LIETUVOS TEISS UNIVERSITETAS

Toma BirmontienEgidijus Jarainas

Egidijus KrisMindaugas Maksimaitis

Gediminas MesonisAugustinas Normantas

Alvydas PumputisElena VaitiekienSaul Vidrinskait

Juozas ilys

LIETUVOSKONSTITUCIN TEIS

Antrasis leidimas

Vilnius 2002

UDK 342(474.5)(075.8) Li 242

2001 - 08 - 29 Nr. 05A - 110Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota

L i e t u v o s k o n s t i t u c i n s t e i s s a u t o r i a i

Prof. dr. Toma Birmontien I skyriaus 2 poskyris, IV skyrius.Dr. Egidijus Jarainas I skyriaus 1 ir 3 poskyriai (be 3 poskyrio 3.3 skyrelio), II

skyriaus 1, 3 ir 4 poskyriai, VII skyriaus 1 poskyris, VIII skyrius, XI skyriaus 1 poskyris.Doc. dr. Egidijus Kris III skyrius.Prof. habil. dr. Mindaugas Maksimaitis I skyriaus 3 poskyrio 3.3 skyrelis, II skyriaus

2 poskyris bei 3 poskyrio 3.1 skyrelis (su E. Jarainu), VII skyriaus 2 poskyris, XV skyriaus1.2 skyrelis.

Dr. Gediminas Mesonis XI skyriaus 2 poskyris, XII skyrius, XIII skyrius.Doc. dr. Augustinas Normantas V skyrius, X skyrius.Prof. dr. Alvydas Pumputis XIV skyrius.Doc. dr. Elena Vaitiekien IX skyrius, XV skyrius (iskyrus 1.2 skyrel).Saul Vidrinskait XVI skyrius.Doc. dr. Juozas ilys VI skyrius.Vadovlio parengimo koordinatorius dr. Egidijus Jarainas

R e c e n z a v o :Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Tarptautins teiss ir Europos

Sjungos teiss katedros vedjas prof. dr. Saulius KatuokaVilniaus universiteto Teiss fakulteto Valstybins teiss katedros vedjas doc.

dr. Antanas Marcijonas

Vadovlis apsvarstytas Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Kons-titucins teiss katedros 2001 m. balandio 24 d. posdyje (protokolo iraasNr. 10) ir rekomenduotas spausdinti

Lietuvos teiss universiteto vadovli, monografij, mokslini, mokomj,metodini bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2001 m. gruodio 4 d.posdyje (protokolas Nr. 11) leidin patvirtino spausdinti

Lietuvos konstitucins teiss ileidim parmLietuvos valstybinis mokslo ir studij fondas

ISBN 9955 442 61 1 Lietuvos teiss universitetas, 2002 Toma Birmontien, Egidijus Jarainas,

Egidijus Kris, Mindaugas Maksimaitis,Gediminas Mesonis, Augustinas Normantas,Alvydas Pumputis, Elena Vaitiekien, SaulVidrinskait, Juozas ilys

Birmontien Toma, Jarainas Egidijus, Kris Egidijus, MaksimaitisMindaugas, Mesonis Gediminas, Normantas Augustinas, PumputisAlvydas, Vaitiekien Elena, Vidrinskait Saul, ilys Juozas

Li 242 Lietuvos konstitucin teis: Vadovlis. Vilnius: Lietuvos teissuniversiteto Leidybos centras, 2001. - 924 p. Bibliogr.: p. 842-883. ISBN 9955 442 61 1

i knyga modernus konstitucins teiss vadovlis, kuriuo siekiama imokytianalizuoti ir vertinti konstitucin teisin tikrov. Lietuvos konstitucinje teisjeatskleidiama svarbiausi konstitucini idj ir koncepcij esm, analizuojamasLietuvos konstitucinis teisinis reguliavimas bei konstitucin praktika, apvelgiamikonkrets konstitucins teiss institutai.

Leidinys skirtas visiems, kas studijuoja konstitucin teis. Jis turt praversti netik studentams ar doktorantams teisininkams, bet ir studijuojantiems politologij arkitus socialinius mokslus.

UDK 342(474.5)(075.8)

Toma Birmontien, Egidijus Jarainas, Egidijus Kris,Mindaugas Maksimaitis, Gediminas Mesonis, Augustinas Normantas, Alvydas Pumputis,

Elena Vaitiekien, Saul Vidrinskait, Juozas ilysLIETUVOS KONSTITUCIN TEIS

Vadovlis

Redagavo ir korektr skait Genovait GudonienRinko Rima Maryt TumnienMaketavo Regina Bernadiien

Virelio autor Stanislava Narkeviit

SL 585. 2002 04 05. 55,52 leidyb. apsk. l.Tiraas 3000 egz. Usakymas .

Ileido Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, 2057 Vilnius.Spausdino UAB Leidybos centras , A. Strazdelio g. 1, 2630 Vilnius.

3TURINYS

PRATARM.................................................. 14

I skyrius. KONSTITUCINS TEISS VADAS................................. 191 poskyris. Konstitucin teis nacionalins teiss sistemosbranduolys ir teiss sistem integruojanti teiss sritis/E. Jarainas/..................................................................................... 20

1.1. Konstitucins teiss svokos vartojimo aspektai................. 201.2. Konstitucins teiss reguliavimo objektas ir metodas......... 241.3. Konstitucin teis nacionalins teiss sistemos branduolys ir teiss sistem integruojanti teiss sritis......... 321.4. Konstitucin teis ir Konstitucijos teis arba konstitucin teis siaurja prasme ir konstitucin teis plaija prasme 351.5. Socialin konstitucins teiss paskirtis................................. 371.6. Konstitucins teiss normos, principai irinstitutai..............

40

1.7. Konstituciniai teisiniai santykiai........................................... 492 poskyris. Lietuvos konstitucins teiss altiniai/T. Birmontien/.................................................................................. 53

2.1. Teiss altinio svoka. Lietuvos konstitucins teiss altini klasifikavimas............................................................ 542.2. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijospataisos. Konstituciniai statymai ir konstituciniai aktai sudedamoji Konstitucijos dalis..............................................

57

2.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai kaip konstitucins teiss altinis.................................................... 592.4. Konstituciniai statymai (pagal Konstitucijos 69 str. 3d.)...

65

2.5. Ratifikuot tarptautini sutari vietos Lietuvos teiss sistemoje problema................................................................ 692.6. statymai. Seimo statutas....................................................... 742.7. Postatyminiai aktai konstitucinje teisje........................... 812.8. Fakultatyviniai konstitucins teiss altiniai: problemos ir diskusijos................................................................................. 83

3 poskyris. Konstitucins teiss mokslas. Konstitucin teiskaip studij disciplina /E.Jarainas/..............................................

86

3.1. Konstitucins teiss mokslo svoka. Konstitucins teiss

4 mokslo metodai ir altiniai.................................................... 863.2. Konstitucins teiss mokslo raida pasaulyje........................ 893.3. Konstitucins teiss mokslo raida Lietuvoje /M. Maksimaitis/...................................................................... 943.4. Konstitucin teis kaip studij disciplina............................. 101

II skyrius. KONSTITUCIJA................................................................. 1031 poskyris. Konstitucijos teorijos pagrindai /E. Jarainas/.......... 104

1.1. Raytins konstitucijos atsiradimas ir raida......................... 1041.2. Konstitucijossvoka...............................................................

108

1.3. Konstitucijos savybs............................................................. 1101.4. Konstitucijos vertinimas socialiniu aspektu......................... 1131.5. Socialins konstitucijos funkcijos. Konstitucija kaip teisinis, politinis ir filosofinis (ideologinis)dokumentas.....

116

1.6. Konstitucijos turinys. Konstitucinio reguliavimo raidos tendencijos.............................................................................. 1181.7. Konstitucijos norm galiojimas. Konstitucijos tiesioginio taikymo problema.................................................................. 1211.8. Konstitucijos forma................................................................ 1231.9. Konstitucijosstruktra...........................................................

124

1.10. Konstitucijklasifikacija......................................................

126

1.11. Konstitucijos primimo ir keitimotvarka...........................

130

2 poskyris. Lietuvos konstitucij raida /M.Maksimaitis/...............

132

2.1. Konstitucins teiss itakos Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje.......................................................................... 1332.2. Lietuvos konstitucij raida 19181940 m................................ 137

2.2.1. Laikinieji nepriklausomos Lietuvos valstybs konstituciniai aktai............................................................. 1372.2.2. 1922 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija.......................... 1422.2.3. 1928 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija ir statyminis jos nuostat realizavimas.................................................. 1472.2.4. Naujas poiris valstybs ir visuomens udavinius ir to poirio atspindys 1938 m. Lietuvos Konstitucijoje.................................................................. 149

2.3. Nepriklausomybs atstatymas 1990 m. ir Laikinasis Pagrindinis statymas................................................................. 153

3 poskyris. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos bruoai

5/E. Jarainas/..................................................................................... 1613.1. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas ir primimas. /E. Jarainas, M. Maksimaitis/.......................... 1613.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos forma, struktra, turinys...................................................................................... 1703.3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisins savybs.......... 1753.4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos tiesioginio taikymo problemos............................................................................... 1783.5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos interpretavimo problemos............................................................................... 181

3.6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimas...................... 1843.7. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nagrinjimo platesniame konstitucini proces kontekste problemos... 187

4 poskyris. Teiss konstitucionalizacija /E. Jarainas/................. 1904.1. Teiss konstitucionalizacija iuolaikins teiss raidos tendencija................................................................................ 1904.2. Konstitucijos taka teiss doktrinosraidai............................

192

4.3. Konstitucija irteiskra.........................................................

195

4.4. Konstitucija ir teiss praktika................................................ 197

III skyrius. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOSPRINCIPAI /E. Kris/............................................................................ 201

1 poskyris. Konstitucini princip samprata................................. 2021.1. Teiss princip samprata ir funkcijos................................... 2021.2. Teiss principai ir konstituciniai principai........................... 2031.3. Konstituciniai principai ir konstitucins normos................. 2051.4. Konstituciniai principai ir statutin teis............................. 2091.5. Dar kart apie konstitucinius principus ir konstitucines normas..................................................................................... 216

2 poskyris. Pirminiai, sudtiniai ir ivestiniai konstituciniaiprincipai............................................................................................. 218

2.1. Konstitucini princip sistemosproblema...........................

218

2.2. Pirminiaiprincipai..................................................................

220

2.3. Sudtiniai principai................................................................ 2222.4. Ivestiniai principai................................................................ 2222.5. Konstitucin doktrina ir konstitucin 225

6jurisprudencija.........3 poskyris. Konstitucini princip tipologijos problema.............. 231

3.1. Bendrieji ir kiti konstituciniai principai............................ 2313.2. Konstitucini princip tipologijos pagrindai........................... 235

4 poskyris. Koordinaciniai principai............................................... 2374.1. Konstitucijos virenyb............................................................... 2384.2. Konstitucijos vientisumas.......................................................... 2404.3. Teisin valstyb........................................................................... 241

5 poskyris. Determinaciniai principai............................................. 2545.1. Demokratija ir suverenitetas................................................. 2545.2. Pilietin visuomen................................................................ 2575.3. Valdi padalijimas................................................................ 2595.4. Pasaulietin valstyb.............................................................. 2645.5. Valstybs socialin orientacija.............................................. 2665.6. Valstybs geopolitin orientacija.......................................... 271

IV skyrius. MOGAUS TEISS IR J TVIRTINIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINJE TEISJE/T. Birmontien/...................................................................................... 273

1 poskyris. mogaus teisi samprata irklasifikacija.....................

