Erika Rimkut� Andrius Utka

METODINIAI PATARIMAI RAŠANTIEMS KALBOTYROS DARBUS

Metodin� priemon�

Vytauto Didžiojo universitetas

Kaunas 2012

2

Recenzavo prof. dr. Asta Kazlauskien� Svarstyta VDU Lietuvi� kalbos katedroje 2012-03-07, protokolo nr. 2-1 Patvirtinta VDU Humanitarini� moksl� fakulteto taryboje 2012-03-08, protokolo nr. 2-4.

ISBN 978-9955-12-763-5 © E. Rimkut�, 2012 © A. Utka, 2012

3

TURINYS Pratarm� .................................................................................................................................5 I DALIS. METODINIAI NURODYMAI MOKSLINIAMS DARBAMS (E. Rimkut�) ....6 1. MOKSLINI� DARB� ŽANRAI IR YPATYB�S...........................................................6

1.1. Bendrosios mokslini� darb� ypatyb�s...........................................................................6 1.2. Mokslini� rašto darb� ypatyb�s ....................................................................................7 1.3. Rašto darb� kalba.........................................................................................................9 1.4. Mokslini� darb� žanrai...............................................................................................12

2. REIKALAVIMAI MOKSLINIAMS DARBAMS.........................................................15 2.1. Mokslinio darbo dalys ................................................................................................16

2.1.1. �vadas ..................................................................................................................16 2.1.2. Tiriamoji darbo dalis............................................................................................21 2.1.3. Išvados ................................................................................................................21 2.1.4. Papildomosios dalys ............................................................................................22

2.2. Formalieji mokslinio darbo reikalavimai ....................................................................25 2.3. Formalieji kompiuteriu renkamo teksto reikalavimai ..................................................28

3. BAIGIAM�J� DARB� GYNIMAS..............................................................................30 3.1. Pasirengimas baigiam�j� darb� gynimui ....................................................................30 3.2. Baigiam�j� darb� gynimas .........................................................................................30 3.3. Baigiam�j� darb� vertinimas......................................................................................31

4. RAŠYMO PROCESAS ..................................................................................................34 5. LITERAT�ROS PAIEŠKA, ATRANKA IR PATEIKIMAS.......................................38 II DALIS. ELEKTRONINI� TEKST� RUOŠIMO PRIEMON�S IR J� NAUDOJIMAS (A. Utka) ..................................................................................................42 1. KOMPIUTERINI� PRIEMONI� (PROGRAM�) NAUDOJIMO SVARBA FILOLOGAMS ..................................................................................................................42 2. SVARBIAUSIOS ELEKTRONINI� TEKST� RUOŠIMO PRIEMON�S ................44

2.1. Teksto redaktoriai ......................................................................................................44 2.2. Skai�iuokl�s lentel�s ..................................................................................................45 2.3. Pristatym� rengimo programos...................................................................................45 2.4. Grafin�s ir piešimo programos ...................................................................................46 2.5. Internetin�s naršykl�s .................................................................................................46 2.6. Elektroninio pašto programos.....................................................................................46

3. MICROSOFT WORD ....................................................................................................47 3.1. MS Word versijos ......................................................................................................47 3.2. MS Word: greitieji klavišai ........................................................................................47 3.3. MS Word: dokumento konstravimas...........................................................................50

3.3.1. Teksto dali� žym�jimas .......................................................................................50 3.3.2. Rodymo režimai ..................................................................................................50 3.3.3. Dokumento žem�lapis..........................................................................................51 3.3.4. Stiliai ...................................................................................................................51 3.3.5. Automatinis turinys .............................................................................................52 3.3.6. Teksto numeravimas ............................................................................................55 3.3.7. L�žiai ..................................................................................................................56 3.3.8. Puslapi� numeracija .............................................................................................56 3.3.9. Žodži� ir spaudos ženkl� skai�iavimas.................................................................57

3.4. MS Word: paieška......................................................................................................58 3.5. MS Word: lentel�s......................................................................................................64

3.5.1. Lentel�s braižymas ..............................................................................................64 3.5.2. Automatinis lenteli� formavimas .........................................................................66

4

3.5.3. Duomen� r�šiavimas lentel�je .............................................................................66 3.5.4. Teksto konvertavimas � lentel� ir atvirkš�iai.........................................................67 3.5.5. Skai�iavimas lentel�se .........................................................................................68

3.6. MS Word: makrokomandos........................................................................................69 4. SPECIALIEJI LIETUVIŠKI ŠRIFTAI ........................................................................71

4.1. Paskirtis, �vairov�, �diegimas ......................................................................................71 4.2. Palemonas ..................................................................................................................71

5. MICROSOFT EXCEL ...................................................................................................72 5.1. Darbas su duomenimis ...............................................................................................72

5.1.1. Duomen� formatai ...............................................................................................72 5.1.2. Vienod� duomen� �rašymas .................................................................................73 5.1.3. Duomen� sek� �rašymas ......................................................................................74 5.1.4. Automatiniai ir pasirinktiniai srašai tekstinei informacijai �rašyti........................74

5.2. Skai�iavimas ..............................................................................................................76 5.2.1. Formuli� elementai..............................................................................................77 5.2.2. Formuli� tikrinimas .............................................................................................78

5.3. R�šiavimas ir filtravimas............................................................................................80 5.3.1. Lentel� – duomen� baz� ......................................................................................80 5.3.2. R�šiavimas ..........................................................................................................81 5.3.3. Filtravimas...........................................................................................................83

5.4. Grafikai ir diagramos .................................................................................................84 6. MICROSOFT POWERPOINT......................................................................................88

6.1. Rodymo režimai.........................................................................................................88 6.2. Skaidri� maketai ........................................................................................................88 6.3. Pristatymo konstravimas ............................................................................................90 6.4. Skaidri� dizainas ........................................................................................................91 6.5. Animacija...................................................................................................................92

6.5.1. Skaidri� per�jimas ...............................................................................................92 6.5.2. Vartotojo susikurta animacija...............................................................................92 6.5.3. Animacijos schemos ............................................................................................95

7. DOKUMENTO FORMATAS PDF ...............................................................................96 8. TEKSTYN� LINGVISTIKOS IR STATISTINIAI METODAI ..................................97

8.1. Tekstyn� lingvistika ...................................................................................................97 8.1.1. Tekstyn� lingvistikos metodai..............................................................................97 8.1.2. Tekstynai ir j� r�šys.............................................................................................97 8.1.3. Tekstyn� reprezentatyvumas, rezultat� interpretavimas........................................98 8.1.4. Tekstyn� analiz�s priemon�s................................................................................98

8.2. Statistiniai duomenys, statistiniai metodai ................................................................101 8.2.1. Statistini� metod� naudojimas kalbotyroje .........................................................103 8.2.2. Statistin� programin� �ranga...............................................................................104

LITERAT�RA .................................................................................................................105 PRIEDAI...........................................................................................................................106

1 priedas. Bakalauro darbo antraštinis lapas.................................................................106 2 priedas. Kursinio darbo antraštinis lapas ...................................................................107 3 priedas. Bibliografijos aprašo pavyzdžiai..................................................................108�

5

Pratarm�

Ši metodin� priemon� skirta pad�ti Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvi� filologijos bakalauro programos studentams naudoti elektronini� tekst� ruošimo priemones, taikyti �vairius tyrimo metodus, suvokti mokslini� rašto darb� pob�d�, paaiškinti tokiems darbams keliamus reikalavimus ir palengvinti rašymo proces. Patarimai gali b�ti naudingi ir studijuojantiems kitose kalbotyros bakalauro programose, taip pat rengiantiems magistro darbus.

Knygoje pateikti reikalavimai, kuri� reikia laikytis norint pateikti gerai parengt mokslin� darb. Pabr�žiama, kad svarbus ne tik darb� turinys, bet ir forma (� kuri dažnai nekreipia tinkamo d�mesio ir aukštesni� kurs� studentai): citavimas, lenteli� ir paveiksl� pateikimas, literat�ros srašo sudarymas, teksto išd�stymas ir pan.

Studijuojantiems VDU Lietuvi� filologij daugiausia reikia atsiskaityti raštu, t. y. parašyti referat, nam� darb, kursin� darb ir pan. Žodiniai atsiskaitymai paprastai vyksta per seminarus – praktinius užsi�mimus. D�l dažniau rašom� rašto darb� šioje metodin�je priemon�je daugiausia d�mesio skiriama rašto, o ne žodžiu pristatomiems darbams. Ta�iau pateikiama patarim�, kaip pasirengti mokslin� darb pristatyti žodžiu.

Rašto darbai svarb�s tuo, kad padeda �sigilinti � atskiras mokomojo dalyko temas ir ugdo student� analitinio darbo �g�džius. Rašydami darbus studentai susipaž�sta su mokslinio tiriamojo darbo metodologija, šaltini� �vairove ir bibliografija, išmoksta taikyti mokslinio darbo techninius bei apipavidalinimo reikalavimus.

Šiandien student� rašto darbai jau neatsiejami nuo kompiuterini� program� naudojimo. Šios metodin�s priemon�s antrame skyriuje gausu praktini� patarim�, kaip taikyti kai kurias kompiuterines programas rengiant �vairius rašto darbus.

Tikim�s, kad ši metodin� priemon� pad�s studentams, prad�jusiems studijuoti Vytauto Didžiojo universitete. Knygoje pateikti patarimai tur�t� b�ti pravart�s ir pirmakursiams, ir Lietuvi� filologijos program bebaigiantiems bakalauro darbus rašantiems ketvirtakursiams.

D�kojame VDU Lietuvi� kalbos katedros Lietuvi� kalbos katedros ved�jai prof. dr. Astai Kazlauskienei, d�stytojams ir doktorantams už vertingas pastabas bei pasi�lymus, kaip patobulinti š� leidin�.

Autoriai

6

I DALIS. METODINIAI NURODYMAI MOKSLINIAMS DARBAMS (E. Rimkut�)

1. MOKSLINI� DARB� ŽANRAI IR YPATYB�S

1.1. Bendrosios mokslini� darb� ypatyb�s

Mokslo kalbai b�dingas apibendrinimas, dalykinis tikslumas, d�stymo logiškumas,

objektyvumas, glaustumas, išsamumas, aiškumas. Mokslo kalbos dalykin� tikslum lemia termin� ir vienareikšmi�, tiesiogin�s reikšm�s žodži� vartojimas. Mokslinio teksto žodžio reikšmei apibr�žti nereikia platesnio konteksto – jis turi b�ti aiškus ir vienareikšmis.

Mokslo kalbos sintaksei b�dingos konstrukcijos, pabr�žian�ios d�stymo logiškum (pvz.: pirma, antra, kita vertus), �terpiniai (pvz.: vadinasi, taigi, pavyzdžiui), sud�tiniai jungtukiniai sakiniai (pvz.: Daiktavardžiai, reiškiantys poj��iais suvokiamus konkre�ius dalykus, yra konkretieji, o visi kiti priklauso abstrak�i�j� daiktavardži� klasei.).

Objektyvum pabr�žia beasmen�s ir pasyvin�s konstrukcijos (pvz.: Šioje darbo dalyje yra apibr�žiamas daugiareikšmiškumas apskritai. Toliau analizuojami smulkesni daugiareikšmiškumo tipai, pateikiama j� klasifikacija. Paaiškinama, kod�l darbo objektu pasirinktas morfologinis daugiareikšmiškumas).

B�dingi mokslinio stiliaus tr�kumai yra grem�zdiškos sakinio konstrukcijos, daiktavardži� gausa (pvz.: šio darbo rašymui (= šiam darbui rašyti; rašant š� darb�) pasirinkta tokia tema...), nekonkret�s, neaišk�s, netinkami žodžiai (pvz.: didel� reikšm�, be galo svarbus, labai �domus).

Mokslo kalbai b�dingas nominatyvinis stilius: vartojama daug abstrak�i� daiktavardži�. Toks rašymas daro kalb abstrak�i ir sud�ting, o tai daugelio mokslinink� ir student� siekiamyb�. J� manymu, tai yra svarbiausias mokslo kalbos skiriamasis požymis. Ta�iau reikia stengtis vartoti kuo mažiau bent jau veiksmažodini� ir b�dvardini� daiktavardži� su priesagomis -imas, -ymas, -umas.

Darbe patartina vartoti esamj� arba b�tj� kartin� laik, o ne b�simj�. Net ir �vade reik�t� vartoti ne b�simj� laik, nes, kai skaitomas �vadas, visas darbas jau b�na parašytas, tod�l logiškai atrodo esamasis ar b�tasis laikas.

Daugelio d�stytoj� nuomone, rašto darbuose studentai tur�t� vengti rašyti pirmuoju asmeniu. Vis d�lto kai kuriais atvejais (motyvuojant temos, metod� pasirinkim, aprašant eksperiment) gali b�ti pavartotas ir pirmasis asmuo (pvz.: Pasirinkau ši� tem�, nes…; Tod�l manau, kad šie metodai tinkamiausi.). Pirmojo asmens vartojimas netur�t� b�ti suprantamas kaip teksto individualumas. Teksto individualum lemia kalbos žodingumas, geb�jimas parinkti kuo taiklesn� sinonim, gramatini� form� �vairov�, sakinio strukt�ra. Per didelis darbo asmeniškumas – tipiška studij� pradinink� problema, o bebaigiantiems mokslus studentams b�dingas kitas kraštutinumas – pateikti gausyb� pavyzdži� ir nedr�sti jais kaip nors pasinaudoti ar �vertinti.

Mokslini� darb� autorius turi atskleisti ne savo asmeniškum, bet turi pasirodyti ess tam tikros srities specialistas, kai renkasi tem, medžiag, literat�r, teorijas, metodus ir kt.; kai sprendžia, kaip tirti surinkt medžiag, kokias numatyti tyrimo perspektyvas. Asmeniškumu b�t� laikoma, jei studentas reikšt�si kaip privatus asmuo su moksliškai nepagr�sta nuomone ar vertinimais, jei daryt� asmeninius apibendrinimus (Rienecker et al. 2003: 40).

Pradedantys rašyti mokslinius darbus, ne visada �sivaizduoja, ko iš j� reikalaujama ir tikimasi. Toliau pateikta keletas klaiding� min�i� apie tai, koks turi b�ti geras darbas:

7

� santykis su darbu turi b�ti asmeninis, ne vien dalykinis; � geriausiai vertinamos išsamios, pla�ios žinios; � privalu b�ti originaliam, mstyti naujai; � negalima nesutikti su d�stytoju; � svarbiausia, kad turinys b�t� geras, o forma n�ra labai svarbi; � labai gerai, jei rašoma kuo abstrak�iau ir sud�tingiau.

Kituose poskyriuose pateiktos mokslo darb� ypatyb�s, reikalavimai, keliami mokslo

darb� kalbai, aprašyti pagrindiniai mokslo darb� žanrai tur�t� pad�ti suvokti, k rašyti ir ko vengti mokslo darbuose.

1.2. Mokslini� rašto darb� ypatyb�s

Šiame poskyryje aiškinama, kokiomis ypatyb�mis turi pasižym�ti savarankiškas rašto darbas – kursinis ar bakalauro darbas. Šiems darbams keliami tam tikri reikalavimai. Svarbiausi yra tokie (Rienecker et al. 2003: 17):

� pagrindinis tikslas – ištirti; � visada grindžiamas teorija ir (arba) tam tikru metodu; � teksto siunt�jas ir gav�jas yra specialistai; � paskirtis – mokslui priimtina forma skleisti mokslinio tyrimo rezultatus

akademin�je visuomen�je; � darbas rašomas atsižvelgiant � tam tikrus mokslinius reikalavimus; � darb sudaro tam tikros nustatytos sudedamosios dalys, j� strukt�ra gana

griežta (ypa� �vado ir išvad�); � darbui keliami apibr�žti literat�ros srašo, citavimo, išnaš� tvarkos ir kt.

reikalavimai; � darbe vartojami tiriamos srities terminai, metakalba.

Visiems rašto darbams bendra tai, kad juose, remiantis atitinkamomis mokslo svokomis ir metodais, tiriama viena aktuali kokios nors disciplinos problema.1 Problema nereiškia sunkum�, kurie kilo rašant darb, pvz., sunku rinkti medžiag, n�ra reikiamos literat�ros, tr�ksta laiko ir pan. Šio žodžio nereikia suprasti kaip kažko labai problemiška, tai gali b�ti vadinama ir darbo klausimu. Problema – tai kažkas, apie k dar ne viskas pasakyta, išaiškinta iki galo, ne taip ar nepakankamai, netinkamu aspektu, �vairiai interpretuojama. Taigi problema n�ra bet koks klausimas, neturintis atsakymo, bet klausimas, � kur� reikia atsakyti, t. y. kurio atsakymas gal�t� b�ti kam nors panaudotas.

Tirti neb�tinai reiškia išspr�sti pasirinktj problem; iš humanitarini� moksl� paprastai tikimasi problemos analiz�s, interpretacijos, polemikos ar vertinim�. Taigi pagrindinis mokslinio darbo reikalavimas – ištirti, tod�l nereikia atpasakoti visko, kas rašoma tema yra žinoma.

Kaip didelis mokslini� darb� tr�kumas pabr�žiamas žini� atpasakojimas, o ne žini� taikymas. 1 lentel�je apibendrintai pateikti žini� atpasakojam�j� ir žini� taikom�j� darb� skirtumai, � kuriuos vert�t� atkreipti d�mes� rašant mokslinius darbus.

1 Aktuali problema – tokia problema, kuri spr�sti disciplinai yra vienoks ar kitoks poreikis.

8

1 l en t e l � . Žini� atpasakojam�j� ir žini� taikom�j� darb� skirtumai (pagal Rienecker et al. 2003: 41–42) Žini� atpasakojamuosiuose darbuose Žini� taikomuosiuose darbuose sutelkiamas d�mesys � tem sutelkiamas d�mesys � tiksl remiamasi pasakojimu tiriama problem, analizuojama pateikiama viskas, kas žinoma atsirenkama ir apdorojama informacija orientuojamasi � darbo pavadinim (tem), o ne problem orientuojamasi � problem nesiejamos atskiros dalys; laikomasi teksto ssaj� tik skyri� ar poskyri� viduje

išlaikoma ssaj tarp atskir� darbo dali�

žini� atpasakojamieji darbai taikomi pa�iam rašan�iajam turimas mintyje skaitytojas

Dažniausiai geriausi savarankiški darbai daugiausia d�mesio skiria žini� taikymo ir

analiz�s lygmeniui, o prastesni darbai beveik visada b�na pernelyg referatiški: nors juose atsirenkama ir vertinama literat�ra, tas vertinimas paprastai yra subjektyvus, nesiremiantis išankstiniais, disciplinai priimtinais kriterijais.

Blogai �vertinti darbai paprastai b�na per plat�s, juose pernelyg daug betikslio atpasakojimo, nesusijusi� dali�. Paprastai žinias atpasakojantys studentai skaito per daug, rašo per mažai ir rašydami per retai kelia klausimus.

Be žini� taikymo ar atpasakojimo kriterijaus, mokslo darbai vertinami ir pagal kitus reikalavimus. 2 lentel�je pateikti bendrieji mokslini� rašto darb� reikalavimai, iš kuri� galima spr�sti apie darbo vert�. ia skiriami turinio kriterijai, t. y. tos ypatyb�s, kuriomis turi pasižym�ti mokslinio darbo tekstas (pateikta kair�je lentel�s pus�je), ir mokslin� retorika, t. y. darbo forma (pateikta dešin�je lentel�s pus�je).

Oponentas paprastai išmano bendruosius disciplinos dalykus, specialusis darbo turinys ne visada b�na žinomas. B�tent tod�l oponentui – kaip ir kitiems specialiai ne�sigilinusiems � tyrin�jam klausim skaitytojams – daug labiau nei darbo vadovui reikalinga tvarkinga darbo forma ir kalba.

2 l en t e l � . Bendrieji mokslini� rašto darb� reikalavimai (pagal Rienecker et al. 2003: 36–37)

Turinio kriterijai Formos kriterijai (mokslin� retorika) Gerame rašto darbe:

� rodomas profesinis susidom�jimas, � taikomos, o ne atpasakojamos žinios, � pagrindžiamas vienoks ar kitoks

pasirinkimas ir elgesys, � rodomas mokslinis pastabumas, � pateikiama teisinga ir patvirtinta

informacija, � iškeliama tinkama problema, � naudojama tinkama metodika ir

teorija, � naudojama tik reikalinga literat�ra, � laikomasi fakt� pateikimo etikos, � geras rašto darbas yra savarankiškas,

sutelktas � vien pagrindin� dalyk.

Gerame rašto darbe: � taikomasi prie adresato, � atsakoma � problemos formuluot�s

klausim, � yra aiški ir logiška strukt�ra, � taisyklinga kalba, � vartojama metakalba, � tinkamai vartojama tos mokslo

srities terminija, � nuosekliai laikomasi pasirinkto

citavimo b�do, � geras rašto darbas atitinka techninius

reikalavimus, yra vientisas teksto ir sakinio poži�riu.

Toliau pateikta dar keletas formali� kriterij�, kurie tiek studentui, tiek jo vadovui, tiek

oponentui pad�s nustatyti mokslinio darbo vert� (pagal Rienecker et al. 2003: 37–38): � Kokia darbo apimtis palyginti su katedros nustatyta tokio darbo puslapi�

skai�iaus norma? � Kaip atrodo bibliografija? Ar ji pateikiama nuosekliai? Ar naudojamasi

naujausia literat�ra? � Ar turinyje atsispindi nuoseklus �jimas nuo problemos išvados link?

9

� Ar darbas lengvai skaitomas? � Ar išnašos vartojamos pagr�stai, ar n�ra per ilgos, nesuprantamos? � Ar sudarytas specifini� termin� žodyn�lis? � Ar skyri� antrašt�s atitinka j� turin�? � Ar darbo kalba gera: suprantama, tiksli, vientisa, vienareikšm�? � Ar aptariama ir vertinama darbe naudojama literat�ra? � Ar tinkamai cituojama, ar citatos pateikiamos vienodai? � Ar pateikiamos priešingos nuomon�s? Ar nenutylimi nepatog�s pavyzdžiai?

Taigi geras mokslinis rašto darbas yra sutelktas � vien pagrindin� dalyk, nepaisant to,

kad apimtis gali b�ti šimtas lap�. Tekstas turi tur�ti vien tem, vien problem, turi b�ti vientisas.

Nor�dami patobulinti mokslo darb, išpl�skite t teksto dal�, kurioje priimate sprendimus ir pagrindžiate pasirinkim; savo tikslams pasitelkiate kit� sukurtas svokas, metodus, teorijas; analizuojate ir interpretuojate; siejate, lyginate, darote išvadas; vertinate kit� ar savo paties tekst. O t teksto dal�, kurioje aprašin�jate, parafrazuojate, apžvelgiate medžiag, reik�t� trumpinti (Rienecker et al. 2003: 46).

1.3. Rašto darb� kalba

Visuose moksliniuose darbuose dalykinis turinys turi b�ti pateiktas objektyviai, išsamiai, tiksliai, teisingai ir rišliai. Moksliniai darbai rašomi profesine kalba, kurioje vartojamos konkre�ios reikšm�s svokos, tiksl�s terminai. Kad darbas b�t� dar tikslesnis, kai kuriuos terminus reikia apibr�žti. Paprastai apibr�žiami ne visi terminai, o tik:

� pagrindiniai, kurie ne�eina � pagrindin� konkre�ios profesijos žodyn, j� gali nesuprasti net ir tos profesijos žmon�s, nesusij� su darbe analizuojama problematika;

� paimti iš kit� mokslo kryp�i� ar kasdien�s kalbos; � tie terminai, kuriuos reikia patikslinti, nes darbe vartojami kitokia reikšme; � terminai, vartojami keliose disciplinose.

Vienas iš mokslin�s kalbos požymi� yra metakalba. Tai kalb�jimas apie pat� tekst. Ji

gali b�ti vartojama pristatant tem, paaiškinant metodus, susiejant pastraipas, skyrius ir poskyrius, atskiriant sav tekst nuo cituojamo, primenant, kas jau buvo rašyta. Visa tai lemia metakalbos vienet� pasirinkim (Rienecker et al. 2003: 244–245):

� met apast ra ipo s rašomos skyri� pradžioje bei pabaigoje ir paaiškina, kas bus rašoma ar buvo parašyta, pvz.: Ankstesniame skyriuje buvo aptarta… Dabar belieka išanalizuoti…;

� met asak in ia i nurodo skyriaus tem, pvz.: Šiame skyriuje bus nagrin�jamas…; � met ažodž ia i rodo:

o login� ir semantin� pastraip� bei sakini� ryš� (be to, tod�l, nes, kaip buvo min�ta ir kt.),

o kalbos akt (toliau bus analizuojama, nagrin�jama, remiamasi ir kt.); o teksto (kaip min�ta 3 puslapyje; kaip matyti iš 3 paveikslo; žr. 1 pried� ir kt.)

ir literat�ros nuorodas (kaip teigia X; Y nurodo ir kt.); o �vertinim (turb�t, iš dalies, gal ir kt.), o sustiprina tekst, daro j� patikim (akivaizdu, be abejon�s, žinoma ir kt.), o autoriaus reakcij (galima paprieštarauti, stebina ir kt.), o kreipimsi � skaitytoj (atkreipkite d�mes�);

10

� met aženk la i (dvitaškiai, vardijimas papunk�iui) ir met aap ipav ida l in ima s (išskyrimas kursyvu, paryškinimas, išretinimas) padeda atkreipti skaitytojo d�mes�, išd�styti teiginius tam tikra tvarka, nurodyti svarbiausius dalykus.

Gerame rašto darbe matyti metakomunikacija su skaitytoju, t. y. darbo autorius

pasako, kas bus daroma, kod�l, kaip, ir taip susieja atskiras teksto dalis. Metakalb geriausia vartoti, kai pristatoma tema; paaiškinama, kaip naudojamasi literat�ra, teorijomis ir metodais; atskiriant, kur paties autoriaus žodžiai, o kur kit� autori� tekstas; siejant pastraipas; primenant, kas rašyta ir kas dar bus rašoma; siejant buvusio skyriaus pabaig su kito skyriaus pradžia; parodant, kur kei�iasi tema, kaip susij� aptariami dalykai; paaiškinant, kam darbe reikalinga tam tikra informacija. Metakalba atskleidžia, kas daroma su darbo turiniu, parodo skaitytojui, � k atkreipti d�mes�. Per metakalb studentas pademonstruoja �žvelgis savo darbo visum (Rienecker et al. 244–247).

Kaip rašyta anks�iau, metakalba laikoma svarbiu mokslinio darbo privalumu. Ta�iau

atkreiptinas d�mesys ir � mokslinio darbo tr�kumus, susijusius su darbe vartojama kalba. Viena iš didžiausi� klaid�, pasitaikan�i� pradedan�i� rašyti mokslinius darbus tekstuose, – rašymas mokslo populiarinam�ja kalba. Mokslo populiarinamieji darbai skirti pristatyti savo specialyb�s dalykus nespecialistams, tod�l reikia rašyti papras�iau, vartoti mažiau tarptautini� žodži�, specialyb�s termin� nei moksliniame darbe.

Mokslinio darbo kalba, palyginti su mokslo populiarinamojo, turi b�ti sausa, be vaizding�, emocini� žodži�, be sakytin�s kalbos element�; reik�t� vengti moralizavimo, netur�t� b�ti dažnai reiškiama niekuo nepagr�sta asmenin� nuomon�. Reikia paisyti kalbos tikslumo, o ne estetiškumo. Kalba neturi b�ti �mantri. Reikia vengti metafor� (pvz., sakytin�s ir rašytin�s kalbos dvikova), nes jos vaizdingos ir dviprasm�s; vertinam�j� žodži� (pvz.: mano manymu, tai gan�tinai keistas teorijos interpretavimo b�das; tai neprotingas teiginys); pernelyg daug pabr�žiam�j� kiek� nusakan�i� žodži� (pvz.: labai, be galo, nepaprastai); sutrumpint� form� (pvz., svetimyb�m laikomi skoliniai iš slav� ar german� kalb�); kategorišk� teigini�2 (pvz.: visi vartoja, visur vartoja, niekas nežino, kalba nyksta). Norint teigti, kad visi visur vartoja tam tikr žod�, reikia t �rodyti patikimais duomenimis. Kita vertus, vargu ar galima rasti toki� atvej�, kurie patvirtint� absoliu�i tam tikro kalbinio reiškinio vartosen. Rašant mokslinius darbus reik�t� vartoti žodžius dauguma, dalis, daugiau nei pus�, nedaugelis ir pan. Ta�iau tokius apibendrinimus galima daryti tik tada, kai turima pakankamai medžiagos, �rodan�ios šiuos teiginius.

Mokslo populiarinamosios kalbos skverbimusi � mokslo darbus galima laikyti pagyras, dažnai skirtas autoriui, o ne jo k�rybai (nors analizuojami k�riniai). Mokslo darbuose reikia tirti k�rybos, o ne žmogaus patrauklum atspindin�ias ypatybes.

Moksliniame darbe skyri� pavadinimai negali b�ti klausiamieji sakiniai, pvz.: Kod�l vartojame skolinius? Tai tinka tik mokslo populiarinamiesiems darbams. Plg. šias ištraukas iš pirmakursi� rašyt� kursini� darb�:

� Mano nuomone, skolini�, kurie iš tikr�j� skamba nelietuviškai, gausus vartojimas, tai vis

populiar�jan�i� užsienio kalb� �taka. Lietuviai ir taip ne itin didžiuojasi dabartine Lietuva. Gal ir kalba pasirod� ne tokia jau tobula, kuri� stengiamasi „papuošti svetimyb�mis“. O gal tai tiesiog noras b�ti panašesniems � diding�j� Amerik� arba � žavi�j� Anglij�. Juk tikrojo lietuvio kraujyje yra �augusi fraz�: „visur gerai, kur m�s� n�ra“. Gal tod�l ir stengiamasi siekti to, ko mes neturime.

� Kalbinink� surinkti nauj�j� svetimžodži� s�rašai kelia ne vien lingvistini�, bet ir socialini�

problem�. Svarbiausia iš j�: kod�l tur�dami savo kalboje nuo seno vartojam� žodži� skolinam�s svetimus? Li�dnas atsakymas: negerbiame nei savo tautos, nei savo kalbos – visa, kas sava, negražu, pasen�,

2 Kategoriškumas ypa� b�dingas pirmakursiams.

11

nebemadinga, o kas at�j� iš svetur, gerbtina, vartotina, nes tai yra at�j� iš Vakar�, kuri� kult�ra ryja Ryt� kult�r�.

� Dažnas pilietis tardamas skolin� net nesusim�sto, kokia yra sudarkyta jo kalba, kaip pamažu nyksta

senoli� sukrautas turtas. Tad iškylan�ios problemos – kod�l lietuvi� tauta neatsigina svetimybi�, pl�stan�i� iš Vakar�, kod�l mes, kalbos t�s�jai, patriotai, pamažu skurdiname savo unikali� kalb�.

Šios ištraukos tikt� mokslo populiarinamiesiems straipsniams, neformalioms

diskusijoms apie skolini� žal lietuvi� kalbai, mitingams, bet ne moksliniams darbams. ia pernelyg daug asmenin�s nuomon�s, tam tikr� š�ki�, bendr� frazi�, rašan�iojo subjektyvi (dažnai neigiam) nuomon� atspindin�i� žodži�.

Moksliniuose darbuose išvados daromos remiantis savo surinktais duomenimis, o ne paplitusiais stereotipais, tod�l savo darbo išvadose nereikia pateikti ir taip akivaizdži�, visiems žinom� dalyk�, pvz.: lietuvi� kalba yra viena seniausi� kalb�, priklausanti balt� kalb� grupei; daiktavardis – kalbos dalis, reiškianti daikto pavadinim�. Išvados turi b�ti konkre�ios, pagr�stos atliktu tyrimu (pla�iau žr. 2 skyri�).

Moksliniuose darbuose neturi b�ti neaiški�, ne�rodyt� teigini�, pvz.: Aš manau, kad šis skolinys yra at�j�s iš angl� kalbos. Š� fakt galima patikrinti, tod�l min�to sakinio arba iš viso nereikia rašyti, arba reikia parašyti (prieš tai pasitikslinus), kad tiriamasis skolinys tikrai pasiskolintas iš angl� kalbos.

Apibendrintai mokslini� ir mokslo populiarinam�j� darb� kalbos skirtumus iliustruoja 3 lentel�, kurioje pateikti rašto darb� kalbos aktai: kair�je lentel�s pus�je pateiktos tos ypatyb�s, kurios b�dingos moksliniams darbams, o dešin�je pus�je – mokslo populiarinamiesiems darbams.

3 l en t e l � . Rašto darb� kalbos aktai (pagal Rienecker et al. 2003: 238) Moksliniame darbe reikia Mokslo darbe nereikia argumentuoti agituoti pagr�sti recenzuoti �rodyti, parodyti prisipažinti diskutuoti mokyti interpretuoti pašiepti niuansuoti populiarinti probleminti liaupsinti �tikinti propaguoti tirti peikti vertinti postuluoti

Moksliniai darbai turi b�ti rašomi taisyklinga lietuvi� kalba. Reik�t� vengti neaiški�,

nesuprantam� žodži�. Rekomenduojama daugiau vartoti lietuvišk�, o ne tarptautini� žodži�; viename darbe nevartoti to paties termino sinonim�. Kaip min�ta, moksliniam stiliui b�dingi sud�tiniai sakiniai, bet tokie sakiniai netur�t� b�ti pernelyg ilgi, nes ilgame sakinyje kartais sunku suvokti pagrindin� mint�.

Ypa� reikia atkreipti d�mes� � rašyb, skyryb, kalbos kult�r. Galutinis darbo variantas turi b�ti be min�t� klaid�. Susid�rus su sud�tingesniais rašybos, skyrybos ar kalbos kult�ros atvejais, reikia pasitikrinti atitinkamose knygose ar žinynuose. Kalbotyros darbuose pasitaiko kalbos kult�ros norm� pažeidim�, pvz., viskas, kas susij� su kalba (žodžiai, terminai, fraz�s ir pan.) yra vartojama, o ne naudojama; pavyzdžiai, klaidos yra ne sutinkami, o randami (pla�iau žr. Kazlauskien� et al. 2011).

Labai atidžiai reikia perži�r�ti paskutin� darbo variant (rekomenduojama perskaityti atspausdint, o ne kompiuteryje) ir ištaisyti korekt�ros klaidas, t. y. suži�r�ti tarpus, skyrybos ženkl�, ypa� kabu�i�, rašyb, šriftus, raidži� dyd� ir pan. (pla�iau žr. 2.2).

12

Mokslo darbuose reikia vengti to paties termino sinonimijos, pvz.: priešd�lis – prefiksas, dialektas – tarm�, deminutyvas – mažybinis žodis. Visame darbe reikia vartoti vien kur� pasirinkt termino variant.

Apibendrinant rašto darb� kalbos ypatybes, galima pateikti tokius patarimus (pagal Rienecker et al. 2003: 235):

� kalb dailinkite tik paskutiniame darbo variante; � nesistenkite rašyti kuo sud�tingiau ir abstrak�iau; � adresuokite darb kolegai, o ne tos pa�ios temos specialistui; � darbo tekstas turi išplaukti iš atliekamo tyrimo; � rašykite dalykiškai, tiksliai, taisyklingai, profesine kalba; � vartokite metakalb; � venkite mokslo populiarinamosios kalbos.

1.4. Mokslini� darb� žanrai

Prieš pradedant rašyti tam tikro žanro mokslin� darb, reik�t� atkreipti d�mes� � kelet dalyk�:

� susipažinkite su tam tikram žanrui keliamais reikalavimais bei kokyb�s kriterijais ir sugeb�kite juos taikyti;

� savarankiškas rašto darbas – tai tam tikrai sri�iai aktualios problemos mokslinis tyrimas, kuriam pasitelkiamos atitinkamos mokslin�s teorijos ir metodai;

� skirtingos mokymo �staigos kelia nevienodus reikalavimus to paties žanro moksliniams darbams;

� aukštojoje mokykloje rašomiems darbams keliami kiti reikalavimai nei vidurin�je mokykloje ar gimnazijoje;

� aukšt�j� mokykl� rašto darbai – tai ne laisvo stiliaus rašin�liai, vadov�li� tekstai, mokslo populiarinamieji straipsniai ir pan.

� rašydami darb ypa� atsižvelkite � jam keliamus stiliaus reikalavimus (Rienecker et al. 2003: 15).

Toliau aptarti dažniausiai student� filolog� rašomi mokslini� darb� žanrai: referatas,

kursinis darbas, bakalauro darbas, mokslinis pranešimas, tez�s, straipsniai, recenzija. 1) Referatas – svarbiausi� vieno ar keli� autori� citat� rašoma tema santrauka. Tod�l

referatas n�ra savarankiškas mokslinis darbas, nors jame tur�t� atsispind�ti ir referato autoriaus pozicija. Referate nereik�t� rašyti visko, kas žinoma aprašomuoju klausimu. B�tina išmokti �sigilinti � tem, atsirinkti autorius (j� gali b�ti nedaug) ir atmesti tai, kas n�ra b�tina ar savaime suprantama. Referato strukt�ra n�ra sud�tinga: j� gali sudaryti tik �vadas, vienas arba du d�stymo skyriai ir išvados.

