Gerosios patirties leidinys

Kaitą sKelbia gamtos moKslai

ProjeKto „Ugdymo tUrinio iKt PagrindU Kūrimas ir diegimas

remiantis integrUoto gamtos moKslų KUrso 5–6 Klasės moKiniams

PavyzdžiU“ KonsUltantų geroji Patirtis

Leidinį sudarė:

Saulė Vingelienė, projekto „Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasės mokiniams pavyzdžiu“ ekspertų grupės veiklos vadovė;

alyda daulenSkienė, projekto „Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasės mokiniams pavyzdžiu“ ekspertė;

PoVilaS leonaVičiuS, projekto „Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasės mokiniams pavyzdžiu“ ekspertų grupės vadovas.

Leidinyje panaudota projekto „Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasės mokiniams pavyzdžiu“ mokytojų konsultantų: irmanto adomaičio, aukSėS BaušytėS, ValdoS BikutėS, loretoS geležeVičiūtėS, aStoS JarušeVičienėS, editoS kazlauSkienėS, daiVoS keršienėS, VirginiJoS kizienėS, redutėS klimašauSkienėS, SelVinoS PečiulienėS, tatJana radzeVičienėS, egidiJauS Stonio, SauliauS atalo Valčiuko, danutėS Voitiuk, irenoS zuBaVičienėS medžiaga.

Kalbos redaktorė Vilma BalSytė

2007, Švietimo plėtotės centras

�

Audronė ŠuminienėŠMM Bendrojo ugdymo departamento pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja, projekto valdymo grupės pirmininkė

Pastaraisiais metais gerėja mokyklų aprūpinimas IKT priemonėmis. Sparčiai plėtojamos IKT vis aktyviau veržiasi į nacionalinį ugdymo turinį ir keičia mokymąsi. Lietuvoje vykdoma vis daugiau įvairių projektų, kuriuose bandoma susieti IKT ir įvairius mokomuosius dalykus. Daugelyje mokyklų rastume daug įdomių pavyzdžių, kaip IKT naudojama pamokose, kaip tai veikia mokymosi metodus.

Pavienės projektų idėjos, mokyklų iniciatyva susieti mokomuosius dalykus ir IKT negyvuoja ilgai, nes tai nėra sisteminiai nacionalinio ugdymo turinio pokyčiai. Mokytojams trūksta metodinės medžiagos, patirties, sėkmės pavyzdžių, padedančių sėkmingai integruoti IKT į ugdymo turinį.

ESF projekto Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas, remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasės mokiniams pavyzdžiu rezultatai labai svarbūs nacionaliniam turiniui, nes remiantis šiuo projektu turėtų būti kuriami nacionaliniai dokumentai, kurie padėtų spręsti elektroninio ugdymo turinio kūrimo ir diegimo klausimus, elektroninio turinio autorinių teisių klausimus.

Projekto vykdytojų parengta metodinė medžiaga, idėjos prisidės prie mokymosi kaitos, nes virtuali mokymosi aplinka, nauja mokymosi aplinka sudaro galimybes į mokymosi procesą aktyviau įtraukti mokinius, kad jiems mokytis būtų įdomiau. Mokinys iš aktyvaus klausytojo pamokoje tampa aktyviu veikėju, o veikdamas jis mokosi. IKT sudaro galimybes padidinti mokymosi efektyvumą, ugdo mokinių savarankiškumą, skatina juos ieškoti, atrasti ir patirti pažinimo džiaugsmą. Taip pat galima naudotis mokytojų sudarytais pamokų planais, tad IKT sudaro galimybes nuosekliau diferencijuoti ir individualizuoti mokymąsi, padeda racionaliai suskirstyti pamokos laiką ir IKT derinti su mokymosi metodais, skatinančiais gyvą tarpusavio bendradarbiavimą. Vykdomas projektas padėjo išsiaiškinti ir silpnąsias IKT naudojimo ugdymo procese puses.

Manau, kad parengta metodinė medžiaga paskatins mokytojus, dėstančius integruotą gamtos mokslų kursą, kurti ir ieškoti naujovių ugdymo procese, padės jiems rengtis pamokoms ir prisidės prie naujų idėjų įgyvendinimo.

Projekto vykdymo metu sukaupta IKT naudojimo integruotame gamtos mokslų kurse patirtis, manau, bus sėkmingai taikoma plėtojant ir diegiant IKT pagrindu kuriamą kitų bendrojo lavinimo dalykų ugdymo turinį.

Dr. Pranas GudynasŠvietimo plėtotės centro direktorius, projekto valdymo grupės narys

Šiuolaikinio pagrindinio ugdymo jau nebegalima įsivaizduoti be kompiuterių ir informacinių komunikacinių technologijų, kurios palaipsniui tampa ne tik svarbia ugdymo turinio dalimi, bet ir būtina mokymo ir mokymosi aplinkos kūrimo priemone. Lietuvoje dar trūksta patyrimo, kaip taikant visas moderniųjų technologijų teikiamas galimybes rengti kompiuterines mokymo priemones ir kaip efektyviai naudoti ugdymo turinį IKT pagrindu praktiniame mokytojo darbe. Švietimo plėtotės centras ėmėsi vykdyti bandomąjį projektą parengti ir diegti integruotą gamtos mokslų kursą IKT pagrindu, kad remiantis sukaupta patirtimi galima būtų kurti kitų sričių elektroninį ugdymo turinį. Esame nuoširdžiai dėkingi gausiems mūsų talkininkams, įstaigoms ir mokytojams, padedantiems mums vykdyti šį inovacinį projektą.

�

Dr. Vaino BrazdeikisŠvietimo informacinių technologijų centro direktorius, projekto valdymo grupės narys

Projekto metu sukurtas įrankis leidžia mokytojui pačiam konstruoti savo pamokas, pateikiant mokiniams vaizdžių demonstracijų, laboratorinių darbų. Tai mokytojui turėtų būti paprasta: naudodamasis interneto naršykle jis atveria tinklalapį ir to jau pakanka pradėti darbą naujojoje aplinkoje. Be to, parengta medžiaga yra gana universali: mokytojas gali naudoti ją ne tik specializuotoje aplinkoje, bet ir sudaryti kitiems dokumentams, pavyzdžiui, pateiktims. Sukurta priemonė gali paskatinti mokinius eksperimentuoti su „gražiais žaisliukais“, kartais tiesiog leisti paplepėti, tarpusavyje išsiaiškinti kylančius klausimus. Tad parengtas gana plačiai taikytinas įrankis, kuris, tikimasi, patiks ir mokytojams, ir mokiniams – ir vieni, ir kiti kūrybingai juo naudosis.

Žinoma, svarbu, kad ši priemonė prigytų. Būtina sukurtą medžiagą aprašyti taip, kad ir kitų dalykų pedagogai, kūrėjai galėtų naudotis ateityje. Taigi klausimas Jums: ar tai tinka šiandien? Ar sieksime šio įrankio proveržiu sukurti naujų produktų mokykloms?

Ona Vaščenkienė Projekto vadovė

Sėkmingas naujų mokymo ir mokymosi priemonių taikymas ir mokinių motyvacija, jų domėjimasis dalyku ir pasiekimai labiausiai priklauso nuo mokytojo. Šio projekto rezultatai – reikšmingas žingsnis sėkmingo informacinių komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese link. Kadangi projekte dalyvavo geriausi trisdešimties Lietuvos mokyklų biologijos, chemijos ir fizikos mokytojai, tai užtikrina, kad sukurti produktai atitinka mokytojų ir mokinių poreikius ir neabejotinai bus naudojami šalies mokyklose.

5

TURINYS

ĮVADAS......................................................................................................................... 8

GAMTOS TYRIMAI................................................................................................. 28

Masės, tūrio matavimas. Pamokos planas. Egidijus Stonys ............................... 29

Matavimas. Vertinamoji užduotis. Egidijus Stonys ............................................ �0

ORGANIZMŲ SANDARA IR FUNKCIJOS.......................................................... 33

Tavo kūnas auga ir keičiasi. Demonstracinė medžiaga. Egidijus Stonys ........... ��

Maisto medžiagos. Demonstracinė medžiaga. Egidijus Stonys ......................... ��

Maisto kelias. Maistas – energijos šaltinis. Demonstracinė medžiaga.

Asta Jaruševičienė ............................................................................................... 35

Organizmų mityba. Vertinamoji užduotis. Selvina Pečiulienė ........................... �7

Žmogus. Vertinamoji užduotis. Selvina Pečiulienė ............................................ ��

Augalas. Vertinamoji užduotis. Daiva Keršienė ................................................ 45

ORGANIZMAS IR APLINKA. BIOSFERA IR ŽMOGUS.................................. 46

Ląstelė. Vertinamoji užduotis. Egidijus Stonys .................................................. �7

Kas kuo minta? Pamokos planas. Valda Bikutė .................................................. �8

Kas kuo minta? Atsiskaitymo lapas .................................................................... 50

Samanų rinkimas. Praktikos darbas. Egidijus Stonys ......................................... 53

Šviesos spindulių gaudytojai. Demonstracinė medžiaga. Danutė Voitiuk .......... 53

Miško stuburiniai. Demonstracinė medžiaga. Danutė Voitiuk ........................... 53

Trąšos iš atliekų. Pamokos planas. Egidijus Stonys ........................................... 54

Trąšos iš atliekų. Vertinamoji užduotis. Egidijus Stonys ................................... 56

Aplinkos patarimai namams: „Tavo namai – tavo planeta“

(aplinkosauga). Demonstracinė medžiaga. Egidijus Stonys ............................... 57

MEDŽIAGŲ SUDĖTIES IR SAVYBIŲ PAŽINIMAS........................................... 58

Atomai ir molekulės. Pamokos planas. Auksė Baušytė ...................................... 59

Medžiagų būsenos. Pamokos planas. Loreta Geleževičiūtė ............................... 60

6

Medžiagų būsenos. Pamokos planas. Irena Zubavičienė .................................... 61

Medžiagų būsenos. Pamokos planas. Valda Bikutė ............................................ 63

Medžiagų būsenos. Atsiskaitymo lapas .............................................................. 65

Kaitinamos dalelės įgyja energijos. Pamokos planas.

Reda Klimašauskienė, Edita Kazlauskienė ......................................................... 68

Kaitinamos dalelės įgyja energijos. Vertinamoji užduotis.

Reda Klimašauskienė, Edita Kazlauskienė ......................................................... 70

Medžiagų sandara. Vertinamoji užduotis. Egidijus Stonys ................................. 72

Medžiagos. Vertinamoji užduotis. Selvina Pečiulienė ........................................ 7�

Rūgštys ir šarmai. Pamokos planas. Valda Bikutė .............................................. 75

Rūgštys ir šarmai. Atsiskaitymo lapas ................................................................ 78

MEDŽIAGŲ KITIMAI............................................................................................. 81

Cheminiai kitimai. Rūdijimas. Pamokos planas. Auksė Baušytė ....................... 82

SVARBIAUSIŲ MEDŽIAGŲ PAŽINIMAS IR NAUDOJIMAS.......................... 83

Oras – dujų mišinys. Pamokos planas. Irena Zubavičienė ................................. 8�

Vandens būsenos. Pamokos planas. Daiva Keršienė .......................................... 86

Vandens būsenos. Pamokos užduotys. Auksė Baušytė ....................................... 87

Pigus ar brangus geriamasis vanduo. Pamokos planas. Daiva Keršienė ........... 88

JUDĖJIMO IR JĖGŲ PAŽINIMAS........................................................................ 89

Greitis. Pamokos planas. Irena Zubavičienė ....................................................... 90

Jėgos ir judėjimas (apibendrinamoji pamoka). Pamokos planas,

demonstracinė medžiaga. Daiva Keršienė .......................................................... 92

Jėgos ir judėjimas. Vertinamoji užduotis. Daiva Keršienė ................................. 9�

Jėgos ir judėjimas. Vertinamoji užduotis. Selvina Pečiulienė............................. 95

ENERGIJOS IR FIZIKINIŲ PROCESŲ PAŽINIMAS........................................ 97

Šviesos šaltiniai. Pamokos planas. Virginija Kizienė ......................................... 98

Šiluma. Vertinamoji užduotis. Selvina Pečiulienė .............................................. 99

Spalvotas pasaulis. Pamokos planas. Irena Zubavičienė .................................. 101

7

Lęšiai. Pamokos planas. Redutė Klimašauskienė ............................................. 103

Lęšiai. Vertinamoji užduotis. Redutė Klimašauskienė ..................................... 104

Nauji energijos šaltiniai. Demonstracinė medžiaga. Saulius Atalas Valčiukas. 104

ŽEMĖS IR VISATOS PAŽINIMAS...................................................................... 105

Saulės sistema. Pamokos planas. Mokytoja Auksė Baušytė ............................. 106

Saulės sistema. Vertinamoji užduotis. Redutė Klimašauskienė ........................ 108

Astronomijos pagrindai. Vertinamoji užduotis. Egidijus Stonys ...................... 109

8

Įvadasapie projektą

Projektas skirtasBPD 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“2.4 priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“1 veiklos sričiai „Kokybės užtikrinimo sistemos plėtra“ įgyvendinti.

Projekto tikslaiParengti ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimo bei diegimo dokumentus, kurie įgalintų suderinti įvairių institucijų veiksmus ir taip užtikrintų efektyvesnį lėšų, skiriamų taikyti IKT ugdymo procese, panaudojimą.Parengti ir diegti integruotą gamtos mokslų kursą IKT pagrindu 5–6 klasėms.Apmokyti gamtos mokslų mokytojus naudoti IKT ugdymo procese, remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasėms pavyzdžiu.

Projektas padės spręsti šias problemasLietuvos mokinių susidomėjimas gamtos mokslais mažėja.Trūksta IKT paremtos patrauklios, realias gyvenimiškas problemas spręsti padedančios gamtos mokslų mokymo ir mokymosi medžiagos.Mokytojams trūksta kompetencijos veiksmingai taikyti IKT ugdymo procese.Lietuvoje trūksta sistemingą ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimą ir diegimą reglamentuojančių dokumentų bei rekomendacijų.

Projekto veiklosTyrimai.Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimo ir diegimo rekomendacijų bei dokumentų paketo parengimas.Integruoto gamtos mokslų kurso IKT pagrindu 5–6 klasei parengimas.Ugdymo turinio IKT pagrindu konsultantų mokymas ir kurso išbandymas konsultantų mokyklose.Viešinimas.Viešieji pirkimai.Projekto veiklos stebėsena, auditas.

Projekto rezultatai Integruotas gamtos mokslų kursas IKT pagrindu 5–6 klasėms ir metodinės jo taikymo rekomendacijos pasieks visas šalies bendrojo lavinimo mokyklas. Parengti konsultantai (po 3 iš kiekvienos apskrities) konsultuos mokytojus, kaip veiksmingai taikyti šį kursą mokant 5–6 klasių mokinius, skleis gerąją patirtį. Gamtos mokslų mokytojai tikslingai taikys IKT ir kitus modernius mokomuosius metodus įvairiuose ugdymo kontekstuose, pagerės mokytojų darbo kokybė. Patrauklus, IKT grįstas gamtos mokslų kursas ir tinkamai organizuotas ugdymo procesas didins mokinių mokymosi motyvaciją ir domėjimąsi gamtos mokslais, plėtos jų informacinius ir komunikacinius, mokymosi ir kitus bendruosius gebėjimus bei kompetencijas. Rekomendacijų ir dokumentų paketas skatins kitų mokomųjų dalykų ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimą ir diegimą, padės efektyviai naudoti šiems produktams skiriamas lėšas.

Projekto įgyvendinimasĮgyvendinti projektą buvo suburta patyrusių kurso rengėjų grupė: mokytojos Romualda

Baršauskienė, Loreta Geleževičiūtė, Danguolė Gižienė, Ramutė Karpovičienė, Tatjana Radzevičienė, Genovaitė Vitalienė. Rengėjų grupei buvo iškeltas tikslas: sukurti 5–6 klasėms skirto integruoto gamtos mokslų kurso IKT pagrindu mokymo(si) objektus, kurie atitiktų Bendrųjų programų reikalavimus.

•

••

••

••

1.2.

3.4.

5.6.7.

•

•

•

•

9

Kartu su leidykla „Šviesa” rengėjų grupė sukūrė ir parengė daugiau kaip 1500 mokymo(si) objektų (toliau MO), kurie skelbiami tinklalapyje: http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/. Šiame tinklalapyje rengėjų paruošti MO yra prieinami visų Lietuvos mokyklų mokiniams ir mokytojams. Rengėjai sukūrė šių tipų MO:

Žodyną, kuriame aiškinama 500 svarbių gamtos mokslų sąvokų. Dauguma paaiškinimų iliustruoti paveikslėliais, schemomis, nuotraukomis.Enciklopediją, kurioje 500 MO praplečiami sąvokų paaiškinimai, pateikiami įdomūs gamtos reiškinių ir objektų aprašymai.Demonstracijų, skirtų parodyti kūnų vidinei sandarai, kitimams, judėjimui, paaiškinti gyvosios ir negyvosios gamtos reiškiniams. Šie 120 MO iliustruoti aktyviomis schemomis, piešiniais, vaizdo medžiaga.Laboratorinių darbų, kuriuos sudaro 40 virtualių bandymų ir stebėjimų. Juos atlikę mokiniai geriau supras gamtos reiškinius, išmoks tyrinėti gamtą. Mokiniai su šiais MO galės dirbti savarankiškai ar mokytojo padedami. Mokytojas galės derinti virtualius bandymus ir stebėjimus su realiais.Testų, kuriuose pateikiama daugiau kaip 500 įvairaus lygio klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais, dėlionių, kryžiažodžių ir kitokių vertinamųjų užduočių. Galimi trys testų panaudojimo būdai: mokiniai gali patys susidaryti testą savo žinioms patikrinti, mokytojas gali sudaryti testą mokiniams įsivertinti arba kontroliniam darbui.

Kiekvienas MO yra susietas su atnaujintose Bendrosiose programose (Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų projektai, 2007, www.pedagogika/naujienos.lt) numatomais 5–6 klasių mokinių gamtos mokslų pasiekimais. Kai kuriuos iš šių MO mokytojai galės pritaikyti ir aukštesnėse klasėse mokydami biologijos, chemijos ar fizikos.

Taip pat rengėjų grupė parengė pamokų planų pavyzdžių, įvairių pateikčių bei integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasėms mokymo metodines rekomendacijas ir medžiagą mokytojų konsultantų mokymams. Vedė seminarus, kuriuose supažindino konsultantus su rengiamais MO ir jų taikymo pamokose galimybėmis.

Projekto pradžioje konkurso būdu buvo atrinkta 30 gamtos mokslų mokytojų grupė (po 3 iš kiekvienos apskrities). Atrenkant konsultantus buvo atsižvelgta į jų kvalifikaciją, IKT gebėjimus, mokyklos galimybes. Konsultantams buvo suorganizuoti penki seminarai, kurių metu jie įgijo IKT metodų taikymo ugdymo srityje patirties bei suaugusiųjų mokymo, pedagoginio konsultavimo įgūdžių, mokėsi dirbti virtualioje mokymosi aplinkoje. Mokytojai konsultantai nuolat bendradarbiavo su kurso rengėjais – dalijosi patirtimi, aiškinosi kurso trūkumus ir siūlė, kaip jį patobulinti.

Prasidėjus projektui mokyklų, kuriose dirba konsultantai, gamtos mokslų kabinetams buvo skirta stacionarių kompiuterių, kiekvienas konsultantas gavo po nešiojamąjį kompiuterį ir daugialypės terpės projektorių.

Ateityje konsultantai ves sklaidos seminarus 5–6 klasių gamtos mokslų mokytojams ir padės jiems gamtos mokslų kursą IKT pagrindu taikyti ugdymo procese. Šiuo leidiniu konsultantai nori pasidalinti patirtimi, įgyta įgyvendinant projektą.

•

•

•

•

•

Dėmesio: Gerosios patirties leidinyje minimas pateiktis ir patį leidinį elektroniniu formatu galima parsi-siųsti iš svetainės http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/ skyrelio Mokytojo biblioteka.

10

Projekto konsultantai:

Alytaus apskritisStasė Nedzinskienė, Alytaus Panemunės vidurinė mokykla Tatjana Radzevičienė, Lazdijų rajono Šeštokų vidurinė mokyklaAlgis Ragelis, Lazdijų rajono Veisiejų vidurinė mokykla

Kauno apskritisRima Baltrušaitienė, Kauno Kazio Griniaus pagrindinė mokyklaAušra Gutauskaitė, Kauno Julijanavos vidurinė mokyklaAsta Jaruševičienė, Kauno Vaižganto vidurinė mokykla

Klaipėdos apskritisRomualda Baršauskienė, Klaipėdos „Vyturio“ vidurinė mokyklaNatalija Jurkienė, Klaipėdos Endriejavo vidurinė mokyklaRaimonda Kundrotienė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija

Marijampolės apskritisAušrelė Taputienė, Marijampolės Jono Totoraičio vidurinė mokyklaGenovaitė Šikšniuvienė, Marijampolės „Ryto“ vidurinė mokyklaDanutė Voitiuk, Vilkaviškio „Aušros“ vidurinė mokykla

Panevėžio apskritisLoreta Geleževičiūtė, Panevėžio 5-oji vidurinė mokyklaVirginija Kizienė, Panevėžio „Saulėtekio“ vidurinė mokyklaKristina Vorienė, Panevėžio 9-oji vidurinė mokykla

Šiaulių apskritisGenovaitė Stankevičienė, Šiaulių „Romuvos“ pagrindinė mokyklaSaulius Atalas Valčiukas, Radviliškio rajono Šeduvos gimnazijaIrena Zubavičienė, Akmenės rajono savivaldybės Akmenės gimnazija

Tauragės apskritisRedutė Klimašauskienė, Tauragės rajono Tarailių pagrindinė mokyklaSelvina Pečiulienė, Tauragės Jovarų vidurinė mokyklaJolita Višinskienė, Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinė mokykla

Telšių apskritisVirginija Katkuvienė, Mažeikių rajono Plinkšių pagrindinė mokyklaEgidijus Stonys, Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus vidurinė mokyklaGenovaitė Vitalienė, Mažeikių rajono Sedos Vytauto Mačernio vidurinė mokykla

Utenos apskritisAuksė Baušytė, Visagino „Verdenės“ vidurinė mokyklaValda Bikutė, Utenos Vyturių pagrindinė mokykla

Vilniaus apskritisIrmantas Adomaitis, Vilniaus rajono Marijampolio vidurinė mokyklaRenata Boguško, Vilniaus Salininkų vidurinė mokyklaDaiva Keršienė, Vilniaus „Sietuvos“ vidurinė mokyklaVilma Klimienė, Vilniaus „Spindulio“ pagrindinė mokykla

1.2.3.

