BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO IR VERSLO ATVEJO TIRIAMOJO DARBO · 2020. 5. 8. · darbo eigą. Reguliarūs susitikimai su vadovu ypač svarbūs darbo rengimo pradžioje, kai kartu aptariami

1

Gindra Kasnauskienė

Rasa Paulienė

BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO

IR VERSLO ATVEJO TIRIAMOJO DARBO

RAŠYMO METODINIAI NURODYMAI

Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studentams

Vilnius, 2017

2

Autorės prof. dr. Gindra Kasnauskienė, dr. Rasa Paulienė

Recenzavo doc. dr. Mindaugas Laužikas, dr. Olga Štangej

Redaktorė Gitana Irnienė

Vilniaus universiteto Verslo mokykla

© Gindra Kasnauskienė, Rasa Paulienė 2017

3

TURINYS

ĮVADAS .................................................................................................................................................. 4

1. BENDRIEJI BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO IR VERSLO ATVEJO TIRIAMOJO

DARBO REIKALAVIMAI ................................................................................................................... 6

1.1. Bakalauro baigiamojo darbo ir verslo atvejo tiriamojo darbo tikslas ir ypatumai ........................ 6

1.2. Darbo apimtis ................................................................................................................................ 9

1.3. Studento pareigos .......................................................................................................................... 9

1.4. Vadovo pareigos .......................................................................................................................... 10

2. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO (BBD) RENGIMAS ................................................ 11

2.1. Mokslinio tyrimo etapai .............................................................................................................. 11

2.2. BBD struktūra .............................................................................................................................. 23

3. VERSLO ATVEJO TIRIAMOJO DARBO (VATD) RENGIMAS ............................................ 29

3.1. VATD rengimo etapai ................................................................................................................. 29

3.2. VATD struktūra ........................................................................................................................... 32

4. DARBO APIPAVIDALINIMAS ................................................................................................. 40

5. DARBO GYNIMAS ..................................................................................................................... 45

5.1. Leidimas ginti darbą .................................................................................................................... 45

5.2. Darbo gynimo tvarka ................................................................................................................... 45

5.3. Pristatymo parengimas ................................................................................................................ 46

5.4. Pristatymas................................................................................................................................... 48

6. DARBO VERTINIMAS ............................................................................................................... 50

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ..................................................................................... 53

PRIEDAI ............................................................................................................................................... 54

4

ĮVADAS

Rašymas – tai sunkiausia mąstymo forma.

B. Greetham, 2009

Baigiamojo bakalauro darbo rengimas – tai intensyvus ir sudėtingas mokslinės literatūros

paieškos ir analizės, empirinio tyrimo ir rašymo laikotarpis, atsakingiausias bakalauro studijų programos

etapas. Studentai bakalauro baigiamąjį darbą (toliau – BBD) rašo savarankiškai, pagal atitinkamą studijų

programą, patariami darbo vadovų ir laikydamiesi VU VM taikomos darbų rašymo, apipavidalinimo ir

jų dokumentavimo tvarkos.

Verslo atvejo tiriamasis darbas – tai išsamus, aiškios struktūros verslo atvejo tyrimas,

apimantis verslo organizavimą, turint verslo idėją bei vykdant idėjos realizavimo veiksmus,

atsižvelgiant į jo viziją, misiją ir kryptį. Verslo atvejo tiriamajame darbe turi būti tiriama reali verslo

organizacija – jau veikianti arba esanti steigimo procese arba turint ketinimą realią organizaciją steigti.

Studentai verslo atvejo tiriamąjį darbą (toliau – VATD) rašo savarankiškai, pagal atitinkamą studijų

programą, patariami darbo vadovų ir laikydamiesi VU VM taikomos darbų rašymo, apipavidalinimo ir

jų dokumentavimo tvarkos.

Šių metodinių nurodymų tikslas – glaustai ir aiškiai pateikti pagrindines BBD ir VATD rengimo

gaires Vilniaus universiteto Verslo mokyklos (toliau – VU VM) bakalauro studijų studentams.

Rengiant šią metodinę priemonę išnagrinėta daug literatūros apie socialinio tyrimo procesą ir

metodologines normas, detalių teksto rašymo, citavimo rekomendacijų. Rašant nurodymus, vadovautasi

2004 m. priimtu dokumentu, sutrumpintai vadinamu „Dublino aprašais“ (Shared „Dublin“ Descriptors,

2004) ir 2011 m. lapkričio 26 d. paskelbtu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu

Nr. V-2212 dėl studijų pakopų aprašo patvirtinimo (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

įsakymas, 2011). Šiuose svarbiuose dokumentuose pateikiami pirmosios ir antrosios studijų pakopų

kvalifikacijos reikalavimai ir išryškinami jų esminiai kokybiniai skirtumai. Baigiamieji darbai iš esmės

yra taikomieji socialinės srities – jai priskirtini ekonomikos ir vadybos mokslai – tyrimai, todėl

metodinių nurodymų autorės rėmėsi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos

rekomendacijomis tyrėjams (Merkys, Vaitkevičius ir Urbonaitė-Šlyžiuvienė, 2004). Šių rekomendacijų

rengėjai savo ruožtu rėmėsi autoritetingos organizacijos – Amerikos psichologų asociacijos (APA)

gairėmis (American Psychological Association, 2009), jose pateikiama, kaip rašyti ir apipavidalinti

empirinių eksperimentinių tyrimų ataskaitas. Pažymėtina, kad šių nuorodų, kaip visuotinai prigijusios

tradicijos, savanoriškai laikosi praktiškai visi JAV ir Vakarų Europos socialiniai tyrinėtojai, dirbantys

tiek universitetinėje akademinėje, tiek užsakomųjų tyrimų srityje.

5

Buvo siekiama metodinius nurodymus VU VM studentams suderinti su kitų Lietuvos ir užsienio

atitinkamo lygio mokymo įstaigų reikalavimais bei atsižvelgti į naudingą Vilniaus universiteto padalinių

patirtį šioje srityje.

Prieš rašant BBD ir VATD studentams primygtinai rekomenduojama susipažinti su Vilniaus

universiteto Verslo mokyklos rašto darbų rengimo, gynimo, vertinimo ir saugojimo tvarka (toliau –

Rašto darbų tvarka) (VU VM, 2017). Juose išdėstyti darbo temos pasirinkimo ir tvirtinimo, darbų

gynimo ir vertinimo procedūra ir kiti BBD arba VATD rašančiam studentui žinotini dalykai bei

pateikiami svarbūs priedai.

Atidžiai perskaitykite šiuos metodinius nurodymus, atkreipkite dėmesį į patarimus, dažniausiai

pasitaikančias klaidas, bibliografinėms nuorodoms keliamus reikalavimus (laiku to nepadarius gali tekti

sugaišti daug papildomo laiko neteisingai sudarytoms nuorodoms ištaisyti). Jau prieš pradėdami rašyti

darbą susipažinkite su jo vertinimo kriterijais. Jeigu turite papildomų klausimų, drąsiai kreipkitės į

asmenį, su kuriuo teks artimai bendradarbiauti – darbo vadovą.

6

1. BENDRIEJI BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO IR VERSLO ATVEJO

TIRIAMOJO DARBO REIKALAVIMAI

1.1. Bakalauro baigiamojo darbo ir verslo atvejo tiriamojo darbo tikslas ir ypatumai

Bakalauro baigiamojo darbo arba verslo atvejo tiriamojo darbo rašymas ir gynimas – tai

savarankiška kvalifikacinė tyrimo studija, kurios tikslas – atskleisti studentų gebėjimą kūrybingai,

įvairiapusiškai, išsamiai ir atsižvelgiant į informacijos, laiko ir kitus apribojimus nagrinėti aktualias ir

svarbias praktikos ir/ arba mokslo problemas, taikyti tinkamus metodus toms problemoms identifikuoti

ir spręsti, remiantis tyrimo rezultatais formuluoti išvadas ir pasiūlymus bei tolesnių tyrimų kryptis. BBD

arba VATD rašymu, kaip mokymo metodu, siekiama ugdyti studentų gebėjimą taikyti įgytas žinias

sprendžiant praktinio pobūdžio verslo problemas, todėl darbo autorius turi pademonstruoti studijų metu

įgytas verslo ir vadybos žinias bei atskleisti gebėjimą pažinti ir interpretuoti verslo ir jo aplinkos realijas.

Rengiant BBD arba VATD turi būti derinamas tiek teorinis, tiek praktinis problemos aspektas.

„Dublino aprašai“ nusako, kad bakalauro programą baigiantys studentai baigiamajame darbe

privalo (žr. skyrių: “Qualifications that signify completion of the first cycle”) (1 pav.):

pademonstruoti išsamias naujausias pasirinktos specialybės (verslo, rinkodaros, tarptautinio

turizmo verslo, verslo finansų, verslo ir politikos ar kitos) žinias;

atskleisti gebėjimą pritaikyti įgytas žinias ir supratimą, įskaitant metodologinius aspektus

sprendžiant praktines pasirinktos srities problemas;

mokėti rinkti ir interpretuoti savo tyrimo srities duomenis;

įvertinti savo atliktą darbą akademiniu, praktiniu ir etiniu aspektu;

mokėti tiek žodžiu, tiek raštu perteikti savo mintis ir požiūrį įvairiai auditorijai;

pademonstruoti studijų metu įgytas žinias, leidžiančias toliau savarankiškai plėtoti tyrimą;

dirbti nepriklausomai.

7

1 paveikslas. Bakalauro studijų rezultatai ir jų deskriptoriai

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Shared „Dublin“ Descriptors, 2004.

2016 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas

dėl studijų pakopų aprašo patvirtinimo Nr. V-1012 išsamiai paaiškina pirmosios pakopos

studijų rezultatų aprašymo struktūrinius elementus (1 lentelė).

1 lentelė

Pirmosios studijų pakopos studijų rezultatų aprašymas

Aprašo dalys Paaiškinimai

Žinios, jų

taikymas

Įvairiapusį teorinį studijuojamos srities ir profesinės veiklos pažinimą suteikiančios naujų

fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstos integruotos profesinės

veiklos ir studijų srities žinios, kurias gebama taikyti plačiose tarpdalykinėse studijų ar

profesinės veiklos srityse.

Gebėjimas

vykdyti tyrimus

Geba rinkti ir analizuoti duomenis, reikalingus svarbioms mokslinėms, profesinės veiklos

problemoms spręsti, kultūrinei ir meninei kūrybai, naudojantis fundamentinių ir taikomųjų

mokslinių tyrimų pasiekimais ir metodais.

Specialieji

gebėjimai

Geba planuoti, organizuoti, vykdyti ir vertinti veiklas profesijų ir studijų kontekste,

savarankiškai pasirinkdamas kompleksines technologines, organizacines ir metodines

priemones.

Socialiniai

gebėjimai

Geba bendrauti su specialistais ir visuomene sprendžiant profesinės veiklos ar studijų srities

uždavinius, pristatant atliktą veiklą ir jos rezultatus. Imasi atsakomybės už savo ir pavaldžių

darbuotojų veiklos kokybę ir jos vertinimą vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu. Geba perteikti studijų ir veiklos srities žinias ir supratimą specialistams ir kitiems

besimokantiesiems.

Asmeniniai

gebėjimai

Geba savarankiškai mokytis savo profesinės veiklos ir studijų srityje ir planuoti mokymosi

procesą. Suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį

visuomeninei, ekonominei, kultūrinei raidai, gerovei ir aplinkai.

Žinios ir supratimas

Remiasi vadovėliais pažengusiems ir naujausia pasirinktos specialybės literatūra

Žinių ir supratimo taikymas

Suranda ir remiasi tinkamais argumentais

Sprendimų priėmimas

Priima sprendimus remdamiesi surinktais ir išanalizuotais duomenimis

Pateikimas

Geba pateikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus

Savimokos įgūdžiai

Studijų metu įgytos žinios leidžia toliau savarankiškai plėtoti tyrimą

8

Šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl studijų pakopų

aprašo patvirtinimo Nr. V-1012, 2016

Rengdami ir gindami BBD arba VATD studentai turi ugdyti ir pademonstruoti keletą

bendrųjų tarpusavyje susijusių gebėjimų:

atskleisti nagrinėjamos problemos (temos) aktualumą, jos svarbą atitinkamos mokslo ar verslo

srities teorijai ir praktikai;

aiškiai apibrėžti darbo tikslus ir uždavinius;

įvertinti problemos (temos) išnagrinėjimo lygį, apžvelgdami teorinius modelius, Lietuvoje ir

užsienyje atliktus svarbiausius mokslinius darbus, projektų ataskaitas ir pan.;

pasirinkti problemos pobūdį atitinkančius metodus ir mokėti tinkamai juos taikyti;

sumaniai derinti surinktą antrinę informaciją ir pirminę medžiagą bei duomenis, leidžiančius

tinkamai išnagrinėti pasirinktą temą;

interpretuoti ir apibendrinti teorinės ir praktinės analizės rezultatus, formuluoti pagrįstas

išvadas, siūlyti sprendimus, prognozes arba naujas idėjas ir tyrimo kryptis;

laikytis šiuose nurodymuose pateikiamų reikalavimų dėl darbo turinio, apimties, jo rašymo

eigos, techninio įforminimo ir literatūros bei šaltinių sąrašo sudarymo tvarkos.

Ir BBD, ir VATD, skirtingai nuo magistro baigiamojo darbo, nebūtina pasiekti naujų mokslo

rezultatų.

Ir BBD, ir VATD medžiaga turi būti išdėstyta dalykiškai, lakoniškai, rišliai, nuosekliai ir

argumentuotai, taisyklinga kalba, jame turi būti aptariami tik su ta tema susiję klausimai. Ir BBD, ir

VATD kurti reikalingi įgūdžiai ugdomi studijų metu rašant esė, referatus, kursinius darbus.

VU VM BBD ir VATD vertę padidina jo tarptautiškumas. Į tai patartina atkreipti dėmesį

jau renkantis darbo temą. Laikoma, kad darbas pasižymi tarptautiškumu, jei tenkinamos viena ar kelios

iš šių sąlygų:

lyginamas nagrinėjamo reiškinio (problemos) pasireiškimas keliose šalyse;

tema nagrinėjama remiantis tarptautiniu mastu veikiančios kompanijos (ar kelių

kompanijų) patirtimi, net jei konkretus nagrinėjimo objektas – vien Lietuvos rinka;

nagrinėjama vienos ar kelių Lietuvos įmonių (grupės, šakos) veiklos Lietuvoje specifika,

ji lyginama su panašių įmonių veikla kitoje šalyje (ar šalyse);

nagrinėjama Lietuvos įmonės veikla Lietuvos rinkoje, ji lyginama su tos pačios įmonės

veikla kitų šalių rinkose;

tema nagrinėjama remiantis Lietuvos rinkoje surinktais duomenimis, tačiau ši medžiaga

lyginama su kitose šalyse atliktų panašių tyrimų rezultatais ir/ arba naudojant kitose

šalyse išbandytą tyrimo metodiką.

9

1.2. Darbo apimtis

BBD arba VATD kartu rengia ir gina du arba trys studentai (gali rengti ir ginti vienas

studentas), jeigu programos apraše nenumatyta kitaip. Dviese ar trise darbą rašantys studentai patys

pasirenka bendraautorius, pasidalija darbą tarpusavyje ir patys nusprendžia, kuris grupės narys ir kaip

pristatys darbą ar jo dalį. Tačiau visi autoriai turi gerai išmanyti visą darbo turinį, dalyvauti gynime,

gynimo metu atsakyti į su bet kuria darbo dalimi susijusius klausimus ir artimai bendradarbiauti su darbo

vadovu.

Orientacinė BBD apimtis, neįskaitant santraukų lietuvių ir užsienio kalbomis, lentelių,

paveikslų, santrumpų, literatūros ir šaltinių sąrašų ir priedų, kai rašo

vienas arba du studentai: 40–50 puslapių;

trys studentai: 50–60 puslapių.

Orientacinė VATD apimtis, neįskaitant santraukos užsienio kalba, lentelių, paveikslų,

santrumpų, literatūros ir šaltinių sąrašų ir priedų, kai rašo

vienas arba du studentai: nuo 40–50 puslapių*;

trys studentai: nuo 50–60 puslapių*.

* Priklausomai nuo VATD tikslo, uždavinių, tyrimo objekto ir suformuluotos problemos VATD apimtis

gali būti didesnė, tačiau neturi viršyti 70 puslapių. Dėl darbo apimties konkrečiu VATD atveju

studentas(-ai) tariasi su vadovu.

1.3. Studento pareigos

Studentas(-ai) BBD arba VATD rašo savarankiškai, laikydamasis(-iesi) šių metodinių

nurodymų ir vadovaujamas(-ami) patyrusio, gerai tiriamąją sritį išmanančio vadovo. Vadovą reikia

rinktis apgalvotai, atsižvelgiant į dėstytojo dalykinę pasirinktos srities kompetenciją, jo galimybes skirti

pakankamai laiko susitikimui su studentu, darbui skaityti ir kritinėms pastaboms pareikšti.

Atminkite, kad tik darbo autoriui(-iams) tenka atsakomybė už darbo turinį ir formą, pateiktų

duomenų ir faktų teisingumą, o už jį galutinis vertinimas atspindi studento(-ų), o ne darbo vadovo

supratimą ir gebėjimus.

Rengdamas(-i) darbą studentas(-ai) atsako už tai, kad nurodytu laiku būtų atlikti visi su darbo

rašymu susiję veiksmai: pasirinkta darbo tema, pasirinktas vadovas, parašytas darbas atitinka keliamus

10

reikalavimus, jis yra tinkamai pateiktas ir apgintas. Turi būti sistemingai, pagal iš anksto suderintą

kalendorinį darbo planą, palaikomas ryšys su darbo vadovu, jis turi būti nuolatos informuojamas apie

darbo eigą. Reguliarūs susitikimai su vadovu ypač svarbūs darbo rengimo pradžioje, kai kartu aptariami

tokie klausimai: kaip reikėtų pasiekti darbo tikslą, kokius tyrimo metodus rinktis, kokios turėtų būti

struktūrinės darbo dalys ir dėstymo nuoseklumas, kaip pademonstruoti kompetenciją nagrinėjamoje

srityje.

Pretendentas į kvalifikacinį laipsnį BBD arba VATD turi rašyti laikydamasis mokslinių

rašymo principų, t. y. nagrinėdamas pasirinktai temai tinkamą mokslinę literatūrą, teorijas ir modelius,

pateikdamas naujausius faktus ir geriausią praktiką, teisingai cituodamas literatūros ir duomenų

šaltinius, suformuluodamas pagrįstas išvadas ir faktais paremtas rekomendacijas. Empirinis tyrimas turi

būti atliekamas vadovaujantis ICC/ESOMAR „Tarptautinio rinkos ir socialinių tyrimų praktikos

kodekso“ reikalavimais (ICC/ESOMAR, 2008). Neleistinas studento(-ų) nesąžiningumas, plagiatas,

sąmoningas faktinės medžiagos iškraipymas.

1.4. Vadovo pareigos

Darbui gali vadovauti tik VU VM dirbantis dėstytojas, išskyrus tuos atvejus, kai

studentas(-ai) studijuoja, siekdamas(-i) dvigubo diplomo (kiekvienu konkrečiu atveju norint tiksliau

išsiaiškinti reikia kreiptis į Studijų tarnybą). Vadovas – pagrindinis patarėjas, jo pareiga – konsultuoti

studentą(-us) visais darbo rašymo etapais: renkantis temą ir sudarant kalendorinį darbo rengimo planą,

ieškant mokslinės literatūros, parenkant tinkamas empirinio tyrimo metodologines strategijas ir pan.

Vadovas turi sekti darbo rašymo eigą, susitikdamas su studentu(-ais) ne rečiau kaip kartą per dvi

savaites, ir perskaitęs darbo dalį ir visą darbą pateikti konstruktyvias kritines pastabas, kaip jį tobulinti.

Vadovas neprivalo taisyti gramatikos ir korektūros klaidų, jis turi tik atkreipti dėmesį į jas. Jis taip pat

nėra atsakingas už darbo pristatymo turinį, tačiau gali patarti šiuo klausimu.

Vadovas privalo įspėti studentą(-us) apie netinkamą darbo kokybę ir kitus sėkmingai rengti

darbą trukdančius faktus. Gavęs galutinę išspausdinto darbo redakciją jis turi darbą įvertinti ir parengti

atsiliepimą apie jį. Su šiuo vertinimu studentas(-ai) supažindinamas(-i) darbo gynimo metu. Darbo

vadovo sprendimas leisti ginti darbą įforminamas Rašto darbų tvarkoje nustatyta tvarka.

11

2. BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO (BBD) RENGIMAS

2.1. Mokslinio tyrimo etapai

BBD rašomas nuosekliai, laikantis tam tikros eilės tvarkos. 2 paveiksle pateikiami

pagrindiniai mokslinio tyrimo etapai.

