Darbo teis (doc. T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait

Darbo teis (doc. T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait2009Darbo teis. T. Davulis 2009 m. Ruduo

Prologas: kodl atleidimo i darbo teistum turi rodinti darbdavys, o ne darbuotojas? To niekur neparayta, taiau yra tam tikri pagrindai, idjos, kurie prasilenkia su grynja teisine logika. I ia LAT traukia, kad rodinjimo nata atleidimo bylose tenka iekovui (darbdaviui), o ne atsakovui.DT sudaryta i dviej dali. Pirmoji (bendroji dalis) kolektyvin darbo teis (turim 14 tem), kai kurias temas apjungsime, taiau daugiau/maiau visk aptarsime. Btina literatra: Darbo teis. Prof. Nekroius, Darbo kodekso komentaras, Darbo teis. Teorija ir praktika. Tiakijus. Monografija. M. Romerio universiteto vadovlis (labiau tinka lyginimui). Reikia ne tik turti daug altini, juos cituoti, bet palyginti kuo skiriasi teiginiai (ne odi tvarka, bet koks skirtumas k teigia skirtingi autoriai). Kuo daugiau tursime sugretinim ar konflikt tarp autori, tuo darbas yra geresnis. Ianalizuojame visumos nuomon ir pateikiame savo nuomon (kuri yra svarbiausia). Visada reikia turti DK. Kiti statymai bus reikalingi atskirais etapais. Atsiskaitymas yra egzamino forma. Per seminarus max du balus, u aktyv dalyvavim galime gauti iki 0,5 balo papildomai. 8 balai susidarys i dviej dali: 1) udavinio sprendimas (valanda). Galime naudotis spec. literatra ir LAT apibendrinimais, iaikinimais; 2) Atsakinjimas odiu (isitraukus biliet). Svarbiausia gerai sprsti udavinius. Kokie santykiai susiklost, kokios problemos, kokias teiss normas taikysime. Balas priklauso nuo to kiek problem pamatome. Nemotyvuotas sprendimas yra neteisingas sprendimas. Treiam kurse udavini sprendimas yra silpnoji student vieta. I student reikalaujama LAT praktikos inojimo, ES teiss akt inojimo (reiks labiau antrame semestre), taikymo (DK turime nemaai straipsni, kurie neatitinka ES teiss). 1 tema. Darbo teiss genez ir funkcijos.

Darbo jgos samdos sutartis (locatio conductio operarum) S. Romoje.Darbo teis mes suprantame tradicikai kaip tam tikras teiss normas, reguliuojanias visuomeninius santykius. ioje vietoje konkrei norm S. Romoje velgti negalime, taiau jurisprudencijoje buvo toks darbo santykius atitinkani santyki kvalifikavimas. Viduramiais neturime ini kaip klostsi samdomo darbuotojo ir darbdavio santykiai. Reguliavimas nulinis, teigiama, kad darbo teis kaip tokia neegzistavo, nes darbas buvo pagrstas nuosavybs turjimu. Asmuo dirbantis kakam, tam asmeniui ir priklauso nuosavybs teis, ia atlygintinumas nesvarbus (todl jis ir atlieka funkcijas pastarojo naudai).Samdos sutartis kaip tokia atsiranda tik vykus pramoninei revoliucijai. Darbo jga buvo pradta naudoti pagal samdos sutart XVII XVIII a. Samdos sutartis ia reik visikai civilin sutart, be joki imperatyv i valstybs ir teism puss, alys yra laisvos susitarti dl ko kaip, kada, kiek, kokiomis slygomis vienas asmuo kitam asmeniui atliks ar dirbs kakok darb. ia absoliuti sutarties laisv reik neribot galimyb susitarti. Sutartis danai net nebuvo vadinama sutartimi dl to, kad suvaiavus i kaim miestus bedarbyst tapo nuolatiniu reikiniu, buvo didelis neratingumas, todl nebuvo laisvo susitarimo tarp ali. Atskiri teoretikai kalbdavo, kad tai nra sutartis, tai greiiau prisijungimo sutartis (Marcel Planiol, Raymond Saleilles). 16 valand per dien, 25 pensai per savait (silomos tokios slygos, kurias pasilyti galima, mogus sutinka/ nesutinka). I esms nedaug kas pasikeit. Dar tai buvo siloma vadinti vienaaliu aktu (vokietis Otto V. Gierke) arba organizaciniu sandoriu (Emil Steinback). Asmuo tampa organizacijos nariu, i organizacija usiima produkt gamyba. Sutarties kvalifikavimas kodeksuose buvo visikai civilistinis. Napoleono kodeksas toki sutart vardino kaip paslaug teikimo sutart. Vokietijos kodeksas ir dabar darbo sutart reglamentuoja civiliniame kodekse, kvalifikuoja toki sutart kaip vien i atlygintin sutari ri. Darbo sutartis, bent jau jos pagrindiniai aspektai yra tvirtinti civiliniuose kodeksuose (net Estija). Estija prie kelet met sukr prievoli teiss kodeks, kur tvirtino pagrindines darbo teiss charakteristikas, nors turjo atskirus darbo statymus (jie ir liko atskiras altinis). Tai nieko nereikia, tiesiog tai yra kitoks prijimas nei mums prasta.

XIX a. Turime situacij kada fabrikantas, monininkas samdo asmenis pagal paslaug teikimo sutart, kurioje galima susitarti dl visko (20 val. per dien, 7 d. per savait 8 m. amiaus darbininkui). Manesterio plieno fabrikuose, tuo metu vidutinis darbuotojo amius buvo 18 m. mons pradeddavo dirbt 9 m. ir baigdavo 27 m. (statistikai). Darb saugos nra, draudimo nra. Prasidjo visuotiniai neramumai. Didels nedirbani moni grups konfrontuoja su policininkais. Tai didiul tampa socialinje valstybje (tampos buvimas nenaudingas nei valstybei, nei darbdaviams, nes jie neturi galimybs laisvai veikti). Imamasi velninimo priemoni, tai galima pavadinti sutarties korekcija (valstybs sikiimas, ribojant galimyb susitarti). Pirmieji statymai darbo srityje buvo nukreipti asmens amiaus reguliavim (kad nebt darbinami vaikai iki 8 m., kad visi dirbt ne daugiau kaip 12 val. per dien, vaikai iki 8 val. per dien, kad bt laikomasi nuostat reikalavim). Nors tai fragmentai, bet tai jau darbo teiss imperatyvai. Ir dabar tie dalykai priklauso prie hardcore darbo teiss. ie dalykai suvokiami kaip humanizmo apraikos. statymai labai ltai keitsi Anglijoje (1802 m. 1832 m.). Vokietijoje ilg laik buvo minimalus reguliavimas ir nuolatin konfrontacija su organizuotomis darbinink grupmis. Susiduriame su sindikalizmu (nuo 1666 m.?). Vadinamasis asociacijos steigimas, randame prie (darbdav), po vien ilauyt, o vis atleisti negali. Band pajudinti policinink pagalba, band udrausti tokius junginius. Maksas Wberis teig, kad nuo cech laik sindikalizmas buvo. Toks darbuotoj judjimas yra labai pavojingas reikinys, kai perengia teistumo ribas (neramumai dl baims, egzistuojanio rimo baim prarasti gali). 1917 m. Spalis, Rusija - socialistin revoliucija. Nepatenkinti darbininkai lengvai suburiami. Sausio 16 d. Veiksmo buvo labai maai, bet pasekms didiuls. Dl tos baims kio ministras (nejaugi Kreivys) pasak vienas akmuo parlamento lang reikia, kad Lietuva skolinasi 0,5% daugiau negu turtume todl, kad finansuojame savo paskolas, kad galtume susimokti.

Ikyla socialinis klausimas. Reikia sprsti socialinio pobdio problemas, kurias sukuria darbo santyki nebuvimas. Du popieiai ileido dvi enciklikas. XIX a. pab. XX a. antroji pus, kviesdami civilizuotai kalbtis, kad darbdaviai neengt darbinink. Marksas su Engelsu sak, kad tai tik grities pradia. Marksas man, kad kapitalizmas kaip toks yra merdintis senukas, kuris tuojau usilenks. Kapitalizmas tuo metu buvo augantis paauglys, kuris ne tik neusilenk, jis tik pradjo kilt ir sugebjo keistis per socialinio klausimo sprendim. 1870 m. Bandymai tarptautiniu lygiu kalbtis apie darbuotoj padties gerinim. 1890 m. Berlyno kongresas Darbuotoj apsaugos konferencija. Stiprjo darbo statym krimas atskirose valstybse, tarptautiniu lygiu pradta nekti apie bendrus standartus. Matome io etapo pabaig po I PK. Versalio sutartyje atskiras skirsnis skirtas Tarptautins darbo organizacijos steigimui (1919 m.). Reikalingos tarptautins bendrijos pastangos keliant darbuotoj socialins apsaugos lyg. Btina priimti visas valstybes saistanius teiss aktus, kuriuose darbuotoj padtis bt gerinama, taip nuleidiant gar. Tam ir skirti darbo teiss standartai. Vokietijoje buvo susidurta su stipriu darbinink judjimu (XIX a. Pab.). Ottas fon Bismarkas pabando su darbininkais grieiau susitart, taiau jiems laimjus rinkimus, pasikeiia politika. Atsiranda darbuotoj pensijinis draudimas (1873 m.). Darbo lomis privalomai draudiami visi darbuotojai. Tai yra tam tikro statuso ir j senatvs utikrinimo garantas. Pereiname nuo konfrontacijos su darbuotojais prie lankstaus klausimo sprendimo ir leidiame teiss aktus po truput, kurie riboja sutarties laisvs princip, neleidia laisvai dl visko susiderti, o taip pat utikrina tam tikr valstybs pagalb (kur nra socialins draudimo sistemos), einama per mokesius.