4.5.6.

7.8.9.

10.11.12.

13.14.15.

16.17.18.

19.20.21.

22.23.24.

25.26.

27.28.29.30.

11

VILNIAUS RAJONO MARIJAMPOLIO VIDURINĖS MOKYKLOS MOKYTOJAS IRMANTAS ADOMAITIS

MOODLE mokomoji aplinka projektui „Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas, remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasės mokiniams pavyzdžiu“ įgyvendinti

Informacinės technologijos jau įsigalėjo pasaulyje. Gebėjimas naudotis jomis yra viena iš šiuolaikinės visuomenės kompetencijų. Informacinių technologijų taikymas turi būti tikslingas, kryptingas, sistemingai paskirstantis ugdomąją veiklą. Tokiems tikslams įgyvendinti ugdymo procese buvo pasirinkta mokomoji MOODLE aplinka.

Kodėl MOODLE?

Lanksti virtualioji mokomoji aplinkaGausu įvairių veiklųĮvertinimai saugomi mokinių skaitmeniniuose dienynuoseVirtuali mokinių veiklos stebėsenaMinimalus administratoriaus darbas

Kaip vyksta projekto ,,Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas, remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasės mokiniams pavyzdžiu“ įgyvendinimas MOODLE aplinkoje?

Projekte dalyvaujanti Vilniaus rajono Marijampolio vidurinė mokykla, kaip ir kitos mokyklos, projektui įgyvendinti turi vieną nešiojamąjį ir penkis stacionarius kompiuterius. Visi jie sujungti į vieną tinklą ir turi prieigą prie interneto (1 pav.).

1 pav.

Mokytojo kompiuteris dirbant MOODLE mokomojoje aplinkoje yra tarsi serveris. Svarbiausias mokytojo uždavinys yra tinkamai susisteminti pamokos komponentus savo kompiuteryje. Panagrinėkime pavyzdį: tarkime, mums reikia pasiruošti pamokai, kurios tema – stuburiniai gyvūnai. Pasidarome pamokos planą MOODLE aplinkoje (2 pav.).

Pasidarę tokį planą galime pradėti ieškoti medžiagos integruotame gamtos mokslų kurse IKT pagrindu 5–6 klasėms http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/.

•••••

12

2 pav.

Kokia šio planavimo ir medžiagos paieškos nauda?

MOODLE mokomosios aplinkos galimybės: kiekvienas mokinys, sėdintis prie bet kurio kompiuterio, prijungto prie vietinio tinklo, mato mokytojo paruoštą pamokos medžiagą (pamokos temą, uždavinius, naujos medžiagos dėstymą, pakartoti skirtą medžiagą, užduodamus namų darbus – visa tai, ką yra sugalvojęs mokytojas (2 pav.).

Tarkime, mokinio darbo vieta yra prie vieno iš penkių kompiuterių (1 pav.). Vietiniu tinklu jis prisijungia prie mokytojo kompiuterio, kuris yra kaip serveris. Mokiniui atidaromas puslapis su visa mokytojo paruošta medžiaga. Nuo ko pradės mokinys? Pirmas dalykas, kuris jam kris į akį – tai pamokos tema. Sužinojęs temą, mokinys spusteli pelę (2 pav. ,,Šios pamokos užduotys“), ir susipažįsta su pamokos uždaviniais (3 pav.).

3 pav.

13

Žinodamas mokymosi uždavinius, mokinys gali pradėti mokytis naudodamasis IKT. Norėdamas sužinoti, kas yra stuburiniai gyvūnai, mokinys tiesiog paspaudžia užrašą ,,Stuburiniai gyvūnai“ (2 pav.) ir pakliūna į integruoto gamtos mokslų kurso IKT pagrindu 5–6 klasėms interneto puslapį (4 pav.).

4 pav.

Norėdamas sužinoti, kas yra žinduoliai, mokinys spaudžia užrašą ,,Žinduoliai“ (2 pav.) ir pakliūna į integruoto gamtos mokslų kurso IKT pagrindu 5–6 klasėms interneto puslapį (5 pav.).

5 pav.

14

Norėdamas sužinoti apie paukščius, mokinys spaudžia užrašą ,,Paukščiai“ (2 pav.) ir atsidaro integruoto gamtos mokslų kurso IKT pagrindu 5–6 klasėms interneto puslapį (6 pav.).

6 pav.

Susipažinęs su naujais terminais, mokinys turi galimybę pažiūrėti vaizdo medžiagą, (pvz., pamatyti stumbrus, vilką, elnią, juodąjį bei baltąjį gandrą, balinį vėžlį (7 pav.).

15

7 pav.

Naujai medžiagai įtvirtinti mokiniai gali atlikti įvairių savitikros testų, kuriuos sudaro dėlionės, atitiktys, atsakymų grupavimas, kryžiažodis ir pan. (šie testai labai paprastai sudaromi integruoto gamtos mokslų kurso IKT pagrindu 5–6 klasėms interneto puslapyje).

Išvados ir pasiūlymai

Vykdant projektą ,,Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas, remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasės mokiniams pavyzdžiu“ pastebėta, kad mokiniai aktyviau dalyvauja pamokose, padidėjo jų mokymosi motyvacija, susidomėjimas gamtos mokslais, jie įgijo daugiau informacinių technologijų taikymo įgūdžių, suprato, kaip galima naudoti IKT mokantis. Dirbant su mokomąja aplinka MOODLE palengvėjo ir įdomesnis tapo mokytojo darbas: dirbdamas su šiuo kursu mokytojas yra darbo grupių koordinatorius ir padėjėjas; nauja medžiaga pateikiama daug vaizdžiau, taip pat palengvėjo ir objektyvesni tapo mokinių pasiekimų vertinimas ir patikra.

Šio projekto privalumai yra akivaizdūs (siūlytina, kad panašūs projektai būtų vykdomi ir kitų koncentrų klasėse), todėl rekomenduotina rengti seminarus, kursus, kuriuose būtų pristatomi panašūs projektai ir mokytojai būtų mokomi dirbti virtualiosiose mokomosiose aplinkose (didžiausias dėmesys tokių seminarų metu turi būti nukreiptas į praktinę veiklą).

Nereikėtų baimintis naujų informacinių technologijų, nes, kaip sakė K. Chabardas, „Didžiausias malonumas – padaryti tai, ko, kitų nuomone, jūs padaryti negalite.“ Pasitikėjimas ir darbas duos gerus rezultatus.

16

TAURAGĖS RAJONO TARAILIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS „GAMTOS IR ŽMOGAUS“ DALYKO MOKYTOJA REDUTĖ KLIMAŠAUSKIENĖ,

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ MOKYTOJA EDITA KAZLAUSKIENĖ

INTEGRUOTŲ GAMTOS IR IT PAMOKŲ ORGANIZAVIMAS

2007–2008 m. m. bendruosiuose ugdymo planuose rašoma, kad mokyklos nuožiūra gali būti skiriama pamokų „24.6. integruotam informacinių technologijų ir dalyko mokymui, kai pamokos metu dirba du mokytojai: vienas – dalyko, kitas – informacinių technologijų“, „56.3.4. kai vedama integruoto dalyko ir informacinių technologijų pamoka ir pamokoje dirba du mokytojai, pamoka fiksuojama kiekvienam iš tų dalykų skirtuose dalykų lapuose.“

Baigiantis 2006–2007 m. m. mokyklos administracija šią galimybę pasiūlė aptarti dalykų metodinėse grupėse. Kadangi mokykla dalyvauja projekte „Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas, remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasės mokiniams pavyzdžiu“ ir norima efektyviai naudoti tinklalapį http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/ pamokose, buvo skirta viena valanda per savaitę integruotai gamtos mokslų ir IT pamokai.

Mokyklos pavaduotojas ugdymui sudarė tvarkaraštį, kad integruotos pamokos galėtų vykti kompiuterizuotose klasėse – gamtos ir IT kabinetuose. Nerimavome tik dėl to, kaip pavyks organizuoti integruotas pamokas dviejose patalpose.

Mokslo metų pradžioje aptarėme galimą veiklą, kad mokiniai, atlikdami gamtos dalyko užduotis, gilintų ir IT įgūdžius, nes mūsų mokykloje informacinių technologijų mokiniai pradedami mokyti 5-oje klasėje, o 2–4 klasių mokiniai lanko kompiuterinio raštingumo būrelius. Organizuojant integruotas pamokas prireikia daug laiko pasirengti. Ypač sunku buvo vesti pirmąsias pamokas, teko daug ką keisti, tobulinti. Smagu, kad mokiniai šių pamokų laukia, o mes, mokytojai, turime galimybę efektyviau naudoti tinklalapyje http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/ išdėstytą medžiagą.

Kiekvienos pamokos veiklą planuojame kartu:aptariame gamtos mokslų pamokos turinį;gamtos mokslų mokytoja pasiūlo veiklą, susijusią su IT;IT mokytoja pritaria arba pasiūlo veiklą pagal IT programą, kad mokiniai taikytų bei tobulintų turimus įgūdžius.

Integruotos pamokos pradedamos gamtos mokslų kabinete. Rodomos medžiagos pateiktys, mokiniai supažindinami su pamokos tema, uždaviniais, metodais. Gamtos mokslų mokytoja aiškina naują temą, o IT mokytoja rodo parinktus objektus iš http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/ arba kitų informacinių šaltinių. Gamtos mokslų mokytojai išaiškinus naują temą, su mokiniais aptariama tolimesnė pamokos veikla atskiruose kabinetuose. Siekiant efektyviau panaudoti pamokos laiką ir http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/ tinklalapio galimybes, dalis mokinių pereina dirbti į IT kabinetą (abu kabinetai yra tame pačiame aukšte).

Su mokiniais sutarėme, kad pirmą pusmetį viena grupė dirbs gamtos mokslų kabinete, o kita IT kabinete, antrą pusmetį grupės pasikeis.

Dirbdami atskiruose kabinetuose, mokiniai prie vieno kompiuterio sėdi po du. Dažnai yra sudaroma po du užduočių variantus, jie išdalijami kiekvienam mokiniui. Atlikdami paruoštas užduotis mokiniai turi naudotis minėtu tinklalapiu bei kitais virtualiais informacijos šaltiniais. Kadangi mokiniai sėdi po du, jie drauge mokomi bendradarbiauti: kol vienas ieško informacijos, kitas atlieka kitas, popieriuje pateiktas užduotis.

Žinioms įtvirtinti mokiniai atlieka testus, dėlioja įvairias dėliones, įrašo praleistus žodžius užduotyse, kurios sudarytos naudojant Hot Potatoes programą, arba atlieka testus, pateiktus http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/ tinklalapyje.

Gamtos dalyko namų darbų užduotys dažnai skiriamos tokios, kad mokiniai gebėtų informaciją susirasti tiek internete, tiek rašytiniuose šaltiniuose. Kartais užduodami namų darbai, kuriuos atlikti reikia naudojantis tik internetu. Kadangi ne visi mokiniai turi namuose kompiuterį, suderinę su IT dalyko veiklos programa, mokiniai informacijos ieško per IT pamokas. Suradę reikiamas žinias

•••

17

mokiniai įrašo savo rinkmenas ir vietiniu mokyklos tinklu siunčia į gamtos mokslų mokytojos kompiuterį. Per kitą integruotą pamoką mokinių atsiųsti namų darbai aptariami, juos vertina gamtos mokslų ir IT dalykų mokytojos.

Kadangi pamokos veiklą abi mokytojos planuoja iš anksto, toliau namų darbai skiriami ir pamoka aptariama atskiruose kabinetuose. Dažnai integruotos pamokos apsvarstomos konferencijų lapuose. Mokiniai ant spalvotų lipnių lapelių atsako į klausimus: Ką sužinojau? Kas patiko? Ko nesupratau? ir juos priklijuoja.

Norime pasidžiaugti, kad atsirado tokių mokomųjų aplinkų, kai bet kuriuo metu prisėdęs prie kompiuterio, turinčio prieigą prie interneto, gali mokyti ir mokytis.

18

TELŠIŲ RAJONO VARNIŲ MOTIEJAUS VALANČIAUS VIDURINĖS MOKYKLOS MOKYTOJAS EGIDIJUS STONYS

DALYKO „GAMTA IR ŽMOGUS“ TEMINIS PLANAS 5–6 KLASĖMS

TikslaiSupažindinti mokinius su gamtos mokslų ypatybėmis ir jų tarpusavio ryšiais, rengti juos toliau mokytis gamtos mokslų.Skatinti mokymosi motyvaciją.Ugdyti mokinių kūrybingumą, mokymosi mokytis kompetencijas.Auklėti kaip biologinę ir socialinę būtybę, suprantančią žmogaus vertę ir vaidmenį gamtoje.Integruoti IKT į gamtos pamokas.

UždaviniaiIšmokti atpažinti ir klasifikuoti svarbiausius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus bei reiškinius, pastebėti dėsningumus.Suprasti ir mokėti taikyti pagrindines gamtos mokslų sąvokas.Planuoti eksperimentus, bandymus. Įgyti astronomijos, biologijos, chemijos ir fizikos žinių pagrindus ir nurodyti šių mokslų tarpusavio ryšius.Pateikti mokslo atradimų pavyzdžių, kurie pakeitė žmonių pasaulėvoką ir buitį. Vertinti mokslo atradimų padarinius.

Literatūra:Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. (5–10 kl.) 2003, Vilnius.Gamtos mokslų turinys specialiųjų poreikių moksleiviams (5–10 kl.) 2001, Vilnius.Gamta ir žmogus 5 kl. (vadovėlis) E. Lekevičius ir E. Motiejūnienė. Gamta ir žmogus 5 kl. (pratybos 1–2 dalis) E. Lekevičius ir E. Motiejūnienė.Gamta ir žmogus 6 kl. (vadovėlis) E. Lekevičius ir E. Motiejūnienė. Gamta ir žmogus 6 kl. (pratybos 1–2 dalis) E. Lekevičius ir E. Motiejūnienė.Mokslo enciklopedija 2002, Vilnius.

VertinimasPagrindiniai vertinimo tikslai:1. skatinti mokinio asmenybės brendimą;2. padėti mokiniams mokytis, kelti mokymosi motyvaciją;3. pateikti informaciją apie mokinių mokymosi rezultatus;4. įvertinti mokytojo darbo sėkmę ir priimti pagrįstus sprendimus.

Vertinimas mokant ir mokantisAdaptaciniu laikotarpiu 5 klasės mokiniams pažymiai nerašomi. Pasiekimai vertinami taikant idiografinio vertinimo principą.5 klasės mokinių adaptacinis laikotarpis aptariamas išplėstiniame administracijos posėdyje.5 klasės mokiniams po adaptacinio laikotarpio ir 6 klasės mokiniams vertinti taikomos įvairios vertinimo formos, verčiamos į dešimtbalę sistemą.Integruotai ugdomų 5–6 klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, vertinimas individualizuojamas.Kaupiamieji įvertinimai verčiami į pažymius; jų negali būti daugiau kaip trečdalis visų per pusmetį gautų pažymių.Kontrolinių darbų nerašoma.

•

••••

1.

2.3.4.

5.

1.

2.3.4.5.6.7.

1.

2.3.

4.

5.

6.

19

Savarankiškas darbas: tai 10–25 min. trukmės užduotis iš einamos temos, naudojantis mokytojo nurodytomis priemonėmis.Vertinami namų darbai:8.1. vertinami atsitiktiniai darbai, atlikti pratybų sąsiuviniuose;8.2. vertinamos namuose atliktos praktinės užduotys, stebėjimai, eksperimentai ir jų rezultatai iš

anksto susitarus.Projektai vykdomi birželio mėnesį. Vertinimas numatomas projekte.Praktikos ir laboratoriniai darbai: kiekvienas laboratorinis darbas vertinamas keliais aspektais už: darbo eigą 30%, darbo kultūrą 30%, rezultatus 20%, išvadas 20%.Vertinamas mokinių dalyvavimas olimpiadose, konkursuose, varžybose mokinių ir mokytojo tar-pusavio susitarimu. Pusmečio rezultatas – išvedamas visų mokinio pažangos įvertinimų aritmetinis vidurkis.Dalyko metinis įvertinimas išvedamas iš I ir II pusmečio visų įvertinimų.

5 KLASĖS TEMINIS PLANAS

Eil. Nr. Temos pavadinimas Val. sk. Įvykdymo laikas

(data) Pastabos

1. Girios senovėje. Senovės gamta 12. Organizmų klasifikacija. Augalai. Fotosintezė 13. Ekosistema 14. Stuburiniai gyvūnai. Organizmų klasifikacija 15. Bestuburiai gyvūnai 16. Vabzdžių gyvenimo, vystymosi ciklas 17. Skaidytojai 18. Miško ekosistema 19. Miškas ir žmogus 110. Skaidymo proceso stebėjimas 111. Po vienu stogu 112. Gimtųjų namų šiluma 113. Namas, kuriame gyvenu 114. Energija mūsų namuose 115. Tausojame šilumą 116. Atliekos 117. Trąšos iš atliekų 118. Įnamiai. Globotiniai 119. Namas – mažasis mūsų pasaulis 120. Jaunajam tyrinėtojui 121. Mes augame 122. Tėvai ir vaikai 123. Kas yra AIDS 124. Maisto kelias 125. Maistas – energijos šaltinis 126. Maisto medžiagos ir vanduo 227. Maistas maistui nelygus 128. Jutimo organai ir pojūčiai 129. Smegenys kaupia informaciją 228. Aiškinamės priežastis 129. Pavojingos medžiagos 0 Temos integruojamos

į kūno kultūrą30. Poilsis 031. Šeimos ratas 1

7.

8.

9.10.

11.

12.13.

20


(data) Pastabos

32. Ne vien duona žmogus gyvas 133. Jaunajam tyrinėtojui 134. Žvilgsnis į žemę 135. Oras – dujų mišinys 136. Vieni be kitų gyventi negali 137. Vėjas 138. Vėjo galybė 139. Vandens kelionė 140. Žemės atmosfera 141. Jaunajam tyrinėtojui 142. Vandenyje ir prie vandens 143. Vandens augalai 144. Vandens bestuburiai 145. Vandens bestuburiai 146. Vandens stuburiniai 147. Vandens stuburiniai 148. Ežero ekosistema 149. Baltijos jūra 150. Kodėl jūra sūri? 151. Baltijos jūros ekosistema 152. Jūros vaišės 1

53. Padavimas apie Gintaro rūmų valdovus. Baltijos brangakmenis 1

54. Į platųjį pasaulį. Mes ir jūra 155. Jaunajam tyrinėtojui 156. Laivų istorija 157. Laivininkystė 158. Išvykos �

Iš viso: 62

Temos, integruotos į kitus dalykus (pamokas veda kūno kultūros mokytojai, vertina – gamtos mokslų mokytojai)


(data) Pastabos

1. Aktyvus ir pasyvus poilsis 1–2 Integruojama į kūno kultūros pamokas2. Kvaišalai, pavojingos medžiagos 1–2

Pastaba: sutaupytos valandos per integruotas pamokas skiriamos nagrinėti virusų bei ląstelės sandarą ir mokytis apskaičiuoti greitį.

6 KLASĖS TEMINIS PLANAS


(data) Pastabos

1. Žvaigždės, galaktikos 12. Saulės sistema 13. Žemės judėjimas aplink Saulę. Metai 14. Teleskopai ir kiti dangaus stebėjimo metodai 15. Mėnulis. Mėnulio fazės 1

21


(data) Pastabos

6. Astronautai Mėnulyje, Mėnulio paviršius 17. Žemė – gyvybės planeta 18. Jaunajam tyrinėtojui 19. Jaunajam tyrinėtojui 1

Apibendrinimas10. Pasitikrink, kaip tau sekėsi. Įsivertinimas.

Testas 1

11. Medžiagų įvairovė 1

12. Mokyklos chemijos laboratorija. Cheminiai indai 1

13. Matavimas, matavimo tikslumas 114. Atomas. Molekulė 115. Paprasčiausios cheminės reakcijos 116. Cheminės reakcijos 117. Medžiagų būsenos 118. Agregatinių būsenų kitimas 119. Šiluminis kūnų plėtimasis 120. Konvekcija 121. Tirpalai 122. Filtravimas ir garavimas 123. Rūgštys ir šarmai 124. Jaunajam tyrinėtojui 1

25. Pasitikrink, kaip tau sekėsi. Įsivertinimas. Testas 1

26. Mikroskopas. Mikroskopo atradėjas 127. Mikroorganizmai. Virusas 228. Bakterijos ir jų sukeliamos ligos

29. Mikroorganizmai. Bakterijos, vienaląsčiai grybai. Konservavimo reikšmė 1

30. Ląstelė, vienaląsčiai. Svogūno ląstelės stebėjimas 1

31. Augalų ir gyvūnų ląstelės, jų skirtumai ir panašumai 2

32. Ląstelių įvairovė. Žmogaus ląstelės 133. Fotosintezė 134. Kvėpavimas 135. Jaunajam tyrinėtojui 136. 3 skyriaus kartojimas 1

37. Pasitikrink, kaip tau sekėsi.Įsivertinimas. Testas 1

38. Gyvų būtybių įvairovė. Organizmų klasifikacija 1

39. Organizmų klasifikacija 140. Fosilijos 141. Gyvybės istorija. Evoliucija 142. Evoliucija dabar 143. Žmogaus evoliucija 1

44. 4 skyriaus kartojimas. Pasitikrink, kaip tau sekėsi. Įsivertinimas. Testas 1

22


(data) Pastabos

45. Energija 146. Jėga 147. Sunkio jėga 148. Žemės trauka ir kūno svoris 149. Trinties jėga 150. Greitis 251. Judėjimas ore ir vandenyje 1

52. Jaunajam tyrinėtojui. Pasitikrink, kaip tausekėsi. Įsivertinimas. Testas. 1

53. Šviesos ir garso greitis 154. Šviesos atspindys 155. Šviesos dispersija. Spektras 156. Garso bangos 157. Ausis. Garso bangos. Garsumas, garso stipris 158. Brendimas. Antriniai lytiniai požymiai 159. Moteriškieji ir vyriškieji lytiniai organai 160. Apvaisinimas. Nėštumas 1 Temos sujungiamos,

nes 61 ir 62 temos dėstomos per kūno kultūros pamokas.

