Darbo rinkostendencijos

2020 m.I pusmetį

2020/08

2

Turinys

Užimtumo tendencijos .............................................................................................................................................. 3

Registruoto nedarbo tendencijos ............................................................................................................................. 5

Regioniniai skirtumai .................................................................................................................................................. 7

Darbo jėgos pasiūla – kas ieško darbo? ............................................................................................................... 11

Darbo jėgos paklausa – kokių darbuotojų reikia darbo rinkoje? ....................................................................... 15

Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumas ........................................................................................... 16

Užimtumo didinimo priemonės ............................................................................................................................... 18

Parama darbo vietoms išsaugoti ir darbo neturintiems asmenims ekstremalios situacijos metu ................24

3

5

7

11

15

16

18

24

2020 m. I pusmetį Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 159,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų, tai yra 26,7 proc. arba 33,5 tūkst. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tarp jų vyrai sudarė didesnę dalį – 52,7 proc. Kas trečias į klientų aptarnavimo skyrius besikreipiantis darbo neturintis asmuo gyveno kaimo vietovėse. Didžiau-sias darbo neturinčių asmenų srautas fiksuotas balandžio mėnesį (32 tūkst.). Tai glaudžiai siejasi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. paskelbtu karantinu ir ekstremalia situacija.

Liepos 1 d. šalyje buvo daugiau kaip 208 tūkst. darbo neturinčių asmenų, ir jie sudarė 12,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruoto nedarbo rodiklis per metus išaugo 3,2 proc. punkto. Šiam didėjimui įtakos turėjo keletas priežasčių. Viena vertus, LR Vyriausybės paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos metu kai kurių verslų veikla buvo iš dalies arba visai apribota, todėl darbuotojams skelbtos prastovos arba, nematant veiklos tęsimo galimybių ir įvertinant finansinių įsipareigojimų vykdymo riziką, darbuotojai atleisti iš darbo. Dažniau-siai – šalių susitarimu.

Birželio mėnesį pasibaigus karantinui ir darbuotojams grįžus iš prastovų ir / ar nuotolinio darbo iš namų, įmonės, įvertinusios esamos ir būsimos veiklos apimtis, plėtros galimybes ir būtiną darbo jėgos apimtį funkcijoms atlikti, optimizavo veiklos procesus, todėl dalis darbuotojų taip pat neteko darbo. Dėl LR Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situaci-jos ir karantino tarp darbo ieškančiųjų labiausia augo prekybos bei apgyvendinimo ir maitinimo sekto-riuose dirbusių asmenų dalis.

Kita vertus, birželį kreiptis į Užimtumo tarnybą paskatino valstybės pagalba sunkiausiu dirbančio asmens profesinės karjeros metu, t. y. netekus darbo.

Nuo birželio 12 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 481 straipsnio pakeitimui, pradė-tos skirti darbo paieškos išmokos, siekiančios 0,33 arba 0,07 minimalios mėnesio algos, priklausomai nuo to, ar asmuo (ne)gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką. Dėl šios priežasties dalis darbo netekusių asmenų suskubo registruotis Užimtumo tarnyboje. Pastebėta, kad Užimtumo tarnyboje registruojasi ir anksčiau bedarbiais nesiregistravę asmenys. Tie, kurie darbo rinkoje neaktyvūs – visai neturintys darbo patirties arba daugiau kaip 2 metus nedirbę.

Užimtumo tendencijosLietuvos statistikos departamento duomenimis, bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 m. II ketvirtį, palyginti su 2020 m. I ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 5,1 proc. Neigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo (–2,00 proc.), pramonės (–1,01 proc.), profesinių, mokslinių ir techninių, administracinių ir aptarnavimo (–0,95 proc.) įmonių veiklos rezultatai. Palyginti su 2019 m. I pusmečiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, mažėjo 0,6 proc.

3

1 Bendrasis vidaus produktas – gamintojų rezidentų sukurta bendroji pridėtinė vertė, pridėjus mokesčius gaminiams ir importui ir atėmus analogiškas subsidijas.

Užimtųjų skaičius mažėjo visuosesektoriuosePalyginti su 2019 m. II ketvirčiu, 2020 m. II ketvirtį užimtųjų skaičius mažėjo visuose sektoriuose. Labiau-siai – žemės ūkyje (15,3 proc.) ir statybų sektoriuje (7,6 proc.). Tuo metu pramonės sektoriuje mažėjo 1,8 proc., paslaugų sektoriuje – 0,4 proc.

Užimtųjų struktūros pagal profesijas duomenys rodo, kad 2020 m. II ketvirtį, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, augo specialistų (3,4 proc.), technikų ir jaunesniųjų specialistų (2,2 proc.) bei įstaigų tarnau-tojų (0,6 proc.) skaičius. Šeštadaliu (16,6 proc.) mažėjo kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojų.

4

Užimtumo lygis mažėjo, nedarbo – augo

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

2020 m. II ketvirtį užimti buvo 1351,5 tūkst. šalies gyventojų, iš jų 1292,8 tūkst. – 15–64 m. amžiaus. Palyginti su 2019 m. II ketvirčiu, užimtųjų buvo 30,7 tūkst. mažiau. Per metus užimtų 15–64 m. amžiaus gyventojų skaičius mažėjo 32,7 tūkst., o užimtumo lygis siekė 71,4 proc. (1,6 proc. punkto mažiau nei 2019 m. II ketvirtį). Nedarbo lygis 2020 m. II ketvirtį buvo 2,6 proc. punkto didesnis nei 2019 m. II ketvirtį.

LR Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, dar labiau padidėjo atotrūkis tarp nedarbo mieste ir kaime. 2020 m. II ketvirtį užimtumo lygis kaime buvo 9,4 proc. punkto žemesnis nei mieste (kaime – 65,1 proc., mieste – 74,5 proc.).

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Registruoto nedarbo tendencijosUžimtumo tarnybos duomenimis, šių metų liepos 1 d. šalyje buvo registruota 208,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų, ir jie sudarė 12,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su 2019 m. liepos 1 d., registruotų bedarbių skaičius didėjo 69,6 tūkst., o registruoto nedarbo rodiklis – 4,1 proc. punkto. Registruoto nedarbo rodiklis pasižymi sezoniškumu: žiemos mėnesiais didėjęs nedarbas prasidedant pavasariui paprastai mažėja.

Šiais metais LR Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną situacija pasikeitė iš esmės – registruotas nedarbas šiltuoju sezonu nenustoja augęs. Liepos 1 d. Užimtumo tarnybos klientų aptar-navimo skyriuose buvo registruota 104,3 tūkst. darbo neturinčių vyrų – 35,2 tūkst. arba 51 proc. daugiau nei prieš metus. Jie sudarė 12 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų – 4 proc. punkto daugiau nei 2019 m. liepos 1 d.

5

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

1 Registruotas nedarbas – Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais.

Vyrų registruoto nedarbo rodiklis buvo 0,1 proc. punkto žemesnis nei moterų. Moterų registruotas nedarbas, palyginti su 2019 m. liepos 1 d., taip pat augo 4 proc. punktais. Liepos 1 d. šalyje buvo regis-truota 103,8 tūkst. darbo neturinčių moterų – 34,4 tūkst. arba 49,5 proc. daugiau nei prieš metus. Šių metų birželio pabaigoje darbo neturinčios moterys sudarė 12,1 proc. šalies darbingo amžiaus moterų.

Liepos 1 d. darbo neturėjo 40,6 tūkst. 16–29 m. amžiaus jaunuolių. Tai – 9,1 proc. tos pačios amžiaus grupės šalies gyventojų. Registruotas jaunimo nedarbas, palyginti su 2019 m. liepos 1 d., augo 4,1 proc. punkto.