2 paveikslas. Mokslinio tyrimo etapai

Šaltinis: sudaryta autorių.

Kiekvienas etapas bus aptariamas atskirai.

I. Temos pasirinkimas

Temos pasirinkimas – itin atsakingas BBD etapas, nes tema turi nemažai įtakos būsimo darbo

sėkmei ir jo įvertinimui. Temas studentai renkasi remdamiesi VU VM dėstytojų siūlomų temų sąrašu,

kurį tvirtina atitinkamas studijų programos komitetas.

Kai kuriais atvejais studentai gali patys siūlyti aiškias, informatyvias ir lakoniškas BBD

pavadinimo formuluotes, atitinkančias studijuojamos programos turinį ir derančias su bendraisiais jos

tikslais, tačiau jas būtina suderinti su darbo vadovu. BBD pavadinime turėtų būti ne daugiau kaip dvylika

žodžių.

Renkantis arba formuluojant temą reikia atsižvelgti į:

jos aktualumą;

svarbą mokslo krypties teorijai ir praktikai;

išnagrinėjimo lygį įmonės, organizacijos, Lietuvos ar globaliu požiūriu;

savo polinkius ir galimybes gauti atitinkamos informacijos (tai gali būti studento darbo vieta);

teorinį pasirengimą.

Darbo pavadinimas – tai jo vizitinė kortelė. Pavadinime turėtų išryškėti pagrindinis BBD

objektas, reikšminių žodžių subordinacija. Pasirinkite ne tik jūsų žinias ir galimybes atitinkančią, bet ir

Temos pasirinki-

mas

Mokslinės literatūros apžvalga

Tyrimo plano

rengimas ir organiza-

vimas

Empirinių duomenų rinkimas

Duomenų pateikimas bei analizė ir tyrimo rezultatų

interpreta-cija

Gautų rezultatų praktinis taikymas

arba tyrimų ataskaita

12

jums įdomią temą. Juk darbą rengsite jūs, tad tinkamai įvertinkite faktą, kad jam rašyti teks skirti

nemažai laiko ir apsišarvuoti kantrybe, būti kūrybingam ir kruopščiam. Tad jeigu tema nuo pat pradžių

jums atrodo nuobodi, pagalvokite, ar nepasirinkus kitos.

Patartina, kad tam tikrą teorinę ir verslo problemą atspindinti tema nebūtų pernelyg plati

(tuomet darbas neaprėps visų aspektų ir atrodys paviršutiniškas, nebus pasiektas tikslas). Nepriimtinos

vien apžvalginio ar aprašomojo pobūdžio temos, nepaliekančios galimybės išaiškinti, analizuoti ir

spręsti teorines ir praktines problemas. Reikėtų vengti pavadinimų formuluočių, kuriose būtų žodžiai

„vaidmuo“, „reikšmė“, „svarba“ ir pan., jos skamba trivialiai ir neįtaigiai, taip pat simbolių, metaforų,

lozungų, vertinamųjų teiginių, žodžių „geriausias“, „tinkamiausias“ ir pan. Rekomenduojama vietoj

reikšminių žodžių „įtaka“, „galimybės“, „priežastys“ ir pan. pavadinimui rinktis nuosaikesnę ir kuklesnę

leksiką: „prielaidos“, „sąlygos“, „raiškos ypatumai“, „sąryšiai“ ir panašiai.

Pažymėtinos šios klaidos formuluojant darbo pavadinimą:

labai ilgas ir detalus;

nepilnas ir neinformatyvus;

neaiškus tyrimo objektas;

neatitinka studijų programos turinio;

neatitinka darbo turinio ir neatspindi tiriamosios medžiagos.

Suformulavęs temą ir suderinęs ją su darbo vadovu studentas akademiniam konsultantui

pateikia potencialaus vadovo pasirašytą prašymą (žr. „Nuostatų“ 2 priedą „Prašymo rašyti bakalauro

baigiamąjį darbą forma“). Kartu BBD pageidaujantys rašyti du ar trys (VU VM direktoriui leidus)

bakalauro studijų studentai pateikia bendrą prašymą.

II. Mokslinės literatūros apžvalga

Mokslinės literatūros apžvalga trunka visą BBD rengimo laikotarpį, pradedant temos

pasirinkimu ir baigiant tyrimo rezultatų interpretacija. Naujausia tyrimų medžiaga skelbiama mokslo

žurnalų straipsniuose ir mokslinių konferencijų medžiagoje (daug tokios medžiagos galima rasti

internete), kiek senesnė – monografijose. Vadovėliai, tuo labiau paskaitų konspektai, yra tinkami tik iš

pradžių susipažinti su nagrinėjamu klausimu.

Literatūros apžvalgos tikslai:

aiškiai apibrėžti nagrinėjamą problemą;

kritiškai pateikti nagrinėjamos problemos ištyrimo lygį argumentų stiprumo ir rezultatų

patikimumo požiūriu;

surasti savo tyrimo vietą bendrame atitinkamos srities tyrimų kontekste;

įvertinti problemai nagrinėti taikomus tyrimo metodus;

13

susieti savo išvadas su ankstesnių tyrimų rezultatais ir nusakyti paskesnio tyrimo kryptis.

Kaip matyti iš išvardytų tikslų, literatūros apžvalga – tai visapusiškas pasirinktos srities

mokslinio tyrimo rezultatų išnagrinėjimas, leidžiantis apibrėžti darbe vartojamas sąvokas, numatyti

darbo struktūrą ir jo ribas. Literatūros apžvalga leidžia ne tik geriau suprasti nagrinėjamą objektą, bet ir

suformuluoti pagrindines idėjas, kurios bus plėtojamos, ir iškelti klausimus, į kuriuos bus siekiama

atsakyti. Literatūros apžvalga – tarsi tiltas tarp praeities tyrimų ir jūsų originalaus tyrimo.

Būtina suvokti, kad nepakanka vien tik aprašyti, ką kiti mokslininkai parašė ar atrado jūsų

tiriamoje srityje. Privalote kritiškai įvertinti kitų autorių darbus. Apžvalga bus parašyta tinkamai, jeigu

paisysite šių patarimų (Caulley, 1992):

sugretinkite ir palyginkite skirtingų pasirinktos srities mokslininkų mintis;

sugrupuokite autorius pagal jų išsakomas mintis, požiūrius;

nurodykite kritinius metodologijos aspektus;

atkreipkite dėmesį į aspektus, dėl kurių autoriai nesutaria tarpusavyje;

išskirkite sektinus, gerai atliktus tyrimus;

išryškinkite tyrimų spragas;

parodykite, kaip jūsų tyrimas susijęs su ankstesniais nagrinėjamos srities tyrimais;

apžvalgos pabaigoje trumpai apibendrinkite, kas sakoma jūsų išnagrinėtoje literatūroje.

Kritiškai skaitant literatūrą reikia nepamiršti darbo tikslo.

Ypač atidžiai reikia vertinti gausią internete pateikiamą mokslinę literatūrą – ji nėra taip

kruopščiai įvertinta, palyginti su publikuotais moksliniais straipsniais ir monografijomis. Skaitydami

internete pateikiamą medžiagą stenkitės atsakyti į šiuos klausimus:

Kas šio darbo autoriai ir kas apie juos žinoma?

Kokiais šaltiniais remiamasi?

Kokio naujumo medžiaga?

Ar išdėstyti argumentai logiški?

Ar tinkami autoriaus išvadas pagrindžiantys empiriniai įrodymai?

Ar medžiagoje tiksliai cituojami kitų autorių darbai, pateikiami duomenų šaltiniai?

Atsakymai į šiuos klausimus ir aiškios savais žodžiais užrašytos pastabos bei kritiniai komentarai

gerokai palengvins rašymo procesą. Darbo užrašams sugaištama daug laiko, tačiau šios pastabos bus

labai naudingos ir vėlesnėse rašymo pakopose.

Kartais rašant pastabas naudinga dviejų stulpelių sistema: puslapis padalijamas į dvi dalis,

vienoje pasižymima autoriaus tyrimų rezultatų santrauka, pagrindinės idėjos, kitoje – kaip jūs vertinate

šiuos rezultatus. Bus naudingos net ir tokios pastabos: „šie argumentai painūs“ arba „man tai

nesuprantama.“ Dviejų stulpelių sistema turi keletą pranašumų:

14

skatina galvoti tik apie pagrindinius dalykus;

suteikia galimybę išskirti savąjį ir kitų autorių požiūrį ir taip sumažinti plagijavimo riziką;

leidžia atrinkti medžiagą ir vertinti ją kritiškiau.

Geriausia pradėti nuo naujausių šaltinių paieškos naudojantis ne tik Vilniaus universiteto

bibliotekos fondais, bet ir Lietuvos integralia bibliotekų informacijos sistema LIBIS (internete adresu

http://www.libis.lt). Daugelį Lietuvos socialinių mokslų publikacijų, paskelbtų žurnaluose

„Ekonomika“, „Inžinerinė ekonomika“, „Organizacijų vadyba“, „Socialiniai mokslai“, „Vadyba“ ir kt.,

taip pat galima rasti internete.

Naujausių užsienio mokslininkų straipsnių patartina ieškoti VU bibliotekos

prenumeruojamose tarptautinėse duomenų bazėse. Šių bazių pavadinimai ir jų internetiniai adresai

pateikiami VU bibliotekos tinklalapio skyrelyje „Prenumeruojamos duomenų bazės“. Itin vertinga

EMERALD (emeraldinsight) duomenų bazė, joje yra keli šimtai ekonomikos ir vadybos visateksčių

žurnalų.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad daugelis duomenų bazių nemokamai prieinamos tik naudojantis

VU VM ir/ arba VU kompiuteriais.

Dažniausiai literatūros apžvalgoje pasitaikančios klaidos:

nepareikštas kritinis studento požiūris į teorijas, koncepcijas, pavienių autorių mintis;

neišskirti pagrindiniai, nauji nagrinėjamos srities darbai;

darbas perkrautas citatų;

nagrinėjama pasenusi literatūra ir populiariuose straipsniuose pateikta medžiaga;

perpasakojami ir sisteminami paskaitų konspektai, vadovėlinė medžiaga;

apžvalga ir kitos darbo dalys parašytos pirmuoju asmeniu;

tekste netinkamai įforminti literatūros šaltiniai.

III. Tyrimo plano parengimas ir organizavimas

Šiame etape formuluojamas tyrimo tikslas ir uždaviniai, rengiamas tyrimo planas,

apgalvojama, kokiomis teorijomis, mokslinėmis mokyklomis, koncepcijomis, sąvokomis bus

remiamasi, parenkami tyrimo metodai ir nustatoma jų panaudojimo eilės tvarka. Dar kartą apsvarstoma,

kokios informacijos jums reikia, ar aiški tyrimo problema, hipotezės, apibrėžiama, kas yra tiriamoji

populiacija, nusakoma, kas jums apie ją žinoma. Taip pat patartina numatyti galimus rezultatus.

Svarbus tinkamas tyrimo problemos pagrindimas. Paaiškinkite, kas apie ją nežinoma, kodėl ji

svarbi, faktais (statistikos duomenimis, mokslinės literatūros šaltiniais) įrodykite, kad tai iš tiesų

problema.

15

Kokybinė metodologija leidžia pažinti reiškinio visumą ir suprasti subjektą, interpretuoti jo

veiklą kaip unikalų atvejį. Tiriami individai ar situacija yra pasirenkami, o tyrimo klausimai ir hipotezės

iškyla tyrimo metu. Dažniausiai taikomi metodai yra giluminis interviu (respondentui ne pateikiami

klausimai, o leidžiama laisvai ir detaliai papasakoti apie savo patirtį, požiūrį, nuostatas, motyvus), pusiau

struktūrinis interviu (pasirengiama lape surašant pagrindines temas, etapus, svarbiausius momentus),

tikslinės grupės diskusijos (pagal specialiai parengtą scenarijų diskutuojant su 6–8 pagal tam tikrus

kriterijus atsitiktinai atrinktais respondentais (naudingas tyrimo pradžioje, t. y. tada, kai tiriama situacija

ir siūlomos idėjos, norint išsiaiškinti naujų perspektyvių idėjų pliusus ir minusus, nagrinėjant problemą,

nustatant savybes, atrandant geriausius sprendimų variantus)).

Taikant kiekybinę metodologiją siekiama visuotinių apibendrinimų, objektyvumo bei

reiškinių paaiškinimo. Tyrimo problema ir hipotezės formuluojami prieš renkant duomenis,

nagrinėjamas priežasties (nepriklausomo kintamojo) ir pasekmės ryšys. Apklausai, stebėjimui ar turinio

analizei atlikti studentas turi teoriškai pagrįsti pasirinktas kintamųjų skales, klausimynų elementus.

Taikant kiekybinę tyrimo metodologiją nagrinėjami matavimais pagrįsti klausimai, atliekama statistinė

analizė.

Skirtumai tarp kokybinių ir kiekybinių tyrimų pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai

Kokybiniai tyrimai Kiekybiniai tyrimai

Tikslas ir

uždaviniai

Išžvalgyti ir suprasti situaciją, priežastis ir

motyvus.

Įžvelgti problemą ir gauti idėjų paskesnio

kiekybinio tyrimo hipotezėms formuluoti.

Išmatuoti, aprašyti, paaiškinti ir numatyti

procesus, požiūrių ir nuomonių įvairovę.

Imties tyrimo rezultatus pritaikyti

populiacijai apibūdinti.

Hipotezės Iškyla tyrimo metu.

Gali būti persvarstomos.

Formuluojamos prieš atliekant tyrimą.

Tikrinamos laikantis statistikos procedūrų.

Kintamieji Tiriama visuma, ne kintamieji. Aiškiai apibrėžti ir išmatuojami.

Duoti iš anksto, operacionalizacijos būdu.

Imtis Mažas nereprezentatyvių atvejų skaičius.

Surenkama respondentų kvota.

Paprastai didelis ir statistikos formulėmis

nustatomas atvejų skaičius, kurio pakanka

populiacijai reprezentuoti.

Atvejai į imtį patenka atsitiktinai

(panaudojant tikimybių imties metodus).

Duomenų

rinkimas

Nestruktūriniai arba pusiau struktūriniai

(dažniausiai giluminio interviu arba fokusuotos

grupinės diskusijos) metodai.

Struktūrą turintis interviu (klausimynai,

apklausiant respondentus internetu, gatvėje,

telefonu).

16

Tyrimo pobūdis Subjektyvus. Objektyvus.

Duomenų analizė Nestatistinė. Statistinė (aprašomosios ir išvadų statistikos

metodų taikymas).

Susitelkiama ties hipotezių tikrinimu,

statistinių sąryšių nustatymu.

Rezultatai Negali būti panaudojami visos tyrimo


Gautas pirminis supratimas ir tvirtas

pagrindas paskesniam sprendimų

priėmimui.

Gali būti panaudojami visos tyrimo


Pasitelkiami pasiūlymams, veiksmų planui

formuluoti.

Ataskaita Naratyvinė (atpasakojamoji), kontekstinis

aprašymas ir tiesioginis tyrimo dalyvių

citavimas.

Statistinė (koreliacijos, regresijos, hipotezių

apie skirtumus tarp vidurkių tikrinimo,

statistinio reikšmingumo ir kitų rezultatų

pateikimas).

Šaltinis: sudaryta autorių

Darbe galima taikyti ir trianguliaciją (tyrimo procedūrą, kurią atliekant derinami kokybiniai

ir kiekybiniai metodai). Prieš kiekybinį tyrimą atliekamas kokybinis tyrimas leidžia suformuluoti

hipotezes, o siekiant pateikti išsamesnę kiekybinių duomenų analizę jis vykdomas po kiekybinio tyrimo

. Pavyzdžiui, atliekant rinkos tyrimą iš pradžių gaunama kiekybinė informacija apie N produktą per

pastarąjį pusmetį pirkusius žmones, o vėliau atliekamas kokybinis tyrimas ir išsiaiškinama, kodėl jie tą

produktą pirko arba jo nepirko, iš kur apie jį sužinojo ir panašiai.

Trianguliacija taip pat dažna imantis atvejo tyrimo strategijos (atvejai yra specifiniai,

nereprezentuoja populiacijos). Atvejo tyrimas neleidžia daryti išvadų apie populiacijos parametrus,

tačiau suteikia galimybę pasiekti tam tikrų teorinių įžvalgų, pavyzdžiui, sukurti naują tipologiją, kuriai

reiktų tolesnio tyrimo, papildyti teorijas nauju veiksniu ir panašiai.

Kita verslo tyrimuose taikoma metodologija – tai veiklos tyrimas. Jo metu tiriama organizacijų

ir individų veikla jos tapsmo ir konstravimo metu, kai tiriamieji žino apie tyrimą arba netgi yra aktyvūs

jo veikėjai.

BBD empirinėje dalyje taip pat leidžiama kūrybiškai, pasitelkiant studijų metu įgytas

statistikos žinias panaudoti antrinių duomenų šaltinius, neišsenkamas nacionalines ir tarptautines

statistikos duomenų bazes. Tačiau tokiu atveju analizė neturi būti aprašomojo pobūdžio. Įdomių ir

sprendimų priėmimo požiūriu naudingų rezultatų galima tikėtis atliekant laiko eilučių analizę, taikant

adekvačius ekonometrinio modeliavimo metodus.

Jeigu numatomas dažniausiai BBD atliekamas imties tyrimas, svarbu statistiškai nustatyti

imties dydį, parinkti tinkamus imties metodus ir duomenų rinkimo būdus. Atsakymą į klausimą, kiek

17

atvejų reikia atrinkti į imtį, kad jos rezultatus būtų galima panaudoti populiacijos parametrams įvertinti,

t. y. imties dydžio apskaičiavimo formules, pasiūlys indukcinė statistika (pravartu pavartyti statistikos

vadovėlius). Taip pasirengiama kitiems etapams – duomenų rinkimui ir analizei.

Egzistuoja daugybė metodų, naudojamų atrenkant imtis iš populiacijos. Pasitelkiant tikimybių

metodus (kai kiekvienas populiacijos atvejis turi vienodą galimybę patekti į imtį) tampa įmanoma

formuluoti išvadas apie populiacijos parametrus pagal imties rezultatus. Tyrimuose naudojami ir

netikimybiniai imties metodai, jie dažnai taip pat būna labai naudingi, tačiau pagrindinis netikimybinių

imčių trūkumas yra tas, kad jų tyrimo rezultatų negalima pritaikyti populiacijai apibūdinti.

Jei tyrime ketinama taikyti anketinės apklausos metodą, apklausos būdo pasirinkimas

priklausys nuo tokių savybių, kaip greitis, patikimumas, priemonės apklausiant, kaina ir kitų.

Jau šiame etape taip pat derėtų nuspręsti, kokiais matais bus apibūdinti būsimi tyrimo

rezultatai. Taip pat patartina numatyti galimus rezultatus.

Dažniausiai šiame etape pasitaikančios klaidos:

pakrikusi ir paini darbo struktūra;

prastai suformuluotas tyrimo tikslas;

uždaviniai per menki ir neleidžia pasiekti užsibrėžto tikslo;

neaiškiai suformuluota tyrimo problema;

domėjimosi sritis per plati arba per siaura;

domėjimosi srities neįmanoma išmatuoti;

tyrimo problema tyrėjui neįdomi;

nepakankamai atskleidžiami esminiai tyrimo metodikos parametrai;

nepaaiškinta, kuo remiantis nuspręsta į imtį atrinkti būtent tokį atvejų skaičių (imties

didumas neapskaičiuotas statistikos formulėmis, todėl autoriai negali įrodyti, kad imtis tikrai

reprezentatyvi);

nenumatytos galimos klaidos, pavyzdžiui, respondentų neatsakymas, ir jų įtaka tyrimo

rezultatams.

IV. Empirinių duomenų rinkimas

Renkant duomenis BBD naudinga pradėti nuo antrinių šaltinių paieškos, nes į kai kuriuos

tyrimo klausimus galima atsakyti remiantis vien jais. Tai knygos, įvairūs leidiniai, straipsniai

žurnaluose, vyriausybinių įstaigų, įmonių, tarptautinių organizacijų tinklalapiai, katalogai. Antriniai

šaltiniai sutaupo laiko ir lėšų, yra lengvai prieinami. Jie gelbsti, kai norima geriau suprasti ir formuluoti

BBD problemą ir uždavinius, segmentuojant, nustatant tikslinę tyrimo grupę, parenkant tinkamus tyrimo

metodus, interpretuojant BBD rezultatus.

