Upload
others
View
3
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA
Vilniaus fakultetas
UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra
METODINIAI BAIGIAMŲJŲ DARBŲ NURODYMAI BAKALAURŲ STUDIJŲ PROGRAMAI:
KULTŪROS VADYBA IR KULTŪROS POLITIKA
Apsvarstyta ir patvirtinta
UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros
Studijų BA programos komiteto posėdyje 2015-11-30 Nr. I/2.
2
I. Bendroji dalis
Vilniaus dailės akademijos (toliau – VDA) Studijų reglamento (toliau – SR) nuostata Nr.
2.4.17. apibrėžia, kad „baigiamasis socialinių mokslų srities bakalauro darbas yra ginti
parengtas kvalifikacinis studento mokslinis tyrimas arba kultūrinis projektas ir jo poreikį
pagrindžiantis taikomasis tyrimas“. Baigiamuoju darbu studentas turi įrodyti, kad geba rinkti
ir analizuoti duomenis, reikalingus svarbioms mokslinėms, profesinės veiklos problemoms
spręsti, kultūrinei kūrybai, naudojantis fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų
pasiekimais ir metodais.
Bakalauro baigiamojo darbo pasiekti rezultatai turi atitikti pirmosios studijų pakopos
baigiamiesiems darbams keliamus akademinius reikalavimus (LR ŠMM įsakymas „Dėl
studijų pakopų aprašo patvirtinimo“ 2011-11-21. Nr. V-2212, Vilnius).
VDA SR nuostata Nr. 2.4.17. teigia, kad tyrimo „formą, apimtį ir keliamus reikalavimus
nustato atitinkamo studijų komiteto parengta studijų programa“.
Toliau pristatomi UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros parengti
baigiamųjų darbų metodiniai nurodymai, skirti bakalaurų studijų programai.
Bakalauro darbo tikslas – ugdyti studentų mokslinio tyrimo ir duomenų analizės
gebėjimus, plėtoti studijų srities ir krypties mokslinio pažinimo interesus, orientuoti į
praktinius sprendimus ir aktualias kultūros vadybos ir kultūros politikos problemas.
Bakalauro darbą ginantis studentas turi pademonstruoti kompetencijas:
žinoti universalius kultūros vadybininko vaidmenis skirtinguose kontekstuose, turėti
žinių ir gebėjimų juos vykdyti;
pažinti ir suvokti kūrybinių praktikų prigimtį ir kokybinius vertinimo kriterijus
teoriniame ir praktiniame lygmenyse;
gebėti analizuoti teorines ir praktines pasirinktos kultūros vadybos ir kultūros
politikos tyrimo srities aktualijas;
gebėti planuoti teorinį ar projektinį kultūros vadybos ir kultūros politikos
specializacijos tyrimą (formuluoti tyrimo problemą ir pagrįsti jos aktualumą;
formuluoti tyrimo objektą, tikslą, uždavinius, pasirinkti adekvačią tyrimo metodiką);
gebėti atlikti teorinius ar projektinius kultūros vadybos ir kultūros politikos
specializacijos tyrimus, analizuoti, įvertinti ir interpretuoti empirinius duomenis,
taikyti mokslinių duomenų analizės metodus;
3
raštu parengti baigiamojo darbo (teorinio ar projektinio pagal tipologiją) tyrimo
ataskaitą (bakalauro darbą), argumentuotas tyrimo išvadas;
mokėti argumentuotai diskutuoti, remdamasis atlikto tyrimo (parengto bakalauro
darbo) duomenimis.
Samprata
Bakalauro baigiamasis darbas turi būti orientuotas į praktinius sprendimus ir aktualias
studijuojamo dalyko – kultūros vadybos ir kultūros politikos – problemas.
Tipologiniu požiūriu baigiamieji bakalauro darbai gali būti teoriniai, t.y. mokslinis tyrimas
arba projektiniai, t.y. kultūrinis projektas ir jo poreikį pagrindžiantis taikomasis
tyrimas.
Teorinis bakalauro baigiamasis darbas – analitinio pobūdžio, mokslo darbams
keliamus reikalavimus atitinkantis rašto darbas, kurio apimtis: ne mažiau nei 120 000
spaudos ženklų (atitikmeniu laikomi 42 psl., be priedų).
Projektinis bakalauro baigiamasis darbas – kultūrinis projektas ir jo poreikį
pagrindžiantis taikomasis tyrimas, kurio apimtis: ne mažiau nei 80 000 spaudos ženklų
(atitikmeniu laikomi 28 psl., be priedų).
II. Teorinio bakalauro baigiamojo darbo struktūra
Privalomos tokios dalys:
1. Titulinis lapas. Žr. priedas Nr. 1.
2. Autentiškumo deklaracija. Žr. priedas Nr. 2.
3. Turinys. Planuoti darbą reiškia suskirstyti jį į smulkesnius skyrius, poskyrius,
skyrelius, susiejant juos vienus su kitais ir išdėstant tinkama eilės tvarka. Turinyje
nurodoma planinė darbo struktūra ir apimtys (puslapiais). Negalima darbo dalių
skaidyti į skyrius (skyrių į poskyrius), jeigu atitinkamą dalį sudarys tik vienas skyrius
(tik vienas poskyris). Darbo skyrių ar poskyrių pavadinimai neturėtų sutapti su viso
darbo pavadinimu, o poskyrių pavadinimai neturi kartoti skyrių pavadinimų. Reikia
4
vengti darbo skaidymo į smulkius skyrius ar poskyrius, kurių tekstas sudaro tik dalį
puslapio. Žr. priedas Nr. 3.