61. Moters higiena. Menstruacijos 062. Vyro higiena 063. Odos sandara. Odos higiena 164. Kvaišalai. Kvaišalų pasekmės 0 Integruojama į kūno

kultūros pamokas65. Sveikas gyvenimo būdas. Poilsis 066. Iškastinis kuras. Energijos šaltiniai 167. Degimo reakcija. Kuro tarša 168. Automobiliai. Automobilio tarša 1

69. Alternatyvūs energijos šaltiniai. Atominė energija. Energijos taupymas 1

Rezervas: 5Iš viso: 72

Temos, integruotos į kitus dalykus (pamokas veda kūno kultūros mokytojai, vertina – gamtos mokslų mokytojai)


(data) Pastabos

1. Kvaišalai, kvaišalų vartojimo pasekmės 1–3Integruojama į kūno

kultūros pamokas2. Sveikas gyvenimo būdas. Poilsis 1–33. Moters higiena. Vyro higiena 1

2�

TELŠ

IŲ R

AJO

NO

VA

RN

IŲ M

OTI

EJA

US

VALA

NČ

IAU

S V

IDU

RIN

ĖS M

OK

YK

LOS

MO

KY

TOJA

S EG

IDIJ

US

STO

NY

S

IŠSA

MA

US

TEM

INIO

PLA

NO

PAV

YZD

YS

Tiks

lai

išm

okyt

i mok

iniu

s fo

rmul

uoti

patir

timi g

rindž

iam

as h

ipot

ezes

, api

būdi

nti,

apta

rti, t

yrin

ėti g

amtą

su

darb

o gr

upe,

pla

nuot

i dar

bą, s

tebė

ti ap

linku

i vy

ksta

nčiu

s rei

škin

ius,

mok

ytis

ben

drad

arbi

auja

nt.

Skyr

ius

Tem

aU

ždav

inia

iU

ždav

inys

mok

inia

ms

Prie

mon

ės

Past

abos

I sk

yriu

s. M

ūsų

nam

ai

1. G

imtų

jų n

amų

šilu

ma.

Po

vien

u st

ogu.

Ren

gdam

i nam

o pr

ojek

tą iš

mok

s pl

anuo

ti ve

iklą

, įgi

s gru

pini

o da

rbo

įgūd

žių.

Apž

iūrė

ję b

ūstų

pav

yzdž

ius,

juos

apta

rsi-

te g

rupė

je, p

aren

gsite

gyv

enam

ojo

nam

o pr

ojek

tą: s

uklij

uosi

te k

amba

rių p

avei

ks-

lėliu

s to

kia

tvar

ka, k

ad n

ame

būtų

5 p

a-ta

lpos

ir k

iti b

ūtin

i dal

ykai

(lan

gai,

dury

s, la

ipta

i ir p

an.).

Seno

vini

ų na

mų

ma-

keta

i, ka

mba

rių n

uo-

trauk

ų iš

žur

nalų

iš-

karp

os,

5 po

pier

iaus

lapa

i (A

3 fo

rmat

o) k

lijai

, sp

al-

voti

pieš

tuka

i.

2. N

amas

, ku

riam

e gy

venu

.

Apž

iūrė

ję b

ūstų

pav

yzdž

ius

grup

ėje

ap-

tars

ite jų

pla

nų b

raiž

ymo

tais

ykle

s. N

u-br

aižy

kite

sav

o na

mo

plan

ą, p

ažym

ėkite

la

ngus

, dur

is, t

uale

tą, s

iena

s.

Atš

vies

ti na

mų

plan

ai,

pieš

tuka

i, lin

iuot

ės, A

4 fo

rmat

o po

pier

iaus

lapa

i.

3. E

nerg

ija m

ūsų

nam

uose

.

Rem

dam

iesi

vad

ovėl

yje

pate

iktu

pa-

veik

slu,

apt

arda

mi v

irtua

lią e

nerg

ijos

virs

mų

dem

onst

raci

ją,

nuro

dys

3–4

naud

ojam

as

ener

gijo

s rū

šis

(pvz

., sa

ulės

, ele

ktro

s, ši

lum

os, m

echa

ninę

) ir

paai

škin

s, ka

ip ši

ą en

ergi

ją n

audo

ti na

muo

se.

Pasa

kys

3–4

kiet

ojo

ir sk

ysto

jo k

uro

pava

dini

mus

.

Nag

rinėd

ami

virtu

alią

ene

rgijo

s vi

rsm

ų de

mon

stra

ciją

, pe

rska

itę s

kyre

lį, u

žsi-

rašy

site

3–4

nau

doja

mas

ene

rgijo

s rū

šis

(pvz

., sa

ulės

, ele

ktro

s, ši

lum

os, m

echa

ni-

nę) i

r paa

iški

nsite

, kai

p ja

s pan

audo

ti.Tu

rėsi

te iš

mok

ti 3–

4 ki

etoj

o ir

skys

tojo

ku

ro p

avad

inim

us.

Inte

rnet

as,

3 ki

etoj

o ir

skys

tojo

ku

ro p

avyz

džia

i.

•

2�

Skyr

ius

Tem

aU

ždav

inia

iU

ždav

inys

mok

inia

ms

Prie

mon

ės

Past

abos

4. T

auso

jam

e ši

lum

ą.

Rem

dam

iesi

va

dovė

lyje

pa

teik

tu

pave

iksl

u, a

ptar

dam

i IM

P ši

lum

os

taup

ymo

dem

onst

raci

ją,

eksk

ursi

jos

met

u su

žino

ję a

pie

mok

yklo

s ka

tili-

nę ir

apš

iltin

imą,

nur

odys

2–3

būd

us,

kaip

taup

yti š

ilum

ą, p

risim

ins 3

kur

o rū

šis.

Įvar

dins

3 b

logu

s ši

lum

os l

aidi

nin-

kus.

Rem

dam

iesi

va

dovė

lyje

pa

teik

tu

pa-

veik

slu,

apta

rę v

irtua

lią ši

lum

os ta

upym

o de

mon

stra

ciją

, eks

kurs

ijos

met

u su

žino

-ję

api

e m

okyk

los

katil

inę

ir ap

šilti

nim

ą,

turė

site

nur

odyt

i 2–3

būd

us, k

aip

taup

yti

šilu

mą

ir nu

rody

ti 1

šilu

mos

neš

ėją.

Pa-

pasa

koki

te a

pie

pasi

rinkt

ą bl

ogai

šilu

mą

pral

eidž

ianč

ią st

atyb

inę

med

žiag

ą.

Inte

rnet

as,

3 ši

lum

ai l

aidž

ios

ir 3 n

elai

džio

s sta

tybi

nės

med

žiag

os.

Eksk

ursi

ja į

mok

yk-

los

katil

inę

(sky

stoj

o ir

kiet

ojo

kuro

pav

yz-

džia

i).

5. A

tliek

os.

Rem

dam

iesi

vad

ovėl

io m

edži

aga

ir pa

veik

slai

s, rū

šiuo

dam

i atli

ekas

, ap-

tars

, kok

ias

atlie

kas

galim

a pe

rdirb

ti ar

ba r

acio

nalia

i pa

karto

tinai

pan

au-

doti.

Kor

telė

je a

pibū

dins

atli

eką

ir pa

aiš-

kins

, kod

ėl ja

s rei

kia

rūši

uoti.

Iškl

ausy

site

pa

sako

jimą,

pe

rska

itysi

te

vado

vėlio

sky

relį

ir ap

tars

ite p

avei

kslą

. R

ūšiu

odam

i at

lieka

s už

pild

ysite

len

telę

(a

pibū

dins

ite a

tliek

ą),

pris

taty

site

pat

ys

ir iš

klau

sysi

te g

rupė

s na

rių p

enki

ų at

lie-

kų a

pibū

dini

mus

.Si

edam

i su

aplin

kos

tarš

a kl

asei

pap

asa-

kosi

te, k

odėl

atli

ekas

reik

ia rū

šiuo

ti.

Bui

tinės

atli

ekos

(s

užen

klin

tos)

, le

ntel

ės a

tliek

oms

apib

ūdin

ti.

6. T

rąšo

s iš

atlie

kų.

Rem

dam

iesi

pav

yzdž

iais

paa

iški

ns,

kad

be g

amin

tojų

, aug

alėd

žių

ir pl

ėš-

rūnų

gam

toje

laba

i sva

rbūs

skai

dyto

-ja

i, ku

rie m

inta

nuo

krito

mis

ir g

rąži

-na

aug

alam

s re

ikal

inga

s m

edži

agas

į di

rvą.

Paai

škin

s, ka

ip

žmon

ės

pasi

telk

ia

skai

dyto

jus g

amin

dam

i pūd

inį i

r kai

p jį

gam

inan

t pr

isid

edam

a pr

ie a

plin

-ko

s ta

ršos

maž

inim

o. P

agam

ins

iš

penk

ių a

tliek

ų ko

mpo

stą,

išv

ardi

ns

tris

skai

dyto

jus

ir jų

išsk

iriam

as tr

is

neor

gani

nes m

edži

agas

.

Išna

grin

ėsite

trą

šų g

amyb

os i

š at

liekų

pa

teik

tis, p

ersk

aity

site

vad

ovėl

io sk

yrel

į, su

skirs

tysi

te

kom

post

ui

tinka

mas

ir

netin

kam

as a

tliek

as, l

ente

lėje

ats

akys

ite į

klau

sim

us, s

užin

osite

, kas

yra

kom

post

as,

skai

dyto

jai,

koki

os

yra

neor

gani

nės

med

žiag

os.

Surū

šiuo

site

16

atlie

kų į

4

kont

eine

rius.

Pate

ikty

s, in

tern

etas

, 3

kom

post

ui ti

nkam

os

ir 3

netin

kam

osat

lieko

s,le

ntel

ė su

kla

usim

ais,

prat

ybos

.

25

Skyr

ius

Tem

aU

ždav

inia

iU

ždav

inys

mok

inia

ms

Prie

mon

ės

Past

abos

7. Įn

amia

i. G

lobo

tinia

i.

Iškl

ausy

s pa

sako

jimą,

pe

rska

itys

skyr

elį,

rem

dam

iesi

sav

o pa

tirtim

i ap

rašy

s nu

otra

ukas

, pris

taty

s gr

upėj

e ra

šinė

lius

apie

pas

irink

tą į

nam

į ir

glob

otin

į, iš

vard

ins 4

įnam

ius (

mus

ę,

pelę

, kan

dį, t

arak

oną)

ir 4

glo

botin

ius

(šun

į, ka

tę, ž

iurk

ėną,

kan

arėl

es).

Pers

kaity

site

vad

ovėl

io s

kyre

lį ir

iškl

au-

sysi

te p

asak

ojim

ą, a

praš

ysite

nuo

trauk

as

ir pr

ista

tysi

te g

rupe

i apr

ašym

ą, iš

klau

sy-

site

ben

drak

lasi

ų pa

sako

jimus

ir n

urod

y-si

te 4

įnam

ius i

r 4 g

lobo

tiniu

s. Pa

pasa

ko-

site

api

e vi

eno

glob

otin

io n

audą

žm

ogui

.

24 įn

amių

pa

veik

slėl

iai,

24 g

lobo

tinių

pa

veik

slėl

iai,

prat

ybos

.

8. N

amai

–

maž

asis

mūs

ų pa

saul

is.

Nag

rinėd

ami

pave

iksl

ėlį,

pild

ydam

i le

ntel

ę (in

form

acija

, dai

ktai

, ele

ktra

, ši

lum

a, ž

aisl

ai, m

aist

as, m

alko

s, du

-jo

s, šv

arus

van

duo,

dūm

ai, p

elen

ai),

atsa

kyda

mi į

kla

usim

us, k

okią

ene

r-gi

ją n

audo

ja, i

š kur

ji g

auna

ma

ir ku

r na

udoj

ama,

suv

oks

mus

sup

antį

pa-

saul

į ir s

upra

s, ka

s rei

kalin

ga ši

uola

i-ki

niuo

se n

amuo

se.

Su g

rupe

atli

ksite

užd

uotį:

ats

akys

ite į

kl

ausi

mus

, ko

kią

ener

giją

nau

doja

te,

iš

kur j

i gau

nam

a, k

ur n

audo

jam

a; ta

i pad

ės

suvo

kti

mus

sup

antį

pasa

ulį

ir su

pras

ti,

kas

reik

alin

ga š

iuol

aiki

niuo

se n

amuo

se.

Atli

ksite

test

us, j

ais

apsi

keis

ite s

u dr

au-

gu, p

asiti

krin

site

ir įv

ertin

site

: už

teis

in-

gą a

tsak

ymą

2 ba

lai.

Lent

elė

su

klau

sim

ais,

prat

ybos

.

26

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS AKMENĖS GIMNAZIJOS MOKYTOJA IRENA ZUBAVIČIENĖ

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ VERTINIMAS

TikslasFormuoti mokinių socialinius įgūdžius.

Mokiniai yra supažindinami su darbo grupėje taisyklėmis ir paaiškinama, kaip bus vertinamas tų taisyklių laikymasis.

Vertinimo kriterijai:namų darbai – 2 kortelės;darbo vietų sutvarkymas – 1 kortelė;aktyvus dalyvavimas pamokoje – 1 kortelė;už kontrolinį darbą visiems grupės nariams gavus įvertinimą 10 – 2 kortelės;už kontrolinį darbą visiems grupės nariams gavus ne žemesnį įvertinimą už 7 – 1 kortelė;už pamokos taisyklių nesilaikymą atimama 1 kortelė.

Trimestro pabaigoje grupės suskaičiuoja korteles ir gauna įvertinimus:1 vieta – 2 dešimtukai2 vieta – 1 dešimtukas3 vieta – 2 devintukai4 vieta – 1 devintukas5 vieta – 2 aštuntukai6 vieta – 1 aštuntukas7 vieta – 2 septintukai

Pastaba: grupės užima tą pačią vietą, jeigu jų kortelių skaičius skiriasi 3 vienetais.

TAURAGĖS RAJONO TARAILIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKYTOJA REDUTĖ KLIMAŠAUSKIENĖ

MANO METODAS – LENKTYNĖS

Kai vaikai sunkiai įsitraukia į pamoką, surengiame lenktynės. Jų metu mokiniai gali geriau įsiminti terminus, įvairius dydžius, matavimo vienetus ir t. t. Kol mokiniai kartojasi išeitą medžiagą, mokytoja lentoje surašo mokinių žurnalo numerius. Tada užduodami klausimai. Mokiniai, kurie žino teisingą atsakymą, kelia rankas (abejojantiesiems patariama nekelti rankos). Visiems, kurie kelia rankas, lentoje prie numerio rašomas rutuliukas:

o o o o oo o o ir t. t.

Tada išklausomas teisingas atsakymas. Jei paklaustas mokinys nežino atsakymo, bet kėlė ranką, nubraukiame tris rutuliukus, kartais bendru sutarimu braukiame du rutuliukus (dažniausiai vaikai nemeluoja – ranką kelia tik žinantieji, nes gaili prarasti pelnytus balus). Jei atsako ne visai tiksliai, braukiame vieną rutuliuką.

Suskaičiavę rutuliukus įrašome balus į „taškų banką“. Surinkusieji tam tikrą balų skaičių „taškų banke“ mokiniai vertinami. Mokinys, surinkęs daugiausia rutuliukų per pamoką, t. y. atsakęs į visus klausimus, vertinamas dešimtuku.

Šis metodas mokiniams patinka, nes jie sužino, ką dar reikia pasikartoti. Be to, už nemokėjimą jiems nemažinamas pažymys, todėl mokiniai nejaučia baimės atsakinėdami ir nemeluoja. O tie, kurie gerai išmokę, papildo savo „sąskaitą banke“.

•

1.2.3.4.5.6.

1.2.

27


MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ KAUPIAMASIS VERTINIMAS

Aš taikau kaupiamąjį vertinimą. Savo užrašuose atitinkamais ženklais vertinu mokinių darbą pamokų metu, namų darbus, kitą veiklą, susijusią su mokomuoju dalyku. Vertinimo ženklai:

V.– du balai;>.– vienas balas;0 – nulis balų.

Pažymys rašomas surinkus penkis ženklus, pavyzdžiui, surinkus V O > V V, rašoma 7 (t. y. .2+0+1+2+2 = 7).

Mokiniai skatinami apibendrinti, daryti išvadas, o už ypač geras mintis jiems skiriamas „auksinis balas“ (A). Surinkus du „auksinius balus“ rašomas dešimtukas. Tai labai skatina mokinius mąstyti, jie nebijo reikšti minčių. Mokiniams taip pat siūloma atlikti namuose nesudėtingus eksperimentus, o paskui pademonstruoti juos klasėje, susirasti informacijos internete ar kituose informacijos šaltiniuose ir kt. Šie darbai irgi vertinami. Stengiuosi net ir mažas mokinių iniciatyvas įvertinti, paskatinti, pagirti.

UTENOS VYTURIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKYTOJA VALDA BIKUTĖ

DEMONSTRACINĖ MEDŽIAGA

Tema: ELGESIO TAISYKLĖS

Labai svarbu, kad klasėje būtų kūrybiška, draugiška darbo atmosfera, mokiniai netrukdytų vienas kitam. To pasiekti padeda mokytojo ir mokinių susitarimas: kaip elgsimės klasėje, dirbsime grupėje, kaip elgesys bus vertinamas. Pateikiama medžiaga gali padėti parengti šiuos susitarimus.

Pateiktis: Elgesio_taisykles.ppt

•••

GaMTOs TYRIMaI GaMTOs TYRIMaI (1 veiklos sritis)

29

Gamtos tyrimai


PAMOKOS PLANAS

Tema: MASĖS, TŪRIO MATAVIMAS

TikslasIšmokyti teisingai matuoti kūnų masę ir tūrį.

Mokymosi uždaviniai:išnagrinėti pateiktį ir atlikti laboratorinį darbą, kurio metu naudojant matavimo cilindrą reikia nustatyti daikto tūrį, svarstyklėmis – daikto masę;užrašyti gautus duomenis į lentelę, gramus, mililitrus paversti į kilogramus, kubinius centimetrus;išmokti nustatyti svarstykles, tiksliai skaityti matavimo prietaisų rodmenis.

VietaKabinetas, kuriame yra daugialypės terpės projektorius ir kompiuterių.

Priemonės: daugialypės terpės projektorius, pateiktis apie masės ir tūrio matavimą (Mases_ir_turio_matavimas.ppt), svarstyklės, matavimo cilindrai.

Pamokos etapo tikslas Laikas Mokytojo veikla Planuojama mokinių veikla

Praeitos pamokos kartojimas. 3 min. Klausinėja, primena,

ką mokėsi. Mokiniai atsako.

Naujos pamokos aiš-kinimas ir praktinės užduoties pristaty-mas.

7 min.Pasakojimas, skaidrių aptari-mas. Praktinės veiklos aptari-mas.

Atidžiai klauso, pasiruošia prak-tiniam darbui. Sužino, kaip pil-dyti lentelę.

Praktinio darbo atlikimas. 30 min.

Darbo organizavimas, kon-sultavimas. Pagalba moki-niams pildyti ataskaitos lapą.

Praktinio darbo atlikimas.

Darbo aptarimas. Pa-mokos apibendrini-mas.

5 min. Praktinio darbo rezultatų aptarimas.

Atsiskaitymo lapo pildymas. Diskusija pateiktais klausi-mais.

VertinimasMokiniai vertinami už praktinį darbą ir dalyvavimą diskusijoje.

•

•

•

•

�0

Gamtos tyrimai1

veik

la


VERTINAMOJI UŽDUOTIS

Tema: MATAVIMAS

Kūno tūrį galima išmatuoti: (1 balas)termometru;mėgintuvėliu;matavimo cilindru;nesugraduota stikline.

Kuris iš išvardintų daiktų yra matavimo prietaisas? (1 balas)laikas;svoris;termometras;skalė.

1 kg yra lygus: (1 balas)1000 m;1000 g;1000 mg;100 g.

Kokio matavimo dydžio yra 1 °C matavimo vienetas? (1 balas)paros;temperatūros;masės;durų.

Kada žmogus teisingai užfiksuos rodmenis žiūrėdamas į matavimo skalę? (1 balas)žiūrėdamas į skalę 60° (smailiuoju) kampu;žiūrėdamas į skalę 90° (stačiuoju) kampu;žiūrėdamas į skalę 160° (bukuoju) kampu.

Prieš įmerkiant veržlę į iki pusės vandens pripildytą matavimo cilindrą, vandens meniskas buvo ties V1 = 200 ml padala. Įmerkus pakilo iki V2 = 220 ml. Koks veržlės tūris? (2 balai)

V2–V1;V1–V2;420 ml;

Pažymėk, kuri iš šių medžiagų yra dirbtinė: (1 balas)medvilnė;plastikas;kaulas;linai.

Medžiagos: vilna, oda, titnagas, medis, medvilnė, linas vadinamos: (1 balas)dirbtinėmis medžiagomis;gamtinėmis medžiagomis.

Kuris gaminys yra pagamintas iš dirbtinių medžiagų? (1 balas)natūralios odos batai;popierius;šiltnamių plėvelė;arklio pasaga.