18

Pažymėtina, kad dauguma tarptautinių ir vyriausybinių organizacijų surinktų duomenų būna

kokybiški, patikimi ir tarpusavyje palyginami. Pagrindinis oficialiosios statistikos šaltinis Lietuvoje –

Lietuvos statistikos departamentas (žr. ), jame gausu įvairiausių sričių duomenų. Naudinga žinoti, kad

yra galimybė parsisiųsdinti nemokamus leidinius, telkti informaciją norimais pjūviais, naudojantis

duomenų bazėmis susipažinti su rodiklių skaičiavimo metodika, apžvelgti naujausius spaudos

pranešimus. „Eurostato“ duomenų bazėse galima rasti reikalingų duomenų apie įvairius ES šalių

rodiklius (žr. www.europa.eu.int/comm/eurostat/).

Tačiau reikia nepamiršti, kad naudodami antrinius šaltinius savo BBD už jų patikimumą esate

atsakingas jūs. Kai kurių įstaigų tinklalapių informacija gali būti tendencinga, siekianti privilioti

klientus. Pavyzdžiui, N įmonės tinklalapyje teigiama, kad įmonė yra rinkos lyderė. Kaip tai patikrinti?

Patartina peržvelgti kelis informacijos šaltinius, susijusius su tuo pačiu tyrimo objektu.

Naudodamiesi antriniais šaltiniais atkreipkite dėmesį į duomenų kokybę, jų palyginamumą,

patikrinkite, ar vartojamos tos pačios sąvokos, matavimo vienetai, ar duomenys apskaičiuoti pagal tą

pačią metodiką. Jeigu susiduriama su kokybės ar palyginamumo problemomis, būtina tai nurodyti darbo

pradžioje, taip pat reikia paaiškinti prastos duomenų kokybės priežastis.

Pirminiai šaltiniai – tai originalūs jūsų surinkti duomenys, reikalingi BBD tikslams pasiekti.

Jie leidžia gauti specifinę informaciją, kurios nėra antriniuose šaltiniuose (pvz., apie vartotojo socialines

ir demografines charakteristikas, žmonių požiūrį, nuostatas, pirkimo įpročius).

Prieš pradedant rinkti pirminius duomenis reikia nuspręsti, kas bus analizės elementas (vienetas) –

žmogus, grupė ar įstaiga, kruopščiai ir pagal atitinkamus reikalavimus sudaryti apklausos klausimyną.

Pažymėtini šie pirminių šaltinių trūkumai:

pačių atliekamas tyrimas paprastai trunka ilgai ir gali brangiai kainuoti;

sunku įkalbinti respondentus atsakyti į klausimus;

tyrėjas turi pats parinkti tinkamus apklausos ir analizės metodus;

tyrėjas gali tik menkai kontroliuoti duomenų rinkimo procesą;

tyrėjas visiškai priklausomas nuo respondentų geranoriškumo ir galimybės atsakyti į

klausimus.

Darbe neišvengiamai antrinius šaltinius teks derinti su pirminiais.

Duomenų rinkimas yra svarbiausias informacijos gavimo etapas, nes suklydus šioje pakopoje

neįmanoma toliau apdoroti informaciją. Todėl jūsų darbą vertinančiam asmeniui svarbu suprasti, kokiu

būdu ji buvo gauta, ir mokėti įvertinti jos patikimumą.

Dažnai pasitaikančios klaidos:

duomenys surinkti atsainiai, neskiriant pakankamai dėmesio metodologijai;

tyrime faktiškai naudoti kvotinės, patogiosios, ekspertinės imties, t. y. netikimybiniai

metodai, o autoriai skelbiasi naudoję tikimybinius;

19

netinkamai parinktas apklausos būdas, tai nulemia menką atsakymų lygį;

neteisingai sudarytas klausimynas;

į tyrimo klausimus nebus atsakyta, nes suformuluotas klausimyno turinys neatitinka tyrimo

tikslų.

V. Duomenų pateikimas, jų analizė ir tyrimo rezultatų interpretacija

Siekiant tinkamai išanalizuoti surinktus duomenis visų pirma juos reikia sutvarkyti pagal tam

tikrus kriterijus, pateikti vizualiai. Tik sutvarkyti duomenys atspindės informaciją ir leis suformuluoti

pagrįstas išvadas. Paprastai duomenis tikslinga pateikti lentelėse ir vaizduoti grafiškai tik tada, kai yra

pakankamas stebėjimų skaičius, t. y. ne mažiau kaip 20 atvejų duomenų aibėje.

Skiriama kokybinė ir kiekybinė duomenų analizė. Atliekant kokybinę analizę duomenys

neapdorojami statistiškai ir neišreiškiami skaičiais. Tai duomenų sisteminimas, grupavimas,

klasifikavimas, interpretavimas, priežastinių, funkcinių, struktūrinių ryšių nustatymas ir kt., dažnai

atliekamas, siekiant paaiškinti. Kokybinių duomenų analizė mažiau sisteminė, palyginti su kiekybine.

Kokybiniai duomenys turi būti koduojami, priskiriami tam tikroms kategorijoms, lyginami tarpusavyje,

o atsakymai į interviu klausimus, teksto fragmentai turi būti susiję su teorinėje jūsų darbo dalyje

pateiktomis koncepcijomis ir kintamaisiais. Svarbiausi kokybinių duomenų pateikimo metodai yra

lentelės, schemos ir paveikslai, kurių turinys yra daugiau žodžiai (ne skaičiai).

Kiekybinė analizė grindžiama absoliučių ir santykinių dažnių skirstinių sudarymu, laiko

eilučių, indeksų ir kitų statistikos rodiklių skaičiavimais, koreliacijos ir regresijos analize, įverčiais,

hipotezių tikrinimu ir kt. Norint duomenis statistiškai apdoroti ir grafiškai pateikti reikia naudotis „MS

Excel“ arba statistiniais programiniais paketais (IBM SPSS, „Minitab“ ar kitais).

Yra trys duomenų pateikimo būdai: lentelės, paminėjimas tekste ir grafikai. Kurį būdą rinktis?

Sprendimas priklausys nuo to, kokiu tikslumu norite pateikti informaciją. Jeigu svarbiausiai informacijai

pateikti pakanka grafiko, jį ir rinkitės. Jei yra papildomų, ne itin svarbių duomenų, juos galima išdėstyti

papildomoje lentelėje, pagrindiniame tekste arba priede.

Tam, kad lentelėse pateikiami duomenys būtų lengvai suprantami ir įvertinami, būtina aiškiai

nurodyti datą arba laikotarpį, šaltinius ir mato vienetus. Lentelės tiksliai atspindi didelių apimčių

informaciją, tačiau jos ne tokios vaizdžios kaip grafikai.

Darbui pagyvinti naudojama iliustracinė medžiaga – schemos, diagramos, kartogramos –

darbe visada vadinama bendru vardu – paveikslais. Dažnai manoma, kad vaizduojant duomenis grafiškai

dėl aiškumo paaukojama dalis informacijos. Tai nėra tiesa: jeigu grafikais duomenys vaizduojami

pageidautinu tikslumu, informacija nėra prarandama, o puikiai sudarytas grafikas leidžia lengviau ir

greičiau ją suprasti. Jeigu vis dėlto manote, kad dalį informacijos grafikai „užmaskuoja“, lentelę su

20

duomenimis pateikite priede. Grafikai išryškina visumos struktūrą, dažnių skirstinių dėsningumus,

statistikos dydžių tarpusavio priklausomybę, bendras procesų raidos tendencijas ir pan. Kartais tik iš

grafikų galima padaryti tokias išvadas, kurias būtų sunku įžvelgti sudėtingose statistikos lentelėse.

Prieš sudarant grafikus labai svarbu nuspręsti, kuri grafiko rūšis yra tinkamiausia turimiems

duomenims vaizduoti. Be to, reikia žinoti, kaip teisingai sudaryti grafiką. Priešingu atveju, net ir suradus

geriausią grafinio sprendimo variantą tiriamos visumos vaizdas bus iškreiptas. 1 priede aiškinama

kiekvieno iš pagrindinių verslo analizėje naudojamų grafikų paskirtis ir pateikiama jų pavyzdžių.

Pateikiami skaičiai (tekste, lentelėse ar paveiksluose) turi būti dokumentuoti, t. y. būtina

nurodyti jų šaltinius. Jeigu skaičiavimai, vaizdinė medžiaga – autoriaus, tai nurodoma tekste arba po

lentele ar paveikslu ir paaiškinama, kokiais šaltiniais remiantis šie skaičiavimai atlikti.

Kita darbo pakopa (jeigu buvo atliktas empirinis tyrimas) – aprašomųjų matų (padėties,

sklaidos, formos, kur tinkama – koncentracijos) apskaičiavimas.

Tiriant dydžių tarpusavio priklausomybę reikia atsakyti į tris klausimus: 1) ar tarp dydžių gali

egzistuoti loginis ryšys, 2) kokio stiprumo jis yra, 3) kokia yra ryšio kryptis? Tik atsakius į juos reikia

imtis regresinės ir koreliacinės analizės.

Darbo vertė gerokai padidės, jeigu BBD autoriai analizėje tinkamai taikys indukcinės

statistikos metodus. Naudinga apskaičiuoti intervalinius įverčius, nuosekliai, tam tikrais nustatytais

etapais patikrinti hipotezes, taikyti daugiamačius metodus (faktorinę analizę, daugiamatę regresinę

analizę, diskriminantinę analizę, dispersinę analizę ANOVA ir kt.). Svarbu, kad studentas mokėtų

paaiškinti kiekvieną darbe pateikiamą skaičių (priešingu atveju jų pateikti nereikia), pavyzdžiui,

sudarytos koreliacijos matricos koreliacijos koeficientų patikimumą, statistinio paketo išvestyje

pažymėtą žvaigždutėmis. Jis rodo, kokia yra tikimybė, jog nustatytas koreliacijos koeficientas yra lygus

nuliui. Kuo mažesnė ši tikimybė, tuo patikimesnis empiriškai nustatytas ir matricoje įrašytas koreliacijos

koeficientas. Vadinasi, kuo daugiau žvaigždučių prie koeficiento, tuo jis patikimesnis. Viena žvaigždutė

žymi maksimaliai leistiną 5 proc. paklaidą, t. y. rodo klaidos tikimybę, neviršijančią 0,05. Jei koeficiento

modulinė reikšmė svyruoja nuo 0 iki 1, nulis prieš kablelį nėra rašomas.

Techniškai apdoroti statistikos duomenis palengvina „MS Excel“. Dažniausiai naudojamos

šios komandos:

aprašomajai statistikai gauti: Data/Data Analysis/Descriptive Statistics;

porinės ir daugialypės koreliacijos ir regresijos rezultatams apskaičiuoti: Data/Data

Analysis/Regression;

„Pivot“ lentelėms ir grafikams sudaryti (tada įmanoma apskaičiuoti koreliacijos matus tarp

kokybinių kintamųjų): Insert/Pivot Table and Pivot Chart;

visų pasitelkiant „MS Excel“ apskaičiuojamų abėcėlės tvarka išdėstytų rodiklių sąrašas:

Insert/fx/Select a category/Statistical/ Select a function;

21

Trendo analizei (rodiklių praeities tendencijoms ir prognozėms) atlikti: Data/Data

Analysis/Regression.

Statistinė analizė ir jos interpretacija privalo baigtis taip, kad nuo skaitmeninių rodiklių,

koeficientų, paveikslų vėl būtų grįžtama prie teorinių apibendrinimų, išvadų formulavimo.

Svarbu nepamiršti tyrimo rezultatų patikimumo aspektų. Apgalvokite, ar jūsų atlikto tyrimo

rezultatai sutaptų su kitų tyrėjų arba kitu metu atlikto tyrimo rezultatais, ar tie rezultatai prasmingi ir

išmatavo tiksliai tai, ką norėta išmatuoti? Analizės skyriuje ypač svarbi argumentacija, tvirti įrodymai,

kad darbo skaitytojas ar vertintojas galėtų pasitikėti tyrimo rezultatais.

Dažniausiai analizės etape pasitaikančios klaidos:

perdėtas detalumas;

teksto perpildymas iki galo neapdorota statistine ar kokybinio tyrimo žaliava;

labai trumpas, neinformatyvus medžiagos išdėstymas;

labai išpūstas, manieringas ir perdėtai akademiškas medžiagos dėstymas, naudojant

įvairius grafinius aksesuarus ir estetines improvizacijas;

visiems žinomų pagrindų aiškinimas (BBD – ne vadovas pradedantiesiems!);

nesugebėjimas įžvelgti problemos (neignoruokite pagrindinių problemų ir neapsimeskite,

kad jų nėra);

užuot atlikus interpretaciją BBD tiesiog raštu perpasakojamas lentelių ar paveikslų

skaitmeninis turinys (taip lentelė ar paveikslas dubliuoja tekste jau esamą informaciją);

neaptariamas pateiktų lentelių ir paveikslų turinys;

neteisingai apipavidalinamos lentelės ir grafikai;

lentelėje pateikiama nukopijuota „MS Excel“ ar standartinės statistinės programos išvestis

(tokia lentelė bus anglų kalba ir turės pernelyg daug detalios informacijos);

neteisingas grafiko rūšies parinkimas;

netinkamas grafinių elementų išdėstymas;

esant nedideliam atvejų skaičiui (iki 20) analizėje naudojami procentai, o ne absoliutūs

dydžiai;

lentelių ir paveikslų monotonija (sektorinių diagramų („pyragų“) rinkinys, vien tik

procentai ir vidurkiai);

neįvertinama duomenų rūšies (kokybinių ir kiekybinių, priklausančių tam tikrai matavimo

skalei: pavadinimų, rangų, intervalų, santykių) svarba parenkant tinkamus analizės metodus;

nemokėjimas paaiškinti koreliacijos koeficientų patikimumo;

22

neteisingas hipotezės tikrinimo išvados formulavimas (hipotezė yra atmetama arba

neatmetama esant pasirinktam reikšmingumo lygmeniui; tokie žodžių junginiai, kaip „hipotezė

pasitvirtino“, „hipotezė teisinga“, „hipotezė buvo klaidinga“, nevartotini).

VI. Praktinis gautų rezultatų taikymas arba tyrimų ataskaita

Šioje visą BBD apibendrinančioje dalyje pateikiamos originalios išvados ir pasiūlymai,

aptariamas ryšys tarp iškelto tikslo ir gautų rezultatų. Kitais žodžiais tariant, atsakoma į klausimus:

Kokiu mastu pasiekti BBD tikslai?

Ar išspręsti darbo įvade iškelti uždaviniai?

Ar atmetamos, ar neatmetamos BBD pradžioje suformuluotos hipotezės (jeigu tokios

buvo)?

Ką atskleidė tyrimo rezultatai?

Kokie tyrimo arba tyrimo metodų trūkumai, apribojimai išryškėjo?

Ar gauti duomenys siejasi su kitų autorių giminingų tyrimų rezultatais ir pan.?

Taip pat formuluojamos konkrečios rekomendacijos (priemonės, modeliai, pasiūlymai,

problemų sprendimo būdai, apibendrinimai ir kt.), BBD rezultatų panaudojimo, jų publikavimo

galimybė, galimas ekonominis, socialinis ar kitoks poveikis. Šioje dalyje tinkama diskusija, t. y. naujų

tyrimų krypčių numatymas, tyrimo tęstinumo perspektyvos.

Ši dalis turi būti ypač kruopščiai parašyta, aiški ir paprasta. Išvadų ir pasiūlymų formulavimas

– tai kartotinis procesas. Jų metmenis ne kartą aptarsite drauge su vadovu.

Šiame etape dažniausiai kartojasi tokios klaidos:

suformuluotos išvados ir rekomendacijos trivialios, nepasižymi originalumu ir praktine

nauda;

išvados ir pasiūlymai nuosekliai neišplaukia iš dėstymo dalies (teorinės ir praktinės);

išvados ir vertinimai pernelyg kategoriški (socialinių tyrimų išvados visuomet yra tik

sąlyginės, galioja su išlygomis);

išvados pernelyg apibendrinamojo pobūdžio, nekonkrečios;

nepaminėti ribojantys veiksniai ir trūkumai;

pateikiama nauja, darbo dėstymo dalyje neaptarta informacija.

Rašymas – nelengvas ir daug pastangų, sunkaus darbo ir laiko reikalaujantis procesas, todėl

rašyti BBD patartina imtis laiku, neatidėliojant. Nereikia tikėtis, kad pirmasis parašytas darbo variantas

bus vykęs: nuolatos konsultuojantis su darbo vadovu teks taisyti ne kartą, ne du ir net ne tris, parašyti

daugiau negu reikia, o vėliau nereikalingas darbo dalis pašalinti.

23

Svarbu nepamiršti, kad darbo stilius turi būti mokslinis, o jame vartojamas sąvokas reikia

aiškinti tik tuomet, kai BBD skaitantys asmenys, galima tikėtis, nėra su jomis susipažinę. Nereikia

varginti darbo skaitytojo nereikalinga ir su tyrimo problema nesusijusia informacija.

Parašius darbą itin rekomenduojama patikrinti, ar jame nėra gramatikos, stiliaus klaidų,

cituojama teisingai, o lentelės ir paveikslai apipavidalinti tinkamai. Priešingu atveju BBD gynimo metu

komisijos nariai v i s a d a atkreipia į tai dėmesį, o darbo autorius gali tikėtis mažesnio įvertinimo.

2.2. BBD struktūra

BBD sudaro šios sudedamosios dalys:

Titulinis lapas

Santrauka

Santrauka anglų kalba

Turinys

Lentelių sąrašas

Paveikslų sąrašas

Santrumpų sąrašas (jei reikalingas)

Įvadas

Pagrindinė dalis (dėstymas)

Išvados ir pasiūlymai

Literatūros ir šaltinių sąrašas

Priedai

Titulinis lapas skirtas nurodyti VU VM, autoriaus ir BBD rekvizitus. Kartais įmonė, kurios

veiklą nagrinėjate darbe, paprašo raštiškos konfidencialumo garantijos. Pasitaiko, kad tokią garantiją

VU VM vardu turi pasirašyti ir darbo vadovas. Tokiu atveju darbas gali būti ginamas uždarame

komisijos posėdyje (arba uždaroje komisijos posėdžio dalyje) (žr. „Nuostatus“), o tituliniame lape

didžiosiomis raidėmis užrašoma „KONFIDENCIALU“. Titulinio lapo šablonas pateikiamas 2 (1)

priede.

Santrauka – tai glaustas darbo aprašymas arba tyrimo sintezė. Santrauka, trečiuoju asmeniu

išdėstyta viena ar dviem trumpomis pastraipomis, suteikia skaitytojui galimybę greitai įžvelgti

pagrindinius darbo aspektus. Perskaičius santrauką nesunku įvertinti darbe pateikiamos informacijos

aktualumą ir naujumą, išsiaiškinti, ar darbas skaitytojui įdomus. Santrauką patartina rašyti tik pabaigus

24

rašyti visą BBD. Svarstant santraukos turinį pravartu apžvelgti pripažintų nagrinėjamos srities autorių

mokslinių straipsnių santraukas, atkreipiant dėmesį į pagrindinius jų minimus elementus.

Santraukoje nuosekliai rašomi: VU VM, studijų programos, autoriaus ir BBD rekvizitai, darbo

vadovo mokslinis vardas ir laipsnio trumpinys, vardas, pavardė, darbas parengimo data ir vieta, darbo

apimtis (puslapiais), lentelių skaičius (vnt.), paveikslų skaičius (vnt.), literatūros ir šaltinių skaičius

(vnt.). Darbas trumpai apibūdinamas nurodant:

darbo tikslą ir uždavinius;

darbe panaudotus metodus;

atliktus tyrimus ir gautus rezultatus;

pagrindines išvadas;

informaciją apie darbo rezultatų publikavimą ar pritaikymą publikuoti.

Santrauka pateikiama atskirame lape po titulinio lapo. Jos apimtis – 150–200 žodžių.

Pagrindiniai santraukos elementai pateikiami 3 priede.

Santrauka anglų kalba („SUMMARY“) atspindi tyrimo tikslą, turinį ir rezultatus bei rodo

studento gebėjimą glaustai pristatyti esminius darbo aspektus ne gimtąja (anglų) kalba. Šią santrauką

sudaro tokie patys sudėtiniai elementai, kaip ir santrauką lietuvių kalba (žr. 3 priedą). Iš esmės ji yra

santraukos lietuvių kalba pakartojimas, nors jų turinys gali nežymiai skirtis. Už santraukos anglų kalba

lingvistinį teisingumą atsakingas darbo autorius. Santrauka anglų kalba pateikiama atskirame lape po

santraukos lietuvių kalba, prieš turinį.

Anglų kalba parašytame darbe privalo būti santrauka lietuvių kalba.

Jeigu už pagalbą rengiant BBD norite padėkoti asmeniui (asmenims) ar įstaigoms, tarp

santraukos anglų kalba ir turinio įterpkite bene trumpiausią ir nuoširdžiausią sudedamąją darbo dalį

„Padėka“.

