ES Struktūriniai fondai ir jųteikiamos galimybės

F i n a n s ų m i n i s t e r i j a

TURINYS

ES paramos mastai

ES struktūriniai fondai, finansuojamos sritys, administravimas

ES struktūrinių fondų reglamentavimas: pagrindiniai principai

Projekto valdymo ciklo pavyzdys

Reziumė

ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS MASTAI

360

455

0

100

200

300

400

500

VIP 2002 m.apimtis

S trutūrinėsparamos apimtis

mln. EURES struktūrinė parama 2004-2006 m. sudarytų apie 1,37 mlrd. EURiš jų822,5 mln. EUR -ES struktūriniųfondų ir 543,5 mln. EUR -Sanglaudos fondo parama,

arba

vidutiniškai apie 455 mln. EURkasmet.

Palyginimui: Visa 2002 m. Lietuvos Valstybės investicijų programa yra apie 360 mln EUR

ES BIUDŽETOVIDAUS POLITIKA(t.t. IAE uždarymo

finansavimas)

SANGLAUDOS FONDAS

PLĖTROS FONDAS

SOCIALINIS FONDAS

ŽUVININKYSTĖSFONDAS

ŽEMĖS ŪKIOFONDAS

285

543,5

BENDRAS ES PARAMOS FINANSINIS PAKETAS 2004-2006 M. - 2,67 Mlrd. EUR

TIESIOGINĖS IŠMOKOSŽEMĖS ŪKIUI, RINKOS

REGULIAVIMAS, KAIMO PLĖTRA

301,1 “Shengenas”, institucijų stiprinimas, kt

724,8

ENERGETIKATRANSPORTASAPLINKASVEIKATOS IR

SOCIALINĖINFRASTRUKTŪRAPRAMONĖ,VERSLASTURIZMASINFORMACINĖS

PASLAUGOSŠVIETIMASUŽIMTUMASŽUVININKYSTĖMAISTO ŪKISKAIMO PLĖTRAŽEMĖS ŪKIS,

792,1

Pasiskirstymas - mln. eurų

Europos regioninės plėtros fondas

Investicijos į infrastruktūrą (keliai, uostai, vandenvala, ligoninės, mokyklos, universitetai, turizmo objektai);Investicijos į gamybinį sektorių (pažangios technologijos, kokybės standartai, energijos taupymas)Parama smulkiam ir vidutiniam verslui ir vietinei plėtrai (mikrokreditavimas, palūkanų dengimas, mugės, parodos)

Savivaldybės, valstybės ir savivaldybės įmonės, privačios įmonės (pramonės įmonės, smulkus ir vidutinis verslas, amatininkai), viešosios įstaigos

Paramos gavėjai:

Paramos sritys:

E U R O PO S R E G IO N INĖS PLĖT R O S FO N D O V A LD Y M O K O N C E PC IJA

Tarp inė institucija

A M SM ŪM ŠM M SA M SA D M V R M /IV P K

Įgyvendinanč io ji institucija

Pro jektų atrankos kom itetas

(F inansų , Ūkio , V idaus reikalų , k itųm inisterijų atstovai)

FIN AN SŲ M IN ISTER IJA

Valdym o institucija M okė jim o institucija

Priežiū roskom itetas

Program osvykdym o priežiū ra

Param os gavė ja iProjektų rengim as ir įgyvendinim as

ŪM Įgyv.A gentūra

T ransportoinvesticijųdirekcija

A plinkosISPA

įgyvend in im oagentūra

C entrinėprojektųvaldym oagentūra

Europos socialinis fondas

Bedarbių (tame tarpe jaunų) integracija į darbo rinką per mokymusKvalifikuotos darbo jėgos ugdymas (mokymas)Tyrimų ir mokslo plėtros rėmimasLygių įsidarbinimo galimybių rėmimas, moterų užimtumo didinimas (darbo ir mokymo aplinkos pritaikymas neįgaliems)Švietimo ir profesinio mokymo sistemų gerinimas, mokymo programų rengimas

Darbo rinkos mokymo institucijos, savivaldybės įstaigos (vaikųdarželiai, dienos centrai) nevyriausybinės organizacijos, universitetai, mokyklos, privačios įmonės (personalo kvalifikacijos tobulinimui)

Paramos gavėjai:

Paramos sritys:

SOCIALINIO FO NDO VALDYM O K ONCEPCIJA

Tarpinės institucija

Socialinės apsaugos ir darbo beiŠvietim o m inisterijos

Įgyvendinančioji institucija

Priežiūroskom itetas

Programosvykdymo priežiūra

Paramos gavė ja iProjektų rengimas ir įgyvendinimas

ESF agentūra

FINANSŲ M IN ISTERIJA

Valdymo institucija Mokė jimo institucija

Projektų atrankos kom itetas

(Finansų , Socialinės aps., Švietim o,Ūkio, V idaus reikalų , kitų

m inisterijų atstovai)

Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (orientavimo dalis)

- Ūkių restruktūrizavimas ir modernizavimas- Parama jauniems ūkininkams- Parama perdirbimui ir rinkodarai- Alternatyvi ekonominė veikla kaimo vietovėse (kaimo turizmas, verslai)- Miškininkystė (apsodinimas mišku)

Ūkininkai, kiti žemės ūkio subjektai (gamintojai irperdirbėjai), kaimo gyventojai, kiti verslininkai

Paramos gavėjai:

Paramos sritys:

Žuvininkystės fondas

- Laivų modernizavimas gerinant darbo saugos, sanitarines sąlygas, žuvų kokybę, nedidinant pajėgumų- Perdirbimas ir rinkodara- Teritorijų prikl. nuo žuvininkystės restruktūrizavimas (ankstyvas žvejų išėjimas į pensiją)- Aukciono įsteigimas, kuro, ledo ir vandens tiekimas,

Žvejybos ir žuvų perdirbimo įmonės, žvejaiParamos gavėjai:

Paramos sritys:

ŽEMĖS Ū. IR ŽUVININKYSTĖS FONDŲ VALDYMO KONCEPCIJA

Nacionalinė mokėjimų agentūraĮgyvendinančioji institucija

Valdymo institucija Mokėjimo institucija (Finansų ministerija) (Žemės ūkio ministerija EAGGF IR FIFG)

Priežiūroskomitetas

Programosvykdymo priežiūra

Paramos gavėjaiProjektų rengimas ir įgyvendinimas

Tarpinė institucija

Žemės ūkio ministerija

Projektų atrankos komitetas

(Žemės ūkio, Finansų, Socialinėsaps., Ūkio, Vidaus reikalų, kitų

ministerijų atstovai)

Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) projektų finansavimopavyzdys

REG. PLĖTROS FONDAS

SOCIALINIS FONDAS

ŽUVININKYSTĖS FONDAS

ŽEMĖS ŪKIO FONDAS

SVV aktualios per SF remtinos sritys

SVV įmonės

Verslo įsikūrimo ir plėtros, verslo infrastruktūros

projektųKelių ir kitos susisiekimo

infrastruktūros rekonstrukcija ir statyba, logistikos centrų statyba

Energiją taupančių darbo priemonių įsigijimasInovacinių centrų, verslo

inkubatorių plėtraTurizmo rinkodaraProjektų rengimas

Mokymai, konsultacijos

•Subsidijos naujųdarbo vietų kūrimui,

•Veiklos skirtos personalo kvalifikacijai stiprinti

Veiklos įvairinimas kaime

• Kaimo turizmas

•Alternatyvių verslųskatinimas

•Perdirbimas ir rinkodara

Lietuva ir Sanglaudos fondas

Be struktūrinių fondų Lietuva galės pasinaudoti, Sanglaudos fondo parama- Jo lėšomis finansuojami transporto ir aplinkos

infrastruktūros plėtros projektai (50 : 50 santykiu tarp Aplinkos ir Transporto sektorių);- parama skiriama projektams, juos individualiai

suderinus Briuselyje. Minimalus projektų dydis - 10 mln. eurų.

SANG LAUDO S FO NDO VALDY M O KO N CEPCIJA

Finansų m inisterija

ISPAįgyvendinim o

institucija(aplinkos

sektoriuje)

Transportoinvesticijųdirekcija

(transportosektoriuje)

Projektų paraiškų rengim asProjektų koordinavim as ir įgyvendinim o priežiūraDalyvavim as Priežiūros kom itete ir pažangos ataskaitų rengim as

Įgyvendinančiosinstitucijos

Projektųįgyvendinim as

Centrinėkoordinuojanti

institucija

PR IEŽIŪROSKOM ITETAS

projektų vykdym opriežiūra

SanglaudosfondoVadovaujantiinstitucija

SanglaudosfondoM okėjimųinstitucija

SUSISIEK IM OM IN ISTER IJA

APLIN KOSM IN ISTER IJA

ES FINANSAVIMO TAISYKLĖS (1)

Finansuojami sektoriai Nefinansuojami sektoriai

• infrastruktūra (transportas, energetika, aplinkosauga, sveikatos apsauga), • žmogiškieji ištekliai (mokslas ir švietimas, užimtumas, moksliniai tyrimai, informacinė visuomenė), • gamybos sektorius/paslaugos (žemės ūkis, pramonė, verslas, turizmas)

• valstybės valdymas, • teisėsauga ir teisėtvarka, • krašto apsauga, •socialinė apsauga: pensijos, išmokos, kt.