Augantį moterų ir jaunimo registruotą nedarbą labiausiai sąlygoja tai, kad įprastai didžioji šių grupių asmenų dalis dirba COVID-19 labiausiai paveiktuose prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose, kurie iš dalies arba visai buvo uždaryti karantino laikotarpiu. Šie paslaugų sektoriaus verslai dažniausia yra darbui imlūs, siūlantys žemos kvalifikacijos darbo vietas, nereikalaujančias daug patirties ir įgūdžių bei sutei-kiančias galimybę darbą derinti su kita veikla, dirbti ne visu etatu. Karantino laikotarpiu moterys dažniau-sia prisiėmė šeimos įsipareigojimus – ėmė nedarbin-gumą vaikų priežiūrai, kai darželyje arba mokykloje buvo paskelbtas karantinas. O dalis jaunuolių, ypač paskutinių kursų studentų, dėl karantino nespėjo įgyti darbo patirties ir ateityje turės konkuruoti su labiau kvalifikuotais, tačiau dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos darbo netekusiais asmenimis.

Daugėjant darbo neturinčių asmenų ir išliekant panašiam naujų laisvų darbo vietų skaičiui, įsidarbinti tampa vis sunkiau, todėl auga ilgalaikių bedarbių skaičius. Beveik kas penktas (19,5 proc.) Užimtumo tarnyboje registruotas darbo neturintis asmuo – ilgalaikis bedarbis. Jų liepos 1 d. buvo registruota 40,7 tūkst. – 8,3 tūkst. arba 25,8 proc. daugiau negu praėjusių metų liepos 1 d. Pernai jų buvo 32,3 tūkst. arba 23,3 proc. visų registruotų bedarbių.

Tarp darbo neturinčių asmenų daugiau vyrų, nors jų dalis mažėjaNors vyrai sudaro šiek tiek didesnę dalį tarp visų darbo neturinčių asmenų (50,1 proc.), palyginti su praėjusių metų mėnesiais, vyrų dalis mažėja. Du iš penkių įregistruotų darbo neturinčių asmenų yra 30–49 m. amžiaus, nežymiai mažesnę dalį sudaro vyresni kaip 50 m. asmenys, beveik kas penktas – jaunesnis kaip 30 m. Didžiausia dalis bedarbių yra įgiję vidurinį išsilavinimą. Kas trečias – neturi profesi-nio pasirengimo.

Palyginti su birželiu, labiausiai augo darbininkų izoliuotojų, statybininkų montuotojų, paštininkų, administravimo ir vykdomųjų sekretorių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų poreikis. Mažėjo darbo pasiūlymų pagrin-dinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, statybinin-kams, pardavėjams, nekvalifikuotiems darbininkams (prekių krovėjams į lentynas, nekvalifikuotiems inžinerinių statinių darbininkams, virtuvės pagalbi-ninkams).

Darbo paieškas pradėjo 32,6 tūkst. asmenųLiepą į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 32,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 16,5 proc. daugiau nei birželį. Palyginti su 2019 m. liepos mėnesiu, darbo jėgos pasiūla augo 27,1 proc.

Kas trečias (33,1 proc.) įregistruotas darbo neturintis asmuo – jaunesnis kaip 30 m. amžiaus. Jaunimo, palyginti su birželiu, registravosi 29,1 proc. daugiau. Vyresni kaip 50 m. asmenys sudaro 28,8 proc. Kas trečias (33 proc.) įregistruotas darbo neturintis asmuo gyvena kaime.

Per septynis šių metų mėnesius bedarbio statusas buvo suteiktas 191,7 tūkst. asmenų – tai 26,8 proc. daugiau nei 2019 m. per tą patį laikotarpį, kai buvo įregistruota 151,2 tūkst. darbo neturinčiųjų.

6

Palyginti su 2019 m. liepos 1 d., tarp darbo neturinčių asmenų sumažėjo darbo ieškančių kaimo gyventojų ir turinčių negalią asmenų. Nors po karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo ilgalaikių bedarbių skaičius auga, jų dalis tarp visų įregistruotų darbo neturinčių asmenų šiemet yra mažesnė nei prieš metus. Pagal amžių tarp registruotų bedarbių augo jaunimo (16–29 m.) dalis, kitų amžiaus grupių – mažėjo. Daugiau registruota tiek turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tiek neturinčių profesinio pasirengimo.

Regioniniai skirtumai Registruotas nedarbas augo visose šalies savivaldybėseDėl situacijos, susiklosčiusios šalyje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, kai daugelis verslų buvo privesti iš dalies ar visiškai stabdyti savo veiklą, registruoto nedarbo rodikliai augo. Šių metų liepos1 d. visose šalies savivaldybėse nedirbančių asmenų dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų buvo didesnė nei 2019 m. liepos 1 d. Didžiausias – 6,1 proc. punkto – augimas fiksuotas Panevėžio mieste ir Ukmergėje. Taip pat sparčiai registruotas nedarbas augo Vilka-viškio (5,9 proc. punkto), Druskininkų (5,8 proc. punkto), Lazdijų (5,6 proc. punkto) savivaldybėse.

Karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimas mažiausiai įtakos turėjo Neringos (registruotas nedarbas augo 0,8 proc. punkto), Raseinių (1,7 proc. punkto), Molėtų (1,9 proc. punkto) savivaldybėms.Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų liepos 1 d. buvo registruota bedarbiais Lazdijų r. (18,3 proc.), Kalvarijos (17,6 proc.), Zarasų r. (17,4 proc.) ir Ignali-nos r. (17,3 proc.) savivaldybėse. Aukščiausio nedar-bo teritorijos išlieka tos pačios kaip ir ankstesniais metais. Dažniausiai tai pasienio teritorijos, nutolusios nuo didžiųjų šalies miestų, kuriuose ūkio plėtra spartesnė ir darbo jėgos poreikis bei įsidarbinimo galimybės didesnės. Tuo tarpu didžiausio nedarbo teritorijose ūkio plėtra lėta, veikiančių ūkio subjektų skaičius mažas, čia nėra didesnių darbdavių, kuriančių daugiau darbo vietų. Mažiausias nedarbas išlieka šalies pajūryje: Neringoje (3,5 proc.), Klaipėdos r.(6,7 proc.) bei Kretingoje (7,7 proc.). Iš penkių didžiųjų šalies miestų mažiausia darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose (9,6 proc.), daugiausia – Panevėžyje (12,9 proc.).

7

8

Aukščiausias moterų nedarbas liepos 1 d. fiksuotas Kelmės r. (18,2 proc.), Kalvarijos (17,6 proc.) ir Rokiškio r. (17,3 proc.). Mažiausiai neturinčių darbo moterų Neringoje – 3,4 proc.

Daugiausia bedarbių vyrų registruota Lazdijuose (19,9 proc.) ir Ignalinoje bei Zarasuose (18,9 proc.). Žemiausias vyrų registruoto nedarbo rodiklis fiksuo-tas Neringoje – 3,5 proc., tai yra daugiau nei 5,5 karto žemesnis nei Lazdijuose.

Daugiausia jaunimo (16–29 m.) neturi darbo Kauno (12,4 proc.), Alytaus (11,5 proc.) ir Panevėžio (11,3 proc.) miestuose. Mažiausiai jaunų bedarbių – Neringoje (1,6 proc.).

Aukščiausias vyresnių kaip 50 m. amžiaus asmenų nedarbas fiksuotas Kalvarijoje (22,1 proc.), Lazdijuose (21,8 proc.) ir Kazlų Rūdoje (21,6 proc.).

