GAJA moterims 1

GAJA moterims

2014 Pavasaris NR. 8

Numerio tema:

SANTYKIAI

5 žingsniai aistringo gyvenimo link

Gydytojas Romualdas Šemeta apie darnios tėvystės principus

Gydytoja Aiva Vaivarienė: Kaip išlikti sveikam XXI amžiuje?

Gamtos pabudimą žymi lygiadienis

Moters galia: interviu su amerikiečių autore

2 GAJA moterims

MoteriaiRamus ir saulėtas sekmadienis miške…

Ties ežeru beržai į vandenį palinkę. Viršūnės nušviestos šviesa gelsvai blyškia; Ir saulėj virpa skaidrios tolumos aplinkui.

Tu ateini taku lyg šokdama, lengvai… Viršum galvos linguoja medžių šakos:

Ir iš toli matyt, kaip išpinti plaukai Srovėm auksinėm ant pečių lieknųjų teka.

Tu prieini, mane bučiuoji ir šypsai; Ir tavo sodrios, švytinčios kaip liepsnos lūpos

Yra lyg du pavasario ugnies žiedai.

O taip ramu, ir saulėje beržai vos supas: Pro jų viršūnes matos tolimas dangus,

Sapnuojantis kaitraus vidurdienio sapnus.

Iš V.Mačernio Pavasario sonetų, Šarnelė, 1944.VI.2

Nuotr. autorius Romanas Jermolinas

Redaktorės žodis

Atgaiva. Po ilgo rudens ir žiemos bundame drauge su saule. Pavasaris visad siejasi su viltimi. Pati gamta padeda džiaugtis ir klestėti.

Vilčių kupina ir pavasarinė Gaja. Dalijamės ilgai brandintu, su meile rengtu pavasario numeriu. Numerio tema – santykiai – aktuali visoms. Ja- me rasite kaip niekad daug interviu. Apie santykius šeimoje kalbinome gydytoją Romualdą Šemetą (Darnios tėvystės principai); koks turėtų būti mū- sų santykis su sveikata, klau- sėme gydytojos Aivos Vaiva-rienės (Kaip išlikti sveikam XXI

amžiuje?); išskirtinis interviu su amerikiečių autore Bete Lenora padės atsakyti į klausimą, kur slypi mano kaip moters galia (Moters potencialas). Apie pavasario lygiadienį pasakojo Panevėžio Romuvos seniūnas Laimutis Vasilevičius. Taip pat rasite idėjų laisvalaikiui – šįkart siūlome bėgioti. Skanumų skiltyje – prieskonių savybės pagal ajurvedą ir Velykinis pasakiško skonio pyrago receptas! Apie visa tai ir dar daugiau – šiame numeryje.

Skaitykite, semkitės jėgų ir įkvėpimo, dalykitės tuo su kitais. Taip pat kviečiame rašyti. Išdrįskime būti tuo pokyčiu, kurį norime matyti!

Neringa

Dėmesio! Skelbiame Skaitytojo laiško

konkursą. Parašykite, kuo Jus įkvepia Gaja, kaip Gaja atsirado Jūsų gyvenime. Širdingiausius laiškus skelbsime gajos svetainėje, o geriausią publikuosime vasaros numeryje!

Laiškus siųskite iki gegužės 1 dienos e-paštu gajamoterims@gmail.com

Asociacijos GAJA moterims leidinys

Leidžiamas nuo 2012 m.

Visus numerius rasite asociacijos svetainėje www.gajamoterims.lt

Apsilankykite!

Redakcija – kūrybinė grupė

Inesa Bagdzevičiūtė-UžtupienėLina BlužaitėSigita DegimaitėNeringa Jagelavičiūtė-TeišerskienėJurgita LiutkutėSigita PaulauskienėSondra SaikevičiūtėKarolina Tarnauskienė

Šio numerio autoriai:

Vytautas Mačernis/Eilės Moteriai, Inesa Bagdzevičiūtė-Užtupienė, Lina Blužaitė, Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė, Sigita Degimaitė, Jurgita Liutkutė/Deivės pasaulis, Karolina Tarnauskienė/Gimtis, Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė/Moteris ir vyras, Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė/Augame laimingi, Sigita Paulauskienė/Būkime sveiki, Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė/Laikas sau,Jurgita Liutkutė/Mano knyga, Vilma Kalėdienė/Kelionė, Jurgita Liutkutė, Sigita Paulauskienė/Skanumai, Sigita Degimaitė/Gamta gydo, Lina Blužaitė/Rėdos ratu, Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė, Eglė Kučinskienė/Lietuvos šventvietės, Laimutė Mataitienė/Kūrybos versmė, Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė/Savęs pažinimas, Sondra Saikevičiūtė/Žvilgsnis.

Tekstus spaudai parengė

Neringa Jagelavičiūtė-TeišerskienėInesa Bagdzevičiūtė-Užtupienė

Korektorė

Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė

Viršelių dizainerė

Sigita Degimaitė

Priekinio viršelio iliustracija

Autorinės teisės įgytos iš Envato Pty Ltd (www.photodune.net)

Galinio viršelio autorė

Sigita Degimaitė

Maketavo

Sigita Degimaitė

Rekvizitai:

Asociacija GAJA Moterims

R. Kalantos g. 173 a – 11, Kaunas, Lietuva

Įmonės kodas: 302656077

Sąskaitos nr.: LT154010042502722526 LTL

Tel.nr. +370 650 77972,

E-paštas: gajamoterims@gmail.com

GAJA moterims 3

4 GAJA moterims

MEILES nebūna per daug

Pavasaris – meilės metas. Išties, bundanti gamta žadina ir širdį, ir jausmus. Tarsi savaime norisi džiaugtis gyvenimu. Tačiau net pavasarį ne visada „širdy pavasaris“. Būna santykiuose ir sunkių akimirkų. Kai santykiai nedžiugina, stinga pilnatvės. Ką daryti, kad galėtume ja džiaugtis kuo dažniau? Šio numerio bendrame straipsnyje kalbame apie poros santykius. Kaip juos kuriame, kaip paįvairiname, kuo praturtiname – dalijamės savo patyrimu ir įžvalgomis.

Santykių pagrindas

Neringa: Man santykiuose svarbiausia nuoširdumas. Pirmiausia – nuoširdumas sau. Manau, kad labai svarbu savęs klausti: „Ko aš noriu, kaip iš tikrųjų jaučiuosi“? Tai – ne egoizmas. Arba, jei norite jį taip vadinti – tebūnie. Bet be tokio sveiko egoizmo neįmanoma džiaugtis visaverčiais santykiais su kitais žmonėmis. Kodėl? Nuoširdumas turi nuostabią savybę persismelkti į visas gyvenimo sritis. Kai esu nuoširdi, atvira ir sąžininga su savimi, nuoširdumas neišvengiamai įsišaknija ir santykiuose su aplinkiniais. Ypač svarbus atvirumas glaudžiausiame ryšyje – su mylimu žmogumi. Juk meilės esmė ir yra išdrįsti atsiverti. Kai tai padarome, atrakiname slaptus širdies vartus, ir mums atsiveria pasakiškas kito žmogaus pasaulis. Toks dviejų širdžių susitikimas ir yra Meilė. Atrodo, ji tokia nuostabi, kad pati savaime turėtų trukti amžinai. Deja, pati savaime Meilė negyvena. Ji gyvena per mus, mylinčiuosius. O kaip ji gyvena, priklauso nuo to, kaip gyvename mes. Kita vertus, čia ir yra visas grožis. Argi ne nuostabu, kad patys galime Meilę kurti, puoselėti, auginti ir joje augti?.. Man atrodo, daugelis žmonių Meilę painioja su daiktu. Ji, kartą įgyta ar pagauta, turėtų nuolat džiuginti ir niekada nesikeisti. Negana to, tokį patį reikalavimą dažnai keliame ir tiems,

kuriuos mylime. Jie visada turi mus suprasti, palaikyti, linksminti. Mes norime patogumo, tačiau per tą norą įklimpstame į nuobodulį. O nuobodulys yra paskiausia vieta, kur galima sutikti Meilę.

Santykių pagrindu skelbčiau tokią taisyklę: „Elkis su mylimuoju taip, kaip tu norėtum, kad su tavimi elgtųsi.“ Turiu omeny ne išorinius dalykus, nes išoriškai dėmesį ir meilę mums reiškia skirtingi dalykai. Kalbu apie esminį požiūrį, apie nuoširdų norą dovanoti tai, ką turiu geriausio, išreikštą veiksmais. Pavyzdžiui, aš galiu daugybę kartų per dieną mylimam žmogui pasakyti, kad jis gražus. Nes jis toks ir yra! Žinoma, ir man patiktų šitai nuolat girdėti. Bet aš suprantu, kad žmonės skirtingai tai išreiškia, ir galbūt tylus komplimentas ar švelnus prisilietimas yra kito žmogaus būdas pasakyti, kad esu mylima. Kartais mano meilės išraiška būna su meile pagamintas patiekalas. Arba meilės laiškas, ar spontaniškai gimęs eilėraštis. Galbūt skaitytojai ir neįsivaizduoja savęs, jausmingai deklamuojančio eiles. Bet prisiminkite save, kai buvote įsimylėję. Kokie tada buvote? Ar ne tiesa, kad tuomet viskas atrodė įmanoma, kad galėjote krėsti beprotiškus dalykus nekreipdami dėmesio į tai, ką kiti pagalvos? Siūlau kuo dažniau tai prisiminti ir rasti drąsos elgtis pagal savo širdį.

DEIVĖS PASAULIS

Meilė kaip gėlė – ją reikia puoselėti

Nuo

tr. š

altin

is: f

asho

ince

ntra

l.in

GAJA moterims 5

DEIVĖS PASAULISTaigi vien noro mylėti ir būti mylimam nepakanka,

kaip nepakanka ir laukti meilės įrodymų, kad pradėtume veikti. Kaskart, kai užsimiršusi mėginu išsireikalauti meilę iš artimų žmonių, susiduriu su pasipriešinimu ir vidine įtampa. Reikalavimai, nesvarbu – tylūs ar balsu išsakyti – santykius griauna. Santykiai yra ne kovos laukas, o menas. Menas duoti ir menas paimti. Menas atsiverti ir menas užsiverti. Menas kalbėtis ir menas tylėti. Ir menas būti savimi, ir menas leisti kitam būti savimi. Tai yra tiek daug!

Meilei reikalinga erdvė

Inesa: Kalbant apie dviejų žmonių – poros – santykius, veik nuolat kartojama, jog labai svarbu šiuos santykius kartas nuo karto atnaujinti, kurstyti meilės židinį. Tačiau kaip, ir koks yra šio židinio kurstymo receptas – dažniausiai niekur ir nepasakoma. Tai paliekama spręsti individualiai, pagal žmogaus ar poros supratimą, poreikius ir norus.

Stebėdama savo ir kitų žmonių santykius matau, jog atsi-naujinimo trūkumas ir įsigalėjanti rutina santykiams iš tiesų padaro žalos, tarsi prigesina porą vienijusią ugnį. Todėl pradėjus vyrauti rutinai ir siekdama ją sumažinti, sten- giuosi įprastinę bendrą veiklą paįvairinti neišbandytais ar primirštais laisvalaikio leidimo būdais, kaip, pavyzdžiui, vietoj TV žiūrėjimo, bendrai (balsu) paskaityti abiem įdomią knygą (ar žurnalą), pažaisti stalo žaidimą (atsibo-dus turimiems, galima įsigyti naujų), išeiti pasivaikščioti po apylinkes arba pavažiuoti kur nors toliau, užsiimti bendra vaikams ir suau-gusiems įdomia veikla (tai gali būti piešimas, „Lego“ dėliojimas ar tiesiog smagus namų kampelių tvarkymas klausantis pa- tinkančios muzikos). Man labai svarbus ir reikalin-gas tas bendros, įdomios veiklos radimas. Norisi leisti laiką kartu su antrąja puse arba visa šeima, ta- čiau rutina ir trintis turbūt neišvengiamai aplanko santykius. Todėl kai pa-jaučiu, jog tai artėja arba jau vyksta, stengiuosi ati-tolti tiek fiziškai, tiek emo-ciškai – išvažiuoju kelioms savaitėms ar ilgesniam laikotarpiui pas tėvus ir drauges į gimtąjį miestą. Na, o trumpalaikiams nutolimams tinka ir vienadieniai išėjimai, vakaro praleidimas atskirai, sau patinkančių užsiėmimų lankymas ir panašiai.

Jurgita: Kiek laiko būti kartu ir kiek laiko skirti pabūti atskirai yra labai individualus dalykas. Svarbu, kad abiejų poreikiai ir požiūris šiuo klausimu sutaptų. Apie tai pora turėtų pasikalbėti ir susitarti. Mano manymu, labai svarbu, kad abu partneriai išsaugotų individualumą. Tam būtina sąlyga yra pasitikėjimas ir pagarba vienas kitam. Juk iki tol, kol šie žmonės suėjo draugėn, turėjo savo atskirus pasaulius – draugus, veiklą, užsiėmimus. Svarbu, kad kiekvienas

turėtų galimybę užsiimti ankstesniais pomėgiais, daryti tai, ką nori. Idealu, kai pomėgiai sutampa, tuomet galima užsiimti drauge. Tačiau ne visi užsiėmimai abiems vienodai patinka. Tokiu atveju galima pasidomėti ir išbandyti tai, kas patinka partneriui, o neprilipus tiesiog leisti užsiimti jam tuo vienam ar atskirai su draugais. Savęs ar kito prievartavimas paprastai santykius tik sunkina. Savęs paties išsižadėjimas ir aukojimasis „dėl santykių“ taip pat nėra gera išeitis. Tai tiesus kelias į priklausomybe grįstus santykius, kuriuose žmonės jaučiasi nelaimingi ir nejunta pilnatvės. Tikra meilė lyg saulė šildo ir augina abi sielas, kurios nesistengia viena kitos užgožti, ir dalijasi ta šiluma ir šviesa. Mūsų niekas negali padaryti laimingais, jeigu laimės hormono negaminame patys. Leiskime visų pirma būti laimingam sau pačiam. Atraskime laimę savyje. Tuomet šia laime galėsime pasidalyti ir su šalia esančiu mylimu žmogumi. Teigiami dalykai į gyvenimą ateina tada, kai esame pasiruošę juos priimti. Neleiskime įsikeroti nepasitikėjimu grįstai baimei, kuri metams bėgant visa pasiglemš. Laikas pabūti atskirai (vienam) neretai yra būtinas, kad iš naujo susivoktume ir pajustume save patį.

Kas teikia prasmę

Sigita D.: Tikriausiai apie poros santykius daugiausia galime pasakyti pažiūrėję į jų kasdienybę ir tai, kaip jie išgyvena buitį – ar jie randa laimę kiekvienoje paprastoje

dienoje? Man į savuosius lengviausia žiūrėti žiemą, kuomet darbo mažai, mus nuolat supančių žmonių – taip pat, kai ir į lauką nesinori lįsti – štai, ima ir atsitinka taip, kad mes neturime ką veikti! Ir pasirodo – ne bėda, jei visgi nieko taip ir nesusigalvojame. Apsvaigę nuo beviltiško tingulio išsišnekame taip smagiai ir atvirai kaip niekada.

Labai svarbu atrasti bendrų pomėgių kartu – veikdami, kurdami, geriau vienas kitą pažinsime (tik niekad iki galo – žmogus begalinis, o mylimasis – dar didesnis!). Kuo prasmingesnis kartu praleistas laikas, tuo labiau jis vienija mūsų ryšį, jungia santykius, tobulėjimas daro

Santykiai yra ne kovos laukas, o menas

Nuo

tr. š

altin

is: p

ictu

res4

ever

.eu

6 GAJA moterims

mus laimingesnius. Tobulėdami mes tarsi kartu judame į priekį, įgyjame bendrą patirtį tolesnei gyvenimo kūrybai. Prasmingų užsiėmimų toli ieškoti nereikia. Viskas, ką darome sąmoningai tai suvokdami, jau yra prasminga. Štai, toks paprastas dalykas kaip atidus valgymas, kai nesiblaškydami leidžiame sau mėgautis kvapu, skoniu ir draugija, aptarti kylančius pojūčius – taip smagiai leidžiame laiką, vis atrasdami, kuo mes panašūs ir kuo skiriamės, o pasimėgavę ir aptarę jau atrandame įkvėpimą kitą patiekalą gaminti. Tikiu, sąmoninga kasdienybė niekada netampa rutina.

Santykiams atsiskleisti reikia įvairialypės veiklos ir aplinkos. Nepamirštame nueiti į kiną, koncertą, parodą, pasikalbėti apie įspūdžius. Nuomonės dažniausiai toli gražu nebūna vienodos ir tai nuostabu – dviese mes jau turtingesni suvokimu. Kelionės santykius nuspalvina

atradimais, netikėtumais ir išbandymais, ir tiesiog brangiuoju laiku, praleistu kartu.

Kad laikas kartu nenustotų džiuginti, labai svarbu kiekvienam turėti erdvės ir laiko pabūti su savuoju pasauliu. Prisiminti, kas aš esu sau pačiam (pačiai), koks (kokia) esu, kam esu, kad nenukryptume nuo savosios sielos paskirties, kad turėtume tvirtą pagrindą po kojomis, užuot laukusios paramos iš savojo princo. Praverčia iš šono pasižiūrėti ir į draugystę: santykiai – tai nuolatinis virsmas, kūryba, nuolatinis pasirinkimas. Stebėkime, branginkime, dėkokime.

Prisimenu vieno nuostabaus dėstytojo dažnai kartojamą frazę: „Tik nepamirškite nustebti“. Baigdama to jums ir linkiu.

Gajinės Neringa, Inesa, Jurgita, Sigita D. ir Lina

Gajinės pataria:

Turėkite ritualų ir būkite spontaniški (Lina)

Kasdienybę paįvairina savi ritualai ir spontaniški sumanymai. Vienas tokių ritualų – prieš pradedant ką nors nauja (naują darbą, naują veiklą, naują pirkinį), vykstame į pamėgtą kavinę valgyti milžiniškų cepelinų. Kartais būna sunku net vieną tokį cepelinaitį įveikti, bet tai mūsų ritualas nuo pat santykių pradžios. O spontaniški sumanymai gali būti visokiausi. Dažnai, neturėdami svarbios veiklos, sėdame į au-tomobilį ir važiuojame vis naujais keliais. Tokios neplanuotos kelionės leidžia ne tik pažinti savo kraštą, pamatyti nuostabių gamtos ir žmogaus kūrinių, bet ir naujai atrasti vienas kitą.

Atidaus klausymosi galia (Neringa)

Noriu pasidalyti vienu pratimu, kurį praktikuodama pora gali tapti darnia. Žinoma, tam reikia įgūdžių, kurie susiformuoja per laiką. Bet tai padaryti verta. Verta todėl, kad ne tik pagerės tarpusavio santykiai, bet jausitės dar artimesni vienas kitam, bus lengviau vienas kitą suprasti. O pratimas labai paprastas. Jums reikės bent 30 minučių laiko dviem. Būtina pasirūpinti, kad niekas – ničniekas jūsų nepertrauktų ir vieno nuo kito neatitrauktų. Na, o kai tuo pasirūpinate, jums prireiks įgūdžio klausytis. Pakaitomis vienas, o paskui kitas tiesiog kalbėkite, išsikalbėkite. Apie save, gyvenimą, tarpusavio santykius – kas tik esamu momentu atrodo svarbu, kas liejasi iš širdies. Besiklausantis jokiu būdu nekomentuoja. Kai pasikeičiama vaidmenimis, nedera komentuoti ar atliepti tai, ką išgirdote. Tegu tai lieka jums abiem. Tiesiog pasidžiaukite tokia reta proga išgirsti savo žmogų jo nevertinant, taip pat – būti išgirsta ir nevertinama. Po tokio pasikalbėjimo aplanko tyli ramybė. Patikėkite, tai nuostabus jausmas!

Tantra ir lytėjimo džiaugsmas (Sigutė)

Prisilietimas man yra itin svarbus tarpusavio ryšiui pajausti. Jį pajusti subtiliau gali padėti tantrinė glostymo meditacija. Tereikia skirti 20 minučių (arba daugiau) savo mylimajam ir švelniai pirštų galiukais glostyti visą kūną, kartas nuo karto pasakant kelis žodžius, padedančius įsijausti, ištirpti prisilietime. Kitą kartą galite apsikeisti vaidmenimis. Nuostabu, jei tam tinkamai pasiruošite – tvarka, žvakės, muzikos fonas, galime net papuošti aplinką, kodėl gi ne? Tegul bus šventė! Mažų mažiausiai maloni, pakili patirtis garantuota.

