Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
64
germaniis nacional-socialisturi muSaTa partia (NSDAP)
1919 wlis ianvarSi miunxenSi organizaciisgan – „Tavisufal muSaTa
komiteti Rirseuli msofliosTvis“ – Seiqmna nacionalisturi par-
tia – „germaniis muSaTa partia“ (DAP). mis SemadgenlobaSi iyo 40-mde
adamiani. 1919 wlis seqtemberSi am partiaSi Sevida adolf hitleri,
romelmac 1920 wlis 24 Tebervals krebaze waradgina partiis 25-punq-
tiani programa. swored maSin ewoda partias „germaniis nacional-so-
cialisturi muSaTa partia“ (NSDAP), SemoklebiT – „nacistebi“.
NSDAP-is programis ganxorcielebam nacistebs uamravi danaSauli
Caadenina germaniis SigniTac da saerTaSoriso arenazec. nacisturi
partiis liderebma moaxdines Zalauflebis uzurpacia da miitaces
germaniis saxelmwifo struqturebi. nacistebma gaauqmes versalis
xel Sekruleba, „sasicocxlo sivrcis“ dasakaveblad gaaCaRes omebi da
saqme miiyvanes xalxebis masobriv Jletamde, ebraelebis, komunistebis,
memarcxeneebis, liberalebisa da aragermanelebis sastik devnamde.
faSizmi
nacisturi plakati war-weriT: `axalgazrdoba em-saxureba belads – yvela aTi wlisa ̀ hitleriugendSi~.
65
partiis SigniT mkacri kontroli iyo damyarebuli. partiis programisa da dog-
mebis umniSvnelo kritikisTvis partiis wevrebi sikvdiliT isjebodnen. yovelives
fxizlad adevnebda Tvals specialuri partiuli sasamarTlo. „grZeli danebis
Rame“, hitleris angariSsworeba SА-is moieriSeebisadmi 1934 wlis 30 ivniss, is-
toriaSi Sevida koduri saxelwodebiT „operacia kolibri“. SA-s xelmZRvanelebis
daxocvis sababi gaxda hitleris eWvi, rom moieriSe razmis ufrosi ernst remi
amzadebda putCs. 1933 wlis 30 ianvars vaimaris prezidentma paul fon hindenburg-
ma hitleri daniSna axali koaliciuri mTavrobis meTaurad – raixskanclerad. 1933
wlis 17 Tebervals raixstagis Senobis dawvam sababi misca hitlers, rom 28 Teber-
vals mieRo sagangebo dekreti „xalxisa da saxelmwifos dacvis Sesaxeb“, romelic
adamians arTmevda pirad Tavisuflebas, Sekrebis, kavSirebis, beWdvis da saidumlo
mimoweris uflebas, kerZo sakuTrebis xelSeuxeblobas. daapatimres daaxloebiT 4
aTasamde komunisti da social-demokratiuli dajgufebebis liderebi, raixstag-
Si gaauqmes komunistebis 81 mandati.
nacistebma yvelgan daiwyes adgilobrivi xelisuflebis mitaceba: TiTqos par-
tiuli aqtivistebi da moieriSeebi awyobdnen mrisxane demonstraciebs moTxovniT,
SeecvalaT miwebis xelisufalni da maT adgilas daeniSnaT nacisturi partiis
warmomadgenlebi – gaulaterebi, imuqrebodnen Senobebis dakavebiT. miRebuli
dekreti sagangebo mdgomareobis Sesaxeb exmareboda nacistebs am procesis Tvis
kanonieri saxe miecaT. NSDAP-is garda yvela politikuri partia aikrZala an Seu-
Cer da saqmianoba, xolo 1933 wlis 14 ivniss miRebulma kanonma axali `partiebis
daarsebis akrZalvis Sesaxeb~ NSDAP-i germaniaSi erTaderT partiad gamoacxada.
ideologia
nacisturi partiis gasamxedroebuli organizacia „SS“
SS-is (germ. Schutzstaffeln – qarT. damcveli razmebi) razmebi –
adol f hitlerisa da nacisturi partiis mTavari gasamxedroebuli
organizacia, romelic Seiqmna 1923 wels, rogorc hitleris piradi
dacvis patara razmi hainrix himleris xelmZRvanelobiT, 1929 wli-
dan 1945 wlamde nacisturi partiis yvelaze msxvil da Zlier nacis-
tur gasamxedroebul formirebad iqca.