4. Įvadas1. Įvado paskirtis – nusakyti tyrimo svarbumą, t.y. jame turi būti glaustai, bet
konceptualiai aptarta darbo problema. Problema – tai, ką temoje reikia išaiškinti. Gali
būti vadinama ir pagrindiniu darbo klausimu. Problemos formuluotė turi atitikti darbo
esmę. Problema (kaip ir visas darbas) turi kilti iš dalykinių aplinkybių, t.y. konkrečios
krypties: socialinių mokslų ir studijuojamo dalyko poreikių – kultūros vadybos ir
kultūros politikos kontekstų. Studentas privalo apsispręsti kokia studijų programos
sritis bus analizuojama: kultūros vadybos, kultūros politikos ar kultūros marketingo,
rinkodaros. Toliau pagrindžiamas temos ir problemos aktualumas (kodėl, kuo tema
aktuali?). Apibūdinamas darbo objektas. Viena svarbiausių įvado dalių – darbo tikslo
pristatymas, kuris turėtų būti vienas visam darbui2. Po tikslo keliami darbo klausimai
arba uždaviniai tikslui realizuoti; jie atspindi tyrimo eigą ir darbo struktūrą.
Toliau įvade apibūdinami naudojami tyrimo metodai. Trumpai pristatoma darbo
struktūra. Nurodoma pagrindinė naudota literatūra (autoriai) ir kiti šaltiniai.
Rekomenduojamas temai ir problemai svarbių terminų žodynėlis. Skiriama iki 6 psl.
5. Dėstomosios dalys. Turi būti atsakyta į išsikeltą temą, problemą. Analizuojama taip,
kad būtų pasiektas tikslas ir išspręsti uždaviniai. Remiamasi teorine specialybine
literatūra ir studento pasirinktu metodu (-ais). Tekstas turi būti parašytas akademine,
moksline kalba; nuoseklus, aiškus ir argumentuotas. Teiginiai grindžiami dėstymo
logika, nuorodomis ir citatomis. Skyriai, poskyriai ir skyreliai baigiami trumpais
apibendrinimais. Teorinį bakalauro baigiamąjį darbą sudaro 3 skyriai3 (pagal poreikį
jie gali būti skaidomi į poskyrius ir skyrelius).
5.1. Analitinė dalis. Būtina atskleisti nagrinėjamos problemos ištirtumo laipsnį.
Analizuojama darbe pasirinkta problema platesniame vietos ir (arba) tarptautiniame
kultūros vadybos, kultūros politikos ar marketingo, rinkodaros problemų areale. Temos
formulavimas nulemia ir literatūros, šaltinių paiešką – tai yra darbo pagrindas.
Skiriamasis bruožas, kuris turi būti pademonstruotas – sugebėjimas naudotis literatūra,
nes tai atspindi studijų krypties suvokimą. Turi būti išryškinamos autorių nuomonės,
1 Iki įvado puslapiai skaičiuojami, tačiau numeracija pradedama nuo įvado, pavyzdžiui, titulinis, autentiškumo
deklaracija, turinys 1–3 psl., numeracija pradedama 4 psl. lapo apatiniame dešiniajame kampe. 2 Problemos formuluotė yra klausimas, į kurį darbe studentas norėtų atsakyti, o darbo tikslas – paaiškinimas,
kodėl keliamas klausimas. 3 Neskaitant įvado, išvadų, priedų.
5
tyrimų rezultatai ir pan., pateikiamas bakalauranto apibendrinantis medžiagą, literatūrą,
šaltinius požiūris arba asmeninis požiūris į nagrinėjamus klausimus. Studentas privalo
parodyti akademinio rašymo dėstymo būdų įgūdžius, kaip antai – referavimas ir
parafrazavimas, aprašymas, apibūdinimas, kategorizavimas ir klasifikavimas,
atpasakojimas, pasakojimas, aptarimas, gretinimas, priešinimas, analizė, interpretacija,
diskusija, argumentacija, nuomonės išsakymas, vertinimas, perspektyvų numatymas.
Analitinėje dalyje parengiamos prielaidos, problemos tyrinėjimo išeities pozicijos.
5.2. Tyrimo dalis (iš analitinės dalies ir problemos apmąstymo sekantis tyrimas). Šiame
skyriuje turi būti pateikti atlikto tyrimo metodai. Turi atsispindėti, kiek ir kaip
bakalaurantas pasirengęs pasirinkti ir taikyti tyrimo metodus; geba rinkti ir analizuoti
duomenis, naudojasi fundamentinių ir taikomųjų tyrimų pasiekimais ir metodais. Tyrimo
dalyje parengiamos prielaidos formuoti į praktinius sprendimus orientuotus pasiūlymus.
5.3. Pasiūlymų dalis. Šioje dalyje apibendrinami tyrimo rezultatai, pateikiama jų
interpretacija ir suformuluojami pasiūlymai arba rekomendacijos.
6. Išvados. Glaustai apibendrinami pasiekti rezultai, atsakantys į įvade suformuluotą
temą, problemą, atspindi realizuotą tikslą ir uždavinius. Išvados turi sekti tekstą ir su
atliktu darbu būti tiesiogiai susijusios. Skiriama iki 4 psl.
7. Literatūros ir šaltinių sąrašas. Pateikiami tik tie šaltiniai ir literatūra, kurie buvo
naudoti rašant ir yra nurodyti darbo išnašose. Sąrašas sudaromas klasifikuojant literatūros
tipus4 ir pateikiant abėcėlės tvarka.
Rekomenduojamas šaltinių ir mokslinės literatūros kiekis: mažiausiai 25 pozicijos.