DEIVĖS PASAULIS

Santykius paįvairina ritualaiN

uotr

. šal

tinis

: lew

allp

aper

.com

GAJA moterims 7

Apie AISTRĄAistringas gyvenimas – smagus gyvenimas. Deja, aistrą žudo rutina. Poros gyvenimas ilgainiui

tampa nuspėjamas ir... nuobodus. Nors buitis neišvengiamas dalykas, atgaivinti aistrą santykiuose įmanoma! Būkime nuoširdūs: jei norime džiaugtis ilgalaikiais santykiais, be aistros neapsieisime. Aistra intriguoja, palaiko mūsų dėmesį ir įkvepia. Šelė Bulard (Shelly Bullard), santuokos ir šeimos terapeutė iš JAV teigia, kad aistrą įmanoma susigrąžinti ir pateikia 5 būdus santykiams atnaujinti*.

1. Sąmoningai skirkite erdvės vienas kitam. Erdvė yra būtina sąlyga aistrai patirti. Juk ugniai reikia oro, kad ji galėtų degti. Kai atsitraukiame nuo tų, kuriuos mylime, nejučia pradedame jų ilgėtis. Tai labai naudinga! Atkreipkite dėmesį, kad, norėdami džiaugtis vienas kito artumu, prieš tai turite pabūti atskirai.

Aistringi santykiai kaip banguojanti jūra: yra metas džiaugtis vienas kito draugija, ir yra metas pabūti atskirai. Tai – šokis. Kartais šokti nepatogu, tačiau patikėkite – šis nepatogumas nėra toks jau blogas dalykas; jis kursto jūsų santykių ugnį.

2. Palikite vietos paslapčiai. Priešingai paplitusiai nuomonei, jūsų partneris neprivalo visko apie jus žinoti. Tam tikrais atvejais smulkmenos santykiams trukdo. Atvirumas išties suartina žmones. Tačiau yra dalykų, apie kuriuos jūsų partneriui žinoti nebūtina. Prisiminkite, kad paslaptis pagyvina santykius. Tai nereiškia, kad turite slapukauti; tiesiog sąmoningai atskirkite, kuo dalytis prasminga, o ką derėtų pasilaikyti tiktai sau.

3. Meilei skirkite pirmąją vietą. Paprastai part-neriui suteikiame daug vaidmenų: jis – ir geriausias draugas, ir verslo partneris, ir vaikų tėvas, ir namų tvarkytojas, ir padėjėjas. Deja, kuo daugiau pareigybių žmogui pris-kiriame, tuo sudėtingesni tampa santykiai. Jei norime stiprinti meilę, džiaugtis aistra, būtent tai ir turėtų tapti pagrindiniu mūsų dėmesio objektu. Vienas žmogus negali ir neturi atstoti viso pasaulio! Tam ir yra kiti santykiai: su draugais, tėvais, vaikais ir kitais žmonėmis. Aistrą įžiebsite pradėję elgtis su partneriu visų pirma kaip su mylimuoju, o ne kambario draugu.

4. Atskleiskite aistrą savyje. Dažnai manome, kad už mūsų savijautą atsakingi kiti žmonės ir nenorime nė piršto pajudinti, kad pasijustume kitaip. Jei norite patirti daugiau aistros – tiek gyvenime, tiek santykiuose – patys turite tapti aistringais.

Kas jus įkvepia? Jaudina? Kas dovanoja gyvenimo džiaugsmą? Leiskite sau tai!

Aistra paverčia jus patrauklia asmenybe, kuriai neįma-noma atsispirti. Aistros dėka galite realizuoti savo kū-rybingumą, meilę, širdį ir gyvenimo tikslą. Taip jūsų gyve-nimas tampa nuostabus!

Pasiryžę tapti aistringu žmogumi, leidžiate aistrai per-sismelkti į visas jūsų gyvenimo sritis, taip pat ir tarpusavio santykius.

5. Aukite. Aistrą žlugdo buitis ir rutina, kai nebelieka kuo stebėtis, o ją puoselėja nauji potyriai. Laimei, jūs esate žmogus, o tai reiškia – jūs nuolat augate ir keičiatės. Jeigu pastebite savyje (ir partneryje) vykstantį augimą, tai suteikia jūsų santykiams žavesio. Saviugda yra aistringo gyvenimo kuras; asmeninis jūsų augimas teigiamai veikia santykius – juos augina. Aistra yra tai, ko mes visi trokštame; be jos gyvenimas praranda skonį. Nusiteikite gyventi aistringai, ir pamatysite, kad jūsų santykiai, o taip pat ir jūsų gyvenimas atgyja.

*Shelly Bullard – santuokos ir šeimos terapeutė (JAV).

Parengta pagal www.bodymindgreen.com

MOTERIS IR VYRAS

Aistrą puoselėja nauji potyriai

Nuo

tr. š

altin

is: w

ehea

rtit.

com

8 GAJA moterims

GIMTIES SESUO –MOTERIS

MOTERIAIMano nėštumas man atvėrė naujų

pasaulių duris, aš ne tik protu, bet ir jausmais išgyvenau naujos gyvybės įstabumą, visą šio slėpinio grožį. Tai buvo taip gražu, jog pasigailėjau, kad baigusi mokyklą rinkausi psichologi-jos studijas, o ne akušeriją: taip visą gyvenimą galėčiau žengti koja kojon su šiuo gyvybės stebuklų pasauliu. Metus paauginusi savo mažiuką, ėmiau rimtai svarstyti, ar nevertėtų stoti į akušerijos studijas. Buvo ap-maudu, kad užsienio šalyse šalia gine-kologų ir akušerių darbuojasi ir gimdyvių padėjėjos – dulos, dvasinės akušerės, lietuviškai – gimties se-serys. Būtent tokia veikla mane traukė labiausiai. Ir, didelei mano laimei, pačiu laiku, 2013 metų rudenį, suskambo išganinga naujiena – pirmieji dulų mokymai Lietuvoje netrukus prasideda! Net nereikėjo gal-voti, tuoj pat supratau – būtinai juose dalyvausiu.

Dula – gimties sesuo

Žodis dula mano ausiai jau įprastas, tačiau daugumai Lietuvos žmonių – keistas naujadaras. Terminas dula (angl. doula) yra senovės graikų žodis, reiškiantis „tarnaujanti moteris“. Daugelyje pasaulio šalių dabar jis naudojamas apibūdinti moteriai, galinčiai suteikti profesionalią fizinę ir psichologinę pagalbą bei informaciją, reikalingą besilaukiančiai moteriai nėštumo, gimdymo bei pogimdyminiu laikotarpiu. Taip pat dula gali orientuotis į pagalbą tik pogimdyminiu laikotarpiu: padėdama prižiūrėti vaikelį, galbūt ir buityje, suteikdama emocinę ir fizinę paramą pagimdžiusiai moteriai. Tos paramos dažnai labai reikia, įžengus į visiškai naują gyvenimo tarpsnį, ypač kai moteris yra susilaukusi pirmojo vaikelio ir viskas jai yra nauja. Šiuo metu Lietuvoje vykstančiuose mokymuose mes ruošiamos būti būtent tomis dulomis, kurios padeda moteriai nėštumo ir gimdymo metu, taip pat, jei pageidaujama, po gimdymo paskiriamas vienas ar du susitikimai su jau pagausėjusia šeima. Dula yra žmogus, padedantis moteriai išgyventi gimdymą kaip tikrai išskirtinį, neeilinį, esminį savo gyvenimo įvykį, šventę, kuriai neprilygs jokia kita.

Užsienyje atlikti tyrimai atskleidė, jog dulų dalyvavimas gimdyme siejasi su lengvesniu, trumpesniu, mažiau komplikacijų turinčiu gimdymu, gimę kūdikiai būna sveikesni, jų žindymas – sėkmingesnis. Pastebėta, jog dulos dalyvavimas gimdyme turi daug privalumų, susijusių su gimdyvės ir vaikelio sveikata: medikams rečiau tenka naudoti skatinamuosius, nuskausminamuosius vaistus, reples, vakuumą, tokie gimdymai rečiau baigiasi cezario pjūvio operacija. Taip pat atlikti tyrimai parodė, jog dulai dalyvaujant gimdyme tiek gimdanti moteris, tiek jos vyras jaučiasi saugesni, vėliau jie sėkmingiau prisitaiko

prie gyvenimo pokyčių, atsiradus naujajam šeimos nariui, moteris labiau savimi pasitiki, mažiau moterų patiria pogimdyvinę depresiją.

Į gimtį eikime drauge

Gimties seserys – moterys, pasiryžusios puoselėti gražią gimtį. Jos – lyg papildomos akys, stebinčios, kad gimties vyksmas sklandžiai vyktų visuose lygmenyse: ir dvasiniame, ir psichologiniame, ir fiziniame. Mes mokomės, kaip kalbėti su besilaukiančia moterimi, kaip padėti jai pažinti savo baimes, jas sumažinti, kaip išjausti, kokio gimdymo jai norėtųsi, kaip suvokti asmenines gimimo traumas, galinčias turėti įtakos jos pačios gimdymui, ir daugelio kitų dalykų. Besilaukianti moteris man lyg paslaptingas tiltas tarp Šiapus ir Anapus, kuriam būtina meilė, švelnumas, pagarba, atidumas... Gimties sesuo netiesiogiai bendrauja ir su kūdikiais – tais paslaptingais pumpurėliais, kurių dar nei akis mato, nei ausis girdi, tačiau nuo to, kaip jaučiasi jų mama, priklauso ir jų savijauta bei tai, kaip jiems sekasi vystytis ir rengtis kelionei į mūsų pasaulį.

Dula taip pat turi išmanyti gimdymo fiziologiją, tačiau gimdymo metu į medikų veiksmus ji tiesiogiai nesikiša, neprimeta medicinos personalui savo asmeninės nuomonės dėl jų sprendimų, tačiau savotiškai „advokatauja“ moteriai, jei gimdančiosios norai ignoruojami, jei priimami sprendimai be moters sutikimo, tinkamai jos neinformavus. Gimties sesuo bendradarbiauja tarp moters, jos šeimos narių, jei šie dalyvauja gimdyme, ir gydytojų. Ji yra savotiška vertėja – moteriai išverčia medicininių terminų turtingą gydytojų kalbą, o gydytojams aiškiai suformuluoja, ko nori moteris. Dula suteikia moteriai visą reikalingą informaciją apie esamą gimdymo eigą, apie medicinos personalo siūlomus sprendimus, kad moteris, viską išsamiai žinodama, galėtų

GIMTIS

Dula – profesionali ir švelni pagalbininkė gimdyme

Nuo

tr. š

altin

is: j

essi

care

el.c

om

GAJA moterims 9

sutikti arba nesutikti su medikų rekomendacijomis.Moteriai pageidaujant, dula per visą gimdymą būna

šalia, palaiko emociškai, stengiasi, kad moteriai būtų užtikrintos kuo patogesnės sąlygos sąrėmių metu, taip pat artėjant gimdymui. Medicinos personalas dažnai vienu metu dalyvauja keliuose gimdymuose, negali visą laiką būti su gimdyve, kuri, likusi viena, išgyvena ne tik skausmą, bet ir baimę, jaučiasi apleista. Įsivaizduokite, kaip puiku, jei šalia jos būtų žmogus, nepaliksiantis jos vienos nė minutėlei nuo pat pradžių iki galo. Žinoma, nuostabu, jei moteris turi palaikantį vyrą, mamą ar draugę – tada dula galbūt ir nereikalinga. Kita vertus, dulos dalyvavimas

dažnai palengvina krūvį, tenkantį vyrui ar kitam moters artimajam, dalyvaujančiam gimdyme, nes ji gali atlikti tai, kam atlikti per maža žinių ar įgūdžių turi šalia esantis artimas žmogus.

Gimties sesers pagalba iki gimdymo

Gimties sesuo su besilaukiančia moterimi iki gimdymo pa-prastai susitinka keletą kartų. Pirmiausia jos susipažįsta, pajaučia viena kitą, bando susivokti, ar tai tikrai tas žmo-

gus, su kuriuo galiu keliauti į gimtį. Gimdymas – itin inty-mus dalykas, todėl svarbu, kad abi – tiek būsimoji gimdyvė, tiek gimties sesuo – jaustų abipusį palankumą, švelnumą, pasitikėjimą. Jei ryšys užsimezga, keliaujama toliau – ap-tariama nėštumo eiga, besilaukiančiai moteriai kylantys klausimai. Dula stengiasi suteikti jai informacijos, kiek tik leidžia jos kompetencija.

Jei esama baimių, susijusių su nėštumu ir gimdymu, kalbama apie jas, analizuojama, iš kur jos kyla, pasitelkiant objektyvią informaciją, stengiamasi sumažinti baimes, kad moteris labiau atsipalaiduotų. Kuo labiau moteris atsipalaidavusi, tuo lengviau ir natūraliau ji pagimdys.

Tačiau, jei dula pastebi, jog moters baimės turi stiprų psichologinį pagrindą, ji pataria moteriai kreiptis į profesionalą, nes tai jau nebeatitinka dulos veiklos pobūdžio.

Dabar populiarus terminas „gimdymo planas“. Daugelyje parengiamųjų kursų pabrėžiama jo svarba gimdymui. Dula gali pasitarnauti ir šiuo klausimu – ji padeda moteriai suprasti, ko moteris nori iš gimdymo, kokių turi lūkesčių. Taip derinant svajones su realybe galima susikurti asmeninius lūkesčius atitinkantį gimdymo planą.

Kad gimtis būtų graži

Mažosios gyvybės, tuksenančios savo mamų pilveliuose – tai būtent tie žmonės, kuriems labiausiai reikia mūsų sąmoningumo, energijos, meilės, kantrybės ir palankumo. Kiek daug mes galime padaryti, kad šie mažutėliai kuo gražiau įžengtų Šiapus

iš Anapus, ir kiek daug yra svarbių dalykų, kurių nepadarę, galime paveikti visą šio žmogučio gyvenimą. Gimdymas yra ne tik tam, kad kūdikis ateitų į šį pasaulį, bet ir tam, kad moteris įsitikintų, kokia ji yra stipri, pasitikinti ir kiek daug galinti, kiek daug iš tiesų ji turinti savyje vidinės stiprybės. Jei moteris pagimdo natūraliai, neabejoju, jog ją tokie jausmai būtinai aplanko. Gimties sesuo – žmogus, lydintis ir dedantis pastangas, kad taip atsitiktų.

Karolina T., Kaunas

GIMTIS

Labiausiai mūsų sąmoningumo, meilės, kantrybės ir palankumo reikia gimstančiam kūdikiui

Dulos LietuvojeProjektą Dulos Lietuvoje 2013 metais parengė Prieraišiosios tėvystės centras.

Šio projekto tikslas – sukurti galimybę Lietuvos moterims gauti emocinę, psichologinę ir fizinę pagalbą iš specialiai tam parengtų gimdyvių padėjėjų, kitaip tariant, dulų.

Daugiau informacijos: www.dula.lt

Projektas finansuojamas iš aukojimo portale aukok.lt surinktų pinigų.

Nuo

tr. š

altin

is: r

ainb

owel

even

.com

10 GAJA moterims

Kone visiems mums rūpi būti nepriekaištingais tame, ką darome. Ypač, kai kalba eina apie santykius. Vienas svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime yra šeima. Kaip kurti ryšius su vaikais, koks turėtų būti mamos ir tėčio ryšys, kad galėtume džiaugtis darnia šeima? Į klausimus atsako Lietuvos

perinatalinės medicinos ir psichologijos asociacijos vadovas, gydytojas ginekologas Romualdas Šemeta.

Romualdai, kas Jums Jūsų darbe yra gražiausia? Kas la- biausiai džiugina širdį?

Maloniausia matyti jauną, kūdikio besilaukiančią šeimą – būsimą tėtį ir mamą – aktyviai besidominčius visais šio periodo klausimais: tiek laukimo periodo metu, tiek ir sulaukus savo mažylio. Tai tikri tėvai tikrąja to žodžio prasme. Deja, neretai tenka matyti ir tokių tėvų, kurie turi vaiką, tačiau tikraisiais tėvais vadinti juos sunku, nes jie mažai domisi savo atžala.

Jūsų įsteigtai pirmajai Lietuvoje nėščiųjų sveika-tingumo mokyklai šįmet 26 metai. Kaip pasikeitė tėveliai ir mamytės nuo Jūsų darbo pradžios?

Anksčiau jaunos šeimos mėgo burtis, gyvai bendrauti. Pavyzdžiui, tik prasidėjus Nėščiųjų sveikatingumo mo-kyklos veiklai ir pastebėję, kad jaunoms šeimoms trūksta žinių apie vaiko auginimą, įkūrėme šeimos klubą „Mama, tėtis ir AŠ“ (beje, palaimintą šviesaus atminimo kunigo Ričardo Mikutavičiaus). Į klubo renginius gausiai rinkdavosi jaunos šeimos, organizuodavome konferencijas įvairiais jaunoms šeimoms aktualiais klausimais, kartu palydėdavome senuosius metus gruodžio paskutinėmis dienomis ir t.t. Deja, visa tai pasiliko tik nuotraukose. Jau eilę metų nėra norinčių aktyviai tiesiogiai bendradarbiauti – dabar bendravimas vyksta technikos priemonėmis. Gyvas bendravimas tapo nemadingas. Žmogus palaipsniui tampa gyvu robotu.

Kalbant apie tėvų pasikeitimus per 25 mokyklos metus, didelių pokyčių nematau. Ir priežastis glūdi ne šeimose. Jaunimas neruošiamas tėvystės pareigoms. Su ta problema susiduriu pastoviai. Norėtųsi, kad tėvai atsakingiau žiūrėtų

į gimdymą, vaikus. Tapo madinga užsisakyti cezario pjūvio operaciją. Žmonės nesupranta, kad ši operacija traumuoja vaiką tiek fiziškai, tiek psichiškai.

Jau 20 metų rengiate jaunų šeimų vasaros stovyklas. Papa-sakokite trumpai, ką ten veikiate, ko mokosi jaunieji tėveliai.

Plati, įvairiapusiška programa tiek vyrams, tiek mote-rims, o ypač – mūsų atžaloms.

Visi tėvai nori būti geri tėvai. Gera mama, geras tėtis – kokie jie? Kokiomis savybėmis jie turėtų pasižymėti?

Yra mėgėjas vairuotojas, yra vairuotojas – profesionalas. Pirmasis moka eismo taisykles, gerai vairuoja, tačiau apie mašiną mažai nusimano (žinojau atvejį, kada degalų nemokėjo įsipilti). Profesionalas gerai išmano apie savo valdomą mašiną, jai sugedus,– moka pašalinti gedimo priežastis. Kokie mūsų tėvai? Suprantama, kad tėvai mėgėjai. Nuo pat Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos pra-džios mes savo informacijoje skelbėme, kad mūsų tikslas – ugdyti tėvus-profesionalus. Dauguma netgi negirdėjo tokio teiginio. Kaip jau minėjau, toli gražu nepakankamas domėjimasis vaikų auginimo klausimais. Neabejoju, jog dauguma mūsų žino neseniai paskelbtos analizės duo-menis: mes savo vaikui per parą skiriame 7 minutes dėmesio – t. y. mažiausiai visoje Europos Sąjungoje. Mums reiktų padaryti rimtas išvadas.

Ką manote apie tėvų savišvietą? Ar būtina perskaityti daug knygų, kad taptum „tobulu“ tėvu, mama?

Tėvystė yra profesija, kurios nemokoma. Ar gydytojas galės gydyti žmones, jeigu jis nėra krimtęs medicinos

Elgesio modelių vaikas mokosi iš abiejų tėvų

AUGAME LAIMINGI

Darnios tėvystės principaiKr

istin

os Ja

suda

itės

foto

grafi

ja

mokslų? Jis netgi negalės vadintis gydytoju. Manau, tai visiems suprantama. Todėl galime įsivaizduoti, kaip auginami mūsų vaikai. Tėvams ypač reikalingos elementarios tiek pedagoginės, tiek įvairaus amžiaus vaikų psichologinės žinios. Deja, to niekas nemoko.

Kuris motinystės ir tėvystės laikotarpis (iki pradėjimo, nėštumas, po gimdymo) turi didžiausią įtaką vaiko as-menybei, jo likimui?

Svarbiausias vaiko ugdymo laikotarpis yra nuo pla-navimo pastoti iki trejų metų amžiaus. Iš šio laikotarpio mažiausias dėmesys skiriamas pasiruošimui pastoti, t. y. sąmoningai tėvystei. Prisiminkime neseniai paskelbtus duomenis – kas antras vaikas pas mus „netyčiukas“.

Kaip ir ką mąstyti turėtų kūdikio tėvai, kad vaikas gimtų sveikas ir laimingas?

Tėvai turi suprasti sąvokas – „sveikas“ ir „laimingas“. Kad vaikas toks būtų, reikalingas pasiruošimas pastojimui, pakankamos žinios apie nėštumo laikotarpį, profesionalus pasiruošimas natūraliam gimdymui, supratingesnis ir didesnis dėmesys vaiko auginimui.

Pagrindiniai tobulo laukimosi elementai – kokie jie?

Fizinis ir ypač dvasinis pasiruošimas sutikti naują gyvybę.

Ar galima Jus pavadinti natūralaus gimdymo šali-ninku? Koks jis – tas natūralus gimdymas? Kokie jo privalumai?

