2017–2018 MOKSLO METAI IŠŠŪKIŲ

ŠVIETIMUI KONTEKSTE

JURGITA PETRAUSKIENĖŠVIETIMO IR MOKSLOMINISTRĖ

RUDENINĖ KONFERENCIJA

ŠVIETIMO BŪKLĖ: UGDYMO KOKYBĖS GERINIMO PRIELAIDOS

NEBELIEKANT VIDURINIŲ MOKYKLŲ, MAŽĖJA IR PAGRINDINĖS MOKYKLOS

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ SKAIČIUS MAŽĖJA LĖČIAU NEI MOKINIŲ IR PEDAGOGŲ

13 %11,4 % 7,3 %

PRADINĖ MOKYKLA PROGIMNAZIJAPAGRINDINĖ MOKYKLA

76490MOKINIŲ

458MOKYKLŲ

167VIDUTINIS MOKINIŲ

SKAIČIUS MOKYKLOJE

21893MOKINIŲ

159MOKYKLŲ

138VIDUTINIS MOKINIŲ

SKAIČIUS MOKYKLOJE

72021MOKINIŲ

125MOKYKLŲ

576VIDUTINIS MOKINIŲ

SKAIČIUS MOKYKLOJE

VIDURINĖ MOKYKLA GIMNAZIJA

2880MOKINIŲ

11MOKYKLŲ

262VIDUTINIS MOKINIŲ

SKAIČIUS MOKYKLOJE

157586 398MOKINIŲ MOKYKLŲ

396VIDUTINIS MOKINIŲ

SKAIČIUS MOKYKLOJE

330 826MOKINIŲ

1151MOKYKLŲ

27 398PEDAGOGŲ

2016

373 560MOKINIŲ

1242MOKYKLŲ

31 510PEDAGOGŲ

2012

LIETUVOS MOKINIŲ, TENKANČIŲ VIENAM MOKYTOJUI, SKAIČIUS MAŽESNIS NEI

VIDUTINIŠKAI ES AR GRETIMOSE ŠALYSE

MIESTE VISUOSE ŠVIETIMO LYGMENYSE VIDUTINIS MOKINIŲ SKAIČIUS

KLASĖJE YRA DIDESNIS NEI KAIME

VIDURINIS UGDYMAS

(PROFESINIS)

7,8LIETUVA

12,8ESTIJA

14,3SUOMIJA

8,8LIETUVA

17,3ESTIJA

17,3SUOMIJA

10,3LIETUVA

12,9ESTIJA

PRADINIS

UGDYMAS

13,3SUOMIJA

7,3LIETUVA

9,9ESTIJA

8,9SUOMIJA

PAGRINDINIS

UGDYMAS

VIDURINIS UGDYMAS

(BENDRASIS)

PRADINIS UGDYMAS

16ŠALYJE

20MIESTE

PAGRINDINIS UGDYMAS

18ŠALYJE

21MIESTE

VIDURINIS UGDYMAS

22ŠALYJE

23 18MIESTE KAIME

10 20KAIME ES

12 21KAIME ES

MAŽDAUG PUSĖ IKIMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGŲ IR BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ

MOKYTOJŲ – 50 METŲ IR VYRESNI

VYRESNIUS MOKINIUS MOKO DAUGIAU AUKŠTESNĖS KVALIFIKACIJOS MOKYTOJŲ IR

MOKYTOJŲ VYRŲ (2016)

2011 M. PERĖJUS PRIE NAUJOS ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ VADOVŲ ATRANKOS SISTEMOS, MOKYKLŲ

VADOVŲ AMŽIAUS IR VADOVAVIMO STAŽO VIDURKISSUMAŽĖJO

DAUGIAU NEI PUSĖ MOKYKLŲ ADMINISTRACIJOS NARIŲ YRA ĮGIJĘ AUKŠČIAUSIAS (I IR II)

VADYBINES KATEGORIJAS, TAČIAU STIPRIŲ MOKYKLŲ NEDAUGĖJA

1–4 KLASIŲ

MOKYTOJAI

5–10 KLASIŲ

MOKYTOJAI

11–12 KLASIŲ

MOKYTOJAI

ĮGIJĘ AUKŠTĄ

KVALIFIKACIJĄ(METODININKAIARBA

EKSPERTAI)

