Dujų apskaitos energijos vienetais studija - ambergrid.lt · Lietuvos Respublikos gamtinių dujų apskaitos sistemų ir komercinių atsiskaitymų pertvarkymo koncepcijos bei jos

STUDIJA Nr. 13/LD-2 2013 m. spalio 1 d.

UAB „Ekotermija“

Įmonės kodas : 234780210 P.Lukšio g. 5B, LT-08221

Vilnius, Lietuva. Tel: 865233293

el. paštas: [email protected]

Užsakovas: AB „Lietuvos dujos“, AB „Amber grid“

Dokumentų rengėjas: UAB „Ekotermija“

Objektas:

LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ APSKAITOS SISTEMŲ IR KOMERCINIŲ ATSISKAITYMŲ PERTVARKYMO KONCEPCIJOS BEI JOS ĮGYVENDINIMO PLANO PARENGIMAS RYŠIUM SU NUMATOMU SKIRTINGOS SUDĖTIES IR KOKYBĖS GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMU

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų apskaitos sistemų ir komercinių atsiskaitymų pertvarkymo koncepcijos bei jos

įgyvendinimo plano parengimas ryšium su numatomu skirtingos sudėties ir kokybės gamtinių dujų tiekimu

Darbo vadovas Šarūnas Prieskienis Rengė Arūnas Barauskas

Vilnius, 2013

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų apskaitos sistemų ir komercinių atsiskaitymų pertvarkymo koncepcijos bei jos įgyvendinimo

plano parengimas ryšium su numatomu skirtingos sudėties ir kokybės gamtinių dujų tiekimu, 2013 m.

2

Užsakovas AB „Lietuvos dujos“, AB „Amber grid“

Rengėjas UAB „Ekotermija“, P. Lukšio g. 5 B, LT-08221 Vilnius

Sutarties Nr. 13/LD-2

Sutarties objektas

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų apskaitos sistemų ir komercinių atsiskaitymų pertvarkymo koncepcijos bei jos įgyvendinimo plano parengimo ryšium su numatomu skirtingos sudėties ir kokybės gamtinių dujų tiekimu paslaugos

Dokumento tipas Studija Dokumento

saugojimo vieta UAB „Ekotermija“ archyvas (1 spausdinta versija, 1 skaitmeninė versija (CD)

Darbo vadovas Šarūnas Prieskienis

Anotacija

Darbe surinkat informacija apie ES šalių patirtį organizuojant gamtinių dujų apskaitą energijos vienetais, kai vartotojams dujų sistemomis tiekiamos skirtingos sudėties ir kokybės gamtinės dujos. Atlikta teisės aktų pakeitimo analizė ir rekomendacijos dėl būtinų pakeitimų. Įvertinta skirtingų apskaitos koncepcijų įtaka gamtinių dujų kainai ir numatytas optimalus gamtinių dujų sudėties nustatymo įrangos kiekis ir įrengimo vietos. Parengtas Gamtinių dujų energijos apskaitos tvarkos projektas.

Kalba Lietuvių k.

Lapų skaičius 86

Autoriai Arūnas Barauskas

Patvirtinta:

UAB „Ekotermija“ direktorius, Šarūnas Prieskienis

(parašas)



3

TURINYS 1. Įvadas ..................................................................................................................................................... 9

2. Lietuvos gamtinių dujų tiekimo sistema ......................................................................................... 10

2.1. Teisinė aplinka ............................................................................................................................ 10

2.2. Gamtinių dujų rinka ................................................................................................................... 10

2.3. Infrastruktūra .............................................................................................................................. 12

2.3.1. Dujų tiekimas ir skirstymas ................................................................................................... 12

2.3.2. SGD terminalas ..................................................................................................................... 15

2.3.3. Dujų apskaitos ir skirstymo stotys .......................................................................................... 16

2.4. Dujų apskaita .............................................................................................................................. 21

2.4.1. Dujų apskaitos principai ........................................................................................................ 21

2.4.2. Dujų tūrio matavimo priemonės .............................................................................................. 22

2.4.3. Matavimo priemonės dujų šilumingumui nustatyti ................................................................... 24

2.4.4. Paklaidos dujų kiekio matavimuose ir skaičiavimuose ............................................................. 24

2.5. Dujų tūrio paklaidos priklausomybė nuo dujų sudėties parametrų .................................... 25

3. ES šalių patirtį organizuojant gamtinių dujų apskaitą energijos vienetais, kai vartotojams dujų sistemomis tiekiamos skirtingos sudėties ir kokybės gamtinės dujos .................................................. 33

3.1. Įvadas ........................................................................................................................................... 33

3.2. Marcogaz apžvalga ..................................................................................................................... 33

3.3. Didžiosios Britanijos patirtis organizuojant dujų apskaitą energijos vienetais .................. 35

3.4. Airijos patirtis organizuojant dujų apskaitą energijos vienetais ........................................... 38

3.5. Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus patirtis organizuojant dujų apskaitą ..................................................................................................................................................... 39

3.6. Vokietijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus patirtis organizuojant dujų apskaitą ..................................................................................................................................................... 45

3.7. Išvados ......................................................................................................................................... 48

4. Apskaitos sistemų alternatyvų kaštų – naudos analizė ................................................................. 50

4.1. Galimi gamtinių dujų kokybės nustatymo sistemų variantai ................................................ 50

4.2. Vertinimo prielaidos .................................................................................................................. 53

4.3. Vertinimo rezultatai ................................................................................................................... 58

5. Optimalus gamtinių dujų sudėties nustatymo įrangos kiekis ir įrengimo vietos ....................... 60



4

6. Siūlomai apskaitos sistemai įdiegti reikalingų teisės aktų pakeitimo analizė ir rekomendacijos dėl būtinų pakeitimų ................................................................................................................................... 66

7. Detalus esamos dujų apskaitos sistemos pertvarkymo planas ..................................................... 71

7.1. Reikalavimai gamtinių dujų sudėties nustatymo įrangai ........................................................ 71

7.2. Reikalingas gamtinių dujų sudėties nustatymo įrangos kiekis ir įrengimo vietos .............. 73

7.3. Gamtinių dujų sudėties parametrų nuotolinio perdavimo ir įvedimo į apskaitos sistemas principai ................................................................................................................................................... 73

7.4. Investicijos esamų gamtinių dujų apskaitos sistemų pertvarkymui ..................................... 74

7.5. Siūlomai sistemai funkcionuoti būtinų naujų teisės aktų ar esamų teisės aktų pakeitimo ir/ar papildymo projektai ...................................................................................................................... 74

Išvados ir rekomendacijos ......................................................................................................................... 75

Literatūros sąrašas ....................................................................................................................................... 77



5

Lentelių sąrašas

2.1. lentelė. Lietuvoje tiekimų gamtinių dujų parametrai. ......................................................... 12

2.2. lentelė. Lietuvoje tiekimų gamtinių dujų sudėtis. ................................................................ 12

2.3. lentelė. Magistraliniai dujotiekiai. .......................................................................................... 14

2.4. lentelė. Reikalavimai gamtinių dujų fizikocheminiams parametrams. ............................. 16

2.5. lentelė. Reikalavimai gamtinių dujų sudėčiai. ...................................................................... 16

2.6. lentelė. AB „Amber grid“ valdomos dujų skirstymo stotys .............................................. 17

2.7. lentelė. Per DSS į skirstymo sistemą 2012 m. perduoti dujų kiekiai, tūkst. Kub. m ...... 19

2.8. lentelė. AB „Amber grid“ dujų tūrio korektoriai ir perskaičiavimo įtaisų srauto kompiuteriai 22

2.9. lentelė. SGD tiekėjų gamtinių dujų parametrų palyginimas. ............................................. 25

2.10. lentelė. Dujų tūrio perskaičiavimo paklaidos priklausomybė nuo CO2 koncentracijos, tuo atveju, jei į perskaičiavimo įtaisus būtų įvestos fiksuotos, šiuo metu naudojamos CO2 reikšmės, o matuojamų dujų temperatūra būtų 5,91°C: ................................................................... 26

2.11. lentelė. Dujų tūrio perskaičiavimo paklaidos priklausomybė nuo N2 koncentracijos, tuo atveju, jei į perskaičiavimo įtaisus būtų įvestos fiksuotos, šiuo metu naudojamos N2 reikšmės, o matuojamų dujų temperatūra būtų 5,91°C: ................................................................... 28

2.12. lentelė. Dujų tūrio perskaičiavimo paklaidos priklausomybė nuo dujų tankio, tuo atveju, jei į perskaičiavimo įtaisus būtų įvesta fiksuota, šiuo metu naudojama tankio reikšmė, o matuojamų dujų temperatūra būtų 5,91°C. ........................................................................................ 30

4.1.lentelė. Gamtinių dujų kokybės nustatymo sistemų variantai ............................................... 52

4.2.lentelė. Makroekonominių rodiklių prognozė. .................................................................... 54

4.3.lentelė. Vertinimo prielaidų suvestinė. ................................................................................. 57

4.4.lentelė. Įtaka dujų kainai įdiegus maksimalų dujų kokybės nustatymo įrenginių skaičių. 58

4.5.lentelė. Įtaka dujų kainai įdiegus 12 dujų kokybės nustatymo įrenginių skaičių ir dujų kaloringumą priskiriant atskiroms zonoms. ........................................................................................ 59

4.6.lentelė. Įtaka dujų kainai įdiegus kompiuterinę programą gamtinių dujų kokybės nustatymui kiekvienam perdavimo sistemos vartotojui. ................................................................... 59

7.1. lentelė. Gamtinių dujų apskaitos sistemų pertvarkymo grafikas. ..................................... 74



6

Paveikslų sąrašas

2.1. pav. Gamtiniai dujų kiekiai, 2008-2012 m. ............................................................................. 11

2.2. pav. Gamtinių dujų tranzito dinamika 2004-2012 m.. .......................................................... 11

2.3. pav. Lietuvos gamtinių dujų tiekimo sistema ......................................................................... 14

2.4. pav. Dujų tūrio perskaičiavimo paklaidos priklausomybė nuo CO2 koncentracijos, tuo atveju, jei į perskaičiavimo įtaisą būtų įvestos fiksuotos, šiuo metu naudojamos CO2 reikšmės, o matuojamų dujų temperatūra būtų 5,91°C. ..................................................................................... 27

2.5. pav. Dujų tūrio perskaičiavimo paklaidos priklausomybė nuo N2 koncentracijos, tuo atveju, jei į perskaičiavimo įtaisus būtų įvestos fiksuotos, šiuo metu naudojamos N2 reikšmės, o matuojamų dujų temperatūra būtų 5,91°C. ..................................................................................... 29

2.6. pav. Dujų tūrio perskaičiavimo paklaidos priklausomybė nuo dujų tankio, tuo atveju, jei į perskaičiavimo įtaisus būtų įvesta fiksuota, šiuo metu naudojama tankio reikšmė, o matuojamų dujų temperatūra būtų 5,91°C .............................................................................................................. 30

2.7. pav. Dujų tūrio perskaičiavimo paklaidos priklausomybė nuo dujų tankio, tuo atveju, jei į perskaičiavimo įtaisus būtų įvesta fiksuota vidutinė, gamtinių dujų kokybės reikalavimais nustatyta tankio reikšmė, o matuojamų dujų temperatūra būtų -15°C ........................................... 31

3.1. pav. Didžiosios Britanijos gamtinių dujų sistema. ................................................................. 36

3.2. pav. Didžiosios Britanijos dujų rinkos suskirstymas į 13 teritorijų. .................................... 37

3.3. pav. Airijos gamtinių dujų sistema.. ......................................................................................... 38

3.4. pav. Airijos gamtinių dujų sistemoje įrengti chromatografai. ............................................... 39

3.5. pav. Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemos pagrindiniai įėjimo taškai. .................... 40

3.6. pav. Chromatografų išdėstymo vietos GAZ-SYSTEM S.A................................................. 41

3.7. pav. Vidutinės svertinės gamtinių dujų energetinės reikšmės nustatymas esant dujų tiekimui iš 1 šaltinio. ............................................................................................................................... 43

3.8. pav. Vidutinės svertinės gamtinių dujų energetinės reikšmės nustatymas esant dujų tiekimui iš kelių šaltinių. ......................................................................................................................... 44

3.9. pav. Open Grid Europe GmbH valdomi gamtinių dujų tinklai. ......................................... 46

3.10. pav. Open Grid Europe GmbH įrengti chromatografai ir išėjimo taškai. ..................... 47

4.1. pav. Dujų chromatografai įrengiami kiekviename išėjimo taške. ........................................ 50

4.2. pav. Dujų chromatografai įrengiami tipiniuose regionuose pagal gamtinių dujų srautus ir tuose regionuose vartotojams priskiriamas gamtinių dujų šilumingumas pagal svertinius mėnesio vidurkius. .................................................................................................................................. 51

4.3. pav. Dujų chromatografai įrengiami tik stambiausiems vartotojams ir tipiniuose tinklo taškuose, o kiekvienam vartotojui tiekiamų dujų šilumingumas įvertinamas pasinaudojant specializuota kompiuterine programa. ................................................................................................. 51



7

4.4. pav. Dujų chromatografai įrengiami tik įėjimo ir išėjimo taškuose. .................................... 52

5.1. pav. Numatomos gamtinių dujų sudėties nustatymo vietos iki 2014 m. spalio mėn. ....... 61

5.2. pav. Numatomos gamtinių dujų sudėties nustatymo vietos ir vartotojų priskyrimas iki 2014 m. spalio mėn. ............................................................................................................................... 63

5.3. pav. Numatomos gamtinių dujų sudėties nustatymo vietos po 2014 m. spalio mėn. ...... 64

5.4. pav. Numatomos gamtinių dujų sudėties nustatymo vietos ir vartotojų priskyrimas po 2014 m. spalio mėn. ............................................................................................................................... 65



8

Sutrumpinimai

ES – Europos Sąjunga;

GDĮ - Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas;

VKEKK – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;

DSS – dujų skirstymo stotis;

DAS – dujų apskaitos stotis.



9

1. ĮVADAS

Šiuo metu visos Lietuvoje vartojamos dujos yra tiekiamos iš Rusijos. Dėl konkurencijos stokos Lietuva moka didžiausią gamtinių dujų kainą Europoje, kuri yra aukštesnė nei ES vidurkis. Planuojamas SGD terminalas leis pirkti dujas iš tarptautinės suskystintų dujų rinkos. Per SGD terminalą bus tiekiamos gamtinės dujos, kurių parametrai skirsis nuo rusiškų dujų. Dėl numatomo skirtingos sudėties ir kokybės gamtinių dujų tiekimo į Lietuvos gamtinių dujų sistemas, atsirado poreikis koreguoti šiuo metu naudojamą gamtinių dujų apskaitos ir komercinių atsiskaitymų sistemą.

Studijoje buvo numatyta atlikti šiuos darbus:

- Apžvelgti ES šalių patirtį organizuojant gamtinių dujų apskaitą energijos vienetais, kai vartotojams dujų sistemomis tiekiamos skirtingos sudėties ir kokybės gamtinės dujos;

- Pasiūlyti gamtinių dujų apskaitos sistemą, numatant optimalų gamtinių dujų sudėties nustatymo įrangos kiekį, įrengimo vietas ir įgyvendinimo planą;

- Atlikti teisinės aplinkos analizę ir pateikti pasiūlymus dėl reikalingų pakeitimų.



10

2. LIETUVOS GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO SISTEMA

2.1. Teisinė aplinka

2011 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus naują Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą (toliau GDĮ), perkeliantį Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (ES trečiojo Energetikos paketo) nuostatas į nacionalinę teisę, kartu buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymas (toliau – Įgyvendinimo įstatymas), nustatantis veiklų atskyrimo būdus bei terminus. GDĮ numatyta, kad gamtinių dujų perdavimo veikla privalo būti atskirta nuo gamtinių dujų gavybos veiklos ir tiekimo veiklos, atskiriant perdavimo sistemos ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybę nuo gavybos ir (arba) tiekimo veiklą vykdančių gamtinių dujų įmonių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, LR Gamtinių dujų įstatymu, LR Gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymu, 2013 m. birželio 25 d. buvo įsteigta nauja įmonė AB „Amber Grid“, kuri nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. perima visas su gamtinių dujų perdavimo veiklos vykdymu susijusias AB „Lietuvos dujos“ teises ir pareigas.

Skirstymo veiklai vykdyti bus steigiama uždaroji akcinė bendrovė, kurioje AB „Lietuvos dujos“ akcininkai turės 100 proc. akcijų. Bendrovės veiklos pertvarkymo veiksmų planas, steigiant dukterinę skirstymo veikla užsiimančią bendrovę, parengtas pagal uždarųjų akcinių bendrovių steigimo procedūrą reglamentuojančias Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo, kitų teisės aktų nuostatas bei AB „Lietuvos dujos“ įstatus. Numatoma, kad licencija skirstymo veiklai vykdyti bus gauta bei turtas, teisės ir pareigos pagal perdavimo - priėmimo aktus skirstymo veiklos bendrovei perduoti iki 2014 m. spalio 31 d.

2.2. Gamtinių dujų rinka

2012 metais perdavimo sistema transportuota 5434,4 mln. m3 gamtinių dujų (0,55 proc. daugiau nei 2011 metais), paskirstyta – 1009,5 mln. m3 (7,55 proc. mažiau nei 2011 metais), patiekta 1622,3 mln. m3 (12,19 proc. mažiau nei 2011 metais). 2008–2012 metais perdavimo sistema transportuotų gamtinių dujų kiekis išaugo 22,02 proc., paskirstyta 9,03 proc. mažiau, patiekta – 6,4 proc. mažiau gamtinių dujų. [4] Gamtinių dujų kiekių kitimas Lietuvos gamtinių dujų sistemose pateiktas žemiau esančiame paveiksle.



11

2.1. pav. Gamtiniai dujų kiekiai, 2008-2012 m.

2012 metais gamtinių dujų suvartota 2,8 proc. mažiau negu 2011 m. ir 2,1 proc. daugiau nei 2008 m. Transportuotų gamtinių dujų kiekiai 2008-2012 m. kito pagrinde vien dėl didėjusių tranzito apimčių, kurių kitimas pateiktas žemiau esančiame paveiksle.

2.2. pav. Gamtinių dujų tranzito dinamika 2004-2012 m..



12

2.3. Infrastruktūra

2.3.1. Dujų tiekimas ir skirstymas

Šiuo metu Lietuva visas gamtines dujas importuoja iš vienintelio šaltinio – Rusijos Federacijos. Kadangi dujos yra tiekiamos iš tų pačių telkinių, tai gamtinių dujų kokybė yra išlaikoma pastovi. 2012 m. tiektų gamtinių dujų kokybės rodikliai pateikti žemiau esančiose lentelėse.

2.1. lentelė. Lietuvoje tiekimų gamtinių dujų parametrai.

Nr. Rodiklis Vertė

1 Žemutinis šilumingumas kcal/m3 8029 MJ/m3 33,615

2 Viršutinis šilumingumas kcal/m3 8910 MJ/m3 37,304

3 Wobbe skaičius (viršutinis) kcal/m3 11821 MJ/m3 49,500

4 Dujų tankis kg/m3 0,6843

5 Santykinis dujų tankis - 0,5681

2.2. lentelė. Lietuvoje tiekimų gamtinių dujų sudėtis.

Nr. Rodiklis Vertė

1 Metanas, mol % 97,6886

2 Etanas, mol % 1,0214

3 Propanas, mol % 0,2775

4 i-Butanas, mol % 0,0454

5 n-Butanas, mol % 0,0465

6 neo-Pentanas, mol % 0,0010

7 i-Pentanas, mol % 0,0086

8 n-Pentanas, mol % 0,0060

9 Heksanai, mol % 0,0035

10 Deguonis, mol % 0,0051

11 Azotas, mol % 0,8415

12 Anglis, mol % 0,0550



13

Lietuvos gamtinių dujų sistema sujungta su Baltarusijos, Latvijos ir Rusijos Federacijos dujų sistemomis. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys pajėgumai užtikrina visus Lietuvos vartotojams, tranzito į Rusijos Federaciją (Kaliningrado sritį) ir Latvijos kryptimi reikalingus pajėgumus. Gamtinių dujų tranzitas per Lietuvos teritoriją vykdomas tik į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, t. y. kertant išorines Europos Sąjungos sienas. Gamtinės dujos į Lietuvą tiekiamos iš Rusijos dujų verslovių per Baltarusiją magistraliniu dujotiekiu Minskas–Vilnius, pasienio dujų apskaitos stotis Kotlovkoje nuosavybės teise priklauso Baltarusijai. Antroji jungtis su Baltarusija Ivacevičiai–Vilnius šiuo metu nenaudojama (dujotiekio techninė būklė netinkama, neįrengta dujų apskaitos stotis). Šalies šiaurinėje dalyje Lietuvos dujų perdavimo sistema sujungta su Latvijos dujotiekiais. Dujų apskaita vykdoma Kiemėnų dujų apskaitos stotyje.

Lietuvoje gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas eksploatuojančios įmonės yra licencijuojamos ir nurodomos jų veiklos teritorijos. Gamtinių dujų perdavimo licenciją turi tik AB „Amber grid“, kuri eksploatuoja visus magistralinius perdavimo sistemos vamzdynus.