Rekomenduojama naudotis bibliotekos katalogais, duomenų bazėmis5, paieška
žiniatinklyje. Bibliografinio aprašo pagrindiniai elementai:
4 Šaltiniai – pirminė autentiška medžiaga. Literatūra – antrinė – knygos, t.y. literatūra, kurią autorius
interpretuoja. Elektroniniai leidiniai. Elektroninės atviros prieigos per internetą.
5 VDA DUOMENŲ BAZĖS
VDA bibliotekos katalogas (https://aleph.library.lt/F?func=find-b-0&local_base=vda01)
Elektroninės tezės ir disertacijos (https://aleph.library.lt/F?func=find-b-0&local_base=etd01)
LIETUVOS DUOMENŲ BAZĖS
Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos katalogas (http://www.lnb.lt/)
Lietuvos virtuali biblioteka
(http://www.lvb.lt/primo_library/libweb/action/search.do?dscnt=1&dstmp=1389088313351&vid=LABT_V
U1&fromLogin=true)
Lituanistikos duomenų bazė (http://www.lituanistikadb.lt/lt/pradzia.html)
PRENUMERUOJAMOS DUOMENŲ BAZĖS
http://www.vda.lt/index.php/pageid/1778
6
Autorius (-iai) ar kolektyvas. Jei nėra autoriaus gali būti redaktorius, vertėjas ar
sudarytojas.
Antraštė. Pateikiama pilna informacijos šaltinio antraštė.
Išplėstinė informacija, identifikuojanti informacijos šaltinį: redaktoriaus, vertėjo
vardas, leidimas, tomo numeris, serijos antraštė.
Leidimo duomenys: vieta, leidėjas, data.
Pastaba: cituojant dar nurodomi puslapiai. Literatūros sąraše puslapiai nurodomi, jei
skaityta knygos dalis ar straipsnis rinktinėje.
Pavyzdžiai:
Monografijų, vadovėlių ir pan. leidinių:
Drucker, Peter F. Valdymo iššūkiai XXI amžiuje. Vilnius: Goldratt Baltic Network, 2004.
Hill, L., et al. Creative Arts Marketing. European Community Trade Mark. 3rd ed.
Amsterdam: Elsevier Buttersworth Heinemann, 2003.
Straipsnių iš spausdintinių monografijų (knygų ir daugiatomių leidinių, rinkinių):
Alperytė, Irena. Iš kultūros rinkodaros pradžiamokslio. In Meno aritmetika. Kultūros vadyba
Lietuvoje: sudarytojas Edmundas Žalpys. Vilnius: Tyto Alba, 2004, p. 79–97.
Straipsnių periodiniuose leidiniuose (žurnaluose ir pan.):
Skudutis, Mindaugas. Apie meną ir mokslą dar kartą. In Kultūros barai, 2007, Nr. 1, p. 30–
31.
Elektroninių leidinių:
Baltijos šalių kultūrinio turizmo politikos dokumentas: Trumpasis variantas, [interaktyvus],
2003 [žiūrėta 2014-05-30]. Prieiga per internetą:
<http://www.unesco.lt/uploads/file/failai_VEIKLA/kultura/kulturinis_turizmas/Baltijos_saliu
_kulturinio_turizmo_politikos_dokumentas.pdf>.
Eletroninių prieigų:
9-oji Kauno bienalė „UNITEXT“, [interaktyvus], [žiūrėta 2013-05-08]. Prieiga per internetą:
<http://www.bienale.lt/2013/lt/>.
8. Santrauka (lietuvių ir užsienio kalbomis). Santrauka yra trumpas baigiamojo
darbo esmės išdėstymas lietuvių bei viena iš pagrindinių užsienio kalbų (anglų, vokiečių,
prancūzų). Joje turi atsispindėti tokie elementai (rašomi vienas po kito):
autoriaus vardas ir pavardė;
temos pavadinimas (didžiosiomis raidėmis);
žodžiai: Baigiamasis bakalauro darbas;
darbo vadovas (mokslinis laipsnis ir mokslinis pedagoginis vardas, vardas ir
pavardė);
7
aukštosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadinimas;
darbo parengimo vieta, data;
darbo apimtis (psl.), atskirai nurodant lentelių ir paveikslų skaičių;
po to pateikiamas trumpas darbo apibūdinimas, kuriame nurodoma:
darbo tikslas ir uždaviniai,
tyrimo metodika,
konkretūs darbo rezultatai,
pagrindinės išvados.
Santrauka neturi viršyti 2-jų spausdintų puslapių.
9. Santrumpos. Svarbiausių darbe vartojamų pavadinimų, žodžių, žodžių grupių ar ištisų
posakių santrumpos. Tekste pirmą kartą pavartotas žodis (kuris bus trumpinamas)
parašomas pilnas, skliausteliuose įrašomas trumpinys, kuris vėliau tekste bus vartojamas
nuolat, pavyzdžiui, Bakalauro baigiamasis darbas (toliau – BBD), toliau tekste rašoma tik
BBD.
10. Iliustracijų, lentelių, schemų (jeigu tokių esama) sąrašas. Sudaromas nuoseklus
iliustracijų, lentelių, schemų sąrašas ir nurodoma jų vieta (puslapiai). Pastaba: tekste
būtina nurodyti iliustracijos šaltinį.