VYRŲ

DALIS

36,4 %

5,5 %

42,3 %

15,1 %

51,9 %

16,5 %

52,6 %ŠALYJE

58,6 %MIESTE

39,7 %KAIME

LIETUVOJE ŠVIETIMUI SKIRIAMA DIDESNĖ BVP DALIS NEI VIDUTINIŠKAI ES, BET JI MAŽĖJA

ES5,8 5,4 5,0 4,92012 2015 2012 2015

NORS LYGINANT SU ES ŠVIETIMUI SKIRIAMA NEMAŽAI LĖŠŲ, JOS NAUDOJAMOS

NEEFEKTYVIAI

2016 M. TREČDALIS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ IŠLAIDŲ ŠVIETIMUI TEKO PAPILDOMOMSŠVIETIMO

PASLAUGOMS (MAITINIMO, APGYVENDINIMO, MEDICINOS), ŠVIETIMO POLITIKAI, VALDYMUI IR

ADMINISTRAVIMUI

286MLN. EUR

IKIMOKYKLINIS

UGDYMAS

780,1MLN. EUR

PRIEŠMOKYKLINIS

IR BENDRASIS

UGDYMAS

104,3MLN. EUR

PROFESINIS

MOKYMAS

236,3MLN. EUR

AUKŠTOJO

MOKSLO

STUDIJOS

146,2MLN. EUR

NEFORMALUSIS

ŠVIETIMAS

51,7MLN. EUR

MOKSLINIAI

TYRIMAI

776,1MLN. EUR

PAPILDOMOS

PASLAUGOS

IR KT.

12 % 33 % 4 % 10 % 6 % 2 % 33 %

2015 M. MAŽIAUSIAI LĖŠŲ TEKO VIENAM BENDROJO UGDYMO MOKYKLOS MOKINIUI

PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ MOKINIAMS IR AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTAMS TENKANČIŲ

LĖŠŲ PADAUGĖJA, MOKYKLOMS JŲ GAVUS IŠ FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ

VALDŽIOS SEKTORIAUS IR FIZINIŲ BEI JURIDINIŲ ASMENŲ LĖŠOS, TEKUSIOS

VIENAM MOKINIUI 2015M.

2,7TŪKST. EUR

IKIMOKYKLINIO

UGDYMO ĮSTAIGA

2,2TŪKST. EUR

BENDROJO UGDYMO

MOKYKLA

2,5TŪKST. EUR

PROFESINIO

MOKYMO ĮSTAIGA

2,3TŪKST. EUR

KOLEGIJA

5,8TŪKST. EUR

UNIVERSITETAS

LIETUVOJE VIENAM MOKINIUI IR STUDENTUI TENKA MAŽIAU LĖŠŲ (2013)

MAŽIAU NEI VIDUTINIŠKAI ES IR EBPO ŠALYSE

PRADINIS

UGDYMAS

VIDURINIS UGDYMAS

(BENDRASIS)

VIDURINIS UGDYMAS

(PROFESINIS)