Gamtinių dujų skirstymo veikla gali verstis 6 įmonės, kurių pagrindinė yra AB „Lietuvos dujos“, skirstanti gamtines dujas didžiojoje šalies teritorijos dalyje. Kitos 5 įmonės verčiasi dujų skirstymo veikla tik kai kuriuose rajonuose:

• AB agrofirma „Josvainiai“ verčiasi dujų skirstymu Kėdainių rajono Josvainių seniūnijoje;

• AB „Achema“ vykdo veiklą Jonavos rajono Ruklos seniūnijoje;

• UAB „Intergas“ skirsto dujas Mažeikių rajono savivaldybėje ir Druskininkų savivaldybės teritorijoje nuo Baltarusijos Respublikos sienos iki UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ įvado;

• UAB „Druskininkų dujos“ vykdo veiklą Druskininkų savivaldybės teritorijoje;

• UAB „Fortum Heat Lietuva“ dujų skirstymu verčiasi Joniškio rajono savivaldybėje.

Visoje kitoje nepaminėtoje šalies teritorijoje dujų skirstymo veikla verčiasi AB „Lietuvos dujos“.

Bendras gamtinių dujų tinklų ilgis Lietuvoje sudaro apie 9,5 tūkst. km, iš jų magistralinių tinklų – 1,8 tūkst. km, o visų skirstomųjų tinklų – 7,7 tūkst. km. Gamtinės dujos tiekiamos visiems didiesiems Lietuvos miestams. Šalies dujotiekių schema ir pagrindinių dujų apskaitos ir skirstymo stočių vietos pavaizduotos toliau esančiame paveiksle.



14

2.3. pav. Lietuvos gamtinių dujų tiekimo sistema

AB „Amber grid“ eksploatuoja 1,8 tūkst. km magistralinių dujotiekių, kuriais gamtinės dujos veikiančia perdavimo sistema perduodamos dujų slėgiui neviršijant 54 bar.

2.3. lentelė. Magistraliniai dujotiekiai.

Dujotiekio pavadinimas Ilgis, km Slėgis, bar Sąlyginis skersmuo, mm

Minsk - Vilnius - Vievis 63,0 54 1200 27,2 54 1000

Vilnius - Kaliningradas

46,1 54 700 22,1 49 800 34,0 54 700 78,1 54 500 62,7 54 700 18,4 54 700

Vilnius - Kaunas 39,2 54 700 42,7 54 350

Ivacevičiai - Vilnius - Ryga 119,8 54 500 28,2 54 500

Statomas SGD terminalas



15

29,0 54 500

Ivacevičiai - Vilnius - Ryga 35,2 54 700 18,9 46 700

Vilnius - Panevėžys - Ryga 124,2 50* 700 58,3 50* 700

Dujotiekis į Šiaulius

32,9 54 1000 46,1 54 500 32,3 54 500 73,9 54 350

Dujotiekis į Klaipėdą

32,3 54 350 48,9 54 300 66,1 47 300 28,6 54 400 35,0 54 400

*slėgis apribotas laikinai po diagnostikos iki defektų pašalinimo.

Kai kuriose seniausiose magistralinio dujotiekio atkarpose (pvz., Ivacevičiai–Vilnius-Ryga, Vilnius–Kaunas) dėl dujotiekių techninės būklės yra ribojamas gamtinių dujų slėgis.

2.3.2. SGD terminalas

Siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir gamtinių dujų ilgalaikio tiekimo patikimumą, Lietuva nusprendė įgyvendinti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą. Per SGD terminalą Lietuva bus pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis ir nebepriklausys nuo vienintelio dujų tiekėjo. Numatoma, kad terminalas pradės veikti ne vėliau kaip nuo 2014 m. gruodžio mėnesio.

Planuojamas slėgis terminalo prisijungimo prie gamtinių dujų perdavimo sistemos taške priklausys nuo perdavimo sistemos parametrų ir bus nuo 25 iki 54 bar. Per terminalą tiekiamų gamtinių dujų kiekis ir sezoniškumas priklausys nuo gamtinių dujų rinkos dalyvių veiklos apimčių. Terminalo operatoriaus planuojamas metinis gamtinių dujų kiekis galės kisti nuo 0,5 mlrd. m3 iki 4 mlrd. m3. Numatomas gamtinių dujų padavimo į tinklus debitas galės svyruoti nuo 62 iki 460 tūkst. m3/val.

Planuojamų tiekti gamtinių dujų parametrai ir sudėtis turi atitikti Energetikos ministerijos rengiamus dujų kokybės reikalavimus. Reikalavimai gamtinių dujų kokybei pateikti žemiau esančiose lentelėse.



16

2.4. lentelė. Reikalavimai gamtinių dujų fizikocheminiams parametrams.

Parametras Ribinės vertės

Norminės sąlygos Temperatūra (degimo/matavimo) °C

0/0 25/20

min maks min maks

Žemutinis šilumingumas, MJ/m3 34,15 39,61 31,80 36,89

Viršutinis šilumingumas, Wn, MJ/m3 37,43 43,96 34,86 40,94

Viršutinis Wobbe indeksas Hs, MJ/m3

50,46 55,83 47,00 52,00

2.5. lentelė. Reikalavimai gamtinių dujų sudėčiai.

Nr. Rodiklis Vertė

1 Metanas, mol % ≥ 91,5

2 Etanas, mol % ≤ 7

3 Propanas, mol % ≤ 3,0

4 Etano ir propano suma, mol % ≤ 8,0

5 Butano ir aukštesnių angliavandenilių suma: Kai propano koncentracija yra ≤ 2,0 % mol; Kai propano koncentracija yra > 2,0 % mol;

≤ 1,0 ≤ 0,75

6 Azotas, mol % ≤ 5

7 Anglies dioksidas, mol % ≤ 2,5

8 Deguonis, mol % ≤ 0,02

9 Metano skaičius ≥ 80

10 Santykinis tankis 0,66-0,75

11 Sieros vandenilis, g/m3 ≤ 0,007

12 Merkaptaninė siera, g/m3 ≤ 0,016

13 Skystos fazės vandens ir angliavandenilių kiekis neleistina

14 Mechaninių priemaišų kiekis, g/m3 ≤ 0,001

15 Vandens rasos taško temperatūra, C < -10

16 Angliavandenilių rasos taško temperatūra, C < -2

17 Bendras sieros kiekis, g/m3 < 0,03

2.3.3. Dujų apskaitos ir skirstymo stotys

Iš Minsko kompresorinės stoties tiekiamų dujų apskaitai Lietuvos pasienyje su Baltarusija įrengta Kotlovkos dujų apskaitos stotis. Lietuvoje AB „Amber grid“ eksploatuoja 3 dujų apskaitos stotis:



17

• Kiemėnų dujų apskaitos stotis buvo įrengta 2005 metais ir yra skirta dujų kiekiui į Latvijos dujų perdavimo sistemą ir iš jos apskaičiuoti. Dujų apskaitos stoties pajėgumai yra virš 6 mln. m3/parą. Dėl Latvijos dujotiekių sistemos techninės būklės į Lietuvą gali būti patiektos ne didesnio kaip 40 bar slėgio dujos, o į Latvijos sistemą perduodamų dujų slėgis galėtų siekti 54 bar, bet, dėl apribojimų Latvijos sistemoje, jis irgi negali viršyti 40 bar.

• Šakių (Bridžių) dujų apskaitos stotis fiksuoja tranzitu perduodamus dujų srautus į Kaliningrado regioną. Stoties pajėgumai 11,2 mln. m3/parą.

• Mažeikių dujų apskaitos stotis registruoja UAB „Intergas“ tiekiamas gamtines dujas, kurios skirtos Mažeikių rajono vartotojams. Apskaitos stoties pajėgumai siekia 360 tūkst. m3/parą.

Išvalytos, odoruotos, sumažinto slėgio ir pašildytos dujos iš perdavimo sistemos į skirstymo sistemą atiduodamos dujų skirstymo stotyse. Skirstymo sistemos paprastai įrengiamos prie daug vartotojų apimančių teritorijų. Per paskutinius 10 metų dauguma skirstymo stočių buvo rekonstruotos, jų stebėjimas ir valdymas sujungtas į SCADA sistemą. Toliau esančioje lentelėje pateikiamas AB „Amber grid“ valdomų dujų skirstymo stočių sąrašas.

2.6. lentelė. AB „Amber grid“ valdomos dujų skirstymo stotys

Eil. Nr. DSS Projektinis pralaidumas, tūkst.

m3/h

Eil. Nr. DSS Projektinis pralaidumas, tūkst.

m3/h

1 Šalčininkų 3 36 Kauno 2 80

2 Jašiūnų 3 37 Vandžiogalos 1

3 Rudaminos 105 38 Kėdainių 30

4 Baltosios Vokės 20 39 Batniavos 3

5 Aukštųjų Panerių 1 30 40 Zapyškio 3

6 Aukštųjų Panerių 2 130 41 Lekėčių 3

7 Grigiškių 10,3 42 Šakių 6

8 Vilniaus 90 43 Marijampolės 40

9 „Villon“ 5 44 Vilkaviškio 7

10 Maišiagalos 10 45 Pakruojo 2

11 Širvintų 30 46 Alksnupių 3

12 Ukmergės 14 47 Radviliškio 8



18

13 Anykščių 8 48 Šiaulių 46

14 Utenos 40 49 Kužių 3

15 Taujėnų 3 50 Daugėlių 10

16 Raguvos 50 51 Naujosios Akmenės

10

17 Miežiškių 80 52 Papilės 8

18 Panevėžio 1 70 53 Telšių 16

19 Piniavos 3 54 Plungės 12

20 Gegužinės 10 55 Palangos 14

21 Pasvalio 10 56 Kretingos 10

22 Pajiešmenių 3 57 Gargždų 10

23 Biržų 10 58 Klaipėdos 70

24 Vievio 3 59 Nemenčinės 3

25 Elektrėnų 343 60 Pabradės 4

26 Žiežmarių 3 61 Visagino 36

27 Kaišiadorių 30 62 Švenčionėlių 6

28 Jonavos 272,2 63 Jurbarko 6,6

29 Alytaus 82,2 64 Panevėžio 2 45

30 Birštono 3 65 Rietavo 4

31 Prienų 10 66 Tauragės planuojamas

32 Girininkų 70 67 Pagėgių planuojamas

33 Butrimonių 3 68 Šilalės planuojamas

34 Pravienos 3 69 Šilutės planuojamas

35 Kauno 1 180 70 Klaipėdos 2 planuojamas

Dujų skirstymo stočių pajėgumai yra pakankami vartotojų poreikiams tenkinti ir neriboja vartotojams galimo tiekti gamtinių dujų kiekio. Daugiausia skirstymo stočių pajėgumų išnaudojama dujų skirstymo stotyse prie didžiausių šalies elektrinių Vilniuje ir Elektrėnuose, kur maksimalus paros poreikis sudaro iki 70–85 proc. projektinio įrenginių pralaidumo. Didžiausias miestų dujų skirstymo stočių pajėgumų išnaudojimas buvo Klaipėdoje, kur vartotojų poreikiai sudaro iki 60 proc. skirstymo stoties pajėgumų. Kitų dujų skirstymo stočių pajėgumai išnaudojami iki 40 proc.

Toliau esančioje lentelėje pateikiami per dujų skirstymo stotis į skirstymo sistemą 2012 metais ir atskirai sausio bei liepos mėnesiais perduoti dujų kiekiai.



19

2.7. lentelė. Per DSS į skirstymo sistemą 2012 m. perduoti dujų kiekiai, tūkst. Kub. m

Eil. Nr. Dujų skirstymo stotis Per metus Iš bendro skaičiaus

Sausio mėn. Liepos mėn.

1 Šalčininkų 3.999,1 631,9 107,0

2 Jašiūnų 1.299,9 411,4 26,3

3 Rudaminos 21.885,3 3.856,8 517,1

4 Baltosios Vokės 3.864,1 646,8 59,2

5 Aukštųjų Panerių-1 313.888,1 62.004,5 4.852,9

6 Aukštųjų Panerių-2

7 Grigiškių 1.179,5 203,9 36,6

8 Vilniaus 114.437,8 15.071,8 4.058,4

9 ,,Villon,, 387,0 55,5 12,4

10 Maišiagalos 521,1 79,4 13,6

11 Širvintų 1.517,7 208,8 21,9

12 Ukmergės 16.334,3 2.394,5 503,2

13 Anykščių 7.282,0 1.019,3 155,3

14 Utenos 14.893,4 2.047,1 764,8

15 Taujėnų 66,8 11,8 0,9

16 Raguvos 172,5 30,1 1,6

17 Miežiškių 0,0 0,0 0,0

18 Panevėžio-1 2.534,7 2.534,7 0,0

19 Piniavos 2,0 0,3 0,1

20 Gegužinės 1.613,3 165,4 39,9

21 Pasvalio 14.413,0 1.464,8 990,4

22 Pajiešmenių 448,1 54,7 11,1

23 Biržų 6.218,8 669,0 333,1

24 Vievio 3.425,4 435,5 103,8

25 Elektrėnų 304.392,1 13.764,5 45.290,0

26 Žiežmarių 2.048,7 349,6 37,6

27 Kaišiadorių 10.068,4 1.349,8 382,3

28 Jonavos 1.470.697,4 125.353,0 119.617,6

29 Alytaus 31.895,0 6.485,7 351,3

30 Birštono 1.755,2 312,8 30,5

31 Prienų 4.115,9 656,0 102,6



20

32 Panevėžio-2 106.352,4 14.063,8 3.930,3

33 Švenčionėlių 2.435,2 268,6 190,0

34 Girininkų 2.863,9 75,5 34,0

35 Butrimonių 1.817,0 326,4 9,7

36 Pravienos 4.274,8 636,8 139,3

37 Kauno-1 342.189,3 55.253,6 9.313,9

38 Kauno-2 364,3 0,0 0,0

39 Vandžiogalos 141,6 25,5 0,6

40 Kėdainių 33.252,4 2.114,2 781,3

41 Batniavos 672,0 113,4 8,7

42 Zapyškio 523,7 45,7 43,2

43 Lekėčių 357,6 62,5 5,8

44 Šakių 1.847,8 310,4 20,4

45 Marijampolės 42.726,6 4.816,3 1.580,2

46 Vilkaviškio 4.960,6 593,2 68,0

47 Pakruojo 2.497,3 316,5 47,7

48 Alksnupių 1.399,0 138,6 42,7

49 Radviliškio 3.433,8 478,9 63,6

50 Šiaulių 73.971,5 12.748,4 1.449,1

51 Kužių 1.050,4 133,6 25,0

52 Daugėlių 5.585,3 744,8 168,6

53 Naujosios Akmenės 4.045,6 566,6 185,6

54 Papilės 4.634,8 522,7 267,3

55 Telšių 18.001,1 2.433,6 755,0

56 Plungės 7.677,2 873,5 383,0

57 Palangos 12.557,3 1.917,0 377,3

58 Kretingos 4.960,8 640,3 177,6

59 Gargždų 12.436,1 1.586,0 593,3

60 Klaipėdos 185.049,7 25.322,7 7.788,5

61 Nemenčinės 2.208,5 421,3 9,7

62 Pabradės 2.173,7 365,7 39,7

63 Visagino 36.882,7 4.970,9 765,6

64 Jurbarko 4.620,8 716,9 119,2

65 Rietavo 3.979,6 319,7 263,8

65 VISO 3.287.301,00 376.193,00 208.069,20



21

Daugumos DSS į skirstymo sistemas perduotų dujų kiekiai vasaros metu buvo mažesni ir sudarė 10-50 proc. žiemos metu perduodamo gamtinių dujų kiekio. Gamtinių dujų perdavimo sistemoje yra kelios DSS, kuriose dėl nedidelio vartotojų skaičiaus vasaros metu perduodamų dujų kiekiai yra ypač maži. Taujėnų, Raguvos, Piniavos, Butrimonių, Vandžiogalos, Nemenčinės DSS 2012 m. liepos mėnesį buvo perduota po iki 10 tūkst. m3. Keliuose DSS šis kiekis nesiekė ir 1 tūkst. m3.

2.4. Dujų apskaita

2.4.1. Dujų apskaitos principai

Šiuo metu gamtinių dujų apskaita Lietuvos dujų perdavimo sistemoje vykdoma naudojant tūrio matavimo prietaisus. Tūris matuojamas dujų skaitikliais darbo sąlygomis. Skaitiklių išmatuotas dujų tūris perskaičiuojamas taip, kad rezultatas rodytų, koks jis būtų buvęs jei matavimai būtų atlikti esant norminiam slėgiui ir temperatūrai (1,01325 bar ir 20 C). Perskaičiavimai atliekami specialiai tam skirtais perskaičiavimo įtaisais (tūrio korektoriais, tūrio konvertavimo įtaisais). Perskaičiavimui reikalingi duomenys į juos įvedami dviem būdais:

- Matuojamų dujų slėgis ir temperatūra į korektorius ir tūrio konvertavimo įtaisų srauto kompiuterius įvedami tiesiai iš matavimo vietoje įrengtų slėgio ir temperatūros jutiklių ir atspindi aktualius dujų parametrus, o matuojamų dujų spūdumą apibūdinantis Z faktorius, apskaičiuojamas naudojant fiksuotas dujų kokybės parametrų vertes korektoriuose ar srauto kompiuteriuose užprogramuojamas iš anksto ir paskesniuose perskaičiavimuose dujų savybes atspindi apibendrintu būdu. Toks būdas iki šiol buvo priimtinas, nes dujos į Lietuvą buvo tiekiamos iš vieno šaltinio, jų spūdumas kito nežymiai ir spūdumo svyravimo įtaka matavimo rezultatams buvo nežymi. Pradėjus tiekti įvairesnės sudėties dujas, šis būdas priimtinu bus ne visais atvejais. Be to reikės įvertinti ne tik tiekiamų dujų tūrį, bet ir energiją. Tam reikės naudoti matavimo priemones, leidžiančias nustatyti dujų šilumingumą.

- Antras būdas dujų skaitiklių išmatuoto dujų tūrio perskaičiavimui į normines sąlygas yra - į dujų tūrio konvertavimo įtaisus įtraukti dujų kokybės matavimo prietaisą (chromatografą), kuris išmatuoja dujų kokybės parametrus ir juos automatiniu būdu įveda į srauto kompiuterius, tiksliam dujų spūdumo apskaičiavimui. Toks būdas yra taikomas pasienio dujų apskaitos stotyse.



22

2.4.2. Dujų tūrio matavimo priemonės

Dujų tūrio matavimui AB „Amber grid“ dujų skirstymo stotyse yra įrengti turbininiai, rotaciniai, ultragarsiniai dujų skaitikliai, droseliniai srauto keitikliai bei dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai.

2.8. lentelė. AB „Amber grid“ dujų tūrio korektoriai ir perskaičiavimo įtaisų srauto kompiuteriai

Gamintojas Tipas Kiekis, vnt.

Itron Corus PTZ 63

RMG EC 21 7

RMG EC-24 2

RMG ERZ 2004 11

Instromet FC 2000 29

Emerson ROC 407 22

Schlumberger (dabartinis Itron) SEVC-D PTZ 50

Siemens Sitrans F 1

Solartron 7951 Solartron 7951 4

Schlumberger (dabartinis Itron) Uniflo 903 TC 2

Schlumberger (dabartinis Itron) Uniflo 900 PTZ 3

Schlumberger (dabartinis Itron) Uniflo 900 TC 16

Kamstrup Unigas PTZ 5

RMG ERZ 2000 2

RMG ERZ 9004 PTZ 5

Dresser ROOTS Micro Series T+LOG 2

Kamstrup Unigaz 300T 2

Iš viso: 226

Pagrindinai yra naudojami šie dujų dūrio perskaičiavimo įtaisų srauto kompiuteriai: Instromet FC2000; RMG ERZ 2004; RMG 2000; RMG 9004 Emerson ROC 407; Salatron 7951, bei dujų tūrio korektoriai: Itron Corus; Schlumberger SEVC-D; Dresser Roots Micro Series. Visi kiti akščiau lentelėje išvardinti dujų tūrio korektoriai naudojami apskaityti dujoms, kurios yra naudojamos technologinėms ir savoms reikmėms dujų skirstymo stotyse.

Pagrindiniai tūrio perskaičiavimo įrenginio komponentai yra procesorius, temperatūros ir slėgio jutiklis. Savo vidinėje atmintyje korektoriai, srauto kompiuteriai saugo visus pagrindinius įvykius susijusius su perskaičiavimo įtaisu (aliarmus, perkrovimus, neapkrovimus, parametrų



23

pakeitimus, ). Jie fiksuojami nurodant datą ir laiką, įvykio charakterį, specifinę vertę, būklę. Įvykiai paprastai išsaugomi žiediniu būdu, t.y. kai atmintis pilna, kiekvienas naujas įvykis pakeičia seniausią.

Dujų tūrio perskaičiavimo įrenginiai pasižymi tuo, kad juose duomenų apsikeitimui yra naudojamas HART protokolas, skaitmeninėmis absoliutaus slėgio ir temperatūros daviklių sąsajomis, tokiu būdu yra eliminuojamas prietaiso papildomas kalibravimas . Ši savybė panaikina tūrio perskaičiavimo klaidas dėl prietaiso aplinkos temperatūros efekto.