Lentelių, paveikslų apipavidalinimas/pateikimas, pvz.:
lentelės pateikiamos taip: viršuje virš lentelės rašoma lentelės numeracija (išryškinta),
žodis „lentelė“ (išryškinta), po to dedamas taškas, o po jo neišryškintai
nurodomas/įvardijamas lentelės pavadinimas, pvz.:
2 lentelė. Įmonės organizacinės kultūros instrumentarijaus pavyzdys
Po lentele būtinai nurodomas šaltinis, kuriuo remiantis lentelė buvo sudaryta: pvz.:
Šaltinis: Demografijos metraštis 2004. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės, 2005, p. 22.
Paveikslų apipavidalinimas:
Skirtingai nuo lentelių, paveikslų pilnas aprašas pateikiamas po juo, pavyzdžiui:
1 pav. Pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimas 1950 – 2050 metais
Šaltinis: United Nations Populations Division.... (P.S.: pateikiame kaip ir lentelės
pavyzdžio atveju – pilną bibliografinį aprašą).
Taigi paveikslo apipavidalinimo ypatumas: tiek jo numeracija, tiek pavadinimas, tiek
šaltinis nurodomi po pačiu paveikslu.
8
Schemos dažnai prilyginamos paveikslams, todėl jų apipavidalinimas analogiškas.
11. Priedai (jeigu tokių esama). Su pagrindiniu darbo tekstu susijusi papildoma, lydinti
medžiaga (statistiniai duomenys, apklausų formos, grafikai, žemėlapiai etc.). Priedai
numeruojami ir turi atsispindėti turinyje.
III. Projektinio bakalauro baigiamojo darbo struktūra
Privalomos tokios dalys:
1. Titulinis lapas. Žr. priedas Nr. 1.
2. Autentiškumo deklaracija. Žr. priedas Nr. 2.
3. Turinys. Planuoti darbą reiškia suskirstyti jį į smulkesnius skyrius, poskyrius,
skyrelius, susiejant juos vienus su kitais ir išdėstyti tinkama eilės tvarka. Turinyje
nurodoma planinė darbo struktūra ir apimtys (puslapiais). Negalima darbo dalių
skaidyti į skyrius (skyrių į poskyrius), jeigu atitinkamą dalį sudarys tik vienas skyrius
(tik vienas poskyris). Darbo skyrių ar poskyrių pavadinimai neturėtų sutapti su viso
darbo pavadinimu, o poskyrių pavadinimai neturi kartoti skyrių pavadinimų. Reikia
vengti darbo skaidymo į smulkius skyrius ar poskyrius, kurių tekstas sudaro tik dalį
puslapio. Žr. priedas Nr. 4.
4. Įvadas6. Įvado paskirtis – nusakyti projekto svarbumą, t.y. jame turi būti glaustai, bet
konceptualiai aptarta darbo problema. Problema – tai, ką reikia išaiškinti ir atlikti.
Problema (kaip ir visas darbas) turi kilti iš dalykinių aplinkybių, t.y. konkrečios
krypties: socialinių mokslų ir studijuojamo dalyko poreikių – kultūros vadybos
kultūrinio projekto ir jo poreikį pagrindžiančio taikomojo tyrimo. Toliau
pagrindžiama projekto svarba ir aktualumas, pristatoma projekto idėja.
Apibūdinamas darbo objektas. Viena svarbiausių įvado dalių – darbo tikslo
pristatymas, kuris turėtų būti vienas visam darbui7. Po tikslo keliami darbo klausimai
arba uždaviniai tikslui realizuoti; jie atspindi tyrimo eigą ir darbo struktūrą.
Toliau įvade apibūdinami naudojami tyrimo metodai, kurie buvo naudojami
pagrindžiant projekto poreikį.
6 Iki įvado puslapiai skaičiuojami, tačiau numeracija pradedama nuo įvado, pavyzdžiui, titulinis, autentiškumo
deklaracija, turinys 1–3 psl., numeracija pradedama 4 psl. lapo apatiniame dešiniajame kampe. 7 Problemos formuluotė yra klausimas, į kurį darbe studentas norėtų atsakyti, o darbo tikslas – paaiškinimas,
kodėl keliamas klausimas.
9
Trumpai pristatoma darbo struktūra. Nurodoma pagrindinė naudota literatūra
(autoriai) ir kiti šaltiniai. Įvade turėtų būti trumpai apibūdinta atlikto darbo kultūrinė
ir praktinė reikšmė.
Rekomenduojamas temai ir problemai svarbių terminų žodynėlis. Skiriama iki 6 psl.
5. Dėstomosios dalys. Turi būti atsakyta į išsikeltą temą, problemą. Projektas turi būti
įgyvendintas arba pridedami dokumentai, pagrindžiantys, kad projektas bus
įgyvendintas einamaisiais metais. Remiamasi teorine specialybine literatūra ir
studento pasirinktu metodu (-ais). Tekstas turi būti parašytas akademine, moksline
kalba; nuoseklus, aiškus ir argumentuotas. Teiginiai grindžiami dėstymo logika,
nuorodomis ir citatomis. Skyriai, poskyriai ir skyreliai baigiami trumpais
apibendrinimais. Teorinį bakalauro baigiamąjį darbą sudaro 3 skyriai8 (pagal poreikį
jie gali būti skaidomi į poskyrius ir skyrelius).
5.1. Projekto poreikį pagrindžianti tyrimo dalis. Šioje dalyje turėtų būti teoriniu požiūriu
aptarta/apžvelgta ir išnagrinėta projekto koncepcija; sprendžiama problema, remiantis
vietos (ar tarptautine) kultūros analize, profesine ir kontekstui reikalinga literatūra,
mokslinėmis studijomis, savarankiškai atliktais tyrimais.
Temos formulavimas nulemia ir literatūros, šaltinių paiešką, tai yra darbo pagrindas.