POVIDURINIS

PROFESINISMOKYMASPAGRINDINIS

UGDYMAS

AUKŠTASIS

MOKSLAS

DAUGIAU NEI VIDUTINIŠKAI ES IR EBPOŠALYSE

DAUGIAU ŪKIO LĖŠŲ M O K I N I U I TENKA TOSE SAVIVALDYBĖSE, KUR JAM TENKA

DIDESNIS M O K Y K L O S PATALPŲ PLOTAS. K A I M O MOKYKLOSE M O K I N I U I TENKA

V IDUT IN IŠKAI 20,5 KV. M , O MIESTUOSE – 12,1 KV. M

SAVIVALDYBĖSEV I E N A M M O K I N I U I TENKANČIOS LĖŠOS SMARKIAI SKIRIASI

K A I M O MOKYKLOSE ŪKIO LĖŠOS V I E N A M M O K I N I U I SUDARĖ N E MAŽIAU KAIP 1 / 3 UGDYMO LĖŠŲ, O

K A I KURIOSE SAVIVALDYBĖSE JAS N E T VIRŠIJO

MIESTO MOKYKLOSE ŪKIO LĖŠOS V I E N A M M O K I N I U I SUDARĖ N U O 1 / 5 IKI 4 / 5 UGDYMO LĖŠŲ

1 3 1 2 EURUGDYMO LĖŠŲ

M E D I A N A

M I N 1204 EUR – MAX 1866 EUR

5 7 4 EURŪKIO LĖŠŲ

M E D I A N A

M I N 263 EUR – MAX 1202 EUR

1 8 3 0 EURUGDYMO LĖŠŲ

M E D I A N A

M I N 1300 EUR – MAX 2547 EUR

1134 EURŪKIO LĖŠŲ

M E D I A N A

M I N 597 EUR – MAX 3648 EUR

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ APRŪPINIMAS UGDYMO PRIEMONĖMIS – IŠŠŪKIS

41 PROC. BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ IR 50 PROC. PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ

BENT VIENAI PASTATO DALIAI REIKIA KAPITALINIO REMONTO

KOMPIUTERIŲ, NAUDOJAMŲ MOKYTIS,

SKAIČIUS 100 MOKINIŲ IR STUDENTŲ

13,52012

18,52016

PISA 2015: LIETUVOJE YRA GEROKAI DIDESNIS UGDYMO APLINKOS IR UGDYMO PRIEMONIŲ

TRŪKUMAS NEI VIDUTINIŠKAI EBPOŠALYSE

PAGAL TAI, KIEK MOKYKLŲ TURI LABORATORIJAS, LIETUVA YRA VISIŠKŲ AUTSAIDERIŲ GRETOSE

GALI MOKYTISGAMTOS MOKSLŲ NAUDODAMIESI LABORATORIJOMIS (TIMSS 2015)

4 KLASĖ

2 %LIETUVA

38 %TARPT.

VIDURKIS

8 KLASĖ

11 % 85 %LIETUVA TARPT.

VIDURKIS

VIENA INTERAKTYVIOJI

LENTA TENKA

93,2 97,5 78,2MOKINIAMS

ŠALYJE MIESTE KAIME

MOKYTOJŲ DARBO UŽMOKESTIS DIDESNIS NEI VIDUTINISDARBO UŽMOKESTIS ŠALYJE

AR VALSTYBĖS SEKTORIUJE (DIRBANT PILNU KRŪVIU), BET SKIRTUMAS MAŽĖJA

LIETUVOS MOKYTOJŲ ATLYGINIMAI BENE MAŽIAUSI ES.TIK LIETUVOJE IR DAR TRIJOSE ES ŠALYSE NE TIK NUSTATYTASIS MINIMALUS, BET IR MAKSIMALUS

MOKYTOJŲ DARBO UŽMOKESTIS MAŽESNIS UŽ BVP VIENAM GYVENTOJUI (2015)

MOKYTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL REALŲ MĖNESIO DARBO UŽMOKESTĮ IKI

MOKESČIŲ (2017)

MOKYTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO DYDIS PRIKLAUSO NUODARBO KRŪVIO, DARBO STAŽO,

KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS

MOKYTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL DARBO KRŪVĮ (2016)

6,4 %IKI 400 EUR

56,7 %400–800 EUR

2,7 %800–1000 EUR

34,1 %1000 EUR

IR DAUGIAU

71,3 %1 IRDAUGIAU

ETATO

16,5 %NUO 0,5 IKI

1 ETATO

8,8 %NUO 0,25 IKI

0,5 ETATO

3,4 %MAŽIAU NEI

0,25 ETATO

BEVEIK DU TREČDALIAI MOKYTOJŲ UŽDIRBA IKI 800 EUR NEATSKAIČIUS MOKESČIŲ

VIDUTINIS DARBO UŽMOKESTISMOKYTOJŲ DARBO UŽMOKESTIS

752,9 791,1 892,5 691,1 748,1 849,7 646,4 714,5 822,82012 2014 2016 2012 2014 2016 2012 2014 2016

VALSTYBĖS SEKTORIUS

DAUGĖJA IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGAS LANKANČIŲ VAIKŲ

PAGAL IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGAS LANKANČIŲ 4-MEČIŲ DALĮ 2015 M.