Paprastai tokiuose prietaisuose būna įrengtos dvi ar daugiau nuoseklaus ryšio sąsajos RS232/RS485, leidžiančios naudoti Modbus RTU arba ASCII sąsajų protokolus tarp sistemos įrenginių, o nuoseklus ASCII protokolas pritaikomas daugeliui spausdinimo įrenginių.

Maksimaliai srauto matavimo duomenų apsaugai, atliekant aptarnavimo darbus pagalbinėmis funkcijomis, prietaisuose būna įdiegtos tvarkyklės, leidžiančios pakeisti prietaiso konfigūravimo parametrus juos užfiksuojant įvykių registre, tuo pačiu užtikrinant kritinių duomenų apsaugą.

Visi įvesties bei išvesties signalai patikrinami, ar neišeina iš prietaiso veikimo ribų, pavojaus signalus displėjus fiksuoja, kada atsiranda ir baigiasi kritinė būsena. Avarinėmis sąlygomis suminiai dujų kiekiai yra apskaitomi atskiruose registruose.

Duomenis apie matuojamų dujų kokybės parametrus (spūdumo faktoriaus Z apskaičiavimui) į korektorius bei srauto kompiuterius galima įvesti šiais būdais:

- iš anksto įvesti fiksuotas dujų kokybės parametrų reikšmes, arčiausiai atspindinčias tikėtiną dujų sudėtį;

- įvesti automatiniu būdu aktualius dujų kokybės parametrus Z faktoriaus apskaičiavimui iš tiesiogiai su korektoriumi ar srauto kompiuteriu sujungto srautinio chromatografo;

- aktualius dujų kokybės parametrus Z faktoriaus apskaičiavimui, išmatuotus reprezentatyviame sistemos taške įrengto srautinio chromatografo įvesti nuotoliniu būdu.

Srautiniai chromatografai naudojami ne tik dujų spūdumui, bet ir jų šilumingumui nustatyti.



24

2.4.3. Matavimo priemonės dujų šilumingumui nustatyti

Dujų šilumingumas paprastai nustatomas dujų komponentinės sudėties analizatoriais - chromatografais.

Dujų chromatografija bendrąja prasme – tai analizės metodas, naudojamas analizuoti dujų mišiniams, tai yra matuoti įvairių dujų komponenčių koncentracijas mišinyje. Labai nedidelis bandinio kiekis dujų (dažniausiai daug mažesnis negu 1 ml.), kurį sudaro keleto komponenčių mišinys, įpurškiamas į nešančiųjų dujų srautą, kuris perneša dujų bandinį per kolonėlę (absorbentu padengtą mažo skersmens spiralinį vamzdelį) . Kolonėlėje bandinio komponentės pasiskirsto takumo principu, priekyje būna pati judriausia komponentė už jos mažiau judri ir t.t. Tuomet detektoriumi išmatuojamas kiekvienos sudedamosios dalies koncentracija.

Pagrindinės dujų chromatografo sudėtinės dalys yra kolonėlė, detektorius, bandinio purkštuvas.

Dujų chromatorgrafo kolonėlė – tai santykinai ilga itin nedidelio skersmens vamzdelių spiralė. Tipiniai kolonėlės matmenys – tai keleto metrų ilgio vamzdelis su 0,25 mm vidiniu skersmeniu. Kolonėlės gaminamos iš inertinių medžiagų, pavyzdžiui lydyto kvarco ir nerūdijančio plieno. Kiekvienoje kolonėlėje yra taip vadinama stacionari fazė, atliekanti absorbuojančio sluoksnio vaidmenį – šis sluoksnis absorbuoja pro kolonėlę tekančias dujų molekules.

Gamtinių dujų pramonėje populiariausias šiluminio laidumo detektorius (TCD). Tai ganėtinai paprastas, itin efektyvus ir labai tvirtas detektorius.

Bandinio įpurškimo į kolonėlę metu būtina užtikrinti tikslų bandinio kiekio įpurškimą į nešančiųjų dujų srautą. Todėl įpurškiamų dujų kiekį, tūrį, slėgį, temperatūrą ir srautą būtina kontroliuoti itin tiksliai, siekiant užtikrinti aukštą analitinių rezultatų patikimumą. Tačiau siekiant mažesnio, nei 0,01 proc. šilumingumo reikšmės pasikartojimo, šie parametrai turi įtaką, tad juos būtina operatyviai kontroliuoti.

2.4.4. Paklaidos dujų kiekio matavimuose ir skaičiavimuose

Esama gamtinių dujų kiekio matavimo sistema užtikrina reikiamą šiuo metu į Lietuvą tiekiamų dujų tikslumą.

Pradėjus tiekti įvairesnes dujų kokybės parametrų dujas ši sistema neužtikrins reikiamo tikslumo matuojant dujų tūrį ir neleis nustatyti dujų energetinės vertės. Energetinės vertės nustatymo problemos ir siūlomi sprendimai išnagrinėti tolesniuose šios Studijos skyriuose. Šio



25

skyriaus tolimesnėje dalyje nagrinėjamos problemos, susijusios su dujų tūrio matavimo paklaidomis, kylančiomis dėl tūrio perskaičiavimo ryšium su dujų spūdumo ženkliu kitimu keičiantis dujų kokybės parametrams .

Gamtinių dujų spūdumas, pagal AGA 8 standartą, priklauso nuo gamtinių dujų komponentinės sudėties, šis metodas yra tiksliausias, kadangi įvertina visų dujų mišinio komponenčių spūdumą. Šio metodo realizavimui reikalinga kompiuterinė technika, programa bei pilna dujų komponentinė sudėtis. Šis metodas taikomas kai tūrio perskaičiavimo įtaise yra įrengtas srautinis chromatografas. Mažiau tikslūs metodai pagrysti eksperimentiniu būdu parinktais skaičiavimais yra NX19 , GERG-91 kurių pradiniai skaičiavimo parametrai yra dujų slėgio, temperatūros, anglies dvideginio ir azoto koncentracijos bei dujų santykinio tankio reikšmės. Šie metodai plačiai taikomi tūrio korektoriuose bei tūrio perskaičiavimo įtaisų srauto kompiuteriuose. Galimos aukščiau paminėtų parametrų reikšmės tiekiant dujas per Suskystintų gamtinių dujų terminalą bei atitinkami Rusijos dujų parametrai pateikti žemiau esančioje lentelėje.

2.5. Dujų tūrio paklaidos priklausomybė nuo dujų sudėties parametrų

Gamtinių dujų srautą matuojantys įrenginiai paskaičiuoja praeinančių gamtinių dujų tūrį ir pagal nustatytus norminius parametrus perskaičiuoja dujų kiekį prie norminių parametrų (1,01325 bar ir 20 C). Kadangi šiuo metu gamtinės dujos yra tiekiamo iš 1 šaltinio, tai dujų kokybiniai parametrai nesikeičia arba kinta labai nežymiai. Pagal ankstesnių metų vidutines dujų kokybinių parametrų reikšmes yra nustatomi srauto kompiuteriai, kurie leistinų paklaidų ribose atlieka pratekančio gamtinių dujų srauto tūrio matavimus.

Žemiau esančioje lentelėje ir paveiksle yra pateikiami skirtingų suskystintų gamtinių dujų tiekėjų siūlomų gamtinių dujų parametrai ir jų palyginimas su šiuo metu gaunamomis dujomis iš Gazprom, prie 39,62 bar slėgio ir 5,91 ⁰C temperatūros.

2.9. lentelė. SGD tiekėjų gamtinių dujų parametrų palyginimas.

Eil. Nr. Šalis tiekėja CO2, % mol N2, % mol Tankis, kg/m3

1 Gazprom 0,055 0,8415 0,6843 2 Alžyras-Skikda 0 0,5 0,756 3 Alžyras-Bethioua 0 0,6 0,767 4 Jemenas 0 0 0,752



26

5 Egiptas -Idku 0 0 0,739 6 Trinidadas 0 0 0,715 7 JAV-Aliaska 0 0,2 0,707 8 Norvegija 0 0,8 0,769 9 Egiptas-Damietta 0 0,1 0,718 10 Indonezija-Tangguh 0 0 0,731 11 Pusiaujo Gvinėja 0 0 0,742 12 Indonezija-Arun 0 0,2 0,789 13 Indonezija-Badak 0 0 0,787 14 Kataras-Qatargas I 0 0,4 0,794 15 Alžyras-Arzew 0 0,6 0,799 16 Nigerija 0 0,1 0,795 17 Malaizija 0 0,3 0,799 18 Brunėjus 0 0,1 0,802 19 Abu Dabis 0 0,3 0,812 20 Omanas 0 0,4 0,82 21 Australija-NWS 0 0,1 0,817 22 Libija 0 0,7 0,852

Lentelė rodo, kad CO2 koncentracija dujose, tiekiamose per Suskystintų gamtinių dujų terminalą, lyginant su dabar tiekiamomis dujomis, skirsis nežymiai.

CO2 koncentracijos svyravimai reikšmingos įtakos dujų tūrio perskaičiavimo tikslumui neturėtų ir tuo atveju, jei ši koncentracija svyruotų visame, gamtinių dujų kokybės reikalavimų reikšmių diapazone. Duomenys apie tai pateikti žemiau esančioje lentelėje ir paveiksle.

2.10. lentelė. Dujų tūrio perskaičiavimo paklaidos priklausomybė nuo CO2 koncentracijos, tuo atveju, jei į perskaičiavimo įtaisus būtų įvestos fiksuotos, šiuo metu naudojamos CO2 reikšmės, o matuojamų dujų temperatūra būtų 5,91°C:

Tiekiamų dujų parametrai Neperskaičiuotas

tūris, m3

3 barų slėgyje 4 barų slėgyje 5 barų slėgyje 6 barų slėgyje 12 barų slėgyje 15 barų slėgyje 40 barų slėgyje

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, % CO2, mol

% N2, mol

% Tankis, kg/m3

0,0001 0,8415 0,6843 1000 4177 0 5232,7 -0,002 6293,6 -0,002 7359,4 -0,003 13858 -0,005 17175,5 -0,006 46704 -0,017

0,01 0,8415 0,6843 1000 4177 0 5232,7 -0,002 6293,6 -0,002 7359,4 -0,003 13857,8 -0,004 17175,3 -0,005 46702 -0,013

0,05 0,8415 0,6843 1000 4177 0 5232,6 0 6293,5 0 7359,2 0 13857,3 0 17174,5 0 46696 0



27

0,055 0,8415 0,6843 1000 4177 0 5232,6 0 6293,5 0 7359,2 0 13857,3 0 17174,5 0 46696 0

0,1 0,8415 0,6843 1000 4177 0 5232,6 0 6293,4 0,002 7359,1 0,001 13856,7 0,004 17173,5 0,006 46689 0,015

0,5 0,8415 0,6843 1000 4176 0,024 5231,9 0,013 6292,4 0,017 7357,7 0,02 13851,7 0,04 17165,6 0,052 46627 0,148

1 0,8415 0,6843 1000 4176 0,024 5231,1 0,029 6291,2 0,037 7356,1 0,042 13845,4 0,086 17155,9 0,108 46551 0,311

1,5 0,8415 0,6843 1000 4175 0,048 5230,3 0,044 6290,1 0,054 7354,4 0,065 13839,2 0,131 17146,2 0,165 46476 0,471

2 0,8415 0,6843 1000 4175 0,048 5229,5 0,059 6288,9 0,073 7352,8 0,087 13833,1 0,175 17136,7 0,22 46402 0,63

2,5 0,8415 0,6843 1000 4174 0,072 5228,8 0,073 6287,7 0,092 7351,2 0,109 13827 0,219 17127,2 0,275 46329 0,786

Pastaba: Dujų tūrio perskaičiavimo paklaida skaičiuota, 2012 m. gautų dujų vidutinių kokybės parametrų, atžvilgiu.

2.4. pav. Dujų tūrio perskaičiavimo paklaidos priklausomybė nuo CO2 koncentracijos, tuo atveju, jei į perskaičiavimo įtaisą būtų įvestos fiksuotos, šiuo metu naudojamos CO2 reikšmės, o matuojamų dujų temperatūra būtų

5,91°C.

Iš pateiktos lentelės ir grafiko matoma, kad CO2 koncentracijos kitimo įtaka dujų tūrio perskaičiavimo tikslumui yra nereikšminga visame Gamtinių dujų kokybės reikalavimais leidžiamame CO2 reikšmių diapazone ir būtų artima nuliui, jei CO2 koncentracijos kitimas



28

atitiktų prognozuojamų tiekti gamtinių dujų parametrus, o matuojamos dujos būtų suslėgtos 4 ir 6 barų slėgiu. Didesnė negu 0,3 % tūrio perskaičiavimo paklaida nesusidarys ir tuo atveju, jei matuojamų dujų slėgis pasieks 15 barų, o CO2 koncentracija išliks Gamtinių dujų kokybės reikalavimais leidžiamame reikšmių diapazone.

Reikšmingos įtakos dujų tūrio perskaičiavimo tikslumui neturės ir azoto koncentracijos kitimas prognozuojamose tiekti gamtinėse dujose. Duomenys apie tai pateikti žemiau esančioje lentelėje ir paveiksle.

2.11. lentelė. Dujų tūrio perskaičiavimo paklaidos priklausomybė nuo N2 koncentracijos, tuo atveju, jei į perskaičiavimo įtaisus būtų įvestos fiksuotos, šiuo metu naudojamos N2 reikšmės, o matuojamų dujų temperatūra būtų 5,91°C:


tūris, m3


Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio


% N2, mol

% Tankis, kg/m3

0,055 0,001 0,6843 1000 4177,3 -0,017 5233,8 -0,023 6295 -0,024 7361,7 -0,034 13866,9 -0,069 17189,4 -0,087 46818 -0,261

0,055 0,1 0,6843 1000 4177,2 -0,014 5233,7 -0,021 6295 -0,025 7361,4 -0,03 13865,7 -0,061 17187,6 -0,077 46803 -0,229

0,055 0,5 0,6843 1000 4176,9 -0,007 5233,1 -0,01 6294 -0,011 7360,2 -0,014 13861,2 -0,028 17180,5 -0,036 46745 -0,105

0,055 0,8415 0,6843 1000 4176,6 0 5232,6 0 6293 0 7359,2 0 13857,3 0 17174,4 0 46696 0

0,055 1 0,6843 1000 4176,5 0,002 5232,4 0,004 6293 0,005 7358,8 0,005 13855,5 0,013 17171,6 0,016 46673 0,049

0,055 1,5 0,6843 1000 4176 0,014 5231,7 0,017 6292 0,022 7357,3 0,026 13849,8 0,054 17162,7 0,068 46601 0,203

0,055 2 0,6843 1000 4175,5 0,026 5231 0,031 6291 0,038 7355,8 0,046 13844,2 0,095 17153,9 0,119 46531 0,353

0,055 2,5 0,6843 1000 4175,2 0,034 5230,3 0,044 6290 0,056 7354,4 0,065 13838,6 0,135 17145,2 0,17 46461 0,503

0,055 3 0,6843 1000 4174,8 0,043 5229,6 0,057 6289 0,072 7352,9 0,086 13833,1 0,175 17136,5 0,221 46392 0,651

0,055 3,5 0,6843 1000 4174,4 0,053 5228,9 0,071 6288 0,087 7351,5 0,105 13827,6 0,214 17127,9 0,271 46323 0,799

0,055 4 0,6843 1000 4174 0,062 5228,3 0,082 6286 0,105 7350 0,125 13822,1 0,254 17119,3 0,321 46255 0,944

0,055 4,5 0,6843 1000 4173,5 0,074 5227,6 0,096 6285 0,121 7348,6 0,144 13816,7 0,293 17110,8 0,37 46188 1,088

0,055 5 0,6843 1000 4173,1 0,084 5226,9 0,109 6284 0,137 7347,2 0,163 13811,3 0,332 17102,4 0,419 46122 1,229




29

2.5. pav. Dujų tūrio perskaičiavimo paklaidos priklausomybė nuo N2 koncentracijos, tuo atveju, jei į perskaičiavimo įtaisus būtų įvestos fiksuotos, šiuo metu naudojamos N2 reikšmės, o matuojamų dujų temperatūra būtų

5,91°C.

Iš pateiktos lentelės ir grafiko matoma, kad N2 koncentracijos kitimo įtaka dujų tūrio perskaičiavimo tikslumui yra nereikšminga visame Gamtinių dujų kokybės reikalavimais leidžiamame N2 reikšmių diapazone ir būtų artima nuliui, jei N2 koncentracijos kitimas atitiktų prognozuojamų tiekti gamtinių dujų parametrus, o matuojamos dujos būtų suslėgtos 4 ir 6 barų slėgiu. Didesnė negu 0,3 % tūrio perskaičiavimo paklaida nesusidarys ir tuo atveju, jei matuojamų dujų slėgis pasieks 10 barų, o N2 koncentracija išliks Gamtinių dujų kokybės parametrų reikalavimais leidžiamame reikšmių diapazone.

Reikšmingą įtaką dujų tūrio perskaičiavimo tikslumui gali turėti prognozuojamų tiekti gamtinių dujų tankio įvairovė. Duomenys apie tai pateikti žemiau esančioje lentelėje ir paveiksluose



30

2.12. lentelė. Dujų tūrio perskaičiavimo paklaidos priklausomybė nuo dujų tankio, tuo atveju, jei į perskaičiavimo įtaisus būtų įvesta fiksuota, šiuo metu naudojama tankio reikšmė, o matuojamų dujų temperatūra būtų 5,91°C.


tūris, m3


Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio

paklaida, %

Perskaičiuo

tas tūris,

m3

Dujų tūrio


% N2, mol

% Tankis, kg/m3

0,055 0,8415 0,66 1000 0,072 0,072 5229 0,078 6287 0,111 7351 0,118 13824 0,24 17123 0,302 0,876 0,876

0,055 0,8415 0,67 1000 0,048 0,048 5230 0,046 6290 0,064 7354 0,069 13838 0,142 17144 0,179 0,525 0,525

0,055 0,8415 0,68 1000 0,024 0,024 5232 0,013 6292 0,032 7358 0,02 13851 0,043 17165 0,055 0,161 0,161

0,055 0,8415 0,6843 1000 0 0 5233 0 6294 0 7359 0 13857 0 17174 0 0 0

0,055 0,8415 0,69 1000 0 0 5234 -0,019 6295 -0,016 7361 -0,029 13865 -0,058 17187 -0,073 -0,214 -0,214

0,055 0,8415 0,7 1000 -0,024 -0,024 5236 -0,073 6298 -0,064 7365 -0,079 13880 -0,16 17209 -0,203 -0,597 -0,597

0,055 0,8415 0,71 1000 -0,048 -0,048 5237 -0,088 6300 -0,095 7369 -0,13 13894 -0,264 17232 -0,334 -0,994 -0,994

0,055 0,8415 0,72 1000 -0,072 -0,072 5239 -0,122 6303 -0,143 7373 -0,182 13909 -0,37 17255 -0,469 -1,403 -1,403

0,055 0,8415 0,73 1000 -0,12 -0,12 5241 -0,157 6306 -0,191 7377 -0,235 13924 -0,478 17279 -0,606 -1,822 -1,822

0,055 0,8415 0,74 1000 -0,144 -0,144 5243 -0,193 6309 -0,238 7381 -0,289 13939 -0,588 17303 -0,746 -2,257 -2,257

0,055 0,8415 0,75 1000 -0,168 -0,168 5245 -0,229 6312 -0,286 7385 -0,344 13954 -0,7 17327 -0,888 -2,703 -2,703


2.6. pav. Dujų tūrio perskaičiavimo paklaidos priklausomybė nuo dujų tankio, tuo atveju, jei į perskaičiavimo įtaisus būtų įvesta fiksuota, šiuo metu naudojama tankio reikšmė, o matuojamų dujų temperatūra būtų 5,91°C



31

Iš pateiktos lentelės ir grafiko matoma, kad dujų tankio įtaka dujų tūrio perskaičiavimo tikslumui (paklaidai) yra reikšminga.

Pateikti skaičiavimai ir paveikslai vaizduoja galimas matavimų paklaidas lyginant galimą tiekimą skirtingų gamtinių dujų, pagal šiuo metu tiekiamų gamtinių dujų tankį – 0,6843 kg/m3. Pagal šiuo metu ruošiamų gamtinių dujų kokybės reikalavimus, į Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sistemą tiekiamų gamtinių dujų tankis turės būti 0,66-0,75 kg/m3. Atlikus galimų paklaidų perskaičiavimą pagal galimą vidutinį tankį (0,705 kg/m3), gauti rezultatai pateikti žemiau esančiame paveiksle.

2.7. pav. Dujų tūrio perskaičiavimo paklaidos priklausomybė nuo dujų tankio, tuo atveju, jei į perskaičiavimo įtaisus būtų įvesta fiksuota vidutinė, gamtinių dujų kokybės reikalavimais nustatyta tankio reikšmė, o matuojamų dujų

temperatūra būtų -15°C

Iš pateiktos lentelės ir grafikų matoma, kad dujų tankio kitimo įtaka dujų tūrio perskaičiavimo tikslumui yra reikšminga, tačiau, matuojant ne didesnio, kaip 6 barų perteklinio



32

slėgio dujas, reikiamas matavimų tikslumas pasiekiamas įvedant į perskaičiavimo įtaisus fiksuotas tankio reikšmes, atitinkančias vidutinius Gamtinių dujų kokybės reikalavimais nustatytas vertes. Šiuo atveju dujų tūrio perskaičiavimo paklaida neviršija 0,3 %, tai yra Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos rekomenduotų ribų. Matuojant didesnio kaip 6 barų perteklinio slėgio dujas į perskaičiavimo įtaisus turi būti įvedamos aktualios dujų tankio reikšmės.

