ES konstitucine teise knyga

7/24/2019 ES konstitucine teise knyga

1/12

ES pltraA P I E E U R O P O SS J U N G O S

P O L I T I K

Dl ES pltr os pol i t ikos Europa yrasaugesn i r stabi l esn, gal ime tapt ist ipresni , propag uoti savo vertybes i ratl ikt i svar v aidmen pasaul ioarenoje .

tefan FleU pltros pol i t ik atsakingas

Komisi jos narys

Europosvertybi irstandart

sklaida kitosealyse


2/12

TURINYS

Kodl vyksta ES pltra? . . . . . . . . . . . 3

Kaip vyksta pltros procesas?. . . . . . 5

Ko pasiekiama ES pltra?. . . . . . . . . 10

Perspektyvos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12

Daugiau informacijos . . . . . . . . . . . . 12

Apie Europos Sjungos politik.

ES pltra

Europos KomisijaKomunikacijos generalinis direktoratasLeidiniai1049 Briuselis

BELGIJA

Rankratis parengtas 2013 m. rugpjio mn.

Virelis ir nuotrauka 2 p.: Digital Vision/Getty Images

12 p. 21 x 29,7 cmISBN 978-92-79-24053-9doi:10.2775/54544

Liuksemburgas: Europos Sjungos leidini biuras, 2014

Europos Sjunga, 2014Leidiama atgaminti. Naudoti arba atgaminti atskirasnuotraukas galima gavus tiesiogin autori teisiturtoj sutikim.

ioje leidini serijoje paaikinama, k ES veikia vairiose

politikos srityse, kodl ji imasi veiksm

ir koki rezultat yra pasiekusi.

Leidinius rasti ir parsisisdinti

galima interneto adresu

http://europa.eu/pol/index_lt.htm

APIE EUROPOSSJUNGOS POLITIK

Kaip funkcionuoja Europos Sjunga

Europos ekonomikos augimo strategija Europa 2020

ES steigjai

Aplinka

Biudetas

Ekonomin ir pinig sjunga bei euras

EnergetikaES Pltra

Humanitarin pagalba ir civilin sauga

mons

Klimato politika

Konkurencija

Kova su sukiavimu

Kultra ir audiovizualin politika

Maisto sauga

Migracija ir prieglobstis

Mokesiai

Moksliniai tyrimai ir inovacijosMuitai

Prekyba

Regionin politika

Sienos ir saugumas

Skaitmenin darbotvark

vietimas, mokymas, jaunimas ir sportas

Teisingumas, pilietyb, pagrindins teiss

Transportas

Uimtumas ir socialiniai reikalai

Usienio ir saugumo politika

Vartotojai

Vidaus rinka

Visuomens sveikata

Vystymasis ir bendradarbiavimas

ems kis

uvininkyst ir jr reikalai


3/12

3E S P L T R A

Europos Sjunga buvo sukurta XX a. etajamedeimtmetyje siekiant emyne skatinti taik, gerov irEuropos vertybes. is tikslas iandien toks pat svarbuskaip ir tuomet.

ES yra atvira visoms demokratinms j stotinorinioms Europos alims. is procesas vykdomaspasitelkus ES pltros politik.

Iaugusi nuo ei iki dvideimt atuoni nari, ESdriekiasi nuo Atlanto vandenyno iki Juodosios jros. Joje

gyvena daugiau kaip 500 mln. moni.

Nauda visiems

Pltra tenkina ir valstybi nari, ir stojanij aliinteresus. Dl jos Europa yra saugesn ir turtingesn,vis pirma dl to, kad ja propaguojama demokratija irpagrindins laisvs, teisin valstyb ir bendroji rinka.

Bendrosios rinkos nauda labai didel: auktesnisgyvenimo lygis dl ekonomikos augimo, saugesns

vartojimo preks, emesns kainos, didesns galimybsrinktis tokiose srityse kaip telekomunikacijos,bankininkyst, skrydiai ir kt. ES pleiantis, iaisprivalumais naudojasi vis daugiau moni.

ES tai vis pirma vertybi bendryst. Esamedemokratini Europos ali, sipareigojusi draugesiekti taikos, laisvs, gerovs ir socialinio teisingumo,eima. Ir mes giname ias vertybes. Siekiame stiprintiEuropos taut solidarum gerbdami ir isaugodamisavo vairov.

Pltra skatina augim

Prekyba tarp senj ES valstybi nari

(15 ali) ir naujj ES valstybi nari

(12 ali, kurios ES stojo 2004 ir

2007 m.):

1999 m. 175 mlrd. eur

2007 m. 500 mlrd. eur

Prekybos tarp naujj ES valstybi nari

augimas:

1999 m. 15 mlrd. eur

2007 m. 77 mlrd. eur

Kodl vyksta ES pltra?

ES

2013 m. ES nare tapusi

Kroatija garsi pakrantse

sikrusiais senoviniais

miestais, tokiais kaip Splitas.


4/12

4A P I E E U R O P O S S J U N G O S P O L I T I K

ES pltros istorija

XX a. etajame deimtmetyje steigt

Europos ekonomin bendrij, dabar

vadinam Europos Sjunga, i pradi

sudar eios nars: Belgija, Italija,

Liuksemburgas, Nyderlandai, Pranczija ir

Vokietija.

1973 m. valstybmis narmis tapo Airija,

Danija ir Jungtin Karalyst. 1981 m. j

stojo Graikija, o 1986 m. Ispanija ir

Portugalija. Austrija, Suomija ir vedijastojo 1995 m.

2004 m., per didiausi ES pltros bang,

valstybmis narmis tapo ekijos

Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija,

Lietuva, Malta, Slovakija, Slovnija ir

Vengrija. Po trej met, 2007 m., narmis

tapo Bulgarija ir Rumunija.

2013 m. liepos 1 d. ES stojus Kroatijai

visas nari skaiius padidjo iki 28.

alys kandidats ir potencialios kandidats

1952 1973 1981 1986 1995 2004 2007 2013


5/12

5E S P L T R A

XX a. etajame deimtmetyje ei po karo darneatsigavusi ali vadovai msi kurti tai, k iandienvadiname Europos Sjunga.

Tai buvo beprecedentis ingsnis, kuriam reikjo daugdrsos ir valgos: imtmeiais tarpusavyje kariavusiosalys susitar ivien sprsti esminius savo bendrosateities klausimus.

Jos taip pat sutar sutelkti kai kurias savo galias naujulygmeniu perduoti jas tam, k dabar paprasiausiai

vadiname Europos Sjunga.

ES istorin skm. Ji utikrino ilgiausi taikoslaikotarp ir dar neregt gerov savo tautoms. Ipradi ji buvo tik ei ali grup, o dabar tai28 valstybi sjunga, kurioje gyvena daugiau kaip500 milijonai moni. ES priimti naujas nares buvonumatyta nuo pat pradi. Jos steigj Europos vizijabuvo integracin palikti atviras duris kitoms priejos prisijungti norinioms demokratinms Europosalims. Per penkis pastaruosius deimtmeius ESnuolat padjo ES narmis siekianioms tapti alims.

Ji skatino ekonomikos augim ir solidarum bei rmdemokratines jgas i diktatros isilaisvinusiosealyse.

Kas gali tapti ES narmis?

Europos Sjungos sutarties 49 straipsnyje nustatyta,kad pareikti nor tapti Sjungos nare gali kiekvienaEuropos alis, jei ji gerbia ir yra sipareigojusi remti ESdemokratines vertybes.

alis gali tapti nare tik tuo atveju, jei ji atitinka stojimokriterijus ir slygas, ES lyderi nustatytus 1993 m.Kopenhagos aukiausiojo lygio susitikime ir keliaisvlesniais ES sprendimais. Vadinamieji Kopenhagoskriterijaiyra tokie:

1. politiniai: stabilios institucijos, utikrinaniosdemokratij, teisins valstybs principus, mogausteises, pagarb maumoms ir j apsaug;

2. ekonominiai: veikianti rinkos ekonomika ir gebjimaskonkuruoti bei atsispirti rinkos jgoms ES;

3. gebjimas prisiimti narysts sipareigojimus,skaitant politins, ekonomins ir pinig sjungos tiksllaikymsi.

Be to, ES turi gebti integruoti naujsias nares, todl jituri teis nusprsti, kada bus pasirengusi jas priimti.

Vakar Balkan alims taikomos papildomos slygos,

daugiausiai susijusios su regioniniu bendradarbiavimuir gerais santykiais su kaimyninmis alimis(vadinamosios stabilizacijos ir asociacijos procesoslygos).

Europos Sjungos sutarties 2 straipsnis

Sjunga yra grindiama iomis

vertybmis: pagarba mogaus orumui,

laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe

ir pagarba mogaus teisms, skaitant

maumoms priklausani asmen teises.

ios vertybs yra bendros valstybms

narms...

Europos Sjungos sutarties 49 straipsnis

Kiekviena Europos valstyb, gerbianti

2 straipsnyje nurodytas vertybes irsipareigojusi jas remti, gali pareikti nor

tapti Sjungos nare.

Kaip vyksta pltros procesas?


6/12


Kas priima sprendim?

Naujosios nars priimamos ES valstybms narmsvieningai tam pritarus.

Kai alis kreipiasi dl stojimo ES, valstybi nari

vyriausybs, kurioms atstovaujama Taryboje,pirmiausia nusprendia, ar priimti jos paraik. Tuomet,remdamosi Europos Komisijos nuomone, valstybsnars nusprendia, ar paraik pateikusiai valstybeisuteikti alies kandidats status ir pradti stojimo

Dabartin padtis

Europos Sjungos pltros darbotvark iuo

metu apima Vakar Balkanus, Turkij ir

Islandij. Kiekviena alis yra pasiekusi

skirting pltros proceso etap.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika

Makedonija, Islandija, Juodkalnija, Serbija

irTurkija yra alys kandidats. Su

Juodkalnija, Serbija ir Turkija vyksta stojimo

derybos. Komisija taip patrekomendavo pradti

stojimo derybas su

buvusija Jugoslavijos

Respublika Makedonija.

Stojimo derybos su

Islandija sustabdytos 2013 m. paios alies

praymu.

Bosnija ir Hercegovina, Albanija bei

Kosovasyra potencialios kandidats.

Komisija rekomendavo Tarybai, jei bus

vykdytos kelios slygos, Albanijai suteikti

alies kandidats status.

1. Islandija

2. Bosnija ir Hercegovina

3. Serbija

4. Kosovas

5. Juodkalnija6. Albanija

7. Buvusioji Jugoslavijos

Respublika Makedonija

8. Turkija

1

2 3

4455

6677

88

derybas. Valstybs nars, atsivelgdamos Komisijosrekomendacijas, nusprendia ir dl to, kada ir kokiomisslygomis pradti ir baigti derybas su alimi kandidatedl kiekvienos politikos srities.

Stojimo derybas tinkamai baigus parengiama stojimo

sutartis. J pasirao valstybs nars ir atitinkama aliskandidat. Stojimui pritarti turi ir Europos Parlamentas,kurio narius tiesiogiai renka ES pilieiai. Tuomet sutartturi ratifikuoti visos valstybs nars ir stojanioji alis,laikydamosi savo Konstitucijose nustatytos tvarkos.


7/12

7E S P L T R A

Kad bt utikrinta kuo didesn pltros nauda tiek ES,tiek j stoti siekianioms alims, stojimo procesas turibti apdairiai valdomas. alys kandidats turi rodyti,kad jos sugebs vykdyti visus narysts sipareigojimus.Tam btina j piliei parama ir reikia atitikti politinius irtechninius ES reikalavimus bei normas. Per vis proces

Europos Sjunga alims nustato slygas, kurias jos turivykdyti, kad galt pereiti i vieno etapo kit.

Stojimo derybos

Stojimo derybos susijusios su alies kandidatsgebjimu prisiimti narysts sipareigojimus. Per jastariamasi, kokiomis slygomis ir kada alis kandidatperims, gyvendins ir taikys esamus ES teiss aktusir taisykles (j yra apie 100 000 puslapi). Dl pai

taisykli dertis negalima. Per derybas i esmssusitariama, kaip ir kada kandidat priims ir veiksmingaigyvendins ES taisykles ir procedras.

Derybos vyksta tarp ES valstybi nari ir alieskandidats. J tempas daugiausia priklauso nuo

kandidats paangos vykdant reikalavimus. Tad alyskandidats turi paskat btinas reformas gyvendintigreitai ir veiksmingai. Vykdant kai kurias i i reformreikia i esms pakeisti alies politines ir ekonominesstruktras, ir kartais ios permainos yra sunkios. Todlsvarbu, kad vyriausybs apie reform prieastis aikiaiir tikinamai informuot savo pilieius. iame procesebtina pilietins visuomens parama.

Kai alis kandidat pakankamai gerai atitinkaKopenhagos politinius kriterijus ir galimas kitasslygas, Europos Vadov Taryba, remdamasi Komisijos

rekomendacija, nusprendia pradti stojimo derybas.

Perira

Kad dertis bt lengviau, visa ES teis suskirstoma skyrius, kuri kiekvienas atitinka tam tikr politikossrit. Pirmasis deryb etapas vadinamas perira.Jos tikslas paaikinti aliai kandidatei ES teisynir nustatyti sritis, kuri teiss aktus, institucijas arbapraktik jai reikia suderinti su ES taisyklmis.

Kaip pagrind pradti derybas Komisija parengiakiekvieno skyriaus periros ataskait. ios ataskaitospateikiamos Tarybai. Komisija pateikia rekomendacij,ar pradti derybas dl skyriaus, arba reikalauja, kadpirmiausia bt vykdytos tam tikros slygos (darvadinamos kriterijais).

Kai, vadovaudamosi Komisijos vertinimu, valstybsnars nutaria, kad deryb skyriaus atidarymo kriterijlaikomasi, alis kandidat pateikia deryb pozicij.Tada Taryba, vl remdamasi Komisijos pasilymu,priima ES bendrj pozicij, ir galima pradtiderybas dl to skyriaus. ES bendrj pozicij taippat traukiamos deryb skyriaus udarymo slygos(kriterijai).

1993 m. per Balkan karus sugriautas Bosnijoje ir

Hercegovinoje buvs garsusis Mostaro tiltas buvo atstatytas.

iStockphoto.com/santirf

ali duomenys

alys kandidatsir potencialioskandidats

Plotas(1 000 km)

Gyventoj

sk. (mln.)

Bendrasis vidausproduktas vienamgyventojui (PGS1)

Albanija 27 3,2 7 300 2

Bosnija ir

Hercegovina

51 3,8 7 300 2

Buvusioji

Jugoslavijos

Respublika

Makedonija

25 2,1 9 200

Islandija 100 0,3 29 500

Juodkalnija 11 2,2Kosovas * 13 0,6 10 500 2

Serbija 77 7,3 8 400 2

Turkija 770 73,7 13 600

Visos 28 ES alys 4 290 508 25 700

Pateikiami 2012 m. duomenys. altinis Eurostatas.

* is pavadinimas nekeiia pozicij dl statuso ir atitinka JT ST rezoliucij 1244bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomon dl Kosovo nepriklausomybsdeklaracijos.1Bendrasis vidaus produktas tai bendra vis alyje per vienus metuspagamint preki ir suteikt paslaug vert. iuo rodikliu danai apibdinamaalies gerov. PGS, arba perkamosios galios standartas, yra vienetas,

atitinkantis vienod preki ir paslaug kiek kiekvienoje alyje, nepriklausomainuo kain lygio.22011 m.


8/12


Kai deryb skyriaus udarymo kriterij laikomasi,valstybs nars priima nauj bendrj pozicij (visadaremdamosi Komisijos projektais), kurioje daroma ivada,kad skyrius gali bti udarytas bet tik laikinai. Stojimo ES derybos vyksta laikantis principo nesusitarta dlnieko, kol nesusitarta dl visko, todl skyriai galutinai

udaromi tik viso deryb proceso pabaigoje.

Ataskait teikimas ir stebjimas

Rengdama metinius strategijos dokumentus iratskirali paangos ataskaitas, Komisija nuolat informuojaEuropos Parlament ir Taryb apie narysts siekianiali paang. Ji taip pat stebi, ar kandidat laikosi perderybas prisiimt sipareigojim.

alis stebima iki jos stojimo ES. Taip narystssipareigojimus prisiimanioms alims galima suteiktipapildom konsultacij, o esamas valstybes narespatikinti, kad naujosios nars vykdys stojimo slygas.

Stojimo sutartis

Deryb alims susitarus dl vis skyri jas abitenkinaniomis slygomis, rezultatai traukiami Stojimo sutarties projekt. Tuomet konsultuojamasi suKomisija, ir pritarim turi duoti Europos Parlamentas.

Paskui sutart pasirao ir ratifikuoja alis kandidatir visos valstybs nars.

Nuo Stojimo sutarties pasiraymo ikinarysts

Pasiraius Stojimo sutart stojanioji valstyb turi teis tam tikras laikinas teises. Ji gyja aktyvios stebtojosstatus daugumoje ES staig ir agentr jose ji turi

teis pareikti nuomon, bet negali balsuoti. Ji gali teiktipastabas dl ES pasilym, komunikat, rekomendacijarba iniciatyv projekt. Kai ratifikavimo procedrabaigiama, numatyt dien sigalioja Stojimo sutartis irstojanioji valstyb tampa ES valstybe nare.

Pagalba pltros alims pasirengtinarystei pasirengimo narysteistrategija

alies paanga siekiant narysts ES priklauso nuoto, kaip ji gyvendina reformas, kuri reikia, kad btvykdyti stojimo kriterijai ir slygos. ES teikia paramalims, joms rengiantis stoti ES.

Kad padt alims pasirengti bsimai narystei, ES

taiko pasirengimo narystei strategij. Pagrindiniaiios strategijos elementai yra asociacijos susitarimai(stabilizacijos ir asociacijos susitarimai Vakar Balkanalims), ES finansin parama ir dalyvavimas ESprogramose.

Sutartinis pltros ali santyki su ES pagrindasnustatomas asociacijos susitarimais. Pavyzdiui,oficials Turkijos ryiai su ES tvirtinti 1963 m.pasiraytame asociacijos susitarime (Ankarossusitarime) ir 1995 m. iplsti traukiant ir muitsjung. Vakar Balkan alims 1999 m. nustatytas

specialus procesas stabilizacijos ir asociacijosprocesas. Stabilizacijos ir asociacijos procesu beisusijusiais stabilizacijos ir asociacijos susitarimaissiekiama stabilizuoti region po deimtmet vykusikonflikt, remti perjim prie demokratijos irrinkos ekonomikos, palaipsniui integruoti alis ESatsivelgiant j stojimo perspektyv ir skatintiregionin bendradarbiavim bei gerus kaimyniniussantykius.

i

Stockphoto.com/ValeryShanin

Juodkalnija


9/12

9E S P L T R A

Pltros alims leidiama dalyvauti vairi srii ESprogramose, pavyzdiui, visuomens sveikatos,mokslini tyrim ar vietimo. Taip jos gali imokti,kaip valdyti las, kurias jos turs teis po stojimo,be to, taip joms padedama susipainti su ES politika irpriemonmis.

ES parama

ES finansine parama regiono alims padedama stiprintij gebjimus perimti ir gyvendinti Europos standartus.19912011 m. ES Vakar Balkan alims suteik per16 mlrd. eur paramos. Tai didiausia parama vienamgyventojui pasaulyje. Nuo 2007 m. alys kandidats irpotencialios kandidats gauna ES l ir param pagalPasirengimo narystei pagalbos priemon.

Pagal i priemon remiam projekt tikslas stiprintidemokratines institucijas ir teisin valstyb, reformuotiviej administravim, remti ekonomines reformasir pilietins visuomens vystymsi, skatinti pagarbmogaus ir maum teisms, lyi lygyb ir regioninbendradarbiavim bei prisidti prie tvaraus vystymosibei skurdo mainimo. Tad Pasirengimo narysteipagalbos priemons lomis remiamas narystei keliamreikalavim permimas ir gyvendinimas.

Numatoma, kad visas pasirengimo narystei

finansavimas 20142020 m. sieks apie 12 mlrd. eur.Dl konkrei sum bus nusprendiama kiekvienaismetais.

ES pasirengimo narystei pagalba2013 m. (mln. eur)

Albanija 95,3

Bosnija ir Hercegovina 108,8

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija 113,2Islandija 5,8

Juodkalnija 34,5

Kosovas 71,4

Kroatija 93,5

Serbija 208,3

Turkija 902,9

Daugiaal programa 177,2

Pltros alys turi vykdyti svarbias reformas siekdamosutikrinti, kad ES taisykls bt ne tik priimamos, bet

ir tinkamai gyvendinamos. Joms gali reikti steigtinaujas staigas, tokias kaip nepriklausoma konkurencijosinstitucija arba maisto standart agentra, arbapertvarkyti esamas institucijas: demilitarizuoti policij,modernizuoti aplinkos apsaugos kontrols staigas arbaprokurorams suteikti daugiau savarankikumo kovojantsu korupcija.

ioms reformoms reikia dideli investicij tiekpraktins patirties, tiek l. ES yra parengusi vairiausiprogram ir mechanizm, kuriais remiantis teikiamafinansin ir technin parama ioms reformoms

vykdyti. inodama, koki sunkum reformos gali keltit ali pilieiams, ES taip pat skatina pasirpinti, kadvisuomen geriau suprast stojimo proces. Tai daroma,pavyzdiui, vykdant dialog su pilietine visuomene profesinmis sjungomis, vartotoj asociacijomis irkitomis nevyriausybinmis organizacijomis.

Svarbus ES paramos aspektas institucini gebjimstiprinimas. I esms tai reikia utikrinim, kadnarysts siekianios alies vieasis sektorius inot,kaip praktikai sprsti su ES susijusius klausimus ir

apskritai kaip dirbti veiksmingai ir demokratikai.ES padeda tobulinti struktras ir rengti u ES taisyklitaikym atsakingus darbuotojus. Konsultacijos dlteisyno gyvendinimo danai teikiamos vykdant poriniusprojektus, per kuriuos ES valstybs nars komandiruojaspecialistus arba rengiami trumpi seminarai.

Padedant alims pasirengti narystei taip pat reikiapagelbti joms modernizuoti savo infrastruktr: statytiatliek alinimo renginius, gerinti transporto tinkluspasinaudojus ES dotacijomis ir tarptautini finansstaig teikiamomis paskolomis ir kt.

ES padeda kovoti su nusikalstamumu Balkanuose.

ES


10/12


Ko pasiekiama ES pltra?

ES teikia daug ekonomins ir socialins naudos irdabartinms, ir naujoms valstybms narms. 1999 m.prekybos tarp tuometini 15 valstybi nari ir 12 alikandidai vert buvo 175 mlrd. eur. 2007 m., prajustrejiems metams nuo didiausios ES pltros bangos, isskaiius iaugo iki 500 mlrd. eur.

2004 m. ES stojusios naujosios valstybs narsaugo spariau: j bendrasis vidaus produktas vienamgyventojui padidjo nuo 40 % ES-15 vidurkio 1999 m.iki 52 % 2008 m. Apskaiiuota, kad per t pat laikotarp

dl ES pltros naujj valstybi nari ekonomikosaugimas didjo madaug 1,75 procentinio punkto permetus. 19992003 m. ekonomika augo vidutinikai3,5 %, o 20042008 m. 5,5 %.

Be didesns gerovs, pltros procesu ES stojaniomsalims dar utikrinamas stabilumas, saugumas irteisins valstybs princip laikymasis.

Pltros politika buvo labai svarbi paveriant buvusiaskomunistines alis, kurios ES stojo 2004 m. irvliau, valstybmis, kuriose veikia rinkos ekonomika

ir demokratins politins institucijos. iuo procesu ESvykd altojo karo pabaigoje buvusioms komunistinmsVidurio ir Ryt Europos alims duot paad, kad jipads joms reformuoti politines sistemas ir ekonomikir taip sukurs slygas, kuriomis jos galt stoti ES.

Europos Komisijos ir kit institucij teikiamos gairsir tuometini valstybi nari institucin bei teisinpraktin patirtis padjo iose alyse vykdyti vienspariausi istorijoje modernizacijos proces.

Studijos usienyje pakeiia gyvenim

24 met vengr Piroska Beke moko vokiei kalbospradinje Vengrijos mokykloje. Ji metus moksiAustrijoje pagal program EdTWIN, kuri pradjo irfinansuoja ES, o administruoja keturios alys: Austrija,ekijos Respublika, Slovakija, Vengrija.

Pasinaudojusi programa ji galjo kitaip pavelgti savo pasirinkt mokytojos profesij. Tam labai padjoVengrijos naryst ES. kursus Austrijoje buvo trauktos

ir stauots, todl Piroska galjo pagilinti savo teorinesinias ir sutvirtinti mokymo gebjimus.Mokyti ir mokytis usienyje man buvo labai naudingadl daugelio prieasi inoma, kaip specialistei, betkartu ir asmenikai. Daugiau suinojau apie Austrij irjos kultr, o svarbiausia susiradau puiki biiuli, sukuriais mane sieja bendri interesai ir kuriais pasitikiu.

Tai, kad Vengrija yra ES valstyb nar, buvo labaisvarbu Piroskos profesiniam tobuljimui. Dl narysts jiturjo galimyb naudotis vairiausiomis programomis,kad pagerint savo gdius. Jei Vengrija nebt buvusi

ES nar, abejoju, ar biau galjusi mokytis Austrijoje,o imokti to, ko imokau joje, man galbt bt prireikne vien met. Dabar biau visai kitokia.

Profesinis judumas skatina karjer irsiekius

37 met Bulgarijos pilietis Petaras gyvena Kipre.Jis persikl i al 2008 m. dl geresni karjerosgalimybi darbo vienoje pirmaujani alies

komunikacijos bendrovi.

2008 m. prasidjus ekonomikos krizei, jam buvovis sunkiau eimai utikrinti tinkam gyvenimo lyggimtajame Sliveno mieste Bulgarijoje. Jis pasinaudojoES darbo viet ir judumo portalu EURES, kuriame darboiekantys asmenys gali suinoti apie visos Europosuimtumo tarnyb skelbiamas visas laisvas darbovietas. Paklaustas apie gyvenim Bulgarijoje iki aliaistojant ES, Peteras surimtja: Europoje galjomegana lengvai keliauti, bet rasti darb buvo labai sunku.Usienyje norjusiems dirbti bulgarams tebuvo silomossezoninio arba nelegalaus darbo galimybs j nnesvarsiau.

ES

ES norini stoti ali iniasklaida turi bti laisva ir

nepriklausoma.


11/12

11E S P L T R A

Po keli mnesi, kuriuos jis buvo usiregistravsEURES svetainje, didel reklamos bendrov pakviet jdarbo pokalbio Nikosij ir galiausiai pasil darb. Pokeleri darbo bendrovje met ir dka koleg, padjusiimokti kalb ir sitvirtinti naujajame darbe, jis jauiasijau nebe usienietis, o tikras komandos narys.

Nuo smulkaus kio iki verslo internetupasinaudojus ES parama

Kai Lenkija 2004 m. stojo Europos Sjung, daugelisbijojo, kad maus ir vidutinius eimos kius sulugdyspasaulin konkurencija. Taiau jie ir toliau tvirtai vykdoveikl ir jiems sekasi turbt net geriau negu kada norsanksiau. Tomaszas Obszaskis turi 21 hektaro knetoli Ukrainos sienos Tarnogrude.

Tomaszas pasakoja apie savo keli Lenkijai tapus ESnare: I ties nebuvau tikras, ar Lenkijos naryst EStikrai paveiks mano kasdien gyvenim. Taiau po kelimnesi pradjau suvokti, kad ji teigiamas dalykas irman, ypa kai supratau, kad turiu teis gauti l kiuipltoti.

Tomaszas protingai pasinaudojo iomis lomis irjo kis tapo klestinia mone. Jo gamyba ir udarbispadidjo dl dviej svarbi permain kyje. 2010 m.ES programoje dalyvavs Tomaszas gavo prog steigti

nauj bendrov, auginani ekologikus augalus irgaminani auktos kokybs ekologik aliej.

Pasinaudojs paramos lomis sigijau spaustuv,kad galiau gaminti ekologik aliej, atitinkantekologiniam ems kiui nustatytus Europosreikalavimus. Taip sutvirtjau ir pasirengiau atvirosekonomikos ibandymams. Pardavimo apimtims nuolataugant, dabar jis parduoda savo produktus vietosekologik maisto produkt parduotuvse, regioninsemugse, turguose ir vaistinse. Jis netgi pradjo

prekiauti internetu.

Taip galjau pasirpinti geru savo eimos gyvenimolygiu. teigia Tomaszas. Galiausiai noriau sukurtitikr eimos versl, kuris bt pltojamas ir kuriamepasinaudotume naujomis idjomis ir technologijomis, tok versl, kur gals ir nors tsti mano vaikai.

Prokuror partneryst kovojant suorganizuotu nusikalstamumu ir korupcija

Organizuotas nusikalstamumas yra pasaulinproblema, kuri sprendiant btinas tvirtas tarptautinisbendradarbiavimas. Vakar Balkan alys turi sukurti

tinkamas struktras ir kaupti patirt, kad galt tirtidideli nusikalstam grupuoi vykdom veikl irpatraukti jas baudiamojon atsakomybn tarptautiniumastu.

Todl Europos Sjunga padeda Vakar Balkan alimsimtis veiksm. Vis pirma vykdomi bendri tyrimai.Projektu Kova su organizuotu nusikalstamumu irkorupcija. Prokuror tinklo stiprinimas padedamaskatinti prokuror bendradarbiavim Vakar Balkanalyse.

region, kad nuolat patart kolegoms, komandiruojamiES valstybi nari prokurorai. Austrijos kriminalinsvalgybos tarnybos atstovo teigimu, tarptautinsnusikalstamos grupuots moka labai gerai organizuotisavo veikl ir prisitaikyti, yra sukrusios tvirtustarptautinius tinklus ir gali labai greitai perduotiinformacij. Paprastai visuomet nuo nusikaltliatsiliekame vienu ingsniu, bet sukr gerai veikianiusir tvirtus tinklus atotrk galime sumainti.

Projekto poveik visos Vakar Balkan alys pajuto

2013 m. balandio mn., kai specialiosios policijospajgos i Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos ir Serbijosvykd operacij eta. Per j buvo suduotas stiprussmgis iose alyse veikianioms narkotik mafijosstruktroms. Buvo skmingai sulaikyta daugybtariamj ir konfiskuota daug ginkl bei sprogmen.

is projektas bus naudingas ne tik Vakar Balkan aliprokurorams galiausiai bus apsaugoti dl organizuotonusikalstamumo kentj pilieiai. Atsivelgiant iuolaikinio organizuoto nusikalstamumo pobd,

jis taip pat naudingas kaimyninms alimis ir kitomsvalstybms, kurioms turjo poveikio nusikaltli veikla.

Daugiau apie ioje knygelje minimus mones galite suinoti

pasiirj vaizdo siuet

Europos Sjunga. K ji reikt man?

E

S


12/12


NA-70-12-019-LT-C

Daugiau informacijos

ISBN 978-92-79-24053-9doi:10.2775/54544

X ES pltrai skirta Europos Komisijos svetain: http://ec.europa.eu/enlargement/X Koks ES narysts poveikis kasdieniam moni gyvenimui :

http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/publication/the_eu_what_would_it_mean_for-me.pdfX Turite klausim apie Europos Sjung? Jums padti gali tarnyba Europe Direct, tel. 00 800 6 7 8 9 10 11

http://europedirect.europa.eu

Perspektyvos

Keli i eils ES pltros etapai buvo itin svarbsapsaugant demokratij ir utikrinant stabilum Europosemyne. Tai buvo pabrta nurodant 2012 m. Nobeliotaikos premijos skyrimo ES prieastis. iandien iapolitika ir toliau utikrinamas stabilumas VakarBalkan alyse, be to, ji yra demokratini reformTurkijoje ramstis. Dl politini permain vyksta realspokyiai vietoje. Kroatijos stojimas geriausiaspavyzdys: vos prie du deimtmeius dar draskytakonflikt, dabar alis turi stabili demokratin sistem,gali prisiimti narysts ES sipareigojimus ir laikytis ES

reikalavim.

inoma, stojimas ES nra savaiminis: procesasgrindiamas grietomis slygomis, kad bt galimapereiti kiekvien tolesn jo etap, btina reali aliespaanga ir vis dalyvi pritarimas. Su ES susijusiosreformos tai ne tik vietos statym suderinimas su ESreikalavimais. Teisins valstybs, demokratijos principlaikymasis ir mogaus teisi utikrinimas tebraesminis pltros proceso siekis.

ES teikia finansin pagalb, kad padt kurti ali kandidai

ir potenciali kandidai ekonomik.

ES

Documents

ES konstitucine teise knyga