Socialinis klausimas kaip ablonikas isireikimas pradeda nykti. Dabar tai vadinama socialine politika (toks sloganas). 1957 m. ES steigimo sutartis pasukta taip, kad bt sprendiami pagrinde tik ekonominiai klausimai. Atskiros darbo teiss normos sudtos skyri, kuris vadinamas socialin politika. Valstyb reguliuoja nuo kada asmuo gali dirbti, valstyb sako, kad negali psichikai nesveikas asmuo dirbti pagal darbo sutart (grietai), valstyb sako, kad jei dirbate tai turite gauti tiek ir tiek lit per valand, negalime dirbti normaliu reimu 40 valand per valand, negalima dirbti sekmadieniais, negalima dirbti valstybini veni dienomis (iuo metu 11 veni ir tai sudaro 14 dien), metins atostogos yra 28 kalendorins dienos. JAV minimalios atostogos yra dvi savaits. Valstyb sako, kad negalima paprastai paimti ir atleisti i darbo. Socialin politika prasideda nuo imok tvams, vaikams, pereinant prie darbdavio darbuotojo santyki reguliavimo.40 val. per savait darbo laiko imperatyvas yra grietas. D. Britanijoje yra 48 val. vidutinikai. JAV galima paprastai atleisti darbuotoj (employment at will), iskyrus kelet norm, kuri darbdaviai JAV bijo kaltinimas diskriminavimu. Valstybs vaidmuo gyvendinant socialin politik pasireikia, kad alys paprastai negali nuo to nukrypti savo susitarimu (nebent pati valstyb t leist). Virvalandiai Lietuvoje yra draudiami, taiau jei darbuotojas ir darbdavys susitart, tai jie bt leidiami. Lankstumo varteliai (flexibility) tai yra iimtys, kurios turi bti expressis verbis vardintos statyme. DK 94 str. 2 d. ali susitarimas ribojamas kodekso nuostatomis, jei pabloginama situacija. ia valstybs vaidmuo yra ne kas kita kaip vieo intereso gynimas. LR KT iuo klausimu yra pasisaks 1998 m. nutarime, kuriame nagrinjamas CPK nuostat atitikimas Konstitucijai. Darbuotojas pirmoje instancijoje laimjo byl, apeliacinje laimjo, sprendimas siteisja, kasacija po met ar dvej naikina apeliacinio teismo sprendim. Pinigai paprastu atveju turt bti grinami, bet tuo atveju neturjo bti grinami, nes iekovas pinigus prarads. Taigi saugomi darbuotojai nuo toki situacij ir buvo pakeista CPK norma. Bet ar buvo paeista Konstitucija? Jei darbuotojas laimt byl kasacijoje niekas nepasikeist, bet jei darbdavys tai jis negalt isireikalauti. LR KT pasisak, kad gyvendindamas savo kin veikl, darbdavys turi teis nuosavybs gynim, privaios iniciatyvos kininkavimo laisvs principo gyvendinim. Tai yra Konstitucin vertyb, be kurios teisins valstybs nra. Kitoje pusje turime kitas vertybes - vieas interesas reikalauja, kad j padt santykyje darbuotojas darbdavys, socialin ekonomin padt bt atsivelgiama, kada jie yra darbuotojai, kada nra darbuotojai. Valstyb garantuoja pensin aprpinim senatvje. Balans bando tvirtinti statym leidjas. Jis priima pataisas, gina darbuotoj, gyvendina apsaugin funkcij. Ar tai konstitucika yra aminas klausimas. Jeigu neturi daugiau k daryti, tai atsiversk Konstitucij T. Davulis. Reikia ne piktnaudiauti teise, bet irti ar negalima suabejoti kitos alies teigini konstitucingumu. DK visada galima amina diskusija ar teising balans pam statym leidjas. 51 str. Konstitucijos str. Darbuotojai turi teis streikuoti. Tvark nustato statymas. DK reglamentuoja streiko galimyb ir sako, kad primus streik dl medicinos paslaug teikimo apie jo pradi darbdavys turi bti sptas ne vliau nei 14 d. Norint paskelbti streik btina, kad iam sprendimui slaptu balsavimu pritart daugiau kaip pus mons darbuotoj. Kaip suskaiiuot kiek Maximoje reikia moni para? O mons padalinio streikui reikia puss padalinio darbuotoj. Pranczijoje galiu atsissti prie stalo, pasidti lentel streikuoju ir ramiai streikuoti. Lietuvoje tai reikt darbo drausms paeidim. Tarptautiniai dokumentai reglamentuoja streik teis. Pagal oficial iaikinim jei moni grupei leidiame organizuotis profsjungas, tai turime leisti sudaryti kolektyvin sutart ir leisti jiems streikuoti nepaisant to k sako visi kiti. LR KT yra aikiai pasisaks socialins funkcijos prasme, jis irykino btinyb saugoti vie interes (teiss normos tam ir sukurtos), turime imperatyv reguliavim tiek dl darbo laiko, tiek dl darbo umokesio. JAV minimali alga vesta 1963 m. Ar naikinti, kai 22 i 27 ES valstybi turi minimalios algos reguliavim (ar jie dl to blogai gyvena). Jeigu Lietuvi statybininkas nuvaiuoja Vokietij statyti objekt, jis minimaliai turi gauti 2200 eur per savait (taip valstyb gina savo darbo rink nuo pigios darbo jgos). Europos Bendrijos Teisingumo Teismo byla apie tai kaip Latvijos statybos kompanija nuvaiavo remontuoti vedijos vaik darelio. Remontuojant aplink darel susibr vietini profsjunga ir klausia u kokias algas dirba latviukai? Iki vedijos minimalios algos jiems dar tiek ir tiek. Latvi darbdavys sako, jei a moksiu vedijos minimali alg a prarasiu paskutines kelnes. Tada jie udar visus tiekimus (bet ko) darelio teritorijoje (tai yra vadinamas solidarumo streikas). vedas sako: A palaikau Latvijos darbuotojus, kurie patys nieko nereikalauja, ir neleidiu susitarti su kitais tiekjais. Ar galima taip daryti ES ar negalima, ia yra klausimas. Turime socialins politikos apraik (darbuotojai kovoja dl savo teisi; darbdavys negali vykdyti kins veiklos K 46 str. 1 d.). vedijos profsjungos pralaimjo i byl, taiau neymiai. Pralaimjo tik dl to, kad vedai neturi minimalios algos, o j minimali alga yra kolektyvin alga.Comment by arnas: 94 straipsnis. Darbo sutarties turinys1. Darbo sutarties turinys yra jos ali sulygtos sutarties slygos, apibrianios ali teises ir pareigas.2. alys negali nustatyti toki darbo slyg, kurios pablogina darbuotojo padt, palyginti su ta, kuri nustato is Kodeksas, statymai, kiti norminiai teiss aktai ir kolektyvin sutartis. Jei darbo sutarties slygos prietarauja iam Kodeksui, statymui arba kolektyvinei sutariai, taikomos io Kodekso, statym, normini teiss akt arba kolektyvins sutarties nuostatos. Gin dl darbo sutarties slyg taikymo sprendia darbo gin nagrinjimo organai.Comment by arnas: 46 straipsnisLietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva.Valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv.Valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei.statymas draudia monopolizuoti gamyb ir rink, saugo siningos konkurencijos laisv.Valstyb gina vartotojo interesus.Viskas k sugalvoja Seimas ir pakeiia norm, viskas kainuoja (imtais tkstani, milijonais lit). Jei laknas dirba FLYLALe, tai turi 56 kalendorini dien atostogas. Jei dirba Rygoj, turi 28 d. atostogas. Rygoj geriau darbint, nes sutaupot viso mnesio alg. statym leidjas kak apsaugo, o tai kalkuliuojasi katais. Darbuotojai turi dirbti labai saugodami savo kvpavimo takus, ten kur yra kancerogenai, chemins mediagos (Lifosa, Akmens cementas). Darbo teiss katai yra labai dideli. Darbdaviui Lietuvoje brangiau nei Estijoje, ekijoje, D. Britanijoje ir kai sudarinjami reitingai Doing business Lietuva yra 138 vietoj. Darbo kat lentel sudaryta juokingai (ar 7 dienas per savait gali dirbt. NE; ar gali dirbt daugiau negu 40 val. Per savait. NE; AR gali dirbt virvalandius: NE.). Rezium: Lietuvos darbo teis yra labai grieta ir mums ekonominio konkurencingumo prasme gelbsti tik tai, kad yra labai emas efektyvumo lygis, nes iekini teisme mes bijome teikti, teises bijome ginti, o administraciniai pajgumai suirti, kad statymo bt laikomasi, yra labai riboti. vedijoje darbuotojas bijo dirbti virvalandius, nes jei pamatys profsjungos pirmininkas, tai jis gaus skr, nes paeidia solidarumo princip. Reziumuojant sakome, kad saugome mog, mogaus sveikat, jo darn vystymsi (dvasin, sveikatos), taiau darbuotojas kaip taisykl yra sunkiai suvokiamas kaip lygiavert darbo sutarties alis (neturi t pai galimybi naudotis finansinmis, teisinmis priemonmis su darbdaviu. Kai yra bedarbyst, tai darbdavio galimybs spausti darbuotoj yra plaios. Krizs metu algas maina iki 50%. Kai kas sako, kad darbo teiss funkcija yra reguliacin. Kiekviena teiss norma reguliuoja asmen visuomeninius santykius (iuo atveju darbinius). domiau, kad darbo teis leidia sutarties ali atstovams reguliuoti santykius patiems. Sukuria instrumentus savireguliacijai (ia ne paprastas sutarties atvejis), o sukuriamas mechanizmas alims per atstovus nuolat keisti reguliavim. Darbo teis turi ekonomin funkcij (geriau panaudojami resursai). gyvendinama gamybin demokratija. Ryys yra gana tolimas. Patinka Vokietijos pavyzdys: jei darbuotojui duodi savarankikum ir trauki darbuotojus gamybos proces, skatini inovacijas, saviraik, pastabas, tai padidja ne tik lojalumas, efektyvumas, bet ir naumas. Jie patys tampa suinteresuoti dl statymo, ir yra suinteresuoti daryti geriau. Pramonin demokratija darbinink dalyvavimas darbdavio sprendim primimo procese. Ar samdomas asmuo turi bti iklausomas? Klausimas dl technologij vedimo. Kakodl naumas kyla nepaisant to, kad katai padidja.

Liberaliosios alys (JAV, UK, Airija) leidia alims nusistatyti savo sipareigojim turin ir apsiriboja tik itin pavojing apraik naikinimu. JAV darbo teis yra beveik vien diskriminavimo teis.Kontinentins teiss alyse darbo teis yra gana detaliai reglamentuojama.

Valstybs skiriasi pagal teiss altini panaudojim reguliuojant iuos santykius. Bendrosios teiss tradicijos alyse daug laisvs alims susitarti ir tada statym leidj danai pakeiia profsjungos, tada daug reikms tenka tam, ant kiek aktyvs teismai, kiek teismai, neturdami statym sugeba interpretuoti sutart, pritaikyti CT instrumentus, kad sukurt teisi ir pareig standart, kuris bt priimtinas visai visuomenei. ie dalykai svarbs nagrinjant usienio valstybi darbo santyki reguliavim. Kinijoje egzistuoja ios abi reguliavimo rys: valstybinis sektorius yra itin grietas, tuo tarpu privaiame sektoriuje reguliavimas artimas nuliui (valstyb nesikia), tai laikoma konkurenciniu pranaumu.2 tema. Darbo teiss objektas, dalykas ir sistema

Darbo teis reguliuoja darb. Darbo teisei svarbs tam tikri elementai, kurie atskiria teisikai reikming darb nuo teisikai nereikmingo darbo (grbti ien nra svarbu teisei), kai atsiranda elementai tokie kaip atlygintinumas, pavaldumas, elementus, kurie yra teisikai reikmingi. CT svarbus rezultatas (tiek fizinis, tiek intelektualus), darbo teisje tai nra svarbu, svarbus pats procesas ir darbo metu atsirandantys santykiai (tarp usakovo ir asmens, kuris darb atlieka). Kolektyvinis darbo organizavimas darbas atliekamas esant moni santyki sistemoje. Darbas atliekas paklstant darbdavio nustatytai tvarkai (darb atliekame ne negyvenamoje saloje, o santykiaudami su asmenimis, kurie duoda priemoni, reikalauja darbo atlikimo, su asmenimis, su kuriais kartu atliekamas darbas). Darbo teisje svarbios ne darbo sutartys, (dirbame staigoje, darbas susijs su interesant primimu), darbuotojas pradeda elgtis neadekvaiai. Visuomeniniai santykiai susiklostantys dl kolektyvinio darbo organizavimo, dl to, kad darbdavys nordamas sukurti produkt turi paimti daug darbuotoj, daug treij asmen, pirkti i j, nuomoti, ie santykiai, pasiymintys visuomeniniu elementu mums yra svarbs. Nra svarbs izoliuoto darbo santykiai. DT reguliuoja ne asmeninio, o vieo pobdio santykius. Pvz. Du bendradarbiai simyli vienas kit (meils santykis darbo teisje yra nesvarbus) Teis turi kovoti su anomalijomis, taiau iuo atveju mes pasiirime darbo teiss teorij ir matome tokius darbo poymio elementus:1. Turtinis elementas. Kakas kakam kak duoda, u kak atsilygina. Esminis elementas.2. Organizacinis elementas. Jei atlieku darb kolektyviai, tai kakas man nurodinja k turiu daryti. Svarbus poymis.3. Apsauginis elementas. Reikia apsaugoti tiek darbuotoj (turti laisvalaik, ger sveikat, gyvyb). Darbdav reikia saugoti, ne dlto, kad jis yra mogus, o dl to, kad jis turi saugom interes (pasinaudoti Konstitucijos suteikta teise laisvai vykdyti komercin kin veikl pelno siekimo tikslais ir darbuotojas gali savo neteistais veiksmais ksintis i teis (pavogdamas, lauydamas)).

Meils santykyje teis gali sikiti ten kur paeidiami darbdavio interesai, kit darbuotoj interesai. Darbdaviui gerai, taiau darbuotojai sakys, kad mums ia nepatinka, nes nesam tokie laimingi. Darbo teis tokius dalykus gali sureguliuoti. domus pavyzdys JAV (i filmo): mons darbuotojai yra pareigoti atskleisti asmeninio pobdio santyk su kolegom. Jeigu neatskleidiama atleidiama i darbo todl, kad nepraneei (ne dl to, kad bt blogai). DT normomis suformuluoti tok pareigojim yra teorikai manoma (darbo tvarkos taisyklse, darbo sutartyje, darbdavio sakyme). Taiau ia pradeda veikti kitos apsaugins normos (teis privat gyvenim). Kol kas pas mus yra kitoks supratimas nei JAV (bet mes artjame prie JAV supratimo apie asmens laisv ir savininko galias). Pagrindini teisi gyvendinimas darbo santykiuose yra aiki subordinacija (reikalauja darbdavys), gali kirstis su asmens laisve privat gyvenim, saviraika. Ar galima filmuoti su kamera einanius, ieinanius, persirengimo kambariuose. Ar galima nurodinti sighui (ind tikintysis) nusiimti turban ir usidti statybininko alm (jiems draudia nusiimti turban ijus i nam). domus pavyzdys, darbe neleidia dirbti su ausinuku (iPod), nes tai asocialus elgesys. Apsauginis elementas, kai mums reikia apsaugoti kakoki vertyb yra reguliuojamas. Teis rkyti nra pagrindin mogaus teis. Pvz. I bylos asmuo rk marihuan darbe JAV, bet band apsiginti sakydamas, kad priklauso v. Marihuanos banyiai ir tokiu bdu darbdavys riboja jo teis turti sitikinimus. Teisinio poirio tvarka yra gera, argumentas svarus, j nuginyti galima tik skirstant banyias svarbias, nesvarbias, apsimestines.Darbo santykis yra apraytas DK 1 str. Darbo kodeksas reguliuoja darbo santykius, susijusius su jame numatytu teisi ir pareig gyvendinimu ir gynimu. Darbo santykis yra toks, kur reguliuoja is kodeksas . Labai paprasta login klaida (idem per idem). Kas yra darbo santykis mes perskaitome i DK 93 str., nes jis pateikia darbo sutarties svok. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb ar eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai tvarkai. Darbdavys sipareigoja mokti darbo umokest, vykdyti kitas teiss akt nustatytas slygas.Comment by arnas: 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso reglamentuojami santykiai1. is Kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su iame Kodekse ir kituose norminiuose teiss aktuose nustatyt darbo teisi ir pareig gyvendinimu ir gynyba. 2. Atskir darbo santyki srii reglamentavimo ribas nustato is Kodeksas, taip pat pagal io Kodekso nustatytas ribas kiti statymai ir Vyriausybs nutarimai.Comment by arnas: 93 straipsnis. Darbo sutarties svokaDarbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys sipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyt darb, mokti darbuotojui sulygt darbo umokest ir utikrinti darbo slygas, nustatytas darbo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje sutartyje ir ali susitarimu.Tam tikroje situacijoje DK ilipa i darbo santyki reguliavimo ir yra taikomas valstybs tarnybai, statutiniams darbuotojams.

