DIAGNOSTINĖ RENTGENO ĮRANGA

Diagnostic X-Ray Equipment

VASPVT prie SAM

Medicinos technologijų skyrius

2014

2

SANTRAUKA

Vykdydama politiką bei remdamasi PSO rezoliucijos „Sveikatos priežiūros technologijos“

(WHA60.29) rekomendacijomis Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie

SAM (toliau – Akreditavimo tarnyba) nuo 2010 m. liepos 1 d. renka ir sistemina duomenis apie

Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau ASPĮ) naudojamas brangias sveikatos

priežiūros technologijas, susijusias su medicinos prietaisais (toliau – BSPT-MP): kompiuterinius

tomografus, magnetinio rezonanso tomografus, mamografus, angiografus, gama kameras, linijinius

greitintuvus, ultragarsinius prietaisus, pozitronų emisijos tomografus ir diagnostinę rentgeno įrangą.

Renkami duomenys apima pagrindinę informaciją apie medicinos prietaisus (pvz. tipas/modelis,

serijos/partijos nr., CE ženklas, gamintojas, pagaminimo data, įsigijimo ir naudojimo pradžios data,

pagrindinės techninės charakteristikos, prietaiso naudojimo laikas bei su juo atliekamų procedūrų

skaičius per metus/mėn. ir naudojimo išlaidas).

Rentgeninis tyrimas – tai objektų peršvietimas rentgeno spinduliuote, kai vaizdas

formuojamas fluorescuojančiame ekrane ar rentgeno juostoje. Tai istoriškai seniausias tyrimas, bet

iki šių dienų yra universalus radiologinis vaizduojamasis metodas. Pasaulio sveikatos organizacija

(toliau – PSO) rentgeno įrangą laiko viena iš pagrindinių diagnostinio vaizdinimo technologijų,

naudojamų ligoms ar sutrikimams diagnozuoti, gydyti, reabilitacijos proceso metu ir kt.

Lietuvoje, Akreditavimo tarnybos duomenimis, 2013 m. viešosiose ASPĮ buvo naudojami

396 rentgeno prietaisai. Privačių ASPĮ duomenys neįskaičiuoti. Remiantis Lietuvos ASPĮ

duomenimis, šalyje 1 mln. gyventojų tenka 134,5 diagnostiniai rentgeno prietaisai.

2013 m. Lietuvos apskrityse 100.000-ių gyventojų vidutiniškai tenkantis brangių DRP

skaičius: Vilniaus apskrityje – 17,4 DRP, Kauno apskrityje – 11,6 DRP, Klaipėdos apskrityje – 15,5

DRP, Šiaulių apskrityje – 14,7 DRP, Panevėžio apskrityje – 10,5 DRP, Alytaus apskrityje – 12,7

DRP, Utenos apskrityje – 11,2 DRP, Telšių apskrityje – 9,6 DRP, Marijampolės apskrityje – 8,4

DRP, Tauragės apskrityje – 7,6 DRP.

Dauguma viešosiose ASPĮ naudojamų rentgeno prietaisų yra ne senesni nei 12 metų (72,9

%), o jų vidutinis eksploatacinis amžius yra 9,2 metai. PSO duomenimis, įprastai, diagnostinių

rentgeno prietaisų eksploatavimo laikas yra 10 metų.

Su 333 brangiais rentgeno prietaisais 2013 m. buvo atlikta 2.493.738 tyrimai, t. y. 1 tūkst.

gyventojų teko vidutiniškai 847 tyrimai. Pagal technines charakteristikas, 2013 m. dauguma

Lietuvos ASPĮ naudojamų diagnostinių prietaisų buvo stacionarūs (55,6 %), daugiau nei trečdalis

(38,3 %) – mobilūs, 6,1 % - nenurodytas tipas. 51,3 % naudojamų diagnostinių rentgeno prietaisų

3

buvo analoginio tipo, 31% – skaitmeniniai ar skaitmenizuoti, o 16,7 % diagnostinių rentgeno

prietaisų veikimo tipas buvo nenurodytas. Didžiausią diagnostinių prietaisų grupę Lietuvos ASPĮ

sudaro universalūs (58,8%), C lanko sistemos (19,7 %) prietaisai.

Raktiniai žodžiai: rentgenas, sveikatos priežiūros technologijos

SUMMARY

Followed by the policy and recommendations of the WHO Resolution “Health technologies”

(WHA60.29), Accreditation Agency since the 1st of July, 2010, has started to collect data from

healthcare providers in Lithuania about expensive health technologies related to medical devices:

Computed Tomography (CT), Magnetic Resonance Imaging (MRI), Gamma Camera,

Mammography, Linear Accelerator, Angiography, Diagnostic Ultrasound, Positron Emission

Tomography and X-ray. Those data include basic information about medical devices (e.g.

type/model, serial/lot No., CE mark, manufacturer, release date, date of acquisition and starting,

specific technical characteristics, about the workload of medical device per month/year and usage

costs).

X-Ray examination is a process, when the image is formed on fluorescent screen or in X-Ray

film. It is historically the oldest diagnostic examination, but up to this day it has been universal

radiological imaging method. World Health Organization (WHO) considers X-Ray system as one of

the main diagnostic visualization technologies used to diagnose diseases or disorders, to treat, in the

process of rehabilitation and others.

According to Accreditation Agency in 2013, public healthcare providers have used 396 X-

Ray units, 134,5 per 1 million inhabitants. The data of private healthcare institutions were not

included.

X-Ray units per 100.000 inhabitants in the various counties of Lithuania in 2013: County of

Vilnius – 17,4 X-Ray units, County of Kaunas – 11,6 X-Ray units, County of Klaipeda – 15,5 X-

Ray units, County of Siauliai – 14,7 X-Ray units, County of Panevezys – 10,5 X-Ray units, County

of Alytus – 12,7 X-Ray units, County of Utena – 11,2 X-Ray units, County of Telsiai – 9,6 X-Ray

units, County of Marijampole – 8,4 X-Ray units, County of Taurage – 7,6 X-Ray units.

4

The majority of X-Ray devices were not older than 12 years (72,9 %) and their average

exploitation age was 9,2 years. According to WHO data, usual working time of diagnostic X-Ray

system is 10 years.

2.493.738 exams were performed using 333 X-Ray units in 2013, 847 exams per 1000

inhabitants. Most of X-ray devices used in Lithuanian public healthcare providers were stationary

(55,6 %), 38,3 % - mobile, the type of 6,1 % were not indicated. 51,3 % of diagnostic X-Ray

devices were analogical type, almost 31 % were digital or digitalized and 16,7 % working mode

were not indicated. The vast majority (58,8 %) of diagnostic X-rays were universal, 19,7 % C arc

system.