• naujo objekto statyba arba esminėrekonstrukcija, • naujų prekių ir paslaugų sukūrimas, • projektų techninės dokumentacijos rengimas• kapitalo investicijos

• einamosios išlaidos (išskyrus paprastąsias išlaidas mokymams), įskaitant administravimo funkcijų bei tarnautojų darbo užmokesčio išlaidas, apyvartinės lėšos

Tinkamos išlaidos Netinkamos išlaidos

ES FINANSAVIMO TAISYKLĖS (2)

Viešasis indėlisES lėšos

iki 80%, vidurkis -65%

Nacionalinisbendras

finansavimasnuo 20%,

vidurkis -35%

Privatusbendras

finansavimas

nėra privalomasvieš. sektoriaus

projektams

ES Parama skiriama kaip papildomos lėšos jau esamam nacionaliniam projektų finansavimui.

ES struktūrinių fondų naudojimo reglamentavimas

ES Reglamentuose apibrėžtos pagrindinės institucijos(Valdančioji, Mokėjimo, Tarpinės, Įgyvendinančios, Priežiūros komitetas) ir pagrindinės jų funkcijosKompensavimo mechanizmas - kompensuojamos tinkamos, teisėtos išlaidos patvirtintuose projektuose, Griežti reikalavimai valdymo ir finansų kontrolės sistemai(turinčiai užtikrinti, kad Komisijai deklaruojamos tik teisėtos, tinkamos išlaidos), aptiktų nukrypimų atveju - griežtos sankcijos (reikalavimas gražinti gautas lėšas)Didelis dėmesys rezultatų priežiūrai: kompiuterizuotos priežiūros sistemos turėjimas, elektroninis apsikeitimas duomeninis su KomisijaES finansinės paramos viešinimas

Kontrolės sistema (1)

Valstybės kontrolėES auditoriai

Projekto nesėkmingo ar netinkamo įgyvendinimo atveju, pirminėatsakomybė tenka Lietuvos biudžetui. Esant neatitikimams taisyklėms, ES gali mažinti ateities paramą. Griežta vidinė ir išorinė kontrolė.

Kontrolės padaliniai įgyvendinimo institucijose

Ministerijųvidaus audito

padaliniaiprojektas

Kontrolės sistema (2)Deklaruotų išlaidų patikrinimai - fiziniai/administraciniai patikrinimai

Lietuvos tikrintojaiES tikrintojai

Išlaidų pripažinimas finansuotinomis pagal ES taisykles: priemonės, prioriteto ir programos lygmenyje formuojant mokėjimo paraišką KomisijaiPasirinktinė kontrolė (5 proc. lėšų tikrinimas - sistemųauditas)Nepriklausoma baigiamojo audito deklaracija

Projektų teikėjai: savivaldybės, jųįmonės, valstybės įmonės, viešosios

įstaigos, privačios įmonės.Teikia projektus finansavimui

ĮGYVENDINANTI INSTITUCIJA(CPVA, TID, Aplinkos ĮA, NMA, ESF ĮA,

Ūkio min-jos ĮA)

Konkurso skelbimas

TARPINĖ INSTITUCIJA (MIN-A)Ruošia konkursinę dokumentaciją, leidžiančią teikti projektų pasiūlymus pagal BPD;

ATRANKOS KOMITETASSprendimas dėl projektų finansavimo

VALDYMO INSTITUCIJA

(Finansų m-ja)

Projektų atrankos komiteto sekretoriatas

Teikia projektus (stambius) svarstyti atrankos komitetui.