274

1.1. mogaus teisi samprata....................................................... 2741.2. mogaus teisi klasifikacija.................................................. 280

2 poskyris. mogaus teisi, laisvi ir pareig konstitucinsistema................................................................................................ 289

2.1. mogaus teiss Lietuvos Respublikos Konstitucijoje......... 2892.2. Pilietins teiss....................................................................... 2962.3. Politins teiss irlaisvs.........................................................

329

2.4. Socialins, ekonomins ir kultrins teiss.......................... 3322.5. Asmens pareigos.................................................................... 3402.6. mogaus teisi ribojimo problemos..................................... 341

3 poskyris. mogaus teisi garantijos. Europos mogaus teisikonvencijos reikm.......................................................................... 347

3.1. mogaus teisigarantijos......................................................

347

3.2. Europos mogaus teisi konvencija...................................... 358

V skyrius. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYB.USIENIEI TEISIN PADTIS /A. Normantas/.......................... 365

71 poskyris. Lietuvos Respublikos pilietyb..................................... 3661.1. Lietuvos Respublikos pilietybs svoka ir poymiai........... 3661.2. Lietuvos Respublikos pilietybs gijimas.............................. 3691.3. Lietuvos Respublikos pilietybsnetekimas..........................

379

1.4. Dviguba pilietyb. Pilietyb ir santuoka. Tv ir vaik pilietyb................................................................................... 3831.5. Valstybs institucijos, tvarkanios pilietybsklausimus......

386

2 poskyris. Usieniei teisin padtis. Prieglobsioteis.............

388

2.1. Usieniei teisins padties Lietuvos Respublikoje reglamentavimas. Usienieio svoka.................................. 3882.2. Usieniei atvykimas Lietuvos Respublik ir ivykimas i Lietuvos Respublikos......................................................... 3902.3. Laikinas ir nuolatinis usieniei apsigyvenimasLietuvoje

391

2.4. Usieniei teiss, laisvs ir pareigos................................... 3942.5. Usieniei teisin atsakomyb ir j isiuntimas i Lietuvos Respublikos............................................................. 3982.6. Prieglobsio teis.................................................................... 401

VI skyrius. KONSTITUCIJOS APSAUGA. LIETUVOSRESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS /J. ilys/................... 407

1 poskyris. Konstitucijos apsauga. Konstitucin kontrol.Konstitucins kontrols prielaidos bei jos tvirtinimas Lietuvosteisinjesistemoje..............................................................................

408

1.1. Konstitucijos apsaugos klausimas......................................... 4081.2. Konstitucins kontrols vairov........................................... 4141.3. Konstitucins kontrols politins ir teisins prielaidos tarpukario Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje.......... 419

1.3.1. Prielaid atsirasti konstitucinei kontrolei tarpukario Lietuvos teisinje sistemojeklausimas..........................

419

1.3.2. ValstybsTaryba.............................................................

423

1.3.3. Klaipdos krato statutinis teismas............................... 4251.3.4. Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas.................................. 427

1.4. Konstitucins kontrols koncepcijos formavimasis

8 19881992 m. ......................................................................... 4302 poskyris. Lietuvos Respublikos KonstitucinisTeismas..............

432

2.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statuso pagrindiniai bruoai............................................................... 4332.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos principai.................................................................................. 4362.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka....................................................................................... 4422.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismokompetencija

446

2.4.1. Konstitucins kontrols institucij galiojimai............. 4462.4.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija................................................................... 4482.4.3. statym teistumo klausimas........................................ 4512.4.4. Kit Seimo priimt akt teistumo klausimas............. 4542.4.5. Respublikos Prezidento teiss aktteistumas............

455

2.4.6. Vyriausybs teiss akt teistumas............................... 4562.4.7. Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkim teistumas........................................................................ 4562.4.8. Ivada, ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas................................... 4572.4.9. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari konstitucingumas............................................................ 4582.4.10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir apkaltos procesas............................................................ 4592.4.11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija lyginamuoju aspektu............................... 460

2.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai.............. 4622.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisj statusas.................................................................................... 4672.7. Konstitucinio teisminio proceso pagrindiniaibruoai.........

470

2.7.1. Byloje dalyvaujantys asmenys........................................ 4702.7.2. Parengiamieji darbai prie teismin posd................... 4752.7.3. Teisminio posdio parengiamoji dalis......................... 4772.7.4. rodym tyrimas.............................................................. 4782.7.5. Teisminiai ginai............................................................. 480

VII skyrius. VALSTYB........................................................................ 4811 poskyris. Valstyb konstitucinje teisje /E. Jarainas/............. 482

91.1. Valstybs sampratos problema............................................. 4821.2. Valstybs elementai: tauta, teritorija, valstybs valdia...... 486

1.2.1. Tauta................................................................................ 4861.2.2. Teritorija......................................................................... 4881.2.3. Valstybs valdia............................................................. 491

1.3. Valstybs teisins savybs...................................................... 4931.3.1. Valstyb juridinis asmuo koncepcija...................... 4931.3.2. Valstybs suverenitetas.................................................. 495

1.4. Valstybs funkcijos................................................................ 5001.5. Valstybs institutas Lietuvos RespublikosKonstitucijoje...

502

2 poskyris. Istorin Lietuvos valstybs raida /M. Maksimaitis/..... 5062.1. Lietuvos DidiojiKunigaiktyst...................................................

506

2.2. Lietuvos okupacinisvaldymas........................................................

510

2.3. Nepriklausomos Lietuvos valstybsatkrimas...........................

512

2.4. Atstatytoji Lietuvos valstyb 19181940 m.................................

514

2.5. Sovietinokupacija..........................................................................

517

2.6. Vokiei okupacija 19411944 m................................................

519

2.7. Antroji sovietinokupacija............................................................

519

2.8. Antrasis Lietuvos valstybingumoatgimimas...............................

521

VIII skyrius. VALSTYBS FORMA /E.Jarainas/............................

523

1 poskyris. Valstybs formos svoka. Valstybs valdymoforma...

524

1.1. Valstybs forma kompleksin svoka................................ 5241.2. Valstybs valdymo formos svoka........................................ 5261.3. Monarchija.............................................................................. 5271.4. Respublika.............................................................................. 529

1.4.1. Svoka.............................................................................. 5291.4.2. Prezidentinrespublika..................................................

531

1.4.3. Parlamentin respublika................................................ 533

10

1.4.4. Pusiau prezidentinrespublika......................................

535

1.5. Lietuvos valstybs valdymo forma........................................ 5372 poskyris. Valstybs sandaros forma............................................. 542

2.1. Valstybs sandaros formos svoka ir valstybiklasifikavimas iuo aspektu.......................................................... 5432.2. Unitarin valstyb.................................................................. 5452.3. Federacin valstyb................................................................ 5462.4. Kitokie valstybi susivienijimai (konfederacija, sandrauga, bendrija ir pan.).................................................. 5502.5. Lietuvos valstybs sandaros forma. Lietuva unitarin valstyb.................................................................................... 551

3 poskyris. Politinisreimas.............................................................

555

3.1. Svoka. Politini reim klasifikavimas............................... 5553.2. Demokratinis politinis reimas............................................. 5573.3. Nedemokratiniai politiniai reimai....................................... 5603.4. Lietuvos valstyb demokratin respublika........................ 562

IX skyrius. NEVALSTYBINS ORGANIZACIJOSKONSTITUCINJE TEISJE /E. Vaitiekien/................................... 567

1 poskyris. Politini partij ir visuomenini organizacijteisinio reglamentavimo konstituciniaipagrindai..........................

568

1.1. Politins partijos ir visuomenins organizacijos konstitucinje teisje.............................................................. 5681.2. Politini partij ir visuomenini organizacij veiklos konstituciniai principai ir apribojimai.................................. 571

2 poskyris. Politins partijos ir politinsorganizacijos.................

573

2.1. Politini partij institucionalizavimas.................................. 5742.2. Politins partijos ir politins organizacijos svoka.............. 5762.3. Politini partij funkcijos...................................................... 5782.4. Politini partij steigimo tvarka........................................... 5792.5. Politini partij veiklos principai ir teisins garantijos....... 5822.6. Politini partij finansavimo altiniai ir los...................... 5852.7. Politini partij finansinkontrol.......................................

587

2.8. Politini partij veiklos sustabdymas irnutraukimas..........

588

2.9. Politini partijklasifikavimas..............................................

590

11

2.10. Partins sistemos.................................................................. 5923 poskyris. Visuomenini organizacij teisin padtis.................. 595

3.1. Visuomenini organizacijfunkcijos....................................

595

3.2. Visuomenini organizacij steigimo tvarka ir veiklos apribojimas.............................................................................

597

3.3. Visuomenini organizacij veiklos teisins garantijos........ 600 3.4. Visuomenini organizacij veiklos sustabdymas ir nutraukimas............................................................................

601

3.5. Visuomenini organizacij teisinio reguliavimoypatumai.

603

4 poskyris. Religins bendruomens irbendrijos...........................

609

4.1. Religini bendruomeni ir bendrij santykis su valstybe... 6094.2. Religini bendruomeni ir bendrij steigimas irveikla......

612

X skyrius. RINKIMAI IR REFERENDUMAI /A.Normantas/...........

618

1 poskyris. Rinkimteis..................................................................

619

1.1. Rinkim teiss svoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimteis Rinkim rys. Rinkim teiss altiniai............................... 6191.2. Rinkim teiss principai........................................................ 6241.3. Rinkim sistemos svoka ir rys. Rinkim sistem vairov. Rinkim sistemos Lietuvos konstitucinjeteisje

630

1.4. Rinkim organizavimo ir vykdymo tvarka pagal Lietuvos Respublikos statymus........................................................... 642

2 poskyris. Referendumas tiesiogins demokratijosinstitutas..

654

2.1. Referendumo samprata. Referendumklasifikavimas.......

654

2.2. Diskusija dl referendumo prasms: argumentai u ir prie..................................................................................... 6602.3. Referendum teisinis reguliavimas Lietuvoje..................... 6632.4. Referendumo organizavimo ir vykdymotvarka...................

665

2.5. Referendum patirtisLietuvoje............................................

671

12

XI skyrius. KONSTITUCIN VALSTYBS VALDIOSINSTITUCIJ SISTEMA..................................................................... 674

1 poskyris. Valdi padalijimas demokratins valstybsvaldios organizacijos ir veiklos principas /E.Jarainas/.............