Keywords: X-Ray, Health Technologies

5

TURINYS

SANTRAUKA.......................................................................................................................2

SUMMARY..........................................................................................................................3

I. SAMPRATA. TEORINĖ DALIS...........................................................................6

1. Apibrėžimas ir istorija.................................................................................6

2. Rentgeninio tyrimo principas ir metodai (rūšys)………………........................6

3. Diagnostinių rentgeno aparatų tipai...............................................................8

4. Rentgeninio tyrimo procesas ir trukmė…………….........................................9

5. Rentgeninio tyrimo indikacijos ir kontraindikacijos……………..………….….10

II. DIAGNOSTINIAI RENTGENO PRIETAISAI LIETUVOS ASPĮ. VASPVT

DUOMENYS……………………………………………………………………...…...11

1. Teisės aktai, apmokėjimo tvarka..................................................................11

2. Diagnostinės brangios rentgeno įrangos skaičius ir pasiskirstymas Lietuvos

apskrityse………………………………………………………………………...12

3. Diagnostinės rentgeno įrangos pasiskirstymas pagal technines charakteristikas..16

III. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS................................................................................21

1.Diagnostinės rentgeno įrangos ir su ja atliekamų tyrimų skaičius Europos šalyse..21

2. Rekomenduojamas diagnostinės rentgeno įrangos skaičius................................24

LITERATŪRA......................................................................................................................26

6

I. SAMPRATA. TEORINĖ DALIS

1. Apibrėžimas ir istorija

Diagnostinės rentgeno įrangos istorija prasidėjo 1895 m. kai Viurcburgo (Vokietija) fizikas

V. K. Rentgenas (Vilhelm Konrad Röntgen) pastebėjo naują spindulių rūšį (1,2,3,4). 1895 m.

gruodžio 22 d. padaryta pirmoji rentgeno nuotrauka. 1896 m. šie spinduliai pavadinti rentgeno

spinduliais (1).

Rentgeninis tyrimas – istoriškai seniausias (nuo pat rentgeno spinduliuotės atradimo),

patobulintas ir modifikuotas, iki šiol tebėra universalus, radiologinis vaizduojamasis metodas (1).

Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) diagnostinę rentgeno įrangą laiko viena iš esminių

(pagrindinių) diagnostinio vaizdinimo technologijų, naudojamų prevencijai, ligoms ar sutrikimams

diagnozuoti, gydyti ir reabilitacijos proceso metu (5). Diagnostinė rentgeno įranga naudojama

daugelyje asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ), pvz., ligoninėse, klinikose,

privačiuose sveikatos priežiūros centruose, diagnostikos centruose (5).

PSO teigimu, naudojant esmines vaizduojamosios diagnostikos technologijas, t.y., rentgeno

įrangą ir ultragarsą, galima išspręsti 70-80% klinikinių klausimų net ekonomiškai išsivysčiusiose

šalyse (6,7). Rentgeninis tyrimas dažniausiai taikomas radiologinis vaizduojamasis metodas (1).

PSO duomenimis, rentgeno spinduliais atliekama 2/3 pasaulyje atliekamų vaizduojamosios

diagnostikos tyrimų (3).

2. Rentgeninio tyrimo principas ir metodai (rūšys)

Rentgeno spinduliai - trumpos elektromagnetinės bangos. Rentgeninio tyrimo metu rentgeno

spinduliuotės srautas iš rentgeno vamzdžio siunčiamas į tiriamąjį objektą ir pereina per žmogaus

kūną (1). Šie spinduliai yra fiksuojami imtuve (detektoriuje) ir gaunamas dvimatis (2D) struktūrų

vaizdas (1,8,9). Rentgeno vaizdas (rentgenograma) – tai plokščias suminis erdvinio (3D) kūno

vaizdas (1).

Organizmo sandara ir tiriamosios srities struktūra skirtinga, todėl spinduliai kūne silpninami

nevienodai: pro tankios struktūros organus (pvz., kaulus) perėję spinduliai stipriai silpnėja, pro

minkštuosius audinius (ypač riebalinius) – mažiau, o pro oringus – silpnėja labai menkai (1,9).

Todėl rentgenogramoje kaulai matomi kaip baltos zonos, minkštieji audiniai – pilkai, o oras –

juodai. Fluoroskopijos metu matomas atvirkščias - negatyvus vaizdas, todėl skirtingos tankio kūno

struktūros bus matomos atvirkštinėmis spalvomis: kaulai – juodai, o oras/dujos – baltai (9).

7

Rentgeno vaizduose gerai diferencijuojami keturių tipų audiniai: kaulinis, minkštieji

audiniai, riebalinis audinys ir dujos. Tačiau tiriant kai kuriuos organus ir jų sistemas kartais

naudojamos kontrastinės medžiagos (sugirdant, suleidžiant ar sušvirkščiant) (1).

Nuo diagnostiniame rentgeno aparate esančio imtuvo (detektoriaus, arba jutiklio) rūšies

priklauso ir rentgeninio tyrimo metodas (rūšis). Išskiriami du pagrindiniai rentgeniniai tyrimo

metodai: rentgenoskopija ir rentgenografija (1).

Rentgenoskopija (fluoroskopija, angl. fluoroscopy) – objektų peršvietimas rentgeno

spinduliuote, kai vaizdas formuojamas fluorescuojančiame ekrane. Tai paprastas ir informatyvus

tyrimo metodas, leidžiantis vizualizuoti kūno struktūras realiu laiku, stebėti organų judesius,

įvertinti struktūrinius ir funkcinius pokyčius, kuriuos galima fiksuoti serijinėse rentgenogramose,

vaizdo ar skaitmeniniame įraše (1,10).

Pagrindiniai rentgenoskopijos metodo trūkumai:

gana didelė paciento ir tiriančiojo radiologo apšvita;

nėra vaizdinio atlikto tyrimo dokumento;

sudėtinga nustatyti smulkias vaizdo detales (1).

Rentgenografija (radiografija) – rentgeninio tyrimo metodas, kai vaizdas fiksuojamas

rentgeno juostoje. Rentgeno juostos jautrios šviesos spinduliams, todėl jos įdedamos į kasetes.

Cheminiu būdu išryškintas vaizdas rentgeno juostoje vadinamas rentgenograma (radiograma). Ji

apžiūrima ant negatoskopo - specialaus šviesos šaltinio (1).

Rentgenogramų vaizdo kokybė labai priklauso nuo ryškinimo proceso. Netinkama

ryškinimo chemikalų sudėtis, koncentracija, temperatūra, jų atnaujinimo dažnis, rentgenogramos

judėjimo automate greitis (t.y., ryškinimo, fiksavimo laikas), mechaniniai automato defektai gali

iškraipyti diagnostinę informaciją. Kai kurios mokslinės literatūros duomenimis, rentgenografija

turi daugiau privalumų nei rentgenoskopija:

vaizdas ryškesnis;

geriau matyti smulkios detalės;

nuotrauka yra dokumentas, kurį galima saugoti, demonstruoti, lyginti su kartotinėmis

rentgenogramomis;

pacientai apšvitinami mažiau nei rentgenoskopijos metu;

rentgenografiją galima atlikti ne tik rentgeno kabinete, bet ir operacinėje, palatoje

prie paciento lovos (1).

Greta pagrindinių rentgeninių tyrimo metodų, galima išskirti ir kitus – fluorografijos bei

skaitmeninės rentgenografijos metodus. Fluorografijos metu vaizdas specialia sistema nuo

8

fluoroskopijos ekrano fotografuojamas į nedidelio formato fotojuostą (dažniausiai 10x10 cm). Šis

metodas paprastas, greitas ir pigus, dažniausiai taikomas rizikos grupių žmonių tyrimams kaip

profilaktinis atrankos metodas. Tačiau fluorografijos metu paciento gaunama apšvitos dozė yra 9-10

kartų didesnė nei rentgenografinių tyrimų metu, todėl daugelis šalių jo nebetaiko. Lietuvoje taip pat

daugiau nebeperkama naujų fluorografijos aparatų (1).

Skaitmeninė rentgenografija - šiuolaikinis metodas, kurio esminis skirtumas nuo tradicinės

(konvencinės) rentgenografijos – vaizdas suformuojamas ir pateikiamas radiologui peržiūrėti

kompiuteryje. Gautas vaizdas yra elektroninės formos, kurį galima atspausdinti ant juostos, kaip

konvencinę rentgenogramą, ar ant popieriaus (1).

