MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR FINANSŲ VALDYMO FAKULTETAS

FINANSŲ EKONOMIKOS PROGRAMA Disciplina: BUHALTERINĖ APSKAITA

Metodinė mokymo priemonė Lektorė Jovita Bikienė Vilnius, 2007 m.

PASKAITŲ CIKLO TEMOS BUHALTERINĖS APSKAITOS ESMĖ , INFORMACIJOS VALDYMAS, PRINCIPAI Buhalterinės apskaitos informacija-valdymas ir apsauga............................................................. Buhalterinės informacijos vartotojai ir disponavimo ribos .......................................................... Buhalterinės apskaitos principai.............................................................................................. BUHALTERINĖS APSKAITOS FORMAVIMO SISTEMA............................................... Fundamentinė apskaitos lygybė..................................................................................................... Sąskaitų planas, jo esmė, struktūra, sąskaitų klasių seka ........................................................ AKTYVAS – TURTAS............................................................................................................... PIRMA KLASĖ- ILGALAIKIS TURTAS................................................................................ Nematerialus turtas......................................................................................................................... Materialus turtas............................................................................................................................. Finansinis turtas............................................................................................................................. Ilgalaikio turto eksploatavimas .................................................................................................... Ilgalaikio turto nusidėvėjimas...................................................................................................... Ilgalaikio turto nuoma, panauda.................................................................................................. Ilgalaikio turto netekimas...................................................................................................... Ilgalaikio turto pardavimas............................................................................................................. Ilgalaikio turto eksploatavimo ypatumai........................................................................................ ANTRA KLASĖ – TRUMPALAIKIS TURTAS...................................................................... Atsargos, žaliavos, nebaigta gamyba............................................................................................ Per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjai, Pirkimo PVM, gautinos fondų lėšos) .................. Trumpalaikės investicijos............................................................................................................... Pinigai ir jų ekvivalentai................................................................................................................ PASYVAS- NUOSAVYBĖ.......................................................................................................... TREČIA KLASĖ – NUOSAVAS KAPITALAS....................................................................... Įstatinis kapitalas, akcijos ............................................................................................................... Rezervai.......................................................................................................................................... Nepaskirstytasis pelnas / nuostolis................................................................................................. Uždaromosios (suvestinės) sąskaitos ........................................................................................... Dotacijos ir subsidijos................................................................................................................... KETVIRTA KLASĖ – ĮSIPAREIGOJIMAI (SKOLINTAS KAPITALAS)........................ Ilgalaikiai įsipareigojimai - po 1 metų mokėtinos sumos............................................................. Trumpalaikiai įsipareigojimai – per 1 metus mokėtinos sumos.................................................. Finansiniai įsipareigojimai............................................................................................................. Mokestiniai įsipareigojimai............................................................................................................ Kiti įsipareigojimai......................................................................................................................... VEIKLOS REZULTATO KLASĖS........................................................................................... PENKTA KLASĖ - PAJAMOS (PASYVAS)......................................................................... Pagrindinės veiklos pajamos.......................................................................................................... Kitos pajamos................................................................................................................................. ŠEŠTA KLASĖ – SĄNAUDOS (AKTYVAS)........................................................................... Savikainos sąnaudos....................................................................................................................... Bendrosios administracinės sąnaudos........................................................................................... Veiklos sąnaudos........................................................................................................................... Netektys (neatskaitomos sąnaudos)............................................................................................... Pelno mokesčio sąnaudos ............................................................................................................. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ................................................................................................ Inventorizacija Balansas.......................................................................................................................................... Pelno / nuostolio ataskaita.............................................................................................................. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita............................................................................................... Piniginių srautų ataskaita............................................................................................................... Aiškinamasis raštas, Metinis pranešimas........................................................................................

2

BUHALTERINĖS APSKAITOS ESMĖ , INFORMACIJOS VALDYMAS, PRINCIPAI

Pagrindinės sąvokos: Buhalterinė Apskaita – tai Ūkinių operacijų ir įvykių registravimo, kaupimo, grupavimo sistema, skirta gauti

informaciją ūkiniams sprendimams priimti. Apskaita dažnai vadinama verslo kalba. Kaip ir kiekviena kita kalba, apskaita yra naudojama perduoti finansinei informacijai.

Finansinė apskaita – apskaitos metodas, kurio tikslas analizuoti finansines operacijas, kad galima būtų pateikti finansinę informaciją suinteresuotiems asmenims. Tai finansinių lėšų srautų ir pasiskirstymo tam tikra tvarka apskaita. Kiekviena įmonė šią apskaitą pagal pagrindinius pinigų judėjimo dėsnius ir savo įmonės specifiką prisitaiko savaip.

Investicinė apskaita –tai vertybinių popierių įsigijimo, investavimo ir pelno gavimo iš jų judėjimo apskaita. Turimų lėšų investavimas į fondus ir akcijas su tikslu turėti ekonominės naudos.

Mokestinė apskaita- tai įstatymų reglamentuota mokesčių pagal gautus buhalterinės apskaitos duomenis apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo sistema LR. Mokestinė apskaita PVM, PM, GPM, SODRA, Garantinis fondas, Socialinis mokestis, Aplinkos taršos, ir t.t.

Menedžmento apskaita- Tai konfidenciali informacija, neviešinama ir laikoma įmonės komercine paslaptimi. apskaita Savikainos ekonominis formavimas, pagrindiniai efektyvios apskaitos vedimo principai.

Statistinė apskaita- tai Statistikos departamento patvirtintų statistinių formų tam tikra tvarka ir pagal tam tikrus liaudies ūkio šakinius ypatumus pildymas.

Apskaitos standartai- Ūkio subjekto turto, nuosavybės, įsipareigojimų pajamų/sąnaudų pripažinimo ir įvertinimo apskaitoje taisyklės.

BAP ( bendrieji apskaitos standartai)- Visuotinai rinkoje pripažinti apskaitos metodai. VAS (verslo skaitos standartai)- Pagrindinės apskaitos taisyklės, nustatančios vienodus apskaitos tvarkymo principus

įvairiomis verslo sąlygomis. TAS (tarptautiniai apskaitos standartai)- Vieninga tarptautinė apskaitos sistema, nustatanti bendrus apskaitos

valdymo, sisteminimo ir registravimo principus. Apskaitos esmė - Teikti ekonominę informaciją vartotojams pagal poreikį ir esmę .“Tiek kiek reikia ir tam kam reikia.“ Apskaitos reikalavimai: Patikimumo, svarbos, reikšmingumo, palyginamumo, konservatyvumo Apskaitos dokumentai -Visi dokumentai, kuriais yra pagrįstos ūkinės operacijos. Apskaitos dokumentai skirstomi:

• Pagal paskirtį- tvarkomieji, vykdomieji, buhalterinio įforminimo, kombinuoti • Pagal duomenų apimtį - pirminiai, suvestiniai • Pagal sudarymo būdą - vienkartiniai, kaupiamieji • Pagal sudarymo vietą- vidiniai , išoriniai, • Pagal apskaitos pozicijų skaičių -vienos eilutės, daugiau nei vienos • Pagal reglamentavimo lygį - laisvos formos, pavyzdiniai, mokestiniai. Sąskaitos faktūros ir jų

rekvizitai, Mokėjimų nurodymai (banko),Kasos dokumentai :pajamų ir išlaidų orderiai, Sandėlių važtaraščiai, Darbo jėgos apskaitos dokumentai, Mokestinės apskaitos FR ir jų įtaka apskaitai Apskaitos dokumentų saugojimas - Visi apskaitos dokumentai saugomi Archyvavimo įstatyminėje norminėje bazėje reglamentuota tvarka ir Archyvų departamento prie LRV generalinio direktoriaus įsakymais nustatyta tvarka : Darbo užmokesčio 75 m., buhalterinės apskaitos registrai ir pirminiai dokumentai 10 m., finansinė atskaitomybė ir jos priedai – nuolat, įsakymai, papildymai ir kita raštvedyba – pagal poreikį

Informacija – tai tikrovės atspindėjimas tam tikra tvarka ir sistema Informacijos vartotojai – VIDAUS: įmonės administracija, stebėtojų taryba ir valdyba,įmonės vadybininkai, įmonės darbuotojai, revizorius (vidaus

auditorius) IŠORĖS: esantys savininkai, tiekėjai, pirkėjai, bankai, mokesčių administratorius, partneriai, auditoriai, ekspertai ir t.t. Ūkinis įvykis – Nepriklausomi nuo įmonės valios ūkiniai faktai: stichinės nelaimės, gaisras, produktų netektys, vagystės Ūkinė operacija - Tikslinga įmonės personalo veikla, keičianti turto ir nuosavybės /įsipareigojimų santykį. Rekvizitas - Dokumente esantys rodikliai, nešantys tam tikrą informaciją BRUTO - Itališkai (grubus) prekės svoris su įpakavimu NETO- Grynas prekės svoris. Paslauga- Kryptinga specializuota veikla klientui, uždirbanti pajamas Prekė -Daiktas, turintis tam tikras savybes ir naudojamas pagal tam tikrą paskirtį. INCOTERMS- Tarptautinės prekybos sąlygos iš 13 punktų.

3

2.1. Buhalterinės apskaitos informacija-valdymas ir apsauga

Pagrindinė duomenų bazė Duomenų bazės vartotojai

Apskaitos vieta įmonės informacinėje valdymo sistemoje

Apskaitinės informacijos savybės: 1. Tinkamumas. 2. Patikimumas. 3. Svarbumas. 4.Konservatyvumas 5.Pastovumas 6. Efektyvumas.