1. Dirbti, eiti darb;2. Paklusdamas darbovietje nustatytai tvarkai;3. Mokti.

Atlygintinumo poymiai. Kai u darb nemokama, mums darbas yra nedomus atlygintinumo poiriu. Ar galima u darb atsilyginti sportbaiais, net ir padvtais (Inkare), vit krtinlmis (pauktyne), jei turi vert bent nominaliai? Atlygintinumas bus, todl taip galima. Bet jei paadjo sumokti ir nesumokjo, tuomet atlygintinumas bus, nes prievol mokti pinigus ilieka. Pvz. Pilies gatve eina pilietis pavargs i ryto, parduotuv mato, kad trksta moni, paprao padti, atsilygins. Tas pilietis dirba tokia tvarka, ant jo nukrenta plyta, jis va. Klausimas kas moks ar Sodra (jei negyvas 140000 lt), ar darbdavys dl iekinio, kuris bus pareiktas civiline tvarka j pamus atsakovu. Atsakymas priklauso nuo to ar buvo darbo santykis (ne nuo to ar buvo mokos, ar buvo praneta Sodrai, ar buvo sudaryta raytin sutartis, o nuo to, kad buvo sudaryta darbo sutartis). Nebuvo pinig kiekio iraikos, bet ar tai problema. Utenka ir vieno cento, kad bt atlygintinumo poymis. Ar atsilygino isiaikinsime po to. Atlygintinumas iuo atveju gali bti ir paadtas, bet neitestas. domesni atvejai yra kultriniai. Kasam bulves pas moiut kaime. Tai yra talka. Atlygintinumo nra. Jei dokumentai nesutvarkyti, nepraneta Sodrai, tai yra nelegalus darbas (tai yra bauda iki 10000 lt). Lietuvis lietuviui visada padeda. Anot prozait ir poet tai priklauso lietuvio natrai. Tuo tiki teismai. Bulviakasis, tradicins vents su kultriniu elementu ir tam tikru atlygintinumu bus leidiamos. Mediotoj brelyje varovai (dabar gauna 10 20 lt u dien) vaiko vris vis dien. Darbo inspekcija prisikabina, sako, kad realyb atitolusi nuo darbo santyki. LVAT ioje byloje galjo pasisakyti, kad tai buvo atsidkojimas, bet jis nukreiptas ilaid kompensavim, o pasisak, kad patys varovai jo ten pasisveikatinti, pajusti malonum, nes jiems patinka bendrauti su gamta.Atlygintinumas yra bendras principas, o galimos iimtys jei nepaeidiamas asmens interesas turti darbuotojo status ir ypating apsaug. Darbuotojo statusas suteikia plaias garantijas tiek socialinio draudimo prasme, tiek darbo teiss prasme.

Kai sutartimi sipareigojama dirbti (ne nudirbti, padirbti), gaminti (ne pagaminti), t.y. trunkani veikl, tai turime darbo funkcijos poym. Koncentruojams funkcijos atlikim. Darbuotojas sipareigoja eiti tam tikras pareigas, bet niekas nesako, kad jis jas skmingai atliks. Mrininkas sipareigoja ne sumryti nam, o mryti. Ne rezultat, o funkcijos atlikim nukreiptas darbas mums yra svarbus. Terminuotos darbo sutartys, kuriose terminas yra apsprstas tam tikru juridiniu faktu, o tas juridinis faktas yra tam tikras rezultatas (Darbo sutartis galioja iki ... bus atliktas projektas.).

Svarbiausias poymis iame kontekste yra pavaldumo funkcija (subordinacija). Kai kuriose valstybse sakoma conditio sine qua non slyga be kurios viskas nesvarbu. Darbuotojo paklusimas darbdaviui, paklusimas darbovietje nustatytai tvarkai. Darb dirbame ne taip, kaip mums atrodo, o taip, kaip nustato darbdavys. Paddami dirbti privalome paklusti darbdavio nustatytai tvarkai. i slyga yra esmin, nes mes ir darb vadiname dependent (priklausomu darbu). Priklausomas darbas reikia, kad privalome klausyti darbdavio, o ne dirbame savarankikai. Kalba eina apie tokius aspektus: darbo instruktavimas, darbo kontrol (rezultat kontrol), darbuotojo integravimas ( darbo santykius). Darbo sutarties svokoje yra nurodyta, kad darbuotojas turi paklusti ne darbdaviui, o darbovietje nustatytai tvarkai. Darbdavys turdamas teis nurodinti kiekvienam individualiai, gali t teis gyvendinti vis atvilgiu: darbas pradedamas 8 h ryto. Darbuotojas yra traukiamas tam tikr mechanizm, todl yra eil priemoni organizacini, baudiamj, kad jis dirbt taip kaip reikia. Turime privalomum paklusti dl darbo, paklusti darbovietje nustatytai tvarkai. Darbuotojo integravimas mon yra svarbus, pavyzdiui, sudarant sutart sausio 1 d. (darbo sutarties sudarymas) ir pradedant dirbti gruodio 1 d. (po 12 mn. nuo sutarties sudarymo). Klausimas ar galima atjus gruodio 1 d. gauti atostogas? Sutartis sigalioja nuo gruodio 1 d. Darbo sutarties formoje yra atskiras punktas darbuotojos pradeda dirbti. Sutartis sigaliojo sausio 1 d., darbuotojas pradeda dirbti gruodio 1 d. Be interpretavimo sunku yra neduoti atostog. Universitete buvo panai situacija, nes dstytojai gauna i valstybs 2 mn. apmokam atostog ir 36 savaitines valandas. U tris metus susidaro 6 mn. atostog. Darbo santyki suspendavimo atvejis. Ntumo ir gimdymo terminas siskaiiuoja atostog laik, o u vaiko prieiros atostogas nepriklauso atostogos. 97% ieinani toki atostog yra moterys. Tai yra netiesiogin diskriminacija, kuriai utenka 67% (lygiateisikumo principas, direktyv paeidimai). Problema yra tokia pati kaip darbo sutarties pradia, darbo pradia. I tikro bendras atsakymas bus kada buvo vykdoma veikla paklstant darbdavio nustatytai tvarkai. Atsakymus iuos klausimus galsime pateikti tik vertin visus darbo santykio poymius. Paklusimas darbo tvarkai apima darbuotojo integravim darbo tvark. Darbuotojas namudininkas (dirba namie). Ar jis yra integruotas darboviet? Jo integracijos laipsnis yra labai maas.

Darbo priemons, mediagos, labai svarbu finansin rizika (kiti subordinacijos elementai). Darbdaviui tenka komercin, gamybin, kin, finansin rizika. Jei isilieja daai, juos perka ne darbininkas, o darbdavys. Jei turime rangos sutart ar civilin sutart, tai kas ipyl, tas ir pirks. Normali komercin rizika tenka darbdaviui, savarankiko darbo atveju i rizika tenka paslaugos teikjui.Darbo inspekcija nagrindama subordinacijos poymius yra ileidusi aplinkrat pagal kur sprendia, kuris darbas atliekamas pavaldume ir kada jis gali bti atliekamas savarankikai. Labai svarbus aspektas: kokia apimtimi FA atliekamas darbas yra prastas mons darbo elementas (turi bti nukrypimai nuo prastins veiklos, kurie galt byloti apie pateisinim). Nustatant atsivelgiama:1. Ar mon nustato darbo tvark, laik, slygas;2. Kokia yra kontrol; 3. Kas suteikia rankius, mediagas; 4. Ar reguliariai samdoma; 5. Ar reguliariai imokamas atlyginimas; 6. Ar atlyginimo kriterijai i anksto aptarti; 7. Ar gali patirti darbuotojas nuostoli; 8. Ar darbuotojas dirba tik vienam darbdaviui;9. Ar darbdavys apmoko, duoda patarimus.

Tokie yra pagrindiniai indikatoriai kaip turtume atskirti darbo santykius nuo savarankiko darbo santyki. Svarbu inoti, jog darbo sutartis yra sutartis. Jei darbovietje renkama pareigas, tai formaliai neegzistuoja, jog tuo paskyrimo momentu neegzistuoja darbo sutartis, neatsirado darbuotojo pareigos. Elementas, kur danai pamirta, kad darbo santykis yra asmeninio pobdio santykis, prievol tenka asmeniui. Praktikoje tai reikia, kad u mus darbo negali atlikti mama, moiut. domi nuostata yra DK 118 str. ia yra norma, kad darbo negalima perleisti kitiems darbuotojams. Kiek darbo sutari galima turti vienu metu su tuo paiu asmeniu? Galima, tik vien, kurioje traukiamos visos funkcijos. Visi darbai, kuriuos darbuotojas dirba monje turi bti forminami darbo sutartimi. DK padaro klaid 144 str. 5 d., tarsi pasakydamas, kad galima turti daugiau nei 1 darbo sutart. Bet tai nra taip, kaip atrodo. Dirbdamas valytoju devint darbo valand (jau po darbo laiko) padarome iurkt darbo drausms paeidim (domesnis variantas, kad valytojas kartu yra ir vadybininkas). Pagal darbo inspekcijos logik reikia nutraukti valytojo darbo sutart, bet kit (vadybininko) gali atlikti. Taip negali bti, reikia atsakyti, kad santykis yra asmeninio pobdio, sudtingas (sraigtelis mechanizme, turintis daug funkcij ryi sistemoje), toks santykis daugiabriaunis, taiau vientisas. Jei padaromas paeidimas, tai vertinama bendrame santyki kontekste (atsakomyb lengvinanti aplinkyb geri darbo rezultatai). is santykis yra tstinis. Tstinio santykio bruoas atsiskleidia, jog, kaip taisykl prastin darbo sutarties ris yra darbas pagal neterminuot darbo sutart vis darbo dien. Dl to, sudarydamos darbo sutart alys sudaro tstin santyk, kuriam nenumato pabaigos, taiau svarbu, kad alys gauna tam tikr papildom pareig (kaip pagrsti pagal rangos sutart kdes daranio meistro teis suteikti jam laisvo laiko pailsjimui). Dirbau, pavargau, noriu pailst. Pailsk. Bet tada gal u t poils sumokk. Tokie bruoai kaip teis atlyginam poils, investavim darbdavio kvalifikacijos klim parykina fiduciarines pareigas: darbuotojo lojalumas, darbdavio pareiga nevieinti asmenini duomen jei tai nepatenka asmens duomen apsaugos statymo reguliavimo srit. Tai yra plonas ledas, nes i tikro manoma, kad darbdavio galimybs reikalauti i darbuotojo yra utikrintos galiojania teise (materialin, drausmin atsakomyb). Kalbame, kad tai yra nesureguliuota, bet tai kyla i santyki esms. Ar gali darbuotojas dirbti konkuruojanioje monje? Tai vadinama Whistle blowing ir to negalima daryti pagal fiduciarines pareigas. Laikomasi nuomons, kad darbdaviui galima tik tai, kas leidiama pagal darbdavio veiksm ribojimo aplinkybes. Btent pagal iuos poymius darbo santykius atskiriame nuo panai santyki (atlygintin paslaug teikimo, krinio sukrimo sutartys), panaumas, kad darbas yra dirbamas atlygintinai, skirtumas, kad neturime subordinacijos, nors turime silpn darbo funkcij. Patys tvarkome darbo proces, kada norime, kaip norime. Santechnikui nam eiminink nenurodinja kaip dirbti (gali nurodyti tik norim rezultat, apibdinti darbo slygas). Mes santyk apsprendiame ne pagal sudaryt sutart (jo primat), o pagal turin. Darbo teiss prasme subordinacija turi bti ne tik tstin, bet turi bti ir instrukcijos kaip atlikti darb, darbo pradia, pabaiga. Comment by arnas: 118 straipsnis. Darbuotojo pareiga paiam atlikti jam pavest darbDarbuotojas neturi teiss be darbdavio ar jo galioto asmens sutikimo savo darb pavesti atlikti kitam asmeniui.