Nuo pat mūsų mokyklos įkūrimo aš propagavau tik natūralų gimdymą. Jis kitoks ir neprivalo būti. Juk gim-dymo procesą sukūrė ne žmogaus protas, o natūrali gamta evoliucijos proceso metu. Natūralus gimdymas – tai gimdymas, atitinkantis gamtos dėsnius, neprievartinis. Bet koks įsiterpimas į gimdymą (pavyzdžiui, reguliuojant gimdymo padėtis, leidžiant medikamentus ir t.t.) susijęs su gresiančiomis komplikacijomis.

Dauguma šeimų po gimdymo išgyvena sunkų laikmetį, kai visas dėmesys sutelkiamas į mažylį. Nuo to nukenčia vyro ir moters tarpusavio santykiai. Kur padaryta klaida? Koks turėtų būti tėčio ir mamos ryšys, kad pagausėjusi šeima būtų laiminga?

Pirmiausia klaida daroma pačioje pradžioje prieš pastojant. Ar šeima tikrai pasirengusi priimti naują šei-mos narį, ar ne. Dažnai būna taip, kad moteryje jau prabunda motinystės instinktas, o vyras dar likęs bernystės laikotarpyje.

Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad svarbiausia grandis šeimoje yra moteris. Ji išnešioja kūdikį, pagimdo, maitina. Dabar vis dažniau pabrėžiamas tėvo vaidmuo. Ar galite paaiškinti, kuo iš esmės svarbus tėvas vaikui, koks yra jo vaidmuo, į ką jam derėtų susitelkti, kad šio vaidmens „nepražiopsotų“?

Vaikui būtinai reikalingas ir tėtis, ir mama, nes jis gy- venimo viražų mokosi iš abiejų lyčių žmonių. Vyrų mąstyme dažniausiai vyrauja kairysis smegenų pusrutulis. Tai – logika, faktai, analizė, praktiškumas ir t. t. Tuo tarpu moters mąstyme dominuoja dešinysis pusrutulis. Tai – kūrybiškumas, vaizduotė, intuicija ir t. t. Didelės išminties žmogus yra tas, kuris naudoja ir vieno, ir kito smegenų pusrutulio ypatumus. Tad vaikas nuo mažens viso to turi

mokytis savo šeimoje. Berniukas, užaugęs ir sukūręs šeimą, elgsis taip, kaip elgėsi jo tėtis su mama. Tas pat ir su mergaite. Laiminga bus ta šeima ir tos šeimos vaikai, kur vyraus visiškas supratimas, pagarba.

Ką norėtumėte palinkėti jauniems žmonėms?

Gerai suprasti tėvystės pareigas, tinkamai joms pasi-ruošti ir dorai jas vykdyti.

Ačiū už pokalbį!

Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė

AUGAME LAIMINGI

2014-uosius LR Seimas paskelbė Vaikų sveikatos metais. Nuo 2014 m. pradžios rajonų Visuomenės sveikatos centrai organizuoja susitikimus su gydytoju Romualdu Šemeta Sąmoningos tėvystės tema.

Vaiko pradėjimas, laukimasis ir gimdymas – at-sakingi šeimos gyvenimo momentai. Norinčius pa-siruošti šiam svarbiam gyvenimo virsmui kviečiame apsilankyti Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos interne- tinėje svetainėje www.gimdymassusypena.lt

Nepradėtųjų malda...Vyrai ir moterys, dabar gyvenantys žemėje,Jūs – mūsų kūrėjai.Mes, dar nepradėti, maldaujame jūsų:Lai žemėje bus išsaugota tikra duona – Mūsų būsimo kūno statytoja.Lai žemėje bus išsaugotas švarus vanduo – Maitinantis mūsų būsimą kraują.Lai žemėje bus išsaugotas gaivus oras,Kad kiekvienam mūsų būsimas įkvėpimas būtų švelnus.Lai žemėje bus išsaugoti jazmino ir rožių lapeliai,Šilkiniai, kaip mūsų būsimoji oda...Vyrai ir moterys, dabar gyvenantys žemėje,Jūs – mūsų kūrėjai.Mes, dar nepradėti, maldaujame jūsų:Neišsaugokite mums pykčio ir baimės pasaulio,Nes pyktis ir baimė persunks mūsų smegenis.Nesaugokite mums prievartos ir nuodų,Nes ligos ir pasibjaurėjimas persunks mūsų būsimus kūnus.Geriau palikite mus ten, kur mes esame,Nešaukit mūsų į kenčiantįIr save naikinantį žmonijos pasaulį.Vyrai ir moterys, dabar gyvenantys žemėje,Jūs – mūsų kūrėjai.Mes, dar nepradėti, maldaujam jūsų:Jeigu jūs pasiruošę mylėti ir būti mylimais,Pakvieskite mus į šią žemę, pilną stebuklųIr tada mes gimsime –Kad mylėtume ir būtume mylimi.

(Iš R. Šemetos rankraščio IKI NĖŠTUMO. 90 dienų vadovas sveiko pastojimo pasiruošimui)

GAJA moterims 11

12 GAJA moterims

Aiva, kokia Jūsų as-meninė istorija? Kaip ir kada pasirinkote natūra- laus gydymo kryptį?

Nuo vaikystės žinojau, kad būsiu gydytoja. Baigiau medicinos akademiją. Bendrąją praktiką, papildomai stažavausi pediatrijos, vaikų kardiologijos srityse. Jau nuo pat pradžių domėjausi homeopatija. Domino holistinis požiūris į žmogų. Sovietų sąjungos laikais reikėjo atidirbti privalomą laikotarpį, kad gautum tam tikrą kategoriją. Rygoje baigiau homeopatijos mokslus ir, kadangi manęs netenkino „konvejeriu“ priimti žmones ir skirti jiems 5–15 minučių, vos atsiradus galimybei, pradėjau dirbti privačiai. Čia galiu dirbti taip, kaip manau esant teisinga.

Kas skatina žmones į Jus kreiptis? Paprastas smal-sumas ar kai kiti būdai nebepadeda?

Paprastai žmonės ateina, kai niekas nebepadeda. Būna jaunų žmonių, kurie sako, kad nori gydytis natūraliai ir taip gydyti savo vaikus. Tačiau dažniausiai pacientai sako, kad jau buvo ten ir ten, naudojo tą ir aną, ir jau nebėra kur kreiptis. Būna, sako, noriu pas jus kaip pas psichologę. Vieniems reikia mintis pakoreguoti, kitiems – maistą, dar kitiems – parinkti vaistus. Kam ko reikia.

Kokie yra kertiniai dalykai, norintiems sveikiau gyventi?

Pagrindiniai dalykai yra žinomi, kartoju tą patį, kas yra šimtmečiais, tūkstantmečiais žinoma. Pirmiausia tai teisingos mintys, kurioms šiandien dėmesio skiriama mažiausiai. Gyvename nešvarios, ypač blogos mitybos laikmečiu. Iš kitos pusės, yra didžiulis informacijos srautas. Daug informacijos, kurios nebuvo sovietų laikais, kai val-gėme tai, ko yra, tada, kada yra ir tiek, kiek yra. Badmečio

filosofija, kai valgai nesvarbu ką, kad tik pavalgytum. O dabar yra pertekliaus amžius, kai pradedame atsirinkti, kas yra gerai, o kas ne. Tik surasti ir atsirinkti nėra lengva, reikia intensyviai ieškoti. Juk nei darželyje, nei mokykloje to niekas nemoko.

Kaip manote, kodėl taip sunku sveikiau gyventi? Dažnai tenka išgirsti: „Jei neturėčiau šeimos, tada pabandyčiau...“, „Jums gerai, kad Jūs taip galite, aš tai nesugebėčiau...“ ir t. t.

Tokius teiginius aš girdžiu kiekvieną dieną. Tenka nuolat su žmonėmis apie tai diskutuoti. Tokie teiginiai teisingi tik iš pirmo žvilgsnio. Žiūrint paviršutiniškai – lengviausia yra gyventi taip, kaip gyvena visi. Pavyzdžiui, jei gyveni Lapių sąvartyne, tai tau yra sudėtinga nusiprausti, vilkėti švariais drabužiais ir valgyti iš lėkštės. Aplinkui visi tokie. Todėl būti kitokiu yra tiesiog nepatogu, nes į tave žiūrės kreivai.

Arba klausimas: „Kodėl tu negeri“? Jaunystėje patyriau didžiulį konfliktą būtent dėl alkoholio. Mano atsakymas visuomet būdavo, kad esu nėščia. „Lėtinis nėštumas“ jau keliasdešimt metų... O dabar tie, spaudę mane gerti, jau nebespaudžia, nes gydosi kepenis, galvą, širdį ir daktarai jau neleidžia gerti.

Kad atsilaikytum būdamas kitoks nei visi, turi turėti vidinės jėgos ir žinoti, kas tau yra gerai. Išlaikyti vidinę stiprybę nėra lengva. Turbūt jos pagrindas yra šeima. Jeigu šeimoje nėra palaikymo, būtinai reikia ieškoti ben-draminčių, nes vienam žmogui tikrai labai sunku atsilaikyti, kai spaudžia ir namuose, ir darbe, ir svečiuose... Ir daž-niausiai žmogus pasiduoda.

Tačiau, kai turi bendraminčių, būti kitokiam visiškai nė-ra sunku. Tada lengva būti veganu, žaliavagiu, blaivininku ar pan. Todėl, jei nėra palaikymo aplinkoje, siūlau ieškoti bendraminčių. Jų tikrai atrasite.

Sveikata – didžiausias turtas, – taip skelbia liaudies išmintis. Visi norime būti sveiki, tačiau daugelis žmonių vis dėlto sveikata skundžiasi. Nepaisant šiuo-laikinės medicinos pasiekimų, sveikų žmonių skaičius nedidėja. Galbūt sveikatos ieškome ne ten, kur reikia? Gerai sveikatai palaikyti reikia sąmoningumo, tačiau,

jai sutrikus – ne mažiau svarbus ir geras gydytojas. Apie sveikatą ir sveiką mitybą kalbamės su natūralio-sios medicinos gydytoja Aiva Vaivariene.

Kaip išlikti sveikam XXI amžiuje

BŪKIME SVEIKI

Nuo

tr. š

altin

is: w

ww

.24.

med

ia.tu

mbl

r.com

GAJA moterims 13

O Jūs pati, ar sulaukiate šeimos palaikymo? Juk nesate tradicinė gydytoja.

Ne taip lengva atsakyti į šį klausimą. Su vyru nevartojame alkoholio, nerūkome. Domėtis mityba dar labiau paskatino mamos liga. O vaikai labai anksti pasirinko veganizmą. Jie augo kaime ir turėjo gyvuliukų: triušiuką Petrą, paršiuką Antaną ir pan. Kai padedi kiaulei atsivesti paršiukų, o vėliau žaidi su jais, – o šie gyvūnai, beje, yra protingesni už šuniukus, – tikrai negalvoji, kad rudenį tą kiaulę papjausi ir ją valgysi. Taip jie natūraliai nustojo valgyti mėsą ir jos mūsų namuose nebuvo. Dabar vaikai išėję, o mes su vyru nesame absoliutūs vegetarai, nors visi giminaičiai laiko mus išprotėjusiais vegetarais.

Manau, mėsos valgymas yra labai individualus pasi-rinkimas. Mes esame skirtingi. Remdamasi praktika, galiu pasakyti, kad vienas žmogus labai lengvai gali būti veganu, žaliavalgiu vegetaru ar žaliavalgiu mėsėdžiu. O daugumos žmonių genai yra susimaišę. Jei gerai jautiesi ir fiziškai, ir psichologiškai, esi sveikas valgydamas taip, o ne kitaip, tuomet – pirmyn!

Dažnai žmonės, pakeitę mitybą, pvz., išbandę vege-tarizmą, teigia susigadinę sveikatą ir grįžta prie įprastos mitybos. Arba žalia-valgėmis tapusios moterys negali pastoti, nes dingsta menstruacijos. Ar teko tokių žmonių sutikti? Jei taip, kokias klaidas jie darė?

Tokiais atvejais, kiek man tekę susidurti, žmonės būna tapę ne vegetarais, o „šlamšta- valgiais“. Kai mergina valgo makaronus su kečupu ir įsi-vaizduoja, kad yra vegetarė? Pagrindinės klaidos – per mažas supratimas ir nepa- kankamas produktų racionas. Jeigu mityba yra suba-lansuota, nėra jokių menstruacijų sutrikimų ar vaisingumo problemų. Vegetarams ir veganams būtinai reikia kasmet tikrintis vitaminų B12, D, kalcio kiekį organizme. Yra žmonių, kuriems užtenka kalcio, gaunamo iš sezamų ir aguonų, o B12 iš žarnyno mikrofloros, laukinių neplautų augalų, o kitiems jo atsargas būtina papildyti. Jei trūksta kažko vieno, tai tikrai trūks ir kitų vitaminų bei mineralų, kuriems nėra daromi nustatyti tyrimai. Reiškia, tavo mityba nepakankama ir reikia ją koreguoti, papildyti. Svarbu pasitikėti, bet pasitikrinti. Juk tyrimus pasidaryti ir įsitikinti, kad nežaloji savęs, tikrai nesunku.

O žaliavalgystė išvis labai sunkus pasirinkimas ir norint būti žaliavalgiu, reikia labai gerai tam pasiruošti. Ir gyvenant mieste, drįsčiau teigti, tai yra neįmanoma. Norint būti žaliavalgiu, reikia turėti savo sodą. Racione turi būti laukinių augalų, reikia galingų džiovyklų, šaldiklių ir iš anksto ruoštis žiemai. O vasario mėnesį, gyvenant Vilniuje, sugalvoti būti žaliavalgiu ir Maximoj pradėti pir- kti pomidorus bei agurkus? Taip nieko neišeis.

Mano nuomone, svarbiausia remtis intuityviuoju savo pojūčiu. Valgyti tai, ko intuityviai norisi. Tačiau čia galimas piktnaudžiavimas: noriu šokolado, noriu sūrelio, traškučių, kolos ir t. t. Kodėl aš negaliu, jei noriu? Reikia mokėti atskirti, kada tavo intuicija teisinga.

Paprastas patarimas, kaip atskirti, teisinga tavo intuicija ar ne: tiesiog pagalvoti, iš kur tas dalykas atsirado, pvz., ar natūraliai mums atrodys beždžionė, valganti bulvių traškučius? Juk esame gamtos dalis, todėl galime norėti tik to, kas natūraliai yra gamtoje. O jei žiūri į žuvų pirštelius, ar galvoji, kurioje upėje juos sužvejojo? Ar skaitydamas krabų lazdelių sudėtį nieko nesupranti, tai kaip gali valgyti tai, ko nesupranti? Ir tuomet kaip gali to norėti?

Taip pat galima pasitelkti mitybos jogą. Įsivaizduoti maisto kelią. Tarkime, žiūri į duoną ir įsivaizduoji, kaip javus sėjo, kūlė, grūdus malė, tešlą minkė, kepė. Tuomet iš maisto gali gauti geros energijos. Kokios energijos gali gauti iš sausainių „Gaidelis“, aš nelabai įsivaizduoju...

Tikriausiai pritarsite, kad sveikata priklauso ir nuo to, kaip mes ją suvokiame. Būdama gydytoja, kaip apibūdintumėte sveikatą ir sveiką žmogų?

Ar dabar yra sveikų žmonių? Manau, mes nematėme sveikų žmonių, taigi labai sudėtinga pasakyti. Net neįsi-vaizduojame, kaip tai atrodo.

Papasakosiu istoriją. Mano tėvas yra žmogus kartos, mačiusios pirmąsias mašinas. Jis gyveno labai gūdžiame kaime jūros pakrantėje. Ten visi žmonės bėgiojo iš kaimo į kaimą. Tai buvo normalu. Atsirado pirmos mašinos, kažkoks sunkvežimis su me-dine būda, ir jie, jaunimas,

gavę mašiną, važiuoja iš kaimo į kaimą „nerealiu“ 20 km/h ir sutinka bėgančią bobulytę, sustoja ir sako: „Pavešim“. O ji atšauna: „Netrukdykit, aš laiko neturiu, skubu“. Ji turbūt buvo sveikas žmogus. Gal ir nebuvo idealiai sveika, gal jos tėvai, seneliai buvo dar sveikesni – mes nežinome, nes esame pamiršę, kad tokie žmonės

apskritai egzistuoja. Juk istorija apie juos nerašo, – rašo apie ponus, sėdėjusius dvaruose ir šliaužiojančius iš kampo į kampą. Mano giliu įsitikinimu, mes net neįsivaizduojame, ką turi sugebėti sveikas žmogus. Mums sveikas atrodo ir turintis kreivą stuburą, ir kiaurus dantis, ir nešiojantis akinius.

Tobulos sveikatos man neteko matyti. Jeigu fiziškai lyg ir viskas gerai, tai emocinė pusė pakrikusi.

Turbūt šiandien sveikas žmogus tas, kuris sveikai mąsto. Gyvena be pykčio, nuoskaudų, baimių, neigiamų emocijų. Kasdien yra džiugus ir laimingas. O fizine pras-me, pavyzdžiui, sportininkai atrodo sveiki žmonės, bet dažniausiai, jei pajėgia gerai plaukti, nepajėgia bėgti, jei gerai bėga, negali karstytis medžiais ir t.t.

Anot Zadornovo, žodis „semja“ susideda iš dviejų žodžių sem-ja, t.y. septyni – aš: aš, mano mama, tėtis, mamos tėvai ir tėčio tėvai. Nuo to priklauso mano sveikata. Nuo šių šešių žmonių. Jeigu vaikas turi sveikus tėvus ir sveikus senelius, galima sakyti, jam labai pasisekė.

Ačiū už pokalbį!

Sigita Paulauskienė

BŪKIME SVEIKI

Turbūt šiandien sveikas žmogus tas, kuris sveikai mąsto.

Gyvena be pykčio, nuoskaudų, baimių, neigiamų emocijų. Kasdien yra džiugus

ir laimingas.

14 GAJA moterims

Mano naujoji aistraMokyklos laikų draugė Giedrė – rami, santūri mergina. Todėl galite įsivaizduoti, kaip nustebau, kai, kartą

mums susitikus Vilniaus centre, ji užsiminė turinti naują aistrą. O, ne, tai neturi nieko bendro su vaikinais. Ši aistra susijusi su sveika gyvensena, ištverme ir gražia figūra. Tai – bėgiojimas!

Giedre, kaip sugalvojai pradėti bėgioti? Kodėl būtent ši sritis?

Pradžių pradžia buvo kasmetinis pavasario maratonas Austrijos sostinėje Vienoje. Ten populiaru suburti įmonės darbuotojus ir bėgti maratoną visiems drauge kaip komandai. Organizacija, kurioje tuo metu dirbau, taip pat rinko grupelę sporto entuziastų ir šiaip mėgėjų, norinčių bėgti institucijos vardu. Aš save sustabdžiau. Sakiau, kad esu ilgai nesportavusi, – tuo metu tie 5 km atrodė kosmosas! Tad prisijungiau prie gausaus palaikytojų būrio ir laukiau paskutiniojo komandos nario prie finišo. Pamačiau jį, įveikiantį paskutiniuosius metrus, ir tuos džiugius, jį pasitinkančius, kitų komandos narių veidus, o vėliau linksmai tarpusavyje besidalijančius savo įspūdžiais, tyliai sau pasakiau, kad ir aš noriu. Po pusmečio jau Lietuvoje atsitiktinai pamačiau Vilniaus maratono šurmulį ir supratau, kad užteks kaip tam katinui žiūrėti į lašinius ir laikas pačiai įsilieti į bėgikų minią. Netrukus užsiregistravau kitų metų Vilniaus maratono trumpiausiai distancijai (4,2 km). Tuo metu iki bėgimo buvo likę beveik metai...

Prieš pradedėdama galvojau, pabandysiu, jei jausiu diskomfortą ar nepatiks, juk niekas nedraus jį pamiršti. Tiesa, užsibrėžtas aiškus tikslas neleido pasiduoti. O dabar galiu pasakyti, kad bėgimas yra puiki išsikrovimo priemonė po darbo dienos, o dar nuostabesnis būdas pradėti dieną. Ryte, įveikusi keletą kilometrų gryname ore, jaučiuosi kupina jėgų ir geros nuotaikos.

Kokią vietą Tavo gyvenime užėmė sportas ir kaip, pradėjus bėgioti, pasikeitė Tavo požiūris?

Prieš pradedėdama intensyviau bėgioti, lankiau spe-cializuotą stuburo mankštą. Tačiau negalėčiau pasakyti, kad sportas užėmė labai svarbią vietą mano gyvenime. Pradėjusi bėgioti, ėmiau daugiau domėtis bėgimu, apšilimo pratimais prieš ir po treniruotės, taip pat skaityti apie sveiką maitinimąsi apskritai bei mitybą, kurią rekomenduoja specialistai aktyviau bėgiojantiems žmonėms. Tai pasirodė ypač svarbu, rengiantis bėgti ilgesnius atstumus. Nors mano įveikiami kilometrai kol kas neviršija 7 km, tačiau esu savamokslė bėgikė, tad nenoriu savęs žaloti dėl nežinojimo.