3. Diagnostinių rentgeno aparatų tipai

Nepriklausomai nuo rentgeno diagnostinio aparato tipo, išskiriamos pagrindinės jo dalys:

1. Rentgeno vamzdis

2. Aukštos įtampos generatorius

3. Rentgeno aparato valdymo pultas

4. Stovas (1).

Rentgeno vamzdyje generuojama rentgeno spinduliuotė. Rentgeno spinduliuotės

generatorius tiekia elektros srovę į rentgeno vamzdį ir gali keisti rentgeno spinduliuotės energiją

(kV), rentgeno spinduliuotės kiekį (mA) ir apšvitos laiką (1).

Rentgeno aparato valdymo pultu nustatomi visi parametrai, lemiantys pasirinktą aparato

darbo režimą, gali būti keičiama stovo padėtis. Valdymo pultas būna sumontuotas stale arba ant

sienos. Šiuolaikinių rentgeno aparatų valdymo pultas gali būti kompiuterio klaviatūra, o nustatyti

parametrai matomi monitoriaus ekrane (1).

Rentgeno aparatų stovai yra skirti rentgeno vamzdžiui, tyrimo objektui (pacientui) ir

rentgeno spinduliuotės imtuvui išdėstyti erdvėje. Pagal paskirtį stovai skirstomi į bendro naudojimo

(įprastoms procedūroms vykdyti) ir specializuotus. Labiausiai paplitę bendro naudojimo stovai.

Pagrindinė tokio stovo dalis – ekraninė sienelė (deka), kuri gali būti keičiama nuo vertikalios iki

horizontalios padėties, pasukama į bet kurią padėtį pagal vertikalią ir horizontalią ašį. Dekos ir

ekrano padėtys parenkamos tokios, kad būtų geriausia prieiti prie paciento, atliekant rentgeninį

tyrimą. Specialūs stovai naudojami urologiniams, mamografiniams, neurodiagnostiniams,

tomografiniams tyrimams (1).

9

Mokslinėje literatūroje atskirai išskiriama operacinių rentgeno aparatų grupė, kuri yra

neatskiriama operacinių ir traumatologijos skyrių darbo dalis, leidžianti atlikti operacijas,

betarpiškai jas kontroliuojant rentgeno aparatu. Operaciniai rentgeno aparatai pasižymi didele

skiriamąja geba, ryškumu, gera apsauga nuo apšvitos (1,3). Šių sistemų taikymas padeda tobulinti

operacijos techniką, gerina operacijų kokybę. Tai ypač svarbu, atliekant širdies, kraujagyslių, pilvo

organų operacijas, ortopedijos-traumatologijos, medicininių intervencijų, implantacijų atvejais.

Labiausiai paplitusi operacinių rentgeno aparatų konstrukcija – C tipo lankas (1).

Rentgeno aparatai gali būti stacionarūs ir portatyvieji (mobilieji arba nešiojamieji).

Nešiojamieji rentgeno aparatai yra lengvi, kompaktiški. Aparto dalių kiekis minimalus, valdymo

pultas paprastas ir mažas. Šiais aparatais atliekami tik rentgenografiniai tyrimai. Palatos aparatai

yra galingesni ir priskiriami prie kilnojamųjų rentgeno aparatų grupės. Jie yra skirti gulinčių

pacientų rentgeniniams tyrimams. Lanko formos stovas sukasi į vertikalią ir horizontalią padėtis,

todėl yra patogu operacinėje ir palatoje. Specialios paskirties rentgeno aparatai gali būti ir

portatyvieji, arba mobilieji, kuriems patalpų nereikia, jais naudojamasi palatose, operacinėse (1).

PSO duomenimis, tipiškai rentgeno diagnostinių prietaisų eksploatavimo laikas yra 10 metų

(5,11).

4. Rentgeninio tyrimo procesas ir trukmė

Įprastai rentgeniniai tyrimai atliekami specialiuose kabinetuose, kuriuose yra rentgeno aparatūra

15. Rentgeno kabinetą sudaro:

Procedūrų kabinetas – svarbiausia rentgeno kabineto patalpa, joje sumontuotas rentgeno

aparatas ir pacientui atliekami rentgeniniai tyrimai;

Valdymo patalpa;

Fotolaboratorija – specialiai įrengta patalpa, kur chemiškai apdorojamos rentgeno

juostos. Gali būti naudojamos automatinės ryškinimo mašinos. Gali būti ryškinamos

tradiciniu būdu (kasetėje) gautos rentgeno juostų arba skaitmeniniu būdu gauti vaizdai

perkeliami ant juostų arba specialaus popieriaus (1).

Rentgeninių tyrimų metu pacientams ant rentgeno stalo yra suteikiama tinkama tyrimui

pozicija. Priklausomai nuo procedūros, pacientui gali būti suleidžiama, duodama išgerti ar įkvėpti

kontrastinės medžiagos. Toliau atliekamas tam tikros kūno dalies, organo ar sistemos skenavimas

rentgeno spinduliais (1,5).

Paprastai rentgeno aparatų ekspozicijos laikas yra nuo 5 ms iki 2,5 s (11). Rentgenologinių

tyrimų metu pacientai saugomi nuo tiesioginių ir išsisklaidžiusių rentgeno spindulių. Laikomasi

10

principo ALARA („as low as reasonably achievable“) principo - mažiausias rentgeno spinduliuotės

kiekis – pakankamai diagnostikai (12,13).

5. Rentgeninio tyrimo indikacijos ir kontraindikacijos

Dažniausiai rentgenologiniai tyrimai taikomi (bendrosios indikacijos):

Kaukolės, sinusų;

Kaklo, stuburo, sąnarių ir galūnių tyrimams, esant kaulų, stuburo (skeleto) pažeidimams,

kaulų navikams;

Krūtinės ląstos, bronchografijos tyrimams, esant krūtinės sužeidimams, traumai;

Pilvo, dubens organų tyrimams, esant virškinamojo trakto, tulžies, inkstų sutrikimams

(3,8,14).

Atskirai išskirtinos rentgenoskopijos metodo taikymo sritis:

virškinamojo trakto tyrimai;

gimdos ir kiaušintakių tyrimai;

šlapimo pūslės ir šlapimtakių tyrimai;

fistulių tyrimai (10).

Rentgenologiniai tyrimai neturėtų būti atliekami (arba atliekami esant tik išimtiniais

atvejais) nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims bei vaikams. Rentgenologinio tyrimo metu

taip pat gali kilti komplikacijų, esant padidėjusiam jautrumui kontrastinei medžiagai (jei

naudojama). Šios reakcijos gali pasireikšti kaip paraudimas, dilgčiojimas, patinimas ar labai

išreikštai, pvz., sukelti anafilaksijos simptomus (10).

11

II. DIAGNOSTINIAI RENTGENO PRIETAISAI LIETUVOS ASPĮ.

VASPVT DUOMENYS.

1. TEISĖS AKTAI, APMOKĖJIMO TVARKA

Pagrindiniai Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys diagnostinių UG prietaisų įsigijimą,

eksploatavimą ir apmokėjimą yra šie:

LR sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. V-947 „Dėl brangių

medicinos prietaisų įsigijimo iš įvairių finansavimo šaltinių koordinavimo šalies mastu

tvarkos aprašo ir prašymo dėl pritarimo įsigyti brangų medicinos prietaisą formos

patvirtinimo“;

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos

ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. T1-165 „Dėl sveikatos

technologijų, susijusių su medicinos prietaisais, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-383 „Dėl medicinos

prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“;

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos

ministerijos direktoriaus 2014 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. T1-954 „Dėl duomenų apie

naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

LR sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. V-208 “Dėl efektyvesnio

brangios įrangos panaudojimo”;

2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-618 „Dėl Radiologinės pagalbos optimizavimo

Lietuvoje 2006-2010 metų programos patvirtinimo“;

Pagal LR Sveikatos pasaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. V-364 „Dėl

licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“, rentgeno

diagnostikos paslaugos yra licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos,

nepriskiriamos ambulatorinėms ir stacionarinėms paslaugoms.