Darbo sąlygomis išmatuoto dujų kiekio perskaičiavimui į norminėms sąlygoms atitinkantį kiekį gali būti naudojamos fiksuotos dujų kokybės parametrų vertės dujų spūdumo faktoriui apskaičiuoti. Šios kokybės parametrų vertės turi atitikti vidutines azoto, anglies dioksido ir santykinio tankio reikšmes, nustatytas Gamtinių dujų kokybės parametrų reikalavimuose, kai matuojamos ne didesnio kaip 6 bar perteklinio slėgio dujos. Kai matuojamos didesnio kaip 6 bar perteklinio slėgio dujos, į tūrio korektorius ar tūrio perskaičiavimo įtaisus turi būti įvedami aktualūs dujų sudėtį atitinkantys kokybės parametrai spūdumo faktoriui apskaičiuoti.



33

3. ES ŠALIŲ PATIRTĮ ORGANIZUOJANT GAMTINIŲ DUJŲ APSKAITĄ ENERGIJOS VIENETAIS, KAI VARTOTOJAMS DUJŲ SISTEMOMIS TIEKIAMOS SKIRTINGOS SUDĖTIES IR KOKYBĖS GAMTINĖS DUJOS

3.1. Įvadas

ES šalių patirtis buvo nagrinėjama pasiremiant Europos gamtinių dujų industrijos techninės asociacijos Marcogaz parengtu išaiškinamuoju dokumentu dėl energijos kiekio nustatymo [1], kuriame apžvelgiama ES šalių naudojami energijos kiekio nustatymo metodai ir praktiniai apskaitos metodų įgyvendinimo principai. Kitas šalių patirties analizės šaltinis yra kitų šalių gamtinių dujų sistemų operatorių pateikta medžiaga apie naudojamus energijos kiekio nustatymo principus.

3.2. Marcogaz apžvalga

Tarptautinė šalių patirtis buvo surinkta iš skirtingų gamtinių dujų sistemų operatorių, kurie per metus gamtinių dujų perdavimo sistemomis transportuoja nuo 7 iki 110 mlrd. m3 gamtinių dujų. Sistemose palaikomas gamtinių dujų slėgis kinta nuo 103 iki 10.000 kPa.

Įėjimo į sistemas taškų skaičius atskirose šalyse skiriasi nuo 3 iki 64 ir apima įėjimo taškus iš gamtinių dujų saugyklų bei gamtinių dujų išgavimo telkinių. Išėjimo taškų kiekis kinta nuo 45 iki 7000, apimant jungtis su kitų šalių ar operatorių dujų perdavimo ir skirstymo tinklais ir galutiniais vadotojais.

Gamtinių dujų tiekimas yra vykdomas iš mažiausiai 2 šaltinių ir daugiausiai iš 12 šaltinių skirtingų parametrų gamtinėmis dujomis. Didžiausias metinis gamtinių dujų kaloringumo svyravimas siekia nuo 2,5 iki 7,5 MJ/m3. Dujų kokybės nustatymui įmonės daugiausia naudoja dujų chromatografus, kurių kiekis svyruoja nuo 5 iki 150, priklausomai nuo dujotiekių sistemos dydžio ir kompleksiškumo.

Marcogaz atliktos analizės duomenimis, daugumos Europos valstybių gamtinių dujų tiekimo įmonės yra vertinusios OIML rekomendacijas dėl dujinio kuro apskaitos ir aptarusios šių rekomendacijų įdiegimą su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis. Tačiau tik apie pusę šalių yra vertinusios dujų apskaitos tikslumo klasių įdiegimą esamoje apskaitos sistemoje.



34

Šalyse yra skirtingai keliami reikalavimai teisinei metrologijai. Keliose šalyse nacionalinės reguliavimo institucijos nereikalauja visos matavimo sistemos ar atskirų jos dalių (srauto skaitiklių ar energetinės vertės matavimo įrenginių) sertifikavimo. Teisinis apskaitos sistemos ar jos dalių įteisinimas visose šalyse yra atliekamas nacionalinių reguliavimo instituciją ar sertifikuotų organizacijų.

Pirminis srauto matavimo įrenginių kalibravimas ir vėlesnis periodinis kalibravimas yra atliekamas prie skirtingų slėgių ir priklausomai nuo šalies gali būti 60-70 bar ribose. Tiesioginė jungtis tarp srauto kompiuterio ir kaloringumo matavimo įrenginių ne visuomet yra leidžiama.

Nesant matavimo duomenų ar nustačius juose netikslumų, kaip pagrindas suvartojimo perskaičiavimui yra imami mėnesiniai ankstesnių matavimų duomenys.

Su gamtinėmis dujomis pateiktas energijos kiekis yra nustatomas pagal išmatuotą dujų tūrį ir dujų kaloringumą. Jei tai būtų techniškai įmanoma ir ekonomiškai pateisinama, kiekvienas vartotojas turėtų atskirą energijos matavimo prietaisą ir jam būtų pateikiamos sąskaitos pagal faktiškai suvartotą energijos kiekį. Tačiau praktikoje daugumai vartotojų dujų šilumingumas nėra tiesiogiai matuojamas ir yra priskiriamas taikant atitinkamus metodus, nes energijos matavimo prietaisų įrengimas reikalauja didelių investicijų. Bendruoju atveju dujų tiekimo sistemos yra suskirstomos į tipines zonas, kuriose esantiems vartotojams priskiriamas vienodas dujų šilumingumas. Pagal priskirtą kaloringumą ir suvartotų dujų tūrio matavimus vartotojams yra pateikiamos sąskaitos už sunaudotas gamtines dujas. Priklausomai nuo šalies, tipinių zonų skaičius kinta nuo 7 iki 200, atsižvelgiant į šalyje patiekiamus ir paskirstomus gamtinių dujų kiekius, iš skirtingų šaltinių tiekiamų dujų kokybę, įėjimo ir išėjimo taškų skaičių.

Dujų kaloringumo nustatymo ir priskyrimo tipinėms zonoms metodai taip pat dažnai skiriasi priklausomai nuo dujotiekių tinklo struktūros, teisinės reguliavimo aplinkos, galimybių sumaišyti skirtingos kokybės parametrų dujas, vartotojų tipo ir skaičiaus bei dujotiekių tinklo dydžio. Tipinei zonai priskiriamas dujų šilumingumas yra paskaičiuojamas išvedant vidurkį kaloringumo reikšmių, kurios išmatuojamos vieno ar kelių dujų chromatografų, įrengtų ant įėjimo taškų. Vidutinė kaloringumo reikšmė gali būti apskaičiuojama išvedant vidurkį dienos, mėnesio ar metų periodo, priklausomai nuo to ar ji naudojama perdavimo, skirstymo ar vartotojo sistemoje. Tuo atveju kai zona aprūpinama dujomis iš daugiau nei vieno įėjimo taško, zonos dujų šilumingumas paskaičiuojamas kaip svertinis vidutinis šilumingumas pagal dujų srautus kiekviename įėjimo taške.

Kai žymiai besiskiriančių kokybinių savybių dujos iš kelių šaltinių yra tiekiamos į nustatytą vartotojų zoną, yra taikomos šios priemonės:



35

• Jei ataskaitiniu periodu skirtumas tarp į zoną tiekiamų dujų vidutinių kaloringumo reikšmių viršija ±2% nuo svertinio vidutinio kaloringumo pagal dujų srautus, tinklo operatorius gali atsisakyti priimti dujas į tinklą;

• Jei svertinio vidutinio šilumingumo reikšmė, pagal dujų srautus, viršija žemiausio šilumingumo šaltinio parametrus, skaičiuojamoji šilumingumo reikšmė yra apribojama šiuo dydžiu ir pridedama nustatytoji reikšmė (tipiškai 1 MJ/m3);

• Jei skirtumas tarp vidutinės kaloringumo reikšmės, nustatytos tam tikrai zonai, ir kiekviename įėjimo taške nustatytos dujų kaloringumo reikšmės skiriasi daugiau nei ±2%, tuomet zonos ribos yra koreguojamos, kad sumažinti skirtumą ir sąskaitose naudojama kaloringumo vertė perskaičiuojama;

• Naudojama žemiausio kaloringumo vertė, neatsižvelgiant į dujų kokybės skirtumus.

Kai kurios įmonės naudoja arba planuoja naudoti kompiuterines modeliavimo programas, galinčias apskaičiuoti dujų kaloringumo vertes kiekvienam vartotojui. Visais atvejais tokios kompiuterinės programos buvo sertifikuotos arba planuojamos sertifikuoti atitinkamų nacionalinių priežiūros institucijų.

3.3. Didžiosios Britanijos patirtis organizuojant dujų apskaitą energijos vienetais

Didžioji Britanija – seniausiai rinkos liberalizavimą pradėjusi Europos šalis. Metinis šalyje suvartojamų gamtinių dujų kiekis siekia 94 mlrd. m3. Gamtinių dujų perdavimo vamzdynų ilgis viršija 7500 km. Dujos į šalį tiekiamos 26 veikiančių dujų tiekėjų, tiekiančių dujas iš Olandijos, Belgijos, Prancūzijos ir per 3 LNG terminalu. Didžiosios Britanijos gamtinių dujų sistemos schema pateikta žemiau esančiame paveiksle.



36

3.1. pav. Didžiosios Britanijos gamtinių dujų sistema.

Reikalavimai dujų kokybei joje yra panašūs į tuos, kokie planuojami Lietuvoje: leistinos Wobbe indekso ribos yra nuo 47,20 MJ/m3 iki 51,41 MJ/m3 (Lietuvoje planuojama nuo 47 MJ/m3 iki 52 MJ/m3 ). Tačiau reikia pažymėti, kad Didžiojoje Britanijoje nustatytos ir kitos ribos – nuo 46,50 MJ/m3 iki 52,85 MJ/m3. Tai avarinės situacijos ribos. Perdavimo sistemos operatorius neturi teisės priimti į sistemą dujų, kurių Wobbe indeksas yra mažesnis už minimalią arba didesnis už maksimalią avarinės situacijos ribą (jei dujos neatitina jų kokybei nustatytų reikalavimų, operatorius turi teisę nepriimti jų į sistemą, o šiuo atveju jam nustatyta pareiga stabdyti tokių dujų patekimą avariniu būdu). Be to atskirose zonose dujų šiluminė vertė negali svyruoti daugiau, kaip plius-minus 2 procentais.



37

Didžiosios Britanijos Dujų įstatymas (Gas Act 1986, Chapter 44) nustato, kad dujų transportuotojo perduotų terminių vienetų arba kilovatvalandžių kiekis turi būti apskaičiuojamas apibrėžtu būdu, o tą būdą nustato OFGEM (Office of Electricity and Gas markets – Elektros ir dujų rinkos reguliatorius) direktorius valstybės sekretoriui pritarus.

Visa Didžiosios Britanijos dujų rinka yra suskirstyta į 13 teritorijų (dujų suvartojimas vienoje teritorijoje vidutiniškai 1,5 karto didesnis negu visoje Lietuvoje). Šalies suskirstymas zonomis pateiktas žemiau esančiame paveiksle.

3.2. pav. Didžiosios Britanijos dujų rinkos suskirstymas į 13 teritorijų.

Kiekvienoje teritorijoje visiems vartotojams skaičiuojama ta pati dujų šiluminė vertė. Dujų kokybė nustatoma 110 vietų.

Į atskirą teritoriją perduodamų dujų šilumingumas, vadovaujantis OFGEM direktoriaus patvirtinta tvarka („The Gas (Calculation of Thermal Energy) (Amendment) Regulations 1997“), priimamas lygiu mažiausiam iš šių dviejų dydžių:

1. Į visus tos teritorijos pristatymo taškus perduotų dujų svertiniam šiluminigumo vidurkiui.



38

2. Žemiausios šiluminės vertės šaltinio, iš kurio dujos perduodamos tos teritorijos priėmimo taškams dujų šilumingumui, papildomai pridėjus prie jo 1 MJ/m3.

3.4. Airijos patirtis organizuojant dujų apskaitą energijos vienetais

Airija – nedidelė šalis. Jos gamtinių dujų perdavimo tinklų ilgis (2,313 tūkst. km) tris kartus mažesnis negu Lietuvoje, nors dujų suvartojimas (5 mlrd. m3 per metus) yra beveik dvigubai didesnis negu mūsų šalyje. Tuo pat metu Airijoje vartojamos įvairių telkinių dujos – vietinės iš Kinsale, Corrib telkinių ir importuojamos iš Didžiosios Britanijos. Jų šilumingumas gerokai skiriasi. Taip pat planuojamas įrengti Shannon suskystintų gamtinių dujų terminalas. Airijos gamtinių dujų perdavimo sistemos schema pateikta žemiau esančiame paveiksle.

3.3. pav. Airijos gamtinių dujų sistema..

Airijos rinkos reguliatoriaus CER užregistruotas perdavimo sistemos operatoriaus Bord Gais (šiuo metu operatoriaus pareigas perėmė Gaslink, nors sistemos savininku ir toliau lieka Bord Gais) dokumentas „Natural Gas Supply: Approach to CV Management in Ireland“ skelbia, kad „istoriškai susiklostė“, kad dujų šilumingumas chromatografais nustatomas 16 pristatymo taškų, o kituose (jų galėtų būti virš 60) jis prilyginamas vienam iš tų šešiolikos. Chromatografų išdėstymo vietos pateiktos žemiau esančiame paveiksle.



39

3.4. pav. Airijos gamtinių dujų sistemoje įrengti chromatografai.

3.5. Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus patirtis organizuojant dujų apskaitą

Lenkija – kaimyninė šalis. Joje, kaip ir Lietuvoje, planuojama įrengti suskystintų gamtinių dujų

terminalą. Lenkijoje galiojantys reikalavimai dujų kokybei nustato itin plačias leistinas Wobbe skaičiaus reikšmes – daug metano turinčioms E kategorijos dujoms jos yra nuo 45 MJ/m3 iki 54 MJ/m3), tai yra viršija Didžiojoje Britanijoje OFGEM direktoriaus įsakymu nustatytas avarinės situacijos ribas (vietinių telkinių daug azoto turinčioms dujoms Lenkijoje galioja kitokios ribos: nuo 37,5 iki 45,0, nuo 32,5 iki 37,5, nuo 27,0 iki 32,5, nuo 23,0 iki 27,0). Tačiau Lenkijos perdavimo sistemos operatorius turi nustatyti „atsiskaitymų teritorijas“, kuriose šiluminės vertės svyravimai negali viršyti 3 procentų.



40

Lenkijoje gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiklą vykdo GAZ-SYSTEM S.A. Įmonė yra vienintelė tokio pobūdžio įmonė Lenkijoje ir veiklą vykdo koncesijos pagrindu. Koncesijos sutartis numato, kad įmonė tokia veikla galės užsiimti iki 2030 m. Įmonė eksploatuoja 10.033 km gamtinių dujų perdavimo tinklų, kuriais dujos yra tiekiamos šalies vartotojams ir taip pat perduodamos tranzitu į kitas šalis. Pagrindiniai gamtinių dujų įėjimo taškai, apimantys dujų tiekimą iš Baltarusijos, Ukrainos, Vokietijos, Čekijos, nuo 2015 m. planuojamo suskystintų gamtinių dujų terminalo ir dujų saugyklų, yra 8. Pagrindiniai įėjimo taškai į Lenkijos gamtinių dujų perdavimo tinklą yra pavaizduoti žemiau esančiame paveiksle.

3.5. pav. Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemos pagrindiniai įėjimo taškai.



41

Bendras šių įėjimo taškų pajėgumas sudaro 2,722 mln. m3/h. Į sistemą taip pat yra tiekiamos gamtinės dujos ir iš vietinių gavybos telkinių. Bendras įėjimo taškų skaičius su dujų verslovėmis siekia 63. Prie perdavimo tinklo tiesiogiai prijungtų vartotojų ar gamtinių dujų skirstymo sistemų skaičius, kurie vertinami kaip išėjimo taškai, siekia 966.

Gamtinių dujų apskaita Lenkijoje yra vykdoma išmatuojant perduodamus gamtinių dujų tūrius prie norminių sąlygų (p = 101,325 kPa ir T=273,15 K). Gamtinių dujų apskaita energijos vienetas yra atliekama tik sistemos balansavimo tikslais. Vartotojams su gamtinėmis dujomis patiektas energijos kiekis yra įvertinamas tik informaciniais tikslais. Energijos apskaita yra vykdoma pagal atitinkamai pateiktą gamtinių dujų tūrį ir pateiktų dujų energetinė vertę. Gamtinių dujų kokybės parametrų matavimus GAZ-SYSTEM S.A. atlieka jau daugiau nei 10 metų ir šiuo laikotarpiu gamtinių dujų sistemoje buvo įdiegta daugiau nei 100 chromatografų. Ilgalaikiu, remiantis ilgametė dujų kokybės parametrų matavimo patirtimi, chromatografų skaičius buvo koreguojamas, juos mažinant kadangi dujų kokybės parametrai tam tikrose zonose nesiskirdavo. Šiuo metu įmonė eksploatuoja 34 chromatografus, kurie leidžia užtikrinti reikiamą gamtinių dujų kokybės parametrų matavimų tikslumą. Chromatografų išdėstymo vietos yra pateiktos žemiau esančiame paveiksle.

3.6. pav. Chromatografų išdėstymo vietos GAZ-SYSTEM S.A.



42

Didžiausias chromatografų tankis yra šalies pietinėje dalyje, kur aktyviausiai yra vykdoma gamtinių dujų gavyba. Tačiau tiek pietinėje, tiek ir visoje likusioje šalyje gamtinių dujų kiekybiniai parametrai vartotojams nustatomi atliekant skaičiavimus ir atitinkamų dujų kokybės parametrų priskirimą tam tikroms vartotojų grupėms atskiruose regionuose. 2010 m. liepos 2 d. Lenkijos Ūkio ministro įsakymu patvirtintame reglamente dėl gamtinių dujų sistemų veiklos sąlygų nurodoma, kad energetikos įmonė, užsiimanti dujinio kuro perdavimu ar paskirstymu, turėdama tikslą atlikti dujinio kuro apskaičiavimus, gali paskirti apskaičiavimų (apskaitos) plotą, kurių rėmuose apibrėš vidutinę svertinę dujinio kuro energetinę reikšmę. Degimo šilumos matavimai atliekami dujų sistemos taškuose, nustatytuose šios sistemos operatoriaus. Energetikos įmonė, užsiimanti dujinio kuro perdavimu ar paskirstymu, gali priimti dujinio kuro energetinės reikšmės nustatymo metodiką nustatytiems plotams taip, kad nustatyta vidutinė dujinio kuro energetinė reikšmė nesiskirtų daugiau nei ±3% nuo dujinio kuro energetinės reikšmės, nustatytos kuriame nors tam tikro ploto taške. Energetikos įmonė, užsiimanti dujinio kuro perdavimu ar paskirstymu, savo internetiniame puslapyje skelbia matavimų, atliktų taškuose rezultatus bei šiame apskaičiavimų (apskaitos) plote nustatytą dujinio kuro energetinę reikšmę. [3]

Energetikos įmonė, užsiimanti dujinio kuro perdavimu arba paskirstymu, atlieka einamąją kokybinių parametrų kontrolę tokiu būdu, kuris leidžia teisingai atlikti dujų apskaitą sistemos naudotojams. Tuo atveju, jei neišlaikomi į sistemą tiekiamų dujų kokybiniai parametrai, įmonė, užsiimanti dujinio kuro perdavimu ar paskirstymu, gali atsisakyti priimti tokį kurą, skirtą perdavimui, nebent teikdama papildomą paslaugą išgaus šiam kurui tokius kokybinius parametrus, kurie apibrėžti reglamente.

Remiantis minėtu reglamentu GAZ-SYSTEM S.A. yra nustačiusi apskaičiavimų (apskaitos) plotus, kuriems nustatomos vidutinės svertinės gamtinių dujų energetinės reikšmes. Šių energetinių reikšmių nustatymo principai pateikti žemiau esančiuose paveiksluose.



43

3.7. pav. Vidutinės svertinės gamtinių dujų energetinės reikšmės nustatymas esant dujų tiekimui iš 1 šaltinio.

Gamtinių dujų energetinės vertės apskaičiavimo plotuose, kuriuose dujos yra tiekiamos viena kryptimi, visiems išėjimo taškams priskiriamas gamtinių dujų šilumingumas, įvertintas ant į šios zonos įėjime pastatytame chromatografe. Pagal kas 5 minutes atliktus matavimus yra išskaičiuojama vidutinė valandinė gamtinių dujų kaloringumo reikšmė.

Gamtinių dujų kaloringumo nustatymo principas, kuomet į apskaitos vietovę yra tiekiamos gamtinės dujos iš skirtingų šaltinių su skirtingais gamtinių dujų parametrais yra pateiktas žemiau esančiame paveiksle.