Kaip susietum aktyvią fizinę veiklą su gyvenimu? Kokių pozityvių pokyčių ji įnešė į Tavo kasdienybę?

Tikriausiai būtų sunku konkrečiai įvardyti, ką į mano kasdienybę įnešė bėgimas. Man atrodo, kad žmogui yra labai svarbu savo gyvenime turėtų tikslų, o juos įveikus, apima džiaugsmo ir pilnatvės jausmas, kad dirbai neveltui. Kažkiek tai galėčiau susieti ir su bėgimu. Tikrai nebėgioju, kad įveikčiau vieną ar kitą atstumą, tačiau užsibrėžtas tikslas man pradeda veikti, todėl jau antrus metus iš eilės esu užsibrėžusi dalyvauti keletame ilgųjų distancijų bėgimų. Mano siekiai nėra dideli, tačiau įvertinu savo jėgas, o įgyvendinus juos, užplūsta nuostabus jausmas.

Man atrodo, kad bet kokia fizinė veikla, o ypač gryname ore, daro žmogų laimingesnį.

Dalyvavai NIKE organizuojamame moterų maratone 2013 m. rudenį. Šįmet ketini įveikti 10 km trasą kas-metiniame Vilniaus maratone. Kaip tam ruošiesi? Ar turi asmeninę trenerę? Kiek tai kainuoja?

Praėjusiais metais dalyvavau dviejuose bėgimuose – pirmajame NIKE moterų bėgime Lietuvoje 2013 m. rugpjūtį ir kasmetiniame Vilniaus maratone. Užsibrėžiau, kad Vilniaus maratone įveiksiu 10 km distanciją. Kol kas tai atrodo nemažai, bet tikiuosi nugalėti save. Taip pat jau esu užsiregistravusi gegužės mėnesį vyksiančiam NIKE bėgimui Vilniuje ir birželio mėn. vyksiančiam Kauno maratonui. Abiejuose bėgimuose bėgsiu po 5 km. Tad tai bus puiki treniruotė prieš didįjį bėgimą Vilniuje.

Ruošdamasi pirmajam savo bėgimui, susidariau planelį, kiek kasdien nubėgsiu, taip pat kokius atliksiu pratimus. Šiaip dažniausiai bėgioju kas antrą dieną, įveikiu 3–5 kilometrus, o likus paskutinėms savaitėms iki bėgimo Vilniaus maratone, įveikdavau 5–7 kilometrus. Asmeninio trenerio neturiu, jį praėjusiais metais man atstojo visagalis internetas. Ten tikrai galima rasti aibę patarimų, taip pat bėgimo entuziastų „blogų“, kuriuose rasite reikiamos informacijos. Be to, dabar populiarios treniruotės miestų parkuose. Vilniuje jos organizuojamos Vingio parke, Kaune – negaliu pasakyti, bet žinau, kad prieš Vilniaus maratoną buvo skaitomos paskaitos Lietuvos sporto universitete.

Bėgimo kaina organizuojamuose bėgimuose ir ma-ratonuose priklauso nuo atstumo, kurį ketinate bėgti, taip pat nuo laiko, kada registruositės. Kuo anksčiau užsiregistruosite, tuo mažesnis bus startinis mokestis. Jis prasideda nuo 30 Lt. Taip pat galite dalyvauti ne kaip vienas asmuo, o suburti būrį draugų ar bendraminčių ir bėgti kaip komanda. Tai mano mažytė svajonė, bet kol kas tarp mano pažįstamų ne tiek daug bėgiojančių entuziastų!

LAIKAS SAU

Giedrė (dešinėje) su drauge Moterų bėgime

GAJA moterims 15

Tarkime, šį straipsnį perskaičiusi moteris ar mergina, užsimanys sekti tavo pėdomis. Nuo ko jai pradėti?

Visų pirma, užsibrėžti tikslą ir atsakyti sau, kodėl ketinu bėgioti. Tikslas suteikia papildomo akstino, o įveikus save – tiek džiaugsmo, tiek pasitikėjimo savimi jausmą. Užsirašykite ant popierėlio ir pakabinkite jį matomoje vietoje, kad rytą, suskambus žadintuvui, šoktumėte į sportinius batelius, o ne verstumėtės ant kito šono, mintyse galvodama: „Ai, pradėsiu rytoj“!“

Tikrai apsisprendusioms bėgioti, patarčiau įsigyti patogius ir specialiai bėgiojimui skirtus batelius. Tai rekomenduoja ir sporto profesionalai. Galbūt daugeliui atrodo, kad visiškai neverta investuoti į tokius dalykus ir pakanka turimų, pavyzdžiui, laisvalaikio sportinių batelių, bet mes juk nekeliaujame į darbo susitikimus ir į mišką tais pačiais batais. Specialūs bėgimo bateliai yra svarbūs, kad nekentėtų sąnariai ir pėdai būtų pa-togu. Juk mūsų tikslas yra būti sveikoms, tad patar- čiau tokiam pirkiniui negai-lėti pinigų, kad nereikėtų gailėtis ateityje. Ir apskri-tai, nusprendusioms ryžtin- gai bėgioti, siūlyčiau pasi-rūpinti specialia bėgiojimui skirta apranga. Jausitės ne tik patogiai, bet tai svarbu ir jūsų fizinei sveikatai.

Prieš pradėdamos bė- gioti, daugiau pasidomėkite apie bėgimo techniką, kvėpavimą, siūlyčiau susi-daryti nedidelį bėgiojimo planą, sekti nubėgtus kilometrus ir laiką padės telefone atsisiųsta mobili programėlė (pvz., NIKE+Running ar Endomondo). Jokiu būdu neužsibrėžkite per daug, ne-norėkite iš pirmų kartų pasiekti gerų rezultatų. Taip ne tik apkrausite organizmą, blogai jausitės fiziškai, bet ir psichologiškai, kad nepadarėte tiek, kiek norėjote. Pra-dėkite nuo mažų žingsnelių. Specialistai netgi kalba, kad svarbu ne įveikti kilometrai, o laikas, kurį bėgate. Pradėkite nuo greito ėjimo, vėliau labai palengva bėgiokite apie 15 minučių ir taip po truputį didinkite laiką ir įveiktą atstumą. Nepamirškite apšilimo pratimų prieš ir po treniruotės.

Kai pradėjau bėgioti, mano tikslas buvo dalyvauti 4,2 kilometrų bėgime Vilniaus maratone. Bėgimui pradėjau ruoštis vėlyvą pavasarį. Iš pradžių vos įveikdavau porą kilometrų, tačiau palengva įsivažiavau. Mane taip pat labai įkvėpė Harukio Murakamio autobiografinė knyga Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą. Nuostabi knyga. Žodžiai, kuriuos knygoje autorius teigia norėsiantis užrašyti ant savo antkapio: „Jis bent jau nėra ėjęs (Dabar tai mano tikslas)“, padeda man įveikti ilgesnes trasas ir per organizuojamus bėgimus. Šią knygą siūlyčiau perskaityti ir nusprendusioms bėgioti, nors ją turbūt labiau supras jau sportuojantis žmogus.

Ar turi bendraminčių? Kur jų ieškojai?

Bėgioju viena. Tiesa, tarp mano pažįstamų yra keletas žmonių, kurie taip pat bėgioja savo malonumui. Šiek tiek domėjausi apie bėgimo klubus, kuriuos galima rasti bent jau visuose didžiuosiuose miestuose, tačiau kol kas neįsitraukiau į jų veiklą. Galbūt ateityje.

Kaip manai, ar bėgiojimas savo malonumui gali padėti išlaikyti gražią figūrą ir sveikatą?

Manau, kad taip. Tai gana aktyvi fizinė veikla. Tik ją taip pat reikėtų atlikti taisyklingai. Be to, bėgiodamas pradedi daugiau galvoti apie sveiką gyvenseną, labiau kreipi dėmesį į savo mitybą. Na, o svarbiausia – fiziškai gerai besijaučiantis žmogus visada bus laimingesnis.

Šio numerio tema – santykiai. Gal norėtum pa- sidalyti, ką tau reiškia draugystė?

Labai trumpai ir galbūt kiek nuvalkiotai pasakysiu, kad draugystė man tai, kai su kitu žmogumi gera ne tik kalbėtis apie vargus ir džiaugsmus, juoktis ir verkti, bet ir tylėti. Draugas – tai žmogus, su kuriuo su- sitikęs, net ir ilgiau nesi-mačius, jautiesi tarsi būtum bendravęs vakar. Taip pat žmogus, kuris nepuls tavęs kaltinti, kad pradingai iš jo gyvenimo kažkuriam laikui, o pirma paklaus, kas tau nutiko. Labai vertinu draugystę, ją saugau

taip, kaip suprantu ir gebu. Deja, ne visada tai pavyksta. Pabaigoje, norėčiau palinkėti visiems (kartu ir sau) rūpesčių ir darbų šurmuly nepamiršti ir rasti laiko brangiausiems, kad neatsitiktų, jog vieną dieną apsidairęs, suprasite, kad esate vienas.

Ačiū už pokalbį!

Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė

Daugiau apie Moterų bėgimą: http://www.sheruns.lt/duk

LAIKAS SAU

Užsirašykite šį tikslą ant popierėlio ir pakabinkite jį matomoje vietoje, kad rytą, suskambus žadintuvui,

šoktumėte į sportinius batelius, o ne verstumėtės ant kito šono, mintyse galvodama: „Ai, pradėsiu rytoj“!

Nuo

tr. š

altin

is w

ww

.mur

alsw

allp

aper

.co

16 GAJA moterims

MANO KNYGA

Skirtingos dovanos. Asmenybės tipai.

Žmonių tarpusavio santykiai visada išlieka svarbi ir aktuali tema. Labiausiai žmogus atsiskleidžia savo artimiausioje aplinkoje – šeimoje, tarp gerų draugų. Tačiau santykių tema ne mažiau svarbi ir darbinėje, dalykinėje aplinkoje. Darbe žmogus praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį, todėl svarbu, kad čia jis gerai ir saugiai jaustųsi, galėtų išreikšti save ir t. t. Bendraudami su kitais žmonėmis, patiriame įvairių emocijų ir jausmų. Vieni žmonės savo vertybėmis ir elgesiu atrodo priimtini, malonūs, artimi, o kiti – atstumiantys, šalti, erzinantys, nemalonūs. Galima išgirsti sakant, kad „jų biolaukai nesutampa“. O ar tikrai kalti biolaukai?..

Įdomu, kodėl vieni žmonės iškart pajunta vieni kitiems sim-patiją ir abipusį supratimą, o kitiems nepavyksta suprasti vie-nas kito ir per ilgesnį bendravimo laiką. Būna ir taip, kad vienam žmogui tarpuavio bendravimas yra priimtinas, o kitą – erzina, ir šis pastarojo vengia. Pasirodo, visa tai galima paaiškinti. Izabelės Brigs Majers (Isabel Briggs Myers) ir Piterio B. Majerso (Peter B. Myers) knygoje Skirtingos dovanos pateiktas unikalus savęs ir kitų pažinimo instrumentas – MBTI (angl. Myers-Briggs Type Indicator). Šios teorijos pradi-ninkas buvo Karlas Gustavas Jungas.

Santykių tema domėtis ir ieš-koti atsakymų mane paskatino pastebėjimas, kad kai kurie žmonės, pavyzdžiui, mano draugės, su kuriomis aš puikiai sutariu, palaiko gerus santykius su žmonėmis, kurie man didelių simpatijų nekelia. MBTI leido objektyviau pažvelgti į tarpusavio santykius. Supratau, kad neturėčiau skubėti vertinti žmonių pagal savo suvokimo prizmę. Nebūtinai tie, kurie mums atrodo šiurkštūs ir nemalonūs, tokie ir yra arba turi blogų ketinimų. Tą suvokdami, galime užkirsti kelią nesusipratimams, nesugadinti santykių su aplinkiniais ar neprisikurti nebūtų įvykių versijų. Atviras ir nuoširdus pokalbis čia – geriausias pagalbininkas.

Su MBTI susipažinau dar studijų laikais, vienos dės-tytojos dėka. Ši teorija padėjo geriau suprasti ir pažinti save. Pamenu, kaip nustebau pasidariusi testą ir perskaičiusi savo asmenybės tipo aprašymą. Atrodė, kad visa informacija parašyta būtent apie mane. Tame aprašyme tilpo visas mano asmenybės „stuburas“. Tuomet suvokiau, kad esa-me skirtingi, tačiau tuose skirtumuose yra dėsningumų, kuriuos puikiai atskleidžia MBTI.

Mano rekomenduojama knyga yra mokslinė, todėl iš pradžių ją skaityti gali būti nuobodu ir sunku. Tačiau perprasti ir įsigilinti į teoriją verta. Ypač tuomet, kai

kyla įvairių nesusipratimų ir nesutarimų su artimais žmonė-mis, draugais ar kolegomis. Nustatę savo bei kitų asmenybės tipą, galite pamatyti skirtumus ir panašumus, lemiančius mūsų tarpusavio santykius. MBTI skirsto asmenybes į ekstravertus arba intravertus, besivadovaujančius pojūčiais arba nuojauta (intuicija), teikiantiems pirmenybę mąstymui arba jausmams, vertintojus arba suvokiančius. Pagal šių savybių derinius gauname 16 skirtingų asmenybės tipų.

MBTI skatina kritiškumą – neskubėti vertinti žmonių pagal savo suvokimo prizmę, nes mūsų asmeninis matymas ne visada objektyvus. Tai suvokdami, galbūt išvengsime nesusipratimų, daž-niausiai kylančių dėl klaidingų kitų žmonių elgesio ir emocijų interpretacijų. Čia rasis daugiau erdvės atvirumui ir siekiui geriau vienas kitą suprasti ir pažinti. MBTI leido pažinti stipriąsias savo

puses, atskleidusias mano potencialą tam tikroms veikloms ir gebėjimams. Taip pat pamačiau, kurias savybes turėčiau vystyti, norėdama pagerinti savo gyvenimo kokybę. Tapo aiškiau, kodėl vieni dalykai man įdomūs ir geriau sekasi, o kiti – atvirkščiai.

Knygos pavadinimas Skirtingos dovanos gerai atspindi pačią teorijos esmę – mes visi esame apdovanoti tam ti-kromis asmeninėmis savybėmis. Naudodamiesi jomis, kuriame savo gyvenimą. Šią knygą rekomenduoju žmo-nėms, kuriems kyla daug klausimų „kodėl“?

Rasti informacijos apie MBTI, atlikti testą ir sužinoti savo asmenybės tipą galite ir internete:

http://charakteris.info/kas-yra-mbti

Jurgita Liutkutė, Kaunas

Bendravimui įtakos turi asmenybės tipas

Nuo

tr. š

altin

is w

ww

.24.

med

ia.tu

mbl

r.com

GAJA moterims 17

INDIJA – SPALVINGA, ĮVAIRIALYPĖ, MAGIŠKO GROŽIO MANDALA

Jei užmerktumėte akis ir garsiai ištartumė-te INDIJA, – net jei niekada nematėte šios nuostabios šalies, – ką įsivaizduotumėte užmer- kę akis? Ką matytumėte, jaustumėte, girdė-tumėte, užuostumėte? Daug šviesos, šilumos ir spalvų: raudona, geltona, oranžinė, auksinė... Egzotiški vaizdai, aštrus skonis. Daug sumišusių garsų ir kvapų. Neįtikėtina ramybė chaose ir tyla triukšme. Indija tokia prieštaringa ir tokia daugialypė šalis, kad norint apibūdinti ją keliais žodžiais, tiesiog neįmanoma to padaryti. Bet aišku viena: net niekada Indijoje nebuvę žmonės įsivaizduoja ją labai ypatingą. Galiu pasidžiaugti, kad 2013-ųjų gale man nusišypsojo laimė savo akimis pamatyti šią kaip mandalą spalvingą ir egzotišką šalį. Ne mažiau džiaugiuosi ir galimybe dalytis savo įspūdžiais. Galbūt kam nors tai

įkvėps ryžto ir drąsos nukeliauti į Indiją, kažkam gal tai bus dar viena galimybė nekeliant kojos iš namų praplėsti savo akiratį, kažkam – tiesiog malonus pasiskaitymas. Bet kokiu atveju malonu dalytis tuo, kas gražu ir gera.

Savo kelionės įspūdžių aprašymu tikrai nepajėgsiu perteikti viso Indijos grožio ir įvairumo, nepristatysiu viso hinduistų išpažįstamo 330 milijono (kai kuriais šaltiniais remiantis netgi 335 mln.) dievų panteono, nuosekliai neišvardysiu visų indiškos virtuvės prieskonių galybės. Šis straipsnelis – žvilgsnis į Indiją per mano matymo prizmę, mažas asmeninės patirties lašelis ir nuoširdus pasidalijimas mano patirtomis įžvalgomis.

Platus pasirinkimas

Keliauti į Indiją galima labai įvairiais būdais: su ajurvedininkų, jogų, krišnaistų ar kitomis specifinių pomėgių ar religijų grupelėmis, susirasti Indijoje draugų arba keliauti visiškai savarankiškai. Aš šįkart keliavau labai paprastai: standartiniu kelionių agentūros „Voyage–Voyage“ maršrutu. Manau, tai yra saugiausias ir lengviausias būdas pažinti naują šalį. Tačiau antrąkart norėčiau labiau prisiliesti prie tikrosios, neturistinės Indijos. Nors agentūros „Voyage–Voyage“ darbuotojai tikrai nuoširdžiai pasistengė, kad keliautojai pažintų kuo įvairesnę Indiją – net viešbučiai parinkti kuo įvairesnių stilių: nuo šiuolaikinės statybos iki tikrų tikriausių senovinių maharadžų rūmų, tačiau vis tiek tokia kelionė yra ribojama laiku ir erdve. Dabar, jau turint realios patirties šioje šalyje, būtų įdomiau pakeliauti po ją savarankiškai, skiriant tiek laiko, kiek širdis geidžia, toms vietoms, kurios yra patraukliausios būtent man, aplankant į standartinį maršrutą neįtrauktas vietas ir objektus. Indija išties labai didelė šalis (~3 mln. kv. m, ~1,2 mlrd. gyventojų), todėl neįmanoma, kad užtektų vienos kelionės, vieno mėnesio ar net vienerių metų jai pažinti.

Krislelis Indijos: aplankyti objektai

Prieš kelionę girdėjau įvairių atsiliepimų apie Indiją, tačiau dažniausiai žmonės – toli gražu ne visi, bet dauguma – savo įspūdžius nusakydavo žodžiais „baisu, bet norėtųsi sugrįžti“. Manau, taip yra dėl to, kad jie būna šokiruoti Indijoje akis badančio skurdo ir purvo. Tačiau juk patys renkamės, į ką žiūrėti, ką prisiminti. Man Indijoje viskas buvo tiesiog natūralu – juk žinojau, į kokią šalį važiuoju. O gal tiesiog buvau jau užgrūdinta prieš tai buvusių kelionių – skurdo ir purvo yra beveik visur. Taigi man Indija paliko labai spalvingos, labai ryškios, labai turtingos (skurdžiai ir elgetos kartais turtingesni už turtinguosius savo vidumi), gražios ir ypač tolerantiškos šalies įspūdį. Beje, iš visko, ką buvau girdėjusi apie Indiją, niekada nebūčiau pamaniusi, kad Indija – tokia islamiška šalis! Šiuo metu ten gyvena tik ~13 proc. musulmonų, tačiau didžiausia jų koncentracija – būtent Indijos Šiaurėje. Todėl pirmosiomis kelionės dienomis, nors keliavau įprastu kelionių agentūros maršrutu, jaučiausi taip, lyg jis būtų sudarytas išskirtinai musulmonų piligrimams. Šiaurinėje Indijos dalyje aplankyti patys įspūdingiausi objektai – Džama Masdžid (angl. Jama Masjid)¹, Kutab Minar (angl. Qutab Minar)², Darga (angl. Dargah)³, Amber fortas⁴ ir pagaliau garsusis Tadž Mahalis (angl. Taj Mahal)⁵ – islamiškos kultūros palikimas, kuriame labai gražiai dera asimiliuotos hinduizmo kultūros požymiai. O taip yra todėl, kad 12–19 a. Delį ir plačiai aplink jį valdė musulmonai, daugiausia Mogolų dinastijos atstovai. Todėl net hinduistų maharadžų Raja Man Sungh I ir Sawai Jai Singh rūmų Amber forte puošybos elementai persmelkti islamiškosios kultūros elementais: grotuoti langeliai,

KELIONĖ

Džaipuras, Indija. Amber Fort tvirtovės rūmų pirmųjų vartų sienos dekoracijos.

Nuo

tr.(6

) iš

asm

enin

io a

rch.

