of 39/39
Eduardas Mieželaitis MONTAŽAI AUTOTEMATIKA Infarktas Kinkyk! Kinkyki Paplak! Papl... Ak! Ir nutrūko staiga ploniausia Mano paukščio smuiko styga... Sušlamėjo lazdyno šakelės ir lapai, ir šalia į žolę nukrito nebegyva mano lakštingala... Aš pakėliau, padėjau ant didelio delno dar šiltą šio paukščio kūnelį, išskleidžiau pilkus, aišku, jam nebereikalingus sparnus... Sparnai reikalingi tik giesmei... Bet kartais sparnus apkarpo saulėtekio liepsnos... Gaila... Labai man gaila sparnų... Graudžiai ošia nutilęs miškas žaliąjį lapų rekvijemą... Ir liūdnos jo aido bangos

Eduardas Mieželaitis. Poezija

  • View
    247

  • Download
    4

Embed Size (px)

Text of Eduardas Mieželaitis. Poezija

  • Eduardas Mieelaitis

    MONTAAI

    AUTOTEMATIKA

    Infarktas

    Kinkyk! Kinkyki Paplak! Papl...

    Ak! Ir nutrko staiga ploniausia

    Mano paukio smuiko styga...

    Sulamjo lazdyno akels

    ir lapai, ir alia ol

    nukrito nebegyva mano

    laktingala...

    A pakliau,

    padjau ant didelio delno

    dar ilt io paukio knel,

    iskleidiau pilkus, aiku,

    jam nebereikalingus sparnus...

    Sparnai reikalingi tik giesmei...

    Bet kartais sparnus apkarpo

    saultekio liepsnos... Gaila...

    Labai man gaila sparn...

    Graudiai oia nutils mikas

    alij lap rekvijem...

    Ir lidnos jo aido bangos

  • skalauja i lkt mano

    delno sal: ia guli numirus

    giesm. Mikui stinga giesms...

    (Giesm, kaip ir viskas, mirta.)

    Guli mano delne numirus giesm..

    Pasilenk ir pabuiuok, kuda

    alij rekvijem suo alio

    ir didelio miko orkestro

    alvario lapai, nedidel,

    pilk ir vis dlto tok

    herojik paukt u jo

    toki didel didel giesm...

    Didiulje girioje nedidelio

    paukio giesm didelis

    ygis...

    Pakask j po ito

    lazdyno Olimpu. Ir atsiminki

    sen nuvalkiot ties:

    memento mori... Ir vis dlto

    gaila ito numirusio paukio.

    Labai gaila miko giesms...

    ...Pasilenkiu ir pabuiuoju

    giesm...

  • Genealogija

    1

    Padedu al Pano plunksnakot, raant aliu raalu alius miko lyrikos posmus: padedu al

    mekerykot: reikia pailsti; pavargau ir nuo alios poezijos. Be to, vidudienis, ir uvys nebekimba...

    Guliu isitiess auktielninkas aliame minktame ols patale ir iriu aukt: ydras dangaus

    paraiuto kupolas, baltais debesli takais imarginta musmir, kuri visai neseniai, sauls spindulio

    kotu atvirtus vir, dar guljo upje, dabar apsiveria ir vis mane ugoia savo takuota kepure.

    Baltas ios milinikos musmirs kotas sauls spindulys siremta tiesiog mane, ir a stebiu io

    milino kepurs baltas debesli skaidulas.

    Vitmenikos ols lapai iri dabar mane i aukto, keistai ities ilgus alius kaklus ir emyn

    nulenk neproporcingai maas alias galvutes, ir negali atsistebti: kokia ia dabar btyb sibrov

    j alij demokratij?

    O a vaballis: guliu prilips prie balkvo ios milinikos musmirs koto, dabar maesnis u visus

    kitus to alio kontinento gyventojus. Nesutraikinkite vis maiausio ems vabalo!..

    Bet kur tau!.. Paliks kas tave ramybje: sulekia subga sibrovlio pairti visi karingai nusiteik

    aliojo kontinento gyventojai.

    Tanko vikrais atropoja alia kirml ir savo lokatoriaus antenomis gaudo kiekvien mano

    kvpteljim.

    Plastmasiniais malnsparnio sparnais atlama paauksuotas alsvas laumirgis, ijungia motor,

    pakimba vir mans ir remia aki ironus tiesiai mane.

    Pro ols lapus ilenda raketin alio iogo formos konstrukcija, praia moderns auktojo pilotao

    plaiasparniai peteliki lktuvai ir, manevruodami suglaudiamos geometrijos sparnais, daro vira

    vir mano galvos.

  • Tiesiai veid lekia cigaro formos raketa: kaman ir atsimua man skruost.

    Pagaliau pasirodo skruzdli armija; ji pradeda strategin apsupim: batalionai, pulkai, divizijos

    slenka ir slenka ir baigia mane apsupti.

    Visas aliasis kontinentas sukilo prie mane. Kodl? Ir kuo a Jums nusidjau, aliosios kirmlyts,

    margi drugeliai, auksiniai laumirgiai ir darbiosios skruzdls? U k mane adate sunaikinti? Juk

    a dabar maesnis u jus visus. Argi a jums pavojingas?..

    Ak demokratiki vitmenikos ols lapai! A kreipiuos jus pagalbos: tik js vieni dabar galite man

    padti ilikti. A kosminis demokratas: t. y. kosminio universumo alininkas. Ir todl a esu viso, kas

    gyva iame universume, vadinas, kartu ir js vis, geras draugas.

    A galiu pakartoti tau, ole, Volto Vitmeno mogikosios maldos odius: Tenderly will I use you,

    curling grass. Ir a lygiai taip pat velniai elgiuos su tavim, garbanota ole...

    A gerai inau savo kukli viet universume: a esu emesnis ir maesnis u ol; a prilips prie

    takuotos dangaus musmirs balto koto vabalas, a prilipus prie juodos ems, kuri netrukus

    ruoiuos grti, dulk. Apginkite mane, ols lapai!..

    Ir man pagaliau pavyksta tikinti ol: ji ataukia savo alius kovos sakymus, ir mane supusi jos

    armija pasitraukia.

    Mane goianios milinikos dangaus musmirs kepure, baltomis debesli skaidulomis atropoja

    vabalas, kur kakas kakada pramin vyturiu, ir skambs jo radijo signalai uifruotu kodu visas

    keturias aliojo kontinento puses pranea apie paliaubas.

