 16.25 „Aviukas Šonas“. 16.35 „Robotukas“. 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 17.10 Lietuvių dokumentika.

„Neris ir jos krantai. Po 150 metų“ (k.).

18.05 Veidai. Kultūros metraščiai. M.Indriliūno ir B.Krivicko atminimo vakaras. 1990 m.

19.05 Europos kinas. „Kruvinas romanas“. Siaubo nuotykių f. (N-7)

20.40 Vakaro autografas. 21.35 Sporto panorama.

Savaitės apžvalga. 22.00 Kūrybos metas.

Etnografė Onutė Drobelienė.

22.30 Vincas Mykolaitis-Putinas. Eilėraščiai.

23.00 Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 „Dingę“.

TV1 8.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac.

serialas.

9.10 „Kaukė”. 9.40 „Kitas Džimio pasaulis”. 10.05 „Mėlynasis drakonas”.

Animac. serialas. 10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”. 11.00 „Velniūkštė”. 12.00 „San Francisko

raganos I”. 13.00 „Gilmoro merginos”.

Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”. 15.00 „F. T. Budrioji akis”.

Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo

serialas. 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 „Mumija“. Nuotykių f. (N-7)

23.30 „F. T. Budrioji akis” (2) (k.).

0.30 „4400”.

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Kobra 11“. (N-7) 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 Pakvaišęs sportas. 21.30 „Kitapus ringo“.

Romantinė drama. (N-7) 23.50 „Pietų parkas“. (N-14) 0.20 Plikšių juokeliai. (N-14)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.30 Gongo Gangas (k.). 9.20 Super L.T. (k.).

9.50 Šeimų dvikova – „Akro-polio” turnyras (k.).

10.40 Laida „NKTV”. 11.10 Skonio reikalas (k.). 12.00 Ekovizija (k.). 12.45 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Kas tu toks? (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Lietuva tiesiogiai. 19.00 Žinios. Orai. 19.05 „Ilgai ir laimingai“.

TV žaidimas. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.10 Kas tu toks? 24.00 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.10 Tegul kalba. 18.20 TV serialas „Sutuoktuvių

žiedas”. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos

„Laikas”. 21.10 Sporto naujienos. 21.15 TV serialas „Einu tavęs

ieškoti”. 22.25 TV serialas „Džokeris”. 23.40 Lietuvos „Laikas”. 23.50 Gyvenamoji aplinka. 0.55 TV serialas „Pėdsakas”. 1.25 Detektyvai. 2.00 Muzikinis kanalas.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos

akdemija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Nuo... Iki... (k.). 9.55 Neišgalvoti

gyvenimai (k.). 10.25 Tu gali (k.). 12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos

akademija“. 13.30 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 FTB. 20.00 „Pavogta laimė“.

(N-7) 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f.

„Trintukas“ (1996 m., JAV). (N-14)

0.40 „Deksteris“. (N-14) 1.35 „Išrinktieji“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su

Zita Kelmickaite. 12.00 Rusų gatvė. 12.15 Sveikinimų

koncertas (k.). 14.30 Žurnalisto tyrimas

(k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7)

19.45 Žurnalisto tyrimas. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Teisė žinoti. 22.15 Pinigų karta. 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

(N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos (k.). 7.30 „Šaolino vaikai“

(k.). 7.50 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

VIII (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi

(k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis

dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Filmas šeimai.

„Tigrų komanda“ (k.). (N-7)

15.05 Smagiausios akimirkos.

15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Labas vakaras,

mielasis“. 17.10 „Specialusis

dalinys“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis

VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų

šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Veiksmo drama „Mirties taškas – Berlynas“ (2009 m., Vokietija). (N-7)

23.00 Komedija „Geras žmogus Afrikoje“ (k.). (N-7)

0.50 Statybų TV (k.). 1.20 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hana Montana“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Detektyvas

Monkas“. (N-7) 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 11.10 Kodėl? 12.00 Žiūrim, ką turim. 12.40 Juokingiausi

Amerikos vaizdeliai.

13.10 „Futurama“. 13.40 „Bakuganas“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Finas ir Ferbis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Klonas“. 16.40 „Marinela“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Akistata. 20.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“ 20.30 Dar pažiūrėsim... 21.10 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 vakaro žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“.

(N-7) 23.05 „CSI kriminalistai“. 0.05 „Kaulai“. (N-7) 1.05 „Ryklys“. (N-7) 1.55 „Baimės įkaitai“.

(N-14)

Gegužės 25, trečiadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita

Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

G.Cieškaitė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos

akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Abipus sienos (k.). 9.50 Paskutinė diena

mokykloje. „Drąsinkime ateitį“ 2011 m. apdovanojimai (k.).

12.00 Dviračio šou (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos

akademija“. 13.30 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Valanda su Rūta 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f.