Apskaitinės informacijos perdavimas ir saugojimas Informacijos srautus galima nagrinėti dviem požiūriais:

kaip srautus, susidarančius tarp įmonės padalinių, įmonės ir kitų (išorinių) informacijos vartotojų, kaip srautus, susidarančius informaciją perkeliant iš vienų jos nešėjų į kitus.

2.2. Buhalterinės informacijos vartotojai ir disponavimo ribos

APSKAITINĖS INFORMACIJOS NAUDOTOJAI: • Tiesiogiai suinteresuoti vidiniai įmonės naudotojai:

Esantys ir potencialūs įmonės savininkai Įmonės administracija Įmonės darbuotojai

• Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai informacijos naudotojai: Esantys ir potencialūs kreditoriai Esantys ir potencialūs tiekėjai Esantys ir potencialūs pirkėjai

• Įvairios valdžios institucijos Mokesčių sistemos tvarkytojai ir įvairių mokesčių surinkėjai Valstybinės statistikos institucijos Regioninės valdžios institucijos Ministerijos ir kitos reguliavimo institucijos

• Kiti vartotojai Vertybinių popierių komisija ir makleriai Konkurentai Finansiniai ekspertai ir patarėjai Įvairūs kiti vartotojai

Dažniausios apskaitinės informacijos vartotojų grupės:

Akcininkai - asmenys, turintys akcijų arba suinteresuoti jų įsigyti kompanijoje. Kreditoriai - asmenys arba institucijos, teikiantys arba suinteresuoti kompanijai teikti finansinius šaltinius, prekes, paslaugas arba paskolas. Darbuotojai - asmenys (įskaitant profsąjungų atstovus), dirbantys arba galintys dirbti kompanijoje Pirkėjai - asmenys, perkantys arba galintys pirkti kompanijos prekes bei naudotis jos paslaugomis. Konkurentai - asmenys, besiveržiantys kompanijos vartotojų rinkoje. Valstybė - nustatanti mokesčius ir tikrinanti, kaip vykdomi įvairūs vyriausybės nurodymai. Vadybininkai - asmenys, planuojantys ir kontroliuojantys kompanijos veiklą. Visuomenė - žmonių grupė, suinteresuota, kad kompanija laikytųsi įstatymų, ir besitikinti gauti netiesioginę naudą iš klestinčios kompanijos veiklos.

Buhalterinė apskaita 1. Mokestinė apskaita 4. Statistinė apskaita

2. Finansinė apskaita 5. Menedžmento apskaita 3. Investicinė apskaita 6. Kiti vartotojai

42.3. Buhalterinės apskaitos principai

Bendrieji apskaitos principai yra konceptualių teiginių, sudarančių finansinės apskaitos pagrindą, visuma. Jie laikomi bendraisiais dėl dviejų svarbiausių priežasčių:

1.Jie yra visų bendrai pripažinti ir dėl to turi beveik įstatyminę galią, nors gali būti ir nepatvirtinti jokiais vyriausybiniais potvarkiais. 2. Jais vadovaujasi, vesdami apskaitą ir rengdami finansinę atskaitomybę, visose srityse (pramonėje, statyboje, žemės ūkyje, prekyboje ar kitur) dirbantys apskaitos darbuotojai.

Bendrieji apskaitos principai yra nuostatos, kuriomis grindžiamos kiekvienos laisvosios rinkos šalies konceptualios apskaitos taisyklės. Jie laikomi bendraisiais todėl, kad yra visuotinai pripažinti ir jais privalo vadovautis apskaitininkai.

Principai:

1. Įmonės principas. 2. Įmonės tęstinumo principas. 3. Periodiškumo principas. 4.Pastovumo principas. 5.Piniginio mato principas.

1-5 Bendrieji apskaitos principai kartais vadinami apskaitos postulatais. Jie laikytini fundamentinėmis aksiomomis (taisyklė nereikalaujanti įrodymo), apibrėžiančiomis pačią apskaitos esmę rinkos sąlygomis. Toliau nagrinėjami apskaitos principai tam tikru mastu papildo ir išplėtoja pirmuosius postulatus. 6. Atsargumo principas.

7.Kaupimo principas. 8. Palyginimo principas. 9. Neutralumo principas 10. Turinio svarbos principas

3. BUHALTERINĖS APSKAITOS FORMAVIMO SISTEMA Pagrindinės sąvokos:

Turtas – tai ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką ir kuriais disponuodama įmonė tikisi ateityje gauti tam tikrą naudą (pelną). Turtu laikytina tik ta gėrybių dalis, kuri atneš įmonei naudą, pasireiškiančią pelnu. Nuosavybė – turto priklausomybės santykis savininkui ir disponavimo turtu dydis Sąskaita Ūkinės operacijos registravimo Nr. Sintetinės sąskaitos – sutraukti, sustambinti tos pačios operacijos duomenys – suma Analitinės sąskaitos – susmulkintos, išsamios sintetinės sąskaitos dalys. Sąskaitų skirstymas - tai ūkinių operacijų funkcijų vykdymo eiga Sąskaitų planas - tai sąrašas sąskaitų, kuriose sukaupiama informacija , parodanti ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. Sąskaitų pl. rengiamas pagal pagrindinę apskaitos lygybę. Tai kodų visuma. Kiekviena įmonė turi savo individualų sąskaitų planą , analitines sąskaitas ir subsąskaitas Sąskaitų klasės - tai vienarūšių sąskaitų grupė sąskaitų plane. Kaupiama pagal ūkinės operacijos rezultato priklausomybę turtui ar nuosavybei + įsipareigojimai. Fundamentinė apskaitos lygybė Visada: turtas = nuosavybė +įsipareigojimai +(-) veiklos rezultatas Dvejybinis įrašas Ūkinių operacijų ar įvykių registravimo būdas apskaitoje. Kiekvienos operacijos vertė įrašoma du kartus : į vienos sąskaitos Debetą ir kitos sąskaitos Kreditą pagal operacijos priklausomybę (turto didėjimas –pinigų mažėjimas, prekių didėjimas – įsipareigojimų kreditoriams didėjimas, skola kreditoriams mažėja – pinigai mažėja Debetas / kreditas - Sąskaitos priskyrimas tam tikrai vietai Didžiojoje knygoje Aktyvas Turtas, D + didėja, K - mažėja, Ilgalaikio , trumpalaikio turto sąskaitos ir s`ąnaudos. I,II,VI kl. Sąskaitų plane. Pasyvas Nuosavybė , įsipareigojimai , veiklos rezultatas (pelnas) D- mažėja K+ didėja III, IV V kl. sąskaitų plane Debetinės apyvartos Visos apyvartos kairėje bendrojo žurnalo pusėje. Pirmas ženklas “D” Kreditinės apyvartos Visos apyvartos dešinėje BŽ pusėje .Antras įrašas “K” Paprasta sąskaitų korespondencija Vienas įrašas D27 K 24 Viena operacija yra vienoje sąskaitoje faktūroje ir tas pats skaičius užrašomas du kartus D ir K Sudėtinė sąskaitų korespondencija Keli įrašai tai pačiai operacijai D 24 K 50; D 24 K 4704 pardavimų PVM Registras - tai Sukauptų buhalterinių operacijų suvestiniai duomenys pagal tam tikrą požymį už tam tikrą laikotarpį.

Yra du, visai apskaitos vedimo tvarkai privalomi reikalavimai:

1.Privalo būti išlaikyta fundamentinė apskaitos lygybė; 2.Kiekviena įmonė privalo pasitvirtinti pagal nustatytus veiklos rūšiai standartus Sąskaitų planą.

53.1. Fundamentinė apskaitos lygybė

Apskaitos lygybė (subalansavimas) nusako, kad visas turtas, priklausantis įmonei, turi būti lygus bendrai finansinių

interesų į jį sumai. Apskaitos lygybė yra pagrindas, kuriuo remiantis išvystyta dvejybinė apskaitos sistema. Fundamentinė apskaitos lygybė išreiškiama taip:

AKTYVAS PASYVAS TURTAS NUOSAVYBĖ

Ūkinės operacijos rezultato didėjimas apskaitomas DEBETE, mažėjimas KREDITE

D (+) K (-)

Ūkinės operacijos rezultato didėjimas apskaitomas KREDITE, mažėjimas DEBETE

D ( -) K (+) ILGALAIKIS TRUMPALAIKIS NUOSAVAS KAPITALAS SKOLINTOJŲ

KAPITALAS / ĮSIPAREIGOJIMAI /

I SĄSKAITŲ KLASĖ II SĄSKAITŲ KLASĖ III SĄSKAITŲ KLASĖ IV SĄSKAITŲ KLASĖ

Fundamentinės apskaitos lygybės priklausomybės schema.

3.2. Sąskaitų planas, jo esmė, struktūra, sąskaitų klasių seka Pirminiai dokumentai Pirminiams dokumentams privalomi tam tikri rekvizitai (rodikliai) be kurių tie dokumentai negalioja, kitaip sakant, neturi

juridinės galios ir pagal juos negalima daryti jokių įrašų apskaitos registruose. Kiekvienam apskaitos dokumentui juridinę galią suteikia tokie rekvizitai:

Įmonės surašiusios dokumentą pavadinimas; Apskaitos dokumento pavadinimas; Dokumento numeris ir surašymo data; Ūkinės operacijos turinys; Ūkinės operacijos kiekinė ir piniginė išraiška; Asmenų, atlikusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos atlikimą bei teisingą apiforminimą, pareigos, vardai, pavardės,

parašai. Pirminio dokumento išrašymas ar gavimas nebūtinai turi sutapti su prekių judėjimu ar jų apmokėjimu. Analitinės apskaitos kortelės – tai specialūs apskaitos registrai, kuriuose fiksuojami detalūs duomenys apie atskiras

turto ar įsipareigojimų rūšis. Registrai Skirstomi: • pagal išvaizdą: kortelės, lapai, buhalterinės knygos • Pagal įrašų pobūdį: chronologiniai ir sisteminiai • Pagal detalumą: sintetiniai, analitiniai, mišrieji • Pagal struktūrą: vienpusiai, daugiaskilčiai, mišrieji (šachmatiniai). • Pagrinde yra naudojama pagal detalumą: kasos, banko, pardavimų, pirkimų, sandėlio, debitorių / kreditorių, sudaryti

pagal įmonės poreikį reiškia, kad pirkėjas, būdamas kiekvienos įmonės turtu (kuo pirkėjų daugiau, tuo daugiau parduodu savo prekių tuo Sąskaitos Ūkines operacijas atvaizduojant sąskaitose susidaro tam tikras sąskaitų tarpusavio ryšys. Sąskaitų tarpusavio ryšys

vadinamas sąskaitų korespondencija, o sąskaitos tarp kurių toks ryšys susidaro – koresponduojančiomis. Sąskaitų korespondencija atvaizduojama buhalterinio įrašo pavidalu.