    Ir a vl guliu, ramiai isitiess olje, ir stebiu baltas dangaus debesli skaidulas. A maas maas

    didels nesmons, didels beprotysts vabaliukas. Vitmenikos ols lapai iri i aukto mane

    ma universumo atom arba, kaip anksiau sakydavo, ems dulk...

  • 2

    Bet dabar kita nelaim: ugriuvo tokia gausyb bals ir gars, kad neilaiko aus bgneliai. Kas

    atsitiko?

    Pakeliu akis garbanotus pu vainikus: paukiai!.. ia susirinko viso miko paukiai. Turjo, matyt,

    kakas labai svarbaus vykti. Kas? Kokia proga dabar ia prasidjo tokia nirtinga pauki polemika?

    Klausau itemps ausis. Noriu igirsti, k dabar kalba miko paukiai. Deja, sunku suprasti pauki

    kalb.

    Vaikystje, tiesa, man teko tos kalbos mokytis mikuose, pievose ir paupiuose. Buvau jau gerokai

    pramoks, jau susikalbdavau su visaip iaukianiais paukteliais.

    Bet meloding pauki kalb nustelb vairios plienins ir geleins robot konstruojamos kalbins

    konstrukcijos. Ir primirau sodri ir ali pauki kalb.

    O gaila: paukio kalba asonansin: ji muzikalesn, graktesn, subtilesn ir todl labiau tinkama

    poetiniam, ypa rim, odynui. Bet vien kit od, vien kit sakin dar prisimenu. Ne visk dar

    pamirau. siklausau, pradioje kas penktas, o paskui jau kas treias odis man pasirodo

    suprantamas. Ir tai jau gerai: a dar visai nepamirau pauki kalbos graiausios kalbos pasaulyje!..

    Mginu sigilinti pauki polemik. I minim pavardi, i terminologijos sprendiu, jog kalbama

    apie poezij. Vyksta temperamentinga diskusija.

    I karto negaliu suvokti viso io karto gino esms. Gal kiekvienas plunksnuotas oratorius, kaip

    danai atsitinka, nordamas pademonstruoti savo ikalb ar literatrin iprusim, beria skambias

    frazes, ir tiek.

    O gal ir ne. Gal susidr skirting mokykl ir skirtingo skonio sparnuoti oratoriai, ir polemika dabar

    gali utrukti iki gilios nakties. Gali ir niekados nesibaigti...

  • Pastama batalija: tik itars pauktukas savo mylimo poeto vard, visi sparnuoiai paberia toki

    gausyb kit vard, kad oratoriui belieka nutilti. Neleidia kalbti alioje miko salje chaosas.

    Tikras lyrikas entuziazmas. Ak, tie paukiai paukiai: kokie jie nuoirds, betarpiki, natrals

    oratoriai. Nes jie naivs skrajnai ir blogi diplomatai...

    Ibga pauktukas ali tribn, atstato i anksto paruotam smgiui raudon krtinuk, paiauia

    pilk kuodel ir pauktikai, atvirai eria akis vis ties. Tokia, mat, pauki demokratija. Laimingi

    paukiai...

    Cit, paklausykime aliojo miko oratori kalb...

    39

    Ho! no! ho! Mer! mer! merl Sa! sa! sal Fo! fo! fo! O! o! o! Vi! vi! vi! Di! di! Di! Jus! jus! jus! Li! Ii! Ii!

    Tai! tai! tai! Po! po! po! Ver! ver! ver! Gi! gi! gi! Li! Ii! Ii! Jus! jus! jus! Ha! ha! ha! fi! fi! fi! Sas! sas! sas!

    Dan! dan! dan! T! t! t! Ge! ge! ge! T! t! t! el! el! el! (Kas? elmis?) Ne: Is! is! is! Mic! mic! mic!

    Ke ke! ke! Vi! vi! vi! Ius! ius! ius! Vit! vit! vit! Me! me! me! Nas! nas! nas! Bai! bai! bai! Ron! ron! ron!

    As! as! as! Bod! bod! bod! Ler! ler! ler! (Kas? Gal: ver? ver? ver?) Aiku: Len! len! len! As! as! as! Eliu!

    eliu! eliu! ararar! (Gal: kvar? kvar? kvar?)

    Visi paukiai sako kalbas. Viena tik juoda varna neturi k pasakyti. Gal todl, kad nemgsta poezijos.

    O gal todl, kad visai jos nesupranta. Bet polemikos kartyje varna kartoja t pat kyr klausim: ar?

    ar? ar? Ir: kar, kar, kar. Karleilis? aiku, ironikai paklausia maas kuprotas tarsi Kvazimodas

    pauktelis. Supykusi varna ikarkia kit savo vienintelio odio variant: Kvar! kvar! kvar! Ir visa

    varnos giesm...

    Te? te? te? ironizuoja maas sparnuotas kupriukas ir ia pat atsako: Tas! tas! tas! O varna

    nesupranta ironijos, perdaug rimtas pauktis... Ir kam varnai poezija? Kam jai muzika? Varna

    patenkinta ir pritaria maam kupriukui nauju vienintelio savo odio variantu: Dar! dar! dar!

    Vi? vi? vi? kikena paukiukas kupriukas. Nas? nas? nas? ir nulekia aukt med. O kiti

    paukiai, striksdami i eils ali tribn, tsia pradt polemik:

  • Blok! blok! blok! As! as! as! (Gal bloknotas? O gal banknotas? klausia kakas.) Hik! hik! hik! Met!

    met! met! As! as! as! Eli! eli! eli! Ot! ot! ot! (Jot? jot? jot? siterpia laktingala). Ar! ar! ar! (Ar? ar? ar?

    klausia laktingalos varna. Bet kakas ateina pagalb...) Agon! agon! agon! As! as! as! Lor! lor! lor!

    (K? k? k? klausia draug pauktis.) O kitas: Ril! ril! ril! K! k! k!..

    Visa asonans enciklopedija! Ir man dabar aiku: aliojoje auditorijoje pauki poezijos

    simpoziumas. Diaugiuos nepamirs pauki kalbos: galiu dabar dalyvauti pauki polemikoje...

    4

    Velus ir akotas poezijos genealogijos medis: storiausios homerikos jo akos dabar jau stkso

    ariau prie ems, ploniausios eliuarikos atalos stiebiasi paioje virnje. Bet medis vienas:

    poezijos medis. Ir kiekvienas pauktis jame isitenka: kiekvienas pauktis poezijos genealogijos

    medyje turi nuosav ak arba akel.