675

1.1. Valdi padalijimas svarbiausias demokratins valstybs valdios organizacijos ir veiklos principas............ 6751.2. Valdi prigimtis.................................................................... 680

1.2.1. statym leidiamojivaldia...........................................

680

1.2.2. Vykdomoji valdia.......................................................... 6811.2.3. Teismin valdia............................................................. 682

1.3. Valdi padalijimo principo elementai................................ 6821.3.1. Valdi atskyrimas ir savarankikumas........................ 6821.3.2. Valdi pusiausvyra........................................................ 6831.3.3. Valdi sveika............................................................... 686

1.4. Valdi padalijimo principo gyvendinimoproblemos........

688

1.5. Valdi padalijimas Lietuvos RespublikosKonstitucijoje..

689

2 poskyris. Valstybs valdios institucijos /G.Mesonis/.................

690

2.1. Valstybs valdios institucij svoka.................................... 6902.2. Valstybs valdios institucij sistema, j struktra ir kompetencija.......................................................................... 6922.3. Lietuvos Respublikos valstybs valdios institucij sistema.................................................................................... 696

XII skyrius. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS /G. Mesonis/..... 6991 poskyris. Seimas kaip atstovaujamoji valstybins valdiosinstitucija........................................................................................... 699

1.1. Lietuvos Seimo istorinraida................................................

700

1.2. Seimas atstovaujamoji valstybs valdiosinstitucija.........

701

1.3. Seimo rinkim tvarka. Pirmalaikiai Seimo rinkimai........... 7022 poskyris. Seimo nario teisinisstatusas.........................................

704

2.1. Seimo nario galiojim gijimas irpasibaigimas...................

704

2.2. Seimo nario teiss ir pareigos............................................... 7052.3. Seimo nario veiklos garantijos.............................................. 706

13

3 poskyris. Seimostruktra..............................................................

707

3.1. Seimo struktriniai padaliniai............................................... 7073.2. Seimo Pirmininkas................................................................. 7083.3. Seimo valdyba......................................................................... 7093.4. Seimo komitetai ir komisijos................................................. 7113.5. Senin sueiga........................................................................ 7133.6. Seimokancleris.......................................................................

714

3.7. Seimo frakcijos....................................................................... 7154 poskyris. Seimo kompetencija. Apkalta kaip parlamentinprocedra........................................................................................... 717

4.1. Seimo kompetencija............................................................... 7174.2. Parlamentin procedra apkalta........................................

726

XIII skyrius. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS/G. Mesonis/............................................................................................ 731

1 poskyris. Valstybs vadovo institutas........................................... 7311.1. Valstybs vadovo samprata................................................... 7321.2. Valstybs vadovo instituto raida Lietuvoje.......................... 7341.3. Respublikos Prezidento rinkim tvarka. galiojim nutrkimas.............................................................................. 735

2 poskyris. Respublikos Prezidento kompetencija......................... 7402.1. Respublikos Prezidento galiojimai santykiuose su Seimu. 7402.2. Respublikos Prezidento galiojimai santykiuose su Vyriausybe.............................................................................. 7432.3. Respublikos Prezidentas ir teismin valdia........................ 7442.4. Respublikos Prezidento kompetencija krato apsaugos bei usienio politikoje............................................................ 7452.5. Malon. Pilietyb. Valstybiniai apdovanojimai................... 746

3 poskyris. Respublikos Prezidento teiss aktai. KitiRespublikos Prezidento statuso klausimai..................................... 747

3.1. Respublikos Prezidento teiss aktai..................................... 7473.2. Respublikos Prezidento imunitetas. Respublikos Prezidento vliava, antspaudas............................................. 7483.3. Respublikos Prezidento valstybinis aprpinimas ir

aptarnavimas...........................................................................749

XIV skyrius. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB/A. Pumputis/........................................................................................... 751

14

1 poskyris. Vyriausybs samprata. Vyriausybimodeliai..............

752

1.1. Vyriausybs samprata. Interes grups ir vyriausyb......... 7521.2. Vyriausybi modeliai............................................................. 755

2 poskyris. Vyriausybs institutas Lietuvos Respublikoskonstitucinje teisje......................................................................... 757

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybs institutoraida...............

757

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybs sudarymas. Vyriausybs veiklos pasibaigimas......................................... 7592.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybs kompetencija. Vyriausybs aktai................................................................... 7632.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybs atsakomybs problema. Vyriausybs veiklos garantijos............................ 7662.5. Valdymo sistemos raidos perspektyvos................................ 768

XV skyrius. TEISMAS /E. Vaitiekien/................................................. 7691 poskyris. Teismins valdios ypatumai. Istorins teisminsvaldios itakos Lietuvoje................................................................. 769

1.1. Teismins valdios ypatumai................................................. 7701.2. Istorins teismins valdios itakos Lietuvoje /M. Maksimaitis/...................................................................... 773

2 poskyris. Teismin valdia Lietuvos Respublikoskonstitucinje teisje......................................................................... 779

2.1. iuolaikin Lietuvos Respublikos teism sistema............... 7792.2. Teismins valdios ir prokuratros santyki klausimas...... 7852.3. Teisjai ir j statusas.............................................................. 7862.4. Teism veiklos konstituciniai principai................................ 792

XVI skyrius. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS/S. Vidrinskait/....................................................................................... 795

1 poskyris. Vietos savivalda.............................................................. 7961.1.Vietos savivaldos ir valdymo samprata bei teisinis pagrindas, savivaldos sistema................................................ 7961.2. Vietos savivaldos raida Lietuvoje......................................... 8001.3. Vietos savivaldybs institucijos............................................. 805

1.3.1. Taryba.............................................................................. 8081.3.2. Valdyba............................................................................ 8131.3.3. Meras............................................................................... 8151.3.4. Savivaldybs kontrols institucija.................................. 8181.3.5. Savivaldybs vieojo administravimo staigos............... 820

1.4. Savivaldybi funkcijos............................................................ 823

15

1.5. Savivaldybi ekonomins veiklospagrindas.........................

826

1.6. Savivaldybi atstovavimas ir santykiai su valstybs institucijomis........................................................................... 8291.7. Lietuvos Respublikos savivaldybi administracin prieira.................................................................................. 8301.8. Laikinas tiesioginis savivaldybi valdymas........................... 833

2 poskyris. Vietos valdymo organizavimas...................................... 8342.1. Vietos valdymo organizavimo problemos............................ 8352.2. Apskrities virininko galiojimai vairiose valdymosrityse..

837

2.2.1. Apskrities virininko galiojimai vietimo, kultros ir socialiniaisklausimais.....................................................

837

2.2.2. Apskrities virininko galiojimai sveikatos prieiros ir farmacins veiklos klausimais.................................... 8382.2.3. Apskrities virininko galiojimai teritorijosplanavimo ir paminklotvarkos klausimais.......................................

838

2.2.4. Apskrities virininko galiojimai emtvarkos ir ems kio klausimais.................................................... 8392.2.5. Apskrities virininko galiojimai gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugosklausimais..................

840

2.3. Apskrities virininko teiss.................................................... 8402.4. Apskrities virininkoadministracija......................................

841

2.5. Kelios baigiamosios pastabos................................................ 841

LITERATRA...................................................................................... 842I. Konstitucija ir Konstitucinio Teismo nutarimai.......................... 842II. Kiti teissaktai..............................................................................

858

III. Dokument rinkiniai.................................................................. 875IV. Specialioji literatra.................................................................... 875V. Papildoma specialioji literatra................................................... 881VI. Interneto svetaini adresai......................................................... 883

PRIEDAI................................................................................................ 884

16

PRATARM

Kaip matote, konstitucins teiss vadovlis lietuvi kalba pasirodoprajus daugiau kaip deimiai met po Lietuvos valstybs nepriklauso-mybs atkrimo. Galtume pagrstai priekaitauti alies konstitucinin-kams dl j nerangumo. Tik vl alies konstitucins sistemos formavi-mosi ir raidos peripetijos, teisins reformos eiga, visuomens gyvenimopokyiai tai aplinkybs, pateisinanios tok vlavim. Neginijamatiesa: tik ilgesnio alies konstitucins raidos tarpsnio analiz leidiatiktis, kad analitikams ir vertintojams pasiseks atskleisti konstitucinstikrovs esmines savybes ir vystymosi tendencijas.

Laikinasis Pagrindinis statymas, 1992 m. spalio 25 d. referendumupriimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybs valdios institucijkonstitucins sistemos suformavimas, konstitucins kontrols1 sitvirtini-mas, rykjanti teiss konstitucionalizacija gairs, yminios alies kon-stitucins raidos keli. is kelias grindiamas pagarba mogaus teisms irlaisvms, valdios institucij ir pareign tiksliomis veiklos ribomis. Lie-tuvos Respublikos Konstitucijos preambulje tvirtintas atviros, teisingos,darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekis aikiai parodoLietuvos moni orientacij.

Pradedantieji konstitucins teiss studijas nesunkiai ras alies Konsti-tucijos, statym ar postatymini akt tekstus, Konstitucinio Teismo nu-tarimus (visi ie teiss aktai skelbiami Valstybs iniose). Studijuojan-tiems konstitucin teis ypa svarbs yra Lietuvos Respublikos Konstitu-cinio Teismo aktai, kuriuose suformuluota Lietuvos konstitucins san-tvarkos samprata, idstytos vairi Konstitucijos princip ir norm in-terpretacijos. Straipsniai konstitucins teiss klausimais retsykiais pasi-rodo akademinje spaudoje: Lietuvos teiss universiteto leidinyje Ju-risprudencija. Mokslo darbai, Vilniaus universiteto leidinyje Teis.Mokslo darbai, Vytauto Didiojo universiteto Teiss instituto urnaleTeiss apvalga. Ne vienu straipsniu ar Konstitucijos norm komen-taru galjo pasidiaugti ir leidini Teiss problemos, Justitia skaity-tojai. Susidomjusiems konstitucine teise ypa pravartu pasklaidyti irVilniaus universiteto Tarptautini santyki ir politikos moksl institutoleidiam Politologij, kurios kone kiekviename numeryje rasime straip-sni konstitucininkams rpimomis temomis. Be to, kartas nuo karto pasi-rodo mokslini konferencij mediagos. Tikims, kad neivengiamai artjair monografij ar didesni studij konstitucins teiss klausimais metas.

1 Teisinje literatroje vartojamas svokas konstitucin kontrol, konstitucin

prieira ar konstitucin justicija, nepaisydami j reikmi niuans, esame link laikytisinonimais. Vadovlyje vartojama svoka konstitucin kontrol.