Prireikus pasitelkia ekspertus projektų svarstymui

Projekto paraiškos administracinis patikrinimasRekomendacinių išvadų teikimas

Stambūs projektai

Paramos suteikimo sutarties sudarymas

Maži projektai

PROJEKTO ĮGYVENDINIMO CIKLAS

! Lėšos yra programuojamos - rengiamas BPD, kurį ES Komisija patvirtins tik Lietuvai įstojus į ES

! Parama yra tik galimybė, t.y. ji yra numatyta/rezervuojama su ES suderintame pakete ir ją reikia paimti. Svarbūs tinkamas pasirengimas ir sugebėjimai administruoti lėšas, bei projektųsrauto užtikrinimas

! Lėšos skiriamos tik patvirtintiems per atrankos cikląPROJEKTAMS, o ne institucijoms ar jų programoms. Ne visos, o tik tinkamos išlaidos yra finansuojamos ES fondų lėšomis

! Vykdoma griežta daugiapakopė išankstinė, faktinė ir vėlesnėišlaidų kontrolė, tiek Lietuvos tiek ES institucijų

REZIUMĖ

PRIEDAI

ES Struktūriniai fondai ir jų finansuojamos sritys

Transportas Energetika Aplinkos apsauga Informacinė visuomenė Sveikatos apsaugos infrastruktūra Švietimo, mokslo ir studijų ir socialinė infrastruktūra Parama pramonei ir verslui Turizmas

Švietimas ir profesinis rengimas, Bedarbių profesinis mokymas; Specialistų (tame tarpe ir valstybės institucijų) kvalifikacijos tobulinimas; Pabėgėlių, tautinių mažumų ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų

socialinė ir profesinės integracija; Mokytojų/dėstytojų rengimas ir jų kvalifikacijos tobulinimas; Nuotolinio mokymo ir elektroninio mokymo plėtra

Investicijos į žemės ūkio valdas; Jaunų ūkininkų įsikūrimas; Žemės ūkio produktų ir žuvų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas; Kaimo vietovių pritaikymas ir plėtra;

ŽEMĖS ŪKIOFONDAS

ŽUVININKYSTĖSFONDAS

Laivų kokybės gerinimas nedidinant pajėgumų Konkurencingumo skatinimas Perdirbimas ir marketingas Teritorijų priklausomų nuo žuvininkystės restruktūrizavimas

EUROPOSSOCIALINISFONDAS

EUROPOSREGIONINĖSPLĖTROSFONDAS

BPD - pagrindas paramai gauti

ES struktūrinei paramai gauti būtinas parengtas ir su Europos Komisija suderintas Lietuvos 2004-2006 m. Bendrąjįprogramavimo dokumentas (BPD)

BPD – ES investicijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į esamos situacijos analizę, apibrėžiamas programuojamo periodo plėtros tikslas ir jo siekimo strategija,nustatomi investavimo prioritetai, aprašomos strategijąįgyvendinančios priemonės bei pateikiamas pirminis finansinis planas

BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO STRUKTŪRA

PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS IR PRIEMONĖS

SOCIALINĖS-EKONOMINĖS

INFRASTRUKTŪROS

ŽMOGIŠKUJŲIŠTEKLIŲPLĖTRA

Ž. ŪKIS, KAIMOPLĖTRA IR

ŽUVININKYSTĖ

• Transportas• Energetika• Aplinkos apsauga• Sveikatos apsaugosinfrastruktūra• Švietimo, mokslo irstudijų ir socialinėinfrastruktūra

• Užimtumas, aktyviosdarbo rinkos priemonės,socialinė integracija• Švietimas ir profesinisrengimas

• Ž. Ūkis, Kaimoplėtra• Žuvininkystėsplėtra

1. Pramonės ir verslo plėtros skatinimas2. Pramonės ir verslo aplinkos gerinimas3. Turizmo infrastruktūros plėtra4. Informacinių paslaugų plėtra