LIETUVA BUVO 18 VIETOJE ES IŠ 26

1–2 METŲ VAIKAI 3–6 METŲ VAIKAI

31,4 % 36,8 % 82 % 87,9 %2012 2016 2012 2016

92 %ŠALYJE

52 %KAIME

108 %MIESTE

86 %LIETUVA

NUO56 % IKI 100 %AIRIJA

ESŠALYS

MALTA,PRANCŪZIJA

6045

ANKSTYVOJO UGDYMO ĮSTAIGAS LANKANČIŲ 4–6 METŲ VAIKŲ 2012–2016 METAIS PADAUGĖJO

45 IŠ 60 SAVIVALDYBIŲ,

TAČIAU PADĖTIS SAVIVALDYBĖSE LABAI SKIRIASI

NUO 37 % IKI 123%SAVIVALDYBĖSE

2016 M. PRADĖTAS TAIKYTI NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO (NVŠ) KREPŠELIS

DAUGIAUSIA MOKINIŲ (24 PROC.) 2016 M. DALYVAVO NVŠ PROGRAMOSE, FINANSUOJAMOSE

TIKSLINĖMIS (NEFORMALIOJO ŠVIETIMO KREPŠELIO)LĖŠOMIS

ĮVAIRIOSE NVŠ VEIKLOSE DALYVAUJANČIŲ VAIKŲ DALIS

SAVIVALDYBĖSE – NUO 12 PROC. IKI 100 PROC.

VALSTYBĖS LĖŠOS

NVŠ FINANSUOTI

3,27MLN. EURŲ

2015

9,72MLN. EURŲ

2016

NVŠ DALYVAUJANČIŲ

VAIKŲNVŠ

TEIKĖJŲ

900 1264 32,2 % 55,8 %2015 2016 2015 2016

SUMAŽĖJO MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ LYGIO SKIRTUMAS TARP MIESTO IRKAIMO

22 VIETA ES IŠ28

PAGAL SUAUGUSIŲJŲ MOKYMĄSI VISĄ GYVENIMĄ (2016)

25–64 METŲ GYVENTOJAI, DALYVAVĘ FORMALIOJO ARBA NEFORMALIOJO ŠVIETIMO

PROGRAMOSE PER 4 SAVAITES IKI TYRIMO

5,7 % 10,7 % 6 % 10,8 %LT ES LT ES

2013 2016

MIESTE KAIME

6,9 % 7 % 2,9 % 3,7 %2013 2016 2013 2016

MOKOSI PALYGINTI NEDAUG SUAUGUSIŲJŲ

(EURYDICE,2016)

MOKOMĖS MAŽIAU UŽ KAIMYNUS

LIETUVA LENKIJA LATVIJA ESTIJA SUOMIJA

BENDROJO UGDYMO TRUKMĖ – 12 METŲ

10 METŲ

PRIVALOMO UGDYMO TRUKMĖ

9 METAI 9 METAI 9 METAI 9 METAI

663

VIDUTINIŠKAI VALANDŲ (60 MIN.) PER

PRIVALOMO UGDYMO MOKSLO METUS

693 663 715 703

2015 M. TIMSS TYRIME LIETUVOS 4 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MATEMATIKOS

IR GAMTOS MOKSLŲ MOKYMOSI PASIEKIMAI BUVO AUKŠTESNI UŽ

TARPTAUTINĮ VIDURKĮ

2015 M. PISA TYRIME LIETUVOS PENKIOLIKMEČIŲ PASIEKIMAI VISOSE

TIRTOSE SRITYSE – SKAITYMO GEBĖJIMAI, MATEMATINIS,

GAMTAMOKSLINIS IR FINANSINIS RAŠTINGUMAS – BUVO ŽEMESNI UŽ

EBPO ŠALIŲ VIDURKĮ

ABIEJUOSE TYRIMUOSE IŠRYŠKĖJO REIKŠMINGAI ŽEMESNI MOKINIŲ,

BESIMOKANČIŲ LENKŲ MOKOMĄJA KALBA, PASIEKIMAI

PUPP: LIETUVOJE ŽEMŲ PASIEKIMŲ MOKINIŲ YRA NE MAŽIAU KAIP

15–20 PROC.