„Malibu ekspresas“ (1985 m., JAV). (N-14)

0.40 „Deksteris“. (N-14) 1.40 Sveikatos ABC (k.).

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras

Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Menora. 12.15 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai (k.).

13.45 Teisė žinoti (k.). 14.45 Gamtos kodas (k.). 15.15 „Makleodo

dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso

reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“. Susitinka M.Romerio universiteto ir Klaipėdos universiteto komandos.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.15 Mūsų dienos – kaip

šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Mūsų dienos – kaip

šventė. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Išsiskyrę“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.30 „Šaolino vaikai“

(k.). 7.50 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis

dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Veiksmo f.

„Skraidančių durklų namai“ (k.). (N-7)

15.05 Smagiausios akimirkos.

15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Labas vakaras,

mielasis“. 17.10 „Specialusis

dalinys“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų

mūšis IX. 19.10 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras fi lmas.

Veiksmo f. „Tekenas“(2010 m., JAV, Japonija). (N-14)

23.05 Veiksmo drama „Mirties taškas – Berlynas“ (k.). (N-7)

0.55 Autopilotas. 1.25 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hana Montana“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Detektyvas

Monkas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 11.10 Tik tarp mūsų.

(N-7) 12.00 Gyvenimas yra

gražus. 12.30 Dar pažiūrėsim... 13.10 „Futurama“. 13.40 „Bakuganas“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Finas ir Ferbis“. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Klonas“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Paskutinė

instancija. (N-7) 20.00 „Kas nori nužudyti

Mią?“ 20.30 „Pasmerkti“. (N-7) 21.45 TV3 žinios. 22.00 „Aferistas“. 23.00 „CSI kriminalistai“.

(N-7) 24.00 „Kaulai“. (N-7) 1.00 „Ryklys“. (N-7) 1.50 „Baimės įkaitai“.

(N-14)

Gegužės 26, ketvirtadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Laida 112. 11.03 Forumas. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Sveikata (k.). 16.03 Žalioji banga. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Literatūros akiračiai (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Forumas (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

V.Bogutaitė. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Pinigų karta. „Trintukas“. Akistata. „Bruklino geriausieji“.

„Volkeris, Teksaso reindžeris“. „Malibu ekspresas“. „Pasmerkti “. „Tekenas“.

Gimtasis kraštas 2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)18 TV programa

LTV2 8.00 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė.

Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė.

Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė.

Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Kelias. 9.30 Savęs link. Gimties

paslaptis (k.). 10.15 Mažųjų žvaigždžių

valanda. 11.10 Pinigų karta. 11.45 Kulinarinės kelionės. 12.15 Keliaukim! 12.40 Šventadienio mintys. 13.10 Etnokultūros ratas.

XIX a. tautosakininkas. 13.35 Laiko ženklai. 14.20 Klaipėdos dramos

teatro spektaklis „Mažvydas”.

16.40 „Gyvasties tikrasis būdas. Dingusios tėviškės kūrimas“ (k.).

17.35 „Kambariai be durų“. Aktorė Nijolė Gelžinytė.

18.00 Pasaulio dokumentika. „Išsiskyrę!“ (k.).

19.00 Muzika gyvai. 20.25 Muzikos istorijos.

Opera „Turandot”. 21.00 „Atominis viesulas“.

Trileris. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 V.Kernagis. Kitoks

koncertas. 0.20 Būk artistas.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Sveikatos ABC (k.). 9.05 „Žvėries prigimtis”.

Dok. serialas. 9.35 Spąstai. 10.10 „Laukinė gamta“.

Dok. serialas. 11.10 „Šunys darbininkai”.

Dok. serialas. 11.10 „Gamtos vaikai”. 12.15 Pasivaikščiojimai su

Vytautu Šapranausku. 12.50 „Keisti Blynelio Džeko

nutikimai“. Animac. serialas.

13.15 „Kitas Džimio pasaulis”. Nuotykių serialas.

13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristinos

nutikimai”. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. Humoro serialas. (N-7)

16.00 „Paskutinis jaunavedžių išbandymas”. Realybės šou.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Liežuvautoja”. 18.00 „Čakas”. Serialas. 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. 20.00 „Detektyvė Rizoli” (1). 21.00 „Papūsk man į uodegą“.

Komedija. 22.40 Lietuviško kino

vakaras. „Mažos mūsų nuodėmės“. Drama.

0.10 Sąžinės balsas (k.).

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.05 „Sporto nesėkmės“.

Dok. f. (N-7) 12.00 Virtuvės mitų griovėjai. 12.30 „Gordono Ramzio

virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou.

13.30 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „X mutantai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite – tikėkite,

norite – ne! 19.00 „Iš peties“.

Realybės šou. 20.00 Topmodeliai. 21.00 Juokingiausi Amerikos

namų vaizdeliai. 21.35 UEFA Čempionų lygos

fi nalas. „FC Barcelona”–Mančesterio „United FC”. Tiesioginė transliacija.