Referat� temos yra pateikiamos atitinkamo kurso pradžioje. Referatus skaitysiantis ir vertinsiantis d�stytojas paaiškina temas, išd�sto pagrindinius reikalavimus. Referatams keliami ne tokie aukšti turinio reikalavimai kaip kursiniams ar bakalauro darbams. Referatai gali b�ti prilyginami nam� darbui arba gali b�ti traktuojami kaip dalis student� savarankiško darbo. Paprastai referato pažymys �skai�iuojamas � atitinkamo dalyko bendr pažym�.

2) Kursiniams darbams keliami aukštesni reikalavimai negu referatams. Nuo referato jie pirmiausia skiriasi tuo, kad paremti studento surinktais duomenimis, kurie turi b�ti apdoroti, išanalizuoti ir tinkamai aptarti bei interpretuoti. Kursin� darb rašantis studentas tur�t� daugiau konsultuotis su vadovu. Skirtingai nei referate, �ia jau reik�t� remtis keliais ar net keliolika autori�. Kursinio darbo strukt�ra sud�tingesn�: pagrindin� dal� reik�t� išd�styti 3–4 skyriuose, galimi priedai, �vairi iliustracin� medžiaga (pla�iau žr. 2 skyri�).

13

Kursini� darb� temos gali b�ti susijusios su konkre�iu studijuojamu dalyku, pvz., leksikologija, kai visi studentai rašo panašaus pob�džio kursinius darbus. Tre�iame kurse studentai apsisprendžia, � kuri studij� krypt� – kalb ar literat�r – nori labiau gilintis ir rašo atitinkam� tem� kursinius darbus.

Lietuvi� filologijos bakalauro programoje kursiniai darbai rašomi pirmame, antrame ir tre�iame kurse. Kursiniam darbui parengti skiriami 3 ECTS kreditai. Kursiniai darbai vertinami kaip atskiras studij� dalykas.

3) Bakalauro ir magistro darbas strukt�ros poži�riu iš principo beveik nesiskiria nuo kursinio darbo, ta�iau akivaizdžiai skiriasi darbo problemiškumu, išsamesniu temos nagrin�jimu ir paties darbo apimtimi.

Bakalauro darbas rašomas ketvirtaisiais studij� metais. Lietuvi� filologijos bakalauro studij� baigiamasis darbas – tai studento savarankiškai atliktas ir �formintas tyrimas, rodantis geb�jim taikyti studij� metu �gytas žinias. Bakalauro darbe studentai turi parodyti geb�jim formuluoti studij� krypties problemas; savarankiškai atlikti teorin� ir praktin� tyrim; taikyti tinkamus tyrimo metodus; tinkamai pasirinkti mokslin� literat�r ir ja naudotis (pristatyti, analizuoti, interpretuoti); tinkamai interpretuoti tiriamj medžiag ir tyrimo metu gautus duomenis; aiškiai ir pagr�stai formuluoti tyrim� išvadas, rekomendacijas; glaustai, aiškiai, nuosekliai, taisyklinga kalba raštu ir žodžiu pristatyti tyrim.

Bakalauro darbe tur�t� b�ti ne mažiau kaip 10 literat�ros pozicij�, t. y. knyg�, straipsni� ar kitoki� darb�, kuriais remtasi rašant darb.

Kursini� ir bakalauro darb� tyrim� laukus ir tematik apibr�žia Lietuvi� kalbos ir Lietuvi� literat�ros katedros. Darb� temos skelbiamos viešai rudens semestr ir nurodomi temoms vadovaujantys d�stytojai. Pasirinkt darbo tem studentas turi suderinti su darbo vadovu. Pasirinktas bei suderintas temas ir vadovus tvirtina katedros ved�jas ne v�liau kaip iki rudens semestro pabaigos.

Dažnai tre�io kurso kursiniai darbai yra t�siami kaip bakalauro darbai. Ta�iau galima rašyti kitos temos bakalauro darb, negu buvo kursinis. Be to, galima keisti ir studij� krypt�: jei kursinis darbas rašytas kalbos tema, bakalauro darb galima rašyti iš literat�ros arba atvirkš�iai. Tiek kursini�, tiek bakalauro darb� temas gali sugalvoti patys studentai. Pasirinktas darbo vadovas gali vadovauti j�s� norimam atlikti tyrimui arba gali šiek tiek pakoreguoti tem.

Baigiam�j�, t. y. bakalauro, darb� temas tvirtina Rektorius katedros ved�jo teikimu ne v�liau kaip prieš m�nes� iki viešojo gynimo datos. Rektoriaus patvirtintos baigiam�j� darb� temos nekei�iamos. Leidžiama tik patikslinti baigiamojo darbo pavadinim.

Studentai pagal katedros metodinius nurodymus rengia darb savarankiškai, konsultuodamiesi su darbo vadovu, laikydamiesi Lietuvi� kalbos ir Lietuvi� literat�ros katedr� nustatyt� baigiam�j� darb� rengimo metodini� nurodym�. Darbo vadovas konsultuoja nustatytomis konsultacij� valandomis.

Rašydami kursinius ir bakalauro darbus studentai privalo laikytis mokslini� tyrim� etikos reikalavim�. Jei rengiant darb nustatomi duomen� falsifikavimo ar neobjektyvaus interpretavimo atvejai, smoningai iškraipoma teorin� medžiaga, pažeidžiamos autori� teis�s, darbo autorius privalo ištaisyti etikos norm� pažeidimus. Jei jis to nepadaro iki darbo vadovo nustatyto termino, specialiu katedros pos�džio nutarimu uždraudžiama ginti tok� darb. Neleidžiama ginti arba, jei etikos norm� pažeidimas nustatomas tik per vieš gynim, neigiamai vertinamas nesavarankiškai atliktas darbas.

Nesavarankišku laikomas darbas: 1) jei visas darbas arba jo dalis parašyta kito autoriaus; 2) jei visas darbas ar jo dalis yra be nuorod� perrašytas kito autoriaus darbas (plagiatas); 3) jei darbas sudarytas tik iš kit� autori� k�rini� ar j� dali�, nurodant ši� k�rini� ar j� dali� autorius, bet viršijant citavimo tikslui reikaling mast, t. y. kai perrašomi arba perpasakojami beveik ištisi kit� tyrin�toj� darbai ir nepateikiama savo apibendrinim�.

14

Bakalauro darbui parengti ir apginti skiriama 15 ECTS kredit�. Kiti mokslini� darb� žanrai: 4) Mokslinis pranešimas paprastai yra skaitomas per mokslines konferencijas. Jame

reikia ne tik kalb�ti apie koki nors mokslo problem, id�jos naujum, bet ir pateikti argument�, �rodym�, komentar�. Rengiant pranešim, reikia nepamiršti, kad jis bus skaitomas. Tad �ia geriau vengti ilg� sakini�, skaitmeninius duomenis der�t� apvalinti ir pasiruošti vaizdin� medžiag.

5) Tez�s paprastai yra trumpa mokslinio pranešimo santrauka, kurioje glaustai apib�dinamas tyrimas, pateikiami apibendrinti rezultatai ir išvados. Dažniausiai tez�s išspausdinamos prieš konferencij, kad konferencijos dalyviai b�t� geriau susipažin� su pristatysimais pranešimais.

6) Straipsniai gali b�ti dvejopi: gryni moksliniai ir populiarinamieji. Pirmieji rašomi tos srities mokslininkams ir nuo mokslinio pranešimo skiriasi apimtimi, išsamesne problemos analize, platesniu bei gausesniu duomen�, �rodym�, iliustracij� pateikimu ir, žinoma, sud�tingesne kalba. Populiarinamieji straipsniai rašomi neprofesionalams. Paprastai juose rašoma ne apie koki nors problem, o apie jau ištirtus dalykus. Toks tekstas turi b�ti labai patrauklus.

7) Recenzija – kritinis mokslo darbo ar meno k�rinio vertinimas. Kritika turi b�ti korektiška ir argumentuota. Tad recenzijos autorius privalo gerai apgalvoti ir turin�, ir kalbines raškos priemones.

15

2. REIKALAVIMAI MOKSLINIAMS DARBAMS

Mokslinis tekstas iš kit� išsiskiria griežta strukt�ra, iš dalies palengvinan�ia rašan�iojo darb: paprastai nereikia galvoti, kokios turi b�ti sudedamosios dalys, kokia tvarka jas išd�styti. Ta�iau strukt�ra mokslo srityse nevienoda. Humanitarini�, socialini� moksl� darb� strukt�ra laisvesn�, gali b�ti ir ne visos sudedamosios dalys. Griežtos strukt�ros paprastai laikomasi fizini�, technologijos, biomedicinos moksl� darbuose. Apibendrinta mokslinio darbo strukt�ra b�t� tokia:

� temos pristatymas, problemos formuluot�; � darbo tiksl�, uždavini� nurodymas, metod� paaiškinimas; � ankstesni� darb� tiriamja tema apžvalga; � paties tyrimo analiz�; � pateikiamos išvados ir apibendrinimai; � nurodomos toki� tyrim� perspektyvos, o kai kada aptariami pasirinkto metodo

tr�kumai.

Svarbiausias teksto strukt�ros vienetas – pastraipa. Tai rišli� sakini� grandin�, vienijama bendros minties. Mokslinio teksto skirstym pastraipomis reikia labai apgalvoti: kiekvienoje pastraipoje turi b�ti pagrindinis sakinys – teiginys. Dažnai rekomenduojama pastraip prad�ti teiginiu ir baigti apibendrinimu, o tarp j� turi b�ti aiškinimas. Mintys pastraipoje turi b�ti išd�stomos nuosekliai laiko, erdv�s tvarkos, svarbos poži�riu. Rišliame tekste pastraipos tur�t� b�ti panašaus dydžio. Netur�t� b�ti vieno sakinio pastraip�.

Panašios strukt�ros kaip pastraipa tur�t� b�ti ir didesnis mokslinio teksto vienetas – skyrius. Kiekvienas skyrius pradedamas �žangine ir baigiamas apibendrinamja pastraipa, tarp j� rašomos d�stymo pastraipos, kurios taip pat turi pagrindin� teigin� ir pateikia, detalizuoja konkre�i informacij, susijusi su pagrindine skyriaus mintimi. Visos d�stymo pastraipos turi b�ti susijusios, tarp j� negali b�ti minties šuoli�, plg. ši teksto ištrauk iš kursinio darbo:

Lietuvi� kalboje yra ne viena spr�stina problema. Viena iš j�, ypa� aktuali šiomis dienomis, yra skoliniai.3 Skolinys – paimtas iš kitos kalbos žodis: barbarizmais paprastai laikomi skoliniai, kurie vartojami be

reikalo, turint taisyklingus atitikmenis savojoje kalboje – taip skolinio reikšm� aiškinama Lietuvi� kalbos žodyne. Skoliniai yra nelietuviškos kilm�s žodžiai, vartojami vietoj lietuvišk� atitikmen�. Skolinius vartoja �vairi� profesij� ir amžiaus grupi� žmon�s: politikai, pardav�jai, finansininkai, teisininkai, taip pat �vairi� meno sri�i� atstovai, mokslininkai. Skolinius platina vert�jai, žurnalistai, užsienie�iai.4 Tiesiog tapo mada savo kalboje angliškai pavadinti muzikos grup� ar firm.5 Dažnai skoliniai iš m�s� buitin�s šnekamosios kalbos plinta � rašt� kalb, ypa� � periodin� spaud, tod�l yra labai sunku visiškai išstumti6 skolinius iš lietuvi� kalbos. N�ra pasaulyje n� vienos kalbos, kuri netur�t� svetim� kalb� kilm�s žodži�, skolini�.7 Lietuvi� kalboje yra daug tikr�j� skolini�, kurie � m�s� kalb iš kit� kalb� at�jo labai seniai kaip kult�ros reiškiniai. Pasaulyje, galima sakyti, n�ra tokios kalbos, kuri neb�t� kada nors skolinusis ar net dabar tebesiskolina kit� kalb� žodži�, ir verst�si vien savo žodynu.8 Tai yra nat�ralus reiškinys, kuris n�ra vien teigiamas ar vien neigiamas. Visi jo

3 Atkreipkite d�mes� � nevienod pastraip� ilg�. Pastraipos visame tekste tur�t� b�ti panašaus ilgio. Reikia vengti pastraip�, sudaryt� iš vieno trij� trump� sakini�. Antrojoje pastraipoje tekstas tur�t� b�ti suskaidytas bent � tris pastraipas. 4 Jeigu rašoma, kad skolinius vartoja �vairi� profesij� ir amžiaus grupi� žmon�s, n�ra prasm�s išvardyti kai kurias profesijas. 5 Šis sakinys ir toliau esantis tekstas tur�t� b�ti rašomas kitoje pastraipoje, nes �ia jau kalbama apie kitus dalykus. Tarp ankstesn�s ir šiame sakinyje esan�ios informacijos yra minties šuolis: iš pradži� kalbama apie tai, kas vartoja skolinius, o kitame sakinyje (toje pa�ioje pastraipoje) pateiktas kursin� rašan�io studento pasteb�jimas (galima sakyti, netgi vertinimas) apie skolinius iš angl� kalbos. 6 Moksliniuose darbuose reikia vengti toki� žodži�, kaip išstumti, nes jie parodo neigiam rašan�iojo vertinim. Mokslo darbuose turi b�ti neutralus stilius. 7 V�l minties šuolis tarp ankstesniame ir šiame sakinyje pateiktos informacijos. 8 Visiems žinoma ir savaime suprantama informacija. Toki� dalyk� nereikia rašyti moksliniame darbe.

16

vertinimai priklauso nuo skolinio ir jo atitikmens santykio. Kaip pastebi Aldonas Pupkis knygoje „Kalbos kult�ros studijos“: „Daugiausia buvo skolintasi iš slav� kalb� (senosios slav� kalbos, baltarusi� (gud�), lenk�, rus�), german� (vokie�i�), šiek tiek iš ugrofin�, latvi� ir kit� kalb�“.9

2.1. Mokslinio darbo dalys

Mokslinis darbas skirstomas � pagrindines (�vadas, d�stymas ir išvados) ir papildom�sias (antraštinis lapas, turinys, santrauka, priedai, šaltini� ir literat�ros srašai) dalis. D�stymas tur�t� sudaryti apie 85 proc., �vadas – apie 10 proc., išvados – apie 5 proc. pagrindin�s darbo dalies. Pried� apimtis daugelyje darb� neribojama.

2.1.1. vadas

�vadas – viena iš svarbiausi� mokslinio darbo dali�, jis reprezentuoja vis darb ir jo autori�, parodo darbo viet mokslo pasaulyje; tai mokslinio darbo vizitin� kortel�. Manoma, kad �vad geriausia rašyti, kai visas darbas jau baigtas. Ta�iau darbo pradžioje galima tur�ti juodraštin� �vado variant, kuris b�t� viso darbo orientyras. �vade turi b�ti pateikti patys bendriausi dalykai:

� Darbo objektas dažniausiai sutampa su darbo tema. Apibr�žiant objekt tur�t� b�ti pateikiamas ne tik temos pavadinimas, bet ir nurodomi jos pasirinkimo motyvai, aptariamos mokslin�s perspektyvos, darbo aktualumas.

� Darbo objektas gali sutapti ir su tiriam�ja medžiaga. Pavyzdžiui, jei darbe analizuoti naujieji iš angl� kalbos at�j� skoliniai, vadinasi, objektas yra skoliniai, o aprašant tiriamj medžiag sukonkretinama, kokie skoliniai tirti, t. y. nurodoma, kokia empirin� medžiaga surinkta.10 �vade reikia nurodyti tiriamosios medžiagos pob�d� (pvz.: publicistikos tekstai, pokalbi� �rašai, apklaus� duomenys); medžiagos apimt� (pvz.: surinkta 100, 5300 pavyzdži�); atrankos kriterijus (pvz.: duomenys surinkti atlikus kiekybin� apklaus; duomenys rinkti iš pirmo kurso student� rašto darb�).

� Jei rašomas darbas, kuriame naudojami empiriniai duomenys, b�tina nurodyti, iš kur tie duomenys surinkti, t. y. reikia nurodyti šaltin�. Kaip min�ta, duomenys gali b�ti labai �vair�s, taigi ir šaltiniai gali b�ti skirtingi. Pavyzdžiui, duomenis galima rinkti iš grožin�s literat�ros, tekstyn�, televizijos ir radijo laid�, pokalbi� �raš�, student� darb� ir pan.

� Tikslas – paaiškinimas, ko siekiama rašomu darbu, kam šis darbas reikalingas. Tikslas tur�t� b�ti pateikiamas vienas.

� Uždaviniai – nurodoma, kas turi b�ti padaryta, kad b�t� pasiektas tikslas. Dažniausiai užtenka nurodyti 2–5 uždavinius. Formuluojant uždavinius, vartotinos veiksmažodži� bendratys, o ne veiksmažodiniai daiktavardžiai, t. y. palyginti, ištirti, nustatyti, o ne palyginimas, tyrimas, nustatymas.

� Metodai – tai medžiagos nagrin�jimo b�das. �vade metodas ar metodai tik nurodomi, jie �ia netur�t� b�ti pla�iai aptariami ar analizuojami.

Atliekami tyrimai gali b�ti susij� su m�s� patirtimi, jie vadinami empiriniais. Empiriniai tyrimai remiasi dvejopais principais: indukcijos arba dedukcijos. Atliekant indukc in iu s tyrimus pirmiausia surenkami duomenys, jie analizuojami, klasifikuojami, o tada daromi

9 Paskutiniame sakinyje pateikta informacija gal�t� b�ti pateikta po skolini� apibr�žimo. Šis sakinys nesisieja su ankstesniu, kuriame rašoma apie kit� kalb� žodži� skolinimsi kaip reiškin�. 10 Empirija – medžiaga, kuri yra tyrimo objektas ir kuri galima aprašyti (steb�jimai, duomenys, tekstai, šaltiniai).

17

apibendrinimai, išvados. Tiriant dedukc in iu metodu pirmiausia suformuluojama problema, tada nurodoma, kaip j reik�t� spr�sti. Dažnai tokiais atvejais yra gaunamos naujos teorijos, o tos teorijos iliustruojamos pavyzdžiais ar eksperimentais. Remiantis dedukciniais metodais išvados daromos iš pirmini� teigini�. Taigi dedukcija yra atvirkštinis procesas indukcijai: �ia nuo teorijos einama prie pavyzdži�.

Remiantis dedukcija ne visada galima padaryti pagr�stas išvadas, nes kartais teorijai pagr�sti parenkami tik t teorij �rodantys pavyzdžiai, o tie pavyzdžiai, kurie prieštarauja, ignoruojami. Indukcinis metodas pranašesnis už dedukcin� dar ir psichologiniu poži�riu, nes indukcija skaitytoj tarsi padaro atradimo, t. y. išvados, dalyviu.

Lingvistikos darbuose galima remtis ne tik patirtimi, t. y. konkre�iais duomenims, steb�jimu, bet ir kalbos jausmu, intuicija. Tokie metodai vadinami intuityviaisiais. Vis d�lto dauguma lingvist� darb� yra empiriniai, tod�l toliau aprašyti empiriniuose darbuose taikomi metodai.

Tiek dedukciniai, tiek indukciniai tyrimai yra pagr�sti tam tikrais metodais. Metodai yra �vairiai klasifikuojami. Pagal tai, ar analizuojami dabartinio ar ankstesnio laikotarpio reiškiniai, skiriami sinchroniniai ir diachroniniai metodai. Pastarieji skirstomi � filologin�, lyginamj� istorin� ir vidin�s rekonstrukcijos.

„Filologinis metodas remiasi ta pa�ia kalba rašyt� skirting� epoch� tekst� lyginimu. Lyginant vienodas funkcijas atliekan�ius kalbos reiškinius ankstesniuose ir v�lesniuose tekstuose, nustatoma t� reiškini� raida (pvz., palygin� M. Daukšos raštuose randamas daiktavardži� linksni� formas su v�lesniuose rašto paminkluose užfiksuotomis, nesunkiai gal�sime atskleisti lietuvi� kalbos daiktavardži� linksniavimo evoliucij, vykusi per ilgesn� ar trumpesn� laiko tarp).“ (Palionis 1985: 270).

Lyginamasis istorinis metodas naudojamas, kai lyginami giminišk� kalb� faktai ir taip stengiamasi atkurti t� kalb� praeit�. Artimas lyginamajam istoriniam yra vidin�s rekonstrukcijos metodas, kai atkuriami senesni� epoch� kalbos reiškiniai remiantis tos pa�ios kalbos duomenimis (Palionis 1985: 271).

Sinchroniniai metodai apima vieno laikotarpio medžiag, jie neatsižvelgia � kalbos reiškini� kitim. Iš sinchronini� metod� grup�s filolog� baigiamuosiuose darbuose dažniausiai remiamasi aprašomuoju ir lyginamuoju metodais. Aprãšomasis (deskriptyvinis analitinis) metodas – toks metodas, kai surenkami tam tikri duomenys ir analizuojami. Tai reiškia, kad apibr�žiamas reiškinys ar objektas, skaidomas � sudedamsias dalis, tos dalys lyginamos ir klasifikuojamos. Galiausiai pateikiamos išvados, kuo pasižymi analizuoto vieneto vartosena.

Lyginamasis metodas naudojamas tada, kai lyginami �vair�s duomenys, pvz., lyginama daiktavardžio vartosena rašytin�je ir sakytin�je kalboje. Norint palyginti, reikia išanalizuoti duomenis, taigi aprašomasis ir lyginamasis metodai yra glaudžiai susij�.

Kiekybin�s analiz�s metodas – toks metodas, kai darbe pateikiama statistini� duomen�. Rašant darbus sociolingvistikos ar psicholingvistikos temomis, dažnai naudojami

kokybiniai ir kiekybiniai metodai. Kokybiniai tyrimai pasižymi lankstumu ir duomen� indukcine analize. Kokybiniai tyrimai dažnai yra nestrukt�rizuoti, neturi standartin�s tyrimo strukt�ros, tinkan�ios bet kuriai tiriamai aplinkai. Be to, skirtingai negu kiti, kokybiniais tyrimo metodais labiau �siskverbiama � daikt� ir reiškini� kilm�, o ne � skai�i�, kiek� (Kardelis 2002).

Kita svarbi kokybini� tyrim� ypatyb� yra ta, jog šiems tyrimams netaikomi griežti imties t�rio reikalavimai. J� reprezentatyvum lemia ne atsitiktiniai tiriam�j� parinkimo b�dai, o lankst�s vienokie ar kitokie teoriniai kriterijai. Svarbiausias kokybini� tyrim� elementas – tyrimo duomen� apibendrinimas (Kardelis 2002; Rienecker et al. 2003).

Kokybiniams tyrimams paprastai priklauso steb�jimo, pokalbio (interviu), dokument� rinkimo, anketin�s apklausos ir analiz�s metodai.

18

Kiekybin� apklausa taip pat dažnai naudojama sociolingvistikos ar psicholingvistikos darbuose. ia svarbu apklausti kuo didesn� žmoni� kiek� ir nustatyti tam tikras tendencijas.

Dirbant su empirine medžiaga galima eiti dviem keliais. Pirmasis – surinkti daug pavyzdži� ar duomen�, pvz., paprašyti kryžiukais užpildyti anketas nemaž žmoni� skai�i�. Tada reik�s suskai�iuoti, kiek ir kokios r�šies atsakym� gauta, galb�t reik�s atlikti statistinius skai�iavimus, pvz., ar viena žmoni� grup� pateikia daugiau teising� atsakym� už kit (apie statistinius metodus pla�iau žr. 6.2 skyri�).

Norint apklausti kuo daugiau informant�, reikia pateikti lengvai skai�iais paver�iamus duomenis, pvz., pad�ti varneles prie teigiam� atsakym�, kuriuos suskai�iavus galima gauti kiekvienos kategorijos skai�i�. Toks metodas ypa� tinka iš anksto iškeltoms hipotez�ms patvirtinti arba paneigti.

Rašant darbus galima dirbti tokia eiga: prad�ti nuo kokybinio tyrimo ir paži�r�ti, ko galima tik�tis. Toliau, remiantis gautais duomenimis, gali b�ti iškeliama hipotez�, o tada, jei reikia, galima eiti toliau prie kiekybini� duomen� rinkimo ir pabandyti t hipotez� patvirtinti.

Toliau trumpai aptarti kiti filolog� darbuose taikomi metodai: - statistinis (pla�iau žr. 6.2 skyri�), - tekstyn� lingvistikos (pla�iau žr. 6.1 skyri�), - interpretacinis (dažniausiai taikomi literat�ros darbuose), - instrumentinis (kalbos reiškini� tyrin�jimas �vairiais prietaisais, pvz.,

spektrografu; dažniausiai taikomas fonetikoje), - distribucinis (nustatomas žodži� junglumas, pasiskirstymas ir vartojimas

tekstuose; dažniausiai taikomas fonologijos, morfologijos, sintaks�s, leksikologijos tyrin�jimuose),

- gretinamasis (labiau nutolusi� dalyk� lyginimas; galima taikyti morfologijos, sintaks�s, leksikos, fonologijos tyrin�jimuose),

- opozicij� (kai gretinami skirtingi tyrimo objektai, kad d�l kontrasto geriau išryšk�t� j� skirtyb�s11; taikomas fonologijoje, morfologijoje, sintaks�je, leksikologijoje),

- transformacij� (kai kei�iama kalbos element�, pvz., sakinio dali�, išorin� tvarka, kalbin� raiška, siekiant nustatyti, ar d�l to pakinta teksto turinys, sakinio prasm� ir pan.; dažniausiai taikomas sintaks�je),

- negalimo pavyzdžio (kai smoningai sukuriami realiai nevartojami žodži� junginiai ar sakiniai, išryškinantys tiriam�j� vienet� reikšm�s arba vartosenos ypatumus),

- eksperimento (eksperimento metu sukuriamos slygos vartoti kalbos vienetus ir taip parodyti j� vartojimo ypatumus, pvz., psicholingvistinis eksperimentas, kai prašoma pateikti pirmus � galv at�jusius žodžius, kurie asocijuojasi su pateiktais žodžiais stimulais),

- kartografinis (kalbos reiškini� paplitimo vaizdavimas tam tikrais slygiškais ženklais žem�lapiuose; paprastai taikomas dialektologijos tyrin�jimuose).

Kur� metod pasirinkti rašant mokslin� darb, paprastai pataria darbo vadovas.

�vade dar galima nurodyti: � Problema – tai klausimas, � kur� ketinama darbe atsakyti. Aptariant problem

nereikia rašyti, su kokiomis problemomis susidurta renkant medžiag, rašant

11 Leksin�je semantikoje opozicija suvokiama kaip santykis tarp dviej� žodži�, kuriems b�dingas bendras ir bent vienas skiriamasis požymis. Skiriamos 5 opozicij� r�šys: privatyvin�, gradualin�, ekvipolentin�, dizjunkcin�, nulin�, pla�iau žr. Jakaitien� 1988.

19

darb. Reikia pabr�žti tiriamo reiškinio problemiškum: kokias problemas bus galima išspr�sti išanalizavus j�s� darbo objekt.12

� Hipotez� – sp�jimas, koks gal�t� b�ti atsakymas � iškelt klausim. Hipotez� gali pasitvirtinti, gali ir nepasitvirtinti. Nereikia bijoti kelti toki� hipotezi�, kurios atlikus tyrim nepasitvirtina.

� Teorijos pasirinkimas – nurodoma, kokiomis teorijomis naudotasi ir kod�l jos pasirinktos. Kursiniuose darbuose dažniausiai užtenka nurodyti metodus, bakalauro darbuose kartais nurodomos ir teorijos, pvz., priklausomybi� gramatikos, funkcin�s gramatikos, strukt�ralizmo ir pan.

� Ankstesni� darb� apžvalga – jeigu nagrin�jama tema jau kas nors raš�, �vade galima aptarti t� autori� darbus, trumpai nusakyti j� tyrim� rezultatus. Jei tiriama tema parašyta nemažai darb�, jiems apžvelgti galima skirti dal� tiriamosios darbo dalies.

� Terminai aptariami tuo atveju, kai jie gali b�ti �vairiai interpretuojami arba yra labai specifiniai; galima po �vado ar kitur pateikti pagrindini� darbe vartot� termin� žodyn�l�, ypa� jei toki� termin� gana daug.

� Apsiribojimas – paaiškinimas, kas � darb ne�traukta, � k neatsižvelgta ir kod�l.

� Darbo struktr� prasminga pristatyti tada, kai d�l skyri�, j� išd�stymo gali kilti abejoni�. Tai netur�t� b�ti tik dali� išvardijimas, reik�t� keliais žodžiais apib�dinti, kas bus rašoma kiekvienoje dalyje.

� Dar vert�t� nurodyti darbo aktualum�, naujum�, t. y. kuo tiriama tema aktuali tam tikrai mokslo šakai, praktikai; ar mažai tyrin�ta. Kiekvienas mokslinis darbas turi duoti k nors naujo kurios nors mokslo krypties teorijai ir praktikai – antraip jo apskritai neverta rašyti. Bet naujumas – neb�tinai nauj� dalyk� atradimas; tai gali b�ti to paties dalyko analiz� kitais metodais, kitais aspektais; to paties dalyko kit� problem� pabr�žimas.

� �vade galima aprašyti teorin ir praktin vert. Jeigu yra apibr�žtas mokslinis naujumas, tai teorin�s darbo vert�s galima neskirti arba keliais sakiniais nurodyti, kokie pagrindiniai darbo teiginiai yra svarb�s analizuojant tam tikro dalyko teorij. Jeigu darbo aspektai turi praktin� vert�, juos b�tina nurodyti. Reik�t� parašyti, kaip konkre�iai gali b�ti �diegti tyrimo metu gauti rezultatai ir metodiniai teiginiai.

Anks�iau min�ti dalykai, t. y. objektas, tikslas, hipotez� ir pan., �vade tur�t� b�ti pajuodinti, kad skaitytojas iš karto atkreipt� d�mes� � svarbiausius dalykus.

�vadas tur�t� b�ti rašomas ne visk išmanan�iam skaitytojui (nors dažnai j� skaito tik vienas darbo vadovas, geras tos srities žinovas). J� tur�t� suprasti kiekvienas, net ir nieko neišmanantis apie analizuojam srit�. �vade nepageidauti �vair�s pasiteisinimai, apgailestavimai d�l laiko, vietos, medžiagos stokos.

Kai kuriuose darbuose (vadov�liuose, monografijose) rašomos pratarm�s, kuriose gali b�ti trumpai aptariamos darbo atsiradimo, rašymo slygos, d�kojama pagalbininkams, recenzentams, techniniams darbuotojams. Kursiniuose, bakalauro, magistro darbuose

12 Toliau pateikta viena problemos formuluot� iš J. Raižyt�s 2009 m. apginto bakalauro darbo Skolini� ir svetimvardži� kaitymo problemos: „Senieji nusistov�jusios sulietuvintos rašybos skoliniai abejoni� niekam nekelia. Šiame darbe analizuoti tie kit� kalb� kilm�s žodžiai, kuri� kaitomumas ar nekaitomumas yra aktuali problema ne tik kalbos specialistams, bet ir visuomenei. Kalbininkai rekomenduoja daugel� nekaitom� skolini�, turin�i� gale nekir�iuot skiemen�, kaityti, o turin�i� kir�iuot – nekaityti, ta�iau n�ra aiškaus srašo, kurie skoliniai tur�t� b�ti kaitomi, o kurie ne. Tod�l tiriamojo darbo tikslas – parodyti skolini� ir svetimvardži� kaitymo problemas lietuvi� kalbos vartosenoje: kiek ir kuri� vartojamos taisyklingos formos, o kuri� ne. Siekiant užsibr�žto tikslo, keliami tokie uždaviniai: <...>“.

20

pratarmi� rašyti nereikia. Kartais rašomos dedikacijos, t. y. kam skirtas darbas – j� kursiniuose ir bakalauro darbuose taip pat nereikia.

Toliau pateikta bakalauro darbo �vado ištrauka.13 Atkreipkite d�mes�, kaip išd�styti pagrindiniai �vado dalykai.

Komercin� reklama jau seniai tapo kasdienyb�s dalimi, o socialin� reklama dar neseniai, bet intensyviai,

patraukia adresato d�mes�. Nekomercin� reklama iš esm�s skiriasi nuo komercin�s. Pagrindiniai jos uždaviniai yra: pakeisti elgesio modelius, populiarinti socialines problemas, sukurti teigiam visuomen�s nuomon� tam tikru klausimu (Jokubauskas 2003: 143). Socialin� reklama po truput� veržiasi � vis� gyvenimus, skatindama keisti ir keistis, nelikti abejingiems, tolerantiškiau žvelgti � aplink. Socialini� reklam�, naujos reklam� r�šies Lietuvoje, tekstai yra šio tiriamojo darbo objektas.14

Rašomo darbo tema – kalbin� socialini� reklam� analiz� – pasirinkta ne atsitiktinai, o motyvuotai: socialin�s reklamos pastaraisiais metais tapo aktualios, tod�l svarbu ištirti anks�iau lingvistiškai neanalizuotos šios reklamos kalbos d�sningumus.

Pasteb�ta, kad beveik visada nekomercin�mis reklamomis raginama keisti ir keistis. Tod�l galima daryti prielaid, kad toks reklamos poveikis sukuriamas lingvistin�mis priemon�mis. Tai liudyt� apie smoning tam tikr� kalbini� form� vartojim siekiant efekto. D�l to keliama tyrimo hipotez�, jog socialinei reklamai paveikumo suteikia tam tikros gramatin�s kategorijos, žodži� reikšm�s, tam tikras funkcijas atliekantys sakiniai.

Norint paneigti ar patvirtinti hipotez�, keliamas tiriamojo darbo tikslas: išanalizuoti socialini� reklam� kalbos ypatybes. Min�tam tikslui pasiekti keliama keletas uždavini�:15

1. Apžvelgti anks�iau atliktus komercini� reklam� tyrimus. 2. Ištirti daiktavardžio, b�dvardžio, veiksmažodžio kategorijas socialini� reklam� tekstuose. 3. Apžvelgti socialin�se reklamose vartojam� žodži� reikšmes. 4. Aptarti sakini� funkcinius tipus. 5. Kai kuri� gramatini� kategorij� ir funkcini� sakini� tip� analiz�s rezultatus palyginti su anks�iau

tirt� komercini� reklam� duomenimis. Mokslinei analizei naudojami per 2 m�nesius iš pakel�s stend� (plakat�), interneto, televizijos surinkti 74

socialini� reklam� tekstai (109 sakiniai / 454 žodžiai). Toks laikotarpis ir informacijos kanalai pasirinkti neatsitiktinai: jie parodo, kiek ir koki� socialini� reklam� per 2 m�nesius pasiekia kiekvien vartotoj.16

<...> Straipsni� ar knyg�, kuriose b�t� analizuojama lietuvišk� socialini� reklam� kalba, n�ra. Šiuo aspektu tyrimas yra naujas, d�l to ir aktualus.17 <...>

Tiriant kalbos dalis ir sakinius pasitelkiami šie metodai: analiz�s (analizuojamos gramatin�s kalbos dali� kategorijos, žodži� reikšm�s, sakini� funkcij� tipai), aprašomasis (aprašomi anks�iau atlikti komercini� reklam� tyrimai, socialini� reklam� klasifikacija), lyginamasis (lyginamos kai kurios socialini� ir komercini� reklam� gramatin�s kategorijos, sakini� funkciniai tipai).

Darbas susideda iš keturi� pagrindini� dali�: �vado, teorin�s dalies, analiz�s dalies ir išvad�. Teorin�je dalyje pateikiama reklam� klasifikacija, aprašomi anks�iau atlikti komercini� reklam� tyrimai. Analiz�s dalyje tiriamos gramatin�s kategorijos, žodži� reikšm�s, sakini� funkciniai tipai.