44

3.8. pav. Vidutinės svertinės gamtinių dujų energetinės reikšmės nustatymas esant dujų tiekimui iš kelių šaltinių.

Gamtinių dujų energetinės vertės apskaičiavimo plotuose, kuriuose dujos yra tiekiamos iš kelių šaltinių, visiems išėjimo taškams priskiriamas gamtinių dujų šilumingumas, įvertintas kaip regiono svertinis vidurkis pagal patiekimų gamtinių dujų kiekius ir šilumingumą. Pagal kas 5 minutes atliktus matavimus yra išskaičiuojama vidutinė valandinė gamtinių dujų kaloringumo reikšmė, išlaikant reikalavimą, kad nustatyta vidutinė dujinio kuro energetinė reikšmė nesiskirtų daugiau nei ±3% nuo dujinio kuro energetinės reikšmės, nustatytos kuriame nors tam tikro ploto taške.

Matavimai chromatografuose atliekami kas 5 minutes. Pagal GAZ-SYSTEM S.A. patvirtintą gamtinių dujų perdavimo tinklo kodeksą, įmonė apskaitoje naudoja vidutines valandines gamtinių dujų kaloringumo reikšmes. Per valandą pratekėjusį gamtinių dujų tūrį sudauginus su vidutinėmis gamtinių dujų kaloringumo reikšmėmis gaunamas valandinis vartotojams patiektas energijos kiekis.



45

2010 m. liepos 2 d. Lenkijos Ūkio ministro įsakymu patvirtintame reglamente dėl gamtinių dujų sistemų veiklos sąlygų numatyta, kad gamtinių dujų perdavimo operatorius atlieka dujų parametrų tyrimus ir nemokamai suteikia informaciją, susijusią su atsiskaitymais. Vartotojui pateikus prašymą, gamtinių dujų perdavimo operatorius atlieka dujų, tiekiamų iš gamtinių dujų tinklų, kokybinių parametrų palaikymo patikrą atliekant atitinkamus matavimus. Nustačius atitikimą tarp išmatuotų parametrų, nustatytų dujų kokybinių reikšmių ir standartų, patikros kaštus padengia vartotojas.

Esama gamtinių dujų kokybinių parametrų matavimų, nustatymų ir vartotojams priskyrimo sistema atitinka 2010 m. liepos 2 d. Lenkijos Ūkio ministro įsakymu patvirtintame reglamente dėl gamtinių dujų sistemų veiklos sąlygų keliamiems tikslumo reikalavimams ir esamu metu leidžia pasiekti didesnį tikslumą nei numatyti ±3% nuo dujų energetinės reikšmės, nustatytos kuriame nors tam tikro apskaitos ploto taške. Šiuo metu pasiekiamas ±1,5% dujų energetinės vertės nustatymo tikslumas. GAZ-SYSTEM S.A. atstovų teigimu, chromatografų skaičius ir jų išdėstymo vietos buvo optimizuotos remiantis ilgalaike įmonės patirtimi atliekant gamtinių dujų kokybės matavimus.

3.6. Vokietijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus patirtis organizuojant dujų apskaitą

Viena iš Vokietijoje veikiančių gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių yra Open Grid

Europe GmbH. Įmonė yra didžiausias Vokietijos perdavimo sistemos operatorius, eksploatuojantis 11670 km gamtinių dujų tinklų, kuriais gamtinės dujos iš skirtingų šaltinių yra tiekiamos vartotojams. Open Grid Europe GmbH valdomi dujų perdavimo tinklai pavaizduoti žemiau esančiame paveiksle.



46

3.9. pav. Open Grid Europe GmbH valdomi gamtinių dujų tinklai.

Į sistemą gamtinės dujos yra tiekiamos iš daugiau nei 50 taškų, kurie apima gamtinių dujų saugyklas, dujų tiekimą iš Danijos, Čekijos, Austrijos, Belgijos, Olandijos ir Norvegijos. Iš sistemos išeinančių taškų skaičius viršija 1000. Dujų kokybės parametrams nustatyti įmonė naudoja daugiau nei 100 perdavimo tinkle įrengtų chromatografų. Išėjimo taškų ir įrengtų chromatografų santykis pavaizduotas žemiau esančiame paveiksle.



47

3.10. pav. Open Grid Europe GmbH įrengti chromatografai ir išėjimo taškai.

Įrengtų chromatografų skaičius yra žymiai mažesnis už išėjimo taškų skaičių ir konkretiems vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kokybiniai parametrai yra nustatomi atliekant parametrų priskyrimą tipinėms zonoms arba parametrų perskaičiavimą pagal patiekiamus gamtinių dujų srautus ir kokybinius parametrus. Gamtinių dujų kokybinių parametrų priskyrimas vykdomas priklausomai nuo galimos tinklo konfigūracijos ir dujų srautų. Išskiriami šie pagrindiniai tipai:

1. Regionas tik su vienos kokybės dujų tiekimu ir išmatuotais dujų parametrais. Šiuo atveju visiems vartotojams yra priskiriamos vidutinės mėnesinės kaloringumo vertės, kurios yra naudojamas suvartotų gamtinių dujų apskaitoje.

2. Regionas su dujų tiekimų iš kelių šaltinių, kurių parametrai skiriasi iki 2,0%. Šiuo atveju visiems vartotojams yra priskiriamos vidutinės mėnesinės kaloringumo vertės, kurios yra naudojamas suvartotų gamtinių dujų apskaitoje.



48

3. Regionas su dujų tiekimų iš kelių šaltinių, kurių parametrai skiriasi, bet galimas gamtinių dujų tinklų atskyrimas pagal tiekiamas dujas. Šiuo atveju visiems vartotojams yra priskiriamos vidutinės mėnesinės kaloringumo vertės pagal tiekiamas dujas.

4. Regionas su dujų tiekimų iš kelių šaltinių, kurių parametrai skiriasi, bet yra įrengtas chromatografas dujų maišymosi taške. Šiuo atveju visiems vartotojams yra priskiriamos vidutinės mėnesinės kaloringumo vertės pagal tiekiamas dujas arba maišymosi taške išmatuotus parametrus.

5. Regionas su dujų tiekimų iš kelių šaltinių, kurių parametrai skiriasi, negalimas atskirų tinklo dalių atskyrimas ir įrengto chromatografo. Šiuo atveju yra atliekamas gamtinių dujų parametrų perskaičiavimas kompiuterine programa, kuri pagal gamtinių dujų srautus, šilumingumą, tinklo topografiją ir parametrus perskaičiuoja gamtinių dujų parametrus kiekvienam tinklo taškui.

Open Grid Europe GmbH nuo 2006 m. pradėjo įgyvendinti projektą, kurio metu diegiama sistema, leidžianti vartotojams priskirti gamtinių dujų kokybinius parametrus pagal 5 tipą – naudojant kompiuterinę programą. Nuo 2008 m. programa yra pradėta naudoti, o nuo 2009 m. sistemos naudojimas apskaitai yra leistas Šiaurės Reino ir Vestfalijos matavimų ir kalibravimo direktorato bei nacionalinio metrologijos instituto.

Iki 2009 m. Open Grid Europe GmbH 2% išėjimo taškų taikė tiesioginį dujų parametrų matavimą, chromatografais, o visiems kitiems vartotojams priskirdavo gamtinių dujų parametrus pagal 1-4 priskyrimo tipus. Nuo 2009 m. 2% išėjimo taškų taikė tiesioginį dujų parametrų matavimą, 73% - priskirdavo dujų parametrus pagal tipinius regionus, o 25% - perskaičiuodavo naudojant kompiuterinę programą. Nuo 2013 m. 2% išėjimo taškų taiko tiesioginį dujų parametrų matavimą, 31% - priskirdavo dujų parametrus pagal tipinius regionus, o 67% - perskaičiuodavo naudojant kompiuterinę programą. Planuojama, kad nuo 2015 m. . 2% išėjimo taškų bus taikomas tiesioginiai dujų parametrų matavimai, o visiems kitiems vartotojams bus nustatomi parametrai kompiuterinės programos pagalba.

3.7. Išvados

Tarptautinėje praktikoje taikomi skirtingi metodai vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kaloringumo nustatymui. Tikslių dujų kokybės matavimų kiekviename išėjimo taške netaikoma,



49

nes tai reikalauja didelių investicijų į įrangą ir vėliau patiriami dideli matavimo prietaisų eksploatavimo kaštai. Kitų šalių praktikoje taikomi šie pagrindiniai metodai vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kaloringumo nustatymui:

- Vartotojams tiekiamų gamtinių dujų šilumingumas nustatomas pagal atitinkamų chromatografų, įrengtų perdavimo sistemose, ties vartotojais ar gretimai, rodmenis;

- Vartotojų priskyrimas tipinėms zonoms, kurioms gamtinių dujų kokybiniai parametrai nustatomi pagal ataskaitinio periodo svertinius vidurkius. Šiuo atveju taikomas tinklo dalių atskyrimas. Taip pat reikalinga gerai žinoti gamtinių dujų srautus sistemoje;

- Naudojamos kompiuterinės modeliavimo programos, galinčias apskaičiuoti dujų kaloringumo vertes kiekvienam perdavimo sistemos vartotojui. Visais atvejais tokios kompiuterinės programos yra sertifikuotos atitinkamų nacionalinių priežiūros institucijų.

Taip pat taikoma praktika, kuomet jei ataskaitiniu periodu skirtumas tarp į zoną tiekiamų dujų vidutinių kaloringumo reikšmių viršija ±2% nuo svertinio vidutinio kaloringumo pagal dujų srautus, tinklo operatorius gali atsisakyti priimti dujas į tinklą.



50

4. APSKAITOS SISTEMŲ ALTERNATYVŲ KAŠTŲ – NAUDOS ANALIZĖ

4.1. Galimi gamtinių dujų kokybės nustatymo sistemų variantai

Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką ir galimus techninius sprendimus numatomi šie galimi gamtinių dujų kokybės nustatymo sistemų variantai:

1. Dujų chromatografai įrengiami kiekviename išėjimo taške;

2. Dujų chromatografai įrengiami tipiniuose regionuose pagal gamtinių dujų srautus ir tuose regionuose vartotojams priskiriamas gamtinių dujų šilumingumas pagal svertinius mėnesio vidurkius;

3. Dujų chromatografai įrengiami tik stambiausiems vartotojams ir tipiniuose perdavimo sistemos taškuose, o kiekvienam perdavimo sistemos vartotojui perduodamų dujų šilumingumas įvertinamas pasinaudojant specializuota kompiuterine programa;

4. Dujų chromatografai įrengiami tik įėjimo ir išėjimo taškuose.

4.1. pav. Dujų chromatografai įrengiami kiekviename išėjimo taške.



51

4.2. pav. Dujų chromatografai įrengiami tipiniuose regionuose pagal gamtinių dujų srautus ir tuose regionuose vartotojams priskiriamas gamtinių dujų šilumingumas pagal svertinius mėnesio vidurkius.

4.3. pav. Dujų chromatografai įrengiami tik stambiausiems vartotojams ir tipiniuose tinklo taškuose, o kiekvienam vartotojui tiekiamų dujų šilumingumas įvertinamas pasinaudojant specializuota kompiuterine programa.



52

4.4. pav. Dujų chromatografai įrengiami tik įėjimo ir išėjimo taškuose.

Siūlomų variantų palyginimas yra pateiktas žemiau esančioje lentelėje.

4.1.lentelė. Gamtinių dujų kokybės nustatymo sistemų variantai

Variantas Privalumai Trūkumai

Dujų chromatografai įrengiami kiekviename išėjimo taške

- Pasiekiamas didžiausias matavimo tikslumas; - Minimali rizika dėl vartotojų nusiskundimų;

- Didelės investicijos; - Didelės eksploatacijos sąnaudos dėl didelio įrenginių skaičiaus; - Dideli duomenų srautai ir kompleksiškas jų valdymas, apdorojimas ir saugojimas

Dujų chromatografai įrengiami tipiniuose regionuose pagal gamtinių dujų srautus ir tuose regionuose vartotojams priskiriamas

gamtinių dujų šilumingumas pagal svertinius mėnesio vidurkius

- Optimalus santykis tarp investicinių kaštų ir pasiekiamo matavimo sistemos tikslumo; - Mažiausios galimos eksploatacinės sąnaudos; - Mažiau apribojimų dėl tiekimų dujų kokybės;

- Galima rizika dėl vartotojų nusiskundimų dėl tiekiamų gamtinių dujų kokybinių parametrų. - Reikalinga tinkamai parinkti įrenginių skaičių ir vietą pagal tinklo konfigūraciją ir dujų srautus



53

Dujų chromatografai įrengiami tik stambiausiems vartotojams ir tipiniuose tinklo

taškuose, o kiekvienam vartotojui tiekiamų dujų šilumingumas įvertinamas pasinaudojant

specializuota kompiuterine programa

- Kiekvienam vartotojui galima nustatyti tiekiamų dujų kaloringumą; - Minimali rizika dėl vartotojų nusiskundimų, nes dujų šilumingumas įvertinamas sertifikuotomis priemonėmis.

- Sistemą reikia sertifikuoti. Sertifikavimas gali trukti iki kelių metų; - Reikalingas tikslus tinklo hidraulinis modelis. Dėl eksploatacijos metu besikeičiančių vamzdynų techninių parametrų galimos klaidos hidraulinio modelio skaičiavimuose. - Didelė kompiuterinės modeliavimo programos įsigijimo ir priežiūros kaina.

Dujų chromatografai įrengiami tik įėjimo ir išėjimo taškuose

- Maži investiciniai kaštai. Šiuo metu yra dujų kokybės matavimo prietaisai visuose esamuose įėjimo ir išėjimo taškuose (Kotlovkos DAS, Kiemenų DAS, Šakių DAS). SGD terminale taip pat bus įrengtas dujų chromatografas, todėl papildomų investicijų sistemos įrengimui nenumatoma; - Paprasta duomenų srautų apdorojimo ir saugojimo struktūra.

- Griežti reikalavimai dėl tiekiamų gamtinių dujų kokybės; - Galimas ribotas tiekėjų skaičius per SGD terminalą; - Didesni galimi matavimų netikslumai; - Dujų praradimai tinkluose ar avarijų metu negalės būti vertinami sistemos balansavimo metu.

4.2. Vertinimo prielaidos

Makroekonominės prielaidos

Darbo užmokesčio ir infliacijos kaita planuojama atsižvelgiant į Finansų ministerijos skelbiamomis Lietuvos ekonomikos rodiklių projekcijomis, skelbtomis 2013 m. rugsėjo 10 d. bei Ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto atnaujinta Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 m. ilgalaike strategija. Finansų ministerija pateikia pagrindinių ekonominių rodiklių projekcijas iki 2016 m. Remiantis jais toliau yra parenkamas Lietuvos makroekonominės raidos scenarijus iš Lietuvos ūkio plėtros ilgalaikės strategijos. Prognozuojami BVP, darbo užmokesčio ir infliacijos augimo rodikliai pateikiami žemiau esančioje lentelėje.



54

Numatoma, kad vėlesniems metams po 2020 m. taip pat bus taikomos tos pačios rodiklių projekcijos.

4.2.lentelė. Makroekonominių rodiklių prognozė.

Rodiklis 2013 2014 2015 2016 2017-2029

BVP augimas 3,7% 3,4% 4,3% 4,0% 4,2%

Darbo užmokesčio augimas 4,8% 5,2% 5,8% 6,5% 5,6%

Infliacijos augimas 1,3% 1,6% 2,2% 2,5% 2,4%

Investicijos į įrangą

Valstybinėje metrologijos tarnyba yra sertifikavusi vienintelį Siemens gamintojo gamtinių dujų chromatografą. Vertinimo prielaidose imamos investicijos, pateiktos oficialaus Siemens atstovo UAB „Siemtecha“. Paskutinio Lietuvoje įgyvendinti chromatografo įdiegimo kaina vienoje iš energetikos įmonių sudarė 300.000,00 Lt.

Dujų mėginių paėmimui chromatografai turės būti prijungti prie magistralinių dujotiekių. Toks įsipjovimas į magistralinį dujotiekį galimas ištuštinus vamzdį arba įrengiant mėginių paėmimo vietą ant veikiančio dujotiekio. Vamzdynų ištuštinimas reikalauja atskirų vamzdynų atkarpų uždarymo, dujų išleidimo ir dujų tiekimo vartotojams nutraukimo. Toks metodas daugeliu atveju yra nepriimtinas, nes vartotojams yra nutraukiamas dujų tiekimas. Numatoma, kad mėginių paėmimo vietos bus įrengtos ant veikiančių magistralinių vamzdynų, nenutraukiant dujų tiekimo. Pagal rangovinių organizacijų pateiktus duomenis, vieno tokio įsipjovimo kaina dėl darbų specifikos, pavojingumo ir sudėtingumo, siekia iki 50.000,00 Lt.

Skirtingos kokybės gamtinių dujų apskaitai taip pat reikės atnaujinti šiuo metu naudojamus tūrio perskaičiavimo įtaisus. Numatoma, kad dujų skirstymo stotyse, kuriuose gamtinių dujų apskaita sumontuota ant perteklinio 6 bar linijų reikės keisti srauto kompiuterius su Enthernet ryšiu. Lietuvoje tokių dujų apskaitos stočių yra 16 ir jose sumontuoti 45 dujų tūrio perskaičiavimo įtaisai. 11 įtaisų yra su Ethernet ryšiu ir jų keisti nėra poreikio. Likusius 34 įtaisus reikia keisti naujais srauto kompiuteriais. Pagal įrangos tiekėjų pateiktus duomenis, vieno srauto kompiuterio su Ethernet ryšiu kaina apie 26.000,00 Lt. Bendros investicijos į srauto kompiuterius sudarys iki 884.000,00 Lt.

Duomenų perdavimui taip pat reikės keisti arba tobulinti AB „Amber Grid“ naudojamą SCADA programinę įrangą. Numatomos investicijos sudarys iki 80.000,00 Lt.



55

Faktinės investicinės sąnaudos bus nustatytos atlikus pirkimus, laikantis LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų.

Eksploataciniai chromatografų kaštai

Metines eksploatacines chromatografų išlaidas sudaro:

- Sąnaudos priežiūrai ir eksploatacijai, susidedančios iš išlaidų prietaiso darbo aplinkos temperatūros palaikymui, eksploatacinių medžiagų ir kitų sąnaudų. Šios sąnaudos pagal Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus GAZ-SYSTEM S.A. ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber grid“ eksploatacinius duomenis, sudaro iki 1250,00 EUR per metus.

- Sąnaudos kalibravimo ir etaloninėms dujoms, kurios naudojamos prietaiso nustatymui ir parengimui imti mėginius. Šios sąnaudos pagal Lenkijos ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių chromatografų eksploatavimo patirtį, sudaro iki 1250,00 EUR per metus.

- Išlaidos laboratoriniams tikrinimams, kurių metu tikrinamas prietaiso tikslumas. Šios sąnaudos pagal Lenkijos ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių chromatografų eksploatavimo patirtį, sudaro iki 1250,00 EUR per metus.

Vertinime priimama, kad suminės metinės išlaidos sieks iki 13.000,00 Lt ir vertinamojo laikotarpio metu didės pagal planuojamą kainų indeksą.

Investicijos į kompiuterinę srautų moduliavimo ir gamtinių dujų kaloringumo įvertinimo

programą

Konkreti programinė įranga studijos rengimo metu nesiūloma, nes rinkoje yra keli programinės įrangos kūrėjai, kurie galėtų pateikti panašaus pobūdžio programinę įrangą. Numatoma, kad programinės įrangos kaina, pagal Vokietijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus Open Grid Europe GmbH patirtį bei tokios programinės įrangos gamintojų (SIMONE Research Group ir Schneider Electric) duomenis , sieks iki 3,45 mln. Lt.



56

Eksploataciniai programinės įrangos kaštai

Atskiri gamintojai taiko skirtingus jų vystomos programos metinės priežiūros įkainius. Bendra tokių programų gamintojų taikoma praktika yra 2 metų garantinis laikotarpis, kurio metu tiekiami programinės įrangos atnaujinimo ir priežiūros darbai. Po garantinio laikotarpio programos kūrėjai pradeda taikyti metinius priežiūros mokesčius, už atnaujinamas programos versijas ir kitus pakeitimus. Kadangi programos pastoviai yra atnaujinamos, tai kūrėjai laikosi nuostatos, kad per 5 metus vartotojas per atnaujinimus gauna visiškai naują produktą ir taiko iki 20 proc. metinius programos atnaujinimo įkainius. Numatoma, kad po garantinio laikotarpio metiniai programinės įrangos kaštai sieks iki 690.000,00 Lt.

Diegiamų chromatografų skaičius

Palyginamasis vertinimas yra atliekamas numatant 3 galimus chromatografų skaičiaus scenarijus:

1. Diegiamas maksimalus chromatografų skaičius ant kiekvieno išėjimo taško. Bendras chromatografų skaičius sieks šiuo metu esamų DSS skaičių ir sudarys – 70.

2. Planuojama dujų kokybės apskaita pagal tipinius apskaitos regionus. Numatoma, kad bus įrengiama iki 12 chromatografų.

3. Kartu su programine įranga numatoma įdiegti chromatografus, pagal kurių rodmenis programinė įranga įvertins galimus dujų kokybinius parametrus kiekvienam perdavimo sistemos vartotojui. Numatoma, kad remiantis Vokietijos patirtimi, reikiamam tikslumui gauti chromatografų skaičius bus 10 kart mažesnis už išėjimo taškų skaičių, t.y. užteks 7 chromatografų.