Buhalterinis įrašas nurodo ūkinės operacijos debetuojamą ir kredituojamą sąskaitų poziciją. Įrašant iš balanso likučius atidaromos sąskaitos, kuriose vėliau registruojamos tam tikro laikotarpio ūkinės operacijos.

Tokios sąskaitos vadinamos sintetinėmis. Tačiau informacija, kurią teikia sintetinės sąskaitos įmonės veiklai valdyti ir kontroliuoti dažnai yra nepakankama. Todėl dar yra naudojamos analitinės sąskaitos. Tos sąskaitos skirtos sintetinėms išplėsti, joms detalizuoti. Sąskaitos skirstomos :

• Pagal ekonominį turinį: • Pagal paskirtį: • Pagal lygį sąskaitų plane

Sąskaitos numerio sudėtis arba eiliškumo reikšmė (Numerio struktūra)

T U R T A S = N U O S A V Y B Ė

6SĄSKAITŲ PLANAS: SĄSKAITŲ SCHEMA IR KODAI

I KLASĖ II KLASĖ III KLASĖ IV KLASĖ V KLASĖ VI KLASĖ VII, VIII, IX,

ILGALAIKIS TURTAS TRUMPALAIKIS TURTAS

NUOSAVAS KAPITALAS

ĮSIPAREIGOJIMAI PAJAMOS SĄNAUDOS MENEDŽMENTO

APSKAITA NEMATERIALUS 11 111Plėtros d 1110Įsigijimo sv 1118Amortizacija (-) 1119 Vertės sumž. 112Prestižas ................................ 113Patentai, lic. ............................... 114Program. įr. ............................... 115Kitas nemat.t. ............................... MATERIALUS 12 120 Žemė 1200Įsigijimo sav. 1201 Perkainojimas 121 Pastatai 1210 Įsigijimo sav. 1218 Nusidėvėjim (-) 1219 Vertės sumaž. 122 Transporto pr. ................................ 123 Kita įranga, prietaisai ................................. 124 mašinos, įrengimai ................................. 125 Nebaigta statyba ................................. 126 Kitas mat.t. ................................. FINANSINIS 16 160 Investicijos į dukterines ar asocijuotas įm. 1601 Invest. į Dukterines įm. 1602Invest.į asoc.įm. 1609Vertės sumaž (-) 161 Paskolos dukterinėms ir as. Įm .................................. 162 Po 1 m. gautinos sumos ................................... 163 Kitas fin.t.

201ATSARGOS 2011ŽALIAVOS 2012NEBAIGTA G. GAUTINOS SUMOS 202Išankstiniai mok. 241Pirkėjai 243Gautinos sumos. 2431Pirkimo PVM 2433 Sodros skola įmonei 2434Atskaitingi asm 2435 Gautinos lėšos iš Fondų 2436 Iždo skolos įm. 26 KITAS T.T. 261 Trumpalaik. invest. 2631 Kitas T.T. 2632 Avansinis pelno mok. 27 PINIGAI 270 Pinigų ekvival. 271 A.sąskaitos banke 272 Kasa 273 Pinigai kelyje (magnetinėse kortelėse) 279 Įšaldytos lėšos

301 ĮSTATINIS K 3011Paprastosios akcijos. 3012 Privilegijuotos akcijos 3013 Darbuotojų akcijos 303 Akcijų priedai 33 REZERVAI 331 Privalomas 332Akcijoms įsigyti 333 Kiti rezer 34 PELNAS /NUOSTOLIS 341 Ataskait metų 342Ankstesnmetų 35 DOTACIJOS SUBSIDIJOS 39 SUVESTINĖS SĄSKAITOS

40 ILGALAIKIAI 401 KREDITO ĮST. 406 KITOMS IST. 44 TRUMPALAIKIAI KREDITO ĮST. 441 Ilgalaikių skolų metų dalis 442 Finansinės skolos 443TIEKĖJAMS MOKESTINIAI 444gauti išankstiniai mokėjimai 445Pelno mok. Įsipar. 446 Darbo santykių įs 4461 D.Užm. 4462GPM 4463 SODRA 4464garantinio f. Mok. 4465 Kiti įsip. 4484 Mokėtinas PVM 4485 Kiti mokesčiai.. 4486 KITOS MOKĖTINOS SUMOS

50 PAGRINDINĖS VEIKLOS 52 KITOS VEIKLOS 53 FINANSINĖS INVESTICINĖS 54 PAGAUTĖ 59 Pelno mok. Įsipareigojimai (Nuostoliui dengti)

60 SAVIKAINOS 6000 gamyb.sav 6001 Paslaugų sav. 6002 Pirkimai 6003Tiesioginės gamybos išl 6004 Netiesiog. G. išlaidos 61 VEIKLOS 610 Pardavimų 611 Bendrosios administracinės 612 Veiklos mokesčių 613 Turto vertės sumažėjimo 614 Atidėjimų sąn 615 Kitos admin. 62 KITOS VEIKLOS 6221 Ryšių 6222 Kanc prekės 6223 Kuro 6224 Transporto išlaikymo 6225............... 63 FINANSINĖS INVESTICINĖS 64 NETEKIMAI 65 PELNO MOK. 69 PELNO Paskirst.

NULINĖ (užbalansinė) Naudojama Balanse neatspindėtoms teisėms ir įsipareigojimas parodyti. Matuojama vnt.

7

AKTYVAS – TURTAS

Į M O N Ė S T U R T A S SKIRSTOMAS

Pagal naudojimo laiką

Pagal užbaigtumo laipsnį Pagal naudojimo pobūdį

(turto paskirtį)

Pagal vaidmenį įmonės veikloje

Žalia

vos

Neb

aigt

a ga

myb

a

Gat

avi g

amin

iai

Trum

pala

ikis

Ilgal

aiki

s

Žemė

Past

atai

, sta

tinia

i

Maš

inos

, įre

ngim

ai

Ats

argo

s

Skol

os įm

onei

Pini

gai

Akt

yvus

(kiln

ojam

as)

Pasy

vus (

neki

lnoj

amas

)

8

4. PIRMA KLASĖ - ILGALAIKIS TURTAS

Turto klasifikavimas.

Pagal vaidmenį įmonės veikloje turtas skirstomas į aktyvųjį (kilnojamąjį) ir pasyvųjį (nekilnojamąjį. Aktyviuoju turtu laikomos mašinos, įrengimai, transporto priemonės, įrankiai ir kitas turtas, tiesiogiai naudojamas įmonės veikloje. Pasyviuoju turtu laikomi žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, kiti įrenginiai. Tai turtas, tiesiogiai nedalyvaujantis gaminant produkciją, bet sudarantis sąlygas šiai veiklai. Ilgalaikis turtas – tai turtas, kurio naudingas eksploatavimo laikotarpis ilgesnis negu vienas ataskaitinis laikotarpis, tai yra, kuris naudojamas pajamoms uždirbti ilgiau negu vienerius metus. Nematerialusis turtas – tai turtas, kurio negalima apčiuopti ar palesti, jis neturi materialiojo (medžiaginio) turinio. Materialusis ilgalaikis turtas – tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Finansinis turtas – tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijos, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Finansinį turtą sudaro įsigytos kitų įmonių akcijos, obligacijos, kitoms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos ir kitos po vienerių metų gautinos sumos. Plėtros darbai - priskiriamos visos išlaidos, padarytos įmonės steigimo metu, taip pat atliekant plėtojimo ar reorganizavimo darbus, kurie įmonei duos naudos ateityje ne vieną, bet keletą ataskaitinių laikotarpių.

I L G A L A I K I S T U R T A S

Materialusis turtas

Nematerialusis turtas

Plėtros darbai

Finansinis turtas • Investicijos (akcijos, obligacijos) • Paskolos

• Kapitalo pakitimo ir įmonės formavimo savikaina (įmonės steigimo bei jos plėtojimo išlaidos)

• Obligacijų išleidimo savikaina • Reorganizavimo savikaina

• Įsigytos teisės (patentai, licencijos, prekių ženklai ir kt.

• Prestižas, programinė įranga •

• Žemė • Pastatai • Mašinos • Transporto priemonės • Kiti įrengimai, įrankiai • Kitas materialusis turtas

9

4.1. Ilgalaikis Nematerialus turtas (INT) Reglamentuoja 13 Verslo apskaitos standartas

Domėn:

Įsigytos Autorinės teisės egzistuoja visą gyvenimo laikotarpį ir 50 m. po mirties. Kūrinio eksploatacinė vertė ir trukmė yra trumpesnė negu juridinės teisės.

Frančizas Tai įstatyminė teisė , kurią duoda įmonė parduoti tam tikrus produktus nurodytoje teritorijoje ir leidžia naudoti ženklą ar vardą. Už šią teisę mokamas mokestis, kuris sudaro Frančizo kaštus. Sutartyje dėl frančizo nurodoma metinė mokėjimo suma.

Patentai. Išimtinė teisė 17 m. gaminti ir parduoti savo išradimą. Teisminės išlaidos dėl patento teisių gynimo įrašomos į patento įsigijimo kaštus.

Firmos paslaptis. Neamortizuojama. Naudojimo laikotarpis neribotas. Prestižas. Jis apskaitoje fiksuojamas pirkimo momentu. Prestižo amortizacija negali viršyti 40 metų.

Pvz. pirko “Macdonaldą, sumokėjo iš viso 200000Lt. tame tarpe Pastatai –70000Lt, įrengimai 40000Lt, atsargos 60000Lt. VISO 170000. PRESTIŽAS 200000-170000 30000Lt

4.2. Ilgalaikis Materialus turtas (IMT) Reglamentuoja 12 verslo apskaitos standartas

ŽEMĖ PASTATAI IR

STATINIAI

TRANSPORTO PRIEMONĖS

ĮRANGA, PRIETAISAI IR ĮRENGIMAI

MAŠINOS IR

ĮRENGIMAI

KITAS MATERIALUS

TURTAS *Dirbamoji *Nedirbamoji

*Administraciniai *Gamybiniai *Statiniai

*Lengvieji Auto *Krovininiai Auto

*Baldai *Kompiuterinė technika *Kiti prietaisai ir įrankiai

* Mašinos * Įrengimai

*biologinis *išankstiniai mok.

4.3. Ilgalaikis Finansinis turtas (IFT) Reglamentuoja 18 verslo apskaitos standartas

Finansinio turto rūšys: -Investicijos. Tai įmonės įsigyti kitų įmonių vertybinių popieriai – akcijos paprastosios ar privilegijuotosios, obligacijo. Apskaitoje rodomos faktine įsigijimo kaina, nepriklausomai nuo jų nominalios vertės. PVZ, jei ant automobilio uždėta kaina 20000Lt, o mes sumokame 24000Lt tai ir pajamuojame 24000 Lt .Vertybiniai popieriai įsigyjami norint padidinti įmonės turtą dividentais ar obligacijomis. Jei įmonė yra įsigijusi mažiau kaip 20 proc. kitos įmonės akcijų, toks turtas apskaitomas “KITO FIN.turto” straipsnyje. Tokia veikla dar įvardijama kaip dalyvavimo ryšiais susijusių įmonių veikla. -Paskolos. -Įmonės anksčiau išleistos ir supirktos nuosavos akcijos.

4.4. ILGALAIKIO TURTO EKSPLOATAVIMAS

4.4.1. Nusidėvėjimas Nenudėvima: Žemė, bibliotekos fondai, gyvuliai, meno vertybės, muziejų eksponatams, kultūros vertybių registre įtrauktam turtui, nenaudojamam , užkonservuotam turtui.

Yra 4 nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:

1.Tiesiogiai proporcingas (tiesinis ) N V1 – V 2 V1 įsigijimo savikaina, V2 likvidacinė vertė , T naudojimo laikotarpis

T Šis metodas parodo ne turto naudojimo intensyvumą, o naudojimo trukmę.

10 2.Produkcijos metodas Šis metodas taikomas, kai jį galima susieti su tam tikru pagamintų produktų kiekiu. Tai gali būti nuvažiuoti kilometrai, iškasto kanalo ilgis, nupjautų javų plotas . Iš pradžių nustatoma, kiek su tuo turtu galima pagaminti produkcijos. NS = (V1 – V2 ) x P 1 P1 per ataskaitinį laikotarpį pagaminta prod. P2 P2 visas planuojamas pagaminti prod. Kiekis 3.Metų skaičiaus Šiuo metodu skaičiuojant, metinė nusidėvėjimo norma yra kintanti ir priklauso nuo nuo likusio dėvėjimo laikotarpio NS (V1-V2) x LM LM likusių naudoti IMT metų skaičius M M visą IMT naudojimo laikotarpį sudarančių metų aritmetinė suma 4. Dvigubo – mažėjančios vertės metodas . Pagreitintas metodas Nusidėvėjimas skaičiuojamas ne nuo turto nudėvėtos vertės , bet nuo jo likutinės vertės. N = Lv x 2 Lv IMT likutinė vertė TL TL naudingo tarnavimo laikas Įvertinus mokestinius ypatumus, taikomi 2 IMT skaičiavimo BŪDAI IMT nusidėvėjimas finansinėje apskaitoje pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 d. (Kito mėnesio būdas ) IMT nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti atsižvelgiant į laiką, kada turtas įsigytas – pirmąjį ar antrąjį pusmetį. Šis metodas apskaitoje netaikomas. 4.4.4 Ilgalaikio turto Nuoma Panauda

Panaudos būdu eksploatuojama turtui arba išnuomotam turtui nusidėvėjimą skaičiuoja panaudos/ nuomos davėjas.

4.4.3 Ilgalaikio turto NETEKIMAS : Nurašymas, likvidavimas LIKVIDAVIMAS. PERLEIDIMAS. IMT PRARADIMAS. IMT likviduojamas ILGALAIKIO TURTO LIKVIDAVIMO AKTU. IMT nurašomas iš apskaitos įprastine tvarka. 4.4.4 Pardavimas

IMT parduodamas, kai nebeteikia įmonei ekonominės naudos. Sulyginus pardavimo kainą su parduodamo turto likutine verte, apskaitoje registruojamas arba pelnas iš ilgalaikio turto pardavimo , arba nuostolis. 4.4.5 Eksploatavimo ypatumai

11

ANTRA KLASĖ – TRUMPALAIKIS TURTAS Reglamentuoja 9 verslo apskaitos standartas

Trumpalaikio turto klasifikavimas

Trumpalaikis turtas – tai toks turtas, kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per santykinai trumpą laiką – vieną gamybos ciklą. Nebaigtos vykdyti sutartys – įmonės vykdomų statybinių bei visų kitų ilgalaikių kontraktų vertė. Per vienerius metus gautinos sumos – tai pirkėjų ar kitų asmenų skolos įmonei už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. Tai įmonei priklausantis turtas, kuriuo ji laikinai nedisponuoja. Išankstiniai mokėjimai - Ateinančių laikotarpių gautinas turtas ar paslaugos. Kitos skolos – tai kitos per vienerius metus gautinos sumos, nesusijusios su prekybine veikla. Atsargų įsigijimo savikaina: grynoji pirkimo kaina + su pirkimu susiję mokesčiai +pakrovimo / iškrovimo išlaidos +paruošimo naudoti išlaidos + atsargų pirkimui skolintų lėšų palūkanos. Prekybos įmonėse atsargas sudaro pirktos prekės, skirtos perparduoti. Gryni pinigai – tai įmonės pinigai, laikomi bankuose ar įmonės kasoje Pinigai- Tarpusavio atsiskaitymo matas, ekvivalentas. Pinigų ekvivalentai - Trumpalaikės iki 3 mėn. likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės praradimai yra nereikšmingi. Čekiai, obligacijos, pašto ženklai, loterijos bilietai, brangių metalų luitai. Atskaitingi asmenys Asmuo, kuris įmonės vardu atlieka atsiskaitymus su tiekėjais . Išankstiniai apmokėjimai – tai sumos, iš anksto sumokėtos tiekėjams už atsargas ar kitą turtą, kurį įmonė gaus vėliau. Atsargų apskaitos būdai yra 2. Jie nurodo įmonės savikainos formavimo formą. ATSARGŲ REGISTRAVIMAS NUOLAT (1būdas) Naudojamas Perdirbimo įmonėse. PERIODIŠKAS ATSARGŲ REGISTRAVIMAS (2būdas) Atsargų apskaitos metodai yra 4. Jie nurodo įmonės atsargų judėjimo tvarką ir apskaitą. Pagamintos produkcijos savikaina – sunaudotų žaliavų savikaina + tiesioginio darbo apmokėjimas + kitos su gamyba susijusios išlaidos Parduotų prekių savikaina = Pagamintos prod. likutis l.prdž. + per ataskaitinį laikotarpį pagamintos prod. Savikaina – likutis pabaigai

T R U M P A L A I K I S T U R T A S

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys

Gryni pinigai • Pinigai įmonės kasoje • Pinigai sąskaitoje banke

• Žaliavos, medžiagos • Nebaigta gamyba • Pagaminta produkcija • Pirktos prekės, skirtos

perparduoti • Išankstiniai apmokėjimai • Nebaigtos vykdyti sutartys

Per vienerius metus gautinos sumos

• Pirkėjų įsiskolinimai • Kitos skolos

Investicijos ir terminuoti indėliai

• Nuosavos akcijos • Kitos investicijos • Terminuoti indėliai

12

5.1. Atsargos, žaliavos, nebaigta gamyba, nebaigtos vykdyti sutartys

ATSARGŲ APSKAITOS METODAI:

• 1.FIFO 2.LIFO 3. KONKREČIŲ KAINŲ 4. SVERTINIO VIDURKIO (VIDUTINIŲ KAINŲ)

ATSARGŲ APSKAITOS BŪDAI

1. ATSARGŲ REGISTRAVIMAS NUOLAT (1būdas)

2. PERIODIŠKAS ATSARGŲ REGISTRAVIMAS (2būdas)

5.2. Per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjai, Pirkimo PVM, gautinos fondų lėšos, atskaitingi asmenys ...,)

(Pirkėjai / debitorinis įsikolinimas).