Turinys. Jame atskleidžiama darbo struktūra, t. y. išvardijami darbo skyriai, poskyriai,

skyreliai. Numeruojama arabiškais skaitmenimis. Turinyje nurodomi darbo struktūrinių elementų

puslapiai. Santraukos, lentelių ir paveikslų sąrašai, santrumpų sąrašas (jei jis reikalingas) turinyje

nenumeruojami. Turinio šablonas pateikiamas 4 priede.

Darbe po turinio pateikiamas lentelių sąrašas (lentelės numeris ir pavadinimas), paveikslų

sąrašas (paveikslo numeris ir pavadinimas) ir, prireikus, santrumpų sąrašas (žodynėlis). Abėcėlės

tvarka išdėstytų santrumpų sąrašas reikalingas tada, kai darbe gausiai vartojami specifiniai terminai ar

santrumpos arba kai nagrinėjamos srities lietuviška terminija nėra pakankamai susiformavusi ir

25

skaitytojui būtų patogu žinoti vartojamo termino atitikmenį užsienio kalba. Santrumpų sąrašas

nebūtinas, kai bendras jų skaičius mažesnis negu 20 ir kiekviena iš jų tekste kartojasi mažiau negu tris

kartus.

Įvadas. Tai svarbus darbo elementas, jam neretai skiriama nepakankamai dėmesio. Įvade

glaustai ir konkrečiai apibūdinama:

BBD temos pasirinkimo motyvai;

darbo objektas;

temos aktualumas, naujumas ir svarba tiek apskritai teorijai ir praktikai, tiek darbe pasirinktam

objektui (įmonei, organizacijai), tyrimo socialinis ir prasminis kontekstas;

darbo problema;

darbo tikslas, turintis atitikti temos pavadinimą (glaustai, vienu sakiniu), uždaviniai (išvardijama

nuo trijų iki penkių);

ketinami taikyti uždavinių sprendimo būdai bei teoriniai (mokslinės literatūros analizė,

apibendrinimas ir kt.) ir empiriniai (stebėjimas, apklausa, dokumentų analizė, ekspertų

vertinimai ir kt.) metodai;

darbo struktūra;

sunkumai ir apribojimai, jeigu autorius su jais susidūrė rašydamas darbą.

Atminkite, kad įvadas nėra dėstymo santrauka.

Įvade autorius neturėtų:

vertinti atlikto tyrimo rezultatų;

vartoti citatų, išnašų, formulių;

naudoti grafinių elementų, lentelių;

dėstyti kritinius argumentus, plėtoti teorijas;

pateikinėti ilgas samprotavimo grandines.

Įvado apimtis 1–2 puslapiai.

Pagrindinė dalis (dėstymas). Šios dalies struktūra priklauso nuo nagrinėjamos temos pobūdžio bei

pasirinktos nagrinėjimo metodikos. Pagrindinė dalis skaidoma į temos pobūdį atitinkančius skyrius,

poskyrius ir skyrelius. Paprastai BBD būna du–trys skyriai po 2–3 poskyrius kiekviename ir (jeigu

reikia) smulkesnes sudėtines darbo dalis. Neatsižvelgiant į skyrių skaičių BBD nuosekliai, naudojant

darbo pobūdį atitinkančius metodus, dėstoma ir analizuojama pasirinktą temą atskleidžianti medžiaga.

26

Atsižvelgiant į nagrinėjamos temos pobūdį medžiagos dėstymo nuoseklumas ir įvairiems

klausimams atskleisti skiriama dėstymo struktūra gali smarkiai skirtis. Tradiciškai dėstymą sudaro trys

stambūs skyriai:

1. Teorinis skyrius. Jame apžvelgiama mokslinė literatūra: įvardijamos esminės teorinės

nuostatos, kuriomis grindžiamas BBD, nagrinėjami kitų autorių darbai panašia tematika,

susisteminamos įvairių mokslininkų nuomonės, išreiškiama kritinė asmeninė nuomonė vienų ar

kitų nuomonių ar modelių atžvilgiu. Teorinėje dalyje nereikėtų kartoti vadovėliuose dėstomų

„tiesų“, apibrėžti visiems gerai žinomus konceptus. Ši dalis turėtų užimti ¼– 1/3 BBD

pagrindinės dalies apimties.

2. Metodinis skyrius. Šioje darbo dalyje pagrindžiami ir detaliai apibūdinami tyrimo tikslas,

uždaviniai, tyrimo modelis, suformuluojamos hipotezės, įvardijami tiriami kintamieji, jų

patikimumas, tinkamumas, sąsajos. Taip pat pateikiami metodai, būdai, procedūros, jų

panaudojimo specifika ir tinkamumas renkant pirminę informaciją, reikalingą BBD tikslams

pasiekti, Šiame skyriuje įvardijami antriniai informacijos šaltiniai, įvertinamas jų išsamumas ir

patikimumas, jų analizės metodai, pagrindžiamos pirminės informacijos apdorojimo procedūros

(kiekybiniams tyrimams atlikti – statistinės, kokybiniams – kategorizavimo, fenomenų

aprašymo), kur reikia, statistiškai pagrindžiamas pasirinktas imties dydis, apibūdinami

respondentai, jų atrankos procedūra. Jeigu vienas iš metodų – anketinė apklausa, anketą būtina

pateikti priede.

Nagrinėjant pasirinktą temą ir sprendžiant iškeltą problemą būtina rinktis tokius tyrimo metodus,

kurie atitiktų ne tik temos pobūdį, bet ir objektyvias studentų galimybes.

Metodinio skyriaus apimtis – 1/5–1/4 BBD pagrindinės dalies apimties.

3. Tiriamasis (analitinis) skyrius. Jame pateikiama svarbiausia informacija: situacija sprendžiant

pasirinktą problemą, empirinės statistikos medžiagos, finansinių ataskaitų, apklausų ir stebėjimų

analizė, atliekami įvairūs skaičiavimai. Analizės rezultatai pateikiami suminėse (dažnių),

kontingencijos lentelėse, koreliacinėse matricose, tinkamai parinktuose grafikuose ir sudarytose

lentelėse. Integruojant teorines ir praktines žinias siūlomas temoje bei darbo įvade keliamų

problemų sprendimas. Kai kuriais atvejais šioje dalyje pateikiami veiksmų planai ar jų bendro

pobūdžio gairės.

Skyrių skaičius – ne esminis dalykas pagrindinėje BBD dalyje. Atsižvelgiant į darbo specifiką

jų gali būti nuo dviejų iki šešių. Patartina, kad dėstymo dalį sudarytų trys anksščiau minėti pagrindiniai

skyriai. Kad ir kokia būtų darbo struktūra, jo esmę sudaro ne forma, bet turinys, atspindintis studento

žinių ir gebėjimų lygį.

Tiriamoji (analitinė) dalis yra didžiausios apimties: daugiau negu pusė – 2/3 BBD pagrindinės

dalies.

27

Pažymėtina, kad jokiu būdu neleistina BBD skyrius vadinti „Teorinė dalis“, „Praktinė dalis“,

„Literatūros apžvalga“ ir panašiai.

Išvados ir pasiūlymai. Čia formuluojamos originalios svarbiausios darbo išvados,

rekomendacijos ir pasiūlymai, paminimi tyrimą ribojantys veiksniai, nurodomos tolesnio tyrimo

kryptys. Vėl galima rinktis keletą medžiagos dėstymo variantų, tačiau šioje dalyje patogiau pirma

pateikti visas išvadas, po jų – visus pasiūlymus. Retesnis ir sunkesnis kelias – padaryti išvadą ir iš karto

po jos pateikti atitinkamą pasiūlymą. Išvados ir pasiūlymai turėtų įgyti aiškių ir kruopščiai apgalvotų

tezių, kurias reikia numeruoti, formą. Jeigu autorius mano, kad reikia pateikti skaičius, jų turėtų būti

mažai ir tik patys svarbiausi. Čia neleistina pateikti lenteles ir grafikus.

BBD išvadoms ir pasiūlymams skiriami 2–3 puslapiai (apie 5 procentus darbo apimties).

Literatūros ir šaltinių sąrašas. Šioje dalyje pateikiami naudotos literatūros ir šaltinių aprašai,

sudaryti pagal dokumento bibliografinio aprašo standartus: apibūdinami bibliografinių nuorodų

elementai, nustatoma jų pateikimo tvarka ir nuostatos, kaip perrašyti ir pateikti iš šaltinio gautą

informaciją . Pažymėtina, kad čia turi būti įtraukiami tik tie šaltiniai, kurie buvo tiesiogiai panaudoti

darbe: cituojami pažodžiui ar atpasakojant mintį (šalutinis citavimas) arba naudojant juose pateiktą

informaciją (skaičius, modelius, paveikslus ir pan.). Bibliografinių nuorodų sąrašą rekomenduojama

sudaryti laikantis APA reikalavimų.

Šaltinių aprašo pavyzdžiai pateikiami 5 priede.

Būtina žinoti esminius su aprašu susijusius dalykus:

Visi darbe cituoti dokumentai turi būti literatūros ir šaltinių sąraše.

Visi sąraše esantys dokumentai turi būti paminėti tekste.

Darbe minimi ar cituojami dokumentai išdėstomi abėcėlės tvarka.

Kirilica parašyti dokumentai netransliteruojami (nelotyninami). Ne lotyniškais rašmenimis

parašyti šaltiniai pateikiami savos abėcėlės tvarka visų lotyniškųjų šaltinių sąrašo pabaigoje.

Kiekvieno tipo aprašą sudaro privalomi ir nebūtini elementai. Ir vieni, ir kiti gali būti rašomi ne

visiškai vienodai (kai tai leidžia standartas). Be to, BBD autorius pateikdamas nuorodas visada

turi vadovautis principu: nuoroda turi būti aiški ir atitikti konkretaus darbo pobūdį.

Skiriasi vieno ar kelių autorių monografijų, straipsnių bei kitų dokumentų aprašymo taisyklės.

Atkreipkite dėmesį į 5 priede pateikiamą viešai nepublikuotų įmonės vidinių šaltinių, interneto

tinklalapių bei elektroninėse laikmenose publikuotų šaltinių aprašymą.

BBD naudotų dokumentų sąraše neturi būti populiarių laikraščių ir žurnalų straipsnių, paskaitų

konspektų aprašų.

28

Kai dvigubas autoriaus vardas atskiriamas brūkšneliu, tai ir trumpinant vardų pirmosios raidės

atskiriamos brūkšneliu.

Po pavardės, prieš vardą ar inicialą dedamas kablelis.

Kai kūrinio leidėjai yra ne konkretūs autoriai, o asociacijos ar organizacijos, tuomet vietoj

autoriaus nurodomas leidėjas, rašant visą pavadinimą. Kolektyvinis autorius dažniausiai

nurodomas norint aprašyti oficialaus pobūdžio medžiagą (įstatus, nuostatus pan.), pavyzdžiui,

Vilniaus universitetas, Lietuvos statistikos departamentas ir pan.

Jeigu knygos autorius nenurodytas, tuomet knygos pavadinimą reikėtų perkelti į pradžią, prieš

išleidimo datą. Pavyzdžiui, „Darbo pavadinimas. (metai) (x-as leid.). Vieta: Leidėjas.“

Jeigu knygos autorius nenurodomas, tuomet redaktorius nurodomas kaip autorius, o po skyriaus

pavadinimo išvardijami leidinio redaktoriai, po jų pavardžių skliausteliuose nurodant

sutrumpinimą (red.), jeigu redaktorius vienas, ir (Red.), jeigu keli (anglų kalba atitinkamai ed.

arba Eds.)

Šaltinio antraštei pabrėžti vartojamas kursyvas (italic).

Jei neįmanoma nustatyti šaltinio leidimo metų, rašoma „b. m.“ (be metų), o anglų galba – „n.

d.“

Aprašant šaltinius internete, nurodomas autorius, antraštė, tikslus interneto svetainės adresas.

Lenktiniuose skliaustuose (…) parašoma peržiūros data, pvz., (Žiūrėta 2013-03-31). Šaltinio

buvimo vietai nustatyti ir identifikuoti rašoma „Prieiga internetu“. Prieš adresą dedamas

dvitaškis, pvz., „Prieiga internetu: “

Laida – būtinas elementas. Jis gali būti pateikiamas tokia forma: „5-asis leid., 3rd ed.“ ar pan.

Vieta, kurioje dokumentas buvo paskelbtas, rašoma originalo kalba. Jei šaltinyje nurodomos

kelios išleidimo vietos, rašoma išryškintoji. Jei išleidimo vietos pateiktos vienodai, rašoma

pirmoji esanti šaltinyje. Jeigu išleidimo vieta nenurodyta, rašoma frazė „sine loco“ ar atitinkama

santrumpa (pavyzdžiui, „s. l.“, „b. v.“). Nurodžius skelbimo vietą dedamas dvitaškis.

Leidėjo pavadinimas gali būti rašomas ne visas arba sutrumpintas. Jei šaltinyje nurodomi keli

leidėjai, rašomas išryškintasis. Jei leidėjai pateikti vienodu šriftu, rašomas pirmasis.

Priedai. Čia pateikiama pagalbinė, mažesnės svarbos medžiaga, kurios paskirtis – išsamiau paaiškinti,

iliustruoti darbo pagrindinės dalies teiginius (didesnės apimties lentelės, iliustracijos, kartogramos ir

pan.). Paprastai prieduose pateikiamas kiekybiniame tyrime panaudoto klausimyno (anketos) pavyzdys,

papildoma informacija apie respondentus, mažiau apibendrintu pavidalu pateikiami skaitytojui įdomūs

rezultatų duomenys, formulės, kai kurie tarpiniai skaičiavimai, rezultatų apdorojimo schemos ir bet

kokia kita tyrimo procesą ir rezultatus atspindinti medžiaga. Atlikus kokybinį tyrimą priede būtina

pateikti kokybinio interviu įrašus (kompaktiniame diske) ir užpildytus klausimynus. Kiekvienas priedas

29

turi turėti pavadinimą. Priedai numeruojami eilės tvarka, tačiau turinyje pateikiami viena eilute. Priedų

apimtis neribojama.

3. VERSLO ATVEJO TIRIAMOJO DARBO (VATD) RENGIMAS

3.1. VATD rengimo etapai

Verslo atvejo tiriamasis darbas - tai išsamus, aiškios struktūros verslo atvejo tyrimas, apimantis

verslo organizavimą, turint verslo idėją bei vykdant idėjos realizavimo veiksmus, atsižvelgiant į jo

viziją, misiją, verslo kryptį. VATD turi būti tiriama reali verslo organizacija – jau veikianti arba esanti

steigimo procese, arba ketinama realią organizaciją steigti. Studentas (-ai) VATD rašo savarankiškai,

pagal atitinkamą studijų programą, patariami darbo vadovų ir laikydamiesi VU VM taikomos darbų

rašymo, apipavidalinimo ir jų dokumentavimo tvarkos:

VATD – tai išsamus, aiškios struktūros rašto darbas, aprašantis, ko organizacija siekia ir kaip

ketina savo tikslus įgyvendinti. VATD yra įvairių technologinių ir finansinių dokumentų,

analizių ir skaičiavimų apibendrinimas, kuriuo grindžiama verslo idėja, įmonės strategija,

taktiniai strategijos įgyvendinimo aspektai ir pan.

Sisteminiu organizacijos verslo atvejo tyrimu siekiama atskleisti esamos organizacijos (arba

steigiamos, arba ketinamos steigti) verslo sistemos struktūrą, tokiu būdu konkretizuojant tyrimo

objektą ir problemą, kaip antai: apibrėžti verslo strategiją, įvertinti ir detalizuoti pagrindinius

strategijos įgyvendinimo taktinius aspektus, pasitelkiant atitinkamus analizės ir tyrimo metodus

bei, laikantis loginio nuoseklumo, išdėstyti veiklų organizavimo ir koordinavimo kryptis bei

pobūdį ir pan.

VATD dėmesys koncentruojamas į atskirą verslo organizaciją (esamą, steigiamą arba ketinamą

steigti), t.y. ši organizacija kartu su savo vidine ir išorine aplinka turi būti sistemiškai tyrinėjama

kaip konkrečios organizacijos verslo atvejis, laikantis nurodytos tyrimo sekos ir plano.

Apsisprendžiant rengti VATD, kaip I-osios pakopos – bakalauro – studijas užbaigiantį darbą,

svarbu įvertinti veiksnius, nuo kurių priklauso VATD parengimo sudėtingumas.

VATD turi teisę rengti studentas (-ai), kuris (-ie) yra tiesiogiai susiję su verslo atvejo tyrimui

pasirenkama organizacija: yra verslo perėmėjai, verslo (esamo, steigiamo ar ketinamo steigti)

kūrėjai ir pan.

Studentas (-ai) gali siūlyti realią (esamą, steigiamą ar ketinamą steigti) verslo organizaciją šios

organizacijos verslo atvejo tyrimui atlikti tokia tvarka:

30

- Su potencialiu vadovu aptaręs (-ę) VATD rengimo galimybes, studentas (-ai) suformuluoja

temos pavadinimą;

- Suformulavęs (-ę) temą ir suderinęs (-ę) ją su potencialiu darbo vadovu studentas (-ai)

Studijų programų komitetui teikia potencialaus vadovo pasirašytą prašymą (žr. „Nuostatų“ 2

(1) priedą „Prašymo rašyti verslo atvejo tiriamąjį darbą forma“). Kartu VATD pageidaujantys

rašyti du ar trys (VU VM direktoriui leidus) bakalauro studijų studentai pateikia bendrą

prašymą.

- Studentas (-ai) kartu su „Prašymu rašyti verslo atvejo tiriamąjį darbą forma“ Studijų programų

komitetui pateikia ne daugiau negu 1 puslapio apimties motyvacinį raštą, kuriame laisva

forma, tačiau aiškiai ir argumentuotai išdėsto apsisprendimo rengti VATD tikslą ir tokio

tyrimo atlikimo galimybes.

- Jei VATD rengimui pasirenkama esama, jau veiklą vykdanti arba steigiama įmonė, studentas

(-ai) pateikia Studijų programų komitetui susipažinimui pagrindinius įmonės steigimo

dokumentus: įmonės registracijos pažymėjimą, įmonės įstatus. Įmonės registracijos

pažymėjimo kopija pridedama prie studento (-ų) pateikiamo prašymo rašyti verslo atvejo

tiriamąjį darbą formos ir motyvacinio rašto.

- Studentas (-ai) pakviečiamas (-i) į Studijų programų komiteto posėdį, kuriame gyvai pristato

apsisprendimo rengti VATD tikslą ir tokio tyrimo atlikimo galimybes, atsako į komiteto narių

klausimus.

- Posėdžio metu VATD temos pavadinimas gali būti koreguojamas, jei aptariant su studentu (-

ais) tokia būtinybė iškyla.

- Esant teigiamam sprendimui, VATD temos pavadinimą patvirtina Studijų programų

komitetas.

- Studijų programos komitetas, pritariant potencialiam darbo vadovui bei pateikiant pagrįstus

argumentus, turi teisę studento (-ų) prašymą rašyti verslo atvejo tiriamąjį darbą atmesti.

Pagrindinis VATD tikslas - 1) surinkus duomenis ir 2) atlikus analizę (analizei pritaikant

teorinius modelius, metodus, priemones, teorines bei empirines įžvalgas iš mokslinės ir verslo

literatūros), 3) nustatyti esminę verslo problemą ir, 4) grindžiant teorinėmis ir empirinėmis įžvalgomis

iš mokslinės ir verslo literatūros, 5) pateikti galimus problemos sprendimo būdus, planą,

rekomendacijas.

VATD uždaviniai:

31

Pagrįsti verslo idėją ir/arba pasiūlyti naują sprendimą verslo plėtojimui, atsižvelgiant į

aplinkoje vykstančias permainas.

Išanalizuoti organizacijos vidinę informaciją, pirminių ir/arba antrinių šaltinių duomenis,

reikalingus VATD parengti.

Remiantis duomenų analize ir formuluojant logiškus argumentus bei įžvalgas, pagrįsti

praktinio pritaikomumo galimybes ir konkrečius verslo pasiūlymus.

VATD turi atsakyti į klausimus:

Kas? – verslo idėja arba veikiančio verslo esminė problema, kurią siekiama spręsti šiuo verslo atvejo

tyrimu.

Kodėl? - atlikta analize ir įrodymais paremti argumentai, kurie įtikinamai pagrindžia verslo idėją arba

padeda identifikuoti ir suformuluoti verslo problemą.

Kaip? – pasiūlytas veiksmų planas idėjai įgyvendinti, remiantis analizės rezultatų apibendrinimu,

išvadomis, pateikiamomis įžvalgomis.

Aiškiai, logiškai ir nuosekliai išdėstyti ir pagrįsti verslo idėją ir/arba pasiūlyti naują

sprendimą verslo plėtojimui raštu – t.y. parengti ir pateikti I-osios pakopos – bakalauro –

studijas užbaigiantį rašto darbą „Verslo atvejo tiriamasis darbas“.