1.a)b)c)d)

2.a)b)c)d)

3.a)b)c)d)

4.a)b)c)d)

5.a)b)c)

6.

a)b)c)

7.a)b)c)d)

8.a)b)

9.a)b)c)d)

31

Gamtos tyrimai



Tema: MATAVIMAS

Vardas, pavardė, klasė ...........................................................................................................................

Nupiešk 2 skiltyje įvardintą indą

Indo pavadinimas

Sukurk trumpą saugos taisyklę

Duok draugui parašyti indo ar prietaiso paskirtį

Piltuvėlis

Termometras

Mėgintuvėlis

Matavimo cilindras

Stovas su laikikliu

�2

Gamtos tyrimai1

veik

la

Nupiešk 2 skiltyje įvardintą indą

Indo pavadinimas

Sukurk trumpą saugos taisyklę

Duok draugui parašyti indo ar prietaiso paskirtį

Degiklis

Grūstuvas

Stiklinis.vamzdelis

Apvaliadugnė kolba

Svarstyklės

ORGanIzMų sandaRa IR funkcIjOs

ORGanIzMų sandaRa IR funkcIjOs

(2 veiklos sritis)

��

Organizmų sandara ir fukcijos2

veik

la



Tema: TAVO KŪNAS AUGA IR KEIČIASI

TikslasSuvokti lytinio brendimo metu mergaičių ir berniukų organizme vykstančius pokyčius.

Mokymosi uždaviniai:išmokti nurodyti esminius skirtumus tarp vyro ir moters;paaiškinti brendimo metu vykstančius procesus nurodant jų atsiradimo priežastis.

VertinimasKriterinis:

testas (už kiekvieną teisingą atsakymą – 1 balas. Maksimalus įvertinimas – 10 balų).

Pateiktis: Zmogaus_brendimas.ppt

Komentaras: pateiktis skirta vyresnėms klasėms, tačiau dalis medžiagos bus labai naudinga ir šio koncentro mokiniams.


Tema: MAISTO MEDŽIAGOS

TikslasSuprasti sveikos mitybos esmę.

Mokymosi uždaviniai:išmokti nurodyti maisto medžiagų grupes ir apibūdinti jų skirtumus pagal pagrindinių maisto medžiagų bei vitaminų kiekį;nurodyti keletą priežasčių, kodėl svarbu sveikai maitintis.

Pateiktis: Seklos_daigintos_maistui.ppt

Komentaras: naudojantis pateiktimi galima atlikti praktikos darbą „Sėklų daiginimas“.

•

••

•

•

•

•

35

Organizmų sandara ir funkcijos

KAUNO VAIŽGANTO VIDURINĖS MOKYKLOS MOKYTOJA ASTA JARUŠEVIČIENĖ


Tema: MAISTO KELIAS. MAISTAS – ENERGIJOS ŠALTINIS

Mokymosi uždaviniaiMokiniai turi gebėti:

apibūdinti pagrindinius žmogaus organus, kurie aprūpina organizmą maistu ir deguonimi;paaiškinti, kad maistas burnoje, skrandyje ir plonajame žarnyne yra skaidomas į maisto medžiagas, o kraujas jas išnešioja po visą organizmą;paaiškinti, kad energiją gauname iš maisto.

Reikalingi organizaciniai sprendimaiPriemonės: keliais kompiuteriais bus dirbama per pamoką, ar reikės vaizdo projektoriaus. Būtina patikrinti, ar visa įranga veikia.Grupės dydis: ar visa klasė stebės demonstruojamus objektus viename ekrane, ar bus dirbama grupėmis prie kompiuterių.Kompiuterinių MO panaudojimas: išbandyti demonstracinius objektus (toliau DO) ir atrinkti tik tuos, kurie labiausiai atitinka mokinių gebėjimus.

Pamokos eigaLaikas Turinys ir mokytojo veikla Mokinių veikla ir šaltiniai

5 min. Trumpai pristato naujus mokymosi uždavinius, pakartoja praeitos pamokos medžiagą.

Apibūdina gamintojus ir vartotojus, pa-teikia 3–4 jų pavyzdžius ir atlieka testus.

5 min.Paskatina mokinius diskutuoti, kas yra virškini-mas ir kur jis vyksta. Kuo jis svarbus gyviems organizmams.

Remdamiesi savo turimomis žiniomis diskutuoja apie tai, kas yra virškinimas, kokius žino virškinimo organus bei kuo žmogui svarbus virškinimas.

15 min.

Lentoje užrašo sąvokas: burna, inkstai, kepenys, liežuvis, plonoji žarna, skrandis, storoji žarna, virškinamasis kanalas, virškinimas. Paprašo jų apibrėžtis rasti žodyne. Atliekamos iš anksto pa-rengtos užduotys, kad mokiniai geriau įsidėmėtų naujas sąvokas.

Žodyne suranda sąvokas: burna, inkstai, kepenys, liežuvis, plonoji žarna, skran-dis, storoji žarna, virškinamasis kanalas, virškinimas. Perskaito jų apibrėžtis. At-lieka parengtas užduotis.

15 min.

Paaiškina, kaip maistas keliauja virškinamuoju kanalu, kokie organai dalyvauja virškinime, kokį darbą atlieka kuris virškinimo organas. Demons-truoja DO 813 (Maisto kelias). Paaiškina, kaip organizmas aprūpinamas deguonimi bei mais-to medžiagomis. Demonstruoja DO 812 (Kaip kraujas išnešioja deguonį ir maisto medžiagas). Pabrėžia, kad maisto medžiagoms jungiantis su deguonimi išsiskiria energija, susidaro atliekos ir anglies dioksidas.

Nagrinėja maisto kelią virškinamuoju ka-nalu. Parodo virškinimo organus. Paaiš-kina, kaip juose kinta maistas. Paaiškina, kaip po organizmą išnešiojamas deguonis ir maisto medžiagos.

••

•

•

•

•

36


veik

la

5 min.

Įvertina aktyviausiai pamokoje dalyvavusius mokinius. Primena, kad į tinklalapio paieškos laukelį įvedus per šią pamoką minėtas sąvokas, galima sužinoti, kuriuose MO straipsneliuose apie tai rašoma.Namų darbai:

pasako, kurį vadovėlio straipsnelį reikia perskaityti;nurodo, kurias užduotis atlikti pratybų sąsiuvinyje.

•

•

Užsirašo namų darbų užduotis.

�7


TAURAGĖS „JOVARŲ“ VIDURINĖS MOKYKLOS MOKYTOJA SELVINA PEČIULIENĖ


Tema: ORGANIZMŲ MITYBA

I. Piešinyje pavaizduotas fotosintezės procesas.

1. Kokios medžiagos pažymėtos A, B, C rodyklėmis?

2. Kada ir kodėl augalai vykdo šį procesą?

3. Kokių mineralinių medžiagų turi būti vandenyje, kad augalai gerai augtų?

4. Kurios iš toliau išvardytų medžiagų yra organinės, o kurios – neorganinės?

Azotas, vanduo, angliavandeniai, deguonis, baltymai, riebalai, fosforas.

Organinės: .............................................................................................................................................

Neorganinės: .........................................................................................................................................

II. Piešinyje pavaizduoti maisto produktai.

1. Sūris 2. Kiaušinis 3. Pomidoras 4. Ledai 5. Sviestas 6. Duona 7. Dešra 8. Kriaušė

5. Suskirstykite produktus į gyvulinius ir augalinius.

Gyvuliniai: ............................................................................................................................................

Augaliniai: .............................................................................................................................................

6. Nurodykite, kuriuose iš pavaizduotų produktų daugiausia:

baltymų: ................................................................................................................................................

riebalų: ..................................................................................................................................................

angliavandenių: .....................................................................................................................................

�8


veik

la

7. Kam žmogaus organizmas naudoja:

angliavandenius: ...................................................................................................................................

baltymus: ...............................................................................................................................................

riebalus: .................................................................................................................................................

8. Kurių piešinyje pavaizduotų maisto produktų žmogui reikia vartoti daugiausia? Kodėl?Nurodykite 3 produktus.

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

9. Piešinyje pavaizduotus produktus išdėstykite reikiamose piramidės vietose.

10. Užrašykite po 1 maisto produktą, kuriame yra daug:

vitamino C ..................................................................

vitamino D .................................................................

vitamino A ..................................................................

11. Kaip reikia prižiūrėti dantis, kad jie būtų sveiki?

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

�9


III. Piešinyje pavaizduoti gyvieji organizmai ir rodyklėmis nurodyta, kas kuo minta.

12. Nurodykite, kurie iš nupieštų organizmų yra:

gamintojai: ............................................................................................................................................

vartotojai: ..............................................................................................................................................

13. Sudarykite dvi mitybos grandines iš piešinyje pavaizduotų organizmų.

a) ? .............................. ? ................................. ?

b) ? ............................. ? ................................. ? ................................. ?

14. Kaip pagal mitybos būdą pavadinsite:

kiškį ............................................................................

lapę .............................................................................

žiogą ...........................................................................

�0


veik

la



Tema: ORGANIZMŲ MITYBA

I. Piešinyje pavaizduotas fotosintezės procesas.

1. Ką žymi rodyklės nuo A iki D?

2. Kodėl augalai vykdo šį procesą?

3. Kokių mineralinių medžiagų reikia, kad augalai gerai augtų?

4. Kurios iš žemiau išvardytų medžiagų yra organinės, o kurios neorganinės?Azotas, vanduo, angliavandeniai, deguonis, baltymai, riebalai, fosforas.

Organinės: ..............................................................................................................................................

Neorganinės: .........................................................................................................................................

II. Piešinyje pavaizduoti maisto produktai.

5. Suskirstykite produktus į gyvulinius ir augalinius.

Gyvuliniai: .............................................................................................................................................

Augaliniai: ..............................................................................................................................................

A

C

B

D

41


6. Kuriuose iš pateiktų produktų daugiausia:

baltymų ..................................................................................................................................................

riebalų ....................................................................................................................................................

angliavandenių .......................................................................................................................................

7. Kam žmogaus organizmui reikalingi:

angliavandeniai ......................................................................................................................................

baltymai ..................................................................................................................................................

riebalai ....................................................................................................................................................

8. Kurių piešinyje pavaizduotų maisto produktų reikia vartoti daugiausia?

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

9. Piešinyje pavaizduotus produktus išdėstykite reikiamose piramidės vietose.

10. Parašykite po 1 maisto produktą, kuriame yra daug vitaminų:

C ............................................................................................................................................................

D ............................................................................................................................................................

III..Piešinyje pavaizduoti gyvieji organizmai.

�2


veik

la

11. Nurodykite, kurie iš nupieštų organizmų yra:

gamintojai: ............................................................................................................................................

vartotojai: ..............................................................................................................................................

12. Sudarykite dvi mitybos grandines iš pateiktų organizmų.

? ............................... ? ................................. ?

? ............................... ? ................................. ? ................................. ?

13. Kaip pagal mitybos būdą pavadinsite:

kiškį ...................................................................

vilką ...................................................................

varnėną ..............................................................

14. Kokios dantų rūšys pažymėtos skaičiais 1–4 ?

1............................................................................................

2............................................................................................

�............................................................................................

�............................................................................................

15. Kaip reikia prižiūrėti dantis, kad jie būtų sveiki?

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

��




Tema: ŽMOGUS

1. Toliau išvardytus organus priskirkite prie reikiamos organų sistemos.Plaučiai, širdis, skrandis, stemplė, kraujagyslės, nervai, bronchai, kaukolė, žarnos, raumenys, stuburas, trachėja, seilių liaukos, rankos kaulai, smegenys.

a) Kvėpavimo sistema: .........................................................................................................................

b) Virškinimo sistema: .........................................................................................................................

c) Atramos-judėjimo sistema: ..............................................................................................................

d) Kraujotakos sistema: ........................................................................................................................

e) Nervų sistema: .................................................................................................................................(2 taškai)

2. Kokias funkcijas organizme atlieka šie organai?

Širdis .....................................................................................................................................................

Plaučiai ..................................................................................................................................................

Skrandis .................................................................................................................................................(3 taškai)

3. Kokie jutimo organai pažymėti raidėmis?

A .............................................................................

B .............................................................................

C .............................................................................

D .............................................................................

E .............................................................................(2 taškai)

4. Kuris iš jutimo organų priims toliau išvardytą informaciją?Kavos kvapas, saldus saldainis, žalia žolė, vėjo dvelksmas, gitaros skambėjimas, karštas lygintuvas, rūgšti citrina, saulės šviesa, paukščių čiulbėjimas.

A ............................................................................................................................................................

B ............................................................................................................................................................

C ............................................................................................................................................................

D ............................................................................................................................................................

E .............................................................................................................................................................(2 taškai)

��


veik

la

5. Kodėl sportuojant širdis plaka dažniau, žmogus kvėpuoja giliau ir dažniau?

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................(2 taškai)

45


VILNIAUS „SIETUVOS“ VIDURINĖS MOKYKLOS MOKYTOJA DAIVA KERŠIENĖ

VERTINAMOJI UŽDUOTISTema: AUGALAS

Nupieškite žiedinį augalą ir nurodykite jo organų pavadinimus.

Kuris iš šių bruožų būdingas tik žiediniams augalams?Dauginasi ne sėklomis, o sporomis.Lapus dengia vandeniui nelaidus sluoksnis.Turi vandens pernašos sistemą.Sėklos bręsta iš žiedo, susidariusio vaisiaus viduje.

Išvardykite tris žiedinius augalus.1) ..........................................................................;2) ..........................................................................;3) ...........................................................................

Kur augalas kaupia maisto medžiagų atsargas?....................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Ar tamsoje vyksta fotosintezė?....................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Ar skaidytojai yra vartotojai? Atsakymą paaiškinkite...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Kur susidaro organinės medžiagos?a) Gyvuosiuose organizmuose;b) Atliekose;c) Dirbtinėse medžiagose.

Kaip galite įrodyti, kad visi organizmai priklausomi nuo saulės energijos?..............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

9. Vanduo į augalo organizmą patenka per:a) stiebą;b) lapus;c) šaknis.

Kai trūksta (...............................), augalai praranda standumą – nuvysta, nes ............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ Įvertinimas: ............................................................................................

1.

2.A.B.C.D.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

ORGanIzMas IR aplInka.

BIOsfeRa IR žMOGus4 veiklos sritis

ORGanIzMas IR aplInka.

BIOsfeRa IR žMOGus(4 veiklos sritis)

Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus

�7



Tema: LĄSTELĖ

1. Vienaląsčiams gali būti priskiriami: (1 balas)virusai;baltymo molekulė;skaidytojai.

2. Kuris iš šių vienaląsčių yra vartotojas: (1 balas)valkčiadumblis;sraigė;ameba.

3. Namuose atliekant eksperimentą su duona, jos paviršius pasidengė įvairių atspalvių pilka spalva. Kas tai gali būti? Išrinkite tinkamiausią variantą. (1 balas)

amebos;tam tikri grybai;bakterijos;virusai.

4. Kas sudaro žmogaus imunitetą? (1 balas)gripo virusas;ameba;antikūnai.

5. Daugialąsčiams priskiriami šie organizmai: (1 balas)grybai, paparčiai, grambuoliai;grybai, amebos, grambuoliai;grybai, mielės, grambuoliai.

6. Vienaląsčiai organizmai – tai: (1 balas)bakterijos, mielės, samanos, pirmuonys;bakterijos, mielės, dumbliai, pirmuonys;bakterijos, mielės, augalai, pirmuonys.

7. Kuriame variante nurodyta, kuo skiriasi augalų ir gyvūnų ląstelės: (1 balas)branduolys;sienelė;membrana.

8. Kuri organoidų seka labiausiai tinka augalo ląstelei: (1 balas)branduolys, citoplazma, membrana, mitochondrija;branduolys, citoplazma, membrana, chloroplastas;branduolys, citoplazma, sienelė, mitochondrija.

9. Žinome, kad žmogaus smegenis sudaro ląstelės. Kurios iš išvardintųjų tai galėtų būti? (1 balas)kaulo ląstelės;nervinis audinys;nervų ląstelės.

10. Kuri iš išvardytų žmogaus kūno dalių yra organas: (1 balas)nervinis audinys;kraujagyslė;širdis.

a)b)c)

a)b)c)

a)b)c)d)

a)b)c)

a)b)c)

a)b)c)

a)b)c)

a)b)c)

a)b)c)

a)b)c)

4 ve

ikla


�8


PAMOKOS PLANAS

Tema: KAS KUO MINTA?

Mokymosi uždaviniai pagal R. Magerį.Mokinys, naudodamasis gamtiniais pavyzdžiais, internetine mokymosi priemone (toliau IMP) ir internete nurodytais svetainės adresais, išmoks užrašyti sausumos arba vandens mitybos grandines ir atliks pratybų užduotis.

Sąlyga – naudoti gamtinę medžiagą, IMP ir internetą.

Veikla – aptarti su grupe, kuo minta tam tikri organizmai.

Kriterijus – kaip užrašytos mitybos grandinės pratybų sąsiuvinyje pateiktose užduotyse, užpildyta ataskaita.

Organizaciniai sprendimaiGrupės dydis – šeši mokiniai.Klasė – stalai patogiai pritaikyti sėdėti mokiniams ir prieiti mokytojui. Priemonės individualios. Patogiai prieinamas interneto ryšys.

Mokinių motyvacijaGalimybė sužinoti naują informaciją, pasinaudoti IMP. Asmeninė atsakomybė (mokiniai turės pasidalyti perskaityta ir internete surasta medžiaga). Kad grupei pasisektų, atsakomybę turi jausti kiekvienas jos narys.

Klasės pasirengimo lygis – vidutiniškas.

PriemonėsVadovėlis, pratybų sąsiuvinis, nuotraukos, gamtoje surinkta medžiaga, interneto svetainių adresai.

Mokomoji veikla

Laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla

1 min. Skelbia pamokos temą, tikslą ir uždavinius. Jie parodomi mokiniams pateiktyje. Atidžiai klauso.

3 min.

Pamokos pradžioje apžiūrimi mokinių surinkti gyvūnų apgraužti augalų pavyzdžiai, aptariami palikti maitini-mosi pėdsakai. Tam galima panaudoti pateiktį su maiti-nimosi pėdsakų nuotraukomis.

Mokiniai dalyvauja diskusijoje.

1 min.Susiskirstoma darbui grupėmis po penkis, pasiskirstoma pareigomis, naudojantis paveikslėliais: raštininkas, laikrodininkas ir kt.

9 min.

Remiantis aptartais pavyzdžiais užrašomos mitybos grandinės. Rodo tinklalapyje pavaizduotą ežero mitybos grandinę ir pabrėžia, kad rodyklės kryptis rodo medžiagų judėjimo kelią, o ne tai, kuo gyvūnas minta.

Užsirašo pratybų sąsiuviny-je mitybos grandines. Paskui stebi mitybos grandinių de-monstravimą tinklalapyje.

3 min.Analizuojant vadovėlio paveikslėlį Nr. 3.2 pabrėžia, kad ne visi organizmai yra arba tik augalėdžiai, arba tik plėšrūnai.

Aptaria šį paveikslėlį ir pa-brėžia, kad žmogus, žiurkė, kiaulė maitinasi ir augalais, ir gyvūnais.


�9


2 min. Kviečia mokinius diskusijai, ar žmogus turi galimybę rinktis, kokiais maisto produktais jam maitintis.

Išsako savo nuomones, disku-tuoja.

4 min.

Klausia, kaip vadinamas žmogus, kuris valgo tik vaisius ir daržoves. Atsakius „vegetaras“, paaiškina, kad tai yra žmogus, kuris apsisprendžia taip maitintis. Pabrėžia, kad gyvūnų negalima vadinti vegetarais, juos vadiname augalėdžiais.

Atsakymo ieško internete.

20 min. Kviečia mokinius pasinaudoti tinklalapiu ir surasti atsakymus, pažymėtus ataskaitos lape. Dirba kompiuteriais.

1 min. Pakartojamas žodžių bankas, kurį mokytojas užrašo pateiktyje. Pabrėžia, kad šiuos žodžius reikia įsiminti.

Žodžius užsirašo užrašų skil-tyje.

Kadangi dauguma mokinių moka naudotis MS Power-Point programa, kviečia norinčiuosius sukurti mitybos grandinių pateiktis iš interneto įkeliant paveikslėlius. Primena, kad namuose turintieji internetą gali naudotis kurso tinklalapiu.

Gali tai pasižymėti pratybų skiltyje „užrašai“.

1 min. Skelbia, kad pamoka baigta. Tai užrašo pateiktyje.

Sėkmės kriterijai Atlikti komandinę užduotį. Įtraukti visą klasę į veiklą. Naudotis internetu.

Asmeninė atsakomybė Kiekvienas turi būti pasirengęs atstovauti komandai. Kiekvienas turės užpildyti ataskaitą ir klausimyną „Kuo buvau naudingas komandai“.

Socialiniai gebėjimai Paklausti, „Ką tu manai?“. Pagirti, kad puikiai sekasi, priminti, kad įsitrauktų į veiklą, pritarti žvilgsniu, linktelėti galvą, priminti, esant reikalui, kad visi esame atsakingi už grupės sėkmę ir kt.

Stebėjimas ir įsiterpimas Grupės darbą stebės mokyklos psichologas ir dalyko moky-tojas. Stebint pasakoma neformalių pastabų, taip pat stebimas mokinių elgesys ir atsakomybė už komandinį darbą.

Grupės darbo procesas ir rezultatas Kiekviena komanda supažindina klasę su grupės darbo rezultatų įvertinimu, mokiniai individualiai įvertina savo dalyvavimą grupės darbe.

Mokomoji veikla Pirma dalis. Įvadas. Pamokos pradžioje apžiūrimi mokinių surinkti gyvūnų apgraužti augalų pavyzdžiai, gali būti nufotografuoti ir rodomi pavyzdžiai. Antra dalis. Grupėse, remiantis aptartais pavyzdžiais, užrašomos mitybos grandinės. Pabrėžiama rodyklių reikšmė.