12

1 lentelė. Rentgenologinių paslaugų apmokėjimo kainos (VLK, 2014)

Paslaugos pavadinimas Amžius Paslaugos

lygis Paslaugos

tipas

Paslaugos

kaina

(balais)

Radiologo Vaikams II A. Konsultacija 51,62

Radiologo

Suaugusiems (įskaitant ir

vaikus)

II A.

Konsultacija 51,52

Radiologo Vaikams III A. Konsultacija 102,86

Radiologo

Suaugusiems (įskaitant ir

vaikus)

III A.

Konsultacija 78,59

Radiologo (būtinoji pagalba be

siuntimo)

Suaugusiems (įskaitant ir

vaikus)

III A.

Konsultacija 51,52

Radiologo (būtinoji pagalba be

siuntimo) Vaikams

III A.

Konsultacija 51,62

Radiologo (kai atliekama

biopsija ir (ar) aspiracinė

punkcija)

Suaugusiems (įskaitant ir

vaikus)

III A.

Konsultacija 115,97

Radiologo (profilaktinis

sveikatos tikrinimas)

Suaugusiems (įskaitant ir

vaikus)

II A.

Konsultacija 21,30

Radiologo (kai atliekamas

rentgenologinis tyrimas)

Suaugusiems (įskaitant ir

vaikus)

II A.

Konsultacija 39,15

Radiologo (kai atliekamas

rentgenologinis tyrimas)

Suaugusiems (įskaitant ir

vaikus)

III A.

Konsultacija 66,96

Rentgenodiagnostikos gydytojo

(būtinoji pagalba be siuntimo)

Suaugusiems (įskaitant ir

vaikus)

III A.

Konsultacija 39,15

Rentgenodiagnostikos gydytojo

(profilaktinis sveikatos

tikrinimas)

Suaugusiems (įskaitant ir

vaikus)

II A.

Konsultacija 21,30

Radiologo (kai teikiama

teleradiologijos paslauga

vaikams) Vaikams

III A.

Konsultacija 51,62

Radiologo (kai teikiama

teleradiologijos paslauga

suaugusiems)

Suaugusiems (įskaitant ir

vaikus)

III A.

Konsultacija 51,52

Pastaba: A. – ambulatorinės paslaugos. Šaltinis: Sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Valstybinė

ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prieiga internetu: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-

sritys/sveikatos-prieziuros-paslaugu-bazines-kainos/

2. DIAGNOSTINĖS BRANGIOS RENTGENO ĮRANGOS SKAIČIUS IR

PASISKIRSTYMAS LIETUVOS APSKRITYSE

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos

ministerijos (toliau – VASPVT), vadovaudamasi VASPVT 2011 m. kovo 17 d. direktoriaus

įsakymu Nr.T1-224 „Dėl duomenų apie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo

tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr.36-1753), nuo 2011 m. kovo 31 d. iš sveikatos

priežiūros įstaigų ir asmenų, naudojančių medicinos prietaisus, renka duomenis apie diagnostinę

13

rentgeno įrangą. Duomenys renkami tik apie brangius prietaisus, kurie buvo įsigyti pilnai ar iš

dalies iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų ar valstybės piniginių fondų lėšų, kurių įsigijimo

kaina (įskaitant priedus) viršija 100 tūkst. Lt ir (arba) jų naudojimo išlaidos metams sudaro ne

mažiau kaip 1 mln. Lt. Pagrindinis dėmesys skiriamas duomenims apie valstybinėse (viešosiose)

ASPĮ instaliuotą ir naudojamą diagnostinę rentgeno įrangą.

VASPVT 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 85 viešosiose Lietuvos ASPĮ buvo

naudojami 396 brangūs diagnostiniai rentgeno prietaisai, t.y., 2 % mažiau nei 2012 m. (404 DRP).

Dauguma (87,9 %) šių prietaisų instaliuoti ir eksploatuojami viešosiose stacionarinėse įstaigose,

maža dalis (12,1 %) - ambulatorinėse (žr. 2 lent.).

2 lentelė. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus viešosiose Lietuvos ASPĮ pasiskirstymas

(VASPVT, 2013 m.)

Diagnostinės rentgeno

įrangos skaičius

ASPĮ grupės Iš viso Stacionarinės Ambulatorinės

Absoliutus 348 (87,9 %) 48 (12,1 %) 396 (100 %)

Skaičius/1 mln. gyv. 118,2 16,3 134,5

Skaičius/100 tūkst. gyv. 11,8 1,6 13,4

Remiantis Lietuvos statistikos departamento gyventojų skaičiaus duomenimis (15),

nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 31 d. vienam milijonui šalies gyventojų teko vidutiniškai 134,5

brangūs diagnostiniai rentgeno prietaisai, arba 13,4 brangių diagnostinių rentgeno prietaisų,

naudojamų viešosiose ASPĮ /100 tūkstančių gyventojų (žr. 2 lent.). Šis rodiklis, palyginus su 2012

m. nepakito.

Diagnostinių rentgeno prietaisų skaičius Lietuvos ASPĮ nėra pastovus, vienų prietaisų

naudojimas yra nutraukiamas, kiti įsigyjami ir pradedami naudoti. Iš 396 viešosiose įstaigose

eksploatuojamų brangių diagnostinių rentgeno prietaisų, apie kuriuos VASPVT turi duomenis, 9

(2,3 %) buvo instaliuota 2013 m. Per 2013 m. sausio – gruodžio mėn. laikotarpį nutrauktas 8

brangių diagnostinių rentgeno prietaisų naudojimas, iš jų 2 – ambulatorinėse ASPĮ ir 6 –

stacionarinėse ASPĮ.

VASPVT 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, brangūs diagnostiniai rentgeno prietaisai

buvo instaliuoti ir naudojami visose Lietuvos apskrityse esančiose viešosiose ASPĮ: Vilniaus (140;

35,4 %), Kauno (68; 17,2 %), Klaipėdos (51; 12,9 %), Šiaulių (42; 10,6 %), Panevėžio (25; 6,3 %),

Alytaus (19; 4,8 %), Utenos (16; 4,0 %), Telšių (14; 3,5 %), Marijampolės (13; 3,3 %), Tauragės (8;

2,0 %) (žr. 1 pav.).

14

1 pav. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus pasiskirstymas viešosiose ASPĮ pagal

apskritis (VASPVT, 2013 m.)

Vilniaus ir Kauno apskrityse brangių diagnostinių rentgeno prietaisų skaičius yra didžiausias

(žr. 1 pav.). Daroma prielaida, kad tam įtakos turi demografiniai veiksniai (didelis gyventojų

skaičius, gyventojų tankumas) bei išvystytas ambulatorinių ir stacionarinių asmens sveikatos

priežiūros paslaugų teikėjų tinklas.

Vilniaus ir Kauno apskrityse absoliutus diagnostinės rentgeno įrangos skaičius yra

didžiausias, tačiau santykiniai rodikliai, t.y., prietaisų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius

Lietuvos apskrityse yra panašūs. Tai leidžia daryti prielaidą, kad brangios diagnostinės rentgeno

įrangos ir jais atliekamų tyrimų prieinamumas visose apskrityse yra tolygus (žr. 3 lent.).

Atkreipiamas dėmesys, jog konkrečioje apskrityje esantys diagnostiniai rentgeno prietaisai yra

prieinami (t.y., jais gali būti teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos) ne tik tos vienos

apskrities gyventojams.

140

42

68

16

25

14

13

51

8

19

15

3 lentelė. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičiaus pasiskirstymas Lietuvoje pagal

apskritis (VASPVT, 2013 m.)

Apskrities

pavadinimas

Gyventojų

skaičius

apskrityje*

Brangios diagnostinės rentgeno įrangos skaičius

viešosiose ASPĮ**

Skaičius (n) Skaičius/ 1.000-

iui gyventojų

Skaičius/100.000-

ių gyventojų

Vilniaus apskritis 806 106 140 0,17 17,4 Kauno apskritis 587 238 68 0,12 11,6 Klaipėdos apskritis 329 013 51 0,16 15,5 Šiaulių apskritis 285 763 42 0,15 14,7 Panevėžio apskritis 238 748 25 0,1 10,5 Alytaus apskritis 149 851 19 0,13 12,7 Utenos apskritis 142 564 16 0,11 11,2 Telšių apskritis 145 482 14 0,09 9,6 Marijampolės

apskritis

154 084 13 0,08 8,4

Tauragės apskritis 104 623 8 0,07 7,6

Pastaba: * - gyventojų skaičius apskrityse 2014 m. pradžioje pagal Lietuvos statistikos departamento

duomenis. ** - skaičiuoti visi brangūs diagnostiniai rentgeno prietaisai, esantys viešosiose stacionarinėse ir

ambulatorinėse ASPĮ, kurios pateikė duomenis VASPVT.

2 pav. Brangių diagnostinių rentgeno prietaisų skaičius/100.000 gyventojų (VASPVT, 2013

m.)

7,4

8,4

9,6

10,5

11,2

11,6

12,7

13,4

14,7

15,5

17,4

0 5 10 15 20

Tauragės

Marijampolės

Telšių

Panevėžio

Utenos

Kauno

Alytaus

Lietuvos vidurkis

Šiaulių

Klaipėdos

Vilniaus

Diagnostinių rentgeno prietaisų skaičius 100.000-ių gyventojų

Ap

skri

tys

16

3. DIAGNOSTINĖS RENTGENO ĮRANGOS PASISKIRSTYMAS PAGAL

TECHNINES CHARAKTERISTIKAS

VASPVT 2013 m. duomenimis, iš šiuo metu 85-se Lietuvos viešosiose ASPĮ naudojamų

388* brangių diagnostinių rentgeno prietaisų, 5,2 % yra pagaminti 2012-2013 metais (žr. 3 pav.).

Daugiau nei pusė (66,5 %) eksploatuojamų šių diagnostinių technologijų pagamintos 2002-2006

m. ir 2007-2011 m. laikotarpiu. Beveik trečdalis (28,4 %) prietaisų pagaminti anksčiau kaip prieš

12 metų, t.y., nuo 1978 m. iki 2001 m. Per 2013 m. iš viso buvo instaliuoti 9 brangūs diagnostiniai

rentgeno prietaisai, t. y. 2,3 % visų brangių DRP.

3 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas pagal pagaminimo metus Lietuvos

viešosiose ASPĮ (VASPVT, 2013)

Pastaba: * - 2013 m. viešosiose ASPĮ buvo 396 rentgeno prietaisai, tačiau nėra žinoma 8-įų prietaisų

pagaminimo data, todėl šioje dalyje analizuojami tik 388 rentgeno prietaisai.

Pagal VASPVT turimus 2013 m. gruodžio 31 d. duomenis, Lietuvos viešosiose ASPĮ

eksploatuojamo 391* diagnostinio rentgeno prietaiso pasiskirstymas pagal įsigijimo metus panašus

į pasiskirstymą pagal pagaminimo metus (žr. 4 pav.). 2012 – 2013 m. periode įsigyti 7,7 % šiuo

metu naudojamų diagnostinių rentgeno prietaisų. Dauguma (72,9 %) prietaisų įsigyti 2002-2011 m.

laikotarpiu. Beveik penktadalis (19,4 %) diagnostinių rentgeno prietaisų įsigyti iki 2001 m. imtinai.

0

20

40

60

80

100

120

140

160

17 11 14

68

114

144

20

Pri

eta

isų

ska

ičiu

s

Pagaminimo metai

17

4 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ

pagal įsigijimo metus (VASPVT, 2013)

Pastaba: * - 2013 m. viešosiose ASPĮ buvo 396 rentgeno prietaisai, tačiau nėra žinoma 5-įų prietaisų

įsigijimo data, todėl šioje dalyje analizuojami tik 391 rentgeno prietaisas.

Siekiant įvertinti, koks Lietuvoje naudojamos diagnostinės rentgeno įrangos eksploatacinis

amžius (angl. age of equipment), remtasi Kanados sveikatos informacijos instituto (angl. Canada

Institute for Health Information) taikyta metodika (16). Vidutinis diagnostinių rentgeno prietaisų

eksploatacinis amžius apskaičiuotas prietaiso naudojimo pradžios datą atėmus iš šio tyrimo

vykdymo atskaitinės datos (t.y. - 2013 m. gruodžio 31 d.). Kai kurios ASPĮ nepateikė tikslios

naudojimo pradžios datos, nurodydamos tik metus arba visai nenurodydamos jokių duomenų, todėl

gauti rezultatai yra apytiksliai

VASPVT turimais duomenimis, 2013 m. Lietuvos viešosiose ASPĮ naudojamų diagnostinių

brangių rentgeno prietaisų vidutinis eksploatacinis amžius buvo 9,2 metai. Palyginus su 2012 m.

(vidurkis – 8,4), šis rodiklis 2013 m. padidėjo 9,5 %.

VASPVT duomenimis, diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas pagal eksploatacijos

amžių 2013 m. yra toks:

119 diagnostiniai rentgeno prietaisai buvo eksploatuojami 0-5 metus, t. y. 30,8 %

visų prietaisų*;

107 diagnostiniai rentgeno prietaisai eksploatuojami 6-10 metų, t. y. 27,7 % visų

prietaisų*;

160 diagnostinių rentgeno prietaisų eksploatuojami daugiau nei 10 metų – t. y. 41,5

% visų prietaisų* (žr. 5 pav.).

0 20 40 60 80

100 120 140 160

11 9 14

42

137 148

30

Pri

eta

isų

ska

ičiu

s

Įsigijimo metai

18

Eksploatacinio amžiaus rodiklis nėra pastovus, priklauso nuo nurašytų bei naujai įsigytų

prietaisų skaičiaus dinamikos, todėl nuolat kinta.

5 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal

eksploatacinio amžiaus grupes (VASPVT, 2013)

Pastaba: * - 2013 m. viešosiose ASPĮ buvo 396 rentgeno prietaisai, tačiau nėra žinomas

10-ies prietaisų eksploatacinis amžius, todėl šioje dalyje analizuojami tik 386 rentgeno prietaisai.

Medicinos prietaisų eksploatacinis amžius, kaip pažymi Kanados radiologų asociacija (angl.

Canadian Association of Radiologists), yra svarbus keliais aspektais. Senesni prietaisai siejami su

didesne galima nesėkmių ir gedimų rizika, atsarginių dalių stoka ir sunkumais jas įsigyjant,

didesnėmis remonto ir priežiūros išlaidomis, atnaujinant įrangą, prastesne vaizdo kokybe, didesne

pacientų apšvita. Kita vertus, įrangos atnaujinimas ar pakeitimas nauja gali būti brangus ir dėl to,

kad reikia perkvalifikuoti personalą (16).

Kanados sveikatos informacijos institutas pateikia Radiologinės ir elektromagnetinės

pramonių Europos Koordinavimo komiteto (angl. European Coordination Committee of the

Radiological, Electromedical and Healthcare IT Industry) rekomendacijas, kad mažiausiai 60%

instaliuotos įrangos būtų ne senesnė kaip 5 metų, ne daugiau kaip 30% - 6-10 m. senumo ir ne

daugiau kaip 10% - senesnių kaip 10 m (17).

VASPVT turimais duomenimis (2013 m.), daugiau nei pusė (55,6 %) Lietuvos viešosiose

ASPĮ naudojamų diagnostinių brangių rentgeno prietaisų yra stacionaraus tipo, trečdalis (38,3 %)

– mobilūs, 6,1 % - nenurodyta (žr. 6 pav.). Lyginant su 2012 m., rodikliai praktiškai nepakito.

0

10

20

30

40

50

0-5 m. 6-10 m. >10 m.

30,8 27,7

41,5

Pro

cen

tai (

%)

Eksploatacinio amžiaus grupės

19

6 pav. Diagnostinės rentgeno įrangos pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal tipą

(VASPVT, 2013)

Turimais VASPVT duomenimis (2013 m.), daugiau nei pusė (51,3 %) Lietuvos viešosiose

ASPĮ naudojamų brangių diagnostinių rentgeno prietaisų yra analoginio tipo, trečdalis (31 %) –

skaitmeniniai ar skaitmenizuoti (žr. 7 pav.). 16,7 % diagnostinių rentgeno prietaisų veikimo tipas

nenurodytas. Lyginant su 2012 m., rodikliai praktiškai nepakito.

7 pav. Diagnostinių rentgeno prietaisų pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal veikimo

tipą (VASPVT, 2013)

VASPVT duomenimis, pagal funkcinį tipą didžiausią brangių diagnostinių rentgeno

prietaisų grupę Lietuvos viešosiose ASPĮ sudaro universalūs (58,8 %) ir C lanko sistemos

(19,7%). Kitų (16,9 %) rentgeno prietaisų funkcinis tipas nenurodytas (žr. 8 pav.). Lyginant su 2012

m., rodikliai praktiškai nepakito.

55,60% 38,30%

6,10%

Stacionarūs

Mobilūs

Nenurodyta

51,30%

28,50%

2,50%

1% 16,70% Analoginiai

Skaitmeniniai

Skaitmenizuoti

Kita

Nenurodytas tipas

20

8 pav. Diagnostinės rentgeno įrangos pasiskirstymas Lietuvos viešosiose ASPĮ pagal

funkcinį tipą (VASPVT, 2013)

Remiantis VASPVT direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. T1-224 „Dėl duomenų

apie naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“,

duomenys yra teikiami visų diagnostinių rentgeno prietaisų, kurių įsigijimo kaina viršija 100.000

Lt. Vidutinė visų 2013 m. eksploatuotų diagnostinių rentgeno prietaisų įsigijimo kaina buvo

467.193 Lt.

58,80% 19,70%

1,30% 3,30%

16,90% Universalūs

C lanko sistema

Dantų panoraminiai

Kita

Nenurodytas tipas

21

III. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS

1. DIAGNOSTINĖS RENTGENO ĮRANGOS IR SU JA ATLIEKAMŲ TYRIMŲ

SKAIČIUS EUROPOS ŠALYSE

Analizuojant diagnostinės rentgeno įrangos skaičių įvairiose Europos ir pasaulio šalyse,

buvo peržiūrėtos pagrindinių tarptautinių organizacijų – Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau –

PSO) (18) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organization for

Economic Co-Operation and Development) (19), susijusių su duomenų apie medicinos prietaisus

rinkimu (kaupimu), duomenų bazės. Šios organizacijos statistinių apžvalginių duomenų apie

diagnostinius rentgeno prietaisus ar jais atliekamų tyrimų skaičių savo duomenų bazėje neskelbia.

Europos Komisija pateikė dešimties Europos šalių duomenų apie diagnostinę rentgeno

įrangą apžvalgą (20). Šiose šalyse buvo atlikti nacionaliniai tyrimai-apklausos dėl rentgenologinės

įrangos skaičiaus ir jais atliekamų tyrimų statistikos (žr. 4 lent.).

4 lentelė. Diagnostinės rentgeno įrangos skaičius Europos šalyse (2002-2005 m.)

Šalies pavadinimas Metai

Diagnostinių rentgeno

aparatų

skaičius/ milijonui

gyventojų

Jungtinė Karalystė 2002 156

Šveicarija 2005 1186

Vokietija 2002 365

Norvegija 2004 203

Prancūzija 2002 220

Liuksemburgas 2003 228

Švedija 2003 170

Olandija 2002 144

Danija 2004 232

Belgija 2003 211

Šaltinis: European Commission. Radiation protection No

154. Annex 1 – DD Report 1. Review of

recent National surveys of population exposure from medical x-rays in Europe. Directorate – General for

Energy and Transport. Directorate H – Nuclear Energy. Unit H.4 – Radiation Protection, 2008. Heads of the

European Rdiological protection Competent Authorities. Prieiga internetu: http://www.herca.org/WG5.asp

22

Pagal Europos Komisijos turimus dešimties Europos šalių duomenis, daugiausia

diagnostinės rentgeno įrangos, tenkančios milijonui šalies gyventojų, yra Šveicarijoje (1186/ 1 mln.

gyventojų), Vokietijoje (365/1 mln. gyventojų) ir Danijoje (232/1 mln. gyventojų) (žr. 4 lent.).

Didelis diagnostinės rentgeno įrangos skaičius Šveicarijoje grindžiamas tuo, kad šioje šalyje

diagnostinius rentgeno tyrimus atlieka bendrosios praktikos gydytojai, todėl atitinkamai, esant

dideliam šių specialistų skaičiui, šalyje daug rentgeno aparatų. Kitose šalyse pastebima diagnostinių

rentgeno prietaisų, tenkančių milijonui gyventojų, rodiklio mažėjimo tendencija, nes mažėja jais

atliekamų tyrimų skaičius (20).

Prancūzijos nacionaliniais 2002 m. duomenimis, šalyje per metus atlikta apie 50-60 mln.

rentgenologinių (iš jų – apie 18 mln. dentalinių) tyrimų (21). Dažniausiai diagnostinės rentgeno

įrangos prietaisai naudoti, tiriant galūnes (30-49%), stuburą (17-28%) ir krūtinės ląstą bei plaučius

(12-20%) (žr. 5 lent.).

5 lentelė. Rentgenologinių tyrimų pasiskirstymas Prancūzijoje (2002 m.)

Rentgenologiniai tyrimų sritys Atliktų tyrimų skaičius per metus

Absoliutus (mln.) Procentinis (%)

Galvos ir kaklo 2-2,6 5-8%

Krūtinės ląstos, iš jų:

plaučių

4,9-6,3

4,1-5,3

12-20%

9-12%

Pilvo/ dubens 2,2-2,8 5-9%

Stuburo 6,9-8,9 17-28%

Dubens/ klubų 3,8-4,9 12-15%

Galūnių 12,3-15,8 30-49%

Iš viso: 32,1-41,2 100%

Dentaliniai, iš jų:

panoraminiai

18,4

2,3

36,5%

Iš viso: 50,5-59,6 100%

Norvegijos 2002 m. duomenimis, konvencinės radiologijos tyrimai sudarė daugiau nei pusę

(60,2%) visų tais metais atliktų radiologinių tyrimų (22) (žr. 6 lent.). Per 2002 metus 1000-iui

gyventojų Norvegijoje teko 547,7 diagnostiniai rentgeno tyrimai. Dažniausiai tirtos galūnės, dubens

ir klubų sritis (274,2 tyrimai/1000-iui gyventojų), galva, kaklas, krūtinės ląsta (160,7 tyrimai/1000-

iui gyventojų).