17

Taip pat paymtina, kad iki iol nra knygos, kurioje bt bandomasuformuluoti konstitucins teiss teorijos pagrindus, kompleksikai i-nagrinti ndienos Lietuvos konstitucin teisin tikrov (konstitucinesteisines idjas, konstitucins teiss normas, principus ir institutus, konsti-tucinius teisinius santykius). Teorini pagrind daniausiai tenka iekotidar tarpukaryje paraytuose M. Rmerio pripainto Lietuvos valstybstyrintojo, konstitucins teiss mokslo klasiko veikaluose. Klasika visa-dos klasika. Nors turime pastebti, kad daugiau kaip per pus amiaus iesms pasikeit konstitucins teiss mokslo peizaas. Regime naujasproblemas, naujas mokyklas, naujus iekojimus. Dar gerai, kad iais lai-kais angl, prancz, vokiei, rus ar lenk kalbomis parayt monog-rafij, kuriose nagrinjamos konstitucins teiss problemos, ar konstitu-cins teiss vadovli2 ir Lietuvoje galima gauti. Bda kita usienioautori darbuose dominuoja savos realijos, specifin problematika,savita tyrimo metodologija. Todl reikt bti atsargiems ir mechanikainetaikyti vien ar kit autori formuluojam teorini nuostat tiriantLietuvos konstitucin teisin tikrov, juo labiau, kad ir tie patys reikiniaineretai vardijami skirtingomis svokomis. Tik pradjus studijas, nrataip paprasta atsirinkti, kas universalu, ities reikminga, o kas mokslin mada ar tik mokslo parats. inoma, pair vairov mokokritikai velgti tikrov, padeda formuoti savo poir. Taiau pradiojereikia pagrind.

Konstitucins teiss mokslas ne vien teisini ini sankaupa. Tai vi-sados tam tikras konstitucins teisins tikrovs vertinimas, tam tikr po-iri nuosekli sistema. Tiriant konstitucines teisines problemas, daniau

2 Nortsi nurodyti bent kelet vadovli usienio kalbomis, kurie vienu ar kitu,

daniausiai teoriniu ar lyginamuoju, aspektu pravarts ir pradedantiems Lietuvoskonstitucins teiss studijas: Burdeau G., Hamon F., Troper M. Droit Constitutionnel. 25e

dition. Paris, L. G. D. J., 1997; Ardant Ph. Institutions politiques et droit constitutionnel. 4e

dition. Paris, L. G. D. J., 1992; Favoreu L., Gaa P., Ghevontian R., Mestre J. L., PfersmannO., Roux A., Scoffoni G. Droit constitutionnel. 2e dition. Paris, Dalloz, 1999; Tribe L. H.American Constitutional Law. Mineola, New York, 1978; Redlich N., Schwartz B., AttanasioY. Constitutional Law. Second edition. New York, 1992; Wade E. G. S. and Bradley A. W.Constitutional and Administrative Law. London, 1986; Alder J. Constitutional andAdministrative Law. Second edition. London, 1994; Bradley A. W. and Ewing K. D.Constitutional and Administrative Law. Twelve edition. Longman, 1998; Stern K. Staats undVerfassungsrecht. Einfhrung in das deutsche Recht. Mnchen, 1989; Stein E. Staatsrecht,15., neu bearbeitete Auflage, J. C. B. Mohr (Paul Siebeck) Tbingen, 1995; Handbuch desStaatsrechts der Bundesrepublik Deutschland, Herausgegeben von J. Isensee und P.Kirchkof. Heidelberg, 19871992; Hesse K. Grundzge des Verfassungsrechts derBundesrepublik Deutschland, 18, erg. Aufl. Heidelberg, Mller Jur. Verl., 1991; Garlicki L.Polskie prawo konstytucyjne. Zarys wykadu. Wydanie 3. Warszawa, 1999; Banaszak B.Prawo konstytucyjne. Warszawa, 1999; Sagan S. Prawo konstytucyjne RP. Warszawa, 1999;Baglaj M. Konstitucionnoje pravo Rosijskoj Federaciji. Moskva, 1998; Konstitucionnojepravo (red. V. Lazarev). Moskva, 1999; irkin V. Konstitucionnoje pravo: Rosija izarubenyj opyt. Moskva, 1998.

18

svarbesni ne atsakymai keliamus klausimus, bet t atsakym argumen-tai, argumentai, atskleidiantys reikinio silomos sampratos esm.

Konstitucija, konstitucingumas, konstitucionalizmas tai odiai irsvokos, kurios tapo ypa aktualios iandien isivadavusi i komunizmodespotijos ali, taip pat ir Lietuvos politologijai, teiss mokslui ir visuo-mens smonei3. Todl suprasti ias svokas, imokti praktikai taikytiteis vienas i studijuojanio teiss mokslus asmens udavini. aliespolitinis ir teisinis gyvenimas prietaringas tai gyvos visuomens po-ymis. Taiau ndienos slygomis skminga visuomens raida galima tikgerbiant asmens teises ir laisves, suprantant, kad valdia prasminga tiktarnaudama monms. Konstitucijos esm geriausiai ireikia dvi idjos:valdios ribojimas bei mogaus teisi ir laisvi apsauga.

Labai svarbu konstitucinius pradus tvirtinti visoje teisinje sistemoje.Tai teiss stabilumo, demokratikumo, teisikumo geriausias laidas.Gaila, kad teisinio gyvenimo konstitucionalizacijos idja tik skinasi keli.Lietuva negali nejausti ir tarptautinio konteksto takos. Konstitucinsteiss reikini tyrintojai pastebi bdingas konstitucins teiss raidosiuolaikinse valstybse tendencijas: konstitucijos teisins sistemosbranduolio reikms pripainim, konstitucinio teisinio reguliavimoapimties iaugim, bendramogik vertybi tak konstituciniam teisi-niam reguliavimui, konstitucins teiss dmes svarbiausioms visuomensekonominms, socialinms ir kultrinms problemoms, tarptautins tei-ss tak nacionalinei teisei ir t.t.

Kiekvieno dalyko studijoms reikia pradiamokslio. is vadovlis pradedanij konstitucins teiss studijas kelions vadovas. Juo sie-kiama imokyti analizuoti ir vertinti konstitucin teisin tikrov. Vado-vlyje pabandyta atskleisti svarbiausi konstitucins teiss koncepcijesm, siekta parodyti teisini reikini tarpusavio ssajas, vidinius ryius.Vadovlis tik pai pagrindini konstitucins teiss teorijos ir Lietuvoskonstitucins teiss problem apvalga, bandymas paaikinti bent paiassvarbiausias problemas. Dstydami savo poir, pasistengsime priminti,kad yra autori, tam tikr reikin vertinani kitaip. Manome, kad stu-dentas nuo pat pirmj studij dien turt suprasti, kad moksle nravienos tiesos, kad t pat dalyk galima tirti ir vertinti vairiais poiriais.Taiau didesns mokslins polemikos vengsime nuolat prisimename,kad raome vadovl.

Keletas klausim, kuriuos reikia atsakyti.Pirmas: kodl, nors vadovlis pavadintas Lietuvos konstitucin tei-

s, o ne Konstitucin teis, jame gana daug vietos skiriama konstitu-

3 Staiokas S. Mykolas Rmeris ir ms dien Lietuva // Rmeris M. Konstitucins ir

teismo teiss pasieniuose. Vilnius, 1994. P. 1.

19

cins teiss teorinms problemoms? Kodl nevengiama pasiremti meto-dika, bdinga lyginamajai teistyrai? Atsakymas: konkreios alies kons-titucins teiss studijos nelabai sivaizduojamos be teorini konstitucinsteiss pagrind idstymo. Lietuvos konstitucin sistem galima suprastitik perpratus konstitucins teiss teorijos pagrindus. Todl konstitucinsteiss teorijai, ypa pirmoje vadovlio dalyje, bus skiriamas didesnisdmesys, taip pat atskleidiant ir Lietuvos konstitucin specifik. Antrojevadovlio dalyje daugiausia bus aikinama apie Lietuvos konstitucinsteiss institutus. Autoriai nevengs ir istorinio rakurso. Ir Lietuvos vals-tybs, konstitucins minties, ir konstitucinio reguliavimo raidos, iratskir konstitucins teiss institut vystymosi analiz pads suprasti idien realijas. Prireikus, kaip minta, nevengsime ir palyginim. Tiesa,komparatyvistikos bus nedaug, tik tiek, kiek btina iame studij etape.Lyginamoji konstitucin teis student lauks kitais studij metais. Taibus pradt konstitucins teiss studij tsinys.

Antras klausimas: kas vadovlyje bus nagrinjama? Vis pripaintoskonstitucins teiss mokymo programos Lietuvoje kol kas nra. Aukto-sios mokyklos paios rengia mokymo planus. Aiku viena, kur besimo-kyt studentas, tam tikras ini minimumas yra btinas. Todl vadovliopirmame skyriuje Konstitucins teiss vadas aikinsime konstitucinsteiss svokos vartojim vairiais aspektais, analizuosime konstitucinteis kaip teiss srit, teiss moksl ir studij disciplin. Antrame skyriujeKonstitucija bandysime dstyti konstitucijos teorijos pagrindus, Lietu-vos konstitucij raid, 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos bruo-us. Treias skyrius Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai at-skleidia konstitucinio reguliavimo esm. mogaus teiss, pilietybs san-tykiai nagrinjami ketvirtame skyriuje mogaus teiss ir j tvirtinimasLietuvos Respublikos konstitucinje teisje bei penktame skyriuje Lie-tuvos Respublikos pilietyb. Usieniei teisin padtis. etas skyriusKonstitucijos apsauga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismasskirtas konstitucins kontrols institutui. Septintame ir atuntame sky-riuose Valstyb bei Valstybs forma nagrinjamos valstybs organi-zacijos konstitucins problemos. Devinto skyriaus pavadinimas Nevals-tybins organizacijos konstitucinje teisje rodo, kad bus nagrinjamosnevalstybini organizacij konstitucinje teisje problemos. Deimto sky-riaus Rinkimai ir referendumai, vienuolikto skyriaus Konstitucinvalstybs valdios sistema pavadinimai atskleidia, kokie klausimai nag-rinjami. Dvyliktameeioliktame skyriuose aptariama Lietuvos valsty-bs valdios institucijos Lietuvos Respublikos Seimas, RespublikosPrezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausyb, teismai, taip pat vietossavivalda ir valdymas. Palygin io vadovlio turin su usienio autori

20

paraytais panaaus pobdio darbais, pastebsite, kad kai kurios konsti-tucins teiss problemos liko nepaliestos, o kitoms, atrodo, skirta daugdmesio. Tai paaikinama paprastai: lm ir Lietuvos konstitucins rea-lijos, ir pasirinkta vadovlio koncepcija. Vadovlis tai ir bandymas ie-koti optimalios konstitucins teiss painimo klausim bei tem visumos.

Treias klausimas: kaip bus nagrinjamos nurodytos temos? Vadov-lis nra monografija. Jo tikslas kuklesnis suteikti btin ini prade-daniam teiss studijas. Taiau nesame link nuleisti mokslinio nagri-njimo kartels. Aikus ir isamus klausimo nagrinjimas siektinasidealas. Teoriniai pagrindai, Lietuvos konstitucinis teisinis reguliavimasir jo taikymo praktika kiekvieno skyriaus svarbiausi elementai. io va-dovlio ypatumas konstitucins teiss klausim nagrinjimas kuo pla-iau remiantis konstitucine jurisprudencija. Tikims, kad vadovlis padsgeriau suprasti svarbiausias konstitucins teiss idjas, teisin reguliavimir konstitucinius teisinius santykius.