MOKINIŲ REFLEKSIJA

Kuo buvau naudingas grupei?Vardas _____________________________ Grupė ______________ Data _______________Mano užduotis: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________Ką nuveikiau: ______________________________________________________________________________________________________________________________________________Kaip, mano manymu, prisidėjau prie bendro grupės rezultato: _____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

4 ve

ikla


50

ATSISKAITYMO LAPAS

Tyrinėjimo užduotis: KAS KUO MINTA?

Vardas, pavardė: _____________________________________________________ Klasė: ___

Tinklalapio adresas:http://lt.wikipedia.org/wiki%C5%Bzinduoliai arbahttp://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/gyvunija/zinduoliai/Užpildykite lentelę „Žinau, Išmokau“ (ŽI)

Ką aš jau žinau apie gyvūnų mityba? Ko aš išmokau apie gyvūnų mitybą?


51

1. užduotis. Kas kuo minta?Žiūrėdami į užduotyje pavaizduotus piešinukus, pavadinkite gyvūnus ir parašykite, kuris yra

augalėdis, kuris plėšrūnas.

4 ve

ikla


52

2. užduotis.Žiūrėdami į paveikslėlius užrašykite mitybos grandines ir įterpkite į jas ir šiuos gyvūnus.

Teisingai pažymėkite rodykles ir paaiškinkite, ką jos reiškia.

3. užduotis.Parašykite trumpą pasakojimą apie tai, kuo minta pasirinktas gyvūnas, kur jis gyvena. Galite

nupiešti gyvūną.................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

VERTINIMAS

Visi turėjote įvykdyti tris užduotis. Kiekviena užduotis įvertinta 10 balų.

30–27balų

26–23balų

22–19balų

18–15balų

14–11balų

10–6balų

5–2balų

1–0balų

10 9 8 7 6 5 4 3-2

Eil. Nr. Užduoties pavadinimas Balai

1. užduotis Kas kuo minta?2. užduotis Parašykite mitybos grandines3. užduotis Parašykite trumpą pasakojimą

SUMAPAŽYMYS

Bebras

Stumbras

Lūšis


53


PRAKTIKOS DARBAS

Tema: PRAKTIKOS DARBAS „SAMANŲ RINKIMAS“

Mokymosi uždavinysIšmokti parengti augalų herbarus.

Su mokiniais aptariama, kaip ir kada rinkti samanas, kaip jas transportuoti į mokyklą, kaip apipavi-dalinti surinktą medžiagą.

Pateiktis: Samanos.ppt


VILKAVIŠKIO „AUŠROS“ VIDURINĖS MOKYKLOS MOKYTOJA DANUTĖ VOITIUK


Tema: ŠVIESOS SPINDULIŲ GAUDYTOJAI

TikslasSusipažinti su kai kuriais miško medžiais ir krūmais, taip pat su augalų vaidmeniu gamtoje.

Mokymosi uždaviniai:mokiniai paaiškins, kodėl augalai vadinami gamintojais, o visi kiti gyvi organizmai – vartotojais;mokiniai pateiks po kelis spygliuočių ir lapuočių medžių ar krūmų, augančių Lietuvos miškuose, pavadinimus ir atpažins šiuos augalus.

Pateiktis: Sviesos_spinduliu_gaudytojai.ppt

DEMONSTRACINĖ MEDŽIAGATema: MIŠKO STUBURINIAI

TikslasSusipažinti su stuburinių, žinduolių, roplių ir varliagyvių sąvokomis ir svarbiausiais atstovais, gyvenančiais miške, su stuburinių gyvūnų panašumais ir skirtumais.

Mokymosi uždaviniai:mokiniai paaiškins, kuo skiriasi stuburiniai ir bestuburiai gyvūnai;mokiniai nurodys po 2–3 požymius, ką turi bendra ir kuo skiriasi žinduoliai, paukščiai, ropliai ir varliagyviai;mokiniai atpažins bent po du skirtingus žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių atstovus.

Pateiktis: Misko_stuburiniai.ppt

•

•

•

•

•

••

•

4 ve

ikla


54


PAMOKOS PLANAS

Tema: TRĄŠOS IŠ ATLIEKŲ

TikslaiPadėti mokiniams suprasti, kas vykdo puvimą, kam tai naudinga.Mokyti dirbti grupėmis.

Mokymosi uždaviniai:išnagrinėję trąšų gamybos iš atliekų skaidres, perskaitę skyrelį, mokiniai turės surūšiuoti 16 atliekų į 4 konteinerius;suskirstę trąšoms gaminti iš atliekų tinkamas ir netinkamas atliekas, lentelėje atsakę į klausimus sužinosite, kas yra kompostas, skaidytojai, kokias 3 neorganines medžiagas galima pasigaminti kompostuojant maisto atliekas.

Vieta: kabinetas, kuriame yra daugialypės terpės projektorius ir kompiuterių.

Priemonės:Daugialypės terpės projektorius, internetas (http://ec.europa.eu/environment/youth/index_lt.html), maisto produktai, šaukštai, peiliukai, kastuvas, laistytuvas.

Demonstracinė medžiaga: Trasos_is_atlieku.ppt

Pamokos eigaPamokos etapo

tikslas Laikas Mokytojo veikla Planuojama mokinių veikla

Praeitos pamokos kartojimas. 4 min. Klausinėja, primena ką mokėsi.

Mokiniai susodinami grupėmis. Mokiniai atsako į klausimus. Pri-stato namų darbus.

Naujos pamokos aiškinimas ir praktinės užduoties pristatymas.

6 min.Žaidimas „Prie vaišų stalo“. Pasako-jimas, skaidrių aptarimas. Praktinės veiklos aptarimas.

Atidžiai klauso, pasiruošia prakti-niam darbui. Susipažįsta su lentelės pildymu.

Praktinio darbo atlikimas. 20 min.

Darbo organizavimas ir konsulta-vimas. Pagalba mokiniams pildant atsiskaitymo lapą.

Praktinio darbo atlikimas.

Darbo aptarimas. Pamokos apibendrinimas.

10 min.Praktinio darbo rezultatų aptarimas.Mokyklos kieme komposto darymo organizavimas.

Atsiskaitymo lapo pildymas. Darbo metu susidariusių atliekų komposta-vimas kieme.Diskusija pagal pateiktus klausi-mus.

VertinimasMokiniai vertinami už praktinio darbo atlikimą ir dalyvavimą diskusijoje.

••

•

•


55

Atli

ekos

api

būdi

nim

asVa

rdas

, pav

ardė

Dai

kto

pava

dini

mas

Kilm

ės ša

lis

Kas

pag

amin

o?

Kur

gal

ima

įsig

yti ?

Apy

tiksl

ė pr

ekės

ka

ina

Paku

otės

med

žiag

a

Pove

ikis

apl

inka

i

Kie

k m

etų

trūni

ja?

Kur

pak

uotę

pa

karto

tinai

gal

ima

pana

udot

i?

Kai

p ga

lima

perd

irbti

arba

ut

ilizu

oti?

Į ką

galim

a pe

rdirb

ti?

Atli

ekos

api

būdi

nim

asVa

rdas

, pav

ardė

Dai

kto

pava

dini

mas

Kilm

ės ša

lis

Kas

pag

amin

o?

Kur

gal

ima

įsig

yti ?

Apy

tiksl

ė pr

ekės

ka

ina

Paku

otės

med

žiag

a

Pove

ikis

apl

inka

i

Kie

k m

etų

trūni

ja?

Kur

pak

uotę

pa

karto

tinai

gal

ima

pana

udot

i?

Kai

p ga

lima

perd

irbti

arba

ut

ilizu

oti?

Į ką

galim

a pe

rdirb

ti?

Atli

ekos

api

būdi

nim

asVa

rdas

, pav

ardė

Dai

kto

pava

dini

mas

Kilm

ės ša

lis

Kas

pag

amin

o?

Kur

gal

ima

įsig

yti ?

Apy

tiksl

ė pr

ekės

ka

ina

Paku

otės

med

žiag

a

Pove

ikis

apl

inka

i

Kie

k m

etų

trūni

ja?

Kur

pak

uotę

pa

karto

tinai

gal

ima

pana

udot

i?

Kai

p ga

lima

perd

irbti

arba

ut

ilizu

oti?

Į ką

galim

a pe

rdirb

ti?

56


veik

la



Tema: .....................................................................................................................................................

Vardas, pavardė: ....................................................................................................................................

Skaidytojai gali būti (prisimink, atsakyk ir parašyk):

................................................................................................................................................................

..............................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

Į kokias medžiagas skaidytojai paverčia atliekas (atsakymas iš dviejų žodžių):

................................................................................................................................................................

Kodėl kompostu patręštoje žemėje išauga geras derlius? (Pamąstyk, atsakyk ir parašyk)

................................................................................................................................................................

Pasiimk nuo stalo produktą, suvalgyk jį ir pažiūrėk, kas liko. Aprašyk, kas atsitiko ir ką darytumei?

Klausimas Mano maisto atlieka Draugo iš dešinės .maisto atlieka

Ką Tu suvalgei?

Ar liko atliekų?

Kaip vadinasi atlieka?

Atlieka organinė ar neorganinė?Ji augalinės ar gyvulinės kilmės?Kaip manai, kiek laiko pūva ši atlieka?Ar bestuburiai, bakterijos, grybai ardys ją?Ar tinka ši atlieka kompostui?Ar namuose vartojate šiuos produktus?Ką mamai pasiūlytumei daryti su maisto atliekomis?


57



Tema: APLINKOS PATARIMAI NAMAMS: „TAVO NAMAI – TAVO PLANETA“ (APLINKOSAUGA)

TikslasPadėti mokiniams suprasti, kodėl reikia saugoti gamtą.

Mokymosi uždaviniai:mokiniai pateiks aplinkos teršimo pavyzdžių ir paaiškins, kaip taršą galima sumažinti;mokiniai pateiks po kelis pavyzdžius, kaip galima taupyti energiją ir vandenį.

Pateiktis: Aplinkosauga.ppt

•

••

MedžIaGų sudĖTIes IR savYBIų pažInIMas

MedžIaGų sudĖTIes IR savYBIų pažInIMas

(5 veiklos sritis)

Medžiagų kitimai

59

VISAGINO „VERDENĖS“ VIDURINĖS MOKYKLOS MOKYTOJA AUKSĖ BAUŠYTĖ

PAMOKOS PLANAS

Tema: ATOMAI IR MOLEKULĖS

GebėjimaiTaikyti įgytas žinias apie medžiagas ir jų sudėtį kasdieniame gyvenime.

Žinios ir supratimasSavais žodžiais paaiškinti, kad medžiagos sudarytos iš dalelių.

Mokymosi uždaviniai:nurodyti, kad medžiagos sudarytos iš dalelių: atomų ir molekulių;mokėti pavaizduoti kelias (2–3) skirtingų medžiagų molekules.

VeiklaLaikas Mokytojo veikla Mokinių veikla

Įvardija pamokos temą ir uždavinius.

15 min.

Enciklopedija „Atomas“, „Molekulė“.Demonstraciniai objektai „Atomas“, „Molekulė“.Pabrėžia:

iš ko sudarytos medžiagos;skirtumą tarp atomo ir molekulės;iš ko sudarytos molekulės;ar skiriasi skirtingų medžiagų molekulės.

••••

Užduoda klausimus.

15 min.

Stebi darbą, padeda specialiųjų poreikių mokiniams.

Grupėmis sukonstruoja vandenilio, deguonies, vandens, anglies dioksido molekules. Pristato grupės darbą mokytojui.

10 min. Stebi darbą, padeda specialiųjų poreikių moki-niams.

Žinios patikrinamos interaktyviai testuojant mokinius.

5 min.Užduoda namų darbus: iš vadovėlio 35 psl. atsakyti į klausimą arba iš plastilino nulipdyti pasirinktą kokios nors medžiagos molekulę.

Autorefleksija: kaip sekėsi atlikti testus?Užsirašo namų darbų užduotį.

Mokytojo autorefleksijaKaip pavyko suplanuoti pamokos laiką?Viskas vyko pagal planą, tik 10 min. visiems mokiniams neužteko atlikti testus, nes dirbome 5 kompiuteriais. Geriau testus išspausdinti ir pateikti visiems mokiniams vienu metu. Būtų didesnė drausmė ir darbingesnė nuotaika. Bėgiojimas iš savo vietos prie kompiuterio ir vėl atgal daugelį mokinių blaško, trukdo dirbti kitiems.Mokinių nuotaika ir darbingumas, susidomėjimas.Mokiniai dirbo noriai, susidomėję, rodė iniciatyvą, uždavė daug klausimų, entuziastingai atliko užduotis.Mokinių rezultatai, motyvacija.Rezultatai geri. Dauguma išmoko medžiagą, suvokė, kas yra atomas ir molekulė, pamatė, kuo jie skiriasi. Pamoka mokiniams patiko. Jie norėtų daugiau pamokų, kuriose galėtų dirbti kompiuteriais ir grupėmis, patys savo rankomis konstruoti, tyrinėti. Mokiniams labai patinka interaktyvūs testai, nes daugelis nemėgsta rašyti, o dirbti kompiuteriu yra įpratę.

••

1.

2.

3.

5 ve

ikla

Medžiagų sudėties ir savybių pažinimas

60

PANEVĖŽIO 5-OSIOS VIDURINĖS MOKYKLOS MOKYTOJA LORETA GELEŽEVIČIŪTĖ

PAMOKOS PLANAS

Tema: MEDŽIAGŲ BŪSENOS

NuostatosAtsižvelgiant į savybes atsargiai elgtis su kasdienėje aplinkoje esančiomis medžiagomis.

Gebėjimaigrupuoti (klasifikuoti) pateiktas medžiagas į kietąsias, skystąsias ir dujines. paaiškinti, kad vanduo gali būti kietosios, skystosios ir dujinės būsenos, siejant būseną su dalelių turima energija.

Žinios ir supratimasapibūdinti kietųjų, skystųjų ir dujinių medžiagų fizikines savybes.nurodyti, kad medžiagų būsena priklauso nuo dalelių turimos energijos.

Mokymosi uždaviniai:atlikdami paprastus bandymus su kietosiomis medžiagomis, skysčiais ir dujomis, mokiniai gebės nusakyti jų savybes: kietieji kūnai – pastovios formos, nespūdūs, skysčiai – nepastovios formos, nespūdūs, dujos – nepastovios formos, lengva suspausti;remdamiesi vandens būsenų kitimo pavyzdžiais mokiniai gebės paaiškinti, kad medžiagos būsena priklauso nuo dalelių turimos energijos.

VeiklaSusiskirstome į 5 grupes po 6 mokinius. 4 mokiniai atlieka bandymus, 2 mokiniai renka informaciją apie kietuosius kūnus, skysčius ir dujas integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasėms tinklalapyje. Grupė užpildo lentelę ir užrašo išvadas apie skirtingų būsenų medžiagų savybes.Aiškinamasi, kas lemia skirtingas medžiagų savybes. Aptariami demonstraciniai objektai „Kietoji medžiaga“, „Skysčiai“ ir „Dujos“. Mokiniai pakartoja dalelių išsidėstymą – atitinkamai iš plastilino nulipdo molekules.Aiškinamės vandens būsenas. Atliekama 7 užduoties antroji dalis (22 psl.). Aptariame skaidrę „Vandens būsenos“.Grupėms pateikiami klausimai:kas „nutinka“ kaitinamos medžiagos dalelėms;kodėl įvairių medžiagų lydymosi ir virimo temperatūros yra skirtingos?

Atsakymų mokiniai ieško vadovėlyje ir integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasėms tinklalapyje.Pamokos pabaigoje pasiūloma grupei išspręsti kryžiažodį tinklalapyje „Chemija Jums“ ir nupiešti piešinį arba sukurti ketureilį, kuriame būtų paminėtos bent dvi skirtingos medžiagų būsenos.Ar mokiniai suprato pamoką, patikrinama atliekant 8 pratybų užduotį (23 psl.)

VertinimasLentelės užpildymas 20 taškųAtsakymai į klausimus 10 taškų (po 5 taškus už kiekvieną)Kryžiažodis 10 taškųMeninė užduotis 10 taškųTaškų konvertavimas į pažymį surinktų taškų suma padalijama iš 5

••

••

•

•

1.

2.

3.

4.••

1.

2.


61

AKMENĖS RAJONO AKMENĖS GIMNAZIJOS MOKYTOJA IRENA ZUBAVIČIENĖ

PAMOKOS PLANAS


Gebėjimaigrupuoti (klasifikuoti) pateiktas medžiagas į kietąsias, skystąsias ir dujines.paaiškinti, kad vanduo gali būti kietosios, skystosios ir dujinės būsenos, susiejant būseną su dalelių turima energija. apibūdinti vandens būsenų kitimą apytakos rate. atpažinti vandens būsenas įvairiose situacijose.

Žinios ir supratimasapibūdinti kietųjų, skystųjų ir dujinių medžiagų fizikines savybes. nurodyti, kad medžiagų būsena priklauso nuo dalelių turimos energijos. nurodyti vandens apytakos rato elementus. pateikti vandens būsenos pavyzdžių.

Mokymosi uždaviniai:mokiniai, naudodamiesi vadovėliu ir kompiuteriais, gebės apibūdinti kietųjų, skystųjų ir dujinių medžiagų fizikines savybes. Atlikdami pateiktą užduotį teisingai nurodys vandens apytakos rato elementus.

Mokinių motyvacijaGalimybė džiaugtis sėkme atliekant užduotis.

MetodaiDarbas mažomis grupelėmis po 3–4 mokinius, skaitymas, darbų pristatymas.

Siūloma veikla taikant MO.Pagrindinės sąvokos: medžiagos būsenos (kietoji, skystoji ir dujinė), būsenų kitimai (užšalimas, le-das, vanduo, virinimas, vandens garai), vandens apytakos ratas.

Veiklos planas

Laikas Mokinio veikla Mokytojo veikla

3 min. Apšilimo pratimasĮminti mįslę: „Kaip nori, pjauk – neperpjausi, kaip nori, kirsk – ne-perkirsi“.

Pirmoji įminusi mįslę grupė gauna 1 kortelę.

3 min.Pamokos temos ir uždavinio skelbimas

Ekrane parodo ir perskaito pamokos temą bei uždavi-nius.

5 min. Išeitos medžiagos kartojimas

Mokiniai prisimena, iš ko sudarytos medžiagos, ir fizikinius bei chemi-nius medžiagos kitimus.

Pateikia klausimų.

5 min.Susipažinimas su vadovėlyje pateikta medžiaga

Perskaito temą.

••

••

••••

•

5 ve

ikla


62

Laikas Mokinio veikla Mokytojo veikla

10 min.

Demonstracinių objektų stebėjimas

Stebi kompiuteryje demonstraci-nius objektus, grįžę į grupę, aptaria, kas vyksta šių procesų metu.

Paaiškina užduotį.

10 min.

Papildomos informacijos ieškojimas

MO ieško papildomos informacijos apie medžiagos būsenas, būsenų ki-timus ir vandens apytakos ratą.

Informuoja, kur ieškoti papil-domos medžiagos.

4 min. Vertinimas Atlieka 7 užduotį pratybų sąsiuvi-nyje. Grupė ją aptaria ir pristato. Apibendrina.

5 min. Refleksija Mokiniai apmąsto pamokos sėkmę.

Siūlo atsakyti į klausimus: ką naujo sužinojote, ar pavyko įgyvendinti pamokos užda-vinį?


63


PAMOKOS PLANAS


GebėjimaiGrupuoti pateiktas medžiagas į kietąsias, skystąsias ir dujines.

Žinios ir supratimas Apibūdinti kietųjų, skystųjų ir dujinių medžiagų fizikines savybes.

Mokymosi uždaviniaimokinys, naudodamasis IMP pateikta informacija, atlieka praktinę užduotį ir išsprendžia pratybų sąsiuvinyje esančią užduotį.

Sąlyga – stebėdamas pateiktį mokinys naudojasi IMP esančia enciklopedija ir žinynu.

Veikla – nulipdyti iš plastilino kietojo, skystojo ir dujinio kūnų modelius.

Kriterijus – kaip remiantis turimais duomenimis atliktos užduotys pratybų sąsiuviniuose ir naudotasi IMP.

Organizaciniai sprendimaiGrupės dydis – šeši mokiniai. Klasės stalai pritaikyti patogiai sėdėti mokiniams ir prieiti mokytojui. Priemonės individualios. Patogiai prieinamas interneto ryšys.

Mokinių motyvacija17 proc. mokinių motyvacijos lygis yra labai aukštas, 53 proc. mokinių motyvacija yra vidutinė ir 30 proc. – motyvacija labai žema. Siekiama kelti mokinių motyvaciją šiais metodais:

teigiamai vertinti mokinių veiklą, pastangas, išklausyti nuomonių įvairovę ir padėti suformuluoti teisingus atsakymus;sudaryti galimybę naudotis interneto ryšiu, kad klasei pristatoma medžiaga būtų moksliška, įdomi, nauja ir intriguojanti;suteikti galimybę eksperimentuoti, pasirinkti atsiskaitymo formą: pateiktis, atsiskaitymo lapas, filmukas ir kt.;skatinti dirbti pagal pačių mokinių susikurtas taisykles;skatinti saugumo jausmą grupėje ir klasėje;pabrėžti asmeninės atsakomybės už save ir draugus svarbą remiantis patarle „Vienas lauke – ne karys“.


Priemonės: vadovėlis, pratybų sąsiuvinis, praktinio darbo priemonės: plastilinas, kartonas, plastmasinis peilis plastilinui pjauti, interneto ryšys.

Nurodymai, kaip atlikti užduotįPirmoji dalis. Įvadas. Mokiniai stebi parengtą pateiktį, kurioje pristatomos vandens būsenos: vandens lašas, krioklys, lietus, šerkšnas, ledkalnis, garuojantis vandens telkinys ir kt.Antroji dalis. Mokiniai iš plastilino nulipdo: pirma grupė – kietojo, antra grupė – skystojo ir trečia grupė – dujinio kūno daleles ir jas tam tikrais atstumais išdėlioja ant kartono lapo. Aptaria, kodėl būtent taip nusprendė. Rengiasi pristatyti klasės draugams.Trečioji dalis. Mokiniai stebi kietosios, skystosios ir dujinės medžiagos būsenas tinklalapyje http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/.