23

6 lentelė. Radiologinių tyrimų metodų ir skaičiaus pasiskirstymas Norvegijoje (2002

m.)

Radiologinių tyrimų metodai

Atliktų tyrimų skaičius

Skaičius/1000-iui

gyventojų

Procentais (%)

Diagnostiniai rentgeno

tyrimai:

Galvos/veido

Stuburo

Skrandžio/virškinamojo trakto

Galvos/kaklo/krūtinės ląstos

Galūnių/dubens/klubų

Neuroradiologiniai

Kiti

547,7

7,3

64,8

25,1

160,7

274,2

0,1

15,5

60,2%

Kiti rentgenologiniai tyrimai (mamografija,

angiografija, intervencinė radiologija)

9,8%

Kiti radiologiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija,

ultragarsiniai, magnetinio rezonanso tyrimai)

30%

Iš viso: 100%

Šaltinis: Børretzen I., Lysdahl K.B., Olerud H.M. Diagnostic radiology in Norway – trends in

examination frequency and collective effective dose. Radiat Prot Dosimetry. 2007;124(4):339-47.

Prieiga internetu: http://rpd.oxfordjournals.org/content/124/4/339.long

2012 m. Atėnuose (Graikija) vyko tarptautinis seminaras apie Europos gyventojų gaunamą

medicininę apšvitą. Išanalizuotos rentgenologinių tyrimų dažnumo bei apšvitos dozių tendencijos

Norvegijoje 2002 – 2008 m. laikotarpiu. Taigi, šioje šalyje 2008 m. konvenciniai rentgenologiniai

tyrimai – dažniausiai taikyta radiologinių tyrimų metodika (23). Palyginus su 2002 m., šių tyrimų

dalis bendroje radiologinių tyrimų struktūroje sumažėjo (sudarė apie 52,9 %) (žr. 7 lent.).

Norvegijoje 1000-iui šalies gyventojų teko 476 konvenciniai rentgenologiniai (išskyrus dentalinius)

tyrimai (24). Dauguma (82%) šių tyrimų atlikta viešojo sektoriaus ASPĮ.

7 lentelė. Radiologinių tyrimų dažnio palyginimas su kitais dažnai atliekamais

tyrimais Norvegijoje 2008 m. (2012, Atėnai)

Tyrimai Tyrimų sk. per

metus

Tyrimų sk./ 1000-iui

gyventojų

Procentai

Tyrimai su diagnostiniais

rentgeno prietaisais 2.253.262 476 52,9

Kompiuterinės

tomografijos tyrimai 918.361 194 21,6

Ultragarsiniai tyrimai 498.078 105 11,7 Magnetinio rezonanso

tyrimai 595.832 126 14

Viso: 4.265.533 900 100 Šaltinis: Olerud H.M. et al. Trends in examination frequency and population doses in Norway, 2002

– 2008. Workshop on European Population Doses from Medical Exposure, 2012, Athens, Greece.

Prieiga internetu: http://ddmed.eu/_media/workshop:o20.pdf

24

Šveicarijoje 2008 m. atliktas nacionalinis tyrimas apie medicininės apšvitos dozes bei

poveikį žmonėms, padėjo įvertinti atliekamų radiologinių tyrimų kiekį (25). Bendroje

radiologinių tyrimų struktūroje – daugiausia buvo atlikta rentgenografinių tyrimų (80,8 %) (žr. 8

lent.). Šveicarijoje 1000-iui šalies gyventojų teko 779,2 rentgenografiniai tyrimai (išskyrus

dentalinius).

8 lentelė. Radiologinių tyrimų dažnis Šveicarijoje 2008 m. (2011)

Tyrimai Tyrimų sk. per

metus

Tyrimų sk./ 1000-iui

gyventojų

Procentai

Rentgenografiniai tyrimai 6.000.000 779,2 80,8

Standartinė fluorografija 153.000 19,9 2,1

Intervenciniai-diagnostiniai

tyrimai 56.000 7,3 0,8

Intervenciniai-terapiniai

tyrimai 46.000 6 0,6

Kompiuterinės tomografijos

tyrimai 780.000 101,3 10,5

Mamografiniai tyrimai 387.000 50,3 5,2

Viso: 7.422.000 964 100

Šaltinis: Aroua A., Samara. E. T., Bochud F. O., Verdun F. R., Vader. J.- P. Exposure of the Swiss

Population by Medical X-Rays: 2008 Review. 2011. Prieiga internetu:

http://www.bag.admin.ch/themen/strahlung/10463/index.html?lang=de&download=NHzLpZeg7t,ln

p6I0NTU042l2Z6ln1acy4Zn4Z2qZpnO2Yuq2Z6gpJCKdnt2fWym162epYbg2c_JjKbNoKSn6A--

2. REKOMENDUOJAMAS DIAGNOSTINĖS RENTGENO ĮRANGOS

SKAIČIUS

PSO bendradarbiavimo centre Lundo universitete (Švedijoje) 2000 m. buvo parengtos

diagnostinės rentgeno įrangos planavimo ir įsigijimo rekomendacijos (26). Šiose rekomendacijose

pažymima, kad planuojant diagnostinę vaizdinimo įrangą dideliuose sveikatos priežiūros centruose

ar mažose (pirmo lygmens) ligoninėse, prioritetas turi būti teikiamas stacionariniams

diagnostiniams rentgeno aparatams. Tai turėtų būti pirmo būtinumo diagnostinė vaizdinimo įranga.

Pažymima, kad mažų ligoninių ar klinikų veiklai užtikrinti pakanka 1-2 stacionarių diagnostinių

rentgeno aparatų (26).

Įsigytas diagnostinis rentgeno aparatas turi galėti atlikti pagrindinius rentgenografinius

tyrimus, pvz., kaulų, krūtinės, pilvo, įskaitant nesudėtingus tyrimus, naudojant kontrastines

25

medžiagas. Rentgeno aparatas turi leisti ištirti pacientus vertikalioje, horizontalioje ar sėdimoje

padėtyse (26).

Paskaičiuota, kad esant aukščiau minėtoms diagnostinio rentgeno aparato charakteristikoms,

šis prietaisas gali atlikti apie 6000 tyrimų per metus (turint omenyje 300 darbo dienų per metus), o

turint pažangesnį prietaisą - apie 8000 tyrimų per metus, arba vidutiniškai 160 tyrimų per savaitę.

Dideli asmens sveikatos priežiūros centrai (toliau – ASPC) ar mažos (pirmo lygio) ligoninės,

turėdamos mažus rentgeno tyrimų skyrius (padalinius) gali atlikti apie 2-6 tūkst. tyrimų per metus

(26).

Rekomendacijose pažymima, kad diagnostinio rentgeno prietaiso našumas (produktyvumas)

priklauso ir nuo personalo bei techninių išteklių organizavimo. Pvz., turint du rentgeno prietaisus,

instaliuotus atskiruose kabinetuose su atskirais generatoriais ir turint vieną (bendrą) su jais

dirbančių specialistų skaičių, galima atlikti 25% daugiau tyrimų. Esant didesniam (papildomam)

specialistų skaičiui arba pailginus rentgeno tyrimų kabineto darbo valandas, prietaiso

produktyvumas taip pat didėja (26).