Jaunimo situacija darbo rinkoje

Darbo ieškojo 40,7 tūkst. jaunuolių iki 29 m.2020 m. liepos 1 d. šalyje registruota 40,7 tūkst. darbo neturinčių 16–29 m. jaunuolių – 18 tūkst. daugiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Užimtumo tarnyboje registruojantis daugiau jaunimo ir mažėjant įsidarbinimo galimybėms, auga jaunimo nedarbo rodikliai. Jaunimo registruotas nedarbas siekia9,1 proc. – 4,1 proc. punkto daugiau nei 2019 m. liepos 1 d.

16–29 m. amžiaus darbo neturintys jaunuoliai sudarė 19,5 proc. visų 2020 m. liepos 1 d. šalyje registruotų darbo neturinčių asmenų. Palyginti su 2019 m. liepos 1 d., registruotų darbo neturinčių jaunuolių dalis tarp visų darbo neturinčiųjų didėjo 3,1 proc. punkto.

Aukščiausias 16–29 m. jaunimo nedarbas registruotas Kauno ir Vilniaus apskrityse (atitinkamai 10,2 proc. ir 10,0 proc.). Tarp savivaldybių aukščiausias jaunimo nedarbas fiksuotas Kauno m. (12,4 proc.), Alytaus m. (11,5 proc.), Panevėžio m. (11,3 proc.), Visagino m. (11,3 proc.) ir Vilniaus m. (11,1 proc.) savivaldybėse.

9

Užimtumas suteiktas 30,3 tūkst.jaunuoliųPirmą 2020 m. pusmetį užimtumas suteiktas 30,3 tūkst. 16–29 m. jaunuolių – 8,9 proc. mažiau nei 2019 m. per tą patį laikotarpį. Labiausiai mažėjo įsitrauki-mas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones –jose dalyvauti pradėjo 25,3 proc. mažiau jaunuolių. Įsidarbinimas sumažėjo 7,5 proc., veiklos pradžia pagal verslo liudijimą – 6,6 proc.

2020 m. ir 2019 m. I pusmečiais jaunimui suteikto užimtumo formų proporcijos išliko panašios: įsidarbinimas sudarė 76,9 proc. (2020 m.) ir 75,8 proc. (2019 m.), dalyvavimas aktyviose darbo rinkos priemonėse – 6,9 proc. (2020 m.) ir 8,4 proc. (2019 m.), savarankiškos veiklos pradžia pagal verslo liudijimą – 16,2 proc. (2020 m.) ir 15,8 proc. (2019 m.).

Populiariausia tarp nedirbančio jaunimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių grupė – parama mokymuisi. Šia priemone 2020 m. I pusmetį pasinau-dojo 0,9 tūkst. jaunuolių. Iš jų 0,7 tūkst. siekia įgyti darbo rinkoje paklausių profesijų ar kompetencijų, dalyvaudami profesinio mokymo priemonėje.

Daugiausia jaunuolių rinkosi C ir CE kategorijų transporto priemonių vairuotojo, apskaitininko, siuvėjo, žiniatinklio programuotojo mokymo progra-mas. Nepaisant 2020 m. I pusmetį pasikeitusios ekonominės situacijos, paskelbto karantino, parama jaunuoliams steigti darbo vietas išliko ta pati.

10

16–29 m. darbo neturinčio jaunuolio profilis2020 m. liepos 1 d. duomenimis, 50,5 proc. Užimtu-mo tarnyboje registruoto nedirbančio jaunimo buvo vyrai. Didžiausią darbo neturinčio jaunimo dalį sudarė vidurinį išsilavinimą įgiję jaunuoliai (56,1 proc.). Aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų dalis tarp nedirbančio jaunimo buvo 23,8 proc., profesinį pasirengimą – 54,2 proc.

Jaunojo bedarbio portretasVyras (50,5 proc.)16–24 m. amžiaus (49,1 proc.)Su viduriniu išsilavinimu (56,1 proc.)Su profesiniu pasirengimu (54,2 proc.)

Daugiausia ieškomi darbai: nekvalifikuotas darbinin-kas, parduotuvių pardavėjas, reklamos ir rinkodaros specialistas, administravimo ir vykdomasis sekreto-rius, lengvųjų automobilių vairuotojas.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 5,5 proc. punktais išaugo darbo neturinčių 16–24 m. jaunuolių dalis tarp nedirbančio jaunimo.

Jaunimo nedarbo struktūroje augo vidurinį išsilavi-nimą turinčiųjų dalis (2,7 proc. punktais) ir profesinio pasirengimo neturinčiųjų dalis (4,1 proc. punktu).

Darbo jėgos pasiūla – kas ieško darbo?Darbo jėgos pasiūla augo2020 m. I pusmetį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 159,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 33,5 tūkst. (26,7 proc.) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Daugiau bedarbių registruota tiek I, tiek II metų ketvirtį.

Kaip rodo keleto pastarųjų metų duomenys, įprastai pavasario–vasaros sezonu besikreipiančių į Užimtu-mo tarnybą darbo neturinčių asmenų skaičius mažė-ja. 2020 m. kovo–birželio mėnesiais LR Vyriausybei paskelbus karantiną ir tebesitęsiant ekstremaliai situacijai tendencijos pasikeitė.

Palyginti su ankstesniais metais, besikreipiančių skaičius augo kovo ir balandžio mėnesiais – kaip šalyje paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos rezultatas. Gegužę bedarbių registravosi panašiai kaip ir ankstesniais metais.

11

2020/08

Tačiau didesnis kaip 40 proc. augimas fiksuotas birželį. Tam įtakos galėjo turėti nuo birželio 12 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 481 straipsnio pakeitimai, suteikiantys teisę Užimtu-mo tarnyboje registruotiems asmenims gauti darbo paieškos išmokas.

Daugiau įregistruojama darbo ieškančių vyrųPirmą šių metų pusmetį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 75,3 tūkst. darbo neturinčių moterų ir 83,8 tūkst. vyrų. Palyginti su 2019 m. I pusmečiu, moterų registravosi 19,8 tūkst. arba 35,6 proc. daugiau, vyrų – 13,7 tūkst. arba 19,6 proc. daugiau. Nors vyrai tarp darbo ieškančių asmenų šių metų I pusmetį ir sudarė didesnę dalį – 52,7 proc., tačiau tai yra 3,1 proc. punkto mažiau nei 2019 m. I pusmetį. Tai sąlygojo po karantino paskel-bimo labiau išaugusi darbo neturinčių moterų regis-tracija.

Daugiau darbo ieškančių vyrų buvo baigę profesines mokyklas – 44,1 proc., tarp nedirbančių moterų profesinį išsilavinimą turėjo 33,9 proc. Tarp vyrų daugiau ir neturinčių profesinio pasirengimo – 34,7 proc., tarp moterų – 30,5 proc. Tarp darbo neturinčių moterų pusantro karto daugiau nei tarp vyrų buvo įgijusių universitetinį ar koleginį išsilavinimą.

12

Darbo rečiau ieškojo neturintysprofesinio pasirengimoBeveik kas trečias registruotas darbo neturintis asmuo neturi profesinio pasirengimo, todėl jiems sunku įsitvirtinti darbo rinkoje. Palyginti su 2019 m. I pusmečiu, nekvalifikuotų bedarbių dalis mažėjo 0,7 proc. punkto. Taip pat mažėjo turinčių profesinį pasirengimą skaičius.

Tuo tarpu įgijusių universitetinį, koleginį ar aukštesnįjį išsilavinimą darbo neturinčių asmenų dalis, palyginti su 2019 m. I pusmečiu, augo.