•

•

•

•

•••

5 ve

ikla


64

Ketvirtoji dalis. Atlieka pratybų sąsiuvinyje esančią užduotį.

Sėkmės kriterijaiAtlikti komandinę užduotį. Įtraukti visą klasę į veiklą. Naudotis internetu.

Asmeninė atsakomybėKiekvienas turi būti pasirengęs atstovauti komandai. Kiekvienas turės užpildyti atsiskaitymo lapą ir atsakyt į klausimą: „Kuo buvau naudingas komandai“.

Socialiniai gebėjimaiPaklausti „Ką tu manai?“ Pagirti, kad puikiai sekasi, priminti, kad įsitrauktų į veiklą, pritarti žvilgsniu, linktelti galvą, esant reikalui, priminti, kad visi esame atsakingi už grupės sėkmę ir kt.

Stebėjimas ir įsiterpimasGrupės darbą stebės mokyklos psichologas ir dalyko mokytojas. Mokiniams bus pasakoma neformalių pastabų, stebimas jų elgesys ir atsakomybė už komandinį darbą.

Grupės darbo proceso ir rezultato įvertinimasKiekviena komanda supažindina klasę su grupės darbo rezultatų įvertinimu, mokiniai individualiai įvertina savo dalyvavimą grupės darbe.

SAVO MOKYMO APMĄSTYMASPatirta sėkmė Į praktikos darbo pamoką labai noriai įsitraukė judrūs ir gana sunkiai valdomi

mokiniai. Pamoka praėjo labai greitai, nes mokiniai buvo užsiėmę: atliko praktikos darbą, paskui stebėjo medžiagą tinklalapyje. Pamokos uždavinys pasiektas.

Kilę sunkumai Nekilo didelių sunkumų, nes mokiniai puikiai įvaldę darbo grupėmis metodą, didžioji klasės dalis jį mėgsta. Tačiau darbo grupės dirba ne vienodu tempu.

Galimos pataisos Sugalvoti priemonių, pavyzdžiui, skirti laikrodininko pareigas, pasistengti įtraukti į darbą tuos, kurie linkę dirbti vieni arba nenoriai įsitraukia į veiklą.

Svarbūs epizodai Buvo smagu stebėti mokinius, turinčius prigimtinių meninių gabumų arba lankančius dailės mokyklą. Jie labai žaismingai, meniškai lipdė „daleles“ ir suteikė džiaugsmo komandos nariams. Vaikams patinka tinklalapyje stebėti judančius objektus, atrasti sunkiai įsimenamas naujas sąvokas, kurios pateiktos enciklopedijos skyriuje.

Ši pamoka aptarta Su mokyklos psichologe, klasės auklėtoja, mokiniais, gamtos mokslų mokytojų būrelio nariais, taip pat klasės tėvų susirinkime.

MOKINIŲ REFLEKSIJA

Kuo buvau naudingas grupei?Vardas _____________________________ Grupė ______________ Data __________________

Mano užduotis: ___________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

Ką nuveikiau: ____________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

Kaip, mano manymu, prisidėjau prie bendro grupės rezultato: ______________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________


65

ATSISKAITYMO LAPAS

Tyrinėjimo užduotis: MEDŽIAGOS BŪSENOS

Vardas, pavardė: _____________________________________________________ Klasė: ____

1. užduotis

Internete suraskite ledkalnio, ežero, upės, vandenyno, sniego, garuojančio vandens nuotraukas ir jas įkelkite į lentelę prie tinkamo žodžio: kietoji, skystoji, dujinė vandens būsena.

Kietoji vandens būsena

Skystoji vandens būsena

Dujinė vandens būsena

5 ve

ikla


66

2. užduotis

Naudodamiesi tinklalapiu schematiškai nupieškite (galite pasitelkti meninę vaizduotę) kietąją, skystąją ir dujinę vandens būseną. Šalia piešinio paaiškinkite, kaip medžiagų būsenos kitimai susiję su medžiagos dalelių energija.

Kietoji medžiagos būsena

Skystoji medžiagos būsena

Dujinė medžiagos būsena


67

3. užduotis

Trumpai pakomentuokite skirtingų medžiagų būsenų panaudojimo sritis žmogaus gyvenime.

Kietoji medžiagos būsena .....................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

Skystoji medžiagos būsena ...................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

Dujinė medžiagos būsena .....................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

4. užduotis

Mobiliuoju telefonu arba skaitmeniniu fotoaparatu nufotografuokite kietojo, skystojo ir dujinio kūno nulipdytus modelius ir įdėkite į atsiskaitymo lapą.

VERTINIMAS

Visi turėjote įvykdyti keturias užduotis. Kiekviena užduotis vertinama 10 balų.

40–36balų

35–31balų

30–26balų

25–21balų

20–16balų

15–11balų

10–6balų

5–0balų

10 9 8 7 6 5 4 3

Balai1. užduotis Užpildykite lentelę2. užduotis Atlikite užduotį3. užduotis Parašykite komentarą4. užduotis Įdėkite nuotraukas

SUMA IR PAŽYMYS

5 ve

ikla


68

TAURAGĖS RAJONO TARAILIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKYTOJOS REDA KLIMAŠAUSKIENĖ, EDITA KAZLAUSKIENĖ

PAMOKOS PLANAS

Integruota gamtos mokslų ir informacinių technologijų pamoka

Tema: KAITINAMOS DALELĖS ĮGYJA ENERGIJOS

Mokymosi uždaviniaiNaudodamiesi virtualiais demonstraciniais objektais, internetu, vadovėlyje išdėstyta informacija ir atlikdami parengtas užduotis, mokiniai gebės:

surasti ir atrinkti reikalingą informaciją internete;paaiškinti būsenų kitimus;suprasti, kad kuo smarkiau kūnas įkaista, tuo daugiau energijos įgauna dalelės.

Mokinių motyvacijaUžduotys, susijusios su gamtos reiškiniais ir darbas kompiuteriu skatins mokinius teorines žinias pritaikyti praktinėje veikloje.

PriemonėsKompiuteriai, daugialypės terpės projektorius, parengtos užduotys, internetas, konferenciniai lapai, lipnūs spalvoti lapeliai.

Pateiktis: Daleles_igyja_energijos.ppt

Aktyvieji mokymosi metodai: demonstraciniai objektai, klausimai ir atsakymai, darbas poromis.

RezultatasMokiniai gebės apibūdinti medžiagų būsenų kitimus, šiuos procesus susieti su gamtoje vykstančiais reiškiniais, pavyzdžiui, rasos, šerkšno susidarymu. Jie supras, kad medžiagų būsena priklauso nuo dalelių turimos energijos.

Laikas Priemonės Mokytojų veikla Mokinių veikla

2 min. Kompiuteris, daugialypės terpės projektorius.

Pasakoma pamokos tema, uždaviniai, metodai.

Stengiasi suprasti pamokos uždavinius.

3 min. Kompiuteris, daugialypės terpės projektorius. Namų darbų aptarimas. Pasakoja, kaip sekėsi atlikti

namų darbus.

5 min.

Kompiuteris, daugialy-pės terpės projektorius, demonstraciniai objektai: kietoji medžiaga, skys-čiai, dujos.

Praėjusios pamokos medžia-gos kartojimas. Rodomos de-monstracijos: kietoji medžia-ga, skysčiai, dujos; prašoma mokinių atpažinti medžiagų būsenas.

Žiūrėdami demonstracinius objektus atpažįsta medžiagų būsenas.

•••

•


69

Laikas Priemonės Mokytojų veikla Mokinių veikla

10 min.

Kompiuteris, daugialypės terpės projektorius, MS PowerPoint programa, vadovėlis.

Nauja mokomoji medžiaga. Gamtos mokslų mokytoja aiškina medžiagų būsenų ki-timus:. lydymąsį, garavimą, kietėjimą, kondensaciją. IT mokytoja demonstruoja ati-tinkamas iliustracijas. Me-džiagų būsenos priklauso nuo temperatūros (Vandens ga-rai. Vandens apytakos ratas. Ledas. Vanduo). Kiekviena medžiaga lydosi ir verda pa-siekusi tam tikrą temperatūrą (Temperatūra. Virimas), (va-dovėlis „Gamta ir žmogus“ 6 kl., 45 psl., lentelė „Lydymo-si ir virimo temperatūra“). Kuo smarkiau įkaista kieta-sis kūnas, skystis ar dujos, tuo daugiau energijos įgyja dalelės (Energija).

Mokiniai kartu su mokytoja aiškinasi būsenų kitimus, pa-teikia pavyzdžių. Nagrinėja medžiagų būsenų dalelinius modelius. Atsako į klausi-mus, pateiktus vadovėlio 45 puslapyje.

20 min.Kompiuteris, daugialypės terpės projektorius, inter-neto naršyklė.

Gamtos mokslų mokytoja in-formuoja, kad parengtas už-duotis mokiniai atliks dirb-dami poromis.

Mokiniai susėda po du prie kompiuterio ir naudodamie-si internetu atlieka išspaus-dintas užduotis (http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/, http://lt.wikipedia.org/wiki/Garavimas, http://lt.wikipedia.org/wiki/Kondencavimas)

2 min. Kompiuteris, daugialypės terpės projektorius.

Abi mokytojos skiria namų darbus: nurodo vadovėlio straipsnelį; paprašo surasti 3–5 mįsles, kuriose būtų mi-nimi žodžiai: vanduo, snie-gas, ledas ir kt. Nurodo šal-tinius.

Užsirašo namų darbus.

3 min. Konferencinis lapas, lip-nūs spalvoti lapeliai.

Abi mokytojos pasiūlo mo-kiniams ant spalvotų lipnių lapelių parašyti, ką jie suži-nojo pamokoje, ko nesuprato ir kas jiems patiko.

Ant lipnių lapelių užrašo savo mintis.

5 ve

ikla


70

TAURAGĖS RAJONO TARAILIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKYTOJOS REDA KLIMAŠAUSKIENĖ, EDITA KAZLAUSKIENĖ


Tema: KAITINAMOS DALELĖS ĮGYJA ENERGIJOS

Vardas, pavardė _________________________________ Klasė _____________ Data _________

1. Kokios vandens būsenos pavaizduotos paveikslėlyje ir pažymėtos skaičiais

1. ..............................................

2. ..............................................

3. ..............................................

(3 taškai)

2. Parašykite medžiagų (kietasis kūnas, skysčiai) būsenų apibrėžimus naudodamiesi enciklopedija (http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/)

Kietasis kūnas .......................................................................................................................................

Skysčiai .................................................................................................................................................

(3 taškai)3. Nupieškite kietosios ir dujinės medžiagos būsenų dalelinius modelius.

kietoji būsena dujinė būsena

(3 taškai)

4. Nurodykite medžiagos būsenas:

Dalelės gali laisvai judėti, jei medžiagos būsena yra ............................................................................

Dalelės gali pasislinkti viena kitos atžvilgiu, jei medžiagos būsena yra ..............................................

Dalelės tik truputį virpa, svyruoja, jei medžiagos būsena yra ..............................................................

(3 taškai)


71

5. Kokius kitimus (garavimas, kondensacija, lydymasis, kietėjimas)

rodo B rodyklė .................................................................................................................................

rodo C rodyklė .................................................................................................................................

(2 taškai)6. Ant piešinio nubrėžkite:a) rodyklę D, kuri rodytų kietėjimą;b) rodyklę E, kuri rodytų kondensaciją.

(4 taškai)

7. Parašykite kitimų (garavimas, kondensacija) apibrėžimus naudodamiesi žodynu (http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/) ir pasitikrinkite, ar teisingai nubrėžėte rodykles.

Garavimas ........................................................................................................................................

Kondensacija ....................................................................................................................................

(4 taškai)8.

Lydymasis

dalelės netenka energijosdalelės įgyja energijos (išbraukite neteisingą teiginį)

Kondensacija

dalelės netenka energijosdalelės įgyja energijos (išbraukite neteisingą teiginį)

(4 taškai)

9. Parašykite po du pavyzdžius: (http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/) ir atkreipkite dėmesį į skyrelį Būsenų kitimai)

Lydosi ....................................................................................................................................................

Lydosi ....................................................................................................................................................

Kondensuojasi .......................................................................................................................................

Kondensuojasi .......................................................................................................................................

(4 taškai)

Šauniai padirbėjai!

5 ve

ikla


72



Tema: MEDŽIAGŲ SANDARA

1. Iš ko sudaryta gryna geležis (Fe)? (1 balas)

molekulių;atomų;ląstelių.

2. Kuris teiginys yra teisingas: (1 balas)

visos medžiagos yra sudarytos iš molekulių;visos medžiagos yra sudarytos iš ląstelių;visos medžiagos yra sudarytos iš atomų.

3. Kaip atomai nuolat elgiasi vienas kito atžvilgiu: (1 balas)

nesąveikauja;juda;liečiasi.

4. Kuris teiginys neteisingas: (1 balas)

tarp atomų visada yra tarpai;atomai nuolat vienas su kitu sąveikauja;yra medžiagų, kurios neturi atomų.

5. Kiek mažiausiai atomų sudaro molekulę: (1 balas)

a) 1; b) 2; c) 3 ir daugiau.

6. Kuria chemine formule užrašyta vandens molekulė: (1,5 balo)

a) H�O; b) H2O; c) CH�.

7. Kuris iš šių molekulių modelių gali būti vandens: (1 balas)

a) l; b) 2; c) 3.

8. Stiklas pagamintas iš: (1 balas)

a) silicio; b) anglies; c) plastmasės.

9. Kiek mililitrų turi du litrai: (1,5 balo)

a) 20 000 ml; b) 200 ml; c) 2000 ml.

a)b)c)

a)b)c)

a)b)c)

a)b)a)


7�

TAURAGĖS JOVARŲ VIDURINĖS MOKYKLOS MOKYTOJA SELVINA PEČIULIENĖ

VERTINAMOJI UŽDUOTISTema: MEDŽIAGOS

1. Suskirstykite šias medžiagas į gamtines ir dirbtines:guma, geležis, molis, vanduo, vilna, oda, linas, poliesteris, parafinas, vaškas.

Gamtinės: ..............................................................................................................................................

Dirbtinės: .... ...........................................................................................................................................(2 taškai)

2. Mažiausia medžiagos dalelytė yra:a) atomas;b) branduolys;c) molekulė;d) ląstelė.

(1 taškas)3. Suskirstykite išvardytas medžiagas į sudėtines ir grynąsias:

baltymai, anglis, vanduo, anglies dioksidas, deguonis, rašalas, pienas.

Sudėtinės: ...............................................................................................................................................

Grynosios: .............................................................................................................................................(2 taškai)

4. Nurodykite, kurie iš minimų procesų yra cheminė reakcija, o kurie – ne.a) Malkos sudegė.b) Vaškas išsilydė.c) Vanduo užšalo. Cheminė reakcija įvyko: ........................................................................d) Kiaušinis išvirė.e) Geležis įkaito. Cheminė reakcija neįvyko: ....................................................................f) Ledas ištirpo.

(2 taškai)5. Užpildykite lentelę įrašydami tinkamus atsakymus.

Mėginys Tirpalas ar netirpus mišinys Išskirstymo būdas

1. Vanduo su krakmolu.

2. Rašaluotas vanduo.

3. Vanduo su citrinų rūgštimi.

4. Riebaluotas vanduo.

(4 taškai)6. Užbaikite sakinius įrašydami tinkamas sąvokas.

a) Medžiaga, kurioje tirpiname kitas medžiagas, vadinama ................................................................

b) Medžiaga, kurią tirpiname, vadinama .............................................................................................

5 ve

ikla


7�

(2 taškai)7. Kurios iš išvardytų medžiagų yra rūgštys, o kurios – šarmai?Actas, grietinė, muilas, citrinų rūgštis, soda, apelsinų sultys, skalbimo milteliai.

Rūgštys: .................................................................................................................................................

Šarmai: ..................................................................................................................................................(2 taškai)

8. Nurodykite reikiamus matavimo vienetus ir jų sutrumpintą žymėjimą.

Kas matuojama Matavimo vienetas Sutrumpinimas Prietaisas

TemperatūraTūris 1 2 � 1 2 �Masė 1 2 � 1 2 �

(4 taškai)

9. Nupieškite, kaip yra išsidėsčiusios medžiagų molekulės, kai medžiagos yra skirtingų būsenų.Kieta Dujinė Skysta

A B C

(3 taškai)

10. Kada geležinis rutuliukas bus didesnis? Kodėl?a) Kai jis šaltas.b) Kai jis karštas.c) Kai jis šiltas.

Todėl, kad ........................................................................................................................................................

...........................................................................................................................................................................

...........................................................................................................................................................................

(2 taškai)


75


PAMOKOS PLANAS

Tema: RŪGŠTYS IR ŠARMAI

Mokymosi uždaviniai pagal R. MagerįMokinys, naudodamasis praktikos darbui skirtomis priemonėmis bei IMP, atliks laboratorinį darbą ir gautus duomenis surašys į pratybose esančią lentelę.

Sąlyga – naudotis laboratoriniam darbui skirtomis priemonėmis ir IMP.

Veikla – atlikti praktikos darbą.

Kriterijus – kaip duomenys surašyti į pratybų sąsiuvinyje esančią lentelę ir informacija patikslinta naudojantis IMP.


Mokinių motyvacijaSėkmės poreikis, atsakomybė už save ir grupės draugus, teigiama tarpusavio priklausomybė.

Priemonės: vadovėlis, pratybų sąsiuvinis, praktinio darbo priemonės: raudongūžio kopūsto antpilas, keletas tuščių indelių, indelis vandeniui, druska, cukrus, muilas, citrinų rūgštis.

Organizaciniai sprendimaiKabinete suolai sustatyti darbui grupėmis. Parengiamos šešios darbo grupės. Patogus priėjimas prie kompiuterių darbui naudojantis internetu.

Mokomoji veikla


1 min. Užpildo žurnalą. Pakartoja paragrafą.2 min. Užduoda klausimų iš praėjusių pamokų,

prašydamas prisiminti sąvokas: tirpalas, tirpinys, tirpiklis. Prieinama išvada, kad tirpalai pasižymi skirtingomis savybėmis.

Atsako į klausimus. Prieina išvadą, kad tirpalai skiriasi spalva, skoniu ir kvapu.

2 min. Skelbia pamokos temą: „Rūgštys ir šarmai“; temos pavadinimas rodomas ekrane.

Ant lipnių lapelių užsirašo pamokos temą.

Skelbia pamokos tikslą ir uždavinius; jie irgi pateikiami naudojant pateiktį. Kviečiami atidžiai stebėti.

2 min. Įvadas. Naudodamasis pateiktimi rodo skaidrę, kurioje pavaizduota: valgomoji druska, skalbimo milteliai, actas, kefyras, cukrus, muilas, grietinė. Paaiškina, kad kiekvieną dieną mes susiduriame su įvairių medžiagų tirpalais. Pabrėžia, kad atliksime praktikos darbą, paskui šį veiksmą stebėsime kurso tinklalapyje.

Atidžiai klauso.

5 ve

ikla


76


10 min. Informuoja mokinius, kad toliau jie dirbs grupėmis, atliks praktikos darbą ir susipažins su rūgštiniu, šarminiu ir neutraliu tirpalais. I ir II grupėms – rūgštinis tirpalas, III ir IV grupėms – šarminis tirpalas, V ir VI grupėms – neutralus tirpalas.

Dirbdami grupėmis pagal pratybų sąsiuvinyje pateiktą aprašymą atlieka bandymą.

Stebi kiekvieną grupę, padeda ir fiksuoja mokinių darbą.

Atlieka jiems skirto laboratorinio darbo fragmentą.

Perspėja, kad laikas aptarti atliktą darbą, daryti išvadas.

Kiekvienas grupės narys rengiasi pristatyti darbo rezultatus, kad grupė būtų geriausiai įvertinta.

1 min. Primena, kad kiekviena komanda turi laikytis eiliškumo. Kadangi vieną darbą atliko dvi grupės, o informaciją pristatys vienas asmuo, kiti galės papildyti.

Dirbdami grupėmis pasitaria tarpusavyje, kaip reikėtų pristatyti darbo rezultatus. Sąsiuviniuose užrašo darbo išvadas.

15 min. Iš kiekvienos grupės kviečia po vieną mokinį pristatyti atliktą darbą.

Lyderis pristato darbo rezultatus ir skelbia darbo išvadas, esant reikalui, draugai papildo. Mokiniai pildo pratybų sąsiuviniuose esančią lentelę.

5 min. Atveria tinklalapį ir jį demonstruoja visai klasei, kad informacija būtų įtvirtinta. Su mokiniais aptariama matoma medžiaga.

Atidžiai stebi.

6 min. Padeda aptarti, kaip pildyti ataskaitą. Sėda prie kompiuterių ir atsidaro tinklalapį, dirba tinklalapyje. Žodyne suranda žodžius: rūgštis, šarmas, neutrali medžiaga.

1 min. Skiria namų darbus. 2.13. paragrafas. Patvirtina, kad laboratorinis darbas, kurį atliko mokiniai, vertinamas daugiausia 2 taškais. Už ataskaitą galima gauti daugiausia 3 taškus.

Užsirašo interneto svetainės adresą, kuriuo nuėję dar kartą namuose peržiūrės virtualų laboratorinį darbą ir užpildys ataskaitos lapą.

SAVO MOKYMO APMĄSTYMAS

Patirta sėkmė Į praktikos darbo pamoką labai noriai įsitraukė judrūs ir gana sunkiai valdomi mokiniai. Pamoka vyko labai greitai, nes mokiniai buvo užsiėmę: atliko praktikos darbą, paskui stebėjo darbą su tinklalapiu. Pamokos uždavinys pasiektas.

Kilę sunkumai Didelis pamokos tempas. Liko per mažai laiko pamokai aptarti. Keletas mokinių trukdė dirbti laboratorinį darbą, bet noriai stebėjo virtualią laboratorinio darbo versiją.

Galimos pataisos Sugalvoti priemonių, pavyzdžiui, paskirti laikrodininko pareigas, įtraukti į darbą tuos, kurie linkę dirbti vieni arba nenoriai įsitraukia į veiklą.