Skiriamasis bruožas, kuris turi būti pademonstruotas – tai sugebėjimas naudotis literatūra,
nes atspindi studijų krypties suvokimą. Turi būti išryškinamos autorių nuomonės, tyrimų
rezultatai ir pan., pateikiamas bakalauranto apibendrinantis medžiagą, literatūrą, šaltinius
požiūris arba asmeninis požiūris į nagrinėjamus klausimus. Studentas privalo parodyti
akademinio rašymo dėstymo būdų įgūdžius, kaip antai – referavimas ir parafrazavimas,
aprašymas, apibūdinimas, kategorizavimas ir klasifikavimas, atpasakojimas, pasakojimas,
aptarimas, gretinimas, priešinimas, analizė, interpretacija, diskusija, argumentacija,
nuomonės išsakymas, vertinimas, perspektyvų numatymas. Projekto poreikį pagrįstoje
tyrimo dalyje parengiamos prielaidos projektui rengti ir jį realizuoti.
5.2. Projektinė dalis. Pateikiamas įgyvendinamo projekto aprašas. Nurodomi projekto
tikslai ir uždaviniai, projekto tikslinė/ės grupės (remiantis atliktais tyrimais
motyvuojamos jų pasirinkimo priežastys), projekto įgyvendinimo planas, eiga, viešinimo
kryptys, projekto resursų analizė, projekto finansų paieškos ir marketingo strategijos.
Aprašomas rezultatas. Projekto įgyvendinimo veiklą (-as) ir faktus atskleidžiantys
8 Neskaitant įvado, išvadų, priedų.
10
duomenys (paraiškos fondams, laiškai rėmėjams, marketinginių veiklų derinimas ir etc.)
pateikiami prieduose.
Dėl svarių priežasčių neįgyvendinto projekto atveju, arba jeigu projektas įgyvendinamas
po darbo gynimo datos, remiantis pateikta informacija bus sprendžiama, ar bakalaurantas
įvykdė sėkmingam projekto įgyvendinimui reikiamas veiklas.
5.3. Apibendrinimų, rezultatų ir rekomendacijų dalis. Šioje dalyje įvertinami projekto
rezultatai, jų atitikimas projekto tikslams, konstruojamos rekomendacijos, grindžiami ir
detalizuojami siūlymai, kaip spręsti projekto įgyvendinime iškilusias problemas.
6. Išvados. Glaustai apibendrinami pasiekti viso darbo rezultai, atsakantys į įvade
suformuluotą temą, problemą, atspindi realizuotą tikslą ir uždavinius. Išskiriami
svarbiausi projektinio darbo rezultatai.
Išvados turi sekti tekstą ir su atliktu darbu tiesiogiai susijusios. Skiriama iki 4 psl.
7. Literatūros ir šaltinių sąrašas. Pateikiami tik tie šaltiniai ir literatūra, kurie buvo
naudoti rašant ir yra nurodyti darbo išnašose. Sąrašas sudaromas klasifikuojant literatūros
tipus9 ir pateikiant abėcėlės tvarka. Rekomenduojama naudotis bibliotekos katalogais,
duomenų bazėmis10, paieška žiniatinklyje. Bibliografinio aprašo pagrindiniai elementai:
Autorius (-iai) ar kolektyvas. Jei nėra autoriaus gali būti redaktorius, vertėjas ar
sudarytojas.
Antraštė. Pateikiama pilna informacijos šaltinio antraštė.
Išplėstinė informacija, identifikuojanti informacijos šaltinį: redaktoriaus, vertėjo
vardas, leidimas, tomo numeris, serijos antraštė.
Leidimo duomenys: vieta, leidėjas, data.
9 Šaltiniai – pirminė autentiška medžiaga. Literatūra – antrinė – knygos, t.y. literatūra, kurią autorius
interpretuoja. Elektroniniai leidiniai. Elektroninės atviros prieigos per internetą.
10 VDA DUOMENŲ BAZĖS
VDA bibliotekos katalogas (https://aleph.library.lt/F?func=find-b-0&local_base=vda01)
Elektroninės tezės ir disertacijos (https://aleph.library.lt/F?func=find-b-0&local_base=etd01)
LIETUVOS DUOMENŲ BAZĖS
Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos katalogas (http://www.lnb.lt/)
Lietuvos virtuali biblioteka
(http://www.lvb.lt/primo_library/libweb/action/search.do?dscnt=1&dstmp=1389088313351&vid=LABT_V
U1&fromLogin=true)
Lituanistikos duomenų bazė (http://www.lituanistikadb.lt/lt/pradzia.html)
PRENUMERUOJAMOS DUOMENŲ BAZĖS
http://www.vda.lt/index.php/pageid/1778
11
Pastaba: cituojant dar nurodami puslapiai. Literatūros sąraše puslapiai nurodomi, jei
skaityta knygos dalis ar straipsnis rinktinėje.
Pavyzdžiai:
Monografijų, vadovėlių ir pan. leidinių:
Drucker, Peter F. Valdymo iššūkiai XXI amžiuje. Vilnius: Goldratt Baltic Network, 2004.
Hill, L., et al. Creative Arts Marketing. European Community Trade Mark. 3rd ed.
Amsterdam: Elsevier Buttersworth Heinemann, 2003.
Straipsnių iš spausdintinių monografijų (knygų ir daugiatomių leidinių, rinkinių):
Alperytė, Irena. Iš kultūros rinkodaros pradžiamokslio. In Meno aritmetika. Kultūros vadyba
Lietuvoje: sudarytojas Edmundas Žalpys. Vilnius: Tyto Alba, 2004, p. 79–97.