SS-is ainzacjgufebi, anu „sikvdilis eskadronebi“ iyvnen `Semoq-
medni~ faSistebis arnaxuli danaSaulebisa – maTi xeliT xdeboda
mitacebul teritoriebze moqalaqeTa masobrivi ganadgureba, mili-
onobiT ebraelis mkvleloba, boSebis, politikuri oponentebis,
profkavSirebisa da liberaluri moZraobis wevrebis, komunistebis,
partizanebis daundobeli xocva, aseve ganadgureba iseTi „asocia-
lu ri elementebisa“, rogorebic iyvnen spekulantebi, meZavebi, ho-
moseqsualebi, suliT avadmyofebi da invalidebi, sasikvdilod gan-
wirva yvela konfesiis samRvdeloebis, iehovas mowmeebis, masonebisa
faSizmi
da rotari-klubis wevrebisac ki. am danaSaulTa SemkveTebi iyvnen
nacisturi partiis umaRlesi xelmZRvanelebi, Semsruleblebi ki –
usafrT xoebis policiis TanamSromlebi, organosi, romelic Sedge-
boda gestaposgan, kriminaluri policiisagan, usafrTxoebis samsa-
xu risa da SS-is jarebisagan.
1934 wels daiwyo SS-is specialuri razmebis Seqmna, romelsac
„mkvda ri Tavi“ (SS-Totenkopfverbände, anu, SemoklebiT SS-TV) uwodes.
es razmebi pasuxs agebdnen sakoncentracio banakebis dacvaze. SS-TV iyo ZiriTadad pasuxismgebeli sikvdilis banakebSi moTavsebuli
patimrebis wamebasa da masobriv mkvlelobebze. SS-TV razmebi dis-
locirebuli iyvnen uSualod sikvdilis banakebSi, sisastikiT cno-
bil daxauSi, buxenvaldSi, auSvicSi, osvencimsa da mauthauzenSi. am
banakebSi milionobiT patimari daxvrites, gazis kamerebSi gagudes,
CamoaxrCves, awames, SimSiliT amoxoces da maTze samedicino eqsperi-
mentebi Caatares. meore msoflio omis dros germaniaSi Seqmnes Waffen SS, anu samxedro SS. am SenaerTebSi Sedioda daaxloebiT 1 mln.
kaci, aqedan germaneli mxolod mesamedi iyo. danarCenebi sxva dasxva
erovnebis faSistebi iyvnen. es SenaerTebi gansakuTrebuli brZolis-
unarianobiTa da sisastikiT gamoirCeodnen, magram brZolebSi
Zalian didi danakargi hqondaT, radganac nakleb yuradRebas aqcev-
dnen samxedro taqtikas.
1940 wels hitlerma SS-is pirveli aragermanuli samxedro Za-
lebis Camoyalibebis nebarTva gasca. omis bols SS-is 38 diviziidan
hainrix himleri(1900-1945)
sakoncentracio banakis tyve bavSvebi
ideologia
69
25 ucxoeli moxaliseebisa da wvevamdelebisagan Sedgeboda. maT ricxvSi Sedio-
da qarTuli qvedanayofic (SS Waffengruppe “Georgien”), romelic 1944 wlis 11 de-
kembers Seiqmna SS-is vafen-Standartenfiureris mixeil fridonis Ze wulukiZis
meTaurobiT.