VBE: GERIAUSIŲJŲ DEŠIMTUKE BUVO 6 MIESTŲ ABITURIENTAI

MAŽDAUG TRYS IŠ KETURIŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ ABITURIENTŲ

TAIS PAČIAIS METAIS TĘSIA MOKSLĄ LIETUVOJE

PAGAL JAUNIMO IŠSILAVINIMĄ LIETUVA PIRMAUJA EUROPOS SĄJUNGOJE (2016)

2012 2014 2016

40,8 % 42,6 % 40,9 %UNIVERSITETAS UNIVERSITETAS UNIVERSITETAS

25,6 % 24,4 % 22,1 %KOLEGIJA KOLEGIJA KOLEGIJA

8,4 % 10,3 % 10,1 %PROFESINIS PROFESINIS PROFESINIS

MOKYMAS MOKYMAS MOKYMAS

LT ES

91,3 % 83,1 %20–24 METŲ ASMENYS,TURINTYS

VIDURINĮ IŠSILAVINIMĄ30–34 METŲ ASMENYS,TURINTYS

AUKŠTĄJĮ IŠSILAVINIMĄ

LT ES

58,3 % 39 %

2016METŲ LIETUVOS ŠVIETIMO RAIDAI BŪDINGA

STIPRYBĖS: SILPNYBĖS:

STABILIAI AUKŠTAS

SUAUGUSIŲJŲ FORMALIOJO

IŠSILAVINIMO LYGIS

DAUGIAU 4–6 METŲ

VAIKŲ ĮTRAUKIAMA Į

ANKSTYVĄJĮ UGDYMĄ

DAUGIAU VAIKŲ IR

JAUNIMO DALYVAUJA

NEFORMALIAJAME ŠVIETIME

VISUOMENĖS NETENKINANTI UGDYMO

REZULTATŲ KOKYBĖ

DIDELI REGIONINIAI ŠVIETIMOSKIRTUMAI

(KOKYBĖ, FINANSAVIMAS, PEDAGOGŲ

BENDRUOMENĖS STRUKTŪRA)

NEEFEKTYVUS ŠVIETIMO FINANSAVIMAS

ŽEMAS PEDAGOGO PROFESIJOS

PRESTIŽAS IR TO PASEKMĖS PEDAGOGŲ

BENDRUOMENĖS STRUKTŪRAI

NEPAKANKAMA MOKYMOSI VISĄ

GYVENIMĄ PLĖTOTĖ

RYŠKĖJANČIOS UGDYMO TURINIO

PROBLEMOS

NEVEIKSMINGA PASKATŲ TURĖTI

EFEKTYVIAS MOKYKLAS SISTEMA

SAVIVALDYBĖSE

ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO TIKSLAS – GERA MOKYKLA KIEKVIENAM

DĖMESYS

EMOCINIAM SAUGUMUI

IR VAIKAI, IRMOKYTOJAI

TURI JAUSTIS SAUGIAI

MOKYKLOS LAISVEI IR

SAVARANKIŠKUMUI

ORGANIZUOJANT UGDYMĄ

KOKYBIŠKAM UGDYMUI

REIKALINGAI

METODINEI IR

MATERIALINEI PARAMAI

PEDAGOGO PROFESIJOS

PRESTIŽOAUGIMUI

DIEGIANT NAUJUS ETATINIO

DARBO UŽMOKESČIO IR

MOKYTOJŲ RENGIMOMODELIUS

REALIAI MOKINIŲ

SOCIALINEI-PILIETINEI,

PAŽINTINEI IR KŪRYBINEI

VEIKLAI

UGDYMO TURINIUI

KOKYBIŠKAM, ĮTRAUKIAM,

GRĮSTAM PRAKTINE VEIKLA

IR GYVENIME REIKALINGŲ

KOMPETENCIJŲ UGDYMU

2017–2018 MOKSLO METAI IŠŠŪKIŲ

ŠVIETIMUI KONTEKSTE

JURGITA PETRAUSKIENĖŠVIETIMO IR MOKSLOMINISTRĖ

RUDENINĖ KONFERENCIJA

ŠVIETIMO BŪKLĖ: UGDYMO KOKYBĖS GERINIMO PRIELAIDOS