Ketvirtas klausimas (tikriausiai ikils vliau, jau musis tarptautins,civilins, baudiamosios, administracins ar kit teiss srii, taip patpolitologijos studij): kodl tos paios problemos nagrinjamos, pvz., irkonstitucinje, ir tarptautinje teisje bei konstitucinje teisje ir polito-logijoje? Atsakymas: taip, tai tos paios problemos, taiau jos nagrinja-mos skirtingu aspektu. Toks vairiapusis tyrimas tik didina tikimyb, kadpavyks atskleisti esminius reikinio bruous, pads geriau suprasti jo esm.

Vadovlio autorius, nepaisant j gyvenimo patirties, mokslini pairskirtum (moksle ginai neivengiami ir netgi btini) vienijo noras pa-rengti btin teiss studij lietuvik konstitucins teiss vadovl. Tvar-kydami tekst, siekme, kiek tai padaryti yra manoma, pusiausvyros tarpvadovl vienijanios idjos ir atskir autori pair savitumo. Bendrasdarbas nepaneigia autori silom koncepcij individualumo. Taip patsiekme pusiausvyros tarp to, kas laikoma konstitucins teiss moksloklasika, ir tarp to, kas moderniuose iekojimuose atspindi ndienos dvasi.

Vadovlyje panaudota normin mediaga, datuojama 2001 m.birelio 15 d. Cituodami teiss norminius aktus (taip pat ir KonstitucinioTeismo nutarimus), vadovlyje nenurodome Valstybs ini numerio,kuriame jie buvo ispausdinti, kadangi visus iuos teisinius altiniuspateikiame vadovlio pabaigoje literatros srae.

Jei is darbas pads konstitucins teiss studijoms, galsime manyti,kad savo tiksl pasiekme. Lauksime pastab ir pasilym. Tai padsms tolesniame darbe.

Dkojame visiems, padjusiems rengti vadovl. Be j pagalbosvargu ar btume vykd usibrt tiksl.

Autori vardu vadovlio parengimo koordinatorius dr. Egidijus Jarainas

21

Vilnius, 2001 m. birelio 15 d.

Konstitucins teiss vadas 19

I skyrius

KONSTITUCINS TEISS VADAS

1 poskyris. Konstitucin teis nacionalins teiss sistemos branduolysir teiss sistem integruojanti teiss sritis

2 poskyris. Lietuvos konstitucins teiss altiniai3 poskyris. Konstitucins teiss mokslas. Konstitucin teis kaip studij

disciplina

1. Pirmame skyriuje Konstitucins teiss vadas supaindinsime susvarbiausiomis konstitucins teiss svokomis bei problemomis. Jas inagri-njus, galima skmingai tsti pradt paint su konstitucine teise. Pirmiau-sia paaikinsime svokos konstitucin teis vartojim vairiais aspektais.Mus domins konstitucin teis kaip nacionalins teiss sritis, kaip teissmokslas ir studij disciplina.

vadin skyri sudaro trys poskyriai: Konstitucin teis nacionalinsteiss sistemos branduolys ir teiss sistem integruojanti teiss sritis, Kon-stitucins teiss altiniai, Konstitucins teiss mokslas. Konstitucin teiskaip studij disciplina.

2. Konstitucin teis nacionalins teiss sritis paprastai suprantamakaip sistema teiss norm, nustatani valstybs organizacij, vieosios val-dios (i esms valstybs valdios) organizavim ir jos gyvendinimo pa-grindus, taip pat asmens ir valstybs santyki pagrindus. Konstitucin teis centrin nacionalins teiss sritis, reguliuoja svarbiausius visuomeniniussantykius, tvirtina visos teiss sistemos krimo principus. Taigi konstitucinteis nustato ir kit teiss sistemos srii teisinio reguliavimo pradus.

3. Demokratinje visuomenje teis privalo reikti ir ginti visuomensbendrus interesus, suderindama vairius socialinius siekius, rasdama kom-promisinius sprendimus. gyvendinant iuos socialinius udavinius, konsti-tucinei teisei tenka ypa svarbus vaidmuo. Konstitucins teiss normos nu-stato svarbiausias politinio proceso taisykles. Demokratinei santvarkai b-dinga politins valdios kaita. Politinio gyvenimo demokratinje valstybjepokyiai vyksta tik pagal konstitucins teiss nustatytas taisykles.

I skyrius20

4. Konstitucin teis kaip objektyviosios teiss srit padeda iskirti savitasreguliavimo objektas bei reguliavimo metodas.

5. Konstitucins teiss altiniai tai vairios konstitucins teiss normiraikos formos. Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismonutarimai, konstituciniai statymai, statymai, tarptautins sutartys, posta-tyminiai aktai bei kiti teiss altiniai sudaro Lietuvos konstitucins teissaltini sistem. Konstitucins teiss moksle nesibaigia ginai dl vieno arkito teiss altinio reikms ar jo vietos konstitucins teiss altini sistemo-je. Bandysime idstyti ne vien tai, dl ko i esms daugelis autori sutaria,bet ir kai kuriuos diskutuotinus klausimus. Tikims, kad tai pads geriausuprasti Lietuvos konstitucins teiss specifik.

6. Konstitucins teiss mokslas pasaulyje ir Lietuvoje, svarbiausios kon-stitucins teiss mokslo problemos, taip pat konstitucins teiss disciplinosstudijos tai klausimai, kuriuos aikinantis atskleidiami nauji konstituci-ns teisins tikrovs bruoai.

1 poskyrisKONSTITUCIN TEIS NACIONALINS TEISSSISTEMOS BRANDUOLYS, TEISS SISTEM INTEGRUOJANTITEISS SRITIS

1.1. Konstitucins teiss svokos vartojimo aspektai1.2. Konstitucins teiss reguliavimo objektas ir metodas1.3. Konstitucin teis nacionalins teiss sistemos branduolys ir teiss sistem integruojanti teiss sritis1.4. Konstitucin teis ir Konstitucijos teis arba konstitucin teis siaurja prasme ir konstitucin teis plaija prasme1.5. Socialin konstitucins teiss paskirtis1.6. Konstitucins teiss normos, principai ir institutai1.7. Konstituciniai teisiniai santykiai

1.1. Konstitucins teiss svokos vartojimo aspektai

Beveik kiekvienas konstitucins teiss vadovlis pradedamas tuo pa-iu klausimu: k reikia svoka konstitucin teis? Teisinje literat-roje svoka konstitucin teis vartojama keliais aspektais. Vienu atveju

Konstitucins teiss vadas 21

kalbama apie asmens subjektin teis, tvirtint konstitucijoje, kitu apienacionalins teiss srit, treiu apie vien i teiss moksl, ketvirtu apie studij disciplin. Toks vienos svokos vartojimas vairiais aspektaisrodo, kad visi ie aspektai susij, taiau netapats.

Kai svoka konstitucin teis vartojama konstitucijoje pagrindi-niame alies statyme tvirtintoms asmen subjektinms teisms apib-dinti, turima galvoje teisinio santykio dalyvio galimas (leistinas) elgesys,t.y. jo galimyb vienaip ar kitaip elgtis. Subjektins teiss turin sudarotrys teisins galimybs: galimyb elgtis taip, kaip numato teiss normos;galimyb reikalauti, kad kiti teisinio santykio dalyviai atlikt pareig, taippat galimyb kreiptis kompetentingas institucijas, kad jos apgint sub-jektin teis (t.y. priverst kit teisinio santykio dalyv atlikti pareig).

Svoka konstitucin teis vartojama ir objektyviosios teiss (t.y. a-lyje galiojanios teiss norm sistemos) tam tikrai sriiai apibdinti. iuoatveju konstitucin teis suvokiama kaip tam tikroje alyje galiojaniteiss norm, reguliuojani tam tikr visuomenini santyki srit, visu-ma. Teisinje literatroje nurodoma, kad konstitucins teiss normosreguliuoja santykius, susijusius su vieosios valdios gyvendinimu. Taivalstybs organizacija, vieosios valdios (i esms valstybins valdios)organizavimas bei ios valdios gyvendinimo pagrindai, taip pat asmensir valstybs svarbiausieji santykiai.

Svoka konstitucin teis gali reikti ir vien i teiss moksl (t.y.visum mokslo ini, teorij, koncepcij, mokym), kuris tiria ir konsti-tucins teiss normas, ir j gyvendinimo praktik, ir konstitucini teisi-ni idj pasaul.

Ir pagaliau ketvirtuoju atveju konstitucin teis reikia studij dis-ciplin, t.y. special kurs, dstom studentams teisininkams auktojojemokykloje. Konstitucin teis kaip studij disciplina yra glaudiai susijusisu konstitucins teiss mokslu, remiasi jo pasiekimais. inoma, mokymodisciplina vis konstitucins teiss mokslo problem negali aprpti, su-paindina tik su pagrindinmis.

Taigi aptarus vairius konstitucins teiss svokos vartojimo as-pektus, galima pradti nagrinti konstitucins teiss kaip objektyviosiosteiss, t.y. kaip nacionalins teiss srities, problemas. Taiau prie iman-tis klausim nagrinti, reikia susitarti dl terminijos. Prieastis pa-prasta: teisinje literatroje i esms tas pats reikinys vien yra vardi-jamas kaip konstitucin, o kit kaip valstybin teis. I pirmo vilgsnioatrodyt, kad ias svokas turtume laikyti sinonimais. Kodl vartojamosskirtingos svokos? Ar i ties jos sinonimai?

Vienose alyse dominuoja valstybins teiss pavadinimas (Vokieti-ja), kitose (pvz.: JAV ir Pranczijoje) sitvirtinusi konstitucins teisssvoka. Skirting svok pasirinkim lm konkreios istorins aplinky-

I skyrius22

bs. Antai Vokietijoje formuojantis iai teiss sriiai, teisin mintis ak-centavo valstybs raid, valstybs institut, j teisinio reguliavimo reik-m. JAV ar Pranczijoje demokratins jgos, siekdamos permain, r-msi Konstitucijos pagrindinio alies statymo, tvirtinanio asmensteises bei laisves, nustatanio valstybs valdios gali ribas idjomis. To-dl vienur sitvirtino svoka valstybin teis, kitur konstitucin tei-s. Teisinio reikinio skirtingas vardijimas nra vien kalbos problema.Tai greiiau tam tikro poirio pat teisin reikin iraikos problema.Pasirinkus vien ar kit svok, j nuolat vartojant, susiklosto ir svokosvartojimo tradicija.

Kokia yra lietuvika tradicija? Antai skaitydami P. Leono Teiss en-ciklopedijos paskaitas rasite, kad valstybin teis nustato valdios or-ganizacij ir santykius tarp valdios ir piliei1. Lietuvos valstybins tei-ss kurs Vytauto Didiojo universitete tarpukariu yra skaits A. Tum-nas. Taigi matome valstybins teiss svokos vartojimo praktik. Antravertus, inoma ir konstitucins teiss vartojimo tradicija.