„es-a“ (SА) – germ. Sturmabteilung , qarT. Sturmis razmebi, maT aseve `yavisferperangianebsac~ (ital-ieli `Savperangianebis~ analogiiT) uwodebdnen. maTi saxelwodeba ZiriTadad SemoklebiT ixmare-ba – SА. am razmebis ZiriTadi daniSnuleba iyo nacistebis yrilobebsa da krebebze usafrTxoebis uzrunvelyofa, opoziciuri partiebis Sexvedrebis CaSla, opoziciur naxevrad samxedro Senaer-TebTan brZola da slavebis, ebraelebis daSineba. 1934 wlis zafxulis e.w. `grZeli danebis Ramis~ Semdeg SА-m mniSvneloba dakarga da mTavari nacisturi organizacia ukve SS-i gaxda.
„es-es“ (SS) – ger. Schutzstafel, qarT. `damcveli razmebi~, ZiriTadad moixsenieben SemoklebiT – SS, naxevrad samxedro nacisturi organizacia, Tavidan warmoadgenda NSDAP-is moxaliseTa mcire Sen-aerTs (im dros ewodeboda Saal-Schutz – darbazis dacva), romelic icavda nacistebis partiuli Sex-vedrebis usafrTxoebas miunxenSi. 1925 wlidan organizacias SeuerTda hainrix himleri, romelmac gardaqmna organizacia da saxelic gadaarqva (man uwoda Schutzstafel – damcveli razmi). himleris xe-lSi es patara gaerTianeba iqca `mesame raixis~ erT-erT umsxviles da uZlieres organizaciad, ro-melsac Tavidan evaleboda `sapolicio samsaxuri partiis SigniT~, Tumca monawileobda nacistebis mTel danaSaulebriv qmedebebSi.
„es-de“ (SD) – Der Sicherheitsdienst des Reichsführers-SS – raixsfiureris uSiSroebis samsaxuri – nacisturi germaniis uSiSroebis specsamsaxuri, daarsebuli 1931 wels, evaleboda SpionaJi da saidumlo operaciebi. monawileobda nacistebis mravalricxovan danaSaulSi.
gestapo – germ. Geheime Staatspolizei, qarT. saidumlo saxelmwifo policia, ̀ mesame raixis~ saidum-lo policia 1933-1945 ww-Si, organizaciulad Sedioda germaniis Sinagan saqmeTa saministros SemadgenlobaSi, Seiqmna nacizmis mowinaaRmdegeTa gasanadgureblad. iTvleba nacizmis teroris simbolod.
faSizmi
70
nacistebis danaSauli da gasamarTleba
niurnbergis procesi (germ. Nürnberger Prozesse) — II msoflio omSi omis germaneli mTavari damnaSaveebis gasamarTleba saerTaSoriso samxedro tribunalis mier q. niurnbergSi (germania). tribunali Seiqmna ssrk-is, aSS-is, didi britaneTisa da safrangeTis SeTanxmebiT londonSi 1945 wlis 8 agvistos. sasamarTlos winaSe warsdga hitleris germaniis 24 xelmZRvaneli. niurnbergis procesi mimdinareobda 1945 wlis 20 noembridan 1946 wlis 1 oqtombramde. tribunalis ganaCeniT gansasjelebi damnaSaveebad cnes agresiuli omis momzadebasa da warmoebaSi. tribunalma aseve danaSaulebriv organizaciad cno nacional-socialisturi partiis razmebi: SS, uSiSroebis samsaxuri (SD), gestapo da nacisturi partiis Semadgenloba. niurnbergis procesma amcno mTel msoflios germanuli nacizmisa da militarizmis sazareli borotmoqmedeba. pirvelad moxda, rom saxelmwifos xelmZRvanelma pirebma sisxlis samarTlebrivi pasuxi ages umZimesi saerTaSo-riso danaSaulisaTvis. 1946 wlis 11 dekembers gaeros generalurma asambleam daadastura saer-TaSoriso samarTlis principebi, romlebic aRiarebulia niurnbergis tribunalis wesdebiT da asaxulia mis ganaCenSi.