Darbo teiss metodas. Atsakymas klausim yra sunkus. Atsakymas yra mirus reguliavimas. Koks metodas dominuoja teiss akoje sprendiama pagal tai kiek naudojamas leidimas, draudimas, pareigojimas, sakymas. Darbo teiss metodas kompleksinis bei turintis sutartinio ir normatyvinio metodo apraik. Pastarasis metodas skirstomas pagal subjektus turinius teis leisti normatyvinius aktus. Normatyvinis metodas valstybs kompetencija. Sutartinis metodas turi du aspektus: kolektyvinis ir individualus. Ypatumas, kad DT egzistuoja kolektyvinis metodas, kurio kitose teiss akose nra. Kolektyvinio metodo pliusas lankstumas; minusas jei socialiniai partneriai yra nelygiaveriai. Jei turime darbo sutarties instituto su poinstituiais sudarym (daug dispozityvumo), vykdym (maiau dispozitivumo), nutraukim (maai dispozityvumo). Darbo laikas (daug imperatyvumo), materialin atsakomyb (daug imperatyvumo), sauga darbe (daug imperatyvumo).

Pvz. nemokamos atostogos pagal DK 184 str. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos santuokai sudaryti (ne maiau kaip 3 kalendorins dienos), laidotuvms (ne maiau kaip 3 kalendorins dienos) ir t.t. Tai baigtinis sraas. Nemokamos atostogos dl kit prieasi numatytos kolektyvinje sutartyje numatyta tvarka. Jei kolektyvins sutarties mano monje nra, tai ar galiu keliauti aplink pasaul? Tipinis atsakymas, negalima, DK nenumato. Metodas papildom atostog suteikimo srityje ir apskritai atostogos DK reguliuojamos tokiu metodu, kad kodeksas numato minimal standart, kas privalu gauti. Pirmi odiai 184 str. Yra DARBUOTOJO REIKALAVIMU. Darbuotojo reikalavimu atostogos bus suteikiamos tuo atveju, kai nebus apmokamos atostogos. Kas draudia? Niekas nedraudia, nes DK imperatyvo taikymo sritis to neapima. DK 185 str. pasako kas yra papildomos atostogos. Darbo teisje minimali standart nustatymas yra svarbus, bet tai ne ablono udjimas. Comment by arnas: 184 straipsnis. Nemokamos atostogos1. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos:1) darbuotojams, auginantiems vaik iki keturiolikos met iki keturiolikos kalendorini dien;2) darbuotojams, auginantiems negal vaik iki atuoniolikos met iki trisdeimties kalendorini dien;3) moters ntumo ir gimdymo atostog metu bei vaiko prieiros, kol jam sueis treji metai, atostog metu tvui jo pageidavimu (motinai tvo atostog vaikui priirti, kol jam sueis treji metai, metu); i atostog bendra trukm negali viryti trij mnesi;4) negaliajam iki trisdeimties kalendorini dien per metus;5) darbuotojui, vienam slauganiam negalj, kuriam Negalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatins slaugos btinumas iki 30 kalendorini dien per metus ali suderintu laiku;6) darbuotojui, slauganiam sergant eimos nar tokiam laikui, kur rekomenduoja gydymo staiga;7) santuokai sudaryti ne maiau kaip trys kalendorins dienos;8) mirusio eimos nario laidotuvms ne maiau kaip trys kalendorins dienos.2. Nemokamos atostogos dl kit prieasi suteikiamos kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka.Comment by arnas: 185 straipsnis. Papildomos atostog lengvatosKolektyvinse arba darbo sutartyse gali bti nustatytos ilgesns trukms bei kit ri atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetini atostog laik, nustatyti didesni mokjimai u kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja is Kodeksas. ios lengvatos, iskyrus papildom lengvat pasirinkti kasmetini atostog laik, negali bti nustatytos kolektyvinse ir darbo sutartyse, sudaromose staigose, organizacijose, kurios yra ilaikomos i valstybs, savivaldybi ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudet bei kit valstybs steigt fond l, taip pat sutartyse, sudaromose Lietuvos banke.

DT sistema yra paprasta. Bendroji dalis: taikymo sritis, principai, terminai, skaiiavimas, statym prieira, laikymasis. Kokia kodekso struktra. Bendrojoje dalyje turime DT gyvendinim ir gynim. Tai yra sudtingas skyrius, nes Davulis jo nesupranta, kadangi jis yra tuias, be turinio. Pvz. DK 38 str. Atsakomyb u io kodekso paeidimus nustato is statymas. DK savigyna leidiama tik DK nustatytais atvejais. Kiek reikmingiau yra DK 35 str. 1 d. gyvendindamas savo teises, pareigas, darbuotojas turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, laikytis teisingumo, siningumo princip, draudiama piktnaudiauti teise. Teismas gana danai taiko princip, kai neino k daugiau daryti. Specialioji dalis: kolektyvin ir individualioji teis. DT mokslo sistema atkartoja DT sistem ir papildomai tyrinja DT genez, itakas, nagrinja usienio teis, i santyki reguliavim, formuoja tam tikrus pasilymus dl DT santyki tobulinimo. Nagrinja administracin bei teismin praktik. Comment by arnas: 38 straipsnis. AtsakomybAtsakomyb u Kodekse nustatyt teisi ir pareig paeidim nustato is Kodeksas, statymai, kiti norminiai teiss aktai, kolektyvins sutartys ir kiti susitarimai.Comment by arnas: 35 straipsnis. Darbo teisi gyvendinimas ir pareig vykdymas1. gyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir j atstovai turi laikytis statym, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti siningai, laikytis protingumo, teisingumo ir siningumo princip. Draudiama piktnaudiauti savo teise.2. Darbo teisi gyvendinimas ir pareig vykdymas neturi paeisti kit asmen teisi ir statym saugom interes. Draudiama kliudyti darbuotojams jungtis profesines sjungas ir trukdyti j teistai veiklai.3 tema. Darbo teiss principai

Galima kalbti apie bendruosius teiss principus, kurie svarbs DT, taip pat apie tarpakinius ir akinius.1. Bendrieji;a. Teisingumas. Ireikia humanistin siek;b. Teistumas;c. Teiss ir pareig vienov;d. Teisinis apibrtumas;e. Teisti lkesiai;f. Lygiateisikumo principas. 2. akiniai;3. Tarpakiniai.

Teisingumo principas bando ireikti t siek, jog reikia atsivelgti visas manomas situacijas ir priimti teising sprendim. Taiau ar jis teisingas ar ne priklauso nuo teistumo principo. Gali bti visikai teista, kad asmuo, viengungis vedantis lengvabdik gyvenimo bd, atleidiamas i darbo gauna 6 mnesi darbo umokesio ieitin kompensacij, o mogus turintis eim 1 mnesio dydio. Turime tok reguliavim kuris sukelia tam tikr neteisingum, bet jis yra teistas.Teisi ir pareig vienovs, teisinio tikrumo ar apibrtumo. Teisinio tikrumo principas reikalauja, kad statymas atgal negaliot.Teist lkesi principas ar darbdaviai turi teis tikti, kad darbo teis kakada nesikeis? Deja ne, teisti lkesiai i ties kaip principas kol kas Lietuvoje yra labai silpnas. Jis daugiau lemia statymo leidjo veiksmus, bet ne pai socialin politik apskritai. princip atribojant nuo lygiateisikumo principo skirtumas: Prezidents veto dl motinysts paalp. Ten buvo naudojamas lygiateisikumo principas. Taiau Davulis mano, kad ne lygiateisikumo, o teist lkesio principo tai buvo paeidimas (Skirtumas, kuris galt bti reikmingas atribojant princip nuo lygiateisikumo motinysts atostog metu skiriam paalp dydiai, kurie nuo tam tikros datos skirtingi).Lygiateisikumo, lygybs principas. Svarbus dviem pjviais. Viename pjvyje lygiateisikumas kaip principas, asmen lygyb prie statym, ir panaiai. Kitame pjvyje lygyb teiss realizavimo metu, sugebant pasiekti lygyb de facto. Teisin diskusija sukasi ne apie filosofin samprat, o apie realyb. Per K 29 str. pereiname prie nediskriminavimo aspekto.Comment by arnas: 29 straipsnisstatymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs.mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair pagrindu.

is principas saisto statymo leidj, viej erdv, taiau kur yra privatus sektorius ten diskriminuoti galima. Diskriminacija yra apribojim ar privilegij taikymas. Kas diskriminuoja Vilniaus viej transport? Kas diskriminuoja alkohol? Kas diskriminuoja kav? Pagal apibrim diskriminuojam kiekvien dien, bet tai galima, nes tai draudiama tik atskir santyki atvilgiu. K 29 str. galioja tik vieam subjektui. Papildomai reikalinga statymo leidjo valia, kuri sukonkretint konstitucij ir nurodyt kad tas ir tas yra draudiama. moni lygiateisikumas praktikai realizuojamas per statymines normas, kurios tiesiogiai nurodo kas tiesiogin diskriminacija, kas netiesiogin, kas konkreiai draudiama. Sankcionavimus mes turime kaip sikiimus sutarties laisv, ali autonomij. ia yra du teiss altiniai (DK ir ES direktyvos).

DK 2 str. 2 d. 4 p. darbo teiss subjekt lygyb nepaisant j lyties, seksualins orientacijos, rass, tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir socialins padties, tikjimo, santuokins ir eimins padties, amiaus, sitikinim ar pair, priklausomybs politinms partijoms ir visuomeninms organizacijoms, aplinkybi, nesusijusi su darbuotoj dalykinmis savybmis.Comment by arnas: 2 straipsnis. Darbo santyki teisinio reglamentavimo principai1. io Kodekso 1 straipsnyje nurodytiems santykiams reglamentuoti taikomi ie principai:1) asociacij laisv;2) laisv pasirinkti darb;3) valstybs pagalba asmenims, gyvendinant teis darb;4) darbo teiss subjekt lygyb nepaisant j lyties, seksualins orientacijos, rass, tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir socialins padties, tikjimo, santuokins ir eimins padties, amiaus, sitikinim ar pair, priklausomybs politinms partijoms ir visuomeninms organizacijoms, aplinkybi, nesusijusi su darbuotoj dalykinmis savybmis;5) saugi ir sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymas;6) teisingas apmokjimas u darb;7) vis form priverstinio ir privalomojo darbo draudimas;8) darbo santyki stabilumas;9) darbo statym bendrumas ir j diferenciacija pagal darbo slygas ir darbuotoj psichofizines savybes;10) kolektyvini deryb laisv siekiant suderinti darbuotoj, darbdavi ir valstybs interesus;11) kolektyvini sutari ali atsakomyb u sipareigojimus.2. Valstyb privalo skatinti darbo teisi gyvendinim. Darbo teiss iimtiniais atvejais gali bti apribotos tik statymu ar teismo sprendimu, jeigu tokie apribojimai yra btini siekiant apsaugoti viej tvark, visuomens morals principus, visuomens nari sveikat, gyvyb, turt, teises ir teistus interesus.

is vardintas kriterijus udraudia remiantis mintais kriterijais apriboti teises ar suteikti tam tikras privilegijas, bet tai tik principas, principo taikymas auktasis pilotaas. Praktikoje taikyti princip reikia vengti, principas paskutinis iaudas. Pvz.: nepaisant pilietybs tai taip ieina atvaiuoja kinas ir ia dirba be problem, taiau taip nra, ir de facto pavirsta visiku diskriminavimu. Labai sunkus pagrindas yra eimynin padtis. Skaitome DT norm garantijos darbuotojams auginantiems veikus tai jei a neturiu vaiko, o kolega turi vaik? Tai kaip tada? Diskriminacija! Toki norm, kurios iskirt asmenis turinius vaik yra gausu, ir tai, atrodo, neatitinka lygiateisikumo. DT srityje mes taip pat turime kelet domi norm susijusi su lygiateisikumu.

Darbo teis turi dar ir tok princip, kuriuo labai giriasi bendrumas ir diferenciacija. Diferenciacija paremta btinybe atsivelgti darbuotojo ami, lyt, reprodukcij, gebjim. dirbti ir kitus dalykus, tam kad kiek manoma teisingiau sureguliuoti jo darbo slygas. Diferenciacija pagal apibrim kaip tik ir yra diskriminacija. Diferenciacija nuo diskriminacijos skiriasi, kad viena teista kita ne. Diskriminacija apribojim taikymas ir privilegij teikimas neteistai, o diferenciacija teistai. Taiau diferenciacijos princip turi visi, tik ne visur tai tiesiogiai tvirtinta. Pvz. DK 129 str. 4 d. Diferencijavimas iuo atveju patenka DK 2 str. reguliavimo srit, bet tam mes iekom pateisinimo, turi bti teistas socialins politikos arba kitoks politikos tikslas. Turime socialins politikos tiksl kai iskiriame tokius asmenis, nes jiems sunkiau sidarbinti. Antra, ar i norma tinkama priemon tikslui pasiekti? Tikslas suteikti galimybi ilgiau sidarbinti, priemon tinkama. Ar i priemon proporcinga? Comment by arnas: 129 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts[4,5 dali redakcija iki 2010-12-31]*4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne daugiau kaip penkeri metai (kolektyvinje sutartyje gali bti sulygta, kad is apribojimas taikomas darbuotojams, kuriems iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne daugiau kaip treji metai), asmenimis iki atuoniolikos met, negaliaisiais, darbuotojais, auginaniais vaik iki keturiolikos met, gali bti nutraukiama tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe i esms paeist darbdavio interesus.[4,5 dali redakcija nuo 2011-01-01]4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teiss gauti vis senatvs pensij liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki atuoniolikos met, negaliaisiais, darbuotojais, auginaniais vaik iki keturiolikos met, gali bti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe i esms paeist darbdavio interesus.