23.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

0.10 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“.

1.10 „Pornožvaigždės išpažintis“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 8.00 Teletabiai. 9.00 Griūk negyvas! (N-7) 10.25 Padėkime augti. 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.15 Skonio reikalas. 13.05 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai“ (k.). (N-7)

14.00 Dok. serialas „Mitų griovėjai”.

15.00 „Pora kaip tvora” (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Nauda ūkiui. 16.10 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Žinios. Orai. 19.02 Šeštadienio detektyvas.

„Pagrindinis įtariamasis“. TV serialas. (N-7)

21.00 Reporteris. Orai. 21.30 Gongo Gangas (k.). 22.20 „Greičio svajonė”.

Drama. (N-7) 0.55 „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 Naujienos. 7.00 Top-shop. 7.15 Grok, armonika! 7.50 Animacinis f. 8.00 Gudruolės ir gudruoliai. 8.45 Ganytojo žodis. 9.00 Naujienos. 9.15 Skanėstas. 10.00 Georgijus Grečka. 11.00 Naujienos. 11.20 Gyvenamoji aplinka. 12.25 TV serialas „Kapitonas

Gordejevas”. 14.40 TV serialas „Žiemos

vyšnia”. 19.00 Žiaurūs žaidimai. 20.00 Laikas. 20.15 Žiaurūs žaidimai. 21.05 Žvaigždžių fabrikas. 23.20 Paris Hilton

prožektorius. 0.10 Vaidybinis f. „Minesota”. 1.50 Muzikinis kanalas.

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio

žvaigždės (k.). 12.00 Veidai. Arti toli (k.). 12.45 Laiko portretai (k.). 13.15 Ecce homo. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Gimties

paslaptis (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija

(k.). 17.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora. 17.15 Kaimo akademija. 17.45 Keliaukime po Lietuvą. 18.15 Veidai. Legendos.

Algimantas Raudonikis. 19.05 Gruzijos kino klasika.

„Gyveno strazdas giesmininkas“. Drama. (N-7).

21.00 Meilės apyvoka. Juozo Erlicko kūrinių motyvais.

21.45 Vladas Drėma. „Vilniaus Šv. Jono bažnyčia“.

22.05 Dalia Kutraitė kalbina... Birutę Dambrauskaitę.

22.30 Pasaulio dokumentika. „Išsiskyrę!“

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestro muzikos vakaras.

24.00 Panorama. 0.45 Pinigų karta.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Kaukė”. 9.40 „Džekio Čano

nuotykiai“. 10.05 „Mėlynasis drakonas”. 10.30 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”. Animac. serialas.

11.00 „Velniūkštė”. 12.00 „San Francisko

raganos I”.

13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”. 15.00 „F. T. Budrioji akis”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Vaiperis”. Veiksmo

serialas. (N-7) 19.00 „4400”. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka.

Nusikaltimo motyvai”. (N-7)

21.00 Penktadienio detektyvas. „Tagartas XX. Marionetė“.

22.35 „F. T. Budrioji akis”. 23.35 „4400” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 „Kobra 11“. 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Heraklis. Legendinės

kelionės“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas“. (N-14) 22.00 „Naujasis

Amsterdamas“. Detektyvinė drama. (N-7)

23.00 „Moterų detektyvių klubas“. Kriminalinė drama. (N-7)

24.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas.

1.00 „Slapti studentų žaidimai“. Erotinis f. (S)

1.30 „Pornožvaigždės išpažintis“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 7.40 Reporteris (k.). 8.30 Kas tu toks? (k.). 9.20 Super L.T. (k.).

9.50 Ilgai ir laimingai (k.). 10.40 Pagaminta Lietuvoje

(k.). 11.10 Ekovizija (k.). 12.00 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 12.45 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.30 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora” (k.).

(N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Teletabiai. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! (N-7)) 19.00 Žinios. Orai. 19.05 Šeimų dvikova – „Akro-

polio” turnyras (k.). 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Super L.T. 21.00 Reporteris. Orai. 21.50 Ilgai ir laimingai (k.). 22.40 Vertas kinas. „Gundanti

klasta”. Trileris (N-14) 0.55 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30

Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Susituokime. 15.00 Detektyvai. 15.50 Lauk manęs. 16.55 Tegul kalba. 18.00 TV serialas

„Sutuoktuvių žiedas”. 19.00 TV žaidimas „Stebuklų

laukas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.10 Sporto naujienos. 21.15 Linksmųjų ir išradingųjų

klubas. 0.00 Vaidybinis f. „Pasaka

apie tamsą”. 2.25 Muzikinis kanalas.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos

akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Žvaigždžių duetai

5 (k.). 12.30 „Tazmanija“. 13.00 „Policijos

akademija“. 13.30 „Tomo ir Džerio

nuotykiai“. 14.00 „Drakonų kova Z“. 15.00 „Teresa“. 17.10 „Jausmų miestas“. 17.40 24 valandos. (N-7) 18.45 Žinios. 19.10 Tu gali. 20.45 Veiksmo komedija