Konstitucins teiss svokos sitvirtinim Lietuvoje reikt sieti suM. Rmerio taka. Tarpukariu Vytauto Didiojo universiteto Teisi fa-kultete dstoma teiss mokslo disciplina pagal Universiteto statut buvovadinama valstybine teise. Taiau M. Rmeris ir savo paskaitose, irmokslo darbuose j vadino konstitucine teise. Tok savo pasirinkimM. Rmeris aikino ir prancz teiss mokyklos poveikiu, ir aplinkybe,kad svoka valstybin teis apima ne tiktai t teis valstybje kuri ms Vytauto Didiojo universiteto statutas vadina valstybine,bet ir valstybs administracin, ir baudiamj, ir net civilin teis, o-diu, visas valstybs teiss akas2. Pagal M. Rmer, terminas valsty-bin teis vartotinas visai tai teisei, kuri yra valstybs (jos valdios) nu-statoma ir kuri veikia valstybje kaip jos tam tikra funkcija, taip pat jtuo terminu atskiriant nuo kit socialini jungini teiss (banyios irbanytins teiss, tarptautins teiss ir bet kurios kitos ne valstybinsteiss). i socialini jungini teis M. Rmeris vadino bendru socialinsteiss vardu. Laikantis pasirinktos vardijimo logikos, terminu valstybinteis negalima vadinti kurios nors vienos valstybs teiss akos, nes taiprietaraut pasirinktai teiss koncepcijai. Todl M. Rmeris daro iva-d: Toji gi valstybins teiss aka, kuri a dstau ir kuri a ypatingaisavo mokslo rainiuose studijuoju, savo btent ta, kuri lieia pai vals-tybs konstrukcij visais valstybs elementais ir ypa valstybs valdioskonstrukcija, tai ta teis, kuri priimta greta man netinkamo valstybsteiss termino vadinti dar konstitucins teiss terminu; taip a j ir va-

1 Leonas P. Teiss enciklopedijos paskaitos. Antra laida. Kaunas, 1931. P. 160.2 Rmeris M. Valstyb. T. 1. Vilnius: Pradai, 1995. P. 317.

Konstitucins teiss vadas 23

dinu1. Tiesa, M. Rmeris priduria, kad tiksliausias bt valstybinskonstitucins teiss pavadinimas, nors galima pasitenkinti ir terminukonstitucin teis be priedo valstybin, nes mes i viso i valstybinsteiss rib neieiname ir todl nebsime tarti turjimu galvoje visokisocialini jungini konstitucins teiss2.

Taigi tarpukario Lietuvoje teisin mintis svyravo tarp dviej pasirin-kim: valstybins teiss (tai ir vokikos teiss mokyklos tiesiogin taka,ir ios mokyklos taka per carins Rusijos teisin mint, permusi voki-kj tradicij) ir konstitucins teiss (M. Rmerio taka). Pamau teisi-nje apyvartoje pastarasis poiris m vis plaiau vyrauti.

Sovietmeiu konstitucins teiss svoka buvo nustumta pakrat.Tuo laikotarpiu studentams teisininkams buvo dstomas Tarybinsvalstybins teiss, Usienio socialistini ali valstybins teiss beiBuruazini ir besivystani ali valstybins teiss kursai. Atkrusnepriklausom Lietuvos valstyb, kaip ir daugelyje Vidurio ir Ryt Eu-ropos pototalitarini valstybi, stebtinai lengvai sitvirtina konstituci-ns teiss svoka.

Konstitucins teiss svokos vartojimas sietinas su konstitucijos valdi ribojanio aukiausios teiss galios dokumento reikms pri-painimu iuolaikins visuomens gyvenime, su konstitucionalizmo idjsmoningu tvirtinimu. Vartojant svok valstybin teis, akcentuoja-ma valstyb, valstybs valdios organizacija, valstybs valdios institucijveiklos reguliavimo svarba, o asmens teiss ir laisvs, valstybs valdiosribojimas atsiduria tarsi antroje vietoje. Be to, vartojant skirtingas svo-kas, gali ikilti ir j turinio problem. Reikt prisiminti, kad svokosvalstybin teis ir konstitucin teis apima ne visai tas paias teisssritis. Antai valstybins teiss svokos vartojimo bastione, Vokietijoje,ileistoje Brockhauzo enciklopedijoje raoma, kad valstybin teis paiasiauriausia odio prasme sutampa su konstitucine, o paia plaiausia jiapima visk, kas susij su valstybe3. Taigi valstybin teis gali bti su-prantama kaip teiss sritis, kuri sudaro ne tik konstitucins normos, betir kit teiss srii (administracins, finans ir kt.) normos, reguliuojan-ios valstybs valdios institucij veikl. Antra vertus, negalima nepaste-bti, kad konstitucin teis sudaro ne tik valstybs valdios institucijorganizacij ir veikl reguliuojanios normos, bet ir normos, nustataniosnuosavybs, eimos, gamtos apsaugos ir kit santyki pagrindus. Taigisiekiant ivengti dviprasmybi, btina apsisprsti dl konkreios svokosvartojimo. Vargu ar reikia griauti jau sitvirtinus Lietuvoje konstituci-

1 Rmeris M. Op. cit. P. 317.2 Rmeris M. Op. cit. P. 318.3 Brockhaus Enzyklopdia. B. 17. Wiesbaden, 1973. S. 810.

I skyrius24

ns teiss svokos vartojim. Todl atsivelgdami ir kitus idstytusargumentus, vartosime konstitucins teiss svok.

Bet kurios teiss srities studijose didiausias dmesys skiriamas teisi-nio reguliavimo painimui. Konstitucin teis ne iimtis. Tiesa, btinapastebti, kad paprastai objektyviosios teiss analiz apsiriboja tik teissnorm analize. Taigi tokiu atveju bt kalbama apie konstitucin teiskaip apie tam tikr teiss norm sistem, kuri nustato valstybs organi-zacij, valstybs valdios institucij sistem ir jos veiklos pagrindus, svar-biausias asmens teises ir laisves.

Be jokios abejons, teisinio reguliavimo analiz turt labiausiai do-minti teisinink. Bet antra vertus, analizuodami i teiss sistemos srit,neturtume pamirti ir teisini idj, koncepcij, teorij, pair, inspi-ravusi teisinio reguliavimo atsiradim, taip pat konstitucins teissnorm gyvendinimo praktikos. Teisini idj ir teisini santyki tyrimasneretai atskleidia esminius teisinio reguliavimo bruous. Apsiribojusvien teiss norm nagrinjimu ir nekreipiant dmesio teisin praktik,nesunku kur nors autoritarin ar net totalitarin reim palaikyti visaidemokratiku. Todl siekdami paaikinti Lietuvos konstitucins teisssistem, nagrinsime ne tik teisin reguliavim, bet bandysime atsivelgti reguliavim grindusias teisines idjas (t.y. vairus teisinius poirius,teorijas, doktrinas), taip pat ir teiss norm gyvendinimo praktik (kon-stitucins teiss studijose, jeigu nenagrinsime konstitucins jurispru-dencijos, painsime tik pavirinius konstitucins teisins tikrovs klodus).

1.2. Konstitucins teiss reguliavimo objektas ir metodas

Objektyvioji teis yra paprastai apibriama kaip sistema elgesio tai-sykli, kurios reguliuoja santykius, galinius siaknyti daugiau ar maiauorganizuotoje visuomenje1. ios taisykls, t.y. teiss normos, sudarotam tikr krypting sistem. Kitaip teisinis reguliavimas bt beprasmisir neveiksmingas, neutikrint tam tikros tvarkos visuomenje.

Kalbti apie teiss sistem, vadinasi, kalbti apie objektyviosios teissstruktr, ireikiani vidin teiss norm suderinamum, i normskirstym teiss akas, poakius ir institutus. Teiss aka tai teiss sis-temos dalis, kuri sudaro teiss normos, reguliuojanios tam tikr vi-suomenini santyki srit. Giminingi, tarpusavyje glaudiai susij tamtikros srities visuomeniniai santykiai lemia ir tam tikros teiss akos susi-formavim. Teiss akoje galima iskirti teiss institutus, kuriuos sudaroteiss normos, reguliuojanios vienarius santykius.

1 Bergel J.L. Thorie gnrale du droit, deuxime dition. Paris, Dalloz, 1989. P. 40.

Konstitucins teiss vadas 25

Nacionalins teiss sistem sudaro vairios teiss akos, reguliuojan-ios tam tikr visuomenini santyki srit. Antai civilin teis reguliuojaturtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius,darbo teis darbo santykius ir su jais susijusius santykius, finans teis finansinius santykius (biudetas, mokesiai, kreditai, paskolos), bau-diamoji teis nustato nusikalstamas veikas bei numato bausmes u to-kias veikas, baudiamojo proceso teis reguliuoja baudiamj byl nag-rinjimo santykius ir t.t. Teiss skirstymo teiss akas pagrindai yra tei-sinio reguliavimo objektas ir teisinio reguliavimo metodas.

Teiss akos reguliavimo objektas yra ios teiss norm reguliuojamivisuomens santykiai. Norint atskleisti konstitucins teiss specifik, rei-kia inagrinti jos norm reguliuojamos visuomenini santyki sritiesspecifik.

Pervelg teisin literatr, galtume tvirtinti, kad dominuoja poi-ris, jog konstitucin teis reguliuoja dvi dideles visuomenini santykigrupes. Konstitucins teiss normos nustato valstybs organizacij, vieo-sios valdios institucij sistem ir jos veiklos pagrindus, taip pat (tuo ai-kinamas konstitucinio reguliavimo prasmingumas) tvirtina asmens irvalstybs tarpusavio santyki pagrindus, t.y. asmens pagrindines teises irlaisves bei pareigas.

inoma, vairi teiss mokykl ar pakraip atstovai nevienodai api-bria konstitucins teiss reguliavimo objekt. Poiri skirtumus lemiadaugyb veiksni (be jokios abejons, vis pirma alies konstitucinioreguliavimo praktika, taip pat teisinio mstymo tradicijos, autoriaus gy-venimo laikotarpis, pasauliros ar formuluojamos doktrinos ypatumaiir kt.). Antai XX a. pradioje A. Esmeinas Konstitucins teiss princi-p vade teig, kad konstitucin teis turi trigub objekt. Ji nustato:1) valstybs form; 2) valdios ir jos organ form; 3) valstybs teisiribas1. Aptars ias konstitucins teiss reguliuojam santyki sritis,mintas autorius konstatuoja: Valstybs forma, valdymo forma, pripa-inimas ir laidavimas pilietini teisi tai pagrindiniai ir btini konsti-tucins teiss objektai. Kit objekt, kurie i esms priklausyt konstitu-cinei teisei, nra 2. A. Esmeino amininko A. V. Dicey poiriu,konstitucin teis, kaip is terminas yra vartojamas Anglijoje apima vi-sas normas, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusios su suvereniosvaldios padalijimu ir vykdymu valstybje. Taigi ji apima (be kit dalyk)visas normas, apibrianias suverenios valdios sudt, visas normas,reglamentuojanias t suvereni valdi gyvendinani staig savitarpio

1 Esmein A. Konstitucins teiss principai (Prancz ir palyginamieji). l t. 1 d. Kaunas,

1932. P. 1.2 Esmein A. Op. cit. P. 42.

I skyrius26

ryius, arba nustatanios bd, kaip suvereni valdia ar jos sudedamosiosdalys vykdo savo galiojimus. Jos normos nustato: sosto paveldjimotvark, vyriausiojo magistrato nario prerogatyvas, statym leidybos val-dios form ir jos rinkim bd. ios normos apima ministrus, j atsa-komyb ir veiklos sritis, apibria teritorij, kurioje gyvendinamas vals-tybs suverenitetas, taip pat nustato, kas yra jos valdiniai ar pilieiai1.Taigi is autorius kur kas detaliau bando apibdinti atskiras konstituci-ns teiss norm reguliuojamas sritis.