Pirkimo PVM. Įstatyminė apskaita . Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas ir jo komentarai. Gautinos lėšos iš fondų. Tarptautinių fondų ir LR Finansų ministro įsakymai. Biudžeto įsiskolinimas įmonei. (mokesčių permokos). Mokestinė apskaita Atskaitingi asmenys Iš anksto apmokėtos sąnaudos

5.3. Trumpalaikės investicijos Investicijos ir terminuoti indėliai apima įvairias trumpalaikes investicijas į kitas įmones, terminuotus indėlius bankuose

bei kitose kredito institucijose, supirktas nuosavas įmonės akcijas. Trumpalaikėmis investicijomis laikomi trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, įsigyti už laikinai

nenaudojamas piniginės lėšas. Rinkos vertybiniams popieriams priklauso: valstybės obligacijos, akcijos, vekseliai. Juos įmonė gali lengvai parduoti ir gauti ne tik pradinę pinigų sumą, bet ir tam tikrą pelną. Pinigais laikomi įmonės pinigai kasoje, pinigai įmonės sąskaitoje banke bei kai kurie kiti vertybiniai popieriai. Visi išvardyti elementai priskiriami turtui, kadangi turi konkretų savininką ir naudojami įmonės ūkinėje veikloje, siekiant gauti naudą. Valiutinės operacijos Visose valiutinėse sąskaitose esančios piniginės lėšos ne litais, yra konvertuojamos (lot. conversio – pakitimas) į litus.

13

PASYVAS - KAPITALAS ( NUOSAVYBĖ+ĮSIPAREIGOJIMAI)

Kapitalas yra vienas iš įmonės turto formavimo šaltinių.

ĮMONĖS KAPITALAS NUOSAVAS KAPITALAS SKOLINTAS

KAPITALAS Įstatinis kapitalas

Akcijų priedai

Rezervai Nepaskirstytas pelnas - nuostolis

Dotacijos Subsidijos

Atidėjimai Paimti kreditai

Kitaip skolintas kapitalas

-Perkainojimo -Privalomasis -Savoms akcijoms pirkti -Kiti

Pasyvas – tai savininkų santykis su turimu turtu ir susidarę įsipareigojimai trečiosioms šalims. Ši buhalterinės apskaitos sąskaitų grupė „pasyviai stebi“ kaip kinta aktyvioji – turto – dalis. Nuosavas kapitalas Ūkio subjekto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus Sudaro: įstatinis kapitalas, privalomas rezervas, kiti rezervai, pelnas Akcijos Vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininkų teisę dalyvauti įmonės valdyme Akcijų priedai Akcijų emisijos kaina – akcijų nominali vertė Dotacija Valstybės, savivaldybės institucijų, tarptautinių organizacijųir fondų parama konkrečiai veiklaifinansuoti. Dotacijai priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. NEGRĄŽINTINA Subsidija Valstybės ar savivaldybės institucijų teikiama finansinė parama, kuri skiriama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto plataus vartojimo prekių ar paslaugų kainoms išlaikyti arba sumažinti. NEGRĄŽINTINA Valstybės parama Griežtai reglamentuota finansinė pagalba iš biudžeto. NEGRĄŽINTINA Pelnas / nuostolis Įmonės veiklos metininis rezultatas Pajamos (10 VAS) – Sąnaudos (11 VAS) Įsipareigojimai Įmonės finansinis santykis su kita įmone pagrįstas prekių ar paslaugų materialine verte. Ilgalaikiai : finansinės skolos, prekybos, kitos. Trumpalaikiai: finansinės, prekybos, išankstiniai mokėjimai, mokesčiai, kitos skolos Dividendai Įmonės pelno dalis, išmokama akcininkui įvertinus jo turimų akcijų kiekį ir vertę. 6. TREČIA KLASĖ – NUOSAVAS KAPITALAS

Reglamentuoja 8 verslo apkaitos standartas

Įmonės kapitalas – tai viso savininko turto santykis su pačia įmone. Tai visa, ką įmonė „uždirbo“ per visą veiklos rezultatą.

6.1. Įstatinis kapitalas, akcijos Įstatinis kapitalas formuojamas kuriant įmonę. Turto įnešėjas tampa savininku. Individualių įmonių , komanditinių bendrijų , Tikrųjų ūkinių bendrijų nariai ir jų savininkų turtas yra neatsiejamas nuo jo nuosavo privataus turto. Mokesčių prasme jis atsako tiek, kiek apie tai deklaravo VMI. Ribotos civilinės atsakomybės struktūros savo įstatinį kapitalą formuoja iš akcijų nominalių verčių sumos. Akcijų nominali vertė- tai kaina , kuri buvo sumokėta perkant akciją. Kaip yra įvairių nominalų pinigų, taip yra įvairių nominalų įmonės pinigų“. Atliekant akcijų prekybos veiksmus, yra gaunami akcijų priedai. Įmonių savininkai- akcininkai- įmonę valdo per direktorių, o sprendimus priima visuotinu akcininkų susirinkimu. Viena akcija – vienas balsas.

14

A K C I J O S Pagal formą

Pagal disponavimo būdą

Pagal suteikiamas teises

Pagal statusą

Pagal apmokėjimą

Materialios Nematerialios

Vardinės Pareikštinės

Paprastosios Privilegijuotosios Specialios Įvairių klasių Įmonės darbuotojų

Neišleistos Išleistos Supirktos savos įmonės akcijos Skirtumas tarp išleistų ir supirktų – apyvartoje esančios akcijos

Apmokėtos Neapmokėtos. Gali būti pareikalautos ir nepareikalautos apmokėti

1. Materialios akcijos yra specialūs šių vertybinių nuosavybės popierių lakštai. Nematerialiosios akcijos registruojamos

įrašais vertybinių popierių sąskaitose, o savininkai gauna tik išrašus apie jų pirkimą PVZ „Finansta“ 2. UAB –uose būna tik vardinės akcijos.Vardinės akcijos lakšte nurodoma kokio UAB akcija, nominali vertė ir kas jos

savininkas Pareikštinių akcijų savininkaiakcijoje neidentifikuojamas. 3. Paprastosios akcijos jų savininkui suteikia balso teisė.Jų savininkas su likusiais akcijų savininkais daliajsi visa veiklos

rizika. Dividendus jie gauna tik tada, kai jie yra išmokami privilegijuotų akcijų turėtojams. Uždarius įmonė, su paprastųjų akcijų turėtojais taip pat atsiskaitoma paskiausiai. Privilegijuotosios akcijos neturi balso teisės. Jas išleidžiant yra nustatomas stabilus dividentų procentas nuo nominaliosios vertės. Dažnai jiems yra suteikiama kaupiamoji dividendų teisė : jei dėl sunkios įmonės finansinės padėties nemokėjo dividendų, tai kitais metais gali atsiimti dvigubai. Dalis privilegijuotųjų akcijų gali būti konvertuotos į paprastąsiais, tačiau atvirkštinis veiksmas – paprastąsiais privilegijuotas- negalimas. Specialiosios akcijos priklauso valstybei ar savivaldybei. Skirtingū klasių akcijos – tai turinčios tam tikrų skirtingų teisių ųmomės valdyme.

4. Išleistos akcijos yra tos, kuriomis buvo suformuotas įtatinis kapitalas.Įmonei nutarus didinti įstatinį kapitalą, sutvarkomi dokumentai, gaunami leidimai bet akcijų dar nėra. Neišleistos akcijos yra tos, kurios dar bus išleistos apyvartą didinant kapitalą.

5. Visos akcijos, už kurias sutartyje įsipareigojama sumokėti, skirstomos į apmokėtas ir neapmokėtas. Pastarąsias apskaitoje fiksuojame tik tada, kai jos yra pareikalautos apmokėti pagal terminus.

6.2. Rezervai

REZERVAS tai tam tikras laikinas pelno paskirstymo apribojimas tam tikriems įmonės veiklos veiksmams atlikti. Savininkų nuosavybės tai nemažina, tačiau rezervų dalis neskirstoma dividendams. Perkainojimo rezervas yra skirtas ilgalaikio turto perkainojimui. Privalomasis rezervas formuojamas nepriklausomai nuo savininkų valios pagal Akcnių bendrovių įstatymą. ATIDĖJIMAI Tai buhalterinė procedūra, kai padarytos išlaidos priskiriamos to laikotarpio ka i jos uždirbo pajamas, sąnaudoms

6.3. 6.4.

Nepaskirstytasis pelnas / nuostolis Uždaromosios (suvestinės) sąskaitos

PELNAS ( NUOSTOLIS) Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio ( finansinių metų) gale yra uždaromos laikinisios sąskaitos ir išvedamas įmonės metų veiklos rezultatas: pelnas arba nuostolis. Nuo šio rezultato dydžio priklauso ar bus mokami dividendai ar ne, kokie bus suformuoti rezervai, koks bus tolesnis veiklos vystymasis. Šis rezultatas išvedamas per sąskaitas 39. Praktikoje yra naudojama papildomai sąskaitos 391 pagrindinės veiklos uždarymas ir 392 kitos veiklos uždarymas. Sąskaitos uždaromos ir vėl atidaromos vieną kartą metuose – finansiniams metams pasibaigus. Rezultatas išvedamas įvertinus galutinį likutį

Didžiosios knygos sąskaita 39 Pajamų ir sąnaudų suvestinė

SĄSKAITOS DEBETAS SĄSKAITOS KREDITAS D 39 K visos kiekvienos sąnaudų sąskaitos apyvartos

D visos kiekvienos pajamų sąskaitos apyvartos K 39

Likutis šioje sąskaitos pusėje rodo veiklos nuostolį Likutis šioje sąskaitos pusėje rodo veiklos pelną

15

6.5. Dotacijos ir subsidijos Reglamentuoja 21 verslo apskaitos standartas

DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS dar kitaip gali būti įvardintas kaip įmonei dovanotas turtas. Šis turtas visada yra tikslinės paskirties ir savininkų nuosavybėn pereina palaipsniui, pagal panaudojimo dydį. Valstybės, savivaldybės, tarptautinės organizacijosir fondai gali teikti įmonei finansinę ar materialinę paramą konkrečiai veiklai.(dotacija).