„Kaukė“ (1994 m., JAV). (N-7)

22.50 Premjera. Komedija „Ponas Vudkokas“ (2007 m., JAV). (N-7)

0.30 Fantastinis nuotykių f. „Ystviko raganos“ (1987 m., JAV). (N-7)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo

dukterys“ (k.). 10.00 Bėdų turgus (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Talentų ringas (k.). 13.45 Popietė su

Algimantu Čekuoliu (k.).

14.15 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volteris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos

tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.10 Kino apdovanojimų

ceremonija „Sidabrinės gervės“. Tiesioginė transliacija.

22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Kino apdovanojimų

ceremonija „Sidabrinės gervės“.

23.45 „Giminės po 20 metų“ (k.).

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios

akimirkos. 7.30 „Šaolino vaikai“

(k.). 7.50 „Labas vakaras,

mielasis“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis

IX (k.). 10.00 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 10.45 Gimnazistai (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Specialusis

dalinys“ (k.). (N-7) 13.15 Lietuvos komiko

vakaras 2002 (k.). (N-7)

15.05 Smagiausios akimirkos.

15.35 „Šaolino vaikai“. 16.00 „Miesčionys III“. 17.10 „Specialusis

dalinys“. 18.10 Ekstrasensų mūšis

IX. 19.10 Nerealios namų

šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir

kaimo. 20.55 Amerikos

talentai V. 23.45 Kriminalinis

trileris „Skruzdžių karalius“ (2003 m., JAV). (S)

1.55 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Hana Montana“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Detektyvas

Monkas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“.

(N-7) 10.00 „Moterys meluoja

geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys

paklydėlės“. (N-7) 11.10 Tu gali šokti. 13.10 „Futurama“. 13.40 „Bakuganas“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Finas ir Ferbis“. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Klonas“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Komedija

„Sniego šunys“ (2002 m., JAV).

21.10 Veiksmo f. „Dviveidis“ (1997 m., JAV). (N-14)

0.05 Komedija „Karštos sėdynės“ (2007 m., JAV). (N-7)

Gegužės 27, penktadienis

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė. 6.30 Ryto garsai. 10.03 Spaudos puslapiai.

10.31 Sankryža. 11.03 Akiračiai. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Auksinės kolekcijos. 16.03 Gyvoji istorija. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Gyvoji istorija (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Akiračiai (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Jasulaitis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“.

6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“.

7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris“.

7.45 Animac f. „Šiupininis“.

8.10 Animac f. „Kas naujo, Skūbi Dū?“

8.35 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“.

9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai.

Romantinė komedija „Pašėlęs dėl mambo“ (2000 m. JAV). (N-7)

11.50 Fantastinis nuotykių f. „Marsas atakuoja“ (1996 m., JAV). (N-7)

14.00 „Turtuolių privilegijos“.

14.55 „Eva Luna“. 15.54 Nematomi. 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Nuo... Iki... (k.). 17.45 Super KK2. (N-7) 18.40 Kas gali būti

gražiau? 18.45 Žinios. 19.00 Žvaigždžių duetai 5. 22.40 Veiksmo f. „Pinigų

traukinys“ (1995 m., JAV). (N-14)

0.55 Siaubo trileris „Padaras“ (1982 m., JAV). (N-14)

8.15 Krikščionio žodis. 8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Robotukas“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 Ragai ir kanopos

sugrįžta. 10.00 Ryto suktinis su

Zita Kelmickaite. 11.30 Durys atsidaro. 12.15 Sporto panorama. 12.45 Mūsų miesteliai.

Dotnuva. 13.45 Juokis. 15.30 Pasaulio

panorama. 16.00 Žinios (su vertimu

į gestų k.). 16.10 Sveikinimų

koncertas. 18.30 Keliaukime po

Lietuvą. 19.00 Drama „Aš esu“

(1990 m.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 „Žaliojo obuolio“

padėkos koncertas. 23.30 Premjera. Trileris

„Pavojingas fl irtas“ (2006 m., Kanada).

6.30 Televitrina. 7.00 Sveikatos kodas

(k.). 8.00 Gimnazistai (k.). 9.00 Tarp miesto ir

kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi. 11.30 Be recepto (k.). 12.00 Amerikos

talentai V (k.). (N-7) 14.35 Juokis 2003 (k.). 17.00 Filmas šeimai

„Pirato širdis“ (2006 m., Ispanija, Vokietija). (N-7)

18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 21.20 Istorinė kriminalinė

drama „Niujorko gaujos“ (2002 m., JAV, Italija, Vokietija). (N-14)

0.45 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Komedija „Tokia

jau mano dalia“ (2006 m., JAV). (N-7)

12.00 Nuotykių f. „Paskutinis Indianos Džounso žygis“ (1984 m., JAV). (N-7)

14.30 „Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai“.