ideologia
70
„ebraelTa sakiTxis saboloo gadawyvetisa“ da amisaTvis SS-is sikvdilis es-
kadronebis Seqmnis moTave, nacisturi partiis sxva xelmZRvanelobasTan erTad,
iyo SS-is raixsfiureri hainrix himleri. igi iyo sikvdilis banakebis mTavari `ar-
qiteqtori~. niurnbergis procesis da aseve mravali gamoZiebis Sedegad, SS-is
qvedanayofebi cnes pasuxismgeblad nacistebis umravles samxedro danaSaulze,
gansakuTrebiT – ebraelTa genocidsa da yvela im moqalaqis mkvlelobaze, ro-
melTac nacistebi ganixilavdnen, rogorc safrTxes maTi „rasobrivi higienis“ an
ideologiis gamo. 1945 wels potsdamis mokavSire qveynebis konferenciaze miiRes
politikuri gadawyvetileba nacisturi organizaciis saqmianobis SeCerebis Sesa-
xeb, xolo 1946 wlis Semodgomaze niurnbergis saerTaSoriso tribunalma gamoi-
tana ganaCeni, romlis mixedviTac, akrZales yvela nacisturi organizacia, xolo
maTi wevrebi damnaSaved cnes. nacisturi partiis umaRlesi xelmZRvanelebi, SS-
is saSualo personalis nawili, aseve jariskacebi da SS-is samxedro oficrebi da
sakoncentracio banakebis dacva aRiares sisxlis samarTlis damnaSaveebad da ara
politikur patimrebad da samxedro tyveebad.
politikuri organizebuli danaSauli aris metad saSiSi da damangreveli yvela
sxva formis danaSauls Soris. nacistebis mier gaCaRebulma meore msoflio omma
Seiwira 50 milionze meti adamianis sicocxle, daangria qalaqebi da gaaCanaga aTeu-
lobiT qveynis ekonomika. omma TviT germaneli xalxi miiyvana udides tanjva-wame-
bamde da naxevari saukunis ganmavlobaSi berlinis kedliT gayo Tavad germania.
faSizmi
71
iyeneben simbolikas (droSebs, niSnebs, formas), samxedro aRlumebs, msvlelobebsa
da masobriv Sekrebebs.
faSizmis warmoSoba
ideologia
58
59
faSizms 1919 wels safuZveli Cauyara italielma diqta-
torma benito musolinim. 1914-1918 wlebSi, pirveli msof-
lio omis Semdeg, mzardi umuSevrobis, siRaribisa da evro-
pis dangreuli ekonomikis pirobebSi, mosaxleobis maRali
da saSualo fenis SiSma mosalodneli komunisturi revo-
luciuri qaosisa da sakuTari qonebis dakargvisadmi evro-
pis mTel rig qveynebSi xelisuflebis saTaveSi faSisturi
partiebis mosvla ganapiroba. maSin saSineli qaosisa da
teroris mkafio magaliTi iyo ruseTSi 1917 wels gamarj-
vebuli bolSevikuri revolucia da misi katastrofuli
Sedegebi – masobrivad daxvretili „burJuaziuli“ klasis
warmomadgenlebi, sakoncentracio banakebSi gagzavnili
uamravi adamiani, `wiTeli terori~, SiSi da SimSili qveya-
naSi. am fonze faSizmi mimarTavda sazogadoebas nacio-
naluri erTobis ideiT, TviT muSaTa klasisa da glexebis
CaTvliT, miuTiTebda ra „xalxis mtrebze“ – ebraelebze,
komunistebze, ucxotomelebze, sxva rasisa da eTnikuri
warmomavlobis pirebze. amasTanave, nacionalisturi pro-
paganda win wevda gare da Sina mtrebis ideas, riTic eris
Sekvris amocanas aadvilebda.