Turim ir DK 140 str. dl ieitins imokos. Taikom i norm 2 asmenims:Comment by arnas: 140 straipsnis. Ieitin imoka1. Nutraukus darbo sutart pagal io Kodekso 129 straipsn ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punkt, atleistam darbuotojui imokama jo vidutinio mnesinio darbo umokesio dydio ieitin imoka atsivelgiant to darbuotojo nepertraukiamj sta toje darbovietje:1) iki dvylikos mnesi vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio;2) nuo dvylikos iki trisdeimt ei mnesi dviej mnesi vidutinio darbo umokesio dydio;3) nuo trisdeimt ei iki eiasdeimties mnesi trij mnesi vidutinio darbo umokesio dydio;4) nuo eiasdeimties iki imto dvideimties mnesi keturi mnesi vidutinio darbo umokesio dydio;5) nuo imto dvideimties iki dviej imt keturiasdeimties mnesi penki mnesi vidutinio darbo umokesio dydio;6) daugiau kaip dviej imt keturiasdeimties mnesi ei mnesi vidutinio darbo umokesio dydio.2. Nutraukus darbo sutart kitais iame skirsnyje (iskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose statymuose nustatytais atvejais, kai nra darbuotojo kalts, jam imokama jo dviej mnesi vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka, jeigu statymai ar kolektyvins sutartys nenustato kitaip.1. 20 m. asmuo, turintis eim, 2 vaikus, paskol, lizing dirbo metus gavo tik 1 VDU imok;2. 40 m. asmuo gyvenantis viengungik gyvenim dirbo 20 met ir gavo 6 VDU imok.

ES siekia naikinti diskriminacij amiaus pagrindu. Teikti garantijas pagal sta ekonomikai neapsimoka. Tarp garantij ir produktyvumo atsiranda neigiamas skirtumas. Flexicurity koncepcija paimta i Danijos uimtumo programos.

Europinis reglamentavimas. iuo atveju mes turime direktyvas kurios neapima vis pagrind, o tiesiog velgia pragmatikiau pilietyb, lytis, 2000/43/EB direktyva ras, etnin kilm (ES atmeta bet kokias teorijas apie rasi egzistavim), 2000/78/EB direktyva amius, negalia, religija, sitikinimai, seksualin orientacija, t.y. baigtinis pagrind sraas ir iame srae turime vardintus kriterijus, kuriais mes negalime teisins padties diferencijuoti. Direktyvos udraudia tiesiogin ir netiesiogin diskriminacij, sudarant, vykdant ir nutraukiant sutart. ES pateiktas baigtinis sraas diskriminacijos atvej, nacionalinj nebaigtinis sraas, todl tarptautiniu lygmeniu gali bti viskas gerai, taiau nacionalins taiss poiriu yra kiek kitaip.

Kita paskaita, tsiam apie lygiateisikumo princip.

Lygiateisikumo principas. Expresis verbis pareigoja valstybs institucijas, statym leidj gyvendinti princip visose gyvenimo srityse. DK 2 str., 96 str., 129 str., 186 str. normos bando realizuoti lygiateisikumo princip. ios normos, iskyrus paskutin, yra nacionalins, sugalvotos ms pai. Bendrijos lygmeniu, teiss aktai su diskriminacija kovoja daug grieiau, nes mes tarybinj sistemoj buvom priprat, kad esam lygs, taiau praktinio realizavimo lygmenyje tai neatsispindjo. Vakaruose seniai buvo suprasta kad statym leidjas links sukurti tok reguliavim, kuris gali paeisti asmen teises. Viskas prasidjo nuo darbo umokesio lyties atvilgiu lygybs problemos (EB steigimo sutarties 141 str.). is principas prasidjo kaip konkurencinio pranaumo panaikinimas, leidiant mokti maesn atlyginim moterims.Comment by arnas: 96 straipsnis. Garantijos priimant darb1. Draudiama atsisakyti priimti darb:1) io Kodekso 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytais motyvais;2) jeigu yra ratikas darbdavi susitarimas dl darbuotojo perklimo kit darboviet;3) kitais statym nustatytais atvejais.2. Atsisakymas priimti darb io straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais gali bti ne vliau kaip per vien mnes ginijamas teisme.3. Teismui nustaius, kad atsisakymas priimti darb yra neteistas, darbdavys teismo sprendimu pareigojamas priimti asmen darb ir u laik nuo atsisakymo priimti darb dienos iki teismo sprendimo vykdymo dienos sumokti jam minimaliojo darbo umokesio dydio kompensacij.Comment by arnas: 186 straipsnis. Darbo umokestis1. Darbo umokestis yra atlyginimas u darb, darbuotojo atliekam pagal darbo sutart.2. Darbo umokestis apima pagrindin darbo umokest ir visus papildomus udarbius, bet kokiu bdu tiesiogiai darbdavio imokamus darbuotojui u jo atlikt darb.3. Darbuotojo darbo umokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybs, mons, staigos, organizacijos veiklos rezultat bei darbo paklausos ir pasilos darbo rinkoje. Vyrams ir moterims u tok pat ar lygiavert darb mokamas vienodas darbo umokestis.4. Darbo umokestis mokamas pinigais.

2006/54/EB direktyva, vyrai ir moterys. io principo taikymo pvz.: ar is principas galt atsispindti kada darbdavys dalina nuolaid korteles? Teises patogesn pravaiavim? i direktyva sutraukia save prie tai buvus vis sudting reguliavim ir padaro j iek tiek skaidresniu. Ji apibria kas yra tiesiogin diskriminacija (privilegij teikimas, teisi apribojimas dl lyties palyginus su kitu asmeniu ). Schema: tam tikras apribojimas + lytis + palyginus su kitu asmeniu. Pagal k palyginti kas daugiau udirba? Taip pat pateikiama kas yra netiesiogin diskriminacija (teisi apribojimas, privilegij teikimas ne lyties atvilgiu, taiau rezultatas nukenia lytis). Schema: tam tikras apribojimas + kitas pagrindas, bet ne lytis nukenia lytis. Pasirenkama tokia norma, kurioje nra minima lytis, vyras ar moteris, taiau matome kad j reikia taikyti tik vienai lyiai, pvz.: darbuotojas ijs motinysts atostog, tvysts atostog. Kita pvz.: vaiko prieiros atostogos, nors atrodo, kad abu gali eiti i atostog, taiau iose atostogose 95 proc. moter, o vyr max. 5 proc. Pagal DK 170 str. darbo metus, u kuriuos suteikiamos kasmetins atostogos, skaitomas laikas, per kur pagal statymus darbuotojui isaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos imokos, iskyrus laik, kai darbuotojas yra ijs vaiko prieiros atostog, kol vaikui sueis treji metai; laikas, kur darbuotojas gavo ligos, motinysts arba tvysts paalp; Pvz.: moteris ieina vaiko prieiros atostog vieniems metams grta ir prao kasmetini mokam atostog u 3 m., viso 6 mn., taiau negauna dl mintos prieasties - DK 170 str. Tuomet teigia, jog dl to kad vaiko prieiros atostogose bna 95 proc. moter tai yra netiesiogin diskriminacija moter atvilgiu. Ar pripastam ar ne iuo atveju diskriminacij? Taigi, netiesiogin diskriminacija gali bti pateisinama, paioje direktyvoje is pateisinimas apibrtas lakonikai iskyrus tuos atvejus kai t nuostat objektyviai pateisina siekiamas tikslas. Turi bti teistas tikslas, tinkama priemon, priemon turi bti btina ir proporcinga. Reikt atkreipti dmes, kad netiesiogin diskriminacija udrausta, iskyrus mint iimt. DK 170 str. 1 d. 3 p. I ties tikrindamas mintu poiriu ir teismas ko gero pasakyt, kad mes neturim netiesiogins diskriminacijos, kadangi ji yra pateisinama ir atitinka mintus 3 kriterijus. Koki tiksl mes pasiektume jei suteiktume mintus 6 mn.? Pvz.: bdama vaiko prieiros atostogose ji pavargo ir turi dar pailsti? Bet darbdavys turi tai dengti, tai yra neproporcinga. domu paymti, jog tais atvejais kai turima tiesiogin diskriminacija, jos negali pateisinti atsivelgiant mintus 3 kriterijus. Tiesiogin diskriminacija galima tik direktyvoje pamintais konkreiais atvejais speciali moter apsauga ntumo apsauga, moter apsauga atsivelgiant j fiziologines savybes, tam tikras atvejis kai darb gali atlikti tik konkreios lyties asmuo (kada galime pasakyti kad a darbinsiu tik vyr? Tik moter? Sunku. Pvz.: vyrik trumpiki modelis. Visas iimtis tiek nacionalinis, tiek tarptautinis teismas analizuos labai siaurai). Prie diskriminacijos priskiriamas priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti. Problema pasimetama tarp svok, suvokdami diskriminavim kaip tiesiogin ir netiesiogin, pasimetame tarp kit svok, kadangi jos taip pat priskiriamos prie diskriminacijos. Direktyva sako, jog negali bti jokios diskriminacijos darbo teiss srityje sutarties sudarymo, jos vykdymo ir nutraukimo metu. Direktyva taip pat pasako kad asmeniui turi bti sudaromos slygos isireikalauti al (tame tarpe ir neturtin) patirt dl diskriminacijos. Tai reikia, kad asmeniui pareikus, apie tai, kad jo atvilgiu buvo nesilaikyta lygiateisikumo principo ir jei teismui ar kitai institucijai nurodo aplinkybes leidianias daryti prielaid, kad diskriminacija buvo, pareig rodinti, kad nieko nebuvo turi atsakovas. Skundus nagrinja: lygi galimybi kontrolierius, darbo gin komisija, teismas. Direktyva leidia perkelti rodinjimo nat ir administraciniuose procesuose, taiau valstybs vengia tai daryti. ioje vietoje negalime reikalauti rodinjimo natos perklimo apskstajam asmeniui, nes procesai visikai skirtingi. i direktyv perkelia vyr ir moter lygi galimybi statymas. is statymas perteikia direktyvas galima sakyti paodiui. domu tai, jog statymas apima daugiau nei direktyva. Apibriami darbdaviui draudiami veiksmai, o kitame skyriuje apibriami kokie veiksmai yra paeidimai. O ATPK baudia tik u paeidimus. Svarbu paymt, kad statymas suteikia darbuotojui subjektines teises. Comment by arnas: 170 straipsnis. Darbo staas kasmetinms atostogoms gauti1. darbo metus, u kuriuos suteikiamos kasmetins atostogos, skaitoma:1) faktikai dirbtas laikas;2) laikas, per kur pagal statymus darbuotojui isaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo umokestis arba jo dalis;3) laikas, per kur pagal statymus darbuotojui isaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos imokos, iskyrus laik, kai darbuotojas yra ijs vaiko prieiros atostog, kol vaikui sueis treji metai;4) laikas, kur darbuotojas gavo ligos, motinysts arba tvysts paalp;5) mokamos kasmetins atostogos;6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorini dien;7) nemokamos atostogos iki trisdeimties kalendorini dien negaliesiems;8) nemokamos atostogos iki trisdeimties kalendorini dien asmenims, slaugantiems negalj;9) priverstins pravaiktos laikas darbuotojui, grintam ankstesn darb;10) teisto streiko laikas;11) kiti statym nustatyti laikotarpiai.2. Darbo metai, u kuriuos suteikiamos kasmetins atostogos, prasideda nuo darbuotojo primimo darb dienos.

Ar darbo inspekcija turi kontroliuoti io statymo vykdym? is statymas priskirtas lygi galimybi kontrolieri kompetencijai, ir dl to darbo inspekcija nestebi io statymo laikymosi, nors formaliai turt.