15.00 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Animac. f.

„Planeta 51“ (2009 m., Ispanija, D.Britanija).

20.50 Nuotykių komedija „Naktis muziejuje“ (2006 m., JAV, D.Britanija). (N-7)

23.00 Drama „Paskutinis Škotijos karalius“ (2006 m., D. Britanija). (N-14)

Gegužės 28, šeštadienis

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 6.00, 7.00, 07.31, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00.

5.05 Su aušra.

5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 6.30 Gamta – visų namai. 7.05 Spaudos apžvalga. 7.30 Ryto garsai. 9.03 Kultūros savaitė. 11.03 Sveikata. 12.10 Sudie, XX amžiau. 13.00 Lietuvos diena. 15.03 Baladės. 16.03 Kaip žmonės gyvena. 16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena.

18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.32 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Šlaitas. 24.00 Nakties programa.

„Kaukė“. „Sniego šunys“. „Skruzdžių karalius“.

„Pavojingas fl irtas“.

Kino apdovanojimų ceremonija „Sidabrinės gervės“.

„Pinigų traukinys“. „Planeta 51“. „Pirato širdis“.

Gimtasis kraštas2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64) 19TV programaLTV2

8.00 Gimtoji žemė. 8.25 Rytas su ... Gražina

Sviderskyte. 9.15 Ecce homo (k.). 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.55 Palaimintasis Jonas

Paulius II kalba Lietuvai. 12.10 Ievos pievos. 12.40 Mūsų miesteliai. Onuškis

(2 d.). 13.30 Būtovės slėpiniai. 14.20 „Aš esu“. Drama. 15.25 Dalia Kutraitė kalbina...

Birutę Dambrauskaitę (k.).

15.50 Lietuvių dokumentika. „Lietuvos valstybinio jaunimo teatro metraš-tis 1965–1975 m.“

17.00 Baigiamasis tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011” vakaras.

18.45 Krašto garbė. 19.40 Meilės apyvoka. Juozo

Erlicko kūrinių motyvais (k.).

20.25 Durys atsidaro. 21.00 „Pavojingas fl irtas“.

Trileris. (N-14) 22.30 Panorama. 22.45 LNOBT spektaklis. Opera

„Karmen”.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Etnos. 9.05 „Žvėries prigimtis”. Dok.

serialas. 10.10 „Laukinė gamta”. Dok.

serialas. 10.35 „Filmuojam. Gyvūnai”

(1). Dok. serialas. 11.10 „Šunys darbininkai“.

Dok. serialas. 12.10 „Dr. Šuo“. 12.40 Kitokie? 12.50 „Keisti Blynelio Džeko

nutikimai”. 13.15 „Kitas Džimio pasaulis”.

Nuotykių serialas. 13.40 „Džekio Čano

nuotykiai”. 14.05 „Senosios Kristinos

nutikimai“. Humoro serialas.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo

teorija”. (N-7) 16.00 „Paskutinis jaunavedžių

išbandymas”. Realybės šou.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k.). 17.00 „Liežuvautoja“. 18.00 „Čakas”. 19.00 „Gailestingumo

ligoninė”. Serialas. (N-7) 20.00 „Detektyvė Rizoli” (2). 21.00 Sekmadienio

Romantika. „Alpių klinika“. Romantinė drama. (N-7)

22.55 Pasivaikščiojimai (k.). 23.25 Retrospektyva.

„Skulptorius Vladas Kančiauskas”.

24.00 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas.

TV6 8.45 Teleparduotuvė. 9.00 Tavo augintinis. 9.30 Vienam gale kablys. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.00 Gordono Ramzio

virtuvės košmarai. 12.00 Mados reidas. 12.30 Topmodeliai. 13.30 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 „Iš peties“. Realybės

šou. 16.00 „X mutantai“.

Fantastinis nuotykių serialas.

17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite– tikėkite, norite –

ne. 19.00 „Formulės-1” pasaulio

čempionato Didžiojo Monako prizo lenktynės. Vaizdo įrašas.

21.30 „Šeimos bičas“. Animac. serialas.

22.00 „Ryklys“. Kriminalinė drama. (N-7)

23.00 „Moterų detektyvių klubas“. Kriminalinė drama. (N-14)

24.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“.

1.00 „Pornožvaigždės išpažintis“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Dok. serialas „Grobuo-

nys”. „Nepasislėpsi”. 10.30 Laida „NKTV”. 11.00 Girių takais. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno

instinktas”. „Nagai”. (N-7) 13.00 TV serialas „Pagrindinis

įtariamasis“ (k.). (N-7) 15.00 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.10 Griūk negyvas! 19.00 Skonio reikalas. 20.00 Žinios. Orai. 20.10 Kas tu toks? (k.). 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.10 Serialas „MAD MEN.