Daugiausia išaugo paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų pasiūlos dalis2020 m. I pusmetį registruotų darbo neturinčiųjų struktūroje pagal paskutinės darbovietės profesijų grupes didžiausią dalį sudarė nekvalifikuoti darbi-ninkai (34,8 proc.), kvalifikuoti darbininkai – 21,2 proc., paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavė-jai – 16,7 proc.

Daugiausiai dėl darbo paieškos į Užimtumo tarnybą kreipėsi parduotuvių pardavėjai, lengvųjų automo-bilių, taksi ir furgonų vairuotojai, dažytojai, virėjai, kirpėjai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai, dailidės ir staliai. Palyginti su 2019 m. I pusmečiu, nedarbo struktūroje pagal profesijų grupes labiausiai išaugo darbo neturinčių paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavė-jų dalis – 1,6 proc. punkto. Nekvalifikuotų ir kvalifi-kuotų darbininkų dalis tarp darbo neturinčiųjų suma-žėjo atitinkamai 2,2 ir 1,3 proc. punktais.

Daugiau įregistruojama vyresnio amžiaus asmenųKas trečias–ketvirtas (28,2 proc.) per šių metų I pusmetį įregistruotas darbo ieškantis asmuo buvo jaunesnis kaip 30 m., 30,2 proc. – vyresni kaip 50 m. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje jaunimo dalis, palyginti su 2019 m. I pusmečiu, beveik nepakito, o vyresnio amžiaus augo 0,7 proc. punkto.

Labiausiai, palyginti su 2019 m. I pusmečiu, augo vyresnių kaip 60 m. darbo neturinčiųjų skaičius, tam įtakos galėjo turėti ne tik kovą šalyje paskelbtas karantinas, bet ir didėjanti pensinio amžiaus riba. Taip pat daugiau nei vidurkis – 37,9 proc. – augo nedir-bančio 20–24 m. jaunimo skaičius. Daugiausia jaunimo registravosi karantino laikotarpiu, kai dalies verslų veikla buvo iš dalies arba visai apribota. Esant neaiškioms veiklos perspektyvoms nemažai darb-davių iš naujo įvertino būtinas darbo jėgos apimtis funkcijoms atlikti, optimizavo veiklos procesus, todėl dalis darbuotojų neteko darbo. Dėl mažesnės darbo patirties jaunimui sunkiau konkuruoti su labiau paty-rusiais kolegomis. Taip pat didesnė nei kitų amžiaus grupių jaunimo dalis neturi profesinio pasirengimo.

13

2020 m. I pusmetis 2019 m. I pusmetis Pokytis Iš viso 159079 122269 36810 30,1 iš jų: sk. proc. sk. proc. sk. proc. iki 20 m. 4026 2,5 3898 3,1 128 3,3 20–24 m. 20544 12,9 14899 11,9 5645 37,9 25–29 m. 20235 12,7 16691 13,3 3544 21,2 30–34 m. 17743 11,2 14270 11,4 3473 24,3 35–39 m. 15101 9,5 12022 9,6 3079 25,6 40–44 m. 15540 9,8 12561 10,0 2979 23,7 45–49 m. 17911 11,3 14279 11,4 3632 25,4 50–55 m. 18287 11,5 14939 11,9 3348 22,4 55–59 m. 18882 11,9 14970 11,9 3912 26,1 nuo 60 m. 10810 6,8 7040 5,6 3770 53,6

Įregistruota darbo neturinčių asmenų pagal amžiaus grupes, 2020 m. I pusmetį

Daugiausia – darbo ieškančiųjų iš paslaugų sektoriaus 2020 m. I pusmetį daugiausia registruota darbo neturinčių asmenų iš paslaugų sektoriaus – 49,7 proc., iš pramonės – 18,8 proc., iš statybos – 10,8 proc. Palyginti su 2019 m. I pusmečio duomenimis, darbo neturinčių asmenų iš paslaugų sektoriaus dalis padidėjo 0,5 proc. punkto, iš statybos sumažėjo 0,9 proc. punkto. Pagal ekonominės veiklos rūšis2020 m. I pusmetį daugiausia registruota darbo ne-turinčių asmenų,

anksčiau dirbusių didmeninės ir mažmeninėje preky-bos, apdirbamosios gamyboje ir statybos veiklą vykdančiose įmonėse. Nedarbo struktūroje pagal ekonomines veiklos rūšis šie darbo neturintys asme-nys sudarė atitinkamai 17,6 proc., 17,1 proc. ir 11,7 proc. visų registruotų darbo neturinčių asmenų. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., daugiausia išaugo darbo nuturinčių asmenų iš kitos veiklos da-lis – padidėjo 1,0 proc. punktais, bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus – padidėjo 0,6 proc. punktais.

14

Darbo neturinčių asmenų struktūra pagal profesijų grupes, proc.

Profesijų grupė

Darbo neturinčių asmenų pasiskirstymas, proc.

2019 m. I pusmetis

2020 m. I pusmetis Pokytis

Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai 16,7 18,3 1,6

Įrengimų ir mašinų operatoriai ir surinkėjai 8,8 9,4 0,6

Technikai ir jaunesnieji specialistai 5,3 5,7 0,4

Tarnautojai 2,8 3,2 0,4

Vadovai 2,7 3,0 0,3

Specialistai 6,7 6,9 0,2

Kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai 1,0 1,0 0,0

Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai 21,2 19,9 -1,3

Nekvalifikuoti darbininkai 34,8 32,6 -2,2

Įregistruoti darbo neturintys asmenys pagal ekonomines veiklas, proc.

Ekonominės veiklos rūšis

Darbo neturinčių asmenų pasiskirstymas, proc.

2019 m. I pusmetis

2020 m. I pusmetis Pokytis

Kita veikla 14,3 15,3 1,0 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 4,9 5,5 0,6 Transportas ir saugojimas 5,7 6,0 0,3 Didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas 17,6 17,8 0,2

Finansinė ir draudimo veikla 0,5 0,6 0,1 Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla 1,0 1,1 0,1 Kita aptarnavimo veikla 1,1 1,2 0,1 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 0,3 0,3 0,0 Informacija ir ryšiai 0,7 0,7 0,0 Nekilnojamojo turto operacijos 1,6 1,6 0,0 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 2,0 2,0 0,0 Švietimas 2,6 2,6 0,0 Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 1,9 1,9 0,0 Statyba 11,7 10,8 -0,9 Administracinė ir aptarnavimo veikla 6,4 5,8 -0,6 Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 3,3 3,0 -0,3 Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė 5,7 5,5 -0,2 Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas 1,2 1,0 -0,2 Apdirbamoji gamyba 17,1 17,0 -0,1 Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas 0,5 0,4 -0,1

Darbo jėgos paklausa – kokių darbuotojų reikia darbo rinkoje? Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 m. I pusmetį darbdaviai įregistravo 12,8 proc. (14,2 tūkst.) mažiau laisvų darbo vietų nei 2019 m. I pusmetį. Pagal kvalifikaciją mažiau laisvų darbo vietų buvo registruo-ta kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams.

Daugiausiai laisvų darbo vietų pagal profesijų grupes registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, parduotuvių pardavėjams, virėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams, miškų ūkio darbuotojams, vandentiekininkams ir vamzdynų montuotojams, statybininkams, dažytojams, dailidėms ir staliams.

Šių metų I pusmetį augo sunkiasvorių sunkvežimių, krovinių transporto priemonių, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų ir miškų ūkio darbuotojų paklausa, palyginti su 2019 m. I pusmečiu. Registruotų darbo vietų skaičius labiausiai mažėjo biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kamba-rinėms ir pagalbininkams, krovikams, parduotuvių pardavėjams ir virėjams.