    Jeigu visi paukiai sutpt ant vienos akos, jie, aiku, neisitekt. Bet paukiai protingi: jie

    isisklaid po vis med, aplipo visas akas, kiekvienas pasirinko sau viet. Ir todl toks polifonikas

    akoto poezijos medio oimas.

    Gt sak: aminai alias gyvenimo medis. Galima bt t pat pasakyti ir apie aminai ali poezijos

    med. Kasmet naujais gliais jis vyluoja ydroje padangje, sikimba paslaptingus kosmoso

    kauburius ir pasistiebia dar aukiau, dar ariau vaigdi.

    5

    anas Kokto sak: poetai kaip paukiai, jie gieda savo giesm genealogijos medyje. Ir juo poetai,

    sak Kokto, tviriau laikosi savo genealogijos medio, tuo j giesm tikresn.

    Prisiklauss pauki kalb, panorau ir a padalyvauti pauki poetiniame simpoziume, garsiai

    ireikti t ano Kokto mint. Bet sparnuot oratori kalbos iseko, ir le vol doiseau, pauki

    sskrydis, jau jo pabaig. Padiskutav sparnuoti oratoriai nutar priimti ali rezoliucij. Perskaityti

  • j buvo pavesta laktingalai. Laktingala ikilmingai perskait poetins deklaracijos forma parayt

    ars poetica.

    Skait muzikaliai, patetikai, artistikai. Mane ukerjo sidabrin jos odi koloratra. Ir jeigu man

    dabar reikt atpasakoti io svarbaus aliojo dokumento turin dievai, negaliau. Girdjau tik jos

    bals.

    Laktingalos kalba man primin antikin, dabar jau mirusi, lotyn kalb. Atsimenu tik atskirus

    odius, pavyzdiui, nascuntur poetae. Tokios nuomons apie poezijos men bta senovje. Dabar i

    paira, aiku, nebegalioja. Nes, kaip sakoma, paseno. Bet ar taip buvo pasakyta, ar nebuvo galvos

    neguldau. Melodinga laktingalos balso forma nustelb aliojo dokumento turin...

    Pakliau galv i ols ir pamaiau: saul tarsi lokys jau kabinos nagais u pu kamien ir sliuog

    emyn, ariau prie ems. Pats, pagalvojau, uv kibimas. Pasimiau ali Pano plunksnakot ir

    nubridau per olynus prie ups. ia mlynoje vakaro rimtyje tsiu alij savo poezij. Ir staiga vl:

    Eliu! eliu! eliu! ironizuoja krmuose laktingala. O praskrisdama vir galvos varna man dar

    numeta: ar! ar! ar! Tarsi juod plunksn... Ak js, pleps, pagrasiau abiem piktai, js dar aipysits?..

    Ir pats nusiypsojau. Ar jos ia kaitos? Pats a, tsodamas olje ir laukdamas vakaro, visoki juok

    prisigalvojau, o dabar pykstu. Kuo ia dti sparnuoti miko fantastai?

    Uneriu ant viuko stipriais arvais apsikausius karkvabal ir umetu meker ups ultramarin. Ir

    pataikyk man taip: tiesiai ant mnulio piautuvo. Nuplaus mekers gyslel, o a manysiu, kad

    nutrauk banginis...

  • Robotas

    Mekeriotojas automatinis miko Golemas.

    Varinis veido kvadratas. Ir suiauptos lpos.

    Kakt ugos plieninis marsieio almas,

    I kurio ri dvi aki stiklins lupos.

    Lengva plriajai uviai itok robot,

    Uprogramuot mechanizm, valdyti:

    Trkteli sil (ak, kibernetin rafinuota

    Valdymo technika!), jis ir pakelia mekerykot.

    Mechanikai pakelia: grynas techninis impulsas.

    Ir mechanikai meker vl up nuleidia.

    Monotonikai dunksi mechaninis pulsas.

    Jo gyslomis teka uv programiniai skaiiai.

    Mekeriotojas, is genetikai kiek pagerintas

    Automatinis vienetas, imtmeiais siektas

    Superepochos masinis technostandartas

    Superkonstruktorlaus jau sufantazuotas projektas.

    Ir Bekono kadaise sukritikuota sala Utopija

    Pagaliau realizuojama: mekeriotojas sal

    Pasirenka tarsi labai jam patogi uuovj

    Ir stebi vienintel daikt savyje mekers gal.

    Golemas (senovs hebr. glem nesusiformavusi, beform mas, embrionas) yd legendin btyb. Golemas bdavo suformuojamas i molio ar purvo ir atgaivinamas magija. Viduramiais buvo manyta, kad golemus valdo galingi burtininkai, kurie visikai vald savo nemstani tarn veiksmus. (Red.) mogaus irdis, sak kadaise Bekonas, nra atplta nuo emyno sala. Ji pusiasalis, kuris susijs su visu emynu. (Aut. past.)

  • Saloje, deja, irdis tampa sala. Golemizacija

    Tragikomedijos hepiendas: pigus groteskas.

    Saloje sdi standartinis, panaus Mao Cze-

    Dun, mekeriotojas. Plokt. Kauk. Ir viskas.

    Lengva plriajai uviai itok robot,

    Uprogramuot N000 1.... valdyti bt,

    Bet... mekeriotojas susimst ir, nors ribot,

    Bet teising cogito, ergo sum

    Prisimin ir... pabudo...

    Eduardas Mieelaitis, Montaai, Vilnius: Vaga, 1969, p. 303312.

    I K A R A S

    ...Balandio rytas...

    A taip ir pavadiniau i poem,

    kuri iandien pradeda mogus rayti...

    A negaliu pridti ia nei posmo, nei vienos eiluts.

    Taiau Visatoje poem rao

    didiausias dabarties poetas

    kosmonautas.

    ...Tu vis daniau dabar keli akis dang...

    Ir tavyje srovena nerimas... Ir tave traukia

    mnulio, sauls ir vaigdi trauka.

    Taip elgias paukiai gtoje, kai jiems

    sparnai uauga ir vilioja auktas skrydis.

    Bet em geras senas tavo lizdas...

  • Argi tau joje nepakanka jos ilumos?

    Argi tau joje nepakanka jos jaukumo?

    Argi tau joje nepakanka jos duonos?

    Argi tau joje nepakanka jos vandens?

    Argi tau joje nepakanka jos medaus?

    Argi tau joje nepakanka jos sotumo?..

    Argi tau joje nepakanka jos lopins

    vjo, ilo, jros ir debes dainos?..