Taigi iš šio �vado matyti, kad autor� išsamiai pristat� savo tyrim: jau iš �vado aišku,

kas, kaip ir kod�l bus tiriama. Kursini� darb� �vadai gali b�ti trumpesni, ne tokie išsam�s,

13 Tai Neringos Pakalnyt�s 2008 m. VDU apginto bakalauro darbo Kalbin� socialini� reklam� analiz� sutrumpintas �vadas. 14 �prasta, kad �vadas pradedamas bendrais teiginiais apie tiriam objekt; situacij, kuri paskatino imtis vienokio ar kitokio tyrimo. Kursiniame darbe galima iš karto prad�ti nuo esmini� dalyk�: objekto, tikslo, problemos ir pan. 15 Atkreipkite d�mes�, kad pateikiamas vienas tikslas ir iš karto paaiškinama, kokiais etapais bus siekiama to tikslo, taigi pateikiami keli uždaviniai. Darbo uždavinius galima pateikti ne iš karto po tikslo. 16 Rašant kalbotyros darbus, �vade arba tiriamojoje darbo dalyje reikia nurodyti analizuotos medžiagos pob�d� ir kiek�, nes iš to galima spr�sti apie atlikto darbo sud�tingum, patikimum, vert�. 17 Kursiniuose darbuose neb�tina nurodyti naujumo ir aktualumo. Paprastai rašant kursin� darb dar tik gilinamasi � mokslo problemas, retai toks darbas b�na kažkuo naujas, o rašant bakalauro darbus svarbu suvokti j� naujum, teorin� ar praktin� vert� ir tai galima nurodyti �vade. Reik�t� vengti nepagr�st� teigini�, plg. ši ištrauk iš kursinio darbo: „Darbe pateiksiu savo surinkto skolinio vartojimo pavyzdžius, kurie nulems mano kursinio darbo originalum, išskirtinum iš kit� tokio pob�džio darb�.“ Iš tikr�j� darbe pateikti skolinio vartojimo pavyzdžiai anaiptol n�ra nei mokslo darbo originalumas, nei išskirtinumas; kalbotyros darbuose t b�tina padaryti.

21

ta�iau skaitytojui turi b�ti aišk�s svarbiausi dalykai: darbo objektas, tikslas, uždaviniai, analizuotos medžiagos pob�dis.

2.1.2. Tiriamoji darbo dalis

Tiriamojoje darbo dalyje (d�styme) turi b�ti nuosekliai analizuojami ir aprašomi �vade numatyti uždaviniai, �rodin�jami teiginiai, aiškinamos hipotez�s. Šita dalis turi b�ti suskirstyta � skyrius ir poskyrius. Kiekvienas poskyris tur�t� b�ti pradedamas �vadine pastraipa, kurioje rašoma, kas bus analizuojama tame poskyryje, ir baigiamas apibendrinimu, t. y. trumpomis to poskyrio išvadomis.

Pirmojoje tiriamojoje darbo dalyje galima pateikti teorin� darbo pagrindim, literat�ros apžvalg. Baigus literat�ros apžvalg, reik�t� padaryti apibendrinan�ias išvadas ir informuoti skaitytoj apie tai, kas žinoma apie problemas, kurias planuojama tirti.

Kitoje d�stymo dalyje reikia pateikti savo surinktos medžiagos analiz�, konkretaus tyrimo duomenis. Gautus rezultatus reikia palyginti su kit� autori� duomenimis (jei toki� yra). Lygindamas ir nustatydamas tyrimo rezultat� panašumus, ypa� skirtumus, autorius privalo b�ti labai atsargus ir taktiškas, nedaryti skubot� išvad�. Reikia atsižvelgti � lyginam�j� tyrim� atlikimo slygas, tyrimo metodus ir kitas aplinkybes (Kardelis 2002: 351).

Aptariant rezultatus, išryšk�ja autoriaus erudicija, geb�jimas analizuoti ir sintezuoti tyrimo rezultatus, lyginti juos su kit� autori� duomenimis, formuoti tolesnio mokslinio tyrimo kryptis, hipotezes ir t. t. Skyriaus pabaigoje galima aptarti galimas tyrimo klaidas ir abejones d�l duomen� patikimumo. Tai jokiu b�du nemenkina darbo vert�s, nes pats autorius geriau negu kas kitas gali kritiškai �vertinti tyrimo rezultatus, o tai palengvina kit� tyr�j� darb (Kardelis 2002: 351).

2.1.3. Išvados

Išvados, kaip ir �vadas, turi savo strukt�r. Išvados tur�t� b�ti rašomos taip, kad atsakyt� � �vade iškelt tiksl ir uždavinius. Išvadose b�tina parašyti:

� k tyr�te ir kokius gavote rezultatus; � kas gal�t� pasinaudoti darbo rezultatais; � k dar reik�t� tirti.

Išvadose netur�t� b�ti lenteli� ar grafik�, visa tai pateikiama d�stymo dalyje; netur�t� b�ti cituojama. Visos darbo išvados turi išplaukti iš j�s� darbo, �ia negali b�ti teigini�, nesusijusi� su j�s� tyrimu. Išvados turi b�ti konkre�ios, atitikti darbo pavadinim, tiksl, uždavinius, gautus rezultatus. Turi patvirtinti arba paneigti darbo pradžioje iškelt hipotez�.

Patartina išvadas numeruoti. Galima skaidyti � smulkesnes dalis, pvz., 2.1.2. Toliau pateiktos sutrumpintos bakalauro darbo apie socialini� reklam� kalbines

ypatybes išvados: 1. Atlikus kalbin� socialini� reklam� analiz� paaišk�jo, kad kalbos dali� gramatini� kategorij�, žodži�

reikšmi� ir sakini� funkcij� pasirinkimas socialini� reklam� kalboje n�ra atsitiktinis. Jais raginama, kvie�iama populiarinti socialines problemas, pakeisti elgesio modelius, sukurti teigiam visuomen�s nuomon� tam tikru klausimu.

2. Morfologin� reklamos kalbos analiz� parod�, kad dažniausiai socialini� reklam� kalboje vartojamos kalbos dalys yra daiktavardis ir veiksmažodis (atitinkamai 31 proc. ir 30 proc.). B�dvardis, kuris yra dažniausia kalbos dalis vyriškosiose ir moteriškosiose komercin�se reklamose (Sinkevi�i�t� 2007), socialin�se reklamose yra retas. Veiksmažodis socialin�se reklamose yra dažnas taip pat kaip ir vaikiškosiose komercin�se reklamose (Sinkevi�i�t� 2007).

2.1. Daiktavardži� vartosenos ypatybi� analiz� parod�, kad socialin�se reklamose labiausiai paplit�s nežym�tasis gimin�s kategorijos narys – vyriškoji gimin�. Daiktavardžiai dažnai vartojami vienaskaita.

22

2.2. Veiksmažodži� analiz� parod�, kad socialini� reklam� kalboje paplit�s vienaskaitos antrasis asmuo, kuris dažnai b�na liepiamosios nuosakos formos. Tokia vartosena suteikia reklamai paveikumo, nes sumažinamas atstumas tarp adresanto ir adresato, liepiama veikti. <...>

2.3. B�dvardži� morfologin� analiz� parod�, kad socialin�se reklamose labiau paplit� daresni kokybiniai b�dvardžiai.

2.3.1. B�dvardžiai socialini� reklam� kalboje dažnai vartojami vienaskaita, paplit�s nežym�tasis gimin�s kategorijos narys – vyriškoji gimin�.

2.3.2. Informatyvus b�dvardži� laipsni� tyrimas, kuris parod�, kad socialin�se reklamose re�iau nei komercin�se reklamose vartojami aukš�iausiojo laipsnio b�dvardžiai. Tai patvirtina, jog socialin�se reklamose b�dvardis n�ra toks „reklamiškas“ kaip komercin�se.

2.4. Reklam� kalbos daiktavardži� ir b�dvardži� linksni� dažnumo analiz� patvirtino anks�iau ištirtus duomenis, kad gramatiniai linksniai yra labiau paplit� nei konkretieji. Tai susij� ir su tranzityvini� veiksmažodži� dominavimu prieš intranzityvinius.

2.5. Kit�, ne toki� informatyvi�, kalbos dali� analiz� parod�, kad neretai socialini� reklam� kalboje vartojami asmeniniai, klausiamieji ir neapibr�žiamieji �vardžiai. Skaitvardžiai, prieveiksmiai ir tarnybin�s kalbos dalys – retesn�s.

<...> 5. Tyrimo hipotez� pasitvirtino: paaišk�jo, kad socialin�ms reklamoms paveikumo suteikia

veiksmažodži� antrasis asmuo pavartotas liepiamja nuosaka, esamasis laikas (�vykio veikslas), daiktavardži� asmen� pavadinim� vartosena (skatinama spr�sti su asmenimis susijusias problemas), b�dvardži�, reiškian�i� psichin� vidin� požym� vartosena (apeliuojama � adresato savijaut ir psichologin� b�sen), aktyv� veiksm reiškian�i� veiksmažodži� ir skatinam�j� sakini� vartosena. Tyrimo rezultatai parod�, kad b�dvardži� aukš�iausiasis laipsnis socialin�se reklamose n�ra toks dažnas kaip komercin�se. Abstraktesn�s reikšm�s daiktavardžiai retai randami. Šaukiamieji sakiniai emociškai stiprina skatinim.

<...> 8. Darbo rezultatais gal�t� naudotis socialini� reklam� k�r�jai, reklamos kalb analizuojantys tyr�jai,

sociolingvistik tiriantys ar �vairius kalbos reiškinius analizuojantys asmenys. <...> 10. Be kalbini� socialini� reklam� ypatybi� analiz�s galima b�t� tirti ši� reklam� vaizd, gars ir j� �tak

toms reklamoms suvokti, padaryti jas �taigias. Paprastai išvados pateikiamos tokia eil�s tvarka, kokia buvo pateikti uždaviniai (išvad�

ir uždavini� numeracija neb�tinai turi sutapti). Kaip matyti iš anks�iau pateikto pavyzdžio, tam tikr uždavin� atitinkanti išvada turi b�ti išsamesn�, ilgesn� nei �vade pateikta uždavinio formuluot�.

2.1.4. Papildomosios dalys

Pirmoji papildomoji darbo dalis – antraštinis lapas. Jame turi b�ti nurodyta: � tikslus institucijos pavadinimas (ne santrumpa); � autorius (vardas ir pavard�); � pavadinimas; � rašto darbo pob�dis (kursinis, bakalauro, magistro darbas (ne bakalaurinis ar

magistrinis darbas!), referatas, nam� darbas ir kt.); � vadovas ar darb tikrinantis d�stytojas (greta vardo ir pavard�s reikia nurodyti

d�stytojo mokslin� laipsn� ir pedagogin� vard; b�tina suderinti gimines, t. y. vadovas arba vadov�);

� parašymo metai ir vieta (žr. 1 ir 2 priedus).

Turinys turi gerai atspind�ti darbo strukt�r, reikia išvardyti visas sud�tines dalis (skyrius, poskyrius, skyrelius) ir nurodyti j� puslapius. Teksto nereikia suskaidyti � pernelyg smulkius skyrelius, pvz., 5.1.3.2.4.2.

Strukt�rin�s darbo dalys turi b�ti labai aiškiai suformuluotos. Skaitytojas turi žinoti, ko gali tik�tis iš kiekvieno skyriaus: jeigu dalies pavadinime yra žodis analiz�, vadinasi, bus analizuojama, jeigu – aptarimas, bus tik aptariama. Patartina d�stymo dalis sunumeruoti

23

(paprastai numeruojama arabiškais skaitmenimis), kitos dalys (�vadas, išvados ir kt.) gali b�ti nenumeruojamos. Toliau pateikti du turini� pavyzdžiai: pirmame pavyzdyje sunumeruota tik tiriamoji dalis, o antrame pavyzdyje – visos pagrindin�s dalys.

Turinys

Lietuvi� kalbos fonem� automatin� gars� kaita (santrauka)18...................................................3 The automatic changes of phonemes in Lithuanian (summary) ................................................4 �vadas.....................................................................................................................................5 1. Automatin� gars� kaita lietuvi� kalbos šaknyse ...................................................................6 1.1. Priebalsi� pakitimai...................................................................................................8 1.1.1. Disimiliacija ....................................................................................................8 1.1.2. Kontrakcija....................................................................................................15 1.1. Balsi� pakitimai .....................................................................................................17 1.2.1. Ilg�j� balsi� trumpinimas...............................................................................18 1.2.2. oj, �j, �v vienbalsinimas.................................................................................20 Išvados .................................................................................................................................22 Šaltiniai ir literat�ra ..............................................................................................................25 Sutrumpinimai......................................................................................................................26 Priedai..................................................................................................................................27

Turinys Lietuvi� kalbos fonem� automatin� gars� kaita (santrauka) ....................................................... 3 The automatic changes of phonemes in Lithuanian (summary) .................................................. 4 1. �vadas................................................................................................................................... 5 2. Automatin� gars� kaita lietuvi� kalbos šaknyse ..................................................................... 6 2.1. Priebalsi� pakitimai..................................................................................................... 8 2.1.1. Disimiliacija ...................................................................................................... 8 2.1.2. Kontrakcija...................................................................................................... 15 2.1. Balsi� pakitimai ....................................................................................................... 17 2.2.1. Ilg�j� balsi� trumpinimas................................................................................. 18 2.2.2. oj, �j, �v vienbalsinimas................................................................................... 20 3. Išvados ............................................................................................................................... 22 4. Šaltiniai ir literat�ra ............................................................................................................ 25 5. Sutrumpinimai .................................................................................................................... 26 6. Priedai ................................................................................................................................ 27

Analizuojama medžiaga, didel�s lentel�s gali b�ti pateikiamos prieduose. Priedus reikia

numeruoti ir pavadinti, jeigu b�tina, paaiškinti, kas prieduose pateikiama. Puslapiai �ia numeruojami kaip ir visame darbe. Tiriamojoje dalyje turi b�ti nuoroda � pried.

Jeigu vartojama daug pasikartojan�i� sutartini� ženkl�, simboli�, vienet�, termin� santrump� ir jeigu jie pavartoti daugiau nei por kart�, reik�t� pateikti sutrumpinim� ir santrump� s�raš�. � š� sraš nereikia �traukti visiems žinom� sutrumpinim� (pvz.: pvz., t. y., kt.). Sutrumpinim� ir santrump� sraš reikia pateikti darbo pabaigoje.

Santrauka turi b�ti rašoma taip, kad j gal�t� suprasti ir ne tos srities specialistas. ia

turi b�ti labai apibendrintai pateikta: � objektas, � tikslas, � uždaviniai, � metodai, � turinys, � rezultatai, � išvados ir rekomendacijos.

18 Santraukos reikalingos tik bakalauro ir magistro darbams.

24

Santrauka turi b�ti glausta ir informatyvi, ji tur�t� pad�ti apsispr�sti, ar verta skaityti darb. Santrauka reikalinga tik bakalauro ir magistro darbams. Santraukos pateikiamos iš karto po turinio. Bakalauro ir magistro darbuose turi b�ti dvi santraukos: santrauka lietuvi� kalba ir santrauka viena iš pagrindini� Europos Bendrijos kalb�. Santraukos netur�t� b�ti ilgesn�s nei vienas puslapis, t. y. vieno puslapio apimties santrauka lietuvi� kalba ir vieno puslapio apimties santrauka užsienio kalba. Pateikiant santraukas pa�iame darbe ir turinyje turi b�ti parašomas darbo pavadinimas ir nurodoma, kad tai santrauka. Šis reikalavimas galioja santraukoms ir lietuvi�, ir užsienio kalba. Santraukos nenumeruojamos kaip atskiri poskyriai (žr. turinio pavyzdžius).

Santrauk reikia rašyti rišliu tekstu, o ne punktais. Nereikia numeruoti išvad� ir uždavini�, žr. toliau pateikt pavyzd�:

Šiame darbe analizuotos horoskop� leksikos ypatyb�s. Toki tem pasirinkti paskatino knygoje Žanro

ribos ir paribiai išsakyta pozicija, kad horoskop� kalba labai aptaki ir dažnai daugiaprasm�, kad kiekvienas skaitytojas suprast� kaip nori (Marcinkevi�ien� 2008: 171). Tod�l šio tiriamojo darbo tikslas – išanalizuoti horoskop� leksikos ypatybes, norint patvirtinti arba paneigti hipotez�, kad skirtingiems zodiako ženklams parašyti tekstai netur�t� skirtis leksikos ypatyb�mis.

Tikslui pasiekti kelti tokie uždaviniai: sudaryti bendr horoskop� tekstyn ir dvylika atskir� horoskopo ženkl� tekstyn�; apžvelgti teorin� literat�r, kurioje aprašomos lietuvi� kalbos leksikos ypatyb�s; išanalizuoti tekstyn� leksikos ypatybes: išrinkti prasminius žodžius ir žodži� junginius, sudaryti dažninius žodži� srašus, nustatyti dažniausias žodži� ir žodži� jungini� lemas bei jas suskirstyti � temines grupes.

Ištyrus tekstynus ir j� duomenis paaišk�jo, kad pati didžiausia temin� grup� yra aktyvaus veiksmo, mažiausiai horoskopuose minimi daiktai – astrologin�se prognoz�se dažniausiai aptariamos abstrak�ios realijos. Ateit� pranašaujan�iuose tekstuose neretai kalbama apie darb, santykius, skaitytojas skatinamas veikti. Pagrindinis dominuojantis jausmas – meil�. Ypa� akcentuojamas asmeniškumas. Šie pagrindiniai horoskop� bruožai atsiskleidžia visuose analizuotuose tekstynuose. Nepaisant horoskopo ženklo, visi tekstai pasižymi tomis pa�iomis leksikos savyb�mis. Daugumoje temini� grupi� pa�ios dažniausios lemos rastos visuose tekstyn� dažniniuose srašuose. Tik pastovi�j� jungini� analiz� parod�, kad visuose horoskopo ženkl� tekstuose aptariamos tos pa�ios realijos, bet skirtingiau ir �vairiau, išlaikant t pa�i esm�.19

Šaltini� ir literatros s�raše (jie gali b�ti ir atskiri) pagal bibliografijos aprašo

taisykles (žr. 3 pried) pateikiami tik naudot� šaltini� ir cituotos literat�ros duomenys. Vadinasi, � š� sraš �traukiami tik tie šaltiniai ir literat�ra, kurie turi nuorodas tekste. Srašas sudaromas ab�c�l�s tvarka. Publikacijas nelotyniškais rašmenimis rekomenduojama transliteruoti (t. y. perrašyti lotyniškais rašmenimis) ir pateikti bendrame sraše. Literat�ros sraše pateikt� knyg� ir kit� darb� nereikia numeruoti.

Moksliniuose darbuose ne visada tinkamai atskiriami šaltiniai ir literat�ra. Ša lt in ia i – tai tekstai, pokalbi� �rašai, knygos, duomen� baz�s, iš kuri� rinkta medžiaga moksliniam darbui. Pavyzdžiui, rašant darb tema Žodžio „klausimas“ vartosena dabartin�je lietuvi� kalboje šaltiniu galima pasirinkti Dabartin�s lietuvi� kalbos tekstyn� – didel� elektronini� tekst� duomen� baz�. Norint išsiaiškinti vardininko funkcijas dabartin�je lietuvi� kalboje, vienu iš šaltini� galima pasirinkti sakytin� kalb, pvz., spontaniškos kalbos �rašus. Jei moksliniame darbe tiriamos metaforos, pavartos šiuolaikini� rašytoj� es�, tokiu atveju darbo šaltiniu gal�t� b�ti, pvz., R. Šerelyt�s, S. Parulskio, G. Beresnevi�iaus ir kt. autori� k�riniai.

Jeigu medžiaga rinkta iš vieno dviej� šaltini�, juos užtenka aptarti �vade; nereikia skirti atskiro skyriaus. Jei šaltini� daugiau, rekomenduotina visus šaltinius surašyti atskiroje dalyje darbo gale.

Lit er at� ra – tai ta teorin� medžiaga, kuria remiamasi rašant mokslinius darbus; tai mokslinink�, student� darbai, kurie yra svarb�s tiriant tam tikr tem, kuriuose galima rasti naudingos informacijos, padedan�ios �rodyti tam tikrus teiginius, pagr�sti tam tikros teorijos ar metodo pasirinkim. Pavyzdžiui, jei rašomas darbas apie metafor� vartosen, apie

19 Tai 2011 m. Živil�s Varnagiryt�s apginto bakalauro darbo „Horoskop� leksikos ypatyb�s“ santrauka.

25

metaforos samprat, j� klasifikacij galima paskaityti ir savo darbe pasiremti K. Župerkos „Stilistika“, R. Koženiauskien�s „Retorika. Iškalbos stilistika“ ir pan. darbais. Jeigu tiriami linksniai ir j� funkcijos, b�tina paskaityti ir pacituoti A. Paulauskien�s „Lietuvi� kalbos morfologij“, V. Labu�io „Lietuvi� kalbos sintaks�“ ir pan. darbus. Analizuojantiems reikšmi� pasiskirstym, b�tina remtis E. Jakaitien�s „Lietuvi� kalbos leksikologija“, „Leksine semantika“ ir pan. Kita vertus, jei buvo perskaitytas vadov�lis, straipsnis, bet iš jo moksliniame darbe nepanaudota n� viena mintis, tokiu atveju tie darbai ne�traukiami � literat�ros sraš.

2.2. Formalieji mokslinio darbo reikalavimai

Pastabos (išnašos, komentarai, nuorodos) – tekstas, kuriuo komentuojama, papildoma, paaiškinama tam tikra informacija. Jos nepriklauso darbo tekstui, tod�l pateikiamos:

a) skliausteliuose (tai literat�ros, pried�, kit� skyri� nuorodos); b) išnašose (tai b�tini trumpi paaiškinimai, kuri� negalima tiesiogiai susieti su

visu tekstu); c) teksto pabaigoje (�ia pateikiami visi komentarai eil�s tvarka, kaip jie ir buvo

sužym�ti tekste). Pavyzdžiai turi b�ti pateikiami kursyvu (skai�i� kursyvu rašyti nereikia). Reikšm�

aiškinama paprastosiose kabut�se, pvz.: kaduogys „kadagys“, kadagys „saus� viet� dekoratyvinis spygliuotis kr�mas ar medis juodomis uogomis, kadagys (lot. Juniperus)“. Žodis ar junginys, kur� norima išryškinti pavyzdyje, gali b�ti išretinamas. Išretinami, pabraukiami arba paryškinami gali b�ti labai svarb�s teiginiai ar mintys.

K�rini� pavadinimai gali b�ti rašomi kabut�se arba kursyvu, pvz.: Žemait�s apsakymas „Marti“ arba Žemait�s apsakymas Marti.

Moksliniame darbe dažnai reikia pasiremti kit� teiginiais, j� autoriai turi b�ti nurodomi. Svetimos mintys gali b�ti pažodžiui perteikiamos (t. y. cituojamos) arba perpasakojamos (perfrazuojamos, referuojamos). Citatos rašomos kabut�se, � tekst �terptas perfrazuotas teiginys rašomas be kabu�i� (pla�iau žr. 5 skyri�).

Pažodin�je citatoje gali b�ti praleidžiamas tekstas, t viet reikia žym�ti <…>. Citatoje �terptas darbo autoriaus komentaras rašomas laužtiniuose skliausteliuose [komentaras]. Labai ilga citata gali b�ti atitraukiama nuo parašt�s ir surinkta mažesn�mis raid�mis arba rašoma kursyvu. Kai kada citatos tekstas neatitinka dabartin�s bendrin�s kalbos (rašybos, kalbos kult�ros) norm�, tada rekomenduojama po tokio žodžio rašyti nuorod [sic!].

Kabu�i�, skyrybos, išnaš� ženklus patartina išd�styti tokia tvarka: „Brandžiose bendrin�se kalbose neb�na ištisin�s kodifikacijos.“2 Taigi pirmiausia rašomas taškas ar kitas skyrybos ženklas, po to uždaromos kabut�s ir už j� rašomas išnašos ženklas.

Kartais cituojant kai kuriuos žodžius ar teiginius norima išryškinti. Tokiu atveju rašoma taip: „Brandžiose bendrin�se kalbose neb�na ištisin�s kodifikacijos.“ (pabraukta mano – V. P.). Tai reiškia, kad darbo autorius, kurio inicialai nurodomi skliaustuose (pvz., Vardenis Pavardenis), nori pabr�žti žod� ištisin�s ir j� pabraukia citatoje.

Jei citat norima �terpti ir prad�ti rašyti mažja raide ir jei citatos pirmasis žodis buvo parašytas didžija raide, pirm citatos raid� rekomenduojama rašyti laužtiniuose skliaustuose:

Ribos tarp sinchronijos ir diachronijos ne visada aiškios. Kaip teigia Vincas Urbutis (2009:165), „[r]iba

tarp skaidomo � morfemas ir neskaidomo kamieno yra negriežta ir istoriškai pereinama: buv� skaidomi kamienai ilgainiui tampa neskaidomi, o neskaidomi kamienai, kad ir žymiai re�iau, gali pasidaryti skaidomi. Kiekvienu momentu kalboje yra pereinam�j� reiškini�, kur skaidymas ar neskaidymas iš esm�s yra susitarimo dalykas. Ir ten, kur morfema tikrai išsiskiria, jos išsiskyrimo laipsnis, arba ryškumas, n�ra visur vienodas.“

26

Citat�, perfrazuot� teigini� autori� nuorodos pateikiamos pa�iame tekste: skliausteliuose nurodoma autoriaus pavard�, publikacijos leidimo metai ir puslapis, pvz.:

Kai kurie mokslininkai (Zinkevi�ius 2000: 25; Girdenis 2001: 223) š� reiškin� aiškina… Kai kurie mokslininkai (Zinkevi�ius 2000; Girdenis 2001) š� reiškin� aiškina…

Prieš autori� ar veikal tuose pa�iuose skliaustuose gali b�ti vartojamos santrumpos plg., žr., pvz.: (plg. Urbutis 1978: 50), j� sutrumpinim� sraše paaiškinti nereikia. Kai minimos to paties autoriaus tais pa�iais metais išleistos publikacijos, pridedamos mažosios raid�s. Jos išd�stomos ab�c�l�s tvarka, pvz.:

Esama ir kitoki� vertinim� (Zinkevi�ius 2000a, 2000b).

Literat�ros sraše jie surašomi taip pat tokia tvarka. Jeigu pateikiama pažodin� citata, puslap� b�tina nurodyti. Jeigu perfrazuojama, tada puslapio galima ir nenurodyti.20 Jeigu autoriaus pavard� pateikiama tekste, tada skliausteliuose nurodomi tik metai (jeigu b�tina, ir puslapis), pvz.:

Zinkevi�ius (2000) teigia, kad …

Jeigu yra keli tos publikacijos autoriai, tai nuorodoje rašoma viena pavard� ir et al. (iš lot. et alii – ir kiti), bet rišliame tekste reikia nurodyti visas pavardes, pvz.:

E. Jakaitien�, A. Laigonait� ir A. Paulauskien� (1976) teigia, kad...

Kai kuri� gerai žinom� veikal� gali b�ti nurodomos raidin�s santrumpos, pvz.: Lietuvi� kalbos žodynas – LKŽ (žodyno puslapiai nenurodomi); LKŽe – internetinis (elektroninis) Lietuvi� kalbos žodyno variantas; Lietuvi� kalbos gramatika – LKG 1965: 255; DLKT – Dabartin�s lietuvi� kalbos tekstynas. Rašant literat�ros darbus, rekomenduojama vartoti šaltini� santrumpas (ypa� jei naudojami keli šaltiniai, jei šaltini� pavadinimai yra ilgi), pvz., BD – „Balta drobul�“.

Santrumpomis galima žym�ti ir institucijas: VDU – Vytauto Didžiojo universitetas, VLKK – Valstybin� lietuvi� kalbos komisija, LKI – Lietuvi� kalbos institutas.

Jeigu cituojamas darbas parašytas nelotyniško alfabeto raid�mis, tai autorius ar pavadinimas rišliame tekste transliteruojami, pvz.: Lukov (galima prid�ti ir gal�n�, t. y. rašyti Lukovas), o kaip literat�ros nuoroda skliaustuose rašoma originalo kalba, pvz.: (�� �� 1976: 25).

Norint pacituoti vieno autoriaus tekste cituojam kit autori�, rekomenduojama rašyti taip:

<…> juo labiau, kad „skiautinys“ (daiktavardžio vedinys) n�ra vienišas darinys, plg. panašius vedinius

drobinys, žabinys, žirginys (Keinys 1975: 45, cituojama iš Gir�ien� 2003: 48).

Literat�ros sraše nurodomas tik tas šaltinis, iš kurio cituojama.

N�ra vienos nuomon�s d�l autori� vard� rašymo: 1) vardo raid� galima rašyti tik pirm kart minint autori�, toliau rašyti tik

pavard�;

20 Reik�t� pernelyg nepiktnaudžiauti šiuo patarimu. Mokslo darbuose rekomenduojama nurodyti perpasakojamos vietos puslap�.

27

2) galima ir visada greta pavard�s tekste (ne nuorodose) rašyti ir vardo raid� arba vis vard.

Svarbiausia, kad visame darbe b�t� vienodai cituojama ir tuo pa�iu principu nurodomi autori� vardai bei pavard�s.

Tas pats pasakytina ir apie užsienie�i� pavardes: jas galima lietuvinti, galima palikti originalo kalba. Rekomenduotina prie užsienietišk� vard� ir pavardži�, kur galima, prid�ti lietuviškas gal�nes. Kokias gal�nes galima prid�ti, reik�t� pasitikslinti Valstybin�s lietuvi� kalbos komisijos nutarimuose (žr. http://www.vlkk.lt/nutarimai/svetimvardziai.html).

Lentel�s, paveikslai numeruojami iš eil�s per vis darb arabiškais skaitmenimis, šalia

paryškintomis raid�mis parašomi j� pavadinimai. Žodžiai lentel�, paveikslas ir j� numeriai turi b�ti išretinti. Lentel�s pavadinimas rašomas virš jos, paveikslo – apa�ioje. Po pavadinim� nereikia tašk�. Toliau pateikti paveikslo ir lentel�s pavyzdžiai.

43,2%37,5%

9,8% 9,5%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

45%

50%

1 kir�iuot� 2 kir�iuot� 3 kir�iuot� 4 kir�iuot�

1 p a v e i k s l a s. Daiktavardžio kir�iuo�i� santykiai 1 l e n t e l �. Linksni� semantin�s ir sintaksin�s funkcijos

Linksnis Funkcija Vardininkas Subjektas Kilmininkas Objektas, aplinkyb�s Naudininkas Objektas, subjektas, aplinkyb�s

� kiekvien lentel� ar paveiksl darbe turi b�ti nuoroda, pvz.: Linksni� semantin�s ir sintaksin�s funkcijos apibendrintai pateiktos 1 lentel�je. Kaip rodo tyrimo rezultatai, 3 ir 4 kir�iuo�i� žodži� n�ra daug (žr. 1 pav.21). Paveikslais darbe turi b�ti vadinami �vair�s grafikai, diagramos. Tod�l negalima rašyti: kaip matyti iš 1 grafiko, turi b�ti kaip matyti iš 1 paveiksle pateikto grafiko.

Jei tekste yra tik viena lentel� arba vienas paveikslas, j� numeruoti nereikia. Lenteli� ir paveiksl� numeracija yra atskira.

Kai kada lentel�se ar paveiksluose teikiami duomenys n�ra nustatyti darbo autoriaus, tada reikia nurodyti šaltin� (šalia pavadinimo arba po lentele mažesn�mis raid�mis).

Duomenis lentel�se, pa�ius lenteli� ir paveiksl� pavadinimus galima rašyti �prastu dydžiu, t. y. 12 pt. raid�mis, bet galima rašyti ir mažesn�mis raid�mis: 10 ar 11 pt. Svarbu, kad paveiksluose bei lentel�se pateikti duomenys b�t� �skaitomi ir suprantami.

Iliustracin� medžiaga (paveikslai, lentel�s) ir tekstas turi vienas kit papildyti, o ne dubliuoti. Tod�l netikslinga tekste išvardyti visus lentel�je ar paveiksle esan�ius skai�ius. Svarbu neperkrauti teksto lentel�mis ir paveikslais, nes tada sunku skaityti.

21 Jei rašote vis žod� paveikslas, lentel�, b�tina suderinti linksnius, t. y. žr. 1 lentel�; plg. 1 paveiksl�.

28

Jeigu norima aptarti dviej� d�men� vartosen, pvz., vienaskaitos ir daugiskaitos; moteriškosios ir vyriškosios gimin�s ir pan., tada nereikia duomen� pateikti paveiksluose, nes paveikslai skirti tam, kad b�t� galima lengviau vizualiai �sivaizduoti darbe pateikiam informacij. Jeigu norima pateikti daug lenteli�, jas reik�t� kelti � priedus. Prieduose patartina pateikti dideles (viename puslapyje netelpan�ias) lenteles.

Lituanist� rašom� darb� apimtis (be pried�) tur�t� b�ti tokia:

� kursinis darbas – apie 1 autorin� lank (apie 40 000 spaudos ženkl�, 15–25 psl.),

� bakalauro darbas – apie 1,5 autorinio lanko (apie 60 000 ženkl�, 35–45 psl.), � magistro darbas – apie 2,5 lankus (apie 100 000 ženkl�, 55–65 psl.).

Rašoma tik vienoje lapo pus�je A4 formato (210 x 297 mm) popieriuje paliekant tokias paraštes: viršutin� ir apatin� – po 20 mm, kairioji – 30 mm, dešinioji – 10 mm.

Puslapiai, išskyrus antraštin�, numeruojami, bet antraštinis lapas �skai�iuojamas � bendr puslapi� skai�i�, tik ant jo neturi b�ti puslapio numerio. Puslapio numeris rašomas lapo apatin�s parašt�s centre, arabiškais skaitmenimis, be tašk� ir kableli�.

Kiekvienos pastraipos pirmoji eilut� atitraukiama nuo kairiosios parašt�s 15 mm. Pastraipoms nustatoma abipus� lygiuot� – tekstas sulygiuojamas ir pagal dešinij, ir pagal kairij paraštes.

Tarp eilu�i� paliekamas 1,5 eilut�s intervalas. Skyri� pavadinimai atitraukiami nuo teksto per 2 eilu�i� interval, poskyri� – per 1,5 eilut�s interval.

Darbo ir skyri� pavadinimai rašomi paryškintomis didžiosiomis raid�mis, poskyri� – paryškintomis mažosiomis. Skyri� pavadinim� raidži� aukštis turi b�ti 16 pt., poskyri� – 14 pt., skirsni� – 12 pt. Puslapio apa�ioje ar viso teksto gale išnašos rašomos 10 dydžio raid�mis. Mažesn�mis raid�mis rekomenduojama rašyti pavyzdžius, ypa� jei j� pateikiama keletas iš karto; ne tokius svarbius teiginius.

Tekstas turi b�ti rašomas Times New Roman arba Palemono šriftu. Kitokie šriftai nerekomenduoti moksliniuose darbuose. Moksliniuose darbuose reikia stengtis nenaudoti �vairi�, dažnai skaitytoj� d�mes� blaškan�i� simboli�, pvz., numeruojant ne skai�iais, o simboliais, reik�t� naudoti vieno (to paties lygmens teksto numeracijai) tipo simbolius: kvadrat�lius, rutuliukus, varneles; nereik�t� varijuoti šiais simboliais.

Moksliniai darbai turi b�ti parašyti taisyklinga lietuvi� kalba, be klaid�, mintys išd�stytos aiškiai, nuosekliai, suprantamai, sistemingai. Darbas turi b�ti spausdintas kompiuteriu.

2.3. Formalieji kompiuteriu renkamo teksto reikalavimai

Po beveik vis� skyrybos ženkl� (, . ; : ? !) turi b�ti tarpas, po žodžio prieš skyrybos ženkl tarpas nededamas, pvz.: Kad vaiko organizme tr�ksta skys�i�, rodo šie požymiai: sausos l�pos, liežuvis ir burnos gleivin�; �kritusios akys, verksmas be ašar�; tamsus šlapimas, retas šlapinimasis. Visame pasaulyje uždrausta reklamuoti pieno pakaitalus. Kod�l? Norima skatinti nat�ral� k�diki� maitinim�!

Tarp� nereikia, jei kableliu skiriamos sud�tinio skai�iaus dalys, pvz.: per m�nes� benzino kaina padid�jo 3,5 procento, arba kai keli skai�iai sudaro skyriaus pavadinimo dal�, pvz.: 2.5.1. Terminijos apžvalga. Be tarp� rašomos kai kurios ženkl� kombinacijos, pvz.: ?! !.. ?.. !!! ..., bet po kablelio prieš br�kšn� dedamas tarpas, t. y. , –. Kartais su tarpais rašomi ilgesni skai�iai, kad juos b�t� lengviau suvokti ir perskaityti, pvz.: 3 876 234 gyventoj�. �sid�m�tina, kad tokiais atvejais skai�iai negali b�ti skiriami kableliais ar taškais.

29

Reikalingi tarpai po santrumpos ir kito žodžio, pvz.: I. Simonaityt�; doc. dr. V. Pavardenis22; nr. 15; 30 %; t. y.; t. t.; š. m. Jei sakinys baigiasi sutrumpinimais, pvz., t. t., kt., pan., po j� rašomas vienas, o ne du taškai. Negalima žodži� jungini� sutrumpinim� skirti pasviruoju br�kšniu. Turi b�ti a. k., o ne a/k (asmens kodas); p. d., o ne p/d (pašto d�žut�). Pasviru br�kšniu žymimas dviej� žodži� santykis, pvz.: m/sek. (metr� per sekund�), arba du lygiaver�iai dalykai, pvz., 130/80 (arterinio kraujosp�džio dydžiai).