7. KETVIRTA KLASĖ – ĮSIPAREIGOJIMAI (SKOLINTAS KAPITALAS) Reglamentuoja 18 verslo apskaitos standartas

Skolintojų NUOSAVYBĖ arba ĮSIPAREIGOJIMAI arba KREDITORINIAI SANTYKIAI

7.1. Ilgalaikiai įsipareigojimai - po 1 metų mokėtinos sumos Visi kreditoriniai įsipareigojimai skirstomi į keturias grupes:

1. Ilglaikės finansinės skolos. Tai skolos, grąžintinos per daugiau kaip vienrius metus. 2. Ilgalaikių įsipareigojimų einamų metų dalis. Į šią grupę yra perkeliama lėšų dalis iš ilgalaikės skolos, kuri privalo būti

padengta šįmet. Ši grupė apskaitos rodiklių neįtakoja, tik parodo tikslesnius įsipareigojimus metų bėgyje. 7.2. Trumpalaikiai įsipareigojimai – per 1 metus mokėtinos sumos 7.3. Finansiniai įsipareigojimai 7.4. Mokestiniai įsipareigojimai 7.5. Kiti įsipareigojimai

3. Piniginių skolų įmonės kreditoriams padengimas. Pagal ankstesnę apskaitą tai buvusios sukauptų sąnaudų – būsimų pajamų apskaitos sąskaitų grupė. Kai yra gauanami išankstiniai ilgalaikiai mokįjimai už būsimas pajamas ar sąnaudas .

4. Trumpalaikiai įsipareigojimai. Juos sudaro keturi pogrupiai • Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai – kreditai iki vienų metų. • Prekybinės skolos- kreditorinis einamasis metų įsiskolinimas. Normali įmonės veikla. • Mokestiniai įsipareigojimai – darbo užmokestis darbuotojams, Sodra, garantinio fondo mokesčiai, mokesčiai

valstybei : pelno, socialinis, aplinkos teršimo, akcizai, PVM ir.t.t • Kiti įsipareigojimai. Tai būsimos pajamos, t.y. gauti pinigai už dar neatliktus darbus (išanksttiniai mokėjimai),

įvairūs trumpalaikiai įsipareigojimai.

VEIKLOS REZULTATO KLASĖS

Verslininko šūkis: kuo brangiau parduoti, kuo pigiau pirkti

ĮPLAUKOS- Turto padidėjimas (pinigais) per ataskaitinį laikotarpį PAJAMOS - Pardavimo pajamos yra ekonominė nauda, kai dėl jos gavimo didėja nuosavas kapitalas, pripažįstamos pardavimo dieną, kai išrašomas dokumentas, turintis visus privalomus apskaitos rekvizitus. BENDRASIS PELNAS – Finansinių metų veiklos rezultatas, kuris gaunamas iš pardavimų pajamų atėmus – pardavimų savikainą GRYNASIS PELNAS - Bendrasis pelnas - veiklos sąnaudos IŠLAIDOS - Turto sumažėjimas ( pinigų) per atskaitinį laikotarpį. SĄNAUDOS - Ekonominės naudos sumažėjimas, dėl turto sunaudojimo, įsipareigojimų prisiėmimo, turto vertės mažėjimas, su tikslu visa tai panaudojus gauti pajamų ( naudos). DISKONTAI – tai pirkimų ar pardavimų nuolaida tam tikram laikotarpiui. NUOLAIDA – tai pirkimų ar pardavimų kainos mažinimas tam tikra dalimi ( procentu) visam prekių kiekiui

16

8 PENKTA KLASĖ - PAJAMOS (PASYVAS) (Reglamentuoja 10 Verslo apskaitos standartas)

Pardavimo pajamos yra ekonominė nauda, kai dėl jos gavimo didėja nuosavas kapitalas, pripažįstamos pardavimo dieną, kai išrašomas dokumentas, turintis visus privalomus apskaitos rekvizitus. Pajamos registruojamos nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento. PAJAMOS SKIRSTOMOS

• K 50 Pagrindinės veiklos (pardavimų, paslaugų-). • K 52 Kitos veiklos pajamos. • K 53 Finansinės investicinės pajamos. • K 54 Pagautė. • K 59 Pelno paskirstymas.

8.1 Pagrindinės veiklos pajamos

ĮMONĖS INFORMACIJA APIE PARDAVIMUS IR PIRKĖJUS YRA KONFIDENCIALI (KOMERCINĖ PASLAPTIS. apribojimas 99 metams)

PARDAVIMŲ PAJAMOS – tai ekonominė nauda kurią įmonė gauna iš prekių pardavimo ar paslaugų teikimo ir pasireiškianti įmonės turto padidėjimu ara įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja savininkų nuosavas kapitalas. Vykdant pardavimus, svarbu ne tik pardavimų apimtis, bet ir parduodamų prekių savikaina. Pardavimas vyksta tam tikru ciklu:

• Gaunamas užsakymas prekėms ir jis yra užregistruojamas • Išrašoma sąskaita faktūra pirkėjui • Prekės pasikraunamos sandėlyje ar prekybos salėje ir išsiunčiamos • Pardavimai, remiantis išrašytu dokumentu, registruojami apskaitoje, • Galimas prekių grąžinimas ar nukainojimas • Apmokėjimo registravimas

PARDAVIMŲ SAVIKAINA Patirtos per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius išlaidos, tenkančios šiuo metu parduotoms prekėms ar paslaugoms. Ši sąskaita parodo, kiek įmonė gamindama šią produkciją turėjo išlaidų. PS = Gatavos produkcijos likutis pradžiai + pagamintos produkcijos .savikaina – gatavos produkcijos likutis laikotarpio pabaigai . Bendrieji pardavimai – tai visi per mėnesį atlikti pardavimai. BP = visų parduotų prekių kiekis x jų kainos Kiekviena įmonė suinteresuota kuo daugiau parduoti, Todėl savo veikloje stengiasi naudoti įvairias pirkėjui patrauklias pardavimo sąlygas. Jie visi įtakoja į bendruosius pardavimus. Būtina išvesti grynąją pardavimų savikainą, kad būtų galima sužinoti laikotarpio finansinį veiklos rezultatą. GP= Bendrieji pardavimai –pardavimo diskontai – prekių grąžinimai – prekių nukainojimas. Apyvartos Nuolaidos. Nuolaidos, suteiktos pardavimo metu, finansinėje apskaitoje nefiksuojamos. Nuolaidos, suteiktos po pardavimo, fiksuojamos kontrarinėje pardavimų 5001 sąskaitoje 509(-) Diskontai Diskontai (angl. discont- nuolaida) Diskontas išreiškiamas formule: P / K, nd P-diskonto procentas, K- laikas, per kurį apmokėjus, mažinama mokėtina suma, N- simbolis (angl. nothing-nieko), D- normalus apmokėjimo laikas. Pvz. 1 /10 n 14, Reiškia 1 proc. mažinama mokėjimo suma, jei bus apmokėta per 10dienų. Normalus mokėjimas privalo būti atliktas per 14 d. Diskontai yra BRUTTO ir NETTO. Prekių grąžinimas ir nukainojimas Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pardavimams Yra 3 variantai 1.Valiutų kursas nesikeičia; 2. Keičiasi teigiama pardavėjui reikšme; 3.Valiutų kursų santykis keičiasi neigiama pardavėjui linkme.

178.2. Kitos pajamos

PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS Pajamų rūšis Pripažinimas apskaitoje

Pardavimas, reikalaujantis papildomų darbų: prekės surinkimo, instaliavimo, patikrinimo, prijungimo...

Pajamos apskaitoje pripažįstamos, kai pirkėjas parašu patvirtina priėmimo – perdavimo akte, kad pretenzijų neturi ir darbai atlikti.

Pardavimas su garantine priežiūra Pardavimas apskaitoje pripažįstamas pajamomis pardavimo momentu, tačiau yra suformuotas atidėjimas garantinio remonto sąnaudoms.

Pajamos iš Paslaugų teikimo Pajamos pripažįstamos iš karto, išrašius paslaugų teikimą patvirtinantį dokumentą. Jei paslauga ilgalaikė (daugiau nei 1 m.) išrašomas atliktų darbų dalies dokumentas.

Pajamos, kai gaunami išankstiniai mokėjimai už prekes (avansiniai mokėjimai)

Pajamos pripažįstamos tik perdavus prekes ir išrašius tai patvirtinantį dokumentą.

Pajamos iš lizingo, kai rizika, kad pirkėjas nesumokės menka.

Pajamos iš lizingo, kai rizika, kad pirkėjas nesumokės didelė.

Pajamos laikomos atidėtomis (būsimų laikotarpių pajamos). Pripažįstama pajamomis eilinė įmoka.

Ilgalaikių sutarčių vykdymo paj.

Pajamomis pripažįstama tik dokumentais perduodama sutarties vykdymo dalis

Prenumeratos pajamos Pajamomis pripažįstama tik pirkėjui išsiųstų leidinių dalis. Iki išsiuntimo visi gauti pinigai už leidinius apskaitomi kaip avansu gautos sumos.

Komiso (konsignacijos) pajamos Pajamos pripažįstamos tada, kai įmonės pardavėjo (komitento arba konsignatoriaus ) tarpininkas (komisionierius arba konsignatoriui ) perduoda prekes trečiajam asmeniui (pirkėjui), kuris už jas sumoka.