Pagal pateiktas rekomendacijas, diagnostiniais rentgeno aparatais atliekamų tyrimų

pasiskirstymas būtų maždaug toks:

38-42% galūnių;

35-40% krūtinės (plaučių);

10-15% stuburo ir dubens;

8-10% pilvo;

3-4% galvos ir kaklo tyrimai (26).

Rekomendacijose pažymima, kad antro eiliškumo pasirinkimas gali būti mobilus rentgeno

diagnostinis aparatas. Pastarasis turėtų būti naudojamas iš esmės tik operacinėse ir pacientams,

kurie negali ateiti ar būti atvežti į rentgeno tyrimų kabinetus, pvz., intensyviosios terapijos ar

ortopedijos skyrių pacientams. Mobilūs diagnostiniai rentgeno aparatai neturėtų būti naudojami

bendriems rentgenologiniams tyrimams palatose ar kaip stacionariniai prietaisai rentgeno

kabinetuose (26).

26

LITERATŪRA

1. Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J., Dobrovolskienė L. Radiologijos pagrindai:

bendrasis vadovėlis. Kaunas, 2005.

2. Manual of diagnostic ultrasound. World Health Organization, volume 1, 2nd edition, 2011.

Prieiga internetu: http://whqlibdoc.who.int/publications/2011/9789241547451_eng.pdf

3. Ostensen H. Diagnostic imaging: What is it? When and how to use it where resources are

limited? World Health Organization, 2011. Prieiga internetu:

http://whqlibdoc.who.int/hq/2001/WHO_DIL_01.1.pdf

4. Medical devices: managing the mismatch. An outcome of the priority medical devices

project. World Health organization, 2010.

5. Radiographic, Fluoroscopic System. Core medical equipment – Information. World health

organization. Prieiga internetu:

http://hinfo.humaninfo.ro/gsdl/whoghp/documents/s18358en/s18358en.pdf

6. Sandström S. The WHO manual of diagnostic imaging: Radiographic technique and

projections. World health organization. 2003

http://www.who.int/diagnostic_imaging/publications/Chapter_1_3.pdf

7. Ellis S. M., Flower C. The WHO manual of diagnostic imaging: radiographic anatomy and

interpretation of the chest and the pulmonary system. Ellis S. M., Flower C. World Health

Organization, 2006.

8. Diagnostic imaging. Plain radiography . World Health Organization. Prieiga internetu:

http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-

radiography/en/index.html

9. Davies A. M., Pettersson H. The WHO manual of diagnostic imaging: radiographic anatomy

and interpretation of the musculosceletal system. World Health Organization in

collaboration with the International Society of Radiology, 2002.

10. Diagnostic imaging. Fluoroscopy. World Health Organization. Prieiga internetu:

http://www.who.int/diagnostic_imaging/imaging_modalities/dim_plain-

radiography/en/index1.html

11. Holm T. Consumer guide for the purchase of X-ray equipment. WHO Collaborating centre

for general and continuing Radiological Education, University of Lund, Sweden. World

Health organization, WHO/DIL00.1. 2000. Prieiga internetu:

http://whqlibdoc.who.int/hq/2000/WHO_DIL_00.1.pdf

27

12. Kelbauskas E., Monastyreckienė. Endodontinė radiologija. Mokomoji knyga. Kaunas, 2004.

13. Baranauskienė A., Eviltis E., Labanauskaitė-Šliumbienė G., Misiūnienė N., Norkuvienė E.,

Petraitis M., Pileckutė M., Tamulaitienė V., Sabaliauskienė J. Reumatologijos pagrindai.

Mokomoji knyga. Kaunas, 2010.

14. Applications of Radiology in Contemporary Medical Science. Prieiga internetu:

http://www.radiology-info.org/applications-of-radiology.html

15. LR Oficialios statistikos portalas. Gyventojų skaičius 2014 m. pradžioje buvo 2 943 472.

Prieiga internetu: http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-

analize?portletFormName=visualization&hash=b0ee3446-8927-45a4-9e3a-403872b88143

16. Medical imaging in Canada, 2007. Canadian Institute for Health Information. Prieiga

internetu: http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf

17. COCIR 50th

Anniversary age profile edition 2009. Diagnostic medical imaging devices “The

continued need for sustained investment” Sustainable Competence in Advancing Healthcare.

European Coordination Committee of the Radiological, Electromedical and Healthcare IT

Industry. Prieiga internetu: http://www.cocir.org/uploads/documents/-609-

new_members_ws_-_del._3_-_cocir_age_profile_17_june_2009.pdf

18. Baseline Country Survey on Medical Devices 2010. WHO, 2011. Prieiga internetu:

http://www.who.int/medical_devices/med_dev_survey/en/index.html

19. Medical technologies. OECD. Statextracts. Prieiga internetu: http://stats.oecd.org/Index.aspx

20. European Commission. Radiation protection No

154. European Guidance on Estimating

Population Doses from Medical X-ray Procedures. Annex 1 – DD Report 1. Review of

recent National surveys of population exposure from medical x-rays in Europe. Directorate –

General for Energy and Transport. Directorate H – Nuclear Energy. Unit H.4 – Radiation

Protection, 2008. Heads of the European Rdiological protection Competent Authorities.

Prieiga internetu: http://www.herca.org/WG5.asp

21. Scanff P., Donadieu J., Pirard P., Aubert B. Population exposure to ionozing radiation from

medical examinations in France. The British Journal of Radiology, March 2008. Prieiga

internetu: http://bjr.birjournals.org/content/81/963/204.full

22. Børretzen I., Lysdahl K.B., Olerud H.M. Diagnostic radiology in Norway – trends in

examination frequency and collective effective dose. Radiat Prot Dosimetry.

2007;124(4):339-47. Prieiga internetu: http://rpd.oxfordjournals.org/content/124/4/339.long

23. Olerud H.M., Friberg E.G., Widmark A., Almen A. Trends in examination frequency and

population doses in Norway, 2002-2008. NSFS Conference, Reykjavík, August 22-25, 2011.

Prieiga internetu: http://www.nsfs.org/NSFS-2011/documents/session-06/S6-O2.pdf

28

24. Olerud H.M., Friberg E.G., Widmark A., Almen A. Trends in examination frequency and

population doses in Norway, 2002 – 2008. Workshop on European Population Doses from

Medical Exposure, 24 – 26 April 2012, Athens, Greece. Prieiga internetu:

http://ddmed.eu/_media/workshop:o20.pdf

25. Aroua A., Samara. E. T., Bochud F. O., Verdun F. R., Vader. J.- P. Exposure of the Swiss

Population by Medical X-Rays: 2008 Review. 2011. Prieiga internetu:

http://www.bag.admin.ch/themen/strahlung/10463/index.html?lang=de&download=NHzLp

Zeg7t,lnp6I0NTU042l2Z6ln1acy4Zn4Z2qZpnO2Yuq2Z6gpJCKdnt2fWym162epYbg2c_Jj

KbNoKSn6A--

26. Holm T. Consumer guide for the purchase of X-ray equipment. WHO Collaborating centre

for general and continuing Radiological Education, University of Lund, Sweden. World

Health organization, WHO/DIL00.1. 2000. Prieiga internetu:

http://whqlibdoc.who.int/hq/2000/WHO_DIL_00.1.pdf