Įrangos tarnavimo laikas

Pagal įrangos gamintojų pateiktus duomenis, numatoma, kad chromatografų tarnavimo laikas sieks ne mažiau kaip 10 metų.

Įrangos amortizacijos laikas



57

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. O3-106 patvirtinta Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika numato, kad dujų apskaitos sistemų nusidėvėjimo normatyvai siekia 9 metus.

Pelno norma

Numatoma, kad planuojama įdiegti dujų kokybės apskaitos sistema bus pripažinta tinkamomis išlaidomis ir bus įtraukiama į perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas. Numatoma, kad kiekvienais metais įmonė gaus normatyvinį pelną nuo diegiamos įrangos likutinės vertės. Numatoma, kad vidutinė svertinė kapitalo kaina išsilaikys esamame lygyje ir sieks 7,09%.

Diskonto norma

Vertinant ateities pinigų vertę, imama vidutinei svertinei kapitalo kainai lygi diskonto norma - 7,09%.

Sąnaudos darbui apmokėti

Numatoma, kad įrengus maksimalų chromatografų skaičių įmonei teks priimti į darbą 1 specialistą, kuris turės vykdyti chromatografų priežiūrą. Numatoma, kad sąnaudos darbui apmokėti sieks Statistikos departamento pateikiamą dujų tiekimo sektoriaus vidutinį mėnesinį atlyginimą ir sudarys 2500,00 Lt. Pagal šiuo metu galiojančią mokestinę aplinką, bendra darbo vietos kaina sieks 4.315,00 Lt. Numatoma, kad ateityje darbo užmokesčio sąnaudos didės pagal numatomą darbo užmokesčio didėjimo indeksą.

Vertinimo prielaidų suvestinė

Žemiau esančioje lentelėje pateikiama vertinimo prielaidų suvestinė kiekvienam vertinimo scenarijui.

4.3.lentelė. Vertinimo prielaidų suvestinė.

Rodiklis Matavimo vienetai 1 vertinimo scenarijus

2 vertinimo scenarijus

3 vertinimo scenarijus

Įrenginių skaičius vnt. 70 12 7 Investicijos 1 įrenginiui Lt 300.000,00 300.000,00 300.000,00



58

Įrenginių tarnavimo laikas metai 10 10 10 Amortizacijos laikotarpis metai 9 9 9 Eksploatacinės išlaidos Lt/metus 13.000,00 13.000,00 13.000,00

Investicijos duomenų perdavimo ir priėmimo įrangai Lt 964.000,00 964.000,00 964.000,00

Sąnaudos mėginių vietoms įrengti Lt 600.000,00 600.000,00 600.000,00 Programinės įrangos kaina Lt 0 0 3.450.000,00

Programinės įrangos aptarnavimas Lt/metus 0 0 690.000,00 Darbuotojų skaičius asm. 1 0 0 Darbo vietos kaina Lt/mėn. 4.315,00 4.315,00 4.315,00

Diskonto norma proc. 7,09% 7,09% 7,09%

Normatyvinis pelnas proc. 7,09% 7,09% 7,09%

Tiekiamas dujų kiekis tūkst. m3/metus 2.285.000,00 2.285.000,00 2.285.000,00

4.3. Vertinimo rezultatai

Žemiau esančiose lentelėse pateikiamas kiekvieno dujų apskaitos scenarijaus įtakos dujų kainai vertinimas.

4.4.lentelė. Įtaka dujų kainai įdiegus maksimalų dujų kokybės nustatymo įrenginių skaičių.

Projekto laikotarpis 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Metai 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024

Darbo užmokesčio augimas 4,8% 5,2% 5,8% 6,5% 5,6% 5,6% 5,6% 5,6% 5,6% 5,6% 5,6% 5,6%

Infliacija 1,3% 1,6% 2,2% 2,5% 2,4% 2,4% 2,4% 2,4% 2,4% 2,4% 2,4% 2,4%

1. Investicijos tūkst. Lt 25.464,00

1.1. Nusidėvėjimas tūkst. Lt 2.829,33 2.829,33 2.829,33 2.829,33 2.829,33 2.829,33 2.829,33 2.829,33 2.829,33

1.2. Likutinė vertė tūkst. Lt 25.464,00 22.634,67 19.805,33 16.976,00 14.146,67 11.317,33 8.488,00 5.658,67 2.829,33 0,00 0,00

2. Sąnaudos tūkst. Lt 5.619,53 5.445,75 5.271,29 5.097,57 4.924,60 4.752,42 4.581,04 4.410,48 4.240,79 1.242,65

2.1. Eksploatacinės sąnaudos tūkst. Lt 930,02 953,27 976,15 999,58 1.023,57 1.048,13 1.073,29 1.099,05 1.125,42 1.152,43

2.2. Darbo užmokestis tūkst. Lt 54,78 58,34 61,61 65,06 68,71 72,55 76,62 80,91 85,44 90,22

2.3. Amortizacija tūkst. Lt 2.829,33 2.829,33 2.829,33 2.829,33 2.829,33 2.829,33 2.829,33 2.829,33 2.829,33 0,00

2.4. Normatyvinis pelnas tūkst. Lt 1.805,40 1.604,80 1.404,20 1.203,60 1.003,00 802,40 601,80 401,20 200,60 0,00

3. Diskonto norma 1,000 0,934 0,872 0,814 0,760 0,710 0,663 0,619 0,578 0,540 0,504

4. Diskontuotos sąnaudos tūkst. Lt 0,00 5.247,49 4.748,53 4.292,10 3.875,85 3.496,44 3.150,80 2.836,10 2.549,73 2.289,32 626,41

Vidutinė įtaka kainai Lt/tūkst. m3 2,00

Vidutinė diskontuota įtaka kainai Lt/tūkst. m3 1,45



59

4.5.lentelė. Įtaka dujų kainai įdiegus 12 dujų kokybės nustatymo įrenginių skaičių ir dujų kaloringumą priskiriant atskiroms zonoms.

4.6.lentelė. Įtaka dujų kainai įdiegus kompiuterinę programą gamtinių dujų kokybės nustatymui kiekvienam perdavimo sistemos vartotojui.

Gauti vertinimo rezultatai parodė, kad visu vertinamuoju laikotarpiu įtaka gamtinių dujų kainai dėl galimo dujų kokybės parametrų nustatymo įrenginių įrengimo nėra žymi. Mažiausios sąnaudos vartotojams tenka kuomet chromatografai įrengiami tipinėse dujų apskaitos zonose ir tose zonose esantiems vartotojams priskiriamas atitinkamas gamtinių dujų šilumingumas. Šio varianto eksploatacinės sąnaudos yra mažiausios. Nežymiai prastesnis gaunasi variantas dujų kokybės rodiklius nustatant kompiuterinės programos pagalba.


Metai 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024


Infliacija 1,3% 1,6% 2,2% 2,5% 2,4% 2,4% 2,4% 2,4% 2,4% 2,4% 2,4% 2,4%


1.1. Nusidėvėjimas tūkst. Lt 573,78 573,78 573,78 573,78 573,78 573,78 573,78 573,78 573,78

1.2. Likutinė vertė tūkst. Lt 5.164,00 4.590,22 4.016,44 3.442,67 2.868,89 2.295,11 1.721,33 1.147,56 573,78 0,00 0,00

2. Sąnaudos tūkst. Lt 1.099,34 1.062,64 1.025,88 989,22 952,65 916,18 879,81 843,55 807,39 197,56

2.1. Eksploatacinės sąnaudos tūkst. Lt 159,43 163,42 167,34 171,36 175,47 179,68 183,99 188,41 192,93 197,56


2.3. Amortizacija tūkst. Lt 573,78 573,78 573,78 573,78 573,78 573,78 573,78 573,78 573,78 0,00

2.4. Normatyvinis pelnas tūkst. Lt 366,13 325,45 284,77 244,09 203,40 162,72 122,04 81,36 40,68 0,00

3. Diskonto norma 1,000 0,934 0,872 0,814 0,760 0,710 0,663 0,619 0,578 0,540 0,504

4. Diskontuotos sąnaudos tūkst. Lt 0,00 1.026,55 926,59 835,32 752,14 676,38 607,42 544,69 487,66 435,86 99,59

Vidutinė įtaka kainai Lt/tūkst. Lt 0,38

Vidutinė diskontuota įtaka kainai Lt/tūkst. Lt 0,28


Metai 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024


Infliacija 1,3% 1,6% 2,2% 2,5% 2,4% 2,4% 2,4% 2,4% 2,4% 2,4% 2,4% 2,4%


1.1. Nusidėvėjimas tūkst. Lt 762,67 762,67 762,67 762,67 762,67 762,67 762,67 762,67 762,67

1.2. Likutinė vertė tūkst. Lt 6.864,00 6.101,33 5.338,67 4.576,00 3.813,33 3.050,67 2.288,00 1.525,33 762,67 0,00 0,00

2. Sąnaudos tūkst. Lt 1.342,33 1.290,58 1.928,79 1.877,06 1.825,39 1.773,77 1.722,21 1.670,72 1.619,28 805,24

2.1. Eksploatacinės sąnaudos tūkst. Lt 93,00 95,33 97,61 99,96 102,36 104,81 107,33 109,90 112,54 115,24

2.2. Programinės įrangos priežiūratūkst. Lt 0,00 0,00 690,00 690,00 690,00 690,00 690,00 690,00 690,00 690,00


2.4. Amortizacija tūkst. Lt 762,67 762,67 762,67 762,67 762,67 762,67 762,67 762,67 762,67 0,00

2.5. Normatyvinis pelnas tūkst. Lt 486,66 432,58 378,51 324,44 270,37 216,29 162,22 108,15 54,07 0,00

3. Diskonto norma 1,000 0,934 0,872 0,814 0,760 0,710 0,663 0,619 0,578 0,540 0,504

4. Diskontuotos sąnaudos tūkst. Lt 0,00 1.253,46 1.125,35 1.570,50 1.427,19 1.296,02 1.175,99 1.066,22 965,85 874,14 405,92

Vidutinė įtaka kainai Lt/tūkst. Lt 0,69

Vidutinė diskontuota įtaka kainai Lt/tūkst. Lt 0,49



60

5. OPTIMALUS GAMTINIŲ DUJŲ SUDĖTIES NUSTATYMO ĮRANGOS KIEKIS IR ĮRENGIMO VIETOS

Pagal ankstesnių skyrių rezultatus, esamą šalies gamtinių dujų vartojimą, dujų srautus ir tinklo konfigūraciją yra parenkamos gamtinių dujų sudėties nustatymo įrangos vietos šiuose išėjimo taškuose:

1. Vilniaus DSS;

2. Elektrėnų DSS;

3. Jonavos DSS;

4. Kauno-1 DSS;

5. Panevėžio-2 DSS;

6. Rietavo DSS;

7. Šiaulių DSS;

Siūlomose vietose dujų sudėties nustatymo įranga turėtų atsirasti iki SGD terminalo veiklos pradžios – iki 2014 metų spalio mėn.

Šių taškų išdėstymas gamtinių dujų perdavimo sistemoje pavaizduotas žemiau esančiame paveiksle. Kartu su numatomais įrengti dujų parametrų matavimo taškais taip pat parodyti esami matavimo taškai Šakių ir Kiemėnų DAS bei Klaipėdos SGD terminale.



61

5.1. pav. Numatomos gamtinių dujų sudėties nustatymo vietos iki 2014 m. spalio mėn.

Siūlomose vietose įrengta dujų sudėties nustatymo įranga leis įvertinti vartotojams tiekiamų gamtinių dujų parametrus pagal numatomą tvarką:

1. Vilniaus DSS išmatuoti parametrai galės būti naudojami Vilniaus, Šalčininkų, Jašiūnų, Rudaminos, Baltosios Vokės, Aukštųjų Panerių pirmosios, Aukštųjų Panerių antrosios, Grigiškių, „Villon“, Širvintų, Maišiagalos, Ukmergės, Anykščių, Utenos, Taujėnų, Raguvos, Vievio, Žiežmarių, Kaišiadorių, Alytaus, Birštono, Prienų, Butrimonių, Girininkų, Pravienos, Nemenčinės, Pabradės, Visagino ir Švenčionėlių dujų skirstymo stočių tiekiamų gamtinių dujų parametrų nustatymui;

2. Elektrėnų DSS išmatuoti parametrai galės būti naudojami Lietuvos elektrinės ir Elektrėnų vartotojams tiekiamų gamtinių dujų parametrų nustatymui;



62

3. Jonavos DSS išmatuoti parametrai parodys AB „Achema“, Jonavos miesto vartotojams tiekiamų dujų kokybę;

4. Kauno-1 DSS išmatuoti parametrai atspindės Kauno pirmosios, Kauno antrosios, Vandžiogalos, Kėdainių, Batniavos, Zapyškio, Lekėčių, Marijampolės ir Vilkaviškio dujų skirstymo stočių tiekiamų gamtinių dujų parametrų nustatymui;

5. Panevėžio-2 DSS išmatuoti parametrai galės būti naudojami Panevėžio antrosios, Panevėžio pirmosios, Miežiškių, Piniavos, Gegužinės, Pasvalio, Pajiešmenių ir Biržų dujų skirstymo stočių tiekiamų gamtinių dujų parametrų nustatymui. Panevėžio ir Šiaulių chromatografų rodmenys bus naudojami Pakruojo, Alksnupių ir Radviliškio dujų skirstymo stočių tiekiamų gamtinių dujų parametrų nustatymui, išvedant tiekiamų dujų parametrų vidurkį;;

6. Rietavo DSS įrengtas chromatografas leis nustatyti dujų parametrus Rietavo vartotojams. Taip pat šio taško rodmenys bus naudojami Klaipėdos antrosios dujų skirstymo stoties apskaitoje (kai dujų srautas per ją viršija srautą per Suskystintų gamtinių dujų terminalo apskaitos stotį arba kai suminis dujų srautas per pirmąją ir antrąją Klaipėdos dujų skirstymo stotis viršija srautą per Suskystintų gamtinių dujų terminalo apskaitos stotį). SGD terminalo ir Rietavo chromatografų rodmenys bus naudojami Gargždų, Kretingos, Plungės dujų skirstymo stočių tiekiamų gamtinių dujų parametrų nustatymui, išvedant tiekiamų dujų parametrų vidurkį. Šiaulių ir Rietavo chromatografų rodmenys bus naudojami Kužių, Daugėlių, Papilės, Naujosios Akmenės, Telšių ir Mažeikių dujų skirstymo stočių tiekiamų gamtinių dujų parametrų nustatymui, išvedant tiekiamų dujų parametrų vidurkį;

7. Šiaulių DSS išmatuoti parametrai galės būti naudojami Šiaulių vartotojams tiekiamų gamtinių dujų parametrų nustatymui. Šiaulių ir Rietavo chromatografų rodmenys bus naudojami Kužių, Daugėlių, Papilės, Naujosios Akmenės, Telšių ir Mažeikių dujų skirstymo stočių tiekiamų gamtinių dujų parametrų nustatymui, išvedant tiekiamų dujų parametrų vidurkį. Šiaulių ir Panevėžio chromatografų rodmenys bus naudojami Pakruojo, Alksnupių ir Radviliškio dujų skirstymo stočių tiekiamų gamtinių dujų parametrų nustatymui, išvedant tiekiamų dujų parametrų vidurkį;

8. Jurbarko dujų skirstymo stoties tiekiamų dujų parametrai bus nustatomi pagal SGD terminalo ir Šakių dujų apskaitos stotyse įrengtus prietaisus, priklausomai nuo dujų srauto krypties.

9. Klaipėdos antrosios dujų skirstymo stoties tiekiamų dujų parametrai bus nustatomi pagal SGD terminalo apskaitos stoties matavimus, kai dujų srautas per SGD viršys



63

srautą per Klaipėdos antrąją dujų skirstymo stotį. Kai dujų srautas per Klaipėdos antrąją dujų skirstymo stotį viršys srautą per SGD terminalo apskaitos stotį, gamtinių dujų parametrai bus nustatomi pagal SGD terminalo dujų apskaitos stoties ir Rietavo dujų skirstymo stoties chromatografų rodmenis.

Siūlomose vietose įrengtos dujų sudėties nustatymo įrangos išdėstymas ir dujų parametrų vartotojams tvarka yra pavaizduota žemiau esančiame paveiksle.

5.2. pav. Numatomos gamtinių dujų sudėties nustatymo vietos ir vartotojų priskyrimas iki 2014 m. spalio mėn.

Antru etapu, po SGD terminalo veiklos pradžios, numatoma išplėsti matavimo taškų vietų skaičių iki 12, įrengiant chromatografus Marijampolėje, Ukmergėje, Nemenčinėje, Pasvalyje ir Prienuose. Šių taškų išdėstymas gamtinių dujų perdavimo sistemoje pavaizduotas žemiau esančiame paveiksle.



64

5.3. pav. Numatomos gamtinių dujų sudėties nustatymo vietos po 2014 m. spalio mėn.

Siūlomose vietose įrengta dujų sudėties nustatymo įranga leis įvertinti vartotojams tiekiamų gamtinių dujų parametrus šių miestų vartotojams:

1. Marijampolės DSS išmatuoti parametrai galės būti naudojami Vilkaviškio, Marijampolės, Kazlų Rūdos regionų gamtinių dujų parametrų reikšmėms nustatyti;

2. Ukmergės DSS išmatuoti parametrai galės būti naudojami Ukmergės, Anykščių ir Utenos vartotojams tiekiamų gamtinių dujų parametrų nustatymui. Pagal srautinius vidurkius taip pat galima bus nustatyti Villon, Maišiagalos ir Širvintų vartotojams tiekiamų gamtinių dujų parametrus;

3. Pasvalio DSS įrengtas chromatografas leis nustatyti Pasvalio ir Biržų vartotojams tiekiamų dujų kaloringumą;

4. Prienų DSS išmatuoti parametrai parodys Alytaus, Prienų, Birštono miestų vartotojams tiekiamų dujų kokybę;



65

5. Nemenčinės DSS išmatuoti parametrai galės būti naudojami Nemenčinės, Pabradės, Švenčionių, Švenčionėlių ir Visagino vartotojams tiekiamų gamtinių dujų parametrų nustatymui;

Siūlomose vietose įrengtos dujų sudėties nustatymo įrangos išdėstymas ir dujų parametrų vartotojams tvarka yra pavaizduota žemiau esančiame paveiksle.

5.4. pav. Numatomos gamtinių dujų sudėties nustatymo vietos ir vartotojų priskyrimas po 2014 m. spalio mėn.

Numatomos gamtinių dujų sudėties nustatymo taškų kiekis ir išdėstymo vietos, priklausomai nuo dujų perdavimo sistemos eksploatavimo pokyčių, po SGD terminalo veiklos pradžios, galės būti koreguojamos ir tikslinamos pagal poreikį. Ar siūloma dujų šilumingumo apskaitos sistema yra pakankamai tiksli taip pat galės būti tikrinama naudojant laboratorinius matavimus atskiruose gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų taškuose.



66

6. SIŪLOMAI APSKAITOS SISTEMAI ĮDIEGTI REIKALINGŲ TEISĖS AKTŲ PAKEITIMO ANALIZĖ IR REKOMENDACIJOS DĖL BŪTINŲ PAKEITIMŲ

Dabartinėje šalies dujų apskaitos teisinio reglamentavimo sistemoje galima išskirti dvi svarbiausias sritis – Energetikos įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais reglamentuojamą sritį ir Metrologijos įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais reglamentuojamą sritį. Atskirai galima pažymėti Europos Sąjungos dokumentus, kuriais siekiama integruoti Bendrijos gamtinių dujų rinką ir harmonizuoti jos taisykles. Ryšium su siūlomos dujų apskaitos diegimu Lietuvoje Europos Sąjungos dokumentų keisti neplanuojama, tačiau į juos reikės atsižvelgti darant atitinkamus pakeitimus Lietuvos teisės aktuose.

Esminiai pokyčiai tarptautinėje dujų apskaitos praktikoje tapo neišvengiamais pradėjus įgyvendinti trečiųjų šalių teisės pasinaudoti operatoriui priklausančiais dujų tinklais principus. Tradiciniai metodai, kai visas transportuojamų dujų kiekis buvo apskaitomas vien tik matavimo priemonėmis, tapo nepakankamais – per vieną skaitiklį dabar teka daugeliui rinkos dalyvių skirtos dujos ir kokia jų dalis tenka kiekvienam iš jų nustatyti vien tik šiuo skaitikliu neįmanoma.