Koks io statymo ir DK santykis? DK 11 str. 1 d. numato kodekso virenyb. Formaliai irint darbo kodeksas nenumato joki diskriminacijos iimi. Kodeksas pagal savo raid grietesnis nei mintas statymas ir koks tada sprendimas kai kodeksas pats pasako, kad jis yra viresnis. Problema, kad pats kodeksas netvirtina santykio su tarptautins teiss aktais. Teismas gali taikyti CK tvirtint princip, kad CK nusileidia eurointegraciniams statymams. Kitas variantas EB steigimo sutarties 10 str. - tvirtinta teismo pareiga aikinti nacionalin teis kaip labiau atitinkani direktyvai. Problema tame, kad direktyvoje turimas ne konkretus reikalavimas, o leidimas nukrypti nuo reikalavimo, konkreiai iuo atveju teismas susidurs su labai sunkiu udaviniu.Comment by arnas: 11 straipsnis. Darbo statym gyvendinimas1. Jeigu tarp io Kodekso normos ir kito statymo ar norminio teiss akto nuostat yra prietaravim, taikoma io Kodekso norma. 2. Tuo atveju, kai tarp normini darbo teiss akt nuostat yra prietaravim, taikoma darbuotojui naudingesn nuostata.2000/43/EB direktyvai ir 2000/78/EB direktyvai harmonizuoti yra lygi galimybi statymas. Problematikas pagrindas religija. (pvz.: nepriimsim darb, nes tu staiatikis). statyme numatyta iimtis, o DK nra iimties, tai k reikia taikyti? Didel tikimyb nulauti t iimt. io statymo problema ta, kad jis prisikabina ir prie kalbos, kilms ir socialins padties. Pvz.: asmens skundas, privataus darbdavio skelbimas priimsime darb kvalifikuot teisinink, tik su VU diplomu, skundas diskriminacija dl socialins padties. Neaiku kaip baigsi is skundas.

Kuo daugiau pagrind, tuo principas silpnesnis. Pervelgti kitus principus vadovlyje. Apie juos taip pat pakalbsime ir vlesnse paskaitose.4 tema. Darbo teiss altiniai

Darbo teiss altinio svoka pozityvistine prasme yra teiss normos iraikos forma. DT altinis yra tas teiss aktas, kuriame galime velgti darbo teisei reikming elgesio taisykl (tai kur mes matome darbuotoj ar darbdav susaistant pareigojim, taiau toks pareigojimas turi bti nukreiptas neapibrt subjekt rat ir daugkartinio pobdio). Ar darbo sutartis yra darbo teiss altinis? Tai nra altinis, nes yra individualaus pobdio pareigojimas. Ar videofilmas yra teiss altinis, kuriame apibdintos darbuotojo funkcijos sandlyje? Nra altinis, nes nukreiptas konkret elgesio model, kuris neturi daugkartinio pasikartojimo (parodyti individuals veiksmai, o ne bendro pobdio elgesys). mons darbuotojai yra visada neapibrtas adresat ratas. Net jei duotuoju momentu inote kiek j yra, taiau elgesio taisykles formulav mons darbuotojai privalo ryti kaklarait, bet ta elgesio taisykl yra nukreipta visus mons darbuotojus. Individuali darbo sutartis ireikia individualius sipareigojimus, gali bti pavojus, kad sipareigojimai yra atkartojami tiek darbo sutartyje, tiek darbo teiss altinyje (kolektyvin sutartis). Toks sutapimas nra reikmingas sprendiant teisin problem, nes sipareigojimas pagal lokalinius norminius aktus yra kitas dalykas, turintis savarankikus teisinius reimus. Kai kuri valstybi teisje darbo sutartis yra pripastama darbo teiss altiniu, kadangi ten pakanka individualaus sipareigojimo. Ms teisinje sistemoje teiss altinio svoka yra grietesn, tai yra teiss normos iraikos forma. Individuali darbo sutartis yra individualius sipareigojimus ireikiantis individualaus pobdio aktas. Gali bti vairios altini klasifikacijos.

Pagal tai kokiame lygmenyje yra ileisti (tarptautiniai, nacionaliniai, lokaliniai), pagal bendrum ir diferenciacij (bendrieji teiss aktai, reglamentuojantys vis darbuotoj teises ir pareigas, specials teiss aktai, pagal darbuotoj kategorijos, pagal darbo pobd), pagal institutus. Pati svarbiausia klasifikacija yra pagal teisin gali.

KonstitucijaKonstitucijos skyrius tautos kis ir darbas. K 46 str. 1 d. Kildinama i darbdavio pareig. Analogika norma K 48 str. 1 d. kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl. ios dvi nuostatos yra darbdavi veiklos pagrindas. K 23 str. svarbus, kadangi numato ne tik btinyb materialiai pagrsti darbdavio galimybi apribojim, sutartins diskrecijos apribojim, bet ir numato kaip tai turi bti padaryta (ne tik materialus, bet ir formalus apribojimas. Vien teiss aktas negali numatyti darbdavio veiklos ribojimo, turi bti ir formalus pagrindas. Tinkamos, saugios, sveikos darbo slygos. Kiekvienas mogus turi gauti teising apmokjim u darb. Visi ie Konstitucijoje tvirtinti principai turi bti aikinami iki tam tikro laipsnio per statym leidyb. Turi bti sukurta tam tikra norm sistema, kuri numatyt tam tikr minimal toki slyg lyg. Tas dalykas priklauso statym leidjo ypatingai diskrecijai, taiau kita vertus io principo tvirtinimas Konstitucijoje reikia, kad diskrecija ir jos panaudojimu galima visada suabejoti. Tai reikia liepim statym leidjui sukurti sistem norm, kurioms veikiant darbo slygos bt teisingos ir sveikos, taiau taip pat ir galimyb tikrinti ar statym leidjas visk padar ioje srityje. Reikalavimas yra taikomas bet kokios civilins atsakomybs subjektui, taiau Konstitucijoje tvirtint konkret pareigojim ginti darbuotoj suvokiame kaip pozityvi pareigojim sistem. Turime vis eil darbdavio pareig, prie pradedant gamyb, darb, patikrinti darbuotoj, darbo viet, darbo slygas, jas nuolat kontroliuoti. Konstitucini princip praktinis gyvendinimas priklauso nuo statym leidjo poirio (grietesnio ar maiau grieto). Kitos normos Konstitucijos 48 str. 2 d. keista norma. Konstitucija sako, usieniei darb Lietuvoje reguliuoja statymas. Norma kelia daug abejoni dl jos tikslingumo, bet ko gero tai yra apsaugin norma, kuria saugome usienieius nuo to, kad j darbo slyg nereglamentuot postatyminis teiss aktas. LR darbo teiss istorijoje nuo io principo buvo nukrypta bent du kartus. Priveriamasis darbas yra draudiamas K 48 str. 4, 5 d. Reikia suprasti ar galima darbuotoj perkelti darbo sutartimi nesulygt darb. Svarbus privertimo elementas, kadangi darbdavys turi subordinuot darbuotoj, turi direkcijos teis. Kiek jam leidiama nurodinjimo priklauso nuo statymo leidjo. Tarybiniais metais buvo laikinas perklimas maiau apmokam darb. J panaikino po nepriklausomybs atstatymo, bet yra Lietuvos geleinkelinink statutas, priimtas 1996 m., jei mainistas padaro darbo teiss paeidimus, jis yra perkeliamas krikus (tai yra be noro, kaip bausm, kad blogai vairavai. Konstitucijos 49 str. deklaratyvios normos, kuri negalime isiaikinti be statym leidjo. Comment by arnas: 46 straipsnisLietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva.Valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv.Valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei.statymas draudia monopolizuoti gamyb ir rink, saugo siningos konkurencijos laisv.Valstyb gina vartotojo interesus.Comment by arnas: 48 straipsnisKiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju.Usieniei darb Lietuvos Respublikoje reguliuoja statymas.Priveriamasis darbas draudiamas.Priveriamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenje ar j pakeiianti alternatyvioji tarnyba, taip pat piliei darbas karo, stichins nelaims, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais.Priveriamuoju darbu nelaikomas ir statymo reguliuojamas teismo nuteistj darbas.Comment by arnas: 23 straipsnisNuosavyb nelieiama.Nuosavybs teises saugo statymai.Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama.

K 50 str. tai yra profesini sjung veiklos pagrindas. Per 50 str. turime Konstitucin pamat veiklai vieno i darbuotojo atstov darbo santykiuose, bet neturime darbo tarybos. 50 str. 1 d. yra uprogramavusi tam tikr problem, kadangi imant i norm konkretizuojam per LR KT 1999 01 14 nutarim dl Profesini sjung statymo aikinimo. LR KT nepamat prietaravimo tarp profesini sjung statymo ir Konstitucijos. Turime 50 str. profesini sjung apibrim labai bendr. Profesins sjungos negali atstovauti civilini interes, asmenini interes. Ribos sunkiai apibriamos. Ar profesins sjungos gali kokiu nors bdu protestuoti prie pieno centr? Ar gali vykdyti veikl, nukreipt prie auktas banko paskol palkanas? Kaip pasiirsi . Jei tiesioginis ryys yra velgiamas (tarp mokesi sistemos pakeitimo ir darbuotoj kaip visumos padties), tai galime teigti, kad viskas tvarkoje. Turime potenciali galimyb ne tik protestuoti, bet ir pajungti kolektyvini gin reguliavimo sistem (streikus). Jeigu vieojoje erdvje piktinimasis, kuris neperengia socialins bkls, tai darbo teiss prasme jei nra susijusi su darbdavio sipareigojim vykdymu, tai gali bti logini problem. Comment by arnas: 50 straipsnisProfesins sjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankikai. Jos gina darbuotoj profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.Visos profesins sjungos turi lygias teises.

Profesin sjunga protestuoja prie darbdavio filialo Baltarusijoje steigim, argumentuojant, kad ten gali bti perkelta gamyba, ia naikinamos darbo vietos. Ar galima dl to inicijuoti kolektyvin gin, pereiti streik? Tai vlgi interpretavimo klausimas. Vakar Europoje tai bt su profesins sjungos kompetencija susijs klausimas. K 51 str. irgi numatyta teis streikuoti. Nuostata yra domi, nes pltojama 2 d. io straipsnio, kad slygas ir tvark nustato statymas. Koki reikm turi Konstitucijoje tvirtinta teis streik, jei ten yra pasakoma, kad gyvendinimo tvark, apribojim nustato statymas? 60 90% Lietuvos darbinink negali formaliai pasinaudoti streiko teise, nes darbo teiss altiniuose pasakoma, kad tokias teises reikia gyvendinti per darbdavio atstovus. Kitas apribojimas, kad norint paskelbti streik turi bti balsavimai, taip pat ir moni, kurie nesusij su profesinmis sjungomis, kurie nenori streikuoti. Streikuoti galima tik tada, kai streik kvieia profesin sjunga ar darbo taryba. LR KT dl to dar nepasisak. I 1999 m. linkstama tai, kad tai yra kolektyvinis reguliavimas. Kad ir k pasakys statym leidjas, Konstitucinis tvirtinimas leidia suabejoti, galima uginyti neatitikimu Konstitucijai. Comment by arnas: 51 straipsnisDarbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teis streikuoti.ios teiss apribojimus, gyvendinimo slygas ir tvark nustato statymas.statymaistatymai yra pagrindiniai Lietuvos darbo teiss altiniai. 2002 m. patvirtintas DK, sigaliojs 2003 m. Didioji dauguma darbo teiss taisykli yra sudtos vien teiss akt, turint vidin logikai pagrst struktr, bendrj dal, specialij dal, principus. Reikt pasakyti, kad tradicija kodifikuoti darbo teis yra gaji ryt Europoje, postsovietinje erdvje, nuo jos nukrypo tik estai. Vakar Europoje laikomasi nuostatos, kad utenka statym, svajojama, kadangi darbo statymai ireikia sunkiai pasiekiamus kompromisus su ilga ir sudtinga teism praktika. ia tas pats, kas apversti ledkaln . Per daug susicementavusi sistema. Yra ir iimi kur yra darbo kodeks (Ispanija, Portugalija). Tose visuomense, kurios neseniai igyveno transformacij, sukurti darbo teis yra paprasiau. Pati reforma, kai perjome prie DK, i esms nieko neisprend, dauguma norm liko tokios pat kaip ir tarybiniais metais. Bet kuris statymo pakeitimas, jei susijs su darbo laiko reimo pakeitimu, ar su lanksiu darbo form teisinimu, galimybe darbdaviui vienaalikai keisti darbo slygas, susiduria su miliniku pasiprieinimu. Visi akceptavo siek kak priimti. Istorikai turjom 1972 m. darbo statymo kodeks, 1990 m. reikia atsiplti nuo tarybins darbo teiss, darbo statymo galiojimas paliekamas, reikia kurti nauj DK, kol jo nra leidiami atskiri statymai. Tokie statymai tarpusavyje nelabai derinosi, neaiku koks darbo statym kodekso santykis su atskirais statymais.