Taigi matome, kad kalbama apie valstybs valdi, jos gyvendinimosantykius, taip pat tos valdios santyki su pilieiais pagrindus.

Ir XX a. antros puss autoriai nra pernelyg nutol nuo laiko iban-dytos konstitucins teiss reguliuojam santyki sampratos. Tai patvir-tint ir ms pateikiamos kelios toki poiri iliustracijos. Antai gar-siajame Black's Law Dictionary raoma, kad konstitucin teis yravieosios teiss aka, kuri nustato valdios organizacij, galiojimus irribas, valdios bei politini gali ir funkcij paskirstym, valdios ir pilie-i santyki reguliavimo pagrindinius principus 2. E. G. S. Wade'oir A. W. Bradley'io nuomone, konstitucin teis turi reguliuoti valstybsvaldym, piliei ir svarbiausi valstybs institucij santykius, i institu-cij svarbiausias funkcijas3.

Prancz autoriai paprastai akcentuoja politin konstitucins teisspobd. Nagrindami viej teis, iskiria konstitucin teis, kuri nu-stato valstybs organizacij ir jos politin reim, taip pat piliei dalyva-vim vieojoje valdioje4. M. Prlot konstitucin teis suvokia kaip po-litin konstitucin teis, kaip visum institut, kuriais valstybje valdiatvirtinama, vykdoma ar perduodama5. inomo Rusijos konstitucininkoM. Baglajaus nuomone, konstitucin teis yra visuma teisini norm,saugani mogaus pagrindines teises ir laisves, ir tuo tikslu nustataniatitinkam valstybs valdios sistem6. Pagal lenk autorius B. Banas-zak ir A. Preisner, konstitucins teiss normos nustato valstybs pa-dt vidaus ir usienio santykiuose, valstybs valdios subjekt ir formas,kuriomis j gyvendina suverenas, individo status valstybje, ypa jo tei-

1 Dicey A. V. Konstitucins teiss studij vadas. Vilnius, 1998. P. 25.2 Black's Law Dictionary, St. Paul, Minn. West Publishing CO, 1991. P. 215.3 Wade EZ. G. S. and Bradley A. W. Constitutional and Administrative Law. London, 1986.

P. 9.4 Pidelivre A. Introduction l'tude du droit. Paris, Masson, 1981. P. 40.5 Prlot M. Institutions politiques et droit constitutionnel, 11e dition. Paris, Dalloz, 1990. P.

33.6 Baglaj M. Konstitucionnoje pravo Rosijskoj Federaciji. Moskva, Norma, 1998. S. 3.

Konstitucins teiss vadas 27

ses, laisves ir pareigas, valstybs institucij organizavimo ir funkcionavi-mo principus bei j tarpusavio santykius, teiss krimo principus1.

Atrodo, k tik idstyta poiri konstitucins teiss reguliuojamussantykius apvalga leidia teigti dominuojant samprat, jog nacionalinkonstitucin teis reguliuoja dvi dideles visuomenini santyki sritis.

Pirma sritis valstybs organizacija, vieosios valdios organizavimoir jos gyvendinimo santykiai.

Antra sritis asmens ir valstybs santykiai. ios santyki srities svarbaypa pabrtina atkurianioms demokratin santvark ar tik pradju-sioms engti demokratijos keliu alims. Jose btina tvirtinti pagarbmogaus teisms, apsaugoti jas nuo valstybs valdios institucij ir staigneteisto kiimosi pagrindini teisi srit.

vairiakalbje teisinje literatroje rasite, kad kai kurie autoriai linkiskirti ir daugiau konstitucins teiss reguliuojam santyki srii. Vie-na i j visuomens ekonomins ir socialins organizacijos principai.Antai P. Ardant'as rao, jog iais laikais nusistovjo poiris, kad Kon-stitucijoje taip pat reikia tvirtinti ir tam tikr visuomens ekonomins irsocialins organizacijos princip skaii. Jie idstomi Preambulje, Tei-si deklaracijoje bei Konstitucijos pagrindinio teksto specialiame sky-riuje ir sudaro socialin Konstitucij, alia politins Konstitucijos2. Pana-ias ivadas rasime ir V. irkino knygoje, kurioje raoma, kad konstitu-cins teiss sritis ne tik asmenyb ir valdia (t.y. asmens ir visuomenssantykiai, susij su prigimtini teisi paskelbimu, taip pat mogaus, irvalstybs santykiai, susij, su pozityviomis teismis), ne tik valstybs or-ganizacija. Jo nuomone, konstitucin teis taip pat reguliuoja (vairiaismetodais ir skirtinga apimtimi) visuomens socialinesekonominesstruktras, jos politins sistemos ir dvasinio gyvenimo pagrindus3. Toksteiginys atitinka K. Sterno tez: iuolaikin konstitucija negali nenu-statyti pagrindini visuomens santvarkos princip, kitaip ji neatliktstabilizacijos ir tvarkos funkcij4.

Atrodo, apibriant konstitucins teiss reguliuojam santyki sritis,bt galima ir taip pasakyti: Konstitucin teis tai sistema konkreiosalies teiss norm, reguliuojani mogaus padt visuomenje ir vals-

1 Banaszak B., Preisner A. Prawo konstytucyjne. Wprowadzenie, Wydanie lll zmienion.

Wroclaw, 1996. S. 52.2 Ardant P. Institutions politiques et droit constitutionnel. 4 dition. Paris, L.G.D.J.,

1992. P. 66.3 irkin V. Konstitucionnoje pravo. Rosija i zarubenyj opyt. Moskva, Zercalo, 1998. S.

2627.4 Stern K. Staats - und Verfassungsrecht. Einfhrung in das deutsche Recht. Mnchen,

1989. S. 1718.

I skyrius28

tybje, visuomenins santvarkos pagrindus, vieosios valdios organsistemos organizacijos ir veiklos pagrindus1.

Mums labiausiai rpi Lietuvos konstitucin teis kaip Lietuvos teisssistemos sritis. Vargu ar galtume ginytis dl visuotinai pripaintos kon-stitucins teiss reguliavimo objekto sampratos: valstybs organizacijos,vieosios valdios organizavimo ir gyvendinimo santyki, taip pat dlasmens ir valstybs svarbiausi santyki.

Taiau ar galime pamirti k tik idstyto vairi ali autori poi-rio, pagal kur konstitucins teiss reguliavimo srit taip pat patenkavalstybs ir visuomens santyki pagrindai. Ar galima Lietuvos Respub-likos Konstitucijoje identifikuoti normas, nustatanias valstybs ir vi-suomens santyki pagrindus?

Atsivert Lietuvos Respublikos Konstitucij, jos III skirsnyje Vi-suomen ir valstyb ar IV skirsnyje Tautos kis ir darbas rasime to-kias normas ar principus: Valstyb saugo ir globoja eim, motinyst,tvyst ir vaikyst (38 str. 2 d.), Valstyb remia kultr ir moksl, rpi-nasi Lietuvos istorijos, meno ir kit kultros paminkl bei vertybi ap-sauga (42 str. 2 d.), Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybsteise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva. Valstyb remia visuome-nei naudingas kines pastangas ir iniciatyv. Valstyb reguliuoja kinveikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei. statymas draudiamonopolizuoti gamyb ir rink, saugo siningos konkurencijos laisv.Valstyb gina vartotojo interesus (46 str.).

Atrodo, galima sakyti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yratvirtinti visuomens ir valstybs santyki pagrindai. Taiau nurodytasLietuvos Respublikos Konstitucijos normas galima velgti ir kaip nuo-statas, kurios atskleidia valstybs socialines, ekonomines ar kultrinesfunkcijas, tam tikrus valstybs udavinius, t.y. kaip valstybei tenkaniaspareigas globoti eim, remti kultr ir moksl, remti visuomenei nau-dingas kines pastangas ir t.t. Vis i funkcij galutinis tikslas asmenspagrindini teisi ir laisvi garantavimas tam tikroje gyvenimo srityje.Todl iuos konstitucins teiss normomis reguliuojamus santykius gali-ma nesunkiai ir pagrstai komponuoti ir valstybs valdios gyvendini-mo, ir asmens ir valstybs santyki blokus.

Tokiu bdu nustatydama asmens teisin status, valstybs valdiosinstitucij sistem, j veiklos kryptis ir valdios gali ribas, konstitucinteis, taip pat tvirtina ir visuomens gyvenimo svarbiausius principus.Todl pakanka anksiau mintas dvi pagrindines konstitucins teissreguliavimo sritis iskirti. inoma, galima ias sritis skaidyti. Tokiu atveju

1 Konstitucionnoje (gosudarstvennoje) pravo zarubenych stran. astj obaja. T. 12.

(otv. red. B. A. Straun). Moskva, BEK, 2000. S. 6.

Konstitucins teiss vadas 29

detaliau apibrtume konstitucins teiss reguliavimo objekt, taiautoks apibrimas, prarasdamas apibendrinamj pobd, bt daugiauapraomasis, atskleidiantis atskirus kiekvienos reguliavimo srities as-pektus.

Visuotinai pripastamas konstitucins teiss kaip vis teis integ-ruojanios dalies vaidmuo. Tai kelia tam tikr problem nagrinjantkonstitucins teiss reguliavimo objekt. Konstitucins teiss normostvirtina teiss krimo principus, tiesiogiai takojanius kit teiss sriinorm turin, taip pat j primim. Taigi susiduriame su tam tikra per-einamja teiss srii juosta ar pereinamja teiss sritimi. Pvz.: Lietu-vos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. nuostata Asmuo laikomasnekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo numatyta tvarka ir pripa-intas siteisjusiu teismo nuosprendiu yra ir konstitucinis, ir baudia-mojo proceso principas. Ar galtume i pereinamj srit laikyti sava-rankiku konstitucins teiss reguliavimo objektu? Pats pereinamosiossrities svokos vartojimas veria bti atsargius. Juolab, kad tokios per-einamosios teiss juostos ar srities buvimas vienas i motyv, dl kuriokonstitucin teis vardijama kaip teiss sritis, o ne kaip teiss aka (klausim plaiau aptarsime nagrindami konstitucins teiss viet teisssistemoje). Neabejotina, kad konstitucin teis tvirtina teiskros pa-grindus, nors vien ar kit j aspekt prireikus nesunkiai susietume suvalstybs valdios gyvendinimu ar mogaus teisine padtimi. Todl irneskubame iskirti dar vienos konstitucins teiss objekt sudaraniossrities. Tokia sritis itirpsta kituose santykiuose, konstitucins teiss takjauia visa teiss sistema.