Pasikeitimus dujų apskaitoje lemia ir pasauliniu mastu vykstantis perėjimas prie atsiskaitymo už dujas pagal jų energetinę vertę. Dujų sektoriaus teisinė metrologija daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, tradiciškai buvo susijusi su dujų kiekio (tūrio) matavimo klausimais. Tačiau vis labiau integruojantis anksčiau atskiromis buvusioms regioninėms dujų sistemoms, tuo pačiu ir dujų rinkoms, vartotojams tiekiamos vis įvairesnės šiluminės vertės dujos. Neišvengiamais tampa ir kainodaros principų pasikeitimai. Galima prognozuoti, kad ir Lietuvoje, pradėjus tiekti dujas per suskystintų gamtinių dujų terminalą, dabartiniai kainos nustatymo principai keisis ir dujų kaina bus siejama ne su jų tūriu, o energetine verte (nors stambiausiam šalies dujų vartotojui AB „Achema“, kuris dujas vartoja kaip žaliavą, tokia sistema iškreiptai atspindėtų tikrąją dujų vertę). Kol kas daugelyje šalių vartotojams tiekiamų dujų kainodara ir toliau grindžiama tam tikrais principais nustatyta, o ne išmatuota energetine verte (energy determination), vieninteliu metrologinio reglamentavimo objektu išliekant tūrio matavimams (volume measurement). Tačiau Tarptautinė teisinės metrologijos organizacija OIML jau parengė ir išleido Rekomendacijas dujinio kuro matavimo sistemoms (Measuring systems for gaseous fuel R140 (2007)), kuriomis siekiama į teisinės metrologijos sritį įtraukti ir dujų energijos matavimo klausimus. OIML rekomendacijos pateikia inovacinę matavimo sistemos koncepciją. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas matavimo sistemą apibūdina kaip kartu sujungtų matavimo priemonių ir kitokių įrenginių grupę tam tikriems matavimams atlikti. Tuo tarpu OIML Rekomendacijos siūlo matavimo sistema laikyti ne tik matavimo priemones ir kitokius įrenginius, bet ir dokumentais pagrįstų duomenų naudojimo procedūras (documentary provision), užtikrinančias naudojamų duomenų kokybę ir



67

atsekamumą. Rekomendacijos taip pat pateikia siūlymus dėl tokių matavimo sistemų metrologinio įteisinimo ir jų patikros organizavimo.

Tam tikri pokyčiai dabartinėje dujų apskaitos sistemoje turės būti padaryti ir atsižvelgiant į šiuo metu rengiamus Europos Sąjungos teisės aktus. Komisijos reglamento, nustatančio Perdavimo sistemų bendradarbiavimo ir pasikeitimo informacija taisykles, projektas yra paskelbtas Europos dujų perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimo organizacijos tinklapyje. Šio reglamento derinimas tarp suinteresuotųjų pusių vyksta jau keletą metų. Tikimasi, kad reglamentą Europos Komisija patvirtins dar 2013 metais. Reglamentas nustatys suderintas taisykles, skirtas perdavimo sistemų valdymui taip, kad būtų užtikrinta dujų prekyba ir transportavimas kuriamoje vieningoje ES dujų rinkoje. Reglamentu privalės vadovautis visi perdavimo sistemų operatoriai. Reglamento projekto III skyrius nustato matavimo vienetų harmonizavimo reikalavimus. Vadovaujantis 13 straipsnio nuostatomis, viršutinės dujų degimo šilumos ir Wobbe indekso vertės turės būti išreiškiamos energijos vienetais - kWh/m3. Dujų kiekis turės būti apskaitomas prie 0°C, viršutinė degimo šiluma ir Wobbe indeksas prie 25°C. Vadovaujantis šiais reikalavimais, atitinkamai reikės keisti Lietuvos Respublikos teisės aktus ir AB „Amber Grid“ dokumentus, reglamentuojančius gamtinių dujų apskaitą.

Lietuvoje šiuo metu bendruosius reikalavimus energijos apskaitai ir atsiskaitymams nustato Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) šeštosios knygos septintasis skirsnis Energijos pirkimo–pardavimo sutartys. Šis skirsnis nustatyto, kad patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu, o energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 160-7576) 30 straipsnis nurodo, kad pagaminta, perduodama, skirstoma, parduodama, eksportuojama, importuojama ar tranzitu perduodama energija turi būti įtraukiama į apskaitą, o nurodytos energijos apskaita turi būti tvarkoma Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registre įregistruotomis energijos matavimo priemonėmis, kurias savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo ar laikymo energetikos objektus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios energetikos įmonės. Įstatymo 5 straipsnis nurodo, kad Vyraiusybė ar jos įgaliota institucija nustato energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarką (Vyriausybė šiuos įgaliojimus suteikė Energetikos ministerijai)..

Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių (Žin., 2002, Nr. 15-598) 123 punktas nustato, kad dujų kiekio matavimo vienetas, perduodant, paskirstant, laikant ir tiekiant dujas, yra kubinis metras (m3). Taisyklių 124 punktas numato, kad dujų kiekio skaičiavimo



68

vienetas, vartotojui atsiskaitant už dujas, yra kilovatvalandė (kWh). Dujų kiekio skaičiavimo vienetu, buitiniam vartotojui ir vartotojui, per metus suvartojančiam iki 20 tūkst. m3 dujų imtinai, atsiskaitant už dujas, gali būti kubinis metras (m3). Nustatant dujų šilumingumą žemutinė dujų degimo šilumos vertė nustatoma perdavimo sistemoje. Vartotojo (sistemos naudotojo) pageidavimu žemutinė dujų degimo šilumos vertė gali būti nustatoma ir pristatymo vietoje, vartotojui (sistemos naudotojui) apmokant dujų įmonei žemutinės dujų degimo šilumos vertės matavimo priemonių vertę ir jų įrengimo išlaidas. Mėnesio vidutinė žemutinė dujų degimo šilumos vertė skaičiuojama sudedant visų parų vidutines žemutines dujų degimo šilumos vertes ir gautą sumą padalijant iš mėnesio dienų skaičiaus. Be kita ko, taisyklės nustato, kad sistemos naudotojas už dujų perdavimą, skirstymą, o vartotojas už suvartotas dujas atsiskaito pagal matavimo priemonių rodmenis. Šios taisyklės taip pat nustato pagrindinius reikalavimus apskaitos sistemų tikslumui bei įrenginių perprogramavimo tvarką. Taisyklės reglamentuoja normines sąlygas dujų apskaitai - tai sąlygos, esant dujų slėgiui 1,01325 barų ir temperatūrai 20 °C. Studijos rengėjų nuomone, dujų apskaitai skirtų klausimų reglamentavimas šiose taisyklėse galėtų būti išskirtas į atskirą dalį ir iš jų perkeltas į Gamtinių dujų apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarkos aprašą, kurio projektas (be minėtų klausimų reglamentavimui skirtos dalies) pateiktas studijoje.

Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-293 nurodo, kad prekyba dujomis biržoje vyksta tūrio vienetais – norminiais kubiniais metrais esant 20 C temperatūrai ir atmosferiniam slėgiui (101,325 kPa). Prekiaujami dujų kiekiai pateikiami energijos vienetais – MWh (megavatvalandėmis) tik informaciniais tikslais. Dujų kiekio energetinė vertė apskaičiuojama pagal perdavimo sistemos operatoriaus paskelbtą dujų degimo šilumos vertę už praėjusį laikotarpį (kuri dujų degimo vertė naudojama – viršutinė, ar žemutinė – nenurodoma). Šių taisyklių reikalavimai taip pat turėtų būti patikslinti pagal reglamento, nustatančio Perdavimo sistemų bendradarbiavimo ir pasikeitimo informacija taisykles, projekte numatytas nuostatas.

Naudojimosi AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklių projektas nurodo, kad dujų apskaitai ir atsiskaitymams perdavimo sistemos operatorius (PSO) naudoja tūrio vienetus ir energijos vienetus. Dujų kiekio (tūrio) matavimo vienetas yra kubinis metras (m3), konvertuotas į normines sąlygas, kai dujų absoliutinis slėgis yra lygus 1,01325 barų ir temperatūra yra lygi 0ºC. Perskaičiavimui į normines sąlygas taikomas standartas ISO 13443:1996 „Gamtinės dujos – Standartinės norminės sąlygos“. Dujų kiekio energijos vertė kilovatvalandėmis (kWh) apskaičiuojama kubinius metrus norminėmis sąlygomis dauginant iš viršutinės šilumingumo vertės, išreikštos kWh/m3. PSO kiekvienai parai nustato pastovų tūrio konvertavimo į energijos vertes koeficientą (perskaičiavimo koeficientą). Patiekiamas dujų energijos kiekis yra



69

apskaičiuojamas dauginant matavimo priemonėmis išmatuotą dujų kiekį iš tam taškui nustatytos svertinės šilumingumo vertės.

Teisinės metrologijos klausimai Lietuvoje reglamentuojami atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę.

Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. Direktyva 2004/22/EB Dėl matavimo priemonių taikoma įtaisams ir sistemoms, turintiems matavimo funkciją, apibrėžtą atskiruose šios direktyvos matavimo priemonių prieduose, be kitų skirtuose ir dujų skaitikliams ir tūrio perskaičiavimo įtaisams. Direktyvoje nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti įtaisai ir sistemos, direktyvos reikalavimai realizuojami Lietuvos Respublikos teisinėje bazėje.

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas 1996 m. liepos 9 d. Nr. I-1452 (Nauja įstatymo redakcija nuo 2006 m. spalio 30 d. (Žin., 2006, Nr. 77-2966)) reglamentuoja matavimo vienetus, metrologinį laidavimą ir reguliavimą, matavimo priemonių naudojimą ir jų tiekimą rinkai, teisinę metrologinę priežiūrą, taip pat teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsniu teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos apskaitant energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos matavimo priemonių registras įsteigtas ir jo nuostatai patvirtinti 2004 m. gruodžio 24 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1653 (Žin., 2004, Nr. 186-6927) . Registre pateikiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti matavimo priemonių, priskirtų teisinio metrologinio reglamentavimo sritims, tipai, kuriuos Lietuvos Respublikoje leidžiama gaminti ir / arba naudoti. Reikia pastebėti, Lietuvoje galima naudoti ir neįrašytas į šį registrą matavimo priemones, kadangi Metrologijos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis nustato, kad „Matavimo priemonės tipo patvirtinimas, atliktas Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje“.

Matavimo priemonių techninis reglamentas, patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31, taikomas įtaisams ir sistemoms, turinčioms matavimo funkciją, apibrėžtą reglamento prieduose, be kitų ir dujų skaitikliams bei tūrio perskaičiavimo įtaisams. Reglamentas nustato esminius reikalavimus matavimo priemonėms, reikalavimus matavimo priemonių atitikties įvertinimo procedūrų moduliams, bei įtaisų savituosius reikalavimus.



70

Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. V-25 Dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo užtikrina Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 764/2008, nustatančio procedūras, susijusias su nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, nuostatų įgyvendinimą ir nustato matavimo priemonių priskirtų teisinio metrologinio reglamentavimo sritims, atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimo pripažinimo tvarką.

Gamtinių dujų sudėties nustatymo įrenginiai – chromatografai į Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. V-97 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-13 Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo nustatytą sąrašą neįtraukti, taip pat nenumatyta teisinė metrologinė patikra.

Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 18 d. patvirtinta metodika Dujų skaitiklių perskaičiavimo įtaisai. Bendroji patikros metodika BPM 88711010-122:2007 skirta dujų tūrio perskaičiavimo įtaisams, kurie veikia kartu su dujų skaitikliais (išskyrus diafragminius dujų skaitiklius) ir atlieka dujų tūrio matavimo rezultato konversiją. Metodika numato metodus bei priemones, naudojamas vykdant perskaičiavimo įtaisų pirminę ir periodinę patikrą.

Išanalizavus dujų sektoriaus teisės aktus galima padaryti išvadą, kad lengviausias būdas pritaikyti juos gamtinių dujų apskaitai tiekiamų iš kelių skirtingų šaltinių (SGD) yra pakoreguoti Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisykles ir, gal būt, sujungti su studijoje pateiktu Gamtinių dujų energijos apskaitos tvarkos projektu.

Siekiant taupyti lėšas matavimo priemonių eksploatacijai ir dujų apskaitai, Taisyklėse turi būti padidinta atsakomybė už teisingą dujų apskaitą dujų sistemų operatoriams ir sistemų naudotojams bei pramonės sektoriaus dujų vartotojams, mažinant metrologinę priežiūrą ir matavimo priemonėms metrologinę patikrą atliekančių institucijų įtaką.

Taisyklėse turi atsirasti matavimo priemonės matavimo charakteristikos apibrėžimas, nes ji yra painiojama su elektroninės matavimo priemonės konfigūravimo parametrais. Siūlome tokį apibrėžimą:

Metrologinė matavimo priemonės charakteristika – tai matavimo priemonės savybes apibrėžiančių parametrų visuma.



71

7. DETALUS ESAMOS DUJŲ APSKAITOS SISTEMOS PERTVARKYMO PLANAS

7.1. Reikalavimai gamtinių dujų sudėties nustatymo įrangai

Planuojami įrengti gamtinių dujų chromatografai turės turėti ne blogesnes savybes nei nurodyta žemiau.

Srautiniai dujų chromatografai turės veikti visiškai autonomiškai be operatoriaus pagalbos esant įprastinėms darbo sąlygoms, atliekant:

• Atliekamų matavimų kontrolę ir apdorojimą be lygiagretaus įrenginio;

• Automatinį kalibravimą ir tikrinimą.

Gautus gamtinių dujų sudėties nustatymo rezultatus turės būti galima perduoti pramoniniu formatu, serijiniu ModBus arba ModBus TCP/IP.

Srautinio dujų chromatografo vidinis visų duomenų kaupimas, įskaitant vidurkius, kalibravimo duomenis, įvykius ir pavojaus signalus per pastarąjį laikotarpį, turės suteikti operatoriui galimybę peržiūrėti senesnius duomenis, jei dėl kokios nors priežasties nutraukiama nuolatinė analizė.

Srautinio dujų chromatografo pateikiami išvesties duomenys turės apimti pilną gamtinių dujų sudėtį iki C6+ (standartiškai) arba C9+ (pasirinktinai), pateikiant šilumingumą, tankį ir Wobbe indeksą.

Sudedamųjų dalių diapazonai:

• N2 0,005-20%

• CH4 65-100 %

• CO2 0,001-20 %

• C2 0,001-10 %

• C3 0,001-10 %



72

• C4 0,001-10 %

• Neo-C5 0,005-0,25 %

• C5 0,001-0,25 %

• C6 0,001-0,1 %

• C7 0,001-0,05 %

• C8 0,001-0,05 %

• C9+ 0,001-0,05 %

Srautinio dujų chromatografo charakteristikos:

• Paklaida < 0,1 % visoms skaičiuojamoms vertėms;

• Pasikartojamumo koeficientas < 0,01 % visoms apskaičiuojamoms vertėms;

• C5 nustatymo riba: 1 ppm;

• Analizės trukmė apie 3 min.

Galimos sąsajos su kitais įrenginiais:

• Ethernet UTP 10 Base-T ModBus TCP/IP ir kompiuterinė jungtis

• RS232/485 jungtys ModBus RTU

• Analoginės įvestys/išvestys vietiniams jutikliams (4-20 mA arba 0-10 VDC)

Matavimo periodiškumas iki 5 minučių.



73

7.2. Reikalingas gamtinių dujų sudėties nustatymo įrangos kiekis ir įrengimo vietos

Pagal ankstesnių skyrių rezultatus, esamą šalies gamtinių dujų vartojimą, dujų srautus ir tinklo konfigūraciją yra parenkamos gamtinių dujų sudėties nustatymo įrangos vietos šiuose išėjimo taškuose:

1. Nemenčinės DSS; 2. Vilniaus DSS; 3. Ukmergės DSS; 4. Elektrėnų DSS; 5. Jonavos DSS; 6. Alytaus arba Birštono ar Prienų DSS; 7. Kauno-1 DSS; 8. Marijampolės DSS; 9. Rietavo DSS; 10. Šiaulių DSS; 11. Pasvalio DSS; 12. Panevėžio DSS.

Taip pat numatoma, kad Klaipėdoje statomas suskystintų gamtinių dujų terminalas taip pat turės chromatografą ir jo duomenys bei duomenys iš Šakių DAS bus naudojami dujų šilumingumo nustatymui.

7.3. Gamtinių dujų sudėties parametrų nuotolinio perdavimo ir įvedimo į apskaitos sistemas principai

Numatoma, kad aktualios dujų sudėties parametrų reikšmės (online režimu) bus įvedamos matavimo taškuose, kur slėgis virš 6 bar (7 bar abs.). Tokių taškų Lietuvos gamtinių dujų sistemoje yra 17 taškų perdavimo sistemoje ir 4 taškai skirstymo sistemoje. Iš anksto fiksuotos reikšmės bus suvedamos į apskaitos prietaisus kur slėgis neviršija 6 bar. Naudojant tokį principą dujų tūrio perskaičiavimo dėl spūdumo paklaida neviršys ± 0,3 proc.



74

7.4. Investicijos esamų gamtinių dujų apskaitos sistemų pertvarkymui

Planuojamos investicijos gamtinių dujų sistemos pertvarkymui sudarys iki 4,2 mln. Lt chromatografams ir 0,964 mln. Lt duomenų perdavimo ir priėmimo įrangai. Numatomos bendros investicijos galės siekti iki 5,164 mln. Lt. Numatoma, kad 3,414 mln. Lt bus investuota 2014 m., o likusi 1,75 mln. Lt investicijų dalis bus įsisavinta 2015 m.

Chromatografus planuojama pirkti vienu viešuoju pirkimu. Įrengiant antrojo etapo chromatografus bus galima atsižvelgti į patirtį, sukauptą, eksploatuojant pirmuoju etapu įrengtus chromatografus. Chromatografų įrengimą skaidyti į etapus tikslinga dėl to, kad pirmuoju etapu dujos iš terminalo į rytinę šalies teritoriją, remiantis srautų modeliavimu, padarytu vadovaujantis turimais duomenimis apie tikėtinus per terminalą tiekiamų dujų kiekius, nepateks.

Numatomas gamtinių dujų apskaitos sistemų pertvarkymo laiko grafikas yra pateiktas žemiau esančioje lentelėje.

7.1. lentelė. Gamtinių dujų apskaitos sistemų pertvarkymo grafikas.

7.5. Siūlomai sistemai funkcionuoti būtinų naujų teisės aktų ar esamų teisės aktų pakeitimo ir/ar papildymo projektai

Remiantis LR energetikos įstatymo nuostatomis, siūloma gamtinių dujų apskaitos sistemų ir

komercinių atsiskaitymų pertvarkymo koncepcijai įgyvendinti priimti Gamtinių dujų energijos apskaitos tvarką, kuri numatys gamtinių dujų sudėties nustatymo tvarką, reikalingos įrangos kiekį ir įrengimo vietas. Priede Nr. 1 pateikiamas Gamtinių dujų energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarkos aprašo projektas.

11 12 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

1. Viešieji pirkimai

2. Dujų apskaitos sistemų pertvarkymas - I etapas

2.1. Tiekimas ir montavimas

2.2. Paleidimas ir derinimas

2.3. Pridavimas eksploatacijai

3. Dujų apskaitos sistemų pertvarkymas - II etapas

3.1. Tiekimas ir montavimas

3.2. Paleidimas ir derinimas

3.3. Pridavimas eksploatacijai

2013 2014 2015

Nr. Projekto laikotarpis



75

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Kitų šalių praktikoje taikomi šie pagrindiniai metodai vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kaloringumo nustatymui:

1. Vartotojams tiekiamų gamtinių dujų šilumingumas nustatomas pagal atitinkamų chromatografų, įrengtų perdavimo sistemose, ties vartotojais ar gretimai, rodmenis;

2. Vartotojų priskyrimas tipinėms zonoms, kurioms gamtinių dujų kokybiniai parametrai nustatomi pagal ataskaitinio periodo svertinius vidurkius. Šiuo atveju taikomas tinklo dalių atskyrimas. Taip pat reikalinga gerai žinoti gamtinių dujų srautus sistemoje;

3. Naudojamos kompiuterinės modeliavimo programos, galinčias apskaičiuoti dujų kaloringumo vertes kiekvienam perdavimo sistemos vartotojui. Visais atvejais tokios kompiuterinės programos yra sertifikuotos atitinkamų nacionalinių priežiūros institucijų.

Lietuvoje siūloma taikyti 2 metodą, įrengiant dujų šilumingumo matavimo prietaisus tipiniuose taškuose. Iki SGD terminalo pradžios (2014 m. spalio mėnesio) rekomenduojama įrengti dujų chromatografus 7 taškuose:

1. Vilniaus dujų skirstymo stotyje;

2. Elektrėnų dujų skirstymo stotyje;

3. Jonavos dujų skirstymo stotyje;

4. Kauno pirmoji dujų skirstymo stotyje;

5. Panevėžio antroji dujų skirstymo stotyje;

6. Šiaulių dujų skirstymo stotyje;

7. Rietavo dujų skirstymo stotyje.

Po 2014 m. spalio mėnesio rekomenduojama papildomai įrengti dujų chromatografus 5 taškuose:



76

1. Marijampolės dujų skirstymo stotyje;

2. Ukmergės dujų skirstymo stotyje;

3. Pasvalio DSS dujų skirstymo stotyje

4. Prienų dujų skirstymo stotyje;

5. Nemenčinės dujų skirstymo stotyje.

Numatomos gamtinių dujų sudėties nustatymo taškų kiekis ir išdėstymo vietos, priklausomai nuo dujų perdavimo sistemos eksploatavimo pokyčių, po SGD terminalo veiklos pradžios, galės būti koreguojamos ir tikslinamos pagal poreikį. Ar siūloma dujų šilumingumo apskaitos sistema yra pakankamai tiksli, taip pat galės būti tikrinama naudojant laboratorinius matavimus atskiruose gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų taškuose.