    Argi tau joje nepakanka toki valand,

    kurias pavadinti galtum laimingom?

    Ko joje nepakanka tau,

    ems snau?

    Dabar tau nepakanka tiktai vaigdi,

    kurias nori tu siremti...

    ...Tu ryt panorai savo sparnus

    pripildyti ilto pavasario vjo.

    Tai iskleiski plaiai Ikaro sparnus

    viesios vaigds jau prie tavs artja.

    Ir visa Visata

    tau atverta

    kaip mylimosios

    irdis...

  • L Y R A

    A lyros neturiu.

    Bet ji tarp mano ems

    Ir ankstyvj vyturi

    pai saul remias...

    Sidabrines stygas tempia vyturiai,

    Prie sauls priria,

    ir em lyg aukiau pakyla.

    A pirtais perbraukiu stygas,

    ir jautriai, ir variai

    Dangaus lyg kritolo taurs

    garsai suardo tyl.

    Ir i dangaus skambios taurs

    melodijos medaus

    Pribga krtin mano

    taur pasvyra,

    Pasipila palaiminta litis,

    ir a braukiu lietaus

    Sidabrines stygas,

    tarp pirt jausdamas kaip sidabrin lyr...

    O tai mike esu.

    ia guli alios knygos.

    Ir, priritos tarp debes

    lr ems, skamba medi stygos.

    Ir pirtais perbraukiu

    alias pu stygas...

  • Jos ima sulpsti, verkti,

    gausti, ir tada, atrodo,

    Girdiu pu, vjelio supam,

    melodij, lyg kas

    iurlionio Mik graudiai

    ir svajingai grot...

    Ir i pu alij styg

    miko tankumos

    Laktingal bals skambus

    sidabras byra...

    Ir nuo pavasario dien

    ligi paios baltos iemos

    Braukiu a pirtais

    skambi ali miko lyr...

    Regiu laukuos drugi

    Baltut debesl...

    Jis tempia auksines rugi

    Stygas auktyn vaisk ml...

    A pirtais perbraukiu, drauge

    Su vjeliu,

    rugi auksin

    styg tankumyn,

    Jis subanguoja, jis suvilnija

    ir aliame lauke

    Man primena simfonijos gars

    neram vandenyn...

    Ir mano rankose, kaip nytys staklse,

    rugi auksins stygos virpa,

    pro pirtus inyra

    Melodija apie kasdien

  • duon... A braukiu,

    Per ali lauk eidamas

    vidurdienio rugi

    auksin lyr...

    Mieste skaitau danai

    I akmenins knygos.

    Dirbtuvi kaminai

    ia tempti

    lyg stygos.

    Balti balandiai

    tempia kamin

    Tiesias stygas ir priria

    prie sauls apskritimo.

    A pirtais perbraukiu stygas,

    ir man plienu,

    Variu ir geleim skambti

    darbo giesms ima.

    Dirbtuvi kamin lyg styg

    tankumyne vyturi

    Skambiu balsu suvirpa

    plienas ir ore pabyra.

    Sidabro, aukso ir pu

    alias stygas turiu,

    Ir kamin plienins stygos

    puoia mano lyr...

    Kai moteris rankas

    Itiesia ir apmirta,

    Man primena stygas

    Ilgi balti jos pirtai...

  • A tempiu balt,

    ilg, plon

    Jos pirt virpanias stygas,

    man sminganias ird ird,

    Ir skamba pirt stygose daina,

    graiausia i dain,

    Ir, i irdies ijusi,

    irdis j ir vien girdi...

    I lyros styg, prikabint

    prie dangaus vaigdi

    Ir mano pirtais palytt,

    kaip upelis tyr

    Sidabro, aukso, plieno, medi,

    pirt styg muzikos

    Melodij, su mnesiena virpani,

    visur girdiu...

    Skambk nematoma

    Bet esanti visur,

    Skambioji mano lyra!..

    M A N O KN A S

    E MS KN A S

    Mano ems knas jos akmuo

    Tai jos kaulai kietas jos skalnas;

    Ups kraujas, molis jos raumuo,

    Mano ems knas mano knas...

    Mano knas i lauk elmens,

    Debesuoto ir lietingo oro,

  • Ir i ups altojo vandens,

    Sauls spindullio, vjo uoro...

    I gelsvos smiltels paneriuos,

    I krauju paraudusios uogels,

    Ir pilkos ilains, i kurios

    Kalas duona kvepiantis rugelis...

    I to rugio duonos trupini,

    Duonos luito, telpanio sauj,

    Ir i mieio grdo, apyni

    alio spurgo, kaitinanio krauj...

    I uvies, kur nardo vandeny,

    Pieno lako ir sriosios jros,

    ilumos, rusenanios ugny,

    Obuolio tos sauls miniatiros...

    Mano knas kraujas ir raumuo

    Gr ems kn: bus skalnas

    Ir ilain kils i jo elmuo,

    Mano knas mano ems knas...

    M O T E R I S

    K E T U R I P A V E I K S L A I

    Tu man tokia atrodai:

    Po aliu mediu, liekna tarsi ilga balta uvis, nuoga su figos lapo trikampiu, laikai ilgais, grakiais,

    plonais pirteliais, kaip is medis laiko savo ilgomis akelmis, lyg sauls miniatir aukso obuol ir

    silai jam gyvybs silo pradi padaryti. Kiekvienas darbas teikia laim. O laim tai aguonos

    grdas. Bet aguonos grdas apskritas kaip obuolys, o obuolys jis irgi apskritas, kaip ems

    kamuolys, o em apskrita kaip aara. Ir silas gema i aguonos grdo, ir sukas, ir vyniojasi

  • kamuol, tarsi itas obuolys, paskui iauga didiul, kaip i em, sil kamuol, kuris tai tavo

    rankoje.

    Kaip Diurerio paveiksle visada vienodai

    protingai ir prasmingai nuodminga

    tokia tu man atrodai...

    Tu man tokia atrodai:

    Matau padangs vaisk ml, o perregim jo da fono matau tave; matau ant rank trap kdikl,

    kur tu kelio pairti jau paklei, akis ukrtus mlynja svajone. Veide tyli palaima ir ramyb, dvi

    kilnios palydovs kiekvienos moters, kuriai nesvetima kani kantryb; ir ji telaukia, kol trapi gyvyb

    jai, pirmai, pirm od tars. Ji ididi, nes ji didiuojasi mauoju didios gyvybs grdeliu, kaip

    kiekviena didiuojas motina, kuri, nebodama pavoj, j iam pasauliui dovanojo, kaip saul dovanoja

    vies, kai gema jam nauja diena. O kas ant delno smulki smilt kl, tas jaut ir kiek sveria planeta;

    jei moteris pakl kdikl, ji laiko vis em, ir todl ji, tiktai todl turbt venta.