Aptar iuos klausimus, grkime prie konstitucins teiss reguliuo-jam santyki. Pirmiausia tai valstybs organizacija, vieosios valdios1

(be jokios abejons turtume pabrti vis pirma valstybs valdios)organizavimo ir gyvendinimo santykiai. Tai plati teisinio reguliavimosritis. Konstitucinje teisje tvirtinta, kad Lietuvos valstyb yra nepri-klausoma demokratin respublika, kad visos valdios altinis Tauta,kurianti Lietuvos valstyb, kad suverenitetas priklauso Tautai. Tiesioginir atstovaujamoji demokratija, valdios gali ribojimas Konstitucija, val-dios tarnavimas monms, valdi padalijimas, valstybs valdymo for-ma, sandara ir politinis reimas Lietuvos valstybs organizacijos pa-grindas. Konstitucins teiss normos nustato vis valstybs valdios or-ganizavimo ir gyvendinimo sistem. Jos apibria statym leidiamo-sios, vykdomosios ir teismins valdios institucij teisin padt, j suda-

1 Konstitucinje teisje vartojama vieosios valdios svoka platesn u valstybs

valdios svok, ji taip pat apima vietos savivaldos institucij gyvendinam valdi. Kon-stitucin teis, kaip inote, nustato ir vietos savivaldos pagrindus.

I skyrius30

rymo tvark, kompetencij, tarpusavio santykius. Antai konstitucin teisnustato alies parlamento formavimo tvark, tautos atstov status, sta-tym leidiamosios valdios institucijos galiojimus, statym leidybosprocedr ir t.t. Konstitucins teiss normos nustato statym leidiamo-sios ir vykdomosios valdios institucij santyki pagrindus. Pastarieji ta-koja alies valdymo form. Konstitucin teis reglamentuoja centrins irvietins valdios santykius, lemianius valstybs sandaros form, o kon-stitucins teiss normomis tvirtinti vieosios valdios gyvendinimo b-dai rodo alies politinio reimo orientacij ir t.t. Be to, konstitucin teisnustato ir vietinio valdymo bei savivaldos (dar kart primename, kadtodl kalbame apie vieosios, o ne vien apie valstybs valdios gyvendi-nim) pagrindus.

Konstitucinje teisje svarbiausia problema valdios ribos. Taigitvirtindama valstybs valdios institucij organizacij, valstybs valdiosinstitucij galiojimus ir veiklos pagrindus, j tarpusavio santyki pagrin-dus, konstitucin teis ne tik nustato valstybs valdios institucij galiribas paioje valstybs valdios sistemoje (iuo atveju utikrinamas vals-tybs valdios sistemos vidaus suderinamumas ir veiklos darna), bet irvalstybs valdios gali ribas ivardyt institucij santykiuose su asmeniu.Pastarasis aspektas neabejotinai svarbiausias utikrinant pagrindinesasmens teises ir laisves. Valdios ribojimo doktrina tiesiogiai atsispindiLietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatose. Antai Lietuvos Respub-likos Konstitucijos 5 str. 2 d. tvirtinta: Valdios galias riboja Konstitu-cija. i nuostata svarbiausias imperatyvas, lakonikiausiai ireikiantiskonstitucionalizmo esm.

Konstitucin teis nustato asmens ir valstybs santyki pagrindus,kitaip sakant, ji nustato asmens teisinio statuso pagrindus. Taip pat rei-kia paymti, kad konstitucins teiss normos nustato tik asmens teisiniostatuso principus, pagrindines teises ir laisves, taip pat ir pareigas. Kon-stitucinis asmens teisinis statusas lemia asmens statuso detal tvirtinimcivilinje, administracinje, darbo, socialinio aprpinimo bei kitose teissakose.

Valstybs valdios institucij paskirtis tarnauti monms. Demok-ratins konstitucins valstybs svarbiausia pareiga saugoti mogausteises ir laisves. Konstitucin teis tvirtina mogaus teises ir laisves. De-rindama asmens ir visuomens interesus, ji nustato ir i teisi ir laisviribojimo pagrindus. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str.nustatyta, kad mogus turi teis turti savo sitikinimus ir juos laisvaireikti, kad mogui neturi bti kliudoma iekoti, gauti ir skleisti informa-cij bei idjas. To paties Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 3ir 4 d. nustatytos ir ios teiss ribos: laisv reikti sitikinimus, gauti irskleisti informacij negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai

Konstitucins teiss vadas 31

btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyveni-mui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisv reikti sitikinimusir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais tauti-ns, rasins, religins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskrimi-nacijos kurstymu, meitu ar dezinformacija.

Papildomas teiss skirstymo teiss akas kriterijus teisinio regulia-vimo metodas. Teisinio reguliavimo metod atskleidia toje srityje nau-dojami reguliavimo bdai. Konstitucins teiss reguliavimo objektas le-mia ir ios teiss srities reguliavimo bdus. Tai teisinio poveikio priemo-ns, kuriomis konstitucin teis veikia reguliuojamus visuomeniniussantykius. ie bdai parodo ios teiss srities reguliavimo metod.

Konstitucinje teisje taikomi vairs reguliavimo bdai. Konstituci-ns teiss normos nustato teises ir pareigas, atsakomyb, leidim ir drau-dim. Galima kalbti apie vairi teisinio reguliavimo bd (galiojimo,pareigojimo, draudimo ar leidimo) santyk ioje teiss srityje.

Konstitucins teiss normose tvirtinami vairi valstybs valdiosinstitucij galiojimai. Antai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67str. Seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidia statymus,priima nutarimus dl referendum, skiria Lietuvos Respublikos rinki-mus, steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atlei-dia j vadovus ir t.t. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 str.Lietuvos Respublikos Vyriausyb tvarko krato reikalus, saugo LietuvosRespublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum irviej tvark, vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyven-dinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, koordinuoja ministe-rij ir kit Vyriausybs staig veikl, rengia valstybs biudeto projektir teikia j Seimui, vykdo valstybs biudet ir t.t.

Konstitucinje teisje yra taikomas ir pareigojimas. Lietuvos Res-publikos Konstitucijos 71 str. yra toks pareigojimo pavyzdys: referen-dumu priimt statym ar kit akt ne vliau kaip per 5 dienas privalopasirayti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas. Panaaus pob-dio yra ir Konstitucijos 68 str. 2 d. norma, kad Seimas privalo svarstyti50 tkstani piliei, turini rinkim teis, pateikt statymo projekt.

Konstitucinje teisje neretai taikomas ir draudimas. Lietuvos Res-publikos Konstitucijos 21 str. 3 d. nustatyta: Draudiama mog kan-kinti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokiasbausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 str. 3 d. tvirtinta pana-aus pobdio norma: Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalai-ki Seimo rinkim, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigosliko maiau kaip 6 mnesiai, taip pat jeigu po pirmalaiki Seimo rinkimneprajo 6 mnesiai.

I skyrius32

Konstitucinje teisje neapsieinama ir be leidimo. Lietuvos Respubli-kos Konstitucijoje idstytos ir normos, kurios nei pareigoja, nei drau-dia, bet leidia teisini santyki dalyviams atlikti tam tikrus veiksmusarba j neatlikti. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 str. nusta-tyta, kad sesijos metu ne maiau kaip 1/5 Seimo nari gali pateikti inter-peliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrams. Seimas, apsvarsts Minist-ro Pirmininko ar ministro atsakym interpeliacij, gali nutarti atsakymesant nepatenkinam ir puss vis Seimo nari bals dauguma pareiktinepasitikjim Ministrui Pirmininkui ar ministrams. Taigi pagal Lietu-vos Respublikos Konstitucijos straipsn ne maiau nei 1/5 Seimo narigali pateikti interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrams, taiauSeimo nariai tokios interpeliacijos gali ir nepateikti ir t.t.

Atsivelgiant naudojam teisinio poveikio bd derinius, yra iski-riami du teisinio reguliavimo metodai: imperatyvinis ir dispozityvinis.Imperatyviniam metodui bdinga grietas privalomumas, teisinio santy-kio dalyvi (subjekt) tarpusavio santykiai grindiami subordinacija, tei-sinio santykio dalyviai neturi pasirinkimo laisvs, jie privalo elgtis kaipnustatyta teiss norm. Dispozityviniam metodui bdinga teisini santy-ki dalyvi lygybs pripainimas, teisini santyki dalyvi savarankiku-mas ir galimyb pasirinkti tam tikr elgesio model.

Konstitucinje teisje taikom reguliavimo bd analiz leidia teigti,kad ioje teiss srityje vyrauja imperatyvinio pobdio reguliavimas.Konstitucins teiss normos nustato tam tikrus pareigojimus, draudimusar suteikia tam tikrus galiojimus, kuriuos reikia gyvendinti. is regulia-vimas ypa svarbus mogaus ir valstybs santyki srityje, kadangi btinatiksliai apibrti valstybs gali ribas, nustatyti asmens teisi ir laisvigyvendinimo mechanizm. Tuo tarpu dispozityvini norm (leidianiteiss subjektams jomis pasinaudoti ar nepasinaudoti) konstitucinjeteisje yra nepalyginamai maiau.

1.3. Konstitucin teis nacionalins teiss sistemos branduolys ir teiss sistem integruojanti teiss sritis

Norint suprasti konstitucins teiss kaip nacionalins sistemos daliesviet ir reikm teiss sistemoje, pirmiausia reikt aptarti paios teisssistemos ypatumus. Primename, kad teiss sistema tai objektyviosiosteiss vidin sandara, ireikianti teiss norm suderinamum ir jskirstym akas, poakius, institutus ar poinstituius. Teiss aka taisavarankika teiss sistemos dalis, kuri jungia teiss normas, reguliuojan-ias tam tikros srities visuomeninius santykius. Atsivelgiant teisinioreguliavimo objekt ir metod, skiriamos baudiamosios, civilins, darbo,

Konstitucins teiss vadas 33

finans ir kitos teiss akos. Teiss akoje normos gali jungtis poakius,institutus ar poinstituius. Atsivelgdami konstitucins teiss normreguliuojani santyki (prireikus ir reguliavimo metod), jas galimaatriboti nuo kit teiss sistemos dali norm.

Taiau teiss sistemai bdinga ne tik teiss dalijimas tam tikras dalis(akas, institutus), bet ir sistemos vienov, darna. Teiss normos yra su-sijusios, viena su kita suderintos. Kitaip teisinis reguliavimas tapt be-prasmis ir neveiksmingas. Todl iuo aspektu konstitucinei teisei tenkaypatinga