Reklamos vilkai”. (N-7) 23.10 „Du karaliai“. Laida apie

sportinį pokerį. 0.20 „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Naujienos. 7.10 Top-shop. 7.25 Laida kariams. 7.55 Noriu žinoti. 8.15 Sveikata. 9.00 Naujienos. 9.20 Padriki užrašai. 9.35 Kol visi namie. 10.30 Fazenda. 11.00 Naujienos. 11.15 Animacinis f. 11.25 Vaidybinis f.

„Pamestinukė”. 13.05 Vaidybinis f. „Dėl

šeiminių aplinkybių”. 16.05 Didelis skirtumas. 17.15 Kristina Orbakaitė.

Motinos duktė. 18.35 Kristinos Orbakaitės

koncertas. 20.00 Laikas. 21.15 Animacijos asmenybės. 22.00 Yesterday live. 23.00 Vaidybinis f. „Atsiduosiu

į geras rankas”. 1.10 Muzikinis kanalas.

6.25 Animac. f. „Muča Luča“.

6.50 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“.

7.15 „Mažieji Tomas ir Džeris II“.

7.40 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo Skūbi

Dū?“ 8.35 „Benas Tenas prieš

ateivius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Nuotykių komedija „Šaunioji beždžionė“ (2004 m., JAV).

11.55 Komedija „Tai bent mamytė!“ (2008 m., JAV). (N-7)

13.50 „Turtuolių privilegijos“.

14.55 „Eva Luna“. 15.55 Sveikas pienas. 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Teleloto. 18.45 Žinios. 19.00 Savaitės įvykių

TOP 5. 19.30 Mano svajonė.

Speciali laida Vaikų gynimo dienai.

21.30 Nuotykių f. „Hunas Atila“ (2000 m., JAV, Lietuva). (N-7)

1.05 Veiksmo f. „Skersvėjis“ (1991 m., JAV). (N-7)

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Kurmis ir...“ 9.10 „Robotukas“. 9.35 „Ragai ir kanopos

sugrįžta“. 10.00 Gustavo

enciklopedija. 10.30 Talentų ringas. 12.30 Pulsas. 13.00 Alta Maremos

virtuvė. 13.30 „Užrašai apie

Šerloką Holmsą“. 15.30 Šventadienio

mintys. 16.00 Žinios (su vertimu

į gestų k.). 16.15 Gamtos kodas. 16.50 Pradėk nuo savęs. 17.20 Septynios Kauno

dienos. 18.00 Popietė su

Algimantu Čekuoliu. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Romantinė

komedija „Nes aš taip pasakiau“.

23.15 Elito kinas. Premjera. Komedija „12.08 į rytus nuo Bukarešto“ (2006 m., Rumunija).

6.30 Televitrina. 7.00 „Žaibiški tyrimai“. 8.00 Nesėsi – nepjausi

(k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 Fenomenas (k.). 13.45 Sveikinimų

koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654).

16.15 Smagiausios akimirkos.

16.50 Atvirai su žvaigžde (k.).

17.50 „Gelbėtojai 112“. (N-7)

18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7)

20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 21.00 Melodrama

„Svajonių viešbutis: Maldyvai“ (2011 m., Vokietija). (N-7)

22.50 Veiksmo f. „Tekenas“ (k.). (N-14)

0.40 Bamba. (S)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Raganosio

mokykla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Muzikinis f.

„Žvaigždžių liga“ (2010 m., JAV).

11.40 Fantastinis veiksmo f. „Ugnis ir ledas“ (2008 m., JAV).

13.20 Romantinė komedija „Mano geriausias meilužis“ (2005 m., JAV).

15.30 „Choras“. 16.30 Nuodėmių

dešimtukas 17.10 Tik tarp mūsų. 18.00 Skubi pagalba 112. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės

komentarai. 19.30 Tu gali šokti. 21.30 Kriminalinis trileris

„Karo dievas“ (2005 m., JAV, Prancūzija). (N-14)

23.35 Drama „Skandalo užrašai“ (2007 m., JAV). (N-14)

Gegužės 29, sekmadienis

5.05 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Rytas su muzika. 8.03 Ryto garsų savaitė. 9.03 Mes, moterys (k.). 10.03 Tetos Betos viktorina.

11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. 13.51 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai!

19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. 20.34 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis

(k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika.

A.Dainavičius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

„Nes aš taip pasakiau“. „Hunas Ati la“. „Karo dievas“. Statybų TV.

BTVAntradienis, gegužės 24 d.

21.00 val. GERAS FILMAS „Geras žmogus Afrikoje“. JAV, Pietų Afrika, 1994 m. Rež. Bruce Beresford (N-7).