Straipsnių periodiniuose leidiniuose (žurnaluose ir pan.):
Skudutis, Mindaugas. Apie meną ir mokslą dar kartą. In Kultūros barai, 2007, Nr. 1, p. 30–
31.
Elektroninių leidinių:
Baltijos šalių kultūrinio turizmo politikos dokumentas: Trumpasis variantas, [interaktyvus],
2003 [žiūrėta 2014-05-30]. Prieiga per internetą:
<http://www.unesco.lt/uploads/file/failai_VEIKLA/kultura/kulturinis_turizmas/Baltijos_saliu
_kulturinio_turizmo_politikos_dokumentas.pdf>.
Eletroninių prieigų:
9-oji Kauno bienalė „UNITEXT“, [interaktyvus], [žiūrėta 2013-05-08]. Prieiga per internetą:
<http://www.bienale.lt/2013/lt/>.11
8. Santrauka (lietuvių ir užsienio kalbomis). Santrauka yra trumpas baigiamojo darbo
esmės išdėstymas lietuvių bei viena iš pagrindinių užsienio kalbų (anglų, vokiečių,
prancūzų). Joje turi atsispindėti tokie elementai (rašomi vienas po kito):
autoriaus vardas ir pavardė;
temos pavadinimas (didžiosiomis raidėmis);
žodžiai: Baigiamasis bakalauro darbas;
darbo vadovas (mokslinis laipsnis ir mokslinis pedagoginis vardas, vardas ir
pavardė);
aukštosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadinimas;
darbo parengimo vieta, data;
darbo apimtis (psl.), atskirai nurodant lentelių ir paveikslų skaičių;
po to pateikiamas trumpas darbo apibūdinimas, kuriame nurodoma:
darbo tikslas ir uždaviniai,
tyrimo metodika,
11 Duomenų bazių, bibliografinio aprašo klausimais konsultavo ir padėjo parengti VDA bibliotekos specialistė
Laura Sabaliauskienė.
12
konkretūs darbo rezultatai,
pagrindinės išvados.
Santrauka neturi viršyti 2-jų spausdintų puslapių.
9. Santrumpos. Svarbiausių darbe vartojamų pavadinimų, žodžių, žodžių grupių ar ištisų
posakių santrumpos. Tekste pirmą kartą pavartotas žodis (kuris bus trumpinamas)
parašomas pilnas, skliausteliuose įrašomas trumpinys, kuris vėliau tekste bus vartojamas
nuolat, pavyzdžiui, Bakalauro baigiamasis darbas (toliau – BBD), toliau tekste rašoma tik
BBD.
10. Iliustracijų, lentelių, schemų (jeigu tokių esama) sąrašas. Sudaromas nuoseklus
iliustracijų, lentelių, schemų sąrašas ir nurodoma jų vieta (puslapiai). Pastaba: tekste
būtina nurodyti iliustracijos šaltinį.
Lentelių, paveikslų apipavidalinimas/pateikimas, pvz.:
lentelės pateikiamos taip: viršuje virš lentelės rašoma lentelės numeracija (išryškinta),
žodis „lentelė“ (išryškinta), po to dedamas taškas, o po jo neišryškintai
nurodomas/įvardijamas lentelės pavadinimas, pvz.:
2 lentelė. Įmonės organizacinės kultūros instrumentarijaus pavyzdys
Po lentele būtinai nurodomas šaltinis, kuriuo remiantis lentelė buvo sudaryta: pvz.:
Šaltinis: Demografijos metraštis 2004. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės, 2005, p. 22.
Paveikslų apipavidalinimas:
Skirtingai nuo lentelių, paveikslų pilnas aprašas pateikiamas po juo, pavyzdžiui:
1 pav. Pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimas 1950 – 2050 metais
Šaltinis: United Nations Populations Division.... (P.S.: pateikiame kaip ir lentelės
pavyzdžio atveju – pilną bibliografinį aprašą).
Taigi paveikslo apipavidalinimo ypatumas: tiek jo numeracija, tiek pavadinimas, tiek
šaltinis nurodomi po pačiu paveikslu.
Schemos dažnai prilyginamos paveikslams, todėl jų apipavidalinimas analogiškas.
11. Priedai (jeigu tokių esama). Su pagrindiniu darbo tekstu susijusi papildoma, lydinti
medžiaga (statistiniai duomenys, apklausų formos, grafikai, žemėlapiai etc.). Priedai
numeruojami ir turi atsispindėti turinyje.
13
IV. Teksto ir darbo įforminimo nurodymai
Darbai pateikiami katedrai turi būti parašyti taisyklinga lietuvių kalba ir atspausdinti ant A4
formato lapų.
Tekstas spausdinamas tik vienoje lapo pusėje.
Tekstas turi būti spausdinamas Times New Roman šriftu.
Puslapio formatas: teksto atitraukimas iš kairės pusės – 3,17 cm, iš dešinės pusės – 2,54 cm.,
iš viršaus ir apačios – 2 cm.
Teksto šrifto dydis – 12 pt, išnašų teksto dydis – 10 pt.
Tarpai tarp teksto eilučių – 1,5, išskyrus išnašas, kuriose tarpai tarp eilučių turi būti 1,0.
Viso darbo teksto lygiuotė – abipusė.
Tarpai tarp žodžių tekste turi būti viengubi. Tarpai tarp teksto simbolių turi būti įprastinio
dydžio (0 pt).
Puslapių numeravimas – puslapių apačioje, apatiniame dešiniajame kampe, puslapio numerių
šrifto dydis – 10 pt.