Daugiausia (59,4 proc.) įregistruotų laisvų darbo vietų buvo paslaugų sektoriuje. Daugiau nei penk-tadalis (20,8 proc.) – pramonėje. Palyginti su 2019 m. I pusmečiu, paklausos struktūroje mažėjo paslaugų (2,2 proc. punkto) ir pramonės (0,7 proc. punkto) dalis. Augimas fiksuotas statybų (1,7 proc. punkto) ir žemės ūkio sektoriuose (1,3 proc. punkto).

15

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

2020 m. II ketvirtį užimti buvo 1351,5 tūkst. šalies gyventojų, iš jų 1292,8 tūkst. – 15–64 m. amžiaus. Palyginti su 2019 m. II ketvirčiu, užimtųjų buvo 30,7 tūkst. mažiau. Per metus užimtų 15–64 m. amžiaus gyventojų skaičius mažėjo 32,7 tūkst., o užimtumo lygis siekė 71,4 proc. (1,6 proc. punkto mažiau nei 2019 m. II ketvirtį). Nedarbo lygis 2020 m. II ketvirtį buvo 2,6 proc. punkto didesnis nei 2019 m. II ketvirtį.

LR Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, dar labiau padidėjo atotrūkis tarp nedarbo mieste ir kaime. 2020 m. II ketvirtį užimtumo lygis kaime buvo 9,4 proc. punkto žemesnis nei mieste (kaime – 65,1 proc., mieste – 74,5 proc.).

16

Darbo jėgos pasiūlos irpaklausos suderinamumas Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 m. I pusmetį darbo rinkoje jaučiamas darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimas: nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas. Specialistų ir kvalifikuotų darbininkų pasiūla šių metų I ketvirtį buvo daugiau kaip 16 proc. mažesnė už paklausą, tuo tarpu norinčių dirbti nekvalifikuotą darbą – 16 proc. daugiau negu tokios darbo jėgos poreikis.

Didžiausias pasiūlos ir paklausos neatitikimas dėl darbuotojų pertekliaus fiksuotas parduotuvių pardavėjų, administravimo ir vykdomųjų sekretorių, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, kirpėjų, kosmetikų profesijų grupėje.

Šalyje kai kurioms profesijoms laisvų darbo vietų registruota daugiau nei darbo ieškančių asmenų, turinčių darbdaviui reikiamą kvalifikaciją / kompe-tencijas ir galinčių tokį darbą dirbti. Tarp tokių profesijų 2020 m. I pusmetį buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuo-tojai, miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojai, kitur nepriskirti statybininkai montuotojai, vandentie-kininkai ir vamzdynų montuotojai.

Trūkstant darbo jėgos, darbdaviai laisvas darbo vietas užpildo pasitelkdami darbuotojus iš trečiųjų šalių. Jei jų profesija yra įtraukta į patvirtintą trūkstamų profesi-jų sąrašą, nereikia gauti Užimtumo tarnybos leidimo dirbti. 2020 m. I pusmetį į Lietuvą, gavę leidimus dirbti iš Užimtumo tarnybos, atvyko beveik 3 tūkst. (2985) darbuotojų, daugiau nei pusė – iš Ukrainos.

Didelė dalis užsieniečių atvyko iš Baltarusijos, Rusijos Federacijos, Uzbekistano, Kinijos ir Indijos. Daugiau-siai leidimų dirbti išduota virėjams, betonuotojams, elektrikams, elektromonteriams, kvalifikuotiems miškų ūkio darbininkams, pakavimo įrangos operato-riams, izoliuotojams, staliams, miško sodintojams, tarptautinio keleivių vežimo transporto priemonės vairuotojams, grožio salono darbuotojams, logistikos specialistams.

Vertinant pasiūlos ir paklausos suderinamumą šalyje bei atskirose apskrityse, į analizę įtraukiamos tik tos profesijos, kurioms per 2020 m. I pusmetį laisvų darbo vietų buvo registruota bent 1 proc. nuo visų registruotų šalyje ir atskirose apskrityse. Taip pat į analizę įtrauktos tik tos profesijos, kurioms regis-truotų laisvų darbo vietų skaičius viršijo darbo ieškančių asmenų skaičių.

Išnagrinėjus pasiūlos ir paklausos santykio skirtumus stebima, kad 2020 m. I pusmetį šalyje didžiausias paklausos ir pasiūlos nesuderinamumas fiksuotas mėsininkams ir žuvų darinėtojams, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojams bei miškų ūkio darbuoto-jams.

Nagrinėjant pasiūlos ir paklausos suderinamumą pagal šalies apskritis (žr. 1 priedą) stebima, kad profesijų, kurių darbuotojų trūksta, pasiskirstymas pagal apskritis yra netolygus. Tai lemia kiekvienoje apskrityje esantis skirtingas veikiančių ūkio subjektų skaičius, geografinė padėtis ir dažniausiai plėtojama ekonominė veikla.

17

Užimtumo didinimo priemonės Aktyvios darbo rinkos politikos ir kitos laikino užimtumo priemonėsregistruotą nedarbą 2020 m. I pusmetį sumažino 1,0 proc. punktuLR Vyriausybės paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos sąlygoti verslo gyvybingumo ir dinamikos šalyje pokyčiai atsispindi ir aktyvios darbo rinkos politikos bei kitų laikino užimtumo priemonių taikyme.

Per I šių metų pusmetį Užimtumo tarnyba į darbo rinką padėjo sugrįžti 125,8 tūkst. asmenų – 12,5 proc. mažiau nei 2019 m. I pusmetį. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 74,5 tūkst., iš jų – 64,9 tūkst. įsidarbino neterminuotai. Į darbo rinką pagal terminuotą darbo sutartį grįžo 9,6 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų nedirbusių asme-nų – 2,2 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir šalies savivaldybių rengiamų užimtumo didinimo programų dalyvių skaičius mažėjo. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones įsitraukė 8,1 tūkst. darbo neturinčiųjų (39,1 proc. mažiau nei 2019 m. I pus-metį), o šalies savivaldybių rengiamose užimtumo didinimo programose pradėjo dalyvauti 1,9 tūkst. nedirbančių asmenų (14,6 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu).

Pradėjusių savarankišką veiklą pagal verslo liudiji-mus iki 6 mėn. skaičius augo: per 2020 m. I pusmetį tokią veiklą pradėjo 43,3 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčiųjų, t. y. 6 proc. daugiau nei 2019 m. I pusmetį.

Grįžimas į darbo rinką pradedant veiklą pagal verslo liudijimus buvo populiaresnis tarp moterų – jos sudarė 57,5 proc. darbo neturinčių asmenų, per I metų pusmetį pradėjusių dirbti pagal verslo liudiji-mus. Vyresni nei 50 m. darbo ieškantieji sudarė 35,1 proc., jaunimas iki 29 m. – 11,3 proc. Bendroje veiklą pagal verslo liudijimus pradėjusių bedarbių struktūro-je 2020 m. I pusmetį ženkliai mažėjo ilgalaikių bedarbių dalis: nuo 24,9 proc. 2019 m. I pusmetį iki 11,7 proc. 2020 m.

18

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėsŠių metų pirmą pusmetį aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis pasinaudojo 8,1 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų nedirbančių asmenų. Tarp šių priemonių dalyvių daugiau vyrų – 53,3 proc. Nedirbantis jaunimas iki 29 m. sudarė 26 proc., vyresni nei 50 m. asmenys – 39,9 proc. Ilgalaikių bedarbių, pradėjusių dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, dalis 2020 m. I pusmetį sudarė 24,5 proc.