Mainų (barterio) pajamos Pajamos pripažįstamos apsikeitus (perdavus) prekes natūrine išraiška ( išskyrus pinigus) ir visą su šiuo susijusią riziką abiems šalims.

Finansinės veiklos pajamos Pajamos pripažįstamos kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant kada bus gauti pinigai ar apmokėtos debitorinės skolos .

Investicinės veiklos pajamos Pajamos pripažįstamos kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant kada bus apmokėtos .

Kitos veiklos pajamos Pajamos pripažįstamos kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant kada bus apmokėtos .

18

9 ŠEŠTA KLASĖ – SĄNAUDOS (AKTYVAS) Reglamentuoja 1 1 Verslo apskaitos standartas

PARDAVIMŲ SAVIKAINA Prekių likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje + nupirktų prekių savikaina - likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigai PAGRINDINĖS IŠLAIDOS Tiesiogiai susijusios su gamybos procesu: žaliavos, darbininkų darbo užmokestis įrengimų nusidėvėjimas, elektra ir t.t. TIESIOGINĖS IŠLAIDOS Išlaidos, kurias galima tiesiogiai priskirti atskiriems gamybos objektams, atskirai paslaugai NETIESIOGINĖS SKIRSTOMOSIOS Pagalbinės medžiagos, ilgalaikio turto nusidėvėjimas, valdymas ir t.t. Visa, ko negalime konkrečiai priskirti konkrečiam gaminiui ar paslaugai. PRIDĖTINĖS IŠLAIDOS Išlaidos, susijusios su gamybos valdymu ir aptarnavimu įmonėje. GAMYBOS IŠLAIDOS Sunaudotų žaliavų vertė + tiesioginio + netiesioginio darbo užm .išlaidos PAGAMINTŲ PREKIŲ SAVIKAINA Nebaigtos gamybos SALDO mėn. pradžiai. + tiesioginės išlaidos + netiesioginės išlaidos – nebaigtos gamybos SALDO mėn. pabaigai . Iš pardavimų savikainos turi būti atimtos visos nuolaidos ir diskontai, kuriais įmonės naudojosi pirkdamos žaliavas. PIRKTŲ PREKIŲ SAVIKAINA Grynieji pirkimai + transporto sąnaudos 9.1. Savikainos sąnaudos

PARDAVIMŲ SAVIKAINA =

GRYNIEJI PIRKIMAI = UŽPIRKIMŲ SAVIKAINA =

Bendrasis pelnas =

Prekių likutis laikotarpio pradžiai + Per atsakaitinį laikotarpį pirktų prekių savikaina -prekių likutis laikotarpio pabaigai

Visi laikotarpio Pirkimai – diskontai – nuolaidos – prekių grąžinimas – prekių nukainojimas

Visi laikotarpio Pirkimai – diskontai – nuolaidos – prekių grąžinimas – prekių nukainojimas

+ prekių gabenimo sąnaudos

Pardavimų pajamos – pardavimų savikaina

Pirkimų apimčiai įtaką turi sekantys veiksniai • Pirkimo diskontai. • Pirkimų nuolaidos. Tai iš prekių pardavėjų gautų nuolaidų registracija kontrarinėje pirkimų sąskaitoje 6092 (-)

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sukaupta suma mažinama pirkimų sąskaita, t.y. uždaroma kas mėnesį. • Pirktų prekių grąžinimas ir nukainojimas.. Tai grynųjų pirkimų apimtį mažinantis veiksnys. Paprastai tai prastos

Prekių transportavimas. • Valiutų kursų pasikeitimo įtaka pirkimams. • INCOTERS sąlygos. Yra 13 punktų . Priimtos 1936 m. taisyklės. Padeda išvengti juridinių tarptautinių prekybos

problemų. Yra 4 grupės A,B,C,D, 9.2. 9.3. 9.4. 9.5.

Bendrosios administracinės sąnaudos Veiklos sąnaudos

Netektys (neatskaitomos sąnaudos) Pelno mokesčio sąnaudos

Sąnaudų rūšis Pripažinimo apskaitoje sąlygos

Parduotų prekių savikaina Pirkimo kaina + transportavimas

Sąnaudos pripažįstamos tik tada, kai prekės parduotos ar paslaugos suteiktos.

Bendrosios ir administracinės sąnaudos

Tai sąnaudos, padedančios sudaryti sąlygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti.

Pardavimų sąnaudos Tai visos prekių pardavimui ar paslaugų teikimui skirtos išlaidos. Tai pakuočių, prekių gabenimo jų laikymo sąlygų sąnaudos ir t.t išlaidos

Veiklos sąnaudos Pardavimų sąnaudos + bendrosios administracinės sąnaudos

Visos įmonės veiklos išlaidos, kurių neįmanoma priskirti ar susieti su konkrečiu prekių ar paslaugų per ataskaitinį laikotarpį pardavimu.

Kitos veiklos sąnaudos. Išlaidos sąnaudomis pripažįstamos jų patyrimo momentu, neatsižvelgiant į faktinį pinigų išleidimo ar įmonės kreditorinio įsiskolinimo dengimo momentą.. tai ryšių, kuro, elektros, kancprekių , šildymo ir kitos tokio tipo sąnaudos.

Finansinės veiklos sąnaudos Išlaidos sąnaudomis pripažįstamos jų patyrimo momentu, neatsižvelgiant į faktinį pinigų išleidimo ar įmonės kreditorinio įsiskolinimo dengimo momentą

Investicinės veiklos sąnaudos Išlaidos sąnaudomis pripažįstamos jų patyrimo momentu, neatsižvelgiant į faktinį pinigų išleidimo ar įmonės kreditorinio įsiskolinimo dengimo momentą. Tai kitose

19įmonėse esančių vertybinių popierių investicinės vertės sumažėjimas.

Neįprastinės veiklos sąnaudos (netektys)

Pripažįstami sąnaudomis to laikotarpio, kuriame jie nustatyti.. tai padidintų pajamų nurašymai ar sąnaudų atstatymai, stichinių nelaimių padariniai ir t.t.

Pelno mokesčio sąnaudos Priskiriama mokėtinas Pelno mok. Arba mokamas avansinis pelno mok.. Sąnaudomis pripažįstama jų patyrimo momentu.

Netiesioginių mokesčių sąnaudos. Prie sąnaudų priskiriamos ir netiesioginių mokesčių išlaidos. (tiesioginiai yra tik pajamų ir pelno mokesčiai. Juos moka įmonės). Netiesioginius mokesčius moka galutinis prekių vartotojas – pilietis. Lietuvoje jų yra 3: Akcizų (alkoholiui, rūkalams, kavai, kakavai, šokoladui, prabangūs lengvieji automobiliai ), Muitų (fiskaliniai muitai, siekiant papildyti šalies biudžetą ir protekciniai, siekiant apriboti prekių vežimą), PVM.

10. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ Reglamentuoja 1 verslo apskaitos standartas

ATASKAITINIS LAIKOTARPIS FINANSINIAI METAI- Jis nekeičiamas . Sudaro 12 mėn. Finansiniai = Kalendoriniai ; finansiniai = sezoniniai. APSKAITOS CIKLO BAIGIMAS-Visų metų apskaitos operacijų įvertinimas, ūkinių procedūrų peržiūrėjimas, surikrnami analitinių ir sintetinių sąskaitų likučiai su pirminiais dokumentais (sąskaitomis faktūromis, pažyminis aktais)atliekami koreguojami įrašai, sudaromos buhalterinės pažymos, inventorizuojamas turtas, atliekami buhalterinės eigos įrašai, uždaromos laikinosios sąskaitos, iš nuolatinių sąskaitų likučių pradedama ruošti finansinė atskaitomybė KOREGUOJANTYS ĮRAŠAI- Šie įrašai padeda patikslinti metų gale tikrąją įmonės padėtį: ilgalaikio turto sąnaudų paskirstymas, apmokėtų, bet neuždirbtų pajamų įvertinimas, sukauptų, bet neapmokėtų sąnaudų įvertinimas, kitų įrašų tikslinimas.PVZ lizingas, draudimas, banko palūkanos. SĄSKAITŲ UŽDARYMAS- D39 K kiekviena 6 kl. Sąskaita, K 39 D kiekviena 5 kl.sąskaita D 39 K 341 = rezultatas BŪTINI REKVIZITAI Įmonės pavadinimas, sudarymo vieta, pradžios laikas, aprašo sudarymo pabaigoslaikas, objektų pavadinimai, matavimo vnt, kiekis, kaina, suma, inventorizacijos komisijos narių vardai, pavardės ir parašai, materialiai atsakingo asmens vardas, pavardė parašas FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS PARENGIMAS F.A. parengiama pasibaigus finansiniams metams. Apibendrina visų metų veiklos rezultatą. Finansinės atskaitomybės įstatymas apima:

1 VAS „Finansinė atskaitomybė“ + 2 VAS „Balansas“ + 3 VAS „Pelno nuostolių atskaita“ + 4 VAS „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita“ + 5 VAS „Piniginių srautų ataskaita“ + 6 VAS „Aiškinamasis raštas“ + 7 VAS „Apskaitos politikos , apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“

AUDITAS Nepriklausomas įmonės finansinės ataskaitos patikrinimas, įvertinimas ir išvadų pateikimas.Ar visais reikšmingais atžvilgiais teisingai sudaryta FA ir ją papildančios formos. Būtina audito sutartis

10.1 Inventorizacija INVENTORIZACIJA Tai įmonės viso ilgalaikio, trumpalaikio, atsargų, skolų, ir kitų pozicijų patikrinimas, jų faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos duomenimis. MATERIALIAI ATSAKINGAS ASMUO- Sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir turintis teisę naudoti įmonės grynuosius pinigus atsargų įsigyjimui, esantis atsakingas už tam tikras materialines vertybes .