rogorc iTqva, faSizmi warmoiSva italiaSi, Semdeg ki
gavrcelda germaniaSi, espaneTsa da evropis sxva qveynebSi.
misi mTavari liderebi iyvnen italieli benito musolini
da avstriuli warmoSobis germaneli adolf hitleri.
benito musolinis italielebi du-Ces (ital. Duce) eZaxdnen. es saxeli momdinareobs laTinuri sityvidan dux – beladi, winamZRoli da itali-uradac belads niSnavs. erovnuli faSisturi partiis lider benito musolinis partiis wevrebi moZrao-bis winamZRolad miiCnevdnen da 1925 wels musolinim dairqva kidec `misi aRmatebuleba benito musolini, mTavrobis xelmZRvaneli, faSizmis beladi da imperiis damaarsebeli~ (wodebas `imperiis damaarsebeli~ 1936 wels daemata) da am saxels 1943 wlamde atarebda. es Tanamdeboba gadaiRes faSizmis sxva liderebmac. ase, magaliTad, adolf hitlerma fiureri (germ. Führer – qarT. winamZ-Roli) dairqva. 1943 wels musolinim sakuTar Tavs uwoda `italiis so-cialuri respublikis duCe~.
faSizmi
adolf hitleri da benito musolini romSi, 1938
60
termini „faSizmi“ pirvelad gamoiyenes 1915 wels muso-
linis moZraobis „faSi revoluciur moqmedebebSi“ wevreb-
ma. sityva „faSizmi“ modis italiuri „fascismo“-dan, rac
niSnavs jgufs, gaerTianebas, ligas. es sityva laTinuri
warmoSobisaa – fascio niSnavs gadakvras, Sekvras, xolo fas-cis – erTad gadakruli wnelebis konasa da najaxs – Zalauf-
lebis Zvel romaul simbolos, romelsac atarebda romis
respublikis umaRlesi magistratebis (anu saxelmwifo
moxeleebis, Tanamdebobis pirebis) sapatio dacva, rome lic
jalaTis rols asrulebda da magistratebs emorCileboda.
musolinis ideali iyo Zveli romis diqtatori iulius
keisari. igi imdenad iyo Sepyrobili romis imperiis idee-
biT, rom amtkicebda kidec, rom keisari iyo pirveli fa-
Sisti. amitomac iyo, rom 1919 wels Seqmnil `Savperang-
ianebis~ mebrZol razmebs, romelTac „brZolis kavSirebi“
(Fasci di Combattimento) erqvaT, musolinim simbolod „fas-
ciebi“ SeurCia. aqedan gaCnda am kavSiris – faSisturi
partiis saxelwodeba.
italiis nacionalur-faSistu-ri partiis emblema
ideologia
60 61
1921 wlis maisSi musolini airCies italiis parlamentSi, 1922 wels ki man gamo-
acxada, rom Zalaufleba unda gadascemoda faSistebs, winaaRmdeg SemTxvevaSi –
ZaliT miitacebdnen. 26 aTasi `Savperangianis~ romze galaSqrebam aiZula italiis
mefe viqtor emanuel III, rom musolini italiis premier-ministris postze daeniSna.
musolini rogorc ki movida xelisuflebis saTaveSi, misi faSisturi razmebi ga-
daiqca mis daqvemdebarebaSi arsebul erovnuli usafrTxoebis moxalise miliciad
(anu saxalxo laSqrad). musolinis specialuri gankargulebiT Seiqmna faSistu-
ri sabWo, romlis SemadgenlobaSic Sediodnen masTan gansakuTrebiT daaxloebu-
li faSisturi moZraobis liderebi. es iyo pirveli gadamwyveti nabiji faSisturi
partiis mier saxelmwifo Zalauflebis misataceblad. meore mniSvnelovani nabiji
ki iyo „lateranis SeTanxmeba“ (1929), xelSekruleba, dadebuli romis pap pius XI-sa
da musolinis Soris, romliTac mogvarda italiis mTavrobasa da wminda eparqias
Soris arsebuli `romis sakiTxi~ da romlis safuZvelzec Seiqmna vatikanis saxelm-
wifo.