Įsitraukimo į aktyvios darbo rinkos politikos priemo-nes analizė pagal apskritis (žr. 2 priedą) rodo, kad 2020 m. I pusmetį didžiausias moterų įsitraukimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones buvo Klaipėdos ir Telšių apskrityse – moterys sudarė atitinkamai 56,4 proc. ir 53,2 proc. šiose priemonėse dalyvaujančių šių apskričių nedirbančiųjų. Mažiausias – Vilniaus apskrityje (38 proc.).

Daugiausia jaunimo iki 29 m. tarp aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių Tauragės ir Klaipė-dos apskrityse – atitinkamai 37,2 proc. ir 32,4 proc. visų šiose priemonėse dalyvaujančių darbo neturinčių asmenų šiose apskrityse. Mažiausias – Utenos apskrityje (15,0 proc.).

Pastebėta, kad jaunimo dalis aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse 2020 m. I pusmetį augo visose apskrityse, išskyrus Tauragės ir Utenos.

Didžiausias vyresnių nei 50 m. nedirbančiųjų dalyva-vimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse fiksuotas Utenos ir Klaipėdos apskrityse (atitinkamai 48,3 proc. ir 46,6 proc. dalys nuo visų šių apskričių bedarbių, pasinaudojusių priemonėmis). Mažiausias vyresnių nedirbančiųjų įsitraukimas – Kauno apskrity-je (33,9 proc.).

Daugiausia ilgalaikių bedarbių tarp aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių – Utenos apskrity-je. Jie sudarė 32,3 proc. visų šiose priemonėse daly-vaujančių bedarbių šioje apskrityje.

Mažiausias ilgalaikių bedarbių įsitraukimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones – Klaipėdos apskri-tyje (16,3 proc.).

Populiariausiomis į užimtumą grįžti skatinančiomis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių grupėmis išliko parama mokymuisi (37,5 proc.) ir remiamas įdarbinimas (37,7 proc.). Parama judumui, skatinančia teritorinį darbo jėgos mobilumą, pasinaudojo 18,2 proc. nedirbančiųjų, įsitraukusių į aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

19

20

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių struktūroje dalyvaujančiųjų paramos mokymuisi priemonėse dalis viršijo šalies vidurkį Kauno, Alytaus, Vilniaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse, remiamo įdarbinimo priemonėse – Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir Utenos apskrityse, paramos darbo vietoms steigti priemonėse – Telšių, Alytaus ir Vilniaus apskrityse, paramos judumui priemonėse – Tauragės, Marijam-polės ir Alytaus apskrityse.

Parama mokymuisi2020 m. I pusmetį į paramos mokymuisi priemones įsitraukė 3 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų – 42,5 proc. mažiau, palyginti su 2019 m. I pusmečiu.

Paramos mokymuisi priemonių grupės, nukreiptos į darbo rinkai paklausių kompetencijų ugdymą ir atnaujinimą, populiarumas tarp darbo neturinčio jaunimo ir vyresnių asmenų – panašus. Jaunimas iki 29 m. sudarė 29,1 proc. visų pradėjusių dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse, vyresni nei 50 m. darbo neturintieji – 28,2 proc., ilgalaikiai bedarbiai – 21,7 proc.

Vyrų paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo daugiau – 56,1 proc. Palyginti su 2019 m. I pusmečiu, moterų įsitraukimas į paramos mokymuisi priemones sumažėjo 2,9 proc. punktais.

Profesinis mokymasis – populiariausia paramos mokymuisi priemonė. Per ataskaitinį laikotarpį ja pasinaudojo 2,5 tūkst. nedirbančiųjų. Moterų įsi-traukimas į profesinio mokymo programas – gerokai mažesnis nei vyrų. Jos sudarė 39,8 proc. nedirban-čiųjų, pradėjusių mokytis pagal šias mokymo progra-mas.

Tačiau moterys aktyviau nei vyrai naudojosi kitomis paramos mokymuisi priemonėmis: įdarbinimu pagal pameistrystės sutartį (64,5 proc.), stažuote (64,1 proc.), neformalaus švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimu (53,7 proc.).

Į kitas paramos mokymuisi priemones 2020 m. I pusmetį įsitraukė 0,6 tūkst. asmenų: 110 pradėjo dirbti pagal pameistrystės sutartį, 306 asmenims organizuota stažuotė, 162 pasinaudojo neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemone. Nedirbantis jaunimas iki 29 m. ir vyresni nei 50 m. bedarbiai sudarė didžiąją dalį pasinaudojusių profesinio mokymo priemone – atitinkamai 29,6 proc. ir 28,0 proc.

Tarp profesinio mokymo programose dalyvaujančiųjų populiariausiomis išlieka transporto paslaugų mokymo sričiai priskiriamos programos. Iš jų didžiau-sio nedirbančiųjų įsitraukimo sulaukė motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai gauti, autokrautuvo eksploatavimo mokymai bei motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų mokymo programa.

21

Paslaugų asmenims profesinio mokymo grupėje populiariausios virėjo ir konditerio mokymo programos. Verslo ir administravimo grupėje – apskaitininko ir kasininko, gamybos ir perdirbimo grupėje – siuvėjo operatoriaus profesinio mokymo programa.

2020 m. I pusmečio profesinio mokymoprogramų TOP 5: •Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa; •Apskaitininko ir kasininko profesinio mokymo programa; •Slaugytojo padėjėjo profesinio mokymo programa; •Virėjo profesinio mokymo programa; •Autokrautuvo profesinio mokymo programa.

Remiamas įdarbinimasRemiamo įdarbinimo priemonėmis 2020 I pusmetį pasinaudojo 3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 39,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Remia-mo įdarbinimo priemonės populiaresnės tarp vyresnio amžiaus darbo neturinčiųjų. Įdarbinimo subsidijuojant priemonė padėjo į darbo rinką grįžti 2,6 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių žmonių.

Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje dalyvavo 0,46 tūkst. bedarbių, siekiančių grįžti į darbo rinką. Vyresni nei 50 m. asmenys sudarė 60,9 proc. pasin-audojusiųjų įdarbinimo subsidijuojant priemone. Jaunimas iki 29 m. aktyviau naudojosi darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemone – sudarė 41,8 proc. pasin-audojusiųjų šia priemone.

Parama darbo vietoms steigti2020 m. I pusmetį paramos darbo vietoms steigti priemonėmis pasinaudojo 534 Užimtumo tarnyboje registruoti darbo neturintieji – 13, 2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Parama darbo vietoms steigti daugiau naudojosi vyrai – jie sudarė 75,7 proc. šios priemonės dalyvių.

Įdarbinimas į vietas, įsteigtas pagal vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, mažėjo 28,3 proc., tačiau išliko populiariausia paramos darbo vietoms steigti priemo-ne tarp nedirbančiųjų. Iš šia priemone pasinaudo-jusiųjų 32,8 proc. sudarė vyresni nei 50 m. darbo neturintys asmenys, 24,1 proc. – jaunimas iki 29 m.

Savarankiško užimtumo rėmimo priemonės panaudo-jimas išaugo 2,7 karto, palyginti su 2019 m. I pusme-čiu. 92,1 proc. šia priemone pasinaudojusiųjų – jauni-mas iki 29 m. Įdarbinimo į subsidijuojamas darbo vietas priemonė padėjo į darbą grįžti 76 asmenims. 60,5 proc. šia priemone pasinaudojusiųjų – vyresni nei 50 m. asmenys.