Vaidina: Colin Friels, Sean Connery, John Lithgow, Diana Rigg, Louis Gossett Jr., Joanne Whalley, Sarah Jane Fenton.

Sąmojinga ir ironiška istorija nukelia mus į Juodąjį žemyną bei intriguojančius britų ir Afrikos politikų žaidimo koridorius. Jau trejus metus arogantiškas alkoholikas Morgan’as Leafy’as dirba vienos paskutinių britų kolonijų Aukščiausioje taryboje, tačiau su Juoduoju žemynu jį sieja tik meilė vietinei gražuolei. Neseniai paskirtas ambicingas tarybos narys Arthur’as Fanshawe’as sie-kia tik vieno – užsitarnauti paaukštinimą ir kuo greičiau dingti iš Afrikos. Kokia velniava užvirs, kai tuo pat metu artės koloni-jos prezidento rinkimai ir bus rasti didžiuliai naftos telkiniai, o Morgan’o meilužė bus užtikta sprunkanti iš Aukščiausios tary-bos pastato, gali nuspėti tik Dievas... Ironijos dozė žemėlapyje niekada neegzistavusioje Ninjanoje garantuota.

BTVTrečiadienis, gegužės 25 d.

21.00 val. Veiksmo drama „Mirties taškas – Berlynas“. Vokietija, 2009 m. Rež. Th omas Jauch (N-7).

Vaidina: Peter Haber, Maximilian von Pufendorf, Hannes Ja-enicke, Bernadette Heerwagen, Devid Strielsow.

Keleivinis lėktuvas su devyniasdešimčia keleivių patenka į oro srovių susidūrimo tašką ir tampa nevaldomas. Laineriui didžiuliu greičiu skrendant virš Vokietijos apskaičiuojamas tikslus lėktuvo kritimo taškas – Berlyno centras. Ar gali kas nors užkirsti ke-

lią katastrofai? Prasideda lenktynės su laiku ir žmogiškumu. Ar tikrai nėra kitos išeities ir lėktuvas, skraidinantis niekuo dėtus keleivius, bus numuštas karinių oro pajėgų?

TV6Ketvirtadienis, gegužės 26 d.

21.30 val. Nuotykių fi lmas „Beždžionių planeta“. JAV, 2001 m. Rež. Tim Burton (N-7).

Vaidina: Mark Wahlberg, Tim Roth, Helena Bonham Carter, Paul Giamatti, Estella Warren.

2029-ieji. Astronautas Leo Devidsonas išskrenda į kosmo-są. Jis tikisi, kad greitai grįš namo ir kad jo kasdienė užduotis netruks ilgiau nei paprastai. Tačiau netikėtai Leo laivas nu-krinta nežinomoje planetoje, kurią valdo... beždžionės. As-tronautą sučiumpa vergų pirkliai. Jis patenka į labai įtakingo senatoriaus namus. Jo dukra – šimpanzė Ari – garsi kovotoja dėl žmonių teisių. Ji padeda Leo ir dar keliems vergams pa-bėgti. Sukilėliai keliauja į „Šventąją žemę“ ir randa kadaise nukritusio kosminio laivo liekanas...

TV3Penktadienis, gegužės 27 d.

21.10 val. Veiksmo filmas „Dviveidis“. JAV, 1997 m. Rež. John Woo (N-14).

Vaidina: John Travolta, Nicolas Cage, Joan Allen.

Garsaus režisieriaus Džono Vu („Neįmanoma misija II“) fi lme Nikolas Keidžas ir Džonas Travolta vaidina du mirtinus priešus – nusikaltėlį Kastorą Trojų ir detektyvą Šoną Arčerį. Kovos su terorizmu būrio vadui pavyksta atkeršyti už nužudytą

sūnelį – žudikas Kastoras Trojus miršta, o jo brolis atsiduria už grotų. Tačiau netrukus detektyvas Š.Arčeris sužino, kad nusi-kaltėliai viename Niujorko pastatų spėjo paslėpti bombą. Kur ji, žino tik Kastoro brolis. Staiga mokslininkai pasiūlo Š.Arčeriui neįtikėtiną dalyką. Pasirodo, jo mirtinas priešas nežuvo, o yra komos būsenos. Mokslininkai siūlo jo veidą uždėti detekty-vui, kad šis apsimestų Kastoru ir sužinotų viską, ko jam reikia. Eksperimentas pavyksta, tačiau įvykiai pakrypsta nenumatyta linkme. Netikėtai atsigavęs Kastoras priverčia mokslininkus uždėti jam Š.Arčerio veidą.

TV3Šeštadienis, gegužės 28 d.

23.00 val. Drama „Paskutinis Škotijos karalius“. Didžioji Britanija. 2006 m. Rež. Kevin Macdonald (N-14).