    Kaip Rafaelio drobje, nei vienodai

    ant rank grd vis ems svor,

    tokia tu man atrodai...

    Tu man tokia atrodai:

    Pro tavo lp tarp man auksin ypsena isprsta, lyg pro debesl prasikala auksinis sauls

    spindulys, suildo mano ird tarsi ems kamuoll, ir jame veliai sudygsta nesudyg dar kilnij

    nor apleisti grdai. Pro tavo lp tarp man auksin ypsena isprsta, lyg maa kregd i savo

    lizdo, prisiglaudusio prie stogo, ir, iskleidusi sparnus, tarsi vabz-dius igaudo ir irankioja emj

    nor didiulius spieius.

    Kaip Monos Lizos atvaizdas, visus vienodai

    pajuokiantis u j silpnum,

    tokia tu man atrodai...

    Tu man tokia atrodai:

    Per lengv melsv perregim rko yd matau a balt marmurin Afrodit, nuo pjedestalo naujo

    dailininko nuimt ir pasodint melsvame kambaryje. Pakeits aminj poz, marmuras pavirto gyvu

    baltu knu, kuris pavasario alyvomis man kvepia. Nerpestingu balto veido susimstymu, raudon

    lp purpuru, aki giliu nutolimu, baltos krtins pilnu-mu, rank sparnais ir melsvo sniego knu ji

  • primena man gulb, susisupusi melsv lengv paupio pavasarik rk, neemik, kilni ir

    reikaling groiui.

    Kaip Renuaro drobje, esi vienodai

    neemikai aukta ir emikai aisminga,

    tokia tu man atrodai...

    Tu man tokia atrodai,

    ir tu tokia esi:

    kas dien nevienodai

    kilni ir nepasiekiama,

    grietai grai, protinga,

    neemika, emika,

    aukta, nuodminga.

    viesi,

    kokia ir reikalinga

    man esi...

    Paryius

    M O G U S

    Mano dvi kojos remias ems rutul,

    mano dvi rankos paremia sauls kamuol,

    o tarp ems rutulio

    ir tarp sauls kamuolio

    stoviu a...

    Mano galva apskrita kaip ems rutulys,

    kurio gelmse kaip rda ir anglis

    klodais giliai susiklost smegenys,

  • a jas kasu ir lydau i plieno

    didelius daiktus:

    traukinius, em apjuosianius, ir laivus,

    skrodianius ems gilius vandenynus,

    ir lktuvus, paukio tolesn tsin,

    ir raketas, greitesnes u aib

    ir greitesnes u mano minties sil...

    Mano galva apskrita kaip sauls kamuolys,

    i kurio gelms sauls spindulys

    visas keturias puses spinduliuoja

    ir emje visa gaivina,

    ir kvepia emei gyvyb...

    Kas em?

    Kas ji be mans?

    Negyvas, raukltas, sunkus kamuolys

    nulids klajojo po didel mlyn erdv,

    mnuly kaip veidrody mat seniai

    negra, rauplt, negyv savo veid...

    I lidesio jis ir sukr mane,

    ir dav man galv, saul ir em panai,

    ir maas mano galvos kamuolys

    pranoko didel ems kamuol

    ir dabar atstoja jos a...

    ems rutulys mano rankoms pakluso,

    ir a jam daviau jo gro.

    ems rutulys sukr mane,

    o a j sukriau

    nauj, jaun ir gra,

    kokiu jis nebuvo...

  • Dviem kojom tvirtai atsispyrs em

    ir dviem rankom tvirtai sirms saul,

    a stoviu kaip tiltas

    tarp ems ir sauls,

    kuriuo em ateina saul,

    kuriuo saul ukopia em...

    Ir sukas, sukas aplinkui mane

    mano puiki krini,

    mano rankomis nulipint

    i motinos ems,

    marga ir miri karusel:

    sukas aplinkui mane

    miestai su daugiaaukiais namais,

    gatvi asfaltu, tiltais, stulpais,

    liauiani main vabalais,

    betono ir plieno gabalais,

    vyniojasi man apie kojas ir rankas traukiniai,

    suka rat aplink galv lktuvai,

    plduriuoja apie kojas didiuliai laivai,

    sukasi traktoriai, ia stakls,

    kyla i mano rank palydovai

    tarsi balandi brys...

    Stoviu graus, tvirtas, auktas, petingas

    tiltas nuo ems iki paios sauls

    stoviu paiame ems viduryje,

    skleisdamas saultus ypsenos spindulius

    visas keturias ems puses

    komunistas

    mogus

    a...

  • V A R D A S

    O koks mano vardas? Kokia pavard?

    Pavard man, tiesa, priklauso.

    Bet tu gi mane pasiimsi, mirtie,

    ir kas tada vardas? ir kas pavard?

    Ir kas pasiliks tada, klausiu?

    Neliks mano vardo, neliks pavards.

    Bet liksiu, nors gulsiu em,

    nes tavo irdis prie mano irdies,

    ir tavo irdis i mano irdies

    gyvyb gyvenimui semia...

    Neliks mano vardo, neliks pavards.

    A liksiu, man knas atsako,

    nes knas prie kno, petys prie peties,

    nes mano krtin prie tavo krties,

    du knai kaip vienas praneko.

    Neliks mano vardo, neliks pavards.

    Mes liksim, brangioji, abudu,

    Nra praeities ir nra ateities.

    Yra tik gyvyb plakimas irdies,

    kad amiais gyvyb ir bt.

    Neliks mano vardo, neliks pavards.

    Vardai arba pavards keisis.

    O mes? O ijs i mano irdies,

    ijs i tavo aistringos irdies,

    gyvyb prats ms vaisius

  • + + +

    Pasakyk, upele,

    Kaip tu iekai kelio?

    A neiekau kelio!

    A esu upel!

    BARKAROL

    Italija mlyna, Klelija,

    gelsv apelsin karoliai

    ant kalno lyg kaklo,

    o mlyje

    valia valtele barkarolei!

    Italija mlyna, Klelija,

    kaln iliuzorin flora,

    balt oleandr elyje

    tercin tirados, sinjora!

