Upload
others
View
6
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
fwjefodjbmpcjt!lbufhpsjb!
twbovs!fobTj
qeTevan margiani-subari
fwjefodjbmpcjt!lbufhpsjb!twbovs!fobTj
qeTevan m
argiani-s
ubariqeTevan margiani-subari aris filologiis doqto-
ri, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetis asocirebuli profesori, arnold Ci-
qobavas saxelobis enaTmecnierebis institutis zogadi
da iberiul-kavkasiuri enaTmecnierebis ganyofilebis
mecnieri TanamSromeli. gamoqveynebuli aqvs 70-mde
samecniero naSromi, romelTa ricxvSi winamdebare
monografia rigiT mesame wignia.
hyavs meuRle, ori Svili da erTi SviliSvili.
fwjefodjbmpcjt!lbufhpsjb!
twbovs!fobTj
qeTevan margiani-subari
fwjefodjbmpcjt!lbufhpsjb!twbovs!fobTj
qeTevan m
argiani-s
ubariqeTevan margiani-subari aris filologiis doqto-
ri, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetis asocirebuli profesori, arnold Ci-
qobavas saxelobis enaTmecnierebis institutis zogadi
da iberiul-kavkasiuri enaTmecnierebis ganyofilebis
mecnieri TanamSromeli. gamoqveynebuli aqvs 70-mde
samecniero naSromi, romelTa ricxvSi winamdebare
monografia rigiT mesame wignia.
hyavs meuRle, ori Svili da erTi SviliSvili.
ivane javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universiteti
arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti
Ivane Javakhishvili Tbilisi State University
Arn. Chikobava Institute of Linguistics
Тбилисский государственный университ им. Иване Джавахишвили
Институт языкознания им. Арн. Чикобава
qeTevan margiani-subari Ketevan Margiani-Subari
Кетеван Маргиани-Субари
evidencialobis kategoria svanur enaSi
Category of Evidentiality in Svan
Категория эвиденциальности в сванском языке
Tbilisi Tbilisi
Тбилиси
2012
1
qeTevan margiani-subari
Ketevan Margiani-Subari Кетеван Маргиани-Субари
evidencialobis kategoria svanur enaSi
Category of Evidentiality in Svan
Категория эвиденциальности в сванском языке
Tbilisi Tbilisi
Тбилиси 2012
2
UDK (uak) m-
winamdebare wignSi mocemulia evidencialo-
bis kategoriis analizi svanur enaSi. naSromi
Sesrulebulia aRweriTi da komparativistuli
meTodebiT, aseve gamoyenebulia tradiciuli se-
masiologiuri (`formidan mniSvnelobisken~) da
onomasiologiuri (`mniSvnelobidan formisken~)
midgoma funqciur-semantikuri, konteqstur-si-
tuaciuri da tipologiuri analizis xerxebiT.
problema ganxilulia rogorc morfosintaqsis,
ise teqstis lingvistikis kuTxiT.
monografia gamoadgebaT zogadi enaTmecnie-
rebis specialistebs, tipologiis sakiTxebze
momuSave lingvistebs, qarTvelologebsa da kav-
kasiologebs, umaRlesi saswavleblebis humani-
taruli fakultetebis studentebs, magistran-
tebsa Tu doqtorantebs, aseve svanuri enis Se-
swavliT sagangebod dainteresebul pirebs.
ISBN
gamomcemloba
evidencialobis kategoria svanur enaSi
3
redaqtorebi:
avTandil arabuli _ filologiis mecnierebaTa doqtori,
profesori, saqarTvelos mecnierebaTa akademiis wevr-kores-
pondenti
iza CantlaZe _ filologiis mecnierebaTa doqtori, ilias
saxelmwifo universitetis sapatio profesori
manana tofaZe _ filologiis mecnierebaTa doqtori, bernis
(Sveicaria) universitetis post-doqtoranti mkvlevari
recenzenti
ivane leJava _ filologiis doqtori, ivane javaxiSvilis
saxelobis universitetis eqsperimentuli fonetikis
samecniero-kvleviTi laboratoriis xelmZRvaneli
inglisuri teqstis mTargmneli da redaqtori
ana mesxi _ filologiis doqtori, goris saswavlo universi-
tetis sruli profesori
rusuli teqstis mTargmnelebi da redaqtorebi:
maia abalaki _ filologiis doqtori, Tsu-s arnold Ciqoba-
vas saxelobis enaTmecnierebis institutis mecnieri Tanam-
Sromeli
eTer sabanaZe _ Tsu-s arnold Ciqobavas saxelobis enaTmec-
nierebis institutis mecnieri TanamSromeli
teqnikuri redaqtori levan vaSakiZe
4
Editors:
Avtandil Arabuli _ Doctor of Philology, Professor, Corresponding Member at the Georgian Academy of Sciences
Iza Chantladze _ Doctor of Philology, Honorary Professor at Ilia University
Manana Topadze _ Doctor of Philology, Postdoctoral Research Fellow at the University of Bern (Switzerland)
Reviewed by Ivane Lezhava _ Doctor of Philology, Head of Research Laboratory of Experimental Phonetics at Ivane Javakhishvili State University
Translated into English and edited by
Anna Meskhi _ Doctor of Philology, Professor, Gori Teaching University
Translated into Russian and edited by:
Maia Abalaki _ Doctor of Philology, Researcher, TSU Arnold Chikobava Institute of Linguistics
Eter Sabanadze _ Researcher, TSU Arnold Chikobava Institute of Linguistics
Technical editor Levan Vashakidze
5
Редакторы:
Автандил Арабули – доктор филологических наук, профессор, член-корреспондент Академии наук Грузии
Иза Чантладзе – доктор филологических наук, почетный профессор государственного университета им. Ильи Чавчавадзе
Манана Топадзе – доктор филологических наук, пост-докторант исследователь Бернского (Швейцария) университета
Рецензент
Иванэ Лежава – доктор филологии, руководитель научно-исследователь-ской лаборатории экспериментальной фонетики государственного уни-верситета им. Ив. Джавахишвили
Переводчики и редакторы:
Анна Месхи (английский язык) – доктор филологии, полный профессор Горийского учебного университета
Майя Абалаки (русский язык) – доктор филологии, научный сотрудник Института языкознания им. Арн.Чикобава при ТГУ
Этери Сабанадзе (русский язык) – научный сотрудник Института языкознания им. Арн.Чикобава при ТГУ
Технический редактор Леван Вашакидзе
6
7
s a r C e v ი
Aavtorisagan .......................................................................................................... 11
Tavi I
evidencilobis raoba; mokle cnobebi sakiTxis
Seswavlis istoriidan
$1. $1. evidencialobis cneba ........................................................................... 15
2 $2. evidencialobisa da epistemikis urTierTmimarTe-
ba; modaloba da kategoriaE..................................................................
18
3. $3. informaciis wyaroebi .......................................................................... 21
4 $4. evidencialobis markirebis saSualebebi .......................... 24
5 $5. iribi evidencialobis mimarTeba perfeqtTan ............... 27
$6 $6. evidencialobis Seswavlis sakiTxi qarTvelur
enebSi .............................................................................................................................
31
$7 $7. mosazrebebi evidencialobis kategoriis genezisis
Sesaxeb qarTvelur enebSi .......................................................................
33
Tavi II
verbaluri evidencialoba svanurSi
m o r f o l o g i a
$8. I seriis TurmeobiTebi ........................................................................ 39
$9. I SedegobiTis saxeebi (preverbiani, upreverbo
oden a‘sufiqsiani, upreverbo -en-a‘sufiqsiani) da
maTi distribucia evidencialobis mixedviT .......................
50
$10. I SedegobiTis -en-a‘sufiqsiani upreverbo
formebi da maTi specifika .....................................................................
67
s i n t a q s i
$11. nawilakovani `sxvaTa sityva~ ..................................................... 79
8
Tavi III
inferenciuli evidencialoba svanurSi
m o r f o l o g i a
$12. inferenciuli evidencialobisa da epistemikis
urTierTmimarTeba ............................................................................................
1 0 8
$13. sakuTriv inferenciuli mwkrivebi ........................................ 1 1 0
$14. inferenciuli awmyo (resp. myofadusruli) ................... 1 1 1
$15. sruli myofadi ......................................................................................... 1 1 8
$16. pirobiTi .............................................................................................. 1 2 6
$17. II SedegobiTi .............................................................................................. 1 3 3
$18. evidencialobis morfologiuri niSnisaTvis
svanurSi ..............................................................................................................
1 4 0
$19. ucnobi inferenciuli (epistemikuri) mwkrivebi _
pirobiT SedegobiTi I da pirobiT-SedegobiTi II ...........
1 4 8
§20. kilosa da evidencialobis urTierTmimarTebisa-
Tvis svanurSi .......................................................................................................
1 6 4
s i n t a q s i
$21. evidencialoba da hipotaqsi ....................................................... 1 6 8
Tavi IV
s e m a n t i k a
$22. subkategoriebi da evidencialTa detalizacia .... 1 7 9
$23. evidencialebisa Tu semebis formaluri
damTxvevisaTvis ..................................................................................................
1 9 0
$24. Txrobis iribevidencialuri formebidan
pirdapirevidencialurSi (renaratividan indikativSi)
gadasvlis tendencia .....................................................................................
1 9 4
9
Tavi V
l e q s i k a
$25. evidencialuri leqsikuri saSualebebi ......................... 1 9 7
ZiriTadi daskvnebi .......................................................................................... 2 2 1
danarTi 1 (dro-kiloTa opoziciebi) ........................................... 2 3 9
danarTi 2 (opoziciaTa amsaxveli ilustraciebi
sametyvelo situaciebis mixedviT) .................................................
2 4 1
Summary .......................................................................................................................... 2 4 4
Резюме ............................................................................................................................. 2 5 8
gamoyenebuli literatura ...................................................................... 2 7 4
gamoyenebuli wyaroebi ................................................................................ 2 8 3
Semoklebani ............................................................................................................ 2 8 4
sityvaformaTa da formantTa saZiebeli ................................. 2 8 5
10
11
vuZRvni profesor
mixeil qurdianis naTel xsovnas
Dedicated to the bright memory of Professor Micheil Kurdiani
Посвящается светлой памяти профессора Михаила Курдиани
Aa v t o r i s a g a n
naSromis miznad gvesaxeboda svanur enaSi evidencia-
lobis kategoriis sinqroniul WrilSi aRwera, saWiro iyo
am kuTxiT enis semantikuri da gramatikuli SesaZleblobe-
bis dadgena, saanalizo kategoriis morfologiurobis Se-
saxeb sakiTxis dasma da WeSmaritebasTan miaxloebuli da-
skvnis gamotana...
sul sxva moTxovnebi wamogviyena muSaobis procesma _
verafriT avuareT gverdi diaqronias (Tumca ki gvqonda
amis survili, radganac umwerlobo enaSi, romelic kompa-
rativistikis saSualebas naklebad iZleva, bevri ram hipo-
Teturobis farglebs ver scildeba da xSirad sadavoc
xdeba xolme), ramac sabolood araerT tradiciulisgan
gansxvavebul mosazrebamde migviyvana.
muSaobis process arTulebda is faqtic, rom qarTul
enaTmecnierebaSi teqstis lingvistikis poziciebidan es
Tema aravis Seuswavlia; marTalia, manana tofaZem diserta-
cia swored qarTul eviedencialobaze daicva (evropaSi,
italiur enaze), magram, vinaidan naSromi jer ar gamoqvey-
nebula, mTlianobaSi masze xeli ar migviwvda, Tumca ki av-
toris mosazrebebs vicnobT. ucxoeli kolegebis naSro-
mebs, sakuTar alRosa da, rac mTavaria, `akvnis enis~ (a. Sa-
niZe) flobas mivendeT... SevecadeT ki Teoriuli da praqti-
kuli kvlevis meTodologiuri principebi ar dagverRvia:
12
`ama Tu im gramatikuli kategoriis kvlevisas saWiroa ga-
viTvaliswinoT ara marto paradigmatuli dapirispirebani,
aramed isic, Tu ra sintagmatur garemocvaSi xorcieldeba
isini. cal-calke unda daxasiaTdes kategoriis morfosin-
taqsuri funqcia da misi semantikuri ekvivalenti (xazi Cve-
nia _ q. m.). analizi unda exebodes ara marto aRweris, ara-
med warmoqmnis dones. gaTvaliswinebuli iyos, Tu romel
enobriv moqmedebasTan gvaqvs saqme, avtomatur qvecnobier-
Tan, Tu araavtomatur cnobier moqmedebasTan~ (maWavariani
1980: 65). Tu ramdenad gamogvivida _ mkiTxvelma gansajos;
yvela gulwrfel SeniSvnasa da safuZvlian mosazrebas
mxolod sargeblobis motana SeuZlia CvenTvis.
erTi SexedviT, SeiZleba Seiqmnas STabeWdileba, rom
naSromSi Warbad moyvanili ilustraciebis mniSvnelobaTa
axsna zedmetad gawelilia, rac imiT aris gamowveuli, rom
saanalizo semantika (gansakuTrebiT inferenciuli eviden-
cialobis epistemikuri formebi) saliteraturo enaSi or-
ganuli zmnuri formebiT ar gadmoicema, gadmoqarTulebi-
sas es svanuri zmnebi qarTuli ama Tu im mwkrivis formas-
Tan damxmare leqsemasac moiTxoven, semantikuri ekvivalen-
turoba Znelad miiRweva; es ki, TavisTavad cxadia, enis ar-
mcodnisTvis (ufro zustad, imisTvis, vinc zedmiwevniT ar
icis, visac svanurad ar audgams ena), rTuli aRsaqmelia,
moulodnelia es mniSvnelobebi, radganac `semantikuri
kvleva, formalurisgan gansxvavebiT, moiTxovs zedmiwevniT
karg codnas ara mxolod gramatikis, aramed leqsikis, sti-
lisa da sxva mxriv. enobrivi niWiT dajildoebuli adamia-
nic ki amgvarad flobs, mSobliuris garda, mxolod ramde-
nime enas, tipologiuri da universaluri kvleva ki mra-
valze mravali enis monacemebs iTvaliswinebs ara marto
formaluri, aramed semantikuri TvalsazrisiTac~ (maWava-
riani 1980: 65).
swored zmnam Seqmna gansakuTrebuli sirTule muSo-
bis procesSi, zmnam, romelic qarTveluri metyvelebis
RerZia da arc evidencialobis kategoria aRmoCnda am
mxriv gamonaklisi, miT ufro, rogorc sxva enebis mkvlev-
13
rebic aRniSnaven, evidencialoba gacilebiT farTo cnebaa,
zmnuri evidencialoba ki misi mxolod nawilia, magram _
centraluri.
g. gogolaSvilis `qarTuli zmnis~ bolosityvaobaSi
vkiTxulobT: `...zmna isev rCeba Cveni fiqris mTavar sagnad...
RvTis madliT, amouwuravi madania qarTuli zmna...~ (gogo-
laSvili 2010: 479); marTlac rom asea... Tanamedrove qarTve-
lur enebSi arqaulobiT gamorCeuli enis _ svanuris zmna-
Si ki, sadac istoriis araerTi fenaa Calagebuli, kidev me-
tadaa labirinTebi CaxlarTuli, maTi gavla umwerlobo
enaSi gacilebiT rTulia...
wigns, bunebrivia, ara aqvs pretenzia srulqmnilobi-
sa, Cven SevecadeT kategoria gangvesazRvra maqsimaluri
ganzogadebiT rogorc morfosintaqsuri funqciis, ise se-
mantikuri datvirTvis mxriv, Tanac, vinaidan qarTul lin-
gvistikaSi sakvlevi enis (svanuris) warmomadgeneli lin-
gvistis mier pirvelad Seiqmna am mimarTulebis naSromi,
miRebul samecniero Sedegebsa da Teoriul pozicias, vfiq-
robT, garkveuli mniSvneloba eqneba danarCeni qarTveluri
enebis saanalizo mimarTulebiT gamokvlevisTvis, sakiTxiT
dainteresebul mkvlevrebs es monografia daexmareba Sea-
mowmon misi arseboba-ararsebobis pirobebi TavianT sa-
kvlev enebSi; SesaZloa, miRebuli daskvnebi garkveulwi-
lad gasaTvaliswinebeli iyos enobrivi universaliebis da-
sadgenadac. Tuki es wigni am mxriv mcire samsaxurs mainc
gaswevs, Tavs bednierad CavTvliT.
naSromSi gamoyenebuli ZiriTadi enobrivi ilustra-
ciebi mopovebulia svanuri zepirsityvierebis gamocemebi-
dan, aseve Cven mier savele muSaobisas Cawerili jer kidev
gamouqveynebeli masalebidan. balszemour da balsqvemour
dialeqtTa Taviseburebis gamomxatveli zogierTi svanuri
magaliTi Sedgenilia Tavad avtoris, rogorc am dialeqte-
bis matareblis, mier.
vinaidan saanalizo problemis TvalsazrisiT dialeq-
tebs Soris arsebiTi sxvaoba ar aRmoCnda, naSromSi Ziri-
Tadad zemosvanuri enobrivi masala ganvixileT, Tumca, sa-
14
Wiroebis mixedviT, moxmobilia qvemosvanuri monacemebic.
dasasrul, uRrmesi madloba minda gadavuxado am wig-
nis redaqtorebs: iza CantlaZes da avTandil arabuls, ro-
melTac, miuxedavad saocrad datvirTuli ganrigisa, ar
daizares, rom maTi sayovelTaod cnobili profesionaliz-
mi SemoeSvelebinaT da amiT Seufasebeli daxmareba gami-
wies.
aseve, didia manana tofaZis, saanalizo sakiTxis er-
TaderTi qarTveli specialistis, wvlili am saqmeSi, ro-
melmac, miuxedavad geografiuli siSorisa Tu cnobili ev-
ropuli drois deficitisa, uyoymanod mohkida saqmes xeli,
gulmodgined waikiTxa naSromi da gasaTvaliswinebeli
rCevebic momca.
didi madloba recenzents, ivane leJavas, romlis max-
vili goneba da Tvali mniSvnelovnad daetyo winamdebare
wigns, filologiis doqtors _ rusudan ioselians,
romelmac saguldagulod gadaamowma yvela ilustracia
da agvarida uneblie uzustobani.
aseve, uzomo madliereba minda gamovxato mTargmnele-
bis _ ana mesxis, maia abalakisa da eTer sabanaZis mimarT,
romelTac metad rTul teqsts (terminologiuri Tu seman-
tikuri TvalsazrisiT), maRali kvalifikaciisa da maTTvis
Cveuli gulmodginebis SemweobiT, SesaniSnavad gaarTves
Tavi.
didi madloba teqnikur redaqtors _ levan vaSakiZes
poligrafiulad Zalze rTuli samuSaos gulisxmierad da
kvalificiurad SesrulebisTvis.
dabolos, ar SemiZlia maradiuli madlierebiTa da
gulistkiviliT kidev erTxel ar gavixseno profesori mi-
xeil qurdiani. Mam didebuli pirovnebisa da mecnieris da-
intereseba sakvlevi TemiT da, SeiZleba iTqvas, lamis an-
derZad qceuli bolo saubari saavadmyofoSi, ukanasknel
sarecelze, CvenTvis iqca gadamwyvet stimulad, rom es mo-
nografia aucileblad Semdgariyo...
15
Tavi I
Eevidencilobis raoba
(mokle cnobebi sakiTxis Seswavlis istoriidan)
$1. evidencialobis cneba
evidencialoba pirvel rigSi teqstis kategoriaa da
gulisxmobs damokidebulebas am teqstSi gadmocemul in-
formaciasa da informators Soris; sxvagvarad: es katego-
ria gulisxmobs mTqmelis subieqtur mimarTebas konteqst-
Tan, anu informacia informatorisTvis pirdapiri aRqmis
nayofia da idealurad sando, Tu sxva wyarodan (`meore xe-
lidan~) miRebuli da, amdenad, movlenis Sesaxeb `idealur
codnas~ (S. DeLancey) daSorebuli, zogjer ki _ sulac mxo-
lod savaraudo.
albaT Znelad Tu warmovidgenT sazogadoebas, rome-
lic mxolod aqsiomebis enaze saubrobs, an mTqmels, rome-
lic mis mier gadmocemuli informaciis Sesaxeb, saWiroebi-
sa da enis SesaZleblobebis Sesabamisad, ar miuTiTebs pir-
velwyaroze, ar afiqsirebs saeWvoobis, savaraudoobis niu-
ansebs, radgan SeuZlebelia es informacia mudam mxolod
percefciis Sedegi iyos. Aaqedan gamomdinare, bunebrivia,
saanalizo kategoria saerTaSoriso lingvistikis proble-
maa da didi xania, enaTmecnierTa interesis sagans warmo-
adgens. mas jer kidev XX saukunis dasawyisSi miaqcies yu-
radReba da aRweres amerikeli indielebis enaTa mkvlevreb-
ma f. boasma (1911 w.), e. sepirma (1912 w.) da sxvebma; mogviane-
biT evidencialobis, rogorc gramatikuli kategoriis, Te-
oriuli safuZvlebi Camoayaliba r. iakobsonma naSromSi
`Шифтеры, глагольные категории и русский глагол~ (1957); avtori zmnis gramatikul kategoriaTa CamonaTvalSi gamoyofs da-
dasturebulobis (засвидельствованность) semantikasac. Mmisi
16
gansazRvrebiT, es aris kategoria, romelic miuTiTebs
gadmocemuli faqtis wyaroze. mTqmeli movlenis Sesaxeb
gvatyobinebs sxva pirisgan miRebuli informaciis (cita-
cia), sizmrebis, winaswari Wvretis an sakuTari gamocdile-
bis monacemebze dayrdnobiT. Aam Teoriis mixedviT dadas-
turebuloba, romelsac qarTvelur enaTa struqturaSi
naxuli da unaxavi moqmedebis aqti Seesabameba, miekuTvneba
Sifterul kategoriebs imdenad, ramdenadac is axasiaTebs
`Setyobinebul (gadmocemul) faqts (Eⁿ) Setyobinebis faqt-
Tan (E) da romeliRac `mesame situaciasTan~ (mTqmelis mier
informaciis miReba romeliRac wyarodan _ Eⁿs) kavSirSi~
(Козинцева 2007: 14). amdenad, r. iakobsonis formulis gaTvaliswinebiT,
SeiZleba iTqvas, rom evidencialobis kategoria uSualo
kavSirSia naTqvamis semantikasTan, romelSic gamoxatulia
Tavad mTqmelis damokidebuleba sakuTari naTqvamis mimarT
informaciis im wyaroze miTiTebis TvalsazrisiT (pirda-
pir Tu iribad), romelsac igi eyrdnoba.
evidencialobis kategoria gansakuTrebuli yuradRe-
bis sagani da safuZvliani Seswavlis obieqti gaxda ukanas-
kneli 30-40 wlis manZilze; specialur literaturaSi miu-
TiTeben, rom es kategoria dadasturda Zalian bevr gan-
sxvavebuli struqturis mqone enaSi. kerZod, a. i. aixenval-
dis naSromSi (Aikhenvald 2004: XII) gamoyenebulia 500-ze meti
enis gramatikuli aRwerilobis monacemebi: bulgaruli, ma-
kedoniuri, albanuri, somxuri, Turquli, sparsuli, taji-
kuri da kavkasiuri: qarTuli, svanuri, arCibuli, lakuri,
bagvaluri da sxv. masStaburi kvlevis Sedegad [Козинцева 1994; Ницолова
2003; Friedman 1979; 1984; Givón 1982; Chafe, Nichols 1986; Palmer 1986; Willet 1988; Guentchéva 1996; Aikhenvald, Dixon 1998; Lazard 1999; Aik-henvald 2004; Корди 2007; Ханзен 2007; Сумбатова 2007 da sxv.] gamo-ikveTa mniSvnelovani Sedegebi am kategoriis interpretaci-
17
isa da tipologiuri daxasiaTebis mimarTulebiT, aseve,
gansxvavebuli konstruqciebis mqone enebSi misi arsebobis
dadasturebis TvalsazrisiT. kavkasiur enebSi aRniSnuli
kategoria Tavis droze sagangebod Seiswavles a. kibrikma
(1977 w.) da v. fridmanma (1979; 1984).
SemdgomSi ganviTarda Teoria evidencialobis Sesa-
xeb; gafarTovda sagnis ganxilvis arealic: evidencialo-
bis kategoria ukve ganixileboda rogorc naTqvamis garega-
ni modaluri CarCos elementi, romelic siaxloves amJRav-
nebs propoziciis (naTqvamis) epistemikur SefasebasTan,
radganac mTqmelis mimarTeba informaciis wyarosTan1, Cveu-
lebriv, ukavSirdeba sakiTxs, darwmunebulia Tu ara igi
`sxva xelidan~ miRebuli da mis mier gadmocemuli, gaxmo-
vanebuli informaciis sandoobaSi, ueWvelobaSi, anu evi-
dencialoba farTo gagebiT gulisxmobs ara marto infor-
maciis sxva wyaros (arapirdapir, iribad aRqmul informa-
cias), aramed konteqstSi mTqmelis mier sakuTari naTqvamis
mimarT damokidebulebis dafiqsirebas sarwmunooba-savara-
udoobis TvalsazrisiT.
amrigad, evidencialoba farTo gagebiT iTvaliswinebs
opozicias _ movlenis Sesaxeb `idealuri codna~ : sxva xe-
lidan miRebuli an teqstis subieqtis mier logikurad na-
varaudevi (`idealurisgan~ gadaxrili) codna; specialur
literaturaSi es mimarTeba ZiriTadad dafiqsirebulia
rogorc opozicia: pirdapiri evidencialoba : iribi eviden-
cialoba, an araevidencialuri : evidencialuri (magali-
Tad, wavida : wasula / iqneb wavida; dawers : dawerso / al-
baT dawers);
im principis gaTvaliswinebiT, rom opoziciis krite-
riumad percefciis arseboba-ararsebobas asaxeleben, logi-
ka TiTqos irRveva, radgan momavlis movlena Tu moqmedeba
1 wyaro `sxva xeli~ gulisxmobs ara mxolod informaciis si-
tyvierad gadmomcem konkretul an Tundac impersonalur pirs, aramed inferenciasac.
18
percefciuli ver iqneba winaswar. specialur literatura-
Sic aRniSnaven, rom im enaTa umravlesobaSi, romlebSic
saanalizo kategoria Camoyalibebulia gramatikulad an
Tundac mxolod leqsikurad, markirebulia iribi evidenci-
aloba, pirdapiri evidencialoba (vfiqrobT, mas ufro ter-
mini „neitraluri“ mouxdeboda; q. m.) specialur aRniSvnas
(markirebas) ar saWiroebs; amasTan, ar aRiniSneba (Tumca
rogorc pirdapirdadasturebuli ganixileba) is informa-
ciac, romelic Sedis mTqmelis saerToO (zogadi) codnis
fondSi mocemul enaze. mokled, „pirdapiri evidencialoba
ufro farToa, vidre aRqmuloba“ (Корди 2007:255); Tumca de-
buleba mxolod iribi evidencialobis markirebis Sesaxeb,
rogorc Cans, ZiriTadad, mainc indoevropul enebze
vrceldeba, vinaidan, magaliTad, a. aixenvaldis mixedviT,
amerikel indielTa aborigenul enaTa Soris gvxvdeba ise-
Ti (tuiukus, tukanos, Sipibo-konibos, vintus...) enebic, sa-
dac savaldebuloa sazogadod evidencialobis tipis mar-
kireba (rogorc pirdapiris, ise iribis), ufro metic, zo-
gierT enaSi cal-calke markerebiT aRiniSneba vizualuri
evidencia, ynosvadi evidencia da a. S. (Aikhenvald 2004).
$2. evidencialobisa da epistemikis
urTierTmimarTeba; modaloba da kategoriaE
evidencialobis kategoriis rogorc aRqma, aseve gan-martebac sxvadasxva enis specialistTa mier araerTgvaro-
vania.
lingvistTa nawili (t. givoni, p. dendali, l. tasmov-
ski, j. nuitsi) Tvlis, rom SesaZlebelia evidencialobis
kategoriis ori gageba: farTo da viwro; farTo gagebiT,
evidencialoba da epistemikuri (saeWvo, savaraudo, dauzus-
tebeli) modaloba ganixileba rogorc erTi kategoria
(Givón 1982), xolo, viwro gagebiT, evidencialoba da episte-
19
mika ori sxvadasxva kategoriaa, Tumca erTmaneTTan dakav-
Sirebuli: evidencialoba emsaxureba informaciis wyaroze
miTiTebas, epistemikuri modaloba _ informaciis sandoo-
bis xarisxis markirebas (Dendal, Tasmowski 1994; Козинцева 2007: 85); sxvagvarad: es ori damoukidebeli kategoriaa, radga-
nac maTi Sinaarsobrivi mxare gansxvavebulia: evidencialo-
ba informaciis wyaros miemarTeba, epistemikuri modaloba
ki _ informaciis sarwmunoobas: „evidencialur formebs
arcTu iSviaTad SeuZliaT gamoxaton rogorc citaciuri
(gadmocemiTi), aseve epistemikuri funqciebi“ (Плунгян 2000: 321-325), amitomac termins „iribi evidencialoba“ mkvlevrebi
iyeneben ara marto citativis, aramed inferenciulobisTvi-
sac (Вимер 2007: 199). e. kordi saanalizo kategorias franguli enis mona-
cemebis mixedviT ganixilavs, romelSic epistemikuri seman-
tikis gamoxatvis funqcias zmnis kavSirebiTi forma iTav-
sebs (Sdr. qarTveluri enebi, Tumca svanurSi epistemikuro-
bac gramatizebulia, morfologizebulia _ garda kavSire-
biTis mwkrivebisa, am enaSi sxva specialuri dro-kiloTa
formebic Camoyalibda swored epistemikuri mniSvnelobis-
Tvis, razedac dawvrilebiT qvemoT vimsjelebT). n. kozin-
ceva iziarebs T. viletis mosazrebas, rom evidencialoba,
marTalia, axlos dgas informaciis sandoobis semantikas-
Tan, magram gansxvavdeba imiT, rom TavisTavad wyaroze mi-
TiTeba ar Seicavs raime informacias Tavad informaciis
sandoobis Sesaxeb: „es ori sxvadasxva kategoriaa, ramdena-
dac erTi da igive wyaro SeiZleba Sefasdes sarwmunod an
saeWvod sxvadasxva mTqmelisa da msmenelis mier“ (Willet 1988; Козинцева 2007: 85), xolo s. delensi evidencialobas
ganixilavs rogorc movlenis Sesaxeb „idealuri codnisa“
da „misgan gadaxrili, daSorebuli codnis“ opozicias, anu
rogorc codnis markirebul da aramarkirebul statuss
(DeLancey 2001: 380).
20
evidencialobisa da modalobis urTierTmimarTebis
Sesaxeb lingvistTa araerTgvarovani Sexedulebebi sam Zi-
riTad mosazrebad SeiZleba Camoyalibdes:
a) modaloba da evidencialoba dizunqciur urTier-
TmimarTebaSia, anu isini arsebiTad gansxvavdebian erTmane-
Tisagan _ aseT SemTxvevaSi gulisxmoben evidencialobas am
sityvis viwro gagebiT;
b) modaloba da evidencialoba inkluziur urTier-
TmimarTebaSia, anu evidencialobaSi igulisxmeba movlenis
Sesaxeb mTqmelis codnis sarwmunoobac _ es „evidencia-
lobis“ farTo gagebaa; an piriqiT _ xSirad evidencialoba
Sedis epistemikuri modalobis SemadgenlobaSi;
g) modaloba da evidencialoba nawilobriv faraven
erTmaneTs _ aseT SemTxvevaSi igulisxmeba inferenciuli
evidencialoba _ konkluzivi (Dendal, Tasmowski 2001: 341-342). amerikeli enaTmecnieris f. haanis azriT, „evidencia-
loba aris ara modaluri, aramed deiqturi kategoria, ro-
melic gamoxatavs mimarTebas mTqmelsa da mis mier aRwe-
ril moqmedebas Soris“ (Haan 2005: 379-397). logikuria aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT e. kor-
dis daskvna: evidencialobis kategoriis nebismieri gageba
mainc metyvelebs misi arsisa (informaciis wyaroze miTiTe-
ba) da epistemikuri modalobis (informaciis sandoobis xa-
risxi) mWidro kavSirze (Корди 2007: 255). svanur enaSi am TvalsazrisiT ramdenadme sxvagvara-
daa saqme; zmnis paradigmis specifikidan gamomdinare, infe-
renciuli evidencialoba SeiZleba gamoixatos e. w. „unaxa-
obis“ formebiT im SemTxvevaSi, roca mTqmeli erTi per-
cefciuli (an sandoobis TvalsazrisiT masTan gatolebu-
li) movlenis safuZvelze akeTebs daskvnas meore unaxavi
movlenis Sesaxeb: oxæuCxa! („uwvimia“) _ ambobs svani sveli
balaxis danaxvisas, Tumca wvimis process ar Seswrebia.
xæóО mus рmвedлli („didi Tovli mosula“) _ mTqmelma mii-
Ro informacia, rom svaneTisken gza Caketilia... am zmnur
21
formebSi dauzusteblobis, saeWvoobis niuansisTvis adgi-
li ar rCeba, Tumca informacia aSkarad inferenciulia.
sxva SemTxvevaSi mTqmeli sakuTriv inferenciuli
zmnebis gamoyenebiT mTlianad sakuTari cnobierebis, mexsi-
erebis, zogadi codnis fondis safuZvelze Seqmnil infor-
macias gvawvdis, am zmnebSi mniSvnelovania savaraudoobis,
gansakuTrebiT _ dauzusteblobis semantika: aTxe Sæрns iSdæìni (/iSduæni) _ „axla svaneTSi albaT Tovs“ (da ara
„iTovebs“!) _ ityvian, roca TbilisSi qaria (mexsierebis is-
toriuli gamocdilebidan gamomdinare).
aRniSnulis gaTvaliswinebiT, varCevT, svanurSi epis-
temikuri mniSvnelobisad CavTvaloT mxolod es ukanaskne-
lni da ara inferenciulobis gamomxatveli yvela zmnuri
forma an konteqsti. sxvagvarad: vinaidan enas moepoveba in-
ferenciulobis organulad gamoxatvis (inferenciul wya-
roze miniSnebis) ori saxeoba (erTi _ logikuri msjelo-
bis niadagze gamotanili daskvna, romelic saeWvoobas, al-
ternatiulobas ar gulisxmobs, da meore _ sakuTriv infe-
renciuli informacia _ varaudis, dauzusteblobis Semcve-
li), amitomac winamdebare naSromSi termini epistemika da
epistemikuri gamoyenebulia ara zogadad inferenciuli
evidencialobisTvis, aramed swored dauzusteblobis, saeW-
voobis, savaraudoobis (/albaTobis) amsaxveli semantikis
zmnebisTvis (/informaciisTvis); Cveni midgoma saanalizo
terminisadmi Seesabameba p. dendalisa da l. tasmovkis in-
terpretacas aRniSnul sakiTxze (ix. zemoT).
$3. informaciis wyaroebi
met-naklebad gansxvavebulia mkvlevarTa mosazrebebi
informaciis wyaroTa Sesaxebac, Tumca ZiriTadad mainc
gamoyofen informaciis yvelaze gavrcelebul sam wyaros,
romelTa Sesaxebac mTqmeli amcnobs an mianiSnebs msme-
nels: movlenis percefcia, verbaloba da inferencia (Den-
22
dal 1994: 4), anu: pirdapiri aRqma, „gadmocemiToba“ da logika
(Козинцева 1994: 95). e. kordis formulirebiT, informaciis wyaro SeiZle-
ba iyos „grZnobis organoebis mier uSualo aRqma (pirdapi-
ri evidencialoba) da arauSualo aRqmis (iribi evidencia-
loba) ori tipi: verbaluri (sxvisgan miRebuli) informa-
cia da inferenciuli _ logikur daskvnebze dafuZnebuli
informacia, romelic, ZiriTadad, emyareba mTqmelisTvis
cnobil faqtebs“ (Корди 2007: 255). Gevidencialobis cnebisa da misi wyaroebis Sesaxeb
evropuli enebis monacemTa gaTvaliswinebiT arsebuli Se-
xedulebebi Semdegnairad Sejamdeba: evidencialobis seman-
tikuri niSani naTqvamSi an aris, an ar aris, anu:
a) pirdapiri evidencialoba aris semantikurad ara-
markirebuli (mTqmels informacia miRebuli aqvs uSualod
da amis miTiTeba ar aris savaldebulo); b) iribi evidencialoba semantikurad markirebulia
(mTqmels Sesatyobinebeli informacia miRebuli aqvs Sua-
lobiTi formiT, garkveuli instanciis gavliT).
Gim enebisTvis, sadac saanalizo kategoriaSi markire-
bulia iribi evidencialoba, xolo pirdapiri _ ara, miiCne-
ven, rom opoziciaSi _ pirdapiri evidencialoba : iribi
evidencialoba _ semantikurad amosavali wevri aris pirda-
piri evidencialoba (Храковский 2007: 608). mijna pirdapir da irib evidencialobas Soris, aseve
maTi mniSvneloba da daniSnuleba erTmaneTs ar emTxveva
sxvadasxva enaSi (Козинцева 1994: 93); rogorc saerTaSoriso
lingvistikaSi sakiTxis Seswavlis Sedegebidan Cans,
garkveul enebSi uSualo aRqmiT miRebuli informacia mi-
iCneva pirdapirevidencialurad, magram uSualo aRqmis wya-
roebic enaTa mixedviT gansxvavebulia: maT did nawilSi
xuTive grZnoba (mxedveloba, smena, ynosva, gemo, Sexeba) da
zogjer intuiciac iTvleba pirdapiri aRqmis saSualebad,
Tumca arsebobs enebi, romlebSic mxolod mxedvelobiT mi-
23
Rebuli informacia gamoixateba pirdapirevidencialuri
formebiT, danarCeni ki (suni, gemo da a. S.) codnis Sualo-
biTad miRebis saSualebad aRiqmeba da markirebac Sesabami-
sia _ am wyaroebiT miRebul informacias mTqmeli iribevi-
dencialurad gadmoscems.
rogorc Cans, erTaderTi universalia am sakiTxTan da-
kavSirebiT SeiZleba ase Camoyalibdes: pirdapirevidencia-
lobas yovelTvis ganekuTvneba mxedvelobis meSveobiT mi-
Rebuli informacia; grZnobaTa sxva organoebiT aRqmuli
informaciis Sefaseba evidenciasTan mimarTebiT enebSi ara-
erTgvarovania. Tumca pirdapiri evidenciac yovelTvis ro-
dia percefciis Sedegi: „pirdapirdadasturebulad ganixi-
leba aseve is informaciac, romelic mTqmelis saerTo
codnis fondSia Sesuli, sxvagvarad, pirdapiri evidencia-
loba ufro farTo cnebaa, vidre percefciuloba“ (Корди 2007: 255). rasakvirvelia, roca vambobT: „qristianoba saqar-
TveloSi IV saukuneSi Semovida (da ara „Semosula“)“, in-
formacia percefciuli ver iqneba. Ggarda amisa, percefci-
uli ver iqneba informacia momavlis movlenebis Sesaxebac.
SesaZloa, enaTa umravlesobaSi myofadisTvis evidencialo-
bis TvalsazrisiT opozicia arc arsebobdes, magram sva-
nurSi, konkretulad, zmnaSi, swored myofadis (erTi da
imave mwkrivis) ori forma gvaqvs, romelTa Soris semanti-
kuri saopozicio niSani mxolod da mxolod inferenciu-
li evidenciaa. (Sdr. Zveli qarTuli enis viTareba, roca
„TxrobiT kilos momavalSi sakuTari mwkrivi ar hqonda, is
an I kavSirebiTs iyenebda, an II-s. amaTgan I usruli iyo, II _
sruli: davswerde _ буду писать, davwer напишу“ _ SaniZe 1973: 267).
M
24
$4. evidencialobis markirebis saSualebebi
evidencialobis gamoxatvis gramatizebuli Tu arag-
ramatizebuli potenciali da saSualebebic sxvadasxva ti-
pis enaSi gansxvavebulia. specialur literaturaSi miTi-
Tebulia, rom rig enebSi (Turquli, kavkasiuri, finur-ung-
ruli, amerikel indielTa enebi, afrikuli enebi da sxv.)
mocemuli mniSvnelobebi gramatikulad savaldebuloa na-
Tqvamis garkveuli tipebis gasaformeblad, zogierT enaSi
ki (magaliTad, rusulSi, inglisurSi, germanulSi, fran-
gulSi,...) es mniSvnelobebi ar aris gramatikulad savalde-
bulo; saWiroebis SemTxvevaSi isini gadmoicema sintaqsu-
rad da leqsikurad (Козинцева 2007: 14). SesaZloa, romelime
enaSi arc iyos evidencialobis gamomxatveli gramatikuli
Tu leqsikuri formebi; maSin informacia misi wyarosa da
uSualo momwodeblis Sesaxeb gadmoicema vrceli konteq-
stiT (Ницолова 2007: 108).M qarTveluri enebis monacemebTan tipologiuri mimar-
Tebis TvalsazrisiT gansakuTrebiT sainteresod gveCveneba
balkanuri enebis, kerZod, bulgarulis monacemebi, vinaidan
es ena, rogorc specialur literaturaSi (Ницолова 2007: 110) aRniSnaven, „gamoirCeva zmnuri formebisa da mniSvne-
lobebis gansakuTrebuli simravliT“, riTac, zogadad, mo-
gvagonebs qarTvelur enebs. r. nicolova, romelmac specia-
luri naSromi uZRvna evidencialobis problemas, aRniS-
navs, rom „msoflios enebSi evidencialebis Teoriuli
gamokvlevebis didi deficitis gamo, bulgarulSi maT (evi-
dencialebs) Tavidan ganixilavdnen rogorc gansakuTre-
bul zmnur droebs, Semdeg rogorc Tavisebur kilos, ro-
gorc statuss, damoukidebel kategorias, gamoTqmis saSua-
lebas an saxeobas, metyvelebis moduss, mediativs da sxv“.
mkvlevari miiCnevs, rom sinamdvileSi „evidencialoba bul-
garulSi warmoadgens specifikur gramatikul kategorias,
romelic mWidrod ukavSirdeba epistemikur modalobasa da
(ad)miratiulobas“. Mmisi azriT, „bulgarulSi, rogorc
25
sxva balkanur enebSi, saxezea „modalizebuli evidencia-
luri sistema“ (v. plungianis terminologiiT), anu moda-
loba da evidencialoba nawilobriv faraven erTmaneTs. es
SeiniSneba dubitativis mniSvnelobaSi, romelic gamoxatavs
sxvisgan miRebuli informaciis gadmocemisas misi namdvi-
lobis eWvqveS dayenebas (sandoobis ganxilvas, informaci-
is namdvilobis, rogorc arapirdapir aRqmuli movlenis,
Sesaxeb pasuxismgeblobis moxsnas; Sdr. „TiTqos svaneTis-
ken gza Caketilao...“), xSirad _ ironias („maS, me vyofil-
var suleli!..“); aseve _ konkluzivSi2 (erT-erTi aqtiuri
evidenciali svanurSi), romelic asaxavs sakuTriv inferen-
ciaze dafuZnebul mosazrebas an sazogadoebis gamocdile-
baze damyarebul „sust“ (aramyar), unaxav codnas (Ницолова 2007: 113). r. iakobsoni miuTiTebs am kategoriis gamoxatvis
saSualebebze zogierT enaSi: bulgarulSi es aris „gadmo-
cemiTi (пересказивательное) kilo“, rusulSi specialuri na-
wilakebi де, мол, pirdapiri da iribi naTqvamis sxvadasxva
formaSi gamoyenebuli xerxebi da a.S.
svanurSi evidencialoba Camoyalibebulia rogorc mo-
rfosintaqsuri kategoria, ena gamoirCeva evidencialur
(verbalur Tu inferenciul) damxmare leqsemaTa simravli-
Tac;
rogorc aRvniSneT, saerTaSoriso lingvistikaSi ga-
ziarebulia mosazreba, rom enaTa did umravlesobaSi pir-
dapiri evidencialobaa aramarkirebuli (maT Soris _ qar-
Tvelur enebSic), xolo iribi evidencialoba _ markirebu-
li (enis struqturisa da gamoxatvis saSualebaTa potenci-
alis farglebSi). n. kozinceva am TvalsazrisiT gamoyofs
2 pirvelad es termini gamoiyena e. deminam (1970 w.); paraleluri
terminebia daskvniTi, savaraudo, subieqturi formebi, silogistikuri konstativi, silogistikuri narativi da sxv. termin `konkluzivs~ iyenebs bulgaruli enis specialisti r. nicolovac. vinaidan gveCveneba, rom sakvlevi problemis TvalsazrisiT es enebi, qarTveluri da bulgaruli, sakmaod uaxlovdeba erTmaneTs, Cvenc varCevT aRniSnul termins.
26
or tips: 1) enebi, romlebSic evidencialoba gadmoicema
specialuri saSualebebiT; 2) enebi, romlebSic evidencia-
loba gamoixateba kombinirebuli saSualebebiT.Mspecialur
saSualebebSi mkvlevari ganixilavs:
1) gramatikuls (rogorc Cans, igulisxmeba mxolod
morfologia _ q.Mm.) _ perfeqtuli droebi, morfemebi, da-
mxmare metyvelebis nawilebi...
2) leqsiko-sintaqsurs:
a) rTuli qvewyobili winadadeba amxsnel-damazuste-
beli damokidebuli winadadebiT;
b) modaluri leqsemebi: мол, дескат, де, якобы…;
g) iseTi CarTuli frazebi da winadadebebi, romlebic
Seicaven sityvas, semantikurad dakavSirebuls naTqvamTan
(metyvelebasTan), azrovnebasTan, aRqmasTan (aseT sityvebad
dasaxelebulia leqsemebi, romlebic miuTiTeben informa-
ciis wyaroze: rusulSi _ судя по всему; говорят…; inglisurSi
_ I hear…). mkvlevari ganmartavs, rom, magaliTad, winadade-
baSi _ Петров, говорят, поправился _ `говорят~ awmyo drois for-
maa, Tumca Setyobineba warsulSi moxda, rac imaze miuTi-
Tebs, rom ufro mniSvnelovani swored informaciis iribi
xasiaTis gamoxatvaa (da ara misi miRebis momentisa) da
swored amaSia am strategiis kardinaluri gansxvaveba
rTuli qvewyobili winadadebisgan;
d) zmnizedebi, romlebic miuTiTeben informaciis irib
wyaroze (ingl. Reportedly `как сообщается~, evidently `очевидно~…);
e) konstruqciebi kvazipasiuri zmniTurT (считается, називается, зовется, представляется…): `Универсальным средством, выступающим в европейских языках, имеющих пассив, выступает квазипассивная конструкция~ (Козинцева 2007: 21-22).
e. kordis klasifikaciiT, evidencialobis markirebis
saSualebebi sxvadasxva tipis enaSi SeiZleba iyos:
1) specialuri gramatikuli formebi, romelTaTvisac
es mniSvnelobebi erTaderTi an ZiriTadia;
27
2) mravalmniSvnelobiani gramatikuli formebi, rom-
lebic gamoyenebulia Tavisi araZiriTadi mniSvnelobiT;
3) leqsikuri saSualebebi garkveul sintaqsur kon-
struqciebSi (Корди 2007: 256). rogorc vxedavT, evidencialobis markirebis saSuale-
bebTan dakavSirebiT lingvistTa SexedulebebSi arsebiTi
gansxvaveba ar aris, Tumca, zogad SefasebasTan erTad, bu-
nebrivia, rom mkvlevarma sakuTari kvlevis obieqtis, kon-
kretuli enis (enebis) monacemTa gaTvaliswinebiT, formu-
lireba garkveuli detaliT Seavsos an koreqtivi Seita-
nos. ZiriTadad ki enaSi iribi evidencialoba gadmoicema
rogorc ori tipis maCvenebelTa _ modalobisa da perfeq-
tis konteqsturi mniSvnelobani. sazogadod, ufro metad
gavrcelebulia iribi evidencialobis gamoxatva perfeq-
tiT, pirdapiri evidencialobisa ki _ aoristiT.
$5. iribi evidencialobis mimarTeba perfeqtTan
specialur literaturaSi aRniSnulia, rom, rogorc
wesi, enebSi xdeba unaxaobis semantikis gramatizacia (Willet 1988; Palmer 1986). opoziciaSi _ pirdapiri evidencialoba :
iribi evidencialoba _ morfologiurad markirebulia es
ukanaskneli, morfologiur markirebaSi ki igulisxmeba
zmnis sistemaSi saanalizo semantikis integracia da per-
feqtis sistemasTan dakavSireba (Izrovski 1997: 6), anu unaxao-bis semantikis gramatizacia gulisxmobs perfeqtuli zmnis
gamoyenebas (SabaSvili 2009: 100).
„Tanamedrove qarTulSi udavod mkvidrad arsebobs e.
w. „unaxaobis“ semantika. amasTanave, im nakvTebisTvis, ro-
melTa saxeldeba am mniSvnelobis mixedviT xdeba (I da II
TurmeobiTebi) unaxaobis gamoxatva garkveulad fakulta-
turia... I TurmeobiTs unaxaobis semantikur velTan mxo-
lod nawilobrivi Sexebis are gaaCnia“ (arabuli 1992: 100).
28
sxva mosazrebiT ki winadadebaSi unaxaobis konteqstSi
perfeqtis morfologia ukve aRar asrulebs Tavis Cveuleb-
riv, droul-aspeqtur rols da rCeba, ubralod, epistemiku-
ri modalobis indikatorad, gansxvavebiT Zveli qarTulis-
gan, sadac awmyos perfeqtuli forma, faqtobrivad, erTa-
derTi Camoyalibebuli da gavrcelebuli TxrobiTi re-
zultativia da aSkaraa misi zogadad perfeqtuli Sinaarsi
(SabaSvili 2009: 106).K
n. kozinceva, romelsac didi wvlili miuZRvis eviden-
cializmis, rogorc universaluri kategoriis, SeswavlaSi,
araerTi enis (rusuli, somxuri, inglisuri,...) monacemebis
gaTvaliswinebiT, semasiologiis mxriv gansakuTrebiT mniS-
vnelovnad miiCnevs rezultatiuri Sinaarsis perfeqtisa da
admiratiuli Tu inferenciuli gamoyenebis perfeqtis siax-
loves _ samsave SemTxvevaSi saxezea moqmedebis Sedegi (re-
zultati), romelic aRiqmeba mTqmelis mier. mkvlevari Se-
niSnavs, rom es mniSvnelobebi „cudi gasarCevia“ erTmane-
Tisgan. lingvistikaSi mniSvnelobebs Soris aseT urTier-
TmimarTebas gansazRvraven rogorc difuziurobas. Mam
TvalsazrisiT msgavsi viTarebaa qarTvelur enebSic; mar-
Talia, aq perfeqti mniSvnelovnad gansxvavdeba indoevro-
puli enebis perfeqtisgan, magram is gramatikuli droebi,
romelTac tradiciulad perfeqtulad movixseniebT (gansa-
kuTrebiT I TurmeobiTi), srulyofilad gadmoscemen ro-
gorc unaxav, `sxva xelidan~ miRebul informacias movle-
nis Sesaxeb (1), aseve admirativsa (2) Tu inferenciul (3)
mniSvnelobas:
(1) verbaloba: „nikom miTxra, rom svaneTSi Tovli mo-
sula“;
(2) pirdapiri aRqma moulodnelobis efeqtiT (admira-
tivi): „Sexede, Tovli mosula!“
(3) logikuri daskvna, inferencia: „nikom miTxra, rom
svaneTisken gza Caiketa, e. i. didi Tovli mosula...“
jer kidev a. SaniZe aRniSnavda, rom „dauswrebeli mo-
29
qmedebis Sesaxeb SeiZleba orgvarad gaigos moubarma:
sxvisgan gaigos amis Sesaxeb an TviT naxos moqmedebis Se-
degi da am Sedegis mixedviT gaiTvaliswinos, Tu ra unda
momxdariyo“ (SaniZe 1973: 212).
konkretuli enis monacemTa kvlevisas, cxadia, dgeba
sakiTxi: aqvs Tu ara mocemul enaSi perfeqts iribi eviden-
cialobis mniSvneloba an misi gamoxatvis funqcia? n. Kko-
zincevas SexedulebiT, `mravali enis masalaze aisaxeba,
rom perfeqtis istoriul ganviTarebas mihyavs igi sakuT-
riv perfeqtuli (rezultatiuri) mniSvnelobis daCrdilvi-
saken (Бyвee 1994): Semdegi stadiaa perfeqtis gamoyeneba Tan-
mimdevrul moqmedebaTa gadmosacemad da Semdgomi Semosa-
zRvra (daviwroeba) perfeqtisa Tu sxva warsuli drois
formebisa evidencialoba-araevidencialobis kategoriiT~
(Козинцева 2007: 25). rogorc vxedavT, miuxedavad mosazreba-
Ta araerTgvarovnebisa saanalizo sakiTxis Sesaxeb, Ziri-
Tad nawilSi _ rom perfeqti Tanamedrove etapze evidenci-
alobis gamoxatvis erT-erTi ZiriTadi saSualebaa _ mecni-
erTa Sexedulebebi erTmaneTs emTxveva.
Cveni azriT, qarTveluri enebis ganviTarebis am etap-
ze iribi evidencialobis gamoxatva perfeqtuli droebis
erT-erTi mTavari funqciaa; saerTaSoriso lingvistikaSi
Camoyalibebulia mosazreba, rom qarTul enaSi gvaqvs evi-
dencialuri perfeqti evidencialobis mxolod farTo ga-
gebiT, Semdgomi dapirispirebebis gareSe (Willet 1988: 75), xo-lo `svanurs, iseve, rogorc qarTuls, iribevidencialuri
formebis zedmiwevniTi diferenciacia ar axasiaTebs (xazi
Cvenia _ q. m.), Tumca Tavad evidencialur formaTa mniSvne-
loba sakmaod tevadia, farToa“ (Сумбатова 2007: 328); es mo-sazreba, Cveni azriT, koreqtivs saWiroebs. svanurSi evi-
dencialuri formebi oden unaxaobis aqtiT (`Semdgomi de-
talizacia-diferenciaciis gareSe~) an inferenciisTvis
unaxaobis formaTa funqciuri gamoyenebiT ar Semoifar-
gleba, ufro metic, am enaSi gvaqvs unikaluri, ara unaxao-
30
bis, aramed swored saeWvo-savaraudoobis gamomxatveli
perfeqtuli formebi, romlebic inferenciaze dafuZnebul
savaraudo informacias organulad gamoxataven (specialur
literaturaSi zemoaRniSnuli mosazrebis Camoyalibebas,
vfiqrobT, xeli Seuwyo svanuri zmnis uRlebis paradigmis
usrulobam: enaSi arsebuli zogierTi mwkrivis daufiqsi-
reblobam da myofadi drois sxvadasxva warmoebis formaTa
semantikuri gansxvavebis gauTvaliswineblobam).
rogorc aRvniSneT, svanuri enis damatebiTi ori per-
feqtuli mwkrivis (Cven mier miniWebuli kvalifikaciiT, pi-
robiT-SedegobiTi I da pirobiT-SedegobiTi II, romelTac
qvemoT sagangebod ganvixilavT) formaTa ZiriTadi (SeiZle-
ba iTqvas, perfeqtulobis garda, erTaderTi) daniSnuleba
mTqmelis epistemikuri damokidebulebis an konkluziis (sa-
varaudo daskvna) gamoxatvaa mis mier gadmocemuli infor-
maciis mimarT, romlis wyaroc inferenciaa (margiani-suba-
ri 2009₁: 72). aRniSnuli zmnebis gadmoqarTulebisas an zo-
gierT indoevropul enaze Targmnisas semantikuri Tanxved-
ris miRweva SeuZlebelia modaluri leqsemebis (albaT, iq-
neb, SesaZloa, vaiTu, nuTu...) gamoyenebis gareSe, rac adas-
turebs Semdeg mosazrebas: `Tu TargmanSi modaluri si-
tyvebi aucilebelia, es imas niSnavs, rom wyaro-enaSi (Ziri-
Tad metyvelebaSi) zmnuri forma kompleqsurad gamoxatavs
inferenciulobas da gamonaTqvamis arasrulad sarwmunoo-
bis (sandoobis) modalur mniSvnelobas. wyaro enaSi aseTi
fraza uSvebs minimum ori alternatiuli situaciis arse-
bobis SesaZleblobas~ (Храковский 2007: 616-618). vfiqrobT, svanurSi am specifikuri perfeqtuli epis-
temikuri formebis arseboba dasturia enis Sinagani mo-
Txovnilebisa _ hqondes yvela ZiriTadi nakvTis Sesabamisi
perfeqtuli (rezultatiuri) forma, xolo radganac sva-
nurSi, Tanamedrove qarTul saliteraturo enasTan Seda-
rebiT, mwkrivTa raodenoba I seriaSive metia, Sesabamisad
III seriaSic Camoyalibda imave raodenobis (anu ufro meti)
perfeqtuli formebi saTanado semantikiT.
31
$6. evidencialobis Seswavlis sakiTxi
qarTvelur enebSi
qarTveluri jgufi enaTa im rigs warmoadgens, sadac
rogorc verbaluri, aseve inferenciuli evidencialoba
gramatizebulia. rogorc zemoT iTqva, saanalizo sakiTxi
didi xania, Cveni ucxoeli kolegebis interesis sagania.
evidencialobis problemas qarTulSi v. boederma miu-
ZRvna SesaniSnavi naSromi: `Evidentiality in Georgian~; garda imi-sa, rom statiaSi srulad aris aRwerili evidencialoba
sinqroniul WrilSi qarTulis monacemebiT, mkvlevari sa-
kiTxis Sesaxeb msjelobs diaqroniuli TvalsazrisiTac:
`e. w. `qarTvelur enaTa ojaxis~ yvela enas: qarTuls, sva-
nurs, megrulsa da lazurs moepoveba evidencialobis
gamoxatvis SesaZlebloba. Ees funqcia ar aris winareqar-
Tulis memkvidreoba, is, rogorc Cans, sakmaod axali mo-
vlenaa, radganac ar dasturdeba Zvel qarTulSi... meore
mxriv, evidencialoba aris erT-erTi maxasiaTebeli, rome-
lic saziaroa mraval kavkasiur enaSi. Ees aris erT-erTi
im movlenaTagani kavkasia-TurqeTis arealSi, romlebic am
enaTa konvergenciiT aixsneba~ (Boeder 2000: 275); v. boederi sagangebod gaxazavs, rom qarTvelur enaTa jgufis SigniT
dasavlurma enebma (svanuri, megruli, lazuri) da qarTu-
lis zogierTma dasavlurma dialeqtma SeimuSaves zmnis
evidencialuri formebis ufro rTuli sistema, Tumca, misi
azriT, `nebismier SemTxvevaSi, balkaneTisa da CrdiloeTis
regionebis monacemTa gaTvaliswinebiT, evidencialoba aris
saerTo arealuri movlena, romelic advilad gaiTavises
sxvadasxva dialeqtisa Tu enis warmomadgenlebma~ (Boeder 2000: 276).
e. w. `sxvaTa sityva~, anu pirdapiri da iribi naTqvami
nebismier enaSi evidencialobis umTavresi sferoa, Tumca
misi gadmocema yvela enaSi rodia gramatizebuli. qarTve-
lur enebSi `sxvaTa sityva~ sintaqsuri kategoriaa, gamoxa-
32
tuli garkveuli konstruqciiTa da specialuri nawilake-
biT. aRniSnuli problema svanurSi gamowvlilviT Seiswav-
la i. CantlaZem da araerTi mniSvnelovani daskvnac Semo-
gvTavaza. misi azriT, svanurSi nawilakovani sxvaTa si-
tyvisTvis uZvelesi da bunebrivi konstruqcia samive pirSi
mxolod mesamepiriseulia, `zmnis pirian formebTan mimar-
Teba TiTqmis unificirebulia, samsave SemTxvevaSi, Cveu-
lebriv, III piris forma gamoiyeneba da gageba imisa, Tu ro-
mel pirzea laparaki, mxolod konteqstis saSualebiT xer-
xdeba~ (CantlaZe 1998: 223);
swored mesame piriseuli konstruqciis gamo, j. hiui-
ti svanur pirdapir naTqvams `naxevradiribs~ uwodebs
(Hewitt 1982: 206); am termins mxars uWers v. boederic: `naxev-radiribi naTqvami upiratesi variantia svanurisTvis da,
rogorc erT-erTma Cemma svanma informatorma Tqva, es `uf-
ro svanuria~, vidre iribi naTqvami~ (Boeder 2002: 18). svanuri `sxvaTa sityva~ aseve specialurad ganixi-
lesKk. tuitma (1997) da l. palmaitisma (1986)... Aase rom,
verbaluri evidencialoba, rogorc sintaqsuri odenoba,
rogorc `nawilakovani sxvaTa sityva~ (da ara teqstis ka-
tegoria) amomwuravad aris damuSavebuli rogorc qarTul,
ise ucxour enaTmecnierebaSi, rasac ver vityviT inferen-
ciul evidencialobaze, vinaidan qarTvel lingvistTagan
evidencialoba, rogorc damoukidebeli kategoria, bolo
dromde sistemurad aravis gamoukvlevia, ucxoeli kolege-
bisTvis ki, rogorc zemoT aRvniSnavdiT, xelmisawvdomi
ver gaxdeboda saTanado masala, radgan zogi forma
(mwkrivi) svanuri zmnis uRlebis paradigmaSi an srulebiT
ar iyo dafiqsirebuli (pirobiT-SedegobiTi I da II), an se-
mantikurad arasrulad iyo interpretirebuli (ZiriTadpre-
verbiani myofadi, pirobiTi...).
33
$7. mosazrebebi evidencialobis kategoriis
genezisis Sesaxeb qarTvelur enebSi
saerTaSoriso lingvistikaSi arsebobs sapirispiro
mosazrebebi saanalizo kategoriis warmoSobis Sesaxeb
qarTvelur enebSi: zogi enaTmecnieri (D. Slobin, A. Aksu-Koç) mas Turqulis gavlenas miawers, sxvani ki Camoyalibebis
originalur formazec saubroben, Tumca, rogorc Cans, sa-
wyis fazad sxva enis gavlenasac ar gamoricxaven, vinaidan
Tvlian, rom es kategoria Zvel qarTulSi ar dasturdeba;
v. boederis azriT, `aq ori pirobaa gasaTvaliswinebeli.
pirveli _ es aris varaudi imis Sesaxeb, rom qarTuli enis
perfeqtuli zmnis msgavsma rezultatiurma formebma SesaZ-
lebelia advilad da `damoukideblad~ ganiviTaron eviden-
cialuri mniSvnelobebi (Lohmann 1937); es kontaqtebis erT-
erTi im SemTxvevaTagania, romelic SeiZleba namdvilad
uWerdes mxars iribobisken arsebul latentur (dafarul)
tendeciebs~ (Johanson 1996). Mmeore _ enaTa kontaqtidan gamo-
mdinare, raime movlena SeiZleba gacilebiT ufro Sors ga-
vrceldes, vidre kontaqtis uSualo zona: svanuri yovel-
Tvis Zlier Sors iyo osmalTa Turquli batonobisgan, mag-
ram misi evidencialuri formebi SesaZloa ganapiroba me-
zobel megrulze momxdarma gavlenam... anu: Tu megrulis
evidencialuri sistema nawilobriv Turqulis gavlenis Se-
degia, igi SesaZloa svanurisTvis Suamavali modeli yofi-
liyo~ (Boeder 2000: 277). iyo Tu ara e. w. `unaxaoba~ Zvel qarTulSi? (cxadia,
vgulisxmobT I da II TurmeobiTis formebis semantikas da
ara sazogadod evidencialobas). es sakiTxi qarTul tra-
diciul saenaTmecniero literaturaSi araerTgvarovnad
ganixileba; mecnierTa nawili (Ciqobava 1962; qavTaraZe 1956;
fxakaZe 1984; boederi 2000) miiCnevs, rom unaxaoba uRlebis
kategoriaa da I TurmeobiTis erT-erTi gvian ganviTarebu-
li funqciaa, Zvel qarTulSi ki is wminda rezultativia.
34
sapirispiro mosazrebiT, `unaxaoba~ Zvel qarTulSive
dasturdeba;
a. SaniZe aRniSnavs, rom `unaxaoba I TurmeobiTs Zvel
qarTulSic axasiaTebda: I TurmeobiTi (anu I Sedegebrivi)
iseTi namyoa, romelic gadmogvcems, rom Sedegi awmyoSi
Cans, daskvna warsulSi momxdari ambis Sesaxeb saubris mo-
mentSia gakeTebuli im kvalis mixedviT, romelic warsul-
Si momxdar faqts dautovebia~ (SaniZe 1930: 124); (es ganmar-
teba CvenTvis gansakuTrebiT niSandoblivia, vinaidan masSi
swored inferenciuli evidencialobis mTavari principia
Camoyalibebuli _ Qq. m.).
unaxaobis aqtis niuansis gamomxatveli araerTi metad
damajerebeli magaliTi daadastura Zvel qarTul werilo-
biT ZeglebSi z. sarjvelaZem:
`...Seni adgili dagitevebies da sxuad wasrul xar~
(SuSanikis wameba, agiogr. Zegl., I, 14,20-21);
`saxlisa Cuenisa meWurWle qali iyo da yoveli mona-
gebi Cueni ÃelTa misTa iyo, da mamasa grigols aqa wamouy-
vanebia~ (grigol xanZTelis cxovreba, iqve, 297, 29-32)...
mkvlevris azriT, `Zvel qarTul zmnas unari Seswevs,
gadmosces unaxaobis niuansi, Tumca, ra Tqma unda, igi uf-
ro gavrcelebulia saSualsa da axal qarTulSi~ (sarjve-
laZe, ninua 1985: 85).
evidencialobis arsebobas qarTuli enis ganviTarebis
adreul etapze adasturebs m. beriZec da miaCnia, rom per-
feqtul formebSi mTavar semantikur maxasiaTeblebad gamo-
yofili unaxaobisa da unebliobis mniSvnelobebi miRebu-
lia aoristul formebSi evidencialobis modalobis ganvi-
Tarebis Sedegad (beriZe 2009: 101).
iv. qavTaraZe, miuxedavad imisa, rom TurmeobiTis
mwkrivis gamoyenebas unaxavi moqmedebis gamosaxatavad gvi-
andel movlenad miiCnevs (roca drois gageba masSi ramde-
nadme daiCrdila), ar iziarebs unaxaobis kategoriis sxva
enis (Turqulis) gavleniT gaCenis mosazrebas qarTulSi:
35
`Turqul formas eZebneba qarTulSi garkveuli Sinaarsis
nakvTi, magram ara imgvarive forma da imgvarive warmoeba
da, amdenad, maTi erT sibrtyeze dayeneba sadavoa~, _ aRniS-
navs mkvlevari (qavTaraZe 1956: 191-192).
a. arabulis azriT, qarTulSi `I TurmeobiTis ZiriTa-
di mniSvnelobaa rezultatiuroba, SeZenili da istoriu-
lad ganmtkicebuli funqcia (Tanafunqcia) _ unaxaoba,
TurmeobiToba~. Mmkvlevari gaxazavs, rom rom `perfeqtis
bazaze unaxaobis modelis aRmoceneba, rac dasturdeba
sxvadasxva jgufis enebSi, kanonzomieri faqtia, is erTgva-
ri universaliaa~ (arabuli 1984: 139-149).
analogiur mosazrebas warmoadgens n. sumbaTova sva-
nuri pereqtuli droebis Sesaxeb:
`sazogadod meoreuli posesiuri rezultativebi xSi-
rad gardaiqmneba perfeqtis gardamaval formebad, sruli-
ad mosalodnelia, rom svanuri perfeqti warmoiSva analo-
giurad~ (Сумбатова 2007: 336), Tumca Tavad unaxaobis aqtis
Sesaxeb mkvlevari arafers ambobs. es arc iyo mosalodne-
li, radgan umwerlobo enaSi raime gramatikuli movlenis
daTariReba (miT ufro, araqarTulenovani mkvlevrisTvis)
miaxloebiTac Znelia.
qarTvelur enebSi evidencialobis ucxo enis gavle-
niT Camoyalibebis Teorias aseve marTebulad ar iziarebs
m. tofaZe; misi azriT, evidencialuri formebi ukve Zvel
qarTulSi, marTalia, SedarebiT iSviaTad, magram mainc
gvxvdeba, Turqulis gavlenis SesaZlebloba ki, istoriis
gaTvaliswinebiT, mxolod XI saukunidan iqneboda mosa-
lodneli (Topadze Gäumann 2008: 95). saanalizo sakiTxze amave azrisaa l. joansoni, ro-
melmac araerTi seriozuli gamokvleva uZRvna rogorc, sa-
zogadod, Turqul da bulgarul enaTa sakiTxebs, aseve sa-
kuTriv evidencialobis problemas. misi mosazrebis mixed-
viT, `ugunureba iqneboda imis Tqma, rom evidencialoba
qarTuli enisa, romelic kavkasiis teritoriaze Turqula-
36
mde didi xniT adre arsebobda, Camoyalibda Turqulis ga-
vleniT~ (Johanson 1999: 248). movlenis arealuroba (Turquli enebi, kavkasiuri ene-
bi), Cveni azriT, ar gamoricxavs ama Tu im enaSi kategori-
is damoukideblad ganviTarebas (vfiqrobT, igive igulis-
xmeba ucxoeli kolegebis gamonaTqvamebSic). magaliTad,
bulgarulSi Tavis droze evidencialoba Turqulis grama-
tikul kalkad iTvleboda, Semdeg etapze gamoiTqva mecnie-
rulad dausabuTebeli mosazrebacY (Бородич, 1963) eviden-cialebis arsebobis Sesaxeb jer kidev Zvel bulgarul
enaSi (Zvel slavurSi), xolo dRes, istoriul-SedarebiTi
kvlevis Sedegebze dayrdnobiT, dadasturebulia, rom
`Turquli ena SeiZleba mxolod da mxolod ganixilebodes
rogorc katalizatori im procesebisa, romlebic viTarde-
boda bulgaruli zmnis sistemaSi~ (Ницолова 2007: 129); Cveni azriT, msgavsi viTareba unda iyos qarTvelur
enebSic: mas Semdeg, rac saliteraturo enam zogierTi
mwkrivis (ZiriTadad, xolmeobiTisa da perfeqtuli droe-
bis) funqciuri gamoyenebiT (aseve sintaqsurad _ sxvaTa si-
tyva) evidencialobas gza gauxsna, umwerlobo enam grama-
tikulad ufro srulad da organulad ganaviTara es kate-
goria _ svanurSi morfemis (-en-) doneze Camoyalibda `una-
xaoba~ perfeqtul formebSi (aRarafers vambobT I seriis
TurmeobiTebze!); rogorc cnobilia, perfeqti orgvaria: na-
xuli da unaxavi; es ukanaskneli evropuli enebisTvis ar
aris damaxasiaTebeli, qarTul saliteraturo enaSi ki
orive tipi (naxulic da unaxavic) erTi da imave formebiT
gadmoicema da vrcel konteqstzea damokidebuli, procesis
unaxaoba unda vigulisxmoT, Tu _ ara: `perfeqti naxulia,
roca mosaubre rogorc moqmedebis, ise Sedegis mowmea
(Sdr. svanuri upreverbo, oden a’sufiqsiani I SedegobiTi:
x-í-m-a _ `uWamia~ = `naWami aqvs~ _ q. m.), magram, roca moqme-
debaze warmodgena iqmneba aposteriorulad _ misgan dato-
vebuli kvalis, Sedegis mixedviT, perfeqti unaxavi gamodis
37
(Sdr. svanuri upreverbo, -en-a’sufiqsiani I SedegobiTi: x-a-
m-ën-a _ `[Turme] uWamia~ = `naWami hqonia~; preverbiani I Se-
degobiTi: lo-x-mam-a `[Turme] SeuWamia~ _ q. m.); amdenad, aS-
karaa, rom unaxaoba, TurmeobiToba perfeqtuli mniSvnelo-
bis nayaria~ (arabuli 1984: 140).
svanur enaSi aseve Camoyalibda epistemikuri mniSvne-
lobis perfeqtuli formebi _ pirobiT-SedegobiTebi, ris-
Tvisac monacemi, savaraudod, ukve arsebobda inferenciu-
li awmyos (resp. myofadusrulis) saxiT, romelic, Cveni az-
riT, enis ganviTarebis adreul (preverbis gaCenamde) sta-
dias ganekuTvneba da romlis calsaxad epistemikuri seman-
tika metyvelebs imaze, rom is neitraluri awmyos opozi-
ciaa; ufro metic, inferenciuli forma moepoveba statikur
zmnasac: xoОra (`uweria is mas, misTvis aris dawerili~) _
xeОri (`ewereba = iqneb/albaT uweria is mas~), xaxtaæa
(`axatia~) _ xextрæi (`exateba = albaT axatia~), xкg (`ad-
gas~) _ xegni (`albaT adgas~); xatæar /xatæra (`anTia~) _
xetæri (`albaT anTia~); g. maWavrianic SeniSnavs, rom
`gamoricxuli ar aris SesaZlebloba, usruli myofadis
formebi svanurSi Tavdapirvelad statikur zmnebs ganevi-
TarebinaT, xolo Semdeg maTi analogiiT _ dinamikur
zmnebsac~ (maWavariani 1974: 139); rac Seexeba dinamikur
zmnebSi epistemikuri mniSvnelobis formebs, Cven mier evi-
dencialobis afiqsad miCneuli un’is (ix. $18) arqaulobas
mkvlevaric varaudobs: `safiqrebelia, -un || -in (< -en) su-
fiqsebi warmoSobiT awmyos fuZis sawarmoebeli formante-
bi iyvnen. kauzativis -un || -en (>-in) sufiqsebic amave warmo-
Sobisa Canan~ (maWavariani, iqve). Ees mosazreba amyarebs
Cvens Teorias imis Sesaxeb, rom aRniSnuli afiqsi uZvele-
sia; is funqciaTa mixedviT gadanawilda uZveles droSi;
enis ganviTarebis adreul safexurzeve misi erT-erTi fun-
qcia evidencialoba (inferenciuloba) iyo, radgan amgvari
semantikuri opozicia statikur zmnebSi ukve arsebobda.
Sesabamisad, vTvliT, rom evidencialobis ganviTare-
38
bis gza qarTvelur enaTa sistemaSi da, miT ufro, maT So-
ris arqaulobiT gamorCeul udamwerlobo enaSi, Sinagani
tendenciebiT aixsneba da ara ucxo enis gavleniT an sxva
garegani faqtorebiT.
rogorc kvlevam aCvena (romlis Sedegebic winamdeba-
re naSromSia asaxuli), svanuri, iseve, rogorc danarCeni
qarTveluri enebi (qarTuli, megrul-Wanuri) miekuTvneba im
enaTa ricxvs, romlebSic evidencialobis kategoriis mniS-
vnelobebi TavianT gamoxatulebas poveben rogorc morfo-
logiaSi, ise sintaqsSi: TiToeul enas aqvs e. w. moqmedebis
aqtis opoziciis (nanaxi an unaxavi moqmedebis) Sesabamisi
zmnuri dro-kiloTa formebi, svanursa da zanurSi ki, qar-
TulTan SedarebiT, mwkrivTa raodenoba metia da „met“
mwkrivebSi swored e. w. `uxilavobisa~ da sakuTriv infe-
renciulobis gamomxatveli mwkrivebi Sedis. amasTan, qar-
Tvelur enebSi „sxvaTa sityvis“ nawilakovani (i. CantlaZe)
sistemaa ganviTarebuli, romlis mixedviTac teqstis subi-
eqti (mTqmeli) Sesabamisi nawilakiT miuTiTebs, Tu romeli
piria wyaro mis mier gadmocemuli informaciisa _ I, II
Tu III.
svanurSi Warbadaa inferenciuli nawilakebic, romle-
bic, qarTul saliteraturo enasTan SedarebiT, am mimar-
TulebiT ufro meti niuansis gadmocemis resurss qmnian.A
SeiZleba iTqvas, svanurSi evidencialoba yvela (se-
mantikuri Tu gramatikuli) mimarTulebiT srulad ganvi-
Tarebuli kategoriaa, gamoxatvis morfologiuri, sintaq-
suri da leqsikuri saSualebebiT, rac enis ganviTarebis
Sinagani tendenciiT unda iyos gapirobebuli.
39
Tavi II
verbaluri evidencialoba svanurSi
m o r f o l o g i a
$8. I seriis TurmeobiTebi
rogorc Sesaval nawilSi aRvniSneT, mTqmelis mier
unaxavi, arapirdapir aRqmuli, gareSe wyarodan (III piri,
xmebi xalxSi, masmedia, folklori...) miRebuli informaci-
is gadmocema, anu informaciis verbaluroba iribi eviden-
cialobis erT-erTi ZiriTadi qvesaxeobaa, romelsac zogad
lingvistikaSi mediativis saxeliTac moixsenieben.
specialur literaturaSi aRniSnulia, rom `evidenci-
aloba, am sityvis farTo gagebiT, aris teqstis kategoria,
zmnis evidenciloba ki mxolod erT-erTi saSualebaa, Tum-
ca ki _ centraluri, mis gamosaxatavad~ (Ницолова 2007: 122). svanur enas, romlis zmnac mwkrivTa simdidriTa da
gansakuTrebuli semantikuri moqnilobiT gamoirCeva, ara-
erTi organuli forma moepoveba informaciis verbaluro-
bis aRsaniSnavad, maT Soris qarTuli saliteraturo enis-
gan gansxvavebuli dro-kiloTa formebic; `qarTul-megrul
zmnasTan SedarebiT svanuri zmna ufro rTulia~, _ aRniS-
navs v. Tofuria, _ ukanasknels meti gaaCnia subieqturi in-
kluzivisa da obieqturi eqskluzivis formebi, myofad-us-
ruli da -sruli, TurmeobiTi I da II (Tofuria 1967: 18).
`TurmeobiTebi~ mwkrivebs moqmedebis unaxaobis seman-
tikis safuZvelze daerqva. unaxavi moqmedebis Sesaxeb in-
formacia ki mTqmels, cxadia, imisgan eqneba, vinc Seatyobi-
na, anu informaciis am formebiT gadmocemisas mTqmelis-
Tvis wyaro verbaloba iqneba. Sesabamisad, nebismieri saxis
`TurmeobiTis~ erT-erTi daniSnuleba teqstis informaciu-
40
lobis TvalsazrisiT analizisas verbaloba aRmoCndeba
(Tumca garkveul viTarebaSi inferenciulobasac gamoxata-
ven).
v. Tofuria `Turmes~ gagebis Semcvel oTx mwkrivs
gamoyofs svanurSi: qarTuli I da II TurmeobiTis badal
mwkrivebs _ namyosrulsa da namyo winarewarsuls (resp. re-zultatiuri I da II; SedegobiTi I da II) III seriaSi ganixi-
lavs, xolo specifikur, sakuTriv svanur I da II Turmeo-
biTs, maTi fuZidan gamomdinare, _ I seriaSi. a. oniani am
ukanasknelT, erT-erTi arsebuli Sexedulebis Sesabamisad
(g. rogava, z. WumburiZe), IV seriis saxiT gamoyofs (oniani
1998: 205), z. WumburiZe ki mogvianebiT SeniSnavs, rom es sa-
kiTxi jerjerobiT Seuswavlelia (WumburiZe 2007: 155). Cven
varCevT, termini TurmeobiTi gamoviyenoT mxolod I seriis
iribevidencialuri formebisaTvis, III seriaSi ki qarTuli
TurmeobiTebis Sesabamis mwkrivebs mxolod SedegobiTe-
bad movixseniebT; amis safuZvels iZleva maTi (III seriis
mwkrivTa) perfeqtuloba-rezultatiuroba da zog SemTxve-
vaSi (upreverbo oden a’sufiqsiani formebi) pirdapireviden-
cialuri (araTurmeobiTi) semantika. amasTanave, ase Tavs
avaridebT im sirTules, romelsac erTi da imave terminis
sxvadasxva seriaSi gamoyeneba qmnis da saqmes gavumarti-
vebT yvelas, vinc svanuri enis SeswavliT sagangebod aris
dainteresebuli.
sakiTxis ukeT gasaSuqeblad, vfiqrobT, saanalizo
formebis morfonologiac (tradiciulic da Cven mier
SemoTavazebulic) unda warmovadginoT; svanur enaSi I
TurmeobiTis forma Sedgeba awmyos sazedao qceva + bal-
sqvemourSi -ÖÍ-À, balszemour-qvemosvanurSi -ÉÍ-À sufiqsebi-
sagan. iTargmneba `Turme~ nawilakiani namyousrulis for-
miT:
41
áðÁÌÉÍÀ (bz.), áðÁÌÖÍÀ (bq.) _ `abamda /ubamda3 Turme is
mas mas~. áðÂÌÉÍÀ (bz.) áðÂÌÖÍÀ (bq.) _ `aSenebda (zed) /uSenebda
Turme is mas mas~.
-ÉÍÀ, -ÖÍÀ sufiqsebis Tavkiduri xmovani SesaZlebelia
SeikumSos:
áÀÃÂðÒ-Í-À (bz.), áÀÃÂÀÒ-æÍ-À || áÀÃÂÀÒ-Í-À (bq.) `aklavda
(zed) /uklavda Turme is mas mas~;
amis gamo v. Tofuria fiqrobs, rom -ÉÍÀ, -ÖÍÀ bolo-
sarTebi SeiZleba daiSalos -ÉÍ-À, -ÖÍ-À elementebad, sadac
-À SesaZloa namyo drois mawarmoebeli iyos. -ÖÍ- da -ÉÍ
elementebis Sesaxeb ki aRniSnavs, rom, vinaidan -ÉÍ- wina
xmovans aumlautebs (bz. áÀÌóÒ-ÉÍ-À „umzadebda Turme“,
áÀÔóÁ-ÉÍ-À `uTlida, aTlida Turme~), -ÖÍ- ki am mxriv uZlu-
ria (bq. áÀÌÀÒ-ÖÍ-À, áÀÔÀÁ-ÖÍ-À), isini erTmaneTis nasubstitu-
cievad ver CaiTvlebian; sakiTxs am sufiqsTa warmomavlo-
bis Sesaxeb (sxvadasxva amosavlidan momdinareoben isini
Tu erTi formantis sxvadasxva saxes warmoadgenen) mkvle-
vari Riad tovebs (Tofuria 1967: 130-132).
gansakuTrebiT Taviseburi Sedgenilobisaa II Turmeo-
biTis formebi: Ëé + ÌÀ + awmyos fuZe + ÖÍ-Ä. semantikurad
am mwkrivs ufro zustad gamoxatavs qarTulis dasavlur
dialeqtebSi da megrulSi dadasturebuli forma _ ÍÀ-
prefiqsiani mimReoba + meSveli zmna: ËéÌÂóÌтÍ ËÉ, ËéÌÂóÌÉÍ
ËÉ (bz.), ËéÌÂÄÌÍÄ ËÉ / ЛéМВДМ{æ}ЙН (bq.) _ `aSenebda Turme =
na-Seneb-a~ (Sdr. megr. Nno-War-u-e(n) < *no-War-u-ore(n) „wer-
da Turme“).
am mwkrivis warmoebisas prefiqsebi yovelTvis warmo-
dgenilia, Ëé- xSirad kumSavs momdevno formants: -ÌÀ- > -Ì-
3 sazedao (x-р-Оr-i “awers”) da sasxviso (x-o-Оr-i „uwers“) qcevis
zmnebs I TurmeobiTSi erTi da igive forma (bz.: x-р-Оr-in-a /bq.: x-р-Оr-un-a („awerda /uwerda Turme“) Seesabameba, sasxviso qcevis niSani aRar Cans da, amdenad, qcevis garkveva mxolod konteqstiT aris SesaZlebeli.
42
(es ukanaskneli yovelTvis daculia lentexurSi: ËéÌÀÂÄÌ
ËÉ `aSenebda Turme~; zogjer sxva dialeqtebSic: bz.
ËéÌóÆ, bq. ËéÌðÆ `midioda Turme, minavala~).
rac Seexeba sufiqss -ÖÍ-Ä, masSi -Ä xSiradaa mokveci-
li da amitomac wina xmovani gaumlautebulia (-ÖÍ-Ä > -тÍ),
an SekumSulia (-ÖÍ-Ä > -æÍ-Ä); fonetikur niadagze es for-
manti icvleba -æÉÍ-ad, zogjer bilabialobas kargavs da
gvevlineba -ÉÍ-ad (-ÖÍ-Ä > -тÍ > æÉÍ > -ÉÍ); -Ä mokvecili
formebi III pirSi xSirad meSveli zmnis gareSea:
Ëé-Ìé-ÃÀÂÒ-ÖÍ-Ä ËÉ > Ëé-Ì-ÃÀÂÒ-òÍ > Ëé-Ì-ÃÀÂÒ-ÉÍ _
`klavda Turme, naklava is mas~;
Ëé-Ì-âÀÍ-æÉÍ || Ëé-Ì-âÀÍ-ÉÍ _ `xnavda Turme, naxnava is
mas~;
Ëé-Ì-ÌêÒ-æÉÍ || Ëé-Ì-ÌêÒ-ÉÍ _ `amzadebda Turme, namzade-
ba is mas~;
aseve, SekumSul -ÖÍ-Ä > æÍ-Ä formantSi fonetikur ni-
adagze Tu daikarga -æ-, maSin meSveli zmnis win sufiqsad
rCeba -ÍÄ: Ëé-Ì-âÀÍ-ÍÄ ËÉ (bq.). -ÖÍ-Ä’Ó adgilas SeiZleba Se-
gvxvdes mxolod -Ä’c (gansakuTrebiT balsqvemourSi):
ËéÌðÒÃ-Ä-ËÉ, ËéÌðÒ-Ä-ËÉ `yofila~...
-ÖÍ-Ä (-æÍ-Ä || -Í-Ä, -òÍ || -æÉÍ || -ÉÍ) sufiqsi xSirad ar
moudis -óË (bz.) /-ðË (bq.) da -ÉëË (bz.) /-ÉÄË (bq.) elementian
zmnebs (zogierT sxvasac) zemosvanurSi:
ËéÌÙÉÒól (bz), ËéÌÙÉÒðË (bq.) _ `mReroda Turme~;
ËéÌéÒÁОëË (bz.), ËéÌéÒÁðË (bq.) _ `acxobda Turme~;
ËéÌÆæÄÁ | ËéÌÆПÁÉÍ (bz.), ËéÌÆÄÁ || ËéÌÆÄÁÉÍ (bq.) `Wamda
Turme~ (Tofuria 1967: 130)...
v. Tofuria II TurmeobiTis afiqsebSi (Ëé- + ÌÀ-... + ...
-ÖÍ-Ä) Ëé-‘s namyos mimReobiseul prefiqsTan aigivebs. amis
safuZvels mas aZlevs aRweriT formaTa (Ëé-Â-Ä ËÉ `aSene-
bulia~, Ëé-áæÒÄË-Ä ËÉ `akrefilia, Segrovebulia~...) maxa-
siaTeblebis gamovlena saanalizo masalaSi: 1. -e bolosar-
43
Ti; 2. meSveli zmna; 3. ÀÍ-, ÄÓ-, ËÀ- ZiriTadi preverbebi:
ÀËÌóÆ (bz.) ÏËÌðÆ (bq.) <*ÀÍ-ËéÌóÆ _ `modioda Turme,
monavala~.
ÄËÌóÆ (bz.) ÏËÌðÆ (bq.) _ `midioda Turme, minavala~...
TurmeobiTTa Soris, Sedgenilobis mxriv didi gan-
sxvavebis miuxedavad, bevria saerTo:
1) orive formiT gadmoicema unaxavi aqti,
sxvisgan gagonili ambavi;
2) orive mwkrivi iyenebs awmyos fuZes _ fuZe-
monacvle defeqtur zmnaTa -ÄÌ, -ÄÒ, -ëÓÂÉ awmyoseuli dabo-
loebani swored aq aRdgeba:
awmyo: ÃëÓÂÉ (bz.), ðÃÉÓ (bq.) _ `debs~;
aoristi: ÄÓÃÄ (zs.) _ `dado~;
Turm. I: áÀÃëÓÂæÍÀ (bz.), áðÃÉÓÂæÍÀ (bq.) _ `adebda, udeb-
da Turme~;
Turm. II: ËéÌÃóÓÂæÉÍ (bz.), ËéÌÃÉÓÂæÉÍ (bq.) _ `debda
Turme~;
(SevniSnavT, rom semantikuri gansxvaveba I seriis Turmeobi-
Tebs Soris mxolod qcevaSia: I TurmeobiTi sazedao an
sasxviso qcevas gamoxatavs, II TurmeobiTi ki _ saarvi-
sos. _ q. m.).
`vnebiTi gvaris TurmeobiTi I da II moqmedebiTis
TurmeobiTisagan mxolod -íË/-ÏË formantiT gansxvavde-
ba, romelic CaerTvis zmnis fuZesa da TurmeobiTis ni-
Sans Soris~: ËéÌÂðÌíËÉÍ || ËéÌÂíËÉÍ (bz.), ËéÌÂÄÌÏËÍÄ ËÉ ||
ËéÌÂÏËÉÍ (bq.) `Sendeboda Turme~, magram es formanti
gvxvdeba sxva mwkrivebSic, amitom v. Tofurias igi vnebi-
Tis erT-erT mawarmoeblad miaCnia, Tumca iqve SeniSnavs,
rom Ä-s Semcvel fuZeebSi, sadac TurmeobiTis niSani
(*-ÖÍ-Ä > 1. -æÉÍ > -ÉÍ da 2. -ÍÄ) uSualod daerTvis balsze-
mourSi, xolo -ÏË/-íË-is CarTviT balsqvemoursa da
laSxurSi gvaqvs ËéÌÔðáæÉÍ (bz.), ËéÌÔÄáÏËÉÍ (bq.), vnebi-
Tobas fuZiseuli -Ä- gamoxatavs, -ÏË-/-íË- ki gviandeli
`keTilSenaZeni~ mawarmoebeli (xazi Cvenia _ q. m.) unda
44
iyos~ (Tofuria 1967: 193).
mkvlevari II TurmeobiTis mawarmoebelTa genezisTan
mimarTebiT aRniSnavs, rom ÌÀ-, -ÖÍ- afiqsTa funqcia sarkve-
via (Tofuria 1967: 135).
saanalizo mwkrivs qarTul uRlebaSi zusti semanti-
kuri Sesatyvisi ar moepoveba, aRweriTad ki misi badali
iqneba namyousruli + `Turme~, romelic, Cveulebriv, daus-
rulebel, gangrZobiT moqmedebas an mdgomareobas gamoxa-
tavs. amdenad, es mwkrivi, miuxedavad gardamavloba-garda-
uvlobisa Tu zmnis semantikisa (moqmedebas gamoxatavs Tu
mdgomareobas), asaxavs process warsulSi, aCvenebs dinami-
kas, aqtivobas: werda Tu iwereboda _ orive procesia, ro-
melic ar dasrulebula, ijda’c procesia, Tu SeiZleba iT-
qvas, mdgomareoba dinamikaSi... Cveni azriT, swored am aqti-
vobas, dinamikas asaxavs -Ìé- (<-ÌÀ-) prefiqsi svanuris II
TurmeobiTSi, romelic, savaraudod, agreTve mimReoburia,
kerZod sasubieqto mimReobisa. v. Tofuria aRniSnavs, rom
Ìé- _ -Ä formantebi namyos mimReobaSi zogjer Ëé- _ -Ä’s enacvleba:
ËÖ-ÔæðÒ || Ëé-ÔæÒ-Ä = ÌÖ-ÔæðÒ `anTebuli~;
Ëé-JÒ-Ä = Ìé-JÉÒ `sveli~... (Tofuria 1967: 221).
a.oniani namyos mimReobis formantebs Soris moix- seniebs Ìé-, Ìé- _ -Ä afiqsebs, romlebTanac Tavisuflad mo-
nacvleobs Ëé-:
Ìé-ãðÁ || Ëé-ãðÁ `moxarSuli~
Ìé-ÔÚðÁ || Ëé-ÔÚÁÄ `Semwvari~
Ìé-à-Ä || Ëé-à-Ä `gamomcxvari~... (oniani 1998: 269).
vfiqrobT, am afiqsTa funqcia mimReobebSi mxolod
drois asaxva ar unda iyos; isini erTmaneTs ubralod ki
ar enacvlebian (Tumca tendencia maTi gaerTmniSvnelianebi-
sa marTlac Zlieria), aramed aqtiv-pasivis niuanss afiqsi-
reben sxvadasxvagvarad:
45
Ëé-ÊÒ-Ä _ `{ga}Rebuli~ (vinmesgan), ÌéÊðÒ _ `Ria~:
Ëé-JÒ-Ä `dasvelebuli~, Ìé-JÉÒ `sveli~;
Ëé-ÍðÚ || Ëé-ÍÚÄ _ `{gamo}cxobili~, Ìé-ÍðÚ _
`{gamo}mcxvari~;
Ëé-àÄ _ `{gamo}cxobili, gamoSrobili~, Ìé-àÄ _
`{gamo}mcxvari~...
mékрr yorisga4 cicæd laОskine _ `Ria karSi kata
Semoxta~ (`katam {Semo}iskupa~) Sdr.:
yor Culékre 5 (/mékрr ) deS mad, ejji cicæd la-
iskine _ `kari gaRebuli ver mqonda, ise kata Semoxta~;
méJir gimJi liyænрl mara maæin xar _ `svel miwa-
ze {da}wola kacs avnebs (`mavne aqvs~) ~ Sdr.:
uCxas gim CuléJre (/CuméJir) deS xar _ `wvimas mi-wa dasvelebuli vera aqvs~...
specialur literaturaSi gamoTqmulia mosazreba,
rom „m- TavsarTiT nawarmoebi mimReoba yovelTvis sasubie-
qtoa (calke dgas inversiuli zmnebi) da gardauvali
zmnidan iwarmoeba“ (osiZe 1957: 188-193); Cveni azriT, Ì’ian
4 xazgasma aqac da sxvaganac, rogorc svanur, ise qarTul na-wilSi, gamoyenebulia saanalizo kuTxiT saintereso urTi-erTSesabamisi formebisTvis.
5 zmniswinebi (Ji, Cu, sga, qa), romelTac v. Tofuriam `windebul-
Tandebulebi~ uwoda, svanuri teqstebis adrindel publikaciebSi TanxmovniT dawyebul fuZeebTan yvelgan gamocalkevebulia (Ji lizi `asvla~, Ji Réri `a-va~, Cu Syedni `Camo-vardeba~); mxolod
`kodorul qronikebSi~ (2010 w.) SevcvaleT amgvari marTlwera (zmniswini zmnasTanac da saxelzmnasTanac SevaerTeT) Semdegi mo-sazrebiT: zmniswini xSirad mniSvnelobas ucvlis zmnur leqsemas da misi calke gamoyofis SemTxvevaSi es semantika iCrdileba
(Sdr. Syedni `vardeba~, magram Cu Syedni `Camovardeba~), rac saZieblebsa Tu leqsikonebSic aisaxeba. winamdebare wignSi adreuli gamocemebidan citirebul
masalasTan daculia tradiciuli marTlwera (zmniswini fuZisgan gamoyofilia), xolo `kodoruli qronikebidan~ da zepiri metyve-lebidan moxmobil ilustraciebSi zmniswini SeerTebulia zmnasTan.
46
mimReobebs is zmnebi Seesabameba, `romelTa subieqti TviT-
moqmedia, TviTmoZravia, misi moqmedeba ukumimarTulebisaa,
ukuqceviTia~ (d. meliqiSvili), magram mxolod semantiku-
rad; gramatikulad isini gardauvali zmnebia da nominatiu-
ri konstruqciisa, Tumca es Ìé-s funqcias eWvqveS ver aye-
nebs _ vinaidan TurmeobiTi II nebismier SemTxvevaSi pro-
cess, dinamikas gulisxmobs, mwkrivSi damkvidrda -Ìé- (<-ÌÀ-) afiqsi, romlis funqciac dinamikis, aqtivobis asaxvaa (na-
mimReobari leqsema msge-c ki, romelic TiTqos pasiuri
unda iyos, `Zes~, `memkvidres~ niSnavs, aqtivobas moicavs se-
mantikaSi _ `is, vinc `kvidrobas~ izams, sg-ir‘s, anu Ziri-
Tad saxls, keras gaamagrebs da gaagrZelebs~...).
specialur literaturaSi aRniSnulia, rom statikur
zmnebSi SinaarsiT meSvelzmniani formebi (`vzivar~) umeS-
velzmno formebs (`vzi~) upirispirdebian statusis katego-
riis mixedviT. marTalia, orive rigis forma vzi _ vzivar
mdgomareobas gamoxatavs, magram meore formaSi var meSve-
li zmnis darTvam, ase vTqvaT, statikur vzi formas mobi-
luri Sinaarsi SesZina. amasTan dakavSirebiT ar SeiZleba
ar gagvaxsendes, rom wyvetilis ijda, idga formebi (Zv.
jda, dga) dRes gamoxataven ara aoristis gagebas (sadac
aqtiuroba, dinamika miCqmalulia), aramed uwyvetlis Sina-
arss, romelSic dinamika, moqmedebis procesi xelSesaxebia;
qarTulSi `aqtivis konversiuli konstruqciis zmnebi, rom-
lebic pasivad iwodebian, evropul enaTa pasivisagan gan-
sxvavdebian imiT, rom maTi gramatikuli subieqti (igive aq-
tivis pirdapiri obieqti) xSirad moqmedebis agensia (rea-
lurad moqmedi piria) da ara paciensi (anu moqmedebis, vne-
bis ganmcdeli)~ [meliqiSvili 2001: 177].
swored es aspeqtia win wamoweuli svanuris II Turme-
obiTSi, amitomac gardauvali zmnebic, gardamavlebis kva-
lobaze, agenss imave Ìé- (< ma-) prefiqsiT afiqsireben; svanu-
ri enis (iseve, rogorc qarTulis) uwyvetelSi aqtivoba,
dinamika mudam sufiqsiTaa gamoxatuli, magram II Turmeo-
47
biTs (romelic analizuria) dinamikurobasTan erTad unaxa-
obac unda gamoexata, risTvisac man sufiqsacia gamoiyena,
xolo aqtivobis, dinamikurobis gamosaxatavad (semantiki-
dan gamomdinare) -m{é}- (<-ma-) prefiqsi daurTo ara mxolod
gardamaval, aramed gardauval zmnebsac:
Ëé-Ì-ÛÉá-æ-ÉÍ-áæÉ `vwvavdi Turme~, Ëé-Ì-ÛÉá-íË-ÉÍ-áæÉ
`{da}viwvodi Turme~, Ëé-Ì-ÓÂÖÒ-ÏË-ÍÄ áæÉ `vjdebodi Tur-
me~, Ëé-Ì-ÓÂæÉÒ áæÉ `vijeqi Turme~.
Sdr. III seriis brunvaucvlelobieqtian absolutur
zmnaTa namyosrulis forma, romelic aseve aRweriTia da
mimReoburi: ÀËÛÉáëËÉ (<*ÀÍ-Ëé-ÛÉá-Ä ËÉ) `damwvara~,
ÄËÓÉÐëËÉ (< *ÄÓ-Ëé-ÓÉÐ-Ä ËÉ) `gadaqceula~; rogorc vxe-
davT, am formebSi Ìé- prefiqsi ar figurirebs, rac, albaT,
imiT aixsneba, rom isini process ki ara, Sedegs gadmosce-
men, amitomac maaqtivebeli afiqsi saWiro aRaraa!
-ÖÍ-Ä sufiqsis Sesaxeb gardamaval zmnebSi v. Tofuria
samarTlianad SeniSnavs, rom -Ä ar unda iyos -ÖÍ- elemen-
tis kuTvnileba, rac iqidanac Cans, rom igi -ÖÍ-is gareSec
SeiZleba zmnaSi gvqondes: Ëé-Ìé-ÒÃ-ë/-ËÉ (bz.) Ëé-Ìð-ÒÃ-Ä-
ËÉ (bq.) `yofila, namyofa~. Ä-s mokvecis Sedegad gaumlaute-
bulia bolo xmovani zogierT zmnaSi: Ëé-ÌÆÄËóË `dadioda
Turme~, Ëé-ÌÙÉÒóË `mReroda Turme~... (Tofuria 1967: 134).
Cveni azriT, unaxaobis formebSi gamovlenili -ÖÍ-/-
in- sufiqsi (romelic, vfiqrobT, uZvelesi morfemis tran-
sformirebuli saxea, razedac ufro dawvrilebiT qvemoT
warmovadgenT Cvens mosazrebebs) mxolod materialurad
rodi emTxveva svanurSi inferenciuli awmyos, tradiciu-
lad _ myofadusrulis (À/ÉÌкÒ-ÖÍÉ `albaT amzadebs/amzadeb-
des iqneba~, À/ÉËêÛÖÍÉ `albaT Tesavs/iTesavs~; `Tesavdes iq-
neba~), pirobiTisa (áæ-É-ÁÌ-ÖÍ-É-ÃðÓ / áæ-É-ÁÌ-тÍ / áæ-É-ÁÌ-ÖÍ
`albaT, SesaZloa, vabamdi; rom /Tu meba me is~, ÉÂÌ-ÖÍ-íl
`albaT, SesaZloa aSenebda /rom eSenebina~...) da I Turmeobi-
Tis [áðÂÌ-ÉÍ-À < *áðÂÌ-тÍ-À / áðÂÌ-ÖÍ-À `uSenebda / aSenebda
(zed) Turme~...] sufiqss! aRniSnul SemTxvevebSi zmnuri
48
formebiT gamoxatulia erTgvari distancia mTqmelsa da
naTqvams Soris, vinaidan informacia mTqmelisTvis aris an
sxvisgan miRebuli, an mis mier navaraudevi: a) kvalis
mixedviT _ am SemTxvevaSi gamoiyeneba `unaxaobis~ formebi
(zs. á-ð-ÎÒ-Í-À < *á-ð-ÎÒ-æÍ-À / á-ð-ÎÒ-ÖÍ-À `awerda / uwerda
Turme~, bz. ËéÌìÒ-Í-Ä-ËÉ < ËéÌéÉÒÍÄËÉ | ËéÌìÒ-æЙÍ, bq.
ËéÌÉÎÒæÉÍ < Ëé-Ìé-ÉÒ-æÉÍ, /ËéÌéÎÒ-ÖÍ-Ä-ËÉ `werda Turme~),
informacia inferenciulia, magram ara _ epistemikuri; b)
zogadi, istoriuli fonuri codnis mixedviT _ aseT
SemTxvevaSi gamoiyeneba sakuTriv inferenciuli mwkrivebi
(bz. ð-ÎÒ-ÖН-Й, bq. Й-ÎÒ-ÖН-Й `albaT wers~, ð-ÎÒ-ÖÍ-íË, É-ÎÒ-
un-iæ `albaT werda~) da informacia epistemikur
mniSvnelobas atarebs6; vfiqrobT, aRniSnuli arqauli sufiqsis fesvebi mainc
saZiebelia, dResdReobiT ki mniSvnelobebi, romelTac es
sufiqsi aniWebs sxvadasxva mwkrivs, evidencialobaSi erTi-
andeba _ I da II TurmeobiTis semantikaSi is mTqmelis mier
movlenis unaxaobas da informaciis evidencialurobas
(verbalurobas an inferenciulobas)Yafiqsirebs, danarCen
(myofadi, pirobiTi) mwkrivebSi ki _ teqstis subieqtis
fonuri codnis safuZvelze gamotanil savaraudo daskvnas
an msjelobas movlenis (moqmedebis) Sesaxeb.
amrigad, yvela CamoTvlil SemTxvevaSi (TurmeobiTebi,
inferenciuli awmyo / resp. myofadusruli, pirobiTi) mTqme-
lis damokidebuleba naTqvamTan percefciis ararsebobas
6 SevniSnavT, rom svanurSi epistemikas yovelTvis inferencia
ganapirobebs, anu, Tu epistemikuria zmnis semantika, informaciis wyaro aucileblad inferenciaa (da ara verbaloba), magram inferencia yovelTvis epistemikur Sinaarss ar gulisxmobs (magaliTad, TurmeobiTebis SemTxvevaSi _ erTi unaxavi faqtiT meores vvaraudobT: `wasula~ askvnis mTqmeli, radgan manqana aRar dgas! _ igi faqts aRniSnavs, rogorc ueWvels). svanurSi erTmaneTs gamoricxaven epistemikuroba da unaxaoba (da ara sazogadod evidencialuroba da epistemikuroba; isini sakuTriv inferenciul mwkrivebSi erTmaneTs kveTen).
49
ukavSirdeba da informaciis irib wyaroze miuTiTebs; ami-
tomac vfiqrobT, rom aRniSnul formebSi -un- sufiqsi
(romlis funqciis garkveva specialur literaturaSi dRe-
mde gaurkvevelia), evidencialobis (farTo gagebiT) niSa-
nia. mTqmeli -un-iani formebis gamoyenebiT, ase vTqvaT, dis-
tanciaSi dgeba sakuTari naTqvamis namdvilobis mtkicebas-
Tan, mianiSnebs msmenels, rom Tavad ar aris informaciis
pirvelwyaro; sxvagvarad: mTqmeli zmnur formaSive `aTav-
sebs~ informaciis Sesaxeb informacias, rom igi pirdapiri
aRqmis Sedegs ki ar gadmoscems, aramed _ sxvisgan gago-
nils an Tavis mier navaraudevs, magram ara ueWvels, ara
`idealur codnas~ (s. delensis terminologiiT) movlenisa
Tu moqmedebis Sesaxeb; yvela gansaxilveli mwkrivi
upirobod, konteqstis moSveliebis gareSe gaxazavs an
`Turmes~, an saTuooba/savaraudoobis gagebas da amis piro-
bas, savaraudod, swored sufiqsi qmnis.
svanuri I da II TurmeobiTis semantikurad Sesatyvisi
formebi moepoveba megruls, romlebic ganixileboda ro-
gorc III seriis _ inversiuli TurmeobiTis _ formaTa va-
riantebi; SemdegSi g. rogavam, funqciuri TvalsazrisiT,
warmoebisa da sintaqsuri konstruqciis gaTvaliswinebiT,
isini awmyos jgufis formebTan daakavSira da IV seriad
gamoyo. es mwkrivebi (TurmeobiTi III da TurmeobiTi IV) age-
bulebiT aRweriTi xasiaTisaa da iwarmoeba -u xmovniT da-
boloebul fuZeebze no- prefiqsis, -e sufiqsisa da meSve-
li zmnis darTviT (yifSiZe 1994: 140-141; rogava 1953: 17-31;
margvelaSvili 1980: 43-48).
megruli no- prefiqsiani TurmeobiTis analogiuri
warmoeba dadasturebulia qarTuli enis dasavlur dialeq-
tebSi (nazomava, nawerava...) da varaudoben, rom na-‘prefiqsi-
ani formebi aq swored megrulis gavleniTaa damkvidrebu-
li (Ciqobava 2008: 155). rac Seexeba Wanurs, tradiciul spe-
cialur literaturaSi aRniSnulia, rom „TurmeobiTebis
warmoebis mxriv ara marto qarTuli da megruli gansxvav-
deba erTmaneTisagan, gansxvavdeba erTmaneTisagan megruli-
50
ca da Wanuric“ (Ciqobava 2008: 155). Mm. Cuxua aRniSnavs, rom
aq mxedvelobaSi aqvT na-/no- warmoebis SemTxvevebi, romle-
bic lazurSi ar iyo dafiqsirebuli (Cuxua 2009: 273). r. Se-
rozias azriT, „megrulis no- prefiqsiani formebi gaCnda
mas Semdeg, rac megruli da Wanuri erTmaneTs daSorda“
(Serozia 2004: 86).
metad mniSvnelovnad migvaCnia is faqti, rom m. Cuxuam
J. diumezilis mier Caweril arqabul teqstebSi daadastu-
ra no- prefiqsiani TurmeobiTebi (no-Zic-u-doren „gaxumre-
bia Turme“, no-wur-u-e-n „aswavlida Turme “...), ris safuZ-
velzec wamoayena mosazreba, rom „arcAno- prefiqsiani
warmoebiT scildeba lazuri da megruli erTmaneTs. ufro
metic, na- prefiqsiani TurmeobiTebis rekonstruqcia unda
movaxdinoT saerToqarTveluri fuZe-enisTvisac, rasac la-
zuris monacemebic uWers mxars“ (Cuxua, iqve).
sabolood dadasturebis SemTxvevaSi, es Teoria sru-
liad gaaqarwylebs qarTvelur enebSi evidencialobis ga-
reSe enis gavleniT ganviTarebis Teorias, Tumca, vfiq-
robT, argumentacia isedac sakmarisadaa.
$9. I SedegobiTis saxeebi (preverbiani, upreverbo
oden -a‘sufiqsiani, upreverbo -en-a‘sufiqsiani)
da maTi distribucia evidencialobis mixedviT
evidencialobis TvalsazrisiT yvela qarTvelur ena-
Si III seria mniSvnelovan suraTs xatavs _ semantikurad aq
„Turmes“ gageba (ZiriTadad I TurmeobiTSi) yvelgan fiq-
sirdeba, inferencia (`albaT~, `etyoba~...) ki _ mxolod um-
werlobo enebSi. gansxvavebulia warmoebac: „gardamaval
zmnaTa TurmeobiTi droebi WanurSi pirdapiri wyobisaa, me-
grulSi _ ZiriTadi tipi inversiuli wyobisa; inversiuli
wyobis TurmeobiTebi WanurSi mxolod naSTis saxiTRa moi-
poveba“ (Ciqobava 2008: 204).
saanalizo problema svanuri enis I SedegobiTSi gan-
51
sakuTrebiT specifikurad gamoiyureba, vinaidan aq, SeiZle-
ba iTqvas, ormagi dapirispirebaa evidencialobis Tvalsaz-
risiT TviT mwkrivis SigniT: erT mxaresaa pirdapireviden-
cialuri oden -a‘sufiqsiani upreverbo eqsperienciuli
formebi, meore mxares ki _ iribevidencialuri (unaxaobis)
-en-a‘sufiqsiani upreverbo da aseve iribevidencialuri
(unaxaobis) preverbiani zmnebi. maSasadame, ara marto mwkri-
vis SigniT mogvepoveba opozicia pirdapirevidencialuri :
iribevidencialuri, aramed TviT mwkrivis upreverbo (usru-
li) saxeobis SigniTac.
rogorc cnobilia, I SedegobiTis (resp. I rezultatiu-
ri; namyosruli) erT-erTi funqciaa unaxaoba, `TurmeobiTo-
ba~; amitomac saWirod miviCnevT, met-naklebad gadavxedoT
mas formobrivadac.
damkvidrebulia mosazreba, rom svanurSi III seri-
is TurmeobiTebi semantikurad Seesabameba qarTulis saTa-
nado mwkrivebs, warmoebiT ki sakmaod gansxvavdeba maTgan;
namyosrulis mawarmoebeli sufiqsi yvela zmnasTan
aris -a-: ÌÉÂ-À `miSenebia~, ðÌáÀÔæ-À `damixatavs~, ðÌìÒ-À /ðÌЙОÒ-
À `damiweria~, ðÌÈПÒ-À `Semiswavlia~...; a- prefiqsian gardau-
val da awmyos statikur formebs -a bolosarTis win xSi-
rad CaerTvis -ëÍ/-ÄÍ sufiqsi: áðÌÈØæÀ `sCvevia~ _ áð/ÀÌÈØæ-ëÍ-À / áðÌÈØæ-ДÍ-À `sCve-
v(eb)ia~ = `sCveoda Turme~;
áÀ×ÒÀ (bz.), áÀË×ÀÒÀ (zs.) `afaria~ _ áÀ×Ò-ëÍ-À/áÀË×ÀÒ-ë/ÄÍ-À `hfar(eb)ia~ = `efara Turme~;
es mwkrivi, Cveulebriv, meore seriis fuZes iyenebs,
zogjer ki pirveli seriisasac:
awmyo wyvetili namyosruli
àÚ
zs. ÉØæÈÄÒ `iparavs~ ðÃØæÉÈ `moipara~ áÏØæÈÀ
bq. áÏØæÉÈÀ/ áÏØæÈÄÒÀ
`mouparavs~ ÀØÜÄÍÉ `Wris~ ÀØðÜ `daWra~ áÏØÜÀ /áÏØÜÄÍÀ `dauWria~
52
cnobilia, rom `qarTul enaSi TurmeobiTis mwkrivebs
saxeli daerqva unaxaobis elementis mixedviT. am mwkrivTa
formebi gadmogvcemen iseT moqmedebebsac, romelTa Sedegi
Cans (an Canda) da am Sedegis mixedviT gaazrebulia TviT
moqmedeba. amitom maT Sedegobrivic (rezultatiuri) SeiZ-
leba vuwodoT~ (SaniZe 1973: 223).
maSasadame, TurmeobiTTa semantikaSi mniSvnelovani
elementia moqmedebis aqtis kategoria, romelic gviCvenebs,
naxa moubarma zmniT gamoxatuli moqmedebis procesi, Tu _
ara: `naxulis forma gadmogvcems pirdapir, uSualod mopo-
vebul cnobas moqmedebis Sesaxeb (pirdapiri evidencialoba
_ q. m.), unaxavisa ki iseTs, romelic ise momxdara, rom mou-
bari im dros iq ar yofila (iribi evidencialoba _ q. m.),
anda, Tu yofila da daswrebia, cnobiereba mainc ar hqo-
nia... amitom, Tu naxulis forma sazogadod cnobieria, sa-
magierod, unaxavis forma ucnobeli iqneba~ (SaniZe 1973:
211).
rogorc cnobilia, gardamavali zmnis I TurmeobiTi
qarTvelur enebSi emTxveva Sesabamisi statikuri zmnis aw-
myos:
stat. vn: anTia (qarT.) áÀáÔÀæÀ (svan.) `axatia~ Warun
(megr.) `weria~
I Turm.: aunTia áÏáÔÀæÀ `{da}uxatavs~ uWaruna
`{da}uweria~
Tumca, miuxedavad am mwkrivTa formobrivi msgavsebisa,
I TurmeobiTis (da saerTod III seriis nakvTebis) genezisis
Sesaxeb qarTvelologiaSi mosazrebebi araerTgvarovania;
akaki SaniZis azriT, `I TurmeobiTi nawarmoebia sta-
tikuri vnebiTis sasxviso qcevis formiT, magram qcevis ga-
geba ara aqvs~ (SaniZe 1973: 435).
I TurmeobiTis statikur awmyosTan kavSiris sa-
kiTxs svamsAarnold Ciqobavac, Tumca aRniSnavs, `stati-
kuri vnebiTis adgili mainc garkvevas moiTxovso~-o (Ci-
53
qobava 1942: 139).
a. arabuli statikuri da perfeqtuli zmnebis da-
mTxvevas formaTganviTarebis Sedegad miiCnevs; misi azriT,
`statikuri zmnebi mcirericxovani jgufia imisTvis, rom
romelime nakvTs safuZvlad dasdeboda, maTgan SeiZleboda
mxolod modelis aReba, rac gamoyenebul iqna gardamaval
zmnaTa fuZeebis sawarmoeblad. statikuri zmnebis mode-
liT nawarmoebi I TurmeobiTis formebi daemTxveoda sta-
tikuri zmnis fuZes mxolod iq, sadac statikuri zmnis Se-
sabamisi gardamavali zmnis namyo-xolmeobiTis fuZe emTxve-
oda statikuri zmnis fuZes~. Camoyalibebadi nakvTis mier
warmoebis maincdamainc am konkretuli modelis sesxebas
ki mkvlevari imiT xsnis, rom `is ukeTesad gadmoscemda Se-
degobiTobas, rezultatiurobas, Tanac, misiT yvelaze mci-
rericxovani jgufi sargeblobda~ (arabuli 1984: 3637).
d. meliqiSvili fiqrobs, rom `statikur zmnaTa inver-
siaqmnil formebSi isaxeba perfeqtuli Sinaarsis gageba da
dasabami eZleva perfeqtul droTa formebis ganviTarebas
qarTuli zmnis uRlebis sistemaSi. statikur zmnaTa inver-
siis Sedegad qarTuli zmnis uRlebis sistemaSi TandaTan
Camoyalibda dro-kiloTa sruliad axali jgufi, romelic
dRes III seriis saxeliTaa cnobili~ (meliqiSvili 2001: 23-24).
n. naTaZe I TurmeobiTis pirvandel mniSvnelobad `awmyo
srulis~ semantikas miiCnevs da mwkrivis sxva niuansebs Sem-
deg ganviTarebulad Tvlis. I TurmeobiTi qarTulSi xSirad
ar Seicavs `Turmes~ gagebas: `iseTi gamoTqmebi, rogoricaa
`es suraTi ginaxavs~? `moskovSi ar vyofilvar~, srulebiT
moklebulia TurmeobiTis gagebas da mxolod imas gamoxa-
tavs, rom zmniT aRniSnuli moqmedeba dasrulebulad iva-
raudeba am momentisaTvis~ (naTaZe 1955: 87). svanuri uRlebis SedegobiT I-Si (namyosruli) moqme-
debis aqtisadmi damokidebuleba gansxvavebulia zmniswinian
da uzmniswino formebSi. Tu qarTulSi ukrefia _ moukre-
fia, uSenebia _ auSenebia mxolod aspeqturi opoziciaa da
54
es formebi moqmedebis (movlenis) unaxaobas calsaxad, kon-teqstis gareSe, ar gulisxmoben (`Turmes~ gagebas garkve-
ul winadadebebSi ver inarCuneben), svanurSi sakiTxi sxvag-
varad dgas; brunvacvalebadsubieqtiani upreverbo zmnebi
or qvejgufs qmnian: a) qarTuliseburi warmoebisa, anu
oden -a’sufiqsanebi da b) -en-a sufiqsianebi; pirveli tipis
zmnebi mxolod eqsperienciulobas7 gamoxataven da maTs se-
mantikaSi unaxaoba gamoiricxeba: xodgara _ `{mo}uklavs
mas is~, xíma /xoma `uWamia mas is~ _ moqmedebas adgili hqo-
nia Tundac erTxel (an, negatiur winadadebaSi _ araso-
des), oRond es informacia mTqmelisTvis percefciis done-
zea cnobili. am formebs unaxaobis, iribi evidencialobis
gamoxatva mxolod da mxolod esnрr{i} `Turme~ nawilakTan
erTad, anu aRweriTad SeuZliaT iseve, rogorc, vTqvaT,
aorists an romelime sxva pirdapirevidencialur mwkrivs:
esnрr Cæadgрr `Turme mokla~...
magaliTad: winadadebaSi ðÂÉáðÍ ËðЙÒ ÃëÓÀ ÌðâÃÀ _ `Si-
nidan werili ar momsvlia~ _ zmna mxolod faqtis konsta-
tacias axdens (qarTulSi es winadadeba SeiZleba iribevi-
dencialuric iyos _ `momsvlia~ formas percefciuli Sina-
arsic SeuZlia gamoxatos, gadmocemiTic da inferenciu-
lic), magram ðÂÉáðÍ ËðЙÒ ÃëÓ’ÀÌâÄÃÀ ukve iribevidencialu-
ria, radgan zmnis preverbianma formam (ÃëÓ’ÀÌâÄÃÀ `Turme
ar momsvlia~) ukve savaldebulo unaxaobis semantika Semo-
itana8 _ mTqmelma informacia an sxva pirisgan miiRo, an
logikurad daaskvna; ZiriTadpreverbiani (an-, ad-/a-, es-/as-,
7 Eeqsperientivis mniSvneloba ganisazRvreba rogorc moqmedebis
ganxorcieleba warsulSi Tundac erTxel; aqcenti Tavad moqme-debis faqtzea (Comrie 1976: 58).
8igive winadadeba sxva konteqstSi SesaZloa admiratiuli aRmoCndes, Tu, vTqvaT, mTqmelma fosta gadaaTvaliera da mou-lodnelad aRmoaCina, rom misTvis ar aris werili. Ees is Se-mTxvevaa, roca garkveuli TvalsazrisiT evidencialoba da admi-ratiuloba erTmaneTs emTxveva. Aam sakiTxze vrclad visaubrebT sxva TavSi.
55
la-) an rTulpreverbiani (ÜæÀÈ-, ÜæÀÍ-, Ñ’ÀÍ-, Ñ’ÄÓ-...) zmnebi mxolod e. w. `unaxaobis aqtis~ gamomxatvelad gvevlinebi-
an aRniSnuli mwkrivis formaSi: eja ×ðÚÓ ÀäëÍÀ ØæÉÈÒðÒÓ (sv. pr. t. I, 1939:54) _ `is faySi
daswevia qurdebs~;
ÓÀÌ ÛÀÖÒÙÀ äÄÁ Ü’ÏÈÚÉÃÀ (iqve) _ `sam Saurad bali miu-
yidia~;
Ìð ÀÛáæÑÉ ËÉæÑÄÓ ÃÄÛ ÀÈÌÖÍÃëÍÀá (iqve, 151) _ `yvelas
erTbaSad daZineba ver gaubedavT (`yvela erTbaSad daZine-
bas ver ndobian~)~;
ÛÖÊæÑÉ ÜæÀÈÁÖÒÄÍÀá (iqve) _ `gzaSi dahRamebiaT~;
kodor. bz.: ÏáÓÉÐÀ É ÍÄ×áæÍÀ Ü’ÏáØæÉÝÀ (Salva gujejiani,
78 wlisa, omariSali) _ `mouqnevia da cxviri CamouWria (<
`Ca-mo-u-quc-mac-eb-i-a~)~;
ÈÖÉÒØðÒÓ ÈëÒðË ÜæÀÈÂÄÍÄÍÀá É ÌëÒÌÀ ËÀÃðÙ ÁÖÁÍÉÓ
Ñ’ÏáÖÒÌêËÀ (iqve) _ `Turqebi dabrmavebulan (“Turqebs Tva-
lebi dasdgomiaT”) da meore dRes bubnis dauWeria~.
moyvanil ilustraciebSi moqmedebis unaxaobis aqti
udavoa, ufro metic, uzmniswinoTagan gansxvavebiT, isini
nebismier SemTxvevaSi mxolod unaxavs an `ucnobels~ (a.
SaniZe) gamoxataven. maT ara aqvT iseT kiTxviT, uaryofiT
Tu warTqmiT winadadebebSi monawileobis unari (qarTuli-
sebur uzmniswinoTa sapirispirod), romlebic `unaxaobas~,
`ucnobelobas~, `Turmes~ ar gulisxmoben, anu svanuri me-
tyvelebis Tanamedrove etapze zmniswiniani I SedegobiTis
(namyosrulis) preverbiani formebi iseve calsaxad iribevi-
dencialuria, rogorc I seriis TurmeobiTebi; ase magali-
Tad, bunebrivi konstruqciaa: ÌÉÛÂæÀ ИАНÓÂæÄÁÉÍ áæóÎÍ áÏÚÃÀ,
áÀäëÍÀ, áÀÁæÒëÍÀá, áÏÓÐÀ, áÏØæìÝÀ, áðÂÍëÍÀ, áÏÒÌêËÀ... (`Cem
Tvalwin xSirad uyidia, {da}swevia, {Semo}hRamebiaT, {mo}uq-
nevia, {mo}uWria, {da}sdgomia, {da}uWeria...~), magram stiluri
anomaliaa: ÌÉÛÂæÀ ÈАНÓÂæÄÁÉÍ áæðÎÍ ÏáÚÉÃÀ, ÀäëÍÀ, ÀÈÁÖÒëÍÀá,
ÏáÓÉÐÀ, ÏáØæìÝÀ, ÄÓÂëÍÀ | ÄÓÂÄÍëÍÀ, ÏáéÒÌêËÀ..., vinaidan sintag-
56
ma `Cem Tvalwin~ TavisTavad gamoricxavs evidencialobas
(rogorc gadmocemiTs, aseve inferenciuls), xolo I Sede-
gobiTis ZiriTadpreverbiani formebis semantika mkacrad
SezRudulia swored unaxaobis gamoxatvis niSniT (Tu
gamonaklisi Segvxvda, maSasadame, igulisxmeba, rom subi-
eqts cnobiereba ar hqonia _ eZina, gonebagafantuli iyo...).
es formebi opoziciuria wyvetilis mimarT: рnyid (`iyida~) :
oxyida (`uyidia = Turme iyida~), рTburónx (`dauRamdaT~) :
ÀÈÁÖÒëÍÀá (`dahRamebiaT = Turme dauRamdaT~); aRniSnuli
mwkrivi (wyvetili) esnрr{i} (`Turme~) nawilakTan erTad
cvlis I SedegobiTis ZiriTadpreverbian formas.
saanalizo formaTa semantikuri evoluciis Tval-
sazrisiT sayuradReboa is faqti, rom svanur sasimRero
leqsebSi xSirad paralelurad gvxvdeba preverbiani da up-
reverbo variantebi: oTdagra||xodgara..., rasac axsna, SesaZ-loa, teqstis specifikaSi daeZebnos. aRniSnuli movlena
(moqmedebis aqtis mixedviT dapirispireba) exeba ZiriTad-
ad rTulpreverbian zmnebs; oden windebul-Tandebuliani
(v. Tofurias terminologiiT) formebi msgavs unars (unaxa-
obis damoukideblad gamoxatva, Tundac vrceli konteqstis
farglebSi) ver amJRavneben, anu Tanamedrove svanurSi uz-
mniswino formebs namyosrulSi evidencialoba ar axasia-
TebT (Tu -en- sufiqsic ara aqvT darTuli; ix. qvemoT); ro-
gorc zemoT aRvniSneT, isini saTanado konteqstebSic fun-
qciurad mxolod esnðr (`Turme~) nawilakTan erTad gamoxa-
taven unaxaobas. qarTulisgan gansxvavebiT, dRes maT arc
momentobriobis semantikis gadmocema SeuZliaT; magali-
Tad, qarTuli `petres saWmeli uWamia da wasula~ moqmede-
bis unaxaobasac gulisxmobs da momentiobriobasac, magram
svanurad amave winadadebaSi preverbiani forma loxmama
(`Turme SeuWamia~) aris aucilebeli, radgan upreverbo
бíМА konkretul momentobriv qmedebas ki ara, zogad, ase
vTqvaT, drois konkretuli monakveTis miRma situacias asa-
xavs: moqmedebas odesRac, momentobrioba-gangrZobiTobis
57
gverdis avliT, Ï konkretizaciis gareSe: sazogadod moqme-
deba momxdara (an ar momxdara), movlenas Tundac erTxel
adgili hqonia (an ar hqonia). sxvagvarad (anu upreverbo da
preverbiani formebis erT subieqtTan erTdroulad gamoye-
nebiT) atrofirebul winadadebas miviRebT (ÐДÔÒДÓ ЛДÆæДÁ
áíÌÀ Й рÌÜÄÃлËÉ), romelic qarTulad ase aJRerdeba: `petres
saWmeli naWami aqvs ( `Turme uWamia~) da wasula~.
i. CantlaZe SeniSnavs: `III seriaSi Tanamedrove svanur-
Si Cveulebrivia zmnaTa rogorc preverbiani, ise maTi up-
reverbo variantebi. am ukanasknelT perfeqtuli Sinaarsis
gadmocema aRar SeuZliaT da, garda garkveuli aspeqtis
aRniSvnisa, TiTqos zmnis statikurobasac gaxazaven~ (Ca-
ntlaZe 1983: 10). marTlac, dRes svanurSi I SedegobiTis
preverbiani da upreverbo formebi erTmaneTisgan safuZvli-
anad gansxvavdebian: erTni gamoxataven moqmedebis unaxao-
bas da momentobriobas, upreverboTaTvis ki moqmedebis
konkretuli dro (momenti) prioriteti ar aris (ufro me-
tic _ srulebiT ver gamoxataven mas: petres lрdi mкmgæeS
xíma _ `petres dRes araferi uWamia~, Sdr. petres lezæeb
loxmama _ `petres saWmeli SeuWamia~), mniSvnelovania, mo-
qmedebas adgili hqonda Tu ara saerTod (eqsperientivi);
amitomac aris, rom maTs semantikaSi naxva-unaxaobis aspeq-
ti saerTod ignorirebulia, amdenad, arc evidencialurni
arian. A
maSasadame, saanalizo formebis mimarTeba salitera-
turo enis monacemebTan aseTia: qarTulSi brunvacvelebad-
subieqtiani zmnebis I TurmeobiTis upreverbo formebi (uWa-
mia, unadiria, uTamaSia...) konteqstis mixedviT pirdapir
evidencialobasac SeiZleba gamoxatavdes da iribsac: `beT-
qils bevri unadiria~ _ 1) pirdapiri evidencia, wyaro _
percefcia an masTan gaTanabrebuli, gaTavisebuli informa-
cia (mTqmeli `sakuTar codnas~ aRniSnavs; aseT SemTxvevaSi
unaxaoba, cxadia, ar igulisxmeba); 2) iribi evidencia: a)
wyaro _ verbaloba (mTqmels uTxres amis Sesaxeb); b) wyaro
58
_ inferencia (mTqmelma nadiris tyavebi dainaxa da Tavad
daaskvna); svanurSi Sesabamisi formebi (xíma `uWamia~,
xoTxæiara / xoTxæara `unadiria~, xoSdrкla `uTamaSia~)
CamoTvlilTagan mxolod pirvel SemTxvevas miesadageba,
iribi evidencialobis gamoxatvis unari am zmnebs svanurSi
ara aqvT.
amgvarad, Tanamedrove svanur metyvelebaSi preverbia-
ni I SedegobiTi nebismier konteqstSi mxolod unaxaobis
semantikas gamoxatavs da, Sesabamisad, an verbalur infor-
macias gadmoscems, an _ inferenciuls; upreverbo qarTu-
liseburi warmoebis (oden -a’sufiqsiani)9 I SedegobiTi ki
_ piriqiT, yovelTvis pirdapirevidencialuria (gansxvave-
biT qarTulisgan, sadac I TurmeobiTis uzmniswino formeb-
sac SeuZeniaT iribi evidencialobis _ `unaxaobis~ gamoxat-
vis funqcia).
cnobilia, rom `preverbis ZiriTadi funqcia svanur-
Sic, rogorc sxva qarTvelur enebSi, moqmedebis mimarTu-
lebis an sagnis adgilmyofobis aRniSvnaa. Semdeg mas dae-
kisra sruli aspeqtis gamoxatva, myofadi srulis warmoeba
da agreTve zogi Ziris mniSvnelobis cvlac~ (Tofuria
2002: 179). preverbi mxolod rezultatiurSi ar erTvis
zmnas, amitom aralogikuri iqneboda am mwkrivSi aqtis
gamoxatva mis funqciad migveCnia. Cveni azriT, aqtis kate-
goriis mixedviT, svanurSi aseTi opozicuroba preverbiani
da upreverbo formebisa qronologiaSi povebs saTaves; Se-
saZloa, namyosrulis upreverbo formebi enis ganviTarebis
im etaps asaxaven, roca gansaxilveli mwkrivi `awmyo sru-
lis~ (n. naTaZe) semantikas iziarebs da sxva, damatebiTi,
niuansebi jer ar SeuZenia. mis semantikaSi arc evidencia-
loba da arc momentobrioba ar igulisxmeba.
i. CantlaZe aspeqtis kategoriis istoriasTan dakavSi-
rebiT aRniSnavs, rom svanurSi arsebul preverbTa ori ri-
9 -en-a'sufiqsiani upreverbo formebis semantika saanalizo
kuTxiT mkveTrad gansxvavebulia; maT calke TavSi ganvixilavT.
59
gidan (ZiriTadi da meoreuli, zmnisarTuli) `dRes (xazi
Cvenia. Qq. m.) sruli aspeqtis gagebas pirveli rigi iZleva,
xolo mimarTulebas e. w. windebul-Tandebulebi gamoxata-
ven~. mkvlevari aspeqtis Camoyalibebis gzas amgvarad warmo-
gvidgens: áÏ×ìÛæÃÀ, ÜÖ áÏ×ìÛæÃÀ, ÏÈ×ìÛæÃÀ, ÜÖ ÏÈ×ìÛæÃÀ >
Ü’ÏÈ×ìÛæÃÀ `CauSvia~ (CantlaZe 1983 :11).
d. meliqiSvilis azriT, `mas Semdeg, rac statikur
zmnaTa awmyos inversiaqmnilma formebma dinamikuri gageba
miiRes (zmniswini dairTes da gaagrZeles gardamavali
zmnebis paradigma), maT warsuli (perfeqti-rezultativis)
drois gageba SeiZines _ gamoxataven moqmedebis process
warsulSi~ (meliqiSvili 2001: 54). mkvlevari varaudobs,
rom, mas Semdeg, rac statikur zmnaTagan ganviTarebulma
dinamikurma Sinaarsma formaluri gamoxatulebac pova (mi-
weries tipis formebs daerTo zmniswini, ganviTarda erT-
erTi ZiriTadi, dRes yvelaze gamokveTili, Sinaarsobrivi
niuansi _ uneblioba-unaxaoba, TurmeobiToba, e. w. unaxavi
an uneblie aqtis gageba (meliqiSvili 2001: 23).
Cveni azriT, mkvlevarTa am mosazrebebis SejamebiT
logikurad aixsneba preverbian-upreverbo formaTa aqtis
mixedviT dapirispirebis faqti svanurSi; kerZod, namyosru-
lis upreverbo formebi ganekuTvneba im adreul etaps, ro-
ca isini jer ar gaTavisuflebulan awmyoseuli gavlenisa-
gan _ marTalia, gamoxataven moqmedebis process warsulSi
da statikur Sedegs awmyoSi, magram unaxaobis gamoxatva
gramatikulad ar ZaluZT, aqts jer kidev konteqsti da da-
mxmare leqsikuri saSualebebi ganapirobeben. Semdeg etapze
ki, roca maT zmniswini dairTes, warsul drosTan erTad
unaxaobis upirobod gamoxatvis unaric SeiZines _ amisTvis
semantikuri safuZveli ukve Semzadebuli iyo upreverbo
formebis mier; Tavad upreverbo formebma ki SeinarCunes
Tavdapirveli funqcia _ rezultatiuroba, moqmedebis mo-
mentTan drouli mimarTebis gareSe.
SeiZleba iTqvas, swored preverbma svanurSi, qarTul-
60
Tan SedarebiT, amjeradac meti SesaZlebloba gamoavlina
da srulad SeiTavsa evidencialobis gamoxatvis funqcia
rezultativSi; E
aseTia viTareba Tanamedrove etapze, magram logikisa
da Cvens xelT arsebuli uZvelesi masalebis safuZvelze,
rac ki SeiZleba udamwerlobo enas moepovebodes, vfiq-
robT, evidencialobis morfologiuri genezisi cota
sxvagvarad unda warmarTuliyo, ufro zustad, mas Camoya-
libebisas garkveuli `qveetapebic~ unda hqonoda; kerZod,
rogorc aRvniSneT, Zveli svanuri xalxuri simRerebis ena-
Si, romelic, Cveulebriv, didi arqaulobiT gamoirCeva, ux-
vad gamoiyeneba namyosrulis formebi, Tumca dRevandeli
gadasaxedidan, cota ar iyos, uCveulo saxiT: aq zmnaTa
preverbiani da upreverbo formebi erTgvarad gaudiferen-
cireblobis STabeWdilebas qmnian aspeqtisa da aqtis
TvalsazrisiT; vgulisxmobT Semdegs: Tanamedrove zemosva-
nur metyvelebaSi, rogorc iTqva, I SedegobiTSi upreverbo
(igulisxmeba ZiriTadi preverbebi) formebi mxolod da
mxolod eqsperienciuli mniSvnelobisaa, Tu ar CavTvliT
iseT gamonaklisebs, rogoricaa: xoZgra `uZgerebia~, xoyra
/ xoyira `{da}urtyams~, `ukravs~ (bq. Si xoyira `xeli uk-
ravs~) tipis zmnebi, romlebic upreverbodve arian warmo-
dgenilni aoristSic da romelTac g. maWavariani anomali-
ur formebs uwodebs (T q v a, h k r a tipi); upreverbo
formaTa eqsperienciulobis Sesaxeb Cveni Tvalsazrisis
sasargeblod metyvelebs mkvlevris msjeloba Zveli qar-
Tuli monacemebis safuZvelze: `SeiZleba vifiqroT, rom
Zveli qarTuli aoristi miuTiTebda warsulSi momxdar
faqtze, romelsac erTxel hqonda adgili.Aanu, sxvanairad
rom vTqvaT, aoristi gamoxatavda wyvetil, erTbaS, er-
Tgzis aspeqts. procesis damTavrebulobas Tu daumTavreb-
lobas arsebiTi mniSvneloba ar hqonda... (xazi Cvenia _ q.
m.) T q v a tipis zmnaTa specifikuri leqsikuri mniSvnelo-
ba gaxda safuZveli imisa, rom maTTvis preverbis darTva
61
saWiro ar aRmoCnda. Aamave mizeziT aRniSnulma zmnebma
dRemde SeinarCunes is gramatikuli mniSvneloba, rac Zve-
li qarTuli aoristisTvis unda yofiliyo damaxasiaTebe-
li saerTod~ (maWavariani 1974: 126-127);
sxva viTarebaa am TvalsazrisiT Tanamedrove svanur-
Si: `sxva qarTveluri enebisgan gansxvavebiT, aq Zalian iS-
viaTad gvxvdeba usruli saxis (upreverbo) aoristi. zmne-
bis erTi jgufi, rogorc wesi, upreverbod ixmareba, magram
usruli mainc araa. es aris qarTuli `Tqva~ tipis zmnebi:
bz. róqæ `Tqva~, xóqæ `uTxra~, xaSgæmin `sTxova~, xaвid
`scema, daartya~... es zmnebi imave semantikur wres miekuT-
vneba, rasac `Tqva~ tipis zmnebi qarTulsa da svanurSi~
(maWavariani 1974: 137);
saanalizo sakiTxTan mimarTebiT aseve Zalze sayura-
dRebod gveCveneba i. CantlaZis mosazreba: `áæÀÂÄÍÉ `{mi}va-
deqi~, ÌÉÊÀÒÉ `{ga}miRe~, ÌÀÌÉÍÄá `{Se}maWames~, ãÀЮÂÖÁÖÒÄá
`{Camo}gglijes~, áÀÔÚÏ×É `{mo}artya~ da misTana formebi
(dRes rom aRar gvxvdeba cocxal metyvelebaSi) imaze miu-
TiTeben, rom svanuri zmnis uRleba, upirveles yovlisa,
gulisxmobda swored aspeqtebis mixedviT cvalebadobas _
awmyos nakvTebi usrul saxes gamoxatavdnen, xolo namyoZi-
riTadisa _ sruls, preverbi orsave SemTxvevaSi mxolod
mimarTulebas aRniSnavda~ (CantlaZe 1983: 10).
Cveni azriT, Zveli qarTuli (qarTveluri) suraTis es
anarekli saanalizo sakiTxTan mimarTebiT upreverbo I Se-
degobiTis formebSi Cans, romlebic aspeqtis mxriv rodi
qmnian opozicias preverbian formebTan, aramed _ gansa-
zRvruloba-ganusazRvrelobis niSniT: xomкra `{mo}umzade-
bia~, xodgara `{mo}uklavs~, xíma `uWamia~, xowduna `uCvene-
bia, unaxvebia~, xoОra `{da}uweria~... am tipis zmnebSi pre-
verbis darTva (oxmкra `moumzadebia~, loxmama `SeuWamia~,
oTwedæna `unaxvebia~, oTìОra `dauweria~...) cvlilebas as-
peqtis TvalsazrisiT ki ar ganapirobebs, aramed konkretu-
li moqmedebis konkretul drosTan mimarTebis mixedviT _
62
upreverboebi gamoxataven, rom ama Tu im moqmedebas / mo-
vlenas adgili hqonda an ar hqonda (erTxel, Tu mraval-
jer _ es ar aris mniSvnelovani, mTavaria, rom precedenti
iyo an ar yofila):
æobрS eser meCdлli eCì laWædónTe, mare dós eser
moS xoWædкna (sv. pr. t. I, 1939: 417,20) _ `mravali wasulao
imis wasakiTxavad, magram veravis {wa}ukiTxavso~;
æobрS lédgрr Cu nadgarunRæe miCa médgрris Cu
xoTæifa (sv. pr. t. II, 1957: 287,38) _ `mravali mkvdari mo-
kvlis Semdeg mis mkvlels {gada}ukargavs (= gadanakargi
aqvs / gauqria xolme)~;
amave dros yuradsaRebia is faqti, rom sasimRero
teqstebSi, Cveulebriv, upreverbo formebi, e. w. `windebul-
TandebulTan~ erTad Tu umisod, saanalizo semantikis
TvalsazrisiT, sruliad sxvadasxva viTarebas afiqsireben:
a). es formebi zogjer araevidencialur konteqstSi
gvxvdeba (swored aseT SemTxvevaSi gaxazaven isini statiku-
robas, rogorc amas i. CantlaZe SeniSnavs):
Cxara yæil врn sgæebin xorkala (sv. poez. I 1939:
8,31) _ `cxra cali xari win urekia (= win hyavs garekili)~;
leCæme-uCæma mрg miCæmina (iqve, 8, 48) _ `saqnar-uq-nari yvelaferi miqnia~;
sga miskina yulay Cuban, sga meвdelxvi tviberTes-
ga (iqve 34,181-182) _ `gadavmxtarvar (sityvasityviT: `{Se}mi-
xtomia~, `Semiskupia~) yulays qvemoT, Semovsulvar tviber-
Si~;
Cxara sрæОрr Cu midgarax, Cxara yæil врn qaæ miqæiTa (iqve, 8,44-45) _ `cxra savebi momiklavs, cxra calu-
Rela xari {mo}miparavs~.
Bb) zogjerac _ evidencialur konteqstebSi; maTSi
xSirad `Wur~ leqsemac monawileobs (romelic `svanuri po-
eziis~ mTargmnel-gamomcemlebis mier xan `Turme~-d aris
63
warmodgenili, xanac ignorirebulia), Tumca mis gareSec
konteqsti zedmiwevniT gvamcnobs, rom mTqmeli udavod una-
xav, gadmocemiT miRebul (mediatiur) informacias gvawvdis:
[mirangula] esnрr рmCed lрОmaxvкlTe sрvОareSi (iqve 6,8) _ `mirangula Turme wasula savebis samtrod~ _ teq-
stis es nawili specialurad Semogvaqvs, vinaidan aq mxo-
lod ZiriTadpreverbiani formaa, romelic uTuodDunaxao-
bas gamoxatavs, rac esnрr (`Turme~) nawilakiTac gaZliere-
bulia, maSasadame ambis gagrZelebac, logikurad, unaxav
istorias unda asaxavdes; dRevandeli viTarebiT uCveuloa,
rom teqsti umTavresad I SedegobiTis upreverbo formebiT
grZeldeba (xom ar aris es Txrobisas svani mTqmelebis-
Tvis gansakuTrebiT damaxasiaTebeli pirdapirevidencia-
lur, d. zlobinis terminologiiT _ `indikativis yuTSi~
gadanacvleba?):
sgimОрS mejvga Cu xoвaca... (iqve, 8,16) _ `veZis mena-xireebi dauRupavs~ (`danaRupi hyavs~ xom araa? _ q. m.);
eji sрvОрrs10 Cu xobaJax (iqve, 8,18) _ `is savebs ga-
ugiaT~ (`gagebuli aqvT~?);
ara-Cxara qa xokæara (iqve, 8,20) _ `rva-cxra(jer)
gausvria~ (`nasroli aqvs~?);
ara-ReT sрæОрr xodgara (iqve) _ `rvaode savebi
mouklavs~ (`monaklavi hyavs~?);
Sæana hayras Wur jigena, ala siрО noæ lajseda
(iqve, 16,3) _ `svaneTi ayraze {mi}giyenebia, es Sen numc Se-
grCenia~ _ aq Wur nawilaki TargmanSi ar aris, mosalodne-
10 savebs (rac etimologiurad qarTuli `osebi~-s Sesatyvisia),
svanebi yabardo-balyareTis macxovreblebs eZaxian: `ovsebs, anu osebs svanebi uwodeben mTis gadaRma mcxovreb Turqulad molaparake tomebs: Jegemlebs, baxsanlebs, malyarlebsa da yaraCavlebs. gaugebrobis Tavidan asacileblad (rom mkiTxvels ar aeria is `osebi~ am osebTan, romlebsac Cven sazogadod am saxeliT vicnobT) varCieT TargmanSi svanuri Ziri qarTulad gagveformebina: s a v e b i svanurad: sðжÁðr~; (SaniZe, sv. poez. I 1939: XIV).
64
lia, niSnavdes rogorc `Turmes~, aseve `mgoni~-s (Tanamed-
rove balsqvemour dialeqtSi mas swored ukanaskneli mniS-
vneloba aqvs, balszemour cocxal metyvelebaSi ki aRar
dasturdeba, Tumca `svanur leqsikonSi~ _ Tofuria, qal-
dani 2000: 863 _ zemosvanursa da laSxurSi mis ganmartebad
miTiTebulia `TiTqos~ leqsema, amasTan balszemouri
ilustracia saleqsikono statiaSi aqac mxolod `svanuri
poeziidanaa~ moyvanili...);
guSgæeОd TeОld Ral qa Wur xorkax [Sæanрrs] (iq-
ve, 18,43) _ `CvenTvis Tvali moukravT~ _ Sinaarsis gaTva-
liswinebiT, Wur aqac varauds unda gamoxatavdes: `mgoni
Tvali mogvkres (`moukravT~)~.
g) xandaxan konteqstis daxmarebiTac ki rTulia ga-
rkveva, unaxaobas gulisxmobs mTqmeli, Tu mxolod stati-
kurobas:
merme sрvОрr Ji jixvitax,
eSxæi mare dрr jicvirax.
o, boyæare muJalæare,
ToyiS dagras deS рxвiCed! (iqve, 18,73-74) _
`sxva savebi amogiwyvetiaT,
erTi kaci aravin dagitovebiaT.
o, xokrebo muJalelebo,
Toyis sikvdils ver moinelebT!~
preverbian da upreverbo formaTa `aRrevis~ Sesaxeb
Zvel xalxur leqsebSi (ara marto perfeqtul formebSi,
aramed namyoZiriTadSic ki!)D varlam Tofuria aRniSnavs:
`proziTs metyvelebaSi preverbiani zmnebi leqsebSi uwin-
debulod arian gadmocemulni (uSg., bz.): a-j-kvar-e (<*ad-j-
i-kuar-e) _ j-i-kvar-e (XXXI, 34,20) `gadagigdo~, o-x-ímbрv
(dedes isgva) _ x-onbрv (CM, XXXI, 12,21) `uambe (dedas Se-nsa{s}~... vfiqrobT, gasaTvaliswinebelia is faqtic, rom
xalxur poeziaSi sxvadasxva epoqis simReraTa teqstebia da
amitomacaa erTmaneTis gverdiT Zveli (upreverbo) da Seda-
65
rebiT axali (preverbiani) formebi:
áÏÃÀá `{da}udviaT~: ÙæÉÍËÉ ÊÖÐÒðË ÄÜÜÖ áÏÃÀá
(sv. poez. I, 1939: 46,15) _ `Rvinis tikebi iq {da}udviaT~;
áÀÔÄáÀá `{da}hbrunebiaT~: ÌéËáðÒÓ ÌÄÝØæÉË æÄÛÂÃ
áÀÔÄáÀá (iqve, 48,55) _ `mulaxlebs mociquli ukan dahbrune-
biaT~;
áÏÛÚæÉ×À `{ga}uZvria~: ÈæÄ×à ÁÉà ÜÉ ØÀ áÏÛÚæÉ×À (iqve
48,69) _ `TofisTvis bude yvelas gauxdia (`gauZvria~)~;
áÏÔÉáÀá `{da}ubrunebiaT~: ÄãÎðÒÓ ÐÀÓÖá ÌêÌ áÏÔÉáÀá (iqve
47) _ `imaT pasuxi ar daubrunebiaT”.
mocemuli konteqstebi erTjerad, momentobriv da unaxav
moqmedebebs gulisxmoben, yvela CamoTvlil zmnur formas ki
dRevandel svanurSi mxolod eqsperientivis (unaxaobis elemen-
tis gareSe) mniSvneloba aqvs, amitom mocemulsave konteqstebSi
es formebi Tanamedrove svanurSi bunebrivi mxolod zmniswin-
Tan erTad iqneba: ÄÓæÃÀá `daudviaT~, ËÀáÔÄáÀá `dahbrunebiaT~,
Ø’íÈÛÚæÉ×À `gauZvria~, ËÏáÔÉáÀá `daubrunebiaT~ _ msgavsi masa-
la svanuri xalxuri poeziis nimuSebSi uxvadaa:
ÀáÓÂÖÒÄÍÀ `mosjdomia / Tavs dasxmia~: ÜÏËÉÒÓ ËÀÛÂðÒ
ÀáÓÂÖÒÄÍÀ (iqve 44,1) _ `Colurs laSqari Tavs dasxmia~ (ze-
moaRniSnuli movlenis sistemurad gatarebis SemTxvevaSi
unda yofiliyo áÀÓÂÖÒÄÍÀ);
ËÀáÜéÃÀ `Serevia~: ãðÒÓ ÀÌÑÉ ÓÂÀ ËÀáÜéÃÀ (iqve, 46,7) _
`jars ase Serevia~ (Zveli viTarebiT SeiZleboda `ÓÂÀ
áÀÜéÃÀ~).
ÄÓàÏÍÀá `gabrunebulan~, ðÌÔÄáËÉá `dabrunebulan~: ÑÉ
ÄÓàÏÍÀá, æÄÛÂà ðÌÔÄáËÉá (iqve, 46,10) _ `Setrialebulan,
ukan dabrunebulan~ (nacvlad SesaZlo ` ÑÉ áÏàÏÍÀá, æÄÛÂÃ
ÌÄÔáÄËÉá~ frazisa).
preverbiani da upreverbo formebi gverdigverd, para-
lelurad:
ÓÏ×ÀËæÛ ÄãÀ Ñìæ áÏÛáÖÍÀá, ÑÉ áÏÛáÖÍÀá É Ñ’ÏáæáÏÜæÀá
66
(iqve, 62,10) _ `mTel sofels igi {da}ucavs (`{Se}unaxavT~),
{Se}unaxavT da mourCeniaT (`gamoukeTebiaT~)~;
ÒÏÂæ ÑÉ áÏÆæÒÀá, ÜÖ ÏÈÈéÌÀá (iqve, 48,61) _ `cercvi
{mo}ugrovebiaT, uSoviaT~ („Sovna“ zmnas svanurSi, qarTu-
lisgan gansxvavebiT, zmniswiniani formac aqvs; eqsperien-
ciuli da pirdapirevidencialuri mniSvnelobisaa uzmnis-
wino xoTmax „uSoviaT“ (=naSovni aqvT Tundac erTxel...),
xolo evidencialuri, erTjeradad momxdari da dasrule-
buli moqmedebis gamomxatvelia zmniswiniani oTTémax
„uSoviaT [Turme]“; mTqmelma swored es ukanaskneli gamoi-
yena, Tumca wina zmna upreverbo formiT Tqva);
Tanamedrove zemosvanur metyvelebaSi marTebuli iq-
neboda: ÑÉ áÏÆæÒÀá, ÜÖ áÏÈÌÀá _ `ugrovebiaT, uSoviaT~ (dRe-
vandeli eqsperienciuli mniSvnelobis upreverbo I Sedego-
biTi) an: ÑÉ ÏáÆÏÒÀá, ÜÖ ÏÈÈéÌÀá _ `mougrovebiaT, uSoviaT~
(evidencialuri, momentobrivi).
aseve, erTgvarad anomaliuria dRevandel svanurSi
winadadeba: ÜÖ ÏÈÙÀËÔÀá ÃÏË É äÄÁÖÃ, ÓÂÀ áÀÝÀÃÀá
ÌÄÆÂðËÈÄÎÓÂÀ (iqve, 74,4) _ `dauRalatebiaT doli da hebudi,
{Se}hparvian mosaxleebs~, vinaidan, Tu ÜÖ ÏÈÙÀËÔÀá aris
momentobrivi `dauRalatebiaT~, maSin Separvac, cxadia, er-
Tjeradi unda yofiliyo: ÓÂÀ ÀáÝÀÃÀá (`Sehparvian Turme~.
Sdr. sga xacadax = {Se}naparebi arian”) da ara moqmedebis
konkretul momentTan drouli mimarTebis uqoneli, eqspe-
rienciuli mniSvnelobis `ÓÂÀ áÀÝÀÃÀá~;
SeiZleba vifiqroT, rom es movlena (I SedegobiTis
upreverbo formaTa moqmedebis naxuloba-unaxaobis Tval-
sazrisiT uwesrigo gamoyeneba) sasimRero teqstebis speci-
fikasa da stils ukavSirdeba (sasaubro enaSi ki es forme-
bi, SesaZloa, unaxaobas arc maSin gamoxatavdnen da am
mniSvnelobiT ar gamoiyenebodnen), magram, jer erTi, am mo-
vlenas masStaburi saxe aqvs da ara gamonaklisebisa, meo-
rec, sayuradReboa, rom dRevandel lentexur dialeqtSic
I SedegobiTis upreverbo formebi xSirad swored imave se-
mantikas (unaxaobas) aCveneben, rasac poeziis enaSi:
67
zurals qa xoTona [lic parabovilaSd] (sv. pr. t., III
1967: 211,27) _ `qals {mi}uswavlebia (/uCvenebia) [wyali para-
bovilisTvis]~;
al denas qa xowvena lus [merabiSd] (iqve, 191,38) _ `am
gogos uCvenebia ZuZu merabisTvis~;
Tanamedrove zemosvanurSi unaxavi situaciis aRwerisas
mTqmeli usaTuod preverbian formebs gamoiyenebda: qa
loxTína, qa loxwæëna (bz.), qa loxTona, qa loxwona (bq.);
vfiqrobT, lentexuri dialeqtis monacemebi, sasimRe-
ro leqsebis msgavsad, evidencialobis TvalsazrisiT, Sua-
ledur viTarebas, gardamaval etaps asaxaven Tavdapirve-
lad perfeqtulad interpretirebuli statikurebisa (xox-
taæa „uxatavs mas is“ < „uxatia is mas = misTvis xatia“) da
-en-‘ianTa (xaxtaæëna „uxatavs mas is Turme“), sabolood ki
ZiriTadpreverbianTa evidencialuri semantikis Camoyalibe-
bis gzaze.
amrigad, SesaZloa, am arqaul teqstebSi enis ganviTa-
rebis is garkveuli etapebi aisaxebodes, roca zmniswiniani
formebi yalibdeboda da iZenda damatebiT funqciebs (as-
peqti, aqti...), preverbian da upreverbo formaTa funqciuri
`aRreva~ ki gardamaval safexurs unda ukavSirdebodes,
Tumca, samwuxarod, svanur xalxur simReraTa nimuSebis
daTariReba da, miT umetes, maTi qronologiur WrilSi da-
lageba arc ise advilia.
$10. I SedegobiTis -en-a‘sufiqsiani upreverbo
formebi da maTi specifika
a-‘prefiqsian gardauval brunvaucvlelsubieqtian da
awmyos statikur formebs namyosrulSi mwkrivis bolosar-
Tis win xSirad CaerTvis -ëÍ/-ÄÍ sufiqsi:
áÀÔæÒ-ëÍ-À (bz.) `nTebula~, áÀÔæÒ-ëÍ-óÍ `nTebuliyo~;
68
áÀ×Ò-ëÍ-À / áÀË×ÀÒ-ëÍ-À (bz.), áÀË×ÀÒ-ÄÍ-À (bq.) `hfarebia~,
áÀ×Ò-ëÍ-óÍ / áÀË×ÀÒ-ÄÍ-óÍ (bz.), áÀË×ÀÒ-ÄÍ-ÀÍ (bq.) `hfareboda~.
`msgavsi movlena qarTulSic SeiniSneba. romelia uf-
ro Zveli: hgonia Tu hgonebia, áðÌÈØæÀ Tu áðÌÈØæ-ëÍ-À, amis
ganxilvas aq ar SevudgebiT, orive namyousrulia da ad-
rindeli pirveli formebi unda iyoso~ _ aRniSnavs v. To-
furia (Tofuria 1967: 176).
a. onianis azriT, radganac I TurmeobiTis (resp. I Se-degobiTi) mawarmoebeli aseT formebSic aris -À, amitom -ëÍ, -ÄÍ mwkrivis niSani ki araa, aramed fuZis erT-erTi va-
riantis kuTvnileba (oniani 1998: 203).
Cven vfiqrobT, rom aRniSnuli elementi mainc sufiq-
sia, gaCenili mas Semdeg, rac statikurma awmyom, rogorc n.
naTaZe aRniSnavs, `mniSvnelobis evoluciis Sedegad, `Tur-
mes~ gageba SeiZina~, Tumca, misive azriT, faqtma `asaxva
ver pova formaSi romelime mawarmoeblis saxiT, Tu ar Ca-
vTvliT, erTi mxriv, preverbis darTvas samsave qarTvelur
enaSi, rac arsebiTi ar aris11, da, meore mxriv, sxvaobas
qcevis aRniSvnaSi svanurSi, rac agreTve fuZes ar exeba~
(naTaZe 1955: 98).
amasTan, brunvacvalebadsubieqtiani zmnebis -en- afiq-
sian I SedegobiTis formebSi anlautic gansxvavebulia _
sasxviso qcevis -o-‘s nacvlad -a- gvaqvs, savaraudod, saar-
viso qcevisa: x-o-rtyæ-a `{gada}uylapavs = gadanaylapi
aqvs~ _ x-a-rtyæ-ën-a (bz.), x-рrtyæ-en-a (bq.) `{gada}uylapavs
= gadanaylapi hqonia~; kvlevam daadastura, rom svanur
gardamaval da brunvacvalebadsubieqtian gardauval zmneb-Si -ÄÍ- sufiqsis CarTva I SedegobiTSi (namyosrulSi) am
formaTa semantikas safuZvlianad cvlis _ eqsperienciul
mniSvnelobas Tan erTvis evidencialoba, kerZod, unaxaoba:
11 qarTul saliteraturo enaSi awmyos formebisTvis preverbis
darTvas mniSvnelovan movlenad miviCnevT da mwkrivadac gamovyofT! _ q. m.
69
oden -a mawarmoebliani uzmniswino formebi warsuli moqme-
debis Sedegs asaxaven awmyoSi da gulisxmoben, rom moqme-
deba moxda (moqmedebas adgili hqonda) Tundac erTxel (aq
arc permansiuloba da arc momentobrioba ar figurirebs)
da es movlena mTqmelisTvis percefciis donezea cnobili
[petres RvaSр leRæ Cuxíma _ „petres jixvis xorci uWamia
(=naWami aqvs)~] xolo -ÄÍ-iani monacemebi calsaxad iribevi-
dencialuria da maTi gamoyeneba mxolod gadmocemiT miRe-
buli (an inferenciuli) informaciisTvis aris SesaZlebe-
li; amasTan, usufuqso (resp. oden -a’sufiqsian) formebTan
SedarebiT, statikuri SedegiT semantikurad ufro metad namyosken aris gadaweuli. Aamave dros, pirvelTagan gan-
sxvavebiT, upirobod, organulad Seicaven `Turme~-s gage-
bas, unaxaobas da verafriT gamoxataven dadasturebul,
`idealur codnas~ (usufiqso uzmniswino formebiT eviden-
cialobis gamoxatva mxolod aRweriTad an leqsikuri sa-
Sualebebis daxmarebiT aris SesaZlebebli); Sdr.
eqsperienciuli pirdapirevidencialuri teqsti (wya-
ro _ percefcia):
al zurкls xæрО æÏÓðÒ áÏÛáÁÀ (bz.) /al zurals
obрS osрr xoSxba (bq.) _ `am qals bevri Coxa {Se}ukeravs
(=aqvs nakeri)~.
naulрds miCa lirdeisga obрS jim xoma (bq.) _ `na-
ulads Tavisi cxovrebis manZilze (`cxovrebaSi~) bevri ma-
rili uWamia (=aqvs naWami)~.
a) iribevidencialuri teqsti `sxvaTa sityvis~
konstruqciiTa da nawilakiT (wyaro _ gadmocemiToba):
АЛ ÆÖÒкЛÓ ÏÓðÒ ÒÏØæì áÏÛáÁÀ (bz.) _ `am qals Coxe-
bic ukeravso~;
b) `Turme~ nawilakiT (wyaro: gadmocemiToba;
inferencia):
АЛ ÆÖÒÀЛÓ ÄÓÍðÒÉ ÏÓðÒÉ áÏÛáÁÀ (bq.) _ `am qals Tur-
me Coxac {Se}ukeravs~.
g)Eevidencialoba, organuli (upreverbo, -en-a‘su-
70
fiqsiani) zmnuri formiT gamoxatuli:
A АЛ ÆÖÒк/ÀЛÓ ÏÓðÒÉ áÀ/ðÛáÁ-л/ÄÍ-À _ `am qals
Coxac ukeravs [Turme] (=hqonia nakeri)~. НАÖЛрÃÓ ÏÁðÛ ãÉÌ áÀ/ðÌë/ÄÍÀ (zs.) _ `naulads bevri
marili uWamia [Turme]~ (=`hqonia naWami Turme~).
aseve: áÏßæÀ `unaxavs = nanaxi hyavs~ _ áÀßæëÍÀ
/брЯæДНА `Turme unaxavs = nanaxi hyolia~;
áí/ÏÛæÀ `usvams = danalevi aqvs~ _ áÀÛæë/ДÍÀ `Tur-
me usvams = danalevi hqonia~;
áÏÊæì/ÉÛÀ `{ga}utexavs = {ga}natexi aqvs~ _
áðÊæì/ÉÛë/ÄÍÀ `Turme {ga}utexavs = {ga}natexi hqonia~;
áÏàæÃÀ `{wa}ukiTxavs = {wa}nakiTxi aqvs~, _
áÀ/ðàæÃë/ÄÍÀ ` Turme waukiTxavs = {wa}nakiTxi hqonia~;
áÏÒÌÀ `{da}uWeria = danaWeri aqvs~ _ áÀ/ðÒÌë/ÄÍÀ
`Turme {da}uWeria = danaWeri hqonia~...
igive mdgomareobaa e. w. brunvacvalebadsubieqtian
absolutur zmnebTan:
ÀÜéËÃðÒÉ `Calandrobs~, _ áÏÜéËÃÀÒÀ
`uCalandria = naCalandrevi aqvs~ _ áÀÜéËÃÀÒ-ÄÍ-À `Turme
uCalandria = naCalandrevi hqonia~;
ÉÛÃÒó/ðË `TamaSobs~ _ áÏÛÃÒк/ÀËÀ `uTamaSia
= naTamaSebi aqvs~ _ áÀÛÃÒк/ÀË-ë/ÄÍ-À `Turme uTamaSia = na-
TamaSebi hqonia~;
ðÒÉ `imyofeba~ _ xoCda (bz.) / áÏÒÃæÍÀ
(zs.) `yofila = namyofi aris~ _ xaCdëna / áÀ/ðÒÃæÍë/ÄÍÀ
`Turme yofila = namyofi yofila~;
ðÎ | ðÎëÓÂÉ (bz.) ðÎÓ (bq.) `waiRebs~ _ áÏÎÀ
`wauRia~ _ áÀÎ-ëÍ-À /брО-ДН-А `wanaRebi hqonia~;
igæni `tiris~ _ xogæna `utiria = natiri aqvs~ _
xa/рgænë/ena `Turme utiria = natirali hqonia~.
rogorc vxedavT, aRniSnuli kategoriis zmnebSi
-ën-/-ÄÍ- sufiqsi mniSvnelovan rols asrulebs: aseTi zmnebi
71
warsulSi momxdari moqmedebis Sedegs TiTqos warsulSive
afiqsireben da upirobod gamoxataven saubris momentisTvis
am movlenis (moqmedebis) gauTaviseblobis, gaucnobiereb-
lobis (I pirisTvis, Tu ambavi Tavad mTqmels exeba: rрWæр
leRæ mam mрmОлna _ `[Turme] kurdRlis xorci ar miWamia =
ar mqonia naWami~), unaxaobis (II-III pirSi) da, Sesabamisad,
informaciis gareSe wyaros arsebobis Sinaarss.
rogorc cnobilia, zogjer zmnas SesaZlebloba aqvs
aRniSnos moqmedebis gangrZobiToba-wyvetiloba da erTgzi-
soba-mravalgzisoba. aseTi formebi zmniT gamoxatuli mo-
qmedebis mimdinareobaze gvaZleven warmodgenas, magram da-
moukidebeli morfologiuri kategoriis wona da mniSvne-
loba ar moepovebaT. msgavsi movlena msoflios mraval
enaSia dadasturebuli da aRiniSneba terminebiT inxoativi,
Aktionsart, способ действия,... qarTulSi mis aRsaniSnavad moqme-
debis saxe gamoiyeneba. z. WumburiZis azriT, qarTulSi mo-
qmedebis saxed unda iqnes miCneuli gangrZobiToba-wyveti-
loba, ris mixedviTac erTmaneTs upirispirdebian uwyvete-
li da uzmniswino (usrulaspeqtiani) wyvetili (werda _ we-
ra, xatavda _ xata...), aseve xolmeobiToba Tanamedrove sa-
literaturo qarTulSi (WumburiZe 1986: 32). vfiqrobT, sva-
nurSi gardamavali zmnebis upreverbo I SedegobiTis for-
mebi (rogorc -en-a’sufiqsiani, aseve oden a’sufiqsiani) swo-
red moqmedebis saxiT (erTgzisoba-mravalgzisoba, wyveti-
loba-gangrZobiToba) xasiaTdebian da upirispirdebian pre-
verbian formebs. qarTulSi `uWamia~ SeiZleba erT SemTxve-
vaSi pirdapirevidencialuri iyos (`dRes araferi miWamia~)
sxva situaciaSi ki irib evidencialobas gamoxatavdes (Sei-
cavdes `Turmes~ gagebas), gansakuTrebiT, Tu mis gverdiT
zmniswiniani, momentobrivi moqmedebis gamomxatveli zmna
gvaqvs: `bavSvs saWmeli uWamia da wasula~ _ aq uWamia = Se-
uWamia, rac svanurSi, ganurCevlad situaciisa, SeuZlebe-
lia: á-Ï-Ì-À `uWamia = naWami aqvs~ _ á-À/р-Ì-ë/ДÍ-À `uWamia
{xolme Turme}~ = `naWami hqonia~; áÏÃÂÀÒÀ `{mo}uklavs =
72
monaklavi hyavs~ _ áÀÃÂÀÒÄÍÀ `{mo}uklavs {xolme Turme} =
naklavi hqonia /hyolia~), Tumca es formebi, rogorc aR-
vniSneT, upirvelesad imis gagebas Seicaven, rom esa Tu is
moqmedeba momxdara Tundac erTxel an arasodes! es aris
mTavari! amis Semdeg ki SeiZleba xolmeobiTobis niuansic
daematos rogorc pozitiur, aseve negatiur konteqstSi.
bolos da bolos eqsperienciuloba da xolmeobiToba xom
semantikurad Zalze axlos dganan erTmaneTTan12!Aase maga-
liTad, roca savele mivlinebisas teqstis Caweris dros
enaTmecnieri _ medea saRliani mTqmelis saubarSi emociu-
rad ereva: qirs miО Cu-m-i--ma! _ `ospi mec miWamia!~ (= naWami
maqvs~) _ imas niSnavs, rom es mis cxovrebaSi (SesaZloa
bavSvobaSi) momxdara (erTxel Tu mravaljer, amas mniSvne-
loba ara aqvs, mTavaria faqtis rogorc precedentis kon-
statacia), magram mTqmels rom misTvis `ucnobeli~, anu
iseTi faqtis aRniSvna ndomoda, romelic ar axsovs, maSin
aucileblad upreverbo I SedegobiTis -en-ian formas gamoi-
yenebda:
qirs Cu-m-р-m-en-a, aTxe gar oвæed gud! _ `ospi [Turme]
miWamia (=naWami mqonia), axlaRa mivxvdi!~ _ aq `miWamia~-s
Sesabamisi mрm-en-a ukve evidencialobas gamoxatavs, radga-
nac mTqmelisTvis informaciis wyaro inferenciaa.
mesame variantiT, Tu mTqmeli aseve misTvis `ucno-
bel~ situaciaze (vTqvaT, adreul bavSvobaze) saubrobs,
SeiZleba I SedegobiTis ZiriTadpreverbiani formac gamoi-
yenos:
qirs lр-m-mam-a i demeg la-mlat-a _ `ospi SemiWamia
[Turme] da ar momwonebia [Turme]~ _ rac kvlav iribi evi-
dencilobis gamomxatvelia, oRond am SemTxvevaSi informa-
12 Pperfeqtis es tipi (eqsperientivi, igive distanciuri,
moqmedebiTi, aqcionaluri awmyos perfeqti) kargad egueba rogorc momentobriv, ise kontinuaciur, anu gangrZobiT da iteratiul, anu mravalgzisobis aspeqtur maxasiaTeblebs (SabaSvili 2009: 91); am tipis perfeqtisTvis damaxasiaTebelia mravalgzisobis gageba (kiparski, 1998).
73
ciis wyaro verbalobaa, `sxva xelia~, zmnuri formac da
mTlianad konteqstic mediatiuria.
mniSvnelovnad migvaCnia isic, rom ZiriTadpreverbian
zmnebSi saanalizo formanti (-en-) ar Cans:
ÏáàÏÃêÍÀ (bz.), ÏáàÏÃÀ (bq.) `waukiTxavs~, ËÏáÛæÀ `dau-
levia~, ÏÈéÒÌÀ `dauWeria~, ËÏáÛÃÉÒê/ÀËÀ (zs.) `wauTamaSia~,
rac adasturebs preverbian formaTa genezisTan dakavSire-
biT YCven mier zemoT gamoTqmul mosazrebas.
amrigad, svanurSi I SedegobiTis (namyousrulis) mier
ganvlili gza ase warmogvidgeba:
statikurma zmnam gadinamikurebis Semdeg preverbis
darTvamde `Turmes~, unaxavi moqmedebis (mdgomareobis) se-
mantika met-naklebad gaiTavisa, rasac adasturebs sasimRe-
ro leqsebisa da lentexuris monacemebi, TiTqmis amavdro-
ulad semantikurma saWiroebam morfologiuri asaxva hpova
formaSi: -ÄÍ- sufiqsis daxmarebiT (romelsac Tavidan mxo-
lod formaTganmasxvavebeli funqcia unda hqonoda: xaxtava
_ 1. „axatia is mas“; 2. „hxatebia is mas“) aqtiur da medioaq-
tiur zmnebSi Caisaxa evidencialoba, Semdeg etapze ki pre-
verbis darTviT es problema (awmyosTan saziaro semantika:
xoОra `uweria“ = „naweri aqvs mas is~, Sdr. stat. `uweria
is mas = misTvis aris dawerili~) sabolood gadaiWra _
zmnam, Ûdinamikurobis garda, SeiZina sruli aspeqtis gage-
ba, rac uTuod warsul dros ganapirobebda, xolo axali
forma (-ÄÍ-ianTa msgavsad) gaTavisuflda awmyoseuli seman-
tikuri `memkvidreobisagan~ _ specialuri formanti aRar
warmoadgenda aucileblobas, preverbianma formam TavisTa-
vad gaiTavisa unaxaobis aqti; -en- sufiqsis umTavresi fun-
qcia _ evidencialobis gamoxatva eqsperienciul formebSi
_ momentobrivi moqmedebis gamomxatvel zmnebSi zmniswinma
SeiTavsa:
stat. awmyo _ áÏáÔÀæÀ `uxatia is mas~ > dinamik. I Se-
deg. áÏáÔÀæÀ `uxatavs, danaxati aqvs mas is~ > Cu-xoxtaæa
(Sedegi orive SemTxvevaSi awmyoSia, pirdapirvidencialu-
74
ria, eqperienciulia) > áÀáÔÀæ-ÄÍ-À `uxatia, danaxati hqonia
mas is~ (Zneli saTqmelia, Sedegi kvlav awmyoSia Tu namyo-
Si, magram Tavad dinamikaa unaxavi, ambavi informators an
sxvisgan gaugonia, an cnobili faqtebis ganzogadebiT as-
kvnis; sxvagvarad: informaciis wyaro aris gareSe _ an ver-
baloba, an inferencia) > ÏÈáÀÔæÀ “dauxatavs Turme mas is~
_ calsaxad evidencialuri forma, romlisTvisac ucxoa
qarTuliseburad nanaxi an ueWveli moqmedeba-mdgomareobis
gamoxatvis SesaZlebloba, amiT sruldeba moqmedebis aqtis,
Sesabamisad, iribi evidencialobis morfologiuri Camoya-
libeba I SedegobiTSi.
daskvna: sinqroniulad svanur enaSi gardamavali da
brunvacvalebadsubieqtiani zmnebis I SedegobiTSi saanali-
zo sakiTxTan mimarTebiTOSemdegi viTarebaa:
1) brunvacvalebadsubieqtian relatiur da absolu-
tur zmnebSi upreverbo formaTa ori rigi gamoiyofa _
martivsufiqsiani (resp. oden -a’sufiqsiani) da -ÄÍ-a‘rTulsu-
fiqsiani; am ukanasknelT (-ÄÍ-a‘sufiqsianebs) pirvelTagan
anlautic gansxvavebuli aqvT: sasxviso qcevis ufunqcio
-o-‘s adgils ikavebs -a-, savaraudod, saarviso qcevis niSa-
ni (rac gvafiqrebinebs, rom es formebi relatiuri gardau-
vali zmnebis analogiiT Camoyalibdnen, romelTac -o- qce-
vis niSani ara aqvT saanalizo mwkrivSi: xextрæi `exateba
is mas~ _ xaxtaæ-en-a `dahxatvia is mas~; Cveni azriT, am
zmnebma win imitom gauswres infiqsis (-en) CarTvaSi garda-
mavlebs, rom formaluri identuroba gamqraliyo maTsa da
statikurebs Soris (Sdr. xрОr-ë/en-a: 1) `aweria is mas~; 2)
`swer{eb}ia is mas~), Tumca paraleluri formebi dRemde
gvaqvs: xara _ xarena `hqonia~, xalta _ xaltena `hyvare-
bia~...).
2) usufiqso (resp. oden -a’sufiqsiani) formebi araevi-dencialuria, gamoxataven warsulSi momxdaris Sedegs aw-
myoSi da mTavari semantika aris movlenisa Tu moqmedebis
75
precedentis konstatacia: áÏáÔÀæÀ `{da}uxatavs, danaxati
aqvs~; isini `Turmes~ gagebas mxolod ÄÓÍрÒ (`Turme~) an
sxvaTa sityvis ÄÓÄÒ, ÒÏØæ (-o) nawilakebis darTvis Sede-
gad iZenen:
ÄÓÍрÒ ÂæÄËÎðÒÛðÐÓ рМЙÒМ áÏÌÀ Й B@à ДгЩА бДÆВЙ _ `Turme
gveleSaps amirani uWamia (= aqvs naWami) da muceli imitom
stkiva~ _ esnрr („Turme“) nawilakis daxmarebiT gamoxatu-
li evidencialoba, Sdr. ÀËÀÓ ÂæÄËÄÒÛðÐi áÏÌÀ (nawilakis
gareSe) _ `amas gveleSapic uWamia = aqvs naWami~ (eqsperien-
tivi) _ mTqmeli mxolod imas afiqsirebs, rom precedents
adgili hqonia da misTvis is percefciis doneze cnobili
faqtia;
amrigad, I SedegobiTis upreverbo, oden a‘sufiqsian
formaTa ZiriTadi mniSvneloba Tanamedrove svanurSi per-
feqtulobasTan erTad eqsperienciulobis, precedentis ar-
seboba-ararsebobis gamoxatvaa moqmedebis momentTan drou-
li mimarTebis gareSe (da ara moqmedebis naxva-unaxaobis an
gangrZobiToba-momentobriobis gadmocema); savaraudod, es
Zveli qarTulis im viTarebas unda asaxavdes, roca prever-
biani da upreverbo formebi erTmaneTTan opozicias qmnid-
nen ara aspeqtis, aramed gansazRvruloba-ganusazRvrelo-
bis niSniT. Semdgom etapze svanurSi upreverbo formebma
garkveulwilad aiRes TavisTavze unaxaobis aRniSvnac (ro-
gorc sasimRero teqstebidan Cans, Tumca arc imas gamovri-
cxavT, rom es movlena poeziaSi mxolod erTgvari ritmisa
da specifikuri stilis SenarCunebis saSualeba yofiliyo
da I SedegobiTis upreverbo formebs sinamdvileSi yovel-
Tvis is mniSvneloba hqonodaT, romelic dRes aqvT: perfeq-
tuloba-eqsperienciulobis gamoxatva; am mxriv sayuradRe-
bod migvaCnia is faqti, rom svanur idiomatikaSi, romelic,
SesaZloa, xalxur poeziaze metad arqaulic iyos, msgavsi
semantikuri moulodnelobani am formebis gamoyenebisas
arsad gvxvdeba), preverbian formaTa Camoyalibebisa da ma-
Ti funqciebis (perfeqtuloba, aspeqti...) Sevsebis Semdeg ki
upreverboni bunebrivad daubrundnen pirvandel mdgomareo-
76
bas semantikis TvalsazrisiT, anu amJamindeli maTi eqspe-
rienciuloba, Cveni msjelobis pozitiurobis SemTxvevaSi,
meoreuli aRmoCndeba.
3) -ÄÍ- sufiqsianebic (umTavresad brunvacvalebadsu-
bieqtiani zmnebi) gadmoscemen warsulSi moqmedebis (mdgo-
mareobis) Sedegs awmyoSi, oRond iseTi moqmedebisas, rom-
lis mowmec mTqmeli ar yofila an mocemul (Tqmis) momen-
tamde faqti gacnobierebuli ar hqonia (Tu Tavad I piria
gramatikuli subieqti) an sxvisgan gaugonia (Tu subieqti II an
III piria); am zmnebSi eqsperienciuloba da evidencialoba er-
Tdrouladaa warmodgenili; amdenad, evidencialobis Tval-
sazrisiT, es zmnebi mxolod da mxolod unaxavi moqmedebis
Sinaarss gulisxmoben, Sesabamisad, miuTiTeben informaciis
irib wyaroze _ verbalurze Tu inferenciulze;
4) III jgufad ZiriTadpreverbiani zmnebi gamoiyofa,
maTi semantikac calsaxad `Turmes~, informaciis gareSe
wyaros (umTavresad verbalurs, konteqstis gaTvaliswine-
biT _ inferenciulsac) gulisxmobs, oRond preverbi momen-
tobriobis da, Sesabamisad, sruli aspeqtis gagebas sZens;
maSasadame, SeiZleba iTqvas, rom II da III jgufis zmnebi
nebismier konteqstSi mxolod da mxolod unaxavi moqmedebis
Sinaarss gamoxataven, yovelTvis mianiSneben informaciis irib
wyaroze (evidencialoba) da Tu es wyaro verbalobaa, funqci-
urad renarativs Seesabamebian, inferenciis SemTxvevaSi ki _
dubitativs an admirativs. rac Seexeba I jgufis zmnebs, isini
Tanamedrove svanurSi pirdapirevidencialurni arian, am per-
feqtuli formebis funqcia mxolod eqsperienciulobaa.
SevniSnavT, rom -ÄÍ’iani formebi struqturiT orpiri-
an gardauval da statikur zmnaTa I SedegobiTs emTxveva:
awmyo: Turm. I
(1)stat. áðÛáÁÀ `akeria is mas~ _ (2) áÀ/ðÛáÁÀ|áÀ/ðÛáÁë/ÄÍÀ `hke-
rebia is mas~
(3) dinamik. áÄÛáÁÉ `ekereba is mas~ _ (4) áÀ/ðÛáÁÀ|áÀ/ðÛáÁë/ÄÍÀ
`{Se}hkervia is mas~
77
(5) gardam. ðÛáÁÉ `keravs is mas~ _ (6) áÀ/ðÛáÁë/ÄÍÀ `ukeravs,
{Se}nakeri hqonia mas is~
(1) kabs qobр xрSxba _ `kabas qoba akeria~ (2) kabs qobр xрSxbena _ `kabas qoba hkerebia~;
(3) wæils TeTne kab xeSxbi _ `patarZals TeTri kaba
ekereba (misTvis ikereba)~;
(4) wæils mutkæin kab deSoma xрSxbena _ `patarZals muqi
kaba arasdros Sehkervia (misTvis arasdros Sekerila)~;
(5) zural kabs рSxbi _ `qali kabas keravs~;
(6) al zurals lewæil kabi xeSxbi _ `am qals albaT sa-
patarZlo kabac {Se}ukeravs (=eqneba Senakeri)~.
oRond, rogorc ganvmartavdiT, gardamavali zmnis-
Tvis -ÄÍ-iani forma dRevandeli svanuris viTarebiT erTa-
derTia evidencialuri semantikis upreverbod gadmosace-
mad (xaSxb-ë/en-a `nakeri hqonia~), usufiqsod is dakargavs
`Turme~-s gagebas (áÏÛáÁÀ = `Senakeri aqvs mas is da me es
dadasturebulad vici~). danarCen (statikur da orpirian
gardauval dinamikur) zmnebSi ki monacvleoba sufiqsian
da usufiqso formebisa SedarebiT Tavisufalia zmnaTa um-
ravlesobaSi, oRond -ÄÍ-iani (e. w. grZeli) formebi dRes
ufro bunebrivad JRers da xSiradac gamoiyeneba, ufro me-
tic: isini zmniswinian formebSic (ÀáÛáÄÁL/ÄÍÀ `Sehkervia~,
ÄÓÛáÄÁL/ÄÍÀ `dahkervia~) inarCuneben mas. rogorc aRvniSneT, -ÄÍ-‘is SedarebiT myari pozicia
gardauval zmnebSi (misi CarTva rogorc evidencialuri, ise
araevidencialuri semantikis SemTxvevaSi) ganpirobebuli un-
da iyos statikuri awmyos formebTan omonimurobisgan Tavis
aridebiT.
Tumca gardamavali da brunvacvalebadsubiqtiani ab-
soluturi zmnebis -en- sufiqsian namyosrulis formebTan
dakavSirebiT gvaqvs sxva, zemoTqmulisgan gansxvavebuli
varaudic: rogorc iTqva, saanalizo formebi iribevidenci-
aluria da mxolod da mxolod unaxavi (an gaucnobierebe-
78
li) moqmedebis (mdgomareobis) semantikas gamoxataven, zus-
tad iseve, rogorc I da II TurmeobiTebi, e. w. `uxilavi~
mwkrivebi; Sdr. ËéÌÃÀÂÒ{æ}ÉÍ [ËÉ] `klavda Turme is mas~,
áÀÃÂÀÒ{æ}ÍÀ `aklavda/uklavda Turme is mas mas~ _
áÀÃÂÀÒë/ÄÍÀ `uklavs Turme = naklavi hyolia/ hqonia mas is~;
ËéÌÉÎÒ{æ}ÉÍ [ËÉ] `werda Turme is mas~, áðÎÒÖÍÀ `awer-
da/uwerda Turme is mas mas~ _ áðÎÒë/ÄÍÀ `uweria Turme =na-
weri hqonia mas is~; dasaSvebad migvaCnia, rom -en-‘iani vari-
anti svanurSi I seriis TurmeobiTebis perfeqtulad rein-
terpretirebuli forma iyos ara formiT, aramed Sinaar-
siT; orive (I da II) TurmeobiTs ki imitomac Seesabameba,
rom semantikurad isini mxolod qceviT gansxvavdebian, xo-
lo III seriaSi, rogorc cnobilia, qceva neitralizdeba.
specialur literaturaSi aRniSnulia, rom, sazoga-
dod, meoreuli posesiuri (kuTvnilebiTi) rezultativebi
xSirad gardaiqmneba perfeqtis gardamaval formebad da
sruliad mosalodnelia, rom svanuri perfeqti warmoiSva
analogiurad: naSyod mêr (`ganarecxi maqvs~) > miSyæda
(`gamirecxavs~), naSyod mëra (`ganarecxi meqneba~) > meSyædi
(`ganarecxi meqneba~) (Сумбатова 2007: 336). … sayuradRebod migvaCnia is faqtic, rom saanalizo
formebi (eqsperienciuli mniSvnelobisani) upreverboa, isi-
ni ver igueben zmniswins iseve, rogorc awmyos Turmeobi-
Tebi, romelnic `uxilavi~ uwyvetlis semantikas atareben
(cxadia, verc permansiuloba da verc eqsperienciuloba mo-
mentobriobas erTmniSvnelovnad ver SeiTavsebs).
am Temaze naSromSi vrclad ar vimsjelebT da mxo-
lod sakiTxis dasmiT SemovifarglebiT, radgan problema
calke kvlevis sagnad migvaCnia, Tumca, sabolood dadas-
turebisa da Sedegis gaziarebis SemTxvevaSi, vfiqrobT,
xaxtaæ-ë/en-a, xadgar-ë/en-a... dRevandeli viTarebis gaTva-
liswinebiT, calke mwkrivad unda ganixilebodes, rogorc
I seriis TurmeobiTTa SedegobiTi, da ara namyosrulis
erT-erTi safexuris varianti, rogorc amas zemoT aRvniS-
79
navdiT, radgan namyosrulisgan (awmyos SedegobiTi) formi-
Ta da semantikiT gansxvavebul monacemTan gvaqvs saqme13
s i n t a q s i
§11. nawilakovani `sxvaTa sityva~ Y
verbaluri evidencialoba qarTvelur enebSi sintaq-
suri konstruqciiTa da pirebis mixedviT ganawilebuli na-
wilakebiT gamoixateba. cxadia, svanurSic nawilakovani
`sxvaTa sityvaa~ ganviTarebuli, Tumca, Tu misi raobis
ganmartebas gaviTvaliswinebT, is, rac sxvaTa sityvaSi,
anu sxvis naTqvamSi moiazreba, SesaZloa scildebodes evi-
dencialobis farglebs; `masve ganekuTvneba agreTve avto-
ris mier winaT gamoxatuli azri (Tu ganazraxi), romelsac
is imeorebs da CaurTavs Tavis naTqvamSi~ (kvaWaZe 1966:468),
magram esec evidencialuri aRmoCndeba iseT konteqstSi, sa-
dac mTqmeli aracnobier mdgomareobaSi myofobisas (adreu-
li bavSvoba, simTvrale, gonebaareuloba...) ganazraxs an na-
Tqvams gadmoscems; meore mxriv, evidencialobis raoba wya-
roze miTiTebas (an miniSnebas) iTvaliswinebs, pirveli pi-
ri ki Tavisive naTqvamis an naazrevis gameorebis SemTxveva-
Sic informaciis wyarod sakuTar Tavs mainc uTiTebs da
nawilakic Sesabamisia, amdenad, `sxvaTa sityva~ nebismier
SemTxvevaSi evidencialurad SeiZleba CaiTvalos.
rogorc cnobilia, sxvaTa sityva orgvaria:
13saerTod, kvlevisas gamoikveTa, rom III seriis Camoyalibebis
procesSi dro-kiloTa I seriis yvela formis gadaazrianeba unda momxdariyo, qarTul enaSi es mosazreba cnobilia, magram svanurSi radganac I seriaSi mwkrivTa raodenoba metia, Sesabamisad reinterpretirebul mwkrivTa raodenobac meti iyo mosalodneli, razec ganxiluli monacemebic metyvelebs. amitomac, vfiqrobT, III seriis monacemTa axleburi gaazreba logikuria.
80
p i r d a p i r i da i r i b i.
`Tu visime naTqvami (an ganazraxi) molaparakisa Tu
damweris mier sityvasitviTaa ucvlelad gameorebuli, amas
pirdapiri naTqvami hqvia. magaliTad, `SoTa wers: `moyvare
mteri yovlisa mtrisagan ufro mteria~. aq pirveli winada-
deba avtoris sityvebia, meore ki _ sxvaTa sityva, anu sxva-
Ta naTqvamia, xolo, Tu avtori sxvisi naTqvamis azrs gadmo-
gvcems Tavisi TvalsazrisiT da ara ucvlelad, amas iribi
naTqvami hqvia~ (kvaWaZe 1966: 468). PqarTulSi unawilako pirda-
piri naTqvami avtoris sityvebis an vrceli konteqstis gare-
Se pirdapirevidencialuria, aramarkirebulia, vinaidan arc
zmnuri formebi iZleva imis saSualebas, rom is sxvis naTqva-
mad MmiviCnioT da ara uSualod mTqmelis naazrevad: `nino
skolaSi wavida~ _ Tqva iraklim~ _ avtoris sityvebis (`Tqva
iraklim~) gareSe es fraza, cxadia, pirdapirevidencialuria
_ masSi arc zmnuri formaa perfeqtuli (`wasula~),
romelic verbalur wyaroze migvaniSnebda da arc mesame pi-
ris `sxvaTa sityvis~ -o nawilakia gamoyenebuli. Tumca, roca
evidencialobaze vmsjelobT, pirvel rigSi mas ganvixilavT
rogorc teqstis kategorias, romelic ama Tu im konteqstSi
zogjer, SesaZloa, arc iyos gramatikulad gamoxatuli, miu-
xedavad am mxriv enaSi arsebuli saSualebebisa; es sulac ar
niSnavs, rom aseTi teqsti iribevidencialuri ar aris _ aseT
SemTxvevaSi saqme gvaqvs kategoriis swored teqstur gamoxa-
tulebasTan.
qarTul enaSi pirdapir naTqvams xSirad daerTvis si-
tyvasityviTi nawilakebi -meTqi, -Tqo, -o, romlebic pirTa
(I-II-III) mixedviTaa ganawilebuli.
gansxvavebuli viTarebaa am mxriv svanurSi, sadac
gamosaxatavi saSualebebia -ij/-éj (I da II pirTaTvis), eser,
roq{æ}/loq{æ} (III pirisaTvis; roq{æ} < róqæ _ `Tqva~, Sdr.
qarT. `-Tqo~) nawilakebi, sxvisi naTqvami ki metwilad mesa-
me piriT gadmoicema. marTebulad SeniSnavs i. CantlaZe,
rom svanurSi `nawilakovani sxvisi naTqvamis zmnis pirian
81
formebTan mimarTeba TiTqmis unificirebulia, samsave Se-
mTxvevaSi, Cveulebriv, III piris forma gamoiyeneba da gage-
ba imisa, Tu romel pirzea laparaki, mxolod konteqstis
saSualebiT xerxdeba~ (CantlaZe 1998 : 223):
bz. АЛОрÒ ÄÓÄÒ ÀáàæêÃÀá ÁêÆÉ, ÌÉÍÄ ÃìÌÖ ÄÓÄÒ
ÜæÏÈÃÀÂÒÀá (sv. pr. t., I, 1939: 25) _ `eseni Semogvesivneno
amaRam, Cveni ded-mama daxoceso~;
sityvasityviT: `esenio Semosevian amaRam, maTi deda da
mamao mouklavT~.
rogorc vxedavT, cxadyofa imisa, Tu vis gadaxda es
Tavgadasavali (mTqmels, anu I pirs, Tu sxvas _ III pirs an
Tundac mimarTvis obieqts _ II pirs), mxolod winamavali
konteqstis gaTvaliswinebiT aris SesaZlebeli, magram evi-
dencialobis TvalsazrisiT es arafers cvlis, vinaidan in-
formaciis wyaro rom mTqmelisTvis `sxva~ aris da igi Ta-
vad ar aris movlenis mowme, amas unaxaobis semantikiT I Se-
degobiTis zmnuri formebic (ÀáàæêÃÀá, ÜæÏÈÃÀÂÒÀá) adastu-
reben da sxvaTa sityvis III piris nawilakis (eser _ `-o~)
gamoyenebac. evidencialobisTvis erT-erTi maTganic sakmari-
si iqneboda, magram mocemul SemTxvevaSi nawilaki savalde-
buloa, vinaidan informaciis wyaro konkretulia (da ara im-
personaluri), xolo unaxaobis gamomxatveli zmnuri forme-
bi warsuli drois moqmedebis gadmosacemad mesame piriseul
konstruqciaSi svanuri enis „sxvaTa sityvis“ specifikiT
aris ganpirobebuli.
sakiTxis ukeT naTelsayofad gamoviyenebT pirobiT
cnebebs: mTqmeli _ teqstis subieqti, piri, romelic gadmo-
gvcems informacias; avtori _ informaciis wyaro, informa-
ciis uSualo mflobeli, anu swored `sxva~; adresati _ av-
toris mimarTvis obieqti ZiriTad ambavSi (Tuki mTqmelis
naambobi aseTs Seicavs), aseve `sxva~.
rogorc cnobilia, qarTulSi mTqmeli III piris na-
Tqvams I piriseuli konstruqciiT warmogvidgens, anu zmnac
da nacvalsaxelic formobrivad warmoTqmis momentis Sesa-
82
tyvisia _ mTqmeli gadmogvcems zustad im formiT, rogorc
informaciis pirvelwyaro, avtori warmoTqvamda, da ara sa-
kuTari poziciis gaTvaliswinebiT; ase rom iyos, maSin in-
formaciis uSualo mflobeli (wyaro) misTvis III piri
gamova da konstruqciac Sesabamisi iqneboda. (qarT. `petrem
Tqva: dRes jixvs movklavo me...~ Sdr. svan. petred róqæ:
lрdi eser RæaSs adgрri ja _ „petrem Tqva: dRes-o jixvs
moklavs TviTon“); svanurSi amgvari pirdapiri naTqvami, III
piriseuli konstruqciis gamo, erTi SexedviT (rom ara
sxvaTa sityvis nawilaki da zmna-Semasmenlis mwkrivi), qar-
Tulis irib naTqvams ufro Seesabameba: `...Tqva: moklavso~
Sdr. `...Tqva, rom moklavda~; `winadadeba: `_ rogor mogewo-
na es ambavi? _ hkiTxa arCilma das~ (ilia WavWavaZe, “oTa-
raanT qvrivi”) _ rom iribad gadavakeToT, miviRebT: `ar-
Cilma hkiTxa das, Tu rogor moewona mas es ambavi~. gadake-
Tebisas Seicvala zmnis obieqturi piri: `mogewonaSi~ obi-
eqturi piri meorea, `moewonaSi~ _ mesame~ (kvaWaZe 1966: 468),
svanurad ki pirdapir naTqvamSive obieqturi piri mesame iq-
neba:
ÉÌJÉ ÒÏØ ËÀáÁÀJÀ ÀË ÀÌÁðæ? _ `rogor mogewonao es
ambavi?~ sityvasityviT: `rogoro moswonebia es ambavi?~
v. boederi aRniSnavs, rom svanurSi `pirdapiri naTqva-
mi epistemikuri14 kategoriaa, romelsac `naxevrad iribi na-
Tqvami~ uwoda j. hiuitma (1982). naxevradiribi naTqvami upi-
ratesi variantia svanurisTvis da, rogorc erT-erTma Cemma
svanma informatorma Tqva, es `ufro svanuria~, vidre iribi
naTqvami~ (boederi 2002:18).
14 rogorc naSromis dasawyisSi aRvniSnavdiT, `epistemikas~ Cven
viyenebT svanurSi specialuri mwkrivebiTvis niSandoblivi saeWvoobis, savaraudoobis semantikasTan mimarTebiT; sxvaTa sityvaSi ki mTqmelis mier informaciis sandoobis mixedviT Sefaseba ar xdeba; amdenad, sxvis naTqvams epistemikurad mxolod maSin vTvliT, roca masSi sakuTriv inferenciuli zmnebia CarTuli, anu roca pirvelwyaro (da ara mTqmeli) Tavad warmoadgens naTqvams epistemikurad.
83
svanuri sxvaTa sityvis aRniSnul specifikaze msje-
lobs k. tuitic: `iribi metyvelebis dros III pirs SeuZlia
gamoiyenos miaxloebiTi pirdapiri citireba pirisa da
drois niSnebis Seucvlelad; es xSirad iseTi SemTxvevaa,
roca pirTa opozicia dafarulia da specialuri nacval-
saxelebi ja (`TviTon~) da min (mr. r. `TviTon isini~) cvli-
an I da II piris nacvalsaxelebs. irib metyvelebaSi Semo-
dis damatebiT ere (`rom~) kavSiri da naTqvami Seicavs
ÄÓÄÒ/ÒÏØæ citirebis nawilakebs~ (tuiti 1997: 40).
dialogis (an obieqtisadmi mimarTuli monologis)
dros qarTulSi III pirisagan I-II-III pirebisadmi mimarTva
sxvaTa sityvaSi mudam II piris formiTaa gadmocemuli ro-
gorc zmnasTan, ise nacvalsaxelTan, anu zustad ise, ro-
gorc mTqmeli (III piri) ityoda, radgan adresatad nebismi-
er SemTxvevaSi II piri igulisxmeba, svanurSi ki analogiur
viTarebaSi nacvalsaxelic da zmnac adresatis realur
pirs Seesabameba teqstis subieqtis, mTqmelis (da ara in-
formaciis uSualo mflobelis, wyaros!) poziciidan _ I-s,
II-s an III-s:
bz. ðÒÜÉËà ÌóØæ, Ììæ ÄÓÄÒ ÏÃÄ{Ò} / bq. ðÒÜÉËà ÌðØæÄ: ÌÉ
ÄÓÄÒÏÙæ ÏÃÄÒ!
`arCilma miTxra: Sen wadio (`me-mca-o /bq. me-o-mca
wavedi~)!~
ðÒÜÉËà ãóØæ, Óìæ ÄÓÄÒ ÀÃÄ{Ò} / ðÒÜÉËà ãðØæÄ, ÓÉ ÄÓÄÒÏÙæ
ÀÃÄÒ!
`arCilma giTxra: Sen wadio (~Sen-mca-o/Sen-o-mca~) wa-
di!~
ðÒÜÉËà áóØæ, ãêæ ÄÓÄÒ ÀÜðÃ/ ðÒÜÉËà áðØæÄ, ãÉ ÄÓÄÒÏÙæ
ÀÜÀÃ!
`arCilma uTxra: Sen wadio (`TviTon-mca-o /TviTon-
o-mca~) wavida!~
rasakvirvelia, es winadadebebi iribevidencialuria,
radgan teqstis subieqti (mTqmeli) `sxvaTa sityvis~ da
-æ /oRæ nawilakis CarTviT informaciis wyaroze miuTi-
84
Tebs, informacia (am SemTxvevaSi mimarTva), miuxedavad su-
bieqtis Tanamonawileobisa (an TviTmxilvelobisa) da per-
cefciulobisa, sxva, gareSe wyaros gulisxmobs, kerZod
arCils.
svanurSi pirdapiri naTqvamis konstruqciisTvis amo-
savali aris ara informaciis wyaros (sityvebis namdvili
avtoris) da misi adresatis realuri pirovnuli poziciebi
(Tu romeli piria erTi Tu meore), aramed mTqmelTan (am
teqstis evidencialur aspeqtSi mTxrobelTan) maTi mimar-
Teba:
a) Tu teqstis subieqti (mTqmeli) III piria, I piri ki
adresati da amavdroulad avtori (wyaro), maSin konstruq-
cia I piriseulia (zmnac da nacvalsaxelic I pirs Seesaba-
meba); xolo vinaidan informaciis wyaro anu uSualo
mflobeli (mimarTvis avtori, mocemul SemTxvevaSi _ arCi-
li), romelic Tqmis momentSi, bunebrivia, I pirad iqneboda
warmodgenili, mTqmelisTvis mainc `sxva~, anu III piria, is
amas aseve gamoxatavs (amitomac emsgavseba pirdapiri na-
Tqvami iribs):
bz. ÓÏÌÄáà ÍóØæ: `ÌóÎ ÒÏØ ÍÀÙæëÍÀ, ÄãÀ ÒÏØÖ ÏÈáæÉÄÃ~
(sv. pr. t. I 1939: 39);
somexma gviTxra: `rac gqondaT, is waiReTo~ (`...raco
gvqonia, iso-mca waviReT~, Sdr. qarTuli iribi naTqvami:
`somexma gviTxra, rac gvqonda, is wagveRo~).
kodor. bz. `ÀÈáÄ Ì’ÄÓÄÒ ØÀÌÀßæëÍÄá ÄãÎðÒÓ É Äã’ÄÓÄÒ
ØêæáæÄØÀ, ÄÒÄ ÉÌðÒ À ÌíÌÀ ËìÆÉ ÀËÎðÒÝÀáðÍ, JÉ-æ-ÏáÌÄâÒóæÉÍ~
(silevan wifiani, 75 wlisa, ajara);
`axla Sen gaCvenebTo imaT da gviTxario, SeiZleba
Tu ara imaTTan erTad wasvla~ (`axla meo maCveneben imaT
da iso vuTxarimca, rom varga Tu ara wasvla amaTTan~), ga-
gvagebineo (`ga-mca-vagebine~).
kodor. bq. ãÀÈÄà ÍðØæÄ: `Íð ÒÏØ ÀÌáÄÍ Üæ-ÏÙ-ÏÓÙÄËÉæà É
ãÉ ÄÓÄÒ ØÀÙéÒÉ~ (CantlaZe da sxv. 2010: 471);
jaTem gviTxra: `Tqven aqeT damicadeTo~
85
(`...Cveno aqeT da-mca-vucadeT~) da me gavalo (`TviTono
gava~).
`ÃÉÍÀ, ÁðÆ’ÄÓÄ{Ò} ËÄÌÆéÒðÒ-Ö ÏáÍðÚ!~ (gaiane Samfriani,
73 wlisa, ajara);
`gogo, amaRam kverebi gamoacxveo!~ (`...amaRamo
Sesalocebi-mca gamovacxve!~).
`ÃÄÌÉÓ ÄÓÄÒ ÍÖ×ÛæÃÄá ÀÌÄØÀ ËéðÒÓ!~ (CantlaZe da sxv.
2010: 364);
ar ga[da]giSvebTo aq cocxals!~;
sityvasityviT: `aro gagviSveben aq (`amaze~) cocxals!~).
b) Tu subieqtis (mTqmelis, I p.) adresati realurad
II piria (anu is, visac esaubreba), maSin II piriseuli kon-
struqcia gvaqvs:
bz. ÚÀÈËÀÍà ðÌÉÌÁæÄ, ÄÒÄ Ó’ëÓÄÒ ÃðÛÃæÉ áæðÎ ãÉÃÂÀÒÀ;
`yaTlanma miambo, rom Sen daTvic bevri {mo}giklav-
so~.
msjeloba ufro naTeli rom gaxdes, mocemul konteq-
stSi evidencialobis TvalsazrisiT rolebi ase ganawil-
deba: yaTlani _ wyaro; I piri (me miambo _ ðÌÉÌÁæÄ) _ teq-
stis subieqti, anu mTqmeli, II piri _ dialogis monawile,
mTqmelis mimarTvis obieqti, adresati da, amave dros, wya-
roseuli informaciis (moqmedebis) gramatikuli subieqti;
g) Tu wyaroc da adresatic orive III piria,
teqstis subieqti (mTqmeli) III piriseul konstruqcias mi-
marTavs:
bz. áÏÛÀ ÌÖáæÁÄÌ ÒóØæ, ÄÒÄ `ã’ëÓÄÒ ðëÓÂÉ ЮÖäëÒÀÓ
ËÀäñÃÈÄ~ (sv. pr. t. I, 1939:152);
`ufrosma Zmam Tqva, rom `me waviRebo sacers gasayi-
dad~ _ aseTi iqneba gamarTuli ganmarteba qarTul salite-
raturo enaze, anu sxvisi naTqvami I piriseul konstruqci-
as (`...me waviRebo...~) Seesabameba, magram sityvasityviT gan-
martebisas sxva suraTia: `ufrosma Zmam Tqva, rom `TviTon
waiRebso sacers gasayidad~ _ sxvisi naTqvamis konstruq-
86
cia III piriseulia da svanurisTvis bunebriv stils imeo-
rebs. aseve:
kodor. bz. ÁÀÈðËÁÉà áóØæÄ ÌÉÜÀ ÜìÑÀ: `ÒÏÓÔÏÌ, ÀÙÏ
ÀÈá’ÄÓÄÒ áÏßÉæá ËÉÌÀÒÂæ!~ (CantlaZe da sxv. 2010: 148);
`baTalbim uTxra Tavis siZes: `rostom, aba,
axla gvmarTebso simarjve!~ (`... axlao hmarTebT...~).
`ÀÌÖÍÙæ’ëÓÄÒ ÍíÌÈÄæ ÀÃÉÄ ÌÉãÍÄÌ ÀË ËðÎÒ~ (zaur gul-
bani, 42 wlisa, omariSali);
`amis Semdeg arsad waiRoo Sen es werili~
(`amis Semdego arsadmca waiRo man es werili~).
ÓÂÀËðáØêË É Ñ’íáÜÉÛ: `ã’ëÓÄÒ ÃÉ É ãÀ ÂÄÆÀË!~ (sv. pr.
t. I, 1939: 123);
`miepara da daaswro: `Sen deda da me Svilio!~
(`...TviTono deda da TviTon Svili!~).
bq. `ÉÓÂÏÙæ À×ÉÛÃæá ÌÉÜÀ ÍÀÒÃæÈÄÎÓÂÀ~ _ ÀË ÌÀÒÄÌ
ÉäÄÒ (sv. pr. t. II 1957: 189);
`SemiSviTo Cems namyofSi~ _ am kacma iTxova
(`Se-mca-uSves Tavis namyofSi~...)~;
kodor. bq. áðØæÄ ÁÉÌéÒÆÀà À×áÍÄÂðÒÓ: `ÀË’ÄÓÄÒ
ÜÖæÀÃÉÄá ËÄäæÃÉÃ, ÑÉÁðËÉà ÄÓÄÒ Ñ’ðÍÔÉáÄá ÁÙÄÜÖ ÌÄÛÚÃÄ ÌÉÍÄ
À×áÍÄÂÓ~ (tariel werediani, 78 wlisa, qvabCara);
`uTxra bimurzam amxanagebs: `es CavitanoTo
gasayidad, zeviTobas amoviyvanTo napralSi Cavardnil
Cvens amxanags~ (`...eso Caitanesmca gasayidad, zeviTobaso
amoiyvanen...~).
vinaidan dialogebsa Tu monologebSi, gansakuTrebiT
daqvemdebarebuli evidencialobis dros, sxvaTa sityvis
konstruqciaSi mTqmelisTvis mTavari da amosavali adresa-
tis uSualo mimarTebaa Tavad teqstis subieqtTan (kidev
gavxazavT: da ara informaciis wyarosTan!), amitom kon-
struqciaSi ar aris gaTvaliswinebuli is, Tu realurad
romeli gramatikuli piria informaciis wyaro; albaT ami-
tomac I da II pirSi sityvasityviTi nawilaki erTi da igi-
vea (-Éã/-éã) _ mTqmeli xom orsave SemTxvevaSi (Tavad mimar-
87
Tavs adresats Tu sxvisi piriT uTvlis) Tavadaa teqstis
subieqti! Sdr.:
kodor. bz. ÀËÎðÒÓ áæëØÀÒ: Øê’ã-ÀØðáà Ìð ÄÜáÀæ É ÓÂ’êã-ÀÌ×ÉÛÃæà ÌÉ (nunu gulbani-pakeliani, 60 wlisa, ajara);
amaT vuTxari: `gaiwieT-meTqi yvelam iqiT da
SemiSviT-meTqi me~; rogorc vxdavT, aq teqstis subieqti (mTqmeli) da
informaciis wyaro (avtori) erTmaneTs emTxveva; miuxedavad
amisa, nawilakovani formebis gamoyenebiT mTqmeli mainc miuTi-
Tebs wyaroze da teqstic, TavisTavad cxadia, evidencialuria,
vinaidan arsebobs evidencialobis mTavari piroba (rac am ka-
tegoriis raobis ZiriTad ganmartebaSia Cadebuli) _ informa-
ciis wyaroze miTiTeba: msgavs viTarebaSic mTqmeli faqtis ub-
ralo konstatacias ki ar axdens, aramed -ij nawilakiani for-
mebiT wyaros miuTiTebs (Tumca es wyaro Tavadaa).
kodor. bq. ØÀ-Éã-á-ÄØÀÒ ÉÓÂæÀ ÂÄÆËÉÒÓ: ÃÄÌÄÂÉã ÙÖÒÉ,
ÓÂðÎã Ìð ãÄÚÒÄÍÉá, ÄãÉÎã ÌÄÚÒÄÍÉ ÌÉÉ (CantlaZe da sxv. 2010: 365);
`uTxari-meTqi Sens Svilebs: `ar waval-Tqo, rac
Tqven dagemarTebaT, mec is damemarTeba-Tqo~ _ am SemTxve-
vaSic mTqmeli da informaciis wyaro erTi da igive piria,
magram subieqti pirdapir aRqmul, movlenis Tanamdev in-
formacias ki ar gadmoscems, aramed iTvaliswinebs, rom II
piris mier informaciis saboloo adresatisTvis gadacemi-
sas teqstSi wyaro ukve sxva iqneba (anu is, vinc mocemul
momentSi Tavad mTqmelia) da amas afiqsirebs konstruqcia-
Si. mTqmels SeuZlia aseT SemTxvevaSic III piriseul kon-
struqcias mimarTos (saboloo adresatisTvis Tavad xom
realurad III piri gamodis!); maSin is -Éã/-éã (`-meTqi~;
`-Tqo~)’Tan erTad eser (`-o~) nawilaksac gamoiyenebs;
l. palmaitisi saanalizo sakiTxis Sesaxeb aRniSnavs:
`rogorc Cans, pirdapiri metyveleba svanurSi gamoiyeneba
ormagi citirebis dros, anu, roca erTi citata daqvemdeba-
rebulia meorisadmi; Tu mosaubre moixseniebs Tavis Tavs
III pirSi, -éã da ÄÓÄÒ gamoiyeneba erTad, -éã Seexeba I pirs
88
da ÄÓÄÒ II an III pirs: ÌÉ áæëØÀ ÓÉÊÏÓ: `ÁÀÁÀÓ-éã áëØÀ, Üî-ã ÄÓÄÒ
ÀÈàÄÌ, ÌÉÜ-éã ÌêÌÀ áÏÑÉÁ~ _ me vuTxari sikos: `babuas uTxari-
meTqi (`babuas-meTqi uTxari~), daTibe-Tqo, mas-meTqi ar sca-
lia~. (palmaitisi 1986: 35). Cveni azriT, palmatisiseuli
ganmarteba -éã da ÄÓÄÒ nawilakTa erTdrouli gamoyenebis
Sesaxeb koreqtivs saWiroebs: -éã nawilaki mocemul maga-
liTSi ekuTvnis sikos, romelic avtorisTvis II piria, xo-
lo warmoTqmis, saboloo adresatisTvis ambis gadacemis
momentSi realurad I piri iqneba; eser ki _ teqstis subi-
eqts, mTqmels, pirs, romelic sikos abarebs ambavs babuas-
Tan, da romelic Tqmis (danabarebis gadacemis) momentSi
ukve III piris statusiT iqneba (siko babuas etyvis, rom mas
III pirma daabara...); sxvagvarad: avtoris naTqvamSi eser na-
wilakis CarTviT ukve gaTvaliswinebulia Suamavlis mier
warmoTqmis (adresatisTvis ambis gadacemis) momentSi teq-
stis subieqtis (romelic ukve III pirad iqneba moxseniebu-
li) dafiqsirebis aucilebloba.
maSasadame, -éã da eser nawilakebis erTdrouli gamo-
yeneba semantikuri TvalsazrisiT qarTul -Tqo’s Seesabame-
ba da, III piriseuli konstruqciis arsidan gamomdinare, -éã nawilaki II pirs (ambis gadamcems) gamoxatavs [radgan avto-
ri (ambis SemTvleli) iTvaliswinebs, rom is (misTvis amJa-
mindeli II piri) warmoTqmis momentSi realurad I piri iq-
neba], eser ki _ I pirs (teqstis subieqts, iniciators), ro-
melic Tqmis momentSi ukve III pirs warmoadgens (anu im
pirs, romlis danabarebsac gadascemen adresats). e. i. da-
qvemdebarebuli citirebis dros svanurSi miTiTeba er-
Tdroulad ramdenime wyaroze xdeba da konstruqciac Se-
sabamisia. amgvari teqsti, bunebrivia, evidencialurad unda
CaiTvalos, vinaidan informaciis wyaros Cveneba (Tanac
ormagad!) gamoxatulia semantikuradac da gramatikuladac.
svanurSi teqstis subieqtis (mTqmelis, iniciatoris)
prioritetulobis principi sxvaTa naTqvamSi imdenad Zlie-
ria, rom mimarTvisas nacvalsaxelebSic ki fiqsirdeba:
89
kodor. bz. (1) АÒÓДНà брØæД: `ÌðÎ ÄÓÄÒ ËÉ, ãÀ ÆÖÒêË,
ÉÌÍðÒ ÄÓÄÒ áÄÚÒÄÍÉ ÀÌÑÉ?!~ (gaiane Samfriani, 70 wlisa, ajara);
arsenma uTxra: `ra aris, Se qalo, ratom gemarTebao
ase?! ~ (sityvasityviT: `ra aris, TviTon qalo, ratomo emar-
Teba ase?!~) _ III piris Sesatyvisi ukuqceviTi nacvalsaxe-
lis gamoyeneba mimarTvaSi gamowveulia swored im faqtiT,
rom teqstis subieqtisTvis aris adresati III piri (qali),
Torem mimarTvis uSualo avtorisTvis (wyarosTvis _ arse-
nisTvis) igi adresatia, anu II piri, da logikuri iqneboda,
mTqmelsac si zural (`Se qalo~) gamoeyenebina Txrobisas
(rogorc es qarTulSia); aseve:
kodor. bq. (2) ÌÄßðÃá ÌÉÛÂÖ ÂÄÆËÉÒ É ðÌÝÖÃá: `Ìð ÄÓÄÒ
ÌðÊæÃÀ ÀÈáÄ ÀÌÄÓÂÀ, ÌÉ ÆÖÒÀË!~ (CantlaZe da sxv. 2010: 365);
daminaxes Cemma Svilebma da gamiwyrnen: `ra gindodao
axla aqeT, Se qalo!~ (`...ra mindodao axla aqeT, me qalo~);
Aam konteqstSi mimarTvis amgvari forma (ÌÉ ÆÖÒÀË `me qa-
lo~) qarTulisTvis (da albaT enaTa umravlesobiTvis)
warmoudgenelia, svanurSi ki esec bunebrivia I piriseul
konstruqciaSi (iseve, rogorc (1)-is III piriseul konstruq-
ciaSi iyo _ `TviTon qalo~); amasac albaT fsiqologiuri
axsna aqvs: mTqmelisTvis gadamwyveti sakuTari poziciuri
damokidebulebaa teqstis `personaJebisadmi~ da radgan
pirvel winadadebaSi mocemul mimarTvaSi Tavad (mTqmeli)
arc avtoria da arc adresati, bunebrivia, dialogis orive
monawiles III (gareSe) pirad aRiqvams da gramatikuladac
Sesabamis formas uZebnis; Mmeore SemTxvevaSi ki mTqmeli
(teqstis subieqti) amavdroulad mimarTvis adresatic Tava-
daa da aseve afiqsirebs Tavis pozicias: konstruqciac I pi-
riseulia da mimarTvaSic I piris nacvalsaxels iyenebs.
ai, swored amas vgulisxmobT teqstis subieqtis priorite-
tulobis principSi iribi evidencialobis qvesaxeobis, ver-
balurobis, gamoxatvis sintaqsur saSualebaze (`sxvaTa si-
tyva~) msjelobisas.
msgavsi viTarebaa brZanebis Semcvel umokles fra-
90
zebSic:
kodor. bq. ÀÌÄÜÖ ÍÀÔÖËÉæá: `ÙÖÒÃÄÃ, ÙÖÒÃÄÃ!~
aq gveubnebodnen: `wadiT, wadiT!~ (sityvasityviT: `wa-
videT, wavideT!~).
ÌÖÛÍÉÛ áÄáæ ÍÉËàÉÒðËÉÃÀ: `ÏÜÄà ÀÌáÄÍØÀ, ÏÜÄà ÀÌáÄÍØÀ!~
(Tamar gerliani, 73 wlisa, ajara);
muSnis coli gviTvlida: `wadiT aqedan, wadiT aqe-
dan!~ [sityvasityviT: “wavideT (eqskluziuri „Cven“) aqedan,
wavideT aqedan!~].
qarTulSi, Tu zmnis pirveli piris forma mravlobiT
ricxvSia, pirdapir naTqvamTan -o nawilaki ixmareba (kvaWaZe
1966: 471). analogiuri viTarebaa svanurSic: I piris mravlo-
biT ricxvTan -Éã/-éã arasodes gamoiyeneba, mas cvlis
ÒÏØ{æ} nawilaki:
bz. ËðáæàæÄÃÃÀÃ: `ÀÌÄÎÓÂÀ ÒÏØæ ÉÌ ÍÀäæÃÉà ØÉÒðÎÓ?~ (sv.
pr. t. I 1939: 38);
vkiTxeT: `amaSio qiras ras gvaZlevT?~
kodor. bz. ÍðÎ áæóØæÃ: `ØÀ-ÒÏØæ-ÀÃÄ ËéÝØÀ~ (emzar
xvistani, 66 wlisa, ajara);
Cven vuTxariT: `gadio wyalze~.
specialur literaturaSi gamoTqmulia mosazreba (Tofuria 1967: 91; SaraZeniZe 1946: 290), rom sxvaTa sityvis
eser da ÒÏØ{æ} nawilakebi zmnis pirveli da meore piris
formebs ver igueben, mesame pirs moiTxoven. es asec aris,
roca mTqmeli pirveli piria da is Tavissave naTqvams (na-
azrevs) imeorebs an gadascems mesame pirs meoris saSuale-
biT, (qarTuli -meTqi, -Tqo nawilakiani formebis Semcveli
konstruqciebi), magram mTqmelad Tu mesame piri igulisxme-
ba da mxolod konstruqciaa I Tu II piriseuli (sadac, bu-
nebrivia, I da II piris formebi Segvxvdeba), maSin aRniSnu-
li nawilakebi I da II piris formebTanac gamoiyeneba. es
jer kidev 1962 wels SeniSna studentma i. CantlaZem Tavis
sadiplomo naSromSi, riTac Seaswora specialur litera-
91
turaSi im dros miRebuli Sexeduleba:
bz. ÎÏÒÉ ÆðÎËà ØÀ ÒÏØæ ðáæÉÝáÐ (sv. poez. 1939: 112,41);
`ori weli Sevasruleo (`Semovivleo~)~.
ÉÌÈÄ ÒÏØæ ÄÓÙÒÉ ÓÉ? (iqve: 289,35);
`Sen saiT midixaro?~
ÓÂðÎ ÒÏØæ ÓÀÁËÖ, ÉÌ ÙÀË àéÛáÄÃ? (iqve, 104,29);
`Tqve sawyleboo, ra geferxulebaT (`ras ferxu-
lobT~)~?
ÌÉ ÒÏØæ ÄÜØÀ áæÉÒÏË ÉÓÂÖ ÌÏÙËðÔ (sv. pr. t. I
1939: 283);
`meo maSin viqnebodi Seni moRalate~;
ÌðÎ ÒÏØæ áæðÎ ÌÉæJÀ?! (iqve: 101);
`ra bevri mZinebiao?!~
ÓÀÌ ÀÌÁðæÓ äÄ ÌÏÛ ÒÏØæ ÀÌóØæìÓÂæÍÉÃ, ÉÓÂæÄÎ
ÈÄËÙéÒÀ áæìÒÀ (iqve: 100);
`sam ambavs Tu maTqmevinebTo, Tqveni rZali viq-
nebi~;
ÌÉÛÂæÀÈÄ ËÉâÄà ÄÓÄÒ ãÀËðÔ (iqve: 9,28);
`CemTan mosvla giyvarso~;
ÂÖÒÍÀÒÛæ ÄÓÄÒ ÈáÖÌ ÜÖ ãÉáÐÄ (iqve: 432,10);
`qvebiT Tavs gagipobo~;
bq. ЮÀЮÒÀÓ ÒÏØæ Íð áÏáËÉÍÀÃ, Íð ÒÏØæ áæðÎÀÓÂæÃ
ÔÄËð×ÈÄ (sv. pr. t. II, 1957: 126);
`tomaraso Cven vudgamdiT, Cveno migvqonda (`wavi-
ebdiT~) derefanSi~;
ÔÚÄÍÓ ÄÓÄÒ ÌÉØÜÄ, ÛÄÉЮËÄÁ’ÄÓÄÒ ØÀ áæÄßÄà ÃðÛÃæÓ (iqve:
207,16);
`kets momiWriso, iqneb SevxvdeTo („davinaxoTo“)
daTvs~.
ase rom, marTalia, zmnis I da II piris formebi da, ag-
reTve, saTanado nacvalsaxelebi marTlac gvxvdeba ÒÏØæ
da eser nawilakebis Semcvel sxvaTa sityvasTan (CantlaZe
92
1998: 232), magram amas erTi axsna aqvs: teqstis subieqtis-
Tvis (mTqmelisTvis) informaciis wyaro `sxvaa~, III piria,
amitomac urTavs is III pirisTvis gankuTvnil sityvasity-
viT nawilakebs mocemul ilustraciebSi, miuxedavad kon-
struqciisa. sxvaTa sityvis I da II piriseuli konstruqcia
(iq, sadac III piriseulic aris SesaZlebeli) Zveli svanuri
xalxuri simRerebis enaSi iSviaTobaa cocxal metyvelebas-
Tan SedarebiT, rac imaze metyvelebs, rom `amgvari ram sva-
nurisTvis SedarebiT ufro gviandelia, meoreulia da qar-
Tul enasTan kontaqtiT unda aixsnas~ (CantlaZe 1998:227).
marTalia, sxvaTa sityva (verbaluri informacia) evidencia-
luria nebismieri konstruqciiT, vinaidan calsaxad gulis-
xmobs informaciis wyaroze miTiTebas, magram svanurisTvis
ufro bunebrivi (mesamepiriseuli) konstruqcia formobri-
vadac (unaxaobis zmnuri formebis gamoyeneba) da azrobri-
vadac, Tu SeiZleba ase iTqvas, gacilebiT evidencialuria.
qarTuliseburi konstruqciebi sxvisi naTqvamis
gadmosacemad rom marTlac ufro gviandelia svanuris-
Tvis, amas adasturebs kodoris xeobaSi mcxovreb svanTa
metyvelebis nimuSebic, romelTa Seswavlis Sedegad aRmo-
Cnda, rom sxvaTa sityvis I Tu II piris naTqvamis Sesabamisi
formebiT warmodgena gamoyenebis sixSiriT Crdilavs ki-
dec svanuris specifikur, mesame piriseul konstruqcias;
aq Uufrosi Taobis warmomadgenlebic ki, rogorc saubar-
Si, ise SedarebiT arqauli leqsikis Semcveli teqstebis
(religiuri ritualebis, samonadireo eposis, zRaprebis,
legendebis...) moyolisas xSirad ugulebelyofen mesamepi-
riseul konstruqcias da sxvaTa sityvis gadmocemas qarTu-
lis analogiuri formiT arCeven, rac inovaciisa Tu xe-
lovnurobis STabeWdilebas uqmnis svanuri enis kargad
mcodne msmenels _ is `naxevradiribi~ H(j. hiuiti) ukve
aRar aris; Tumca am movlenas Tavisi axsna aqvs: rogorc
bolo wlebSi Catarebulma fundamenturma kvlevam aCvena,
dalis svanuri ara mxolod kiloTa interferenciulobiT
93
xasiaTdeba, aramed qarTuli saliteraturo enis Zlieri
gavleniTac, rac umTavresad sintaqsSi iCens Tavs; amisi
erT-erTi nimuSia evidencialobis qarTuliseburi kon-
struqciiT gamoxatvis tendenciac:
k o d o r e l T a b a l s z e m o u r i15
ÁÉЮÉÀ ÌÄäÀà áÀÔæìËÍÀ ÃÄÃÀÓ: `ÓÉ ÒÏØ ÃÀÜæÉÒ ÌêÃÄ, ÌÖáæÁÄ ÒÏØ ÌÉÒÉ É ÜÖ ËÀá ÒÏØ ÎðÒ ÀÌÃÀÂÒÉ, ÜÖÌÉáÀ, ÓÉ ÒÏØ
ÜÖÌÉßæÒÉ~ (CantlaZe da sxv. 2010: 153);
biZia sul eubneboda Turme dedas: `Sen (`Seno~) da ki
ara, Zma myavxaro (`Zmao myavxar~) da Tu vinme momklavs, vi-
ci, Seno misisxleb~;
III piriseuli konstruqciiT iqneboda: ÁÉЮÉÀ ÌÄäÀà áÀÔæìËÍÀ ÃÄÃÀÓ: `ãÀ ÒÏØ ÃÀÜæÉÒ ÌêÃÄ, ÌÖáæÁÄ
ÒÏØ áÏÒÉ É ÜÖ ËÀá ÒÏØ ÎðÒ ÀÃÃÀÂÒÉ, ÜÖáÏáÀ, ãÀ ÒÏØ ÜÖÉßæÒÉ~;
biZia sul eubneboda Turme dedas: `TviTono da ki
ara, Zma hyavso da Tu vinme moklavso, icis, [rom] TviTono
isisxlebs~.
ÂÉÂÀ áÄÝæÀËÃÀ ÁÖÁÀÓ: `ÀÈá’ÄÓÄÒ ÄÛÉÎ ÃóÒ ðãÈáêË, ÌÀÒÄ
ÄÛÉÎ ÄÓÄÒ ÄÜáÀæ ãóÆÍÖÍÉ~ (mzevinar jaWvliani, 43 wlisa,
omariSali);
bicola eCxubeboda biZias: `axlao mainc aravin da-
gZebna, magram mainco iqiT migiwevs guli~;
III piriseuli konstruqciiT: ÂÉÂÀ áÄÝæÀËÃÀ ÁÖÁÀÓ: `ÀÈá’ÄÓÄÒ ÄÛÉÎ ÃóÒ ÀáÈáêËÀ, ÌÀÒÄ
ÄÛÉÎ ÄÓÄÒ ÄÜáÀæ áóÆÍÖÍÉ~;
bicola eCxubeboda biZias: `axlao mainc aravis dau-
Zebnia, magram mainco iqiT miuwevs guli~.
15 wignSi `kodoruli qronikebi~ dalSi (resp. kodoris xeobaSi)
mivlinebebis dros mopovebuli yvela masala ver Sevida, amitomac wyaros miTiTeba yovelTvis ar xerxdeba; aseT SemTxvevaSi vuTiTebT mTqmels.
94
ÌÖËÂÖäëÒÉÓ áÀÔîËÉ ÌÀäÒëÍÄ ÌÖáæÁÄ: `ÊÏÔíË áрÍÓ ÄÓÄÒ
ÑÉËðÌÉÛáæÍ, ÀÌÙæÉàá ÄÓÄÒ æÄÛÂÉÍ~ (Salva gujejiani, 78 wli-
sa, omariSali);
mewisqviles eubneba umcrosi Zma: `cota xanso damma-
le (`Seminaxe~), momdeveno ukan~;
III piriseuli konstruqciiT:
ÌÖËÂÖäëÒÉÓ áÀÔîËÉ ÌÀäÒëÍÄ ÌÖáæÁÄ: `ÊÏÔíË áрÍÓ ÄÓÄÒ
J’ìæ-ËðÎÛáæÉÍ, ÀáÙæÉàá ÄÓÄÒ æÄÛÂÉÍ~;
mewisqviles eubneba umcrosi Zma: `cota xanso dama-
los, mosdeveno ukan.~.
ÓÂêÜðà ÂËÄáÈëÓÂÀ ÌêË É: `ÀÌJÉ É ÀÌJìÍ ÄÓÄÒ ÌÖÙæÀ ÂæÄÛ...~ (iqve);
Sevida glexTan mela da: `ase da ase maqvso saqme...~
III piriseuli konstruqciiT:
ÓÂêÜðà ÂËÄáÈëÓÂÀ ÌêË É: `ÀÌJÉ É ÀÌJìÍ ÄÓÄÒ áÖÙæÀ ÂæÄÛ...~
Sevida glexTan mela da: `ase da aseo aqvs saqme...~
ÃÄÃÄ ËÀáàæÄÃÍÀ: _ ÌÉÍÒÀ, ÉÌ ÒÏØ áÉÜÏ? _ ÉÌ ÒÏØ áæÉÜÏ É æÉÓÂæÓ áæÉÆÁÉ. _ À, ÓÉ ÒÏØ ÆÖÒÀË ÌÉáÀËÃðÓ É ÆÖÒêË ÌêÌ ËéÌóÒáÉ! (ekate-rine (katuSa) xvistani, 73 wlisa, genwviSi);
`dedas ukiTxavs: _ minra, ras Svrebio?
_ raso vSvrebi da vaSls vWam.
_ a, Seno qali megone da qali ar yofilxar!~
[SeniSvna: ioane naTlismcemlis TaviskveTis dRes, 18
ianvars, romelsac svanebi `adgoms~ eZaxian, mzis Casvlamde
da sulebisTvis sakurTxis gawyobamde (`da-fen-a-mde~)
srul marxvas icaven, romlis darRvevamac (vaSlis mirTme-
vam) gamoiwvia mosaubris gaficxeba];
III piriseuli konstruqciiT es dialogi mTxrobels
ase unda gadmoeca:
95
_ ÌÉÍÒÀ, ÉÌ ÒÏØ ÉÜÏ?
_ ÉÌ ÒÏØ ÉÜÏ É æÉÓÂæÓ ÉÆÁÉ.
_ À, ãÀ ÒÏØ ÆÖÒÀË áÀáËëÍÀ É ÆÖÒêË ÌêÌ ËéÌóÒ!
_ minra, raso Svreba?
_ raso Svreba da vaSls Wams.
_ a, TviTon qalio hgonebia da qali ar yofila!
`ÓÀÒÜÄË ÄÓÄÒ ðäÖÍðÒ JÉ É ÄÜÉ ÌÉáÄÃæÉÈ ÓßÏÒà ÄÓÄÒ ÀÃÄ!~ (CantlaZe da sxv. 2010: 205);
sarCelio moismine da imis mixedviT sworado
gadawyvite (`wadi~)!
III piriseuli konstruqciiT: `ÓÀÒÜÄË ÄÓÄÒÖ ðÍäÖÒÍÄ É ÄÜÉ ÌÉáÄÃÅÉÈ ÓßÏÒÃÖ ÄÓÄÒ
ÀÜðÃ!~;
`sarCeliomca moismina da imis mixedviT sworadmcao
gadawyvita (`wavida~)!~
аЪЙНÔà МóØæ: `ÄãÎðÒ ÄÓÄÒ ÌêÌ ËéÌðÒá ÌÉÛÂÖ ÄÒÈÂæÉË,
ÌÀÒÄ ÌêÌ ÄÓÄÒ ãÉãÒðæÃðÓ~ (emzar xvistani, 66 wlisa, ajara);
biWma miTxra: `isinio ar yofilan Cemi erTguli, mag-
ram aro gijerebdi~;
III piriseuli konstruqciiT: `ÄãÎðÒ ÄÓÄÒ ÌêÌ ËéÌðÒá ÌÉÜÀ ÄÒÈÂæÉË, ÌÀÒÄ ÌêÌ ÄÓÄÒ
ÌÀãÒÀæÍÀ~; `isinio ar yofilan misi erTguli, magram aro mije-
rebda Turme~.
МóØæб: `Ñ’ÄÓÄÒ ðáÈéÌìÍÄÃ É Ìð ÄÓÄÒ ÄãÑÉ ÉÒ’Ä Ó’ÄÓÄÒÉ
ãÄáÎðÃÉ É ÉÓÂÖ À×áÍÄÂÌêÒÀÓÉ~ (iqve);
miTxres: `moiTmineTo da yvelaferi ise iqneba, rom
Senc gagixardeba (`gexareba~) da Sens amxanagebsaco~;
96
am SemTxvevaSi I piriseuli konstruqcia iyo mosa-
lodneli, radgan wyaros mimarTvis adresati Tavad mTqme-
lia, anu I piri:
`Ñ’ÄÓÄÒ ðáæÈéÌìÍÄÃ É Ìð ÄÓÄÒ ÄãÑÉ ÉÒ’Ä Ì’ÄÓÄÒÉ ÌÄáÎðÃÉ É
ÌÉÛÂÖ À×áÍÄÂÌêÒÀÓÉ~;
`moviTmineTo-mca da yvelaferio ise iqneba, rom meco
gamixardeba (“mexareba”) da Cems amxanagebsac~.
ÈðÌÁÉà áóØæÄ: `ÓÂ’êËÜÄÃà ÄÓÄÒ ÀÈáÄ æÄ×áæÉ ØæÀÁÈÄÎÓÂÀ~
(Salva gujejiani, 78 wlisa, omariSali);
Tambim uTxra: `SevideTo axla vefxvi{s} bunagSi
(`qvab-Si~)~;
III piriseuli konstruqciiT:
ÈðÌÁÉà áóØæÄ: `ÓÂê-æ-ÀÜðÃá | ÓÂê-æ-ÄÓÄТ-ÀÜðÃá ÀÈáÄ
æÄ×áæÉ ØæÀÁÈÄÎÓÂÀ~;
Tambim uTxra: `Se-mca-vidnen~ || `Se-mca-vidneno~) axla
vefxvi{s} bunagSi (`qvab-Si~).
k o d o r e l T a b a l s q v e m o u r i
ÈÀÅÒÏÁÓ ÏÈàÉÒÄ ÍÀÙÖÃ: `ÀÙæ’ÄÓÄÒ, ÌÉ Ø’ÄÓÄÒ ãÄÒÂÀæÄË,
ÏÙÏÍà ÌÉÛÂÖ ËðÌÈÉË É Ì’ÄÓÄÒ ÜæÀÍÓÚÄÃ~ (gaiane Samfriani, 73
wlisa, ajara);
mTavrobas SeuTvala naRum: `abao, me gagirigdebiTo,
oRond Cemi colourebi (`sa-mTil-eb-i~) da meo SegvarigeT~;
III piriseuli konstruqciiT:
ÈÀÅÒÏÁÓ ÏÈàÉÒÄ ÍÀÙÖÃ: `ÀÙæ’ÄÓÄÒ ãÉ Ø’ÄÓÄÒ áÄÒÂÀæÄË,
ÏÙÏÍà ÌÉÜÀ ËðÌÈÉË É ã’ÄÓÄÒ Üæ-ПЩæ-ÀÃÓÚÄá~;
mTavrobas SeuTvala naRum: `abao, TviTono gaurigde-
97
bao, oRond Tavisi colourebi (`samTil-e-bi~) da TviTono
Se-mca-ariges~.
ÛÀÌÉËà áðØæÄ: `ÌÉÛÂÖ ÒÏØÏæ ÝÏà ãÀÒá, ÉÌÙÀ ÒÏØ
ÀÈ×éÛÂéÒÄà ÀËÉ?~ (mzia calani, 52 wlisa, {p}tiSi); Samilma uTxra: `Cemiomca codva mogcemiaT (`gaqvT~), ra-
tomo gaxseniT es?~
III piriseuli konstruqciiT:
ÛÀÌÉËà áðØæÄ: `ÌÉÜÀ ÒÏØÏæ ÝÏà áÀÒá, ÉÌÙÀ ÒÏØ
ÏÈ×éÛÂéÒÀá ÀËÉ?~ Samilma uTxra: `misiomca codva miscemiaT (`aqvT~),
ratomo gauxsniaT es?~
ÀËÉÓ ÈÄ× J’ÏÓáÄËÀ: `ÌÉÛÂÖ ÄÓÄÒ ÈáæÉÌÓ ÄãÙðÎ
Ü’ÏÈßæÄÒÍÄ~ (iqve); amas Tofi miuSveria: `Cemso Tavs mainc visisxleb~;
III piriseuli konstruqciiT:
ÀËÉÓ ÈÄ× Ñ’ÏÓáÄËÀ: `ÌÉÜÀ ÄÓÄÒ ÈáÖÌ ÄãÙðÎ ÜæðÃß{æ}ÄÒÍÄ~; amas Tofi miuSveria: `Taviso Tavs mainc isisxlebs~.
ÌÀà ðÍâÄÒÃÀ ÍÏÃÀÒ ÂÀÂÒÀáÄÍ: `Ì’ÄÓÄÒ Ñ’ÏáÂÄÍÉ É ÓÂ’ÏÍâÃÄÍÉ, ÄÎÓ ÄÓÄÒ ÌÉ ÃÄÌÉÓ áæÉÛÂÃÄ~ (gaiane Samfriani, 72 wlisa, aja-
ra);
ar wamogvyva nodari gagridan: `meo [rom] avdge da
wamovide, amas me ar vikadrebo~;
III piriseuli konstruqciiT:
ÌÀà ðÍâÄÒÃÀ ÍÏÃÀÒ ÂÀÂÒÀáÄÍ: `ã’ÄÓÄÒ Ñ’ðÍÂÄÍÉ É
ÓÂ’ðÍâÃÄÍÉ (inferenciuli myofadi), ÄÎÓ ÄÓÄÒ ãÉ ÃÄÌÉÓ ÉÛÂÃÄ~; `ar wamogvyva nodari gagridan: TviTono [rom] ad-
geba da [rom] wamova, imaso TviTon ar ikadrebs~.
ÀÈáÄ ÆÀØÀÒà ÌðØæÄ: `ÀÎ, ÌÀÌ ÄÓÄÒ ãðáËÄÍÀ ÀÙÏ ËÉÌÏÒÏæ?~
(CantlaZe da sxv. 2010: 638);
98
axla zaqarma miTxra: `ai, aba ar vicio (`aro gcodnia
aki~) mediatoroba?~
I piriseuli konstruqciiT16:
ÀÈáÄ ÆÀØÀÒà ÌðØæÄ: `ÀÎ, ÌÀÌ ÄÓÄÒ ÌðáËÄÍÀ ÀÙÏ ËÉÌÏÒÏæ? ~
axla zaqarma miTxra: `ai, aro mcodnia aba mediato-
roba?~
Tuki xandazmulTa da uxucesTa Taoba, ZiriTadad, ma-
inc icavs svanurisTvis bunebrivi, mesamepiriseuli kon-
struqciiT ambis moyolis wess, amas ver vityviT saSualo
asakis an axalgazrda Taobis Sesaxeb, romlebic umetes Se-
mTxvevaSi calsaxad irCeven sxvaTa sityvis gadmocemis qar-
Tulisebur formas:
k o d o r e l T a b a l s z e m o u r i:
ÐÉÌÄÍÓ ÌÉÛÂÖ ÌÖÄÛà áíØæÀ: `ÀÙÏ ÒÏØ ÓÉ Ñ’ÀÃÄÒ, ÃÀâðÒ ÒÏØ
Ü’ÀáÒÄÊðË É ÌÉ ÒÏØ ÙæÀÛÓ ÒÏØ ÜÖáæÀÃÂðÒÉ. ÄÜØÀà ÒÏØ ÓÉ
ÜæðÍâÃÄÍÉ É ÙÏ ÁêÆÉ ÒÏØ ÌêÌ ÒÏØ ÂæëÒÀ ÑÉËëÆÉ~ (CantlaZe
da sxv. 2010: 153);
pimens mamaCemisTvis (`Cemi mamisad~) uTqvams: `abao, Sen
adi, Txebio Camoreke da meo jixvso movklav. manamdeo Sen
Camoxval da mere amaRamo aro mogvixdeba asvla (“gveqneba
asasvleli~)~;
III piriseuli konstruqciiT: ÐÉÌÄÍÓ ÌÉÛÂÖ ÌÖÄÛà áíØæÀ: `ÀÙÏ ÄÓÄÒ ãêæ Ñ’ÀÜðÃ, ÃÀâðÒ
ÒÏØÖ Ü’ÀÍÒÄÊËÄ É ãÀ ÒÏØ ÙæÀÛÓ ÒÏØ ÜæÀÃÂðÒÉ; ÄÜØÀà ÒÏØ ãÀ
ÜæðÍâÃÄÍÉ É ÙÏ ÁêÆÉ ÒÏØ ÌêÌ ÒÏØ áëÒÀá ÑÉËëÆÉ~.
pimens mamaCemisTvis (`Cemi mamisad~) uTqvams: `abao,
TviTonmca avida, Txebiomca Camoreka da TviTono jixvso mo-
16 radgan mTqmeli informaciis adresatia, konstruqcia pirveli piriseuli unda yofiliyo, Tavad mTqmelis poziciidan gamomdinare.
99
klavs; manamdeo TviTon Camova da mere amaRamo aro mouwevT
asvla (`eqnebaT asasvleli~)~.
ÃÄÃÀÓ ØÀËÀáìÓÍÀæÀ: `ÃëÌÄ ÒÏØ ãÉÛÂÖÒÀ, ÁÀÆÉ ÒÏØ ÖÃÀÒÀà ÀÌÖÝæÒ? ÌÉ ÒÏØ ÌÄÈáæðÒ ÌÀÒÄ áæÉ É ÄÛáÖ ÍðÊæÉÛ àÊéÔÓ ÂÀÒ ËÀá
ÒÏØ ÌÀÌÍÉÍÄ, ÄãÉ ÒÏØÉ áÏÜÀ ÂÄÌðÛ ÌêÒ ÉÓÂÖ ÛÉáðÍØÀ~ (iqve);
dedas dahsizmrebia: `aro grcxvenia, amaRamo uWmelad
damtove? meo monadire kaci var da mxolod erTi natexi
mWadi romo maWamo (`erT natex mWads romo maWmev~), isico megemrieleba (`kargi gemosi maqvs~) Seni xelidan~;
III piriseuli konstruqciiT balszemourad iqneba17:
ÃÄÃÀÓ ØÀËÀáìÓÍÀæÀ: `ÌêÌ ÒÏØ{æ} áÏÛÂÖÒÀ, ÁêÆÉ ÒÏØæ ÖÃÎêÒÀà ÏÈÝæÉÒÀ? ãÀ ÒÏØæ ÌÄÈáæÉóÒ ÌêÒÄ ËÉ É ÄÛáÖ ÍðÊæÉÛ ÊæóÛÉÓ ÂÀÒ ÒÏØæ ËÀá áÀÌÍÉÍÄ, ÄãÀ ÒÏØæÉ áÏÜÀ ÂÄÌðÛ áêÒ ÌÉÜÀ
ÛÉáðÍØÀ~;
`...aro rcxvenia, amaRamo uWmelad dautovebia? TviTo-
no monadire kacia da mxolod erT natex mWads romo aW-
mevs, isico egemrieleba (`kargi gemosi aqvs~) misi xelidan~.
aRniSnuli movlena imdenad Zlieria, rom xSirad
mTqmelebi Txrobisas arastabilurni arian, erTsa da imave
konteqstSi uneburad cvlian konstruqcias:
kodor. bz. ËÄËðÔà áóØæ ÆÖÒêËÓ: `ã’ëÓÄÒ ØðÉ áÄáæÃ É ÀËÉ
ØÏÍÄÁÀ ÄÓÄÒ ÍðÎ ÄÂæÓÄÃÍÉ~ (zaur gulbani, 42 wlisa, omariSa-
li);
sayvarelma uTxra qals: `me wagiyvano colad da es
qoneba Cven dagvrCebao~;
sityvasityviT:
sayvarelma uTxra qals: `TviTono waiyvans colad da
es qonebao Cven dagvrCeba~;
unda yofiliyo: mins essednix _ `maT darCebaT~.
ÄØÉÌðÒ ÄÛ ðÔì×ÀÍÄá: `ÉÌÑ’ÄÓÄÒ ÌÉÜæÌÉÍÀ, ÉÌÑ’ÄÓÄÒ ðÌÓÀáÈÀ,
17 mocemul konteqstSi kodoruli metyvelebisTvis damaxasiaTebe-
li interferenciis gamo balsqvemouri leqsika da grZelis na-
cvlad mokle xmovnebic gvxvdeba;
100
ÉÌÑÉ ÒÏØ ÀÈÁÀÃðæ~ (nunu gulbani, 60 wlisa, ajara);
eqimebi xelebsRa Slian: `rogor qenio, rogor moaxer-
xeo, rogor gabedeo~;
sityvasityviT:
`...rogoro miqnia, rogoro momixerxebia, rogoro ga-
bede~;
konstruqciis TvalsazrisiT stabiluri Txrobis Se-
mTxvevaSi unda yofiliyo: ...ÉÌÑÉ ÒÏØ ðÌÁðÃæÀ... _ `rogoro
gamibedavs~, anu zmna im mwkrivSi (I SedegobiTi) da pirSi (I
piri) unda mdgariyo, romlebSic wina ori (ÌÉÜæÌÉÍÀ,
ðÌÓÀáÈÀ), magram mTqmeli teqstis meore nawilSi cvlis kon-
struqcias da gadadis qarTulisebur stilze: vinaidan mi-
marTvis adresati meore piria, zmnac Sesabamisia: ÀÈÁÀÃðæ
`gabede~.
kodor. bq.: ÍÀÙæÑÖÒ ÌÀÔÖËÉ: `áÄáæà ÄãÉÓ ÄÓÄÒ âÉÃÄ, ÌÉ
ÒÏØ ÄÒæÀ ÌÀÊÖ~ (CantlaZe da sxv. 2010: 405);
vaJiSvili (`biWi~) meubneba: `colad imas moviyvan,
vinc me mindao~;
sityvasityviT:
`... colad imaso moiyvans, meo (igulisxmeba TviTon
vaJi) vinc minda~;
unda yofiliyo: ...ÌÉÜ ÒÏØ ÄÒæÀ áÀÊÖ _ `TviTono vinc
unda~.
`ÀÈáÄ Íð ÒÏØ ÑÉÙÖÒÉÃ, ÜÖ-ÒÏØ-áæÀÓéÍãðæÉÃ É ÃÄÌÄg ÒÏØ ÉÒÉ ÌÀÍØÀÍÀ ÌéÓÚÄ, ÄØÀ ÜÖ-ÒÏØ-ÔæÄáÍÉÃ É ÑÉÌéÓÚÄ ÒÏØ ÉÒÉ
ÌÀÍØÀÍÀ, ÄÜØÀÓ ÙéÒÉá ÒÏØ~ (Jana calani, 48 wlisa, {p}tiSi);
`axla Cveno avalT, vnaxavTo (`ga-v-sinj-av-T-o~) da
[Tu] aro iqneba manqana gakeTebuli, maSin CamovbrundebiTo
da [Tu] gakeTebulio iqneba manqana, maSino wavalT~;
am rTul winadadebaSi mxolod bolo, mTavari wina-
dadebaa III piriseuli konstruqciiT: `... maSin wavleno~;
konstruqciis Tanmimdevrulobis TvalsazrisiT marTebuli
101
iqneboda mTqmels eTqva: `...ÄÜØÀÓ ÒÏØ ÙÖÒÉÃ~ _ “ ...maSino wa-
valT” an Tavidanve svanurisTvis Cveuli konstruqcia aer-
Cia.
zogjer iseTi STabeWdileba iqmneba, rom mTqmeli er-
Tgvarad Tavs ver arTmevs sxvaTa sityvis svanur specifi-
kas: sityva uwydeba da ara mxolod winadadebis meore na-
wilSi, aramed frazis damTavrebamdeve cvlis (`asworebs~)
konstruqcias:
kodor. bz.: `ÀË ÜáÀÒÀ ÌÀÍðÈ ÀÃÎëæ ÄÓÄÒ, ÌÀÒÄ ãÀÎ ÄÓÄÒ...
ÌÉ ÄÓÄÒ áæÉÂÍÉ ÉÓÂÖ ðÃÂÉËÑ’ÄÓÄÒ, ÀË ËÖàæÄÍÓ ÄÓÄÒ áæÉÝáÏÍðÓ~ (zaur gulbani, 42 wlisa, omariSali);
`es cxra maneTi waiReo, magram me, Sens adgilas rom
viyo, am Sexveuls avirCevdio~;
sityvasityviT:
`es cxra maneTi waiRomcao, magram TviTono...
meo [rom] vidge (`vidgebi~) Sens adgilzeo, am Sexveulso
virCevdi~.
`ÌÉÜÀ ËìØæÓ ÄÓÄÒ... ÉÓÂæÀ ËìØæÓ ÄÓÄÒ áæÉÜÏ...~
`...Sens naTqvams vizamo~;
sityvasityviT:
`mis (`Tavis~) naTqvamso... Sens naTqvamso vizam~.
`ËÀá ÄÓÄÒ ÂÀàÉÒÃÄÁÀ, ÄÜØ’ÄÓÄÒ ÓÂÀâÄÃÍÉ... ÓÂÀâæÄÃÍÉ~
(nunu gulbani, 60 wlisa, ajara);
sityvasityviT:
`Tuo gaWirdeba, maSino Semova... Semoval~.
zemoTqmulis gaTvaliswinebiT, SeiZleba davaskvnaT:
saukunenaxevris win kodoris xeobaSi gadasaxlebul
svanTa metyvelebaSi, romelic, balszemour da balsqvemo-
ur kiloTa Serevisa Tu dominant enaze metyvel mosaxleo-
basTan xSiri kontaqtis gamo, interferenciulobiT gamoir-
Ceva, qarTulma enam gavlena sintaqsze ufro advilad moax-
dina. cxadia, evidencialobis is saxeoba ki romelic in-
formaciis verbalur wyaros gulisxmobs, svanurSi (saer-
Tod qarTvelur enebSi) kargad gamoxatuli nawilakovani
102
sintaqsuri kategoriaa; ZiriTad gansxvavebas svanurSi
gadmocemis specifikuri (III piriseuli) konstruqcia ganapi-
robebs, rac, rogorc Cans, saliteraturo enis gavleniT da
enguris xeobisgan didi xnis ganmavlobaSi mocilebiT cxov-
rebis gamo, dalis mosaxleobis svanurSi Sesustebulia.
rogorc cnobilia, svanurSi xSirad Semonaxulia
arqaizmebi, romlebic qarTul saliteraturo enaSi an ugu-
lebelyofilia, an mxolod gadmonaSTis saxiTRaa SemorCe-
nili. maT rigSia -Ö/-æ/-ÏÙ{æ}/-Ïæ `-mca~ nawilaki, romelic
svanurSi dRemde sxvadasxva funqciiT moqmedi elementia.
evidencialobis gamoxatvasTan misi garkveuli kavSiris
gamo, sagangebod gavxazavT, rom `mca~ aucileblad gvxvde-
ba pirdapir naTqvamTan, romlis kilo brZanebiTi an kavSi-
rebiTia, konstruqcia ki _ mesamepiriseuli:
bz. ÄÜØÀ ÈáëÒóËà áóØæÉÍá: `ÂÉÝðÒ ÄÓÄÒ Øêæ ËÀáæëÌ~ (sv. pr. t., I 1939: 104) _ maSin mglebma uTxres: `erkemali mogve-
cio~ (`...erkemalio miscamca~).
bq. ÂÖÃÌÄÝðÒ ÍÀÙæÑÖÒà áðØæÄ ÌÉÜÏÌÖÓ: `ãÉÍÄÌ ÄÓÄÒ... ÌÉÜÀ
ÈáæÉÌ ØÀ ÍÏÌÏæ ÀÈÚÉà ßéÒÍÉ ÌÀÒÀ~ (sv. pr. t., II 1957: 187);
gulTmisanma biWma uTxra Tavis mamas: `Seno... Cemi Ta-
vi ar mihyidoo wiTel kacs~ (`...TviTono misi Tavi numca mi-
hyida wiTel kacs~).
-Ö/-æ/-ÏÙ{æ}/-Ïæ `mca~ nawilakis adgili winadadebaSi
myari ar aris; is SeiZleba daerTos nebismier wevrs, Tavad
sxvaTa sityvis nawilaks, xSirad windebuls, SedarebiT iS-
viaTad zmnasac, rac maincdamainc bunebrivad ver JRers;
sayuradReboa, rom aRniSnuli tipis („-mca“ nawilaki-
an) winadadebebSi ÄÓÄÒ, ÒÏØ{æ} („-o“) nawilakebi savaldebu-
lo aRaraa, isedac igulisxmeba, rom sxvaTa sityvasTan
gvaqvs saqme:
bz.: `Ø’êæ ÀÜðÃ É ÓÀÒАÂáðÍ ËÉÝî ÏáâÉÃ!~ (sv. pr. t., I
1939: 273);
`gadi da wyarodan wyali momitaneo!~ (`gamca-vida da
wyarodan wyali-mca moutana!~);
103
ÙëÒÁÄÈà áóØæ: `ÓÀÌËÀàÀÒ ÛÖÊæÉÓÂÀ ÌÖÒÓÂæÄÍÈëæ
ÀÜðÃ~ (zaur gulbani, 42 wlisa, omariSali);
RmerTma uTxra: `gzajvaredinze (`sam{Se}sayar gzaSi~)
marjvniv wadio~ (`...marjvniv-mca wavida~);
`ÎÀÒðÙ ÄÓÄÒ Üî-æ-ÀÛÉÃá, ÎÀÒðÙ Üî-æ-ÀÛÉÃá!~ (rezo kvan-
Wiani, 50 wlisa, laTa);
`iaraRi dayareTo, iaraRi dayareTo!~ (`iaraRio da-
mca-yares, iaraRi da-mca-yares!~)!
Bbq.: ÌÀËÖËÃà áðØæÄ ÑÉÍÙéËÃÓ: `ãÉÍÄÌ ÄÓÄÒÏÙæ ÀÍÈÄ É
ã’ÄÓÄÒ ØÏÒÈÄ ðÍâÃÄ~ (sv. pr. t., II, 1957: 134);
melam uTxra batkans: `Sen momke da me saxlSi
Semovitano~ (~...TviTono-mca momka da TviTono saxlSi
Semoitans~), Sdr.:
`ãÉÍÄÌ ÓÂ’ÏÙ ÀÍâÉÃ É ã’ÄÓÄÒ ÜæÀÃÊÀËæÉÓÂ~ (iqve);
`Sen Semoitane da me gavlewavo~ (`TviTon Semo-mca-i-
tana da TviTono galewavs~);
ÓÏÌáðÒÓ áðØæÄá: `ÌÉÍ ÓÂ’ÏÙ-ÀÍÔÀáá!~ (balida kviciani, 53
wlisa, yuluCi);
somxebs uTxres: `Tqven dabrundiTo!~
(`...TviTon Semo-mca-brundnen!~);
`ÃÉÍ’ÄÓÄÒ Ø’-ÏÙ-À×ÉÛÃæá!~ || `ÃÉÍÀ Ø’ÏÙ-À×ÉÛÃæá!~
`gogo gauSviTo!~ (`gogoo || gogo ga-mca-uSves!~).
a. oniani sityvasityviT nawilakebs Soris -Ö/-æ’sac moixseniebs da qarTul -o’sTan aigivebs (oniani 1998: 280).
maSin saanalizo nawilaki nebismier situaciaSi unda gamo-
xatavdes sxvaTa sityvas, magram ase ar aris; winadadebaSi
ÄÓÄÒ, ÒÏØ{æ} nawilakTa arsebobis gareSe sxvisi naTqvamis
gadmosacemad aRniSnuli elementebi garkveul pirobas sa-
Wiroeben, kerZod, zmna-Semasmenlis Öawmyos, TurmeobiTis,
uwyvetlis an wyvetilis formas, romelic `-mca~ nawilak-
Tan kavSirebiTi kilos semantikas Seesatyviseba. amitom, Se-
iZleba iTqvas, rom verbalur evidencialobas (kerZod,
sxvaTa sityvas) -Ö / -æ/ -ÏÙ{æ}/ -Ïæ nawilakiani formebi ki
104
ara, am nawilakTa Semcveli konkretuli konstruqcia (wyve-
tili + -Ö/-æ, an -ÏÙ{æ}/-Ïæ nawilakiani forma) gamoxatavs.
[sxva mwkrivebTan -mca xan natvras gadmoscems: Ñ’ìæ-
ÏáÝáÀ! _È(I SedegobiTi) _ `gazrdiliyos!~ (`ga-mca-zrdila!~),
xanac pirobiT damokidebul konstruqcias qmnis: Ø’êæ-
ðÌÜÄÃëËóÓæ... (II SedegobiTi) _ `{rom} gasuliyo~), rasac in-
ferenciul evidencialobasTan ganvixilavT].
amasTan, msgavs viTarebaSi sxvaTa sityvas unda ax-
ldes (an wina teqstidan igulisxmebodes) mTqmeli. Camo-
Tvlili kriteriumebis gareSe saanalizo nawilakebs sxva-
Ta sityvisa da, saerTod, gadmocemiTobis semantikis gamo-
xatvis unari ar gaaCniaT; Sdr.:
(1) bz. `áÏÜêÌÃÖ ÄÓÄÒ áðÒÉÃ!~ _ `kargad iyaviTo!~
(`kargadmcao xarT!~);
(2) bq. ÛæðÍáÄÍ ÃÉÀ ãÉàÒÄá: `áÏÜÀÌÃÏÙ áÉÈæÒÉæÃ!~
(uwyveteli) _ svaneTidan deda giTvliT: `kargad iswavle-
To! ~ (`...kargadmca swavlobdiT!~ _ warsuli momavalSi).
orive winadadeba evidencialuria, informaciis wyaro
sxvaa, `gareSe xelia~, romlis (`sxvis~) SemonaTval daloc-
vas (1) an darigebas (2) gadmoscems mTqmeli, magram calke
aRebuli áÏÜêÌÃÖ áðÒÉÃ! _ kargad iyaviT (< `kargadmca
xarT!~) _ marTalia, natvraa, dalocvaa, magram Aaq informa-
ciis wyaro ar arsebobs da, Sesabamisad, arc evidencialo-
bis (kerZod, informaciis verbalurobis) sakiTxi ganixile-
ba. -oRæ nawilakiani formebis gamoyenebiT winadadeba kav-
SirebiTi kilos gagebas iZens:
bz.: `ÌÉÜÀ ÝÏÃ-Ö ÄÓÄÒ áóÝæ, ÎÄÒæóÎÓ ÀËÀ áíØæÄÍÓ!~ _ `Ce-
mi codvamc miscemia, vinc es giTxrao!~ (`misi codva-mc-o
hkidia, visac es eTqvas!~).
(1) ÀË ÌêÒÄà áóØæ: `Ñ’ÄÓÄÒÖ-ðÍÚÉà ÀË ÝÉÝÖËà ÄÓÄÒ~
(kolia gerliani, 70 wlisa, omariSali) _ am kacma uTxra:
`iyide-o es kata~ (`...iyida-mca-o es kata-o~);
(2) dedberd xóqæ: `j’eser lédgрr lémórliz,
mare miC eser oxægena Ji~ (sv. pr. t. I 1939: 418,1) _ dedaber-
105
ma uTxra: `Sen-o (`TviTon-o~) mkvdari iyavi (`yofila~), mag-
ram me-o (`TviTon-o~) agayene (`auyenebia~)“;
(3) `amCоn eser eSì mкm lémgрnílin~ _ róqæ
semSdрrd (iqve, 306:33) _ `aq-o mainc ar gavCerdebodi~ (`da-
dgeboda~) _ Tqva semSdarma.
pirvel winadadebaSi teqstis subieqti (mTqmeli) in-
formaciis wyarosac (avtors) miuTiTebs, amasTan, naTqvamSi
-u (<*-oRæ) sxvaTa sityvis nawilakovani gadmocemis xerxs
iyenebs. amiT igi zrdis distancias informaciasTan (Tumca
es araviTar SemTxvevaSi ar niSnavs am informaciis sandoo-
bis eWvqveS dayenebas, rogorc es zogierTi enisTvis aris
damaxasiaTebeli!) da aZlierebs evidencialobis xarisxs;
mTqmels es sWirdeba, radgan informaciis adresati Tavad
ki ar aris, aramed _ sxva; man ara marto is unda gadmo-
gvces, rom es informacia sxvisia, aramed isic, rom im
`sxvam~ es informacia meore `sxvas~ miawoda, sxvisTvis iyo
gankuTvnili da ara mTqmelisTvis, amitomac mTqmeli yvela
misTvis xelmisawvdomi saSualebiT (nawilakebiT, zmnuri
formebiT) aZlierebs evidencialobas, Tumca, amavdroulad,
mas Tavad movlena Txrobisas ukve indikativis `yuTSi~
(slobinis terminologiiT) aqvs gadmotanili, razec me-
tyvelebs mis mier avtoris sityvebSi pirdapirevidencialu-
ri zmnuri formis (áóØæ `uTxra~) gamoyeneba, nacvlad xíqva
(`uTqvams~) formisa, rac ufro logikuri iqneboda _ subi-
eqti xom zRapars hyveba da Tavad mowme an aRniSnuli dia-
logis uSualo msmeneli ver iqneboda!
meore winadadebaSic mTqmelisTvis informaciis wya-
ro verbalobaa, avtorisTvis (dedabrisTvis) adresati, cxa-
dia, II piri iqneba, magram mTqmelisTvis dedaberic da misi
adresatic realurad orive III piria, amitomac mogvi-
Txrobs is mesamepiriseuli konstruqciiT _ distancia
mTqmelsa da informacias Soris kidev ufro izrdeba, kon-
struqciaSi ki yvela zmna-Semasmeneli e. w. unaxaobis for-
miTaa warmodgenili;
106
mesame winadadebaSic I TurmeobiTis formas mxolod
da mxolod sakuTari poziciisa da informaciis araper-
cifciulobis gamo iyenebs mTqmeli, Torem Tavad dialogis
monawile (semSdari) pirdapirevidencialuri mwkrivis I pi-
ris formas (xæigníldрs `davrCebodi~) gamoiyenebda.
ase rom, daqvemdebarebuli evidencialobis SemTxve-
vebSi saqme gvaqvs ormag gamosaxvasTan: evidencialoba teq-
stSi sintaqsuradac gamoxatulia (nawilakovani pirdapiri
naTqvami) da morfologiuradac (svanurSi renarativisTvis
damaxasiaTebeli „unaxaobis“ formebi), riTac mTqmeli ki-
dev ufro metad gaxazavs informaciis verbalurobas, mis
iribad aRqmulobas; igi movlenas sakuTari poziciidan (mi-
sTvis xom realurad yvela III piria!) ganixilavs da unaxa-
obis formebic amitom sWirdeba, Torem avtori (anu Tavad
konteqstis adresanti, dialogis monawile), realurad,
cxadia, pirdapirevidencialuri, indikatiuri formebiT mi-
marTavda adresats, radganac misTvis es ambavi percefciu-
li iqneboda, magram pirdapir naTqvamSi nacvalsaxelebisa
Tu zmnis formebis gramatikuli pirebis mixedviT ganawi-
lebis dros mTqmelisTvis prioriteti informaciis realu-
ri, uSualo mflobeli ar aris, is adresantsac da adre-
satsac III, `sxva~ pirad aRiqvams, radgan Tavad dialogiSi
monawileoba ar miuRia; sxvagvarad: mTqmeli sxvisi naTqva-
mis azrs gadmogvcems Tavisi TvalsazrisiT, magram, qarTu-
li iribi naTqvamisgan gansxvavebiT, mas `sxvaTa sityvis~
nawilakebs daurTavs. svanur pirdapir naTqvamSi pirTa
ganawileba-gadmocemisTvis amosavali Tavad mTqmelia da
ara dialogis uSualo monawileTa realuri poziciebi re-
alur situaciaSi; swored es aris svanuri pirdapiri na-
Tqvamis specifika; swored amitom aris igi `naxevradiribi~ _
iribisnairi konstruqcia + pirdapiri naTqvamis nawilakebi.
rogorc vxedavT, moyvanil ilustraciebSi sxvaTa si-
tyvas qarTulSi -o sityvasityviTi nawilaki miesadaga, rad-
gan informaciis uSualo mflobeli, wyaro yvelgan mesame
piria; I da II piris pirdapir naTqvamSi (qarTulSi -meTqi’sa
107
da Tqo’s saWiroebis Semcvel konteqstebSi) ki mudam -ij/-
éj nawilakia:
bz. _ ÉÌ ÒÏØæ áæÉÜÏÃ, ÛæÀÍðÒ? _ ÉÌ-éã É ÈÄÈÒÓ-éã ÃÄÌ ÍÀäæÃÉá É ØÀ áÏÛÜÉæËÄ! (sv.
pr. t. I 1939: 39);
`_ ras SvrebiT-o (`ras-o vSvrebiT...~), svanebo?
_ ras da fuls (`TeTr-s~) ar gvaZleven da vuCiv-
leb-meTqi! (`ras-meTqi da fuls-meTqi ar gvaZleven...~)~.
`ÀãÀÙ-éã ËðáâïÒðÍ ÙëÒÁÀÈ, ÃÄÃÄ!~ _ ÀËÀ áæëØÀ (Cantla-
Ze da sxv. 1010: 250);
`kidev (`kidev-meTqi~) Seevedre-meTqi RmerTs, deda!~ _
es vuTxari.
bq. `ÌÉÛÂæÀ-ã ÆÉÓá ÃÄÌÄ ËÉ ÀËÉ, ÌÉÜÀÉã ÆÉÓá ËÉ É
ÈðÊæÉã ÀÍ×ÉÛæÃÃ É Ñ’Àã-ðÌÉÚÄÃ~ (sv. pr. t. II 1957: 16);
`Cemi sisxli ar aris es, Tavisi sisxlia da Toki
CamouSviT da amiyvaneT-meTqi~ (`Cemi-meTqi sisxli ar aris
es, Tavisi-meTqi sisxlia da Toki-meTqi CamouSviT da amo-
meTqi-miyvaneT~).
kodor. bq. ÓÉËÄæðÍÓ Ü’ÏÈÙÏÒðæ: `ÜÖ’ã-ÏÃÄÒ ÓÏáÖÌÈÄ~
(Tamar gerliani-wifiani, 78 wlisa, ajara); silevani (`silevans~) movatyue: `Cavedi-meTqi soxumSi~.
amrigad, qarTulisgan gansxvavebas sxvaTa sityvaSi na-
wilakebis ganawileba ki ar qmnis, aramed Tavad konstruq-
cia. Ees gansxvaveba Tanamedrove qarTul saliteraturo
enasa da svanurs Soris gansakuTrebiT mniSvnelovania evi-
dencialobis TvalsazrisiT: saliteraturo enaSi `mca~ na-
wilakiani zmnuri formebi aRar gamoiyeneba, amdenad kon-
struqciac Sesabamisi saxiT aRar arsebobs; svanurSi ki
qarTuli -mca’s Sesatyvisi nawilaki -u/-oRæ (romlis arqau-
lobas idiomatikac adasturebs) da misi alomorfebi metad
aqtiurni arian da konstruqcia maTi monawileobiT ukve
gulisxmobs informaciis irib (`sxva~) wyaros, Sesabamisad,
aseTi konstruqciebi `sxvaTa sityvis~ specialuri nawila-
kebis gareSec mxolod iribevidencialur semantikas gadmo-
scemen _ mTqmeli informaciis uSualo mflobeli ar aris,
informaciis wyaro `gareSea~, `sxvaa~.
108
Tavi III
inferenciuli evidencialoba svanurSi
m o r f o l o g i a
§12. inferenciuli evidencialobisa da
epistemikis urTierTmimarTeba
inferencia _ es aris daskvna, romelsac akeTebs
mTqmeli sakuTari fonuri codnisa da realuri cxovrebi-
seuli movlenebis safuZvelze (Willet 1988; Козинцева 1994). epistemikas (saeWvo-savaraudooba) saerTaSoriso lin-
gvistikaSi mkvlevarTa nawili (vileti, kozinceva) ganixi-
lavs rogorc iribi evidencialobis saxeobas, romlis in-
formaciis ZiriTadi wyaroebia verbaloba (III piris naTqva-
mi, xmebi xalxSi, folklori...) da inferencia (mTqmelis
logika, azrovneba, fonuri codnis ganzogadeba).
svanurSi verbaluri wyarodan miRebuli informaciis
sandoobis xarisxs mTqmeli ar afasebs, an, Tu sxvis na-
Tqvams gadmogvcems, amiT man, SesaZloa, informaciis na-
mdvilobaze pasuxismgebloba niuansurad odnav airidos ki-
devac, magram amas mxolod vrceli konteqstiT Tu davad-
genT; zogadad ki svanurSi verbalobaze damyarebul iribe-
videncialur formebSi informaciis saeWvoobis an savarau-
doobis semantika ar fiqsirdeba.
samagierod, enas moepoveba inferenciul wyaroze da-
myarebuli iribevidencialuri, epistemikuri mniSvnelobis
mqone zmnuri formebi, romlebic, rogorc calke aRebuli
leqsemebi, gamoxataven informaciis savaraudoobas. Einfe-
renciuloba svanuri enisTvis mkveTrad damaxasiaTebeli
semantikaa da, amavdroulad, gramatikulad gamoxatuli.
Tavis droze Cven gamovTqviT mosazreba, rom epistemika
svanurSi damoukidebeli gramatikuli kategoriaa da ara
mxolod modaloba (rogorc es mraval enaSia) [margiani-su-
109
bari 2010: 181-189], Tumca Semdgomma kvlevam sxva daskvnamde
migviyvana; rogorc informaciis wyaro, inferencia svanur-
Si epistemikur semantikas yovelTvis ar ganapirobebs, Tum-
ca Tavad epistemikuri mniSvnelobisTvis wyaro mudam infe-
renciaa. epistemika gramatikul kategoriad mxolod im Se-
mTxvevaSi CaiTvleba, Tu mas gavaigivebT sazogadod infe-
renciul evidencialobasTan, magram, vinaidan SesaZlebelia
inferenciulma wyarom araepistemikuri mniSvnelobac mo-
gvces, svanuri enisTvis am ori terminis (inferenciuli
evidencialoba da epistemika) gaerTmniSvnelianeba marTebu-
li ar iqneba (zogierT enaSi albaT es gamarTlebulia).
daaxloebiT amave mosazrebas gamoTqvams m. tofaZe:
`epistemikuri mniSvneloba araa SeTavsebadi TurmeobiTis
mwkrivebTan. es kidev erTxel adasturebs rig avtorTa im
Tvalsazriss (Sdr. Aikhenvald 2004, De Haan 1999, Вимер 2010), romlis Tanaxmad, evidencialoba da epistemikuroba gan-
sxvavebuli cnebebia rogorc konceptualur, aseve funqci-
ur doneze“ (Topadze Gäumann 2011:135-136). varaudoben, rom „qarTul enaSi gvaqvs evidencialuri
perfeqti evidencialobis farTo gagebiT, Semdgomi aspeqte-
bis gareSe“ (Willet 1988: 75) da rom `svanurs, iseve, rogorc qarTuls, iribi evidencialuri formebis Semdgomi, deta-
luri diferenciacia (epistemika, inferencia...) ar axasia-
Tebs, Tumca Tavad evidencialur formaTa mniSvneloba sa-
kmaod tevadia, farToa~ (Сумбатова 2007: 329); sinamdvileSi, svanur enaSi ara marto perfeqtuli
formebia evidencialuri, aramed zogi sxva mwkrivic, ro-
melTa saSualebiT mxolod da mxolod inferenciuli (da
ara gadmocemiTi an unaxaobis gamomxatveli) informacia
gadmoicema. Eam mwkrivebs (tradiciuli dasaxelebiT: myofa-
di usruli, ZiriTadpreverbiani myofadi sruli, pirobiTi
usruli da sruli, Cven mier bolo dros dafiqsirebuli
dro-kiloTa perfeqtuli formebi: pirobiT-SedegobiTi I
da pirobiT-SedegobiTi II) sakuTriv svanuric SeiZleba
110
ewodos (iseve, rogorc unaxaobis mwkrivebs: TurmeobiT I-sa
da TurmeobiT II-s; vgulisxmobT qarTulTan mimarTebas),
vinaidan dRevandel saliteraturo qarTulSi maTi zusti
Sesatyvisi formebi ar moipoveba. Ees is mwkrivebia, romel-
Ta erTaderTi mniSvneloba movlenis Sesaxeb ara myari,
aramed daudasturebeli, savaraudo codnis gamoxatvaa;
mTqmelisTvis informacia, romelsac is gadmoscems, saeW-
voa, dauzustebelia ara imitom, rom Tavad TviTmxilveli
ar aris (unaxaoba-gadmocemiTobis semantika am formebSi
ar figurirebs), aramed imitom, rom is inferenciis, sakuTa-
ri codna-gamocdilebis ganzogadebis safuZvelze msjelo-
bas, varuds gadmogvcems; aqedan gamomdinare, es zmnuri
formebi epistemikuri mniSvnelobisani arian.A
§13. sakuTriv inferenciuli mwkrivebi
`sakuTriv inferenciulSi~ vgulisxmobT dro-kiloTa
im formebs, romelTa semantika konteqstisa da intonaciis
moSveliebis gareSe erTmniSvnelovnad inferencias _ msje-
lobas, logikur daskvnas gulisxmobs da gamoricxavs per-
cefcias (namyo droebSi) an kategoriulobas (awmyosa da
myofadSi), aseve verbalobas, rogorc informaciis wyaros.
am zmnebis mniSvneloba yovelTvis epistemikuria, swored
imitom, rom informaciis wyaro inferenciaa (vgulisxmobT
imas, rom inferencia _ logikuri daskvna an msjeloba _
TavisTavad savaraudoobis mniSvnelobis matarebelia da
ara myari codnisa movlenisa Tu moqmedebs Sesaxeb). ro-
gorc a. arabuli aRniSnavs, `zmnuri Sesityvebis _ zmnis
funqcionirebis umciresi erTeulis _ farglebSi formis
ZiriTadi mniSvneloba ar icvleba. amitomac SesaZlebelia
zmnuri formis ZiriTadi semantikuri monacemebi, ZiriTadi
statusi ganvsazRvroT maqsimalurad neitralur garemoc-
vaSi, `neitralur konteqstSi~ (arabuli 1992: 102); saanali-
111
zo zmnebi ki swored iseTi zmnebia, romelTac unari Se-
swevT martivi konstruqciebis Seqmnisa (gansxvavebiT, maga-
liTad, koniunqtivebisgan). calsaxad maTi semantikuri sta-
tusi epistemikurobaa, inferenciul wyaroze miniSnebiT.
saliteraturo enaSi maTi zusti Sesatyvisebi (se-
mantikuri Tu gramatikuli) ar dasturdeba, amitom saTana-
do konteqstebSi ena modalur saSualebebs iSveliebs,
zogjer ki konteqstis farglebSi SesaZloa funqciurad
iseTi mwkrivic gamoiyenos, romlis ZiriTadi mniSvneloba
inferenciuloba ar aris (umetesad kavSirebiTebi, romle-
bic `rTuli konstruqciebis Seqmnas emsaxurebian, dasru-
lebul martiv (`neitralur~) konteqsts ver iZlevian~ (ara-
buli, iqve) da es gansakuTrebiT TvalSisacemia svanuri
teqstis qarTulad ganmartebisas (romelic, SeiZleba iT-
qvas, niuansobrivad identuri arasdros gamodis): adgaræni
/ idgaræni (inferenc. awmyo, resp. myofadusruli) `albaT/Se-
saZloa klavs~ / `klavdes iqneba~, adgрrne (inferenc. myo-
fadi) `SesaZloa moklas~, `albaT, moklavs~...
ganvixiloT TiToeuli sakuTriv inferenciuli mwkri-
vi cal-calke;
§14. inferenciuli awmyo (resp. myofadusruli)
svanurSi, qarTulTan SedarebiT, erT-erTi `meti~ (a.
SaniZe) mwkrivia `sakuTriv svanuri~ forma (qarTulTan
mimarTebiT) myofadusruli. svanurSive is sruli myofadis-
gan ara mxolod aspeqtiT gansxvavdeba (rogorc es mosa-
lodneli iyo), aramed formiTac: es zmnebi warmoadgenen
-un- sufiqsiT garTulebul awmyos. gvaqvs -in- versiac. aR-
niSnuli sufiqsi awmyoSi e’niSnian zmnebTanac bolokidu-
rad -i’s daisvams: А-ÔкÁ-Д (`Tlis~) _ А-ÔкÁ-ÖН-Й (`Tlides iq-
neba~); amitomac v. Tofuria aRniSnavs, rom `myofadusruli
iwarmoeba awmyos fuZisagan, romelsac bolosarTebi (-e, -i)
112
mokvecili aqvs da samagierod erTvis sufiqsebi: -un-i (>-жn-
i, -n-i) da -in-i (>n-i). laSxur dialeqtSi orives nacvlad
ixmareba -én-i~ (Tofuria 1967: 112-114). qarTuls semantiku-
rad misi badali mwkrivi ar moepoveba; mas `rusuli Sedge-
nili myofadi faravs, qarTulad da megrulad ki aRweri-
Tad gadmovcemT: koniunqtivi I forma+`iqneba~/`ièuafu~18
(Tofuria, iqve) _ es qarTul-megruli aRweriTi ganmarteba
TavisTavad metyvelebs am zmnebis epistemikurobaze (mTqme-
li naTqvamis mimarT saeWvooba-savaraudoobas gamoxatavs),
epistemikas ki, rogorc aRvniSneT, umTavresad iribi eviden-
cialobis erT-erTi wyaro _ inferencia ganapirobebs; am
formebisTvis varlam Tofurias mier misadagebuli qarTu-
li ganmarteba (ðОÒÖНЙ `werdes iqneba~) swored aRniSnul
mniSvnelobas gaxazavs: leqsema `iqneb~ xom dauzusteblo-
bas, saeWvo-savaraudoobas gamoxatavs!
myofadusruli istoriulad awmyoa: `svanuri myofa-
dusrulis mawarmoebeli sufiqsebi (-un-i, -é-ni, -in-i) Sedge-
nilia da -i, eWvs gareSea, igive monacemi unda iyos, rac
awmyos -i, warmoSobiT xolmeobiTis sufiqsi~ (Ciqobava 1948:
102-103), Cveni azriT, es forma dResac awmyoa, oRond infe-
renciuli, romelmac Semdgom funqciurad myofadic Sei-
Tavsa; g. maWavariani aseve varaudobs, rom es mwkrivi (myo-
fadusruli) aris `gamyofadebuli awmyo~, romelSic -un||-in
(< -en) sufiqsebs, aseve kauzativis -un||-en (>-in)’s warmoSo-
biT awmyos fuZis sawarmoebel formantebad miiCnevs (maWa-
18 saanalizo zmnur formaTa gadmoqarTulebisas an zogierT
indoevropul enaze Targmnisas semantikuri Tanxvedris miRweva
SeuZlebelia modaluri leqsemebis (`albaT~, `iqneb~, `SesaZloa~, `etyoba~...) gamoyenebis gareSe, rac dasturia mosazrebisa: `Tu TargmanSi modaluri sityvebi aucilebelia, es imas niSnavs, rom wyaro-enaSi (ZiriTad metyvelebaSi) zmnuri forma kompleqsurad gamoxatavs inferenciulobas da gamonaTqvamis arasrulfasovani sarwmunoobis (sandoobis) modalur mniSvnelobas. wyaro-enSi aseTi frazebi uSvebs minimum ori alternatiuli situaciis arsebobis SesaZleblobas~ (Храковский 2007: 616-618).
113
variani 1974: 138). roca pirvelad inferenciuli awmyos
identifikacias SevecadeT (margiani 2010: 181-189), samwuxa-
rod, g. maWavarianis am mosazrebas ar vicnobdiT19, Tumca
Cveni Sexedulebebi aRniSnul sakiTxze mxolod amosaval-
Si emTxveva erTmaneTs: rom `usruli myofadi~ (tradiciu-
li terminologiiT) istoriulad aris awmyo. Cveni azriT,
es mwkrivi dResac awmyoa, is ar `gamyofadebula~; aseT Se-
mTxvevaSi mas awmyos funqcia unda daekarga, sinamdvileSi
ki saanalizo formebi umTavresad am etapzec axlandel
dros gulisxmoben _ zogad Tu konkretul awmyos, oRond
inferenciuls, myofadis gamoxatvas ki isini funqciurad
iTavseben, risi dadgenac mxolod konteqstiT xdeba SesaZ-
lebeli:
bq.: lрdi al mare ji iвnuni, вanрrs demis gæawone _
`dRes es kaci {Tu} TviTon xnavs, xarebs ar gvaTxovebs~;
méxрr al mare iвnuni _ `xval es kaci albaT xnavs
(/xnavdes iqneba)~;
bрzi amJi gar iSduæni, qor lelRahi вedni _ `amaRam
{Tu}U sul ase iTovebs, saxli gadmosaTovli gaxdeba~;
serTxi Sæрns aTxe iSduæni _ `vaiTu, svaneTSi axla
Tovdes~ (`Tovs iqneba~)...
aRniSnuli semantika mravlad iZebneba svanuri enis
yvela kilos teqstebis gamocemebSi; Sdr.:
(1) cxiTagd xóqæ: `mërðls mi céвemðds xðfSæduni,
19 Uunda aRvniSno, rom ukve meored mixdeba mobodiSeba didi
mkvlevris naTeli xsovnis winaSe: pirvelad _ svanuri zedsarTavi saxelis `gaqvavebul~ formebze muSaobisas (margiani 2009: 253-261), roca batoni givis saTanado naSroms ar vicnobdi da, faqtobrivad, damoukideblad imave daskvnebamde mivedi, sabednierod, Cem mier dadasturebuli oriode `gaqvavebuli~ formis Sesabamisi moqmedi zmna mainc aRmoCnda siaxle (sul xuTia aseTi); Mmeore SemTxveva ki myofadusrulis geneziss ukavSirdeba, magram aq Cveni mosazrebebi mxolod erTi SexedviT hgavs erTmaneTs.
114
eCqa cxuæðr YCumiSdxenix~ (sv. Ppr. t. I, 1939:25) _ `cxviTagma
uTxra: Rrublebs me {Tu} mSvild-isars vesvri, maSin isre-
bi gamiTavdebao~;
(2) ÓЙ ЛДМÆéÒрЛÓ áÀÍÚÖÍÉ Й ЩæАÑрÒÓ xabrðОni ÜЙ ЩéНÑЙ,
МАÃОА? (CantlaZe da sxv. 2010: 726) _ `Sen Sesalocebs (sefis-
kverebs) acxob albaT yovel dResaswaulze da mamakacebs
atan {xolme}, albaT, ara?~
(3) befSæ eCxë oTðxisga im xaSdba? _ `bavSvi iqiT
oTaxSi ras akeTebs?~ pasuxi: iSdrкlæni _ `albaT Tama-
Sobs~;
pirvel winadadebaSi zmna TiTqos myofadis gagebiTaa,
Tumca zogad awmyodac SeiZleba CaiTvalos; meoreSi Tval-
naTliv Cans, rom konkretuli dro ar moiazreba, saqme
gvaqvs zogad awmyosTan, magram, qarTuli zmnisgan gansxva-
vebiT, forma sufiqsiTac aris garTulebuli da semantiki-
Tac gamdidrebuli: gulisxmobs albaTobas, mTqmelis vara-
uds, anu inferenciuli zogadi awmyoa. mesame konteqstis
pasuxis nawilSi ki, ra Tqma unda, saubris momenti, konkre-
tuli awmyo igulisxmeba (Sdr. araepistemikuri, kategoriu-
li konkretuli awmyos forma: iSdró/ðl `TamaSobs~);
rac Seexeba sufiqss, kauzativis, modaluri zmnebisa
da Cveni saanalizo mwkrivebis mawarmoebelTa formobrivi
identuroba marTlac ar unda iyos SemTxveviTi movlena,
miT umetes, rom CaRrmavebis SemTxvevaSi niuansuri erToba
maT Soris iZebneba. Cveni varaudiT, mTqmelis fsiqologiu-
ri ganwyoba ganapirobebda kategoriulobisgan gadaxrili
semantikis sxvagvarad gadmocemas. AvfiqrobT, -un- uZvele-
si afiqsia, romelic enis ganviTarebis adreul etapze Se-
saZloa gamoxatavda garkveuli distanciis arsebobis niu-
anss mTqmelsa da naTqvams Soris, diferencirebis Semdeg
ki gadanawilda evidencialobasa (р-Оr-un-i `albaT wers /
werdes iqneba~), kauzalobasa (x-р-Оr-un-e `awer-in-ebs~) da
modalobas (x-р-Оr-un-i `ewereba/ewerineba, enatreba wera~)
Soris. rac Seexeba saanalizo sufiqsis pirvandel saxes,
115
aqac vuSvebT im SesaZleblobas, rom Tavdapirvelad es iyo
mxolod Tanxmovani (-n-), romelmac TanxmovanTgasayarad Se-
iZina anaptiqsuri xmovani, Tavis mxriv, fonetikuri proce-
sebisa Tu poziciuri situaciis gamo -é>-u/i, Semdeg ki es
procesi analogiiT gavrcelda yvela poziciaSi.
statikur zmnebSi, romlebic miCneulia ufro adrin-
del formebad (svanurSi ki isini gacilebiT mravladaa sa-
literaturo qarTulTan SedarebiT), aseve fiqsirdeba opo-
zicia _ neitraluri awmyo : inferenciuli awmyo (x-р-Оr-a
`weria/aweria~ : x-e-Оr-i `albaT weria/aweria~); specialur
literaturaSi miRebulia mosazreba, rom qarTulSi stati-
kur zmnas myofadis wris mwkrivTa formebi nasesxebi aqvs
eniani dinamikuri vnebiTisgan, oRond ise, rom dinamikuri
awmyo statikurisTvis myofadia, uwyvetlis formas xolme-
obiTis gageba eniWeba da awmyos kavSirebiTi ki myofadis
kavSirebiTad aris gamoyenebuli: afenia _ efineba, axatia _
exateba, aweria an weria _ ewereba da sxv. (SaniZe 1973: 464-
466; WumburiZe 1986: 172-179; oniani 1998: 178-181). g. maWavarians
ki miaCnia, rom `gamoricxuli ar aris SesaZlebloba, usru-
li myofadis formebi svanurSi Tavdapirvelad statikur
zmnebs ganeviTarebinaT, xolo Semdeg maTi analogiiT _
dinamikur zmnebsac~ (maWavariani 1974: 139). Cven am ukanas-
knel mosazrebas viziarebT, vinaidan, rogorc aRvniSneT,
migvaCnia, rom e. w. myofadusruli diaqroniuladac da sin-
qroniuladac savaraudoobis semantikis awmyoa; is Cveuleb-
rivi (myari codnis aRmniSvneli, dadasturebuli) awmyos
paralelurad arsebobda da myofadis gamoxatva misi mxo-
lod damatebiTi funqciaa vrcel konteqstSi; xolo, Tuki
enas jer kidev oden mdgomareobis gadmomcemi, statikuri
zmnuri formebis arsebobis dros hqonda semantikuri moti-
vacia kategoriuloba-arakategoriulobis, realuroba-irea-
lurobis, dadasturebuloba-savaraudoobis mixedviT dife-
renciaciisa, cxadia, zmnebis gadinamikurebis Semdeg igive
movlena ukvalod ar gaqreboda da, semantikidan gamomdina-
116
re, daiwyebda morfologiurad adgilis damkvidrebas, ris
Sedegadac miviReT saanalizo -un-‘sufiqsiani zmnuri for-
mebi. g. maWavariani aseve SeniSnavs, rom `naTeli araa -un-i,
-in-i sufiqsebiT gaformebuli zmnebis istoriuli urTier-
Toba imave fuZis, magram sxva Temis niSnis mqone zmnebTan
(a-mкr-un-i, a-mкr-e): gvqonda Tu ara maT Soris raime fun-
qciuri sxvaoba da, Tu ara gvqonda (Tu orive Cveulebrivs
awmyos gamoxatavda), maSin riT iyo Sepirobebuli gansxva-
vebul formaTa arseboba?~ (maWavariani, iqve);
Tu Cveni msjeloba saanalizo sakiTxis Sesaxeb swo-
ria, maSin mkvlevris mier dasmul kiTxvasac pasuxi gaece-
ma, vinaidan gamodis, rom istoriulad svanur enaSi arse-
bobs ori awmyo: neitraluri (pirdapirevidencialuri) da
epistemikuri (iribevidencialuri, inferenciuli): a-dgрr-i
`klavs~ / a-dgar-æn-i `SesaZloa (albaT) klavs, klavdes iq-
neba~, a-ny-e `acxobs~ / a-ny-un-i `albaT acxobs, acxobdes
iqneba~, i-gæn-i `tiris~ / i-gæn-un-i `albaT tiris, tirodes
iqneba~... dinamikur zmnebSi formalur gansxvavebas am mxriv
-un- sufiqsi qmnis, romelsac qvemoT kvlav davubrundebiT.
aRniSnul sakiTxTan mimarTebiT sayuradReboa megru-
lis Cveneba, sadac aseve gamoyofen myofadis or saxeobas:
myofadusrulsa da myofadsruls (margvelaSvili 1980: 163-
168), romlebic, z. WumburiZis azriT, `zmniswinis darTva-
daurTvelobiT ki ar gairCeva, rogorc es xdeba II-III seri-
is mwkrivebSi. ase rom yofiliyo, erT mwkrivTan gveqneboda
saqme da ara orTan. sinamdvileSi zmniswiniT myofadsruli
upirispirdeba ara myofadusruls, aramed awmyos (xazi Cve-
nia _ q. m.). am mxriv viTareba savsebiT qarTulis msgavsia.
myofadusruliT ki megruli gansxvavdeba qarTulisagan da
svanuris gverdiT ikavebs adgils~ (WumburiZe 1986: 135). gan-
sxvavebuli mosazrebaa warmodgenili `megruli enis lin-
gvistur analizSi~: `samecniero literaturaSi gavrcele-
bulia Tvalsazrisi, romlis mixedviTac igi momaval dros
gamoxatavs (margvelaSvili 1980: 164; WumburiZe 1986: 135),
117
rac mxolod nawilobriv Cans gasaziarebeli. aRniSnuli
formebi axlandeli drois formebia. momavali drois gamo-
xatva konteqsts eniWeba da igi xSirad damokidebulia
zmnizedebze, romlebic Seicaven momavali drois semanti-
kas: Wume `xval~, geRani `zeg~... myofadusruli I seriis
mwkrivia, romelic axlandel dros gamoxatavs~ (kartozia
da sxv. 2010: 268); Warundas ièuafu/ièi `werdes iqneba~ tipis
formebi, rogorc Cans, svanuris inferenciuli awmyos (myo-
fadusrulis) identuri semantikisaa, vinaidan Tavad am enis
warmomadgenlebi, wignis avtorebi aseve ganmartaven, rom
`es formebi gamoxataven ukve dawyebul, axlandel droSi
Tqmis paralelurad mimdinare process~, sqolioSi ki miTi-
Tebulia, rom Targmani (`werdes iqneba~) zustad ver asa-
xavs megruli formis semantikas; es ki adasturebs mosaz-
rebas imis Sesaxeb, rom evidencialuri formebi Sesabamisi
mwkrivebis uqonel enaze modaluri damxmare saSualebebis
gareSe ar ganimarteba, zusti Sesatyvisobis miRweva Zalze
rTulia. saanalizo megruli formebi, TavisTavad cxadia,
inferenciulia. maSasadame, iribi evidencialobis es saxeo-
ba (epistemikuri modalobiTurT) orive umwerlobo enaSi
morfologiurad aris Camoyalibebuli; amasTan dapirispi-
rebuli formebi (pirdapirevidencialuri : iribevidencia-
luri) awmyos mwkrivSive aRiniSneba, rac SedarebiT iSvia-
Ti movlenaa [evidencialuri opoziciis gramatikuli asaxva
enaTa umravlesobaSi perfetul droebs akisriaT; am mxriv
sainteresoa daRestnis enaTa monacemebi. magaliTad, `bagva-
lurSi wyaroze miTiTebis erTaderTi saSualebaa zmna,
perfeqtuli forma, romelic erTdroulad gamoxatavs evi-
dencialobisa da admirativis mniSvnelobas; ...evidencialo-
bis gramatikuli gamoxatva SemosazRvrulia warsuli dro-
ebiT~ (Татевосов 2007: 351 v. fridmani aRniSnavs, rom `axlan-
del droSi opozicia: pirdapiri / iribi dadasturebuloba
(засвидетельствованность) dafiqsirebulia lakur enaSi~] (Fried-man 1988: 16); A
118
am TvalsazrisiT viTarebas ar cvlis is faqti, rom
svanurSi inferenciuli awmyos (resp. myofadusrulis)
warmoeba sufiqsuria, xolo megrulSi _ meSvelzmniani.
§15. sruli myofadi
specialur literaturaSi miTiTebulia, rom rig eneb-
Si (Turquli, kavkasiuri, finur-ugruli, afrikuli, ameri-
kel indielTa enebi da sxv.) iribevidencialuri mniSvnelo-
bebi gramatikulad savaldebuloa naTqvamis garkveuli ti-
pebis gasaformeblad. sxvagan ki (magaliTad, rusulSi, in-
glisurSi, germanulSi, frangulSi,...) es semantika ar aris
gramatikulad savaldebulo, magram saWiroebis SemTxvevaSi
igi gadmoicema sintaqsurad da leqsikurad (Козинцева 2007: 14). zogierT enaSi inferenciuli evidencialoba epistemiku-
ri SinaarsiT drois pirobiTi formiT (mwkriviT) gamoixa-
teba; magaliTad, e. kordi frangulSi inferenciuli evi-
dencialobis gamoxatvis saSualebebad swored pirobiTis
(conditionnel) da myofadis formebs (future modal) asaxelebs.
amasTanave, aRniSnavs, rom iribi evidencialoba markirebu-
lia mxolod epistemikur (saeWvo-savaraudoobis, dauzus-
teblobis) mniSvnelobasTan erTad arsebobisas (Корди 2007: 258-266). Aam TvalszrisiT tipologiurad sayuradReboa sva-
nuris monacemebi.
vfiqrobT, amosavalSive ukve sainteresoa is movlena,
rom sruli myofadi svanurSi ramdenime warmoebisaa: 1. win-
debuli+awmyos fuZe, romelic qarTul-megrulisa da rusu-
lis myofadis analogias warmoadgens; 2. ZiriTadi preverbi
(an-, ad-/a-, es-/as-, la-) + awmyos fuZe+sufiqsi; 3. awmyos fu-
Ze+sufiqsi (Tofuria 1967: 116; WumburiZe 1986: 184; oniani
1998: 181-185). es ukanaskneli (martooden sufiqsiT, uzmniswi-
nod nawarmoebi), xSiri ar aris, mawarmoebel formantebad
ki igive sufiqsebi gvevlineba, romlebic prefiqs-sufiqso-
119
vani warmoebis dros aris, saxeldobr -i da -in-e: xкmne `aW-
mevs~ / xкmni (||xкmnine) `aWmevs~...; `warmoeba preverbi+awmyos
fuZe myofadis mniSvnelobiT formis mxriv yuradRebas ar
iqcevso~ _ SeniSnavs v. Tofuria (Tofuria 1967: 119-125).;
saqme is aris, rom arc semantikurad gaxlavT identu-
ri CamoTvlili formebi; ZiriTadi preverbiTa da sufiqsiT
nawarmoebi myofadi (2) (ix. gv. 122) oden windebuliT nawar-
moebi myofadisgan (1) swored inferenciulobiT gansxvavde-
ba: Cæadgрri `moklavs~ qarTuliseburi, kategoriuli
(/neitraluri) myofadia; xolo Cæadgrine, Caddagri{ne} (
bz.), Cæaddagri{sg} / Cæadgрrne (bq.) formas, konteqstis ga-
reSe aRebuls, qarTulad aseve `moklavs~ zmniT an, konteq-
stis Sesabamisad, kavSirebiTiT …(`rom moklavdes...~) ganmar-
taven, magram sinamdvileSi myofadis am or formas gamoye-
nebis sferoebi ganawilebuli aqvs: pirveli (romelsac Se-
iZleba pirdapirevidencialuri, neitraluri, kategoriuli
an Cveulebrivi myofadi vuwodoT) da qarTulis myofadi
srulad faraven erTmaneTs rogorc warmoebis principiT,
ise semantikurad (formalurad es zmniswiniani awmyoa myo-
fadis funqciiT), meore _ epistemikuri myofadi ki inferen-
ciulia, is msjelobis, varaudis, prognozis niuansis Se-
mcvelia Sesasrulebeli moqmedebis mimarT; magaliTad,
bкzi gims Cæadkæermi{sg} _ `amaRam [SesaZloa / savaraudoa]
miwas gayinavs~ _ mTqmeli misTvis cnobili bunebrivi
movlenebis fonze msjelobs, gamoTqvams prognozs,
vinaidan Zalian civa da caze Rrubeli ar aris, rac yinvis
mosalodnelobaze metyvelebs (mTqmels SeeZlo
kategoriuli formis gamoyenebac: Cæрkæremi `gayinavs~ _
aseT SemTxvevaSic, cxadia, movlenis arsidan gamomdinare,
naTqvami inferenciuli iqneboda, magram formalurad es ar
aisaxeboda.
aseve, winadadebaSi méxрr beTqil RaSs Cadgrine, ezрr mкd ìraОa? _ `xval [rom] beTqili jixvs moklavs (=
rom moklavs /moklavdes /moklas...), kargi ar iqneba?~ oden-
120
windebuliani myofadis Canacvleba stilur anomalias
gamoiwvevs, vinaidan am winadadebis modaloba pirobiTobaa
da ueWveli (kategoriuli) semantikis myofadis (Cadgрri)
formas verafriT iguebs. es imas rodi niSnavs, rom myofa-
dis sxvadasxva formis gamoyeneba erTsa da imave konteqst-
Si yovelTvis arRvevs stils, (1) modelis (2)-iT Canacvle-
bisas SeiZleba winadadeba stilurad gamarTuli darCes,
magram niuansi (xSirad konstruqciac, Tanwyoba-qvewyobis
TvalsazrisiT) aucileblad Seicvleba: kategoriulobis
xarisxi daqveiTdeba da ufro metad prezumfciuli (msje-
lobiTi) gaxdeba (enis matarebeli am formebs daufiqreb-
lad moixmars saTanado adgilas, svanuriT dainteresebul
pirTaTvis ki enis swavlebisas, swormetyvelebis misaRwe-
vad aucileblad unda avxsnaT, rom qarTuliseburi warmoe-
bis myofadi kategoriul konteqstebSi unda gamoiyenon,
xolo, Tuki naTqvamSi informaciis Seyovnebis, msjelobis,
varaudis, moqmedebis pirobiTobis niuansi odnavac ki devs,
sufiqsiani myofadi ajobebs); aseve piriqiT _ vcadoT saa-
nalizo ilustraciaSi oden windebuliani formis gamoye-
neba: méxрr beTqil RaSs Cadgрri, ezрr mкd ìraОa? _ `xval
beTqili jixvs moklavs, xom kargi iqneba?~ _ rogorc vxe-
davT, hipotaqsis adgilas parataqsi miviReT, qarTulSi
pirveli martivi winadadebidan (romelic wina modelSi da-
mokidebuli iyo) amovarda kavSiri, kavSirebiTi kilo
TxrobiTma Secvala, xolo pirobiTobis (savaraudoobis)
semantika _ kategoriulobam, myarma, `idealurma~ codnam
movlenis Sesaxeb. SevadaroT megrulis monacemebi: `myofa-
disruli doWarundas iиuafu/iиi myofadsrulis formisagan
zmniswiniT gansxvavebuli formaa, dro momavalia, riTac
is gansxvavdeba axlandeli drois (xazi Cvenia _ q. m.) Wa-
runda iиuafu/iиi formisagan; aspeqti srulia, rasac cxad-
yofs Warundas iиuafu/iиi formasTan Sedareba... am forme-
biT mTqmeli gamoxatavs Tavis damokidebulebas, varauds
momavalSi Sesasrulebeli, zmniT gamoxatuli moqmedebis
121
mimarT, romelic aucileblad damTavrdeba. srulobis se-
mantika zmniswinis darTvam ganapiroba~ (kartozia da sxv.
2010: 270). rogorc vxedavT, saTanado megruli formaTa se-
mantikac svanur ZiriTadpreverbian myofads udgas gverdSi
kategoriulobis dabali xarisxiTa da epistemiis semanti-
kuri elementiT.
svanuris sruli (ZiriTadpreverbiani) myofadis saana-
lizo mniSvneloba Zveli qarTulis im monacemebs uaxlov-
deba, roca `myofadis gamosaxatavad gamoiyeneboda II kavSi-
rebiTis forma: da-v-wer-o `davwer~ (konteqstis mixedviT
gamoxatavda sakuTriv kavSirebiTis funqciasac)~ (jorbena-
Ze 1995: 198).
svanurSi es viTareba (pirobiTobis gamoxatvis
SesaZlebloba momaval droSi), albaT, imitom SenarCunda,
rom enas saTanado semantikis zmnebi (inferenciuli myofa-
di) moepoveboda, `axal qarTulSi ki principi Seicvala.
myofadis gamoxatvis sami SesaZleblobaa: konteqsti (awmyo:
axla Wam-s, myofadi: xval Wam-s), awmyos fuZeze zmniswinis
darTva (Wams > SeWams), kategoriuli myofadis SemTxvevaSi
(xazi Cvenia. q. m.) gamoiyeneba aRweriTi warmoebac: momsvle-
li var `moval~ (jorbenaZe, iqve).
svanuris inferenciuli sruli myofadis gamoyene-
bis situacias asaxavs qarTuli dialeqturi monacemebi II
kavSirebiTis formiT myofadis gamoxatvisa: mesx. Sen aq
darCi, me wavide, cxeni moviyvano _ `Sen aq darCi, me waval,
cxens moviyvan~ (jorbenaZe, iqve). cxadia, mocemul SemTxve-
vaSic kavSirebiTis formebis gamoyeneba inferenciulobis
gamoxatvis surviliTaa nakarnaxevi _ mTqmeli kategoriu-
lad ki ar acxadebs, aramed TiTqos msjelobs (mosaubres
uTanxmebs), konteqstSi kategoriulobis xarisxi amitomac
dabalia da myofads (romelic dRevandel saliteraturo
qarTulSi mxolod kategoriulia) kavSirebiTi Caenacvla.
122
sintaqsuri funqcia.20 myofadis pirveli (qarTulise-
buri) tipi (CæрОri `dawers~), ZiriTadad, Tanwyobisas gamoi-
yeneba, qvewyobisTvis ki masTan erTad savaldebuloa maq-
vemdebarebeli an mapirispirebeli kavSiris gamoyeneba, xo-
lo meore, ZiriTadpreverbiani (CædiОri{ne} `albaT dawers,
rom dawers~...) _ qvewyobisas, Tanac savaldebulo aRaraa
maqvemdebarebeli kavSiri, am niuanss zmna Tavad Seicavs:
(1) bрzi gims Cæрkæremi i qarTebil CuidæрSi (bq.) _ `amaRam miwas gayinavsK(kategoriuli myof.) da kartofili
gafuWdeba~;
(2) bрzi gims Cu’adkæerm-i/-isg(/-ine), qarTebil
CuidæрSi _ `amaRam miwas [Tu] gayinavs (inferenc. myof.),
kartofili gafuWdeba (kategoriuli myof.)~;
pirveli rTuli Tanwyobili winadadebaa, romlis
orive nawili mTqmelis myar codnas afiqsirebs movlenaTa
Sesaxeb, xolo meore hipotaqsuri konstruqciaa, SeerTeba
ki ukavSiroa, vinaidan daqvemdebareba, damokidebuli wina-
dadebis pirobiToba (romelic mTlianad mTavars miemarTe-
ba), zmnaSive devs. Tumca aris situaciebi, roca myofadis
formaTa (neitralurisa da inferenciulis) Canacvleba
srulebiT SeuZlebelia:
B bq.: qrisde TрОsdeb q’eseroRæ laxem, ere Cu demis adgрri (sv. pr. t., II 1957: 262,17) _ `qriste Semomfice (`qristes Tav-
deboba mi-mca-sca~), rom ar momklavo~ _ am hipotaqsuri
konstruqciis damokidebul winadadebaSi zmna qarTulise-
buri (kategoriuli) myofadis formiT aris warmodgenili,
winadadebis kilo brZanebiTia da, amdenad, inferenciuli
myofadis Canacvleba srulebiT SeuZlebelia. vcadoT:
20 hipotaqss naSromSi calke Tavi aqvs daTmobili, magram
svanuri specifikuri mwkrivebis mniSvnelobis gasaSuqeblad konstruqciebi aucilebelia.
123
qrisde TрОsdeb q’eseroRæ laxem, ere Cu demis
adgрrne _`qriste Semomfice, rom SesaZloa ar momklav [iq-
neb]..~ _ cxadia, winadadeba absurdulia, vinaidan mTqmeli
ficiT ueWvel pirobas iTxovs, inferenciuli formis Ca-
rTvam ki msjelobis elementi Semoitana, riTac kategoriu-
loba daikarga. Tuki mTavari winadadebis Semasmenels evi-
dencialuri zmnuri formiT SevcvliT, winadadebis seman-
tikasTan erTad konstruqciis Secvlasac moiTxovs, ker-
Zod, mTavari winadadebis damatebas, vinaidan rac am wina-
dadebaSia naTqvami, mxolod pirobaa mTavari saTqmelis-
Tvis (yofili mTavari ukve damokidebulad iqceva, rome-
lic garkveul pirobas gamoxatavs), amiT ki ormagi daqvem-
debarebis qvewyobas miviRebT, konteqstic, cxadia, gagrZel-
deba da srulebiT sxva Sinaarss SeiZens; magaliTad, ase:
qrisde TрОsdebs q’eser lahedne, ere Cu demis adgрri, CigæaS eser qaxatuli _ `qrisdes [Tu] Semoficav, rom ar
momklav, yvelafers getyvio~;
Ggæeres sga nomeg рTburgened, odo q’рskne i Cujamar-
cxex (iqve, 257,9) _ `tyavs xeli ar mohkidoT (ar CaeWidoT),
Torem gamoxteba da dagamarcxebT~ _ am winadadebaSi pir-
dapirevidencialuri (kategoriuli) myofadis formebs in-
ferenciuli (q’anskinne /q’anskinisg, Cæajmarcxinex) ver Cae-
nacvleba, vinaidan konteqstis Sinaarsi ar iZleva amis sa-
Sualebas: mama Svilebs afrTxilebs, misi codna mosaxdeni
movlenis Sesaxeb kategoriulia da ara varaudis an msje-
lobis Semcveli.
Aam lemasgæJi eser diрrs i iSgan lezob imarunix i
amsæaldрS gæeS eser aTрs nazimSæ sgebd adrine (iqve,
264,20) _ `am cecxlze purs da sxva saWmels [mo]vamzadebT
(=`vamzadebdeT iqneba~, usr. myof.) da adamianis saqme aTa-
sad (`aTas zomad~) win wavao (=wavides iqnebao, inferenc.
myof.)~ _ es Tanwyobili winadadeba saintereso imiT aris,
rom pirvel winadadebaSi inferenciuli awmyos (resp. usru-li myofadi) formaa gamoyenebuli (imarunix), Tumca aq is
124
myofadis funqciiT unda iyos, rasac meore martivi winada-
debis zmna (adrine) da konteqsti naTelyofs (zogadi aw-
myoc ar gamoiricxeba!). Aam SemTxvevaSi SeiZleba meore
zmnis neitraluri formiT (Réri `wava~) Canacvleba, stili
ar dairRveva, magram semantika Seicvleba: winadadeba kon-
kluziurobas, msjelobis elements dakargavs da kategori-
ulobis elfers SeiZens; aseve:
deS axSkрdneda, decTeJi J’рTholi, ej kibs? (iqve,
32,38) _ `ver gaWedavT (=`xom ver gaWedavdiT~), camde [rom]
aswvdeba (=`rom iqneb aswvdes~, `rom aswvdeboda~), im ki-
bes?~ _ es konteqstic epistemikurobis nimuSia da ara kate-
goriulobisa; sxvaTa Soris, qarTulSi inferenciuli, da-
bali kategoriulobis semantikisTvis funqciurad swored
xolmeobiTi gamoiyeneba, risi erT-erTi naTeli dadasture-
baa swored mocemuli winadadebis qarTuli varianti.
léc J’aTbided, eqas Cu iyæedi gæere (iqve, 257,9) _
`wyals [rom /Tu] daasxamT, maSin damSviddeba tyavi~ _ am
rTul qvewyobil winadadebaSic damokidebuli winadadeba
pirobiTia (drois garemoebiTadac SeiZleba CavTvaloT),
xolo mTavarSi kategoriuli myofadis formaa gamoyenebu-
li, vinaidan mTqmeli Sedegs saeWvod ar miiCnevs damokide-
bulSi aRniSnuli pirobis Sesrulebis SemTxvevaSi... aseve:
miC eser bardans qa lahednex, Tel qæeyanas eser
J’рrqæi (iqve, 340,19) _ `me [Tu] farTals momcemT, mTel qve-
yanas Sevmosavo~ (sityvasityviT: `maso [Tu] farTals misce-
men, mTel qveyanaso Caacmevs~) _ damokidebuli winadadeba
pirobiTia; cxadia, maqvemdebarebeli kavSiris saWiroeba
arc am SemTxvevaSia) da zmnac inferenciuli myofadis
formaa, mTavar winadadebaSi ki mosalodneli Sedegis ueW-
veloba pirdapirevidencialuri myofadis formiT aris
gamoxatuli.
miC eser eSæi karæa feq qalрhedi (infrenc. myof.),
Tel qæeyanas eser Cæрbze (iqve, 340,22) _ `meo erTi Canaxi
fqvili [rom] momeces (`momecema~), mTel qveyanas gavaZRebo~
125
_ pirobiT damokidebul winadadebaSi zmna inferenciuli
myofadis formiT aris warmodgenili, mTavarSi ki ueWveli
Sedegis gamosaxatavad pirdapirevidencialuri myofadi
gvaqvs; Sdr.: awmyo _ xehædi `eZleva~ _ “windebulTandebu-
liani” myofadi _ qaxehædi `miecema~ / ZiriTadpreverbiani
myofadi _ lрhæedi `miecema~ = `Tu miecema~, `rom mieces~...,
anu am ukanasknelis semantika qarTul saliteraturo enaSi
koniunqtivs Seesabameba, iseve, rogorc yvela sakuTriv in-
ferenciuli mwkrivis forma, ZiriTadad, kavSirebiTi an pi-
robiTi kiloa (unaxaobis formebi, cxadia, maT ricxvSi ar
Sedis!); Tumca konteqstis gareSe am calkeul leqsemebs
xSirad indikativad Targmnian, rac qarTulSi epistemikuri
semantikis mwkrivTa ararsebobiT aris gamowveuli.
mole Sukæs q’adréne (infrenc. myof.), ieSd dрæ xas-
gurx lрSkdрSs Q(iqve, 32,23) _ `cota gzas [rom] gaxval, aTi
devi usxedan samWedlos~ _ Sdr. kategoriuli qaRéri `ga-
xval~ da ara: `Tu gaxval~, `rom gaxval~, `rom gaxvidode~...
si pilwian, Cvaquc, ado meSxa ladeRs ejgeni (sv. pr.,
I 1939: 145,18) _ `Se bilwo, gaCumdi, Torem Sav dRes dagaye-
neb (=`dagayeno iqneba~)~...
kategoriulobis SemTxvevaSi mTqmeli ityvis jрgne-Ji
/Ji-jрgne (`dagayeneb~), magram mocemul winadadebaSi msje-
lobis niuansi igulisxmeba, romelic garkveul pirobas
(`bilwis~ gaCumebas) ukavSirdeba da qarTulad daaxloebiT
ase JRers: `Tu ar gaCumdebi, avdgebi da Sav dRes dagaye-
neb...~, `SesaZloa, Savi dRe dagayeno~, `Savi dRe dagayeno
iqneba~, `egeb Savi dRe dagayeno~...
inferenciuli myofadis semantika TiTqos ufro So-
reul momavalsac gulisxmobs, kategoriul myofadTan Se-
darebiT, albaT imitom, rom is pirobiTobas gamoxatavs,
rac gadawyvetilebis miRebisa da Sesrulebis momentebs
erTdroulad gulisxmobs Tavis TavSi (da ara pirdapir
moqmedebaze gadasvlas), es ki mTqmelsa da informaciaSi
asaxul moqmedebis Sedegs (an process) Soris erTgvari
126
distanciis niuanss aCens konteqstSi.
e. i. saanalizo (ZiriTadpreverbiani, sufiqsuri warmo-
ebis) myofadis formebi konstruqciaSi hipotaqsis safuZ-
vels qmnian, maTi semantika ki konstruqciis gareTac, kon-
teqstisgan damoukideblad an `neitralur konteqstSic~ (a.
arabuli) inferenciulia, alternatiulia da kategoriulo-
bis xarisxiT upirispirdeba oden preverbian, e. w. `winde-
bul-Tandebulian~ myofads.
marTalia, myofadsrulis formaSi Cven mier
evidencialobis morfologiur niSnad miCneuli -un (an misi
variantebi -in, -én) arsad Cans, magram -n- Tanxmovani Se-
mTxveviT aqac ar unda iyos (aRniSnuli afiqsis amosavlad
swored -n- Tanxmovans miviCnevT, rogorc zemoT iyo aRniS-
nuli, magram saanalizo sakiTxisTvis amas gadamwyveti
mniSvneloba ar unda hqondes, vinaidan amjerad formantis
genezisi ki ara, misi amJamindeli daniSnulebis garkveva
Seadgens Cvens amocanas);
§16. pirobiTi
epistemikuri semantika niSandoblivia svanurSi piro-
biTis saxeliT cnobili mwkrivisTvisac, romelic aseve
orgvaria: usruli da sruli. varlam Tofurias ganmarte-
biT, usruli myofadisgan usruli pirobiTi mxolod namyo-
usrulis formatiTRa gansxvavdeba, aseve, pirobiTi sruli
_ myofadsrulisgan. Sesabamisad, pirvel SemTxvevaSi fiq-
sirdeba -un mawarmoebeli (Sdr. namyousruli: bz. ð-ЙÒ-Ã-À,
bq. р-Оr-i-æ `werda~ _ usruli pirobiTi: bz. ðÎÒ-ÖÍ-íË, bq.
i-Оr-un-i-æ `werda iqneba; SesaZloa, werda~ _ mTqmeli sa-
Tuo codnis doneze gvawvdis informacias, romlis wyaro
mTqmelis warmosaxva, azrovneba, inferenciaa), meore Se-
mTxvevaSi, anu pirobiTsrulis fuZeSi ki _ igive formante-
bi, rac inferenciul myofadsruls axasiaTebs: ad-xatæ-in-e
127
`SesaZloa, daxatavs~ _ ad-xatæ-in-a `SesaZloa, daxatavda~
(bq. ad-xatæisg _ ad-xatæasgæ). zmnis is forma, romelic a.
SaniZis `qarTuli enis gramatikis safuZvlebSi~ I xolmeo-
biTad aris dafiqsirebuli (1930 wlis `qarTul gramatika-
Si~ ki mkvlevari am mwkrivs pirobiTs uwodebs!), svanur-
Sic imave modeliT iwarmoeba, romliTac Tanamedrove qar-
TulSi: zmniswini + namyousruli, oRond es zmniswini aris
e. w. `windebul-Tandebuli~ (Ji, Cu, sga, qa) da ara ZiriTadi
preverbi.
saanalizo mwkrivTan dakavSirebiT qarTulSi arse-
bobs araerTi Sexeduleba; erTi mosazrebiT, `Tanamedrove
qarTulSi SeiniSneba xolmeobiTis Sesusteba. rig SemTxve-
vaSi am mwkrivis formebi kargaven mravalgzisobis gagebas
da pirobiT kilos iZenen. mwkrivs xolmeobiTis gageba Se-
sustebuli aqvs~ (kekelia, daviTiani 1981: 191).
a. arabuls miaCnia, rom aRniSnul mwkrivs `arc ro-
disme hqonia xolmeobiTis, mravalgzisobis gageba. is myo-
fadis wris Camoyalibebamde TxrobiTi kilos uwyvetlis
nakvTi iyo, Semdeg ki kilo Seicvala da sxva sistemaSi
gadavida~ (arabuli 1992: 116).
T. zurabiSvilis azriT, `mravalgzisobis gamosaxata-
vad Tanamedrove qarTul saliteraturo enas ar moepoveba
sakuTari mwkrivi~ (zurabiSvili 1965: 511).
CamoTvlili mosazrebebi exeba aRniSnuli mwkriviT
mravalgzisobis gamoxatvas qarTulSi. Aasea Tu ise, sva-
nurSi qarTuli I xolmeobiTis fardi mwkrivi (semantiku-
rad Tu warmoebiT) aris awmyos fuZeze e. w. `windebul-Tan-
debulis~ darTviT miRebuli modeli; is, qarTulis msgav-
sad, konteqstis mixedviT, SeiZleba gamoxatavdes mraval-
gzisobas, SeiZleba _ ara (gaugebrobis Tavidan asacileb-
lad da orgvari pirobiTis sadiferenciaciod naSromSi am
ukanasknels kvlavac xolmeobiTad movixseniebT).
ZiriTadpreverbiani (an-, ad-, al-, es-) da sufiqsuri
(-in-a, -ìs, -sgæ) warmoebis srul pirobiTSic mravalgziso-
128
bis gamoxatvis TvalsazrisiT igive viTarebaa, rac winde-
bul-Tandebulian formebSi. CvenTvis mTavari is aris, rom
es ori monacemi (`windebul-Tandebuliani~ pirobiTi, resp. xolmeobiTi, da ZiriTadpreverbiani pirobiTi) semantiku-
rad erTmaneTs upirispirdeba kategoriuloba-arakategori-
ulobis niSniT; inferenciuloba, pirobiTi codnis gamo-
xatva movlenis Sesaxeb, sakuTriv pirobiTis (ZiriTadpre-
verbianis) prerogativaa. mas funqciuradac ki ar Seswevs
unari myari, e. w. `idealuri~ codnis asaxvisa.
specialistebis azriT (CantlaZe 1974: 103) `windebul-
Tandebuli~ qronologiurad win uswrebs ZiriTad pre-
verbs. amitomac, Cveni azriT, momentobrioba, diuratiulo-
bis sapirispirod, swored am (windebul-Tandebuliani)
formebiT gamoixateboda pirvel etapze, Semdeg ki, ZiriTa-
di zmniswinis darTvam arsebul formaTa semantika ki ar
gadafara (semantikurad paraleuri formebi ki ar awarmoa
awmyos fuZidan), aramed inferenciuloba `SeiTavsa~, amito-
mac ZiriTadpreverbiani myofadis formebi ufro met seman-
tikur komponents Seicaven: dro, momentobrioba, aspeqti,
inferencia. Sesabamisi viTarebaa pirobiTTan mimarTebi-
Tac. Sdr. megruli, sadac aseve, msgavsad myofadusrulis
da myofadsrulisa, uzmniswino pirobiTusruli Warundo-
kon ièuafudu `werdes iqneba~ moqmedebis mimdinareobas,
process warmogvidgens, magram aravin icis, dasrulda Tu
ara es moqmedeba. igi modaluri formaa da gamoxatavs va-
rauds, SesaZleblobas... (Sdr. svan. рОrunol/iОruniæ `wer-
da iqneba~ / `SesaZloa werda~), xolo myofadis pirobiTi
doWarundukon ièuafudu/ièidu `rom dawerdes~ warsuli
drois moqmedebas dasrulebulad warmogvidgens, oRond va-
raudis doneze. Aam zmnaTa qarTuli ganmartebidan naTe-
lia, rom maTi mniSvneloba epistemikuria, informaciis wya-
ro ki inferenciaa.
rac Seexeba Wanurs, arn. Ciqobava aRniSnavs, rom `aq,
gansxvavebiT qarTulisagan, iseve, rogorc megrulSi, ufro
129
ganviTarebulia pirobiTi~ (rogorc kilo _ q. m.), xolo
`droTa diferenciaciis mxriv Wanurs qarTvelur enebSi
svanuri Tu Seedreba. aris ramdenime TurmeobiTi, natvriT-
pirobiTi da myofadi~ (Ciqobava 2008: 204).
Wanuri pirobiTi I, romelic megrulsac moepoveba,
`iwarmoeba namyo usrulisagan -kon-is mimatebiT yvela pir-
Si; es -kon okon zmnisganaa miRebuli eliziis Sedegad;
oko(n) axlac erTaderTi sityvaa megrulad `unda~-s mniS-
vnelobiT (egeve Ziri mocemulia svanur zmnaSi _ m a k u,
j a k u, x a k u minda, ginda, unda). qarTulSi pirobiTi I
ar gagvaCnia; igi gadmoicema namyousruliT `rom~ kavSiris
damatebiT. anda TurmeobiTi meoriT, agreTve `rom~ darTu-
li: Wan. b-zum-um-t-i-kon, megr. b-zim-un-d-i-ko(n) `me rom
vzomavdi~, `me rom mezoma~ (Ciqobava 2008: 150).
gadmoqarTulebul variantSi swored `rom~ kavSiris
aucilebloba xdis naTels am formaTa semantikis inferen-
ciulobas, epistemikurobas: mTqmelis codna mis mierve
gadmocemuli informaciis (movlenis/moqmedebis) Sesaxeb
ara dadasturebuli, myari, `idealuri~, aramed pirobiTia.
amasTan, termini `pirobiTi~ imdenad zustad gamoxa-
tavs am mwkrivis saxeliT cnobili formis semantikas, rom,
SeuZlebelia, v. Tofurias (romlis siRrmiseuli codna, in-
tuiciuri wvdoma da niuansuri aRqma studentobidan Se-
swavlili enisa, marTlac rom gansacvifrebelia!) swored
amis gaTvaliswinebiT ar SemoeRo igi; rac mTavaria, kate-
goriuli da inferenciuli myofadisgan gansxvavebiT, sa-
dac am formaTa Canacvleba ase Tu ise mainc SesaZlebelia,
pirobiTisa da xolmeobiTis SemTxvevaSi es TiTqmis gamo-
ricxulia. am formaTa gamoyenebis TvalsazrisiT semanti-
kuri velebis ufro mkacri gamijvna, myofadTan SedarebiT,
gamowveuli unda iyos im faqtoriT, rom es mainc warsuli
droa, moqmedeba (/movlena, faqti) ukve momxdaria da, Sesa-
bamisad, mTqmels informaciis gadmocemis sami konkretuli
varianti aqvs: is Tavad aris TviTmxilveli, mas uTxres
130
amis Sesaxeb an es misi varaudia (momavlis Sesaxeb infor-
maciis gadmocemisas ki mTqmeli sakuTari poziciis dafiq-
sirebaSi ufro Tavisufalia: is an kategoriulia _ amtki-
cebs, ra moxdeba, an msjelobs, varaudobs...). faqtia, rom
pirobiTi (usrulic da srulic) gacilebiT gamokveTilad
evidencialuri mwkrivia da, gavxazavT, xolmeobiTi mas iS-
viaTad Tu Caenacvleba; ase magaliTad:
x o l m e o b i T i
laRæbрS merre her aSxæ ladRiS lрznaTe ismiæ i fe-
dilTe lizрld Cæayægax (xolm.) mara (sv. pr. t. II, 1957: 259)
_ `futkrebis (`skis buzebis~) xma erTi dRis savalze ismo-
da da axlos misvlamde daayruebdnen adamians~, Sdr. piro-
biTi Cvadyugasgvx `albaT (rom/iqneb...) daayruebdnen~, rom-
lis Canacvlebac, cxadia, mTqmelis mimarTebas saTqmelTan
Zireulad cvlis;
p i r o b i T i s r u l i
aTxeld roq mad olRanæeli, aTxe meCiJi roq imJi
рdRanæiæ? (iqve, 153,1) _ `aqamde ar dafexmZimebula, axla
daberebulze (`beberze~) rogor dafexmZimdebodao?~ _ aq
xolmeobiTis gamoyeneba _ CuiRnрæida `dafexmZimdeboda
[xolme]~, romelic iteratiulobasTan erTad kategoriulo-
bas gamoxatavs, ~rogorRa~-s, saeWvoobis niuanss, rac kon-
teqstSi devs, srulebiT ver iguebs;
aseve, Sdr: bz. JeRs lezæebs lax qaxoSdad (xolm.),
SiSd Cuizobda (xolm.) / bq. JaRæ lezebs lax qaxoSdad,
SiSd Cuizbiæ _ `ZaRls saWmels Tu gadavuyridiT, maSinve
(`xelad~) SeWamda~ _ es rTuli winadadeba pirobiT-Sedego-
biTia; mis orive nawilSi zmna qarTuliseburi xolmeobi-
Tis formiT aris warmodgenili, xolo pirobiT-Sedegobi-
Tobas damokidebul winadadebaSi lax `Tu~ nawilaki gana-
pirobebs. Tuki damokidebul winadadebaSi pirobiTis, anu
131
ZiriTadpreverbian formas gamoviyenebT, maqvemdebarebeli
kavSiri aRar iqneba saWiro, pirobiT-SedegobiTobis seman-
tikas Tavad es zmna mianiWebs konstruqcias: bz. JeRs
lezæebs q’íTSidad (pirob.), SiSd Cuizobda / bq. JaRæ
lez{æ}ebs q’oTSidad, SiSd Cuizbi; lax nawilakis CarTva
ukanasknel SemTxvevaSic SesaZlebelia, Tumca `Turme wasu-
las~ tipis stilur xarvezad CaiTvleba, semantikurad ki
arafers Sematebs frazas.
aRniSnul formaTa epistemikuroba da maTi kilos pi-
robiToba gansakuTrebiT naTeli xdeba svanuri konteqstis
gadmoqarTulebisas an piriqiT; magaliTad, qarTulSi er-
Tgvarad ritorikuli SekiTxva _ `wels baTumSi rom davis-
venoT?~ _ svanurad swored inferenciuli myofadis for-
miT gamoixateba, kiloc pirobiTia: bz.: amzaæ baTums
рlSom{n}ed? / bq.: misрs baTums olSæemned? imave winadade-bis bolos wertilic rom davsvaT, inferencia-epistemika
mainc SenarCundeba da es ar iqneba kategoriuli ganacxadi,
aramed _ mxolod msjeloba, azris, varaudis gamoTqma.
rogorc am ganmartebebidan Cans, Tanamedrove qarTul
saliteraturo enaSi inferenciulobis an epistemikurobis
gamosaxatavad kavSirebiTis monacemebi gamoiyeneba kon-
struqciaSi savaldebulo kavSirTan erTad, gansakuTrebu-
li zmnuri formebi ki, romelnic Tavis TavSive moicaven
aRniSnul niuanss, ar moipoveba (svanuri Sesityvebidan qar-
Tul saliteraturo enaze ganmartebisas sizustis misaRwe-
vad amitomac aris saWiro damatebiTi leqsemebi); am fun-
qciiT myofadi da xolmeobiTic gamoiyeneba, magram, vinai-
dan inferenciuloba am formebisTvis mxolod erT-erTi
funqciaa da ara maTi mniSvneloba, qarTulSi teqstis epis-
temikurobis amosacnobad zmnuri forma ar kmara, vrceli
konteqstia saWiro; magaliTad, SekiTxvaze _ `nikam davale-
ba dawera?~ _ arazusti (inferenciuli) pasuxi SeiZleba
iyos `dawerda...~ (xolm.), rac niSnavs: `albaT/SesaZloa da-
wera...~; amas ki mxolod winare teqstis gaTvaliswinebiT
132
mivxvdebiT, amasTan msgavsi Sesityvebebi arcTu literatu-
rulia. v. boederic SeniSnavs, rom qarTuli myofadisa da
pirobiTis formebs SeiZleba hqondeT SesaZleblobis epis-
temikuri mniSvneloba: `Tu... dedis amags afaseb, modi, kar-
gi adamiani iqnebio~; `saidan iqnebiT?~... ; `amilaxvari iqne-
boda Svidi-rva komli~... (boederi 2000: 280).
epistemikuri semantika qarTul saliteraturo enaSi,
ZiriTadad, mainc modaluri leqsemebisa Tu nawilakebis
(SesaZloa, savaraudod, iqneb, albaT, vinZlo,...) daxmarebiT
gamoixateba.
maSasadame, Tuki Tanamedrove qarTulSi informaciis
epistemikuroba (inferenciuloba) niuansurad mxolod
vrceli teqstidan Cans (da ara calkeul zmnur formaSi,
Tumca funqciurad mas myofadi da xolmeobiTi metnakle-
bad iTavsebs) an ama Tu im mwkrivis formasTan saTanado
semantikis modaluri leqsemis moSveliebaa saWiro, svanur
enaSi am mwkrivTa Sesabamisi (epistemikuri) versiebi _ infe-
renciuli awmyo (resp. usruli myofadi), ZiriTadpreverbiani
sruli myofadi, usruli pirobiTi, sruli pirobiTi _ unda
gamoviyenoT; mxolod am SemTxvevaSi iqneba stili gamarTu-
li da metyveleba _ bunebrivi.
balszemour dialeqtSi sagulisxmoa erTi specifiku-
ri konstruqcia, roca winadadebas mTqmeli i (`da~) kavSi-
riTa da auslautSi aweuli intonaciiT amTavrebs; amgvar
SesityvebaSi Tu man inferenciuli zmna gamoiyena, rasak-
virvelia, is msjelobs, gamoTqvams varauds da ara katego-
riul mosazrebas, zogjer `sxvaTa sityvis~ -éj/-ij (`-me-
Tqi~) nawilaksac CaurTavs da inferenciulobis xarisxs
zrdis: Tbilisxрn Cоjрnвdeni Taærob ! _ `Tbilisidan vin-
Zlo Camovides mTavroba!~ (sityvasityviT: `Tbilisidan [iq-
neb]-meTqi Camova mTavroba da!~) _ es konteqsti TiTqos er-
Tgvarad ritorikuli SekiTxvis niuanssac Seicavs. rogorc
ki konstruqciaSi zmnas pirdapirevidencialuri (kategori-
uli Cuвedni `Camova~) formiT SevcvliT, Seicvleba winada-
133
debis modalobac: Tbilisxрn Cuвedni Taærob ! _ `Tbilisidan Camova mTavroba da21!~ _ aq kilo kavSirebi-
Ti ki ara, TxrobiTia.
amrigad, ganxilul mwkrivTa zmnuri formebiT gadmo-
cemulia:
a) inferenciuli, epistemikuri mniSvnelobis ax-
landeli drois moqmedeba (inferenciuli awmyo, resp. usru-li myofadi);
b) warsuli drois, unaxavi (I TurmeobiTi, II Tur-
meobiTi) an garkveuli pirobis Semcveli, epistemikuri mo-
qmedeba (pirobiTi sruli da pirobiTi usruli);
g) aseve garkveuli pirobis Semcveli, momavalSi
Sesasrulebeli, saeWvo, savaraudo moqmedeba (Ziri-
Tadpreverbiani myofadi).
§17. II SedegobiTi
formobrivad I SedegobiTisgan II SedegobiTs aorist-
Si gamoyenebuli vnebiTis mawarmoebeli ganasxvavebs. esaa
-óÍ sufiqsi Tavisi dialeqturi variaciebiT. `moqmedebiTi
gvaris zmnas is mxolod rezultatiur II-Si aqvs: ÌÉáÔÀæ-
óÍ `{da}mexata~, ÌÉÛá-óÍ `{da}mewva~, dinamikur vnebiTs ki mxo-
lod aoristSi (ðÈæáÀÔæ-óÍ `davixate~, ðÈæÛÉá-óÍ `daviwvi~
(Tofuria 1967: 178).
21 bolos darTuli i rom namdvilad `da~ kavSiria, amas is
kalkic adasturebs, romelic arcTu iSviaTia balszemoeli svanis qarTul metyvelebaSi, magaliTad, bavSvis moferebisas: `biZias (/babuas..., vinc efereba, imas) uyvarxar da!~ _ svanurSi
bunebrivi frazis (bubas / babas xalрtil !) analogiiT. am tipis winadadebebi metad damaxasiaTebelia aWaruli dialeqtisTvis (`vinme ar meжda da!~ _ `aravin movida!~), SesaZloa sxva kiloebSic iyos, saliteraturo qarTulisTvis ki ucxoa.
134
igive -óÍ gamoyenebulia statikur zmnaTa garkveu-
li jgufis namyo drois sawarmoeblad. es swored is sta-
tikuri zmnebia, romelTac awmyoSi I TurmeobiTTan saerTo
-À bolosarTi aqvT:
áÖÙæ-À `aqvs~, áÖÙæ-óÍ|áÖÙæ-óÍ-ÃÀ (bz.) áÖÙæ-ÀÍ-Ã |
áÖÙæ-ÀÍ-ÃÀ (bq.) `hqonda~.
áðÌÈØæ-À `sCvevia~, áðÌÈØæ-óÍ|áÄÌÈØæ-óÍ (bz.) áÄÌÈØæ-
ÀÍ|áÄÌÈØ-ÖÍ (bq.) `sCveoda~.
áÀÑá-À `hqvia~, áÄÑá-óÍ|áÄÑá-óÍ-ÃÀ (bz.), áÄÑá-ÀÍ|áÄÑá-éÍ
(bq.) `erqva~.
n. naTaZis azriT, is faqti, rom `-ðÍ sufiqsi arsad
sxvagan ar gvxvdeba uRvlilebis sistemaSi, am sami nakvTis
fuZeTa igiveobaze miuTiTebs~ (naTaZe 1955: 94). aqedan gamo-
mdinare (da qarTul da megrul monacemTa gaTvaliswine-
biT), mkvlevars gardamavali zmnis TurmeobiTi I qarTve-
lur enebSi istoriulad statikuri zmnis sasxviso qcevis
awmyod miaCnia, TurmeobiTi II ki _ am zmnaTa vnebiTis na-
myod.
E evidencialobis TvalsazrisiT, II TurmeobiTi qar-
TulSic gansxvavdeba I TurmeobiTisgan; miuxedavad seman-
tikidan gamomdinare terminisa, dRes es mwkrivi umTavresad
kavSirebiT kilos gamoxatavs; specialuri literaturis
mixedviT `am mwkrivis kilo, Cveulebriv, TxrobiTia. magram
xSiria misi gamoyeneba III kavSirebiTis nacvladac: igi ix-
mareba iseTi moqmedebis gadmosacemad, romelic faqti ar
iyo, magram romelic ivaraudeboda, rogorc piroba sxva
moqmedebis SesrulebisaTvis. Aam SemTxvevaSi misi kiloa
ara TxrobiTi, aramed pirobiTi da aqtis elementi (unaxao-
ba) formaSi aRar aris~ (SaniZe 1973: 222). Sesabamisad, mo-
qmedebis potenciurobas, pirobiTobas aRniSnavs da xSirad
gvxvdeba pirobiT-SedegobiT hipotaqsur konstruqciaSi:
`rom daewera...~, `Tundac moekla...~.
svanurSi evidencialobis TvalsazrisiT sxvadasxvao-
135
bas avlenen II SedegobiTis upreverbo da preverbiani (us-
ruli da sruli) formebi: pirveli rigi (msgavsad usruli,
oden -a’sufiqsiani I SedegobiTisa) eqsperienciulobas
gamoxatavs da pirdapirevidencialuria. meore ki _ pirobi-
Tobas (da ara unaxaobas! Sdr. I SedegobiTi), anu es ukanas-
knelni iribevidencialurni arian da maTi saSualebiT
gadmocemuli informaciis wyaro inferenciaa.
saanalizo zmnebi xSirad gvxvdeba -uæ/-oRæ…(`mca~) na-
wilakiTurT, romelic Tavadac kavSirebiT kilos ganapi-
robebs da winadadebebic Sesabamisi Sinaarsisaa (1); amas-
Tan, kavSiri Tu modaluri sityvebi, romlebsac Tanamedro-
ve saliteraturo qarTulSi Sesabamisi mwkrivi aucileb-
lad iTxovs (`rom~, `Tundac~, `netav~...), svanurSi aRniSnul
nawilakian formebTan araTu savaldebulo ar aris, maTi
CarTviT stili irRveva: (1) RæaS Cu-æ-р-gæ-dagr-ón, bкzi Cìs sgalрwihdad _ `jixvi [rom] mogvekla (`mogveklamca~), ama-
Ram yvelas movipatiJebdiT~ _ am pirobiTdamokidebulwina-
dadebian rTul konstruqciaSi mxolod inferenciuli evi-
dencialobaa, verbalurs ki II SedegobiTi, rogorc iTqva,
saerTodac ver gamoxatavs, iseve rogorc moqmedebis aqts;
xolo lax J’рmCedël{l}рsæ, lax sg’íxвìdón formebi, marTa-
lia, sityvasityviT `rom asuliyo~, `rom Semoetana~-s niS-
navs (radgan gadmoqarTulebis sxva SesaZlebloba ar
gvaqvs), magram faqtobrivad arasworia da ase arc aravin
ityvis, vinaidan es zmnebi mxolod da mxolod -u/-oRæ
`mca~ nawilakTan erTad qmnian stilurad gamarTul kon-
struqcias svanurSi: sg’кæ-oxвìdón `[rom] Semoetana~,
sgíxвìdón-u `netav Semoetana~ (`Semoetana-mca~).
Zveli da axali qarTuli saliteraturo enis monace-
mebis gaTvaliswinebiT, vfiqrobT, saeWvo ar unda iyos, rom
svanurs saanalizo kuTxiTac arqauli viTareba aqvs Senar-
Cunebuli: `Zvel qarTul enaSi TurmeobiTi funqciurad na-
myo drois sxva formebs udgas gverdSi _ vlindeba, Ziri-
Tadad, -mca nawilakian qvewyobaSi. -mca aZlevs konstruq-
136
cias kavSirebiTobas; am nawilakis gareSe warmodgenilia
kavSirebiTis formebi~ (arabuli 1984: 165); `axal qarTulSi
II TurmeobiTi marto TxrobiT kilos rodi aRniSnavs. am
nakvTisTvis Cveulebrivia, agreTve, pirobiToba~ (Ciqobava
1962: 101), `pirobiT kilosTan ki unaxaoba zmnis formaSi ar
igulisxmeba~ (feiqriSvili 1974: 64); maSasadame, svanurma,
rogorc Cans, arqauli viTareba, ZiriTadad, aqac SeinarCu-
na. amasve mowmobs ukavSiroba hipotaqsSi saanalizo forme-
bis gamoyenebisas:
bz. daæaleba Cо-æ-р-j-iОr-ón (-æ `-mca~-nawilakiani
sruli II Sedeg.), oriрns mкm р-x-kрd-n-рs! _ `davaleba [rom]
dagewera (`da-mca-gewera~), orians ar miiRebdi (sr. pirob. =
`ar migeRo iqneba~)~;
bq. Cæ-oRæ-oxuCxan, dab lelcune demeg gæeriæ _
`[rom] Camoewvima (`Camo-mca-ewvima~), yana mosarwyavi ar gveq-
neboda~;
saliteraturo qarTulSi `-mca nawilakma istoriu-
lad dakarga Tavisi funqciebi da gadavarda. konstruqci-
ebSi ZiriTadi maqvemdebarebeli kavSirebi raОTa||raОTamca
da ukueTu || ukueTumca Secvala rom (<romel), iSviaTad
raTa, Tu rom kavSirebma~ (arabuli 1984: 65). iseT damokide-
bul winadadebaSi, romelic gadmoscems mizan-pirobiTobas
warsulSi, Zveli qarTuli iyenebda -mca nawilakian kon-
struqcias. amis Sesabamisad Semasmeneli uTuod indikativ-
Si ivaraudeboda da koniunqtivis Sinaarsi gamoixateboda
ara zmnis Sesabamisi mwkriviT, aramed kavSirs darTuli
-mca nawilakiT. magram, roca TandadaTan waiSala -mca na-
wilakis funqcia, saliteraturo enam zemoaRniSnul Se-
mTxvevaSi mimarTa II TurmeobiTs, romelic TandaTan gzas
ikafavs saSual qarTulSi da romelic morfologiuri
warmoebiT axlos dgas mesame kavSirebiTTan. amgvarad Camo-
yalibda enaSi axali konstruqcia da axal qarTulSi iqca
absolutur normad (ZiZiguri 1959: 266; erTeleiSvili 1963:
225; feiqriSvili 1974: 60); kavSirTan mimarTebiT, albaT, un-
137
da iTqvas, rom svanur hipotaqsSi ukavSiro daqvemdebareba
ara marto II SedegobiTis gamoyenebis dros xdeba, aramed
Cveulebrivi movlenaa yvela iribevidencialuri (sakuTriv
inferenciuli) zmnuri formis monawileobisas konstruqci-
is daqvemdebarebul nawilSi (ix. §21), magram is, rom saana-
lizo mwkrivis upreverbo formebi svanurSi mxolod in-
dikatiuria dResac da preverbianebi ki umTavresad -mca’s
Sesatyvis nawilakTan erTad gamoiyeneba, vfiqrobT, sakma-
risi argumentebia Tanamedrove svanuri II SedegobiTisa da
Zveli da saSuali qarTulis II TurmeobiTis funqciuri si-
axlovis naTelsayofad.
I SedegobiTSi gansakuTrebuli mniSvnelobis mqone
-en- sufiqsi (misi CarTva aqtiuri zmnebis upreverbo pirda-
pirevidencialur formebs calsaxad unaxaobis semantikas
aniWebs) namyo winarewarsulSi xSirad aris ugulebelyo-
fili, metadre balszemour dialeqtSi: `rogorc (Sedare-
biT cota) masala gviCvenebs, -ÄÍ-, Cveulebriv, daculia be-
CourSi: ÜæÀÈâÀÍ-ÄÍ-ÀÍ `suni scemoda~, Ñ’ÀãÊéËÈá-ÄÍ-óÍ `agmaR-
leboda~ (aseve CubexeurSi _ q. m.), balszemourSi ki ar
Cans: ÀÈÊÀÒ-óÍ `gaReboda~, ÀÈâÀÍ-óÍ `suni scemoda; daxvnoda~
(Tofuria 1967: 174)22. amasTan, aRniSnuli morfema Zalian
mcired cvlis saanalizo mwkrivis niuanss inferenciulo-
bisken, TiTqos zrdis pirobiTobis xarisxs, romelsac mxo-
lod is Tu SeamCnevs, visTvisac svanuri `akvnis enaa~ (ak.
SaniZis terminologiiT);
interferenciis procesma, romliTac kodoris (resp. dalis) xeobaSi mcxovreb balszemoel-balsqvemoelTa me-
tyveleba xasiaTdeba, arc III seriis formebs auara gverdi.
kodoreli balszemoelebi gardauval zmnaTa II Sedegobi-
Tis (namyowinarewarsulis) formebSi, enguris xeobis bals-
zemourisagan gansxvavebiT, -ëÍ-/-ÄÍ- elements araTu ar ugu-
22 Tanamedrove balszemoeli svanebis TqmiT, - ëÍ’iani formebi maTTvis bunebrivia da ÀÈÊÀÒ-óÍ / ÀÈÊÀÒ-ëÍ-óÍ paralelurad gamoiyeneba (q. m.)
138
lebelyofen, SeiZleba iTqvas, maTs metyvelebaSi sufiqsia-
ni formebis gamoyeneba sistemuric kia, usufiqsoebs mxo-
lod aqa-iq Tu SevxvdebiT:
ÎÀÒðÙ áÄÊæÄÓ ÁÆÀÈ áÀÙæëÍ-ëÍ-á _ `iaraRi mzad unda
hqonodaT~ (malxaz korZaia, 52 wlisa, ajara);
ÀÌÉÓ ÄÓÄÒ ÌóÎ ×ðÓ áóÆ, Äã’ëÓÄÒ áÄÊæÄÓ ÜÖ áÀáËëÍ-ëÍ-á _
`amas ra fasic adevs, is unda gcodnodaTo (`scodnodaT~)~
[iqve];
Ö×ЛДÁА ВÖЩæрНÃАН, ДÒД Ø’ПÌÜÄÃáæрÓæÃ É ØÀáæрßÃÀÍà НЙÛВД
ØПÒрÒÓ (sveta gerliani, 45 wlisa, ajara) _ `ufleba gvqon-
da, rom gavsuliyaviT da gvenaxa Cveni saxlebi~ _ ambobs
mTqmeli da iqve zmnebs aseTi formebiT cvlis: Ø’ПМÜДÃбæрÓ-
ÖН-Ã i ØАбæрЯÃ-ДН-АН-Ã _ amgvari interpretaciiT informa-
torma informaciis pirobiTobis xarisxi gazarda;
SeiZleba iTqvas, rom evidencialur mwkrivebSi gamo-
vlenili -un- da -en- afiqsebi, swored evidencialobis
TvalsazrisiT, Tanamedrove svanurSi daaxloebiT erTi da
imave funqciisani arian _ afiqsireben unaxaobis an pirobi-
Tobis, anu aramyari, arapercefciuli codnis semantikas
moqmedebis Sesaxeb (SesaZloa, es movlena pirvandeli, uZve-
lesi viTarebis xelaxali dabadebac iyos!), rac gansakuT-
rebiT TvalSisacemi dalis mosaxleobis metyvelebaSi
aRmoCnda (Sdr.: bz. áÀÙæ-ëÍ-á, áÀáË-ëÍ-á, bq. QØ’ÏÌÜÄÃáæðÓæÃ,
ØÀáæðßÃðÍÃ...).
saerTod, rogorc aRmoCnda, TurmeobiTebi (tradiciu-
li gagebiT) svanurSi, qarTulTan SedarebiT, ufro met se-
mantikur datvirTvas amJRavneben, mwkrivTa mixedviT maTi
afiqsaciis mravalferovnebac am mizeziT aixsneba. zoga-
dad, svanurs axasiaTebs semantikis detalizaciisa da Ti-
Toeuli niuansisiTvis sinTezuri modelis Seqmnisken
swrafva, xSir SemTxvevaSi is, rac saliteraturo enam kon-
teqsts daakisra, svanurma organuli formebiT gadmosca,
sinTezuri formebi Camoayaliba: `informaciis Camoyalibeba
da gadacema xdeba rogorc samwerlobo, aseve umwerlobo
139
enaSi, oRond es ukanaskneli, rogorc saliteraturo nor-
misa da stilisgan Tavisufali, ufro Tamamad iyenebs gra-
matikulad Warb saSualebebs, xolo, rac gramatikulad
Warbia, is informaciulad datvirTuli da mniSvnelovania~
(asaTiani 2009: 12; xazi Cvenia _ q. m.). maT Sorisaa Turmeo-
biToba. am formaTa siZveleze miuTiTebs idiomatikac; iseT
gamoTqmebSi, romlebic dalocvas, wyevlas, natvras gulis-
xmoben, dRevandel saliteraturo qarTulSi kavSirebiTis
formebi ixmareba (bednierad gevlos! miwa gagiskdes! ga-
mravlebuliyaviT!), svanuri ki aqac arqaulobas avlens, Zve-
li qarTulisTvis damaxasiaTebel -mc{a} (bz.: -Ö|-Öæ, bq.:
-ÏÙæ, -Ïæ) nawilakian konstruqcias imeorebs da kvlavac
TurmeobiTis formebs iyenebs:
bz.: áÏÜÀ ËÉÒÃë-æ ÏÈâìÃÀá!
`kargi cxovreba-mc gautarebiaT!~
ÌÉÜÀ ËÀÃÄÙ-Ö ÄÓÄÒ ÄÓØÄÌÀ ÌÉÜÀ ÌðÒÉáÓ!
`Cemi dRe-mc Sematebiao Cems marexs!~ (`misi dRemc
Sematebiao mis marexs!~). æÏà ÄãÎðÒÓ ÃÏ ËÄßÄÃ, ÄÜØÀà ÍÏÓÌê-æ ËÏÂÆÉÂÀ!
`vidre imaT vnaxavT ( isini ar vnaxoT~), manam
araferi-mc agvtkenia!~
æÏà ÄÜÀæ ÃíÓÀ ÂæìÆÍëÍÓ, ÄÜØÀà ÍíÓÀÌÀ-æ ÀãÌÀÒÝáÀá (sv.
pr. t. I, 1939: 87)!
`vidre iqamde ar wavsuliyaviT, manam nurafe-
ri-mc dagmarcxebiaT!~
bq.: áÏÜÀ ÊÀÍÃ-ÏÙ{æ} (|| ÊÀÍÃÀ-ÏÙ)ÏÂÒéäÄÍÀ!
`kargi axali weli-mc (`kalanda-mc~) gagvTenebia!~
140
§18. evidencialobis morfologiuri niSnisaTvis svanurSi
svanurSi evidencialobis morfologiuri niSnis arse-
boba-ararsebobis sakiTxis sinaTlis mosafenad Camo-
vTvliT argumentebs da kontrargumentebs Cven mier nava-
raudevi -un-(>*Vn-/-n-)23 morfemisaTvis;
a r g u m e n t e b i:
1) morfema saxezea sakuTriv inferenciul,
epistemikuri mniSvnelobis mwkrivebSi: inferenciuli awmyo
(resp. myofadusruli), pirobiTusruli; aseve I seriis Tur-
meobiTebSi.
2) saanalizo sufiqsis funqcia specialuri
literaturis mixedviT gaurkvevelia;
3) saanalizo mwkrivTagan uZvelesad myofadusru-
li (resp. inferenciuli awmyo) unda vivaraudoT misi usru-
lobidan (upreverbobidan) gamomdinare; swored es mwkrivi
Cveulebriv (neitralur) awmyos formalurad mxolod aR-
niSnuli (-un-) afiqsiT upirispirdeba, semantikurad ki _
epistemikiT (wyaro _ inferencia): a-SdRæ-i (`marxavs~) _ a-
SdRæ-un-i (`albaT / SesaZloa, marxavs~ / `marxavdes iqne-
ba~); x-e-hr-i (`sTxovs~) _ x-e-hr-un-i (`albaT / SesaZloa
sTxovs~ / `sTxovdes iqneba~);
4) igive viTarebaa pirobiTusrulSi, romelic
msgavs opozicias uwyvetelTan qmnis: a-SdiRæ-d-a /a-SdRæ-i-
æ (`marxavda~) _ a-SdR{æ}-un-íl /iSdR{æ}-un-i-æ (`albaT /
SesaZloa marxavda~); x-e-her-d-a / xehr-i-æ (`sTxovda~) _ x-e-
hr-un-íl / xehr-un-iæ (`albaT / SesaZloa sTxovda~);
23 i. CantlaZis azriT, svanurSi Zalze gavrcelebuli reduqciis
gaTvaliswinebiT, ufro savaraudo piruku procesia: un > én > n. vinaidan evidencialur mwkrivebSi saanalizo afiqsis samive va-rianti gvxvdeba, es mosazreba viTarebas ar cvlis, evi-dencialobis ZiriTadi afiqsi Cven swored -un- gvgonia.
141
5) msgavs suraTs aCveneben saanalizo afiqsis
Semcveli I seriis evidencialuri mwkrivebic, romlebic se-
mantikur opozicias qmnian neitralur (pirdapirevidencia-
lur) mwkrivebTan:
a) I TurmeobiTi (bz. xрgm-in-a, bq. xрgm-un-a `aSe-
nebda {zed} / uSenebda Turme~) : sazedao/sasxviso qcevis
uwyveteli (bz. x-a-gр/em-da, bq. x-a-gam `aSenebda {zed}~ /x-o-
gр/em-d-a / x-o-gam `uSenebda~);
b) II TurmeobiTi (bz. lé-m-gрm-{æ}in {li} / lé-mgрm-
{æ}n-e-li, bq. lé-m-gem-{æ}in / lé-m-gem-{æ}n-e-li `aSenebda
Turme~ : neitraluri qcevis uwyveteli: bz. a-gрm-d-a, bq.
é-gam / é-gem-da `aSenebda~);
6) mesame seriaSi aRniSnuli sufiqsi ar Cans
da arc iyo mosalodneli, am seriis specifikurobisa da
misi Camoyalibebis gzis gaTvaliswinebiT (cnobil faqteb-
ze aq aRar SevCerdebiT).
k o n t r a r g u m e n t e b i:
1) pirvel da umTavres barierad morfemis gamoyofis-
Tvis, albaT, is CaiTvleba, rom aRniSnuli formanti yvela
saanalizo (evidencialur) mwkrivSi ar aris warmodgenili;
aseTi mwkrivebia: inferenciuli sruli myofadi da sruli
pirobiTi; qarTvel mkvlevarTa (i. CantlaZe, d. meliqiSvi-
li) mosazrebebis gaTvaliswinebiT, vfiqrobT, preverbma,
romelic SedarebiT gviandeli movlenaa, ara marto perfeq-
tul droebSi, aramed myofadsa da pirobiTSic erTgvarad
SeiTavsa da ganapiroba evidencialobis funqcia (saeWvo-sava-
raudoobis semantika), amitomac specialuri sufiqsi (-Vn-,
romelic upreverbo formebSia) aRar iyo saWiro.
maSasadame, windebul-Tandebuli+awmyos forma _ neit-
raluri, pirdapirevidencialuri semantikis myofadia
(Cu+izbi `SeWams~, Cu+axtрæi > Cæaxtрi `daxatavs~...), xolo
ZiriTadpreverbiani _ iribevidencialuri, saeWvo-savarau-
142
do, movlenis Sesaxeb myari, `idealuri codnisgan~ gada-
xrili, epistemikuri mniSvnelobisa (lрОzæebne `SeWamos iq-
neba~, `albaT, SeWams~, … Cu+adxtæi{ne} `daxatos iqneba~,
`albaT, daxatavs~...). m. tofaZis azriT, `specialur litera-
turaSi gvxvdeba mcdari mosazreba imis Taobaze, rom qar-
TulSi mxolod iribi evidencialobis markirebaa SesaZlebe-
li. es mosazreba marTebulia TurmeobiTis mwkrivebisaTvis,
magram ar vrceldeba evidencialobis gamomxatav leqsikur
erTeulebze, rogoricaa formaucvleli sityvebi, naxevrad-
gramatizebuli markerebi, sxvaTa sityvis nawilakebi~ (tofa-
Ze 2011: 135-136); Cven sxvagvarad vfiqrobT: evidencialobis
gamomxatav konstruqciebSi swored is saSualebebi iqcevi-
an am kategoriis markerebad, romelTac mkvlevari Camo-
Tvlis; maTi CamocilebiT esa Tu is konteqsti pirdapirevi-
dencialurad gadaiqceva; amitomac vTvliT, rom iribi evi-
dencialoba (epistemikuri formebi) svanurSi (iseve, ro-
gorc evropul enebSi) mxolod maSin aris markirebuli,
roca Tavad mTqmeli Tvlis, rom mis mier gadmocemuli in-
formacia arasakmarisad sandoa an saeWvoa, xolo pirdapi-
ri evidencialoba (neitraluri formebi) gansakuTrebul
markirebas ar saWiroebs!
vfiqrobT, axsnac es aris: vinaidan ZiriTadpreverbia-
ni (-an, -ad, -es/-as, la-) formebi gvian Camoyalibdnen, xolo
`windebul-Tandebuliani~ zmnebi evidencialobis Tvalsaz-
risiT neitralur (/kategoriul) srul myofads am drois-
Tvis ukve gamoxatavdnen, zmniswinianma formebma semantiku-
rad uformantodac ganisxvaves Tavi (Cæ-рОr-i `dawers~ _
{Cæ}adiОri{ne} `albaT / SesaZloa dawers~, `Tu dawers...~,
`rom daweros~...); SevniSnavT, rom ZiriTadpreverbiani myo-
fadis sufiqsTa variantebidan erT-erTi kvlav -in/-n ele-
mentia; aris Tu ara es elementi Cven mier evidencialobis
niSnad miCneuli -Vn-‘s TanxmovniT nawilTan kavSirSi, ama-
ze saboloo pasuxi ar gvaqvs.
1) winaaRmdegobas qmnis saanalizo formantis xmovni-
143
Ti nawilis araerTgvarovnebac dialeqtebis mixedviT I
TurmeobiTSi (bz. -in-, bq. -un-), romlis Sesaxebac varlam
Tofuriac aRniSnavda, rom rTulia gadawyveta, erTmaneTis
nasubstitucievi arian isini Tu ara, Tumca ki funqciis
identurobas, cxadia, saeWvod ar miiCnevda.
2) zogierTi mkvlevris azriT, Zvel qarTulSi am mo-
rfologiuri kategoriis daudasturebloba.
es mosazreba saanalizo problemaze momuSave qar-
Tvel enaTmecnierTa (a. SaniZe, z. sarjvelaZe, a. arabuli, m.
beriZe, m. tofaZe...) mier ar aris gaziarebuli (ix. §7); Cveni
azriT, saliteraturo enaSi evidencilobisTvis specialu-
ri formanti ar ganviTarebula imitomac, rom is samwer-
lobo enaa, konteqsts ufro meti gasaqani aqvs, moqmedebs
normebi da a. S. Sesabamisad, qarTulSi evidencialobis-
Tvis, miuxedavad imisa, rom gramatikuli kategoriaa, speci-
alizebuli mwkrivebi mxolod perfeqtuli formebis saxiT
mogvepoveba, romlebSic unaxaoba (rasac evidencialoba _
verbalobac da inferenciac _ eyrdnoba) meoreuli, SeZeni-
li funqciaa. svanurSi ki, rogorc iTqva, sakuTriv eviden-
cialuri mwkrivebi araerTia, romelTaTvisac es funqcia
ZiriTadia.
rogorc Cans, iribi evidencializmis or qvesaxeobas
Soris (moqmedebis aqti da savaraudooba) mijna arcTu ise
myaria (bolos da bolos, amitomac iTvleba verbaloba da
inferenciuloba erTi kategoriis _ iribi evidencialobis
wyaroebad), amasTan hipoTeturad albaT SeiZleba kauzati-
vis svanur -un- (-in-, -én-) da qarTul -in- formantTa mate-
rialuri Tu funqciuri identurobis daSveba istoriulad,
rac, aseve, Semdgom kvlevas moiTxovs; `[rom] gamakeTebina /
gamakeTebina~ tipis formebi da, sazogadod, II TurmeobiTi
TavianTi semantikiTurT gvibiZgebs varaudisken, rom kauza-
tivis morfema -in- qarTulSi Tumca sustad, magram mainc
iRebs Tavis Tavze pirobiTobis semantikis gamoxatvas; mar-
Talia, mkvlevarTa azriT (afridoniZe 1970: 18; suxiSvili
144
1986: 90-93), saanalizo formebi (romlebic mxolod natvriT
kilos axasiaTebs), elifsis Sedegia, magram es viTarebas
ar cvlis: elifss SesaZloa swored im faqtma Seuwyo xe-
li, rom saanalizo afiqsi konstruqciaSi saTanado seman-
tikas (natvra, SesaZlebloba, pirobiToba...) ganapirobebda,
anu imave procesTan gvaqvs saqme, rac svanurSi xdeba am uZ-
veles afiqsTan dakavSirebiT. aqve SevniSnavT, rom -n- afiq-
si, romelmac gavrceleba pova I da II TurmeobiTSi (gaubed-
nia, gaebedna), a. SaniZem II TurmeobiTisa da vnebiTis namyos
sadiferenciacio saSualebad miiCnia, romelic Semdeg I
TurmeobiTSic gadavida (SaniZe 1973: 442); i. qavTaraZis az-
riT, `is marTlac sadiferenciacio saSualebaa, romelic
eb Temis niSans udgas gverdSi da I da II TurmeobiTSi er-
Tdroulad unda gaCeniliyo. saanalogiod ki SeiZleba ga-
mxdariyo zmnebi, romelTac fuZeSi -n- aqvT~ (qavTaraZe 1955:
61-75). xom ar iqneba SesaZlebeli, rom aRniSnuli morfema,
Tundac formaTganmasxvaveblad Semotanili, istoriulad
romelime fuZis kuTvnileba ki ara (an SesaZloa iyos kide-
vac, magram SemdgomSi sxva funqciiT datvirTuli), igive
odenoba iyos, rac evidencialobisTvis svanurSi gamovle-
nili afiqs(eb)is (-un-/-in-) TanxmovniTi nawilia da romelic
kauzativsa da modalobas erTdroulad emTxveva (ukve
xmovniTac)? qarTulSic xom figurirebs igive konsonanti
kontaqtis kategoriis morfologiur niSanSi?
tradiciul qarTvelur enaTmecnierebaSi damkvidre-
bul SexedulebaTa sapirispirod, mwkrivis zog elements
morfologiur kategoriad ar miiCnevs g. gogolaSvili:
`dro, kilo, gzisoba (axal qarTulSi), aqti da Tanamdev-
roba ar aris morfologiuri kategoriebi. Sesabamisad: er-
Ti mwkrivis formaTa meorisagan ganmasxvaveblad ver miviC-
nevT e. w. `mwkrivis elementebs~ (gogolaSvili 2010:132);
saliteraturo qarTulSi moqmedebis aqti marTlac
aris konteqstze damokidebuli, rac araerTxel aRgviniS-
navs Cveni monacemebis qarTulTan Sepirispirebisas; svanur-
145
Si ki am TvalsazrisiT, rogorc kvlevam aCvena, sxva viTa-
rebaa; I seriis TurmeobiTebi, I SedegobiTis -en-‘sufiqsiani
upreverbo zmnebi da amave mwkrivis preverbiani formebi
srulebiT ar arian damokidebuli konteqstsa Tu intonaci-
aze; am mxriv svanurSi e. w. `unaxaoba~ ar aris `moZravi
elementi mwkrivisa, damokidebuli zmnis formis garemocvi-
sagan~ (SaniZe 1973: 224) _ (dawvrilebiT ix. Tavi II, §9);
igive iTqmis sakuTriv inferenciul (epistemikuri
mniSvnelobis) mwkrivebze svanurSi, romelTa badali sali-
teraturo enaSi ar mogvepoveba: inferenc. awmyo рОr-un-i
`albaT wers~ / `werdes iqneba~ formas, romelic erTmniS-
vnelovnad epistemikuria, ra konteqsti sWirdeba imisTvis,
rom ar agverios evidencialobis mxriv neitralur (katego-
riul) formaSi? logikuri unda iyos isic, rom vinaidan I
seriaSi arsebobda inferenciuli awmyo da usruli pirobi-
Ti, III seriaSi gaCnda am mwkrivTa reinterpretirebuli, Se-
sabamisi perfeqtuli formebi (qarTulSi ki _ ara, radgan
arc I seriidan ar arsebobda amis safuZveli); rac Seexeba
Sesabamisi perfeqtuli mwkrivis models, is statikur zmna-
Ta inferenciul awmyos (resp. myofadusruls) `emTxveva~
(specialur TavSi sagangebod iqneba ganxiluli), romelic,
TavisTavad, SesaZloa, dinamikuri zmnis paradigmidan `mo-
irgo~; amitomac aris absoluturad da ugamonaklisod sta-
tikuri inferenciuli awmyo-myofadis (xрОra `a/weria is
mas~ _ xeОri `ewereba = albaT aweria is mas~), dinamikuri
awmyosa (xeОri `ewereba is mas~) da III seriaSi Cven mier
Semotanili pirobiT-SedegobiTi I-is (xeОri `albaT uweria
= albaT naweri aqvs / naweri eqneba mas is~) formebi
materialurad identuri (igive viTarebaa pirobiT-Sedego-
biT II-isa da usruli pirobiTis SemTxvevaSic, rasac, aseve
qvemoT avxsniT).
Ddaskvna: Cveni azriT, -ÖÍ- (>en >in >én >n) sufiqsis
gamovlena svanuri uRlebis sxvadasxva mwkrivis formaSi
ubralod materialuri damTxveva rodia, aramed saqme unda
146
gvqondes erTi da imave funqciiT aRWurvil uZveles mo-
rfemasTan _ mTqmeli am zmnebiT gamoxatavs mis mier gadmo-
cemuli informaciis iribi wyarodan momdinareobas (ara-
pirdapiraRqmulobas), daudastureblobas, saeWvo-savarau-
doobas. sxvagvarad: zmnuri formiT gadmocemulia moqmede-
ba, romlis Sesaxebac mTqmelma an sxvisgan Seityo an Tavad
ivarauda;
a) I TurmeobiTi, II TurmeobiTi, upreverbo -en-a’sufiq-
siani I SedegobiTi, preverbiani I SedegobiTi [áðЙÒÍÀ < *áðЙÒæÍÀ (bz.), áðÎÒ-ÖÍ-À (bq.) `awerda/uwerda Turme~, ËéÌìÒ-
Í-ÄËÉ (< ËéÌéÎÒÍÄËÉ)|ËéÌìÒ-æÍ-ëËÉ (bz.), ËéÌÉÎÒæÉÍ (<Ëé-
Ìé-ÎÒ-æÉÍ)|ËéÌéÎÒÖÍÄ ËÉ (bq.) `werda Turme~, xрОrë/ena `uwe-
ria Turme mas is = naweri hqonia~, oTìra (bz.), oTiОra (bq.)
`dauweria~] renarativsac gamoxataven da inferentivsac,
anu mocemuli zmnebiT gamoxatuli informaciisTvis wyaro
verbalobac (gadmocemiToba) SeiZleba iyos (Tu sxvisgan,
`garedan~ Seityo mTqmelma ambavi) da inferenciac (mTqmeli
erTi percefciuli movlenis safuZvelze meore, arapercef-
ciuli movlenis Sesaxeb askvnis);
b) evidencialur zmnaTa meore nawili (inferenc. aw-
myo, usruli pirobiTi, sruli pirobiTi, preverbiani myofa-
di, pirobiT-SedegobiTi I, pirobiT-SedegobiTi II) mxolod
inferencias gamoxatavs (verbalurobac da percefciulo-
bac gamoiricxeba) da is ar aris konteqstze damokidebuli;
am mwkrivTa gamoyenebis erTaderTi SesaZlebloba is situ-
aciaa, roca mTqmeli movlenas Tavad varaudobs misTvis
cnobili faqtebis, samyaros Sesaxeb miseuli codnis gan-
zogadebis safuZvelze _ aseT SemTxvevaSi mTqmelis infor-
maciis wyaro mxolod inferenciaa _ azrovneba, logika da
ara myari codna movlenis (moqmedebis) Sesaxeb, amitomac
aseT zmnaTa semantika nawilobriv alternatiulobas gamo-
xatavs (myofadusruli: ÀÌêÒ-æÍ-É / ÉÌÀÒ-æÍ-É `albaT amza-
debs / amzadebdes iqneba~, ÀËêÛ-æÍ-É / ÉËÀÛ-ÖÍ-É `albaT Te-
savs / Tesavdes iqneba~, pirobiTi: á-É-ÁÌ-ÖÍ-É-ÃðÓ / á-É-ÁÌ-æÉÍ
147
/ á-É-ÁÌ-ÖÍ `albaT abamdi~, бæ-Й-ВМ-ÖН-Й-ÃрÓ / áæ-É-ÂÌ-òÍ `al-
baT, vaSenebdi / rom meSenebina, meSenebina iqneba~, б-Д-Á-Й
`albaT {da}ubams mas is = {da}nabami eqneba~, б-Д-Á-íЛ / б-Д-
Á-Й-æ `albaT {da}eba mas is = {da}nabami eqneboda~...);
vfiqrobT, saanalizo sufiqsi (Vn) swored evidencia-
lobis maCvenebelia ganxilul mwkrivebSi. TurmeobiTi I da
II upirobod, konteqstis moSveliebis gareSe gaxazavs
`Turmes~ gagebas, unaxaobis aqts da amis pirobas, savarau-
dod, swored sufiqsi qmnis, iseve, rogorc danarCen saana-
lizo mwkrivebSi (inferenc. awmyo, resp. usruli myofadi,
usruli pirobiTi), sadac igive sufiqsi saeWvo-savaraudoo-
bis semantikas ganapirobebs movlenis Sesaxeb. Ees ori fe-
nomeni ki (1. moqmedebis unaxaobis aqti: informaciis wya-
ro verbaloba an inferencia; 2. moqmedebis epistemikuroba,
savaraudooba, potenciuroba: informaciis wyaro _ inferen-
cia) ZiriTadi qvesaxeobebia iribi evidencialobisa. A
aqve SevniSnavT, rom evidencialoba, rogorc zogadi
an teqstis lingvistikis Seswavlis obieqti, qarTvelur
enebSi rom gramatikuli kategoriaa, es erTxmad miRebuli
mosazrebaa im mkvlevarTa mier, romlebmac specialuri
Sromebi miuZRvnes aRniSnul problemas (r. vileti, v. boe-
deri, n. kozinceva, n. sumbaTova...); es bunebrivicaa: roca
enaSi Tundac Tanamedrove etapze arsebobs specialuri
mwkrivebi moqmedebis unaxaobis gadmosacemad, Camoyalibe-
bulia `sxvaTa sityvis~ nawilakovani sistema da a. S., evi-
dencialoba morfosintaqsuri kategoriaa. Cveni gamokvle-
vis am nawilSi ki SevecadeT, gveCvenebina, rom is svanur
zmnaSi morfemis donezea gamoxatuli.
specialur literaturaSi aRniSnulia, rom evidencia-
loba mxolod zmna ar aris, Tumca zmna am kategoriis um-
Tavresi figuraa. rogorc kvlevam aCvena, svanurSi
evidencialoba uRlebis kategoriac aris da, savaraudod,
ufro arqaul (upreverbo) formebSi saTanado formantia
-Vn (/-n) sufiqsi. yvela saanalizo mwkrivSi mTqmelis damo-
148
kidebuleba naTqvamTan pirdapiri aRqmis ararsebobas ukav-
Sirdeba da iformaciis irib wyaroze miuTiTebs; amitomac,
vfiqrobT, rom aRniSnul formebSi -Vn- sufiqsi (romlis
funqciac specialur literaturaSi dRemde auxsnelia), Ta-
visi variaciebiT, evidencialobis niSania. mTqmeli am for-
mebis gamoyenebiT, ase vTqvaT, distanciidan uyurebs saku-
Tari naTqvamis WeSmaritebas, mianiSnebs msmenels, rom Ta-
vad ar aris informaciis pirvelwyaro; sxvagvarad: mTqmeli
zmnur formaSive `aTavsebs~ informacias imis Sesaxeb, rom
igi gadmoscems daudasturebel, sxvisgan gagonil an mis
mier navaraudev informacias (/informacias informaciis Se-
saxeb). is movlena, rom saTanado preverbian da III seriis
monacemebSi formanti ar gamovlindeba, rogorc aRvniSneT,
did winaaRmdegobas ar unda qmnides am formaTa Camoyali-
bebis etapobriobis gaTvaliswinebis SemTxvevaSi.
§19. ucnobi inferenciuli (epistemikuri)
mwkrivebi _ pirobiT-SedegobiTi I
da pirobiT-SedegobiTi II
svanur enaSi relatiur-gardamaval da brunvacvale-
badsubieqtian absolutur zmnebs moepovebaT inversiuli
formebi, romelTa zusti Sesatyvisoba mwkrivTa saxiT qar-
TulSi ar aris. am formebs qarTulad ganmartebisas Seusa-
bameben I an II SedegobiTis (TurmeobiTis) formas, romeli-
me pirobiTobis gamomxatvel modalur leqsemasTan erTad
(`albaT~, `etyoba~, `egeb~, `savaraudod~, `netav~, `SesaZ-
loa~...),D an Agadmoscemen aRweriTad (mimReoba+meSveli
zmna): áÄÃÂðÒÉ `{mo}uklavs mas is albaT~ an `{mo}naklavi eq-
neba/eyoleba~, áÄÆÄËóËÉ (bz.), áÄÆÄËðËÉ (bq.) `uvlia albaT~
an `navali (nasiarulevi) eqneba~; áÄÃÂÀÒíË (bz.), áÄÃÂðÒÉæ
(bq.) `{mo}ekla albaT~ an `{mo}naklavi eqneboda mas is~,
áÄÆÄËêËíË (bz.), áÄÆÄËðËÉæ (bq.) `evlo mas albaT~ an `nava-
149
li (nasiarulevi) eqneboda~ (Sdr. Sedeg. I _ zs. áÏÃÂÀÒÀ
`{mo}uklavs mas is~, bz. áÏÆÄËêËÀ bq. áÏÆÄËÀËÀ `uvlia~,
Sedeg. II _ bz. áÏÃÂÀÒóÍ, bq. áÏÃÂÀÒÀ/ðÍ `{mo}ekla mas is~, bz.
áÏÆÄËêËóÍ, bq. áÏÆÄËÀËÀÍ `evlo~, `eara~).
v. Tofurias `svanur zmnaSi~ es formebi msgavsi seman-
tikiT ara Cans, rac, vfiqrobT, imiT aixsneba, rom 30-ian
wlebSi, rodesac es fundamenturi wigni iqmneboda, debu-
lebaTa sailustracio masalaSi ver moxvdeboda yvela
leqsema... Tanac, rogorc zemoTac SevniSnavdiT, gasuli sa-
ukunis I naxevarSi Cawerili teqstebi garkveulwilad re-
daqtirebulia, amasTan, zRaprebsa Tu wes-CveulebebSi mo-
vlenis Sesaxeb pirobiTi codnis (evidencialobis am saxeo-
bis) gamoxatva mTqmels naklebad dasWirdeboda: uZveles
ambebs igi verbaluri (unaxaobis) formebiT gadmoscemda,
wes-CveulebaTa Sesaxeb informacias ki _ rogorc myar,
`idealur~ codnas, romelic mis cnobier samyaroSia integ-
rirebuli. Aam formaTa gamoyenebis TiTo-orola SemTxveva
ki SesaZloa yofiliyo informatorTa metyvelebaSi, magram
sabolood redaqtirebul teqstebSi maT dafiqsirebas, al-
baT, omonimiamac SeuSala xeli, vinaidan am zmnaTa modeli
emTxveva statikurebis inferenciuli awmyosa (resp. myofa-
dusrulis) da brunvaucvlelsubieqtiani dinamikuri zmne-
bis awmyos models: 1) statik. inferenc. awmyo: xeОri `al-
baT /etyoba aweria = [albaT] ewereba is mas~; 2) dinamik. aw-
myo `ewereba is mas~... es zmnebi specialur literaturaSi
arc uRlebis sistemaSia Setanili.
aRniSnuli monacemebi aqtiuri zmnebia, organuli
warmoebisaa da perfeqtulia: (1) áëÌÉ (bz.) áÄÌÉ (bq.) `albaT
uWamia mas is~, (2) áëÌíË (bz.), áÄÌÉæ (bq.) _ `albaT eWama mas
is~. isini gadmogvcemen warsuli drois savaraudo, dauzus-
tebel moqmedebas dinamikaSi, statikuri SedegiT _ pirvel
SemTxvevaSi (áëÌÉ / áДÌÉ) awmyo-myofadSi, xolo meore Se-
mTxvevaSi (áëÌíË / áÄÌÉæ) _ warsulSive; am zmnebiT gamoxa-
tuli informaciis erTaderTi wyaro mxolod inferencia
SeiZleba iyos.
150
rogorc zemoTac aRvniSnavdiT, qarTvelologTa erTi
nawili (n. naTaZe, d. meliqiSvili, a. arabuli, m. beriZe...) III
seriis mwkrivebs istoriulad statikur zmnebs ukavSirebs.
d. meliqiSvilis azriT, `I rezultativi, II rezultativi
da III kavSirebiTi warmoSobiT statikuri zmnebis awmyos,
wyvetilisa da II kavSirebiTis inversiaqmnili formebia,
romlebic dRes dinamikuri gardamavali zmnebis paradigmis
gagrZelebaa. am formebs erT jgufSi aerTianebs warmoebis
wesi da inversiuli konstruqcia~ (meliqiSvili 2001: 48).
svanur masalaze es ase aisaxeba:
statikuri
awmyo á-Ï-áÔ-Àæ-À `uxatia is mas (misTvis aris daxatuli)~
wyvetili á-Ï-áÔ-Àæ-óÍ `exata is mas (misTvis iyo daxatuli)~
II kavS. á-Ï-áÔ-Àæ-ëÍ-Ó `exatos is mas (misTvis iyos daxatuli)~
gardamavali
I Sedeg. á-Ï-áÔ-Àæ-À `uxatavs mas is~
II Sedeg. á-Ï-áÔ-Àæ-óÍ `exata mas is~
III kavS. á-Ï-áÔ-Àæ-ëÍ-Ó `exatos mas is~
statikurTa romeli mwkrivebis inversiiT SeiZleboda
migveRo saanalizo formebi? SevavsoT paradigma:
1. statikuri inferenciuli awmyo (resp.myofadusruli):
á-Ä-áÔ-ðæ-É `exateba is (= is daxatuli iqneba)~ / `exa-
teba is mas (= is misTvis iqneba daxatuli)~ Sdr.:
gardamavali saanalizo forma (1) (pirobiT-Sedegobi-
Ti I): á-Ä-áÔðæ-É `albaT /iqneb {da}uxatavs mas is (= danaxati
eqneba mas is)~;
2. statikuri pirobiTusruli:
á-Ä-áÔ-Àæ-íË (bz.), x-e-xt-рæ-É-æ (bq.) `exateboda is/is mas (= is daxatuli iqneboda masze zed an misTvis)~, Sdr. gardamavali saanalizo forma (2) (pirobiT-Sedegobi-
Ti II):
151
á-Ä-áÔ-Àæ-íË (bz.) / x-e-xt-рæ-É-æ (bq.) `albaT {da}exata
mas is (= {da}naxati eqneboda mas is)~.
rogorc gamoirkva, YCven mier warmodgenili pirveli
forma (áÄáÔðæÉ) Sesabamisi statikuri zmnis myofadusru-
lis (tradiciuli terminologiiT) models imeorebs, meore
(bz. áÄáÔÀæíË, bq. áÄáÔрæÉæ ki _ pirobiTusrulisas. garda
amisa, am perfeqtul formaTa semantikac migvaniSnebs aR-
niSnul mwkrivebTan maTs mimarTebaze: pirveli (1) gulis-
xmobs warsulis savaraudo moqmedebis savaraudo, pirobiT
Sedegs awmyo-myofadSi, xolo meore (2) _ aseve savaraudo
rezultats, oRond warsulSive (Sdr. SedegobiTis pirobi-
Ti zanurSi: u-War-u-d-u-ko-(n) (megr.), War-a-s-un-t-u (Wan.)
`rom ewera, iqneb ewera...~ (yifSiZe 1994: 140; jorbenaZe 1995:
212), epistemikuroba (moqmedebis ganxorcielebis naklebda-
majerebloba, erTgvari pirobiToba), romliTac svanuri
inferenciuli awmyo, resp. myofadusruli (da, Sesabamisad,
pirobiTusrulic) xasiaTdeba, am formebis semantikaSic ni-
Sandoblivia: Sdr.:
bz. ÀÌêÒ-ÖÍ-É `albaT amzadebs / amzadebdes iqneba =
будеть готовить~ (Tofuria 196: 112) _ бÄÌóÒÉ `umzadebia albaT
/ iqneb~.
á-Ä-Áì-ÃÉ (`albaT {da}uRvria~): ÀËÀÓ ÌÉÜÀ ÂÄÆËð ÁÄÃÑÉ
ÌÀáæðÎ ØÉÌ áÄÁìÃÉ _ `amas Tavisi Svilis gamo (`bedze~) al-
baT ramdeni cremli uRvria (anu `eqneba {da}Rvrili~ / `na-
Rvari~24; Sdr. eqsperienciuli I SedegobiTi: qim xobìda `cremli uRvria~, romelic mxolod faqtis konstatacias
gamoxatavs damatebiTi niuansebis gareSe.
bz. á-ë-Ì-É (`albaT/egeb uWamia~):
24 TargmanSi aRweriTi monacemebis pirobiTobas `eqneba~,
`eqneboda~ meSveli zmna, xolo rezultatiurobisTvis damaxasiaTebel semantikur elements (warsulis dinamika) namyos mimReoburi forma ganapirobebs. svanuri saanalizo formebiT ki es yovelive organulad gamoixateba.
152
ËÀÛÃÙæêË ÄãÙÀ áÀÁÑÀá ÍÉÛÂæÄÎÌéÚ ÓðàÉÒÏ, ÄÒÄ `ÄÜÀÁÖêÓÃ
ÄÓÄÒ ØÀ ËÄäæÃóËÉ áêÒ, ÄÛæóÎ ÃЙðÒ áëÌÉ~ (sv. pr. t. I 1939: 8,31)
_ `qelexis sufra (`samarxi~) imitom miaCniaT CvenSi saWi-
ro{d}, rom `saiqioSio dasarigebeli aqvs [micvalebuls],
visi puric ki SesaZloa, uWamia (=`eqneba naWami~) [amqvey-
nad]~;
bz. á-Ä-ÌâÄÒ-É (`iqneb /albaT gaugia~):
ÀÌÊðËÉÁ ÃìÍÀÓ ÒÏØæ áæÄÈáëËÉ ÌÉ É ÄÜÉ ÌÖÈæÒÉ ÌÀßéá, ä’óÓ ÌÀ áÄÌâÄÒÉ Äã ÃìÍóÛ (iqve 146: 18:19) _ `amnair (`am yalib-is~)
gogos veZeb me da imisi mswavlebeli mWirdeba, Tu vinmes
rame egeb smenia (=`eqneba gagebuli~) im gogosi~;
áÄÌÁÀæÏË (`albaT / egeb moeyola~ = `monayoli eqne-
boda~):
АИбД, ЙÓВÖ МÖÓ áÄÌÁÀæÏË МкЛДВæДÛ, ЛЙМíÒДæЙ ВПÛрÒ, ДгА
ЛрбÛЪрÃæЙН (qeTevan margiani, 37 wlisa, omariSali) _ `ax-
la, mamaSens [rom] albaT eambna rame (=eqneboda naambobi,
monayoli) mediatorobis saqmeebi, is gaixsene~;
bz. á-Ä-ÃÂðÒ-íË (`albaT moekla~):
ÔÀÒÉÄËÓ ÀÛÉÒÈÄÑÉ ÙæÀÛ ДÛì ÜÖáÄÃÂðÒíË _ `tariels,
albaT / savaraudod, asamde jixvi mainc moekla (=eyolebo-
da mokluli, eqneboda naklavi~; paradigmaSi am zmnis awmyo
iqneba adgрri „klavs is mas“);
bq. á-Ä-ÝáæÐ-Éæ (`albaT {mo}etacebina~): ÀÒÆÏÌÀÍ
ÂÖÒÜÉÀÍÓ ÄÒæÄÛà ÓÉÌÀØ ÄãÙðÎ áÄÝáæÐÉæ, ØÀÌÄÊæäÄ ËðÓæ АМНПÛ _
`arzoman gurCians albaT oci asuli mainc moetacebina
(`eyoleboda monatacebi~), ganTqmuli iyo amiT~ (awmyo _
ÉÝáæÐÉ `itacebs is mas~).
aRniSnul formebs aseve Tavisuflad awarmoeben medi-
oaqtivebi (resp. avtoaqtivebi, d. meliqiSvilis terminolo-
giiT): bz. É-ÁéÒÂ-ОëË, bq. É-ÁÖÒÂ-ÄË `Widaobs~ _ á-Ä-ÁéÒÂ-ÉëË-É
/ б-Д-ÁÖÒВ-рЛ-Й (`uWidavia iqneb /albaT~): bz. ÌÀáÏÁÑÉ ÀË ÌêÒÀ áæóÎ áÄÁéÒÂÎëËÉ _ `axalgazrdoba-
153
Si (`axlobaSi~) am kacs bevri uWidavia albaT~ (=`eqneba na-
Widavebi~);
Bbz. Й-ÆДЛ-óЛ, bq. Й-ÆДЛ-рЛ, `dadis~ _ б-Д-ÆДЛ-кЛ-íЛ /
á-Ä-ÆÄË-ðË-Éæ (`evlo albaT~): bq. ÁÀÍÜÀÓ ÌÉÜÀ ÃÒÄæÑÉ ÈÀÍÙÉðÒØÀÎ ÌÀÓðÒà áÄÆÄËðËÉæ! _
`banCas Tavis droze uReltexilebzec bevri evlo albaT
(=`eqneboda navali~)~.
saanalizo formebi, rogorc iTqva, polisemiuria:
áÄÃÂðÒÉ _ a) `albaT mouklavs mas is~ (gardam., pi-
robiT-Sedeg. I); b) `ukvdeba is mas (dinamik., awmyo)~; áÄÃÂÀÒíË / áÄÃÂðÒÉæ _ a) `albaT/SesaZloa moekla mas
is~ (gardam., pirob.-Sedeg. II); b) `ukvdeboda is mas~ (dina-
mik., uwyvet.); áÄáÔðæÉ _ a) `albaT {da}uxatavs mas is~ (gardam., pi-
rob.-Sedeg. I); b) `exateba is mas = misTvis iqneba daxatu-
li~ (statik., inferenc. awmyo/myof.); g) `exateba is mas~ (di-
namik., awmyo);
áÄáÔÀæíË / áÄáÔðæÉæ _ a) `albaT exata mas is~
(gardam., pirob.-Sedeg. II); b) `exateboda is mas =MmisTvis iq-
neboda daxatuli~ (statik., pirob.), g) `exateboda is mas~
(dinamik., uwyvet.); SesaZlebelia, saanalizo formaTa CrdilSi darCenisa
Tu specialistTagan SeumCnevlobis erT-erTi mizezic es
(formaTa omonimuroba) iyos, Tumca zogierT Zirmonacvle
zmnaSi, romelTac mesame seriis inversiuli formebisTvis
sxva fuZe aqvT, omonimiis faqtoric aRar arsebobs; aseTe-
bia: lì/i-z-i `wasvla~; li-rd-e `yofna, myofoba~, da mwkriv-
nakli m-i-wv-a (I SedegobiTi) `minaxavs~, romelsac I da II
seriis formebi saerTod ar moepoveba.
awmyo: Д/ÏÓáæÒÉ `mivdivar, mival~; бæрÒЙ `var, vimyofe-
bi~; бæЙÆÁЙ `vWam~; wyvetili: ПÃД{Ò} `wavedi~; бæАÒÃрÓ / бæАÒÃ `viyavi, vim-
yofebodi~; ЛПбæрМ / ЛПб{æ}ДМ `SevWame~;
I SedegobiTi: Ìì/ÉÆÍÀ `{wa}vsulvar~ (=`{wa}nasvleli
154
var~, `navali maqvs~); bz.: ÌÉÜÃÀ, zs.: МЙÒÃæНА `vyofilvar~
(=`namyofi var~); Мì/ЙМА `miWamia~ (=`naWami maqvs~);
am Zirmonacvle zmnebis swored mesame seriis fuZeTa-
gan Zalian bunebrivad iwarmoeba CvenTvis saintereso leq-
semebi: бí/ПÆНА `{wa}sula~ _ áë/ÄÆÍÉ `albaT (etyoba, egeb,
rom, nuTu, Tu, savaraudod...) {wa}sula = {wa}nasvleli iqne-
ba~; бПÜÃА / бПÒÃæНА `yofila~ _ бДÜÃЙ / бДÒÃæНЙ `albaT yo-
fila = `umyofia~ mas, namyofi iqneba~; бí/ПМА `uWamia~ _
бë/ДМЙ `albaT uWamia~...
kodor.Bbz.: ÀÙÏ, äðÃÉÛ ÜÖãÄÜÃÉ ÓÉ? (ediSer gulba-
ni, 53 wlisa, omariSali) _ `maSasadame (`aba~), hadiSSi al-
baT yofilxar (= albaT `gimyofia~, namyofi iqnebi) Sen?~;
…eCeCu ДÊЛДÓЙА ÜÖЛéВ, МАre ÓЙ ÃÄÌÄ ãÄТÃæÍÉ ДÜДÜÖ... (iqve)
_ `...iq eklesia [qe] dgas, magram Sen ar yofilxar, albaT (=
ar gimyofia /iqnebi namyofi), iq?~
ÓЙ ÊÖÁÃрÒ ØÀãÄÍÚìО, ÃДÛ бæЙгÒрæЙ, ДÒД _ МкМА! (qeTevan mar-
giani, 37 wlisa, omariSali) _ `Sen kubdari albaT
{gamo}gicxvia (={gamo}nacxobi geqneba), ver davijereb, rom _
ara!~
Bbq.: рmirs eser aTla Ciqi maxeRæрJ mama xewæeni (sv. pr. t. II 1959: 266,17) _ `amirans, SesaZloa, jer vaJkaci [al-
baT /iqneb] ar unaxavs~;
kodor. bq.: ØЙÒÓ Мр МАÃД ãÄÌÉ ÓЙ, МЙО ÜÖМЙМА! (CantlaZe da
sxv. 2010: 436) _ `ospi albaT rogor (`ra~) ar giWamia (=`geq-
neba naWami~), mec ki miWamia!~ _ es aris informatoris Se-
niSvna (SeZaxili) Camweris, medea saRlianis, naTqvamze: ØЙÒÓ
ÜÖМЙМА _ `ospi miWamia~ (=`naWami maqvs~ _ eqsperientivi);
Bbz.: ÆАØАÒ ДгÊрЛЙ ÌÄÆÄËóË ÌкÒÄ ËÉ, ÄÒÄ ÀÌÄÒÉÊÀÈÄÎ
ØÀáÄÆÍÉ... _ `zaqaria iseTi mosiarule kacia, rom amerikaSic
wasula albaT (`iqneba wanasvleli~)~; ÀÌÄÒÉÊÀÈÄÎ ØÀáÄÆÍíË (bq.: бДÆНЙæ) ÆАØАÒÓ, ÀËÀÓ ÌêÌ
ÏÍÙÄËÃðÓ! _ `amerikaSic [Tu] wasuliyo zaqaria (=`eqneboda
155
wanasvleli zaqarias~), amas ar velodi!~ garda amisa, aRmoCnda, rom qvemosvanur dialeqtebSi
Cveni saanalizo formebi (inferenciuli perfeqtuli zmne-
bi) auslautis i xmovnis win n fonemas CairTaven, rac Se-
saZloa swored omonimiisTvis Tavis aridebiT aixsnas: di-
namik. vnebiTi, awmyo: xeSxebi `ekereba is mas~ _ saanalizo
forma: xeSxeb-n-i `albaT (iqneb...) {Se}ukeravs mas is~ (lnt.).
aRniSnuli faqtorebic rom ara, formobrivi Tanxvedrebi
qarTulSic araerTia cnobili: dauxatavs is mas mas (myo-
fadi) _ dauxatavs mas is (I TurmeobiTi); daemalos is mas
(II kavSirebiTi) _ daemalos mas is (III kavSirebiTi); ukidia
is mas (statikuri awmyo) _ {da}ukidia mas is (aqtiuri I
TurmeobiTi...). amasTan, cnobil mosazrebaTa mixedviT, III
seriaSi `yoveli zmna an v n e b i T i s saxeobas warmo-
gvidgens, an s a S u a l o-v n e b i T i s a s Tu s a S u -
a l o s a s: ekla, ewera, uweries, uqmnies, uklavs, udgams~
(Ciqobava 2010: 441) da swored `inversiis safuZvelze xdeba
SesaZlebeli am formaTa moqceva gardamavali zmnis uR-
vlilebis paradigmaSi, mxolod semantikuri gadaazrianeba
iZleva amis SesaZleblobas~ (jorbenaZe 1983: 93).
saanalizo zmnebi eqsperienciulobasTan erTad, ga-
rkveulwilad, diuratiulobasac gamoxataven (Sdr. I Sede-
gobiTis upreverbo formebi); am mosazrebas mxars uWeren
bunebis movlenebis aRmniSvneli zmnebi, romelTa semantika-
Si, Cveulebriv, ufro metad aris gamokveTili diuratiu-
loba da gamoricxulia momentobrioba. ÛÃÖ{æ}Ä `Tovs~ _ áÄÛÃÖ{æ}É `uTovia albaT~ (=`naTovi eqneba~; Sdr. eqsperien-
ciuli I Sedeg. xoSdua `uTovia~ = `naTovi aqvs~); áÄÛÃæíË
(bz.), áÄÛÃÖÉæ (bq.) `eTova albaT~ (= naTovi eqneboda; Sdr.
eqsperienciuli II Sedeg. xoSduón / xoSduan `eTova~ = `na-
Tovi hqonda~).
Tumca iTvleba, rom `xolmeobiTi, rogorc gramatiku-
li kategoria, dRevandel svanurSi aRar gvaqvs, magram Zve-
lad unda gvqonoda. xolmeobiTis nakvTi dRemde Semogvena-
156
xa aÃn-i `xnavs~, ðSx-i `wvavs~ tipis zmnebSi~ (Ciqobava 1948:
102-103; swored I xolmeobiTis badal mwkrivs uwoda v. To-
furiam pirobiTi). saanalizo formebSi niuansurad swored
pirobiToba-xolmeobiTobis sinTezia. maTi mniSvnelobidan
gamomdinare, bunebrivia, Ìrom, erTi mxriv, naTqvamis mimar-
Teba sinamdvilisadmi varaudis, SesaZleblobis, dauzus-
teblobis gamomxatvelia, evidencialuria. qarTulSi msgavs
viTarebaSi modaluri sityvebi moiSvelieba, zanurSi ana-
lizuri (meSvelzmniani) formebi gamoiyeneba, svanurSi ki,
rogorc davrwmundiT, aRniSnuli semantika sinTezur for-
mebSia Cadebuli. maTi aRweriTi variantebi Tavad svanurSi
udris: I da II SedegobiTis upreverbo formebi + nawilaki
ÌéÒëÓ (bz.), ÌÀæÛæËÉ (bq.) `albaT~, serTxi `vaiTu~ da sxva.
áÄÃÂðÒÉ = áÏÃÂÀÒÀ ÌéÒëÓ _ `{mo}uklavs albaT (xolme)~; áÄÔÌîÒÉ = áÏÔÌîÒÀ ÌéÒëÓ _ `utyavebia albaT (xolme)~...;
gadmoqarTulebisas analogiuri konteqstebi sxvadasxva mo-
dalur leqsemasac (`egeb~, `etyoba~, `netav~, `vin icis~...)
moirgeben:
bz.:ñÀËÀÓ ËðÃÉ ÌêÌÂæÄÛ áëÌÉ _ `amas dRes albaT arafe-
ri uWamia~, Sdr. ÀËÀÓ ËðÃÉ ÌêÌÂæÄÛ áëÌÉÀ? _ `amas dRes ne-
tav (/nuTu) araferi uWamia?~
bq.: ÓÄÒÈáÉ ÀМЙÓ ËðÃÉ ÌêÌÂæÄÛ áДÌÉ! _ `vaiTu, amas DdRes
araferi uWamia!~
ÀË ËÄÁÉÀÓ ÌÀÆÖ áÄ×ÖÉ, ðÍãðÁÉæÌÏÛ? _ `am lobios ram-
deni uduRia netav, moixarSeboda?~ _ SekiTxva erTgvarad
ritorikulia, mTqmeli mas pirobiTad svams; kategoriuli
SekiTxvis (da ara pirobiTobis) SemTxvevaSi I SedegobiTis
eqsperienciuli forma iqneboda gamoyenebuli:
ÀË ËÄÁÉÀÓ ÌÀÆÖ áÏ×ÖÀ? _ `am lobios ramdeni uduRia
(= ramdeni aqvs naduRebi)?~ _ es aRar iqneba evidencialuri
semantikis konstruqcia, magram igive winadadeba Zaxilis
niSniT ukve inferenciuli aRmoCndeba (oRond ara epistemi-
kuri!), radgan, davuSvaT, damSrali wylis (percefciuli
faqti) mixedviT mTqmeli logikurad daaskvnida duRilis
157
xangrZlivobas (inferenciuli konkluzivi).
Bbq.: ÍÏÍÀÓ ÃÄÛÏÌÀ áÄÁÄÒÂÉ É ÃÄÛ ÀÃÁÄÒÂÉÓÂ?! _ `nonas
SesaZloa arasdros uToxnia da ver gaToxnos?!~, Sdr. I Se-
degobiTi: xoberga `uToxnia~;
ÀËÄØÓÀÍÃÒÄÓ ÃÄÌÄ áÄàæÃÉæ, ÄãÑÉÛ ËðÎÒ ÃÄÌÄ ßæÀÍÃÀ _
`aleqsandres rom ar waekiTxa (=`ar hqonoda wakiTxuli~),
iseTi wigni ar arsebobda (`arsad Canda~; Sdr. II Sedegobi-
Ti: бПаæÃкНóН / бПаæÃАН `waekiTxa~).
kodor. bz.: ÔрÒЙДЛр ЛЙИбæОрÒЙ АМÁæрÒ рНéМÁрæ: МрбæрОН
áÄвìÃÉ ДÜАÓ ЩæАÛрÒ ØПÒИД! (CantlaZe da sxv. 2010: 795) _ `tari-
elis nadirobis ambebi gviambe: ramdenjer (`rabevrjer~)
moutania albaT (=`eqneba motanili~) imas jixvebi saxlSi!~
_ mTqmelis codna movlenis Sesaxeb pirobiTia, is inferen-
ciul wyaros eyrdnoba da zmnuri formac Sesabamisia.
meore mxriv, es formebi xolmeobiTobis STabeWdile-
bas toveben da aramxolod semantikurad. g. maWavariani mi-
iCnevs, rom `svanuri myofadusrulis mawarmoebeli sufiqse-
bi (un-i, é-ni, in-i) Sedgenilia da -i, eWvs gareSea, igive mo-
nacemi unda iyos, rac awmyos -i, warmoSobiT xolmeobiTis
sufiqsi~ (maWavariani 1974:138). a. arabulis azriT, `Zvel
qarTulSi xolmeobiTi III25 formobrivad warmoadgens Sesa-
bamisi eniani vnebiTis II xolmeobiTs, mis inversiul saxes,
anu III xolmeobiTi II TurmeobiTTan iseTsave mimarTebaSia,
rogorc xolmeobiTi II namyo ZiriTadTan~ (arabuli 1984:
73). Cven ar viciT, iyo Tu ara II xolmeobiTi svanurSi (ase-
Ti monacemebi jerjerobiT ar Cans), Tumca ki saanalizo
zmnebis semantika (formac!) Zalian mogvagonebs Zveli qar-
Tulis III xolmeobiTs:
e-Tes-i-s: `moimkis, sadaca igi eTesis~, Sdr. x-e-lóS-i
`uTesia (mas is) albaT xolme~ anu `danaTesi eqneba~;
25 formebi (ebrZanis, eqmnis, eTqæis...) pirvelad daadastura akaki
SaniZem: `XI _ XIII saukuneTa ZeglebSi gvxvdeba erTi iSviaTi
mwkrivi, romelic aqamomde SeumCneveli iyo~ (SaniZe 1946: 2).
158
e-vn-i-s: `xolo uZlurisa misgan, romelsa ara evnis
misda, piri garemiiqcis~, Sdr. x-e-mðæin-i `albaT uvnia
xolme~ anu `navnebi eqneba~, x-e-mðæin-i-æ `albaT evno xol-
me~ anu `navnebi eqneboda~...
aseve xevsurul dialeqtSi dadasturebul (a. WinWara-
uli, a. arabuli) Sesabamis formebs (eTqvis, eubnis, eCola-
gis, ekvexinis, eWamis, meZaxinnian...);
Sdr.: meZaxinnian `miTqvams xolme Turme~ (a. arabuli)
_ mëqæi (bz.), meqæi (bq.) `SesaZloa / albaT miTqvams xolme~:
bz.: ÌÉÛÂæÀ ÂÄÆÀËà ÌÉ ÌíÌ ÌëØæÉ, ÄãÊðËÉ ÌêÌÂæÄÛ ÓÉÃ,
ÌÀÒÄ ÄÛì ÌêÌ ÉÜÏ ÍкØæÓ! _ `Cemi SvilisTvis (`Svilisad~) me
rom ar meTqvas (`miTqvams albaT xolme~ an `meqneba xolme
naTqvami~), iseTi araferia darCenili, magram mainc ar mije-
rebs (`ar Svreba naTqvams~)!~
`perfeqtul formebSi moqmedebis Sedegi statikura-
daa warmodgenili, is winarewarsulSi iSleba da iqve
wydeba, droulad SemosazRvruli xdeba; aSkaraa, rom III
xolmeobiTi mxolod gzisobis niuansiT upirispirdeboda
namyos sxva nakvTebs (namyosruls, II TurmeobiTs). masSi Se-
iZleba xolmeobiTobasTan erTad TurmeobiToba, unaxaobac
gamoixatos, rogorc es perfeqtuli nakvTebisTvisaa dama-
xasiaTebeli~ _ aRniSnavs avTandil arabuli (arabuli 1984:
173); iqneb pirobiTobac (varaudi, SesaZlebloba)? magram
aseT SemTxvevaSi `Turme~, rogorc wesi, gamoiricxeba da
rCeba komponentebi: perfeqtuloba, pirobiToba, eqsperien-
ciuloba (es ukanaskneli xolmeobiTobasTan semantikurad
axlos dgas). ra Tqma unda, imisTvis, rom gansaxilvel
zmnebs svanurSi III xolmeobiTis kvalifikacia mieceT, Cven
mier Sesrulebuli samuSao sakmarisi ar aris. es mxolod
sakiTxis dasmaa. Semdgomma kvlevam (Tundac am kuTxiT Zve-
li svanuri simRerebis enis damatebiTma Seswavlam) SesaZ-
loa, garkveul safuZvlian msjelobamde migviyvanos.
am etapze ki (sinqroniul WrilSi) cxadia Semdegi:
I _ saanalizo formebi (pirobiT SedegobiTi I da II)
159
perfeqtulia da moepoveba yvela relatiur Tu absolutur
brunvacvalebadsubieqtian zmnas;
II _ isini sakuTriv inferenciuli mwkrivebia da maTi
semantikuri komponentebi perferqtulobasTan erTad aris
eqsperienciuloba da epistemika (informaciis wyaro _ in-
ferencia);
III _ isini inversiulni arian inversiis tradiciuli
gagebiT: saanalizo formebSi realur subieqts morfolo-
giuri obiqtis niSani aqvs; xolo sxva mosazrebis (meliqiS-
vili 2001: 14-21) mixedviT, subieqti manis rigis niSniTaa
gamoxatuli iseve, rogorc am seriis yvela mwkrivSi; B
IV _ qmnian datiur konstruqcias iseve, rogorc III
seriis danarCeni mwkrivebi.
V _ semantikuri niSani, romliTac es zmnebi uprever-
bo I da II SedegobiTis usrul, eqsperienciul formebs upi-
rispirdebian, aris epistemikuroba;
rac Seexeba geneziss, savaraudod, maT igive gza gan-
vles, rac I da II SedegobiTis usrulma zmnebma _ TuU maT-
Tvis amosavali statikuri zmnebis sasxviso / sazedao qce-
vis awmyo da namyo ZiriTadi iyo, saanalizo formebisTvis
amosavali statikuri inferenciuli awmyo da usruli pi-
robiTia:
1. xeОri (zs.) a) `albaT uweria is mas = mis-
Tvis iqneba dawerili~ (statikuri inferenciu-
li awmyo/myofadi);
b) `albaT uweria = eqneba naweri mas is~ (aqti-
uri zmnis pirobiT-SedegobiTi I);
2. xeОríl (bz.), xeОriæ (bq.) a) `albaT ewera is
mas = misTvis iqneboda dawerili~ (statikuri
usruli pirobiTi);
b) `albaT ewera = eqneboda naweri mas is~ (aq-
tiuri zmnis pirobiT-SedegobiTi II).
160
arc ise didi xnis win, roca tradiciul paradigmaSi
am aqtiurad moqmedi zmnebis daufiqsirebloba SevamCnieT
da sakiTxi sagangebodac gamovikvlieT26, zemoT CamoTvlil
maxasiaTebelTa (perfeqtuloba, piris niSnebi, konstruq-
cia) gaTvaliswinebiT, maT aqtiur zmnaTa paradigmis mesame
seriaSi mivuCineT adgili, terminologiurad ki, semantikis
gaTvaliswinebiT, pirobiT-SedegobiTi I da pirobiT-Sede-
gobiTi II SevusabameT (moverideT terminologiaSi araqar-
Tuli leqsikis gamoyenebas, Tumca, SesaZloa, `epistemikuri
SedegobiTi I~ da `epistemikuri SedegobiTi II~ sjobdes ki-
dec).
sakiTxis naTelsayofad (aseve omonimurobiT gamowve-
uli SesaZlo bundovnobis gasafantavad) SemogTavazebT
ilustraciebs paradigmaSi:
(1) stat. (2) dinamik. (3) gardam.
pird. evidenc. awmyo
(1) xatæra `anTia~ (2) xetæri `enTeba is mas~ (3) atære `anTebs is mas~
iribevidenc. (inferenc.) awmyo/resp. myofadusruli
(1) xetæri `albaT anTia, enTeba is~
(2) xetærí/olni `albaT enTeba is mas~
(3) itæri/uni `albaT anTebs/anTebdes iqneba is mas~
pirobiTusruli
(1) xetæríl (bz.), xetæriæ (bq.) `albaT enTo / enTeboda is~
(2) xetærílníl (bz.), xetærolniæ (bq.) `albaT enTeboda
is mas~
26 unda iTqvas, rom swored am formebis aRmoCenam gvibiZga
evidencialobis problemis Seswavlisken svanurSi.
161
(3) atæruníl (bz.), /itæruniæ (bq.) `albaT anTebda is mas~
pirobiT-SedegobiTi I
(1) _
(2) _ (3) xetæri `albaT {a}unTia mas is~ = `eqneba {a}nanTebi~
pirobiT-SedegobiTi II
(1) _
(2) _ (3) xetæríl (bz.), xetæriæ (bq.) `albaT/iqneb {a}enTo
mas is~ = `eqneboda {a}nanTebi~
I seria
statikuri awmyo (neitraluri, resp. pirdapirevidencialuri)
(1) Sæрns Cìs Wémin xolкSa (bz.), Sæрns Ci Wémin
xolaSa (bq.) _ `svaneTSi yvelas qeri uTesia~
statikuri awmyo/myofadi (inferenciuli)
(2) Sæрns aTxëО Cìs Wémin xelóSi (bz.), Sæрns aTxeО Ci
Wémin xelрSi (bq.) _ `svaneTSi axlac yvelas qeri
uTesia albaT~
dinamikuri awmyo, erTpiriani:
(3) Wémin miCaæS mкm ilóSi (bz.), Wémin miCoæS demis
ilрSi (bq.) _ `qeri TavisiT ar iTeseba~
162
orpiriani:
(4) Wémin miCaæS mкm xelóSi-qa (bz.), Wémin miCoæS demis
xelрSi-qa (bq.) _ `qeri TavisiT ar eTeseba [miwas...]~
statikuri pirobiTusruli
(5) ameqa jæinald Wémin xelкSíl (bz.) /xelрSiæ (bq.) _ aq (`amaze~) Zvelad qeri eTesa, albaT (=iqneboda da-
Tesili)~
III seria
Ggardamavali
I SedegobiTi
(upreverbo, eqsperienciuli)
(6) Wémin jæinald miSgæa musi xæóОn xolкSa (bz.),
Wémin jæinald miSgomusi fiSiramén xolaSa (bq.) _
`qeri Zvelad mamaCemsac bevrjer {da}uTesavs~
I pirobiT-SedegobiTi
(inferenciuli, eqsperienciuli, epistemikuri)
(7) Wémin jæinald miSgæa musi xæóОn xelóSi (bz.),
Wémin jæinald miSgomusi fiSiramén xelрSi (bq.) _
`qeri Zvelad mamaCemsac, albaT (/`SesaZloa~, `savara-
udod~...), bevrjer {da}uTesavs (=eqneba {da}naTesi)~
II SedegobiTi
(upreverbo, eqsperienciuli)
(8) Wémin jæinald miSgæa musi xæóОn xolкSón (bz.),
Wémin jæinald miSgomusi fiSiramén xolaSan (bq.) _
`qeri Zvelad mamaCemsac bevrjer {da}eTesa (=hqonda
{da}naTesi)~
163
II pirobiT-SedegobiTi
(inferenciuli, eqsperienciuli, epistemikuri)
(9) Wémin jæinald miSgæa musi xæрОn xelкSíl (bz.),
Wémin jæinald miSgomusi fiSiramén xelрSiæ (bq.) _ `qeri Zvelad mamaCemsac bevrjer {da}eTesa (=eqnebo-
da {da}naTesi), albaT (/`SesaZloa~, `savaraudod~...)~
(Sdr. (1) da (6); (2), (4) da (7); (5) da (9).
saanalizo formebis genezisTan dakavSirebiT msje-
loba da kamaTi SesaZlebelia, radgan, imis gaTvaliswine-
biT, rom umwerlobo ena komparativistuli analizis saSu-
alebas naklebad iZleva, zogi mosazreba hipoTezis done-
zea warmodgenili da SesaZloa sadavoc iyos, magram rea-
lurad arsebuli da ukve Camoyalibebuli formebis uRle-
bis paradigmaSi daufiqsirebloba, vfiqrob, Secdomaa. 1931
wlidan, mas Semdeg, rac Seiqmna qarTvelologTa samagido
wigni _ varlam Tofurias `svanuri zmna~, didi dro gavida,
batoni al. onianic (1998 w.) zmnis uRlebis sistemasTan mi-
marTebiT TiTqmis identur mosazrebebs warmoadgens (Tu
ar CavTvliT TurmeobiTebis IV seriaSi gadatanas, rasac
arsebiTi mniSvneloba ara aqvs). Cveni azriT, svanuri enis
saxelmZRvaneloebic, sul mcire, informaciulad mainc un-
da Seivsos; arc TavisTavad arsebuli, magram Cven mier Se-
mCneuli mwkrivebis sauRlebel erTeulTa sistemaSi dau-
fiqsirebloba migvaCnia gamarTlebulad im sababiT, rom
tradiciul da fundamentur kvlevebSi es formebi gamorCe-
nilia; garda imisa, rom enis winaSe obieqturoba gvavalebs
amas, bolos da bolos araqarTulenovan lingvistebs, rom-
lebic, gansakuTrebiT, ukanasknel xanebSi, did interess
iCenen Cveni enebisadmi, sWirdebaT rigi sakiTxebis Sesaxeb
ufro sruli da Sevsebuli informacia, maT Soris ki erT-
erTi mniSvnelovani fenomeni svanuri zmnaa.
164
§20. kilosa da evidencialobis urTierTmimarTebisa-Tvis svanurSi
im zmnuri formebis kilo, romlebic svanurSi umTav-
resad verbalur evidencialobas gamoxataven (e. w. `uxila-
vi~ mwkrivebi), TxrobiTia; maT, Cveulebriv, neitraluri
konstruqciis (a. arabulis terminologiiT) Seqmnis unari
aqvT, damatebiTi saSualebebis an vrceli konteqstis gare-
Se.
gansxvavebuli viTarebaa am mxriv kavSirebiTi kilos
formebSi; iseve, rogorc Tanamedrove qarTulSi, svanurSic
es nakvTi damoukideblad martiv winadadebas ver qmnis,
Tumca misi monawileoba konteqsts inferenciulad warmo-
adgens. Aamasve adasturebs a. SaniZiseuli ganmartebac: `kav-
SirebiTia kilo, romelic zmniT aRniSnul moqmedebas ise
warmoadgens, rom igi ar aris faqti, magram SeiZleba xde-
bodes, moxdes an momxdariyos~ (SaniZe 1973: 30, 205), anu
mTqmels am formebis Semcveli teqsti msjelobisTvis
sWirdeba da ara dadasturebuli informaciis gadmosace-
mad. sxvagvarad: am zmnebis daxmarebiT gadmocemuli infor-
maciis wyaro inferenciaa, magram maT sakuTriv inferenci-
ul zmnebad, cxadia, ver CavTvliT, vinaidan, svanuris am
tipis (inferenciuli) zmnebisgan gansxvavebiT, mravali fun-
qciidan maT mxolod rTuli konstruqciis farglebSi aqvT
aRniSnuli funqcia: `kavSirebiTis formebis ZiriTadi aspa-
rezi hipotaqsuri konstruqciaa; kavSirebiTis formebi (I, II
da III) Zvel qarTulSi bevr funqcias asruleben: TxrobiTi
kilos myofadisa da brZanebiTobis gadmocema; agreTve, kav-
SirobiTobis modalobebidan: survilis, miswrafebis, Txov-
nis, gafrTxilebis, akrZalvis; natvriTi, saeWvo, savaraudo,
savaldebulo, SesaZlo, pirobiTi da sxva niuansebis gamo-
xatva~ (arabuli 1984: 168; Sdr. deetersi 1930: 154; kotinovi
1959: 398); Tu svanur inferenciul zmnebs aqvT unari Seqmnan
martivi winadadeba damoukideblad da mniSvneloba iyos
epistemikuri, kavSirebiTis formebi imave semantikas mxo-
165
lod hipotaqsur konstruqciaSi aniWeben konteqsts Sesaba-
misi kavSirebisa Tu sxva damxmare modaluri leqsemebis
TanxlebiT; Sdr. Cæadxatæi (inferenc. sr. myofadi) `[al-
baT] daxatavs~ (=`daxatos iqneba~) _ ÜæбtрæÃëÃÓ /
ÜæАбÔрæЙÃДÓ (I kavS.) `daxatavdes~ (=`daxatos xolme!~) _ es
ukanaskneli mxolod brZanebiTi kilos SemTxvevaSi fiqsir-
deba rogorc dasrulebuli azris Semcveli fraza.
`koniunqtivis formebi, gansakuTrebiT ki koniun-
qtiv III-sa, arc ise xSirad gvxvdeba svanurSi, radganac
qarTul `mca~-s Sesatyvisi -u (>-æ), -oæ, -uæ, -oR... nawilake-
bia xmarebaSi. frazaSi, sadac am nawilaks eqneba adgili,
zmna uTuod koniunqtivis mniSvnelobisaa. ukanasknelis
garda, yvela drois formasTan SeiZleba maTi gamoyeneba~
(Tofuria 1967: 178). Cveni azriT, mizezi am movlenisa enaSi
sakuTriv inferenciuli (epistemikuri mniSvnelobis) zmne-
bis arsebobaa, romlebic aRniSnul semantikas jer kidev
statikurobis droidan gamoxatavdnen. kavSirebiTebi sva-
nurSi, cxadia, Camoyalibda, magram ise, rom funqciurad ma-
incdamainc ver ganmtkicda.
daismis sakiTxi: Tavad sakuTriv inferenciuli
mwkrivebi romel kilos Seesabamebian?
a. arabulis azriT, `yoveli nakvTis ZiriTadi mniSvne-
loba SeiZleba daxasiaTdes sami semantikuri kategoriis _
kilos, droisa da aspeqtis _ gamoyenebiT. maTi kombinacia
gvaZlevs nakvTs, rogorc funqciur erTeuls. Mkilo na-
kvTis konstruqciuli (resp. funqciuri) unaria~ (arabuli
1992: 103). mkvlevars miaCnia, rom qarTulSi tradiciulad
gamoyofili kilos sami saxeobidan (TxrobiTi, kavSirebi-
Ti, brZanebiTi) erT-erTis _ brZanebiTis gamoxatva dRes
mxolod intonaciuri da leqsikuria, amitomac is mwkrivis
doneze aRar arsebobs. CvenTvis gansakuTrebiT sayuradRe-
bo aRmoCnda mkvlevris marTebuli daskvna imis Sesaxeb,
rom `TxrobiTi da kavSirebiTic ar aris erTi donis mona-
cemebi imisTvis, rom maT Soris semantikuri opozicia Seiq-
166
mnas. Ee. w. TxrobiTi kilo semantikurad aris kilos neit-
raluri forma [termini `neitraluri~ Cvenc SemovitaneT
pirdapirevidencialuri (rogorc aramarkirebuli) forme-
bisTvis, verbalurisa da inferenciulis (markirebulTa)
sapirispirod _ q. m.], romelsac opoziciis Sesaqmnelad un-
da daupirispirdes kilos semantikurad markirebuli saxe.
magram e. w. kavSirebiTi kilos forma _ `vaSeno~ _ ukonteq-
stod arafers gamoxatavs, ramdenadac ver qmnis, TxrobiTi
kilosagan gansxvavebiT, neitralur Sesityvebas. kavSirebi-
Ti formis mniSvneloba gamovlindeba mxolod konteqstise-
ul garemocvaSi. ...TxrobiTi kilos funqciaa martivi kon-
struqciisa da realuri, gansazRvruli semantikis Seqmna~
(arabuli 1992: 104; xazi yvelgan Cvenia _ q. m.); problemis
amgvari sicxadiT ganxilvis Semdeg gacilebiT gagviadvil-
deba zemoT dasmul kiTxvaze pasuxi; Cveni azriT, svanuri
sakuTriv inferenciuli mwkrivebi opoziciurobis Tval-
sazrisiT sruliad Tanabar pirobebSi arian TxrobiTi (ne-
itraluri, indikatiuri) kilos formebTan, ramdenadac isi-
ni, TxrobiTi kilos msgavsad, qmnian neitralur Sesityve-
bas [ix. zemoT (2), (5), (7), (9)], semantikurad ki es ukanas-
knelni markirebulni arian ganusazRvrelobis, savaraudo-
obis niSniT, rac saboloo jamSi moqmedebis / movlenis Se-
saxeb codnis pirobiTobas (da ara dadasturebulobas, ide-
alurobas) gulisxmobs. amitom, vfiqrobT, svanurSi infe-
renciuli mwkrivebis kilo pirobiTia.
maSasadame, svanur enaSi kilos TvalsazrisiT arse-
bobs opozicia _ TxrobiTi : pirobiTi.
rogorc cnobilia, pirobiTs calke kilod gamoyofen
megrulSi (yifSiZe 1994: 068; Ciqobava 1936: 117; kotinovi 1986:
90), sadac is Sesabamisi mwkrivebiTaa gadmocemuli, mawar-
moebelia -ko(n) sufiqsi. specialur literaturaSi aRniSna-
ven, rom `pirobiTis mwkrivebi megrulSi warmoSobiT aRwe-
riTi formebia, magram droTa ganmavlobaSi organul
warmoebad qceulan~ (kartozia da sxv. 2010: 191). svanurSi
167
ki pirobiTi kilo garkveuli mwkrivebis swored `kon-
struqciuli (funqciuri) unaria~, vinaidan am mwkrivTa
formebi bunebrivad qmnian martiv konstruqcias; Tumca, se-
mantikidan gamomdinare, maT, aseve, Taviseburi (ukavSiro)
hipotaqsuri konstruqciebis Seqmnis unaric SeswevT.
maSasadame, pirdapiri evidencialoba da iribi eviden-
cilobis verbaluri saxeoba svanurSi TxrobiTi kilos
zmnuri formebiT gadmoicema, iribi evidencialobis infe-
renciuli (oRond epistemikuri da ara unaxaobis formebiT
gamoxatuli!) variantis gamomxatveli sakuTriv inferenciu-
li zmnebi pirobiT kilos Seesabameba, xolo kavSirebiTSi
warmodgenilia is semantikuri jgufebi, romelTaTvis wya-
ro, udavod, inferenciaa, magram mxolod winadadebis far-
glebSi: `III kavSirebiTiani sintaqsuri konstruqciis Ziri-
Tadi tipi warmoadgens Tavisebur pirobiT qvewyobil wina-
dadebas, romlis damokidebuli winadadeba III kavSirebiTiT
gadmoscems pirobad dadebul iseT moqmedebas, ris Sesru-
lebasac mTavar winadadebaSi gadmocemuli moqmedeba (Sede-
gi) unda mohyves~ (arabuli 1984: 168) _ es mosazreba vrcel-
deba yvela koniunqtiur formaze, swored es aris inferen-
cia konteqstSi, anu msjelobis niadagze dgeba Sedegi. ase-
Ti winadadeba mTlianobaSi evidencialuria, masSi monawi-
le, kavSirebiTSi mdgari zmna ki damoukideblad (damxmare
leqsemebis gareSe) _ ara, gansxvavebiT inferenciuli aw-
myos, pirobiTis, pirobiT-SedegobiTebisgan, romlebic kon-
teqstis gareSec, rogorc calkeuli erTeulebi erTmniS-
vnelovnad epistemikuri mniSvnelobisani arian da martiv
winadadebaSi SeuZliaT am semantikis Semotana [eh, maxæрÁ
jeWìri / jeWìríl si dрls _ `eh, {albaT} ramdeni (`ra bev-
ri~) giSromia / geSroma (`g-i-Wir-v-i-a / g-e-Wir-v-a~) Sen da-
lSi~; j-e-Wìr-i `albaT giSromia~, j-e-Wìr-íl `albaT geS-
roma~; Sdr. j-i-Wìr-a `giSromia~, j-i-Wìr-ón `geSroma~].
Dda Tuki `nakvTis ZiriTad mniSvnelobaSi damoukide-
beli semantikuri niSani misi enobrivi arsebobis ganmsa-
168
zRvreli pirobaa da amitom yoveli semantikuri niSnis
cvla (formis cvlasTan erTad) uflebas gvaZlevs gamo-
vyoT calke zmnuri erTeuli, damoukidebeli enobrivi ode-
noba~ (arabuli 1992: 117), maSin am principiTa da mkvlevris
mier TxrobiTi kilos qvesistemaSi gamoyofili damoukide-
beli funqciuri erTeulebis analogiiT, svanurSi pirobi-
Ti kilos qvesistemaSi Semdegi situacia gveqneba:
1. inferenciuli awmyo (рgmuni `albaT aSenebs; aSeneb-
des iqneba~);
2. inferenciuli myofadi (adgemne `albaT aaSenebs~,
`iqneb / SesaZloa aaSenos~);
3. pirobiTusruli (рgmuníl / igmuniæ `albaT / SesaZ-
loa aSenebda~);
4. pirobiTsruli (adgemna `albaT aaSenebda~, Se-
saZloa / albaT aaSena~);
5. awmyos pirobiT-SedegobiTi I usruli (xegi `albaT
uSenebia~ = `albaT naSenebi aqvs~ / `naSenebi eqneba~);
6. namyos pirobiT-SedegobiTi II usruli (xegíl/xegiæ
`albaT eSenebina~ = `albaT naSenebi hqonda~ / `naSe-
nebi eqneboda~).
s i n t a q s i
§21. evidencialoba da hipotaqsi
marTalia, naSromis wina TavebSi zmnis TiTqmis yvela
saanalizo mwkrivTan maT sintaqsur funqciasa da Tavisebu-
rebaze vimsjeleT (amis gareSe arasvanurenovani mkiTxve-
lisTvis maTi semantikuri mxaris aRqma gaWirdeboda!), mag-
ram evidencialur (kerZod, epistemikuri mniSvnelobis in-
ferenciul) zmnaTa gansakuTrebuli mimarTeba hipotaqsur
169
konstruqciasTan da maTi unari _ korelatisa da maqvemde-
barebeli kavSiris gareSe ganapirobon qvewyoba _ moiTxovs
aRniSnuli sakiTxis Sesaxeb daskvniT msjelobas.
mecnierebaSi miRebulia debuleba hipotaqsis meoreu-
lobis Sesaxeb: `enis ganviTarebis adreul safexurebze
mxolod martivi winadadebebi iyvnen erTmaneTTan Sepiris-
pirebulni, Semdeg da Semdeg gamomuSavda rTuli sintaqsu-
ri mimarTebani, rac Tavis gamoxatulebas poulobs hipo-
taqsis rTuli sistemis CamoyalibebaSi~ (ZiZiguri 1989: 9).
hipotaqsuri konstruqciis geneziss sxvagvarad warmo-
gvidgens f. erTeleiSvili: `damokidebul winadadebaSi
gamoxatuli azriT mTavar winadadebaSi isazRvreba, zus-
tdeba calkeuli sityvis (arsebiTis, sawyisis, nacvalsaxe-
lis, Semasmeneli-zmnis) mniSvneloba ama Tu im niSnis mi-
xedviT. sityvis mniSvnelobis, azris ufro zustad da
srulyofilad gamoTqmis saWiroebiT Cans Sepirobebuli
damokidebuli winadadebis warmoSoba da, Tu damokidebuli
winadadebis genezisis sakiTxi daismis dRis wesrigSi, Cveni
azriT, kvleva g a n s a z R v r e b i s specifikisa da ge-
nezisis Ziebis mimarTulebiT unda warimarTos~ (erTeleiS-
vili 1963: 214).
sazogadod, rTuli qvewyobili winadadeba miCneulia
enis ganviTarebis maRali safexuris Sesabamis sintaqsur
konstruqciad; `igi maniSnebelia logikuri azrovnebis
ganviTarebis maRali donisa. hipotaqsis, anu rTuli da-
qvemdebarebuli winadadebis aRnagoba niSandoblivia gan-
viTarebuli saliteraturo enisaTvis. parataqsi ufro
xalxur metyvelebas, dialeqtebs axasiaTebs, hipotaqsi ki
ufro samwerlobo enis kuTvnilebaa, _ hipotaqsi _ kavSi-
rebisa da sakavSirebeli sityvebis rTuli saxeobebiT~
(ZiZiguri 1989: 11).
svanurSi evidencialuri mwkrivebi TiTqmis Tanabarad
iyeneben parataqssa da hipotaqss, Tanac hipotaqsSi am zmna-
Ta CarTulobis SemTxvevaSi savaldebulo arcerT maTgan-
170
Tan ar aris kavSiri, zogjer _ arc korelati.
saerTod, am enaSi qvewyobis Taviseburi (ukavSiro,
xSirad _ ukorelatoc) formaa produqtiuli, Tumca sakma-
od gavrcelebulia qarTuliseburi konstruqciac, magram
es ukanaskneli zogjer xelovnurobis STabeWdilebas to-
vebs da qarTulis kalkad Cans; aRniSnuli movlena gansa-
kuTrebiT pirobiT-SedegobiT konstruqcias exeba:
(1) ivane TbilisTe sg’кdri, gæeSs Cæрrgiæe _ `ivane
TbilisSi [Tu] wava (`Seva~), saqmes moagvarebs (`mo-a-rig-eb-
s~)~; Sdr.
(2) ivane TbilisTe lax / SomæóО sg’кdri, eCqa gæeSs Cæрrgiæe _ `ivane TbilisSi Tu / roca wava (`Seva~), maSin
saqmes moagvarebs~;
meore winadadebaSi korelatic da maqvemdebarebeli
kavSiric warmodgenilia, magram mTavari azri ar Secvli-
la, mxolod erTgvari `galiteraturulebuli~, xelovnuri
konstruqcia miviReT. pirvelSi ki, vinaidan hipotaqsuri
konstruqciis atributebi (korelati da maqvemdebarebeli
kavSiri/wevr-kavSiri) ar aris, damokidebuli winadadeba
drois garemoebiTic SeiZleba iyos da pirobiTic:
méxрr iuCxuni (inferenc. awmyo/myof.), laxæTe deS
léRrid (bq.) _ `xval Tu iwvimebs (`{rom} wvimdes iqneba~),
mTaSi ver wavalT~;
(1) bz.: befSæ nрprs winwlìdрrs xadgрræna (I Turm.), eja miCamus oábaJa; bq.: befS nрpærs winwlidрrs xad-
gar{æ}na, eji miComus oTbaJa _ `bavSvi Cits [rom] bartyebs
uklavda Turme, is mamamiss gaugia~;
(2) bz.: befSæ nрprрls lémdagræiÍ (II Turm.), eja
miCamus oábaJa; bq.: befS nрpærрrs lémdagruneli, eji miCo-
mus oTbaJa _ `bavSvi Citebs [rom] klavda Turme, is mama-
miss gaugia~;
(3) bz.: meTxæiрr lénSрn RæaSs (/RæðSs) adgрrne (infe-
renc. sr. myof.), dрl mêm (mêd/dëmis) xapрtiæe; bq.: meTxæрr
lénSрn RæaSs adgрrne, dрl demis xapрtiæe _ `monadire
171
niSnian jixvs [Tu] moklavs, dali ar apatiebs~;
(4) bz.: meTxæiрr lénSрn RæaSs adgрrna (sr. pirob.), dрl mêm xapрtiæa; bq.: meTxæрr lénSрn RæaSs adgрrna, dрl
demis xapрtiæa _ `monadire niSnian jixvs [Tu] moklavda,
dali ar apatiebda~;
(5) bz.: meTxæiрrs lénSрn RæрS oTdagra (preverbiani
I Sedeg.), eja dрls mêd loxpрtiæa; bq.: meTxæрrs lénSрn
RæaS oTdagra, eji dрls made loxpрtiæa _ `monadires
niSniani jixvi [rom] mouklavs, is dals ar upatiebia~;
(6) bz.: meTxæiрrs lénSрn RæaS xadgarëna (upre-
verbo evidenc. I Sedeg.), eja dрls mêd loxpрtiæa; bq.:
meTxæрrs lénSрn RæaS xadgarena, eji dрls made
loxpрtiæa _ `monadires niSniani jixvi [rom] {mo}uklavs
[Turme] (= hyolia monaklavi), is dals ar upatiebia~;
(7) bz.: meTxæiрrs lénSрn RæaS xedgрri (I pirob.-
Sedeg.), ejas dрl mêm (dëm/dëmis) xapрtiæe; bq.: meTxæрrs
lénSрn RæaS xedgрri, ejis dрl demis xapрtiæe _ `monadi-
res niSniani jixvi [rom] eyoleba mokluli, imas dali ar
apatiebs~;
(8) bz.: meTxæiрrs lénSрn RæaS xedgрríl (II pi-
rob.-Sedeg.), ejas dрl mêm xapрtiæa; bq.: meTxæрrs lénSрn
RæaS xedgрriæ, ejis dрl demis xapрtiæa _ `monadires niS-
niani jixvi [rom /Tu] eyoleboda mokluli, imas dali ar
apatiebda~;
rogorc vxedavT, (1), (4) da (5) konstruqciebSi, Cveu-
lebriv, arc korelatia gamoyenebuli da arc kavSiri, da-
narCenebSi ki korelati gvaqvs, magram kavSiri _ ara (Sevse-
ba SesaZlebelia rogorc korelatebiT, aseve kavSirebiT,
Tumca, rogorc aRvniSneT, konstruqciebi amiT mxolod xe-
lovnurobis elfers Tu SeiZenen, semantikurad ki araferi
Seicvleba).
vfiqrobT, svanuri enis monacemebi im Zveli viTarebis
gamovlinebaa, roca martivi winadadebebi mxolod logiku-
ri mimarTebiT (da ara gramatikulad) ukavSirdebian erTma-
172
neTs. aseT tips S. ZiZiguri saTanado konstruqciis uZve-
les tipad miiCnevs (ZiZiguri 1989: 442), xolo korelatiani,
magram ukavSiro konstruqciebi, romlebic aseve damaxasia-
Tebelia svanurisTvis, saTanado tipis winadadebaTa grama-
tizaciis pirveli safexuris situacias unda asaxavdnen:
`korelati kravs asidenturad daaxloebul winadadebebs
da isini erTiani (rTuli) winadadebis gamomuSavebisken mi-
hyavs~ (ZiZiguri1989: 443);
svanurSi ukavSiro qvewyobil konstruqciaSi damoki-
debuli winadadebis intonacia kiTxviTobisken ixreba (kav-
Siris gamoyenebis SemTxvevaSi intonacia aRar SeimCneva); es
movlena aseve adasturebs mkvlevarTa im mosazrebas hipo-
taqsuri konstruqciis genezisis Sesaxeb, romlis mixedvi-
Tac `damokidebuli winadadeba kiTxviTi winadadebisagan
momdinareobs. qvewyobili winadadeba struqturulad
warmoadgens kiTxviTi winadadebisa da misi sapasuxo wina-
dadebis SeerTebis Sedegs. oRond, am SeerTebis safuZvel-
ze kiTxviTs winadadebas (resp. damokidebul winadadebas)
dakarguli aqvs kiTxviTi Sinaarsi~ (rogava 1948: 365); `enis
Zvel safexurebze kiTxviTi winadadeba asidenturad ukav-
Sirdeboda grZnobisa da Tqmis semantikis zmnaTa Semcvel
winadadebas, kiTxviTi intonacia warmoadgenda sintaqsuri
dakavSirebis safuZvels~ (ZiZiguri 1989: 443; xazi Cvenia _ q. m.);
Tanamedrove svanur metyvelebaSi, inferenciuli
mwkrivebis gamo (romlebic Tavad Seicaven `Tu~-s gagebas),
xSir SemTxvevaSi winadadebaSi ar aris warmodgenili ki-
TxviTi nacvalsaxeli an zmnizeda; intonacia swored aseT
SemTxvevaSia savaldebulo atributi saanalizo konstruq-
ciisTvis da `samaxvilo centri~ swored inferenciuli
zmnebia.
am TvalsazrisiT svanuri enis viTareba gansakuTre-
biT sayuradReboa zogierTi dialeqtis monacemebTan mimar-
TebiTac, romelTac S. ZiZiguri `arsebiTi mniSvnelobisad~
miiCnevs: `ingilour, gurul da aWarul dialeqtebs dau-
173
cavT damokidebuli winadadebis genezisis TvalsazrisiT
uaRresad angariSgasawevi forma, romelic pirvel maTgans
dRes ukve daviwyebuli aqvs (vicnobT mose janaSvilis teq-
stebis mixedviT), xolo gurul-aWaruli tipobrivi metyve-
lebisaTvis igi niSandoblivia ganviTarebis Tanamedrove
safexurze.
ingilour kiloSi damokidebuli winadadeba ganxilu-
li tipologiisa (igulisxmeba pirobiTi _ q. m.) kiTxviTi
winadadebis struqturul niSans avlens: mocemulia -a, kar-
gad cnobili maCvenebeli kiTxviTobisa qarTul enaSi. es
garemoeba ki maniSnebelia im uZvelesi viTarebisa, rodesac
martivi winadadebani erTmaneTis gverdiT Tanaarsebobdnen
da erT-erTi maTgani, kiTxviTobis matarebeli, Semdeg da-
mokidebul winadadebad Camoyalibda, masSi kavSiri gamomu-
Savda, kiTxviTi niSani moiSala da ori winadadeba erTma-
neTs daukavSirda gramatikuli saSualebebiT, _ dasrulda
daqvemdebarebis procesi~ (ZiZiguri 1989: 448);
svanurSi, rogorc sayovelTaod cnobilia, aRniSnuli
kiTxviTobis -a elementi cocxalia da igi swored `Tu~-s
niSnavs: bz. mam adeО-a? _ `ar waxvedi-a?~ / ar waxvedi, Tu?~
uCxeО-a? _ `wvims-a?~ / `wvims, Tu?~ bq. lрir q’рxiWæd-a? _
`wigni waikiTxe-a?~ / `wigni Tu waikiTxe?~; es nawilaki da-
moukidebladac gvxvdeba winadadebaSi rogorc mapirispire-
beli kavSiri (bz. ha, bq. a < ha): ala jaku, ha eja? (bz.) _
`es ginda, Tu is?~ jæedi kabs xiqæem, a kudрs? (bq.) _
`grZel kabas {Ca}icvam, Tu mokles?~ magram mTavari isaa,
rom aRniSnuli elementi saanalizo (hipotaqsur) konstruq-
ciaSic gvxvdeba, Tumca misi funqcia naTeli ar aris, vina-
idan winadadebis Sinaarsi umisodac (intonaciurad) igivea:
bz. si adriО-a, mi amCu mкm xæiCrрæi! bq.: si adrine-a, mi ame-
Cu demis xæiCrрæi/xæigni _ `Sen [Tu] waxval (`waxval-a?/
Sen waxval, xom?~), me aq ar gavCerdebi!~
mose janaSvilis mier ingilourSi dadasturebul mo-
vlenas (kavSirisa da kiTxviTi nawilakis Tanaarsebobas)
174
enis ganviTarebis dRevandel safexurze S. ZiZiguri anaq-
ronizmad miiCnevs da miuTiTebs, rom `ukanaskneli dialeq-
tologiuri Ziebebis mixedviT, es Tavisebureba ingilours
aRar axasiaTebs~, rac imaze metyvelebs, rom hipotaqsuri
konstruqcia, saliteraturo enis gavleniT Tu mis gareSe,
dialeqtebSic gaerTmniSvnelianebisken miiswrafvis da
axal models irgebs; rogorc aRvniSneT, kiTxviTobis -a
svanurSic aucileblobas aRar warmoadgens damokidebul
winadadebaSi, ufro metic _ is naklebadRa gvxvdeba. rac
Seexeba aWarul da gurul monacemebs, _ aq, rogorc Cans,
swored svanuri enis msgavsi viTarebaa: `aWarul-gurulSi
saTanado winadadeba, agreTve, kiTxviTi intonaciisaa, mag-
ram -a nawilaki ki ar erTvis (romelic, etyoba, didi xania
dasavlur kiloebSi xmarebidan gadavardnila), aramed ki-
Txva gamoxatulia winadadebis ukanaskneli marcvlis ga-
grZelebiT~ (ZiZiguri 1989: 449). Tumca, svanurTan Sedare-
biT, am SemTxvevaSic ufro axali tipis konstruqciasTan
gvaqvs saqme, radganac kavSiri savaldebuloa: `agi qaliza
rum Segexedaa, maSinaTve ityodi...~ (aWar.); `Tqven rom xelc
ar miSlide, yolifers muaxerxef~ (gur.);
q. lomTaTiZis azriT, ingilouris -a SesaZloa warmo-
adgendes romeliRac sityvis naSTs; es sityva SeiZleba
iyos `aris~ (`ars~)... an damadasturebel-CakiTxviTi `ara~;
mkvlevris azriT, es -a gurul da aWarul dialeqtebSic
unda gvqonoda da misi dakargvis Sedegi unda iyos wina
xmovnis dagrZeleba (lomTaTiZe 1946: 338); am mosazrebas ar
eTanxmeba S. ZiZiguri. Cven dapirispirebul TvalsazrisTa
analizs amjerad ar SevudgebiT, vinaidan kiTxviTi nawila-
kis gareSec, mxolod intonaciurobiTa da ukavSirobiTac,
aSkaraa, rom svanurs Zveli da saSuali qarTuliseburi
damokidebuli (Sesabamisad _ rTuli qvewyobili) winadade-
ba axasiaTebs;
rogorc zemoT aRvniSneT, konstruqciuli specifiku-
175
robis TvalsazrisiT, gansakuTrebiT sayuradReboa pirobi-
Ti damokidebulis Semcveli rTuli qvewyobili winadade-
ba; Tanamedrove saliteraturo qarTulis monacemebiT, pi-
robiT damokidebul winadadebaSi daqvemdebarebas ganapi-
robebs kiTxviTi semantikis kavSiri `Tu~, rac imaze migvi-
TiTebs, rom `pirobis~ winadadeba kiTxviTs winadadebas
warmoadgenda. SesaZlebelia, es kiTxviTi sityva winadade-
baSi arc yofiliyo, magram intonaciis momenti garkveul
rols asrulebda~ (ZiZiguri 1989: 446; xazi Cvenia _ q. m.);
mkvlevars saTanado nimuSebi mohyavs `vefxityaosnidan~:
(1) `a q a T s a m w e l a r m o v i d e, maSin
gmarTebs glova, flasi~ (169,3);
(2) `m o v k v d e, Tavsa nu moiklav~ (787,3);
(3) `S e n m o h k v d e d a i g i w a x d e s,
ese SenTvis ra madlia?~ (273,4; numeracia _ (1), (2), (3) _ Cve-
nia _ q. m.)...
`gamoyofili winadadebani pirobiTi winadadebebia,
asindeturad dakavSirebulni mTavarTan. maTi konstruqciu-
li niSania Semasmenlis koniunqtiuri forma. intonaciu-
rad, unda vivaraudoT, aseTi winadadeba _ gamijnuli mTa-
varisagan _ kiTxviTi winadadebaa~ (ZiZiguri 1989: 447; xazi
Cvenia _ q. m.); metad saintereso faqtamde migviyvana am kon-
struqciebis gadmosvanurebis mcdelobam: yvela koniunqti-
uri formis Semasmenelma kavSirebiTi ki ara, Cveni saanali-
zo sakuTriv inferenciuli mwkrivi moiTxova, xolo Sede-
gad svanuri metyvelebisTvis metad bunebrivi da saSuali
qarTulis zusti semantikuri Sesatyvisebi miviReT:
(1) bz. `amxрn (||amunRo) sam zaæ mкm рnвædeni [*?]27 (in- ferenc. myof. = `Tu ar moval~), eCqa jawéx lingælëæ,
ZaZрr~; bq. `amxenqa (||amunRæe) sam zaæ demis onвædeni,
eCqas jawéx lingleæi, ZaZрr~; (2) bz. `CæрTædagri (inferenc. myof. = `Tu movkvdebi~)
27 *? simboloSi vgulisxmobT kiTxviT intonacias.
176
/ Codgкndëd (II kavS.), Txæim num’кdgri~;
bq. `C’oTdagri / C’odgane, Txæim nom’adgрri~; (3) bz. `si CæрTdagri i eja CæрdfaWæi~ (inferenc.
myof. = `rom mokvde~; `rom waxdes / gafuWdes~), ala is-
goæd mрО mрdil li?~;
bq. `si CæрTdagri i eji CæрddaæSi, ali isgoæ mр
mрdil li?~ (Sdr. zemoT mocemuli qarTuli ilustraciebi
“vefxistyaosnidan”).
TiToeuli xazgasmuli Semasmenlis forma koniunqti-
viTac misaRebia stilurad da semantikurad, magram ara uf-
ro metad, vidre Cven mier SemoTavazebulni _ kavSirebiTi
mwkrivebis gamoyenebiT TiTqos sagrZnobi xdeba, rom wignis
enis gameorebas vcdilobT da teqsti xelovnurobis el-
fers iRebs, gansakuTrebiT _ balsqvemourSi.
hipotaqsuri konstruqciis arasrulad (saliteratu-
ro qarTulis doneze) ganviTarebaze metyvelebs, Cveni az-
riT, is faqtic, rom misi paraleluri (kavSiriani da ukav-
Siro) tipebi, balszemour dialeqtTan SedarebiT, balsqve-
mourSi naklebad aris (gansakuTrebiT CubexeurSi, qveda
zonaSi, romelic qarTuli saliteraturo enisa da bal-
szemouris gavlenas naklebad ganicdis; Tavis mxriv,
balszemourSi qarTulis gavlena rom ufro metadaa, es
cnobili faqtia); magaliTad, am dialeqtSi er (`rom~) kav-
Siric gacilebiT nakleb produqtiulia rTul konstruq-
ciebSi: balszemoeli Tu ambobs _ si er Cæрnвdeni laxæxрn,
eCqa alCedd TbilisTe _ `Sen rom Camoxval mTidan, maSin
wavideT TbilisSi~, balsqvemoeli ityvis: si Cæрnвdeni
laxæxn*?, eCqas olCed TbilisTe _ `Sen [rom] Camoxval
mTidan (kiTxviTi intonacia, maxvili bolo marcvalze), ma-
Sin wavideT TbilisSi~.
dabolos, albaT unda vifiqroT, rom hipotaqsuri
konstruqciis Camoyalibebis periodSi svanur enaSi rig
mwkrivs ukve SeZenili hqonda inferenciuli mniSvneloba
177
(rac, Cveni azriT, morfologiuradac aisaxa saanalizo
formebSi; ix. §12), aRniSnuli zmnebi TavisTavSi moicaven
pirobiTobis gagebas, amdenad, kavSiri, qarTuli salitera-
turo enisgan gansxvavebiT, svanurSi savaldebulo arc
iyo, Tumca qvewyobili winadadebis kavSiriani SeerTebac
enaSi, cxadia, SesaZlebelia paralelurad, rac ufro me-
tad inovacias an saliteraturo qarTulis gavlenas unda
mieweros.
rac Seexeba im sakiTxs, rom es procesi mxolod pi-
robiT damokidebul winadadebas ar exeba, advili asaxsne-
lia: bolos da bolos yovelgvari qvewyoba, sazogadod,
pirobiTobasac (am sityvis yvelaze farTo gagebiT) niSnavs
_ yvela tipis damokidebuli winadadeba erTgvarad winapi-
robaa mTavarSi mocemuli situaciisTvis: `damokidebuli
winadadeba, kiTxviTi intonaciis safuZvelze, qarTulSi pi-
robiTi Sinaarsisaa~ (rogava 1948: 366).
specialur literaturaSi aRniSnulia, rom `umwer-
lobo enebSi (megrulSi, svanurSi) dasturdeba hipotaqsur
konstruqciaTa ori fena: pirveli, wevr-kavSiriani da maq-
vemdebarebelkavSiriani, romlebic imeoreben rTul kon-
struqciaTa daxvewisa da srulyofis gzas Zveli qarTuli-
dan Tanamedrove qarTulamde; meore, sakuTriv zepiri me-
tyvelebisTvis damaxasiaTebeli hipotaqsuri konstruqcie-
bi, romelTa Tavisebureba, pirvel rigSi, ganpirobebulia
imiT, rom bevr maTganSi Wirs damokidebul winadadebaTa
tipis gansazRvra (xazi Cvenia _ q. m.), SeiZleba iTqvas, rom
es arc aris saWiro, radgan mTlianad winadadeba, konkre-
tuli miznidan gamomdinare, informaciis struqturirebis
specifikuri strategiis gamomxatvelia~ (kartozia da sxv.
2010: 342).
vfiqrobT, swored am strategiis ganxorcielebis gza
isev da isev zmnaze, mis moqnilobasa da informaciul Se-
saZleblobebze gadis.
Cveni azriT, svanurSi hipotaqsuri konstruqciis Se-
178
darebiT arqauli tipis SenarCunebas xeli Seuwyo: Aa) infe-
renciuli (epistemikurobis, pirobiTobis semantikis Semcve-
li) zmnebis arsebobam enaSi; b) axali rTuli konstruqci-
is SeqmnisTvis motivaciis ararsebobam: wignis enam sxva mo-
Txovnebi wamoayena, sxva sivrce moiTxova (umTavresi mize-
zi!) da igi saanalizo mimarTulebiTac ufro metad ganvi-
Tarda, umwerlobo enam ki mxolod zmnis gansakuTrebuli
moqnilobiTa da informaciuli tevadobiT `isargebla~ da
bevri ram organul formebSi asaxa; Sesabamisad, rTuli
qvewyobili winadadebis tipic, specifikuri (inferenciuli)
mwkrivebiT gamoxatuli Semasmenlis xarjze, Zveli formiT
SenarCunda, Tumca mis paralelurad saliteraturo enis
analogiiT (da ara aucileblobiT) TandaTanobiT kon-
struqciis srulyofili (kavSiriani, korelatiani) formac
damkvidrda;
maSasadame, SeiZleba iTqvas, rom hipotaqsuri kon-
struqciis bolomde Camoyalibebis procesi svanurSi je-
rac ar dasrulebula, xolo es procesi uZveles safexur-
ze rom ar gayinula, amis dasturia saanalizo konstruqci-
is Zveli da axali tipebis Tanaarseboba enaSi.
179
Tavi IV
s e m a n t i k a
§22. subkategoriebi da evidencialTa detalizacia
(indikativi, konkluzivi, renarativi, dubitativi)
evidencialoba, uwinares yovlisa, asaxavs mTqmelis
gansazRvrul kognitiur mdgomareobas, romelic dakavSire-
bulia gadmocemuli informaciis SeZenasa da klasifikaci-
asTan. magaliTad, man sensorulad aRiqva situacia, is Ta-
vad mivida daskvnamde am situaciis arsebobis Sesaxeb ga-
rkveuli monacemebis safuZvelze, Seityo sxvisgan da a. S.
J. lazaris interpretaciiT, `mTqmeli TiTqos or pir-
Si gamodis _ erTi, romelmac aRiqva informacia, da meore,
romelic mas gamoTqvams~ (Lazard 2099: 362). mTqmelis es kog-
nitiuri mdgomareoba SeiZleba gamoixatos gramatikulad
an leqsikurad, an orive saSualebiT erTdroulad, magram
SeiZleba arc iyos gamosaxuli gamonaTqvamSi _ maSin in-
formacia maT Sesaxeb gadmoicema ufro vrceli konteq-
stiT, sametyvelo situaciiT da mTqmelisa da msmenelis
saerTo codniT samyaros (an konkretuli movlenis) Sesa-
xeb (Ницолова 2007: 108). svanuri miekuTvneba im enebs, romlebSic evidencia-
loba gramatizebulia da gamoixateba specialuri zmnuri
formebiT. garda amisa, mis gamosaxatavad svanurSi arse-
bobs leqsikuri saSualebebic, magram gramatikul formebs
ukavia centraluri adgili imdenad, ramdenadac winadade-
baSi evidencialoba obligatorulad swored zmnis mwkri-
viT aRiniSneba.
subkategoriaTa SemadgenlobaSi, romlebic teqstis
kategoriebia da gamoxataven mTqmelis damokidebulebas na-
Tqvamisadmi, erT-erTi umTavresi adgili evidencialobas
miekuTvneba, vinaidan igi msoflios yvela enisTvis aris
damaxasiaTebeli; sxva sakiTxia, Tu rogor aris is gamoxa-
180
tuli ama Tu im enaSi _ gramatikulad Tu mxolod aRweri-
Tad, leqsikuri saSualebebiT, sxvagvarad: es subkategoria
gramatikuli kategoriaa Tu modaloba.
kidev erTxel gavxazavT, rom zogadad evidencialobisa
da modalobis urTierTmimarTebis Sesaxeb enaTmecnierebaSi
arsebobs sami Tvalsazrisi:
a) evidencialoba da modaloba diziunqciur urTier-
TmimarTebaSi arian (anu arsebiTad gansxvavdebian erTmane-
Tisagan) _ aseT SemTxvevaSi evidencialobaze msjeloben
viwro gagebiT.
ბ) evidencialoba da modaloba inkluziur mimarTeba-
Sia erTmaneTTan, anu evidencialobaSi CarTulia informa-
ciis mimarT mTqmelis damokidebuleba sandoobis (saeWvo-
savaraudoobis) kuTxiTac _ aseT SemTxvevaSi saqme gvaqvs
am terminis farTo mniSvnelobasTan (Tumca aris piriqi-
Tac: ufro xSirad evidencialoba SehyavT epistemikuri mo-
dalobis SemadgenlobaSi);
g) mesame mosazrebiT, modaloba da evidencialoba
nawilobriv faraven erTmaneTs (Dendal, Tasmowski 2001: 341-342). svanuris viTareba swored mesame mosazrebas Seesaba-
meba, vinaidan, rogorc kvlevam aCvena, am enaSi modalizebu-
li evidencialuri sistemaa (plungianis terminologiiT),
modaloba da evidencialoba nawilobriv faraven erTma-
neTs.
evidencialobis gamoxatvis formebs tipologiur
gamokvlevaTa umravlesobaSi evidencialebs uwodeben (iye-
neben terminebsac: `metyvelebis modusi~, „gamonaTqvamis sa-
xe“...).
specialur literaturaSi, ZiriTadad, gamoyofen evi-
dencialuri mniSvnelobis oTx saxeobas (evidencials): in-
dikativs, konkluzivs, renarativsa da dubitativs. sayura-
dReboa, rom ucxoeli kolegebi, romlebic evidencialobis
problemas tipologiurad ikvleven, qarTuls (es miT ufro
Seexeba svanur da, albaT, zanur enebsac _ q. m.) miakuTvne-
181
ben balkanur-dasavleTaziur areals, romelSic Sedian
sxvadasxva ojaxis enebi: albanuri, makedoniuri, bulgaru-
li, Turquli, azerbaijanuli, sparsuli, tajikuri, dasav-
leTsomxuri da sxv. (DeLancey 1997: 36; Guentchéva 1996: 12; Ницолова 2007: 124). am enebisTvis damaxasiaTebelia is, rom
maTSi iribi evidencialoba gamoxatulia indikativis per-
feqtis safuZvelze ganviTarebuli formebiT (Guentchéva 1996: 12).
sinamdvileSi, svanur enaSi iribi evidencialoba gamo-xatulia rogorc indikativis, aseve konkluzivis / piro-biTi kilos perfeqtis safuZvelze.
indikativi (sxva terminologiiT _ konfirmativi an
dadasturebuli modusi) niSnavs mTqmelis iseT damokide-
bulebas mis mier gadmocemul informaciasTan, roca codna
am informaciis Sesaxeb mis cnobier samyaroSi integrire-
bulia da gadmogvcems rogorc sakuTars (is SeiZleba pir-
dapiri aRqmis Sedegic iyos, an sxva wyarodan iyos miRebu-
li, magram mTqmelis mier ukve gaTavisebuli); magaliTad,
roca mTqmeli ambobs: `IV saukuneSi saqarTveloSi qristia-
noba saxelmwifo religiad gamocxadda~ _ cxadia, is am
movlenis mowme ar aris, magram informacias warmogvidgens
rogorc dadasturebuls, ueWvels, piradad aRqmuls; Aami-
tomac es evidenciali (indikativi) Tavisi gamoxatulebiT
xSirad faravs pirdapirevidencialur formebs _ svanurSi
iyenebs I da II seriis pirdapirevidencialur mwkrivebs, ase-
ve III seriis upreverbo da oden -a’sufiqsian I SedegobiTs,
romelic, saliteraturo qarTulisgan gansxvavebiT, mxo-
lod eqsperienciuli mniSvnelobisaa (Tu ar dairTo -en
sufiqsi da anlautis xmovanic ar Seicvala; es ki ukve up-
reverbo I SedegobiTis meore saxeobaa, Cveulebrivisgan
struqturiTa da semantikiT gansxvavebuli: x-a-m-ën-a `uWamia
Turme = naWami hqonia~) da mTqmeli am formis gamoyenebiT
faqtis konstatacias axdens, movlenis Sesaxeb percefciu-
lis tolfas (da ara sxva wyarodan miRebul) codnas afiq-
182
sirebs: al mкra dрSdæр leRæ xíma _ `am kacs daTvis xor-
ci uWamia = aqvs naWami~.
Kkonkluzivi erT-erTi evidencialia, romelic pirda-
pir gamoxatavs mTqmelis mier gadmocemuli informaciis
`gareSe~ wyaros arsebobas (es evidencialobis mTavari
principia!), oRond es `sxva~ ar aris pirovneba, Tundac im-
personaluri, aramed sakuTriv mTqmelis cnobierebaa, az-
rovnebaa, logikaa; mTqmeli am formiT pirdapir aRqmuls
ki ar aRniSnavs, aramed faqtebis ganzogadebas axdens, sa-
kuTar mosazrebas gamoTqvams. sxvagvarad: informaciis wya-
ro mTqmelis logikaa da ara verbaloba an percefcia. ami-
tomac amgvari teqsti xSirad saeWvo-savaraudoobis, dau-
zusteblobis niuansis matarebelia da svanurSi is Sesaba-
misi zmnuri formebiT gadmoicema.
Kkonkluziuri evidencialobis SemTxvevaSi informa-
ciis wyaro mTqmelisTvis orgvaria, amitomac ganasxvaveben
konkluzivis formaTa or mniSvnelobas: inferenciuls da
arainferenciuls. orive SemTxvevaSi mTqmeli gadmoscems
sakuTar, gauSualoebul-gaTavisebul informacias, rome-
lic mas ar miuRia percefciis gziT, ar yofila movlenis
mowme, amasTan is mianiSnebs, rom erT SemTxvevaSi (inferen-
ciuli konkluzivi) msmenels Tavis mosazrebas awvdis:
`petre wasula~ (dainaxa, rom ezoSi manqana aRar dgas),
sxva SemTxvevaSi ki _ ara mxolod mosazrebas, aramed cod-
nas movlenis Sesaxeb, oRond daudasturebels, warmosax-
viTs; magaliTad: `giorgi axla saxlSia~ _ mTqmelma saaTs
daxeda da ganazogada gamocdileba: Cveulebriv am dros
giorgi samsaxuridan ukve mosulia.
rogorc araerTxel aRiniSna, svanurs, qarTulTan Se-
darebiT, konkluzivis gamosaxatavad (da ara marto kon-
kluzivis) ufro meti zmnuri forma moepoveba:
inferenciuli awmyo (resp. myofadusruli): axtaæni /ix-
taæni `albaT/SesaZloa xatavs~ an `xatavdes iqneba~;
preverbiani sufiqsuri warmoebis myofadi: ad-xatæ-in-e
183
`albaT /savaraudod daxatavs~;
pirobiTi (usruli da sruli): axtaæníl/ixtaæniæ
`iqneb/albaT xatavda~; ad-xatæ-in-a `albaT/savaraudod da-
xatavda~;
pirobiT-SedegobiTi I: x-e-xtрæ-i (zs.), x-e-xatæ-n-i
(lSx.), x-e-xataæ-n-i (lnt.) `SesaZloa /albaT {da}uxatavs =
albaT aqvs {da}naxati / {da}naxati eqneba mas is~;
pirobiT-SedegobiTi II: x-e-xtaæ-íl (bz.), x-e-xtaæ-iæ
(bq.) `SesaZloa/albaT {da}exata=albaT hqonda {da}naxati /
{da}naxati eqneboda mas is~.
Ees is mwkrivebia, romlebic evidencialobis kuTxiT
mxolod inferenciuli, konkluziuri mniSvnelobis funqci-
iT gvevlinebian (maT verbaluri gziT miRebuli inormaciis
damoukideblad aRniSvnis unari ara aqvT). garda amisa, kon-
teqstis gaTvaliswinebiT, konkluzivi SeiZleba gamoixatos
TurmeobiTebiT, I SedegobiTis preverbiani da -en’-iani up-
reverbo formebiTac (epistemikuri elementis gareSe), ro-
melTa ufro ZiriTadi funqcia renarativia.
saliteraturo enam konkluzivisTvis, romlis mniS-
vnelobac umetes SemTxvevaSi epistemikuria, funqciurad
SeiZleba xolmeobiTi gamoiyenos; magaliTad: kiTxvaze _
`petrem jixvi mokla?~ _ Tu mTqmels (am SemTxvevaSi mopa-
suxes) zusti informacia ar gaaCnia, is inferencias mimar-
Tavs da mis niadagze qmnis informacias: `moklavda...~ _ aq,
bunebrivia, xolmeobiToba ki ara, erTjeradi moqmedeba
igulisxmeba `albaTobis~, movlenis Sesaxeb ara WeSmariti,
aramed pirobiTi codnis niuansiT.Aarnold Ciqobava aRniS-
navs, rom `pirobiTisa da natvriTi kilosaTvis gvaqvs kav-
SirebiTi pirveli, meore da mesame, agreTve namyofadari na-
myo: dawerda, gaakeTebda, moitanda, naxavda...~ (Ciqobava 1946:
116; xazi Cvenia _ q. m.), svanurSi ki sufiqsuri warmoebis pi-
robiTi (xolmeobiTi) zustad gulisxmobs aRniSnul niu-
anss, gansxvavebiT qarTuliseburi warmoebis pirobiTisagan
184
(preverbi+namyousruli), romelic, qarTulisave msgavsad,
zogjer sustad inferenciulic aris xolme: YCæ-a-dgрr-d-a
(bz.), Cæ-a-dgрr-i-æ (bq.) gadmoqarTulebisas zustad `moklav-
da~-s tolfasia da saTanado konteqstSi niuansurad aqac
SeiZleba igulisxmebodes, rom mTqmelis mier pirdapiraR-
qmul, ueWvel informaciasTan ki ara, mis mosazrebasTan,
rwmenasTan gvaqvs saqme, oRond amas, rogorc aRvniSneT,
mxolod vrceli teqstiT Tu gavarkvevT. ukonteqstod ki
es mwkrivi varauds, e. w. `sust codnas~ movlenis Sesaxeb
ar gamoxatavs (Sdr. specifikuri, sakuTriv svanuri warmoe-
bis pirobiTi: bz. Cæ-a-dgr-i-n-a, bq. Cæ-a-dgрr-n-a (`SesaZ-
loa/albaT moklavda~).
aRniSnul zmnebSi marTlac mniSvnelovania kilos sa-
kiTxi, vinaidan TiToeuli gansaxilveli forma qarTulad
ganmartebisas moiTxovs pirobiTobis gamomxatvel damxmare
leqsemas (albaT, egeb, iqneb, SesaZloa, savaraudod, netav,
rom, vaiTu...), hipotaqsur konstruqciaSi am zmnebis monawi-
leoba ki umetesad ganapirobebs pirobiTdamokidebulwina-
dadebian qvewyobas maqvemdebarebeli kavSiris gareSe. `qar-
TulSi mxolod TxrobiTi kiloa formebiT mdidari, Zvels
qarTulSi kavSirebiTic arsebiTad TxrobiT kilos warmo-
adgenda; ase rom, kavSirebiTis kilod qceva meoreuli mo-
vlenaa~ (Ciqobava 1946: 116), Tanamedrove svanurSi ki, ro-
gorc aRmoCnda, kavSirebiTi an pirobiTi kilos semantika
gacilebiT met mwkrivs moicavs; sakuTriv pirveli, meore
da mesame kavSirebiTis garda, pirobiTobis semantikis mqo-
ne mwkrivebia: usruli myofadi (adgaræni `klavdes iqneba~),
ZiriTadpreverbiani sruli myofadi (adgрrne / adgrine `al-
baT moklavs~; `rom moklas~; `SesaZloa, moklas~); pirobiT-
SedegobiTi I (xedgрri `SesaZloa mouklavs = {mo}naklavi
eyoleba~) da pirobiT-SedegobiTi II (xedgaríl/xedgрriæ
`SesaZloa moekla = {mo}naklavi eyoleboda~); es ori uka-
naskneli swored kiloTi da inferenciuli semantikiT
qmnis opozicias I da II SedegobiTebis upreverbo formeb-
185
Tan, ZiriTadpreverbiani myofadi _ qarTuliseburi warmoe-
bisa da semantikis myofadTan, usruli myofadi (resp. infe-renciuli awmyo) ki _ pirdapirevidencialur (resp. neitra-lur) awmyosTan.
konkluzivi svanurSi yvelaze TvalsaCinod perfeqtu-
li droebiT gamoixateba (an piriqiT _ perfeqtis erT-erTi
ZiriTadi funqcia an maxasiaTebeli konkluzivis gamoxat-
vaa); ase magaliTad, saerTaSoriso lingvistikaSi damkvid-
rebuli evidencialTa kriteriumebis gaTvaliswinebiT,
mTlianobaSi winadadeba beTqils RæaS oTdagra (I Sedego-
biTi) _ `beTqils jixvi mouklavs~, konkluzivis nimuSia im
SemTxvevaSi, Tu mTqmelma, magaliTad, jixvis tyavi dainaxa
da informacia iribad aago; aseve, petre qors légрm{æ}in (II TurmeobiTi) `petre saxls aSenebda Turme (/ naSeneba)~ _
Tu MmTqmelma, vTqvaT, ezoSi mitanili samSeneblo masala
SemCnia; pavles petre xamрrjæina/xamarjuna (I Turm.) _
`petres pavle exmareboda Turme~ _ mTqmelma SeamCnia pet-
res manqana im ezoSi, sadac pavles saxlis mSeneblobis
procesi mimdinareobs da a. S. (igive winadadebebi konklu-
ziurad ki ara renarativad CaiTvleba, Tu mTqmelma Tavad
ki ar gaakeTa logikuri daskvnebi movlenebis Sesaxeb, ara-
med garedan, verbalurad miiRo informacia, Tumca gamo-
xatvis forma igive darCeba).
mTqmelis damokidebuleba mis mier gadmocemul in-
formaciasTan yovelTvis konkluziuria I da II pirobiT-Se-
degobiTis formebis gamoyenebisas:
vanos dрSdæр leRv xomama (I SedegobiTi)? _ `vanos
daTvis xorci Tu uWamia?~ _ kiTxva kategoriulia da pa-
suxsac zusts elodeba mTqmeli, magram, Tu kiTxvis adre-
sats piradad ar unaxavs movlena, is aucileblad inferen-
ciuli semantikis mqone zmnur formas _ I pirobiT-Sedego-
biTs gamoiyenebs: xлmi, ОaRo mрО ìra, meTxæОрr li! _ `albaT
uWamia (=naWami eqneba), aba ra iqneba, monadirea!~. inferenci-
uloba SeiZleba kiTxvaSive Caidos: xëmima? _ `uWamia (=eqne-
186
ba naWami)? / netav, Tu uWamia?~ _ aq mTqmeli Tavadve iTva-
liswinebs, rom mopasuxes zusti informacia SesaZloa ar
hqondes da SekiTxvisTvis Sesabamis zmnur formas iyenebs.
pasuxis kategoriulobis done mopasuxis codnazea damoki-
debuli (sustia es codna Tu myari): ueWvelobis SemTxveva-
Si upreverbo I SedegobiTs gamoiyenebs: [Cu]xíma! `uWamia =
naWami aqvs!~ savaraudoobis, anu `susti codnis~ SemTxveva-
Si ki _ I pirobiT-SedegobiTs: [Cu]xëmi _ `albaT, uWamia =
naWami eqneba...~.
maSasadame, informaciis wyaro inferencia konklu-
zivs ganapirobebs, verbaloba, anu sxvisi naTqvami _ rena-
rativs;
indikativisa da konkluzivis sapirispirod, romlebic
aRniSnaven sakuTriv mTqmelis informacias, renarativi
gamoxatavs gadmocemiTs, sxviseul informacias. informaci-
is gareSe wyaro (verbaloba) SeiZleba iyos rogorc kon-
kretuli pirovneba, aseve impersonalia, xmebi xalxSi, mas-
media...
renarativi gamoxatavs mTqmelsa da informacias Soris
distanciurobas, romelsac ganapirobebs informaciis sa-
ndoobisa an dadasturebulobis xarisxis Seufasebloba
mTqmelis mxridan: am informaciis pirvelwyaro `sxvaa~,
mTqmeli ki gareSe wyarodan miRebul informacias ubra-
lod gadmoscems misi namdviloba-aranamdvilobis Sefase-
bis gareSe;
`renarativi aris evidencialobis 4 saxeobidan erT-
erTi, romelic modalobasTan da admirativTan erTad iT-
vleba superkategoriad _ informacia informaciis Sesaxeb~
(Ницолова 2007: 154); sazogadod qarTvelur enebSi, maT So-
ris svanurSi, renarativi gansakuTrebiT produqtiuli evi-
dencialia.
verbaluri evidenciis nimuSia qarTulSic da svanur-
Sic kargad Camoyalibebuli nawilakovani `sxvaTa sityvis~
sitema, romelic morfosintaqsuri kategoriaa, Tumca qar-
187
Tul saliteraturo enaSi `sxvaTa sityvaSi~, Cveulebriv,
zmnis nebismieri mwkrivi gamoiyeneba, konstruqciac yovel-
Tvis piris Sesabamisia, svanurSi ki am mxriv gansxvavebuli
viTarebaa _ konstruqcia tradiciulad yovelTvis mesamepi-
riseulia, romel pirsac ar unda gulisxmobdes wyaro (II
Tavi, $11); amasTan, Tu `sxvaTa sityvaSi~ namyo drois mo-
vlenaa asaxuli, Txroba, ZiriTadad, perfeqtuli formebiT
mimdinareobs, rac erTi-orad zrdis evidenciis xarisxs
(gadmocemiToba + unaxaoba) da arTulebs enis ucodinaris-
Tvis konteqstSi garkvevas. svanurSi renarativisTvis Ziri-
Tadi morfologiuri baza I seriis TurmeobiTebi da per-
feqtuli (ZiriTadpreverbiani da upreverbo -en-‘iani I Se-
degobiTi) zmnuri formebia, romlebic specialuri sintaq-
suri saSualebebis (konstruqcia, `sxvaTa sityvis~ nawila-
kebi) gareSe gamoxataven informaciis `sxva xelidan~, gare-
SeE wyarodan momdinareobas:
I TurmeobiTi: x-р-gm-{æ}in-a (bz.), x-р-gm-un-a (bq.) _ `uSe-
nebda/aSenebda (zed) Turme~;
II TurmeobiTi: bz. lé-m-gр-m{æ}in [li], bq. lé-m-gem-{æ}in
[li] _ `aSenebda Turme~ / `naSeneba~;
I SedegobiTi (preverbiani): oT-g-a (zs.) _ `auSenebia
(Turme)~;
I SedegobiTi (upreverbo, -en’sufiqsiani): x-a-g-ën-a
(bz.), x-р-g-en-a (bq.) _ `uSenebia=naSenebi hqonia Turme~ (Sdr.
Eeqsperienciuli upreverbo usufiqso forma: xoga _ `uSene-
bia = naSenebi aqvs~, romelic renarativi veraviTar Se-
mTxvevaSi ver iqneba, vinaidan informaciis gareSe wyaros
ki ara mTqmelis myar, e. w. `idealur codnas~ gulisxmobs.
dubitativi aseve gamoxatavs gadmocemiT, sxviseul in-
formacias, oRond, renarativisgan gansxvavebiT, afiqsirebs
mosazrebas ZiriTadi informatoris mtkicebis saeWvoobis
Sesaxeb. Cveni azriT, aRniSnuli evidenciali qarTvelur
enebisTvis ar aris damaxasiaTebeli, Tumca situaciis
gadmocema daudastureblobis (saeWvoobis) niuansiT leqsi-
188
kurad an intonaciiT SesaZlebelia: amboben, TiTqos mdina-
re adidebula (an: adiddao), balszemour kilos am tipis
(saeWvoobis damafiqsirebeli) erTaderTi modaluri leqse-
ma moepoveba: mugædрО (`TiTqos~), balsqvemours ki _ arc er-
Ti da saWiroebis SemTxvevaSi qarTul `viTom~ nawilaks
iyenebs unaxaobis zmnur formebTan erTad, amasTan, saeWvo-
obis xarisxis gasazrdelad da informaciis namdviloba-
aranamdvilobasTan mimarTebiT pasuximgeblobis mosaxsne-
lad eser (-o) nawilaksac urTavs konteqstSi:
(bz.) tiSs mugædрО gimi liqTunól lémórli i eCas
eser oxxæita xрlx... (biZina kvanWiani, 63 wlisa, {p}tiSi) _
`{p}tiSSi TiTqos miwisZvra yofila da imas gauwyvetiao
xalxi...~; _ es winadadeba balsqvemourad Semdeg saxes mii-
Rebs:
tiSs æiTom gimiS liqæTunрl eser lémрreli i ejis
eser oxxæita xрlx...;
v. boederi dubitativs qarTulSi ganixilavs ironiu-
li gamonaTqvamis farglebSi, sadac perfeqtuli, unaxaobis
formebia gamoyenebuli: `moxuci xar! _ aba, moxuci vyo-
filvar!~ (Boeder 2000: 289); aseT frazebSi marTlac igu-
lisxmeba, rom mTqmeli ar eTanxmeba wina ganacxads, infor-
maciis wyaros da igi ubralod orazrovnad imeorebs mis
sityvebs. SeiZleba es ironia iyos rogorc dacinvis, ise
aRSfoTebis gamomxatveli, agebuli wina naTqvamze, Tanac
aramxolod perfeqtuli droebis fonze. aRniSnuli niuansi
mxolod da mxolod konteqstze da misi warmoTqmis into-
naciazea damokidebuli, sxva dros igive fraza Tu winada-
deba SeiZleba admiratiulic aRmoCndes: mTqmelma daxeda
sakuTar fotos da aRmoaCina, rom asaki Zalian Sestyobia.
asevea svanurSic _ situaciis gaTvaliswinebiT, igive fra-
za, TurmeobiTis gamoyenebis SemTxvevaSi, qarTulis iden-
turad, SeiZleba dubitatiuric aRmoCndes da admiratiu-
lic: meCi lémórxæi! _ `Turme beberi vyofilvar!~, Tumca,
qarTulisgan gansxvavebiT, svanurSi dubitatiuroba sxvag-
189
varadac, saTanado konteqstSi sxvaTa sityvis nawilakovani
formis gamoyenebiTac SeiZleba gamoixatos da aseT Se-
mTxvevaSi admirativs arasdros daemTxveva (Tumca renara-
tivs _ ki):
_ meCi xi, meCi! `beberi xar, beberi!~
_ ОaRo! meCi roq{æ} xæi! `aba! beberi vyofilvar!~ si-
tyvasityviT: `aba! beberi-o var!~
pasuxi gamoxatavs aRSfoTebas, mopasuxe ar eTanxmeba
naTqvams da saTanado intonaciiTa da mesame piris sxvaTa
sityvis nawilakis darTviT imeorebs misTvis miuRebel,
arasarwmuno informacias. nawilakovan sxvis naTqvams admi-
rativi, cxadia, ver iguebs, vinaidan es semantikuri katego-
ria Tu modaloba mxolod mTqmelis aramzaobas gamoxatavs
moulodneli, magram percefciuli movlenis mimarT.
SevniSnavT, rom swored im (balkanur-dasavleTaziu-ri) arealis enebisTvis, romelTac, evidencialobis katego-
riis TvalsazrisiT, tipologiurad qarTuls miakuTvneben,
dubitativi damaxasiaTebeli ar aris; rogorc specialur
literaturaSi aRniSnaven, am enebSic `dubitatiuroba,
upirveles yovlisa, intonaciiTa da damatebiTi dubitatiu-
ri modifikatorebiT aRiniSneba~ (Куцаров 1984: 18). maSasadame, sasaubro enaSi indikativi gamoiyeneba ma-
Sin, roca informacia aris mTqmelis `myari codnis~ Sesa-
bamisi, romelic emyareba an pirdapir aRqmas, an, SesaZloa,
saerTo gamocdilebis faqtebs, magram informaciis miRebis
saSualebebis konkretizaciis gareSe. indikativi,
Cveulebriv, pirdapirevidencialuri mwkrivebiT gadmoicema.
Ddubitativi sasaubro enaSi gamoiyeneba im SemTxveva-
Si, Tu mTqmels surs gamoxatos eWvi mis mierve gadmocemu-
li sxvisi naTqvamis namdvilobis mimarT. is xSirad aris
kombinirebuli renarativTan rTul winadadebaSi [gрrglix,
ere mugædрО niSgæëО xoSóls led’ëser xadënax _ `amboben
(`laparakoben~), rom TiTqos Cvens winaprebs Tilisma hqoni-
aTo~].
190
renarativs mTqmeli mimarTavs xalxSi gavrcelebuli
xmebis, Zveli ambebis, Worebis Txrobisas, roca mas ar Se-
uZlia an ar surs miuTiTos konkretuli avtori.
roca mTqmels unda gamoxatos sakuTar inferenciaze
an saerTo gamocdilebaze damyarebuli evidencia, maSin na-
Tqvami konkluzivs (/inferentivs) Seesabameba.
§23. evidencialebisa Tu semebis formaluri damTxvevisaTvis
rogorc aRmoCnda, svanurSi, miuxedavad enis farTo
gramatikuli SesaZleblobebisa da niuansuri detalizaci-
is didi unarisa, sxvadasxva evidencialis formaluri da-
mTxveva xSiria; amitomac ama Tu im teqstis informaciulo-
bis TvalsazrisiT kvlevisas erTaderTi gamosavali vrce-
li konteqstisTvis Tvalis midevneba da situaciis gaTva-
liswinebaa. K
arainferenciuli konkluzivi da renarativi (e. demi-
na, r. nicolova): sozar YCæaldìrëli (/C’oldireli) _ `so-
zari dapurebula~ _ TefSi carielia, saidanac teqstis
subieqtma daaskvna sxva, unaxavi movlena. miuxedavad imisa,
rom msgavs konteqstebSi informaciis wyaro inferenciaa,
mas arainferenciul konkluzivad moixsenieben, radgan pir-
dapiri aRqmisTvis garkveuli detali (am SemTxvevaSi _
TefSi) arsebobs, romlis safuZvelzec xdeba savaraudo
daskvnis gamotana _ konkluzia. igive winadadeba ki verba-
luri wyaros arsebobis SemTxvevaSi renarativi (unawilako
sxvisi naTqvami) iqneba.
inferenciuli konkluzivi (inferentivi) da indikati-
vi: inferenciulad moixsenieben iseT konkluzivs, rodesac
mTqmeli daskvnas akeTebs, varauds gamoTqvams ara Tqmis
momentSi gverdiTi movlenebis pirdapiri aRqmis Sedegad
(Sdr. arainferenciuli konkluzivi), aramed mis samyaroSi,
191
cnobierebaSi arsebuli codnis niadagze;Eis evidencialo-
bis TvalsazrisiT neitraluri (pirdapirevidencialuri)
mwkrivebiTac gamoixateba: bofSрr aTxe ser qors рrix _
`bavSvebi ukve saxlSi arian~ _ deda maT ver xedavs, arc
winmswrebi movlena arsebobs pirdapiri aRqmisTvis (wina
magaliTisgan gansxvavebiT, sadac daskvnisTvis faqti arse-
bobda carieli TefSis saxiT), magram misTvis cnobili mo-
vlenebis gaTvaliswinebiT askvnis _ mocemul dros gakve-
Tilebi damTavrebulia da bavSvebic, Cveulebriv, ukve Sin
arian xolme; informaciis wyaro, rasakvirvelia, inferen-
ciaa, romelic movlenaTa Sesaxeb subieqtis samyaroSi in-
tegrirebul codnas efuZneba. aRniSnul SemTxvevaSi es evi-
denciali (inferentivi) formalurad indikativs daemTxveva,
sadac subieqti misTvis cnobil faqts (movlenas) gvatyobi-
nebs, ubralod, faqtis konstatacias axdens: bofSрr amCiqqa
Cigar qors рrix `bavSvebi am dros yovelTvis saxlSi ari-
an~ (wyaro _ sakuTari gamocdileba, codna).
admirativi SesaZloa formiT daemTxvas ramdenime evi-
dencials: winadadeba _ SukææJ’altyérëli /J’oltyéreli!
`gza atalaxebula!~ admiratiuli iqneba Tu mTqmeli faq-
tis winaSe aRmoCndeba da fraza aRqmuliT gamowveul mou-
lodnelobasa da emocias gamoxatavs, magram konkluziuri
iqneba, Tu mTqmeli askvnis iribad, gverdiTi faqtis,
vTqvaT, Svilis talaxiani fexsacmlis SemCnevisas, xolo
renarativia, Tu is verbalobas emyareba; ukanasknel situa-
ciaSi, anu roca mTqmeli verbaluri wyarodan miRebul in-
formacias gvawvdis, SesaZlebelia sxvaTa sityvis nawila-
kis CarTvac: J’-eser-oltyreli `atalaxebulao~; maSin is
aRar daemTxveva arc konkluzivsa da arc admirativs, Tum-
ca SeiZleba saTanado adgilas dubitatiuroba gamoxatos:
bz. ОaR{æ}o J’eser-altyérëli? bq. aRæe J’-eser-oltyéreli?
`aki atalaxebulao?~
Aamrigad, teqstis informaciuli analizisas Camo-
Tvlil formaTa gasamijnavad gamosavali mxolod vrceli
192
konteqstia. E
vfiqrobT, sagangebod unda SevCerdeT admirativze,
romelic evidencialur formebs srulad emTxveva enaTa
umravlesobaSi. Ees aris semantikuri kategoria, romlis
mniSvnelobac gulisxmobs, rom informacia mTqmelisTvis
axalia da ar aris integrirebuli samyaros miseul suraT-
Si (DeLancey 1997: 49); mas `gakvirvebis modalobasac~ uwode-
ben (Ницолова 2007: 165). specialur literaturaSi aRniSnu-
lia, rom, zogadad, admirativi gacilebiT cudad aris Se-
swavlili, vidre verbaluri da inferenciuli mniSvnelobe-
bi iribi evidencialobisa (Татевосов 2007: 379). zogierTi mkvlevari mas aigivebs kidevac evidencia-
lur formebTan, Tumca amis sapirispirod arsebobs argu-
menti: admirativi xSirad dasturdeba iseT enebSic (magali-
Tad, albanurSi), romlebSic evidencialoba, rogorc gra-
matikuli kategoria, ar fiqsirdeba (Friedman 1981: 24;
Храковский 2007: 619). K n. kozincevas ganmartebiT, admiratiulobis mniSvne-
loba SeiZleba aRvweroT rogorc movlenis, faqtis aRmoCe-
na metyvelebis momentSi. mTqmeli Tavad aris (xdeba) in-
formaciis mflobeli (evidencilobis SemTxvevaSi aucile-
belia informaciis iribi wyaros arseboba! _Qq. m.), infor-
macia areklavs saqmis obieqtur viTarebas da aris sruli
(Козинцева 2007: 20). Aam TvalsazrisiT, admiratiuloba erTi-
andeba pirdapirevidencialobasTan, xolo admiratiulobi-
sa da pirdapirevidencialobis opozicia SeiZleba aRiwe-
ros Semdegi niSniT: `mzaoba/aramzaoba aRqmisaTvis~;
mTqmels mis mier aRqmuli situacia warmoudgeba rogorc
gasaocari, moulodneli;
admirativi zogierT enaSi damoukidebeli kategoriaa,
qarTveluri enebi ki, iseve, rogorc bulgaruli, Turquli
da zogierTi sxva enac, evidencialur formebs iyeneben;
gvxvdeba emociurad markirebul gamoTqmebTan (mag.: `vaime,
mdinare adidebula!~). winadadeba `Sexede, petres ramxela
193
saxli auSenebia!~ _ admiratiulia, Tu mTqmeli saxlis win
dgas da gaocebas gamoxatavs, magram igive fraza konklu-
ziuria, Tu is sxva situaciaSi warmoiTqmeba, magaliTad:
mas uTxres, rom petres 20 tona cementi dasWirda saxlis
asaSeneblad _ aseT SemTxvevaSi informaciis iribi wyaro
arsebobs _ es aris inferencia da arc aRqmaa pirdapiri,
anu arsebobs orive piroba (informaciis wyaro, iribi
aRqma), rom mTqmelis mier warmoTqmuli saanalizo fraza
konkluzivad CaiTvalos. Mmesame SemTxvevaSi igive winada-
deba SeiZleba renarativsac warmoadgendes, Tuki es infor-
macia (petres mier didi saxlis aSeneba) mTqmels sxvam mia-
woda, verbaluri wyarodan moipova. Nr. nicolova aRniS-
navs, rom bulgarulSi admirativi renaratiuls formebis
transpoziciaa _ erTi tonalobidan meoreSi gadasvla
(Ницолова 2007: 168). sxvaTa mosazrebiT (l. andreiCini, i. mas-
lovi, i. kucarovi) admirativis formebi zustad emTxveva
renaratiuls, oRond wminda formaluri TvalsazrisiT;
Cveni azriT, SexedulebaTa araerTgvarovneba aRniSnul sa-
kiTxze gamowveulia sxvadasxva enaSi gramatikuli Tu se-
mantikuri specifikis sirTuliTa da sxvadasxvaobiT; vfiq-
robT, admirativis, rogorc semantikuri kategoriis, gamij-
vna formalurad msgavsi gramatikuli erTeulebisagan Se-
saZlebelia mxolod Tanamedrove tipologiur gamokvleva-
Ta umravlesobaSi miRebuli da damkvidrebuli terminolo-
giuri principis gaTvaliswinebiT.
teqstis informaciulobis kvlevisas zmnur formaTa
polisemantikurobis safuZveli qarTvelur enebSi (gansa-
kuTrebiT svanurSi) kargad ganviTarebuli perfeqtuli
droebia, romelTac, sakuTriv perfeqtis tradiciuli gage-
bis garda (aCvenos warsulis dinamikuri moqmedebis Sedegi
statikaSi), indoevropuli da zogi sxva enebisgan gansxvave-
biT, axali funqciebic SeuZeniaT (moqmedebis aqtis, moqme-
debis Sesaxeb pirobiTi / epistemikuri codnis, eqsperien-
ciulobis gamoxatva), rac, saliteraturo qarTulTan Se-
194
darebiT, umwerlobo enebSi kidev ufro metad ikveTeba da
Sesabamis mwkrivTa raodenobac ufro metia.Aperfeqtul
formaTa gansakuTrebuli semantikuri `tevadobiTa~ da, zo-
gadad, svanuri zmnis niuansuri moqnilobiT aris ganpiro-
bebuli am enaSi umTavresi evidencialebis morfologiuri
gamoxatvis SesaZlebloba leqsikuri danarTebis (Turme,
iqneb, albaT...) gareSe. TavianTi gramatikuli Tu semantiku-
ri potencialidan gamomdinare, es zmnuri formebi erTgva-
ri `saerTo bazaa~ araerTi semisa Tu kategoriisTvis.
saanalizo evidencialebs (indikativi _ pirdapiri,
renarativi, inferentivi, konkluzivi _ iribi) svanurSi moe-
poveba zustad gansazRvruli gramatikuli mniSvneloba,
romelic Semodis rTul urTierTmimarTebebSi lingvistur
Tu eqstralingvistur faqtorebTan teqstSi, xolo zmnuri
evidencialoba am mimarTebebSi wamyvania.
qarTvelur enebSi teqstis informaciuli ganxilvis
dros formaTa damTxvevam aRreva rom ar gamoiwvios, gamo-
savali unda veZeboT cnebaTa formulirebis principebis
zust gaTvaliswinebaSi: mTqmelisTvis informaciis wyaros
arseboba da movlenisa da metyvelebis droSi acdena evi-
dencialobis aucilebeli pirobaa28, admiratiuloba ki
mxolod pirdapiri aRqmis emociuri gamoxatulebaa da Ta-
nac movlenis Tanadrouli.
§24. Txrobis iribevidencialuri formebidan
pirdapirevidencialurSi (renaratividan indikativSi) gadasvlis tendencia
arapercefciuli informaciis gadmosacemad e. w. `una-
xaobis~ zmnur formebs sxvaTa sityvis nawilakebis gareSe
28 Tumca, zogierTi aborigenuli enis monacemebis gaTvaliswi-
nebiT (sadac pirdapiri evidencialoba markirebulia), ara _ er-TaderTi.
195
mTqmeli, ZiriTadad, maSin mimarTavs, roca mis mier mowo-
debuli informacia imdenad Zvelia, rom, miuxedavad iribi
wyaros (sxva pirisa, romelic SesaZloa, erTi konkretuli
ki ar iyos, aramed xalxi, sainformacio saSaulebani) arse-
bobisa, igi ar miiCnevs saWirod masze miTiTebas, vinaidan
es informacia mas ukve gauTavisebia, magram arc imdenad,
rom pirdapirevidencialuri zmnuri formebi gamoiyenos;
Tumca gabmul metyvelebaSi isec xdeba, rom mTqmels TiT-
qos `aviwydeba~ informaciis sxva wyarodan miRebis faqti
da TviTmxilveliviT agrZelebs mbobas. Mrogorc Cans, am
movlenas fsiqologiuri sawyisi aqvs da universaluria,
vinaidan msgavsi ram sxva enaTa mkvlevrebsac SeniSnuli
aqvT: `cnobierebaSi mocemuli propoziciis miRebis pirve-
li momentis Semdeg igi xvdeba garkveul `yuTSi~, anu gaTa-
visebuli informacia, miRebuli sxvisi sityvebidan, inac-
vlebs mTqmelis codnis fondSi~ (Slobin, Aksu 1982); `bulga-
rulSi SeiniSneba informaciis gadanacvleba renarativis
`yuTidan~, sadac is moTavsebulia sxvisi naTqvamis miRebis-
Tanave, konkluzivis `yuTSi~ (igulisxmeba arainferenciu-
li konkluzivi, roca gamoxatulia garedan miRebuli in-
formaciis gaTaviseba da ara _ erTi percefciuli faqtis
ganzogadebiT meore faqtis Sesaxeb logikuri daskvna _Qq.
m.) da, sabolood, informacia SeiZleba moxvdes indikati-
vis `yuTSi~, roca mTqmeli am informacias aZlevs myari
(`Zlieri~) codnis kvalifikacias~ (Ницолова 2007: 121). aRniS-nuli movlena xelSesaxebia svanurSi da magaliTebsac ux-
vad vxvdebiT zepirsityvierebis rogorc prozaul nimuSeb-
Si, ise sasimRero leqsebSi:
aSxæ mкra semi gezal xardлna. aSxæJìn mahærëne ge-
zal bofSрrcaxрn tæibraisga lémSdiról, axdлnax Оori
léCóJ. alОрrs RarTрr xaqæmлnax. lрОkæрrx al befSæ
nësgaTësga, Ji iyirx CкJæTeJìn i adОex (sv. pr. t. I 1939:
30,26) _ `erT kacs sami Svili hyolia. erTxel umcrosi Svi-
li bavSvebTan ReleSi TamaSobda [Turme], gamouvlia(T) or
196
cxenosans. amaT nabdebi scmiaT. Mmoiqcies (`moigdes~) es
bavSvi SuaSi, moigdes (`daices~) cxenze da waiyvanes~;
aSxæ sofels lémérdлli eSxæi врn. Eej sofelisga
xayлna aSxæ Wyints jсg. eCeCu xaCпda eSxæi fikæ: æрre
xрgnлna ejzum, ere miCa jсg æрra CuqæкnTeОsga lémóz. æerb
J’aTgenëna ej fikæi mòWæJi i q’íxвeSdкna ej врn... CæaTSyeda barjр dрf, ej barjр dрfJi eszigлna eSxæi sofel. Eej so-
fels xaОJxón malyór. Eej barjр dрfs рxmiTqæón mкl... (iqve,
215,34) _ `erT sofelSi yofila [Turme]B erTi xari. im so-
felSi hyolia erT biWs jogi. iq eria [Turme] (`hrevia~) er-
Ti vaci: wveri hqonia (`s-dg-m-i-a~) imxela, rom Tavisi jogi
wverqveS Sedioda [Turme]. Oorbi dasdgomia im vacis rqaze
da gamouxravs is xari... Cavardnia beWis Zvali (`mxris daf-
i~), im beWis Zvalze dasaxlebula erTi sofeli. im sofels
erqva malyari. im beWis Zvals SemoeCvia mela...~;
msgavsi movlena mTis dialeqtebSi SeniSnuli aqvs
g. SabaSvils: „naratiuli Txrobisas SeiniSneba erTi sain-
tereso kanonzomiereba: xSirad Txroba iwyeba da mTavrde-
ba wyvetilis formebiT, teqstis ZiriTad nawilSi ki zmne-
bi I TurmeobiTSi dgas. es SeiZleba aixsnas mTqmelis sur-
viliT, saTqmeli ufro eqspresiulad gadmosces“ (SabaSvi-
li 2010: 161).
mTqmelis mier metyvelebis procesSi iribevidenci-
aluri teqstis pirdapirSi gadayvanis tendencia, anu sabo-
lood am informaciis `indikativis yuTSi moTavseba~, imgva-
rad gaTaviseba, rom moyolis procesSi wyaroze miniSneba
mTlianad gaqres, rogorc Cans, iseTi fsiqologiuri pro-
cesia, romelic gradacias ganicdis; am bolo wlebSi da-
leli svanebisgan Caweril teqstebSi (CantlaZe da sxv. 2010)
aseTi gadasvla kidev ufro xSirad SeiniSneba, vidre adre
gamocemul zepirsityvierebis nimuSebSi.
197
Tavi V
L l e q s i k a
§25. evidencialuri leqsikuri saSualebebi
rogorc mraval enaSi, svanurSic moipoveba modaluri
nawilakebi, romlebic aRniSnaven mTqmelis damokidebule-
bas arapercefciuli informaciis mimarT.
1. informaciis gareSe wyaros dasafiqsireblad, garda
e. w. `sxvaTa sityvis~ nawilakebisa (ix. §11), gamoiyeneba zs.
esnрr, bq. esnрr{i}/ecnрr, qs. esren `Turme~ nawilaki; misi
saSualebiT mTqmeli ZiriTadad imas gamoxatavs, rom in-
formacia `gareSe xelidan~ aqvs miRebuli da ar gulis-
xmobs misi sandoobis TvalsazrisiT Sefasebas. wyaro SeiZ-
leba iyos konkretuli an impersonaluri piri, xmebi xalx-
Si, gadmocemebi, masmedia da sxv. Aase rom, am nawilakis
mTavari daniSnuleba verbalobis gamoxatvaa, Tumca infe-
renciuli informaciis gadmocemasac vxvdebiT, anu esnрr
nawilakiani zmna konteqstisgan damoukideblad calsaxad
gaxazavs moqmedebis procesis, movlenis unaxaobas; infor-
maciis wyaro umetesad verbalobaa, SedarebiT iSviaTad _
inferencia:
jgérógd esnрr J’рnSæem (sv. en. qr. 1978: 88,33) _ `wminda giorgim Turme Seisvena~;
sorTmand esnрr sg’кdskine qorTë’sga (iqve, 75,33) _
`sorTmani Turme Sevarda saxlSi~;
Txrobisas mTqmeli xSirad esnрr’nawilakian pirdapi-
revirdencialuri zmnuri formebidan (anu aRweriTad gamo-
xatuli evidencialobidan: wyvetili+Turme) uecrad iribe-
videncialuri (unaxaobis) zmnuri formebiT Txrobaze gada-
dis da nawilaks aRar urTavs (es zmnebi xom TavisTavad
198
sxviseul, mTqmelis mier unaxavi movlenis Sesaxeb infor-
macias gulisxmoben!):
[sorTmand] esnрr eSdОíri mкre Cæadgрr, eCqanRo q’ox-skina qómTe, mare jкО CæoTqaCax foyisga (iqve) _ `sorTmanma
Turme Tormeti kaci mokla, mere gamomxtara gareT, magram
TviTonac dauWriaT barZaySi~;
zmnis araevidencialuri formebis gamoyenebisas kon-
teqsti swored esnрr /esnрr{i}29 nawilakis meSveobiT iZens
evidencialur Sinaarss, iseve rogorc qarTulSi `Turmes~
gamoyenebiT: `Turme~ nawilaks axal qarTulSi ekisreba,
unaxaobis (dauswreblobis) mniSvneloba mianiWos masTan na-
xmari zmnis saTanado nakvTis formas. is am gramatikuli
kategoriis (xazi Cvenia _ q. m.) uqonlobis sakompensacio
saSualebaa~ (qavTaraZe 1956: 179);
saanalizo nawilaki, qarTulis msgavsad, `Turmes~ ga-
gebis organul zmnur formebTanac ixmareba, Tumca misi
aucilebloba aseT konteqstebSi ar aris:
[fagos] esnрri lрdОarкlJìn aTcxata yias jijæ i Cu-
veT-alyimлli (sv. en. qr. 1978: 155,29) _ `[fagos] Turme Wami-
sas (`dapurebaze~) gasCxeria yelSi Zvali da lamis da-
mxrCvala~.
specialur literaturaSi aRniSnulia, rom `ena leq-
sikur saSualebas maSin mimarTavs, roca morfologiuri
saSualeba ara aqvs ganviTarebuli raime semantikis gadmo-
sacemad... enaSi unaxaobis gamoxatvis moTxovnilebam, ro-
melsac morfologiuri saSualeba ar gaaCnda, leqsikuri
warmoSva. Semdeg, rogorc mosalodneli iyo, am funqciis
gadmocema formebs daekisra; magram, ramdenadac amisTvis
gansakuTrebuli nakvTi ar Seiqmna (morfologiuri niSani
ar gaCnda), nawilaki enaSi darCa, rogorc moqnili saSua-
29 mocemul leqsemasTan balsqvemour dialeqtSi ganviTarebuli
auslautis -i, romelic savaldebulo ar aris, SesaZloa iyos badali qarTuli `-c~ nawilakisa an `da~ kavSirisa (`Turmec~ an `Turme da...~).
199
leba unaxaobis gamoxatvisa~ (arabuli 1984: 141). rogorc
kvlevam gvaCvena, svanurSi am semantikis Zlierma moTxovni-
lebam ganapiroba ara marto perfeqtuli mwkrivebis fun-
qciurad gamoyeneba, aramed -en- afiqsis CarTva I Sedegobi-
Tis upreverbo formebSi, I seriis TurmeobiTebis
Camoyalibeba, sadac -un- (*-Vn-) afiqsi migvaCnia evidencia-
lobis (unaxaobis, inferenciis) niSnad (ix. §18), magram nawi-
laki mainc SeinarCuna. amdenad, vTvliT, rom kategoriis
morfologiuri warmoebis saSualeba iqneba enaSi Tu ara,
leqsikuri saSualebebi mainc imkvidreben adgils, analogi-
is ZaliT TviT im mwkrivebis gverdiTac ki, romlebic ukve
TavisTavad gamoxataven imave semantikas.
maSasadame, esnрr{i} nawilakiT gadmoicema rogorc
verbaloba, ise inferenciuloba:
esnрr ala lрОrs lémWodкnin (bz.) _ `Turme es wigns
kiTxulobda~ _ mTqmeli xedavs magidaze gadaSlil wigns
da am percefciuli faqtis ganzogadebis safuZvelze msje-
lobs;
esnрri ali leRæs ajрb (bq.) _ `Turme es xorcs xar-
Savs~ _ teqstis subieqtma Soridanve igrZno suni da logi-
kurad daaskvna. mocemul konteqstebSi nawilaki inferenci-
ulobas TiTqos aZlierebs, ise ki, situaciis gaTvaliswine-
biT, umisodac azri ar icvleba.
sagulisxmoa, rom saanalizo nawilaks ver iTavseben
sakuTriv inferenciuli mwkrivebi: inferenciuli awmyo _
esnрr iSxbuniæ `Turme iqneb keravda~, inferenciuli (Ziri-
Tadpreverbiani) myofadi _ esnрr anSxebne `Turme albaT
Sekeravs~, pirobiTusruli _ esnрr рSxbuníl `Turme albaT
keravda~, pirobiTsruli _ esnрr anSxebna `Turme iqneb Se-
keravda~, pirobiT-SedegobiTi I da II _ esnрr xeSxbi, esnрr
xeSxbíl `Turme albaT {Se}ukeravs~, `Turme albaT {Se}eke-
ra~ _ rogorc qarTuli ganmartebebidanac Cans, informaci-
ulad absurduli, stilurad atrofiuli winadadebebi mi-
viReT. Ees kidev erTi dasturia imisa, rom yvela zemoT mo-
200
yvanili zmnuri forma TavisTavad inferenciulia (da ara
mxolod funqciurad). `Turme~, miuxedavad imisa, verbalo-
bas gamoxatavs konteqsti Tu inferencias, mainc procesis
unaxaobas gulisxmobs, unaxaoba da savaraudooba (Tur-
me+iqneb) ki erTmaneTs ver iTavsebs; svanurSi sakuTriv in-
ferenciul mwkrivebSi (ix. §13) rom `albaT~ gageba ar
idos, sxvadasxva konteqstSi esnрr nawilaks es formebic
iseve moirgebdnen, rogorc qarTulSi xdeba: `Turme wavi-
doda [xolme]~, `Turme SeWams...~ (neitralur konteqstSi
SeuZlebelia: esnрr adrina `Turme albaT wavidoda~, esnрr
CulрОzæebne `Turme albaT SeWams~...) _ yvela danarCen
mwkrivTan saanalizo nawilaki Cveulebriv gamoiyeneba.
sakuTriv inferenciulobis gamomxatveli damxmare
leqsemebi (romelTac verbalobis gadmocemis unari ara
aqvT) enaSi ufro mravladaa; zogjer erTi da imave mniS-
vnelobis nawilaki kiloTa mixedviT sxvadasxva fuZiT
gadmoicema, xSirad etimologia ucnobia, Tumca funqcia _
cxadi;
2. bz. mérës/ mérësg (`albaT~; `etyoba~; `SesaZloa~;
`rogorc Cans~):
daвlр Txæims eser Ji mérлs oxcxa вadæisga (sv.
pr. t. I 1939: 427,20) _ `Txis Tavi, rogorc Cans, gazrdilao
(`Tavs moumatiao~) mucelSi~;
Ji mérлs рxfрS al mкra i CæрdоJda (iqve, 31,15) _
`rogorc Cans, daiRala es kaci da daiZina~;
RërbaTxрnqa mérлs nuRæón xola gzкærob... (iqve,
37,14) _ `albaT, RmerTisgan gvewera (`gvqonda~) cudi mgzav-
roba...;
Mmulguhëri mкre méldлæкra mérлs lрsæ (sv. en. qr. 1978: 152,24) _ `mewisqvile kaci, rogorc Cans, modebilo
iyo~;
Ggæene masрrd léвmрS mérлsg lрsæ (iqve, 94,33) _
`gvene metad Zlieri, rogorc Cans, iyo~;
201
miCa WaSæ dрl eser mérлs xalрt i al i al
qæрbT’ëser izelól (iqve, 79,13) _ `Cems qmars, rogorc Cans,
dali uyvars da ama da am gamoqvabulSi dadiso~ (zedmiwev-
niT: `mis qmars dalio, rogorc Cans, uyvars...~);
3. balsqvemour dialeqtSi Sesabamisi nawilakia maæ-
Sæli / maæSæderli (lxm. mрæSderli), romelSic li meSve-
li zmna (`aris~) unda iyos, xolo leqsemis pirveli nawi-
li _ mр (`ra~) _ kiTxviTi nacvalsaxelis moqmedebiTi
brunva (e. i. `raiT aris~), rTul saxeobaSi (ma-æS-der-li)
de{r} uaryofiTi nawilakis CarTviT misi mniSvneloba da
funqcia ar icvleba: orive varianti semantikurad zustad Se-
esatyviseba bz. mérës’s da qarTul `rogorc Cans~, `etyoba~-s.
saanalizo nawilakebi (mérës, maæSli) mxolod araevi-
dencialur (resp. pirdapirevidencialur) zmnebTan (awmyo,
uwyveteli, wyvetili, oden `windebul-Tandebuliani~
warmoebis myofadi, I da II SedegobiTis upreverbo, usufiq-
so formebi) erTad gamoiyeneba (qarTuli -mca nawilakic
ar daerTvis koniunqtiur formebs, is Tavad aniWebs Txro-
biTi kilos zmnebs kavSirebiToba-pirobiTobas), Tumca isi-
ni SeiZleba daerTon `unaxaobis~ formebsac ormagi citi-
rebis dros, anu im SemTxvevaSi, Tu mTqmeli warsul dro-
ze saubrobs da erTdroulad gvatyobinebs informaciis
gareSe wyaros arsebobisa da Tavad pirvelwyarosTvis (ima-
ve `gareSe wyarosTvis~) am informaciis saeWvo-savaraudo-
bis Sesaxeb; ase magaliTad:
zurкls xaxlën’ëre `miCa WaSæ eser keTil mérлs oxzéza~ (iqve, 62,24) _ `qals hgonebia, rom: `Tavis qmarso
saCuqari (`keT-il-i~), albaT, gamougzavnia~ _ mTqmeli
gadmogvcems informacias, romelic mas sxvisgan moupovebia
(xaxlëna `hgonebia~: verbaluri wyaro _ impersonaluri,
evidenciali _ renarativi), xolo orive nawilaki (eser da
mérлs) informaciis (daqvemdebarebuli citatis) uSualo av-
tors (qals) ekuTvnis: pirveli maTganiT mTqmeli sxvis na-
202
Tqvams gadmogvcems (sxvaTa sityvis III piriseuli konstruq-
cia warsuli drois moqmedebis gadmocemisas, Cveulebriv,
zmnas perfeqtuli formiT moiTxovs), meoriT ki _ imas,
rom informacia mxolod savaraudoa da ara dadasturebu-
li Tavad misi uSualo mflobelisTvis (daqvemdebarebuli
citatis avtorisTvis; Cveulebriv, mTqmeli `sxviseuli~ in-
formaciis misTvis sandoobaze, sinamdvilesTan Sesabamiso-
baze arasdros migvaniSnebs);
inferenciul mwkrivebTan am nawilakebis SeuTavseb-
lobis mizezi ki is unda iyos, rom aRniSnul mwkrivTa ki-
lo pirobiTia da, rogorc qarTulSia SeuZlebeli am enis
mcodnem Tqvas sintagma: `albaT dawerdes~ an `albaT dawe-
ros~, igive viTarebaa mocemul SemTxvevaSi svanurSi.
pirdapirevidencialur, `windebul-Tandebulian~ zmneb-
Si (romlebsac es nawilaki idealurad iguebs) mérës xSi-
rad tmesur poziciaSi gvxvdeba: Cu-mérës-aSyрd `rogorc
Cans, Cavarda~, Ji-mérës-aCрd `rogorc Cans, avida~, sga-mérës-
laxdaganda `rogorc Cans, Semoakvda~..., aseve bunebrivia mi-
si gamoyeneba momdevno poziciaSi: CæaSyрd mérës; balsqve-
mourSi ki Sesabamis nawilaki (maæSæli) msgavs viTarebaSi
zmnasa da windebuls ver xleCs, is an zmnis win aris an
mosdevs mas: maæSæli, CæaSyad / CæaSyad, maæSæli `rogorc
Cans, Cavarda~... es SeiZleba im faqtiT iyos gamowveuli,
rom es ukanaskneli zmnuri warmoSobisaa, xolo pirveli
(mérës) _ sakuTriv nawilaki.
4. absoluturad identuri semantikiT balsqvemourSi
gvaqvs nazmnizedari nawilaki heurd (< zmnizeda hedurd _
`mTlianad~, `mTlad~), `rogorc Cans~, `albaT~, romelsac
tmesur poziciaSic SeiZleba SevxvdeT: sga-heurd-laxdagan
`rogorc Cans / albaT, Semoakvda~... verc am nawilaks egue-
bian sakuTriv inferenciuli mwkrivebi: Sesityveba heurd
Cæadgрrna ar udris `albaT moklavda~-s, qarTulad is ase
JRers: `albaT iqneb moekla~, rac, cxadia, sruli atrofi-
203
aa. sworia heurd Cæadgрrda / Cæadgрriæ _ `albaT moklav-
da xolme~, aseve heurd Cæadgрr _ `rogorc Cans, mokla~...
mokled, aRniSnuli evidencialuri nawilaki gamoiyeneba
mxolod araevidencialur zmnur formebTan.
5. bz., lSx. díæ{e}, bq., lnt. doæ{e} /doRæe /noRæe
/noæe (`mgoni~; `veWvob~; `savaraudod~; karpez donduas mi-
xedviT ki: `vaiTu~-c) _ T. SaraZeniZe am leqsemaSi do-/do-
uaryofiT nawilaks gamoyofs da aRniSnavs, rom mTlianoba-
Si díæe nawilaki `gamoxatavs SiSs, rom esa Tu is ambavi
ar moxdes. qarTulad `vaiTu~ nawilakiT gadmoaqvT, ufro
zusti iqneboda `ar~ nawilakiT gveTargmna da zmna kavSi-
rebiT kiloSi dagvesvao~ (SaraZeniZe 1946: 302). Cveni azriT,
saanalizo leqsema Tavisi variantebiT d{o} / n{o} uaryofi-
Ti da -u /-oRæ (`mca~) nawilakebis sinTezs warmoadgens;
SesaZloa, Tavdapirvelad misi mniSvneloba marTlac mxo-
lod uaryofiT emocias (SiSs) ukavSirdeboda, magram dRes
misi semantika gafarToebulia da ZiriTadad gamoxatavs
`mgoni~-s. igi awmyosa da momavlis gamosaxatavad gamoiyene-
ba warsuli drois TxrobiTi kilos zmnebTan (warsuli mo-
mavalSi):
uwyveteli: bz. díæ{e} iæCxìnílda `mgoni, wvimdeba~ (sityva-
sityviT: `wvimdeboda~);
bz. díæ{e} / bq. doRæe / noRæe uCxa _ `mgoni, wvims~
(sityvasityviT: `wvimda~);
wyvetili: bz. díæ{e} CæрdæuCxìnón…_ `mgoni / savaraudod,
gawvimdeba~ (`gawvimda~);
bz. díæ{e} / bq. doRæe / noRæe CæanuCxe _ `mgoni, Camo-
wvims~ (`Camowvima~);
rogorc vxedavT, moyvanil ilustraciebSi movlenisa-
dmi uaryofiTi damokidebulebis danaxva savaldebulo ar
aris; `gawvimeba~ SeiZleba erT SemTxvevaSi sasurveli iyos,
204
sxva dros ki _ ara. Aase rom, qarTul `vaiTu~-s saanalizo
nawilaki mxolod maSin Seesatyviseba, roca am ganwyobas
movlenis mimarT vrceli teqsti asaxavs.
qarTuli Sesatyvisis ufro meti sizuste miiRweva
konstruqciiT: `mgoni~ (/Cemi azriT) + nazmnari nawilaki
`unda~ + zmnis kavSirebiTi kilo: aTxe mestias díæ uCxa _
`axla mestiaSi, mgoni (/Cemi azriT), unda wvimdes~ (`wvim-
da~);
sablu buzоlрr, díæe jрОdéndax i laxëmd alк, Tæi!
(sv. pr. t. I 1939: 181,6) _ `sabralo{ebo} futkrebo (`buz-iko-
eb-o~), mgoni unda gSiodeT (`gSiodaT~) da WameT es, ai,
Tafli!~
miC eser xoxal Sdiqi Jagrрr, mare díæ eser míd Cæemin (iqve 55,10) _ `me vici kbilis wamali, magram albaT
ar izamo~ (`maso icis kbilis wamali, magram vaiTuo ar
qna~).
rac Seexeba saanalizo nawilakis gamoyenebas warsu-
li drois movlenis gamosaxatavad, zemosvanurSi igi buneb-
rivad mxolod II SedegobiTTan Cans:
bz. aleqsandre díæ{e} рmвedlрsæ / bq. doRæe /noRæe omвedelрsæ _ `mgoni, aleqsandre unda Camosuliyo
/ mgoni, Camovida~.
vрО-vрО eser, [dina] díæ dрæs oTxæión (iqve, 401,11) _ `vai-vaio, vgoneb, [gogo] devs unda waeyvanao~;
6. xekæes `Cemi azriT~; `unda... ~ (sityvasityviT: `un-
dodes~; Sdr. awmyo: xaku{C} `unda~); es leqsema, qarTuli
`unda~-sgan gansxvavebiT, nawilakis funqciiT mxolod kav-
SirebiTis formiT gamoiyeneba.
`unda~ nazmnari nawilaki qarTulSic yovelTvis infe-
rencias gamoxatavs, oRond xan savaldebuloobas, auci-
leblobas, xanac _ mxolod varauds: `modaluri zmnebisgan
modaluri nawilakebis warmoqmnas am zmnaTa semantikis
gadaweva ganapirobebs. `unda~ zmnis SemTxvevaSi: surs >
205
survili aqvs > sWirdeba > esaWiroeba > saWiroa, aucile-
belia~ (jorbenaZe 1993: 273). aRniSnul nazmnar nawilaks
aqvs kidev erTi mniSvneloba _ es aris SesaZlebloba. saki-
TxTan mimarTebiT sayuradRebod gveCveneba W. qirias mosaz-
reba zanurSi pirobiTis mwkrivTa mawarmoeblis _ -ko(n)
morfemis Sesaxeb:
`ko(n) morfemizebuli nawilaki, romelic nakvTis ma-
warmoebeli funqciiT gamodis, desemantizebuli ar aris, _
arcTu iSviaTad igi im semantikur niuansebs gamoxatavs,
rac sazogadod akisria oko(n) modalur nawilaks _ amiT
is axlos dgas qarTul (dial.) saTanado (un-
da||una||un||nda||na) calTan, magram mxolod es ar amowuravs
mis funqcias, _ misi ZiriTadi gramatikuli daniSnulebaa
nakvTebis warmoeba. ase rom, funqciuri TvalsazrisiT, er-
Ti donis monacemebad SegviZlia CavTvaloT zanuri oko(n)
da qarTuli (dial.) unda||una... nawilakebi~ (qiria 2004: 81).
swored aRniSnul nawilakTa (unda || una, kon) donis
monacemia svanurSi xekæes (`undodes~) nazmnari nawilaki,
romelic ZiriTadi zmnis samive seriis kavSirebiTebTan er-
Tad gamoiyeneba (xekæes jрОdéndлdx _ `unda gSiodeT~, si-
tyvasityviT: `undodes gSiodeT~, rac SeiZleba iyos kate-
goriulic (`ase unda iyos!~) da inferenciulic (`Cemi az-
riT, unda gSiodeT~).
7. Wur (`mgoni~) nawilaki Tanamedrove balszemour
metyvelebaSi ar gvxvdeba, ramdenime SemTxvevaRa dasturde-
ba dRemde gamocemul balszemour prozaul teqstebSic
(Tu ar CavTvliT `kodorul qronikebs~, romlis masalac
swored kiloTa interferenciulobis TvalsazrisiT aris
saintereso da, amdenad, amjerad sabuTad ver gamogvadgeba,
vinaidan kodoreli balszemoelebis metyvelebaSi Warbad
gvxvdeba balsqvemouri leqsika da piriqiT.); samagierod
Zalze xSirad fiqsirdeba Zvel svanur xalxur simRereb-
Si, Tumca misi mniSvneloba iq ramdenadme bundovania:
206
lenj.: jрrsi Txumas Wur xaJoRa [baxTénger], sga me-
Cdelix sanjрxTesga (sv. poez. I 1939: 64,25) _ `jars TavSi
gasZRolia [baxTungeri], Sesulan jarSi~;
mulax.: xoxærкm udils lereqæ-lezæeb aSdarxa-
niS{d} Cu Wur esæda (iqve, 166,113) _ `umcros das tanisamosi da saWmeli aSdarxanisTvis Turme daudvia~;
ifar.: mia isgæeОd mamgæeS miyra, Sgæiri demnoS Wur
miwæena (iqve, 172,14) _ `me TqvenTvis araferi miqnia, sir-
cxvili arafriT miCvenebia~.
Aakaki SaniZe da varlam Tofuria saanalizo nawilaks
zogjer `Turme~-d Targmnian, xSirad ki qarTul teqstSi
is gamotovebulia, rac, Cveni azriT, imaze metyvelebs, rom
misi funqcia didi mecnierebisTvisac ki mTlad naTeli ar
iyo. karpez donduas `svanur-qarTul-rusul leqsikonSi~
misi ganmartebaa `TiTqos, viTom, iqneb~ (dondua 2001: 375).
SesaZloa, es nawilaki `Turmes~ ki ara, sxvaTa sityvis na-
wilakis tolfasic iyo da gamoiyeneboda eser (`-o~) nawi-
lakis funqciiT, oRond mxolod impersonaluri mTqmelis
aRsaniSnavad (`amboben...~); sxvagvarad: Wur aRniSnavda dis-
tancias mTqmelsa da informacias Soris, oRond semantiku-
rad wina planze movlenis unaxaoba ki ara, misi `sxva xe-
lidan~, gareSe wyarodan miRebis faqti unda yofiliyo
wamoweuli; Cveni varaudis sisworis SemTxvevaSi es nawila-
ki Tavisi istoriuli funqciiT `sxvaTa sityvis~ nawilake-
bis rigs unda Seematos, romelic, balszemourSi sabolo-
od eser da roq{æ} nawilakebma jer daCrdiles, Semdeg ki
saerTod gamodevnes, xolo balsqvemourSi moxda misi se-
mantikis gadaweva. Wur dRemde metad produqtulia eviden-
cialobisTvis, oRond gamoxatavs ara gadmocemiTobas, ara-
med mTqmelis varauds (rac balszemourisTvis absolutu-
rad ucxoa) da zustad Seesabameba qarTul nazmnar nawi-
laks `mgoni~; xSirad windebulian zmnebTan igi tmesur po-
ziciaSia; saerTod ki maT mosdevs da arasodes win ar
uZRvis im leqsemas, romelsac savaraudoobis semantikas
207
aniWebs, Sesabamisad, is ar SeiZleba winadadebis dasawyis-
Si Segvxvdes, gansxvavebiT qarTuli `Turme~, `albaT~, `iq-
neb~, `mgoni~..., Tu svanuri esnрr, díæ{e} da zogi sxva infe-
renciuli nawilakisgan:
Cu-Wur-aSdue / CæaSdue Wur _ `mgoni, CamoTovs~;
mérzabeg Wur anRri _ `mgoni, murzabegi modis~ (aq-centi murzabeqzea), magram Mmérzabeg anRri Wur _ `murza-
begi modis, mgoni~ (aqcenti mosvlazea);
zmnaTagan es nawilaki yvela araevidencialur da,
aseve, unaxaobis formasTan gvxvdeba, epistemikur zmnebs ki
verc es leqsema egueba, msgavsad zemoT aRniSnulisa; maga-
liTad, myofadis kategoriul (araevidencialur, neitra-
lur) formasTan is bunebrivad JRers:
inglisurs JixæiTæri Wur _ `inglisurs viwavli,
mgoni~, magram ar SeiZleba: J’oxT{æ}erne Wur, rac qarTu-
lad daaxloebiT aseTi anomaliuri winadadebis tolfasia:
`iqneb viswavlo, mgoni~.
ar gamovricxavT am nawilakis nazmnarobas: onWæir
`velodebi, vfiqrob, vvaraudob~ (I p. f.), рnWir (II-III p. f.)
Sdr. li-n-Wir (< li-n-Wæir < *li-n-Wòr < *li-Wur-e `gone-
ba~ (masdari), lр-n-Wir `mosalodneloba~ (abstraqtuli sa-
xeli).
SevniSnavT, rom aRniSnuli zmna balsqvemour dia-
leqtSi dubitatiur frazeologiur SesityvebaSia: dem
onWæir! (sityvasityviT: `ar velodebi, ar mgonia~), is im si-
tuaciaSi gamoiyeneba, romelsac qarTulSi Seesabameba
`kargi erTi!~ `nuTu, marTla!~ zogjer es gamoTqma garTu-
lebulia kidev erTi leqsemiT: dem onWæir, {i} bрqs! (si-
tyvasityviT: `ar velodebi {da} tyuils!~, rac qarTulad
absurdi gamodis) _ am formiT frazeologizmi ara dubita-
tiurobas, aramed uSualod mTqmelis kategoriul negati-
ur gadawyvetilebas gamoxatavs da maSin mas evidencialo-
basTan kavSiri ara aqvs:
_ Rérima lрbergiTe? `waxval saToxnelad?~
208
_ dem onWæir {i bрqs}! `araviTar SemTxvevaSi!~ / `meti
saqme ar maqvs!~ ({i}bрqs SesaZloa, elifsia, romelsac ak-
lia negatiuri zmna dem tuli _ `ar vityvi~).
8. balszemour dialeqtSi Tanamedrove balsqvemour
Wur nawilaks mniSvnelobiT yvelaze metad Seesabameba mab-
Ja `mgonia~ da рnRæli _ `mgoni / vgoneb~ leqsemebi, rom-
lebic, maTi qarTuli semantikuri Sesatyvisebis msgavsad,
moqmedi zmnebia: mabJa `mgonia, mimaCnia~ (baJ `goni~, baJa
`goneba (abstr.), miCneva~; Sdr. qarT. goni > vgoneb, mgonia),
рnRæli `velodebi, moveli~ (liRli, Rela _ `cda, lodi-
ni~), II p. jabJa, рnRli (/рnReli), III p. xabJa, рnRli (/рnRe-
li)..., Tumca evidencialobis gamosaxatavad es leqsemebi
ganawilakebulia da swored `mgonis~ funqciiT gvxvdeba,
anu konstruqciaSi isini Semasmenlebia da hipotaqss qmni-
an (1), rogorc nawilakebi ki _ gankerZoebas, kerZod, Ca-
rTuls warmoadgenen (2):
(1) mi al gæeS xoCamd mabJa _ `me es saqme kargad
mimaCnia~; O
(2) ala xoCa gæeS li, mabJa _ `es kargi saqmea,
mgoni~.
Sesabamisad, evidencialobis nawilakis funqciiT saa-
nalizo leqsema mxolod I pirTan gvxvdeba (iseve, rogorc
ar arsebobs mgoni’s II da III piris formebi qarTulSi);
balszemour dialeqtSi mabJa nazmnari nawilakia.
8. aseve, meore balszemouri saanalizo leqsema
(рnRæli) mTavari winadadebis Semasmenelia konstruqciaSi:
рnRælid, ere Ji roqæ рxæSomed (sv. pr. t. I 1939: 36,33)
_ `velodebiT (/vfiqrobT), rom davisvenebTo~, _ xolo Ca-
rTulia martiv winadadebebSi:
bz.: CæiæCxìni, рnRæli _ `gawvimdeba, mgoni~;
рrCil q’кCрd, рnRæli, SæрnTe _ `arCili wavida
(`gavida~), mgoni, svaneTSi~;
roca saanalizo leqsema nawilakis funqciiTaa, iseT
209
konteqstSi, romelic prezumptivs an konkluzivs (varaudi,
logikuri daskvna) Seesabameba, ZiriTadi zmna araevidencia-
luria, kategoriulia da, Sesabamisad, gvxvdeba pirda-
pirevidencialuri (neitraluri, kategoriuli) awmyos (1),
`windebul-Tandebuliani~ myofadisa (2) da qarTuliseburi
warmoebis xolmeobiTis (3) formiT:
(1) Sdue, рnRæli _ `Tovs, mgoni~;
(2) lрdi CæaSdæe, рnRæli _ `dRes CamoTovs, vgo-
neb~;
(3) lëTi lics Cæрkæremda, рnRæli _ `wuxel wyals ga-
yinavda, mgoni~;
xolo stilurad gaumarTavia da am enis warmomadge-
neli arasodes ityvis: iSdæìni (inferenc. awmyo, resp. usru-li myofadi), рnRæli, rac qarTulad ase JRers: `Tovdes
iqneba, mgoni~ an `albaT Tovs, mgoni~; Tu amgvari kon-
struqcia mainc Segvxvda, ukve hipotaqsia, xolo aRniSnuli
leqsema zmna-Semasmenelia da ara CarTuli nawilaki: eja
anRelda, ere lics Cæadkæermina _ is moeloda, rom, SesaZ-
loa, [yinvas] wyali gaeyina (`wyals gayinavda~); aseve ar Se-
iZleba: CæanSdæiæne (ZiriTadpreverbiani, inferenciuli
myofadi), рnRæli _ `albaT CamoTovs, mgoni~ / `CamoTovos
iqneba, mgoni~ an: lëTi lics Cæadkæermina (pirobiTi),
рnRæli _ `wuxel wyals gayinavda, albaT, mgoni~... [Sdr (1),
(2), (3)].
maSasadame, stilis gaTvaliswinebiT, msjelobis,
savaraudo daskvnis aRmniSvneli zmnebi mocemul nawila-
kebs ver igueben, radgan isini Tavadve epistemikurni arian;
Tumca konkluziur (savaraudo, logikaze dafuZnebuli
daskvna) mwkrivebs (I da II pirobiT-SedegobiTi) saanalizo
nawilakebi Tavisuflad ewyobian iseve, rogorc III seriis
evidencialobis TvalsazrisiT neitralur (pirdapirevi-
dencialur) formebs epistemikur konteqstSi; pirdapirevi-
dencialur zmnebTan konteqstis epistemikur Sinaarss mxo-
210
lod nawilaki ganapirobebs [(4), (6)], iribevidencialureb-
Tan ki unaxaobis organul formebTan `Turme~ nawilakis
xmarebis analogiur viTarebas, pleonazms, vawydebiT [(5), (7)]:
(4) alas RæaSì xodgara (eqsperienciuli, usruli
I SedegobiTi), рnRæli /mabJa _ `amas jixvic {mo}-
uklavs (=hyavs monaklavi), mgoni~;
(5) alas RæaSì Cuxedgрri (pirobiT-SedegobiTi I),
рnRæli /mabJa _ `amas jixvic albaT mouklavs
(=eyoleba monaklavi), mgoni~;
(6) mindias æiji leRæì xímón, (usruli II Sedegobi-
Ti), рnRæli /mabJa _ `mindias Ggvelis xorcic
eWama (=hqonda naWami), mgoni~;
(7) mindias æiji leRæì Cuxлmíl (pirobiT-SedegobiTi
II), рnRæli /mabJa _ `mindias Ggvelis xorcic al-
baT eWama (=eqneboda naWami), mgoni / vfiqrob / mo-
salodnelia...~.
9. gomni / gomnì _ am nawilakis etimologia mTlad
naTeli ar aris, Tumca, SesaZloa, qarTul `gon~ ZirTan
hqondes kavSiri [Sdr. bz.: li-gím-e `gamo-gon-eb-a~, lé-gím-e
`gamogonebuli~: maОkрli cégnрrs i-gím-e baba! _ `ra karg (`ra yalib-is~) zRaprebs igonebs babua~]; qarTulad mxo-
lod aRweriTad Tu gadmovcemT _ `aba, Tu...~; `ai, naxavT,
Tu...~; es nawilaki gamoxatavs mTqmelis eWvs, dauTanxmeb-
lobas sxvisi naTqvamis an naazrevis mimarT niSnis mogebis
niuansiT; teqstis amgvari semantika dubitativs Seesabameba:
eCqa róqæ manësgra muxæbëm: `ОaRo eser, ja adine
rédins lahсdTe, gomnì eser ja amJi xolкm naRæWars рnвde (sv. pr. t., I 1939: 152,24) _ `maSin Tqva SuaTana Zmam: aba, me
waviRebo rodins gasayidad, [naxavT] Tu me ase cud navaWrs
movitano!~
ОaRo roq, aTxe gomnì amJi hрrid рntxeni (iqve: 223,
20) _ `aba, axla Tu ase carieli davbrundebio (`dabrun-
211
debao~)!~
gomni рmjéræas! _ `[aba], Tu damijeros!~
10. balsqvemourSi msgavsi semantikisTvis gamoiyeneba
{h}ema nawilaki, romelic arc balszemourisTvisaa ({h}ëma)
ucxo: {h}ema roq amJi xola naRæWars рnвde..., {h}ema eser ji
amJi hрrid рntxeni... (bq.) _ `[aba, naxavT] Tu me ase cud na-
vaWrs movitano!~
T. SaraZeniZis azriT, am leqsemaSi ma elementi nawi-
laki ki ara, `ra~ kiTxviTi nacvalsaxelia. `amJamad h ë m a
imasve aRniSnavs, rasac h e `Tu~, magram ufro adre misi
mniSvneloba iqneboda Tu+ra (`Tu is~)~ (SaraZeniZe 1946: 310).
gomni’sTan SedarebiT, {h}ema `Tu~-s marTlac ufro
metad Seesabameba da hipotaqsur konstruqciaSic ixmareba:
{h}ë/ema рdgæó/рli, dabs qaxæaвni _ `Tu gamoidarebs (`i-
gvalv-eb-s~), yanas davxnav~; {h}ë/ema jazæni, qajufSæde... _
`Tu ginda wasvla, gagiSveb...~, {h}ema рmjéræisg, demis
ihdére (bq.) _ `Tu damijerebs, ar inanebs~ da a. S. amgvar
viTarebaSi (hipotaqsisTvis) gomni’s ver gamoviyenebT; amas-
Tan, gomni nawilaki mxolod koniunqtivis zmnur formeb-
Tan erTad an inferenciul saxeobebTan (inferenciuli aw-
myo, ZiriTadpreverbiani myofadi, pirobiTi...) gamoiyeneba,
{h}ema ki, rogorc vxedavT, am mxriv SezRuduli ar aris.
maSasadame, gomni’s funqcia dubitatiurobis gamoxat-
vaa, {h}ema ki mxolod `iTavsebs~ mas.
11. mugædрÎ / mugæda (bz.) – `TiTqos~, `viTom~; mzeTuna-
xрæ anврd, amnëm ejJi q’кnérhe amCu larda, ere mugæda narhi
xatæarda (sv. en. qr. 1978: 158,13) _ `mzeTunaxavi [rom] movi-
da, aman ise gaanaTa aqauroba (`aq samyofi~), rom TiTqos
sinaTle enTo~;
es leqsema nawilakovan sxvaTa sityvasTanac gamoiye-
neba da informaciis dubitatiurobas ganapirobebs: Salæad
212
róqæ, mugædрÎ mestiad TæiTmfrinaæ eser oTniSnax _ `Sal-
vam Tqva, TiTqos mestiamde TviTmfrinavi dauniSnavTo~.
12. bz. níTaæ, lSx. níTi, lnt. noTi (`vinZlo~, `iqneb~)
nawilakiT mTqmeli informaciaSi erTdroulad sasurvelo-
ba-savaraudoobas afiqsirebs; SeiZleba garkveul SemTxveva-
Si mas `iqneb~ ganmartebac moergos qarTulSi, magram am
dros vrceli konteqstis ganxilva aucileblad aCvenebs
varaudSi natvris niuanss da am varaudis mimarT mTqmelis
pozitiur (da ara neitralur) ganwyobas. qarTulSi calke
aRebuli `iqneb~ mxolod varauds gamoxatavs, xolo `vin-
Zlo~ _ varaudsac da mTqmelis damokidebulebasac (na-
tvras, sasurvelobas) missave varaudTan, aseTive mimarTebaa
svanurSi mérës’sa da saanalizo nawilaks Soris:
nрО uSxæкr xogædirdad: `níTaæ roq Cu míd ankкfe [Jрhd]~ (sv. pr. t., I, 1939: 34,8) _ `Cven erTmaneTs veWidebo-
diT: `vinZlo ar wagvaqcioso (`wagvaqciao~) zvavma~;
méxрr níTaæ J’axwinda Calisime [zurolórs] (iqve,
123,31) _ `xval iqneb moerios Calisime [qalebs]~;
am leqsemis Semcvel evidencialur konstruqciaSi
mTqmeli (I piri) xSirad -éj sxvaTa sityvis nawilaksac ur-
Tavs da amiT damatebiT gaxazavs, rom sasurvel-savaraudo
movlena inferenciulia:
níTaæ-éj mкm lрsæ xola linTæ amzaæ! _ `vinZlo-me-
Tqi ar iyos (`iyo~) cudi zamTari wels!~
adgil-mamul mag q’íTæodax jæidRaО natоsunRa, níTi
loq RerTem gezal laxímex _ `adgil-mamuli sul gauyidi-
aT sanTelSi da sakmevelSi, iqneb RmerTma Svili mogvce-
so~ (dondua 2001: 240);
noTi loq Cæadagaris lрCæd рleqsandre (sv. pr. t., III
1967: 142,30) _ `vinZlo moklaso iremma aleqsandre~ (zRap-
ris mixedviT, aleqsandres daRupva mTqmeliTvis sasurve-
lia);
am da msgavs winadadebebSi evidencialobis orive sa-
213
xeobaa nawilakebiT warmodgenili: verbaloba (roq / loq
`-o~) da inferencia (níTaæ / níTi / noTi `vinZlo~).
rogorc aRvniSneT, saanalizo nawilakis saSualebiT
konteqsti natvris kilosac iZens, magram es meoreulia,
mTavari varaudia, inferenciaa, oden natvra (semantika `ne-
tav~) ki, inferenciis gareSe, svanurSi -oRæ /-oæ /-æ (qarT.
`-mca~) nawilakiT gamoixateba.
13. serTxi (`vaiTu~, `iqneb~) nawilaki dResdReobiT, Zi-
riTadad, balsqvemour dialeqtSia, Tumca balszemour teq-
stebSic aRmoCnda TiTo-orola magaliTi:
miCрSd eser CoTRoræa, mare miCa babas, hрndrólebs,
eser deS oTRoræi serTxi (sv. pr. t. I 1939: 98,22) _ `me
momatyue, magram babuaCems, handralebso, ver moatyuo iqneb
(/vaiTu)~.
`svanuri enis qrestomaTiis~ balszemour masalaSi aR-
niSnuli nawilaki gansxvavebuli mniSvnelobiT (`miTume-
tes~, `gansakuTrebiT~) Segvxvda:
erxi zuralór xatycix bofSрrs, sлrTxi dìnóls, mare
amRa mërmól eSì dëm qæicex (sv. en. qr. 1978: 12,22) _ `zogi
qalebi scemen bavSvebs, miTumetes, gogoebs, magram amitom
(`amisTvis~) sxvebi mainc ar Cumdebian~;
ОeræóО zurкl sutd рri i serTxì laxe meCi li, eCì
WaTasi gun xeqкbunрl mрg (iqve, 53, 22) _ `romeli qalebic
mgloviared arian da, miTumetes, Tu moxucia, imis wyevla-
sac Zalian erideba yvela~;
serTxì lóTSæ nëSkaJìn ОeræóО ayære, ejas kæрmi
bрdSæ Tërрr xкr Cu léwranкle (iqve, 115,33) _ `gansakuTre-
biT, RamiT sxvenze vinc wevs, imas kvamlisgan Tvalebi aqvs
dawiTlebuli~.
rogorc aRmoCnda, yvela teqsti, sadac es leqsema
gansxvavebuli mniSvnelobiT gvxvdeba, lenjerulia da
cnobil mTqmels _ sebi guledans ekuTvnis; cocxal me-
214
tyvelebaSi gadamowmebam aCvena, rom dRes am nawilaks bal-
szemoelebi balsqvemourad Tvlian, amasTan umravlesobam
misi mniSvnelobac ar icis; axali Taobis ramdenime lenje-
relma daadastura am sityvis arseboba TavianT kilokavSi
(Tumca Tavad ar xmaroben), oRond CvenTvis cnobili (`vai-
Tu~) semantikiT; am sityvis `miTumetes~ mniSvnelobiT gamo-
yeneba maTTvisac gaugebari aRmoCnda. Sesabamisad, aRniSnu-
li semantika meoreuli unda iyos da araa gamoricxuli,
mTqmelis metyvelebis specifikas ukavSirdebodes.
balsqvemour dialeqtSi am nawilaks mxolod maSin
gamoiyenebs mTqmeli, Tu varaudi misTvis arasasurvel mo-
vlenas exeba (bz. níTaæ nawilakis sapirispirod):
serTxi misрs zeq deS ogæeri! _ `vaiTu wels SeSa
ar gveyos (`gveyofa~)~;
serTxi befSs CæрTuJniæ i klрsTe J’рxgæОрniæ _
`vaiTu bavSvs daeZina (`daeZineboda iqneba~) da skolaSi da-
agvianda (`daagvindeboda iqneba~)~;
aRniSnuli nawilaki mxolod inferenciuli awmyos,
svanuri specifikuri (ZiriTadpreverbiani) myofadisa da pi-
robiTis formebs iguebs; misi CarTva im mwkrivebTan erTad,
romlebSic kategoriulobis xarisxi maRalia, stiluri
xarvezis safuZvelia; arasworia: befS{æ} serTxi Cuimcxрni
(qarTuliseburi, kategoriuli myofadi) _ `bavSvi vaiTu ga-
civdeba~; sworia: befS{æ} serTxi Cuрdmacxni (sakuTriv
svanuri, ZiriTadpreverbiani inferenciuli myofadi) = `bav-
Svi vaiTu gacivdes (`gacivdeba iqneba~).
saanalizo nawilakis etimologia ucnobia, Tumca vva-
raudobT, rom aq nawilakTa kombinaciasTan unda gvqondes
saqme; a. oniani svanurSi -xi elements zmnizedis erT-erT
mawarmoeblad Tvlis: eC-xi `ufro iqiT~, am-xi `ufro aqeT~,
Ji-xi `ufro zeviT~ (oniani 1998: 278); es nawilaki TiTqos
odnaobiTobas aniWebs im sityvas, romelsac erwymis.Aase ma-
galiTad, aTxe-xi `am bolo dros, axlaxan~, magram iSvia-
215
Tad zmnis uaryofiT formasTanac gvxvdeba da `TiTqmis~
niuanss hmatebs mas (rac, faqtobrivad, igivea); zmnizedaSi
monawileobis formiTa da funqciiTac -xi elementi -viT
Tandebuls uaxlovdeba (im semantikis gaTvaliswinebiT,
romelsac qarTulSi `zeviT~ zmnizedis komponentTa kombi-
nacia iZleva): `ze~ + `viT~ _ Ji + xi, `qve + viT~ _ Cu-xi...
demeg-xi mizna _ `TiTqmis ar wavsulvar~;
Cuxi anqрx _ `odav qvemoT Camoiwia~ = `CamoiwiasaviT~
(odnaobis da ara “TiTqos” gagebiT);
ase rom, msgavs konteqstSi saanalizo nawilakis (-xi)
funqcia kategoriulobis xarisxis Semcireba unda iyos;
leqsemis pirveli nawili ki, SesaZloa, ser (`kidev~; `meti~;
`ukve~) leqsemasTan iyos kavSirSi. is, rom saboloo saxiT
rTul nawilaks (serTxi) arc erTi Semadgeneli nawilis
mniSvneloba ara aqvs, Cveulebrivi movlenaa; Sdr. Zv. qarT.
monacemebi:Q
Ra-me-Tu _ `iqneb~, `egeb~: `mibrZane da ...salbuni da wa-
mali dagdva, raОTa, he, Ra-me-Tu ganikurno~ (iakob curtave-
li, `SuSanikis wameba~);
Turme: `cxadia, es sityva warmoadgens kavSir-nawilake-
bis SeerTebas: Tu-re>*Tu-re-me>Turme, ise, rom arc erTi
maTganis mniSvneloba mas ara aqvs~ (qavTaraZe 1956: 178-180).
a. arabulis azriT, `Tu-re~ ori nawilakis SeerTebas
warmoadgens (romelic istoriulad kidev garTulda -me na-
wilakiT) saidanac `Tu~ ZiriTadi mniSvnelobis matarebe-
lia; mkvlevars am daskvnis safuZvels aZlevs mTis dialeq-
tebis monacemebi, sadac `Ture~-s funqciur ekvivalentad
dasturdeba nawilaki `Tu~; aseve Zvel da Tanamedrove qar-
TulSi mis mier dadasturebuli saTanado magaliTebi (ara-
buli 1984: 145).
elementTa kombinacias warmoadgenen ganusazRvrelo-
biTi nacvalsaxelebi Tu zmnizedebic: `raRac~, `viRac~,
`rame~, `vinme~, `sadme~ da sxv.
216
14. bq. heurd (< hedur-d / hedæir-d `sul~, `mTl-ad~;
hedæir 1. `mTeli~; 2. `janmrTeli~) _ nazmnizedari nawilaki
`rogorc Cans~, `etyoba~;
heurd dрr рrix qors – `rogorc Cans (/albaT), aravin
aris (`arian~) saxlSi~;
es nawilaki aucileblad gulisxmobs uaxloes winapi-
robas, faqts, romlis ganzogadebis niadagzec warmoadgens
mTqmeli varauds sxva movlenis Sesaxeb; Wur’sa da heurd’s
Soris daaxloebiT iseTi mimarTebaa, rogoric qarTul
`mgoni~ leqsemasa da `rogorc Cans~ sintagmas Soris: pir-
veli maTgani ufro subieqturia, meore ki SedarebiT kon-
kretul, xelSesaxeb winapirobas eyrdnoba.
15. zs. Sкl/Sal (naTandebulari nawilaki an Tandebu-
li `viT~, evidencialobis nawilakis funqciiT) _ specia-
lur literaturaSi dafiqsirebulia misi nawilakad gamo-
yenebis faqti: garda saxelisa da zmnizedisa, `aRniSnuli
Tandebuli daerTvis uaryofiT nawilakebsa da uaryofiT
nacvalsaxelebs: desa-Sкl-xeznкn litxiel _ `TiTqmis (xa-
zi Cvenia. q. m.) ar sCveoda enis Semobruneba~ (SavreSiani
2008: 252). Ggaxazulia isic, rom `iseve, rogorc qarTulis
zogierT kiloSi, svanurSic xSiria saxelzmnebze da zmneb-
ze misi darTva~ (iqve), Tumca aq mis erTaderT mniSvnelo-
bad miTiTebulia `msgavsebis~ aRniSvna. aRniSnulis garda,
zemosvanur dialeqtebSi saanalizo elementis mniSvneloba
aseve aris `mgoni / vgoneb~:
bz. _ nodar laxbрrОi moS amzaæ umaRlesTe? _ `noda-
ri Tu Caabarebs (/Tu SeZlebs Cabarebas) netav wels umaR-
lesSi?~
_ sgaxabrрi Sкl _ `mgoni Caabarebs~;
bq. _ Tasaæ lima léрr? _ `Tasavi cocxalia?~
_ ie Sal... (an: _ léрr Sal li...) _ `ki, mgoni~ (`co-
cxali, mgoni, aris...~); cxadia, moyvanil magaliTebSi Sal
217
nawilaks qarTuli `TiTqmis~ versia verafriT miesadageba;
es nawilaki semantikurad axlosaa Wur‘Tan (Tanamed-
rove mniSvnelobiT) da TiTqmis imave viTarebaSi gvxvdeba,
oRond Wur, ase vTqvaT, `ufro metad~ inferenciulia, Sal
aseve inferencias gulisxmobs, magram mTqmelis darwmune-
bulobis xarisxi TiTqos SedarebiT maRalia;
16. imæкle _ 1) ganusazRvrelobiTi nawilaki `sadme~,
`sadRac~; 2) epistemikuri nawilaki `iqneb~, `SesaZloa~...; mi-
si reducirebuli varianti unda iyos mкle:
aTxe adWkоre xelwifd: `al befSæ eser eja [miCa ge-
zal] li imæкle!.. (sv. pr. t. I, 1939: 151,12) _ axla ifiqra
xelmwifem: `es bavSvi is (Cemi Svili) unda iyoso (sityva-
sityviT: `es bavSvio is aris mgoni / SesaZloa...~);
[ej lрir] dós eser moS xoWædкna, j’eseri deS
рdWodóni imæкle i J’ìæ esWæën i рgiTëæ aCрd (iqve, 417,21) _
`[is wigni] veravis waukiTxavs, Senc ver waikiTxav albaT
(/iqneb Senc ver waikiTxo) da gabrundi da saxlSi wadio~;
ala imnрr aTakær, si mкre, sрrgib jeríl mкle! (iqve,
169,38) _ `es ratom gadaagde, Se kaco, iqneb gamogdgomoda
(„sargebeli geqneboda iqneb~)!~
saanalizo nawilaki Sedgenilia: im-æóО /im-gæa (`sa-
dac~) + le elementebisagan; Sdr. Somæк-le /Soma-le <
SomæрО /Soma (`rodis~) + le _ `rodisme~, mo-le `rame~... Se-
saZloa, mк-le imæкle’s reduqciiT ki ar iyos miRebuli,
aramed ma- uaryofiTi nawlakisa da -le’s kombinaciiT. Ta-
vad -le ki funqciurad da materialuradac qarTuli -me
nawilakis Sesatyvisi unda iyos.
17. bq. malToRæ{e} / lalToRæe (`TiTqos~, `viTom~:
malT-oRæ-{e} Somale nardæ xæрsæ ameCu _ `TiTqos rodis-
me namyofi [unda] viyo aq~) _ aseve kombinirebuli Cans; mas-
Si monawileobs -oRæ `mca~ nawilaki, xolo auslautis -e,
romelic savaldebulo ar aris, miTiTebiTi nawilaki unda
218
iyos, romelic svanurSi Zalze produqtiulia: eji’ (`is, e~), xolo malT / malTe SesaZloa mкle’sTan (`iqneb~)
saerTo Ziri iyos, Tumca ki Sedgenili.
18. lрid (`mTlad~; `sul~) leqsema, romelic amosaval-
Si viTarebis zmnizeda unda iyos (bq. lрid Cu demeg adgрr i aS mamagæeS aTkрlne _ `mTlad ar mokla da ise araferi
daaklo~), Tumca balsqvemour dialeqtSi isic eWvis, varau-
dis gamomxatveli nawilakis (`SesaZloa~, `iqneb~, `albaT~,
`SeiZleba, sulac...~) funqciiT xSirad gvevlineba swored
epistemikur zmnebTan:
lрdi CæanSduisg, lрid... _ `dRes SesaZloa CamoTovs~
/ `CamoTovs, safiqralia...~;
dрæiT Tbilis irdi lрid, ejRa demTe wæa _ `daviTi
SesaZloa sulac TbilisSi imyofeba (=`TbilisSi iqneba su-
lac~), imitom arsaiT Cans~;
am nawilakis semantika serTxi’s uaxlovdeba, oRond ar
gamoixateba mTqmelis uaryofiTi damokidebuleba savarau-
do movlenis mimarT.
19. aTla (`SesaZloa~, `albaT~) mxolod balsqvemour
dialeqtSia da, ZiriTadad, Zveli Taobis warmomadgenelTa
metyvelebaSi gaigonebT:
[maburgad] rрqæe: рmirms eser aTla Ciqi maxeRæрJ mama xewæeni i doRæ’eser gæi suru Jixi xad meCde, mare ji
eser Wkuas axTenisg (sv. pr. t. II 1959: 266,17) _ `moWidavem
(falavanma) Tqva: amirans SesaZloa jer vaJkaci ar unaxavs
albaT (=`ar eyoleba nanaxi~, pirobiT-Sedeg. I) da, mgoni,
gadidgulebuli unda iyos, magram me Wkus vaswavlio~ (si-
tyvasityviT: `moWidavem Tqva: amirmso SesaZloa jer vaJkaci
ar unaxavs albaT da, vgonebo, guli nametani zeviT hqonda
gaqceuli, magram TviTono Wkuas, SesaZloa, aswavlis /as-
wavlos iqneb~).
aRniSnuli nawilakic gamoxatavs mTqmelis damokide-
bulebas informaciisadmi _ varauds damatebiTi niuansebis
gareSe.
219
maSasadame, svanur enaSi evidencialoba (rogorc ver-
baluri, aseve inferenciuli), garda gramatikuli saSuale-
bebisa, leqsikuradac gamoixateba.
evidencialobis leqsemebi funqciurad ori tipisaa:
erTni verbalobas gamoxataven _ aseTebia `sxvaTa sityvis~
nawilakebi (§11), romlebic Sesabamis konstruqciaSi (pirda-
piri naTqvami) afiqsireben informaciis verbalur wyaros,
meoreni ki _ inferencias da informaciis savaraudoobas
(aseT SemTxvevaSi informaciis wyaro Tavad mTqmelis lo-
gika, azrovnebaa).
nawilaki, romelic orive funqcias iTavsebs (saTana-
do konteqstis gaTvaliswinebiT xan verbalur wyaros
gamoxatavs da xan inferenciuls), mxolod erTia: esnрr{i}
`Turme~;
sakuTriv inferenciulobis gamomxatveli damxmare
leqsemebi (romlebic verbalobas ver gadmoscemen) enaSi
ufro mravladaa; agebulebis mixedviT, SeiZleba gamoiyos
sami tipi:
1) sakuTriv nawilakebi, romelTa segmentacia ar xer-
xdeba (mérës `albaT; rogorc Cans~; níTaæ `vinZlo~...);
2) sinTezuri leqsemebi, romlebSic Semadgeneli kom-
ponentebis dadgena SesaZlebelia (maæSli < *mр-Sæ li `al-
baT; rogorc Cans~; serTxi < ser-d-xi `vaiTu~...), Tumca isi-
ni ar warmoadgenen am komponentTa mniSvnelobebis martiv
jams;
3) nazmnari damxmare sityvebi (рnRæli `mgoni~, mabJa
`mgoni~ / `mimaCnia~ / `Cemi azriT~...).
dasturdeba SemTxvevebi, roca erT dialeqtSi moqmedi
nawilakis zusti semantikuri Sesatyvisi sxva dialeqt(eb)Si
ar moipoveba da piriqiT: bz. gomni / gomnì (`aba, Tu...~; `ai,
naxav, Tu...~) mugædрÎ / mugæda – `TiTqos~, `viTom~ _ es na-
wilakebi dubitatiurobas gamoxataven, balsqvemourSi ki
aRniSnuli semantika mxolod vrceli konteqstiT an sva-
nur teqstSi qarTuli nawilakebis CarTviT Tu gadmoicema;
220
asevea níTaæ (bz.) níTi (lSx.), noTi (lnt.) `vinZlo~, `iq-
neb~ _ am nawilakiT mTqmeli informaciaSi erTdroulad
sasurveloba-savaraudoobas, anu varaudSi natvris, am vara-
udis mimarT Tavisi pozitiuri (da ara neitraluri) gan-
wyobis niuanss afiqsirebs; balsqvemour dialeqtSi am qve-
teqsts mxolod aRweriTad Tu gadmovcemT.
kvlevam aCvena, rom inferenciuli leqsemebis gamoye-
neba zmnis mwkrivebTan Tavisufali rodia! maTi garkveuli
nawili mxolod indikatiur formebs uTavsdeba, zogi ki,
piriqiT, mxolod zmnis sakuTriv inferenciul mwkrivebs
(myofadusruli _ resp. inferenciuli awmyo, ZiriTadprever-
biani sruli myofadi, pirobiTi, pirobiT-SedegobiTi I da
II), iSviaTad _ kavSirebiTebs iguebs, rac, erTi mxriv, infe-
renciis (rogorc semantikuri da gramatikuli kategoriis)
Camoyalibebis da, meore mxriv, Tavad inferenciuli leqse-
mebis warmoSobis etapebs, qronologias unda ukavSirdebo-
des, rac umwerlobo enaSi rTuli dasadgenia;
Tanamedrove etapze nawilakebisa da zmnuri formebis
aRniSnuli semantikuri urTierTmimarTebis gauTvaliswi-
nebloba (Tavisufali Canacvleba) stiluri anomaliis an,
SesaZloa, teqstis araswori semantikuri interpretaciis
safuZvelic ki gaxdes.
221
Z i r i T a d i d a s k v n e b i
svanur enaSi evidencialoba gadmoicema gramatikuli
da leqsikuri saSualebebiT;
evidencialobis gamoxatvis morfologiuri saSuale-
bebia: A
a) sakuTriv „unaxaobis“ mwkrivebi (I seriis Turmeobi-
Tebi);
b) sakuTriv inferenciuli mwkrivebi (inferenciuli
awmyo, usruli da sruli pirobiTi, ZiriTadpreverbiani
myofadi);
g) perfeqtuli (III seria) zmnuri formebi;
d) morfema.
sintaqsuri saSualebebia:
a) rTuli qvewyobili winadadeba amxsnel-damazuste-
beli damokidebuli winadadebiT;
b) sxvaTa sityva.
leqsikurad evidencialoba gamoixateba:
a) iseTi CarTuli frazebiTa da winadadebebiT, rom-
lebic naTqvamTan (metyvelebasTan), azrovnebasTan an aR-
qmasTan semantikurad dakavSirebul mTavar sityvas Seica-
ven: (bz.: gрrglix, bq.: ragdix „amboben“; bz.: miSgæa lan-
RelSæ, bq.: miSgæa lрnWirSæ „Cemi varaudiT“...);
b) modaluri leqsemebiT;
evidencialobis gamoxatvis gramatikuli saSualebebi
m o r f o l o g i a
1. zmnis evidencialoba teqstis evidencialurobis mTa-
vari saSualebaa. svanuri iseve, rogorc danarCeni qarTve-
luri enebi (qarTuli, zanuri) miekuTvneba im enaTa ricxvs,
222
romlebSic evidencialobis kategoriis mniSvnelobebi Ta-
vis gamoxatulebas poveben perfeqtul droebSi: TiToeul
enas aqvs moqmedebis aqtis opoziciis _ nanaxi an unaxavi
moqmedebis _ Sesabamisi mwkrivebi, unaxavi moqmedebis gamo-
mxatveli zmnebiT mTqmeli, ZiriTadad, swored arapercef-
ciul (verbalur an inferenciul) informacias gadmoscems;
2. svanursa da zanurSi, qarTulTan SedarebiT,
mwkrivTa raodenoba metia; „met“ mwkrivebSi Sedis: a) e. w.
„uxilavobisa“ da b) sakuTriv inferenciulobis gamomxatve-
li mwkrivebi;
evidencialobis mixedviT zmnuri opoziciebi fiqsir-
deba:
a) erTi mwkrivis SigniT;
b) gansxvavebul mwkrivebs Soris;
I _ opozicia mwkrivSi
pirdapirvidencialuri : iribevidencialuri E I seria
1 neitraluri (pirdapi-revidencialuri) aw-myo
: inferenciuli, epistemi-kuri awmyo (resp. usruli myofadi)
2 windebuliani (Cu, Ji, sga, qa) myofadi (pir-dapirevidencialuri, kategoriuli)
: ZiriTadpreverbiani (an-, ad-, la-, es-) myofadi (inferenciuli; epistemi-kuri)
3 windebuliani sruli pirobiTi (resp. xolme-obiTi)
: ZiriTadpreverbiani sru-li pirobiTi (inferenci-uli, epistemikuri)
223
III seria
1 I SedegobiTi, upre-verbo, oden a’sufiq-siani(eqsperienciuli)
:
a) I SedegobiTi, uprever-
bo, -en-a’sufiqsiani (eq-
sperienciuli; verbalu-
ri an inferenciuli)
b) I SedegobiTi, prever-
biani (verbaluri an in-
ferenciuli)
2 II SedegobiTi upre-
verbo (eqsperienciu-
li)
: II SedegobiTi preverbia-
ni (inferenciuli)
II _ opozicia mwkrivebs Soris
1
uwyveteli (saze-
dao/sasxviso qceva)
:
a) I TurmeobiTi (verba-luri an inferenciuli, araepistemikuri)
b) usrulipirobiTi (in-ferenciuli; epistemiku-ri)
2 uwyveteli (neitralu-
ri qceva)
:
a) II TurmeobiTi (verba-luri / inferenciuli, araepistemikuri)
b) usruli pirobiTi (inferenciuli, episte-mikuri)
3 wyvetili : I SedegobiTi sruli
4 I SedegobiTi, uprever-
bo, a’sufiqsiani(eqspe-
rienciuli)
: I pirobiT-SedegobiTi
(eqsperenciuli; infe-
renciuli; epistemikuri)
224
5 II SedegobiTi uprever-
bo (eqsperienciuli) : II pirobiT-SedegobiTi
(inferenciuli; episte-mikuri)
rogorc am opoziciebSic Cans, zogierTi evidencia-
luri mwkrivisTvis (e. w. „unaxaobis“ gamomxatveli forme-
bi) informaciis wyaro konteqstis gaTvaliswinebiT verba-
lobac SeiZleba iyos da inferenciac, oRond es mniSvne-
lobebi araviTar SemTxvevaSi ar aris epistemikuri, vinai-
dan am zmnaTa ZiriTadi mniSvneloba (unaxaoba) ar gulis-
xmobs (ar iTavsebs) sxva wyarodan miRebuli informaciis
Sefasebas sandoobis TvalsazrisiT.
Oopoziciebis funqciuri da semantikuri
daxasiaTeba
I TurmeobiTi da II TurmeobiTi (I seria) calsaxad
evidencialuri mwkrivebia, isini mxolod „unaxaobas“ gamo-
xataven (es maTi ZiriTadi mniSvnelobaa), amitom am forme-
biT gadmocemuli informacia an verbaluria, an _ inferen-
ciuli (oRond ara _ epistemikuri), arasodes _ percefciu-
li.
I SedegobiTSi (III seria) brunvacvalebadsubieqtiani
zmnebi evidencialobis TvalsazrisiT qarTuli salitera-
turo enisgan gansxvavebul suraTs gviCveneben; upreverbo
formebi am mwkrivSi orgvari warmoebisaa: oden -a’sufiqsia-
ni (qarTuliseburi warmoeba) da -en-a sufiqsiani; maT So-
ris evidencialuri opoziciuroba Semdegnairia:
a) I SedegobiTis upreverbo -a’sufiqsian formaTa Zi-
riTadi mniSvneloba Tanamedrove svanurSi perfeqtulobas-
Tan erTad eqsperienciulobis, precedentis arseboba-arar-
sebobis gamoxatvaa moqmedebis momentTan drouli mimarTe-
225
bis gareSe (da ara moqmedebis naxva-unaxaobis an gangrZobi-
Toba-momentobriobis gadmocema). es formebi pirdapirevi-
dencialuria;
b) I SedegobiTis upreverbo -en-a’sufiqsian formebSi
eqsperienciuloba da evidencialoba erTdrouladaa warmo-
dgenili; es formebi mxolod da mxolod moqmedebis unaxa-
obas aRniSnaven, Sesabamisad, miuTiTeben informaciis irib wya-
roze (an verbalurze, an inferenciulze), anu iribevidencia-
lurni arian.
maSasadame, qarTuliseburi warmoebis I SedegobiTis
upreverbo oden -a’sufiqsiani formebis semantikuri kompo-
nentebia perfeqtuloba da eqsperienciuloba; upreverbo -
en-a’sufiqsianebisa _ perfeqtuloba, eqsperienciuloba da
evidencialoba (unaxaoba);
g) I SedegobiTis preverbiani zmnebis semantikac cal-
saxad „Turmes“, informaciis gareSe wyaros gulisxmobs,
oRond preverbi momentobriobis da, Sesabamisad, sruli
aspeqtis gagebas sZens; amitomac saanalizo formebi wyve-
tilTan qmnian opozicias (saopozicio niSani _ unaxaoba);
TavisTavad cxadia, eqsperienciulobis komponenti am zmneb-
Si aRar aris. A I SedegobiTis preverbiani formebis seman-
tikuri komponentebia: perfeqtuloba, momentobrioba, evi-
dencialoba (unaxaoba);
II SedegobiTis (III seria) upreverbo formebi aseve eq-
sperienciuli mniSvnelobis moqmedebas aRniSnaven namyowi-
narewarsulSi. maTi semantika pirdapirevidencialuria;
preverbis darTvis SemTxvevaSi ki, I SedegobiTisgan gan-
sxvavebiT, pirobiTobas gamoxataven konteqstis farglebSi
da ara unaxaobas, (gavxazavT: zmnis organul formebSi pi-
robiToba unaxaobas gamoricxavs da piriqiT).
E
226
3. inferenciuloba (mTqmelis daskvna, romelic mas
gamoaqvs Tavisi zogadi codnis, gamocdilebisa da realu-
ri samyaros movlenebis fonze) svanuri enisTvis mkveTrad
damaxasiaTebeli semantikaa da, amavdroulad, gramatiku-
lad gamoxatuli.
sakuTriv inferenciuli mwkrivebia: I seriaSi _ infe-
renciuli awmyo (resp. usruli myofadi), ZiriTadpreverbiani
myofadi, usruli da sruli pirobiTi, III seriaSi _ piro-
biT-SedegobiTi I da pirobiT-SedegobiTi II; inferenciuli
mniSvnelobiTve gamoiyeneba preverbiani II SedegobiTic,
oRond -u /-oRæ („mca“) nawilakian konstruqciaSi.
CamoTvlili evidencialuri (inferenciuli) formebis-
Tvis informaciis wyaro ar SeiZleba iyos verbaloba, ami-
tomac vuwodebT maT „sakuTriv inferenciuls“; am zmnebis
semantika nebismier situaciaSi (neitralur konstruqciaSi,
vrcel konteqstSi...) epistemikuria da TiToeuli maTgani
opozicias qmnis an Tavissave mwkrivSi (igulisxmeba erTi
da imave mwkrivis qvesaxeobebi, gansxvavebuli rogorc for-
miT, ise semantikiT; magaliTad: „Cveulebrivi“, pirdapirevi-
dencialuri awmyo : inferenciuli awmyo; pirdapirevidenci-
aluri myofadi : inferenciuli myofadi...) an sxva mwkriv-
Tan (uwyveteli : pirobiTi; SedegobiTi I : pirobiT-Sedego-
biTi I...).
4. svanuri zmnis uRlebis tradiciul nimuSebSi ar
aris warmodgenili III seriis zemoT miTiTebuli ori infe-
renciuli (epistemikuri) mwkrivi: pirobiT-SedegobiTi I da
pirobiT-SedegobiTi II, vinaidan isini arc ise didi xnis
win Cven mier iqna SeniSnuli da saxeldebulic. amitomac
maT Sesaxeb SedarebiT vrcel zogad daskvnas SemogTa-
vazebT:
a) saanalizo formebi perfeqtulia da moepoveba yve-
la relatiur da absolutur brunvacvalebadsubieqtian
zmnas.
227
b) isini inversiulni arian inversiis tradiciuli ga-
gebiT: saanalizo formebSi realur subieqts morfologi-
uri obieqtis niSani aqvs; xolo sxva interpretaciiT (d.
meliqiSvili), subieqti manis rigis niSniTaa gamoxatuli
iseve, rogorc am seriis yvela mwkrivSi. B
g) qmnian datiur konstruqcias iseve, rogorc III se-
riis danarCeni mwkrivebi.
d) semantikuri niSani, romliTac es zmnebi upreverbo
usruli I da II SedegobiTis eqsperienciul formebs upi-
rispirdebian, epistemikurobaa.
am zmnebis aRweriTi variantebi Tavad svanurSi udris
I da II SedegobiTis upreverbo (pirdapirevidencialuri, eq-
sperienciuli) formebi + inferenciuli, epistemikuri moda-
lobis romelime nawilaki (bz. ÌéÒëÓ, bq. ÌÀæÛæËÉ „albaT“;
serTxi „vaiTu“...).
dabolos, saanalizo monacemebi (I da II pirobiT-Sede-
gobiTi), cxadia, enaSi yovelTvis arsebobda, maTi analizi
ki _ ara, ris mizezadac migvaCnia am zmnaTa omonimuroba
dinamikuri zmnebis awmyosa da statikurebis myofadis for-
mebTan.
5. epistemikis wyaro svanur zmnaSi yovelTvis infe-
renciaa, magram inferencia yovelTvis epistemikur Sinaarss
ar ganapirobebs (inferenciuli SeiZleba iyos TurmeobiTe-
biT da SedegobiTebiT gamoxatuli moqmedebac, magram maTi
semantika informaciis sandooba-sarwmunoobis xarisxis Se-
fasebas ar iTvaliswinebs).
6. upreverbo inferenciul formebSi, romlebic, sava-
raudod, enis ganviTarebis ufro adrindel etaps asaxaven,
gamoiyofa -un /-in sufiqsi (igive elementi Cans verbalobis
228
gamomxatvel I seriis TurmeobiTebSi), romelic, Cveni az-
riT, evidencialobis morfologiuri niSania.
7. sakuTriv inferenciuli mwkrivebi gamoxataven sava-
raudoobis semantikas da, Sesabamisad, verbalobas gamori-
cxaven, xolo unaxaobis mwkrivebs unari aqvT saTanado
konteqstis farglebSi xan verbaloba gamoxaton, xanac _
inferencia (cxadia, epistemikuri niuansis gareSe).
8. svanuri sakuTriv inferenciuli mwkrivebi opozici-
urobis TvalsazrisiT sruliad Tanabar pirobebSi arian
TxrobiTi kilos formebTan, ramdenadac isini, TxrobiTi
kilos msgavsad, qmnian neitralur Sesityvebas (a. arabulis
terminologiiT), semantikurad ki es ukanasknelni markire-
bulni arian ganusazRvrelobis, savaraudoobis niSniT,
rac saboloo jamSi informaciis pirobiTobas (da ara da-
dasturebulobas, „idealurobas“) gulisxmobs. amitom
vTvliT, rom svanurSi inferenciuli mwkrivebis kilo pi-
robiTia.
9. pirdapiri evidencialoba da e. w. „unaxaobaze“
dafuZnebuli iribi evidencialoba svanurSi TxrobiTi ki-
los zmnuri formebiT gadmoicema, iribi evidencialobis
inferenciuli saxeobis gamomxatveli sakuTriv inferenciu-
li zmnebi pirobiT kilos Seesabamebian, xolo rac Seexeba
kavSirebiTs, marTalia, misi erT-erTi semantikuri funqcia
inferenciaa, magram mxolod winadadebis farglebSi (damo-
ukideblad is dasrulebul azrs verc gamoxatavs!): infe-
rencia konteqstSi ki niSnavs, rom msjelobis niadagze
dgeba Sedegi. aseTi winadadeba mTlianobaSi iribevidencia-
luria, xolo zmna konteqstisgan izolirebulad _ ara
(gansxvavebiT inferenciuli awmyos, pirobiTis, pirobiT-Se-
degobiTebisgan, romlebic konstruqciisgan damoukideblad
erTmniSvnelovnad epistemikuri mniSvnelobisani arian da
229
martiv TxrobiT winadadebaSi SeuZliaT am semantikis Semo-
tana).
DTuki „nakvTis ZiriTad mniSvnelobaSi damoukidebeli
semantikuri niSani misi enobrivi arsebobis ganmsazRvreli
pirobaa da amitom yoveli semantikuri niSnis cvla (for-
mis cvlasTan erTad) uflebas gvaZlevs gamovyoT calke
zmnuri erTeuli, damoukidebeli enobrivi odenoba“ (arabu-
li 1992: 117), maSin, am principiTa da mkvlevris mier Txro-
biTi kilos qvesasistemaSi gamoyofili damoukidebeli
funqciuri erTeulebis analogiiT, svanurSi es erTeulebi
pirobiTi kilos qvesistemaSi Semdegnairad gamoiyofa:
1) inferenciuli awmyo (рgmuni „albaT aSenebs; aSenebdes
iqneba“);
2) inferenciuli myofadi sruli (adgemne „albaT aaSenebs
/ SesaZloa aaSenos“);
3) pirobiTi usruli (рgmuníl / igmuniæ „albaT / SesaZ-
loa aSenebda“);
4) pirobiTi sruli (adgemna / adgam „albaT aaSenebda“);
5) awmyos pirobiT-SedegobiTi I usruli (xë/egi „albaT
uSenebia“ = „albaT naSenebi aqvs“ / „naSenebi eqneba“);
6) namyos pirobiT-SedegobiTi II usruli (xëgíl / xegiæ
„albaT eSenebina“ = „albaT naSenebi hqonda“ / „naSenebi
eqneboda“).
10. kavSirebiTi mwkrivebi svanurSi, nakleb funqciu-
ria; SesaZloa imitomac, rom enaSi inferenciuli mwkrivebi
moipoveba da, Tu Cveni msjeloba sworia, maSin es ukanas-
knelni gacilebiT adreul stadiaze unda Camoyalibebu-
liyvnen. koniunqtivebi ki, rogorc cnobilia, Tavidan indi-
kativs gamoxatavdnen, kavSirebiT kilos isini qarTulSi
mxolod -mca nawilakTan erTad aRniSnavdnen. Aam nawila-
kis gaqrobis Semdeg daimkvidres maT dRevandeli semantika,
Tumca, svanur inferenciul zmnebTan SedarebiT, isini na-
klebunariani arian pirobiTobis gamosaxatavad.
230
s i n t a q s i
1. sintaqsurad verbaluri evidencialoba („sxvaTa si-
tyva“) qarTvelur enebSi konstruqciiTa da pirebis mixed-
viT ganawilebuli nawilakebiT gamoixateba.
svanur pirdapir naTqvamSi pirTa ganawileba-gadmoce-
misTvis amosavali Tavad mTqmelia (mTqmeli Tavisi
realuri poziciidan gamomdinare wyvets, vin romel pirad
moixsenios) da ara dialogis uSualo monawileTa realu-
ri poziciebi realur situaciaSi; swored es aris svanuri
pirdapiri naTqvamis specifika; swored amitom aris igi „na-
xevradiribi“ _ iribisnairi konstruqcia + pirdapiri na-
Tqvamis nawilakebi. sxvagvarad: konstruqciisTvis priori-
teti aris ara informaciis wyaros (informaciis uSualo
mkuTvnelis) da misi adresatis pirovnuli poziciebi (Tu
romeli piria erTi Tu meore), aramed mTqmelTan (am teq-
stis evidencialur aspeqtSi mTxrobelTan) maTi mimarTeba
(mTqmelisave TvalTaxedviT);
2. qarTulisgan gansxvavebas sxvaTa sityvaSi nawilake-
bis ganawileba ki ar qmnis, aramed Tavad konstruqcia. Ees
gansxvaveba Tanamedrove qarTul saliteraturo enasa da
svanurs Soris gansakuTrebiT mniSvnelovania evidencialo-
bis TvalsazrisiT: Tanamedrove saliteraturo qarTulSi
„-mca“-nawilakiani zmnuri formebi aRar gamoiyeneba, amde-
nad konstruqciac Sesabamisi formiT aRar arsebobs; sva-
nurSi ki qarTuli -mca’s Sesatyvisi nawilaki -u /-oRæ
(romlis arqaulobas idiomatikac adasturebs) da misi
alomorfebi metad aqtiurni arian da konstruqcia maTi
monawileobiT ukve gulisxmobs informaciis irib („sxva“)
wyaros; Sesabamisad, aseTi konstruqciebi „sxvaTa sityvis“
specialuri nawilakebis gareSec mxolod iribevidencia-
lur semantikas gadmoscemen _ informacia uSualod
mTqmels ar ekuTvnis, informaciis wyaro gareSea, „sxvaa“.
231
3. svanurSi evidencialuri mwkrivebi moqmedebis area-
lad TiTqmis Tanabarad iyeneben parataqss da hipotaqss;
hipotaqsur konstruqciaSi inferenciul zmnaTa Ca-
rTulobis SemTxvevaSi arcerT maTganTan ar aris savalde-
bulo kavSiri, zogjer ki _ arc korelati.
vfiqrobT, svanuris monacemebi im Zveli viTarebis
gamovlinebaa, roca martivi winadadebebi mxolod logiku-
ri mimarTebiT (da ara _ gramatikulad) ukavSirdebian er-
TmaneTs, roca „enis Zvel safexurebze kiTxviTi winadadeba
asindeturad ukavSirdeboda grZnobisa da Tqmis semantikis
zmnaTa Semcvel winadadebas da kiTxviTi intonacia warmo-
adgenda sintaqsuri dakavSirebis safuZvels“ (ZiZiguri 1989:
443);
konstruqciuli specifikurobis TvalsazrisiT gansa-
kuTrebiT sayuradReboa pirobiTi damokidebuli winadade-
bis Semcveli rTuli qvewyobili winadadeba, romelic bu-
nebrivad swored mxolod Zveli qarTuliseburi modeliT
Cans;
hipotaqsuri konstruqciis Camoyalibebis periodSi
svanur enaSi zogierT mwkrivs ukve SeZenili unda hqonoda
inferenciuli mniSvneloba (Tuki inferencia saerTod meo-
reuli movlenaa), aRniSnuli zmnebi TavisTavSi moicaven pi-
robiTobis, savaraudoobis (inferenciulobis, epistemiku-
robis, albaTobis), „Tu“-s gagebas (swored im semantikas,
rasac maqvemdebarebeli kavSiri aniWebs pirobiT damokide-
bul winadadebas); amdenad, kavSiri, saliteraturo qarTu-
lisgan gansxvavebiT, savaldebulo ar iyo (Tumca parale-
lurad qvewyobili winadadebis kavSiriani SeerTebac Tana-
medrove svanurSi, cxadia, SesaZlebelia, rac ufro metad
inovacias an saliteraturo gavlenas mogvagonebs).
Cveni azriT, svanurSi hipotaqsuri konstruqciis Se-
darebiT arqauli (ukavSiro, ukorelato) tipis SenarCune-
bas xeli Seuwyo: A
232
a) inferenciuli (pirobiTi semantikis Semcveli) zmne-
bis arsebobam enaSi;
b) axali tipis rTuli konstruqciis SeqmnisTvis mo-
tivaciis ararsebobam: wignis enam sxva moTxovnebi wamoaye-
na, sxva sivrce moiTxova (umTavresi mizezi!): literaturu-
li enis gansakuTrebuli socialuri datvirTvis gamo, mis-
dami wayenebuli moTxovnebic gansxvavebulia, ramac xeli
Seuwyo rTuli konstruqciis gaCenas; Ewignis ena saanali-
zo mimarTulebiT ufro metad ganviTarda, umwerlobo enam
ki mxolod zmnis gansakuTrebuli moqnilobiTa da infor-
maciuli tevadobiT „isargebla“ da bevri ram organul
formebSi asaxa; Sesabamisad, rTuli qvewyobili winadade-
bis tipic, specifikuri (inferenciuli) mwkrivebiT gamoxa-
tuli Semasmenlis xarjze, Zveli formiT SenarCunda, Tum-
ca mis paralelurad saliteraturo enis analogiiT (da
ara aucileblobiT) TandaTanobiT konstruqciis srulyo-
fili (kavSiriani, korelatiani) formac mkvidrdeba;
SeiZleba iTqvas, rom hipotaqsuri konstruqciis Camo-
yalibebis procesi svanurSi jer ar dasrulebula, amis
dasturia saanalizo konstruqciis Zveli da axali tipebis
Tanaarseboba enaSi.
zogadad evidencialobisa da modalobis urTierTmi-
marTebis Sesaxeb saerTaSoriso enaTmecnierebaSi arsebuli
erT-erTi TvalsazrisiT, modaloba da evidencialoba na-
wilobriv faraven erTmaneTs (dendali, tasmovski 2001:
341-342).
svanuris viTareba swored am mosazrebas Seesabameba,
vinaidan, rogorc kvlevam aCvena, am enaSi modalizebuli
evidencialuri sistemaa (plungianis terminologiiT) da
modaloba da evidencialoba zogierT SemTxvevaSi (kerZod,
sakuTriv inferenciul mwkrivebSi) kveTen erTmaneTs;
specialur literaturaSi, ZiriTadad, gamoyofen evi-
dencialuri mniSvnelobis oTx saxeobas (evidencials): in-
dikativs, konkluzivs, renarativsa da dubitativs. svanur-
233
Si evidencialebs (indikativi _ pirdapiri, renarativi, in-
ferentivi / konkluzivi _ iribi) moepovebaT zustad gansa-
zRvruli gramatikuli mniSvneloba, romelic Semodis
rTul urTierTmimarTebebSi lingvistur Tu eqstralin-
gvistur faqtorebTan teqstSi, vinaidan evidencialoba, am
sityvis farTo mniSvnelobiT, es aris teqstis kategoria
da zmnuri evidencialoba mxolod erT-erTi saSualebaTa-
gania mis gamosaxatavad.
kvlevam aCvena, rom svanuri enisTvis pirveli sami evi-
denciali organulia da produqtiuli, rac ganpirobebuli
unda iyos mdidari zmnuri sistemiT _ specifikuri
inferenciuli, epistemikuri mniSvnelobis mwkrivebiTa da,
amave dros, perfeqtuli formebis saxeobaTa simravliT,
romelTa nawili (I da II SedegobiTi) marTlac indikativis
safuZvelze ganviTarda; sxvani ki (pirobiT-SedegobiTi I da
pirobiT-SedegobiTi II) _ ukve I seriaSive arsebuli infe-
renciuli mniSvnelobis formaTa safuZvelze (Tavi III, $19);
svanurSi saeWvoobis semantikis konkluzivi gamoixa-
teba araerTi mwkrivis formiT:
inferenciuli awmyo (resp. myofadusruli): a-xtaæ-n-i /
i-xtaæ-n-i „albaT xatavs“ (/ “xatavdes iqneba” _ v. Tofu-
ria);
ZiriTadpreverbiani sufiqsuri warmoebismyofadi: ad-
xatæ-in-e „albaT /savaraudod daxatavs“;
pirobiTi: a) usruli _ a-xtaæ-n-íl / i-xtaæ-n-i-æ „al-
baT /SesaZloa /Tu... xatavda“;
b) sruli _ ad-xatæ-in-a „albaT / savaraudod daxa-
tavda“;
pirobiT-SedegobiTi I: x-e-xtрæ-i (zs.), x-e-xataæ-n-i
(lnt.) „SesaZloa /albaT {da}uxatavs = eqneba danaxati
mas is“;
234
pirobiT-SedegobiTi II: x-e-xtaæ-íl (bz.), x-e-xtрæ-i-æ
(bq.) „SesaZloa /albaT {da}exata = eqneboda danaxati
mas is“.
es mwkrivebi evidencialobasTan mimarTebiT mxolod
konkluziuri mniSvnelobiT gvevlinebian, maT ara aqvT ver-
baluri wyarodan miRebuli inormaciis damoukideblad
(sxvaTa sityvis an modalobis nawilakebis gareSe) gamoxat-
vis unari.
konteqstis gaTvaliswinebiT konkluzivi SeiZleba
gamoixatos I seriis TurmeobiTebiT, I SedegobiTis prever-
biani da -en-a’sufiqsiani upreverbo formebiTac (roca
mTqmels erTi percefciuli faqtis safuZvelze sxva, ara-
percefciuli, „unaxavi“ movlenis / moqmedebis Sesaxeb gamo-
aqvs logikuri daskvna (bz. ala lкzJìn lémhól {li}, bq. ali lazJi lémhiрl {li} (II Turm.) _ „es wasvlisas Turme
Cqarobda“ _ mTqmelma dainaxa oTaxSi miyril-moyrili niv-
Tebi da es faqti ganazogada), Tumca am mwkrivTa ufro
mniSvnelovani funqcia renarativia.
svanurSi renarativisTvis ZiriTadi morfologiuri
baza I seriis TurmeobiTebi da III seriis perfeqtuli (-en-a
sufiqsianiupreverbo da ZiriTadpreverbiani I SedegobiTi)
zmnuri formebia, romlebic specialuri sintaqsuri saSua-
lebebis (konstruqcia, „sxvaTa sityvis“ nawilakebi) gareSe
gamoxataven informaciis „sxva xelidan“, gareSeE wyarodan
momdinareobas:
I TurmeobiTi: x-р-gm-{æ}in-a (bz.), x-р-gm-un-a (bq.) _ „uSe-
nebda /aSenebda (zed) Turme“;
II TurmeobiTi: bz. lé-m-góm-{æ}in [li], bq. lé-m-gem-{æ}in
[li] _ „aSenebda Turme“ / „naSeneba“;
I SedegobiTi (preverbiani): oT-g-a (zs.) _ „auSenebia
(Turme)“;
235
I SedegobiTi (upreverbo, -en-a’sufiqsiani): x-a-g-ën-a
(bz.), x-р-g-en-a (bq.) _ „uSenebia Turme = naSenebi hqonia“
(Sdr. Epidapirevidencialuri, eqsperienciuli upreverbo
a’sufiqsiani forma: xoga _ „uSenebia = naSenebi aqvs“, rome-
lic renarativi veraviTar SemTxvevaSi ver iqneba, vinaidan
informaciis gareSe wyaros ki ara, mTqmelis myar,
dadasturebul codnas gulisxmobs).
dubitativi, romelic mTqmelis mier wyaros informa-
ciis sinamdvilis mimarT eWvis dafiqsirebas gulisxmobs,
svanurSi mxolod vrceli konteqstiT, modaluri leqseme-
biT an intonaciiT gamoixateba _ arcerTi evidencialuri
zmnuri forma am semantikas ar moicavs;
SevniSnavT, rom swored im arealis (balkanuri) enebis-
Tvisac, romlebTanac evidencialobis kategoriis Tvalsaz-
risiT tipologiurad qarTuli axlos dgas, dubitativi
damaxasiaTebeli ar aris, rogorc specialistebi aRniSna-
ven, am enebSic „dubitatiuroba, upirveles yovlisa into-
naciiTa da damatebiTi dubitatiuri modifikatorebiT aRi-
niSneba“ (kucarovi 1984: 18).
evidencialobis gamoxatvis leqsikuri saSualebebi
svanur enaSi evidencialoba (rogorc verbaluri, ase-
ve inferenciuli), garda morfologiuri da sintaqsuri sa-
Sualebebisa, leqsikuradac gamoixateba. evidencialuri da-
mxmare saSualebebic funqciurad ori tipisaa: erTni verba-
lobas aRniSnaven; aseTebia „sxvaTa sityvis“ nawilakebi,
romlebic Sesabamis konstruqciaSi (pirdapiri naTqvami)
afiqsireben informaciis gareSe wyaros, meoreni ki infe-
rencias, informaciis savaraudobas gamoxataven (aseT Se-
mTxvevaSi informaciis wyaro Tavad mTqmelis logika, az-
rovnebaa).
236
1. nawilaki, romelic orive funqcias iTavsebs (saTana-
do konteqstis gaTvaliswinebiT xan verbalur wyaros
gamoxatavs da xan _ inferenciuls), mxolod erTia: esnрr /
esnрr{i} „Turme“: a) esnрr lрdi Sæрns Sdue _ „Turme dRes
svaneTSi Tovs“ _ informaciis wyaro gareSea, verbalobaa,
Tumca mTqmeli mas ar akonkretebs _ es wyaro SeiZleba
iyos impersonaluri piri, xmebi xalxSi, masmedia... b) esnрr
ala qors рri! _ „Turme es saxlSia!“ _ mTqmelma sarkmelSi
Suqi an saxlTan manqana dainaxa da faqtis ganzogadebiT
logikur daskvnamde mivida _ informaciis wyaro am Se-
mTxvevaSi inferenciaa.
2. sakuTriv inferenciulobis gamomxatveli damxmare
leqsemebi (romlebic verbalobas arasdros gamoxataven)
enaSi ufro mravladaa; agebulebis mixedviT SeiZleba gamo-
iyos sami tipi:
a) sakuTriv nawilakebi, romelTa segmentacia ar xer-
xdeba da etimologia ucnobia (mérës „albaT; rogorc
Cans“; níTaæ „vinZlo“...);
b) sinTezuri leqsemebi, romlebSic Semadgeneli kom-
ponentebis dadgena SesaZlebelia (maæSli < *mр-Sæ li „al-
baT; rogorc Cans“; serTxi < ser-d-xi „vaiTu“...), Tumca isi-
ni ar warmoadgenen am komponentTa mniSvnelobebis martiv
jams;
g) nazmnari damxmare sityvebi (рnRæli „vgoneb“, mabJa
„mgoni“ / „mimaCnia“ /„Cemi azriT“...).
3. inferenciuli leqsemebis gamoyeneba zmnis mwkri-
vebTan Tavisufali rodia. maTi garkveuli nawili mxolod
indikatiur formebs uTavsdeba, zogi ki, piriqiT, mxolod
zmnis sakuTriv inferenciul mwkrivebs (inferenciuli aw-
myo _ resp. myofadusruli, ZiriTadpreverbiani sruli myo-
fadi, pirobiTi, pirobiT-SedegobiTi I da II), iSviaTad _
kavSirebiTebs iguebs; es movlena, erTi mxriv, inferenciis,
237
rogorc semantikuri da gramatikuli kategoriis, Camoyali-
bebis da, meore mxriv, Tavad inferenciuli leqsemebis
warmoSobis etapebs, qronologias unda ukavSirdebodes,
rac umwerlobo enaSi Zneli dasadgenia;
mas Semdeg, rac saliteraturo enam zogierTi mwkri-
vis (ZiriTadad xolmeobiTisa da perfeqtuli droebis)
funqciuri gamoyenebiT, aseve sintaqsurad (sxvaTa sityva)
evidencialobas gza gauxsna, umwerlobo enam gramatiku-
lad kidev ufro srulad ganaviTara es kategoria _ Camo-
yalibda perfeqtuli inferenciuli (epistemikuri
modalobis) formebic _ pirobiT-SedegobiTebi, risTvisac
monacemi, savaraudod, ukve arsebobda inferenciuli awmyos
(resp. myofadusrulis) saxiT, romelic, Cveni azriT, enis
ganviTarebis adreul (preverbis gaCenamde) stadias gane-
kuTvneba. Aam mwkrivis (inferenciuli awmyos) calsaxad
epistemikuri semantika metyvelebs imaze, rom is neitralu-
ri awmyos opoziciaa; ufro metic, inferenciuli forma mo-
epovebaT statikur zmnebsac: xoira („uweria is mas, misTvis
aris dawerili“) _ xë/eОri („albaT uweria is mas“), xaxtaæa
(„axatia“) _ xextрæi (albaT axatia”), xag („adgas“) _ xegni
(„albaT adgas“); xatæra („anTia“) _ xetæri („albaT anTia“);
es movlena SeniSnuli aqvs g. maWavriansac: „gamoricxuli
ar aris SesaZlebloba, usruli myofadis formebi svanur-
Si Tavdapirvelad statikur zmnebs ganeviTarebinaT, xolo
Semdeg maTi analogiiT _ dinamikur zmnebsac“ (maWavariani
1974:139); rac Seexeba dinamikur zmnebSi epistemikuri mniS-
vnelobis formebs, Cven mier evidencialobis afiqsad miCne-
uli Vn’s arqaulobas mkvlevaric varaudobs: „safiqrebe-
lia, -un || -in sufiqsebi (-in< -en) warmoSobiT awmyos fuZis
sawarmoebeli formantebi iyvnen. kauzativis -un || -en (> -in)
sufiqsebic amave warmoSobisa Canan“ (maWavariani, iqve). Ees
Teoria amyarebs Cvens mosazrebas imis Sesaxeb, rom aRniS-
nuli afiqsi arqaulia da funqciaTa mixedviT gadanawilda
uZveles droSi; enis ganviTarebis adreul safexurzeve mi-
238
si erT-erTi funqcia evidencialoba (inferenciuloba) iyo,
radgan es semantikuri opozicia statikur zmnebSi ukve ar-
sebobda.
evidencialobis kategoria svanurSi da, Sesabamisad,
qarTvelurSi, SesaZlebelia, marTlac ukavSirdebodes sxva
iberiul-kavkasiur enebSi gavrcelebul analogiur feno-
mens da warmoadgendes arealur movlenas. miuxedavad ami-
sa, ganxiluli masalis safuZvelze gamotanili daskvnebi
uflebas gvaZlevs vamtkicoT evidencialobis avtoqTonuri
warmomavloba svanurSi. migvaCnia, rom evidencialobis
Camoyalibeba qarTvelur enebSi aixsneba ara sxva, magali-
Tad, Turquli enis gavleniT (Slobin, Aksu-Koç 1986:159-167), aramed enis ganviTarebis Sinagani tendenciebiT. rogorc g.
maWavariani aRniSnavda aspeqtis kategoriasTan mimarTebiT
qarTulSi, „saWiro ar aris garegani faqtorebis Zieba“ ma-
Sin, roca saanalizo masala enaSi ama Tu im movlenis ori-
ginaluri warmomavlobis damadasturebel faqtebs gvTava-
zobs.
239
danarTi 1
Ddro-kiloTa opoziciebi
(gardamavali zmnebis monacemebis mixedviT)
a) semantikuri saopozicio niSani _ epistemika
1 neitraluri awmyo
axtрæi (`xatavs~) :
inferenciuli awmyo
(/usruli myofadi)
axtaæni/ixtaæni (`albaT xatavs/xatavdes iqneba~)
2 uwyveteli
axtрæda /axtрæiæ („xa-tavda“)
:
usruli pirobiTi
axtaæníl/ixtaæniæ
(„albaT xatavda“)
3 neitraluri myofadi
Cæaxtрæi („daxatavs“) :
inferenciuli (epistemi-kuri) myofadi
{Cæ}adxatæi{ne}/-isg
(„albaT daxatavs“ / „da-
xatos iqneba“)
4 neitraluri (windebu-
liani) sruli pirobiTi
(resp. xolmeobiTi)
Cæaxtрæda/Cæaxtрæiæ
(„daxatavda“)
:
inferenciuli (ZiriTad-preverbiani) sruli pi-robiTi {Cæ}adxatрæ-na /-ìs/-asgæ („albaT daxatavda“)
5 upreverbo a’sufiqsiani
I SedegobiTi xoxtaæa
(„{da}uxatavs = {da}naxa-
ti aqvs“)
:
I pirobiT-SedegobiTi
xextрæi („albaT {da}uxatavs = {da}naxati eqneba“
6 upreverbo II Sedegobi-
Ti xoxtaæón /xoxtaæan
(„exata = {da}naxati
hqonda mas is“)
:
II pirobiT-SedegobiTi xextaæíl /xextрæiæ („albaT exata = {da}na-xati eqneboda mas is“)
240
b) semantikuri saopozicio niSani _ unaxaoba I seria
1 sazedao/sasxviso qcevis uwyveteli
xaxtрæda / xaxtрæiæ („axatavda“), xoxtрæda / xoxtрæiæ („uxatavda“)
:
I TurmeobiTi
xaxtр/aæna („axatavda /
uxatavda Turme“)
2 saarviso qcevis uwyve-teli
axtрæda/axtрæiæ („xatav-da“)
:
II TurmeobiTi
lémxatæin{li} („xatavda Turme, naxatava“)
3 upreverbo, oden -a’su-
fiqsiani, eqsperienciu-
li I SedegobiTi
xoxtaæa („{da}uxatavs = {da}naxati aqvs mas is“)
:
upreverbo, -en-a sufiqsiani I SedegobiTi
xaxtaæë/ena („{da}uxatavs
Turme = {da}naxati hqonia
mas is“)
4 upreverbo, oden -a’su-
fiqsiani eqsperienciuli
I SedegobiTi
xoxtaæa („{da}uxatavs = {da}naxati aqvs mas is“)
:
ZiriTadpreverbiani I Sede-gobiTi
oTxatæa („dauxatavs Tur-me mas is“)
5 wyvetili
adxatæe („daxata“)
:
ZiriTadpreverbiani I Sede-
gobiTi
oTxatæa („dauxatavs = Turme daxata“)
241
danarTi 2
opoziciaTa amsaxveli ilustraciebi sametyvelo situacie-
bis mixedviT
a) (1) lрdi petre dabs a-вn-i i a-lóS-i _ „dRes petre ya-
nas xnavs da Tesavs“ : lрdi petre dabs aвn-un-i i alкS-æn-i (bz.) _ „dRes petre, albaT, yanas xnavs da Tesavs“ / „...xnav-
des da Tesavdes iqneba“;
(2) WiSx-leldìsgs míS-míS a-Sxeb-d-a mрg (bz., sv. en.
qr. 1978: 137) _ „fexsacmels sxvadasxvanairs keravda yvela“
: WiSx-leldìsgs mрg deS р-Sxb-un-íl (bz.) /i-Sxb-un-iæ (bq.)
_ „fexsacmels yvela ver keravda, [albaT]“;
(3) [RæaSр] tuf i Txæim eCìS l’ë, ОeræóО Cæ-a- dgрr-i (iqve, 124) _ „[jixvis] tyavi da Tavi imisi aris, e,
vinc moklavs“ : eCis eser ja muryæamxрnCоn Cæ-ad-dagr-i{ne}, eCqas ejas afxnegрr eser J’рxJæemi, amCiqq’ëser min
Cìxрn sgкæрxWæкdx i J’ìæ anxæitx sрæОрr (iqve, 72) _ „imas me
koSkidan rom /roca /Tu movklav, maSin, savaraudod, imas
amxanagebi daefanteba („daebneva“), am dros Tqven yoveli
mxridan SemoesieT da amowyviteTo savebi“ (sityvasityviT:
„imaso TviTon koSkidan [rom] moklavs, maSin imas am-
xanagebio rom aebneva /iqneba aebnes, amdrozeo TviTon
yovelmxridan Semo-mca-esivnen da amo-mca-wyvites savebi“);
(4) amJìn lрmzéroS qa x-e-cxp-en-d-a-x [Sæanрr] qors lersgæanTe, eCqas fiCqs Cu égрmdax i Cu isgæríldax (iqve: 112) _ „ase locviT Semouvlidnen [svanebi] saxls, maSin/me-re tablas dadgamdnen da dasxdebodnen“ : „amJìn lрmzéroS q’ó-x-cxep-en-x, eja gun maSed xoxaldax... _ „ase locviT [rom /Tu /roca] Semouvlidnen, is metad sasargeblo ego-naT“;
(5) muSæрn mкra Sæрne kojрrisga mayali xæóО x-í-m-a (bz.) _ „svan kacs svaneTis kldeebSi SiSic blomad uWamia
242
(= aqvs naWami)“ : alas libofSs harрk qirsi x-л-m-i! _ „amas
bavSvobaSi [albaT] ospic ki uWamia (=eqneba naWami)“;
Bb) (1) dрls beTqilр Ciqdi xæóО maxeRæрJ x-o-Ræpaæ-ón
(bz.) _ „dals beTqilamdec bevri vaJkaci {da}eRupa (=hyavda
danaRupi)“ : dрls beTqilр Ciqdi xæóО maxeRæрJ x-e-Ræpaæ-íl (bz.) /x-e-Rump{l}рæ-iæ (bq.) _ „dals beTqilamdec [al-
baT] bevri vaJkaci {da}eRupa (=eyoleboda danaRupi)“;
(2) Sæanрr muryæams gрnxрn sæanìrs x-a-gрm-d-a-x
/ x-a-gam-x _ „svanebi koSks gverdiT („gverdidan“) svanirs
{mi}aSenebdnen“ : Sæanрr muryæams gрnxрn sæanìrs xрgminax (bz.) xрgmunax (bq.) _ „svanebi koSks gverdiT („gverdidan“)
svanirs {mi}aSenebdnen [Turme]“;
(3) jæinald Sæрns leldì/isgs mрg qors a-Sxeb-d-a
(bz.) / р-Sxb-iæ (bq.) _ „Zvelad svaneTSi fexsacmels yvela
Sin keravda“ : jæinald Sæрns leldì/isgs mрg qors lé-m-Sxрb-æin / lé-m-Sxeb-æn-e-li _ „Zvelad svaneTSi fexsacmels
yvela Sin keravda [Turme]“;
(4) miSgu baba ilias xæрО рTu gæeS x-o-rgiæ-a
(bz), miSgæa baba ilias obрS рTu gæeS x-o-rgaæ-a (bq) _ „ba-buaCem („Cems babua“) ilias bevri „cxeli“ saqme {mo}ugvare-
bia („{ga}urigebia“) = aqvs monagvarebi“ : miSgu baba ilias
xæрО рTu gæeS x-р-rgiæ-лn-a / miSgæababa ilias obрS рTu
gæeS x-a-rgaæ-en-a _ „babuaCem („Cems babua“) ilias [Turme]
bevri „cxeli“ saqme {mo}ugvarebia („{ga}urigebia“) = hqonia
monagvarebi“;
(5) faskæinjs marem leRæ deSoma x-o-m-a (bq.)
_ „faskunjs adamianis xorci arasdros uWamia (=aqvs naWa-
mi)“ : faskæinjs marem leRæ made lo-x-mam-a (bq.) _ „fas-
kunjs adamianis xorci [Turme] ar SeuWamia“;
243
(6) SæрnsMmónkæì æíSTxæzрОрn klas gioSa
giorgi mрrgiкnd a-fiSg (bz.) _ „svaneTSi pirveli oTxwlia-
ni skola gioanT giorgi margianma gaxsna“ : SæрnsMmónkæì
æíSTxæzрОрn klas gioSa giorgi mрrgiкns oTfìSga (bz.)/
SæрnsMmрnkæiS æoSTxæzрОрn klр/as gioSer giorgi margians
oTfiSga (bq.) _ „svaneTSi pirveli oTxwliani skola gio-
anT giorgi margians gauxsnia“.
244
Category of Evidentiality in Svan
Summary
Evidentiality in the Svan language is expressed by grammatical and lexical means. Grammatically, it is conveyed by specific morphological and syntactic means. Morphological means comprise: a) the so-called nonvisual scrivas; b) evidential (verbal or inferential) verbal forms proper; c) Perfect Tenses; d) morphemes, etc. Syntactical means encompass: a) complex sentences including subordinate clauses with explanatory or precision-making semantics; b) Reported Speech. Lexically, evidentiality in Svan is expressed by parenthetical phrases or sentences containing key words that are semantically linked with speaking, thinking, and perception (UB.: gärglix, LB.: ragdix „they say“; UB.: miSgwa lanGelSw, LB.: miSgwa länCilSw „in my view“…).
Grammatical Means of Expressing Evidentiality
Morphology
1. Verbal evidentiality is the major intrument to convey text evidentiality. Similar to other Kartvelian languages (Georgian, Mengrelian, Chan), Svan expresses evidentiality through perfect tenses. All the four languages have respective verbal tense-mood forms (scrivas) to indicate the opposition of visual action–nonvisual action, while nonperceptive (verbal or inferential) information is rendered by verbs with the semantics of nonvisual action.
2. Unlike Georgian, Svan and Zan possess a greater number of scrivas that designate: a) „nonvisual“ actions; b) inferential actions.
Oppositions of evidentiality exist within, and between individual scrivas:
245
I – Opposition within Scrivas
Direct Evidentiality vs. Indirect Evidentiality
Series I
1. Neutral (direct evidential) Present
vs.
Inferential (epistemic) Present (resp. non-perfect Future)
2. Preverbal Future30 (direct evidential, categoric)
vs. Basic preverbal Future31 (inferential; epistemic)
3. Preverbal Perfect Conditional (resp. Iterative)
vs. Basic preverbal Perfect Conditional (inferential; epistemic)
Series III
1.
Resultative I, non-perfect, non-preverbal, with the suffix -a (experiencial)
vs.
a) Resultative I, non-perfect, non-preverbal with the suffix -en-a (experiencial, verbal or inferential)
b) Resultative I, perfective, preverbal (verbal or inferential)
2. Resultative II, non-perfect, non-preverbal (experiencial)
vs. Resultative II, perfective, preverbal (inferential)
30 Preverbs Cu, Ji, sga, qa. 31 Preverbs an-, ad-, la-, es-.
246
II – Opposition between Scrivas
1.
Continuous (Version of „on-surface“ location)
vs.
a) Nonvisial Continuous I (verbal or inferential, non-epistemic) b) Continuous Conditional (inferential; epistemic)
2.
Continuous (Neutral Version)
vs.
a) Nonvisial Continuous II (verbal or inferential, non-epistemic) b) Continuous Conditional (inferential; epistemic)
3. Simple Past (Aorist) vs. Resultative I
4. Resultative I, non-perfective, non-preverbal with the suffix -a (experiencial)
vs.
Conditional-Resultative I (experiencial; inferential; epistemic)
5. Resultative II, non-perfective, non-preverbal (experiencial)
vs.
Conditional-Resultative II (inferential; epistemic)
The oppositions demonstrate that verbality is the main source of
information for scrivas (forms of “nonvisual” events) indicating non-perception; however, in wider a context, it (source of information) could also be inferential. In this case, the meanings are not epistemic for the forms lack reliability-based assessment of information.
247
Functional and Semantic Description of Oppositions
Series I In Svan, nonvisial Continuous I and nonvisial Continuous II are definitively evidential as their primary function is limited to the expression of nonvisual actions. Consequently, these forms designate either verbal or inferential (not epistemic) information, but never – perceptive. Series III Verbs with changeable subject cases in Resultative I produce a picture of evidentiality different from literary Georgian. Non-preverbal forms build the scriva either with the suffix -a (Georgian formation) or the suffix -en-a. The resultant forms create the following evidential oppositions:
a) In modern Svan, the basic meaning of Resultative I built without preverbs and suffixes combine perfectiveness, experienciality and existence–non-existence of the precedent with no time indication, excluding thus, visual–nonvisual or continuous–momentary actions. These are Direct Evidential forms;
b) Resultative I with the -en-a suffix and no preverb combines experienciality and evidentiality. The forms denote only nonvisual actions, and therefore, point to the indirect source of information (verbal or inferential). Differently put, they are evidential. Consequently, similar to Georgian (-a suffixal) forms, perfectiveness and experienciality are the semantic components of non-preverbal Resultative I, while the semantics of the -en-a suffixal forms comprise perfectiveness, experienciality, and evidentiality;
c) Preverbal Resultative I lexemes have a definite meaning of nonvisuality and point to an outer source of information. The preverb imparts the meaning of momentariness and subsequently, the meaning of the perfective aspect. Clearly, the experiencial component is absent. The semantic constituents of the verbs include: perfectiveness, momentariness, and evidentiality.
Non-preverbal forms of Resultative II denote the meaning of experiencial actions in the past perfect. Their semantics is direct evidentiality; however, unlike the forms of Resultative I, the addition of the preverb imparts the meaning of conditionality to the context, for conditionality excludes nonvisuality.
248
3. In Svan, inference is a strongly pronounced semantic characteristic and has its grammatical means of expression. The following are inferential scrivas proper: Series I – Inferential Present (resp. non-perfective Future), future with the main preverb, Non-Perfect, and Perfect Conditional; Series III – Conditional-Resultative I and Condiotional-Resultative II; preverbal Resultative II is also used with inferential meaning in constructions containing -u/-oG… particles.
The enumerated evidential forms cannot have verbality as their source of information, which explains the use of the term „inferential proper“. The semantics of these verbs is epistemic irrespective of context as each verb-form creates an opposition within or between other scrivas (see Sections I and II).
4. Traditional Svan conjugation does not feature examples of the above mentioned inferential (epistemic) scrivas of Series III due to the fact that Conditional-Resultative I and Conditional-Resultative II have been identified and termed by the present author quite recently. Therefore, a more detailed summary of these scrivas is called for:
a) The forms under study are perfective and typical of all case-changing subject verbs (mono-, bi-, and tri-personal forms);
b) They are inversive in the traditional understanding of the term. The forms have a real subject with the morphological object marker. Some scholars (D. Melikishvili) presume that the subject is expressed with the regular m- sign and reflects the phenomenon present in all scrivas;
c) They (forms of Conditional-Resultative I, Conditional-Resultative II) create a dative construction in the same manner as other scrivas of series III do;
d) Epistemics is the semantic sign that creates an opposition with imperfective experiencial forms of Resulatitive I and II built without any preverbs.
In Svan, the descriptive forms of these verbs equal Resultative I and II non-preverbal (non-evidential, experiencial) forms + inferential, epistemic modal particle [mˆrŠs (UB.), ma…S…li (LB.) „perhaps, probably“, serTxi „perhaps“ (implies speaker’s expectancy of a negative event)...].
5. In Svan, the source of epistemics is always inference, but
249
inference does not always guarantee epistemic meaning. Let us underscore that evidentiality expressed by nonvisual forms may also be inferential, but unable to assess information in terms of its reliability.
6. The suffix -un (<*Vn), whose similar affix features in nonvisial Continuous I and II of Series I and expresses verbality, is singled out in non-preverbal inferential forms, which supposedly, reflect an earlier stage of language development. In our view, it is a morphological marker of evidentiality.
7. Inferential scrivas exclude the semantics of nonvisual actions, and hence, verbality. Nevertheless, in certain contexts, scrivas expressing nonvisual actions and characterized by verbality as an essential feature, may also render inference.
8. With regard to oppositions, Svan inferential scrivas proper and the forms of the Indicative (neutral) mood are „in equal conditions“ because both create neutral collocations (A. Arabuli). Semantically, inferential scrivas are marked by indefiniteness and probability, which ultimately, implies uncertainty of information (non-witnessedness or non-ideal knowledge) or knowledge about an action or event. Therefore, we concede that the mood of inferential scrivas in Svan is conditional.
9. In Svan, direct evidentiality and the verbal type of indirect evidentiality are expressed by verbal forms of the indicative mood. Inferential verbs that express indirect evidentiality of inferential type correspond to the conditional mood. As to the conjunctive, one of its functions is inference, albeit within sentence limits only. Context-based inference indicates that conclusions are drawn on the basis of reasoning. Such sentences are evidential, while verbs taken out of context – are not. This is dissimilar to inferential Present, Conditional, and Conditional-Resultative, which, irrespective of the construction, possess epistemic meaning and are able to impart it (meaning) to a simple sentence in the indicative mood.
„An independent semantic element in the basic semantics of a scriva is the determining factor of its language existence, and therefore, the change of every semantic marker (together with the change of the form) allows us to single out a separate verbal entity, an independent language unit“ (Arabuli 1992:117). Accepting the premise and considering the phenomenon of
250
analogy, the independent functional units identified by the scholar in the indicative mood build the following micro-system in the Svan conditional mood:32
1) Inferential Present (ä-gm-un-i = „Perhaps / probably he is building / builds / will build; he might be building“ or = „Perhaps / probably (he) builds / is building; may be building“);
2) Inferential Future perfective (ad-gem-n-e = „Perhaps / probably he will build“);
3) Conditional non-perfect (ä-gm-un-Œl / i-gm-un-i-… = „Perhaps / probably he was building“);
4) Conditional perfect (ad-gem-n-a = „Perhaps / probably he built / has built“);
5) Present Conditional-Resultative I imperfective (x-e-g-i = „Perhaps / probably he has built“ with an experiencial meaning);
6) Past Conditional-Resultative II imperfective (x-e-g-Œl / x-e-g-i-… = „He may have built“ with regard to Past Perfect“).
10. Subjunctive scrivas in Svan are less functional which may be due to the existence of inferential scrivas in the language. If our reasoning is correct, the latter must have been formed at much earlier stages of language development. It is well-known that initially the subjunctive expressed the indicative mood, while in Georgian it (subjunctive) was indicated by the particle -mca. When the particle disappeared, the forms acquired their present semantics. Interestingly, the ability of conjunctive scrivas to express conditionality is considerably lower in comparison with Svan inferential verbs.
Syntactic Means of Expressing Evidentiality
1. Syntactically, verbal evidentiality („quotative“) in Kartvelian languages is expressed with the help of constructions and particles allotted to different persons (first, second or third).
32 Svan meanings cannot be precisely rendered in English.
251
In Svan, the central figure in distributing persons in the direct speech is the speaker and not the positions or relations of participants in a real dialogue. This is precisely the feature that makes Svan direct speech so different from others. This is the reason why it is „half indirect“: indirect-like construction + particles of direct speech. Differently put, the construction „grants“ priority not to individual positions of the source of information (the owner of the information proper) and its addressee (i.e. who is who), but to their relations to the speaker who happens to be the narrator of evidential information.
2. With regard to quotative, it is not the distribution of particles, but the construction itself that creates a difference with Georgian. The mentioned difference between the literary language and Svan is particularly significant with respect to evidentiality. Modern literary language has abandoned the use of verbal constructions with the „-mtsa“ particle bringing about the loss of the respective construction. Conversely, a functionally identical Svan particle (-u/-oG…= mca) and its allomorphs whose archaic features are well attested in idiomatic constructions, are very active. Moreover, its participation in building various constructions presupposes an indirect („other“) source of information. Respectively, similar phrases are able to indicate the semantics of indirect evidentiality even without specific particles of Direct Speech – the speaker is not the direct owner of the information; it (information) comes from a different source.
3. Parataxis and Hypotaxis are almost equally applied by Svan evidential scrivas. When hypotactic constructions include inferential verbs, the use of conjunctions, or sometimes even of correlates, becomes redundant. We presume that the discussed Svan evidence mirrors the ancient phenomenon when simple sentences were connected only by logical (not grammatical) relations, and when „at earlier stages of language development, interrogative sentences were asyndetically linked with sentences expressing feelings and speaking, and the interrogative intonation served as the basis of syntactic connection“ (Dzidziguri 1989:443; emphasis added);
In terms of specific constructions, a complex sentence with a subordinate conditional clause is of particular significance due to the fact that it reflects an old Georgian model in Svan.
252
By the time the formative process of hypotactic constructions commenced, a number of Svan scrivas had already acquired inferential meaning (if it is a secondary phenomenon at all). These verbs implicitly convey reasoning and conditionality, doubt and supposition (inference, epistemics), and the concept of „if“. It is the subordinating conjunction that imparts the semantics to the dependent clause in Georgian. Therefore, unlike literary Georgian, the use of the conjunction was not obligatory in Svan. Nevertheless, modern Svan does not exclude the use of conjunctions in complex sentences, which may point to an innovative influence exerted by the literary language.
In our view, the preservation of a comparatively archaic type (without a conjunction or correlate) of hypotactic constructions in Svan is conditioned by several factors: a) the existence of inferential verbs with conditional semantics; b) absence of motivation to create new complex structures. The literary standard posed different requirements to the language due to its great social function (the major reason!) which pushed it towards developing complex formations. Conversely, a non-written language like Svan made use of an exceptionally flexible nature of the verb, its ability to hold huge information, and started expressing a number of meanings in morphological forms. Correspondingly, the type of complex sentences featuring predicates in specific (inferential) scrivas retained their old forms, even though a more advanced construction (with a conjunction or correlate) formed by analogy (not through necessity) with the literary language started to emerge.
Admittedly, the formation of the hypotactic construction in Svan is not yet complete as both – old and new forms of the construction – still co-exist in the language.
One of the views of mainstream linguistics holds that evidentiality and modality partially overlap (Dendal, Tasmovski 2001:341-342).
The condition in Svan corresponds to the third view because, as research indicates, the language has a modalized evidential system (Plungian’s term) and modality and evidentiality partly overlap.
Special literature singles out four types of evidentiality (evidentials): Indicative, Conclusive, Renarrative, and Dubitative. Svan evidentials (indicative – direct, re-narrative, conclusive – indirect) have clearly determined grammatical meanings which enter into complex interrelations
253
with linguistic and extralinguistic factors in the text. This is because evidentiality in its broad meaning is the category of text while verbal evidentiality is just one of the means of its expression.
Research demonstrates that the first three evidentials are immanent features of Svan and hence, productive, too. Its productivity is conditioned by a rich verbal system – special epistemic scrivas, and the diversity of perfective forms whose part has indeed developed on the basis of the indicative mood (I and II Resultative evidential forms). On the other hand, Conditional-Resultative I and Conditional-Resultative II derived from the forms that already had inferential meaning in Series I (Chapter III, §20);
In difference with Georgian, Svan has more verbal forms to express conclusive (and not only conclusive) forms:
Inferential Present (resp. future imperfective): a-xta…-n-i (UB.), i-xta…-n-i (LB.) = „Perhaps / probably he draws / is drawing“); Preverbal suffixal Future: ad-xat…-in-e = „Perhaps / probably he’ll draw“; Conditional: a) non-perfective – a-xta…-n-Œl (UB.), i-xta…-n-i-…
(LB.) = „Perhaps / probably he drew“; b) perfective – ad-xat…-in-a = „He might / could have drawn“; Conditional-Resultative I: x-e-xtä…-i (US.), x-e-xata…-n-i (LS.) = „Perhaps / probably he has drawn = he must have drawn it“;
Conditional-Resultative II: x-e-xta…-Œl (UB.), x-e-xtä…-i-… (LB.) = „Perhaps / probably he had drawn = He might have drawn it“. In view of evidentiality, these scrivas have only conclusive meaning.
They fail to express the phenomenon (evidentiality) independent of the verbal source of information or without quotative or modal particles.
Based on the context, conclusive can be expressed by the Nonvisial Continuous I and II of Series I, Resultative Preverbal I and the -en forms without a preverb. In these instances, grounding judgment on a single
254
perceptive fact, the speaker makes a logical conclusion about a nonvisual event or action (UB. ala l‰zJ‹n lˆmh’l {li}, LB. ali lazJi lˆmhiäl {li} (Nonvisial Continuous II) – „He must have been in a hurry“ – The speaker saw scattered objects in the room and generalized. However, it should be remarked that a more significant function of these scrivas is re-narrative.
The morphological basis of Svan Renarrative is nonvisial Continuous I and II of Series I, and -en non-preverbal and major preverbal Resultative I that indicate an outer source of information without the help of special syntactic means (construction, particles of Direct Speech):
Nonvisial Continuous I x-ä-gm-{…}in-a (UB.), x-ä-gm-un-a
(LB.) = „Perhaps he used to build something for somebody or on something“; Nonvisial Continuous II UB. lˆ-m-gр-m{…}in {li}, LB. lˆ-m-gem-
{…}in {li} = „Perhaps he built“; Resultative I (preverbal): oT-g-a (US.) = „Perhaps he must have built“ expressing a nonvisual action; Resultative I (non-preverbal, with the suffix -en-a): x-a-g-Šn-a (UB.), x-ä-g-en-a (LB.) = „He seems to have built“ containing experiencial meaning (cf. non-evidential, experiencial non-preverbal, non-suffixal form: xoga – „He used to build“. The latter cannot be a re-narrative for it implies the so-called „ideal knowledge“ of the speaker and not an outer source of information.
Dubitative, which implies the speaker’s doubt regarding the reliability of the source of information, is expressed only in a wider context or with the help of modal lexemes in Svan. No evidential verbal form contains dubitative semantics; however, functionally (with the help of context and intonation), the expression of evidentiality is also possible.
It should be noted that dubitative is not a typical feature of languages (Bulgarian, Balkan…) which, with respect to the category of evidentiality, are typologically attributed to Georgian. Scholars remark that „dubitative in these languages is primarily expressed through intonation and additional dubitative modifiers“ (Kutsarov 1984:18).
255
Lexical Means of Expressing Evidentiality In addition to morphological and syntactic means, evidentiality (both
verbal and inferential) in Svan can be expressed lexically, too. Functionally, evidential lexemes are of two types: lexemes expressing verbality and those indicating inference or supposition of information. The first group encompasses quotative particles indicating an outer source of information (I, II, III persons) in respective constructions (direct speech), while the other lays stress on the speaker’s logic or his reasoning as source of information.
1. The particle that combines both functions33 is only one: esnär/esnär{i} „It seems“: a) esnär lädi S…äns Sdue, which can be rendered into English as a statement („It snows in Svaneti today“) implies such external, and verbal source of information which is not made precise by the speaker. Thus, the source of information may be a person, people, mass media, etc.; b) esnär ala qors äri! = „He must be at home“; the speaker saw a light or a car standing near the house of his friend and having generalized the evidence comes to a logical conclusion. In this case the source of information is inference.
2. Auxiliary lexemes expressing inference (which never express verbality) are quire numerous in Svan. In terms of structure, three types may be singled out: 1) unsegmentable particles with unknown etymology (mˆrŠs
„I think“; nŒTa… „maybe“); 2) synthetic lexemes with identifiable constituents (ma…Sli < *mä-S… li „probably, perhaps“; serTxi < ser-d-xi „perhaps“…) whose unity does not represent a simple semantic sum-total; 3) deverbal auxiliary words (änG…li „I think“, mabJa „I presume“, „in my view“…).
3. The use of inferential lexemes in verb scrivas is not free. A certain number is compatible only with the indicative forms, while others combine with Svan verbs of inferential scrivas (Future Continuous – resp. Inferential Present, major preverbal future perfect, conditional, Condtitional-Resultative I and II). Sometimes, inferential lexemes are found with the subjunctive,
33 In respective contexts, the particle may express either a verbal or inferencial source.
256
which, on the one hand, should be connected with the formation of inferential semantics and grammatical categories, and on the other, should be linked with the chronology of forming inferential lexemes. The latter is hard to determine in unwritten languages like Svan.
After the literary language opened the way to the evidential use of morphological (mainly Conditional /resp. Iterative/ and perfective) and syntactic forms, Svan, being a non-written language, developed the category to a higher grammatical level. There emerged perfective Conditional-Resultative forms. Presumably, preconditions for such a development had already been created by Inferential Present forms (resp. Future non-perfect). The latter (Inreferential Present) should belong to earlier stages of language development (before the appearance of preverbs). The epistemic semantics of these verbs is in opposition to neutral present.
Moreover, inferential forms may be the property of static verbs, too: (xoira “It is written for him”) – xejri („It may be written for him“), xaxta…a („There is a drawing on something“) – xextä…i („It may be drawn on something“). The phenomenon was noticed by G. Machavariani: „One cannot exclude the possibility that Svan future continuous forms were first developed by static verbs, and only afterwards, by analogy, they were followed by dynamic verbs“ (Machavariani 1974:139). The scholar’s view on the archaic nature of the Vn affix agrees with our stance. He writes: „Initially, the -un || -in suffixes (-in < -en) may have been formative markers of the present tense stem. The -un || -en (> -in) causative suffixes should also be of the same origin“ (Machavariani, ibid.). However, we believe that the affix (Vn) found in verbs of dynamic, inferential, and epistemic semantics possessed evidential meaning when its functional distribution occurred at earlier stages of the development of the language. A contributing factor must have been the existence of the opposition evidentiality – non-evidentiality in static verbs.
In conclusion, the category of evidentiality in Svan and hence, in Kartvelian, may indeed be connected with the same phenomenon of other Ibero-Caucasian languages and represent an areal phenomenon.34 However,
34 The solution of this complex problem is impossible without incorporating the evidence of mountainous Ibero-Cauvcasian languages.
257
the archaic nature of the discussed Svan material allows us to state its autochthonous origin. Therefore, we presume that the expression of evidentiality in Kartvelian languages is explained not by the influence exerted by other tongues (e.g. Turkish; Slobin, Aksu-Koç 1986:159-1670), but by the inner tendencies of the system. G. Machavariani once remarked: „It is not necessary to look for outer factors“ when there is ample material pointing to the aboriginal nature of the phenomenon.
258
Категория эвиденциальности в сванском языке
(Р е з ю м е ) Эвиденциальность в сванском языке передается грамматическими и лексическими средствами; Морфологическими средствами эвиденциальности являются: a) т. н. скривы «невидимого действия»; б) собственно инференциальные глагольные формы; в) перфектные временные формы; г) морфема. Синтаксические средства: а) сложноподчиненное предложение с уточнительно-объяснительной подчинительной частью; б) "чужая речь". Лексические средства: а) вводные фразы и предложения, содержащие главное слово, семантически связанное со сказанным (речью), мышлением, восприятием (верхн. бальск. gärglix, нижн. бальск. ragdix «говрят»; верхн. бальск. miSg…a lanGelS… «по моему предположению»...); б) модальные лексемы.
Грамматические средства выражения эвиденциальности
М о р ф о л о г и я
1. Эвиденциальность глагола является главным средством эвиденциальности текста. Сванский, подобно остальным картвельским языкам (грузинс-кому, мегрельскому, чанскому), принадлежит к числу тех языков, в которых значение категории эвиденциальности выражается перфектными временными формами: во всех четырех языках имеются соответствующие формы времен и наклонений глагола оппозиции акта действия (видимого или невидимого), неперцептивная же информация (вербальная или инференциальная) передается говорящим в основном глаголами, выражающими невидимое действие. 2. В сванском и занском, в сравнении с грузинским, имеется большее число скрив, и именно в это «большее» число скрив входят: а) т. н.
259
скривы «невидимого действия» и б) скривы, выражающие собственно инференциальность.
В соответствии с эвиденциальностью глагольные оппозиции имеются как внутри скрив, так и между скривами:
I - оппозиция в пределах скривы
Прямоэвиденциальный : косвенноэвиденциальный
I серия
1 нейтральная (прямоэвиденциальная) настоящее время
: инференциальная, эпистемичное настоящее (resp. несовершенное будущее)
2 формы будущего с предлогами (Cu, Ji, sga, qa), прямоэвиденциальные, категоричные
:
формы будущего с основными превербами (an-, ad, la-, es-), инференциальные, эпистемичные
3 формы условного совершенного (resp. пермансив) с предлогами (Cu, Ji, sga, qa), прямоэвиденциальные, категоричные
:
формы условного совершенного с основными превербами (an-, ad, la-, es-), инференциальные, эпистемичные
III серия
1
I результативное без
преверба, с суффиксом -а (экспериентив)
:
а) I результативное без преверба, с суффиксом -en-a (вербальность/ инференция); б) с основным превербом (вербальность/ инференция);
260
2 II результативное без преверба (экспериентив)
: II результативное с основным превербом (инференция)
II _ оппозиция между скривами
1
прошедшее несовершенное (локативная версия)
:
а) формы I заглазного (вербальность/ инференция); б) условное несовершенное (инференция; эпистемика);
2
прошедшее несовершенное (нейтральная версия)
:
а) формы I заглазного (вербальность/ инференция); б) условное несовершенное (инференция; эпистемика)
3 аорист : I результативное с основными превербами
4 I результативное без преверба, с суффиксом -а (экспериентив)
:
I условно-результативное (экспериентив, инференция; эпистемика)
5 II результативное без преверба (экспериентив)
: II условно-результативное (инференция; эпистемика).
Как следует из этих оппозиций, для некоторых эвиденциальных
скрив (т.н. форм, выражающих «невидимость»), которые обозначают неперцептивность информации, источник информации в основном представляет вербальность. Однако в рамках широкого контекста та же скрива может выражать инференцию, но эти значения ни в коей мере не являются эпистемичными, т.к. основное значение таких форм не предполагает оценки полученной из других источников информации с точки зрения ее достоверности.
261
Функциональная и семантическая характеристика оппозиций
I серия В сванском заглазные формы I серии однозначно эвиденциальные, они выражают только «невидимость действия» (это их основное значение), поэтому информация, передаваемая с помощью этих форм или вербальная, или инференциальная (только не эпистемичная) и никогда не бывает перцептивной. I I I серия
В формах I результативного глаголы с субъектом, изменяющимся по падежам, с точки зрения эвиденциальности показывают отличную от литературного языка картину: беспревербные формы этой скривы двоякого образования: только с суффиксом -а (словообразовательный тип подобно грузинскому языку) и с инфиксом -en- (resp. с суффиксом -en-a). Эвиденциальная оппозиция между ними такова:
а) основным значением беспревербных бессуффиксных форм I
результативного в современном сванском наряду с перфектностью является экспериентальность, наличие-отсутствие прецедента вне временной направленности к моменту действия (а не передача видимости-невидимости действия, его длительности или моментности). Такие формы неэвиденциальные; б) в беспревербных формах I результативного с суффиксом -en-a экспериентальность и эвиденциальность представлены одновременно; такие формы имеют значение только невидимого действия, соответственно указывают на косвенный источник информации (вербальный или инференциальный), т.е. являются эвиденциальными.
Таким образом, семантическими компонентами форм I результативного, подобных аналогичным грузинским (только с суффиксом -а), являются перфектность и экспериентальность, а семантическими компонентами беспревербных форм с суффиксом -en-a – перфектность, экспериентальность и эвиденциальность;
в) семантика превербных глаголов I результативного также
262
однозначно имеет значение «оказывается», т.е. источник информации внешний, только преверб придает значение моментности и, соответственно, совершенный вид; само собой разумеется, что компонент экспериентальности в этих глаголах отсутствует. Семантические компоненты этих глаголов: перфектность, моментность, эвиденциальность.
Беспревербные формы II результативного в плюсквамперфекте также имеют значение экспериентального действия. Их семантика неэвиденциальная; в случае присоединения преверба, они, в отличие от форм I результативного, выражают в рамках контекста условность, а не вербальность, т.к. условность исключает «невидимость» действия. 3. Инференциальность (вывод говорящего, сделанный им на фоне своих общих знаний, опыта и явлений реального мира), является ярко выраженной семантикой, характерной для сванского языка, и в то же время инференциальность выражена грамматически.
Собственно инференциальными скривами являются: в I серии – формы инференциального настоящего (resp. будущего несовершенного), формы будущего времени с основными превербами, формы условного совершенного и несовершенного вида. В III серии – формы I условно-результативного и II условно-результативного; с инференциальным значением используются также превербные формы II результативного, только в конструкциях с частицей -u/-oG… (груз. „-mca“).
Вербальность не может быть источником информации для перечисленных эвиденциальных форм, поэтому мы их называем «собственно инференциальными»; семантика этих глаголов в любом случае эпистемична, и каждый из них создает оппозицию в пределах скривы (настоящее; будущее время) или же между скривами (условное; условно-результативное).
4. В традиционных образцах спряжения сванского глагола не представлены указанные выше инференциальные (эпистемичные) скривы III серии: формы I условно-результативного и II условно-результативного, т.к. они недавно были обнаружены нами, названы и включены в общую систему. Поэтому относительно этих форм представим сравнительно более общее заключение.
263
а) Анализируемые формы перфектные и имеются у всех релятивных и абсолютивных глаголов с изменяющимся по падежам субъектом. б) Эти формы являются инверсивными в традиционном понимании инверсии: в анализируемых формах реальный субъект имеет показатель морфологического объекта; по мнению же других исследователей (Д. Меликишвили) субъект выражен показателем ряда -m по аналогии со всеми скривам этой серии. в) Эти формы создают дативную конструкцию аналогично остальным скривам III серии. г) Семантическим показателем, которым эти глаголы противопоставляются беспревербным экспериентальным формам несовершенного вида I и II результативного, является эпистемичность.
Описательными вариантами глаголов в собственно сванском языке являются: беспревербные (неэвиденциальные, экспериентальные) формы I и II результативного + какая-либо частица инференциальной, эпистемичной модальности (верхн.бальск. mˆrŠs, нижн. бальск. ma…S…li «наверно», serTxi «а если»...).
5. Источником эпистемичности в сванском глаголе как правипо является инференция, однако инференция не всегда обуславливает эпистемичное содержание (инференциальным может быть действие, имеющее значение заглазности, хотя такими формами не оценивается степень достоверности информации).
6. В беспревербных инференциальных формах, которые, предпо-ложительно, отражают ранний этап развития языка, выделяется суффикс -un/-in (тот же элемент наличествует в заглазных формах I серии, выражающих вербальность), который, по нашему мнению, является морфологическим показателем эвиденциальности (незасвидетель-ствованности).
7. Инференциальные скривы исключают семантику «невиди-
мости», а следовательно вербальность, однако скривами «невидимости» (для которых основной является вербальность) может передаваться инференциальность в рамках соответствующего контекста.
264
8. Собственно инференциальные скривы сванского языка с точки зрения оппозиции находятся в совершенно равных условиях по отношению к формам изъявительного (нейтрального, индикативного) наклонения, т.к. они, подобно формам изъявительного наклонения, образуют нейтральные словосочетания (А. Арабули), семантически же эти последние маркированы показателем неопределенности, вероятности, что в конечном итоге подразумевает условность знаний, информации о действии/событии (а не утвердительность, идеальность). Поэтому мы считаем, что в сванском языке наклонение инференциальных скрив условное.
9. Вербальные разновидности прямой эвиденциальности и косвенной эвиденциальности в сванском языке передаются глагольными формами изъявительного наклонения. Собственно инференциальные глаголы, выражающие инференциальную разновидность косвенной эвиденциальности, соответствуют условному наклонению. Что же касается сослагательного наклонения, одной из его семантических функций является инференция, но только в пределах предложения, а инференция в контексте означает, что результат появляется на основе рассуждений. Такие предложения эвиденциальные, глагол же независимо от предложения не является эвиденциальным (в отличие от форм инференциального настоящего, условного, условно-результативного, которые независимо от конструкции однозначно имеют эпистемичное значение и могут привнести данную семантику в простое повествовательное предложение).
Если же «в основном значении ряда независимый семантический показатель является определяющим условием его существования в языке, и поэтому мена каждого семантического показателя (наряду с меной формы) позволяет выделить отдельно глагольную единицу, независимую языковую сущность» (Арабули 1992:117), тогда по аналогии с этим принципом и выделяемыми ученым в подсистеме изъявительного наклонения независимыми функциональными единицами в сванском эти единицы распределяются в подсистеме условного наклонения следующим образом:
265
1) инференциальное настоящее (ä-gm-un-i «может/наверное строит»); 2) инференциальное совершенное будущее (ad-gem-n-e «мо-жет/возможно построит»); 3) условное несовершенное (ä-gm-un-Œl/i-gm-un-i-… «возможно/ может строил»); 4) условное совершенное (ad-gem-n-a «возможно/может построил"); 5) I условно-результативное [x-e-g-i "может/возможно строил" = "наверно у него уже построено (хоть один раз) "; "наверно построено у него"]; 6) II условно-результативное [x-e-g-Œl/x-e-g-i-… "может/возможно строил" = "наверно у него было построено (хоть один раз) "; "построено было у него"]. 10. Скривы сослагательного наклонения в сванском менее функциональны; это происходит может и потому, что в языке имеются инференциальные скривы и, если наше рассуждение верно, тогда эти последние должны были сформироваться на гораздо более ранней стадии. Конъюнктивы же, как известно, сначала выражали индикатив, а значение сослагательного наклонения в грузинском языке они передают только вместе с частицей -mca. После исчезновения этой частицы они приобрели данную семантику, хотя в сравнении со сванскими инференциальными глаголами, они менее способны выражать условность.
С и н т а к с и с
1. Синтаксически вербальная эвиденциальность ("чужая речь") в картвельских языках выражается соответствующей конструкцией и частицами, распределенными по лицам. В сванском в прямой речи для передачи-распределения лиц исходным является сам говорящий (информатор), а не реальные позиции непосредственных участников диалога в реальной ситуации. Именно это представляет специфику сванской прямой речи, поэтому она - "наполовину косвенная", т.е. конструкция, подобная косвенной + частицы прямой речи. Или, говоря по-другому: приоритетным для
266
конструкции являются не личные позиции источника информации (непосредственного владельца информации) и его адресата, а их отношение к говорящему (в эвиденциальном аспекте этого текста - с говорящим) с точки зрения самого говорящего. 2. В «чужой речи» различия с грузинским языком создает не распределение частиц, а сама конструкция. Это различие между современным грузинским литературным языком и сванским языком особо важно с точки зрения эвиденциальности: в современном грузинском литературном языке глагольные формы с частицей -mca не используются, поэтому не существует конструкции с соответствующей формой; в сванском же очень активными является соответствия грузинской частице -mca частица -u/-oG… (об архаичности которой свидетельствует идиоматика) и ее алломорфы, и конструкция благодаря их наличию уже содержит косвенный ("иной") источник. Соответственно, такие конструкции без специальных частиц "чужой речи" передают только косвенноэвиденциальную семантику _ говорящий не является непосредственным обладателем информации, источник информации внешний, "иной". 3. В сванском эвиденциальные скривы ареалом своего действия почти в равной степени используют паратаксис и гипотаксис; в случае включения в гипотаксис таких глаголов необязательно наличие союзов, в некоторых случаях - и коррелятов.
Думаем, что данные сванского языка есть проявление такого древнего явления, когда простые предложения только логически (а не грамматически) соотносились друг с другом, когда "на ранних ступенях развития языка вопросительное предложение асидентно было связано с предложением, содержащим глаголы семантики чувства и говорения, а вопросительная интонация представляла основу синтаксической связи" (Дзидзигури 1989: 443; _ почеркнуто нами). С точки зрения конструктивной специфичности особого внимания заслуживает сложноподчиненное предложение с условной подчинительной связью, которая представляется естественной только в моделях древнегрузинского языка.
267
В период формирования гипотактической конструкции в сванском языке целый ряд скрив уже должен был иметь значение инференциальности (если она вообще является вторичным явлением), указанные глаголы содержат понятие условности, сомнения-предположительности (инференциальности, эпистемичности), семантики «если» (именно той семантики, которую привносит подчинительный союз в условно-придаточную часть предложения). Таким образом, союз, в отличие от литературного языка, не был обязательным (хотя, в современном сванском параллельно возможно присоединение подчинительной связи с союзом, что больше похоже на инновацию или влияние литературного языка). По нашему мнению, сохранению в сванском языке сравнительно архаичного типа (бессоюзной, бескоррелятивной) гипотактической конструкции содействовали: а) наличие в языке инференциальных глаголов, содержащих условную семантику; б) отсутствие мотивации для создания новой сложной конструкции: письменный язык предъявил другие требования, потребовал другого пространства (главнейшая причина!), он развился более и в данном направлении; бесписьменный язык же «воспользовался» особой эластичностью и информативной содержательностью и многое отразил в органических формах; соответственно, тип сложноподчиненного предложения сохранил древнюю форму за счет сказуемого, выраженного специфическими (инференциальными) скривами, хотя параллельно по аналогии с литературным языком ( а не в обязательном порядке) постепенно устанавливается усовершенствованная форма (с союзом, коррелятом). Можно сказать, что процесс формирования гипотактической конструкции в сванском еще не завершен, подтверждением тому является сосуществование в языке нового и старого типов анализируемой конструкции.
О взаимоотношении эвиденциальности и модальности в международном языкознании существует три точки зрения: а) эвиденциальность и модальность находятся в дизъюнктивном соотношении (т.е. существенно различаются друг от друга) – в таком случае говорят об эвиденциальности в узком понимании этого слова; б) эвиденциальность и модальность находятся в инклюзивном
268
соотношении друг с другом, т.е. в эвиденциальность включено отношение говорящего к информации с точки зрения достоверности (сомнительно-предположительной) – в таком случае дело имеем с широким значением этого термина ("эвиденциальность"), хотя случается и наоборот: в частых случаях эвиденциальность привносят в состав эпистемичной модальности; в) согласно третьей точке зрения, модальность и эвиденциальность частично покрывают друг друга (Дендал, Тасмовский 2001: 341-342). Положение сванского языка соответствует именно третьей точке зрения, т.к. в этом языке, как показало исследование, наблюдается модализованная эвиденциальная система (по терминологии В. Плунгяна); модальность и эвиденциальность частично покрывают друг друга.
В специальной литературе в основном выделяют четыре разновидности с эвиденциальным значением (эвиденциалы): индикатив, конклюзив, ренаратив и дубитатив. В сванском языке эвиденциалы (индикатив – прямой, ренаратив, инферентив/конклюзив – косвенный) имеют точно определенное грамматическое значение, которое вступает в сложные взаимоотношения в тексте с лингвистическими или экстралингвистическими факторами, так как эвиденциальность, в широком смысле этого слова, является категорией текста, а глагольная эвиденциальность – один из способов ее выражения.
Исследование показало, что для сванского языка первые три эвиденциала являются органичными и продуктивными, что обусловлено должно быть богатой глагольной системой – специфическими эпистемическими скривами и, в то же время, множеством перфектных форм, часть из которых действительно развилась на основе индикатива (изъявительного наклонения). Таковыми являются эвиденциальные формы I и II результативного. Другие же формы (I условно-результативное и II условно-результативное) развились на основе инференциальных скрив I серии (глава III, §19). В сванском, в сравнении с грузинским, больше глагольных форм для выражения конклюзива (и не только конклюзива):
инференциального настоящее (resp. будущее несовершенное): а-xta…-n-i/i-xta…-n-i «возможно/наверно рисует», (/«может будет
269
рисовать» - В. Топурия); превербное будущее суффиксального образования: ad-xat…-in-e
«наверно/возможно нарисует»; условное: а) несовершенного вида _ a-xta…-n-Œl/i-xta…-n-i-…
«наверно/возможно/может... рисовал»; б) совершенного вида _ ad-xat…-in-a «нарисовал бы наверно/возможно»; условно-результативное I: x-e-xtä…-i (верхн.сван.), x-e-xata…-n-i
(нижн.сван.) «возможно/наверно {на}рисовал = у него будет нарисовано то»; условно-результативное II: верхн.бальск. x-e-xta…-Œl, нижн. бальск. x-e-xtä…-i-… «возможно/наверно нарисовал».
Это те скривы, которые с точки зрения эвиденциальности встречаются только в конклюзивном значении, и они не способны самостоятельно, без частиц «чужой речи» или модальности, выражать информацию, полученную из вербального источника.
В соответствии с контекстом (а не самостоятельно!) конклюзив можно выразить заглазными формами I серии, а также превербными и беспревербными (с суффиксом -en) формами I результативного (когда говорящий на основе одного перцептивного факта делает логический вывод относительно другого неперцептивного, «невидимого» события или действия: верхн. бальск. ala l‰zJ‹n lˆmh’l [li], нижн. бальск. ali laz-Ji lˆmhiäl [li] (I заглазн.) – «это он уходя, оказывается, спешил» – говорящий увидел в комнате разбросанные вещи и сделал обобщающий вывод). Хотя более важной функцией этой скривы является ренаратив.
Основной морфологической базой для выражения ренаратива в
сванском являются глагольные заглазные формы I серии и перфектные формы (I результативного беспревербного с суффиксом -en и с основными превербами), которые без специальных синтаксических возможностей (конструкция, частицы «чужой речи») выражают информацию, идущую из внешнего источника:
270
I заглазное: верхн. бальск. x-ä-gm-{…}in-a, нижн. бальск. x-ä-gm-un-a
– «надстраивал/строил (сверху), оказывается»; II заглазное: верхн. бальск. lˆ-m-gр-m{…}in [li], нижн. бальск. lˆ-m-
gem-{…}in [li] – «строил оказывается»; I результативноe (превербное): верхн. сванск. – oT-g-a «построил (оказывается)»; I результативное (беспревербное, с суффиксом -en-a): верхн. бальск. x-a-g-Šn-a, нижн. бальск. x-ä-g-en-a _ «строил = оказывается у него было построено» (срв. неэвиденциальную, экспериентальную, беспреверб-ную, бессуффиксную форму xoga – «строил = у него это построено», которая ни в коем случае не может быть ренаративной, т.к. она предполагает информацию не из внешнего источника, а «идеальные знания» говорящего). Что же касается дубитатива, который означает фиксирование сомнения со стороны говорящего в истинности информации, то в сванском эта категория выражается лишь посредством широкого контекста или модальными лексемами – ни одна из эвиденциальных глагольных форм не содержит этой семантики, хотя функционально (при помощи контекста или интонации) возможно и это выражение. Заметим, что для языков того ареала (балканского), к которым с точки зрения эвиденциальности типологически относят и грузинский, не является характерным дубитатив. Как указывают специалисты, в этих языках «дубитативность в основном выражается интонацией и дополнительными дубитативными модификаторами» (Куцаров 1984:18).
Лексические средства выражения эвиденциальности
Эвиденциальность в сванском языке (как вербальная, так и инференциальная), помимо морфологических и синтаксических способов, выражается еще и лексически. Функционально лексемы
271
эвиденциальности делятся на два типа: одни лексемы выражают вербальность. К таковым относятся частицы «чужой речи», которые в соответствующих конструкциях (прямая речь) фиксируют внешний источник информации (I, II или III лицо). Другие лексемы выражают инференцию ( в таком случае источником информации является логика, мышление самого говорящего).
1. Частица, совмещающая обе функции (в соответствии с Контекстом выражает то вербальный источник, то инференциальный), только одна: esn’r/esnär{i} «оказывается»:
а) esn’r lädi S…äns Sdue – «Оказывается сегодня в Сванети идет снег» - источник информации внешний, он вербальный, хотя говорящий его не конкретизирует – этот источник может быть имперсональным лицом, выражать слухи или информацию массмедии… б) esn’r ala qors äri! – «Оказывается он дома!» - говорящий увидел свет в окне или машину, стоящую возле дома, и, обобщив факт, сделал логическое заключение – источником информации в этом случае является инференция. 2. Вспомогательных лексем, выражающих собственно инференцию (и никогда не выражающих вербальность) в языке гораздо больше; в зависимости от их состава можно выделить три типа: а) собственно частицы, которые не подвергаются сегментации, и этимология которых неизвестна (mˆrŠs «наверно, как видно»; nŒTa… «может, авось»…); б) синтетические лексемы, в которых возможно установление входящих компонентов (ma…Sli < *mä-S… li «наверно, как видно»; serTxi < ser-d-xi «а если»…), хотя они не представляют просто суммы значений этих компонентов; в) отглагольные вспомогательные слова (änG…li «думаю», mabJa
«думаю»/«считаю»/«по-моему»...). 3. Использование инференциальных лексем в глагольных скривах не является свободным. Определенная часть этих лексем сочетается только с индикативными формами (изъявительного наклонения, некоторые же, наоборот, сочетаются только с собственно сванскими инференциальными скривами (будущее несовершенное – resp.
272
инференциальное настоящее, будущее совершенное с основными превербами, условное, условно результативное I и II), редко – соотносится с формами сослагательного наклонения, что должно быть связано, с одной стороны, с формированием инференции ++как семантической и грамматической категории, а с другой стороны – с этапами образования, хронологией самих инференциальных лексем. А это весьма сложно установить в бесписьменных языках.
После того, как литературный язык, функционально используя некоторые скривы (в основном перфектные скривы и пермансива), а также синтаксические возможности («чужая речь») «открыл дорогу» эвиденциальности, бесписьменный язык еще более усовершенствовал эту категорию грамматически – были образованы перфектные формы: условно-результативные, для которых предположительно уже имелись данные в виде форм настоящего инференциального (resp. будущего несовершенного), которые, по нашему мнению, относятся к ранней стадии развития языка (до возникновения превербов), и однозначная эпистемическая семантика которых говорит о том, что эта скрива представляет нейтральную оппозицию настоящего времени; более того, инференциальную форму имеют и статические глаголы: xoira
(«написано у него») _ xejri («может/наверно написано у него»); xaxta…a («нарисовано») _ xextä…i («может/наверно нарисовано»), xag («стоит») _ xegni может/наверно стоит»); xat…ra («горит») _ xet…ri
(«может/наверно горит»). Это явление отмечает также и Г. Мачавариани: «Не исключается возможности первоначального развития в сванском форм будущего несовершенного от статических форм, а затем по аналогии с ними – и от динамических глаголов» (Мачавариани 1974:139). Что же касается форм с эпистемическим значением, наличествующих в динамических глаголах, архаичность принимаемого нами за аффикс эвиденциальности -*Vn- предполагает и исследователь: «Следует предположить, что суффиксы -un || -in по происхождению должны были представлять образовательные форманты основ настоящего времени. Суффиксы каузатива -un || -en (> -in) очевидно того же происхождения» (Мачавариани, там же). Эта теория подтверждает нашу точку зрения о том, что указанный аффикс является древнейшим. Он еще в древнейшую эпоху развития языка был
273
распределен в зависимости от функций. На раннем этапе развития языка одной из функций этого аффикса была эвиденциальность (инференция), т.к. данная семантическая оппозиция уже наличествовала в статических глаголах. Категория эвиденциальности в сванском и, соответственно, остальных картвельских языках, возможно, действительно связана с аналогичным феноменом, распространенным в других иберийско-кавказских языках и представляет ареальное явление. Несмотря на это, выводы, полученные на основе анализируемого материала, дают возможность утверждать автохтонное происхождение эвиденциальности в сванском языке. Предполагаем, что формирование категории эвиденциальности в картвельских языках объясняется не влиянием других языков (например, турецкого) (Slobin, Aksu-Koç 1986: 159-167), а внутренними тенденциями развития языка. Как отмечал Г. Мачавариани в отношении категории аспекта «не следует искать внешних факторов" тогда, когда анализируемый материал выявляет факты, подтверждающие оригинальное происхождение того или иного явления в языке.
274
l i t e r a t u r a
abesaZe 1960 _ nia abesaZe, hipotaqsis wevr-kavSirebi
da kavSirebi svanurSi, Tsu Sromebi, t. 93, Tbilisi.
arabuli 1984 _ avTandil arabuli, mesame seriis
nakvTeulTa warmoeba da mniSvneloba Zvel qarTul-
Si, Tbilisi.
arabuli 1992 _ avTandil arabuli, qarTuli zmnis
formaTa semantikuri analizisaTvis, macne, enisa da
literaturis seria, #4, Tbilisi.
asaTiani 2009 _ rusudan asaTiani, informaciis
struqturirebis sintaqsuri modelebi qarTulSi,
krebuli “informaciis struqturirebis sintaqsuri
modelebi qarTvelur enebSi”, Tbilisi.
afridoniZe 1970 _ Suqia afridoniZe, Semasmenlisa
da nawilakis sintaqsuri urTierToba qarTulSi,
qarTuli ena da literatura skolaSi, #3, Tbilisi.
beriZe 2009 _ marine beriZe, perfeqtulobis gamoxat-
vis zogi sakiTxisaTvis qarTulSi, guram kartozia
75, Tbilisi.
gogolaSvili, 2010 _ giorgi gogolaSvili, qarTu-
li zmna, Tbilisi.
erTeleiSvili 1963 farnaoz erTeleiSvili, rTuli
winadadebis istoriisaTvis qarTulSi, I, Tbilisi.
zurabiSvili 1965 _ Tamar zurabiSvili, mravalgzi-
sobis sakiTxi Tanamedrove qarTulSi, smam, XL, 2,
Tbilisi.
Tofuria 1967 _ varlam Tofuria, Sromebi, I, svanuri
ena I, zmna, Tbilisi.
Tofuria 2002 _ varlam Tofuria, Sromebi, II, Tbilisi.
Tofuria 2008 _ varlam Tofuria, svanuri enis sa-
275
xelmZRvanelo, Tbilisi.
kartozia, gersamia, lomia, cxadaia 2010 _ guram kar-
tozia, rusudan gersamia, maia lomia, Taia cxadaia,
megrulis lingvisturi analizi, Tbilisi.
kekelia, daviTiani 1981 _ Salva kekelia, akaki davi-
Tiani, qarTuli ena, Tbilisi.
kvaWaZe 1966 _ levan kvaWaZe, Tanamedrove qarTuli
enis sintaqsi, Tbilisi.
kotinovi 1959 _ nora kotinovi, kilos kategoria
qarTul enaSi, Telavis pedinstitutis Sromebi, t.
III, Tbilisi.
kotinovi 1986 _ nora kotinovi, kilos kategoria da
sintaqsis zogierTi sakiTxi qarTulSi, Tbilisi.
lomTaTiZe 1946 _ qeTevan lomTaTiZe, damokidebuli
winadadebis erTi Tavisebureba zog qarTul dia-
leqtSi, ike, I, Tbilisi.
margvelaSvili 1980 _ maguli margvelaSvili, myofa-
dis warmoebisaTvis megrulSi, Tsu-s Zveli qarTuli
enis kaTedris Sromebi, 23, Tbilisi.
margiani-subari 2009 _ qeTevan margiani-subari, pir-
veli seriis TurmeobiTTa afiqsebis mimarTeba seman-
tikasTan svanur enaSi, saenaTmecniero Ziebani, XXIX,
Tbilisi.
margiani-subari 2009₁ _ qeTevan margiani-subari, re-
zultatiuroba-pirobiTobis gamoxatvisaTvis svanur
gardamaval zmnebSi, enaTmecnierebis sakiTxebi, I-II,
Tbilisi.
margiani-subari, q., epistemika svanurSi: modaloba
Tu kategoria, lingvisturi qarTvelologiisa da
afxazologiis problemebi, t. II, Tbilisi, 2010
maWavariani 1974 _ givi maWavariani, aspeqtis katego-
276
ria qarTvelur enebSi, qarTvelur enaTa struqtu-
ris sakiTxebi, IV, Tbilisi.
maWavariani 1980 _ maia maWavariani, qcevis kategori-
is sakiTxisaTvis, ike, XXII, Tbilisi, 1980.
meliqiSvili 1978 _ damana meliqiSvili, “miWirs”
zmna da maswavleblis gasaWiri, “qarTuli ena da
literatura skolaSi, #4, Tbilisi.
meliqiSvili 2001 _ damana meliqiSvili, qarTuli
zmnis uRlebis sistema, Tbilisi.
naTaZe 1955 _ nodar naTaZe, mesame seriis dro-kilo-
Ta warmoebisaTvis qarTulSi, ike, VII, Tbilisi.
oniani 1998 _ aleqsandre oniani, svanuri ena, Tbili-
si.
osiZe 1957 _ ekaterine osiZe, mimReobis warmoeba
qarTulSi, Tsu Sr., t. 67, Tbilisi.
rogava 1948 _ giorgi rogava, hipotaqsis sakiTxisa-
Tvis qarTulSi, quTaisis pedinstitutis Sromebi,
VIII, Tbilisi.
rogava 1953 _ giorgi rogava dro-kiloTa IV jgufis
nakvTebi qarTvelur enebSi, ike, V, Tbilisi.
sarjvelaZe 1972 _ zurab sarjvelaZe, axali
masalebi mesame xolmeobiTis Sesaxeb, macne, enisa
da literaturis seria, #3, Tbilisi.
sarjvelaZe, ninua 1985 _zurab sarjvelaZe, gulnara
ninua, unaxaobis gamoxatvisaTvis Zvel qarTul weri-
lobiT ZeglebSi, macne, enisa da literaturis se-
ria, #1, Tbilisi.
suxiSvili 1976 _ murman suxiSvili, statikuri zmne-
bi qarTulSi, Tbilisi.
suxiSvili 1986 _ murman suxiSvili, gardamavali
277
zmnebi qarTulSi, Tbilisi.
feiqriSvili 1974 _ JuJuna feiqriSvili, TurmeobiTe-
bis mniSvneloba da gamoyeneba axal qarTulSi, qar-
Tvelur enaTa struqturis sakiTxebi, IV, Tbilisi.
fxakaZe 1984 _ darejan fxakaZe, I TurmeobiTis fun-
qciebi qarTulSi, Tbilisi.
qavTaraZe 1956 _ ivane qavTaraZe, dro-kiloTa mesame
seriis warmoebis erTi Tavisebureba axal qarTul-
Si, ike, VII, Tbilisi.
qiria 2004 _ Wabuki qiria, -ko(n) morfemis funqciisa-
Tvis zanuri pirobiTis nakvTebSi, qarTvelologiu-
ri krebuli, III, Tbilisi.
yifSiZe 1994 _ ioseb yifSiZe, rCeuli Txzulebani,
Tbilisi.
SabaSvili 2010 _ giuli SabaSvili, awmyos perfeqtis
funqciur-semantikuri maxasiaTeblebi qarTuli dia-
leqtebis mixedviT (mTis dialeqtebis monacemebze
dayrdnobiT); Tsu-s humanitarul mecnierebaTa fa-
kultetis qarTuli enis institutis samecniero
Sromebis krebuli, I; Tbilisi.
SavreSiani 2008 _ nato SavreSiani, -Sкl (-Sal) “viT”
Tandebulis Sesaxeb svanurSi, ike, XXXVI, Tbilisi.
SaniZe 1930 _ akaki SaniZe, qarTuli gramatika, I, mo-
rfologia, Tbilisi.
SaniZe 1946 _ akaki SaniZe, mwkrivTa moZRvrebisaTvis,
II, erTi ucnobi mwkrivi qarTulSi. _ Tsu samecniero
sesiis masalebi, Tbilisi.
SaniZe, 1973 _ akaki SaniZe, qarTuli enis gramatikis
safuZvlebi, Tbilisi.
SaniZe, 1980 _ akaki SaniZe, Txzulebani, III, Tbilisi.
278
SaraZeniZe 1946 _ TinaTin SaraZeniZe, uaryofiTi na-
wilakebi svanurSi, ike, I, Tbilisi.
Serozia 2004 _ revaz Serozia, no- prefiqsian Tur-
meobiTebTan dakavSirebuli zogi sakiTxisaTvis me-
grulSi, qarTvelologiuri krebuli, III, Tbilisi.
CantlaZe 1974 _ iza CantlaZe, lokalur mimarTeba-
Ta gramatikuli gamosaxvisaTvis svanurSi, Tsu Sro-
mebi N151-152, Tbilisi.
CantlaZe 1983 _ iza CantlaZe, aspeqtis kategoriis
istoriidan svanurSi, enaTmecnierebis institutis
XXXIX samecniero sesiis muSaobis gegma da moxsene-
bis Tezisebi, Tbilisi.
CantlaZe 1998 _ iza CantlaZe, qarTvelologiuri
Ziebani, Tbilisi.
CantlaZe, margiani-dadvani, margiani-subari, saRlia-
ni, ioseliani 2007-2010 _ iza CantlaZe, qeTevan mar-
giani-dadvani,qeTevan margiani-subari, medea saRlia-
ni, rusudan ioseliani, `kodoruli qronikebi~, Tbi-
lisi.
Ciqobava 1936 _Aarnold Ciqobava, Wanuris gramatiku-
li analizi, Tbilisi.
Ciqobava 1942 _Aarnold Ciqobava, saxelis fuZis uZ-
velesi agebuleba qarTvelur enebSi, Tbilisi.
Ciqobava 1948 _Aarnold Ciqobava, ergatiuli kon-
struqciis problema iberiul-kavkasiur enebSi, I,
Tbilisi.
Ciqobava 1962 _Aarnold Ciqobava, qarTuli zmnis na-
kvTeulTa dajgufebis principisaTvis, ike, XIII, Tbi-
lisi.
Ciqobava 1968 _Aarnold Ciqobava, martivi winadade-
bis problema qarTulSi, I, Tbilisi.
279
Ciqobava 2008 _Aarnold Ciqobava, Sromebi, III, Wanu-
ris gramatikuli analizi, Tbilisi.
Cuxua 2009 _ merab Cuxua, lazuris Taviseburebani J.
diumezilis teqstebis mixrdviT, saenaTmecniero Zie-
bani, XXIX, Tbilisi.
ZiZiguri 1959 _ SoTa ZiZiguri, qarTuli salitera-
turo enis istoriisaTvis, Tbilisi.
ZiZiguri 1989 _ SoTa ZiZiguri, rTuli winadadebis
problema qarTul enaSi, Tbilisi.
WumburiZe 1986 _ zurab WumburiZe, myofadi qarTve-
lur enebSi, Tbilisi.
WumburiZe 2007 _ zurab WumburiZe, svanuri ena, Tbi-
lisi.
jorbenaZe 1983 _ besarion jorbenaZe, zmnis xmovan-
prefiqsuli warmoeba qarTulSi, Tbilisi.
jorbenaZe 1993 _ besarion jorbenaZe, nazmnari moda-
luri elementebi qarTulSi, qarTuli sityvis kul-
turis sakiTxebi, t. X, Tbilisi.
jorbenaZe 1995 _ besarion jorbenaZe, qarTvelur
enaTa dialeqtebi, Tbilisi.
Aikhenvald, Dixon 1998 _ A. Aikhenvald and R. Dixon, Evidenti-als and Areal Typology: A case study from Amazonia. Language Sciences.
Aikhenvald 2004 _ A. Aikhenvald, Evidentiality. Oxford: Oxford University Press.
Boeder 2000 _ W. Boeder, Evidentiality in Georgia, In Johanson & Utas, Berlin.
Boeder 2002 _ W. Boeder, Speech and thought representation in the Kartvelian (South Caucasian) Languages, Typological Studies in Language, 52, Amsterdam/Philadelphia.
280
Bybee, Perkins, Pagliuca 1994 _ J. Bybee , R. Perkins, W. Pagli-uca, The evolution of Grammar.Chicago; London.
Chafe, Nichols 1986 _ W. Chafe, J. Nichols, Evidentiality: The Lin-guastic Coding of Epistemology, Norwood; New Jersey.
Comrie 1976 _ B. Comrie , Aspect: An Introduction to the Study of Verbal Aspect and Related Problems. Cambridge.
Deeters 1930 _ G. Deeters, Das kharthvelische Verbum, Leipzig.
De Haan 1999 _ F. De Haan, Evidentiality and Epistemic Modality: Setting Boundaries. Southwest Journal of Linguistics 18, 83-101, New York:Garland.
De Haan 2005 _ F. De Haan, Semantic Distinctions of Evidentia-lity. In: The World Atlas of Language Structures –WALS, ed. by Martin Haspelmath, Matthew S. Dryer, David Gil, Bernard. Comrie. Oxford.
DeLancey 1997 _ S. DeLancey, Mirativity: The Grammatical marking of unexpected information//Linguistic Typology. vol 1-1.
Dendale 1994 _ P. Dendale, Devoir: marqueur modal ou évidentiel? Langue Française 102, 24-40.
Dendal , Tasmowski 2001 _ P. Dendal, L. Tasmowski, Introducti-on: Evidentiality and Related Notions, Journal of Pragmatics.
Friedman 1979 _ V. Friedman, Toward a typology of status: Geor-gian and other non-Slaviv Languages of the Soviet Union, Chicago.
Friedman 1981 _ V. Friedman, Admirativity and confirmativity // Zeitschrift für Balkanologie.
Friedman 1988 _ V. Friedman, Status in the Lak verbal system and typological significance, Folia Slavica, Vol. 7, #1-2.
Givón 1982 _ T. Givón , Evidentiality and Epistemic Spaces, Stu-dies in Language, Vol. 6, #1, 1982
Guentchéva 1996 _ Z. Guentchéva, L’Énonciation médiatisée. Louvain; Paris.
281
Gudjedjiani, Palmaitis 1986 _ CH. Gudjedjiani, M. L. Palmaitis, Upper svan: Grammar and texts, Linguisics XXXVII (4), Vilnius.
Hewitt 1982 _ G. Hewitt, From direct to indirect speech. A South Caucasian anomaly. In: Folia Slavica.
Izrovski 1997 _ R. Izrovski, The present Perfect as an Epistemic Modal, Stanford University.
Johanson 1996 _ L. Johanson, On Bulgarian and Turkic indirecti-ves, Bochum: Brockmeyer.
Johanson 1999 _ L. Johanson, Bulgarca ve Türkçede dolaylamalar (indirectives) üzerine, Istanbul.
Kiparsky 1988 _ P. Kiparsky, Event structure and the Perfect, Stan-ford.
Lazard 1999 _ G. Lazard, Mirativity, evidentiality, mediativity,or other? , Linguistic Typology, Vol. 3-1.
Nuyts 2000 _ J. Nuyts, Epistemic Modality, Language, and Con-ceptualization, Amsterdam: John Benjamins Publishing Company.
Palmer 1986 _ F. Palmer, Mood and Modality, Cambridge Uni-versity Press, Cambridge.
Plungian 2001 _ V. Plungian, The place of evidentiality within the universal grammatical space, Journal of Pragmatics.
Slobin, Aksu 1982 _ D. Slobin , A. Aksu , Tense, aspect and modality in the use of the Turkish evidential; Tense _ Aspect: Bet-ween Semantics and Pragmatics. Amsterdam; Philadelphia.
Topadze 2008 _ M. Topadze, Mezzi di espressione dell’evidenzialità in Georgiano. Pavia: Università degli Studi di Pavia, Italia.
Topadze Gäumann 2011 _ M. Topadze Gäumann, The Expression of evidentiality between lexicon and grammar. A case study from Georgian, Linguistic Discovery 9,2, Dartmouth.
Tuite 1997 _ K. Tuite, Svan, Languages of the world/Materials 139, Műnchen-Newcastle.
282
Tuite 2003 _ K. Tuite, Kartvelian Series Marcers, Current Trends in Caucasian, East European and Inner Asian Linguistics, Amster-dam; Philadelphia.
Willet 1988 _ T. Willet, A Cross-linguistic Survey of Grammatica-lization of Evidentiality, Studies in Language, 12 (1), pp. 51 – 97.
Бенвенист 1974 _ Э. Бенвенист, Общая лингвистика, Москва.
Вимер 2007 _ Б. Вимер, Косвенная засвидетельствованность в литовском языке, Эвиденциальность в языках Европы и Азии, Санкт-Петербург.
Кибрик 1977 _ А. Кибрик, Опыт структурного описания арчинского языка, Т. 2. Москва .
Козинцева 2007 _ Н. Козинцева, Типология категории засвидетельствованности, Эвиденциальность в языках Европы и Азии, Санкт-Петербург, 2007
Корди 2007 _ E. Корди, Категория эвиденциальности во французском языке, Эвиденциальность в языках Европы и Азии, Санкт-Петербург.
Куцаров 1984 _ И. Куцаров, Преизказваването в българския език, София.
Куцаров 1999 _ И. Куцаров, Морфологичная категории наклонение, София.
Ницолова 2007 _ Р. Ницолова, Модализованная эвиденциальная система больгарского языка, Эвиденциальность в языках Европы и Азии, Санкт-Петербург.
Плунгян 2010 _ В. Плунгян, Общая морфология, Москва.
Сумбатова 2007 _ Н. Сумбатова, Категория эвиденциальности в сванском языке, Эвиденциальность в языках Европы и Азии, Санкт-Петербург.
Татевосов 2007 _ С. Татевосов, Эвиденциальность и Адмиратив в багвалинском языке, Эвиденциальность в языках Европы и Азии, Санкт-Петербург.
283
Ханзен 2007 _ Б. Ханзен , Эвиденциальность в немеком языке, Эвиденциальность в языках Европы и Азии, Санкт-Петербург.
Храковский 2007 _ В. Храковский, Эвиденциальность, эпистемическая модальность, (ад)миративность, Эвиденциальность в языках Европы и Азии, Санкт-Петербург.
Якобсон 1972 _ Р. Якобсон, “Шифтеры, глагольные категории и русский глагол”, Москва.
w y a r o e b i
karpez dondua, svanur-qarTul-rusuli leqsikoni, Tbilisi, 2001
varlam Tofuria, maqsime qaldani, svanuri
leqsikoni, Tbilisi, 2000
svanuri poezia (simRerebi Sekribes da qarTulad Tar-gmnes a. SaniZem, v. Tofuriam, m. Gujejianma), Tbilisi, 1939.
svanuri prozauli teqstebi, t. I, (balszemouri ki-lo, teqstebi Sekribes a.SaniZem da v. Tofuriam), Tbi-lisi, 1939
svanuri prozauli teqstebi, t. II, (balsqvemouri ki-lo, teqstebi Sekribes a. daviTianma, m. qaldanma da v. Tofuriam), Tbilisi, 1959
svanuri prozauli teqstebi, t. III, (lentexuri kilo, teqstebi Sekribes da redaqcia gaukeTes v. Tofuriam da m. qaldanma), Tbilisi, 1967
svanuri prozauli teqstebi, t. IV, (laSxuri kilo, teqstebi Sekribes arsena onianma, maqsime qaldanma da aleqsandre onianma, redaqcia gaukeTes maqsime qaldanma da aleqsandre onianma), Tbilisi, 1979
284
svanuri enis qrestomaTia (teqstebi Sekribes a. Sani-Zem, m. qaldanma da z. WumburiZem), Tbilisi, 1978
CantlaZe, q. margiani-dadvani, q. margiani-subari,E m. saRliani, r. ioseliani, `kodoruli qronikebi~, Tbi-lisi, 2007-2010
S e m o k l e b a n i
bz. _ svanuri enis balszemouri dialeqti
bq. _ svanuri enis balsqvemouri dialeqti
zs. _ zemosvanuri
ike _ iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba
ikew _ iberiul-kavkasiuri enaTmecnierebis weliwdeuli
kartozia da sxv. _ guram kartozia, rusudan gersamia, maia lomia, Taia cxadaia, megrulis lingvisturi analizi
kodor. bz. _ kodorelTa balszemouri
kodor. bq. _ kodorelTa balsqvemouri
lnt. _ svanuri enis lentexuri dialeqti
lSx. _ svanuri enis laSxuri dialeqti
megr. _ megruli
sv. p. _ svanuri poezia
sv. pr. t. _ svanuri prozauli teqstebi
sv. en qr. _ svanuri enis qrestomaTia
qs. _ qvemosvanuri
CantlaZe da sxv. _ i. CantlaZe, q. margiani-dadvani, q. margiani-su-bari,E m. saRliani, r. ioseliani, “kodoruli qronikebi”, Tbilisi, 2007-2010
Zv. q. _ Zveli qarTuli
sityvaformaTa da formantTa saZiebeli
a
a 84, 173(2X)
a- 51(2X), 54, 67, 74 (2X), 118
-a 41, 51(3X), 54, 69(2X), 74(2X),
134, 173, 224, 225
a-gрm-d-a 141
ad- 54, 118, 127, 142 ad-berg-isg 157
ad-gam 229
a-dgar-жn-i 111, 116, 184
a-dgрr 218 a-dgрr-i 82, 116, 122, 123, 176
a-dgрr-n-a 171(2X)
a-dgрr-n-e 111, 123, 170, 171, 184
ad-gem-n-a 168, 229
ad-gem-n-e 168, 229
a-dgr-in-e 184
ad-dagr-i 93
a-de-Оa 173
a-de{r} 83(2X), 95 ad-i-e 86
ad-i-n-e 210 ad-О-e-x 195
ad-О-ë-ж 101
ado 125
a-dr-i-n-a 200 a-dr-i-n-e 123, 124 a-dr-i-n-e-a 173
a-dr-i-О 173
ad-Wkоr-e 217
ad-xatæ-asgж 127 ad-xatæ-e 240
ad-xatæ-in-a 127, 183, 233
ad-xatæ-in-e 126, 182, 233
ad-xatæ-i-{ne}/-sg 239
ad-xatæ-isg 127
ad-j-i-kuar-e 64
aT-a-kær 217
aTðs 123
aT-badрæ 100(2X)
aT-bur-ën-a-x 55, 56
aT-kar-ón 13(2X)
aT-kar-ën-ón 137
aT-kрl-n-e 218
aTla 154, 218(2X)
aT-mund-ën-a-x 55
aT-féSg-ér-e-d 97
aT-yid 102
aT-cxat-a 198 aT-Wem 87
aTxe 21, 72, 84, 86(2X), 89, 96(2X), 97, 98, 100(2X), 113,
130, 152, 191, 204, 210, 217
aTxeld 130
aTxe-О 161 aTxe-xi 214 aTxë-О161
aT-вan-ón 136
a/i-lкS-un-i 47
a/i-mкr-un-i 47
286
al- 127, 118
al 67, 69(4X), 70, 77, 82,
86(3X), 101(2X), 104(2X),
113(2X), 152, 156(2X), 182, 195,
201(3X), 208, 217
ala 63, 104, 173, 176, 199, 208, 217, 234, 236
ala-s 75, 151, 154, 156,
210(2X), 242
a-lóS-i241
alк 204 a-lкS-un-i 146, 241
ali 97(2X), 99, 107, 176,
199, 234
alis 97(2X)
al-móz 43
alОðr 81 alОðr-s 87, 195
alОðr-caxðn 84
al-Six-ë-li 47
al-Ced-d 176
am 123
ambж-ðr 157
a-mкr-e 116
a-mкr-un-i 116, 146, 151
a-m-ó-qæ-ìsg-жn-i-d 91
ambðж 81
ambðжs 91
a-m-dagr-i 93
ameОsga 90
amesga 89
ameqa 85, 162
ameCu 173, 217
amzaж 131, 212, 216
amis 138, 156
amkðlib 152
amnëm 211
amnoS 152
amJi 65, 89, 94(2X), 113, 210(2X),
211(2X)
amJìn 94(2X), 241(2X)
amsжaldðS 123
amunRжe 86, 175 amunRo 175 amucжr 99
amRa 213 amRжiWx 94
amCiqqa 191, 241
amCu 173, 211
amCоn 105
amxðn 175
amxen 84
amxenqa 90, 175
am-xi 214 a-m-вed-a 54(2X)
an- 43, 54, 117, 127, 142
an-T-e 103
an-kкf-e 212 *an-lé-móz 43 an-lé-Six-e-li 47
an-fiSæd-d 107
an-qрx 215 an-Rel-d-a 209 an-Rr-i 207(2X)
a-ny-e 116
a-ny-un-i 116
an-Sxeb-na 199 an-Sxeb-n-e 199
287
an-xæit-x 241 an-врd 211 an-вid 103
ara 63
ara-Cxara 63
as- 54, 118, 142
a-tкb-e 111
a-tкb-un-i 111
a-tær-e 160 a-tær-un-íl 161
a-fiSg 243
a-fiSdæ-x 86
afxnegðr 241 afxnegðrs 86
afxnegmкrasai 95, 96
afxnegs 86
a-qрC 51
a-qC-en-i 51
aRжe 191
aRo 86, 97, 98(3X), 154
a-yær-e 213 aS 218
a-SdiRæ-d-a 140
a-Sdu-e 207
a-SdRæ-i 140
a-SdRæ-i-ж 140
a-SdRæ-un-i 140
a-SdR{æ}-un-íl 140
aSirTeJi 152
a-Sxeb-d-a 241, 242
aSxж 130, 195, 196(2X)
aSxжJi 55
aSxжJìn 195
a-Cad 83
a-Cрd 83, 95, 102, 103, 217
a-Céldрr-i 70
a-x-d-ën-a-x 195
a-x-Ten-isg 218
a-x-Txкl-a 93
a-x-sgur-en-a 65(2X)
a-xtaæ-n-i 182, 233, 237
a-xtaæ-n-íl 183, 233, 239
a-xtрæ-d-a 239, 240
a-xtрæ-i 239
a-xtрæ-i-ж 239, 240 a-x-RæiW-x 94
a-x-Skрd-n-e-d-a 124
a-x-Sxeb-ë/en-a 77
a-x-Wæкd-a-x 81(2X)
a-Ãn-i 156, 241
a-Ãn-un-i 241
ajaRéj 108
a-jрb 199
a-j-kvar-e 64
a-j-marcx-a-x 139
a-h-ën-a 55(2X)
р
ðgiTëж 217 ðgixðn 54(2X)
ð-gm-u-ni 168, 229
ð-gm-un-íl 168, 229
ðd-gæó/рl-i 211 ð-d-i-sg 43
ðd-qæiT 51
ðd-Ranæ-i-ж 130 ðd-Wod-ón-i 217
ð-ë-sg-i 85
288
ðT-bur-ón-x 56
ðT-burg-en-e-d 123
ðT-ж-Six-ón 133
ðT-ж-xatæ-ón 133
ðTu 242(4X)
ð-ir-d-a 126
-ðl 42
ð-l-Som-{n}e-d 131
ð-m-bрdæ-a 100
ð-m-Tor-a 51
ð-m-i-mbæ-e 85(2X)
ð-m-i-Оr-a 51
ð-m-ìr-a 51
ð-m-saxT-a 99, 100
ð-m-tex-li-x 65(2X)
ð-m-Ced63
ð-m-Ced-ë-li 57
ð-m-cud-x 89
ðm-xatæ-a 51
ð-m-вed-ë-li 20
ð-m-вed-lðsж 204
ð-m-jéræ-a-s 211
ð-m-jéræ-isg 211
-ðn 134
ðn-tx-en-i 210, 211
ðn-Rel-i 208(2X)
ðn-R-ж-li 208(5X), 209(4X),
210(4X), 218, 236
ðn-R-ж-li-d 208
ðn-R-li 208(2X)
ðn-yid 56
ðn-Wir 207
ðn-вd-e 103, 210, 211
ðn-вer-d-a 97
ðn-вжd-en-i 175
ðn-jрb-i-ж-moS 156 ðn-hur-n-e 95
ðn-é-mbрæ 157 ð-О 70
ð-О-ësg-i 70
ð-Оr-i-ж 126
ð-Оr-un-i 48, 114, 142
ð-Оr-un-ol 128
ð-Оr-un-íl 148, 126
ð-О-sg 70
рr-i 70, 213, 236
рr-i-x 191(2X), 216
ð-tìfane-x 99
ð-Sxb-i 77
ð-Sxb-i-ж 242 ð-Sxb-un-íl199, 241
ð-Sx-i 156 ð-xж-i-cxp 91
ð-xж-Som-e-d 208 ð-x-kрd-n-ðs 136
ð-x-miTqæ-ón 193
ð-x-fрS 200
ð-x-вiC-e-d 64
ð-j-Txкl 93
ð-hunрr 95
ó
-ón 134
-ól 42
b
baba 210, 242(4X)
babas 133, 213
289
babas-éj 87
bazi 99
baJ 208
baJa 208
bardans 124
barjð 196(3X) bðdSж 213
bðzi 113, 122(2X)
bðqs 207, 208
bкzi 81, 89, 98, 99, 119, 135
bedJi 151
befS 170(2X)
befSж 114, 170(2X), 195, 214, 217 befSs 214
bzaT 138
bid 65
bofSðr 191(2X)
bofSðrs 213
bofSðrcaxðn 195
boyжare 64
bubas 93(2X), 133
buzоlðr 204
bReCu 86
g
gar 72, 99(2X), 113
gðnxðn 242(2X)
gðrglix 189, 221
gezal 86, 195(2X), 212, 217
gezald 158
gezlð 151
gezlir 89
gezlirs 87
gemðS 99(2X)
gж-a-won-e 113
gжelerSðpi 75
gжelОðrSðps 75
gжeres 123
gжeriж 136 gжeS94(2X), 123, 208(2X),
242(4X)
gжeSs 170(2X)
gжere 124
gжëra 98
gжi 218
gж-ì-zn-ën-s 139
gzкжrob 200 giga 93(3X)
gim 45
gimi 188
gimiS 188 gimJi 45
gims 119, 122(2X)
gioSa 243(2X)
gioSe{r} 243
gicðr 102
glexTësga 94(2X)
gomni 210(2X), 211(4X), 219
gomnì 210(3X), 219
goSðr 152
gud 72
gudmecðr 102
gun 213, 241
gurnarSж 91
guRжðndan 138
guSgжeОd 64
290
d
dab 136
dabs 211, 241(2X)
dagras 64
daCжir 93(2X) daвðr 98(2X)
daвlð 200
dðж 125 dðжs 204
dðl 171, 171(6X), 200
dðls 167, 171(4X), 242(2X)
dðr 64, 216
dðf 196
dðfs 196
dðfJi 196
dðSdжð 182, 185 dðSdжi 85
dðSdжs 91
dór 93(2X)
dós 62, 217
dedberd 104
dede 94, 107
dem 107, 207(2X), 208(2X)
deme 154 demeg 87, 100, 157(2X), 215(2X)
demegij 87
demTe 218
demis 85, 97(3X), 113, 122,
123(2X), 161, 162, 171(4X),
175, 211
demnoS 206
denas 67
de{r} 201
desa 216
deS 45 (2X), 55, 64, 124, 154,
157, 170, 213, 214, 217, 241
deSoma 77, 157, 242
decTeJi 124
dëm 213
dëme 99
dëmis 170, 171
dës 54(2X)
dësa 54
d-ësgi 43
dia 104
diðr 152
diðrs 123
dina 85, 103, 204
dìmu 81
dìnas 152
dìnóls 213
dìnóS 152
do 139, 203(2X)
doж{e} 203
doRж’ 218
doRжe 203(3X), 204
díж 204(2) díжe 204
díж{e} 203(6), 204, 207 dísa 139
dreжJi 153
e
-e 42, 44(2X), 47, 217
e-gж-sed-n-i 99
ezðr 119, 120
el-sip-ël-i 47
291
-em 43
-en- 36, 37 (2X), 51, 56, 67, 68
(4X), 69, 70, 71(3X), 72, 73,
74, 76, 77 (3X), 78, 112 (2X),
137 (5X), 138(2X), 145, 181,
183, 199, 237 (2X)
-en-a 37, 54, 74, 58, 224, 225,
234 (2X)
eОs 97(2X)
e/os-xжr-i 153
er 176(2X)
-er 43
ere 83, 84, 85(2X), 122, 123(2X),
138, 152, 154(2X), 189, 196,
208, 209, 211
erжa 100(2X)
erжeSd 152
erTgжil 95(2X)
erxi 213 es- 43, 54, 118, 127, 142
es-gën-a 55
es-gen-ën-a 55
es-d-e 43
eser 62 (2X), 75, 80, 81(3X), 82,
83(3X), 84(2X), 85, 86(3X),
88(7X), 89(4X), 90, 91(5X),
93(3X), 94(6X), 95(8X), 96(2X),
97(5X), 98(2X), 99 (2X),
101(7X), 102(3X), 103(2X),
104(3X), 105(2X), 123(3X),
124(4X), 138, 139, 152, 154,
188(4X), 200, 201(3X), 204(3X),
206(2X), 210(2X), 211, 212,
213(2X), 217(2X), 218(3X),
241(2X)
eseroRж 83(3X), 103
eseru 95
es-ж-d-a 206 es-ж-d-a-x 65
es-zig-ën-a 196
es-lé-sip-e-li 47
esnðr{i} 54(2X), 56(2X), 63(3X),
69, 75(4X), 197(7X), 198(4X),
199(9X), 200(3X), 207, 219,
236(4X) esren 196
es-sed-n-i-x 99
es-qem-a 138
eqimðr 99
es-Rr-i 91
es-Sxeb-ë/en-a 77
es-Wæën 217
es-Won-a-x 65(2X)
eqa 100
eqas 124
eS 99
eSdОíri 198
eSжóО 152
eSжi 124
eSiО 93(4X)
eSì 105, 152, 158, 213
eSxжi 64, 196(3X)
eSxu 99(2X)
eCabuкsd 152
eCaж 139
eCas 157, 188 eCeCu 154(2X), 196
292
eCi 95(2X), 152
eCis 241
eCì 62, 213
eCìS 241
eCqa 91, 102, 114, 170, 175, 176,
210
eCqad 98(2X), 139(2X)
eCqanRo 198
eCqas 100, 101, 175, 176,
241(2X)
eCCu 65
eCxaж 87, 93(2X)
eCxë114
eC-xi 214
ecnðr 197
ej 124, 152, 196(6X), 217
eja 55, 65, 84, 99, 152, 170(2X),
171(2X), 173, 176, 209, 217,
241, 152
ejas 171(2X), 213, 241
ejgeni 125
ejzum 196
eji 63, 99, 170(2X), 171(2X), 176
ejis 100, 171(2X), 188
ejkðli 154, 158
ejОðr 95(2X)
ejОðrs 65, 84, 139
ejJi 95, 96, 211
ejJiS 157
ejRa 75, 152, 218 ejRðО 97(2X), 152
ejji 45 ë
-ën 51, 67, 68, 70, 137(2X)
æ
-ж 136, 165, 213
жðra 196
жðre 196
жerb 196
жefxжi 96(2X)
жeSgd 65(3X)
жeSgin 94(2X)
-жin 42(3X), 43
жisgжs 94, 95
жiji 210(2X)
-жn-e 42(2X)
-жn-i 112
жobðS 62(2X)
жod 139(2X)
жosðr 69
-ж /-oRж 84, 102(2X)
жoSTxжzðОðn 243
жíSTxжzðОðn 243(2X)
z
zaж175(2X)
zðОld 91
zeq 214 zisx 107(2X)
zural 77, 89(2X), 94, 95, 242
zuralór 213
zurals 67, 69 (2X), 70, 77
zurкl 89(2X), 94, 95(2X), 213
zurкls 69(2X), 70, 99, 201
zurolórs 212
293
T
Tansgжebin 55(2X)
TanRiðrqaО 153
Tðkжij 107
TðОsdeb 122, 123
TðОsdebs 123
TeTne 77
TeTrséj 107
Tel 124 (2X)
TelRéra 91
TeОld 63
Tef 97(2X)
Tërðl 55
Tërðr 213 Tжefd 65
Tжi 204 Tжirqðrs 55
Txëróld 102
Txжim 102, 176(2X), 241
Txжims 97, 200
Txum 91
Txumas 206
i
i 55(3X), 57, 65, 66, 75, 84(2X),
86(2X), 87, 89, 93(2X), 94(6X),
95(4X), 96(4X), 97(2X),
98(4X), 99(3X), 100(2X),
102(2X), 103(2X), 107(5X), 114,
122, 123(3X), 130, 132, 138(2X),
152, 176(2X), 188(2X), 195, 196,
198, 200(3X), 204, 208, 213,
214, 217(2X), 218(2X),241(3X)
-i 112, 119
{i}bðqs 207
i-burg-el 152
i-bérg-Оël 152
É-gрm-da-x 241
i-gæn-i 70, 116
i-gæn-un-i 116
i-gm-un-i-ж 168, 229
i-gm-un-íl 47 i-gím-e 210 i-dgar-жn-i 111
ie 216 -iel 42
ieSd 125
-iël 42
i-æCx-ìn-íl-da 203 i-zb-i 95
i-zel-ðl 153
i-zel-ól 153, 200
i-laS-ж/un-i 146
i-lрS-i 161
i-lóS-i 161
im 90, 91, 94(2X), 95(2X),
107(2X), 114
i-mar-жn-i 146
i-mar-un-i-x 123(2X)
imgжa 217 imðrg 84
imжкle 217(4X)
imжóО 217 imTe 91
imnðr 89, 217
imJi 82, 99, 100, 130
imRa 97(2X)
294
-in- 37 (2X), 41, 42 (3X), 43, 47,
111 (2X), 112 (2X), 126, 142,
143, (2X), 227, 237, (2X)
-in-a 40, 40, 41(3X), 127
-in-e 119
-in-i 112 (2X), 116
i-Оr-un-i 48
i-Оr-un-i-ж 126, 128
i-rd-i 218
i-r-i 100(2X)
isgжa 87, 101
isgжeО 91
isgжeОd 206
i-sgær-íl-da-x 241
isgoж 176
isgoжd 176
isgoRж 86
isgu 91, 95, 99, 101, 152
i-sm-i-ж130
i-tær-i/un-i 160
i-tær-un-i-ж 161
i-uCx-un-i 170
i-qæTer 51
i-yæed-i 124
i-yir-x 195
iSgan 123
i-Sgd-e 97
i-Sdæ-ìn-i 21, 209
i-Sdr-кl-{ж}n-i 114
i-Sdr-ó/ðl 70, 114
i-Sdu-жn-i 21, 113(2X)
i-SdR{æ}-un-i-ж 140
i-Sxb-un-i-ж 199, 241
i-Co 95(2X), 158
i-xtaæ-n-i 185, 233, 239
i-xtaæ-n-i-ж 183, 233, 239
i-вn-un-i 113(2X)
-ij/-éj 80, 86, 87(2X), 90
i-hdér-e 211
i-her 86
-ìs 127
ì
ì-r-a 185
ì-r-a-Оa 119, 120
k
kab 77(2X)
kabi 77
kabs 77(3X), 177
kandaoR 139
kand’oRж 139
karжa 124
keTil 201
kжðmi 213
kжóSis 99
kibs 124
klas 243
klð/as 243
klðsTe 214
kotíl 94(2X)
kojðrisga 242
kubdðr 154
kudðs 173
kuprðl 65
295
l
la- 43, 55, 118, 142
ladðR 55
ladeRs 125
ladeRu 139
ladRiS 130
lazJi 234
lalToRжe 217
la-m-lat-a 72
lanRelSж 221
la-О/i-skin-e 45 (2X)
larda 211
laRжbðS 130
laSgðr 65
laSdRжкl 152
laWжdónTe 62, 213
lax 93(2X), 99(2X), 101,
130(3X), 131, 135(2X), 170
la-x-baJ-a 82
la-x-bрr-i 216
laxe 213
laxжTe 170
laxжxðn 176
laxжxen 176
la-x-tex-a-x 65
la-x-Céd-a 65(2X)
la-x-Wæed-n-a 94
la-j-sed-a 63
la-hed-n-e 123
la-hed-n-e-x 124
lahсdTe 85, 210
lðbergiTe 207
lðdi 82, 113, 156(2X), 209, 218,
236, 241(2X)
lðdОarкlJìn 198
lðznaTe 130
lðid 218(4X)
lðir 54(2X), 173, 217
lðmzéroS 241(2X)
lðmTil 96
lðnWirSж 221
lðОzжebne 142
lðОkжðrx 195
lðОmaxvкlTe 63
lðОrs 199
lðsж 152, 200(2X), 212
lðSkdðSs 125
lð-xж-Wæed-d-a-d 90
lð-x-Syрd-жin 152
lð-x-впr-ðn 107
lð-hæed-i 125
lкzJìn 234
lóTSж 213
-le 217(4X)
lebias 156(3X)
lede 198
lezebs 130
lezжeb 57
lezжebs 130, 131(2X)
lezob 123 lelðtd 99
leldì/isgs 242(2X)
lelRðhi 113
lelcune 136
lemasgжJi 123
lemzérðls 114
lemzérðru 85
lereqж-lezжeb 206
296
lersgжanTe 241
leRж69, 71, 182, 185, 242, 243
leRжi 210
leRжì210
leRжs 199
leCжme-uCжma 62
lewжil 77
lewed 139
lehжdóli 152
lehжdid 86
lëTi 209(2X)
li 41, 42(5X), 43, 89, 99,
107(2X), 145, 154
libofSs 242
ligíme 210
liжJes 55
lizðld 130
lizi 45
liTxжОðri 157 l-i-ma 216
limargж 86
limoroж 97, 98
limíreжi 152
lingжlëж 175
lingleжi 175
linTж 212
*linWжir 207
linWir 207
*linWтr 207
lirde 153
lirdeisga 69
lirdëж 139
litxiel 216
liqжTunðl 188
liqTunól 188
liRli 208
liyжnðl 45
lic 67
lics 209(3X)
licо 102
*liWure 207
liвed 91
lìzi 84, 153
lìqжs 101
lo-g-zig-a 139
loq 212, 213
loq{ж} 80
l-o-x-Ton-a 67
l-o-x-Tín-a 67
l-o-x-mam-a 37, 56, 61, 243
l-o-x-pрtiæ-a 171(4X)
l-o-x-tix-a-x 65
l-o-x-Sdir-к/al-a 73
l-o-x-Sæ-a 73
l-o-x-wæën-a 67
l-o-x-won-a 67
lus 67
lutжðr 44
luWжens 101
lé- 41(2X), 42, 44
léðr 216(2X)
léðrs 85
lé-g-e-li 42
légíme 210
lédgðr 62, 104
lékre 45
lé-ma-g-em-li 42
lé-mð-z 42
297
lé-mð-rd-e-li 42, 47
lé-mð-r-e-li 42, 188
lé-mð-r-x 95(2X)
lé-mó-z 42, 196
lé-mó-r 195
lé-mó-r-li 188
lé-mó-r-liz 104
lé-mó-r-xжi 188
lé-mó-r-xi 94
lé-m-gрm-{ж}n-e-li 141
lé-m-gрm-{ж}in 185
lé-m-gрm-{ж}in {li}141, 187
lé-m-gрm-íl-in 43
lé-m-gрn-íl-in 105
lé-m-góm-{ж}in 41(2X), 234
lé-m-gem-{ж}in 41, 141, 187, 234
lé-m-gem-{ж}n-e-li 141
lé-m-gem-n-e-li 41
lé-m-gem-ol-n-e-li 43
lé-m-g-íl-in 43 lé-m-dagr-жin 42,78, 170
lé-m-dagr-in 42
lé-m-dagr-un-e-li 170
lé-m-dósg-жin 43
lé-m-disg-жin 43
lé-m-zeb 42
lé-m-zeb-in 42
lé-m-zel-ól 47
lé-m-zæeb 42
lé-m-zob-in 42
lé-m-i-Оr-жin 48, 78, 146 lé-m-ìr-жin48
lé-m-ìr-жn-e-li 146
lé-m-ìr-n-e-li 48, 146
lé-m-mкr-жin 42
lé-m-mкr-in 42
lé-m-sgæir-xжi 47 lé-m-sgur-ol-ne-xжi 47 lé-m-tрx-жin 43
lé-m-tex-ol-in 43
lé-m-Rir-ðl 42
lé-m-Rir-ól 42, 47
lé-m-Sdir-ól 195
lé-m-Six-жin-xжi 47 lé-m-Six-íl-in-xжi 47 lé-m-Sxрb-жin 242
lé-m-Sxeb-жn-e-li 242
lé-m-Wod-кn-in 199
lé-m-xatæ-in-{li} 240
lé-m-вan-ne-li 42
lé-m-вan-жin 42
lé-m-вan-in 42
lé-m-h-ól 234 lé-m-hi-ðl 234
lé-mé-dagr-un-eli 42
lé-mé-ir-жin 48(2X)
lé-mé-ir-n-e-li 48, 146 lé-mé-Оr-un-e-li 48 lé-mé-rb-ðl 42
lé-mé-rb-Оël 42
lé-mé-rd-ë-li 47, 195 lénðy 45
lény-e 45
lénSðn 170, 171(11X)
léJre 44, 45
létжre 44
298
létybe 44
lé-Rr-i-d 170
léCóJ 195
léc 124
lécqa 90
léwranкl-e 213
léWe 44, 45
léxжrel-e 42
léвmðS 200
léjðb 44
m
-m- 41
-ma- 41(2X), 46, 47
ma 152
ma- 42, 44, 46, 217
m-a-bJ-a 208(4X), 210(4X),
219, 236
maburgad 218
m-a-g 212
mad 45, 97(2X), 130
made 154, 171(2X), 243
madОa 114
maжin 45
ma-жS-der-li 201
maжSжderli 201
maжSжli 201, 202(3X), 227
maжSli 201, 219, 236
m-a-ku 100, 129
malT 218
malTe 218
malToRж{e} 217(2X)
maluld 103
malyórE196
mam 71, 97, 98, 173
mama 154, 218
mamagжeS 218
mamgжeS 206
m-a-min-e-x 61
m-a-mn-in-e 99
manðT 101
manësgra 210
maОkðli 210
mara 45, 102
mare 62, 64, 93(2X), 95(2X), 99,
101, 104, 113(2X), 154, 158, 198,
204, 213(2X), 218
marem 86, 242, 243
masðrd 153, 200
m-a-tul-i 100
mayali 242
maSed 241
m-a-wéx 152
maxeRжðJ 154, 218, 242(2X)
maxжðО 151, 167
maxobJi 152
m-a-jraæ-n-a 95
mahжrëne 195
mahrëne 94(2X)
mð 87, 89, 154, 176, 201
mðg 55, 62, 87, 95, 96, 213,
241(2X), 242(2X)
mðdil 176(2X)
mðжSderli 201
m-ð-kæ-d-a 89
m-ð-m-en-a 72
m-ð-m-Оën-a 71
mðnkжiS 243
299
mðО 89, 91, 176, 185
m-ð-qæ-e 83, 97, 98
*mðSж 236 mðxжðОn 157 m-ð-xl-en-a 98
m-ð-вd-a 54
mкd 119, 120, 170, 171(2X)
mкde 93(2X)
mкl 195
mкle 217(3X), 218
mкlegжeS 152
mкm 65, 94(3X), 95 (5X), 98(2X),
99, 105, 136, 154, 158, 161, 162,
170, 171(3X), 173, 175, 212
mкma 88, 154
mкmgжeS 156(2X), 158
mêr 78, 99
mêra 152, 182, 195, 200, 242
mêre 99, 154, 198, 200, 217
mêred 104
mónkжì 243(2X)
móО 84, 138
móqж 83, 95
móqжx 95
mezelól 154
meTxжðr 99, 170, 171
meTxжðrs 171(4X)
meTxжi/Оðr 170, 171, 185
meTxжiðrs 171(4X)
meTxжiór 99
merme 64
merre 130
m’eser 84, 96, 97
m’eseri 96
me-tx-e-li-x 65
m-e-qæ-i 158
m-e-yr-en-i 87
meSyde 86
m-e-Syæd-i 78
meSxa 125
meCde 218
me-Cd-e-li-x 206
me-Cd-ë-li 62
meCi 188, 189(3X), 213
meCiJi 130
mecqжil 65
m-e-wрd-x 89
m-e-xОрd-i 96
me-вd-e-l-xжi 62
mejжga 63
mehad 93(2X)
mëra 78
mërðls 113
mërma 55
mërmól 213
m-ë-qæ-i 158(2X)
mi 83, 87, 88, 89(2X), 91, 96, 97,
98, 99, 100, 101, 113, 152, 158,
173(3X), 208
mia 206 m-i-g-a 51 m-i-dgar-a-x 62
m-i-æJ-a 91
m-i-z-n-a 215
mii 87
m-i-kar-i 61
min 83, 103, 241
mine 81, 86
300
mins 99
miО 72, 154
m-i-rd-жn-a 154
m-i-r-i 93
misðs 131, 214
m-i-skin-a 62
m-i-qæiT-a 62
m-i-qC-e 91
m-i-yr-a 206
miSgжa 55(2X), 158, 162(3X), 163,
221(2X), 242(2X)
miSgжaj 107
miSgжaTe 91
miSgomusi 162(3X), 163
miSgu 89, 95, 96(2X), 97(2X),
98(2X), 242(2X)
m-i-Syæd-a 78
m-i-Sx-ón 133
miC 100, 104, 124(2X), 204
miCa 62,69, 86 (2X),95, 96,
97(2X), 99, 101, 104, 139(2X),
151, 153,170(2X), 196, 201(2X),
213, 217
miCaжS 161, 162
miCaij 107
miCðSd 213 m-i-Cd-a 153
m-i-Cæm-in-a 62, 99, 100
miCoжS 161, 162
miComus 102, 170(2X)
miCéj 87
m-i-wæ-a 153
m-i-wæ-en-a 206
m-i-xal-d-ðs 94
m-i-xtaæ-ón 133
mijnem 86
mìж 83
m-ì/i-z-n-a 154
m-ì/i-m-a 154 mole 125, 217
moRlðt 91
moS 62, 91, 216, 217
míd 204, 212
mím158
míma 84
míS-míS 241
msge 46
mugжda 211(2X), 219
mugжdðО 188(2X), 189, 211,
212, 219 mueSd 98(2X)
muTжri 152
mulguhëri 200
mulguhëris 94(2X)
muJalжare 64
mursgжenTëж 103
muryжams 242(2X)
muryжamxðnCоn 241
mus 20, 152, 170
musi 162(3X), 163
mutжðr 44
mutkжin 77 m-u-Ræ-a 94
muSжðn 242 muxжbe 93(2X), 94(2X)
muxжbem 85, 210
mтWжJi 196 mé- 44(3X), 46(2X)
301
-m{é}- 47 Médgðris 42 mékðr 45 (2X)
méldëжкra 200
mélxðrs 65
ménðy 45
méJir 44, 45(2X)
mérës 156(2X), 200(6X), 201(4X),
202(2X), 212, 219, 227, 236
mérësg 200(2X)
mésye 100
métyðb 44
méWe 44, 45
méxðr 113, 119, 120, 170, 212
méjðb 44
n
n 140(2X), 142
na- 49
nadgarunRжe 62
nazimSж 123
nardж 217
nardжTeОsga 86
narhi 211
n-a-tul-iж-x 89
natоsunRa 212
n-a-Ræ-ën-a 84
naRжJur 100
naRжJurd 102
naRжWars 210, 211
naSyod 78(2X)
n-a-hæd-i-d 90
n-a-hæd-i-x 107
nð 84, 91(2X), 100
nðkжiS 99(2X)
nðО 90, 99, 212
nðpжrðrs 170
nðpжrs 170
nðprðls 170
nðprs 170
n-ð-qæ-e 84
nкqжs 158 nóqж 84
-ne 42(2X), 43
nefxжna 55
nësgaTësga 195
nëSkaJìn 213
-n-i 112(2X)
n-i-l-Wir-ðl-i-da 90
niSge 138
niSgжeОméy 152
niSgжëО 189
no- 203(2X)
noж 63
noжe 203
noTi 212, 213, 220
nomeg 123 nomoж 102
nosmкж 139
noRжe 203(3X), 204
níTaж 212(3X), 213, 214,
219, 220
níTaж-éj 212
níTi 212(2X), 213, 220
nímTeж 86
nísamaж 139
num’ 176 nu-fSæd-e-x 85
302
nu-Ræ-ón 200 О
ОarðR 103(2X), 138
ОaRжo 191
ОaRo 182, 189, 242, 243
Оðr 93(3X)
ОerжóО 213(2X), 241
ОerжóОs 104
Оori 91, 195
o
-o- 68, 74
obðS 69(2X), 70, 242(2X)
o-gж-e-r-i 214
o-g{ж}-réh-en-a 139
o-de{r} 81, 83(2X), 153 odo 123
-oж 139, 165, 213
oT-baJ-a 170(2X)
oT-g-a 187
oT-dagr-a 56, 171(2X), 185
oT-Tém-a-x 66
oT-i-Оr-a 146
oT-ì-Оr-a 61
oT-ì-r-a 146
oT-niSn-a-x 212
oT-fiSg-a 243
oT-fìSg-a 243
oT-fìSæd-a 59(2X)
oT-féSg-ér-a-x 97
oT-Ralt-a-x 66(2X)
oT-Roræ-i 213
oT-cæir-a 99
oT-wed-жn-a 61
oT-Wir-e 96(2X)
oT-xatæ-a 74, 240(2X)
oT-xж-i-ed 84
oT-вìd-a-x 139
oT-é-rm-a 73
-ol 43(3X)
o-l-mð-z 43
o-l-Ranæ-el-i 130
o-l-Sæem-n-e-d 131
o-l-C-e-d 176
o-m-вed-e-lðsж 204 on-Rel-d-ðs 154
on-Wæir 207(3X), 208
on-вæd-en-i 175
osðr 69(2X)
osðri 69, 70
-oR 165
-oRж 84, 104, 107, 135, 139, 203,
213, 217, 226 o-Ced-{d} 90
o-x-baJ-a 170(2X)
o-x{ж}-gen-a 104
o-x{ж}-uCx-a 20
o-x-zéz-a 201
o-x-mкr-a 61
o-x-nрy 85
o-x-í-mbрæ 64
o-x-sip-a 55
o-x-qæic-a 55
o-x-yid-a 55, 56
o-x-cx-a 200
o-x-Wod-a 73
o-x-Wod-кn-a 73
o-x-xæit-a 188
303
o-x-вid 102
o-x-é-rm-кl-a 55
o-вжed 72
O í
-íl 43(3X)
p
pilwiðn 125
J
Jagrðr 204
J’-a-der 98
J’-aT-bid-e-d 124
J’-aT-gen-ën-a 196 J’an- 55
JaRж 130, 131
J’-a-Cрd 98
J’-a-x-win-d-a 212 J’-aj-ð-m-i-y-e-d 107
J’-a-j-kélTx-en-ón 136
J’-ðT-hol-i 124
J’-ð-m-Ced-ël-{l}ðsж 135
J’-ðn-gen-i 97
J’-ðn-tix-e-x 86
J’-ðn-Sæem 197
J’-ð-rqæ-i 124
J’-ð-x-gæОрn-i-ж 214 J’-ð-x-Jæem-i 241
Jðhd 212
J’es- 55
J’-eser-al-tyér-ël-i 191
J’-eser-ð-xж-Témìn-e-d 96
J’-eser-ð-x-Témìn-e-d 95
J’-eser-o-l-tyér-el-i 191(2X)
J’-eser-u-ðn-yid 104
JeRs 130, 131
Ji 45 (3X), 64, 65(3X), 104, 127,
195, 200 (2X), 208, 215
Jibðlid 86
Ji-ж-o-x-meвr-óж-in 84
Ji-lð-m-i-Sxæn 94
Jilëzi 98
Ji-mérës-a-Cрd 202 Jimésye 100
JinRélds 103
Ji-Rur-i-d 100
Ji-xж-i-Tær-i 207
Jixi 214, 218
Ji-j-ð-g-n-e 125
Jì-ж-lð-О-Sxæin 94
Jì-ж-o-x-cx-a 104
J’-os-xel-a 97(2X)
J’-o-x-gen-i 97
J’-o-x{ж}-xoC-жa-x 65
J’-o-x-T{æ}er-n-e 207
J’-o-x-u-rm-кl-a 55
J’-í-x-CiS 86
r
ragd-i-x 221
rрqæ-e 218
róqæ 61, 80, 82, 85, 105, 210, 212
rðWжð 71
rogж 66
roq 82, 84(2X), 93(8X), 94(4X),
95(3X), 97(2X), 98(8X), 99(4X),
304
100(8X), 101, 102, 130(2X), 210,
211, 212, 213
roqж 75, 80(2X), 90(11X),
99(4X), 103, 107, 152, 189, 206,
208
roqжi 99
roqжì 69
roqi 99
roqoж 97(2X)
roqu 84, 98
rédins 210
s
sablu 91, 204
sam 55, 91, 175(2X)
samlaWar 103
sanjðxTesga 206
saragxðn 102
sðжОareSi 63
sðжОðr 64
sðжОðrs 63
sðжОðr 62, 63
sðrgib 217
sga 45, 62(2X), 65(2X), 66(3X),
123, 127, 206 sga-l-ð-wih-d-a-d 135
sga-lð-x-qкl 86
sga-mérës-la-x-dagan-d-a 202
sga-x-a-brр-i 216
sga-вed-n-i 101
sga-вжed-n-i 101
sg’ðn-вd-en-i 97
sgðО 91
sgðОj 87
sgк-dr-i 170(2X)
sg’-кd-skin-e 197
sgк-ж-a-Cрd-x 96
sgк-ж-ð-x-Wæкd-x 241
sgк-ж-eser-a-Cрd-x 96
sgк-ж-o-x-вìd-ón 135
sg’-кl-Ced-d 96
sg’-к-Cрd 94
sg’-кj-a-m-fiSdæ-d 87
sgebd 123
-sgж 127
sgжebin 62
sgimОðS 63
sgir 46
sg’-on-вd-en-i 97
sg’-oR-an-tax-x 103
sg’-í-x-вìd-ón 135
sg’-í-x-вìd-ón-u 135
semi 195
ser 191, 215
serTxi 113, 213(2X), 156,
214(4X), 215, 218, 219, 236
serTxì 213(2X)
sërTxi 213
sжanìrs 242(2X)
si 83, 89, 91, 93(3X), 94, 98(2X),
114, 125, 154(4X), 167, 173(2X),
217
siðО 63 simaq 152
sìж 83
sofalSж 65
sofelisga 196
305
suru 218
sutd 213
swordu 95
t
telðfTe 91
tжibraisga 195
tuli 208
tuf 241
tyens 91
u
-u 135, 165, 203, 226
udarad 99
udils 206
udОкrad 99
-uж 139, 165
-u/-ж/-oR{ж}/-oж 102(2X), 103,
104(2X), 105, 107, 133, 139,
213, 217 -un- 37 (3X), 41 (2X), 44,49, 111,
112 (2X), 114, 116 (2X), 126
(2X), 138, 140 (3X), 143 (2X),
199, 227
-un-a 40, 41(3X)
-un-e 41, 42(7X), 43, 47
-un-i 112(2X), 116
uSxжкr 212
uCxa 203, 204
uCxas 45
uCxe{О}-a 173
f
faskжinjs 242, 243
fðs 138
fedilTe 130
feq 124
fikж196
fikжi 196
fiSiramén 162(3X), 163
fiCqs 241
foyisga 198
q
qa 45, 63, 64, 65, 67 (6X), 91
(2X), 102, 107, 124, 127, 152,
241
q’a-dr-én-e 225
qaж 62
qa-la-x-ìsnaæ-a 99(2X))
qa-lð-hed-i 124
qa-m-a-wæ-ën-ex 84
qamekжhe 152
q’-an-skin-isg 123
q’-an-skin-n-e 123
qarTebil 122(2X)
qa-Rér-i 84, 125
qa-x-a-tul-i 123
qa-x-e-z-n-i 154 qa-x-e-z-n-íl 154
qa-x-e-hæd-i 125
qa-xж-a-вn-i 211
qa-xж-ð-wd-an-d 138
qa-xж-ð-wd-ðn-d 138
qa-xж-ð-wd-en-an-d 138
qa-x-o-Sd-a-d 130(2X)
qa-j-e-ny-ìО 154 qa-j-u-fSæd-e 211 qð-i 99
306
q’-ð-skn-e 123
q’-ð-x-i-Wæd-a 173
qкж 102
qк-ж-ð-m-Ced-ë-lósж 104
qк-ж-xж-e-q-a 84
q’-кn-é-rh-e 211
q’-к-Cрd 208
qómTe 198
q’-ó-x-cxep-en-x 241
q’eser 123
q’eseroRж 122, 123 q’-eser-x-e-rg-aж-el 96
q’-eser-j-e-rg-aж-el 96
qжabTeОsga 96(2X)
qжðbTe 200
qжeyanas 124 (2X)
qжiTrðrs 55
qæic-e-x 213
qim 151(2X)
qirðОs 90
qirs 72(2X), 154
qirsi 242
qobð 77(2X)
q’-íT-æod-a-x 212
q’-oT-Sid-a-d 131
q’-o-m-Ced-xж-ðsж-d 138(2X)
q’-o-m-Ced-xж-ðs{ж}-un-d 138(2X)
qor 113
qorðrs 138
qorTe 103, 157
qorTë’sga 197
qors 185, 191(2X), 216, 236,
241, 242(2X)
q’-oR-a-fiSdæ-x 103(2X)
q’-o-x-skin-a 198
q’-íT-Sid-a-d 131
q’-íT-Syæif-a 65
q’-í-x-вeSdкn-a 196 qrisde 122, 123(2X)
R
Ral 64, 91
RarTðr 195
-ReT 63
Rela 208
RerTem 212
RërbaT 107
RërbaTxðnqa 200
RërbeTd 103
RжaJðrs 114
RжaS 135, 152, 171(7X), 185
RжaSa 69
RжaSð 241
ÙжÀÛðÒ 157
RжaSì 210
RжaSs 82, 98(2X), 119, 120,
170(2X), 171(2X)
RжðS 171
RжðSs 170
Rжinli 65
Ro 98(2X)
Rur-d-e-d 90
Rur-i 87
Rur-i-d 101
RénJi 114
Rér-i 45, 124
Rér-i-ma 207
Rér-i-x 100
307
Yy
yжil 62(2X)
yias 198
yor 45
yorisga 45
S
Sal 216(4X), 217
SaurRa 55
Sкl 216(2X)
Sgжiri 206
Sdiqi 204
Sdue 209, 236
Sdu{ж}e 155 Sжana 63
Sжanðr 107, 241, 242(2X)
Sжanðrs 64
Sжðne 242
SжðnTe 208
Sжðns 21, 113, 161(4X), 236,
242(2X), 243 (3X)
Sжðnxen 104
Si 60
SiSd 120(2X), 131(2X)
Sixðnqa 99(2X)
Soma 217
Somale 217(2X)
SomжðО 217
Somжкle 217
SomжóО 170
Sukжisga 103
SukжJi 55
Sukжs 125
Syed-n-i 45 (3X)
C
C’-an-rek-l-e 98
C’-a-x-rek-ðl 98
CкJжTeJìn 195
Cж-a-dgрr 54, 198, 202
Cж-a-dgрr-d-a 184, 202
Cж-a-dgрr-i 98, 119, 120(2X)
Cж-a-dgрr-i-ж 184, 202
Cж-a-dgрr-n-a 184, 202
Cж-a-dgрr-n-e 119
Cж-a-dgr-i-n-a 184
Cж-a-dgr-in-e 119(2X)
C-ad-dagr-i-{ne} 119, 241 Cж-ad-dagr-i{sg} 119 Cж-ad-i-Оr-i-{ne} 122, 142 Cж-ad-kalæ-isg 103
Cж-ad-kæerm-in-a 209
Cж-ad-kæerm-i{sg} 119 Cж-ad-kæerm-i/-isg(/-ine) 122
Cж-ad-yug-asgж-x 130
Cж-ad-xatæ-i 165
{Cж}-ad-xatрæ-ina 239
CжaT- 55
Cж-aT-bur-en-a-x 55
Cж-aT-gen-en-a-x 55
Cж-aT-Syed-a 196 Cж-aT-вan-en-an 136
Cж-a-l-dìr-ël-i 190
Cжan- 55
Cж-an-sy-e-d 96
Cж-an-uCx-e 203
Cж-an-Sdæ-i-жn-e 209
Cж-an-Sdu-isg 218
308
Cæ-a-quc 125
Cж-a-yæg-a-x 130
Cж-a-Sdu-e 207, 209
Cж-a-Syad 202(2X)
Cж-a-Syрd 202
Cж-a-xtрæ-d-a 239
Ьж-À-бtрæ-Г-ëГУ 165
Cж-a-xtрæ-i 141, 239
Cж-a-xtрæ-i-ж 239
Cж-a-xtрæ-i-d-es 165
Cж-a-j-marcx-in-e-x 123
Cж-a-dgрr-i 241
Cж-ð-bz-e 124
Cж-ðd-daæS-i 176
Cж-ðd-æuCx-ìn-ón 203
Cж-ðd-macx-n-i 214
Cж-ðd-оJ-d-a 200
Cж-ðd-faWæ-i 176
Cж-ðd-w{æ}er-n-e 97
Cж-ðT-dagr-i 176(2X)
Cж-ðT-ж-dagr-i 176
Cж-ðT-uJ-n-i-ж 214
Cж-ð-kærem-d-a 209
Cж-ð-kærem-i 119, 122
Cж-ðn-вd-en-i 98(2X), 176
Cж-ð-Оr-i 122, 142
Cж-ð-rgiæ-e 170(2X)
Cж-i-æCx-ìn-i 208
Cж-oT-dagr-a-x 81(2X)
Cж-oT-qaC-a-x 198
Cж-oRж-o-x-uCx-a 136
Cж-oRж-ad-sy-e-x 96
Ci 65, 114, 161(2X)
Cigar 191
CigжaS 123
Ciqdi 242(2X)
Ciqi 154, 218
Cìs 135, 161(2X)
CìJa 86
Cìxðn 241
C’-o-dg-an-e 176
C’-o-dg-кn-d-ëd 176
C’-oT-dagr-i 176
C’-oT-fìSæd-a 59
C’-oT-Rorрæ 107
C’-oT-Roræ-a 213
C’-oT-yid-a 55
C’-oT-wæer-n-e 97
C’-o-l-dir-e-li 190
C’-o-x-qæic-a 55
Cu 45 (3X), 59, 62 (3X), 63 (2X),
66(4X), 122, 123 (2X), 124,
127, 206, 207, 212, 213, 215,
218, 241 (2X)
Cu+ad-xatæ-i-{ne} 142
Cu+a-xtрæ-i 141
Cuban 62
Cu-ж-ad-i-e-x 86
Cu-ж-ð-gж-dagr-ón 135
Cu- жeT-al-yim-ël-i 198
Cu-i-dæрS-i 122(2X)
Cu+i-zb-i 140
Cu-i-zb-i-ж 130, 131 Cu-i-zob-d-a 130, 131
Cu-i-mcxрn-i 214
Cu-i-Rnрæ-i-da 130
Cu-i-wær-i 93
309
Cu-lð-О-zæeb-n-e 200
Cu-lé-g 154 Culékre 45 CuléJre 45 Cu-m-ð-m-en-a 72 Cu-m-i-m-a 72, 154
Cu-m-i-Sdx-en-i-x 114
Cu-m-i-wær-i 93
CuméJir 45 Cu-mérës-a-Syрd 202 Cu-roq-tжex-n-i-d 100 Cu-roq-xж-a-sénj-ðж-i-d 100
CuqжкnTeОsga 196 Cu-x-a-xl-ën-ën-x 138
Cu-x-e-dgрr-i210 Cu-x-e-dgрr-íl 152
Cu-xж-a-dgрr-i 98 [Cu]-x-ë-m-i 186 Cu-x-ë-m-íl 210
Cuxi 215
Cu-x-o-x-a 93
Cu-x-o-xtaæ-a 73 Cu-x-í-m-a 69, 186 Cu-вed-n-i 132, 133
Cu-j-a-marcx-e-x 123
Cu-j-e-Cd-i 154
Cо-ж-a-Sid-x 103(2X)
Cо-ж-ð-j-i-Оr-ón 136
Cо-‘j-ðn-вd-en-i 132 Cxara 62 (3X), 63, 101
c
cжir 158 cicжd 45 (2X)
ciculd 104
cod 97(2X)
codu 104
cxuжðr 114
cégnðrs 210
céвemðds 113
Z
ZaZðr 175(2X)
ZaZras 91
Zuhëras 85
w wæ-a 218 wæ-an-d-a 157
wжils 77(2X)
winwlidðrs 170
winwlìdðrs 170 wérni 102
W
WaTasi 213
WaSж 200
WiSx-leldìsgs 241(2X)
Wkéts 99
Wur 62, 63(2X), 64(2X), 205,
206(5X), 207(6X), 208,
216(2X), 217
Wyintd 95 Wyints 196
Wémin 161(6X), 162(8X), 163(2X) WéSxed 91
x
x-a-bJ-a 208
x-a-g-am 141
310
x-a-g-ð/em-da 141
x-a-g-ën-a 187
x-a/ð-gæn-ë/en-a 70
x-a/ð-m-ë/en-a 71
x-a/ð-rd-жn-ë/en-a 70
x-a/ð-rm-ë/en-a 70
x-a/ð-Sxb-a 76(2X)
x-a/ð-Sxb-ë/en-a 70, 76(2X),
77(2X)
x-a/ð-Wæd-ë/en-a 70
x-a-bær-ën-a-x 55
x-a-bJ-a-x 152
x-a-g 237
x-a-g-am-x 242
x-a-g-ðm-d-a-x 242
x-a-g-ën-a 235
x-a-dgar-ë/en-a 72, 78, 171(2X)
x-a-dgрr-жn-a 41, 78, 170
x-a-dgрr-n-a 41(2X)
x-a-d-ën-a-x 189
x-a-d-ësg-жn-a 43
x-a-ku 100, 129, 204
x-a-ku{C} 204
x-a-lрt 200
x-a-lрt-il 133
x-a-lt-a 74
x-a-lt-en-a 74
x-a-l-far-a 51
x-a-l-far-en-a 51, 68 x-a-l-far-en-an68
x-a-l-far-ën-a 51, 68 x-a-l-far-en-ón 68 x-a-mar-un-a 41
x-a-marj{æ}-un-a 185
x-a-mрrjæ-in-a 185
x-a-mór-in-a 41
x-a-m-ën-a 37, 181
x-a-ny-un-i 114
x-a-О-ën-a 70
x-a-О-Jx-ón 196
x-a-pрtiæ-a 171(4X)
x-a-pрtiæ-e 170(2X), 171(2X)
x-a-JoR-a 206
x-a-Jx-a134
x-a-rgaæ-en-a 242
x-a-rd-ën-a 195
x-a-rtyæ-ën-a 68
x-a-sgur 125
x-a-sgur-en-a 65
x-a-tab-un-a 41
x-a-tób-in-a 41
x-a-tex-a-x 65(2X)
x-a-tæar 37
x-a-tæar-d-a 211
x-a-tæìl-n-a 93
x-a-tær-a 37 (2X), 160, 237
x-a-tær-ën-a 67
x-a-tær-ën-ón 67
x-a-tоl-i 94(2X)
x-a-tyof-i 61
x-a-tyc-i-x 213 x-a-fr-a 51 x-a-fr-ën-a 51, 68
x-a-fr-ën-ón 68
x-a-qæm-ën-a-x 195
x-a-Ræ-ën-ën-x 138
x-a-Ræ-ën-x 138
x-a-y-ën-a 196
311
x-a-Sgæm-in 61
x-a-Sdb-a 114
x-a-Sdr-к/al-ë/en-a 70
x-a-Sæ-ë/en-a 70
x-a-Cd-ën-a 70
x-a-Céd-a 65
x-a-Céldar-en-a 70
x-a-Cпd-a 196 x-a-cad-a-x 66(3X)
x-a-wæ-ën-a 70
x-a-xl-ën-a 95, 201
x-a-xl-ën-x 138
x-a-xtaæ-a 37, 52, 73, 237
x-a-xtaæ-en-a 74(2X)
x-a-xtaæ-ë/en-a 78, 240
x-a-xtaæ-ën-a 67
x-a-xtрæ-d-a 240
x-a-xtр/aæ-n-a 240
x-a-xtрæ-i-ж 240
x-a-вid 61
x-a-h-ën-a 55
x-ð-bm-in-a 41(2X)
x-ð-g-en-a 187, 235
x-ð-gm-{ж}in-a 187, 234
x-ð-gm-in-a 41, 47, 141
x-ð-gm-in-a-x 242
x-ð-gm-un-a 41, 47, 141, 187, 234
x-ð-gm-un-a-x 242 x-ð-gm-тn-a 47 x-ð-g-n-ën-a 55, 196
x-ð-disg-жn-a 43
x-ð-kæì/iS-ë/en-a 70
x-ð-mTqæ-a 51, 68, 134
x-ð-mTqæ-ón 134
x-ð-mTqæ-en-a 51
x-ð-mTqæ-ën-a 51, 68
xðns 94(2X)
x-ð-О-en-a 70
x-ð-Оr-a 115, 145
x-ð-Оr-un-a 48, 78, 146
x-ð-Оr-ë/en-a 48, 74, 78
x-ð-Оr-i 41 x-ð-Оr-in-a 41
x-ð-Оr-n-a 48, 146
x-ð-Оr-un-a 41, 48, 146
x-ð-Оr-un-e 114
x-ð-Оr-un-i 114
x-ð-rgiæ-ën-a 242
x-ð-r-i-d 104(2X)
x-ð-rtyæ-en-a 68
x-ð-qæ-e 83, 86, 89, 97(2X), 102,
103
x-ð-qæ-e-x 103
x-ð-Sxb-a 76, 77
x-ð-Sxb-en-a 77(2X)
x-a-wæ-en-a 70
x-к-g 37
x-к-mn-e 119
x-к-mn-i 119
x-к-mn-in-e 119
x-к-r 99, 152, 213 x-ó-z 138
x-ó-z-n-un-i 93
x-ó-qæ 61, 83, 99, 103, 104(2X), 105, 113
x-ó-qæ-e 86, 96(2X)
312
x-ó-qæ-in-x 102
x-ó-cæ 104
x-e-berg-i 157
x-e-b-i 147 x-e-b-i-ж 147
x-e-bìd-i 151(2X)
x-e-b-íl 147
x-e-burg-ðl-i 152
x-e-bérg-iël-i 152(2X)
x-e-g-i 168
x-e-g-i-ж 168, 229
x-e-g-n-i 37, 237
x-e-g-íl 168
x-e-dgar-íl 148, 152, 153,
171, 184
x-e-dgрr-i 148, 153, 156,
171(2X), 184
x-e-dgрr-i-ж 148, 153, 156,
171, 184
x-e-zg-i 75
x-e-zel-рl-i 148
x-e-zel-рl-i-ж 148, 153(2X)
x-e-zel-кl-íl 153
x-e-zel-ól-i 148
x-e-zn-кn 116
x-e-zn-i-ж 154 x-e-kæ-es 138(2X), 204, 205(2X)
x-e-lрS-i 161, 162
x-e-lрS-i-ж 162, 163 x-e-lрS-i-qa 162
x-e-lкS-íl 162, 163
x-e-lóS-i 157, 161, 162
xelwifd 217
x-e-mðæin-i 158
x-e-mðæin-i-ж 158
x-e-mór-i 151
x-e-mbaæ-ol 152(2X)
x-e-mTqæ-an 134
x-e-mTqæ-ón 134
x-e-mTqu-n 134
x-e-m-i 149
x-e-m-i-ж 149(2X)
x-e-mвer-i 152(2X)
x-e-Оr-i 37, 115, 145 (3X), 149,
158, 159
x-e-Оr-iж 159 x-e-Оr-íl 159 x-e-Jx-an 134
x-e-Jx-ón 134
x-e-Jx-ón-da 134
x-e-Jx-én 134
x-e-rd-жn-i 154 x-e-tær-i 37, 160 (2X), 161, 237
x-e-tær-iж 160, 161
x-e-tær-íl 160, 161 x-e-tær-í/ol-n-i 160
x-e-tær-ol-n-iж 160
x-e-tær-íl-n-íl 160
x-e-tm-оr-i 156 x-e-fu-i 156 x-e-qкb-un-ðl 213
x-e-Ræpaæ-íl 242
x-e-Rump{l}рæ-iж 242
x-e-yr-en-i 89
x-e-Sdæ-íl 155 x-e-Sdu-i 155
x-e-Sdu-i-ж 155 x-e-Sxb-i 76, 77(2X), 199
313
x-e-Sxb-íl 199
x-e-Sxeb-i 155
x-eSxeb-n-i 155
x-e-Cd-i 154 x-e-cæ-al-da 93(2X)
x-e-cxæp-i-ж 152(2X)
x-e-cxp-en-d-a-x 241
x-e-wæ-en-i 154, 218 x-e-Wæd-i-ж 157
x-e-xataæ-n-i 233 xexж 90
xexжd 99, 100
x-e-xtaæ-n-i 183 x-e-xtaæ-íl 150, 151(2X), 153,
183, 234, 239
x-e-xtрæ-i 37, 150(2X), 151, 153,
183, 233, 237, 239
x-e-xtрæ-iж 150, 151, 153, 183,
233, 239
x-e-вìd-i 157 x-e-her-d-a 140
x-e-hæd-i 125
x-e-hr-i 140
x-e-hr-i-ж 140
x-e-hr-un-i 140
x-e-hr-un-i-ж 140
x-e-hr-un-íl 140
x-e-m-i 156
x-ë-g-íl 229
x-ë/e-g-i 229
x-ë/e-z-n-i 154
x-ë/e-m-i 154
x-ë/e-Оr-i 237
x-ë-m-i 149(2X), 151, 152, 156,
185, 242
x-ë-m-i-ma 185
x-ë-m-íl 149(2X)
x-ë-r-a-x 98
x-ë-q-a 87
xж-a-g-en-i 61
xжa-rd 153
xж-a-rd-ðs 153
xжðО69, 85, 91, 163, 242(2X)
xжðОn 55
xж-ð-О-asgж-d 91
xж-ð-fSæd-un-i 113
xжóО 20, 152, 242(3X)
xжóОn 55
xж-ó-qæ-d 99
xж-e-Tx-ël-i 152
xж-e-wd 91
xж-i 99, 189
xж-i-bm-un 146
xж-i-bm-un-i-dðs 146
xж-i-bm-тn 146 xж-i-gm-un-i-dðs 147
xж-i-gm-тn 147
xж-i-gn-i 101, 173
xж-i-gn-íl-dðs 105
xж-i-zb-i 94, 153
xж-i-r-ol 91
xж-i-Sgd-e 97
xж-i-C-o 94, 101
xж-i-C-od 107
xж-i-Crрæ-i 173(2X)
xж-i-cx-on-ðs 101
314
xж-i-jrрæ-i 154
xж-ì-r-a 91
x-i 189, 214(2X), 215
x-i-bm-un-i-dðs 146
x-i-bm-жin 146
x-i-bm-un 147
x-i-Tær-i-ж-d 104
x-i-qæ-em 173
x-i-Co 94
x-o-baJ-a-x 63
x-o-berg-a 157
x-o-bìd-a 151
x-o-g-a 187, 235
x-o-g-am 140
x-o-g-ð /em-d-a 140
x-o-gædir-da-d 212
x-o-gæn-a 70
x-o-d-a-x 65(2X)
x-o-dgar-a 56, 61, 63, 71, 149,
156, 210
x-o-dgar-a/ðn 149
x-o-dgar-ón 149
x-o-zel-al-a 149
x-o-zel-al-an 149
x-o-zel-кl-a 149
x-o-zel-кl-ón 149
x-o-zær-a-x 66(2X)
x-o-Tæif-a 62
x-o-Tm-a-x 66(2X)
x-o-Ton-a 67
x-o-Txæar-a 58
x-o-Txæiar-a 58
x-o-kæar-a 63
x-o-kæì/iS-a 70
xola 200, 211, 212
x-o-laS-a 161, 162
x-o-laS-an 162
xolкm 210
x-o-lкS-a 161, 162
x-o-lкS-ón 162
x-o-m-a 54, 69, 71, 75(2X), 242
x-o-m-a-ma 185
x-o-mкr-a 61
x-o-О-a 70
x-o-О/ir-a 37, 61, 73, 237
x-o-Оr-i 41
x-o-Jib 88
x-o-rg-aж-a 242
x-o-rg-iж-a 242
x-o-rd-жn-a 70, 154
x-o-rk-al-a 62
x-o-rk-a-x 64
x-o-rm-a 70
x-o-rm-кl-a 55
x-o-rtyæ-a 68
x-o-sp-a 55
x-o-tix-a-x 65(2X)
x-o-tmоr-a 156 x-o-fìSdæ-a 59(2X)
x-o-fu-a 156
x-o-qæT-a 151
x-o-qæT-er-a 51 x-o-qæiT-a 51
x-o-qæìc-a 55
x-o-qC-a 51
x-o-qC-en-a 51
x-o-Ræpaæ-ón 242
x-o-yd-a 55
315
x-o-yir-a 60(2X)
x-o-yr-a 60
xoSa 85
xoSóls 189
x-o-Sgur-a 99
x-o-Sdr-кl-a 58
x-o-Sdr-к/al-a 70
x-o-Sdu-a 155
x-o-Sdu-an 155
x-o-Sdu-ón 155
x-o-Syæif-a 65(2X)
x-o-SCiæl-e 107
x-o-Sxb-a 69(4X), 77
x-o-Sxun-a-x 65(2X)
xoCa 99(2X), 139(2X), 208
xoCamd 208
xoCamdoR 104
xoCкmdu 104(2X)
x-o-Cd-a 70, 154
x-o-Céldar-a 70
x-o-Zgr-a 60
x-o-wd-un-a 61
x-o-wæ-a 70
x-o-wæ-en-a 67
x-o-wiæ-x 86
x-o-Wæd-a-x 70, 157
x-o-Wæd-кn-a 62, 217
x-o-Wæd-кn-ón157
x-o-Won-a 65
x-o-xal 204
x-o-xal-da-x 241
xoxжrкm 206
x-o-xlin-a-d 91
x-o-xtaæ-a 52, 73(2X), 75, 67, 150(2X), 239, 240(2X)
x-o-xtaæ-an 239 x-o-xtaæ-ón 150(2X), 239
x-o-xtaæ-ën-s 150(2X)
x-o-вac-a 63
x-í-m-a 36, 54, 56, 57, 58, 61,
182, 242
x-í-m-ón 210
x-í/o-z-n-a 154
x-í/o-m-a 154
x-í/o-Sæ-a 70
x-í-qæ-a 98(2X), 105
x-í-qæ-en-s 104
x-u-Ræ-a 94, 134
x-u-Ræ-an-d 134
x-u-Ræ-an-da 134
x-u-Ræ-ón 134
x-u-Ræ-ón-da 134
в
вadжisga 200
вanðrs 113
вðГ 75
вðn 62(2X), 196(2X)
вed-n-i 113
вid-e 100
j
ja 82, 83, 86, 89,93(2X), 95,
98(2X), 99, 210(2X), 241
j-a-bJ-a 208
j-a-z-жn-i 211
j-a-ku 129, 173
316
j-a-lрt 91
jaО 101
j-a-Zgub-ur-e-x 61
j-a-wéx 175(2X)
j-ð-Оd-én-da-x 204
j-ð-Оd-én-d-ëd-x 205
jðrs 65
jðrsi 206
j-ð-qæ-e 83
j-ð-xl-en-a 97
jкж 83, 98
jкО 198
j-ó-z-жn-un-i 93
j-ó-qæ 83
jgérógd 197
j-e-m-i 154
j-e-rd-жn-i154
j-e-r-íl 217
j-e-yr-en-i-x 87
j-e-Wìr-i 167(2X)
j-e-Wìr-íl 167(2X)
j-e-xОрd-i 95
jжedi 173
jжidRaО 212 jжinald 162(7X), 163(2X),
242(2X)
ji 83, 84, 96, 97, 113, 211, 218
j-i-g-en-a 63
j-i-dgar-a 85
j-i-kvar-e 64
jim 69, 70
jinem 102, 103(2X)
j-i-Sgur-a 99
j-i-cæir-a-x 64
j-i-Wìr-a 167
j-i-Wìr-ón 167
j-i-Wr-e-x 104
j-i-xæit-a-x 64
j-i-xp-e 91
jijж 198
j-i-jrрæ-dðs 95
jсg 196(2X)
h
ha 173(3X)
harðk 242
hayras 63
hðrid 210, 211
h’ós 152
he 91
heb 55
hedжir 216
hedжird 216
hedurd 202, 216
{h}ema 211(6X)
heurd 202(4X), 216(3X)
her 130
{h}ëma 211
{h}ë/ema 211(2X)
é
é-g-am 141
é-g-em-da 141
-én 126, 140, 143
-é-ni 112
-éj 84(4X), 87, 90, 212
-éj/-ij 13