16–29 m. darbo neturinčio jaunuolio profilis2020 m. liepos 1 d. duomenimis, 50,5 proc. Užimtu-mo tarnyboje registruoto nedirbančio jaunimo buvo vyrai. Didžiausią darbo neturinčio jaunimo dalį sudarė vidurinį išsilavinimą įgiję jaunuoliai (56,1 proc.). Aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų dalis tarp nedirbančio jaunimo buvo 23,8 proc., profesinį pasirengimą – 54,2 proc.

Jaunojo bedarbio portretasVyras (50,5 proc.)16–24 m. amžiaus (49,1 proc.)Su viduriniu išsilavinimu (56,1 proc.)Su profesiniu pasirengimu (54,2 proc.)

Daugiausia ieškomi darbai: nekvalifikuotas darbinin-kas, parduotuvių pardavėjas, reklamos ir rinkodaros specialistas, administravimo ir vykdomasis sekreto-rius, lengvųjų automobilių vairuotojas.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 5,5 proc. punktais išaugo darbo neturinčių 16–24 m. jaunuolių dalis tarp nedirbančio jaunimo.

Jaunimo nedarbo struktūroje augo vidurinį išsilavi-nimą turinčiųjų dalis (2,7 proc. punktais) ir profesinio pasirengimo neturinčiųjų dalis (4,1 proc. punktu).

22

Parama judumuiParamos judumui priemone 2020 m. I pusmetį pasi-naudojo 1,5 tūkst. darbo neturinčiųjų – 36,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Ši teritoriniam mobilumui darbo rinkoje skatinti skirta priemonė išlieka populiaresnė tarp moterų: jos sudarė 56,1 proc. pasinaudojusių šia priemone 2020 m. I pus-metį ir 58,67 proc. pasinaudojusiųjų 2019 m. I pus-metį.

Vyresni nei 50 m. darbo neturintys asmenys sudarė 35,4 proc. gavusiųjų paramą judumui, jaunimas iki 29 m. – 21,8 proc. Ilgalaikių bedarbių, pasinaudojusių šia priemone, palyginti su 2019 m. I pusmečiu, gerokai sumažėjo: nuo 37,5 proc. dalies šia priemone besi-naudojusiųjų 2019 m. iki 16,2 proc. šiemet.

Aktyvios darbo rinkos politikospriemonių efektyvumas2020 m. I pusmečio aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo analizė rodo, kad apie 80 proc. įdarbinimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonių dalyvių pasilieka dirbti priemonei pasibaigus ir apie 60 proc. tebedirba praėjus 2 metams.

Apie 60 proc. dalyvavusių profesinio mokymo programose įsidarbina per 3–6 mėnesius ir darbo rinkoje lieka prabėgus 2 metams. Daugiau nei 70 proc. dalyvavusių įsidarbinimo pagal pameistrys-tės sutartis priemonėje darbo rinkoje lieka ir po 3–6 mėn. Tačiau dirbančiųjų po 2 metų šios priemonės dalyvių skaičius mažėja iki 62 proc.

23

Parama darbo vietoms išsaugoti ir darbo neturintiems asmenimsekstremalios situacijos metuEkstremalios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu valstybė teikia finansinę paramą: darbo paieškos išmoką darbo neturintiems asmenims, išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims, darbdaviams, paskelbusiems prastovas darbuotojams, ir darb-daviams po prastovų ekstremalios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu.

Birželio 12 d. įsigaliojo Užimtumo įstatymo 481 straipsnio pakeitimas, suteikiantis teisę bedarbio statusui gauti kriterijus atitinkantiems asmenims kreiptis į Užimtumo tarnybą ir gauti darbo paieškos išmoką. Iki birželio pabaigos prašymus gauti šią išmoką pateikė beveik 66 tūkst. darbo neturinčių asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje. Tai yra 31,5 proc. visų registruotų darbo neturinčių asmenų.Užimtumo tarnyba nuo balandžio 5 d. iki birželio pabaigos gavo daugiau kaip 92 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų prašymų 257 eurų išmokai gauti, ji paskirta 82,7 tūkst. asmenų. Daliai besikreipusiųjų išmoka nepaskirta, nes asmenys neatitiko įstatyme nustatytų reikalavimų.

Pagal veiklos tipą daugiausia (54,9 proc.) prašymus pateikė individualią veiklą vykdantys asmenys, 25,8 proc. pateikusiųjų vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, 10,7 proc. yra individualių įmonių savininkai, 8,3 proc. – ūkininkai, partneriai, 0,3 proc. – meno kūrėjai.

Užimtumo tarnyba prisideda prie darbo vietų išsaugojimo administruodama ekstremalios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu valstybės teikiamą finan-sinę paramą darbdaviams, paskelbusiems prastovas darbuotojams. Subsidija gali siekti: 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto (arba 1,5 MMA) arba 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (arba 1 MMA). Užimtumo tarnyba įgyvendina subsidijų skyrimą pagal remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įsta-tymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo.

Subsidijos darbo užmokesčiui mokamos: a) darb-daviams, kurie per karantiną neatleido darbuotojų, bet paskelbė jiems prastovas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, kreipėsi valstybės pagalbos ir jų darbuotojų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama prastovų subsidija; b) darbdaviams, kurie įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą; c) darbdaviams, įdarbinantiems papildomai remiamus bedarbius. Subsidijų dydžiai, mokami už darbuotojus, grįžusius po prastovų, dirbančius nuo COVID-19 nukentėju-siose įmonėse ar įdarbinamus nukreipiant Užimtumo tarnybai, pirmą–antrą mėnesį siekia 100 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, trečią – ketvirtą – 50 proc., penktą – šeštą– 30 proc., bet ne daugiau nei 607 eurus bruto. Viršutinė subsidijų riba gali būti didesnė įmonėms, kurios bus įtrauktos į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą sąrašą veiklų, orientuotų į pažangias technologijas, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą. Šioms įmonėms viršutinė subsidijos riba siekia iki 1214 eurų bruto, tačiau pirmą–antrą mėnesį subsidijos dydis būtų 70 proc., trečią–ketvirtą – 50 proc., penk-tą–šeštą – 30 proc. Pirmus du mėnesius galima rinktis 100 proc. subsidiją su 607 eurų maksimalia riba.

Iki liepos 1 d. Užimtumo tarnyba gavo 0,8 tūkst. įmonių pasiūlymus dėl 4,4 tūkst. darbuotojų 1,3 mln. eurų subsidijų skyrimo įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo.

Užimtumo tarnyba taip pat įgyvendina priemonę savarankiškai dirbančiųjų veiklos keitimui remti. Savarankiškai dirbantys žmonės, negalintys tęsti iki karantino vykdytos veiklos, aktyviai ieško kitų alter-natyvų ir keičia savo veiklas šiuo laikotarpiu į pelnin-gesnes ir perspektyvesnes. Užimtumo tarnyba gavo 1306 paraiškas, kuriose prašomų gauti lėšų suma siekia 8,3 mln. eurų.