1922-1943 wlebSi italiis faSizmi iqca saxelmwifo kapitalizmis totalita-
rul, nacionalur politikad, romelic Semdeg ZiriTad debulebebs pasuxobda:
faSizmi aris yovlismomcveli da totaluri; faSisturi saxelmwifosa da ideebis
miRma ar arsebobs aranairi sxva adamianuri da sulieri cxovreba; faSizmi srulad
akontrolebs ara mxolod saxelmwifoSi arsebul yvela organizacias, aramed mTe-
li kacobriobis Semoqmedebas.
faSizmi
benito musolini win miuZRvis `Savperangianebs~ romze cnobil galaSqrebas 1922 wels.
62
faSisturma italiam, aviTarebda ra ideas, rom kacobriobas ar SeuZlia omebis
gareSe arseboba, 1920-ian wlebSi agresiuli samxedro politika wamoiwyo. eyrdno-
boda ra italielTa rasobrivi upiratesobis Teorias, rac, faSistebis azriT, iZle-
oda „dabali“ rasis – afrikelebis – kolonizaciis uflebas, faSisturma italiam
gaaCaRa samxedro kampania libiis winaaRmdeg. adgilobrivi mosaxleobis masobrivi
mkvlelobebi, aTasobiT adamianis datyveveba sakoncentracio banakebSi, SimSilo-
ba, eTnikuri wmenda, beduinebisa da sxva tomebis ayra TavianTi samosaxlodan, raTa
im adgilebSi italielebi CaesaxlebinaT – es yvelaferi Tan sdevda am samxedro
laSqrobas. 1936 wels italielTa armiis umniSvnelo saomarma gamarjvebam eTiopia-
Si mkveTrad gazarda musolinisa da faSizmis popularoba ara marto italiaSi, ara-
med germaniasa da sxva qveynebSic.
italiuri faSizmi daedo safuZvlad faSizmis sxvadasxva saxeobas, gavrcele-
buls me-20 saukuneSi mTel rig qveynebSi: falangizmi – espaneTSi, rkinis gvardia
– rumineTSi, peronizmi – argentinaSi, integralizmi – braziliaSi, „gadaxlarTuli
isrebi“ – ungreTSi, avstrofaSizmi – avstriaSi, etatizmi seva – iaponiaSi, ustaSebi
– xorvatiaSi. aqedan yvelaze damRupveli germaneli xalxisa da mTeli kacobrio-
bisTvis iyo germanuli faSizmi adolf hitleris meTaurobiT.
germanuli faSizmi, anu nacizmi
germanul faSizms ewodeba nacizmi, romelic termin nacion-
al-socializmis SemoklebiT miRebuli sityvaa. nacizmi – es aris
ukiduresad eqstremistuli da rasistuli moZraoba da ideolo-
gia, romelic germaniaSi italiuri faSizmidan warmoiSva pirve-
li msoflio omis damTavrebisas da iarseba 1945 wels faSisturi
germaniis meore msoflio omSi damarcxebamde.
nacistebis danaSauli kacobriobis winaSe imdenad sastiki
da miuRebeli iyo, rom maT 1945 wels umetesi faSisturi mTav-
robebic ki ganudgnen.
germaniis Rrma krizisis pirobebSi 1922 wels musolinis romze
laSqrobam hitleri STaagona Zalauflebis xelSi Casagdebad mi-
unxenSi 1923 wlis 8-9 noembrs putCis mosawyobad. putCi CaaxSes,
miuxedavad imisa, rom im periodSi hitlers 56 aTasi bavarieli na-
cisti emorCileboda. TviTon hitleri 1923 wlis noembridan 1924
wlis dekembramde ki cixeSi Casves „samSoblos Ralatis“ muxliT.