Individuali darbo gin nagrinjimo tvarka. Tarybiniame fabrike kils darbo ginas turi bti sprendiamas darbo gin komisijoje, sudarytoje i profesini sjung ir administracijos paskirt atstov. Kai darbo ginas neisprendiamas, jis eina profsjungas. Ji sprendia pati. Tarybinei santvarkai pamirus, lietuvikoje teisinje valstybje darbo ginas gali bti sprendiamas profesinje sjungoje ir jos nutarimas pripastamas vykdomuoju dokumentu (kvaziteismin profesini sjung kompetencija). Kitas variantas: pasibaigus terminuotai darbo sutariai darbdavys negali jos nutraukti jeigu nepasirpina nios moters darbinimu kitoje monje, staigoje, organizacijoje (DK 203 prim straipsnis). Visi statymai priimti iki Konstitucijos primimo yra tikrinami ar atitinka Konstitucij. Tik tada teismas gali taikyti teiss norm, kuri yra ileista iki Konstitucijos primimo 1991 m. Konstitucijoje parayta valstyb saugo eim. Planins ekonomikos slygomis toks reguliavimas nekl problem, bet darbo rinkos slygomis tai gyvendinti praktikai nerealu. Reformavimas truko 10 m. kol buvo priimtas naujasis DK. CK buvo tvirtinamas knygomis (per dvi valandas). DK buvo tvirtinamas labai ilgai. Kiekvienas kakada dirbs pagal darbo sutart ar darbins pagal darbo sutart mano, kad yra darbo teiss specialistas. Geras politinis motyvas silyti vairius pakeitimus. Pakankamai teiss norm DK yra perteklins.Du rykiausi pavyzdiai: DK 129 str. 3 d. 5 p. (darbuotojo amius nra teista prieastis nutraukti darbo sutart, iskyrus tais atvejais, kai gyjama senatvs pensija). O jei darbuotojas yra pensininkas? I tikro negalima atleisti, nes tai nesusij su tikruoju atleidimo pagrindu, bet neinant DK norm sistemikai pagal statymo leidjo nor bt sudarytos prielaidos taip teigti. Comment by arnas: 3. Teista prieastis nutraukti darbo santykius negali bti:1) naryst profesinje sjungoje arba dalyvavimas profesins sjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;2) darbuotoj atstovo funkcij atlikimas dabartyje ar praeityje;3) dalyvavimas byloje prie darbdav, kaltinam statym, kit normini teiss akt ar kolektyvins sutarties paeidimais, taip pat kreipimasis administracinius organus;4) lytis, seksualin orientacija, ras, tautyb, kalba, kilm, pilietyb ir socialin padtis, tikjimas, santuokin ir eimin padtis, sitikinimai ar pairos, priklausomyb politinms partijoms ir visuomeninms organizacijoms; 5) amius;6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas statym nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos pilieio pareigas ir prievoles.Antras pavyzdys: DK 120 str. darbo apmokjimo slyg teikimas. Vieas sektorius, kur daugel pakeitim lemia postatyminiai teiss aktai. Ar pakeitimas per Vyriausybs pakeitim automatikai pakeiia apmokjim darbuotojui, ar neautomatikai. BMA jau sumaino (buvo 128 lt, dabar 122). Koeficientas yra 15 konkretaus darbuotojo (tai alga jam sumaja 90 lt). Keiiasi ir niekam nereikia sutikimo, kadangi tai vieas sektorius. Keiiant darbo apmokjimo slygas yra negalima sumainti be ratiko darbuotojo sutikimo. Privaiame sektoriuje sukuriama sistema, kurioje automatikai yra stabdys ne tik konjunktriniam darbo umokesio majimui, nors tokia galimyb yra neivengiama. Yra socialins apsaugos ir darbo ministerijos silymas panaikinti tokia nuostat. Ar ia galima velgti princip paeidim? Kadangi darbo sutartyje yra raoma BMA x koeficientas, o ne konkretus dydis, tai pasikeitus BMA gaunamas atlyginimas vis tiek atitiks darbo sutarties slygas. Jei darbo umokesio dydis yra fiksuotas, tai keisti j yra sudtinga. Sudarius sutart ekonominio pakilimo metu viskas grau. Bet einant emyn duob galimybs inicijuoti pakeitimus norom nenorom turi bti pervelgiama ir per ekonomins situacijos prizm. ioje vietoje darbo teis turi daug neaiki norm. Comment by arnas: 120 straipsnis. Darbo sutarties slyg pakeitimas1. Kai keiiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio btinumo atvejais darbdavys turi teis pakeisti darbo sutarties slygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo slygomis, jis gali bti atleistas i darbo pagal io Kodekso 129 straipsn laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.2. Darbo sutarties slygos, nustatytos io Kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali bti keiiamos esant iankstiniam ratikam darbuotojo sutikimui, iskyrus io Kodekso 121 straipsnyje nustatytus atvejus.3. Darbo apmokjimo slygas be darbuotojo ratiko sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai statymais, Vyriausybs nutarimais ar pagal kolektyvin sutart yra keiiamas tam tikros kio akos, mons ar darbuotoj kategorijos darbo apmokjimas. Keiiant darbo apmokjimo slygas, sumainti darbo umokest be darbuotojo ratiko sutikimo negalima. 4. Keiiant darbo sutarties slygas, pakeitimai forminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose.

Greta darbo kodekso turime kitus rykius pavyzdius statymo lygmenyje (lygi galimybi statymas, moter ir vyr lygi galimybi statymas, darbo taryb statymus, Europos darbo taryb statymas, profesini sjung statymas, darbuotoj saugos ir sveikatos, usieniei teisins padties, delspinigi nustatymo u pavluotas darbo umokesio ilaidas statymai). Turime taip pat ir CK, kuris taip pat yra subsidiarus DT altinis, taip pat turi norm, taikom darbo santykiuose. Taip pat ir CPK, nes turi norm, reglamentuojani darbo byl nagrinjim teismuose, iiekojim i darbo umokesio.

Postatyminiai teiss aktaiTai pirmiausia Vyriausybs nutarimai. Vyriausybs nutarimai naudojami, kai statymo leidjas neturi laiko sprsti klausim arba norima numatyti tam tikras procedras, reikalavimus tvarkai. Vyriausybs nutarimai reglamentuoja tokius klausimus kaip ne visos darbo dienos nustatymas, darbo sutari ypatumai, papildomos ir specialios pertraukos darbe, kasmetins papildomos atostogos. Svarbu inoti, kad Vyriausyb gali leisti teiss normas darbo teiss srityje tik kodekse numatytais atvejais. Tai iplaukia i DK 4 str. 2 d., kurioje numatyta, kad Vyriausyb turi teis pagal savo kompetencij leisti aktus. Tokia kompetencija turi bti numatyta DK ar kitame statyme ir tik tada reglamentavimas bus teistas ir leidiamas. Taiau visada susiduriame su Vyriausybs galimo nutarimo galimu turiniu (kas leidiama nutarimu). Du pavyzdiai. Vyriausybs nutarimas dl ne visos darbo dienos ar savaits nustatymo. DK 146 str. 2 d. Kai turime ne 40 valand per savait o kiek maiau, turime dal etato. Jei yra trumpesnis darbo laikas tai turi bti susitariama. Vyriausyb gavusi klausim nagrinti prim nutarim, kad galima susitarti ne dl viso darbo laiko. Tokiu atveju ne visas darbo laikas neturi bti maesnis u 4 valandas per dien arba 3 d. per savait (galima trumpinti valand skaii per dien, dien skaii per savait arba daryti vien ir kita). Vyriausyb pasako, kad tai galima daryti, bet reikia laikytis apribojim (j nra statyme). is reikalavimas buvo dtas tam, kad bt galima surinkti daugiau mok Sodros biudet, taiau jis nra paremtas statymu, todl prietaravo statymui, iuo metu toks Vyriausybs nutarimas reglamentuoja tik praym pakeisti vis darbo laik ne vis nagrinjim ir pakeitim. Comment by arnas: 2. Vyriausyb, kitos valstybs ir savivaldybi institucijos turi teis pagal savo kompetencij priimti norminius teiss aktus darbo santyki reglamentavimo klausimais. Vyriausyb negali priimti normini teiss akt, pabloginani darbuotoj padt, palyginti su ta, kuri nustato is kodeksas ir kiti darbo statymai. Kit valstybs ir savivaldybi institucij normini teiss akt nuostatos, pabloginanios darbuotoj padt, palyginti su ta, kuri nustato is kodeksas ir kiti darbo statymai, negalioja.

Socialins apsaugos ir darbo ministerijos nutarimai. Jiems taikomas toks pat reimas kaip ir Vyriausybs nutarimams, statymo leidjo leidimas pareigoti ir neapriboti darbdavio ir darbuotojo susitarim ten kur tai nra aikiai leidiama. Turime tok reglamentavim kaip usieniei sidarbinimo tvarkos rmuose, turime kitus atvejus, kai Vyriausybs nutarimu leidiama leisti teiss aktus vietoje.

Baigiame vieosios teiss subjektu, ateiname prie kolektyvinio reguliavimo altini. Kolektyvini sutari rys viso 2 (auktesn nei mon lygmens kolektyvin sutartis (nacionalin, akin (teritorin), mons ir emesnio lygmens kolektyvins sutartys (mons, struktrinio padalinio). Kolektyvins sutartys yra darbo teiss altinis.

Kolektyvins sutartysDarbuotojo atstovas (profesin sjunga) eina vietoj darbuotoj derybas ir derasi dl algos. Turdami kolektyvines darbo sutartis galime sakyti, kad pabriame, jog tai yra menkas instrumentas. Atstovas yra sukurta organizacija su valdyba, ilaikomais teisininkais, ekonomistais, kurie yra pakankamai stiprs, kad atsispirt darbdavio diktatui. Darbuotojo fizikai nra, bet sutartis yra, kuri bus palanki. Darbo sutartyje buvo numatyta 800 lt, kolektyvine sutartimi susitariama, kad moks 1000 lt. Darbdavys turs mokti visiems darbuotojams 1000 lt, nes yra sutartis. Darbdavys kit dien pasikvieia darbuotoj A, kuriuo nori susitarti dl atstovo sudaryto sandorio permimo. Mano sudarytas sandoris nulems atstovo sudaryt sandor pagal civilin teis. Taip ieit, kad KS nieko neduoda, PS vl eina pas darbdav ir isidera dl t pai slyg. Neturime aikaus dydio, kur galime isireikalauti teisme, o mums to reikia ir teistvarkai to reikia. Reikia tvirtinti KS privalomum. Kaip j numatyti darbdaviui. Sutartis saisto alis. Darbdav saisto tiek darbo sutartis, tiek KS, taiau KS nesaisto santykyje su individualiais darbo santykiais. Darbuotojas dl KS negali eiti teism. Prie 100 met buvo pasakyta, kad negalima kitaip utikrinti KS nei pasakant, kad KS yra privaloma DS alims. Privalomumas yra norminio pobdio. Kolektyvin sutartis tvirtina teiss normas, nuo j negalima pabgti per individualias sutartis. Negalima vlesniu individualiu aktu j perlipti, jos tampa privalomos asmenims, kurie nra ios sutarties subjektu. Tarp privai subjekt sudaryta sutartis. Civilins teiss instrumentais negalime tokio privalomumo turti, todl yra reikalingas aikus statym leidjo pasakymas kam galioja tokia sutartis (DK 50 str.), kuris apibria KS turin, jis taip pat per DK 52 str. apibria taikymo srit. Turime DK 49 str. 2 d., kuris apibria mons KS taikymo srit.Comment by arnas: 50 straipsnis. Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties turinys1. Nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutartis yra raytinis susitarimas, sudaromas tarp profesini sjung organizacij (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.) ir darbdavi organizacij (asociacijos, federacijos, konfederacijos ir kt.). 2. akos kolektyvin sutartis nustato atitinkamos akos socialins ir ekonomins pltros kryptis, darbuotoj (profesini grupi) darbo organizavimo ir darbo apmokjimo slygas bei socialines garantijas.3. Teritorin kolektyvin sutartis nustato tam tikr darbo, socialini ir ekonomini problem, kurios turi teritorini ypatum, sprendimo slygas.4. Nacionalinje, akos ir teritorinje kolektyvinje sutartyje paprastai nustatoma:1) darbo apmokjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotoj saugos ir sveikatos slygos;2) darbo apmokjimo sistema kain, infliacijos didjimo atvejais;3) specialybs gijimo, kvalifikacijos klimo, perkvalifikavimo slygos;4) socialins partnerysts rmimo priemons, padedanios ivengti kolektyvini gin, streik;5) darbo norm, idirbto laiko, aptarnavimo, darbuotoj skaiiaus nustatymo, pakeitimo ir perirjimo tvarka;6) kitos alims svarbios darbo, socialins ir ekonomins slygos;7) jos keitimo ir papildymo tvarka, galiojimo terminas, vykdymo kontrol, atsakomyb u susitarimo paeidim ir kt.Comment by arnas: 52 straipsnis. Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties taikymo sritis1. Nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutartis taikomos tiems darbdaviams, kurie:1) buvo sutart pasiraiusi darbdavi asociacij nariai;2) prisijung prie i asociacij po sutarties pasiraymo;3) io Kodekso 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju buvo traukti moni, staig, organizacij, kurioms taikoma sudaryta kolektyvin sutartis, sra, pridt prie nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties.2. Jeigu akos ar teritorins kolektyvins sutarties nuostatos yra svarbios atitinkamai gamybos akai, profesijai, socialins apsaugos ir darbo ministras gali praplsti akos ir teritorins kolektyvins sutarties ar atskir jos nuostat taikymo srit, nustatydamas, kad tas susitarimas taikomas visai akai, profesijai, paslaug sriiai ar tam tikrai teritorijai, jeigu tok reikalavim pateik viena ar keletas dalyvaujani akos ar teritorinje kolektyvinje sutartyje darbuotoj arba darbdavi organizacij.3. Jeigu monje galioja kelios kolektyvins sutartys, taikomos tos sutarties nuostatos, kurios numato palankesnes slygas darbuotojams.Comment by arnas: 49 straipsnis. Kolektyvini sutari rysKolektyvins sutartys gali bti ios:1) kolektyvin sutartis valstybs lygiu (nacionalin);2) akos (gamybos, paslaug, profesiniu) ar teritoriniu (savivaldybs, apskrities) lygiu sudaryta kolektyvin sutartis;3) mons (staigos, organizacijos) ar jos struktrinio padalinio lygiu sudaryta mons kolektyvin sutartis.Yra vienii darbuotojai x ir y, kurie nra PS nariai. KS turi bti taikoma j atvilgiu. Jeigu PS derasi dl ger slyg jiems labai gerai, bet jei PS derasi dl blogesni slyg, tai jau jiems negerai. Pranczikoje sistemoje leidiama apimti visus darbuotojus, ne tik PS narius, skandinavikoji sistema neleidia paimti paaliei. Lietuvoje PS atstovauja visus darbuotojus, jos privalomumas yra ne tik nariams, bet ir visiems darbuotojams. Kodl Vokietijoje PS yra 30% nari (KS dengia 30% darbo jgos), tyrimai rodo, kad KS taikomos 95% darbinink. Darbdavys vis tiek orientuojasi KS, nors ir neprivalo to daryti, darbdavys yra links nenariui taikyti KS, nes darbininkas stos PS ir turs taikyti KS. Tam, kad nestiprint savo prieo, jis laikosi KS ne PS nari atvilgiu, nors neprivalo to daryti. Nra daugiau toki sutari teisinje sistemoje, kurios pareigot ne narius. pareigoja todl, kad statym leidjas taip liepia.