18 GAJA moterims

slepiantys maharadžų žmonų grožį nuo eilinių mirtingųjų, ornamentika be jokių žmonių ir gyvūnų atvaizdų ir kt. Labai svarbu paminėti ypatingą indų toleranciją. Būtent indų tolerancijai turime būti labiausiai dėkingi už tai, kad jie, susigrąžinę valdžią į savo rankas, neišgriovė visų musulmonų pristatytų grožybių. Tad musulmonams ir tolerantiškiesiems indams turime būti dėkingi už puikųjį Tadž Mahalį.

Tadž Mahalis – didysis Meilės paminklas

Ar tikrai žinome, kas yra Tadž Mahalis? Norisi pasidalyti viena istorija iš mano kelionės, nes būtent ji yra perspėjimas, jog informacijos nebūna per daug – privalome ja dalytis ir kiek įmanoma plačiau skleisti žinias, kurias turime. Viena mano bendrakeleivė, su jauduliu laukusi to ypatingo momento – apsilankymo Tadž Mahalio komplekse – išgyveno baisų nusivylimą, kai sužinojo, jog tai ne šventykla, o mauzoliejus. Taigi! Prašau atkreipti dėmesį: tas gražusis, Indijos vizitine kortele tapęs architektūros stebuklas iš tiesų yra mauzoliejus – pastatas, suprojektuotas ir pastatytas mylimos moters palaikams saugoti. Bet tai ne paprastas mauzoliejus – tai neapsakomo grožio islamiškos architektūros paminklas Meilei. Beje, teigiama, kad tai didžiausias pasaulyje paminklas Meilei. Ir jį pamačius savo akimis, nebelieka vietos nusivylimui, jog tai nėra kokia nors ypatinga hinduistų šventykla. Prisipažinsiu, prieš išvysdama šį architektūros paminklą savo akimis, gerokai nerimavau. Juk žinote, šis pastatas yra nufotografuotas žymiausių ir profesionaliausių pasaulio fotografų geriausiu kampu, geriausiu apšvietimu ir pan. Tad mano širdis virpėjo, ar tik neatsitiks taip, jog matytos nuotraukos bus įspūdingesnės nei realybėje pamatytas originalas. Bet...Tadž Mahalis negali nepatikti, negali nuvilti. Tai toks grožis... Sunku apsakyti žodžiais. Ne veltui indų rašytojas R. Tagorė yra labai poetiškai pavadinęs Tadž Mahalį „ašara ant amžinybės veido”. Visada maniau, jog Tadž Mahalis yra baltas kaip gulbė, o, pasirodo, jis visas inkrustuotas brangakmeniais, arkos inkrustuotos juoduoju marmuru, t. y. baltame marmure inkrustavimo būdu juodojo marmuro raidėmis išrašytos citatos iš Korano. Kai prieš įeinant pro vartus gidas

nusako, kokia technika išpuoštas tas įspūdingasis pastatas, kiek ir kokių brangakmenių naudota jo puošybai, kiek metų jis statytas ir kokia jo atsiradimo istorija, – tada prieš akis atsivėręs vaizdas pakeri jau ne vien savo estetiniu žavesiu, bet absoliučiai viskuo, kas su juo susiję. Gal esu pernelyg sentimentali, bet man, išvydus Tadž Mahalį, norėjosi verkti – iš džiaugsmo, kad pagaliau išsipildė mano svajonė jį pamatyti; iš jaudulio dėl tos nepaprastos meilės istorijos,

pagimdžiusios šį architektūros stebuklą; iš meilės Dievui ir visai žmonijai. Apie Tadž Mahalį norėtųsi ir reikėtų rašyti ir rašyti... Neįmanoma įspūdžių ir informacijos išdėstyti keliomis straipsnio eilutėmis. Tam neužtektų ir knygos. Tiesiog reikia tai pamatyti realybėje – juk ne šiaip sau jis yra vienas iš naujai išrinktų septynių pasaulio stebuklų. Nors daugybę kartų matytas atirukuose, per televiziją, žurnaluose ir internetinėje erdvėje, savo akimis išvystas šis neapsakomo grožio statinys man paliko neišdildomą įspūdį ir yra be konkurencijos įspūdingiausias ir žaviausias mano aplankytas objektas šios kelionės metu.

Palaimintoji sufijų šventykla

Kitas objektas, pavergęs mane tiek savo išoriniu žavesiu, tiek dvasią praturtinančiu įspūdžiu, yra sufijų šventykla Adžmyre (angl. Ajmer). Žaviuosi sufijais ir jų begaline

Dieviška Meile trykštančia filosofija, todėl jaučiuosi tiesiog palaiminta, turėjusi galimybę apsilankyti sufijams ypač reikšmingoje ir svarbioje vietoje. Darga mečetė, kuri yra ir sufijų šventykla, nes ten laikomos vieno labai garsaus jau mirusio sufijaus Moinadin Čišti (angl. Moinuddin Chishti) relikvijos, pačių indų musulmonų laikoma antra po Mekos pagal svarbą mečete pasaulyje. Garsusis sufijus M. Čišti gimė 1141 metais Persijoje ir po ilgų dvasinių ieškojimų bei klajojimų po pasaulį, vedamas dvasinių apreiškimų, atvyko į Indiją. Adžmyro mieste jo įkurtas sufijų ordinas buvo labai populiarus visoje šiaurinėje Indijoje ir plačiai žinomas už Indijos ribų. Moinadin Čišti praktikavo sufijų sulh-e-kul (taikos visiems) koncepciją, kuri skatina ypač gilią toleranciją. Jis buvo taip atsidavęs Dievui, kad net po jo mirties garsas apie jį pasiekė 16 a. Indiją valdžiusį Mogolų dinastijos imperatorių Akbarą, kuris pėsčiomis pasiekė Adžmyrą, kad įgyvendintų savo norą atlikti piligriminę kelionę į šią šventą vietą. Nuo to laiko Adžmyras tapo piligrimų traukos centru, o Darga šventykla – bendravimo harmonijos simboliu ir šiais laikais gausiai lankoma tiek musulmonų, tiek hinduistų bei kitų religijų atstovų. Į šventyklos vidų draudžiama neštis fotoaparatus, tačiau net ir galėdama fotografuoti mobiliuoju telefonu, momentais pamiršdavau norą įamžinti tai, ką mato mano akys, nes šventykloje tvyro tokia atmosfera, kad užsimiršti, kur esi, kas esi, kodėl esi – tiesiog esi viskas ir niekas.

Reikia patirti patiems

Rodos, tik spėjau pradėti virtualią kelionę po Indiją, tik spėjau pasakyti indiškąjį pasisveikinimą „namaste“ (liet. labas), o kelionė jau baigiasi. Straipsnio erdvė ribota, o įspūdžiai apie Indiją beribiai. Todėl mažųjų Indijos

KELIONĖ

Žymusis Tadž Mahalis pribloškia architektūra ir istorija

Nuo

tr. š

altin

is: V

ikip

edija

GAJA moterims 19

KELIONĖtransporto priemonių – tuktukų ir rikšų – margumyną, Bolivudo pramonės ir maharadžų gyvenimo subtilybes, Indijoje kasamų akmenų apdirbimo detales, vestuvių tradicijas ir nuotakos parinkimo metodiką, indų virtuvės subtilybes, indiškų pinigėlių simboliką, negęstančius laužus Gango pakrantėje Varanasyje ir išėjimo anapus filosofiją palieku lakiai jūsų vaizduotei. Manau, kiekvienas skaitytojas suvokia, kad viskas, ką aš aprašiau, tėra menkas šešėlis tos tikrosios, nuostabiosios Indijos. Čia tas pats, kaip kalbant apie tai, ką galime pažinti tik teoriškai. Galėčiau parašyti 100 puslapių traktatą apie obuolį – koks jis skanus, sultingas… Bet ar perskaitę šį traktatą skaitytojai pajustų tikrą obuolio skonį? Tai būtų tik teorinės žinios. Tik asmeninis patyrimas gali suteikti tikrą supratimą, koks yra obuolys. Tik patys paragavę galime pajusti obuolio sultingumą, saldumą, rūgštumą... Taip ir dėl Indijos: vieniems ji labai spalvinga ir graži, kitiems – neskoningai ryški; vieniems ji natūrali, kitiems – nešvari ir chaotiška; vieniems viskas ten skanu, kitiems – neapsakomai aštru. Taigi kviečiu ir padrąsinu jus keliauti į Indiją, pažinti ją savo patyrimu, išjausti ją savo pojūčiais, išragauti ją savo skonio receptoriais! Man Indija – nuostabi, įdomi, graži, įvairi ir neapsakomai tolerantiška

šalis. Nuoširdžiai linkiu visiems skaitytojams savo akimis pamatyti Indiją!

Padrąsindama galiu pridurti: nevartoju alkoholio, todėl nepraktikavau nei alkoholinių, nei medikamentinių dezinfekcijų prieš ar po valgio, tačiau per visą kelionę neturėjau nė menkiausios skrandžio ar vidurių problemėlės, nors lepinausi nepakartojamo skonio šviežiomis, gatvėje spaustomis papajos sultimis. Beje, jokiais skiepais taip pat nesiskiepijau, bet jokių indiškų ligų neparsivežiau. Tad drąsos jums, ryžto ir naujų potyrių!

Vilma Kalėdienė, Kaunas

¹ Džama Masdžid – Delyje esanti didžiausia Indijoje mečetė, talpinanti apie 25 tūkst. maldininkų: http://en.wikipedia.org/wiki/Jama_Masjid,_Delhi

² Kutab Minar – Delyje pastatytas aukščiausias pasaulyje (73 m aukščio) plytų minaretas: http://en.wikipedia.org/wiki/Qutb_Minar

³ Darga – Adžmyre esanti sufijų šventykla: http://en.wikipedia.org/wiki/Dargah_Sharif, http://en.wikipedia.org/wiki/Moinuddin_Chishti

⁴ Amber fortas – netoli Džaipūro 16 a. pastatytas gynybinių statinių kompleksas, kurio viduje yra maharadžų rūmai:

http://en.wikipedia.org/wiki/Amer_Fort⁵ Tadž Mahalis – balto marmuro mauzoliejus Agroje:

http://en.wikipedia.org/wiki/Taj_Mahal

Delis, Indija. Qutab Munar, aukščiausias pasaulyje plytų

minaretas.

Į Amber Fortą keliavome tokiais spalvingai dekoruotais

drambliais

Varanasis, Indija. Šilko parduotuvėje – Vilma su sariu.

Džaipuras, Indija. Amber Forto tvirtovės rūmų tvarkytojos.

Tadž Mahalis, Agra, Indija.

20 GAJA moterims

SKANUMAI

PRIESKONIAI AJURVEDOJEIndų virtuvė neįsivaizduojama be prieskonių, žalumynų, pa-

gardų. Naudojant prieskonius, maistas įgauna subtilų skonį bei aromatą, tampa skoningas ir lengviau virškinamas. Dau-guma prieskonių turi gydomųjų savybių, apie kurias čia ir pakalbėsime. Kaip prieskoniais pagardinti maistą ir suteikti jam gydomųjų savybių, jau tūkstančius metų moko seniausias sveikos gyvensenos mokslas – Ajurveda. Pagal Ajurvedą egzis-tuoja 6 pagrindiniai skoniai: aštrus, sūrus, rūgštus, saldus, kartus ir aitrus. Žmogus – ne kalorijų deginimo mašina, ir netei-singas maitinimasis, sprendžiant pagal skonius, gali būti depresijos, nerimo, baimės ar pykčio priežastis. Ajurveda nurodo trilypę visų ligų priežastį: neteisingą mitybą, nešvarą ir stresą.

Čia susipažinsime su dažniausiai naudojamais pries-koniais ir jų gydomosiomis savybėmis:

Ankštiniai (čili) pipirai – naudojami maistui paaštrinti ir aromatizuoti. Jie normalizuoja galvos smegenų nervinius audinius, aktyvina virškinimą, gerina kepenų veiklą, gydo gerybinius auglius, bronchinę astmą, alergijas. Gydo viso organizmo kraujo indų aterosklerozę.

Asafetida – skoniu primena česnaką, bet žymiai pra-noksta jį gydomosiomis savybėmis. Dedama į įvairius pa-tiekalus vietoj svogūno ar česnako. Tai vienas geriausių prieskonių migrenai gydyti, atstato hormonines antinksčių, lytinių liaukų funkcijas, ramina nervų sistemą, padeda išvengti dujų susikaupimo žarnyne. Turi vitaminų B1, B6.

Cinamonas – šilto, intensyvaus kvapo, tinka į visus saldžius patiekalus. Skatina prakaito išsikyrimą, atsikosė-jimą, gerina medžiagų apykaitą, stiprina kraują, raumenis. Mažina cholesterino kiekį.

Gvazdikėliai – džiovinti tropinio medžio žiedų pumpu-rai. Gvazdikėlių aliejus turi antiseptinių savybių ir stiprų aro-matą. Gvazdikėliai valo kraują, gerina virškinimą, padeda nuo danties skausmo (kaip vietinis nuskausminamasis vaistas).

Imbieras – puikiai gydo daugelį odos ir alerginių ligų, smegenų kraujotakos sutrikimus, atstato imunitetą, malši-na žarnyno spazmus, skatina virškinimą. Imbiero arbata at-stato jėgas fiziškai ir psichiškai pervargus, gydo peršalimo ligas, normalizuoja skydliaukės veiklą. Turi vitaminų B6, C.

Indiškų kmynų sėklos (kuminas) – naudojamos sveikos arba maltos. Tai pagrindinis prieskonis gaminant daržovių, ryžių patiekalus ir užkandžius. Naudojamos pakepintos. Kmynų sėklos suteikia žvalumo, stimuliuoja nervų sistemą, padeda esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, ak-tyvina inkstų veiklą, turi šlapimą varančių savybių. Turi vi-taminų B1, B6, B2.

Juodųjų garstyčių sėklos – maistingos, aštraus riešutų skonio, jų dedama praktiškai į visus sūrių patiekalus. Ramina nervų sistemą, šalina migreninius galvos skausmus, norma- lizuoja hormoninę antinksčių lytinių liaukų veiklą. Turi vita-minų B1, B2, C, D.

Kardamonas – jo šviesiai žali vaisiai daugiausiai naudojami gėrimų ir saldžių patiekalų aromatizavimui. Mažina skaus-mus sergant širdies ir kraujagyslių patologijomis. Normali-zuoja skydliaukės veiklą, veikia spazmolitiškai. Turi vita-minų B1, C, PP.

Kalendros sėklos – vienas pagrindinių prieskonių, nau- dojamų indų virtuvėje. Padeda įsisavinti krakmolingą maistą ir šaknines daržoves. Jos stipriai stimuliuoja orga-nizmo imuninę sistemą, padeda organizmui įveikti lengvus psichologinius krūvius. Šviežios kalendros lengva užsiaugin-ti namuose. Turi vitaminų B1, C, D, B2, gliukozės.

Kurkuma – ryškiai geltoni milteliai, imbierinių šeimos augalas. Naudojama mažais kiekiais; daržovėms, sriuboms ir užkandžiams suteikia šiltą, aštroką skonį. Kurkuma varo šlapimą, valo kraują ir skatina žarnyno veiklą. Turi vitaminų B12, PP, D, C.

Ožragė – pasižymi kartoku skoniu – nepadauginkite. Pakepinti aliejuje ir dėti į sriubas, barščius, troškinius. Patiekalams suteikia grybų skonį. Atstato jėgas ir stimu- liuoja maitinančių motinų pieno tekėjimą, padeda esant vidurių užkietėjimui ir skausmams. Normalizuo- ja hormonines antinksčių ir lytinių liaukų funkcijas. Puiki statybinė medžiaga raiščiams ir sąnariams. Turi vitaminų D, A, C, B.

Muskato riešutas – naudojamas nedideliais kiekiais pu- dingams, saldumynams, daržovių patiekalams. Geriausia susimalti prieš dedant, nes sumaltas muskatas greitai pra- randa aromatą. Stiprina žmogaus valią, padeda sukaupti dėmesį, sutelkti jėgas. Turi vitaminų A, D, B1, B6.

Šafranas – džiovintos žiedo piestelės. Malonaus, švel-naus aromato, valgius nudažo geltonai. Juo aromatizuoja-mi ir dažomi saldumynai, ryžių valgiai, gėrimai. Puiki nervų ląstelių regeneracijos priemonė. Atstato organizmo pusi-ausvyrą, gerina odos būklę, valo ir skystina kraują, valo kep-enis, turi organizmą jauninančių savybių, didina potenciją. Turi vitaminų B1, B2, karotino.

Vanilė – natūralus antidepresantas, afrodiziakas. Deda-ma į įvairius varškės ir vaisių patiekalus, ledus, šokoladą, sausainius ir kitus saldžius gaminius. Vartojama virškinimui gerinti, nuo vidurių pūtimo, reumato, nervų ir psichinių ligų, mažakraujystės. Vanilės kvapas turi savybę mažinti apetitą. Galima įdėti vanilės ankštį į cukrinę, ir po poros savaičių cukrus įgaus vanilės aromato.

Ką reikėtų atsiminti naudojant prieskonius:

∗ Į daugelį patiekalų reikia dėti maltų prieskonių, bet jie greitai praranda savo aromatą, todėl geriau juos susimalti ar sutrinti prieš naudojant;

∗ Prieskonius laikykite sandariuose induose sausoje, vėsioje vietoje;

∗ Kad labiau atsiskleistų prieskonių aromatas ir skonis, reikėtų juos pakepinti riebaluose. Tam puikiai tinka ghi sviestas, kuris geriausiai atskleidžia prieskonių aromatą. Sveikus prieskonius kepinti reikia ilgiau 30 sek., maltus trumpiau 5-10 sek. Ir tik tuomet dėti ki-tus patiekalo ingridientus.

Sigita P., Kaunas

GAJA moterims 21

Vėlykinis pyragasPavasaris – tai metas, kai Motina Gamta iš naujo pradeda

savo gyvybės ciklą. Šis metų laikas man siejasi su optimizmu, linksmumu, džiugia nuotaika ir viltimi. Šv. Velykos – šeimos šventė, įprasminanti ir mininti tą Motinos Gamtos virsmą. Ruošiantis jai, didžiausias dėmesys ir kūrybingumas ski- riamas kiaušinių marginimui. Tikriausiai kiekviena šeimi-ninkė turi savų paslapčių, perimtų iš savo senelių, ką daryti, kad kiaušiniai būtų ne tik gražūs, bet ir tvirti. Iš tiesų, velykinių kiaušinių marginimas yra puikus užsiėmimas visai šeimai: marginti gali ir maži, ir dideli. O kol vyksta šis visus

įtraukiantis ritualas, galime pagalvoti, kuo dar galėtume praturtinti velykinį stalą.

Šventė be saldumų nebūtų tikra šventė. Todėl šį kartą nusprendžiau pasidalyti nepamirštamo skonio pyrago receptu. Šis pyragas turi kelis privalumus – abejingų jam nebūna, o ir paruošti jį nėra sudėtinga, neužima daug laiko.

Obuolių pyragas su pudingu (a la Renate)

Sudėtis:Padui

• 250 g miltų• 125 g cukraus• 150 g sviesto• 1 kiaušinis• ½ pok. kepimo miltelių – ~ 2 šaukšteliai (be kaupo)• 1 pok. vanilinio cukraus – ~ 4 šaukšteliai (be kaupo)

Masei• 9–10 obuolių• 75 g cukraus• 1 pok. vanilinio pudingo• 600 g grietinėlės ~30% ir daugiau riebumo • 1 pok. vanilinio cukraus – ~ 4 šaukšteliai (be kaupo)

Paruošimas:

Iš padui skirtų produktų išminkyti tešlą, iškočioti ir sudėti į sviestu išteptą ir miltais pabarstytą kepimo formą – padaryti aukštus kraštus.

Perpjauti per pusę obuolį, išimti sėklas, nulupti odelę, nuplauti ir dėti į kepimo formoje suformuotą padą. Taip dėti obuolius, kol užsipildys visa kepimo forma.

Į 100 g grietinėlės supilti pudingą, vanilinį ir paprastą cukrų, juos gerai išmaišyti, kad ištirptų. Tuo tarpu užkaisti likusią grietinėlę, maišyti, kad neprisviltų. Grietinėlei užvirus, maišant supilti prieš tai paruoštą grietinėlę. Virti maišant, kol pasidarys tirštos konsistencijos masė (pudingas). Šią masę pilti ant obuolių tolygiai paskirstant.

Kepti 60–70 min. 185ºC temperatūroje.24 valandas neišimti iš formos, laikyti šaltai. Šis pyragas gali stovėti (šaltai) savaitę ir ilgiau. Nuo to jis būna tik

skanesnis!

Jurgita Liutkutė, Kaunas

SKANUMAIN

uotr

. šal

tinis

: egg

s-ra

bbit-

and-

kids

-wal

lpap

ers

22 GAJA moterims

VANDUO – Visatos gyvastisMano ieškojimai ir atradimai prasidėjo prieš Kalėdas, kai mamai padovanojau apsilankymą pas ma-

sažistę. Atlydėjusi ją laukiau, kol baigsis masažas. O kol laukiau, nuostabioji masažistė pasiūlė pavartyti keletą knygų. Kelios jų buvo apie mitybą. Ir viena – apie vandenį. Ją į rankas paėmiau paskutinę – mat jau žinojau, kad tai, ką ilgai pavyko ignoruoti, tuoj stos prieš akis.