Inventorizacija yra būdas faktiškiems turto likučiams nustatyti ir jiems palyginti su apskaitos duomenimis. Toks palyginimas atskleidžia turto trūkumą ar perteklių arba stabilią sąžiningą poziją.

Inventorizacijos eiga : Parengiamieji darbai Inventorizacijos eiga Rekmendacijos vadovui teikimas

Inventorizacija skirstoma :

1. Pagal priežastį- planinė ( metinė , periodinė), priežastinė, netikėta ( neplaninė) 2. Pagal apimtį- ištisinė, atrankinė ( kai tikrinamas vienas balanso straipsnis), dalinė ( kurio nors turto dalis), 3. Pagal pobūdį- faktinė ( turtas sveriamas, matuojamas, skaičiuojamas), dokumentinė ( įsipareigojimų) 4. Pagal inventorizuojamus objektus- Ilgalaikio turto (materialaus – nematerialaus), Vertybinių popierių, Grynųjų pinigų,

Atsargų kelyje,Debitorinės skolos, Kreditorinės skolos, 5. Kiti pagal poreikį

20

10.2. Balansas Reglamentuoja 2 Verslo apskaitos standartas

BALANSAS - Finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. BALANSO RŪŠYS- Pradinis, baigiamasis , likvidacinis, konsoliduotas. Tarpinis, metinis. Balansą sudaro dvi dalys A- turto (veiklus, veiksmingas, apčiuopiamas)/P- savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų (neveikiantis, stovintis). Balanso abiejų dalių galutinės sumos visada turi sutapti, jei galutinės sumos nesutampa vadinasi balansas užpildytas klaidingai. Balanse parodomi duomenys apie visą įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, kitaip tariant, iš balanso matyti, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas priklauso.

Pagrindinai balanso bruožai: • balansas yra ne sąskaita, o atskaita; • balansas yra parengtas tam tikru laiko momentu ir yra svarbus tik tuo momentu: jau kita operacija padarys jį kitokį.

Balansas dirbtinai sustabdo verslą vienam momentui; • gautas pelnas nebūtinai atvaizduojamas pinigais kasoje. Juk po atitinkamos operacijos gali būti gaunamas pelnas, tačiau

grynų pinigų suma po šios operacijos gali sumažėti. Balansas yra vienas iš svarbiausių apskaitos sistemos elementų, todėl jam visose šalyse ir įvairiais laikotarpiais buvo

skiriama labai daug dėmesio. Balansas yra pagrindinė įmonės finansinės ataskaitos forma. Jis turi labai didelę reikšmę atliekant įmonės finansinės būklės analizę, todėl visose šalyse laikomas svarbiausiu finansinės analizės šaltiniu.

Balansui keliami reikalavimai: 1. Balansas turi parodyti turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų būklę (kiek ir kokio turto įmonė turi, kokio

dydžio jos nuosavybė ir įsipareigojimai) tam tikrą dieną pinigine išraiška t.y. galiojančiu šalyje piniginiu vienetu.

2. Balanse atvaizduojama pusiausvyra tarp turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų ir pateikiama išsami informacija apie tai, kokį turtą įmonė turi konkrečiu momentu.

3. Balanse nurodytos eilutės turi būti užpildytos, net kai jos lygios nuliui O 4. Balanse duomenys nurodomi litais. 5. Išimtinais atvejais, esant konsoliduotam arba akcinių bendro kapitalo bendrovių balansui, esant milijoninėms

apyvartoms, balanse nurodome tūkstančiais litais, o aiškinamajame rašte privalu parodyti tuos skaičius litais.

Pilnoji ir Trumpoji balanso formos savo esme nesiskiria. Tik pilnoji yra trumposios formos išplėstinis variantas. Balansas yra pirmoji Finansinės atskaitomybės finansinė ataskaita.

10.3 Pelno / nuostolio ataskaita Reglamentuoja 3Verslo apskaitos standartas

PELNO / NUOSTOLIO ATASKAITA Įmonės veiklos rezultato išvedimas. Viena pagrindinių formų. Kaip balansas gali būti tarpinė pagal poreikį. Yra trumpa ir pilnoji. Pagrindinė forma išvedant finansinius analitinius duomenis apie įmonės veiklą per metus.

Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir joms uždirbti patirtos sąnaudos.

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje matyti, kaip paskirstomas per metus uždirbtas pelnas arba kaip dengiamas patirtas nuostolis.

Pelnas – svarbiausias ūkinės veiklos rezultatus apibūdinantis rodiklis CITO: Reikėtų atkreipti dėmesį į vieną svarbią aplinkybę. Apskaičiuojant Kitos veiklos (VI straipsnis) rezultatą,

lyginome tos pačios grupės Kitos veiklos pajamų (VI.1 straipsnis) ir Kitos veiklos sąnaudų (VI.2 straipsnis) rodiklius. Analogiškai apskaičiuojamas ir Finansinės ir investicinės veiklos rezultatas. Tačiau Pagautės (ypatingojo pelno) ir Netekimų (ypatingųjų praradimų) straipsniai atskiri ir šios sumos nelyginamos.

2110.4. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

Reglamentuoja 4 Verslo apskaitos standartas .

Ataskaitoje parodomas akcijų judėjimas, rezervų skirstymas ir perskirstymas. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomas įmonės ekonominės naudos grynasis padidėjimas ar sumažėjimas per

ataskaitinį laikotarpį, taip pat kiti nuosavo kapitalo pokyčiai, neparodyti pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje privalo būti nurodyta:

• Nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje • Apskaitos politikos pakeitimo rezultatas • Klaidų taisymo rezultatas • Koreguoti nuosavo kapitalo straipsnių rezultatas • Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatas • Finansinio turto perkainojimo rezultatas • Savos akcijos ir jų judėjimas • Kitas apelno ataskaitoje neparodytas pelnas • Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas ( nuostolis) • Dividendai • Įstatinio kapitalo padidėjimas ar sumažėjimas • Rzervai ir jų judėjimas ( pasikeitimas)

10.5. Piniginių srautų ataskaita

Reglamentuoja 5 Verslo apskaitos standartas

Pinigų srautų ataskaitoje nurodomos visos per ataskaitinius metus gautos piniginės įplaukos bei padarytos išmokos,

suskirstytos pagal atskiras įmonės veiklos rūšis. Suvestinė, kurioje nurodomos įmonės pinigų ir jų ekvivalentų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį.

Pinigų srautų ataskaita privaloma įmonėms, kurios sudarinės tiek pilnąją, tiek sutrumpintą finansinę atskaitomybę Pinigų srautų ataskaita neprivaloma tik įmonėms, sudarančioms trumpiausią atskaitomybės formą, vadinamąją trumpą

finansinę atskaitomybę). Pinigų srautų ataskaitoje nurodomi ataskaitinio laikotarpio pinigų srautai (įplaukos ir išlaidos) iš įmonės gamybinės (prekybinės) investicinės ir finansinės veiklos.

Pinigų srautų ataskaitos tikslas – pateikti informaciją apie įmonės per ataskaitinį laikotarpį gautus ir išleistus pinigus. – pateikti duomenis apie pinigų panaudojimą įmonės įprastinėje gamybinėje ar prekybinėje veikloje – pateikti duomenis apie pinigų panaudojimą investicinėje ir finansinėje veikloje – nustatyti veiksnius, turėjusius įtakos atitinkamiems pinigų srautams ir jų pasikeitimams. Šiai analizei atlikti būtina panaudoti

balanso bei pelno.

10.6. Aiškinamasis raštas 5 VAS Metinis pranešimas

AIŠKINAMASIS RAŠTAS Atskleidžia visą papildomą reikšminga įmonės finansinė informacija, kuri nenurodyta balanse ir jo prieduose. Aprašomi visi svarbiausi įvykiai, įvykę įmonėje per metus. Aiškinamasis raštas numeruojamas, o jo išvadų Nr. pažymima balanso eilutė. Aiškinamąjame rašte užpildoma iki 15 lentelių apie turtą, įsipareigojimus, t.y. išplečiama balansinė informacija: iš kur gautos sumos.

Aiškinamasis raštas (lentelių /pažymų formos: ilgalaikis nematerialus turtas, ilgalaikis materialus turtas, ilgalaikio materialiojo turto įkeitimas, naudojamas nusidėvėjęs ilg. Mat. Turtas, atsargos, dukterinės įmonės, asocijuotos įmonės, įstatinio kapitalo struktūra, pelno paskirstymo projektas, įmonės įsipareigojimų būklė, informacija apie verslo segmentus (geografiniu aspektu), įmonės teisės ir įsipareigojimai, nenurodyti balanse, finansiniai ryšiai su įmonės vadovais ir kitais susijusiais asmenimis, finansinės investicinės veiklos rezultatai (pajamos – sąnaudos rezultatas), prekių mainai, ypatingieji straipsniai (pagautė, netekimai) klaidų taisymas.

22

LITERATŪRA

PRIVALOMAS Literatūros sąrašas

1. Gediminas Kalčinskas. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Vilnius, UAB “Pačiolis”, 2001 2. Aldona Ivanauskienė. Buhalterinės apskaitos pradmenys. Vilnius, TEV, 2004

REKOMENDUOTINAS Literatūros sąrašas 3. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas. - V., 2002. 4. Lietuvos Respublikos finansines atskaitomybes įstatymas – V., 2002 5. VŠĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto parengti Verslo apskaitos standartai, V., 2003