1923 wels erT-erT mitingze gamosvlisas hitlerma ganacxada:
„Cveni valia vTqvaT, rom roca uaxloes momavalSi movipovebT Za-
adolf hitleris wigni `main kampf~ (germ. Mein Kampf – qarT. „Cemi brZola“)
1924 wlis gazafxulisTvis hitleri Seudga wignis weras `main kampf~ („Cemi brZola“). qaosis wlebSi nacistebs sWirdebodaT TavianTi parti-uli ideologia, romelic im droisaTvis jer ar hqondaT da romelic nacistebis „bib-lia“ unda gamxdariyo.
ideologia
62
lauflebas, Cven SevasrulebT sxva movaleobebsac – saxr-
Cobelaze aviyvanT moRalateebs, aramzadebs, gamcemebs!“.
wignis „Cemi brZola“ arsi imaSi mdgomareobs, rom 1919
wlis 28 ivniss safrangeTSi, versalis sasaxleSi, damamcire-
beli da kabaluri versalis samSvidobo xelSekrulebis xe-
lmoweris Semdeg, romliTac oficialurad damTavrda 1914-
1918 wlebis pirveli msoflio omi, germania unda aRd ges,
Seqmnas Zlieri saxelmwifo, damyarebuli axal wesrigze,
rasobriv Teoriasa da germanelebis erTianobaze, Semdeg
ki unda daiwyos gafarToeba, daipyros sxva saxelmwifoebi
da teritoriebi, sastikad unda gauswordes nebismier wi-
naaRmdegobas. bevri mkvlevari miiCnevs, rom versalis mSvi-
dobiani molaparakebis usamarTlo da sastiki pirobebi iyo
erT-erTi mTavari mizezi germaniis Rrma krizisisa, romel-
ic 1929 wels msoflio ekonomikurma krizisma ufro gaaRr-
mava. aman, yvelaferma, ganapiroba 1933 wels xelisufleba-
Si nacistebis mosvla, Tumca iyo sxva mizezic – germaniis
SiSi komunisturi revoluciisa da bolSevikuri reJimis
mimarT, informacia im mxecobisa da danaSaulis Sesaxeb,
romelic modioda sabWoTa kavSiridan.
xelisuflebaSi nacistebis mosvlisTanave mTeli in-
teleqtualuri Zalebi mimarTes hitleris wignSi „Cemi
brZola“ gamoTqmuli ideebis propagandisa da axs-
`ludis putCis~ an `hitler-liu-dendorfis putCis~ saxeliT cno-bili saxelmwifo gadatrialebis mcdeloba moxda 1923 wlis 8-9 no-emebrs, hitlerisa da general erix liudendorfis TaosnobiT. movle-nas saxeli `ludis putCi~ Seerqva, radgan saxelmwifo Zalauflebis xelSi Cagdebis es mcdeloba daiwyo miunxenis ludis darbazSi `hof-broi~, rodesac fon karis mosas-menad iq Sekrebili sazogadoeba nacistebis 600-ma SeiaraRebulma alyaSi moaqcia, xolo darbazSi myof ma hitlerma ludis kaTxa Zirs daanarcxa, magidaze axta, WerSi gaisrola da saxalxod ganacxada, rom `daiwyo nacionaluri revo-lucia~. sabolood nacistebma ver miiRes verc mosaxleobis da verc samxedroebis mxardaWera da es put-Ci kraxiT dasrulda.
faSizmi
64
na-ganmartebisaken, gansxvavebulad moazrovneebs ki mesame raixis
mtrebad acxadebdnen da anadgurebdnen. am dros ar arsebobda ideebis
Tavisufali konkurencia, iyo mxolod swori ideebi, mcdari ideebi da
ideebi, romelTa amoZirkvac xdeboda. erT-erTi aseTi `swori idea~
iyo, magaliTad, is, rom Tavis qalis zomebis mixedviT SeiZleboda gan-
sazRvra, miekuTvneboda Tu ara adamiani umaRles, germanul `ariul
rasas~.