Reikia �sid�m�ti, kad po tarptautini� mat� santrump� nerašomi taškai, pvz.: cm, km, h, ha, kg ir kt. Taškai nerašomi po akronim�, pvz.: ES, JAV, VDU.

Skliaustai rašomi tokiu b�du: Žem� yra fatalizmo motina, d�l to daugelis azijie�i� dažnai pasiduoda likimui, kur� j�ros (bei dvasios) j�g� sukurstytas vakarietis pats kalasi, t. y. po skliausto ir prieš j� neturi b�ti tarp�.

Toliau pateiktame sakinyje matyti, kaip tur�t� b�ti rašomos lietuviškos kabut�s: Jos tarptautiniu atžvilgiu esan�ios mažai naudingos, nes savo „mikroskopiškumu“ tik kliudan�ios didžiosioms valstyb�ms racionaliai tvarkyti pasaul�. Tarp kabu�i� ir žodžio neturi b�ti tarp�. Koks nors pavadinimas gali b�ti rašomas tarp kabu�i� arba kursyvu, pvz.: „Dabartin�s lietuvi� kalbos žodyne“ pateikta apie 50 000 žodži� lizd� arba Dabartin�s lietuvi� kalbos žodyne pateikta apie 50 000 žodži� lizd�.

Jei tekste susiduria dveji skliausteliai ar dvejos kabut�s, reikia rašyti tik vienus skliaustus ir vienas kabutes.

Dažnai nežinoma, kur rašytinas br�kšnelis, o kur vidutinio ilgio br�kšnys. Brkšnelis rašomas tarp dviej� lygiareikšmi� žodži�, kurie reiškia sud�tin� vieno dalyko pavadinim, pvz.: lopšelis-darželis, paroda-pardavimas. Nerašomas tarp žodži�, kuri� vienas paaiškina ar patikslina kit, pvz.: gydytojas chirurgas, bit� motin�l�. Br�kšnelis taip pat rašomas tarp dvigubos pavard�s dali� ar tarp pavard�s ir slapyvardžio, pvz.: Stuoka-Gucevi�ius, Mykolaitis-Putinas; nurodant pašto kod, pvz.: LT-49296; po skai�iaus, pvz.: 1-oji, 50-�j� mirties metini� proga. Prieš br�kšnel� ir po jo neturi b�ti tarp�.

Tekste vietoj praleisto tarinio, siekiant intonaciškai išskirti ir kai kuriais kitais atvejais, rašomas brkšnys, prieš ir po jo turi b�ti tarpai, pvz.: Mažosios valstyb�s siela – laisv�. Br�kšnys dar rašomas tarp žodži� ar skaitmen�, žymin�i� daikt� bei reiškini� vietos, laiko, kiekio, eil�s ribas, pvz.: �mon�je dirbo 2000–2005 m.; traukinys vyksta maršrutu Vilnius–Kaunas; knygynuose pasirod� naujas ital�–lietuvi� kalb� žodynas; dien� bus 16–20 laipsni� šilumos; apie tai rašoma 15–28 psl. Šiuo atveju tarp� prieš br�kšn� ir po jo neturi b�ti. Bet: birželio 18 d. – liepos 1 d.; X a. pab. – XI a. pr.

Jei numeruojama punktais ir punkto pabaigoje rašomas taškas, kitas sakinys tur�t� b�ti rašomas didžija raide; jei punkto pabaigoje rašomas kablelis ar kabliataškis, kit sakin� reik�t� prad�ti rašyti mažja raide. �prasta, kad jei po numeracijos skaitmens dedamas taškas (pvz.: 1., 5.2.) išvardijami dalykai pradedami rašyti didžija raide, o po tokio teiginio dedamas taškas. Jei po numeracijos skaitmens ar raid�s rašomas skliaustelis (pvz.: 1); a)), teigin� �prasta prad�ti rašyti mažja raide ir pabaigoje d�ti kablel� arba kabliatašk� (daugiau apie kompiuteriu renkamo teksto reikalavimus žr. Kazlauskien� et al. 2011).

22 Vardo pirmoji raid� ir pavard� tur�t� b�ti toje pa�ioje eilut�je. Norint, kad santrumpa ir pavard� likt� toje pa�ioje eilut�je, galima naudoti klaviš� kombinacij ctrl + shift + space.

30

3. BAIGIAM�J� DARB� GYNIMAS Referatai ir kursiniai darbai gali b�ti ginami, jei taip nusprendžia tam tikr dalyk

d�stantis d�stytojas arba jei sprendimas priimtas Lietuvi� kalbos katedroje. Bakalauro ir magistro darbai (toliau jie vadinami baigiamaisiais darbais) privalo b�ti ginami. Toliau pateikta bendra informacija, apimanti pasirengim baigiam�j� darb� gynimui, pat� gynim ir vertinim.

3.1. Pasirengimas baigiam�j� darb� gynimui

Pasirengimas baigiam�j� darb� gynimui ir gynimas vykdomi laikantis Vytauto Didžiojo universitete galiojan�ios Baigiam�j� darb� rengimo ir gynimo tvarkos (2008 02 06 �SAK Nr. 74a) ir katedros nustatyt� tarpini� darbo rengimo bei atsiskaitymo termin�.

Baigiamuosius darbus gali ginti studentai, �vykd� vis studij� program. Ar studij� programa yra �vykdyta, sprendžia Lietuvi� kalbos ir Lietuvi� literat�ros katedros.

Tinkamai parengto ir �rišto bakalauro baigiamojo darbo du egzempliorius kartu su kopija elektronin�je laikmenoje studentas �teikia katedrai ne v�liau kaip prieš 10 darbo dien� iki baigiam�j� darb� viešojo gynimo pradžios.

Darbo vadovas turi pateikti atsiliepim ne v�liau kaip prieš 5 dienas iki numatyto viešojo gynimo pradžios. Vadovo dalyvavimas baigiam�j� darb� viešajame gynime yra pageidautinas.

Katedros ved�jas ne v�liau kaip prieš 10 darbo dien� iki baigiam�j� darb� viešo gynimo pradžios skiria recenzent. Bakalauro baigiamj� darb recenzentui studentas �teikia ne v�liau kaip prieš 5 dienas iki darbo viešo gynimo.

Baigiam�j� darb� viešam gynimui fakulteto dekano teikimu Rektoriaus �sakymu sudaroma kvalifikacin� komisija (toliau – komisija). Komisijos pirmininkas ir bent vienas komisijos narys turi b�ti iš kitos institucijos (socialini� partneri� atstovai arba kit� universitet�, mokslo institucij� mokslininkai).

Recenzentas atsiliepim apie darb �teikia baigiam�j� darb� gynimo komisijai ne v�liau kaip iki darbo viešo gynimo dienos ir studentui – ne v�liau kaip vien dien iki viešojo gynimo. Recenzento dalyvavimas baigiam�j� darb� viešajame gynime yra pageidautinas.

3.2. Baigiam�j� darb� gynimas

Baigiamojo darbo gynimas yra viešas ir vyksta Rektoriaus �sakymu paskirtos kvalifikacin�s komisijos pos�dyje. Darbai viešai ginami egzamin� sesijos metu.

Viešo gynimo metu baigiamojo darbo autorius trumpai pristato darb, nurodydamas tyrimo problem, tiksl, uždavinius, apib�dina objekt, gautus rezultatus, taikyt� metod� patikimum, supažindina su išvadomis ir jas pagrindžia, pateikia rekomendacij�. Bakalauro baigiamajam darbui pristatyti skiriama iki 10 min.

Po darbo pristatymo studentui klausimus gali pateikti gynimo komisijos nariai ir kiti viešajame gynime dalyvaujantys asmenys. Po šios diskusijos studentas atsako � recenzento pateiktus klausimus.

Studentas, negyn�s arba neapgyn�s baigiamojo darbo, šalinamas iš universiteto. Antr kart ginti neapgint baigiamj� darb, sudarius sutart� su universitetu, leidžiama egzamin� sesijos metu ne anks�iau kaip po pus�s met�, jei susidaro ginan�i�j� grup� pagal studij� reguliamino nustatyt tvark (ne mažiau kaip 5 studentai). Antr kart neapgynus baigiamojo darbo, sudarius atitinkam sutart�, turi b�ti rengiamas naujas baigiamasis darbas.

31

Baigiamasis darbas ne v�liau kaip po dvej� met� vien kart gali b�ti ginamas eksternu, pasirašant eksterno studij� sutart�, jei darbas ankstesniais studij� metais buvo parengtas, �teiktas ir rekomenduotas ginti.

Rekomenduojama bakalauro darbus pristatyti naudojant pateiktis (.ppt failus). Pirmoje

pateiktyje reikia nurodyti bakalauro darbo pavadinim, j� parengusio studento vard ir pavard�, taip pat galima nurodyti darbo vadovo vard, pavard�.23 Toliau reik�t� pateikti pagrindinius dalykus iš �vado: darbo objekt, tiksl, uždavinius, šaltin�, problem, hipotez� ir pan. Pateiktyse reikia surašyti pagrindinius atlikto tyrimo rezultatus. Kaip min�ta, išvadose galima nurodyti, k dar reik�t� tirti toliau, ar darbas gali b�ti t�siamas. T galima pasakyti ir per pristatym.

Pateiktyse informacija gali b�ti tekstin�, bet dažnai informatyvesni b�na lentel�se ir paveiksluose pateikti duomenys. Svarbu, kad b�t� �manoma �ži�r�ti lentel�se ir paveiksluose pateiktus duomenis, taigi reikia pasirinkti tinkam raidži� dyd� (rekomenduojama ne mažesn�s nei 20 pt. dydžio raid�s). Taip pat svarbu pasirinkti tok� pateik�i� šablon, kuriame gerai matyt�si informacija, t. y. vengti pateik�i�, kuri� tamsiame fone pateikiamos tamsios raid�s ir pan. Be to, reikia vengti pateik�i� šablon� su paveiksliukais, ryškiais ornamentais, nes jie netinka moksliniams darbams pristatyti, taip pat dažnai sunku b�na �ži�r�ti informacij. Pateik�i� pabaigoje nereikia rašyti a�i� už d�mes�, negalima �terpti šypsen�li� ar kit� simboli�.

Ruošiantis 7–10 minu�i� bakalauro darbo pristatymui žodžiu, rekomenduojama tur�ti 15–20 pateik�i�. Tai tik rekomendacija, nes pateik�i� skai�ius priklauso nuo jose pateikiamos informacijos kiekio, kalb�jimo tempo ir pan. Geriau tur�ti daugiau pateik�i�, bet jose pateikti po nedaug informacijos, kad b�t� lengviau klausytis pristatymo ir j� suvokti.

Pristatant baigiamuosius darbus reik�t� ne skaityti tai, kas parašyta pateiktyse, o stengtis papasakoti, kitais žodžiais perteikti pateiktyse esan�i informacij. Pristatant žodžiu baigiamj� darb (taip pat kalbant konferencijose, seminaruose) parašyt tekst reik�t� pritaikyti kalb�jimui: sutrumpinti sakinius, kad juos b�t� galima lengviau suvokti; skai�ius sakyti apytiksliai, pvz., skai�i� 2 879 pristatant darb žodžiu sakyti beveik trys t�kstan�iai, o ne du t�kstan�iai aštuoni šimtai septyniasdešimt devyni.

Svarbiausius dalykus pateiktyse galima paryškinti. Tekst rekomenduojama skaidyti � pastraipas, naudoti numeracijos ženklus. Prieš pristatym b�tina pasitikslinti pagrindini� termin�, tarptautini� žodži� kir�iavim24, kad neb�t� daroma kalbos klaid�.

3.3. Baigiam�j� darb� vertinimas

Baigiamieji darbai vertinami pasibaigus gynimui uždarame gynimo komisijos pos�dyje, kuris yra protokoluojamas. Kiekvienas gynimo komisijos narys baigiamj� darb vertina atskirai. Galutinis baigiamojo darbo �vertinimas yra lygus vis� komisijos nari� vertinim� aritmetiniam vidurkiui, suapvalintam iki sveiko skai�iaus. Iškilus gin�ams d�l vertinimo, galutin� sprendim priima kvalifikacin�s komisijos pirmininkas. Komisija taip pat atsižvelgia � recenzento pareikšt nuomon� apie baigiamj� darb ir � vadovo atsiliepim. Darbo recenzentas ir vadovas pateikia savo nuomon� apie darb, bet nevertina jo pažymiu. Tuo atveju, kai darbo vadovas yra �trauktas � kvalifikacin�s komisijos sud�t�, jo vertinimas skai�iuojant vertinim� aritmetin� vidurk� ne�traukiamas.

23 Jei pateiktyse nurodomas darbo vadovo vardas ir pavard�, reikia nepamiršti parašyti ir jo mokslinius bei pedagoginius vardus, pvz., doc. dr.; prof. habil. dr. 24 Dažnai netaisyklingai sukir�iuojami šie žodžiai ar j� formos: objèktas, hipotèz�, réikšmes, aprãšomasis metòdas, mdžiaga, kláusimai, tyrìmas, tyrimùs.

32

Baigiamieji darbai vertinami atsižvelgiant � šiuos kriterijus:

1. Darbas, kuris �vertinamas puikiai (10), atitinka tokius reikalavimus: � darbas parašytas aktualia arba nauja tema, tinkamai suformuluotas tyrimo tikslas, uždaviniai,

hipotez�s; � autorius yra susipažin�s su kit� mokslinink� darbais, naudojasi naujausiais tos srities darbais; � darbe taikomos, o ne atpasakojamos žinios; naudojama tik reikalinga ir patikima informacija; visa

medžiaga panaudota tikslingai; � pasirinkta tinkama teorija ir metodika; � duomenys yra patikimi, reikšmingi kitiems tyrimams, tinkamai pateikti; � gauti rezultatai ne tik pateikti, bet ir paaiškinti; � išvados atitinka darbo tiksl ir uždavinius; � n�ra dalykini� klaid�; � darbas parašytas taisyklinga, aiškia kalba, be kalbos ir korekt�ros klaid�, mintys išd�stytos logiškai ir

nuosekliai; vartojama metakalba; lengvai skaitomas darbas; � tinkamai vartojami terminai; � darbas yra vientisas, skyri� antrašt�s atitinka turin�; darbas yra strukt�riškai subalansuotas; � cituojama tiksliai ir nuosekliai, bibliografinis aprašas sudarytas laikantis reikalavim�; � darbo apimtis atitinka nustatytus reikalavimus;25 � taikomasi prie adresato; � �domus, sklandus, aiškiai bakalauro darbo esm� atskleidžiantis pristatymas su tinkamai pateikta

vaizdine medžiaga; � pristatymo turinys ir ekstralingvistiniai elementai atitinka reikalavimus; � darbo autorius tinkamai sureaguoja ir aiškiai atsako � gynimo metu pateiktus klausimus; geba dalyvauti

mokslin�je diskusijoje.

2. Darbas, kuris �vertinamas labai gerai (9), atitinka tokius reikalavimus: � darbas parašytas aktualia arba nauja tema, tinkamai suformuluotas tyrimo tikslas, uždaviniai, hipotez�s; � autorius yra susipažin�s su kit� mokslinink� darbais, naudojasi naujausiais tos srities darbais; � darbe taikomos, o ne atpasakojamos žinios; � pasirinkta tinkama teorija ir metodika; � duomenys yra patikimi, tinkamai pateikti; � gauti rezultatai ne tik pateikti, bet ir paaiškinti; � išvados atitinka darbo tiksl ir uždavinius; � n�ra dalykini� klaid�; � darbas parašytas taisyklinga, aiškia kalba, be kalbos klaid� (galimos kelios korekt�ros klaidos), mintys

išd�stytos logiškai ir nuosekliai; � tinkamai vartojami terminai; � darbas yra vientisas, skyri� antrašt�s atitinka turin�; darbas yra strukt�riškai subalansuotas; � cituojama tiksliai ir nuosekliai, bibliografinis aprašas sudarytas laikantis reikalavim�; � darbo apimtis atitinka nustatytus reikalavimus; � �domus, sklandus, aiškiai bakalauro darbo esm� atskleidžiantis pristatymas su tinkamai pateikta

vaizdine medžiaga; � pristatymo turinys ir ekstralingvistiniai elementai atitinka reikalavimus.

3. Darbas, kuris �vertinamas gerai (8), atitinka tokius reikalavimus:

� darbas parašytas aktualia arba nauja tema, tinkamai suformuluotas tyrimo tikslas, uždaviniai, hipotez�s; � autorius yra susipažin�s su kit� mokslinink� darbais, naudojasi naujausiais tos srities darbais; � darbe taikomos, o ne atpasakojamos žinios; � duomenys yra patikimi, tinkamai pateikti; � gauti rezultatai ne tik pateikti, bet ir paaiškinti; � išvados atitinka darbo tiksl ir uždavinius; � n�ra dalykini� klaid�;

25 � š� kriterij� reikia atsižvelgti labai individualiai: jeigu parašyta daugiau negu numatyta reikalavimuose d�l to, kad pasirinkta plati darbo tema, ji išsamiai ištirta, tokiu atveju pažymys n�ra mažinamas, bet jei darbo apimtis viršyta tik d�l to, kad jame daug netinkamos medžiagos, tai tokiu atveju reik�t� mažinti pažym�.

33

� darbas parašytas taisyklinga, aiškia kalba, be kalbos klaid� (galimos kelios korekt�ros klaidos), mintys išd�stytos logiškai ir nuosekliai;

� tinkamai vartojami terminai; � darbas yra vientisas, skyri� antrašt�s atitinka turin�; darbas yra strukt�riškai subalansuotas; � ne visur cituojama tiksliai ir nuosekliai, bibliografinis aprašas sudarytas nesilaikant vis� reikalavim�; � darbo apimtis atitinka nustatytus reikalavimus; � bakalauro darbo pristatymas atskleidžia tyrimo esm�, pateikiama tinkama vaizdin� medžiaga; � pristatymo turinys ir ekstralingvistiniai elementai atitinka reikalavimus.

4. Darbas, kuris �vertinamas pakankamai (7), atitinka tokius reikalavimus:

� darbe tinkamai suformuluotas tyrimo tikslas, uždaviniai, hipotez�s; � autorius yra susipažin�s su kit� mokslinink� darbais; � duomenys yra patikimi; � gauti rezultatai ne tik pateikti, bet ir paaiškinti; � išvados atitinka darbo tiksl ir uždavinius; � gali b�ti pasirinktas netinkamas metodas ar tyrimo aspektas; � n�ra daug dalykini� klaid�; � darbe rasta keletas kalbos ir korekt�ros klaid�, galimi tam tikri nelogiški teiginiai; � darbas n�ra strukt�riškai subalansuotas; � cituojama nenuosekliai, bibliografinis aprašas sudarytas nesilaikant vis� reikalavim�; � darbo apimtis neatitinka nustatyt� reikalavim�; � bakalauro darbo pristatymas neišsamus, nerišlus; � tinkamai neatsakoma � gynimo metu pateiktus klausimus; nesugebama moksliškai diskutuoti.

5. Darbas, kuris �vertinamas patenkinamai (6), atitinka tokius reikalavimus:

� darbe netinkamai suformuluotas tyrimo tikslas, uždaviniai, hipotez�s; � pasigendama kit� mokslinink� darb� apžvalgos; � darbe atpasakojamos, o ne taikomos žinios; � ne visi duomenys yra patikimi; � gauti rezultatai tik pateikti, bet išsamiau nepaaiškinti; � išvados nevisiškai atitinka darbo tiksl ir uždavinius; � yra dalykini� klaid�; � darbe rasta daug (daugiau negu 10) kalbos ir korekt�ros klaid�, galimi tam tikri nelogiški teiginiai; � darbas n�ra strukt�riškai subalansuotas; � cituojama nenuosekliai, bibliografinis aprašas sudarytas nesilaikant vis� reikalavim�; � darbo apimtis neatitinka nustatyt� reikalavim�; � bakalauro darbo pristatymas neišsamus, nerišlus; nesugebama paaiškinti pagrindini� atlikto tyrimo

dalyk�; � darbo autorius nesugeba atsakyti � gynimo metu pateiktus klausimus.

6. Darbas, kuris �vertinamas silpnai (5), atitinka tokius reikalavimus:

� darbe netinkamai suformuluotas tyrimo tikslas, uždaviniai, hipotez�s; � pasigendama kit� mokslinink� darb� apžvalgos; � darbe atpasakojamos, o ne taikomos žinios; � pateikti duomenys yra nepatikimi; � gauti rezultatai tik pateikti, bet išsamiau nepaaiškinti; � išvados neatitinka darbo tikslo ir uždavini�; � yra dalykini� klaid�; � darbe rasta daug (daugiau negu 20) kalbos ir korekt�ros klaid�, galimi tam tikri nelogiški teiginiai; � darbas n�ra strukt�riškai subalansuotas; � cituojama nenuosekliai, bibliografinis aprašas sudarytas nesilaikant vis� reikalavim�; � darbo apimtis neatitinka nustatyt� reikalavim�; � bakalauro darbo pristatymas neišsamus, nerišlus; nesugebama paaiškinti pagrindini� atlikto tyrimo

dalyk�; � darbo autorius nesugeba atsakyti � gynimo metu pateiktus klausimus; � pristatymo turinys ir ekstralingvistiniai elementai neatitinka reikalavim�.

34

4. RAŠYMO PROCESAS Iki šiol rašyta, kokie reikalavimai keliami moksliniams darbams. Ta�iau dažnai studentams, net ir �sigilinusiems � pateiktus reikalavimus, iškyla toki� klausim�: k apskritai rašyti? kiek laiko rašyti? kada rašyti? ir pan. Toliau remiantis Rienecker et al. 2003 knyga „Kaip rašyti mokslin� darb“, pateikta keletas patarim�, kurie galb�t pad�s tinkamai organizuoti rašymo proces, suvokti sunkumus, su kuriais susiduriama rašant.

Nor�dami parašyti geresn� darb, tarkit�s su savo vadovu. Labai dažna darbus rašan�i� student� klaida – veltui, netikslingai eikvojama energija. Jei abejojate, kokie darbo kokyb�s kriterijai laikomi svarbiausi, b�tinai klauskite. Jei jau esate tur�j� problem� d�l mokslo darbo, patartina:

� paprašyti iš vadovo kuo išsamesnio buvusio darbo vertinimo; � pastudijuoti mokymo planus ar katedros metodinius nurodymus; � perskaityti kelet gerai �vertint� koleg� darb�, taip pat perskaityti darbe

esan�ius d�stytoj� komentarus; � pastudijuoti medžiag apie mokslinius darbus.

Kad rašyti b�t� malonu ir lengva, reik�t� pasinaudoti šiomis rekomendacijomis: � rašyti tema, leidžian�ia atsiskleisti savarankiškumui; � rašyti lanks�iai – naudotis �vairiomis rašymo strategijomis, lygiagre�iai rašyti �vairias darbo dalis;

� prad�ti rašyti kuo anks�iau; � rašyti kaskart, kai tik randama laiko, nuolat parašyti bent po truput�; � nusiteikti nuolat perrašin�ti darb; � pirmiausia prad�ti nuo turinio, v�liau pereiti prie strukt�ros, formos ir tik

galiausiai dailinti kalb; � taisyti darb einant nuo antraštini�, svarbi�j�, prie paantraštini� dalyk�

(vadinamasis „iš viršaus žemyn“ principas); � taisyti darb, galvojant apie jo esm� (problemos formuluot�), tiksl ir adresat.

Moksliniai darbai rašomi tam tikra tema, o pasirinkti (ir pasi�lyti) ger tem� –

nelengvas darbas. Išsirinkti tem, kuri gal�t� patraukti, galima taip: per trump laik peržvelgti daug �vairi� tem�. Galima perži�r�ti katedroje ar bibliotekoje esan�ius anks�iau parašytus darbus. Jei randama tema, kuri labai patinka, reikia užsirašyti. Galima rašyti darb panašia tema, galb�t t�sti kažkieno anks�iau prad�tus darbus. Reikia stengtis rasti tok� temos aspekt, kuris atrodyt� ypa� �domus, b�t� prieštaringas, netyrin�tas ir pan. Sunku, bet ir �domu rašyti darbus mažai ar visai netyrin�tomis temomis.

Tema tur�t� b�ti aktuali, t. y. svarbi mokslo krypties teorijai ir praktikai. Ji tur�t� b�ti susijusi ir su teorija, ir su praktika. Pravartu pagalvoti, ar bus galima rasti literat�ros temai išpl�toti ir moksliniam darbui ta tema parengti. Svarbu, kad tema neb�t� nei per siaura, nei per plati. Dažniausias mokslini� darb� tr�kumas – per plati tema, kuri tinkamai išnagrin�ti neretai pritr�ksta laiko ir patirties. Tokiu atveju studentas pateikia daug paviršutiniškos, tinkamai neaprašytos medžiagos, dažnai pats nesusigaudo, k tiria. Tinkamai suformuluoti tem ir atlikti reikiam tyrim padeda kursinio ar bakalauro darbo vadovas.

Gera tema laikoma ta, kai matyti ryški problema, randama pakankamai teorin�s ir empirin�s medžiagos, tem bus galima t�sti, o darbo vadovas sugeb�s pad�ti.

Pasirinkus tem, reikia prad�ti rašyti. Net pirm dien po temos pasirinkimo jau galima

prad�ti rašyti. Rašyti galima apie tai: � kuo sudomino pasirinkta tema;

35

� kas �domiausia darbe; � pagrindinius argumentus; � savo pavyzdžius; � žinomus faktus; � savo išankstin� nuomon� apie kalbamj srit�; � savo pasi�lymus d�l metodo, apsiribojimo, perspektyv�; � nedetalizuotas išvadas.

Rašyti galima dar neprad�jus skaityti ir beskaitant. Tai, kas bus parašyta tik prad�jus dirbti, turb�t neišliks galutiniame darbo variante, ta�iau pad�s ieškant atsakymo literat�roje ir kaupiant empirin� medžiag.

Neretai pats nat�raliausias b�das prad�ti rašyti – vadinamasis „id�j� srautas arba min�i� lietus“ (angl. brainstorm). Tai reiškia, kad ant popieriaus ar kompiuteryje užrašomos visos � galv šaunan�ios mintys, negalvojant apie form ir strukt�r (apie kitus rašymo b�dus žr. toliau).

Nereik�t� skub�ti rašyti teorini� dali�. Tai sunkiausias ir daugiausia pasirengimo reikalaujantis tekstas ir paprastai jis tampa didžiausia kli�timi rašyti. Be to, neretai prad�jus nuo teorin�s dalies, prirašoma per daug – daugiau negu reikia darbo analizei.

Nuo rašymo tur�t� priklausyti literat�ros paieška. Skaityti reikia ži�rint, ar skaitoma medžiaga pad�s atsakyti � problemos formuluot�. Bet koks rašymas (kad ir mažai su darbu susijusi� dalyk�) ir skaitymas skatina mstyti, padeda atsirasti reikiamoms mintims. Mstant neb�tinai imamasi rašyti. Id�j�, nauj� sumanym� kyla, kai leidžiama sau mstyti laisvai, atsisakoma suvaržym�.

Rašyti reik�t� lanks�iai, tod�l rekomenduojame pasiremti dešin�je 4 lentel�s pus�je pateiktais patarimais.

4 l en t e l � . Rašymo strategijos (pagal Rienecker et al. 2003: 67)

Rašyti nepatartina Rašyti patartina Ištisai, be pertrauk� Kas kiek laiko, bet nuolat Remiantis griežtu planu (strukt�ra) Be plano, strukt�rinti v�liau Nuo pradži� Nuo galo arba vien, arba kit dal� Iš karto sklandžia, taisyklinga kalba Nekreipiant d�mesio � form, tik � turin� Tik „visk“ perskai�ius Prieš skaitant, beskaitant Pirmiausia aprašant darbo prielaidas Pradedant nuo išvad� Referuojant Taikant žinias Ataskaitos stiliumi Argumentuojant

Kiekvienas turime savit rašymo b�d. Rienecker et al. (2003: 70–72) knygoje pateikti

keturi pagrindiniai mokslini� darb� rašymo b�dai (arba rašymo technikos): 1) Id�j� srautas (angl. brainstorm) – toks rašymo b�das, kai nedarant atrankos

užrašomos visos pasirinkta tema tuo metu � galv ateinan�ios mintys, sumanymai, asociacijos. 2) Grafinis tinklas (temos žem�lapis) (angl. mindmapping) – tai tam tikra tema surašytos

mintys, id�jos, sumanymai, asociacijos. Temos pavadinimas parašomas popieriaus lapo viduryje, o aplink j� spinduliais ar apskritimuose užrašoma viskas, kas susij� su ta tema. Palyginti su min�i� srautu, grafiniame piešinyje sistemingiau matyti užrašom� dalyk� santykiai.

3) Rašymas non stop – tai greitasis (laisvasis) rašymas, kai rašoma neplanuotai, neredaguojama, kas parašyta, nesustojama pagalvoti ir pasiplanuoti, negr�žtama prie to, kas parašyta, netaisoma. Tokio rašymo tikslas – atsisakyti vidin�s kontrol�s, kritinio jausmo, noro planuoti.

4) Rašymas padrikai – tai nedideli�, skirting� darbo viet� teksto dali� rašymas be strukt�ros, t. y. rašoma tai, kam tuo metu turima medžiagos, nesiekiant b�tinai pabaigti.

36

Geriausia b�t� atskirti teksto k�rim ir taisym�. Pvz., kelet savai�i� tik rašyti, o paskui

(kiek trumpiau) vien tik taisyti. Arba kasdien iki piet� (kai turima daugiau j�g�) rašyti k nors nauja, o po piet� taisyti tai, kas parašyta.

Nelengva �vertinti savo darb, tod�l patartina padaryti pertrauk ir savo tekst skaityti svetimomis akimis po keli� dien� ar keli� savai�i�. Tada bus lengviau radikaliai taisyti savo tekst, ne tik vien žod� pakei�iant kitu. Nereik�t� apsiriboti tik žodyno ar stiliaus taisymu. Kartais darb reikia radikaliai pertvarkyti: prirašyti teksto, išbraukti nereikalingas dalis, sukeisti skyrius vietomis.

Tekst papras�iausia tvarkyti išspausdinus j� popieriuje, o ne kompiuterio ekrane, nes skaitant tekst kompiuterio ekrane nematyti bendro didel�s apimties teksto vaizdo. Rekomenduojama duoti savo tekst paskaityti kam nors kitam. Tokiu atveju bus ištaisoma daug kalbos ir korekt�ros klaid�, taip pat skaitantysis gali pasteb�ti ir dalykini� klaid�.

Taisant darb reik�t� prad�ti nuo to, kas svarbiausia, o taisym baigti smulkiais, bet taip pat svarbiais darbo formos dalykais. Taigi tekst reik�t� taisyti trimis pakopomis (Rienecker et al. 2003: 77):

1. Pirmiausia didieji taisymai: turinys

� problemos formuluot�, � tikslas (adresatas), � argumentacija, � dokumentacija, � pavyzdži� panaudojimas, � medžiagos paskirstymas pagal svarbum.

2. Mažesni taisymai: struktra (forma) � pateikiamos informacijos eiliškumas, � per�jimas nuo vieno skyriaus prie kito, � pr�džios ir p�baigos, � pasikartojimai.

3. Smulkieji taisymai: formuluot�s, techniniai dalykai � kalba, stilius, tonas, � rašyba, skyryba, � citatos, � išnašos, � literat�ros nuorodos, � antrašt�s ir paantrašt�s, � maketas, šriftai.

Mokslini� darb� rašymas – nelengvas procesas, bet kartais atrodo, kad visiškai neišeina

nieko parašyti. Atrodo, tarsi b�t� ištikusi negalia. Rašymo negalia – realus dalykas, ištinkantis turb�t kiekvien rašant� mokslinius darbus. Tik vieni lengviau j �veikia, kiti sunkiau. Rašymo negali galima bandyti �veikti keliais b�dais:

� imkit�s atsikratyti rašymo problem� ir negalios kuo anks�iau; � ieškokite sustojusio darbo priežas�i�; � rašykite apie tai, kas jums atrodo svarbu; � jei tema jums ne�domi, o rašyti galite tik iš susidom�jimo, pasikeiskite tem; � pasvarstykite, ar nevert�t� sumažinti rašymo apimties – apsiribojus ar sukonkretinus

medžiag;

37

� prad�kite rašyti, neatid�liokite rašymo, kol viskas bus perskaityta – rašyti b�tina, kad v�liau rašytum�te gerai;

� susitaikykite su tuo, kad darb reik�s perrašin�ti kelet kart� – tada sumaž�s �tampa rašant juodraš�ius;

� kuriam laikui atid�kite sunkiai rašom skyri� ir imkit�s lengvesn�s vietos; � nuolat gr�žkite prie problemos formuluot�s, naudokit�s ja kaip viso darbo rašymo

gaire; � pasižym�kite, ko nesiseka parašyti ir pasikonsultuokite su vadovu; � ilgai nelauk� susiraskite k nors, su kuo gal�tum�te pasikalb�ti apie darb – geriausia

vis� pirma eiti pas vadov; � išsiaiškinkite, koks iš tikr�j� turi b�ti darbo lygis ir kokie jam keliami reikalavimai;

paskaitykite kit� darb�, duokite vadovui �vertinti darbo ištrauk�; � geriau rašykite po truput� kasdien: geriau dirbti trumpai, bet nuolat, nei ilgai, bet tik

retkar�iais; � pripažinkite, kad ištiko rašymo negalia; � prieš prad�dami rašyti pasir�pinkite, kad darbo neapsunkint� galimos problemos

(daugiau žr. Rienecker et al. 2003: 83–92). Rašymo negalia neatsiranda staiga. J signalizuoja tam tikri „avariniai ženklai“ (Rienecker et al. 2003: 84):

� noras perskaityti „visk“ prieš pradedant rašyti; � noras apr�pti per daug vienu metu: per plati problemos formuluot�, pernelyg didelis

abstraktumas, per daug teoretizavimo; � noras remtis tekstais, kuri� nesupranti; � noras per anksti rašyti galutin� variant; � noras vienu metu rašyti skirtingoms adresat� grup�ms; � noras � kiekvien sakin� prikimšti per daug informacijos; � noras b�ti �vertinant 9 arba 10, nežinant vadovo kokyb�s kriterij�; � noras išsiversti be niekieno pagalbos; � noras dirbti daug, sunkiai ir ilgai; � noras berašant susp�ti atlikti ir daugyb� pašalini� darb�; � ankstesn� rašymo patirtis – pernelyg s�kminga arba pernelyg nes�kminga.

Taigi labai svarbu atpažinti rašymo negali, suvokti jos atsiradimo priežastis, rasti sprendim, kaip �veikti ši negali ir, svarbiausia, tai padaryti laiku. Net jei j�s� patiriami mokslinio darbo sunkumai neprimena rašymo negalios, jei sulaukiate nauding� darbo vadovo patarim�, vis tiek apie mokslin� darb pravartu pasikalb�ti su kolegomis, kurie neretai gali pasi�lyti nauding� patarim�.

Ar mokslin� darb seksis rašyti lengvai ar sunkiau, ar rašymo procesas bus nuobodus ir pernelyg varginantis, – tam šiokios tokios �takos turi ir darbo vadovas. Kad bendravimas su mokslinio darbo vadovu b�t� produktyvus, pasinaudokite šiais patarimais (pagal Rienecker et al. 2003: 93–100):

� pasirinkite ger vadov, neb�tinai temos žinov – tiriamoji sritis ir vadovavimas darbui ne visada turi sietis;

� visaip išnaudokite galimyb� konsultuotis, bet kartu stenkit�s dirbti savarankiškai; � susitikite su vadovu kuo anks�iau, geriausia tada, kai pasirinkote tem ir turite raštu

pasižym�j� pirmsias mintis apie j;

38

� kiek �manoma, ruoškit�s konsultacijoms raštu, rašykite vadovui: si�skite tekst ir komentarus el. paštu, užsirašin�kite, apie k kalb�jote per konsultacij;

� aiškiai apsibr�žkite, kuriais iš vadovo pasi�lym� naudosit�s; b�t� gerai, kad apie vienok� ar kitok� apsisprendim informuotum�te vadov;

� klauskite vadovo, jei iškilo kokia abejon�; � išsakykite vadovui, ko nor�tum�te iš konsultacij�, nesvarbu, kad visko neb�t� galima

išpildyti; � atlikite savo darb – už tai, kad vadovavimas b�t� geras, atsako ne tik vadovas.