Pristatyti ir apginti parengtą Verslo atvejo tiriamąjį darbą Gynimo komisijoje.

Praktinis pritaikomumas:

Naujas (kuriamas) verslas: verslo atvejo studija pasitarnaus kaip naudinga supažindinimo su

verslo idėja ir/arba pateikiamu nauju sprendimu verslo plėtojimui, kuriuose siūloma

dalyvauti arba kuriuos siūloma finansuoti, priemonė.

Esamas (veikiantis) verslas: verslo atvejo studija pasitarnaus kaip naudinga visų

suinteresuotų asmenų supažindinimo su verslo idėja ir/arba pateikiamu nauju sprendimu

verslo plėtojimui, kuriuose tikslinga dalyvauti arba kuriuos įžvalgu finansuoti, priemonė.

Verslo atvejo tiriamasis darbas rengiamas nuosekliai, laikantis tam tikros tvarkos ir plano. 3

paveiksle pateikiami pagrindiniai VATD etapai:

Verslo

organizacijos

pasirinkimas

Verslo atvejo tiriamojo darbo

struktūros (plano)

parengimas ir organizavimas

Duomenų rinkimas, pateikimas,

analizė ir interpretacija

/pagal atskiras verslo atvejo

tiriamojo darbo plano dalis/

Gautų rezultatų

apibendrinimas, išvadų

pateikimas

Išsamių verslo įžvalgų

pateikimas, praktinio taikymo

galimybių pateikimas

32

3 paveikslas. Verslo atvejo tiriamojo darbo etapai.

Šaltinis: sudaryta autorių.

VATD rengiamas, panaudojant bendruosius tyrimo metodus ir analizės modelius,

suformuluojant tam verslo atvejo tyrimui labiausiai tinkančią metodologiją.

3.2. VATD struktūra

Titulinis lapas

Santrauka anglų kalba

Turinys

Lentelių sąrašas

Paveikslų sąrašas

Santrumpų sąrašas (jei reikalingas)

Verslo atvejo tiriamojo darbo santrauka

I Dalis

1. Verslo modelis. Produktų aprašymas (t.y. prekė ir/ar paslauga)

2. Rinka ir konkurencija

3. Rinkodara ir pardavimai

4. Verslo organizavimas

5. Valdymas ir darbuotojai

6. Identifikuota problema

II DALIS

7. Galimybės ir rizika

III DALIS

8. Finansų planas ir finansų strategija

9. Įgyvendinimas: įžvalgos, išvados, praktinis pritaikomumas

Literatūros ir šaltinių sąrašas

Priedai

Rekomenduojama VATD struktūra su kiekvienos dalies detaliu aprašymu:

33

Titulinis lapas skirtas nurodyti VU VM, autoriaus ir VATD rekvizitus. Kartais įmonė, kurios

veiklą nagrinėjate darbe, paprašo raštiškos konfidencialumo garantijos. Pasitaiko, kad tokią garantiją

VU VM vardu turi pasirašyti ir darbo vadovas. Tokiu atveju darbas gali būti ginamas uždarame

komisijos posėdyje (arba uždaroje komisijos posėdžio dalyje) (žr. „Nuostatus“), o tituliniame lape

didžiosiomis raidėmis užrašoma „KONFIDENCIALU“. Titulinio lapo šablonas pateikiamas 2 (1)

priede.

Santrauka anglų kalba („SUMMARY“) atspindi VATD tikslą, turinį ir rezultatus bei rodo

studento (-ų) gebėjimą glaustai pristatyti esminius darbo aspektus ne gimtąja (anglų) kalba. Šią

santrauką sudaro tokie patys sudėtiniai elementai, kaip ir BBD santrauką lietuvių kalba (žr. 59 psl.). Už

santraukos anglų kalba lingvistinį teisingumą atsakingas darbo autorius. Santrauka anglų kalba

pateikiama atskirame lape prieš turinį.

Jeigu už pagalbą rengiant VATD norite padėkoti asmeniui (asmenims) ar įstaigoms, tarp

santraukos anglų kalba ir turinio įterpkite sudedamąją darbo dalį „Padėka“.

Turinys. Jame atskleidžiama darbo struktūra, t. y. išvardijami darbo skyriai, poskyriai, skyreliai.

Numeruojama arabiškais skaitmenimis. Turinyje nurodomi darbo struktūrinių elementų puslapiai.

Santraukos, lentelių ir paveikslų sąrašai, santrumpų sąrašas (jei jis reikalingas) turinyje nenumeruojami.

Turinio šablonas pateikiamas 4 priede.

Darbe po turinio pateikiami lentelių sąrašas (lentelės numeris ir pavadinimas), paveikslų

sąrašas (paveikslo numeris ir pavadinimas) ir, prireikus, santrumpų sąrašas (žodynėlis). Abėcėlės

tvarka išdėstytų santrumpų sąrašas reikalingas tada, kai darbe gausiai vartojami specifiniai terminai ar

santrumpos arba kai nagrinėjamos srities lietuviška terminija nėra pakankamai susiformavusi ir

skaitytojui būtų patogu žinoti vartojamo termino atitikmenį užsienio kalba. Santrumpų sąrašas

nebūtinas, kai bendras jų skaičius mažesnis negu 20 ir kiekviena iš jų tekste kartojasi mažiau negu tris

kartus.

VATD santrauka lietuvių kalba

Santrauka formuoja bendrą įspūdį apie verslo idėjos įgyvendinimo realumą ir/arba pasiūlyto

naujo sprendimo verslo plėtojimui efektyvumą, todėl santraukoje turi būti aiškiai išdėstoma atlikto

tyrimo metodika bei visų VATD dalių esmė ir pagrindinės išvados.

Po to trumpai apibūdinami verslo tikslai ir supažindinama su finansuotojų/investuotojų

būsima/gaunama nauda.

Svarbu nurodyti verslo sritį ir etapą (ar tai: veikianti įmonė ar veiklos plėtra; ar tai steigiama

įmonė ar ketinimas steigti), glaustai aprašyti įmonės istoriją (jei tai veikianti įmonė), apibendrinti įmonės

34

išskirtinumą ir konkurencinį pranašumą. Esamo verslo turima patirtis (istorija) atskleidžiama per

kritinius įvykius. Kritiniu įvykiu vadinamas toks įvykis versle, kuris reikšmingai, o kartais ir visiškai

pakeičia verslo vystymąsi. Tokie įvykiai visada identifikuojami retrospektyviai, jie įvyksta neplanuotai

ir nestruktūruotai. Kritinių įvykių priežastys gali būti išorinės (pvz., nauja konkurento rinkodaros

kampanija; naujo žaidėjo atėjimas į rinką; senų rinkos dalyvių jungimasis; naujų verslų įsigijimai arba

priešingai - pasitraukimas iš rinkos; naujų įstatymų, reglamentuojančių tos rinkos dalyvių veiklą,

išleidimas ir pan.) arba vidinės (pvz. naujo profesionalaus komandos nario atėjimas arba svarbaus

komandos nario išėjimas; organizacinės struktūros esminis pakeitimas; naujo vadovo paskyrimas ar

iškilimas; akcininkų pasikeitimas ir pan.).

Verta trumpai supažindinti su pagrindinių įmonės darbuotojų kvalifikacija ir verslo patirtimi.

VATD santraukoje taip pat turėtų būti glaustai aprašyti gaminami produktai (prekės ir/ar paslaugos),

nurodant, kuo jie išsiskiria iš kitų bei trumpai apibūdinant konkurenciją šioje verslo srityje. Ypač svarbu

nurodyti, į kokius vartotojus orientuota veikla, trumpai apibūdinant vartotojų tikslinės rinkos ypatumus.

Taip pat būtina tiksliai nurodyti, kokios investicijos yra reikalingos, nurodyti investicijų

šaltinius, palyginti skirtingas alternatyvas (paskola, akcijų pardavimas ir t.t.). Be to, trumpai išdėstomas

lėšų panaudojimas (pateikiamas biudžetas, sąmata tam tikram laikotarpiui, argumentuojant laikotarpio

trukmės pasirinkimą) ir paminimi pagrindiniai finansinių ataskaitų duomenys (išskyrus, jei VATD tema

siejama su verslo įmone, kurią dar tik planuojama steigti ar įmonė yra steigimo procese).

Santraukoje tikslinga trumpai apibendrinti kitus reikalingus išteklius: materialiuosius, informacinių

technologijų, žmogiškuosius ar pan.

Santraukos pabaigoje pateikiama šios verslo atvejo tyrimo problemos formuluotė (pakartojama

I dalyje identifikuota ir suformuluota verslo problema) – tai verslo (esamo, steigiamo ar ketinamo

steigti) idėjos įgyvendinimo ir/arba pasiūlyto naujo sprendimo verslo plėtojimui esminė problema, kurią

siekiama spręsti šiuo verslo atvejo tiriamuoju darbu. Santraukos apimtis 2–3 puslapiai.

I Dalis.

Šioje dalyje išsamiai pateikiama situacijos analizė, į kurią įtraukiamos visos dalys, kuriose

analizuojamas esamas verslo modelis ir kt. aspektai. Šios dalies pabaigoje pateikiama problema.

1. Verslo modelis. Produktas (prekė ir/ar paslauga)

35

Verslo modelis atsako į tokius klausimus: Kas yra klientas? Ką vertina klientas? Kaip

organizacija gauna pelną šiame versle? Kaip organizacija kuria klientams vertę, siekdama optimizuoti

organizacijos sąnaudas?

Verslo modelis yra konceptuali priemonė, kuri apima elementų ir jų ryšių rinkinį bei leidžia

išreikšti konkrečios įmonės verslo logiką, todėl verslo modelį verslo atvejo tiriamajame darbe patogu

pateikti kaip paveikslą, parodantį atskirus elementus ir jų visumą, rodyklėmis pažymint šių elementų

sąveikos ryšius. Tai įmonės teikiamos vertės vienam ar keliems klientų segmentams atvaizdavimas,

įmonės struktūros ir jos partnerių tinklas ir pan.

Verslo pagrindas – inovatyvi produkto (prekės ir/ar paslaugos) idėja bei jos nauda galutiniams

vartotojams. Verslo idėja vertinama pagal tai, ar yra perspektyvi, pvz., pakankamai pelninga, ar pelno

prognozės atitinka akcininkų lūkesčius bei ar atitinka konkurencingo verslo modelį. Labai svarbi verslo

modelio pristatymo dalis – organizacijos tikslų ir misijos bei vizijos apibrėžimas. Visą verslo modelio

aprašymą dera pradėti nuo tikslų apibrėžimo. Jie turi būti formuluojami trumpai, tiksliai, aiškiai ir

logiškai.

Žemiau pateikiama rekomendacinė verslo idėjos aprašymo forma. Siūlytina idėją pristatyti

kūrybiškai, jei yra galimybė ir atitinka temą - rekomenduojama pateikti vizualių detalių.

Rekomenduojama verslo idėjos ir/arba siūlomo naujo sprendimo verslo plėtojimui pristatymo forma:

1.1. Idėjos ir/arba siūlomo naujo sprendimo verslo plėtojimui aprašymas

Svarbu atsakyti į klausimus: Kokia yra verslo idėja ir/arba siūlomas naujas sprendimas verslo

plėtojimui? Ar ši idėja, pasiūlymas originalūs? Koks jų išskirtinis požymis? Ar idėja, pasiūlymas

apsaugoti (pvz., patentavimas, autorinės teisės ir pan.)?

1.2. Nauda vartotojui

Svarbu pristatyti, kas yra vartotojų tikslinė grupė (vartotojų segmentas/segmentai. Šioje skiltyje

taip pat tikslinga apibūdinti tiriamos verslo organizacijos rezultatus, pasekmes ir poveikį.

Šiame skyriuje pateikiama ši apibendrinta informacija:

Dabar siūlomi produktai (prekės ir/ar paslaugos).

Naujo produkto (prekės ir/ar paslaugos) aprašymas.

Nauda / vertė vartotojui.

Unikalūs pardavimo pasiūlymai (angl. unique selling proposition).

Produkto (prekės ir/ar paslaugos) išvystymo būklė.

Intelektinės nuosavybės būklė – patentai ir savininkų, sričių specialistų know-how.

2. Rinka ir konkurencija

36

Šiame skyriuje siekiant įvertinti, kiek rinkoje gali tilpti tam tikrų produktų (prekių ir/ar

paslaugų), nustatoma esamos rinkos paklausos apimtis ir sudėtis. Tam surenkama informacija apie

esamų produktų, subproduktų ir pakaitalų rinkas, vertinama esamų produktų rinkų plėtra ir

perspektyvos, nustatomi vartotojai, jų tipai, paklausos tenkinimo būdai. Būtina surinkti ir apibendrinti

duomenis apie konkurentų veiklą, įvertinti tiriamos organizacijos ir konkurentų pajėgumo santykį.

Jei verslas jau veikia, turi būti aprašomi kritiniai įvykiai bei pateikiama jų analizė – kokį poveikį

jie padarė, kokie įrodymai pagrindžia, kokias išvadas ateičiai organizacija gali įsivardyti.

Šiame skyriuje pateikiama ši apibendrinta informacija:

Rinkos dydis ir augimas.

Tikslinių rinkos segmentų (tikslinių vartotojų grupių) bruožai.

Rinkos pokyčiai trumpuoju laikotarpiu.

Rinkos pokyčiai ilguoju laikotarpiu.

Konkurentai.

Pozicionavimas konkurentų atžvilgiu.

3. Rinkodara ir pardavimai

Šioje verslo atvejo tiriamojo darbo dalyje siekiama išsiaiškinti sėkmingo pardavimo prielaidas.

Tam parengiamos šios priemonės:

rinkodaros tikslai ir strategija;

kainodara, prekių (paslaugų) realizavimo schema;

pardavimą skatinantys veiksmai ir priemonės;

klientų aptarnavimo sistema;

reklamos kampanijos (1-pardavimų skatinimui; 2-ilgalaikiam teigiamo įmonės įvaizdžio

formavimui);

įmonės ir jos prekių ir/ar paslaugų įvaizdį formuojančios priemonės.

Šiame skyriuje apibendrinama ši rinkodaros ir pardavimo informacija, siekiant verslo idėjos

realizavimo:

Naudotinų rinkodaros veiksmų ir priemonių apžvalga.

Strateginiai kainodaros klausimai.

Naudotini paskirstymo (pardavimo) kanalai.

Bendradarbiavimo klausimai (susiję su rinkodara/pardavimu).

Naudotini pardavimo būdai.

Rinkodaros ir pardavimo prognozės.

37

4. Verslo organizavimas

Šiame skyriuje reikia suprojektuoti organizacinę ir funkcinę įmonės vidaus struktūrą, verslo

dalyvių ryšių schemą ir aprašyti darbo organizavimo, pareiginio pavaldumo sistemą. Atskira šio skyriaus

tema – verslo kiekybinio ir kokybinio diversifikavimo schema, numatanti produktų (prekių ir/ar

paslaugų) gamybos eigos schemą: nuo naujovių tyrimo ir diegimo iki parduotų produktų garantinės

priežiūros.

Šiame skyriuje apibendrinama dabartinė situacija (jei tai veikiantis verslas); formuojama

situacija (jei tai kuriamas ar ketinamas kurti verslas):

Tikslai trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu.

Dabartiniai/būsimi akcininkai ir direktoriai.

Dabartinė/būsima veikla.

5. Valdymas ir darbuotojai

Šioje verslo atvejo tiriamojo darbo dalyje aprašomas įmonės valdymas ir darbo organizavimas:

darbuotojų ir pamainų skaičius (jei yra), sezoniškumas, vadovaujantys asmenys, informacija apie darbo

apmokėjimą, specialistų atranką, rotacijos ir karjeros principus; dabartinė/formuojama darbuotojų

komanda, vadybos tikslai.

6. Identifikuojama problema

Šioje dalyje pateikiama šios verslo atvejo tyrimo problemos formuluotė – tai verslo (esamo,

steigiamo ar ketinamo steigti) idėjos įgyvendinimo ir/arba pasiūlyto naujo sprendimo verslo plėtojimui

esminė problema, kurią siekiama spręsti šiuo verslo atvejo tiriamuoju darbu.

II Dalis.

Ši dalis yra VATD galimybių ir rizikos studija. Tai dalis, kurioje išanalizuojami galimi

sprendimai, grindžiant teorinėmis ir empirinėmis įžvalgomis argumentuojama, kurie iš jų yra

tinkami/netinkami, atsižvelgiant į įmonės specifiką.

7. Galimybės ir rizika

38

Šiame skyriuje numatomas pesimistinis, optimistinis ir labiausiai tikėtinas verslo pradžios

ir/arba verslo plėtros variantas. Visais atvejais pasitelkus finansinių rodiklių analizę pateikiama išsami

informacija apie verslo pelningumą, įsipareigojimų likvidumą, įmonės mokumą.

III Dalis.

Konkrečių sprendimų ir rekomendacijų dalis, kurioje pateikiami galutiniai sprendimai bei

įgyvendinimo planas.

8. Finansų planas ir finansų strategija.

Tai viena iš atsakingiausių verslo atvejo studijos dalių, kurią rengiant svarbu pasitelkti

profesionalias žinias, skirti pakankamai laiko. Rengiant finansų planą, numatomas poreikis finansuoti ir

finansavimo šaltiniai. Svarbu atsakyti į šiuos klausimus:

Kiek ir kam reikia lėšų?

Kokie galimi finansavimo šaltiniai?

Kada reikės lėšų?

Kokios naudos turės finansuotojas/finansuotojai ir kaip ją gaus?

Finansavimo šaltinių gali būti daug ir įvairių. Kiekviena organizacija iš savo veiklos tikisi

pelno. Pelnas, kaip bet kurio verslininko ekonominės motyvacijos išraiška, yra svarbus rodiklis ir bet

kuriam investuotojui, ir bankui, suteikiančiam paskolą. Būtina tai įvertinti sudarant prognozuojamo

pelno ataskaitą.

Pinigų srautų prognozė atspindi įmonės grynųjų pinigų judėjimą. Ji apibūdina šiuos

organizacijos finansinius rodiklius: įplaukas ir išmokas, pelną, turto ir kapitalo pokyčius, skolas. Pinigų

srautų prognozė sudaroma kartu su pelno ataskaita ir balansu.

Šiame skyriuje svarbu apibendrinti šią informaciją:

Finansinė istorija (jei yra).

Finansiniai planai.

Lūžio taško apskaičiavimai.

Pinigų srautų apskaičiavimai.

Reikalingas finansavimas.

9. Įgyvendinimas, įžvalgos, išvados, praktinis pritaikomumas.

Šiame verslo atvejo tiriamojo darbo skyriuje pateikiama dvejopa informacija. Remiantis

atliktos išsamios sisteminės analizės išvadomis, įžvalgomis, svarbu pateikti tikslingas praktinio

39

pritaikomumo iniciatyvas bei pasiūlymus. Šioje dalyje pateikiamas ir išsamus kalendorinis investicinio

laikotarpio planas, kuriame nurodytos visos išlaidų grupės.

Literatūros ir šaltinių sąrašas. Šioje dalyje pateikiami naudotos literatūros ir šaltinių aprašai,

sudaryti pagal dokumento bibliografinio aprašo standartus: apibūdinami bibliografinių nuorodų

elementai, nustatoma jų pateikimo tvarka ir nuostatos, kaip perrašyti ir pateikti iš šaltinio gautą

informaciją . Pažymėtina, kad čia turi būti įtraukiami tik tie šaltiniai, kurie buvo tiesiogiai panaudoti

darbe: cituojami pažodžiui ar atpasakojant mintį (šalutinis citavimas) arba naudojant juose pateiktą

informaciją (skaičius, modelius, paveikslus ir pan.). Bibliografinių nuorodų sąrašą rekomenduojama

sudaryti laikantis APA reikalavimų.

Šaltinių aprašo pavyzdžiai pateikiami 5 priede.

Būtina žinoti esminius su aprašu susijusius dalykus:

Visi darbe cituoti dokumentai turi būti literatūros ir šaltinių sąraše.

Visi sąraše esantys dokumentai turi būti paminėti tekste.

Darbe minimi ar cituojami dokumentai išdėstomi abėcėlės tvarka.

Kirilica parašyti dokumentai netransliteruojami (nelotyninami). Ne lotyniškais rašmenimis

parašyti šaltiniai pateikiami savos abėcėlės tvarka visų lotyniškųjų šaltinių sąrašo pabaigoje.

Kiekvieno tipo aprašą sudaro privalomi ir nebūtini elementai. Ir vieni, ir kiti gali būti rašomi ne

visiškai vienodai (kai tai leidžia standartas). Be to, VATD autorius pateikdamas nuorodas visada

turi vadovautis principu: nuoroda turi būti aiški ir atitikti konkretaus darbo pobūdį.