    Italija mlyna, Klelija,

    idilija, solo gondoloj,

    skaisti kaip pati evangelija

    Franeska dainuoja Paolui.

    Italija mlyna, Klelija,

    magnolijos ir mandolinos,

    melodijos, uolos, kamelija,

    mnulio velnus mandarinas.

  • Italija mlyna, Klelija,

    laktingal koloratra,

    ir talija, gulinti smlyje,

    ir ultramarinas,

    o jra!

    Italija mlyna, Klelija,

    melsva valandl tos meils,

    kurios vienoje kibirktlje

    ir gim ios mlynos eils.

    Italija lieka elyje

    tol ji plaukia, tol.

    Ant kaklo pakibusi, Klelija,

    kaip rankos man liks barkarol.

    Italija mlyna, Klelija,

    bet melsv aki tavo flor

    ir Sklriaus regiu akvarelje

    lyg ultramarin, sinjora!

    Turinas

    NIAGAROS KRIOKLYS, ARBA PASIVAIKIOJIMAS SU VOLTU VITMENU

    1.

    Suspaustas tarsi odiai kranto rmuose,

    paklusdamas kanonams, teka ups epas,

    Voltas Vitmenas (Wolt Whitman) (18191892) vienas garsiausi Amerikos poet, laisvj eili pradininkas. Taip pat eseistas, urnalistas. Savo kryboje deklaravo tuo metu revoliucingas demokratines, humanistines idjas. (Red.)

  • kaip vyki tkm aminose poemose,

    kaip Haivatos laivo lengvas stiebas

    ir kaip taikos jo pypks, vjo dailiai rangomas

    vidurdienio rimty, tabako alias dmas,

    ir kaip vidurami bang audringai trankomos

    Santa Marijos gal maksimalus greitumas.

    Bet tai ir skardis. Ir vanduo kaip armija,

    ijojanti srautu tbtin kar,

    galvotrkiais emyn praraj nugarma, o

    kovos trimitais trimituoja Niagara.

    2.

    Dabar alin harmonija,

    alin visi kanonai,

    vandens ritmo jokia ranka neilaikys.

    alin rimai,

    jie ia visai nereikalingi,

    nes potvynio triukme ir esy

    j neigirs pati geriausioji klausa.

    ia rimai turi bti kaip griaustinis,

    geriausiu atveju kaip artilerijos saliutai.

    ia grumiasi vandens laukiniai legionai.

    Ir logika alin,

    ia viepatauja alogizmas,

    ir nebra jau geometrijos taisykli.

    sigali jga.

    Brutalumas veriasi vir,

    silpnus sutrypdamas po kojom.

    ia viepatauja isiverus mas.

    ia vyksta vandens pilietinis karas.

  • Maiosi baltoji ir juodoji,

    maios raudonoji, geltonoji

    vanden rass,

    triumfuoja gamtos demokratija.

    Vanduo ir odiai

    balti, juodi ir raudoni demokratai,

    kurie griauna kanono rm

    amin ir harmoning diktatr

    ir sukuria gra chaos.

    ia nesigirdi piemens ragelio.

    ia skamba vario trimitai

    ir dunda bgnai.

    Bet vir io pragaro ore pakibusi

    dangaus spalvingoji harmonija

    vaivorykt,

    kuri apjuosia sidabrin Volto Vitmeno,

    chaoso valdovo, filosofo ir satyro, galv,

    o i baltos barzdos kaip duonos trupiniai

    nubyra skambs odiai:

    And mind a word of the modern

    the word En Masse.

    A sakau Voltui Vitmenui:

    vienas odis kaip individas nustoja reikms,

    nes jis nieko negali laimti.

    Dabar laims tiktai odi mass,

    odi armijos, odi korpusai ir legionai,

    masiniai odi sjdiai ir revoliucijos,

    ir tai bus odi demokrat visuomens

    demokratikai grindiama santvarka.

    (A praau nemaiyti svok:

    sidmkite i laik od od mass (angl.).

  • demokratijos saul, kuri Voltas Vitmenas giedojo,

    iame kontinente nusileidia. Dabar ji pateka

    i socialistinio kontinento senajam pasauliui.)

    itas odi krioklys

    nebegali sutilpti

    chorj, anapest, daktili, jamb ritmus,

    nes j per daug odi itisos mass.

    Ir juos valdyti reikia kit santvarkos dsni.

    J ritmas bus ups potvynis,

    ir vjo uoras, ir stakli gaudimas,

    ir griausmo trenksmas.

    J ritmas bus asimetrija

    ir netvarkos taktas,

    kuris gamtoje viepatauja.

    Nebebus kambarinio kanono.

    Bet i chaoso iplauks

    nuostabi chaotinga harmonija.

    Ir odio spalva bus moni rasi,

    ems, jros vandens, ols ir metalo spalva.

    Ir virum krioklio vandens chaotik masi

    baltuoja Volto Vitmeno,

    didiojo poezijos Pano, gauruota galva.

    3.

    A suglostau eilrat kaip cacalialia

    ir nupinu rim kasel,

    a suglostau eilrat tarsi dukrel

    ir ileidiu tvarkingai keli,

    jeigu norite kaip cacalialia.

    chorjas, anapestas, daktilis, jambas silabotonins eildaros metrai, skiriami pagal antikinius principus: chorjas ir jambas dviskiemeniai, anapestas, daktilis, amfibrachis triskiemeniai. (Red.)

  • Bet kartais eilratis kaip kumeliokas

    itrksta, prarasdamas tak,

    ir skamba eilratis kiek palaidokas,

    bet tada jo n pats Aleksandras Blokas

    nepaimt tviriau nag.

    O ar verta guldyti ankt kanon

    j lyg Prokrusto lov,

    jei metafora lenda posmui pro on,

    jeigu vaizdis, pag itrauks, kanon

    aukia mirtin kov?

    Ir ar verta suverti ritmin amplitud

    btinai taip rayti, kaip ra,

    ir suktis, kaip apie sen pirkut

    dar sukasi eiliakaliai gud,

    apie jambochorjin a?

    Paklausykit: ar up pasta jamb?

    Ar jamb naudoja vjai?

    Paklausykit: ar nakt kosmose skamba

    kas nors panaaus emik jamb

    arba dar geriau chorj?

    Tai kodl gi eilraio siaurinti skal?

    Eilraiui duokime vali.

    A suglostau, jei reikia, kaip savo dukrel,

    suukuoju, ileidiu tvarkingai keli,

    bet i viso a prie cacalialia.

  • 4.