Geras vadovas – tai pirmiausia žmogus, kuris nors kiek savo laiko gali skirti konsultacijoms. Antra, jis turi žinoti, koks turi b�ti geras darbas. Taigi vadovavimas geras, kai:

� darbas domina ir student, ir vadov; � � studento darb ži�rima rimtai; � abi pus�s žino, koks bus j� vaidmuo šiame bendradarbiavime; � vadovas ir studentas lanks�iai ži�ri � akademinio darbo proces; � vadovavimas – tai pokalbiai �vairiomis temomis: apie darbo turin�, metodus, teorijas,

galimas strukt�ras, darbo proces; � vadovas laikosi tam tikr� darbo kokyb�s reikalavim� ir išsako juos studentui; jis

vertina studento darbo ištraukas, pasako, kas gerai, o k galima pagerinti; � vadovaujant siekiama patobulinti, o ne tik �vertinti pateikt darbo ištrauk; � studentui neleidžiama gaišti laiko aiškiai nevaisingoms mokslin�ms paieškoms; � konsultacijos duoda studentui tiek profesin�s (turinio prasme) naudos, tiek moko j�

rašyti mokslin� darb (Rienecker et al. 2003: 94). Svarbu �sid�m�ti, kad vadovas neturi taisyti technini� dalyk�: korekt�ros, kalbos klaid�,

aiškinti, kaip sudaryti literat�ros sraš ir pan. – tam skirti šie metodiniai nurodymai. Jei pateiksite darb su klaidomis, gali b�ti, kad tos klaidos blaškys vadovo d�mes� ir sulauksite ne verting� komentar� darbo tema, o tik darb su pataisyta kalba.

5. LITERAT�ROS PAIEŠKA, ATRANKA IR PATEIKIMAS Prieš pradedant skaityti ir ieškoti literat�ros, rekomenduojama pasinaudoti šiais

Rienecker et al. (2003: 121) pateiktais patarimais: � geriau nuodugniai pasinaudokite nedideliu literat�ros kiekiu nei paviršutiniškai

daugeliu knyg� ar straipsni�; � nusistatykite galutin� literat�ros paieškos dat ir jos laikykit�s; � eikite nuo pla�ios temos paieškos prie siauresn�s, remdamiesi problemos formuluote; � nepamirškite, kad naujausia mokslin� informacija dažniausiai publikuojama

straipsniuose ar konferencij� pranešim� medžiagoje; nemaža dalis medžiagos apskritai randama tik straipsniuose;

� išmokite kompiuterin�s literat�ros paieškos; � skaitykite literat�r, tur�dami mintyje, kam darbe j panaudosite – nereikia skaityti

vis� knyg� ar straipsni� ištisai ir vienodai nuodugniai; � skaitydami konspektuokite, k ketinate panaudoti.

Ieškant literat�ros nereikia susikoncentruoti � kiek� (žinoma, moksliniuose darbuose reikia remtis tam tikru knyg� ar straipsni� skai�iumi, pvz., rašant bakalauro darb reik�t�

39

remtis bent 10 literat�ros šaltini�), nes vertinama ne tai, kiek perskaityta, o tai, kas parašyta. Taigi geriau remtis mažiau, bet atidžiai perskaityt� tekst�, negu peržvelgti paviršutiniškai; geriau rašyti kokybiškiau, remiantis tik keliais tekstais, negu rašyti prastai, paskubomis, bet remiantis daugybe tekst�. Tod�l prieš pradedant skaityti, naudinga susidaryti 3 srašus: 1) literat�ros, kuri reikia perskaityti pirmiausia; 2) literat�ros, su kuria pageidaujama susipažinti; 3) literat�ros, kuri bus galima paanalizuoti, jei liks laiko.

Knygoje „Kaip rašyti mokslin� darb“ (Rienecker et al. 2003: 127) teigiama, kad rašantys mokslinius darbus studentai dažnai per anksti pradeda skaityti mokslin� literat�r, be to, skaito per daug ir per nuodugniai. Skaityti dar neprad�jus rašyti darbo galima tada, kai norima susipažinti su tema. Imtis nuodugnaus skaitymo darbo tema reik�t� tik tada, kai darbo strategija jau nors kiek apgalvota, o dar geriau – kai jau pasižym�ta, ko tikimasi iš skaitysimos literat�ros.

Studentai, gav� ar susirad� literat�ros sraš, netur�t� skaityti vis� knyg� ištisai, nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Kai kurias knygas reik�s perskaityti visas, kit� – tik atskirus skyrius, dar kai kurias knygas ar kitus mokslo darbus užteks permesti akimis, pasklaidyti ir susidaryti visumos vaizd.

Iš pradži� rekomenduojama skaityti apibendrinan�io pob�džio literat�ros šaltinius: monografijas26, disertacijas, knygas ir pan. Tai pad�s tiriam problem suprasti, � j �sigilinti. Po to galima pereiti prie literat�ros, aptarian�ios atitinkamus siaurus klausimus – tai straipsniai, tez�s, anotacijos ir kt. Kita vertus, straipsniai svarb�s tuo, kad yra naujesni, nes mokslininkai pirma rašo straipsnius, o tik po to knygas; daugelis tem� n�ra tokios pla�ios, kad apie jas b�t� galima parašyti vis knyg; tik�tina, kad tam tikra tema galima rasti kelis šimtus straipsni� ir n� vienos knygos. Chronologiniu poži�riu geriausia prad�ti nuo naujausios literat�ros.

Ypa� daug medžiagos galima rasti internete, bet j reikia vertinti kritiškai, nes dažnai internete pateikta medžiaga yra nekokybiška, nepatikima, nežinia kieno pateikta. Taigi internetas negali atstoti bibliotekos.

Reikia skirti literat�r, kuria buvo remiamasi vidurin�je mokykloje ar gimnazijoje, ir kuria reik�t� remtis studijuojant universitete. Pavyzdžiui, mokiniams skirtas „Lietuvi� kalbos žinynas“ netur�t� b�ti cituojamas rašant kursinius ar bakalauro darbus. Žinyne pateikta glausta informacija apie lietuvi� kalb, jos ypatybes, o rašant mokslin� darb, reikia remtis atitinkamos srities specialist� darbais. Pavyzdžiui, gilinantis � fonetik, reik�t� skaityti A. Pakerio „Bendrin�s lietuvi� kalbos fonetik“; rašantiems darb iš akcentologijos praverst� paskaityti D. Mikul�nien�s, A. Pakerio, B. Stundžios „Bendrin�s lietuvi� kalbos kir�iavimo žinyn“; morfologijos tema daug darb� yra parašiusi A. Paulauskien�, sintaks�s – V. Labutis, leksikologijos – E. Jakaitien�, taigi pirmiausia reik�t� skaityti min�t� mokslinink� parašytus vadov�lius ir straipsnius.27

Literat�ra reikia naudotis tikslingai. Kaip dažnas mokslini� darb� tr�kumas paminima tai, kad autorius nesugeba paaiškinti, argumentuoti, kod�l remtasi vienu ar kitu literat�ros šaltiniu. Darbe reikia paaiškinti, kod�l naudojat�s b�tent tais autoriais. Kaskart k nors pacitavus reikia pakomentuoti. Pavyzdžiui:

� pasitelksiu x poži�r� � y, nes x poži�ris mano darbo tikslui bus pravartus šia prasme... � x darbai daro �tak jau keleto kart� mokslininkams, tiriantiems... � x yra vienintelis raš�s apie y; � x teiginys gana �domiai prieštarauja z teiginiams, nes pasak z, x yra svarbus teoretikas, nes... T

pat� apie x yra pasak�s ir y (Rienecker et al. 2003: 143).

26 Monografija – mokslo veikalas, išsamiai nagrin�jantis vien klausim, tem, vieno autoriaus k�ryb ir pan. 27 Pirmakursi�, kartais ir ketvirtakursi� darbuose galima pamatyti nuorod � Karoliniški� gimnazijos mokytojo Algimanto Urbanavi�iaus internetin� svetain� (http://ualgiman.dtiltas.lt/). ia pateikta daug naudingos informacijos, bet rašantiems mokslo darbus reikia remtis pirminiais šaltiniais, kuriuose tas pats dalykas, pvz., frazeologizmai, aptarti daug išsamiau.

40

Reikia stengtis pacituoti pirmin� šaltin�, nepaisant to, kad dažnai kurios nors srities

specialist� darbai yra perpasakojami, aptariami student� darbuose; be to, neretai antrinius šaltinius b�na lengviau rasti nei pirminius. Jei remiamasi antriniu šaltiniu, t. y. perpasakojimu, percitavimu, tada galima ne taip suprasti kai kuriuos teiginius, galima iškreipti mintis. Percituoti iš kito šaltinio galima tik tuo atveju, kai negalima rasti knygos (ji išleista seniai, n�ra Lietuvos bibliotekose ir pan.).

Skaitant literat�r, b�tina pasižym�ti kai kuriuos duomenis: � autorius, redaktorius; � pavadinim; � leidim; � viet; � leidykl; � leidimo metus; � straipsniams: tom, numer�, straipsnio puslapius; � cituojamos vietos puslap� (kaip tekste pateikti bibliografij, žr. 2.1 skyri�).

Literatros dažniausiai ieškoma pagal du paieškos tipus:

� Grand in in� paieška, kai darbui tinkama literat�ra ieškoma einant nuo vieno teksto prie kito, tada dar prie kito ir t. t. Kartais galima rasti sudarytas bibliografijos rodykles, kuriose chronologiškai arba pagal temas pateikti tam tikros mokslo šakos darbai. Grandinin� paiešk geriausia b�t� prad�ti nuo tokio leidinio.28

� Sist e min� (elektronin�s literat�ros) paieška, kai ieškoma pagal teminius žodžius arba pavardes. Ieškoti galima internetin�se paieškos sistemose, bibliotek� kataloguose, duomen� baz�se, elektroniniuose žurnaluose, universitet� svetain�se ir pan.

Suradus reikiam literat�r, reikia mok�ti j tinkamai perteikti. Skiriami keli literatros

perteikimo bdai. Dažniausi iš j� yra citavimas, parafrazavimas ir referavimas. � Cit uo t i reikia tada, kai svarbu perteikti tekst žodis žodin, kai svarbu ne tik tai, kas

pasakyta, bet ir kaip pasakyta; b�tinai reikia pasiremti teksto autoritetu. Cituoti galima ir tada, kai norima prieštarauti cituojamo autoriaus poži�riui. Citatos turi

b�ti negausios ir gerai parinktos. Citat tekste reikia aiškiai išskirti. Trumpesn�s citatos rašomos kabut�se, o ilgesn�s išskiriamos atitraukiant nuo parašt�s, kartais rašant mažesn�mis raid�mis. Cituoti privaloma visiškai tiksliai, net jei tekste akivaizdi klaida.

Kita kalba parašyt citat reikia išversti � lietuvi� kalba. Jei ta citata labai svarbi, jei gali kilti d�l vertimo atsirandan�i� netikslum�, citat originalo kalba rekomenduojama pateikti išnašoje.

� Para frazuo ja ma, kai reikia perteikti turin�; tiksli formuluot� nesvarbi; teksto stilius neatitinka j�s� darbo stiliaus; tekste akcentuojami kiti dalykai nei reikia j�s� darbui; reikia trumpinti.

� Refer uo t i reikia, kai norima perteikti teksto esm�; reikia praleisti nereikalingas detales; reikia apibendrintai pristatyti tekst (pla�iau žr. Rienecker et al. 2003: 146–150).

28 Keletas bibliografijos rodykli� pavyzdži�: Kazimieras Gaivenis: bibliografijos rodykl� (parengta Lietuvi� kalbos institute, 2003); Lietuvi� kalbos termin� žodyn� bibliografijos rodykl� (parengta Lietuvi� kalbos institute, 2007); Gaivenyt�-Butler J., Keinys S., Noreikait� A. Lietuvi� kalbos termin� žodynai: anotuota 1900–2005 m. bibliografijos rodykl� (parengta Lietuvi� kalbos institute, 2008).

41

Moksliniuose darbuose reik�t� daugiau parafrazuoti ir referuoti, o ne cituoti. Referavimas – laisviausias teorin�s medžiagos perteikimo b�das. Tiek parafrazuojant, tiek referuojant nieko negalima prid�ti nuo sav�s; reikia rašyti savais žodžiais, savu stiliumi, bet neiškreipiant teksto turinio ir atskiriant ne sav mint� nuo sav� komentar�.

Dažnai studentai moksliniuose darbuose nenurodo, iš kur cituoja ar perpasakoja, nors akivaizdžiai matyti, kad mintys n�ra pa�i� student�. Taigi kit� mintis savo darbuose reikia pateikti atidžiai, visada nurodant, iš kur jos paimtos. Priešingu atveju moksliniai darbai virsta plagiatais.

Pradedantys rašyti pirmuosius mokslinius darbus studentai paprastai stengiasi labai sžiningai nurodyti iš kit� autori� paimt medžiag: stropiai kabut�mis ir išnašomis sužymi citatas. Tokiems studentams b�dingi du pagrindiniai tr�kumai: jie pernelyg daug tiesiogiai cituoja ir j� darb� teorin� dalis – beveik ištisas kit� autori� darb� nurašymas. Dažnai citavimas b�na nemotyvuotas.29 Antras tr�kumas – neišradingas citat� siejimas su autoriaus tekstu. Cituojami sakiniai nesusiejami, tod�l jau�iamas teksto nenuoseklumas. Dažnai laikomasi schemos: citata ir j iliustruojantys pavyzdžiai (Piro�kinas 1990: 122–123).

29 Nemotyvuoto citavimo pavyzdžiai: nurodomi �prasti, visiems žinomi, banal�s dalykai, pvz., kad lietuvi� kalbos garsai skirstomi � balsius ir priebalsius; skiriama vienuolika lietuvi� kalbos dali�; nurodant rašytojo gimimo ir mirties datas ir pan. Bet jei yra diskutuotina d�l kai kuri� dalyk�, tada reikia pacituoti, pvz., nesutariama d�l A. Strazdo gimimo vietos ir met�; diskutuojama, kiek lietuvi� kalboje yra fonem�; kaip skirstyti sujungiamuosius sakinius ir pan. (Piro�kinas 1990: 122–123).

42

II DALIS. ELEKTRONINI� TEKST� RUOŠIMO PRIEMON�S IR J� NAUDOJIMAS (A. Utka)

Šiandien student� rašto darbai jau neatsiejami nuo kompiuterini� program� naudojimo: visi baigiamieji rašto darbai turi b�ti parengti kompiuteriu, dažnai reikia pateikti net tik spausdint, bet ir elektronin� variant. Šioje metodin�s priemon�s dalyje gausu praktini� patarim�, kaip taikyti svarbiausias teksto ruošimo kompiuterines programas rengiant �vairius rašto darbus.

Tiesa, �ia nesistengiama apr�pti vis� kompiuterini� priemoni�, vis� j� galimybi�, funkcij� ir komand�, nes tam yra skirta speciali literat�ra (pvz., Leonavi�ien� 2005, 2007, 2011 ir kt.). Taip pat tikimasi, kad studentai jau žino pagrindines tekst� rinkimo ir formatavimo komandas, tod�l šioje metodin�je priemon�je tik stengiamasi pateikti specifinius ilgo teksto perži�ros, rengimo ir formavimo b�dus, tyrimo duomen� tvarkymo ir analizavimo galimybes.

1. KOMPIUTERINI� PRIEMONI� (PROGRAM�) NAUDOJIMO

SVARBA FILOLOGAMS 2007–2012 m. lietuvi� kalb ir literat�r studijuojan�i� 4 kurso student� apklausa

parod�, kad filologijos studentai vis dažniau naudoja �vairius kompiuterinius �renginius ir svarbiausias kompiuterines programas, be to, pastebima tendencija, kad studentai link� geriau vertinti savo kompiuterin� raštingum (žr. 1 ir 2 paveikslus).

1 pa vei ks l a s . Vidutinis aktyviai naudojam� kompiuterini� �rengini� skai�ius, tenkantis 1 studentui (�renginiai: stacionarinis kompiuteris, nešiojamasis kompiuteris, skeneris, skaitmeninis fotoaparatas, skaitmenin� kamera, atmintukas, belaidis internetas, mp3 grotuvas, išmanusis telefonas)

43

2 pa vei ks l a s . Student� savo kompiuterinio raštingumo vertinimo rezultatai penkiabal�je skal�je (1 –labai blogai, 2 – blogai, 3 – patenkinamai, 4 – gerai, 5 – labai gerai)

Tokie apklausos rezultatai rodo, kad filologijos studentams kompiuterin�s priemon�s

tampa vis svarbesn�s, o geb�jimas naudoti tas priemones – vis aktualesnis. Nors svarbiausias šios metodin�s priemon�s tikslas – pad�ti tinkamai parašyti ir

pristatyti baigiamuosius darbus, kitas tikslas – pagerinti bendr student� kompiuterin� raštingum. Dabartin�s teksto redagavimo, skai�iavimo ir analiz�s programos yra labai sud�tingos priemon�s, kuriose �diegta daug žmogaus rankin� darb palengvinan�i� funkcij�. Tiesa, dažnam vartotojui nepavyksta vis� j� �sisavinti, tod�l prarandamas brangus laikas, daroma klaid�. Tod�l svarbu ne tik aktyviai naudotis kompiuterin�mis priemon�mis, bet ir išnaudoti kuo daugiau j� galimybi�. Specialistas, gebantis efektyviai panaudoti kompiuterines priemones, bus konkurencingesnis darbo rinkoje ir labiau vertinamas darbdavi�.

44

2. SVARBIAUSIOS ELEKTRONINI� TEKST� RUOŠIMO PRIEMON�S

Galima skirti šešias svarbiausias kompiuterini� program� r�šis, kuriomis ruošiami elektroniniai tekstai. Tai teksto redaktoriai, skai�iuokl�s lentel�s, pristatym� rengimo programos, grafin�s ir piešimo programos, internetin�s naršykl�s ir elektroninio pašto programos. Ne visos šios priemon�s vienodai naudojamos elektroniniams tekstas ruošti, tod�l jas dar galima skirstyti � tiesiogines (naudojamas elektroniniams tekstas ruošti tiesiogiai) ir pagalbines (naudojamas elektroniniams tekstas ruošti netiesiogiai).

Tiesiogin�s programos

� Teksto redaktoriai – tekstui paruošti, � skai�iuokl�s lentel�s – duomenims apdoroti, lentel�ms, grafikams sudaryti,

skai�iuoti, � pristatym� rengimo programos – pristatymams ruošti, � grafin�s ir piešimo programos – iliustracijoms ruošti.

Pagalbin�s programos

� Interneto naršykl�s padeda ieškoti informacijos, � elektroninio pašto programos naudingos komunikacijai, jas naudodami gauname

arba siun�iame informacij. Reikia pamin�ti, kad nors pasaulyje egzistuoja keletas kit� pla�iai paplitusi� operacini�

sistem� (Unix, Linux, Macintosh), kuriose pateikiama didel� �vairov� elektronini� tekst� ruošimo priemoni�, šioje metodin�je priemon�je apžvelgsime tik MS Windows operacin�je sistemoje naudojamas elektronini� tekst� ruošimo priemones, nes kit� operacini� sistem� priemon�s yra re�iau naudojamos Lietuvoje.

2.1. Teksto redaktoriai

Teksto redaktoriais žmogus tiesiogiai kuria arba renka tekst elektronine forma, taip pat j� redaguoja, kei�ia, saugoja ir galiausiai paruošia skaityti, publikuoti ar spausdinti. Šiame skyrelyje išvardysime ir trumpai apib�dinsime svarbiausius MS Windows operacin�s sistemos teksto redaktorius.

Du papras�iausi teksto redaktoriai Notepad ir Wordpad yra MS Windows operacin�s sistemos dalis.

� Notepad atidaro ir leidžia redaguoti tik tekstinius dokumentus (pvz., su pl�tiniu „.txt“). Jame n�ra galimyb�s keisti šrift�, pajuodinti teksto ar naudoti kokias nors automatines funkcijas. Šis teksto redaktorius patogus trumpiems ir paprastos strukt�ros tekstiniams dokumentams ruošti.

� Wordpad atidaro ir leidžia redaguoti dokumentus su pl�tiniais „.rtf“, „.doc“, „.txt“. Šis redaktorius turi daugiau redagavimo funkcij� nei Notepad. Su juo galima naudoti papras�iausias teksto formatavimo funkcijas: rašym kursyvu, pajuodinim, šrifto keitim, pabraukim ir kt.

45

Ši� teksto redaktori� nepakanka sud�tingesn�s strukt�ros dokumentams paruošti. Tam vartotojas turi �sidiegti sud�tingesnius teksto redaktorius, kurie paprastai yra licencijuoti, t. y. vartotojams juos reikia pirkti.

� MS Word – licencijuotas teksto redaktorius. Pla�iau naudojamos 2003, 2007, 2010 met� versijos. Programos paruošt� fail� pl�tiniai yra „.doc“ ir „.docx“ (MS Word 2007, 2010). Programa atidaro ir išsaugo daugeliu kit� format�.

� PageMaker – licencijuotas teksto redaktorius, skirtas leidykloms. Atidaro ir leidžia kurti failus su „.pm#“ pl�tiniu. Šios programos teksto ruošimo galimyb�s atitinka profesionalios leidybos reikalavimus.

� OpenOffice Writer – atvirojo kodo30 teksto redaktorius. Programa nemokamai platinama internete. Su šia programa sukurti dokumentai turi pl�tin� „.odt“, ta�iau programa gali atidaryti ir kurti �vairius kitus tekstinius formatus, taip pat ir failus su „.doc“ ir „.docx“ pl�tiniais. Ši programa gali b�ti naudojama kaip licencijuot� program� pakaitalas, nes leidžia atlikti daugum sud�ting� funkcij�, kurios b�dingos tik brangiems licencijuotiems teksto redaktoriams.

� Kiti. Egzistuoja ir daugyb� kit� licencijuot� ir nemokam� teksto redaktori�, kurie skirti tam tikroms specifin�ms vartotoj� reikm�ms (pvz., UltraEdit dirbti su didel�s apimties tekstais).

Šioje metodin�je priemon�je (3 skyriuje) pla�iau susipažinsime su MS Word teksto redaktoriaus galimyb�mis, nes b�tent ši kompiuterin� programa dažniausiai naudojama filolog� baigiamiesiems darbams paruošti.

2.2. Skai�iuokl�s lentel�s

Darbui su tekstiniais ar skaitiniais strukt�rizuotais duomenimis yra skirtos skai�iuokli� lenteli� programos. Paprastai ši� program� elektroniniai rezultatai lenteli�, skai�i� ar grafik� pavidalu yra naudojami �prastiniuose elektroniniuose tekstuose.

Svarbiausios skai�iuokli� lenteli� programos: � MS Excel – licencijuota programa, atidaro ir kuria failus su „.xls“ ir „.xlsx“ (MS

Excel 2007, 2010) pl�tiniais, taip pat strukt�rizuotus failus su „.txt“ pl�tiniais ir kt. � OpenOffice Math – atvirojo kodo programa, analogiška MS Excel. � SPSS – licencijuota statistin� priemon�, skirta socialini� moksl� tyrimams. Ši

programa leidžia vartotojui patogiai pritaikyti statistinius duomen� tyrimo metodus (pvz., faktorin� analiz�).

Šioje metodin�je priemon�je 5 skyriuje pla�iau bus supažindinama su MS Excel programos galimyb�mis.

2.3. Pristatym� rengimo programos

Darb�, rezultat� vaizdin�s informacijos pristatymams skirtos pristatym� rengimo programos. Šios programos yra pritaikytos pateiktims kurti ir jas rodyti kompiuterio ekrane arba projektoriumi ant ekrano.

� MS PowerPoint licencijuota programa, atidaro ir kuria failus su pl�tiniais „.ppt“ ir „.pptx“ (MS PowerPoint 2007, 2010).

� OpenOffice Impress – atvirojo kodo programa, analogiška MS PowerPoint. � Kitos (pvz., Harvard Graphics).

30 Atvirojo kodo programos yra nemokamai platinamos programos, be to, jas tobulinti turi teis� bet kuris tai sugebantis daryti programuotojas ar kompanija.

46

Šioje metodin�je priemon�je pla�iau susipažinsime su svarbiausiomis MS PowerPoint programos galimyb�mis, nes b�tent ši programa reikalinga baigiamiesiems darbams pristatyti.

2.4. Grafin�s ir piešimo programos

Grafin�s ir piešimo programos skirtos grafiniams vaizdams, nuotraukoms ar iliustracijoms kurti arba modifikuoti.

� MS Paint – licencijuota programa kartu su Windows, leidžia kurti ir išsaugoti („.bmp“, „.jpg“, „.gif“, „.tif“ ir kitus formatus).

� MS Picture Manager – licencijuota programa kartu su Windows. � Kitos. Egzistuoja nemažai grafini� ir piešimo program�, skirt� �vairiems vaizd�

k�rimo poreikiams. Šioje metodin�je priemon�je pla�iau ši� priemoni� neaprašysime.

2.5. Internetin�s naršykl�s

Internetin�s naršykl�s yra programin� �ranga, kuri leidžia vartotojui ieškoti informacijos (naršyti) ar kurti informacij internete. Internetin�mis naršykl�mis vartotojas gali ruošti tekstus, kurie yra prieinami visiems interneto vartotojams.

Labiausiai paplitusios naršykl�s Lietuvoje yra: � MS Internet Explorer – naršykl�, licencijuota kartu su Windows operacine sistema.

Šios naršykl�s populiarumas slygotas Windows operacin�s sistemos populiarumo. � Mozilla Firefox – nemokamai platinama naršykl�, kuri specialist� �vardijama kaip

saugesn� ir greitesn� alternatyva MS Explorer naršyklei. Tokie specialist� vertinimai sunkiai patikrinami, nes visos naršykl�s yra labai intensyviai tobulinamos ir turi skirting vartotoj� skai�i�.

� Chrome – nemokamai platinamas Google kompanijos produktas. � Opera – nemokamai platinamas norveg� kompanijos produktas. � Kitos. Egzistuoja daugyb� komercini� ir nemokamai parsisiun�iam� naršykli�,

skirt� �vairiems interneto vartotoj� poreikiams. Šioje metodin�je priemon�je pla�iau ši� priemoni� neaprašysime.

2.6. Elektroninio pašto programos

Elektroninio pašto programos – tai teksto ruošimo priemon�s, kurias vartotojas pirmiausia naudoja komunikacijai, si�sdamas tekst ar kit elektronin� medžiag internetu. Elektronini� pašto program� šioje metodin�je priemon�je smulkiau nenagrin�sime d�l pernelyg didel�s j� �vairov�s.

47

3. MICROSOFT WORD

3.1. MS Word versijos

Kompiuterio technin�s galimyb�s ir �diegta Windows operacin�s sistemos versija lemia, kuri Microsoft Word programos versija yra �diegta vartotojo kompiuteryje.31 Atsižvelgiant � žymesnius kokybinius pasikeitimus, šios versijos gal�t� b�ti skirstomos � tris grupes:

� MS Word 6.0 versija yra pirmasis Microsoft kompanijos bandymas sukurti daugiafunkc� teksto redaktoriaus vartotojo ssaj Windows operacin�je sistemoje. Nors ši versija turi daug panašum� su v�lesn�mis versijomis, ta�iau grafin�s ir funkcin�s šios programos galimyb�s yra gerokai menkesn�s nei v�lesni� programos versij�.

� MS Word 97/2000/2003 versijos yra panašaus funkcionalumo ir j� skirtumai n�ra dideli. Ši MS Word grup� vis dar paplitusi seniau �sigytuose kompiuteriuose.

� MS Word 2007 versijoje yra �gyvendinta vartotojo ssajos architekt�ra, orientuota � rezultatus. Šios versijos kuria jau nauj dokumento format su pl�tiniu „.docx“, kurio neatpaž�sta senesn�s teksto redaktoriaus versijos. Ši versija pasirod� kartu su nauja Windows operacine versija – Windows VISTA.

� MS Word 2010 versija yra naujausias Microsoft kompanijos produktas, tai patobulinta MS Word 2007 versija.

1 l en t e l � . MS Word programos versijos

MS Word 6.0 MS Word 97 (panašaus MS Word 2000 funkcionalumo MS Word 2003 versijos) MS Word 2007 MS Word 2010

(� rezultatus orientuotos vartotojo ssajos, atsiranda „.docx“ formatas)

Reikia pamin�ti, kad šioje metodin�je priemon�je n�ra galimybi� apr�pti vis� funkcionalumo skirtum�, kurie egzistuoja tarp skirting� Word programos versij�, tod�l buvo pasirinktos dvi skirtingo funkcionalumo versijos: MS Word 2003 ir 2007.

3.2. MS Word: greitieji klavišai

MS Word turi daugiau nei 4000 skirting� komand�. Iš j� maždaug ketvirtadalis turi priskirtus greituosius klavišus. Tik nedaugelis ši� komand� yra vartotoj� naudojamos ypa� dažnai. Norint iškviesti dažniausiai naudojamas komandas, patogu naudoti greituosius klavišus.

Greitieji klavišai – tai tam tikra klaviš� kombinacija, leidžianti iškviesti jai priskirt komand (pvz., Ctrl ir s klavišai, spaudžiami kartu, leidžia išsaugoti tuo metu atidaryt dokument). Greitiesiems klavišams priskirtos komandos yra vienareikšm�s, t. y. viena klaviš� kombinacija priskiriama tik vienai komandai.

Vartotojas gali kurti savus greituosius klavišus (pvz., specialiems simboliams rašyti). Svarbiausi greitieji klavišai veikia ne tik MS Word programoje, bet daugelyje kit�

Windows program�. Kam j� reikia?

31 Naudojamos programos versij galima sužinoti paleidžiamos programos pradiniame lange arba spustel�jus klaviš F1.

48

� leidžia grei�iau atlikti dažnus veiksmus, � nereikia atitraukti d�mesio nuo kuriamo teksto, � nereikia atitraukti rank� nuo klaviat�ros.

Dauguma greit�j� klaviš� yra kombinacijoje su CTRL ir ALT klavišais. Ši� klavišai naudojami šiek tiek skirtingai:

CTRL – mygtuko paspaudimas leidžia, pasižym�jus fail ar tekst ir su pele pakeitus jo

viet, kopijuoti pažym�t fail/tekst; – svarbus funkcinis mygtukas kombinacijoje su kitais mygtukais.

ALT – mygtuko paspaudimas leidžia �eiti � meniu režim; – leidžia atlikti pel�s funkcijas kombinacijoje su raid�mis (pabrauktos raid�s); – svarbus funkcinis mygtukas kombinacijoje su kitais mygtukais.

2 lentel�je pateiktos dažniausiai naudojam� greit�j� klaviš� kombinacijos.

(Atsispausdinkite š� lap, kad gal�tum�te grei�iau prisminti dažniausiai naudojam� greit�j� klaviš� kombinacijas.)

49

2 l en t e l � . Dažniausiai naudojami greitieji klavišai

Ctrl - mygtuko paspaudimas leidžia, pasižym�jus fail ar tekst ir su pele pakeitus jo viet, kopijuoti pažym�t fail arba tekst; - svarbus funkcinis mygtukas kombinacijoje su kitais mygtukais.

Alt - mygtuko paspaudimas leidžia �eiti � meniu režim; - leidžia atlikti pel�s funkcijas kombinacijoje su raid�mis (pabrauktos raid�s); - svarbus funkcinis mygtukas kombinacijoje su kitais mygtukais.

Lang� valdymo alt+tab - leidžia vaikš�ioti tarp atidaryt� program� lang� (� dešin�) alt+tab+shift - leidžia vaikš�ioti tarp atidaryt� program� lang� (� kair�) ���� + tab (VISTA) - leidžia vaikš�ioti tarp atidaryt� program� lang� (� dešin�) ���� + tab + shift (VISTA)

- leidžia vaikš�ioti tarp atidaryt� program� lang� (� kair�)

Vaikš�iojimo po tekst� Pg up - 1 puslapis � virš� Pg dn - 1 puslapis � apa�i ctrl+end - žymeklis šoka � dokumento pabaig ctrl+home - žymeklis šoka � dokumento pradži ctrl+g - leidžia nušokti (Go to) SHIFT+F5 - leidžia pereiti � paskutin� kart redaguot dokumento dal� Kopijavimo ir �klijavimo ctrl+c - kopijuoja pažym�t fail ar tekst � atmint� (Copy) (clipboard) ctrl+v - �klijuoja pažym�t fail ar tekst iš atminties (Paste) (clipboard) ctrl+x - iškerpa pažym�t fail ar tekst ir padeda � atmint� (Cut) (clipboard) Paieškos ctrl+f - iškvie�ia paieškos (Find) lang ctrl+h - iškvie�ia pakeitimo (Replace) lang Teksto maketavimo ctrl+b - uždeda arba nuima teksto paryškinim (Bold) ctrl+i - pažym�t tekst pakei�ia kursyvu arba atvirkš�iai (Italics) ctrl+u - pažym�t tekst pabraukia arba nuima pabraukim (Underline) ctrl+shift+, - sumažina šrift ctrl+shift+. - padidina šrift ctrl+shift+1 - pakei�ia pažym�t tekst � Antrašt� 1 (Heading 1) stili� ctrl+shift+2 - pakei�ia pažym�t tekst � Antrašt� 2 (Heading 2) stili� ctrl+shift+3 - pakei�ia pažym�t tekst � Antrašt� 3 (Heading 3) stili� Kiti ctrl+s - saugoja atidaryt fail (Save) F12 - saugoja atidaryt fail nurodant pavadinim (Save As) ctrl+z - atšaukia paskutin� veiksm (Undo) ctrl+p - iškvie�ia spausdinimo lang (Print) ctrl+a - pažymi vis tekst (Select All) ctrl+Enter - �terpia puslapio l�ž� (Insert -> Break)

50

3.3. MS Word: dokumento konstravimas

Šiame skyrelyje apžvelgsime MS Word komandas ir veiksmus, kurie yra reikalingi sud�tingesn�s strukt�ros tekstams rašyti.

3.3.1. Teksto dali� žym�jimas

Rašant tekst dažnai reikia teksto dalis trinti, perkelti, keisti j� vaizdines savybes. Tekst ar jo dalis žym�ti galima keliais b�dais:

Naudojant klaviat�r� Perk�lus žymekl� � žymimos teksto dalies pradži arba pabaig ir paspaudus SHIFT

klaviš, rodykli� klavišais reikia pažym�ti norim teksto dal�.

Naudojant pel� tiesiogiai žymint tekst� Paspaudus kair�j� pel�s klaviš, reikia jo neatleisti ir žym�ti norim teksto dal�. Jei reikia

žym�ti ilgesn� teksto dal�, galima nuspausti SHIFT klaviš ir spustelti kair�j� pel�s klaviš žymimo teksto pabaigoje.

Norint pažym�ti žod�, reikia j� pele spustelti du kartus; norint pažym�ti pastraip, reikia j spustelti tris kartus.

Naudojant pel� žym�jimo laukelyje Kairysis teksto redaktoriaus laukelis yra žym�jimo laukelis. ia paspaudus su pele

galima pažym�ti teksto eilut� arba kelias eilutes.

Naudojant klaviš� SHIFT ir vaikš�iojimo po tekst� greituosius klavišus Jei kartu su paspaustu SHIFT klavišu paspausime greituosius klavišus (Home, PgUp,

PgDN, End, ir kt.) ar j� kombinacijas, tai atitinkamai pažym�sime tekst. Jei norite pažym�ti kelias ne iš eil�s einan�ias teksto dalis, prieš kiekvien kit žymim

dal� naudokite Ctrl klaviš.

3.3.2. Rodymo režimai

Teksto redaktoriaus lango apa�ioje, dešin�je pus�je galima rasti skirting� rodymo režim� mygtukus (šiuos mygtukus taip pat galima rasti pagrindin�s �ranki� juostos Rodymo (View) skiltyje). Šiais mygtukais galima pasirinkti dokumento rodymo režim kompiuterio ekrane.

� Atspausdinto puslapio vaizdas (Print Layout) – matomas dokumento vaizdas yra

toks, koks jis atrodys popieriuje. � Skaitymas visame ekrane (Full Screen Reading) – skirtas tekstui skaityti. � Internetinio puslapio vaizdas (Web Layout) – skirtas dokumentui pavaizduoti taip,

kaip jis atrodyt� interneto naršykl�je. � Dokumento struktra (Outline) – skirtas skirtingoms strukt�rin�ms dokumento

dalims išryškinti.

51

� Juodraštis (Draft ar Normal) – matomas tik ištisinis tekstas be puslapio rib�, paraš�i� ir kolontitul�.

3.3.3. Dokumento žem�lapis

Dokumento žem�lapio (Document Map) funkcija yra labai naudinga dirbant su didesniais, sud�tingos strukt�ros dokumentais. Ši funkcija leidžia vartotojui dokumento kair�je parašt�je matyti vis dokumento antraš�i� strukt�r ir panor�jus greitai peršokti � pasirinkt dokumento viet (žr. 3 paveiksl). Matyti dokumento žem�lap� galima tik tuo atveju, kai skyri� pavadinimai pažym�ti kaip atitinkamos antrašt�s, t. y. Antrašt� 1 (Heading 1), Antrašt� 2 (Heading 2) ir t. t.

3 pa vei ks l a s . MS Word 2007 programos dokumento žem�lapio langas

Ši funkcija gali b�ti iškviesta: MS Word 2003 programos versijoje pasirinkus pagrindiniame meniu Rodymas (View)

-> Dokumento strukt�ra (Document Map). MS Word 2007 programos versijoje pasirinkus pagrindiniame meniu Rodymas (View) ir

�ranki� juostoje pažym�jus dokumento žem�lapio (Document Map) langel� (žr. 3 paveiksl).