Skiriasi vieno ar kelių autorių monografijų, straipsnių bei kitų dokumentų aprašymo taisyklės.

Atkreipkite dėmesį į 5 priede pateikiamą viešai nepublikuotų įmonės vidinių šaltinių, interneto

tinklalapių bei elektroninėse laikmenose publikuotų šaltinių aprašymą.

VATD naudotų dokumentų sąraše neturi būti populiarių laikraščių ir žurnalų straipsnių, paskaitų

konspektų aprašų.

Kai dvigubas autoriaus vardas atskiriamas brūkšneliu, tai ir trumpinant vardų pirmosios raidės

atskiriamos brūkšneliu.

Po pavardės, prieš vardą ar inicialą dedamas kablelis.

Kai kūrinio leidėjai yra ne konkretūs autoriai, o asociacijos ar organizacijos, tuomet vietoj

autoriaus nurodomas leidėjas, rašant visą pavadinimą. Kolektyvinis autorius dažniausiai

nurodomas norint aprašyti oficialaus pobūdžio medžiagą (įstatus, nuostatus pan.), pavyzdžiui,

Vilniaus universitetas, Lietuvos statistikos departamentas ir pan.

Jeigu knygos autorius nenurodytas, tuomet knygos pavadinimą reikėtų perkelti į pradžią, prieš

išleidimo datą. Pavyzdžiui, „Darbo pavadinimas. (metai) (x-as leid.). Vieta: Leidėjas.“

40

Jeigu knygos autorius nenurodomas, tuomet redaktorius nurodomas kaip autorius, o po skyriaus

pavadinimo išvardijami leidinio redaktoriai, po jų pavardžių skliausteliuose nurodant

sutrumpinimą (red.), jeigu redaktorius vienas, ir (Red.), jeigu keli (anglų kalba atitinkamai ed.

arba Eds.)

Šaltinio antraštei pabrėžti vartojamas kursyvas (italic).

Jei neįmanoma nustatyti šaltinio leidimo metų, rašoma „b. m.“ (be metų), o anglų galba – „n.

d.“

Aprašant šaltinius internete, nurodomas autorius, antraštė, tikslus interneto svetainės adresas.

Lenktiniuose skliaustuose (…) parašoma peržiūros data, pvz., (Žiūrėta 2017-03-31). Šaltinio

buvimo vietai nustatyti ir identifikuoti rašoma „Prieiga internetu“. Prieš adresą dedamas

dvitaškis, pvz., „Prieiga internetu: “

Laida – būtinas elementas. Jis gali būti pateikiamas tokia forma: „5-asis leid., 3rd ed.“ ar pan.

Vieta, kurioje dokumentas buvo paskelbtas, rašoma originalo kalba. Jei šaltinyje nurodomos

kelios išleidimo vietos, rašoma išryškintoji. Jei išleidimo vietos pateiktos vienodai, rašoma

pirmoji esanti šaltinyje. Jeigu išleidimo vieta nenurodyta, rašoma frazė „sine loco“ ar atitinkama

santrumpa (pavyzdžiui, „s. l.“, „b. v.“). Nurodžius skelbimo vietą dedamas dvitaškis.

Leidėjo pavadinimas gali būti rašomas ne visas arba sutrumpintas. Jei šaltinyje nurodomi keli

leidėjai, rašomas išryškintasis. Jei leidėjai pateikti vienodu šriftu, rašomas pirmasis.

Priedai. Čia pateikiama pagalbinė, mažesnės svarbos medžiaga, kurios paskirtis – išsamiau

paaiškinti, iliustruoti darbo pagrindinės dalies teiginius (didesnės apimties lentelės, schemos (jei schema

negali būti sutalpinta į vieną puslapį, todėl pateikiama keliuose), darbo temos atskleidimui svarbios

iliustracijos, kartogramos, reklaminiai maketai, foto nuotraukų kopijos, dokumentų pavyzdžiai ar jų

kopijos ir pan.). Jei atliktas kiekybinis tyrimas (ar keli kiekybiniai tyrimai), prieduose pateikiamas

kiekybiniame tyrime panaudoto klausimyno (anketos) pavyzdys, papildoma informacija apie

respondentus, mažiau apibendrintu pavidalu pateikiami skaitytojui įdomūs rezultatų duomenys,

formulės, kai kurie tarpiniai skaičiavimai, rezultatų apdorojimo schemos ir bet kokia kita tyrimo procesą

ir rezultatus atspindinti medžiaga. Atlikus kokybinį tyrimą (ar kelis kokybinius tyrimus) priede būtina

pateikti kokybinio interviu įrašus (kompaktiniame diske) ir užpildytus klausimynus. Kiekvienas priedas

turi turėti pavadinimą. Priedai numeruojami eilės tvarka, tačiau turinyje pateikiami viena eilute. Priedų

apimtis neribojama.

4. DARBO APIPAVIDALINIMAS

41

Tinkamai apipavidalinti darbą reikia daug laiko ir kantrybės. Laiko pavyks sutaupyti, jeigu

apipavidalinimui reikiamą dėmesį skirsite nuo pat BBD ir VATD rengimo pradžios.

BBD ir VATD turi būti parašytas taisyklinga valstybine kalba pagal galiojančius Lietuvių

kalbos komisijos nutarimus, o tekstas – kokybiškai išspausdintas. Jeigu kyla klausimų dėl vartotinų ir

nevartotinų terminų, puikiai pagelbės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje esantys

konsultacijų ir terminų bankai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2013).

Lapai įrišami. Dėstymo dalies medžiaga pateikiama suskaidyta į reikalingą skaičių skyrių,

poskyrių, skyrelių (žr. 4 priedą). BBD ir VATD apipavidalinimo reikalavimai pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė

BBD ir VATD apipavidalinimo reikalavimai

Aprašymas Popierius baltas, A4, spausdinama vienoje lapo pusėje

Šriftas „Times New Roman Normal 12 pt“

Intervalas tarp eilučių 1,5

Teksto išlyginimas tiek iš dešiniojo, tiek iš kairiojo krašto („justified“)

Paraštės kairėje pusėje 2,54 cm, dešinėje pusėje 1 cm, viršuje ir apačioje po 2 cm;

pastraipos pirmoji eilutė nuo teksto lauko kairiojo krašto atitraukiama per

1,27 cm. Informacijos išryškinimas italic, bold ar underline teksto formatavimas;

raidžių i š r e t i n i m o funkcija.

Itin svarbios informacijos rašymas Times New Roman 10 pt. šriftu, atitraukiant tekstą per 1,27 cm nuo kairiosios

paraštės;

tokiu būdu dažniausiai cituojami iškiliausi mokslo srities autoriai ar jau

anksčiau atlikto ir visų pripažinto tyrimo rezultatai.

Puslapių numeracija puslapio viršutinio laukelio dešiniajame kampe arabiškais skaitmenimis,

nededant nei taško, nei brūkšnelių;

puslapių numeriai pradedami rašyti nuo darbo įvado (ant prieš darbo įvadą

segamų lapų puslapių numeriai nerašomi, bet skaičiuojami);

numeracija yra ištisinė, kartu su priedais.

Struktūrinių dalių numeracija arabiškais skaitmenimis;

kiekviena smulkesnė dalis (poskyris, skyrelis) turi turėti atitinkamos

stambesnės darbo dalies numerį, praplėstą papildomu skaitmeniu, šis

atskiriamas tašku (pavyzdžiui, 3.1; 3.1.1).

SKYRIŲ PAVADINIMŲ, taip pat

žodžių SANTRAUKA,

SANTRAUKA ANGLŲ KALBA,

TURINYS, LENTELIŲ

SĄRAŠAS, PAVEIKSLŲ

SĄRAŠAS, SANTRUMPŲ

SĄRAŠAS, ĮVADAS, IŠVADOS

IR PASIŪLYMAI,

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ

SĄRAŠAS, PRIEDAI rašymas

paryškinta, didžiosiomis raidėmis Times New Roman Normal 14 pt Bold

šriftu;

pradedami naujame puslapyje ir rašomi viena eilute žemiau, nei prasideda

lapo laukas;

skyrių pavadinimų ir kitų struktūrinių elementų pabaigoje jokie skiriamieji

ženklai nededami.

Skyrių pavadinimų išdėstymas pradedant nuo kairiojo puslapio krašto, neatitraukus;

42

skyrių pavadinimuose negalima kelti žodžius dalimis;

kiekvienas darbo skyrius pradedamas rašyti naujame puslapyje, o skyriai ir

poskyriai – tame pačiame;

negalima rašyti pavadinimo viename puslapyje, o dėstymo dalies tekstą

pradėti kitame.

Dalių teksto rašymo pradžia darant vienos eilutės tarpą bei atitraukiant pirmos eilutės tekstą per 1,27 cm nuo

kairiosios puslapio paraštės (Paragraph/ Indentation/ left /by 1,27).

Poskyrių rašymo pradžia tuoj po ėjusio teksto, praleidžiant vieną intervalą.

Poskyrių pavadinimų rašymas pradedant nuo kairiojo puslapio krašto, neatitraukus;

Times New Roman Normal 12 pt paryškintu Bold šriftu, mažosiomis

raidėmis, pradedant didžiąja;

poskyrių pavadinimų pabaigoje jokie skiriamieji ženklai nededami.

Lentelių ir paveikslų antraščių

rašymas

tame pačiame puslapyje kaip ir įvardijamos lentelės ar paveikslai.

Lentelių numeracija ir rašymas numeris suteikiamas pagal lentelės eilės tvarką tekste;

numeris rašomas arabiškais skaičiais ir darant vieno simbolio tarpą rašomas

žodis „lentelė“ (pvz., 1 lentelė);

rašomas virš lentelės antraštės, kairiajame kampe;

jei tekste yra tik viena lentelė, kairėje lapo pusėje virš lentelės antraštės

užrašomas tik žodis „Lentelė“;

jeigu tekste pateikiamos kelios logiškai tarpusavyje susijusios lentelės,

sekančios viena po kitos, tuomet, siekiant pabrėžti jose pateikiamų duomenų

tęstinumą, lenteles galima numeruoti prie lentelės numerio pridedant raidę

(pvz., 1 lentelė, 1 a lentelė, ir 1 b lentelė);

lentelės pavadinimas rašomas kursyvu (italic) (mažosiomis raidėmis,

pradedant didžiąja) virš lentelės ir yra rašomas pradedant nuo kairiojo

puslapio krašto. Pavadinimą turi sudaryti reikšminiai žodžiai, sujungti į

prasmingą sakinį. Taip bus atspindėtas lentelės turinys. Apipavidalinant

lentelę reikia paaiškinti visas santrumpas (išskyrus visuotinai

pripažįstamas), nurodyti mato vienetus (žr. lentelės pavyzdį 6 priede);

formatuojant lenteles rekomenduojama naudoti kuo mažiau linijų

(pageidautina, tik vertikalias), taškelių, brūkšnelių ar spalvų;

šriftas „Times New Roman Normal 10 arba 12 pt“;

intervalas tarp eilučių 1 arba 1,5;

paraštės priklauso nuo lentelės dydžio, bet jos turi būti ne mažesnės negu

2,54 cm;

reikia stengtis lentelės neskaidyti. Prireikus lentelę galima perkelti į kitą lapą

ir antrame lape parašyti žodžius „1 lentelės tęsinys“;

po kiekviena lentele pateikiamas šaltinio pavadinimas, kur reikia, nurodant

puslapį.

Paveikslų numeracija ir rašymas numeris suteikiamas pagal paveikslo eilės tvarką tekste;

numeris rašomas arabiškais skaičiais ir darant vieno simbolio tarpą kursyvu

(italic), rašomas žodis „paveikslas“ pradedant mažąja raide (pvz., 3

paveikslas);

jei tekste yra tik vienas paveikslas, rašoma be numerio: „Paveikslas“;

keli prasme susiję ir vienas kitą pratęsiantys paveikslai gali būti

numeruojami taip: 1 paveikslas, 1 a paveikslas, ir 1 b paveikslas;

paveikslais vadinama visa grafinė medžiaga (statistinius kiekybinius

procesus atspindintys grafikai, piešiniai, brėžiniai, schemos, fotografijos), todėl BBD visa minėtoji grafinė medžiaga gali būti įvardijama tik kaip

paveikslas! Tai tarptautinė norma. Jokios kitos pavadinimų formuluotės,

kaip antai „grafikas“, „diagrama“, „schema“ ir pan., yra neleistinos;

43

pavadinimas rašomas tokiu pačiu šriftu kaip ir tekstas, mažosiomis raidėmis,

pradedant didžiąja, po paveikslu;

pavadinimas rašomas pradedant nuo kairiojo puslapio krašto. Paveikslo

pavadinimas turi aiškiai įvardyti paveikslo turinį (žr. paveikslo pavyzdžius

7 priede);

po kiekvienu paveikslu pateikiamas šaltinio pavadinimas, kur reikia,

nurodant puslapį;

į tekstą paveikslai (dvimatėje, o ne trimatėje erdvėje) įterpiami po pastraipos,

kurioje minimi, arba kitame puslapyje.

Formulių rašymas ir numeracija statistiniai simboliai rašomi kursyvu (italic);

numeruojama ištisai, lenktiniuose skliaustuose, šalia formulės dešinėje lapo

pusėje.

Literatūra ir šaltiniai visos eilutės, išskyrus pirmąją, rašomos nuo kairės lapo paraštės atitraukus

per 1,27 cm (Paragraph/ Indentation/ Special/ Hanging/by 1,27);

nenumeruojami;

išdėstomi abėcėlės tvarka pagal pirmojo autoriaus pavardę, griežtai pagal

nurodytus reikalavimus;

vieno autoriaus darbai pateikiami chronologine tvarka.

Pirmą kartą tekste minint rečiau aptinkamą terminą, jį reikia paaiškinti. Tai ypač svarbu, kai

galimos kelios termino interpretacijos ir reikia nurodyti, kurios iš jų laikosi darbo autorius. Kai kurių

santrumpų ar terminų paaiškinimai arba nuoroda į juos gali būti pateikiami išnašoje puslapio apačioje.

Pirmą kartą minint varbesnius terminus ar santrumpas skliausteliuose pateikiamijų paaiškinimai. Dažnai

pravartu greta pirmą kartą minimo termino pateikti jo atitikmenį ta kalba, iš kuria parašyto šaltinio jis

paimtas (dažniausiai – anglų). Tai daryti būtina, kai autorius pats verčia terminą iš kitos kalbos

(lietuviško termino atitikmens nėra arba jis autoriui nežinomas).

Santrumpas darbe reikėtų vartoti minimaliai. Tinka tik itin plačiai vartojamos ir visuotinai

žinomos santrumpos arba darbe labai daug kartų naudojamo žodžių junginio sutrumpinimai. Abiem

atvejais pirmą kartą tekste parašius sutrumpinimą, greta lenktiniuose skliaustuose turi būti pateikiamas

ir visas jo pavidalas.

Didesnes lenteles ir paveikslus rekomenduojama dėti į priedus, o dėstyme nurodyti tik

svarbiausius jų rodiklius ar analizės išvadas. Patariama, kad po lentele arba paveikslu tame pačiame

puslapyje dar būtų bent kiek teksto.

Jeigu BBD ir VATD tekste nepateikiama jokia nuoroda, laikoma, jog tai – darbo autoriaus

mintys. Jei darbe cituojama kito autoriaus mintis, b ū t i n a i daroma atitinkama nuoroda. Tai atliekama

dviem pagrindiniais būdais:

tiesioginiu citavimu – paraidžiui cituojant kito autoriaus medžiagą (tekstas gali būti

verčiamas iš kitos kalbos);

šalutiniu citavimu – atpasakojant kito autoriaus mintį arba modifikuojant modelį (schemą,

grafiką ir pan.).

44

Tiesioginės citatos tekste skiriamos kabutėmis, laikantis lietuvių kalbos skyrybos taisyklių. Ne

ilgesnės negu du ar trys sakiniai citatos turi būti įterpiamos į tekstą išradingai, tinkamoje vietoje, tik

retkarčiais ir tik tais atvejais, jeigu autoriaus žodžiai labai svarbūs. Laikantis APA stiliaus tiesiogiai

cituojant reikėtų apsiriboti ne ilgesniu negu 40 žodžių vienoje pastraipoje kabutėse pateiktu tekstu. Ilgos

citatos vengtinos, o vieno puslapio ir ilgesnė citata jau laikoma plagijavimo atmaina/ Reiktų turėti

galvoje, kad citavimas susijęs su juridiniais (autorių teisių) ir konfidencialumo aspektais. Vietoje ilgų

paraidinių citatų patartina mintis išreikšti remiantis savo asmeniniu požiūriu.

Esant šalutiniam citavimui nereikalaujama naudoti specialias skyrybos priemones, tačiau

būtina pateikti nuorodą į originalą.

B. Greetham (2008, 261 p.) nurodo, kad reikia cituoti, kai pateikiama:

savitos, neįprastos mintys;

skirtingi nei įprasta požiūriai į problemas ir siūlomi jų sprendimo būdai;

tam tikrų šaltinių informacija ir duomenys;

pažodinė frazė arba sakinys;

informacija ar nuomonė nėra visiems žinoma (pvz., nuoroda į šaltinį nėra būtina rašant,

kad Lietuva įstojo į ES 2004 m.).

Jeigu kyla abejonių, cituoti ar ne, geriau cituokite!

Vadovaujantis APA standartais cituojama taip (žr. Kasnauskienė, 2012):

Skliaustuose parašoma autoriaus pavardė ir leidinio metai, pvz., (Jonaitis, 2011),

(Greetham, 2008), (Лукин, 2012).

Jeigu cituojama pažodžiui, citatą reikia žymėti kabutėmis ir papildomai nurodyti

puslapio numerį, pavyzdžiui (Jonaitis, 2011, 58 p.). Jeigu ši nuoroda buvo pateikta

pagrindinėje darbo dalyje, būtina šį šaltinį įtraukti į literatūros ir duomenų šaltinių

sąrašą. Reikia atminti, kad visi literatūros ir duomenų šaltiniai turi būti panaudojami

darbe (pateikiant atitinkamas nuorodas).

Galima rašyti ir taip: Jonaitis (2011) teigia, kad „<...> plagijavimas – neatleistina

nuodėmė“ (58 p.) arba, pasak Jonaičio (2011), „<...> plagijavimas – neatleistina

nuodėmė.“ (58 p.).

Kai remiamasi kelių autorių darbais, nuoroda įterpiama abėcėlės tvarka pateikiant

autoriaus pavardę, leidybos metus, o po kabliataškio – kito autoriaus pavardę ir metus

(pvz., Jonaitis, 2011; Petraitienė, 2004).

Kai cituojami du autoriai, tarp jų pavardžių reikėtų rašyti žodį „ir“ (pvz., Jonaitis ir

Petraitis, 2011).

Cituojant nuo trijų iki penkių autorių mintis prieš paskutiniojo pavardę rašomas

jungtukas „ir“ (pvz., Jonaitis, Petraitis ir Antanaitis, 2012).

45

Cituojant šešių ir daugiau autorių darbus rašoma pirmojo autoriaus pavardė bei „ir

kt.“(anglų kalba „et al“), taip pat leidybos metai (pvz., Jonaitis ir kt., 2012; Smith et al,

2013).

Cituojant organizaciją ar instituciją užrašomas jos pavadinimas ir metai (pvz.,

Jungtinės Tautos, 2012). Jeigu yra visiems žinoma minimos organizacijos santrumpa,

pirmą kartą nurodykite visą organizacijos pavadinimą ir jos santrumpą skliausteliuose,

o vėliau pakaks nurodyti tik santrumpą (JT, 2012).

Jeigu cituojami autoriai, kurių pavardės vienodos, prieš kiekvieną pavardę nurodoma

pirmoji vardo raidė (pvz., P. Jonaitis, 2006; S. Jonaitis, 2008).

Cituojant to paties autoriaus tais pačiais metais parašytus darbus šalia metų abėcėlės

tvarka mažosiomis raidėmis rašoma a, b, c ir t. t. (pvz., Jonaitis, 2009 a).

Tekste cituojant nepublikuotą tarpasmeninę komunikaciją (interviu su ekspertais,

elektroninio pašto pranešimą, pokalbį telefonu) cituojama nurodant vardo(-ų)

pirmąsias raides, pavardę ir datą (pvz., P. Jonaitis (tarpasmeninė komunikacija, 2006

m. rugsėjo 20 d.)) itin kategoriškai pareiškė esąs prieš plagijavimą. Tarpasmeninės

komunikacijos šaltinio literatūros ir šaltinių sąraše pateikti nereikia.

5. DARBO GYNIMAS

5.1. Leidimas ginti darbą

Studentui leidžiama ginti BBD ir VATD tik tuo atveju, jeigu jis:

yra įvykdęs visus kitus studijų programos reikalavimus;

neturi akademinių ir finansinių įsiskolinimų Vilniaus universitetui;

BBD ir VATD rengtas kruopščiai laikantis Rašto darbų tvarkos ir metodinių BBD ir VATD

rašymo nurodymų;

BBD ir VATD parengtas nepažeidžiant Akademinės etikos kodekso;

darbas nustatytais terminais pateiktas akademiniam konsultantams.