KS auktesniu nei mons lygiu skiriasi tuo, kad ia turime daug darbdavi, daug darbuotoj, bet privalomumas yra nukreiptas darbdav (privaloma visiems darbdaviams), o tai reikia, kad privaloma ir darbdavio turimiems darbuotojams.

Lokaliniai norminiai aktai mons lygmenyje. Sukuria mons vidaus teiss normas ir ios teiss normos yra skirtos sunorminti darbdavio kompetencij nustatyti darbo atlikimo tvark ir slygas, kitaip tariant darbdavys vykdydamas darbo sutart turi teis nustatyti kaip turi bti atliekamas darbas. Jis tai nurodo individualiai, bet taip pat gali pasakyti visiems ir nereiks kartoti. Lietuvoje keliamas reikalavimas iai sunormintai darbdavio teisei, is reikalavimas tvirtintas DK 230 str. (darbo tvark darbovietje apibria darbo tvarkos taisykls. Nustato darbdavys suderins su darbuotoj atstovu.). kaip tuo atveju kai atstovo nra? O jei j yra daug? O kas tada jei yra darbo taisykls ir darbdavys dar leidia sakymus nurodydamas k kam daryti? Taigi ir dokumentai neinkorporuoti darbo taisykles reguliuoja darbo tvark. Nra dar byl, kurios parodyt teismo pozicij iais klausimais. Jei nra atstov tai nra su kuo derinti, jei atstov daug, tai galima vienaalikai leisti. Darbdavys gali numatyti i normalios darbo dienos pamainin darb, tokio pobdio reguliavimas yra ne visada atitinkantis kitos alies interesus, taiau tai j interesas ir to negalima sksti teismui, kadangi teismas nagrinja teiss klausimus. Teismas gali isprsti, kai priimamas sakymas ir jis pradedamas vykdyti konkretaus asmens atvilgiu. Teismas negali pasakyti kaip konkreiai turi bti suderintas interesas. Pvz., dl atostog suteikimo pasakyta, kad turi suteikti per metus bet nepasakyta kada, prao darbuotojas liepa, o darbdavys sako ne, eisi spal, jei bendruoju poiriu nepaeidiamos teiss normos tai teismas taip pat to negali isprsti.Comment by arnas: 230 straipsnis. Darbo tvarkos taisyklsDarbo tvark darbovietje apibria darbo tvarkos taisykls. Jas tvirtina darbdavys, suderins su darbuotoj atstovais.Kas atsitinka su norminiu aktu, kuris priimamas paeidiant primimo tvark (nesuderinta su atstovu)? Jei keliame tuos paius principus kaip ir teiskrai tai turime pripainti akt negaliojaniu. jei bt paprastas sakymas, paprasta sutartis joki problem, bet kai turime normin akt, kuri primimo tvark nustato statym leidjas tai yra kitaip.i piramid tai akt hierarchija, auktesns galios aktas viruje, taiau kai kalbame apie darbo santykius reikia pasakyti, jog tais atvejais, kai nuostata yra prietaringa, taikoma palankesn darbuotojui norma, ir hierarchin piramid apsiveria. Pagrindin i mint ireikianti norma yra DK 11 str. 2 d. Turimas in favorem princo tvirtinimas, tai nra naujas kolizijos sprendimo bdas, tik tvirtinamas in favorem principas, kurio kitose akose nra. Jei nra kakoki speciali taisykli, tai mes naudojame prastus konkurencijos ar kolizij alinimo bdus. Pvz., DK nustato iskait tvark, atsiranda CPK, kuris sako kad iskaitos turi bti didesns, tai ar mes turime taikyti darbuotojui palankesn norm? Davulis neino tokios specialios normos, kuri tai nurodyt, silo vadovautis bendraisiais alinimo bdais. Teismai taip pat atidav prioritet CPK, kadangi tas labiau susijs su teismo procesu. Prieiname prie kito straipsnio, kuris sako jei kodekso nuostatai prietarauja kita norma, taikomos kodeksas. ia tas pats, kas neklausykite kit diev tik mans. Tai yra blogas pavyzdys. Kodeksas kaip tam tikras sisteminis aktas turi didesn vert, apima visum, o statymas tik dalis, todl reikia leidiant statym irti plaiai, kad nebt sudarkyta sistema, tai teiskros principas. Kai buvo DK ir CPK prietaravim per i taisykl problemos isprsti nebuvo galima, buvo sprendiama per lex specialis.Comment by arnas: 11 straipsnis. Darbo statym gyvendinimas1. Jeigu tarp io Kodekso normos ir kito statymo ar norminio teiss akto nuostat yra prietaravim, taikoma io Kodekso norma. 2. Tuo atveju, kai tarp normini darbo teiss akt nuostat yra prietaravim, taikoma darbuotojui naudingesn nuostata.5 tema. Tarptautin ir Europos Sjungos darbo teis

Kuo skiriasi tarptautin teis ir ES? Yra tarptautin teis, tai teisins normos sukurtos tarptautini organizacij rmuose, ar daugiaali, dviali sutari pagrindu, sukrimas pagrstas konsensuso pagrindu. Darbo teisje turime pakankamai daug toki altini. Pasauliniu lygmeniu JT (pilietini ir politini teisi paktas (teis rinkimus, asociacijas), ekonomini socialini ir kultrini teisi paktas (dar svarbesnis), visuotini teisi deklaracija). JT turime galimyb priimti ir atskiras konvencijas. Svarbiausia yra specializuota TDO, kurta 1919 m. Versalio taikos sutartimi (pradedant asmen sidarbinimu, darbo slygomis, baigiant darbuotoj eimos nari, socialins apsaugos ir panaiomis teismis). Turime konvencijas ir rekomendacijas. Konvencijos priimamos TDO konferencijoje kart per metus dalyvaujant ir socialiniams partneriams, Vyriausyb turi pus bals, ir po ketvirtadal darbdaviai ir darbuotojai. Privalomos tiems, kurie yra ratifikav. Konvencija nustato minimalius standartus.Rekomendacija yra siekiamyb, taisykli, akt siekiamyb. TDO yra pasakiusi kad darbas nra prek, Filadelfijos deklaracijoje nustat 8 fundamentalias konvencijas, kuriose btinas valstybi pripainimas. Sritys: vaik darbo udraudimas, priveriamojo darbo udraudimas, diskriminacijos udraudimas, asociacij laisv ir kolektyvins derybos.Keliams Europ. Turime Europos taryb su ETK (1950 m.) ir Europos socialine chartija (1961 m., pataisyta versija 1996 m, kuri mes ir ratifikavome). tvirtinta teis privat gyvenim. Tai susij su draudimu dirbti KGB darbuotojams vieame sektoriuje ir privaiame (kiek tai susij su bankais ir kitomis jautriomis sritimis). ETT pamat tame teiss privat gyvenim paeidim, tai reikia, kad ateityje mums nepatinkanius veiksmus reikia pasiirti ryium su teise privat gyvenim. Socialin chartija yra dokumentas, kuris skirtas socialinei sriiai. Turime 31 str., reglamentuojanius paius vairiausius darbo sutarties sudarymo nutraukimo ir socialins apsaugos klausimus.

Kas yra svarbu kai turime ne tik ias konvencijas? Kokia j praktin reikm? Kaip tai padeda Jonaiiui, Petraiiui jo gyvenime, jo byloje? Kokie aspektai?1. Pirmas, koks yra j veikimas?2. Antra, koks taikymas?

Kiekvienas turi teis bst. Visi turi teis socialin apsaug. Kokia viso ito praktin reikm? Reikia irti k saisto ir kas yra adresatas? ie dokumentai saisto valstyb. O ms nesaisto. mes galime velgti pozityvius pareigojimus valstybei elgtis kartais pasyviai, kartais aktyviai (pvz.: neturi trukdyti laisvai steigtis PS). Pirma, turime isiaikinti ar konvencija ar kitas aktas gali bti tiesiogiai taikomas teisme ar privai asmen atvilgiu. Pagal klasikin tarptautini sutari doktrin konvencijos ir kiti aktai pareigoja tik valstybes, nebent normos tikslios, konkreios nereikalaujanios jas gyvendinanio akto primimo ir tai suprantama i sutarties. nepaisant to, kad esame pasirink monistin sistem, tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Seimas yra sudtin Lietuvos teisins sistemos dalis. Tai maai k reikia, nes ne visos yra skirtos tiesioginiam veikimui ar taikymui. Reikia krybikai pavelgti DK nuostatas, kurios yra 8 str. 2 d. LR tarptautini sutari nuostatos darbo santykiams taikomos tiesiogiai, iskyrus kai reikalingas gyvendinantis aktas. Tai yra ne taisykl, tai iimtis. Ji nra taikoma tiesiogiai, nebent parayta, kad taikoma tiesiogiai., pripastamas ETK taikymas tiesiogiai. Pvz. konvencija TDO nr. 87 turi bti garantuojama asociacij laisv turi bti laukiama i valstybs konkrei veiksm ar ne? Buv kitos alyse toki byl, kurios isprstos konvencijos nuostatomis, bet tai iimtiniai atvejai.Comment by arnas: 8 straipsnis. Tarptautins sutartys1. Kai Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis yra nustatytos kitokios taisykls negu tos, kurias nustato is Kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos darbo statymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautini sutari taisykls. 2. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai, iskyrus atvejus, kai tarptautins sutartys nustato, jog joms taikyti yra btinas specialus Lietuvos Respublikos norminis teiss aktas.

Europos bendrij teis yra virnacionalin teis. Ilgus metus Europos bendrija buvo pasyvi darbo teiss srityje, kadangi neturjo galiojim. 1957 m. Europos steigimo sutartyje neturime daug nuostat, pagrindas: laisvas darbuotoj judjimas, moterims ir vyrams vienodas darbo umokestis u vienod darb. Vienodas darbo umokesio principas tvirtintas ne dl to, kad gerbia moteris, o dl to, kad tuo metu is principas buvo tvirtintas Pranczijoje, ir Pranczijos darbdaviai teig, jog nustatant kitiems skirtingas slygas bt sukuriamas konkurencinis pranaumas tarp ali. Dl to ir atsirado i nuostata. Europos pilieiai nelabai sutinka su tokiu reguliavimu, kadangi mons turi konkuruoti net keliose alyse. iandien per 50 m. ES vystymosi, turime tvirt pagrind leisti teiss normas, kuriomis nustatomi minimals reikalavimai ir darbo teiss srityje.

altini tarpusavio santykis. Problema dl DK normos, kad jis turi pirmenyb prie kitus statymus. Pvz.: iskaitos i darbo u