Pamirštasis troškulys

Anksčiau vandens gerdavau itin mažai. Ir nesvarbu, kad kiti sakė, jog reikia. Maniau, jei natūraliai gerti nesinori, vadinasi mano organizmui vandens tiesiog reikia mažiau nei kitiems – kiekvieno kūnas juk unikalus. Tačiau toje, o paskui ir kitoje skaitytoje knygoje pateikta informacija nepaliko manęs abejingos. Skaitydama negalėjau paleisti stiklinės iš rankų – susijaudinusi vis gurkšnojau vandenėlį. Atsirado poreikis gerti vandenį. Atgijo ne tik prarastasis troškulio jausmas – tapau žvalesnė, grįžo motyvacija, dingo apatija ir nuotaikų kaita – tai tik kelių dienų rezultatas.

Štai, knygos Jūsų kūnas šaukiasi vandens autorius dr. F. Batmanghelidj yra įsitikinęs, kad dauguma ligų yra dehidracijos* požymiai, o ir cheminių vaistų nauda dažnai yra ta, jog juos užgeriame būtent vandeniu. Vanduo kontroliuoja visas organizmo funkcijas. Dehidracija gali būti lėtinių skausmų (kojų, sąnarių, skrandžio, migreninių ir kt.), padidėjusio cholesterolio kiekio, aukšto kraujo spaudimo, nutukimo, net nėščiųjų rytinio pykinimo priežastimi. Dėl vandens nepakankamumo daugybė smegenų funkcijų, priklausančių nuo vandeniu gaminamos energijos, tampa neefektyvios – tai sukelia stresą, baimę, nesaugumo jausmą ir lėtinio nuovargio sindromą bei depresiją.

Akivaizdu, kad vanduo kūnui itin svarbus. Juk didžiąją kūno dalį sudaro vanduo! Tačiau ne visi vienodai jaučiame troškulį. Troškulys gali tapti nebeatpažįstamas dėl mūsų įpročių. Taip pat jis dažnai painiojamas su alkio jausmu, mat jie ateina kone vienu metu. Tad išalkus pradžiai verta išgerti stiklinę vandens, o valgyti dera praėjus pusvalandžiui nuo to laiko. Ilgainiui šiuos du signalus – alkio ir troškulio – išmokstama atskirti.

Žinoma, kad per dieną reikėtų išgerti 2–2,5 litro vandens. Vandenį reikia gerti gryną. Arbata, sultys ir kiti gėrimai gertini jau papildomai, ta proga galime vadovautis posakiu: „Svarbu kokybė, ne kiekybė“. Kava – skanus gėrimas, bet štai liūdna žinia: kofeinas tiesiogiai veikia smegenų ląsteles, versdamas jas naudoti dalį svarbių energijos atsargų toms funkcijoms, kurioms ši energija nėra numatyta. Be to, kava pakeičia natūralų kūno ritmą. Verta susimąstyti, ar labai mums to reikia?

Beje, išgėrus vandens, patartina vartoti truputėlį druskos – tik ant liežuvio galiuko, mat druska reguliuoja vandens paskirstymą kūne ir kitas svarbias organizmo funkcijas.

Geriamasis vanduo

Mums, lietuviams, pasisekė – Lietuvos žemės vanduo dažniausiai ir iš krano būna skanus ir švarus. Vienintelis trūkumas galbūt tas, kad vanduo, keliaudamas kampuotais vamzdžiais, patiria šoką: pakinta jo struktūra, praranda gyvybinę savo galią. Juk paprastai laisvėje jis pats sau susiranda geriausią tekėjimo kelelį. Visa vandens kelionė

jame įrašyta – atmintį jis turi neprilygstamą! Visa ta in-formacija įsirašo ir į mūsų kūną. Nestruktūruotas vanduo iš lėto daro žalą organizmui. Dar jame būna ištirpusių pavojingų sveikatai kietųjų dalelių.

Yra būdas, kaip vandeniui grąžinti natūralią struktūrą, apvalyti jį nuo sunkiųjų tirpalų ir ištrinti negatyvią jo atmintį. Tai tirpsmo vanduo. Į dubenį pripilkite vandens ir įdėkite į šaldymo kamerą, o žiemą, kai labai šalta, galima išnešti į balkoną. Pirmasis užšąla sunkusis vanduo, tad po kiek laiko užšalusį sluoksnį nuimkite ir išmeskite, o likusį vandenį palikite stingti toliau. Kai visas vanduo užšąla, ištraukite ir palikite natūraliai atitirpti kambario temperatūroje. Nustebsite, kaip skiriasi atitirpinto vandenėlio skonis – jis kur kas skanesnis, gaivesnis ir minkštesnis. Sako, toks vanduo gydo. Aš tuo tikiu, įsitikinkite ir jūs.

Žinoma, jei yra galimybė gerti šaltinio vandenį – tai jau kitas gyvenimo skonis. Vanduo, pats radęs kelią iš žemelės gelmių, tiek daug gali mums papasakoti, perduoti. Šaltiniai žmogų visada magino. Seniau jie buvo laikomi Dievo akimi, Žemės gelmių slėpinių vartais arba raktu. Jie būdavo uoliai saugomi, žmonės jais rūpinosi. Žiūrėjo, kad šaltinis neužsiterštų, vietovę aplink juos išpuošdavo, prisodindavo gėlių, krūmų, medžių. Štai kokios pagarbos vertas vanduo. Tikėta, kad šaltinius turi prižiūrėti jaunos gražios mergelės. Bet aš manau, kad svarbiausia vidinė jaunystė ir grožis. Ne kas kitas kaip mūsų mintys, jausmai ir veiksmai formuoja vandens atsaką.

Apie stebuklingus gydančius, sveikatą grąžinančius šaltinius apstu istorijų. Žmonės keliauja prie šaltinių ir prašo vandens sveikatos. Ir būna, pagyja. O daktarai nieko negali paaiškinti.

Vanduo reaguoja į žmogaus mintis ir emocijas

GAMTA GYDO

Vanduo vertas didžiulės pagarbos, dėkingumo ir meilės

Ilius

trac

ijos

auto

rė Ja

ne R

ay

GAJA moterims 23

Jeigu turite šulinį – jis nelyginant jūsų šaltinis. Naują šulinį iškasti arba šaltiniu pasirūpinti – tai lyg naują žvaigždę danguje uždegti, taip byloja liaudies išmintis. Tad ir šulinį galite apgaubti savo rūpesčiu ir meile – jis jums su kaupu atsidėkos.

Vandens užkalbėjimas

Vanduo gali būti harmonizuojamas malda, mantromis ar tiesiog ramia malonia muzika, šviesa ar spalvomis, pašventinant – būdą svarbu pasirinkti širdimi ir jį realizuoti sąmoningai ir nuoširdžiai. Vandenį neįtikėtinai stipriai veikia jausmai ir žodžiai (siūlau pažiūrėti nuostabų dokumentinį filmą apie vandenį, jį galite rasti internete rusų ir anglų kalbomis (angl. Water: The Great Mystery, rus. Voda). Malonūs žodžiai ir šviesūs jausmai vandenį gyvina, jis išlieka šviežias ir švarus. Galima padėkoti, pasakyti, kad jis nuostabus ar kas tik gero plaukia iš širdies, paprašyti sveikatos. Toks vanduo teigiamai veikia sveikatą ir žmogaus nusiteikimą. Vandens, prie kurio buvo bartasi, pykta, pavydėta geriau net negerti – jis gali pakenkti savijautai ir net santykiams. Taip pat vandens harmoniją smarkiai drumsčia iškraipyti žodžiai, keiksmai.

Mes tirpsmo vandenį laikome ant stalo virtuvėje. Dažnai prieš ką sakydami, pagalvojame dukart, kad bloga energija neužterštume ir geriamojo vandens. Taip nuo savo ambicijų, impulsyvių įžeidimų ar tiesiog blogos nuotaikos skleidimo apsaugome ir kitą žmogų. Štai kaip vanduo gali padėti išlaikyti gerus santykius namuose. Žmogus – taip pat vanduo, žmogui ištarti pikti žodžiai veikia net keliais lygmenimis, bet toli gražu neaplenkia ir to, kuris žodžius taria.

Vanduo gali padėti apsisaugoti. Paprašykite vandenėlio, kad apsaugotų namus ir juo juos apšlakstykite. Prausdamiesi po dušu įsivaizduokite, kaip vanduo nuplauna per dieną sukauptą krūvį, nuovargį, nesėkmes – taip nuprausite ne tik kūną. Tekančiu vandeniu galima nuplauti nužiūrėjimus ir apžavus. Tuomet nepakenks ir druska – ji ištraukia blogą energiją, ja galima tiesiog ištrinti visą kūną. Vanduo, žinoma, veiksmingiausias šaltas. Tik viską, ką darote, svarbu daryti sąmoningai.

Šaltu vandeniu pravartu apsiprausti ir po karšto dušo – tai galingas imuniteto stiprinimas. Taip organizmą tari uždarome, ir jis tampa atsparus išoriniam poveikiui. Nepamirškime dar žvalumo ir lengvumo. Tokia procedūra – nuostabiausias burtas!

Kitos vandens dovanos

Vanduo į mūsų gyvenimą liejasi įvairiausiais būdais. Labai svarbus ir jo prisilietimas, ir jo kalba, ir grožis jo nuostabus ir neaprėpiamas. Iš tiesų, visa, kas gyva aplink mus – tai dėka vandens.

Vaikų bendravimas su vandeniu tarnauja pasauliui pažinti, padeda jame prisitaikyti. Tikriausiai vanduo vaikus traukia intuityviai. Pamenu, kaip pati vaikystėje po lietaus basa lakstydavau po balas, šilta švelni žemė lįsdavo tarp pirštų, judrus vandens paviršius kutendavo kulkšnis. Sako, tai teikia palengvėjimą – vanduo pasiima dalį rūpesčių ir negatyvios energijos. Taigi tai naudinga ne tik vaikams. Nesigręžiokime į vaikystę ilgesingai, leiskime sau tai, ko galbūt slapčia trokštame. O jei lauke nėra balų, per šalta ar kitos nepalankios sąlygos, labai norėdami galite namie pasidaryti vandens vonelę:

prisirinkę paprastų akmenėlių (o dar geriau – mielų, patrauklių, tik žiūrėkite, kad briaunos nebūtų labai aštrios), užpilkite juos 5–10 cm vandens ir leiskite vaikams joje pasivaikščioti arba patys pasilepinkite tokia terapija. Jei dar įdėsite gydančių akmenėlių – gintaro, karneolio ar kitą jums patrauklų, vanduo perims iš jų naudingą informaciją ir ją perduos jums.

Nepamirškime rasos. Sakoma, jei rytais bėgiosi po rasotą žolę, tai nesirgsi ištisus metus. Tai ypač veiksminga per Jonines. Man rasa siejasi su dvasiniu apsiplovimu – juk ryte viskas taip tyra ir tarsi... šventa!

Jei ne po balas ir ne po rasą, tai bent jūroje visi su malonumu braidome. Jūros bangos „nulaižo“ svetimą energetiką. O kur dar akistata su banguotosios didybe, su jos toluma ir gilybe, su Visatos išmintimi, naktų naktimis žėrinčia žvaigždžių atspindžiais. Man jūra – vienas di-džiausių stebuklų. Vien žiūrėti į ją – kažkas nepaprasto. Iš tiesų vien žiūrėjimas į jūrą pasąmoningai gali padėti spręsti problemas, rasti atsakymus į rūpimus klausimus, suvokti savo jausmus – juk ji pati – oi oi, kokia jausminga. Tokiai meditacijai tinka ir kiti vandens telkiniai – ežeras, upė ar tvenkinys – tik vanduo turi būti skaidrus. Tiesiog atsipalaiduokite ir leiskite jam jus užburti.

Neseniai teko pabuvoti prie didžiulio krioklio. Garsas įstabus. Jausmas toks, tarsi jis viską viską iš tavęs išplauna. Prausia tiesiog kiaurai. Mintims sunku ir prasibrauti pro platų, skardų, galingą jo skambėjimą. Taigi svarbu ir tai, kaip vanduo mus pasiekia per garsą. Lietus, jūros ošimas, upės sklandus čiurlenimas – pati nuostabiausia gyvenimo muzika! Raskime laiko jos pasiklausyti. Šie garsai taip pat gydo ir ramina: kūną, protą ir sielą. Maitina mus išmintimi.

Visada tebūnie atsakas į Meilę

Visur, kur pasisuksi – vanduo. Lietus, sniegas, rūkas. Baltos kalnų viršūnės, ežerai, vandenynai. Ką geriame, kuo prausiamės, ir galų gale, kas patys esame. Vanduo vertas didžios pagarbos, dėkingumo ir meilės.

Vandens paslaptis žmonija dar tik pradeda suvokti – žinių vandenynas apie vandenį neišsemiamas. Bet širdimi mes galime sužinoti viską, ko tik reikia. Puoselėkime santykius su vandeniu, abejingumas jam – didžiausia bausmė. Už visa, ką jis dovanoja kūnui ir dvasiai, bent padėkokime. O jei galime daugiau – padovanokime jam šiltų jausmų, pamaloninkime gražiais nuoširdžiais žodžiais ar malda, papuoškime gražiais darbais – taip, kaip jaučiame galintys. Tai bus dovana ir mums patiems.

Sigita Degimaitė, Kaunas

*Dehidratacija – vandens kiekio organizme sumažėjimas

Šaltiniai:Dr F. Batmanghelidj Jūsų kūnas šaukiasi vandensVladimiras Kivrinas Iššifruota vandens kristalų magija

GAMTA GYDO

Įdomu: Vandenys sudaro 71 proc. žemės paviršiaus. Panašiai tiek

procentų vandens kūne turi suaugęs žmogus – Žemės vaikas!

Vanduo neprilygstamas informacijos kaupikas, laidininkas. Jis gali būti pats svarbiausias Visatos informacijos šaltinis, saugantis Visatos istoriją nuo pradžių pradžios.

24 GAJA moterims

PER LYGĘ sustiprink darną savyje Tokia permaininga žiema šiemet ne tik gy-

vūnams, augalams, bet ir žmonėms neleido jos perprasti – tai lietus, tai saulė, tai speigas. Tačiau, kad ir kokia nenuspėjama buvo žiema, ateina pavasaris. Kalendorinio pavasario pra-džią skelbia visiems gerai žinoma, bet galbūt neįprasminta šventė – pavasario lygiadienis. Apie pavasario Lygę papasakoti sutiko Pane-vėžio kolegijos psichologijos ir etnokultū- ros dėstytojas, Panevėžio Romuvos seniūnas Laimutis Vasilevičius.

Kuo astronomiškai svarbus pavasario lygiadienis?

Senovėje buvo du svarbiausi periodai: šiltasis (vasara) ir šaltasis (žiema), Gimimo ir Maros. Juos žymėjo du astro- loginiai pavasario ir rudens lygiadieniai. Apie kovo 20-ąją diena susilygina su naktimi. Tai astrologinio pavasario pradžia. Gamta atgyja, o ir saulė rytuose teka tik per ly-giadienį. Buvo manoma, kad šilumą ant sparnų parneša paukščiai, todėl kovo mėnesį gausu paukščiams skirtų švenčių: Kovarnių, Keturiasdešimties paukščių, Pempės, Gandro. Pavasarį statomos sūpuoklės, supamasi, žmonės kaip paukščiai patiria skrydžio džiaugsmą.

Kaip pavasario lygiadienis buvo švenčiamas anksčiau?

Per Pavasario lygę raudonais siūlais arba tautine juostele surišamos kadagio, žilvyčio šakelių puokštės. Tokia verba buvo puošiami namai: ji simbolizuoja Pasaulio medį.

Seniau per Lygę garbinti Dvyniai, pasireiškiantys porų pradais: Paukštis–Žaltys, ugnis–vanduo, Laumė–Velnias. Lygę simbolizuoja Dvynių ženklas (žirgeliai), Latvijoje tai – Jumio (vaisingumo) ženklas. Tai dvigubas riešutas – keimeris.

Šią dieną taip pat žadinama Žemė, verčiantis kūliais į pakalnę. Prūsijoje, Žemaitijoje būdavo organizuojamos dviejų raitų būrių varžybos, kurios vadinosi Tridančiu joti.

Kokie išskirtiniai ritualai būdingi lygiadienio rytui?

Per Lygę laistomasi vandeniu, lankomi šaltiniai. Vanduo reiškė neišsenkantį gyvybės šaltinį. Vanduo yra nepaprastas, juo reikia praustis, o jei dar yra sniego – juo apsitrinti. Sveikinantis į delnus buvo įpilama vandens, labinamasi tariant tokius žodžius: „Atėjome pasveikinti geru žodeliu, palaistyti rankeles tyru vandenėliu“. Jauni žmonės saulei tekant maudydavosi upeliuose, atitekančiuose iš rytų. Taip vyksta apsivalymo vandeniu ritualas.

Labai svarbus šios dienos akcentas yra ugnis. Per pavasario lygiadienį užkuriama vasaros ugnis. Atgimsta lietuvių deivė Gabija. Aukuro ugnį (angliukus) šventės dalyviai parneša į namus. Namuose prie ugnies statomas indas su vandeniu. Lygiadienių ugnies apeiga gimė Vilniuje, LDK laikais. Per žiemą išsaugota ugnis per Pavasario Lygę buvo keliama ant Gedimino kalno viršūnės. Per Rudens Lygę ugnis buvo perkeliama į Žemutinės pilies požemį. Apeiga išplito po Lietuvą, virto tradicija. Dabar per Pavasario Lygę Šventaragio slėnyje užkuriama pavasario ugnis, medžiuose kabinami žibintai, degantys ištisą naktį. Giedamos giesmės

Perkūnui, Undeniui, Žemynai: „Perkūne, tu išvarei žiemą, parnešei pavasarį, padaugink mūsų triūsą, sutrypk visas rauges. Undeni, Patrimpai, pagirdyk visą žalumą, Žemynėle, augink duoną ir sotinki mus“. Iki pirmojo Perkūno ant žemės negalima kurti ugnies.

Ar gali būti, kad dabartinės Velykos – pakitusi lygia-dienio šventė?

Kartais Pavasario Lygė vadinama „senosiomis Velyko-mis“. Senovėje Velykos turėjo nekintamą datą, tad galima spėti, kad tai iš tiesų ir yra Pavasario lygiadienis. Tuomet buvo dažomi margučiai. Lygės margučiai dažomi raudonai. Margučiais keičiamasi, žaidžiama. Margučių ritinėjimas – sena apeiga, atkartojanti pasaulio atsiradimą iš Deivės–Paukštės kiaušinio. Kai šis sudužo, iš lukšto radosi dangus, iš baltymo – jūros, iš trynio – žemė. Jų lukštai deginami, baltymas metamas į vandenį, o trynys užkasamas į žemę.

Ar pritariate tam, kad ši šventė būtų tapatinama ir švenčiama kartu su Pasauline žemės diena? Kodėl?

Pritariu, nes Pavasario Lygę švenčia daugelis tautų visame pasaulyje. Neatsitiktinai tarptautinę Žemės dieną sutarta švęsti kovo 20 dieną. Švenčiame ją ir mes, Panevėžio romuviai. Šventė vyksta Sendvaryje.

Kuo ši šventė aktuali šiais laikais?

Pavasario Lygė ženklina pavasario pradžią. Nors ji nėra tapusi kertine švente kaip Velykos, Kupolės, Vėlinės ar Kalėdos, vaidilos moko: „Per Lygę atsigręžk į Ugnį, Vandenį, Medį, Paukštį. Sustiprink Darną savyje ir aplink mus.“

Ačiū už pokalbį.

Lina Blužaitė, Panevėžys

RĖDOS RATU

Laimutis Vasilevičius: Pavasario Lygę švenčia daugelis tautų visame pasaulyje

GAJA moterims 25

Vaidilutė Birutė ir jos kalnas Palangoje

Kartą sapnavau, kad stoviu ant aukšto kalno, apau- gusio didžiulėmis išsikerojusiomis pušimis. Pūtė di-džiulis vėjas, į tolį driekėsi spygliuočiais apaugusių kalvų virtinė. Erdvės pojūtis ir stiprybė įsirėžė taip giliai, kad pabudusi ilgai nešiojausi šį patyrimą, paskui primiršau. Praėjus kelioms savaitėms, važiavome prie jūros. Netikėtai užsukome į Palangą. Vyras kažkodėl labai norėjo nusivesti mane į Gintaro muziejaus parką. Vaikštinėdami jaukiais takais, įsišnekėjome apie mano sapną. Pamaniau, kad kažkur šiame parke turėtų būti ir Birutės kalnas. Ieškojome ir užtikome. Ne užlipau, o užbėgau į jį – tarsi kas traukte traukė. Buvo vėjuota die-na, pušyse šniokštė vėjas. Sapno patirtis ir dabartinė akimirka susiliejo. Stovėjome ir žvelgėme pro proskyną į apačioje šėlstančią jūrą tarsi pagerbdami senuosius laikus, protėvius ir mūsų tikybą. Labai norėjau ant šio kalno sugrįžti dar. Ne viena – su draugėmis, su moteri-mis. Svajonė išsipildė po pusmečio, kai žiemą su gajinėmis susirinkome kūrybiniam savaitgaliui Palangoje. Šia proga pakviečiau Gajos bendraautorę Eglę Kučinskienę drauge parašyti straipsnį, skirtą vaidilutei Birutei. Jame – Eglės surinkta informacija, istoriniai faktai ir legendos, o mano – įžvalgos, intuityvūs pastebėjimai. Malonaus skaitymo!