    A grau krantus, pasakysite,

    a grau.

    Krioklys, kritimas ir skurys

    epocha.

    Bet grimas atgal i krioklio

    tai ne tas pat, kas grimas

    Santa Marijos maksimal greitum,

    ne Haivatos valtel

    ir ne jo taikos pypks vingiuojant dm.

    ia grimas

    iokusio i kovos irgo

    nervingas raumen trkiojimas,

    grim palydi

    krioklio skurio atminimas.

    Up, nuokus nuo krioklio,

    ltja, bet atgal nebegrta.

    Stovi du ili aigaliai

    du prieingi ups krantai:

    stovi ilas aklasis Homeras

    ir ilas Voltas Vitmenas.

    Vienas su laur lap,

    antras su ols lap

    aliaisiais vainikais

    ir per Niagar tiesia

    vienas antram rank.

    Bafalas

  • STAUGSMAS VIRUM BRUKLINO TILTO

    Staugsmas

    raudonu vireliu knyga,

    parayta Aleno Ginsbergo.

    i knyga

    nepatinka dangoraiiams,

    nes ji ijo i padugni,

    kur staugia sueista siela.

    i knyga

    nepatinka tvarkai,

    nes tai beform gars mas,

    kuri chaotikai veriasi i krtins.

    i knyga

    nepatinka sotiesiems,

    nes tai alkano vilko,

    iem paklydusio tyruose, staugsmas.

    O a

    i knyg skaitau ir sakau

    alia stoviniam jos autoriui:

    Teisingai, Alenai Ginsbergai, teisingai.

    Moloch whose mind is pure machinery! Moloch whose

    blood is running money! Moloch whose fingers are ten armies! Moloch whose breast is a cannibal

    dynamo! Moloch whose ear is a smoking tomb!

    (Molochas, kurio siela tai maina! Molochas, kurio kraujas tai bgantis auksas! Molochas, kurio

    pirtai tai deimt armij! Molochas, kurio krtin tai mogdros motoras! Molochas, kurio ausis tai

    Alenas Ginsbergas (Allen Ginsberg) (19261997) vienas garsiausi JAV poet, bitnikas, aktyvus politikas, mogaus teisi gynjas, budistas ir vizionierius. Labiausiai igarsjo 1956 metais parayta poema Staugsmas (Howl). (Red.)

  • rkantis kapas!)

    Teisingai, Alenai Ginsbergai,

    mano biiuli, teisingai:

    dievas Molochas, kurio gyslomis

    teka auksas, tai motorizuotas mogdra.

    Lidesys tuberkuliozins mnesienos gaubtu

    gaubia Bruklino tilto karkas,

    nuo kurio kitados

    Vladimiras Majakovskis

    nusispjov juod Hudson.

    Laukinis staugsmas kyla

    i dangoraii papdi

    i purvin rsi ir naktini landyni.

    Staugia lidni ir iblyk

    barzdoti veidai.

    Ir staugia ilgaplauks lidnos moterys.

    Lidna.

    Lidna ir tuia.

    Ir dykumoje harmoningai,

    kaip temptos arfos stygos,

    kyla juod dang

    vaigdti dangoraiiai.

    Kas i to?

    ie imtaaukiai dangoraiiai

    supas, svyruoja, linguoja

    kaip vienii mediai nakia,

  • sibuojami didelio vjo.

    O aplinkui baisi dykuma,

    ir nesimato mogaus.

    Tik mnulis lyg girtas

    kabinasi u dangoraii

    ir apvemia tulimi

    i dykum.

    Ak, kaip skauda galv,

    kaip skauda galv!

    Stauk,

    Alenai Ginsbergai,

    stauk,

    padugni purve,

    stauk,

    padugni iukle,

    stauk,

    alkanas vilke!

    Ir a kartu staugsiu.

    Mnulis nuo imtaaukio

    vaigdto dangoraiio

    vemia Hudsono purv.

    imtaaukio dievo Molocho papdje

    staugia pamilis

    diazas.

    Ir nieko daugiau.

  • Daugiau nieko.

    Ir taip neapsakomai lidna.

    Duok man savo saus gyslot rank

    ir neirkime nuo tilto karkaso,

    nuo io dinozauro griaui,

    juod Hudson.

    Up kaip magnetas

    traukia emyn.

    Geriau stauk,

    Alenai Ginsbergai,

    padugni iukle,

    alkanas vilke

    tyruose staugti belieka.

    Gal tu perrksi dievo Molocho

    metalins irdies motoro plakim.

    Gal igirs vilko bals tyruose

    rudenins nakties neinios

    kupina tutuma?

    Gal tavo bals

    kiti atsilieps balsai?

    Stauk,

    Alenai Ginsbergai,

    stauk!

    Suspausk savo lyrikos knyg

    raudonu kaip kraujas

  • ir kaip liepsna vireliu,

    kuriame lyg ugniagesi kopios

    prasiskt didels raids HOWL

    STAUGSMAS.

    Stauk,

    Alenai Ginsbergai,

    Gal ir istaugsi,

    kad raudono virelio kraujuje

    prigers aukso Molochas,

    kad raudono virelio liepsnose

    sudegs aukso Molochas,

    kad raudonose vliav markose

    utrok aukso Molochas.

    Stauk.

    Ir a staugsiu.

    Niujorkas

    MEDINIS FILOSOFAS

    anas Polis Sartras

    Buratino ingsniu prijo

    Prie pikasikai deformuoto lietuvi Rpintojlio.

    Rpintojlio didels ikrypusios medins artojo

    Kojos kaip Notre Dame boktai i tolo.

    anas Polis Sartras (Jean Paul Sartre) (19051980) prancz filosofas, raytojas, dramaturgas, publicistas, literatros kritikas. Vienas i pagrindini egzistencialistins filosofijos atstov ir apskritai viena svarbiausi figr XX a. prancz filosofijoje bei marksizmo istorijoje. (Red.) Pikasikai pagal ispan tapytojo, vieno ymiausi XX a. meninink, kubizmo atstovo Pablo Picaso manier. (Red.) Notre Dame (Notre Dame de Paris) Paryiaus katedra. (Red.)

  • Rpintojlio dirusios medins platakos

    Stambios kaip gotikas ventasis ratas.

    Rpintojlio medin galva netgi kuproto

    Kvazimodo apokalipsin galv pranoko.

    Rpintojlio medins ausys geriau girdi

    Negu ms todl j rauda ir pravirkd.

    Rpintojlio medins akys geriau mato

    Negu ms todl jis apako ir nieko nesako.

    Rpintojlio stambios kaip kulkos medins aaros

    Medins kauks grimasos rievmis laa jos.

    Rpintojlio medins lpos aliaisiais klevo

    Lapeliais, Sartr ivyd, suo ir suklego:

    Sadto tto, sadto tto, sadto sado,

    Visko maiau, tik nemaiau dar Sartro.

    Tto sadto, tto sadto, tto sadto,

    Sartras i kelio pas Rpintojl pasuko.

    K ia, susirpino Sartras, Rpintojlis sako?

    Kieno jis pavard mini? Markizo de Sado?

    Ne Sado, sakau, o Sartro. Ir, tarp kita ko, sako:

    Sadto tto, sadto tto, sadto sado.

    O k tai reikia? Ir kokia kalba jis neka?

    Cituoja egzistencialistin, lingo rito, citat,

    Ta ta to, o be to, jis neneka, jis oia

    Kalba, kuria neka paukiai medio uokse,

    Briediai tankmje, ratuotos bits, vir

    Ikeroj mediai, kalba, kuri jau mons pamiro...

    Kvazimodas Victoro Hugo romano Paryiaus katedra personaas, kuprotas, luoas, kurias, taiau nepaprastai geros, jautrios irdies katedros varpininkas. Markizas de Sadas (Marquis de Sade) (1740 1814) prancz aristokratas, raytojas. Savo romanuose vaizduodavo agresyvias, prievartines lytins elgsenos formas, kurios vliau pavadintos sadizmu. Daugel met praleido kaljime, kur buvo pasodintas u amoral elges ir lytinius nusikaltimus. (Red.)

  • Susimsto Sartras.

    Rpintojlis oia: lingo

    Rito ta ta to. Oia: lino linago lino.

    Jeigu kenia mogus, sako man Sartras,

    Kodl negali kentti dievas? (Latras:

    Pam savo sen formul ir pastat

    J auktyn kojomis. Ak Paryiaus tu akrobate!

    O gal pagaliau jis teisus, jeigu sako?!)

    Sadto tto, sadto tto, sadto sado,

    Oia Rpintojlis medinm miko citatom.

    Msto tyliai anas Polis Sartras, sispoksojs

    milinikas kaip boktai Rpintojlio kojas.

    Rymo, galv delnu parms, lietuvi dramos

    Dalyvis Rpintojlis kampuotas kaip Notre Dame jis

    MANO LIETUVA

    3.

    ia Lietuva. ia liets lyja. Laukas.

    Rugiai iplaukia. Plaukioja drugiai.

    O Lietuva geriausias mano draugas.

    Ir nekams kaip du seni draugai...

    Usirkau. Pasislepiu. Po beru.

    Ir nekams familiariai abu.

    Geri draugai ninieko nesivaro.

    Nereikia tik tribnini kalb...

  • Maiau tave paraliuot vargo

    Ir pirm ingsn statani maiau:

    engei labai nedrs ir atsarg...

    Dabar engi kas kartas vis tviriau...

    Bet suprantu a tavo lt bd:

    Gyvenimas imok atsargos...

    ia visko bta... ia ne kart ta...

    Krauju ia lyta... Verkta ia varguos...

    Kalnai. Ir pilys. Kapins. Ir kryiai...

    Kiti kapai nemat net gli...

    Bet man diugu, kad eiti pasiryai

    vaigdm nustu emiku keliu...

    +

    ia Lietuva. ia liets lyja. Laukas.

    Rugiai iplaukia. Plaukioja drugiai.

    Kalbk kalbk man tarsi geras draugas.

    Ir plaukia tavo odiai kaip rugiai.

    Kalbk apie kasdien savo darb.

    Apie skmes ir neskmes. odiu,

    Papasakok, kaip sekasi tau tarp

    Upildyti tarp ems ir vaigdi.

    Kalbk apie neigalvot savo

    Gyvenim labai man realiai...

    A parkysiu. Paklausysiu javo

    alios kalbos. Kaip klauso nebyliai...

  • Kalbk kalbk... O a klausysiu draugo,

    Tyldamas klausysiu Lietuvos,

    Kuri kaip derlius laukuose uaugo,

    Jos odi varpos nara prie galvos.

    Pavelgsiu iurlionikus vaigdynus

    Ir ten ivysiu Lietuvos peius...

    Ir mano siela, gro jos painus,

    Su Nemunu teks ir neidius...

    +

    ia Lietuva. ia liets lyja. Laukas.

    Rugiai iplaukia. Plaukioja drugiai...

    Tu, Lietuva, man kaip geriausias draugas

    Pakilus Eikim! tyliai pasakei...

    Eime laukais! Kodl mums neieiti

    Pasigrot Kalpoko peizau?

    Sutiksim met metais Donelait,

    Keliaujant arimais pamau...

    Sutiksime laukuos M. K. iurlion,

    Ir jis spalvot pasak paseks:

    Joj karalaits Lietuvos kelion

    Labai ilga ligi vaigdto Rex...

    Sutiksime baudiaunink Strazdel.

    Su Poka pastovsime Baubly.

    emait, Krv, Cvirk per ms al

    Keliaujanius sutiksime kely...

  • Sutiksime Mairon ir Janon.

    Nusiypsos mums lyrikai Nris.

    Piriup atves ita kelion,

    Prie Motinos mums aara nukris...

    +

    ia Lietuva. ia liets lyja. Laukas.

    Rugiai iplaukia. Plaukioja drugiai...

    Dkoju, Lietuva, kad tu kaip geras draugas

    Man ilt, ger od pasakei...

    Na, metas kilti... Iki kito karto...

    Grtu laukais... ia visko tiek maiau...

    Kelion man kart neapkarto...

    Ir liko irdyje dabar kur kas iliau...

  • MALNAS

    O

    KNAS

    MEDINIS

    SIAUBNAS.

    MOJA

    KAIP VARNAS

    VJO MALNAS,

    TRANKOS IR BILDA

    TARSI PERKNAS.

    VJUI KIBS VARKO SKVERN,

    SMEIGIA LYG STALO PEIL SPARN

    SAUL TARYTUM DUONOS KEPAL

    IR

    BALTO

    SNIEGO

    MILT

    MUMS

    PAPILA...

    Eduardas Mieelaitis. Barokin lyra. Poezijos rinktin. Lietuvos raytoj sjungos leidykla, Vilnius, 2009. Eilraiai i psl. 32,

    7374, 140147, 148153, 161166, 208.