GAMYBINIOSEKTORIAUS

PLĖTRA

• Parama pramonei ir verslui• Turizmas• Informacinių paslaugųplėtra

1. Investicijos į žemės ūkiovaldas

2. Jaunų ūkininkųįsikūrimas

3. Žemės ūkio produktų iržuvų perdirbimo irrinkodaros gerinimas

4. Kaimo vietoviųpritaikymas ir plėtra

5. Miškų ūkio plėtra6. Mokymas7. “Leader” plius8. Žuvininkystės plėtra

1. Užimtumo gebėjimų ugdymas2. Darbo jėgos kompetencijos ir

gebėjimų prisitaikyti priepokyčių ugdymas

3. Socialinės atskirties prevencijair socialinė integracija

4. Aukščiausios kvalifikacijosspecialistų potencialodidinimas

5. Mokymosi visą gyvenimąsąlygų plėtojimas

1. Transporto sistemos plėtra irmodernizavimas

2. Regioninio/vietinio eismogerinimas

3. Energijos tiekimo stabilumo irprieinamumo užtikrinimas

4. Energijos naudojimo efektyvumoplėtra (viešajame sektoriuje)

5. Aplinkos kokybės gerinimas6. Žalos aplinkai prevencija ir

planavimas7. Sveikatos priežiūros įstaigų

modernizavimas8. Švietimo bei socialinių paslaugų

infrastruktūros plėtra

- numatyti konkrečias investavimo kryptis pagal BPD priemones ir rengti konkursinę dokumentaciją, kurią skelbs Įgyvendinančios institucijos

- siūlyti Bendrojo programavimo dokumento ar jo priedo pakeitimus;

- stebėti, vertinti valdymo ir kontrolės sistemos veikimą bei siūlyti jos patobulinimus;

- spręsti dėl poreikio ES lėšomis finansuoti atskirus projektus, organizuoti jų atranką;

- prieš rengiant tarpinę mokėjimo paraišką ES Komisijai (jos bus rengiamos tris kartus per metus), sertifikuoti (t.y., raštu garantuoti), jog jų kompetencijos srityje visa priežiūros, apskaitos ir kitose sistemose turima ir ES Komisijai deklaruojama informacija (ypačfinansinė) yra teisinga.

paramą siekiančių gauti projektų paraiškų gavimas ir registravimas;

paraiškų atitikimo nustatytiems formaliems kriterijams tikrinimas (ši funkcija apima daugelio specifinių ES reikalavimų žinojimą);

remiantis projekto veiklų ir išlaidų tinkamumo analize, pasiūlymo dėl pareiškėjui (jo projektui) skirtinos ES lėšų dalies pateikimas tarpinei institucijai;

priėmus galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo, paramos teikimo sutarties su pareiškėju sudarymas (tuo prisiimant atsakomybę už tinkamąprojekto įgyvendinimą);

projektų išlaidas pagrindžiančių dokumentų gavimas ir saugojimas, išlaidųtinkamumo įvertinimas (t.y. ar galima padarytas išlaidas padengti iš ES lėšų), lėšų išmokėjimo projektams autorizavimas (tuo prisiimant atsakomybę, jog jei lėšos buvo išmokėtos neteisingai, jas teks gražinti);

projekto teikiamų finansinių ir statistinių duomenų įvedimas į integruotąpriežiūros sistemą (bet kokie Europos Komisijos ar auditorių aptikti netikslumai šioje sistemoje yra viena iš prielaidų Lietuvai netekti jai skirtų lėšų); apibendrintų įgyvendinimo pažangos ataskaitų rengimas;

lankymasis projektų įgyvendinimo vietose ir administracinis tikrinimas, ar projektų pateikiama finansinė ir statistinė informacija atitinka tikrovę; dažnai tai turės būti atliekama prieš autorizuojant lėšų išmokėjimą projektams; bet kokiu atveju, kiekvienas projektas per savo gyvavimo laiką turi būti aplankytas bent vieną kartą.

Tarpinės institucijos:Ministerijos Įgyvendinančios institucijos

ES PARAMOS VALDYMO STRUKTŪROS LIETUVOJE SCHEMA

FINANSŲ MINISTERIJAVALDYMO INSTITUCIJA

FINANSŲ MINISTERIJA Mokėjimo institucija Europos Regioninės plėtros

fondui ir Europos Socialiniam Fondui

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJAMokėjimo institucija Žemės ūkio irŽuvininkystės fondams

ŠVIETIMOIR MOKSLO

M-JA

APLINKOSMINISTERIJA

SUSISIEK.MIN-JA

ŪKIOMINISTERIJA

TRANSPORTOINVESTICIJŲDIREKCIJA

ISPAĮGYVENDINAČIOJI

AGENTŪRA

NACIONALINĖMOKĖJIMOAGENTŪRA

ESFAGENTŪRA

VALDYMO,MOKĖJIMOINSTITUCIJOS

TARPINĖSINSTITUCIJOS

ĮGYVEND.INSTITUCIJOS

ŪMĮGYVENDINIMO

INSTITUCIJA

CENTRINĖPROJEKTŲVALDYMOAGENTŪRA

SOC. A.irDARBO

ŽEMĖS ŪKIO M.SAM, Kult.,VRM, IVPK