Ką sako Birutės legendaBene įspūdingiausiai padavimas apie Birutę perteiktas

1922 metais Klaipėdos Ryto spaustuvės išleistame Vadove po Palangą. Čia rašoma, kad: „Birutės laikais žemaičiai garbino dievaičius. Doros mergelės pasišvęsdavo tarnystę dievaičiams. Jos kurstydavo amžinąją ugnį, darydavo gailestingus darbus žmonėms ir vesdavo labai skaistų ir dorą gyvenimą. Tarpe vaidilučių buvo ir Birutė – vaidilutė-naujokė. Vieną kartą Birutė nešė savo broliams žvejams valgyti. Pavalgydinus brolius, nuėjo pas amžinąją ugnį. Buvo tai graži vasaros diena, kurioje buvo čia atvykęs vyriausias kunigas, kurs priėmė tą dieną merginas, pasiruošusias į eiles vaidilučių. Birutė taipogi stovėjo gerų mergelių eilėse ir turėjo būti tą dieną pašvęsta dievaičių tarnystei. Birutė laikė ant rankos baltą – vaidilutės – rūbą. D. Kunigaikštis Kęstutis, pagavęs baltąjį rūbą nuo Birutės rankos, įmetęs jį į ugnį, o Birutę su savim paėmęs.

Praėjo daug metų. Birutės sūnus Vytautas priėmė šv. krikštą ir buvo didžiu darbuotoju tėvynės ir krikščionijos. Birutė gi paliko ištikima tarnaitė dievaičių ir, mirusią ją palaidojo ant kalno, ant kurio degė amžinoji ugnis dievaičiams, kuriems Birutė buvo savo jaunystę žadėjusi, idant ten po mirties amžinai ilsėtųsi. O kalnas tapo Birutės vardu pramintas”.1

Skaitydama šią legendą, nejučia prisimenu Senovės Romą ir vestalių – ugnies mergelių – tradiciją. Kaip žinoma, Senovės Romoje, kaip ir iškiliojoje Senovės Graikijoje,

Europos lopšiu vadinamoje, žmonės buvo pagonys – gar-bino ir mylėjo Gamtą, Motiną Žemę (pirmapradę graikų deivę – Kūrėją lietuvišku Gajos vardu), minėjo Jos ciklus, o šventes ir tradicijas grindė natūraliu Jos ritmu. Apie vestales* sakoma, kad jos sergėjusios amžinąją ugnį, o paskui, atlikusios šią garbingą pareigą, ištekėdavę į šeimyninį gyvenimą. Nemanau, kad santuokinis gyvenimas būtų kuo nors nuodėmingas. Meilė ir šeima pagoniškoje kultūroje yra Gamtos kūrybos atkartojimas, taigi – šventas vyksmas. Būtent todėl ir buvo gaji vaidilučių – vestalių tradicija. Taip merginos buvo inicijuojamos į moterystę ir supažindinamos su tikrąja moters bei motinos pareiga: puoselėti kūrybinį pradą, perduoti protėvių ir Gimtinės meilę ateities kartoms, ja grįsti moters ir vyro santykius. Turėdami tai omenyje, Birutės padavimą pamatome kiek kitoje šviesoje. Ji ne atsitiktinai tapusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmona. Joks valdovas neleistų sau neapgalvotų sprendimų, o jei ir leistų, tam prieštarautų giminė, bendruomenė, tauta. Bet iš istorijos žinoma, kad Kęstutis ir Birutė susituokė ir susilaukė sūnaus Vytauto, tapusio Didžiosios Lietuvos „nuo jūros iki jūros“ kunigaikščiu. Viskas buvo teisėta, garbinga ir kilnu. Dar noriu pasidalyti pastebėjimu apie „vyriausią kunigą“: „Buvo tai graži vasaros diena, kurioje buvo čia atvykęs vyriausias kunigas, kurs priėmė tą dieną merginas, pasiruošusias į eiles vaidilučių.“ Vyriausias kunigas – labai svarbus asmuo. Kaip galėtų būti, kad pasakojime nepaminėtas jo

LIETUVOS ŠVENTVIETĖS

Vaidilutė Birutė pagimdė tautai didįjį kunigaikštį Vytautą

Nuo

tr. š

altin

is: e

n.w

ikip

edia

.org

26 GAJA moterims

vardas? O kažkodėl minimas nei iš šio, nei iš to atsiradęs kunigaikštis Kęstutis. Ar tai atsitiktinumas? Kaip galėtų būti susijęs kunigaikštis ir kunigas, kodėl kunigaikštis dalyvauja vaidilučių įšventinime, ir jo vardas minimas, o kunigo, kurio vaidmuo čia lyg ir svarbesnis, vardo nežinome?

Tikriausiai viskas daug paprasčiau. Vadovaujantis lo-gine seka, galime prieiti išvados, kad kunigo vardas paminė-tas, tik vadinamas jis dvejopai – kunigu ir kunigaikščiu. Šiandienos žmogui gali pasirodyti keista, nes pasaulietinė ir dvasinė valdžia atskirtos. Tačiau mūsų protėvių aukštos kultūros laikais dvasinė ir pasaulietinė valdžia nebuvo at-skirtos. Tas pačias pareigas – vyriausiojo šventiko ir tautos valdovo – ėjo vienas ir tas pats žmogus. Tai atspindi titulai: kuni-gas ir kunigaikštis, kurių šaknys vienodos. Taigi Kęstutis ne šiaip sau stovėjo pašalėje ir ne spontaniškai metė baltąjį vaidilutės rūbą į ugnį. Galima numanyti, kad čia perpasakojamas ritualas, kuriuo didysis kunigaitis ir vaidilutė Birutė įtvirtina se-niai sutartą, giminių ir tautos palaimintą santuoką. Ugnis – transformuojanti galia, perkeičianti dalykus. Be jos neapsieina nė vienas svarbesnis ritualas, nes ji išreiškia dvasinį pradą. Tuo ir svarbi Amžinosios Ugnies kurstymo tradicija tiek žinyčiose, tiek kiekvieno lietuvio ir lietuvės namuose. Mesdamas baltąjį Birutės rūbą į ugnį, Kęs-tutis žymi pasibaigusį Birutės mergystės ir vaidilutės pareigų ciklą ir parodo, kad ima ją į žmonas.

„Kunigaikštienės Birutės legenda Lietu- vos kultūroje tokia pat svarbi, kaip ir jos vyriausiojo sūnaus Vytauto“, – rašo Vykintas ir Dalia Vaitkevičiai knygoje Lietuva. 101 legendinė vieta. „Pirmą kartą romantinis pasakojimas apie kunigaikštį Kęstutį ir amžiną ugnį kūrenusią Birutę užrašytas apie 1520 m. Lietuvos metraščių plačiajame sąvade – Bychovco kronikoje. Čia minima, kaip Kęstutis Palangoje pagrobė gražią ir protingą vaidilutę, Trakuose su ja iškėlė vestuves ir sulaukė pirmagimio sūnaus Vytauto. Kaip manoma, tai galėjo įvykti apie 1350 metus.

Beveik neabejojama aukšta kunigaikštienės Birutės kilme ir jos ryšiu su Palanga, kur Baltijos jūros pakrantėje iš seno garsėja šventasis Birutės kalnas. Birutė buvo žemaičių bajoro dukra.“2

Čia ir vėl matome, kaip kronikoje nelogiškai pateikiama informacija. Žinoma, kronikos autorius ne lietuvis ir lietuvių kultūros vingrybių neišmanė, tad galime jam atleisti. Bet neatleistinas mūsų pačių nekritiškas mąstymas, kai viskas priimama už gryną pinigą. Pagrobti vaidilutę būtų gėdingas veiksmas, už kurį giminė, bendruomenė ir tauta tokį „žygdarbį“ atlikusį vyrą būtų deramai nubaudę. Maža to, doram, aukštos kultūros lietuviui ir dar valdovui nė į galvą nešautų toks grubus, nelogiškas sumanymas. Kuris valdovas norėtų rizikuoti savo padėtimi, genčių konfliktais ir protėvių prakeiksmu, kurį užsitrauktų tokiu šventvagišku veiksmu? Tai būtų neprotinga ir neišmintinga. Lietuviai valdovai – šiauriečiai, ramaus būdo, nuosekliai apgalvojantys ir kuriantys strategijas tautai klestėti. Tai patvirtina visa kunigaikščių plejada, pradedant nuo mums

žinomų (užrašytų) Mindaugo, Gedimino, tęsiant Kęstučiu, Vytautu ir kitais. Taigi Kęstutis pasielgė apgalvotai ir santuoka buvo numatyta. Kitas tai patvirtinantis faktas – aukšta Birutės kilmė. Kitokia ji ir negalėjo būti, nes dukteris vaidilutėmis leido kilmingos lietuvių šeimos. Jei Kęstutis būtų pagrobęs paprastą kaimo mergelę, gal ir nebūtų niekuo rizikavęs, nebent – tautos pasipiktinimu, tačiau mums žinoma, kad Birutė buvusi bajoro duktė, tad jos užnugaryje – visa jos giminė, visa genties žemė – Žemaitija. Birutės pagrobimas Kęstučiui būtų grėsęs sukilimu, kovomis ir titulo praradimu.

Protėviai ir astronomija

Birutės kalnas-kopa, yra šiaurinėje Gintaro muziejaus parko dalyje. Jau nuo XVII a. žinoma kaip aukščiausia Palangos pajūrio kopa ir žymima visuose stambesniuose žemėlapiuose. Archeologai, 1989 m. kasinėdami Birutės kalną, rado pagoniškos šventyklos (alkos) ir paleo-astronominės observatorijos, egzistavusios Birutės kalno viršūnėje XIV–XV a., liekanas. Pagoniškosios Lietuvos laikais ant šio kalno būta mūsų protėvių paleoastronominės observatorijos.3

Kiek protėviai nusimanė astrologijoje, (rašytinių) žinių beveik neturime. Tiesa, didžiulį indėlį į šią sritį įdėjo fizikas, etnoastronomas Jonas Vaiškūnas, parašęs knygą Skaitant dangaus ženklus. Joje jis aprašo ilgamečius tyrinėjimus ir prieitas išvadas. Remdamasis istoriniais šaltiniais, tautosaka ir etnografine medžiaga, jis atkūrė senąją lietuvių Zodiako ženklų sistemą. Apie baltų astronomiją yra ir kitų – senesnių šaltinių, tik jie viešai nepublikuojami. Pati savo akimis mačiau ir tyrinėjau senovinį mūsų – lietuvių-latvių (vadinamų lleatų) žvaigždėlapį, kuriame visas dangaus skliautas ir žvaigždynai pavadinti senoviniais lietuviškais vardais (beje, jame esama ir Birutės žvaigždyno). Žvaigždėlapį savo leidiniuose kadaise publikavo žynių li- nijos palikuonė P. Andželika Tamaš. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ši moteris daug metų rengė Senojo

LIETUVOS ŠVENTVIETĖS

Vaidilutės šiandien. Per šventes dar minime vaidilučių tradiciją

Nuo

tr. į

altin

is: u

kzin

ios.

lt

GAJA moterims 27

Žynio mokyklą, veikė Senojo Žynio draugija. Mokykloje buvo skaitomos paskaitos, leidžiami Senojo Žynio leidiniai apie lleatų pasaulėžiūrą, mūsų tikėjimo pagrindus, pasaulio sandarą protėvių akimis. P. Andželika Tamaš rašo: „Mes tuo ypatingi, skiriamės nuo kitų tautų, nes žiūrime į dalykus Energetiniu požiūriu. Mūsų tautos Vertybės, paliktos senčių, yra E-bangoje, t. y. VARDE. Tą dalyką turite įsiminti visam gyvenimui: ne šukėse, ne senuos skarmaluos, ne surūdijusiose atmetose yra mūsų praeities įrodymai, bet Gimtosios VARDUOS – SKIEMENUOS, tarmėse.“4

Žemaičių alka

Alkos, šventvietės – tai tos vietos, kur žmonės ben-draudavo su Dievais, susisiekdavo su protėviais ir stebėdami kosmoso bei gamtos dėsningumus reguliuodavo savo gyvenimus.

Birutės kalne pilis ir alkas yra buvę dar X–XIII a. Tačiau daug daugiau žinoma apie XIV–XV a. pradžios Birutės šventvietę, kurioje, kaip žmonių ir istorikų pasakojama, šventą ugnį kūrenusi vaidilutė Birutė. Apie tai rašo Vladas Žulkus straipsnyje Palangiškiai Pagonys.5 Kalno viršuje aikštelę juosė 2 metrų aukščio pylimas, ji buvo atvira į jūros pusę. Pietrytiniame krašte buvęs takas, kuris nuo kalno leidosi šlaitu žemyn. Visu jo perimetru vidinėje pusėje, arčiau viršaus, buvo iki 1 m gylio smėlin sukasti lapuočių ir spygliuočių medžių stulpai – jų rasta vienuolika. Vėlesni tyrimai parodė, kad medžio stulpai sudarė įrenginių kompleksą, skirtą Dangaus šviesuliams stebėti.

1998 metais ši ant Birutės kalno stovėjusi paleoastro-nominė observatorija buvo atstatyta šiauriau Šventosios gyvenvietės. Čia pastatyti tautodailininkų išdrožinėti me- diniai stulpai, skirti seniesiems baltų deivėms ir dievams: Perkūnui, Aušrinei, Žemynai, Austėjai, Ondeniui (Van-deniui), Patrimpui, Patului, Velniui (Velinui), Ladai. Saulei leidžiantis į jūrą, stulpų dėka galima apskaičiuoti kalendorines šventes: Rasas, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt.

Pagoniškosios tradicijos Palangoje buvo labai gajos ir joms išguiti buvo pasinaudota šimtmetine tradicija apylinkių žmonėms ir iš toliau atėjusiems rinktis prie Birutės kalno balandžio 23 dieną Antrimpo – Jorės šventės švęsti. Ant kalno pirmiausiai buvo pastatyta nedidelė medinė bažnytėlė, pavadinta šv. Jurgio vardu. Šiai sugriuvus, jos vietą užėmė medinė koplytėlė.

Birutės kalno, kaip garsios pagoniškosios šventyklos, šlovė nebuvo užmiršta dar ir XVII amžiuje. Tuo metu ant kalno jau stovėjo krikščioniškas kulto pastatas, bet tai

nesutrukdė čia slapta, dar pagonišku papročiu laidoti.5

Ar tuo ir baigėsi vaidilučių laikai? Tautos istoriją galima palyginti su knyga – įvairūs laikmečiai tarsi knygos puslapiai keičia vienas kitą, tačiau esmė lieka ta pati. Man didžiulį įspūdį šiuo gan skaudžiu pagonybės ir krikščionybės santykio klausimu paliko Vydūno drama Amžina ugnis. Dramos tema – paskutiniosios pagonybės dienos, senosios protėvių tikybos ir naujai atneštos svetimšalių religijos sandūra. Beje, dramos veiksmo vieta – Birutės kalnas. Baigdama noriu pacituoti Vydūno kunigaikščio Vytauto lūpomis tariamus žodžius:

„Tikybos branduolio neturim keisti!Jisai tikra tikt Lietuvos širdis.Jį šventą vis širdyj laikykime, Kol tik dievybė mums gyventi duos. Bet kito dėl nenusiminkime!Pavidalas šventyklų lai ir griūva!Mes Ugnį Amžiną per amžius garbinsim. Tokia lietuvių pasiliks tikyba. O jos šviesa palaimins mus visus!“6

Neringa J. Teišerskienė ir Eglė Kučinskienė

*Vestalės – romėnų Deivės Motinos Vestos, židinio globėjos, mergelės žynės (vaidilutės), saugojusios Šventąją Vestos ugnį Romoje. 391 m. imperatoriui Teodosijui I uždraudus pagoniškas apeigas ir kultą, Vestos šventykloje užgesinta ugnis. (paimta iš: www.wikipedija.lt)

Naudota literatūra:

1. Padavimas apie Birutę, prieiga per internetą: www.pgm.lt2. Vykintas Vaitkevičius, Daiva Vaitkevičienė 101 Legendinė vieta3. www.palangatic.lt 4. Tamaš Andželika, Senasis Žynys nr.5 (1995 m.)5. Žulkus Vladas, Palangiškiai Pagonys, prieiga per inter-

netą: www.pgm.lt6. Vydūnas, Amžina ugnis7. Jonas Vaiškūnas Skaitant dangaus ženklus: lietuviško

Zodiako pėdsakais. V., Dominicus Lituanus, 2012 m.

LIETUVOS ŠVENTVIETĖS

28 GAJA moterims

KŪRYBOS VERSMĖ

Myliu pievas, miškus ir laukus,

Myliu tolstantį taką rūke.

Esu paprastas kaimo žmogus,

Ir namuos, ir širdy, ir laike...

Myliu savo gimtinę ir žmones,

Su darbais jų, su vietos kalba,

Su visais aš bendrauju maloniai,

Mūs likimai, mūs laimė bendra.

Ryto muzika amžiais skambės,

Kuri praplėšia rytmečio tylą,

Myliu šydą tylios paslapties

Rytą bundant, kai saulė pakyla.

Kur supas gluosnio šakelės,

Kur virkauja pamario vėjai,

Kur miško siūbuoja pušelės,

Ten mano namai, ten mylėjau.

Kur žėrinti Ventės žydrynė,

Ten, kur paukščiai suskridę poruojas,

Ten mano namai, ten gimtinė,

Ten gulbėm sugrįžtančiom moju...

Kur raustantis dobilo žiedas,

Ramunių svyruojančios lankos,

Ten mano gimtinės parėdas,

Su bijūnais ir rūtom po langu.

Kur mėlyna marių platybė,

Spalvotom vaivorykštėm mainos,

Su pievų gėlėtom virtinėm,

Ten mano namai, mano laimė.

Gimiau ir užaugau pamario krašte. Nuo ankstyvos vaikystės mano draugė buvo knyga. Labai

mėgau bėgioti po laukus ir pievas, upė buvo man atgaiva.

Pirmąjį eilėraštį parašiau būdama antroje klasėje.

Paskui, mokydamasi, augindama vaikus, nerašiau. Ir tik vėl

sugrįžusi į savo pamarį, Kintus, pradėjau rašyti eiles. Beveik

visos jos apie pamario gamtą, vaikystę, jaunystę.

Mano eilės paprastutės, jose tebejaučiama senolių dvasia.

Čirpiu senolių atmintinėmis, ir jei atsiras žmogus surinksiantis šiuos žodžius, tuos išbarstytus sakinius graudžius, į krūvą, tai bus ne be

reikalo rašyta...

Laimute Mataitienė

KŪRYBOS VERSMĖ

Likimas kaip balti žiedai ateina,

Ir atneša visiems po savą kryžių,

Kaip kraujo lašą, meilės dainą...

Žydėjimui pavasario pavydžiu.

Į buvusius laikus, į švelnų tolį,

Kuriam buvau ir kuriame mylėjau...

Iš ten į dabartį atbėgau šuoliais...

Likimas – juk kitaip ir negalėjau.

Gegužio vėjai drasko baltą nuometą,

O grožis skirtas žemei, mūs pasauliui,

Bet tas likimas savo kortą numeta...

Kolei galiu – džiaugiuos šviesa ir saule.

Turiu aš savo debesėlį nuo gimimo...

Ir plaukia jis

laukais, miškais,

Ne vėjų genamas

Ir ne iš įpratimo,

O mano sielos valdomas,

Manosios atminties keliais.

Nuo tyrojo šaltinio

Iki pat dangaus,

Nuo medžio

Iki žydinčios gėlės,

Nuo pat šaknų

Užgimusio žmogaus,

Iki Šviesos,

Kur amžinybėn palydės...

Skrenda paukščiai būriu,

Juos palydžiu žvilgsniu.

Jie arti debesų,

O aš – žemės vaikas esu.

Ar pavydžiu sparnų?..

Pavydėt negaliu,

Pats pakilti nuo žemės turiu

Iš verpetų gilių...

Man svajonės sparnai,

Su jom kylu aukštai,

Žemėj pėdos įspaustos,

Ir yra žmogaus aukštis...