Tuo atveju, kai BBD ir VATD nebuvo leista ginti vienam iš jį rengusių autorių, darbą leidžiama

ginti artimiausios BBD ir VATD gynimo sesijos metu.

5.2. Darbo gynimo tvarka

46

Darbo gynimo tvarka aiškiai išdėstyta atitinkamuose Rašto darbų tvarkoje. Galutinė darbo

redakcija rengiama tada, kai darbo vadovas perskaito pirmąją autoriaus redakciją, pateikia pastabas, jas

aptaria su studentu ir duoda sutikimą spausdinti. Išspausdinta galutinė darbo redakcija įteikiama vadovui

ne mažiau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki gynimo laikotarpio pradžios.

Recenzentas pateikia raštišką nustatytos formos recenziją, su ja studentas gali susipažinti

nuostatuose nustatytais terminais. Su recenzento klausimais studentas susipažįsta tik BBD ir VATD

gynimo metu.

Galutinis darbo vertinimas vyksta viešo darbo gynimo metu ir pateikiamas kaip bendra gynimo

komisijos nuomonė.

BBD ir VATD gynimas susideda iš darbo rezultatų pristatymo ir autoriaus (autorių) atsakinėjimo

į klausimus. Todėl darbas negali būti vertinamas, jei darbo autorius (autoriai) dėl kokių nors priežasčių

nedalyvauja gynime.

5.3. Pristatymo parengimas

Svarbi darbo gynimo dalis yra pasitelkiant „MS Power Point“ parengtas pranešimas, kurio

trukmė neturėtų viršyti 10 minučių (tas pat taikytina ir tada, kai darbą gina 2 ar 3 kartu rašiusių studentų

grupė). Kruopščiai parengtas pranešimas labai pagerina ginamojo darbo įspūdį.

Pranešime turėtų atsispindėti:

darbo aktualumas, svarba, tikslas ir uždaviniai (iki 2 minučių);

tyrimo metodai (1–2 minutės);

pagrindiniai rezultatai (5–6 minutės);

išvados ir pasiūlymai (iki 2 minučių).

Rengdami pristatymą nepamirškite, kad jūsų tikslas – BBD ir VATD rezultatų, novatoriškų jo

išvadų pateikimas. Pristatymas būtų visai kitokio pobūdžio, jeigu, pavyzdžiui, pateiktumėte informaciją,

leidžiančią politikams priimti sprendimus, arba siektumėte parduoti prekę ar paslaugą. Nepamirškite,

kad auditorija specifinė – kompetentingi BBD ir VATD gynimo komisijos nariai. Būtent jie nuspręs, ar

jūsų darbas vertas teigiamo įvertinimo ir universiteto diplomo. Sutelkite dėmesį į tai, ką nori žinoti jūsų

auditorija, o ne jūs pats. Pagalvokite, kaip, jūsų manymu, komisija reaguos į pristatymą, ir numatykite

galimus klausimus.

Parinkite skaidrių pagrindą ir spalvas, priimtinas tiek auditorijai, tiek jums. Kiekvieną skaidrę

kurkite tuo pačiu stiliumi, patartina naudoti (jį rasite VU VM tinklalapyje). Jeigu visas šablonas netinka

dėl informacijos elementų išdėstymo keblumų, panaudokite bent titulinę šablono skaidrę.

Norėdami pabrėžti mintį arba žodį, užuot pabraukę (underline) išskirkite tekstą kursyvu (italic).

47

Tekstas skaidrėse turėtų būti parašytas 24, 26 ar net 36 pt šriftu, neturi būti daugiau nei 6 žodžiai

vienoje eilutėje ir ne daugiau kaip 6 eilutės vienoje skaidrėje (neskaitant pavadinimo). Patartina vartoti

tik trumpus žodžius ir posakius, aiškius, griežtai suformuluotus teiginius. Jokiu būdu jose nepateikite iš

BBD ir VATD nukopijuoto teksto.

Skaidrėse pateikite tik pagrindines mintis – jas plėtosite ir komentuosite pristatymo metu.

Suapvalinkite paveiksluose ir lentelėse pateikiamus skaičius, išskyrus tuos atvejus, kai skaičiai

po kablelio yra svarbūs, pavyzdžiui, nurodant nedarbo lygį, BVP augimą ir panašiai.

Specialiuosius efektus, tokius kaip animacija, savo pristatymui „sustiprinti“ vartokite ribotai.

Pernelyg daug vaizdinių efektų gali užgožti pagrindines BBD ir VATD idėjas.

Paskutinė skaidrė turi skelbti pristatymo pabaigą, joje turi atsispindėti, kadlaukiama klausimų ir

komentarų. Dabar jau nebereikia teikti naujos, dėstymo dalyje neaptartos informacijos. Pasinaudokite

galimybe pasirodyti novatoriški ir įžvalgūs, pavyzdžiui, pasakykite, kokie gali būti padariniai, jeigu

laiku nebus imtasi priemonių ir panašiai.

Pristatymo pabaigoje auditorijai padėkokite už dėmesį.

Rengdami pristatymo skaidres nepamirškite vaizdumo svarbos:

Nuspręskite, kuris informacijos pateikimo būdas (tekstas, paveikslas, lentelė) geriausias.

Įvertinkite, ar pristatymas darnus. Viso pristatymo metu naudokite tą patį raidžių dydį ir stilių,

skaidrių pagrindo ir teksto spalvas.

Dažnai studentams kyla klausimas, kiek skaidrių parengti. Galite vadovautis bendra taisykle:

viena skaidrė per minutę. Tačiau skaidrių skaičius gali būti įvairus, nes jas įmanoma pateikti nevienodu

tempu. Tad pravartu parepetuoti ir, išbandžius 1 skaidrės per minutę taisyklę, patikrinti, ar neviršijate

pristatymui skirto laiko (10-ties minučių).

Pristatymo parengimo etape dažniausiai pasitaiko šios klaidos:

Skaidrės neįskaitomos (raidės pernelyg mažos, skaidrės perkrautos, prastas spalvų derinys

trukdo skaityti). Patikrinkite, ar auditorijos gale sėdintys žmonės gali lengvai perskaityti

skaidrėse pateikiamą informaciją.

Iš pat pradžių neaiški pristatymo struktūra. Veiksmingas pristatymas gali būti pradedamas

turinio skaidre, kurioje galėtų būti išvardytos pristatymo dalys: tikslai, tyrimo metodai,

pagrindiniai rezultatai, išvados ir pasiūlymai.

Yra nuoseklumo spragų. Studentai dažnai būna taip įsigilinę į BBD ir VATD medžiagą, kad

pamiršta apie pagrindinius sąryšius, ypač pateikdami daug informacijos per trumpą laiką.

Nukrypstama į nereikšmingas detales (pasakojama viskas, kas žinoma pranešėjui, o ne esminiai

dalykai).

Pernelyg plačiai aiškinama tyrimo metodika. Pakanka pateikti tik pagrindinius metodus.

48

Naudinga paprašyti kito asmens įvertinti jūsų parengtas skaidres. Taip sužinosite, ar „žmogus iš

šalies“ supranta jūsų išdėstytus argumentus, duomenis, nuoseklumo logiką.

5.4. Pristatymas

Kai darbas jau parašytas, pasirengta pristatymui, belieka įveikti paskutinę kliūtį, norint gauti

teigiamą BBD ir VATD įvertinimą – kvalifikacinį laipsnį ir diplomą, viešai apginti šį darbą BBD ir

VATD gynimo komisijos posėdyje.

Darbų gynimui reikia rimtai pasiruošti; jūs turite būti pasirengęs atsakyti į bet kokį su savo

pasirinkta tema susijusį klausimą. Visų pirma turite būti pailsėjęs, pasitikintis savimi. Darbymetis – jau

praeitis. Nereikia stengtis išmokti darbo atmintinai, „apkrauti“ smegenis papildoma informacija, ypač

likus dienai iki gynimo. Stenkitės įsisąmoninti tik tai, kas jau padaryta. Neilgo pristatymo metu nereikia

perpasakoti darbo turinio; būtina atskleisti, ar pasiekti BBD ir VATD tikslai, ar išspręsti jo pradžioje

suformuluoti uždaviniai, ir pateikti pagrindinius darbo rezultatus.

Darbą parašėte jūs, vadinasi, jo turinį išmanote geriau už bet kurį kitą žmogų. Tad niekas

nesugebės užduoti klausimo, į kurį negalėtumėte atsakyti.

Galite parengti pranešimo tekstą, bet vien tik juo nepasikliaukite – patalpa gali būti tamsi, o

tekstas, pavyzdžiui, dėl per smulkaus šrifto arba jaudulio, neįskaitomas. Balsu parepetuokite visą

pristatymą, užfiksuokite pristatymo laiką ir įsitikinkite, kad jis neviršija jums skirtų 10 minučių. Į

auditoriją, kurioje vyks BBD ir VATD gynimas, ateikite anksčiau, išbandykite mikrofoną, multimedijos

techniką, „atidarykite“ pristatymo bylą.

Įsimintiniausios pristatymo dalys yra pradžia ir pabaiga, tad:

aiškiai paskelbkite temos pavadinimą;

iš pat pradžių įvardykite tikslą;

įvade bendrais bruožais nusakykite pranešimo metmenis;

kiekvieną dalį pradėkite jungiamaisiais sakiniais. Juose trumpai paminėkite, apie ką kalbėta,

ir mintis susiekite su tuo, apie ką netrukus bus kalbama;

pabaigoje mandagiai padėkokite už dėmesį.

Pasistenkite neskaityti parengto teksto ar skaidrių turinio. Iš ekrano galima skaityti tik esminius

dalykus, norint ką nors pabrėžti ar siekiant ypatingo tikslumo:

cituojant;

pateikiant skaičius ar tikslias detales;

pateikiant sudėtingas koncepcijas, modelius arba sampratas;

susiejant mintį su prieš tai buvusiu tekstu.

49

Kiti sėkmingą pristatymą garantuojantys vertingi patarimai:

Neviršykite pranešimui skirto laiko limito. Priešingu atveju komisijos pirmininkas primins,

kad pristatymas eina į pabaigą, o studentas sutriks ir nespės išdėstyti svarbiausios dalies –

pagrindinių darbo rezultatų.

Skaitydami iš ekrano neatsukite auditorijai nugaros.

Pristatydami darbą žvelkite į auditoriją, o ne vien į ekraną ar kompiuterio monitorių.

Auditoriją mintyse padalykite į keturias dalis ir kartkartėmis „perkelkite dėmesį“ iš vienos

dalies į kitą.

Balsas turėtų būti malonaus tono, gyvas, stiprus, skambėti natūraliai. Nemonotoniškas ir

emocingas balsas bus aiškiai girdimas dėl tinkamo garsumo ir artikuliacijos. Kalbėkite lėtai

ir susilpninkite įtampą balse.

Norėdami pabrėžti mintį, padarykite pauzę, bet venkite ilgiau nei 4 sekundes trunkančių

pauzių.

Venkite dėmesį blaškančių gestų, tokių kaip mosikavimas rankomis, rankų grąžymas.

Nežaiskite su savo juvelyriniais papuošalais, nelaikykite rankų kišenėse.

Jeigu jums patogiau, naudokite rodomąją lazdelę.

Neatkreipkite auditorijos dėmesio į blogai parengtas skaidres.

Venkite kalbos šiukšlių (tipo, ta prasme, reiškias, eee..., OK ir pan.), žodžių „optimaliausias“,

„įtakoja“, bendraties po „kad“ vartojimo.

Įveikite jaudulį prieš pristatymą atlikdami gilaus kvėpavimo pratimus, stovėkite patogiai ir

iš anksto įsivaizduokite save sėkmingai pristatant darbą.

Komisijos narių klausimus ir komentarus išklausykite mandagiai, jokiu būdu nepertraukite

klausiančiųjų. Padėkokite už gerą klausimą ar įdomų komentarą arba požiūrį. Jeigu nežinote

atsakymo į klausimą, pripažinkite tai ir neatsakinėkite bet kaip. Galite pateikti kitą su

klausimu susijusią jums žinomą informaciją.

Turite suprasti, kad komisijos nariai nori išgirsti įdomius, brandžius, daug informacijos

teikiančius pranešimus. Jie linki jums sėkmės, o ne žlugimo.

Perskaitę pranešimą studentai atsako į recenzento klausimus. Jeigu recenzentas komisijos

posėdyje nedalyvauja (jo dalyvavimas nėra būtinas), recenziją ir recenzento klausimus perskaito

oponentas, jis vėliau vadovauja komisijos narių diskusijoms su studentu. Jeigu komisijos posėdyje

dalyvauja darbo vadovas, jis paskelbia savo nuomonę apie darbą, jeigu jo nėra – vadovo atsiliepimą

perskaito oponentas.

Atsakymai į klausimus turi būti trumpi ir konkretūs, o diskutuojama argumentuotai.

50

6. DARBO VERTINIMAS

BBD ir VATD gynimo komisija ginamą darbą vertina dešimties balų sistema (5–10 – apginta,

1–4 neapginta), atsižvelgdama į tai, kaip tenkinami konkretūs Rašto dabų tvarkoje ir dalyko apraše

pateikti vertinimo kriterijai.

BBD ir VATD gynimo procesą koordinuojantis oponentas kritiškai vertina visą parašytą darbą

(nuo titulinio lapo iki paskutinio priedų puslapio) ir jo pristatymą, nurodydamas tiek teigiamas BBD ir

VATD savybes, tiek pastebėtus trūkumus ir netikslumus. Iš esmės oponentas atkreipia dėmesį į bendrųjų

vertinimo kriterijų tenkinimą ir daugiau dėmesio atkreipia į trūkumus, netikslumus, spragas, pareiškia

abejones dėl tikslo pasiekimo lygio, tyrimo objekto išnagrinėjimo tinkamumo, pateikia kitas galimas (ir,

jo nuomone, geriau tinkančias) teorinių koncepcijų ir duomenų analizės metodų alternatyvas. Jis

pasinaudoja jam suteikta proga išsiaiškinti darbo autorių gebėjimus ir BBD ir VATD kokybę,

studentams užduodamas kelis klausimus.

Reikėtų nepamiršti, kad ginamas ir vertinamas ne asmuo (asmenys), bet jo (jų) darbas, gebėjimai

ir žinios, pademonstruoti darbo rašymo ir gynimo metu. Todėl galutinis vertinimas atspindi darbe

atskleistų teiginių pagrįstumą, gebėjimą juos moksliškai argumentuoti, įrodyti ir perteikti, atsakyti į

užduotus klausimus. 4 lentelėje pateikiami konkrečius pažymius atitinkantys BBD ir VATD vertinimo

kriterijai.

4 lentelė

BBD ir VATD vertinimo sistema

Pažymys Apibūdinimas

10

Puikiai Tai teoriniu ir praktiniu požiūriu išskirtinės kokybės, inovatyvus ir originalus darbas, kuriame visiškai

pasiektas numatytas tikslas.

Dalykinių klaidų nėra arba yra tik vienas kitas nereikšmingas trūkumas.

Darbas atspindi puikius studento gebėjimus pagrįstai parinkti ir kūrybiškai pritaikyti tyrimo objektui

adekvačias teorijas, metodus, analizuoti duomenis, interpretuoti tos analizės rezultatus, pagrįsti, pateikti

apibendrinimus, išvadas ir pasiūlymus.

Panaudoti antriniai ir pirminiai duomenų šaltiniai puikiai tinka tyrimo tikslui pasiekti.

Tyrimas atliktas išsamiai, originaliai, yra patikimas.

Išvados ir rekomendacijos atspindi išsamias nagrinėjamo objekto žinias, įdomius rezultatus, yra svarios.

Darbas aiškios struktūros ir tinkamai įformintas, tiksliai laikantis metodinių nurodymų, tinkamai cituojant,

taisyklinga kalba, moksliniu stiliumi, be gramatikos ir korektūros klaidų.

Darbo pagrindu gali būti parengta mokslinė publikacija.

Gynimo metu studentas demonstruoja puikius gebėjimus aiškiai ir sklandžiai pateikti ir aptarti

nagrinėjamus klausimus.

Pristatoma nuosekliai, neviršijant skirto laiko, pristatymo struktūra aiški.

Studentas puikiai, remdamasis moksliniais argumentais, atsako į recenzento pastabas, recenzento ir

komisijos narių klausimus.

9 Darbas gerokai aukštesnio nei vidutinio lygio, atspindi tvirtas jo autoriaus žinias ir gebėjimus.

51

Labai gerai Studentas labai gerai susipažinęs su teoriniais darbe nagrinėjamos problemos aspektais, moka juos teisingai

ir kritiškai vertinti, panaudoja tinkamus mokslinės literatūros šaltinius, tiksliai vartoja sąvokas.

Teorinė dalis deramai susijusi su tiriamąja dalimi.

Tyrimas inovatyvus ir originalus, jo rezultatai labai gerai išanalizuoti, pateikti ir apibendrinti.

Išvados ir rekomendacijos išplaukia iš dėstymo dalies, yra aiškios, konkrečios, pagrįstos.

Darbe pasitaiko menkų trūkumų, nedaug gramatikos ir stiliaus klaidų.

Pristatymas labai geros struktūros.

Į klausimus gynimo metu atsakoma labai tiksliai, mokama argumentuotai diskutuoti.

8

Gerai Darbas aukštesnio nei vidutinio lygio.

Teorinė dalis atspindi gebėjimą teisingai parinkti pagrindines su tyrimo objektu susijusias teorijas, jų

pateikimas aiškus, tačiau vietomis aiškinamojo pobūdžio.

Literatūros šaltiniai parinkti tinkamai.

Teorinė dalis tinkamai susijusi su tiriamąja dalimi.

Tyrimas originalus; jo rezultatai susiję su panašiais šio objekto tyrimais ir pateikti teisingai.

Išvados ir rekomendacijos išplaukia iš dėstymo dalies, tačiau kai kurios jų nėra konkrečios.

Darbe yra menkų trūkumų, nedaug gramatikos ir stiliaus klaidų.

Pristatymas geros struktūros.

Į klausimus gynimo metu atsakoma tiksliai ir pagrįstai.

7

Vidutiniš-

kai

Darbas vidutinio lygio, atspindi vidutines žinias ir gebėjimus, tačiau esminių klaidų nėra.

Teorinė dalis patenkinama, tačiau vietomis nenuosekli, parašyta remiantis palyginti negausiais ir nenaujais

mokslinės literatūros šaltiniais.

Nagrinėjant teorinius aspektus kai kur pasigendama kritinio požiūrio, darbas labiau aprašomasis, o ne

analitinis.

Tyrimo uždaviniai paprasti ir palyginti nesunkai pasiekiami, tyrime pasitaiko klaidų.

Išvados ir rekomendacijos atitinka numatytus standartus, tačiau ne visos nuosekliai išplaukia iš dėstymo

dalies, kai kurios nėra konkrečios.

Darbas nėra visiškai tvarkingas; jame yra gramatikos, korektūros ir stiliaus klaidų.

Pristatymas pakankamai aiškios struktūros.

Į klausimus gynimo metu atsakoma gana tiksliai, bet ne visi atsakymai pakankamai pagrįsti.

6

Patenkina-

mai

Darbas prastesnio nei vidutinio lygio, yra klaidų.

Abejotinas darbo tikslas arba kai kurie uždaviniai tikslo neatitinka.

Teorinė dalis parašyta remiantis nepakankamu literatūros šaltinių kiekiu, tie šaltiniai nėra naujausi,

pasitaiko vadovėlinės medžiagos panaudojimo atvejų.

Teorinės koncepcijos vietomis naudojamos neadekvačiai.

Ne visi tyrimo tikslui pasiekti panaudoti analizės metodai tinkami.

Kai kurie tyrimo rezultatai ginčytini, neaiškūs, jų interpretacija netinkama.

Ryšys tarp teorinės ir tiriamosios dalies nepakankamai stiprus.

Kai kurios išvados ir rekomendacijos nepagrįstos, nekonkrečios ir nuosekliai neišplaukia iš dėstymo dalies,

nevisiškai atitinka keltus tikslus.

Darbe yra gramatikos, korektūros ir stiliaus klaidų.

Pristatymas nepakankamai aiškios struktūros.

Ne į visus klausimus gynimo metu atsakoma tiksliai ir pagrįstai.

5 Silpnai

BD tenkina tik minimalius tokio pobūdžio darbui keliamus reikalavimus.

Darbas prastos struktūros, daugeliu aspektų nepabaigtas.

Darbe pasiekti tik minimalūs tikslai, išspręsti nesudėtingi uždaviniai.

52

Gebėjimas pritaikyti tinkančias teorijas ir metodus silpnas, menkai pasireiškia sisteminis požiūris į

nagrinėjamą problemą, painus turinys, neaiškus tyrimo modelis ir nepakankamai tiksliai suformuluotos

tyrimo hipotezės.

Panaudota mažai literatūros šaltinių arba jie nėra moksliniai ir šiuolaikiški.

Egzistuoja menkas ryšys tarp teorinės ir praktinės darbo dalies.

Darbe daug smulkių metodinės ir analitinės dalies trūkumų.

Ne visos išvados ir rekomendacijos nuosekliai išplaukia iš darbo, yra konkrečios ir svarios.

Darbe ne itin kruopščiai laikomasi metodinių nurodymų, pasitaiko citavimo, gramatikos, stiliaus ir

korektūros klaidų.

Pristatymas menkos struktūros, nerišlus, neišsamus, nenuoseklus, viršijamas jam skirtas laikas.

Atsakymai į recenzento pastabas ir jo bei komisijos narių klausimus netikslūs, menkai pagrįsti.

4

3

2

1 Nepakan-

kamai

Darbas neapgintas, kadangi:

Darbo tikslas nepasiektas.

Darbas kupinas esminių teorinės, metodinės ir analitinės dalies klaidų, tokių kaip netinkamai iškeltas

tikslas ir suformuluoti uždaviniai, panaudotos netinkamos tikslui pasiekti teorijos, klaidingas tyrimo

modelis, neteisingai suformuluotos ir patikrintos hipotezės, netinkamas duomenų pateikimas, analizuojant

panaudoti netinkami statistiniai ar kiti metodai, daug esminių analizės klaidų, tyrimo rezultatai kelia

abejonių arba jie neteisingai interpretuoti.

Literatūros per mažai arba naudota netinkama (pasenusi, nemokslinė, tik populiarioji).

Praktinė dalis nesusijusi su teorine dalimi.

Neteisingai suformuluotos ir nepagrįstos išvados ir pasiūlymai.

Iš esmės trūksta originalumo ir naujumo.

Darbas netvarkingas, jame daug gramatikos ir korektūros klaidų, stilius nemokslinis.

Gynimo metu studentas nesugeba sklandžiai ir nuosekliai išdėstyti pagrindinių darbo klausimų.

Studentas neatsako į recenzento pastabas, recenzento ir komisijos narių klausimus arba atsako į juos

klaidingai, netiksliai arba nesiremdamas argumentais.

Bet kuriame BBD ir VATD rengimo ar gynimo etape užfiksuojamas plagiato faktas.

Jei darbas rašytas dviejų ar trijų studentų, atskirai vertinamas kiekvieno studento indėlis į darbą

ir dalyvavimas gynime.

Neapgynus darbo komisijoje, neigiamai įvertintas darbas pakartotinai negali būti ginamas.

Apeliacijos dėl baigiamojo darbo vertinimo nepriimamos.

53

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

American Psychological Association. (2010). Publication Manual of the American Psychological

Association (6th ed.) Washington, DC: Author. Prieiga internetu

Barrow, C., Brown R., Clarke L. (2010). Verslininko kelias į sėkmę. Vilnius. Verslo žinios.

Bragg A., Bragg M. (2007). Nuo idėjos iki verslo: kaip nuosekliai įgyvendinti verslo idėją. Vilnius.

Verslo žinios.

Caulley, D. N. (1992). Writing a critical review of the literature. La Trobe University: Bundoora.

Greetham, B. (2008). How to write better essays (2nd ed.). Palgrave Macmilan. Greetham, B. (2009). How to write yours undergraduate dissertation. Palgrave Macmilan.

ICC/ESOMAR (2008). International code of market and social research. Prieiga internetu

Kasnauskienė, G. (2012). Kaip parašyti gerą esė? Metodiniai nurodymai ir patarimai Vilniaus

universiteto Tarptautinio verslo mokyklos studentams. Prieiga internetu

Laurs I. (2014). Verslas naujai. Vilnius. Vaga.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl studijų pakopų aprašo patvirtinimo Nr.

V-2212. (2011). Valstybės žinios, 2011-11-26, Nr. 143-6721. Prieiga internetu

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=412604&p_query=&p_tr2=

Merkys, G., Vaitkevičius, S. ir Urbonaitė-Šlyžiuvienė, D. (2004). Užsakomųjų tyrimų ataskaitos

rengimas: Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijos tyrėjams. Vilnius. Prieiga internetu

http://www.smm.lt/old/fit/sv_bukle/tyrimai.htm

Paul, D., Yeates, D. & Cadle, J. (Eds). (2010). Business Analysis. 2nd ed. Swindon: BCS The Chartered

Institute for IT.

Scarborough, Norman M. (2011). Essentials enterpreneurship and small business management. Harlow:

Pearson Education.

Shared „Dublin“ Descriptors for the Bachelor‘s, Master‘s and Doctoral awards. (2004). Draft 1.31

working document on JQI meeting in Dublin on 18/10/2004. Prieiga internetu http://www.uni-

due.de/imperia/md/content/bologna/dublin_descriptors.pdf

Studijų kokybės vertinimo centras. (2011). Studijų krypčių aprašų skirtingoms pakopoms kūrimo

metodika. Galutinė ataskaita. Prieiga internetu

Valstybinė lietuvių kalbos komisija. (2013). Konsultacijų bankas. Prieiga internetu

ttp://vlkk.lt/lit/konsultacijos

Verslo steigimas Europos Sąjungos šalyse: verslininko vadovas. Europos komitetas prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės. (2002). Vilnius.

http://vlkk.lt/lit/konsultacijos

54

PRIEDAI

1 priedas

Grafikų rūšys ir jų paskirtis

Grafiko rūšis Paskirtis Pavyzdys

Skritulinė diagrama Visumos dalių struktūrai vaizduoti. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį,

procentais.

Stulpelių diagramos

Juostinės Palyginti reikšmes tarpusavyje, kai jas patogiau

išdėstyti horizontaliai, o užrašytus kategorijų

pavadinimus lengviau skaityti.

Kategorijos, kurių ilgi pavadinimai

lengviau skaitomi eilutėse, pvz., šalių,

gaminių grupių, gaminių ar paslaugų

pavadinimai.

Vertikaliųjų stulpelių Palyginti kintamojo reikšmes, ypač kiekius ar

vertes, tarpusavyje.

VU fakultetuose besimokančių studentų

skačius kiekvienų metų rugsėjo 1 d.

Studentų skaičius – Y ašyje, metai – X

ašyje.

Dauginės stulpelių Palyginti dviem arba daugiau duomenų aibių

reikšmių tarpusavyje, kai reikšmių pavadinimas

tas pats, tačiau populiacijos skirtingos.

Verslą studijuojančių studentų skaičius

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per

penkerių metų laikotarpį (kiekvienų metų

rugsėjo 1 d.). Studentų skaičius – Y ašyje,

metai – X ašyje.

Komponentinės

stulpelių

Parodyti visumos dalių struktūros kitimą laiko

atžvilgiu. Pagrindinis kintamasis vaizduojamas

vertikaliu stulpeliu, šis padalijamas į dvi ar

daugiau skirtingomis spalvomis ar tonais

nuspalvintų dalių, parodančių kito kintamojo

reikšmes.

BVP struktūra konkrečiais metais.

Pareto diagrama Speciali stulpelių diagrama (stulpeliai išdėstomi

nuo aukščiausio iki žemiausio) vieno

pavadinimų skalės kintamojo reikšmėms

vaizduoti. Be to, brėžiama ir sukauptųjų

procentų kreivė.

Magistrantūroje studijuojančių studentų

pasiskirstymas pagal specialybes.

Histograma Tolydiesiems duomenims vaizduoti brėžiami

stulpeliai, tarp kurių nėra tarpų. X ašyje

atidedamos intervalų ribos (rėžiai), o Y – atvejų

skaičius arba procentas.

Studentų pasiskirstymas pagal atvykimo

nuo namų iki Saulėtekio alėjos laiką.

Linijų grafikai

Vienos linijos

grafikas

Pavaizduoti, kaip vienas kintamasis kinta X ašies

atžvilgiu. Dažniausiai X ašyje atidedamas laikas.

Kasmet įmonėje pagaminamos

produkcijos kiekis per dešimties metų

laikotarpį.

Kelių linijų grafikas Parodyti, kaip keli kintamieji kinta X ašies

atžvilgiu.

Lietuvos vyrų ir moterų savižudybių

skaičius, tenkantis 100 000 gyventojų,

per laikotrapį nuo nepriklausomybės

atkūrimo.

Dažnių poligonas Paskirtis tokia pati kaip ir histogramos.

Tolydiesiems duomenims vaizduoti brėžiamos

linijos. X ašyje atidedami intervalų vidurio

taškai, o Y – atvejų skaičius arba procentas.

Vienoje koordinačių sistemoje galima brėžti

kelis dažnių poligonus.

Studentų pasiskirstymas pagal atvykimo

nuo namų iki Saulėtekio alėjos laiką;

vyrų ir moterų metinių pajamų

pasiskirstymas.

Sričių grafikas Pabrėžti sritis linijų grafike ir palyginti jas

tarpusavyje.

Emigrantų skaičius pagal šalis laiko

atžvilgiu.

Lorenco kreivė Tai naudingas lygybės (nelygybės) laipsnio

vaizdavimo metodas. Horizontaliojoje ašyje

atidedamos sukauptosios vieno kintamojo

procentinės reikšmės, o vertikaliojoje –

sukauptieji kito kintamojo procentai.

Šalies gyventojų pajamų pasiskirstymas

nelygybei, pasaulio gyventojų turtinei

diferenciacijai vaizduoti.

Kitos grafikų rūšys

55

Sklaidos diagrama Įvertinti ryšį tarp dviejų kiekybinių kintamųjų.

Tai specialus regresinėje analizėje naudojamas

statistikos metodas – dviejų ašių koordinačių

sistemoje „išsibarstę“ taškai.

Ryšys tarp laiko, kurį studentas mokosi,

ir egzamino pažymio; ryšys tarp reklamos

išlaidų ir pardavimų apimties.

Kartograma Parodyti kintamojo reikšmes teritorijos

atžvilgiu. Kartu derinami žemėlapiai ir

diagramos, simboliai ir skritulinės diagramos.

Jose atspindimi įvairūs duomenys, ypatinga

svarba teikiama geografiniam aspektui.

Tiesioginės užsienio investicijos vienam

gyventojui Lietuvos miestuose ir

rajonuose.

Piktograma

Duomenims grafiškai vaizduoti naudojami

paveikslėliai. Vizualusis poveikis yra gana

stiprus, todėl jomis gali būti vaizduojami tiktai

paprasti ir ribotų apimčių duomenys.

Karvių skaičius Lietuvos ūkiuose

kiekvienų metų sausio 1 d.

Diagrama „medis“ Naudojama norint greitai įvertinti skirstinio

formą arba priimti sprendimą.

N produkto vartotojų pasiskirstymas

pagal amžių; sprendimų priėmimas

įvairiose verslo situacijose.

Stačiakampė

diagrama

(penkiaskaitė

suvestinė arba

„dėžutė su ūsais“)

Dviejų arba daugiau duomenų aibių padėties

charakteristikoms palyginti, atidedant penkias

reikšmes: min, Q1, Me, Q3 ir max. Leidžia

nustatyti išskirtis.

Kalorijų kiekis paukštienos, kiaulienos ir

jautienos dešrelėse.

56

2 (1) priedas

Bakalauro baigiamojo darbo titulinis puslapis

TARPTAUTINIO VERSLO PROGRAMA (arba kitos programos pavadinimas)

Studento vardas, pavardė

Studento vardas, pavardė (jei darbą rašo keli studentai)


BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

PAVADINIMAS

LIETUVIŲ KALBA

PAVADINIMAS

ANGLŲ KALBA

Studentas ______________

(parašas)

Darbo vadovas ______________

(parašas)

____________________________________

Darbo vadovo vardas, pavardė

Vilnius, 201__ m.

57

2 (2) priedas

Verslo atvejo tiriamojo darbo titulinis puslapis

TARPTAUTINIO VERSLO PROGRAMA (arba kitos programos pavadinimas)

Studento vardas, pavardė



VERSLO ATVEJO TIRIAMASIS DARBAS

PAVADINIMAS

LIETUVIŲ KALBA

PAVADINIMAS

ANGLŲ KALBA

Studentas ______________

(parašas)

Darbo vadovas ______________

(parašas)

____________________________________

Darbo vadovo vardas, pavardė

Vilnius, 201__ m.

58

59

3 priedas

SANTRAUKA

(rengiama lietuvių kalba ir anglų kalba. Abi pateikiamos atskiruose lapuose, prieš turinio)

Elektroninė versija:

VILNIAUS UNIVERSITETO

VERSLO MOKYKLA

... PROGRAMA

STUDENTAS VARDENIS PAVARDENIS

BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS

Darbo vadovas – mokslinio vardo ir laipsnio trumpinys, vardas, pavardė

Darbas parengtas – 201_m. Vilniuje

Darbo apimtis – ____ puslapių.

Lentelių skaičius darbe – __________vnt.

Paveikslų skaičius darbe – ___ vnt.

Literatūros ir šaltinių skaičius – __________ vnt.

Trumpas darbo apibūdinimas:

darbo tikslas ir uždaviniai

...

darbe panaudoti metodai

...

atlikti tyrimai ir gauti rezultatai

...

pagrindinės išvados

...

informacija apie darbo rezultatų publikavimą ar pritaikymą publikuoti

...

60

4 priedas

Turinio šablonas

TURINYS

LENTELIŲ SĄRAŠAS.......................................................................................................i

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS....................................................................................................ii

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS (jeigu būtina)..........................................................................iii

ĮVADAS..............................................................................................................................3

1. PIRMAS SKYRIUS (TEORINĖ KLAUSIMO APŽVALGA)

1.1. Pirmojo skyriaus pirmasis poskyris

1.1.1. Skyrelis

1.1.2. Skyrelis

1.1.3. ...

1.2. Pirmojo skyriaus antrasis poskyris

1.2.1. Skyrelis

1.2.2. Skyrelis

1.2.3. ...

2. ANTRAS SKYRIUS (TYRIMO METODIKA)

Pastaba: antras ir trečias skyrius gali būti sujungti į vieną (TYRIMO METODIKA IR

REZULTATAI)

2.1. Antrojo skyriaus pirmasis poskyris

2.1.1. Skyrelis

2.1.2. Skyrelis

2.1.3. ...

2.2. Antrojo skyriaus antrasis poskyris

2.2.1. Skyrelis

2.2.2. Skyrelis

2.2.3. ...

3. TREČIAS SKYRIUS (REZULTATAI)

3.1. Trečiojo skyriaus pirmasis poskyris

3.1.1. Skyrelis

3.1.2. Skyrelis

3.1.3. ...

3.2. Trečiojo skyriaus antrasis poskyris

3.2.1. Skyrelis

3.2.2. Skyrelis

3.2.3. ...

...

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

PRIEDAI

61

5 priedas

Literatūros ir šaltinių aprašo pavyzdžiai

1. Knygos

Pavardė, vardo pirmoji raidė. (Leidybos metai). Pavadinimas. Vieta: Leidėjas.

Pavadinimai rašomi kursyvu (italic).

Įtraukiamos ir paantraštės (pavyzdžiui, Statistika verslo sprendimams: VU vadovėlis).

Vienas autorius

Myers, D. G. (2008). Socialinė psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika.

Cleaver, T. (2007). Understanding the World Economy. 3rd ed. London, New York: Routledge.

Vienas autorius, naudojama dalies knygos medžiaga

Reikia nurodyti cituotus puslapius.

Jewell, B. R. (2002). Integruotos verslo studijos. Vilnius: The Baltic Press, p. 217–226.

Daugiau negu vienas autorius

Tarp dviejų autorių pavardžių rašomas žodis „ir“ arba simbolis &.

Atkočiūnienė, Z., Janiūnienė, E., Matkevičienė, R., Pranaitis R. ir Stonkienė, M. (2009). Informacijos

ir žinių vadyba verslo organizacijoje. Vilnius: Vilniaus Universiteto Leidykla.

Knygos autorius nenurodytas

Knygos pavadinimas perkeliamas į pradžią, prieš išleidimo datą ir rašomas kursyvu (italic)

Darbo pavadinimas. (Metai) (x-as leid.). Vieta: Leidėjas.

Peterson's graduate programs in the humanities, arts & social sciences. (2007). 41st ed. Princeton, NJ:

Peterson's.

2. Redaktorių sudaryti rinkiniai

Redaktorius nurodomas kaip autorius, skliausteliuose rašant santrumpą (red. arba ed.), jeigu redaktorius

vienas, ir (Red. arba Eds.), jeigu keli.

Pavardė, V. (red.). (Leidybos metai). Rinkinio pavadinimas. Vieta: Leidėjas.

62

Paul, D., Yeates, D. & Cadle, J. (Eds). (2010). Business Analysis. 2nd ed. Swindon: BCS The Chartered

Institute for IT.

3. Straipsniai

Pavardė, vardo pirmoji raidė. (Leidybos metai). Straipsnio pavadinimas. Periodinio leidinio

pavadinimas, numeris, puslapiai.

Straipsniai monografijose

Drucker, P. F. (1999). The discipline of Innovation. Harward Business Review on Breakthrough

Thinking. Harward: Harward Business School Press, p. 143–159.

Straipsniai žurnaluose ir kituose tęstiniuose leidiniuose

Valkauskas, R. (2012). Fluctuations of Lithuanian economy: identification rules and features.

Ekonomika, 2012 Vol. 91 (1), p. 24–40.

4. Straipsniai, konferencijų medžiaga ir kiti šaltiniai internete ir kitose elektroninėse

laikmenose

Pavardė, vardo pirmoji raidė (data). Leidinio pavadinimas. Tinklalapio pavadinimas. Prieiga internetu

http://...

Slavens, R. (2003). Big bucks spent in consumer media to reach b-to-b execs. London, b. m. Prieiga

internetu

Šakalys, A. (2003). Transporto sektoriaus modernizavimas integruojantis į ES. Lietuvos ekonomikos

apžvalga 2003, Nr. 1 [CD-ROM]. Vilnius, Lietuvos statistikos departamentas, Ūkio ministerija.

5. Viešai neskelbti informacijos šaltiniai (prilyginami rankraščiams)

Pavardė, vardo pirmoji raidė (data). Leidinio pavadinimas. (Neskelbtas leidinys). Institucijos

pavadinimas, vieta.

Makštelytė, E. (2001). Investicinių paskatų vaidmuo pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas:

magistro darbas. Vilnius: Vilniaus universitetas, Marketingo katedra, p. 25–32.

2012–2013 metų strategija (2011). X įmonės Y skyrius, byla Nr.12. Planai. Vilnius: X įmonė.

63

6. Televizijos ar radijo laida

Pavardė, vardo pirmoji raidė (data). Laidos pavadinimas. Vieta: institucijos pavadinimas, laidos data.

Tapinas, A. (laidos aut. ir ved.) (2013). Pinigų karta (Televizijos laida). Vilnius: Lietuvos nacionalinis

radijas ir televizija, 2013 m. kovo 17 d.

Elektroninio pašto laiškai priskiriami tarpasmeninės komunikacijos kategorijai ir į šaltinių sąrašą

neįtraukiami.

64

6 priedas

Lentelės pavyzdys

1 lentelė

Finansiniai ištekliai arba numatomas pelnas kaip investicijų skatinimo veiksnys Lietuvoje, procentais

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016

Labai skatina 10 13 22 9 12 9 9 7 12 9

Skatina 62 59 55 79 63 60 54 67 65 63

Neturi įtakos 11 12 10 7 11 14 5 5 8 10

Riboja 10 13 8 3 9 8 11 8 8 12

Labai riboja 5 2 1 1 2 4 7 3 1 1

Nėra atsakymo 2 1 4 1 3 5 14 10 6 5

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazė, 2017.

65

7 priedas

Paveikslų pavyzdžiai

1 paveikslas. Keturi verslo sistemos analizės aspektai

Šaltinis: Paul,Yeates, Cadle, 2010, p. 8.

2 paveikslas. Suminis gimstamumo rodiklis ir vidutinis pirmą kartą gimdančios moters amžius Lietuvoje

1990–2004 m.

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis: Lietuvos statistikos departamentas, 2005, 43 p.

Organizacija

Žmonės

Technologija

Procesai

r 2 =

0,58 r = -

0,76

1

1,

2

1,

4

1,

6

1,

8

2

2,

2

23

23,5

24

24,5

25

Vidutinis pirmą kartą

gimdančios moters amžius

S

G

R

Documents

BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO IR VERSLO ATVEJO TIRIAMOJO DARBO · 2020. 5. 8. · darbo eigą. Reguliarūs susitikimai su vadovu ypač svarbūs darbo rengimo pradžioje, kai kartu aptariami