3.3.4. Stiliai

Skirtingus stilius sudaro tam tikr� teksto formavimo pasirink�i� visuma (šriftas, teksto dydis, lygiavimas, tarpai tarp eilu�i� arba pastraip� ir kt.). Kiekvienas stilius turi pavadinim (pvz.: prastasis (Normal), Antrašt� 1 (Heading 1)). Specialiame laukelyje nurodžius stiliaus

52

pavadinim, tam tikrai teksto daliai galima priskirti visas to stiliaus pasirinktis. Stili� naudojimas labai palengvina dokument� formavim (žr. 4 paveiksl).

4 pa vei ks l a s . Word 2003 programos stili� meniu

Word 2007 versijoje teksto stiliaus vaizdas ne tik pavaizduojamas kiekvieno stiliaus

mygtukuose, bet ir automatiškai kei�iamas perk�lus pel� ant stiliaus mygtuko (žr. 5 paveiksl). Taip �gyvendinamas programos k�r�j� noras leisti vartotojui matyti rezultat dar prieš pasirenkant stili�.

5 pa vei ks l a s . Word 2007 programos stili� meniu

Vartotojas gali naudoti standartinius programos stilius arba juos keisti pagal savo poreikius. Nor�dami keisti stili�, pasirinkite stili�, spragtelkite dešin�j� pel�s klaviš ir pasirinkite komand Modifikuoti (Modify). Atsidarys lentel�, kurioje gal�site keisti norimo stiliaus pasirinktis.

3.3.5. Automatinis turinys

Jei turin� kursime „rankomis“, tai keisdami dokument neišvengsime pakartotinio jo redagavimo ir tikslinimo. MS Word teksto redaktorius turi funkcij, kuri leidžia greitai ir patogiai susikurti bei atnaujinti dokumento turin�. Automatinis turinys remiasi stiliais: jei nekeisime vidini� programos nustatym�, � turin� bus �traukiamas tik tas tekstas, kuri� stilius yra Antrašt� # (Heading #, pvz., Heading 1, Heading 2 ... Heading n).

Nor�damas automatiškai susikurti savo dokumento turin�, vartotojas pirmiausia turi nuosekliai taikyti stilius toms teksto dalims, kurias nori �traukti � turin� (pvz., antraštes), t. y.

53

bendriausiems skyri� pavadinimams turi b�ti taikomas Antrašt� 1 (Heading 1) stilius, poskyri� pavadinimams Antrašt� 2 (Heading 2), skyreli� pavadinimams Antrašt� 3 (Heading 3) ir t. t. (žr. 6 paveiksl).

6 pa vei ks l a s . Antraš�i� stiliai dokumente

Susik�rus nuosekli antraš�i� strukt�r, jau galima sudaryti ir automatin� turin�. MS Word 2003 programoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: terpimas (Insert) -> Nuoroda (Reference) -> Rodykl� ir s�rašai (Index and contents)

–> Table of contents. MS Word 2007 programos versijoje: Reference -> Table of Contents -> Insert Table of Contents arba pasirinkti kur� nors

vien iš anksto sudaryt turinio variant. Abiejose programos versijose atsidarys automatinio turinio langas (žr. 7 paveiksl),

kuriame galima pasirinkti turinio lygi� skai�i�, lygiavim ir kt. Šiame lange pasirinkus Pasirinktys (Options), � automatin� turin� galima �traukti ir kitus stilius. Pasirinkus atitinkamus nustatymus, turinys atsiras toje vietoje, kur tuo metu buvo žymeklis.

Automatinis turinys – tai specialus laukas (field), kur� reikia atnaujinti pasikeitus dokumentui (t. y. automatiškai turinys neatsinaujina). Atnaujinti reikia tam, kad po didesni� dokumento pakeitim� ir prieš spausdinant turinyje b�t� naujausia informacija. Tam reikia spragtelti dešin�j� pel�s klaviš ir pasirinkti komand Naujinti lauk� (Update field). Galima atnaujinti vis turin� (Update entire table) arba tik puslapi� numerius (Update page numbers only) (žr. 8 ir 9 paveikslus).

1. Skyriaus pavadinimas Antrašt� 1 (Heading 1) Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas.

Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas.

1.1. Poskyrio pavadinimas Antrašt� 2 (Heading 2) Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas.

Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas.

1.1.1. Skyrelio pavadinimas Antrašt� 3 (Heading 3) Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas.

Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas.

1.1.2. Skyrelio pavadinimas Antrašt� 3 (Heading 3) Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas.

Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas.

1.2. Poskyrio pavadinimas Antrašt� 2 (Heading 2) 2. Skyriaus pavadinimas Antrašt� 1 (Heading 1) Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas.

Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas. Tekstas, tekstas, tekstas.

54

7 pa vei ks l a s . MS Word programos automatinio turinio langas

8 pa vei ks l a s . Automatinio turinio atnaujinimo pavyzdys

55

9 pa vei ks l a s . Atnaujinimo pasirinktys

3.3.6. Teksto numeravimas

Automatinis teksto numeravimas – naudinga funkcija, leidžianti vartotojui sukurti automatiškai sunumeruotus srašus. Automatinis numeravimas patogus ne tik tuo, kad vartotojui nereikia pa�iam rašyti srašo numeri�, bet ir tuo, kad pasikeitus srašo tvarkai ar element� skai�iui, programa atitinkamai pakei�ia ir numeracij.

Norint prad�ti automatin� numeracij, �ranki� juostoje vartotojas turi pažym�ti tekst, kur� nori sunumeruoti, ir pasirinkti klaviš Numeravimas (Numbering):

�rašius tekst ir paspaudus �vesties klaviš ENTER, numeracija bus t�siama. Jei tekstas

nebus parašytas, numeracija bus nutraukta. Paspaudus srašo dešin�j� klaviš, pasirodys komand� langas (žr. 10 paveiksl), kuriame galima nustatyti, kad numeracija b�t� t�siama (Continue numbering) arba galima pakeisti numeracijos skai�i� (Set numbering value). Šitos komandos naudingos, jei sunumeruoto srašo viduryje yra nesunumeruoto teksto dali�.

10 pa vei ks l a s . MS Word 2007 programos numeracijos komand� langai

56

Programa leidžia susikurti vartotojui ir keli� lygi� numeracijos sraš. Numeracijos lygius patogu valdyti klavišais Mažinti �trauk� (Decrease intent) ir Didinti �trauk� (Increase intent):

3.3.7. L�žiai

L�žiai (Breaks) reikalingi tam, kad norimoje vietoje nukeltume ar padalytume tekst. Jie gali b�ti puslapio, dokumento dalies (section), teksto stulpeli� (column breaks).

Dirbant su didesniais, sud�tingesn�s strukt�ros ir dinamiškai besikei�ian�iais dokumentais, patogu naudotis puslapio l�žiais (Page breaks). Šiuos l�žius patogu �terpti tada, kai vartotojas nori prad�ti nauj puslap�, pavyzdžiui, prad�damas nauj skyri�, nors redaguojamo puslapio dar iki galo neužpild�.

Puslapio l�žiui �terpti galima naudoti greitj� klaviš Ctrl+ENTER arba: MS Word 2003 programoje pagrindiniame meniu pasirinkti terpimas (Insert) -> L�žis

(Break) -> Puslapio l�žis (Page Break). MS Word 2007 programoje pagrindiniame meniu pasirinkti terpimas (Insert) ir �ranki�

juostoje Puslapio l�žis (Page Break).

3.3.8. Puslapi� numeracija

Nor�damas sunumeruoti puslapius vartotojas turi: MS Word 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu pasirinkti terpimas (Insert)

-> Puslapio numeris (Page Numbers). MS Word 2007 programos versijoje pagrindiniame meniu pasirinkti terpimas (Insert) ir

naudoti klaviš Puslapio numeris (Page number):

Puslapio numeris bus �terptas � vis� puslapi� viršutin� arba apatin� kolontitul� (Footer,

Header).

`

11 pa vei ks l a s . MS Word 2003 programos puslapio numeri� nustatymo langai

Atsidariusiuose languose galima pasirinkti puslapio viet (viršuje arba apa�ioje (Top of page (Header), Bottom of page (Footer)), numerio lygiavim (Alignment) (kair�je, viduryje,

57

dešin�je), numerio rodym pirmame puslapyje (Show number on first page) ir pradžios skai�i� (Start at) (žr. 11 paveiksl).

MS Word 2007 programos versijoje puslapio numerio pozicij, lygiavim ir numerio stili� galima pasirinkti atsidariusiame interaktyviame sraše (žr. 12 paveiksl).

12 pa vei ks l a s . MS Word 2007 programos puslapio numerio vietos pasirinkimo langas

Nor�damas pašalinti puslapi� numeracij vartotojas turi pagrindiniame meniu pasirinkti Rodymas (View) -> Viršutinis ir apatinis kolontitulas (Header and Footer) ir pasižym�j�s puslapio numer� j� ištrinti.

3.3.9. Žodži� ir spaudos ženkl� skai�iavimas

Neretai prireikia sužinoti, kiek žodži� ar spaudos ženkl� yra sukurtame tekste ar teksto dalyje.

Žodži� ir spaudos ženkl� skai�ius visame faile MS Word 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti Failas (File)

-> Properties (Ypatyb�s) ir pasirinkti kortel� Statistika (Statistics) arba rankiai (Tools) -> Word Count.

MS Word 2007 programos versijoje viso dokumento žodži� skai�i� programa nuolat rodo apatiniame kairiajame ekrano kampe.

Pasirinkus teksto dal�, programa rodo tos teksto dalies žodži� skai�i� ir viso dokumento

žodži� skai�i�.

Jeigu prireikt� išsamesni� duomen�, pagrindiniame meniu reikia pasirinkti Perži�ra (Review) ir mygtuk Spaudos ženkl� apskaita (Word Count).

58

Tada atsidarys langas, kuriame bus pateikti išsamesni viso failo duomenys:

Puslapiai Žodžiai Spaudos ženklai (be tarp�) Spaudos ženklai (su tarpais) Pastraipos Eilut�s traukti puslapio ir dokumento išnašas

Žodži� ir spaudos ženkl� skai�ius pažym�toje teksto dalyje

Jei reikia sužinoti tik kurios nors teksto dalies duomenis, prieš atsidarant apskaitos �rank� reikia pažym�ti t teksto dal�.

3.4. MS Word: paieška

Paieškos langas gali b�ti iškviestas greituoju klavišu Ctrl+F arba mygtuku:

MS Word 2003 programoje ši komand galima pasirinkti ir pagrindiniame meniu

Redagavimas (Edit) -> Rasti (Find). Paieška skirta: � informacijos paieškai (raktiniai žodžiai), � simboli� paieškai (simbolis) arba pakeitimui, � formato paieškai (pvz., rasti kursyvo tekst) arba pakeitimui, � teksto elementams skai�iuoti.

59

13 pa vei ks l a s . Radimo (Find) ir keitimo (Replace) langas

Atsidariusiame paieškos lange (žr. 13 paveiksl) dar galima pasirinkti Keitimo (Replace) ir Eiti � (Go to) komandas, taip pat išpl�sti lang spustel�jus Daugiau (More) mygtuk.

14 pa vei ks l a s . Išpl�stas paieškos langas

Paprasta paieška ieškant informacijos ir kei�iant Nor�damas faile surasti reikiam informacij, vartotojas turi Rasti (Find what) laukelyje

�rašyti žod�, simboli� grandin�l� ar fraz�, kuriuos norima rasti tekste. Paspaudus klaviš Find in, programa persikels � t viet, kur yra ieškomas žodis, simboli� eilut� ar fraz�. Norint rasti tolimesn� paieškos objekto atvej�, reikia spausti Rasti kit� (Find next) (žr. 14 paveiksl).

60

�rašytas žodis, simboli� grandin�l� ar fraz� bus surasti, neatsižvelgiant � teksto format ir � tai, ar raid�s bus didžiosios ar mažosios.

Jei norima, kad paieškos užklausa atsižvelgt� � didžisias ir mažsias raides, reikia pažym�ti Skirti ABC nuo abc (Match case).

Jei norima, kad paieškos užklausa rast� tik pilnus žodžius, reikia pažym�ti Ieškoti tik viso žodžio (Find whole words only).

Jei norima paieškos objekt pakeisti � kit, reikia pasirinkti klaviš Keisti (Replace) ir laukelyje Keisti � (Replace with) �rašyti tai, � k norima pakeisti.

Jei reikia surasti žodžio pradži, reikia pažym�ti Match prefix. Jei reikia surasti žodžio pabaig, reikia pažym�ti Match suffix.

Teksto ypatybi� paieška arba keitimas MS Word programa turi patogi galimyb� ieškoti ir (arba) keisti teksto ypatybes,

pavyzdžiui, tam tikro dydžio tekst, pajuodint tekst, kursyvu parašyt tekst, paryškint tekst, pabraukt tekst ir pan. Galima ieškoti:

1. Konkretaus teksto su tam tikra savybe (pvz., žodžio Antanas, parašyto kursyvu): a) Tam reikia �rašyti � paieškos langel� ieškom tekst. b) Žymekliui esant tame langelyje spustelti mygtuk Formatavimas (Format) ir

pasirinkti Šrifto (Font), Paragrafo (Paragraph), Tabuliacij� (Tabs), Kalbos (Language), R�melio (Frame), Stiliaus (Style), Paryškinto teksto (Highlight) teksto savybes. Šiame langelyje galima naudoti ir formatavimo greituosius klavišus (pvz., Ctrl+I pasirenka kursyvo savyb�).

15 pa vei ks l a s . Paieškos langas su formatavimo savyb�mis

61

Pasirinkta ieškoma savyb� ar savyb�s bus parašyta žemiau paieškos laukelio (žr. 16 paveiksl: Format Font: Italic).

16 pa vei ks l a s . Rasti (Find) lango fragmentas su pasirinkta teksto kursyvo savybe (Format Font: Italic)

c) Paspaudus Rasti (Find) žymeklis sustos ant teksto su pasirinktja savybe. PASTABA: Šiuo atveju, kad b�t� patenkinta paieškos užklausa, tekste turi b�ti

išpildytos abi užklausos slygos – tekstas su nurodytomis savyb�mis. Kitaip sakant, jei tekste bus žodis Antanas be kursyvo, jis nebus rastas.

d) Norint pakeisti konkretaus teksto savybes, reikia pasirinkti Keisti (Replace) mygtuk

ir žymekliui esant keitimo laukelyje �rašyti t pat� tekst kaip ir radimo laukelyje, taip pat nurodyti atitinkam teksto savyb�. (žr. 17 paveiksl).

17 pa vei ks l a s . Rasti (Find) langas, kuriame kei�iama

2. Vien tik tam tikr� teksto savybi� (pvz., bet kokio žodžio ar teksto, parašyto kursyvu) paieška.

Šiuo atveju � teksto paieškos langel� nereikia nieko rašyti, o tik pasirinkti norim teksto savyb�. Paspaudus Rasti (Find) žymeklis sustos ant teksto su pasirinktja savybe.

Reguliari� reiškini� naudojimas Kartais prireikia ieškoti teksto, kuriame viena dalis yra nekintanti, o kita dalis kinta.

Tada � paieškos langel� �rašomi reguliarieji reiškiniai (regular expressions), kuriuose kintan�iajai daliai surasti yra naudojami pakaitos simboliai (Wildcards). Pavyzdžiui, reikia surasti ir pažym�ti frazes „1 paveikslas“, „2 paveikslas“ ir „3 paveikslas“; ši� frazi� kintanti dalis yra skai�ius (1, 2, 3), o nekintanti žodis paveikslas. Vietoj skai�i� panaudojus pakaitos simbol� ^# reguliarusis reiškinys bus „^#^# paveikslas“.

Pakaitos simboliai yra dvejopi:

62

1. Vieni simboliai gali b�ti naudojami paprastame paieškos lange. Dažniausiai naudojamus pakaitos simbolius galima rasti paspaudus mygtuk Specialus (Special) (žr. 18 paveiksl).

18 pa vei ks l a s . Paprasto paieškos lango pakaitos simboliai

Angliškas s�rašas Lietuviškas s�rašas Pakaitos simbolis Paragraph Mark Pastraipos žym� ^p Tab Character Tabuliacijos simbolis ^t Any Character Bet koks simbolis ^? Any Digit Bet koks skaitmuo ^# Any Letter Bet kokia raid� ^$ Carret Character Intarpo ženklas ^^ § section Character § Skyriaus simbolis ^% Paragraph Character ¶ Pastraipos simbolis ^v Column break Stulpelio l�žis ^n Em Dash Ilgas br�kšnys ^+ En Dash Trumpas br�kšnys ^=

63

Endnote Mark Dokumento išnašos žym� ^e Field Laukas ^d Footnote Mark Puslapio išnašos žym� ^f Graphic Grafinis vaizdas ^1 Manual line break Neautomatinis eilut�s l�žis ^l Manual page break Neautomatinis puslapio l�žis ^m Nonbreaking Hyphen Neperkeliamas br�kšnelis ^~ Nonbreaking Space Neperkeliamas tarpas ^s Optional Hyphen Neb�tinas br�kšnelis ^- Section Break Skyriaus l�žis ^b White Space Tarpas (tarpeliai ir tabuliacijos) ^w Page Break Puslapio l�žis ^12

Pavyzdžiai n^?s randa (pabraukta dalis) Užgav�n�s, reiškinys, NEP, nur, N4S ^wlang^$^w randa (pabraukta dalis) lange , lango , lang� (neranda langas) Nr.^w^#^# randa (pabraukta dalis) Nr. 10, Nr. 19, Nr. 009 (neranda Nr. 1,) Nr.^w^#^#^w randa (pabraukta dalis) Nr. 10 , Nr. 19 ^p^p randa tuš�i eilut�

2. Kiti simboliai, naudojami paieškos lange, kuriame pažym�ta Naudoti pakaitos simbolius (Use wildcards)

19 pa vei k s l a s . Pakaitos simboliai paieškos lange, kuriame pažym�ta Use wildcards (Naudoti pakaitos simbolius)

64

Angliškas s�rašas Lietuviškas s�rašas Pakaitos simbolis Any Character Bet koks simbolis ? Character in Range Simbolis sekoje [ - ] Beginning of Word Žodžio pradžia < End of Word Žodžio pabaiga > Expression Reiškinys ( ) Not Ne [!] Num Occurrences Vartojimo dažnis {,} Previous 1 or More Vienas ankstesnis arba daugiau @ 0 or More Character 0 arba daugiau simboli� * Tab Character Tabuliacijos simbolis ^t arba ^9 Carret Character Intarpo ženklas ^^ Column break Stulpelio l�žis ^n arba ^14 Em Dash Ilgas br�kšnys ^+ En Dash Trumpas br�kšnys ^= Graphic Grafinis vaizdas ^g arba ^1 Manual line break Neautomatinis eilut�s l�žis ^l arba ^11 Page/Section break Puslapio arba skyriaus l�žis ^m arba ^12 Nonbreaking Hyphen Neperkeliamas br�kšnelis ^~ Nonbreaking Space Neperkeliamas tarpas ^s Optional Hyphen Neb�tinas br�kšnelis ^- Paragraph Mark Pastraipos žym� ^13

Pavyzdžiai: <s randa visus žodžius, prasidedan�ius s raide, as> randa visus žodžius su gal�ne -as, :^13 randa visas pastraipas, kuri� gale yra dvitaškis.

3.5. MS Word: lentel�s

3.5.1. Lentel�s braižymas

MS Word programoje lenteles galima sukurti keliais b�dais. MS Word 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu pasirinkite Lentel� (Table) ir

tada terpti (Insert) –> Lentel� (Table) (žr. 20 paveiksl).

20 pa vei ks l a s . Lentel�s �terpimas Word 2003 programos versijoje

65

MS Word 2007 programos versijoje reikia pasirinkti pagrindiniame meniu terpimas (Insert) ir pasirinkti Lentel� (Table) mygtuk.

Jei kuriama lentel� yra paprastos strukt�ros, jos dyd� galima pasirinkti pele nurodžius norim langeli� skai�i� (žr. 21 paveiksl):

21 pa vei ks l a s . Lentel�s dydžio pasirinkimas

MS Word 2003 programos versijoje t pat� galima padaryti �ranki� juostoje pasirinkus mygtuk Lentel� (Table):

Jeigu vartotojas pasirinks komand terpti lentel� (Insert table), jis pamatys lang,

kuriame tur�s pasirinkti lentel�s parametrus (žr. 22 paveiksl): � stulpeli� skai�i� (Number of columns), � eilu�i� skai�i� (Number of rows), � automatinio �k�limo parinktis (Autofit behavior)

- Fiksuotas stulpelio plotis (Fixed column width) – vartotojas gali nurodyti nekintant� stulpelio plot�,

- Automatiškai talpinti � turin� (AutoFit to contents) – stulpelio plotis kinta priklausomai nuo �rašyto teksto užimamos vietos,

- Automatiškai talpinti � lang� (AutoFit to window) – stulpelio plotis nustatomas pagal lango dyd�.

66

MS Word 2003 MS Word 2007

22 pa vei ks l a s . MS Word 2003 ir MS Word 2007 program� versij� lentel�s �terpimo langai

Be to, vartotojas gali pasirinkti komand Piešti lentel� (Draw table), tada atsidar�s �ranki� langelis leis vartotojui nusipiešti pageidaujamos strukt�ros lentel� naudojant elektronin� pieštuk (Pen) ir trintuk (Eraser).

3.5.2. Automatinis lenteli� formavimas

Automatinio lenteli� formatavimo (AutoFormat) funkcija leidžia vartotojui greitai pasirinkti lentel�s dizain.

MS Word 2003 programos versijoje ši funkcij galima pasirinkti lentel�s �terpimo lange (žr. 22 paveiksl).

MS Word 2007 programos versijoje pagrindiniame meniu atsiranda lentel�s dizainui skirtas langas Table Tools -> Design, kuriame vartotojas interaktyviai gali pasirinkti su lentel�s išvaizda susijusias parinktis.

3.5.3. Duomen� r�šiavimas lentel�je

Lentel�s duomenis galima r�šiuoti žymekliui esant lentel�je ir pasirinkus komand Lentel� (Table)-> R�šiuoti (Sort) (MS Word 2003 programos versijoje) arba mygtuk

Atsidarys langas, kuriame vartotojas turi nurodyti r�šiavimo kriterijus (žr. 23 paveiksl):

� pagal kur� stulpel� r�šiuoti (Stulpelis 1 (Column 1)); � kokius duomenis r�šiuoti (skai�i�, tekst ar dat);

67

� kokia tvarka r�šiuoti (Did�janti (Ascending), Maž�janti (Descending)); � ar turi lentel� antraštin� eilut� (Header row), jei turi, tai joje esanti informacija

nebus r�šiuojama; � galima r�šiuoti pagal kelis stulpelius, tada reikia nustatyti r�šiavimo pirmenyb�

(pvz., pirmiausia r�šiuoti (Sort by) pagal Stulpel� 1, tada (Then by) pagal Stulpel� 2).

23 pa vei ks l a s . Ršiavimo langas

3.5.4. Teksto konvertavimas � lentel� ir atvirkš�iai

Bet kur� tekst galima paversti � lentel� ir bet koki lentel� galima paversti � tekst. Tam MS Word programoje yra komandos Konvertuoti � lentel� (Convert to table) ir Konvertuoti � tekst� (Convert to text).

Norint tekst konvertuoti � lentel�, reikia konvertuojam tekst pasižym�ti ir tada: MS Word 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu pasirinkti Lentel� (Table) ->

Konvertuoti (Convert) -> Konvertuoti tekst� � lentel� (Convert Text to Table); MS Word 2007 programos versijoje pagrindiniame meniu pasirinkti terpimas (Insert)

-> Lentel� (Table) -> Konvertuoti tekst� � lentel� (Convert Text to Table). Atsidarys langas, kuriame bus si�loma, kaip tekstas bus skirstomas lentel�je, nurodant

stulpeli� skai�i� ir teksto atskyrimo viet. Jei tas variantas vartotojui netinka, tai jis pats gali nurodyti, kaip tekstas lentel�je tur�t� b�ti skirstomas (žr. 24 paveiksl). Tam reikia nurodyti Teksto atskyrimo viet� (Separate text at), kuri gali b�ti:

� ties pastraipomis (Paragraphs), � ties tabuliacijomis (Tabs), � ties kabliataškiais (Semicolons), � ties vartotojo pasirinktomis vietomis (Others).

68

24 pa vei ks l a s . Teksto konvertavimo � lentel langas

Apa�ioje matote pavyzd�, kaip tekstas pagal 24 paveiksle nurodytas parinktis bus paverstas � lentel�.

Antanas; Petras; Jonas 20 m.; 22 m.; 53 m. ����

Antanas Petras Jonas 20 m. 22 m. 53 m.

Jei vartotojas nori lentel� paversti � tekst, jis, žymekliui esant lentel�je, tur�t� pasirinkti

komand Konvertuoti lentel� � tekst� (Convert Text to Table). Atsidarys lentel�, kurioje vartotojas tur�s pasirinkti skyrikl�. Programa vietoj lentel�s linij� �terps pasirinktj� skyrikl� (pastraip� žym�, tabuliacij, kabliatašk� arba kit).

3.5.5. Skai�iavimas lentel�se

Ir specializuotose skai�iuokli� lenteli� programose, ir MS Word programos lentel�se galima taikyti formules. Norint jas �rašyti reikia:

MS Word 2003 programos versijoje, žymekliui esant langelyje, kuriame norite �rašyti formul�, pagrindiniame meniu pasirinkti Lentel� (Table) -> Formul� (Formula).

MS Word 2007 programos versijoje, žymekliui esant langelyje, kuriame norite �rašyti formul�, atsidariusiame pagrindiniame meniu pasirinkti Lentel�s �rankiai (Table Tools)-> Išd�stymas (Layout) ir mygtuk Formul� (Formula).

Atsidarys formul�s langas, kuriame galima �rašyti norim formul�:

69

25 pa vei ks l a s . Formul�s �terpimo langas

Visos formul�s turi prasid�ti lygyb�s ženklu. Kiekvienas lentel�s langelis turi adres, kuris susideda iš dviej� dali�:

� stulpeliai turi raidinius kodus ab�c�l�s tvarka (A, B, C, D, E ...), � eilut�s turi skaitmeninius kodus (1, 2, 3, 4 ...).

A1 B1 C1 A2 B2 C2 A3 B3 C3

Formul�je nurodžius langelio adres, galima atlikti aritmetinius skai�iavimus,

pavyzdžiui, formul� „=A1+A2“ A1 langelio skai�i� prid�s prie A2 langelio skai�iaus ir formul�s lauke pateiks rezultat. Jei langelyje bus tekstas, o ne skai�ius, tai formul�s lauke pamatysime klaidos pranešim.

Formul�s lauk reikia atnaujinti, jeigu pasikeit� formul�je naudojami duomenys. Norint lauk atnaujinti, reikia spragtelti dešin�j� pel�s klaviš ir komand� lange pasirinkti Atnaujinti lauk� (Update field). Jei norite formul�s lauke matyti pa�i formul�, o ne jos rezultat, pasirinkite komand Perjungti lauko kodus (Toggle field codes).

Formuli� pavyzdžiai =SUM(ABOVE) – sumuoja aukš�iau esan�ius skai�ius, =SUM(LEFT) – sumuoja skai�ius kair�je, =(A1+A2) – susumuooja A1 ir A2 langeliuose esan�ius skai�ius, =AVERAGE(2:2) – suskai�iuoja antros eilut�s vidurk�. Lentel�je gali b�ti �klijuotos ir kitos funkcijos (COUNT, DEFINED, INT ir kt.), ta�iau

sud�tingesnius skai�iavimus patogiau atlikti su specializuotomis skai�iuokli� lenteli� programomis, pvz., MS Excel.

3.6. MS Word: makrokomandos

Makrokomanda – tai veiksm� ir komand� seka, skirta kokiai nors užduo�iai automatizuoti. Ji turi pavadinim ir gali b�ti iškviesta �ranki� juostoje ar klaviš� deriniu.

Makrokomanda atliekami veiksmai užrašomi naudojantis komanda Record New Macro. Makrokomandos paspartina nuobod� rutinin� darb.

MS Word 2003 programoje norint susikurti makrokomand, pirmiausia reikia pasirinkti

iš pagrindinio meniu: 1. rankiai (TOOLS) ->Makrokomandos (Macros) ->rašyti nauj� makrokomand�

(Record New Macro).

70

MS Word 2007 programoje: 1. Rodymas (VIEW) -> Makrokomandos (Macros) -> rašyti nauj� makrokomand�

(Record New Macro).

Tada abiejose programose: 2. pavadinti; 3. priskirti greitj� klaviš (Keyboard) ar mygtuk (Button); 4. atlikti operacijas, kurias norite �rašyti; 5. paspausti sustabdymo mygtuk.

71

4. SPECIALIEJI LIETUVIŠKI ŠRIFTAI

4.1. Paskirtis, �vairov�, �diegimas

Kompiuterinis šriftas sujungia tris komponentus: � GRAFEM� (rašto ženklo turinys (pvz., A)); � GRAFIN� VAIZD� (pvz., � A A A A A); � KOD� (ženklo skaitin� identifikatori� (pvz., A – 0041 Unicode)). Nors lietuviškus rašmenis dabar jau tinkamai perteikia daugelis šrift�, ta�iau jeigu

vartotojas nori naudoti specialius kir�iavimo simbolius, rašyti senoviniais baltiškais rašmenimis ar naudoti gražius bei estetiškai suderintus rašmenis, jis tur�t� pasirinkti vien iš speciali�j� lietuvišk� šrift�. Ruošiant ši metodin� priemon�, buvo žinomi keturi specialieji šriftai:

� TimeLT Accented – seniau naudotas šriftas tekstams kir�iuoti; � Aistika – mokamas šriftas, lietuviškiems ir rusiškiems kir�iuotiems tekstams

(http://www.fotonija.lt/); � Palemonas – nemokamas šriftas, lietuviškiems kir�iuotiems tekstams ir specialiems

sen�j� rašt� simboliams (http://www.vlkk.lt/); � Vytis – nemokamas šriftas, pirmiausiai skirtas atvirojo kodo OpenOffice programai,

bet tinka ir kitoms (ftp://ftp.akl.lt/sriftai/Vytis/Naujas_Vytis/). Parsisi�stus specialiuosius šriftus reikia �diegti savo operacin�je sistemoje, tada jie bus

prieinami visoms šriftus naudojan�ioms programoms. Tai galima padaryti Valdymo skydelyje (Control Panel) pasirinkus katalog Šriftai (Fonts) ir tada pasirinkus komand Instaliuoti nauj� šrift� (Install New Font).

4.2. Palemonas

Šis šriftas skirtas lietuviškoms kir�iuotoms raid�ms pavaizduoti. Be to, juo galima pavaizduoti senovinius baltiškus simbolius.

Šriftu siekiama spr�sti ir estetines problemas: � nosini� raidži� sand�r su kableliu ir kitomis raid�mis; � kir�i� sand�r su diakritikais; � dažniausi� lietuvi� kalboje raidži� grandin�li� estetin� atvaizdavim (pvz.: gyv,

ios, išk, pas, sis, uma, uva); � norima, kad mažiau kenkt� reg�jimui.

72

5. MICROSOFT EXCEL MS Excel yra skai�iuokl� lentel�, kuri skirta:

� duomenims �rašyti, � skai�iavimams atlikti, � duomenims r�šiuoti, � filtruoti, � grafikams ar diagramoms sudaryti, � apibendrinti, � analizuoti.

Kompiuterio technin�s galimyb�s ir �diegta Windows operacin�s sistemos versija lemia, kuri Microsoft Excel programos versija yra �diegta vartotojo kompiuteryje. Šioje metodin�je priemon�je trumpai aptarsime naudingas Excel 2003 ir Excel 2007 program� galimybes.

5.1. Darbas su duomenimis

5.1.1. Duomen� formatai

�rašom� duomen� formatus MS Excel programa atpaž�sta automatiškai, t. y. jeigu rašysite tekst, duomenims bus priskirtas teksto tipas, jeigu rašysite skai�i� – skai�iaus. Jei n�ra kit� nustatym�, MS Excel programa tekst lygiuoja kair�je, o skai�ius dešin�je. Neretai pasitaiko, kad automatinis duomen� priskyrimas yra ne toks, kokio reikia vartotojui, tada vartotojas gali pats nustatyti eilut�s, stulpelio ar langelio teksto format.

26 pa vei ks l a s . Duomen� formato nustatymo langas

73

Jei rašydamas skai�ius vartotojas nori, kad jie b�t� interpretuojami kaip tekstas, tai prieš prad�damas rašyti turi �rašyti apostrofo simbol� `. Reikia atsiminti, kad Skai�iai �rašyti kaip tekstas (Numbers stored as text) negali b�ti naudojami skai�iuojant.

Vartotojas gali susikurti ir savo format (Custom), kur� pasirinkus �rašyti duomenys bus interpretuojami pagal susikurt šablon.

Norint pakeisti duomen� format, reikia pasirinkti pagrindiniame meniu Formatavimas (Format) -> Formatuoti langelius (Format cells) (žr. 26 paveiksl). Atsidariusiame langelyje reikia pasirinkti tinkam format. Kai taip nustatysite duomen� format langeliui (ar langeliams), tai visi ten �rašomi duomenys bus interpretuojami pagal formato nustatymus.

5.1.2. Vienod� duomen� �rašymas

MS Excel programa yra gerai pritaikyta �rašyti pasikartojan�ius duomenis arba duomen� sekas.

Kopijavimas Dešinysis apatinis pažym�to langelio ar lango kampas turi maž kvadrat�l�, ant kurio

perk�lus pel�, pel�s žymeklis pavirsta � kryžiuk. Spustel�jus š� kvadrat�l�, reikia j� tempti tiek, kiek jums reikia, ir taip nukopijuoti langelyje esan�ius duomenis.

Atlikus š� veiksm, pasirodys �rankio ikona, su kuria galite pakoreguoti nukopijuotus duomenis (žr. 27 paveiksl).

27 pa vei ks l a s . Duomen� užpildymo �rankis

Jei pasirinksite Užpildymo seka (Fill Serries), tai nukopijuot� skai�i� eilut� pavirs � sek (13, 14, 15, 16). Jei pasirinksite Tik formatavimo užpildymas (Fill Formatting Only), tai pirmojo langelio formatavimo pasirinktys bus pritaikytos ir kitiems langeliams, ta�iau patys kit� langeli� duomenys nebus pakeisti. Jei pasirinksite Užpildyti be formatavimo (Fill Without Formatting), tai bus nukopijuoti tik duomenys, bet nenukopijuotas langeli� formatavimas.

Langeli� duomenis galite nukopijuoti ir naudodami Užpildas (Fill) komand iš meniu. Tada reikia kartu su �rašytais pradiniais duomenimis pažym�ti langeli� plot, � kuriuos norite nukopijuoti pradinius duomenis, ir pasirinkti kopijavimo krypt� (Žemyn, Dešin�, Aukštyn, Kair�n).

Vienodus duomenis � daugel� langeli� galima �traukti dar vienu b�du: reikia pažym�ti langelius, � kuriuos norite �rašyti vienodus duomenis, �rašyti tuos duomenis ir paspausti Ctrl+Enter. Jei norite pažym�ti ne šalia esan�ius langelius, juos žym�dami naudokite Ctrl klaviš.

74

5.1.3. Duomen� sek� �rašymas

MS Excel programa leidžia vartotojui greitai ir patogiai �rašyti sekas, kurios did�ja arba maž�ja pagal tam tikr taisykl�. Papras�iausia ir populiariausia seka yra did�janti skai�iumi 1 (pvz., 1, 2, 3, 4). Tokiai sekai parašyti pakanka parašyti skai�ius 1 ir 2, juos pažym�ti ir „pa�mus“ už kryžiuko tempti ši sek tiek, kiek jums reikia. Kitas b�das – �rašyti tik vien pradin� skai�i�, nutempti už kryžiuko ir pasirodžiusiame �rankyje pažym�ti Užpildymo seka (Fill series) (žr. 27 paveiksl).

Jeigu �rašysime 0 ir 2, tai seka did�s kas du skai�ius: 0, 2, 4, 6, 8. Pasirinkus komand Užpildas (Fill) -> Sekos (Series), galima pasirinkti ir kitus sekos

užpildymo b�dus atsižvelgiant � augimo pob�d� ar duomen� tip (žr. 28 paveiksl).

28 pa vei ks l a s . Sek� užpildymo langelis

ia galima pasirinkti: Sekos krypt� – stulpelyje (Columns) arba eilut�je (Rows). Linijin� (Linear) augimo b�d, t. y. seka did�ja vis pridedant tarpin� vert� (Step value),

kuri vartotojas gali pats pasirinkti. Reikia nurodyti ir sekos galutin� reikšm�. Augimo (Growth) b�d – seka did�ja padauginus iš tarpin�s vert�s (Step value).