Vaidina: Forest Whitaker, James McAvoy, Kerry Washington, Gillian Anderson, Simon McBurney.

Jaunas, vilčių kupinas gydytojas Nikas Geriganas palieka gim-tąją Škotiją ir kartu su kolege Sara Merit entuziastingai išvyks-ta į Ugandą dalyvauti medikų misijoje. Niko optimizmą ypač stiprina pompastiškos naujo Ugandos vadovo Idi Amino kal-bos, tad gydytojas įsitikinęs, kad krašto laukia šviesi ateitis. Kai Idi Aminas netikėtai pakliūva į automobilio avariją, jo padėjė-jai iškviečia Niką jo gydyti. Sužavėtas Niko elgesiu kritiškomis aplinkybėmis, šalies vadovas pasiūlo jam tapti asmeniniu gydy-toju. Jaunasis gydytojas pakliūva į prabangos kupiną prezidento aplinką ir džiaugiasi tapęs artimu šalies vadovo draugu. Tačiau staiga Nikas pamato kitą tikrovės pusę: visą šalį yra sukaustęs neregėtas Idi Amino žiaurumas. Jį patiria net ir patys artimiau-si. Nikas bando pabėgti iš Afrikos, kol dar gyvas. Tačiau ar įma-noma pabėgti nuo galingojo Ugandos kraugerio?

Gimtasis kraštas 2011 m. gegužės 20–27 d., Nr. 20 (64)20 Lietuva per savaitę

Panerių memoriale buvo surengta Lietuvos vietinės rinktinės karių savanorių, prieš 67-erius metus sušaudytų Aukštuosiuo-se Paneriuose, pagerbimo ceremonija. Lietuvos vietinė rinktinė buvo karinė organizacija Lietuvos valstybei atkurti ginkluota jėga. Ji buvo pradėta formuoti, kai 1944 m. vasario 16 d. rinktinės vadas generolas Povilas Plechavičius per radiją kreipėsi į Lietuvos jaunimą ir paragino stoti į rinktinę bei kovoti už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

Iškilmės Panerių memoriale

Sekmadienio vakarą Vilniuje, Taikomosios dailės muzieju-je, prasidėjo 47-asis tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris 2011“. Penkiolika dienų truksiantis festivalis šįmet daugiau dėmesio žada skirti ne tik eilėraščių skaitymui ir klausymui, bet ir pokalbiams apie poeziją.

Ruoniukai turi vardus

Ati dengtas paminklas

Rems „Eurobasket 2011“

Pakilo poezijos paukštė

Lietuvos atstovė „Eurovizijos“ dainų konkurse Evelina Sašenko su balade „C‘est ma vie“ („Tai mano gyvenimas“) užėmė 19 vietą. Konkurso laurus pelnė Azerbaidžano due-tas Ell/Nikki.

Lietuva – devyniolikta

Savaitgalio orai

Šeštadienį vietomis trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas nepastovios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 8–13, dieną – 21–26, pajūryje 16–19 laipsnių šilumos. Sekmadienį dieną kai kur trumpai palis. Vėjas pietinių krypčių, 4–9 m/s. Tempera-tūra naktį – 7–12, dieną – 22–27, pajūryje 17–20 laipsnių šilumos. Savaitgalį sulaukę lietaus, žinoma, pirmiausia apsidžiaugs ūkininkai. Juk sakoma, kad pavasario lietus visus metus maitina.

Tarptautinė muziejų diena (gegužės 18-oji) Jūrų muzie-juje tradiciškai pažymima Vardynų švente. Smagioje ir nuo-taikingoje šventėje vardus gavo du ruoniukai. Jiems suteikti Druskiaus ir Botnio vardai.

Dieną: +21 +26°

Naktį : +8 +13°

Šeštadienį Sekmadienį

Dieną: +22 +27°

Naktį : +7 +12°

Pilnati s. Saulė teka 5.05, leidžiasi 21.27.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Pavelo Kulikovo nuotrauka

Praeitą ketvirtadienį sostinės Žvėryno mikrorajone atideng-tas paminklas vienam iškiliausių ir originaliausių XIX a. pa-baigos ir XX a. pradžios rusų poetų Konstantinui Balmontui. Poetas simbolistas, rašęs rusų kalba, yra žinomas kaip lietuvių mitologijos, tautosakos ir istorijos interpretacijų kūrėjas.

Ofi cialia 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato („Eurobasket 2011“) ir pagrindine Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmėja tapo UAB „Italiana LT“.

Bendradarbiavimo sutartį prieš savaitę pasirašė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas ir UAB „Italiana LT“ valdybos pirmininkė Rosita Jakutienė.

UAB „Italiana LT“ pristatė išskirtinę naujovę – specialiai Europos vyrų krepšinio čempionatui sukurtą putojančio vyno seriją „Italiana Prestige Limited edition“.

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos