EU MONITORING AND ADVOCACY PROGRAM - elibrary.ltelibrary.lt/resursai/DB/Viltis/Ataskaitos/id_lietuviskas.pdf · nijusi ir paplitusi, užkertanti kelią pozityviems pokyčiams.Visoje

OPEN SOCIETY INSTITUTE

EU MONITORING AND ADVOCACY PROGRAM

OPEN SOCIETY INSTITUTE

MENTAL HEALTH INIATIVE

Išleido

ATVIROS VISUOMENĖS INSTITUTAS

Október 6. u. 12.H–1051 Budapest

Hungary

400 West 59th StreetNew York, NY 10019

USA/JAV

Visos teisės priklauso© AVI/ES Stebėjimo ir Atstovavimo programai, 2005

.

TM ir autorinė teisė © 2005 Atviros visuomenės institutas

ES STEBĖJIMO IR ATSTOVAVIMO PROGRAMA

Október 6. u. 12.H–1051 Budapest

Hungary

Internetinė svetainė<www.eumap.prg>

Knygos kopijų galima įsigyti iš ES Stebėjimo ir Atstovavimo programos<[email protected]>

Atspausdinta UAB Progretus, Lietuva, 2005Design & Layout by Q.E.D. Publishing

http://www.eumap.prg

mailto:[email protected]

Sutrikusio intelekto asmenų teisės

Teisės į mokslą ir darbą įgyvendinimas

Lietuva

4

T E I S Ė S Į M O K S L Ą I R D A R B Ą Į G Y V E N D I N I M A S

AT V I RO S V I S U OM E N Ė S I N S T I T U TA S 2 0 05

TurinysPadėkos ..........................................................................................7

Pratarmė ........................................................................................11

Įžangos žodis ....................................................................................13

I. Santrauka ir rekomendacijos .........................................................15

1. Santrauka ................................................................................15

2. Rekomendacijos ......................................................................22

II. Šalies apžvalga ir bendra informacija ............................................26

1. Teisinė bazė .............................................................................26

1.1. Tarptautiniai standartai ir įsipareigojimai .......................26

1.2. Nacionalinė teisė ir politika ............................................27

2. Bendra sutrikusio intelekto asmenų situacija ...........................32

2.1. Sąvokos ..........................................................................33

2.2. Diagnozė ir vertinimas ...................................................34

2.3. Globa .............................................................................36

2.4. Statistinė informacija ......................................................39

III. Švietimo prieinamumas sutrikusio intelekto žmonėms ................43

1. Teisinė ir administracinė bazė ..................................................43

1.1. Teisė į mokslą .................................................................44

1.2. Švietimo sistemos struktūra ir administravimas ..............48

1.3. Ankstyvoji reabilitacija ...................................................51

1.4. Neįgalumo vertinimas ugdymo tikslais ...........................54

1.4.1. Vertinimo procedūra ..............................................54

1.4.2. Mokyklos pasirinkimas ..........................................57

2. Valstybinė švietimo politika .....................................................59

2.1. Europos Sąjungos ir valstybės švietimo politika ............59

2.2. Valstybinė švietimo politika ............................................60

3. Švietimas praktikoje ................................................................64

3.1. Ištekliai ir parama ...........................................................65

5

L I E T U VA

EUMAP – EUROPOS SĄJUNGOS STEBĖJIMO IR ATSTOVAVIMO PROGRAMAATVIROS VISUOMENĖS PSICHIKOS SVEIKATOS INICIATYVA

3.2. Integruotas ugdymas ......................................................66

3.2.1. Ikimokyklinis ugdymas ..........................................67

3.2.2. Integruotos mokyklos ............................................68

3.2.3. Specialiosios mokyklos ...........................................71

3.3. Nemokyklinis švietimas ..................................................74

3.3.1. Mokymas namuose ................................................74

3.3.2. Mokymas stacionariose globos institucijose ............75

4. Perėjimas nuo išsilavinimo prie įdarbinimo .............................77

4.1. Profesinis rengimas .........................................................77

IV. Sutrikusio intelekto asmenų teisės į darbą įgyvendinimas ............84

1. Teisinė ir administracinė bazė ..................................................84

1.1. Nacionalinė darbo teisė ..................................................84

1.2. Negalios vertinimas įdarbinimo tikslais ir socialinei paramai gauti ...................................................89

1.2.1. Vertinimo procesas ............................................................89

1.2.2. Vertinimo subjektai ...............................................91

1.3. Socialinės apsaugos sistemos svarba ................................97

2. Valstybės įdarbinimo politika ................................................103

2.1. Europos Sąjungos ir valstybės įdarbinimo politika ........104

2.2. Valstybės paskatos įdarbinant neįgalius asmenis ............106

3. Įdarbinimo praktika ir politikos įgyvendinimas .....................110

3.1. Statistinė informacija ....................................................110

3.2. Įdarbinimas atviroje darbo rinkoje ................................112

3.3. Apsaugotas įdarbinimas ................................................115

V. Išvados ......................................................................................117

1 priedas. Ataskaitoje cituoti įstatymai ......................................121

2 priedas. Bibliografija...............................................................126

6



Lentelių sąrašas

1 lentelė. Asmenys su psichikos sutrikimais Lietuvoje 2001 m. .....................................................40

2 lentelė. Sutrikusio intelekto moksleiviai specialiosiose internatinėse mokyklose 1994–2004 m. ........................................................................72

3 Lentelė. Suaugusių asmenų invalidumo grupė ir darbingumas .....................................................93

4 Lentelė. Šalpos pensijų dydžiai 2002 ir 2004 m. .......................................................................100

5 Lentelė. Invalidumo pensijų dydžiai 2002 m. ............................................................................101

6 Lentelė. 15 metų ir vyresnių neįgalių asmenų užimtumas 2001 m. ...........................................111

7 Lentelė. Neįgaliųjų profesinis mokymas ir įdarbinimas nuo 1995–2002 m. ..............................112

7

L I E T U VA


PadėkosAtviros visuomenės instituto Europos Sąjungos Stebėjimo ir Atstovavimo programa (EUMAP) ir Psichikos sveikatos iniciatyva norėtų padėkoti toliau įvardintiems asmenims, kurie atliko pirminius tyrimus ir rengė šias ataskaitas. EUMAP atsako už šių ataskaitų turinį.

Bulgarija Slavka Kukova Bulgarijos Helsinkio Komitetas

Kroatija Ljiljana Pintarić Mlinar Zagrebo Universitetas, Specialiojo ugdymo ir reabilitacijos fakultetas

Čekijos Jan Šiška Charlso Universitetas, Švietimo fakultetasRespublika

Estija Agne Raudmees EVPIT – Estijos Pagalbos asmenims su psichikos negalia organizacija

Graikija John Tsiantis, ir Vaikų ir paauglių psichosocialinės sveikatos Harris Asimopoulos, asociacija (APHCA)Stavroula Diareme, Dimitra Giannakopoulou,Gerasimos Kolaitis,Eugenia Soumaki, Konstantinos Thiveos, Evangelos Zacharias

Vengrija Emese Kővįgó Salva Vita Fondas

Latvija Ieva Leimane-Veldmeijere Latvijos Žmogaus teisių ir etninių studijų centras

Lietuva Dovilė Juodkaitė Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos ir Klementina Gečaitė bendrija „Viltis“

Olandija Jacqueline Schoonheim Mastrichto Universitetas, Teisės fakultetas

Lenkija Ewa Wapiennik Marijos Grzegorzewskos Specialiojo Ugdymo akademija (Varšuva)

Rumunija Raluca Nica Rumunijos Psichikos sveikatos sąjunga

Slovakija Alexandra Bražinovį Psichikos sveikatos sąjunga, Nevyriausybinė ir Viera Zahorcovį organizacija Inclusion Slovakija

8



Slovėnija Darja Zaviršek Liublijanos Universitetas,ir Špela Urh socialinio darbo fakultetas

Jungtinė Stephen Beyer Welsho Raidos sutrikimų centras,Karalystė Cardiffo universitetas Pauline Banks Strathclydo negalios tyrimų centras, Glasgow Universitetas Roy McConkey Slaugos mokykla, Ulsterio universitetas Edyth Dunlop Šiaurės Airijos Remiamo įdarbinimo sąjunga Hazel Morgan Sutrikusio intelekto žmonių fondas

Taip pat norėtume padėkoti šioms organizacijoms už jų neįkainojamą indėlį ir bendradarbiavimą rengiant ataskaitas:

Bulgarijos Sutrikusio intelekto žmonių asociacijai, Atviros visuomenės fondui – Sofija(Bulgarija); Įtraukties rėmimo asociacijai (Kroatija); Inclusion Čekijos Respublikai (Čekijos Respublika); Atviros Estijos fondui, EVPIT – Estijos Pagalbos asmenims su psichikos negalia organizacijai (Estija); Vaikų ir paauglių psichosocialinės sveikatos asociacijai (Graikija); Salva Vita Fondui (Vengrija); Latvijos Žmogaus teisių ir etninių studijų centrui, Sorošo Fondui – Latvija (Latvija); Lietuvos Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijai –Viltis (Lietuva); Tėvų organizacijų federacijai (Olandija); Lenkijos proto negalios žmonių asociacijai (Lenkija); Pentru Voi asociacijai (Rumunija); YHD – Asmenų su sutrikimais teorijos & kultūros asociacijai (Slovenia); Psichikos sveikatos sąjungai, Nevyriausybinei organizacijai Inclusion Slovakija (Slovakija); Žmonių su raidos sutrikimais fondui (JK).

Norėtume ypač padėkoti asmenims, kurie suteikė informaciją bei duomenis, teikė pasiūlymus ir komentarus rengiant šios Lietuvos ataskaitos projektą:

Danai Migaliovai, Bendrijos „Viltis“ vadovei, Laimai Mikulėnaitei, Albinui Jakubauskui, Elvyrai Galkienei, Augienei Vilūnienei, Virginijui Moliui (Bendrijos „Viltis“ tarybos nariai), Janinai Butkuvienei ir visiems Bendrijos „Viltis“ darbuotojams, sutrikusio intelekto asmenų tėvams, kurie sutiko pasidalinti savo patirtimi, Daivai Buivydaitei ir Jolantai Šliužienei (Socialinė apsaugos ir darbo ministerija), Reginai Labinienei, Jolantai Stasiūnaitei (Švietimo ministerija), Vilijai Zakšauskaitei (Lietuvos darbo birža), Arūnui Germanavičiui (Vilniaus Universitetas, Medicinos fakultetas, Visuomenės sveikatos institutas), Vitui Pupeikiui (Vasaros psichiatrinė ligoninė), Svetlanai Kulpinai (Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja), visiems šios ataskaitos projektui aptarti organizuoto apskrito stalo dalyviams.

9

L I E T U VA


Konsultacinė Taryba

Lyubka Alexandrovna BAPID – Bulgarijos sutrikusio intelekto asmenų asociacija

Camilla Parker Psichikos sveikatos ir žmogaus teisių konsultantė Geert Freyhoff Inclusion Europe Laila Onu Pentru Voi Borka Teodorović Įtraukties rėmimo asociacijai EUMAP

Penelope Farrar Programos direktorė Miriam Anati Programos direktorės pavaduotoja Katy Negrin Projektų vadybininkė Alphia Abdikeeva Internetinės svetainės vadybininkė Joost Van Beek Internetinės svetainės vadybininkas Andrea Gurubi Watterson Programų koordinatorė John Kowalzyk Redaktorius konsultantas Barbara Zatlokal Redaktorė konsultantė PSI Judith Klein Programos direktorė Kathryn Vandever Programos darbuotoja Camilla Parker Psichikos sveikatos ir žmogaus teisių konsultantė Mona Nicoara Advokatavimo ir bendradarbiavimo vystymo konsultantė

10



11

L I E T U VA


Pratarmė Europos Sąjungos Stebėjimo ir Atstovavimo programa (EUMAP) dauge su vietos ne-vyriausybinėmis ir pilietinėmis organizacijomis stebi žmogaus teises bei prižiūri, kaip visoje Europoje įgyvendinami įstatymai. EUMAP savo ataskaitose akcentuoja pilieti-nės visuomenės svarbą ir skatina atvirą tiesioginį dialogą tarp vyriausybinio ir nevy-riausybinio sektoriaus žmogaus teisių bei įstatymų įgyvendinimo klausimais. Be šios, sutrikusio intelekto žmonių teises apžvelgiančios ataskaitos, EUMAP jau yra išleidusi ataskaitas: Mažumų teisių apsauga, Teismų savarankiškumas ir įgalinimas, Korupcinė ir antikorupcinė politika bei Lygios vyrų ir moterų galimybės. 2005 m. taip pat pasi-rodys EUMAP ataskaita, kurioje bus apžvelgta Visuomenės informavimo priemonių reglamentavimas ir nepriklausomumas. Šiuo metu rengiamos EUMAP ataskaitos apie romų teisę į kokybišką išsilavinimą, kuri, kaip tikimasi, pasirodys 2006 metais.

EUMAP ataskaitas rengia nepriklausomi projektuose dalyvaujančių valstybių eksper-tai. Rengiamų ataskaitų tikslas yra akcentuoti žmogaus teisių svarbą pilietinės visuome-nės gyvenime bei siekti atkreipti valdžios institucijų dėmesį į žmogaus teisių standartų svarbą besiplečiančioje Europoje. Visose EUMAP ataskaitose pateikiamos detalios rekomendacijos valdžios institucijoms nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu, kuriomis siekiama paveikti ataskaitose aptariamų gyvenimo sričių politiką remiantis atskleistais faktais.

Ši ataskaita buvo parengta EUMAP bendradarbiaujant su Psichikos sveikatos iniciaty-vos (PSI) programa, abi šios programos yra Atviros visuomenės instituto Visuomenės sveikatos programos. PSI siekia užtikrinti, kad psichinės sveikatos sutrikimų turintys asmenys (psichikos ligoniai ir/ar sutrikusio intelekto asmenys) turėtų galimybę kaip lygiaverčiai piliečiai gyventi vietos bendruomenėje, dalyvauti visuomenės veikloje, jaustų pagarbą savo žmogiškajam orumui ir žmogaus teisėms. PSI skatina psichinės sveikatos sutrikimų turinčių asmenų socialinę integraciją, paramą bendruomeninėms socialinėms paslaugoms, kurios būtų alternatyva stacionarioms socialinėms paslau-goms, ir aktyvią veiklą valstybės politikoje.

Visoje Europoje sutrikusio intelekto asmenys patiria didelę stigmatizaciją ir išankstinį nusistatymą jų atžvilgiu bei susiduria su nemažomis kliūtimis įgyvendindami savo pa-grindines žmogaus teises. Sutrikusio intelekto asmenų diskriminacija yra giliai įsišak-nijusi ir paplitusi, užkertanti kelią pozityviems pokyčiams.Visoje Europoje sutrikusio intelekto asmenys vis dar susiduria su labai ryškia stigma, priešišku išankstiniu nusista-tymu ir rimtais trikdžiais, kad praktiškai galėtų pasinaudoti jiems įstatymų garantuoto-mis žmogaus teisėmis. Realių mokslo ir darbo galimybių sutrikusio intelekto asmenims suteikimas yra itin svarbus užtikrinant jų kaip pilnateisių piliečių galimybę gyventi ir dirbti bendruomenėje. Šioje ataskaitoje dėmesys telkiamas į mokslo bei darbo sritis dėl jų svarbos sutrikusio intelekto asmenims, esamus šias sritis reglamentuojančius tarptau-tinius standartus bei valstybės nacionalinę teisinę bazę ir vykdomą politiką.

Sutrikusio intelekto asmenų teisių stebėjimo projektas buvo vykdomas remiantis de-

12



talia metodika (paskelbta internetinėje svetainėje www.eumap.org), skirta lyginamuoju aspektu ištirti padėtį projekte dalyvavusiose valstybėse. Projektas buvo įgyvendinamas 8 Rytų ir Centrinės Europos valstybėse, 2004 m. gegužės mėn. įstojusiose į Europos Sąjungą (Čekijos Respublika, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovakija ir Slo-vėnija), Bulgarijoje bei Rumunijoje, kurios, kaip planuojama, į Europos Sąjungą įsijungs 2007 m., 1 valstybėje kandidatėje (Kroatija) ir 3 senesnėse Europos Sąjungos narėse (Graikija, Olandija ir Jungtinė Karalystė).

Tiek Europos Sąjungos narėse, tiek šalyse kandidatėse parengtos ataskaitos atskleidžia, jog tarptautiniai žmogaus teisių standartai taikomi visur vienodai, bei leidžia įvertinti bendrąsias šių standartų tendencijas bei jų taikymo politiką valstybėse. Pasirinktos vals-tybės reprezentuoja geografinį pasiskirstymą ir atskleidžia politikos, praktikos bei jų įgy-vendinimo spektrą.

Visų 14 šalių ataskaitos, detalizuojančios padėtį valstybėje, bei apžvalginė dalis, apibū-dinanti bendrąją padėtį visose tyrime dalyvavusiose valstybėse, bus išleistos atskirais leidiniais. Kiekvienos šalies ataskaitų projektai buvo pristatyti nacionaliniuose renginiuo-se – apvaliojo stalo susitikimuose. Šių renginių tikslas buvo gauti valdžios institucijų atstovų, visuomeninių organizacijų, save atstovaujančių asmenų, tėvų, specialistų bei tarptautinių organizacijų atstovų komentarus bei pastabas apie projektus. Šiame leidiny-je publikuojama galutinė ataskaita buvo kruopščiai koreguojama atsižvelgiant į renginio metu gautus komentarus bei kritiką. EUMAP prisiima visišką atsakomybę už galutinės ataskaitos turinį.

http://www.eumap.org

13

L I E T U VA


Įžangos žodisŠi ataskaita yra viena iš Atviros Visuomenės Instituto Europos Sąjungos Stebėjimo ir Atstovavimo programos ir Atviros Visuomenės Psichikos sveikatos iniciatyvos parengtų 14 šalių ataskaitų serijos. Joje apžvelgiamos galimybės ir sunkumai, su kuriais susiduria sutrikusio intelekto asmenys įgyvendindami savo teises į mokslą ir darbą. Ataskaita svarbi šiai grupei kaip vienai iš pažeidžiamiausių grupių visoje Europoje, tyrinėti.

Šia ataskaita įgyvendinami svarbūs uždaviniai. Neabejotinai reikalingos visapusiškos studijos, paremtos patikimais sutrikusio intelekto asmenų situacijos visoje Europoje ty-rinėjimais. Neturint patikimos informacijos, politika bei strategija šiai tikslinei žmonių grupei yra dažnai netinkamos, kadangi neatitinka jų realių poreikių, ypač Centrinės bei Rytų Europos šalyse. Tyrimais taip pat siekiama pateikti lyginamąją dalyvavusių šalių situacijos analizę. Ši ataskaita yra labiau išsamesnė už ankstesnes, kur buvo nagrinėjama ši problema ir apie tai informuojami Europos bei nacionalinius sprendimus priimantys valdžios atstovai.

Šių ataskaitų serija pateikia gilią sutrikusio intelekto asmenų teisės į mokslą ir darbą įgyvendinimo situacijos analizę 8 naujose Europos Sąjungos valstybėse (Čekijos Respub-lika, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija), 2 prisijungiančiose valstybėse (Bulgarija bei Rumunija) ir 1 valstybėje kandidatėje (Kroatija). Siekiant ištirti platesnę Europos praktiką, taip pat buvo tiriama Graikija, Olandija ir Jungtinė Karalystė. Serijos ataskaitų išvados rodo, jog sutrikusio intelekto asmenys Europoje susiduria su nemažomis kliūtimis siekdami mokslo bei į(si)darbinimo. Nepaisant priemonių, kurių imtasi nacionaliniu lygiu bei platesniu Europos kontekstu, diskriminacija dar lieka labai didelė.

Ataskaitos taip pat parodo civilinės visuomenės stebėsenos ir skirtingų suinteresuotų asmenų įsijungimo į diskusiją dėl sutrikusio intelekto asmenų žmogaus teisių svarbą. Kiekvienoje šalyje vietos ekspertas rengė ataskaitą, kur įmanoma konsultuodamasis su vietos nevyriausybinėmis organizacijomis. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra skatinti di-desnį susidomėjimą bei diskusijas apie sutrikusio intelekto asmenų patiriamus sunkumus vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Atliekant tyrimą šalyse, pastebėtos bendros problemos, kurios apsunkina sutrikusio in-telekto asmenų teisės į mokslą ir darbą įgyvendinimą. Daugelyje šalių yra labai riboti ar nepakankamai išskirti šios grupės asmenų duomenys, todėl Vyriausybėms sunku parengti konkrečiai jų poreikiams pritaikytą politiką. Pateikti duomenys rodo, kad nors vis daugiau sutrikusio intelekto moksleivių yra integruojama į bendrojo lavinimo mokyklas, tačiau daug svarbesnė įtrauktis, įtvirtinta 1994 m. Salamankos deklaracijoje dėl specialiųjų po-reikių asmenų mokslo, kur dar mažai kas padaryta. Visame regione dauguma vaikų yra vis dar atskirti specialiose mokyklose arba jiems visiškai atimta galimybė mokytis ir palikta dar mažiau vilties įsidarbinti suaugus. Daugelyje tyrime dalyvavusių šalių suteikiama tik minimali pagalba pereinant nuo išsilavinimo prie įdarbinimo.

14



Egzistuojančios paskatų schemos, ypač įdarbinimo kvotos, daugelyje šalių nebuvo sėk-mingos padedant daugiau įsidarbinti sutrikusio intelekto asmenims. Turi būti sukurtos konkrečios tikslinės programos šios grupės poreikiams patenkinti. Europoje nevyriausy-binės organizacijos įgyvendina efektyvius pilotinius projektus, kur sutrikusio intelekto asmenims siūlomas remiamas įdarbinimas bei suteikiama darbo asistentų pagalba, spe-cialus darbo apmokymas bei individualiai vykdoma priežiūra. Tačiau toks požiūris nėra priimtas bei įtvirtintas kaip valstybės politika, todėl jo suteikiamomis galimybėmis negali pasinaudoti daug didesnė žmonių grupė.

Ataskaitose nurodoma daug kliūčių, su kuriomis susiduria sutrikusio intelekto asmenys įgyvendindami savo teisę į mokslą ir darbą įvairiose Europos valstybėse. Turi būti pa-taisyti, priimti bei įgyvendinti įstatymai tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygiu. Egzistuojantys švietimo įtraukties bei remiamo įdarbinimo geros praktikos modeliai turi būti kopijuojami bei įgyvendinami platesniu mastu. Šios ataskaitos turėtų padėti vietos bei Europos sprendimus priimamtiems valdžios atstovams parengti efektyvią strategiją sutrikusio intelekto asmenims įtraukti į visuomenę.

Inclusion Europe, Europos asmenų su intelekto sutrikimais ir jų šeimų bendrijų asocia-cijos, nuomone ši ataskaita yra labai svarbus indėlis diskusijoje dėl sutrikusio intelekto asmenų teisių į mokslą ir darbą įgyvendinimo. Mes tik galime paskatinti vietos, naciona-linius ir Europos valdžios atstovus, paslaugų teikėjus ir neįgaliųjų bei socialines nevyriau-sybines organizacijas atsižvelgti ir laikytis šioje ataskaitoje pateiktų rekomendacijų.

Geert FreyhoffInclusion Europe

Direktorius

15

L I E T U VA


I. Santrauka ir rekomendacijos

1. SANTRAUKA

Visoje Europoje sutrikusio intelekto asmenys1 patiria didelę stigmatizaciją ir išankstinį nusistatymą prieš juos bei susiduria su didelėmis kliūtimis įgyvendindami savo pagrindi-nes žmogaus teises. Sutrikusio intelekto asmenų diskriminacija yra giliai įsišaknijusi ir paplitusi, užkertanti kelią pozityviems pasikeitimams. Suteikti realias mokslo ir darbo ga-limybes sutrikusio intelekto asmenims yra itin svarbu, kad bendruomenėje jie galėtų gy-venti ir dirbti kaip pilnateisiai piliečiai. Švietimas ir darbas yra glaudžiai susiję: neturėda-mi teisės į tinkamą mokslą, sutrikusio intelekto asmenys negalėtų užsitikrinti prasmingo darbo. Neįgyvendinus jų teisių, jie visą gyvenimą būtų nuo ko nors priklausomi, skurstų, patirtų socialinę atskirtį, dar labiau gilintų savo negalią. Šioje ataskaitoje2 dėmesys telkia-mas į mokslo bei darbo sritis dėl jų svarbos sutrikusio intelekto asmenims bei esamus tarptautinius ir nacionalinius konkrečiai šias sritis reglamentuojančius teisės aktus.

Pastaraisiais m. Lietuvoje labai pagausėjo integruota forma besiugdančių vaikų ir jaunuolių – apie 8000 sutrikusio intelekto moksleivių buvo integruoti į bendrojo lavinimo mokyklas. Lengvesnio intelekto sutrikimo jaunuoliai turėjo daugiau gali-mybių siekti profesinės kvalifikacijos, tačiau, tenka pažymėti, jog didelio intelekto sutrikimo asmenims vis dar nėra jų specialiuosius poreikius atitinkančių profesinio rengimo programų. Tačiau, priešingai, jei daug pasiekta sutrikusio intelekto asme-nų švietimo srityje, jų įsidarbinimo galimybės yra ypač ribotos; beveik nė vienas neturi jokio užsiėmimo ar darbo. Vyriausybės politika skatinant bet kokias šios grupės asmenų įdarbinimo galimybes nebuvo efektyvi, ypač akivaizdi nepakankama remiamo įdarbinimo3 struktūra Lietuvoje.

1 Sąvoka „intelekto sutrikimas“ (kitaip apibrėžiamas kaip „raidos sutrikimas“ ar „proto negalia“) šioje ataskaitoje apibūdina visą gyvenimą trunkančią būklę, dažniausiai nuo gimimo ar atsiradusią iki 18 metų amžiaus. Tai nuolatinė būklė, kuri pasižymi žymiai žemesniais nei vidutiniai intelekto gebėjimais ir pasireiškia pastebimais jų funkciniais apribojimais ir elgesio savybėmis, išreikštais bendrais, socialiniais ir praktiniais prisitaikymo įgūdžiais.

2 Tyrimas šiai ataskaitai buvo atliekamas 2003 m. lapkričio – 2005 m. vasario mėn. Vėlesni įstatymų bei vyriausybės politikos pasikeitimai nėra minimi bei apžvelgiami. Išleidus ataskaitą, nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigalioję nauji neįgaliųjų socialinę integraciją visose gyvenimo srityse reglamentuojantys įstatymai šioje ataskaitoje nėra analizuojami.

3 „Remiamas įdarbinimas“ yra į(si)darbinimo galimybė neįgaliems asmenims konkuruoti darbe integruotoje darbinėje aplinkoje. Čia jiems suteikiama darbo asistentų pagalba, transportavimas, pagalbinės technologijos, specialus darbo apmokymas ir individualiai vykdoma priežiūra.

16



Bendra informacija Lietuva yra ratifikavusi daugelį pagrindinių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, taippat ir konkrečiai susijusių su neįgalių asmenų teisėmis, tačiau jai dar reikia pasirašyti ar ratifikuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK)dvyliktąjį protokolą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nurodomas visų asmenų ly-gybės prieš įstatymą principas, tačiau nėra konkrečiai išskirtas nediskriminavimas dėl ne-galios. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Rasės Direktyvą ir Europos Sąjungos Įdarbinimo Direktyvą, priėmus naują Lygių galimybių įstatymą, 2003 pastaruoju metu buvo labai su-stiprinta įstatyminė bazė dėl nediskriminavimo. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2005 m. sau-sio mėn. 1 d. ir konkrečiai įtvirtina diskriminacijos draudimą dėl negalios. Atsižvelgiant į naująjį įstatymą, buvo išplėsti Lygių galimybių tarnybos įgaliojimai ir ateityje tarnyba tirs ir nagrinės skundus dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl negalios. Inva-lidų socialinės integracijos įstatymas, 1991 šiuo metu yra vienas iš pagrindinių neįgaliųjų politiką Lietuvoje reglamentuojančių įstatymų. Vis dėlto nauja šio įstatymo versija, kuri įsigalios nuo 2005 m. liepos mėn. 1 d., siekiama pagerinti neįgalių asmenų galimybes ir požiūrį į juos, skatinti jų socialinę integraciją. Įstatymas įtvirtina neįgaliųjų lygių teisių ir galimybių principą, jų apsaugą nuo diskriminacijos, įskaitant diskriminaciją mokslo ir darbo srityje. Lietuvoje yra oficiali negalios politika. 2002 m. priimta Nacionalinės žmo-nių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programa siekia skatinti neįgalių asmenų lygias galimybes, jų lygias teises į mokslą bei darbą.

Yra nustatytos skirtingos sutrikusio intelekto asmenų vertinimo ir diagnozavimo procedūros: 1) švietimo tikslais vaikams ir jaunimui, 2) įdarbinimo tikslais ir so-cialinei paramai gauti vyresniems nei 18 metų asmenims. Intelekto sutrikimas yra diagnozuojamas ir apibrėžiamas remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos Tarp-tautine ligų klasifikacija, 10 leidimu, pagal keturis intelekto sutrikimo lygius: ne-žymus, vidutinis, žymus bei labai žymus. Vertinant suaugusius asmenis, nustatytas intelekto sutrikimo laipsnis yra pagrindas skirti I, II ar III invalidumo grupes. III-a grupė yra lengviausias negalios laipsnis. Švietimo tikslais, vaikų ir jaunuolių intelek-to sutrikimo laipsnis yra pagrindas nustatyti jų specialiuosius ugdymosi poreikius.

Šiuo metu stokojama neįgalių asmenų pagal atskiras negalios rūšis išsamių ir nuosek-lių duomenų. 2001 m. per Lietuvos gyventojų surašymą pirmą kartą buvo įtraukti klausimai apie asmenų neįgalumą, tačiau informacija apie sutrikusio intelekto as-menis buvo įtraukta į didesnę grupę „asmenų su psichikos sutrikimais“. Kadangi į šią kategoriją patenka ir asmenys, turintys psichikos sveikatos problemų, gautus rezultatus sudėtinga interpretuoti. Surašymo duomenimis apie 6000 asmenų, arba šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis visų Lietuvos asmenų su psichikos sutrikimais, gyvena specializuotose socialinės globos įstaigose. Surašymas atskleidė, jog daugu-mai asmenų su psichikos sutrikimais yra nustatyta I ar II invalidumo grupė. Toks nustatymas sukelia svarbias pasekmes, kadangi I ar II invalidumo grupės sutrikusio intelekto asmenys – vidutinio, žymaus ar labai žymaus intelekto sutrikimo – sulau-kę 18 metų amžiaus teismo paprastai yra pripažįstami teisiškai neveiksniais ir jiems skiriama tokia globa, kuri prilygsta visiškai globai. Todėl jie praranda visas civilines ir ekonomines teises. Taigi negali pasirašyti darbo sutarties ir neturi teisės į darbą.

17

L I E T U VA


Nors įstatymai taip pat numato galimybę pripažinti asmenis ribotai veiksniais, o ne visiškai atimti jų civilinį veiksnumą, ir skirti jiems rūpybą, kuri reiškia dalinę globą, šios nuostatos netaikomos sutrikusio intelekto asmenims.

Teisė į mokslą Lietuvos įstatymai įtvirtina visų be išimties vaikų teisę į išsilavinimą, Lygių galimy-bių įstatymas, 2003, įsigaliojęs 2005 m. sausio mėn. 1 dieną, sustiprino apsaugą nuo tiesioginės bei netiesioginės diskriminacijos dėl negalios švietimo ir mokslo srityje. Švietimo įstatymas, 2003 ir Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998 yra pagrin-diniai Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys švietimo sistemą šalyje. Ypač svarbi yra Švietimo įstatymo, 2003 nuostata, garantuojanti moksleiviams, turintiems spe-cialiųjų poreikių, teisę mokytis bendrojo lavinimo mokyklose kuo arčiau jų tėvų gyvenamosios vietos. Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998 reguliuoja specialiųjų poreikių vaikų ir jaunuolių švietimą ir ugdymą; jame taip pat įtvirtinta specialiojo ugdymo sistemos struktūra bei administravimo tvarka. Nepaisant to, kad Specialio-jo ugdymo įstatymas, 1998 įtvirtina integruotą ugdymą ir specialistų pripažįstamas pažangiu bei naujovišku, nuolat girdima nemažai raginimų priimti vieną švietimo sistemą reglamentuojantį aktą. Tokią nuomonę yra išreiškusi ir Vaiko teisių apsau-gos kontrolierė, pasiūliusi rengiamame Vaiko gerovės valstybės politikos įgyvendi-nimo 2005–2012 m. plane numatyti, kad Specialiojo ugdymo įstatymo nuostatos būtų perkeltos į Švietimo įstatymą ir visų vaikų ugdymo procesą reglamentuotų ben-dras teisės aktas. Daugelis specialistų, dirbančių vaikų su specialiaisiais poreikiais ugdymo srityje, pažymi, jog atskiras Specialiojo ugdymo įstatymas tik paaštrina išskyrimą švietimo sistemos viduje bei specialiųjų poreikių moksleivių, ypač sutri-kusio intelekto, stigmatizaciją. Kitas specialistų rūpestis – tai posįstatyminių teisės aktų, detalizuojančių įstatymų nuostatas, nebuvimas. Tokia situacija lemia tai, jog Švietimo įstatyme įtvirtintos teisės nevisada yra įgyvendinamos praktiškai.

Lietuvoje veikia gerai organizuota ir nuosekli ankstyvosios reabilitacijos sistema, ku-rios paslaugos teikiamos sutrikusio intelekto vaikams. Teikiamos paslaugos yra trijų lygmenų. Reabilitacijos paslaugų lygmuo priklauso nuo vaiko negalios lygio, tačiau akcentuojama ir skatinama bendruomeninio lygmens ankstyvoji pagalba. Ankstyvo-sios reabilitacijos paslaugos jau duoda gerų rezultatų ir padeda sutrikusio intelekto vaikui vėliau ugdytis pagal sudėtingesnę programą. Vertinamosios procedūros prieš skiriant vaikui specialųjį ugdymą taip pat laikomos efektyviomis. Neįgalių vaikų tė-vai pažymi, kad yra patenkinti teikiamų paslaugų kokybe, jie ir jų vaikai yra kokybiš-kai konsultuojami, atsižvelgiama į tėvų lūkesčius. Tėvai taip pat akcentuoja, jog jie turi teisę ir galimybę parinkti ugdymo įstaigą savo vaikui, antra vertus, susiduriama ir su sunkumais, ypač šalies kaimo vietovėse.

Ugdymo formų pasirinkimo galimybės sutrikusio intelekto vaikams yra tokios: in-tegracija – visiška, kai vaikas lanko bendrojo lavinimo mokyklos bendrąją klasę, ar dalinė, kai mokykloje veikia specialiosios klasės; ugdymas specialiojo ugdymo įstai-goje, kuris gali būti derinamas su daline integracija bei ugdymas namuose. Specia-liuosius ugdymo(si) poreikius ugdymo tikslu nustato švietimo įstaigos specialiojo

18



ugdymo komisijos bei pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai. Šios vertinan-čios institucijos rekomenduoja tinkamiausią sutrikusio intelekto vaikui ugdymo for-mą bei programą. Užsiėmimų tvarkaraštis gali būti adaptuojamas vaiko poreikiams ar sudaromas individualus. Vertinančios institucijos taip pat rekomenduoja vaikui specialiąją ar kitą pagalbą, kurios jam gali prireikti. Deja, nors specialiųjų poreikių vaikai turi teisę gauti visą reikiamą pedagoginę pagalbą bei priemones negaliai kom-pensuoti, ši teisė nevisada yra įgyvendinama praktikoje. Neretai ugdymo formos pa-sirinkimas labai priklauso nuo vaiko tėvų/globėjų nuomonės ar vietos savivaldybės sprendimo. Atokesnėse gyvenvietėse galimybės pasirinkti sutrikusio intelekto vaikui tinkančią ugdymo formą gali būti labai ribotos, kartais lieka vienintelis pasirinki-mas – specialioji internatinė mokykla.

Narystės Europos Sąjungoje siekimas turėjo svarbios įtakos pastarųjų metų Lietu-vos švietimo politikai. Lietuva, kaip ir kiekviena šalis, narė, įgijo teisę pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiama parama. Dalis planuojamų paramos lėšų bus skirta lygių galimybių principui švietimo sistemoje įtvirtinti bei neįga-liems žmonėms visiškai integruoti. Rimta užduotis – tobulinti profesinio rengi-mo, neformalaus ugdymo bei visą gyvenimą trunkančio mokymo kokybę. Vienu svarbiausių šio laikotarpio dokumentų laikytinos „Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos”. Siekiant valstybinėje švietimo strategijoje įtvirtintų tiks-lų, Lietuvoje vyksta nemažai reikšmingų reformų, tokių kaip švietimo sistemos de-centralizavimas bei lėšų paskirstymo metodikos principo „pinigai paskui mokinį“ tolydus įgyvendinimas visose švietimo srityse, kurios turėtų pagerinti specialiojo ugdymo finansavimą. Deja, švietimo sistemos finansavimo reforma vyksta ne visai sklandžiai, nes nėra parengta ar įdiegta didesnė dalis poįstatyminių teisės aktų, de-talizuojančių įstatymų nuostatas ar nustatančių procedūras, kaip jas įgyvendinti.

Pastaraisiais m. Lietuvoje yra daug daugiau sutrikusio intelekto vaikų ir jaunuolių visiškai integruotų į švietimo sistemą: 1995–1996 mokslo m. 1085 moksleiviai, 2002–2003 mokslo m. –7095 moksleiviai. Be to, apie 800 sutrikusio intelekto moksleivių 2002–2003 mokslo m. lankė bendrojo lavinimo mokyklas, kur buvo ugdomi dalinės integracijos forma. Nors specialiojo ugdymo teisinis pagrindas yra įtvirtintas Specialiojo ugdymo įstatyme, 1998, minėti pozityvūs pokyčiai buvo są-lygoti daugelio kitų procesų. Tai – mokymo programų pritaikymas individualiems neįgalaus vaiko poreikiams bei gebėjimams, lanksčios perėjimo į sudėtingesnę ugdymo programą procedūros, galimybė vaiką iš specialiosios mokyklos perkelti į bendrojo lavinimo mokyklą, padidėjo galimybės gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Deja, tėvai, auginantys sutrikusio intelekto vaikus, integracijos proceso teikiamas galimybes vis dar priima kaip „paslaugą”, o ne kaip teisę, jų galimybės pasirinkti mokyklą vis dar ribojamos teikiamų socialinių bei pedagoginių paslau-gų. Dalis mokytojų bei normaliai besivystančių vaikų tėvų vis dar priešinasi neįga-liems vaikams integruotis į bendrojo lavinimo mokyklas. Pagrindiniai integracijos barjerai yra tokie: trūksta atitinkamos kvalifikacijos pedagogų, transporto paslau-gų, ypač atokiose kaimo vietovėse, ir paramos specialiųjų poreikių moksleiviui bei paslaugų šeimai.

19

L I E T U VA


Vis gausėjant visiškai integruotų sutrikusio intelekto moksleivių, mažėjo specialiųjų mokyklų ugdytinių: nuo 5845 moksleivių 1994 m. iki 3488 moksleivių 2004 m. Dauguma specialiųjų mokyklų ugdytinių yra vidutinio intelekto sutrikimo. Gilių intelekto sutrikimų vaikai ir jaunuoliai, kai ugdymo įstaigos pasirinkimas ribotas, lieka namuose neugdomi ar ugdomi socialinės globos įstaigose. Didžioji dalis spe-cialiųjų mokyklų yra internatinės. Šios įstaigos neretai yra vienintelis pasirinkimas sutrikusio intelekto vaikams ir jaunuoliams, ypač gyvenantiems atokiuose šalies ra-jonuose. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė yra išreiškusi susirūpinimą, kad didelė specialiųjų internatinių mokyklų ugdytinių dalis yra nežymių intelekto ar elgesio su-trikimų vaikai, kurie turėtų būti integruoti į bendrojo ugdymo sistemą. Specialistų teigimu, specialiąsias mokyklas turėtų lankyti gilios negalios moksleiviai, kuriems integruoto ugdymo forma yra netinkama.

Ugdymas namuose skiriamas vaikams, kurie serga ūminės ligos forma, tačiau ne nekintančios negalios vaikams, taip pat ir sutrikusio intelekto vaikams. Ugdymas namuose neturėtų trukti ilgiau nei 12 mėn. Deja, Lietuvoje nemažai vaikų nelanko mokyklos, tačiau dėl skirtingų statistinių duomenų rinkimo metodikų, neaišku, kiek sutrikusio intelekto vaikų nelanko mokyklų, kiek iš jų gauna ugdymo paslau-gas namuose. Tikimasi, jog artimiausiu metu apskaita tobulės, kadangi Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2004–2005 mokslo metų rengiasi rinkti ir sisteminti šiuos duomenis. Nedidelė dalis sutrikusio intelekto vaikų ir jaunuolių yra apgyvendinti ne specialiosiose internatinėse mokyklose, o stacionariose socialinės globos insti-tucijose. 2002 m. Lietuvoje veikė trys tokios institucijos, skirtos jaunesniems nei 21 metų sutrikusio intelekto jaunuoliams ir jose gyveno maždaug 650 globotinių. Dauguma iš jų yra labai sunkios negalios, todėl jiems reikia nuolatinės slaugos, be to, aptariamos įstaigos priklauso ne švietimo, bet socialinės apsaugos sistemai, taigi jokio ugdymo čia apgyvendinti jaunuoliai negauna.

Perėjimas nuo švietimo prie įsidarbinimo Nors Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta sutrikusio intelekto asmenų teisė gauti pro-fesinio rengimo paslaugas, didžioji dalis sutrikusio intelekto jaunuolių negali šios teisės praktiškai įgyvendinti. Tėvai ir specialistai kaip vieną svarbiausią veiksnį nuro-do, kad sutrikusio intelekto jaunuoliams jaučiamas nepakantumas, ypač nedidelėse kaimiškose benduomenėse. Nepaisant to, kad pastaraisiais m. profesinio rengimo paslaugos tapo kur kas prieinamesnės sutrikusio intelekto asmenims, tik lengvo intelekto sutrikimo jaunuoliai gali pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis ir įgyti profesinę kvalifikaciją. Nežymiai sutrikusio intelekto jaunuoliai profesinio rengimo paslaugas gali gauti valstybinėse profesinio rengimo mokyklose, specialiųjų interna-tinių mokyklų profesinio rengimo padaliniuose ar specialiuose profesinio rengimo centruose, kurių šiuo metu Lietuvoje yra trys. Profesinio neįgaliųjų rengimo bei pagalbos įsidarbinant paslaugas teikia ir darbo birža, tačiau šios paslaugos neatitin-ka sutrikusio intelekto asmenų specialiųjų poreikių. Dauguma sutrikusio intelekto asmenų negali pasinaudoti darbo biržos paslaugomis, kadangi yra pripažinti nedar-bingais. Svarbiausios susiklosčiusioje situacijoje yra neįgaliųjų interesus atstovau-

20



jančios nevyriausybinės organizacijos, vienintelės teikiančios profesinio rengimo bei dienos užimtumo paslaugas žymesnio intelekto sutrikimų jaunuoliams, kai šie baigia mokyklą. Šiuo metu yra parengtos Profesinės reabilitacijos vystymo strategi-nės kryptys, kur įtvirtinti neįgalių žmonių profesinės reabilitacijos principai. Pagrin-dinis reformos tikslas – sukurti bendrą teisinę, organizacinę, ekonominę sistemą, kuri padėtų neįgaliesiems, taip pat ir sutrikusio intelekto asmenims, integruotis į profesinio rengimo sistemą.

Teisė į darbąLietuvos įstatymai garantuoja teisę į darbą ir pasirinkti profesiją. Lietuva perkėlė Eu-ropos Sąjungos Tarybos direktyvos 2000/78/EC (Įdarbinimo Direktyva) nuostatas į nacionalinę teisę ir sustiprino neįgalių asmenų apsaugą nuo diskriminacijos darbe. Lygių galimybių įstatymas, 2003 draudžia diskriminaciją dėl negalios darbe. Inva-lidų socialinės integracijos įstatymas, 1991 apibrėžia neįgalių asmenų užimtumo garantijas. Jis taip pat reglamentuoja kvotų sistemą bei teikiamas papildomas valsty-bės subsidijas įdarbinant neįgalius asmenis. Naujoje šio įstatymo redakcijoje, kuri įsigalioja 2005 m. liepos mėn., numatyta keletas reikšmingų pasikeitimų, įskaitant negalios vertinimo procedūros patobulinimą. Socialinių įmonių įstatymas, 2004 įtvirtina naujas neįgalių asmenų paramos ir įdarbinimo formas, įskaitant valstybės subsidijas neįgaliųjų socialinėms įmonėms. Tai turėtų sukurti naujas neįgalių asme-nų įsidarbinimo galimybes, tačiau yra dvi esminės kliūtys, trukdančios sutrikusio intelekto asmenims įsidarbinti socialinėse įmonėse: pirma, darbuotojai turi turėti nustatytą tam tikrą darbingumą, antra, jie turi būti veiksnūs.

Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija nustato invalidumo grupę ir darbingumo netekimo procentą 18 metų ir vyresniems asmenims įdarbinimo tiks-lais ir socialinei paramai gauti. Komisija taip pat gali siūlyti reabilitacijos ar ugdymo priemones. Tačiau šiuo metu negalia vertinama per daug mediciniškai, nenuosekliai ir tam sugaištama daug laiko. Dauguma sutrikusio intelekto asmenų šią procedūrą turi kartoti kas dveji metai, nors jų būklė yra nekintama ir jie negaus jokios papildo-mos paramos. Be to, dauguma sutrikusio intelekto asmenų yra įvertinti kaip visiškai nedarbingi, todėl negali įsidarbinti. Taip įvertinti sutrikusio intelekto asmenys nega-li registruotis darbo biržoje ir siekti neįgaliems asmenims siūlomų užimtumo paslau-gų. Remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, Vyriausybė yra įpareigota reformuoti negalios vertinimo procedūras. Rengiant naujas taisykles konsultuoja-masi su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis. Didžioji dauguma sutriku-sio intelekto asmenų visiškai priklauso nuo valstybės socialinės paramos. Daugeliu atvejų – tai reiškia šalpos išmokas, kadangi dauguma sutrikusio intelekto asmenų yra nedarbingi ir neturi ar turi nedidelį darbo stažą, todėl negali gauti invalidumo pensijos ar nedarbo draudimo išmokos. Gaunamos išmokos iš esmės priklauso nuo asmens invalidumo grupės. Tačiau, nepaisant 2004 m. šalpos išmokų padidinimo, jos vis tiek nėra tokios, kad neįgalųs asmenys galėtų išgyventi. Todėl daugeliu atvejų šeimos turi finansiškai remti sutrikusio intelekto šeimos narį.

21

L I E T U VA


Lietuvai įsijungus į Europos Sąjungą labai pagerėjo įdarbinimo politika, įskaitant neįgalių asmenų. Lietuvos pasirengimo narystei metu buvo parengta keletas doku-mentų, kuriuose buvo parodyti neįgalių asmenų įsidarbinimo sunkumai. Dokumen-tuose pateiktos rekomendacijos, kaip labiau šiuos asmenis integruoti į darbo rinką. Per keletą tolesnių metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos bus naudoja-mos neįgalių asmenų lygioms galimybėms bei socialinei integracijai skatinti. Tačiau kol kas sunku vertinti, kokiu mastu šiais projektais pasinaudos sutrikusio intelekto asmenys. Šiuo metu pagrindinė priemonė, kuria valstybė skatina neįgalių asmenų į(si)darbinimą atviroje darbo rinkoje, yra šalyje veikianti kvotų sistema, kuri taiko-ma darbdaviams, turintiems ne mažiau kaip 50 darbuotojų, bei valstybės užimtumo rėmimo subsidijos, teikiamos kiekvienam darbdaviui, įdarbinusiam neįgalų asmenį ne į kvotuotas vietas. Neįgaliems asmenims yra nustatytos papildomos užimtumo garantijos, įskaitant pirmumo teise jiems teikiamas aktyvias užimtumo priemones, pavyzdžiui, viešuosius darbus. Tačiau nė viena šių priemonių nebuvo efektyvi, kad sutrikusio intelekto asmenys galėtų į(si)darbinti. Esminė kliūtis yra ta, jog tik as-menys, kuriems nustatytas tam tikras darbingumas, turi teisę gauti šias pašalpas, todėl iš daugumos sutrikusio intelekto asmenų ši galimybė yra atimta. Be to, šios priemonės nėra pritaikytos specifiniams sutrikusio intelekto asmenų į(si)darbinimo poreikiams.

Nors Lietuvos įstatyminė bazė įtvirtina teisę į darbą visiems asmenims, praktikoje šios normos nėra pakankamai efektyvios, kad neįgalūs asmenys galėtų siekti dar-bo – jų realios įsidarbinimo galimybės iš tiesų mažėja. Sutrikusio intelekto asme-nų situacija yra ypač liūdna, šie asmenys neturi beveik jokio užsiėmimo ar darbo. Oficialūs statistikos duomenys nepakankamai atspindi neįgalių asmenų nedarbą, kadangi neįgalieji, įskaitant daugumą sutrikusio intelekto asmenų, kuriems nustaty-tas nedarbingumas, negali registruotis kaip bedarbiai. Jiems taip pat nėra galimybės įsidarbinti į kvotomis nustatytas vietas, todėl ir nėra žinoma tokių sutrikusių asme-nų darbo pavyzdžių. Sutrikusio intelekto asmenys susiduria su daugeliu kliūčių, įskaitant ir neigiamu darbdavių požiūriu į jų negalią. Sunkesnio intelekto sutrikimo asmenims paprastai yra nustatoma globa ir jie praranda teisę dirbti. Lietuvoje kol kas neišvystyta remiamo įdarbinimo struktūra, taip pat beveik nėra sutrikusio inte-lekto asmenų, dirbančių apsaugotose darbo vietose, pavyzdžių. Socialinių įmonių įstatymas, 2004 įtvirtina reikšmingas nuostatas dėl valstybės paramos įdarbinant neįgalius asmenis. Konkrečiai įstatymas pirmą kartą reglamentuoja darbo asisten-tų statusą, kuris padėtų kai kuriems sutrikusio intelekto asmenims dirbti atviroje rinkoje remiamose darbo vietose. Ateityje gali pasitvirtinti, jog darbas socialinėse įmonėse sutrikusio intelekto žmonėms yra geresnė alternatyva nei kvotų sistema. Ta-čiau kol kas yra per anksti vertinti, kokias naujai įdiegtos socialinės įmonės sudarys galimybes sutrikusio intelekto asmenims į(si)darbinti.

22



2. REKOMENDACIJOS

Bendros rekomendacijos

Tarptautiniai standartai1. Lietuva turėtų pasirašyti ir ratifikuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių lais-

vių apsaugos konvencijos dvyliktąjį protokolą.

Statistinių duomenų rinkimas2. Vyriausybė turėtų užtikrinti nuolatinį išsamių neįgalių asmenų statistinių duo-

menų pagal atskiras negalios rūšis rinkimą ir viešą skelbimą. Siekiant formuoti efektyvią politiką, sutrikusio intelekto asmenų duomenys, įskaitant Nacionali-nio gyventojų ir būstų surašymo, turėtų būti renkami atskirai, o ne įtraukiant į platesnę asmenų su psichikos sutrikimais kategoriją. Būtent:

• Švietimo ir mokslo ministerija turėtų rinkti ir sisteminti sutrikusio intelekto vaikų, negaunančių jokio ugdymo arba ugdomų namuose, duomenis.

• Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų užtikrinti sutrikusio intelekto asmenų įdarbinimo duomenų rinkimą.

Globa3. Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad neįgalūs asmenys, kuriems paskirta globa, kiek

įmanoma daugiau galėtų naudotis savo civilinėmis teisėmis, ypač teise į darbą.

4. Vyriausybė pirmumo tvarka turėtų inicijuoti galiojančių įstatymų pakeitimus, numatant teismams galimybę apriboti sutrikusio intelekto asmens veiksnumą bei skirti rūpybą. Tai būtų alternatyva šiuo metu esančiai vienintelei galimybei paskelbti asmenį neveiksniu ir jam skirti globą.

Švietimo rekomendacijos

Įstatymų leidyba5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti bendrą švietimo sistemą regla-

mentuojantį teisės aktą. Tas faktas, kad yra atskiras specialųjį ugdymą reglamen-tuojantis įstatymas (Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998) dar labiau paaštrina specialiųjų poreikių moksleivių išskirtinumą bei jų stigmatizaciją.

6. Vyriausybė, kaip vieną prioritetinių veiklų, turėtų parengti poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius integralios švietimo sistemos finansavimą, kuriamebūtų numatytas visų mokyklų tipų finansavimas. Ypač svarbu, kad specialiųjųporeikių moksleivių, taip pat sutrikusio intelekto, popamokinei priežiūrai bei neklasiniams užsiėmimams finansavimas būtų padidintas.

23

L I E T U VA


Politika 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų vykdyti monitoringą bei reguliariai

peržiūrėti savo politikos rezultatus neįgalius vaikus ir jaunuolius integruojant į bendrojo lavinimo, profesinio rengimo, aukštesniojo bei aukštojo mokslo įstai-gas. Tokie atvejai, kai sutrikusio intelekto moksleivis nusprendžia iš bendrojo lavinimo mokyklos grįžti į specialiąją mokyklą ar tokį sprendimą priima jo tė-vai/globėjai, laikytini vykdomos švietimo politikos nesėkme.

Ikimokyklinis ugdymas 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų peržiūrėti ikimokyklinio ugdymo pro-

gramas ir nustatyti privalomą ikimokyklinį ugdymą specialiųjų poreikių vai-kams, taip pat sutrikusio intelekto vaikams.

Mokymas namuose 9. Švietimo ir mokslo ministerija turėtų kontroliuoti ir sisteminti duomenis tų

sutrikusio intelekto vaikų ir jaunuolių, kurie ugdomi namuose. Mokymas na-muose turėtų būti laikomas paskutiniu pasirinkimu. Ministerija taip pat turėtų vertinti neįgalių vaikų ir jaunuolių mokymo namuose kokybę, kad gaunamas mokymas atitiktų jų ugdymosi poreikius.

Pagalbos (paramos) paslaugos10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad savivaldybių biudžete

atskira eilute būtų numatomos lėšos švietimo paslaugoms teikti; svarbu, kad šios paslaugos patenkintų specialiuosius moksleivių poreikius. Už moksleivių pavežėjimą į švietimo įstaigas turėtų būti apmokama iš savivaldybių biudžetų, šią paslaugą svarbu užtikrinti kaimo vietovėse, ypač žiemos metu. Turėtų būti apsaugota, kad lėšos iš minėtos biudžeto eilutės nebūtų perskirstytos kitoms pro-gramoms.

11. Švietimo ir mokslo ministerija turėtų rūpintis, kad daugėtų pedagoginę psicho-loginę pagalbą teikiančių specialistų, kad specialioji pagalba būtų prieinama visiems vaikams, kuriems to reikia.

12. Švietimo ir mokslo ministerija turėtų neįgalius moksleivius aprūpinti kompensa-cine technika ir specialistų, pavyzdžiui mokytojo asistento, skaitovo, palydovo, gestų kalbos vertėjo pagalba. Ši moksleivių teisė turėtų būti įgyvendinta prakti-koje.

Mokytojų rengimas 13. Vyriausybė turėtų tobulinti pedagogų, dirbsiančių su specialiųjų poreikių moks-

leiviais, įskaitant su sutrikusio intelekto moksleiviais, rengimo programas.

24



Perėjimo iš švietimo į įdarbinimą rekomendacijos

Įstatymų leidyba 14. Vyriausybė turėtų kuo skubiau parengti ir priimti poįstatyminius teisės aktus,

reglamentuojančius specialiųjų poreikių moksleivių integraciją į profesines mo-kyklas. Reglamentuoti ypač reikia siekiant adaptuoti integruotų profesinių mo-kyklų programas, kad jos būtų prieinamos sutrikusio intelekto moksleiviams, pageidaujantiems įgyti profesinių žinių ir profesinę kvalifikaciją.

Politika 15. Vyriausybė turėtų peržiūrėti „Žmonių su negalia socialinės integracijos progra-

mą 2003–2012“ bei sukurti tokią konkrečią strategiją, kad būtų keliama sutriku-sio intelekto asmenų profesinės reabilitacijos paslaugų kokybė.

Įdarbinimo paslaugos 16. Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad darbo biržos įdarbinimo paslaugos, įskaitant

profesinio rengimo paslaugas, būtų teikiamos sutrikusio intelekto jaunuoliams ir atitiktų jų specialiuosius poreikius.

Įdarbinimo rekomendacijos

Įstatyminė bazė 17. Vyriausybė turėtų užtikrinti Socialinių įmonių įstatymo, 2004 bei Neįgaliųjų

socialinės integracijos įstatymo, 2004 įgyvendinimą laiku priimant atitinkamus poįstatyminius įstatymus.

18. Vyriausybė turėtų parengti įstatymus ir politiką skatinti remiamo įdarbinimo metodikos Lietuvai diegimą. Tuomet turi imtis žingsnių, kad remiamas įdarbini-mas sutrikusio intelekto asmenims būtų prieinamas visoje šalyje.

Negalios nustatymo procedūros 19. Vyriausybė, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,

pirmumo tvarka turėtų užtikrinti, kad šiuo metu vykdoma negalios įvertinimo procedūrų reforma pagerintų sutrikusio intelekto asmenų įvertinimo kokybę. Būtent:

• Sutrikusio intelekto vaikų ir suaugusių negalia neturėtų būti vertinama vien tik medicininėmis indikacijomis, bet turėtų taip pat būti atsižvelgiama į socialinius bei aplinkos veiksnius ir kievieno individualius specialiuosius poreikius – reikiamas reabilitacijos priemones bei mokymosi pagalbą ir para-mą. Todėl negalios vertinimas turėtų būti kompleksinis ir atliekamas ne tik medicinos specialistų.

25

L I E T U VA


• Turėtų būti parengtos specialios darbingumo vertinimo metodikos, kad būtų galima geriau nustatyti kiekvieno individo galias ir darbinius gebėjimus. Įver-tinus sutrikusio intelekto asmenų darbingumą, jiems turėtų būti lengviau įgyvendinti savo teisę į darbą, prieinamos darbo biržos teikiamos profesinio rengimo ir užimtumo programos, taip pat neįgaliems asmenims būtų užtik-rintos nustatytos valstybės užimtumo garantijos ir pensijos bei pašalpos. Įver-tinus sutrikusio intelekto asmenis įmanoma sudaryti sąlygas įgyti ar išlaikyti turimą darbingumą.

• Periodinių medicininių ekspertizių (patikrinimų) sutrikusio intelekto asme-nims turėtų būti kiek įmanoma mažiau, išskyrus tuos atvejus, kai nuo to padidėtų asmens gaunama parama. Arba bet kuriuo atveju, jei to konkrečiai prašo pats sutrikusio intelekto asmuo.

Į(si)darbinimo galimybės20. Vyriausybė turėtų peržiūrėti užimtumo garantijų bei įsidarbinimo į kvotomis

nustatytas vietas prieinamumą didesnės negalios asmenims, ir kad jiems būtų sudaryta daugiau galimybių pasinaudoti savo pagrindine teise į darbą. Būtent, Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad socialinėse įmonėse galėtų įsidarbinti ne tik mažo, bet ir didesnio intelekto sutrikimo asmenys.

21. Vyriausybė turėtų ištirti priemones, kuriomis būtų sumažintas darbdavių ne-noras įdarbinti sunkesnės negalios asmenis ir asmenis su psichikos sutrikimais, įskaitant sutrikusio intelekto asmenis. Tam valstybė turėtų suteikti tinkamesnę paramą, įskaitant darbo asistentus.

Socialinė apsauga22. Vyriausybė turėtų peržiūrėti socialinę paramą sutrikusio intelekto asmenims,

įskaitant jų gaunamas šalpos išmokas ir pensijas, kad būtų geriau patenkinami sutrikusio intelekto asmenų ir jų šeimų specifiniai poreikiai ir užtektų lėšų gyve-nimui.

26



II. Šalies apžvalga ir bendra informacija

1. TEISINĖ BAZĖ

Lietuva yra ratifikavusi daugelį pagrindinių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, taippat konkrečiai reglamentuojančių neįgalių asmenų teises, tačiau jai dar reikia pasirašyti ar ra-tifikuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) dvylik-tąjį protokolą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nurodoma, kad visi asmenys lygūs prieš įstatymą, tačiau nėra konkrečiai nurodytas nediskriminavimas dėl negalios. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Rasės Direktyvą ir Europos Sąjungos Įdarbinimo Direktyvą, priėmus naują Lygių galimybių įstatymą, 2003, pastaruoju metu buvo labai sustiprinta įstatyminė nediskri-minavimo bazė. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2005 m. sausio mėn. 1 d. ir konkrečiai įtvirtina diskriminacijos draudimą dėl negalios. Atsižvelgiant į naująjį įstatymą, buvo išplėsti Lygių galimybių tarnybos įgaliojimai ir ateityje tarnyba tirs ir nagrinės skundus dėl tiesioginės ar ne-tiesioginės diskriminacijos negalios pagrindu. Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991 šiuo metu yra vienas iš pagrindinių neįgaliųjų politiką Lietuvoje reglamentuojančių įstatymų. Vis dėlto naujojoje šio įstatymo versijoje, kuri įsigalios nuo 2005 m. liepos mėn. 1 d., siekiama pagerinti neįgalių asmenų galimybes ir keisti požiūrį į juos, skatinti jų socialinę integraciją. Įstatymas įtvirtina neįgaliųjų lygių teisių ir galimybių principą, jų apsaugą nuo diskrimina-cijos, įskaitant diskriminaciją moksle ir darbe. Lietuvoje egzistuoja oficiali negalios politika.2002 m. priimta Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programa siekia skatinti šių asmenų lygias galimybes, jų lygias teises į mokslą bei darbą.

1.1. Tarptautiniai standartai ir įsipareigojimai

Lietuva yra ratifikavusi daugelį pagrindinių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų,taip pat konkrečiai reglamentuojančių neįgalių asmenų teises. Tarptautinės sutartys tu-ri pirmenybę prieš nacionalinę teisę.4 Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas (ICESCR)5 ir Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (ICCPR) bei

4 Konstitucijos 138 straipsnis ir 1999 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Tarptautinių sutarčių įstatymas nustato konvencijų, tarptautinių sutarčių bei susitarimų veikimo Lietuvoje pagrindinius principus. Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgauna įstatymo galią ir tampa sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi. Jei Lietuvos Respublikos ratifikuota tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, pirmenybė turi būti teikiama tarptautinės sutarties nuostatoms, o Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti suderinti su jomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras (1 dalis)/Teisės institutas, Vilnius, K. Jovaišo P. Į., 2000.

5 Pasirašytas 1992 m. vasario 20 d., Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas (ICESCR), internetinė svetainė < www.unhchr.ch/html/menu3/b/a_cescr.htm> (peržiūrėta 2004 m. birželio mėn. 7 d.).

http://www.unhchr.ch/html/menu3/b/a_cescr.htm

27

L I E T U VA


fakultatyvinis jo Protokolas įsigaliojo Lietuvoje 1992 m.6 1992 m. Lietuva ratifikavo JTVaiko teisių konvenciją, 19927 ir yra pasirašiusi Salamankos deklaraciją dėl specialiųjų poreikių asmenų reformos principų8. Lietuva ratifikavo EŽTK 1995 m., tačiau ji nėrapasirašiusi ar ratifikavusi EŽTK dvyliktojo protokolo. 1996 m. patikslinta Europos socia-linė chartija įsigaliojo Lietuvoje 2001 m.9, todėl yra įsipareigojusi pagal 15 str. neįgaliems asmenims užtikrinti teisę į savarankiškumą, socialinę integraciją ir dalyvavimą bendruo-menės gyvenime. Lietuva yra ratifikavusi visas aštuonias pagrindines Tarptautinės darboorganizacijos (TDO)10 konvencijas, taip pat ratifikavo TDO konvenciją Dėl (invalidų)profesinės reabilitacijos ir užimtumo, 1983 (Nr. 159) bei TDO konvenciją Dėl profesi-nio orientavimo ir profesinio rengimo ugdant žmogaus išgales, 1975 (Nr. 142).

1.2. Nacionalinė teisė ir politika

Lietuvos valstybės teisinį pagrindą įtvirtino 1990 m. kovo mėn. 11 d. priimtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas11. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo keturios pagrin-dinės institucijos: Seimas (Lietuvos Respublikos Parlamentas), Respublikos Prezidentas (tiesiogiai renkamas tautos nacionaliniuose rinkimuose), Vyriausybė ir Teismai. Pirmoji Lietuvos Respublikos Konstitucija12 (toliau Konstitucija) buvo priimta 1992 m. spalio

6 Pasirašytas 1992 m. vasario 20 d., Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (ICCPR), internetinė svetainė <www.unhchr.ch/html/menu3/b/a_ccpr.htm> (peržiūrėta 2004 birželio mėn 7d.).

7 Pasirašyta 1992 m. kovo 1 d., JT Vaiko teisių konvencija (CRC), internetinė svetainė <www.unicef.org/crc/crc.html> (peržiūrėta 2004 birželio mėn 7d.).

8 Salamankos deklaracija, internetinė svetainė <http://unesdoc.unesco.org/images/0009/000984/098427eo.pdf>

9 Pataisyta Europos socialinė chartija (1996), internetinė svetainė <http://conventions.coe.int/treaty/en/treaties/html/163.htm> (peržiūrėta 2004 birželio mėn 7d.).

10 Tarptautinė darbo organizacija pripažino Organizacijos 8 pagrindines konvencijas: Konvencija Dėl priverstinio ar privalomojo darbo, 1930 (Nr. 29); Konvencija Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo, 1948 (Nr. 87); Konvencija Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo, 1949 (Nr. 98); Konvencija Dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą, 1951 (Nr. 100); Konvencija Dėl priverstinio darbo panaikinimo, 1957 (Nr. 105); Konvencija Dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje, 1958 (Nr. 111); Konvencija Dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus, 1973 (Nr. 138); Konvencija dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti, 1999 (Nr. 182).

11 Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas 1990, Nr. I–12 // Valstybės žinios,1990, Nr. 9–222.

12 Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios, 1992, Nr. 33–1014.

http://www.unhchr.ch/html/menu3/b/a_ccpr.htm

http://www.unicef.org/crc/crc.html

http://unesdoc.unesco.org/images/0009/000984/098427eo.pdf

http://unesdoc.unesco.org/images/0009/000984/098427eo.pdf

http://conventions.coe.int/treaty/en/treaties/html/163.htm

http://conventions.coe.int/treaty/en/treaties/html/163.htm

28



mėn. 25 d. referendume. Konstitucija yra pagrindinis šalies įstatymas13. Jame nurodomas visų asmenų lygybės prieš įstatymą, teismą ir kitas valstybės institucijas ar pareigūnus principas14. 29 str. pažymi, kad „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Tačiau apsauga nuo teisių suvaržymo ir nediskriminavimas negalios pagrindu nėra konkrečiai nurodytas Konstitucijoje.

Lietuvoje egzistuoja oficiali negalios politika, įtvirtinta nacionalinėje teisėje bei vyriau-sybės programose. Pabrėžiama, atitinkamai mažėjančia tvarka, prevencija, reabilitacija, pagalba asmeniui ir priemonės skatinančios prieinamumą15. Jungtinių Tautų lygių gali-mybių neįgaliems žmonėms teikimo bendrosios taisyklės16 išverstos į lietuvių kalbą buvo kaip šaltinis rengiant bei priimant 2002 m. Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programą. Pagrindinis šios programos tikslas yra siekti lygių galimybių neįgaliems žmonėms planuojant socialinės jų integracijos veiksmus, ati-tinkamus valstybės tarptautinius ir vidaus politikos tikslus ir įsipareigojimus, ir numatant šių veiksmų įgyvendinimo strategiją. Programoje numatyti konkretūs veiksmai ir priemo-nės, kurių turi būti imtasi, bei institucijos, atsakingos už jų įgyvendinimą. Ji taikoma vi-sose neįgalių asmenų socialinės integracijos srityse, įskaitant mokslą ir darbą. 2003 metai buvo Neįgaliųjų m. Lietuvoje17.

13 Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas šalies teisės aktas, nustatantis pagrindinius valstybės egzistavimo ir funkcionavimo principus, valdžios ir valdymo institucijų pagrindines funkcijas ir kompetenciją, žmogaus teisių ir teisinės apsaugos principus. Konstitucines nuostatas bei principus detalizuoja kiti Valstybės priimami teisės aktai: įstatymai, poįstatyminiai ir kiti teisės aktai. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, kuris prieštarauja Konstitucijai.

14 Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios, 1992, Nr. 33–1014, 29 str.

15 2002 m. birželio mėn. 7 d. Vyriausybės nutarimas „Dėl Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programos patvirtinimo“, Nr. 850 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 57–2335

16 JT Generalinės Asamblėjos 1993 m. gruodžio mėn. 20 d. „Lygių galimybių neįgaliems žmonėms teikimo bendrosios taisyklės“. Rezoliucija 48/96.

17 Šis žingsnis įpareigojo Valstybę suteikti prioritetą neįgalių žmonių visų gyvenimo sričių problemų sprendimui, užtikrinti neįgaliųjų apsaugą nuo diskriminacijos, suteikti jiems lygias teises ir galimybes. 2003 m. priimtas Neįgaliųjų metų Lietuvoje veiksmų planas numatė pagrindines valstybės veiklos kryptis, siekiant užtikrinti neįgaliesiems lygias teises. Seimo nutarimas „Dėl 2003 metų paskelbimo Neįgaliųjų m. Lietuvoje“ Nr. IX–850 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 42–1562). Vyriausybės nutarimas „Dėl neįgaliųjų metų Lietuvoje veiksmų plano patvirtinimo“ 2003 m. vasario mėn. 3 d. Nr. 159 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 14–558.

29

L I E T U VA


Pagrindiniai įstatymai, įtvirtinantys neįgaliųjų politikos Lietuvoje pagrindus yra:• Lygių galimybių įstatymas, 2003 18. • Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, 200419 (įsigalioja nuo 2005 m. lie-

pos mėn. 1 d.).• Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 199120.• Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, 199521.

Lygių galimybių įstatymas, 2003 įsigaliojo nuo 2005 m. sausio mėn. 1 d. Šis įstatymas papildo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, 199822, kuris draudžia diskriminaciją lyties pagrindu, tačiau naujasis įstatymas išplečia apsaugos nuo diskriminavimo apimtį ir nustato nediskriminacijos principą dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų23. Šis įstatymas buvo priimtas atsi-žvelgiant į Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 2000/78/EB, kuria nustatomi vienodų sąlygų taikymo užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai (toliau – Įdarbinimo direktyva) ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodų sąlygų taikymo principą asmenims nepaisant jų rasės arba etninės priklausomybės (to-liau – Rasės direktyva). Remiantis Europos komisijos metine ataskaita dėl lygybės ir ne-diskriminavimo, 2004, įsigaliojus Lygių galimybių įstatymui, 2003 Lietuvos įstatyminė bazė bus suderinta su abiejų Europos Sąjungos direktyvų nuostatomis24.

Lygių galimybių įstatyme, 2003 įtvirtinama, jog įstatymas siekia „užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės, bei už-drausti bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų”25. Įstatymas įtvirtina ir reguliuoja valstybės institucijų; švietimo, mokslo ir studijų institucijų; ir darbdavių pa-reigą užtikrinti lygias galimybes nepaisant asmens amžiaus, negalios, lytinės orientacijos,

18 Lygių galimybių įstatymas, 2003 Nr. IX–1826 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 114–5115.

19 Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Nr.IX–2228 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 83–2983.

20 Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991, Nr. I–2044 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 36–969.

21 Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas Nr. I–924 // Valstybės žinios, 1995, Nr. 53–1290.

22 Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, 1998, Nr. VIII–947 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 112–3100.

23 Lygių galimybių įstatymas, 2003 Nr. IX–1826 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 114–5115.

24 Europos komisija, Metinė ataskaita dėl lygybės ir nediskriminavimo 2004, Darbo ir socialinių reikalų Generalinis direktoratas, Europos komisija, Briuselis, 2004, Europos Komisijos interneto svetainė http://europa.eu.int/comm/employment_social/news/2004/jul/annualrep2004_en.pdf, (informacija gauta 2004 m. gruodžio 6 d.), p. 14 (toliau – Europos komisija, Metinė ataskaita dėl lygybės ir nediskriminavimo, 2004).

25 Lygių galimybių įstatymas, 2003, Nr. IX–1826 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 114–5115, 1 str.

http://europa.eu.int/comm/employment_social/news/2004/jul/annualrep2004_en.pdf

30



rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų26. Šis įstatymas yra ypač svarbus, kadangi Seimo žmogaus teisių komiteto duomenimis, dauguma diskriminacijos atvejų Lietuvoje yra susiję su diskriminacija dėl asmens amžiaus arba negalios27.

Lygių galimybių tarnyba vykdo Lygių galimybių įstatymo, 2003 priežiūrą28. Anksčiau tarnyba tirdavo skundus dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo darbe ir kitose gyvenimo srityse ir įgyvendino galiojantį Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą. Priėmus naują Lygių galimybių įstatymą, 2003, šios tarnybos įgaliojimai išsiplėtė. Dabar ji tirs ir nagrinės skundus dėl tiesioginės ar netiesioginės dis-kriminacijos dėl visų įstatyme įtvirtintų pagrindų, įskaitant ir negalią29.

Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991 yra vienas iš pagrindinių neįgaliųjų so-cialinę integraciją Lietuvoje reglamentuojančių įstatymų30. Šis įstatymas yra taikomas visiems asmenims, turintiems bet kokio laipsnio ar rūšies negalią, įskaitant sutrikusio

26 Lygių galimybių įstatymas, 2003, Nr. IX–1826 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 114–5115, 3–6 str.

27 Seimo žmogaus teisių komiteto informacija, paskelbta Lietuvos Respublikos Seimo internetinėje svetainėje http://www3.lrs.lt (peržiūrėta 2005 m. sausio mėn. 20 d.).

28 Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba buvo įsteigta ir pirmasis kontrolierius paskirtas 1999 m. Seimo nutarimu. 2003 m. kontrolierius buvo paskirtas antrai ketverių metų kadencijai. 2003 m. lapkričio 18 d. Seimo nutarimu Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba buvo pervadinta į Lygių galimybių. Seimo nutarimas Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo ir lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo // Valstybės žinios, 2003, Nr. 111–4930.

29 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra savarankiška institucija, atskaitinga Seimui. Į kontrolieriaus tarnybą gali kreiptis vyrai ir moterys, pajutę diskriminaciją dėl savo lyties darbo, švietimo, prekių ir paslaugų teikimo sferose ar patyrę seksualinį priekabiavimą. Tarnyba tiria skundus tiek dėl tiesioginės, tiek dėl netiesioginės diskriminacijos. Nuo 2005 m. sausio 1 d. tarnyba taip pat tiria skundus asmenų, patyrusių diskriminaciją ar priekabiavimą dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ir etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų darbe, švietimo įstaigoje ar teikiant paslaugas. Valdžios ir valdymo institucijos įpareigotos rengti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimui bei lygybės principo įgyvendinimui neatsižvelgiant į amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę ar etninę priklausomybę, religiją ar įsitikinimus. Lygių galimybių tarnyba, Ataskaita už 2003 metus, paskelbta (lietuvių k.) Lietuvos Respublikos Seimo internetinėje svetainėje http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0121552.doc (peržiūrėta 2005 m. sausio 31 d.); taip pat informacija paskelbta Lietuvos Respublikos Seimo internetinėje svetainėje http://www3.lrs.lt/pls/inter/dba_intra.W3_VIEWER.ViewDoc?p_int_tekst_id=20554&p_int_tv_id=1961&p_org=0 (peržiūrėta 2005 m. liepos mėn. 7 d.).

30 Įstatymo paskirtis yra „reguliuoti invalidumo nustatymą, invalidų medicininę, profesinę ir socialinę reabilitaciją, aplinkos pritaikymą invalidams, invalidų ugdymą, mokymą, nustato invalidų integracijos į darbą, profesiją, visuomeninį gyvenimą teisines, ekonomines ir organizacines garantijas“. Invalidų socialinės integracijos įstatymas Nr. I–2044 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 36–969, 1 str.

http://www3.lrs.lt

http://www3.lrs.lt

http://www3.lrs.lt/pls/inter/dba_

31

L I E T U VA


intelekto asmenis, nors šis konkretus terminas įstatyme nėra vartojamas. 2 straipsnis įtvir-tina, kad „invalidai, nepaisant invalidumo priežasties, pobūdžio, pasireiškimo laipsnio, Lietuvos Respublikoje turi tas pačias teises kaip ir kiti Lietuvos Respublikos gyventojai [...]. Invalidai turi būti apsaugoti nuo bet kokio išnaudojimo, diskriminavimo, juos įžei-džiančio arba paniekinančio elgesio“31.

Po efektyvios neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų veiklos dėl neįgalių asmenų teisių ir jų statuso32, Seimas 2004 m. gegužės mėn. 11 d. priėmė naują Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo versiją, kuri įsigalios nuo 2005 m. liepos mėn. 1 d.33 Naujuoju įsta-tymu siekiama pakeisti neįgalių asmenų sampratą, ir požiūrį į juos Lietuvoje, ir, tikėtina, turės įtakos reikšmingiems tolesniems pokyčiams. Būtent, 2004 m. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas tiesiogiai įtvirtina neįgaliųjų lygių teisių ir galimybių principą, jų apsaugą nuo diskriminacijos ir išnaudojimo.34 Anksčiau vartoti terminai, kaip „invalidas“ ar „asmuo su trūkumais“ yra pakeisti ir vartojamos tarptautiniu mastu pripažintos sąvo-kos kaip „neįgalūs asmenys“ ar „specialiųjų poreikių asmenys”. Įstatymas taip pat esmi-niai pakeis negalios vertinimo įdarbinimo tikslais ir socialinei paramai gauti procesus35. Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, konsultuojantis su neįgaliuosius bei jų šeimas atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, yra rengiama poįstaty-minė bazė naujajam įstatymui įgyvendinti36.

1995 m. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas draudžia diskriminuoti pacientus dėl jų esamų ar buvusių psichikos sveikatos sutrikimų.37 Jis taip pat garantuoja psichikos ligoniams visas politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises. Kadangi sutrikusio intelekto asmenys daugelyje teisės aktų yra priskiriami asmenų su psichikos sutrikimais kategorijai, todėl diskriminuoti sutrikusio intelekto asmenis yra draudžiama ir šio Psichi-

31 Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991, Nr. I–2044 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 36–969.

32 Informacija surinkta daugelio susitikimų, seminarų, apskrito stalo diskusijų, organizuotų naujai priimtam įstatymui pristatyti, metu. Taip pat susitikimų su Socialinės apsaugos ir darbo ministre V. Blinkevičiūte, interviu su E. Čaplikiene ir kitais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingais asmenimis metu.

33 Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Nr. IX–2228 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 83–2983.

34 Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Nr. IX–2228 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 83–2983, 3 str.

35 Žr. IV.1.2.

36 Naujų poįstatyminių aktų projektai parengti ir pateikti nevyriausybinėms organizacijoms svarstyti. Žr. IV.1.2.

37 Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas Nr. I–924 // Valstybės žinios, 1995, Nr. 53–1290, 3 str.

32



kos sveikatos priežiūros įstatymo38. Tačiau daugeliu atvejų suaugę sutrikusio intelekto asmenys yra pripažįstami visiškai neveiksniais, jiems skiriama globa, o visos teisės – įskai-tant politines teises, tokias kaip balsavimo teisė – yra atimamos.

2. BENDRA SUTRIKUSIO INTELEKTO ASMENŲ SITUACIJA

Egzistuoja skirtingos sutrikusio intelekto asmenų vertinimo ir diagnozavimo procedūros: 1) švietimo tikslais vaikams ir jaunimui; 2) įdarbinimo tikslais ir socialinei paramai gauti vy-resniems nei 18 metų asmenims. Intelekto sutrikimas yra diagnozuojamas ir apibrėžiamas remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos Tarptautine ligų klasifikacija, 10 leidimu (to-liau – TLK–10), pagal keturis intelekto sutrikimo lygius: nežymus, vidutinis, žymus bei labai žymus. Vertinant suaugusius asmenis, nustatytas intelekto sutrikimo laipsnis yra pagrindas nustatyti vieną iš trijų invalidumo grupių: I, II ar III. Švietimo tikslais, vaikų ir jaunuolių intelekto sutrikimo laispnis yra pagrindas nustatyti jų specialiuosius ugdymosi poreikius. Šiuo metu yra stokojama išsamių ir nuoseklių duomenų dėl neįgalių asmenų pagal atskiras nega-lios rūšis. 2001 m. į Lietuvos gyventojų surašymą pirmą kartą buvo įtraukti klausimai apie asmenų neįgalumą, tačiau informacija apie sutrikusio intelekto asmenis buvo įtraukta į di-desnę grupę „asmenų su psichikos sutrikimais”. Kadangi ši kategorija taip pat apima asmenis, turinčius psichikos sveikatos problemų, sudėtinga interpretuoti gautus rezultatus. Surašymo duomenimis, apie 6000 asmenų, arba šiek tiek daugiau nei ¼ visų Lietuvos asmenų su psi-chikos sutrikimais gyvena specializuotose socialinės globos įstaigose. Surašymas atskleidė, jog daugumai asmenų su psichikos sutrikimais yra nustatyta I ar II invalidumo grupė. Toks nusta-tymas sukelia svarbias pasekmes, kadangi I ar II invalidumo grupės sutrikusio intelekto asme-nys – turintys vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimus – sulaukę 18 metų amžiaus teismo paprastai yra pripažįstami teisiškai neveiksniais ir jiems paskirtas toks globos lygis, kuris prilygsta visiškai globai. Todėl jie praranda visas civilines ir ekonomines teises. Kadangi šioms teisėms yra priskiriama teisė pasirašyti darbo sutartį ir teisė į darbą, tai I ar II invalidu-mo grupės asmeniui sunku įsidarbinti. Nors įstatymai taip pat numato galimybę pripažinti asmenis ribotai veiksniais, o ne visiškai atimti jų civilinį veiksnumą, ir paskirti jiems rūpybą, kuri reiškia dalinę globą, šios nuostatos netaikomos sutrikusio intelekto asmenims.

38 Tačiau iki šiol dėl tokio požiūrio nėra pasisakyta ir tai nepatvirtina atitinkamas teismo sprendimas.

33

L I E T U VA


1.1. Sąvokos

Šioje ataskaitoje terminas „sutrikusio intelekto asmuo“ neatitinka Lietuvos įstatymuose vartojamų sąvokų. Yra vartojami skirtingi bendresnio pobūdžio terminai: „invalidumas“, kuris reiškia darbingumo netekimą39, „asmenys, turintys psichikos negalią“40, ir švietimo tikslais „specialiųjų poreikių asmenys „41. Bet žeidžianti sąvoka „silpnaprotystė“ yra vis dar vartojama Civiliniame Kodekse, 2002. Pastaruoju metu rekomenduojamas vietoj ter-mino „Vaikas su negalia“ mažiau stigmatizuojantis terminas „vaikas, esantis negalios situ-acijoje“42. Dažniausiai Lietuvoje vartojamas terminas „sutrikusiam intelektui“ apibrėžti yra „protinis atsilikimas“. Bendrija „Viltis“ rekomenduoja ir vartoja sąvoką „sutrikusios raidos vaikas“.

Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991 invalidumą apibrėžia kaip „tokią kompe-tentingų įstaigų nustatytą asmens būklę, kai asmuo dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichi-nių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų“43. Esminį skirtumą nusako žodžiai „kompeten-tingų institucijų nustatytas“, kadangi tik asmenys, kuriems nustatytas negalios statusas yra laikomi neįgaliais. 1998 m. padarytomis šio įstatymo pataisomis buvo įvesta nauja nuostata, kuri papildomai apibrėžia „invalidą“ kaip „bet kurio amžiaus asmenį, kuris dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai ar iš dalies negali pasirūpinti savo asme-niniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų“ 44.

39 Sąvoka „invalidumas“ yra vartojama Invalidų socialinės integracijos įstatyme, 1991. Tačiau naujame Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, 2004 šis pasenęs terminas jau nebevartojamas.

40 Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas Nr. I–924 // Valstybės žinios, 1995, Nr. 53–1290.

41 Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998 apibrėžia „specialiųjų poreikių asmenis”, t.y. „vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime”, 3 str.

42 Šis pasiūlymas buvo iškeltas OSI apskrito stalo susitikime, Vilniuje, 2004 m. birželio mėn. Pastaba. Atviros visuomenės institutas (OSI) suorganizavo apskrito stalo susitikimą Lietuvoje, 2004 m. birželio mėn., kviesdamas komentuoti ir pateikti pastabas šios ataskaitos projektui. Ekspertais dalyvavo valdžios institucijų, tėvų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

43 Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991, 3(1) str. Tas pats terminas yra vartojamas Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkoje, Nr. 226/49 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 36–1011.

44 Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1998, Nr. VIII–90 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 98–2706, 3 str.

34



2.2. Diagnozė ir vertinimas

Veikia skirtingos procedūros švietimo tikslais vertinant vaikus ir jaunuolius, bei įdarbini-mo tikslais ir socialinei paramai gauti vertinant suaugusius neįgalius asmenis45. Valstybi-nės medicininės socialinės ekspertizės komisija (toliau – VMSEK) prie Lietuvos Respub-likos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra atsakinga už 18 metų ir vyresnių as-menų negalios vertinimą (žr. IV.1.2 skyrių). Švietimo tikslais vertina specialiojo ugdymo komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos (žr. III.1.4 skyrių) .

Neįgalūs asmenys vertinami pagal šiuos pagrindinius 4 kriterijus:

• negalios rūšis;

• negalios lygis ir vyresniems nei 18 metų atitinkama invalidumo grupė – I, II ar III;

• darbingumo laipsnis (suaugusiesiems);

• specialieji mokymosi poreikiai (vaikams ir jaunuoliams).

Įstatymai „sutrikusį intelektą“ įvertina kaip atskirą „sutrikimų“ rūšį ir pagal sunkumą įtvirtina 3 vaikams invalidams nustatomus negalios (taip pat ir sutrikusio intelekto) lygius: lengva, vidutinė ir sunki negalia46. Vertinant sutrikusio intelekto vaikų ir jau-nuolių specialiuosius ugdymosi poreikius, yra išskiriami 4 intelekto sutrikimo laipsniai: nežymūs, vidutiniai, žymūs bei labai žymūs47, ir paskiriama specialiojo ugdymo forma48.

45 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija yra atsakingos už negalios vertinimo procedūras, susijusias su sveikatos priežiūra, įdarbinimu, teise į socialinę apsaugą, lengvatomis ir reabilitacija. Negalios nustatymui neįgalaus asmens sveikatos būklė yra vertinama pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą metodiką. Švietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga už sutrikusio intelekto vaikų ir jaunuolių specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą.

46 Ligų ir būklių, dėl kurių vaikams invalidams nustatomas invalidumo lygis (sunki, vidutinė ir lengva negalia), sąrašo ir invalidumo lygio (sunkios, vidutinės ir lengvos negalios) nustatymo tvarka Nr. V–144/A1–69 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 44–1464, Nr. 47 (atitaisymas), p. 2.

47 Keturi protinio atsilikimo bei intelekto regresijos laipsniai yra apibrėžiami taip: nežymus protinis atsilikimas (IQ–50–69) – žinios, gebėjimai, įgūdžiai nesistemingi, neišsamūs, ugdymosi pasiekimų lygmuo pažemėjęs; vidutinis protinis atsilikimas (IQ–35–49) – dalinės žinios, gebėjimai, įgūdžiai, ugdymosi pasiekimų lygmuo žemas; žymus protinis atsilikimas (IQ–20–34) – ugdymosi pasiekimų lygmuo labai žemas; labai žymus protinis atsilikimas (IQ – mažesnis nei 20) – reaguoja į aplinką besąlyginiais ir sąlyginiais refleksais. 5 punktas, 1 priedas, Specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų ir jų laipsnių nustatymo ir specialiųjų poreikių asmenų priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei tvarka, Nr. 1329/368/98 // Valstybės žinios, 2002, Nr.84–3672.

48 Specialiojo ugdymo įstatymas, Nr. VIII–969 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228, 6 str.

35

L I E T U VA


Tai atitinka keturis sutrikusio intelekto lygius, nustatytus Pasaulinės sveikatos organiza-cijos Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje, 10 leidime, (to-liau – TLK–10)49.

Suaugusių asmenų negalia yra nustatoma pagal 3 invalidumo grupes I, II ar III50. Suau-gusiam asmeniui nustatytas intelekto sutrikimo laipsnio atitikimas vienai iš invalidumo grupių yra apibrėžiamas taip51:

• I invalidumo grupė. Žymus ir labai žymus intelekto sutrikimas ar intelekto regre-sija nustatomas asmenims, kurie turi silpnaprotystę (IQ – iki 34), kai yra elgesio emocijų ir kitų sutrikimų. Šios invalidumo grupės, kai nustatoma silpnaprotystė (IQ – iki 20), kartu su elgesio, emocijų ir kitais sutrikimais, asmenys pripažįsta-mi visiškos negalios invalidais. Visiškos negalios invalidumas – tai sunkiausia I grupės invalidumo forma, kai asmens fizinė ir psichinė negalia visiškai apribojajo galimybę orientuotis, judėti, dirbti, integruotis ir būti ekonomiškai savarankiš-kam.

• II invalidumo grupė. Vidutinis intelekto sutrikimas nustatomas asmenims, kurie dėl savo organizmo būklės iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu ir kuriems reikalinga nenuolatinė kitų žmonių slauga, pagal-ba ir priežiūra. Ryškių psichikos ir elgesio sutrikimų atvejais asmenims gali būti nustatytas nuolatinės pagalbos ar nuolatinės priežiūros būtinumas. Šiai grupei priskirtini asmenys, kuriems nustatyta silpnaprotystė (IQ – 35–49), kai yra elge-sio, emocijų ir kitų sutrikimų.

• III invalidumo grupė. Lengvas intelekto sutrikimas nustatomas asmenims, turin-tiems konkrečių organizmo būklės sutrikimų, pavyzdžiui, anatominių. Sutriku-

49 Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija, Dešimtas leidimas, Ženeva, 1992, (toliau – TLK–10). Keturių sutrikusio intelekto laipsnių apibrėžimai (nežymus, vidutinis, žymus ir labai žymus) yra įtvirtinti PSO TLK–10, skelbta PSO internetinėje svetainėje http://www.who.int/mental_health/media/en/69.pdf (peržiūrėta 2004 m. rugsėjo mėn. 24 d.).

50 Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991, 3(2) str. Įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, 2004 (2005 m. liepos mėn. 1 d.) asmenims vietoje invalidumo grupių bus nustatomas darbingumo lygis (procentais išreiškiamas likęs asmens darbingumas), kai asmuo laikomas nedarbingu (0–25 proc. darbingumas), iš dalies darbingu (30–55 proc. darbingumas) ir darbingu (60–100 proc. darbingumas). Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Nr. IX–2228 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 83–2983.

51 Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka, Nr. 226/49 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 36–1011, Nr. 40 (atitaisymas).

http://www.who.int/mental_health/media/en/69.pdf

36



sio intelekto asmenims ši grupė nustatoma esant silpnaprotystei (IQ – 50–59) ar lengvo laipsnio silpnaprotystei (IQ–60–69), kai yra elgesio sutrikimų ar nėra darbinių įgūdžių52.

Nuo 2004 m. balandžio mėn. 1 d., vertindama vaikų nuo 16 iki 18 metų amžiaus nega-lią, VMSEK gali nustatyti I, II ar III invalidumo grupę, jeigu vaikas yra (buvo) draudžia-mas valstybiniu socialiniu draudimu53. Vaikams su žymiais ar labai žymiais specialiaisiais ugdymo poreikiais paprastai yra nustatoma I invalidumo grupė, jie gali turėti „visišką negalią“, t.y. jiems reikalinga 24 valandų priežiūra. Vaikams su vidutiniais ar nežymiais specialiaisiais ugdymo poreikiais yra nustatoma atitinkamai II ar III invalidumo grupė.

2.3. Globa

Lietuvoje 18 metų amžiaus sulaukęs asmuo įgyja pilną civilinį veiksnumą54 ir turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus kaip ir visi suaugę asmenys55. Tačiau, remdamiesi Civili-niu kodeksu teismai gali pripažinti asmenį, kuris „dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės56 negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti“, neveiksniu57 ir paskirti jam globą58. Teismai taip pat gali pripažinti asmenis, kurie „piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis“ ribotai veiksniais59 ir paskirti

52 Pastaroji nuostata įsigaliojo nuo 2004 m. birželio mėn. 2 d., papildžius Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarką, Nr. 226/49 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 36–1011, Nr. 40 (atitaisymas), 33.30, 33.31 ir 33.32 punktais.

53 Ligų ir būklių, dėl kurių vaikams invalidams nustatomas invalidumo lygis (sunki, vidutinė ir lengva negalia), sąrašo ir invalidumo lygio (sunkios, vidutinės ir lengvos negalios) nustatymo tvarka, p. 2.

54 Iki sulauks 18 metų, visi vaikai iki 14 metų yra pripažįstami neturinčiais veiksnumo ir nuo 14 iki 18 – turinčiais dalinį civilinį veiksnumą.

55 Šiame skyriuje pateikiama informacija iš: V. Mikelėnas ir kiti. Civilinio kodekso komentaras. II Knyga. Šeimos teisė. Vilnius. Justitia, 2002.

56 Nors ši sąvoka yra ypač stigmatizuojanti, ji vis dar vartojama Civiliniame kodekse.

57 Civilinis kodeksas, 2000, Nr. VIII–1864 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 74–2262, Nr. 77 (atitaisytas), Nr. 80 (atitaisytas), Nr. 82 (atitaisytas), 2.10 str.

58 Civilinis kodeksas, 2000, Nr. VIII–1864 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 74–2262, Nr. 77 (atitaisytas), Nr. 80 (atitaisytas), Nr. 82 (atitaisytas), 3.277(1) str.

59 Civilinis kodeksas, 2000, Nr. VIII–1864 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 74–2262, Nr. 77 (atitaisytas), Nr. 80 (atitaisytas), Nr. 82 (atitaisytas), 2.11(1).

37

L I E T U VA


jiems rūpybą60. Tačiau asmenims su psichikos sutrikimais, įskaitant sutrikusio intelekto asmenis, teismai neturi šios galimybės, kadangi įstatymas numato tik visiško neveiksnu-mo nustatymo procedūrą.

Kaip apibrėžia Lietuvos įstatymai, yra didelis skirtumas tarp globotinio, kuriam nusta-tyta rūpyba, kas atitinka kitose šalyse įvardijamą „dalinę globą“, ir globotinio, kuriam nustatyta globa, kas atitinka „visišką globą“, teisių. Asmuo, kuriam nustatyta rūpyba, turi dalį savo civilinių teisių61. Ribotai veiksnus globotinis gali sudaryti „elementarius, jo poreikius patenkinančius“ sandorius be rūpintojo sutikimo62. Rūpintojas taip pat duoda sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti sandorius, kurio šis negali sudaryti savaran-kiškai63.

Priešingai, asmuo, kuriam nustatyta globa, praranda visas civilines ir pilietines teises, ku-riomis paprastai naudojasi suaugę asmenys. Globėjas atstovauja globotinį pagal įstatymą ir yra įpareigotas „sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būti-nus sandorius”64. Kadangi tik globėjas turi teisę sudaryti sandorius atstovaujamo asmens vardu, pripažintas neveiksniu asmuo praranda teisę sudaryti darbo sutartį, taip pat teisę dalyvauti darbinėje veikloje ar gauti darbo užmokestį65. Todėl globos nustatymas neveiks-niam asmeniui tampa svarbia kliūtimi įsidarbinti.

Nėra tikslių duomenų, kiek asmenų teismo yra pripažinti neveiksniais dėl sutrikusio in-telekto ar psichikos sutrikimų. Remiantis VMSEK duomenimis, 2001 m. 5535 suaugę asmenys, turintys I ir II invalidumo grupes, buvo pripažinti neveiksniais. Daugeliu atve-

60 Civilinio kodekso 3.279 str. numato atvejus, kai veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba. Tačiau šia įstatymų numatyta galimybe gali pasinaudoti tik asmenys, turintys fizinę negalią ar kitokį sveikatos sutrikimą. 3.279 str,, Civilinis kodeksas, 2000, Nr. VIII–1864 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 74–2262, Nr. 77 (atitaisytas), Nr. 80 (atitaisytas), Nr. 82 (atitaisytas).



63 Civilinis kodeksas, 2000, Nr. VIII–1864 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 74–2262, Nr. 77 (atitaisytas), Nr. 80 (atitaisytas), Nr. 82 (atitaisytas), 3.240 (3) str.

64 Civilinis kodeksas, 2000, Nr. VIII–1864 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 74–2262, Nr. 77 (atitaisytas), Nr. 80 (atitaisytas), Nr. 82 (atitaisytas), 3.240(1) ir (2) str.

65 Nors Darbo kodeksas konkrečiai nemini asmenų, kuriems nustatyta globa, tačiau išvadas galima daryti iš darbuotojo apibrėžimo, numatyti Darbo kodekso, 2002 15 str.: „darbuotojas yra fizinisasmuo, pagal šio Kodekso 13 straipsnį turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.“ 13(2) str. nurodo, jog: „visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam šešiolika metų. Išimtis nustato šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai”.

38



jų, didelį sutrikimo laipsnį, t.y. vidutinio, žymaus ir labai žymaus sutrikusio intelekto, kuriems dažniausiai nustatyta I ar II invalidumo grupė, asmenys, sulaukę 18 metų yra pripažįstami teisiškai neveiksniais ir jiems skiriama globa.

Prašymą pripažinti sutrikusio intelekto asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuro-ras66. Neveiksnumo nustatymo ir globos skyrimas reglamentuojamas Lietuvos Respubli-kos Civilinio proceso kodekso, 2002, kuris įtvirtina, jog nagrinėdamas bylą teismas skiria psichiatrinę ekspertizę, analizuoja kitus susijusius asmens medicininius dokumentus67.

Priimdamas sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu, teismas analizuoja įvairius doku-mentus. VMSEK nustatytas asmens nedarbingumas gali būti papildomas argumentas teisme. Vis dėlto, paprastai nedarbingumas nėra svarbiausias dalykas skiriant asmeniui globą. Didesnę reikšmę teismai teikia tokiems aspektams, kaip asmens gebėjimas pasirū-pinti savimi ar tvarkyti savo finansus.

Teismo priimtas sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu gali būti skundžiamas dalyvau-jančių byloje asmenų, taip pat ir neveiksniu pripažinto asmens iki jo įsigaliojimo, t.y. per 30 d. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau neveiksniu pripažintas asmuo teisės kreiptis į teismą dėl įsigaliojusio teismo sprendimo pripažinti jį neveiksniu panai-kinimo ir jo pripažinimo veiksniu neturi68. Po 30 dienų, įsigaliojus teismo sprendimui, globotinis negali netgi kreiptis į teismą, kadangi toks asmuo jau negali atstovauti savęs pa-gal įstatymą. Civilinio proceso kodeksas, 2002 numato, jog jeigu pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta ar jo sveikata pagerėja, teismas vėl gali pripažinti jį veiksniu69, tačiau sutrikusio intelekto asmenų atžvilgiu praktikoje to beveik nepasitaiko.

Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, 2000, pripažintam neveiksniu asmeniui teismo yra ski-riamas globėjas, siekiant apginti globotinio teises ir interesus, įskaitant ir turto globą. Pri-reikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius.70 Globėju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo. Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiamaį jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa. Taip pat atsižvelgiama į globėjo pageidavimus bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, reikalingas globėjo(s) rašytinis sutikimas71.

66 Civilinis kodeksas, 2000, Nr. VIII–1864 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 74–2262, Nr. 77 (atitaisytas), Nr. 80 (atitaisytas), Nr. 82 (atitaisytas), 2,10(4) str.

67 Civilinio proceso kodeksas, Nr. IX–743 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 36–1340, 466 str.

68 Civilinio proceso kodeksas, Nr. IX–743 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 36–1340, 469 str.; Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. t. 1. Vilnius: Justitia, 2003

69 Civilinio proceso kodeksas, Nr. IX–743 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 36–1340, 469 str.

70 Civilinis kodeksas, 2000, Nr. VIII–1864 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 74–2262, No. 77 (atitaisytas), Nr. 80 (atitaisytas), Nr. 82 (atitaisytas), 3.238 str.

71 Civilinio proceso kodeksas, Nr. IX–743 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 36–1340, 3.242(3) str.

39

L I E T U VA


Globėjų tinkamą savo pareigų atlikimą, apsaugant ir ginant neveiksnaus ar ribotai veiks-naus asmens teises ir interesus, kontroliuoja globos ir rūpybos institucijos72. Jeigu globė-jas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, nau-dojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti73. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.

Pasitaiko atvejų, kai neįgalūs žmonės yra kitų asmenų žeminami arba išnaudojami, su-trikusio intelekto asmenys yra ypač pažeidžiami. Dažni atvejai, kai siekiama paskelbti neįgalų asmenį neveiksniu, tapti jo globėju ar rūpintoju, norint pasinaudoti jo turtu, išnaudoti jį74. Piktnaudžiavimo atvejai socialinės globos įstaigose yra dažniau ištiriami bei paviešinami75, tačiau didžioji dalis potencialių problemų kyla globėjų tėvų ar kitų šeimos narių atvejais, kuriuos sudėtinga patikrinti bei ištirti. Nebuvo atlikta oficialių tėvų globospiktnaudžiavimo atvejų tyrimų, nors keletas tokių atvejų žiniasklaidos buvo paminėti.

2.4. Statistinė informacija

Vadovaujantis Invalidų socialinės integracijos įstatymu, 1991, invalidumo statistika turi bū-ti renkama ir tvarkoma reguliariai76. Tačiau dauguma atskirų valdžios institucijų renkamų bei skelbiamų neįgalių asmenų duomenų nėra išsamūs, nepateikia konkrečios informacijos apie sutrikusio intelekto asmenis. Išsamiausi oficialūs duomenys apie neįgaliuosius yra gau-ti po 2001 metų Lietuvos gyventojų surašymo77. Kiti pagrindiniai duomenų šaltiniai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Valstybinis psichikos sveikatos centras.

72 Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.241(1), globos ir rūpybos institucijos yra „savivaldybių ar apskričių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų ir rūpintojų veiklą“.


74 Interviu su bendrijos „Viltis“ regioninių padalinių pirmininkais, dienos centrų, sutrikusio intelekto asmenų gyvenimo namų darbuotojais, 2004 m. kovo-birželio mėn.; duomenys iš teismo bylų dėl asmenų pripažinimo neveiksniais; telefoniniai pokalbiai, asmeniniai kontaktai ir kasdieninės konsultacijos, teikiamos bendrijos „Viltis“ sekretoriato darbuotojų.

75 Ši tema 2004 m. Lietuvoje susilaukė TV bei žiniasklaidos dėmesio.

76 Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991, Nr. I–2044 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 36–969, 7 str.

77 2001 m. gyventojų surašymo duomenys lietuvių bei anglų kalbomis paskelbti Lietuvos Statistikos departamento internetinėje svetainėje <http://www.std.lt> (peržiūrėta 2004 m. rugsėjo mėn. 23 d.), (toliau – 2001 m. gyventojų surašymas).

http://www.std.lt

40



2001 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenys

Į 2001 m. Lietuvos gyventojų surašymą pirmą kartą buvo įtraukti konkretūs asmenų neįgalumo klausimai. Duomenys apie neįgaliuosius buvo renkami pagal jų invalidumo grupę I, II ar III, invalidumo priežastis, pavyzdžiui, nuo gimimo ar dėl nelaimingo at-sitikimo; ir negalios rūšies. Šie duomenys leidžia suskirstyti neįgaliuosius pagal įvairias demografines, socialines ir ekonomines grupes, jų gyvenimo sąlygas.

Tačiau, egzistuojančioje negalios rūšių klasifikavimo sistemoje sutrikusio intelekto asmenysnėra išskiriami kaip atskira grupė. Jie įtraukiami į didesnę grupę „asmenų su psichikos sutriki-mais”, į kurią taip pat patenka asmenys su psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimais. Todėl iš gyventojų surašymo statistikos neįmanoma gauti visiškai tikslių duomenų apie sutrikusio inte-lekto asmenis. Be to, surašymo duomenys renkami pareiškimų apie save pagrindu, jie gali būti ne visiškai tikslūs dėl sutrikusio intelekto asmenų, todėl juos interpretuoti reikia apdairiai. Dėl įvairių priežasčių, įskaitant šeimos gėdą, ar dėl to, kad jie yra institucijose, daug sutrikusio inte-lekto asmenų gali nepranešti apie save, todėl duomenų apie juos pasigendama.

2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 22 121 asmuo su psichikos sutrikimais78, įskaitant sutrikusio intelekto asmenis79. Kaip parodyta 1 lentelėje, iš viso apytiksliai 19 584 suaugusieji, arba 7,4 % visų neįgalių suaugusių asmenų, nurodė psi-chikos sutrikimus kaip pagrindinę jų negalios priežastį. Dauguma jų, 67,5 %, turėjo nu-statytą II invalidumo grupę. Iš viso 2 537 vaikų, arba 18,6 % visų neįgalių vaikų, turėjo psichikos negalią. 2001 m. gyventojų surašyme buvo renkami duomenys apie 0–15 metų amžiaus grupės neįgalius vaikus.

1 lentelė. Asmenys su psichikos sutrikimais Lietuvoje 2001 m.

Suaugusieji (16 metų ir vyresni) Vaikai

negalia psichikos ir elgesio sutrikimais negalia

psichikos ir elgesio

sutrikimais

skaičius % skaičius % skaičius skaičius

Invalidumo grupė

I 32 800 13,0 4 245 21,6 NA NA

II 160 500 65,0 13 229 67,5 NA NA

III 55 300 22,0 1 824 10,9 NA NA

Iš viso(*konkreti invalidumo grupė)

250 300 100,0 19 584 100,0 12 600 2 537

Šaltinis: 2001 m. gyventojų surašymas80

78 Informacinis pranešimas Nr. 2, 2003 m. lapkričio mėn. 20 d., Statistikos departamentas. 79 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis 2000 m. Lietuvoje buvo 3 620 756 gyventojai.80 2001 m. gyventojų surašymo duomenys, Statistikos departamentas, internetinė svetainė < http://www.std.lt>

http://www.std.lt

41

L I E T U VA


Didžioji dalis sutrikusio intelekto asmenų Lietuvoje gyvena namuose su savo tėvais ar kitais šeimos nariais ar globėjais. Vadovaujantis 2001 m. gyventojų surašymo duome-nimis, iš viso 6095 sutrikusio intelekto asmenų, arba vidutiniškai 27 % visų 22 121 pareiškusių turinčių psichikos sutrikimų asmenų, gyveno specializuotose socialinės globos įstaigose. Šis skaičius apima 5217 sutrikusio intelekto asmenis, gyvenančius spe-cializuotose suaugusiųjų įstaigose, 878 vaikus, gyvenančius vaikų bei vaikų ir jaunimo su negalia įstaigose81.

Neįgalių vaikų pasiskirstymas miesto ir kaimo vietovėse yra tolygus, t.y. 17 neįgalių vaikų iš 1000 vaikų, tačiau neįgalių suaugusių proporcija kaimo vietovėse yra žymiai didesnė (102 iš 1000-čio) nei miestų teritorijose (86 iš 1000-čio). 82

Nestacionarių dienos globos institucijų poreikis visų rūšių negalią turintiems asmenims yra labai didelis ir tai išlieka viena iš didžiausių socialinių problemų Lietuvoje. Dienos globos centrų pasiskirstymas šalies teritorijoje nėra tolygus, ypač didelis tokių centrų trū-kumas kaimo vietovėse. Remiantis gyventojų surašymo duomenimis santykinai didesnis neįgalių vaikų skaičius gyvena tose savivaldybėse, kurios savo teritorijose įsteigė globos įstaigas neįgaliems asmenims. 83

Kiti duomenų šaltiniaiValstybinis Psichikos sveikatos centras nurodo Lietuvoje esant didesnį skaičių asmenų su psichikos sutrikimais nei pateikia 2001 m. gyventojų surašymas. Vadovaujantis centro duomenimis, asmenų su psichikos negalia skaičius tolygiai augo nuo 18 937 1990 m. iki 28 697 asmenų 2003 m.84 2001 m., iš 27 640 asmenų su psichikos negalia, 8 202 arba 30 proc. buvo sutrikusio intelekto asmenys; 2003 m. šis skaičius sudarė 8,436 asmenis arba vėlgi 30%. visų asmenų su psichikos negalia.

81 Interviu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėja D. Buivydaite, Vilnius, 2004 m. sausio mėn. 26 d.

82 Informacija paskelbta Lietuvos Statistikos departamento internetinėje svetainėje <http://www.std.lt> (peržiūrėta 2005 m. sausio 20 d.). neįgalių vaikų proporcija tarp gyventojų buvo didžiausia Tauragės ir Utenos rajonuose, o 16 metų ir vyresnių neįgalių asmenų proporcija buvo didžiausia Alytaus ir Panevėžio rajonuose.

83 Informacinis pranešimas Nr. 2, 2003 m. lapkričio mėn. 20 d., Statistikos departamentas.

84 Informacija paskelbta Valstybinio Psichikos sveikatos centro internetinėje svetainėje <http://www.vpsc.lt>. Valstybinis Psichikos sveikatos centras buvo įsteigtas 1999 m. Sveikatos apsaugos ministerijos. Centras organizuoja psichikos sveikatos priežiūros politikos ir strategijos įgyvendinimą šalyje.

http://www.std.lt

http://www.vpsc.lt

42



Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kaupia dalinę statistiką apie neįgalius asmenis. Tačiau, kaip ir gyventojų surašyme, ši statistika įtraukia sutrikusio intelekto asmenis į pla-tesnę kategoriją asmenų su psichikos negalia. Ministerijos duomenimis, 2002 m. 31 351 asmuo buvo pirmą kartą pripažintas turintis invalidumą. Iš jų, apytiksliai 2,540 asmenų, arba 8,1 proc. nuo bendro skaičiaus, kaip pirminę negalią turėjo psichikos negalią85. Ministerija taip pat renka ir skelbia informaciją apie asmenis, gaunančius invalidumo pensijas. Tačiau yra svarbu pažymėti, kad dauguma sutrikusio intelekto asmenų negauna invalidumo pensijų, kadangi jie neturi darbo stažo. Sutrikusio intelekto asmenys Lietuvo-je dažniau gauna šalpos (socialines) išmokas nei invalidumo pensijas, todėl šie asmenys neatsispindi Ministerijos pensijų statistikoje86.

85 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Socialinis pranešimas 2002, Vilnius 2003.

86 2002 m. 221 577 asmenys gavo invalidumo pensijas, per 2001 m. šių asmenų skaičius išaugo 4,1 proc. Neįgalių vaikų iki 16 m. buvo 13,824 (per 2001 m. išaugo 0,2%.). Šiais duomenimis 2002 m. buvo 28 000 asmenų su psichikos negalia, įskaitant sutrikusio intelekto asmenis. Daugiau nei 70 000 asmenų turėjo judėjimo, 15 000 – regos, 5 000 – klausos, 95 000 – vidaus organų ir įvairias kitas negalias.

43

L I E T U VA


III. Švietimo prieinamumas sutrikusio intelekto žmonėms

1. TEISINĖ IR ADMINISTRACINĖ BAZĖ

Lietuvos įstatyminė bazė garantuoja teisę į švietimą visiems vaikams, Lygių galimybių įstaty-mas, 2003 konkrečiai įtvirtina diskriminacijos negalios pagrindu draudimą švietimo ir moks-lo srityje. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 2003 ir Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas, 1998 yra pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys švietimo sistemą ša-lyje. Pabrėžtina, kad Švietimo įstatymas, 2003 įtvirtina nuostatą, garantuojančią specialiųjų poreikių moksleiviams teisę mokytis bendrojo lavinimo mokyklose kuo arčiau jų gyvenamosios vietos. Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998 reguliuoja vaikų ir jaunuolių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais švietimą ir ugdymą, jame taip pat įtvirtinta specialiojo ugdymo sistemos struktūra ir administravimo tvarka. Nors Specialiojo ugdymo įstatymas įtvirtina integruotą ugdymą ir specialistų yra pripažįstamas progresyviu bei inovatyviu teisės aktu, yra nemaža raginimų priimti vieningą švietimo sistemą reglamentuojantį teisės aktą. Daugelis specialistų, susiduriančių su specialiųjų poreikių vaikų ugdymų mano, kad atskiras Specialiojo ugdymo įstatymas tik paaštrina segregaciją švietimo sistemos viduje bei moksleivių su specialiaisiais poreikiais, tarp jų ir su intelekto sutrikimais, stigmatizaciją. Kitas specialistų rūpestis – tai kai kuriais atvejais poįstatyminių teisės aktų, detalizuojančių įstatymų nuostatas, nebuvimas. Tokia situacija lemia tai, kad Švietimo įstatyme, 1998 įtvirtintos moksleivių teisės nevisada yra praktiškai įgyvendinamos.

Lietuvoje veikia gerai organizuota ir nuosekli ankstyvosios reabilitacijos sistema sutrikusio intelekto vaikams. Teikiamos trijų lygmenų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos, lygmuo pri-klauso nuo vaiko negalios lygio, tačiau akcentuojama ir skatinama bendruomeninio lygmens ankstyvoji pagalba. Ankstyvosios reabilitacijos paslaugos jau duoda gerų rezultatų ir gali su-trikusio intelekto vaikui padėti vėliau ugdytis pagal sudėtingesnę švietimo programą. Vertina-mosios procedūros prieš skiriant vaikui specialųjį ugdymą taip pat laikomos efektyviomis. Ne-įgalių vaikų tėvai yra patenkinti ankstyvosios reabilitacijos paslaugų kokybe, jie ir jų vaikai yra kokybiškai konsultuojami, atsižvelgiama į tėvų lūkesčius. Sutrikusio intelekto vaikai tėvai ar globėjai gali pasirinkti įstaigą, kurią pageidautų, kad lankytų jų vaikas. Ugdymosi formų pasirinkimo galimybės proto negalios vaikams yra tokios: visiška integracija, kai vaikas lanko bendrojo lavinimo mokyklą ar dalinė, kai mokykloje veikia integruotos klasės; ugdymas specia-liojo ugdymo įstaigoje, kuris gali būti derinamas su iš dalies integruotu ugdymu, bei mokymas namuose. Specialiuosius vaiko poreikius ugdymo tikslais nustato švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisijos bei pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai. Šios vertinančios insti-tucijos rekomenduoja tinkamiausią sutrikusio intelekto vaikui ugdymo formą bei programą, pagal kurią jis turėtų būti ugdomas. Tvarkaraštis gali būti adaptuojamas vaiko poreikiams ar sudaromas individualus. Vertinančios institucijos taip pat rekomenduoja vaikui specialiosios pagalbos priemones ar pagalbą, kurios jam gali reikėti. Deja, nepaisant to, kad specialiųjų poreikių vaikai turi teisę gauti visą reikiamą pedagoginę pagalbą bei priemones negaliai kom-pensuoti, ši teisė nevisada yra praktiškai įgyvendinama. Neretai ugdymo formos parinkimas

44



labai priklauso nuo vaiko tėvų ar globėjų nuomonės ar vietos savivaldybės sprendimo. Mažuo-se miesteliuose sutrikusio intelekto vaikui galimybės pasirinkti tinkančią ugdymo formą gali būti labai ribotos, kartais lieka vienintelė – specialioji internatinė mokykla.

1.1. Teisė į mokslą

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas87. Lygių galimybių įstatymas, 2003, įsigaliojęs 2005 m. sausio mėn. 1 d., sutvirtino apsaugą nuo galimos tiesioginės bei netiesioginės diskriminacijos dėl negalios švietimo ir mokslo srityje. Vadovaujantis šiuo įstatymu, švietimo įstaigos privalo užtik-rinti vienodas sąlygas priimdamos į švietimo, profesinio rengimo įstaigas, aukštesniojo ir aukštojo mokslo institucijas, skirdamos stipendijas ir nustatydamos sąlygas studijų paskolai gauti, pasirenkant mokymo programą, vertinant žinias88. Švietimo įstaigos taip pat privalo užtikrinti, kad mokymo programose ir vadovėliuose nebūtų propaguojamas diskriminavimas dėl asmens amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasinės ar etninės pri-klausomybės, religijos ar įsitikinimų89.

Du pagrindiniai Lietuvos įstatymai, reglamentuojantys švietimą, yra Švietimo įstatymas, 200390 bei Specialiojo ugdymo įstatymas, 199891. Švietimo įstatymas įsigaliojo 2003 m. birželio mėn. 28 d., po ilgų ginčų, kuriuose dalyvavo valstybės institucijos, švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos. Šis įstatymas įtvirtina lygių galimybių švietimo sistemoje principą, nepaisant asmens lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų. Tačiau įstatymas tiesiogiai neįtvirtina diskriminavimo švietimo sistemoje draudimo dėl negalios92. Švietimo įstatymas reglamentuoja ir specialų-jį ugdymą93. Jame pateikiama specialiojo ugdymo koncepcija, konstatuojama, kad specia-lusis ugdymas – tai švietimo sistemos dalis. Įstatyme teigiama, kad specialiojo ugdymo paskirtis yra padėti specialiųjų poreikių asmeniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją bei įveikti socialinę atskirtį94.

87 Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vartojamas bendrasis terminas „asmuo“ vietoj termino „pilietis“, taip pabrėžiant, kad visiems Lietuvos gyventojams, ne tik piliečiams, garantuojama teisė ir pareiga mokytis kol jiems sukanka 16 metų. Ši nuostata taikoma visiems be išimties moksleiviams, taip pat ir sutrikusio intelekto. Lietuvos Respublikos Konstitucija, 41 str.



90 Švietimo įstatymas, 2003, Nr. IX–1630 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 63–2853 (priimtas 2003 m. birželio mėn. 17 d.).

91 Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998, Nr. VIII–969 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228.

92 Švietimo įstatymas, 2003, Nr. IX–1630 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 63–2853, 5 str.



45

L I E T U VA


Švietimo įstatymas, 2003 įtvirtina Lietuvos gyventojų teisę ir pareigą mokytis, įgyti socia-linę kompetenciją ir savarankiškumą, profesinę kvalifikaciją95. Įstatyme taip pat teigiama, kad valstybė imasi priemonių, jog kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas96. Standartinė bendrojo lavini-mo mokyklų programa taikoma ir specialiajam ugdymui, atitinkamai ją pritaikius specia-liesiems moksleivių poreikiams. Ypač reikšmingu laikytinas Švietimo įstatymo, 2003 34 str., užtikrinantis neįgalių asmenų, taip pat ir sutrikusio intelekto asmenų teisę į mokslą. Jame įtvirtinta nuostata, kad vaikui ar jaunuoliui, turinčiam specialiųjų poreikių, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu sudaromos sąlygos ugdytis kuo arčiau jo gyvenamosios vietos esančioje ikimokyklinio ugdymo ar bendrojo lavinimo mokykloje visiškos ar da-linės integracijos97 forma arba specialiojo ugdymo programą vykdančioje mokykloje98. Švietimo prieinamumas sutrikusio intelekto asmenims užtikrinamas pritaikant mokyk-los aplinką, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą, aprūpi-nant ugdymui skirta kompensacine technika ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais99.

Specialiojo ugdymo įstatymas pateikia „specialiųjų poreikių asmenų“100 apibrėžimą ir daug detaliau negu Švietimo įstatymas, 2003 m. reglamentuoja šių asmenų ugdymą ir švietimą101. Specialusis ugdymas apibrėžiamas kaip „specialiųjų poreikių asmenų moky-mas, lavinimas, bei vertybinių nuostatų formavimas102, pripažįstant šių asmenų gebėji-



97 Žr. III dalį, 1.4.2. sk.

98 Švietimo įstatymas, 2003, Nr. IX–1630 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 63–2853, 34 (1) str.


100 Specialiųjų poreikių asmenys – vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime. Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998, 3 str. Nr. VIII–969 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228.

101 Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998, Nr. VIII–969 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228, 1 str.

102 Įstatymas įtvirtina, jog pagalba specialiųjų poreikių asmeniui suvokti bendrąsias žmogaus vertybes, puoselėti dorą, toleranciją yra vienas iš ugdymo sistemos uždavinių.

46



mus ir galias“103. Įstatyme detalizuojami pagrindiniai specialiojo ugdymo uždaviniai, ku-rių vienas svarbiausių yra rengti specialiųjų poreikių asmenis nepriklausomam gyvenimui vietos bendruomenėje104.

Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998 įtvirtina specialiojo ugdymo sistemos struktūrą, jos pakopas ir valdymą. Konstatuojama, kad specialusis ugdymas yra neatskiriama švietimo sistemos dalis, jis apima specialiųjų poreikių asmenų ankstyvąjį ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį lavinimą, profesinį, aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą, suaugusiųjų švietimą, papildomą ugdymą, kuris apima ir neformalųjį ugdymą105. Nepaisant to, įstatymiškai nėra reglamentuotas vyresnių nei 21 metų specialiųjų poreikių asmenų mokslas. Specia-liųjų poreikių asmenys ugdomi valstybinėse, savivaldybių bei nevalstybinėse visų tipų bendrojo ir specialiojo ugdymo įstaigose, globos įstaigose, specializuotuose suaugusiųjų centruose106. Asmenys, negalintys lankyti švietimo įstaigų, ugdomi namuose.

Specialiojo ugdymo įstatymas garantuoja vienodas ugdymo ir ugdymosi sąlygas specialiųjų poreikių asmenims kaip ir kitiems visuomenės nariams107. Įstatymu taip pat nustatyta, kad ugdymo tikslais specialieji ugdymosi poreikiai skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius108, kuriuos įvertinus, skiriamas specialusis ugdymas. Šiame įstatyme tam tikra pozityviosios diskriminacijos forma laikytinos lengvatinės priėmimo į profesines, aukš-tesniąsias ir aukštąsias mokyklas nuostatos, pavyzdžiui, esant kitoms vienodoms priėmimo sąlygoms, specialiųjų poreikių asmenys priimami pirmumo tvarka109.


104 Taip pat paminėtini specialiojo ugdymo uždaviniai: teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę psichologinę pagalbą specialiųjų poreikių asmenims, užtikrinti lygias galimybes specialiųjų poreikių asmenims įgyti pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, profesiją, pripažįstant specialiųjų poreikių asmenų gebėjimus ir galias, sudaryti tęstinio ugdymosi galimybes; sudaryti sąlygas specialiųjų poreikių asmenims integruotai ugdytis bendrojo ugdymo įstaigose. Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998, Nr. VIII–969 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228, 5 str.

105 Neformalusis ugdymas – tai ugdymas pagal papildomos kompetencijos įgijimo programas, skatinantis tobulėti asmenybę, tenkinantis pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, tačiau nesuteikiantis išsilavinimo, atitinkančio valstybinio išsilavinimo standartų reikalavimus. Švietimo įstatymas, 2003, Nr. IX–1630 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 63–2853, 16 str.

106 Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998, Nr. VIII–969 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228, 9 (2) str.




47

L I E T U VA


Specialiojo ugdymo įstatyme, 1998 integruoto ugdymo pagrinde įtvirtinta daugelis pozityvių nuostatų dėl specialiųjų poreikių asmenų įtraukimo į bendrojo lavinimo sis-temą. Vis dėlto, bendrijos „VILTIS“110, nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios sutrikusio intelekto žmonių teises, atstovai laikosi nuomonės, kad pats faktas, jog yra du atskiri įstatymai, rodo išskyrimą švietimo sistemoje. Dar daugiau, tai atskleidžia valstybės požiūrį į sutrikusio intelekto vaikus, juos išskiria, akcentuoja, kad juos mokyti yra labai problematiška111. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė taip pat išreiškė oficialią poziciją, pa-siūliusi rengiamame Vaiko gerovės valstybės politikos įgyvendinimo 2005–2012 metų plane numatytas Specialiojo ugdymo įstatymo nuostatas perkelti į Švietimo įstatymą, kad visų vaikų ugdymą reglamentuotų bendras teisės aktas112. Integruotų mokyklų atsto-vai taip pat palaiko šią poziciją, pabrėždami, kad pastaruoju metu Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998, atrodo, aktualus tik specialiųjų poreikių vaikų tėvams bei ugdantiems specialistams. Daugelis pozityvių šio įstatymo nuostatų yra nežinomos platesnei visuome-nės daliai, dėl to tik stiprėja sutrikusio intelekto žmonių stigmatizacija, kas yra paplitęs reiškinys Lietuvoje šiuo metu113.

2004 m. pradžioje buvo suorganizuota keletas susitikimų aptarti, kaip sukurti bendrą švietimą reguliuojantį įstatymą. Juose dalyvavo nevyriausybinių organizacijų atstovai, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, žmogaus teisių specialistai114. Susitikimų metu specialistai pabrėžė, kad, nepaisant dabar galiojančių progresyvių bei inovatyvių įstaty-mų, dar labai trūksta šių aktų įgyvendinimą detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų. Pavyzdžiui, nors Specialiojo ugdymo įstatyme, 1998 teigiama, kad specialiųjų poreikių

110 Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ buvo įsteigta 1989 m., yra tarptautinių organizacijų narė, taip pat ir Inclusion Europe bei Inclusion International. Šiuo metu „Viltis“ turi 54 regioninius padalinius visoje respublikoje, kurie vienija daugiau kaip 11 000 narių (sutrikusio intelekto asmenų, jų šeimos narių, specialistų, rėmėjų). „Vilties“ pastangomis bei iniciatyva Lietuvoje buvo įsteigti pirmieji dienos veiklos centrai, specialiojo ugdymo centrai sutrikusio intelekto jaunuoliams, dedamos pastangos įkurti darbinio užimtumo centrus, kurių šiuo metu labai trūksta. Siekiant sutrikusio intelekto asmenis globojančias šeimas aprūpinti reikiamomis bendruomeninėmis socialinėmis paslaugomis, „Viltis“ visos respublikos teritorijoje išplėtojo šeimos paramos centrų tinklą.

111 Tai oficiali „Vilties“ pozicija.

112 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga buvo įsteigta 2000 m. rugsėjo mėn. 1 d., Gražina Imbrasienė buvo paskirta pirmąja Vaiko teisių apsaugos kontroliere. Oficialią kontrolierės poziciją dėl bendro švietimo sistemą reglamentuojančio teisės akto, Gražina Imbrasienė išreiškė susitikimo su „Vilties“ atstovais metu, 2004 m. kovą. Šią poziciją pakartojo kontrolierės patarėja Svetlana Kulpina apvalaus stalo – diskusijos, vykusios 2004 m. birželio mėn. 30 d., metu.

113 Nuomonė išreikšta apvalaus stalo – diskusijos metu, 2004 m. birželio mėn. 30 d.

114 „Vilties“ iniciatyva buvo suorganizuoti susitikimai su Vaiko teisių apsaugos kontroliere, Lygių galimybių kontroliere, Švietimo ir mokslo ministerijos specialiojo ugdymo skyriaus specialistais, kt., kurių metu buvo aptarta sutrikusio intelekto asmenų padėtis, esamos problemos ir galimi sprendimo būdai.

48



asmenys turi teisę įgyti profesiją115, įstatymai, reguliuojantys specifines švietimo sistemossritis, nedetalizuoja neįgalių žmonių mokymo institucijose, galinčiose pasiūlyti profesi-nio rengimo programas116. Taigi specialiųjų poreikių asmenys negauna jiems įstatymų ga-rantuotos paramos, kadangi poįstatyminiuose teisės aktuose nedetalizuojamos švietimo sistemos įstaigų pareigos šioje srityje. Nors šių aktų rengimas – Švietimo ir mokslo minis-terijos prerogatyva, tiek tėvai, tiek specialistai turėtų būti aktyvūs ir skatinti šį procesą.

1.2. Švietimo sistemos struktūra ir administravimas

Švietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga už visų vaikų, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimą ir ugdymą. Ministerija nustato bendrojo bei profesinio mokymo prin-cipus, organizuoja jų įgyvendinimą, yra atsakinga už mokslo ir studijų sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šių sričių valstybės politiką nacionaliniu lygiu. Ministe-rija organizuoja mokslo institucijų veiklos vertinimą, užtikrina švietimo prieinamumą ir socialinę lygybę švietimo sistemoje, vertina švietimo kokybę ir viešina šių įvertinimų rezultatus117. Nepaisant plačių ministerijos įgaliojimų švietimo srityje, didžioji dalis prak-tinio įstatymų nuostatų įgyvendinimo bendrojo lavinimo, profesinio rengimo, specialio-jo ugdymo, suaugusiųjų tęstinio bendrojo lavinimo srityje yra deleguota savivaldybės ar apskrities lygmens institucijoms118.

Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina privalomą mokslą visiems asmenims, kol jiems sukanka 16 metų119. Bendrasis lavinimas, papildomas ugdymas, aukštesnysis moky-mas, aukštasis universitetinis bei neuniversitetinis mokslas yra reglamentuotas vaikams ir jaunuoliams iki 21 metų. Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998 laiduoja lygias galimybes ir vienodas sąlygas specialiųjų poreikių asmenims, vienodas ugdymo ir ugdymosi sąlygas kaip ir kitiems vietos bendruomenės nariams120. Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad specia-liųjų poreikių moksleivių mokymosi trukmė specialiosiose mokyklose ar kitose specia-

115 Specialiojo ugdymo įstatymo 13 (1) str. įtvirtinta, kad specialiųjų poreikių asmenys profesiją gali įgyti profesinėse mokyklose, profesinio mokymo centruose ir kursuose, specializuotose profesinio mokymo įstaigose, aukštesniosiose bei aukštosiose mokyklose.

116 Šių nuostatų pasigendama Aukštojo mokslo įstatyme, 2000, Nr. VIII–1586 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 27–715; Profesinio mokymo įstatyme, 1997, Nr. VIII–450 // Valstybės žinios, 1997, Nr. 98–2478; Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatyme, 1998, Nr. VIII–822 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 66–1909.

117 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ Nr. 914 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 67–1952.

118 Vietos savivaldos įstatymas, 1994, Nr. I–533 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 55–1049; Apskrities valdymo įstatymas, Nr. I–707 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 101–2015.

119 Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992 // Valstybės žinios, 1992, Nr. 33–1014, 41 str.


49

L I E T U VA


liojo ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose klasėse gali būti 1–2 m. ilgesnė negu bendrojo lavinimo mokyklų bendrųjų klasių moksleivių121. Specialiųjų poreikių vaikų bendrasis lavinimas pradedamas nuo 6–7 metų ir tęsiamas iki 21 metų am-žiaus122. Specialiųjų poreikių vaikams iki 21 metų Švietimo įstatymas, 2003 garantuoja specialiąją pedagoginę pagalbą bei švietimo paslaugas, taip pat ir transporto paslaugą.

Aukštojo mokslo įstatymas nedetalizuoja, kokio amžiaus asmenys gali siekti aukštojo išsi-lavinimo. Tiesiog teigiama, kad kiekvienas, įgijęs ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, pagal gebėjimus ir žinias turi teisę siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą. Lietuvoje tokią teisę įgyja 17–18 metų jaunuoliai123. Deja, Lietuvoje nėra teisiškai reglamentuotas vyresnių nei 21 metų asmenų švietimas, todėl tie, kurie iki šio amžiaus neįgijo vidurinio išsilavi-nimo – kas yra dažnas atvejis tarp sutrikusio intelekto jaunuolių – neturi jokių teisinių garantijų toliau siekti išsilavinimo ir visą gyvenimą galėti įgūdžius ugdyti.

Švietimo įstatymas, 2003 reguliuoja įvairius švietimo sistemos aspektus ir įtvirtina pagrin-dinius Lietuvos švietimo sistemos principus124. Įstatymas nustato švietimo tikslus, švieti-mo sistemos sandaros, veiklos, švietimo santykių pagrindus, švietimo įstaigų (išskyrus aukštojo mokslo įstaigų) administravimo principus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje. Įstatyme nustatyta, kad švietimo sistemą sudaro penki elementai125. 1) formalusis švietimas126, vykdomas pagal oficialias programas; 2) neformalusis švietimas, vykdomaspagal moksleivio poreikiams pritaikytas (specialias, adaptuotas, modifikuotas) progra-mas; 3) pagalba mokiniui127; 4) savišvieta bei 5) pagalba mokytojui ir mokyklai.


122 Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998, Nr. VIII–969 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228, 32 (1.8) str.

123 Aukštojo mokslo įstatyme įtvirtinta, kad asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, turi teisę siekti aukštojo išsilavinimo. Deja, sutrikusio intelekto jaunuoliai dažniausiai neįgyja vidurinio išsilavinimo (baigus mokslą pagal specialias, adaptuotas ar modifikuotas programas, neturima teisės siekti aukštojo išsilavinimo), todėl atsiduriama tarsi „už aukštojo mokslo sistemos ribų“. Aukštojo mokslo įstatymas, Nr. VIII–1586 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 27–715.

124 Švietimo įstatymo 5 str. įtvirtinti lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo bei tęstinumo principai garantuoja švietimo sistemos lygybę, švietimo prieinamumą, švietimo sistemos lankstumą ir atvirumą, sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą.


126 Formalusis švietimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos pradinio, pagrindinio, vidurinio, aukštesniojo ar aukštojo išsilavinimo ir / ar kvalifikacijos patvirtintasprogramas.

127 Pagalba mokiniui yra informacinė, psichologinė, socialinė pedagoginė bei sveikatos priežiūra mokykloje.

50



Švietimo įstatymas, 2003 nustato, kad švietimo tiekėjų paskirtis – užtikrinti privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą. Švieti-mo tiekėjų tinklas apima ikimokyklines įstaigas, mokyklas, specialiojo ugdymo centrus, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių moksleiviams. Vadovaudamasis įstatymu kiekvienas Lietuvos gyventojas turi teisę pasirinkti švietimo tiekėją – valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę (privačią) mokyklą bei teisę ją pakeisti pagal savo pageidavi-mą128. Teisė pasirinkti mokyklą taip pat garantuojama Apskrities valdymo įstatyme129, 1994. Švietimo įstatyme, 2003 įtvirtinta, kad Švietimo ir mokslo ministras kartu su savivaldybėmis ir apskričių viršininkais laiduoja švietimo programų tiekėjų tinklą; spe-cialiųjų poreikių moksleivis turi turėti galimybę pasirinkti, kokią švietimo įstaigą lanky-ti – specialiąją mokyklą, bendrojo lavinimo mokyklą su specialiomis klasėmis, integruotą mokyklą ar specialiojo ugdymo centrą. Švietimo įstatymas, 2003 nurodo, kad apskrities viršininkas užtikrina, kad apskrities teritorijoje netruktų specialiųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų, kurių aplinka būtų pritaikyta specialiųjų poreikių asmenų ugdymosi ir moky-mosi poreikiams tenkinti130.

Kiekviena savivaldybė privalo turėti pradinio, pagrindinio, vidurinio, neformaliojo švie-timo tiekėjų tinklą, kad būtų užtikrinamas švietimo prieinamumas, galimybė tautinių mažumų atstovams mokytis gimtąja kalba bei puoselėti savo kultūrą131. Savivaldybės, remdamosi mokinių duomenų bazėmis, nustato, kiek moksleivių nelanko mokyklos, jų ugdymosi poreikius bei pasiskirstymą savivaldybės švietimo įstaigose.Mokyklos prisiima atsakomybę už teikiamo švietimo kokybę. Švietimo santykiai bei įsipareigojimai įforminami rašytine sutartimi, kurią už iki 14 metų vaiką pasirašo jo tėvai/globėjai132.

Priėmimo tvarką į valstybinę ar savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę ar aukštesnių-jų studijų mokyklą nustato švietimo įstaigos steigėjas, remdamasis Švietimo ir mokslo


129 Apskrities valdymo įstatyme tik minima, jog apskrities viršininkas steigia, reorganizuoja ar likviduoja švietimo įstaigas, seka, kad įstaigų tinklas atitiktų vietos bendruomenių poreikius.


131 Mokykloje, kurios veiklos nuostatuose, atsižvelgiant į tėvų bei mokinių pageidavimą, įteisintas tautinės mažumos mokymas, ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose valstybinės lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis. Švietimo įstatymas, 2003, Nr. IX–1630 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 63–2853, 30 str.

132 Tai dažniausiai reikia tuomet, kai ugdymo programa labai skiriasi nuo patvirtintos bendrosios ugdymo programos (kai moksleivis turi didelių specialiųjų poreikių ir jo ugdymo programa yra labai koreguojama). Pritaikant programą individualiems moksleivio poreikiams, visi jos pakeitimai aptariami su tėvais. Interviu su tėvais, 2004 m. liepos mėn. 26 d., Vilnius.

51

L I E T U VA


ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais133. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl specialiųjų poreikių asmenų priėmimo į specialiojo ugdymo įstaigą tvar-kos“134 detalizuoja priėmimo į švietimo įstaigas kriterijus, taip pat įtvirtinami kriterijai, kuriais remiantis neįgalūs asmenys (taip pat sutrikusio intelekto) yra skirstomi į atitinka-mas specialiųjų poreikių grupes. Specialiųjų poreikių vertinimo procedūra taip pat apima ir rekomendacijas skirti specialiuosius poreikius atitinkančią paramą.

1.3. Ankstyvoji reabilitacija

Kitose šalyse vadinamoji ankstyvosios intervencijos sistema Lietuvoje žinoma kaip anksty-voji reabilitacija. Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos specialistai vertina vaikų nuo gimi-mo iki trejų metų specialiuosius ugdymosi poreikius135. Ši veikla atliekama vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitaci-jos paslaugų reikalavimais136 bei šių paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais137. Ankstyvoji reabilitacija apibrėžiama kaip asmens sveikatos priežiūros prevencinė paslau-ga anksti išaiškinti vaikų raidos sutrikimus ir teikti kompleksinę pagalbą vaikams ir jų tėvams/globėjams, kad neįgalieji vaikai būtų kompleksiškai reabilituoti bei integruoti į visuomenę ir švietimo sistemą.

Ankstyvosios reabilitacijos paslaugos teikiamos kiek įmanoma arčiau vaiko gyvenamosios vietos, pirminio lygmens sveikatos priežiūros įstaigose bei stacionarių sveikatos priežiū-ros įstaigų vaikų skyriuose. Kuriant ankstyvosios reabilitacijos tarnybas, siekiama sukurti daugiau bendruomeninio lygio tarnybų. Beveik visi tėvai ir specialistai mano, jog tokio

133 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 128 „Dėl apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2004, Nr. 21–643), švietimo padaliniai įgyvendina valstybinę švietimo politiką, organizuoja, prižiūri ir tobulina bendrąjį ir specialųjį ugdymą, užtikrina pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai.

134 Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 158 „Dėl specialiųjų poreikių asmenų priėmimo į specialiojo ugdymo įstaigas tvarkos“ // Valstybės žinios, 2000, Nr. 17–421.

135 Bendras Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. 1221 / 527 / 83 „Dėl asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo tvarkos“ // Valstybės žinios, 2000, Nr. 85–2608.

136 Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 728 „Dėl vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir teikimo reikalavimų“ // Valstybės žinios, 2000, Nr. 109–3488, pakeistas įsakymu Nr. V–631 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 139–5075.

137 Ankstyvosios reabilitacijos paslaugos teikiamos vadovaujantis Sveikatos sistemos įstatymu, 1995, Sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 559 patvirtinta „Valstybine sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos programa“ // Valstybės žinios, 1996, Nr. 46–1122.

52



tipo sistema yra ekonomiškesnė už stacionarių ir vaikų globos įstaigų sistemą138. Be to, tai atitiktų tarptautinėse konvencijose įtvirtintus reikalavimus teikti prioritetą šeimos paramos paslaugoms. Tėvų bei specialistų nuomone, pagalba vaiko įprastinėje aplinkoje efektyvesnė nei stacionare. Stacionarios paslaugos vaikui teikiamos sudėtingais atvejais, kai sėkmingam reabilitacijos planui sudaryti reikia ilgą laiką stebėti pacientą139.

Ankstyvosios reabilitacijos paslaugos teikiamos pirminiu, antriniu bei tretiniu lygiu.

Pirminio lygio ankstyvosios reabilitacijos paslaugos teikiamos sveikatos priežiūros institu-cijose. Kiek reikia paslaugų nustato pediatras ar bendrosios praktikos gydytojas, paprastai vizituojantis šeimą ar prižiūrintis vaiką. Nustatytas ankstyvosios korekcijos paslaugas tei-kia specialistų komanda140, kuriai vadovauja gydytojas, turintis pediatro, vaikų neurologo ar fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo licenciją bei socialinio pediatro sertifikatą.Specialistų komandos veiklą koordinuojantis gydytojas atsako už teikiamų paslaugų kokybę. Pirminio lygio ankstyvosios reabilitacijos paslaugos iš esmės yra medicininės, ta-čiau tėvai taip pat gali gauti reikiamą aktualią informaciją, psichologo konsultaciją. Šiuo lygiu taip pat kaip kitais lygmenimis yra organizuojamos „tėvų paramos grupės“. Iš esmės tai – pasidalijimo patirtimi seminarai, dažniau rengiami nevyriausybinių organizacijų ar šeimos paramos centruose, kur tėvai turi galimybę palikti vaikus socialinių darbuotojų ar savanorių priežiūroje141.

Antrinio lygio ankstyvosios reabilitacijos paslaugas rekomenduoja pediatras ar šeimos gydytojas, laikydamas, kad pirminio lygio paslaugos yra nepakankamos, kai yra psicholo-ginio vystymosi ar socializacijos problemų. Pediatrai, bendrosios praktikos gydytojai ar kiti vaikų ligų specialistai, įtardami psichologinės ir socialinės raidos sutrikimus, skiria išplėstinę specialistų konsultaciją. Didesniuosiuose Lietuvos miestuose šiuo metu veikia 32 licencijuotos antrinio lygio ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančios tarnybos. Išplėstinės konsultacijos tikslas – įvertinti vaiko psichomotorinę raidą, nustatyti raidos sutrikimus, sudaryti tolesnį vaiko stebėjimo ar preliminarų ankstyvosios reabilitacijos pla-

138 Interviu su Laima Mikulėnaite, Respublikinės universitetinės ligoninės Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja, neurologe; 2004 m. vasario mėn. 27 d., Vilnius.

139 Sutrikusios raidos vaikui stacionarios ankstyvosios reabilitacijos paslaugos skiriamos, jei vaikui būdingi kompleksiniai raidos sutrikimai ir nestacionarios ankstyvosios reabilitacijos paslaugos, teikiamos ilgiau nei 3 mėnesius, nedavė laukiamų rezultatų. Stacionare vaikas nuodugniai tiriamas, jam taikoma intensyvios reabilitacijos programa.

140 Specialistų komandą sudaro: gydytojas, turintis pediatro, vaikų neurologo, ar fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo licenciją ir socialinio pediatro sertifikatą, medicinos psichologas, logopedas, kineziterapeutas, specialusis pedagogas, ergoterapeutas, slaugytojas, socialinis darbuotojas.

141 „Tėvų paramos grupės“ organizuojamos bei yra gausiai lankomos ir tretinio lygmens institucijose – Respublikinės universitetinės ligoninės Vaiko raidos centre šie užsiėmimai organizuojami profesionaliai, dalijimąsį patirtimi gali inicijuoti psichologas ar kitas specialistas, tai yra viena iš grupinės terapijos sudėtinių dalių.

53

L I E T U VA


ną. Nors antrinio lygio ankstyvosios reabilitacijos paslaugos prioritetine tvarka teikiamos vaikams, jaunesniems nei ketverių metų amžiaus, nuodugnų antrinio lygio vertinimą stacionare gali gauti ir vyresni vaikai (iki septynerių metų), kurie nelanko jokios ugdymo įstaigos. Ne visos antrinio lygio ankstyvosios reabilitacijos paslaugos yra stacionarios; vaikas guldomas į stacionarą tuomet, kai būtina nuolat stebėti ar reikia intensyvios reabi-litacijos kurso.

Tretinio lygio ankstyvosios reabilitacijos paslaugos teikiamos sunkiausiems sutrikusios raidos vaikams. Pagrindinė tokia įstaiga Lietuvoje yra Respublikinės universitetinės ligo-ninės Vaiko raidos centras142. Kita šio lygmens paslaugas teikianti įstaiga – Kauno medi-cinos universiteto ankstyvosios reabilitacijos tarnyba143. Šiose įstaigose sutrikusios raidos vaikai konsultuojami, tikslinama diagnozė bei stacionarizavimo būtinumas laikyti stacio-nare, sudaroma ir koreguojama individuali ankstyvosios reabilitacijos programa. Be to, tretinio lygio įstaigos rūpinasi, kad nauji diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos metodai būtų diegiami į klinikos praktiką, teikia organizacinę – metodinę pagalbą savivaldybių ir apskričių lygiu besikuriančioms tarnyboms, dirba mokslo tiriamąjį darbą. Tretinio lygio ankstyvosios reabilitacijos paslaugos yra teikiamos visiems jaunesniems nei septynerių metų sutrikusios raidos vaikams144. Neįgalių vaikų tėvai pažymi, kad, nepaisant to, kad tretinio lygio ankstyvosios reabilitacijos paslaugos yra prieinamos, paskirtos konsultacijos

142 Respublikinės universitetinės ligoninės Vaiko raidos centras Vilniuje teikia stacionarias bei nestacionarias ankstyvosios reabilitacijos paslaugas sutrikusios raidos bei psichikos vaikams iš visos respublikos. Ypatingas dėmesys skiriamas vaiko motinai (globėjai), kuri ankstyvosios reabilitacijos procese dalyvauja kaip lygiavertis partneris. Nestacionarios ankstyvosios reabilitacijos paslaugos per metus suteikiamos 1500 vaikų. Stacionarios paslaugos skirtos vaikui iki 3 metų amžiaus, tačiau taip pat teikiamos vaikams iki 6 metų su kompleksiniu ar raidos sutrikimais. Dauguma į centrą siunčiamų vaikų yra sutrikusio intelekto, sergantys cerebriniu paralyžiumi ar autizmu. Po įvertinimo vaikas guldomas į stacionarą, kur intensyvios reabilitacijos paslaugos jam teikiamos tris ar keturias savaites (šia paslauga nemokamai galima pasinaudoti vienąkart per metus). Vaiko raidos centro stacionare vienu metu gali būti teikiamos paslaugos 25 vaikams ir jų motinoms. Informacija paskelbta Vaiko raidos centro internetinėje svetainėje: http://www.vrc.vu.lt/Organizations/VRC (peržiūrėta 2004 m. rugsėjo mėn. 23 d.).

143 Deja, Kauno medicinos universiteto ankstyvosios reabilitacijos tarnyba savo veiklą pradėjo neseniai, įstaiga dar neturi aiškaus statuso, todėl pagrindinis tretinio lygio ankstyvosios reabilitacijos centras lieka Respublikinės universitetinės ligoninės Vaiko raidos centras.

144 Sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir teikimo reikalavimų“ neįtvirtinta, jog ankstyvosios reabilitacijos paslaugos teikiamos tik vaikams su sunkiais raidos sutrikimais, teigiama, jog jos teikiamos „vaikams su raidos sutrikimais“. Taigi sutrikimai gali būti sunkūs, vidutiniai ar net lengvi, vaikas siunčiamas į aukščiausio lygmens ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą, jei jo diagnozė nėra visiškai aiški, ar paskirtas ankstyvosios reabilitacijos priemonių planas nėra efektyvus. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 728 „Dėl vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir teikimo reikalavimų“ // Valstybės žinios, 2000, Nr. 109–3488, pakeistas įsakymu Nr. V–631 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 139–5075.

http://www.vrc.vu.lt/Organizations/VRC

54



Vaiko raidos centre tenka laukti po keletą mėnesių. Nors ir reikia ilgai laukti, tėvai teigia, kad vaikai yra konsultuojami ir tiriami nuodugniai, teikiamos tretinio lygmens paslau-gos, ypač stacionarios paslaugos, yra itin kokybiškos.

1.4. Neįgalumo vertinimas ugdymo tikslais

1.4.1. Ver t i ni mo pro ce dū ra Tėvai, auginantys specialiųjų poreikių vaikus, taip pat sutrikusio intelekto, pažymi, kad yra patenkinti atliekamomis specialiųjų poreikių vertinimo procedūromis, nes yra atsi-žvelgiama į tėvų / globėjų nuomonę. Vertinant sutrikusio intelekto vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, svarbiausi vertinimo institucijų uždaviniai yra šie:

• įvertinti vaiko negalios lygį bei nustatyti specialiuosius ugdymosi poreikius, ku-rie atitinkamai skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius porei-kius;

• rekomenduoti tinkamiausią ugdymo formą, mokyklos ar klasės tipą;

• rekomenduoti tinkamiausią ugdymo programą;

• parengti individualizuotą tvarkaraštį;

• rekomenduoti tinkamiausios pedagoginės pagalbos rūšį.

Vertinimo institucijos Ankstyvosios reabilitacijos specialistai nustato specialiuosius poreikius vaikams nuo gimi-mo iki trejų metų. Lietuvoje keletas institucijų yra atsakingos už specialiųjų poreikių nu-statymą vaikams ir jaunuoliams nuo trejų iki dvidešimt vienerių metų, taip pat vaikams iki trejų metų, negavusiems ankstyvosios reabilitacijos paslaugų. Vadovaujantis Specialio-jo ugdymo įstatymu, 1998, yra tokios vertinimo institucijos145:

• Švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisijos, veikiančios beveik kiekvienoje švietimo įstaigoje, įskaitant ikimokyklines įstaigas146, integruotas ir specialiąsias mokyklas, kurios atlieka pirminį moksleivio vertinimą. Šios komisijos gali siųsti moksleivį į Savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą išsamiau ištirti.

• Savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, kuri išsamiai vertina vaikus ir jaunuolius, lankančius švietimo ir ugdymo įstaigas. Taip pat ši institucija vertina įstaigų nelankančius bei namuose ugdomus moksleivius.

• Apskrities pedagoginė psichologinė tarnyba nuodugniai vertina asmenis, ugdo-mus specialiojo ugdymo įstaigose, taip pat vertina tais atvejais, kai savivaldybėje

145 Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998, Nr. VIII–969 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228, 8 str.146 Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998, Nr. VIII–969 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228, 7 (2) str.

55

L I E T U VA


nėra pedagoginės psichologinės tarnybos bei nagrinėja skundus dėl savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos vertinimų.

• Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagoginis psichologinis centras nuodugniai vertina asmenis, ugdomus bazinėse švietimo įstaigose bei tiria skundus dėl žemes-niojo lygmens vertinimo institucijų pateiktų išvadų.

Tėvai, auginantys sutrikusio intelekto vaikus, sutinka, kad aptartos vertinimo įstaigos suformuoja gana nuoseklią, logišką sistemą. Atvejai, kai tėvai nesutinka su vertinimo institucijų išvadomis, yra reti. Vis dėlto kai kurie tėvai pervertina savo vaikų gebėjimus, kiti – priešingai – per menkai juos vertina. Tėvams sudaroma galimybė dalyvauti verti-nimo procedūros metu ir išreikšti savo nuomonę. Nesutarimai dažniau kyla nustatant vaiko negalios lygį147, kadangi tai tiesiogiai susieta su socialinių išmokų dydžiu: didesnės negalios lygio asmenys gauna didesnes išmokas148.

Specialųjį ugdymą Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka skiria švietimo įstai-gos specialiojo ugdymo komisija ar (ir) pedagoginė psichologinė tarnyba, atsižvelgdama į vaiko ar jaunuolio pageidavimus ir jo tėvams/globėjams sutikus. Tėvai nurodo, kad vaiko nuomonės yra klausiama, jei jis suvokia klausimus ir geba reikšti savo nuomonę. Nors tai labiau pasakytina apie nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių moksleivius, žinoma pozityvių pavyzdžių, kai atsižvelgiama ir į labai protiškai atilikusių moksleivių nuomonę bei norus149. Tik po raštiško tėvų ir ugdymo įstaigos susitarimo pedagoginė psichologinė tarnyba nuodugniai vertina asmens specialiuosius ugdymosi poreikius peda-goginiu, psichologiniu, medicininiu bei socialiniu aspektu ir pildo pedagoginio psicholo-ginio asmens specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo pažymą.

Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998 įtvirtina, kad specialiojo ugdymo komisija ar / ir Savivaldybės ar Apskrities pedagoginė psichologinė tarnyba Švietimo ir mokslo ministeri-jos nustatyta tvarka skiria specialųjį ugdymą, atsižvelgdama į asmens pageidavimus ir jo tėvams / globėjams sutikus150. Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagoginis psichologinis centras yra aukščiausioji vertinimo institucijų sistemos pakopa, kuri nagrinėja vertinimų metu iškylančius nesutarimus. Kuri iš aukščiau minėtų institucijų vertina moksleivį, pri-klauso nuo kiekvieno atvejo sudėtingumo, taip pat nuo to, ar tėvai / globėjai apskundžia žemesniosios instancijos išvadas.

147 Žr. IV.3.4. dalį.

148 Interviu su Janina Butkuviene, motina, auginančia visiškos negalios sūnų, „Vilties“ nare ir darbuotoja bei Dana Migaliova, motina, auginančia visiškos negalios sūnų, „Vilties“ asociacijos vadove. Vilnius, 2004 m. liepos mėn. 26 d.

149 Į vaiko pageidavimus atsižvelgiama praktiškai įgyvendinant vaikui parinktą ugdymo planą. Pavyzdžiui, jei didelio sutrikimo vaikas yra sudirgęs, planuoti sensorikos stimuliavimo užsiėmimai gali būti pakeisti fiziniais pratimais lauke. Interviu su specialiste ir motina, auginančia sunkaus intelekto sutrikimo vaiką. Vilnius, 2004 m. rugpjūčio mėn. 28 d. Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998, 8 str.


56



Į pedagoginę psichologinę tarnybą gali kreiptis tėvai ar vaiko globėjai, švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija, gavusi vaiko tėvų/globėjų sutikimą raštu151. Specialiojo ugdymo komisijos prašymu ir sutikus vaiko tėvams, Savivaldybės pedagoginė psichologi-nė tarnyba nuosekliai vertina vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius. Vertinimo metu atsižvelgiama į pedagoginius, psichologinius, medicininius bei socialinius veiksnius. Įvertinusi tarnyba pildo specialiųjų poreikių pažymą. Vertinimo rezultatai aptariami su vaiko tėvais / globėjais bei mokytojais ir parengiama galutinė vertinimo išvada, kurios pagrindu, atsižvelgiant į moksleivio pageidavimus ir tėvams / globėjams sutikus, Švieti-mo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka skiriamas specialusis ugdymas152. Tėvai turi galimybę dalyvauti vertinime, išsakyti savo nuomonę, atkreipti vertintojų dėmesį į tam tikrus vaiko polinkius ar gebėjimus. Specialiųjų poreikių vaiką auginantys tėvai/globėjai gali nesutikti su vertinimo išvadomis ir prašyti jas peržiūrėti aukštesnės pakopos vertini-mo institucijos, tačiau tokie atvejai yra reti.

Savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba gali atlikti pakartotinį (antrinį) asmens spe-cialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą, jei tai rekomenduota pirminio vertinimo metu arba jei asmenį pakartotinai siunčia švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija. Tėvams/vai-ko globėjams nesutikus su savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos vertinimu, jo specialieji ugdymosi poreikiai vertinami apskrities pedagoginėje psichologinėje tarnyboje arba Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagoginio psichologinio centro skyriuje. Galutine apeliacijos instancija, nesutikus su apskrities pedagoginės psichologinės tarnybos ar Švieti-mo ir mokslo ministerijos Pedagoginio psichologinio centro skyriaus išvadomis, yra Švieti-mo ir mokslo ministerijos Pedagoginis psichologinis centras.

Prasidėjus integracijos procesams Lietuvoje, tiek tėvai, tiek specialistai jautė, kad labai trūksta žinių ir patirties, specialiųjų poreikių vaikas beveik negalėjo pasirinkti, kokią įstaigą lankyti. Integracijos procesui įsibėgėjus, pasitaikydavo, kad tėvai nesutikdavo su specialiųjų poreikių vertinimu. Šiuo metu tėvai pažymi, kad yra patenkinti vertinimo procedūrų kokybe ir nesutarimai yra reti, o pasitaikantys yra išsprendžiami pirmuosiuose vertinimo sistemos lygmenyse153.

Vertinimo procedūra Švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija ir/ar atitinkama pedagoginė psichologinė tarnyba vertina vaiko negalios lygį ir nustato specialiuosius ugdymosi poreikius, atsižvelg-dama į pedagoginius, psichologinius, medicininius bei socialinius veiksnius. Įvertintam vaikui ar jaunuoliui tiksliai parenkamos sąlygos optimaliai vystytis.



153 Interviu su tėvais, auginančiais sutrikusio intelekto vaikus, 2004 m. liepos mėn. 28 d, Vilnius.

57

L I E T U VA


Vadovaujantis Specialiojo ugdymo įstatymu, 1998, specialusis ugdymas yra skiriamas įvertinus vaiko negalios lygį ir nustačius vieną specialiųjų poreikių grupių, nedidelių, vidutinių, didelių ar labai didelių154, ir šiuo pagrindu parinkus ugdymo formą. Vaikų ir jaunuolių specialieji ugdymosi poreikiai nustatomi vadovaujantis 2000 metų Švietimo ir mokslo ministro, Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsa-kymu patvirtinta procedūra155, o specialusis ugdymas skiriamas vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl specialiojo ugdymo skyrimo tvarkos“156.

Nustačius specialiuosius moksleivio poreikius, parenkama ugdymo forma bei individua-lizuota programa, atitinkanti ugdytinio poreikius. Specialusis ugdymas skiriamas nuola-tinis arba laikinas, periodiškai vertinant vaiko gebėjimų kitimus. Vaikui padarius didelę pažangą ir švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisijai nustačius, kad jam to neberei-kia, tėvų / globėjų sutikimu specialusis ugdymas nutraukiamas.

Tėvai pažymi, kad yra buvę keletas atvejų, kai specialiųjų poreikių moksleiviai padarę didelę pažangą ir būdavo perkeliami į sudėtingesnę ugdymo programą. Tačiau tokie at-vejai Lietuvoje būdingesni integracijos pradžioje, kai labai daug nedidelių ar vidutinių specialiųjų poreikių buvo pirmąkart priimti į specialiojo ugdymo įstaigas bei integruotas mokyklas. Tokių atvejų taip pat pasitaiko ir tarp sutrikusio intelekto jaunesnių vaikų. Laiku suteiktos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos duoda gerų rezultatų, vaikas gali įsi-savinti sudėtingesnes programas157. Sutrikusio intelekto vaikus auginančių tėvų / globėjų nuomone, periodiškos specialiųjų poreikių vertinimo procedūros sukelia didelį stresą vai-kams, pakartotinai vertinti yra netikslinga dėl nuolatinio negalios pobūdžio158.

1 .4 .2 . Mo kyk los pa s i r in ki mas

Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai turi teisę pasirinkti jų gebėjimus atitinkančią ugdy-mosi formą ir įstaigą tėvams / globėjams pritarus159. Jei vaikai geba reikšti savo nuomo-nę, jų pageidavimai yra sveikintini ir į juos atsižvelgiama160.

154 Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998, Nr. VIII–969 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228, 6 str.155 Įsakymas Nr. 1221 / 527 / 83 „Dėl asmens specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo tvarkos“ //

Valstybės žinios, 2000, Nr. 85–2608.

156 Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 1056 „Dėl specialiojo ugdymo skyrimo tvarkos“ // Valstybės žinios, 2000, Nr. 71–2214.

157 Interviu su tėvais, Vilnius, 2004 m. liepos mėn. 26 d. 158 Interviu su tėvais, Vilnius, 2004 sausio mėn. 12–16 d. ir vasario mėn. 10–13d.159 Specialiųjų poreikių asmenys turi teisę: ugdytis ir būti ugdomi, pasirinkti gebėjimus atitinkančią

ugdymo formą ir įstaigą, tėvams / globėjams pritarus, mokytis pagal savo sugebėjimus, lavinti sutrikimą kompensuojančias funkcijas [...]. Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998, Nr. VIII–969 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228, 32 (1) str.

160 Interviu su Janina Butkuviene, Vilnius, 2004 m. liepos 28 d.

58



Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998 įtvirtina tokias specialiųjų poreikių vaikų, taip pat sutrikusio intelekto ugdymo formas161:

• Visiška integracija – vaikai ugdomi bendrojo lavinimo grupėje ar bendrojo lavi-nimo mokyklos klasėje.

• Dalinė integracija – vaikai lavinami kombinuojant: (1) ugdymą bendrojo lavini-mo klasėje ir mokykloje su ugdymu specialiojoje bendrojo lavinimo mokyklos klasėje ar (2) ugdymą bendrojo lavinimo ir specialiojoje mokykloje.

• Ugdymas tik specialiojo ugdymo įstaigoje.

• Mokymas namuose.

Pastaruoju metu, nepaisant vertinimo rezultatų, kokia ugdymo forma parenkama sutriku-sio intelekto vaikui vis dar labai priklauso nuo vaiko tėvų / globėjų bei vietos savivaldybės sprendimų.

Pasitaiko atvejų, kai tėvai nusprendžia laikyti vaikus namie, kur jie čia negauna jokio ugdymo. Tokį sprendimą dažnai galima pateisinti. Kartais tą lemia skurdi šeimos buitis, tėvų nepajėgumas mokėti už po pamokų užsiėmimus, siekis taupyti vaikui skiriamas socialines išmokas. Nepakankama švietimo socialinių paslaugų pasiūla, ypač transporto paslaugos trūkumas yra vienas pagrindinių barjerų, kitos mokamos paslaugos taip pat turi reikšmės. Nors specialiųjų poreikių moksleiviams iki 21 metų garantuojamas nemo-kamas mokslas, dėl lėšų stygiaus švietimo sistemoje tėvai turi mokėti už užsiėmimus po pamokų bei papildomas veiklas, kas yra būtina, jei tėvai dirba visą darbo dieną. Tėvai taip pat papildomai turi mokėti už moksleivių maitinimą, higienos priemones ir kt. Nors tai ir nedidelės sumos, tačiau sunkiai besiverčianti šeima tiek mokėti gali neišgalėti.

Kitais atvejais savivaldybėje nėra moksleiviui tinkamos įstaigos, nepakanka socialinių pa-slaugų. Mažesniuose miesteliuose, kur socialinių paslaugų tinklas yra menkai išplėtotas, situacija gali būti ypač sudėtinga ir ugdymo formos pasirinkimas specialiųjų poreikių moksleiviams dar labiau yra ribotas. Kai miestelių vidurinėse mokyklose uždaromos specialiosios klasės dėl per mažai moksleivių ir neapsimokėjimo ekonomiškai išlaikyti mokytojo etatą (ypač savivaldybėse, kurių biudžetas nedidelis), specialiųjų poreikių moks-leiviui lieka vienintelis pasirinkimas – specialioji internatinė mokykla.

Kai kurie tėvai kelia retorinį klausimą: jei kiekvienas tėvas savo vaikui siekia kuo geres-nio išsilavinimo ir kuo geresnės švietimo įstaigos, kodėl tokios galimybės neturi tėvai, auginantys sutrikusio intelekto vaikus?162. Sutrikusio intelekto vaikų tėvai vis dar priima šiuo metu integracijos procesų teikiamas galimybes kaip paslaugą, bet ne kaip teisę. Dar daugiau, neretai stokojantis pasirengimo mokytojas bei normaliai besivystančių vaikų tėvai nepageidauja, kad klasėje mokytųsi specialiųjų poreikių vaikas. Tačiau pastaraisiais m. pasitaiko ir priešingų reiškinių – tėvai siekia vaiką leisti į tokią švietimo įstaigą, kur jis mokytųsi drauge su specialiųjų poreikių bendraamžiais.

161 Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998, Nr. VIII–969 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228, 16 str.162 Interviu su Janina Butkuviene, kitomis motinomis, Vilnius, 2004 m. liepos mėn. 28 d.

59

L I E T U VA


2. VALSTYBĖS ŠVIETIMO POLITIKA

Lietuvos Respublikos siekis tapti Europos Sąjungos nare turėjo lemiamos įtakos šalies švietimo politikai plėtotis. Šiuo metu, būdama pilnateise nare, Lietuva turi galimybę finansuoti šiąsritį iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Dalis šių lėšų bus skiriama lygių galimybių principui užtikrinti švietimo sistemoje, visiškos integracijos mastams didinti, švietimo, profesi-nio rengimo bei visą gyvenimą trunkančio (nuolatinio) mokymosi paslaugų kokybei gerinti. Viena svarbiausių švietimo programų šalyje yra Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos163. Nuostatos įtvirtina reikšmingas švietimo sistemos reformas, grindžiamas socialiniu teisingumu, subsidiarumo principu, valdymo decentralizavimu, švietimo finansa-vimo ir išteklių naudojimo reformavimu, remiantis principu „pinigai paskui mokinį“, kad būtų geresnis švietimo (taip pat specialiojo ugdymo) prieinamumas bei kokybė. Minėtoms reformoms įgyvendinti Vyriausybė yra patvirtinusi nemažai programų, iš kurių kelios yra tiesiogiai sutrikusio intelekto asmenų švietimui. Deja, vienas iš pagrindinių švietimo strate-gijos elementų – finansavimo tvarkos reforma – nebuvo sėkminga. Pagrindine šios nesėkmėspriežastimi laikytina tai, kad didesnei daliai įstatymų įgyvendinti nebuvo sukurta būtinų poįstatyminių teisės aktų arba jie nebuvo įdiegti praktikoje.

2.1. Europos Sąjungos ir valstybės švietimo politika

Europos Sąjungos fondai 2005 m. gegužės mėn. 1 d. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare ir įgijo teisę naudotis jos struktūrinių fondų teikiama parama. Planuojama, kad Europos Sąjungos fondų teikiama parama negrąžinamų finansinių subsidijų forma sudarys iki 4 % Lietuvos metinio BVP.Iš viso 10,3 mlrd. litų (apie 2,9 mlrd. eurų) iš Europos Sąjungos biudžeto bus skirta Lie-tuvai 2004 –2006 metų laikotarpiu164.

Kaip ir kiekviena nauja Europos Sąjungos narė, Lietuva parengė Bendrąjį programavimo dokumentą 2004–2006 metams (toliau – BPD 2004–2006)165. Tai pagrindinis šalies do-kumentas, įtvirtinantis prioritetus ir priemones, kuriomis remiantis, atrenkami lietuviški projektai, gausiantys paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. BPD 2004–2006

163 Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX–1700 (Valstybės žinios, 2003, Nr. 71–3216), šių nuostatų įgyvendinimo programa buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 82 // Valstybės žinios, 2005, Nr. 12–391.

164 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 935 Dėl Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo // Valstybės žinios, 2004, Nr. 123–4486; Bendrasis programavimo dokumentas (toliau – BPD) paskelbtas Finansų ministerijos internetinėje svetainėje http://www.finmin.lt finmin.lt (peržiūrėta 2004 m. rugsėjo mėn. 15 d.). �

165 BPD 2004–2006.

http://www.finmin.lt

60



numatyta nemažai svarbių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti lygias neįgalių žmonių galimybes bei visišką integraciją į visuomenę. Deja, jame nėra konkrečių priemonių su-trikusio intelekto asmenims. Švietimo ir mokslo ministerijos, kaip tarpinės institucijos, koordinavimo priemonės yra glaudžiausiai susietos su švietimo sistema. Neįgalių asmenų integracijai skatinti ypač svarbios dvi BPD 2004–2006 priemonės: (1) „Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infra-struktūros plėtra“166 bei (2) „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“167.

2.2. Valstybės švietimo politika

Narystės Europos Sąjungoje siekimas buvo svarbus pastarųjų metų Lietuvos švietimo politikai. Vienu svarbiausių šio laikotarpio dokumentu laikytinos „Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 nuostatos“ (toliau – Valstybinė švietimo strategija)168. Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. liepos mėn. 4 d. priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Valsty-binę švietimo strategiją, kurios nuostatose įtvirtintas švietimo plėtotės tęstinumas ir socia-linis teisingumas, kiekvienam mokiniui laiduojamos lygios mokymosi starto galimybės, sukuriamos galimybės efektyviai ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių vaikus. Lietuvoje teisė mokytis pripažįstama visiems be išimties asmenims, ji apibrėžiama kaip veikla, ku-ria siekiama kiekvienam asmeniui suteikti brandaus savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam tobulinti savo gebėjimus visą gyvenimą169.

166 1.5 priemonės (Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra) tikslas yra mažinti teritorinius darbo rinkos paslaugų skirtumus, plėtoti ir atnaujinti švietimo, mokslinių tyrimų ir plėtros, profesinio rengimo, konsultavimo ir profesinio mokymo sektorių infrastruktūrą, gerinti šių paslaugų kokybę. 1.5 priemonės uždaviniai: gerinti švietimo kokybę modernizuojant mokymosi aplinką ir gerinant švietimo infrastruktūrą; panaudoti visas IT teikiamas galimybes tobulinti švietimo prieinamumą ir mokymo teikimą kaimo vietovių gyventojams, gerinti mokymosi visą gyvenimą ir darbo rinkos paslaugų kokybę; plėtoti darbo biržų gebėjimą teikti tinkamos kokybės įdarbinimo paslaugas; gerinti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos infrastruktūros kokybę ir prieinamumą; didinti socialinių paslaugų įvairovę ir gerinti kokybę atsižvelgiant į darbo rinką. 2004 m. šios priemonės įgyvendinimui buvo skirta 14 mln. eurų. BPD, 1 prioritetas, 5 priemonė.

167 2.4 priemonės („Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“) tikslas yra švietimo, profesinio ugdymo ir praktinio mokymo, mokslo ir aukštojo išsilavinimo sistemos sukūrimas ir geresnių sąlygų mokytis visą gyvenimą sudarymas. Priemonės įgyvendinimo uždaviniai: suteikti galimybes kiekvienam jaunuoliui įgyti jo gebėjimus atitinkantį išsilavinimą; užtikrinti, kad švietimo, profesinio ugdymo ir praktinio mokymo, mokslo ir aukštojo išsilavinimo sistema atitiktų kintančius ekonomikos ir verslo poreikius; sukurti švietimo, profesinio ugdymo ir praktinio mokymo, mokslo ir aukštojo išsilavinimo sistemos žmogiškąjį kapitalą. BPD 2 prioritetas, 4 priemonė.

168 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. IX–1700 „Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų“ // Valstybės žinios 2003, Nr. 71–3216. (toliau – Valstybinė švietimo strategija).

169 Seimo nutarimas „Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų“, Nr. IX–1700 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 71–3216, p. 3, 4.

61

L I E T U VA


Siekiant Valstybinėje švietimo strategijoje numatytų tikslų, Lietuvoje vyksta nemažai reikšmingų reformų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. įtvirtintas lėšų paskirs-tymo metodikos principas pinigai paskui mokinį pamažu įgyvendinamas visose švietimo grandyse. Siekiant šių tikslų, diegiama atsakinga valdymo sistema, decentralizuojamas ir dekoncentruojamas valdymas, daugiau funkcijų deleguojama savivaldybėms, didinamas vietos bendruomenių savarankiškumas. Šie veiksmai turėtų pagerinti kaimo vietovių ir šalies periferijoje veikiančių švietimo ir ugdymo įstaigų aprūpinimą. Siekiant reformos tikslų, planuojama pradėti finansuoti švietimo programas: švietimo lėšos apskaitomos irskiriamos pagal patvirtintus prioritetus ir metodiką tiek nacionaliniu, tiek regiono, tiek vietos savivaldybės lygiu. Švietimo programos bus grindžiamos planuojamomis valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis; laikomasi nuostatos švieti-mo reikmėms kasmet skirti tiek lėšų, kad jos sudarytų ne mažiau kaip 6% BVP. Švietimo sistemą reformuoti tikimasi ne tik iš valstybės biudžeto išteklių, bet ir veiksmingai naudo-ti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas bei privatų kapitalą.

Remiantis Valstybine švietimo strategija ir siekiant pozityvių permainų, švietimo sistemos valdymas turi būti paremtas periodinio vertinimo ir peržiūrėjimo sistema, į kurią turėtų būti įtrauktos visos sistemos pakopos: valstybė, savivaldybės, mokyklos, mokytojai bei moksleiviai. Švietimo sistemos valdymas grindžiamas visų jos grandžių funkcionavimo laiku atliekamais vertinimais, už kuriuos yra atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija. Periodinių vertinimų sistema orientuota į nuolatinę informacijos sklaidą bei visuomenės švietimą, švietimo turinio pildymą ir koregavimą, derinamą su švietimui keliamais tiks-lais ir uždaviniais, atsižvelgiant į moksleivių bei socialinių partnerių interesus170.

Valstybinėje švietimo strategijoje įtvirtintoms reformoms įgyvendinti, deja, prireiks ne-mažai laiko. Remiantis švietimo reformos prioritetais, Švietimo ir mokslo ministerijos at-liktas švietimo sistemos finansavimo reformos efektyvumo vertinimas parodė, kad daugu-ma reformos elementų dar nėra įgyvendinta171. Ypač tai pasakytina apie poįstatyminius teisės aktus, kurių dalis dar neparengta ir nepriimta, kita dalis – neįdiegta praktikoje. Šių teisės aktų priėmimas bei įgyvendinimas laiku – tai svarbūs žingsniai, užtikrinsiantys sutrikusio intelekto asmenų optimalų švietimą bei pagerinsiantys su jais dirbančių specia-listų rengimo kokybę172.

Principas „pinigai paskui mokinį“ pamažu įgyvendinamas visose švietimo grandyse. Nors moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių skaičiavimo metodika buvo patvirtinta jau 2001 m. Vyriausybės nutarimu, joje nebuvo atsižvelgta, kiek reikia išteklių specialiųjų

170 Seimo nutarimas „Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų“, Nr. IX–1700 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 71–3216, p. 11.

171 Švietimo reformos prioritetais siekiama įgyvendinimo labai kokybiškų švietimo paslaugų. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 906 „Dėl antrojo švietimo reformos etapo prioritetų“ // Valstybės žinios, 2002, Nr. 89–3817.

172 Komentarai gauti apvaliojo stalo – diskusijos metu, 2004 m. birželio mėn. 30 d.

62



poreikių moksleiviams. 2001 m. patvirtintoje metodikoje buvo numatytos papildomos lėšos specialiajam ugdymui, tačiau tik tiems moksleiviams, kurie buvo ugdomi integraci-jos (visiškos ar dalinės) forma. Metodikoje iš viso nebuvo atsižvelgiama į specialiųjų porei-kių moksleivius, ugdomus specialiosiose klasėse ar mokyklose bei specialiojo ugdymo cen-truose173. Reglamentavimas buvo pakeistas 2004 m. gruodžio mėn. 3 d., priėmus naują Vyriausybės nutarimo redakciją, kuriame konkrečiai įtvirtinta, kad moksleivio krepšelio skaičiavimo metodika taikoma taip pat ir specialiosioms bei specialiosioms internatinėms mokykloms, specialiojo ugdymo centrams, specialiojo ugdymo klasėms bendrojo lavini-mo mokykloms bei namuose ugdomiems vaikams ir jaunuoliams174. Deja, metodikoje numatyta, kad bendrame sutartiniame moksleivio krepšelyje būtų finansai tik pamoki-niam moksleivių ugdymui bei mokymui. Tačiau visiškai neatsižvelgiama į specialiųjų poreikių moksleivių tęstinį ugdymą ne per pamokas, individualią paramą moksleiviui bei papildomus užsiėmimus po pamokų, kas yra brangi, tačiau būtina paslauga, jei siekiama neįgalų vaiką auginantiems tėvams užtikrinti teisę ir galimybę dirbti visą darbo dieną.

Susidūrus su lėšų stygiaus problema švietimo sistemoje, tenka pastebėti, kad finansavimometodika nėra visiškai įdiegta, kaip buvo planuota. Remiantis metodika, lėšos pirmiausia turėtų būti paskirstytos visiems studentams, tiek specialiųjų ugdymosi poreikių, tiek be jų. Moksleiviui, ugdomam bendrojo lavinimo mokykloje, specialiojoje mokykloje, spe-cialiojo ugdymo centre ar namuose, kurio specialiesiems poreikiams neužtenka „standar-tinio moksleivio krepšelio“ lėšų, turi būti skiriama papildomų lėšų. Šios papildomos lėšos turėtų būti skaičiuojamos standartinį moksleivio krepšelį padidinus koeficientu 0,7–4,0ar didesniu, jei vaikui reikia ypač didelių specialiųjų poreikių. Deja, praktikoje savivaldy-bės, siekdamos užtekti specialiojo ugdymo išlaidų, yra priverstos perskirstyti fondus ir mažinti lėšas moksleiviams, neturintiems specialiųjų poreikių. Natūralu, jog tai sukelia normalios raidos vaikų tėvų bei pedagogų, nesusiduriančių su specialiuoju ugdymu, ne-pasitenkinimą bei priešiškumą175.

Siekdama Valstybinėje švietimo strategijoje suformuluotų tikslų, Vyriausybė yra patvirti-nusi daugelį Švietimo sistemą reformuosiančių programų. Kelios iš šių programų ypač svarbios sutrikusio intelekto moksleiviams šviesti ir ugdyti: „Bendrojo ugdymo moder-nizavimo programa“, „Socialinių ir pedagoginių vaikų mokymosi sąlygų sudarymo

173 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimoreformos priemonių įgyvendinimo“ Nr. 785 // Valstybės žinios, 2001, Nr. 57–2040.

174 Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos priemonių įgyvendinimo“ Nr. 785 // Valstybės žinios, 2001, Nr. 57–2040 (2004 m. gruodžio mėn. 3 d. aktuali redakcija).

175 Komentarai gauti apvaliojo stalo-diskusijos metu, 2004 m. birželio mėn. 30 d., Vilnius.

63

L I E T U VA


programa“, „Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001–2005 m. pro-grama“176 (toliau – Socialinių pedagogų etatų steigimo programa).

Bendrojo ugdymo modernizavimo bei Socialinių ir pedagoginių vaikų mokymosi sąlygų sudarymo programos skirtos švietimo sistemos pozityvioms permainoms skatinti, kurios ypač aktualios specialiųjų poreikių moksleiviams integruotis. Pagrindiniai šiose progra-mose įtvirtinti tikslai yra siekti mokyklų sistemos, galinčios patenkinti visų asmenų lavi-nimosi poreikius, plėtoti papildomą ir neformalųjį ugdymą, rengti pedagogus dirbti su specialiųjų poreikių vaikais177. Minėtiems tikslams įgyvendinti (pedagogams rengti, mo-kyklų ir ugdymo centrų aplinkai pritaikyti, naujiems sunkios negalios vaikams ugdymo centrams steigti, Specialiojo ugdymo įstatymą papildantiems aktams rengti ir kt.) kasmet iš valstybės biudžeto planuojama skirti 70.000–300.000 LTL (20.000–87.000 EUR). Ypač svarbu kelti pedagogų kvalifikaciją, kad sutrikusio intelekto moksleiviai būtų integ-ruoti į bendrojo lavinimo sistemą178.

Socialinių pedagogų etatų steigimo programa siekiama padidinti socialinių pedagogų179 skaičių, kurie būtų parama mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo mokyklose, ku-rias lanko taip pat ir specialiųjų poreikių moksleiviai. Remiantis šia programa, iki 2005 metų planuojama įsteigti per 800 socialinių pedagogų etatų, kurių paramos reikia ne tik mokytojams, bet ir specialiųjų poreikių vaikus auginantiems tėvams, ir visai vietos bendruomenei. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pirmaisiais šios programos įgyvendinimo m. respublikos mokyklose dirbo vos 246 socialiniai pedagogai, iš jų 194 mieste ir 52 kaime180.

176 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 471 „Dėl Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001–2005 metų programos patvirtinimo“, // Valstybės žinios, 2001, Nr. 36–1220.

177 Šia programa taip pat siekiama mažinti neįgalių moksleivių socialinę atskirtį, skirtumus tarp miesto ir kaimo vietovių, kelti pedagogų kvalifikaciją, tiksliau apibrėžti socialinių pedagogų funkcijas ir šios pareigybės tikslus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 764 „Dėl socialinių ir pedagoginių vaikų mokymosi sąlygų sudarymo programos ir bendrojo ugdymo modernizavimo programos patvirtinimo”, // Valstybės žinios, 1999, Nr. 52–1696.

178 Komentarai gauti apvaliojo stalo – diskusijos metu, 2004 m. birželio mėn. 30 d., Vilnius.

179 Pedagogika – mokslas apie augančios kartos ugdymą bei lavinimą. Socialinė pedagogika – pedagogikos mokslo šaka, ugdymo ir lavinimo procesuose išskirianti reiškinius, susijusius su vaiko įtraukimu į bendrą visuomeninį gyvenimą. Socialinė pedagogika išsirutuliojo iš bendrosios pedagogikos, socialinės pedagogikos dėmesio centre yra tie patys reiškiniai ir procesai, kuriuos nagrinėja ir pedagogika, tik aptaria juos kitu aspektu. Socialinės pedagogikos specifikakoncentruojasi žodyje socialinė. Irena Leliūgienė, Socialinė pedagogika, Kaunas: Technologija, 2003, p. 8–9.

180 Informacija paskelbta Švietimo ir mokslo ministerijos internetinėje svetainėje: http://www.smm.LT (peržiūrėta 2004 m. rugsėjo mėn. 23 d.).

http://www.smm.LT

64



3. ŠVIETIMAS PRAKTIKOJE Lietuvoje pastaraisiais m. vis daugėja sutrikusio intelekto moksleivių, visiškai integruotų į bendrojo lavinimo sistemą. 1995–1996 m. buvo 1085, o 2002–2003 m. – 7095 mokslei-viai. Be to, apie 800 moksleivių 2002–2003 mokslo m. buvo ugdomi dalinės integracijos forma bendrojo lavinimo mokyklose. Nors Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998 įtvirtino tei-sinę integruoto ugdymo bazę, integruotų moksleivių skaičius didėja taip pat dėl daugumos kitų teigiamų ir novatoriškų permainų, tokių kaip: ugdymo programų pritaikymas individu-aliems moksleivio poreikiams ir gebėjimams, lanksti sistema, užtikrinanti galimybę pereiti į aukštesnio lygmens švietimo programą, daugiau galimybių gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugų. Deja, sutrikusio intelekto vaikų tėvai integracijos proceso teikiamas galimybes vis dar priima kaip „paslaugą“, bet ne kaip teisę, be to, mokyklos pasirinkimą neretai lemia tai, kaip socialinės bei švietimo paslaugos yra prieinamos šeimos gyvenamojoje vietoje. Kai kurie mokytojai bei normalios raidos vaikų tėvai vis dar priešinasi, kad neįgalūs vaikai būtų integ-ruoti į bendrojo lavinimo mokyklas. Dažniausiai integracija vis dar nevyksta dėl tinkamos kvalifikacijos pedagogų stokos, ypač kaimo vietovėse stokojama transporto paslaugų, paramosšeimai, auginančiai sutrikusio intelekto vaiką, paslaugų.

Dėl kasmet vis didėjančios sutrikusio intelekto moksleivių integracijos į bendrojo lavinimo mo-kyklas, pastebimai mažėja moksleivių specialiosiose mokyklose, kuriose 1994 m. mokėsi 5845 moksleiviai, o 2004 m. – 3488. Dauguma specialiąsias mokyklas lankančių moksleivių yra vidutiniškai sutrikusio intelekto. Dalis sunkių sutrikimų vaikų yra apgyvendinti pensionatuo-se, ar neugdomi laikomi namuose. Specialiosios internatinės mokyklos, sutrikusio intelekto vai-kus auginančioms šeimoms, gyvenančioms toliau nuo apskričių centrų kaimiškose vietovėse, vis dar lieka būtinas ir vienintelis pasirinkimas. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos kon-trolierė yra išreiškusi susirūpinimą, kad nemaža specialiųjų mokyklų kontingento dalis – tai lengvo intelekto ar elgsenos sutrikimo vaikai, kurie turėtų būti integruoti į bendrojo lavinimo sistemą. Specialiąsias mokyklas turėtų lankyti sunkios negalios moksleiviai, kuriems netinka-ma integruoto ugdymo forma. Ugdymo paslaugos namuose turėtų būti teikiamos vaikams, kurie serga ūminėmis ligomis, tačiau ne nekintančioje negalioje esantiems vaikams, taip pat sutrikusio intelekto. Ugdymas namuose neturėtų trukti ilgiau kaip 12 mėnesių. Deja, Lietu-voje nemažai moksleivių nelanko mokyklų, tačiau dėl skirtingų statistinių duomenų rinkimo metodikų, neaišku, kiek sutrikusio intelekto vaikų nelanko švietimo ir ugdymo įstaigų bei ugdymo paslaugas gauna namuose. Tikimasi, jog artimiausiu metu apskaita gerės, kadangi Švietimo ir mokslo ministerija, tobulindama sistemos statistinę bazę, nuo 2004–2005 moks-lo metų aptariamus duomenis rengiasi rinkti bei juos sisteminti pagal amžiaus grupes bei kitus kriterijus. Nedidelė dalis sutrikusio intelekto vaikų yra apgyvendinti ne specialiosiose internatinėse mokyklose, tačiau uždarose globos institucijose. 2002 m. tokiose institucijose gy-veno maždaug 650 jaunesnių nei 21 metų sutrikusio intelekto jaunuolių. Dauguma iš jų yra labai sunkios negalios ir jiems reikia nuolatinės slaugos, be to, aptariamos įstaigos priklauso ne švietimo, bet socialinės apsaugos sistemai, taigi jokio ugdymo jose apgyvendinti jaunuoliai negauna.

65

L I E T U VA


3.1. Ištekliai ir parama

Sutrikusio intelekto vaikus auginantys tėvai yra patenkinti švietimo ir ugdymo įstaigose jų vaikų specialiesiems poreikiams tenkinti pritaikomomis programomis. Sutrikusio inte-lekto vaikai įvairiose ugdymo įstaigose gali būti ugdomi pagal šias programas181:

• Modifikuota – specialiųjų poreikių asmeniui pritaikyta bendrojo lavinimo pro-grama ugdytis pagal valstybinius išsilavinimo standartus.

• Adaptuota – valstybiniams išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo la-vinimo programa, pritaikyta specialiųjų poreikių asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui.

• Specialioji – valstybiniams išsilavinimo standartams neprilygstanti bendroji daly-ko programa tam tikrai specialiųjų poreikių asmenų grupei, ar programa sutriku-siai funkcijai lavinti. Ši programa gali būti skirta bendriesiems vaiko gebėjimams lavinti, padėti jam adaptuotis aplinkoje, įgyti socialinių įgūdžių.

• Individualioji – programa labai didelių specialiųjų poreikių asmens individua-liems gebėjimams ugdyti ir specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti.

Sudarant užsiėmimų tvarkaraštį, yra remiamasi programa, pagal kurią yra ugdomas specialiųjų poreikių vaikas. Rengiant tvarkaraščius specialiųjų poreikių moksleiviams, remiamasi bendraisiais ugdymo planais, kurie atitinkamai koreguojami182. Parengti tvar-karaščiai tvirtinami Švietimo ir mokslo ministerijoje. Mokymo programa kiekvienam sutrikusio intelekto vaikui yra parenkama pagal jo individualius poreikius bei gebėjimus, remiantis pedagoginės psichologinės tarnybos išvadomis. Programa sutrikusio intelekto moksleiviams gali būti supaprastinama atsisakant tam tikrų disciplinų arba programa gali būti išdėstoma per ilgesnį laiką. Specialiųjų poreikių moksleiviai, tėvų pritarimu, mokosi pagal atitinkamos klasės ugdymo planą arba pagal individualų ugdymo planą, suderintą su bendrojo lavinimo ar atitinkamos specialiosios mokyklos konkrečios klasės mokymo planu.

Teikiant specialiojo ugdymo paslaugas, ypač svarbi yra specialioji pedagoginė bei spe-cialioji pagalba, kurių paskirtis yra didinti specialiųjų poreikių moksleivių ugdymosi veiksmingumą. Specialiąją pedagoginę pagalbą asmeniui iki 21 metų amžiaus teikia pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Specialioji pagalba teikiama asmeniui, kuriam jos

181 Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 1056 „Dėl specialiojo ugdymo skyrimo tvarkos“ // Valstybės žinios, 2000, Nr. 71–2214.

182 Vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 408 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų 2003–2005 bendrųjų ugdymo planų“ // Valstybės žinios, 2003, Nr. 44–2005.


66



reikia183. Specialiųjų poreikių moksleiviai Specialiojo ugdymo įstatymo, 1998 nustatyta tvarka aprūpinami ugdymo kompensacine technika, gali būti skiriami vertėjai, skaitovai, palydovai, mokytojų padėjėjai. Deja, moksleivio teisė į specialiąją pagalbą dažnai būna tik deklaruojama184. Specialistų manymu, tokią situaciją sąlygoja finansinių išteklių trū-kumas, todėl patogiau, kai ši specialiųjų poreikių moksleivių teisė lieka „rekomendacinio pobūdžio”185.

3.2. Integruotas ugdymas

Pastaraisiais m. vis daugiau specialiųjų poreikių moksleivių integruojama į bendrojo lavi-nimo mokyklas, jų integruotas bei specialiąsias klases, taip pat į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Pagrindinis integruoto ugdymo principas yra neįgalių vaikų ugdymas drauge su sveikaisiais bendraamžiais. Specialiojo ugdymo įstatyme, 1998 įtvirtinta teisinė specia-liojo ugdymo bazė. Vadovaujantis įstatyme įtvirtintu lygių galimybių principu, pirmojo pasirinkimo metodu ugdant sutrikusio intelekto vaikus, turėtų būti jų integravimas į bendrojo lavinimo mokyklas. Specialiosios mokyklos bei mokymas namuose turėtų būti paskutinis pasirinkimas tam tikromis sudėtingomis aplinkybėmis, kai ypač sunki vaiko negalia bei labai dideli specialieji poreikiai. Tačiau, net ir susiklosčius tokioms aplinky-bėms, vaikui turi būti ugdomas jo savarankiškumas bei jo galėjimas mokytis integruoto ugdymo forma186.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės ataskaitoje pažymima, kad Lietuvos švietimo sistemos reformos, prasidėjusios 1992 m., įtvirtino integracijos ir lygių galimybių tapti švietimo sistemos dalyviu ir gauti reikalingas švietimo ir ugdymo paslaugas principus187. Specia-liojo ugdymo reformos sudarė galimybes specialiųjų poreikių moksleiviams integruotis į bendrojo lavinimo sistemą, įgalino vidutinio ir labai sutrikusio intelekto moksleivius,

184 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas „Dėl pedagogo padėjėjo, skaitovo, palydovo, gestų kalbos vertėjo paslaugų teikimo specialiųjų poreikių asmenims švietimo įstaigose“ iki šiol nepriimtas dėl lėšų stygiaus. Nutarimo projektas paskelbtas Švietimo ir mokslo ministerijos internetinėje svetainėje:http://www.smm.lt (peržiūrėta 2004 m. rugsėjo mėn. 23 d.).

185 Interviu su Regina Labiniene, Švietimo ir mokslo ministerijos Specialiojo ugdymo sektoriaus vedėja. Interviu metu pažymėta, jog Švietimo ir mokslo ministerija rengia bei numato rengti nemažai poįstatyminių teisės aktų, numatysiančių konkrečių įstatyme numatytų teisių įgyvendinimo procedūras. Specialiųjų poreikių moksleivių situacija turėtų pagerėti patvirtinus Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programą.

186 Specialiojo ugdymo įstatymo 5 (2) str. įtvirtinta, kad vienas iš specialiojo ugdymo uždavinių yra rengti specialiųjų poreikių asmenis savarankiškam gyvenimui vietos bendruomenėje // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228.

187 Vaiko teisių apsaugos kontrolierės ataskaita, 2003. Paskelbta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos internetinėje svetainėje: http://www. vaikams.lrs.lt (peržiūrėta 2005 m. sausio mėn. 25 d.).

http://www.smm.lt

http://www

67

L I E T U VA


anksčiau laikytus nemokytinais, ugdytis pagal jų gebėjimus. Deja, ataskaitoje taip pat pastebima, kad integracija vis dar nevyksta pageidaujamu tempu ir apimtimi, yra nepa-kankamai koordinuota. Vis dar labai vangiai įvairių specialiųjų poreikių (kompleksinės negalios) vaikai įtraukiami į švietimo sistemą188.

3 .2 .1 . Ik i mo kyk l i ni s ug dy mas Specialiųjų poreikių ikimokyklinio amžiaus (nuo trejų iki šešerių ar septynerių metų) vaikai yra ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiosiose ikimokyklinio ugdymo ir kitose specialiojo ugdymo įstaigose.

Lietuvoje nėra sutrikusio intelekto vaikų, lankančių įvairius darželius ar kitas ikimokyk-linio ugdymo įstaigas, susistemintos statistikos189. Paprastai vaikai su lengvais ar viduti-niais intelekto sutrikimais gali lankyti ikimokyklines įstaigas, tačiau turintys didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių moksleiviai neturi tokios galimybės dėl specializuotų įstaigų ir tam pasirengusių specialistų stygiaus. Ribotos galimybės gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas specialiųjų poreikių vaikams ateityje gali tapti barjeru toliau ugdytis integruota forma bei kliūtimi socialiai integruotis bendrąja prasme.

2002 m. Lietuvoje veikė 95 ikimokyklinės įstaigos su specialiosiomis grupėmis, kurias lankė 4427 neįgalūs vaikai, tarp jų 259 sutrikusio intelekto vaikai190. 2002 m. 10.800 įvairiai sutrikusios raidos vaikai lankė bendruosius darželius191, kur buvo ugdomi pagal specialiai pritaikytas programas. Nuo 1995 m. specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų, lan-kančių bendrąsias ikimokyklines įstaigas, padaugėjo 2,8 karto192.

Specialiųjų poreikių vaikams, negalintiems lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigų, ir jų tė-vams/globėjams specialioji pedagoginė pagalba teikiama namuose. šią pagalbą namuose skiria savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, o organizuoja savivaldybės administ-racijos švietimo padalinys, turintis tikslą neįgalų vaiką lavinti namuose ir ugdyti jo specia-liuosius poreikius. Specialioji pedagoginė pagalba namuose skiriama vieneriems metams, o prireikus, teikimas pedagoginės psichologinės tarnybos sprendimu gali būti pratęstas. Vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintais kriterijais, pedagoginė pagalba namuose turėtų

188 Vaiko teisių apsaugos kontrolierės ataskaita, 2003. Paskelbta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos internetinėje svetainėje: http://www. vaikams.lrs.lt (peržiūrėta 2005 m. sausio 25 d.).

189 Lietuvoje dažnai ikimokyklinis parengiimas yra vykdomas darželyje. Kartais gali būti sudaromas specialios klasės ar grupės (vaikams nuo 5 iki 6 metų) paruošti vaikus mokyklai.

190 Lietuvos statistikos departamento informacinis biuletenis Nr. 2.

191 Šis skaičius apima vaikus „su įvairiais vystymosi sutrikimais“, tame tarpe nurodoma: vaikai, kuriems nustatyta disartrija, regos sutrikimai, fizinė negalia ar nedideli intelekto sutrikimai.Lietuvos statistikos departamentas, Informacinis biuletenis Nr. 2.


http://www

68



būti skiriama tais atvejais, kai vaikas dėl sveikatos būklės negali lankyti kolektyvo – tai ypač sunkios ir sudėtingos negalios vaikai, kurių sveikatos būklė pavojinga ir nestabili, arba vaikai, kurie kelia pavojų kitiems vaikams193, pavyzdžiui, agresyvūs. Deja, vidutinės ar net lengvos negalios vaikai yra nepageidaujami bendruosiuose darželiuose. Dažniausiai pedagogai nėra reikiamai pasirengę dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, ikimokyklinių įstaigų vadovai nėra visiškai suinteresuoti priimti neįgalų vaiką.

3 .2 .2 . In teg ruo tos mo kyk los Pastaraisiais m. vis daugiau specialiųjų poreikių moksleivių mokosi visiškos integracijos forma. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2003–2004 metų pradžioje į ben-drojo lavinimo sistemą buvo integruota 54 240 specialiųjų poreikių moksleivių, iš kurių 4834, arba 8,9 % buvo sutrikusio intelekto moksleiviai194. Specialistų manymu, dėl ne-vienodos duomenų sisteminimo metodikos, sutrikusio intelekto moksleivių bendrojo lavinimo sistemoje gali būti dar daugiau195.

Statistikos departamento duomenimis, sutrikusio intelekto moksleivių bendrojo lavini-mo sistemoje didėja. 2002–2003 mokslo m. bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose klasėse mokėsi 49 989 specialiųjų poreikių vaikai ir jaunuoliai196. 7095 iš jų, arba 14,1 % buvo sutrikusio intelekto moksleiviai. Specialiųjų poreikių moksleivių, besimokančių visiškos integracijos forma, palyginti su 1995 m. pagausėjo daugiau kaip 250%. 1995–1996 mokslo m. tik 19 643 specialiųjų poreikių moksleivių buvo visiškai integruoti, iš jų buvo tik 1085 sutrikusio intelekto vaikai ir jaunuoliai.

Dalis sutrikusio intelekto moksleivių yra ugdomi dalinės integracijos forma. 2002–2003 mokslo m. bendrojo lavinimo mokyklose veikė 102 specialiosios, išlyginamosios ir lavi-namosios klasės, kurias lankė 791 mokinys.

Specialiosiose klasėse ugdomi įvairių negalių moksleiviai, iš jų ir sutrikusio intelekto. Išlyginamosios klasės teikia specialiųjų ugdymosi poreikių vaikui galimybę įgyti žinių ir pasiekti tokį lygį, kad vaikas galėtų būti perkeltas į integruoto ugdymo srautą. Mokymą šiose klasėse rekomenduoja pedagoginės psichologinės tarnybos. Paprastai šio tipo klasė-se ugdomi specifinių kompleksinių sutrikimų vaikai (neretai tai būna chroninės ligos,somatiniai ir neurologiniai sutrikimai ir kt.). Šias klases taip pat gali lankyti sutrikusio intelekto vaikai ir norintys pereiti į integruotas klases.

193 Pagalbą namuose reglamentuoja Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 916 / 385 „Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo specialiųjų poreikių ikimokyklinio amžiaus vaikams namuose tvarkos“ // Valstybės žinios, 2000, Nr. 66–2004.

194 Švietimo ir mokslo ministerija, Statistinė ataskaita MS–7, 2003–2004 mokslo metai, Vilnius, 2004.

195 Interviu su Regina Labiniene, 2004 m. vasario mėn. 19 d., Vilnius.


69

L I E T U VA


Lavinamosiose integruotų mokyklų klasėse ugdomi labai sutrikusio intelekto vaikai, ku-riems paprastai pritaikomos individualios programos.

Sutrikusio intelekto moksleivių, visiškai integruotų į bendrojo lavinimo sistemas, daugėji-mas – tai pozityvus pastarųjų metų reformų rezultatas: tobulesnio vaikų diferencijavimo, labiau individualizuotų vertinimų bei ugdymo programų pritaikymo jų individualiems gebėjimams bei poreikiams. Neabejotinai teigiamus pokyčius sąlygoja vis lankstesnė vai-ko perkėlimo į sudėtingesnę ugdymo programą procedūra. Tiek specialistai, tiek tėvai labai palankiai vertina nuo 2004 m. rugsėjo mėn. įsigaliojusią procedūrą, kai pagal adap-tuotą programą specialiojoje mokykloje ugdytas vaikas, perkeliamas į bendrojo lavinimo mokyklą197.

Netgi integruoti į bendrąją švietimo sistemą specialiųjų poreikių moksleiviai susiduria su viena švietimo sistemos problemų – tai mokymosi rezultatų vertinimas. Bendroji vertini-mo (pažymių) sistema netinka sutrikusio intelekto moksleiviams. Šiuo metu sutrikusio intelekto moksleiviams yra išduodami „pasiekimų įvertinimo pažymėjimai“, kurie, deja, nėra pripažįstami vidurinėse mokyklose bei stojant į profesinio rengimo mokyklas. Tiek tėvai, tiek pedagogai mano, kad vertinimo sistema turėtų būti vienoda visose švietimo sistemos grandyse ir kiekvienam moksleiviui turėtų būti išduodamas išsilavinimo pagal tam tikrą programą dokumentas. Suvienodinus vertinimą sutrikusio intelekto jaunuoliai galėtų toliau siekti išsilavinimo ar profesijos198.

Integracijos barjeraiVisų vaikų, taip pat ir specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvai yra įstatymo įpareigoti užtik-rinti, kad vaikas mokytųsi kol jam sukaks 16 metų. Tėvai turi teisę dalyvauti parenkant vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą199. Švietimo įstatymas, 2003 įsakmiai nurodo, kad visos įstaigos, į kurias siunčiamas ugdytis specialiųjų poreikių moksleivis, turi būti kuo arčiau jo tėvų gyvenamosios vietos200. Nepaisant to, kad pastaraisiais m. pagausėjo į bendrąją švietimo sistemą integruotų specialiųjų poreikių moksleivių, negalima gauti švietimo paslaugų (ypač integruota forma) vaiko gyvenamoje vietoje. Auginančių neįga-lų vaiką šeimų tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis šeimų patiria socialinį atsitraukimą, saviizoliaciją, dauguma motinų nurodo atsisakančios visuomeninio gyvenimo, vaiko glo-

197 Komentarai gauti apvaliojo stalo – diskusijos metu, 2004 m. birželio mėn. 30 d., Vilnius.

198 Komentarai gauti apvaliojo stalo – diskusijos metu, 2004 m. birželio mėn.30 d., Vilnius.

199 Švietimo įstatymas, 2003, Nr. IX–1630, // Valstybės žinios, 2003, Nr. 63–2853, 47 str.; Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998, Nr. VIII–969 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228, 33 str.


70



ba tampa nesuderinama su darbu (ypač tai aktualu mažuose miesteliuose), dėl stigmati-zuojančio visuomenės požiūrio tėvams būdingas psichologinis uždarumas201. Paminėtini tokie svarbūs integracijos stabdžiai, kaip reikiamos kvalifikacijos specialistų bei švietimopaslaugų stygius. Šiaulių universiteto mokslininkai analizavo specialistų pasirengimo dirbti su specialiųjų poreikių moksleiviais lygį. Nustatyta, jog specialiojo ugdymo sis-temos darbuotojams trūksta kompetencijos. Minėtas tyrimas taip pat patvirtino, kad kaimo vietovėse integracija kur kas vangesnė nei dideliuose miestuose202.

Siekiant visiems be išimties vaikams užtikrinti švietimo paslaugų prieinamumą ir vado-vaujantis lygių galimybių principu bei Specialiojo ugdymo įstatyme, 1998 įtvirtinta nuo-stata, kad švietimo įstaigos steigėjas turi organizuoti specialiųjų poreikių asmenų iki 21 metų, kurie nepajėgia (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje) patys atvykti į švietimo įstaigą, nemokamą atvežimą į ją ir parvežimą į namus203. Nepaisant šių įstatyminių įpareigojimų, daugelis neįgalių moksleivių, ypač kaimo vieto-vėse, neturi galimybės nuvykti į švietimo įstaigas. Nemokamų transporto paslaugų nepa-jėgiančios užtikrinti vietos valdžios institucijos paprastai teisinasi, kad trūksta lėšų.

Siekiant įdiegti šią Specialiojo ugdymo įstatymo, 1998 nuostatą praktikoje, Lietuvos Res-publikos Vyriausybė 2002 m. patvirtino programą „Geltonasis autobusas“204. Programai kiekvienais metais iš valstybės biudžeto skiriama lėšų nemokamą pavėžėjimą organizuo-jančioms įstaigoms, kad šios sutarčių su transporto paslaugų teikėjais pagrindu galėtų užtikrinti minėtą paslaugą. Deja, tėvų pastebėjimu, programos efektyvumas yra menkas, specialiųjų poreikių moksleiviai, taip pat ir sutrikusio intelekto, jos teikiamomis galimy-bėmis beveik nesinaudoja, didžioji programos dalyvių dalis – normalios raidos atokių

201 Tyrimo tikslas buvo sukurti neįgalų vaiką auginančios šeimos psichosocialinį portretą ir įvertinti jos galimybes integruotis į visavertį gyvenimą. Psichosocialine vadinama tokia situacija, kai dėl vidinių (vaiko negalia) ir išorinių (visuomenės nuostatos) veiksnių sąveikos šeima patiria specifinius išgyvenimus, keičiasi įprastų šeimyninių ir socialinių ryšių struktūra ir intensyvumas.Šiaulių universiteto Socialinių tyrimų centras, 2002, tyrimo vadovas prof. J. Ruškus.

202 Tyrimas „Pedagogų profesinės kompetencijos vertinimas specialiųjų poreikių vaikų (ugdymo plėtros) aspektu“ atliktas Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu.

203 Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998, Nr. VIII–969 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228, 27 str. Nuostata netaikoma profesinių, aukštesniųjų bei aukštųjų mokyklų ugdytiniams.

204 Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 437 „Dėl kaimo mokyklų aprūpinimo transporto priemonėmis programos „Geltonasis autobusas“ patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2000, Nr. 33–934.

71

L I E T U VA


kaimo vietovių moksleiviai. Analizuojant programos trūkumus, vėl gi nurodomas lėšų stygius ar netinkamas jų paskirstymas. Bendrijos „Viltis“ atstovų nuomone, rekomenduo-tina savivaldybių biudžete švietimo paslaugų lėšas nurodyti atskira eilute, kad jos nebūtų perskirstomos205.

Kita problema, be transporto paslaugos ir tinkamos kvalifikacijos specialistų, kuriųlabiausiai trūksta kaimo vietovėse ir mažuose miesteliuose gyvenantiems neįgaliems vai-kams, yra ta, kad švietimo, ugdymo ir kitos paslaugos specialiųjų poreikių vaikams užtik-rinamos tik pusei darbo dienos. Tėvai pažymi, jog veikla po pamokų sutrikusio intelekto moksleiviams beveik neorganizuojama. Trūkstant minėtų paslaugų, tėvams apribojamos galimybės dirbti visą darbo dieną. Tokioje situacijoje tėvams yra siūloma samdyti auklę vaikui pusei dienos, tačiau auklės paslaugos yra brangios. Antra vertus, kai kurių norma-lios raidos vaikus auginančių tėvų bei specialistų nuomone, jei už sveikųjų vaikų užsiėmi-mus po pamokų moka tėvai, būtų neteisinga reikalauti nemokamų paslaugų neįgaliam vaikui prižiūrėti ištisą darbo dieną. Kita mažose gyvenvietėse gyvenančių tėvų, auginan-čių neįgalius vaikus, iškelta problema – baimė kreiptis į vietos valdžios institucijas, iškilus sunkumams. Tėvai pažymi, kad prašyti pagalbos juos sulaiko vis dar neigiamas, mažoje bendruomenėje ypač ryškus, požiūris į jų specialiųjų poreikių (ypač sutrikusio intelekto) vaikus, vietos valdininkų priešiškumas. Dar daugiau, nemaža atvejų, kai atokių gyvenvie-čių tėvai neturi kitokio pasirinkimo, kaip tik kreiptis dėl mokymo namuose skyrimo arba išsiųsti vaiką į specialiąją internatinę mokyklą206. Vis dar pasitaiko atvejų, kai sutrikusio intelekto vaikus auginantys tėvai, pageidaujantys juos ugdyti integruoto ugdymo forma, susiduria su normalios raidos vaikų ir jų tėvų pasi-priešinimu. Kaip rodo patirtis, sprendžiant šią problemą, tikslingiausia siekti, kad specia-liųjų poreikių vaikas būtų kuo anksčiau integruotas ir abi pusės turėtų laiko apsiprasti su negalia. Be abejo, turi būti paisoma sveikųjų vaikų teisės gauti kokybišką išsilavinimą, o iškylančius nesutarimus geriausia išsiaiškinti atvira diskusija pagalba207.

3 .2 .3 . Spe cia l io s ios mo kyk los 2002–2003 mokslo m. Lietuvoje buvo 66 specialiosios mokyklos, kurias lankė 5990 vai-kai. Iš jų 35 mokyklos buvo sutrikusio intelekto vaikams, kurie iš viso sudaro apie 80% visų specialiųjų mokyklų moksleivių (4046 moksleiviai)208. Kasmet vis daugiau specialių-

205 Šis siūlymas buvo išsakytas vykdomosios valdžios institucijoms susitikimų metu.

206 Interviu su tėvais, 2004 m. sausio mėn. 12 d., 2004 m. vasario mėn. 10–13 d., Vilnius ir Mažeikiai.

207 Komentarai išsakyti apvaliojo stalo – diskusijos metu, 2004 m. birželio mėn. 30 d., Vilnius.

208 Statistikos departamento informacinis biuletenis Nr. 2.

72



jų poreikių vaikų integruojama į bendrojo lavinimo mokyklas, todėl vis labiau mažėja spe-cialiųjų mokyklų lankytojų, o ypač 1993–1994 m.209 (2 lent.). Tai sutapo su integracijos Lietuvoje bei specialųjį ugdymą reglamentuojančios teisinės bazės kūrimo pradžia.

2 lentelė. Sutrikusio intelekto moksleiviai specialiosiose mokyklose 1990–2004 m.

Metai

1990 1993 1994 1999 2000 2001 2003 2004

Moksleivių skaičius 8 933 5 837 4 845 4 677 4 659 4 353 4 046 3 488

Šaltinis: Švietimo informacinių technologijų centras210

Tikslios statistikos, kiek iš 66 specialiųjų mokyklų yra internatinės, nėra, manoma, kad apie trečdalį211. Tačiau 32 iš 35 sutrikusio intelekto moksleivių specialiųjų mokyklų yra internatinės; kitas 3 specialiąsias mokyklas kasdien lanko 262 sutrikusio intelekto moks-leiviai. Dalis specialiųjų internatinių mokyklų moksleivių taip pat sugrįžta į namus savait-galiais ar net beveik kasdien, jei mokykla yra netoli jų gyvenamosios vietos, tačiau tokie atvejai reti. Dauguma internatinių mokyklų moksleivių, kurie turi tėvus, į namus grįžta per šventes, rečiau savaitgaliais212.

Specialiosiose mokyklose sutrikusio intelekto moksleiviai ugdomi pagal modifikuotasar adaptuotas programas. Paprastai specialiųjų mokyklų moksleivių intelekto sutrikimo laipsnis yra vidutinis. Labai sutrikusio intelekto vaikai ir jaunuoliai, jei jie negyvena su savo šeima, paprastai yra apgyvendinami specialiose globos institucijose. Tėvai, apsispren-

209 Interviu su Jolanta Stasiūnaite, Pedagoginio psichologinio centro kalbos terapeute-eksperte, Švietimo ir mokslo ministerijos Specialiojo ugdymo sektoriaus specialiste, 2004 m. rugpjūčio mėn. 10 d., Vilnius.

210 Švietimo informacinių technologijų centras (ITC) yra Švietimo ir mokslo ministerijos finansuojamavalstybinė biudžetinė Švietimo organizacija. 1999 m. rugpjūčio mėn. 31 d. reorganizuotas iš Informatikos ir prognozavimo centro, Centras tęsia jo pradėtus darbus ir rengia naujus projektus bei programas. Informaciją apie specialiąsias mokyklas pateikė centro specialistė, nepanorusi būti įvardyta. Daugiau informacijos Švietimo informacinių technologijų centro internetinėje svetainėje:http://www.itc.smm.lt (peržiūrėta 2004 m. sausio mėn. 24 d.).

211 Specialiųjų internatinių mokyklų steigėjas yra apskrities administracija, o specialiųjų dieninių mokyklų – savivaldybės taryba.

212 Interviu su tėvais, 2004 m. liepos mėn. 26 d., Vilnius.

http://www.itc.smm.lt

73

L I E T U VA


dę savo vaikus leisti į specialiąsias mokyklas, dažniausiai pažymi, jog yra patenkinti ten gaunamų švietimo ir ugdymo paslaugų kokybe. Daugeliu atvejų daugelis šeimoje susi-klosčiusių aplinkybių lemia tokį tėvų pasirinkimą. Tačiau nemažai specialiųjų mokyklų moksleivių galėtų būti integruoti į bendrojo lavinimo sistemą.

Savo 2003 metų veiklos ataskaitoje Vaiko teisių apsaugos kontrolierė išreiškė susirūpini-mą213, jog didžioji dalis specialiųjų internatinių mokyklų kontingento – tai lengvo inte-lekto sutrikimo moksleiviai, kurie privalomai turėtų būti integruojami į bendrojo lavini-mo mokyklas214. Neretai į specialiąsias mokyklas siunčiami vaikai, kurių raidos sutrikimą lemia ne tiek medicininiai, kiek socialiniai veiksniai. Pasitaiko, kad bendrojo lavinimo mokyklos imasi iniciatyvos „atsikratyti“ blogai besimokančių vaikų, ypač tų, kurių elgse-na mokyklos bendruomenei kelia rūpesčių. Šie vaikai toliau ugdomi specialiosiose inter-natinėse mokyklose. Tačiau dėl tokio neatsakingumo dažnai ateityje minėti vaikai negali visavertiškai funkcionuoti visuomenėje, t.y. siekti mokytis aukštesnėse pakopose, preten-duoti į kvalifikuotą, geriau apmokamą darbą ir netgi planuoti asmeninį gyvenimą.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės ataskaitoje išdėstoma pozicija, jog vienas iš aktualiau-sių švietimo sistemos reformavimo tikslų – tai kuo anksčiau specialiųjų poreikių vaiką integruoti į bendrojo lavinimo sistemą bei užtikrinti jam visokeriopą reikiamą pagalbą215. Kontrolierės ataskaitoje taip pat teigiama, jog siekiant vaikus integruoti nuo pat anksty-vosios vaikystės216, būtina parengti specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programą, imtis ryžtingesnių priemonių, revizuojant ir reformuojant specialiųjų internatinių mokyklų tinklą, labiau orientuotis teikti specialiąsias paslaugas didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių vaikams, atkreipti dėmesį į paramą šeimai, auginančiai specialiųjų poreikių vai-ką, instituto svarbą. Ataskaitoje pastebima, jog silpniausia ugdymo dalis – neformalusis ugdymas. Turiningas, kokybiškas, prieinamas ir atitinkantis poreikius ugdymas po pamo-kų yra labai svarbi kiekvieno moksleivio, o ypač specialiųjų poreikių, ugdymo dalis217.

213 Atlikdama savo funkciją, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė lankosi įvairiose įstaigose, į kurias vyksta planuotų ar neplanuotų vizitų. Aplankomos vaikų globos įstaigos, mokyklos, ikimokyklinės įstaigos, kitos institucijos. Savo veiklos metu, Kontrolierė vadovaujasi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymu, Nr. VIII–1708 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 50–1432.

214 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaita, 2003. Paskelbta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos internetinėje svetainėje: http://www. vaikams.lrs.lt (peržiūrėta 2005 m. sausio mėn. 25 d.).

215 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaita, 2003, p. 54. Paskelbta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos internetinėje svetainėje: http://www. vaikams.lrs.lt (peržiūrėta 2005 m. sausio mėn. 25 d.).

216 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaita, 2003, p. 21.

217 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaita, 2003, p. 16–19, 64.

http://www

http://www

74



Vaiko teisių apsaugos kontrolierė inicijavo tarpžinybinį pasitarimą su Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijų atstovais, kurio metu buvo nagrinėjami ap-skričių pavaldumo valstybinių vaikų globos, ugdymo ir priežiūros institucijų metodinio vadovavimo bei vaikų siuntimo į šias institucijas klausimai. Švietimo ir mokslo ministe-rija įsipareigojo peržiūrėti specialiųjų internatinių mokyklų bei internatinių mokyklų nuostatus ir apgyvendinimo šiose institucijose tvarką, parengti naujus minėtų institucijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus218.

Vis dėl to pastaruoju metu Lietuvoje tam tikrai moksleivių grupei reikia specialiųjų in-ternatinių mokyklų. Dalis nuošaliose kaimo vietovėse gyvenančių tėvų, ypač žiemą, yra nepajėgūs savo specialiųjų poreikių vaikus ugdyti kitų tipų mokyklose, ypač senyvi ar ligoti tėvai. Kai sutrikusio intelekto moksleivis netenka tėvų/globėjų ir tampa našlaičiu, specialioji internatinė mokykla jam yra vienintelė galimybė įgyti išsilavinimą. Tokiais atvejais labai sunku rasti globėjus ar įtėvius, kurie domėtųsi gaunamo išsilavinimo ko-kybe. Antra vertus, taip besiklostanti situacija sudaro milžinišką socialinę problemą. Po izoliacijos metų specialiojoje internatinėje mokykloje vaikai ir jaunuoliai praranda net ele-mentariausius turėtus socialinius įgūdžius, jau nekalbant apie tai, jog neįgyja jokių naujų socialinių įgūdžių219. Jie praranda galimybę gyventi savarankiškai ar gaudami minimalią pagalbą. Todėl ateityje jie akivaizdžiai negalės integruotis į darbo rinką ir visuomenę pla-čiąja prasme.

3.3. Nemokyklinis švietimas

3.3.1. Mo ky mas na muo seDėl skirtingų duomenų rinkimo ir sisteminimo metodikų skirtingos institucijos pateikia skirtingus vaikų, nepatenkančių į privalomojo švietimo sistemą, duomenis. Statistikos departamento duomenimis, 2002–2001 mokslo metais daugiau kaip 5200 vaikų, jau-nesnių nei 16 metų, nelankė mokyklos; apie trečdalis buvo neįgalūs vaikai220. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2001 m. tik 684 vaikai nelankė mokyklos, tačiau pa-teikiami duomenys byloja apie mokyklą metusius vaikus, daugiausia kilusius iš socialinės rizikos šeimų, tačiau ne tuos, kurie niekada nelankė mokyklos.

Nėra tikslių duomenų, kiek neįgalių vaikų, iš jų sutrikusio intelekto, nelanko mokyklų ar yra mokomi namuose. Tačiau, neįgaliųjų teises atstovaujančių nevyriausybinių organi-zacijų iniciatyva akcentuojant, kad reikia tokių duomenų, Švietimo ir mokslo ministerija

218 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaita, 2003, p. 39.

219 Komentarai išsakyti apvaliojo stalo – diskusijos metu, 2004 m. birželio mėn. 30 d., Vilnius.

220 Švietimo ir mokslo ministerija „Nesėkmingo mokymosi mastai ir priežastys, Vilnius, 2003“. Tyrimas paskelbtas Švietimo ir mokslo ministerijos internetinėje svetainėje: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/NMMP_ataskaita.doc (peržiūrėta 2005 m. sausio mėn. 10 d.).

221 Interviu su Jolanta Stasiūnaite, Vilnius, 2004 m. rugpjūčio mėn. 10 d.

http://www.smm.lt

75

L I E T U VA


įsipareigojo nuo 2004–2005 mokslo metų juos rinkti bei sisteminti221.

Specialiųjų poreikių moksleivių mokymą namuose reglamentuoja 2000 m. Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų bendru įsakymu patvirtinta „Moksleivių moky-mo namuose organizavimo tvarka“222. Ši tvarka reglamentuoja moksleivių, dėl ūmių ligų ir patologinių būklių negalinčių lankyti mokyklos, mokymo namuose organizavimą. Po ūmios ligos mokymą namuose skiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje gydosi moksleivis, gydytojų konsultacinė komisija (GKK)223; sutrikusio intelekto moksleiviams sprendimą skirti mokymą namuose priima savivaldybės švietimo padalinys, pedagoginės psichologinės tarnybos teikimu. Sutrikusio intelekto moksleivių būklė yra nuolatinė, todėl tai neturėtų būti pagrindas skirti mokymą namuose. Mokymas namuose – tai lai-kina priemonė, pavyzdžiui, kol vaiko sveikata pagerėja po operacijos ar ūminės ligos224. Mokymosi namuose trukmė kiekvienam moksleiviui nustatoma individualiai, tačiau ne-gali būti ilgesnė nei 12 mėnesių. Išimtiniais atvejais, šiam terminui pasibaigus, gali būti sprendžiama, ar reikia pratęsti.

3 .3 .2 . Mo ky mas s ta c io na r io se g lo bos ins t i tu c i jo seDauguma sutrikusio intelekto vaikų Lietuvoje gyvena savo šeimose. Be gyvenančių na-muose, ar ugdomų specialiosiose internatinėse mokyklose, tik nedidelė dalis vaikų ir jau-nuolių iki 21 metų gyvena globos institucijose, kurių Lietuvoje šiuo metu yra 3.

Socialinės paslaugos Lietuvoje skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias socialines paslau-gas225. Bendrosios socialinės paslaugos yra tam, kad neįgalūs žmonės galėtų savarankiškai gyventi bendruomenėje. Specialiosios socialinės paslaugos teikiamos neįgaliems asme-nims, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos. Jos yra teikiamos staciona-riose ir nestacionariose socialinės globos institucijose (dienos centruose, laikino apgyven-dinimo tarnybose, mišraus pobūdžio paslaugas teikiančiose institucijose), skirtose tiek vaikams, tiek suaugusiems. Stacionarios globos institucijos steigiamos ir prižiūrimos, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl reikalavimų staciona-rioms socialinės globos įstaigoms ir asmenų nukreipimo į stacionarias socialinės globos

222 Sveikatos apsaugos ministro ir Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 259 / 153 „Dėl moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarkos“ // Valstybės žinios, 2000, Nr. 25–654.

223 Žr. IV.1.2 dalį, kur plačiau aptarta GKK veikla.

224 Mokymo namuose pagrindu galėtų būti ūminė liga, kai sveikstama ilgiau nei 1 mėnesį ar mokyklos fizinė aplinka yra neprieinama judėjimo negalios moksleiviui.

225 Socialinių paslaugų įstatymas, Nr. I–1579 // Valstybės žinios, 1996, Nr. 104–2367.

226 Reikalavimuose įtvirtinta darbo organizavimo tvarka, reikalavimai personalui, įstaigų aplinkai, patalpoms, maksimalus gyventojų skaičius, įtvirtintos gyventojų teisės ir pareigos. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. 97 „Dėl reikalavimų stacionarioms socialinės globos įstaigoms ir asmenų nukreipimo į stacionarias socialinės globos įstaigas tvarkos patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2002, Nr. 76–3274.

76



įstaigas tvarkos patvirtinimo“ (toliau – reikalavimai)226. Reikalavimai taikomi visų tipų stacionarioms bei nestacionarioms socialinės globos institucijoms, pavaldžioms apskri-ties ar vietos savivaldybės administracijai. Reikalavimai nėra privalomi, tačiau jų laikytis yra rekomenduojama taip pat ir privatiems socialinių paslaugų teikėjams bei socialines paslaugas teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms227. Vadovaujantis reikalavimais, stacionarios globos institucijos skirstomos į vaikų (nuo 4 iki 21 metų amžiaus), vaikų ir jaunuolių (nuo 4 iki 29 metų) ir suaugusiųjų. Į šias įstaigas paprastai patenka viduti-nio, didelio ar labai didelio intelekto sutrikimo asmenys ir tie, kuriems dėl jų sutrikimų pobūdžio reikia nuolatinės priežiūros, nes negali gyventi savarankiškai ar naudodamiesi bendruomeninio tipo paslaugomis. Nors stacionarios socialinės globos institucijos turėtų būti skirtos labai sunkios negalios žmonėms, nemaža dalis šių įstaigų gyventojų yra vidutinės negalios žmonės, kurie yra netekę savo globėjų ar kurių globėjai nenori ar negali jais rūpintis. 2004 m. Lietuvoje veikė 22 stacionarios globos įstaigos sutrikusio intelekto asmenims, iš kurių trys įstaigos skirtos sutrikusio intelekto jaunuoliams iki 21 metų amžiaus228. Minėtose 3 institucijose gyveno 654 jaunuoliai (371 vaikinai ir 283 merginos). Šių 3 institucijų 242 gyventojus reikia intensyviai prižiūrėti ištisą parą, todėl tokiomis aplinkybėmis nėra jokių galimybių jaunuoliams ugdyti. Didelio intelekto sutrikimo vaikai ir jaunuoliai, lankantys specialio-jo ugdymo centrus, gauna tam tikrą ugdymą, arba, tiksliau apibūdinus, tam tikromis priemonėmis yra stimuliuojama jų sensorinė sistema. Be to, socialinės globos institucijos priklauso ne švietimo, bet socialinės apsaugos sistemai, todėl jos neįpareigotos teikti švie-timo paslaugų čia apgyvendintiems vaikams. Šiose institucijose vaikai yra visai neugdo-mi, daugiausia dėl išteklių bei reikiamų specialistų stygiaus.

227 Vienintele nevyriausybine organizacija, teikiančia socialines paslaugas sutrikusio intelekto asmenims ir juos globojančioms šeimoms yra „Viltis“. „Vilties“ iniciatyva buvo įkurti dienos veiklos centrai sutrikusio intelekto žmonėms, šeimos paramos centrų tinklas Lietuvoje. Svarbi teikiamų paslaugų dalis – transporto paslaugos. Paminėtini geros praktikos pavyzdžiai yra Mažeikių, Radviliškio, Jurbarko vietos bendrijos, sklandžiai bendradarbiaujančios su vietos savivaldybių administracija; vietos valdžia perka transporto paslaugas iš minėtų vietos bendrijų, mokėdama patvirtintą kainą už suteiktų transporto paslaugų kilometražą. Savivaldybės yra įsipareigojusios išlaikyti transporto priemones bei vairuotojų etatus. Tokie bendradarbiavimo atvejai – tai puikūs socialinės partnerystės pavydžiai, iš kurios naudos gauna abi pusės. Komentarai apvaliojo – stalo diskusijos metu, 2004 m. birželio mėn. 30 d., Vilnius.

228 Informacija paskelbta Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamento internetinėje svetainėje:http://www.sipad.lt (peržiūrėta 2004 m. sausio mėn. 20 d.).

http://www.sipad.lt

77

L I E T U VA


4. PERĖJIMAS NUO IŠSILAVINIMO PRIE ĮDARBINIMO

Nors Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta sutrikusio intelekto asmenų teisė gauti profesinio rengimo paslaugas, didžioji dalis sutrikusio intelekto jaunuolių negali šios teisės įgyvendinti praktikoje. Tėvai ir specialistai vienu svarbiausių veiksnių nurodo nepakantumą sutrikusio intelekto jau-nuoliams. Tai ypač juntama mažose kaimiškose bendruomenėse. Nors pastaraisiais m. profesinio rengimo paslaugos yra kur kas prieinamesnės sutrikusio intelekto asmenims, vis dėl to, tik leng-vo intelekto sutrikimo laipsnio jaunuoliai gali pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis ir įgyti profesinę kvalifikaciją. Lengvo intelekto sutrikimo jaunuoliai profesinio rengimo paslaugas galigauti valstybinėse profesinio rengimo mokyklose, specialiųjų internatinių mokyklų profesinio rengimo padaliniuose ar specialiuose neįgaliųjų profesinio rengimo centruose, kurių šiuo metu Lietuvoje yra 3. Profesinio neįgaliųjų rengimo bei įsidarbinimo paslaugas teikia ir darbo birža, tačiau šios paslaugos neatitinka sutrikusio intelekto asmenų specialiųjų poreikių. Dauguma sutrikusio intelekto asmenų netgi negali pasinaudoti darbo biržos paslaugomis, kadangi yra pripažinti nedarbingais. Svarbiausios susiklosčiusioje situacijoje yra neįgaliųjų interesus atsto-vaujančios nevyriausybinės organizacijos, vienintelės teikiančios profesinio rengimo bei dienos užimtumo paslaugas didesnio intelekto sutrikimų jaunuoliams kai šie baigia mokyklą. Invali-dų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengė ir pateikė Socialinės apsaugos ministerijai Profesinės reabilitacijos vystymo strategijos projektą, kur įtvirtinti neįgalių žmonių profesinės reabilitacijos principai. Pagrindinis reformos tikslas – sukurti bendrą teisinę, organi-zacinę, ekonominę sistemą, kad neįgalieji, iš jų ir sutrikusio intelekto asmenys, galėtų integruotis į profesinio rengimo sistemą.

4.1. Profesinis rengimas

Naujos „informacinės visuomenės“ didėjantys poreikiai vis labiau akcentuoja išsilavinimo bei naujų technologijų teikiamas galimybes, todėl specialiųjų ugdymosi poreikių asmenys vis sunkiau gali patekti į darbo rinką229. Sutrikusio intelekto asmenims, norintiems įsidar-binti, yra būtinos papildomos profesinio rengimo ar perorientavimo bei profesinės reabilita-cijos paslaugos. Sutrikusio intelekto asmenų socialinės integracijos specialistai pažymi, jog šios grupės galimybės įgyti profesiją ir vėliau įsitvirtinti darbo rinkoje priklauso nuo sąlygų, kurias jiems sudaro sveikoji visuomenės dalis. Dažna kliūtis tęsti mokslą yra neprieinama fizinė aplinka, ypač kaimo vietovėse, skirtingas mokomųjų dalykų vertinimas. Specialistaibei sutrikusio intelekto jaunuolius auginantys tėvai nurodo, jog iš tikrųjų jie negali pasinau-doti teise į profesinį rengimą, nors tai yra įtvirtinta teisės aktuose. Kita problema – norimų įgyti profesijų sąrašas, iš kurio galėtų pasirinkti sutrikusio intelekto jaunuolis, yra gana ri-botas. Be to, daugelyje šalies profesinių mokyklų pajėgūs mokytis yra tik lengvo intelekto sutrikimo laipsnio jaunuoliai. Paradoksalu, tačiau Lietuvos sostinėje, kur gausu mokymo

229 Ingrida Baranauskienė, „Neįgaliųjų profesinis rengimas“ // Specialiojo ugdymo pagrindai, Šiaulių Universitetas, 2003, p. 196–209.

78



įstaigų, sutrikusio intelekto jaunuoliui, baigusiam vidurinę ar specialiąją mokyklą, mokytis profesijos yra labai ribotos galimybės230. Dažnai jaunuoliai yra priversti atsiskirti nuo šei-mos ir išvykti į šalies periferijoje įsikūrusius profesinio rengimo centrus.

Šiuo metu Lietuvoje vykstanti profesinio rengimo ir profesinės reabilitacijos reforma, tikimasi, atvers daugiau galimybių asmenims su intelekto sutrikimais. Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, 2004, kuris Lietuvoje įsigalios 2005 liepos 1 d., neįgaliesiems teikiamos pagrindinės profesinės reabilitacijos paslaugos yra: profesi-nis orientavimas, konsultavimas, profesinių gebėjimų įvertinimas, atkūrimas arba naujų išugdymas, perkvalifikavimas231. Invalidų reikalų tarybos232 parengtoje Profesinės reabili-tacijos strategijoje numatytas veiksmų planas ateinančiam dešimtmečiui233. Pagrindinis strategijos tikslas – siekti sukurti bendrą teisinę, organizacinę bei ekonominę neįgaliųjų profesinio rengimo sistemą. Strategijoje aprašomos priemonės, kurios numatomos kiek-vienai negalios rūšiai (taip pat ir sutrikusio intelekto asmenims). Numatoma, kad sutri-kusio intelekto asmenims profesinės reabilitacijos paslaugas teiks dienos veiklos, ugdymo centrai, praplėtę savo veiklą profesinės reabilitacijos turiniu, socialinės įmonės234 bei nevy-riausybinės organizacijos. Sutrikusio intelekto jaunuolis, baigęs profesinės reabilitacijos programą, turėtų būti įdarbinamas socialinėje įmonėje ar laisvoje darbo rinkoje.

Lengvo intelekto sutrikimo asmenų profesinio rengimo galimybės. Paprastai lengvo intelekto sutrikimo jaunuoliai turi tokį pasirinkimą, siekdami profesi-nio pasirengimo:

230 A. Galkienė, B. Šapolienė, „Teisė į darbą ir kompensaciją“, Žurnalas „Viltis“, 2003, Nr. 3.231 Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Nr. IX–2228// Valstybės žinios, 2004, Nr. 83–2983, 9 str.

232 Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Lietuvos invalidų reikalų taryba) įkurta vadovaujantis 1991 m. priimtu Invalidų socialinės integracijos įstatymu. Lietuvos invalidų reikalų taryba sudaroma pariteto principu iš 7 respublikinių visuomeninių neįgaliųjų organizacijų ir tiek pat valstybės institucijų (ministerijų) atstovų. Lietuvos invalidų reikalų taryba veikia pagal Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymą. Ši institucija padeda Lietuvos Respublikos Vyriausybei formuoti socialinę politiką, atitinkančią neįgaliųjų poreikius: teikia ministerijoms, kitoms institucijoms siūlymus, inicijuoja įstatymų rengimą, atlieka tokių įstatymų projektų ekspertizę, rengia ir įgyvendina Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą. Informacija paskelbta Invalidų reikalų tarybos internetinėje svetainėje: http://www.lirt.lt (2004 m. sausio mėn. 20 d.).

233 Lietuvos invalidų reikalų taryba 2004 m. kovo mėn. 31 d. protokolu Nr. 2 patvirtino Profesinės reabilitacijos 2004–2010 m. Lietuvoje strategines kryptis, tačiau ši strategija dar nepatvirtinta Vyriausybės lygmeniu. Informacija paskelbta Lietuvos invalidų reikalų tarybos internetinėje svetainėje:http://www.lirt.lt (peržiūrėta 2004 m. sausio mėn. 20 d.).

234 Socialinės įmonės Lietuvoje pradės veikti Socialinių įmonių įstatymo pagrindu. Socialinių įmonių įstatymas Nr. IX–2251 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 96–3519. Plačiau žr. IV.1.1. dalį.

http://www.lirt.lt

http://www.lirt.lt

79

L I E T U VA


• bendrosios valstybinės profesinio rengimo mokyklos, siūlančios pirmojo lyg-mens profesinio rengimo programas, arba mokymasis integruotose ar specia-liosiose bendrosios profesinės mokyklos grupėse, siūlomas asmenims, nebaigu-siems pagrindinės švietimo programos;

• trys profesinio rengimo mokyklos, specialiųjų poreikių asmenims;

• specializuoti profesinio rengimo padaliniai specialiosiose internatinėse mo-kyklose;

• profesinio rengimo paslaugos, kurias siūlo darbo biržos;

• neformalaus profesinio rengimo grupės, įkurtos prie Vilniaus archivyskupijos. Čia neįgalūs jaunuoliai paprastai mokomi restauravimo bei įvairių dailiųjų amatų235.

Lietuvoje profesinis rengimo sistema yra keturių lygmenų (pakopų)236, iš kurių tik 1 ir 2 lygmens programos yra prieinamos sutrikusio intelekto jaunuoliams237. 1 lygmens pro-fesinio rengimo programos suteikia galimybę įgyti paprasčiausias profesijas, 2 lygmens programų profesijos pasirinkimo galimybės truputį didesnės. Pastaraisiais m. profesinio rengimo programos buvo peržiūrėtos ir pasidarė lankstesnės bei labiau atitinkančios moksleivio poreikius; sutrikusio intelekto jaunuolių situacija pagerėjo atsisakius anksčiau galiojusio reikalavimo, kad į profesinę mokyklą stojantis jaunuolis turi būti baigęs tam tikrą švietimo programą. Sutrikusio intelekto jaunuoliams atsivėrė daugiau galimybių su-paprastinus pačią priėmimo į profesinę mokyklą procedūrą. Neseniai priimti teisės aktai įtvirtino nuostatą, kad net tie jaunuoliai, kurie nesugebėjo baigti specialiosios ar adap-tuotos programos bendrojo lavinimo mokykloje, gali būti priimti į 2 lygmens profesinio rengimo programas profesinio rengimo mokykloje238. Anksčiau jaunuoliai, negebėdavę baigti ugdymo programų bendrojo lavinimo mokyklose, galėdavo būti priimti tik į 1 lyg-mens profesinio rengimo programas.

235 Ingrida Baranauskienė „Neįgaliųjų profesinis rengimas“, // Specialiojo ugdymo pagrindai, Šiaulių Universitetas, 2003, p. 196 –209; Euroguidance – Lietuva, Profesijos vadovas, 2004 paskelbtas: http://www.nrcg.lt/profesijosvadovas (peržiūrėta 2005 m. sausio mėn. 20 d.).

236 1 lygmuo: skirtas ne jaunesniems nei 14 metų moksleiviams, kurie nebaigę pagrindinės programos bendrojo lavinimo ar specialiojoje internatinėje mokykloje ir siekia įgyti profesinę kvalifikaciją.2 lygmuo: skirtas moksleiviams, kurie baigė pagrindinio išsilavinimo programą ir siekia įgyti profesinę kvalifikaciją. 3 lygmuo: skirtas moksleiviams, kurie įgijo pagrindinį išsilavinimą ir siekiaįgyti profesinę kvalifikaciją bei vidurinio išsilavinimo pažymėjimą (brandos atestatą). 4 lygmuo:skirtas moksleiviams, kurie įgijo vidurinį išsilavinimą ir siekia įgyti profesinę kvalifikaciją.

237 Švietimo ir mokslo ministerija yra patvirtinusi profesinio rengimo programų trukmę, kuri negali būti trumpesnė nei vieneri metai.

238 Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK–1162 „Dėl reikalavimų valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatams patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2004, Nr. 124–4495

http://www.nrcg.lt/profesijosvadovas

80



Apie 60 valstybinių profesinių mokyklų siūlo jaunuoliams įgyti apdailininko, avalynės meistro, mūrininko, betonuotojo, staliaus, šaltkalvio, virėjo bei kitas specialybes. Į valstybi-nes profesines mokyklas priimami asmenys, neturintys pagrindinio išsilavinimo. Sutrikusio intelekto jaunuoliai integruojami į grupes, sudaromos specialiosios jų grupės. Specializuotų profesinio rengimo mokyklų Lietuvoje šiuo metu yra trys – Radviliškio profesinės reabilita-cijos centras, Kauno statybininkų mokykla ir Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyk-la. Šiose mokyklose jaunuoliai per trejus metus įgyja staliaus, siuvėjo, apdailininko, želdinių tvarkytojo, virėjo specialybių. Į šias mokyklas priimami jaunuoliai, baigę specialiąsias mo-kyklas ar mokęsi pagrindinėje/vidurinėje mokykloje pagal specialiąsias ar adaptuotas pro-gramas (ne jaunesni nei 15–16 metų). Šiose mokyklose gali mokytis ir neįgalūs jaunuoliai, tačiau sutrikusio intelekto sudaro pagrindinę kontingento dalį239.

Pavyzdiniu profesinio orientavimo organizavimo modeliu laikytinas Radviliškyje įsteig-tas Lietuvos reabilitacinis profesinio rengimo centras240, kur konsultuojami įvairiai neįga-lūs asmenys – kurtieji ir neprigirdintieji, sutrikusios motorikos ir judėjimo, sutrikusio in-telekto. Profesiškai orientuojant bręstantį jaunuolį, ypač sutrikusio intelekto, labai reikia ir svarbu, kad įvertintų bei patartų specialistų komanda241. Čia taip pat gali kreiptis ir tie jaunuoliai, kurie dar nėra apsisprendę mokytis centre. Šioje įstaigoje organizuojamas ne tik profesinis orientavimas ir mokymas, ne mažesnis dėmesys skiriamas jaunuolių kultū-riniam lavinimui, užsiėmimams po pamokų, būreliams, ir ypač socialinei psichologinei reabilitacijai. Socialinės psichologinės reabilitacijos metu jaunuoliai stebimi, vertinama jų adaptacija ir orientavimas naujoje aplinkoje, profesinių interesų motyvavimas, kolekty-vinio darbo kryptys, ugdoma asmeninė socialinė jaunuolių kompetencija242.

Pasirinkti profesiją jaunuoliui, negalinčiam atvykti į Radviliškį, gali padėti jo tėvai, mo-kytojai, tardamiesi su pedagoginių psichologinių tarnybų, esančių kiekviename mieste ir rajone, specialistais. Šių tarnybų specialistai įvertina jaunuolių gebėjimus bei interesus.

239 Informacija bus visapusiškesnė Švietimo ir mokslo ministerijai pradėjus sisteminti įvairesnius statistinius duomenis.

240 Centras buvo įsteigtas 1993 m., gavus Vokietijos Vyriausybės paramą.

241 Tik labai gerai pažįstantis asmens sutrikimo pobūdį bei priežastis specialistas gali konsultuoti jaunuolį dėl specialybės pasirinkimo. Toks gilinimasis yra būtinas, nes neįgalieji, ypač jauni, neretai neadekvačiai vertina savo gebėjimus. Ypač svarbu atsižvelgti į kiekvieno asmens išsivystymo lygį, jam būdingų savybių rinkinį. Svarbu visapusiškai įvertinti psichologinius, pedagoginius aspektus, asmens fiziologines savybes. Bręstančiam jaunuoliui, ypač lengvo sutrikusio intelekto, labai reikia,kad įvertintų ir patartų specialistų komanda. Profesijos vadovas, 2003; informacija paskelbta Leonardo da Vinci programos projekto internetinėje svetainėje:http://lrprc.su.lt (peržiūrėta 2004 m. sausio mėn. 20 d.).

242 Profesijos vadovas, 2003, informacija paskelbta Leonardo da Vinci programos projekto internetinėje svetainėje: http://www.euroguidance.lt/profesijos vadovas 2003 (toliau – Profesijos vadovas, 2003).

http://lrprc.su.lt

http://www.euroguidance.lt/profesijos

81

L I E T U VA


Specialistai, kurie yra pasirengę dirbti su visų rūšių negalių asmenimis, turėdami omenyje kiekvieno jaunuolio gebėjimus bei atsižvelgdami į negalios pobūdį ir specifiką, pasiūloprofesinio rengimo programą. Pažymėtina, jog parenkant profesiją, žodinių konsultacijų nepakanka. Ne mažiau svarbu, kad jaunuolis praktiškai išbandytų profesiją, kurią ketina pasirinkti, susipažintų su specifine darbo aplinka. Išbandyti pasirinktą profesiją galimakreipiantis į darbdavius ar planuojamą pasirinkti mokyklą. Labai naudinga jaunuoliui pabūti darbo aplinkoje, atlikti vieną kitą paprasčiausią veiksmą. Deja, suvaržyti griežtų darbo saugos reikalavimų bei įstatymuose įtvirtintos atsakomybės, darbdaviai dažniausiai nesutinka atlikti tokių eksperimentų243.

Jaunuoliai, baigę specialiąsias mokyklas ar mokęsi vidurinėje mokykloje pagal adaptuotas ar specialiąsias mokyklas, gali būti ruošiami segreguotoje aplinkoje – specialiųjų inter-natinių mokyklų profesinio rengimo skyriuose244. Profesinio rengimo skyriuose mokosi tik neįgalūs jaunuoliai; čia jie ne tik įgyja profesinę kvalifikaciją, bet yra ruošiami sava-rankiškam gyvenimui. Deja, profesijos pasirinkimo galimybės minėtose institucijose yra siauros – jaunuoliai čia turi galimybę įgyti aplinkotvarkininko, namų ūkio pagalbininko, apdailininko, virėjo specialybes.

Darbo birža245 drauge su rinkos profesinio mokymo tarnyba yra atsakinga už neįgalių jaunuolių, sukakusių 18 metų, profesinį rengimą246. Teritorinės darbo biržos teikia pro-fesinio rengimo paslaugas, padeda asmenims, turintiems sunkumų įsidarbinti, taip pat neįgaliesiems, kurie yra užsiregistravę kaip bedarbiai247. Deja, minėtos profesinio rengi-mo bei pagalbos įsidarbinant paslaugos yra beveik neprieinamos sutrikusio intelekto as-menims, kadangi dauguma jų yra pripažįstami nedarbingais248. Tik nedidelė dalis lengvo intelekto sutrikimo jaunuolių yra išimtis. Dar daugiau, nė viena iš šių profesinio rengimo

243 Profesijos vadovas, 2003.

244 Tai Gelgaudiškio, Ringuvos, Šiaulių, Klaipėdos ir kitos specialiosios internatinės mokyklos.

245 Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos 46 teritorinės darbo biržos savo veiklą pradėjo 1991 m. kovo mėn. 1 d. Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybines užimtumo garantijas darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo žmonėms įsidarbinti, aprūpina darbdavius reikiama kvalifikuota darbo jėga, įtraukia registruotus darbo biržoje asmenis į gyventojų užimtumo programas, moka bedarbiams nedarbo draudimo išmokas. Informacija paskelbta Lietuvos darbo biržos internetinėje svetainėje: http://www.ldb.lt (peržiūrėta 2004 m. sausio mėn. 10 d.).

246 Švietimo ir mokslo ministerija atsakinga už profesinio mokymo programų parengimą ir jų pritaikymą neįgaliems jaunuoliams.

247 2002 m. darbo biržos siūlomose profesinio rengimo ar perkvalifikavimo programose dalyvavo 257neįgalūs asmenys. 2003 m. 328 neįgalūs asmenys dalyvavo profesijos mokymuose; iš jų 11 asmenų buvo I invalidumo grupės; 83 buvo II invalidumo grupės ir 234 (71 %) buvo III invalidumo grupės; nėra duomenų apie mokymuose dalyvavusiųjų negalios rūšį. Duomenys gauti susitikimo su Lietuvos darbo biržos atstovu metu, 2004 m. kovo mėn. 17 d., Vilnius.

248 Žr. IV.1.2. dalį.

http://www.ldb.lt

82



programų nėra pritaikyta specialiai sutrikusio intelekto asmenims. Darbo birža kelia tiks-lą įdarbinti iki 70 % rinkos profesinio mokymo kursus baigusių asmenų; taigi, sutrikusio intelekto asmenys beveik nepatenka į minėtus kursus, kadangi priešingu atveju darbo birža nepasiektų užsibrėžtų tikslų. Taip pat paminėtina, jog trumpos, tik į profesinį pa-rengimą orientuotos profesinio mokymo programos249, nepadeda jaunuoliams įsitvirtinti darbo rinkoje. Daug geresni rezultatai būna, kai sutrikusio intelekto jaunuoliai, jau turė-dami profesinę kvalifikaciją, darbo rinkos profesinio rengimo centre ją tobulina, gilina arįgyja naują, giminingą turimai profesiją.

Profesinio rengimo bei profesinės reabilitacijos paslaugos, teikiamos nevyriausybinių organizacijų.

Profesinio rengimo paslaugas neįgaliems asmenims teikia įvairios įstaigos ir organizacijos, taip pat NVO250. NVO teikiamos profesinio rengimo, profesinio orientavimo bei dienos užimtumo paslaugos yra labai reikšmingos, kadangi neretai jos yra vienintelė galimybė didelių intelekto sutrikimų asmenims. NVO sutrikusio intelekto asmenims suteikia gali-mybę dienos užimtumo bei mokymo centruose pagerinti savo socialinius bei profesinius įgūdžius bei gauti specialias mokymo paslaugas. Pavyzdžiui, bendrija „Viltis“ yra įsteigusi šeimos paramos centrus beveik prie visų regioninių bendrijos padalinių, kur teikiamos paslaugos yra labai paklausios ir naudingos. Bendrijos „Viltis“ šeimos paramos centruose sutrikusio intelekto asmenims teikiamos dienos užimtumo paslaugos, jaunuoliai moko-mi būtiniausių socialinių įgūdžių, tokių kaip apsipirkti parduotuvėje ar išsivirti kavos, bei dalyvauja profesinio rengimo programose, tokiose kaip siuvimas, siuvinėjimas, sodi-ninkystė ar keramikos darbai.

Mokymo centras „Mes esame“ gali būti geros praktikos pavyzdžiu teikiant profesinio ren-gimo, dienos užimtumo ir įdarbinimo paslaugas sutrikusio intelekto jaunuoliams251. Cen-tras yra įsteigtas ir veikia Vilniaus miesto savivaldybės socialinių paslaugų sferoje. Centro specialistų sutrikusio intelekto jaunuoliams adaptuotos programos yra aprobuotos Socia-linės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijų. Į centrą priimami vyresni nei 18 metų sutrikusio intelekto asmenys. Prioritetas teikiamas tiems asmenims, kurie nėra lankę jokios specialiosios mokyklos bei nebuvo ugdomi namuose252. Šiuo metu centre yra

249 Teritoriniai Lietuvos darbo biržos skyriai sumoka profesiniam rengimui siunčiamų asmenų mokymo išlaidas. Į tai įeina transporto išlaidos, apgyvendinimas, sveikatos draudimas. Papildomai bedarbiui kas mėnesį mokama pašalpa pateikus pažymą iš profesinio rengimo įstaigos apie lankomus kvalifikacinius kursus. Darbo biržos organizuojami profesinio rengimo kursai trunka ikišešių mėnesių, jei profesijai įsisavinti reikia ilgesnio laiko, mokymai gali būti pratęsti iki dešimties mėnesių. Vis dėlto, mokymų trukmė yra per trumpa sutrikusio intelekto asmenims.

250 Profesiniu rengimu neįgaliems asmenims gali padėti socialinės apsaugos skyriai prie savivaldybių, socialinės globos įstaigos, mokymo įstaigos, darbdaviai, visuomeninės organizacijos bei specializuotos institucijos, teikiančios profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliems asmenims.

251 Mokymo centras „Mes esame“ įsteigtas 1998 m. ir išlaikomas Vilniaus miesto savivaldybės.

252 Profesijos vadovas, 2003.

83

L I E T U VA


parengtos ir pritaikytos aštuonios skirtingos trejų metų trukmės specialybių rengimo pro-gramos. Asmeniui, sėkmingai baigusiam programą, yra išduodamas specialybės įsigijimo kvalifikacijos pažymėjimas, kuris juridiškai galioja norint įsidarbinti. Centre teikiamosprofesinio rengimo paslaugos daugiausia skirtos vidutinio ir didelio intelekto sutrikimo asmenims253. Nuo 1998 m. yra parengtos dvi auklėtinių laidos ir išduotas 51 pažymėji-mas. Deja, iš baigusiųjų centro siūlomas programas, sėkmingai įsidarbinusių nėra daug. Nuo centro atidarymo 1998 m. lapkričio mėn. 21 d. sutrikusio intelekto jaunuolis buvo integruotas į atvirą darbo rinką centro pastangomis ir Vilniaus darbo biržai padedant. Šiuo metu 9 sutrikusio intelekto asmenys dirba subsidijuojamose darbo vietose, tačiau tai nėra susiję su kvotų darbo vietoms reikalavimais.

253 Iš daugiau kaip 100 sutrikusio intelekto asmenų, dalyvavusių mokymo centro „Mes esame“ profesijos mokymo programose, tik 3 buvo III invalidumo grupės, apie 60 – II invalidumo grupės ir likusieji – I invalidumo grupės.

84



IV. Sutrikusio intelekto asmenų teisės į darbą įgyvendinimas

Lietuvos įstatymai garantuoja teisę į darbą ir profesijos pasirinkimą. Lietuva perkėlė Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2000 / 78 / EC (Įdarbinimo direktyva) nuostatas į nacionali-nę teisę ir sustiprino neįgalių asmenų apsaugą nuo diskriminacijos darbe. Lygių galimybių įstatymas, 2003 draudžia diskriminaciją dėl negalios įdarbinimo srityje. Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991 apibrėžia užimtumo garantijas neįgaliems asmenims. Jis taip pat reglamentuoja kvotų sistemą bei teikiamas papildomas valstybės subsidijas neįgaliems asmenims įdarbinti. Naujojoje šio įstatymo redakcijoje, kuri įsigalioja 2005 m. liepos mėn., numatytas keletas svarbių pasikeitimų, įskaitant tobulesnę negalios vertinimo procedūrą. Socialinių įmonių įstatymas, 2004 įtvirtina naujas paramos ir įdarbinimo neįgaliems asme-nims formas, įskaitant valstybės subsidijas neįgaliųjų socialinėms įmonėms. Tai turėtų sukurti naujas neįgalių asmenų įsidarbinimo galimybes, tačiau yra dvi esminės kliūtys, trukdančios sutrikusio intelekto asmenims įsidarbinti socialinėse įmonėse, nes darbuotojai turi būti: 1) tam tikro nustatyto darbingumo ir 2) veiksnūs. Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija nustato invalidumo grupę ir darbingu-mo netekimo laipsnį procentais, 18 metų ir vyresniems asmenims įdarbinimo tikslais ir socia-linei paramai gauti. Komisija taip pat gali siūlyti reabilitacijos ar ugdymo priemones. Tačiau šiuo metu negalia nustatoma per daug mediciniškai, nenuosekliai ir tam sugaištama daug laiko. Dauguma sutrikusio intelekto asmenų šią procedūrą turi kartoti kas dveji metai, nors jų būklė yra nekintama ir jie negaus jokios papildomos paramos. Be to, dauguma sutrikusio intelekto asmenų yra įvertinti kaip visiškai nedarbingi, o tai jiems sudaro esminę kliūtį įsi-darbinti. Taip įvertinti sutrikusio intelekto asmenys negali registruotis darbo biržoje ir siekti neįgaliems asmenims siūlomų užimtumo paslaugų. Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės in-tegracijos įstatymu, Vyriausybė yra įpareigota reformuoti negalios vertinimo procedūras. Šiuo metu rengiamos naujos taisyklės konsultuojantis su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizaci-jomis. Didžioji dauguma sutrikusio intelekto asmenų yra visiškai priklausomi nuo valstybės socialinės paramos. Daugeliu atvejų tai reiškia šalpos išmokas, kadangi dauguma sutrikusio intelekto asmenų yra nedarbingi ir neturi ar turi nedidelį darbo stažą, todėl negali gauti inva-lidumo pensijos ar nedarbo draudimo išmokos. Gaunamų išmokų dydis iš esmės priklauso nuo asmenų turimos invalidumo grupės. Tačiau, nors 2004 m. šalpos išmokos buvo padidintos, jų vis tiek neužtenka pagrindinėms neįgalių asmenų gyvenimo išlaidoms. Todėl daugeliu atvejų šeimos turi finansiškai remti sutrikusio intelekto šeimos narį.

1. TEISINĖ IR ADMINISTRACINĖ BAZĖ

1.1. Nacionalinė darbo teisė

Konstitucijos 48 str. įtvirtina, jog „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei ver-slą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju“

85

L I E T U VA


Svarbiausi nacionaliniai įstatymai, reglamentuojantys neįgalių žmonių įdarbini-mą yra šie:

• Socialinių įmonių įstatymas, 2004254.

• Lygių galimybių įstatymas, 2003255.

• Darbo kodeksas, 2002256.

• Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, 2004 (įsigalioja nuo 2005 m. lie-pos mėn. 1 d.).

• Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991257.

Per pastaruosius keletą metų buvo keletas svarbių pasikeitimų Lietuvos darbo teisėje. Naujas Darbo kodeksas, kuriame įtvirtintos Europos Sąjungos įdarbinimo direktyvos nuostatos258 Lietuvoje įsigaliojo nuo 2003 m. sausio mėn. 1 d., o Lygių galimybių įstaty-mas – nuo 2005 m. sausio mėn. 1 d. Europos Komisijos metinėje ataskaitoje dėl lygybės ir nediskriminavimo259 nurodoma, jog „įstatymų pataisos, kuriomis siekiama egzistuojan-čią teisę suderinti su Įdarbinimo direktyva [..] įsigalioja nuo 2005 m. sausio mėn.“. Tai reiškia, jog Komisija mano, kad Lygių galimybių įstatymas, 2003 m. užtikrins Lietuvos įstatyminės bazės suderinimą su Europos Sąjungos įdarbinimo direktyvos nuostatomis. Tačiau, nevyriausybinėms organizacijoms kelia susirūpinimą, jog kai kurie direktyvos elementai, pavyzdžiui, nuostatos, susijusios su „darbo aplinkos pritaikymu“, įrodinėjimo našta ir informacijos platinimu, nėra visiškai įtvirtinti įstatymuose.

1991 m. Invalidų socialinės integracijos įstatymas konkrečiai reglamentuoja neįgalių asmenų įsidarbinimo bei užimtumo garantijas ir įtvirtina kvotų sistemą neįgaliems as-menims įdarbinti. Įstatymas taikomas visiems neįgaliems asmenims, nepriklausomai nuo negalios pobūdžio ar laipsnio. Jis įtvirtina vieną iš neįgaliųjų socialinės integracijos principų, jog „invalidai ugdomi, mokomi, įgyja profesiją, dirba, užsiima naudinga veik-la pagal savo sugebėjimus, interesus ir galimybes“260. Keletas šio įstatymo straipsnių yra

254 Socialinių įmonių įstatymas Nr. IX–2251 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 96–3519.

255 Lygių galimybių įstatymas Nr. IX–1826 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 114–5115

256 Darbo kodeksas 2002, Nr. IX–926 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 64–2569.

257 Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991, Nr. I–2044 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 36–969

258 Žr. Metinė ataskaita dėl lygybės ir nediskriminavimo 2004, p. 13.

259 Žr. Metinė ataskaita dėl lygybės ir nediskriminavimo 2004, p. 14.

260 Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991, Nr. I–2044 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 36–969, 2 str.

86



ypač svarbūs neįgaliems žmonėms įdarbinti.17 str. skatina neįgaliųjų darbinį įtraukimą ir aiškiai nurodo neįgaliųjų teisę pasirinkti darbą pagal savo fizinę ir psichinę būklę, profesinį pasirengimą ir interesus261. Įstatymo 18 str. įtvirtina, jog „žmonės su negalia įdarbinami įprastinėse darbo vietose arba specia-liai jiems įrengtose darbo vietose“ ir, kad „neįgaliųjų darbo vietų ir profesijų reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“262. Šiame straips-nyje taip pat numatyta, kad neįgalieji gali būti įdarbinti pagal kvotų sistemą263. 19 str. įtvirtintos neįgaliesiems asmenims taikomos papildomos garantijos264. Įstatymas atkarto-ja Darbo kodekso, 2002 nuostatas dėl neįgaliųjų bei jų globėjų teisės į atostogas265.

Įstatymo 20 str. numato, jog neįgaliesiems gali būti sudaromos specifinės darbo sąlygospagal invalidumą nustatančių komisijų, kurios vertina darbingumą, išvadas266. Remiantis invalidumą nustatančių komisijų išvadomis, neįgalieji jų pageidavimu atleidžiami nuo viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis ir nakties metu, jiems gali būti numatytas trumpesnis darbo laikas267. 30 str. nustato, jog bet kokius iškilusius ginčus tarp invalidų, jų tėvų, globėjų, rūpintojų ir darbdavių, savivaldybių globos ir rūpybos

261 17 str. įtvirtina, jog „invalidai pasirenka darbą pagal savo fizinę ir psichinę būklę, profesinį pasirengimą ir interesus [...]. Darbdavys negali atsisakyti priimti į darbą invalido arba kitaip jį diskriminuoti vien dėl jo invalidumo, jeigu invalido kvalifikacija yra tinkama. Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991, Nr. I–2044 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 36–969, 17 str.

262 Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991, Nr. I–2044 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 36–969, 18 (1) str.

263 Žr. IV.2.2 skyrių.

264 19 str. įtvirtina nuostatą, jog „darbdavys savo iniciatyva gali atleisti iš darbo invalidą, nesant šio asmens kaltės, tik gavęs savivaldybės globos ir rūpybos institucijos sutikimą ir prieš 4 mėnesius raštu pranešęs invalidui apie numatomą atleidimą“. Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991, Nr. I–2044 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 36–969, 19 str.

265 „Neįgaliesiems suteikiamos kasmetinės 35 kalendorinių dienų atostogos; taip pat neįgaliesiems, tėvams, globėjams, rūpintojams, slaugantiems neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, suteikiamos 30 kalendorinių dienų nemokamos atostogos jų pageidaujamu laiku“. Darbo kodeksas, Nr. IX–926 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 64–2569, 166 ir 170 str.



87

L I E T U VA


institucijų, kitų įstaigų ir organizacijų sprendžia teismas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Gindami savo teises į darbą atviroje darbo rinkoje, neįgalūs asmenys Lietuvoje turi tas pačias teisinės apsaugos priemones kaip ir visi kiti šalies gyventojai268.

Naujas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, 2004 įsigalios nuo 2005 m. liepos mėn. 1 d. Įstatymu įtvirtinant pagrindinius neįgaliųjų socialinės integracijos principus, siekiama neįgaliems žmonėms užtikrinti lygias teises ir galimybes. Įstatyme apibrėžiama neįgaliųjų socialinės integracijos sistema, taip pat institucijos, atsakingos už jos įgyven-dinimą. Naujasis įstatymas įtvirtina negalios nustatymo bei darbingumo įvertinimo taisykles, reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių vertinimo bei tenkinimo principus269.

Darbo kodeksas reguliuoja teisės į darbą bei užimtumą įgyvendinimą bei apsaugą, darbo teisinius santykius ir iš jų kylančias teises bei pareigas. Jame įtvirtinami pagrindiniai dar-bo teisės principai ir reikalavimai, kurie detalizuojami atskiras darbo santykių sritis reg-lamentuojančiuose kituose įstatymuose bei teisės aktuose. Nors Darbo kodeksas, 2002 įtvirtina lygybės principą įvairiais pagrindais, tačiau tarp jų nėra nurodyta negalia270. Tačiau, 92 str. neįgaliems asmenims numatytos papildomos garantijos darbo rinkoje, o keliuose straipsniuose yra specialios nuostatos.

Naujas Socialinių įmonių įstatymas įsigaliojo 2004 m. birželio mėn. 19 d. Jis nustato socialinės įmonės kaip juridinio asmens statusą ir šio statuso įgijimo reikalavimus. Įsta-tymas taip pat apibrėžia socialinių įmonių veikimo pagrindus, jų teises ir pareigas271. Pagrindinis socialinių įmonių tikslas – įdarbinti praradusius darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje asmenis. Socialinės įmonės turėtų skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją bei ma-žinti socialinę atskirtį272. Įstatymas nustato, kad ne mažiau kaip 40% metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų turi sudaryti asmenys, priklausantys vienai iš tikslinių

268 Darbo kodekso 286 str. nustatyta tvarka visus darbo ginčus, jeigu kitaip nenustato įstatymai, sprendžia darbovietėse sudarytos darbo ginčų komisijos ir teismai. Papildomai neįgalieji gali pasinaudoti ir valstybės garantuojama teisine pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, Nr. VIII–1591//Valstybės žinios, 2000, Nr. 30–827, 3 str.

269 Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Nr. IX–2228 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 83–2983, 1 (1) str.

270 Įvardintas teisės subjektų lygybės principas šiais pagrindais: „lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė ir socialinė padėtis, tikėjimas, santuokinė ir šeiminė padėtis, amžius, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybės, nesusijusios su darbuotojų dalykinėmis savybėmis“. Darbo kodeksas, Nr. IX–926 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 64–2569, 2.1(4) str.

271 Socialinių įmonių įstatymas, 2004 // Valstybės žinios, 2004, Nr.: 96–3519, 1 str.


88



asmenų grupių: neįgalieji, ilgalaikiai nedarbiai, asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, ir kiti273. Jis taip pat numato specialią neįgaliųjų socialinę įmonę asmenims, turintiems I, II ar III invalidumo grupę274. Tokioje įmonėje neįgalieji turi sudaryti ne mažiau kaip 50% jos metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų, iš jų I ir II grupės invalidai – ne mažiau kaip 40 % metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų.

Valstybės pagalba socialinėms įmonėms sudaro darbo užmokesčio ir valstybinio socia-linio draudimo įmokų dalinė kompensacija, subsidijos darbo vietoms įsteigti, neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti; subsi-dijos tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti275. Neįgaliųjų socialinei įmonei gali būti skiriama papildoma valstybės pagalba, kuri apima subsidijas neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti; subsidijas pa-pildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms kompensuoti; subsidijas asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms kompensuoti276.

Kol kas yra per anksti vertinti, kokią įtaką Socialinių įmonių įstatymas, 2004 turi nau-joms į(si)darbinimo galimybėms sudaryti sutrikusio intelekto asmenims277. Tačiau, yra dvi didelės kliūtys sutrikusio intelekto asmenims įdarbinti socialinėse įmonėse. Pirma, nors norėdami dirbti socialinėse įmonės neįgalūs asmenys neprivalo būti įsiregistravę darbo biržoje, tačiau jie turi būti įvertinti kaip visiškai ar iš dalies darbingi. Šiuo metu dauguma sutrikusio intelekto asmenų yra pripažinti visiškai nedarbingais. Antra sąlyga, darbuotojas turi būti veiksnus278. Todėl nemažai neveiksniais pripažintų ir globojamų sutrikusio intelekto asmenų įdarbinti socialinėse įmonės yra neįmanoma.



275 Socialinių įmonių įstatymas, 2004 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 96–3519, 13 str.

276 Socialinių įmonių įstatymas, 2004 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 96–3519, 13 str.

277 2005 m. sausio mėn. 26 įmonės (turinčios 1 000 darbuotojų) buvo įgijusios socialinės įmonės statusą, tačiau nėra informacijos, ar bent viena iš šių įmonių įdarbina sutrikusio intelekto asmenis. Informacija paskelbta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje http://www.socmin.lt/ (peržiūrėta 2005 m. sausio mėn. 10 d.).

278 Šią išvadą galima daryti atsižvelgiant į tai, kad socialinėje įmonėje visi darbo santykiai yra reguliuojami Darbo kodekso, 2002 ir kitų darbo santykiams taikomų norminių teisės aktų. Darbo kodeksas, 2002, 5 (1) str.

http://www.socmin.lt

89

L I E T U VA


1.2. Negalios vertinimas įdarbinimo tikslais ir socialinei paramai gauti

1.2.1. Ver t i ni mo pro ce sasValstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisija prie Socialinės apsaugos ir dar-bo ministerijos279 (toliau – VMSEK) yra atsakinga už invalidumo grupių nustatymą ir darbingumo netekimo įvertinimą 18 metų ir vyresnių asmenų280, kuriems nustatyta medicininė būklė, įtraukta į Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarką281 (toliau – Invalidumo nustatymo tvarka, 2000). VMSEK gali atlikti invalidumo ir darbingumo netekimo laipsnio įvertinimą ir vaikų iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.

Pagrindinė institucija, vertinanti vaikų iki 18 metų amžiaus negalios faktą yra gydytojų konsultacinės komisijos (GKK). Šios komisijos gali būti steigiamos ambulatorinėje ar stacionarioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Vaikų negalios faktas nustatomas remiantis būklių sąrašu, įtvirtintu „Ligų ir būklių, dėl kurių vaikams invalidams nustatomas in-validumo lygis (sunki, vidutinė ir lengva negalia), sąrašo ir invalidumo lygio (sunkios, vidutinės ir lengvos negalios) nustatymo tvarkoje“282. (toliau – Vaikų invalidumo lygio

279 Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija (toliau – VMSEK) yra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigta valstybinė įstaiga. Pagrindiniai įstaigos uždaviniai: nustatyti asmens invalidumo faktą, pobūdį, priežastį, atsiradimo laiką, invalidumo grupę ir terminą, taip pat bendrojo ir profesinio darbingumo netekimo laipsnį.

280 Vadovaujantis Invalidų socialinės integracijos įstatymo 1991, Nr. I–2044 //Valstybės žinios, 1991, Nr. 36–969, 4 (1) str. Įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, 2004 (2005 m. liepos mėn. 1 d.) invalidumo grupės nebus nustatomos. Asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus bus nustatomas darbingumo lygis. Asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems dėl ilgalaikių sveikatos pokyčių ar jų pasekmių visiškai ar iš dalies netekę savarankiškumo ir negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, nustatomi specialieji poreikiai. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Nr. IX–2228 /Valstybės žinios, 2004, Nr. 83–2983, 20, 24 str.

281 Invalidumas vertinamas pagal Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarką, Nr. 226 / 49 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 36–1011, Nr. 40 (atitaisytas). Nuo 2004 m. balandžio mėn. 1 d. įsigaliojo keletas naujų tvarkos pakeitimų, kurie daugiausia susiję su vertinamų asmenų amžiumi; anksčiau VMSEK atlikdavo asmenų nuo 16 m. amžiaus vertinimą, dabar vertina 18 metų ir vyresnis asmenis.

282 Ligų ir būklių, dėl kurių invalidams vaikams nustatomas invalidumo lygis (sunki, vidutinė ir lengva negalia), sąrašo ir invalidumo lygio (sunkios, vidutinės ir lengvos negalios) nustatymo tvarka Nr. V–144 / A1–69 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 44–1464; Nr. 47 (atitaisyta). Patvirtinta bendru Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2004 m. kovo mėn. 22 d.

90



nustatymo tvarka), kuriame įvardintas ir intelekto sutrikimas.

Šiuo metu suaugusių asmenų negalios vertinimas pirmiausia yra grindžiamas neadekva-čiais ir dominuojančiais medicininiais kriterijais, mažai ar visai neatsižvelgiant į asmenų realų darbingumą ar reabilitacijos priemones galimybę. Invalidumo nustatymo tvarka, 2000 įtvirtina tik medicininius kriterijus ir asmens vertinimo procese neatsižvelgia į psi-chologinius, psichosocialinius, socialinius ar darbinius įgūdžius283. Tačiau šiuo metu ver-tinimo procedūros yra peržiūrimos ir turi būti visiškai reformuotos, 2005 m. liepos mėn. 1 d. įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, 2004.

2001 m. patvirtinta „Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgalie-siems reformos koncepcija“ (toliau – Reformos koncepcija)284 siekiama pakeisti invali-dumo nustatymo tvarką suaugusiesiems ir vaikams. Pagrindiniai reformos tikslai yra su-daryti sąlygas teisingiau ir veiksmingiau taikyti neįgaliems žmonėms socialinės apsaugos priemones, siekiant atkurti jų darbingumą, savarankiškumą ir integruoti juos į visuome-nę285. Be vien tik medicininių kriterijų, vertinant turi būti atsižvelgiama į darbingumo netekimą; darbo pajamų praradimą ir reabilitacijos veiksnius, pačią asmens negalią bei specialiuosius poreikius jai kompensuoti. Šie kriterijai paveikė pačią „neįgalaus asmens“ sampratą ir jai suteikė visiškai socialiai integruotą žmogaus teisių aspektą.

Įgyvendinant Reformos koncepcijoje įtvirtintus tikslus ir uždavinius, nuo 2004 m. balan-džio mėn. 1 d. įsigaliojo nauja vaikų invalidumo lygio nustatymo tvarka. Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, 2004 šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija reformuoja suaugusių asmenų vertinimo procedūras, keičia Invalidumo nu-statymo tvarką, 2000. Nors pakeista Invalidumo nustatymo tvarka, 2000 yra suderinta

283 Interviu su buvusiu Respublikinės psichiatrinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos vadovu. Interviu su sutrikusio intelekto asmenų tėvais, gydytojais ir kitais psichikos sveikatos sistemos specialistais ir ministerijos atstovais. Kasdieniai individualūs susitikimai ir telefoniniai pokalbiai su sutrikusio intelekto tėvais „Vilties“ bendrijoje. Susitikimai su psichikos sveikatos sistemos specialistais ir ministerijos atstovais vyko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Lietuvos invalidų reikalų taryboje prie Vyriausybės 2004 m. sausio mėn. 13 ir 26 d., vasario mėn. 6, 19 ir 24 d.; kovo mėn. 5 ir 15 d.; balandžio mėn. 9 d.

284 Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos koncepcija Nr. 160 // Valstybės žinios, 2001, Nr. 15–452.

285 Invalidumo nustatymo ir socialinės apsaugos priemonių neįgaliesiems reformos koncepcija Nr. 160 // Valstybės žinios, 2001, Nr. 15–452. p. 3.

91

L I E T U VA


su Invalidų socialinės integracijos įstatymu, 1991 bei Vaikų invalidumo lygio nustatymo tvarka, ministerija rengia naujus poįstatyminius aktus, kurių reikia Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, 2004 įgyvendinti. Dalyvaudamos konsultacijose dėl šių norminių aktų projektų nevyriausybinės organizacijos ir pilietinė visuomenė turėjo galimybę prisi-dėti prie jų kūrimo286.

1 .2 .2 . Ver t i ni mo sub jek ta i

Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisija (VMSEK)287

VMSEK yra atsakinga už invalidumo fakto, pobūdžio, priežasties, atsiradimo laiko, inva-lidumo grupės ir termino, taip pat bendrojo ir profesinio darbingumo netekimo laipsnio nustatymą 18 metų ir vyresniems asmenims288. Asmens negalia vertinama pagal konkre-tų sveikatos būklių sąrašą, įtvirtintą Invalidumo nustatymo tvarkoje, 2000, parengtoje remiantis PSO TLK – 10.

VMSEK yra valstybinė įstaiga, pavaldi Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, vadovaujama vyriausiojo medicinos eksperto. Jos veiklą reglamentuoja Vals-

286 Nevyriausybinėms organizacijoms pateikti šie projektai: „Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų aprašas bei taisyklės“ (toliau – Specialiųjų poreikių nustatymo taisyklės), jų Priedas „Kūno funkcijų, struktūrų, veiklų ir aplinkybių sąrašai, kuriais remiantis vertintojai nustato specialiųjų poreikių sritis”, taip pat „Darbingumo lygio nustatymo taisyklės“ su Priedais. Specialiųjų poreikių nustatymo taisyklės apibrėš specialiųjų poreikių asmenų grupes, taip pat reglamentuos asmens specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus, kriterijus ir procedūrą, specialiuosius poreikius asmeniui nustatančius subjektus, asmens teises, atsakomybę ir atskaitomybę bei apskundimo tvarką. Darbingumo lygio nustatymo taisyklės reglamentuos darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir asmenims nuo 18 metų amžiaus iki senatvės pensinio amžiaus; taip pat darbingumo lygį nustatančius subjektus.

287 Vadovaujantis 2005 m. vasario mėn. 22 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra reorganizuota ir padalinta į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatys neįgalumo lygį asmenims iki 18 metų ir darbingumo lygį asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo“ Nr. A1–50//Valstybės žinios 2005, Nr. 26– 846.

288 Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991, Nr. I–2044 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 36–969, 4 (2,3) str.

289 Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos laikinieji nuostatai. Nr. 123 // Valstybės žinios, 1992, Nr. 13–368. (toliau – VMSEK nuostatai)

92



tybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos laikinieji nuostatai289. Veikia respub-likinės ir teritorinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos. Teritorinės komisijos yra steigiamos 110 000 suaugusių gyventojų ir sudaromos iš 3 gydytojų. Respublikinė komisija yra steigiama 5 teritorinėms komisijoms. Šiuo metu veikia 6 Respublikinės ko-misijos, sudaromos arba iš 4 gydytojų, arba 3 gydytojų ir psichologo, sociologo ar kitos srities specialisto. Komisijų posėdžiuose su patariamojo balso teise gali dalyvauti asmenį gydantis gydytojas, darbdavių, ugdymo, mokymo įstaigų, socialinės globos ir rūpybos įstaigų (pensionų), vietos savivaldybių socialinio aprūpinimo tarnybų, neįgaliųjų visuo-meninių organizacijų atstovai.

Asmens negalios laipsnis bei atitinkama invalidumo grupė (I, II ar III) yra nustatoma vadovaujantis Invalidumo nustatymo tvarka, 2000. Tuo pačiu metu yra vertinamas ir asmens darbingumas. Invalidumo nustatymo tvarka, 2000 apibrėžia bendrąjį ir profesinį darbingumą. Bendrasis asmens darbingumas yra apibrėžiamas kaip „žmogaus gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, nereikalaujančius specialių žinių, kvalifikacijos ir įgūdžių”290. Asmens profesinis darbingumas yra apibrėžiamas kaip „žmogaus gebėjimas ir galimybė atlikti savo profesijos darbą, reikalaujantį specialių žinių, kvalifikacijos, darbo praktikos(įgūdžių)“.

Invalidumo nustatymo tvarka, 2000 įtvirtina profesinio darbingumo netekimą procenti-ne išraiška, pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo darbe atveju, kuris nebūtinai yra siejamas su invalidumo grupe. Neįgalus asmuo gali būti įvertintas kaip iš dalies darbingas, tai reiškia daugiau nei 30 %, bet mažiau nei 100 % profesinio darbingumo netekimą, ar visiškai nedarbingas, tai reiškia 100 % profesinio darbingumo netekimą291. Jeigu nustato-mas mažesnis nei 30 % profesinio darbingumo netekimas, asmeniui invalidumo grupė

290 Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka, Nr. 226 / 49 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 36–1011, Nr. 40 (atitaisytas), 15 punktas.

291 Remiantis Invalidumo nustatymo tvarkos, 2000 26.2 punktu „I invalidumo grupei profesinio darbingumo netekimas prilyginamas 90–100 %, II grupei – 65–100 %, III grupei – 30–60 %. Jeigu Komisija mano, jog neįgalus asmuo negali būti įdarbinamas, jis yra vertinamas kaip turintis 100 % nedarbingumą ir laikomas „nedarbingu“.

93

L I E T U VA


nėra nustatoma.

3 lentelė. Suaugusių asmenų invalidumo grupė ir darbingumas

Invalidumo grupė

Intelekto sutrikimo laipsnis

Profesinio darbingumo netekimas

proc. dalinis ar visiškas

I žymus ar labai žymus 90–100 Visiškas (100 %); kitais

atvejais dalinis

II vidutinis 65–100 Visiškas (100 %); kitais atvejais dalinis

III lengvas 30–60 dalinis

Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. balandžio mėn. 28 d. įsakymas „Dėl ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo

tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Invalidumo nustatymo tvarka, 2000)

Kiekvieno asmens bendrasis ar profesinis darbingumas yra sprendžiamas individualiai. VMSE komisija atsižvelgia į ligos eigą, darbingumo prognozę, įdarbinimo galimybes ir kitus socialinius veiksnius. Komisija taip pat sprendžia, ar yra galimybė įdarbinti in-validą specialiomis darbo sąlygomis pritaikant darbo vietą, aprūpinant kompensacine technika, skiriant pagalbininką ir kt., arba taikant įvairias užimtumo ir darbo terapijos priemones.

Nėra tikslių duomenų, kiek yra sutrikusio intelekto asmenų, kuriems nustatytas darbin-gumo laipsnis. Tačiau iš 457 suaugusių sutrikusio intelekto asmenų, kuriems 2001 m. VMSEK pirmą kartą nustatė invalidumą, 80 % buvo paskirta I ar II invalidumo gru-

292 2001 m. VMSEK pirmą kartą nustatė invalidumą 457 suaugusiems sutrikusio intelekto asmenims. Pagal invalidumo grupę jie pasiskirstė taip: 136 asmenys (30 %) I invalidumo grupės (įskaitant 49 visiškos negalios asmenis); 227 asmenys (50 %) II invalidumo grupės ir 94 asmenys (20 %) III invalidumo grupės. Telefoninis interviu su VMSEK atstovu. Taip pat: Inclusion Europe ir „Viltis“, Sutrikusio intelekto žmonių teisės, Šalies ataskaita, Lietuva, Inclusion Europe, Briuselis, 2003 m. gegužė, paskelbta Inclusion Europe internetinėje svetainėje http://www.inclusion-europe.org/documents/1193.pdf (peržiūrėta 2005 m. balandžio mėn. 15 d.), (toliau – Inclusion Europe, Lietuvos ataskaita).

293 Informacija gauta susitikimo su Ugdymo centro „Mes esame“ direktoriumi A. Jakubausku metu, 2004 m. vasario mėn. 6 d. Taip pat: interviu bendrame sutrikusio intelekto asmenų tėvų ir neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų, Valstybinės medicininės ir socialinės ekspertizės komisijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų susitikime, kuris vyko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje 2004 m. sausio mėn. 13 d., kovo mėn. 5 d., Lietuvos invalidų reikalų taryboje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario mėn. 6 ir 24 d., kovo mėn. 15 d. ir balandžio 9 d. Taip pat: individualūs interviu su sutrikusio intelekto asmenų tėvais „Vilties“ bendrijoje.

http://www.inclusion-europe.org

94



pė292. Dauguma I ar II invalidumo grupės sutrikusio intelekto asmenų yra įvertinti kaip nedarbingi293. Įvertinusi VMSEK išduoda invalidumo pažymėjimą294. Jame nurodoma invalidumo gru-pė ir asmens darbingumo laipsnis, taip pat invalidumo grupės nustatymo terminas, kuris gali būti terminuotas ar neterminuotas. Terminuotas invalidumo grupės nustatymas, šešiems mėnesiams arba vieneriems metams, sprendžiamas individualiai prognozuojant efektyvią reabilitaciją. Neprognozuojant efektyvios reabilitacijos, invalidumo grupė pa-prastai nustatoma dvejiems metams ir kiekvieną kartą pasibaigus šiam terminui iš naujo peržiūrima295. Neterminuotam laikui invalidumo grupė gali būti nustatoma pirminio pa-tikrinimo metu dėl labai sunkių ligų ir traumų, anatominių ir psichikos defektų atvejais, kai asmens klinikinė ir darbingumo prognozė nekelia abejonių. 2004 m. priimti Invali-dumo nustatymo tvarkos, 2000 pakeitimai įtvirtino nuostatą, jog invalidumo grupė ne-terminuotam laikui taip pat gali būti nustatoma kai kurioms sutrikusio intelekto asmenų kategorijoms.296 Tačiau iki šiol daugeliu atvejų, sutrikusio intelekto asmenims, išskyrus „visiškos negalios“ asmenis, buvo nustatomas dviejų metų invalidumo terminas297.

Be invalidumo pažymėjimų išdavimo, VMSEK taip pat priima sprendimus dėl medi-cininio, profesinio ir socialinio reabilitavimo priemonių taikymo; ugdymo ir mokymo galimybių, tinkamų darbo sąlygų ir darbo pobūdžio. Komisijos sprendimai yra privalo-mi visoms įstaigoms bei organizacijoms, fiziniams asmenims, kurie savo veikloje teikiapaslaugas, vykdo kitas neįgaliųjų asmenų veiklas, t.y. suaugusiųjų mokymą, ugdymą ar įdarbinimą.

294 Invalidų socialinės integracijos įstatymo 1991, Nr. I–2044 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 36–969, 6 str.

295 Pasikeitus asmens sveikatos ir socialinei būklei arba jei terminas buvo nustatytas neteisingai, komisija savo iniciatyva ar suinteresuotam asmeniui prašant gali peržiūrėti savo sprendimą (išvadą) dėl termino nustatymo.

296 Invalidumo grupę nustatyti neterminuotai šiuo metu galima: pirminio patikrinimo metu dėl silpnaprotystės (IQ – iki 34), kai yra elgsenos ar kitų sutrikimų. Kai (IQ – 35–40), ir yra elgsenos ar kitų sutrikimų, II invalidumo grupę nustatyti neterminuotai galima, jei asmens būklė stebėta dvejus metus. Kai (IQ – 41–49), ir yra elgsenos ar kitų sutrikimų, II invalidumo grupę nustatyti neterminuotai galima, jei asmens būklė stebėta ketverius metus. Kitais besikeičiančių procesų atvejais neterminuota invalidumo grupė gali būti nustatoma, kai neįgalus asmuo buvo stebimas ne trumpiau kaip ketverius metus ir, panaudojus medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos priemones, jo organizme išsivystė nuolatiniai ir negrįžtamo pobūdžio morfologiniai ir funkciniai pakitimai. Papildyta Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarka, Nr. V–387/A1–145 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 87–3184, kuri įsigaliojo tik nuo 2004 m. birželio mėn. 2 d. 37.1 punktas.

297 Interviu su sutrikusio intelekto asmenų tėvais ir dienos centrų specialistais įvairių telefoninių pokalbių, susitikimų, vykusių 2004 m. kovo-liepos mėn. metu.

95

L I E T U VA


Neįgalieji, jų šeimos nariai, neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų atstovai ir specialistai dažnai yra nepatenkinti ir kritiški dėl komisijos išvadų, ypač dėl darbingumo vertinimo ir invalidumo termino nustatymo. Pakankamai dažnai invalidumo pažymėjime įrašoma, jog asmuo yra „nedarbingas, bet gali dirbti“ ar „gali mokytis“ ar kiti prieštaringi ar bepras-miai asmens darbingumo vertinimai298.

Tiek neįgalieji, tiek jų šeimos nariai dabartinę invalidumo terminų nustatymo procedūrą vertina kaip netinkamą 299. Daugeliu atvejų kas dveji metai sutrikusio intelekto asmenys yra priversti iš naujo pereiti visą invalidumo grupės bei darbingumo nustatymo procesą. Kiekvienas paskesnis medicininis tyrimas, atliekamas bendrosios praktikos gydytojų ir specialistų, dažniausiai gydymo įstaigų stacionaruose, tiek sutrikusio intelekto asmenims, tiek jų šeimos nariams sukelia papildomų neigiamų jausmų bei patyrimų. Tokie tyrimai ir patikrinimai taip pat yra pakankamai brangūs, reikalaujantys nemažų valstybės pini-ginių resursų bei gydytojų laiko sąnaudų. Daugeliu atvejų sutrikusio intelekto asmenų atžvilgiu toks periodinis invalidumo peržiūrėjimas yra nekonstruktyvus, kadangi dėl jų negalios pobūdžio ši jų būklė yra nesikeičianti, o patikrinimai neduoda daug papildomos paramos.

Jeigu tikrinamasis asmuo nesutinka su teritorinės VMSEK sprendimu, ji ar jis turi tei-sę per 2 mėnesius nuo Komisijos sprendimo pateikti raštišką pareiškimą Lietuvos Res-publikos vyriausiojo medicininės socialinės ekspertizės eksperto vardu300. Atitinkama respublikinė komisija ne vėliau kaip per mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos atlieka pakartotinį ligonio tikrinimą ir priima sprendimą. Respublikinių komisijų sprendimas gali būti apskųstas Konfliktinei komisijai prie Lietuvos Respublikos vyriausiojo medici-ninės socialinės ekspertizės eksperto. Vyriausiasis ekspertas priima sprendimą dėl skundo pagrįstumo bei konfliktų komisijos sudarymo ir apie tai informuoja pareiškėją. Ši komi-sija sudaroma iš labai kvalifikuotų gydytojų ekspertų, kitų specialistų, invalidų visuome-ninių organizacijų atstovų. Konfliktinė komisija turi išspręsti ginčą per mėnesį nuo jos

298 Interviu bendrame sutrikusio intelekto asmenų tėvų ir neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų, Valstybinės medicininės ir socialinės ekspertizės komisijos ir Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos atstovų susitikime, kuris vyko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje 2004 m. kovo mėn. 5 d.

299 Interviu su tėvais (globėjais) sutrikusio intelekto asmenų, lankančių suaugusiųjų sutrikusio intelekto asmenų ugdymo centrą „Mes esame“, 2004 m. sausio mėn.

300 Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos laikinieji nuostatai. Nr. 123 // Valstybės žinios, 1992, Nr. 13–368. (toliau – VMSEK Nuostatai), p. 27.

96



sudarymo dienos ir jos balsų dauguma priimtas sprendimas yra galutinis.

Gydytojų konsultacinė komisija (GKK)301

GKK yra atsakingos už vaikų iki 18 metų ir suaugusių asmenų, kuriems nėra sąraše nu-rodytos organizmo būklės. Vaikus iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir kuriems reikia nustatyti invalidumo grupės ir darbingumą, GKK siunčia vertinti VMSE komisijoms302. GKK gali būti steigiama bet kurioje sveikatos prie-žiūros įstaigoje. Suaugęs asmuo, kuriam nėra sąraše nurodytos organizmo būklės, tačiau kurio darbingumas yra mažesnis, vertinamas GKK, įsteigtos asmens gydymo įstaigoje. Vaikų negaliai nustatyti GKK gali būti steigiama ambulatorinėje ar stacionarioje sveika-tos priežiūros įstaigoje, teikiančioje jiems paslaugas303. Kiekvieną GKK sudaro ne mažiau kaip 3 nariai, turintys aukštąjį medicininį išsilavinimą ir galiojančią gydytojo licenciją, iš kurių įstaigos vadovo įsakymu skiriamas pirmininkas.

GKK nariai sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizę ir ginčytiną ligonių gydymą bei tyrimą, taip pat nustato tiriamo asmens sveikatos būklę. Tačiau šie medicinos ekspertai nėra parengti visapusiškai įvertinti visas neįgalaus asmens nedarbingumo sąlygas304. Nėra parengtos nuoseklios asmens darbingumo vertinimo reikalavimų ir kriterijų metodikos, o vertindama laikino darbingumo netekimą suaugusiems asmenims, GKK nesilaiko In-

301 Nuo 2005 m. vasario mėn. Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra reorganizuota ir padalinta į dvi atskiras tarnybas. Naujoji Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bus atsakinga už neįgalumo lygio nustatymą vaikams. GGK, patikrinusi visus reikalingus dokumentus, duos siuntimą asmeniui kreiptis į šią tarnybą. Sveikatos apsaugos ministro, Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V–188/A1–84/ISAK–487//Valstybės žinios 2005, Nr. 39– 1277 (įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.)

302 Sulaukę pilnametystės neįgalûs nuo gimimo asmenys siunčiami į VMSEK jų darbingumo įvertinti, taip pat pasibaigus invalidumo nustatymo terminui, kai toks terminas buvo nustatytas. Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo mėn. 31 d. įsakymas „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų patvirtinimo“, Nr. V–172 // Valstybės þinios, 2004, Nr. 51–1702, 10.2 p.

303 Jeigu vaiko tėvai ar įstatyminiai atstovai nesutinka su GKK sprendimu, jie turi teisę skųsti sprendimą, pateikdami raštišką pareiškimą aukštesnio lygio sveikatos priežiūros įstaigos GKK per 60 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Atitinkama GKK ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos turi pateikti galutinį sprendimą dėl gauto pareiškimo.

304 Interviu su buvusiu respublikinės psichiatrinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos vadovu, kuris vyko Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre 2004 m. vasario mėn. 25 d.

97

L I E T U VA


validumo nustatymo tvarkos, 2000. Vertindama sutrikusio intelekto vaikus iki 18 metų, GKK remiasi tarptautiniu standartu pripažinta Pasaulinės sveikatos organizacijos priimta „Tarptautine ydų, veiklų ir dalyvumo klasifikacija“ (ICF)305. Remiantis klasifikacija inte-lektinis funkcionavimas apibūdinamas ir vertinamas pagal gebėjimą suprasti, psichinių procesų tempą, žinias, pastabumą ir pan. Pažinimo funkcijų suminis vertinimas apima tiek intelekto raidą, t.y. pažintinių vaiko galių stiprėjimą su amžiumi, tiek intelektinę re-gresiją, t.y. pažintinių galių mažėjimą dėl amžiaus arba kitų veiksnių.

1.3. Socialinės apsaugos sistemos svarba

Dėl blogų užimtumo bei įsidarbinimo rodiklių neįgaliųjų ekonominė padėtis labai pri-klauso nuo socialinių išmokų, kurias jie gauna306. Didžioji dauguma sutrikusio intelekto asmenų nedirba ir yra visiškai priklausomi nuo valstybinio socialinio draudimo invalidu-mo pensijų bei valstybės šalpos išmokų. Tačiau sutrikusio intelekto asmenų gaunamos pajamos sudaro tik iki 60%307 minimalaus darbo užmokesčio, kuris lygus 500 LTL (144, 8 €)308. Be to, invalidumo pensijos ir šalpos išmokos yra mokamos pagal asmens turimą invalidumo grupę, neatsižvelgiant į skirtingą negalią, pavyzdžiui, sutrikusio inte-lekto asmenų specialiuosius poreikius.

2004 m. buvo atliktas tyrimas siekiant palyginti sutrikusio intelekto asmenų gaunamą finansinę paramą ir išlaidas jų specialiesiems poreikiams patenkinti309. Tyrimu nustatyta, kad respondentų vidutinės pajamos, t.y. gaunamos invalidumo pensijos ir kitos sutriku-

305 „Tarptautinė ydų, veiklų ir dalyvumo klasifikacija“ (ICF), Pasaulinė sveikatos organizacija (Ženeva, 2001)

306 Konstitucijos 52 str. skelbia, jog „valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios, 1992, Nr. 33–1014, 52 str.

307 Informacija gauta iš „Vilties“ atlikto tyrimo 2004 m. vasario – gegužės mėn. Bendrija vienija 4677 proto negalios žmones. Šeimoms, auginančioms neįgaliuosius, buvo išdalinta 2000 anketų. Į sekretoriatą buvo sugrąžinta 516 užpildytų anketų, tai sudaro 11 % visų tikslinės grupės – sutrikusio intelekto asmenų šeimų. (toliau – „Vilties“ tyrimas)

308 Minimalus darbo užmokestis yra garantuojamas kiekvienam pagal darbo sutartį dirbančiam Lietuvos gyventojui. Minimalus darbo užmokestis nuo 2004 m. gegužės mėn. 1 d. buvo padidintas nuo 450 LTL (130 €) iki 500 LTL. Vyriausybės nutarimas „Dėl Minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 316 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 46–1511.

309 „Vilties“ tyrimas.

98



sio intelekto asmenims teikiamos kompensacijos per mėnesį sudaro 293 LTL (85 €), o jų vidutinės mėnesio išlaidos – 478,37 LTL (138,50 €). Todėl valstybės teikiama finansinėparama vidutiniškai sudaro tik 60 % jų išlaidų. To nepakanka bent minimaliam pragy-venimo lygiui. Likusi išlaidų dalis yra jų šeimos narių, globėjų ir rūpintojų finansinėnašta.310

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už socialinės paramos priemonių formavimą, įgyvendinimą bei priežiūrą, taip pat užimtumo bei socialinės reabilitacijos priemonių priklausomai nuo negalios statuso užtikrinimą. Socialinės apsaugos priemo-nės numato visiems neįgaliems asmenims, įskaitant sutrikusio intelekto asmenis, bendras socialinės apsaugos nuostatas, reglamentuojančias dėl negalios prarastų pajamų kompen-savimą311. VMSEK atliktas invalidumo grupės nustatymas bei darbingumo vertinimas yra neatskiriama socialinės apsaugos priemonių teikimo dalis.

Neįgalūs asmenys, kuriems nustatyta viena iš trijų invalidumo grupių (I, II ar III) turi teisę gauti vieną ar kelias iš šių pagrindinių socialinės paramos priemonių:312

• šalpos pensiją, neturintys darbo stažo asmenys;

• socialinio draudimo invalidumo pensiją, darbo stažą turintys asmenys;

• nedarbo draudimo išmoką, darbo stažą turintys asmenys.

Neįgalaus asmens gaunamos išmokos, pensijos ar kitokios socialinės paramos dydis priklauso nuo jos ar jo negalios laipsniui nustatytos invalidumo grupės313. Tačiau teisė gauti kai kurias socialinės paramos priemones netiesiogiai priklauso nuo to, ar VMSEK

310 „Viltis“ stengiasi pagerinti situaciją inicijuodama dialogą su valdžios institucijomis. „Vilties“ tarybos nariai nuolat dalyvauja įvairiose komisijose ir koalicijose, dirbančiose žmonių su negalia integracijos srityje, bei inicijavusiose eilę progresyvių įstatymų pataisų. Pavyzdžiui, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, 1994 bei Valstybinių šalpos išmokų įstatymo, 1994 pataisas, kurios įsigaliojo 2004 m. ir atitinkamai padidino šalpos išmokas bei invalidumo pensijas.

311 D. Juodkaitė ir A. Jasiūnas, Neįgaliųjų ir jų šeimos narių teisės ir socialinės garantijos. Vilnius, Progretus, 2003.

312 Šalpos išmokas gaunantys neįgalieji, neįgalius vaikus auginančios šeimos gali įgyti teisę gauti kitas išmokas bei socialinės paramos priemones mažas pajamas gaunančioms šeimoms: būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir nuotekoms bei karštam vandeniui kompensacijos. Priklausomai nuo invalidumo grupės, nustatyto dydžio kompensacijos skiriamos kompensuoti gydymo, vaistų, transporto, specialiųjų priemonių įsigijimo ir kitas išlaidas. Inclusion Europe, Lietuvos ataskaita, p. 23.

313 Ateityje invalidumo grupė nebus nustatoma, o vietoj to teisė į paramą priklausys nuo nustatyto darbingumo lygio. Nuo 2005 m. liepos mėn. 1 d. socialinės paramos priemonės skiriamos asmenims, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, 2004 nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais.

99

L I E T U VA


įvertina asmenį kaip visiškai nedarbingą (nedarbingumas 100 %) ar iš dalies darbingą (nedarbingumas 30–100%). Paminėtina, jog dauguma I ir II invalidumo grupių sutriku-sio intelekto asmenys yra pripažinti visiškai nedarbingais. Todėl jie negali dirbti ir turėti reikiamo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kad turėtų teisę gauti invalidumo pensiją ar nedarbo draudimo išmoką314. Todėl jie tenkinasi tik šalpos išmokomis.

Šalpos pensijosNedirbantys bei darbo stažo invalidumo pensijai gauti neturintys neįgalūs asmenys turi teisę gauti šalpos pensijas. Daugumai šalpos pensijas gaunančių suaugusių neįgaliųjų vals-tybės teikiama finansinė parama yra vienintelis jų pajamų šaltinis315.

Nuo 2004 m. balandžio mėn. 1 d. Valstybinių šalpos išmokų įstatymas, 2004 reglamen-tuoja šalpos (socialinių) pensijų mokėjimą316. Naujasis įstatymas išplėtė paramos gavėjų sąrašą, kuris dabar apima šias asmenų, turinčių teisę gauti šalpos išmokas, grupes: vaikai invalidai; invalidai, pripažinti invalidais iki tos dienos (įskaitytinai), kai jiems sukanka 24 metai; tėvai (įtėviai), globėjai ir rūpintojai, sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti I ar II grupės invalidais, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė vaikus invalidus, I ar II grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų, taip pat visiškos negalios invalidus; kiti įstatyme įvardyti asmenys317. Tačiau dauguma šalpos pensijų gavėjų yra vaikai invalidai ar suaugusieji, kurie yra invalidai nuo vaikystės, todėl negali dirbti ir įgyti darbo stažo invalidumo pensijai gauti.

314 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nurodo, jog invalidumo pensijai gauti asmenys turi turėti būtiną socialinio pensijų draudimo stažą. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, 1994, Nr. I–549 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 59–1153, 27 str. Nedarbo socialinio draudimo įstatymas numato, kad teisę gauti nedarbo draudimo išmoką įgyja asmuo turėdamas atitinkamą nedarbo draudimo stažą. Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, 2004 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 4–26 (įsigaliojo nuo 2005 m. sausio mėn. 1 d.), 5 str.

315 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareiškimas, paskelbtas Ministerijos internetinėje svetainėje http://www.socmin.lt (peržiūrėta 2004 m. gruodžio mėn. 10 d.).

316 Valstybinių šalpos išmokų įstatymas Nr. IX–1966 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 21–619. (Priimtas 2004 m. sausio mėn. 20 d., įsigaliojo 2004 m. balandžio mėn. 1 d.). Šis įstatymas pakeitė Šalpos (socialinių) pensijų įstatymą Nr. I –675 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 96–1873.

317 Valstybinių šalpos išmokų įstatymas Nr. IX–1966 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 21–619, 5 str. Įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, 2004, nuo 2005 m. liepos mėn. 1d. teisę gauti šalpos pensiją turės: neįgalūs vaikai; asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki dienos (įskaitytinai), kai jiems sukanka 24 metai; tėvai (įtėviai), globėjai ir rūpintojai sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 % ir daugiau darbingumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; taip pat kiti įstatymo įvardinti asmenys.


100



Valstybinių šalpos išmokų įstatymas, 2004 pirmą kartą per dešimtį metų padidino vals-tybės mokamas šalpos išmokas šiai labiausiai nuskriaustai žmonių grupei. Pagal naująjį įstatymą valstybės šalpos išmokos padidėjo visiems I, II ir III invalidumo grupės asme-nims, kuriems invalidumas nustatytas iki 24 metų318. 4 lentelėje parodytos naujos šalpos pensijos kiekvienos invalidumo grupės.

4 lentelė. Šalpos pensijų dydis (2002 ir 2004 m.)

Invalidumo grupė 2002 m., LTL (€) Nuo 2004 m. balandžio

mėn 1 d., LTL (€)

I 228 (66) 344 (99,6)

II 152 (44) 258 (74,7)

III 76 (22). 129 (37,3)

Šaltinis: Valstybinių šalpos išmokų įstatymas 319.

Vadovaujantis Valstybinių šalpos išmokų įstatymu, 2004 atskiros, tikslinės išmokos mokamos asmenims, kuriems nustatyta nuolatinė slauga320. Vaikai invalidai, kuriems nustatyta sunki ar vidutinė negalia, bei I ir II grupių invalidai, tokiais tapę iki 24 metų, kuriems nustatyta nuolatinė būtina slauga turi teisę gauti šias tikslines kompensacijas. Kompensacijos dydis lygus vienai bazinei pensijai (152,0 LTL arba 74,70 €) sunkios negalios vaikams ir I grupės invalidams ir 50 % bazinės pensijos – vaikams su vidutine negalia ir II grupės invalidams321.

Invalidumo pensija

318 Valstybinių šalpos išmokų įstatymas Nr.IX–1966 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 21–619, 5 str.

319 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įsakymo pakeitimas, Valstybės žinios,2003,Nr. 12–437, 32 str.

320 Vadovaujantis ankstesniu įstatymu šios išmokos buvo mokamos slaugytojui, o ne slaugą gaunančiam asmeniui. Šalpos (socialinių) pensijų įstatymą Nr. I–675 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 96–1873, 30 str.

321 Valstybinių šalpos išmokų įstatymas Nr. IX–1966, // Valstybės žinios, 2004, Nr. 21–619, 12 str..

322 Nuo 2005 m. liepos mėn. 1 d. vietoj invalidumo pensijų neįgaliems asmenims bus skiriama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, 2004 nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, ir jeigu šie asmenys turi minimalų ar būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. (Tačiau dauguma sutrikusio intelekto asmenų neturi draudimo stažo, todėl neįgys teisės gauti šią pensiją). 2005 m. gegužės mėn. 19 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X–209 // Valstybės žinios, 2005, Nr. 71–2555, (įsigalioja nuo 2005 m. liepos mėn. 1 d.).

101

L I E T U VA


Nuo 2005 m. liepos mėn. 1 d. neįgaliems asmenims vietoje invalidumo pensijos bus mo-kama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija.322

Iki tol, nuo 2004 m. kovo 1 d. įsigaliojęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstaty-mo pakeitimo ir papildymo įstatymas, 2004 reglamentavo neįgalių asmenų teisę gauti socialinio draudimo invalidumo pensiją323. Šio įstatymo nuostatos retai kada buvo taiko-mos sutrikusio intelekto asmenims. Tačiau kai kurie sutrikusio intelekto asmenys, dau-giausia III invalidumo grupės, kurie gali dirbti ir turi atitinkamą darbo stažą, galėjo gauti invalidumo pensijas.

2002 m. Lietuvoje buvo 188.000 valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensi-ninkų, 2003 m. jų šiek tiek padaugėjo – 196.321 asmuo324. Invalidumo pensijos dydis priklauso nuo turimos invalidumo grupės. 5 lentelėje parodyti kiekvienai invalidumo grupei nustatytas invalidumo pensijos dydis 2002 m. 325.

5 lentelė. Invalidumo pensijų dydis 2002 m.

Invalidumo pensijos dydis, LTL (€)

Invalidumo grupė

I 371,0 (107,40)

II 316,0 ( 91,50)

III 155,0 (44,90)

Vidurkis 282,2 (81.70)

Šaltinis: Valstybinis socialinio draudimo Fondas, Sodra326.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas,

323 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX–2017 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 32–1008 buvo priimtas 2004 m. vasario mėn. 12 d. ir įsigaliojo nuo 2004 m. kovo mėn. 1 d. Įstatymu pakeista Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, 1994, Nr. I–549 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 59–1153.

324 Informacija paskelbta Valstybinio Socialinio draudimo fondo (Sodros) internetinėje svetainėje http://www.sodra.lt (peržiūrėta 2004 m. gruodžio mėn. 10 d.).

325 2003-iems metams turima informacija tik dėl vidutinės invalidumo pensijos, gaunamos neįgalių asmenų 296,8 LTL (85,9 €).

326 Informacija gauta Valstybinio Socialinio draudimo fondo (Sodros) internetinėje svetainėje http://www.sodra.lt (peržiūrėta 2004 m. gruodžio mėn. 10 d.)

327 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2004 m. vasario mėn. 26 d. pranešimas, paskelbtas internetinėje svetainėje http://www.socmin.lt (peržiūrėta 2004 m. gruodžio mėn. 10 d.)

http://www.sodra.lt

http://www.sodra.lt


102



2004 vidutiniškai 20 litų padidino invalidumo pensijas tiems jų gavėjams, kurių pensija arba visų gaunamų pensijų suma neviršijo 325 litų327. Minėtas įstatymas taip pat sušvelni-no ir būtinojo stažo, sukakusiems 24 metus neįgaliesiems, reikalavimus328, ir įtvirtino gali-mybę peržiūrėti asmens darbo stažą bei atitinkamai perskaičiuoti jo gaunamą invalidumo pensiją kas dveji metai329. Be šių pasikeitimų, nuo 2004 m. balandžio mėn. 1 d. nuo 152 LTL (44 €) iki 172 LTL (49 €) buvo padidinta socialinio draudimo bazinė pensija, nuo kurios apskaičiuojamos kitos socialinės pensijos ar pašalpos330. Todėl tie asmenys, kurie mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas ir turi pakankamą darbo stažą, pajuto jų gaunamų invalidumo pensijų padidėjimą.

Turintis teisę gauti invalidumo pensiją neįgalus asmuo ją gauna, nepriklausomai nuo to, ar jis turi kitų iš darbo pajamų ar ne. Šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyta ribos, nuo kurios invalidumo pensija nemokama ar mažinama, jeigu asmuo dirba331. Už dirbančius neįgalius asmenis nuo jų gaunamos algos mokamos valstybinio socialinio draudimo įmo-kos į Valstybinį socialinio draudimo fondą, o šie atitinkamai kaupia darbo stažą. Kai šie asmenys įgyja minimalų ar būtinąjį įstatymais nustatytą darbo stažą, jiems gali būti per-skaičiuojama didesnė invalidumo pensija.

Jeigu užsiregistravusiems darbo biržoje bedarbiais neįgaliems asmenims pagal jų turimą socialinio pensijų draudimo stažą skiriama invalidumo pensija yra mažesnė už jiems pri-klausančią nedarbo draudimo išmoką332, mokamas priklausančios nedarbo draudimo

328 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai Nr. IX–2017 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 32–1008, 28 str.

329 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai Nr. IX–2017 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 32–1008, 40 str.

330 2004 m. kovo mėn. 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos didinimo ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų patvirtinimo“ Nr. 325 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 46–1520 (įsigaliojo nuo 2004 m. balandžio mėn. 1 d.). Vadovaujantis 2005 m. gegužės mėn. 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos didinimo ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų patvirtinimo“ Nr. 584 // Valstybės žinios, 2005, Nr. 67–2411, nuo 2005 m. liepos mėn. 1 d. buvo padidintas bazinės pensijos dydis iki 200 LTL (57 €). Atitinkamai bus perskaičiuotos visos pensijos ir šalpos išmokos.

331 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (2003 m. sausio mėn. 16 d. redakcija) Nr. IX–1295 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 12–437, 32 str.

332 Nuo 2005 m. sausio 1 d. asmenims mokamos nedarbo draudimo išmokos, kurios pakeitė anksčiau pagal Bedarbių rėmimo įstatymą, 1996 mokėtas bedarbio pašalpas. Bedarbių rėmimo įstatymas, 1996 // Valstybės žinios, 1996, Nr. 18–457.

333 Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, 2004 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 4–26, 15 str.

103

L I E T U VA


išmokos ir gaunamos pensijos skirtumas333.

Nedarbo draudimo išmokos.Daugeliu atvejų sutrikusio intelekto asmenys neturi teisės gauti nedarbo draudimo išmo-kas334. Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, 2004 nurodo, jog tik asmenys, turintys darbingumą, gali būti laikomi bedarbiais335. Kiti reikalavimai: jie turi būti nedirbantys, darbingo amžiaus, nesimokantys pagal dieninę mokymo formą, ir užsiregistravę gyve-namosios vietos teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengęs dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse336. Tik tokiais atvejais jiems garantuojama nedarbo draudimo išmoka bei taikomos kitos darbo biržos teikiamos valstybės užimtu-mo garantijos.

2. VALSTYBĖS ĮDARBINIMO POLITIKA

Lietuvos įsijungimas į Europos Sąjungą turėjo nemažą teigiamą įtaką įdarbinimo politikai, įskaitant neįgalių asmenų. Lietuvos pasirengimo narystei metu buvo parengta keletas doku-mentų, išryškinančių egzistuojančius neįgalių asmenų įsidarbinimo sunkumus. Dokumentuo-se pateiktos rekomendacijos, kuriomis siekiama didinti šių asmenų integraciją į darbo rinką. Per keletą tolesnių metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos bus naudojamos neįgalių asmenų lygioms galimybėms bei socialinei integracijai skatinti. Bet kol kas sunku vertinti, kokiu mastu šiais projektais pasinaudos sutrikusio intelekto asmenys. Šiuo metu pagrindinė priemonė, kuria valstybė skatina neįgalių asmenų į(si)darbinimą atviroje darbo rinkoje yra šalyje veikianti kvotų sistema, kuri taikoma darbdaviams, turintiems ne mažiau kaip 50 darbuotojų, bei valstybės užimtumo rėmimo subsidijos, teikiamos kiekvienam darbdaviui, įdarbinusiam neįgalųjį asmenį ne į kvotuotas vietas. Neįgaliems asmenims yra nustatytos papildomos užimtumo garantijos, įskaitant pirmumo teise jiems teikiamas aktyvias užimtu-mo priemones, pavyzdžiui,viešuosius darbus. Tačiau nė viena šių priemonių nebuvo efektyvi sutrikusio intelekto asmenims siekti į(si)darbinimo. Esminė kliūtis yra ta, jog tik asmenys su nustatytu tam tikru darbingumu turi teisę gauti šias pašalpas, todėl iš daugumos sutrikusio

334 Nuo 2005 m. sausio mėn. 1 d. įsigaliojo naujas Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, 2004. Įstatymas įtvirtino naują socialinio draudimo rūšį Lietuvoje – nedarbo draudimą, kuris įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas arba jų dalį.



104



intelekto asmenų ši galimybė yra atimta. Be to, šios priemonės nėra pritaikytos specifiniamssutrikusio intelekto asmenų į(si)darbinimo poreikiams.2.1. Europos Sąjungos ir valstybės įdarbinimo politika

Lietuvos įdarbinimo politika yra tiesiogiai susijusi su visos socialinės politikos integracija į Europos Sąjungą. Per pastaruosius metus pastebėta nemažai teigiamų pokyčių socialinės apsaugos srityje: mažėja bendras nedarbo lygis, Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) rodikliai yra geriausi per visą jos istoriją, asmenys, įskaitant sutrikusio intelekto, gauna didesnes pensijas ir kitas socialines išmokas337. Laipsniškas Lietuvos ekonomikos at-sigavimas bei socialinės apsaugos gerėjimas, paprastai siejamas su Lietuvos integravimusi į Europos Sąjungą, turėjo didelę įtaką nacionalinei darbo rinkai ir socialinei politikai338.

2002 m. vasario mėn. 12 d. pasirašytas „Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentas“339 detaliai nemini neįgalių asmenų įsidarbinimo poreikių. Tačiau 2003 m. gruodžio mėn. 18 d. pasirašytas „Bendrasis aprėpties memorandumas“ pateikia keletą rekomendacijų, siekiant pagerinti neįgalių asmenų teisės į darbą realizavimą, kurios yra aktualios sutrikusio intelekto asmenims340. Šios koncepcijos yra įtvirtintos ir Lietuvos

337 Socialinės apsaugos ir darbo ministrės pranešimas, paskelbtas Ministerijos internetinėje svetainėje http://www.socmin.lt (peržiūrėta 2004 m. gruodžio mėn. 10 d.).

338 Pertvarkyta įstatyminė bazė socialinėms bei užimtumo programoms plėtoti, sustiprėjo socialinės ir darbo rinkos struktūros. Didžiausi pasiekimai pastebėti gerinant „Sodros“ ir kitų valdžios institucijų, būtent Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamų paslaugų ir veiklos kokybę, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą. Europos Sąjungos PHARE programos lėšos turėjo nemažos įtakos šių reformų įgyvendinimui. PHARE programa skyrė Lietuvai 328 mln. eurų 1992–1999 m., 87 mln. eurų – 2000 m. ir 100 mln. eurų – 2001 m. Indikatyviniai asignavimai iš 2002–2003 m. PHARE biudžeto sudaro 70 mln. eurų kartu su keletu greitų projektų. Žiūrėti: Europos Komisija, Reguliarioji ataskaita apie valstybių kandidačių pažangą, 2001 m. Europos Komisija, SEC (2001) 1750, Briuselis, 2001 m. lapkričio mėn. 13 d., paskelbta Europos Komisijos internetinėje svetainėje http://europa.eu.int/comm/enlargement/report2001/lt_en.pdf (peržiūrėta 2004 m. gruodžio mėn. 10 d.).

339 Europos komisija, Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Europos komisija, Darbo ir socialinių reikalų departamentas, Europos komisija, Briuselis, 2002 m. vasario mėn. 12 d., paskelbta Europos Komisijos internetinėje svetainėje http://europa.eu.int/comm/employment_social/employment_analysis/japs/lithuania_en.pdf (peržiūrėta 2004 m. gruodžio mėn. 10 d.).

340 Europos komisija, bendrasis aprėpties memorandumas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Europos Komisija, Darbo ir socialinių reikalų departamentas, Europos komisija, Briuselis, 2003 m. gruodžio 18 d., paskelbta Europos Komisijos internetinėje svetainėje, http://europa.eu.int/comm/employment_social/soc-prot/soc-incl/lt_jim_en.pdf (peržiūrėta 2004 m. gruodžio 10 d.), 20–22 p. (toliau – Lietuvos BAM).

341 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nacionalinis 2004–2006 metų kovos prieš skurdą ir socialinę atskirtį veiksmų planas, Vilnius, 2004 m. liepos mėn. paskelbta Europos komisijos internetinėje svetainėje http://europa.eu.int/comm/employment_social/soc-prot/soc-incl/nap_incl_2004_lt_en_version.pdf (peržiūrėta 2004 m. gruodžio mėn. 2 d.), p. 29–31.


http://europa.eu.int/comm

http://europa.eu.int/comm/employment_social/employment_

http://europa.eu.int

http://europa.eu.int/comm/employment_social/soc-prot/soc-incl/nap_incl_2004_lt_

105

L I E T U VA


„Nacionaliniame 2004–2006 metų kovos prieš skurdą ir socialinę atskirtį veiksmų plane”, kuriame nurodoma keletas tikslų siekiant geresnės neįgaliųjų integracijos į darbo rinką341.

Europos Sąjungos Struktūriniai FondaiLietuvai tapus Europos Sąjungos nare ateityje laukiama dar didesnių poslinkių bei pokyčių, nes pasidarė prieinamos įvairių Europos Sąjungos fondų (ypač struktūrinių fondų) lėšos342. Socialinė infrastruktūra bus stiprinama 147 mln. eurų, kurie 2004–2006 m. bus skirti iš Europos socialinio fondo. Šios lėšos bus panaudojamos nedarbui ir socialinei atskirčiai mažinti, investicijoms į žmonių išteklius, didinti gebėjimams prisitaikyti prie rinkos pokyčių, sukurti mokymosi visą gyvenimą sistemą, investuoti į mokslą bei inovacijas343.

Europos Sąjunga kaip prioritetą įtvirtino užtikrinti užimtumą ir lygias galimybes visiems, ypač neįgaliesiems sudaryti realias galimybes tapti savarankiškais ir visateisiais visuome-nės nariais344. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos bus panaudotos finansuotikeletai konkrečių Lietuvos neįgaliųjų asmenų renginių345. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija administruos šiuos renginius. Lietuvos BPD 2004–2006 metams, nustatantis Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimą, numato dvi priemones, ypač svarbias neįga-liųjų teisėms į darbą įgyvendinti. Šios priemonės nėra atskirai skirtos sutrikusio intelekto asmenims, tačiau jomis siekiama plėtoti infrastruktūrą: darbo rinką, švietimą, profesinį

342 Žr. III.2.2. skyrių.

343 Informacija paskelbta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje http://www.socmin.lt (peržiūrėta 2004 m. gruodžio mėn. 10 d.).

344 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, specialūs informaciniai lankstinukai „Neįgalieji Europos Sąjungoje – savarankiški ir pilnateisiai visuomenės nariai“ paskelbti ministerijos internetinėje svetainėjehttp://www.socmin.lt (peržiūrėta 2004 m. gruodžio mėn. 10 d.).

345 Konkrečiai šios lėšos bus naudojamos didinti neįgaliųjų socialinę integraciją; tobulinti neįgaliųjų profesinę bei darbinę reabilitaciją, pritaikyti fizinę bei darbinę aplinką, kurti įvairias mokymo programas, pritaikytas neįgaliesiems; teikti daugiau paslaugų neįgaliesiems, jų šeimoms ir vaikams; plėsti nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą neįgaliesiems.

346 BPD 2004–2006, 1 prioritetas (Socialinės ir ekonominės ūkio infrastruktūros plėtra), 8 priemonė.

347 Pagrindinis šių priemonių tikslas yra mažinti socialinę atskirtį ir vykdyti jos prevenciją, užtikrinti lygias galimybes darbo rinkoje visoms socialinės rizikos grupėms, tarp kurių yra ir neįgalieji. Nurodytos šios priemonės remiamos veiklos: neįgalių asmenų profesinis mokymas, mokymo ir studijų programų pritaikymas neįgaliesiems, neįgaliųjų, siekiančių plėtoti savo verslą, konsultavimas ir mokymas, neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemos plėtra, specialistų dirbti su neįgaliaisiais rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas. BPD 2004–2006, 2 prioritetas (Žmogiškųjų išteklių plėtra), 3 priemonė.



106



rengimą, mokslo ir studijų institucijas bei socialines paslaugas346. Šiomis priemonėmis taip pat siekiama užtikrinti socialinės atskirties prevenciją ir socialinę integraciją347.2001 m. priimta „Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų progra-ma“348 nustato nacionalinę užimtumo didinimo Lietuvoje strategiją. Programa įtvirtina 5 svarbiausias kryptis, kurių viena yra didinti lygias galimybes darbo rinkoje, įskaitant ir neįgalius asmenis.

2.2. Valstybės paskatos įdarbinant neįgalius asmenis

Šiuo metu pagrindinė valstybės politika neįgaliems asmenims įdarbinti yra šalyje veikian-ti kvotų sistema. Valstybė taip pat skatina kurti naujas darbo vietas neįgaliems asmenims teikiant užimtumo rėmimo subsidijas ir papildomas garantijas, įskaitant iš užimtumo fondo349 finansuojamas aktyvias užimtumo priemones. Tačiau nė viena šių priemoniųnebuvo efektyvi sutrikusio intelekto asmenims dėl jų teisės į darbą. Ateityje Socialinių įmonių įstatyme, 2004 įtvirtintos į(si)darbinimo galimybės tikėtina pasiūlys geresnes nei kvotų sistemos numatyta įsidarbinimo alternatyvas sutrikusio intelekto asmenims350.

Šiuo metu darbo vietų įdarbinimo kvotų nustatymas yra viena pagrindinių Europos Są-jungos šalių priemonių neįgalius asmenis apsaugant nuo diskriminacijos351. Tačiau neįga-liųjų galimybė užsidirbti gyvenimui atviroje darbo rinkoje nebus reali, jeigu vienintelės

348 2001 gegužės mėn. 8 d. Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programos patvirtinimo“, Nr. 529 // Valstybės žinios, 2001, Nr. 40–1404.

349 Užimtumo fondas buvo įkurtas finansuoti įvairias Lietuvos gyventojams teikiamas užimtumopriemones ir yra administruojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Užimtumo fondo lėšos yra naudojamos finansuoti profesinio rengimo, užimtumo programas, užimtumo rėmimosubsidijoms, remiamiems darbams, viešiesiems darbams ir kitoms darbo biržos teikiamoms užimtumo garantijoms. Užimtumo rėmimo subsidijos yra piniginės išmokos, mokamos darbdaviams laikotarpiu, kuriam papildomai įdarbinami darbo rinkoje remiami asmenys, įskaitant ir neįgalius asmenis, darbo vietų steigimo ar pritaikymo išlaidoms kompensuoti.

350 Naujasis įstatymas įtvirtina, jog visoms tikslinėms grupėms gali būti taikomos mažesnės darbo normos nemažinant darbo užmokesčio, o darbdavio papildomos išlaidos kompensuojamos valstybės. Socialinių įmonių įstatymas, 2004 // Valstybės žinios Nr. 96–3519, 5 str.

351 Europos komisija, lygybė, įvairovė ir plėtra. Priemonių kovojant su diskriminacija prisijungiančiose šalyse ir šalyse kandidatėse ataskaita, Darbo ir socialinių reikalų departamentas, Europos komisija, Briuselis, 2003, paskelbta Europos komisijos internetinėje svetainėje http://www.stop-discrimination.info/fileadmin/pdfs/EqualDivEnlarge_en.pdf (peržiūrėta 2004 m. gruodžio mėn. 6 d.), p. 23, (toliau – Lygybė, Įvairovė ir Plėtra).

352 Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaro tarnyba, Žmonės su negalia: CESCR bendrasis komentaras 509 / 12 / 94, 21 punktas, paskelbta UNHCR internetinėje svetainėje http://www.unhchr.ch/tbs/doc.nsf/0/4b0c449a9ab4ff72c12563ed0054f17d (peržiūrėta 2004 m. rugsėjo mėn. 23 d.).�

http://www.stop-discrimination.106



http://www.unhchr.ch/tbs

107

L I E T U VA


jiems siūlomos alternatyvos bus papildomai valstybės remiamos ar kvotomis nustatytos darbo vietos352. Europos Sąjungos įdarbinimo direktyva specialiai nenustato teisinės ap-saugos įdarbinant neįgalius asmenis į kvotomis nustatytas vietas, nors kvotų sistema gali būti laikoma pozityviosios diskriminacijos priemone353. Tačiau direktyva teikia didesnį prioritetą neįgaliems asmenims integruotis į atvirą darbo rinką, o ne specialiai jiems kurti atskirus įdarbinimo vienetus354.

Kvotų sistemaKvotų sistema yra nustatyta darbdaviams, turintiems ne mažiau kaip 50 darbuotojų. Pagrindinis sistemos tikslas yra padėti įsidarbinti sunkiai į darbo rinką integruojamiems asmenims, ypač I ir II grupės invalidams355. Kvotų sistema buvo įtvirtinta Invalidų socia-linės integracijos įstatymu, 1991. Bedarbių rėmimo įstatyme, 1996 numatytas teisinis pagrindas įdarbinti asmenis į kvotomis nustatytas darbo vietas356. I ir II invalidumo grupių neįgalūs asmenys yra įdarbinami į kvotomis nustatytas darbo vietas. Tačiau tik darbo biržoje užsiregistravę asmenys, t.y. tie, kuriems nustatytas darbingumas, turi teisę įsidarbinti į kvotomis nustatytas darbo vietas.

Darbo birža registruoja ir koordinuoja kvotomis nustatytas ir steigiamas darbo vietas. Kvotos yra privalomai nustatomos darbdaviams įdarbinti I ir II invalidumo grupių as-menis, ir neapima lengvos negalios asmenų, kuriems nustatyta III invalidumo grupė357. Darbdaviai privalo savarankiškai nustatyti rezervuojamas darbo vietas (papildomai steigia-mas ar pritaikomas). Jie taip pat nustato pretendentams šioms vietoms užimti keliamus reikalavimus, tokius kaip kvalifikacija bei darbingumas, ir jas įregistruoja darbo biržoje.Darbdavys ir darbuotojas pasirašo neterminuotą darbo sutartį. Įdarbintiems asmenims mokamas darbo sutartyje nurodyto dydžio atlyginimas bei teikiamos visos įstatymų nu-statytos socialinės garantijos.

353 Europos Sąjungos įdarbinimo direktyva, 7 str. (Pozityvūs veiksmai).

354 Lygybė, Įvairovė ir Plėtra, p. 23.

355 Kvota nustatoma ne mažiau kaip 2 % bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu yra ne mažiau kaip 50 darbuotojų. Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991, Nr. I–2044 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 36–969, 18(2) str.

356 Bedarbių rėmimo įstatymo, 1996, 8 str. nurodo, jog darbo biržos teikimu savivaldybės kasmet nustato darbdaviams invalidų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas. Darbo rinkoje Papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo tvarka detalizuoja kvotų sistemos įgyvendinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo tvarkos“, Valstybės žinios, 2002, Nr. 15–591.

357 Siekiant paskatinti darbdavius įdarbinti sunkesnės negalios žmones, Invalidų socialinės integracijos įstatymas įtvirtina nuostatą, jog „invalido, kurio integracija į darbą reikalauja iš darbdavio ypatingų pastangų, įdarbinimas gali būti prilygintas 3 invalidų įdarbinimui“. Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991, Nr. I–2044 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 36–969,18 (3) str.

108



Darbdaviams, kurie vykdo nustatytas įdarbinimo kvotas, įdarbinimo laikotarpiu iš užim-tumo fondo mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo arba jų pritai-kymo neįgaliems asmenims išlaidoms kompensuoti. Šios sudaro mėnesinius mokėjimus: per pirmuosius 12 mėnesių – 1 minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį; per kitus 6 mėnesius – 0,5 vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėne-sį358. Darbdaviai, nevykdantys neįgalių asmenų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotų, moka papildomas įmokas į užimtumo fondą359. Užmokėję pa-pildomas įmokas darbdaviai privalo ir toliau įdarbinti neįgalius asmenis.

Užimtumo rėmimo subsidijosBedarbių rėmimo įstatymas, 1996 taip pat numato užimtumo rėmimo subsidijas darb-daviams, įdarbinusiems neįgalius asmenis ne į kvotomis nustatytas vietas360. Tai yra I ir II invalidumo grupių asmenys, kurie įdarbinami mažiau kaip 50 darbuotojų turinčiose įmonėse (tokioms mažoms įmonėms netaikomos nustatytos kvotos). Papildomos subsi-dijos taip pat suteikiamos darbdaviams, kurie darbo biržos siuntimu įdarbina III invali-dumo grupės asmenis, kuriems darbo birža per 3 mėn. nustatyta tvarka nepasiūlo darbo. Darbdaviams mokamos mėnesinės užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo išlaidoms kompensuoti361.

Papildomai remiamiems bedarbiams362, įskaitant neįgalius asmenis, naujų darbo vietų steigimas ar darbo vietų pritaikymas suteikiant iš užimtumo fondo subsidijas gali būti orga-nizuojamas visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose, jei nepažeidžiami

358 Bedarbių rėmimo įstatymas, 1996 // Valstybės žinios Nr. 18–457, 8 str.

359 Pastarosios sudaro 15 minimalių mėnesinių algų dydžio įmokas už kiekvieną neįdarbintą neįgalų asmenį. Bedarbių rėmimo įstatymas, 1996, Nr. I–1191 // Valstybės žinios, 1996, Nr. 18–457, 8 str.

360 Bedarbių rėmimo įstatymas, 1996, Nr. I–1191 // Valstybės žinios, 1996, Nr. 18–457, 8 str.

361 Per pirmuosius 6 mėnesius – 1 minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį; per kitus 6 mėnesius – 0,5 vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį. Bedarbių rėmimo įstatymas, 1996, Nr. I–1191 // Valstybės žinios, 1996, Nr. 18–457, 8 str.

362 Vadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymo 8 str., „bedarbiai, turintys arba galintys turėti sunkumų susirasti darbą dėl nepakankamos kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ar darbingumopraradimo, gali būti papildomai remiami priimant juos į darbą“. Viena iš tokių asmenų grupių yra neįgalūs asmenys. Bedarbių rėmimo įstatymas, 1996, Nr. I–1191 // Valstybės žinios, 1996, Nr. 18–457, 7 str.

363 Pavyzdžiui, jos turi patvirtinti, kad per 3 pastaruosius mėnesius vykdė veiklą, deklaravo pajamas, nemažino darbuotojų skaičiaus. Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo tvarka Nr. 14 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 15–591, 5 punktas.

109

L I E T U VA


rinkos ekonomikos principai. Šios įmonės ar įstaigos turi atitikti įstatymo keliamus reika-lavimus363. Darbdaviai, kuriems buvo išmokėtos užimtumo rėmimo subsidijos, pasibaigus jų mokėjimui 1 metus turi išlaikyti šias darbo vietas364. Nevykdantys šių sąlygų darbdaviai grąžina darbo biržai 50% gautų užimtumo rėmimo subsidijų. Jeigu darbdaviai atleidžia pagal šią tvarką įdarbintą darbuotoją jo paties pareiškimu už kaltus veiksmus arba šalių susitarimu, darbdaviai privalo pranešti darbo biržai ir priimti kitą jos siųstąjį remiamą be-darbį. Šiuo atveju toliau mokama anksčiau sutarta užimtumo rėmimo subsidija, įskaitant jau išmokėtas subsidijas.

Papildomos užimtumo garantijosBe to, kad padeda užsiregistravusiems kaip ieškantiems darbo asmenims įsidarbinti, darbo birža siūlo įvairias kitas paslaugas, įskaitant ieškančių darbo asmenų įtraukimą į profesinį mokymą ir perkvalifikavimą365, užimtumo programas, įdarbinimą į užimtumo fondo remia-mus arba viešuosius darbus. Jos taip pat gali padėti organizuoti smulkų verslą ar įsijungti į darbo klubų veiklą. Įsiregistravusiems darbo biržoje neįgaliems asmenims nustatyta tvarka sudaromi individualūs įsidarbinimo planai366, kuriuose numatomos labiausiai tinkančios jiems integruoti į darbo rinką aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Neįgaliems as-menims užimtumo garantijos, įskaitant įdarbinimą į užimtumo fondo remiamus darbus, teikiamos prioritetine tvarka367. Tačiau praktikoje, sutrikusio intelekto asmenims yra sunku pasinaudoti šiomis papildomomis užimtumo garantijomis, kadangi dauguma šių asmenų yra įvertinti kaip visiškai nedarbingi asmenys ir negali užsiregistruoti darbo biržoje. Be to, netgi darbingais pripažinti asmenys dažnai negali įgyvendinti įvairių užimtumo garantijų

364 Jie negali be darbo biržos sutikimo panaikinti šių darbo vietų ar nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva su įdarbintais į jas darbuotojais, kai nėra jų kaltės, išskyrus atvejus, kai įmonė likviduojama. Užimtumo rėmimo subsidijų mokėjimo pasibaigimas negali būti darbuotojo, įdarbinto pagal šią tvarką, atleidimo iš darbo priežastis. Informacija paskelbta Lietuvos darbo biržos internetinėje svetainėje <http://www.ldb.lt> (peržiūrėta 2004 m. gruodžio mėn. 10 d.). Žr. Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo tvarka Nr. 14 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 15–591, 20 punktas.

365 Žr. III.4.1 skyrių.

366 Individualūs įdarbinimo planai sudaromi vadovaujantis 2002 m. sausio mėn. 28 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Dėl darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo tvarkos patvirtinimo Nr. 14 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 15–591.

367 Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991, 17 str. Neįgaliems asmenims, norintiems verstis komercine-ūkine arba kitokia teisėta veikla arba verslui organizuoti, suteikiama papildoma pagalba. Savivaldybės skatinamos nustatyti su verslo liudijimu dirbantiems neįgaliems asmenims mažesnius mokesčius. 2002 m. lapkričio mėn. 19 d. Vyriausybės nutarimas „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos“ Nr. 1797 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 112–4992.

368 Užsiregistravę darbo biržoje darbingi neįgalūs asmenys negauna nedarbo draudimo išmokos, jeigu teritorinė darbo birža nepasiūlė darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie neturi atitinkamo nedarbo socialinio draudimo stažo. Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, 2004 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 4–26, 5 str.

http://www.ldb.lt

110



projektams keliamų teisinių reikalavimų, kadangi jie niekada nedirbo ir todėl neturi darbo stažo (profesinio pasirengimo) bei nėra sukaupę nedarbo socialinio draudimo stažo368.

3. ĮDARBINIMO PRAKTIKA IR POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS

Nors Lietuvos įstatyminė bazė įtvirtina teisę į darbą visiems asmenims, praktikoje šios normos nė-ra pakankamai efektyvios neįgaliems asmenims siekti darbo – jų realios įsidarbinimo galimybės iš tiesų mažėja. Sutrikusio intelekto asmenų situacija yra ypač liūdna, šie asmenys neturi beveik jokio užsiėmimo ar darbo. Oficialūs statistikos duomenys nepakankamai rodo neįgalių asmenų nedarbą, kadangi neįgalieji, įskaitant daugumą sutrikusio intelekto asmenų, kuriems nustatytas nedarbingumas, negali registruotis kaip bedarbiai. Jiems taip pat nėra galimybės įsidarbinti į kvotomis nustatytas vietas, todėl ir nėra žinoma tokių sutrikusių asmenų darbo pavyzdžių. Sutri-kusio intelekto asmenys susiduria su daugeliu kliūčių, įskaitant ir neigiamu darbdavių požiūrių į jų negalios pobūdį. Sunkesnio intelekto sutrikimo asmenims paprastai yra nustatoma globa, ir jie praranda teisę dirbti. Lietuvoje kol kas neišplėtota remiamo įdarbinimo struktūra, taip pat beveik nėra sutrikusio intelekto asmenų, dirbančių apsaugotose darbo vietose, pavyzdžių. So-cialinių įmonių įstatymas, 2004 įtvirtina svarbias nuostatas dėl valstybės paramos įdarbinant neįgalius asmenis. Konkrečiai įstatymas pirmą kartą reglamentuoja darbo asistentų statusą, to-dėl kai kurie sutrikusio intelekto asmenys galėtų dirbti atviroje rinkoje remiamose darbo vietose. Ateityje gali pasitvirtinti, jog darbas socialinėse įmonėse sutrikusio intelekto žmonėms yra geresnė alternatyva nei kvotų sistema. Tačiau kol kas yra per anksti vertinti, kaip naujai įdiegtos sociali-nės įmonės paveiks sutrikusio intelekto asmenų į(si)darbinimo galimybes.

3.1. Statistinė informacija

Nėra konkrečios informacijos apie sutrikusio intelekto asmenų darbinę situaciją, tačiau panašu, kad beveik nė vienas sutrikusio intelekto asmuo nedirba369. Lietuvos darbo birža turi statistinius duomenis, kiek iš viso yra siekiančių įsidarbinti ar įvairiose užimtumo programose dalyvaujančių neįgalių asmenų pagal atskiras negalios rūšis. Tačiau sutriku-sio intelekto asmenys yra priskirti platesnei sutrikusios psichikos asmenų kategorijai370. Be to, šie skaičiai parodo tik neįgalius asmenis, kurie darbo biržoje yra užsiregistravę kaip bedarbiai. Kadangi dauguma sutrikusio intelekto asmenų yra pripažinti nedarbingais, jie negali registruotis kaip bedarbiai ir todėl yra neįtraukti į darbo biržos statistiką.

369 „Vilties“ informacija.370 Remiantis darbo biržos duomenimis, 2002 m. visoje neįgalių asmenų, užsiregistravusių darbo

biržoje, struktūroje 5,5% sudarė sutrikusios psichikos asmenys. 2003 m. šis rodiklis padidėjo iki 8 %, t.y. apytiksliai 630 asmenų. Duomenys gauti susitikimo su Lietuvos darbo biržos atstovu metu, 2004 m. gegužės mėn. 17 d.

371 Vidutinis metinis nedarbo lygis 2001 m. buvo 12,5 % (223 500 individai), kuris 2002 m. sumažėjo iki 11,3%, o 2003 m. sausio mėn. 1 d. užfiksuotas nedarbo lygis Lietuvoje buvo 10,9 % (191100 individų). Lietuvos darbo birža. Darbo rinkos rodikliai, paskelbti darbo biržos internetinėje svetainėje http://www.ldb.lt (peržiūrėta 2004 m. gruodžio mėn. 10 d.).

http://www.ldb.lt

111

L I E T U VA


Su bet kokia negalia asmenų nedarbas nuolat didėja, nors bendrasis nedarbo lygis Lie-tuvoje per keletą pastarųjų metų truputį sumažėjo371. 1990 m. dirbo 40 % neįgalių asmenų, 2000 m. – apie 17 %, 2001 m. – tik 10 % 372. Kaip matyti iš 6 lentelės, 2001 m. dauguma neįgalių asmenų, t.y. 86 % nedirbo ir tik 10 % neįgalių asmenų dirbo. Pa-minėtina ir tai, kad šie duomenys neatspindi fakto, jog tik 52,2 % visų neįgalių asmenų yra darbingo amžiaus asmenys; atsižvelgiant į tai, darbo lygis tarp neįgalių asmenų sudaro 22 % 373.

6 lentelė. 15 metų ir vyresnių neįgalių asmenų užimtumas 2001 m.

Gyventojai (sveikieji) Gyventojai (neįgalieji)

Proc.Žmonių skaičius

Proc.Žmonių skaičius

Iš viso Vyrų proc. Iš viso Vyrų proc.

Dirbantys 49 1 248 376 50 10 25 444 47

Bedarbiai 12 298 367 56 4 10 010 55

Neaktyvūs 38 973 683 37 86 215 549 46

Nenurodė 1 32 128 58 0 431 74

Iš viso 100 2 552 554 46 100 251 434 47

Šaltinis: 2001 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenys (asmenys 15 metų ir vyresni)374.

Kaip parodyta 7 lentelėje, darbo biržoje įregistruotų neįgalių bedarbių labai padaugėjo

372 Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programa // Valstybės žinios, 2002, Nr. 572335, 12 punktas.

373 Senatvės pensijos amžius nustatomas 60 metų moterims, 62 metai ir 6 mėnesiai vyrams. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, 2004, 18 str. 2001 m. iš viso 16 metų ir vyresnių neįgalių asmenų buvo 250 300, iš kurių 130 808 asmenys, arba 52,3 %, buvo darbingo amžiaus. „Lietuvos profesinės reabilitacijos vystymo 2004–2010 m. strategija“.

374 2001 m. gyventojų surašymas.

375 2000 m. užsiregistravo 4294 įvairios negalios žmonės. Iš jų vidutiniškai 4 % turėjo I invalidumo grupę; 9 % – II invalidumo grupę; ir 87 % – III invalidumo grupę. Informacija gauta iš Lietuvos darbo biržos pateiktų rašytinių duomenų ir susitikimo su Lietuvos darbo biržos atstovu metu, 2004 m. gegužės mėn. 17 d.

112



per pastaruosius keletą metų. 1995 m. buvo užregistruota tik 430 bedarbių asmenų su įvairaus pobūdžio negalia375, tačiau 2002 m. užregistruotų neįgalių bedarbių skaičius sie-kė 5880376. 2002 m. neįgalūs asmenys sudarė 2,4 % visų teritorinėse darbo biržose įregist-ruotų bedarbių. Tačiau šie rodikliai nerodo realios situacijos, kadangi dauguma neįgalių asmenų negali užsiregistruoti darbo biržose, nes yra visiškai (100 %) nedarbingi377.

7 lentelė. Neįgaliųjų profesinis mokymas ir įdarbinimas 1995–2003 m.

RodikliaiMetai

1995 2000 2001 2002 2003

Įregistruota neįgalių bedarbių per metus 430 4 294 4 408 5 880 7 897

Įregistruota neįgalių bedarbių % 0,2 1,7 1,8 2,4 –

Dalyvavo profesinio mokymo ir perkvalifikavimo programose – 166 197 257 –

Iš viso įdarbinta neįgalių asmenų 136 1 536 2 033 1 924 2 046

Įdarbintų neįgalių asmenų % 0,3 1,5 1,5 1,4 –

Šaltinis: Lietuvos darbo biržos duomenys.

3.2. Įdarbinimas atviroje darbo rinkoje

Šiuo metu didžioji dauguma neįgalių asmenų, įskaitant sutrikusio intelekto asmenis, neturi jokio darbo ar užsiėmimo. Per pastaruosius keletą metų neįgalių asmenų įsidar-binimo galimybės nuolatos mažėjo. Mažėjant nekvalifikuotos darbo jėgos paklausai,neįgaliųjų integracija į darbo rinką darosi vis didesnė problema. Lietuvos įstatyminė bazė įtvirtina pagrindines teises į darbą, į saugią darbo aplinką ir teisingą apmokėjimą už darbą. Garantuoja socialinę apsaugą nedarbo atveju visiems asmenims378. Ji taip pat numato papildomas užimtumo garantijas neįgaliesiems, įskaitant kvotų sistemos įtvirti-nimą. Tačiau praktikoje šios normos nėra pakankamai efektyvios, kad neįgalūs asmenys

376 Iš jų, aktyviai dirbti norėjo 30 % neįgalių žmonių, o 60 % siekė gauti bedarbio pašalpą. Informacija gauta iš Lietuvos darbo biržos pateiktų rašytinių duomenų, 2004 m. kovas.

377 Tai atspindi 2003 m. duomenys, kai darbo biržoje buvo įregistruoti 7 897 neįgalūs asmenys: 86% turintys III invalidumo grupę, 1% – I invalidumo grupę ir 13% – II grupę. Duomenys pateikti susitikimo su Lietuvos darbo biržos atstovu metu, 2004 m. gegužės mėn.17 d.

378 Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios, 1992, Nr. 33–1014, 48 str.

113

L I E T U VA


galėtų būti realiai įdarbinami. Šiuo metu socialinės apsaugos sistemos priemonės yra tokios, kad jauniems sutrikusio intelekto asmenims neužtikrinama gyvenimo kokybė bei orumas. Netgi paprastas, tačiau prasmingas darbas šiems jaunuoliams duotų reikšmingą paskatą pasitikėti savimi379.

Galima išskirti 4 pagrindines kliūtis, kodėl sutrikusio intelekto asmenys negali įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.

Pripažinti neveiksniais sutrikusio intelekto asmenys, kuriems nustatyta globa, praranda teisę į darbą. Daugeliu atvejų sulaukę 18 metų asmenys, kurių sunkesnis intelekto sutri-kimo laipsnis, paprastai I ar II invalidumo grupės, teismo yra pripažįstami neveiksniais ir jiems paskiriama globa380. Todėl teisiškai jiems yra visiškai atimta galimybė įsidarbinti, netgi socialinės įmonėse.

Kvotų sistema – pagrindinis Vyriausybės pasirinktas neįgalių asmenų į(si)darbinimo skatinimo būdas yra neprieinamas daugumai sutrikusio intelekto asmenų. Nors su-trikusio intelekto asmenims užsiregistravusiems darbo biržoje turi būti teikiamos tos pačios paslaugos kaip ir kitiems darbo ieškantiems asmenims, tik darbingi asmenys gali užsiregistruoti. Tačiau atsižvelgiant į egzistuojančias vertinimo procedūras, daugu-ma sutrikusio intelekto asmenų yra įvertinti kaip visiškai nedarbingi asmenys, todėl jiems neprieinamos darbo biržos teikiamos paslaugos, įskaitant galimybę įsidarbinti į kvotomis nustatytas darbo vietas381. Visiškai nėra duomenų, ar bent vienas sutrikusio intelekto asmenų buvo įdarbintas darbo vietose, finansuojamose valstybės, kadangi šieasmenys yra bendroje sutrikusios psichikos asmenų kategorijoje. Tačiau darbo biržos

379 A. Galkienė ir B. Šapolienė. Teisė į darbą ir kompensaciją,Viltis, 2003, Nr. 3.

380 Žr. II.1.3 skyrių.

381 2000 m. 246 neįgalūs asmenys buvo įdarbinti į valstybės remiamas darbo vietas; 2001 m. buvo 452 tokių asmenų. 2002 m. iš viso įsteigtos 394 naujos darbo vietos, įskaitant 197 vietas, skirtas I ir II grupės neįgaliesiems. 2003 m. 411 neįgalių asmenų buvo įdarbinta valstybės subsidijuojamose darbo vietose ir 67 kvotomis nustatytose darbo vietose. Darbo biržos 2002 m. rašytiniai duomenys pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Informacija gauta susitikimo su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos ir lygių galimybių departamento atstovu. Taip pat informacija paskelbta darbo biržos internetinėje svetainėje http://www.ldb.lt (peržiūrėta 2004 m. sausio mėn. 10 d.).

382 Darbo biržos 2002 m. rašytiniai duomenys, pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Informacija gauta susitikimo su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos ir lygių galimybių departamento atstovu. Taip pat informacija paskelbta darbo biržos internetinėje svetainėje http://www.ldb.lt (peržiūrėta 2004 m. sausio mėn. 10 d.).

http://www.ldb.lt

http://www.ldb.lt

114



duomenimis, 2002 m. tik į 7 naujai įsteigtas darbo vietas buvo įdarbinti sutrikusios psichikos asmenys382. Tokia esama valstybės politika neatitinka tarptautinių reikalavi-mų dėl profesinio reabilitavimo bei užimtumo priemonių pritaikymo ir prieinamumo visoms neįgalių asmenų kategorijoms383.

Lietuvoje kol kas neišplėtota remiamo įdarbinimo struktūra. Remiamas įdarbinimas yra efektyviausias būdas, kai gaudami jiems reikiamą pagalbą sutrikusio intelekto asmenys integruotoje aplinkoje gali dirbti atviroje darbo rinkoje. Tačiau iki šiol Lietuvoje buvo tik keletas dėl remiamo sutrikusio intelekto asmenų įdarbinimo projektų. Be to, ilgą laiką nebuvo įtvirtintas valstybės finansavimas darbo asistentams, kurių pagalbos ypač reikiasutrikusio intelekto asmenims dirbant kvotų nustatytose ar subsidijuojamose darbo vie-tose384. Tik pastaruoju metu priimtas Socialinių įmonių įstatymas, 2004 įtvirtino darbo asistento statusą385.

Darbdaviai nenori įdarbinti asmenų, kurių sunkesnis nei lengvas negalios laipsnis, taip pat sutrikusios psichikos asmenų, įskaitant sutrikusio intelekto. Neįgalaus asmens gali-mybės įsidarbinti atviroje darbo rinkoje labai priklauso nuo jo negalios pobūdžio bei nustatyto negalios laipsnio. Daugeliu atvejų įdarbinami tik lengvos negalios laipsnio bei III invalidumo grupės asmenys. Šios grupės neįgaliuosius darbdaviai į darbą priima leng-viausiai386. 2003 m. iš visų 2 046 per darbo biržos tarnybas387 įdarbintų neįgaliųjų, tik 20, arba 1% buvo I invalidumo grupės, 367, arba 18% – II invalidumo grupės388. Šias

383 Šios nuostatos ypač neatitinka TDO konvencijos Nr.142 ar TDO konvencijos Nr.159.

384 Vadovaujantis Bedarbių rėmimo įstatymu, 1996, subsidijos yra mokamos darbo vietų steigimo ar jų pritaikymo išlaidoms kompensuoti; darbo asistentai nėra paminėti.

385 Socialinių įmonių įstatymas įtvirtina valstybės teikiamą dalinę asistento ar gestų kalbos vertėjo išlaidų kompensaciją. Socialinių įmonių įstatymas Nr. IX–2251 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 96–3519, 19 str.

386 Ši tendencija yra akcentuota Lietuvos BAM: „Nors I ir II invalidumo grupių asmenims yra įtvirtintos įdarbinimo galimybės, asmenų su negalia įdarbinimas […] yra komplikuotas dėl darbdavių dažno nenoro priimti šią grupę asmenų ar nepakankamų skatinimo priemonių tai padaryti“. Lietuvos BAM, p. 8.

387 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos socialinės apsaugos sistema. Ataskaita, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilnius, 2003, paskelbta ministerijos internetinėje svetainėje http://www.socmin.lt (peržiūrėta 2004 m. sausio mėn. 10 d.), p. 85.

388 Informacija gauta iš Lietuvos darbo biržos pateiktų rašytinių duomenų ir susitikimo su Lietuvos darbo biržos atstovu metu, 2004 m. gegužės mėn. 17 d.


115

L I E T U VA


tendencijas patvirtina ir darbo biržos atliktas tyrimas, kuris nustatė, jog daugiau nei pusė apklaustų darbdavių neigiamai vertino sunkios negalios I ir II invalidumo grupės asmenų galimybes įsidarbinti389. Panašūs rezultatai gauti ir 2003 m. atliktos nedidelės apimties Vilniaus miesto darbdavių apklausos metu. Į respondentams pateiktą klausimą: „Jeigu galėtumėte pasirinkti, kokią negalią turinčius žmones Jūs įdarbintumėte?“, nė vienas darbdavys nenurodė sutrikusios psichikos asmenų390.

3.3. Apsaugotas įdarbinimas

Šiuo metu yra didelė spraga Lietuvos įstatymuose, reglamentuojančiuose asmenų apsau-gotą įdarbinimą. Tai susiję tiek su apsaugotų darbo vietų funkcionavimu, tiek su sutriku-sio intelekto asmenų apmokėjimu. Pagrindinis veiksnys, dėl kurio nenorima steigti apsau-gotų darbo vietų sutrikusio intelekto asmenims buvo tai, jog pagal įstatymą reikia, kad kiekvienam pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui būtų mokamas minimalus darbo užmokestis. Tačiau sutrikusio intelekto asmenų darbo našumas ar pagaminamos produk-cijos vertė gali būti daug mažesnė nei minimalus darbo užmokestis391, o tokia situacija ilgą laiką Lietuvos įstatymų buvo visiškai nereglamentuota. Pastaruoju metu priimtas Socialinių įmonių įstatymas, 2004 tai reglamentuoja ir įtvirtina nuostatas dėl Valstybės subsidijų darbdaviams, įdarbinantiems neįgalius asmenis392.

Šiuo metu Lietuvoje nėra apsaugoto įdarbinimo, kaip jis dažniausiai suprantamas, sutri-kusio intelekto asmenims praktikos. Yra keletas apsaugoto įdarbinimo pavyzdžių, kai sutrikusio intelekto asmenys įdarbinami dienos centruose, tačiau tai dažniausiai būna tik steigėjų gera valia ir iniciatyva393. Pavyzdžiui, be teikiamų profesinio rengimo programų, mokymo centras „Mes esame“ taip pat siūlo dienos užimtumo paslaugas, kur sutrikusio intelekto jaunuoliai gali ugdyti savo socialinius, darbinius ir kitus įgūdžius. Šių sutrikusio intelekto jaunuolių negalia yra per daug sunki, kad jie galėtų baigti mokymo programas. Nors jie gali dirbti ir dirba tam tikrus darbus, dienos užimtumo centras negali būti vadi-namas „apsaugotu įdarbinimu“, kadangi čia dirbantys jaunuoliai negauna atlyginimo už

389 Daugiau nei 60% konkrečiai nurodė, jog tik mažuma sunkios negalios asmenų gali įsidarbinti. Nedidelės apimties sociologinis tyrimas dėl asmenų, turinčių sunkią negalią, įsidarbinimo galimybių, 2003 m. atliktas Darbo ir socialinių tyrimų instituto darbo biržos užsakymu. Apklausoje dalyvavo 35 sunkios negalios (I ir II invalidumo grupių) asmenys, 8 darbo biržos ekspertai bei 25 darbdaviai. Rašytiniai duomenys pateikti Darbo ir socialinių tyrimų instituto eksperto.

390 Nedidelės apimties apklausa, kurios metu telefoninio interviu būdu apklausta 100 darbdavių, buvo atlikta Vilniaus Psichosocialinės reabilitacijos centro 2003 m..

391 Interviu su mokymo centro „Mes esame“ direktoriumi A. Jakubausku, 2004 m. vasario mėn. 6 d.

392 Socialinių įmonių įstatymas, Nr. IX–2251 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 96–3519, 5 str.

393 Informacija gauta OSI apskrito stalo susitikimo metu, Vilnius, 2004 m. birželis.

116



savo darbą.

Lietuvoje papildomos ekonominės privilegijos suteikiamos neįgalius asmenis atstovau-jančių organizacijų įsteigtoms įmonėms394. Šios neįgaliųjų visuomeninių organizacijų „įmonės“395 apibūdinamos kaip įmonės, kur daugiau kaip 50 % darbuotojų yra neįgalūs asmenys, kurį laiką veikė Lietuvoje. Tačiau, nors tokios įmonės buvo įsteigtos, pavyz-džiui, visuomeninių organizacijų, atstovaujančių fizinės negalios asmenis, nėra nė vienosįmonės sutrikusio intelekto asmenims. Priėmus Socialinių įmonių įstatymą, 2004, visos šios įmonės bus perregistruojamos ir įgis „neįgaliųjų socialinių įmonių“ statusą. Tačiau, kol kas yra per anksti vertinti naujojo įstatymo poveikį.

394 Paminėtinos šios: atleidimas nuo nekilnojamo turto mokesčio (Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, 1994, Nr. I–565 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 59–1156); tikslinės subsidijos valstybės socialinio draudimo įmokoms ir energijos išlaidoms padengti; pelno mokesčio sumažinimas darbdaviams, įdarbinantiems riboto darbingumo asmenis (Pelno mokesčio įstatymas, 2001, Nr. IX–675 // Valstybės žinios, 2001, Nr. 110–3992); atleidimas nuo pridėtinės vertės mokesčio (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, 2002, Nr. IX–751 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 35–1271. Po 2004 m. gegužės mėn. 1 d. šis įstatymas panaikintas atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus. Interviu su J. Šliužiene, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos ir lygių galimybių departamento vyr. specialiste); gyventojams su nustatyta invalidumo grupe taikomas didesnis neapmokestinamasis pajamų dydis (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, 2002, Nr. IX–1007 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 73–3085); ir galimybė vykdyti supaprastintus viešuosius prikimus (Viešųjų pirkimų įstatymas, Nr. I–1491 // Valstybės žinios, 1996, Nr. 84–2000).

395 Invalidų socialinės integracijos įstatymas, 1991 // Valstybės žinios, Nr. 36–969, 21 str.

117

L I E T U VA


V. Išvados

BendrosiosLietuvoje yra sukurta neįgalių asmenų teisių apsaugos įstatyminė bazė, kuri pastaraisiais m. buvo sustiprinta, perkėlus Europos Sąjungos Įdarbinimo bei Rasės direktyvų nuo-statas į nacionalinius teisės aktus. Nepaisant teigiamų pokyčių, trūksta visapusiškų ir nuoseklių duomenų apie neįgalius asmenis visuose sektoriuose, todėl sunkiau vertinti realią sutrikusio intelekto asmenų situaciją Lietuvoje. Todėl tvirtą įstatyminį pagrindą yra sunku paversti efektyvia politika. Taigi nors 2001 m. gyventojų surašyme pirmą kartą įrašyti klausimai neįgaliems asmenims, tačiau duomenys apie sutrikusio intelekto asme-nis yra platesnėje asmenų su psichikos sutrikimais kategorijoje. Todėl atsiranda specifiniųproblemų identifikuojant sutrikusio intelekto asmenis. Tad ypač svarbu, kad Vyriausybėsukurtų efektyvią išsamių ir reguliarių statistinių duomenų apie neįgalius asmenis rinki-mo sistemą, kad duomenys būtų renkami pagal atskiras negalios rūšis, įskaitant intelekto sutrikimus.

Neįgalūs suaugusieji ir vaikai per savo gyvenimą yra daug kartų skirtingai vertinami. Tu-rimais duomenimis, daugumai sutrikusio intelekto suaugusių yra nustatoma sunkesnio laipsnio negalia, I ar II invalidumo grupės. Tai gali sudaryti tam tikras esmines pasekmes. Viena tokių, kad dauguma sutrikusio intelekto asmenų, sulaukę 18 metų amžiaus, teis-mo yra pripažįstami neveiksniais. Paskyrus globą, jie netenka visų savo civilinių ir ekono-minių teisių, įskaitant ir teisę į darbą. Toks teisių praradimas pasidaro esminė kliūtis ne tik jiems į(si)darbinti, bet ir integruotis į visuomenę. Nors Lietuvos įstatymai numato rūpybą, kai asmeniui veiksnumas yra apribojamas, o ne visiškai atimamas, ši galimybė yra negalima sutrikusio intelekto asmenims. Siekiant paskatinti didesnę neįgalių asmenų socialinę integraciją, Vyriausybė turėtų pirmumo teise ieškoti būdų, kaip sutrikusio inte-lekto asmenys kiekvienu konkrečiu atveju galėtų naudotis kiek įmanoma platesnėmis sa-vo teisėmis pagal savo sugebėjimus. Pirmiausia turėtų būti pakeisti galiojantys įstatymai, kurie suteiktų galimybę apriboti sutrikusio intelekto asmens veiksnumą kaip alternatyvą jį paskelbti neveiksniu.

Teisė į švietimą Pastaraisiais m. Lietuvoje įvyko keletas teigiamų pokyčių, kad sutrikusio intelekto vaikai ir jaunuoliai galėtų ugdytis. Tai byloja kasmet didėjantis sutrikusio intelekto vaikų visiš-kas integravimas į bendrojo lavinimo mokyklas. Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998 įtvirtino sutrikusio intelekto vaikų ugdymo teisinę bazę, specialiajam ugdymui aktualios nuostatos buvo įtvirtintos ir naujajame Švietimo įstatyme. Tačiau, nepaisant to, kad Specialiojo ugdymo įstatymas yra pažangus bei inovatyvus, pats faktas, jog egzistuoja atskiras specialųjį ugdymą reglamentuojantis įstatymas, sustiprina visuomenės nuostatą, kad specialiųjų poreikių vaikai, iš jų ir sutrikusio intelekto, yra „kitokie”. Taigi atskiras specialųjį ugdymą reglamentuojantis įstatymas netiesiogiai gilina sutrikusio intelekto asmenų stigmatizaciją. Integruoto ugdymo sistemai būtų didelė parama, jei Vyriausybė

118



parengtų bendrą Lietuvos švietimo sistemą reglamentuojantį teisės aktą, į jį perkėlusi pažangiausias Specialiojo ugdymo įstatymo nuostatas ir sulygintų šių dviejų švietimo sistemos grandžių statusą.

Valstybinė švietimo politika laikytina pažangia. Šiuo metu vykdoma švietimo sistemos reforma bei „Nacionalinėje švietimo strategijoje 2003–2012“ įtvirtinti tikslai yra palan-kūs sutrikusio intelekto moksleiviams, taip pat tikimasi teigiamų specialiojo ugdymo finansavimo permainų. Deja, daugelis teigiamų priemonių, ypač švietimo sistemos fi-nansavime, praktikoje nebuvo visiškai įdiegtos. Pirmoji problema – tai nepakankamas švietimo paslaugų finansavimas savivaldybės lygmeniu, antroji problema – neparengtaarba neįdiegta praktikoje nemažai būtinų ir įstatymus detalizuojančių poįstatyminių tei-sės aktų. Siekdama užtikrinti kiek įmanoma spartesnę švietimo reformos eigą, Švietimo ir mokslo ministerija turėtų įsipareigoti parengti ir įdiegti visus reikiamus poįstatyminius teisės aktus, detalizuojančius įstatymus ir nustatančius įstatyminių nuostatų įgyvendini-mo procedūras. Taipogi ministerija turėtų reguliariai peržiūrėti savo neįgalių vaikų ir jaunuolių integravimo į bendrojo lavinimo mokyklas politiką, užtikrinti sėkmingą sutri-kusio intelekto vaikų švietimo ir ugdymo politikos įgyvendinimą.

Vertinti švietimo prieinamumą sutrikusio intelekto asmenims akivaizdžiai yra problema-tiška, nes trūksta specifinių statistinių duomenų. Nors Švietimo ir mokslo ministerijapateikia tikslius duomenis apie sutrikusio intelekto moksleivius, ugdomus integruota forma, negaunama duomenų apie vaikus ir jaunuolius, kurie nėra iš viso ugdomi arba ugdomi namuose. Taipogi labai svarbu, kad ministerija nuolat atidžiai sektų sutrikusio intelekto vaikų bei jaunuolių, nelankančių švietimo įstaigų, padėtį. Taigi ministerija pir-miausia turėtų siekti kuo tiksliau apskaityti vaikus, nelankančius švietimo įstaigų ar ugdo-mus namuose ir sudaryti pagrindą jiems integruotis į švietimo sistemą. Tais atvejais, kai mokymas namuose yra vienintelis ar priimtiniausias pasirinkimas vaiką auginti šeimoje, o ne specialiojoje internatinėje mokykloje, ministerija turėtų reguliariai tikrinti namuose teikiamų ugdymo paslaugų kokybę.

Nuoseklios struktūros ankstyvosios reabilitacijos sistema Lietuvoje jau davė gerų rezulta-tų. Deja, vis dar daugelis sutrikusio intelekto vaikų, ypač su žymiais sutrikimais, gyvenan-tys mažuose miesteliuose ar kaimuose, negali lankyti darželių. Siekiant sėkmingai neįgalų vaiką integruoti, galimybę lankyti kolektyvą jam būtina sudaryti kuo ankstesniame am-žiuje; sutrikusio intelekto vaikui kuo anksčiau integruotis į kolektyvą tiesiog būtina. Švie-timo ir mokslo ministerija turėtų peržiūrėti priemones, kurios sutrikusio intelekto vaikui užtikrintų galimybę lankyti ikimokyklinę įstaigą. Taip pat ministerija turėtų imtis ryžtin-gesnių priemonių revizuodama ir reformuodama specialiųjų internatinių mokyklų tinklą bei jų veiklą. Didžiąją minėtų įstaigų ugdytinių dalį sudaro nedidelių intelekto sutrikimų vaikai, kurie privalomai turėtų būti integruojami į bendrojo lavinimo mokyklas.

Tėvai, mokytojai, specialistai, NVO aktyvistai labai prisidėjo prie to, kad vis daugiau su-trikusio intelekto vaikų buvo integruota į bendrojo lavinimo mokyklas. Nors sutrikusio intelekto vaikų tėvai turi teisę pasirinkti, į kokią ugdymo įstaigą leisti savo vaikus, prak-tikoje jų pasirinkimo galimybės yra labai ribojamos dėl socialinių bei švietimo paslaugų prieinamumo. Siekdamos ir toliau skatinti integraciją, tiek Vyriausybė, tiek Švietimo ir

119

L I E T U VA


mokslo ministerija turėtų susikoncentruoti į daugelį problemiškų sričių. Pirma, turėtų būti tobulinama su specialiųjų poreikių, ypač su sutrikusio intelekto, moksleiviais dirban-čių pedagogų kvalifikacija. Antra, sutrikusio intelekto vaikams turėtų būti užtikrinamaspecialioji pedagoginė bei psichologinė pagalba, jie turėtų būti aprūpinami reikiama kompensacine technika ir mokymo(si) priemonėmis, ko pastaruoju metu dažnai trūksta. Trečia, savivaldybės turėtų prisiimti atsakomybę už transporto paslaugos teikimą sutriku-sio intelekto moksleiviams, turėtų skirti pakankamai lėšų šios paslaugos prieinamumui, ypač kaimo vietovėse bei žiemos metu.

Teisė į darbąJau daug yra pasiekta įgyvendinant sutrikusio intelekto asmenų teisę į mokslą, tačiau dar daug turi būti padaryta, kad sutrikusio intelekto asmenims Lietuvoje būtų užtikrin-tas darbo ar bet kokios rūšies užsiėmimo prieinamumas. Šiuo metu didžioji dauguma neįgalių asmenų nedirba ir faktiškai jų galimybės įsidarbinti per pastaruosius metus nuolatos mažėjo. Sutrikusio intelekto asmenų situacija yra dar sudėtingesnė. Didžioji dauguma jų turi tenkintis gaunama valstybės parama, daugeliu atvejų šalpos išmoko-mis. Nors pastaruoju metu šalpos išmokos buvo padidintos, jos vis vien neužtenka pa-grindinėms gyvenimo išlaidoms, ir sutrikusio intelekto asmenų šeimos nariams tenka apmokėti trūkstamą jų dalį.

Be to, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad globojami asmenys praranda teisę į darbą. Siekiant pagerinti susidariusią nepalankią situaciją, turi būti imtasi veiksmų spren-džiant 3 pagrindines kliūtis, trukdančias sutrikusio intelekto asmenims įgyvendinti savo teisę į darbą.

Pirma, turi būti laiku ir efektyviai įgyvendinti neįgalių asmenų į(si)darbinimą užtikrinan-ti galiojanti politika ir įstatymai. Lietuvos įstatyminė bazė įtvirtina pagrindines teises į darbą visiems asmenims, tap pat ir neįgaliems. Ji taip pat numato papildomas užimtu-mo garantijas ir kvotų sistemą neįgaliems asmenims įdarbinti. Pastaraisiais m. padaryta nemažai svarbių pakeitimų Lietuvos darbo įstatymuose, įtvirtinus Europos Sąjungos Įdarbinimo direktyvos nuostatas bei įsigaliojus Socialinių įmonių įstatymui, 2004. Neįga-liųjų socialinės integracijos įstatymas, 2004 taip pat įtvirtina nemažai teigiamų pokyčių. Tačiau, Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad būtų priimti poįstatyminiai aktai, kurie padėtų laiku ir visiškai įgyvendinti įstatymo nuostatas, ypač garantuoti, kad sunkesnės negalios asmenys, įskaitant sutrikusio intelekto, pasinaudotų naujomis į(si)darbinimo galimybė-mis, tokiomis kaip darbas socialinėse įmonėse.

Antra, šiuo metu negalios vertinimo procedūros nėra efektyvios ir sutrikusio intelekto asmenims nesuteikia beveik jokių šansų į(si)darbinti. Daugumai sutrikusio intelekto suaugusiųjų yra nustatyta I ar II invalidumo grupė bei visiškas nedarbingumas. Todėl jie negali dirbti, užsiregistruoti kaip bedarbiai ar pasinaudoti darbo biržos siūlomomis užimtumo paslaugomis. Svarbiausia, jie negali įsidarbinti per kvotų sistemą. Šiuo metu negalia vertinama pirmiausia remiantis medicininiais kriterijais neatsižvelgiant ar nepa-kankamai atsižvelgiant į realias individo darbines galias ar reabilitacijos galimybes. Re-formavusi vaikų negalios vertinimo procedūras, Vyriausybė šiuo metu keičia suaugusių

120



asmenų vertinimo procedūras, kadangi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, 2004 nustato svarbius negalios vertinimo sistemos pokyčius. Todėl, pirmiausia, Vyriausybė turėtų garantuoti, kad šios reformos pagerintų bei užtikrintų nuoseklų suaugusių sutri-kusio intelekto asmenų negalios vertinimą. Ateityje suaugę sutrikusio intelekto asmenys turėtų galėti kiek įmanoma labiau pasinaudoti savo teisę į darbą ir jiems būtų prieinamos visos užimtumo garantijos.

Trečia, šiandien suaugusiems sutrikusio intelekto asmenims buvo beveik neįmanoma įgyti reikiamų įgūdžių dirbti atviroje rinkoje, netgi jeigu jiems būtų suteiktos palankios galimybės. Pagrindinė priemonė, kuria valstybė skatina neįgalių asmenų į(si)darbinimą yra veikianti kvotų sistema bei darbdaviams skiriamos papildomos užimtumo rėmimo subsidijos. Tačiau, nors jos buvo efektyvios naujoms darbo vietoms neįgaliems asmenims atviroje darbo rinkoje sukurti, beveik nėra įdarbinimo pavyzdžių į šias vietas sutrikusio in-telekto asmenų. Neadekvatus negalios vertinimas, be abejo, yra svarbus veiksnys, tačiau didžiausia problema buvo tai, kad ilgą laiką Lietuvos įstatymuose nebuvo reglamentuo-tas „apsaugotas“ įdarbinimas. Šis bei remiamo įdarbinimo paslaugų Lietuvoje trūkumas lėmė, jog sutrikusio intelekto asmenys neturėjo galimybės įgyti darbo patirties ir socia-linių įgūdžių, kurių reikėtų jiems galiausiai siekiant į(si)darbinti atviroje darbo rinkoje. Socialinių įmonių įstatymo, 2004 nuostatos, kurios įtvirtina darbo asistento statusą, yra ypač reikšmingos sutrikusio intelekto asmenims. Be to, įstatymas nustato papildomas valstybės subsidijas darbdaviams, įdarbinusiems neįgalius asmenis. Vyriausybė, bendra-darbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis paslaugas ir pagalbą sutrikusio intelekto asmenims, turėtų užtikrinti, kad kiek įmanoma greičiau būtų įkurtos socialinės įmonės sutrikusio intelekto asmenims. Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad ateity-je sunkesnio intelekto sutrikimo asmenims būtų suteikta reikiama pagalba įgyti būtinų įgūdžių jiems į(si)darbinti.

121

L I E T U VA


1 PRIEDAS. Ataskaitoje cituoti norminiai aktaiKonstitucija

Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992 // Valstybės žinios, 1992, Nr. 33–1014.

Įstatymai

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl Lietuvos nepriklausomybės atsta-tymo, Nr. I–12 // Valstybės žinios, 1990, Nr. 9–222.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodek-sas, VIII–1864 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 74–2262, Nr. 77 (atitaisymas), Nr. 80 (atitaisymas), Nr. 82 (atitaisymas).

Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civili-nio proceso kodeksas, Nr. IX–743 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 36–1340.

Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Darbo kodeksas, Nr. IX–926 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 64–2569.

Šalpos (socialinių) pensijų įstatymas, Nr.I–675 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 96–1873.

Apskrities valdymo įstatymas, Nr. I–707 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 101–2015.

Lygių galimybių įstatymas, Nr. IX–1826 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 114–5115, (priim-tas 2003 m. lapkričio mėn. 18 d., įsigaliojo 2005 m. sausio mėn. 1 d.).

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, Nr. VIII–947 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 112–3100.

Sveikatos draudimo įstatymas, Nr. I–1343 //Valstybės žinios, 1996, Nr. 55–1287.

Auštojo mokslo įstatymas, Nr. VIII–1586 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 27–715.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, Nr. VIII–1591 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 30–827.

Vietos savivaldos įstatymas, Nr. I–533 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 55–1049.

Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, Nr. I–924 // Valstybės žinios, 1995, Nr. 53–1290.

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, Nr. VIII–822 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 66–1909.

Socialinių įmonių įstatymas, Nr. IX–2251 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 96–3519.

Socialinių paslaugų įstatymas, Nr. I–1579 // Valstybės žinios, 1996, Nr. 104–2367.

122



Specialiojo ugdymo įstatymas, Nr. VIII–969 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 115–3228.

Valstybinių šalpos išmokų įstatymas Nr. IX–1966 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 21–619 (priimtas 2004 m. sausio mėn. 20 d., įsigaliojęs 2004 m. balandžio mėn. 1 d.), pa-keitęs Socialinių (šalpos) pensijų įstatymą, Nr.I–675 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 96–1873.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Nr. IX–2017 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 32–1008 (priimtas 2004 m. vasario mėn. 12 d., įsigaliojęs 2004 m. kovo mėn. 1 d.), pakeitęs Valstybinių socialinių pensijų įstatymą, Nr. I–549 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 59–1153.

Bedarbių rėmimo įstatymas, Nr. HYPERLINK „http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?-Condition1=24803&Condition2=“ I–1191// Valstybės žinios, 1996, Nr. 18–457.

Švietimo įstatymas, Nr. IX–1630 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 63–2853.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas, Nr. VIII–1708 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 50–1432.

Invalidų socialinės integracijos įstatymas, Nr. I–2044 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 36–969.

Invalidų socialinės integracijos įstatymas, Nr. VIII–90 // Valstybės žinios, 1998, Nr. 98–2706.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Nr. IX–2228 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 83–2983 (priimtas 2004 m. gegužės mėn. 11 d., įsigalioja 2005 m. liepos mėn. 1 d.).

Profesinio mokymo įstatymas, Nr. VIII–450 // Valstybės žinios, 1997, Nr. 98–2478.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymas 2004 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 4–26.

Nutarimai

Seimo nutarimas „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadi-nimo pakeitimo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“, Nr. IX–1827 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 111–4930.

Seimo nutarimas „Dėl valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų“, Nr. IX–1700 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 71–3216. (Švietimo strategija).

Vyriausybės nutarimas „Dėl neįgaliųjų metų Lietuvoje veiksmų plano patvirtinimo“, Nr. 159 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 14–558.

Vyriausybės nutarimas „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams tvarkos“, Nr. 1797 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 112–4992.

Vyriausybės nutarimas „Dėl nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programos patvirtinimo“, Nr. 850 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 57–2335

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?-Condition1=24803&Condition2=%E2%80%9C

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?-Condition1=24803&Condition2=%E2%80%9C

123

L I E T U VA


(Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos programa).

Vyriausybės nutarimas „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo priemonių įgyven-dinimo“, Nr. 785 // Valstybės žinios, 2001, Nr. 57–2040.

Vyriausybės nutarimas „Dėl socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001–2005 metų programos patvirtinimo“, Nr. 471 // Valstybės žinios, 2001, Nr. 36–1220.

Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 me-tų programos patvirtinimo“, Nr. 529 // Valstybės žinios, 2001, Nr. 40–1404.

Vyriausybės nutarimas „Dėl Valstybinės sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos progra-mos“, Nr. 559 // Valstybės žinios, 1996, Nr. 46–1122.

Vyriausybės nutarimas „Dėl Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos laiki-nųjų nuostatų patvirtinimo“, Nr. 123 // Valstybės žinios, 1992, Nr. 13–368.

Vyriausybės nutarimas „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, Nr. 316 // Vals-tybės žinios, 2004, Nr. 46–1511.

Vyriausybės nutarimas „Dėl Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos didinimo ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų patvirtinimo“, Nr. 325 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 46–1520 (įsigaliojęs 2004 m. balandžio mėn. 1 d.).

Vyriausybės nutarimas „Dėl Apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, Nr. 128 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 21–643.

Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo do-kumento patvirtinimo“, Nr. 935 // Valstybės žinios, 2004, Nr.123–4486. (BPD 2004–2006).

Vyriausybės nutarimas „Dėl socialinių ir pedagoginių vaikų mokymosi sąlygų sudarymo programos ir bendrojo ugdymo modernizavimo programos patvirtinimo“, Nr.764 // Valstybės žinios, 1999, Nr. 52–1696.

Vyriausybės nutarimas „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos priemo-nių įgyvendinimo“, Nr. 785 // Valstybės žinios, 2001, Nr. 57–2040.

Įsakymai

Švietimo ir mokslo ministro, Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų ir jų laipsnių nustaty-mo ir specialiųjų poreikių asmenų priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei tvarkos“, Nr. 1329/368/98 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 84–3672.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilita-cijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų organizavimo principų, aprašymo ir teikimo

124



reikalavimų“, Nr. 728// Valstybės žinios, 2000, Nr. 109–3488 (nauja įsakymo redak-cija, Nr. V–631 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 139–5075).

Švietimo ir mokslo ministro, Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo tvarkos“, Nr. 1221/527/83 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 85–2608.

Švietimo ir mokslo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl moksleivių mo-kymo namuose tvarkos“, Nr. 259/153 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 25–654.

Švietimo ir mokslo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo specialiųjų poreikių ikimokyklinio amžiaus vaikams namuose tvarkos“, Nr. 916/385 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 66–2004.

Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl ilga-laikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtini-mo pakeitimo“, Nr. 226/49 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 36–1011.

Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Dėl Ligų ir būklių, dėl kurių vaikams invalidams nustatomas invalidumo lygis (sunki, viduti-nė ir lengva negalia), sąrašo ir Invalidumo lygio (sunkios, vidutinės ir lengvos nega-lios) nustatymo tvarkos patvirtinimo, V–144/A1–69 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 44–1464.

Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl ilga-laikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtini-mo“, Nr. 226/49 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 36–1011, Nr. 40 (atitaisymas).

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl reikalavimų valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatams patvirtinimo“, Nr. ISAK–1162 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 124–4495.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl bendrojo lavinimo mokyklų 2003–2005 metų bendrųjų ugdymo planų, Nr. 408 // Valstybės žinios, 2003, Nr. 44–2005.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl antrojo švietimo reformos etapo prioritetų, Nr. 906 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 89–3817.

Švietimo ir mokslo ministro sakymas Dėl transporto priemonių bendrojo lavinimo mo-kykloms 2002 metų programos „Geltonasis autobusas”, Nr. 751 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 46–1774.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl specialiojo ugdymo skyrimo tvarkos“, Nr. 1056 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 71–2214.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl specialiųjų poreikių asmenų priėmimo į spe-cialiojo ugdymo įstaigą tvarkos dalinio pakeitimo“, Nr. 429 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 33–940.

Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl specialiųjų poreikių asmenų priėmimo į spe-

125

L I E T U VA


cialiojo ugdymo įstaigą tvarkos“, Nr. 158 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 17–421, nau-ja įsakymo redakcija 2004–04–17 Nr. 429 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 33–940.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos prie-žiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų patvirtinimo“, Nr. V–172 // Valstybės žinios, 2004, Nr. 51–1702.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl reikalavimų stacionarioms socialinės globos įstaigoms ir asmenų nukreipimo į stacionarias socialinės globos įstaigas tvar-kos patvirtinimo“, Nr. 97 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 76–3274.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl papildomai remiamų bedarbių už-imtumo rėmimo tvarkos ir įdarbinimo į Užimtumo fondo remiamus darbus tvarkos

126



patvirtinimo“, Nr. 14 // Valstybės žinios, 2002, Nr. 15–591.

2 PRIEDAS. Bibliografija

Anglų kalbaEuropos komisija, Metinė ataskaita dėl lygybės ir nediskriminavimo 2004, Europos

komisija, Darbo ir socialinių reikalų Generalinis direktoratas (Briuselis: Europos komisija, 2004).

Europos komisija, Lygybė, įvairovė ir plėtra. Priemonių kovojant su diskriminacija prisi-jungiančiose šalyse ir šalyse kandidatėse ataskaita, Darbo ir socialinių reikalų Genera-linis direktoratas (Briuselis: Europos komisija, 2003).

Europos komisija, Lietuvos užimtumo politikos prioritetų bendrojo vertinimo dokumentas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Europos komisija, Darbo ir socialinių reikalų Generalinis direktoratas (Briuselis: Europos komisija, 2002 m. vasario mėn. 12 d.).

Europos komisija, Bendrasis aprėpties memorandumas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Europos komisija, Darbo ir socialinių reikalų Generalinis direktoratas, (Briuselis: Europos komisija, 2003 m. gruodžio 18 d.).

Europos komisija, Reguliarioji ataskaita apie valstybių kandidačių pažangą, 2001 m. Europos komisija, SEC(2001) 1750 (Briuselis: Europos komisija, 2001 m. lapkričio mėn. 13 d.).

Lietuvos Respublikos vyriausybė, Nacionalinis 2004–2006 metų kovos prieš skurdą ir socialinę atskirtį veiksmų planas (Vilnius, 2004 m. liepos mėn.).

Inclusion Europe ir „Viltis”, Sutrikusio intelekto žmonių teisės, Šalies ataskaita, Lietuva (Briuselis: Inclusion Europe, 2003).

Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO), Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija, Dešimtas leidimas (Ženeva: PSO, 1992).

Lietuvių kalbaProfesijos vadovas, 2004, Vilnius: Euroguidance – Lietuva, 2003.

Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, Vilnius, 2004.

Jovaiša K., Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras (1 dalis), Vilnius, Teisės ins-titutas, 2000.

Juodkaitė D., Jasiūnas A., Neįgaliųjų ir jų šeimos narių teisės ir socialinės garantijos. In-formacinė apžvalga, Vilnius, Progretus, 2003.

Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V., Civilinio proceso teisė. T. 1. Vilnius, Justitia,

127

L I E T U VA


2003.

Leliūgienė I., Socialinė pedagogika, Kaunas, Technologija, 2003.

Mikelėnas V. ir kiti, Civilinio kodekso Komentaras. Trečioji knyga, Šeimos teisė, Vilnius, Justitia, 2002.

Švietimo ir mokslo ministerija, Specialiųjų poreikių moksleivių mokymas bendrojo ugdy-mo klasėse. Suvestinė ataskaita MS–7. 2003/2004 mokslo metai, Vilnius, 2004.

Švietimo ir mokslo ministerija, Nesėkmingo mokymosi mastai ir priežastys. Tiriamojo darbo ataskaita, 2003, Vilnius, 2003.

Vaiko teisių apsaugos kontolieriaus veiklos ataskaita, 2003 m. sausio 1 d. – 2003 m. gruodžio 31 d., paskelbta internetinėje svetainėje http://vaikams.lrs.lt/informaciniai/ataskaita 2003.doc

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikos ataskaita, 2003, paskelbta internetinėje svetainėje http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0121552.doc

Šeima, auginanti neįgalų vaiką, Lietuvoje: psichosocialinis portretas, Vilnius. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ ir Šiaulių universiteto Socialinių tyrimų centras, tyrimo vadovas prof. J. Ruškus, 2002.

http://vaikams.lrs.lt/informaciniai

http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0121552.doc

128



Documents

EU MONITORING AND ADVOCACY PROGRAM - elibrary.ltelibrary.lt/resursai/DB/Viltis/Ataskaitos/id_lietuviskas.pdf · nijusi ir paplitusi, užkertanti kelią pozityviems pokyčiams.Visoje