ES LIFE+ programos projektas LIFE07 NAT/LT/530 WETLIFE

ES LIFE+ programos projektas LIFE07 NAT/LT/530 WETLIFE Amalvos ir Žuvinto pelkių išsaugojimas

Projektą dalinai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika

LIFE+ projekto NAT/LT/000530 „Amalvo ir Žuvinto pelkių išsaugojimas” (WETLIFE) vandens lygio atkūrimo Amalvo pelkių komplekse poveikio augalijai

studija (2011 m. vertinimas)

Vykdytojas: Dr. Arūnas Balsevičius

TURINYS

1. ĮVADAS.................................................................................................................3

2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI................................................................................4

3. METODIKA..........................................................................................................4–6

4. MONITORINGO PLOTŲ CHARAKTERISTIKOS........................................7–73

5. IŠVADOS...............................................................................................................74

6. LITERATŪRA......................................................................................................75

1. ĮVADAS

Prieš 30–40 metų didžioji Amalvos pelkės dalis buvo nusausinta. Pietinėje

Amalvos pelkės dalyje iškasti sausinimo kanalai, dėl to gruntinio vandens lygis pažemėjo

daugiau nei vienu metru. Dėl hidrologinių pokyčių pakito ir pelkės augalija: plynės

užaugo pušaitėmis, beržais ir virto plynraisčiais, o buvusieji plynraisčiai – pelkiniais

pušynais. Palei griovius ir pelkės pakraščiuose susiformavo chaotiškos rūšių sudėties

pelkiniai beržynai ar drebulynai. Šiaurinė Amalvos pelkės dalis pakeista dar labiau. Čia

pašalinus paviršinį durpių sluoksnį ir pažeminus vandens lygį daugiau nei 2 metrais,

suformuotas Amalvos žiemos polderis, kuriame įrengtos kultūrinės pievos ir ganyklos,

kurių dalis naudojama iki šiol, kitos virtę nitrofilinių augalų sąžalynais (QUERNER et al.,

2006).

Vykdant LIFE+ projektą NAT/LT/000530 „Amalvo ir Žuvinto pelkių

išsaugojimas” Pietinėje Amalvo pelkės dalyje bus tvenkiami sausinimo kanalai. Dalyje

šio ploto (~210 ha) numatyta iškirsti medžius ir krūmus. Šiaurinėje dalyje žiemos

polderis bus pertvarkomas į vasaros polderį. Įgyvendinus polderio rekonstrukciją vanduo

iš polderio kanalų būtų pumpuojamas tik augalų vegetacijos periodu, užtikrinant pievoms

bei ganykloms palaikyti tinkamą vandens lygį. Šaltuoju metų laiku siurblinė būtų

išjungiama.

Pietinėje Amalvos pelkės dalyje, pakėlus vandens lygį ir iškirtus medžius bei

krūmus prasidės įvairialypiai augalijos kaitų procesai, kurių metu keisis bendrijų rūšių

sudėtis ir jų gausumas, vienas bendrijas neišvengiamai pakeis kitos. Šiems reiškiniams

stebėti numatyta įrengti pelkės ir ją supančių šlapiųjų miškų augalijos monitoringo plotus.

Šie stebėjimai leis įvertinti trumpalaikį užliejimo ir medynų pašalinimo poveikį

atkuriamos teritorijos augalijai.

2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – atlikti Amalvo pelkės augalijos analizę atstatomo hidrologinio

režimo teritorijoje.

Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai:

1. Išskirti ne mažiau 15 monitoringo aikštelių patvenkti numatytose

Amalvo pelkės vietose.

2. atlikti ne mažiau 15 fitocenologinių aprašų kiekvienoje 400 kv. m

aikštelėje, įvertinant rūšių gausumą ir padengimą.

3. atlikti aprašytų plotų augalijos ir buveinių klasifikaciją, įvertinti

augalijos degeneraciją.

4. atlikti kiekvieno monitoringo ploto augalijos fiksaciją prieš ir po

gamtotvarkos darbų.

3. METODIKA

Amalvos pelkės augalijos monitoringo tyrimų metodika parengta atsižvelgiant į

darbo tikslą ir uždavinius. Rengiant metodiką, vadovautasi augalijos tyrimų

metodikomis ir svarbiausiomis metodinėmis nuostatomis (Braun-Blanquet, 1964).

3.1. MONITORINGO PLOTO PARINKIMAS

Monitoringo plotai Amalvos pelkėje parenkami tokioje vietoje, kurioje

susiformavusi vienalytė bendrija, ir jos užimamas plotas yra ne mažesnis kaip 400 m2.

Monitoringo plotai išdėstomi transektose, kurių kryptis atitinka hidrologinių stebėjimų

taškų pelkėje išdėstymą. Be plotų šiose transektose, papildomai pasirinkta dar viena

transekta pelkėje, kuri tęsiasi nuo pagrindinio melioracijos griovio palei kelią ir, kirsdama

plynę, baigiasi pušyne. Be to, papildomai parinktas monitoringo plotas tipiškame

Amalvos pelkes beržų plynraistyje.

Norėdami geriau išanalizuoti pakitusio hidrologinio režimo poveikį augalijai,

parinkome papildomą pievų augalijos transektą, kuri išdėstyta numelioruotoje pelkės

dalyje ties Paužiškių ir Tupikų kaimais. Pievų bendrijos aprašytos 100 m2 plote.

Iš viso parinktos 4 transektos (19 plotų) ir 1 atskiras plotas pelkėje bei 1 transekta

numelioruoto pelkės pakraščio pievoje (5 plotai).

3.2. BENDRIJOS APRAŠYMAS

Aukštapelkėje ir miške bendrija aprašoma 400 m2 plote, pievoje – 100 m2 plote.

Bendrijos tiriamos vadovaujantis Ciuricho-Montpelje fitocenologinės mokyklos

principais (Braun-Blanqet, 1964; Rašomavičius, 1998). Bendrijos geobotaniniam

aprašymui parenkamas tipiškas bendrijos kontūras. Kiekvienos rūšies augalai vertinami

balais pagal Braun-Blanquet skalę (Braun-Blanquet, 1964):

+ – individų mažai, jie dengia labai mažą plotą;

1 – individų gana daug, tačiau jie padengia mažą plotą arba individų mažai, bet jų

padengimas didesnis, bet ne daugiau nei 1/20 tiriamojo laukelio;

2 – individų labai daug arba jie padengia nuo 1/20 iki ¼ tiriamojo laukelio;

3 – individų įvairiai, jie dengia nuo ¼ iki ½ tiriamojo laukelio;

4 – individų įvairiai, jie padengia nuo ½ iki ¾ tiriamojo laukelio;

5 – individų įvairiai, jie padengia nemažiau ¾ tiriamojo laukelio.

Įvertinamas bendrasis kiekvieno aukšto – pirmojo ir antrojo medžių, krūmų, žolių

ir krūmokšnių, samanų (žymimi atitinkamai A1, A2, B, C, D) augalų projekcinis

padengimas procentais.

3.2. DUOMENŲ APDOROJIMAS IR ANALIZĖ

Aprašytų plotų augalijos klasifikacija atlikta pagal Ciuricho-Montpelje

fitocenologinės mokyklos principus ir vadovaujantis Lietuvos ir Europos fitocenologų

darbais. Induočių augalų pavadinimai pateikiami pagal Z. GUDŽINSKĄ (1999), samanų –

pagal I. JUKONIENĘ (2003). Europinės svarbos buveinės išskirtos pagal Lietuvoje

aptinkamų Europos Sąjungai svarbių buveinių tipų aiškinamąjį vadovą (RAŠOMAVIČIUS,

2001). Bendrijų antropogenizacija apibūdinta pagal A. BALSEVIČIŲ (1999), O. GRIGAITĘ

(1993), vadovaujantis nuostata, kad prieš nusausinimą buvusios miško ar pelkės bendrijos

po melioracijos kito: arba degeneravo, arba išnyko, jų vietoje dėl antrinės kuriamosios

sukcesijos susiformavo naujos įvairių sukcesinių stadijų fitocenozės.

Vartojami sutrumpinimai: Ag – Alnetea glutinosae, Av – Artemisietea vulgaris,

GU – Galio-Urticetea, FB – Festuco-Brometea, QF – Querco-Fagetea, MA –Molinio-

Arrhenatheretea, OS – Oxycocco-Sphagnetea, Ns – Nardetea strictae, PM – Phragmito-

Magnocaricetea, SCf – Scheuchzerio-Caricetea fuscae, TG – Trifolio-Geranietea, VP –

Vaccinio-Piceetea, Vu –Vaccinietea uliginosae.

4. MONITORINGO PLOTŲ CHARAKTERISTIKOS

1 transektos 1 plotas (Nr.1)

N 54°30,341'

E 23°31,166'

Pelkės pakraščio beržynas prie hidrologinių stebėjimų šulinėlio Nr. 1. 2009-09-18, 2011-

09-28. Aprašė A. Balsevičius.

2009 m. 2011 m.

A1 Betula pubescens 2 –

Betula pendula 2 –

Populus tremula 2 –

A2 Betula pendula 1 –

Betula pubescens 1 –


Salix caprea 2 –

B Betula pendula – 2

Betula pubescens + 2

Rubus idaeus + 2

Frangula alnus + +

Populus tremula 2 +

Quercus robur + –

Ag Salix aurita 3 +

Salix caprea – +

Viburnum opulus + +

C MA Angelica sylvestris + +

Av Artemisia vulgaris – +

Briza media – +

Av Calamagrostis epigejos – 2

PhM Carex acutiformis 2 +

Chamerion angustifolium + +

Cirsium palustre + +

Av Cirsium vulgare – +

Dryopteris carthusiana + +

Fragaria vesca + –

Galeopsis bifida – +

MA Galium mollugo – +

PhM Galium uliginosum + –

TG Hieracium umbellatum – +

PhM Lathyrus palustris – +

PhM Lysimachia vulgaris + +

PhM Lythrum salicaria – +

MA Molinia caerulea 4 5

PhM Peucedanum palustre + +

Av Picris hieracioides – +

QF Poa nemoralis – 1

MA Poa trivialis + +

Populus tremula juv. + –

Ns Potentilla erecta – 1

PhM Scutellaria galericulata – +

Stachys palustris – +

QF Stellaria nemorum + –

Taraxacum officinale s. l. – +

GU Urtica dioica + +

Vu Vaccinium uliginosum + +

VP Vaccinium vitis-idaea + +

MA Vicia cracca – +

Viola palustris + –

D Brachythecium mildeanum – 1

Brachythecium reflexum 1 –

Brachythecium rivulare + –

Eurhynchium striatum + –

VP Pleurozium schreberi 1 –

Padengimas A1 60 % –

A2 50 % –

A 75 % –

B 40 % 30 %

C 75 % 95 %

D 10 % 10 %

Klasifikacija. 2009 m. aprašyta Salicetum auritae asociacijos (Alnetea glutinosae klasė)

antropogeninė sukcesinė stadija.

Tai sukcesinės bendrijos galutinė stadija su besiformuojančiu jaunu pionierinių

rūšių medynu nusausintoje pelkės pakraščio augimvietėje. Šią bendriją galima priskirti

šlapiųjų juodalksnynų ir karklynų klasei (Ag), nors šią klasę atstovauja tik Salix aurita –

prieš tai buvusio acidofilinio pelkinio krūmyno dominantas. Šio, gana chaotiškos rūšių

sudėties beržyno žolyne, vyrauja aukštųjų helofitų ir didžiųjų viksvų bendrijų (PhM)

rūšys, dominuoja trąšių pievų (MA) rūšis Molinia caerulea, negausiai aptinkami

Vaccinium uliginosum ir V. vitis-idaea – būdingi spygliuočių miškų augalai. Tokia rūšių

kombinacija labiau būdinga šlapiųjų juodalksnynų bendrijoms, net jeigu charakteringų

juodalksnynų rūšių ir neaptinkama.

Dinamika. 2010 metais šios miško bendrijos medyną iškirtus labai greitai sužėlė krūmų

aukštas, pagausėjus šviesos – pagausėjo dominuojančios rūšies Molinia caerulea

padengimas. Atskiruose plotuose įsivyravo Calamagrostis epigejos. Žolyne atsirado

daugiau ruderalinėms augimvietėms (Artemisietea vulgaris) būdingų rūšių. Tai būdingi

kirtavietėms pokyčiai. Žolyno sudėties pokyčių, susijusių su hidrologinio režimo kitimu,

nenustatyta. Šios bendrijos augimvietė stipriai pažeista sausinamosios melioracijos, todėl

po pelkės patvankos ir medyno kirtimų vyks antrinė kuriamoji sukcesija, t.y. susiformuos

nebūtinai ta bendrija, kuri buvo iki šiol.

1 pav. 1 transektos 1 plotas (Nr.1), 2009 m.

2 pav. 1 transektos 1 plotas (Nr.1), 2011 m.

1 transektos 2 plotas (Nr. 2)

N 54°30,348'

E 23°31,226'

Pelkės pakraščio beržų ir pušų miškas prie hidrologinių stebėjimų šulinėlio Nr. 1. 2009-

09-18, 2011-09-28. Aprašė: A. Balsevičius.

2009 m. 2011 m.


Pinus sylvestris 2 –



B Betula pubescens 1 3

Frangula alnus + –


C OS Andromeda polifolia + 2

Betula pubescens juv. + –

Av Calamagrostis epigejos – +

Calluna vulgaris 1 1

SCf Carex nigra + +

OS Eriophorum vaginatum + +

Vu Ledum palustre 4 3


OS Oxycoccus palustris 1 1

Pinus sylvestris juv. + –

Vu Vaccinium uliginosum 3 3

VP Vaccinium vitis-idaea 3 4

D OS Aulacomnium palustre 2 2

Brachythecium mildeanum + 1

Brachythecium reflexum + –

VP Dicranum scoparium – 1

Pohlia nutans – +

OS Polytrichum strictum + 1

VP Pleurozium schreberi 2 3

OS Sphagnum angustifolium 1 –

Sphagnum capillifolium - 2

OS Sphagnum magellanicum + +

Padengimai A1 30 % –

A2 50 % –

A 60 % –

B 30 % 40 %

C 80 % 80 %

D 30 % 40 %

Klasifikacija. Ledo-Pinetum (Vaccinietea uliginosi klasė) bendrijos degeneracinė stadija/

Vaccinio uliginosi-Pinetum (Vaccinio-Piceetea klasė) antropogeninė sukcesinė stadija.

Degeneracinė bendrija, susiformavusi iš Ledo-Pinetum nusausintoje augimvietėje,

kuri keičiama Vaccinio uliginosi-Pinetum asociacijos bendrijos. Medyne vyrauja Betula

pubescens, žolių-krūmokšnių dangoje gausu Vaccinium vitis-idaea, išplitusi Molinia

caerulea, samanų danga nunykusi, gausiai auga Pleurozium schreberi, tačiau dar gausu ir

aukštapelkių plynių (Oxycocco-Sphagnetea) rūšių.

Europinės svarbos buveinė: Degradavusios aukštapelkės (7120).

Dinamika. Po kirtimų bendrijos žolynas mažai kito – tik pagausėjo Vaccinium vitis-

idaea. Žolyno sudėties pokyčių, susijusių su hidrologinio režimo kitimu, nenustatyta.

Daugiau pokyčių samanų dangoje: gausiai pradėjo augti Sphagnum capillifolium, tačiau

nerasta Sphagnum angustifolium. Po kirtimų atželia tik beržai. Veikiausiai formuosis ta

pati stadijinė bendrija (Ledo-Pinetum (Vaccinietea uliginosi klasė) bendrijos

degeneracinė stadija/ Vaccinio uliginosi-Pinetum (Vaccinio-Piceetea klasė)

antropogeninė sukcesinė stadija), tačiau su beržų medynu.

3 pav. 1 transektos 2 plotas (Nr. 2), 2009 m.



N 54°30,356'

E 23°31,286'

Pelkės pakraščio pušynas prie hidrologinių stebėjimų šulinėlio Nr. 1. 2009-09-18, 2011-

09-28. Aprašė: A. Balsevičius.

2009 m. 2011 m.

A1 Betula pubescens + –

Betula pendula + –






Betula pubescens 3 3

Frangula alnus – +

Pinus sylvestris + –

Quercus robur – +

Rubus idaeus – +

Salix aurita – +

C OS Andromeda polifolia – +


Av Calamagrostis epigejos – +


SCf Carex nigra – +

Chamerion angustifolium – +

OS Eriophorum vaginatum – 1


MA Juncus conglomeratus – +


MA Molinia caerulea – 1

OS Oxycoccus palustris – 2

PhM Phragmites australis – +

Pinus sylvestris juv. – +

Rumex acetosella – +




Brachythecium mildeanum 1 –

VP Pleurozium schreberi 2 +

Pohlia nutans – +

OS Polytrichum strictum – +

OS Sphagnum angustifolium 2 2

Sphagnum capillifolium – 2

SCf Sphagnum cuspidatum 2 2

OS Sphagnum magellanicum 1 2

Sphagnum obtusum 1 –


A2 60 % –

A 85 % –

B 30 % 40 %

C 40 % 60 %

D 40 % 50 %

Klasifikacija. Vaccinio uliginosi-Pinetum (Vaccinio-Piceetea) sukcesinė antropogeninė

stadija.

Antrinė skurdi rūšių bendrija, susiformavusi iš Ledo-Pinetum nusausintoje

augimvietėje. Medynas susivėręs, būdingas vaivoriniams pušynams, žolių-krūmokšnių

dangoje vyrauja Vaccinium vitis-idaea, nėra aukštapelkių plynių rūšių.


Dinamika. Po kirtimų atželia tik beržai. Suvešėję bruknės, prižėlę daug jaunų berželių, o

tarp jų nemažai ir Betula pendula, kurių aukštis siekia iki 1 m. Žolyne ir samanų dangoje

atsirado Oxycocco-Sphagnetea klasės rūšių: Andromeda polifolia, Eriophorum

vaginatum, Oxycoccus palustris, Polytrichum strictum. Išnyko aukštapelkėms nebūdinga

Brachythecium mildeanum samanų rūšis. Pleurozium schreberi samanos išdžiūvusios,

likę tik menki ploteliai. Plečiasi Sphagnum kilimai. Vyksta Vaccinio uliginosi-Pinetum

bendrijos regeneracija.




N 54°30,648'

E 23°31,753'

Beržynas palei griovį prie hidrologinių stebėjimų šulinėlio Nr. 2. 2009-09-18, 2011-09-

28. Aprašė: A. Balsevičius.

2009 m. 2011 m.







Betula pubescens – 2

Frangula alnus 2 3

Pinus sylvestris – +

Populus tremula – +

Quercus robur – +

Rubus idaeus – 3

Rubus sp. – 1

Ag Salix aurita – +


Av Calamagrostis epigejos + 2


SCf Carex nigra 1 1

Carex pallescens + –

Chamerion angustifolium + –


MA Deschampsia cespitosa + –

Empetrum nigrum 1 +

OS Eriophorum vaginatum – +


VP Huperzia selago + –


VP Lycopodium annotinum 1 –

Ag Lycopus europaeus + –

Luzula pallescens – +

Mycelis muralis – +


OS Oxycoccus palustris + –

PhM Phragmites australis + –

Pinus sylvestris juv. – +

MA Poa trivialis 1 1

Ns Potentilla erecta – +

MA Rumex acetosa – +

Rumex acetosella – 1

VP Stellaria longifolia + –

GU Urtica dioica – +

Vu Vaccinium uliginosum + +


Viola palustris 1 2

D OS Aulacomnium palustre 1 –



Brachythecium salebrosum – +

VP Dicranum polysetum + –

VP Pleurozium schreberi + +

Pohlia nutans – +


A2 50 % –

A 75 % –

B 20 % 70 %

C 35 % 40 %

D 5 % 1 %

Klasifikacija. Sphagno girgensohnii-Piceetum (Vaccinio-Piceetea) bendrijos

antropogeninė sukcesinė stadija.

Gana būdinga Sphagno girgensohnii-Piceetum asociacijai priskirtina bendrija su

pionierinių rūšių medynu, susiformavusi po melioracijos nusausintoje antrinėje

augimvietėje.

Dinamika. Po kirtimų susiformavo tankus krūmų aukštas, kuriame išplito avietės. Išnyko

unksminės Vaccinio-Piceetea rūšys Huperzia selago ir Stellaria longifolia, tačiau išplito

šviesiamėgės Rumex acetosa, Rumex acetosella, Narduus stricta. Žolyno sudėties

pokyčių, susijusių su hidrologinio režimo kitimu, nenustatyta. Turėtų atsikurti ta pati

miško bendrija.




N 54°30,690'

E 23°31,795'

Pelkinis pušų retmiškis prie hidrologinių stebėjimų šulinėlio Nr. 2. 2009-09-18, 2011-09-


2009 m. 2011 m.

A1 Betula pendula 1 1

Pinus sylvestris 2 2

A2 Pinus sylvestris 4 4


Frangula alnus + +

Pinus sylvestris + +

Ag Salix aurita 1 1

C OS Andromeda polifolia + +


Carex nigra – +

Empetrum nigrum 2 2

OS Eriophorum vaginatum 1 1


Oxycoccus palustris + +

PM Phragmites australis 2 2



D Aulacomnium palustre 2 2

Polytrichum commune 1 1

Polytrichum strictum 1 1


Sphagnum fallax – 2

Sphagnum fuscum 2 2



OS Sphagnum rubellum 3 3

Padengimai A1 30 % 30 %

A2 50 % 50 %

A 60 % 60 %

B 10 % 10 %

C 70 % 70 %

D 70 % 70 %

Klasifikacija. Ledo-Pinetum (Vaccinietea uliginosi klasė) bendrijos degeneracinė stadija.

Degeneracinė bendrija, susiformavusi iš Ledo-Pinetum nusausintoje augimvietėje.

Medyne vyrauja Pinus sylvetris, tačiau labai sutankėjęs antrasis ardas, žolių-krūmokšnių

dangoje vyrauja Calluna vulgaris, labai gausu Vaccinium vitis-idaea, samanų –

Pleurozium schreberi, stebima Phragmites australis invazija, tačiau dar gausu ir

aukštapelkių plynių (Oxycocco-Sphagnetea) rūšių.


Dinamika. Medynas nekirstas. Esminių žolyno sudėties pokyčių nepastebėta. Samanų

dangoje atsirado Sphagnum falax. Tai šlapesnių aukštapelkių augimviečių rūšis.



2 transektos 3 plotas (Nr. 6).

N 54°30,597'

E 23°31,718'

Plynė tarp hidrologinių stebėjimų šulinėlių Nr. 2 ir Nr. 3. 2009-09-18, 2011-09-28.

Aprašė: A. Balsevičius.

2009 m. 2011 m.

A Betula pubescens 2 –


B Betula pendula 1 1





Empetrum nigrum + 1








OS Polytrichum strictum 1 1


Sphagnum fuscum 2 2



Sphagnum fallax 2 3

Padengimai A 30 % –

B 5 % 10 %

C 80 % 80 %

D 70 % 90 %

Klasifikacija. Sphagnetum magellanici (Oxycocco-Sphagnetea klasė) bendrijos

degeneracinė stadija.

Degeneracinė bendrija, susiformavusi nusausintoje augimvietėje. Vyrauja

aukštapelkių plynių rūšys, bet labai gausiai auga Calluna vulgaris, gausiai – Vaccinium

uliginosum, Vaccinium vitis-idaea, samanų dangoje – Aulacomnium palustre.


Dinamika. Po gamtotvarkos priemonių būklė pagerėjo – padidėjo kiminų padengimas,

ypač Sphagnum angustifolium, S. fallax, S. rubellum.




N 54°30,510'

E 23°31,673'

Pelkinis beržynas nusausintoje augimvietėje palei griovį prie hidrologinių stebėjimų

šulinėlio Nr. 3. 2009-09-18, 2011-09-28. Aprašė: A. Balsevičius.

2009 m. 2011 m.








Frangula alnus 1 +

Picea abies + –

Pinus sylvestris – +

Populus tremula + 1

Rubus idaeus – +

Ag Salix aurita 3 2



SCf Carex nigra 1 3



Empetrum nigrum + +

OS Eriophorum vaginatum – +






PM Poa trivialis – 1


Stellaria media – +





Brachythecium mildeanum 1 +


VP Dicranum scoparium + –

Pohlia nutans – 1



OS Sphagnum angustifolium + 2

OS Sphagnum magellanicum + 1


A2 30 % –

A 80 % –

B 30 % 65 %

C 40 % 60 %

D 20 % 40 %


stadija.

Pakaitinė skurdi rūšių bendrija, susiformavusi iš Ledo-Pinetum labai nusausintoje

augimvietėje palei melioracijos griovį. Medynas pionierinių rūšių, nebūdingas

vaivoriniams pušynams, žolių-krūmokšnių dangoje gausui Vaccinium vitis-idaea, nedaug

aukštapelkių plynių rūšių.


Dinamika. Po gamtotvarkos priemonių buveinės būklė pagerėjo: samanų padengimas

padidėjo dvigubai. Pagausėjo kiminų: Sphagnum angustifolium ir S. magellanicum.

Pagausėjo Carex nigra cenopopuliacija. Tačiau dėl plyno kirtimo atsiradusios nebūdingos

rūšys Poa trivialis, Rumex acetosella, Stellaria media susiveriant medžių aukštui, išnyks.

Formuojasi pakaitinis beržų medynas.




N 54°30,466'

E 23°31,658'

Išdegusi plynė tarp hidrologinių stebėjimų šulinėlių Nr. 3 ir Nr. 4. Padengimas: A – 5 %,

B – 30 %, C – 80 %, D – 70 %. 2009-09-18. Aprašė: A. Balsevičius.

2009 m. 2011 m.

A Betula pubescens + –




Populus tremula + –

C OS Andromeda polifolia 1 2



SCf Carex nigra + +

Vu Chamaedaphne calyculata + +

Empetrum nigrum + +







D OS Aulacomnium palustre + +





Sphagnum centrale 1 –

Sphagnum fallax – +

Sphagnum fuscum 1 2





B 30 % 35 %

C 80 % 85 %

D 70 % 90 %

Klasifikacija. Sphagenutum magellanici (Oxycocco-Sphagnetea klasė) bendrijos


Degeneracinė bendrija, susiformavusi nusausintoje ir išdegusioje aukštapelkės

augimvietėje. Gausu aukštapelkių plynių rūšių, bet gausiai auga Vaccinium uliginosum,

Ledum palustre, aptinkama Vaccinium vitis-idaea augalų, samanų dangoje randama

Aulacomnium palustre. Dėl durpių mineralizacijos bendrijoje įsikūrusios žemapelkių ir

tarpinių pelkių rūšys: Phragmites australis, Carex nigra.


Dinamika. Padidėjo kiminų padengimas: Sphagnum angustifolium, S. fuscum.

Formuojasi beržų medynas.




N 54°30,417'

E 23°31,650'

Nusausintas pušynas tarp hidrologinių stebėjimų šulinėlių Nr. 3 ir Nr. 4. Padengimas:

2009-09-18, 2011-09-28. Aprašė: A. Balsevičius.

2009 m. 2011 m.

A1 Pinus sylvestris 4 –


Betula pendula 1

A2 Pinus sylvestris 3 –





Quercus robur + –


Betula pubescens juv. 1 –

Calamagrostis epigejos – +


SCf Carex nigra + +

Dryopteris carthusiana + –



MA Molinia caerulea + +

OS Oxycoccus palustris + +


Pinus sylvestris juv. + 1




Brachythecium mildeanum + –

VP Pleurozium schreberi + –

Pohlia nutans – +

Polytrichum commune 1 –



Sphagnum centrale + –

OS Sphagnum magellanicum + 2


A2 30 % –

A 80 % –

B 10 % 35 %

C 50 % 60 %

D 20 % 45 %

Klasifikacija. Vaccinio uliginosi Pinetum (Vaccinio-Piceetea klasė) antropogeninė

sukcesinė stadija.

Pakaitinė bendrija, susiformavusi iš Ledo-Pinetum palei melioracijos griovį.


Dinamika. Akivaizdžiai padidėjo kimininių aukštapelkių plynių rūšių gausumas. Labai

pagausėjo Eriophorum vaginatum. Padidėjo kiminų padengimas: Sphagnum

angustifolium, S. magellanicum. Po plynųjų kirtimų formuojasi beržų medynas.




N 54°30,368'

E 23°31,516'

Beržų plynraistis palei hidrologinių stebėjimų šulinėlį Nr. 4. 2009-09-18, 2011-09-28.


2009 m. 2011 m.








Betula pendula 1 2


Populus tremula – +











VP Dicranum polysetum + 1

OS Polytrichum strictum + +


OS Sphagnum angustifolium – 2

Sphagnum capillifolium 2 2

Sphagnum falax 2 2


OS Sphagnum rubellum – 1


A2 20 % –

A 35 % –

B 5 % 30 %

C 90 % 90 %

D 35 % 45 %



Medyne vyrauja pionierinė rūšis Betula pubescens, žolių-krūmokšnių dangoje vyrauja

Calluna vulgaris, labai gausu Vaccinium vitis-idaea, samanų dangoje – Pleurozium

schreberi, stebima Molinia caerulea invazija, samanų danga sunykusi.


Dinamika. Akivaizdžiai padidėjo kimininių aukštapelkių plynių rūšių gausumas.

Pagausėjo Eriophorum vaginatum. Atsirado Oxycocco-Sphagnetea klasei būdingų

kiminų: Sphagnum angustifolium, S. rubellum. Formuojasi beržų medynas.




N 54°30,454'

E 23°32,645'

Drebulynas palei kelią prie hidrologinių stebėjimų šulinėlio Nr. 5. 2009-09-18, 2011-09-


2009 m. 2011 m.

A1 Betula pendula + –

Betula pubescens + –


Salix caprea 1 –






Frangula alnus + +


Ag Salix ×multinervis 1 1

Ag Salix aurita 2 3

Salix caprea + 1

Viburnum opulus + –

C MA Angelica sylvestris – 2

GU Anthriscus sylvestris – +

Av Calamagrostis epigejos 1 4

GU Carduus crispus – +

Chamerion angustifolium + +

Av Cirsium arvense – +


Conyza canadensis – +

MA Dactylis glomerata + +

MA Deschampsia cespitosa + +

Dryopteris carthusiana 1 +

Dryopteris dilatata 1 –

Fragaria vesca 1 2

Galeopsis sp. – +

GU Galium aparine + –


PM Galium palustre + +

Ag Lycopus europaeus + +

Lysimachia vulgaris – 1

Luzula campestris – +

Mentha arvensis + –

GU Mycelis muralis + +

GU Myosoton aquaticum – +

MA Molinia caerulea + 1


Pyrola sp. + –

QF Poa nemoralis – +

PM Poa palustris – +


Populus tremula juv. + –

Rubus idaeus 3 3

Rubus sp. 1 3


QF Scrophularia nodosa + –

Solidago serotinoides – +

Sonchus arvensis – +

VP Stellaria longifolia – 1

Stellaria media 1 –

QF Stellaria nemorum + –


GU Urtica dioica 3 2

MA Valeriana officinalis – +

Viola sp. + –

D Brachythecium mildeanum – 2


Brachythecium salebrosum – 1


Plagiomnium cuspidatum 1 –

Plagiomnium ellipticum 1 –

Plagiomnium rostratum – 1

VP Pleurozium schreberi + –



A2 40 % –

A 80 % –

B 10 % 45 %

C 70 % 75 %

D 10 % 35 %

Klasifikacija. Alnetea glutonsae klasės bendrijos antropogeninė sukcesinė stadija.

Labai chaotiškos rūšių sudėties pakaitinė Alnetea glutinosae klasės bendrija,

kurios negalima priskirti kuriai nors konkrečiai šios klasės asociacijai.

Dinamika. Po plynųjų kirtimų žolių sudėtis labai chaotiška. Atsirado daug nebūdingų

Molinio-Arrhenatheretea, Galio-Urticetea ir Artemisietea vulgaris klasių rūšių.

Formuojasi beržų medynas. Aukštapelkės kanalų patvanka rūšių sudėčiai įtakos neturėjo.




E 54°30,525'

E 23°32,708'

Jaunas drebulynas prie hidrologinių stebėjimų šulinėlio Nr. 6. 2009-09-18, 2011-09-28.


2009 m. 2011 m.







Salix caprea + –

Salix cinerea 2 –

B Betula pendula – +


Crataegus sp. + +

Frangula alnus + +

Populus tremula – 3

Ag Salix aurita 3 1

Salix caprea – 1

Ag Salix cinerea – +

Sorbus aucuparia – +

C Achillea millefolium – +

MA Angelica sylvestris + +

GU Anthriscus sylvestris + +

Av Artemisia vulgaris + 1



MA Cerastium holosteoides + 1

Chamerion angustifolius + +

Chenopodium album – +




Dryopteris dilatata + +

Fragaria vesca 2 3

Galeopsis bifida + 1



MA Geum rivale + +

Hieracium sp. + 1

Ag Lycopus europaeus + 1

MA Luchnis flos-cuculi – +


QF Melica nutans – +

GU Mycelis muralis – +


MA Molinia caerulea + 1

Persicaria lapathifolia – +

PM Peucedanum palustre + +

Av Picris hieracioides – 1

Plantago major – +

QF Poa nemoralis – +

PM Poa palustris + +

MA Poa trivialis – +


MA Prunella vulgaris – +

MA Ranunculus acris – +

Rubus idaeus 2 2


QF Scrophularia nodosa – +

PM Scutellaria galericulata + –

Solidago serotinoides – 1

VP Stellaria longifolia + +

Stellaria media + –

QF Stellaria nemorum – +

Taraxacum officinale s. l. + +

Av Tussilago farfara 2 3


MA Valeriana officinalis + +

Veronica chamaedrys – +

Viola palustris – +

D Brachythecium populeum + –



Calliergonella cuspidata 1 1

VP Dicranum scoparium + –

QF Eurhynchium mangustirete 1 –

Hylocomnium splendens + –

Hypnum cupressiforme + +

Pohlia nutans – +

Plagiomnium cuspidatum 1 1

Plagiomnium ellipticum 1 –

Plagiomnium rostratum – 1

Polytrichum juniperinum – +

Polytrichum longisetum + –



Rhytidiadelphus squarrosus 1 –


A2 40 % –

A 90 % –

B 30 % 50 %

C 65 % 80 %

D 20 % 20 %

Klasifikacija. Salicetum auritae asociacijos (Alnetea glutinosae klasė) antropogeninė

sukcesinė stadija.

Sukcesinės bendrijos galutinė stadija su susiformavusiu jaunu pionierinių rūšių

medynu nusausintoje pelkės pakraščio augimvietėje. Rūšių sudėtis chaotiška.

Dinamika. Plynai iškirtus medyną susiformavo chaotiškos rūšių sudėties žolių danga.

Atsirado daug nebūdingų Molinio-Arrhenatheretea, Galio-Urticetea ir Artemisietea

vulgaris klasių rūšių. Formuojasi beržų medynas. Aukštapelkės kanalų patvanka rūšių

sudėčiai įtakos neturėjo.




N 54°30,658'

E 23°32,688'

Karklynas prie hidrologinių stebėjimų šulinėlio Nr. 7. 2009-09-18, 2011-09-28. Aprašė:

A. Balsevičius.

2009 m. 2011 m.






B Betula pendula – +

Betula pubescens – +

Crataegus sp. + –

Frangula alnus + +


Ag Salix ×multinervis – 3

Ag Salix aurita 5 3

Ag Salix pentandra + +


TG Agrimonia eupatoria – +

MA Angelica sylvestris + 2


Av Artemisia vulgaris – +


QF Brachypodium sylvaticum – +

Av Calamagrostis epigejos + 2

MA Cerastium holosteoides – +



MA Deschampsia cespitosa – +


Dryopteris dilatata + +

Epilobium parviflorum – +

QF Festuca gigantea + +

MA Filipendula ulmaria – +

Fragaria vesca 2 2


GU Galium aparine – +



MA Geum rivale + 1

GU Lapsana communis – +

Ag Lycopus europaeus + +

MA Molinia caerulea – +

SCf Parnassia palustris – +



Pyrola sp. + +



MA Prunella vulgaris + 1

MA Ranunculus repens + +

Rubus idaeus 1 2


Solidago serotinoides + 1

Stellaria media 1 1

QF Stellaria nemorum + +


MA Trifolium hybridum – +

Av Tussilago farfara + –


MA Valeriana officinalis + 1


Viola sp. 1 +

D Aulacomnium androgynum + –

OS Aulacomnium palustre + –


Brachythecium reflexum 1 –

Brachythecium rivulare 1 +

Brachythecium rutabulum 1 –



Climacium dendroides + –


VP Dicranum scoparium + +

Hypnum cupressiforme + +



OS Polytrichum strictum + +


A2 30 % –

A 40 % –

B 80 % 70 %

C 45 % 55 %

D 30 % 30 %


sukcesinė stadija.

Sukcesinės bendrijos galutinė stadija su besiformuojančiu jaunu pionierinių rūšių


Dinamika. Po plynųjų kirtimų šioje nusausintoje augimvietėje susiformavo chaotiškos

rūšių sudėties žolių danga. Atsirado ypač daug nebūdingų Molinio-Arrhenatheretea, taip

pat Galio-Urticetea ir Artemisietea vulgaris klasių rūšių. Formuojasi beržų medynas.

Aukštapelkės kanalų patvanka rūšių sudėčiai įtakos neturėjo.




N 54°30,748'

E 23°32,658'

Jaunas beržynas prie hidrologinių stebėjimų šulinėlio Nr. 8. 2009-09-18, 2011-09-28.


2009 m. 2011 m.






Salix caprea + –

Ag Salix pentandra + –



Crataegus sp. + –

Frangula alnus + +


Ag Salix ×multinervis 2 1

Ag Salix aurita 3 2

Salix caprea – 1

Ag Salix cinerea 2 2

Ag Salix myrsinifolia – +

Ag Salix pentandra – +

Salix purpurea + +

Sorbus aucuparia – +

C Achillea millefolium + +

Agrostis stolonifera – 2

MA Angelica sylvestris – +


QF Athyrium filix-femina + –


PM Calamagrostis canescens + +


SCf Carex nigra + +

MA Cerastium holosteoides + 1





Dryopteris dilatata + –

Epiliobium ciliatum – +

QF Epilobium montanum + +

Epilobium parviflorum – +

QF Festuca gigantea + +

Fragaria vesca 2 3




MA Galium uliginosum – +

MA Geum rivale + 2


TG Hypericum perfoliatum – +

MA Lychnis flos-cuculi + –

Ag Lycopus europaeus + –



Myosoton aquaticum – +

MA Molinia caerulea – +

PM Peucedanum palustre + +



Pyrola sp. – +

Av Poa compressa – +



Rubus idaeus 2 1



GU Senecio paludosus + +

VP Stellaria longifolia – +

Stellaria media + +


GU Torilis japonica – +

Av Tussilago farfara 1 1


MA Valeriana officinalis + 1

Veronica chamaedrys – +

MA Veronica longifolia – +


GU Vicia sepium – +

D QF Atrichum undulatum + –

Brachythecium salebrosum – +


Climacium dendroides – 1

VP Dicranum scoparium + +

VP Hylocomium splendens – 1

Marchantia polymorpha 1 –


Plagiomnium rostratum + –


Pohlia nutans – +

Polytrichum juniperinum + –


A2 40 % –

A 60 % –

B 70 % 70 %

C 60 % 65 %

D 20 % 20 %


sukcesinė stadija.

Sukcesinės bendrijos galutinė stadija su susiformavusiu jaunu pionierinių rūšių


Dinamika. Plynai iškirtus medyną, šioje nusausintoje augimvietėje, susiformavo

chaotiškos rūšių sudėties žolių danga. Atsirado ypač daug nebūdingų Molinio-

Arrhenatheretea, taip pat Galio-Urticetea, Artemisietea vulgaris, net Trifolio-Geranietea

klasių rūšių. Formuojasi beržų medynas. Aukštapelkės kanalų patvanka rūšių sudėčiai

įtakos neturėjo.



Plotas Nr. 15

N 54°30,505'

E 23°32,206'

Plynė. 2009-09-22, 2011-10-06. Aprašė: A. Balsevičius.

2009 m. 2011 m.

A Betula pubescens 1 –


B Betula pubescens + 1

Betula pendula – 1





Empetrum nigrum + 1



OS Oxycoccus microcarpus + +


Pinus sylvestris juv. + –


VP Vaccinium vitis-idaea + 1




Sphagnum balticum + -

Sphagnum cuspidatum + +


Sphagnum flexuosum - 1





B 5 % 10 %

C 90 % 90 %

D 60 % 90 %



Degeneracinė bendrija, susiformavusi nusausintoje augimvietėje. Vyrauja

aukštapelkių plynių rūšys, bet visiškai dominuoja Calluna vulgaris, gausiai auga

Vaccinium uliginosum, Ledum palustre, Vaccinium vitis-idaea, samanų dangoje –

Aulacomnium palustre. Retą medyną sudaro Betula pubescens.


Dinamika. Pakėlus vandens lygį aukštapelkėje, bendrijos būklė pagerėjo – 30 %

padidėjo samanų padengimas, ypač Sphagnum magellanicum, S. angustifolium; rastos

naujos kiminų rūšys S. fallax ir S. flexuosum. Pagausėjo Eriophorumm vaginatum

cenopopuliacija.

29 pav. Plotas Nr. 15, 2009 m.

30 pav. Plotas Nr. 15, 2011 m.


N 54°30,564'

E 23°32,329'

Nusausintas pelkės pakraščio beržynas palei griovį. 2009-09-22, 2011-10-06. Aprašė: A.

Balsevičius.

2009 m. 2011 m.






Salix cinerea 1 –

B Acer negundo – +

Betula pendula – 2


Frangula alnus + +


Rubus idaeus – 3

Ag Salix aurita 1 +

Salix caprea – 2

Ag Salix cinerea – 1

Sorbus aucuparia + +


MA Angelica sylvestris – +

Av Artemisia vulgaris + +

PM Calamagrostis canescens – +










QF Epilobium montanum + –

Festuca rubra + 2

Fragaria vesca 1 3



MA Galium uliginosum – +

Geum rivale – +

Gnaphalium sylvaticum + +


MA Lychnis flos-cuculi – +



GU Mycelis muralis + 1


MA Molinia caerulea + +

PM Peucedanum palustre – +

Pilosella sp. – +

Pyrola sp. + –

Av Poa compressa – +


MA Poa trivialis + +


Rubus idaeus 2 –


Solidago serotinoides – +


Stellaria media + –

Taraxacum officinale s. l. + 1

GU Torilis japonica + –


VP Vaccinium vitis-idaea + +

MA Valeriana officinalis – +

D Brachythecium mildeanum – +

Brachythecium oedipodium 1 1

Brachythecium populeum + –

Brachythecium starkei - +

QF Eurhynchium angustirete + –

VP Hylocomium splendens + –

Hypnum cupressiforme + –


Polytrichum commune 1 1



A2 30 % –

A 80 % –

B 15 % 50 %

C 60 % 70 %

D 10 % 15 %


stadija.

Antrinė sukcesinė bendrija, susiformavusi iš Ledo-Pinetum nusausintoje

augimvietėje, palei melioracijos griovį. Medynas pionierinių rūšių, žolių-krūmokšnių

danga sudaryta iš įvairių ekologinių grupių rūšių, nebūdingų pelkiniams pušynams.


Dinamika. Plynai iškirtus beržų medyną šioje bendrijoje, jis vėl atsikuria, be to po

kirtimų susiformavo chaotiškos rūšių sudėties žolių danga. Atsirado ypač daug nebūdingų

Molinio-Arrhenatheretea, taip pat Galio-Urticetea ir Artemisietea vulgaris klasių rūšių.

Aukštapelkės kanalų patvanka rūšių sudėčiai įtakos neturėjo.

31 pav. 4 transektos 1 plotas (Nr. 16), 2009.



N 54°30,600'

E 23°32,352'

Nusausintas pelkinis beržynas. 2009-09-22, 2011-10-06. Aprašė: A. Balsevičius.

2009 m. 2011 m.

A1 Betula pubescens 3 3

Betula pendula 2 2

A2 Betula pubescens 2 2



Populus tremula + +

Ag Salix aurita + +







MA Poa pratensis – +

VP Vaccinium uliginosum 1 1


D Brachythecium oedipodium 2 2

Brachythecium starkei + +

Climacium dendroides + –

VP Dicranum scoparium – +

VP Dicranum polysetum 1 1


A1 60 % 60 %

A2 30 % 30 %

A 65 % 65 %

B 15 % 15 %

C 70 % 70 %

D 20 % 20 %

Klasifikacija. Vaccinio uliginosi Pinetum (Vaccinio-Piceetea klasė) antropogeninė

sukcesinė stadija.

Pakaitinė bendrija su pionierinių rūšių medynu, susiformavusi iš Ledo-Pinetum

nusausintoje augimvietėje.


Dinamika. Esminių bendrijos struktūros ir rūšių sudėties pokyčių neįvyko.




N 54°30,631'

E 23°32,293'

Plynė. 2009-09-22, 2011-10-06. Aprašė: A. Balsevičius.

2009 m. 2011 m.

A Betula pubescens 2 2


B Betula pubescens + +




SCf Carex lasiocarpa + –



OS Oxycoccus palustris – +


D OS Aulacomnium palustre – +

VP Dicranum polysetum + +

Pohlia nutans – +

OS Polytichum strictum 1 2




Sphagnum fuscum + –


Padengimai A 20 % 20 %

B 5 % 5 %

C 95 % 95 %

D 10 % 40 %



Degeneracinė skurdi rūšių bendrija, susiformavusi nusausintoje augimvietėje.

Aukštapelkių plynių rūšių išlikę nedaug, absoliučiai dominuoja Calluna vulgaris, gausiai

auga Vaccinium uliginosum, Ledum palustre. Samanų danga labai skurdi.


Dinamika. Medynas nebuvo iškirstas. Dėl hidrologinio režimo pokyčių labai pagausėjo

kiminų – Spagnum angustifoliumm, S. rubellum. Atsirado S. fallax.




N 54°30,658'

E 23°32,255'

Plynė. 2009-09-22, 2011-10-06. Aprašė: A. Balsevičius, R. Narijauskas.

2009 m. 2011 m.

A Betula pubescens 2 2


B Betula pubescens + +


C OS Andromeda polifolia 1 1

Betula pubescens juv. + +




OS Oxycoccus palustris + +







Sphagnum capillifolium – 1


B 5 % 5 %

C 95 % 95 %

D 60 % 60 %



Degeneracinė bendrija, susiformavusi nusausintoje augimvietėje. Aukštapelkių

plynių rūšių nedaug. Žolių-krūmokšnių dangoje vyrauja Calluna vulgaris. Samanų danga

nuskurdusi.


Dinamika. Esminių bendrijos struktūros ir rūšių sudėties pokyčių neįvyko.




N 54°30,657'

E 23°32,196'

Pušų plynraistis. 2009-09-22, 2011-10-06. Aprašė: A. Balsevičius.

2009 m. 2011 m.

A Pinus sylvestris 4 4

Betula pubescens + +

B Pinus sylvestris 2 2

Betula pubescens + +

C Vu Ledum palustre 4 4





Empetrum nigrum + +


SCf Sphagnum cuspidatum – 2



Sphagnum fuscum 1 1



Splachnum ampullaceum + +

Sphagnum capillifolium 1 3



B 30 % 30 %

C 80 % 80 %

D 70 % 80 %



Medyne vyrauja Pinus sylvetris, tačiau medynas sutankėjęs, žolių-krūmokšnių dangoje

vyrauja Calluna vulgaris ir Ledum palustre. Rūšių sudėtis nuskurdusi.


Dinamika. Medynas nebuvo iškirstas. Bendrijoje padidėjo samanų padengimas. Atsirado

labiau užmirkusioms augimvietėms būdingi S. cuspidatum ir S. fallax. Labai pagausėjo S.

capillifolium cenopopuliacija.




N 54°32,667'

E 23°34,582'

Amalvos pelkės dalis piečiau Paužiškų kaimo, palei keliuką nuo Amalvo pelkės į

Paužiškių kaimą (kairėje pusėje). Apleista, nešienaujama numelioruota kultūrinė pieva.

2009-09-18, 2011-09-13. Aprašė: A. Balsevičius. Dirvožemis – nusausinta durpė.

2009 m. 2011 m.

C MA Achillea millefolium + +

MA Alopecurus pratensis 2 2

GU Anthriscus sylvestris 3 4

Av Arctium tomentosum 2 1

Av Artemisia vulgaris 3 3

Av Calamagrostis epigejos + +

GU Carduus crispus 2 2

MA Centaurea jacea – +

Chenopodium album + –

Av Cirsium arvense 3 3

MA Dactylis glomerata 3 2

Av Daucus carota 1 +


Av Elytrigia repens – +

Festuca rubra 2 1

Galeopsis bifida – 1

MA Galium mollugo 2 2

GU Glechoma hederacea 2 –

GU Lamium album – +


MA Phleum pratense 1 +

MA Poa pratensis 1 +

MA Potentilla anserina 3 1

MA Rumex acetosa + +

Rumex crispus + –


Stellaria graminea – +


Av Tussilago farfara + –

GU Urtica dioica + +

MA Valeriana officinalis + +

MA Viccia cracca + +

Padengimai C 100 % 100 %

Klasifikacija. Anthriscetum sylvestris (Galio-Urticetea klasė) asociacijos bendrija.

Neganoma ir nešienaujama.

Dinamika. Bendrija išliko stabili. Labai pagausėjo Anthriscus sylvestris.


N 54° 32,643'

E 23° 35,280'

Numelioruota Amalvos pelkės dalis piečiau Paužiškų kaimo, palei keliuką nuo Amalvo

pelkės į Paužiškių kaimą (dešinėje pusėje). Šienaujama kultūrinė pieva. Dirvožemis

durpingas priesmėlis. 2009-09-18, 2011-09-13. Aprašė: A. Balsevičius.

2009 m. 2011 m.


Agrostis gigantea – 2


GU Anthriscus sylvestris 2 –

MA Campanula patula + –





MA Deschampsia cespitosa + –

Av Elytrigia repens 2 3

Festuca rubra 2 2

MA Galium mollugo 2 –

FB Galium verum + –

GU Glechoma hederacea – +

MA Leontodon autumnalis + –

PM Lythrum salicaria – +

Odontites verna + +

Persicaria amphibia + +

MA Phleum pratense 1 +

MA Plantago lanceolata + –

MA Poa pratensis – +


MA Ranunculus acris + –

Ranunculus repens – +

MA Rumex acetosa + +

Av Silene pratensis + –


Stellaria graminea + +

Taraxacum officinale s. l. 1 +

D Brachythecium rivulare – +


D – 1 %

Klasifikacija. Alopecuretum pratensis (Molinio-Arrhenatheretea klasė) asociacijos

bendrija.

Antrinėje augimvietėje iš kultūrinės pievos susiformavusi pievinio pašiaušėlyno

bendrija, todėl aptinkama keletas ruderalinių augimviečių rūšių.

Pastabos. Pieva neganoma ir nešienaujama.

Dinamika. Bendrija išliko stabili.


N 54°32,658'

E 23°35,109'


pelkės į Paužiškių kaimą (dešinėje pusėje). Šienaujama kultūrinė pieva. Dirvožemis


2009 m. 2011 m.




Arctium sp. + –

Barbarea vulgaris + –

Av Carex hirta + –

MA Centaurea jacea – +

MA Cerastium holosteoides + –





Festuca rubra 2 2

MA Galium mollugo + +

GU Glechoma hederacea 2 1

MA Leontodon autumnalis + +

Odontites verna – +

Persicaria amphibia + +

MA Phleum pratense – +

Plantago major – +

MA Poa pratensis 2 1

MA Potentilla anserina 2 –

MA Ranunculus acris – +

MA Rumex acetosa + –

PM Scutellaria galericulata – +


Taraxacum officinale s. l. 3 3


D Brachythecium salebrosum + –

Brachythecium mildeanum – +

Plagiomnium cuspidatum – +


D 1 % 5 %

Klasifikacija. Alopecuretum pratensis (Molinio-Arrhenatheretea klasė) asociacijos

bendrija.

Antrinėje augimvietėje iš kultūrinės pievos susiformavusi pievinio pašiaušėlyno

bendrija, todėl aptinkama keletas ruderalinių augimviečių rūšių.

Pastabos. Pieva šienaujama. Būklė stabili.

Dinamika. Bendrija išliko stabili.


N 54°32,670'

E 23°35,301'


pelkės į Paužiškių kaimą (dešinėje pusėje). Nešienaujama kultūrinė pieva. Dirvožemis


2009 m. 2011 m.

B Salix caprea – +

C Agrostis gigantea – +

MA Agrostis stolonifera + 4

MA Alopecurus pratensis – +

Bidens tripartita – +


PM Carex acuta – +

Carex hirta – 1

SCf Carex nigra + +

MA Cerastium holosteoides + –

Av Cirsium arvense 1 +

MA Dactylis glomerata 3 +

MA Deschampsia cespitosa 3 1


Festuca rubra 1 –

GU Glechoma hederacea 2 –

TG Hypericum perfoliatum + –

PM Iris pseudacorus + +

Juncus articulatus – +

MA Juncus effusus – +

MA Leontodon autumnalis + +

PM Lythrum salicaria – +

Mentha arvensis – +

Odontites verna + +

Persicaria amphibia + 1

MA Phleum pratense + +

PM Poa palustris + +

MA Poa pratensis + –


Ranunculus repens + 1

MA Rumex acetosa 1 –

Rumex crispus + +


MA Trifolium pratense + –

D Brachythecium salebrosum + -

Padengimai B – 1 %

C 100 % 100 %

D 1 % –

Klasifikacija. Stellario-Deschampsietum caespitosae (Molinio-Arrhenatheretea klasė)

asociacijos bendrija (2009 m.). Rorripo-Agrostietum (2011 m.).

Antrinėje drėgnesnėje augimvietėje iš kultūrinės pievos susiformavusi kupstinio

šluotsmilgyno bendrija. Aptinkama ruderalinių augimviečių rūšių.

Dinamika. Dėl ilgiau trukusio augimvietės užliejimo, pavasarį mezofitai ir dalis

hidromezofitų išmirko (Deschampsia cespitosa, Dactylis glomerata, Festuca rubra,

Glechoma hederacea), atsirado daugiau higrofitų (Carex acuta, Lythrum salicaria),

įsivyravo Agrostis stolonifera.


N 54°32,653'

E 23°35,618'


pelkės į Paužiškių kaimą (dešinėje pusėje). Apleista nešienaujama kultūrinė pieva.

Dirvožemis durpingas priesmėlis. 2009-09-18, 2011-09-13. Aprašė: A. Balsevičius.

2009 m. 2011 m.

C MA Achillea millefolium + –


GU Anthriscus sylvestris 4 –

Av Artemisia vulgaris 1 –

Atriplex sp. – +

Bidens tripartita – +

Bromopsis inermis + 3

GU Carduus crispus 3 3

MA Centaurea jacea + +

Chenopodium album + –


Av Cirsium vulgare + +

Conyza canadensis – +

MA Dactylis glomerata 1 +

MA Deschampsia cespitosa – +

Av Elytrigia repens 3 –

Epilobium ciliatum – +

GU Fallopia dumetorum + +

Galeopsis tetrahit 1 +

MA Galium album – +

PM Iris pseudacorus 1 1

PM Lythrum salicaria + +

Mentha arvensis – 3


Odontites vernus – +

Persicaria amphibia + –

Persicaria maculosa – +

PM Phalaroides arundinacea – 1

MA Phleum pratense + +

MA Poa pratensis 1 –


Ranunculus repens – 2

Rumex crispus – +

Av Silene alba – +

Av Silene pratensis + –




Padengimas C 95 % 100 %

Klasifikacija. Anthriscetum sylvestris (Galio-Urticetea klasė) asociacijos bendrija (2009

m.). Bromopsis inermis bendrija (Galio-Urticetea klasė).

Dinamika. Išmirkus Anthirscus sylvestris cenopopuliacijai, įsivyravo Bromopsis inermis.

5. IŠVADOS

1. Siekiant išanalizuoti pakitusio hidrologinio režimo poveikį augalijai parinktos 4

transektos (19 plotų) ir 1 atskiras plotas pelkėje bei 1 transekta numelioruoto

pelkės pakraščio pievoje (5 plotai).

2. 2009 ir 2011 m. atlikti 25 fitocenologiniai aprašai kiekvienoje 400 kv. m

monitoringo aikštelėje pelkėje ir miške bei 100 kv. m kiekvienoje aikštelėje

pievose, įvertinant rūšių gausumą ir padengimą.

3. Atlikta aprašytų plotų augalijos ir buveinių klasifikacija, įvertinta augalijos

degeneracija.

4. Atlikta kiekvieno monitoringo ploto augalijos fiksacija prieš gamtotvarkos darbus

(išskyrus pievų monitoringo plotus).

5. Aprašyti monitoringo plotai atstovauja 6 augalijos klases: Alnetea glutinosae.

Vaccinio-Piceetea, Vaccinietea uliginosae, Oxycocco-Sphagnetea, Molinio-

Arrhenatheretea ir Galio-Urticetea.

6. Pietinėje Amalvo pelkės dalyje patvenkus sausinimo kanalus ir dalyje šio ploto

iškirstus medžius ir krūmus, užfiksuoti skirtingi augalijos pokyčiai.

7. Iškirtus aukštapelkę supančius beržynus ir drebulynus (Salicetum auritae

asociacijos (Alnetea glutinosae klasė) antropogeninės sukcesinė stadijos),

susiformavo chaotiškos rūšių sudėties žolių danga. Atsirado daug nebūdingų

Molinio-Arrhenatheretea, Galio-Urticetea ir Artemisietea vulgaris klasių rūšių.

Tai kirtavietėms būdingi pokyčiai. Žolyno sudėties pokyčių, susijusių su

hidrologinio režimo kitimu, nenustatyta. Šių bendrijų augimvietėms stipriai

pažeistos sausinamosios melioracijos, todėl po pelkės patvankos ir medyno

kirtimų vyks antrinė kuriamoji sukcesija, t.y. susiformuos nebūtinai tos bendrijos,

kurios buvo iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kad po kirtimų gausiai atželia beržai,

formuosis Alnetea glutinosae klasės Sphagno squarrosi-Alnetum asociacijos

bendrijos. Tai skurdžiausių augimviečių šlapiųjų juodalksnynų bendrijos su

pasitaikančiomis tarpinių pelkių ar net aukštapelkių rūšimis. Aukštapelkę

supantys Salicetum auritae asociacijos jauni beržynai ir drebulynai prieš kirtimus

buvo galutinėje išsivystymo stadijoje, tačiau dėl gausaus, karklų formuojamo

krūmų aukšto ir jauno, dažnai mažai susivėrusio medyno bei nenusistovėjusios

žolių rūšių sudėties jų nebuvo galima priskirti Sphagno squarrosi-Alnetum

asociacijai.

8. Aukštapelkės plynės Sphagnetum magellanici ir plynraisčių Ledo-Pinetum

bendrijose iki 30 % padidėjo kiminų padengimas, ypač Sphagnum magellanicum,

S. angustifolium, S. fallax, S. capillifolium, S. rubellum, S. flexuosum. Kai kuriose

augimvietėse pradėjo augti S. cuspidatum. Pagausėjo Eriophorumm vaginatum

cenopopuliacijos. Tačiau kai kur esminių bendrijos struktūros ir rūšių sudėties

pokyčių neįvyko (4 transektos 4 plotas). Ledo-Pinetum regeneruojančiose po

kirtimų bendrijose gausiai atželia beržai, todėl siekiant suformuoti būdingą pušų

medyną, būtina šalinti beržų atžalas.

9. Palei griovius labai nusausėjusiose augimvietėse susiformavusios Vaccinio

uliginosi-Pinetum Sphagno girgensohnii-Piceetum (rečiau) asociacijų bendrijos.

Plynai iškirtus šių bendrijų medynus, jie vėl atsikuria, tačiau po kirtimų

formuojasi chaotiškos rūšių sudėties žolių danga. Atsirado ypač daug nebūdingų

Molinio-Arrhenatheretea, taip pat Galio-Urticetea ir Artemisietea vulgaris klasių

rūšių. Aukštapelkės kanalų patvanka šių bendrijų rūšių sudėčiai įtakos neturėjo.

Nekirstuose plotuose esminių bendrijos struktūros ir rūšių sudėties pokyčių

neįvyko.

10. Vaccinio uliginosi-Pinetum asociacijos bendrijose, susiformavusiose mažiau

nusausintose augimvietėse, padidėjo būdingų kimininių aukštapelkių plynių rūšių

gausumas. Labai pagausėjo Eriophorum vaginatum. Padidėjo kiminų padengimas:

Sphagnum angustifolium, S. magellanicum. Tačiau po plynųjų kirtimų formuojasi

beržų medynas.

11. Šiaurinėje pelkės dalyje žiemos polderį pertvarkius į vasaros polderį, pakito dalies

polderio pievų augalija. Šiurrytinėje polderio dalyje dėl ilgiau trukusio

augimvietės užliejimo pavasarį mezofitai ir dalis hidromezofitų išmirko

(Deschampsia cespitosa, Dactylis glomerata, Festuca rubra, Glechoma

hederacea), atsirado daugiau higrofitų (Carex acuta, Lythrum salicaria),

įsivyravo Agrostis stolonifera, t.y. Stellario-Deschampsietum cespitosae bendrijas

pakeitė Rorripo-Agrostietum. Išmirkus Anthriscus sylvestris cenopopuliacijai,

įsivyravo Bromopsis inermis. Šiaurvakarinėje polderio dalyje pievų augalija išliko

stabili.

6. LITERATŪRA

BALSEVIČIUS A., 1999: Kai kurie antropogenizacijos tyrimo metodologiniai aspektai

miškų fitocenologijoje. – Kn.: Lietuvos jaunųjų botanikų darbai. Antrosios

mokslinės konferencijos pranešimų tezės: 11–12. – Vilnius.

BRAUN-BLANQUET J., 1964: Pflanzensoziologie. Grundlage der vegetationskunde. –

Wien – New York.

GRIGAITĖ O., 1993: Lietuvos aukštapelkių augmenijos charakteristika. – Vilnius (daktaro

disertacija, rankraštis).

GUDŽINSKAS Z., 1999: Lietuvos induočiai augalai. – Vilnius.

JUKONIENĖ I., 2003: Lietuvos kiminai ir žaliosios samanos. – Vilnius.

QUERNER E., KITNAES K., GULBINAS Z., POVILAITIS A., RAŠOMAVIČIUS V., 2006:

Management and Restoration of Natura 2000 sites in the Dovinė River Basin. –

Vilnius.

RAŠOMAVIČIUS V., 1998: Pievų bendrijų tyrimo ir klasifikavimo pagrindinės metodinės

nuostatos. – Kn.: RAŠOMAVIČIUS V. (red.), Lietuvos augalija. Pievos. 1: 16–23. –

Vilnius.

RAŠOMAVIČIUS V. (red.), Lietuvos gamtinės buveinės. Lietuvoje aptinkamų Europos Sąjungai svarbių buveinių tipų aiškinamasis vadovas. – Vilnius.

Documents

ES LIFE+ programos projektas LIFE07 NAT/LT/530 WETLIFE