Pavyzdžiui, remiantis 28 paveikslo nustatymais, seka yra 1, 3, 9, 27, 81. Jei sekos duomenys yra data (Date), vartotojui dar reikia pasirinkti, kuris datos

komponentas turi kisti: diena, savait�s diena, m�nuo ar metai.

5.1.4. Automatiniai ir pasirinktiniai s�rašai tekstinei informacijai �rašyti

Jeigu vartotojas rinks tekstin� informacij stulpeliu žemyn ir prad�s rašyti žod�, kuris jau buvo surinktas viršutiniame langelyje, tai programa pasi�lys to žodžio pabaig. Paspaud�s Enter klaviš vartotojas priims si�lom žodžio pabaig.

Be to, rašydamas tekstin� informacij stulpeliu žemyn, vartotojas gali pasinaudoti automatiškai sudarom� sraš� funkcija. Automatinis srašas sudaromas iš vis� viršuje jau panaudot� tekstini� �raš�. Esant tuš�iame langelyje reikia paspausti dešin�j� pel�s klaviš ir pasirinkti komand Pasirinkti iš s�rašo (Pick from Drop Down List): iš atsidariusio srašo bus galima išsirinkti reikiam tekstin� informacij (žr. 29 paveiksl).

75

29 pa vei ks l a s . Automatiškai sudaryto s�rašo naudojimas

Taip pat MS Excel programoje yra galimyb� naudotis tekstin�s informacijos pasirinktinius srašus (Custom lists), kuriuos naudodamas vartotojas gali greitai ir patogiai �rašyti tekstini� sek� duomenis.

Šiuos srašus galima rasti: MS Word 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu pasirinkus rankiai (Tools) ->

Pasirinktys (Options) -> Pasirinktiniai s�rašai (Custom Lists). MS Word 2007 programos versijoje reikia spustelti biuro mygtuk (Office button), tada

Excel pasirinktys (Excel Options) -> Populiar�s (Popular) -> Redaguoti pasirinktinius s�rašus (Edit Custom Lists).

Atsidarys langas, kuriame matysis tuo metu programoje �traukti pasirinktiniai srašai (žr. 30 paveiksl). �diegus program vartotojas gali naudoti standartinius pasirinktinius srašus: anglišk� ir lietuvišk� savait�s dien�, m�nesi� pavadinim�, sutrumpintos ir ilgosios formos srašus.

30 pa vei ks l a s . Pasirinktini� s�raš� langas

Nor�damas pasinaudoti standartiniais pasirinktiniais srašais, vartotojas turi �rašyti bet kur� vien element iš to srašo ir tempti už dešiniajame apatiniame langelio kampe

76

atsiradusio kryžiuko. Pavyzdžiui, jei vartotojas paraš� vasaris, tai patempus kryžiuk norima kryptimi išsirikiuos kit� m�nesi� pavadinimai.

Nor�damas susikurti savo sraš, vartotojas gali dešiniajame langelyje surašyti žodžius po kiekvieno žodžio paspausdamas Enter. Baigus rašyti sraš reikia paspausti Prid�ti (Add) mygtuk. Savo sukurtuosius srašus vartotojas gali redaguoti ir trinti kada panor�j�s.

� pasirinktin� sraš vartotojas gali �traukti ir duomenis iš jau esan�i� lentel�je duomen�. Tam skirtas laukelis Importuoti (Import). Reikia:

- pasirinkti ikon laukelio dešin�je pus�je, tada atsiras langas Pasirinktiniai s�rašai (Custom Lists) (žr. 31 paveiksl),

- pasižym�ti elementus, kuriuos norite �rašyti kaip automatin� sraš, - paspausti ikon dešin�je langelio pus�je, - paspausti mygtuk Importuoti (Import).

31 pa vei ks l a s . Pasirinktini� s�raš� �traukimas iš lentel�s

5.2. Skai�iavimas

Formul�s gali b�ti �rašomos tiek formuli� lange, tiek ir lentel�s langelyje, ta�iau matomos tik formuli� lange, o lentel�je matomas tik skai�iavimo rezultatas. Visos formul�s prasideda lygyb�s ženklu (=).

32 pa vei ks l a s . Skai�iavimo pavyzdys

77

5.2.1. Formuli� elementai

Formul�se gali b�ti naudojami 7 r�ši� elementai: 1. Aritmetiniai operatoriai

+ sumavimas - atimtis / dalyba * daugyba % procentas ^ k�limas laipsniu

2. Lyginimo operatoriai = lygyb� > daugiau nei < mažiau nei >= daugiau arba lygu <= mažiau arba lygu <> nelygu

3. Tekstinis operatorius

& sujungia du teksto vienetus � vien.

4. Nuorod� operatoriai : rodo srit� („nuo iki“) , ; / (priklausomai nuo nustatym�) atskiria atskirus elementus, funkcijos

argumentuose. Pvz., =SUM(A1;A2;A3) - minuso ženklas, skai�iaus neigiamumui.

5. Funkcijos Funkcijos – iš anksto sudarytos formul�s. Kiekviena funkcija turi pavadinim, o jos

argumentai yra skliaustuose - =SUM(A1;B5;C6). Funkcij galima �rašyti paprastai arba išsirinkti specialiame funkcij� �terpimo lange.

Kair�je pus�je šalia formuli� lango yra funkcij� mygtukas fx, kur� spustel�jus atsidaro funkcij� �terpimo langas, leidžiantis vartotojui išsirinkti neseniai naudotas, visas arba tam tikros r�šies funkcijas (finansines (Financial), datos ir laiko (Date & Time), statistines (Statistical) ir kt., žr. 33 paveiksl).

33 pa vei ks l a s . Funkcij� �terpimo langas

78

Išsirinkus funkcij atsidaro funkcij� argument� langas, kuriame vartotojas gali �rašyti funkcijos argumentus Skai�ius 1, Skai�ius 2 (Number 1, Number 2 ir t. t.), gali matyti funkcijos rezultat (=9) ir funkcijos paaiškinim.

34 pa vei ks l a s . Funkcijos argument� �rašymo langas

6. Langeli� adresai Santykiniai (pagal nutyl�jim) – kei�iantis formul�s �rašymo vietai, kopijuojant

formul� atitinkamai kei�iasi ir langeli� adresai. Pvz.: A1, B1, A1:A6. Absoliuts (pasirenkami vartotojo) – kei�iantis formul�s �rašymo vietai, langeli�

adresai nesikei�ia. Pvz.: $A$1, $B$1, $A$1:$A$6. Mišrs (pasirenkami vartotojo) – kei�iantis formul�s �rašymo vietai kei�iasi vienas iš

adreso komponent�, o kitas nesikei�ia. Pvz.: $A1, $A2, A$1, A$2. � formules galima �rašyti ir sri�i� vardus (antraštin�s lentel�s eilut�s žodžius), pvz.,

SUM(Bendra kaina). 7. Konstantos ar skai�iai 2, 5, 1000 Konstantos ar skai�iai, kei�iantis formul�s �rašymo vietai, nesikei�ia. Pvz.: =A1*3,4528.

5.2.2. Formuli� tikrinimas

Ne visada yra aišku, k kuri formul� skai�iuoja ir iš kur ima duomenis. Papras�iausias b�das patikrinti formul� – pažym�ti langel�, kuriame yra formul�, ir su pele perkelti žymekl� � formul�s lang. Tada visi formul�je esantys langeli� adresai ir juos atitinkan�i� langeli� r�meliai nusidažys vienodomis spalvomis (žr. 35 paveiksl).

79

35 pa vei ks l a s . Formuli� tikrinimas

Be to, MS Excel programoje yra special�s �rankiai, skirti formulei tikrinti (Formula Auditing).

MS Excel 2003 programos versijoje šiuos �rankius galima rasti pagrindiniame meniu pasirinkus rankiai (Tools) -> Formuli� tikrinimas (Formula Auditing).

MS Excel 2007 programos versijoje reik�t� pagrindiniame meniu pasirinkti Formul�s (Formulas), kur ir galima pasirinkti reikaling �rank� (žr. 36 paveiksl).

36 pa vei ks l a s . MS Word 2007 programos formul�s tikrinimo (Formula auditing) �rankiai

Formuli� tikrinimo �rankiai atlieka šias funkcijas: Aptikti precedentus (Trace Precedents) – rodykl�mis parodo, iš kur duomenys

„atkeliauja � formul�“ (žr. 37 paveiksl).

80

37 pa vei ks l a s . Formuli� tikrinimas naudojant �rank� aptikti precedentus (Trace Precedents)

Priklausomybi� aptikimas (Trace Dependents) – šis �rankis rodykl�mis parodo, kuriai formulei priklauso pažym�tasis skai�ius.

38 pa vei ks l a s . Formuli� tikrinimas naudojant �rank� priklausomybi� aptikimas (Trace Dependents)

Šalinti visas rodykles (Remove Arrows) – šis �rankis pašalina tikrinimo �ranki� nubr�žtas rodykles.

Rodyti formules (Show Formulas) – šis �rankis visame darbo lauke vietoj rezultat� parodo formules.

Rasti klaidas (Error Checking) – šis �rankis parodo vartotojui formul�, kurioje yra klaida ir nurodo klaidos tip.

vertinti formul� (Evaluate formula) – šis �rankis leidžia vartotojui pamatyti, kas slepiasi po kiekvienu formul�s elementu ir kokia seka atliekami skai�iavimai.

Rodyti peržvalgos lang� (Watch window) – šis �rankis leidžia vartotojui specialiame lange steb�ti daugelio formuli� rezultatus iš �vairi� viet� – darbo lapuose, langeliuose ar darbo knygose.

5.3. R�šiavimas ir filtravimas

5.3.1. Lentel� – duomen� baz� Strukt�rizuoti lentel�s duomenys MS Excel programoje interpretuojami kaip duomen�

baz�, kuri susideda iš �raš�, lauk� ir lauk� pavadinim� (žr. 39 paveiksl).

81

39 pa vei ks l a s . Duomen� s�rašas – duomen� baz�

Tiesa, norint, kad duomenys b�t� tinkamai interpretuojami ir kad neb�t� netik�tum� juos apdorojant, reik�t� laikytis keleto reikalavim�:

� viename darbo lauke (Sheet) turi b�ti tik vienas srašas, � neturi b�ti tuš�i� eilu�i� arba stulpeli�, � viename stulpelyje turi b�ti tik vieno tipo duomenys (tekstas, skai�iai, datos), � stulpeliai turi tur�ti antraštes. Tinkamai sutvarkytus duomenis yra paprasta ir lengva r�šiuoti bei filtruoti.

5.3.2. R�šiavimas

Papras�iausiai r�šiuojant tekstin� ir skaitmenin� informacij, patogiausia naudoti r�šiavimo mygtukus, kuriuos galima rasti �ranki� juostoje:

– r�šiuoja did�jan�ia tvarka – r�šiuoja maž�jan�ia tvarka

Šie mygtukai veikia tik vertikalia kryptimi, t. y. r�šiuoja pagal to stulpelio, kuriame tuo metu b�na pažym�tas langelis, duomenis.

MS Word 2007 programos versijoje šiuos mygtukus galima rasti pagrindiniame meniu pasirinkus Duomenys (Data) arba pradin�je �ranki� juostoje Pradinis (Home), pasirinkus mygtuk R�šiuoti ir Filtruoti (Sort & Filter).

40 pa vei ks l a s . MS Word 2007 programos versijos r�šiavimo ir filtravimo komandos pasirinkimas

R�šiuojant reik�t� vadovautis šiais patarimais: - Jei reikia sur�šiuoti vieno stulpelio duomenis, neatsižvelgiant � kitus duomenis (t. y.

kiti duomenys lieka savo vietose), tuos duomenis reikia pažym�ti ir atsidarius persp�jimo langui pasirinkti T�sti dabartin� pasirinkim� (Continue with the current selection) (žr. 41 paveiksl).

82

41 pa vei ks l a s . Ršiavimo persp�jimo langas

- Reik�t� atkreipti d�mes�, ar r�šiuojama antraštin� eilut�, kurios paprastai nereikia r�šiuoti. Jei ji r�šiuojama, reik�t� pažym�ti duomenis be šios eilut�s arba pasirinkti komand R�šiuoti (Sort), kur galima pasirinkti atitinkamus nustatymus.

Norint r�šiuoti pagal kelis kriterijus, reik�t�: MS Word 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu pasirinkti Duomenys (Data)

-> R�šiuoti (Sort). Tada atsidarys langas, kuriame galima nustatyti iki 3 r�šiavimo kriterij�; MS Word 2007 programos versijoje paspausti R�šiuoti ir Filtruoti (Sort & Filter)

mygtuk ir pasirinkti Pasirinktinis r�šiavimas (Custom sort) komand (žr. 40 paveiksl), arba pagrindiniame meniu pasirinkti Duomenys (Data) ir pasirinkti R�šiuoti (Sort) mygtuk:

Tada atsidarys R�šiavimo (Sort) langas, kuriame galima:

42 pa vei ks l a s . MS Word 2007 programos versijos ršiavimo langas

� Prid�ti lyg� (Add Level) – šiuo mygtuku galima prid�ti iki 64 r�šiavimo kriterij�. � Trinti lyg� (Delete Level) – šiuo mygtuku galima trinti nereikalingus r�šiavimo

kriterijus. � Kopijuoti lyg� (Copy Level) – šiuo mygtuku galima kopijuoti ankstesnio

kriterijaus nustatymus. � Rodykl�mis galima sukeisti r�šiavimo kriterij� tvark.

83

� Mano duomenys turi antraštes (My date has headers) – šiuo mygtuku nustatome, ar duomenys turi antraštes ar j� neturi.

� Pasirinktys (Options) – �ia galima nustatyti, kad r�šiuojant b�t� skiriama a, b, c nuo A, B, C (Case sensitive), ir r�šiavimo krypt� (galima r�šiuoti eilutes – iš kair�s � dešin� (Sort left to right)).

5.3.3. Filtravimas

Filtravimas – tai �raš� atranka pagal tam tikrus kriterijus. �rašai, kurie netenkina kriterij�, paslepiami.

MS Word 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti Duomenys (Data)-> Filtruoti (Filter) -> Automatinis Filtravimas (AutoFilter) (žr. 43 paveiksl).

43 pa vei ks l a s . Word 2003 programos versijos filtravimo langas ir rezultatas

MS Word 2007 programos versijoje filtruojamoje duomen� lentel�je pagrindiniame meniu Pradinis (Home) reikia pasirinkti mygtuk R�šiuoti ir Filtruoti (Sort & Filter) arba pagrindiniame meniu pasirinkti Duomenys (Data) ir pasirinkti mygtuk Filtruoti (Filter).

Tada atsidarys langas, kuriame bus galima pasirinkti pageidaujamus kriterijus (žr. 44 paveiksl).

Filtravimo komandos grafinis išpildymas naujesn�je MS Word programos versijoje kiek skiriasi nuo MS Word 2003 programos versijos, ta�iau visos pagrindin�s filtravimo funkcijos yra tos pa�ios. Laukams, kuriuose yra tekstin� informacija, taikytini teksto vienodumo kriterijai (pvz., pasirinkus tekstin� kriterij� elektr. pr galima išrinkti visas elektros prekes); laukams, kuriuose yra skaitmenin� informacija, galima taikyti skaitmeninius kriterijus (10 dažniausi�, ne dažnesni už 10 ir kt.).

84

44 pa vei ks l a s . Word 2007 programos versijos filtravimo langas ir rezultatas

5.4. Grafikai ir diagramos

Nors yra nemaža �vairov� diagram� tip�, ta�iau galima skirti tris pagrindinius diagram� tipus. T� tip� diagramos gali b�ti �vairiai modifikuojamos.

1. Stulpelin�s ir kgio diagramos geriausiai tinka diskretiesiems duomenims32.

45 pa vei ks l a s . Stulpelin�s diagramos pavyzdys

32 Diskretieji duomenys – tai duomenys sudaryti iš skirting� element� arba iš dydži� turin�i� aiškiai skiriamas reikšmes (pvz., litai ir centai, vienetai, metai ir pan.)

85

2. Plokštieji ar linijiniai grafikai geriausiai tinka norint parodyti dydžio kitim, pvz., laike.

46 pa vei ks l a s . Linijinio grafiko pavyzdys

3. Skritulin�s ir žiedin�s diagramos geriausiai tinka procentiniam reikšmi� pasiskirstymui pavaizduoti.

47 pa vei ks l a s . Skritulin�s diagramos pavyzdys

Norint susikurti diagram, pirmiausia reikia pasižym�ti duomenis, kurie tur�t� b�ti pavaizduoti diagramoje. Jei norite pažym�ti ne šalia esan�ius duomenis, prieš pažym�dami nuspauskite Ctrl mygtuk.

MS Excel 2003 programos versijoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti terpimas (Insert) -> Diagrama (Chart) arba �ranki� juostoje paspausti mygtuk:

Tada atsidaro Diagramos vedlys (Chart Wizard), kuriame �vair�s diagramos nustatymai

pasirenkami 4 diagramos k�rimo etapais (veiksmais (steps)). 1 etapas. Šiame etape reikia pasirinkti diagramos tip. 2 etapas. Šiame etape galima patikslinti duomen� srit�, kurios pagrindu yra kuriame

diagrama.

86

3 etapas. Šiame etape pasirinkus atitinkamas korteles, galima nurodyti diagramos pavadinim (Chart title), diagramos aši� pavadinim (Category x/y axis), diagramos aši� rodym, suskirstym � tinklelius (Gridlines), duomen� rodym (Legend), duomen� etike�i� rodym (Data labels) ir duomen� lentel� (Data Table).

4 etapas. Šiame etape reikia nurodyti, kur �kelti sukurt diagram: kaip atskir darbo lap (As new sheet) arba kaip objekt tame pa�iame darbo lauke (As object in).

Jau sukurtos diagramos 4 etap� parinktys gali b�ti redaguojamos pasirinkus pagrindiniame meniu punkt Diagrama (Chart) ir atitinkamus veiksmus: Diagramos tip� (Chart type), Diagramos šaltinio duomenys (Source Data), Diagramos parinktys (Chart options) arba Vieta (Location).

Grafinius diagramos požymius galima keisti du kartus paspaudus atitinkam diagramos dal� arba pažym�jus redaguotin diagramos dal� ir pasirinkus Formatavimas (Format) ir atitinkam punkt.

Naujesn�je MS Word 2007 programos versijoje diagram� k�rimas labai pasikeit�. ia diagram pažym�tiems duomenims galima sukurti dviem pel�s paspaudimais.

MS Excel 2007 programos versijoje pagrindiniame meniu reikia išsirinkti terpimas (Insert) ir pagrindiniame meniu išsirinkti vien iš 7 diagram� tip�:

48 pa vei ks l a s . Diagram� tip� pasirinkimo langas

Tada visos kitos parinktys bus automatiškai nustatytos pa�ios programos ir vartotojui bus nupiešta diagrama. Šias parinktis galima pakeisti pagrindin�je �ranki� juostoje

87

atsidariusiuose trijuose interaktyviuose meniu punktuose – dizaino (design), išd�stymo (layout), formatavimo (format), kuriuose vartotojas, jei reikia, gali pakeisti automatiškai nustatytas parinktis. Iš karto diagramoje matyti pasikeitimai, susij� su pasirinktomis ypatyb�mis.

88

6. MICROSOFT POWERPOINT Microsoft PowerPoint programa skirta pristatymams rengti tiek projektuojant vaizd

ekrane ant sienos, tiek ir kompiuterio ekrane. Programa yra tinkama baigiamiesiems darbams pristatyti.

Kompiuterio technin�s galimyb�s ir �diegta Windows operacin�s sistemos versija lemia, kuri Microsoft PowerPoint programos versija �diegta vartotojo kompiuteryje. Šioje metodin�je priemon�je trumpai aptarsime svarbiausias MS PowerPoint 2003 ir MS PowerPoint 2007 program� galimybes.

6.1. Rodymo režimai

Atsižvelgdamas � atliekam užduot�, vartotojas su MS PowerPoint programa gali dirbti 7 režimais. Režimus galima pakeisti pasirinkus pagrindinio meniu punkt View.

Pagrindinius tris režimus (skaidri� redagavimo, skaidri� rikiavimo ir skaidri� demonstravimo) taip pat galima rasti ir programos lango apa�ioje:

Darbo režimai yra šie:

� Paprastas (Normal) – tai pagrindinis programos rodymo režimas, skirtas pristatymui parengti ir skaidr�ms redaguoti.

� Skaidri� ršiuotuvas (Slide Sorter) – šis režimas leidžia apžvelgti visas kuriamo pristatymo skaidres, tod�l patogus norint keisti pristatymo eig, išd�stym.

� Pastab� puslapis (Notes Page) – šis režimas skirtas pastab� lapui atidaryti, kuriame prie skaidri� patogu prid�ti pastabas ar papildom informacij. Viršutin� pastab� lapo dalis yra matoma ir skaidri� redagavimo režime.

� Skaidri� demonstravimas (Slide Show) – šis režimas skirtas parengtam pristatymui demonstruoti. Jo metu vis ekrano plot� užpildo pristatymo skaidr�, t. y. nesimato jokios pristatymui nepriklausan�ios informacijos. Šis režimas gali b�ti aktyvuojamas paspaudus klaviš F5.

� Skaidri� ruošinys (Slide Master) – šio režimo metu galima pakoreguoti skaidr�s informacijos lauk� ir dizaino element� išsid�stym.

� Ruošini� instruktorius (Handout Master) – šio režimo metu galima pakoreguoti dalomosios medžiagos išd�stym.

� Pastab� instruktorius (Notes Master) – šio režimo metu galima pakoreguoti pastab� lapo medžiagos išd�stym.

6.2. Skaidri� maketai

Rengiant pristatym reik�t� pasirinkti tinkam skaidri� maket (Layout). Norint pakeisti skaidr�s maket:

MS PowerPoint 2003 programoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: - Formatavimas (Format) -> Skaidr�s maketas (Slide Layout);

89

- paslinkite žymikl� ant skaidr�s, spragtelkite dešin�j� pel�s klaviš� ir pasirinkite komand� Skaidr�s maketas (Layout). MS Word 2007 programos versijoje: - Pasirinkite Pradžia (Home) -> Skaidr�s maketas (Layout); - paslinkite žymikl� ant skaidr�s, spragtelkite dešin�j� pel�s klaviš� ir pasirinkite komand� Skaidr�s maketas (Layout). Pagrindiniai abiej� programos versij� maketai yra šie (žr. 49 paveiksl):

� Pavadinimo skaidr� (Title Slide) – antraštin�s skaidr�s maketas tinkamas

pristatymo pavadinimui, šis maketas paprastai naudojamas pirmajai pristatymo skaidrei.

� Pavadinimas ir tekstas (Title and Content) – tai paprastas maketas, susidedantis iš teksto su antrašte.

� Skyriaus antrašt� (Section Header) – jei pristatymas yra ilgas ir turi atskiras dalis, tai šis maketas gali b�ti naudojamas tos dalies pavadinimui.

� Pavadinimas ir dviej� stulpeli� tekstas (Two Content) – maketas, leidžiantis tekst pavaizduoti dviem stulpeliais.

� Palyginimo (Comparison) – 2-j� stulpeli� teksto maketas, skirtas lygiagre�iai lyginamiems tekstams.

� Tik pavadinimas (Title Only) – maketas, kuriame yra tik skaidr�s antrašt�, jei norima skaidr� pavadinti, o turin� pateikti �klijuojant paveiksl�l�, lentel�, tekst iš kitos programos arba kuriant savus originalius objektus.

� Tuš�ia (Blank) – tuš�ia skaidr�; joje galima kurti savo original� maket. � Tekstas su pavadinimu (Content with Caption). � Paveiksl�lis su pavadinimu (Picture with Caption).

49 pa vei ks l a s . Maket� pasirinkimas MS PowerPoint 2007 programoje

90

6.3. Pristatymo konstravimas

Pasirinkus tinkam maket, turin� galima kurti spragtel�jus tekstui skirt lauk ir ten �rašyti tekst arba �klijuoti iš kitos programos. Iš kit� program� � pristatymo skaidr� taip pat galima �klijuoti nuotraukas, paveiksl�lius, grafikus, lenteles ir kitus objektus.

Atkreiptinas d�mesys, kad pristatymas skirtas ne tam, kad b�t� rodomas spausdinti skirtas tekstas. Pristatymas reikalingas, kad pad�t� klausytojams sekti žodin� pranešim, kad b�t� galima užfiksuoti pagrindines pranešimo mintis ir pateikti vaizdin� informacij. Tod�l pristatymo skaidr�se tekstas dažnai yra paprastinamas, strukt�rizuojamas, paliekant tik pagrindines mintis (plg. 50 ir 51 pav.).

50 pa vei k s l a s . Tinkamai sudaryta skaidr� – pateikiama esmin� informacija su vaizdiniais pavyzdžiais

51 pa vei ks l a s . Netinkamai sudaryta skaidr� – pateikiama pernelyg daug tekstin�s informacijos

91

6.4. Skaidri� dizainas

Nor�dami savo pristatymui suteikti tam tikr stili�, galite naudotis programoje sukurtais dizaino sprendimais:

MS PowerPoint 2003 programoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: Formatavimas (Format) -> Skaidr�s dizainas (Slide Design) MS Word 2007 programos versijoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti Design ir

išsirinkti tinkam dizaino ikon�l�.

52 pa vei ks l a s . Dizaino pasirinkimas MS PowerPoint 2007 programoje

Jeigu standartini� dizaino sprendimo nepakanka, galima j� paieškoti internete (2007 programos versijoje reikia pasirinkti More Themes on Microsoft Office Online) arba susikurti savo original� dizain.

Be to, programoje esan�ius standartinius dizainus galima pritaikyti savo reikm�ms, kei�iant atskirus dizaino elementus (juos pašalinti, keisti j� viet, spalv ir pan). Tam reikia atsidaryti skaidri� ruošinius.

MS PowerPoint 2003 programoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: Rodymas (View) -> Instruktorius (Master) -> Skaidri� ruošinys (Slide Master) MS Word 2007 programos versijoje: Rodymas (View) -> Skaidri� ruošinys (Slide Master)

92

53 pa vei ks l a s . Dizaino element� redagavimas MS PowerPoint 2007 programoje

6.5. Animacija

Pristatymui pagyvinti skirta animacijos funkcija. Galima animuoti skaidri� per�jimus ir skirting� skaidr�se esan�i� element� rodym.

6.5.1. Skaidri� per�jimas

MS PowerPoint 2003 programoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: Skaidri� demonstravimas (Slide Show) -> Skaidri� per�jimas (Slide Transition), tada iš

dešin�je pus�je atsidariusio srašo išsirinkti tinkam per�jim. MS Word 2007 programos versijoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: Animacija (Animations) ir tada pasirinkti tinkam �kon�l�.

Galima nustatyti tinkam skaidri� per�jimo greit�, taip pat galima skaidri� pasikeitim automatizuoti ar netgi prid�ti gars.

6.5.2. Vartotojo susikurta animacija

Galima animuoti ir atskirus turinio elementus. Tam skirta programos funkcija Pasirinktin� animacija (Custom animation).

MS PowerPoint 2003 programoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti:

93

Skaidri� demonstravimas (Slide Show) -> Pasirinktin� animacija (Custom Animation) MS Word 2007 programos versijoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: Animacija (Animations) ir pasirinkti klaviš Pasirinktin� animacija (Custom Animation).

Tada skaidr�je reikia pasirinkti t turinio element, kur� nor�tum�te animuoti, pvz., antrašt�, tekstin� lauk, paveiksl�l�, lentel� ir pan., o dešin�je pus�je pasirinkti Prid�ti efektus (Add Effect).

54 pa vei ks l a s . Pasirinktin�s animacijos pasirinkimas

Animuoti galima: � turinio element� pasirodym – eitis (Entrance); � turinio element� pabr�žim – Emfaz� (Emphasis); � turinio element� išnykim – Iš�jimas (Exit); � turinio element� perst�mimus – Jud�jimo maršrutai (Motion paths). Turinio element� pasirodymas

Tarkime, jei pasirinksime eitis (Entrance) ->Atskridimas (Fly In), visi judantys elementai ir j� pasirodymo tvarka bus pažym�ti numeriukais ir bus matomi sraše dešin�je juostoje (žr. 55 paveiksl).

Kiekvienam animuotam elementui galima nustatyti: � Kaip elemento pasirodymas yra aktyvuojamas:

o su pele – Spustel�jus (On Click); o pasirodo su akstesniu elementu – Su ankstesniu (With Previous); o pasirodo po ankstesnio elemento po tam tikro laiko – Po ankstesnio

(After Previous) – šiam pasirinkimui reikt� nustatyti laik, spragtel�jus dešin�j� pel�s klaviš ir pasirinkus Laiko planavimas (Timing);

� Kokia jud�jimo Kryptis (Direction); � Kokia jud�jimo Sparta (Speed); � Kokia element� pasirodymo eil� – � Pertvarkyti (Re-Order) �; � Panaikinti animacij – Šalinti (Remove).

94

55 pa vei ks l a s . Pasirinktin�s animacijos atskridimo schema

Padarius bet kok� pakeitim, galima perži�r�ti animuot skaidr� pasirinkus Vykdyti (Play) arba pasirinkus Skaidr�s demonstravim� (Slide Show).

Turinio element� pabr�žimas

Ši funkcij galima naudoti, kai norima kai kuriuos tekstinius elementus išskirti, pavyzdžiui, pakeisti spalv, padidinti šrift, pabraukti arba kaip nors judinti. Reikia pasirinkti Prid�ti efektus (Add effect) -> Emfaz� (Emphasis) ir tekstiniams elementams pasirinkti tinkam efekt.

Turinio element� išnykimas

Funkcija nustatoma analogiškai turinio element� pasirodymo funkcijai, tik jos rezultatas yra elemento išnykimas iš skaidr�s.

Turinio element� perst�mimas

Su šia funkcija galima pakeisti turinio element� viet. Ekrane nupieštos rodykl�s leidžia nustatyti element� jud�jimo krypt� ir viet.

95

56 pa vei ks l a s . Animuotas element� perstmimas

6.5.3. Animacijos schemos

Viso pristatymo arba vienos skaidr�s visiems teksto elementams galima parinkti vienod animacijos schem. Animacijos schemos pasirinkimas leidžia greitai animuoti visas pristatymo skaidres.

MS PowerPoint 2003 programoje pagrindiniame meniu reikia pasirinkti: Skaidri� demonstravimas (Slide Show) -> Animacijos schemos (Animation Schemes),

tada iš dešin�je juostoje atsidariusio srašo išsirinkti tinkam schem ir pritaikyti arba vienai skaidrei, arba Taikyti visoms skaidr�ms (Apply to All);

MS Word 2007 programos versijoje n�ra funkcijos Animacijos schemos (Animation Schemes), ta�iau yra kitas b�das, kaip parinkti animacij visoms pristatymo skaidr�ms.

Rodymas (View) -> Skaidr�s ruošinys (Slide Master), tada pasirinkti Animacija (Animations) ir norimam skaidr�s elementui pritaikyti norimus animacijos efektus (žr. skyrel� 6.5.2).

96

7. DOKUMENTO FORMATAS PDF PDF (Portable Document Format) sukurtas Adobe kompanijos 1993 metais. Šis

formatas leidžia vartotojui užtikrinti, kad jo sukurtas dokumentas b�t� atspausdintas arba matomas toks, kok� j� suk�r� vartotojas.

Nepaisant kompiuteri� ar operacini� sistem� skirtum�, PDF formato failas yra matomas ir spausdinamas lygiai toks pats, koks buvo sukurtas vartotojo.

Dabar šis formatas labai paplito: � publikuojant dokumentus ar straipsnius internete, � kei�iantis dokumentais.

Dokumento konvertavimas � PDF format gali b�ti palyginamas su spausdinimu: „konvertavai � PDF, vadinasi, atspausdinai“.

PDF formato privalumai: � nepriklauso nuo kompiuterin�s ar programin�s �rangos, � nepriklauso nuo raiškos (resolution), � nepriklauso nuo kompiuteryje �diegt� šrift�.

Norint savo kompiuteryje matyti PDF formato fail, reikia �sidiegti nemokam program Adobe Reader (anks�iau vadint Acrobat Reader). Su šia programa galima PDF failus skaityti ir spausdinti, bet negalima j� keisti.

PDF formato dokumentus galima susikurti naudojant: Mokamas programas

� Acrobat Distiller; � MS Office 2007 (parsisiuntus special� �skiep�); � ir kt.

Nemokamas programas � Ghostsript ir Ghostviewer, parsisiuntus ir �sidiegus šias programas iš

http://www.ghostscript.com, galima konvertuoti failus � PDF format; � Pdf995, parsisiuntus ir �sidiegus ši program iš http://www.pdf995.com

vartotojo kompiuteryje �diegiamas virtualus spausdintuvas, kuris dokumentus konvertuoja � PDF format;

� OpenOffice, �sidiegus š� teksto redaktori� galima bet kur� atidaryt ar sukurt dokument konvertuoti � PDF format;

� kt.

97

8. TEKSTYN� LINGVISTIKOS IR STATISTINIAI METODAI

8.1. Tekstyn� lingvistika

Tekstyn� lingvistika – tai toks kalbos tyrimo metodas, kurio tyrimo pagrindas yra tekstynai.

Tekstynai (angl. corpus (vns.), corpora (dgs.)) – tai didžiuliai elektronini� tekst� rinkiniai, kurie paprastai naudojami nat�raliosios kalbos vartosenai tirti (pla�iau apie tekstynus žr. Marcinkevi�ien� 1997 ir 2000; Sinclair 1991).

Tekstynams analizuoti naudojamos specialios tekstyn� analiz�s priemon�s.

8.1.1. Tekstyn� lingvistikos metodai

Tekstynais paremta analiz� (corpus-based) – tradicinis tyrimo metodas, kuris paremtas arba iliustruotas medžiaga iš tekstyn�.

Tekstyn� inspiruota analiz� (corpus-driven) – metodas, kurio id�ja, hipotez� ir keliamos problemos rado pradži tekstynuose (pla�iau žr. Marcinkevi�ien� 2000).

8.1.2. Tekstynai ir j� r�šys

Tekstynus galima skirstyti remiantis �vairiais parametrais: Pagal kalbos atmain�:

� rašytin�s kalbos, � sakytin�s kalbos, � mišr�s.

Pagal kalb� skai�i�:

� vienakalbiai, � dvikalbiai, � daugiakalbiai.

Dvikalbiai ir daugiakalbiai dar skirstomi pagal sandar�:

� lygiagret�s, � palyginamieji.

Pagal kalbos anotavim�:

� neanotuoti, � anotuoti.

Pagal reprezentuojamos kalbos pob�d�:

� sinchroniniai, � diachroniniai.

Vienakalbiai tekstynai – tai vienos kalbos elektronini� tekst� rinkiniai. Nedidel� iš keli� ar keli� dešim�i� tekst� sudaryt tekstyn galima susikurti greitai ir be dideli� laiko snaud�, o keli� ar keli� šimt� milijon� žodži� apimties tekstynai gali b�ti daugyb�s met� darbo rezultatas.

Reikia pamin�ti, kad sakytin�s kalbos tekstyn� k�rimas yra daug sud�tingesnis procesas nei rašytin�s kalbos tekstyn�, nes sakytin� kalb reikia �rašyti, transkribuoti ir tinkamai �forminti. Sakytin�s kalbos tekstynuose svarbiausias elementas yra ne sakinys, o pasakymas.

98

Lygiagret�s tekstynai – tai original�s tekstai ir j� vertim� tekstai, sulygiagretinti sakini� lygmeniu. Lygiagre�iuosiuose tekstynuose gali b�ti sulygiagretinti dviej� ar daugiau kalb� tekstai. Paprastai šit� tekstyn� kaupimas reikalauja daug didesni� laiko snaud� nei vienakalbi� ar palyginam�j� tekstyn� kaupimas, nes reikia ne tik surinkti reikiamus tekstus, bet ir juos sulygiagretinti.

Palyginamieji vienakalbiai tekstynai – tai vertimo studijoms skirti tekstynai, kuriuose pagal tuos pa�ius kriterijus sukaupti du vienos kalbos elektronini� tekst� rinkiniai: viename yra original�s tekstai, kitame tos pa�ios kalbos vertimo tekstai. Palyginamuosiuose tekstynuose �prasta tirti žodžio vartosenos skirtumus originalo ir vertimo kalboje (daugiau žr. Baker 1995).

Palyginamieji dvikalbiai arba palyginamieji daugiakalbiai tekstynai yra pagal tuos pa�ius kriterijus sukaupti original�s dviej� arba daugiau kalb� elektronini� tekst� rinkiniai.

Anotuoti tekstynai – tai tekstynai, kuriuose strukt�riniai, gramatiniai ar semantiniai požymiai žymimi specialiomis metakalbin�mis pažymomis (arba anotacijomis).

8.1.3. Tekstyn� reprezentatyvumas, rezultat� interpretavimas

Nors tekstyno dydis yra vienas svarbiausi� tekstyno požymi�, ta�iau vien tik tekstyno dydžio nepakanka jo kokybei užtikrinti. Svarbiausia yra tai, k tekstynas reprezentuoja ir kaip tiksliai atspindi tam tikr kalbos atmain ar žanr.