wignis „Cemi brZola“ ideologiuri poziciis realizebas mxolod
propaganda ver uSvelida. amisTvis aucilebeli iyo Zalauflebis xel-
Si Cagdeba da sxvagvarad moazrovneebis fizikurad moSoreba, es ki
SeuZlebeli iyo nacisturi simbolikis da fanatikurad erTguli da
mebrZoli nacisturi organizaciebis gareSe.
nacistebi farTod iyenebdnen sakuTari ideologiisa da reJimisaTvis damaxasiaTebel simboloebs: italieli faSistebisagan SeiTvises misalmebis forma – romauli saluti – win gaSverili zeaRmarTuli marjvena xeli; ari-uli rasis simbolod iqca svastika – mklavebmoxrili jvris formis yvelaze Zveli da farTod gavrcelebuli grafikuli simbolo. svastikas Zalian bevr uZveles kulturasa da civilizaciaSi sakraluri mniSvneloba hqonda. es iyo kosmosuri moZraobis, Semoqmedi Zalis, nayofierebis, keTildReobis, aRor-Zinebisa da mziuri sibrZnis gamomsaxveli niSani (sainteresoa, rom svastikis yvelaze Zveli gamosaxuleba napovnia SuamdinareTSi (Sumeri), aseve dRevan-deli saqarTvelos teritoriaze (mtkvar-araqsis (Zv. w. IV aTaswleuli) , Tri-aleTisa Tu kolxuri kulturis nimuSebze, aseve sxvaganac). svastika mogvi-anebiTac popularuli simbolo iyo bevr kulturasa da qveyanaSi. magaliTad, 1919 wels svastikas iyenebdnen wiTeli armiis zogierT nawilSi, xolo fineT-Si – adrec da meore msoflio omis Semdegac. dRes svastika asocirdeba na-cizmTan da iTvleba sazareli politikuri danaSaulis simbolod, nacisturi simbolikis gamoyeneba ki propagandis mizniT akrZalulia bevr qveyanaSi, maT Soris – saqarTveloSic.
mesame raixad moix-seniebdnen germanias 1933-1945 ww-Si, rode-sac qveyanas saTaveSi adolf hitleri da na-cisturi partia edga.
yvelaze ufro didi gavlena hitleris ideologiis Camoyalibebaze moaxdina germaneli fi-
losofosebis fridrix nicSes (1844-1900), osvald Spengleris (1880-1936) da artur Sopenhau-
eris (1788-1860) Sexedulebebma; agreTve rasizmis Teoretikosebma – germanelma hainrix fon
treiCkem (1834-1896), frangma Jozef artur de gobinom (1816-1882) da yovelive germanu lis
fanatikosma, ingliselma hiuston stiuart Cemberlenma (1855-1927). germaneli filosofosi
eduard fon gartmani (1842-1906) qadagebda Teorias ebraelebis, rogorc ara srulfasovani
rasis Sesaxeb. nacistebs TavianTi Teoria „sasicocxlo sivrcis gafarToebis Sesaxeb“ nases-
xebi aqvT fridrix ratcelis (1844-1904) naSromidan „politikuri geografia“, romelSic
Camoyalibebuli iyo saxelmwifos ayvavebis idea teritoriuli zrdis xarjze, rasac igi mi-
hyavda msoflios batonobamde. samxedro istorikosi fridrix adolf iulius fon bernar-
di (1849-1930) Tavis wignSi „germania da Semdegi omi“ gamodioda ulmobeli agresiuli poli-
tikiT, sruliad ugulebelyofda molaparakebebs da omebs ganixilavda, rogorc „RvTi ur
bizness“, „biologiur aucileblobas“ da „bunebriv uflebas“.
ideologia