Skyrių pavadinimai rašomi pradedant didžiąja raide, centruotai,
Darbas turi būti pateiktas įrištas, popieriniame (2 egz.) ir CD formate.
V. Rengimas, atsiskaitymai ir saugojimas. Bakalauro baigiamasis darbas numatytas VDA
Vilniaus fakulteto UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedroje VIII semestre.
Tvirtinimo, rengimo, atsiskaitymų ir įteikimo vertinimui eiga:
Studentas pasirenka temą (gali būti tęsiama kursiniame darbe analizuota tema arba
nauja tema), suformuluoja pirminę problemą remdamasis individualiomis bakalauro
studijų tezėmis.
Tema tvirtinama katedros posėdyje, pristatoma VII semestre iki gruodžio mėn. II
dekados. Rašymo eigoje patvirtintos temos nekeičiamos, galimos darbo pavadinimo
korekcijos. Numatomas ir tvirtinamas darbo vadovas. Darbo vadovu gali būti ne
mažesnį nei magistro laipsnį turintys dėstytojai. Po patvirtinimo (temos ir vadovo)
procedūros, studentas dirba, konsultuojantis su darbo vadovu.
Rašymo eigą patikrinti rekomenduojami du tarpiniai atsiskaitymai: 1 – VIII semestro
viduryje, kovo mėn. II dekadą (turi būti atlikta ne mažiau 40 proc. darbo), darbų
vadovams raštu patvirtinant, kad darbai atliekami sklandžiai ir laiku bei 2 – likus
mėnesiui iki darbų viešo gynimo. Rengiamas katedros posėdis, kur bakalaurantas
14
pristato juodraštinį darbo variantą (95 %) ir sprendžiamas bei tvirtinamas prileidimo
viešai gintis baigiamąjį darbą klausimas.
Baigus rašyti, darbas perduodamas vadovui. Vadovas, susipažinęs su darbu, priima
sprendimą dėl jo atitikimo keliamiems reikalavimams. Jeigu darbo kokybė yra
pakankama, vadovas pasirašo jo tituliniame lape.
Redaguotas, koreguotas, įformintas ir atitinkantis visus keliamus reikalavimus, prieš
tai pateiktus Metodinius baigiamųjų darbų nurodymus bakalaurų studijų programai:
Kultūros vadyba ir kultūros politika darbas, turi būti įteiktas katedrai likus ne vėliau
nei 10 dienų iki viešo gynimo. Katedroje darbas įregistruojamas, nurodant gavimo
datą.
Įteiktus darbus iki viešo gynimo skaito ir vertina, patvirtinta gynimo komisija,
recenzentai, vadovai.
Nukreipus darbą recenzentui, pastarasis kritiškai išnagrinėja darbą ir parašo recenziją,
kurioje nurodo darbo teigiamas puses ir trūkumus, pateikia išvadą dėl jo atitikimo
bakalauro darbo reikalavimams. Recenzija turi būti pateikta katedrai ne vėliau kaip
trys dienos iki darbo gynimo. Bakalaurantas turi teisę iki gynimo dienos susipažinti
su recenzija, kad galėtų pasiruošti atsakyti į joje nurodytas pastabas. Galutinai darbą
įvertina komisija. Komisijos sudėtį ir pirmininką, katedros siūlymu, pritarus dekanui,
tvirtina rektorius.
Recenzentai ir vadovai gynimosi procedūrai raštu parengia recenzijas ir atsiliepimus.
Popierinės ir elektroninės darbų versijos saugoma katedros archyve.
VI. Viešas gynimas
Darbas ginamas viešai, t.y. jo gynime gali dalyvauti visi pageidaujantys.
Darbo gynimo tvarka:
1. Komisijos pirmininkas pakviečia baigiamojo magistrinio darbo autorių, praneša
apie jo darbo temą ir darbo vadovą ir suteikia žodį bakalaurantui.
2. Autorius pristato savo darbą, prieš tai pristatymui parengęs 10 min. trukmės
pristatymą viešam rodymui.
3. Suteikiamas žodis darbo vadovui.
4. Bakalaurantui pateikiami klausimai ir išklausomi atsakymai.
15
5. Suteikiamas žodis recenzentui. Jei recenzentas gynime nedalyvauja, su recenzija
supažindina komisijos pirmininkas ar vienas iš komisijos narių.
6. Bakalaurantas atsako į recenzento pastabas ir klausimus (jei jų yra).
7. Pasisako komisijos nariai ir kiti asmenys dalyvaujantys gynime, perskaitomi raštu
gauti atsiliepimai (jei jų yra).
8. Suteikiamas baigiamasis žodis darbo autoriui.
VII. Vertinimas
Teorinis bakalauro baigiamojo darbo vertinimas
Vertinant atsižvelgiama į pasirinktos problematikos aktualumą, įsisavintų žinių
kokybę bei gebėjimą rinkti ir analizuoti duomenis, reikalingus svarbioms mokslinėms,
profesinės veiklos problemoms spręsti, naudotis fundamentiniais ir taikomaisiais mokslinių
tyrimų pasiekimais ir metodais. Vertinami sekantys aspektai:
Specialybinės literatūros, reikalingos tyrimui naudojimas (atitikimas tyrimo objektui)
Darbo atitikimas metodiniams reikalavimams
Gebėjimas formuluoti darbo problemą.
Konteksto supratimas, ištirtumas.
Akademinio rašymo įgūdžiai.
Tyrimo strategijos pagrįstumas. Veiksmų plano (aktualizuojant problemą) realumas ir
pagrįstumas.