Laikantis Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos OIML rekomendacijų, siūloma apskaitos sistema leis užtikrinti, kad dujų tūrio perskaičiavimo dėl spūdumo paklaida neviršys ± 0,3 proc. Matavimo taškuose, kur slėgis virš 6 bar (17 taškų perdavimo sistemoje ir 4 taškai skirstymo sistemoje) bus įvedamos aktualios dujų sudėties parametrų reikšmės (online režimu). Iš anksto fiksuotos reikšmės bus suvedamos į apskaitos prietaisus kur slėgis neviršija 6 bar.

Palyginus su galimomis gamtinių dujų apskaitos sistemų pertvarkymo koncepcijos alternatyvomis, siūloma koncepcija yra optimali patiriamų sąnaudų ir pasiekiamo tikslumo atžvilgiu, nes reikalauja mažiausiai investicinių ir eksploatacinių kaštų. Planuojamos investicijos gamtinių dujų sistemos pertvarkymui sudarys iki 5,164 mln. Lt, 2014 m. investuojant 3,414 mln. Lt, o 2015 m. – 1,75 mln. Lt. Planuojama, kad dujų šilumingumo matavimo prietaisų sistemos padidins gamtinių dujų kainą iki 0,28 Lt/tūkst. m3.

Papildomų technologinių sąnaudų dėl apskaitos prietaisų netikslumo nenumatoma, nes laikantis Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos OIML rekomendacijų, siūloma apskaitos sistema leis užtikrinti, kad dujų tūrio perskaičiavimo dėl spūdumo paklaida neviršys ± 0,3 proc. Galimos paklaidos galės svyruoti numatytose ribose ir ilgesniais periodais išsilygins. Siūlomos apskaitos eksploatavimo metu sukaupta patirtis leis suderinti prietaisus, kad jų paklaidos būtų kaip galima mažesnės.



77

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Marcogaz, „Guidance note on energy determination: implementation of certain principles presented in relevant standards“. 2006.

2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika (Žin., 2009, Nr. 126-5476).

3. ROZPORZĄDZENIE MINISTRA GOSPODARKI z dnia 2 lipca 2010 r. w sprawie szczegółowych warunków funkcjonowania systemu gazowego (Dz. U. z dnia 22 lipca 2010 r.) - http://www.gaz-system.pl/fileadmin/pliki/do_pobrania/pl/Rozp_MG_w_spr_szczeg_war_funkcj_syst_gazowego.pdf;

4. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 2012 metų energetikos sektoriaus plėtros apžvalga.

5. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. (Žin., 2000, Nr. 74-2262);

6. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas. (Žin., 2011, Nr. 160-7576);

7. Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės. (Žin., 2002, Nr. 15-598);

8. Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklės. (Žin., 2011, Nr. 147-6900);

9. Naudojimosi AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklių projektas;

10. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. Direktyva 2004/22/EB Dėl matavimo priemonių;

11. Tarptautinė teisinės metrologijos organizacija OIML. Rekomendacijas dujinio kuro matavimo sistemoms (Measuring systems for gaseous fuel R140 (2007));

12. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas 1996 m. liepos 9 d. Nr. I-1452 (Nauja įstatymo redakcija nuo 2006 m. spalio 30 d. (Žin., 2006, Nr. 77-2966)).



78

Priedas Nr. 1. Pavadinimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS DĖL GAMTINIŲ DUJŲ APSKAITOS, MATAVIMO PRIEMONIŲ ĮRENGIMO IR

EKSPLOATAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2013 m. d. Nr. Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224;

2011, Nr. 160-7576) 5 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 615 (Žin., 2012, Nr. 64-3227) 1.3 punktu:

1. T v i r t i n u Gamtinių dujų apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad matavimo priemonės gamtinių dujų šilumingumui nustatyti šio įsakymu patvirtinto Gamtinių apskaitos įrengimo ir eksploatavimo tvarkos aprašo 1 priede nurodytuose baziniuose šilumingumo nustatymo taškuose privalo būti įrengtos iki 2014 m. spalio 31 d. Energetikos ministras

Projektas



79

GAMTINIŲ DUJŲ APSKAITOS, MATAVIMO PRIEMONIŲ ĮRENGIMO IR EKSPLOATAVIMO TVARKOS APRAŠAS

(IŠTRAUKA – SEGMENTAS, SKIRTAS DUJŲ ENERGIJOS APSKAITAI)

GAMTINIŲ DUJŲ ENERGIJOS APSKAITOS TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gamtinių dujų energijos apskaitos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato gamtinių dujų (toliau – dujos) apskaitos energijos vienetais principus ir metodus.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu ir kitais teisės aktais.

3. Aprašu siekiama užtikrinti skaidrią ir nediskriminacinę gamtinių dujų energijos apskaitą.

4. Aprašas privalomas gamtinių dujų įmonėms, sistemos naudotojams ir dujų vartotojams.

5. Apraše naudojamos sąvokos atitinka Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

II. Į VARTOTOJO SISTEMĄ PRISTATOMŲ DUJŲ ENERGIJOS APSKAITA 6. Į prie skirstymo sistemos prijungtą vartotojo sistemą per ataskaitinį laikotarpį pristatytų

dujų energija apskaitoma išmatuotą dujų tūrį dauginant iš vidutinio dujų šilumingumo skirstymo sistemoje ataskaitiniu laikotarpiu. Skaičiuojama vadovaujantis formule:

E = V× Hvid Šioje formulėje: E – į prie skirstymo sistemos prijungtą vartotojo sistemą per ataskaitinį laikotarpį pristatytų dujų energija; V – matavimo priemone išmatuotas dujų tūris; Hvid - vidutinis dujų šilumingumas skirstymo sistemoje ataskaitiniu laikotarpiu.

7. Vidutinis dujų šilumingumas skirstymo sistemoje ataskaitiniu laikotarpiu skaičiuojamas sudedant, kiekvienos to laikotarpio, paros dujų šilumingumo vertes ir gautą sumą padalijant iš, ataskaitinio laikotarpio, parų skaičiaus. Skaičiuojama vadovaujantis formule:

Hvid = ��...��

�

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. d. įsakymu Nr.



80

Šioje formulėje: Hvid - vidutinis dujų šilumingumas skirstymo sistemoje ataskaitiniu laikotarpiu. H1, H2, ... Hn - dujų šilumingumas skirstymo sistemoje pirmąją, antrąją ... paskutiniąją (n-tąją) ataskaitinio laikotarpio parą; n – ataskaitinio laikotarpio parų skaičius.

8. Paros dujų šilumingumas skirstymo sistemoje skaičiuojamas išvedant per visus įėjimo taškus į skirstymo sistemą patekusių dujų svertinį paros šilumingumo vidurkį. Per skirstymo sistemos įėjimo taškus patenkančių dujų šilumingumas nustatomas atitinkamuose perdavimo sistemos išėjimo arba biodujų gamybos įrenginių sujungimo su skirstymo sistema taškuose. Skaičiuojama vadovaujantis formule:

H = ��×��×��…��×�

��…��

Šioje formulėje: H – skirstymo sistemoje esančių dujų paros šilumingumas; H1, H2, ... Hn - per pirmąjį, antrąjį, ... n-tąjį skirstymo sistemos įėjimo tašką į sistemą patekusių dujų paros vidutinis šilumingumas; V1, V2, ... Vn - per pirmąjį, antrąjį, ... n-tąjį skirstymo sistemos įėjimo tašką, atitinkamą parą, į sistemą patekusių dujų tūris, išmatuotas atitinkamame perdavimo sistemos išėjimo arba biodujų gamybos įrenginių sujungimo su skirstymo sistema taške.

9. Jeigu dujos į skirstymo sistemą patenka tik iš kitos skirstymo sistemos, tai laikoma, kad dujų šilumingumas jose tuo pačiu laikotarpiu yra vienodas.

10. Dujų šilumingumą kiekvienoje atskiroje skirstymo sistemoje apskaičiuoja ir kiekvieną parą viešai skelbia skirstymo sistemos operatorius.

11. Dujų šilumingumą perdavimo sistemos išėjimo taškuose, per kuriuos dujos patenka į skirstymo sistemą, nustato ir kiekvieną parą viešai skelbia perdavimo sistemos operatorius.

12. Jeigu prie skirstymo sistemos prijungtos vartotojo sistemos savininkas savo sąskaita įsirengia ir naudoja metrologinius reikalavimus atitinkančią matavimo priemonę dujų šilumingumui nustatyti ir sudaro sąlygas operatoriui kontroliuoti jos veikimo teisingumą, operatorius dujų šilumingumą toje pristatymo vietoje apskaito pagal joje užfiksuotus duomenis. Vidutinis dujų šilumingumas skirstymo sistemoje šiuo atveju neperskaičiuojamas.

13. Į, prie perdavimo sistemos prijungtą, vartotojo sistemą pristatomų dujų energiją nustato perdavimo sistemos operatorius, vadovaudamasis šio Aprašo III skyriaus nuostatomis.

Jeigu prie perdavimo sistemos prijungtos vartotojo sistemos savininkas savo lėšomis įsirengia matavimo priemonę dujų šilumingumui nustatyti, bet atitinkamame perdavimo sistemos išėjimo taške tokią priemonę yra įrengęs perdavimo sistemos operatorius, dujų šilumingumas nustatomas pagal perdavimo sistemos operatoriaus matavimo priemonę, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

Jeigu prie perdavimo sistemos prijungtos vartotojo sistemos savininkas savo lėšomis įsirengia matavimo priemonę dujų šilumingumui nustatyti, ir atitinkamame perdavimo sistemos išėjimo taške tokios priemonės nėra įrengęs perdavimo sistemos operatorius, dujų šilumingumas toje pristatymo vietoje nustatomas pagal matavimo priemonės užfiksuotus duomenis, jei naudojama matavimo priemonė atitinka metrologinius reikalavimus ir sudaromos sąlygas operatoriui kontroliuoti jos veikimo teisingumą.



81

III. DUJŲ ENERGIJOS APSKAITA PERDAVIMO SISTEMOS ĮĖJIMO IR IŠĖJIMO TAŠKUOSE

14. Dujų energija perdavimo sistemos įėjimo ir išėjimo taškuose apskaitoma išmatuotą

dujų tūrį dauginant iš vidutinio paros dujų šilumingumo atitinkamame taške. 15. Dujų šilumingumas perdavimo sistemos išėjimo taškuose nustatomas vienu iš šių

būdų: 15.1. Pagal tame taške (baziniame perdavimo sistemos taške) įrengtos matavimo

priemonės dujų sudėčiai nustatyti duomenis; 15.2. Pagal gretimame baziniame perdavimo sistemos taške įrengtos matavimo priemonės

dujų sudėčiai nustatyti duomenis; 15.3. Pagal dviejuose baziniuose perdavimo sistemos taškuose įrengtų matavimo

priemonių dujų sudėčiai nustatyti duomenis – vadovaujantis Tvarkos 19 punkte nurodytais principais.

16. Matavimo priemonės dujų sudėčiai nustatyti privalo būti įrengtos: 16.1. visuose įėjimo į perdavimo sistemą taškuose ir visuose tarpvalstybiniuose išėjimo iš

perdavimo sistemos taškuose; 16.2. Šio Aprašo 1 priede nurodytuose baziniuose perdavimo sistemos taškuose. 17. Dujų šilumingumas perdavimo sistemos išėjimo taškuose nustatomas pagal Aprašo 2

priede nurodytose matavimo vietose įrengtų matavimo priemonių duomenis. 18. Perdavimo sistemos operatorius rengia ir teikia Lietuvos Respublikos energetikos

ministerijai tvirtinti Aprašo 1-2 prieduose nurodytų perdavimo sistemos bazinių dujų šilumingumo nustatymo taškų ir išėjimo taškų, kuriuose dujų šilumingumas nustatomas pagal baziniuose taškuose įrengtų matavimo priemonių duomenis, sąrašus. Šie sąrašai turi būti periodiškai (ne rečiau kaip kartą per metus) peržiūrimi ir prireikus patikslinami.

19. Nustatant dujų šilumingumą pagal dviejuose baziniuose perdavimo sistemos taškuose įrengtų matavimo priemonių duomenis, skaičiuojamas paros dujų šilumingumo tuose taškuose vidurkis, o tuo atveju, jeigu dujų srautas per vieną iš taškų neteka, pagal tame taške įrengtą matavimo priemonę, per kurį srautas teka.

20. Matavimo priemonės dujų šilumingumui nustatyti gedimo arba sutrikimo atveju, dujų šilumingumas jos įrengimo vietoje nustatomas taip:

20.1 Jei matavimo priemonės gedimas ar sutrikimas truko ne ilgiau, kaip 12 valandų, vidutinis paros šilumingumas nustatomas pagal tos priemonės duomenis jos tinkamo veikimo metu

20.2. Jeigu matavimo priemonės gedimas arba sutrikimas truko ne ilgiau kaip parą, vidutinis tos paros dujų šilumingumas laikomas lygiu prieš tai buvusios paros vidutiniam dujų šilumingumui.

20.3 Jeigu matavimo priemonės gedimas arba sutrikimas trunka ilgiau kaip parą, vidutinis paros šilumingumas gedimo arba sutrikimo laikotarpiu nustatomas imant ir analizuojant mėginius vieną kartą per tris paras, pradedant kita po sutrikimo para. Pirmąją parą ir tomis paromis, kai mėginiai nėra imami dujų šilumingumas nustatomas vadovaujantis 20.1 punktu.



82

21. Matavimo sąlygomis išmatuoto dujų tūrio perskaičiavimui į norminėms sąlygoms atitinkantį tūrį naudojami aktualią gamtinių dujų sudėtį atitinkantys parametrai, reikalingi spūdos faktoriui apskaičiuoti, kai matuojamos didesnio kaip 6 bar perteklinio slėgio dujos.

Kai matuojamos ne didesnio, kaip 6 bar perteklinio slėgio dujos, tūrio perskaičiavimui gali būti naudojamos fiksuotos vidutines, gamtinių dujų parametrų, vertės pagal nustatytus Gamtinių dujų kokybės reikalavimus .

22. Aktualią gamtinių dujų sudėtį atitinkantys parametrai reikalingi spūdos faktoriui apskaičiuoti nustatomi matavimo taške arba Aprašo 2 priede nurodytame baziniame perdavimo sistemos taške įrengta matavimo priemone dujų sudėčiai nustatyti.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23. Asmenys, pažeidę šiuo Aprašu nustatytą tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka. .



83

Gamtinių dujų apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarkos aprašo (Gamtinių dujų energijos apskaitos tvarkos aprašo) 1 priedas

BAZINIAI DUJŲ ŠILUMINGUMO NUSTATYMO TAŠKAI 1. Vilniaus dujų skirstymo stotis 2. Elektrėnų dujų skirstymo stotis 3. Jonavos dujų skirstymo stotis 4. Kauno pirmoji dujų skirstymo stotis 5. Panevėžio antroji dujų skirstymo stotis 6. Šiaulių dujų skirstymo stotis 7. Rietavo dujų skirstymo stotis Pastaba: dujų šilumingumui perdavimo sistemos išėjimo taškuose nustatyti taip pat naudojami baziniams taškams prilygintų Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo ir Šakių dujų apskaitos stoties matavimo priemonių duomenys.



84

Gamtinių dujų apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarkos aprašo (Gamtinių dujų energijos apskaitos tvarkos aprašo) 2 priedas

PERDAVIMO SISTEMOS IŠĖJIMO TAŠKAI, KURIUOSE DUJŲ ŠILUMINGUMAS NUSTATOMAS PAGAL BAZINIUOSE IR JIEMS PRILYGINTUOSE TAŠKUOSE

ĮRENGTŲ MATAVIMO PRIEMONIŲ DUOMENIS Eil. Nr.

Perdavimo sistemos išėjimo taškai Baziniai ir jiems prilyginti dujų šilumingumo nustatymo taškai, pagal kuriuose įrengtų matavimo priemonių duomenis nustatomas dujų šilumingumas perdavimo sistemos išėjimo taškuose

1 2 3 1. Vilniaus dujų skirstymo stotis Vilniaus dujų skirstymo stotis 2. Elektrėnų dujų skirstymo stotis Elektrėnų dujų skirstymo stotis 3. Jonavos dujų skirstymo stotis Jonavos dujų skirstymo stotis 4. Kauno pirmoji dujų skirstymo stotis Kauno pirmoji dujų skirstymo stotis 5. Panevėžio antroji dujų skirstymo stotis Panevėžio antroji dujų skirstymo stotis 6. Šiaulių dujų skirstymo stotis Šiaulių dujų skirstymo stotis 7. Rietavo dujų skirstymo stotis Rietavo dujų skirstymo stotis 8. Šakių dujų skirstymo stotis Šakių dujų apskaitos stotis 9. Klaipėdos antroji dujų skirstymo stotis Suskystintų gamtinių dujų terminalo

apskaitos stotis – kai dujų srautas per ją viršija srautą per Klaipėdos antrąją dujų skirstymo stotį

10. Klaipėdos pirmoji dujų skirstymo stotis Suskystintų gamtinių dujų terminalo apskaitos stotis – kai dujų srautas per ją viršija suminį srautą per Klaipėdos pirmąją ir antrąją dujų skirstymo stotis

11. Šalčininkų dujų skirstymo stotis

Vilniaus dujų skirstymo stotis

12. Jašiūnų dujų skirstymo stotis 13. Rudaminos dujų skirstymo stotis 14. Baltosios Vokės dujų skirstymo stotis 15. Aukštųjų Panerių pirmoji dujų skirstymo stotis 16. Aukštųjų Panerių antroji dujų skirstymo stotis 17. Grigiškių dujų skirstymo stotis 18. „Villon“ dujų skirstymo stotis 19. Širvintų dujų skirstymo stotis 20. Maišiagalos dujų skirstymo stotis 21. Ukmergės dujų skirstymo stotis



85

22. Anykščių dujų skirstymo stotis 23. Utenos dujų skirstymo stotis 24. Taujėnų dujų skirstymo stotis 25. Raguvos dujų skirstymo stotis 26. Vievio dujų skirstymo stotis 27. Žiežmarių dujų skirstymo stotis 28. Kaišiadorių dujų skirstymo stotis 29. Alytaus dujų skirstymo stotis 30. Birštono dujų skirstymo stotis 31. Prienų dujų skirstymo stotis 32. Butrimonių dujų skirstymo stotis 33. Girininkų dujų skirstymo stotis 34. Pravienos dujų skirstymo stotis 35. Nemenčinės dujų skirstymo stotis 36. Pabradės dujų skirstymo stotis 37. Visagino dujų skirstymo stotis 38. Švenčionėlių dujų skirstymo stotis 39. Kauno antroji dujų skirstymo stotis

Kauno pirmoji dujų skirstymo stotis

40. Vandžiogalos dujų skirstymo stotis 41. Kėdainių dujų skirstymo stotis 42. Batniavos dujų skirstymo stotis 43. Zapyškio dujų skirstymo stotis 44. Lekėčių dujų skirstymo stotis 45. Marijampolės dujų skirstymo stotis 46. Vilkaviškio dujų skirstymo stotis 47. Panevėžio pirmoji dujų skirstymo stotis

Panevėžio antroji dujų skirstymo stotis

48. Miežiškių dujų skirstymo stotis 49. Piniavos dujų skirstymo stotis 50. Gegužinės dujų skirstymo stotis 51. Pasvalio dujų skirstymo stotis 52. Pajiešmenių dujų skirstymo stotis 53. Biržų skirstymo stotis (9.) Klaipėdos antroji dujų skirstymo stotis (kai dujų

srautas per ją viršija srautą per Suskystintų gamtinių dujų terminalo apskaitos stotį)

Suskystintų gamtinių dujų terminalo dujų apskaitos stotis ir Rietavo dujų skirstymo

stotis

(10.) Klaipėdos pirmoji dujų skirstymo stotis (kai suminis dujų srautas per pirmąją ir antrąją Klaipėdos dujų skirstymo stotis viršija srautą per Suskystintų gamtinių dujų terminalo apskaitos stotį)

54. Gargždų dujų skirstymo stotis 55. Kretingos dujų skirstymo stotis 56. Plungės dujų skirstymo stotis 57. Kužių dujų skirstymo

Šiaulių ir Rietavo dujų skirstymo stotys 58. Daugėlių dujų skirstymo stotis 59. Papilės dujų skirstymo stotis



86

60. Naujosios Akmenės dujų skirstymo stotis 61. Telšių dujų skirstymo stotis 62. Mažeikių dujų apskaitos stotis 63. Pakruojo dujų skirstymo stotis

Šiaulių ir Panevėžio dujų skirstymo stotys 64. Alksnupių dujų skirstymo stotis 65. Radviliškio dujų skirstymo stotis 66. Jurbarko dujų skirstymo stotis Suskystintų gamtinių dujų terminalo ir Šakių

dujų apskaitos stotys

Documents

Dujų apskaitos energijos vienetais studija - ambergrid.lt · Lietuvos Respublikos gamtinių dujų apskaitos sistemų ir komercinių atsiskaitymų pertvarkymo koncepcijos bei jos