Vėjas mano plaukus draiko,

Kai prie marių miško taku aš einu,

Pušys išdidžiai iškėlusios galvas laiko,

Ligi pat mėlynų debesų.

Mano miškas pakvimpa eglių sakais,

Šešėliai ilgėja į vakarą, tįsta,

Einu aš prie marių spygliuotais takais,

Į saulę einu kaip jaunystėj.

Ir žiūriu su nuostaba į saulės laidą,

Aplinkui ramuma, tik nendrės šnara.

Klausaus ir išgirstu gyvenimo aš gaidą –

Ir pagalvoju: „ Viešpatie, kaip mano žemėj gera“.

Nėra kalnų čionai,

Nėra nei palmių,

Nėra krioklių galingų,

– kaip matai...

Čia upės tykios

Per slenksčius tik kalba,

Čia marios supasi ramiai.

Čia širdžiai mielas kraštas.

Tas marių įlinkis prie Ventės...

Čia paukščių giesmininkų paštas,

Čia taip gražu,

Čia noriu aš gyventi.

Čia žalios pušys ir berželiai,

Sustoję pakelėj kaip šventėj,

Čia Minija, apaugus ievom,

Miškai ir girios, mūsų gentys.

GAJA moterims 29

30 GAJA moterims

Moters potencialas2014 metų pavasarį Lietuvos moterys gali pasitikti nauju energijos proveržiu. Asociacija GAJA

moterims kartu su projekto iniciatore Asta Baškauskaite ir LTcampus* įgyvendino dvejus metus trukusį projektą. Interneto skaitykloje Issuu.com skelbiama nuostabi, įkvepianti Betės Lenoros (Betty Lenora) knyga Šventa moteris anapus grotų**. Amerikiečių autorės knyga apie moteriškumą skirta kiekvienai moteriai, norinčiai geriau save pažinti, rasti savo gyvenimo tikslą ir jėgų tam pasiekti. Tai nėra dar viena knyga apie lyderystę ar saviugdą. Knygoje pateikiama informa-cija suskirstyta į dvidešimt keturias RAMYBĖS pamokas, kurių ištakos – pykčio valdymo kurso programa moterų kalėjime Čaučiloje, Kalifornijoje. Jeigu tai pavyko moterims, gyvenusioms tokiomis sunkiomis aplinkybėmis, vadinasi gali pavykti ir Jums.

Knyga skirta moterims ir apima daugybę temų. Čia galite rasti atsakymų, kaip įveikti kasdienį nerimą, susitvarkyti su savo emocijomis, išlaisvinti savo potencialą. Dar įdomiau tai, kaip autorė perteikia mintį, kokią reikšmę vidinė ramybė turi pasaulio mastu. Betė Lenora teigia, kad moteris turi prisiminti, kas esanti, nes tik tuomet prasidės teigiami pokyčiai žmonijos ir visos planetos gyvenime. Pavasario Gajoje – išskirtinis interviu su knygos autore.

Bete, nuo ko viskas prasidėjo? Koks yra šios knygos kelias į pasaulį?

Kai moterų kalėjime vedžiau pykčio valdymo mokymus, vadovė patarė pasitelkti vaizduotę. Nusprendžiau mokyti moteris išlikti ramias ir išlaikyti savąjį centrą nepaisant jas supančio chaoso.

Joms taip puikiai sekėsi, kad kamerose ėmė mokyti viena kitą. Mokymai truko šešias savaites, tačiau dalyvės jau ketvirtąją savaitę pastebėjo, kokia gera atmosfera tvyro klasėje.

Mokinės paprašė, kad visą medžiagą sudėčiau į knygą. Norėdama jas pagerbti, pavadinau ją Šventa moteris anapus grotų.

Mokyti kalėjime – drąsus žingsnis. Kaip Jus priėmė kalėjimo moterys?

Kas šešias savaites gaudavau po naują klasę, sudarytą iš dvidešimt septynerių moterų. Dauguma jų ateidavo savo noru. Kai kurias atsiųsdavo jų mokytojai, vildamiesi padėti labai piktai moteriai. Aš joms sakiau, kad peržengusios klasės slenkstį jos galinčios pamiršti esą kalėjime: „Šioje klasėje mes esame tiesiog moterys. Aš neišmokysiu jūsų nieko naujo. Atėjau čia tam, kad priminčiau tai, ką kiekviena ir taip žinote – jūs esate šventos.“

Aš joms kalbėjau: „Kiekviena jūs turite dovaną, kuria galite apdovanoti pasaulį. Šios dovanos negali įteikti niekas kitas – ji išskirtinai jūsų. Mes mokysimės, kaip atrasti šias nuostabias brangenybes ir dalytis jomis tarpusavyje. Aš dovanoju tai, ko negali padovanoti niekas kitas – tai mano dovana. Noriu, kad aptiktumėte savo dovaną ir paskelbtumėte ją šioje klasėje, šiame pasaulyje.“

Dauguma moterų linksėjo galva pritardamos baigiantis

pirmajai paskaitai, pirmąją RAMYBĖS pamokos dieną. Kai kurių akyse mačiau ašaras, o kitos prieš išeidamos priėjo prie manęs ir sakė: „Žinau, kad atsidūriau ten, kur turiu būti.“

Ką reiškia knygos pavadinimas: Šventa moteris anapus grotų? Ar gali būti, kad kalbama apie moteriškumo sampratą ir patriarchalinio mąstymo užgniaužtą moters prigimtį apskritai?

Šią knygą parašiau išreikšdama pagarbą moterims, kurios mokėsi mano kurse, tačiau ji rado pripažinimą ir tarp vyrų. Vienas vyras man pasakė: „Perskaitęs jūsų knygą, amžiams pakeičiau požiūrį į moterį. Ačiū jums už tai.“

Knyga skirta moteriškajai energijai, dėl kurios engimo kenčia ir vyrai, ir moterys. Patriarchaliniai veikimo modeliai, apimantys konkurenciją kaip varomąją jėgą nuėjo neapsakomai toli. Moteriškasis veikimo modelis paremtas bendradarbiavimu, puoselėjimu, atjauta, švelnumu – jame glūdi didžiulė kūrybinė galia. Moterų niekas nemoko pasinerti į savąją galingą kūrybinę prigimtį.

Mes nesame raganos, mes esame moterys, kupinos kūrybinių energijų, atėjusios į fizinį pasaulį tam, kad padėtume planetai grįžti prie pirmapradžių ištakų. Šis virsmas prasideda kiekvienos moters širdyje, kai viena moteris, radusi kelią į vidinę savo ramybės erdvę, padrąsina tai padaryti kitą moterį, ir taip toliau. Žmoniją ir pačią žemę išgydys būtent šis švelnus priminimas.

Mūsų vis daugėja, mes nebesame baltos varnos. Moterys visame Žemės rutulyje buriasi, kad prisimintų, kas jos yra iš tikro, ir puoselėja ramybės bei kūrybos viziją. Yra vyrų, palaikančių šį reiškinį ir norinčių prisidėti, padėti ir išgyti. Visi nori dalyvauti šiame įstabiame žmonijos

SAVĘS PAŽINIMAS

Nuo

tr. š

altin

is: m

rwal

lpap

er.c

om

GAJA moterims 31

sąmonės virsme. Kai kurie tai jau žino, kai kurie suvoks ateityje.

Turite daugiau kaip 20 metų patirties natūralaus gydymo, sodininkystės, žolininkystės srityse. Kur to mokėtės ir kokią vietą tai užima Jūsų gyvenime?

Mano dešimties arų sodyba buvo ta erdvė, kurioje pabandžiau sukurti tai, apie ką svajoju: tvarų ir darnų gyvenimą Žemėje. Prisilietusi prie žemės savo rankomis ir kojomis, pradėjau mokytis iš Pačios Motinos Žemės. Kuo daugiau gėlių, žolelių ir daržovių sodinau, tuo daugiau gyvybės radosi: drugelių, laumžirgių, boružių, maldininkų, kamanių, bičių, rupūžių, gyvačių, šuniukų, kačiukų, viščiukų ir anūkų! Mano kuklusis sodas labai greitai prisipildė pagalbininkų.

Kai žmonės klausdavo, ką auginu savo ekologiniame sode, atsakydavau: „Ekologiškus anūkus!” Išmokau pasitelkti gydomąją augalų jėgą – gydžiausi pati, gydžiau anūkus, ir visi drauge supratome, kaip nuostabu yra gyventi augalų pasaulyje. Kartą mano naujagimę anūkę kamavo pilvo skausmai. Dukra paklausė: „Ką daryti?“ „Pamėginkime paguldyti ją tarp mėtų“, – pasiūliau aš. Kai tik tai padarėme, augalai pradėjo veikti. Stovėjome ir negalėjome atsistebėti žiūrėdamos, kaip keičiasi kūdikio būsena. Mus mokė patys augalai.

Studijuodama Cal Earth institute pradėjau skaityti knygas iš Skambančių kedrų serijos (V. Megre knygos – vert. past.). Tai nuostabios knygos, kur įtaigiu stiliumi išdėstytos visos smulkmenos, kaip sukurti bendruomenę iš bendruomenių, kuri grąžins Žemei jos pirmapradį būvį.

Mane palaiko žinojimas, kad visame pasaulyje žmonės buriasi ir mokosi Didžiosios Motinos Žemės gydymo meno. Gera žinoti, kad nesu viena, mūsų skaičius auga. Vienas tokių pavyzdžių – One Community bendruomenė, kurioje įvairių sričių specialistų komanda kuria tvarios, darnios bendruomenės modelį***. Knyga Šventa moteris anapus grotų yra kvietimas ir vyrams, ir moterims susivienyti ir drauge įgyvendinti šią viziją.

Knygoje nuolat kartojate, kaip moteriai svarbu žinoti, ko trokšta jos siela, kas yra ta unikali dovana, kurią ji ir tik ji gali dovanoti pasauliui. Kokia Jūsų karščiausia svajonė?

Dabartinė pasaulio situacija tiesiogiai atspindi tą sumaištį, kurią savyje išgyvena šiuolaikinis žmogus. Kai suvoksime, kiek užsiteršę esame ir grįšime prie tikrosios kūrybinės savasties, fizinis pasaulis taip pat pradės gyti. Sielai labiausiai reikia meilės. Visi mūsų veiksmai yra pastangos geriau išreikšti ir priimti meilę.

Ši sumaištis tęsis tol, kol sprendimo ieškosime išorėje tikėdamiesi, kad šį poreikį patenkins kas nors kitas. Kai pradėsime ieškoti amžinosios dabarties akimirkos savyje, lengvai pateksime į gražiausią, galingiausią ir kūrybiškiausią amžiną savo savastį ir prisiminsime, kas esame ir kodėl čia esame tokiu svarbiu pereinamuoju laiku.

Mano karščiausia svajonė yra išvysti vandenį tyrą ir skaidrų. Noriu, kad vėl galėtume gerti vandenį iš upių. Laisvai giliai kvėpuoti grynu oru ir valgyti šviežią sveiką maistą, prisiminti savo dieviškąją prigimtį. Esame šventi kūrėjai, gebantys sukurti tokį gyvenimą, kokio norime.

Mes turime pradėti dabar pat, nuo ten, kur esame ir tarti: „Aš esu šventas. Aš turiu dovaną, kuria apdovanoti

pasaulį tegaliu aš vienas, jei tik švelniai prisiminsiu, kas esu iš tikro.“ Nuo to prasideda pabudimas. Tuomet prisijungiame prie milijonų kitų žmonių Žemėje, žinančių, kad pokyčiai yra reikalingi. Dabar mes puoselėjame viziją, kad virsmas galėtų įvykti, bet kūryba visada prasideda nuo vizijos.

Knygoje minite, kad Lietuvoje gyvena Jūsų dukros šeima. Kokios Jūsų sąsajos su Lietuva?

Mano dukra su vyru ir keturiais vaikais išskraustė gyventi į Lietuvą, nes buvo pakviesti dėstyti LCC tarptautiniame universitete Klaipėdoje. Pirmuosius keletą mėnesių naujojoje šalyje mokiau anūkus namuose. Mano dukters šeima Lietuvoje gyveno šešerius metus. Prieš jiems išvykstant, grįžau čia dar kartą, kad padėčiau anūkėms prisitaikyti prie permainų, laukiančių grįžus į mokyklą Amerikoje.

Kol gyvenau Klaipėdoje, radau daug draugų. Geriausia mano draugė Edita buvo ir mano mokymų vertėja dar prieš verčiant knygą. Su Edita buvome puiki komanda, mus kvietė daugybė moterų visoje Lietuvoje. Jei būtų norinčių, mielai grįžčiau į Lietuvą ir pasidalyčiau savo knygoje išdėstyta žinia su šios nuostabios šalies žmonėmis.

Šiame numeryje kalbame apie santykius. Ką jūs apie tai norėtumėte pasakyti žurnalo skaitytojams?

Moteris yra indas, per kurį dvasinės dovanos patenka į šį fizinį pasaulį. Vyro pareiga yra sukurti saugią aplinką, kad moteris galėtų atlikti savo darbą. Vyras negali prisiminti, kas esantis, kol moteris neprisimins, kas esanti – šventas indas, per kurį dvasios dovanos pasiekia šį pasaulį. Kai vyras tai supras, jis žinos, ką daryti. Taip ir vyras, ir moteris augs ir žadins savo dvasia, veikdami išvien, kiekvienas savitu būdu.

Ačiū už pokalbį!

Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė

*www.ltcampus.lt

**Skaitykite knygą internete! Knygos adresas: http://issuu.com/ltcampus/docs/betty_lenora_-_sventa_moteris

*** Daugiau apie projektą: www.onecommunityranch.org

SAVĘS PAŽINIMAS

32 GAJA moterims

Kraitis„Tik dalydamasis žmogus tampa laimingas”. Šią frazę tikriausiai esate ne kartą girdėję. Man ši mintis

visada ištirpdavo tarp kitų, rodės, svarbesnių tiesų. Juk dalijamės kasdien. Rodos, dalytis mintimis, darbais ar energija nėra nieko naujo, juk tai vyksta kiekvieną dieną. Tačiau kartą šią frazę suvokiau kitaip. Ji visai netikėtai padėjo man suprasti, kodėl visos šeimos taip trokšta susilaukti vaikų. O gi tam, kad dalytųsi! Meile, kantrybe, užuojauta, savo jėgomis, laiku. Juk dalytis savo laiku su kitais – atsidavimas. Tikras ir labai gražus. Kol pati vaikų neturiu, savo laiku dalijuosi su tais, kuriems to labiausiai reikia. Esu savanorė.

Pirmieji metai: atsakymų beieškant

Viskas prasidėjo dar paauglystėje, kuomet pradėjo kilti daug klausimų ir ėmiau ieškoti atsakymų. Pradėjusi savanoriauti vaikų dienos centre, kai kuriuos atsakymus radau. Ėmiau matyti plačiau ir džiaugtis smulkmenomis: čia ir dabar šie vaikai buvo laimingi, jie negalvojo apie tai, kad namuose jų laukė šaltis, girta mama ar alkis. Bendravimas su vaikais mane sustiprino – buvau ta, kuri prireikus nuvalydavo ašaras, tvirtai paimdavo už rankos, patardavo, įkvėpdavo stiprybės. Matyti dėkingas vaiko akis yra labai daug. Niekada nepamiršiu dienos, kai viena mergaitė, paėmusi mane už rankos, nuvedė pasižiūrėti „stebuklo“. Tai buvo lelijos. Rožinės vandens lelijos, žydinčios apleistame tvenkinyje gale kiemo. Sėdėjome ir tylėjome. Tą dieną mergaitė man parodė, kad šiame pilkame pasaulyje yra grožio ir vilties. Ir aš už tai buvau jai dėkinga.

Dalytis laime su tais, kuriems sunku

Praėjo keletas metų. Sustiprėjau, užaugau ir pajutau, kad vėl atėjo metas dalytis. Dabar jau kitaip, nes jaučiausi laiminga. Tos laimės manyje buvo tiek daug, jog, rodės, liete liejosi iš krūtinės. Kodėl gi ja nepasidalijus ? Tuo metu mano gyvenime atsidaro mėnraštis Gaja, straipsnių rašymas, organizaciniai darbai. Juk tai taip pat savanoriška veikla, ar ne? Tačiau jaučiau, kad ieškau kažko daugiau, tarsi išbandymo sau, užduoties. Ir ją radau.

Tris mėnesius dalyvavau mokymuose – ruošiausi darbui su ligoniais. Savanorystė, pokalbiai, psichologinė pagalba onkologiniams ligoniams – toks šį kartą buvo iššūkis. Ganėtinai „nelengva“ sritis, tiesa? Būtent to ir ieškojau. Tokių ligonių yra tikrai daug, o jiems teikiama pagalba minimali. Įsivaizduokite, kad gulite ligoninėje žinodami, jog šiame pasaulyje gyventi jums liko visai nedaug. Slaugytojos aplinkui sukasi, paduoda maisto, apiprausia, pakeičia patalynę. Ir viskas. O kaip jaučiatės viduje? Jums norisi rėkti, šaukti, pasakoti, tačiau niekas nesiklauso. Savanoriai, tarp jų ir aš, buvo tie klausytojai, klausydavę pasakojimų, išgyvenimų, istorijų. Pamenu, pirmąkart apsilankius Onkologijos ligoninės Paliatyvios onkologijos skyriuje, patyriau šoką – visą vakarą verkiau ir klausiau savęs, kodėl į tai įsivėliau. Tačiau pasitikėjau Dievu ir Jo planu man. Taigi lankiau ligonius ir nuoširdžiai jų klausydavau. Nustebau, kad mirštantys žmonės pasakoja tik gražius atsiminimus, didžiuojasi šeima ir ant nieko nepyksta.

Bendraudama su ligoniais, išmokau klausytis. Dar – šypsotis be priežasties (juk aš gyvenu!!!) ir supratimo. Įsitikinau, kad visi žmonės tiek palatoje, tiek už jos ribų trokšta tų pačių paprastų dalykų – džiaugtis, mylėti, svajoti, siekti.

Stiprios moterysVieną dieną tiesiog nustojau lankyti ligonius. Gal

pavargau, pritrūkau ryžto, o gal todėl, kad supratau nesanti tokia stipri. Tačiau ligoniai manęs taip lengvai nepaleido. Vos gavusi pasiūlymą vesti anglų kalbos pamokėles onkologijos ligonėms, iškart sutikau. Tai buvo mano sritis (dirbu anglų kalbos mokytoja vienoje Kauno gimnazijų) ir, rodės, turėjau kuo pasidalyti. Moterys, ateidavusios į užsiėmimus, buvo tikros didvyrės. Jos nuolat juokaudavo, čiauškėdavo ir net neužsimindavo apie savo bėdas. Rodės, mes visos buvome tiesiog geros draugės, nutarusios prie arbatos puodelio išmokti kažko naujo. Gerte gėriau jų stiprybę ir gerą nuotaiką. Ja užsikrėsdavau mažiausiai savaitei. O moterys buvo rimtai nusiteikusios mokytis, siekti ir nepasiduoti. Esu dėkinga joms už šią išmoktą pamoką.

Sergantys vaikai vis tiek yra vaikai

Netrukus Dievas atsiuntė dar vieną pasiūlymą – išbandymą, sumaišydamas visas tvarkingai sudėliotas kortas ant mano stalo. Jis grąžino mane atgal, pas vaikus. Vesti anglų kalbos užsiėmimus onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams Kauno klinikose. Prašymas skambėjo gąsdinančiai. Baisu išvysti plikas vaikų galvas, pavargusias akis, lašelines rankose... Pabijojau. Pabijojau atsisakyti ir vėliau nuolat savęs klausti, kodėl. Todėl ramiai nusiteikiau ir pasiryžau pabandyti. Ten, klinikose, radau visko: baimės, pykčio, bejėgiškumo, skausmo. Radau ir šypsenų, nuoširdumo, žingeidumo. Sergantys vaikai yra tokie kaip ir kiti – gyvenantys čia ir dabar, smalsūs, atviri, besijuokiantys. Tikri mažieji mūsų mokytojai.

Jei galėčiau, visas šias savanoriškos veiklos patirtis sudėčiau į pintinę ir papuoščiau raudonu kaspinu su užrašu „Dovanos“. Tai yra mano kraitis. Tai patirtys, atsakiusios į bene visus mano klausimus. O ir tų klausimų kyla vis mažiau – kam save varginti nesvarbiais dalykais? Visi žmonės, maži ir dideli, sutikti per šias patirtis, atliko savo misiją – padėjo man tapti savimi. Savanore, gyvenančia plačiai atmerktomis akimis.

Sondra S., Kaunas

ŽVILGSNIS

Savanoriavimas padėjo atrasti gyvenimo prasmę

GAJA moterims 33

PAVASARIS BUDINA SESERISStasės Balčytienės nuotrauka

„Pavasaris bunda”

Kviečiame prisijungti prie mūsų! Mums jau rašo:

© GAJA Moterims. Tel.: +370 650 77972. E-paštas: gajamoterims@gmail.com