Svarbūs epizodai Gerai besimokantys mokiniai sunkiai pasitiki arba viešai reiškia nepasitenkinimą tais mokiniais, kuriems sunkiau sekasi ar kurie yra išdykę. Kai kuriems mokiniams sunku daryti išvadas. Daliai mokinių nelengva užpildyti ataskaitos lapą.

Šią pamoką aptariau Su mokiniais, mokytojais – gamtos mokslų būrelio nariais.


77

MOKINIŲ REFLEKSIJA

Kuo buvau naudingas grupei?

Vardas ....................................................................................................................................................

Grupė .....................................................................................................................................................

Data .......................................................................................................................................................

Mano užduotis: ......................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

Ką padariau: ..........................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

Kaip, mano manymu, prisidėjau prie bendro grupės rezultato: ............................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

SOCIALINIAI ĮGŪDŽIAI IR JŲ VERTINIMAS:

Mokinių apklausos rezultataiPatinka dirbti grupėmis – 82 proc.Patinka dirbti individualiai – 10 proc.Neapsisprendę – 8 proc.

1.2.3.

5 ve

ikla


78

ATSISKAITYMO LAPAS

Tyrinėjimo užduotis: RŪGŠTYS IR ŠARMAI

Klasė: _____

Vardas, pavardė: ______________________________________________________________

1. užduotis

Prašom pateikti kasdienėje aplinkoje esančių šarminių, rūgštinių ir neutralių medžiagų pavyzdžių. Jas galite lentelėje nupiešti.

Šarminės medžiagos

Rūgštinės medžiagos

Neutralios medžiagos


79

2. užduotis

Paaiškinkite, kas yra indikatorius .........................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

Parašykite, kokį naudojote indikatorių atlikdami šį bandymą .........................................................

3. užduotis

Naudodamiesi tinklalapyje randama medžiaga nuosekliai parašykite, kaip pasigaminti šarminį, rūgštinį ir neutralų tirpalą.

Tirpalo pavadinimas Kaip pasigaminti šį tirpalą

5 ve

ikla


80

4. užduotis

Pakomentuokite, kodėl po valgio būtinai reikia išsivalyti dantis.

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

Kuo galėtumėte pakeisti dantų pastą ir šepetėlį, kai esate pamokose, tačiau per pertraukas pietaujate arba užkandžiaujate?

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

Ant naujo vilnonio drabužėlio užsilašinote acto rūgšties. Ką turėtumėte daryti, kad nepakenktumėte audiniui?

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

VERTINIMAS

Visi turėjote įvykdyti keturias užduotis. Kiekviena užduotis vertinama 10 balų.

40–36balų

35–31balų

30–26balų

25–21balų

20–16balų

15–11balų

10–6balų

5–0balų

10 9 8 7 6 5 4 3

Balai1. užduotis Užpildykite lentelę2. užduotis Apibūdinkite sąvokas3. užduotis Parašykite komentarą į lentelę4. užduotis Atsakykite į užduoties klausimus

SUMA IR PAŽYMYS

MedžIaGų kITIMaIMedžIaGų kITIMaI(6 veiklos sritis)

82

6 ve

ikla

Medžiagų kitimai


PAMOKOS PLANAS

Tema: CHEMINIAI KITIMAI. RŪDIJIMAS

GebėjimaiAtpažinti medžiagų kitimo procesus ir juos grupuoti į fizikinius bei cheminius.

Žinios ir supratimasapibūdinti rūdijimą kaip metalo cheminį kitimą.pateikti pavyzdžių, kaip galima apsaugoti metalą nuo rūdijimo.

Mokymosi uždaviniai:nagrinėjant metalo rūdijimą, išsiaiškinti cheminius procesus;surinkti informacijos apie metalo apsaugą nuo rūdijimo, ją apibendrinti ir pristatyti kitiems.

VeiklaMokiniai pasakoja, ką žino apie cheminius kitimus, prisimena degimą.Mokytojas aiškina apie rūdijimą naudodamasis IMP enciklopedija („Rūdijimas“), demonstraciniu objektu („Rūdijimas“) ir remdamasis enciklopedija („Cheminiai kitimai“) apibendrina, kas yra cheminiai kitimai.Mokiniai, pasidaliję grupėmis, ieško informacijos internete apie apsaugą nuo rūdijimo. Paskui tai aptaria klasėje.Mokiniai atlieka interaktyviuosius testus. Kita dalis mokinių atlieka užduotis pratybų sąsiuviniuose.

••

••

••

•

•

svaRBIausIų MedžIaGų pažInIMas

IR naudOjIMas

svaRBIausIų MedžIaGų pažInIMas

IR naudOjIMas(7 veiklos sritis)

8�

svarbiausių medžiagų pažinimas ir naudojimas7

veik

la


PAMOKOS PLANAS

Tema: ORAS – DUJŲ MIŠINYS

Mokymosi uždaviniai:susipažinę su oro sudėtimi ir atlikę bandymus mokiniai gebės apibūdinti oro sudėtį ir užrašyti pateiktoje diagramoje.


Mokinių motyvacijaGalimybė džiaugtis sėkme atliekant bandymus ir asmeninė atsakomybė pristatant grupės darbą.

MetodaiDarbas mažomis grupelėmis po 4 mokinius, skaitymas, darbų pristatymas, diagramos braižymas.

ĮvertinimasGeba suprasti, kad oras yra reali medžiaga, sudaryta iš įvairių dujų.Mokinių savęs vertinimas pagal žinomus kriterijus (kaip prisidėjau prie grupės darbo, ar aktyviai dalyvavau pamokoje, kiek man ši tema buvo įdomi ir naudinga).Mokymosi rezultatų įvertinimas (pateiktoje diagramoje surašyti orą sudarančias dujas).

Veiklos planas

Laikas Etapas Mokinių veikla Mokytojo veikla

3 min. Apšilimo pratimas.

Parodoma tuščia dėžutė. Lape-liuose parašo, kas joje yra.Lapelius priklijuoja lentoje.

Išdalija lapelius.

3 min.

Pamokos pavadi-nimo ir uždavinio skelbimas. Supa-žindinimas su pa-mokos eiga.

Užsirašo pamokos uždavinį ir iš-sitraukia lapelius su užduotimis.

Pasako pamokos pavadinimą ir uždavinį. Informuoja mokinius, kad kiekviena grupė gaus skir-tingas užduotis ir atlikusi bandy-mus padarys išvadas. Bandymo rezultatus pristatys klasei. Pa-mokos pabaigoje įvertins save ir rezultatus pasitikrins užrašyda-mi oro sudėtį pateiktoje diagra-moje.

15 min.Bandymų atliki-mas ir išvadų ra-šymas.

Atlieka bandymus, apibendrina rezultatus ir užrašo išvadas.

Konsultuoja, stebi darbą ir lai-ką.

10 min. Bandymų rezulta-tų pristatymas.

Kiekvienas grupės narys turi būti pasirengęs pristatyti darbą (asmeninė atsakomybė).

Apibendrina grupių darbą.

•

••

•

85

svarbiausių medžiagų pažinimas ir naudojimas


5 min. Mokymosi rezul-tatų įvertinimas.

Mokiniai atlieka individualią užduotį.

Paaiškina užduotį, suteikia grįž-tamąją informaciją.

5 min. Savęs įvertinimas. Pildo įsivertinimo lapus pagal žinomus kriterijus.

Surenka lapus, kad kitą pamoką suteiktų grįžtamąją informaciją.

4 min. Refleksija. Apmąsto pamokos sėkmę.Siūlo atsakyti į klausimus: ką naujo sužinojote, ar pavyko įgy-vendinti pamokos uždavinį?


Patirta sėkmėMokiniai dirbo aktyviai, nes patiko atlikti bandymus.Mokiniai puikiai dirbo savarankiškai.Pamokos uždavinys pasiektas.

Kilę sunkumai Kai kurios grupės užduotis atliko netiksliai.Dviem grupėms sunkiau sekėsi formuluoti išvadas.Viena grupė pristatė ne bendrą išvadą, o kiekvieno grupės nario.

Galimos pataisosVienai grupei vietoj bandymo reikėjo atlikti užduotį iš pratybų sąsiuvinio. Tai šios grupės dalyviams nelabai patiko. Kitą kartą vedant tą pačią pamoką reikėtų sugalvoti bandymus visoms grupėms.

•••

•••

•

86


veik

la


PAMOKOS PLANAS

Tema: VANDENS BŪSENOS

Mokymosi uždaviniai:naudodami termometrą ir remdamiesi savo patirtimi mokiniai gebės atpažinti ir įvardyti vandens būsenas;remdamiesi vandens būsenos daleliniais modeliais, vadovėlio paveiksliukais ir savo patirtimi, gebės atpažinti vandens būsenų kitimą.

Mokomoji veikla. Taikymas

1. užduotisMokiniai matuoja ledo, vandens ir vandens garų temperatūrą. Pastebi, kad kylant temperatūrai vyksta būsenų kitimas. Atvirkštinis procesas klasėje neatliktas (rekomenduota namuose stebėti kondensaciją ir kietėjimą).

Ledo temperatūra ___________________________°C.Ledas pradėjo lydytis ________________________°C.Vandens temperatūra ________________________°C.Pastebėjau vandens garus _____________________°C.

2. užduotisIš plastilino pasigamina rutuliukų (dalelių) ir ant popieriaus pavaizduoja (sudėlioja) daleles: kietos, skystos ir dujinės būsenos.

3. užduotisIšvardyti reiškiniai: aprasojęs langas, šalčio raštai ant lango stiklo, džiūstančios balos, rūkas, tirpstantys ledai, vandens lašeliai ant puodo dangčio, ledo kubelių susidarymas, iš vandens išlipęs žmogus, karšta arbata. Prie kiekvieno pavyzdžio parašykite, koks procesas vyksta.

RefleksijaŠioje pamokoje mokiniai išmoko teisingai matuoti temperatūrą (ugdomi eksperimentiniai įgūdžiai).Suprato, kad vanduo gali būti kietas, skystas ir dujinės formos. Išmoko pavaizduoti ir paaiškinti dalelinius modelius.Suprato, kad vandens būsenos priklauso nuo temperatūros.

•

•

•

•

•

87

svarbiausių medžiagų pažinimas ir naudojimas


PAMOKOS UŽDUOTYS

Tema: VANDENS BŪSENOS

Į spragas tekste įrašykite du tinkamus žodžius: garuoja, kietėja, kondensuojasi, lydosi.Skystas vanduo puode verda ir smarkiai ____________________________________________.Dujinis vanduo vėsiame ore _________________, virsta vandens lašeliais, kuriuos surenka dangtis.

Į sakinius įrašykite tinkamus būsenų pavadinimus.Lydymasis: kai ______________ būsenos medžiaga virsta ______________ būsenos medžiaga.Garavimas: kai ______________ būsenos medžiaga virsta ______________ būsenos medžiaga.Kietėjimas: kai ______________ būsenos medžiaga virsta ______________ būsenos medžiaga.Kondensacija: kai _____________ būsenos medžiaga virsta _____________ būsenos medžiaga.

Išnagrinėkite iliustraciją ir atsakykite į klausimus.

Kokios vandens būsenos pažymėtos A–C raidėmis?Kuriomis raidėmis pažymėtas garavimas, kietėjimas, kondensacija ir lydymasis?Kokioje temperatūroje vyksta šie kitimai?

Toliau pateikti trijų vandens būsenų daleliniai modeliai.

A C

Kokios vandens būsenos pažymėtos A–C raidėmis?Kurios medžiagos būsenos dalelės gali laisvai judėti?Kurios medžiagos būsenos dalelės tik virpa?Kurios medžiagos būsenos dalelės gali pasislinkti viena kitos atžvilgiu?

1.••

2.••••

3.

•••

4.

••••

88


veik

la


PAMOKOS PLANAS

Tema: PIGUS AR BRANGUS GERIAMASIS VANDUO

Mokymosi uždaviniai:naudodami laikrodį, varvantį čiaupą, žinomos talpos indą (stiklinę), žiūrėdami į vadovėlio paveiksliukus mokiniai įvertins, kiek geriamojo vandens prarandama, formuluos išvadą, ar reikia taupyti vandenį;aptarę geriamojo vandens gavybos būdą ir remdamiesi savo patirtimi nurodys vandens taupymo buityje būdus.

Mokomoji veikla. Taikymas

1. užduotisApskaičiuoti, kiek vandens prarandama dėl varvančio čiaupo.Apskaičiuoti, kiek vandens prarandama dėl vieno varvančio čiaupo per parą, metus. Apskaičiuoti, kiek prarandama vandens, jei pastate yra 35 čiaupai.Apskaičiuoti, kiek vandens prarandama dėl 35 varvančių čiaupų per parą, metus.

2. užduotisPagal skaitiklio rodmenis apskaičiuoti ir į lentelę surašyti, kiek vandens šeima suvartoja kiekvieną mėnesį.

Mėnuo Skaitiklio rodmenys mėnesio pradžioje, m3

Skaitiklio rodmenys mėnesio pabaigoje, m3 Suvartota vandens, m3

3. užduotisPrie pateiktų pavyzdžių pažymėti, ar tai galėtų būti vandens taupymo būdas.

Vandenį dantims skalauti piluosi į stiklinę +Kasdien maudausi vonioje – Praustis po dušu taupiauNekreipiu dėmesio į varvantį čiaupą – Užsukti varvantį čiaupąIndus plaunu vandens prileistoje plautuvėje +

RefleksijaŠioje pamokoje mokiniai išmoko pagal skaitiklio rodmenis apskaičiuoti suvartotą vandens kiekį, m�.Aiškina, kodėl svarbu taupyti vandenį, pateikia vandens taupymo buityje pavyzdžių.

•

•

••

judĖjIMO IR jĖGų pažInIMas

judĖjIMO IR jĖGų pažInIMas

(8 veiklos sritis)

judėjimo ir jėgų pažinimas

90

8 ve

ikla

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS AKMENĖS GIMNAZIJOS MOKYTOJA IRENA ZUBAVIČIENĖ

PAMOKOS PLANAS

Tema: GREITIS

Mokymosi uždaviniai:remdamiesi vadovėliu ir asmenine patirtimi mokiniai gebės apibūdinti greitį ir teisingai atliks 3 greičio skaičiavimo uždavinius.


Mokinių motyvacijaTeigiama tarpusavio priklausomybė (jeigu visi grupės nariai teisingai atliks užduotis, grupė gaus 2 korteles1, kad grupei pasisektų, teisingai užduotis atlikti turi kiekvienas jos narys).

MetodaiDarbas namų grupelėmis po 4 mokinius, darbas poromis, skaitymas, darbų pristatymas, „minčių lietus“, individualus darbas.

ĮvertinimasGebėjimo apskaičiuoti vidutinį greitį.Mokymosi rezultato įvertinimas.


3 min.Apšilimo pra-timas „Lenkty-nės“�.

Eilės tvarka surikiuoja gyvūnus ir žmogų nuo greičiausiai pasiekusio finišą iki lėčiausio bėgi-ko.

Išdaliju lapelius. Lentoje surašau gyvū-nų pavadinimus: 1. Kengūra; 2. Žmogus; 3. Gepardas; 4. Dramblys; 5. Antilopė; 6. Kiškis. Teisingai atlikusius užduotį pa-skatinu.

5 min.

Pamokos pava-dinimo ir užda-vinio skelbimas.Supažindinimas su pamokos eiga.

Užsirašo pamokos užda-vinį.

Pasakau pamokos temą ir uždavinį. Paaiš-kinu mokiniams, kad pasidaliję savo pa-tirtimi apie greitį, susipažinę su vadovėlio medžiaga, poromis aptars temą, apskai-čiuos kiekvienas savo keliavimo iš mokyklos greitį ir gautais rezultatais pasidalys su grupe. Pamokos pabaigoje rezultatus pasi-tikrinsime spręsdami 3 greičio skaičiavi-mo uždavinius.

5 min. „Minčių lietus“ Mokiniai pasidalija savo patirtimi apie greitį.

Mokinių mintis užrašau lentoje. Išsiaiški-nu, ką mokiniai jau žino apie greitį.

1 Apie vertinimą su kortelėmis skaitykite Įvade.� „Lenktynės“ aprašytos Įvade.

••

91



10 min.Vadovėlyje iš-dėstytos temos nagrinėjimas.

Perskaito temą ir poro-mis išsiaiškina:1. ką reikia žinoti, norint apskaičiuoti kūno greitį;2. susipažįsta su greičio matavimo prietaisu;3. pasitikslina greičio matavimo vienetus;4. išsiaiškina, kaip ap-skaičiuojamas vidutinis greitis.

Surašau klausimus lentoje. Stebiu porų darbą, konsultuoju.

7 min. Žinių taikymas.

Mokiniai sąsiuvinyje už-sirašo greičio formulę ir apskaičiuoja keliavimo iš mokyklos vidutinį greitį (buvo surinkę duomenis: kokį atstumą nueina ar nuvažiuoja iki namų ir kiek laiko užtrunka).

Paaiškinu užduotį, stebiu, konsultuoju. Suteikiu grįžtamąją informaciją.

10 min. Mokymosi rezul-tatų įvertinimas.

Įgytas žinias pritaiko at-likdami 3 greičio skai-čiavimo uždavinius. Pa-sikeičia informacija su grupės draugais ir gautus rezultatus kiekvienas su-rašo į lentelę.

Surenku lapus. Patikrinu ir grupes, kurios teisingai atliko užduotis, paskatinu korte-lėmis.

5 min. Refleksija. Mokiniai apmąsto pamo-kos sėkmę.

Pasiūlau atsakyti į klausimus:ką nauja sužinojote?ar pavyko įvykdyti pamokos uždavi-nį?

••


Patirta sėkmėMokiniai aktyviai dalyvavo bendroje veikloje, stengėsi atlikti užduotis.Mokymosi uždavinį įvykdėme.

Kilę sunkumai3 mokiniai nebuvo išsiaiškinę, kokį kelią nueina ar nuvažiuoja nuo mokyklos iki namų ir kiek laiko užtrunka, todėl jie turėjo pasinaudoti draugų surinktais duomenimis.

Galimos pataisosBuvo labai greitas tempas, todėl greičiui aiškintis reikėtų skirti 2 pamokas. Trūko laiko diskusijoms.

••

•

•


92

8 ve

ikla


PAMOKOS PLANAS, DEMONSTRACINĖ MEDŽIAGA

Tema: JĖGOS IR JUDĖJIMAS (apibendrinamoji pamoka)

Mokymosi uždaviniai:nesinaudodami vadovėliu ir užrašais mokiniai sugebės apskaičiuoti kūno greitį, atpažins jėgų rūšis, pateiks po vieną–du buityje naudojamo sverto pavyzdžius.


Mokinių motyvacija:asmeninės atsakomybės skatinimas;galimybė naudotis žinoma medžiaga ir įprastą kontekstą pritaikyti naujoje situacijoje.

Mokomoji veikla. KlausimaiApibrėžkite kūno greičio sąvoką. Išvardinkite (dažniausiai vartojamus) kelio, greičio, laiko matavimo vienetus. Apibrėžkite jėgą. Kaip vaizduojama jėga? Koks jėgų poveikis? Kokiu prietaisu matuojama jėga? Prisiminkite žemės traukos, svorio jėgas. Ką rodo kūno masė? Kodėl tarp dviejų slystančių kūnų paviršių atsiranda trinties jėga? Kokia trinties jėgos kryptis? Kas yra oro pasipriešinimas? Kodėl mokslininkai stengiasi sukurti aptakesnius automobilius? Kokie mechanizmai vadinami paprastaisiais? Kokie svertai naudojami jūsų buityje?Pamokos pabaigoje skiriami namų darbai: pakartoti jėgas, kūno greičio skaičiavimo formulę.

PastabaMokiniams kartoti skyrių padės pateiktis: Judejimas_ir_jegos.ppt. Šią pateiktį galima naudoti ir aiškinant šio skyriaus naują medžiagą.Mokiniai gali naudotis integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasei žodynu ar enciklopedija. Ten jie ras žinių apie greitį, spidometrą, trinties jėgą, trinties naudą ir žalą, dinamometrą.

TaikymasApskaičiuoti kūno greitį (1. užduotis).Pataisyti dažnai vartojamas frazes.Nustatyti, kuris kūnas geriau slysta (2. užduotis).Parodyti aptakios formos kūnus (3. užduotis).Nustatyti sūpynių pusiausvyrą (4. užduotis).Sukurti ir nupiešti įtaisą, skirtą akmenims skaldyti.

••

••••••

9�




Tema: JĖGOS IR JUDĖJIMAS

Vardas, pavardė __________________________________________________________________

1. Įrašykite žodžius.

Krinta žemėn lietaus lašai, snaigės, nuo medžio šakų atitrūkę lapai, nes juos veikia ______

___________________________. Ši jėga nukreipta į planetos ________________ ir traukia visus

Žemėje ar netoli jos esančius kūnus. Jėgos yra pusiausvyros, kai dvi _________________ didumo

jėgos veikia kūną _______________ kryptimis. Jėga keičia kūno ___________________ arba kūno

___________________. Jėga, kuria Žemės traukiamas kūnas veikia ___________________ arba

________________, vadinama kūno svoriu. Mėnulyje kūno svoris ________________ kartus negu

Žemėje. Tarp dviejų vienas kitu slystančių paviršių atsiranda __________________ jėga. Norėdami

išjudinti daiktą, turime jį stumti ar tempti jėga, ___________________ už trinties jėgą. Trintis tarp

kūno ir oro paprastai vadinama _______________________. _________________ formos transporto

priemonės patiria mažesnį oro pasipriešinimą, todėl gali judėti ____________________. Skysčio

dalelės yra išsidėsčiusios tankiau negu dujų, todėl vandens pasipriešinimas yra kur kas __________

________________.

2. Jėga matuojama _____________________________.

Svarbiausia bet kokio dinamometro detalė yra _______________________.

3. Žvirblio masė yra 0,030 kg. Apskaičiuokite jo svorį Žemėje ir Mėnulyje.

Žvirblio svoris Žemėje _______________________________________.Žvirblio svoris Mėnulyje _____________________________________.