Taigi tekstyn� dydis yra glaudžiai susij�s su reprezentatyvumo problema, nes tekstynas – tai tam tikras kalbos m�ginys arba modelis, kurio tyrim� pagrindu daromos bendresn�s išvados. Tyr�jas dirbdamas su tekstynu arba kurdamas tekstyn visada turi užduoti sau klausim: k tas tekstynas reprezentuoja (vis rašytin� kalb, vertim� kalb ar vieno autoriaus kalb) ir ar gerai reprezentuoja? Dažniems kalbos reiškiniams, pvz., jungtukams, tirti pakanka palyginti nedidelio tekstyno, o retesni kalbos reiškiniai turi b�ti tiriami kuo didesniuose tekstynuose.

Vertinant tekstynuose atrastus kalbos reiškinius, reikia atsižvelgti � tekstyno tekst�: � tem, � kalbos atmain (sakytin� ar rašytin�), � žanr (grožin� literat�ra, dokumentai, mokslin� literat�ra ir pan.), � laikotarp� (metai ar tam tikras laikotarpis), � tekst� ar autori� �vairov� ir kt.

Nors egzistuoja �vairios tekstyn� tyrimo medžiagos analiz�s metodikos, ta�iau rezultat� interpretacij ir galutines išvadas visada kuria pats tyr�jas. Geras tekstynu paremtas tyrimas remiasi ne tik reprezentatyviais ir tinkamais duomenimis, bet ir teisinga j� interpretacija.

8.1.4. Tekstyn� analiz�s priemon�s

Konkordavimo programos Konkordavimo programa (concordancing programs ar concordancers) – pagrindin�

tekstyn� analiz�s priemon�. Iš esm�s ši programa yra teksto arba tekstyno paieškos sistema, leidžianti lingvistui rasti tekste reikaling informacij apie atskirus teksto elementus (žodžius ar žodži� junginius) ir pateikti j patogia forma – konkordansu.

Konkordansas yra srašas eilu�i�, kuriose rastas tiriamas žodis ar žodži� junginys, paimtas iš teksto ar tekstyno. Gali b�ti vienakalbiai, dvikalbiai ir daugiakalbiai konkordansai. Skirting� r�ši� konkordansams generuoti reikalingos �vairios konkordavimo programos:

Vienakalbiai konkordansai (pvz., Simple Concordance program – SCP, WordSmith Tools, Dabartin�s lietuvi� kalbos tekstyno paieška33);

33 Žr. http://tekstynas.vdu.lt.

99

Dvikalbiai ar daugiakalbiai konkordansai (pvz., Paraconc, Lygiagre�iojo tekstyno paieška34).

Vienakalbio konkordanso eilut�s centre yra tiriamasis žodis (angl. node), o jo artimiausiame kontekste iš kair�s – kairieji kolokatai, iš dešin�s – dešinieji (angl. left collocates, right collocates) (žr. 57 paveiksl). Kolokacij� tyrimuose dažnai b�tina apriboti kontekst, t. y. analizuoti tik tam tikr kolokat� skai�i� iš kair�s arba iš dešin�s, kitaip tariant, nustatyti „lango dyd�“ (angl. span). Dažniausiai nustatomas 4–5 žodži� lango dydis. Kompiuteri� programose d�l patogumo kairieji kolokatai žymimi sutrumpintai K1–K5, o dešinieji – D1–D5 (angl. atitinkamai L1–L5, R1–R5), kur skai�ius nurodo, kurioje pozicijoje yra kolokatas.

rusišk�j� p lot� lietuviškumas tokia abejotina filologija: Vitebskas nuo vyti, Pinskas nuo pinti

K5 K4 K3 K2 K1 D3 D4 D5

Tiriamasis žodis

D2D1

lango dydis = 5

Dešinieji kolokatai Kairieji kolokatai

Konkordanso eilut� 57 pa vei ks l a s . Konkordavimo programose vartojam� termin� iliustracija

Dauguma konkordavimo program� leidžia didinti konkordanso eilut�s ilg�: eilut� galima

apriboti sakiniu arba tiksliai nurodyti jos ilg� simboliais. Tobulesn�s programos dar leidžia kurti bendrašakni� arba bendragal�ni� žodži� konkordansus. Pavyzdžiui, jei paieškos lange nurodysime filolog*, konkordavimo programa suras visus žodžius su šia šaknimi, jeigu *gija – visus žodžius su šiuo baigmeniu.

Jeigu tiriame 10–15 konkordanso eilu�i�, mums nereikia jokios ypatingos analizavimo metodologijos: sugebame patys puikiai �vertinti tai, k matome. Jei tiriame 50–100 eilu�i� konkordans, rekomenduotina jam pritaikyti kok� nors elementar� konkordanso r�šiavim (žr. toliau pateikt pavyzd�). O jeigu m�s� tyrimo medžiaga susideda iš t�kstan�io ar daugiau eilu�i�, b�tina pritaikyti konkordansui specialias r�šiavimo ir skai�iavimo priemones, kitaip nesugeb�sime apr�pti ir apibendrinti visos jame esan�ios informacijos.

Toliau pateiktas žodžio filologija konkordansas, sur�šiuotas pagal K1 ir po to pagal K2: usišk�j� plot� lietuviškumas tokia abejotina filologija: Vitebskas nuo vyti, Pinskas nuo pinti, ialybi� spektras: lietuvi� filologija, angl� filologija, vokie�i� filologija, vokie�i� ir rus� tete populiariausia nauja specialyb� - angl� filologija. Norin�i� studijuoti j�, kaip ir ekonom neutinio susitikimo b�dai taps archeologija. filologija nebepažins myl�tino Logoso. Buvau atkre s neateit�, be to, b�t� per sud�tinga. Balt� filologija kaip atskira specialyb� d�stoma tik tri s Redakcijos sve�ias Baltistika, arba balt� filologija, - mokslas apie balt� kalbas, literat� tyrin�jim� disciplinos pagrindas lieka balt� filologija, tai yra lietuvi� ir/arba latvi� kalba, šimto dalyk�. Dabar vienas toki� - ir balt� filologija. - Pernai student� buvo tik keturi. pastang� reikalaujantis autorius, j� domina filologija ir filosofija, jis retai kada praleidži am tik�jimui nepaliaujamai stiprinti gyvuoja filologija. Jos prielaida ta, kad esama t� nedauge s rašo arba gali rašyti. Noriu pasakyti, kad filologija remiasi kilniu tik�jimu - tik�jimu tuo, erkeit� ir pertvark� tokios disciplinos kaip filologija, kuri savo ruožtu nat�ralizavo, modern studijuoti tokius nepraktiškus mokslus kaip filologija. Baig�s mokslus, B. Brazdžionis d�st� l ta bals�s � priebalsius, ir stambaus kalibro filologija lieka bej�g� išreikšti t� meil�s ir jau emiotikos šakos, hermeneutika, komparatyvin� filologija ir kt.). Š� dvinar� bakalauro studij nimas neaiškus (studij� planuose - "lietuvi� filologija”, mano skaitytojo biliete - "lietuvi� k �kurtas naujas didaktikos skyrius - lietuvi� filologija, kuriai iki šiol vadovauja profesorius r filologini� specialybi� spektras: lietuvi� filologija, angl� filologija, vokie�i� filologija, ne taip akivaizdu, bet tiek pat nuostolinga. filologija su saviironišku budrumu žodiniam, sutar e �teig� inžinieriaus, mediko specialybes, o filologija netur�jo pasisekimo. Taip lietuviška s - teig� menininkas, - pagimd� ne istorija, o filologija; sunku �sivaizduoti didesn� negu lietu ijos perskyra taip pat tradicin�. Ja remiasi filologija: vienas dalykas yra tekstas ir jo prasm no" mama. "Vaikeli, anokia �ia specialyb� - ”filologija”!, - tikino ji. - Juk neb�tina studiju strakcijos ir universalumo lygio strukt�ras (filologija akcentuoja konkretyb�s šventum�). Galg

34 Žr. http://tekstynas.vdu.lt.

100

� kit� krašt�, kiti ir universitetai. Taigi filologija, nors to termino aš ir nelabai suprantu disertacij� "Latvi� kalbos s�lišk�j� tarmi� filologija”. 1980-1990 metais dirbo mokslin� darb� medicinos srities atstov�, antroje vietoje - filologija, tre�ioje - technikos mokslai. Susitik tuvi� filologija, angl� filologija, vokie�i� filologija, vokie�i� ir rus� kalbos, kurias daugia akomis: antropologija, biologija, zoologija, filologija (senais vietovardžiais)104. Nors, anot

Taip sur�šiuotame konkordanse be sud�ting� skai�iavim� galima lengvai nustatyti dažniausius junginius su ieškomuoju žodžiu (balt� filologija – 4, lietuvi� filologija – 3).

Besikartojantys junginiai yra lengviau matomi naudojant vadinamj� zigzagin� r�šiavim� (angl. zig-zag sorting). R�šiuojant zigzaginiu b�du, pirmiausia r�šiuojama pagal tiriamj� žod�, po to pagal pirmj� iš dešin�s; pagal pirmj� iš kair�s; pagal antrj� iš dešin�s; antrj� iš kair�s ir t. t. Taip susidaro pasikartojan�i� jungini� grandin�s, kurios yra lengvai pastebimos plika akimi.

Jei m�s� konkordansas yra t�kstan�io ir daugiau eilu�i�, gali nepad�ti ir kolokat� r�šiavimas. Tada reikt� automatiškai skai�iuoti kolokatus, nustatant tiksl� kolokat� skai�i� tam tikroje pozicijoje. Dauguma konkordavimo program� leidžia atlikti tokius skai�iavimus.

Dažniniai s�raš� generatoriai Šios kompiuterin�s priemon�s skai�iuoja dažnines žodži� charakteristikas, t. y.

generuoja dažninius srašus (angl. frequency lists). Šiuose srašuose nurodomas kiekvienos atskiros žodžio formos arba žodžio pasirodymo dažnis tiriamame tekste. Dažniniai srašai suteikia vertingos informacijos apie santykin� žodži� dažn� ir teksto leksem� �vairov�.

Dažniniai srašai gali b�ti sur�šiuoti pagal dažn� arba ab�c�l�, taip pat did�jan�ia arba maž�jan�ia tvarka. Pagal dažn� sur�šiuotuose srašuose išryšk�ja dažniausi žodžiai ir j� formos. Toliau pateiktas 10 pa�i� dažniausi� žodži� form� srašas 60 mln. žodži� tekstyne. Iš šio srašo akivaizdu, kad pats dažniausias žodis tekstyne yra jungtukas ir, dažniausias prielinksnis �, iš veiksmažodini� form� dažniausia yra žodžio b�ti b�tojo laiko III asmens forma buvo, daiktavardžiai, b�dvardžiai ir prieveiksmiai � dažniausi�j� dešimtuk nepatenka.

ir 1909469 kad 485436 � 455142 iš 384463 su 334613 o 307064 buvo 307006 tai 296544 kaip 290564 yra 272266

Generuodami dažninius srašus lingvistai gali naudotis nepageidaujam� žodži� s�rašais

(stop lists), t. y. srašais, kuriuose yra tie žodžiai, kuri� tyr�jas nepageidauja savo dažniniuose srašuose. Pavyzdžiui, nor�damas dirbti tik su reikšminiais žodžiais (daiktavardžiais, b�dvardžiais, veiksmažodžiais), tyr�jas funkcines kalbos dalis (jungtukus, prielinksnius, dalelytes ir kt.) gali �traukti � nepageidaujam� žodži� srašus.

Pagal ab�c�l� sur�šiuotose srašuose labai patogu sugrupuoti visus bendrašaknius ir giminiškus žodžius. Šiuose srašuose taip pat lengviau surasti konkret� žod� (ypa� jeigu šis srašas yra atspausdintas). Toliau pateiktoje lentel�je matome žodžio filologija dažni� pasiskirstym pagal linksnius ab�c�l�s tvarka išrikiuotame dažniniame sraše.

filologes 1 filolog�s 10 filologija 26 filologij� 43 filologijai 8

101

filologijas 1 filologijoje 10 filologijomis 1 filologijos 367 filologine 12 filologin� 12 filologin� 15 filologinei 2 filologin�je 1

Svarbu �vertinti, kad žodži� form� srašai rodo ne žodži�, o žodžio form� dažnumus. Iš

ties� tikrasis antraštinio35 žodžio filologija dažnis yra vis� to žodžio linksni� dažni� suma. Ši problem padeda spr�sti lemuokliai, kurie suveda visas gramatines žodžio formas � vien antraštin�. Lemuotas žodžio srašas sutrump�ja, be to, gali pasikeisti žodži� išsid�stymo tvarka sur�šiavus j� pagal dažn�, ta�iau lemuojant žodži� sraš susiduriama su homonimijos problema. Pavyzdžiui, žodžio forma laužo, kuriai dažniniame sraše yra priskiriamas tik vienas dažnis, iš ties� skyla � daiktavardžio laužas kilminink ir veiksmažodžio laužyti esamojo laiko form. Tiesa, reikia neužmiršti, kad antraštini� žodži� sraše prarandama informacija apie atskir� linksni� arba veiksmažodžio form� dažnius.

Dauguma internete prieinam� tekstyn� turi �rankius, kurie leidžia atlikti konkordavimo ir dažnini� sraš� generavimo funkcijas. Jei studentai nor�t� patys kurti ir analizuoti tekstynus, b�t� galima pamin�ti nemokamas programas AntConc ir Simple Concordance Programme, bei komercin� WordSmith Tools.

8.2. Statistiniai duomenys, statistiniai metodai

Nors tradiciškai filologija yra laikoma humanitariniu mokslu, ta�iau tekstyn�, fonetikos ar kompiuterin�s lingvistikos tiriamuosiuose darbuose lingvistai neretai susiduria su �vairiais skai�iavimais, statistika, statistiniais duomenimis ir statistiniais metodais.

Kiekybiniai metodai kalbotyroje reikalingi d�l keli� priežas�i�. 1. Kiekybiniai d�sningumai egzistuoja gyvojoje kalboje (linksni�, kir�iuo�i�, kalbos

dali�, gramatini� form� dažnumas). Remiantis statistika galima grei�iau pasteb�ti tam tikrus d�sningumus. Reikia pasakyti, kad dažnumas, remiantis žodyn� ir realios vartosenos duomenimis, labai skiriasi.

2. Tarp kiekybini� ir kokybini� reiškini� dažnai egzistuoja ryšys (tarp skiemen� skai�iaus ar kir�iuoto skiemens vietos ir žodžio vartojimo dažnumo). Statistika kokybini� ypatybi� neatskleidžia, bet gali juos paaiškinti.

Statistikos naudojimas kalbotyroje turi b�ti prasmingas. Statistika d�l pa�ios statistikos beprasm� (kalbotyra negali virsti buhalterija). Kita vertus, reikia gerai išmanyti statistikos galimybes ir pa�ius metodus, kad statistikos naudojimas b�t� s�kmingas bei prasmingas.

Dažnai, ypa� pradedantieji tyr�jai, neteisingai �vardija savo tyrimo metod ir nepagr�stai priskiria j� statistiniam.

Statistiniai duomenys – �vair�s tam tikr� reiškini� skai�iavimai (dažniai) yra randami daugumoje šiuolaikin�s kalbotyros darb�, ta�iau vien tik statistini� duomen� pateikimas tyrime nereiškia, kad tyrime naudojami statistiniai metodai.

Statistiniai duomenys skirstomi � kokybinius ir kiekybinius. Grafiškai galima pavaizduoti ir vienus, ir kitus. Skaitin� interpretacija galima tik kiekybini� požymi�. Ta�iau kokybin� požym� visada galima interpretuoti kaip kiekybin�, suteikiant jam skaitines reikšmes, pvz., ilgiesiems balsiams priskirti 1, o trumpiesiems 0.

35 Antraštinis žodis (angl. headword) – tai apibendrinta žodžio forma, kuri paprastai sutampa su to žodžio žodyninio straipsnio antraštine forma. Antraštinis žodis dar vadinamas lema.

102

Kiekybinis požymis gali b�ti: a) tolydusis (jei skirtumas tarp požymio �gyjam� reikšmi� gali b�ti kiek norima mažas, pvz., balsi� ilgumas); b) diskretusis (požymio reikšm�s gali skirtis ne mažiau kaip tam tikru minimaliu dydžiu, pvz., balsi� ar priebalsi� skai�ius kalbose).

Tam tikra tvarka surikiuota medžiaga yra statistin� variacijos eilut�. Tokios eilut�s gali b�ti diskretin�s ir intervalin�s. Pvz.: tiriamas lietuvi� kalboje vartojam� skolini� kiekis sociolingvistiniu aspektu (t. y. pagal amži�). Turime 15, 18, 19, 27, 29, 35, 50, 61, 72 met� respondentus. Jeigu analizuosime ir aptarsime kiekvieno informanto kalb atskirai (tam tikra tvarka, pvz., nuo jauniausio iki vyriausio, taip, kaip surašyta), tai tur�sime diskretin� eilut�. Jeigu juos suskirstysime � grupes: 15–19, 27–35, 50–72, tai tur�sime intervalin� eilut�. Intervalin�s eilut�s labai parankios tada, kai naudojamasi dideliu medžiagos kiekiu.

Dažni� lentel�s. Pavyzdžiui, analizuojama, koks yra lietuvi� kalbos daiktavardži� kir�iuo�i� dažnumas (duomenys paimti iš Kazlauskien� 2000):

1 kir�iuot� 2 kir�iuot� 3 kir�iuot� 4 kir�iuot� 43,2 % 37,5 % 9,8 % 9,5 %

Kad b�t� vaizdžiau, šitos lentel�s gali b�ti pateikiamos grafiškai – braižomos �vairios

diagramos. Aprašomoji statistika – pirminis skaitmenini� duomen� apdorojimas: vidurkis, moda,

mediana, santykiniai ir absoliut�s dažniai, dispersija, standartinis nuokrypis. Šios charakteristikos gali b�ti dvejopos: a) poslinkio (rodo duomen� reikšmi� dyd�) ir b)

sklaidos (rodo reikšmi� išsid�stym).

Poslinkio charakteristikos Sklaidos charakteristikos vidurkis, mediana, moda absoliutusis nuokrypis, dispersija

Vidurkis (arba aritmetinis vidurkis) – viena iš svarbiausi� skaitini� poslinkio

charakteristik� – skai�iuojamas pagal formul�:

xx

ni�

�

kur xi (i=1, 2, ..., n) – varian�i� reikšm�s, n – varian�i� skai�ius.

Reik�t� nepamiršti, kad kai kada jis gali netiksliai rodyti vidutin� duomen� reikšm�. Taip b�na tada, kai imtyje yra vienas ar keli labai besiskiriantys skai�iai, pvz.: balsi� trukm� (ms): 70 80 85 75, 80 85 75 70 170 70 75 85. Be to, 170 vidurkis b�t� 77ms, o su juo 85ms.

Mediana. Norint rasti median�, pirmiausia reikia sur�šiuoti duomenis did�jimo tvarka. Rikiuot�s vidurinis skai�ius ir yra mediana. Jei duomen� skai�ius lyginis, tai mediana – dviej� vidurini� skai�i� vidurkis. Mediana naudojama tada, kai d�l keli� ekstremini� skai�i� vidurkis nerodo realaus poslinkio, pvz., ankstesnis balsi� trukm�s atvejis: 70 70 70 75 75 75 80 80 85 85 85 170. Mediana yra 77 (vidurkis 75 ir 80).

Moda – dažniausiai pasitaikantis steb�jimas nagrin�jamoje statistini� duomen� aib�je. Jei visi skai�iai pasikartoja tiek pat kart�, sakoma, kad aib� neturi modos. M�s� tiriam� balsi� trukm�s aib� neturi modos, nes net 3 reikšm�s pasikartoja 3 kartus.

Absoliutusis nuokrypis (mean deviation) apibr�žiamas kaip vidurkis absoliu�i�j� skirtum� tarp �gyjam� reikšmi� ir vidurkio. Tie skirtumai �gyja ir teigiamas, ir neigiamas reikšmes, skirtum� suma visada lygi 0. Tod�l reikia naudotis t� skirtum� absoliu�iaisiais dydžiais. Apskai�iuojamas pagal formul�:

1

1nx xi

i

n

���

103

Dispersija (variance) – dažniausiai vartojama sklaidos charakteristika. Tai atsitiktini� dydži� išsibarstymas aplink vidurk�. Ji skai�iuojama kaip ir absoliutusis nuokrypis, tik �ia imama ne absoliu�i� dydži� suma, o skirtum� kvadrat� suma (nereikia modulio).

� 2 2

1

1� �

��n

x xii

n

( )

Dispersija yra populiacijos parametras (duomenys apie absoliu�iai vis tiriamj grup�). Jei turime ne populiacij, o imt�, tada formul� šiek tiek kitokia:

sn

x xii

n2 2

1

1

1�

��

�� ( )

Dispersijos reikšm� gali skirtis nuo absoliu�iojo nuokrypio. Kad to neb�t�, naudojamas standartinis nuokrypis (Standart deviation). Tai šaknis iš dispersijos:

sx x

ni���

� ( )2

1

� standartin� nuokryp� panašus ir variacijos koeficientas, nustatomas pagal formul�:

vs

x� �100

Aprašomoji statistika yra naudojama daugelyje šiuolaikini� kalbotyros darb�, ta�iau ir tai dar n�ra tikrieji statistiniai metodai.

Statistiniai metodai skirti duomen� reprezentatyvumui �vertinti, statistiniams ryšiams, priklausomyb�ms, tikimyb�ms, sveikoms nustatyti.

Klaidos tikimyb�s nustatymo metodai. Koreliacin� analiz� – statistini� ryši� tarp kintam�j� tyrimas. Regresin� analiz� – vieno kintamojo priklausomyb�s tyrimas nuo vieno arba daugelio

kintam�j�. Dispersin� analiz� – kintamojo reikšmi� paaiškinimas vieno ar keli� nepriklausom�

kintam�j� veikimu. Faktorin� ir klasterin� analiz�s leidžia daugel� kintam�j� sugrupuoti � tarpusavyje

nesusijusias grupes remiantis j� tarpusavio koreliacijomis. Pla�iau apie statistinius metodus skaitykite specialioje statistikai skirtoje literat�roje

(ekanavi�ius et al. 2000, 2002; Januškevi�ius 2000).

8.2.1. Statistini� metod� naudojimas kalbotyroje

Statistiniai metodai daugiausia naudojami šiose kalbotyros srityse: Eksperimentin�je fonetikoje Šiuose tyrin�jimuose statistiniais metodais gali b�ti tyrin�jami garso signal� parametrai:

�vertinant garso signal� matavimo patikimum, skirtumus ir paklaidas. Tekstometriniuose tyrin�jimuose Šie tyrin�jimai apima tekstyn� ir kompiuterin�s lingvistikos tyrin�jimus, kuriuose

statistiniai metodai gali b�ti naudojami �vairiems teksto elementams skai�iuoti: kolokacijoms, autorystei nustatyti, žodži� pasiskirstymui lyginti, automatiškai nustatyti teksto funkcij, grupuoti tekstus ir kt.

Anketiniuose arba apklaus� tyrin�jimuose Ši� tyrin�jim� duomenys yra surinkti apklausiant respondentus. Ši� tyrin�jim� ištakos

yra socialiniuose moksluose – jie skirti �vairiems visuomeniniams reiškiniams tirti. Kai apklausiamas didžiulis �vairaus amžiaus, �vairaus išsilavinimo, �vairi� socialini� grupi� respondent� kiekis, tai rezultatams �vertinti reikalingi statistiniai metodai.

104

8.2.2. Statistin� programin� �ranga

Specializuota statistin� programin� �ranga yra didel� pagalba tyr�jui, norin�iam naudoti statistinius metodus savo tyrin�jimuose, nes ja naudojantis sud�tingi ir komplikuoti statistiniai uždaviniai gana nesunkiai �veikiami. Be abejo, svarbu neužmiršti, kad statistin�s analiz�s s�km� priklauso ne tik nuo teisingai pritaikyto statistinio testo ir teising� skai�iavim�, bet ir nuo patikim� duomen�. Tik tada, kai šios abi slygos yra išpildytos, galima laukti patikim� ir prasming� rezultat�.

Egzistuoja daug �vairi� statistini� kompiuterini� program�, ta�iau galima b�t� išskirti šias tris programas:

MS Excel – labiau tinka aprašomajai statistikai; STATISTICA – specializuotas statistinis program� paketas, skirtas �vairiems

statistiniams metodams taikyti. SPSS programa (Statistical Package for the Social Sciences) – pritaikyta statistiniams

metodams, naudojamiems socialiniuose moksluose, taikyti.

105

LITERAT�RA

Baker M. 1995: Corpora in Translation Studies. An Overview and Suggestions for

Future Research. Target 7 (2), 223–43. ekanavi�ius V., Murauskas G. 2000: Statistika ir jos taikymai, I. Vilnius: TEV. ekanavi�ius V., Murauskas G. 2002: Statistika ir jos taikymai, II. Vilnius: TEV. Jakaitien� E. 1988: Leksin� semantika. Vilnius: Mokslas. Januškevi�ius R. 2000: Statistikos �vadas. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Kardelis K. 2002: Mokslini� tyrim� metodologija ir metodai. Kaunas: Judex. Kazlauskien� A. 2000: Daiktavardžio kir�iuo�i� dažnumas. Darbai ir Dienos 24, 83–88. Kazlauskien� A., Rimkut� E., Bielinskien� A. 2011: Bendroji ir specialyb�s kalbos

kult�ra. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Leonavi�ien� B. 2005: Microsoft Office 2003. Kaunas: Smaltija. Leonavi�ien� B. 2007: Microsoft Office 2007. Kaunas: Smaltija. Leonavi�ien� B. 2011: Microsoft Office 2010. Kaunas: Smaltija. Marcinkevi�ien� R. 1997: Tekstyn� lingvistika ir lietuvi� kalbos tekstynas. Lituanistica

1, 58–78. Marcinkevi�ien� R. 2000: Tekstyn� lingvistika: teorija ir praktika. Darbai ir Dienos 24,

7–64. Palionis J. 1985: Kalbos mokslo pradmenys. Vilnius: Mokslas. Piro�kinas A. 1990: Jaunajam lituanistui. Vilnius: Mokslas. Rienecker L., Jørgensen P. S. 2003: Kaip rašyti mokslin� darb�. Vilnius: Aidai. Sinclair J. 1991: Corpus, Concordance, Collocation. Oxford: OUP. Utka A. 2000: Kalbin� �ranga ir jos galimyb�s. Darbai ir Dienos 24, 275–285.

106

PRIEDAI

1 priedas. Bakalauro darbo antraštinis lapas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINI� MOKSL� FAKULTETAS

LIETUVI� KALBOS KATEDRA

Vardenis Pavardenis

BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS

Bakalauro baigiamasis darbas

Lietuvi� filologijos studij� programa, valstybinis kodas 61204H123

Filologijos studij� kryptis

Vadovas (-�) _____________________ _________ ______

(Moksl. laipsnis, vardas, pavard�) (Parašas) (Data)

Apginta ___________________ __________ ______

(Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2012

107

2 priedas. Kursinio darbo antraštinis lapas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINI� MOKSL� FAKULTETAS

LIETUVI� KALBOS KATEDRA

Vardenis Pavardenis

KURSINIO DARBO PAVADINIMAS

Kursinis darbas

Vadovas (-�) _____________________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavard�)

Kaunas, 2012

108

3 priedas. Bibliografijos aprašo pavyzdžiai

Nr. LEIDINYS BIBLIOGRAFIJOS APRAŠAS

KNYGOS 1. Vienas autorius Piro�kinas A. 1990: Jaunajam lituanistui. Vilnius: Mokslas. 2. Du autoriai Sirtautas V., Grenda . 1988: Lietuvi� kalbos sintaks�. Vilnius: Mokslas. 3. Trys autoriai Sirtautas V., Petkevi�ien� R., Grenda . 2001: Rinktiniai kalbotyros straipsniai. Šiauliai:

Šiauli� universiteto leidykla. 4. Keturi ir daugiau

autori� Janickis V., Rinkevi�ien� E., Šukyt� J., Žarnauskas A. et al. 1999: Neorganin� chemija. Vadov�lis. Kaunas: Technologija.

5. Autori� kolektyvas (nurodomi vyriausieji redaktoriai)

DLKG 1994: Dabartin�s lietuvi� kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij� leidykla. Arba: Dabartin�s lietuvi� kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij� leidykla, 1994.

6. Daugiatomis leidinys Pik�ilingis J. 1975: Lietuvi� kalbos stilistika. D. 2. Vilnius: Mokslas.

LKG 1976: Lietuvi� kalbos gramatika, red. K. Ulvydas. T. 3. Sintaks�. Vilnius: Mokslas. Arba: Lietuvi� kalbos gramatika, red. K. Ulvydas. T. 3. Sintaks�. Vilnius: Mokslas, 1976.

7. Be autoriaus ir straipsnio

Sociolingvistika ir kalbos kult�ra. Straipsni� rinkinys.Vilnius: Gimtoji kalba, 1994.

8. Žodynas DLKŽ 2000: Dabartin�s lietuvi� kalbos žodynas, vyr. red. S. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij� leidybos institutas. Arba: Dabartin�s lietuvi� kalbos žodynas, vyr. red. S. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij� leidybos institutas, 2000.

LKŽ 1–20: Lietuvi� kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969; 3–6, Vilnius: Valstybin�s politin�s ir mokslin�s literat�ros leidykla, 1956–1962; 7–9, Vilnius: Mintis, 1966–1973; 10–15, Vilnius: Mokslas, 1979–1991; 16–17, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij� leidykla, 1995–1996; 18–20, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij� leidybos institutas, 1997–2002.

Gaivenis K., Keinys S. 1990: Kalbotyros termin� žodynas. Kaunas: Šviesa.

9. Leidinys rus� kalba Ov�arenko V. M. 1996: ������� � �. �. �� ������-������������� �� ���� � ���������� ������-����������� �� �����. ��� ��: ��� �.

MOKSLO DARBAI: KURSINIAI, BAKALAURO IR KT.

10. Bakalauro darbas Pakalnyt� N. 2008: Kalbin�s socialini� reklam� ypatyb�s. Bakalauro darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas

11. Disertacija Gir�ien� J. 2003: Nauj�j� skolini� atitikmenys: strukt�ra ir vartosena. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvi� kalbos institutas.

12. Disertacijos santrauka

Marcinkevi�ien� R. 2002: Tekstyn� lingvistika ir lietuvi� kalbos vartosena. Habilitacijai teikiamos disertacijos santrauka. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

STRAIPSNIAI �VAIRIUOSE LEIDINIUOSE

13. Vieno autoriaus straipsnis žurnale

Gir�ien� J. 1998: Kas skatina nelietuvišk svetimžodži� rašym? Kalbos kult�ra 71, 54–58.

14. Dviej� autori� straipsnis žurnale

Žalkauskait� G., Žalkauskas V. 1998: D�l kompiuterijos termin� laikmena, kaupiklis, skaitlys, tvarkykl� ir kaupa vartojimo. Terminologija 5, 65–70.

15. Trij� autori� straipsnis žurnale

Poplack S., Sankoff D., Miller Ch. 1988: The social correlates of lexical borrowing and assimilation. Linguistics 26, 47–104.

16. Straipsnis knygoje Urbutis V. 1961: Dabartin�s lietuvi� kalbos sudurtini� daiktavardži� daryba. Dabartin� lietuvi� kalba. Vilnius: Valstybin� politin�s ir mokslin�s literat�ros leidykla, 65–121.

109

17. Straipsnis daugiatomyje leidinyje

Skardžius P. 1999: Kova su svetimyb�mis. Rinktiniai raštai 5, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij� leidybos institutas, 799–801.

18. Be autoriaus Principai 1997: Lietuvi� bendrin�s kalbos tvarkybos principai, kodifikacijos kriterijai ir j� taikymas. Gimtoji kalba 4, 1–3.

LKKN 1998: Lietuvi� kalbos komisijos nutarimai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedij� leidykla.

19. Knygos recenzija Marcinkevi�ien� R. 1999: Paaugli� žodynas (recenzija). Rec. kn.: Paulauskas J. Paaugli� žodynas. Kaunas: Šviesa, 1997. Knyg� aidai 1–3, 39–42.

20. Žurnalo recenzija Antanaitis A. T. 1986: Metmenys (recenzija). Rec. žurn.: Metmenys 50, Chicago, 1980. Akira�iai 7, 8–10.

KONFERENCIJ� MEDŽIAGA

21. Pranešimas konferencijos medžiagoje

Gir�ien� J. 2000: Nauj�j� svetimžodži� atitikmenys sakytin�je ir rašytin�je vartosenoje. Kalbos norm� ir vartosenos lygmenys (pranešim� tez�s). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 4–5.

Razgulina V. 2002: Svetimybi� ir j� lietuvišk� atitikmen� konkurencija šnekamojoje kalboje. Rašomosios ir šnekamosios kalbos s�lytis (6-osios Lietuvos student� lituanist� mokslin�s konferencijos pranešimai). Kaunas: Kauno technologijos universiteto leidykla, 12–15.

22. Konferencij� medžiaga be autoriaus

Paradigmatika, sintagmatika ir kalbos funkcijos 2000: tarptautin�s mokslin�s konferencijos pranešim� medžiaga. Kaunas: Naujasis laukas.

ELEKTRONINIAI DOKUMENTAI

23. Duomen� baz� Dabartin�s lietuvi� kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt.36 Lietuvos Respublikos termin� bankas. Prieiga internete: http://terminai.vlkk.lt:10001/pls/tb/tb.search.

24. Medžiaga internete 1. Kai žinomas autorius (-iai), publikavimo metai ir internete publikuotos medžiagos pavadinimas:

Boguslavsky I., Grigorieva S., Grigoriev N., Kreidlin L., Frid N. 2000: Dependency Treebank for Russian: Concept, Tools, Types of Information. In 18th International Conference on Computational Linguistics COLING-2000, Saarbrücken, Germany. Prieiga internete: http://acl.ldc.uppen.edu/C/C00/C00-2143.pdf (ži�r�ta 2007-04-03). 2. Kai žinomas autorius (-iai) ir internete publikuotos medžiagos pavadinimas:

Atalay N. B., Oflazer K., Say B. The Annotation Process in Turkish Treebank. Prieiga internete: http://www.ii.metu.edu.tr/~corpus/treebank/ (ži�r�ta 2007-04-03). 3. Kai žinomas autorius ir publikavimo metai:

Arnold D. J. 1995: Prieiga internete: http://clwww.essex.ac.uk/Mtbook/HTML/node53.html (ži�r�ta 2007-04-03). 4. Kai nežinomas autorius (ar n�ra aiškaus autoriaus), rišliame tekste naudojamas akronimas ar sutrumpinimas:

1) CHANKO – Helsinkio anotuotas rusišk� tekst� tekstynas CHANKO. Prieiga internete: http://www.slav.helsinki.fi/hanco (ži�r�ta 2007-04-03).

2) HPSGB – HPSG-based Syntactic Treebank of Bulgarian (BulTreeBank). Prieiga internete: http://www.bultreebank.org/BTBDescription.html (ži�r�ta 2007-04-03).

25. Kompaktin� plokštel� Lietuviškos knygos metai 1547–1997 (kompaktin� plokštel�). Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 1998.

36 Jeigu duomen� baz� yra laikina arba yra tikimyb�, kad po tam tikro laiko pasikeis duomen� baz�s adresas, reikia nurodyti, kada ži�r�ta.

Metodiniai patarimai rašantiems kalbotyros darbus. Metodin� priemon� / pareng� Erika Rimkut�, Andrius Utka ISBN 978-9955-12-763-5 Ši metodin� priemon� skirta Lietuvi� filologijos bakalauro programos studentams. Patarimai gali b�ti naudingi ir studijuojantiems kitose kalbotyros bakalauro programose, taip pat rengiantiems magistro darbus. Knygoje aiškinama, kaip naudoti elektronini� tekst� ruošimo priemones (teksto redaktorius, skai�iuokles-lenteles, prezentacijos programas), taikyti tyrimo metodus; rašoma apie mokslini� rašto darb� pob�d�, tokiems darbams keliamus reikalavimus. �ia pateikti reikalavimai, kuri� reikia laikytis norint pateikti tinkamo turinio ir formos mokslin� darb�. Knygoje aiškinama, kaip cituoti, sudaryti ir tekste pateikti lenteles bei paveikslus, kaip sudaryti literat�ros s�raš�, kaip išd�styti tekst�, kaip pasiruošti darb� pristatyti žodžiu. METODINIAI PATARIMAI RAŠANTIEMS KALBOTYROS DARBUS

Pareng� Erika Rimkut�, Andrius Utka

Metodin� priemon�

elektroninis leidinys

2012-05-24. Užsakymo Nr. K12-064 Išleido Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, S. Daukanto g. 27, LT-44249 Kaunas