23

Pagrindinės tendencijos 2020 m. liepos 1 d., palyginti su 2019 m. liepos 1 d., registruotas nedarbas šalyje didėjo 4,1 proc. punkto. Darbo neturintys vyrai sudarė 12 proc. šalies darbin-go amžiaus vyrų – 4 proc. punktais daugiau nei prieš metus. Registruotas moterų nedarbas per metus taip pat didėjo 4 proc. punktais ir 2020 m. liepos 1 d. siekė 12,1 proc. Nedirbančių asmenų dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų, palyginti su 2019 m. liepos 1 d., augo visose šalies savivaldybėse. Didžiau-sias – 6,1 proc. punkto augimas – fiksuotas Panevėžio mieste ir Ukmergėje. Mažiausiai nedarbas augo Neringoje (0,8 proc. punkto). Dažniausiai darbo ieškojo vidutinio amžiaus vyras, turintis vidurinį išsilavinimą. Darbo jėgos pasiūla, palyginti su 2019 m. I pusmečiu, didėjo 26,7 proc. (33,5 tūkst.). 2020 m. I pusmetį darbdaviai įregistravo 97 tūkst. naujų laisvų darbo vietų – 12,8 proc. mažiau nei2019 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Registruotas jaunimo nedarbas, palyginti su 2019 m. I pusmečiu, išaugo 4,1 proc. punkto. Jaunimo nedarbo struktūroje padaugėjo vidurinį išsilavinimą įgijusių ir profesinio pasirengimo neturinčių jaunuolių skaičius. Ekstremalios situacijos ir karantino sąlygomis šių metų I pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, mažėjo įdarbinimas, taip pat ir aktyvios darbo rinkos politikos dalyvių skaičius.

Aktyvios darbo rinkos politikos ir kitų laikino užimtu-mo priemonių taikymas registruotą nedarbą sumaži-no 1,0 proc. punkto. Šios priemonės prisideda prie nedirbančiųjų grįžimo į darbo rinką ir tvaraus užimtu-mo užtikrinimo. 2020 m. I pusmečio aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo analizė rodo, kad apie 80 proc. įdarbinimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonių dalyvių pasilieka darbo rinkoje priemonei pasibaigus ir apie 60 proc. tebedirba praėjus 2 metams.

Registruotas jaunimo nedarbas, palyginti su 2019 m. I pusmečiu, išaugo 4,1 proc. punkto. Jaunimo nedarbo struktūroje padaugėjo vidurinį išsilavinimą įgijusių ir profesinio pasirengimo neturinčių jaunuolių skaičius. Ekstremalios situacijos ir karantino sąlygomis šių metų I pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, mažėjo įdarbinimas, taip pat ir aktyvios darbo rinkos politikos dalyvių skaičius.

Aktyvios darbo rinkos politikos ir kitų laikino užimtu-mo priemonių taikymas registruotą nedarbą sumaži-no 1,0 proc. punkto. Šios priemonės prisideda prie nedirbančiųjų grįžimo į darbo rinką ir tvaraus užimtu-mo užtikrinimo. 2020 m. I pusmečio aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo analizė rodo, kad apie 80 proc. įdarbinimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonių dalyvių pasilieka darbo rinkoje priemonei pasibaigus ir apie 60 proc. tebedirba praėjus 2 metams.

24

Priedas

Nr. 1

1 Į analizę įtraukiamos tik tos profesijos, kurioms per 2020 m. I pusmetį laisvų darbo vietų buvo registruota bent 1 proc. nuo visų, registruotų atskirose apskrityse, bei kurioms registruotų laisvų darbo vietų skaičius viršijo darbo ieškančių asmenų skaičių.

Profesijos, kurių darbo rinkoje labiausia trūko 2020 m. I pusmetį Vienam ieškančiam darbo asmeniui tenkančių darbo vietų skaičius pagal apskritis1

25

26

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių struktūroje dalyvaujančiųjų paramos mokymuisi priemonėse dalis viršijo šalies vidurkį Kauno, Alytaus, Vilniaus, Panevėžio ir Utenos apskrityse, remiamo įdarbinimo priemonėse – Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Panevėžio ir Utenos apskrityse, paramos darbo vietoms steigti priemonėse – Telšių, Alytaus ir Vilniaus apskrityse, paramos judumui priemonėse – Tauragės, Marijam-polės ir Alytaus apskrityse.

Parama mokymuisi2020 m. I pusmetį į paramos mokymuisi priemones įsitraukė 3 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų – 42,5 proc. mažiau, palyginti su 2019 m. I pusmečiu.

Paramos mokymuisi priemonių grupės, nukreiptos į darbo rinkai paklausių kompetencijų ugdymą ir atnaujinimą, populiarumas tarp darbo neturinčio jaunimo ir vyresnių asmenų – panašus. Jaunimas iki 29 m. sudarė 29,1 proc. visų pradėjusių dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse, vyresni nei 50 m. darbo neturintieji – 28,2 proc., ilgalaikiai bedarbiai – 21,7 proc.

Vyrų paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo daugiau – 56,1 proc. Palyginti su 2019 m. I pusmečiu, moterų įsitraukimas į paramos mokymuisi priemones sumažėjo 2,9 proc. punktais.

Profesinis mokymasis – populiariausia paramos mokymuisi priemonė. Per ataskaitinį laikotarpį ja pasinaudojo 2,5 tūkst. nedirbančiųjų. Moterų įsi-traukimas į profesinio mokymo programas – gerokai mažesnis nei vyrų. Jos sudarė 39,8 proc. nedirban-čiųjų, pradėjusių mokytis pagal šias mokymo progra-mas.

Tačiau moterys aktyviau nei vyrai naudojosi kitomis paramos mokymuisi priemonėmis: įdarbinimu pagal pameistrystės sutartį (64,5 proc.), stažuote (64,1 proc.), neformalaus švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimu (53,7 proc.).

Į kitas paramos mokymuisi priemones 2020 m. I pusmetį įsitraukė 0,6 tūkst. asmenų: 110 pradėjo dirbti pagal pameistrystės sutartį, 306 asmenims organizuota stažuotė, 162 pasinaudojo neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemone. Nedirbantis jaunimas iki 29 m. ir vyresni nei 50 m. bedarbiai sudarė didžiąją dalį pasinaudojusių profesinio mokymo priemone – atitinkamai 29,6 proc. ir 28,0 proc.

Tarp profesinio mokymo programose dalyvaujančiųjų populiariausiomis išlieka transporto paslaugų mokymo sričiai priskiriamos programos. Iš jų didžiau-sio nedirbančiųjų įsitraukimo sulaukė motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai gauti, autokrautuvo eksploatavimo mokymai bei motorinių transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų mokymo programa.

27

Parama judumuiParamos judumui priemone 2020 m. I pusmetį pasi-naudojo 1,5 tūkst. darbo neturinčiųjų – 36,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Ši teritoriniam mobilumui darbo rinkoje skatinti skirta priemonė išlieka populiaresnė tarp moterų: jos sudarė 56,1 proc. pasinaudojusių šia priemone 2020 m. I pus-metį ir 58,67 proc. pasinaudojusiųjų 2019 m. I pus-metį.

Vyresni nei 50 m. darbo neturintys asmenys sudarė 35,4 proc. gavusiųjų paramą judumui, jaunimas iki 29 m. – 21,8 proc. Ilgalaikių bedarbių, pasinaudojusių šia priemone, palyginti su 2019 m. I pusmečiu, gerokai sumažėjo: nuo 37,5 proc. dalies šia priemone besi-naudojusiųjų 2019 m. iki 16,2 proc. šiemet.

Aktyvios darbo rinkos politikospriemonių efektyvumas2020 m. I pusmečio aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumo analizė rodo, kad apie 80 proc. įdarbinimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonių dalyvių pasilieka dirbti priemonei pasibaigus ir apie 60 proc. tebedirba praėjus 2 metams.

Apie 60 proc. dalyvavusių profesinio mokymo programose įsidarbina per 3–6 mėnesius ir darbo rinkoje lieka prabėgus 2 metams. Daugiau nei 70 proc. dalyvavusių įsidarbinimo pagal pameistrys-tės sutartis priemonėje darbo rinkoje lieka ir po 3–6 mėn. Tačiau dirbančiųjų po 2 metų šios priemonės dalyvių skaičius mažėja iki 62 proc.

28

Priedas Nr. 2 Nedirbančiųjų įsitraukimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones šalies apskrityse

29