4. Sugalvokite po du pavyzdžius, kur trintis yra naudinga ir kur žalinga.

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

5. Paaiškinkite, kaip žuvys prisitaikiusios įveikti vandens pasipriešinimą.

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________


9�

8 ve

ikla

6. Raskite prietaisų pavadinimus (11).

R K K A R U T I S V B N M Z ŠK A U P T U K A S B D E G K AU S V E R T A S O Š A K Ė S KA T K I M Š T U K A S V E R UN U A Ū E Ž I R K L Ė S Ė M TK V E R Ž L I A R A K T I S ĖL A O P S P A U S T U K A S DB S Ū P Y N Ė S A S G R E F R

7. Kokius prietaisus matote paveikslėliuose? Kas jais matuojama?

1 2

..3 ..4 ..5

1 ______________________________________________________________________________

2 ______________________________________________________________________________

3 ______________________________________________________________________________

4 ______________________________________________________________________________

5 ______________________________________________________________________________

8. Parašykite, kokie šių dydžių matavimo vienetai.

Greičio ___________________ Masės ___________________ Jėgos ______________________

Kūno svorio ________________ Laiko ____________________ Kelio ____________________

Įvertinimas ______________________________________________

95




Tema: JĖGOS IR JUDĖJIMAS1. variantas

1. Baikite pildyti lentelę

Kūnas Masė Žemėje (kg) Svoris Žemėje (N) Masė Mėnulyje (kg) Svoris Mėnulyje (N)

Obuolys 0,25Stalas 20Dviratis 50Kuprinė 50

(4 taškai)

2. Kokios jėgos veikia važiuojantį automobilį (nurodykite tris)? Pažymėkite jas. (2 taškai)

3. Kokiu vidutiniu greičiu važiavo automobilis, jei per 20 minučių jis nuvažiavo 45 kilometrus?(1 taškas)

__________________________________________________________________

4. Kaip vadinamas prietaisas, rodantis momentinį transporto priemonės greitį? (1 taškas)

__________________________________________________________________

5. Ką rodo rodyklių kryptis? Kuri jėga didžiausia? (2 taškai)


96

8 ve

ikla

2. variantas

1. Baikite pildyti lentelę

Kūnas Masė Žemėje (kg.) Svoris Žemėje (N) Masė Mėnulyje (kg) Svoris Mėnulyje (N)

Knyga 0,2Suolas 36Kamuolys 5Akmuo 200

(4 taškai)

2. Kokios jėgos veikia besileidžiantį parašiutą (nurodykite dvi)? Pažymėkite jas. (2 taškai)

3. Kokiu vidutiniu greičiu leidosi parašiutas, jei parašiutininkas nusileido iš 4 kilometrų aukščio per 16 minučių? (1 taškas)

________________________________________________________________________________

4. Ką turėtų daryti parašiutininkas, kad jo kritimo greitis būtų mažesnis? (1 taškas)

________________________________________________________________________________

5. Ką rodo rodyklių ilgis? Kuri jėga mažiausia? (2 taškai)

eneRGIjOs IR fIzIkInIų pROcesų pažInIMas

eneRGIjOs IR fIzIkInIų pROcesų pažInIMas

(9 veiklos sritis)

98

energijos ir fizikinių procesų pažinimas9

veik

la

PANEVĖŽIO ,,SAULĖTEKIO“ VIDURINĖS MOKYKLOS MOKYTOJA VIRGINIJA KIZIENĖ

PAMOKOS PLANAS

Tema: ŠVIESOS ŠALTINIAI

Mokymosi uždaviniai:remdamiesi savo patirtimi, stebėjimais, IMP mokiniai gebės:

skirti gamtinius ir dirbtinius šviesos šaltinius;paaiškinti, kodėl susidaro daiktų šešėliai ir kodėl kinta šešėlio matmenys;paaiškinti sąvokas: natūralus šviesos šaltinis, dirbtinis šviesos šaltinis, šviesos atspindys, skaidrioji medžiaga, neskaidri medžiaga.

Priemonės:žibintuvėlis;stalinė lempa;žvakė;kompiuteriai;daugialypės terpės projektorius;pratybų sąsiuviniai;užduočių lapai.

MotyvacijaUžsimerkite arba užsidenkite akis ranka ir pasakykite, kodėl nieko nematote?Lentoje nupieškite saulę (aptarti mokinių piešinius).Kas būtina, kad galėtumėte matyti?

Siūloma veikla1. Diskusija šiais klausimais:

kokius žinote šviesos šaltinius?į kokias rūšis juos galima suskirstyti?ar mėnulis yra šviesos šaltinis?

2. Mokytojas rodo dirbtinius šviesos šaltinius, šešėlius.3. Daugialypės terpės projektoriumi pristatomas demonstracinis objektas ,,Šešėlis“.4. Darbas grupėmis:

naudojant IKT atliekamos užduotys;mokymosi objektas ,,Šviesos sklidimas“.

RefleksijaĮsivertinti (šviesoforas), kaip pavyko įgyvendinti mokymosi uždavinius, padės užduotys ir pratybų sąsiuviniuose pateikiami testai: ,,Šviesa“ (256 psl.), ,,Šešėlis“ (257 psl.).

•••

•••••••

•••

•••

••

energijos ir fizikinių procesų pažinimas

99



Tema: ŠILUMA

1. Suskirstykite pateiktus šilumos šaltinius į gamtinius ir dirbtinius. (1 taškas)

Viščiukas Saulė Žvakė

Laužas Šuo Lygintuvas

Gamtiniai šilumos šaltiniai: ..................................................................................................................

................................................................................................................................................................

Dirbtiniai šilumos šaltiniai: ...................................................................................................................

................................................................................................................................................................

2. Kurios iš šių medžiagų yra geri, o kurios blogi šilumos laidininkai?Varis, mediena, vilna, stiklas, molis, guma, geležis, plastikas. (1 taškas)

Geri šilumos laidininkai: .......................................................................................................................

Blogi šilumos laidininkai: .....................................................................................................................

3. Kurioje kambario vietoje oras bus šilčiausias? Kodėl? (2 taškai)a) Prie lubų.b) Prie grindų.c) Ant stalo.d) Ant palangės.

................................................................................................................................................................

4. Kurios trys medžiagos iš išvardytųjų yra geri šilumos izoliatoriai? Kodėl? (2 taškai)Akmuo, vilna, akmens vata, aliuminis, putų polistirenas, plastikas, stiklas.

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

100


veik

la

5. Stipriai pripūstą kamuolį Jonukas paliko šaltą naktį kieme. Rytą paėmęs kamuolį pastebėjo, kad šis labai minkštas. „Tikriausiai prakiuro“ – pamanė berniukas. Kaip manote, kas atsitiko kamuoliui? Paaiškinkite. (2 taškai)

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

6. Kodėl vasarą geriau rengtis šviesiais drabužiais? (1 taškas)a) Kad būtų gražiau.b) Kad būtų šilčiau.c) Kad būtų vėsiau.

7. Kuriam iš paveikslėliuose pavaizduotų gyvūnų žiemą šilčiausia? Kodėl? (2 taškai)

Žuvis Lapė Varlė

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................


101


PAMOKOS PLANAS

Tema: SPALVOTAS PASAULIS

Mokymosi uždaviniaiAtlikdami stebėjimus mokiniai gebės paaiškinti, kad baltą šviesą sudaro 7 spalvos ir pateikę po 3 pavyzdžius paaiškins, kodėl šitie daiktai yra spalvoti.

Mokinių motyvacijaGalimybė pasidžiaugti sėkmingai atliekant užduotis.

MetodaiDarbas grupelėmis po 3–4 mokinius, skaitymas, bandymas, darbų pristatymas.

NuostatosSaugiai elgtis tyrinėjant įvairius fizikinius reiškinius, rūpintis regėjimu ir klausa.

GebėjimaiApibūdinti regėjimo svarbą aplinkos pažinimui ir pagrįsti matavimų būtinumą.

Žinios ir supratimasapibūdinti šviesos lūžį kaip sklidimo krypties pasikeitimą pereinant į kitą skaidrią aplinką.paaiškinti, kodėl daiktai spalvoti.

Siūloma veikla taikant MO.Pagrindinės sąvokos: prizmė, šviesos spindulys, šviesos spektras.

Veiklos planas

Laikas Etapas Mokinio veikla Mokytojo veikla

3 min. Apšilimo pratimas.Per 1 minutę užrašyti kuo daugiau šviesos šaltinių. Laimėjusi grupė gauna 1 kortelę�.

Išdalija lapelius.

5 min. Namų darbų tikrinimas ir vertinimas. Pasitikrina namų darbus. Tikrina, išdalija korte-

les.

3 min. Pamokos temos ir užda-vinio skelbimas.

Ekrane parodo ir per-skaito pamokos temą bei uždavinius.

10 min. Bandymo atlikimas. Atlieka 1 ir 2 užduotis pratybų są-siuvinyje, perskaito darbo metu pa-darytas išvadas.

Stebi, konsultuoja.

5 min. Praktinis darbas. Suka skritulį ir atlieka 3 užduotį iš pratybų sąsiuvinio.

Apibendrina grupių dar-bą.

••

� Apie vertinimą su kortelėmis skaitykite Įvade.

102


veik

la

10 min. Vertinimas.Įvardija po 3 klasėje esančius skir-tingų spalvų daiktus ir paaiškina, kodėl jie tokios spalvos.

Paaiškina užduotį, sutei-kia grįžtamąją informa-ciją.

4 min. Namų darbų skyrimas. Pasižymi namų darbų užduotis. 4 ir 5 pratimai iš pratybų sąsiuvinio.

5 min. Refleksija. Mokiniai apmąsto pamokos sėk-mę.

Pasiūlo atsakyti į klau-simus: Ką nauja suži-nojote? Ar pavyko įgy-vendinti pamokos užda-vinį?


103


PAMOKOS PLANAS

Tema: LĘŠIAI

Naudojamos IKT priemonės: daugialypės terpės projektorius, 5 kompiuteriai, pateiktis, IMP.Kitos priemonės: parengtos užduotys, vadovėlis, įvairūs akiniai, įvairių dydžių ir formų lupos,

mikroskopas.

Pamokos pradžioje rodoma pateiktis: pristatoma tema ir mokymosi uždaviniai.Mokytoja pradeda diskusiją: paprašo išvardinti jutimo organus. Mokiniai atsakinėja. Mokytoja vertina mokinius pažangos ir pasiekimų kaupiamuoju vertinimo metodu. Mokiniai aktyviai dalyvauja.Toliau – trumpas žaidimas „Taip ir ne“; jo metu mokiniai turi atspėti tam tikrą daiktą. Mokiniai apytiksliai apibūdina daiktą, mokytoja pasako, kad šio daikto pavadinimas yra lupa, papasakoja, kaip ji sudaryta.Mokytoja rodo įvairius daiktus: akinius, lupą, mikroskopą. Klausia mokinių, kuo visi šie daiktai yra panašūs, kuri jų dalis yra tokia pati. Mokiniai atsakinėja.Užduodami klausimai: kam reikalingi akiniai, kuris jutimo organas dalyvauja žiūrint į daiktą? Rodomas MO „Regos pojūtis“ ir prašoma mokinių prisiminti, kaip signalas eina nuo daikto iki smegenų. Klausiama, ar tai vyksta iš karto, kai pamatomas daiktas, ar praeina kiek nors laiko. Mokiniai atsakinėja.Mokinys, kuris atsakė, kad signalas patenka iš karto, kai tik pamatome daiktą, kviečiamas prie lentos ir mokytoja prašo pagauti krintantį pieštuką. Kai nepavyksta pagauti pieštuko, mokiniai daro teisingą išvadą.Klausiama, ar vienodus akinius nešioja vaikai ir suaugusieji. Mokiniai atsakinėja.Rodomos naujos sąvokos iš IMP: iškilieji ir glaudžiamieji lęšiai. Mokytoja prašo savo žodžiais nusakyti, kaip atrodo iškilieji, glaudžiamieji lęšiai. Mokiniai formuluoja savais žodžiais. Vyksta diskusija apie vaikų ir suaugusiųjų nešiojamus akinius.Mokiniai suskirstomi į „namų grupes“, kiekvienos grupės mokiniai išsiskaičiuoja. Sudaromos grupės pagal numerius. Šis procesas užtrunka.Kiekviena grupė gauna užduotį:

pirma grupė iš keleto akinių turi nustatyti, kurių lęšis yra iškilasis, kurių – įgaubtasis;antra grupė dirba kompiuteriais: IMP ieško informacijos apie prietaisus;trečiai grupei pateikiamas rašinys, kodėl sutrinka regėjimas, užduotis – trumpai pristatyti jį;ketvirtai grupei pateikiamas rašinys, kaip saugoti regą, užduotis – jį trumpai pristatyti savo žodžiais.

Mokiniai grįžta į savo „namų grupes“ ir turi pasidalyti su draugais informacija. Tai dar nėra ištobulinta, labai trūksta laiko visiems mokiniams pasikeisti įgytomis žiniomis.Iš kiekvienos „namų grupės“ išrenkama po mokinį; jie turi visiems pristatyti vieną iš 4 nagrinėjamų temų.Namų darbo užduotis – parengti interviu: apklausti 2–3 žmones, kiekvienam užduoti po 3 klausimus.Pamokos pabaigoje mokytoja prašo pasakyti, ką mokiniai sužinojo pamokoje, ko nesuprato ir kas patiko. Atsakymus apibendrina ir užrašo lentoje. Mokiniai mokomi apibendrinti ir struktūruoti savo žinias.

1.2.

3.

4.

5.6.

7.

8.9.

10.

11.a.b.c.d.

12.

13.

14.

15.

104


veik

la

PastebėjimaiNevisai efektyviai naudojamas darbo grupėmis laikas. Trūksta laiko mokinių temoms grupėje pristatyti.Pamokoje efektyviai naudojama IMP.Efektyviai naudojamas mokinių pažangos kaupiamojo vertinimo metodas ir savo sukurtas „Lenktynių“ metodas.IT mokiniai naudoja pamokoje kaip įprastą priemonę (pvz., sąsiuvinį, vadovėlį) ir nebesijaudina, būna labai aktyvūs ir drąsūs visą pamoką.Labai patogu naudotis mokomaisiais objektais, kurie atrinkti į parankinę.Konferenciniai lapai – puiki priemonė greitai gauti grįžtamąjį ryšį.

VERTINAMOJI UŽDUOTISTema: LĘŠIAI

Rodyklėmis nurodykite teisingą atsakymą.

1. Lęšiai, kurių kraštuose stiklas storesnis negu viduryje raidės didės

2. Lęšiai, kurių viduryje stiklas storesnis negu kraštuose įgaubtieji

3. Jei naudosime įgaubtąjį lęšį, žiūrint į raides ir tolinant jį raidės mažės

4. Jei naudosime iškiląjį lęšį, žiūrint į raides ir tolinant jį lęšis

5. Akinių, žiūronų, fotoaparatų svarbiausia dalis iškilieji

RADVILIŠKIO RAJONO ŠEDUVOS GIMNAZIJOS MOKYTOJAS SAULIUS ATALAS VALČIUKAS


Tema: NAUJI ENERGIJOS ŠALTINIAI

Mokymosi uždaviniai:remdamiesi pateiktais paveikslėliais mokiniai galės nurodyti 3–4 energijos rūšis ir paaiškins, kam ši energija naudojama;mokiniai galės pateikti 3–4 energijos virsmų pavyzdžius.

Pateiktis: Nauji_energijos_saltiniai.ppt


1.

2.3.

4.

5.6.

•

•

žeMĖs IR vIsaTOs pažInIMas

žeMĖs IR vIsaTOs pažInIMas

(10 veiklos sritis)

žemės ir visatos pažinimas

106

10 v

eikl

a


PAMOKOS PLANAS

Tema: SAULĖS SISTEMA

GebėjimaiBendrais bruožais apibūdinti Saulės sistemą.

Žinios ir supratimasNurodyti Saulės sistemos planetas.

Mokymosi uždaviniai:mokiniai įgis žinių apie Saulės sistemą ir ją sudarančias planetas;gebės išvardinti kelias planetas.

VeiklaMokiniai prisimena, kas yra žvaigždės, Saulė, naudojasi enciklopedija (straipsniai „Žvaigždės“, „Saulė“).Dirbdami grupėmis mokiniai žodyne savarankiškai randa informacijos apie Saulės sistemos pla-netas („Venera“, „Merkurijus“, „Marsas“, „Žemė“, „Jupiteris“, „Saturnas“, „Uranas“, „Neptū-nas“, „Plutonas“), pasitelkdami fantaziją bando jas pavaizduoti. Klasėje grupės pristato skirtingas planetas.Mokytojas apibendrina informaciją apie Saulės sistemą.

Adresas http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/

Rasti sąvokų apibrėžimus ir užrašyti:AstronomijaErdvėlaivisŽvaigždės

Aprašyti Jupiterio planetą ir nupiešti, kaip ją įsivaizduojate.Pristatyti klasei.

•••


Rasti sąvokų apibrėžimus ir užrašyti:AstronomasGalaktikaKometa

Aprašyti Merkurijaus planetą ir nupiešti, kaip ją įsivaizduojate.Pristatyti klasei.

•••


Rasti sąvokų apibrėžimus ir užrašyti:AstronautasMeteoritaiPlanetos metai

Aprašyti Neptūno planetą ir nupiešti, kaip ją įsivaizduojate.Pristatyti klasei.

•••


Rasti sąvokų apibrėžimus ir užrašyti:ŽvaigždynasParaSaulės sistema

Aprašyti Veneros planetą ir nupiešti, kaip ją įsivaizduojate.Pristatyti klasei.

•••


Rasti sąvokų apibrėžimus ir užrašyti:UžtemimaiŽvaigždėlapisVisata

Aprašyti Marso planetą ir nupiešti, kaip ją įsivaizduojate.Pristatyti klasei.

•••


Rasti sąvokų apibrėžimus ir užrašyti:Saulės užtemimaiMeteoraiMėnulis

Aprašyti Urano planetą ir nupiešti, kaip ją įsivaizduojate.Pristatyti klasei.

•••

••

•

•

•


107


Rasti sąvokų apibrėžimus ir užrašyti:Mėnulio užtemimaiSaulėOrbita

Aprašyti Plutono planetą ir nupiešti, kaip ją įsivaizduojate.Pristatyti klasei.

•••


Rasti sąvokų apibrėžimus ir užrašyti:ErdvėlaivisPlanetos metaiPalydovas

Aprašyti Žemės planetą ir nupiešti, kaip ją įsivaizduojate.Pristatyti klasei.

•••


108

10 v

eikl

a



Tema: SAULĖS SISTEMA

1. Žvaigždės nuo planetų skiriasi tuo, kad:a) skleidžia šviesą ir šilumą; b) atspindi šviesą; c) yra sudarytos iš atvėsusių dujų.

2. Parinkite ir įrašykite praleistus žodžius: planeta, žvaigždė, kietasis kūnas, Saulės sistemą, žvaigždyną, orbitą.Saulė yra ................................. . Ji, kartu su aplink ją skriejančiomis planetomis ir kitais mažesniais dangaus kūnais, sudaro ..........................................................................................................................

3. Surašykite Saulės sistemos planetų pavadinimus.

.............................................................................................................................................................

.............................................................................................................................................................

4. Kas pirmasis aprašė heliocentrinį pasaulio modelį?a) Galileo Galilėjus; b) Johanas Kepleris; c) Mikalojus Kopernikas; d) Ptolemėjas.

5. Metų laikai Žemėje keičiasi todėl, kada) Žemė sukasi aplink savo ašį; b) Žemės ašis yra pasvirusi;c) keičiasi Mėnulio fazės; d) Žemė yra arti Saulės.

6. Kuris matavimo vienetas labiausiai tinka atstumams tarp žvaigždžių matuoti?a) kilometras; b) nanometras; c) mylia; d) šviesmetis.

7. Kokia dienos ir nakties kaitos priežastis?a) Mėnulio skriejimas aplink Žemę;b) Žemės ašies pasvirimas;c) Žemės sukimasis apie savo ašį;d) Žemės skriejimas aplink Saulę.

8. Mėnulis nešviečia, bet vis dėlto jį matome. Taip yra todėl, kad:a) Mėnulis sukasi aplink Žemę;b) Mėnulyje matyti jūros;c) Mėnulis atspindi Saulės šviesą;d) Mėnulį apšviečia iš Žemės sklindanti šviesa.

9. Mėnulio fazės keičiasi todėl, kad:a) Saulė apšviečia jį nevienodai;b) Mėnulis sukasi apie savo ašį;c) Mėnulis netolygiai atspindi Saulės šviesą;d) Mes matome vis kitą jo apšviestos pusės dalį.

10. Kuriuo metų laiku Saulė pakyla aukščiausiai?a) pavasarį; b) vasarą; c) rudenį; d) žiemą.


109



Tema: ASTRONOMIJOS PAGRINDAI

Žemė yra a) palydovas; b) žvaigždė; c) planeta.

Mokslas apie dangaus kūnus yra vadinamasa) matematika; b) biologija; c) astronomija.

Įstaiga, kurioje stebimi dangaus kūnai, vadinamaa) laboratorija; b) institutas; c) observatorija.

Kiek planetų sudaro Saulės sistemą?a) 12;b) 9;c) 6.

Kas aplink ką skrieja?Žemė aplink Mėnulį; Saulė aplink Mėnulį;Mėnulis aplink Žemę.

Maži asteroido dydžio dangaus švituliai su švytinčiomis uodegomis vadinamiasteroidais;saturnais; kometomis.

Dideliu greičiu įlėkęs į Žemės paviršių meteoroidas virsta švytinčiukometa;meteoru arba bolidu;perseidu.

Kiek mėnesių sudaro 6 metus?12;72;365.

Kiek yra Mėnulio fazių?6;1;4.

Mėnulis yra:palydovas;planeta;asteroidas.

1.

2.

3.

4.

5.a)b)c)

6.a)b)c)

7.a)b)c)

8.a)b)c)

9.a)b)c)

10.a)b)c)

Documents

Gerosios patirties leidinys