Pasirinkto taikyti tyrimo metodo (-ų) tikslingumas temos, nagrinėjamos problemos atžvilgiu.
Tikslo ir uždavinių realizavimas. Išvadų sąsajos su tekstu.
Akademinės, mokslinės kalbos vartojimas: kalbos stilius ir kokybė.
Laikymasis akademinės etikos: pagarba autorių teisėms, korektiškas citavimas, darbo
autentiškumas.
Bibliografinio aprašo tinkamumas.
Vertinimą sudaro: 90 proc. darbo teorinis ir metodologinis pagrindimas, argumentuotai
pagrįsti tyrimų rezultatai, 10 proc. – gynimas.
Projektinio bakalauro baigiamojo darbo vertinimas
Vertinant atsižvelgiama į pasirinktos projekto problematikos aktualumą kultūriniu požiūriu.
Įsisavintų žinių kokybę bei gebėjimą rinkti ir analizuoti duomenis, reikalingus svarbioms
16
profesinės veiklos problemoms spręsti. Vertinami gebėjimai įgytas žinias pritaikyti
savarankiškame praktinio projekto planavime ir įgyvendinime, gebėjimas pagrįsti jo poreikį.
Vertinami sekantys aspektai:
Specialybinės literatūros, reikalingos tyrimui naudojimas (atitikimas tyrimo objektui)
Darbo atitikimas metodiniams reikalavimams
Gebėjimas formuluoti darbo problemą.
Konteksto supratimas, ištirtumas.
Akademinio rašymo įgūdžiai.
Tyrimo strategijos pagrįstumas. Veiksmų plano (aktualizuojant problemą) realumas ir
pagrįstumas.
Tikslo ir uždavinių realizavimas. Išvadų sąsajos su tekstu.
Akademinės, mokslinės kalbos vartojimas: kalbos stilius ir kokybė.
Laikymasis akademinės etikos: pagarba autorių teisėms, korektiškas citavimas, darbo
autentiškumas.
Bibliografinio aprašo tinkamumas.
Vertinimą sudaro: 50 proc. projektinis – praktinis indėlis, 40 proc. jo teorinis pagrindimas, 10
proc. – gynimas.
Baigiamosios nuostatos
Metodiniai baigiamųjų darbų nurodymai bakalaurų studijų programai: Kultūros vadyba
ir kultūros politika įsigalioja nuo UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros
Studijų komiteto posėdžio nutarimo.
Parengė UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros BA programos komiteto
vadovė doc. dr. Vaida Ščiglienė
17
Priedas Nr. 1.
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA
Vilniaus fakultetas
UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra
Vardas pavardė
PAVADINIMAS
BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS
Kultūros vadybos ir kultūros politikos bakalaurų studijų programa
Darbo vadovas doc.dr. Vardas Pavardė ______________ (parašas)
Recenzentas doc. dr. Vardas Pavardė
Vilnius, 2015
18
Priedas Nr. 2.
AUTENTIŠKUMO DEKLARACIJA
Aš, Vardenis Pavardenis, VDA UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos
katedros III kurso bakalaurantas, patvirtinu, kad šis kursinis darbas paremtas mano paties
tyrimais ir jame naudotasi tik tokia papildoma informacija, kuri nurodyta nuorodose,
paaiškinimuose, šaltinių, literatūros bei lentelių ir paveikslų sąrašuose.
Patvirtinu, kad darbe nėra naudojamasi kitų darbais to nenurodant ir nė viena
baigiamojo darbo dalis nepažeidžia jokių asmens ar institucijos autorinių teisių. Taip pat
darbas (ar jo dalis) nebuvo pateikta jokiai kitai aukštojo mokslo institucijai, kaip akademinis
atsiskaitymas.
Vardas, pavardė, parašas
19
Priedas Nr. 3.
TURINYS
ĮVADAS
1. SKYRIUS (analitinė dalis). Rekomenduojama skirstyti į poskyrius (žr. žemiau).
1. 1. Poskyris
1. 2. Poskyris (jų skaičius skiriamas pagal poreikį). Poskyris gali būti skaidomas į
skyrelius (žr. žemiau).
1.2.1. Skyrelis (jų skaičius skiriamas pagal poreikį).
1.2.2. Skyrelis.
2. SKYRIUS (tyrimo dalis). Rekomenduojama skirstyti į poskyrius ir skyrelius kaip ir 1
skyriuje.
3. SKYRIUS (pasiūlymų dalis).
IŠVADOS
LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.
SANTRAUKA / SUMMARY
SANTRUMPOS
ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS (jeigu esama).
PRIEDAI (jeigu esama, numeruojama: 1 priedas. 2 priedas etc.).
20
Priedas Nr. 4.
TURINYS
ĮVADAS
1. SKYRIUS (Projekto poreikį pagrindžianti tyrimo dalis). Rekomenduojama skirstyti į
poskyrius (žr. žemiau).
1. 1. Poskyris
1. 2. Poskyris (jų skaičius skiriamas pagal poreikį). Poskyris gali būti skaidomas į
skyrelius (žr. žemiau).
1.2.1. Skyrelis (jų skaičius skiriamas pagal poreikį).
1.2.2. Skyrelis.
2. SKYRIUS (projektinė dalis). Rekomenduojama skirstyti į poskyrius kaip ir 1 skyriuje.
3. SKYRIUS (Apibendrinimų, atskaitomybės ir rekomendacijų dalis).
IŠVADOS
LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.
SANTRAUKA / SUMMARY
SANTRUMPOS
ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS (jeigu esama).
PRIEDAI (jeigu esama, numeruojama: 1 priedas. 2 priedas etc.).